I tema. Apskaitos informacijos formavimas

Informacijos sistemų esmė

Informacija – tai tikrovės atspindėjimas tam tikra tvarka ir sistema.Informacija yra tai, kas perteikiama,pranešant ,teikiant žinių,t.y. informuojant.Tai žinios, pranešimai ar duomenys apie aplinkinį pasaulį, jame vykstančius procesus.Šios žinios gali būti perduodamos,saugomos ir apdorojamos.Duomenys ir informacija skirtingos sąvokos.Informacija duoda naujų žinių, duomenys nebūtinai duoda naujų žinių,t.y. ne visada būna informatyvus.Ekonominio objekto valdymą tiesiogiai atspindi ekonominė informacija ,t.y.žinios,susijusios su įmonių ir jų padalinių veikla.Ekonominė informacija atsiranda ir funkcionuoja dėl žmonių ūkinės veiklos,atspindėdama gamybinius santykius,objektyvius dėsningumus.Ji vartojama apdorota,įvairiai sugrupuota.Ekonominę informaciją įmonės darbuotojai naudoja vertindami atitinkamas situacijas,reiškinius,procesus,priimdami valdymo sprendimus,todėl ji turi būti pateikta suprantama forma žiniaraščiuose, lentelėse, grafikuose, kuriuose informacija vaizduojama vizualiai: skaičiais,raidėmis arba simboliais.Informacija turi būti perteikiama iš patikimo šaltinio laiku ir tiksliai adresatui.Jos kūrimo kaina neturi būti didesnę už teikiamą naudą.Apskaitinė informacija vadinami iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užfiksuoti apskaitos duomenys,kurie naudojami valdymui arba kurie gali būti panaudoti valdymo tikslams ateityje.

Apskaitos esmė ir uždaviniai

Rinkos ekonomikos sąlygomis didžiąją(60-80)ekonominės informacijos dalį pateikia buhalterinė apskaita. Apskaita – tai nenutrūkstamo ūkinių ir finansinių operacijų registravimo, klasifikavimo, apibendrinimo ir analizės procesas.Šios operacijos paskelbiamos suinteresuotiems asmenims rengiant finansines ataskaitas ir šių ataskaitų paaiškinimus.Ji pateikia kiekybinę informaciją ir išsiskiria tuo, kad paprastai apdoroja duomenis,išreikštus piniginiais matais.Be to apskaita pateikia papildomus duomenis nepinigine išraiška.Taigi buhalterinės apskaitos paskirtis – vykdyti informacines funkcijas ir sisteminti informaciją tam tikra kryptimi.Apskaitos informacinių funkcijų uždaviniai;

1. teikti informaciją apie įmonės valdymą valdytojams (vidinė informacija);2. teikti informaciją išoriniams informacijos vartotojams (mok. insp.,

stat.dep.,bankai,ministerijos,verslo partneriai ir t.t.);3. užtikrinti turto apsaugą,laikytis ūkinę veiklą reguliuojančių teisės normų.

Finansinės apskaitos informacijos vartotojai:

1. Vidiniai (savininkai,stebėtojų taryba arba valdyba,direktorių taryba,valdymo personalas)2. Išoriniai (potencialūs savininkai, tiekėjai,pirkėjai,kredito įstaigos,mokesčių

inspekcija,vert.pop.birža, profsąjungos ir įmonių darbuotojai,ministerijų specialistai, kontroleriai ir kt.)

Apskaitoje naudojami mataiĮmonėje vykstančius procesus ir operacijas apskaitoje galima pavaizduoti naudojant tam tikrą matų sistemą,t.y. natūriniai,darbo ir piniginiai matai.

1

NatūriniaiŠie matai skiriami ūkinėms operacijoms ir procesams –kiekiui,ilgiui,tūriui ir svoriui apibūdinti.Kiekio matai tai -vienetai, poros; ilgio matai tai cm ,metrai,tūrio matai tai kubiniai metrai,litrai ir svorio matai tai kg.,centneriai,tonos ir t.t.Natūriniai matai dažniausiai naudojami apskaitant prekines materialiąsias vertybes pagal jų rūšį, pavadinimą ir pan.Jie jas apibūdina ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai.Sudėtingiems reiškiniams apskaityti naudojami išvestiniai matai.Jie atspindi kiekybinę charakteristiką, gautą skaičiavimo būdu iš dviejų ar kelių mato vienetų tai- kilovatas, tonkilometriai ir t.t.Darbo mataiŠie matai naudojami sunaudoto darbo laiko kiekiui apskaityti.Jie išreiškiami laiko vienetais: darbo dienomis,valandomis,minutėmis.Šie matai naudojami darbo užmokesčiui, darbo našumui,įvykdytoms išdirbio normoms apskaičiuoti ir kitiems rodikliams nustatyti.Darbo matai derinami su natūriniais ir piniginiais matais.Šie matai apskaitoje yra svarbūs,tačiau naudojami ribotai,nes dėl darbo rūšių įvairumo ne visada juos galima apibendrinti.Piniginiai mataiVisuotinio ekvivalento funkciją finansinėje apskaitoje atlieka pinigai.Piniginiai matai čia naudojami kartu su natūriniais ir darbo matais.Jais išreiškiami ūkinių reiškinių, procesų ir operacijų apibendrinantys rodikliai, todėl jų naudojimo sfera labai plati.Apibendrinantis piniginis matas naudojamas beveik visiems įmonių ūkinės veiklos rodikliams apskaičiuoti (parduota produkcija, darbo užmokestis, darbo našumas, produkcijos savikaina, pelnas ir pan.

Svoris Diena Litai,centai (tona,centneris,kilogramas,gramas) Plotas Valanda (hektaras,aras,kvadratinis metras) Ilgis Minutė (kilometras,metras,centimetras) Išvestiniai (tonkilometris, kilovatas )

Apskaitos rūšysSkiriamos dvi apskaitos rūšys – finansinė ir valdymo apskaita.Finansinė apskaita apima finansinių operacijų ir kt. Įvykių registravimą, apibendrinimą bei analizę.Informacija tvarkoma pagal BAP.Finansinė apskaita susijusi su finansinių ataskaitų rengimu vidiniams ir išoriniams vartotojams.Valdymo apskaita pateikia informaciją pagrindiniams tikslams:

gaminamos produkcijos it teikiamų paslaugų savikainai apskaičiuoti; gamybos (produkcijos bei paslaugų) planavimui bei kontrolei; investicinio portfelio valdymui.

Didžioji šios informacijos dalis yra slapta(konfidenciali).Ji neteiktina išoriniams informacijos vartotojams.Valdymo apskaita apima šias sritis:

1. sprendimų priėmimas;

2

MATAI

Natūriniai Darbo Piniginiai

2. planavimas ir kontrolė;3. gamybinė apskaita.

Jungiamoji Finansinės ir valdymo apskaitos grandis yra gamybinė apskaita.Nuo 1950m. vakaruose gamybinė apskaita buvo atskirta nuo finansinės ir priskirta prie valdymo apskaitos.Tai atsitiko dėl finansinės apskaitos ribotumo.Kadangi Fin. apskaita ir to pačių ir gamybinė apskaita buvo įsprausta į įstatymų rėmus, šį nuostata pradėjo trukdyti valdininkams priimti motyvuotus ir teisingus sprendimus.Be to detalių duomenų apie gamybą išlaidas atskleidimas Fin.apskaitoje pradėjo įmonėms trukdyti išlaikyti konkurenciją rinkoje.Svarbiausieji uždaviniai,keliami valdymo apskaitai:

1. atskiru gaminiu ir atsakomybės centrų efektyvumo įvertinimas (pelningumo);2. visų įmonės veikloje naudojamų išteklių judėjimo ir jų panaudojimo racionalumas;3. gaminamos produkcijos ir atliekamų paslaugų savikainos apskaičiavimas;4. įmonės veiklos prognozavimas.

Finansinės ir valdymo apskaitos rūšių palyginimas

Palyginimo požymis Finansinė apskaita Valdymo apskaita

Tikslai

Nuolat stebėti ir fin.atskaitomybėje apibendrinti informaciją apie įmonės turtą,kapitalą ir nuosavybę

Teikti informaciją padėsiančią priimti konkrečius valdymo sprendimus įmonės valdytojams bei sukontroliuoti jų įgyvendinimą

Ataskaitų bei pranešimų pobūdis

Reglamentuotos formos finansinės ataskaitos,kurių turinį derina netgi įvairios valstybės

Detalūs pranešimai parengiami individualiai kiekvienoje įmonėje patogiausia forma

Informacijos vartotojai Vidiniai ir išoriniai Vidiniai

Reglamentavimo laipsnis Reglamentuojama Nereglamentuojama

Ataskaitų ir pranešimų periodiškumas Periodiškai Pagal poreikį

Mato vienetai Dominuoja piniginiai matai, retai - natūriniai

Įvairūs natūriniai,darbo bei piniginiai matai

Tyrimo objektas Įmonė Įmonė bei jos padaliniai, taip pat atskirų gaminių rūšys

Apskaitos teisinis reguliavimas.Norint atspindėti tikrą įmonės ir jos veiklos būklę taip,kad šią informaciją teisingai suvoktų visi jos vartotojai,apskaitininkai vadovaujasi įvairiais standartai:VAS ir TAS bei Ekonominės bendrijos direktyvomis.

3

TASTAS komitetą 1973m.įkūrė įvairių šalių profesionalių buhalterių organizacijos.Tai nepriklausoma organizacija,rengianti ir tobulinanti tarptautinius standartus.Pagal nagrinėjamų klausimų pobūdį standartus galima sugrupuoti į;

1. metodologinius;2. metinės finansinės atskaitomybės turinį ir formą reglamentuojančius;3. susivienijimų ir jų struktūrinių padalinių bei kontrahentų veiklos apskaitą

reglamentuojančius;4. pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje;5. įvairių veiklos rūšių;6. apskaitos hiperinfliacijos sąlygomis;7. skirtus socialinės politikos ir vyriausybinės pagalbos klausimais;8. finansinių institucijų veiklos apskaitą reglamentuojančius

TAS ir BAP,kuriais pagrįstos kiekvienos laisvosios rinkos šalies apskaitos taisyklės,tai ne griežti ir tikslus nurodymai, kaip atlikti konkrečias apskaitos procedūras.Kiekviena valstybė savo nuožiūra,atsižvelgdama į nacionalinius ypatumus bei konkrečias laiko ir ekonomikos būklės sąlygas,sukonkretina TAS – derina juos su savo interesais.Taip gimė VAS.

VAS – apskaitosinstitutas.lt.

Europos ekonominės bendrijos direktyvos (EBD) Europos Sąjungos valstybių apskaitininkai savo darbe vadovaujasi ne tik TAS (ir vietiniais AS), bet ir dar vienu svarbiu dokumentu – EBD.,reglamentuojančiomis buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimais tų šalių įmonėse.Svarbiausios iš jų ,kuriuose aptariami visoms valstybėms ir įmonėms svarbūs klausimai, yra įmonių metinės finansinės atskaitomybės parengimas ir paskelbimas:Ketvirtoji, kurioje aptariami svarbiausi turto įkainojimo bei pajamų ir sąnaudų pripažinimo aspektai;Septintoji, kurioje nagrinėjami įmonių,rengiančių suvestinę metinę finansinę atskaitomybę apskaitos ir šios atskaitomybės klausimai;Aštuntoji, skirta audito organizavimo, atlikimo ir atsakomybės klausimams .

Nors EBD klausimai nenagrinėjami taip smulkiai,kaip TAS-se, jų vaidmuo ir reikšmė ES šalių apskaitoje yra didesnė negu standartų.Tai yra todėl. Kad TAS yra tik įvairių šalių apskaitininkų intelektualias pajėgas vienijanti ir patarianti organizacija, o ES savo narių, nevykdančių kurių nors norminių aktų,iš jų ir apskaitos direktyvų,atžvilgiu gali imtis ekonominio poveikio priemonių.

Apskaitą LR reglamentuoja Buhalterinės apskaitos ,Finansinės atskaitomybės,Konsoliduotų įmonių fin,atsk.įstatymai bei VAS ir TAS,jeigu neprieštarauja LR įstatymams .

Bendrieji apskaitos principai (BAP) ir reikalavimai apskaitiniai informacijai

Nepriklausomai nuo verslo organizavimo formų įmonių veiklos apskaita iš esmės vedama vienodai , t.y. ūkiniai įvykiai fiksuojami ir informacija vartotojui pateikiama atsižvelgiant į tam tikrus bendruosius teiginius.Bendraisiais jie vadinami todėl, kad yra visų pripažinti ir dėl to turi beveik įstatyminę galią ,nors gali būti nepatvirtinti jokiais vyriausybiniais potvarkiais.

Rinkos ekonomikos šalyse finansinė apskaita tvarkoma remiantis BAP.TAS išskiriami šie pagrindiniai apskaitos principai:

- įmonės tęsiamos veiklos principas;

4

- apskaitos pastovumo principas;- pajamų bei sąnaudų kaupimo principas.

Kiti apskaitos principai yra išvesti iš minėtų trijų principų:- palyginimo principas;- atsargumo principas;- įmonės principas;- periodiškumo principas; - piniginio įkainojimo principas;- išlaidų (savikainos) principas;

Norint nenusižengti BAP, apskaitos duomenys, iš kurių gaunama naudinga valdymui informacija, turi atitikti tam tikrus reikalavimus.Informacija gali būti fiksuojama ir apdorojama skirtingais būdais, tai priklauso nuo organizacinės technikos taikymo, įmonės dydžio, darbuotojų skaičiaus, apskaitos darbuotojų kvalifikacijos, išlaidų, skiriamų apskaitai ir pan.

Esminiai reikalavimai apskaitiniai informacijai:- optimalumo (kad išlaidos susijusios sus apskaitos vedimu, turi būti bent jau ne didesnės už

naudą, kurią tikimasi gauti, panaudojus šią informaciją.);- konservatyvumo (t,y.apsvarstyti ir įvertinti ir išvengti tą alternatyvą, kurią įgyvendinus,

įmonėje gali susidaryti nepalankiausia padėtis.);- svarbumo (kad bereikšmiai duomenys ne užgožtų tikrai svarbią informaciją, kad nepadaryti

žalos valdymui);- ažūriškumo (p.l. VK dėst.Ona Gudaitienė)( reiškia laiku atliekamus įrašus apskaitos

registruose ir atskaitomybės formose.;- patikimumo (Informacija vartotojui turi būti pateikiama ne iš anksto nustatytu laiku, bet

tuomet, kai ji iš tiesų reikalinga vartotojui.

Įmonių apskaitos metodika turi būti sutvarkyta taip, kad ją taikant būtų galima palyginti įvairiuose įmonėse gaunamus duomenys.šis reikalavimas įgyvendinamas laikantis BAP.

5

Įmonės tęsiamos veiklos principas

Reiškia, kad įmonė artimiausiu metu nebus likviduota, ji gali egzistuoti labai ilgai, kad įgyvendintų visus numatytus projektus ir įsipareigojimus.Tai svarbu įvertinant įmonės turtą ir veiklos rezultatus.

Apskaitos pastovumo principas

Reikalauja, kad apskaitininkai labai apdairiai keistų apskaitos metodiką.To reikia, kad būtų galima palyginti keleto laikotarpio įmonės veiklos rezultatus.Tačiau šio principo taikymas nereiškia , kad apskaitos metodika neturi būti tobulinama.

Pajamų bei sąnaudų kaupimo principas

Numato, kad ūkiniai faktai registruojami tada, kai jie įvyksta.Pajamos turi būti registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o jas uždirbant patirtos sąnaudos tada, kai jos patiriamos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo ar išmokėjimo.Pajamos atsiranda pardavus produkciją arba suteikus paslaugas.

6

PAJAMOS

Įmonės uždirbto turto padidėjimas arba jos skolų sumažėjimas įmonės veiklos ataskaitiniu laikotarpiu, nepriklausomai nuo to, ar buvo gauti pinigai (įplaukos).

ĮPLAUKOS

Įmonės veikloje gautas arba gaunamas turtas (dažniausiai pinigai).

SĄNAUDOS

Sunaudotas turtas siekiant gauti naudą.Kadangi naudą galima gauti tik pardavus produkciją ar suteikus paslaugas, tai sąnaudomis laikoma ta išlaidų dalis , kuri yra patirta gaminant produkciją arba teikiant paslaugas ataskaitiniu laikotarpiu.

IŠLAIDOS

Išleisti pinigai (ar kitokios vertybės), už kuriuos mainais gaunamas koks nors kitas materialus ar nematerialus turtas, ataskaitiniu laikotarpiu neuždirbant pajamų.

PAJAMOS,uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį

Reikalauja, kad kaupimo principu apskaičiuotos per ataskaitinį laikotarpį

7

Apskaitoje užregistruojamos ir pateikiamos atskaitomybėje

Kai produkcijos pardavėjas baigia visus produkcijos gamybos darbus ir perduoda pirkėjui visą su ja susijusią riziką bei esamą ir būsimą naudą, jau nebekontroliuoja ir nebevaldo produkcijos, o tikimybė, kad produkcija bus grąžinta arba reikės patirti dideles papildomas sąnaudas nėra didelė

Visos paslaugos arba sutartyje numatyta jų dalis jau suteiktos pirkėjui, o didelių papildomų išlaidų ir nuostolių , susijusių su šių paslaugų teikimų , tikimybė nėra didelė.

Prekių pardavimo ir paslaugų atlikimo faktas turi būti įformintas atitinkamu dokumentu, kuriame turi būti pažymėta, kaip pasikeičia įmonės turtas.

Pajamos pripažįstamos ir registruojamos apskaitoje neatsižvelgiant į pinigų gavimo laiką.

Sąnaudos,Pajamoms uždirbti

Apskaitoje užregistruojamos ir pateikiamos atskaitomybėje

Sąnaudų susidarymas turi būti susijęs su įmonės turto ar kitų įmonių bei asmenų jai teikiamų paslaugų sunaudojimu arba įmonės įsipareigojimų kitoms įmonėms bei asmenims padidėjimu. Visi šie ūkiniai faktai turi būti pakankamai tiksliai pamatuoti ir įvertinti.

Jeigu pajamos, susijusios su tam tikru resursų sunaudojimu, bus uždirbamos per keletą būsimųjų ataskaitinių laikotarpių, apskaitoje turi būti naudojami netiesioginiai sąnaudų pripažinimo bei jų registravimo būdai.

Sąnaudomis gali būti pripažinta tik ta išlaidų dalis, kuri tenka parduotoms prekėms pagaminti.

Sąnaudos pripažįstamos ir registruojamos apskaitoje neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką.

Per ataskaitinį laikotarpį įmonės padarytos išlaidos gali būti nedelsiant pripažintos sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu (administracijos išlaikymo, komandiruotės išlaidos)

Palyginimo principas uždirbtos pajamos būtų palygintos su šias pajamas uždirbant patirtomis sąnaudomis ir apskaičiuotas finansinis rezultatas (pelnas ar nuostolis).

Atsargumo principas Reikalauja, kad apskaitininkai labai atsargiai vertintų visus įmonės veiklos rezultatus.

Įmonės principasPasireiškia tuo, kad kiekvienos įmonės turto ir nuosavybės apskaita atskirta nuo savininkų turto ir įsipareigojimų apskaitos.Daugiau taikytina PĮ.

Periodiškumo principasReikalauja įmonės veiklą sąlygiškai suskirstyti į tam tikrus laikotarpius, kurių pabaigoje pateikiama ataskaitinė informacija apie įmonės ūkinę veiklą (už mėn., ketvirtį,metus).

Piniginio įkainojimo principas Reiškia, kad visos apskaitos operacijos turi būti įkainotos pinigais.

Išlaidų (savikainos) principasNumato, kad tinkamiausia turto ir paslaugų įsigijimo, gamybos išlaidų ir sąnaudų vertinimo bazė yra pradinė jų kaina arba faktinės įsigijimo išlaidos.Produkcijos gamyba apskaitoje atsispindi pagal faktines išlaidas.

Apskaitos organizavimas įmonėje ir apskaitos tarnybaRacionalūs apskaitos organizavimas – tai yra toks, kai gaunama geros kokybės informacija, kuri operatyviai pateikiama ir ja patenkinti išoriniai ir vidiniai informacijos vartotojai.Racionaliai organizuoti apskaitą įmonėje, vadinasi, numatyti ir nustatyti :

- naudojamų dokumentų rūšis, turinį ir įforminimo tvarką,jų apyvartą;- inventorizacijų atlikimo terminus;

8

- sintetinių ir analitinių sąskaitų sistemą;- buhalterijos organizacinę struktūrą;- funkcijų ir įgaliojimų paskirstymą darbuotojams;- visų apskaitos procedūrų tikslus,grafikus,informacijos vartotojus ir jų adresus.

Reikalavimai taikytini apskaitininkams

1. Išmanyti ir nuolat studijuoti galiojančius įstatymus ir norminius aktus (TAS ,VAS, direktyvas, nuostatus, LR Buh.apskaitos įstatymas, Im. Fin.atskaitomybės įstatymas,Im. Konsoliduotos atsk.įstatymas).

2. Būti susipažinusiems su įmonės veikla ir jos specifika, nes nuo įmonės rūšies, jos didžio, veiklos pobūdžio iš esmės priklauso visa apskaitos organizavimo sistema. Priklausomai nuo įmonės valdymo struktūros ir gamybos technologijos nustatomos ir pirminių dokumentų duomenų gavimo procedūros, ataskaitinių rodiklių sistema ir kt.

3. Turi būti nustatyta reikiama informacija ir jos vartotojai.Nustatant apskaitos informacijos apimtį, struktūrą ir jos pateikimo vidiniams ir išoriniams vartotojams terminus, būtina vadovautis reikiamais poreikiais, neleisti, kad būtų pateikiama nereikalinga ir nenaudinga informacija bei sudarinėjama nereikalinga atskaitomybė.

Apskaitos sistemoje gali būti taikomos 2 apskaitos organizavimo formos:

1. Decentralizuota, kuomet apskaita organizuojama ne tik įmonės centriniame aparate, bet ir jos padaliniuose.Įmonės buhalterija gauna iš padalinių buhalterijų tam tikras ataskaitas ir sudaro įmonės suvestinę atskaitomybę.

2. Centralizuota, kuomet visi apskaitos darbai atliekami įmonės buhalterijoje.

Rinkos ekonomikos sąlygomis įmonė savarankiškai pasirenka vidinę apskaitos sistemą, tačiau labai svarbu, kad ji būtų tvarkoma racionaliai bei teiktų objektyvią ir naudingą informaciją.

Vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymu, apskaita įmonėje gali būti tvarkoma šitaip:

Organizuojama savarankiška apskaitos tarnyba; Pagal sutartis naudojamasi buhalterinių , audito ir kitų konsultavimo įmonių

paslaugomis.Savarankiška apskaitos tarnyba yra privaloma valstybinėse, valstybinėse akcinėse įmonėse, AB.Privalomą apskaitos tarnybą reikia traktuoti kaip visiškai savarankišką įmonės valdymo padalinį, tačiau palaikantį labai glaudžius ryšius su visais kitais įmonės padaliniais.

Apskaitos tarnybą ir kitus įmonės padalinius nuolat sieja tiesioginiai ir grįžtamieji ryšiai.Visi įmonės padaliniai, nustatyta tvarka privalo pateikti apskaitos tarnybai atliktų ūkinių operacijų dokumentus ir suvestines ataskaitas, taip pat sąmatinius it normatyvinius duomenys.

Apskaitos tarnyboje gauti duomenys grupuojami, sisteminami ir kitaip apdorojami.Tuo remiantis rengiama informacija apie įmonės ir jos padalinių veiklą.

Savo ruožtu apskaitos tarnyba aprūpina visus įmonės padalinius parengta informacija, kurią padaliniai naudoja savo darbe.

Šitaip apskaitos tarnyba sukaupia didžiulį informacijos fondą apie visą įmonės veiklą.Turėdama tokią informaciją, apskaitos tarnyba gali ne tik parodyti ūkinių procesų ir operacijų eigą, bet ir jos padalinių veiklos rezultatus, atskleisti veiklos gerinimo rezervus.

Apskaitos tarnybos darbo efektyvumas labai priklauso nuo jos struktūros ir darbuotojų skaičiaus.Savo ruožtu tai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio, darbų apimties ir kitų veiksnių, lemiančių apskaitos darbų apimtį.

9

Įmonėse, kuriuose yra didelė apskaitos darbų apimtis ir dirba daug apskaitos darbuotojų, labai svarbu racionaliai paskirstyti apskaitos darbus.Tokiose įmonėse gali būti organizuojami atskiri apskaitos tarnybos struktūriniai padaliniai.Jie steigiami vadovaujantis apskaitos darbų operatyvinio, gamybinio paskirstymo principu: medžiagų, gamybos išlaidų , pagamintos produkcijos ir jos realizavimo, darbo užmokesčio, atsiskaitymų, finansinių operacijų, atskaitomybės ir t.t.

Nepriklausomai nuo to, kokia bus parinkta apskaitos tarnybos struktūra, labai svarbu numatyti konkrečias kiekvieno struktūrinio padalinio funkcijas, o padalinio viduje – kiekvieno darbuotojo teises, pareigas ir atsakomybę.

Apskaitos tarnybai vadovauja vyriausias finansininkas (buhalteris). LR apsk.pagrindų įstatymas numato, kad jį skiria ir atleidžia įmonės vadovas arba savininkas.Vyr.buhalteris atsakingas už apskaitos tvarkymą įmonėje, turi garantuoti, kad buhalteriniai įrašai būtų tvarkomi teisingai, be to, kad atskaitomybė būtų parengta gerai ir laiku.Visi jo nurodymai dėl apskaitos tvarkymo yra privalomi visiems įmonės darbuotojams.

Aplaidi ir apgaulinga apskaita

Apskaita apima ne tik ūkinių faktų surašymą ir interpretavimą. Šiuolaikinėmis rinkos ekonomikos sąlygomis nepakanka, kad buhalteris vien registruotų ūkines operacijas.Kiekvienoje įmonėje yra daugybė veiklos sričių, kur buhalteris gali padėti vadovams priimti geriausius valdymo sprendimus.Ypač gali būti vertingi jo patarimai ir konsultacijos pinigų, valdymo, išlaidų mažinimo, mokesčių mokėjimo, veiklos planavimo, turto saugojimo, draudimo ir kt. klausimais.

Galiojantys įstatymai įmonei suteikia teisę savarankiškai tvarkyti apskaitą.Svarbiausia, kad apskaita atliktų įstatymų reikalavimus, kad teisingai atspindėtų įmonės veiklą.Turėdamas gana plačias teises, buhalteris privalo sąžiningai tvarkyti apskaitą.Priešingu atveju, jis gali būti patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, o įmonei nesumokėjus privalomu mokesčių gali būti priversta mokėti delspinigius ir baudas.Buhalterio atsakomybė aptariama LR baudžiamojo bei administracinių teisių kodekso kai kuriuose straipsniuose.Numatyta (1) atsakomybė už aplaidų įmonės apskaitos tvarkymą arba apskaitos dokumentų neišsaugojimą, jeigu nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos rezultato, finansinės būklės ar įmonės įvertinti turto, dėl to skiriama bausmė –laisvės atėmimas iki 1 m.etų arba pataisos darbai arba bauda.Šio nusikaltimo esmė yra tai , kad buhalteris nepaiso galiojančių įstatymų ir poįstatyminių aktų, nekokybiškai atlieka savo darbą, nedaro to, ką privalėtų daryti.Labai pavojingas nusikaltimas yra (2) apgaulingas apskaitos tvarkymas arba apskaitos dokumentų sunaikinimas.Tai gali būti padaryta tyčia, t.y. asmuo suprato savo veiksmų pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo.

Pav.dokumentų nepateikimas atitinkamoms institucijoms, tyčinis dokumentų sunaikinimas arba paslėpimas, dokumentų klastojimas, tyčinės matematinės klaidos, akivaizdus duomenų neatitikimas dokumentuose ir apskaitos registruose.Apgaulingai tvarkant apskaitą, sunkinamos sąlygos nustatyti įmonės veiklos rezultatus ar įvertinti turtą.Dažniausia tai daroma siekiant nuslėpti mokesčius. Už panašius nusikaltimus numatoma bauda.Už pažeidimus dažniausiai atsakomybėn traukiami įmonių vadovai arba PĮ savininkai, tačiau pagal kai kuriuos straipsnius gali būti baudžiami ir buhalteriai.Aktualiausias straipsnis yra (3) “Apskaitos taisyklių pažeidimai” , numatantys atsakomybę asmeniui, kuris pažeidė teisines normas, reguliuojančias apskaitos tvarką.Pažeidimus padaręs asmuo gali būti patrauktas atsakomybės neatsižvelgiant į tai, ar jis žinojo apie tos normos buvimą ar ne, ar tai buvo padaryta tyčia, ar dėl neatsargumo. Tačiau, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 mėn. nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

Pav.įmonė nuo vasario 1d. privalo vadovautis naujo pavyzdžio buhalterinės apskaitos griežtos atskaitomybės dokumentais.Įmonė laiku šių dokumentų neįsigijo ir iki vasario 7 d. naudojo seno pavyzdžio dokumentus.Tačiau pažeidimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudos,jeigu protokolas buvo surašytas balandžio 8d. ,kai praėjo 2 mėn.

10

Yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, padarytas sunaikinant ar klastojant kasos aparato kontrolinę juostą, mokesčių arba muitinės dokumentus, neįtraukiant į apskaitą produkcijos, žaliavų ir prekių, laikant jas be įsigijimo dokumentų, išmokant darbo užmokestį pagal neoficialų žiniaraštį ar visai be jo; be apskaitos panaudojant pinigus ar materialines vertybes, baudžiama laisvės atėmimu nuo 3 iki 5 metų, arba bauda.

Apskaitos organizavimas, naudojant kompiuterį

Prieš renkantis apskaitos programą, reikia išmanyti , kokie įmonės apskaitos barai plačiausiuos apimties pagal darbą, kas iš įmonės darbuotojų bus atsakingas už apskaitos automatizavimą ir ar pakankamai profesionali firma, kompiuterizuojantį apskaitą įmonėje.

Apskaitą kompiuterizuoti pradedama nuo informacinio modelio kūrimo, kurio pagrindinis elementas yra pirminis dokumentas.Tinkamai suformavus pirminį dokumentą užtikrinamas patikimas informacijos fiksavimas visuose suvestiniuose dokumentuose.

Kompiuterizuotos apskaitos privalumai:

sutrumpėja suvestinių dokumentų rengimo ciklas; galima teikti įvairią ekonominę informaciją visiems įmonės darbuotojams, nes tai

leidžia daryti informacinė bazė; pagerėja skaičiuojamų rodiklių tikslumas, gerėja informacijos patikimumas,

sutvarkoma raštvedyba, paspartinama dokumentų apyvarta, supaprastėja buhalterio darbas ir atsiranda laikas įmonės veiklos analizei;

skirtingų apskaitos modulių sąskaitų likučiai į didžiąją knygą perkeliami automatiškai, įtraukus bet kokią operaciją galima pamatyti jos korespondenciją, išlaikoma fundamentinė apskaitos lygybė.

