MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

Stasys Šedbaras

ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ

VADOVĖLIS

PRATARMĖ Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įrašyta, kad lietuvių tauta siekia inter alia „atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisi­nės valstybės".

Neabejotina, kad šie žodžiai apibūdina labai svarbias bendras žmogiš­kąsias vertybes. Gal kai kam, didžiąją dalį gyvenimo praleidusiam totali­tarinės valstybės okupacijos sąlygomis, tokie žodžiai gali pasirodyti esą tuščias oro suvirpėjimas, nepasiekiama, neįgyvendinama svajonė.

Pilietinė visuomenė, teisinė valstybė ir panašios kategorijos praeitimi gyvenantiems žmonėms atrodo kaip kažkokie svetimi atributai, kuriuos, jeigu kam nors jų reikia, turėtų atnešti, „duoti" valdžia: Prezidentas, Sei­mas, Vyriausybė...

Kaip ir kada tūlas pilietis (-ė) supras, kad pilietinė visuomenė - tai jis (ji) ir jo (jos) kaimynai, neužtrenkiantys lango prieš pagalbos prašančiojo nosį, besirūpinantys švaria ir saugia aplinka, tai jis (ji) ir kiti miestelėnai, vien dėl savo trumpalaikio patogumo nestatantys automobilio ant po kai­myno langais augančios pievelės, nemėtantys nuorūkų ant šaligatvio ir neleidžiantys to daryti kitiems?!

Įžanginiame straipsnyje „Teisinė valstybė, teisinių sistemų įvairovė ir Vakarų teisės tradicija" knygai M Glendon, M. Gordon, Ch. Osakwe. Va­karų teisės tradicijos Egidijus Kūris perpasakoja amerikiečių teisės profe­soriaus Haroldo Beįmano jam pasakytus žodžius: „Jūs [Vidurio ir Rytų Europos tautos - E. KĄ per daug iškeliate valstybės reikšmę. Bet kas tai yra valstybė? Pažvelkite į Ameriką. Amerika yra valstybė tarptautinių san­tykių požiūriu. Bet socialiniu ir teisiniu požiūriu Jungtinės Amerikos Vals­tijos nėra valstybė. Tai visuomenė!"1

Būčiau linkęs labai abejoti, ar profesorius H. Bermanas lygiai tą patį pakartotų šiandien, po siaubingųjų rugsėjo 11-osios įvykių, nors kai rašo­mos šios eilutės praėjo daugiau kaip treji metai. Akivaizdu, kad tik ryž­tingos priemonės, kurių pajėgi imtis tik valstybė, panaudodama visas tu-

1 E. Kuris. Teisinė valstybė, teisinių sistemų įvairovė ir Vakarų teisės tradicija // M. Glendon, M. Gordon, Ch. Osakwe. Vakarų teisės tradicijos. Vilnius: Pradai, 1993. P. XIII.

11

ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ

rimas galias, gali užkirsti kelią tokioms ar panašioms katastrofoms, užtik­rinti žmonių saugumą ir tvarką savame krašte.

Tiek visur kur, tiek ir žmonių bendruomenėje privalo egzistuoti tam tikra jėgų pusiausvyra. Kai ji pažeidžiama gamtoje, kyla taifūnai, kitokie kataklizmai. Suirusi socialinių jėgų pusiausvyra gali išprovokuoti ginkluo­tus konfliktus ir net karus, nusinešančius milijonus žmonių gyvybių. Ne­galėdamas naudotis prigimtinėmis ir kitokiomis jam priklausančiomis tei­sėmis, žmogus praranda gyvenimo džiaugsmą, pasitikėjimą savimi ir labai svarbiais socialiniais institutais: valstybe ir teise.

Žmonių bendruomenės santykiai grindžiami ne laukine kova už būvį, o interesų derinimu ir kompromisų paieška. Kuris nenori paklusti socia­linio gyvenimo principams, tas turi pajusti savo netinkamo elgesio pada­rinius tokiu mastu ir tokiu būdu, kad aplinkiniams neliktų kliūčių naudo­tis visomis jiems priklausančiomis teisinėmis vertybėmis. Todėl žmonių bendruomenė sukuria tam tikrą politinę organizaciją - valstybę, kurios vienas iš uždavinių yra prireikus jėga užtikrinti daugumos nustatytų elge­sio taisyklių laikymąsi. Kad ir kokiu lygmeniu - policininko, teisėsaugos institucijos ar visos valstybės - visada turi galioti bendras principas: „Jei­gu negerbia, turi bijoti!" Kitaip įsivyraus socialinių santykių anarchija, nebaudžiamumas, nepagarba kito asmens teisėms ir laisvėms.

Gerbti vienam kito orumą, teises ir laisves sukurta ištisa mokymo ir auklėjimo sistema, pradedant šeima ir baigiant mokymo ir ugdymo įstai­gomis. Tačiau jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių vienas ar kitas as­muo nejaučia jokios pagarbos aplinkiniams, žmonių bendruomenės nu­statytoms elgesio taisyklėms, per amžių amžius susiformavusioms bendroms žmogiškosioms vertybėms, nebelieka nieko kito, kaip, anot pro­fesoriaus Alfonso Vaišvilos, atkurti teisių ir pareigų pusiausvyrą1, t. y. at­imti iš pažeidėjo tiek, kiek nederamu elgesiu jis neteisėtai atėmė iš kitų asmenų.

Vadinasi, žmonių bendruomenė privalo turėti mechanizmą, kuris už­tikrintų minėtą teisių ir pareigų pusiausvyrą. Visų pirma, reikia tam tik­ros institucijos, kuri priima taisykles, nustatančias elgesio vienoje ar kito­je situacijoje standartus. Modernioje visuomenėje - tai įstatymų, kitų teisės aktų leidybos funkcija.

Minėjome, kad toli gražu ne visi visuomenės nariai linkę paklust i dau­gumos valiai. Vadinasi, tai dar nereiškia, kad priimtos geros taisyklės au­tomatiškai taps teisine tikrove. Reikia jų įgyvendinimo mechanizmo, o jis suprantamas kaip vykdomoji funkcija.

1 A. Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 353.

12 13

Modernioje visuomenėje neišvengiamas dar vienas mechanizmas, kuris užtikrina, kad tiek taisyklių leidyba, tiek jų įgyvendinimą užtikrinantys veiksmai, taip pat paskirų asmenų poelgiai nepažeistų tam tikrų žmonių bendruomenės susitarimų. Tai yra teismo funkcija.

Jeigu yra minėtų trijų funkcijų, arba valstybės valdžių, vykdymo tinka­ma pusiausvyra, galima pagrįstai teigti, kad ši žmonių bendruomenė su­kūrė bent jau teisinės valstybės prielaidas.

Šiuolaikinėje visuomenėje kaip savaime suprantamas trijų valstybės valdžių egzistavimas ir reikiamas jų tarpusavio santykių modelis nereiš­kia, kad šios valdžios yra atskirtos viena nuo kitos neperžengiama siena. Tai ypač pasakytina apie vykdomąją valdžią.

Vykdomoji valdžia, visų pirma būdama skirta įgyvendinti įstatymus ir kitus parlamento priimtus teisės aktus, tuo pat metu užsiima teisėkūra, ka­dangi vien tvarkomojo pobūdžio veiksmais tinkamai įgyvendinti visų par­lamento priimtų teisės aktų dažnai neįmanoma. Tada atitinkama vykdo­mosios valdžios institucija išleidžia įvairaus lygmens ir pobūdžio poįstatyminius teisės aktus (nutarimus, įsakymus, potvarkius ir pan.), ku­rie neperžengiant įstatymo nustatytų ribų detalizuoja jo normas, nustato jų vykdymo tvarką, kitus teisės normų įgyvendinimo mechanizmo elementus.

Savaime suprantama, kad įstatymų, kitų teisės aktų įgyvendinimo me­chanizmas apima ir tinkamą jų vykdymo kontrolę. Kitaip tariant, vykdo­moji valdžia yra atsakinga ir už tai, kad teisės akte suformuluota elgesio taisyklė taptų žmonių tarpusavio bendravimo būdu, pavirstų tokiu teisi­nės tikrovės modeliu, kokį įsivaizdavo ir kokio siekė tos taisyklės leidėjas.

Akivaizdu, kad atsiras asmenų, kurie dėl įvairiausių priežasčių igno­ruos šį teisinės tvarkos modelį. Pažeidus teisės akte įtvirtintą elgesio tai­syklę, šis faktas teisinėje valstybėje automatiškai turi sukelti tam tikrą „grandininę reakciją": siekiant apsaugoti pažeista norma saugomą teisi­nę vertybę nusižengusio asmens elgesys turi būti koreguojamas pagal vi­suotinai pripažįstamus elgesio standartus, prireikus - ir prievartos prie­monėmis. Vadinasi, turi būti pradėtas ir atliktas reikalingas tyrimas, išaiškinamos teisės pažeidimo aplinkybės ir pritaikomos reikiamos teisi­nės priemonės, būtinos, minėta, kad būtų pakoreguotas nusižengusiojo elgesys, jam ir kitiems asmenims prevenciškai užkirstas kelias ateityje ne­daryti tokių pažeidimų.

Teisė taikyti prievartos priemones yra valstybės monopolis. Padarius pačius pavojingiausius teisės pažeidimus (nusikaltimus), skiriamos kri­minalinės bausmės. Jas skiria tik teismas. Tačiau siekiant nustatyti kaltus asmenis, išsiaiškinti nusikaltimo aplinkybes reikalinga sudėtinga, kartais ilga ir sunki valstybės institucijų, jų pareigūnų veikla. Šią veiklą dažniau­siai ir atlieka vykdomosios valdžios subjektai. Jos metu dažnai reikia pri-

Pratarmė

ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ

taikyti įvairias prievartos priemones (išlaužti namo, kuriame pasislėpė įtariamasis, duris, jį persekiojant panaudoti šaunamąjį ginklą, kovinius imtynių veiksmus ir daugybę kitų). Nustačius kaltininką ir jį nuteisus, vyk­dyti paskirtą bausmę vėl perduodama vykdomajai valdžiai. Net ir atlikus bausmę linkusiems vėl nusikalsti asmenims gali būti kurį laiką taikomi tam tikri teisių ir laisvių apribojimai (administracinė priežiūra).

Šiuolaikinis žmogus yra susaistytas šimtais tūkstančiais santykių su ki­tais žmonėmis, jų kolektyviniais susivienijimais (institucijomis, įstaigo­mis, įmonėmis, organizacijomis ir pan.). Dalyvaudamas šioje gausybėje socialinių ryšių, žmogus dažniausiai susiduria su vykdomosios valdžios subjektais. Leidimai vykdyti statybą, licencijos verstis kontroliuojama veik­la, įmonių ir organizacijų, taip pat nekilnojamojo turto ir pan. registravi­mas, pensijų ir pašalpų skyrimas, stojimas valstybės tarnybon ir jos atliki­mas ir daugybė kitų teisinę reikšmę turinčių veiksmų atliekama būtent vykdomosios valdžios įgyvendinimo srityje.

Visi šie veiksmai turi būti atliekami vienokia ar kitokia teisine forma, laikantis daugiau ar mažiau reglamentuotų taisyklių. Jas pažeidus taip pat atsiranda teisinės tvarkos defektų, kurie turi būti likviduoti reikiamai koreguojant socialinių santykių dalyvių elgesį.

Esant tokiai gausybei veiksmų prižiūrėti tvarką ir atkurti teisių ir pa­reigų pusiausvyrą gali dažniausiai tik patys vykdomosios valdžios subjek­tai. Jie tikrina ir kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos tvarkos, pada­rius administracinės teisės pažeidimą, atlieka administracinį tyrimą, skiria administracinės atsakomybės priemones - administracines nuobaudas. Tuo pat metu įgalioti vykdomosios valdžios subjektai taiko kitokias admi­nistracinės prievartos priemones, padedančias tinkamai ištirti padarytą teisės pažeidimą, nutraukti jį arba užkirsti jam kelią, jeigu teisės pažeidi­mas dar nepadarytas.

Be to, kadangi vykdomoji valdžia atsakinga už viešąją tvarką ir visuo­menės saugumą, iškilus pavojui žmonių gyvybei ar sveikatai (dėl gamtos katastrofų, epidemijų, agresyviai nusiteikusių psichiškai nesveikų žmo­nių ir kitų priežasčių), reikiamas administracinės prievartos priemones ji įgaliota taikyti ir nesant teisės pažeidimo.

Šioje knygoje kaip tik ir analizuojamos administracinės prievartos prie­monės, kurių kartais tenka imtis vykdomosios valdžios subjektams sie­kiant valstybėje užtikrinti tvarką ir žmonių saugumą. Teisininką prievarta visų pirma domina tik kaip teisėtvarkos užtikrinimo priemonė, kaip vals­tybinės valdžios įgyvendinimo metodas. Kadangi bet kokia teisinė prie­varta, net ir taikoma pačiais geriausiais sumetimais, ją patiriančiam as­meniui sukelia psichologinį diskomfortą, kartais net norą priešintis, nekalbant apie tai, kad ja įsibraunama (kartais gana esmingai) į Konsti-

14 15

tucijos garantuotas žmogaus teises ir laisves, labai svarbu, kad pačios prie­vartos priemonės bei jų taikymo mechanizmas būtų nustatomi ir įgyvendi­nami griežtai laikantis teisės normų reikalavimų. Tai ypač pasakytina apie administracinės atsakomybės priemones - administracines nuobaudas, kurios (ypač administracinis areštas ar piniginė bauda) savo esme ir paskir­timi artimos kriminalinėms bausmėms. Todėl šioje knygoje pateikiami ne tik sausi postulatai apie administracinės atsakomybės esmę, paskirtį ir vietą šalies teisinėje sistemoje, bet ir kai kurie diskutuotini klausimai ir siūly­mai, kaip būtų galima tobulinti šį administracinės teisės institutą, kad dėl jo nekiltų problemų Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konven­cijos ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo aspektu. Nemažai vietos skiriama ir juridinių asmenų administracinei atsakomy­bei, kadangi kitos artimos savo esme atsakomybės rūšies (baudžiamosios) taikymas juridiniams asmenims nebekelia jokių abejonių.

Vadovėlis parašytas pagal Mykolo Romerio universiteto Administra­cinės teisės ir proceso katedros parengtą studijų dalyko Administracinė atsakomybė bendrosios dalies programą, taip pat pagal studijų dalyko Ad­ministracinė teisė programos dalis, skirtas administracinio poveikio prie­monių taikymo materialiniams ir procesiniams aspektams.

Vadovėlyje nagrinėjami klausimai daugeliu atvejų susiję ir su Mykolo Romerio universiteto Teisėsaugos fakulteto parengtomis studijų dalykų Administracinio proceso teisė ir Administracinė teisė programomis.

Šis vadovėlis gali būti naudingas taip pat Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentams, studijuojantiems pagal Konstitucinės ir admi­nistracinės teisės katedros parengtas Administracinės atsakomybės ir Ad­ministracinio proceso programas bei pagal Vytauto Didžiojo universiteto magistro studijų krypties Viešasis administravimas studijų programą Admi¬ nistracinė teisė.

Tuo pat metu autorius mano, kad kai kurios šios knygos mintys gali būti naudingos ne tik teisės studentams, bet ir įvairių sričių praktikams, dirbantiems tiek teisėkūros darbą, tiek susiduriantiems su administraci­nės prievartos taikymu kasdienėje veikloje.

Autorius nuoširdžiai dėkoja recenzentams, taip pat Vilniaus apygar­dos teismo pirmininkei Zitai Smirnovienei, nepaisant didžiulio užimtu­mo radusiai laiko perskaityti rankraštį ir savo patarimais prisidėjusiai prie vadovėlio tobulinimo.

Pratarmė

I DALIS

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖSPRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS

1 SKYRIUS

ADMINISTRACINĖ PRIEVARTA — VIENAS IŠ VALSTYBINIO VALDYMO METODŲ

1. ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS SĄVOKA, PASKIRTIS IR YPATUMAI

Valstybės valdymas - tai valstybinio valdymo subjekto tiesioginis, kryptin­gas poveikis valdymo objektui. Šiame procese įgyvendinami valstybės val­dymo tikslai, uždaviniai ir funkcijos. Viso to siekiama tam tikra būdų, priemonių sistema, per kurią pasireiškia valdžios poveikis, valdymo funk­cijų dinamiškumas. Šie būdai, priemonės ir yra valstybinio valdymo me­todai. Kalbėdami apie valstybinio valdymo metodus turime omenyje tai, kaip įgyvendinamas valstybinis valdymas, kaip praktiškai užtikrinamos jo funkcijos, kaip galiausiai valdymo subjektas priverčia valdymo objektą paklusti tikslingiems vykdomiesiems tvarkomiesiems reikalavimams.

Valstybinio valdymo metodai - tai vykdomosios valdžios institucijų ir įstaigų, valstybės pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų tiesioginio valdžios poveikio valdymo objektams (valdomiesiems) būdai ir priemonės.

Valstybinio valdymo metodai yra konkretūs vykdomosios valdžios sub­jektui pavestų uždavinių praktinio įgyvendinimo būdai. Kitaip tariant, tai yra vykdomosios valdžios įgyvendinimo priemonės.

Pagrindiniai valstybinio valdymo metodų bruožai yra šie: 1) jie taikomi įgyvendinti valstybės valdymo funkciją, atskleidžia vals­

tybės vykdomosios valdžios paskirtį; 2) yra tam tikros vykdomosios valdžios subjektų priemonės siekiant

įgyvendinti jiems pavestą kompetenciją; 3) per juos tiesiogiai atsiskleidžia vykdomosios valdžios subjektų įga­

liojimai; 4) konkretaus valdymo metodo parinkimas priklauso nuo valdymo ob­

jekto specifikos (nuosavybės formos, žinybinio pavaldumo ir pan.); 5) kadangi valdymo veikla reiškiama tiek normine, tiek individualia

valdinga valdymo subjekto valios išraiška, valdymo metodai pasi­reiškia taip pat dvejopai: a) nustatant bendrai privalomas elgesio taisykles (poįstatyminių nor­

minių teisės aktų leidyba),

19

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS

b) priimant individualius teisės taikymo aktus ar atliekant kitus veiksmus, skirtus konkretiems subjektams konkrečiais klausimais (tvarkomoji veikla);

6) valstybinio valdymo metodai „įvelkami" į tam tikrą teisinę jų išraiš­kos formą, kuri padaro juos privalomus tiems subjektams, kuriems jie skirti. Todėl juos lengviausia identifikuoti teisės aktuose (tiek norminiuose, tiek individualiuose teisės normų taikymo aktuose), priimamuose įgyvendinant valstybinį valdymą.

Pastarieji valdymo metodų bruožai geriausiai parodo glaudų valdymo for­mos ir valdymo metodų ryšį. Per valdymo formą išoriškai pasireiškia valdy­mo subjekto veikla, sukelianti tam tikrus teisinius padarinius. Valdymo me­todas leidžia suprasti, kaip adresatui (valdymo objektui) perduodama tai, ko, kokių jo veiklos teisinių padarinių iš jo reikalaujama ar tikimasi. Kitaip tariant, vienokia ar kitokia valdymo forma yra „užpildoma" įvairiausiais kon­krečiais valdymo veiksmais, kuriuos atlieka vykdomosios valdžios instituci­jos, siekdamos joms nustatytų tikslų. Tik taip pripildyta turinio valdymo for­ma tampa veikianti, dinamiška.

Valstybinio valdymo forma - tai vykdomosios valdžios institucijos, įstai­gos, valstybės pareigūno, kito valstybės tarnautojo veiksmų išorinė iš­raiška, parodanti jo kompetenciją ir sukelianti tam tikrus padarinius. Valstybinio valdymo formos gali būti dvejopos: 1) vykdomosios valdžios įgyvendinimo forma (viešasis administravimas); 2) valstybinio valdymo institucijos vidaus veiklos organizavimo forma (raštvedyba, funkcijų tarnautojams paskirstymo taisyklės, kitokios ins­titucijos veiklos vidaus taisyklės - vidaus administravimas). Valstybinio valdymo formos visų pirma skirstomos į teisines ir neteisi¬ nes. Jeigu vykdomųjų veiksmų sukeliami padariniai yra teisiniai arba turi tam tikrą teisinę reikšmę, juos galima traktuoti kaip administraci­nę teisinę formą. Vadinasi, teisinės valdymo formos visada sukelia aiš­kius teisinius padarinius. Tai gali būti teisės aktų (norminių ir individu­alių teisės taikymo) leidyba (priėmimas), kitokių teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimas (pvz., įmonės įregistravimas, licencijos išdavimas). Per šias formas pasireiškia vykdomosios valdžios valdinių įgaliojimų pobūdis.

Neteisinės valdymo formos nesukelia teisinių padarinių. Tai - semina­rai, pasitarimai, instruktažai ir panašiai. Šios formos yra labiau organi­zacinio arba materialinio techninio pobūdžio. Taigi valdymo formų skirstymas gali būti toks: 1) teisės aktų leidyba; 2) kitokių teisinių veiksmų atlikimas;

20

Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų

3) organizacinių veiksmų atlikimas; 4) materialinių techninių veiksmų atlikimas.

Koks yra valstybinio valdymo metodo ir teisinio reguliavimo metodo santykis? Bendriausiu požiūriu valstybinio valdymo metodas yra valdi­nio poveikio priemonė. Tai suartina jį su teisinio reguliavimo metodu. Ir vienas, ir kitas yra teisinio reguliavimo priemonės. Tačiau reikia skirti, kalbama apie teisinio reguliavimo mechanizmą, kuris būdingas visoms teisės šakoms, ar apie valdymo instrumentą, kurį nau­doja konkrečios vykdomosios valdžios institucijos (valstybės tarnauto­jai), spręsdami jiems keliamus kasdienius uždavinius. Teisinio regulia­vimo metodai būdingi visiems valdymo santykių dalyviams, neišskiriant ir vykdomosios valdžios institucijų ir įstaigų (valstybės tarnautojų), o valstybinio valdymo metodais naudojasi tik pastarieji. Pirmieji meto­dai visada norminiai, antrieji - individualūs. Teisinio reguliavimo metodas yra administracinės teisės funkcija, o vals­tybinio valdymo metodas yra administracinės teisės subjekto, kuris kartu yra ir vykdomosios valdžios subjektas, funkcija. Valstybinio valdymo metodus, kurie visada yra nukreipti į išorę, į valdy­mo subjekto ir valdomųjų santykį, reikia skirti nuo daugelio kitokių vykdomosios valdžios institucijų, valstybės tarnautojų veiklos aspektų, kurie, nors ir būdami tam tikri vykdomosios veiklos atlikimo būdai, nėra valdymo metodai, nes jie nesusiję su valdymo subjekto ir objekto tarpusavio santykiu. Tai institucijos, įstaigos vidaus veiklos organizavi­mo priemonės, neturinčios tiesioginio poveikio valdymo objektui.

Valstybės valdymo srityje galima išskirti šiuos valstybinio valdymo me­todus: įtikinėjimas, skatinimas ir prievarta.

Įtikinėjimo metodu valstybinio valdymo objektas orientuojamas elgtis taip, kaip to buvo siekta teisiniu reguliavimu, naudojantis labiau morali­nio poveikio priemonėmis, t. y. teisinio švietimo, aiškinamuoju ir panašiu darbu. Šis metodas, kaip savaime suprantamas valstybinio valdymo įran­kis, taikomas demokratinėse Vakarų šalyse. Pavyzdžiui, prieš nustatant naują mokestį ar didinant jau esamą, valstybės institucijos, politikai ilgą laiką (pusę metų, metus) vykdo aktyvią propagandinę kampaniją, aiškin­dami, kaip ši priemonė bus naudinga patiems gyventojams, pateikdami detalią jau esamų ir naujų nustatomų mokesčių panaudojimo schemą, daromi kiti pozityvūs žingsniai. Taip žmonės įtikinami valstybės daromų veiksmų nauda jiems patiems, tokius mokesčius gyventojai priima be prie­šiškumo, didėja valdžios ir žmonių tarpusavio pasitikėjimas, vadinasi, daug lengviau siekti valstybinės valdžios įgyvendinimo tikslų. Akivaizdu, kad mūsų šalyje tam skiriama, švelniai tariant, pernelyg mažai dėmesio.

21

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS

Skatinimo metodas pasireiškia netiesioginėmis, ekonominėmis prie­monėmis, kurias taikant valdymo objektui ekonomiškai nenaudinga elg­tis kitaip, negu to siekiama teisiniu reguliavimu.

Prievarta valstybės valdymo srityje yra labiau pagalbinė priemonė, nors taikoma gana dažnai. Kuo aukštesnis visuomenės teisinis, kultūrinis išpru­simas, tuo mažiau vietos prievartos priemonėms. Prievarta taikoma tik ta­da ir tik tiek, kiek įtikinėjimo, skatinimo priemonės nebuvo veiksmingos.

Visi metodai yra organiškai susiję, susipynę, dažnai taikomi tam tikru nuoseklumu, pradedant nuo neprievartinių, nekomandinių, ir tik nega­lint pasiekti reikiamo rezultato - pereinant prie administracinių.

Valstybinio valdymo metodus galima pavaizduoti taip:

Kaip matyti iš šios lentelės, pagal valdinio poveikio pobūdį (turinį) valstybinio valdymo metodus galima grupuoti ir į administracinius bei ne­prievartinius (ekonominius ir kitokius).

Administraciniai metodai yra tiesioginio arba neekonominio valdinio valstybės valdymo subjektų poveikio valdymo objektų elgesiui būdai arba priemonės. Jų turinys parodo, kad siektinas valdomųjų elgesys tiesiogiai užtikrinamas valdžios įgaliojimais. Kitaip sakant, tai reiškia, kad valdymo subjektas pagal savo kompetenciją priima sprendimą (teisinį valdymo ak­tą), kuris privalomas valdymo objektui.

Neprievartiniai metodai - tai netiesioginio, ekonominio arba kitokio valstybės valdymo subjektų poveikio valdymo objektų elgesiui būdai arba

22

priemonės. Taikant šiuos metodus norimo elgesio siekiama darant įtaką valdomųjų materialiniams ir kitokiems interesams, t. y. netiesiogiai. Val­dymo objektui sudaromos tokios sąlygos, kad jam nenaudinga veikti ki­taip, nei to siekia valdymo subjektas, nes tinkamai elgdamasis jis gauna ekonominę naudą (premiją, mokesčių lengvatas ir pan.).

Prievartą galima apibūdinti kaip pavaldinio valios paneigimą ir išorės įtaką jo elgesiui. Jeigu komanda neįvykdoma, taikomos moralinio, turti­nio, organizacinio, fizinio poveikio priemonės.

Prievarta reikalinga palaikyti teisinę tvarką, ginti nuosavybę, žmonių teises, įgyvendinti viešosios valdžios funkcijas.

Visuomenėje pastebima įvairių prievartos rūšių. Pagal tai kam skirta prievarta (pagal poveikio objektą), galima skirti psichinę, turtinę, organi­zacinę ir fizinę prievartą. Fizinės prievartos objektas gali būti tiek žmo­gus, tiek jo turtas. Organizacinė prievarta - atleidimas iš tarnybos, paša­linimas iš pareigų, specialiosios teisės, licencijos atėmimas, organizacijos likvidavimas ir pan. Šiaip toks skaidymas yra labai sąlyginis, nes visi mi­nėti būdai susipynę ir susiję.

Pagal teisinį kriterijų labai svarbu atskirti teisinę prievartą nuo netei­sinės, negrindžiamos teise prievartos. Neteisinės prievartos pavyzdys -susidorojimas su kitaip mąstančiais žmonėmis ir panašiai.

Teisės mokslą teisinė prievarta domina kaip svarbi priemonė užtikrin­ti teisinę tvarką, kaip būdas remiantis teisės normomis priversti valdymo objektą laikytis valdžios nurodymų.

Nurodytini tokie teisinės prievartos požymiai: 1) teisinės prievartos taikymo pagrindas dažniausiai yra neteisėta ir

pavojinga visuomenei veika, reagavimas į neteisėtą elgesį. Jos nau­dojimą lemia teisės norma išreikštos valstybinės valios ir ją pažei­džiančios individualios valios konfliktas. Bendra taisyklė turėtų būti tokia: jeigu neteisėtų veiksmų nėra, negalima taikyti ir prievartos priemonių. Pavyzdžiui, nebus prievartos priemonė atleidimas iš tar­nybos dėl įstaigos likvidavimo, turto paėmimas visuomenės porei­kiams, atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę dėl pablogė­jusios sveikatos ir pan., nors tai ir sukelia neigiamų padarinių žmogui. Todėl ta pati priemonė, atsižvelgiant į jos taikymo teisinį pagrindą, vienais atvejais gali būti prievartos priemonė, o kitais kar­tais - ne (pvz., licencijos atėmimas dėl pažeidimų ir dėl įstatymo pasikeitimo);

2) teisinė prievarta paprastai taikoma tik konkretiems teisinio santy­kio subjektams, pažeidusiems teisės normą. Tai reiškia, kad ji suas­meninta, tai išorinis poveikis subjektui, norint priversti laikytis tei­sinių imperatyvų, neleisti padaryti naujų teisės pažeidimų, užkirsti

23

Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų

Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų

racinės teisės pažeidimus asmenims drausminti, taip pat prevenciškai daryti įtaką, kad tiek patys teisės pažeidėjai, tiek kiti asmenys nepada­rytų naujų teisės pažeidimų (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20str.).

Greta nuobaudų administracinė teisinė prievarta apima gana daug ir įvairių kitokių poveikio priemonių, kurių tiesioginė naudojimo paskirtis ir taikymo pagrindai yra skirtingi. Paprastai administracinės teisinės prie­vartos priemonės naudojamos siekiant nubausti teisės pažeidėją, sudary­ti tam reikiamas sąlygas. Bet galiojančiuose įstatymuose numatyta ir to­kių poveikio priemonių, kurios taikomos dar nepadarius teisės pažeidimo arba esant kitokioms keliančioms grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei ap­linkybėms, pavyzdžiui, iš anksto užkirsti kelią teisės pažeidimui, pašalinti sąlygas, kuriomis jis gali būti padarytas, išvengti kitokio pobūdžio žalingų padarinių ir panašiai.

