1 tema. Konstitucinė 1918 m. vasario 16 d. akto reikšmė. Lietuvos Tarybos titulas atstovauti lietuvių tautai yra ne pirminis, bet išvestinis. Pirminis lietuvių tautos

reprezentantas buvo Lietuvių Vilniaus Konferencija, susirinkusi 1917m, kuri išrinko Lietuvos Tarybą. 1918m. 3 elementai buvo laikomi esminiais demokratijos teorijai:1) aukščiausios valstybinės valdžios turėtojas yra piliečių visuma2) piliečiams laiduojama asmeninės teisės ir laisvės3)įstatymai privalo turėti piliečių ar jų atstovų daugumos laisvą pritarimą Vasario 16 d. akto teiginiai:

1) skelbiantis nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo faktą, prie kurio nederėtų Lietuvos valstybės konstitucijos ir atskiros nuostatos, tiesiogiai ar netiesiogiai žeidžiančios jos suverenitetą;2)pavedantis demokratiniu būdu visų Lietuvos gyventojų išrinktam ir reprezentuojančiam suverenios lietuvių tautos steigiamąją galią Steigiamajam Seimui pabaigti teisinį valstybės atkūrimo įforminimą ir galutinai nustatyti Lietuvos valstybės pamatus, kurie taip pat ir ateityje galės būti peržiūrėti tik to paties Steigiamojo Seimo nurodyta tvarka;3)nustatantis, kad atkuriama Lietuvos valstybė bus tvarkoma demokratiniais pamatais, t.y. įpareigojantis ne tik Lietuvos valstybės konstituciją rengsiantį Steigiamąjį Seimą, bet ir kitus to Seimo nustatytus potencialius jo reformuotojus teisiškai įtvirtinti valstybę, tvirtai paremtą demokratijos principais.

Vasario 16d. Aktas susideda iš:1)Promulgacija (iki 4eilutės, atsispindi įvadas)2)Dispozicija ( 2 pastraipa, išdėstoma teisinė reikšmė, išreiškiama aktą priėmusio asmens valia)3)Klauzulė (3 pastraipa, įpareigojamam tikrus asmenis atlikti tam tikrus veiksmus, valios išlyga)4)Notifikacija (kam aktas, į ką kreipiamasi)5)Eschatokolas (baigiamoji akto dalis):a)Laikasb)datac)kas priėmė

Vasario 16 aktas buvo paskelbtas „Lietuvos aide“. Pagrindai, kuriais remdamasi Lietuvos Taryba skelbia atstatanti nepriklausomą Lietuvos valstybę: 1) Formalus –

tai lietuvių Konferencijos Vilniuje nutarimas, pavedantis Lietuvos Tarybai atstatyti etnografinėse sienose Lietuvos valstybę. 2) „pripažintoji tautų atsisprendimo teisė“

2 tema. Konstitucijos (1918-1940)• Buvo 2 laikinosios Konstitucijos: 1918m. lapkričio 2d. pamatiniai dėsniai (įsteigė Valstybės Taryba) ir 1920m. birželio 10d. laikinoji Konstitucija (priėmė Steigiamasis seimas)• 1920m. spalį – 1921m. sausį Steigiamasis seimas buvo nutraukęs darbą ir įstatymų leidybą bei jų vykdymo priežiūrą buvo pavedęs Mažajam seimui, susidedančiam iš Steigiamojo seimo pirmininko ir šešių narių, atstovaujančių įvairioms frakcijoms.• Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai. (Valstybės Tarybos priimta 1918 m. lapkričio 2 d.):

Bendroji dalis Vyriausiuosius laikinuosius Valstybės organus sudaro: a) Valstybės Taryba ir b) Valstybės Tarybos prezidiumas

su Ministeriu Kabinetu. Vyriausiosios Valdžios būklė yra Lietuvos Valstybės sostinė Vilnius. Įstatymų iniciatyvos teisė priklauso Valstybės Tarybai ir Ministerių Kabinetui. Visi Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai priimami 2/3 balsų, jie gali būti papildomi arba keičiami, tik ½

Valstybės Tarybos narių to pareikalavus ir papildymą arba pakeitimą 2/3 balsų priėmus. • Valstybės Taryba – vienintėlė įstatymų leidžiamoji institucija;•Nustatytas parlamentinis valdymas; Tarybos prezidiumas už savo veiksmus nėra atsakingas, Taryba niekuomet nėra paleidžiama;• Aukščiausia vykdomoji galia priklauso Prezidiumui, kurią jis vykdo per Ministerių kabinetą, atsakingą Valstybės Tarybai;•Lietuvos prezidento institucija buvo kolegialinė – trijų asmenų. (prezidiumas)• 24 straipsnis “Srityse, kuriose Lietuvos Valstybės nėra išleistų naujų įstatymų, laikinai palieka tie, kurie yra buvę prieš karą, kiek jie neprieštarauja Laikinosios Konstitucijos pamatiniams dėsniams.”• Lietuvos Valstyb ės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai dėsniai ( 1919 m. baland žio mėn. 4 d.):

Valstybės Prezidentas (A.Smetona) ir jo Kompetencija 6.Iki Steigiamasis Seimas bus susirinkęs ir nusprendęs Valstybės valdymo formą ir Konstituciją, Valstybės

Prezidentas yra renkamas Valstybės Tarybos. 8.Valstybės Prezidentui priklauso vykdomoji valdžia, kurią jis vykdo per Ministerių Kabinetą, atsakomą prieš

Valstybės Tarybą.

9.Valstybės Prezidentas: a)skelbia su savo parašu įstatymus ir sutartis su kitomis valstybėmis; b)kviečia Ministerį Pirmininką, paveda jam sudaryti Ministerių Kabinetą ir tvirtina jau sudarytą; c)atstovauja Valstybei; d)skiria pasiuntinius ir priima akredituojamus svetimųjų valstybių pasiuntinius; e) skiria aukšeniuosius kariuomenės ir civilinius Valstybės valdininkus; f)laiko savo žinioje kariuomenę Lietuvos nepriklausomybei bei josios žemių neliečiamybei ginti ir skiria Vyriausiąjį Kariuomenės Vadą; g) šaukia ir paleidžia Valstybės Tarybos sesijas.

• 1920 m. gegužės 15 d. Lietuvos Nepriklausomybės deklaracija: Lietuvos Steigiamasis Seimas, reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką, etnologinėmis sienomis, ir laisvą nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitom valstybėm.• Laikinoji Lietuvos Valstyb ės Konstitucija 1920 m. bir želio mėn. 10 d.: 1.Lietuvos valstybė yra demokratinė respublika. 4.Steigiamasis Seimas leidžia įstatymus, ratifikuoja sutartis su kitomis valstybėmis, tvirtina valstybių biudžetą ir prižiūri įstatymų vykdymą. 5.Vykdomoji Valdžia pavedama Respublikos Prezidentui ir Ministerių Kabinetui.7.Respublikos Prezidentą renka Steigiamasis Seimas;12.Ministerių Kabinetas atsako prieš Steigiamąjį Seimą ir šiam išreiškus nepasitikėjimą atsistatydina.13.Steigiamojo Seimo nariai, įėję į Ministerių Kabinetą, nenustoja buvę Steigiamojo Seimo nariais.15.Visi Lietuvos piliečiai, vistiek kurios lyties, tautybės, tikybos, yra lygūs prieš įstatymus; luomų ir titulų nėra.16.Visiems Lietuvos piliečiams laiduojama asmens, buto ir korespondencijos neliečiamybė, bei tikybos, sąžinės, spaudos, žodžio, streikų, susirinkimų ir draugijų laisvė. • Joje nebuvo įtvirtinta nuosavybės teisė, nes buvo vykdoma žemės reforma;• 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija: • Buvo priimta krikščionių demokratų bloko;• Seimo kadencija – 3 metai; jį rinko piliečiai;• Prezidentas (A.Stulginskis) renkamas seimo 3 metams; seimas galėjo dėl bet kokios priežasties atstatydinti prezidentą 2/3 balsų dauguma;• Klaipėdos teritorijos įstatymas – Klaipėdos teritorijos statutas. Aukščiausios institucijos – Seimelis ir Direktorija.• Vyriausybę sudarė: Prezidentas ir ministerijų kabinetas• Seimas galėjo atstatydinti prezidentą 2/3 visų atstovų dauguma• Nustatė, kad nebuvo galima turėti dvigubos pilietybėsBendrieji dėsniai Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika. Suvereninė Valstybės valdžia priklauso Tautai.2.Valstybės Valdžią vykdo Seimas, Vyriausybė ir Teismas.3.Lietuvos Valstybėje neturi galios joks įstatymas, priešingas Konstitucijai.4.Lietuvos teritorijos sienos gali būti keičiamos tik įstatymo keliu.5.Administracinį Lietuvos teritorijos padalinimą nustato įstatymas.Dėl vietos gyventojų reikalų ypatingumo ir atskirų Lietuvos sričių gali būti sudaryti autonominiai vienetai, kurių sienas ir teises nustato įstatymas.6.Valstybės kalba – lietuvių kalba. Vietinių kalbų vartojimą nustato įstatymas.7.Valstybės spalvos: geltona-žalia-raudona. Valstybės ženklas – baltas Vytis raudoname dugne. 8.Pilietybės teisė įgyjama ir jos nustojama einant atitinkamu pilietybės įstatymu.Svetimos valstybės pilietis gali būti priimtas Lietuvos pilietybėn, jeigu jis yra išgyvenęs Lietuvoje ne mažiau kaip dešimt metų.9.Niekas negali būti kartu Lietuvos ir kurios kitos valstybės pilietis.10.Visi Lietuvos piliečiai, vyrai ir moters, yra lygūs prieš įstatymus. Negali būti teikiama ypatingų privilegijų nei mažinama teisių piliečiui dėl jo kilmės, tikėjimo, tautybės.11.Piliečio asmuo neliečiamas. Traukti pilietis tieson galima tik įstatymuose nurodytais atsitikimais ir tvarka. Pilietis gali būti suimtas arba jo laisvė suvaržyta tik užtikus jį nusikalstamąjį darbą bedarant, arba teismo valdžios organo nutarimu. Suimtajam piliečiui turi būti ne ilgiau kaip per 48 valandas įteiktas nutarimas dėl jo suėmimo ir nurodytas suėmimo pagrindas. Negavęs šio nutarimo suimtasis tuojau paleidžiamas.12.Piliečio butas neliečiamas. Įeiti į butą ir daryti jame kratą galima tik įstatyme nurodytais atsitikimais ir tvarka.13.Pilietis turi tikėjimo ir sąžinės laisvę.Priklausymas kuriai tikybai ar išpažinimas pasaulėžiūros negali būti pagrindu nusikaltimui pateisinti ar atsisakyti nuo viešųjų pareigų.14.Piliečiui laiduojama korespondencijos ir susižinojimo paštu, telefonu, telegrafu paslaptis. Išimtis gali būti daroma įstatyme nurodytais atsitikimais.

