2019 m. trečias ketvirtis...905 € 1 277 € 2018 m. 3 ketv. 2019 m. 3 ketv. Vidutinės gyventojų draudžiamosios pajamos ir jų pokytis Darbo pajamų augimo tempas išlieka stabilus

Gyventojų darbo pajamų

apžvalga

2019 m. trečias ketvirtis

Kristina Zitikytė

Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja

2019 m. lapkričio 21 d.

905 €

1 277 €

2018 m. 3 ketv. 2019 m. 3 ketv.

Vidutinės gyventojų draudžiamosios pajamos ir jų pokytis

Darbo pajamų augimo tempas išlieka stabilus

892 €

Pastaba: Vidutinės asmenų, dirbusių visą mėnesį, pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, neatskaičius mokesčių

9,5 proc.Įvertinus

mokesčių

reformos įtaką

+13 %

* - perskaičiavus dėl mokesčių reformos

(1 166 €)*

I ketv.

II ketv.

7,9%

9%

Skelbiant ar platinant šią prezentaciją ar jos dalį būtina nuoroda į „Sodrą"

Daugėja uždirbančių didesnę nei minimalią algą

Pastaba: MMA – minimali mėnesio alga: 2017 m. – 380€, 2018 m. – 400 €, 2019 m. – 555 €; VDP – vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio

draudimo įmokos: 2017 m. 9 mėn. – 813 €, 2018 m. 9 mėn. – 905 €, 2019 m. 9 mėn. – 1 279 €,

Apdraustųjų

skaičius:

1324,2 tūkst.

1356,5 tūkst.

(1-9 mėn.)

+0,9%

+1,6%

9%

10%

14%

4%

5%

4%

51%

50%

47%

29%

28%

28%

5%

5%

5%

3%

3%

3%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

2019 m.9 mėn.

2018 m.9 mėn.

2017 m.9 mėn.

Asmenų pasiskirstymas pagal draudžiamąsias darbo pajamas

iki MMA MMA MMA-VDP VDP-2VDP 2 VDP-3VDP daugiau negu 3VDP


1335,5 tūkst.

Įmokų „grindų“ efektas jaučiamas iki šiol

13,6%

9,8%

9%

5%

7%

9%

11%

13%

15%

17%

19%

Asmenų, kurių pajamos nesiekė MMA, dalis

2017 2018 2019

2017 m.2018 m.

2019 m.

SVARBU:

Apdraustų asmenų, kuriems 2019 m.

9 mėn. buvo pritaikytos įmokų grindys,

skaičius - 25,8 tūkst. žm.

Vidutinės jų pajamos – 389 €

Vidutinė priemoka – 34,9 €

Asmenys, gaunantys iki MMA

rugsėjo mėn.

150 tūkst.107 tūkst.

100 tūkst.


Pajamų augimo tempą diktuoja didieji miestai

892 €

+13 %

(1 166 €)*

1 490

1 262 1 2501 210

1 182

1 006

9%

10% 10%

9%

7%8%

0%

2%

4%

6%

8%

10%

12%

600

700

800

900

1000

1100

1200

1300

1400

1500

1600

Vilniaus m.sav.

Kauno m.sav.

Kauno r.sav.

Vilniaus r.sav.

Klaipėdos m.sav.

Šiaulių m.sav.

Vidutinės apdraustųjų pajamos (€) irjų pokytis (proc.)

2018 m. 9 mėn. 2019 m. 9 mėn. Pokytis, proc.


Vilniaus m. sav.274,622%

Kauno m. sav.

132,911%

Klaipėdos m. sav.70,56%

Šiaulių m. sav.51,44%

Vilniaus r. sav.49,44%

Kauno r. sav.44,64%

Panevėžio m. sav.403%

Klaipėdos r. sav.27,72%

Šiaulių r. sav.17,21%

Apdraustųjų skaičius (tūkst.)

Darbo pajamos regionuose reikšmingai skiriasi

+13 %

(1 166 €)*

888

890

904

914

920

924

1 182

1 210

1 250

1 262

1 490

1 693

Kalvarijos sav.

Pagėgių sav.

Kelmės r. sav.

Vilkaviškio r. sav.

Skuodo r. sav.

Šalčininkų r. sav.

…

…

…

…

…

…

Klaipėdos m. sav.

Vilniaus r. sav.

Kauno r. sav.

Kauno m. sav.

Vilniaus m. sav.

Neringos sav.

Vidutinės darbo pajamos (€), 2019 m. rugsėjo mėn.

Savivaldybės, kuriose

pajamos augo lėčiau nei

šalies vidurkis

Panevėžio m. (1 076 €)+7%

Radviliškio r. (978 €) +7%

Pasvalio r. (959 €) +7%

Elektrėnų (1 063 €) +8%

...

Savivaldybės, kuriose

pajamos augo sparčiau nei

šalies vidurkis

Širvintų r. (1 068 €) +17%

Visagino sav. (1 109 €) +12%

Prienų r. (995 €) +12%

Ignalinos r. (1 003 €) +12%

...