Administracinė teisinė prievarta yra valstybinės teisinės prievartos rūšis, todėl jai būdingi visi bendrieji valstybinės teisinės prievartos požymiai. Kar­tu administracinei teisinei prievartai būdingi ir specialūs požymiai, skirian­tys ją nuo kitų prievartos rūšių:

1) administracinės teisinės prievartos taikymo pagrindai yra dvejopi. Ji taikoma: a) už visuomenei pavojingas veikas, kuriomis pažeidžia­mos administracinės prievartos priemonėmis saugomos teisinės vertybės; b) esant tam tikroms ypatingoms teisės normų nustaty­toms aplinkybėms (epidemijai, stichinei nelaimei ir pan.), kai ad­ministracinės teisinės prievartos priemonės gali būti taikomos ir nesant teisės pažeidimo ar žmogaus kaltės. Jomis siekiama užkirsti kelią atsirasti vienokiems ar kitokiems pavojingiems padariniams, o jų atsiradus - pašalinti, lokalizuoti ir panašiai;

2) administracinė teisinė prievarta taikoma ne pagal tarnybinį pa­valdumą, nesant tarp šio santykio šalių organizacinių, pavaldumo santykių;

3) yra didelis skaičius subjektų, taikančių administracinę teisinę prie­vartą;

4) administracinis poveikis taikomas ne tik fiziniams asmenims, bet ir įmonėms, organizacijoms, kitiems kolektyviniams subjektams;

5) administracinė teisinė prievarta dažniausiai taikoma ne teismo, o valstybinio valdymo institucijų (pareigūnų);

6) administracinę teisinę prievartą reglamentuoja administracinės tei­sės normos, kuriose įtvirtintos prievartos priemonės, jų taikymo pagrindai ir tvarka.

Taigi remiantis šiais požymiais galima pateikti tokį administracinės tei­sinės prievartos apibrėžimą:

25

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS

kelią tai padaryti kitiems asmenims. Prievartos tikslai pasiekiami darant konkrečiam teisės subjektui moralinį, turtinį, organizacinį, fizinį poveikį;

3) teisinė prievarta įgyvendinama teisės taikymo aktu. Teisės nor­mos nustato tik galimybę taikyti teisinę prievartą. Realiai prie­vartinės teisinio reguliavimo savybės pasireiškia teisės taikymo ak­tuose;

4) prievarta taikoma tik remiantis teise. Teisės normų turi būti nusta­tyta, kokios priemonės, kokiomis sąlygomis, kokia tvarka ir kieno gali būti taikomos. Taip yra dėl to, kad kiekviena prievartos prie­monė iš esmės pažeidžia Konstitucijos, kitokio įstatymo ar kito tei­sės akto ginamas žmogaus, kolektyvinio subjekto teises, yra savita bendros taisyklės išimtis. Todėl tik remdamosi teisės normomis ir pagal jų apibrėžtas ribas kompetentingos institucijos (pareigūnai) gali apriboti teisės subjektų teises ir laisves;

5) taikyti teisinę prievartą yra valstybės monopolis. Tik valstybė leidžia teisės normas ir taiko jų nustatytas sankcijas. Tik valstybė (viešoji valdžia), turinti specialų prievartos aparatą, turi teisę taikyti prie­vartą žmonėms, kolektyviniams subjektams. Nevalstybiniai dariniai gali taikyti prievartos priemones tik savo kolektyvo nariams ir tik numatytas jų įstatuose (statutuose). Tai - moralinio poveikio prie­monės, kurių griežčiausia dažniausiai numatoma pašalinimas iš ko­lektyvo (visuomeninės organizacijos, partijos ir pan.). Tačiau tai nėra ir negali būti fizinė prievarta.

Pagrindinė teisinės prievartos paskirtis - teisinės tvarkos apsauga. Pa­gal teisinės tvarkos apsaugos būdą galima skirti trejopą prievartą: 1) ke­lio užkirtimas teisinės tvarkos pažeidimams; 2) buvusios padėties atkūri­mas; 3) bausmė (nuobauda).

Prievartą galima skirti ir pagal teisės šakas, t. y. pagal tai, kurios teisės šakos normos numato šias priemones. Šiuo požiūriu prievartos priemo­nės skirstytinos į taikomas pagal civilinę, baudžiamąją, baudžiamojo pro­ceso, darbo, valstybės tarnybos, administracinę teisę ir panašiai.

Prievarta pagal administracinę teisę įtvirtinta administracinės teisės nor­mose. Jose numatyta daug prievartos priemonių, kurias taiko valstybės valdymo institucijos (pareigūnai).

Atsakomybė - prievartos rūšis, o atsakomybės priemonės - speciali prievartos priemonių rūšis. Atsakomybė, taikoma pagal administracinę teisę, yra dalis visos prievartos, taikomos pagal administracinę teisę.

Taigi administracinė atsakomybė yra savarankiška administracinės teisinės prievartos rūšis. Administracinės nuobaudos - tai administra­cinės atsakomybės priemonės. Jos skiriamos padariusiems administ-

24

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS

Administracinė teisinė prievarta yra speciali valstybinės teisinės prievartos rūšis, kurios priemones nustato administracinės teisės normos, dažniausiai taikoma vykdomosios valdžios subjektų ir pa­sireiškianti išoriniu valstybiniu teisiniu psichiniu, fiziniu, turtiniu ar organizaciniu poveikiu žmonių sąmonei ir elgesiui bei sukelianti tam tikrus neigiamus (asmeninius, organizacinius, turtinius) pa­darinius padarius neteisėtą veiką arba dėl tam tikrų ypatingų ob­jektyviai atsiradusių nepalankių aplinkybių.

Vienomis administracinės teisinės prievartos priemonėmis administ­racinės teisės pažeidimo klausimas išsprendžiamas iš esmės, t. y. pritai­komos administracinės sankcijos. Kitomis (asmens sulaikymas, apžiūra ir pan.) sudaromos sąlygos tinkamai išnagrinėti administracinių nusižen­gimų bylas ir panašiai.

2. ADMINISTRACINĖS TEISINĖS PRIEVARTOS RŪŠYS

Minėjome, kad administracinė teisinė prievarta taikoma siekiant užtik­rinti teisinę tvarką. Šis tikslas gali būti pasiektas įvairiomis priemonėmis: užkertant kelią teisės pažeidimui, nutraukiant jau daromą pažeidimą, o jį padarius - kaltą asmenį nubaudžiant. Pagal tai administracinės prievar­tos priemones galima skirstyti taip: 1) administracinės prevencinės prie­monės; 2) administracinės kardomosios priemonės; 3) administracinės atsakomybės priemonės (administracinės nuobaudos).

Apskritai administracinės prievartos priemonės taikytinos tik esant neteisėtiems veiksmams. Visuomenės narys, atsisakydamas vykdyti jam priklausančias pareigas, privalo patirti ir teisės normose jam suteiktų tei­sių susiaurinimą. Tačiau žmonių gyvenimas toks įvairus ir sudėtingas, kad pavojus tiek visuomeniniams, tiek individualiems interesams gali kilti dėl gamtos kataklizmų, nesveikų žmonių keliamo pavojaus (psichikos ligo­nio agresijos, infekcinės ligos plitimo), asmens, anksčiau padariusio itin sunkius nusikaltimus ar linkusio juos daryti, neprognozuojamo elgesio. Todėl kartais reikia taikyti konstitucines žmonių teises pažeidžiančias prie­vartos priemones ir tiems asmenims, kurie nepadarė jokių neteisėtų veiks­mų, tačiau pavojus gali kilti jiems patiems, kitiems visuomenės nariams dėl objektyviai atsirandančių nepalankių aplinkybių arba individų kelia­mo pavojaus.

Tai ir yra administracinės prevencinės prievartos priemonės. Pagrin­dinė jų paskirtis - užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, da­ryti įtaką asmenų elgesiui taip, kad jie nevengtų vykdyti jiems nustatytų pareigų, užtikrinti visuomeninį saugumą. Taigi administracinės prevenci­nės prievartos priemonės taikomos, kai teisės pažeidimas dar nepadary-

26

Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų

tas. Jei neteisėta ir pavojinga veika padaroma, atsiranda pagrindas taiky­ti griežtesnes - kardomąsias priemones.

Teisės literatūroje kardomosios priemonės kartais yra skirstomos į: administracines kardomąsias ir administracinio proceso užtikrinimo prie­mones1. Kardomųjų priemonių paskirtis - nutraukti teisę pažeidžiančią veiką, sudaryti sąlygas tinkamai nustatyti nusižengimo aplinkybes ir pa­našiai. Administracinio proceso užtikrinimo priemonėmis siekiama išsi­aiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, užtikrinti, kad byla būtų ope­ratyviai išnagrinėta ir paskirti nuobaudą, o kai kuriais atvejais -vykdoma ir nuobauda (pvz., paskyrus administracinį areštą).

Tačiau toks skirstymas kažin ar turi objektyvų pagrindą. Kaip atskirti, pavyzdžiui, kardomąją priemonę - asmens administracinį sulaikymą - nuo asmens sulaikymo kaip administracinio proceso užtikrinimo priemonės. Jeigu yra padarytas teisės pažeidimas, neišvengiamai turi būti pradėtas teisės normoje numatytos sankcijos skyrimo procesas. Šis procesas nebū­tinai turi baigtis realiu nuobaudos paskyrimu. Esant įstatymo numaty­toms aplinkybėms galima atleisti nuo administracinės atsakomybės arba gali būti konstatuota, kad nėra nusižengimo sudėties. Tačiau administra­cinės teisės pažeidimo bylos teisena vis tiek turi būti pradėta ir jos metu konstatuojamos minėtos ar panašios aplinkybės.

Keblumų norint taip skirstyti kardomąsias ir administracinio proceso užtikrinimo priemones kiltų ir analizuojant Lietuvos Respublikos admi­nistracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 264 straipsnį Administraci¬ nių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės. Kaip matyti iš minėto straipsnio pavadinimo, įstatymų leidėjas šias priemones bendrai vadina administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo prie­monėmis, neišskirdamas atskirų šios teisenos sudedamųjų dalių. Tokia pati peršasi išvada ir analizuojant šiame straipsnyje išvardytus minėtų prie­monių tikslus: 1) užkirsti kelią administracinės teisės pažeidimams, 2) su­rašyti protokolus, 3) užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir 4) vykdomi nutarimai administracinės teisės pažeidimų bylose.

Taigi šiuo požiūriu minėtų prievartos priemonių padalijimas į dvi rū­šis būtų dirbtinis.

Kai kurie autoriai2 skiria dar ir administracines kompensuojamąsias (arba atkuriamąsias) priemones. Jų nuomone, prie tokių reikėtų priskirti priemones, kurios taikomos norint atlyginti padarytą žalą, atkurti pirmesnę

27

28

1 Plačiau apie tai: V Mikelėnas. Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia, 1995. P. 27-34.

2 Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas // Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2000, Nr. 85-2572; 2004, Nr. 63-2244.

padėtį. Šių priemonių rūšis ir dydis priklauso nuo žalos, padarytos netei­sėtais veiksmais, pobūdžio ir dydžio. Tokiomis priemonėmis laikomas ža­los atlyginimas pagal administracinę atsakomybę nustatantį įstatymą (ko­deksą), administracinis iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų, delspinigių, nepriemokos iš įmonės išieškojimas ir kita.

Šių priemonių priskyrimas prie administracinio poveikio priemonių kelia tam tikrų abejonių. Pavyzdžiui, administraciniu nusižengimu pada­rytos žalos atlyginimas yra civilinės teisės reguliavimo sritis, delspinigių už ne laiku sumokėtus mokesčius išieškojimas iš tikrųjų yra tam tikra eko­nominė sankcija, artimesnė administracinės atsakomybės priemonėms1.

Tačiau kai kuriose teisės normose galima aptikti tokių pagal administ­racinę teisę taikomų prievartos priemonių, kurių paskirtis yra atkurti iki padarant neteisėtus veiksmus buvusią padėtį, t. y. priversti teisės pažei­dėją pajusti neigiamus savo veiksmų padarinius, skatinti jį atkurti iki tol buvusią padėtį.

Vienas tokių priemonių pavyzdys gali būti Lietuvos Respublikos kon­kurencijos įstatyme išvardytos tam tikros atkuriančios ankstesnę padėtį priemonės. Minėto įstatymo 40 straipsnyje numatyta, kad Konkurencijos taryba, nustačiusi, jog ūkio subjektai padarė šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar kitus šio įstatymo pažeidimus, šalia baudų turi teisę:

1) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo padarinius, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;

2) įpareigoti ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis, įvykdžiu­sius koncentraciją, dėl kurios buvo sukurta ar sustiprinta dominuo­janti padėtis ir dėl to itin sumažinta konkurencija atitinkamoje rin­koje, nepranešus Konkurencijos tarybai ar negavus jos leidimo, taip pat šio įstatymo numatytais atvejais atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį arba pašalinančius koncentracijos padarinius, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo ter­minus ir sąlygas2.

Kitas pavyzdys galėtų būti seniau galiojusiame Civiliniame kodekse numatytas iškeldinimas iš savavališkai užimtų patalpų. Iki 2001 m. liepos

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų

1 d. galiojusio Civilinio kodekso 352 straipsnyje buvo nustatyta, kad sa­vavališkai gyvenamąją patalpą užėmę asmenys (t. y. nesudarę jos nuo­mos sutarties) iškeldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Toks iškeldinimas buvo galimas tik gavus prokuroro sankciją. Pro­kuroro nutarimą sankcionuoti iškeldinimą iš savavališkai užimtų gyvena­mųjų patalpų priverstinai vykdė teismo antstoliai. Ar buvo galima tokią iškeldinimo formą laikyti administracinės prievartos priemone - disku­tuotinas dalykas.

Tačiau naujajame Civiliniame kodekse (6.612 straipsnyje) numatyta teisminė savavališkai užėmusių gyvenamąsias patalpas asmenų iškeldini­mo tvarka. Vadinasi, toks iškeldinimas nebetenka administracinės teisi­nės prievartos požymių.

Taigi administracinės teisinės prievartos priemonėmis siekiama užkirsti kelią teisės pažeidimams arba išvengti tam tikrų neigiamų padarinių (pvz., užkirsti kelią plisti epidemijai), o jeigu teisės pažeidimas padarytas - nu­traukti jį, užtikrinti nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir pritaikyti admi­nistracinės atsakomybės priemones (nuobaudas), o kai kuriais atvejais -atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.

3. PREVENCINIŲ ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS P R I E M O N I Ų TAIKYMAS

Prevencinės administracinės prievartos priemonės taikomos šiais atve­jais: 1) esant tam tikroms įstatymų numatytoms nepaprastoms, ypatin­goms aplinkybėms; 2) kai teisės pažeidimas dar nepadarytas arba tam tikrų žalingų padarinių dar neatsirado, tačiau siekiama iš anksto užkirsti kelią padaryti teisės pažeidimus ar atsirasti žalingų padarinių.

Nepaprastomis, ypatingomis aplinkybėmis, kurioms esant taikomos prevencinės administracinio poveikio priemonės, gali būti, pavyzdžiui, kova su itin pavojingais teisės pažeidimais arba atsiradęs reikalas nedel­siant imtis tam tikrų veiksmų žmonių gyvybei ir jų turtui gelbėti katastro­fos, gaivalinės nelaimės, epidemijos, nelaimingo atsitikimo ir panašiais atvejais, imtis profilaktikos veiksmų susirgus tam tikromis ligomis (psi­chikos, narkologinėmis), atlikus bausmę ir panašiai.

Tokiais atvejais kompetentingos institucijos ir pareigūnai gali taikyti gyventojams ir organizacijoms reikiamas administracines teisines preven­cines priemones, kuriomis apribojamos tam tikros tų asmenų turtinės, asmeninės ir kitokios teisės bei laisvės, tie subjektai priverčiami atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų.

Taigi administracinėms prevencinėms prievartos priemonėms būdingas profilaktiškumas. Jos taikomos esant tokioms situacijoms, kai į tai nerea­guojant gali būti padaryti teisės pažeidimai, atsirasti kitų sunkių padarinių.

29

30

1 Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas // Valstybės ži­nios. 1995, Nr. 53-1290; 1999, Nr. 108-3127; 2001, Nr. 64-2326.

2 Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymas //Valstybės žinios. 1997, Nr. 30-711; 2004, Nr. 38-1712; 2004, Nr. 68-2366.

Administracines prevencines prievartos priemones pagal paskirtį ir teisių apribojimo pobūdį galima suskirstyti į tris grupes:

1) priemonės, kuriomis siekiama išvengti pavojingų, sunkių padarinių (karantino režimas, uždraudimas patekti į tam tikras pasienio teri­torijas kilus užkrečiamųjų ligų plitimo pavojui, iškeldinimas iš gresian­čių sugriūti gyvenamųjų namų, butų, psichikos, narkologinėmis, in­fekcinėmis ligomis sergančių ligonių profilaktinis gydymas ir pan.);

2) priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią teisės pažeidimams, taip pat nusikaltimams (muitinis tikrinimas, kvietimas į policiją profi­laktiniams pokalbiams asmenų, įstatymų ir kitų teisės aktų nusta­tyta tvarka įrašytų į policijos profilaktines įskaitas, apribojimai or­ganizuotų nusikalstamų grupių nariams ir pan.);

3) priemonės, kuriomis siekiama neleisti tam tikriems subjektams ne­vykdyti savo pareigos (privalomas girtumo patikrinimas, uždraudi­mas vairuoti transporto priemonę asmeniui, dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, ir pan.);

Daugiausia prevencinių priemonių taikyti yra pavesta policijai - tiek viešajai, tiek kriminalinei, taip pat kitoms tarnyboms, vykdančioms polici­nes funkcijas (Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir pan.). Policijos pareigūnai gali tikrinti asmens dokumen­tus, panaudoti specialiąsias priemones, stabdyti transporto priemones, tik­rinti jų, vairuotojų ir krovinių dokumentus, stabdyti eismą, kitaip apriboti žmonių ir transporto judėjimą pavojingose gyvybei ir sveikatai zonose, tai­kyti organizuotų nusikalstamų grupuočių nariams įstatymo nustatytus ap­ribojimus, imtis kitokių žmonių, įmonių teises ribojančių priemonių.

Prevencines prievartos priemones galima taikyti psichikos, narkologi­niams ligoniams, t. y. laikyti ligoninėje prievarta, jeigu yra reali grėsmė, kad ligonis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei.

Toks minėtų ligonių gydymas numatytas Psichikos sveikatos priežiūros1

ir Narkologinės priežiūros2 įstatymuose. Juose numatyta, kad ligonis gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstai­goje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras tokio leidimo negaunama, priverstinis hospitalizavimas ir gydymas turi būti nu­traukti. Apie priverstinį hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administ­racija nedelsdama praneša ligonio artimiesiems, atstovui.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų

Psichiatrijos įstaigos administracija privalo ne vėliau kaip per dvi pa­ras kreiptis į teismą, kuris, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, turi tei­sę priimti sprendimą dėl ligonio priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitali­zavimo pradžios.

Ligonius priverstinai hospitalizuoti ligonio atstovo prašymu, gydytojo nurodymu ar apylinkės teisėjo nutarimu pristato policija. Priverstinai hos­pitalizuojant ligonius turi dalyvauti gydytojas.

Panašaus pobūdžio priemonės numatytos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme1. Taikomų prievartos priemonių kom­pleksas šiame įstatyme vadinamas karantinu. Tai specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams (riboto karantino objektai) ar apkrėstose teritori­jose (teritorijų karantinas), kai registruojami nežinomos kilmės užkre­čiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos.

Karantino tikslas - nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poil­sio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, produktų gamybos, jų realizavimo, geriamojo vandens tiekimo bei paslaugų teikimo tvarką ir tuo riboti užkrečiamųjų ligų plitimą.

Tam tikra specifinė administracinės prievartos priemonė yra iškeldi­nimas iš gresiančių sugriūti gyvenamųjų namų, butų. Tai labiau civilinio pobūdžio priemonė, tačiau ji taikoma administracine tvarka dėl to, kad aplinkybės, dėl kurių ji taikoma (gaisras, žemės drebėjimas, smegduobė, visiškas fizinis susidėvėjimas ir pan.), kelia pavojų ne tik name ar bute gyvenantiems, bet ir kitiems žmonėms2.

Dar įvairesnių prevencinių administracinės prievartos priemonių nu­matyta ekonominio pobūdžio įstatymuose, siekiant užtikrinti parduoda­mo turto, atliekamų paslaugų saugumą, nepavojingumą visuomenei, svei­katai kenkiančių prekių (tabako, alkoholio) apyvartos ribojimą, mokesčių mokėjimo tvarkos laikymąsi ir t.t.

4. KARDOMOSIOS ADMINISTRACINIO POVEIKIO PRIEMONĖS

Kardomosios administracinio poveikio priemonės - kita administracinės prie­vartos priemonių rūšis. Šios priemonės gali būti įtvirtintos tik įstatymuose,

1 Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įsta­tymas // Valstybės žinios. 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069.

2 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.615 straipsnis.

31

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS

kadangi jomis yra labiau ribojamos fizinio ar juridinio asmens teisės ir lais­vės. Kardomosios priemonės nuo prevencinių visų pirma skiriasi tuo, kad yra taikomos padarius teisės pažeidimą. Kol teisės pažeidimas dar nepada­rytas, galima taikyti tik švelnesnes prevencinio poveikio priemones.

Kardomųjų administracinės prievartos priemonių paskirtis priklauso nuo jų taikymo faktinio pagrindo. Jeigu teisės pažeidėjas užklumpamas darantis teisės pažeidimą, kardomosios priemonės paskirtis bus jį nutraukti. Tolesnis kardomųjų priemonių taikymas gali būti skirtas iš­tirti teisės pažeidimo aplinkybėms, nustatyti jį padariusius asmenis ir panašiai.

Įstatymo numatytais atvejais kardomosios priemonės paskirtis gali būti užtikrinti paskirtos nuobaudos įvykdymą.

Administracinės kardomosios priemonės taikomos ne tik tada, kai pa­darytas administracinės teisės pažeidimas. Kai policijos pareigūnas, per­sekiodamas asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, pasinaudoja teise bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti transporto priemones bei patekti į jas, jis šiais atvejais taip pat taiko administracines kardomąsias prievartos priemones.

Administracinių kardomųjų prievartos priemonių įstatymuose yra nu­matyta gana daug ir įvairių. Jos gali būti klasifikuojamos įvairiais pagrindais.

Pagal pobūdį administracines kardomąsias prievartos priemones ga­lima grupuoti taip:

1) priemonės, fiziškai patiriamos paties teisės pažeidėjo (reikalavimas nutraukti neteisėtus veiksmus, koviniai veiksmai, antrankių panau­dojimas, administracinis sulaikymas ir pan.);

2) turtines teises ribojančios priemonės (ginklo paėmimas pažeidus naudojimosi taisykles, daiktų, kurie buvo nusižengimo padarymo įrankis arba dalykas, paėmimas, įpareigojimas sunaikinti ar per­dirbti nesaugius produktus ir pan.);

3) techninio pobūdžio priemonės (draudimas važiuoti techniškai ne­tvarkinga transporto priemone, įmonės, kurioje pažeidžiamos priešgaisrinės saugos taisyklės, veiklos nutraukimas ar sustabdy­mas ir pan.);

4) finansinio pobūdžio priemonės (finansinius nusikaltimus tiriančių tarnybų nurodymas banko įstaigoms nutraukti pinigų išmokėjimą ir pervedimą iš įmonių ir fizinių asmenų sąskaitų, jeigu nustatytos neteisėtos finansinės operacijos, ir pan.);

32

Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų

5) ūkinę veiklą ribojančios priemonės (banko licencijos panaikinimas, viešojo maitinimo įmonės arba parduotuvės veiklos sustabdymas, joms pažeidus sanitarijos taisykles, leidimo prekiauti alkoholiu, ga­minti alkoholinius gėrimus panaikinimas, neperregistravimas ir pana­šios priemonės pažeidus vertimosi licencijuojama veikla taisykles);

6) specialios arba išimtinės priemonės (šaunamojo ginklo, sprogme­nų, vandensvaidžių panaudojimas ir pan.).

Pagal tiesioginę paskirtį ir turinį administracines kardomąsias prie­vartos priemones galima skirstyti į: a) procesines; b) specialiąsias (nepro¬ cesines).

Specialiosios (neprocesinės) administracinės kardomosios prievartos priemonės dažniausiai būna numatytos specialiuose, tam tikrų institu­cijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuos. Tai dažniausiai tiesiogi­nio fizinio poveikio ar su tuo susijusios priemonės (imtynių veiksmai, sprogstamosios medžiagos, atidarymas jėga patalpų, kuriose gali būti persekiojamas nusikaltėlis arba daromas nusikaltimas, ir daugybė ki­tų), svarbiausia jų paskirtis - nutraukti teisės pažeidimą, sulaikyti teisės pažeidėją, apsaugoti kitus žmones nuo pavojingo kėsinimosi. Vėliau šios priemonės nuosekliai perauga (arba dažniausiai perauga) į administra­cinio proceso užtikrinimo priemones, o jeigu padarytas nusikaltimas - į priemones, taikomas pagal baudžiamąjį procesą reglamentuojančius įsta­tymus. Tokias specialiąsias priemones naudoja policijos, Valstybės sie­nos apsaugos tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, muitinės, Valsty­bės saugumo departamento pareigūnai, kariai ir pan. Greta tokių neprocesinių kardomųjų prievartos priemonių specialūs įstatymai nu­mato ir daugybę kitokių priemonių, kurias taiko Valstybinė alkoholio ir tabako kontrolės tarnyba, mokesčių inspekcijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir kitos institucijos, jų pareigūnai.

5. PROCESINĖS KARDOMOSIOS PRIEMONĖS

Procesinės kardomosios priemonės skirtos ne tik ir ne tiek prievarta nu­traukti teisės pažeidimus, bet ištirti teisės pažeidimų padarymo aplinky­bes, nustatyti kaltus juos padariusius asmenis ir užtikrinti sąlygas, kad teisės pažeidėjai neišvengtų atsakomybės. Procesinės kardomosios prie­monės yra nustatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekse, tačiau gali būti įtvirtintos ir kituose įstatymuose, kuriuose numatytos admi­nistracinės teisės pažeidimo tyrimo ir nagrinėjimo proceso taisyklės.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos šios procesi­nės kardomosios priemonės:

33

34

ADMINISTRACINĖN ATSAKOMYBĖN TRAUKIAMO ASMENS PRISTATYMAS Į POLICIJĄ ARBA KITAS ĮSTAIGAS

(TARNYBINES PATALPAS)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 263 straipsnyje numatyti atve­jai, kada administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali būti pri­statytas į policiją, kaimo seniūnijos ar kitas tarnybines patalpas, taip pat sąlygos, kurioms esant galima taikyti minėtą prievartos priemonę:

1) surašyti teisės pažeidimo protokolą, kai jį surašyti būtina ir to ne­galima padaryti nusižengimo vietoje. Tai yra atvejis, kai protoko­las surašomas tuoj pat, nedarant ilgesnio tyrimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pristatomas į policiją arba kaimo vietovėje į savivaldybės seniūnijos patalpas. Pristatyti turi teisę policijos pareigūnai. Iš įstatymo teksto galima padaryti išvadą, kad pristatoma padarius tokius pažeidimus, kurių atveju protokolus turi teisę surašyti patys policijos pareigūnai arba savivaldos insti­tucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai;

2) surašyti teisės pažeidimo protokolą, kai jį surašyti būtina ir to ne­buvo galima padaryti nusižengimo vietoje, o administracinėn atsa­komybėn traukiamas asmuo pagal šaukimą vengia atvykti. Tai yra atvejis, kai protokolas nebuvo surašytas tuoj po pažeidimo padary­mo dėl to, kad pažeidimo vietoje nebuvo tam įgalioto pareigūno arba reikėjo atlikti papildomą tyrimą. Administracinėn atsako­mybėn traukiamas asmuo protokolui surašyti gali būti pristatytas į bet kokią kitą instituciją (pas pareigūną), įgaliotą surašyti šioje by­loje protokolą. Tačiau šiuo atveju pristatyti galima tik tuomet, jei toks asmuo vengia atvykti pagal įgaliotos tirti šią bylą arba surašyti joje protokolą institucijos (pareigūno) šaukimą. Gavęs tokios ins­titucijos (pareigūno) pranešimą, pareigūnas gali pristatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį į šios institucijos buveinę. Įstatyme nepasakyta, koks pareigūnas gali taikyti šią prie­vartos priemonę. Sistemiškai ir logiškai aiškinantis minėtą normą darytina išvada, kad turimas galvoje pareigūnas, kuris pats turi teisę surašyti protokolą arba tarnauja institucijoje, kurios kiti pareigūnai turi teisę surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą;

3) nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapaty­bę ir surašyti teisės pažeidimo protokolą, jei asmens tapatybė ne­gali būti nustatyta pažeidimo vietoje, bet tik įstatyme numatytais atvejais. Pagal įstatymo teksto logiką išeitų, kad išvardytų pažeidi­mų padarymo vietoje nustačius asmens tapatybę jo pristatyti į poli­ciją nebebūtų galima. Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyti atvejai yra šie:

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų

a) padarius miško pažeidimus; b) pažeidus medžioklės taisykles; c) pažeidus žvejybos ir žuvų atsargų apsaugos taisykles; d) padarius pažeidimus, susijusius su kėsinimusi į saugomus objektus, kitą valstybinį ar visuomeninį turtą.