15.Piliečiams laiduojama žodžio ir spaudos laisvė. Ši laisvė galima suvaržyti ti įstatyme nurodytais atsitikimais, kada tai yra reikalinga dorai ar valstybės tvarkai apsaugoti.16.Piliečiams pripažįstama laisvė daryti įstatyme nurodyta tvarka susirinkimus be ginklo ir neardant viešosios ramybės.17.Piliečiams laiduojama draugijų ir sąjungų laisvė, jei jų tikslai ir vykdomosios priemonės nėra priešingos baudžiamiesiems įstatymams.18.Enančio savo pareigas valdininko nuskriaustas pilietis turi teisės įstatyme nurodyta tvarka traukti jį teisman be jo vyresnybės leidimo ar sutikimo ir išieškoti nuostolių atlyginimo.19.Kiekvienas pilietis turi peticijos į Seimą teisę.20.Piliečiai turi įstatymų iniciatyvos teisę: 25 tūkstančiai piliečių, turinčių teisės rinkti Seimą, gali pateikti Seimui įstatyme nurodyta tvarka įstatymo sumanymą, kurį Seimas privalo svarstyti.21.Nuosavybės teisė saugojama. Piliečių turtas galima nusavinti įstatymo keliu tik viešąjam reikalui esant. Švietimo reikalai:78.Vaikų auklėjimas yra tėvų aukščiausia teisė ir naturalinė pareiga.79.Mokyklas steigia Valstybė, savivaldybės, visuomenės organizacijos ir atskiri asmens. Visos mokyklos yra Valstybės priežiūroje įstatymų nurodytose ribose.80.Religijos mokymas mokyklose yra privalomas, išskyrus mokyklas, įsteigtas vaikams, kurių tėvai nepriklauso jokiai tikybinei organizacijai. Religijos privalo būti mokama pagal reikalavimus tos tikybinės organizacijos, kuriai priklauso mokinys.81.Pradžios mokslas yra privalomas.Privalomojo pradžios mokslo įvedimo laiką ir tvarką nurodo įstatymas.Pradžios mokslas Valstybės arba savivaldybių laikomose mokyklose yra nemokamas.82.Privatinės konfesinės mokyklos, jei šios išpildo įstatymų nustatytą programos minimumą, gauna iš Valstybės Iždo švietimo reikalams skiriamą biudžeto dalį, kuri atitinka, oficialiniai priklausančių tai tikybinei organizacijai, kurios mokslu tos mokyklos vedamos, Lietuvos piliečių ir mokinių skaičiui. Teismas:64.Teismas sprendžia eidamas įstatymais Respublikos vardu.65.Teismo sprendimas negali būti keičiamas arba naikinamas kitaip, kaip tik teismo, įstatymo nurodyta tvarka.Amnestija teikiama įstatymų keliu.66.Teismų organizaciją, kompetenciją ir jurisdikciją nustato įstatymas.67.Aukščiausiasis Teismas visai Respublikos teritorijai tėra vienas.68.Teismas sprendžia administracijos įsakymų teisėtumą.69.Teismas visiems piliečiams yra lygus.Karius dėl tarnybos nusikaltimų teisia tam tikri teismai.Ypatingi teismai gali būti steigiami tik karo metu arba karo padėčiai esant. Tautinių mažumų teisės:73.Tautinės piliečių mažumos, kurios sudaro žymią piliečių dalį turi teisės įstatymų ribose autonomingai tvarkyti savo tautinės kultūros reikalus – liaudies švietimą, labdarystę, savitarpinę pagalbą – ir šiems reikalams vesti įstatyme nurodyta tvarka renka atstovaujamus organus.74.Minėtos 73 [paragrafe] tautinės mažumos turi teisės, eidamos tam tikrais įstatymais, apkrauti savo narius mokesčiais tautinės kultūros reikalams ir naudojasi teisinga dalimi sumų, kurios Valstybės ir savivaldybių yra skiriamos švietimo ir labdarystės reikalams, jei šių reikalų netenkina bendros Valstybės ir savivaldybės įstaigos. Tikybos ir kultūros dalykai:85.Gimimo, jungtuvių ar mirimo aktai, daromi tikinčiųjų pas jų dvasininkus, jei jie atitinka įstatyme nurodytai formai, turi Lietuvoje juridinės galios, ir piliečiai nėra verčiami tų aktų kartoti kitoje įstaigoje. Konstitucijos keitimas ir paildymas:102.Konstitucijos pakeitimo arba papildymo sumanymą turi teisės iškelti Seimas, Vyriausybė arba 50 tūkstančių piliečių, turinčių teisės rinkti Seimą.103.Iškeltąjį Konstitucijos pakeitimo arba papildymo sumanymą priima Seimas 3/5 visų atstovų balsų dauguma.Seimo priimtas Konstitucijos pakeitimas ar papildymas atiduodamas spręsti Tautai visuotinio balsavimo keliu, jei per tris mėnesius nuo jo paskelbimo dienos to pareikalaus Respublikos Prezidentas, arba ¼ dalis visų atstovų, arba 50 000 piliečių, turinčių teisės rinkti Seimą. Seimo priimtas Konstitucijos pakeitimas ar papildymas, dėl kurio tokio reikalavimo nebus patiekta, įgyja galios po trijų mėnesių nuo jo paskelbimo dienos.Seimo priimtas Konstitucijos pakeitimas ar papildymas laikomas yra Tautos atmestu, jei balsavime dalyvavo ne mažiau kaip pusė visų turinčių teisės balsuoti piliečių ir prieš pakeitimą ar papildymą pasisakė ne mažiau kaip pusė balsavime dalyvavusių piliečių.Konstitucijos pakeitimas ar papildymas, kurį Seimas priima 4/5 visų atstovų balsų dauguma, įgyja galios nuo jo paskelbimo dienos. Įvedamieji nuostatai:

104.Šią Konstituciją paskelbus, Steigiamasis Seimas palieka Seimo vietoje, ligi bus išrinktas Seimas.106.Veikusieji Lietuvoje ligi šios Konsititucijos paskelbimo dienos įstatymai, kurie šiai Konstitucijai neprieštarauja ir nebus panaikinti ar pakeisti šios Konstitucijos nurodytu įstatymų leidimo keliu, palieka galioje.107.Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija nustoja galios.108.Ši Lietuvos Valstybės Konstitucija įgyja galios nuo jos pakelbimo dienos. 1928 m. Konstitucija:• Seimo kadencija – 5 metai• Prezidento kadencija – 7 metai; jų renka ypatingi atstovai;• Konstituciją pakeisti galėjo tik seimas 3/5 narių balsų dauguma;• nesant seimui, prezidentas turėjo teisę vykdyti jo funkcijas;28. Išėjus laikui, kuriam Seimas buvo rinktas arba jį paleidus, naujojo Seimo rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip per šešis mėnesius. Naujojo Seimo rinkimų dieną skelbia Respublikos Prezidentas. Šis pusės metų laikotarpis netaikomas pirmajam Seimui rinkti.Seimas susirenka kasmet dviem paprastom sesijom.Paprastoji sesija trunka ne ilgiau kaip tris mėnesius. 42. Vyriausybę sudaro Respublikos Prezidentas ir Ministerių Kabinetas.43. Respublikos Prezidentas renkamas ypatingų Tautos atstovų septyneriems metams. Rinkimų būdą ir tvarką nustato įstatymas. 46. Respublikos Prezidentas eina savo pareigas ligi bus išrinktas naujas. Tas pats asmuo gali būti perrenkamas Prezidentu.47. Respublikos Prezidentui išvažiavus iš valstybės ribų, susirgus ir negalint eiti pareigų, atsistatytinus ar mirus, jį pavaduoja Ministeris Pirmininkas. Atsistatydinus ar mirus Prezidentui, renkamas naujas. 49. Respublikos Prezidentas skiria Ministerį Pirmininką, kitus ministerius ir Valstybės Kontrolierių, Ministerio Pirmininko pristatomus, ir paleidžia tiek visą Ministerių Kabinetą, tiek atskirus ministerius ir Valstybės Kontrolierių. 53. Respublikos Prezidentas turi teisę paleisti Seimą.Seimo nesant arba Seimo sesijų tarpe, Respublikos Prezidentas gali leisti įstatymus, turinčius galios ligi Seimas juos pakeis. Seimo nesant arba negalint sušaukti neparastos sesijos, Respublikos Prezidentas vykdot Seimo teises, numatytas 31, 32 ir 64 paragrafuose. 26. Rinkti atstovus į Seimą turi teisės pilnateisiai Lietuvos piliečiai, vyrai ir moters, turintieji ne mažiau kaip 24 metus amžiaus, o būti renkami – turintieji ne mažiau kaip 30 metų amžiaus. 43.Respublikos Prezidentas renkamas ypatingų Tautos atstovų septyneriems metams. Rinkimų būdą ir tvarką nustato įstatymas.46.Respublikos Prezidentas eina savo pareigas ligi bus išrinktas naujas. Tas pats asmuo gali būti perrenkamas Prezidentu. 66. Teismas sprendžia eidamas įstatymais Lietuvos Respublikos vardu.67. Teismo sprendimas negali būti keičiams arba naikinamas kitaip, kap tik teismo įstatymuose nurodyta tvarka.Amnestija teikiama įstatymų keliu.68. teismų organizaciją, kompetenciją ir jurisdikciją nustato įstatymas.69. Aukščiausiasis Teismas visai respublikos teritorijai yra vienas.70. Teismas visiems piliečiams yra lygus.Karius dėl tarnybos nusikaltimų teisia tam tikri teismai. Ypatingieji teismai gali būti steigiami tik karo metu arba karo padėčiai esant. 1938 m. Konstitucija:• Seimo kadencija – 5 metai; Prezidento – 7;• Konstituciją galėjo keisti tik seimas;• Prezidentas gali paleisti seimą; jis negali būti atstatytas; 3 straipsnis: Lietuvos Valstybė yra respublika. Jos priešakyje yra Respublikos Prezidentas. Jis vadovauja valstybei. 4 straipsnis. Valstybės valdžia yra vienatija ir nedaloma. Ją vykdo Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir Teismas. 17 straipsnis. Pilietis naudojasi savo laisve, nepažeisdamas kito teisių ir visuomet atsimindamas savo pareigas Valstybei. Piliečio pareiga – būti ištikimam Valstybei. 25 straipsnis.Valstybė saugo piliečių visuomininio veikimo laisvę, ypač spaudoje, draugijose ir susirinkimuose, įžiūrėdama kad jis nebūtų veikiamas kenksminga Valstybei kryptimi. 61 straipsnis.Respublikos Prezidentas reprezentuoja Lietuvos Valstybę, priima svetimųjų valstybių atstovus, skiria Lietuvos Valstybės atstovus ir daro kita, kad Konstitucija ir įstatymais jam pavesta.

3 tema. Laikinasis Pagrindinis Įstatymas Lietuvos Respublikos konstitucinėje sistemoje; 1992 m.Konstitucija.

• 1988 – 1992m. laikotarpis: 1) Sąjudžio laikotarpis (1988-1990m.) 2) Laikinojo pagr. Įstatymo laikotarpis 3) 1992m. Konstitucijos priėmimas; • Lietuvos neutralitetas – svarbiausias užsienio politikos tikslas;• Tuometinė teisinė tvarka apibūdinta kaip kvaziteisinė,konstituciniu lygiu – kvazikonstitucinė;• Teismai atsakingi Aukščiausiajai tarybai;• buvo įtvirtintas imperatyviojo mandato principas;• nuolatinė deputatų grupė – frakcijos – kurios savo veiklą organizavo nepertraukiamai;• laikinosios deputatų grupės- kuriamos bendriems interesams konkrečiu klausimu įgyvendinti;• mišrios deputatų grupės – į ją galėjo burtis deputatai, kurie nepareiškė noro priklausyti kuriai nors frakcijai;•LR Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva yra nepriklausoma valstybė.•Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas.•Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.•Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, pripažįsta sienų neliečiamumą, kaip jis suformuluotas 1975 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises.•Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kaip suverenių galių reiškėja šiuo aktu pradeda realizuoti visą Valstybės suverenitetą. •Laikinasis pagrindinis įstatymasBENDRIEJI NUOSTATAI1 straipsnis.  Lietuvos Respublika  yra suvereni demokratinė Valstybė,  išreiškianti   Lietuvos  liaudies   bendrą  valią  bei interesus.2straipsnis.  Suvereni Valstybės valdžia priklauso Lietuvos liaudžiai. Liaudis  savo suvereninę  galią laisvai  išreiškia per įstatymų sumanymo  iniciatyvą, deputatų  rinkimus, piliečių  arba deputatų balsavimą  konstituciniais  klausimais  ir  demokratišką referendumą.  Niekas   negali  varžyti   šios   galios   ar   jos pasisavinti.  Valstybinę valdžią  Lietuvoje  vykdo  Lietuvos  Respublikos Aukščiausioji Taryba, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Teismas.•Valstybės valdžios institucijų sistema;

LR Aukščiausioji Taryba; Aukščiausiosios Tarybos pirmininko statusas; Deputato teisinis statusas; Lietuvos Respublikos Vyriausybė; Teisminė valdžia. Lietuvos Respublikos prokuratūra.

• Konstitucinės sistemos vystymosi etapai (1992 m. Konstitucijos formavimas):1.1988-1990 metų laikotarpis; 2.Laikinasis Pagrindinis Įstatymas (pereinamasis laikotarpis);3.priimama Lietuvos Respublikos Konstitucija. • Išskirtiniai konstitucinės sistemos vystymosi etapo priėmus 1992 m. Konstituciją bruožai:- politinės sistemos pagrindų konstitucionalizavimas;- valdžios galių konstitucinis ribojimas;-nustatyta griežta konstitucijos keitimo tvarka;- nustatyta įstatymų konstitucingumo kontrolė;-nustatyta atsakomybė už konstitucijos pažeidimą (apkaltos procesas). • Aukščiausios tarybos pirmininku 1990m. kovo 11d. Buvo išrinktas Vytautas Lansbergis.• Aptariant įstatymų iniciatyvos teisę, piliečiai neminimi;

4 tema LR Seimas• LR Referendumo įstatymas4 straipsnis. Privalomieji referendumai 1. Privalomi referendumai šiais klausimais: 1) dėl LR Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, kad “Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika”, pakeitimo;2) dėl LR Konstitucijos 1 skirsnio “Lietuvos valstybė” nuostatų pakeitimo;3) dėl 1992 m. birželio Konstitucinio akto “Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas” pakeitimo;

4)dėl LR dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai.2. Privalomieji referendumai gali būti renkami ir dėl kitų įstatymų ar jų nuostatų, kuriuos siūlo referendumu svarstyti 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių ar Seimas. • 5 straipsnis. Konsultaciniai (patariamieji) referendumaiKonsultaciniai (patariamieji) referendumai gali būti rengiami kitais svarbiausiais Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimais, dėl kurių pagal šį įstatymą nėra būtina rengti privalomąjį referendumą, bet juos siūlo svarstyti referendumu 300 tūkstančių rinkimų teisę piliečių ar Seimas. • Seimų istorija (nuo 1918 m.) (šiuo metu dirba šeštasis seimas)Lietuvos Taryba (1918 m.)Steigiamasis Seimas (1920-1922 m.)I Seimas (1922-1923)II Seimas (1923-1926)III Seimas (1936-1940)Aukščiausioji Taryba/Atkuriamasis Seimas (1990-1992 m.)1992-1996 m. Seimas1996-2000 m. Seimas2004-2008 m. Seimas• 3. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkimų, yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais.4. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai.5. Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą.6. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai - dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio - draudžiami. • KT nutarime konstatuota, kad įstatymų leidėjas Seimo rinkimų įstatyme nustatė mišrią Seimo narių rinkimų sistemą, kai 70 Seimo narių renkama pagal proporcinę rinkimų sistemą daugiamandatėje rinkimų apygardoje tik iš politinių partijų sąrašus įrašytų kandidatų, o 71 Seimo narys renkamas pagal mažoritarinę rinkimų sistemą vienmandatėse rinkimų apygardose, kuriose gali kandidatuoti ne tik politinių partijų iškelti, bet ir patys save iškėlę piliečiai, atitinkantys Seimo rinkimų įstatyme nustatytus pasyviosios rinkimų teisės reikalavimus (sąlygas).Taigi ginčijamu teisinių reguliavimu nėra atimama galimybė piliečiui, siekiančiam tapti Seimo nariu ir tiesiogiai ar netiesiogiai nesusaistytam su kuria nors partija bei atitinkančiam įstatymo reikalavimus, iškelti save kandidatu į Seimo narius. • Seimo nario asmuo neliečiamas.Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. • Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą.

