5 tema. Proceso dalyvių teisių užtikrinimas (4 val.)1. Asmens teisių apsauga baudžiamajame procese. 2. Gynybos samprata ir reikšmė:2.1. Gynėjas, jo teisės ir pareigos;2.2. Gynėjo kvietimas ir paskyrimas;2.3. Būtinas gynėjo dalyvavimas;2.4. Gynėjo atsisakymas.3. Atstovavimo samprata ir reikšmė:

Atstovai – tai asmenys, kurie pagal įstatymą ar susitarus yra įgalioti atstovauti baudžiamajame procese teisėtiems nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo), liudytojo interesams.

3.1. Atstovavimo rūšys; 3.2. Atstovų teisės ir pareigos.

Atstovavimas pagal įstatymą

Atstovavimo pagal įstatymą paskirtis - ginti atstovaujamųjų teises ir teisėtus interesus bei, nepažeidžiant jų, įgyvendinti kito asmens (atstovaujamojo) veiksnumą, kai jis negali to padaryti pats savarankiškai;Atstovavimo pagal įstatymą teisinių santykių atsiradimo pagrindas yra įstatymas, t.y., atstovo įgaliojimų mastas iš esmės nepriklauso nuo atstovaujamo asmens valios.Nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo atstovais pagal įstatymą gali būti tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys. Šie asmenys gali būti apklausiamojo nepilnamečio liudytojo atstovais pagal įstatymą.Prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi atstovo pagal įstatymą teisėmis procese gali būti leidžiama dalyvauti asmens, kuris nustatyta tvarka nėra pripažintas neveiksniu, tačiau dėl senatvės, neįgalumo, ligos ar kitų svarbių priežasčių negali tinkamai pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis, šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą.

Vaiko tėvų ar teisėtų globėjų dalyvavimą visose teismo ar atitinkamo proceso stadijose numato:

Vaiko teisių konvencijos 40 straipsnio 2 dalies „b“ punkto „ii“ ir „iii“ papunktčiai Pekino taisyklių 7 straipsnis, 15 straipsnio 2 dalis;Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnisBPK 55 straipsnio 2 dalis ir kt.

Atstovo pagal įstatymą dalyvavimo procese teisinės sąlygos:asmuo, tapęs įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju arba pripažintas nukentėjusiuoju yra nepilnametis arba nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu arba asmuo dėl kitų aplinkybių yra nevisiškai procesiškai veiksnus;pateiktas rašytinis ar žodinis asmens, siekiančio tapti atstovu, t.y. arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvų, įtėvių, globėjų, rūpintojų arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgaliotų asmenų, prašymas;

ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima dėl to nutarimą, o teismas – nutartį;ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro bei teismo nuomone tai neprieštarauja nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams.

Atstovo pagal įstatymą teisės:dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja jo atstovaujamas asmuo;ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, teisėjui leidus, pasimatyti su suimtu atstovaujamuojuAtstovo pagal įstatymą pareigos:šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ir į teismą;ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu turi laikytis nustatytos tvarkos.

Kiti galimi atstovo pagal įstatymą procesiniai statusai:gali būti apklaustas kaip liudytojas;gali būti įtraukiamas į procesą kaip civilinis atsakovas;

Atstovo dalyvavimas vaiko apklausoseikiteisminio tyrimo metu apklausiant nepilnametį liudytoją ar nukentėjusįjį, atstovas pagal įstatymą turi teisę dalyvauti apklausoje (BPK 186 str. 5 d.);teisme apklausiant nepilnametį nukentėjusįjį, atstovo pagal įstatymą dalyvavimas yra būtinas (BPK 283 str. 3 d.);nepilnamečio liudytojo apklausoje teisme atstovo pagal įstatymą dalyvavimas neprivalomas (BPK 280 str. 1 d.);dėl kaltinamojo atstovo pagal įstatymą dalyvavimo teisme kiekvienu atveju sprendžia teismas (BPK 249 str.).

Atstovavimas pagal įgaliojimą.