Pirmais trimis (a, b ir c) atvejais į policiją ar kaimo seniūniją turi teisę pristatyti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai, valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kiti įstatymų įgalioti asmenys. Paskutiniu (d) atveju į policiją arba sukarintos apsaugos tarnybinę patalpą turi teisę pristatyti sukarintos apsaugos darbuotojai. Ši Ad­ministracinių teisės pažeidimų kodekso 263 straipsnio ketvirtosios dalies norma yra aiškiai diskriminacinė privataus turto atžvilgiu ir pažeidžianti konstitucinę nuostatą, kad Lietuvos ūkio pagrindas yra privati nuosavybė. Be to, tokios sukarintos (kitaip vadinamos neži­nybinės) apsaugos nebėra. Iki šiol funkcionuoja Apsaugos tarnyba kaip viešosios (uniformuotosios) policijos dalis, kurios funkcija (kaip policinė) turėtų išnykti. Diskutuotina ar tokią teisę turi įvai­rios privačios saugos firmos, nes jų prie sukarintos apsaugos tikrai negalima priskirti. Vadinasi, ši norma yra akivaizdžiai keistina;

4) nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapaty­bę. Įstatyme neaptarta, ar šiuo atveju reikalinga dar viena sąlyga -būtinybė surašyti protokolą. Išeitų, kad pristatymas galimas ir tuo atveju, kai surašyti protokolą nebūtina. Antra vertus, nustačius as­mens tapatybę pažeidimo vietoje šios prievartos priemonės taikyti negalima. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pristato tam įgaliotas pareigūnas. Įstatyme nepasakyta, koks pareigūnas. Sistemiškai ir logiškai aiškinantis teisės normą išeitų, kad pristato tas pareigūnas, kuris įgaliotas prižiūrėti taisyklių, kurios buvo pa­žeistos, laikymąsi ir surašyti jų pažeidimo protokolą. Įstatyme iš­vardyti ir atvejai, kada ši teisės norma gali būti taikoma:

a) pažeidus transporto priemonių naudojimo taisykles; b) pažeidus eismo tvarkos apsaugos ir saugumo taisykles; c) pažeidus krovinių išsaugojimo transporte užtikrinimo taisykles; d) pažeidus priešgaisrinės apsaugos taisykles; e) pažeidus sanitarines higienines ir sanitarines priešepidemi¬ nes taisykles transporte; f) pažeidus keleivių ir bagažo vežimo taisykles.

Pristatoma turi būti kiek galima greičiau. Asmuo, pristatytas į išvardy­tas vietas, negali būti laikomas ilgiau kaip tris valandas.

35

Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų

šosiose vietose arba girto pasirodymą tokiose vietose, d) kai yra pagrindas manyti, kad asmenys verčiasi prostitucija, e) už Kelių eis­mo taisyklių pažeidimą, f) už medžioklės, žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos taisyklių pažeidimus, g) už kitus gyvūnijos apsaugos ir nau­dojimo įstatymų pažeidimus, h) kitokiais įstatymų tiesiogiai numa­tytais atvejais;

2) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai - už operacijų užsienio valiuta tvarkos pažeidimą;

3) Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnai: a) už pa­sienio teisinio režimo taisyklių pažeidimą, b) už pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimą, c) už muitų taisyklių pažeidimą;

4) saugomo objekto vietoje objektų apsaugos vyresnysis pareigūnas už teisės pažeidimus, susijusius su kėsinimusi į saugomus objektus, kitą valstybinį ar visuomeninį turtą. Šiuo atveju įstatyme taip pat nepaaiškinta, kas yra apsaugos vyresnysis pareigūnas. Objektus da­bar dažniausiai saugo arba privačių įmonių vidaus saugos tarny­bos, arba privačios saugos įmonės. Tokiu atveju abejonių kelia pats žodis pareigūnas. Pareigūnas, kaip administracinio teisinio santy­kio subjektas, administracinėje teisėje turi specialiai reglamentuo­tą statusą. Be to, prieštaraujanti Konstitucijos 47 straipsniui yra nuo­stata dėl privilegijos saugant valstybės ar visuomeninį turtą;

5) laisvės atėmimo vietų, tardymo izoliatorių, socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigų pareigūnai - už perdavimą arba bandymą per­duoti perdavimo taisyklių uždraustas medžiagas, dirbinius ir daiktus.

Administracinio sulaikymo terminai yra ilgesni negu pristatymo. Ad­ministracinių teisės pažeidimų kodekso 267 straipsnyje nustatyta bendra taisyklė, kad sulaikyti galima ne ilgiau kaip penkioms valandoms, išsky­rus atvejus, kai esant ypatingam reikalui įstatymai numato kitokius admi­nistracinio sulaikymo terminus. Kai kurios išimtys aptartos tame pačia­me straipsnyje atskirai. Jos yra tokios:

1) pasienio teisinio režimo taisykles arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisykles pažeidę asmenys gali būti sulaikyti iki trijų valan­dų protokolui surašyti, o prireikus nustatyti asmens tapatybę ir iš­siaiškinti teisės pažeidimo aplinkybes - iki 48 valandų1;

1 Anksčiau (iki 2000 m. kovo 15 d.) pastaruoju atveju buvo numatytas ilgesnis, iki trijų parų, sulaikymas, per 24 valandas apie tai raštu pranešant prokurorui, arba iki 10 parų su prokuroro sankcija, jei teisės pažeidėjai neturi asmens tapatybę paliudi­jančių dokumentų. Dabar šios normos įstatyme neliko, nes kitaip ji būtų griežtesnė, negu baudžiamajame procese. Tam tikras laisvės apribojimas padarius panašaus po­būdžio teisės pažeidimus yra numatytas ir ilgesniam laikui, tai yra laikymas Užsienie­čių registravimo centre. Tačiau pastaroji priemonė galima tik teisėjo sprendimu.

37 36

ADMINISTRACINĖN ATSAKOMYBĖN TRAUKIAMO ASMENS ATVEDIMAS

Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, kad nagrinėjant kai kurias bylas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui daly­vauti yra privalu. Tie atvejai išvardyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio antrojoje dalyje:

1) smulkusis svetimo turto pagrobimas (50 str.); 2) nedidelis chuliganizmas (174 str.); 3) alkoholinių gėrimų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimas arba gir­

to pasirodymas viešosiose vietose, jei du kartus per metus asmuo už tai jau buvo baustas (178 str. 3 d.);

4) administraciniai nusižengimai, kuriais kėsinamasi į teisingumą (1861-1864.str.);

5) pasipriešinimas policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, policijos ar STT, VSAT, FNTT bei VSD pareigūno teisėto nurodymo ar reikala­vimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas (187 str.);

6) susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimas (1887 str.). Beveik už visus šiuos nusižengimus numatytas administracinis areš­

tas, išskyrus keletą nusižengimų teisingumui sudėčių. Taigi jeigu pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia at­

vykti, policijos pareigūnas gali jį atvesti. Kada asmens neatvykimą gali­ma laikyti vengimu atvykti, įstatyme nepaaiškinta. Manytume, kad ga­vęs šaukimą ir be pateisinamos priežasties neatvykęs į bylos nagrinėjimą asmuo gali būti atvestas. Tačiau jeigu toks asmuo ir toliau vengs atvykti ar būti atvestas, byla gali būti nagrinėjama ir jam nedalyvaujant.

ADMINISTRACINIS ASMENS SULAIKYMAS (ATPK 265 str.)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 264 straipsnyje tarp administ­racinės teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių paminėtas ir administracinis sulaikymas (skirtingai negu pažeidėjo pristatymas).

Taikant administracinį sulaikymą, surašomas administracinio sulaikymo protokolas. Tuo administracinis sulaikymas skiriasi nuo asmens pristatymo, dėl kurio atskiro protokolo rašyti nereikia. Tačiau pristatymo atveju polici­jos ar kiti pareigūnai budėtojų dalies registracijos ar kituose dokumentuo­se turi daryti žymas apie pristatymą ir paleidimą trijų valandų kontrolei.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 266 straipsnyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali sulaikyti tik tam įgalioti pareigūnai:

1) policija - šiais atvejais: a) kai už administracinės teisės pažeidimą numatyta nuobauda administracinis areštas, b) už operacijų užsie­nio valiuta tvarkos pažeidimą, c) už alkoholinių gėrimų gėrimą vie-

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS

2) nedidelį chuliganizmą arba susirinkimų ir kitų masinių renginių tvar­kos pažeidimus padarę asmenys gali būti sulaikyti, kol apylinkės teismo teisėjas ar policijos komisaras įstatymo numatytais termi­nais išnagrinės bylą, bet ne ilgiau kaip 48 valandas.

Kai kurie administracinio sulaikymo aspektai atitikties Konstitucijai požiūriu, nepaisant to, kad 2000 m. vasario 17 d. įstatymu buvo sutrumpinti jo terminai, kelia didelių abejonių. Konstitucijos 20 straipsnyje nustaty­ta, kad asmuo gali būti sulaikytas tik nusikaltimo vietoje ir per 48 valan­das pristatytas teismui, kur bus sprendžiamas jo tolesnio sulaikymo klau­simas. Kaip matyti, įtarus administraciniu nusižengimu valstybės institucijos taikomas laisvės apribojimas atsvertas mažiau reikšmingomis žmogaus teisių garantijomis.

Administracinio sulaikymo laikas skaičiuojamas nuo asmens pristaty­mo surašyti protokolą. Girtam asmeniui daroma išimtis - sulaikymo ter­minas pradedamas skaičiuoti nuo jo išblaivėjimo. Taigi ir šiuo atveju gali­mas žmogaus teisių pažeidimas - bendras sulaikymo terminas gali viršyti 48 valandas, be to, išblaivėjimo momento fiksavimas nėra atskirai regla­mentuotas, t. y. paliktas subjektyviai pareigūnų nuožiūrai, todėl 48 valan­dų termino pažeidimas gali būti gana esminis.

ASMENS APŽIŪRA IR DAIKTŲ PATIKRINIMAS (ATPK 268 str.)

Apžiūros ar patikrinimo esmė yra priverstinai patikrinti asmens drabužius, daiktus ir surasti dokumentus, daiktus, kitą turtą, kurie yra ar galėjo būti nusižengimo įrankis, dalykas, taip pat norint nustatyti pažeidėjo asmenybę ir panašiai. Prieš pradedant apžiūrą ar patikrinimą asmeniui turi būti pa­siūlyta pateikti dokumentus, daiktus, kitą turtą, kurie gali būti apžiūros ar patikrinimo objektais.

Apžiūra ar patikrinimas galimi šiais atvejais: a) kai asmuo užkluptas darantis nusižengimą arba tuoj po jo padarymo; b) kai apie nusižengimo padarymą liudija pėdsakai ant asmens drabu­

žių ar daiktų; c) kai nusižengimo liudytojai tiesiogiai nurodo teisės pažeidimą pada­

riusį asmenį; d) kai techninės kontrolės priemonės informuoja apie galimą teisės

pažeidimą; e) kai apžiūros ar patikrinimo atvejus nurodo įstatymas ar kitas teisės

aktas. Asmens apžiūrą gali atlikti šie pareigūnai: 1) policijos; 2) vidaus rei­

kalų įstaigų objektų apsaugos; 3) civilinės aviacijos; 4) muitinės; 5) kitų tam įgaliotų įstaigų pareigūnai.

38 39

1 Valstybės žinios. 2004, Nr. 73-2517.

Asmens apžiūrą gali atlikti tik tos pačios lyties, kaip ir apžiūrimasis, asmuo, dalyvaujant dviem tos pačios lyties kviestiniams.

Daiktus patikrinti gali šie pareigūnai: 1) policijos; 2) vidaus reikalų įstaigų objektų apsaugos; 3) civilinės aviacijos; 4) muitinės įstaigų; 5) pa­sienio postų ir transporto veterinarijos postų; 6) Valstybinės mokesčių inspekcijos; 7) valstybiniai aplinkos apsaugos pareigūnai; 8) valstybiniai miškų pareigūnai; 9) valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai; 10) Ry­šių reguliavimo tarnybos inspektoriai; 11) taip pat kitų tam įgaliotų insti­tucijų pareigūnai įstatymų numatytais atvejais.

Daiktai, rankinis bagažas, medžioklės ir žvejybos įrankiai, įgyta pro­dukcija ir kiti daiktai paprastai tikrinami asmens, kurio nuosavybė jie yra arba jo valdomi, akivaizdoje.

Patikrinimo atidėlioti negalint, jis gali būti atliekamas ir nedalyvaujant savininkui ar valdytojui, tačiau tada turi dalyvauti du kviestiniai.

Kai administracinės teisės pažeidimą padaro asmuo eidamas tarny­bines pareigas, asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas taikomas tik tais atvejais, kai atidėlioti negalima.

Atlikus asmens apžiūrą ar daiktų patikrinimą, apie tai pažymima: a) specialiai tam surašytame protokole arba b) apie tai įrašoma administ­racinės teisės pažeidimo protokole, arba c) apie tai įrašoma administra­cinio sulaikymo protokole.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 268 straipsnio šeštojoje da­lyje nustatyta, kad asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas muitų įstaigose vykdomas kitų įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamų nuostatų yra Muiti­nės įstatyme1, tačiau procedūros klausimams šiame teisės akte skirta aiš­kiai per mažai dėmesio.

DAIKTŲ IR DOKUMENTŲ PAĖMIMAS (269 str.)

Daiktų ir dokumentų paėmimas yra kelių rūšių: a) daiktų ir dokumentų, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba daly­

kas, paėmimas; b) daiktų (vertybių) paėmimas užtikrinti baudos išieškojimą; c) vairuotojo pažymėjimo paėmimas užtikrinti nutarimo administra­

cinės teisės pažeidimo byloje vykdymą. Pirmu atveju sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu

surasti daiktai ar dokumentai, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba daly­kas, paimami tu pareigūnu, kurie atlieka išvardytus kardomuosius ar

Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS

procesinius veiksmus. Panašiai yra ir padarius nusižengimus, susijusius su ginklų, šaudmenų, pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo, sau­gojimo ir pan. tvarkos pažeidimais. Tokiais atvejais policijos darbuotojai taip pat turi teisę paimti ginklus, šaudmenis, pirotechnikos priemones iki bylą išnagrinėjant.

Paimti daiktai ar dokumentai saugomi iki išnagrinėjant bylą pas tuos pareigūnus, kurie paėmė, o prireikus - pateikiami administracinę bylą nagrinėjančiam pareigūnui ar institucijai.

Išnagrinėjus bylą išsprendžiama: arba jie 1) konfiskuojami, arba 2) grą­žinami teisėtam valdytojui ar savininkui, arba 3) sunaikinami/

Naminė degtinė, kitokie surogatai, bet koks kitoks alkoholis ir jų skie­diniai bei jiems gaminti aparatai sunaikinami išnagrinėjus bylą1.

Antru atveju paimami daiktai ar vertybės iš pažeidimą padariusio as­mens, neturinčio Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos, siekiant už­tikrinti baudos sumokėjimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas sąrašas veikų, kurias padarius iš tokių pažeidėjų galima paimti daiktus (vertybes) užtikrinti baudos išieškojimą:

1) muitinės priežiūroje esančių prekių muitinio tikrinimo vietų tvar­kos pažeidimas (ATPK 209 str.);

2) muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas (ATPK 2091 str.); 3) prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimas (ATPK 2092 str.); 4) prekių (daiktų) gabenimo tvarkos pažeidimas (ATPK 2093 str.); 5) keleivio asmeninio naudojimo ar kitų daiktų neteisėtas gabenimas

per valstybės sieną (ATPK 2096 str.); 6) kontrabanda (ATPK 210 str.).

Trečiu atveju, padarius pažeidimą, už kurį gali būti atimama teisė vai­ruoti transporto priemones, upių ar mažąjį laivą, iki priimant byloje nu­tarimą iš vairuotojo paimamas vairuotojo (vairavimo teisės) pažymėji­mas ar transporto priemonės registracijos pažymėjimas ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę arba laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas. Apie tai pažymima administracinės teisės pažeidimo protokole.

Kiek kitaip yra padarius pažeidimą, už kurį gali būti atimta teisė skrai­dyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skry­džių vadovu. Tokiu atveju kol bus išnagrinėta byla ir priimtas nutarimas,

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 12 d. nutarimas Nr. 178 „Dėl areštuoto (paimto), konfiskuoto ar kitaip valstybei perduoto etilo alkoholio bei alkoholinių gėrimų sunaikinimo" // Valstybės žinios. 1998, Nr. 17-420; 2003,83-3803; 2004, Nr. 93-3413.

40

sustabdomas atitinkamos licencijos galiojimas ir apie tai įrašoma admi­nistracinės teisės pažeidimo protokole.

Jeigu priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, vairuotojo (vairavimo teisės) pažymėjimas negrąžinamas, o laikino leidi­mo laikas pratęsiamas, iki baigsis terminas apskųsti nutarimą arba kol bus išnagrinėtas skundas.

Padarius nusižengimą - neteisėtą valstybinių apdovanojimų nešiojimą (ATPK 1885 str.) - apdovanojimo ženklas atiduodamas teisėtam savinin­kui, o jeigu jis nežinomas, - siunčiamas Respublikos Prezidentui.

Kai administracinį nusižengimą padaro asmuo, eidamas tarnybines pareigas, daiktų paėmimas taikomas tik tais atvejais, kai atidėlioti nega­lima.

Paėmus daiktus ir dokumentus apie tai pažymima: a) specialiai tam surašytame protokole arba b) apie tai įrašoma administracinės teisės pa­žeidimo protokole, arba c) apie tai įrašoma asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo protokole, arba d) apie tai įrašoma administracinio sulaiky­mo protokole.

PRIVERSTINIS TRANSPORTO PRIEMONĖS NUVEŽIMAS ARBA TRANSPORTO PRIEMONĖS

VAŽIUOKLĖS UŽBLOKAVIMAS (ATPK 269 str.)

Kaip matyti iš įstatymo teksto, ši kardomoji priemonė yra dvejopa. Vienu atveju policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemo­nę, o kitu atveju tik užblokuoti šios priemonės važiuoklę specialiu įtaisu.

Pirmoji priemonė, t. y. priverstinis transporto priemonės nuvežimas ga­lima tada, kai padaryti teisės pažeidimai, numatyti:

1) Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnyje (trans­porto priemonės stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų; stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako; stovėji­mas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir ar­čiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transpor­to ar pėsčiųjų eismui);

2) Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1321 straipsnyje (trans­porto priemonių stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kie­muose nesilaikymas), jai tas trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises.

Antroji priemonė, t. y. važiuoklės blokavimas, taikoma tada, kai pada­ryti pažeidimai, numatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnyje (transporto priemonės stovėjimas nesilaikant kelio žen­klų ar ženklinimo, Kelių eismo taisyklėse nustatytos transporto priemo-

Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų

41

43 1

1Valstybės žinios. 2002, Nr. 124-5623. 2 Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382.

ASMENŲ, SULAIKYTŲ UŽ ADMINISTRACINĖS TEISĖS _ PAŽEIDIMŲ PADARYMĄ IR ĮTARIAMŲ, KAD JIE NEBLAIVUS

ARBA APSVAIGĘ N U O NARKOTINIŲ ARBA PSICHOTROPINIŲ M E D Ž I A G Ų , PATIKRINIMAS NEBLAIVUMUI ARBA

APSVAIGIMUI NUSTATYTI (ATPK 2701 str.)

Tai nauja kardomoji priemonė1, skirta efektyviau kovoti su asmenimis, kurie apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pa­daro bet kokius, ne tik susijusius su transporto priemonės vairavimu, ad­ministracinės teisės pažeidimus. Administracinių teisės pažeidimų kodek­so 32 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad sunkinančia aplinkybe laikytinas teisės pažeidimo padarymas neblaivaus asmens arba asmens, apsvaigu­sio nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Vadinasi, blai­vumo ar neblaivumo nustatymas gali padėti labiau individualizuoti admi­nistracinio poveikio priemonę, geriau pasiekti administracinės nuobaudos tikslus.

Pagal įstatymą reikalaujama, kad, norint asmenį siųsti nustatyti ne-blaivumą arba apsvaigimą nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turi būti pakankamas pagrindas prielaidai, jog asmuo tikrai yra neblaivus ar apsvaigęs. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2701 straipsnio antrojoje dalyje pasakyta, kad nurodyti asmenys siunčiami ir tikrinami Vyriausybės nustatyta tvarka.

6. ADMINISTRACINIO POVEIKIO PRIEMONĖS, NUMATYTOS KAI KURIUOSE KITUOSE ĮSTATYMUOSE

Kituose įstatymuose taip pat numatyta daug ir įvairių administracinio po­veikio priemonių, kurias galima priskirti ir prie prevencinių, ir prie kar­domųjų.

Elektroninių ryšių įstatymo2 72 straipsnyje nustatyta, kad Ryšių re­guliavimo tarnyba, gavusi įrodymų apie vertimosi elektroninių ryšių veik­la sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo arba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, pažeidimus, kai tokie pažei­dimai kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugu­mui ar sveikatai arba gali sukelti rimtų ekonominių ar veiklos problemų kitiems teikėjams arba elektroninių ryšių tinklų naudotojams ir (ar) elek­troninių ryšių paslaugų gavėjams, turi teisę imtis skubių laikinų priemo­nių, įskaitant laikiną daiktų, kurie buvo šio įstatymo pažeidimo padary­mo įrankis arba tiesioginis objektas, sulaikymą ir (ar) laikiną uždraudimą

Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS

nių stovėjimo ir tvarkos tose vietose, kur yra stovėjimo automatai arba atitinkami mokamo stovėjimo ženklai, nesilaikymas).

Taigi įstatyme gana imperatyviai nustatyta, kas ir kokiais atvejais turi teisę taikyti minėtas kardomąsias priemones. Administracinė teisinė prie­varta yra valstybės monopolis ir bet kas jos taikyti negali. Todėl tokių veiksmų negali atlikti jokios privačios mokesčius už automobilių stovėjimą renkančios ar panašios kompanijos.

NUŠALINIMAS NUO TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRAVIMO IR PATIKRINIMAS NEBLAIVUMUI

AR APSVAIGIMUI NUO NARKOTINIŲ PRIEMONIŲ NUSTATYTI (ATPK 270 str.)

Jeigu yra pakankamai pagrindo manyti, kad vairuotojai yra neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių priemonių, jie turi būti nušalinami nuo vairavi­mo ir patikrinama jų neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių medžia­gų būsena.

Nušalinti ir patikrinti gali būti šie vairuotojai: 1) vairuojantys sausu­mos transporto priemones; 2) upių ar mažųjų laivų vairuotojai; 3) civili­nės aviacijos specialistai; 4) kitokie asmenys.

Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtu­mo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 921. Jame nustatyta, kad maksimali leistina alkoholio koncentracija tikrinamų as­menų kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose yra 0,4 promilės. Girtu­mo laipsniai: a) lengvas, kai koncentracija viršija 0,4 promilės ir siekia iki 1,5 promilės; b) vidutinis, kai koncentracija viršija 1,5 promilės ir siekia iki 2,5 promilės; c) sunkus, kai koncentracija viršija 2,5 promilės.

Asmenų apsvaigimas turi būti nustatomas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per dvi valandas nuo transporto avarijos, jos nustatymo ar nuo as­mens, įtariamo apsvaigimu, sulaikymo momento.

Teisę nustatyti apsvaigimą turi: a) policijos pareigūnai; b) Vandens transporto valstybinės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekcijos pa­reigūnai (tikrindami mažųjų, sportinių, motorinių ir burinių laivų vairuo­tojus vandens telkiniuose); c) medicinos specialistai.

Minėtame nutarime numatytos visos pareigūnų, tikrinamo asmens ir medicinos darbuotojų teisės ir pareigos, neblaivumo nustatymo ir fiksa­vimo tvarka.

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 92 „Dėl transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos patvirtinimo" //Valstybės žinios. 1996, Nr. 6-158,46-1124.

42

1 Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244.

44

1 Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.

45

(1) laikinai sustabdyti eksporto ir importo operacijas, (2) bankines ope­racijas, (3) leidimo (licencijos) verstis atitinkama veikla galiojimą. Apri­bojimai panaikinami, kai įvykdomos Konkurencijos tarybos paskirtos sankcijos.

Mokesčių administravimo įstatymo1 33 straipsnyje išvardytos mokes­čių administratoriaus (jo pareigūno) teisės, tarp kurių paminėtinos šios:

1) šio įstatymo nustatyta tvarka patekti į mokesčių mokėtojo terito­riją, pastatus ir patalpas;

2) užantspauduoti ir (ar) užplombuoti mokesčių mokėtojo dokumen­tų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių saugojimo vietas, patalpas, įrengimus; uždaryti teritoriją ar jos dalis;

3) paimti produkcijos (prekių) mėginius ar pavyzdžius, atlikti kon­trolinius pirkimus;

4) daryti žymas mokesčių mokėtojo dokumentuose, kad būtų iš­vengta jų klastojimo;

5) įrengti skaitiklius bei matavimo prietaisus mokesčių mokėtojo saugyklose, produkcijos laikymo vietose, kituose veiklai naudo­jamuose įrenginiuose;

6) kai kyla įtarimas, kad pažeidžiami teisės aktai, už kurių įgyvendi­nimą atsakingas mokesčių administratorius, centrinio mokesčių administratoriaus patvirtinta operatyvaus patikrinimo atlikimo tvarka stabdyti transporto priemones, jas tikrinti; sulaikyti ir tik­rinti prekes bei jų dokumentus;

7) taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus ir t.t. Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnyje pasakyta, kad turto areštas - šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba at­skirų šios teisės sudedamųjų dalių - valdymo, naudojimosi, dis­ponavimo - priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.

Be to, Mokesčių administravimo įstatymo 102 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę duoti nurodymus kredito įstai­goms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš mokesčių mokėtojo są­skaitos (sąskaitų), jeigu mokesčių mokėtojas neleidžia patikrinti, ar tei­singai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, arba jeigu dėl mokesčių mokėtojo yra priimtas sprendimas nurašyti mokestinės nepriemokos su­mas iš asmens sąskaitos kredito įstaigoje.

To paties įstatymo 124 straipsnyje nustatytas dokumentų paėmimas, kuris turi būti įformintas dokumentų poėmio aktu. Mokesčių administ-

Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS

verstis elektroninių ryšių veikla ar naudoti elektroninių ryšių išteklius (kar­domosios priemonės).

Konkurencijos įstatymo1 28 straipsnyje nustatyta, kad neatidėlioti­nais atvejais, esant pakankamai duomenų apie Konkurencijos įstatymo pažeidimą, siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų padarinių ūkio subjektų ar visuomenės interesams, Konkurencijos taryba turi teisę taikyti laikinojo pobūdžio priemones, būtinas Konkurencijos tarybos ga­lutiniam sprendimui įvykdyti. Taigi šiuo atveju kalbama apie kardomą­sias administracinio poveikio priemones, kurios gali būti šios:

1) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą; 2) gavus Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sank-

ciją, įpareigoti ūkio subjektus atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų kitiems ūkio subjektams ar visuome­nės interesams esminės žalos ar susidarytų nepataisomos pa­sekmės.

To paties įstatymo 40 straipsnyje kalbama apie ūkio subjektams taiko­mas sankcijas. Jame numatyta, kad Konkurencijos taryba, nustačiusi, jog ūkio subjektai įvykdė šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar kitus šio įsta­tymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo prin­cipais, turi teisę:

1) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiks­mus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;

2) įpareigoti ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis, įvykdžiu­sius koncentraciją, dėl kurios buvo sukurta ar sustiprinta domi­nuojanti padėtis ir dėl to itin sumažinta konkurencija atitinka­moje rinkoje, nepranešus Konkurencijos tarybai ar negavus Konkurencijos tarybos leidimo, taip pat atlikti veiksmus, atku­riančius ankstesnę padėtį arba pašalinančius koncentracijos pa­sekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;

3) skirti ūkio subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas. Konkurencijos taryba nutarimu ūkio subjektams, nevykdantiems pa­

skirtų sankcijų, nurodytų 1 punkte, gavusi Vilniaus apygardos administ­racinio teismo teisėjo sankciją gali nustatyti ūkinės veiklos apribojimus:

1 Valstybės žinios. 2004, Nr. 73-2517.

46

ratoriaus pareigūnas mokesčių mokėtojo prašymu privalo leisti jam pasi­daryti paimamų dokumentų kopijas. Mokesčių mokėtojas turi teisę rei­kalauti minėtų kopijų tikrumą patvirtinti mokesčių administratoriaus pa­reigūno žyma.

Mokesčių administravimo įstatymo 125 straipsnyje numatytas daiktų (taip pat prekių ar produkcijos mėginių ir pavyzdžių) paėmimas, jei tai būtina mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti. Šie veiksmai turi būti įforminti Administracinių teisės pažeidimų kodekso, o jei šis kodek­sas šių veiksmų įforminimo nereglamentuoja, - centrinio mokesčių ad­ministratoriaus nustatyta tvarka.

Muitinės įstatymo1 20 straipsnyje nustatyta, kad muitinės pareigū­nas, atlikdamas muitų teisės aktų jam pavestas funkcijas, turi teisę reika­lauti, kad jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus reikalavimus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju - panaudoti fizinę ar kitokią prie­vartą šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

Paminėtinos inter alia šios muitinės pareigūnų teisės: 1) stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas

prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenan­čius asmenis, jeigu sprendžiant iš teisės aktų nustatytų rizikos požymių yra pagrindo manyti, kad gabenamoms prekėms taiko­mos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės (prevencinė priemonė);

2) muitų teisės aktų nustatyta tvarka imti gabenamų, tikrinamų as­menų patalpose arba kitose saugojimo vietose laikomų prekių pavyzdžius (mėginius) (gali būti ir prevencinė, ir kardomoji prie­monė);

3) sulaikyti asmenis, gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančias transporto priemones visoje Lie­tuvos Respublikos muitų teritorijoje (gali būti ir prevencinė, ir kardomoji priemonė);

4) teisės aktų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą (labiau kardo­moji procesinė priemonė);

5) teisės aktų pažeidimo atvejais atidaryti patalpas, naudojamas ūki­nei komercinei veiklai, ar transporto priemones ir į jas patekti (kardomoji priemonė);

6) šio įstatymo numatytais atvejais naudoti šaunamąjį ginklą bei fizinę ir kitokią prievartą (kardomosios specialiosios priemo-nės) ir kt.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų

Pažymėtina, kad Muitinės įstatymo 24-26 straipsniuose specialiai reg­lamentuojamos muitinės pareigūnų naudojamos prievartos, įskaitant ir šaunamąjį ginklą, rūšys, naudojimo pagrindai ir sąlygos.