5 tema. LR prezidentas• 1919m. 04 04 – įsteigta prezidento institucija• Konstitucine Teismo 2004 m. kovo 31 d. išvada.... šiurkštus Konstitucijos pažeidimas – tai teisės klausimas, todėl ar Konstitucija pažeistas šiurkščiai, gali nustatyti tik Konstitucinis Teismas.Seimas, svarstydamas, ar pašalinti RP iš pareigų, negali paneigti, pakeisti ar kvestionuoti Konstitucinio Teismo išvados, kad RP šiurkščiai pažeidė Konstituciją.Seimas sprendžia tik tai, ar už Konstitucinio Teismo jau nustatytą šiurkštų Konstitucijos pažeidimą pašalinti RP iš pareigų.Apkaltos proceso metu Seime tiriami ne įrodymai.Seime gali vykti ginčai dėl to, pašalinti ar nepašalinti RP iš pareigų, už Konstitucijos pažeidimą, kurį jau konstatavo Konstitucinis Teismas. • Šioje byloje konstatuota, kad pagal Teismų įstatymą prieš atleidžiant apylinkės teismo teisėją iš pareigų dėl to, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, nėra būtina tokiam teisėjui iškelti drausmės bylą ir nėra būtina, kad Teisėjų garbės

teismas, išnagrinėjęs tokią bylą, priimtų sprendimą siūlyti Respublikos Prezidentui atleisti tą teisėją iš pareigų. Nepriklausomai nuo to, yra Teisėjų garbės teismo siūlymas Respublikos Prezidentui atleisti tą teisėją iš pareigų ar tokio siūlymo nėra, Respublikos Prezidentas turi konstitucinius įgaliojimus kreiptis į Konstitucijoje nurodytą specialią teisėjų instituciją patarimo dėl apylinkės teismo teisėjo, kuris savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, atleidimo iš pareigų ir gavus patarimą jį atleisti• Teismo jurisprudencija – oficialus Konstitucijos interpretavimas• Prezidento teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų valstybės pareigūnų statuso. Įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir būtų sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui – valstybės vadovui.• Valstybės vadovo sąvoka atskleistina taikant istorinį, lyginamąjį ir sisteminį aiškinimo metodus;• Buvo pakeistas Prokuroro įstatymo 11 straipsnis, buvo pakeista, kad prokurorą skiria ne prezidentas, o seimas;• Respublikos prezidentas – ne tiek tautos, kiek valstybės atstovas ir jos formalus vadovas, turintis (kaip vienasmenė, tiesiogiai legitimuota ir sąlygiškai depolitizuota institucija) šalis viduje užtikrinti sklandų institucijų bendradarbiavimą ir savo autoritetu personifikuoti (sužmoginti, suasmeninti) šių institucijų visumą tarptautinių santykių srityje.• Savotiškas monarchijos elementas – vienasmenis valstybės vadovas įgaliotas teikti malonę nuteistiesiems as pilietybę užsieniečiams už nuopelnus Lietuvai;• Respublikos prezidentas nėra klasikinė valdymo institucija, t.y. kaip vienasmenė institucija įkūnija tam tikrą „mišrią“ valstybės valdžios funkciją. Tokį samprotavimą galima pagrįsti pažymint, kad: A) su įstatymų leidyba RP susijęs įgaliojimu vetuoti įstatymus, dėl to valstybės vadovas gali kvestionuoti kolektyvinės tautos atstovybės teisinę kūrybą , nebūdamas įgaliotas leisti įstatymus. B) su teisingumo vykdimu – įgaliojimu teikti malonę nuteistiesiems, dėl to valstybės vadovas gali modifikuoti teismų – teisingumą vykdančių institucijų – sprendimus, nebūdamas teisingumą vykdanti institucija.

6 tema. LR Vyriausybė• Vyriausybės įgaliojimų gražinimas susijęs su Prezidento ir Seimo rinkimais. ( Nereikia iš naujo kurti programos, jei patvirtinma)• Atsakomybė ir atskaitomybė: solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą, ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui metinę veiklos ataskaitą. • Viso – 14 ministerijų.• V yriausyb ė privalo atsistatydinti šiais atvejais: 1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujos V-ės programai;2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą V-e ar MPirmininku;3) kai MPirmininkas atsistatydina arba miršta;4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja V-bė;5) kai pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų arba išrinkus RP-tą V-ė iš naujo negauna Seimo įgaliojimų.• Vyriausybės galiojimų gražinimas:- Vyriausybė grąžina įgaliojimus išrinkus Prezidentą.- Po Seimo rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus Prezidentui tą dieną, kai naujasis Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. - Išrinkus Prezidentą, Vyriausybė įgaliojimus grąžina Prezidentui tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas. - Kai pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, V-bė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. - V-ės įgaliojimai laikomi grąžintais, kai MPirmininkas ar Vyriausybės narys, pavaduojantis MPirmininką, įteikia Prezidentui raštišką pareiškimą.- Prezidentas priima V-ės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol V-bė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja V-ė. Jeigu V-ė įgaliojimų raštiškai negrąžina, Prezidentas turi teisę dekretu pavesti V-bei eiti pareigas bei skirti Vyriausybės narį MPirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja V-ė arba kol V-ė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus.- Kai V-bė grąžina įgaliojimus šio str. 1 d. numatytu pagrindu, Prezidentas per 15 d. teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės MPirmininko kandidatūrą. Kai Seimas pritaria MPirmininko kandidatūrai ir Prezidentas paskiria MPirmininką, jei MPirmininko pateiktoje ir Prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, V-bė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu Seimas nepritaria MPirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti. • OBITER DICTUM – t.y. išsakytoji teismo pozicija atskirais klausimais, kuri nebuvo būtina, priimant sprendimą byloje. (išėjimas iš KT paklausimo ribų)• Disponavimas valstybės turtu. Valstybė priėmė nutarimą, kuriuo reglamentavo valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimą ir nuomą. Kai kuriuose nutarimo punktuose buvo nustatyta, kad Vyriausybė atskiru savo sprendimu ne aukciono tvarka gali parduoti ar išnuomoti valstybinę žemę. Kadangi Konstitucijos 128 straipsnyje

nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas, KT konstatavo, jog Vyriausybė įsibrovė į įstatymų leidėjo kompetenciją. • Konstitucinis Teismas nustatė, kad Seimas gali pavesti Vyriausybei priimti atitinkamą valdymo aktą, kuriuo valstybinė žemė valdymo teise būtų perduota savivaldybėms. Tačiau tai neduoda pagrindo teigti, kad taip yra nustatomas savivaldybių teisės valdyti žemę turinys; jis yra reglamentuotas įstatymuose. • Seimas, deleguodamas Vyriausybei teisę reglamentuoti, tiksliau – riboti šių teisių ir laisvių įgyvendinimą, pažeidė konstitucinį žmogaus teisių įstatyminės gynybos principą. • poįstatyminiu teisės aktu tik įgyvendinamos įstatymo nuostatos, bei poįstatyminis aktas negali pakeisti įstatymo ar sukurti naujų normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis.• Vyriausybė – išvestinė institucija, seimas ir prezidentas – pirminės (nes renkami tautos), taip pat ji yra teisiškai savarankiška bei bendrosios kompetencijos institucija;• Vyriausybės atsistatydinimo ir įgaliojimų grąžinimo skirtumas:1)Vyriausybei grąžinus įgaliojimas RP privalo jai pavesti toliau laikinai tęsti veiklą, tuo tarpu RP neprivalo daryti tą patį, kai Vyriausybė atsistatydina,• Skiriamas Obligatinis (turi, privalo atsistatydinti)ir Fakultatyvus Vyriausybės atsistatydinimas.• Kolegialiai atsistatydinus vyriausybei (ne pirmiau vienasmeniškai atsistatydinus MP, o paskui ir kitiems vyriausybės nariams), PR prireikus gali pavesti jai (kartu ir MP) toliau eiti pareigas; Vienasmeniškai atsistatydinus MP (tuo privertus atsistatydinti ir kitus Vyriausybės narius), RP negali pavesti atsistatydinusiam MP laikinai toliau eiti pareigas, jis gali pavesti vienam iš ministrų laikinai eiti MP pareigas, kol bus sudaryta nauja vyriausybė.• Po seimo rinkimų įgaliojimui RP grąžinusi Vyriausybė, kuri gauna RP dekretu įformintą pavedimą „eiti pareigas kol bus sudaryta nauja vyriausybė“, atsistatydina, kai naujas išrinktas seimas pritaria naujos vyriausybės programai.

7 tema. LR Konstitucinis Teismas• Apkaltos proceso priežastis – teisėjo priesaikos sulaužymas• Sustabdžius įgaliojimus teisėjui išlieka neliečiamumas, socialinės garantijos• Nutarimų it išvadų skirtumai :1)kas gali kreiptis2)Kokią teisinę pasekmę sukelia• 1993 m. vasario 3 d. priimtas Konstitucinio Teismo įstatymas;1993 m. rugsėjo 5 d. įvyko pirmasis Konstitucinio Teismo posėdis. Nagrinėtas Seimo narių grupės prašymas ištirti 1993 m. Seimo nutarimo “Dėl Vilniaus miesto tarybos paleidimo ir kai kurių priemonių tvarkai savivaldybei pagerinti” atitiktį Konstitucijai.• Konstitucinio Teismo teisėjus, taip pat ir atnaujinant Teismo sudėtį, skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. • Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.• KT prižiūri tik įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžias, tikrindamas, ar jų priimti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, tuo tarpu tikrinti teismo valdžios aktus nėra Konstitucinio Teismo kompetencija.• Tyrimo objekto ir KT jurisdikcijos ribų klausimas: kokia apimtimi KT nagrinėja tam tikrų teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir kokius teisės aktus gali pripažinti antikonstituciniais. • Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl:1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai;2) Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams;3) Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams.Nagrinėdamas šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas bylas, Konstitucinis Teismas tiria tiek viso akto, tiek ir jo dalies atitikimą Konstitucijai ar įstatymams.• Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai. Dėl Respublikos Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai. Dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas ištirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą. Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių - ir Respublikos Prezidentas.• Bylos dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai nagrinėjimo Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai pagal:1) normų turinį;

2) reguliavimo apimtį;3) formą;4) Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką.Vada nagrinėti bylą dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai yra šio įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytos formos prašymo padavimas Konstituciniam Teismui.• Konstitucinio Teismo teisėjas, nesutinkantis su Teismo priimtu aktu, turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po atitinkamo akto paskelbimo Teismo posėdžių salėje raštu išdėstyti motyvuotą savo atskirąją nuomonę. Teisėjo atskiroji nuomonė pridedama prie bylos ir apie tai pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims ir visuomenės informavimo priemonėms. Susipažinimo su teisėjo atskirąja nuomone tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.• Konstitucinis Teismas teikia išvadas:1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus;2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai. Prašyti išvados dėl tarptautinės sutarties galima ir iki jos ratifikavimo Seime;4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Prašyti Konstitucinio Teismo išvados visais šiais nurodytais klausimais gali Seimas.Respublikos Prezidentas gali kreiptis su paklausimu į Konstitucinį Teismą dėl Seimo narių rinkimų ir tarptautinių sutarčių. • Jei yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas (teisėjas) sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai kreipiasi į Konstitucinį Teismą nutartimi. Nutartyje turi būti nurodyta:1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;2) nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir adresas;3) nutartį priėmusio teismo sudėtis, dalyvaujantys byloje asmenys;4) trumpa bylos esmė ir kokiais įstatymais dalyvaujantys byloje asmenys grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus;5) teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai;6) suformuluotas teismo prašymas Konstituciniam Teismui.Prie teismo nutarties pridedama:1) sustabdytoji teismo byla;2) ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas.Teismo nutartis ir ginčijamo teisės akto nuorašas pateikiami Konstituciniam Teismui po 30 egzempliorių.Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą, grąžina atitinkamam teismui atsiųstą sustabdytąją bylą.• Nutarimai yra priimami teisminėse bylose, kuriose yra įvertinamas teisės akto konstitucingumas. Nutarimą ištaisyti gali priimti tik pats teismas savo iniciatyva ar dalyvavusių byloje asmenų prašymu. Nutarimą peržiūrėti gali Konstitucinis teismas ir tik savo iniciatyva. Nutarimą išaiškinti gali tik pat teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvavusių asmenų taip pat kitų asmenų arinstitucijų, kuriems buvo išsiųstas nutarimas, prašymu. Aiškinant nutarimą negalima keisti jo turinio. • KT išvados pagal savo teisinę galią ir pagal teisinius padarinius skiriasi nuo Teismo nutarimų tuo, kad galutinį sprendimą visda priima seimas, taip pat išvados skelbiamos ne LR vardu, bet išreiškia tik teismo nuomonę, dėl išvados į teismą gali kreiptis tik Seimas, o dėl tarptautinių sutarčių atitikimo Konstitucijai – Prezidentas. Bylose, kuriose rengiama išvada, nėra dviejų bylos šalių todėl išvados nagrinėjamos paprastesne procedūra.