Atstovavimo pagal įgaliojimą paskirtis - suteikti kvalifikuotą teisinę pagalbą proceso šalims;Atstovavimo pagal įgaliojimą teisinių santykių atsiradimo pagrindas yra pavedimo arba darbo sutartis, t.y. atstovavimas pagal įgaliojimą atsiranda atstovaujamojo asmens valia, tačiau jo suteikiami atstovui pavedimai neturi prieštarauti teisės aktams ir jų skaičius negali būti didesnis negu numatyta įstatyme.

Atstovas gali dalyvauti procese kartu su atstovaujamu asmeniu arba vietoj jo. Nukentejusysis, civilinis ieškovas ar civilinis atsakovas gali bet kuriuo metu atsisakyti atstovo paslaugu arba pasirinkti kitą atstovą. Istatymu, reglamentuojančiu valstybes garantuojamos teisines pagalbos teikimą, numatytais atvejais nukentejusysis bei civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybinę teisinę pagalbą.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, įgaliotuoju atstovu gali būti:advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas;ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teisėjui leidus – ir kitas aukštąjį teisinį išsimokslinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams;juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas, ar advokatas.

Įgaliotojo atstovo dalyvavimo procese sąlygos:atstovaujamasis asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu ar civiliniu atsakovu;ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras dėl atstovo dalyvavimo procese priima nutarimą, o teismas – nutartį.

4. Nušalinimas baudžiamajame procese:4.1. Nušalinimo teisė. Nušalinimo pagrindai;

Nušalinimo teise Nušalinimą gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis,gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai. 2. Nušalinimas gali būti pareikštas ikiteisminio tyrimo pareigūnui,prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui,ekspertui ir specialistui.Nušalinimo pagrindasŠio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jistoje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, betkurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo aratstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimopareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje bylojekaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo,privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimosnariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodokitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodytoasmens nešališkumu.Be to, teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą: 1) jeigu jistame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas; 2) jeigu jissprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesiniųprievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje; 3)jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią byląapeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijosteisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis; 4) jeigu jis priėmė sprendimąapeliacinės instancijos teisme, negali nagrinėti tos bylos kasacine tvarka; 5) jeigu jis priėmėsprendimą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinetvarka; 6) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme, negali išnaujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme.Vertėjas, ekspertas ir specialistas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai paaiškėja jųnekompetentingumas.Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, ekspertoar specialisto pirmesnis dalyvavimas procese atitinkamai ikiteisminio tyrimo pareigūnu,prokuroru, teisiamojo posėdžio sekretoriumi, vertėju, ekspertu ar specialistu nėra pagrindasjuos nušalinti.