Produktų saugos įstatymo1 17 straipsnyje nustatyta, kad Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba arba Vyriausybės įsteigtos maisto ir ne maisto produktų saugos kontrolės institucijos turi teisę Vyriausybės nu­statyta tvarka taikyti įvairias rinkos ribojimo priemones. Tarp jų paminė­tinos šios:

1) reikalauti, kad bet koks produktas, kuris konkrečiomis aplinky­bėmis gali kelti riziką, būtų paženklintas valstybine kalba sura­šytais tinkamais, aiškiais ir lengvai suprantamais įspėjimais apie galimą su gaminiu susijusią riziką; nustatyti išankstines produk­to prekybos sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti jo saugą (pre­vencinės priemonės);

2) nurodyti, kad apie bet kokio produkto, kuris gali kelti riziką kon­kretiems asmenims, keliamą riziką šie asmenys būtų laiku ir tin­kamai, įskaitant ir specialių įspėjimų paskelbimą, įspėti (preven­cinė priemonė);

3) uždrausti bet kokio pavojingo produkto pardavimą ir toliau im­tis priemonių, kurios užtikrintų tokio draudimo laikymąsi (labiau kardomoji priemonė);

4) nurodyti nedelsiant pašalinti iš rinkos bet kokį jau rinkoje esantį pavojingą produktą arba organizuoti tokį pašalinimą ir įspėti var­totojus apie su tokiu produktu susijusią riziką; nurodyti arba ko­ordinuoti, arba prireikus kartu su gamintojais ir platintojais or­ganizuoti, kad šis produktas būtų susigrąžintas iš vartotojų ir sunaikintas atitinkamomis sąlygomis (kardomoji priemonė).

7. ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONĖS, TAIKOMOS UŽSIENIEČIAMS

Šios administracinės prievartos priemonės turi ir prevencinių, ir kardo­mųjų priemonių požymių, todėl jos aptartinos atskirai.

Kas yra užsienietis, pasakyta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padė­ties"2 2 straipsnio 32 dalyje: „Užsienietis - asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios."

1 Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757. 2 Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties" // Valstybės

žinios. 2004, Nr. 73-2539.

47

49

1 Kai užsieniečio buvimas Lietuvoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.

2 Valstybės žinios. 2000, Nr. 26-693; 2001, Nr. 53-1896.

sprendimas, privalo būti įvykdytas ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo sprendimo užsieniečiui įteikimo dienos.

Užsieniečio išsiuntimas - priverstinis užsieniečio išvežimas ar išvesdi¬ nimas iš Lietuvos teritorijos. Užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos, jeigu: 1) jis per nustatytą laiką neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos; 2) jis neteisėtai atvyko į Lietuvą ar neteisėtai joje yra; 3) jo buvimas Lietuvoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.

Sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos privalo būti įvykdy­tas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo vykdymas gali būti atidėtas. Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo priima arba Migraci­jos departamentas, arba Vilniaus apygardos administracinis teismas1, o juos įgyvendina Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba policija.

Užsieniečio sulaikymas - užsieniečio laikinas apgyvendinimas Užsie­niečių registracijos centre, apribojant jo judėjimo laisvę įstatymo nusta­tytais pagrindais ir terminais. Užsienietis gali būti sulaikytas: 1) kad ne­galėtų be leidimo atvykti į Lietuvą; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, ku­ris neįleidžiamas į Lietuvą, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai pri­imamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

Sulaikyti turi teisę policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigū­nas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teis­mo sprendimu sulaikomas Užsieniečių registracijos centre. Užsienietis, kuriam nesukako 18 metų, gali būti sulaikytas tik kraštutiniu atveju, atsi­žvelgiant į geriausius jo interesus.

Išsiunčiamą iš Lietuvos užsienietį iki valstybės sienos lydi Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba policijos pareigūnai.

Detaliau šios procedūros reglamentuotos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarime Nr. 335 „Dėl sprendimų dėl užsieniečių įpareigojimo iš­vykti arba jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymo tvarkos patvir­tinimo"2. Šiame nutarime inter alia nustatyta, kad užsienietis, kurio at­žvilgiu priimtas sprendimas nesuteikti jam pabėgėlio statuso Lietuvoje, išsiunčiamas iš Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos ar Migracijos depar­tamento sprendimu.

Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS

Šiame įstatyme numatytos šios administracinės prievartos priemonės užsieniečiams: 1) užsieniečio neįleidimas į Lietuvos Respubliką; 2) grą­žinimas į užsienio valstybę; 3) įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respubli­kos; 4) išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos; 5) užsieniečio sulaikymas.

Užsienietis neįleidžiamas į Lietuvos teritoriją, jeigu: 1) jis neatitinka šio įstatymo nustatytų įleidimo į Lietuvą sąlygų;

2) paaiškėja, kad užsienietis išbuvo Lietuvoje laikotarpį, kuris Lietuvos tarptautinėje sutartyje, Europos Sąjungos teisės akte ar Lietuvos Res­publikos Vyriausybės yra nustatytas kaip buvimo be vizos laikas; 3) paaiš­kėja, kad pasienio kontrolės punkte užsienietis pateikė tikrovės neatitin­kančius duomenis; 4) yra pagrindas manyti, kad užsienietis Lietuvoje gali užsiimti neteisėta veikla, už kurią numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) atvykdamas į Lietuvos Respubliką užsienietis pateikia kito asmens kelionės dokumentą; 6) yra pagrindas manyti, kad užsienietis atvykdamas į Lietuvą pateikė suklastotą kelionės dokumentą; 7) yra svarus pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniš­kumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Res­publikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ir kituose tarptautinės tei­sės šaltiniuose.

Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos teritoriją priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Užsieniečio grąžinimas į užsienio valstybę - užsieniečio, taip pat ir ne­pilnamečio iki 18 metų, kuris yra neteisėtai Lietuvos teritorijoje, perdavi­mas į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, pagal teisės aktų nustatyta tvarka su šia valstybe suderintą sprendimą. Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo priima Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o jį įgyvendina policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Užsieniečio įpareigojimas išvykti iš Lietuvos - nustatyta tvarka priim­tas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savarankiškai privalo palikti Lietuvos teritoriją. Užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos, jeigu: 1) jam panaikinta viza; 2) jam panaikintas leidimas laiki­nai gyventi arba leidimas nuolat gyventi; 3) jis yra Lietuvoje pasibaigus vizos galiojimui; 4) jis gyvena Lietuvoje pasibaigus leidimo laikinai gy­venti galiojimui; 5) į Lietuvą jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turė­ti; 6) jis yra Lietuvoje ilgiau negu Lietuvos Respublikos tarptautinėje su-tartyje, Europos Sąjungos teisės akte ar Lietuvos Respublikos Vyriausy­bės nustatytą buvimo be vizos valstybėje laiką.

Sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos priima ir jo įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Toks

48

50

Užsienietis, kuris atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo Lietuvoje arba jis atliko laisvės atėmimo bausmę, arba jam paskirta bausmė, nesu­sijusi su laisvės atėmimu, išsiunčiamas iš Lietuvos nedelsiant, jeigu nėra objektyvių aplinkybių, trukdančių tai padaryti.

Išsiųstam iš Lietuvos užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvą ribotam ar neribotam laikui. Tokį sprendimą priima Migracijos departa­mentas.

Kaip matyti iš šių prievartos priemonių taikymo pagrindų ir turinio, kai kurios jų yra prevencinės, kai kurios - turi ir prevencinių, ir kardomų­jų priemonių elementų. Specifinė priemonė yra užsieniečio išsiuntimas iš šalies. Kai kur (pvz., Rusijoje) tokia priemonė prilyginama administraci­nei nuobaudai1.

8. INSTITUCIJOS, PAREIGŪNAI, TURINTYS TEISĘ TAIKYTI ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONES

Administracines prievartos priemones taiko daug valstybės įgaliotų insti­tucijų ir jų pareigūnų. Apie administracinės atsakomybės priemonių tai­kymą detaliau kalbama kitame skyriuje, o prevencines ir kardomąsias prie­mones dažniausiai taiko tos institucijos, jų pareigūnai, kurie kontroliuoja teisės aktų įvairiose valstybės valdymo srityse laikymąsi. Čia paminėsime tik kai kurias institucijas, kurių pareigūnai gana dažnai taiko administra­cinės prievartos priemones.

Daugiausiai administracinės prievartos priemonių taiko policijos pa­reigūnai. Policijos veiklos įstatyme2 numatyta taikyti daug tiek preven­cinių, tiek kardomųjų prievartos priemonių. Atskirai yra išvardytos prie­vartos priemonės, taikomos tiriant nusikaltimus. Atskirame skirsnyje (ketvirtajame) reglamentuotas šaunamųjų ginklų naudojimas, fizinės ir kitokios prievartos vartojimas.

Nurodytinos kai kurios prievartos priemonės, kurias gali taikyti poli­cijos pareigūnai:

1) pagrįstai įtardami, jog padarytas administracinės teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas spren­dimas, juos paimti (kardomoji priemonė);

2) persekiodami asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nu­sikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekda-

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų

mi užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyve­namąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei pa­tekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, policijos pareigū­nai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones (kardomoji priemonė). Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelai­mės ar katastrofos atveju (prevencinė priemonė). Apie tokius veiks­mus per 24 valandas pranešama prokurorui;

3) laikinai apriboti patekimą į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustab­dyti vykdomus darbus, apriboti ar uždrausti transporto eismą, jei kyla pavojus gamtai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui (prevencinė priemonė);

4) jeigu pažeistos laikymo ar naudojimo taisyklės, teisės aktų nustaty­ta tvarka paimti iš fizinių ar juridinių asmenų šaunamuosius gin­klus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, narkotines ir kitas medžiagas, priemones ar daiktus, kuriems reikalingas leidimas (kar­domoji priemonė);

5) pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigas priverstinai patikrinti teisės pažeidėjus, apsvaigusius nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų (kardomoji priemonė), o siekiant užkirsti ke­lią venerinėms ir kitoms infekcinėms ligoms plisti, - ir asmenis, pri­skirtus padidėjusios rizikos grupei ir teisės aktų nustatyta tvarka įrašytus į profilaktines sveikatos priežiūros ar policijos įstaigų įskai­tas (prevencinė priemonė);

6) pristatyti iš viešųjų vietų bei lindynių į sveikatos priežiūros įstaigą asmenį, apsvaigusį nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar ki­tokių nuodingųjų ar psichiką stipriai veikiančių medžiagų, jeigu jis nebegali judėti arba gali padaryti žalos aplinkiniams ar sau (pre­vencinė priemonė).

Policija taiko ir kitas prievartos priemones, tarp jų - ir administraci­nės atsakomybės.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, šalia įprastų polici­nę funkciją atliekančių pareigūnų teisių taiko ir specifines prievartos prie­mones. Jie turi teisę:

1) tikrinti fizinių bei juridinių asmenų ūkinę finansinę ar kitokią veik­lą, turto buvimo faktus, jo įgijimo, gamybos, naudojimo ir reali­zavimo teisėtumą, gamybines, administracines ir kitas, taip pat ir užplombuotas, patalpas (tiek prevencinė, tiek kardomoji prie­monė);

2) reikalauti, kad būtų sutvarkyta buhalterinė apskaita (prevencinė priemonė); jei nėra kitų galimybių atlikti reikalingus veiksmus, -

51

52

1 Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas // Vals­tybės žinios. 2002, Nr. 33-1250.

2 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas // Valstybės žinios. 2000, Nr. 92-2848.

laikinai sustabdyti gamybos procesą (turėtų būti tik kardomoji prie­monė, nors įstatyme apibrėžta labai dviprasmiškai);

3) nekliudomai įeiti į fizinių bei juridinių asmenų patalpas, naudoja­mas veiklai ar pajamoms gauti, ar teritoriją jų darbo metu, o ne darbo metu - su tų patalpų ar tos įmonės, įstaigos ar organizacijos administracijos atstovu, savininku arba jo atstovu, tikrinti ūkinei finansinei ar kitokiai veiklai naudojamą turtą ir techniką bei paga­mintą produkciją (prevencinė priemonė), įstatymų nustatytais at­vejais ir tvarka jėga atidaryti patalpas ar transporto priemones (tu­rėtų būti tik kardomoji priemonė, nors įstatyme taip pat apibrėžta labai nekonkrečiai);

4) užplombuoti ir užantspauduoti dokumentų, vertybinių popierių, pi­nigų bei turto saugojimo vietas, įrengimus, uždaryti fizinių bei juri­dinių asmenų gamybines patalpas, teritorijas ar jų dalis, daryti do­kumentų kopijas arba išrašus, daryti žymas ant dokumentų, kad būtų išvengta jų klastojimo (prevencinė priemonė);

5) įstatymų nustatytais atvejais duoti nurodymus bankams nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš fizinių bei juridinių asmenų są­skaitų, jeigu nustatytu laiku nepateikė mokesčio administratoriui mokesčio deklaracijų ir kitų įmokų į valstybės ir savivaldybių biu­džetus apskaičiavimų, neleidžia patikrinti finansinės būklės arba jei tikrinimo metu nustatyti pajamų slėpimo bei neteisingo mo­kesčių, rinkliavų ar kitų įmokų skaičiavimo faktai (kardomoji prie­monė) 1 .

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai taiko taip pat įvairias prie­vartos priemones, kurios numatytos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo2 20 straipsnyje, taip pat turi teisę taikyti ir Policijos veiklos įsta­tymo numatytas prievartos priemones. Iš valstybės sienos apsaugos tar­nybos pareigūnų taikomų prievartos priemonių paminėtinos šios:

1) tikrinti reikalingus asmenų, transporto priemonių dokumentus, ap­žiūrėti transporto priemones, o vietose, kur nėra muitinės įstaigų, tikrinti krovinių dokumentus (prevencinė priemonė);

2) persekioti valstybės sienos pažeidėjus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir juos sulaikyti (kardomoji priemonė);

3) persekiodami ir sulaikydami valstybės sienos pažeidėjus, atremda­mi ginkluotą įsiveržimą į šalies teritoriją, panaudoti fiziniams ir ju-

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų

ridiniams asmenims priklausančias ryšių priemones ir transportą (kardomoji priemonė);

4) laikinai apriboti arba nutraukti susisiekimą per valstybės sieną dėl stichinių nelaimių, pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų ar jų sukėlėjų įvežimo ir išplitimo arba įgyvendinant karantino prie­mones, vykdant pasienio paieškos operacijas ir kitais ypatingais at­vejais (prevencinė, gali būti ir kardomoji priemonė);

5) prireikus laikinai paimti kelionės dokumentus, paimti svetimus ir suklastotus dokumentus (ir prevencinė, ir kardomoji priemonė) ir kitos.

Gana daug administracinės prievartos priemonių taiko ir Muitinės pa­reigūnai. Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatyme1 numatyta daug panašių į policijos pareigūnų taikomas prievartos priemonių.

Konkurencijos taryba, kai ūkio subjektai nevykdo tarybos nurodymų pašalinti Konkurencijos įstatymo2 pažeidimus, gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sankciją, gali taikyti Konkurencijos įstaty­me numatytas prievartos priemones: 1) laikinai sustabdyti eksporto ir im­porto operacijas, 2) bankines operacijas, 3) leidimo (licencijos) verstis ati­tinkama veikla galiojimą.

Visos šios priemonės yra kardomosios, t. y. taikomos tada, kai Kon­kurencijos įstatymo pažeidimai jau padaryti.

Konkurencijos taryba gali taikyti ir administracinės atsakomybės prie­mones - skirti ūkio subjektams ekonomines sankcijas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių mokėtojams ar mokestį iš­skaičiuojantiems asmenims gali taikyti šias prievartos priemones3:

1) kreiptis į mokesčių mokėtoją, kitus fizinius ir juridinius asmenis (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mo­kėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) ir duoti nurodymus pašalinti ap­linkybes ir sąlygas, trukdančias mokesčių administratoriui tin­kamai atlikti savo funkcijas (prevencinė priemonė);

2) daryti žymas mokesčių mokėtojo dokumentuose, kad būtų iš­vengta jų klastojimo (prevencinė priemonė);

3) duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mo­kėjimo, turto ir pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klau­simais (prevencinė priemonė);

1 Valstybės žinios. 2000, Nr. 94-2917. 2 Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas //Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856;

2000, Nr. 85-2572. 3 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnis // Vals­

tybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.

53

55

3) maisto tvarkymo vietose neleisti dirbti asmenims, galintiems pla­tinti užkrečiamąsias ligas (prevencinė priemonė);

4) uždrausti maisto ir pašarų tvarkymui naudoti gaminius, patalpoms ir įrenginiams valyti ir taisyti naudojamas priemones, medžiagas, įrenginius (prevencinė priemonė);

5) drausti statyti, rekonstruoti arba naudoti tuos gyvulininkystės pa­status, mėsos perdirbimo įmones, cechus, sandėlius ir kitus objek­tus, kurie neatitinka veterinarinės sanitarijos reikalavimų (preven­cinė arba kardomoji priemonė);

6) radę pažeidimų, laikinai sustabdyti ar visiškai uždrausti maisto ar pašarų tvarkymą, įpareigoti maisto gamintoją, pardavėją ar kitą tvar­kytoją pašalinti iš rinkos ir sunaikinti nesaugų produktą (kardo­moji priemonė);

7) skirti pareigūnams ir asmenims administracines nuobaudas už mais­to, pašarų ir pašarų priedų saugą ir veterinariją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, taip pat įstatymų nustatytais atvejais skirti kitas sankcijas įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms (administra­cinės atsakomybės priemonė) ir kt.

Tai nebaigtinis institucijų (pareigūnų), turinčių teisę taikyti administ­racinės prievartos priemones, sąrašas. Tačiau ką tik išvardytos priemonės rodo, kokiose įvairiose srityse jos gali būti taikomos ir koks platus jų spektras.

9. ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS P R I E M O N I Ų TAIKYMO TEISĖTUMO KONTROLĖ

Kiekvienas žmogaus teisių apribojimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. To­dėl kiekvienas asmuo, kuriam toks apribojimas taikomas, turi turėti teisę apskųsti jam pritaikytą administracinės prievartos priemonę.

Administracinės prievartos priemonių taikymo teisėtumo kontrolė gali būti trejopa: 1) žinybinė (pavaldumo tvarka); 2) kvaziteisminė; 3) teisminė.

Teisminė teisėtumo kontrolė yra dviejų rūšių: 1) bendrosios kompe­tencijos teisme; 2) administraciniuose teismuose.

Žinybine (aukštesniajai institucijai (pareigūnui) arba teismine (rajo­no (miesto) apylinkės teismui) tvarka suinteresuoto asmens pasirinkimu gali būti skundžiamos šios kardomosios priemonės (ATPK 271 str.):

1) administracinis sulaikymas; 2) asmens apžiūra; 3) daiktų patikrinimas; 4) daiktų bei dokumentų paėmimas; 5) priverstinis transporto priemonės nuvežimas; 6) transporto priemonės važiuoklės užblokavimas specialiu įtaisu;

Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS

4) įrengti skaitiklius ir matavimo prietaisus mokesčių mokėtojo sau­gyklose, produkcijos laikymo vietose, kituose veiklai naudoja­muose įrenginiuose (prevencinė priemonė);

5) kai kyla įtarimas, kad pažeidžiami teisės aktai, už kurių įgyvendi­nimą atsakingas mokesčių administratorius, centrinio mokesčių administratoriaus patvirtinta operatyvaus patikrinimo atlikimo tvarka stabdyti transporto priemones, jas tikrinti (ir prevencinė, ir kardomoji priemonė);

6) sulaikyti ir tikrinti prekes bei jų dokumentus (ir prevencinė, ir kardomoji priemonė);

7) užantspauduoti ir (ar) užplombuoti mokesčių mokėtojo doku­mentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių sau­gojimo vietas, patalpas, įrengimus; uždaryti teritoriją ar jos dalis (turėtų būti tik kardomoji priemonė);

8) duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridi­niams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti (turėtų būti procesinė kardomoji prie­monė);

9) taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus (kar­domoji priemonė).

Kaip matyti, šios priemonės gali būti ir prevencinės, ir kardomosios. Kai kurios iš jų yra ir administracinio proceso (tyrimo) užtikrinimo prie­monės.

Valstybinės mokesčių inspekcijos taiko ir administracinės atsakomy­bės priemones tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, vykdydami savo pareigas, turi teisę1:

1) nustatytąja tvarka uždrausti vežti tranzitu, išvežti iš Lietuvos ar įvežti į ją gyvūnus, maistą, pašarus ir pašarų priedus (prevencinė priemo­nė);

2) uždrausti įvežti ir naudoti veterinarinius vaistus, kitus veterinari­nius preparatus, pašarus ir pašarų priedus, jeigu jie kenksmingi gy­vūnams ir tiesiogiai arba netiesiogiai per maistą gali pakenkti žmo­nių sveikatai (prevencinė priemonė);

1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 744 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo" // Valstybės ži­nios. 2000, Nr. 53-1537; 2003, Nr. 42-1941.

54

1 Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­nistracinis teismas, 2001. P. 277.

2 Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382.

56

1 Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244. 2 Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243. 3 Valstybės žinios. 2004, Nr. 73-2517.

57

turi priimti per 10 dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu asmenys nesutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus sprendimu arba Ryšių regu­liavimo tarnybos direktorius nepriėmė sprendimo per 10 dienų, asmenys turi teisę paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo pateikimas pareigūnų atitinkamų veiksmų nesustabdo.

Konkurencijos įstatymo1 28 straipsnyje nustatyta, kad Konkurenci­jos tarybos sprendimas taikyti laikinojo pobūdžio priemones gali būti skun­džiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo padavimas laikinų priemonių taikymo nesustabdo.

Kitais atvejais ūkio subjektai, įtariami pažeidę Konkurencijos įstatymą, turi teisę apskųsti neteisėtus tyrimą atliekančių įgaliotų pareigūnų veiks­mus Konkurencijos tarybai. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo skundžiamų veiksmų atlikimo dienos. Konkurencijos taryba turi priimti sprendimą dėl šio skundo per 10 dienų nuo jo gavimo dienos.

Mokesčių administravimo įstatymo2 144 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administrato­riaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Skundai dėl kitų mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, jų nepriėmimo, taip pat skun­dai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmi­mo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Ad­ministracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Muitinės įstatymo3 88 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas suintere­suotas asmuo turi teisę apskųsti jam tiesiogiai ir individualiai taikomą Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu. Skundai dėl Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos sprendimų pateikiami:

1) dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų -Muitinės departamentui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo gavo sprendimą. Muitinės departamentas sprendimus dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų apskųstų sprendimų priima per 30 dienų nuo atitinkamo skundo gavimo dienos. Departamentas išimties tvarka gali pratęsti asmens skundo nagrinėjimo laiką, bet ne ilgiau kaip 10 dienų, arba sustabdyti skundo nagrinėjimą ne ilgiau kaip 12 mėnesių, jeigu sprendimui priimti būtina papildoma in­formacija ir Muitinės departamentas muitų teisės aktų nustatyta tvarka

Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS

7) vairuotojo nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir pa­tikrinimas neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų nustatyti;

8) asmenų, sulaikytų už administracinės teisės pažeidimų padarymą ir įtariamų, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių arba psi­chotropinių medžiagų, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti.

Galimybė skųsti valstybės institucijų (pareigūnų) veiksmus ar priim­tus valdymo aktus administraciniam teismui turėtų būti plačiau numato­ma teisės aktuose, kadangi toks skundo nagrinėjimas yra greitesnis ir veiks­mingesnis žmogaus teisių gynimo būdas. Kol teisės aktuose tai reglamentuota neaiškiai arba panašus klausimas visai nereglamentuotas, teisės spragas bando „kamšyti" teismų praktika. Pavyzdžiui, buvo kilęs bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų ginčas, kam teismin-gas ginčas dėl policijos vykdomos administracinės priežiūros, asmeniui atlikus laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas prašė įpareigoti policijos nuo­vadą raštu nustatyti jo registracijos nuovadoje laiką, kad vėliau jis nebūtų apkaltintas padaręs nusižengimą. Teismingumo kolegija 1999 m. rugsėjo 9 d. nutartimi1 nurodė, kad byla, kai ginčas kyla dėl policijos nustatytos pareigos registruotis joje, nagrinėtina administraciniame teisme, nors, mi­nėta, dėl kai kurių kitų administracinės prievartos priemonių, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 271 straipsnyje, skundas pa­duodamas bendrosios kompetencijos teismui.

Daugelyje įstatymų, numatančių kitokias prievartos priemones, taip pat numatyta galimybė pavaldumo tvarka skųsti atliktus pareigūnų veiks­mus arba pasirinkti alternatyvų administracinio ginčo sprendimo varian­tą -pavaldumo tvarka arba teisme.

Štai VRM ar jos įgaliotos institucijos sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos per septynias dienas gali būti apskųstas teismui. Šias bylas nagri­nėja administraciniai teismai. Jei sprendimą priima Migracijos departa­mentas, tokia byla teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Elektroninių ryšių įstatymo2 73 straipsnyje nustatyta, kad ūkio sub­jektai turi teisę apskųsti neteisėtus Ryšių reguliavimo tarnybos pareigū­nų veiksmus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. Skundas pateikia­mas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tada, kai sužinota apie skundžiamus veiksmus. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius sprendimą dėl skundo

1 Valstybės žinios. 1999, Nr. 13-308; 2000, 85-2566. 2 Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757. 3 Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas // Valstybės ži­

nios. 1999, Nr. 13-310; 2002, Nr. 64-2578; 2004, Nr. 4-48. 4 Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas //Valstybės žinios. 1999,

Nr. 60-1945. 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491 pa­

tvirtinta Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose insti­tucijose pavyzdinė tvarka // Valstybės žinios. 2002, Nr. 95-4105.

58

kreipėsi į kompetentingą užsienio arba Lietuvos Respublikos valstybės instituciją ar tarptautinę organizaciją dėl šios informacijos pateikimo;

2) dėl Muitinės departamento sprendimų - Vyriausiajai administraci­nių ginčų komisijai arba teismui. Šie skundai pateikiami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo gavo sprendi­mą. Įstatyme nepasakyta, kuriam teismui gali būti skundžiamas toks spren­dimas. Šį klausimą išsprendžia Administracinių bylų teisenos įstatymas1, kurio 15 straipsnyje nustatyta, kad skundus ir prašymus dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus nagrinėja ad­ministraciniai teismai, o tokius pat skundus, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus ginčus dėl norminių ak­tų teisėtumo, nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Produktų saugos įstatymo2 28 straipsnyje nustatyta, kad gamintojas, platintojas ir paslaugos teikėjas kontrolės institucijų sprendimus dėl rin­kos ribojimo priemonių taikymo per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali apskųsti administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstaty­mo nustatyta tvarka.

Teisė ikiteismine tvarka spręsti įvairius administracinius ginčus nu­matyta ir Administracinių ginčų komisijų įstatyme3. Jame numatyta ben­dra ikiteisminė skundų (prašymų) dėl priimtų individualių administraci­nių aktų ar valstybės bei savivaldybių tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarka. Pagal šį įstatymą nu­matytos šios komisijos: 1) Vyriausioji administracinių ginčų komisija; 2) apskričių administracinių ginčų komisijos; 3) savivaldybių visuomeni­nės administracinių ginčų komisijos.

Tvarką, kuria turi būti priimami interesantai, jų prašymai ir skundai įvairiose valstybinio valdymo institucijose ir įstaigose, kokia tvarka jie sprendžiami, reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas4 ir poįsta­tyminiai teisės aktai5.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų

Jei dar ir pasitaikytų teisės aktų, kurie numatytų įvairių administracinės prievartos priemonių apskundimą tik pavaldumo tvarka, būtų taikoma Lie­tuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta labai svarbi žmogaus teisių gy­nimo garantija: Konstitucijos 30 straipsnyje pasakyta: „Asmuo, kurio kon­stitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą." Šiuo pagrindu ir įgyvendinant kitą, taip pat konstitucinę, tiesioginio Konstituci­jos taikymo nuostatą kiekvienas ginčas gali ir turi pasiekti teismą1.

Lietuvoje pagrindinė institucija, skirta spręsti ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, yra administracinis teismas. Kaip spe­cializuota teismo institucija - administraciniai teismai - buvo įsteigti 1999 m. sausio 14 d. Administracinių teismų įsteigimo įstatymu2 ir pradė­jo veikti nuo 1999 m. gegužės 1 d., o jų veiklą reglamentuojantis Admi­nistracinių bylų teisenos įstatymas (ABTĮ) buvo priimtas taip pat 1999 m. sausio 14 dieną3.

Nuo 2001 m. sausio 1 d. ši administracinių teismų sistema buvo refor­muota, ir dabar Lietuvoje funkcionuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardos administraciniai teismai, o Aukštesnysis administ­racinis teismas buvo reorganizuotas į Vyriausiąjį administracinį teismą, prie jo prijungiant Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyrių4.

Kreipiantis į administracinius teismus nereikia didelių išlaidų. Žymi­nis mokestis yra 100 litų, be to, įstatyme numatyta daug išimčių, kai žymi­nio mokesčio mokėti nereikia.

Administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fi­zinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žymi­nio mokesčio mokėjimo.

Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyta speciali administra­cinių teismų kompetencija klausimu, kuris daro šiuo aspektu administra­cinius teismus tam tikra Konstitucinio Teismo kompetencijos tąsa. Tai norminių administracinių teisės aktų teisėtumo (neprieštaravimo įstaty­mams ar Konstitucijai, kitiems pagal teisės aktų hierarchiją aukštesnės galios teisės aktams) tyrimas. Abstrakčiu pareiškimu į administracinį teis-

1 Pvz., iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 4 dalies redakcija, nustatanti, kad įstaigos vadovo sprendimas dėl lei­dimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikinimo gali būti skundžiamas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, kuri priima ga­lutinį sprendimą. Dėl šios įstatymo normos teisėtumo yra kreiptasi ir į Konstitucinį Teismą.