Yra savivaldybių, kuriose vidutinės darbo pajamos auga

sparčiau nei šalies vidurkis, tačiau atsilikimas nuo vidurkio

išlieka vis tiek didelis.

Prie didesnio vidutinių pajamų augimo rajonuose prisidėjo

minimalios mėnesinės algos didinimas (MMA didėjo nuo 516 €

(atsižvelgus į darbo užmokesčio indeksavimą) iki 555 €.


Demografiniai iššūkiai darbo rinkoje

Darbo rinkoje matomi senėjančios visuomenės padariniai

Šaltinis: „Sodra“, Lietuvos statistikos departamentas, „Sodros“ skaičiavimai

932

14311482

1249

1144

960

810

641

9%10%

10% 10%

9% 9%9%

4%

0%

2%

4%

6%

8%

10%

12%

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

iki 24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-69 m. 70-74 m. 75-80 m.

Vidutinės apdraustųjų darbo pajamos (€) ir jų pokytis (proc.)*, 2019 m. rugsėjo mėn.

2018 m. 9 mėn. 2019 m. 9 mėn. Pokytis, %


62,8

226,8

238,3

270,8

235,3

31,2 9,5 3,3

94,8

144,8 104,5

130,5174,6

124,1

110,3

201,8

157,6

371,6

342,7

401,3 409,9

155,4

119,8

205,2

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

20-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-69 m. 70-74 m. 75-80 m.

Apdraustieji (tūkst.) ir jų dalis nuo visų gyventojų toje amžiaus grupėje (proc.)

Aktyvūs darbo rinkoje (dirba samdomą darbą) Neaktyvūs darbo rinkoje

61%

70%

67%

57%

40%

20%

8%

2%

*- įtraukti tik pilną mėnesį dirbę apdraustieji

11%

4%

48%

6%

13%

3%3%1%

11%

2019 m. pradžioje

43,7 tūkst.

195,4 tūkst.

Ką šiandien veikia 55-64 m. amžiaus gyventojai

409,9 tūkst.55-64 m.

gauna senatvės pensiją

dirba ir gauna

senatvės pensiją

dirba

dirba ir gauna

netekto darbingumo

pensiją

53,9 tūkst. gauna netekto darbingumo pensiją

45,7 tūkst. kt.

gauna nedarbo draudimo išmoką (14,2 tūkst. žm.)vykdo savarankišką veiklą (10 tūkst. žm.)gauna išankstinę senatvės pensiją (6,1 tūkst. žm.)

15,8 tūkst.

24,1 tūkst.

235,3 tūkst.57% turi darbinių pajamų

iš samdomo darbo


Šaltinis: „Sodra“, Lietuvos statistikos departamentas, „Sodros“ skaičiavimai

Vyresnių darbuotojų dalis darbo rinkoje auga

Didžiausia vyresnio amžiaus darbuotojų dalis (>45%):

nekvalifikuoti darbuotojai, namų tvarkytojai, valytojai,

autobusų vairuotojai, kt.

Mažiausia vyresnio amžiaus darbuotojų dalis (<5%):

padavėjai, įvairūs IT specialistai (programų kūrėjai, IT

ir ryšių paslaugų pardavimo specialistai), kt.

61%

33%

6%

Biudžetinis sektorius

74%

22%

4%

Nebiudžetinis sektorius

25-54 m. 55-64 m. 65 m. ir daugiau


81% 81% 81% 80% 78% 77% 76% 74% 73% 72%

16% 16% 16% 17% 18% 20% 21% 22% 23% 23%

3% 3% 3% 3% 3% 3% 4% 4% 4% 4%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019

Apdraustųjų pasiskirstymas pagal amžių* (proc.)

25-54 m. 55-64 m. 65 m. ir vyresni

*- įtraukti tik pilną mėnesį dirbę apdraustieji


Kas ketvirtas vadovas yra vyresnis nei 55 metų

Daugiausiai vyresnio amžiaus vadovų yra tarp (40-60%) :seniūnų,

vaikų priežiūros paslaugų srities vadovų,

švietimo srities vadovų,

sveikatinimo paslaugų srities vadovų,

teisės aktų leidėjų.

Mažiausiai vyresnio amžiaus vadovų yra tarp (20%):reklamos ir viešųjų ryšių srities vadovų,

informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovų,

žmogiškųjų išteklių srities vadovų,

finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovų

1%

73%

26%

Vadovai pagal amžių (proc.)

iki 25 m. 25-54 m. 55 m. ir vyresniVyresnio amžiaus darbuotojams sunkiau prisitaikyti prie

besikeičiančių rinkos poreikių.

Sėkmė ieškant darbo priklauso nuo amžiaus

11,9

10,6

12,311,6 11,9

16,816,1

6,2 6,1

8 8,3 8,7

12,4 12,5

2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019

Nedarbo draudimo išmokos gavėjai (tūkst.), rugsėjo mėn.

25-35 m. 35-45 m. 45-55 m. 55-65 m.