8 tema. Teismas• KT pažymėjo, kad, turėdama konstitucinius įgaliojimus patarti Respublikos Prezidentui dėl visų teismų teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, speciali teisėjų institucija preiš duodama patarimą RP turi pareigą įsitikinti, kad toks asmuo atitinka teisėjui keliamus reikalavimus, yra nepriekaištingos reputacijos, turi teisėjo darbui, taip pat darbui aukštesnės grandies teisme būtiną kvalifikaciją ir kad nėra kitų aplinkybių, dėl kurių asmeuo negali būti skiriamas teisėju arba kurio nors aukštesnės grandies teismo teisėju. Atsakomybė už atitinkamą patarimą Respublikos Prezidentui tenka būtent minėtai specialiai teisėjų institucijai. • Teisėjas gali būti atleistas iš pareigų, jeigu savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, nepriklausomai nuo to, ar teisėjo vardą žeminantis poelgis vėliau teismo yra įvertintas kaip nusikalstama veika ir ar atitinkamas apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja. • KT nutarė, kad Teismų įstatymo 47 str. 4 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teisėjas negali atsakyti administracine tvarka, prieštarauja Konstitucijai, nes Konstitucijoje nėra nustatytas teisėjo (kaip ir Seimo nario bei Vyriausybės nario) imunitetas nuo administracinės atsakomybės. Kita vertus, sprendžiant teisėjo administracinės atsakomybės klausimą

būtina paisyti konstitucinio imperatyvo, kad teisėjo laisvė negali būti suvaržyta be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo. Konstituciją atitiktų toks reguliavimas, kai norint patraukti teisėją administracinėn atsakomybėn turėtų būti gautas tam tikros teisminės valdžios institucijos (atitinkamo teismo, aukštesnio atitinkamos teismų sistemos teismo) arba teisminės valdžios savivaldos institucijos sutikimas• Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.• Vien tai, kad Respublikos Prezidentas sprendžia ar dalyvauja sprendžiant klausimus, susijusius su teisėjų karjera, nėra pagrindas abejoti teismų ir teisėjų nepriklausomumu nagrinėjant teisėjo atleidimo iš pareigų bylas teisme, kurio teisėjus skiria Respublikos Prezidentas.• Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti.• Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus.• Nuo kitų valstybės valdžių teisminė valdžia skiriasi tuo, kad ji yra formuojama ne politiniu, o profesiniu pagrindu.• Teisėjų nepriklausomumo garantijas galima suskirstyti į 3 grupes:1)teisėjo įgaliojimų trukmės neliečiamumo2)teisėjo asmens neliečiamumo3)teisėjo socialinio (materialinio) pobūdžio garantijas

9 tema. Vietos savivalda ir valdymas• Seimas nustato Respublikos administracinį suskirstymą• Veiklos skaidrumas – viešumas, galimybė susipažinti su teisės aktais ir kt.• Savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. • Savivaldybė – valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei LR Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą. • Vietos savivalda – valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytą vykdomąją ir kitas institucijas. • 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus• Vietos savivaldos principai:

o atstovaujamosios demokratijos; o savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją;o savivaldybės tarybos viršenybės prieš jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias institucijas.o savivaldybės vykdomųjų institucijų atskaitingumo savivaldybės tarybai.o atsakingumo savivaldybės bendruomenei. o savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo.o savivaldybių ir valstybės interesų derinimo tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus;o bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo;o savivaldybės gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. o veiklos skaidrumo. o viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę.o žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo

• Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms• Paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija – įstatymų nustatyta kompetencija, kurią savivaldybės taryba įgyvendina pati arba gali perduoti savivaldybės vykdomajai institucijai (institucijoms) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. • Savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į:1) savarankiškąsias. Šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose.

- savivaldybės biudžeto sudarymas ir tvirtinimas; - vietinių rinkliavų nustatymas; - savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo;- savivaldybės biudžetinių įstaigų steigimas ir išlaikymas, savivaldybės viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių ir kitų savivaldybės juridinių asmenų steigimas;- savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas; - švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir koordinavimas; - bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, neatlygintino pavėžėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas; - ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas;- socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis;- sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių neįgaliųjų socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymas; 2) valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms). Tai valstybės funkcijos, pagal įstatymus perduotos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus. Savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę. Savivaldybių veiklą įgyvendinant šias funkcijas riboja valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai.

Atskirais atvejais valstybinės funkcijos gali būti perduotos savivaldybėms įgyvendinti sutarčių pagrindu. Savivaldybė tokią sutartį gali sudaryti tik tuo atveju, kai savivaldybės taryba pritaria. Šios funkcijos paprastai yra trumpalaikės ar sezoninio pobūdžio.

civilinės būklės aktų registravimas;įstatymų priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų teikimas valstybės registrams;civilinė sauga;priešgaisrinė sauga;dalyvavimas valdant valstybinius parkus;kompensacijų (šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui ir kt.) skaičiavimas ir mokėjimas;savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise;valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė;savivaldybėms pagal teisės aktus priskirtų archyvinių dokumentų tvarkymas;statistikos duomenų teikimas;dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones ir gyventojų užimtumo programas;dalyvavimas organizuojant įstatymų numatytus rinkimus ir referendumus ir kt. • Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys. • Savivaldybės taryba - savivaldos teisę įgyvendinanti institucija. Savivaldybės taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių. Savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. • Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Meras yra savivaldybės vadovas. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų savivaldybės tarybos narių dauguma. • Tarybos narys privalo:1) dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose;2) būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu;3) dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose;4) nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui;

5) nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams reglamento nustatyta tvarka. • Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijoje skiriamos dvi viešosios valdžios sistemos: valstybės valdymas ir vietos savivalda. Konstitucijoje įtvirtinti savivaldybių tarybų viršenybės vykdomųjų organų atžvilgiu, vykdomųjų organų atskaitingumo atstovybei principai. Savivaldybių veikimo laisvę ir savarankiškumą saisto Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžta jų kompetencija. • KT išaiškino, kad valstybės pareigūnai, pagal Konstituciją ir įstatymus turintys įgaliojimus priimti tokius sprendimus, nuo kurių priklauso savivaldybių tarybų sprendimų pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją priėmimas ir įgyvendinimas, tuo pat metu negali būti savivaldybių tarybų nariais. • Konstatuota, kad pagal Konstituciją tie patys asmenys negali tuo pat metu vykdyti funkcijų įgyvendinant valstybės valdžią ir būti savivaldybių tarybų, per kurias įgyvendinama savivaldos teisė, nariais, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas dvigubo mandato draudimo principas, kad savivaldybių tarybų nariais taip pat negali būti valstybės pareigūnai, kurie pagal Konstituciją ir įstatymus turi įgaliojimus kontroliuoti ar prižiūrėti savivaldybių veiklą...” • LR Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio 1 d. ta apimtimi, kuria, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, nėra nustatyta, kad LR teritorijos administracinių vienetų nuolatiniai gyventojai gali būti renkami į atitinkamų savivaldybių tarybas ir būdami įrašyti į ne politinių partijų sudaromus kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašus, prieštarauja LR Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai. • Gyventojų skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai, kurių įgaliojimus nustato Seimo kontrolierių įstatymas• Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti kontrolės komitetą• Savivaldybės taryba išrenka Merą iš Tarybos narių slaptu balsavimu, paprasta visų savivaldybės narių balsų dauguma. ST slaptu balsavimu skiria mero pasiūlytus kandidatus mero pavaduotojais.• Kiekvienas Lietuvoje nuolat gyvenantis ES pilietis turi teisę balsuoti vietos savivaldos institucijų rinkimuose ir būti išrinktas savivaldybės tarybos nariu, išrinktas arba paskirtas meru ar kitu savivaldybės pareigūnu.• Savivaldybių vykdomieji organai – savivaldybės administracijos direktorius, jo vadovaujama savivaldybės administracija, taip pat jos struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos, seniūnijų tarybos.• Savivaldybės administracija – tai viešojo administravimo savivaldybės įstaiga, kurią sudaro seniūnijos, jose dirbantys irki valstybės tarnautojai. Jos įgaliojimai nėra susiję su ST įgaliojimų pabaiga. SA valstybės tarnautojai negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais.• Savivaldybės administracijos direktorius yra pavaldus savivaldybės tarybai ir atskaitingas merui.• Seniūną konkurso būdu skiria ir atleidžia savivaldybės administracijos direktorius • Savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas savivaldybės tarybai• Vyriausybės atstovas (tikrina kaip savivaldybių institucijos įgyvendina įstatymus, Vyriausybės nutarimus, ar savivaldybių aktai neprieštarauja konstitucijai ir įstatymams) yra pavaldus Vyriausybei ir atskaitingas ministrui pirmininkui.• Apskrities viršininkas (įgyvendina valstybės politiką įvairiose visuomenės gyvenimo srityse) yra pavaldus ir atskaitingas vyriausybei, kuri jį skiria ir atleidžia iš pareigų.

10 tema. Seimo kontrolė.

Piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Jie turi teisę siūlyti teismui kaltus pareigūnus atleisti iš užimamų pareigų.

Konstitucijos 73 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad prireikus Seimas steigia ir kitas kontrolės institucijas, kurių sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas. Toks konstitucinis reguliavimas lėmė, kad turime ne vieną, bet kelis Seimo kontrolierius, kad be Seimo kotrolierių, turime ir kitas kontrolierių institucijas.

1. Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.

2. Pareigūnas – valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos tarnautojas, taip pat kitas darbuotojas, atliekantis viešojo administravimo funkcijas; viešosios įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, darbuotojas, turintis administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims; valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymų nustatytas valstybės suteiktas funkcijas.

3. Pareiškėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris kreipiasi į Seimo kontrolierių pateikdamas skundą dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

4. Piktnaudžiavimas – tokie pareigūno veiksmai ar neveikimas, kai jam suteikti įgaliojimai naudojami ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus arba savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų (naudojimosi

tarnybine padėtimi, keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat tokie pareigūno veiksmai, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savavaliaujama.

Pagrindiniai Seimo kontrolierių veiklos principai:1) teisė į gerą viešąjį administravimą;2) veiklos laisvės ir savarankiškumo;3) atskaitingumo;;4) teisėtumo;5) nešališkumo ir teisingumo;6) proporcingumo;7) viešumo.

Seimo kontrolierių tiriami skundai:1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.2. Seimo kontrolieriai netiria Respublikos Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), valstybės kontrolieriaus ir Konstitucinio Teismo bei kitų teismų teisėjų veiklos, savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos. 3. Seimo kontrolieriai taip pat netiria prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau tiria skundus dėl prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ir laisves.4. Seimo kontrolieriai netiria skundų dėl darbo teisinių santykių, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.

Skundų padavimo terminas Skundams paduoti nustatomas vienerių metų terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo. Skundai, paduoti praėjus šiam terminui, netiriami, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendžia kitaip.

Anoniminiai skundai. Anoniminiai skundai netiriami, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendžia kitaip. Skundo tyrimas

Seimo kontrolierius ištiria skunde nurodytas aplinkybes ir surašo pažymą. Pažymoje nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai bei pareigūno veikos juridinis įvertinimas. Pažymą pasirašo Seimo kontrolierius. Seimo kontrolieriaus pažyma pateikiama pareiškėjui. Pažyma taip pat gali būti pateikiama institucijos ar įstaigos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovui ar pareigūnui, kurio veiksmai buvo tiriami, o prireikus – ir aukštesnės pagal pavaldumą institucijos ar įstaigos vadovui, taip pat kitoms institucijoms ar įstaigoms. Tais atvejais, kai pažymoje yra informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, komercinė ar banko paslaptis, arba įstatymų saugomi asmens duomenys, pateikiama ne visa pažyma.

Seimo kontrolieriaus sprendimai 1. Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, priima sprendimą:1) pripažinti skundą pagrįstu; 2) atmesti skundą; 3) nutraukti skundo tyrimą. 2. Laikas, per kurį buvo tirtas skundas, neįskaitomas į įstatymų nustatytą senaties terminą tarnybinei (drausminei) nuobaudai skirti.3. Skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.

Seimo kontrolierius – Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, ginantis žmogaus teises ir laisves, tiriantis pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei siekiantis gerinti viešąjį administravimą.

Seimo kontrolieriui keliami reikalavimai:Seimo kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos LR pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo stažą.

7 straipsnis. Seimo kontrolierių skyrimas 1. Seimo Pirmininko teikimu Seimas skiria 2 Seimo kontrolierius penkerių metų kadencijai.2. Seimas skiria vieną Seimo kontrolierių valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti ir vieną Seimo kontrolierių apskričių viršininkų administracijų bei savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti.