2 Valstybės žinios. 1999, Nr. 13-309. 3 Valstybės žinios. 1999, Nr. 13-308. 4 Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2, 3, 4, 5,

6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas // Valstybės žinios. 2000, Nr. 85-2567.

59

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS - ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS PRIEMONIŲ RŪŠIS

mą, prašydami ištirti, ar viešojo administravimo subjekto priimtas normi­nis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės nor­minį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, Valstybės kontrolės pareigūnai, apskričių viršininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip pat prokurorai.

Ištirti, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis ad­ministracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldy­bių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai.

Prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą individualioje byloje, kurią nagrinėja tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraci­nis teismas, gali paduoti ir proceso šalys. Tokiu atveju pagrindinės admi­nistracinės ar kitokios bylos nagrinėjimas sustabdomas, kol administraci­nis teismas išnagrinės norminio akto teisėtumo klausimą.

Pagrindiniai administracinės justicijos pranašumai: 1) bylų nagrinėjimo operatyvumas (procesas daugiausia rašytinis ir

yra tik dvi instancijos); 2) teisėjų specializacija (ypač mokesčių bylose); 3) proceso paprastumas (kai kurios procedūros, palyginti su civiliniu

procesu, gerokai supaprastintos); 4) teismo aktyvumas renkant įrodymus (negalioja rungimosi princi­

pas);

5) šalies teisė nedalyvauti nagrinėjant bylą (byla paprastai nagrinėja­ma ir neatvykus kuriai šaliai, jei tik jai tinkamai pranešta apie posė­džio vietą ir laiką. Civiliniame procese tai būtų išimtis)1;

6) maksimalus galimos neteisėtos vietos įtakos eliminavimas (o tai la­bai aktualu sprendžiant ginčus dėl vietos viešojo administravimo subjektų (ypač savivaldybių) aktų ar veiksmų teisėtumo) ir kt.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, pažymėtina, kad administracinė jus­ticija yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinės teisinės valstybės požymių2.

Administracine justicija bendriausia prasme reikėtų suprasti tai, kaip valstybės valdymo institucijos, spręsdamos žmonių reikalus, laikosi tei­singumo principo. Toks yra administracinės justicijos tikslas. Teisminis ginčo dėl pažeistos teisės nagrinėjimas yra tik procedūrinis šio klausimo sprendimo aspektas, nors ir labai svarbus. Vadinasi, teismų sistema, pro­cedūrinės taisyklės, garantuojančios viešumą, šalių informavimą apie tai,

60

Administracinė prievarta - vienas iš valstybinio valdymo metodų

kas vyksta, taip pat teisė bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje būti iš­klausytam ir kitų principų įgyvendinimas turi būti skirtas galutiniam tiks­lui - garantuoti, kad su žmonėmis bus elgiamasi teisingai.

Siaurąja prasme administracinė justicija - tai vykdomosios valdžios ins­titucijų (pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų) veiklos nagrinėjant ir spren­džiant įvairaus pobūdžio individualias administracines bylas teisėtumo patikrinimas; tai administracinių ginčų sprendimas specialiuosiuose (ad­ministraciniuose) teismuose (pvz., Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kt.) arba bendruosiuose teismuose, tačiau pagal nustatytas specialias admi­nistracinių bylų nagrinėjimo taisykles (pvz., Didžiojoje Britanijoje, Rusi­joje ir kt.).

2 SKYRIUS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS SĄVOKA

1. ŽMOGAUS ATSAKOMYBĖS UŽ SAVO ELGESĮ SAMPRATA IR RŪŠYS

Teisinė atsakomybė yra glaudžiai susijusi su valstybe ir jos prievarta. Jos esmė ir paskirtis yra valstybinės prievartos vartojimas saugoti ir ginti tei­sės nustatytus ir reguliuojamus visuomeninius santykius, tam tikras teisi­nes vertybes, teisinę tvarką, užtikrinti teisės reikalavimus. Teisinė atsako­mybė yra veiksminga priemonė, padedanti garantuoti visuomenėje teisėtą elgesį, ryžtingai ir veiksmingai užkirsti kelią teisės pažeidimams.

Teisinė atsakomybė, nors ir yra teisinė kategorija, negali būti išsamiai apibūdinta nesiremiant filosofiniu jos aiškinimu. Teisė ir moralė, teisės teorija ir filosofija glaudžiai siejasi. Nemažai teisės normų tiesiogiai įtvir­tina vienokias ar kitokias moralės nuostatas. Taigi visuomenėje egzistuo­ja teisei daranti įtaką dorovė ir dorą ugdanti teisė. Žmogus laikosi tam tikrų dorovinių nuostatų, nes to reikalauja jo sąžinė ir vidinis įsitikinimas. Tuo tarpu teisės normų yra laikomasi ne vien dėl to (ir ne tiek dėl to), kad to reikalauja vidinis žmogaus sąžinės balsas, o bijantis teisės normose nu­matytų sankcijų, taikytinų už teisės normomis grindžiamų elgesio taisyk­lių nesilaikymą. Todėl ir teisė, ir moralė yra žmogaus elgesio reguliavimo priemonės. Tačiau teisė yra išorinė žmogaus elgesio reguliavimo priemo­nė, o moralė - vidinis, paties žmogaus įsisąmonintas ir suvoktas elgesio standartas. Šis esminis teisės ir moralės skirtumas yra pradžios taškas ana­lizuojant atsakomybę kaip moralinę ir kaip teisinę kategoriją.

Moralinė ir teisinė atsakomybė vienais atvejais sutampa, t. y. asmuo suvokia, kad jis yra atsakingas ir moraliai, ir teisiškai, kitais - nesutampa. Tai aiškinama dažnu tam tikrų visuotinai pripažintų moralinių nuostatų įtvirtinimu teisės normose, tačiau toli gražu ne visos dorovinės taisyklės ir nuostatos įtvirtinamos teisės normose.

Teisės normų, kurios sutampa su moralinėmis nuostatomis, laikyma­sis daugeliui žmonių reiškia ne tik teisinę, bet ir moralinę priedermę, ku­rios nevykdymas yra pagrindas atsirasti tiek moralinei, tiek teisinei atsa­komybei. Tačiau kadangi ne visos teisės normos kartu išreiškia ir tam tikrą moralinę nuostatą, jų laikymasis jau yra grindžiamas ne moraliniu įsitiki­nimu, o galimos sankcijos poveikiu. Šiuo požiūriu teisinė atsakomybė tu-

63

ri platesnę taikymo sritį negu moralinė atsakomybė. Antra vertus, teisė, būdama visuotine tam tikrų interesų ir poreikių išraiška, negali nerea­guoti į moralės normų pažeidimus.

Filosofijos literatūroje atsakomybė aiškinama kaip žmogaus suvoki­mas, kad jis yra atsakingas už savo veiksmus ir pagal savo veiksmų rezul­tatus gali būti giriamas arba smerkiamas. Pabrėžiama, kad apie žmogaus atsakomybę galima kalbėti tik jeigu jis veikia laisvai, t. y. pats pasirenka konkretų savo elgesio variantą, būdą ir supranta savo veikimo (neveiki­mo) prasmę ir padarinius.

Laisvės kategorija filosofijos literatūroje suprantama dviem prasmėmis: a) išorinė laisvė, t. y. laisvė iš išorės niekieno neverčiamam daryti vis­

ką, ką norima; b) vidinė laisvė - tokia asmens vidinė būsena, kurios dėka jis pasiren­

ka tam tikrą elgesio variantą.

Dvejopas laisvės supratimas ypač svarbus teisinės atsakomybės požiūriu. Jeigu pripažįstama, kad žmogus vieną ar kitą veiksmą atliko savanoriškai, suprasdamas to veiksmo prasmę ir suvokdamas galimus neigiamus jo pada­rinius, tai asmenį tiek moraliai, tiek teisiškai galima laikyti už tai atsakingu.

Dabartinės lietuvių kalbos žodyne1 žodis „atsakyti" turi ne vieną reikš­mę: atsakyti - tai: 1) painformuoti, atsakyti į klausimą; 2) reaguoti, atsi­liepti; 3) gauti atpildą už veiksmus, už nusikaltimą; 4) garantuoti, užtik­rinti darbo sėkmę ir kita.

Teisinę atsakomybę galima apibūdinti ir kaip prievolę, atsirandančią pažeidus teisės saugomą viešąjį arba privatų interesą. Viena šios prievo­lės šalis (pažeidėjas) už padarytą teisės pažeidimą gali ir privalo patirti įstatyme numatytų sankcijų taikymo poveikį, o kita prievolės šalis (valsty­bė) turi teisę taikyti šias sankcijas arba (nukentėjusysis) teisę reikalauti, kad jas taikytų atitinkamos valstybinės ar visuomeninės institucijos (teis­mas, arbitražas ir kt.)2.

Prievolės sąvoka dažniausiai vartojama privatinėje teisėje. Tačiau jau senovės Romos teisėje prievolė buvo suprantama labai plačiai ir apėmė visus santykius, kurių viena šalis turėjo teisę kitos atžvilgiu, o ši turėjo atitinkamą pareigą. Prievolinių santykių atsiradimą lėmė ne tik privatūs deliktai (lot. delicta privata), bet ir viešieji deliktai (delicta publica). Teisi­nės valstybės sąlygomis prievoliniai santykiai egzistuoja ne tik privatinė­je, bet ir viešojoje teisėje (pvz., mokestiniai santykiai). Neįvykdžius parei-

1 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. IV leidimas. Vilnius: Mokslo ir enciklope­dijų leidybos institutas, 2000. P. 55.

2 V Mikelėnas. Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia, 1995. P. 22-23.

gos sumokėti mokesčius, atsiranda nauja prievolė - teisinė atsakomybė (administracinė arba baudžiamoji).

Be to, teisinę atsakomybę nusakant kaip potencialią galimybę teisės pa­žeidėjui patirti tam tikrų neigiamų padarinių, atsakomybė nėra sutapatina­ma su jos įgyvendinimu ir taikymu. Taigi teisinė atsakomybė atsiranda kaip statiška (nesikeičianti) prievolė. Juk atsakomybė egzistuoja ir kai teisės pa­žeidėjas slapstosi. Kartais teisės pažeidėjas gali nepatirti neigiamų padari­nių net ir pritaikius atsakomybę, pavyzdžiui, asmenį nuteisus „už akių". Realiai neigiamų padarinių teisės pažeidėjas patiria tik kai kita prievolės šalis įgyvendina savo teisę ir atsakomybę teismine ar kitokia tvarka, pavyz­džiui, įvykdant teismo nutarimą, sprendimą ar nuosprendį.

2. BENDRIEJI TEISINĖS ATSAKOMYBĖS POŽYMIAI

Teisinės atsakomybės esmė geriausiai atsiskleidžia per jos požymių anali­zę. Teisės literatūroje nurodomi įvairūs teisinės atsakomybės požymiai, būdingi visoms arba beveik visoms teisinės atsakomybės rūšims.

Būtų galima nurodyti tokius teisinės atsakomybės požymius: 1) teisinė atsakomybė - vienas iš valstybės prievartos išraiškos būdų; 2) ji taikoma tik pagal teisės normas; 3) teisinės atsakomybės faktinis pagrindas - teisės pažeidimas; 4) ji taikoma kompetentingos valstybės institucijos ar pareigūno aktu; 5) teisinės atsakomybės subjektas - kaltas teisę pažeidęs asmuo (žmo­

gus, įmonė, kitoks kolektyvinis subjektas); 6) teisinės atsakomybės esmė - teisės pažeidėjo elgesio smerkimas ir

teisinių sankcijų jam taikymas. Teisės pažeidėjas priverstas patirti tam tikrų neigiamų, nepalankių moralinio, materialaus, fizinio, orga­nizacinio ir kitokio pobūdžio padarinių, netenka teisių, laisvės ir kito­kių vertybių, kitaip tariant, subjektinės jo teisės susiaurinamos iki tokio lygio, kokiu jis savo veiksmais atsisakė vykdyti jam nustatytas pareigas;

7) teisinės atsakomybės paskirtis - užtikrinti teisinę tvarką, saugoti tam tikras teisines vertybes, užtikrinti socialinių santykių dalyvių teisių ir pareigų pusiausvyrą.

Apibendrinus minėtus požymius, galima teigti, kad

teisinė atsakomybė - tai teisės pažeidėjui valstybės vardu remiantis įstatymais ir kitais teisės aktais daromas prievartinis poveikis, kuriuo siekiama garantuoti teisės normų nustatytą teisinę tvarką, atkurti teisių ir pareigų pusiausvyrą, pasireiškiantis teisės pažeidėjo elgesio smerkimu ir teisinių sankcijų (atsakomybės priemonių) taikymu, dėl ko pažeidimą padaręs kaltas asmuo patiria nepalankių moralinio, asmeninio, turtinio, fizinio ar organizacinio pobūdžio padarinių.

64 65

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės atsakomybės sąvoka

Teisinė atsakomybė gali būti suprantama ir kaip tara tikras teisinis san­tykis, kurio dalyviai vienas kitam turi tam tikras teises ir pareigas. Taip suprantant teisinę atsakomybę, reikia atsižvelgti į tai, kad šis teisinis san­tykis yra specifinis. Jo atsiradimo pagrindas yra teisės pažeidimas. Pažei­džiant teisę tuo pačiu sukeliama neigiamų padarinių kuriai nors šio san­tykio šaliai. Vadinasi, asmuo, pažeisdamas pareigą vykdyti teisės normos paliepimus ar draudimus, turi patirti ir tam tikrą savo teisių susiaurinimą. Šiuo aspektu kalbant apie teisinę atsakomybę, profesoriaus A. Vaišvilos nuomone, asmuo, atsisakydamas vykdyti pareigas, praranda ir tų pareigų garantuojamas savo teises1.

Teisinė atsakomybė turi tam tikrus pamatus. Nesant bent vieno, nėra pagrindo kalbėti apie teisinę atsakomybę, kaip apie reiškinį, visa jos ap­imtimi. Tokiu atveju galima aptarinėti tik jos fragmentus, bet ne visumą.

Schemiškai teisinę atsakomybę galima apibūdinti taip:

2 lentelė. Teisinės atsakomybės pagrindai

Veika gali būti pagrindas taikyti teisinę atsakomybę tik tada, kai ji už­drausta teisės norma arba kai nevykdomas teisės normoje suformuluotas imperatyvas. Niekas negali būti baudžiamas už veiksmus, kuriuos darant jie nebuvo traktuojami kaip teisės pažeidimas, t. y. kol nebuvo paskelbtas atitinkamas teisės paliepimas ar draudimas.

Dabar galiojančiuose teisės aktuose minėtas klausimas nėra tinkamai reglamentuotas. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbi­mo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo2 5 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir „Valstybės ži­niose" oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu pačiuose įstaty­muose nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. Tokia norma yra ydinga,

1 A. Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 349-351. 2 Valstybės žinios. 2002, Nr. 124-5626.

nepaisant to, kad nauja šio įstatymo redakcija buvo priimta 2002 m. gruo­džio 10 d. įstatymu, kadangi oficialus leidinys „Valstybės žinios" skirtingo­se valstybės dalyse gyventojus pasiekia įvairiu laiku. Teisiškai korektiškes¬ nė yra to paties įstatymo 9 straipsnio norma dėl Vyriausybės nutarimų įsigaliojimo: bendra taisyklė yra ta, kad nutarimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo.

Tačiau teisinei atsakomybei atsirasti reikia, kad kompetentingos vals­tybės institucijos, pareigūnai ištirtų teisės pažeidimą ir taikytų kaltam as­meniui teisės normų numatytas sankcijas.

Pagaliau reikia dar vieno teisinės atsakomybės taikymo etapo - pa­skirtos nuobaudos realaus įvykdymo. Gali atsitikti ir taip, kad asmuo bus viešai valstybės pasmerktas jam nedalyvaujant (pasislėpus nuo teis­mo, negalint dalyvauti teismo posėdyje dėl sveikatos būklės ir pan.). Tokiu atveju, jeigu paskirta sankcija nebus įvykdyta, nebus visa apim­timi įgyvendinta teisinė atsakomybė. Kitas reikalas, jeigu asmuo įsta­tymų numatytais atvejais atleidžiamas nuo atsakomybės ar paskirtos sankcijos.

3. TEISINĖS ATSAKOMYBĖS RŪŠYS IR TRUMPAS JŲ APIBUDINIMAS

Teisės teorijoje įprasta skirti keturias teisinės atsakomybės rūšis: 1) civili­nę; 2) baudžiamąją; 3) administracinę; 4) drausminę1.

Trumpai aptarsime kiekvienos atsakomybės esmę. Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę

reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspi­nigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)2. Šios turtinės prievolės atsiradimo pa­grindas - sutarties pažeidimas arba civilinio delikto padarymas. Kaip ma­tyti iš įstatymo teksto, pagrindinė civilinės atsakomybės paskirtis - kom­pensacinė.

Civilinio teisinio santykio šalys visada lygios, o kilęs ginčas sprendžia­mas rungimosi procese. Net ir valstybė, savo institucijų ar įstaigų lygme­niu dalyvaudama civiliniame teisiniame santykyje, neturi daugiau teisių ir pareigų negu kuri kita civilinio teisinio santykio šalis. Lygiai taip yra ir sprendžiant civilinės atsakomybės klausimus.

Civilinę atsakomybę nukentėjusios šalies reikalavimu dažniausiai tai­ko teismas, išnagrinėjęs konkretų civilinį ginčą. Tačiau įstatymai nedrau-

1S. Vansevičius. Valstybės ir teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 228-229. 2 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnis.

TEISINĖ ATSAKOMYBĖ N o r m i n i s p a g r i n d a s (teisės aktas, numatantis

atsakomybę)

F a k t i n i s p a g r i n d a s (teisės pažeidimas)

P roces in i s p a g r i n d a s (valstybės institucijų

procesinė veikla tiriant nusižengimą,

nagrinėjant bylą ir skiriant nuobaudą, taip pat

valstybės institucijų, įstaigų ir pareigūnų veikla,

kuria užtikrinamas realus nuobaudos įvykdymas)

N o r m i n i s p a g r i n d a s (teisės aktas, numatantis

atsakomybę)

F a k t i n i s p a g r i n d a s (teisės pažeidimas)

P roces in i s p a g r i n d a s (valstybės institucijų

procesinė veikla tiriant nusižengimą,

nagrinėjant bylą ir skiriant nuobaudą, taip pat

valstybės institucijų, įstaigų ir pareigūnų veikla,

kuria užtikrinamas realus nuobaudos įvykdymas)

N o r m i n i s p a g r i n d a s (teisės aktas, numatantis

atsakomybę)

F a k t i n i s p a g r i n d a s (teisės pažeidimas)

P roces in i s p a g r i n d a s (valstybės institucijų

procesinė veikla tiriant nusižengimą,

nagrinėjant bylą ir skiriant nuobaudą, taip pat

valstybės institucijų, įstaigų ir pareigūnų veikla,

kuria užtikrinamas realus nuobaudos įvykdymas)

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės atsakomybės sąvoka

66 67

džia tokį ginčą perduoti spręsti arbitražui, kitokiam kvaziteismui, pasi­rinkti taikytiną teisę ir keisti teismingumą, išskyrus konkrečiai išvardytus atvejus.

Baudžiamoji atsakomybė taikoma už pačias pavojingiausias visuome­nei veikas, kuriomis kėsinamasi j žmogaus gyvybę, sveikatą, fizinę nelie­čiamybę, nuosavybę, įvairias teises ir pan. Visas veikas, už kurias bau­džiama kriminalinėmis sankcijomis, išvardija Baudžiamasis kodeksas (BK). Tik jame gali būti numatytos kriminalinės bausmės. Baudžiamąją atsakomybę valstybės vardu taiko tik teismas. Baudžiamosios atsakomy­bės pritaikymas ir atlikus paskirtą bausmę dažniausiai sukelia kaltininkui tam tikrą laiką galiojančius neigiamus padarinius - teistumą.

Administracinė atsakomybė taikoma už mažiau pavojingas visuome­nei veikas, kuriomis dažniausiai kėsinamasi į nustatytą valstybės valdy­mo tvarką. Ji taikoma nesant kokių nors baudžiančiojo ir pažeidėjo pa­valdumo santykių. Taikant administracinę atsakomybę pasireiškia ją taikančių kompetentingų valstybės institucijų ar jų pareigūnų valdžios įgaliojimai. Taigi taikant šią teisinę atsakomybę, kaip ir baudžiamąją, pa­sireiškia vertikalūs valstybės ir jos gyventojų ar kolektyvinių subjektų san­tykiai. Administracinės atsakomybės priemonės numatomos tik įstaty­muose, o taisyklės, už kurių pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė, gali būti numatytos įvairaus lygmens teisės aktuose, taip pat savivaldybių tarybų ar jų vykdomųjų institucijų priimamuose normi­niuose teisės aktuose.

Drausminė atsakomybė taikoma už nusižengimus vidaus darbo tvar­kai, darbo įstatymams. Tai yra darbo santykiais, darbo sutartimi su tai­kančiuoju atsakomybę susieto asmens nubaudimas. Drausminė atsako­mybė taikoma tik fiziniams asmenims - darbuotojams. Griežčiausia nuobauda už darbo drausmės pažeidimą yra atleidimas iš darbo. Visos kitos priemonės yra labiau moralinio poveikio (pastaba, papeikimas)1. Anksčiau taikyta materialinio ir organizacinio pobūdžio drausminė sank­cija - perkėlimas į mažiau mokamą darbą - dabar iš darbo įstatymų iš­braukta. Į drausminės atsakomybės priemonių taikymą valstybė nesikiša. Tik kilus ginčui dėl jų teisėtumo, jį gali spręsti teismas.

Šis tradicinis teisinės atsakomybės rūšių sąrašas nėra išsamus. Į jį ne­patenka įmonių, įstaigų darbuotojų ir valstybės tarnautojų materialinė at­sakomybė2. Materialinės atsakomybės, kuri taikoma drausminio ar tarny­

binio pavaldumo tvarka, negalima prilyginti civilinei atsakomybei, kuri suprantama kaip teisinis vieno kitam nepavaldžių subjektų santykis. Ma­terialinė atsakomybė, išskyrus griežtai nurodytus atvejus (esant sutarčiai dėl visiškos materialinės atsakomybės ar padarius nusikaltimą ir pan.), yra riboto dydžio, dažniausiai nekompensuojanti visos padarytos žalos ir apibrėžiama tam tikru darbo užmokesčio dydžiu. Įstatymas kai kuriais atvejais leidžia darbdavio įgaliotam asmeniui pačiam priimti potvarkį iš­ieškoti padarytą žalą (taip numatyta ir Valstybės tarnybos įstatyme), o į teismą kreiptis turi nesutinkantis su tuo darbuotojas. Civilinės atsakomy­bės atveju, gera valia neatlyginus padarytos žalos ar kitokių nuostolių, juos priverstinai išieškoti būtinas teismo, arbitražo ar kito kompetentin­go spręsti ginčą subjekto sprendimas. Taigi šalia tradicinių teisinės atsa­komybės rūšių išskirtina ir materialinė atsakomybė.

Lietuvoje priėmus Valstybės tarnybos įstatymą atsirado pagrindas kalbėti apie dar vieną - tarnybinę atsakomybę. Nuo mums jau įprastos drausminės atsakomybės tarnybinė atsakomybė skiriasi tuo, kad ji taiko­ma ypatingu - valstybės tarnybos santykiu su valstybe susietiems tarnau­tojams. Be to, tarnybinės atsakomybės priemones, taikymo tvarką regla­mentuoja teisės normos, priskirtinos viešajai teisei. Manytume, kad ir Lietuvoje iš administracinės teisės normų formuojasi nauja teisės šaka -valstybės tarnybos teisė, nors 2002 m. balandžio 23 d. priėmus naują Vals­tybės tarnybos įstatymo redakciją1 valstybės tarnyba, kaip pagrindinis ad­ministracinės teisės institutas, pagal jo teisinį reglamentavimą Lietuvoje žengė didelį žingsnį atgal.

Tačiau tarnybinės atsakomybės negalima sutapatinti ir su administraci­ne, nes pastarosios pagrindinis skirtumas nuo kitų yra, minėta, jos taiky­mas jokiais pavaldumo ryšiais su taikančiuoju nesusietam asmeniui. Be to, administracinė atsakomybė taikytina ir juridiniams asmenims, o tarnybinė atsakomybė taikytina tik fiziniams asmenims - valstybės tarnautojams.

Lietuvoje įvykus pirmajam Europos istorijoje apkaltos valstybės va­dovui procesui plačiau imta kalbėti apie dar vieną teisinės atsakomybės rūšį - konstitucinę atsakomybę. Konstitucinė atsakomybė taikoma Lietu­vos Respublikos Konstitucijoje numatytiems valstybės pareigūnams: Res­publikos Prezidentui, Seimo nariams, Ministrui Pirmininkui ir kitiems Vy­riausybės nariams, Konstitucinio, Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjams.

Tai yra speciali teisinės atsakomybės rūšis, taikoma Seimo ypatinga tvarka už priesaikos sulaužymą, nusikaltimo padarymą, šiurkštų Konsti­tucijos pažeidimą, taip pat kitokį netinkamą savo pareigų ėjimą, kuri reg-1 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 237 straipsnis // Valstybės žinios. 2002,

Nr. 64-2569. 2 Materialinę atsakomybę kaip atskirą teisinės atsakomybės rūšį mini ir

prof. A. Vaišvila. Žr.: Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 362. 1 Valstybės žinios. 2002, Nr. 45-1708.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės atsakomybės sąvoka

6869

lamentuota Konstitucijoje ir Seimo statute. Šios atsakomybės priemonės yra įtvirtintos pačioje Konstitucijoje. Tai (1) pašalinimas iš pareigų ap­kaltos proceso tvarka, (2) Seimo nario mandato panaikinimas apkaltos proceso tvarka, (3) interpeliacija, (4) nepasitikėjimo pareiškimas.

Kaip matyti, ši teisinės atsakomybės rūšis iš esmės skiriasi nuo admi­nistracinės atsakomybės savo specialiais subjektais, atsakomybės priemo­nėmis, taip pat ją taikančia institucija.

Taigi galutinė teisinės atsakomybės rūšių klasifikacija galėtų būti tokia: 1) civilinė atsakomybė; 2) materialinė atsakomybė; 3) drausminė atsakomybė; 4) tarnybinė atsakomybė; 5) administracinė atsakomybė; 6) baudžiamoji atsakomybė; 7) konstitucinė atsakomybė.

4. ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ KAIP TEISINĖS ATSAKOMYBĖS RŪŠIS IR PAGRINDINIAI JOS BRUOŽAI

Sociologijos, filosofijos ir teisės literatūroje sąvoka „atsakomybė" varto­jama dviem reikšmėmis: perspektyvine, kai žmogus imasi atsakomybės už savo veiksmus žiūrėdamas į ateitį (atsakyti už savo vaikų, tėvynės atei­tį), ir retrospektyvine (atsakyti už praeityje padarytus veiksmus). Admi­nistracinės atsakomybės sąvoka vartojama dažniausiai tik retrospektyvi­ne prasme, nors kai kurios administracinės prievartos priemonės yra skirtos užkirsti kelią galimiems teisės pažeidimams ar kitokiam visuome­nei pavojingam elgesiui arba kitokiems objektyviai kilusiems visuomenei žalingiems padariniams. Retrospektyvine prasme atsakomybės sąvoka var­tojama ir baudžiamojoje teisėje.

Minėjome, kad administracinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsa­komybės rūšių. Vadinasi, jai būdingi jau išvardyti bendrieji teisinės atsa­komybės bruožai. Kartu administracinė atsakomybė turi ir tik jai būdin­gų, specifinių bruožų, padedančių atskleisti jos esmę ir paskirtį, atriboti nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. Specifiniai administracinės atsako­mybės požymiai yra šie:

1) administracinės atsakomybės teisinis pagrindas yra administraci­nės teisės normos, kuriose išvardytas išsamus administracinės tei­sės pažeidimų, nuobaudų ir jas skiriančių institucijų (pareigūnų) sąrašas. Pagrindinis teisės aktas, skirtas reglamentuoti administra­cinę atsakomybę, yra Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Tačiau ir kituose įstatymuose yra normų, nustatančių tiek fizinių, tiek juridinių asmenų administracinę atsakomybę;

2) administracinės atsakomybės faktinis pagrindas yra administraci­nės teisės pažeidimas. Administracinė atsakomybė gali būti taiko­ma tik už tokias veikas, už kurių pažeidimą atsakomybę nustato administracinės teisės normos;

3) administracinė atsakomybė taikoma fiziniams asmenims, atskirai išskiriant pareigūnų ir kitų specialių individualių subjektų admi­nistracinę atsakomybę, taip pat juridiniams asmenims. Pačiame Ad­ministracinių teisės pažeidimų kodekse iki šiol įstaigos, įmonės, organizacijos administracinės teisės pažeidimų subjektais nėra laikomos. Tačiau tai nėra visiškai taip. Jau dabar galioja nemažai įstatymų, kuriuose numatytos ekonominės sankcijos įmonėms. Pavyzdžiui, Alkoholio kontrolės įstatymo 44 straipsnyje „Ekonominių sankci­jų už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus taikymas" nustaty­ta: „Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, < . . . > terito­rinės valstybinės mokesčių inspekcijos, savivaldybės ir policija pagal savo kompetenciją turi teisę skirti įmonėms, įstaigoms, organizaci­joms baudas už šio įstatymo pažeidimus". Konkurencijos įstatymo 40 straipsnyje „Ūkio subjektams taikomos sankcijos" nustatyta, kad Konkurencijos taryba, nustačiusi, jog ūkio subjektai įvykdė šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar kitus šio įstatymo pažeidimus, turi teisę duoti įvairius įpareigojimus, taip pat skirti ūkio subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas. Panašių normų yra ir kituose įstatymuose (Produktų saugos, Mokesčių administravimo ir kt.). Tokia bauda, taikoma įmonei, yra tokia pat administracinė bauda kaip ir taikoma fiziniam asmeniui. Taigi negalima teigti, kad ad­ministracinėn atsakomybėn netraukiami verslo subjektai (dažniau­siai įmonės);

4) administracinė atsakomybė juos padariusiems asmenims taikoma ne tarnybinio pavaldumo, ne darbo santykių pagrindu. Tai reiškia, kad administracinės teisės pažeidimų bylas tiria, nagrinėja ir admi­nistracines nuobaudas pažeidėjams skiria ne įstaigų, įmonių, ku­riose dirba pažeidėjas, vadovai, bet valstybinio valdymo instituci­jos ir įstaigos - policija, valstybinės inspekcijos ir kitos institucijos bei jų pareigūnai. Nemažai administracinės atsakomybės priemo­nių taiko ir teismai (teisėjai), taip pat kolegiali institucija - admi­nistracinė komisija;

5) administracinės nuobaudos yra baudžiamojo pobūdžio valstybės prievartos priemonės, tačiau švelnesnės už kriminalines bausmes ir jų taikymas teisės pažeidėjui nesukelia teistumo;

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės atsakomybės sąvoka

70 71

6) administracinė atsakomybė yra taikoma procesine tvarka, kurią nu­stato Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų įstatymų normos. Ši tvarka, palyginti su baudžiamąja ar civiline teisena, yra daug paprastesnė ir operatyvesnė. Dažnai administracinės nuobau­dos teisės pažeidėjams yra skiriamos teisės pažeidimo vietoje (pvz., bauda vairuotojui už nustatyto greičio viršijimą).