II Tema. Ekonominiai procesai finansinėje apskaitoje ir atskaitomybėje

Ūkinės veiklos ciklasŪkinės veiklos ciklas – tai laiko tarpas, per kurį nuosekliai įvyksta ūkines operacijos. Ūkinės veiklos ciklo pradžiai reikalingi pinigai. Už pinigus įsigyjami ekonominiai ištekliai . Įsigijus viską, ko reikia gamybai, įmonėje vystoma gamyba.Sukurtus produktus ir paslaugas reikia parduoti.Pardavus gaunami pinigai.(Schema1)

Schema 1 Ūkinės veiklos ciklas

11

PINIGAI 1

Ekonominių išteklių, reikalingų įmonės veiklai, įsigijimas 2

Produkcijos bei paslaugų pardavimas

4

Įmonės ūkinė veikla pasireiškia per produkcijos gamybą arba paslaugų teikimo ir jų pardavimo procesus.Kad tie pardavimo procesai įvyktų, įmones veiklai reikalingi ekonominiai ištekliai.

Schema 2 Turto klasifikavimas

Turto samprata apskaitojeTurtu gali būti laikomi tik tie ištekliai, kurie turi konkretų savininką. Nevisuomet savininkas būna pati įmonė.Ji gali pasiskolinti turtą iš kito savininko.Turtas turi duoti tam tikrą naudą tam, kas juo disponuoja.Kiekvienos įmonės galutinis tikslas – gauti pelną, todėl turtu laikytina tik ta ekonominių išteklių dalis, kuri turi savininką ir atneš įmonei naudą, pasireiškiančią pelnu.Įmonė gali disponuoti ir turtu, nelaikomu ekonominiais ištekliais(brangus paveikslas, žmogus –samdomas darbuotojas).

12

Gamyba Paslaugos 3

Ekonominiai ištekliai –tai visa tai, kas naudojama įmonės ūkinėje veikloje.

žaliavos įrengimai pastatai žemė darbuotojai Kt.

Trumpalaikis

Mašinos

Atsargos

Pinigai

Skolos įmonei

Nematerialus

Nepiniginis

Piniginis

Ilgalaikis

Žemė

Įrengimai

Materialus

Pastatai ir statiniai

Žaliavos, Nebaigta gamyba, Gatavi gaminiai

Pagal naudojimo laiką

Pagal turto paskirtį

Pagal užbaigtumo laipsnį

Pagal materialinę išraišką

Pagal piniginę išraišką

ĮMONĖS

TURTAS

Įmonės vadovams labai svarbu žinoti, kokių turtu jie disponuoja, ir kaip gali jį panaudoti įmonės veikloje.Apskaitos darbuotojai visą įmonės disponuojamą turtą turi suskirstyti į tam tikras grupes, t.y. jį suklasifikuoti.(Schema 2)Pagal naudojimo laiką ūkinėje veikloje turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį.Ilgalaikiu turtu laikomas tas, kurio naudingo eksploatavimo laikas ilgesnis už vieną ataskaitinį laikotarpį.Ataskaitinis laikotarpis – tai valdžios organų nustatytas laikotarpis, kuriam pasibaigus, apskaičiuojamas įmonės ūkininkavimo rezultatas – pelnas arba nuostolis. Skirtumą tarp uždirbtų pajamų ir patirtų sąnaudų valstybė apmokestina.Todėl labai svarbu palyginti to paties ataskaitinio laikotarpio pajamas ir sąnaudas .Kadangi ilgalaikis turtas naudojamas ne vieną, bet kelis ataskaitinius laikotarpiu, apskaitoje turi atsispindėti, kokia ilgalaikio turto dalis buvo sunaudota per kiekvieną ataskaitinį laikotarpį atskirai.Iš pradinės ilgalaikio turto vertės atėmus jo nusidėvėjimo sumą, apskaičiuojama turto vertė, kuria įmonė disponuoja konkrečiu laiko momentu.Ji vadinama likutinė vertė .Pvz.:Įrengimo pradinė vertė 6000 Lt.,Numatomas naudojimo laikotarpis 5 metai;Kiekvienais metais įmonė į veiklos sąnaudas turės įskaityti po 1200 Lt.(6000:5).Po vienerių metų likutinė vertė bus 4800Lt. (6000-1200).Trumpalaikiu turtu laikomas turtas, kuris sunaudojamas pajamoms uždirbti per santykinai trumpą laikotarpį.Tai pinigai, atsargos,trumpalaikės investicijos(Trumpal.VP: akcijos, vekseliai, obligacijos), iš anksto apmokėtos sąnaudos ir pan.Šis laikotarpis paprastai trunka vienerius finansinius metus, t.y. vieną ūkinės veiklos ciklą.Schema 1.

Nuosavybės esmė apskaitoje

Nuosavybės sąvoka apibūdina, kas konkrečiai investavo turtą į tą įmonę.Steigiant įmonė, visą turtą investuoja savininkai.Jiems priklausys ir uždirbtas pelnas.Lygybė tarp turto, kurio disponuoja įmonė, ir savininkų bei skolintojų nuosavybės vadinama apskaitine lygybe.Turtas parodo, kas konkrečiai priklauso įmonei.Skolintojų ir savininkų nuosavybė nusako, kiek kam priklauso įmonės turto.Personalinės įmonės savininko nuosavybė išreiškiama terminu kapitalas.Jeigu įmonės savininkai yra asmenys, įsigiję jos akcijų, tai akcijų savininkų investuoti pinigai vadinami akciniu kapitalu.Kapitalo kategorija nusako, kokia turto dalis priklauso savininkui.Už teisę naudotis skolintuoju turtu įmonė sumoka šio turto savininkui (ams) tam tikrą atlyginimą – palūkanas.Savininko(ų) nuosavybė yra lygi turtui, kuris lieka grąžinus visas įmonės skolas (Schema4):

T – Skolintojų nuosavybė Savininko nuosavybė

Dalis ūkininkavimo rezultato gali būti skiriamas įmonės savininkams kaip atlyginimas už investuotą turtą.Toks išmokėjimas vadinasi dividendais.Neišdalintas akcininkams pelnas vadinasi nepaskirstytoju pelnu.

Schema 3. Savininkų nuosavybės elementai

KAPITALASValstybinis kapitalas

Akcinis kapitalas Privilegijuotosios akcijosPaprastosios akcijos

13

KAPITALO PADIDĖJIMAS

Papildomaskapitalas

Akcijų priedai(t.y. skirtumas tarp išleistų akcijų nominaliosios vertės ir faktinės jų pardavimo kainos)

Privilegijuotojų akcijų nominalinės vertės perviršisPaprastųjų akcijų nominalinės vertės perviršis

Perkainojimo rezervas(šį operacija įvyksta kuomet turto rinkos kaina viršija jo buhalterinę vertę)

Nerealizacinis perviršis perkainojus ilgalaikį materialųjį ir finansinį turtą

Gautos subsidijos ir dotacijos (negražintina pagalba)

Rezervai(iš ataskaitinio ir ankstesnių metų pelno)

Įstatymo numatyti (garantinis fondas)Nepaskirstytini (gamybos plėtojimui)Paskirstytini (konkretiems išmokėjimams)

Nepaskirstytasis pelnas KAPITALO SUMAŽĖJIMAS

NuostolisNepareikalautas įmokėti kapitalas

Schema 4. Skolintojų nuosavybės elementai

Schema 5. Nuosavybės esmė skirtingo tipo įmonėse

Nuosavybės esmė personalinėje įmonėje

Turtas Savininko nuosavybė Skolintojų nuosavybėAtsarginės dalis 200 Lt.

Instrumentai 500 Lt.

14

Skolintojų nuosavybė , arba įsipareigojimai, arba mokėtinos sumos

Ilgalaikiai įmonės įsipareigojimai

Trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai

Finansinės skolos

Mokėtini mokesčiai, atlyginimai ir socialinio draudimo įmokos

Kitos mokėtinos skolosPrekybos skolos

Avansu gautos sumos

Savininko kapitalas 6000 Lt. Banko paskola 10000 Lt.Įrengimai 2000 Lt.

Pastatai 13300 Lt.

16000Nuosavybės esmė akcinėje bendrovėje

Turtas Akcininkų nuosavybė Skolintojų nuosavybėAtsarginės dalis 200 Lt.

Akcininkų kapitalas 4000 Lt. Banko paskola 6000 Lt.Instrumentai 500 Lt.

Įrengimai 2000 Lt.Nepaskirstytas pelnas 2000Lt. Skola tiekėjams 4000 lt.

Pastatai 13300 Lt. 16000

Nuosavybės esmė ūkinėje bendrijoje

Turtas Savininkų nuosavybė Skolintojų nuosavybėAtsarginės dalis 200 Lt.

Grigo kapitalas 4000 Lt.

Banko paskola 10000 Lt.Instrumentai 500 Lt.

Įrengimai 2000 Lt.Norkaus kapitalas 2000Lt.

Pastatai 13300 Lt.

1600

Savininkų kapitalai parodo ne konkretų turtą, kuris priklauso vienam ar kitam savininkui, o tik jų pretenzijas į tam tikrą turto dalį.

Išskirti kapitalo reikia todėl, kad esant pelnui atsiranda būtinybė jį paskirstyti pagal investuoto turto proporcijas.Didesnis turtas uždirbs didesnį pelną.

Ūkinių operacijų įtaka apskaitos lygybei

Ūkiniai įvykiai ir ūkines operacijos turi bendrą bruožą , jiems įvykus būtinai turi pasikeisti įmonės turto ar nuosavybės sudėtis ar apimtis.Tokie pasikeitimai daro įtaką apskaitos lygybei.Ūkinius faktus galima suskirstyti į 4 grupes, kuomet keičiasi:

1. Turtas ir nuosavybė didėjimo linkme.Apskaitinės lygybės bendros sumos padidėja.2. Turto sudėtis –viena turto rūšis didėja, kita ta pačia suma mažėja. Apskaitinės lygybės

bendros sumos nepasikeičia.3. Turtas ir nuosavybė mažėjimo linkme.Apskaitinės lygybės bendros sumos sumažėja.4. Nuosavybės struktūra. Apskaitinės lygybės bendros sumos nepasikeičia.

15

Pajamos ir sąnaudos palyginamos apskaitinės lygybės nuosavybės dalyje: + Pajamos

- SąnaudosPalyginus pajamas su sąnaudomis, galima spręsti apie įmonės veiklos efektyvumą.

Sąskaitų korespondencijų taisyklė

D Turtas K D Nuosavybė K

D Sąnaudos K D Pajamos K

Ūkinės operacijos, įmonė:

1. Išleido ir pardavė akcijų už 10 000 Lt.;2. Gavo paskolą iš banko 50 000 Lt.;3. Pirko pastatą, sumokėjo iš karto 30 000 Lt.;4. Pirko įrengimų skolon už 8 000 Lt.;5. Sumokėjo skolą klientas 15 000Lt.6. Pirko atsargų skolon už 2 000Lt;7. Sumokėjo skolą tiekėjams 8 000 Lt.

TURTAS

=

Savininkų nuosavybė

Skolintojų nuosavybė

Pastatai Įrengimai Atsargos Skolos įmonei

Pinigai Akcinis kapitalas

Skola bankui

Skola tiekėjams

+10 000 +10 000+50 000 +50000

+ 30 000 -30 000 + 8 000+8 000 - 15 000 + 15 000 + 2 000

+2 000- 8 000 - 8 000

30 000 8 000 2 000 - 15 000 37000 10 000 50 000 2 000 62000

Apskaitos sistemos elementai

DokumentavimasTam, kad susidaryti realų vaizdą apie ūkinius objektus,juos reikia stebėti, stebint ūkinės operacijos aprašomos, registruojamos, tokių būdu sudaromi dokumentai.Dokumentuose pateikiamos svarbiausios žinios , kokybiškai ir kiekybiškai apibūdinančios visos ūkines operacijos ,sukeliančios turto ar nuosavybes pasikeitimus.Dokumentu vadinamas raštiškas patvarkymas ūkinei operacijai vykdyti arba raštiškas patvirtinimas, kad operacija tikrai įvykdyta. Dokumentai yra buhalterinių įrašų pagrindas. Be

16

Sąskaitose apskaitomų objektųSumažėji -mas

dokumento negali būti apskaitoma jokia ūkinę operacija.Dokumentai naudojami išankstiniai bei paskesniajai ūkinės veiklos kontrolei.Išankstinę kontrolę vykdo atsakingi apskaitos darbuotojai, tuo užkirsdami kelią neteisėtoms operacijoms. Paskesnioji kontrolė vykdoma tikrinant dokumentuose jau atliktas operacijas. Apskaitos dokumentų klasifikacija. Schema.

InventorizavimasApskaitant turtą gali susidaryti skirtumų tarp buhalterinės apskaitos duomenų ir faktinės turto būklės.Tai gali įvykti dėl netikslių svėrimų, matavimų, dėl atsakingų asmenų nesąžiningumo.Šie skirtumai išaiškinami , o apskaitos duomenys patikslinami periodiškai atliekant inventorizacijas.Inventorizacija yra turto patikrinimas natūroje ir gautų duomenų palyginimas su apskaitos duomenimis.Svarbiausi jos uždaviniai – kontroliuoti turto išsaugojimą, patikrinti, ar laikomasi saugojimo taisyklių, ar realūs turto likučiai.

Inventorizacijos tvarką nustato LR Vyriausybė.Inventorizacijos eiga:1)Inventorizacijai atlikti sudaroma jos vadovo vadovaujama inventorizavimo komisija;2) Vertybės tikrinamos jų laikymo vietose, dalyvaujant materialiai atsakingiems asmenims.3) Inventorizavimo rezultatai fiksuojami Inventorizacijos apyrašuose.4) Vertybių trūkumas, nustatytas natūralių normų ribose, taip pat sugedusios vertybės, nurašomas į įmonės išlaidai.Vertybių trūkumai, viršijantys sumažėjimo normas, išieškomi iš materialiai atsakingo asmens.

ĮkainojimasDokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos turi būti įkainotos, kitaip, jų nebus galima rodyti apskaitoje.BAP reikalauja visą turtą ir nuosavybę įkainoti įsigijimo kaina. Ši kaina nesikeičia per visą turto naudojimo laikotarpį,kad ir koks ilgas jis būtų. Nerekomenduojama todėl, kad finansinių ataskaitų skaitytojai kainos didinimą gali suprasti kaip turto įsigijimą.Be to, didėjant turtui,turėtų didėti ir nuosavybė.Infliacija taip pat nevienodai veikia skirtingas turto rūšis.Turto perkainojimas dėl infliacijos parodomas pažymose prie finansinės atskaitomybės.Pažymose pateiktas įkainojimas dabartine rinkos kaina vadinamas atstatomąja verte.

KlasifikavimasKlasifikavimas yra apskaitoje dažnai naudojama priemonė.Jis būtinas, nes tik pagal atitinkamus požymius sugrupuoti duomenys gali būti naudingi valdytojams.Vieną turto rūšį reikia atskirti nuo kitos, kitaip nebus galima priimti jokių sprendimų.Grupavimas (klasifikavimas) atliekamas balanse.Skirtingo tipo įmonėse jis gali būti skirtingas.Pav.: Turto elementai:Perdirbimo įm. Prekybinė įm. Transporto įm.pinigai pinigai pinigaižaliavos atsargos atsarginės dalispastatai pastatai pastataistaklės šaldytuvas sunkvežimis

svarstyklės autofurgonas

17

TAS nereglamentuoja klasifikavimo, nes įmonės disponuoja labai įvairiu turtu, kuris sugrupuojamas skirtingai, priklausomai nuomonės bei išorinių informacijos vartotojų poreikių.Dar detaliau turtas ir nuosavybė klasifikuojami sąskaitose.

Sąskaitos kaip klasifikavimo požymiai

Kiekviena ūkinė operacija pakeičia turtą ar nuosavybę, todėl po kiekvienos reikėtų sudaryti naują balansą ir pelno(n) ataskaitą.Tai neįmanoma.Nubraukti atitinkamo straipsnio sumą ir rašyti naują taip pat negalima, nes sunku būtų suprasti daug kartu ištaisytą balansą.Be to reikia žinoti, pvz. kiek pinigų turėjome prieš keletą dienų ar mėnesių.Koreguoti balanso straipsnius einamuoju momentu yra naudojamos sąskaitos.Kiekvienai turto ar nuosavybės rūšiai skiriama atskira sąskaita, kurioje ir fiksuojama informacija. Sąskaitą galima pavaizduoti dvišale lentele.Šios lentelės viena pusė skirta įrašyti ūkinėms operacijoms, didinančioms apskaitomą objektą, o kita –mažinančioms.Kairioji sąskaitos dalis vadinama Debetu, o dešinioji – kreditu.Atidarant sąskaitas, į jas pirmiausia įrašomi likučiai iš balanso.Turto sąskaitose likučiai įrašomi į debetą, nuosavybės – į kreditą.Turto sąskaitose į debetą įrašomos operacijos, didinančios turto likutį, o į kreditą – mažinančios.Nuosavybės sąskaitose į kreditą rašomos operacijos, didinančios nuosavybės likutį, į debetą – mažinančios.Pajamų sąskaitų objektų padidėjimas didina savininkų nuosavybę, todėl šiuose sąskaitose kitimai taip pat fiksuojami, tokiu pat principu kaip nuosavybės sąskaitose.Tarp sąskaitų ir balanso yra glaudus ryšys: tiek sąskaitose, tiek balanse turtas ir nuosavybė apskaitomi vienodai sugrupuoti.Vadovaujantis sąskaitose suskaičiuotais galutiniais likučiais, sudaromas naujas balansas.Turto sąskaitų galutiniai likučiai rašomi į balanso turto dalį, nuosavybės sąskaitų -į nuosavybės dalį.

Apskaitos registrai

Operacijos chronologine tvarka registruojamos Bendrajame žurnale.Jame fiksuojamos operacijos nuosekliai pagal atlikimo eiliškumą.Metai rašomi po data,mėnuo įrašomas įregistruojant pirmą to mėnesio operaciją,vėliau nekartojamas,rašoma tik diena.Turinyje rašomas operacijos trumpas turinys ir koresponduojančių sąskaitų pavadinimai.Operacijos piniginė išraiška įrašoma į DEBETO ir KREDETO skiltį vienoje eilutėje su atitinkamos sąskaitos pavadinimu.Jeigu yra daug kaip dvi koresponduojančios sąskaitos, tai pirmiausia išvardijamos visos debetuojamos, o žemiau – visos kredituojamos sąskaitos.Šis įrašas vadinamas sudėtiniu įrašu.Suregistruotos Bendrajame žurnale operacijas reikia susisteminti.Todėl duomenys iš Bendrojo žurnalo perkeliami į sąskaitas.Perkėlimo dažnumą pasirenka pats apskaitininkas.Visos sąskaitos, kurias įmonė naudoja apskaitoje, yra sujungiamos viename registre – Didžiojoje knygoje.

Sąskaitos kaip klasifikavimo požymiaiD Turto sąskaitos K

Apskaitomo objekto Apskaitomo objekto

18

padidėjimas (+) sumažėjimas(-)

Likutis

D Pirkėjai K D Pinigai K D Atsargos KLikutis 4000 Likutis 5000

3000 3000 2000 2000Likutis 1000 Likutis 6000 Likutis 2000

Operacija Nr.1 Operacija Nr.2D pinigai 3000 D atsargos 2000K pirkėjai 3000 K pinigai 2000

D Nuosavybės sąskaitos K

Apskaitomo objekto Apskaitomo objektosumažėjimas(-) padidėjimas (+)

Likutis

D Skola bankui K D Pinigai K D Akcinis kapitalas K Likutis 8000 Likutis 5000 Likutis 9000

5000 10000 5000 10000

Likutis 3000 Likutis 10000 Likutis19000

Operacija Nr.1 Operacija Nr.2D pinigai 10000 D skola bankui 5000K akcinis kapitalas 10000 K pinigai 5000

D Pajamų sąskaitos K D Sąnaudų sąskaitos K

Apskaitomojo objekto Apskaitomojo objekto Apskaitomojo objekto Apskaitomojo objektosumažėjimas (-) padidėjimas (+) padidėjimas (+) sumažėjimas (-)

Likutis Likutis

D BALANSAS K Turto sąskaitų Nuosavybės sąskaitų likučiai likučiai

Bendrojo žurnalo ir sąskaitų informacinis ryšys

BENDRASIS ŽURNALAS

19

Data2003 m

Turinys Sąsk.Nr.

Debetas Kreditas

Sausio 02 Parduota paprastųjų akcijųPinigai 25000Paprastosios akcijos 25000

SĄSKAITA PINIGAI

Data2003 m

Turinys Debetas Kreditas LikutisDebetas Kreditas

Sausio 01 Likutis 10000 02 25000 35000

SĄSKAITA PAPRASTOSIOS AKCIJOS

Data2003 m

Turinys Debetas Kreditas LikutisDebetas Kreditas

Sausio 01 Likutis 02 25000 25000

Klaidų taisymas dokumentuose ir registruose

Sintetinės ir analitinės sąskaitos. Sintetinės sąskaitos atidaromos iš balanso.Jose vedama apibendrinta vienarūšio turto ir nuosavybės apskaita tik piniginiu matu.Tačiau vadovavimo ir kontrolės reikalams reikalinga informacija,pvz.,kiek ir kokių žaliavų yra įmonėje, kiek ir kokių prekių yra parduotuvėje, kokiems konkrečiai tiekėjams skolinga įmonė ir pan.Todėl sintetinėms sąskaitoms išplėsti ir detalizuoti vedamos analitinės sąskaitos.

20

Korektūros būdas

Storno būdas

Taisoma tik tada, kai suklystama įrašant sumą, ir klaida pastebėta dar nesuskaičiavus bendrųjų sumų.Pav.:

203 Parašas2003

Taisomos klaidos dėl neteisingos sąskaitų korespondencijos, taip pat kitos klaidos,pastebėtos jau sudarius balansą arba suskaičiavus registruose bendrąsias sumas.Pav.Klaidinga operacija:D Atsargos 2000K Skola tiekėjams 2000Klaidos taisymas:D Atsargos 2000K Skola tiekėjams 2000Paprastu rašalu daromas teisingas įrašasD Žaliavos 2000K Skola tiekėjams 2000

Papildomo įrašo

Naudojamas tada, kai operacija įrašyta ten kur reikia, bet padaryta klaida įrašant sumą,pav. įrašant mažesnę sumą už reikiamą):D Žaliavų sąnaudos 450K Žaliavos 450 Klaidos taisymas:daroma papildoma korespondencija trūkstamai sumaiD Žaliavų sąnaudos 90K Žaliavos 90

Analitinė sąskaita atitinka konkrečią turto arba nuosavybės rūšį.Pvz.,Žaliavų sąskaita detalizuoja analitinės: Plienas,Geležis,Aliuminis ir kt.Analitinės sąskaitos tai daugiau valdymo apskaitos elementas ir yra įmonės komercinė paslaptis.Išoriniams informacijos vartotojams pateikiami susisteminti duomenys.Jie atspindi atitinkamą balanso straipsnį, kurio likutį sudaro visų atitinkamų analitinių sąskaitų likučių suma.Bandomasis balansas

Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, turi būti sudaromos finansinės ataskaitos.Prieš ataskaitų sudarymą, reikia patikrinti,ar teisingai buvo tvarkoma apskaita, t.y.:

- ar teisingai apskaičiuoti sąskaitų likučiai;- ar fiksuojant operacijas Bendrame žurnale nepadaryta klaidų;- ar perkeliant duomenys iš vieno registro į kitą nepadaryta klaidų;- ar nepadaryta aritmetinių klaidų .

Tam tikslui sudaromas Bandomasis balansas.Tai lentelė, kurioje pateikiami debetiniai ir kreditiniai Didžiosios knygos sąskaitų likučiai laikotarpio pabaigoje.Debetinių likučių suma turi būti lygi kreditinių likučių sumai.Iš to galima spręsti, ar išlaikyta apskaitos lygybė, nes turto sąskaitų likučiai yra debete, o nuosavybės – kredite (Turtas=Nuosavybė)Bandomasis balansas yra pagalbinė lentelė, kurios duomenys skirti vidiniams apskaitos informacijos vartotojams.

BANDOMASIS BALANSAS

Sąskaitos Sąsk.Nr. LikučiaiDebetas Kreditas

Visų sąskaitų,turinčių likučius pavadinimas

Vienų sąskaitų likučiai naudojami sudarant Pelno(n) ataskaitą, kitų – Balansą.Pelno(n) ataskaitos sudarymui naudojami pajamų ir sąnaudų likučiai, o balanso sudarymui – kitų turto ir nuosavybės sąskaitų likučiai.Jeigu bandomojo balanso debeto ir kredito likučių bendrosios sumos nesutampa, reiškia, kad apskaitoje padaryta klaida.

Sąskaitų planasBuhalterinės apskaitos informacija formuojama remiantis sąskaitų planu.

SINTETINĖ IR ANALITINĖ APSKAITA

Kiekvienas įrašas sintetinėje sąskaitoje įrašomas ir į atitinkamas analitines sąskaitas ir būtinai į tą pačią (debeto ar kredito) pusę.

21

Visų analitinių sąskaitų (vienos sintetinės sąskaitos mastu) debeto ar kredito apyvartų suma ir likučių bendroji suma turi būti atitinkamai lygi sintetinės sąskaitos apyvartoms ir likučiui.

Sąskaitų skirstymas į sintetines ir analitines yra sąlyginis dalykas.Vienoje įmonėje ta pati sąskaita gali būti sintetinė, kitoje – analitinė.

Analitinių ir sintetinių sąskaitų ryšys

D ŽALIAVOS K D PLIENAS KLikutis 9000 Likutis 5000

D GELEŽIS KLikutis 2000

D ALIUMINIS KLikutis 2000

Analitinių sąskaitų apyvartos žiniaraštis

Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis (per mėn)

Analitinių sąskaitų pavadinimas

Likutis 04 01 Apyvarta Likutis 05 01D K D K D K

A.Kazlauskas 300 300 0P.Jankaitis 100 200 300 0Iš viso: 400 200 600 0

D Atsiskaitymai su atskaitingais asmenimis K

Likutis 04. 01. 400 300 200 300 Apyvarta 04 mėn. 200 Apyvarta 04 mėn. 600 Likutis 05 01 0

APSKAITOS DUOMENŲ APDOROJIMASNAUDOJANT APSKAITOS REGISTRUS

22

Ūkinės operacijos

Ūkinių operacijų identifikavimas ir

įkainojimas

Dokumentai,turintys juridinęgalią,atspindintys visąbūtiną informaciją apieūkinę operaciją

Pirminių įrašųknyga, kuriojefiksuojamosūkinių operacijųdatos, korespondencijosir pateikimastrumpas jos aprašymas

Sisteminis registras, kuriame duomenys grupuojami į turto, nuosavybės ir įsipareigojimų,o taip pat pajamų ir sąnaudų sąskaitas…………………………………………………………………………………………………………

ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGA

Pagalbinė lentelė, kurią taikant patikrinamadebetų ir kreditų sąskaitų likučių lygybė

Ataskaitos skirtos išorės vartotojams,parodančios ataskaitinio laikotarpioveiklos rezultatusILGALAIKIS TURTAS

1. ILGALAIKIO TURTO ESMĖ IR RŪŠYS Schema

Pagrindiniai požymiai, pagal kuriuos įmonės turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį:1. Turto sunaudojimo laikotarpis, per kurį uždirbama pelno;

2. Turto vertė;

23

Pirminiaidokumentai

Chronologinis ūkinių operacijų registravimas ir sąskaitų

korespondencijų tvarkymas

Bendrasisžurnalas

Didžioji knyga

Duomenų perkėlimas į atitinkamassąskaitas

Sąskaitų likučių apskaičiavimas ir

įrašymas į spec.lentelę

Bandomasis balansas

Finansinės ataskaitos rengimas

Finansinė atskaitomybė

3. Turto reikšmingumas įmonei.

Įmonė pati:- nustato minimalią kiekvienos ilgalaikio materialiojo turto grupės įsigijimo (pasigaminimo)

savikainą, atsižvelgdama į savo dydį, veiklos pobūdį, turimo ilgalaikio materialiojo turto įvairovę bei vertę,vadovaudamasi reikšmingumo principu;

- savo nuožiūra sudaro ilgalaikio materialiojo turto grupes, atsižvelgdama į turimo ilgalaikio materialiojo turto įvairovę, grupavimą balanse, statistikos ataskaitose, valdymo tikslus, naudojimo paskirtį ir kitas savybes;

- gali nustatyti vieną minimalią visų ilgalaikio materialiojo turto grupių įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.- Jei turto vieneto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra lygi ar didesnė nei įmonės nustatyta minimali jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, jis priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jei mažesnė – trumpalaikiam turtui, neatsižvelgiant į tai, kad šis objektas atitinka visus kitus pripažinimo ilgalaikiu materialiuoju turtu kriterijus.

PavyzdysIlgalaikio materialiojo turto grupės “Baldai” nustatyta minimali įsigijimo (pasigaminimo)

savikaina – 500 Lt. Įmonė įsigijo stalą, kurio įsigijimo savikaina – 450 Lt. Šis stalas negali būti pripažintas

ilgalaikiu materialiuoju turtu, nes jo įsigijimo savikaina yra mažesnė nei grupės “Baldai” nustatyta minimali įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, nors šis stalas atitinka visus kitus pripažinimo ilgalaikiu materialiuoju turtu kriterijus (patikimai nustatyta įsigijimo savikaina, bus naudojamas įmonės veikloje ilgiau nei vienerius metus ir t.t.).

Perduoto naudoti stalo vertė nurašoma į veiklos sąnaudas. Tačiau jei perkamas baldų komplektas ir atskirų komplekto vienetų įsigijimo savikaina mažesnė nei įmonės nustatyta minimali grupės “Baldai” įsigijimo savikaina, o bendra komplekto įsigijimo savikaina didesnė už minimalią, toks komplektas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui.

* Ilgalaikio materialiojo turto teikiamą būsimąją ekonominę naudą gali sudaryti produkcijos, prekių ar paslaugų pardavimo pajamos, nuomos pajamos, išlaidų ateityje sumažėjimas (nuoma) ar kita nauda, gaunama naudojant šį turtą.

* Ilgalaikis materialusis turtas, įsigytas gamtosaugos, darbo saugos ir panašiems tikslams, tiesiogiai neteikia ekonominės naudos, tačiau jis gali būti būtinas įmonei egzistuoti ir veiklai vykdyti, ar padėti gauti papildomos ekonominės naudos naudojant kitą įmonės turtą. Todėl toks turtas pripažįstamas ilgalaikiu materialiuoju turtu.Pav.įsigyti valymo įrenginiai, nes to reikalauja šalies gamtosaugos įstatymai. Šie įrenginiai pripažįstami ilgalaikiu materialiuoju turtu, nes be jų įmonė negalėtų vykdyti savo veiklos ir gauti pajamų.

* Jei įmonė ketina įsigyti ilgalaikį materialųjį turtą, išankstiniai mokėjimai už tokį turtą turi būti registruojami ilgalaikio turto sąskaitoje “Išankstiniai apmokėjimai”.