2 dalies redakcija nuo 2010 m. liepos 1 d.: 2. Seimas skiria vieną Seimo kontrolierių valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti ir vieną Seimo kontrolierių savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti.3. Jei Seimo kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta kadencijai nepasibaigus, Seimas skiria naują Seimo kontrolierių.

1. Seimo kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, kai:1) pasibaigia įgaliojimų laikas;2) jis atsistatydina;3) jis miršta;4) nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jei įstatymų nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba kai Seimo kontrolierius pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti pareigų; 5) dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis; 6) daugiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą juo.2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytais atvejais sprendimą dėl Seimo kontrolieriaus įgaliojimų nutraukimo priima Seimas Seimo Pirmininko teikimu.3. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju klausimą dėl Seimo kontrolieriaus įgaliojimų nutraukimo Seimas sprendžia tik tada, kai yra sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada.4. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais Seimo kontrolierius eina pareigas tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas Seimo kontrolierius

Seimo kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis ar skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat su darbu juridiniuose asmenyse. Seimo kontrolierius negali gauti kito atlyginimo, išskyrus jam nustatytą pagal einamas pareigas ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą bei autorinį atlyginimą už kūrybinį darbą.

Administracinė byla Nr. AS-438-556/2009pareiškėjas E.B. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė iš dalies panaikinti LR Seimo kontrolieriaus 2009 m. liepos 9 d. pažymą Nr. 4D-2009/1-586.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 29 d. nutartimi pareiškėjo E.B. skundą atsisakė priimti nagrinėti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vadovaujantis ABTĮ 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Remiantis ABTĮ 5 str. 1 d. nuostata, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Teismas gali nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

Seimo kontrolierių įstatymo 21 str. nustatyta, kad Seimo kontrolierius ištyręs skunde nurodytas aplinkybes surašo pažymą. Pažymoje nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai bei pareigūno veikos juridinis įvertinimas.

Teismo nuomone, išanalizavus Seimo kontrolierių įstatymo 19 str. 1 d. įtvirtintas Seimo kontrolieriaus teises darytina išvada, kad Seimo kontrolieriaus tyrimo galutinis aktas – pažyma – yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų. Taigi Seimo kontrolieriaus pažyma nelaikytina nei individualiu, nei norminiu teisės aktu ir negali būti skundžiama administraciniam teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15–1982/2006).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., t. y. kaip nenagrinėtiną teismų.

Atskiruoju skundu pareiškėjas E.B. panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 29 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą išspręsti skundo priimtinumo klausimą iš naujo.

1. skundžiamos Seimo kontrolieriaus Pažymos Nr. 4D-2009/1-586 dalys keliais aspektais pažeidžia pareiškėjo teises. Visų pirma, Pažymoje pateikiamas faktų nustatymas ir vertinimas neabejotinai bus vertinamas, sprendžiant pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimą. Antra, skundžiama Pažyma yra siūloma spręsti dėl pareiškėjo neeilinės atestacijos. Trečia, būtent dėl šios skundžiamos Pažymos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2009 m. liepos 16 d. išleido įsakymą Nr. 85 TE-243 „Dėl Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 85-TE-211 pripažinimo negaliojančiu";

2. nenuginčijus neteisingo faktų nustatymo ir teisinio jų įvertinimo, koks yra padarytas skundžiamoje Seimo kontrolieriaus pažymoje, praranda prasmę bet koks vėlesnių individualių administracinių teisės aktų ginčijimas, nes Seimo kontrolieriaus priimtos pažymos pagal žemesniosios instancijos teismo aiškinimą, tampa neginčijamos teisme. Be to, Seimo kontrolierius, pareiškėjo manymu, atliko neleistiną invaziją į baudžiamąjį procesą, ėmęsis iniciatyvos perduoti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje iš Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros į Kauno apygardos prokuratūrą. Taigi pagal pirmosios instancijos teismo pateikiamą teisės aiškinimą, Seimo kontrolieriui suteikiama neleistina kvaziteisminė funkcija, kurios pareiškėjas negali netgi apskųsti jokia tvarka (teismas nenurodė, į kokią instituciją pareiškėjas turėtų kreiptis).

ABTĮ 15 st. įtvirtinta administracinių bylų kompetencija nagrinėjant bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų, veiksmų ar neveikimo, kuriais fiziniams ar juridiniams asmenims sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos teisės ar pareigos arba pažeidžiami įstatymo saugomi interesai. Šioje byloje pareiškėjos skundo objektu yra Seimo kontrolieriaus 2009 m. liepos 9 d. pažyma Nr. 4D-2009/1-586.

Pažymėtina, jog pagal Seimo kontrolierių įstatymo (1998 m. gruodžio 3 d. Nr. VIII-950 redakcija) 22 str. 1 d., Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, priima sprendimą: pripažinti skundą pagrįstu ar atmesti skundą arba nutraukti skundo tyrimą.

Seimo kontrolieriaus tyrimo išdavoje priimtas sprendimas įforminamas pažyma. Siekiant nustatyti, ar Seimo kontrolieriaus tyrimo galutinis aktas - pažyma - laikytina viešojo administravimo

sprendimu, sąlygojančiu pareiškėjos teisių ar pareigų atsiradimą, pasibaigimą ar nutrūkimą arba įstatymais ginamų teisėtų interesų pažeidimą, teisėjų kolegijos nuomone, būtina atsižvelgti į tokios pažymos teisinius padarinius.

Išanalizavus Seimo kontrolierių įstatymo 19 str. 1 d. įtvirtintas Seimo kontrolieriaus teises darytina išvada, kad Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų, todėl jie nelaikytini nei individualiais, nei norminiais teisės aktais ir dėl to negali būti skundžiami administraciniam teismui.

Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į LVAT praktiką analogiškos kategorijos bylose (žr. pvz. 2006 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15–1982/2006).

Iš pačios pareiškėjo ginčijamos Seimo kontrolieriaus 2009 m. liepos 9 d. pažymos Nr. 4D-2009/1-586 turinio taip pat matyti, kad šia pažyma joje nurodytiems teisės subjektams nebuvo nustatyta jokių privalomų teisinių įpareigojimų ar suteikta teisių, joje buvo išdėstyti tik siūlymai (rekomendacijos) atsakingoms institucijoms atlikti tam tikrus veiksmus (b.l. 18).

Nors pareiškėjas ir nurodo, kad Seimo kontrolieriaus 2009 m. liepos 9 d. pažyma Nr. 4D-2009/1-586 sukėlė jam teisines pasekmes tuo aspektu, kad šios pažymos pagrindu vėliau buvo priimti kiti administraciniai aktai (Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2009 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. 85 TE-243), tačiau šių aktų pareiškėjas skunde teismui neginčijo (b.l. 7).

Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, vien tik Seimo kontrolieriaus pažyma negali būti tinkamu teisme nagrinėtino administracinio ginčo objektu (dalyku).

Dėl šių motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo E.B. atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-07-29 nutartis paliekama galioti nepakeista.

Subjektinė neteisminė savigyna pasireiškia ir piliečiams teikiant skundus Seimo kontrolieriams dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus!) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Logiškai ir sistemiškai suvokiant asmens galimybių kreiptis į teismą ir Seimo kontrolieriaus netapatumą, akivaizdu, kad savigyna Seimo kontrolierių dėka – ne teismo ar prokurorų, bet „kvaziteisminio“ ir tarsi parlamentinio tyrimo procedūra, kurioje tariamas piliečių teisių ir laisvių pažeidimas tam tikru požiūru – piktnaudžiavimo ir biurokratizmo – visiškai (galutinai) neišsprendžiamas (tyrimo metu nustatytas viešosios valdžios piktnaudžiavimo ar biurokratizmo aktas nepanaikinamas). Tai atskleidžia Konstitucijos nuostata: „Jie (seimo kontrolieriai) turi teisę siūlyti teismui kaltus pareigūnus atleisti iš užimamų pareigų“. Taigi seimo kontrolieriai konstituciškai nėra įgalioti tiesiogiai pašalinti skundžiamą teisių ar laisvių pažeidimą. Todėl toks savigynos būdas nėra itin veiksmingas, t.y. vertintinas ne tiek teisinio valstybingumo, kiek demokratijos aspektu. Tai suponuoja ir Seimo kontrolierių įstatymas, kuris draudžia šiems pareigūnam tirti prokurorų, tardytojų ir kvotėjų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat seimo nutarimas, kuriame, viena vertus pritariama Seimo kontrolierių metinei ataskaitai, kita vertus, Seimo kontrolieriai... raginami(!) dažniau pasinaudoti minėta konstitucine teise kreiptis į teismą dėl kaltų pareigūnų atleidimo iš einamų pareigų. Tai leidžia abejoti, ar apskritai veiksmingas konstitucinis ombudsmenų naujadaras, jei jį detalizuojantis įstatymų leidėjas „nesikišimui į teisėjo ar teismų veiklą“ prilygina Seimo kontrolierių nesikišimą į tardytojų ar kvotėjų procesinę veiklą. Įstatymų leidėjas 20004m. priėmė naują Seimo kontrolierių įstatymą, kuriuo be kita ko:

a) Labiau išgrynino pagrindinį seimo kontrolierių atliekamo tyrimo objektą – ne tiek biurokratizmą ar piktnaudžiavimą, kiek žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus, padaromus atliekant viešąjį administravimą ar ikiteisminį tyrimą.

b) Įgaliojo Seimo kontrolierius tirti „skundus dėl prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ir laisves“, kiek toks tyrimas nepaneigia išlikusio įpareigojimo neanalizuoti „prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo“

c) Išplėtė konstitucinių subjektų, galinčių kreiptis į Seimo kontrolierius, grupę: ne tik „piliečiai“, bet ir „fizinis ar juridinis asmuo“

d) Padidino minimalų kontrolierių teisinio darbo stažą iki 10 metų (buvo nemažiau kaip 5 metai) ir panaikino nuostatą, kad teisiniam darbui prilyginamas „darbas valstybės valdžios bei valdymo institucijose“.

Seimo kontrolieriai (parlamento ombudsmenas) – tai Seimo, įstatymų leidžiamosios valdžios ir parlamentinę kontrolę vykdančios institucijos skiriami pareigūnai, kurių pagrindinė užduotis tirti skundus dėl valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo.

Seimo kontrolierių priimami sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau jų galimybė gauti visą (net valstybės paslaptimi laikomą) informaciją sustiprina jų teisinę padėtį.

Konstitucija numato 2 rūšių Seimo kontrolierių įgaliojimus:1) Valstybės įstaigų pareigūnų2) Apskrities viršininko administracijos bei Savivaldybių pareigūnų veiklos kontrolė

Penkiems seimo kontrolieriams veikiant individualiai , jų sujungimą į vieną įstaigą nėra pagrindo laikyti kolegialia parlamento ombudsmenų institucija.

Seimo kontrolieriams įstatymu suteikta teisė siūlyti Seimui, Vyriausybei ar kitoms valstybės institucijoms, kad būtų pakeisti įstatymai ar kiti norminiai aktai, varžantys žmogaus teises ir laisves.

Seimo kontrolierius pareigoms skiria ir atleidžia Seimas. Seimo kontrolierių įgaliojimų laikas – 5 metai. Seimo kontrolierių paskyrimas nesiejamas su naujai išrinkto Seimo veiklos pradžia. Ankščiau laiko Seimo kontrolierius gali būti atleistas visų Seimo narių balsų dauguma. Seimo kontrolierių kadencija nesibaigia vienu metu. Seimas skiria 5 Seimo kontrolierius: 2 valstybės įstaigų pareigūnų ir tris apskričių viršininkų administracijų bei

vietos savivaldybių įstaigų pareigūnų veiklai tirti. Seimo kontrolieriai nėra pavaldūs Seimo kontrolierių įstaigos vadovui ir už darbą atsiskaito Seimui. SK sprendimas galutinis ir peržiūrimas kitų institucijų. SK laikomi teisine institucine žmogaus teisių garantija. Seimo kontrolierių veikla (veikimas, darbas) gali būti apskųsta administraciniam teismui. Politinio neutralumo principas reiškia, kad viešojo administravimo valstybės tarnautojas privalo nešališkai

tarnauti žmonėms nepaisydamas asmeninių politinių pažiūrų, tarnybos metu nedalyvauti politinėje veikloje. Skaidrumas – tai, kad bet kokia valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira

įvertinti ir susipažinti su jo rengtais tarnybiniais dokumentais, išskyrus įstatymų ar kitų teisės aktų saugomas valstybės ar tarnybos paslaptis.

11 tema. Valstybės kontrolė

Valstybės kontrolė yra aukščiausioji valstybinio audito institucija, prižiūrinti, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, atliekanti kitas jai įstatymu pavestas funkcijas.

Valstybės kontrolės veiklos forma – finansinis (teisėtumo) ir veiklos auditas. Valstybės kontrolė - institucija, atliekanti valstybinį auditą. 133 straipsnis

Valstybės kontrolės sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas.Valstybės kontrolei vadovauja valstybės kontrolierius, kurį penkeriems metams Respublikos Prezidento teikimu skiria Seimas.Valstybės kontrolierius, pradėdamas eiti pareigas, prisiekia. Priesaiką nustato įstatymas.

134 straipsnis Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas.Valstybės kontrolierius teikia Seimui išvadą apie metinę biudžeto įvykdymo apyskaitą.

Valstybės kontrolės Įstatymas reglamentuoja Valstybės kontrolės veiklą ir tarnybos Valstybės kontrolėje teisinius santykius.