Taigi, atsižvelgiant į minėtus bruožus, galima teigti, kad administracinė atsakomybė yra savarankiška teisinės atsakomybės rūšis, taikoma administracinio proceso teisės normų nustatyta tvar­ka administracinės teisės pažeidimus padariusiems fiziniams ir ju­ridiniams asmenims, skiriant jiems įstatymų numatytas administ­racines nuobaudas, kuriomis siekiama užtikrinti teisinę tvarką įgyvendinant valstybinį valdymą.

Administracinės atsakomybės požymių analizė leidžia išskirti tris jos pagrindus arba elementus, be kurių ar bent be vieno neatsiranda admi­nistracinė atsakomybė kaip visuma, kaip teisinis reiškinys:

1) norminį, t. y. ją reglamentuojančių teisės normų sistemą; 2) faktinį, t. y. konkretaus subjekto veiką, kuria pažeidžiamos elgesio

taisyklės, saugomos administracinėmis sankcijomis (administraci­nės teisės pažeidimas);

3) procesinį, t. y. kompetentingo subjekto aktą skirti konkrečią nuo­baudą už konkretų nusižengimą. Salia šio pagrindo labai svarbus vienas jo aspektas - nuobaudos įvykdymas gera valia arba valsty­bės įgaliotoms institucijoms ar pareigūnams nuobaudą įvykdant prievarta.

Tam, kad realiai būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, bū­tinos visos išvardytos sąlygos ar pagrindai ir būtent tokia seka kaip išdės­tyta. Visų pirma turi būti norma, numatanti pareigą elgtis vienaip ar ki­taip, ir sankcija už šios pareigos nevykdymą. Po to gali atsirasti faktinis pagrindas - priešinga teisei veika. Esant teisės normai ir ją pažeidžiančiai veikai, įgaliotas subjektas įstatyme nustatyta tvarka privalo ištirti teisės pažeidimą ir turi teisę skirti nuobaudą už administracinį nusižengimą. Tačiau neįvykdyta, neatlikta paskirta nuobauda visą administracinės at­sakomybės taikymo mechanizmą gali paversti beprasmiu valstybės insti­tucijų ir pareigūnų galių ir išteklių naudojimu. Todėl būtina pabrėžti, kad administracinės nuobaudos realus įvykdymas yra svarbus administraci­nės atsakomybės tikslų siekimo elementas.

5. ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS ATRIBOJIMAS NUO KITŲ TEISINĖS ATSAKOMYBĖS RUSIŲ

Taikant kiekvieną teisinės atsakomybės rūšį, labai svarbu operatyviai ir tinkamai išsiaiškinti, kokiomis priemonėmis bus reaguojama į vienokį ar kitokį teisės pažeidimą, kokiais metodais bus atkurta teisių ir pareigų pu­siausvyra1.

Administracinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, turi bendrų su kitomis teisinės atsakomybės rūšimis bruožų. Tuo pat metu būtina skirti ir tuos požymius, kurie leistų vieną teisinės atsakomybės rūšį skirti nuo kitos.

Paprasčiausia vieną atsakomybės rūšį nuo kitos skirti pagal tokius kri­terijus: pavojingumo visuomenei laipsnį, priešingumo teisei pobūdį, su­keliamus teisinius padarinius ir panašiai.

Literatūroje2 nurodoma ir kitokių teisinės atsakomybės požymių gru­pių, kurios leidžia skirti vieną teisinės atsakomybės rūšį nuo kitos: a) at­sakomybės taikymo pagrindas; b) subjektai, taikantys atsakomybę; c) po­veikio priemonės ir jų padariniai; d) atsakomybės subjektai; e) procesinė šios atsakomybės taikymo tvarka.

Pagal šiuos požymius teisinės atsakomybės rūšis galėtume skirti taip. ADMINISTRACINĖ IR BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ

Itin aktualu yra skirti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, kadan­gi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio antrojoje daly­je pasakyta: „Administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal ga­liojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės." Tai ydin­gas teisinis reguliavimas, nes suponuoja situaciją, kai už išoriškai iš esmės panašią veiką, esant teisės normų konkurencijai, gali būti taikoma ne švel­nesnė, o tai atitiktų bendruosius teisės principus, bet griežtesnė teisinė atsakomybė.

Kartais kai kurios Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso aprašytos nusižengimų sudėtys yra labai panašios, taikant atsakomybę kyla šių dviejų atsakomybės rūšių atribojimo proble­mų. Priėmus naująjį Baudžiamąjį kodeksą būtina peržiūrėti nemažai nu­sižengimų sudėčių, dabar esančių Administracinių teisės pažeidimų ko­dekse, ir suderinti jas su baudžiamųjų nusižengimų sudėtimis. Dabar galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse kai kurios nuo-

1 A. Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 356. 2 P. Petkevičius. Administracinė atsakomybė. Vilnius: Justitia, 1996. P. 27.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės atsakomybės sąvoka

72 73

baudos (baudos) savo dydžiu yra griežtesnės negu baudos Baudžiamaja­me kodekse.

Administracinės atsakomybės taikymas yra baudžiantis, represinis pro­cesas, labai artimas baudžiamajam1, jo metu taikomos atitinkamos sank­cijos ir teisinio santykio dalyviai verčiami paklusti nustatytai tvarkai. Tam pritaria ir Lietuvos įstatymų leidėjas, naujojoje Administracinių bylų tei¬ senos įstatymo redakcijoje išskirdamas specialų aštuonioliktąjį skirsnį, skir­tą administracinės teisės pažeidimų byloms nagrinėti2.

Pagal atsakomybės taikymo pagrindą administracinė atsakomybė ski­riasi nuo baudžiamosios atsakomybės tuo, kad administracinės atsako­mybės pagrindas - dažniausiai administracinės teisės normų pažeidimas, o baudžiamosios atsakomybės - nusikaltimas, kurio požymiai numatyti Baudžiamajame kodekse.

Pagal subjektus, taikančius atsakomybę, šios atsakomybės rūšys ski­riasi tuo, kad administracinės atsakomybės priemones (nuobaudas) už padarytus administracinės teisės pažeidimus kaltiems asmenims skiria įvairios valstybinio valdymo institucijos (pareigūnai), pusiau valstybi­niai - pusiau visuomeniniai dariniai (administracinės komisijos), taip pat teismas (teisėjas). Kriminalines bausmes už nusikaltimus skiria tik teismas.

Pagal poveikio priemones ir jų padarinius šios atsakomybės rūšys taip pat skiriasi. Bendras baudžiamosios ir administracinės atsakomybės poveikio priemonių bruožas yra tai, kad jos taikomos siekiant priversti kaltą asmenį laikytis nustatytų elgesio taisyklių, taip pat prevenciškai da­ryti įtaką jam ir kitiems asmenims, kad nedarytų teisės pažeidimų. Ta­čiau administracinių nuobaudų pobūdis, griežtumas, dydis dažniausiai gerokai skiriasi nuo kriminalinių. Kartu administracinės nuobaudos pa-

1 Pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 11d. nutar­tyje (administracinė byla Nr. 259-03 S. Ščerbauskas v. Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyrius) pabrėžta, kad, nagrinėjant administracinės teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kri­minalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje bylo­je, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio trečiojoje dalyje garantuojama teisė tiesiogiai apklausti kaltinančius pa­rodymus duodančius liudytojus // Administracinių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004. P 64-67. Panašios nuomonės yra ir Europos žmogaus teisių teismas. Plačiau apie tai: V. Berger. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija. Vilnius: Pradai, 1997. P. 330-331.

2 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas // Valstybės ži­nios. 1999, Nr. 13-308, Nr. 36-1067, Nr. 60-1955; 2000, Nr. 85-2566.

skyrimas nesukelia tokių sunkių teisinių padarinių, kaip nuteisus krimi­naline bausme. Pritaikius asmeniui baudžiamąją atsakomybę, atsiranda teistumas, o su juo yra susiję tam tikri gana neigiami teisiniai padariniai. Administracinės nuobaudos paskyrimas taip pat sukelia tam tikrą teisi­nę būseną - baustumą, bet jo teisiniai padariniai yra nepalyginti mažiau reikšmingi.

Pagal atsakomybės subjektus šios dvi atsakomybės rūšys mažai kuo ski­riasi, ypač kai priėmus naująjį Baudžiamąjį kodeksą jame numatyta ir juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė.

Pagal procesinę taikymo tvarką šios atsakomybės rūšys skiriasi tuo, kad administracinė atsakomybė taikoma procesine tvarka, nustatyta administ­racinio proceso teisės normų (iki šiol - Administracinių teisės pažeidimų kodekso procesinės dalies, taip pat kitų įstatymų ir kitų teisės aktų nor­mų), o baudžiamoji atsakomybė - pagal Baudžiamojo proceso kodekso normas. Dažnai valstybės pareigūnai, turintys teisę tirti administracinės teisės pažeidimus, taikyti už jų padarymą administracinės atsakomybės priemones, patys pastebi, nustato teisės pažeidimus (pvz., policijos, mui­tinės pareigūnai, aplinkos apsaugos inspektoriai ir kt.).

Administracinė atsakomybė dažnai taikoma operatyviau negu bau­džiamoji. Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, kad kai kurios administracinio poveikio priemonės taikomos tuojau pat, dažnai net teisės pažeidimo padarymo vietoje. Baudžiamosios atsakomybės tai­kymas yra susijęs su sudėtingais baudžiamojo proceso veiksmais, nors sumarinio proceso tvarka taip pat galima labai operatyviai nubausti as­menį, padariusį nusikaltimą.

ADMINISTRACINĖ IR DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

Pagal taikymo pagrindą jų skirtybė ta, kad drausminės atsakomybės prie­monės yra numatytos darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuo­se (svarbiausias iš jų - Darbo kodeksas)1 ir yra nepalyginti švelnesnės už administracines. Pačios taisyklės, už kurių pažeidimą taikomos drausmi­nio poveikio priemonės, nustatomos darbovietėje. Jas tvirtina darbda­vys, suderinęs su darbuotojų atstovais2.

Pagal subjektus, taikančius atsakomybę, šios dvi atsakomybės rūšys taip pat skiriasi. Kaip minėta, administracinę atsakomybę kaltiems asmenims taiko valstybės institucijos (pareigūnai), pusiau visuomeniniai dariniai (ad­ministracinės komisijos), teismas (teisėjas), kuriems teisės pažeidimą

1 Valstybės žinios. 2002, Nr. 64-2569. 2 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 230 straipsnis.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės atsakomybės sąvoka

7475

padaręs asmuo darbo, tarnybos atžvilgiu nėra pavaldus. Tuo tarpu draus­mines poveikio priemones skiria asmenys, kuriems pagal darbo santykius pavaldūs teisės pažeidėjai. Pavyzdžiui, apylinkės teismo pirmininkas, kartu būdamas ir teisėjas, gali skirti administracines nuobaudas (pvz., admi­nistracinį areštą chuliganizmu nusižengusiam asmeniui). Tuo pat metu šio teismo pirmininkas yra ir teismo administratorius, teismo aparato va­dovas ir, pavyzdžiui, raštinės darbuotojai už pavėlavimą į darbą gali skirti drausminę nuobaudą.

Pagal poveikio priemones šios atsakomybės rūšys taip pat skiriasi. Tarp administracinių nuobaudų didžiausią dalį sudaro baudos, tam tikrų spe­cialių teisių atėmimas, galimas laisvės apribojimas (administracinis areš­tas). Drausminės poveikio priemonės yra labiau moralinio poveikio (pa­staba, papeikimas). Tik atleidimas iš darbo yra pakankamai griežta sankcija, panaši į administracinę nuobaudą - nušalinimą nuo pareigų.

Pagal atsakomybės subjektus šios atsakomybės rūšys skiriasi tuo, kad administracinės atsakomybės subjektas gali būti kiekvienas fizinis, pakal­tinamas ir tam tikro amžiaus (darydamas pažeidimą turintis šešiolika me­tų) asmuo, taip pat juridinis asmuo, o drausminės atsakomybės subjek­tas - tam tikro kolektyvo, kuriam jis priklauso, narys (įmonės, įstaigos darbuotojas ir pan.).

Pagal procesinę taikymo tvarką šių atsakomybės rūšių skirtybė ta, kad drausminio nusižengimo tyrimas ir rezultatų įforminimas dažniausiai yra paprastesnis negu administracinės teisės pažeidimo. Pastarojo nusižen­gimo tyrimas dažniausiai įforminamas specialiu procesiniu dokumentu -administracinės teisės pažeidimo protokolu. Antra vertus, kai kuriais ad­ministracinių nusižengimų atvejais nuobauda gali būti skiriama nusižen­gimo vietoje nerašant teisės pažeidimo protokolo.

ADMINISTRACINĖ IR TARNYBINĖ ATSAKOMYBĖ

Priėmus Valstybės tarnybos įstatymą1 atsirado dar viena teisinės atsakomy­bės rūšis, labai artima tiek drausminei, tiek administracinei atsakomybei.

Pagal atsakomybės taikymo pagrindą administracinė ir tarnybinė at­sakomybė skiriasi mažiau. Ir vienus, ir kitus nusižengimus nustato viešo­sios teisės normos. Tačiau administracinė atsakomybė taikoma už išoriš­kai pasireiškiančius valstybinio valdymo srities teisės pažeidimus, o tarnybinė - už valstybės tarnautojų netinkamą savo pareigų atlikimą, ap­laidumą, nustatytų tarnybos pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir panašiai.

1 Įsigaliojo 1999 m. liepos 30 dieną.

Pagal subjektus, taikančius atsakomybę, šios dvi atsakomybės rūšys ski­riasi tuo, kad administracinę atsakomybę taiko valdžios įgaliojimus tu­rinčios valstybės institucijos (pareigūnai). Joms nusižengimą padaręs as­muo nėra kaip nors pavaldus ar atskaitingas. Tarnybines nuobaudas skiria įstaigos vadovas, įstaigos vadovui - aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos vadovas arba jo įgalioti kiti pareigūnai.

Pagal poveikio priemones šios atsakomybės rūšys skiriasi tuo, kad ad­ministracinės nuobaudos yra įvairesnės ir daug griežtesnės - atėmimas specialios teisės, laisvės apribojimas, to nėra tarnybinės atsakomybės at­veju. 2002 m. balandžio 23 d. iš esmės pakeitus galiojusį Valstybės tarny­bos įstatymą1 jame nebeliko ekonominio pobūdžio sankcijų valstybės tar­nautojams. Todėl šiuo aspektu didelių skirtumų nuo drausminės atsakomybės nebeliko.

Pagal atsakomybės subjektus šios dvi atsakomybės rūšys skiriasi tuo, kad tarnybinė atsakomybė taikoma valstybės tarnautojui, susietam su tai­kančiuoju ypatingu ištikimybės ir lojalumo valstybei santykiu. Administ­racinė atsakomybė taikoma kiekvienam fiziniam asmeniui (įskaitant ir užsieniečius), taip pat juridiniam asmeniui.

Procesinė taikymo tvarka yra sudėtingesnė taikant administracinę at­sakomybę. Tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra yra labiau vidinė, specialiai komisijai ištyrus nusižengimo aplinkybes ir suformulavus tam tikrus pasiūlymus įstaigos vadovui arba aukštesnės pagal pavaldumą įstai­gos vadovui, kurie ir priima galutinį sprendimą.

ADMINISTRACINĖ IR CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ

Kalbant apie civilinę atsakomybe paminėtina, kad ją galima padalyti į dvi dalis: sutartinę civilinę atsakomybę ir deliktinę civilinę atsakomybę.

Pagal atsakomybės taikymo pagrindą administracinė atsakomybė nuo civilinės skiriasi tuo, kad jos pagrindas, minėta, yra administracinės teisės pažeidimas, o civilinės atsakomybės - sutarties nevykdymas ar civilinės teisės deliktas. Administracinės teisės pažeidimo objektas yra tam tikros teisinės vertybės, ginamos administracine ir teismo tvarka. Civilinės atsa­komybės objektas - turtiniai arba asmeniniai santykiai, kurie dažniausiai yra ginami teismo tvarka, pateikus ieškinį pagal civilinio proceso normų reikalavimus. Civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus privatų interesą (pa­žeidus sutartį ar padarius civilinį deliktą), o administracinė atsakomybė atsiranda tik už įstatyme numatytas pavojingas veikas (administracinius nusižengimus).

1 Valstybės žinios. 2002, Nr. 45-1708.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės atsakomybės sąvoka

7677

Skirtinga yra kaltės samprata ir reikšmė civilinės ir administracinės atsakomybės atvejais ir skirtinga kaltės įrodinėjimo tvarka. Civilinės at­sakomybės atveju galioja skolininko kaltės prezumpcija, administracinės atsakomybės atveju, atvirkščiai, - kaltę turi įrodyti kompetentingi parei­gūnai ar institucijos.

Pagal subjektus, taikančius atsakomybę, skirtumai pasireiškia tuo, kad administracinę atsakomybę valstybės vardu taiko valstybės institucijos ir pareigūnai, o civilinę atsakomybę nukentėjusios šalies reikalavimu taiko teismas arba kita civilinio ginčo nagrinėjimo institucija.

Atsakomybės subjektai taikant administracinę ir civilinę atsakomybę dabar mažai kuo skiriasi, nors administracinės atsakomybės subjektas daž­niausiai yra fizinis asmuo, o juridiniai asmenys administracine tvarka at­sako gana ribotai. Civilinės teisinės atsakomybės subjektu gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, tiek valstybė.

Pagal poveikio priemones civilinė atsakomybė skiriasi nuo administra­cinės tuo, kad jos tikslas yra kompensuoti nukentėjusiajam patirtus nuo­stolius, o administracinės atsakomybės tikslas - priversti teisės pažeidėją laikytis nustatytos tvarkos, užkirsti kelią kitiems teisės pažeidimams. Ne­vienodi ir šių dviejų teisinės atsakomybės rūšių teisiniai padariniai. Ad­ministracinė atsakomybė gali būti moralinio, materialaus, organizacinio, fizinio ir kitokio pobūdžio, o civilinės teisinės atsakomybės pobūdis daž­niausiai yra turtinis.

Pagal procesinę taikymo tvarką administracinė atsakomybė skiriasi nuo civilinės taip pat taikymo procesine tvarka ir senaties terminais.

Taigi ne kiekviena turtinio pobūdžio prievolė yra civilinė atsakomybė. Už tą patį teisės pažeidimą gali būti taikoma ir civilinė atsakomybė, kaip turtinės žalos kompensavimo nukentėjusiajam priemonė, ir tam tikros pinigų sumos paėmimas iš kaltininko į valstybės pajamas kaip administ­racinė sankcija.

Tam tikro civilinės ir administracinės atsakomybės panašumo įspūdis gali susidaryti kalbant apie viešosios (dažniausiai mokesčių) teisės numa­tytas sankcijas (baudas ir delspinigius). Minėta, delspinigiai yra civilinės teisės institutas. Jie dažniausiai numatomi sutartyse kaip sankcija vienai šaliai už ne laiku įvykdytą prievolę. Viešojoje, konkrečiau imant - mokes­čių teisėje valstybės ir mokesčio mokėtojo sutartiniai santykiai nesieja. Todėl teisiškai nėra tikslu vartoti delspinigių sąvoką.

Apskritai ekonominės sankcijos, vienas iš ekonomikos valstybinio reguliavimo metodų, ypač reikšmingos rinkos ekonomikos sąlygomis, kai dominuoja ne administravimo, o ekonominio pobūdžio svertai. Įvairių mokesčių, Konkurencijos, Produktų saugos ir kitų įstatymų numatytos sankcijos, nors ir būdamos ekonominės, nėra civilinė atsakomybė. Dau­

guma jų laikytinos administraciniais teisiniais pažeistų interesų gynimo būdais.

ADMINISTRACINĖ IR MATERIALINĖ ATSAKOMYBĖ

Administracinės ir materialinės atsakomybės panašumai ir skirtumai yra beveik tokie patys, kaip ir lyginant ją su civiline atsakomybe. Tačiau pagal materialinę atsakomybę taikančius subjektus ir asmenis, kuriems ji taiko­ma, jai atriboti nuo administracinės taikytini tie patys kriterijai kaip ir atribojant nuo drausminės ar tarnybinės atsakomybės (atsižvelgiant į tai, materialinė atsakomybė taikoma pagal Darbo kodeksą ar pagal Valsty­bės tarnybos įstatymą).

Tai yra pagrindiniai požymiai, pagal kuriuos galima administracinę at­sakomybę atriboti nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.

6. ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRINCIPAI

Teisės teorijoje principais vadinami svarbiausi teisės reiškimosi būdai, pa­grindinės teisinės idėjos, tam tikros vertybinės orientacijos, kurios nusta­to tam tikrus žmonių santykių reguliavimo teisinius modelius1.

Teisės principai išoriškai pasireiškia kaip tam tikros idėjos, kurios ne­būtinai yra įtvirtintos teisės normose. Daugiausiai teisės principų yra su­formuluota Konstitucijoje. Įstatymai, žemesnio lygmens teisės aktai, prieš­taraujantys šioms aukštesnės galios teisinėms vertybėms, negali būti taikomi. Todėl egzistuoja įvairūs teisiniai-organizaciniai mechanizmai, su kurių pagalba galima ištirti, ar rašytinė teisė neprieštarauja bendriesiems teisės principams. Lietuvoje tokią funkciją vykdo Konstitucinis Teismas ir administraciniai teismai.

Kai kalbama apie teisinę atsakomybę, nepakanka užtikrinti, kad ją nustatančios teisės normos neprieštarautų teisės principams. Ne mažiau svarbu, kad ir taikydami atsakomybę kompetentingi subjektai laikytųsi šių bendrųjų teisės principų, t. y. taikydami teisės normose numatytas sank­cijas neiškreiptų jų esmės. Neabejotina, kad taip veiksmingiau bus pa­siekti atsakomybės tikslai. Net ir teisės pažeidėjas reaguos kitaip, maty­damas, kad atsakomybės priemonė jam pritaikyta ne tik nepažeidus teisės normų reikalavimų, bet ir laikantis bendrųjų teisės principų.

Analizuodami Lietuvos Respublikos Konstituciją, kitus teisės aktus, susipažinę su Europos žmogaus teisių apsaugos praktika galime sufor­muluoti šiuos pagrindinius administracinės atsakomybės principus:

1) atsakomybės teisėtumas. Šis principas apima kelis aspektus. Visų pirma, administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik pagal paskelbtą,

1 Žr., pvz., A. Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 123-124.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės atsakomybės sąvoka

78 79

neprieštaraujantį Konstitucijai įstatymą1. Panašiai kalbama ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnyje: „Niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal ga­liojusius jų įvykdymo momentu valstybės vidaus įstatymus arba tarptauti­nę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais."

Antra, fizinis asmuo gali būti nubaustas tik už konkrečią teisės normą pažeidžiančią veiką, o ne už mintis, įsitikinimus ir panašiai. Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtintas minties, tikėjimo ir sąžinės laisvės nevaržomu­mas. Konstitucijos 25 straipsnyje numatyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Ši laisvė negali būti ribojama ki­taip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Pana­šiai šis principas formuluojamas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 straipsnyje ir 10 straipsnyje.

Trečia, tai draudimas viešojo administravimo subjektams atlikti tai, ko neleidžia ar nenumato teisės aktai. Ši nuostata viešojoje teisėje svarbi tuo, kad valstybės institucijai, įstaigai, jos tarnautojui leidžiama tik tai, kas tiesiogiai numatyta jų kompetenciją nustatančiuose teisės aktuose. Atvirkščiai yra privatinėje teisėje - leidžiama viskas, kas teisės aktais nė­ra uždrausta ir yra protingai reguliuojama apsaugant kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Pastarasis aspektas yra labai svarbus, kai kalbama apie viešojo administravimo įgyvendinimo teisėtumą. Nepakanka pasa­kyti, kad teisėtumo principas reiškia tikslų ir nenukrypstamą teisės impe­ratyvų laikymąsi. Teisėtumas, minėta, reiškia ir suteiktų kompetencijos ribų neperžengimą.

Teisėtumo principo įtvirtinimo konkrečia teisės norma pavyzdys gali būti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnis, kuriame nu­statyta: „Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administraci­nį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka";

2) žmogaus neliečiamumas. Žmogaus laisvė, jo asmuo, privatus gyve­nimas, nuosavybė, būstas ir įsitikinimai negali būti varžomi kitaip, kaip tik teisės pagrindu ir jos nustatyta tvarka pačiam pažeidėjui nevykdant savo pareigos gerbti tam tikras kitų asmenų teises ir laisves. Administra­cinę atsakomybę nustatančiuose teisės aktuose labai griežtai reglamen­tuota valdžios atstovų galia riboti kitų asmenų teises ir laisves, numatytas ir pastaruoju metu nuolat tobulinamas administracinės teisinės prievar­tos taikymo teisėtumo patikrinimo mechanizmas;

3) asmenų lygybė {statymui ir teisei. Šis principas suformuluotas Konstitucijos 29 straipsnyje ir ne kartą buvo pabrėžtas Konstitucinio Teis-

1 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis.

mo nutarimuose. Tai reiškia, kad įstatymui ir teisei lygūs ne tik paprasti žmonių bendruomenės nariai, bet ir asmenys, kuriuos ta pati bendruo­menė įgaliojo tirti teisės pažeidimus ir taikyti už teisės normų pažeidimus atitinkamas poveikio priemones. Jau minėjome, kad valstybės instituci­jos, įstaigos, pareigūnai gali turėti tik tiek teisių, kiek jų suteikta atitinka­mais teisės aktais;

4) nekaltumo prezumpcija. Asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis) laiko­mas nepadaręs teisės pažeidimo, kol to įstatymų ar kitų teisės aktų nusta­tyta tvarka neįrodys kompetentingas valstybės subjektas. Tam tikrų dis­kusijų gali kelti kaltės taikant administracinę atsakomybę juridiniams asmenims klausimas. Pavyzdžiui, Rusijos Federacijos teisėje įmonėms at­sakomybė taikoma be kaltės, laikantis vadinamojo objektyvaus pakaltini¬ mo principo1. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra priėmęs ne vieną kasacinę nutartį, kurioje formuluojama doktrina, kad taikant eko­nomines sankcijas įmonėms turi būti laikomasi visų nuobaudos skyrimo taisyklių: atsižvelgiama į kaltės formą, atsakomybę lengvinančias ir sun­kinančias aplinkybes, pažeidimo trukmę, padarinius ir t.t.2 Tačiau šiuo klausimu aiškiau nėra pasisakęs Vyriausiasis administracinis teismas. Ma­nytume, kad jau kartą suformuluota tam tikra doktrina neturėtų būti be pakankamo pagrindo keičiama3;

5) atsakomybės proporcingumas. Tai vienas iš svarbiausių bendrųjų Europos Bendrijos teisės principų4. Jis reiškia, kad prievartos priemo­nės taikomos tik tokios ir tik tiek, kiek reikia tikslui pasiekti. Vadinasi, tiek nustatant administracinių nuobaudų rūšis ir dydžius įstatymuose, tiek jas taikant turi būti atsižvelgiama į tai, kokie yra administracinės

21998 m. rugsėjo 14 d. nutartis Nr. 3K-53/98 byloje pagal pareiškėjo UAB „Sirowa" skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, 1999 m. kovo 17 d. nutar­tis Nr. 3K-3-31/99 byloje pagal UAB „Muaro krautuvė" skundą dėl Vilniaus m. valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo, 1999 m. balandžio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-50/99 byloje pagal H. Juchnevičiaus skundą dėl Vilniaus m. valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo, kt.

3 Kai buvo rengiama spaudai ši knyga, Vyriausiasis administracinis teismas šiek tiek pakoregavo savo poziciją ir 2003 m. sausio 30 d. nutartyje pabrėžė, kad „eko­nominė sankcija pagal Mokesčių administravimo įstatymo 50 straipsnio antrąją dalį gali būti skiriama tik esant bendrosioms teisinės atsakomybės sąlygoms, tame tarpe ir mokesčio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens kaltei dėl padaryto mo­kesčių įstatymo pažeidimo" // Administracinė byla Nr. A3-88-03 Vytautas Balčius v. Valstybinė mokesčių inspekcija.

4 J. Usher. Bendrieji Europos Bendrijos teisės principai. Vilnius: Naujoji Rosma, 2001. P 45.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės atsakomybės sąvoka

8081

atsakomybės tikslai ir ar jie bus pasiekti. Jeigu administracinės atsako­mybės tikslą galima pasiekti kitokiomis priemonėmis, negu numatyta įstatyme, gali būti taikoma švelnesnė atsakomybės priemonė arba nuo jos asmuo gali būti iš karto ar pirma laiko atleistas. Pavyzdžiui, iki 1998 m. galiojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 40 straipsnis, kuria­me buvo tokia norma: „Jeigu padarytas mažareikšmis administracinis teisės pažeidimas, organas (pareigūnas), įgaliotas spręsti bylą, gali at­leisti pažeidėją nuo administracinės atsakomybės ir apsiriboti žodine pastaba".