PavyzdysĮmonė 2004 m. sausio 5 d. sudarė sutartį su tiekėjais dėl gamybos įrengimų, kurių vertė 50000 Lt, pirkimo. Pagal sutarties sąlygas įmonė iki sausio 10 d. tiekėjams turi sumokėti 20 % įrengimų vertės avansą. Įrengimai bus pristatyti per 10 darbo dienų po avanso sumokėjimo dienos. Sausio 9 d. įmonė sumoka avansą tiekėjams iš sąskaitos banke ir nurodo apskaitoje:D 1263 Išankstiniai apmokėjimai 10 000 K 271 Sąskaitos bankuose 10 000

24

Sausio 20 d. gautus įrengimus įmonė užpajamuoja, į jų įsigijimo savikainą įskaičiuodama ir sumokėto avanso sumą:D 1240 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikaina 50 000 K 1263 Išankstiniai apmokėjimai 10 000 K 4486 Kitos mokėtinos sumos 40 000

* Ilgalaikiam materialiajam turtui taip pat priskiriamas gautas, bet dar nebaigtas komplektuoti, derinti, instaliuoti ar dėl kitų priežasčių nepradėtas naudoti turtas. Toks turtas turi būti apskaitomas atskirai nuo įmonės veikloje naudojamo turto, sąskaitoje “Ruošiamas naudoti” ilgalaikis turtas.

Pavyzdys Įmonė 20X4 m. sausio 20 d. įsigijo gamybos įrengimų už 50 000 Lt. Sausio–vasario mėn. vyko įrengimų montavimo ir bandymo darbai. Už šiuos darbus pagal gautas sąskaitas įmonė įrengimus montavusiai įmonei turi sumokėti 5 000 Lt. Kovo 5 d. įmonė pradėjo naudoti įrengimus. Kadangi įrengimų eksploatacijos pradžia – kovo 5 d., iki šios datos įrengimai ir su jų parengimu naudoti susijusios išlaidos apskaitomos sąskaitoje “Mašinos ir įrengimai - ruošiamos naudoti”.1. Sausio mėn. 20 d. gavus įrengimus, atliekami tokie įrašai: D 1242 Mašinos ir įrengimai - ruošiamos naudoti 50 000K 4486 Kitos mokėtinos sumos arba 271 Sąskaitos bankuose 50 000 2. Gavus sąskaitas už montavimo ir bandymo darbus, įrašoma:D 1242 Mašinos ir įrengimai - ruošiamos naudoti 5 000 K 4486 Kitos mokėtinos sumos 5 000 3.Kovo mėn. 5 d., pradėjus įrengimų eksploataciją, daromi tokie įrašai:D 1240 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikaina 55 000 K 1242 Mašinos ir įrengimai - ruošiamos naudoti 55 000

IMT analitinė apskaita organizuojama kaip individuali kiekvieno objekto apskaita.Gavusi objektą, buhalterija atidaro IT apskaitos kortelę:

IMT rūšies pavadinimas, kodas, kontrolinės sąskaitos pavadinimas,Nr.Inventorinis numeris

Gavimo data

Įsigijimo vertė

Perdavimo į eksploataciją data

Apskaičiuota metinė nusidėvėjimo suma norma

Kas mėnesį (ketvirtį) apskaičiuota nusidėvėjimo suma įrašoma į atitinkamą “Nusidėvėjimo lentelės” langelį.Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi būti atliekamas analitinių kortelių ir atitinkamų Didžiosios knygos sąskaitų likučių patikrinimas.Visų pradinių verčių analitinėse kortelėse bendra suma turi būti lygi sintetinių sąskaitos – 12300 ,12010,12310 ir pan. – likučiui.

Sukaupto nusidėvėjimo suma – turi atitikti atitinkamos nusidėvėjimo sąskaitos (1237, 1227, 1217 ir pa.) likutį.Jei IT perkainojamas,perkainojimo suma bei naujai apskaičiuota nusidėvėjimo norma įrašoma kortelės atitinkamose skiltyse.

Jose taip pat pažymimos:perkainojimo data, koeficientai,vertės perviršis,atsiradęs dėl perkainojimo. Visais atvejais įsigijimo vertės suma turi būti įrodyta dokumentais.Įsigijus IMT kiekvienam objektui sudaromas IT priėmimo-perdavimo Aktas. Jame nurodoma iš kur, kada, ir koks objektas buvo gautas, pateikiamas jo trumpas apibūdinimas, aprašoma techninė būklė. Aktą surašo komisija,tvirtina įmonės vadovas. Pagal šį aktą gautas objektas užpajamuojamas ir atidaroma

25

Ilgalaikio turto apskaitos kortelė.Jei kortelei sudaryti akte nepakanka duomenų, papildomi duomenys imami iš techninės dokumentacijos.

PVM apmokestinamas naujas, mažiau kaip metus eksploatuotas IMT, įsigytas po PVM nustatymo,įskaitant gyvenamuosius namus ir kt. pastatus.

ILGALAIKIS TURTAS Schema IT

“Ilgalaikis turtas – tai turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus . Šio turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį .( Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas, 2001-12-20 Nr. IX-675)

Ilgalaikis turtas

26

NematerialusĮsigytos teisėsPrestižasKitas nematerialus turtas

Materialus

ŽemėPastatai ir statiniaiLizingasNebaigta statybaKitas materialus turtas

FinansinisDalyvavimas kitose įmonėsePo vienerių metų gautinos sumosKitas finansinis turtas

Ilgalaikis turtas tai materialusis bei nematerialusis turtas, kuris

VAS Ilgalaikis materialusis turtas – materialusis turtas, kuris teikia įmonei ekonominės naudos naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 07 30 nutarimas Nr. 955 “Dėl Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarkos patvirtinimo”;

Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas juridiniams asmenims nuosavybės (patikėjimo) teise priklausantis bei pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį valdomas turtas, kuris daugelį kartų dalyvauja gamybos ar aptarnavimo procese ir išsaugodamas savo natūrinę formą nusidėvi naudojamas ne trumpiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę2”.

Ilgalaikis materialus turtas

2. Ilgalaikio turto klasifikavimas

Įmonė turimą ilgalaikį materialųjį turtą apskaitoje užregistruoja suskirstytą pagal paskirtį. Šitaip jį suskirsčius, įmonėje lengviau kaupti informaciją apie skirtingas funkcijas atliekantį ilgalaikį materialųjį turtą ir prireikus tą informaciją operatyviai panaudoti valdymui.

Žemė .Ji ypatinga tuo, jog vienintelė iš ilgalaikio materialiojo turto nenudėvima. Apskaitoje užregistruota žemės pradinė vertė paprastai nesikeičia per visą naudojimosi ja laikotarpį. Pakeisti pradinę žemės kainą galima tik perkainojant, kai, pavyzdžiui, dėl infliacijos arba dėl atliktų didelių 2

27

yra perduotas įmonei su visą rizika, susijusi su šio turtu.

nėra skirtas parduoti arba suvartoti per vieną ataskaitinį laikotarpį;

kurio įsigijimo vertė yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią to turto vertę.

daugelį kartų naudojamas gamybos ir aptarnavimo procese ir būdamas tos pačios natūrinės formos nusidėvi;

naudojamas ne trumpiau kaip per vienerius metus

Išskirtinė materialiojo turto savybė – objektas turi fizinę (materialią) formą.Todėl jį reikia ne tik tinkamai apskaityti,bet ir prižiūrėti.

(pav. drenažo) darbų labai pagerėja žemės kokybė. Šiais atvejais apskaitoje ir atskaitomybėje užfiksuota žemės kaina gali visiškai nebeatitikti tikrosios vertės. Tačiau visais atvejais labai svarbu tiksliai nustatyti pradinę žemės kainą, nes jos įsigijimas susijęs su įvairiomis įmonės padarytomis išlaidomis. Pirmiausia pirkėjas ne tik turi sumokėti pardavėjui suderėtą žemės kainą, bet ir nemažai mokesčių valstybei. Galimas atvejis, kad žemė įsigyjama kartu su joje esančiu senu ir įmonei nereikalingu pastatu. Todėl jo nugriovimo išlaidos (darbo užmokesčio, mechanizmų naudojimo ir t.t.) taip pat turi būti įskaičiuojamos į pradinę žemės vertę

Gamybiniai ar administraciniai pastatai gali būti įsigyjami sumokant tam tikrą pinigų sumą arba statomi įmonės jėgomis,- perkant statybines medžiagas, samdant darbininkus arba specializuotas statybos įmones ir pan. Jeigu įsigyjami jau užbaigti pastatai, tai jų įsigijimo vertę sudarys pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta kaina, papildomų darbų, atliekamų prieš pradedant pastatą eksploatuoti, vertė ir įvairūs šio ilgalaikio turto registravimo mokesčiai. Jeigu įmonė pasistato pastatus pati, tai pradinę vertę, kuri bus užfiksuota apskaitoje, sudarys visos išlaidos, susijusios su pastato pastatymu (darbo užmokesčio, socialinio draudimo, medžiagų, transporto ir kitos. Balanso straipsnyje statiniai parodomi įmonės pristatyti ar įsigyti statiniai ar sumontuotos konstrukcijos. Į jų pradinę vertę taip pat įskaičiuojamos visos išlaidos, susijusios su įsigijimu,tai yra ne tik pirkimo-pardavimo sutartyje aptarta kaina, bet ir šio turto atsivežimo, sumontavimo, priešeksploatacinio patikrinimo ir panašios išlaidos.

Lizingo (išperkamosios nuomos ir panašių teisių) straipsnyje atvaizduojamas visas ilgalaikis materialusis turtas, kuriuo įmonė disponuoja lizingo (išperkamosios nuomos) sutarčių pagrindu. Čia gali būti atvaizduojamos visos aukščiau aptartos ilgalaikio materialiojo turto rūšys: žemė, pastatai ir statiniai bei mašinos, transporto priemonės, įrenginiai. Šiame straipsnyje atvaizduojama ir įmonės suteikto nemokamai disponuoti ilgalaikio materialiojo turto vertė. Iš šio straipsnio į anksčiau minėtas ilgalaikio materialiojo turto grupes atitinkamos sumos perkeliamos tada, kai įmonė visiškai atsiskaito su lizingo suteikėju ir turtas pereina jos nuosavybėn.

Nebaigtos statybos straipsnyje kaupiamos visos išlaidos, padarytos statant objektus, kurie ateityje bus naudojami įmonės pajamoms uždirbti. Tokius objektus gali statyti ir pati įmonė savo jėgomis arba pagal sutartis samdyti kitas specializuotas įmones. Kai darbas bus baigtas, visos sukauptos išlaidos sudarys pradinę objekto vertę, kuri iš šio straipsnio turi būti perkelta į atitinkamą ilgalaikio materialiojo turto straipsnį, pavyzdžiui, Pastatai ir statiniai bei pan.

Kito materialiojo turto straipsnyje atvaizduojamas kitoms įmonėms išnuomotas, užkonservuotas ar rezervinis turtas, įmonės įprastinėje veikloje nenaudojami gyvenamieji namai bei visas šiuose pastatuose esantis turtas, neatsižvelgiant į jo pobūdį.

Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.

Ją sudaro visas išlaidas, patirtas įsigyjant ir paruošiant objektą naudoti, tai gali būti:

1.įsigyjant šį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma;

2. atvežimo išlaidos;

28

3. muitai, akcizai ir kiti negrąžinami mokesčiai;

4. projektavimo darbų išlaidos;

5. sumontavimo išlaidos;

6. instaliavimo išlaidos;

7. paruošimo naudoti išlaidos;

8. remonto, atlikto iki turto naudojimo pradžios, išlaidos;

9. išbandymo išlaidos;

10. infrastruktūros ir turto registravimo išlaidos;

11. žemės sklypo ir statybos aikštelės paruošimo išlaidos;

12. numatomos būsimos turto išmontavimo, išvežimo, turto gamybinės vietos sutvarkymo išlaidos, jei jos atitinka įsipareigojimų arba atidėjimų apibrėžimą;

13. kitos tiesiogiai su turto įsigijimu susijusios išlaidos.

Visos prekybos nuolaidos ir lengvatos turi būti atimamos iš įsigijimo savikainos. Administracinės ir kitos bendrosios pridėtinės išlaidos į įsigijimo savikainą

neįskaitomos. I įsigijimo savikainą neįskaitomas grąžintinas pridėtinės vertės mokestis. Palūkanos į turto įsigijimo sąvikainą neįskaitomos ir pripažįstamos atitinkamo

laikotarpio sąnaudomis.

Įsigytas materialusis turtas apskaitoje registruojamas:D 12 – 0 Ilgalaikis materialusis turtas – įsigijimo savikaina (pagal turto grupes) arbaD 12 – 2 Ruošiamas naudoti ilgalaikis materialusis turtas (pagal turto grupes)K 271 Sąskaitos bankuose ar 272 KasaK 4486 Kitos mokėtinos sumos K 1263 Išankstiniai apmokėjimaiK 4485 Kiti mokėtini mokesčiai biudžetui (pvz.muito mokestis)K 4461 Mokėtinas darbo užmokestisK 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokosK 2011 Žaliavos ir komplektavimo gaminiai ir pan.

IMT ĮSIGIJIMO (PASIGAMINIMO) SAVIKAINA

VAS: Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.

Nepiniginio turto įvertinimas savikaina svarbus tuo, jog parodo realią sandorio vertę, kuri gali būti patikrinta. Todėl tik įvertinimas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina apskaitoje parodo tikrąją ilgalaikio materialiojo turto objekto vertę jo įsigijimo metu. Bendrasis įsigijimo (pasigaminimo) savikainos principas reikalauja įtraukti į turto objekto vertę visas išlaidas, patirtas įsigyjant ir paruošiant objektą naudoti, kaip numatyta.

29

Tiesiogiaipriskirtos išlaidos

* Jei įmonė už įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą sumokėtą ar mokėtiną pridėtinės vertės mokestį susigrąžins, šis mokestis į turto įsigijimo savikainą neįskaitomas. Jei PVM negrąžinamas, įmonė gali įskaityti jį į turto įsigijimo savikainą arba į veiklos sąnaudas. Įmonės, nustatydamos apskaitos politiką, pasirenka vieną iš šių dviejų negrąžinamo pridėtinės vertės mokesčio įskaitymo būdų.

* Įsigyjant ar gaminantis IMT už skolintas lėšas, palūkanos, mokamos už tokias paskolas, į turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą neįskaitomos. Jos pripažįstamos atitinkamų ataskaitinių laikotarpių finansinės veiklos sąnaudomis. (Iki VAS reikėjo įskaityti į IT vertę).

* Įmonės gali pačios kurti IMT objektus, savo rekmėms(pasistatyti pastatą, susiprojektuoti ir pasigaminti įrengimus, baldus). Savo jėgomis statomo (pasigaminamo) turto savikaina yra nustatoma pagal tuos pačius principus kaip ir įsigyjant turtą.

Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikaina nustatoma:

TI + ( Kt.TI+NI dalis)

TI - tiesiogines medžiagų ir darbo išlaidos (medžiagos, žaliavos, detalės, komplektuojamieji gaminiai, darbininkų, gaminančių IMT objektą, darbo užmokestis, socialinis draudimas)

Kt.TI - kitas tiesiogines išlaidas t.y. išlaidos, kurias galima tiesiogiai priskirti gaminamam turto objektui. Tai gali būti tiesioginės elektros energijos išlaidos, pirktos paslaugos (architektų, projektuotojų, konsultantų), įrengimų nusidėvėjimas ir pan.

NI dalis – netiesiogines išlaidos t.y tos išlaidos, kurių negalima tiesiogiai priskirti gaminamam IMT objektui, nes jos susidaro gaminant kelių rūšių produkciją. Tai pagalbinės medžiagos, ilgalaikio gamybinio turto nusidėvėjimas, netiesioginis darbo užmokestis ir socialinis draudimas, patalpų apšvietimas ir šildymas, turto draudimas ir pan. Netiesioginės išlaidos kiekvienos rūšies produkcijai proporcingai paskirstomos pagal įmonės pasirinktą skirstymo pagrindą. Dažniausiai naudojamas skirstymo pagrindas yra tiesioginis darbo užmokestis arba bendra tiesioginių išlaidų suma.

* Kai įmonė gamina panašų turtą, skirtą parduoti rinkoje, pasigamintas savo reikmėms objektas vertinamas faktine pasigaminimo savikaina jei tokiam turtui statyti prireikia viršnormatyvinių medžiagų ar darbo jėgos sąnaudų, jos neįtraukiamos į turto pasigaminimo savikainą ir pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis. Taip pašalinamos prielaidos dirbtinai padidinti savo reikmėms statomo (gaminamo) turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.

* Kai mokėjimo už įsigyjamo ilgalaikio materialiojo turto objektą laikotarpis viršija 12 mėnesių ir turtas įsigyjamas brangiau nei jo tikroji vertė, o sutartyje palūkanos nenumatytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, apskaitoje turi būti pateikta įsigyjamo turto tikroji vertė be palūkanų. Taigi įsigijimo savikaina apskaičiuojama diskontuojant visą mokėtiną sumą iki tikrosios vertės, taikant rinkos palūkanų normą. Skirtumas pripažįstamas palūkanų sąnaudomis, kurias įmonė nurašys į finansinės veiklos sąnaudas visą mokėjimo laikotarpį.

* Įmonės savininkų (savininko) turtinių įnašų IMT įsigijimo savikaina turi būti patvirtinta savininkų (akcininkų) susirinkimo arba savininko sprendimu. Ši patvirtinta vertė negali būti didesnė už perduodamo objekto tikrąją vertę. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme numatyta, kad turtiniai akcininkų įnašai turi būti įvertinti turto vertintojo. Turtinio įnašo įsigijimo savikaina bus savininkų susirinkimo arba savininko patvirtinta vertė, ne didesnė už tikrąją vertę, plius (bei)išlaidos (atvežimo, remonto, sumontavimo, instaliavimo, išbandymo ir kitos), susijusios su turto parengimu veikti ir naudoti.

* Neatlygintinai perduoto (dovanoto) įmonei IMT vertė gali būti nurodoma dovanojimo sutartyje, patvirtinančiame nuosavybės teisių perdavimą. Šiuo atveju įsigijimo savikaina bus šiame

30

dokumente nurodyta vertė, tačiau ne didesnė negu objekto tikroji vertė. Taigi, jeigu dovanojimo dokumente bus nurodyta mažesnė negu tikroji vertė, objekto įsigijimo savikaina bus dovanojimo dokumente nurodyta vertė bei tiesioginės išlaidos, susijusios su turto parengimu veikti ir naudoti. Jeigu dovanojimo dokumente bus nurodyta didesnė nei tikroji vertė, įsigijimo savikaina bus objekto tikroji vertė bei tiesioginės išlaidos, susijusios su turto parengimu veikti ir naudoti. Jeigu ilgalaikio materialiojo turto dovanojimo dokumente vertė nenurodyta, jo įsigijimo savikaina laikoma dovanoto objekto tikroji vertė, kurią įmonė nustato atsižvelgdama į turto vertintojų vertinimus ar kitą prieinamą tinkamą informaciją (katalogus, internetą, spaudą ir t.t.).

* Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą patikėjimo sutartimi viena šalis (patikėtojas) perduoda kitai šaliai (patikėtiniui) savo turtą patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita šalis įsipareigoja valdyti, naudoti turtą ir juo disponuoti patikėtojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavėjo) interesams. Turto perdavimas kitam asmeniui patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės, todėl patikėjimo teise gautas turtas apskaitoje turi būti registruojamas atsižvelgiant į naudos ir rizikos perdavimą. Jeigu patikėtojas perduoda patikėtiniui valdyti, naudoti savo turtą ir juo disponuoti patikėtojo ar trečiojo asmens naudai, toks turtas registruojamas užbalansinėse patikėtinio sąskaitose. Jei patikėtojas kaip turto teikiamos naudos gavėją nurodo patikėtinį, toks turtas registruojamas patikėtinio balanse. Patikėjimo teise gautas turtas registruojamas verte, ne didesne už to turto tikrąją vertę, o jei perdavimo akte vertė nenurodyta, patikėtinis ją nustato, atsižvelgdamas į to turto tikrąją vertę.IMT įsigijimas

Pavyzdys 1.Įmonė, užsiimanti naftos gręžinio eksploatacija, įsigijo skolon naftos gavybos įrengimus, kurių įsigijimo savikaina – 5 000 000 Lt. Įrengimai apskaitoje registruojami taip:D 1240 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikaina 5 000 000 K 4486 Kitos mokėtinos sumos 5 000 000 Pagal licencinę sutartį, pabaigusi gręžinio eksploataciją, įmonė privalės išardyti įrengimus ir sutvarkyti aplinką. Ekspertai įvertino, jog užbaigus gręžinio eksploataciją, įrengimų išmontavimo darbai dabartine diskontuota verte kainuos 400 000 Lt, o aplinkos sutvarkymo darbai – 800 000 Lt. Taigi įrengimų įsigijimo savikaina padidės 1 200 000 Lt:D 1240 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikaina 1 200 000 K 404 Atidėjimai 1 200 000

Pavyzdys 2.Sausio 10 d. pirkti gamybos įrengimai už 50 000 Lt skolon. Už įrengimų atvežimą gauta sąskaita iš transporto įmonės – 400 Lt. Už įrengimų sumontavimą įmonės darbininkams priskaičiuota 500 Lt darbo užmokesčio ir 31 % socialinio draudimo įmokų nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio už montavimo darbus – 155 Lt. Įrengimams sumontuoti sunaudota medžiagų už 300 Lt. Sausio 20 d. įrengimai perduoti naudoti.

1. Sausio 10 d. apskaitoje registruojamas įrengimų gavimas:D 1242 Mašinos ir įrengimai – ruošiamos naudoti 50 400 K 4486 Kitos mokėtinos sumos (už įrengimus) 50 000 K 4486 Kitos mokėtinos sumos (už atvežimą) 400

2. Registruojant įrengimų paruošimo naudoti išlaidas, daromi įrašai:D 1242 Mašinos ir įrengimai – ruošiamos naudoti 955 K 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 500 K 4463 Mokėtinas socialinis draudimas 155 K 2011 Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 300

31

3. Sausio 20 d. perdavus įrengimus naudoti įrašoma:D 1240 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikaina 51 355 K 1242 Mašinos ir įrengimai – ruošiamos naudoti 51 355

Pavyzdys 3Įmonė, PVM mokėtoja, įsigijo skolon lengvąjį automobilį, kuriuo naudosis vadybininkai. Automobilio pirkimo kaina – 60 000 Lt, 18 % PVM – 10 800 Lt. Jeigu šio automobilio pirkimo PVM neįtraukiamas į PVM atskaitą, įrašai apskaitoje būtų:D 1220 Transporto priemonės – įsigijimo savikaina 70 800 K 4486 Kitos mokėtinos sumos 70 800 Jeigu PVM suma, 10 800 Lt, neįtraukiama į automobilio įsigijimo savikainą, ji nurašoma į ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudas. Įrašai apskaitoje būtų tokie:D 1220 Transporto priemonės – įsigijimo savikaina 60 000 D 6123 Neatskaitomo PVM sąnaudos 10 800 K 4486 Kitos mokėtinos sumos 70 800

Pavyzdys 4.Įmonė, PVM mokėtoja, įsigijo lengvąjį automobilį skolon, kurį naudos vairuotojų mokymui (PVM apmokestinamai veiklai). Automobilio pirkimo kaina – 60 000 Lt, 18 % PVM – 10 800 Lt. Kadangi šio automobilio pirkimo PVM įtraukiamas į PVM atskaitą, įrašai apskaitoje būtų tokie: D 1220 Transporto priemonės – įsigijimo savikaina 60 000 D 2431 Gautinas PVM 10 800 K 4486 Kitos mokėtinos sumos 70 800

Pavyzdys 5 2004 m. statybos įmonė nusprendė savo jėgomis statyti parduotuvę, kurioje numatoma prekiauti statybinėmis ir apdailos medžiagomis. Parduotuvės statybai įmonė iš banko 2004.10.01. gavo tikslinę paskolą - 4 000 000 Lt ( metinė palūkanų norma – 7 % ). Paskolą įmonė turi grąžinti po 4 metų. Visos per 4 metus priskaičiuotos palūkanos už banko paskolą į statomos parduotuvės pasigaminimo savikainą neįskaitomos – kasmet jos įtraukiamos į finansinės veiklos sąnaudas. Taigi, 2004 m. gruodžio 31 d., bankui priskaičiavus 2004 m. IV ketvirčio 70 000 Lt palūkanų, įmonės apskaitoje jos registruojamos taip:

D 630 Palūkanų sąnaudos 70 000 K 4486 Kitos mokėtinos sumos 70 000

Pavyzdys 6Tame pačiame ceche įmonė savo reikmėms gamina įrenginį ir dar dviejų rūšių įrengimus, skirtus parduoti. Tiesioginėms gaminamo turto objekto išlaidoms bus priskirta :darbininkų, gaminančių įrenginį, darbo užmokestis, socialinis draudimas, sunaudotos medžiagos, detalės, mazgai, komplektuojamieji gaminiai ir pan. Netiesioginės išlaidos (cecho apšvietimo ir šildymo, pastato ir įrangos nusidėvėjimo, cecho valdymo ir aptarnavimo darbuotojų darbo užmokesčio, socialinio draudimo išlaidos) tenka visiems gaminamiems įrengimams ir turi būti priskirtos visų rūšių produkcijai.

Pavyzdys 7*

32

Kompiuterius gaminanti įmonė nusprendė vieną kompiuterį pasilikti savo reikmėms. Kompiuterių savikaina pagamintos produkcijos sąskaitoje yra 3 800 Lt už vienetą, produkcija realizuojama pirkėjams po 5 000 Lt už vienetą. Įrašai apskaitoje bus tokie:D 1230 Kita įranga, prietaisai ir įrenginiai – įsigijimo savikaina 3 800 K 2013 Pagaminta produkcija 3 800 Kompiuterio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra 3 800 Lt, o ne 5 000

Pavyzdys 8Įmonė įsigijo automobilį išsimokėtinai už 60 000 Lt, mokėjimo terminas – 15 mėnesių, mokama lygiomis dalimis po 12 000 Lt kiekvieno ketvirčio pabaigoje. Rinkos palūkanų norma – 5 %. Automobilio įsigijimo savikaina, diskontuojant visus būsimus mokėjimus įsigijimo metu bus tokia:Įsigijimo savikaina = 12 000 Lt /(1+0.05 x 3/12)1 + 12 000 Lt / (1+0.05 x 3/12)2 + 12 000 Lt /(1+0.05 x 3/12)3 + 12 000 Lt /(1+0.05 x 3/12)4 + 12 000 Lt /(1+0.05 x 3/12)5 = 57 814 LtĮsigijus automobilį, įrašas apskaitoje bus:D 1220 Transporto priemonės – įsigijimo savikaina 57 814 K 4486 Kitos mokėtinos sumos (automobilis išsimokėtinai) 57 814 I ketvirčio palūkanų sąnaudos (57 814 Lt x 0.05 x 3/12 = 723 Lt)D 630 Palūkanų sąnaudos 723 K 4486 Kitos mokėtinos sumos (palūkanos) 723 I ketvirčio pabaigoje sumokėjus sutartyje numatytą sumą, įrašai apskaitoje bus:D 4486 Kitos mokėtinos sumos (automobilis išsimokėtinai) 11 277 D 4486 Kitos mokėtinos sumos (palūkanos) 723 K 271 Sąskaitos bankuose 12 000 Skolos už automobilį likutis II ketvirčio pradžioje:57 814 Lt – 11 277 Lt = 46 537 Lt. Palūkanos, priskaičiuotos už II ketvirtį:46 537 Lt x 0.05 x 3/12 = 582 LtD 630 Palūkanų sąnaudos 582 K 4486 Kitos mokėtinos sumos (palūkanos) 582 Skolos dengimas II ketvirtį:12 000 Lt– 582 Lt = 11 418 LtD 4486 Kitos mokėtinos sumos (automobilis išsimokėtinai) 11 418 D 4486 Kitos mokėtinos sumos (palūkanos) 582 K 271 Sąskaitos bankuose 12 000 Kitų ketvirčių palūkanų sąnaudos ir skolos sumažėjimas apskaičiuojami ir apskaitoje registruojami analogiškai.

Pavyzdys 9Akcininkas J.Jonaitis už įsigyjamas uždarosios akcinės bendrovės “A” išleistas akcijas sumoka turtiniu įnašu, perduodamas sandėlį, kurio tikroji vertė, nustatyta nepriklausomo turto vertintojo ir patvirtinta akcininkų susirinkimo yra 40 000 Lt. J.Jonaičio įsigyjamų akcijų nominalioji vertė – 40000 Lt. Gavusi sandėlį, iki jo perdavimo naudotis, įmonė patyrė sandėlio įregistravimo išlaidas – 400 Lt ir atliko remontą už 3 000 Lt. Pasirašius akcijų pirkimo sutartį ir gavus sandėlį, įrašai apskaitoje tokie:D 1212 Pastatai ir statiniai - ruošiami naudoti 40 000 K 301 Įstatinis pasirašytasis kapitalas 40 000 Įregistravus sandėlį:D 1212 Pastatai ir statiniai - ruošiami naudoti 400 K 272 Kasa 400 Atlikus sandėlio remontą,:

33

D 1212 Pastatai ir statiniai - ruošiami naudoti 3 000 K 4486 Kitos mokėtinos sumos 3 000 Perdavus sandėlį naudoti:D 1210 Pastatai ir statiniai - įsigijimo savikaina 43 400 K 1212 Pastatai ir statiniai - ruošiami naudoti 43 400

Pavyzdys10 A įmonė iš B įmonės neatlygintinai gavo gamybos įrengimus. Dovanojimo sutartyje nurodyta įrengimų vertė – 10 000 Lt, jų tikroji vertė – 12 000 Lt. Už įrengimų remonto ir montavimo darbus A įmonė remontą atlikusiai C įmonei turi sumokėti 2 500 Lt. Gavusi įrengimus, A įmonė apskaitoje įrašo:D 1242 Mašinos ir įrengimai - ruošiamos naudoti 10 000 K 3511 Gautos dotacijos ir subsidijos 10 000 Atlikus įrengimų remonto ir montavimo darbus, daromi įrašai:D 1242 Mašinos ir įrengimai - ruošiamos naudoti 2 500 K 4486 Kitos mokėtinos sumos 2 500 Perdavus įrengimus į naudoti, įrašoma:D 1240 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikaina 12 500 K 1242 Mašinos ir įrengimai - ruošiamos naudoti 12 500

Buhalteriniai įrašai sąskaitose,įsigyjant ilgalaikį materialųjį turtą (IMT)

Nr. Operacijos turinys Debetuojama sąskaita Kredituojama sąskaita1. Perkamas IMT numatant

būsimos turto išvežimo ir kt. išlaidos, jei jos pripažįstamos atidėjimais.

12-0 IMTįsigijimo savikaina 4486404

Kitos mokėtinos sumosAtidėjimai

Mokomi pinigai: 4486 Kt. mokėt. sumos 271 Sąskaitos bankuose44861 Kitos mokėtinos skolos

34

2. Nupirkto IMT skolon vertė 12-2 IMT ruošiamas naudoti 44862(įrengimams)

Kitos mokėtinos skolos (transporto išlaidos)

2.1 Nupirkto IMT paruošimas naudoti

12-2 IMT ruošiamas naudoti 446144632011

Mokėtinas darbo užm.Mokėt. įmokos į SodrąŽaliavos ir kompl.gam.