2017 m. liepos 1 d.

nedarbo draudimo

įstatymo pakeitimai

3,1

3,73,9 4 4 4 4,1

4,3

4,9

5,7

<20 20-24 25-29 30-34 35-39 40-44 45-49 50-54 55-59 60-65

Vidutinė nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė pagal amžių

(mėn.)


Vyresni darbuotojai serga ilgiau ir sunkiau

25-54 m. Vidutinė trukmė – 11 d. d.

TOP 5 ligos*

55-64 m. Vidutinė trukmė – 18 d. d.

TOP 5 ligos

Nr. Ligos pavadinimas

Vidutinė

trukmė,

apmokėtos

dienos

1 Kvėpavimo sistemos ligos, bronchitas 5,2

2 Ūminis tonzilitas 5,0

3 Ūminis faringitas 4,9

4 Ūminis nazofaringitas (peršalimas) 4,6

5Gripas su kitais kvėpavimo takų

pažeidimais5,5

Nr. Ligos pavadinimas

Vidutinė

trukmė,

apmokėtos

dienos

1 Kvėpavimo sistemos ligos, bronchitas 6,7

2Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų

ligos su radikulopatija26,0

3Juosmens ir kryžmens nervų šaknelių

sutrikimai16,3

4Gripas su kitais kvėpavimo takų

pažeidimais6,3

5Hipertenzinė širdies liga be širdies

nepakankamumo10,6

Ligos, apmokėtos pagal nedarbingumo pažymėjimus (iš „Sodros“ biudžeto)

* - pagal ligos atvejų, apmokėtų iš „Sodros“, skaičių (2019 1-9 mėn.)


2 24

8

15

24

42

37

25-30 m. 30-35 m. 35-40 m. 40-45 m. 45-50 m. 50-55 m. 55-60 m. 60-65 m.

Netekto darbingumo pensijų gavėjai pagal amžių (tūkst.), 2019 m. rugsėjo mėn.

45-55 %

60-70 %

75-100 %

Netekto darbingumo pensijų gavėjų skaičius išauga sulaukus 55 m.


Netekto darbingumo lygis

29%

39%

18%

31%

1%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019

Dirbantys netekto darbingumo pensijų gavėjai pagal amžių (proc.)

mažiau nei 55 m. 55-64 m. 65 m. ir daugiau

15,9

29,4

8,6

13,6

10,2

0,4

29,5

39,6

9,0

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

45-55 % 60-70 % 75-100 %

netekto darbingumo lygis

Netekto darbingumo pensijų gavėjai 55-64 m. (tūkst.)

nedirba dirba

46%

26%


Netekto darbingumo pensijų gavėjai tampa aktyvesni darbo rinkoje

Mažesnes darbo pajamas kompensuoja netekto darbingumo pensijos

(26%)

Populiariausios netekto darbingumo

pensijų gavėjų specialybės:valytojai,

verslo ir administravimo specialistai,

vairuotojai ir mašinų operatoriai,

buitinių atliekų surinkėjai ir kiti

nekvalifikuoti darbuotojai,

sveikatos ir mokymo specialistai,

pardavėjai ir kt.


1 277 €

829 €811 €

563 €

232 €

795 €

Visi dirbantieji,dirbę pilną

mėnesį

Netektodarbingumo

pensijosgavėjai

Visi dirbantieji,dirbę pilną

mėnesį

Netektodarbingumo

pensijosgavėjai

Vidutinės pajamos (€)

Vidutinės darbo pajamos Netekto darbingumo pensija

-35%

-2%

Bruto pajamos Neto pajamos („į rankas“)

Demografinės tendencijos skatina keisti požiūrį į vyresnius darbuotojus

(26%)

Senėjant visuomenei, vis didesnę dirbančiųjų dalį sudaro vyresnio amžiaus darbuotojai.Tai iššūkis darbdaviams, kurie turi darbo aplinką, grafiką ir motyvacines priemonespritaikyti vyresnei kartai, ir kartu iššūkis darbuotojams, iš kurių tikimasi šiandienosporeikius atitinkančios kvalifikacijos bei žinių.

Vienas iš aštuonių vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje yra netekęs daliesdarbingumo. Tokie žmonės nors ir sunkiau, bet randa savo vietą darbo rinkoje.Dirbančiųjų dalis jų tarpe didėja, o mažesnį atlyginimą, kurį lemia iš dalies prarastasdarbingumas, kompensuoja socialinio draudimo sistema.

Tai, jog kas penktas šalies dirbantysis yra vyresnis nei 55 metų amžiaus, skatina galvotiapie sąlygas vyresniems darbuotojams keisti ir kelti kvalifikaciją, jų socialines garantijasbei darbdavių gebėjimą prisitaikyti prie demografinių iššūkių.


Ačiū už dėmesį

Documents

2019 m. trečias ketvirtis...905 € 1 277 € 2018 m. 3 ketv. 2019 m. 3 ketv. Vidutinės gyventojų draudžiamosios pajamos ir jų pokytis Darbo pajamų augimo tempas išlieka stabilus