4.2. Nušalinimas teisme ir ikiteisminiame tyrime.

Nušalinimas teismeTeisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas, specialistas ar prokurorasprivalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Advokatas arba advokatopadėjėjas privalo nusišalinti, jei yra šio Kodekso 61 straipsnyje nurodyti pagrindai. Tokiu pat20 pagrindu jų nušalinimą gali pareikšti šio Kodekso 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys.Nušalinimas turi būti pareikštas ir motyvuotas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Vėliaupareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimopagrindą sužino pradėjus įrodymų tyrimą.Kai bylą nagrinėja trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija, teisėjo nušalinimo tvarka tokia:1) teisėjui pareikštą nušalinimą šiam nedalyvaujant svarsto kiti teisėjai. Jeigu balsai pasidalijapusiau, teisėjas laikomas nušalintu; 2) dėl keliems teisėjams ar visai teisėjų kolegijaipareikšto nušalinimo nusprendžia tą bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija paprasta balsųdauguma; 3) teisėjai, kuriems pareikštas nušalinimas, turi teisę viešai pasisakyti dėl šionušalinimo; 4) dėl nusišalinimo ar nušalinimo teismas nusprendžia pasitarimų kambaryje.Jeigu bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats. Jis turiteisę padaryti pareiškimą dėl šio nušalinimo. Teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti teismopirmininkas ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Jeigu teismo pirmininkas arBaudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas teisėjo nusišalinimo nepatvirtina, nepagrįstąnusišalinimą pareiškęs teisėjas privalo nagrinėti bylą iš esmės. Dėl teisiamojo posėdžiosekretoriaus, vertėjo, eksperto, specialisto ar prokuroro nušalinimo nusprendžia byląnagrinėjantis teismas.Nušalinimas ikiteisminio tyrimo metuIkiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, vertėjas, ekspertasar specialistas privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Advokatasarba advokato padėjėjas privalo nusišalinti, jei yra šio Kodekso 61 straipsnyje nurodytipagrindai. Tokiu pat pagrindu jų nušalinimą gali pareikšti šio Kodekso 57 straipsnio 1 dalyjeišvardyti asmenys.Nušalinimas turi būti pareiškiamas ir motyvuojamas raštu. Dėl vertėjo, eksperto arspecialisto nušalinimo nusprendžia ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimopareigūnas ar prokuroras. Dėl nušalinimo nusprendžiama per įmanomai trumpiausią laiką.Jeigu nušalinimas atmetamas, priimamas nutarimas, kuris pareiškėjui paskelbiamaspasirašytinai.Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nušalinimo nusprendžia prokuroras. Dėl prokuroronušalinimo nusprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas arprokuroras per vieną dieną nuo to momento, kai gautas nušalinimo pareiškimas, perduoda jįatitinkamai prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjasprivalo per dvi dienas išspręsti pareikšto nušalinimo klausimą. Jeigu nušalinimas atmetamas,prokuroras priima nutarimą, o ikiteisminio tyrimo teisėjas - nutartį. Šie dokumentaipareiškėjui paskelbiami pasirašytinai.Dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nušalinimo nusprendžia apylinkės teismo pirmininkas šiostraipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškimo dėl nušalinimo padavimas procesonesustabdo.

4.3. Advokato ar advokato padėjėjo nušalinimas.

Advokato arba advokato padėjėjo nušalinimasAdvokatas arba advokato padėjėjas neturi teisės dalyvauti procese kaip gynėjas arbanukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovas, jeigu jis toje pačioje bylojeteikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja teisinėspagalbos prašančio asmens interesams, arba jeigu anksčiau dalyvavo kaip teisėjas,prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ekspertas, specialistas, vertėjas ar liudytojas, taippat jeigu tiriant arba nagrinėjant bylą dalyvauja pareigūnas, su kuriuo tas advokatas arbaadvokato padėjėjas turi giminystės ryšių.Dėl advokato arba advokato padėjėjo nušalinimo teisme nusprendžia nagrinėjantis byląteismas šio Kodekso 59 straipsnyje nustatyta tvarka, o dėl nušalinimo ikiteisminio tyrimometu - ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso 60 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Apskundimas baudžiamajame procese:5.1. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro veiksmų ir nutarimų apskundimas;5.2. Ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų ir nutarčių apskundimas;5.3. Žemesnių teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams.

Proceso dalyviai - įtariamasis, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, įtariamojo,nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar atsakovo atstovai gali bet kurį ikiteisminio tyrimo pareigūno atliktą proceso veiksmą ar priimtą nutarimą apskųsti prokurorui., kuris organizuoja ir vadovauja konkrečiam ikiteisminiam tyrimui. Skundas paduodamas prokurorui tiesiogiai arba per ikiteisminio tyrimo pareigūną, dėl kurio proceso veiksmų ar nutarimų skundžiamasi. Skundai gali būti tiek rašytiniai, tiek žodiniai. Dėl žodinių skundų ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras surašo protokolą. Su skundu perduodami ikiteisminio tyrimo pareigūno paaiškinimai dėl skundo. Prokuroro nutarimas atmesti skundą nėra galutinis, jį galima apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundo padavimu negalima sutrukdyti įprastai proceso eigai, kadangi skundas nesustabdo priimto nutarimo vykdymo.