2.3 Perduodamas IMT naudoti 12-0 IMTįsigijimo savikaina 12-2 IMT ruošiamas naudoti

3. Įmonė ne PVM mokėtoja perka IMT arba IMT neapmokestinamas PVM,tuomet IMT apskaitomas pasirinktinai vienu iš pateiktu būdų,apskaitos politikoje nurodant pasirenkama būdą:

12-0 IMTįsigijimo savikaina 4486 Kitos mokėtinos sumos

12-0

6123

IMTįsigijimo savikaina

Neatskaitomo PVM sąnaudos

4486 Kitos mokėtinos sumos

3.1 Įmonė PVM mokėtoja perka IMT

12-02431

IMTįsigijimo savikainaGautinas PVM

4486 Kitos mokėtinos sumos

4. Jei turtas įsigyjamas brangiau nei jo tikroji vertė išsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir sutartyje palūkanos nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos

12-0

630

4486

4486

IMTįsigijimo savikaina

Palūkanų sąnaudos

Kitos mokėtinos sumos (IMT)

Kt. mokėt. sumos (palūkanoms)

4486

4486

271

271

Kitos mokėtinos sumos (IMT)

Kitos mokėtinos sumos (palūkanoms)

Sąskaitos bankuose

Sąskaitos bankuose

5. Įmonės akcijų įsigijimas sumokant turtinių įnašu,jeigu patiriamos papildomos išlaidos

Perdavimas naudoti -

12-2

12-2

12-2

12-0

IMT ruošiamas naudoti

-įv.registravimo

išlaidoms-

įv.remonto išlaidomsIMTįsigijimo savikaina

301

271

4486

12-2

Įstatinis pasirašytas kapitalas

Sąskaitos bankuose

Kitos mokėtinos sumos

IMT ruošiamas naudoti6. Pajamuojamas dovanotas

IMT,patiriant papildomas išlaidasPerdavimas naudoti -

12-2

12-212-0

IMT ruošiamas naudoti

IMT ruošiamas naudotiIMTįsigijimo savikaina

3511

448612-2

Gautos dotacijos ir subsidijos

Kitos mokėtinos sumosIMT ruošiamas naudoti

Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo apskaičiavimas ir apskaita

Nusidėvėjimas yra IMT objektų įsigijimo (pasigaminimo) savikainos paskirstymas per numatytą jų naudingo tarnavimo laiką produkcijos ar paslaugų savikainai arba veiklos sąnaudoms. Nusidėvėjimo apskaita jokiu būdu neparodo turto fizinio nusidėvėjimo dėl turto objektų naudojimo įmonės veikloje ar moralinio nusidėvėjimo dėl našesnių gamybos priemonių sukūrimo. Nusidėvėjimas nesusijęs su ilgalaikio turto kainų pokyčiais rinkoje, t.y. su jų tikrųjų verčių mažėjimu arba didėjimu.

35

IT nusidėvėjimo taisykles

Nusidėvėjimas apskaičiuojamas pradėtam eksploatuoti IT nuo kito mėn.1d.,po jo perdavimo eksploatacijon. Naudojimo pradžios įrodymas gali būti perdavimo naudoti aktas ar kitas dokumentas, fiksuojantis objekto naudojimo pradžią.

Pav. Jei įmonė birželio 1 d. pradėjo naudoti vieną, o birželio 30 d. kitą ilgalaikio materialiojo turto objektą, abiejų objektų nusidėvėjimas bus pradedamas skaičiuoti nuo liepos 1 d. Jeigu įmonė įsigijo ilgalaikio materialiojo turto objektą birželio 20 d., o pradėjo jį naudoti liepos 4 d., tai nusidėvėjimas bus skaičiuojamas nuo rugpjūčio 1 d.

Nusidėvėjimo skaičiavimas nutraukiamas, nuo kito mėnesio pirmos dienos po jo nurašymo, pardavimo, perdavimo ir pan. arba kai visa naudojamo ilgalaikio materialiojo turto vertė, atėmus likvidacinę, perkeliama į veiklos sąnaudas arba gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų savikainą.

Pav. jei įmonė birželio 20 d. pardavė ilgalaikio materialiojo turto objektą, nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo liepos 1 d. Nusidėvėjimo skaičiavimo nutraukimo dokumentas gali būti ilgalaikio turto pardavimo sutartis, jo likvidavimo, perdavimo aktas, apskaitos duomenys apie priskaičiuotą nusidėvėjimą.

Ilgalaikio materialiojo turto objektas gali būti:1. Grupė identiškų vienarūšių turto vienetų, pavyzdžiui, lengvieji automobiliai,

kompiuteriai, pastatai, baldai ir pan. 2. Atskiras turto vienetas – pastatas, laivas, įrengimas, automobilis, kompiuteris, baldas ir

pan.3. Turto vieneto sudedamoji dalis, jeigu jos naudingo tarnavimo laikas skiriasi nuo to turto,

kurio sudedamoji dalis ji yra, naudingo tarnavimo laiko ir jeigu įmanoma nustatyti šios dalies įsigijimo (pasigaminimo) savikainą. Pavyzdžiui, paprastai lėktuvų fiuzeliažai tarnauja ilgiau negu jų varikliai. Todėl gali būti atskirai skaičiuojamas lėktuvo fiuzelažo ir variklių nusidėvėjimas. Ši nuoroda tinka ir sudėtingam gamybiniam turtui, kai atskiri gamybos linijos agregatai turi skirtingą naudingo tarnavimo laiką. Pavyzdžiui, stiklo pramonėje naudojamos liejimo formos tarnauja maždaug 2 metus, tuo tarpu pati stiklo pilstymo linija – kur kas ilgiau.

Norint apskaičiuoti naudojamo IMT nusidėvėjimo per ataskaitinį laikotarpį sumą, turi būti įvertintos trys jo charakteristikos:

1. Naudingo tarnavimo laikas. Įmonės, atsižvelgdamos į savo patirtį, rinkoje susiklosčiusią padėtį, finansinės atskaitomybės tikslams pačios nustato įvairių ilgalaikio materialiojo turto grupių naudingo tarnavimo laiką.(ryšio tech,pastatai - skirtingas).

2. Likvidacinė vertė. T.y.numatoma turto vertė pasibaigus jo naudingo tarnavimo laikui. Pastatus ar statinius, pasibaigus jų naudingo tarnavimo laikui, galima parduoti, įrengimus – realizuoti kaip metalo laužą ir pan.

Pav.Objekto įsigijimo savikaina – 2 500 Lt, likvidacinė vertė – 300 Lt,Nudėvimoji objekto vertė bus:

36

Jeigu visiškai nudėvėtas IT ir toliau naudojamas veikloje,jo likutinė vertė apskaitos registruose ir atskaitomybėje negali būti mažesnę už 1 Lt.

- IT naudingo eksploatavimo laikotarpis;- IT metinė nusidėvėjimo suma;

- IT likvidacinė vertėgali būti tikslinami kartą per 3 metus

2 500 Lt – 300 = 2 200 Lt.

3. Nusidėvėjimo skaičiavimo metodas.VAS numatyti 4 nusidėvėjimo skaičiavimo būdai:

1. tiesiogiai proporcingas (tiesinis);2. produkcijos;3. metų skaičiaus;4. dvigubas – mažėjančios vertės.

Paprastai nusidėvėjimas skaičiuojamas kas mėnesį.

Nusidėvėjimas neskaičiuojamas:- žemei, nes ji yra neriboto naudojimo laiko;- bibliotekų fondams, meno kūriniams, muziejų eksponatams, į kultūros vertybių registrą

įtrauktam IMT, išskyrus pastatų.Į kultūros vertybių registrą įtrauktų pastatų nusidėvėjimas skaičiuojamas tuo atveju, jei jie buvo rekonstruojami ar remontuojami ir dėl to buvo padidinta jų vertė. Šiuo atveju skaičiuojamas tik dėl remonto ar rekonstrukcijos padidėjusios pastato įsigijimo vertės nusidėvėjimas;

- nenaudojamam ilgalaikio materialiąjam turtui

*Nusidėvėjimui apskaityti naudojamos kontrarinės sąskaitos,kuriose parodoma kiekvienos IT rūšies nusidėvėjimo suma.Kiekviena IT sąskaita turi jai atitinkančią atskirą nusidėvėjimo sąskaitą.

Apskaičiuoto nusidėvėjimo korespondencijos.

I. Apskaitoje registruojant su produkcijos gamyba nesusijusio ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą, atliekami šie įrašai:

D 6115 Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos;K 12-7 IMT nusidėvėjimas

II. Registruojant su produkcijos gamyba susijusio IMT nusidėvėjimą, nurodoma apskaitoje:D 6004 Netiesioginės gamybos išlaidos ar 2012 Nebaigta gamybaK 12–7 Ilgalaikis materialusis turtas – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas.

Tiesiogiai proporcingo (tiesinio) metodo taikymas grindžiamas nuostata, jog IMT objektas yra tolygiai naudojamas visą jo naudingo tarnavimo laiką ir kasmet teikia tokią pat naudą. Todėl kiekvienais metais į veiklos sąnaudas arba gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų savikainą skiriama vienoda nusidėvėjimo suma.

Produkcijos metodo taikymas grindžiamas nuostata, jog nusidėvėjimo skaičiavimas turi būti siejamas su darbų, numatomų atlikti šiuo IMT objektu, apimtimi (numatomų pagaminti produkcijos vienetų, nuvažiuotų kilometrų skaičiumi ir pan.).

Metų skaičiaus ir dvigubas – mažėjančios vertės metodai dar vadinami progresyviniais nusidėvėjimo skaičiavimo metodais, nes juos taikant pirmaisiais turto naudojimo metais į veiklos sąnaudas arba gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų savikainą nurašomos didesnės nusidėvėjimo sumos nei vėlesniais. Toks požiūris grindžiamas nuostata, jog pirmaisiais naudojimo metais naujas turtas gali teikti daugiau ekonominės naudos nei vėlesniais, todėl ir nusidėvėjimo išlaidos taip pat turi būti didesnės. Šis teiginys daugiau taikytinas aktyviajai ilgalaikio turto daliai.

37

Akivaizdu, jog mechaninis įrengimų veiksmingumas turi tendenciją kasmet mažėti, atsiranda naujų, našesnių įrengimų, didėja senų įrengimų eksploatavimo ir priežiūros išlaidos.

Metų skaičiaus ir dvigubas – mažėjančios vertės metodai VAS nerekomenduoja taikyti sudarant finansinę atskaitomybę, nes pirmais turto naudojimo metais į gaminamos produkcijos savikainą ar veiklos sąnaudas įtraukiamos padidintos nusidėvėjimo sumos ir taip dirbtinai sumažinamas įmonės gaunamas pelnas. Tai sumažina galimybę palyginti įmonės finansinę atskaitomybę laiko požiūriu ar su kitų įmonių veiklos rezultatais. Todėl įmonėms rekomenduojama taikyti pagreitintus nusidėvėjimo skaičiavimo metodus tik tais atvejais, kai iš tikrųjų pirmais naudojimo metais turtas teikia didesnę ekonominę naudą.

Schema. Nusidėvėjimo apskaičiavimo metodai

* Objekto įsigijimo vertė tolygiai paskirstoma per visą objekto naudingo eksploatavimo laiką.Nusidėvėjimas siejamas su eksploatacijos trukme,o ne su naudojimo intensyvumu.

* Naudojant šį metodą, nusidėvėjimo suma per visus eksploatacijos metus nesikeis.Sukauptas nusidėvėjimas tolygiai didėja, o objekto likutinė vertė tolygiai mažėja,kol prilygsta likvidacinei vertei. V1 - V2

N = –––––––––, kurT

N – metinė nusidėvėjimo suma;V1 IMT įsigijimo vertė (pasigaminimo savikaina);

V2 – IMT likvidacinė vertė;T – naudingo tarnavimo laikas metais.

* Nusidėvėjimas apskaičiuojamas,atsižvelgiant į eksploatacijos intensyvumą, t.y. įrengimų – pagamintos produkcijos kiekį, transporto – nuvažiuotus kilometrus ir pan.Apskaičiuojant nusidėvėjimą šiuo būdu pirmiausia apskaičiuojama nusidėvėjimo suma 1 produkcijos vienetui.

* Šis būdas naudojamas tik tada,kai galima tiksliai nustatyti objekto atliktų darbų apimtį.

(V1 - V2) x PN = –––––––––––, kur

P maxN – nusidėvėjimo suma, tenkanti pagamintai produkcijai (atliktoms paslaugoms);

V1 – IMT įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;V2 – IMT likvidacinė vertė;

P – per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis;Pmax – maksimalus ilgalaikio turto objektu pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis.

38

Tiesinis metodas

Produkcijos metodas

Metų skaičiaus sumos ir dvigubos mažėjančios vertės metodai yra greitesnio skaičiavimo būdai

(V1 - V2) x (T–i+1) x 2N = ––––––––––––––––––––, kur

T x (T+1)N – metinė nusidėvėjimo suma;

V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;

T – naudingo tarnavimo laikas metais;      i – metai, kuriems skaičiuojamas nusidėvėjimas, kur “i” mažiau arba lygu “T”. 

Metų skaičiaus sumos metodas

* Nusidėvėjimo norma apskaičiuojama pagal koeficientą, kurio skaitiklyje rašomas eksploatacijos metų skaičius, vardiklyje – eksploatacijos metų skaičiaus suma.

Pav,5 metai: 5+4+3+2+1=15Nusidėvėjimo suma: 1 metų – 5/15; 2 metų – 4/15; 3 metų – 3/15; 4 metų- 2/15 ; 5 metų – 1/15

* Didžiausia nusidėvėjimo suma susidaro pirmaisiais eksploatacijos metais, toliau kasmet mažėja,kol pasiekia likvidacinę vertę.

Dvigubas – mažėjančios vertės metodas

Taikant dvigubą – mažėjančios vertės metodą, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo objekto likutinės vertės pagal du kartus padidintą procentą. IMT vertė, nuo kurios apskaičiuojamas nusidėvėjimas, palaipsniui mažėja.

Taikant šį metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę: 

100 procentųN = L x n; n = ––––––––––– x 2, kur

T

N – metinė nusidėvėjimo suma;L – ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė;

n – nusidėvėjimo procentas;T – naudingo tarnavimo laikas metais.

Pirmaisiais turto naudojimo metais:

39

Metų skaičiaus sumos metodas

N1 = L1 x n, kurL1 = V1,V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;antraisiais turto naudojimo metais:N2 = L2 x n, kur L2 = L1 - N1;trečiaisiais turto naudojimo metais:N3 = L3 x n, kur L3 = L2 – N2;ketvirtaisiais ir einančiais po jų ir dar kitais “i” -aisiais metais (išskyrus paskutiniuosius turto naudojimo metus):Ni = Li x n, kur Li = Li-1 – Ni-1;paskutiniaisiais turto naudojimo metais:Np = Lp-1 – V2 , kur V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė.

Schema Dvigubo balanso metodas

Metai Nusidėvėjimo koeficientas

Kasmetinė nusidėvėjimo sumaNusidėvėjimo suma nuo eksploatavimo pradžios (sukauptas nusidėvėjimas

Likutinė vertė

0 66001 40% 40% x 6600 = 2640 2640 39602 40% 40% x 3960=1584 4424 23763 40% 40% x 2376=950 5174 14264 40% 40% x 1426=570 5744 856

5 856-600=256 6000600 (likvidacinė

vertė)Iš

viso: 6000 x x

1) Apskaičiuojamas nusidėvėjimo koeficientas pagal formulę:

N = 100% x 2 (100/5)x2=40%) Naudojimo laikas metais

2) Nusidėvėjimo suma pirmaisiais metais apskaičiuojama ilgalaikio turto įsigijimo kainą (6600Lt.)dauginant iš apskaičiuotojo koeficiento (40%).

3) Visais kitais metais, išskyrus paskutinius, nusidėvėjimo suma apskaičiuojama IT likutinę vertę,esančią mokestinio laikotarpio pradžioje,dauginant iš nusidėvėjimo koeficiento;

4) Paskutiniais nusidėvėjimo metais apskaičiuojama, koks yra nudėvimas skirtumas tarp IT likutinės vertės mokestinio laikotarpio pradžioje (856 Lt). ir IT likvidacinės vertės (500 lt.)

Pvz.I:įmonės tekinimo staklių įsigijimo savikaina – 42 000 Lt, likvidacinė vertė – 2 000 Lt, naudingo tarnavimo laikas – 5 metai. Kasmetinė nusidėvėjimo suma bus:

42000 Lt – 2000 Lt N = ------------------------ = 8 000 Lt

5

40

Metinė nusidėvėjimo norma apskaičiuojama metinę nusidėvėjimo sumą dalijant iš įsigijimo savikainos ir likvidacinės vertės skirtumo:

Metinė nusidėvėjimo norma = 8 000Lt / (42 000Lt – 2 000Lt) = 0,2 arba 20 %Metinė nusidėvėjimo norma taip pat gali būti apskaičiuojama 100 dalijant iš naudingo tarnavimo laiko:

Metinė nusidėvėjimo norma = 100 / 5 = 0,2 arba 20 %Nusidėvėjimo skaičiavimams taikant metinę nusidėvėjimo normą, įsigijimo savikainos ir likvidacinės vertės skirtumas dauginamas iš metinės nusidėvėjimo normos:

Metinė nusidėvėjimo suma = (42 000Lt – 2 000Lt ) x 0,2 = 8 000Lt Taikant šį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą, kasmet į išlaidas (sąnaudas) bus nurašoma po 8 000 Lt.

Pvz. II.:įmonės presavimo staklių įsigijimo savikaina – 31 000 Lt, likvidacinė vertė – 1 000 Lt. Šiomis staklėmis numatoma pagaminti 90 000 detalių. Per ataskaitinį laikotarpį buvo pagaminta 30 000 detalių. Ataskaitinio laikotarpio nusidėvėjimo suma (nusidėvėjimo suma, tenkanti pagamintai produkcijai) bus:

(31 000 Lt – 1 000 Lt) x 30 000 vnt.N = ---------------------------------------------------- = 10 000 Lt

90 000 vnt.

Pvz.III.: įmonės šlifavimo staklių įsigijimo savikaina – 62 000 Lt, likvidacinė vertė – 2 000 Lt, numatomas naudingo tarnavimo laikas – 5 metai. Nusidėvėjimo sumos naudojimo metais bus apskaičiuojamos taip:

1 metai: (62 000 Lt – 2 000 Lt) x 5/15 = 20 000 Lt2 metai: (62 000 Lt – 2 000 Lt) x 4/15 = 16 000 Lt3 metai: (62 000 Lt – 2 000 Lt) x 3/15 = 12 000 Lt4 metai: (62 000 Lt – 2 000 Lt) x 2/15 = 8 000 Lt5 metai: (62 000 Lt – 2 000 Lt) x 1/15 = 4 000 LtIš viso priskaičiuota: 60 000 Lt

Kaip matyti iš pateiktų skaičiavimų, IMT įsigijimo savikainos ir likvidacinės vertės skirtumas pirmaisiais metais dauginamas iš trupmenos, kurios vardiklyje yra numatomas naudingo tarnavimo laikas, o skaitiklyje – naudingo tarnavimo metų suma (1 + 2 + 3 + 4 + 5 = 15). Kiekvienais paskesniais metais trupmenos vardiklis mažinamas vienetu. Apskaičiuojant vieno mėnesio nusidėvėjimo sumą, metinė suma dauginama iš vienos dvyliktosios. Kaip matyti iš pavyzdžio, nusidėvėjimo sumos nevienodos, pirmaisiais šlifavimo staklių naudingo tarnavimo metais nurašomos kur kas didesnės sumos nei vėlesniais.

Pavyzdys IVĮmonės krano įsigijimo savikaina – 82 000 Lt, likvidacinė vertė – 2 000 Lt, naudingo

tarnavimo laikas – 5 metai. Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) nusidėvėjimo metodą, pirmiausiai apskaičiuojama metinė ilgalaikio materialiojo turto objekto nusidėvėjimo norma:

Metinė nusidėvėjimo norma = 100 / 5 = 0,2Toliau ši norma, skaičiuojant dvigubo – mažėjančios vertės nusidėvėjimo metodu, dvigubinama:

0,2 x 2 = 0,4

41

Kasmetinės nusidėvėjimo sumos skaičiuojamos likutinę ilgalaikio materialiojo turto vertę (įsigijimo savikaina – sukauptas nusidėvėjimas) dauginant iš padvigubintos tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) metodu nustatytos normos, o paskutiniųjų naudingo tarnavimo laiko metų nusidėvėjimo suma apskaičiuojama iš likutinės vertės atimant objekto likvidacinę vertę. Kadangi įmonių balanse ilgalaikis materialusis turtas pateikiamas likutine verte, šis nusidėvėjimo skaičiavimo būdas literatūroje dažnai vadinamas dvigubo balanso būdu. Taigi metinės įmonės krano nusidėvėjimo sumos apskaičiuojamos:

1 metai: 82 000 Lt x 0,4 = 32 800 LtLikutinė vertė = 82 000 Lt – 32 800 Lt = 49 200 Lt

2 metai: 49 200 Lt x 0,4 = 19 680 LtLikutinė vertė = 49 200 Lt – 19 680 Lt = 29 520 Lt

3 metai: 29 520 Lt x 0,4 = 11 808 LtLikutinė vertė = 29 520 Lt –11 808 Lt = 17 712 Lt

4 metai: 17 712 Lt x 0,4 = 70 85 Lt.Likutinė vertė = 17 712 Lt –7 085 Lt = 10 627 Lt

5 metai: 10 627 Lt – 2 000 Lt = 8 627 LtLikutinė vertė = 10 627 Lt – 8 627 Lt = 2 000 Lt

Iš viso priskaičiuota: 80 000 Lt

ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO REGISTRAVIMAS APSKAITOJE IR PATEIKIMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE

*IMT jį įsigijus ar pasigaminus, registruojamas apskaitoje įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, vėliau, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką, jis gali būti apskaitomas įsigijimo savikaina arba perkainota verte. Atskiroms turto grupėms gali būti taikomi skirtingi apskaitos būdai.

42

* Jei įmonės apskaitos politikoje numatyta taikyti įsigijimo savikainaos būdą, ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, finansinėje atskaitomybėje parodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir jo vertės sumažėjimą.

Ilgalaikio materialiojo turto vertė turi būti mažinama tik tada, kai jo balansinė vertė reikšmingai didesnė už jo atsiperkamąją vertę, t.y. sumą, kurią ketinama gauti naudojant ar parduodant turtą. Suma, kuria sumažėja ilgalaikio materialiojo turto vertė, pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto vertės sumažėjimo ir parodoma pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip veiklos sąnaudos. Pripažinus nuostolius dėl vertės sumažėjimo, turi būti patikslintas ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimas ateityje taip, kad likusi turto nudėvimoji vertė būtų paskirstyta per likusį naudingo tarnavimo laiką.

PavyzdysGamybos įrengimų įsigijimo savikaina – 100 100 Lt, likvidacinė vertė – 100 Lt, naudingo tarnavimo laikas – 5 m., taikomas tiesiogiai proporcingas nusidėvėjimo skaičiavimo metodas. Po 2 naudojimo metų sukauptas įrengimų nusidėvėjimas – 40 000 Lt, balansinė vertė – 60 100 Lt. Sudarant finansinę atskaitomybę nustatyta, kad panašių ir panašiai naudojamų įrengimų atsiperkamoji vertė, nustatyta atsižvelgiant į tikrąją vertę – 24 100 Lt. Šiuo atveju turi būti registruojamas įrengimų vertės sumažėjimo nuostoliai – 36 000 Lt. Įmonės apskaitoje daromi įrašai:D 6133 Materialaus ilgalaikio turto vertės sumažėjimo sąnaudos 36 000 K 1249 Mašinos ir įrengimai – vertės sumažėjimas 36 000 Patikslinamas nusidėvėjimo skaičiavimas:(100 100 Lt – 100 Lt – 40 000 Lt – 36 000 Lt) / (5 m. – 2 m.) = 8 000 Lt per metus

Jei, sumažinus turto vertę, nesutrumpėja šių įrengimų naudingo tarnavimo laikas, į gaminamos produkcijos savikainą per likusius 3 metus kasmet bus įskaitoma po 8 000 Lt nusidėvėjimo suma vietoj anksčiau nustatytų 20 000 Lt.

*Jei įmonės apskaitos politikoje numatyta taikyti perkainuotos vertės būdą, ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, vėliau perkainojamas ir apskaitoje registruojamas perkainota verte, o finansinėje atskaitomybėje parodomas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės sumažėjimą.

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas turi būti atliekamas reguliariai, ne rečiau kaip kas penkerius metus kad turto balansinė vertė reikšmingai nesiskirtų nuo jo tikrosios vertės finansinės atskaitomybės sudarymo dieną, t.y. turto balansinė vertė turi būti padidinama (ar sumažinama) iki to turto tikrosios vertės. Žemės, pastatų tikroji vertė paprastai yra jų rinkos vertė, kurią dažniausiai nustato kvalifikuoti turto vertintojai. Įrangos, įrengimų, transporto priemonių tikroji vertė paprastai yra jų rinkos vertė, kurią gali nustatyti turto ir verslo vertintojai, arba naudojantis kita prieinama tinkama informacija (katalogais, internetu, spauda ir t.t.). Perkainojus ilgalaikį materialųjį turtą, patikslinamas jo nusidėvėjimo skaičiavimas, t.y. ateityje nudėvima perkainota jo vertė.

Pav. Aukštos infliacijos sąlygomis įmonės ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė nuolat ir reikšmingai didėja, todėl visą ilgalaikį materialųjį turtą įmonė turėtų perkainoti kasmet. Pav. Kylantis rajono, kuriame yra įmonės pastatai, prestižas neturi įtakos tokio įmonės ilgalaikio materialiojo turto kaip įrengimai, transporto priemonės ir pan. tikrajai vertei, tačiau rajono prestižo didėjimas paprastai didina nekilnojamojo turto bei žemės rinkos kainą, todėl šias turto grupes įmonė turėtų perkainoti dažniau, pvz., kas dvejus – trejus metus.

Tam, kad būtų išvengta atrankinio turto vertės perkainojimo, perkainojant bent vieną IMT vienetą, turi būti perkainojama ir visa turto, kuriam tas vienetas priklauso, grupė tuo pačiu metu,

43

kad finansinėje atskaitomybėje nebūtų pateikiamos vertės, nustatytos skirtingomis datomis, nes ataskaitose pateikiama informacija turi būti palyginama laiko požiūriu. Tačiau leidąiama turto grupės vienetus perkainoti ir paeiliui, jeigu perkainojimas bus užbaigtas per trumpą laiką.

IMT grupę sudaro panašaus pobūdžio ir naudojimo įmonės veikloje turtas. Turto grupių skaičių ir rūšis įmonės nustato savo nuožiūra.(žemė; pastatai ir statiniai;. mašinos ir įrengimai; transporto priemonėsir pan)Pav.Jei pakilo rajono, kuriame stovi įmonės pastatas, prestižas ir dėl to padidėjo pastato rinkos vertė, įmonė perkainoja ne tik šį, bet ir visus kitus turimus pastatus. Perkainojant turi būti atsižvelgiama į to paties laikotarpio pastatų rinkos kainas.

Po perkainojimo padidėjus IMT vertei, vertės padidėjimas registruojamas atskirai nuo turto įsigijimo savikainos. Įstatymų nustatyta tvarka perkainojimo rezervu galima didinti įstatinį kapitalą. Perkainojimo rezervas turi būti mažinamas, kai turtas nudėvimas, parduodamas ar nurašomas dėl kitų priežasčių, arba registruojamas vėlesnis turto vertės sumažėjimas.

Pavyzdys (*)Įmonės administracinio pastato įsigijimo savikaina – 200 100, likvidacinė vertė – 100 Lt, naudingas tarnavimo laikas – 20 m., taikomas tiesiogiai proporcingas nusidėvėjimo skaičiavimo metodas. Po 4 eksploatacijos metų pastato balansinė vertė – 160 100 Lt (sukauptas nusidėvėjimas – 40 000 Lt), o turto vertintojų nustatyta jo rinkos kaina – 250 000 Lt. Įmonė perkainoja pastatą ir apskaitoje įrašo:D 1211 Pastatai ir statiniai – perkainojimas 89 900 K 321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas 89 900 Vėliau, skaičiuojant šio pastato nusidėvėjimą iki kito perkainojimo, nudėvima tiek įsigijimo savikaina, tiek perkainota vertė:160 000 Lt / 16 m. + 89 900 Lt / 16 m. = 10 000 Lt + 5 618,75 Lt = 15 618,75 Lt per metusNudėvint perkainotą turtą, suma, kuria padidėjo nusidėvėjimas dėl turto perkainojimo, mažinamas ir perkainojimo rezervas. Suma, kuria sumažintas perkainojimo rezervas, didina nepaskirstytąjį pelną, todėl apskaitoje atliekami šie įrašai:D 6115 Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos 15 618,75 K 1217 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 10 000 K 1218 Pastatai ir statiniai – perkainotos dalies nusidėvėjimas 5 618,75 ir D 321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas 5618,75 K3412 Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių metų pelnas 5618,75

Jei po perkainojimo IMT vertė sumažėja ir šis turtas anksčiau nebuvo perkainotas didinant jo vertę, apskaitoje registruojamas ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas ir pripažįstami ataskaitinio laikotarpio nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo, lygūs turto balansinės ir tikrosios verčių skirtumui.

Pavyzdys Įmonės administracinio pastato įsigijimo savikaina – 200 100, likvidacinė vertė – 100 Lt, naudingo tarnavimo laikas – 20 m., taikomas tiesiogiai proporcingas nusidėvėjimo skaičiavimo metodas. Po 4 eksploatacijos metų pastato balansinė vertė – 160 100 Lt (sukauptas nusidėvėjimas – 40 000 Lt), o turto vertintojų nustatyta jo tikroji vertė – 130 000 Lt. Įmonė apskaitoje registruoja pastato vertės sumažėjimą 30 100 Lt:D 6133 Materialaus ilgalaikio turto vertės sumažėjimo sąnaudos 30 100 K 1211 Pastatai ir statiniai – perkainojimas 30 100 Vėliau, skaičiuojant šio pastato nusidėvėjimą iki kito perkainojimo, nudėvima likusi vertė:

44

(200 100 Lt – 100 Lt – 40 000 Lt – 30 100 Lt) / 16 m. = 8 118,75 Lt per metusSkaičiuojant nusidėvėjimą kasmet, daromi įrašai:D 6115 Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos 8 118,75 K 1217 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 8 118,75

Jei perkainojamas IMT vienetas, kuris anksčiau buvo perkainotas didinant jo vertę ir yra likusi nepanaudota perkainojimo rezervo dalis, po perkainojimo sumažėjus turto vertei apskaitoje registruojamas turto vertės sumažėjimas ir mažinamas perkainojimo rezervas.