Valstybės kontrolės teisinis statusas

Valstybės kontrolė yra Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija. Valstybės kontrolė yra juridinis asmuo, turi atsiskaitomąją sąskaitą Lietuvos banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublika. Valstybės kontrolė“, simboliką ir atributiką.

Pagrindiniai Valstybės kontrolės uždaviniai yra:1) prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas;2) skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui.

Valstybės kontrolės veiklos teisiniai pagrindai ir principai Valstybės kontrolė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, VK Įstatymu ir kitais įstatymais, tarptautinėmis sutartimis, valstybinio audito reikalavimais ir kitais teisės aktais.Valstybės kontrolės veikla grindžiama nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, neutralumo ir profesionalumo principais.

Valstybės kontrolė, prižiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, audituoja: 1) valstybės biudžeto vykdymą; 2) valstybės piniginių išteklių naudojimą; 3) valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; 4) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymą; 5) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymą; 6) atitinkamas lėšų valdymo institucijas ir paramos gavėjus, kaip naudojamos Lietuvos Respublikoje gautos Europos Sąjungos lėšos ir kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja Lietuva.

Valstybės kontrolė LR tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos finansinės paramos auditus ir teikia atitinkamoms institucijoms šių auditų dokumentus.Valstybės kontrolė rengia savivaldybių kontrolierių tarnyboms audito metodikas bei valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka atlieka savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) atliekamo audito išorinę peržiūrą.

Valstybės kontrolierius:1) vadovauja Valstybės kontrolei;2) atstovauja Valstybės kontrolei valstybės valdžios ir valdymo institucijose, teisme ir tarptautinėse organizacijose;3) nustato ir tvirtina Valstybės kontrolės struktūrą, pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus;4) teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš tarnybos Valstybės kontrolės pareigūnus ir kitus valstybės tarnautojus;5) teikia Respublikos Prezidentui valstybės kontrolieriaus pavaduotojų kandidatus bei siūlymus atleisti valstybės kontrolieriaus pavaduotojus iš pareigų;6) teikia Seimui Valstybės kontrolės veiklos ataskaitą ir išvadas; 7) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo valstybinio audito dokumentų įforminimo Seimo Audito komitetui teikia veiklos audito ataskaitas ir finansinio (teisėtumo) audito ataskaitas bei išvadas, kai Valstybės kontrolės pareigūnai dėl finansinių ataskaitų pareiškė sąlyginę ar neigiamą nuomonę arba atsisakė ją pareikšti;8) turi teisę dalyvauti Seimo plenariniuose posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę, kai svarstomi su Valstybės kontrolės veikla susiję klausimai;9) turi teisę teikti siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui arba Vyriausybei dėl teisės aktų tobulinimo;10) dalyvauja Vyriausybės posėdžiuose;11) turi teisę pareikšti atskirąją nuomonę dėl Vyriausybės nutarimų. Apie šią nuomonę jis per 3 darbo dienas po Vyriausybės posėdžio raštu praneša Seimui ir Vyriausybei.

Valstybinio audito tipai: 1. Valstybės kontrolė atlieka finansinį (teisėtumo) ir veiklos auditą.2. Valstybinis auditas atliekamas pagal valstybės kontrolieriaus patvirtintus Valstybinio audito reikalavimus.3. Valstybinio audito reikalavimai skelbiami leidinyje "Valstybės žinios".

Valstybinio audito SUBJEKTAI yra:1) valstybės institucijos ir įstaigos;2) savivaldybės;3) visų rūšių įmonės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/2 balsų;4) įmonės ir kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės ar savivaldybės institucija suteikė lėšų arba perdavė turto.

Valstybės kontrolė taip pat atlieka valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo valstybinį auditą.

Seimas nutarimu gali pavesti Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą pagal jos kompetenciją. Audituojamo subjekto teisės ir pareigos

Audituojamas subjektas turi teisę susipažinti su valstybinio audito ataskaitos projektu ir per Valstybės kontrolės nustatytą, bet ne trumpesnį kaip 7 darbo dienų terminą teikti dėl jo pastabas. Audituojamas subjektas privalo užtikrinti teisę Valstybės kontrolės pareigūnams, įgaliotiems atlikti valstybinį auditą, laisvai patekti į patalpas, gauti dokumentus, tikrinti informacijos šaltinius ir gauti duomenis, įskaitant informaciją elektroniniu ryšiu, taip pat susitikti su audituojamo subjekto vadovais ir darbuotojais bei gauti jų raštiškus paaiškinimus. Audituojamas subjektas privalo sudaryti tinkamas darbo sąlygas Valstybės kontrolės pareigūnams valstybiniam auditui atlikti.

Dėl audito metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų priimamas administracinis aktas - sprendimas. Valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojai, priimdami sprendimus pagal audito ataskaitas, turi teisę:

1) nurodyti audituotų subjektų vadovams reikšmingus teisės aktų pažeidimus ir įpareigoti juos pašalinti;2) įpareigoti audituotų subjektų vadovus ar aukštesniųjų institucijų vadovus įstatymų nustatyta tvarka išieškoti valstybei, savivaldybei ar kitam juridiniam asmeniui padarytą žalą; 3) įpareigoti audituotų subjektų vadovus ar aukštesniųjų institucijų vadovus įstatymų nustatyta tvarka traukti asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn;4) įpareigoti audituotų subjektų vadovus grąžinti į valstybės ar savivaldybių biudžetus arba atitinkamus valstybės pinigų fondus lėšas, skirtas ar panaudotas pažeidžiant įstatymus ar kitus teisės aktus;5) nustačius pažeidimus, nagrinėtinus atitinkamų viešojo administravimo subjektų arba teisėsaugos institucijų, valstybinio audito dokumentus perduoti pagal kompetenciją;6) teikti siūlymus valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijoms bei viešojo administravimo subjektų vidaus audito tarnyboms atlikti tikrinimus jų kompetencijai priskirtais klausimais;7) nustatyti sprendimo įvykdymo terminą;8) siūlyti Seimo Audito komitetui svarstyti valstybinio audito ataskaitas ir audito išvadas

Sprendimų apskundimo tvarka ir terminai Audituoto subjekto vadovai ar kiti sprendime nurodyti asmenys valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo sprendimą per dvidešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali apskųsti teismui

Sprendimų vykdymo kontrolė Audituotas subjektas per 30 kalendorinių dienų ar per kitą valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojų nustatytą terminą, bet ne trumpesnį kaip trisdešimt kalendorinių dienų, informuoja Valstybės kontrolę apie sprendime nurodytų teisės aktų pažeidimų pašalinimą, nurodymų, teikimų ir siūlymų vykdymą.

Valstybės kontrolieriaus atleidimo pagrindai ir sąlygos:1. Valstybės kontrolierius atleidžiamas:1) jam atsistatydinus;2) pasibaigus jo įgaliojimų laikui;3) pareiškus jam nepasitikėjimą; 4) dėl sveikatos būklės; 5) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;6) sukakęs šešiasdešimt penkerius metus;7) Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės.

Valstybės kontrolierius atsistatydinimo pareiškimą įteikia Respublikos Prezidentui. Nepasitikėjimą valstybės kontrolieriumi gali reikšti 2 subjektai: Seimas ir/ar Respublikos Prezidentas. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas

1) Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau, negu jam priklauso pagal įstatymus arba jais remiantis išleistus kitus teisės aktus. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti tokio įstatymo ar kito teisės akto įgyvendinimui būtinas lėšas. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas ar kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų yra neskiriama arba jų skiriama nepakankamai.2) Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad 2002 m. balandžio 23 d. priimdamas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą, kurio įgyvendinimui reikėjo papildomų lėšų, įstatymų leidėjas privalėjo padaryti atitinkamus valstybės biudžeto pakeitimus ir numatyti tiek lėšų, kiek buvo reikalinga tam, kad šis įstatymas būtų įgyvendintas. Asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus arba jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo

užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė.3) Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, nustatydamas valstybės tarnautojams draudimus dalyvauti su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje, turi teisę įstatymu nustatyti ir priemones, kad šių draudimų būtų laikomasi, inter alia teisinę atsakomybę už dalyvavimą nesuderinamoje su valstybės tarnyba veikloje. Viena iš įstatymu nustatytų sankcijų už dalyvavimą tokioje veikloje gali būti atleidimas iš pareigų.4) Konstitucinis Teismas 2002 m. balandžio 23 d. nutarimu nutarė, kad Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (2000 m. liepos 13 d. redakcija) 7 straipsnio 1 ir 2 dalys (1994 m. gruodžio 13 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai.5) Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos ir kad savivaldybių biudžetų savarankiškumas gali būti aiškinamas tik atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos biudžetinės sistemos vieningumą. Konstitucinis Teismas nutarė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) įtvirtinta nuostata, kad Seimo patvirtintas valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas apima ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų pareigybes, neprieštarauja Konstitucijai.

12 tema. Konstitucijos keitimas. Individualus konstitucinis skundas

Svarbi Konstitucijos savybė – jos stabilumas Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad Konstitucijos stabilumas yra tokia jos savybė, kuri

kartu su kitomis konstitucinį teisinį reguliavimą skiria nuo žemesnės galios teisės akto nustatyto ordinarinio teisinio reguliavimo.

Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų.

Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma. Konstitucijos 1 straipsnio nuostata "Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika" gali būti

pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę. Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio "Lietuvos valstybė" bei keturioliktojo skirsnio

"Konstitucijos keitimas" nuostatos. Konstitucijos pataisos dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus.

Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų. Priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo pasirašo Respublikos Prezidentas ir ne vėliau kaip per 5 dienas

oficialiai paskelbia. Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, šis įstatymas įsigalioja,

kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Įstatymas dėl Konstitucijos keitimo įsigalioja ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo jo priėmimo “Kai ši Lietuvos Respublikos Konstitucija bus priimta referendumu, Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993

metų spalio 25 dienos 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte, 65, 68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio pirmojoje dalyje, 96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje dalyje.”

Konstitucija buvo keista:1996-06-20 LR Konstitucijos 47 str. papildymo įstatymu;1996-12-12 LR Konstitucijos 119 str. pakeitimo įstatymu;2002-06-20 LR Konstitucijos 119 str. pakeitimo įstatymu;2003-01-23 LR Konstitucijos 47 str. pakeitimo įstatymu;2003-03-20 LR Konstitucijos 84 str. papildymo įstatymu;2003-03-20 LR Konstitucijos 118 str. pakeitimo įstatymu;2004-07-13 LR Konstitucijos papildymo konstituciniu aktu “Dėl Lietuvos Respublikos narystės ES” ir Konstitucijos 150 str. papildymo įstatymu;2004-07-13 LR Konstitucijos 57 str. papildymo įstatymu;

2006-04-25 R Konstitucijos 125 str. pakeitimo įstatymu. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas 2007 m. liepos 4 d.Nr. X-126 Dėl individualaus konstitucinio skundo

instituto įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo Koncepcijos tikslas – apibrėžti individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo modelį. Pagrindinis individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo tikslas ir uždavinys – įgyvendinti asmens

konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir Konstituciniame Teisme. LR Seimo 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. X-1264 patvirtinta:

Siūlomo teisinio reguliavimo principai ir pagrindinės nuostatos(10.) subjektas – asmuo (fizinis ir juridinis), kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos.(11.) kreipimosi pagrindas – įstatymas ar kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktas (ar jo dalis), kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises. Siūlomo teisinio reguliavimo principai ir pagrindinės nuostatos(13.) kreipimosi terminas – ne ilgesnis kaip 3 mėn.nuo galutinio valstybės institucijos sprendimo.(14.) skundą surašo advokatas.(15.) žyminis mokestis – minimalus. Numatomo teisinio reguliavimo galimos pasekmės(19.) turėtų sumažėti kreipimųsi į EŽTT.(20.) atsiradus naujam kreipimosi į KT subjektui, padaugėtų bylų skaičius, pasikeistų bylų nagrinėjimo procesas, teisėjų ir teismo aparato darbo krūvis ir kt.(21.) būtini papildomi valstybės biudžeto asignavimai.

Konstitucijos 6 straipsnis 2 dalis: “Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija”.

nuostatos veiksmingumas. konstitucinio skundo galimybės.

13/14 tema. Konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės

Žmogaus teisės (Konstitucijoje)I Lietuvos valstybė (valdžios tarnavimo žmonėms principas, asmens teisė gintis remiantis Konstitucija);II Žmogus ir valstybė (teisė į gyvybę, laisvės neliečiamumas, privataus gyvenimo apsauga, nuosavybės apsauga, laisvė reikšti įsitikinimus, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė, teisė kreiptis į teismą, judėjimo laisvė, susirinkimų teisė, tautinių mažumų teisės);III Visuomenė ir valstybė (šeimos apsauga, garantijos asmenims auginantiems vaikus, vaiko teisės, švietimo sistema, valstybės parama kultūrai, mokslui, religinių organizacijų, bažnyčios teisinis statusas, cenzūros draudimas);IV Tautos ūkis ir darbas (ūkio pagrindas –privačios nuosavybės teisė, sąžiningos konkurencijos apsauga, monopolijų draudimas, vartotojų teisių apsauga, valstybės išimtinė nuosavybės teisė, asmens teisė pasirinkti darbą, verslą, teisė į laisvalaikį ir poilsį, profesinių sąjungų teisės, aplinkos apsauga).

