3- Elastingumo teorija

1. Paklausos elastingumas kain atvilgiu.

2. Paklausos elastingum lemiantys veiksniai.

3. Paklausos elastingumas ir bendrosios pajamos.

4. Kryminis paklausos elastingumas.

5. Pasilos elastingumas kain atvilgiu.

6. Pasilos elastingum lemiantys veiksniai.

7. Elastingumo take ir intervale apskaiiavimas.

8. Elastingumas, mokesi nata ir vyriausybs pajamos.

3 tema. Paklausos ir pasilos elastingumas

Planas:

Ekonomikos teorijoje paklausos kiekio pokyiams vertinti, keiiantis kainoms, vartojama elastingumo kategorija.

Jei pirkjai jautriai reaguoja kain pasikeitim, tai paklausa elastinga, kai silpnai neelastinga.

3.1. Paklausos elastingumaskain atvilgiu

Paklausos elastingumas kainatvilgiu tai norimo pirkti preks kiekio ir preks kainos procentinio kitimo santykis:


EQPdd= %%

Paklausos elastingumo koeficientas yra neigiamas dydis. Taip yra todl, kad paklausos dsnis ireikia atvirki kain ir paklausos kiekio priklausomyb.


1. Santykinis paklausos elastingumas kai norimo pirkti preki kiekio procentinis pokytis yra didesnis ukainos procentin pokyt.

Pvz. P padidja 10 %, perkamas Q sumaja 20 %, tai:

Kai Ed < -1, paklausa elastinga

3.1. Skiriami ie paklausos elastingumo atvejai:

Ed=-20/10=-2

2. Santykinis paklausos neelastingumas kai norimo pirkti preki kiekio procentinis pokytis yra maesnis u kainos procentinpokyt.


Kai Ed > -1, paklausa neelastinga


Ed=-5/10=-0,5

3. Vienetinis paklausos elastingumas kai tam tikras kainos procentinis pokytis sukelia tokpat perkamo preki kiekio procentin pokyt


Kai Ed = -1, vienetinis elastingumas


Ed=-10/10=-1

4. Absoliutus paklausos elastingumas kai be galo maas preks kainos procentinis pokytis slygoja didelperkam preki kiekio procentinpokyt.

ir

Net ir maiausias P pokytis, pakeis perkampreki Q rinkoje.


E d = P% = 0

5. Absoliutus paklausos neelastingumas kai preks kainos procentinis pokytis nepakeiia norimo pirkti prekikiekio.

irPirkjai nereaguoja kain

pokyius.


0%=Q Ed = 0

3.1. Paklausos elastingumo atvej kreivs

.

P P P P PD

D

QQ Q Q Q0 0 0 0

D

D D

0

Ed > 1 E d = 1 Ed = Ed = 0E d < 1

1. Preks pakaitai.

Jeigu preks turi daug pakait, tai jpaklausos elastingumas kainatvilgiu yra didesnis negu tpreki, kurios neturi artimpakait. Kai preks, kuri turi daug pakait, kaina kyla, o jos pakaito -ne, vartotojas pirks preks pakait.

3.2. Paklausos elastingumlemiantys veiksniai

2. Btiniausios ir prabangos preks.

Kasdieniam gyvenimui btiniausias prekes, pvz., maist, drabuius, avalyn, elektr, dujas, kur ir t.t. vartotojas visada pirks net padidjus kainoms. i prekipaklausa santykinai neelastinga.


Prieingai, prabangos prekikainoms padidjus, galima sumainti j vartojim. Pvz., atostog usienyje galima atsisakyti. i prekipaklausa yra elastingesnkain atvilgiu.


3. Vartotojo biudeto dalis, skirta prekms sigyti.

Paklausos elastingumas vienodai padidjusivairi preki kain atvilgiu yra labai skirtingas. Pvz., pietuk, kramtomosios gumos, automobili ir gyvenamj namkain padidjimas 10 proc. slygos nevienod vartotoj reakcij. iuo atveju svarbi reikm turi mint preki ilaidlyginamoji dalis svoris vartotojo biudete.


4. Laikas.

Svarbu yra laiko tarpsnis po kainpasikeitimo. Vartotojai, pasikeitus preki kainoms, gali pakeisti savo elgsen, kai tam yra pakankamai laiko. Laikas yra btinas pakait paiekoms, pajamoms padidinti ir pan.


TR=QP (TR- total revenue)Pirmas atvejis. Kai paklausa neelastinga|Ed|1, majant kainai, bendrosios pajamos padidja, o didjant kainai, bendrosios pajamos mas.