Pavyzdys(*) nurodytame pavyzdyje, praėjus 4 metams po pastato perkainojimo dėl rajono prestižo sumažėjimo, labai nukrito jame esančio nekilnojamojo turto rinkos vertė. Tuo metu pastato apskaitos duomenys yra tokie:D 1210 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikaina 200 100 D 1211 Pastatai ir statiniai – perkainojimas 89 900 K 1217 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 80 000 (40000 Lt + 10000 Lt x 4 m.)K 1218 Pastatai ir statiniai – perkainotos dalies nusidėvėjimas 22 475 Lt (5618,75 Lt x 4 m.)K 321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas 67 425 Lt (89900 Lt – 22475 Lt)Pastato balansinė vertė 187 525 Lt (200 100 Lt + 89 900 Lt – 80 000 Lt - 22 475 Lt). Turto vertintojų nustatyta pastato dabartinė tikroji vertė – 150 000 Lt ir įmonė registruoja pastato vertės sumažėjimą, lygų balansinės ir tikrosios verčių skirtumui, t.y. 187 525 Lt – 150 000 Lt = 37525 Lt. Kadangi vertės sumažėjimo suma neviršija nepanaudoto perkainojimo rezervo sumos – 67 425 Lt, vertės sumažėjimo suma mažinamas perkainojimo rezervas:D 321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas 37 525 K 1211 Pastatai ir statiniai – perkainojimas 37 525 Patikslinamas pastato nusidėvėjimo skaičiavimas iki kito perkainojimo:(200100 Lt – 100 Lt – 80000 Lt) / 12 m. + (52 375 Lt – 22 475 Lt) / 12 m. = 10000 Lt + 2491,67 Lt = 12491,67 Lt per metus.Skaičiuojant pastato nusidėvėjimą kasmet, daromi tokie įrašai:D 6115 Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos 12 491,67 K 1217 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 10 000 K 1218 Pastatai ir statiniai – perkainotos dalies nusidėvėjimas 2 491,67 Likusi nenudėvėta perkainojimo vertė lygi nepanaudoto perkainojimo rezervo sumai – 29 900 Lt. Nudėvima perkainojimo suma 2 491,67 Lt (29 900 Lt / 12 m.), mažinamas perkainojimo rezervas:D 321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas 2 491,67 K 3412 Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) 2 491,67

Tačiau jei turto perkainojimo rezervo suma yra mažesnė už to turto vertės sumažėjimo sumą, dalis, kuri viršija perkainojimo rezervo sumą, pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto vertės sumažėjimo.PavyzdysJei šiame pavyzdyje turto vertintojų nustatyta pastato tikroji vertė, praėjus 4 metams po pirmo perkainojimo, būtų ne 150 000 Lt, o 115 000 Lt, įmonė registruotų 72 525 Lt, t.y skirtumo tarp balansinės (187 525 Lt) ir tikrosios verčių, ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimą. Vertės sumažėjimu, neviršijančiu nepanaudoto perkainojimo rezervo dydžio, t.y. 67 425 Lt, mažinamas perkainojimo rezervas, o likusi suma – 5 100 Lt – pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliais:D 321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas 67 425 D 6133 Materialaus ilgalaikio turto vertės sumažėjimo sąnaudos 5 100

45

K 1211 Pastatai ir statiniai – perkainojimas 72 525 Patikslinamas nusidėvėjimo skaičiavimas iki kito perkainojimo:(200 100 Lt – 100 Lt – 80 000 Lt) /12 m. + (17375 Lt – 22 475 Lt) / 12 m. = 10000 Lt - 425 Lt = 9 575 Lt per metus.Skaičiuojant pastato nusidėvėjimą kasmet, daromi įrašai:D 6115 Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos 9 575 K 1217 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 9 575

Jei perkainojamas ilgalaikio materialiojo turto vienetas, kuris anksčiau buvo perkainotas mažinant jo vertę ir dėl to buvo pripažintos sąnaudos (vertės sumažėjimo nuostolis), tai po perkainojimo padidėjus turto vertei apskaitoje registruojamas turto vertės padidėjimas ir mažinamos sąnaudos suma, kuri anksčiau buvo pripažinta sąnaudomis, o likusi dalis įtraukiama į perkainojimo rezervą.

PavyzdysŠių metodinių rekomendacijų 50 punkte nurodytame pavyzdyje, praėjus 4 metams po pastato perkainojimo ir vertės sumažėjimo, pastato apskaitos duomenys yra tokie:D 1210 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikaina 200 100 K 1217 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 72 475

(40 000 Lt + 8 118,75 Lt x 4 m.) K 1211 Pastatai ir statiniai – perkainojimas 30 100 Pastato balansinė vertė 97 525 Lt (200 100 Lt – 72 475 Lt – 30 100 Lt). Tuo metu turto vertintojų nustatyta pastato tikroji vertė – 140 000 Lt, todėl įmonė registruoja vertės padidėjimą, lygų tikrosios ir balansinės verčių skirtumo sumai, t.y. 42 475 Lt. Tiek, kiek vertės padidėjimas neviršija anksčiau užregistruoto vertės sumažėjimo, t.y. 30 100 Lt, mažinamos įmonės sąnaudos. Likusi suma - 12 375 Lt įtraukiama į perkainojimo rezervą:D 1211 Pastatai ir statiniai – perkainojimas 42 475 K 6133 Materialaus ilgalaikio turto vertės sumažėjimo sąnaudos 30 100 K 321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas 12 375 Patikslinamas nusidėvėjimo skaičiavimas iki kito perkainojimo:(200 100 Lt – 100 Lt – 72 475 Lt) / 12 m. + 12 375 Lt / 12 m. = 10 627,08 Lt + 1031,25 Lt = 11658,33 Lt per metus.Skaičiuojant nusidėvėjimą, daromi tokie įrašai:D 6115 Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos 11 658,33 K 1217 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 10 627,08 K 1218 Pastatai ir statiniai – perkainotos dalies nusidėvėjimas 1 031,25 Kaskart, skaičiuojant nusidėvėjimą, nurašoma ir perkainojimo rezervo dalis:D 321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas 1 031,25 K 3412 Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių metų pelnas 1 031,25

I. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO NURAŠYMAS

IMT nurašomas, jei jis parduodamas, iškeičiamas į kitą turtą, dovanojamas, prarandamas dėl stichinių nelaimių, gaisrų, vagysčių ir kitų priežasčių ar likviduojamas, nes nebesitikima gauti jokios ekonominės naudos iš jo naudojimo ar pardavimo ateityje.Apskaitoje turi būti nurašoma ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina, sukauptas nusidėvėjimas, vertės padidėjimai ar sumažėjimai, registruojamos bet kokios nurašymo pajamos ar išlaidos (pvz., turto išmontavimo,

46

išvežimo išlaidos), apskaičiuojamas nurašymo pelnas ar nuostoliai. Nurašymo rezultatas (pelnas ar nuostoliai) apskaičiuojamas taip:Pelnas (nuostoliai) = Nurašymo pajamos – (Įsigijimo savikaina + vertės padidėjimas – sukauptas nusidėvėjimas - vertės sumažėjimas) – nurašymo išlaidos. Pelnas ar nuostoliai, gauti nurašius ilgalaikį materialųjį turtą, nelaikomi pagrindinės įmonės veiklos rezultatais.

Jei nurašomo visiškai nudėvėto turto dalys ar iš jo gaunamos medžiagos (metalo laužas, atsarginės dalys, statybinės medžiagos) gali būti sunaudotos įmonėje ar parduotos, apskaitoje jos registruojamos kaip atsargos grynąja galimo realizavimo verte. Jei nurašyto turto likvidacinė vertė didesnė už gautų dalių ir medžiagų grynąją galimo realizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėl turto nurašymo. Jei nurašomo visiškai nudėvėto turto dalių ar medžiagų nėra, visa turto likvidacinė vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo.

PavyzdysNurašomi nebetinkami naudoti nudėvėti gamybos įrengimai, kurių įsigijimo savikaina – 50 000 Lt, likvidacinė vertė – 1 000 Lt, sukauptas nusidėvėjimas – 49 000 Lt. Nurašant įrengimus gautos atsarginės dalys įvertintos 600 Lt. Skirtumas tarp įrengimų likvidacinės ir gautų atsargų grynosios galimo realizavimo vertės – 400 Lt – pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliais. Apskaitoje nurašymas registruojamas įrašu:D 1247 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 49 000 D 2011 Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 600 D 6118 Kitos bendrosios sąnaudos 400 K 1240 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikaina 50 000 Tačiau jei nurašant šiuos įrengimus nebuvo gauta jokių atsargų, visa įrengimų likvidacinė vertė pripažįstama nuostoliais: D 1247 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 49 000 D 6118 Kitos bendrosios sąnaudos 1 000 K 1240 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikaina 50 000

Jei nurašyto turto likvidacinė vertė mažesnė už gautų dalių ir medžiagų grynąją galimo realizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio pelnu dėl turto nurašymo.

Pavyzdys Minėtame pavyzdyje, nurašant įrengimus, gauta ne tik atsarginių dalių, įvertintų 600 Lt, bet ir metalo laužo, įvertinto 500 Lt. Skirtumas tarp įrengimų likvidacinės ir gautų atsargų grynosios galimo realizavimo vertės – 100 Lt – pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio pelnu. Apskaitoje šis turto nurašymas registruojamas įrašu:D 1247 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 49 000 D 2011 Žaliavos ir komplektavimo gaminiai” (atsarginės dalys) 600 D 2011 Žaliavos ir komplektavimo gaminiai” (metalo laužas) 500 K 1240 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikaina 50 000 K 5221 Kitos netipinės veiklos pajamos 100

Nurašant nevisiškai nudėvėtą turtą, nenudėvėta suma pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėl turto nurašymo, nes ši turto vertės dalis nebuvo paskirstyta pagamintos produkcijos ar paslaugų savikainai arba veiklos sąnaudoms. Tačiau jei nurašant turtą gaunamos dalys ar medžiagos, kurias įmonė tikisi parduoti ar panaudoti savo veikloje, tikėtina, jog jos uždirbs pajamų

47

ateityje. Todėl šios dalys ar medžiagos apskaitoje registruojamos grynąja galimo realizavimo verte atsargų sąskaitoje mažinant dėl turto nurašymo patirtus nuostolius.

Pavyzdys Nurašomi nebetinkami naudoti nenudėvėti gamybos įrengimai, kurių įsigijimo savikaina – 50 000 Lt, likvidacinė vertė – 1 000 Lt, sukauptas nusidėvėjimas – 45 000 Lt. Jei nurašant įrengimus negaunama jokių dalių ar medžiagų, nenudėvėta turto vertė – 5 000 Lt – pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliais ir apskaitoje daromas įrašas:D 1247 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 45 000 D 6118 Kitos bendrosios sąnaudos 5 000 K 1240 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikaina 50 000 Tačiau jei nurašant šiuos įrengimus gaunama atsarginių dalių, kurios įvertintos 600 Lt., turto nurašymo nuostolis mažinamas atsargų verte ir apskaitoje įrašoma: D 1247 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 45 000 D 2011 Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 600 D 6118 Kitos bendrosios sąnaudos 4 400 K 1240 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikaina 50 000

Perleidus ilgalaikį materialųjį turtą, sandorio rezultatas (pelnas arba nuostoliai) nurodomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Perleidimo rezultatas apskaičiuojamas iš gautų pajamų atimant parduoto turto likutinę vertę ir visas su perleidimu susijusias išlaidas (išmontavimo, išvežimo, išregistravimo ir pan.)

PavyzdysĮmonė parduoda lengvąjį automobilį, kurio įsigijimo savikaina – 80 000 Lt, sukauptas nusidėvėjimas – 53 000 Lt, už 40 000 Lt. Sandorio pelnas – skirtumas tarp pajamų (40 000 Lt) ir automobilio likutinės vertės (27 000 Lt). Apskaitoje ši operacija registruojama įrašu:D 2434 Kitos gautinos skolos ar 271 Sąskaitos bankuose 40 000 D 1227 Transporto priemonės – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 53 000 K 1220 Transporto priemonės – įsigijimo savikaina 80 000 K 5211 Ilgalaikio turto perleidimo pelnas 13 000 Jei šis automobilis būtų parduodamas už 25 000 Lt, būtų registruojamas nuostolis iš turto perleidimo, lygus skirtumui tarp jo likutinės vertės ir pardavimo pajamų:D 2434 Kitos gautinos skolos ar 271 Sąskaitos bankuose 25 000 D 1227 Transporto priemonės – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 53 000 D 621 Ilgalaikio turto perleidimo nuostoliai 2 000 K 1220 Transporto priemonės – įsigijimo savikaina 80 000

PavyzdysĮmonė parduoda įrengimus, kurių įsigijimo savikaina – 50 000 Lt, sukauptas nusidėvėjimas – 20 000 Lt. Pardavimo kaina – 35 000 Lt. Už įrengimų išmontavimą įmonė sumoka įrengimus išmontavusiai įmonei 1 000 Lt. Sandorio pelnas – turto pardavimo pajamų ir likutinės vertės bei išmontavimo išlaidų skirtumas – 4 000 Lt. Apskaitoje registruojama:D 2434 Kitos gautinos skolos 35 000 D 1247 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 20 000 K 1240 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikaina” 50 000 K 271 Sąskaitos bankuose “(montavimas) 1 000 K 5211 Ilgalaikio turto perleidimo pelnas 4 000

48

Ilgalaikis materialusis turtas gali būti perleidžiamas ne tik už pinigus, bet ir mainomas į kitą turtą. Turto mainai aptarti šių rekomendacijų 34–39 straipsniuose.

Jei įmonė ilgalaikio materialiojo turto objekto nebenaudoja ir nenumato jo naudoti savo veikloje vėliau, laiko jį ketindama perleisti, toks objektas nebeatitinka turto priskyrimo ilgalaikiam materialiajam turtui požymių, todėl jis perkeliamas iš ilgalaikio materialiojo turto į atsargų sąskaitas likutine verte nuo tos datos, nuo kurios jis nebenaudojamas veikloje.

PavyzdysĮmonės gamybos įrengimų įsigijimo savikaina – 50 000 Lt, sukauptas nusidėvėjimas – 45 000 Lt. Įmonė įsigijo naujus, našesnius produkcijos gamybos įrengimus, o senuosius tikisi parduoti. Senieji įrengimai perkeliami į atsargų sąskaitą ir iki pardavimo apskaitomi kaip trumpalaikis turtas:D 1247 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 45 000 D 2014 Pirktos prekės, skirtos perparduoti 5 000 K 1240 Mašinos ir įrengimai – įsigijimo savikaina 50 000

Tolesnę tokio turto apskaitą reglamentuoja 9 - asis verslo apskaitos standartas “Atsargos”.

IMT dėl užkonservavimo ar kitų priežasčių gali būti laikinai nenaudojamas įmonės veikloje. Toks turtas apskaitoje turi būti registruojamas atskiroje sąskaitoje, tačiau balanse šis turtas parodomas toje pačioje turto grupėje, kuriai jis buvo priskirtas, kol buvo naudojamas. Laikinai nenaudojamo turto įsigijimo savikaina ir sukauptas nusidėvėjimas perkeliami į atskirą nenaudojamo turto sąskaitą pagal turto grupes.

PavyzdysNutraukus nepaklausios produkcijos gamybą, įmonės veikloje laikinai nenaudojamas pastatas, kurio įsigijimo savikaina – 200 000 Lt, sukauptas nusidėvėjimas – 140 000 Lt. Pastatas perkeliamas į laikinai nenaudojamo turto sąskaitą, pavyzdžiui:D 12101 Pastatai ir statiniai - laikinai nenaudojami - įsigijimo savikaina 200 000 D 12170 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 140 000 K 12100 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikaina 200 000 K 12171 Pastatai ir statiniai - laikinai nenaudojami - įsigijimo

savikainos nusidėvėjimas 140 000

Balanse šis laikinai nenaudojamas pastatas parodomas kartu su kitais įmonės pastatais, o finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte pateikiama informacija apie laikinai nenaudojamą turtą ir nenaudojimo priežastis. Vėl pradėjus naudoti turtą įmonės veikloje, apskaitoje atliekamas atvirkščias įrašas ir turtas vėl perkeliamas į naudojamo turto sąskaitas.

Jei ilgalaikis materialusis turtas prarandamas dėl vagysčių ar kitų panašių priežasčių, apskaitoje turi būti registruojami ataskaitinio laikotarpio nuostoliai dėl turto praradimo. Tokie nuostoliai priskiriami veiklos sąnaudoms.

PavyzdysPavogtas įmonės lengvasis automobilis, kurio pradinė vertė – 60 000 Lt, sukauptas nusidėvėjimas – 40 000 Lt. Prarastas automobilis nurašomas ir apskaitoje registruojamas likutinės vertės dydžio nuostolis:D 1227 Transporto priemonės – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 40 000 D 6118 Kitos bendrosios sąnaudos 20 000 K 1220 Transporto priemonės – įsigijimo savikaina 60 000

49

Tačiau jei pagrįstai tikimasi, kad nuostoliai bus atlyginti, numatoma atgauti suma, jei ją galima patikimai įvertinti, registruojama kaip gautina suma. Jei numatoma atgauti suma mažesnė už prarasto turto likutinę vertę, likusi suma pripažįstama nuostoliais, jei didesnė – pelnu.

PavyzdysŠiame straipsnyje minėtas pavogtas automobilis buvo apdraustas draudimo bendrovėje, kuri pranešė, jog kompensuos prarasto automobilio vertę – 20 000 Lt. Apskaitoje nurodoma:D 1227 Transporto priemonės – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 40 000 D 2434 Kitos gautinos skolos 20 000 K 1220 Transporto priemonės – įsigijimo savikaina 60 000Gavus draudimo išmoką, daromi įrašai:D 271 Sąskaitos bankuose 20 000 K 2434 Kitos gautinos skolos 20 000 Jei pagal draudimo sutartį draudimo bendrovė kompensuoja tik dalį prarasto turto vertės, pvz., 15000 Lt, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliais: D 1227 Transporto priemonės – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 40 000 D 2434 Kitos gautinos skolos 15 000 D 6118 Kitos bendrosios sąnaudos 5 000 K 1220 Transporto priemonės – įsigijimo savikaina 60 000 Jei automobilis, atsižvelgiant į jo rinkos vertę, buvo apdraustas didesne suma nei jo likutinė vertė ir draudimo bendrovės kompensacija (pvz., 30 000 Lt) viršija automobilio likutinę vertę, perviršis pripažįstamas pajamomis: D 1227 Transporto priemonės – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 40 000 D 2434 Kitos gautinos skolos 30 000 K 1220 Transporto priemonės – įsigijimo savikaina 60 000 K 5221 Kitos netipinės veiklos pajamos 10 000

Jei turtas prarandamas dėl stichinių nelaimių ar kitų gamtos reiškinių, kurie nebūdingi tai vietovei, yra atsitiktiniai, nuostoliai, atsiradę dėl šio turto praradimo negali būti priskirti įprastinei veiklai, todėl pripažįstami netekimais, jei negalima jų kompensuoti.

PavyzdysPraūžus stipriam uraganui sugriautas įmonės sandėlis, kurio pradinė vertė – 30 000 Lt, sukauptas nusidėvėjimas – 25 000 Lt. Tokie uraganai nebūdingi vietovei, kurioje stovėjo sandėlis, todėl įmonės apskaitoje registruojami netekimai:D 1217 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 25 000 D 64 Netekimai” 5 000 K 1210 Pastatai ir statiniai –įsigijimo savikaina 30 000

Tačiau jei pagrįstai tikimasi, kad šie nuostoliai bus atlyginti (pvz., turtas buvo apdraustas nuo stichinių nelaimių ir draudimo bendrovė atlygins nuostolius; valstybė ar specialūs fondai pažadėjo iš dalies padengti turto praradimo nuostolius), numatoma atgauti suma registruojama kaip gautina suma mažinant netekimus.

Jei minėtas sandėlis buvo apdraustas ir pagrįstai tikimasi, kad draudimo bendrovė kompensuos 4 000 Lt turto praradimo nuostolius, įmonė šia suma mažina nuostolius ir apskaitoje įrašo:D 1217 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 25 000 D 2434 Kitos gautinos skolos 4 000 D 64 Netekimai 1 000 K 1210 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikaina 30 000

50

Tačiau jei įmonė, nesitikėdama gauti kompensacijos, apskaitoje jau užregistravo dėl stichinių nelaimių ar kitų gamtos reiškinių patirtus netekimus, o vėliau išaiškėjo, kad nuostoliai bus padengiami, netekimai mažinami gautina suma:D 2434 Kitos gautinos skolos 4 000 K 64 Netekimai 4 000

Jei turtas prarandamas dėl gamtos reiškinių, būdingų tai vietovei, apskaitoje turi būti registruojami ataskaitinio laikotarpio nuostoliai dėl turto praradimo. Tokie nuostoliai priskiriami veiklos sąnaudoms.

Pavyzdysjei šių rekomendacijų 81 punkte pateiktame pavyzdyje panašūs uraganai būdingi minėtajai vietovei, įmonės apskaitoje registruojami nuostoliai dėl turto praradimo: D 1217 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 25 000 D 6118 Kitos bendrosios sąnaudos 5 000 K 1210 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikaina 30 000

Tačiau jei pagrįstai tikimasi, kad šie nuostoliai bus atlyginti (pvz., turtas buvo apdraustas nuo stichinių nelaimių), numatoma atgauti suma registruojama kaip gautina suma mažinant nuostolius dėl turto praradimo. Jei pavyzdyje minėtas sandėlis buvo apdraustas ir tikimasi, kad draudimo bendrovė kompensuos 4000 Lt turto praradimo nuostolius, įmonė šia suma mažina nuostolius ir apskaitoje įrašo:D 1217 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 25 000 D 2434 Kitos gautinos skolos 4 000 D 6118 Kitos bendrosios sąnaudos 1 000 K 1210 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikaina 30 000

Jei nurašomas turtas buvo perkainotas ir liko nepanaudota perkainojimo rezervo dalis, perkainojimo rezervas mažinamas suma, kuri priskiriama konkrečiam turtui. Suma, kuria sumažintas perkainojimo rezervas, didina nepaskirstytąjį pelną ar mažina nuostolius.

PavyzdysPastato įsigijimo savikaina – 300 000 Lt, vertės padidėjimas dėl perkainojimo – 150 000 Lt, pastato įsigijimo savikainos nusidėvėjimas – 150 000 Lt, vertės padidėjimo nusidėvėjimas – 37 500 Lt. Nepanaudotas to pastato perkainojimo rezervas – 112 500 Lt (150 000 Lt – 37 500 Lt) . Pastatas parduodamas už 400 000 Lt. Apskaitoje registruojama pardavimo operacija:D 1217 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 150 000 D 1218 Pastatai ir statiniai – perkainotos dalies nusidėvėjimas 37 500 D 2434 Kitos gautinos skolos 400 000 K 1210 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikaina 300 000 K 1211 Pastatai ir statiniai – perkainojimas 150 000K 5211 Ilgalaikio turto perleidimo pelnas 137 500 Taip pat naikinamas nepanaudotas perkainojimo rezervas:D 321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas 112 500 K 3412 Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių

metų pelnas 112 500

PavyzdysPastato įsigijimo savikaina – 400 000 Lt, vertės padidėjimas – 100 000 Lt, įsigijimo savikainos nusidėvėjimas – 213 333 Lt, vertės padidėjimo nusidėvėjimas – 20 000 Lt. Nepanaudotas

51

perkainojimo rezervas – 80 000 Lt (100 000 Lt – 20 000 Lt). Pastatas parduodamas už 260 000 Lt. Apskaitoje registruojamas pardavimo sandoris:D 1217 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikainos nusidėvėjimas 213 333 D 1218 Pastatai ir statiniai – perkainotos dalies nusidėvėjimas 20 000 D 2434 Kitos gautinos skolos 260 000 D 621 Ilgalaikio turto perleidimo nuostolis 6 667 K 1210 Pastatai ir statiniai – įsigijimo savikaina 400 000 K 1211 Pastatai ir statiniai – perkainojimas 100 000 Taip pat naikinamas nepanaudotas perkainojimo rezervas:D 321 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas 80 000 K 3412 Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių metų pelnas 80 000

ATSARGU ASPSKAITOS PAV,

1. jeigu atsargos parduotos – koreguojama parduotų prekių savikaina, mažinant ją nuolaidų ir nukainojimo suma;

52

Jeigu nuolaida (atsargų nukainojimas) įmonei pirkėjai suteikiama po to, kai ši įmonė pirktas atsargas jau pardavė, gautų nuolaidų ar nukainojimo suma mažinama parduotų prekių savikaina tą laikotarpį, kai nuolaida gauta.

Pavyzdys

20X4m. sausio 5 d. pirktų prekių įsigijimo savikaina – 5 000 Lt. Šios prekės buvo parduotos sausio mėnesį. Vasario mėnesį šių prekių pardavėjas taikė sutartyje numatytą 5 procentų apyvartos nuolaidą. Kadangi pirkėjas prekes jau pardavė, jis turi koreguoti sausio mėnesį parduotų prekių savikainą.

Jeigu už prekes tiekėjui nesumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą:D 443 Skolos tiekėjams 250 K 6000 Parduotų prekių savikaina 250

Jeigu už prekes tiekėjui sumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą:D 2434 Kitos gautinos sumosarba 250 D 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjamsK 6000 Parduotų prekių savikaina 250

2. jeigu atsargos dar neparduotos – koreguojama atsargų įsigijimo savikaina, mažinant ją nuolaidų ir nukainojimo suma, tenkančia neparduotoms atsargoms. Tačiau jei to padaryti neįmanoma arba netikslinga ir jei sumos reikšmingai neiškraipytų finansinės atskaitomybės, koreguojama parduotų prekių savikaina, kaip nurodyta 5 punkto 1 papunktyje.

Jeigu nuolaida (atsargų nukainojimas) įmonei pirkėjai suteikiama tuomet, kai ši įmonė įsigytų atsargų dar nepardavė, gautų nuolaidų ar nukainojimo suma mažinama šių atsargų įsigijimo savikaina.

_____________________________________________________________________________

Pavyzdys

20X4m. sausio 5 d. pirktų atsargų įsigijimo savikaina – 5 000 Lt. Vasario mėnesį šių atsargų pardavėjas taikė sutartyje numatytą 5 procentų apyvartos nuolaidą. Kadangi pirkėjas atsargų nesunaudojo veikloje, jis turi nuolaidos suma koreguoti atsargų įsigijimo savikainą.

Jeigu už atsargas tiekėjui nesumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą:taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą:

D 443 Skolos tiekėjams 250K 201 Atsargos 250

taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą:D 443 Skolos tiekėjams 250K 609 Nuolaidos, grąžinimai 250

Jeigu už prekes tiekėjui sumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą:

53

taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą:

D 2434 Kitos gautinos sumosarba 250D 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjamsK 201 Atsargos 250

taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą:

D 2434 Kitos gautinos sumosarba 250D 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjamsK 609 Nuolaidos, grąžinimai 250

3. Jeigu nuolaida (atsargų nukainojimas) įmonei pirkėjai suteikiama tuomet, kai ši įmonė pardavė tik dalį įsigytų atsargų, gautų nuolaidų ar nukainojimo suma turi būti paskirstoma parduotų prekių savikainai ir atsargų įsigijimo savikainai, proporcingai sumažinant parduotų ir likusių neparduotų atsargų vertę._____________________________________________________________________________Pavyzdys

20X4 m. sausio 5 d. pirktų atsargų įsigijimo savikaina – 5 000 Lt. Sausio mėnesį dalis šių atsargų parduota. Parduotų atsargų įsigijimo savikaina – 3 000 Lt. Sausio 5 d. pirktoms atsargoms vasario mėnesį pardavėjas taikė sutartyje numatytą 5 procentų apyvartos nuolaidą. Kadangi pirkėjas dalį atsargų pardavė, o dalis jų liko neparduota, jis turi koreguoti ir parduotų, ir sandėlyje likusių atsargų įsigijimo savikainą. Nuolaidos suma proporcingai paskirstoma parduotų ir likusių neparduotų atsargų įsigijimo savikainai.

Jeigu už atsargas tiekėjui nesumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą:

taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą:

D 443 Skolos tiekėjams 250K 6000 Parduotų prekių savikaina 150K 201 Atsargos 100

taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą:

1) jeigu Pirkimų sąskaita neuždaryta:

D 443 Skolos tiekėjams 250K 609 Nuolaidos, grąžinimai 250

2) jeigu Pirkimų sąskaita uždaryta:

D 443 Skolos tiekėjams 250K 6000 Parduotų prekių savikaina 150

54

K 201 Atsargos 100

Jeigu už atsargas tiekėjui sumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą:

taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą:

D 2434 Kitos gautinos sumos 250arbaD 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjamsK 6000 Parduotų prekių savikaina 150K 201 Atsargos 100

taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą:

a) jeigu Pirkimų sąskaita neuždaryta:

D 2434 Kitos gautinos sumosarba 250D 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjamsK 609 Nuolaidos, grąžinimai 250

b) jeigu Pirkimų sąskaita uždaryta:

D 2434 Kitos gautinos sumosarba 250 D 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjamsK 6000 Parduotų prekių savikaina 150K 201 Atsargos 100

________________________________________________________________________________

4.Atsargos gali būti ne tik perparduodamos, bet ir sunaudojamos įmonėje produkcijai gaminti. Jeigu nuolaida (atsargų nukainojimas) įmonei pirkėjai suteikiama po to, kai ši įmonė pirktas atsargas (žaliavas, medžiagas) sunaudojo produkcijai gaminti (paslaugoms teikti), gautų nuolaidų ar nukainojimo suma mažinama gamyboje sunaudotų žaliavų (medžiagų) vertė.

_____________________________________________________________________________PavyzdysSausio 5 d. pirktų žaliavų įsigijimo savikaina – 5 000 Lt. Jos sunaudotos gamybai sausio mėnesį. Vasario mėnesį šių žaliavų pardavėjas taikė sutartyje numatytą 5 procentų apyvartos nuolaidą. Kadangi pirkėjas žaliavas jau sunaudojo, jis turi koreguoti sausio mėnesį produkcijai gaminti sunaudotų žaliavų vertę.

Jeigu už žaliavas tiekėjui nesumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą:

D 443 Skolos tiekėjams 250K 2012 Nebaigta gamyba (jeigu produkcija nebaigta gaminti) 250K 2013 Pagaminta produkcija (jeigu produkcija baigta gaminti, bet neparduota)K 6000 Parduotų prekių savikaina (jeigu produkcija parduota)

55

Jeigu už žaliavas tiekėjui sumokėta, nuolaidos suma apskaitoje registruojama darant tokį įrašą:

D 2434 Kitos gautinos sumosarba 250D 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjamsK 2012 Nebaigta gamyba (jeigu produkcija nebaigta gaminti) 250K 2013 Pagaminta produkcija (jeigu produkcija baigta gaminti, bet neparduota)K 6000 Parduotų prekių savikaina (jeigu produkcija parduota)

5.Nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos pridedami visi su pirkimu susiję mokesčiai bei rinkliavos (išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti), gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai susijusios su atsargų įsigijimu išlaidos. Atsargų gabenimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis (pardavimo savikaina) tą patį laikotarpį, kai buvo patirtos, jei sumos yra nereikšmingos.