Teisių nedalumo principas.Vienas iš esminių konstitucinių žmogaus teisių doktrinos pricipų – teisių nedalumo principas. Konstitucinės žmogaus teisės yra vertinamos kaip teisės, kurios sudaro vientisą, nedalomą žmogaus teisių sistemą. „negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, įgyvendindamas vieną konstitucinę teisę, netektų galimybės įgyvendinti kitą konstitucinę teisę“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d. nutarimai).

Asmuo turi teisę kreiptis į teismą; Teismas, kilus abejonėms dėl teisės akto konstitucingumo, bylą sustabdo ir kreipiasi Konstitucinį Teismą; Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas: nutarime pabrėžta, kad joks aukštesnės instancijos

bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas neturi įgaliojimų vertinti žemesnės instancijos teismo nutarties sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į KT dėl teisės akto atitikties Konstitucijai. Teismas pažymėjo, kad teismo nutartimi, kuria sustabdomas bylos nagrinėjimas ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, byla nėra užbaigiama, tad tokia nutartis nėra baigiamasis teismo aktas, galimybę kurį apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui garantuoja Konstitucija.

Teisės teorijoje vartojami terminai: žmogaus teisės, pilietinės laisvės (civil liberties), pagrindinės teisės, fundamentinės teisės.

Koks yra žmogaus teisių ir konstitucinių žmogaus teisių santykis? Ar terminas “žmogaus teisės” ir sąvoka “žmogaus konstitucinės teisės” yra tapatūs?

Žmogaus teisių terminas dažnai persipina su konstitucinių teisių terminu, ir asmens konstitucinės teisės dažnai yra suprantamos ir kaip žmogaus teisės, tačiau negalime šių sąvokų „mechaniškai“ tapatinti. Žmogaus teisių terminas paprastai yra siejamas su tarptautinės bendruomenės pripažintais žmogaus teisių standartais, suformuluotais pagrindinėse tarptautinėse sutartyse, toks žmogaus teisių traktavimas yra būdingas tarptautinei žmogaus teisių teisės doktrinai. Tarptautiniuose visuotinai pripažįstamose žmogaus teisėms skirtuose dokumentuose formuluojami žmogaus teisių principai veikia nacionalinę teisę, tačiau jų konstitucinė raiška gali būti įvairi, svarbu, kad ji nepaneigia ar neiškreipia teisių turinio.

“Formalus (verbalinis) konstitucinių teisių sutapatinimas su konkrečiu konstitucijos tekstu nėra teisingas, kadangi žmogaus teisių pripažinimas kaip konstitucinių siejamas ir su konstitucijos nuostatų oficialiu interpretavimu, ką neretai ir daro konstitucinės justicijos institucijos.”

“žmogaus teisių” ir “konstitucinių žmogaus teisių” sąvokų “sutapatinimas”. Sąlygotas tarptautinių žmogaus teises apibrėžiančių dokumentų įtaka konstitucijų turiniui, konstitucinei

doktrinai. Tarptautiniai dokumentai ---konstitucijos. Globalizacijos procesai; Žmogaus teisių universalėjimas; Tarptautinės teisės konstitucionalizacija; Ar egzistuoja riba tarp tarptautinės viešosios teisės ir nacionalinės konstitucinės teisės? Konstitucinės žmogaus teisės ir tarptautinės sutartys.

Žmogaus teisės: Pilietinės, politinės ir socialinės (pagal teisių turinį); Individualios ir koletyvinės (pagal teisių įgyvendinimo formą); Pirminės ir išvestinės; Absoliučios ir santykinės (teisių ribojimo galimybės); Universalios ir specialios; Individualios ir kolektyvinės (pagal teisių įgyveninimo formą); Fizinio ir juridinio asmens; Bendrosios ir specialiųjų subjektų teisės (pagal subjektą – vaikai, asmenys auginantys vaikus, neįgalūs ir t.t.); Teisės, kurios ginamos nacionaliniuose teismuose ir teisės, kuriomis garantuojama ir tarptautinių teismų gynyba

(pagal garantijų pobūdį); Formaliai įtvirtintos konstituciniame akte (pagal teisinio įtvirtinimo pobūdį).

Ar asmens teisės, deklaruotos Konstitucijoje yra siejamos su pilietybe? Jei sietina – tai teisės, kuriomis garantuojama asmens galimybė daryti poveikį politinei kaitai visuomenėje. Dalis teisių nesietinos su asmens Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimu. Konstitucinių normų ir įstatymo leidėjo teisių santykis. Ar nėra peržengiamos įstatymo leidėjui nustatytos Konstitucijoje ribos vertinant žmogaus teisių įgyvendinimą?

– klausimas konstitucinei jurisprudencijai. Žmogaus teisių ir laisvių ribojimas

Galimybė riboti žmogaus teises ir laisves: tai atliekama įstatymo pagrindu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje (siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje

įtvirtintas vertybes); ribojimais negali būti paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; turi būti laikomasi (konstitucinio) proporcingumo principo.

Europos Žmogaus Teisių Konvencija Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. išvadoje šią konvenciją Lietuvos teisinėje sistemoje vertina kaip

turinčią įstatymo galią. Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 17 d. nutarimas – Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo

galią. Jos yra taikomos tiesiogai. Konstitucinis Teismas netiria įstatymo atitikties įstatymo galią turinčiam teisės aktui, jis atsisako tirti pareiškėjų

prašymus dėl įstatymų atitikties tarptautinėms sutartims, tačiau tiria poįstatyminių teisės aktų atitiktį tarptautinėms sutartims; pvz. KT 2007-01-16 nutarime sprendė Respublikos Prezidento dekreto atiktikimą EŽTK nuostatoms. Prigimtinės ir pozityviosios teisės doktrinų įtaka žmogaus teisių raidai

- prigimtinės teisės doktrina; - pozityviosios teisės doktrina. Prigimtinės teisės ir pozityviosios teisės doktrinos papildo viena kitą konstituciniuose dokumentuose.

1992 m. LR Konstitucijoje įvardintos žmogaus teisės yra pagrįstos prigimtinių teisių doktrina (Konstituciojos 18 straipsnis – Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės.) Teisės ir pareigos

Konstitucijos 28 str. “Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.” Konstitucinės žmogaus teisės. Tarptautinės sutartys.

Tarptautiniai įsipareigojimai; Narystė tarptautinėse organizacijose – sąlyga nacionalinės konstitucinės teisės kaitai; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (ją lydintys protokolai) – įtaka konstitucinei

teisei; Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija – įtaka Konstitucinio Teismo jurisprudencijai.

Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 17 d. Nutarimas Palyginus Konstitucijos 138 straipsnio trečiosios dalies ir ginčijamo įstatymo 12 straipsnio normų turinį darytina

išvada, jo pagal prasmę jos iš dalies sutampa, nes abi patvirtina, kad Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galią. Taigi ginčijamo įstatymo 12 straipsnio nuostata “turi [...] įstatymo galią”, kai ji taikoma Seimo ratifikuotoms tarptautinėms sutartims, neprieštarauja Konstitucijai, o tai, jog įstatymo galią turi Lietuvos Respublikos tarptautinės. Šiuo požiūriu ginčijamo įstatymo 12 straipsnio nuostata, kad Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys “turi [...] įstatymo galią”, prieštarauja Konstitucijai. sutartys, t.y. ir Seimo neratifikuotos tarptautinės sutartys, nepagrįstai išplečia jų juridinę galią Lietuvos Respublikos teisės šaltinių sistemojeŽmogaus teisės

Konstitucinės žmogaus teisės; Tarptautinės sutartys. KT 1995-01-24 išvada: Lietuvos teisėje Konvencija taikoma tiesiogiai ir turi įstatymo galią. KT išvadoje konstatavo, jog baudžiamojoje teisenoje tiesioginis Konvencijos taikymo būdas netaikomas: “šiais

atvejais tiesiogiai taikomi LR baudžiamieji ir baudžiamojo proceso įstatymai, o tarptautinės sutartys taikomos tik specialiais šių įstatymų nurodytais atvejais (...).”

Konstituciniam Teismui nebuvo pateiktas klausimas dėl Konvencijos tiesioginio ar netiesioginio veikimo būdo Lietuvos teisėje; (nėra atsakymo rezoliucinėje dalyje).

Taikymo klausimas: prieštaravimo tarp Lietuvos teisės akto ir Konvecijos atveju. Kam teikiama pirmenybė?KT 1995 m. sausio 24 d. išvada

KT pažymi, kad paklausime minima vadinamoji pozityvi diskriminacija negali būti traktuojama kaip privilegijų teikimas. Konstitucijoje tik yra nustatytos kai kurios visuotinai pripažintos specialios tam tikrai žmonių grupei būdingos teisės, būtent tautinių mažumų narių teisės, kurios įtvirtintos Konstitucijos 37 ir 45 straipsniuose. Konstitucijoje taip pat nustatyta, kad valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, teikia joms paramą, numato lengvatas dirbančioms motinoms (39 str.)…Žmogaus teises ginančios institucijos tarptautiniu lygmeniu

Jungtinių Tautų institucijos; Europos Tarybos institucijos; Europos Sąjungos institucijos.

JT institucijos JT žmogaus teisių apsaugos sistema susideda iš dviejų pagrindinių institucijų blokų: JT Chartijos pagrindu sukurtos institucijos, ir institucijos įsteigtos tarptautinių žmogaus teisių sutarčių pagrindu.

Europos Tarybos institucijos Europos žmogaus teisių teismas. Kreipimosi tvarka ir peticijos priimtinumo sąlygos: - skundas prieš valstybę, kuri yra Konvencijos dalyvė; - galima skųsti tik tuos veiksmus, kurie įvyko po Konvencijos įsigaliojimo valstybei (ratione temporis

principas). (Lietuvai Konvencija įsigaliojo 1995 m. birželio 20 d.); - skundas tik dėl teisių, kurių apsaugą suteikia Konvencija ir jos protokolai (ratione materiae principas). - pasinaudota visomis vidaus teisinės gynybos priemonėmis; - skundas negali būti anoniminis; - pateiktas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo galutinio nacionalinės institucijos sprendimo. (T.Jakelaitis prieš

Lietuvą) T.Jakelaitis prieš Lietuvą (EŽTT 2008-12-16 nutarimas)

Pagal Konvencijos 35 str. 1 d. EŽTT gali priimti nagrinėti bylą ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo tos dienos, kai buvo priimtas galutinis sprendimas pačioje valstybėje. EŽTT pastebėjo, kad LAT nutartį šioje byloje priėmė 2004-10-12. Net tariant, kad pareiškėjui ši nutartis tapo žinoma tik 2005 m. balandžio 13 d., pastaroji data negali būti laikoma šešių mėnesių termino pradžia. Iš EŽTT pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjo advokatas, kurį

pareiškėjas pats pasirinko ir kuris pareiškėją atstovavo kasaciniame procese, dalyvavo LAT posėdyje 2004-10-12. Vis dėlto Teismas nelaikė 2004-10-12, nuo kurios skaičiuotinas šešių mėnesių skundo pateikimo Teismui terminas. Teismas pastebėjo, kad pagal nacionalinę teisę (BPK 377 str.) kasacinės instancijos teismo nutartis turi būti surašyta ne vėliau kaip per 7 dienas arba, esant ypatingoms aplinkybėms, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo jos priėmimo. Vis dėlto, netgi tariant, kad ypatingos aplinkybės buvo, ir LAT nutartį surašė per 14 dienų, galutinė data, kada pareiškėjo advokatas būtų galėjęs gauti nutarties nuorašą, buvo 2004 m. spalio 26 d. Pareiškėjas EŽTT skundą pateikė 2005-04-29, t.y. praėjus 6 mėnesiams ir 2 dienoms po galutinio sprendimo priėmimo.Europos Sąjungos institucijos

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (Bendrijos teisės viršenybės principas); Europos ombudsmenas (Europos ombudsmenas tiria ES piliečių, įmonių ir įstaigų, taip pat ES valstybėje

reziduojančių asmenų ar joje buveinę turinčių juridinių asmenų skundus). Nacionalinės žmogaus teisių priežiūros institucijos

Teisminės/neteisminės institucijos; Neteisminės institucijos: Seimo kontrolierius; Lygių galimybių kontrolierius; Vaiko teisių apsaugos kontrolierius; Žurnalistų etikos inspektorius. Sąlygos neteismini ų nstitucijų funkcijų įgyvendinimui: Nepriklausomumas (atskaitingumas tik parlamentui); Vykdomosios valdžios institucijos negali turėti galimybių daryti poveikį institucijos veiklai.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Atskaitinga Seimui; Į tarnybą gali kreiptis asmenys, patyrę diskriminaciją dėl savo lyties darbo, švietimo, prekių ir paslaugų teikimo

sferose ar patyrę seksualinį priekabiavimą. Nuo 2005 m. Tarnyba tiria skundus asmenų patyrusių diskriminaciją ar priekabiavimą dėl amžiaus, lytinės

orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų darbe, švietimo įstaigoje ar teikiant paslaugas.

Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti Lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių teisių pažeidimo.

Skundai teikiami raštu: gali būti atsiųsti paštu, faksu arba el. paštu. Anoniminiai skundai nenagrinėjami, nebent kontrolierius nusprendžia kitaip.