Treias atvejis. Kai paklausa turi vienetinelastingum, kain pokyiai (majimas, didjimas) nepakeiia bendrj pajamapimties.

3.3. Paklausos elastingumas ir gamintojo bendrosios pajamos

3.3. Paklausos elastingumas ir gamintojo bendrosios pajamos

0

5

10

P P

10

5

0

20

15

5

10

D

D D

15

P

1612 4 8Q Q Q0

E

F

A

B

C G

E

F

A

B

C G8 12

E

F

A

B

C G

P maja, TR maja

P maja, TR didja

P maja, TR nekinta

Kryminis paklausos elastingumas kainatvilgiu apibdina vien prekikain pasikeitimo tak kit prekiperkamam kiekiui.

3.4. Kryminis paklausos elastingumas

%%

B

AAB P

QE =

1. Teigiamas kryminis paklausos elastingumas susidaro tada, kai vienos preks (B) kainos padidjimas (sumajimas) slygoja kitos preks (A) perkamo kiekio didjim (majim).

Tai preks pakaitai.

3.4. Kryminio paklausos elastingumo atvejai

2. Neigiamas kryminis paklausos elastingumas bna tada, kai padidjus vienos preks kainai, sumaja su ja kartu vartojampreki perkamas kiekis.

Tai yra papildanios viena kit preks.


3. Nulinis kryminis paklausos elastingumas yra tada, kai dvi preks viena nuo kitos nepriklausomos.

Tai vartojime nesusij preks.


Pasilos elastingumas kainatvilgiu tai silomo prekikiekio procentinio pokyio ir preks kainos procentinio pokyio santykis.

3.5. Pasilos elastingumaskain atvilgiu

EQPSS= %%

Pasilos elastingumo koeficientas yra teigiamas dydis. Taip yra todl, kad pasilos dsnis ireikia tiesioginpriklausomyb tarp silompreki kiekio ir kainos.

3.5. Pasilos elastingumaskain atvilgiu

1. Santykinis pasilos elastingumas kai silomo parduoti preki kiekio procentinis pokytis yra didesnis ukainos procentin pokyt.

Pvz. P sumaja 10 %, parduodamas Q sumaja 15 %, tai:

Kai ES > 1, pasila elastinga

3.5. Skiriami ie pasilos elastingumo atvejai

ES=15/10=1,5

2. Santykinis pasilos neelastingumas kai silomo parduoti prekikiekio procentinis pokytis yra maesnis u kainos procentinpokyt.

Pvz. P padidjo 10 %, parduodamas Q padidjo 5 %, tai:

Kai ES < 1, pasila neelastinga


ES=5/10=0,5

3. Vienetinis pasilos elastingumas kai kainprocentinis pokytis sukelia tokpat parduodam preki kiekio procentin pokyt.

Kai ES = 1, vienetinis pasilos elastingumas


4. Absoliutus pasilos elastingumas kai nedidelis kain pokytis stipriai takoja parduodam preki kiek.

Kai , absoliutus pasilos elastingumas


Es =

5. Absoliutus pasilos neelastingumas kai ymus kain pokytis beveik netakoja parduodampreki kiekio.

Kai , absoliutus pasilos neelastingumas


Es = 0

3.5. Pasilos elastingumo atvej kreivs

0

P P

0Q Q Q0 0 Q 0 Q

PS

S

P P S

SS

Es >1 Es

2. Preki pakaitai.

Jeigu tuos paius iteklius (em, renginius) galima naudoti keliri preki gamybai (pvz., rugiams ir cukriniams runkeliams auginti), vienos i i preki kainos padidjimas slygos itekliperklim jos gamybai, o kitos preks bus gaminama maiau. iuo atveju pakaitai gamyboje didina pasilos elastingum kain atvilgiu.

3.6. Pasilos elastingumlemiantys veiksniai

3. Preki saugojimo galimybs.

Jeigu preki negalima saugoti ilg laik(greitai gendantys maisto produktai), tai pasilos elastingumas kain atvilgiu bus nedidelis. Mint preki pardavimo negalima atidti vlesniam laikui, net jeigu kainos maja.