____________________________________________________________________________Pavyzdys

Sausio 12 d. įmonė įsigijo skolon atsargų už 20 000 Lt. Už šių atsargų atvežimą į įmonę gauta sąskaita iš transporto įmonės – 180 Lt. Už atsargų išpakavimą apskaičiuota darbuotojams 200 Lt darbo užmokestis ir 62 Lt įmokos jų socialiniam draudimui. Apskaitoje šios atsargos bus registruojamos įsigijimo savikaina – 20 442 Lt darant tokį buhalterinį įrašą:

D 201 Atsargos 20 442K 443 Skolos tiekėjams 20 000K 4486 Kitos mokėtinos sumos 180K 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 200K 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos 62_____________________________________________________________________________

Jeigu neįmanoma arba per brangu tiksliai nustatyti atskirų rūšių atsargų gabenimo, sandėliavimo ir pan. išlaidas ir jei šių išlaidų sumos yra mažareikšmės, jos gali būti įskaitomos į prekių, parduotų per ataskaitinį laikotarpį, savikainą. Įmonės apskaitos politikoje turi būti nustatyti kriterijai, kuriais ji vadovaujasi, nustatydama minėtų išlaidų reikšmingumą.

________________________________________________________________________________Pavyzdys

Sausio 12 d. įmonė įsigijo skolon A atsargų už 15 000 Lt ir B atsargų už 5 000 Lt. Minėtų atsargų atvežimo samdytu transportu išlaidos – 200 Lt, iškrovimo išlaidos – 180 Lt. Šios atsargos apskaitoje registruojamos taip:A atsargų įsigijimo savikaina – 15 000 Lt;B atsargų įsigijimo savikaina – 5 000 Lt.Atvežimo ir pakavimo išlaidos priskiriamos sausio mėnesį parduotų prekių savikainai.

Buhalterinis įrašas:

D 201 Atsargos 20 000

56

D 6000 Parduotų prekių savikaina 380K 443 Skolos tiekėjams 20 000K 4486 Kitos mokėtinos sumos 200

K 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 137K 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos 43

________________________________________________________________________________

6. Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai šis mokestis negrąžintinas, o jo pripažinimas ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis reikšmingai iškraipytų įmonės veiklos rezultatus.

Įmonės apskaitos politikoje turi būti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar įskaičius negrąžintiną PVM sumą į veiklos sąnaudas bus reikšmingai iškraipomas įmonės veiklos rezultatas.

________________________________________________________________________________Pavyzdys

Įmonė, ne PVM mokėtoja, gruodžio 20 d. įsigijo atsargų, kurių pirkimo kaina – 50 000 Lt, PVM – 9 000 Lt. Šios atsargos skirtos užsakymui, kuris bus vykdomas kitais finansiniais metais. PVM, sumokėtą perkant šias atsargas, neteisinga įtraukti į apskaitą kaip gruodžio mėnesio veiklos sąnaudas, nes jos nebus susijusios su gruodžio mėnesio pajamomis ir ši suma įmonei yra reikšminga, nes sudaro palyginti didelę dalį įmonės ataskaitinio laikotarpio pardavimo pajamų. Todėl įmonė PVM suma turės padidinti atsargų įsigijimo savikainą (50 000 Lt + 9 000 Lt = 59 000 Lt).

7. Atsargos, įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registruojamos pirkimo dieną galiojančiu oficialiu Lietuvos Respublikos nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos keitimo kursu ar santykiu.

Kai įmonė už įsigytas atsargas atsiskaito užsienio valiuta, šių atsargų savikaina apskaičiuojama pagal pirkimo dieną galiojantį oficialų Lietuvos Respublikos nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos keitimo kursą ar santykį, neatsižvelgiant į atsiskaitymo datą. Pirkimo diena nustatoma pagal sutarties sąlygas, kurias pirkėjas ir pardavėjas dažniausiai nustato vadovaudamiesi Tarptautinių prekybos rūmų priimtomis taisyklėmis INCOTERMS, kai visa nauda ir rizika, susijusi prekėmis, perduodama pirkėjui.

________________________________________________________________________________Pavyzdys

Sausio 15 d. įmonė nusipirko skolon atsargų už 5 000 JAV dolerių. Pirkimo dieną oficialus lito ir JAV dolerio kursas buvo 3,00 Lt už 1 JAV dolerį. Įmonė už atsargas atsiskaitė vasario 4 d., kai oficialus lito ir JAV dolerio kursas buvo 3,20 Lt už 1 JAV dolerį. Apskaitoje registruojamos 15 000 Lt vertės atsargos.

Atsargų įsigijimo operacija apskaitoje registruojama darant tokį buhalterinį įrašą:

taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą:

57

D 201 Atsargos 15 000K 443 Skolos tiekėjams 15 000

taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą:

D 6002 Pirkimai 15 000K 443 Skolos tiekėjams 15 000

Sumokėjus skolą už atsargas, daromas toks buhalterinis įrašas:

D 443 Skolos tiekėjams 15 000D 636 Neigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka 1 000K 271 Sąskaitos bankuose 16 000________________________________________________________________________________Pavyzdys

Įmonė sausio 15 d. sumokėjo avansą - 5 000 JAV dolerių. Avanso mokėjimo dieną oficialus lito ir JAV dolerio kursas buvo 3,00 Lt už dolerį. Prekių pirkimas įformintas vasario 4 d. Pirkimo dieną oficialus lito ir JAV dolerio kursas buvo 3,20 Lt už dolerį. Apskaitoje registruojamos 16 000 Lt vertės atsargos.

Avanso sumokėjimo operacija apskaitoje registruojama darant tokį buhalterinį įrašą:

D 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams 15 000K 271 Sąskaitos bankuose 15 000

Atsargų įsigijimo operacija apskaitoje registruojama darant tokį buhalterinį įrašą:

taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą:

D 201 Atsargos 16 000K 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams 15 000K 536 Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka 1 000

taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą:

D 6002 Pirkimai 16 000K 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams 15 000K 536 Teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka 1 000

8. Kai atsargų judėjimo ir jų likučių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje traukti į apskaitą faktine įsigijimo savikaina netikslinga arba neįmanoma, gali būti taikomi kiti įvertinimo būdai. Pavyzdžiui, mažmeninių kainų būdas, kuris dažnai taikomas mažmeninėje prekyboje vertinti dideliam kiekiui greitai kintančio asortimento atsargų, kurių pelningumas yra panašus. Šiuo atveju atsargų savikaina nustatoma iš atsargų likučių, įvertintų pardavimo kainomis, atimant bendrojo pelno dalį, kuri dažniausiai apskaičiuojama naudojant vidutinį kiekvienos prekių rūšies bendrojo pelno procentą.

58

Prekybos įmonėse atsargoms įvertinti gali būti taikomas mažmeninių kainų būdas. Šio būdo esmė tai, kad ataskaitinio laikotarpio pradžioje turėtos ir per ataskaitinį laikotarpį pirktos prekės apskaitoje parodomos mažmenine kaina arba įsigijimo ir mažmenine kainomis. Pagal šiuos duomenis apskaičiuojama visų parduoti skirtų prekių bendrojo pelno norma:

Vertė mažmeninėmis kainomis – Įsigijimo savikaina x 100

procentųVertė mažmeninėmis kainomis

Šioje formulėje vertė mažmeninėmis kainomis yra ataskaitinio laikotarpio pradžioje turėtų parduoti prekių ir per ataskaitinį laikotarpį pirktų prekių vertė, jas įkainojus mažmeninėmis kainomis ir atskaičius per ataskaitinį laikotarpį pirkėjams suteiktų nuolaidų bei nukainojimo sumas, o įsigijimo savikaina – ataskaitinio laikotarpio pradžioje turėtų parduoti prekių ir per ataskaitinį laikotarpį pirktų prekių vertė įsigijimo savikaina.

Šia pelno norma sumažinus atsargų likutį, įvertintą mažmenine kaina, nustatoma atsargų likučio įsigijimo savikaina.

Pavyzdys

Ataskaitinio laikotarpio pradžioje turėtų parduoti skirtų prekių įsigijimo savikaina buvo 10 000 Lt, o jų vertė mažmeninėmis kainomis – 14 500 Lt;

per ataskaitinį laikotarpį pirktų prekių įsigijimo savikaina – 41 000 Lt, o jų vertė mažmeninėmis kainomis – 47 950 Lt;

per ataskaitinį laikotarpį pirkėjams suteikta nuolaidų ir nukainojimų už 2 500 Lt;prekių likučio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje vertė mažmeninėmis kainomis – 14 460 Lt. Bendrojo pelno norma:

(14 500 Lt + 47 950 Lt – 2 500 Lt) – (10 000 Lt +41 000 Lt)

x 100 procentų = 14,93 procentų

14 500 Lt + 47 950 Lt – 2 500 Lt

Prekių likučio įsigijimo savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje:14 460 Lt – (14 460 Lt x 14,93 procentų) = 12 301 Lt

________________________________________________________________________________

I. ATSARGŲ (PRODUKCIJOS) PASIGAMINIMO SAVIKAINA

10. Pagamintų per ataskaitinį laikotarpį atsargų (produkcijos) savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.

Pagamintos atsargos (produkcija) – visiškai pagamintos, bet dar neparduotos prekės, skirtos pajamoms uždirbti. Pagamintos atsargos (produkcija) apskaitoje registruojamos faktine pasigaminimo savikaina, kurią sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Su gamyba nesusijusios išlaidos (t.y. bendrosios administracinės ir pardavimo išlaidos) įtraukiamos į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas ir į atsargų pasigaminimo savikainą neįskaitomos.

Jeigu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje produkcija nėra visiškai baigta gaminti, t.y. netinkama parduoti ar naudoti įmonės reikmėms, ji vadinama nebaigta gamyba. Nebaigta gamyba apskaitoje

59

registruojama faktine iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos jai priskirtų tiesioginių ir netiesioginių gamybos išlaidų suma.

Gamybos išlaidų skirstymas į tiesiogines ir netiesiogines yra gana sąlygiškas, todėl tai turi prasmę tik siejant su konkrečiu savikainos kalkuliavimo ar išlaidų apskaitos objektu. Išlaidos į tiesiogines ir netiesiogines paprastai grupuojamos atsižvelgiant ne į atskiras produkcijos rūšis, o į išlaidų apskaitos objektus.

11. Tiesioginės gamybos išlaidos – išlaidos, kurias be žymių sąnaudų galima tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai. Tiesioginėmis gamybos išlaidomis paprastai laikomos pagrindinių žaliavų (medžiagų), komplektuojamųjų gaminių ir tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos.

Tiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos visos išlaidos, tiesiogiai susijusios su gaminama produkcija arba su kuriuo nors kitu išlaidų apskaitos objektu (pavyzdžiui, padalinio atliekamais darbais). Tam tikros tiesioginės gamybos išlaidos gali būti įskaičiuojamos tik į vieno išlaidų objekto savikainą.

Pavyzdys

Viename ceche iš A siūlų mezgami vyriški, o iš B siūlų – moteriški megztiniai. A siūlų vertė bus tiesioginės gamybos išlaidos vyriškiems, o B siūlų – moteriškiems megztiniams. Taigi A siūlų vertė bus įskaičiuojama tik į vyriškų, o B siūlų – tik į moteriškų megztinių savikainą. Siūlų vertė bus tiesioginės išlaidos ir tuomet, kai vyriški ir moteriški megztiniai bus mezgami iš tų pačių siūlų, jeigu galima nustatyti, kiek siūlų sunaudota mezgant vyriškus ir kiek – moteriškus megztinius.

12. Pagrindinių žaliavų (medžiagų) išlaidos apima produkcijos gamybos metu sunaudotas žaliavas (medžiagas) ar komplektuojamuosius gaminius, kurie sudaro materialųjį produkcijos pagrindą arba įeina į gaminių sudėtį ir be žymių sąnaudų gali būti priskirti konkretiems gaminiams ar jų grupėms.

Žaliavų (medžiagų) išlaidų skirstymas į pagrindines ir pagalbines yra glaudžiai susijęs su technologijos ypatumais ir gamybos organizavimu. Pagrindinės žaliavos (medžiagos) sudaro materialų pagamintos produkcijos pagrindą ir į produkcijos savikainą įskaitomos tiesiogiai.

Žaliavų išlaidų vertė, įskaitoma į gaminamos produkcijos savikainą, nustatoma atsižvelgiant į pasirinktą atsargų apskaitos būdą (periodinį arba nuolatinį).

Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą, pagrindinių žaliavų (medžiagų) vertė, įskaitoma į pagamintos produkcijos savikainą, apskaičiuojama iš perdirbti skirtų žaliavų (likutis laikotarpio pradžioje, pridėjus per ataskaitinį laikotarpį nupirktą žaliavą) įsigijimo savikainos atimant žaliavų (medžiagų) likutį laikotarpio pabaigoje. Likutis nustatomas atlikus inventorizaciją ir įkainojamas taikant įmonės pasirinktą atsargų įkainojimo būdą (žr. 35 – 39 p.).

Pavyzdys

Ataskaitinio laikotarpio pradžioje žaliavų likutis buvo 14 000 Lt. Per ataskaitinį laikotarpį įsigyta žaliavų už 23 000 Lt. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonėje buvo žaliavų už 13 000 Lt. Tiesioginėms gamybos išlaidoms bus priskirta 24 000 Lt pagrindinių žaliavų (14 000 Lt + 23 000 Lt – 13 000 Lt).

60

Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, sunaudotų pagrindinių žaliavų (medžiagų) vertė apskaičiuojama per visą ataskaitinį laikotarpį nuolat registruojant, kiek žaliavų (medžiagų) sunaudojama produkcijai pagaminti. Jos įkainojamos tada, kai sunaudojamos, taikant pasirinktą atsargų įkainojimo būdą (žr. 35 – 39 p.).

13. Tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos apima darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių produkcijos gamyboje, atlyginimų bei socialinio draudimo įmokų sumas, kurios be žymių sąnaudų gali būti priskirtos konkretiems gaminiams ar jų grupėms.

Tiesioginio darbo užmokesčio išlaidoms priskiriamos tik gaminant konkrečią produkciją tiesiogiai dalyvaujančių darbuotojų darbo užmokesčio bei kitų priemokų už darbą (už viršvalandinį darbą, už darbą kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, už produkcijos kokybę ir pan.) ir darbdavio už šių darbuotojų socialinį draudimą mokamų įmokų sumos bei įmokos į garantinį fondą.

14. Netiesioginės gamybos išlaidos – netiesiogiai su produkcijos gamyba susijusios išlaidos. Tai pagalbinių žaliavų (medžiagų), netiesioginio darbo užmokesčio, nusidėvėjimo bei kitos gamybos išlaidos, kurių neįmanoma be žymių sąnaudų priskirti konkretiems gaminiams ar jų grupėms.

Netiesioginės gamybos išlaidos patiriamos gamybos ir gamybos procesą aptarnaujančiuose padaliniuose, kurie sudaro sąlygas gamybos procesams vykti, pvz., katilinė, elektrinė, remonto cechas ir pan. Tokioms išlaidoms priskirtinos darbuotojų, tiesiogiai negaminančių produktų, bet sudarančių sąlygas gamybai vykti, darbo užmokesčio išlaidos, darbdavio už šių darbuotojų socialinį draudimą mokamų įmokų sumos bei įmokos į garantinį fondą, įvairios gamybos metu sunaudojamos pagalbinės medžiagos ir žaliavos, kurios į produkto sudėtį apskritai neįeina arba įeina labai nedideliu santykiu, gamybos patalpų bei gamybos įrengimų nusidėvėjimo, eksploatavimo ir panašios gamybos padaliniuose patiriamos išlaidos.

15. Pagalbinių žaliavų (medžiagų) išlaidos apima produkcijos gamybos metu sunaudotas žaliavas (medžiagas), kurios siejasi su gamyba, bet į gaminio sudėtį tiesiogiai neįeina, arba, nors ir yra gaminio sudedamoji dalis, nėra tokios reikšmingos, kad galėtų būti priskirtos prie pagrindinių.

Žaliavos (medžiagos), kurios nesudaro materialaus gaminamos produkcijos pagrindo ir / arba sunaudojamos tos produkcijos gamybos procese, bet neįeina į produkcijos sudėtį, vadinamos pagalbinėmis žaliavomis. Pvz., gaminant stalą sunaudoti varžtai ir šlifavimo medžiagos bus pagalbinės žaliavos, nes varžtų, kaip gaminio sudedamosios dalies, išlaidos nėra reikšmingos nustatant stalo savikainą, o šlifavimo medžiagos bus sunaudotos gamybos procese ir į gaminio sudėtį tiesiogiai jos neįeis.

16. Netiesioginio darbo užmokesčio išlaidos apima tiesiogiai su produkcijos gamyba nesusijusių, bet sudarančių sąlygas gamybai vykti darbuotojų atlyginimų ir socialinio draudimo įmokų sumas.

Netiesioginio darbo užmokesčio išlaidų pavyzdys galėtų būti gamybą aptarnaujančio personalo bei produkciją gaminančių darbininkų, kurių darbo užmokesčio negalima arba netikslinga tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai, darbo užmokesčio ir jų socialinio draudimo įmokų sumos bei įmokos į garantinį fondą.

61

17. Kitos netiesioginės gamybos išlaidos apima išlaidas, kurių ryšys su gaminamomis prekėmis negali būti tiesiogiai nustatytas. Apskaitoje jos pripažįstamos taikant paskirstymo būdus.

Prie kitų netiesioginių gamybos išlaidų priskirtinos visos netiesioginės gamybos išlaidos, susijusios su atsargų gamyba, išskyrus pagalbinių žaliavų (medžiagų) ir netiesioginio darbo užmokesčio išlaidas. Tokių išlaidų pavyzdys galėtų būti gamybos patalpų bei gamybos įrengimų nusidėvėjimo, eksploatavimo ir panašios gamybos padaliniuose patiriamos išlaidos.

18. Konkrečių gamybos išlaidų priskyrimo tiesioginėms ar netiesioginėms bei netiesioginių gamybos išlaidų paskirstymo kriterijus įmonė pasirenka atsižvelgdama į gamybos specifiką. Apie tai, kokios išlaidų grupės įtraukiamos į gaminamos produkcijos savikainą, turi būti atskleista aiškinamojo rašto bendrosiose pastabose.

Įmonė, atsižvelgdama į gamybos specifiką ir jos organizavimą, nustatydama apskaitos politiką nurodo kriterijus, pagal kuriuos išlaidos priskiriamos tiesioginėms ir netiesioginėms gamybos bei bendrosioms ir administracinėms įmonės išlaidoms.

Netiesioginės gamybos išlaidos paskirstomos gaminamiems produktams, remiantis įmonės apskaitos politikoje nustatytais kriterijais.

19. Gamybos procesą gali nulemti tai, kad vienu metu gaminama daugiau nei vienas gaminys (pavyzdžiui, kai gaminami sudėtiniai gaminiai arba vienas iš gaminių yra pagrindinis, o kitas – šalutinis). Kai išlaidos kiekvienam gaminiui negali būti nustatytos atskirai, jos turi būti racionaliai ir tinkamai paskirstomos. Išlaidų paskirstymas gali būti atliekamas remiantis, pavyzdžiui, galima kiekvieno gaminio pardavimo kaina tiek tame gamybos proceso etape, kuriame gaminiai tampa atskiri, tiek gamybai pasibaigus.

Vykstant gamybai dažnai gaunama pagrindinė ir šalutinė produkcija.Atskyrimo taškas – tai technologinio proceso momentas, kai galima individualiai

identifikuoti pagrindinius ir šalutinius produktus.Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, būtina pasirinkti tinkamus kompleksinės gamybos

išlaidų paskirstymo būdus. Šalutinių produktų gamyba paprastai neturi įtakos priimamiems sprendimams gaminti pagrindinį produktą ar jo negaminti, nes gamybos technologiniai procesai lemia tai, jog gaminant pagrindinius produktus neišvengiamai gaunama šalutinė produkcija. Todėl netikslinga skaičiuoti šalutinės produkcijos savikainą.

Atsargų pasigaminimo savikainai skaičiuoti dažniausiai taikomi šie būdai: likusių išlaidų; vertinis (proporcingai pardavimo kainoms); koeficientinis;

normatyvinis.Likusių išlaidų būdas taikomas tuo atveju, kai gaunama vienos rūšies pagrindinė ir šalutinė

produkcija. Įvertinus šalutinę produkciją pasirinktu būdu (žr. 20 p.) ir jos vertę atėmus iš atitinkamo gamybos išlaidų apskaitos objekto išlaidų sumos, likusi išlaidų suma priskiriama pagrindinei produkcijai.

Pavyzdys

Gaminant A produkciją, gaunama šalutinė B produkcija.Per ataskaitinį laikotarpį pagaminta: A produkcijos – 20 000 vnt., B produkcijos – 4 000 vnt.Faktinės abiejų rūšių produkcijos gamybos išlaidos – 60 000 Lt.

62

B produkcija įkainojama įmonės pasirinktu įkainojimo metodu, pvz., nustatant normatyvinę kainą. B produkcijos normatyvinė kaina – 0,90 Lt / vnt. Taigi B produkcijos vertė nustatoma taip:

0,90 Lt / vnt. x 4 000 vnt. = 3 600,00 LtSavikainą skaičiuojant likusių išlaidų būdu, A produkcijai tenkančios išlaidos

apskaičiuojamos taip:60 000,00 Lt – 3 600,00 Lt = 56 400,00 Lt

A produkcijos vieneto savikaina:56 400,00 Lt : 20 000 vnt. = 2,82 Lt.

Vertinio būdo esmę sudaro tai, kad tam tikros gamybos pagrindinės produkcijos rūšys įkainojamos pagal faktines arba galimas pardavimo kainas ir, susumavus gautas sandaugas, sužinoma visos produkcijos vertė. Dalijant visas atitinkamos produkcijos gamybos išlaidas (be šalutinės produkcijos vertės) iš visos produkcijos vertės, apskaičiuojamos vienam produkcijos vertės litui tenkančios išlaidos. Pastarąjį rodiklį dauginant iš atskirų rūšių produkcijos vertės, nustatoma atskirų rūšių produktų faktinė savikaina. Vertinis būdas grindžiamas prielaida, jog išlaidas lemia pardavimo pajamos. Šis būdas pasaulinėje praktikoje plačiausiai taikomas.

Pavyzdys

Chemijos gamykloje iš tos pačios žaliavos gaunama dviejų rūšių produkcija: A produkcija ir B produkcija.

Per ataskaitinį laikotarpį pagaminta A produkcijos – 1 000 litrų, B produkcijos – 500 litrų.Faktinės abiejų rūšių produkcijos gamybos išlaidos – 900 Lt.Taikant vertinį būdą, abiejų rūšių produkcija įkainojama galima pardavimo kaina: A

produkcija – po 0,55 Lt / l, B produkcija – po 0,90 Lt / l.A ir B produkcijos faktinė savikaina apskaičiuojama taip:

Rodikliai A produkcija B produkcija Suma, LtProdukcijos vertė pardavimo kainomis 0,55 x 1 000 = 550,00 0,90 x 500 = 450,00 1 000,00

Išlaidų suma vienam litui produkcijos vertės pardavimo kainomis

900,00 : 1 000,00 = 0,90

Išlaidų paskirstymas produkcijos rūšims 0,90 x 550,00 = 495,00 0,90 x 450,00 = 405,00 900,00

Produkcijos vieneto savikaina 495,00 : 1 000 = 0,495 405,00 : 500 = 0,81 x

Koeficientinio būdo esmė yra tai, kad taikomi išlaidų paskirstymo koeficientai. Juos rekomenduojama nustatyti atsižvelgiant į produkcijos (pavyzdžiui, cukraus, melasos ir išspaudų) naudingumą, kuris turi būti išreiškiamas vienodais mato vienetais. Nustatyti koeficientai taikomi kiekvienos rūšies produkcijai perskaičiuoti į sąlyginį produkcijos kiekį. Dalijant tam tikros rūšies produkcijos gamybos išlaidas iš viso sąlyginės produkcijos kiekio, sužinoma sąlyginės produkcijos kalkuliacinio vieneto savikaina ir taip išlaidos paskirstomos atskiroms produkcijos rūšims.

________________________________________________________________________________Pavyzdys

63

Išlaidos paskirstomos A ir B produkcijai taikant tokius koeficientus: A – 1, o B produkcijai – 0,2.

Per ataskaitinį laikotarpį pagaminta 1 440 vnt. A produkcijos ir 560 vnt. B produkcijos.Faktinės abiejų rūšių produkcijos gamybos išlaidos – 7 760,00 Lt.Taikant koeficientinį būdą savikaina apskaičiuojama taip:

Rodikliai A produkcija B produkcija Iš visoSąlyginis produkcijos kiekis 1 440 x 1 = 1 440 560 x 0,2 = 112 1 552Išlaidų suma, tenkanti vienam sąlyginės produkcijos vienetui

7 760,00 : 1 552 = 5,00

Išlaidų paskirstymas produkcijos rūšims 5,00 x 1 440 = 7 200,00 5,00 x 112 = 560,00 7 760,00

Produkcijos vieneto savikaina 7 200,00 : 1 440 = 5,00 560,00 : 560 = 1,00 x

Normatyvinio būdo esmę sudaro tai, kad įmonėje, atsižvelgiant į gamybos technologiją ir tam tikrai produkcijai nustatytas darbo ir materialių sąnaudų normas, skaičiuojama atskirų rūšių produkcijos vieneto normatyvinė savikaina. Dauginant pagamintos produkcijos kiekį iš produkcijos vieneto normatyvinės savikainos, nustatoma viso kiekio normatyvinė savikaina. Atitinkamos gamybos išlaidos atskiriems produktams paskirstomos proporcingai pagamintos produkcijos normatyvinei savikainai. Normatyvinis būdas yra tam tikra vertinio būdo atmaina, tik čia vietoj pardavimo kainų nustatoma normatyvinė savikaina.

________________________________________________________________________________Pavyzdys

Chemijos gamykloje iš tos pačios žaliavos gaunama dviejų rūšių produkcija: A produkcija ir B produkcija.

Per ataskaitinį laikotarpį pagaminta 1 000 litrų A produkcijos ir 500 litrų B produkcijos.Faktinės abiejų rūšių produkcijos gamybos išlaidos – 900 Lt.Taikant normatyvinį būdą, nustatoma abiejų rūšių produkcijos normatyvinė savikaina: A

produkcijos – 0,45 Lt / l, B produkcijos – 0,70 Lt / l.A ir B produkcijos faktinė savikaina apskaičiuojama taip:

Rodikliai A produkcija B produkcija Suma, LtProdukcijos normatyvinė savikaina 0,45 x 1 000 = 450,00 0,70 x 500 = 350,00 800,00

Išlaidų suma vienam litui produkcijos normatyvinės savikainos

900,00 : 800,00 = 1,125

Išlaidų paskirstymas produkcijos rūšims 1,125 x 450,00 = 506,00 1,125 x 350,00 = 394,00 900,00

Produkcijos vieneto savikaina 506,00 : 1 000 = 0,506 394,00 : 500 = 0,788 x

64

20. Jei gaminant produkciją atsiranda atliekų ar kitų šalutinių produktų, kurių vertė nereikšminga, tačiau juos galima parduoti, jie įvertinami grynąja galimo realizavimo verte. Ši vertė atimama iš pagrindinio gaminio savikainos.

Gamybos procese gali susidaryti atliekų ir / arba gali būti gaunama šalutinė produkcija. Šalutinė produkcija paprastai turi didesnę rinkos kainą nei atliekos, be to, atliekas ne visas ir ne visada galima parduoti.

Jeigu šalutinė produkcija parduodama arba naudojama įmonės veikloje, ją reikia įkainoti grynąją galimo realizavimo verte.

Gamybos atliekos – medžiagų (žaliavų), pusgaminių ir kitų materialių išteklių, susidarančių gaminant produkciją, likučiai, visiškai arba iš dalies praradę pirmines vartojimo savybes.

Gamybos atliekos gali būti grįžtamosios arba negrįžtamosios.Grįžtamosios gamybos atliekos – tokios atliekos, kurios ateityje gali būti naudojamos gamyboje,

parduodamos arba naudojamos kitoms įmonės reikmėms. Jei gamybos atliekas galima parduoti, jos įkainojamos grynąja galimo realizavimo verte. Jei atliekos naudojamos įmonės viduje, jos įkainojamos pagal įmonės pasirinktą metodiką, pvz., nustatant faktinę ar normatyvinę savikainą. Gamybos procese gautų grįžtamųjų atliekų verte mažinamos pagrindinės produkcijos gamybos išlaidos.

Negrįžtamosios atliekos – gamybos procese susidarančios atliekos, kurių nebegalima nei panaudoti įmonėje, nei parduoti. Šios atliekos įmonės apskaitoje parodomos kiekiniais mato vienetais, todėl faktiškai jos nedaro įtakos pagrindinės produkcijos savikainai.________________________________________________________________________________

Pavyzdys

Baldų gamybos įmonėje gaminami stalai. Išpjovus iš vientisos plokštės reikalingas detales, lieka plokščių atliekų. Dalis jų gali būti panaudojama kitų baldų, pvz., knygų lentynų, gamybai, todėl jos yra grįžtamosios atliekos. Kita dalis – netinkama naudoti, t.y. lieka kaip negrįžtamosios atliekos.

Į cechą stalų gamybai atvežta plokščių, kurių vertė – 250 000 Lt. Iš jų pagaminus stalus liko plokščių atraižų, kurių dalis buvo perduota į kitą cechą knygų lentynoms gaminti (jų vertė, nustatyta pagal faktines plokštės įsigijimo išlaidas, lygi 35 000 Lt). Kita dalis nebetinka jokiems gaminiams gaminti ir yra negrįžtamosios atliekos.

Skaičiuojant stalų gamybos faktinę savikainą, išlaidos žaliavoms apskaičiuojamos taip:250 000 Lt – 35 000 Lt = 215 000 Lt.

21. Kai atsargų (produkcijos) judėjimo ir jų likučių ataskaitiniu laikotarpiu traukti į apskaitą faktine pasigaminimo savikaina netikslinga arba neįmanoma, gali būti taikomi kiti įvertinimo būdai, pavyzdžiui, normatyvinės savikainos būdas, kuris gali būti taikomas, jeigu gaunami skaičiavimai yra artimi savikainai. Taikant šį būdą, įvertinamas normalus žaliavų ir medžiagų, darbo, įrengimų našumo ir pajėgumų naudojimo lygis ir nustatoma normatyvinė produkcijos vieneto savikaina. Ji yra reguliariai peržiūrima ir, jeigu reikia, keičiama atsižvelgiant į pasikeitusias sąlygas.

Kai faktinės produkcijos gamybos išlaidos atitinka technologinius normatyvus arba yra jiems artimos, arba kai ataskaitiniu laikotarpiu netikslinga nustatyti faktinę savikainą, pagaminta produkcija apskaitoje gali būti registruojama, įvertinant ją normatyvine savikaina, o ataskaitinio laikotarpio pabaigoje koreguojant iki faktinės savikainos.