Žmogaus teisių stebėsena Lietuvoje aktyviai užsiima ir nevyriausybinės organizacijos: Žmogaus teisių stebėjimo institutas; Žmogaus teisių institutas;

KT 2006-08-19 nutarimas Nutarime akcentuojama, kad įstatymų leidėjo diskrecijos, kuria jis gali naudotis reguliuodamas santykius,

susijusius su valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais asmeniui padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos atlyginimu, negalima interpretuoti kaip apimančios jo laisvą nuožiūrą nustatyti kokį nors išsamų (baigtinį) sąrašą atvejų, kuriais tokia žala turi būti atlyginama, arba nustatyti, kad tam tikrais atvejais minėtais neteisėtais veiksmais padaryta žala gali būti neatlyginama.

Įstatymų leidėjas neturi konstitucinių įgaliojimų nustatyti ir kokių nors maksimalių atlygintinos valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais asmeniui padarytos žalos dydžių, kurie suvaržytų teismą ir neleistų priteisti teisingo atlyginimo už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą. KT 2006-11-13 nutarimas

KT pripažino, kad įstatymų nuostatos nevienodai traktuoja teisės į pilietybę išsaugojimą lietuvių kilmės ir kitos tautybės asmenims, taip pat kad nuostatos, pagal kurias teisės į pilietybę išsaugojimas siejamas su asmens etnine kilme, prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2000-06-30 nutarimas

KT pažymėjo, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo, įgyvendindamas vieną konstitucinę teisę, netektų galimybės įgyvendinti kitą konstitucinę teisę.

Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas ydingas dėl to, kad jis suponuoja ir tokią teisinę situaciją, kai asmuo, įgyvendindamas savo konstitucinę teisę kreiptis į teismą (teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta apeliacine tvarka), negali įgyvendinti kitos savo konstitucinės teisės (teisės, kad jam būtų atlyginta padaryta materialinė ir moralinė žala). Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. Nutarimas

Konstitucijos 52 straipsnis. Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.

Solidarumo principas reiškia tai, kad dirbančių (vykdančių aktyvią ekonominę veiklą) ir pajamų gaunančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos prisideda prie privalomojo sveikatos draudimo lėšų kaupimo, šitaip sudarydamos prielaidas teritorinėms ligonių kasoms atsiskaityti su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis už apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones. Kita vertus, solidarumo principas reiškia ir tai, kad asmuo prisideda prie sveikatos sektoriaus finansavimo pagal savo pajamų, nuo kurių sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, dydį, o sveikatos priežiūros prieinamumas nesiejamas su asmens finansiniu indėliu. KT 2007 m. birželio 7 d. Nutarimas

CK 3.194 str. 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Konstitucijai.

Ombudsmenas – tai tarpininkas tarp individo ir valstybės institucijos. Savo prigimtimi ombudsmeno institucija skiriasi nuo nacionalinės žmogaus teisių institucijos, nes pagrindinis

ombudsmeno institucijos tikslas yra užtikrinti teisingumą, nešališkumą viešojo administravimo sektoriuje, o nacionalinės žmogaus teisių institucijos tikslas yra daug platesnis: stebėti žmogaus teisių padėtį, prižiūrėti tarptautinių įsipareigojimų vykdymą nacionalinėje teisėje, šviesti visuomenę žmogaus teisių srityje bei papildomai atlikti kvaziteisminę funkciją dėl visų žmogaus teisių tiek viešėjame tiek ir privačiajame sektoriuje.

Nei LR Konstitucija, nei įstatymai neįvardija nė vienos institucijos kaip nacionalinės žmogaus teisių institucijos. Šiai institucijai būdingų bruožų galime surasti nagrinėdami Seimo kontrolierių, lygių galimybių kontrolieriaus, vaiko teisių kontrolieriaus ir žurnalistų etikos inspektoriaus teisinį statusą. (atskaitingi parlamentui)

1991m. Paryžiaus principai nustato, kad viena iš pagrindinių nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijų yra žmogaus teisių stebėsena (monitoringas). Tačiau nei Seimo kontrolierių įstatymas, nei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, nei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas, nei Visuomenės informavimo įstatymas nenumato žmogaus teisių stebėjimo funkcijos, tuo labiau duomenų ar faktų rinkimo. Visi nagrinėjami įstatymai nenusato šioms institucijoms ir kitos labai svarbios nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijų – visuomenės švietimo žmogaus teisių klausimais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas – pats veiksmingiausias tarptautinis žmogaus teisų gynimo būdas. Faktas, kad valstybė konstituciškai įvardija prigimtines žmogaus teiss ir laisves, nereiškia, kad jos nustoja būti

prigimtinės ir tampa valstybės sukurtomis. Žmogaus teisės ir laisvės, būdamos iš esmės prigimtinės (ne valstybės sukurtos), pagal jų įgyvendinimo,

apsaugos ir gynimo konstitucinę (ir konstitucijos nulemtą įstatyminę) konstrukciją iš dalies yra „valstybinės“, t.y. atitinkamai nulemtos valstybės teisėkūros.

Visas žmogaus teises ir laisves galima suskirstyti į 4 grupes, pavadintas taip:1)Status negativus – tai neigiamą santykio „žmogus ir valstybė“ vertinimą rodančios prigimtinės teisės, kurios suteikia –žmogui galimybių gintis nuo potencialaus valstybės savivaliavimo ar piktnaudžiavimo savo suverenia valdžia, t.y. istoriškai būdingo polinkio kėsintis į objektyvius gėrius: gyvybę, laisvę, orumą, privatų gyvenimą, būstą, nuosavybę, lygybę, minties ar žodžio laisvę.2)Status positivus – teigiamą santykio „žmogus ir valstybė“ vertinimą išreiškiančios teisės ir laisvės, kurios suteikia žmogui (ar žmonių grupėms) galimybių reikalauti, kad valstybė imtųsi tam tikrų veiksmų, suteiktų konkrečias paslaugas, objektyviai būtinas tam tikroms vertybėms užtikrinti. Pvz. Teisė laisvai pasirinkti darbą ir verslą, dirbančio žmogaus teisė į atostogas ir kartu reikalauti, kad valstybė apibrėžtų darbo laiko trukmę ir pan.3)Status passivus – iš principo pasyvią santykio „žmogus ir valstybė“ būseną simbolizuojančios teisės, kurios suteikia atskiroms žmonių grupėms tam tikrą autonomiją valstybės atžvilgiu. Pvz. Tautinių grupių teisė puoselėti savo kalbą, kultūra ir papročius.4)Status activus - aktyvią santykio “žmogus ir valstybė“ būseną išreiškiančios teisės, suteikiančios tam tikroms žmonių grupėms – piliečiams arba Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams – galimybių aktyviai veikti valstybės atžvilgiu.

Universalios teisės ir laisvės – kiekvieno žmogaus teisės ir laisvės neatsižvelgiant į jų lytį, amžių ir kt. Specialiosios – tam tikros žmonių grupės teisės.

1919m. įkurtos Tautų Sąjungos Statutas įtvirtino žmogaus orumo viršenybės principą prieš valstybės interesus daugelyje sričių, įskaitant globojamų teritorijų gyventojų teises, iškėlė tautinių mažumų apsaugos idėją.

1945m. įkurta JTO, o 1949m. Europos Taryba.

Žmogaus teisių apsaugos tikslas – apginti žmogaus orumą. Žmogaus teisių terminas dažnai persipina su konstitucinių teisių terminu, ir asmens konstitucinės teisės dažnai

yra suprantamos ir kaip žmogaus teisės, tačiau negalime šių sąvokų „mechaniškai“ tapatinti. Žmogaus teisių terminas paprastai yra siejamas su tarptautinės bendruomenės pripažintais žmogaus teisių standartais, suformuluotais pagrindinėse tarptautinėse sutartyse, toks žmogaus teisių traktavimas yra būdingas tarptautinei žmogaus teisių teisės doktrinai. Tarptautiniuose visuotinai pripažįstamose žmogaus teisėms skirtuose dokumentuose formuluojami žmogaus teisių principai veikia nacionalinę teisę, tačiau jų konstitucinė raiška gali būti įvairi, svarbu, kad ji nepaneigia ar neiškreipia teisių turinio. Ne tik tarptautiniai visuotinai pripažinti žmogaus teisių dokumentai veikia konstitucinių teisių katalogą, teisės globalizacija, supranacionalinės teisės atsiradimas taip pat lemia konstitucinių teisių universalėjimą.

Kitaip negu kitose teisės srityse, konstitucinėje teisėje žmogaus teisių negalima vertinti tik kaip subjektinių teisų, taip būtų paneigiamas tokių teisių prigimtinis pobūdis, objektyvus jų teisinis vertingumas.

Konstitucinė teisė nuo ordinarinės teisės skiriasi ne pagal reguliavimo dalyką, bet pagal galią. Socialinės programinės teisės – valstybėse įsipareigojimo visuomenei. Pvz. Teisė į sveikatos priežiūrą Šiuo metu didžiausią įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kai kurių kitų Europos valstybių žmogaus teisių konstitucinei

doktrinai turi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (Europos žmogaus teisių konvencija) ir jos jurisprudencija.

Ratifikuotos tarptautinės sutartys, įtvirtinančios žmogaus teises, daro įtaką žmogaus teisių doktrinai. KT 2007m. sausio 16d. Nutarime, spręsdamas LR prezidento dekreto atitiktį Europos žmogaus teisų

konvencijos nuostatoms, pažymi, kad pagal Konstituciją jokie LR poįstatyminiai teisės aktai, taip pat LR prezidento dekretai negali prieštarauti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. (KT netiria įstatymo atitikties tarptautinėms sutartims)

Konvencija Lietuvos teisės sistemoje vertinama kaip turinti įstatymo galią, tačiau ji negali būti tapatinama su ordinarine teise. Konvencija yra taikoma Lietuvos teisėje tiesiogiai.

KT 1995m. sausio 24d. Išvadoje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją apibūdino kaip ypatingą tarptautinės teisės šaltinį, kurio tikslas kitoks negu daugumos kitų tarptautinės teisės aktų; šis tikslas yra visuotinis – siekti, kad Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje skelbiamos teisės būtų visuotinai ir veiksmingai pripažįstamos ir kad jų būtų laikomasi ginant ir toliau įgyvendinat žmogaus teises ir pagrindines laisves; tikslo požiūriu konvencija atlieka tokią pat funkciją kaip ir konstitucinės žmogaus teisių garantijos, nes Konstitucija įtvirtina šias garantijas šalyje, o konvencija – tarptautiniu lygiu.

Prigimtinė teisės doktrina žvelgia į žmogaus teises kaip į neatskiriamas nuo individo teises, kurių ištakos – protas, Dievo valia, žmogaus prigimtis. Ši doktrina prapažįsta, kad esama prigimtinių, žmogui įgimtų teisių, buvusių dar iki atsirandant kokiai nors pozityviai teisinei tvarkai. Pozityvioji teisės doktrina žvelgia į žmogaus teises kaip į valstybės nustatytas įstatymais ar kitais teisės aktais.

1789m. Prancūzijos žmogaus ir piliečio teisių deklaracija išlieka vienu iš svarbiausių žmogaus teises skelbiančių aktų, nes joje susiformuluotas reikšmingas žmogaus teisių katalogas. Šios deklaracijos nuostatos atsispindėjo daugelyje vėliau priimtų Europos valstybių konstitucijų ir tapo svarbiu konstitucinio reguliavimo komponentu. Ji paveikė ir Lietuvos konstitucinę žmogaus teisių doktriną.

1992m. LR Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teisių katalogas grindžiamas prigimtinių žmogaus teisių doktrina. KT savo nutarimuose pažymėjo, kad prigimtinis žmogaus teisių pobūdis reiškia, kad jos yra neatskiriamos nuo

individo, nesusietos nei su tauta, nei su teritorija. Prigimtines teises žmogus turi nepriklausomai nuo to, ar jos yra įtvirtintos valstybės teisės aktuose. Šias teises turi kiekvienas žmogus, tai reiškia, kad jas turi ir geriausieji, ir blogiausieji žmonės.

Sekant prigimtine žmogaus teisių samprata, žmogaus teisių katalogas, net ir formaliai įtvirtinus konstitucijose, niekada nebus baigtinis.

Konstitucinės kontrolės vaidmuo žmogaus teisių srityje yra išskirtinis, nes konstitucinės jurisprudencijos buvimas yra ne tik prigimtinių konstitucinių žmogaus teisių pripažinimo sąlyga, bet ir viena iš svarbiausių jų įgyvendinimo garantijų.

KT 2004m. liepos 1d. Nutarime pažymėjo, kad konstitucinė teisė laisvai vienytis į susivienijimus yra susijusi su galimybe užimti įvairias pareigas tuose susivienijimuose.

Teisė kreiptis į teismą, teisė turėti advokatą yra absoliuti. (ji negali būti ribojama) KT 2002m. nutarime pabrėžė, kad laisvė ieškoti, gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti, konstitucijoje yra ne

tik įtvirtinta žmogaus laisvė ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, bet ir apibrėžtos šios laisvės ribos. Pagal Konstituciją, žmogaus teises ir laisves galima riboti, jei laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu;

ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais negali būti paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; turi būti laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

Šiuolaikinė žmogaus teisių doktrina yra grindžiama žmogaus teisių nedalumo ir visų žmogaus teisių vienodo svarbumo principais. Žmogaus teisių nedalumo principas ekonomines, socialines ir kultūrines teises traktuoja esant tiek pat svarbias kaip ir pilietines, politines teises.