3.6. Pasilos elastingumlemiantys veiksniai

Paklausos elastingum kain atvilgiu bet kuriame tiess D take galima apskaiiuoti:

3.7. Elastingumo take apskaiiavimas

EQPdd= %%

Paklausos elastingumas kainatvilgiu tam tikrame intervale apskaiiuojamas pagal vidurkio formul:

3.7. Elastingumo intervale apskaiiavimas

EQ

Q QP

P Pdd= + +

1 2 1 2

2 2

:

3.7. Elastingumo intervale apskaiiavimas

5

10

15

20

0 50 100 150

D

200

P

A

B

C

F

Q

A

A

A

Preki kiekis, vnt. Kaina,Lt/vnt.

Q Q vid. P P vid. E

50 20

100 15 50 150/2 -5 35/2

150 10 50 250/2 -5 25/2

200 5 50 350/2 -5 15/2

50150 2

535 2

2 3/

:/

, =

50250 2

525 2

1/

:/ =

50350 2

515 2

0 4/

:/

, =

Elastingumo teorija padeda atskleisti mokesipasiskirstym tarp pirkj ir pardavj. Kai kurioms prekms, turinioms didelpaklaus, vyriausyb gali udti akcizo mokest.

3.8. Elastingumas, mokesinata ir vyriausybs pajamos

3.8. Vyriausybs pajamos iakcizo

Tarkime, vyriausyb nustat preks vienetui 4 Lt akcizo mokest. iuo atveju svarbu tai, kas realiai sumoks mokest, t.y. kokia jo dalis teks pirkjui ir pardavjui.

Tarkime, jog paklausa elastinga kainatvilgiu (t.y. pirkjai jautriai reaguoja kain pasikeitimus).


1) Paklausa elastinga 2) Paklausa neelastinga

P P

Q Q0 02 4 6 8

5

89

2 4 6 7 8

D

2

4

678

11

S1S

E1

EA

B C

A

B C

E

E

S1

S

D

Akcizomokestis4 Lt/vnt.

Akcizo

4 Lt/vnt.2 mokestis


Pradin pusiausvyra (iki apmokestinimo) yra take , kuris atitinka 6 preks vienetus, parduotus po 8 Lt/vnt. Udjus 4 Lt akcizo mokest, pasila sumaja: pasilos kreiv S pasislenka auktyn 4 Lt atstumu, t.y. nuo S iki S1 . Pusiausvyros takas persikelia i E E1. Tai matome 1 pav.


Kaina padidjo nuo 8 Lt/vnt. iki 9 Lt/vnt., o kiekis sumajo nuo 6 vnt. iki 4 vnt. iuo atveju paklausa labiau reaguoja kainos pokyius, ji yra elastingesn u pasil. Padidjus kainai iki 9 Lt/vnt., paklausos kiekis sumajo iki 4 vnt. Pirkjui preks kaina padidjo tik 1 Lt. ios kainos pasikeitimas ir parodo, koki reali akcizo mokesio dal, tenkani vienam preks vienetui, sumoka pirkjas. Likusi akcizo mokesio dal, t.y. 3 litus, realiai sumoka pardavjas.


Bendras akcizo mokestis, kursumoka pardavjas ir pirkjas, pavaizduotas 1 paveikslo ubrkniuotu staiakampio plotu. Pirkjo bendrj akcizo mokest vaizduoja virutinis parykintas staiakampio plotas, o pardavjo - apatinis staiakampio plotas.

Pajamos, kurias vyriausyb gauna iakcizo mokesio, apskaiiuojame, akcizo mokest u preks vienet(A) padauginus i parduoto prekikiekio (Q):

3.8. Elastingumas ir vyriausybs pajamos i akcizo

QATRvyr =


Kai paklausa elastinga vyriausybs pajamos i akcizo mokesio nedidels. 1 paveiksle parodytu atveju pajamos i akcizo sudaro 16 Lt (TR=4 x 4=16 Lt).

Kai paklausa neelastinga vyriausybgauna dideles pajamas i akcizo mokesio. 2 paveiksle parodytu atveju ios pajamos sudaro 24 Lt (TR=4 x 6=24 Lt).


IVADA: Vyriausyb siekdama gerokai padidinti pajamas iakcizo mokesio, iuo mokesiu apmokestina tas prekes, kuri paklausa ir pasila yra neelastinga kainos atvilgiu.

1. Etilo alkoholis, alkoholiniai grimai, alus, vynas i viei vynuogi ir kiti fermentuoti grimai.

2. Cigarets ir kitaip apdorotas tabakas.

3. Energetiniai produktai (benzinas, ibalas, gazolis, skystas kuras, naftos dujos).

4. ildymui skirtas gazolis (buitini krosnikuras).

3.8. Lietuvoje akcizai taikomi ioms prekms

Documents

3- Elastingumo teorija