22. Kai atsargų (produkcijos) judėjimas ir jų likučiai ataskaitiniu laikotarpiu įtraukiami į apskaitą faktine pasigaminimo savikaina, ypač mažos gamybos apimties laikotarpiais

65

(palyginti su įmonės gamybos apimtimi normaliomis verslo sąlygomis) dalis netiesioginių gamybos išlaidų nepriskiriamos pagamintų atsargų savikainai, o yra iš karto pripažįstamos veiklos sąnaudomis. Tai daroma tam, kad skirtingais laikotarpiais pagamintos produkcijos savikaina reikšmingai nesiskirtų.

Kai gamybos apimtis atskirais laikotarpiais reikšmingai skiriasi, palyginti su įprastos gamybos apimties laikotarpiu, gamybai smarkiai sumažėjus netiesioginės gamybos išlaidos gali iškreipti faktinę gaminių savikainą. Tokiu atveju netiesioginių išlaidų suma, apskaičiuota proporcingai gamybos apimties sumažėjimui, palyginti su įprasta ar numatoma gamybos apimtimi, bus pripažįstama veiklos sąnaudomis. Pvz., gamybos pastato nusidėvėjimo išlaidos yra vienodos kiekvieną ataskaitinį laikotarpį. Jeigu ataskaitinį laikotarpį gamybos apimtis buvo 20 procentų įprastinės gamybos apimties, tai į produkcijos savikainą bus įskaitoma tik 1/5 nusidėvėjimo išlaidų. Likusi nusidėvėjimo suma bus pripažįstama veiklos sąnaudomis.

23. Neatsižvelgiant į tai, kokie įvertinimo būdai buvo taikyti, finansinėje atskaitomybėje atsargų (produkcijos) likučiai įvertinami faktine savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte.

II. GRYNOJI GALIMO REALIZAVIMO VERTĖ

24. Atsargų savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje gali būti didesnė už jų grynąją galimo realizavimo vertę, jeigu atsargos buvo sugadintos, visiškai arba iš dalies paseno, jų pardavimo kaina nukrito ar išaugo įvertintos gamybos baigimo arba pardavimo išlaidos. Atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės atliekamas tam, kad turto balansinė vertė neviršytų sumos, kurią tikimasi gauti pardavus arba sunaudojus šį turtą įprastinio įmonės veiklos ciklo metu.

Įsigytos arba pasigamintos atsargos įkainojamos faktine įsigijimo ar pasigaminimo savikaina. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonė turi pateikti kuo patikimesnius ir tikresnius duomenis apie turimų atsargų vertę. Šis reikalavimas grindžiamas nuostata, kad atsargų vertė įmonės balanse neturi būti didesnė už naudą, kurios tikimasi pardavus arba sunaudojus šias atsargas. Atsargų nukainojimas atliekamas vadovaujantis atsargumo principu. Pagal šį principą, renkantis vieną iš kelių įmonės atsargų įkainojimo būdų, pirmenybė teikiama tam, kurį taikant įmonės rezultatai bus nepalankiausi, t.y. apskaitos informacijoje numatomos blogesnės veiklos perspektyvos.Šiame verslo apskaitos standarte nustatyta, kad atsargų savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje negali būti didesnė už jų grynąją galimo realizavimo vertę. Grynoji galimo realizavimo vertė gali būti mažesnė už atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, kai: atsargos sugenda arba yra sugadinamos; pasensta morališkai; jas parduoti įmonei nuostolinga dėl pasirinktos įmonės pardavimo politikos; išauga jų gamybos užbaigimo ir / arba pardavimo išlaidos; sumažėja šių atsargų rinkos kaina ir pan.

25. Atsargos paprastai nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės pagal kiekvieną atsargų vienetą. Tam tikrais atvejais gali būti tikslinga sugrupuoti panašius ar susijusius atsargų vienetus (pavyzdžiui, kai tai pačiai gaminių grupei priklausantys panašios paskirties ar naudojimo atsargų vienetai yra pagaminti ir pateikiami į rinką toje pačioje geografinėje zonoje ir atskirai juos įvertinti praktiškai neįmanoma). Atsargos negali būti nukainojamos tokiomis grupėmis kaip, pavyzdžiui, visa pagaminta produkcija arba visos atsargos, kurios skirtos tam tikrai pramonės šakai ar laikomos tam tikroje geografinėje zonoje.

66

Teisingiausia informacija gaunama nukainojant kiekvieną atsargų vienetą. Jeigu, vadovaujantis apskaitos optimalumo principu, netikslinga arba neįmanoma įvertinti kiekvieną atsargų vienetą, atsargos gali būti nukainojamos vienarūšių atsargų grupėmis. Tam būtina atsargas sugrupuoti pagal jų vartojamąsias savybes, vartotojus, pagaminimo ir / ar pardavimo vietą. Grupės negali sudaryti visa tam tikroje geografinėje zonoje pagaminta produkcija arba visos atsargos, skirtos vienai ūkio šakai. Atsargos turi būti skirstomos į smulkesnes grupes, atsižvelgiant į anksčiau minėtus reikalavimus. Nukainojant atsargas grupėmis, gauti duomenys gali nesutapti su duomenimis, gautais, nukainojant atskirus atsargų vienetus.

Vadovaujantis šio standarto nuostatomis, negalima iš karto nukainoti visą atsargų straipsnį.________________________________________________________________________________

Pavyzdys

Atsargų vienetai ir jų grupės nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės taip:

Rodikliai

Atsargų vertė, Lt Atsargų vertės nustatymas, LtĮsigijimo

(pasigaminimo) savikaina

Grynoji galimo realizavimo

vertėAtskiri vienetai Atsargų grupės

Azoto trąšosAmonio salietra t 360,00 380,00 360,00Amonio sulfatas t 330,00 305,00 305,00Karbamidas t 580,00 550,00 550,00Iš viso azoto trąšų 1 270,00 1 235,00 1 215,00 1 235,00Kalio trąšosKalio chloridas t 450,00 510,00 450,00Kalio sulfatas t 850,00 950,00 850,00Kalio druska t 360,00 280,00 280,00Iš viso kalio trąšų 1 660,00 1 740,00 1 580,00 1 660,00Iš viso atsargų 2 930,00 2 975,00 2 795,00 2 895,00

Kai atsargos nukainojamos pagal kiekvieną atsargų vienetą, pateiktame pavyzdyje iki grynosios galimo realizavimo vertės reikės nukainoti amonio sulfatą, karbamidą ir kalio druską. Jeigu atsargos būtų nukainojamos pagal atsargų grupes, šiame pavyzdyje iki grynosios galimo realizavimo vertės bus nukainojamos tik azoto trąšų grupės atsargos. Šiame pavyzdyje didesnė atsargų vertė gaunama vertinant trąšas grupėmis nei kiekvieną jų vienetą.

Atsargų nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės sumų registravimas apskaitoje aptariamas šio standarto 31 p.

26. Grynoji galimo realizavimo vertė nustatoma remiantis patikimais įrodymais, kuriuos galima gauti tuo metu, kai įvertinamos atsargos. Nustatant grynąją galimo realizavimo vertę, įvertinami ir kainos ar savikainos svyravimai, tiesiogiai susiję su įvykiais, kurie vyksta pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui iki finansinės atskaitomybės sudarymo ir patvirtina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvusias sąlygas.

Grynosios galimo realizavimo vertės pagrindą sudaro finansinės atskaitomybės dieną žinoma atsargų vieneto pardavimo kaina.

67

Pardavimo kaina gali būti nustatoma atsižvelgiant į tuo metu galimas pardavimo kainas rinkoje. Jeigu įmonė gali parduoti atsargas keliose skirtingose rinkose, kuriose kainos yra skirtingos, grynajai galimo realizavimo vertei nustatyti naudotina kaina tos rinkos, kurioje tikimasi parduoti.Nustatydama pardavimo kainą, įmonė gali atsižvelgti į paskutinių rinkos sandorių kainą, jeigu nuo sandorio sudarymo dienos iki finansinės atskaitomybės sudarymo labai nepasikeitė ekonominės aplinkybės, pvz., nebuvo staigaus kainų kitimo. Jei įmonė turi duomenų apie keletą paskutinių sandorių, gali būti apskaičiuojama vidutinė pardavimo kaina.Įmonė gali atsižvelgti ir į panašių atsargų rinkos kainas finansinės atskaitomybės sudarymo metu. Šios kainos turi būti patikslinamos, atsižvelgiant į galimus vertinamų ir į jas panašių atsargų skirtumus, pvz., kai vertinamų trąšų rinkos kaina nežinoma, nustatomas veikliosios medžiagos kiekis vertinamose ir į jas panašiose trąšose.Nustatant grynąją galimo realizavimo vertę, būtina atsižvelgti į visas sąlygas ir aplinkybes finansinės atskaitomybės sudarymo metu, darančias ar galinčias daryti įtaką atsargų įkainojimui. Būtina atsižvelgti ir į įvykius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui iki finansinės atskaitomybės sudarymo. Pvz., jei paskutinę finansinių metų dieną atsargų kaina rinkoje sumažėja, o vėliau vėl padidėja, reiškia, kad kainos sumažėjimas yra laikinas ir šių atsargų nukainoti iki grynosios galimo realizavimo vertės, sudarant finansinę atskaitomybę, nereikia. Ir priešingai, jeigu paskutinę ataskaitinių metų dieną atsargų pardavimo kaina, palyginti su apskaitos duomenimis, sumažėja ir mažėja toliau, atsargas reikia nukainoti iki grynosios galimo realizavimo vertės, nes kainų pasikeitimas yra ilgalaikis.

27. Nustatant grynąją galimo realizavimo vertę, reikia atsižvelgti į tikslą, dėl kurio atsargos laikomos. Pavyzdžiui, atsargų, laikomų pardavimo ar paslaugų sutartims vykdyti, grynoji galimo realizavimo vertė pagrįsta sutartine kaina, numatyta pasirašytose sutartyse. Jeigu pardavimo sutartyse numatyti mažesni atsargų kiekiai, perviršio grynoji galimo realizavimo vertė nustatoma remiantis vidutine pardavimo kaina arba palyginamąja rinkos kaina.

Teisingiausiai grynąją galimo realizavimo vertę galima nustatyti pagal atsargų laikymo įmonėje tikslą.Įmonė gali laikyti atsargas iš anksto pasirašytoms pirkimo–pardavimo sutartims vykdyti. Tokioje sutartyje numatyta kaina gali būti naudojama atsargų grynajai galimo realizavimo vertei nustatyti.Jeigu atsargų yra daugiau nei numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje, perviršio dalies grynoji galimo realizavimo vertė nustatoma pagal vidutinę (žr. 26 p.) arba palyginamąją kainą, jeigu tokia nustatyta.

28. Žaliavos ir kitos medžiagos, laikomos produkcijai gaminti, negali būti nukainojamos žemiau negu jų savikaina, jeigu produkciją, kurią gaminant jos naudojamos, tikimasi parduoti už savikainą ar didesne kaina, nebent įmonė turi didelį perteklinį šių žaliavų ar kitų medžiagų kiekį, palyginti su reikiamu įprastinėmis įmonės veiklos sąlygomis.

Įmonė gali laikyti atsargas, kurių prireiks produkcijai gaminti ateinančiais laikotarpiais. Jeigu sumažėja žaliavų ar produkcijai gaminti naudojamų medžiagų įsigijimo kaina, o iš jų pagamintą produkciją tikimasi parduoti už savikainą arba brangiau, šių žaliavų perkainoti nereikia.Jeigu įmonė turi didelį žaliavų ar medžiagų perteklių, palyginti su tuo kiekiu, kuris reikalingas

įmonei įprastinėmis veiklos sąlygomis, ji turi nukainoti atsargų perteklių iki grynosios galimo realizavimo vertės.

68

29. Tuo atveju, kai žaliavų kainų kritimas parodo, kad iš jų pagamintos produkcijos savikaina viršys grynąją galimo realizavimo vertę (pavyzdžiui, kai mažėja paklausa tiek konkrečiai pagamintai produkcijai, tiek žaliavoms, naudojamoms jos gamyboje), žaliavos nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės. Tokiomis aplinkybėmis tiksliausias grynosios galimo realizavimo vertės matas gali būti vertė, už kurią galima įsigyti tokias pat žaliavas.

Paprastai žaliavų ir iš jų pagamintos produkcijos vertė kinta proporcingai, t. y. mažėjant žaliavų įsigijimo kainai turėtų mažėti ir produkcijos pardavimo kaina.Žaliavos, medžiagos, komplektuojamieji gaminiai ir kitos atsargos, naudojamos produkcijai gaminti, gali būti nukainojamos iki grynosios galimo realizavimo vertės tik tada, kai baigtos gaminti produkcijos, į kurios sudėtį įeina šios atsargos, tikėtina pardavimo kaina tampa mažesnė nei šios produkcijos pagaminimo savikaina. Kitaip sakant, į gaminamą produkciją įeinančias atsargas galima nukainoti iki grynosios galimo realizavimo vertės tik tuomet, kai pagamintą produkciją tikimasi parduoti nuostolingai. Šiuo atveju žaliavų grynosios galimo realizavimo vertės pagrindas gali būti vertė, už kurią tikimasi įsigyti tokias pat žaliavas.

30. Kai pasikeičia aplinkybės, dėl kurių atsargos turėjo būti nukainotos žemiau negu savikaina, nukainojimo suma atstatoma taip, kad nauja balansinė vertė būtų lygi atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainai arba patikslintai grynajai galimo realizavimo vertei, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Tačiau atstatytoji atsargų vertė negali būti didesnė už atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.

Kiekvieną kartą, sudarant finansinę atskaitomybę, reikia nustatyti, kaip pasikeitė aplinkybės, dėl kurių atsargos buvo nukainotos praėjusio ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje. Pvz., kaip pakito atsargų pardavimo kaina, jų vartojamosios savybės, kokios atsirado naujos jų pardavimo ar panaudojimo gamyboje sąlygos ir pan. Išaiškėjus tokiems pokyčiams ir įvertinus jų poveikį atsargų pardavimo kainai finansinės atskaitomybės sudarymo dieną, apskaičiuojama nauja šių atsargų grynoji galimo realizavimo vertė. Ši vertė palyginama su faktine anksčiau nukainotų atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ir atliekamas naujas šių atsargų įvertinimas ta verte, kuri yra mažesnė.

________________________________________________________________________________Pavyzdys

Nukainotų atsargų patikslinta grynoji galimo realizavimo vertė nustatoma ir jų vertė koreguojama taip:

Atsargos Įsigijimo

savikaina, Lt

Grynoji galimo

realizavimo vertė praėjusį ataskaiti

nį laikotarp

į,

Atsargų vertė

praėjusio ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomyb

ėje, Lt

Patikslinta

grynoji galimo

realizavimo vertė ataskaiti

nį laikotarp

Atsargų vertė

ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomyb

ėje, Lt

69

Lt į,Lt

Amonio sulfatas t

330,00

305,00 305,00 310,00 310,00

Karbamidas t 580,00

550,00 550,00 585,00 580,00

Kalio druska t 360,00

280,00 280,00 280,00 280,00

Iš pateikto pavyzdžio matyti, jog per ataskaitinį laikotarpį pakitus grynajai galimo realizavimo vertei pakinta ir atsargų įkainojimas finansinėje atskaitomybėje. Kai patikslinta grynoji galimo realizavimo vertė yra mažesnė už faktinę įsigijimo savikainą, atsargos finansinėje atskaitomybėje įkainojamos pagal patikslintą grynąją galimo realizavimo vertę. Kai faktinė atsargų įsigijimo savikaina yra mažesnė už patikslintą grynąją galimo realizavimo vertę, praėjusį ataskaitinį laikotarpį nukainotos atsargos įkainojamos ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje faktine savikaina.

31. Visų atsargų nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės suma ir visi atsargų nuostoliai turi būti pripažįstami to laikotarpio, kuriuo buvo atliekami nukainojimai ir (ar) susidarė nuostoliai, veiklos sąnaudomis.

Nukainojus atsargas, skirtumas tarp grynosios galimo realizavimo vertės ir atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainos pripažįstamas to laikotarpio, kuriuo buvo atliekami nukainojimai, veiklos sąnaudomis.Atsargų vertės sumažėjimas registruojamas kontrarinėje sąskaitoje, skirtoje parodyti apskaitoje atsargų įsigijimo savikainos sumažėjimą. Šios kontrarinės sąskaitos analitinės sąskaitos turi būti suderintos su atsargų apskaitos sąskaitomis.

________________________________________________________________________________Pavyzdys

Amonio sulfato įsigijimo savikaina – 330,00 Lt / t, galima jo pardavimo kaina finansinės atskaitomybės sudarymo dieną – 310,00 Lt / t, pardavimo išlaidos – 5,00 Lt / t. Grynoji galimo realizavimo vertė – 310,00 Lt / t – 5,00 Lt / t = 305,00 Lt / t, todėl sudarant balansą amonio sulfatas turi būti įkainotas grynąja galimo realizavimo verte, nes ji mažesnė už faktinę įsigijimo savikainą. Nukainojimo suma (330,00 Lt / t – 305,00 Lt / t = 25,00 Lt / t) pripažįstama ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis. Apskaitoje nukainojimas registruojamas darant tokį buhalterinį įrašą:

D 6131 Atsargų vertės sumažėjimo sąnaudos 25K 20149 Pirktų prekių, skirtų perparduoti, vertės sumažėjimas

(analitinė sąskaita “Amonio sulfatas”) 25________________________________________________________________________________

Atsargų laikymo metu gali susidaryti atsargų nuostolių, t.y. gali natūraliai sumažėti atsargų svoris nudžiūvus, išgaravus, nubyrėjus ir pan.; atsargos gali sugesti, dingti dėl nežinomų priežasčių, žūti stichinės nelaimės metu. Pagal šio standarto nuostatas tokie nuostoliai priskiriami ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jie susidarė, veiklos sąnaudoms.

________________________________________________________________________________Pavyzdys

70

Rugpjūčio mėnesį perdirbimo įmonė supirko 200 tūkst. t grūdų. Grūdų įsigijimo savikaina –300,00 Lt / t. Dėl per didelės drėgmės 10 t grūdų sugedo. Sugedę grūdai nurašomi darant tokį buhalterinį įrašą:

D 6131 Atsargų vertės sumažėjimo sąnaudos 3 000K 201 Atsargos 3 000

________________________________________________________________________________

32. Bet kokio atsargų nukainojimo atstatymo, atliekamo dėl grynosios galimo realizavimo vertės augimo, suma turi būti mažinamos to laikotarpio veiklos sąnaudos.

Kai padidėja nukainotų atsargų grynoji galimo realizavimo vertė, šių atsargų nukainojimo atstatymo iki naujos grynosios galimo realizavimo vertės arba iki faktinės įsigijimo (pasigaminimo) savikainos, kai ji mažesnė už naują grynąją galimo realizavimo vertę, suma mažinamos to laikotarpio, kurį buvo atliekamas nukainojimo koregavimas, veiklos sąnaudos.________________________________________________________________________________

Pavyzdys

Amonio sulfato įsigijimo savikaina – 330,00 Lt / t, grynoji galimo realizavimo vertė praėjusio ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje – 305,00 Lt / t, nauja grynoji galimo realizavimo vertė – 310,00 Lt / t. Kadangi grynoji galimo realizavimo vertė padidėjo, tačiau yra mažesnė už įsigijimo savikainą, sudarant ataskaitinio laikotarpio balansą amonio sulfatas turi būti įkainotas nauja grynąja galimo realizavimo verte, t.y. 310,00 Lt / t. Nukainojimo atstatymo suma (310,00 Lt / t – 305,00 Lt / t = 5,00 Lt / t) mažinamos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudos. Apskaitoje nukainojimo atstatymas registruojamas darant tokį buhalterinį įrašą:

D 20149 Pirktų prekių, skirtų perparduoti, vertės sumažėjimas (analitinė sąskaita “Amonio sulfatas”) 5

K 6131 Atsargų vertės sumažėjimo sąnaudos 5________________________________________________________________________________

33. Atsargos, kurių grynoji galimo realizavimo vertė nustatyta užsienio valiuta, turi būti parodytos taikant grynosios galimo realizavimo vertės nustatymo metu galiojantį oficialų valiutos keitimo kursą ar santykį.

Jeigu įmonės prekių pardavimo rinka yra užsienio šalyje (-se), grynoji galimo realizavimo vertė sudarant finansinę atskaitomybę sudarymo metu gali būti nustatoma užsienio valiuta. Šiuo atveju atsargų vertė nustatoma pagal finansinės atskaitomybės sudarymo dieną galiojantį oficialų Lietuvos Respublikos nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos keitimo kursą ar santykį.

________________________________________________________________________________Pavyzdys

Atsargos parduodamos užsienio rinkoje, galima jų pardavimo kaina – 250 JAV dolerių už vienetą, pardavimo išlaidos – 5 JAV doleriai už vienetą. Grynoji galimo realizavimo vertė bus 245 JAV doleriai. Atskaitomybės sudarymo dieną oficialus lito ir JAV dolerio keitimo kursas – 3,20 Lt už dolerį, todėl finansinėje atskaitomybėje šių atsargų vertė bus 784,00 Lt.

71

________________________________________________________________________________

III. PASLAUGŲ TEIKĖJO ATSARGŲ SAVIKAINA

34. Jeigu pagal įmonės veiklos pobūdį būtina, paslaugų teikėjai gali kaupti su paslaugų teikimu susijusias išlaidas atsargose. Paslaugų teikėjo atsargų savikainą dažniausiai sudaro darbo ir kitos tiesiogiai su paslaugų teikimu susijusios išlaidos bei joms priskiriamos netiesioginės išlaidos.

Kai pagrindinė įmonės veikla yra paslaugų teikimas, dažnai pasitaiko, kad sunaudojamos medžiagos, apskaičiuojamas darbo užmokestis ir darbdavio įmokos už darbuotojų socialinį draudimą bei į garantinį fondą, patiriamos pridėtinės išlaidos, nors paslaugos dar nesuteiktos, t. y. pajamos dar neuždirbtos. Tokių paslaugų teikimo išlaidos (tiesioginių medžiagų, tiesioginio darbo užmokesčio, priskirta netiesioginių gamybos išlaidų dalis) gali būti registruojamos kaip atsargos. Bendrosios ir administracinės bei pardavimo išlaidos negali būti įskaitomos į paslaugų teikimo išlaidas – jos turi būti pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis.

________________________________________________________________________________Pavyzdys

Pvz., įmonė teikia medienos pjovimo paslaugas iš užsakovo žaliavos. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje darbai nebaigti, darbų priėmimo aktas nepasirašytas ir įmonė neturi garantijos, kad paslaugų pajamos bus gautos, todėl negalima pripažinti pajamų. Negalima apskaičiuoti ir paslaugų savikainos, o už šias paslaugas apskaičiuotą darbo užmokesčio ir mokėtiną socialinio draudimo sumą bei kitas išlaidas reikia įrašyti į atsargų sudėtį darant tokį buhalterinį įrašą:

D 2012 Nebaigta gamyba 5 840K 4461 Mokėtinas darbo užmokestis 4 000K 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos 1 240K 6004 Netiesioginės gamybos išlaidos 600

________________________________________________________________________________

IV. ATSARGŲ ĮKAINOJIMO BŪDAI

35. Apskaičiuodama sunaudotų gamyboje ar parduotų atsargų savikainą, įmonė gali taikyti FIFO būdą (darant prielaidą, kad pirmiausiai sunaudojamos anksčiausiai įsigytos ar pagamintos atsargos), LIFO būdą (darant prielaidą, kad pirmiausiai sunaudojamos vėliausiai įsigytos ar pagamintos atsargos), svertinio (slenkančiojo) vidurkio, konkrečių kainų arba kitus atsargų įkainojimo būdus, atsižvelgdama į atsargų judėjimą įmonėje bei kitas sąlygas.

Atsargų kainos nuolat keičiasi. Be to, tos pačios atsargos tuo pačiu metu gali būti perkamos (pagaminamos) už skirtingą kainą. Norint kuo tiksliau nustatyti parduotų prekių ir gamybai sunaudotų atsargų bei sandėlyje likusių vertybių savikainą, reikia žinoti, kokia tvarka jos buvo parduotos (sunaudotos). Įmonė gali sugrupuoti atsargas pagal jų pobūdį bei tikslinę paskirtį ir kiekvienai grupei parinkti atsargų įkainojimo būdą, atsižvelgiant į atsargų judėjimą įmonėje.

________________________________________________________________________________Pavyzdys

Jeigu pagal žaliavų kokybės charakteristiką pirmiausiai būtina sunaudoti anksčiausiai įsigytas atsargas, žaliavoms įkainoti tikslinga taikyti FIFO, o rezervuaruose laikomo kuro, kuris

72

susimaišo ir negalima nustatyti jo sunaudojimo eiliškumo, įkainoti – svertinio (slenkančiojo) vidurkio būdą. Atsargų įkainojimo būdai neturi būti keičiami kiekvieną ataskaitinį laikotarpį ar pagal tai, kokiame įmonės padalinyje šios atsargos parduodamos ar sunaudojamos.

________________________________________________________________________________

36. Taikant FIFO būdą, daroma prielaida, jog pirmiausiai parduodamos arba sunaudojamos atsargos, kurios buvo įsigytos anksčiausiai, – tai reiškia, kad laikotarpio pabaigoje likusios atsargos buvo vėliausiai įsigytos ar pagamintos. Šį būdą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo sunaudotos pirmiausiai.

FIFO būdo esmė yra tai, kad anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama pagal anksčiausiai įsigytų atsargų kainą. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos paskutinių įsigijimų (pasigaminimo) savikaina. Taip laikotarpio pabaigoje balanse pateikiama reali atsargų likučio vertė. Todėl šį metodą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo sunaudotos pirmiausiai.________________________________________________________________________________

Pavyzdys

Atsargų įkainojimas FIFO būdu:

Vienetai Kaina SumaLikutis laikotarpio

pradžioje100 2,10 210,00

Parduota 75Pirkta 150 2,80 420,00Parduota 100Pirkta 50 3,00 150,00Likutis laikotarpio

pabaigoje125

Vienetai

Kaina Suma

Parduotų prekių savikaina 10075

2,102,80

210,00210,00

175

420,00

Atsargų likutis laikotarpio pabaigoje

5075

3,002,80

150,00210,00

125

360,00

37. LIFO būdas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai pirmiausiai parduodamos arba sunaudojamos vėliausiai įsigytos ar pagamintos atsargos, – tai reiškia, kad laikotarpio pabaigoje liekančios atsargos yra pirmiausiai įsigytos ar pagamintos.

73

LIFO būdo esmė yra tai, kad anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama pagal vėliausiai įsigytų atsargų kainą. Šį būdą galima taikyti tik tuomet, kai tiksliai žinoma, kad vėliausiai įsigytos atsargos sunaudojamos (parduodamos) pirmiausiai. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos pirmųjų įsigijimų (pasigaminimo) savikaina. Taigi laikotarpio pabaigoje balanse pateikiama atsargų likučio vertė neparodo realios atsargų kainos.

Pavyzdys

Atsargų įkainojimas LIFO būdu:

Vienetai Kaina SumaLikutis laikotarpio

pradžioje100 2,10 210,00

Parduota 75Pirkta 150 2,80 420,00Parduota 100Pirkta 50 3,00 150,00Likutis laikotarpio

pabaigoje125

Vienetai

Kaina Suma

Parduotų prekių savikaina 501

25

3,002,80

150,00350,00

175

500,00

Atsargų likutis laikotarpio pabaigoje

251

00

2,802,10

70,00210,00

125

280,00

38. Jeigu atsargos sumaišytos ir neįmanoma atskirti, kurios įsigytos ar pagamintos pirmiau, jos gali būti įkainojamos taikant svertinio vidurkio būdą. Taikant šį būdą, atsargų savikaina nustatoma pagal atsargų vienetų laikotarpio pradžioje ir per visą laikotarpį įsigytų ar pagamintų panašių atsargų vienetų kainų svertinį vidurkį. Vidurkis gali būti apskaičiuojamas periodiškai arba gavus kiekvieną naują atsargų partiją (pagal aplinkybes kiekvienoje įmonėje, atsižvelgiant į atsargų naudojimo būdą).

Svertinio vidurkio būdo esmė yra tai, kad parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama šių atsargų kiekį dauginant iš ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvusių ir per laikotarpį įsigytų atsargų kainų svertinio vidurkio. Vidutinė atsargų vieneto kaina apskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvusių ir per laikotarpį įsigytų atsargų vertę dalijant iš jų kiekio.

74

Ta pačia vidutine kaina įkainojamos ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos. Taigi laikotarpio pabaigoje balanse pateikiama atsargų likučio vertė parodo vidutinę tą laikotarpį įmonėje turėtų atsargų kainą. Šis būdas taikytinas, kai atsargos yra sumaišytos ir negalima nustatyti, kurios jų įsigytos ar pagamintos anksčiau. Taikant svertinio vidurkio būdą, lengviau tvarkyti apskaitą, nereikia kontroliuoti, kokiu nuoseklumu įsigytos (pasigamintos) atsargos sunaudojamos ar parduodamos.

Pavyzdys

Atsargų įkainojimas svertinio vidurkio būdu:

Vienetai Kaina SumaLikutis laikotarpio

pradžioje100 2,10 210,00

Parduota 75Pirkta 150 2,80 420,00Parduota 100Pirkta 50 3,00 150,00Likutis laikotarpio

pabaigoje125

Vienetai

Kaina Suma

Svertinio vidurkio (vidutinės kainos) apskaičiavimas

1001

5050

2,102,803,00

210,00420,00150,00

300

2,60 780,00

Parduotų prekių savikaina 751

001

752,60 455,00

Atsargų likutis laikotarpio pabaigoje 125

2,60 325,00

39. Konkrečiam tikslui gaminamų stambių vienetinių atsargų, prekių ir teikiamų paslaugų savikaina gali būti nustatoma taikant konkrečių kainų būdą. Taikant šį būdą, konkretūs atsargų vienetai turi būti įvertinami jų savikaina. Konkrečių kainų būdas gali būti taikomas konkretiems projektams skirtoms atsargoms. Šis būdas netaikomas, jeigu yra daug atsargų vienetų, kurie gali būti lengvai keičiami vieni kitais.

Taikant konkrečių kainų būdą, parduotų (sunaudotų) prekių savikaina nustatoma kiekvieną parduotą (sunaudotą) atsargų vienetą įkainojant būtent to vieneto įsigijimo ar pagaminimo

75

savikaina. Būdas pasiteisina įtraukiant į apskaitą brangias atsargas, pvz., automobilius, nes reikia tiksliai žinoti kiekvieno pirkinio naudojimo paskirtį. Taikant šį būdą, atsargų judėjimas sutampa su jų kainų judėjimu.

Pavyzdys

Sausio mėn. pirkti du automobiliai po 35 000 Lt ir trys – po 27 000 Lt. Vasario mėnesį parduotas vienas automobilis, kurio įsigijimo savikaina – 35 000 Lt ir du automobiliai, kurių įsigijimo savikaina po 27 000 Lt. Taigi vasario mėnesį parduotų prekių savikaina bus 89 000 Lt, o atsargų likutis vasario mėnesio pabaigoje – 62 000 Lt.