Pripažinus šią normą netekus galios, buvo apribotos administraci­nes nuobaudas skiriančių pareigūnų ir institucijų galimybės laikytis pro­porcingumo principo. Buvo galima skirti tik Administracinių teisės pa­žeidimų kodekso normoje numatytą, gana dažnai labai didelę baudą ar kitokią nuobaudą. Įvertinti daugelį kitų lengvinančių aplinkybių nebu­vo galima.

1999 m. lapkričio 11d. įstatymu1 Administracinių teisės pažeidimų ko­deksas buvo papildymas 301 straipsniu, kuriame numatyta lanksčiau taikyti administracinę atsakomybę. Jame numatyta, kad institucija ar pareigū­nas, nagrinėjantys administracinės teisės pažeidimo bylą, atsižvelgdami į aplinkybes, nurodytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje (pažeidimo pobūdis, pažeidėjo asmenybė, kaltės laipsnis, turtinė padėtis, atsakomybę lengvinančios ar sunkinan­čios aplinkybės), taip pat į 31 straipsnyje (atsakomybę lengvinančios ap­linkybės) nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenu­rodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numa­tyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijo­je, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Dažni atvejai, kai administracinės atsakomybės tikslas pasiekiamas anksčiau, negu bus įvykdyta visa paskirta nuobauda. Tokiais atvejais įsta­tyme yra numatyta, kad teisės pažeidėjas nuo dalies nuobaudos atlikimo gali būti atleistas. Pavyzdžiui, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje nustatyta, jeigu asmuo, kuriam tam tikram terminui atim­ta teisė vairuoti transporto priemonę arba teisė medžioti ar žvejoti, ne­padarė naujo teisės pažeidimo, nuobaudą paskyrusi institucija ar parei­gūnas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirto laiko, tarpininkaujant visuomeninei organizacijai, darbdaviui, sutrumpinti nurodytos teisės at­ėmimo terminą;

1 Valstybės žinios. 1999, Nr. 101-2906.

6) atsakomybės teisingumas. Šis principas labai glaudžiai susijęs su proporcingumo principu. Ir vienas, ir kitas reiškia, kad turi būti atsižvel­giama į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir parenkama individuali ad­ministracinės atsakomybės priemonė - nei per griežta, nei per švelni.

Iki 2000 m. kovo 15 d. galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnyje skiriant nuobaudą buvo reikalaujama atsižvelgti į pažeidėjo kaltės laipsnį, turtinę jo padėtį. Dabar šios aplinkybės perkel­tos į minėtą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį, nu­matantį mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos sky­rimą arba visišką atleidimą nuo nuobaudos skyrimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. balandžio 12 d. kasacinėje nu­tartyje1 suformuluota teisingumo principo taikymo viešojoje teisėje dok­trina. Nutartyje sakoma: „< . . .> mokesčių teisės aktuose nustatytos bau­dos, taikomos mokesčių mokėtojams už mokesčių įstatymų pažeidimus, savo esme yra viešosios teisės nustatyta teisinė atsakomybė. Taikant vie­šosios teisės nustatytą teisinę atsakomybę, siekiama dviejų pagrindinių tikslų - nubausti teisės pažeidėją bei jį ir kitus teisės subjektus įtakoti prevenciškai. Šie teisinės atsakomybės tikslai gali būti realizuoti tik tuo atveju, jeigu ją taikant bus atsižvelgta į visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Viena iš tokių teisiškai reikšmingų aplinkybių taikant viešo­joje teisėje nustatytą atsakomybę yra teisės pažeidėjo asmenybė. Asmens nubaudimas gali būti efektyvus tik tuo atveju, jeigu jam skiriama sankcija bus individualizuota. Reikalavimas individualizuoti asmeniui taikomą vie­šosios teisės sankciją neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygybės prieš įstatymą principui. Priešingai - tik indi­vidualizuojant sankciją, galima užtikrinti teisės socialinį efektyvumą, ugdyti žmonių pasitikėjimą valstybe ir jos teisine sistema bei pasiekti pagrindinį teisinio reguliavimo tikslą demokratinėje visuomenėje - teisingumo įtvir­tinimą."

Tokie yra pagrindiniai administracinės atsakomybės principai. Jų visų pirma turi laikytis įstatymų, kitų su administracine atsakomybe susijusių teisės aktų kūrėjai ir leidėjai. Ne mažiau jie svarbūs ir taikant administra­cinės atsakomybės priemones, nes įstatymų leidėjas numato galimybę lanksčiai ir veiksmingai taikyti nustatytas poveikio priemones, labiau jas individualizuoti, kad kuo greičiau būtų atkurta teisinė tvarka, užtikrinta teisių ir pareigų pusiausvyra.

Pažymėtina, kad kiti autoriai išskiria ir daugiau principų. Tačiau, ma­nytume, kad kai kurie principai (pvz., atsakomybės tikslingumas) ap-

1 Nutartis Nr. 3K-3-50/99 byloje pagal H. Juchnevičiaus skundą dėl Vilniaus m. valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės atsakomybės sąvoka

8283

imami kitais paminėtais principais, o kiti (pvz., atsakomybės neišven­giamumo principas) kuo nors specifiniu taikant administracinę atsako­mybę nepasižymi.

7. ADMINISTRACINĘ ATSAKOMYBĘ PAŠALINANČIOS APLINKYBĖS

Tai teisės institutai, savo esme labai artimi baudžiamajai teisei. Svarbiausi kiekvieno administracinės teisės pažeidimo požymiai yra

pavojingumas visuomenei ir priešingumas teisei. Jeigu kurio nors nebus, neatsiras ir administracinės atsakomybės, nors veika išoriškai ir atitiktų įstatyme išvardytus nusižengimo sudėties požymius. Vadinasi, ne kiekvie­na visuomenei pavojinga veika yra nusižengimas - norint veiką traktuoti kaip nusižengimą, ji turi būti uždrausta teisės normos. Ir atvirkščiai - ne kiekviena išoriškai atrodanti priešinga teisei veika yra pavojinga visuo­menei. Tiek administracinėje, tiek baudžiamojoje teisėje numatomos ap­linkybės, kurias konstatavus panaši į teisei priešingą veika traktuojama kaip nepavojinga visuomenei ir todėl pašalinanti asmens atsakomybę. Pa­našiai yra ir taikant civilinę ar kitokią atsakomybę.

Tokias aplinkybes, pašalinančias veikos pavojingumą visuomenei, da­bar galiojantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato dvi: būtinąjį reikalingumą ir būtinąją gintį.

Jeigu analizuojant veiką paaiškėja, kad nėra kitų nusižengimo elemen­tų, pavyzdžiui, kaltės, subjekto, atsakomybės netaikymas bus siejamas bū­tent su jais, o ne su būtinuoju reikalingumu ar būtinąja gintimi. Taip yra todėl, kad nesant minėtų (subjekto, subjektyviosios pusės) elementų, ap­skritai negalima kalbėti apie veikos priešingumą teisei, taigi ir svarstyti jos pavojingumo visuomenei.

Būtinasis reikalingumas apibrėžtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnyje: „Administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas vei­kimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose norminiuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo rei­kalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai val­dymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala."

Kaip matyti iš šio būtinojo reikalingumo situacijos apibrėžimo, jai esant susiduria dvi teisės saugomos teisinės vertybės. Atsakomybę taikantis sub¬ jektas privalo nustatyti, koks tų vertybių tarpusavio santykis ir ar buvo sąlygos, nusveriančios proporcingumo svarstykles aplinkybių, pašalinan­čių veikos pavojingumą visuomenei, naudai.

Vertinti veiką kaip būtinąjį reikalingumą reikia šių sąlygų: 1) realus pavojus darančiajam veiką ar trečiajam asmeniui arba jų tur­

tui. Žala turi grėsti kiekvienai teisės saugomai teisinei vertybei. Įsta­tyme pateikiamas gana abstraktus pavyzdinis tokių vertybių sąra­šas. Tai: a) valstybinė ar viešoji tvarka; b) nuosavybė; c) žmonių teisės ir laisvės; d) nustatyta valdymo tvarka. Detalesnio teisės saugomų vertybių sąrašo įstatymų leidėjas nepatei­kia, nes tai padaryti neįmanoma. Tačiau yra vienas esminis Administ­racinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtinto būtinojo reikalingumo apibrėžimo trūkumas: jame nėra nuorodos, kad būtinasis reikalin­gumas yra ir tada, kai buvo siekiama pašalinti pačiam veiką pada­riusiam asmeniui gresiantį pavojų. Šis trūkumas ištaisytas apibrė­žiant būtinąjį reikalingumą naujajame Baudžiamajame kodekse1, taip pat Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių tei­sės pažeidimų kodekso 2004 m. projekte2;

2) pavojaus neišvengiamumas. Pavojus turi būti realus, o ne tariamas. Tačiau vertinant tai, buvo būtinasis reikalingumas ar jo nebuvo, svar­bi yra ir veiką padariusio asmens galimybė tomis aplinkybėmis su­vokti pavojaus realumą. Tokiu atveju yra reikšminga veikos subjek­tyvioji pusė - jeigu asmuo manė, kad egzistuoja pavojus, kurio iš tiesų nebuvo, bet to nesuvokė ir negalėjo suvokti, nebus kaltės, va­dinasi, ir priešingumo teisei. Tačiau jeigu asmuo privalėjo suvokti, kad nėra realaus pavojaus, bet padarė neproporcingą žalą neap­dairiai manydamas jį esant, gali būti nubaustas už būtinojo reika­lingumo ribų viršijimą. Be abejonės, poveikio priemonė jam bus gerokai švelnesnė;

3) siekimas išvengti didesnės nei padaryta žalos. Taigi būtinojo reika­lingumo atveju padarytas veiksmas gali būti laikomas nepavojingu visuomenei tik tada, kai šiuo veiksmu išvengiama didesnės žalos. Kartu turi būti įvertinta, ar asmuo galėjo ir privalėjo numatyti, kad padaryta žala nebus didesnė nei išvengtoji;

1 Baudžiamojo kodekso 31 straipsnio pirmoji dalis: „Asmuo neatsako pagal bau­džiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavo­jų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti."

2 Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už administracinės teisės pažeidimą, kurį jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuome­nės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalin­tas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės atsakomybės sąvoka

84 85

4) iškilęs pavojus negali būti pašalinamas kitaip, tik padarant tam tik­ros žalos. Jeigu vykstant į gaisravietę buvo galima važiuoti aplink­keliu, o ne per pasėlius, želmenų išvažinėjimas gali būti ir nepripa­žintas būtinuoju reikalingumu;

5) iškilęs pavojus pašalinamas padarant žalos trečiajam asmeniui. Juo dažniausiai būna niekuo dėti fiziniai ar juridiniai asmenys.

Taigi būtinasis reikalingumas yra tada, kai, norint išvengti didesnės žalos tam tikroms teisės saugomoms vertybėms, padaroma žalos kitoms teisės saugomoms vertybėms, jeigu grėsmė negalėjo būti pa­šalinta kitomis priemonėmis.

Būtinojo reikalingumo traktavimo pavyzdys gali būti Vyriausiojo ad­ministracinio teismo išnagrinėta byla dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo1.

Asmuo buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį neatsi­žvelgė į kelio dangą, oro sąlygas, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, dėl to apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį. Apygardos administ­racinis teismas paliko galioti kelių policijos nutarimą. Vyriausiasis admi­nistracinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukė dėl to, kad pareiškėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygo­mis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas suprato, jog staiga stabdydamas sudarytų pavojų vairuojamo automobilio keleiviams, todėl pažeidė kitas Kelių eismo taisyklių normas siekdamas išvengti automobilių susidūrimo ir pašalinti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Teismas pabrėžė, kad šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonė­mis ir padaryta žala yra mažesnė negu išvengtoji, nes pareiškėjas padarė žalą materialiam turtui, bet išvengė pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai.

Būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik esant visoms sąlygoms. Jeigu bent vienos nėra, asmuo už padarytą žalą gali būti nubaustas. Jeigu veika padaryta peržengiant būtinojo reikalingumo ribas, tai gali būti traktuoja­ma kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė2.

Būtinajam reikalingumui nemažai vietos skiriama Kariuomenės draus­mės statute3. Jame aptartos būtinojo reikalingumo sąlygos ir aplinkybės, kurioms esant nėra būtinojo reikalingumo. Statuto 12 straipsnio pirmo­joje dalyje pasakyta, kad karys pagal šį statutą neatsako už veiksmus, pa­darytus esant būtinajam reikalingumui, t. y. siekiant pašalinti pavojų, gre­siantį sau, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės

1 Administracinių teismų praktika. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administ­racinis teismas, 2001. P. 110-112.

2 ATPK 31 straipsnio pirmosios dalies 5 punktas. 3 Patvirtintas 1999 m. gegužės 20 d. įstatymu //Valstybės žinios. 1999, Nr. 51-1635.

interesams, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonė­mis ir jeigu padaryta žala yra mažesnė negu išvengtoji.

Toliau tame pačiame Statuto straipsnyje nustatyta, kad būtinojo rei­kalingumo nėra: 1) tiems kariams, kurie patys sukėlė pavojų, arba pagal kario statusą iš jų buvo galima reikalauti užkirsti kelią tokiam pavojui kilti; 2) kai siekiama išsaugoti savo gyvybę ar sveikatą kitų žmonių gyvy­bės ar sveikatos sąskaita; 3) kai karys, atlikdamas savo pareigas, privalo veikti padidėjusio pavojaus sąlygomis.

Tokių normų iki šiol nėra policijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nors patiems policininkams būtų aiškiau orientuotis panašiomis situacijomis, nerizikuojant būti apkaltintiems, viena vertus, neteisėtais veiksmais, kita vertus, - neveikimu. Pavyzdžiui, spaudoje buvo kaltinami policininkai, kurie ilgą laiką nesiryžo laužti buto durų, už kurių, ko gero, buvo sąmonę praradusi moteris ir jai reikėjo skubios medicinos pagalbos. Nesant detalaus teisinio tokios situacijos vertinimo paprastiems policijos pareigūnams teko rinktis tarp Konstitucijos saugomos buto neliečiamumo ir būtinumo gelbėti žmogaus gyvybę. Šiuo konkrečiu atveju bute tikrai buvo pagalbos reikalinga moteris. Bet gali atsitikti ir taip, kad pateikta klaidinga informacija ir butas tuščias, o į jį bus įeita taip pat žmogaus gelbėjimo sumetimais. Apskritai policijos veikloje tokio pobūdžio situacijų pasitaiko dažnai ir jos turi būti aiškiai reglamentuotos, kad būtų apsaugotos sociali­nę pagalbą teikiančių policijos pareigūnų teisės ir užtikrinama galimybė veiksmingai teikti tokią pagalbą pačiomis netikėčiausiomis sąlygomis.

Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso 2004 m. projekte yra panašių nuostatų, kokios yra įtvirtintos minėtame Kariuomenės drausmės statute. Projekte numatyta, kad asmuo, savo veiksmais sudaręs pavojingą situaciją, gali remtis būtinojo reikalin­gumo nuostatomis tik tuo atveju, jeigu pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo, taip pat negali pateisinti pareigos nevykdymo būtinojo rei­kalingumo nuostatomis, jeigu jis dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinky­bių privalo veikti didesnio nei įprasta pavojaus sąlygomis.

Būtinoji gintis yra žmogaus gyvybės ir sveikatos, kitokių visuotinių vertybių neliečiamumo gynimas nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pa­vojingo kėsinimosi padarant žalos besikėsinančiajam, jeigu tik nebuvo peržengtos proporcingos ginties ribos.

Užtikrinti žmogaus, jo teisių, visuotinės tvarkos apsaugą yra valstybės pareiga. Tačiau teisėtai gintis nuo pavojingo visuomenei kėsinimosi yra ir kiekvieno visuomenės nario teisė ir pareiga.

Būtinąja gintimi vertintinas ne tik pasipriešinimas realiai besireiškian­čiam pavojui, bet ir pasipriešinimas protingai suvoktai pavojingai grės­mei, nors vėliau ir paaiškėtų, kad besiginantysis klydo.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės atsakomybės sąvoka

86 87

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 18 straipsnyje būtinoji gintis apibrėžta taip: „Administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose norminiuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinosios ginties būk­lėje, tai yra ginant valstybinę ir viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos."

Kaip matome iš pateiktos įstatymo nuostatos, būtinoji gintis taip pat yra susijusi su tam tikromis sąlygomis. Pagrindinės iš jų yra trys: kėsini­mosi pavojingumas, akivaizdumas ir realumas.

Įstatyme numatyta, į kokius objektus kėsinantis veika bus traktuoja­ma kaip pakankamai pavojinga, kad būtų galima teisėtai gintis. Tai yra: 1) valstybinė ir viešoji tvarka; 2) nuosavybė; 3) žmogaus teisės ir laisvės; 4) nustatyta valdymo tvarka.

Akivaizdu, kad šis teisinių vertybių sąrašas yra per daug ribotas, neatitin­ka laisvos ir demokratinės visuomenės gyvenimo realijų, todėl papildyti¬ nas tobulinant administracinės atsakomybės teisinį reglamentavimą.

Paminėtame Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte šis vertybių sąrašas sukonstruotas kitaip, šiuolaikiškiau. Visų pirma minimos paties besiginančiojo ar kito asmens teisės ir laisvės, visuomenės ir valsty­bės interesai.

Akivaizdus yra toks kėsinimasis, kuris jau daro žalą arba sukėlė realią žalos atsiradimo grėsmę. Viena iš būtinosios ginties instituto taisyklių yra tai, kad negalima daryti žalos pasikėsinusiam asmeniui, kai kėsinimasis jau yra pasibaigęs. Tačiau tokiu atveju yra labai svarbu nustatyti besiginančiojo psichologinę būseną - kuriuo momentu jis suvokė, kad pavojus baigėsi.

Realus kėsinimasis yra tokia veika, kuri egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Pavojingas kėsinimasis turi pasireikšti aktyviu veiksmu. Būtinoji gintis galima tik gresiant tokiai žalai, kuri pašalinama duodant atkirtį užpuolikui. Šiuo požiūriu taip pat labai svarbu nustatyti, kiek besiginantysis galėjo realiai suvokti kėsinimosi aplinkybes.

Be jau išvardytų bruožų, gynyba turi atitikti ir šiuos reikalavimus: 1) žala turi būti padaroma pačiam besikėsinančiajam, o ne kitiems

asmenims. Ginamasi nuo besikėsinančiojo, todėl ir žala turi būti daroma tik jam;

2) gintis gali ne tik užpultasis, bet ir kitas asmuo, ginantis nuo pavojin­go kėsinimosi išvardytas teisines vertybes;

3) būtinosios ginties metu neturi būti peržengtos jos ribos. Prieš besi­kėsinantįjį naudotini tik tokie veiksmai ir priemonės, kurių pakan­ka užpuolimui atremti ir nutraukti.

Pavojingu kėsinimusi gali būti pripažinti ir tokie veiksmai, kurie dėl kokių nors priežasčių nebūtų baudžiami, bet yra akivaizdžiai pavojingi visuomenei, pavyzdžiui, nepakaltinamo asmens ar mažamečio veiksmai. Šiuo atveju kalbama ne apie besiginančiojo, o apie užpuoliko, kaip nusi­žengimo subjekto ar subjektyviosios pusės, požymių trūkumus.

Tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintas būtino­sios ginties apibrėžimas taip pat turi trūkumų. Būtinosios ginties institu-tas skirtas skatinti aktyvius žmonių veiksmus užtikrinti teisinę tvarką, tram­dyti teisės pažeidėjus. Todėl Administracinių teisės pažeidimų kodekse apibrėžiant būtinąją gintį trūksta nuostatos, suteikiančios užpultajam teisę gintis, neatsižvelgiant į tai, turėjo jis galimybę išvengti kėsinimosi pasiša­lindamas, kreipdamasis pagalbos į kitus asmenis, valdžios institucijas ar ne. Tokia nuostata, įtvirtinta naujajame Baudžiamajame kodekse1, yra teisingesnė ir apsaugo apsigynusįjį nuo bereikalingų diskusijų teismui ar kitai kompetentingai institucijai nagrinėjant klausimą, ar nebuvo perženg­tos būtinosios ginties ribos.

Minėtame Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte taip pat numatyta, kad teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelg­damas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

Žinoma, gintis nuo pavojingo kėsinimosi yra tik moralinė žmogaus pareiga. Todėl negalima kaltinti nukentėjusiojo, kad jis nebandė pasiprie­šinti užpuolikui ir taip bandyti sumažinti paties užpuoliko kaltę.

Tačiau kai kurių asmenų (pareigūnų) veiksmai, kuriais gali būti už­kirstas kelias pavojingiems visuomenei veiksmams, yra ne tik moralinė, bet ir teisinė jų pareiga. Pavyzdžiui, policijos pareigūnai, kariai, sargai ir kiti asmenys, saugantys viešąją tvarką, turtą, privalo naudoti reikiamas priemones, kad neatsirastų visuomenei pavojingų padarinių. Štai Polici­jos veiklos įstatymo 21 straipsnio („Policijos pareigūno pareigos") pir­mosios dalies 2 punkte nustatyta: „policijos pareigūnas privalo, gavęs pra­nešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vie­tai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustaty­ti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų už­draustą veiką < . . .> . "

1 Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio pirmoji dalis: „Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimo­si arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas."

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės atsakomybės sąvoka

8889

Tas pats pasakytina ir apie karius. Krašto apsaugos sistemos organiza­vimo ir karo tarnybos įstatymo1 12 straipsnyje išdėstyti kariuomenės už­daviniai taikos ir karo metu:

1) saugoti valstybės teritoriją, kontroliuoti ir saugoti oro erdvę, terito­rinę jūrą ir išimtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje;

2) palaikyti kovinį pasirengimą ir pagal įsakymus vykdyti karines kraš­to apsaugos užduotis;

3) šio įstatymo nustatytais atvejais ir sąlygomis teikti pagalbą policijai ir civilinei valdžiai.

Pagrindinis kariuomenės uždavinys karo metu - ginklu ginti Lietuvos valstybę.

Taigi tokiems pareigūnams arba pagal darbo (ar kitokią) sutartį dir­bantiems asmenims už pareigos ginti teisėtus interesus nevykdymą gali būti taikoma administracinė, materialinė ar net baudžiamoji atsa­komybė.

Reglamentuoti karių būtinąją gintį vietos skiriama ir minėtame Ka­riuomenės drausmės statute. Jo 10 straipsnyje pateikiamas toks būtino­sios ginties apibrėžimas:

„1. Karys turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti nepai­sydamas to, ar yra galimybė išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

2. Būtinoji gintis yra kario veiksmai, padaryti ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės in­teresus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, neper­žengiant būtinosios ginties ribų."

Statuto 11 straipsnyje aptariamas būtinosios ginties ribų peržengimas ir atsakomybė už tai:

„1. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra aiškus gynybos neatitiki­mas kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

2. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikomas veikimas, kurio me­tu besikėsinančiajam padarytas lengvas sveikatos sutrikdymas ar­ba materialinė žala.

3. Karių drausminės atsakomybės neužtraukia toks veikimas, kai būti­nosios ginties ribos buvo peržengtos dėl didelio sumišimo ar išgąs­čio, kurį sukėlė kėsinimasis, arba kai ginamasi nuo įsibrovimo į būstą ar karinę teritoriją.

4. Karių drausminės atsakomybės neužtraukia būtinosios ginties ribų peržengimas, jeigu besikėsinančiajam padaryta žala dėl neat­sargumo."

1 Priimtas 1998 m. gegužės 5 d. // Valstybės žinios. 1998, Nr. 49-1325.

Taigi karių būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo klausimai regla­mentuoti pakankamai aiškiai ir šiuolaikiškai.

Negali būti pripažįstami pavojingu kėsinimusi teisėti pareigūnų veiks­mai, kuriais ribojamos asmenų teisės ir laisvės, pavyzdžiui, administraci­nis sulaikymas, suėmimas, kitokios administracinės prievartos priemo­nės, taikomos teisėtai. Antra vertus, kėsinimasis bus pavojingas ir asmuo nepraras teisės gintis, jei užpuolikas bus pareigūnas, net ir vykdantis savo pareigas, bet tai darantis neteisėtais veiksmais. Tačiau pareigūno veiks­mų neteisėtumas turi būti realus, o ne vaizduotės rezultatas, nes už pasi­priešinimą policijos pareigūnui, policijos rėmėjui, kliudymą kitiems kon­troliuojančių institucijų atstovams vykdyti jiems pavestas pareigas numatyta ir administracinė, ir baudžiamoji atsakomybė.

Būtinąja gintimi nepripažįstami tokie pavojingi gyvybei, sveikatai įren­giniai, kai nėra akivaizdžios kėsinimosi grėsmės. Sodo teritorijai nuo obuo­lius renkančių vaikų apsaugoti negalima įtaisyti, pavyzdžiui, tvoros su gy­vybei pavojinga elektros srove, ir panašiai.

Esminis būtinosios ginties ir būtinojo reikalingumo skirtumas yra tai, kad kai yra būtinoji gintis, žala padaroma pačiam besikėsinančiajam. Ji nebūtinai turi atitikti žalos, kurios užpuolimu buvo siekiama, dydį. Svar­bu tik kad nebūtų aiškaus ribų viršijimo, t. y. kad pats kėsinimosi ir gyny­bos pobūdis nebūtų iš esmės skirtingi, pavyzdžiui, į įžeidinėjimus žodžiu atsakoma panaudojant šaunamąjį ginklą, ir panašiai.

Kalbant apie būtinąją gintį, paminėtinas ir 1994 m. sausio 11 d. įsta­tymas „Dėl leidimo įsigyti, laikyti ir nešiotis šaunamuosius ginklus savi­gynai bei dėl neteisėtai įgytų ir laikomų šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo." Šiuo įstatymu Lietuvo­je fiziniams asmenims pradėta leisti įsigyti savigynai šaunamuosius gin­klus. Jį pakeitė 1996 m. liepos 2 d. priimtas Ginklų ir šaudmenų kontro­lės įstatymas (nuo 2003 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja šio įstatymo redakcija1). Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai gali įsigyti ir turėti ginklus bei šaudmenis šiems tikslams:

1) medžioklei; 2) sportui; 3) savigynai; 4) profesinei veiklai; 5) kolekcijoms sudaryti; 6) mokymui;

1 Valstybės žinios. 2002, Nr. 13-467.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės atsakomybės sąvoka

9091

7) moksliniam tyrimui; 8) kitiems tikslams, jei tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms

sutartims ir susitarimams. Šiame įstatyme nustatyta, kad savigynai įsigyti ir turėti ilguosius lygia­

vamzdžius šautuvus turi teisę ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respub­likos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. Savigynai įsigyti ir turėti trumpuosius šaunamuosius ginklus gali ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą.

To paties įstatymo 34 straipsnyje nustatytos ginklo ir šaudmenų panau­dojimo taisyklės. Jose nustatyta, draudžiama panaudoti ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, jei akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaiz­du, kad jie invalidai, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmo­gaus gyvybei būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei. Apie kiekvieną ginklo panaudojimo atvejį, kai žuvo žmogus ar padaryta materialinė žala, padaryti kūno sužalojimai asmeniui, ginklo savininkas ar naudotojas nedelsdamas turi pranešti teritorinei po­licijos įstaigai ar prokuratūrai. Čia taip pat nustatyta, kad prieš panaudo­jant ginklą, būtina įspėti asmenį, prieš kurį jis bus panaudotas. Ši nuosta­ta netaikoma, kai įspėti dėl susidariusios situacijos neįmanoma arba kai delsimas kelia tiesioginį pavojų ginklo naudotojui ar kito asmens gyvybei ir sveikatai. Ginklo panaudojimo pasekmės neturi padaryti žalos trečiųjų asmenų sveikatai. Be to, tame pačiame straipsnyje pabrėžiama, kad ginklo panaudojimas nelaikomas prieštaraujančiu žmogaus teisėms, jeigu tai įvy­ko neviršijant tokio jėgos panaudojimo, kai tai buvo neišvengiamai būti­na. Bet kurį ginklą asmuo gali panaudoti gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valsty­bės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, taip pat siekdamas pašalinti jam pa­čiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis prie­monėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

Naujajame Baudžiamajame kodekse šalia jau minėtų atsakomybę ša­linančių aplinkybių nurodytos ir šios:

1) asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas (29 str.); 2) profesinių pareigų vykdymas (30 str.); 3) teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas (32 str.); 4) įsakymo vykdymas (33 str.);

5) pateisinama profesinė ar ūkinė rizika (34 str.); 6) mokslinis eksperimentas (35 str.). Paminėtos aplinkybės svarbios ir administracinių bylų teisenai, todėl

būtina Administracinių teisės pažeidimų kodeksą papildyti panašiomis nuo­statomis. Kol tai bus padaryta, tokias aplinkybes turėtų pripažinti ir taikyti nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje priimanti institucija ar pareigūnas, o teismai atitinkamai aiškinti jau galiojančias teisės normas.

Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2004 m. projekte jau numatytos šios administracinę atsakomybę šalinančios aplinkybės: asmens, padariusio įstatymo uždraustą veiką, sulai­kymas, profesinių pareigų vykdymas, įsakymo vykdymas, pateisinama pro­fesinė ar ūkinė rizika, mokslinis eksperimentas.

Tam tikrų aplinkybių, atleidžiančių pažeidėją nuo atsakomybės ar nuobaudos, yra ir kituose administracinę atsakomybę nustatančiuose įsta­tymuose.

Konkurencijos įstatymo1 43 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjek­tas, kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo dalyvis, pateikęs Kon­kurencijos tarybai visą informaciją apie tokį susitarimą, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šį pažeidimą, esant visoms šioms sąlygoms:

1) ūkio subjektas pateikė informaciją iki šio susitarimo tyrimo pra­džios;

2) ūkio subjektas yra pirmasis iš draudžiamo susitarimo dalyvių, pa­teikęs tokią informaciją;

3) ūkio subjektas pateikia visą jam žinomą informaciją apie draudžia­mą susitarimą ir bendradarbiauja su Konkurencijos taryba tyrimo metu;

4) ūkio subjektas nebuvo draudžiamo susitarimo iniciatorius ir neska­tino kitų ūkio subjektų dalyvauti tokiame susitarime.