Dėl neprocesinių ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų (pavyzdžiui, dėl netinkamo elgesio) gali būti skundžiamasi tarnybinį ikiteisminio tyrimo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Koks prokuroras laikomas aukštesniuoju, nustato Prokuratūros įstatymo 15 str. Skundas paduodamas aukštesniajam prokurorui tiesiogiai arba per

ikiteisminį tyrimą atliekantį prokurorą, dėl kurio veiksmų ar nutarimų skundžiamasi. Skundai taip pat gali būti rašytiniai bei žodiniai. Skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga prokuroras.

Skundai dėl prokuroro veiksmų ir nutarimų nagrinėjami kitokia tvarka pagal BPK 49 str.,numatantį prokuroro nutarimo nušalinti gynėją nuo dalyvavimo procese apskundimą, BPK151 str. 5 dalį, numatančią, kad prokuroro nutarimas dėl laikinojo nuosavybės teisiųapribojimo skundžiamas ne aukštesniam prokurorui, o ikiteisminio tyrimo teisėjui, tai pat BPK168 str., 181 str.1 dalis, 215 str., 418 str.Skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būtipaduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas . Skundai gali būti pareiškiami ir vėlesnėse stadijose, tačiau tokio pobūdžio klausimai vėliau sprendžiami remiantis atitinkamą proceso stadiją reglamentuojančiomis proceso normomis. Skundo nagrinėjimui ikiteisminio tyrimo teisėjas gali surengti posėdį ir pakviesti į jį suinteresuotus asmenis, bei juos apklausti. Per penkias dienas nuo skundo gavimo jį išnagrinėjęs, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutarimą arba nutartį. (Nutartį priima ikiteisminio tyrimo teisėjas, o nutarimą prokuroras arba aukštesnysis prokuroras). Jei skundas patenkinamas, nutarime ar nutartyje nurodomi ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro padaryti pažeidimai ir pasiūloma juos pašalinti. Apie nutarimą ar nutartį pranešama skundą padavusiam asmeniui. Priimtas sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus ir jo priimtas nutartis dėl procesinių prievartos priemonių paskyrimo ar jų taikymo termino pratęsimo proceso dalyviai gali apskųsti to apylinkės teismo, kuriame dirba ikiteisminio tyrimo teisėjas, pirmininkui. BPK 173 str. 2 dalyje numatytas atvejis, kada prokuroras gali skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus: tai kai jis atsisako vykdyti prokuroro prašymą dėl tam tikrų veiksmų. Pagal BPK 215 str. ta pačia tvarka tai pat nagrinėjamos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys, priimtos nagrinėjant skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.

Apylinkės teismo pirmininkas arba jo paskyrimu apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas skundą privalo išnagrinėti per penkias dienas nuo jo gavimo. Nagrinėjant skundą gali dalyvauti prokuroras, įtariamasis, jo gynėjas ar skundą padavęs asmuo. Priimta nutartis taip pat yra galutinė ir neskundžiama.

Kai kuriais atvejais ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys apskundžiamos kitokia tvarka: skundai dėl suėmimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo (BPK 130, 131 str.), dėl sprendimo apriboti nuosavybės teises (BPK 151 str.5 dalis), dėl baudos ar arešto paskyrimo (BPK 163str.) paduodami aukštesniajam (apygardos) teismui.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimų apskundimo apylinkės pirmininkui tvarka nustatyta norint garantuoti, kad skundai bus sprendžiami operatyviau, negaištant laiko skundo ir jo nagrinėjimui reikalingos medžiagos siuntinėjimui aukštesnės pakopos teismui.

6. Žalos atlyginimas baudžiamajame procese:6.1. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese. Civilinio ieškinio

pareiškimo baudžiamojoje byloje pagrindai ir tvarka;

6.2. Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Civilinio ieškinio pareiškimas1. Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.2. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio.3. Civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio.4. Jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Jei ieškinys atmetamas civilinio proceso tvarka, ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.

Civilinio ieškinio nagrinėjimas1. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas.2. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksasnereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinio ieškinio išsprendimas1. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.2. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.3. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas:1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką;2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Civilinio ieškinio užtikrinimasProceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar

kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.

Civilinio ieškinio užtikrinimasProceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.