V. ATSARGŲ SUNAUDOJIMO (PARDAVIMO) APSKAITOS BŪDAI

40. Atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje gali būti registruojamas nuolat arba periodiškai. Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu arba pardavimu susijusi operacija. Jeigu nuolat apskaitomų atsargų būdą taikyti ekonomiškai netikslinga, gali būti taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas, kai atsargų likučių savikaina ir parduotų prekių savikaina buhalterinės apskaitos sąskaitose užregistruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atlikus atsargų likučių inventorizaciją.

Nuolat apskaitomų atsargų būdo esmė yra tai, kad gautos ir parduotos (sunaudotos) atsargos nuolat registruojamos buhalterinėse sąskaitose, įrašant kiekvieną atsargų gavimo ir pardavimo (sunaudojimo) operaciją. Atsargų likutis gali būti nustatomas po kiekvienos operacijos.Periodiškai apskaitomų atsargų būdui būdinga tai, kad buhalterinėse sąskaitose registruojamos

tik atsargų pirkimo operacijos, o atsargų likučiai nustatomi pagal inventorizacijos duomenis. Parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal pirkimų ir atsargų likučių duomenis.

Parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina = atsargų likutis laikotarpio pradžioje + per laikotarpį įsigytų atsargų vertė – atsargų likutis laikotarpio pabaigoje.

FIFO, LIFO, konkrečių kainų ir svertinio vidurkio atsargų įkainojimo būdai gali būti naudojami, tiek taikant nuolat apskaitomų, tiek periodiškai apskaitomų atsargų būdus.

Pavyzdžiai

Atsargų sunaudojimo (pardavimo) ūkinių operacijų registravimas apskaitoje, atsargų apskaitai taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą:

1) pardavus atsargas registruojama parduotų prekių savikaina:

D 6000 Parduotų prekių savikainaK 201 Atsargos

2) sunaudojus gamyboje:

D 2012 Nebaigta gamybaarba

76

D 6003 Tiesioginės gamybos išlaidos, 6004 Netiesioginės gamybos išlaidosK 201 Atsargos

Taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą parduotų prekių savikaina registruojama apskaitoje tik ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonės pasirinktu vienu galimų būdų:

I būdas (kai atsargų sąskaitoje registruojamas jų likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje ir likučių pokyčio apskaitai atskira sąskaita neskiriama)

D 6000 Parduotų prekių savikaina (pradinio likučio suma)K 201 Atsargos

D 201 Atsargos (likučio laikotarpio pabaigoje suma)K 6000 Parduotų prekių savikaina

D 6000 Parduotų prekių savikaina (visa per laikotarpį užregistruotų pirkimų suma)K 6002 Pirkimai

D 390 Suvestinės sąskaitos (uždaroma parduotų prekių savikainos sąskaita)K 6000 Parduotų prekių savikaina

II būdas (kai atsargų sąskaitoje registruojamas jų likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje bei likučių pokytis; likučių pokyčių apskaitai skiriama atskira sąskaita)

D 6005 Atsargų padidėjimas / sumažėjimas (atsargų likučių sumažėjimo suma)K 201 Atsargos

arbaD 201 AtsargosD 6005 Atsargų padidėjimas / sumažėjimas (atsargų likučių padidėjimo suma)

D 6000 Parduotų prekių savikaina (visa per laikotarpį užregistruotų pirkimų suma)K 6002 Pirkimai

D 6000 Parduotų prekių savikaina (uždaroma atsargų padidėjimo / sumažėjimo sąskaita)K 6005 Atsargų padidėjimas / sumažėjimas

arbaD 6005 Atsargų padidėjimas / sumažėjimas

K 6000 Parduotų prekių savikaina (uždaroma atsargų padidėjimo / sumažėjimo sąskaita)

D 390 Suvestinės sąskaitos (uždaroma parduotų prekių savikainos sąskaita)K 6000 Parduotų prekių savikaina

41.8. jei apskaitoje buvo taikomas LIFO būdas, atsargos turi būti pateikiamos įkainotos LIFO būdu ir FIFO būdu arba grynąja galimo realizavimo verte (atsižvelgiant į tai, kuri yra mažesnė), taip pat parodomas šių verčių skirtumas.

Jeigu atskiroms atsargų grupėms apskaitoje buvo taikomas LIFO būdas, įmonė aiškinamajame rašte turi nurodyti tokių atsargų vertę, apskaičiuotą FIFO būdu, arba įvertintą grynąja galimo realizavimo verte, ta, kuri iš jų yra mažesnė. Įmonė turi apskaičiuoti ir parodyti aiškinamajame

77

rašte skirtumą tarp balansinės vertės, apskaičiuotos LIFO būdu, ir FIFO būdu arba grynąja galimo realizavimo verte įvertintos atsargų vertės, tos, kuri iš jų mažesnė.

Pavyzdys

Įmonės atsargų balansinė vertė, jų apskaitai taikant LIFO būdą, yra 1 700,00 Lt. Apskaičiavus šių atsargų likutį FIFO būdu, jų vertė būtų 2 062,50 Lt. Finansinės atskaitomybės sudarymo dieną apskaičiuota šių atsargų grynoji galimo realizavimo vertė – 2 200,00 Lt. Aiškinamajame rašte įmonė turi pateikti skirtumą tarp atsargų balansinės vertės (LIFO) ir jų vertės, nustatytos FIFO būdu, nes ši vertė yra mažesnė už grynąją galimo realizavimo vertę. Šiame pavyzdyje šis skirtumas – 362,50 Lt.

Pavyzdys

Įmonės atsargų balansinė vertė, jų apskaitai taikant LIFO būdą, yra 1 700,00 Lt. Apskaičiavus šių atsargų likutį FIFO būdu, jų vertė būtų 2 062,50 Lt. Finansinės atskaitomybės sudarymo dieną apskaičiuota šių atsargų grynoji galimo realizavimo vertė – 2 000,00 Lt. Aiškinamajame rašte įmonė turi pateikti skirtumą tarp atsargų balansinės vertės (LIFO) ir jų vertės, įvertinus šias atsargas grynąja galimo realizavimo verte, nes ji yra mažesnė už FIFO būdu apskaičiuotą savikainą. Šiame pavyzdyje šis skirtumas – 300,00 Lt.

VAS : Registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansinę atskaitomybę – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė.

Perkant Rodant finansinėje atskaitomybeje

arba Kuri mažesnę arba

78

Atsargų įvertinimas

Įsigijimo savikaina

Įsigijimo savikaina

Grynaja galimo realizavimo verte, (įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir galimas pardavimo išlaidas)

- pirkimo kaina, atskaičius pirkimo metu gautas nuolaidas.- importo muitai, akcizai bei kiti negrąžintini mokesčiai;- pristatymo išlaidos (krovimas, vežimas, draudimas pervežimo metu ir pan.);- atsargų paruošimo naudoti išlaidos (išpakavimas ir kiti darbai, atliekami, kad atsargas būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį).

Gaminant

Pelno procentas

Parduodant arba sunaudojantasargos registruojamos

Atsargų apskaitaAtsargų klasifikavimas apskaitoje Schema 1.

Atsargų įvertinimas apskaitoje ir atskaitomybėje.Jeigu finansinės atskaitomybės sudarymo dieną grynoji galimo realizavimo vertė yra mažesnė

už įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, atsargos nukainojamos iki jų grynosios galimo realizavimo vertės, o skirtumas nurašomas į ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudas.

Pvz.A atsargų įsigijimo savikaina – 1 000 Lt, grynoji galimo realizavimo vertė - A – 1 500 LtB atsargų įsigijimo savikaina – 2 000 Lt, grynoji galimo realizavimo vertė B – 1 700 Lt. Finansinėje atskaitomybėje bus parodomos A atsargos įsigijimo savikaina (1 000 Lt), o B

atsargos – grynąja galimo realizavimo verte (1 700 Lt).

Atsargos gali būti pagamintos pačios įmonės ir įsigytos šalyje ir pirktos užsienyje.

Vertė mažmeninėmis kainomis – Įsigijimo savikaina

x 100% Vertė mažmeninėmis kainomis

79

Pasigaminimo savikaina

tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.

Mažmeninių kainų būdas

kuomet atsargų savikaina nustatoma iš atsargų likučių, įvertintų pardavimo kainomis, atimant bendrojo pelno dalį, kuri dažniausiai apskaičiuojama naudojant vidutinį kiekvienos prekių rūšies bendrojo pelno procentą.

Atsargų pasigaminimo savikainos skaičiuoti būdai:-likusių išlaidų;-vertinis(proporcingai pardavimo kainoms);- koeficientinis;- normatyvinis.

Nuolat Periodiškai

Chronologiškai:Atsargų gavimas – atsargų pardavimas = likutis

Sąskaitose registruojamos tik atsargų pirkimo operacijos, o atsargų likučiai nustatomi pagal inventorizacijos duomenis. Parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal pirkimų ir atsargų likučių duomenis:Pirktos atsargos – atsargų likutis = sunaudotos atsargos

* Atsargų pasigaminimo savikaina nustatoma prie pagrindinių medžiagų, žaliavų ir komplektavimo gaminių įsigijimo savikainos pridedant tiesioginio darbo išlaidas, padarytas, gaminant šias atsargas ir netiesiogines gamybos išlaidas,nustatytas pagal pasirinktą paskirstymo kriterijų.

Kai atsargų (produkcijos) judėjimo ir jų likučių ataskaitinių laikotarpiu traukti į apskaitą faktine pasigaminimo savikaina netikslinga arba neįmanoma,gali būti taikomas normatyvinės savikainos būdas,kuomet įvertinamas normalus žaliavų ir medžiagų ,darbo,įrengimų našumo ir pajėgumų naudojimo lygis ir nustatoma normatyvinė produkcijos vieneto savikaina,kuri yra reguliariai peržiūrima ir,jeigu reikia,keičiama atsižvelgiant į pasikeitusias sąlygas.

Kai atsargų (produkcijos) judėjimas ir jų likučiai ataskaitiniu laikotarpiu įtraukiami į apskaitą faktine pasigaminimo savikaina,ypač mažos gamybos apimties laikotarpiais (palyginant su įmonės gamybos apimtimi normaliomis verslo sąlygomis) dalis netiesioginių gamybos išlaidų nepriskiriamos pagamintų atsargų savikainai, o yra iš karto pripažįstamos veiklos sąnaudomis.Tai daroma tam, kad skirtingais laikotarpiais pagamintos produkcijos savikaina reikšmingai nesiskirtų.Kitais atvėjais į pasigaminimo savikainą veiklos sąnaudos neįtraukiamos.

Jeigu atsargų gabenimo,sandėliavimo ir atsargų priežiūros išlaidos yra nereikšmingos,tuomet jos į atsargų savikainą neįskaitomos,o apskaitomos sąnaudų sudėtyje (pardavimo savikaina).

* Už valiutą įsigytos atsargos įtraukiamos į apskaitą to turto pirkimo dienos valiutos kursu.Pirkimo diena nustatoma pagal sutarties sąlygas, kurias pirkėjas ir pardavėjas dažniausiai nustato vadovaudamiesi Tarptautinių prekybos rūmų priimtomis taisyklėmis INCOTERMS, kai visa nauda ir rizika, susijusi su prekėmis, perduodama pirkėjui.Perkant prekes už valiuta iš užsienio,neteisinga jas pajamuoti pagal muitinę vertę.Tai nėra įsigijimo vertė.

Atsargų įsivežimas iš užsienio turi būti patvirtintas muitinės deklaracijomis,neturint jų negalima pajamuoti atvežtų iš užsienio atsargų pagal pirkimo užsienyje dokumentus.

Kai atsargų judėjimo ir jų likučių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje traukti į apskaitą faktine įsigijimo savikaina netikslinga arba neįmanoma,gali būti taikomas mažmeninių kainų būdas,pagal kurį atsargų savikaina nustatoma iš atsargų likučių ,įvertintu pardavimo kainomis,atimant bendrojo pelno dalį, kurį apskaičiuojama naudojant vidutinį kiekvienos prekių rūšies bendrojo pelno procentą. Reikalavimai atsargų įsigijimo dokumentams.

Atsargų įsigijimas turi būti įrodytas juridinę galią turinčiais dokumentais.Atsargų priėmimo tvarka Schema 1

Įsigytos atsargos turi būti priimamos tiksliai laikantis prekių priėmimo taisyklių, kurios yra patvirtintos LR Vyriausybės nutarimu Nr. 681 1995.05. 12d. Šių taisyklių privalo laikytis visų nuosavybės formų įmonės,jeigu pirkimo-pardavimo sutartyse ar techninių sąlygų nustatymo dokumente nenumatyta kitokia prekių priėmimo tvarka.

Jeigu prekių svoris su įpakavimu neatitinka buhalterinės apskaitos dokumente nurodyto svorio arba prekės gautos su pažeista tara, taip pat yra gedimo požymių, prekės priimamos pagal svorį be įpakavimo arba faktinį svorį,tikrinant prekių kokybę.Prekes pagal NETO svorį ar faktinį kiekį galima priimti atidarant tarą, bet ne vėliau kaip per 10 dienų, o greitai gendančias prekes – ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų pristatymo.

Jeigu gautų prekių kokybė neatitinka sutarties reikalavimų arba apskaitos dokumentuose nurodyto kiekio, turi būti sustabdytas prekių priėmimas,surašytas aktas ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešta raštu tiekėjui.Gavus raštinį sutikimą, galima tęsti prekių priėmimą vienašališkai.

Importuojant prekės iš užsienio itin atidžiai reikia vykdyti visus prekių priėmimo reikalavimus.Laiku ir tinkamai neįforminus brokuotų prekių, grąžinamų į užsienį, įmonė patiria

80

papildomas išlaidas, antrą kartą mokėdama importo PVM,įsiveždama prekes.Išsiunčiant brokuotas prekes atgal į užsienį, išrašoma ne PVM sąskaita-faktūra, o grąžinimo aktas arba važtaraštis.

Gautos į įmonę atsargos turi būti įtrauktos į apskaitą.Jeigu įmonė neturi sandėlio arba įveda duomenys iš atsargų pirkimo dokumentų tiesiog į

kompiuterinę programą,prekių priėmimo į sandelį dokumentai –orderiai neišrašomi.Kuomet įmonės turi sandėlius,prekės užpajamuojamos į sandėlį,kitaip tariant įtrauktos į atsargų apskaitą tą pačią dieną. Produkcija,pagaminta toje pačioje įmonėje ,arba nepanaudotos žaliavos,arba tinkamos naudoti atliekos iš įvairių įmonės padalinių į sandėlį perduodamos pagal vidinius važtaraščius,kurie išrašomi dviejuose egzemplioriuose. Šie važtaraščiai sandėliui gavėjui yra gavimo, o padaliniui, kuris išdavė,nurašymo dokumentai.

Kelyje esančios atsargos taip pat įtraukiamos į apskaitą.Čia gali būti naudojamas Atsargų kelyje žiniaraštis, sudarytas pagal įmonės tiekėjos gautą pranešimą arba faksu gautą sąskaitos-faktūros kopiją, kurį per t.t. laiką pakeičiama į originalą.

Arsargų sunaudojimo(pardavimo) apskaitos būdai yra 2;1. nuolat apskaitomas atsarbų būdas,-kuomet buhalterinės apskaitos sąskaitose

registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu arba pardavimu susijusi operacija.Šio būdu apskaitant atsargas galima nuolat sekti ir registruoti apskaitoje ne tik prekių įsigijimą, bet ir jų realizavimą,t.y.kiek vieną kartą ,pardavus prekių partiją ,ne tik registruoti pardavimų pajamas,bet ir nurašytų parduotų prekių savikainą,Tuomet nustatoma lygybe:

Prekių likutis laiko pradžioje + prekių pirkimas – parduotų prekių savikaina prekių likutis laikotarpio pabaigojeNuolat apskaitant atsargas, tiek parduotų prekių savikaina,tiek prekių likutis laikotarpio pabaigoje apskaičiuojami,remiantis buhalterinės apskaitos informacija.Sąskaitos 2014(prekes skirtos perparduoti ) likutis laikotarpio pradžioje 500 LtĮsigyjamos prekes:D 2014 – K 271,443 (2000Lt.)Pardavus prekes fiksuojamos pardavimų pajamos: D 271,2411 – K 500 (2300Lt) ir kartu nurašoma parduotų prekių savikaina: D 600 – K 2014 (2300Lt)Tuomet sąskaitoje 2014 bus apskaitytas prekių likutis 200Lt.

2. periodiškai apskaitomas atsargų būdas,- kuomet atsargų likučių ir parduotų prekių savikaina buhalterinės apskaitos sąskaitose užregistruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atlikus atsargų likučių inventorizaciją.Tuomet nustatoma tokia lygybe:

Prekių likutis laiko pradžioje + prekių pirkimas - prekių likutis po inventarizacijos parduotų prekių savikaina

Prekių likutis laikotarpio pradžioje apskaitomas 2014(prekes skirtos perparduoti sąskaitoje.(500lt)

Prekių pirkimas D 6002 Pirkimai/K271Pinigai arba 443 skola tirkėjams(2000Lt)Inventarizacijos metu nustatytas prekių likutis (200)LtParduotų prekių savikaina 2300Lt(500+2000-200)Prekių likutis per laikotarpį sumažėjo:500-200300LtDaromi koreguojemieji įrašai:D6005(atsargų sumažėjimas) 300Lt K- 2014 300LtTuomet sąskaitoje 2014 bus apskaitytas prekių likutis 200Lt.

Taikant visus atsargų įkainojimo būdus, laikotarpio pabaigoje uždaroma 602 sąskaita:D 39 (pajamų ir sąnaudų suvestinė) – 2300Lt;K 6002 (pirkimai) – 2000Lt.D 500 (pardavimai) – 2000Lt;K 39 (pajamų ir sąnaudų suvestinė) –2300Lt.

Atsargų išdavimo tvarka

81

Naudojant nuolat apskaitomų atsargų būdą,būtina dokumentuoti per ataskaitinį laikotarpį išduodamas iš sandėlio atsargas.Įmonėse, kur masiškai gaminama produkcija ,išduodant žaliavas naudojamos Limitinės kortelės.Išdavimo limitas apskaičiuojamas pagal tai, kokias produkcijos rūšis ir kokias kiekiais reikia pagaminti,atsižvelgiant į sunaudojimo normas pagaminant vienetą.Limitinės kortelės išrašomos dviem egzemplioriais.Viena jų duodama gamybiniam padaliniui, o kita – sandėliui.Medžiagų išdavimą iš sandėlio į gamybą negalima laikyti jų sunaudojimu, nes tai tik saugojimo vietos pakeitimas.Žaliavas galima laikyti sunaudotomis tik tada, kai į gamybinį padalinį išduotas jų kiekis sutampa su faktiškai sunaudotu kiekiu.Jeigu žaliavų limito nepakanka, trūkstamam kiekiui išduoti gali būti išrašomi Reikalavimai.Visus atsargų išdavimo dokumentus pasirašo įmonės vadovo įsakymu patvirtinti asmenys.

Atsargų įkainojimasDidžiosios dalies materialinių vertybių atsargų, to paties pavadinimo ir net tos pačios rūšies,

pirkimo kainos nėra vienodos.Kainos keičiasi,svyruoja dėl įvairių priežasčių. Esant skirtingoms kainoms dažnai neįmanoma nustatyti, kokiomis kainomis pirktos prekės jau parduotos, o kokiomis liko sandėlyje kaip likučiai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.Įkainojimas tiesiogiai veikia pelną.

9 VASe”Atsargos”, atsargos finansinėje atskaitomybėje įkainojamos pagal įsigijimo savikainą,arba grynąja realizavimo verte o ji apskaičiuojama pirmiausiai nurašant anksčiausiai įsigytas atsargas.Pelno mekesčiuo įstatyme nurodoma, kad: “Pagrindinės žaliavos, medžiagos ir komplektuojamieji gaminiai, sunaudoti gamyboje ir įtraukiami į pagamintos produkcijos savikainą, finansinėje atskaitomybėje turi būti įvertinti naudojant FIFO būdą .Jeigu atsargos ir tam tikra jų rūšis įmonėje juda kitaip, Jos gali būti apskaičiuojamos ir atspindimos finansinėje atskaitomybėje LIFO būdu.

Yra du tarp savęs susiję, tačiau skirtingi dalykai – realus atsargų judėjimas,t.y kiekio judėjimo eiliškumas ir atsargų vertės judėjimas, t.y jų įkainojimo eiliškumas.Būtent , įkainojimo eiliškumas,nurašant vertybes ir turi tiesioginę įtaką atsargų likučių ,parodomų balanse ir pelno-parodomų pelno(n) ataskaitoje dydžiui.

Maisto ir kt. panašios prekės pirmiausiai bus parduotos tos, kurios anksčiausiai įsigytos.Šiuo atveju faktinis prekių judėjimas atitinka jų vertės judėjimą.Tačiau dauguma kitos rūšies prekių laikomos kartu susimaišo ir parduodant arba išduodant jas į gamybą,sunku atskirti,kokiomis kainomis jos buvo pirktos.Pagal BAP ir TAS reikalavimus, informacija apie atsargų vertės pasikeitimus gali skirtis nuo realaus judėjimo natūroje.

Dabartiniu metu LR įmonės gali laisvai pasirinkti atsargų įvertinimo būdą.

Schema 1.

Schema 1. Atsargų apskaita

Atsargomis laikomos įmonės žinioje esančios materialinės vertybės,kurias įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą .

82

ŽaliavosKomplektavimogaminiai

Prekės,skirtos perparduoti

Žalavų atsargos

Nebaigtos gamybos atsargos

Pagamintos produkcijos atsargos

Pagrindiniai prekių bei kitų atsargų pirkimo dokumentai:

- pirmasis sąskaitos-faktūros egzempliorius perkant prekes iš įmonės, ne PVM mokėtojos;

- pirmasis sąskaitos-faktūros egzempliorius perkant prekes iš įmonės, PVM mokėtojos;

- kasos aparato kvitas,perkant prekes parduotuvėse ir iš karto atsiskaitant grynaisiais;

- laisvos formos apskaitos dokumentas,perkant prekes iš fizinio asmens,ne PVM mokėtojo ir neturinčio patento;

- krovinio važtaraštis – krovinio atgabenimą patvirtinantis dokumentas.Jeigu krovinys gabenamas ne samdytu,o nuosavu transportu,galima naudoti ne važtaraštį,o PVM sąskaitos-faktūros mėlynąjį egzempliorių.Šiame egzemplioriuje papildomai nurodomi važtaraščio rekvizitai;

- įgaliojimas,jeigu įmonės,įsigyjančios atsargų,atstovas pasiima krovinį iš įmonės tiekėjo sandėlio;

- muitinės deklaracija,jeigu materialinės vertybės įsivežamos iš užsienio.

Pagrindiniai atsargų įkainojimo būdai:

1. konkrečių kainų ;2. vidutinių kainų ;3. FIFO (angl.first in,first out) – atsargų įvertinimas pirmųjų pirkimų kainomis;4. LIFO (angl.last in,first out) - atsargų įvertinimas paskutiniųjų pirkimų kainomis;

5. LCM – mažesnės kainos metodas.

konkrečių kainų būdas dažniausiai taikomas prekyboje,prekiaujant unikaliomis arba brangiai kainojančiomis prekėmis,pav.automobiliais,meno kuriniais,juvelyriniais dirbiniais,gamybiniais įrengimais.Prekių kainos nustatytos tik tam tikro prekių tipo.Turint įvairių prekių rūšių, susidaro daug skirtingų apskaičiavimų.Naudojant šį būdą galima sąmoningai valdyti p.p.savikainos,o tuo pačiu ir pelno lygį,pasirenkant pardavimui vienetus,kurie buvo pirkti didesne arba mažesne kaina.Trukumas.Įmonė gali manipuliuoti pelnu,pirmiausia parduodama prekes,už kurias sumokėjo mažiausią kainą (tuo būdų ataskaitinių metų pelnas būtų dirbtinai padidintas),arba pirmiausiai parduodami pačiai įmonei brangiausiai kainavusias prekes (siekiant parodyti mažesnį ataskaitinio laikotarpio pelną,tuo pačiu sumažinant pelno mokesčio sumą).

83

vidutinių kainų būdas patogus naudoti vienarūšio asortimento prekių apskaitoje.Taikant šį metodą,mėnesio pabaigos likutis įvertinamas vidutine to laikotarpio atsargų kaina,kurį nustatoma visų mėnesio pirkimų ir pradinio likučio kainų sumą padalijus iš pirktų ir buvusio laikotarpio pradžioje atsargų vienetų skaičiaus .Schema 2 Vidutinės kainos metodu apskaičiuota kovo mėn. p.p. savikaina (273 Lt) yra didesnė už apskaičiuotą FIFO būdų (242 Lt),tačiau mažesnė už apskaičiuota LIFO metodu (304 Lt).Tokiu būdu per tą patį laikotarpį įmonėje uždirbtą pelną toks atsargų įvertinimas veiks skirtingai.Šis metodas geras tuo, kad šiuo būdu lengvai vesti apskaitą,tačiau blogas tuo, kad išvedant rezultatus kartą per ketvirtį, visiškai neįmanoma įvertinti pardavimų rezultatyvumą.

FIFO metodas taikomas tada, kai tiksliai nežinoma, kurios prekės per ataskaitinį laikotarpį buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandėlyje.Jis remiasi sutartine nuostata, kad anksčiau pirktų prekių kainos priskiriamos pirmiausia p.p. savikainai.Iš to išplaukia, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusių prekių savikainai priskiriamos paskutinių pirkimų kainos, nes šiuo atveju daroma prielaida, kad anksčiausiai pirktos prekės parduodamos (ar atsargos sunaudojamos) anksčiausiai.Taigi šių,anksčiausiai pirktų ,atsargų ,todėl ir jų kainų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonėje paprasčiausiai nebelieka.

FIFO metodas geras todėl, kad leidžia gana tiksliai įvertinti įmonės sandėliuose esančias

atsargas.Reikia manyti,kad balanse parodytos vėliausiomis (realiomis) kainomis įvertintos atsargos.

Schema 2

LIFO metodas kaip ir FIFO ,taikomas tada, kai tiksliai nežinoma, kurios prekės per ataskaitinį laikotarpį buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandėlyje.Tačiau priešingai nei FIFO atveju,jis remiasi sutartine nuostata, kad parduotų prekių savikainai priskiriamos vėliausiai pirktų prekių kainos.(t.y. daroma prielaida, kad vėliausiai pirktos prekės parduodamos pirmiausiai), o anksčiausiai pirktų prekių kaina priskiriama atsargų likučio savikainai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.Schema 2LCM – mažesnės kainos metodas.Kurį kaina mažesnė: savikaina ar rinkos kaina.Šis metodas naudojamas įkainoti atskiroms atsargoms, kurių rinkos kaina dėl tam tikrų priežasčių nukrito žemiau, negu jų įsigijimo kaina.Tokiu atveju atsargos įskaičiuojamos ir pateikiamos balanse pagal jų grynąją realizacinę vertę – iš realios pardavimo kainos atėmus su pardavimu susijusias išlaidas.

Žinant, kiek ir už kokią kainą buvo pirkta bei parduota atsargų,vienu iš anksčiau aptartų būdų nustatomas atsargų kiekis laikotarpio pabaigoje,po to ir parduotų prekių savikaina.Šie likučiai gali būti apskaičiuojami vedant ne tik periodinę, bet ir nuolatinę atsargų apskaitą.

II. FIFO nuolat apskaitomų atsargų metodas

Likutis Data Pirkimai Pardavimai Atsargų likutis100 vnt. x 200Lt.20000Lt

84

03.01 40x210Lt8400Lt 100vnt.x200Lt.20000Lt40vnt.x210lt8400Lt140vnt. 28400Lt.

03.20 100vnt.x2002000030vnt.x210 6300130vnt. 26300Lt.

10 vnt.x 210Lt2100Lt

07.01 50vnt x 220Lt. 11000Lt

10 vnt.x 210Lt2100Lt.50vnt. x 220 Lt. 1100060 13100Lt

20000 + 19400 - 26300 131000

26300 – apskaičiuota parduotų prekių savikaina FIFO metodu

II. LIFO nuolat apskaitomų atsargų metodas(Leidžiamas tik vidiniai fin.apskaitai sudaryti,išskitus jeigu suderinta su VMI)

Likutis Data Pirkimai Pardavimai Atsargų likutis100 vnt. x 200Lt.20000Lt

03.01 40x210Lt8400Lt 100vnt.x200Lt.20000Lt40vnt.x210lt8400Lt140vnt. 28400Lt.

03.20 40vnt.x210 840090vnt.x20018000130vnt. 26400Lt.

10 vnt.x 200Lt2000Lt

07.01 50vnt x 220Lt. 11000Lt

10 vnt.x 200Lt2000Lt.50vnt. x 220 Lt. 1100060 13000Lt

20000 + 19400 - 26400 13000

26400 – apskaičiuota parduotų prekių savikaina LIFO metodu

Schema 2

85

Duomenys apie atsargų judėjimą per kovo mėn.Mėnuo Diena Operacija Kiekis (vnt.) Vieneto kaina

Lt.Suma Lt.

Kovas

1 atsargų likutis 30 0,80 243 pirkta 120 0,90 1087 pirkta 180 1,00 180

18 pirkta 150 1,10 16529 pirkta 180 1,20 216

Iš viso: x x 660 x 693Parduoti skirtos prekės

kovo mėn. x 660 x 693

Parduotos prekės per kovo mėn. 260Likusios prekės 31 atsargų likutis 400

I.Vidutinės kainos (svertinio vidurkio) metodas

Vidutinė prekių atsargų vieneto kaina: 693Lt :660 vnt.= 1,05 Lt.Galutinis likutis mėnesio pabaigoje (kovo 31d.) 400 vnt x 1,05Lt.= 420 Lt.Per kovo mėn. parduoti skirtų prekių savikaina 693 Lt.

- 420 Lt.Per kovo mėn. parduotų prekių savikaina =273 Lt.

II. FIFO periodiškai apskaitomų atsargų metodas

Prekių atsargos kovo mėn.pabaigoje:

Kovo29d. pirkimas 180 vnt. x 1,20 Lt. 216 Lt.Kovo 18 d. pirkimas 150 vnt. x 1,10 Lt. 165 Lt.Kovo 7 d. pirkimas 70 vnt. x 1,00 Lt 70 Lt .

400vnt. x 451Lt.Kovo mėn. parduoti skirtų prekių savikaina 693 Lt.

- 451 Lt. Per kovo mėn.parduotų prekių savikaina = 242 Lt.

II. LIFO periodiškai apskaitomų atsargų metodas

Prekių atsargos kovo mėn.pabaigoje:

likutisčio kovo 1d.30 vnt. Po 0,80 Lt 24 Lt.120 vnt. Po 0,90 Lt. iš kovo 3 d. pirkimo 108 Lt.180 vnt. Po 1,00 Lt. iš kovo 7 d. pirkimo 180 Lt.70 vnt. Po 1,00 Lt. iš kovo 18 d. pirkimo 77 Lt.

Likučio kovo 31 d. vertė (400 vnt.) 389 Lt.Kovo mėn. parduoti skirtų prekių savikaina 693 Lt.

- 389 Lt.Per kovo mėn.parduotų prekių savikaina = 304 Lt.

86