Kitu atveju dominuojantis ūkio subjektas, padaręs draudžiamus veiks­mus, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šiuos pažeidimus, esant vi­soms šioms sąlygoms:

1) ūkio subjektas pateikia visą informaciją, reikalingą piktnaudžiavi­mo dominuojančia padėtimi tyrimui, ir bendradarbiauja su Kon­kurencijos taryba tyrimo metu;

2) ūkio subjekto padaryti draudžiami veiksmai nesukėlė esminės ir nepataisomos žalos kitų ūkio subjektų ar visuomenės interesams;

3) ūkio subjektas savo valia nutraukia draudžiamus veiksmus ir patei­kia šių veiksmų nutraukimo įrodymus iki tyrimo pabaigos;

1 Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės atsakomybės sąvoka

9293

4) ūkio subjektas savo valia atlygina draudžiamais veiksmais pada­rytą žalą bei pateikia žalos atlyginimo įrodymus iki tyrimo pa­baigos.

Konkurencijos taryba, baigusi tyrimą ir priimdama galutinį nutarimą dėl pažeidimo, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima atleisti nuo baudos.

Mokesčių administravimo įstatymo1 141 straipsnyje nustatyti atleidi­mo nuo paskirtų baudų mokėjimo pagrindai:

1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažei­dimo;

2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas;

3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokes­čio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui;

4) kai mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių ad­ministratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

Nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mo­kesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis pri­verstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.

Nuo baudų mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu - ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija.

Produktų saugos įstatymo2 24 straipsnyje nustatyta, kad pavojingo produkto gamintojas, platintojas ar pavojingos paslaugos teikėjas neat­sako už pavojingo produkto pateikimą į rinką, jei jis įrodo, kad:

1) pavojingo produkto į rinką nepateikė; 2) produktas tapo pavojingas vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų ne­

tinkamai (neatsargiai) gabenant ar saugant (sandėliuojant) produk­tą ar kitų nuo gamintojo, platintojo ar paslaugos teikėjo valios ne­priklausančių priežasčių;

3) tuo metu, kai pavojingas produktas buvo pateiktas į rinką, mokslo ir technikos pažanga nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti galimą pavojų;

1 Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243. 2 Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757.

4) vartotojas naudojosi produktu pažeisdamas naudojimosi juo tai­sykles, atsargumo priemones bei saugumo reikalavimus ir dėl to jam buvo padaryta žalos;

5) produkto pavojingas savybes nulėmė nenugalima jėga. Literatūroje prie administracinę atsakomybę pašalinančių aplinkybių

dar priskiriamos ir šios: nepakaltinamumas ir atleidimas nuo atsakomy­bės dėl teisės pažeidimo mažareikšmiškumo1.

Nepakaltinamumas veikos padarymo metu tikrai yra ta aplinkybė, dėl kurios asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Apie tai bus plačiau kalba­ma analizuojant administracinės teisės pažeidimo subjekto požymius.

Lietuvoje nuo 1998 m. birželio 17 d. nebegalioja Administracinių tei­sės pažeidimų kodekso 40 straipsnio norma, skelbusi, jeigu padarytas ma­žareikšmis administracinės teisės pažeidimas, institucija ar pareigūnas, įgalioti spręsti bylą, gali atleisti pažeidėją nuo administracinės atsakomy­bės ir apsiriboti žodine pastaba.

1999 m. lapkričio 26 d. įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų ko­dekso papildymo 301 straipsniu įstatymas, kuriame numatyta galimybė esant tam tikroms aplinkybėms neskirti administracinės nuobaudos. Va­dinasi, tai nėra atleidimas nuo administracinės atsakomybės, o tik atlei­dimas nuo nuobaudos skyrimo. Tai yra visiškai kitokia minėtos normos teisinė reikšmė.

, 2001.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės atsakomybės sąvoka

94 95

3 SKYRIUS ADMINISTRACINĖS N U O B A U D O S SĄVOKA

1. NUOBAUDOS (BAUSMĖS) UŽ PADARYTĄ TEISĖS PAŽEIDIMĄ SAMPRATA

Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė labai glaudžiai susijusios. Kai kuriose šalyse nėra daroma esminio šių dviejų atsakomybės rūšių skirtumo. Europos žmogaus teisių teismas yra pasakęs (Abdulbaki Oztūrk v. Vokieti­ja; Engei ir kiti v. Nyderlandai)1, kad nuobaudos, kurių esmė yra piniginė bauda arba laisvės ribojimas, savo prigimtimi yra baudžiamosios priemonės.

Taigi, norint išsiaiškinti administracinės nuobaudos esmę, būtina pra­dėti nuo apskritai bausmės sampratos.

Pirmoji ir seniausia bausmės koncepcija - atpildo. Ji atsirado ben­druomeninėje santvarkoje, kai galiojo „dantis už dantį", „akis už akį" taisyklės. Tokios keršto bausmės liekanos yra mirties bausmė, kai kuriose Rytų šalyse skiriamos fizinės (nuplakimo, kūno dalių pašalinimo, užmė¬ tymo akmenimis) bausmės.

Kriminalinė bausmė - tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teis­mo kaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, ir ati­tinkamai apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Kriminalinė bausmė pa­sižymi tam tikrais specifiniais požymiais, kurie išskiria ją iš kitų valstybinės prievartos priemonių - administracinių nuobaudų, procesinių priemonių (baudos, sulaikymo, suėmimo, priverčiamųjų auklėjimo ar medicininio po­būdžio priemonių). Bausmė gali būti paskirta tik padarius baudžiamajame įstatyme numatytą pavojingą veiką - nusikaltimą. Nubaudimas pagal Bau­džiamąjį kodeksą sukelia ir kitokių liekamųjų padarinių - teistumą.

Tiek bausmės, tiek administracinės nuobaudos esmė yra nusikaltimą ar nusižengimą padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį sudaro tam tikrų teisių ar laisvių atėmimas arba ribojimas. Nubaudimas, kuris suke­lia kančias ir suvaržymus, yra objektyvus bausmės ar nuobaudos požymis, antraip jos prarastų savo prasmę. Tačiau „nuobauda" ir „nubaudimas" yra tik abstrakcijos. Nuobauda visada pasireiškia konkrečiomis jos rūši-

1 V Berger. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija. Vilnius: Pradai, 1997. P 330-331; 330-331;

97

mis (areštas, teisės atėmimas, bauda), o nubaudimas - asmens fizinės lais­vės apribojimu, teisės pasirinkti užsiėmimą ar darbą apribojimu, tam tik­rų teisių atėmimu, tam tikros dalies turto praradimu (bauda, nusižengi­mo įrankių konfiskavimas ir pan.).

Bausmė ar administracinė nuobauda gali būti paskirta tik tokia, kokia numatyta įstatyme (Baudžiamajame arba Administracinių teisės pažeidi­mų kodeksuose ar kitame įstatyme). Bausmė skiriama už padarytą pavo­jingiausią veiką - nusikaltimą, administracinė nuobauda - už padarytą administracinės teisės pažeidimą.

Yra nemažai bausmių ir administracinių nuobaudų skirtybių. Viena iš jų - veikos, už kurią skiriama bausmė ar nuobauda, pavojingumo laips­nis. Bausmė skiriama nuosprendžiu Lietuvos Respublikos vardu. Admi­nistracines nuobaudas dažniausiai skiria valstybės įgaliotos institucijos, pareigūnai, o kai kuriais atvejais - teisėjai, priimdami nutarimą.

Priimant nuosprendį laikomasi labai griežtų baudžiamojo proceso įsta­tymo reikalavimų. Taip siekiama užtikrinti teisiamojo teises. Administra­cinių nuobaudų skyrimo procesas nėra taip griežtai reglamentuotas. To­dėl labai svarbu tiksliai konstatuoti , kur baigiasi administracinė atsakomybė ir prasideda baudžiamoji. Nuo nuobaudos skyrimo proceso dalyvių teisių gynimo garantijų gali priklausyti Žmogaus teisių teismo sprendimas - buvo ar nebuvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pa­grindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos.

Kriminalinė bausmė yra griežtai individualizuota - ji gali būti paskirta tik nusikaltimą padariusiam asmeniui. Administracinė nuobauda kai ku­riais atvejais gali būti paskirta ir ne konkrečią veiką padariusiam asme­niui, pavyzdžiui, tėvams už vaiko girto pasirodymą viešoje vietoje, viešojo maitinimo įmonės vadovui už sanitarijos taisyklių maisto ruošimo ceche, kur dirba darbininkai, pažeidimą.

Bausmės ar administracinės nuobaudos paskyrimas skiriasi ir teisi­niais padariniais ją atlikus. Kriminalinė bausmė dažniausiai sukelia tam tikrus neigiamus padarinius ir ją atlikus - teistumą. Administracinės at­sakomybės atveju nėra specialiai reglamentuoti padariniai įvykdžius pa­skirtą administracinę nuobaudą, tačiau Administracinių teisės pažeidi­mų kodekse pasakyta, kad nuobauda galioja vienus metus, vadinasi, nuobaudos paskyrimas sukelia tam tikrų teisinių padarinių - baustumą. Jo metu nauja padaryta veika gali būti pripažįstama pakartotine, o iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo - net kriminaline, taip pat trak­tuojama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Tiek bausmės, tiek administracinės nuobaudos paskirtis - tai galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama tam tikrą teisinę tvarką. Bausmės ar nuobaudos tikslas turi būti ne tik ir ne tiek nubausti, bet po­

zityvus, skirtas ateičiai rezultatas, t. y. palaikyti teisinę tvarką, taip pat siekis, kad tiek nusižengęs asmuo, tiek kiti asmenys būtų sulaikyti nuo nusikaltimų ar nusižengimų darymo. Tai labai svarbu įvertinti ne tik ski­riant nuobaudas, bet ir jas nustatant įstatymuose.

2. ADMINISTRACINĖS NUOBAUDOS SĄVOKA IR PAGRINDINIAI BRUOŽAI

Minėta, kad administracinės nuobaudos yra tik viena iš administracinės teisinės prievartos priemonių rūšių. Administracinės nuobaudos apibrė­žimas įtvirtintas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsny­je: „Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei sie­kiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisyk­les, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadary­tų naujų teisės pažeidimų."

Kaip matyti iš įstatymo teksto, jame administracinių nuobaudų pa­skirtis apibrėžiama taip:

a) nubausti kaltą padariusį administracinės teisės pažeidimą asmenį; b) auklėti teisės pažeidėją, kad jis gerbtų nustatytas bendro gyvenimo

taisykles; c) auklėti teisės pažeidėją ir kitus asmenis, kad jie nedarytų teisės pa­

žeidimų. Pirmoji įstatyme įvardyta administracinės nuobaudos paskirtis kelia

tam tikrų abejonių. Juk valstybės, kaip žmonių bendruomenės organiza­cijos, paskirtis šalia kitko yra užtikrinti nustatytą tvarką žmonių bendri­joje, o ją pažeidus - atitinkamai koreguoti pažeidėjo ir kitų asmenų el­gesį, nuostatas ir panašiai. Vadinasi, vien nubaudimas kažin ar yra pirmasis nuobaudos tikslas. Pripažįstant tokią nuomonę, reikėtų pripa­žinti ir kitą: vadinasi, valstybei (žmonėms) ne tiek ir svarbu, kokie bus padariniai. Svarbu savitai atkeršyti teisės pažeidėjui. Taip iškreipiama nuobaudų ar bausmių politika, ypač baudžiamoji. Nesigilinant, kokių pa­darinių sukels bausmė ar jų sistema pagal savo pobūdį, dydį (griežtu­mą), vien mechaninis jų griežtinimas gali duoti atvirkštinį efektą, negu iš tikrųjų būtų siekiama.

Manytume, svarbiausias kiekvienos valstybės prievartos tikslas - už­tikrinti teisinę tvarką, teisių ir pareigų pusiausvyrą, saugų visuomenės narių gyvenimą. Neigiami padariniai, kurių patiria pažeidėjas, yra tik priemo­nė, taikoma siekti numatytų tikslų.

Deja, Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pa­žeidimų kodekso 2004 m. projekte išlikusios panašios nuostatos. Jame administracinės nuobaudos paskirtis apibūdinta taip:

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

98 99

1) sulaikyti asmenis nuo administracinės teisės pažeidimų darymo; 2) nubausti administracinės teisės pažeidimą padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti administracinės teisės pažeidimą padariusiam

asmeniui galimybę daryti naujus administracinės teisės pažei­dimus;

4) paveikti administracinės teisės pažeidimą padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinės teisės pažeidimų.

Minėta, administracinės nuobaudos skirtos kovoti ne tik su administ­racinės teisės pažeidimais. Jos yra veiksminga priemonė ir užkirsti kelią nusikaltimams. Pavyzdžiui, taikant administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, nedidelį chuliganizmą, smulkiąją vagystę, šau­namojo ginklo ir šaudmenų laikymą arba gabenimo taisyklių, muitų tai­syklių, prekybos ir kitų taisyklių pažeidimus kartu yra užkertamas kelias transporto įvykiams su žmonių aukomis, piktybiniam chuliganizmui, stam­biems turto grobstymams, sunkiems kūno sužalojimams ir panašiai.

Administracinės nuobaudos yra teisinės atsakomybės priemonės. Jų pobūdį lemia tie socialiniai santykiai, kurie reguliuojami ir ginami admi­nistracinės teisės normomis. Dažniausiai administracinės teisės saugo­moms vertybėms padaroma neturtinė žala, jos neįmanoma pašalinti ar pataisyti kompensacinėmis, turtinėmis sankcijomis. Vadinasi, administ­racinės nuobaudos, kaip ir bausmės, visų pirma skirtos pačiam asmeniui, jo elgesio korekcijai. Jos yra baudžiamojo pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Vadinasi, ad­ministracinėmis nuobaudomis siekiama priversti teisės pažeidėją laikytis tam tikrų visuotinai privalomų taisyklių, nustatytos valstybėje tvarkos, pri­versti jį patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių: jis netenka tam tikrų teisių arba laisvių, materialių vertybių arba patiria kitokių teisių su­varžymų bei ribojimų ir panašiai. Kartu tai yra įspėjimas kitiems asme­nims nepažeisti jiems nustatytų draudimų ar teisinių paliepimų.

Administracinės nuobaudos, kaip ir visos kitos administracinės prie­vartos priemonės, yra valstybės monopolis. Taigi joms būdingi visi tie po­žymiai, kurie apibūdina administracinės prievartos priemones apskritai. Tačiau administracinės nuobaudos skiriasi nuo kitų administracinės prie­vartos priemonių savo funkcine paskirtimi. Jos taikomos už administra­cinės teisės pažeidimus ir yra pačios griežčiausios priemonės, tuo tarpu kitos priemonės skirtos užkirsti kelią galimam arba daromam teisės pa­žeidimui, užtikrinti administracinių nuobaudų skyrimą ir vykdymą. Be ki­ta ko, administracinėms nuobaudoms būdinga, kad:

1) jos gali būti nustatomos tik įstatymuose. Administracinių teisės pa­žeidimų kodekso 5 straipsnyje įtvirtinta savivaldybių tarybų ir

administracijų direktorių teisė savo sprendimuose ir įstatymuose numatyti atsakomybę už kai kurias veikas reiškia tik tai, kad savi­valdybių institucijos gali pasirinkti vieną iš dviejų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų nuobaudų rūšių (įspėjimą ar­ba baudą);

2) jas turi teisę skirti platus ratas valstybės institucijų ir pareigūnų, ir tik kai kuriais atvejais tai daro teismas (teisėjas). Taigi administra­cines nuobaudas gali taikyti tiek kolegialūs subjektai, tiek atitinka­mi pareigūnai vienasmeniškai;

3) jos taikomos specialia tvarka, kuri apibūdinama kaip administracinės teisės pažeidimų bylų teisena. Ši teisena nėra tokia sudėtinga, kaip taikant baudžiamąją ar civilinę teisinę atsakomybę, tačiau ji taip pat garantuoja priimamų procesinių dokumentų teisėtumą ir pagrįstumą;

4) procesinis sprendimas paskirti administracinę nuobaudą, kaip ir nuo­sprendis baudžiamojoje ar sprendimas civilinėje byloje, privalomas ne tik teisės pažeidėjui, bet ir valstybės institucijai, pareigūnui, kurie jį vykdo;

5) jų paskyrimas sukelia tam tikrų padarinių - administracinį baustu¬ mą. Tai reiškia, kad pakartotinis teisės pažeidimas įstatymo nusta­tytais atvejais bus: a) arba veiką kvalifikuojantis požymis, taigi ver­tinamas pagal kitą įstatymo straipsnį ar kitą jo dalį ir baudžiamas griežčiau; b) arba bus administracinę atsakomybę sunkinanti ap­linkybė, t. y. į tai bus atsižvelgta parenkant griežtesnę pagal kieky­binius ir kokybinius parametrus nuobaudą.

Minėti požymiai suponuoja ir atitinkamą administracinės nuobaudos apibrėžimą. Jis galėtų būti toks:

Administracinės nuobaudos yra įstatymų numatytos baudžiamojo po­būdžio moralinio, fizinio, organizacinio, materialaus poveikio prie­monės, specialia procesine tvarka taikomos tam įgaliotų valstybinio valdymo institucijų (pareigūnų) arba teismo administracinės teisės pažeidimus padariusiems asmenims, kuriomis siekiama priversti juos laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, įspėti teisės pažeidėjus ir kitus asmenis, kad jie nedarytų teisės pažeidimų.

3. ADMINISTRACINIŲ NUOBAUDŲ RŪŠYS

Administracinės nuobaudos, minėta, yra nustatomos įstatymų. Pagrindi­nis teisės aktas, kuriame išvardytos nuobaudos, yra Administracinių tei­sės pažeidimų kodeksas. Tačiau administracinių nuobaudų, taikomų ir fiziniams asmenims, ir verslo subjektams, galima rasti įvairiuose, dažniau­siai ūkinę-finansinę veiklą reglamentuojančiuose kituose įstatymuose. Ga-

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

100 101

limybė kituose įstatymuose numatyti ir kitokias nuobaudų rūšis įtvirtinta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 straipsnio antrojoje dalyje.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 straipsnio pirmojoje da­lyje numatytos tos administracinės nuobaudos, kurios taikomos už šio kodekso specialiojoje dalyje išvardytas veikas. Tai yra: 1) įspėjimas; 2) bau­da; 3) daikto, kuris buvo administracinės teisės pažeidimo padarymo įran­kis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administraci­nės teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas; 4) suteiktos asmeniui specialiosios teisės atėmimas. Be Administracinių teisės pažeidimų ko­dekse išvardytų šios rūšies nuobaudų, galima paminėti ir kitas, numaty­tas kituose įstatymuose: atėmimą teisės verstis tam tikra ūkine-komerci¬ ne veikla, naudotis tam tikrais prietaisais ir įrengimais; 5) administracinis areštas; 6) nušalinimas nuo darbo (pareigų).

Administracinės nuobaudos, kaip ir bausmės, numatytos Baudžiama­jame kodekse, skirstomos į pagrindines ir papildomas. Pagrindinės nuo­baudos skiriamos savarankiškai ir negali būti jungiamos prie kitų admi­nistracinių nuobaudų. Papildomos nuobaudos gali būti skiriamos greta pagrindinių nuobaudų.

Tik pagrindinės nuobaudos yra šios (ATPK 22 str.): 1) įspėjimas; 2) bauda; 3) administracinis areštas.

Kaip pagrindinės ir kaip papildomos nuobaudos gali būti skiriamos šios (ATPK 22 str.):

1) daikto konfiskavimas; 2) specialiosios teisės atėmimas; 3) nušalini­mas nuo darbo (pareigų).

Lingvistiniu požiūriu aiškinantis Administracinių teisės pažeidimų ko­dekso 22 straipsnio prasmę gali susidaryti įspūdis, kad pajamų, kurios buvo gautos padarant administracinės teisės pažeidimą, konfiskavimas priskir­tinas prie pagrindinių nuobaudų, o daikto, kuris buvo administracinės teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas gali būti skiriamas ir kaip pagrindinė, ir kaip papildoma nuobauda. Tačiau nebūtų jokios tokio aiškinimo logikos, nes turto konfiskavimo prigimtis yra vienoda.

Beje, kalbant apie Administracinių teisės pažeidimų kodekse numa­tytą daikto konfiskavimą, abejonių kelia šios nuobaudos priskyrimas prie tos grupės nuobaudų, kurios taikomos ir kaip pagrindinės, ir kaip papil­domos. Baudžiamojoje teisėje iki naujojo Baudžiamojo kodekso priėmi­mo turto konfiskavimas buvo traktuojamas tik kaip papildoma bausmė. Naujajame Baudžiamajame kodekse turto konfiskavimas nebelaikomas bausme, o tik baudžiamojo poveikio priemone. Konfiskuojamas gali būti tik nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

Tokios pat nuostatos reikėtų laikytis ir administracinėje teisėje. Turto konfiskavimas savo esme sunkiai suvokiamas kaip pagrindinė nuobauda.

Beje, Administracinių teisės pažeidimų kodekso specialiojoje dalyje nėra numatyta nė vieno nusižengimo, už kurį kaip pagrindinė nuobauda būtų numatytas turto konfiskavimas.

Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso 2004 m. projekte tarp administracinių nuobaudų turto kon­fiskavimas nebeminimas. Jis įvardijamas kaip administracinio poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su administracine nuobauda.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 straipsnio trečiojoje da­lyje nustatyta, kad kaip alternatyvi nuobauda apylinkės teismo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais viešaisiais dar­bais. Atvejai, kada galimas toks pakeitimas, numatyti kituose Administ­racinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose.

Iš tokios minėtos normos formuluotės nėra aišku, ką reiškia žodžiai kaip alternatyvi nuobauda. Jeigu šioje formuluotėje kaip alternatyvi nuo­bauda suprantami viešieji darbai, tai toks įstatymų leidėjo daromas trak­tavimas kelia didelių abejonių. Minėta, bendrajame nuobaudų sąraše to­kios nuobaudų rūšies nėra. Be to, tokią priemonę skiriantis teismas nėra laisvas - j is susaistytas pažeidėjo valios išreiškimu. Turint galvoje tai, kad administracinė teisinė prievarta yra valstybės monopolis, taip reglamen­tuojamą priemonę vargu ar galima priskirti prie administracinės prievar­tos priemonių - administracinių nuobaudų. Tai veikiau traktuotina kaip tam tikras nuobaudos atlikimo būdas.

Minėtame Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte viešieji darbai priskirti prie administracinių nuobaudų.

4. KAI KURIŲ ADMINISTRACINIŲ NUOBAUDŲ RUSIŲ BENDRAS APIBUDINIMAS,

JŲ SKYRIMO YPATUMAI

ĮSPĖJIMAS

Pati pirmoji nuobaudų sąraše ir pati švelniausia administracinė nuobau­da yra įspėjimas (ATPK 23 str.). Įspėjimas, kaip nuobauda, dažniausiai numatytas už tas veikas, kurios nėra labai pavojingos, jomis nesikėsina­ma į itin svarbias teisines vertybes. Įspėjimas dažniausiai numatomas kaip alternatyvi nuobauda šalia baudos ar kitų poveikio priemonių. Pavyzdžiui, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 912 straipsnyje už Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir Kalbos inspekcijos pareigūnų nuro­dymų nevykdymą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, pareigūnai ar kiti asmenys baudžiami įspėjimu arba bauda nuo trijų iki šešių šimtų litų.

Įspėjimas, kaip administracinė nuobauda, gali būti taikomas šiais at­vejais:

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

102103

1) kai tai tiesiogiai numatyta sankcijoje už konkrečią veiką; 2) skiriant švelnesnę nuobaudą Administracinių teisės pažeidimų ko­

dekso 301 straipsnio numatytais pagrindais ir tvarka. Įspėjimas turi būti pareiškiamas raštu, laikantis administracinės tei­

sės pažeidimų bylų teisenos reikalavimų. Vadinasi, pareigūno žodžiu pa­darytas įspėjimas yra tik moralinio poveikio priemonė, turinti labiau pre­vencinę prasmę. Tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 straipsnyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais įspėjimas gali būti įforminamas ir kitais būdais. Pavyzdžiui, anksčiau vairuotojams bu­vo išduodami įspėjimų talonai, kuriuose specialiu skylamušiu buvo žymi­mas įspėjimas kaip administracinė nuobauda ir per tam tikrą laiką surin­kus tam tikrą skaičių įspėjimų reikėdavo iš naujo laikyti egzaminą vairuotojo pažymėjimui gauti.

Kaip administracinė nuobauda įspėjimas gali būti nustatytas tiek įsta­tymuose, tiek atitinkamuose savivaldybių institucijų sprendimuose.

Įspėjimas, kaip specifinė administracinės prievartos priemonė, gali būti numatytas ir kituose įstatymuose. Tokią priemonę gali taikyti kai kurios kontroliuojančios valstybės institucijos. Jų rašytiniuose įspėjimuose bū­na išvardijami teisės aktų pažeidimai, reikalavimas juos pašalinti, įspėja­ma, kad gali būti taikomos griežtesnės poveikio priemonės.

Tokios poveikio priemonės pavyzdys gali būti Konkurencijos įstaty­mo1 40 straipsnio „Ūkio subjektams taikomos sankcijos" pirmojoje daly­je numatyta priemonė:

„Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė šio įsta­tymo draudžiamus veiksmus ar kitus šio įstatymo pažeidimus <.. .>, turi teisę:

1) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;

2) įpareigoti ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis, įvykdžiu­sius koncentraciją, < . . . > atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį arba pašalinančius koncentracijos pasekmes < . . . > ;

3) skirti ūkio subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas." Taigi tik trečiuoju atveju būtų taikoma įprasta administracinė nuo­

bauda - bauda. Produktų saugos įstatymo2 14 straipsnyje nustatyta, kad produktų sau­

gos kontrolės institucijos, nustačiusios produktų saugos teisės aktų rei-

1 Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2244. 2 Valstybės žinios. 2004, Nr. 25-757.

kalavimų pažeidimus, turi teisę įspėti apie tai gamintoją, pardavėją ir pa­slaugos teikėją bei įpareigoti nedelsiant pašalinti šiuos pažeidimus. Ki­taip visa medžiaga perduodama kompetentingai institucijai - Nacionali­nei vartotojų teisių apsaugos tarybai, kuri taiko ekonomines sankcijas (įspėjimą arba baudą).

Taigi tokie kontroliuojančių institucijų įspėjimai nėra numatyti tarp Administracinių teisės pažeidimų kodekse išvardytų nuobaudų rūšių. Ta­čiau tokios priemonės savo esme labai artimos įspėjimui kaip administra­cinei nuobaudai.

BAUDA

Tai turtinio pobūdžio Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir kituo­se įstatymuose dažniausiai numatyta administracinės atsakomybės prie­monė.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsnyje nustatyta, kad baudos už administracinės teisės pažeidimus dydis gali būti trejopas:

1) fiziniams asmenims skiriama bauda negali būti mažesnė kaip 10 li­tų ir didesnė kaip 1 000 litų;

2) pareigūnams skiriamų baudų minimalios ir maksimalios ribos didi­namos dvigubai - jiems bauda negali būti mažesnė kaip 20 litų ir didesnė kaip 2 000 litų;

3) už kai kurių rūšių administracinės teisės pažeidimus gali būti nu­statyta didesnė bauda. Pavyzdžiui, Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso 56 straipsnio 10, 11, 12 ir 13 dalyse už jūros įvairiais būdais teršimą numatyta bauda (vienais atvejais bet kam, kitais at­vejais - pareigūnams) iki 50 tūkstančių litų1.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte asmeniui numatyta skirti nuo 10 iki 5 000 litų baudą, juridiniam asmeniui - nuo 100 iki 50 000 litų baudą.

BAUDOS PAGAL KITUS ĮSTATYMUS

Kiek kitaip yra skiriant baudas pagal kitus įstatymus, kurie nėra inkorpo­ruoti į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Pavyzdžiui, Alkoholio kontrolės įstatymo2 34 straipsnyje nustatyta, kad už alkoholio produktų, neatitinkančių Lietuvos Respublikoje galiojančių

1 Iki 2000 m. kovo 15 d. įsigaliojusių ATPK pakeitimų šio straipsnio devintojoje dalyje buvo nustatyta, kad Kuršių marių, Baltijos jūros teritorinių vandenų bei eko­nominės zonos teršimas iš laivų, platformų, atliekų ir kitų medžiagų laidojimas. atviros jūros teršimas iš laivų baudžiamas skiriant pareigūnams iki vieno milijono litų baudą.

2 Valstybės žinios. 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

104 105

saugos ar kokybės reikalavimų, gaminimą ir pardavimą, vyno produktų ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importą ir eksportą, alkoholio produk­tų gaminimą, laikymą, gabenimą ir pardavimą neturint šiai veiklai ati­tinkamos licencijos, alkoholio produktų importą, jei neinformuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės įga­liota institucija, taip pat už alkoholio produktų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridi­nių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo 1 000 litų iki 80 000 litų bauda.

Elektroninių ryšių įstatymo1 74 straipsnyje nustatyta, kad ūkio sub­jektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nusta­tančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų, įskai­tant vartotojų, paslaugų gavėjų teisių, arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos spren­dimų, priimtų išsprendus ginčą, arba nesilaiko radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento arba elektromag­netinio suderinamumo techninio reglamento, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti baudas iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, - iki 300 000 litų. Ūkio subjektui, padariusiam pakartotinį arba sunkų šio įstatymo nustatytą pažeidimą, Ryšių reguliavi­mo tarnyba turi teisę skirti baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių paja­mų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, - iki 500 000 litų.

Konkurencijos įstatymo2 41 straipsnyje nustatyta, kad už draudžia­mus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentra­cijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurenci­jos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar pri­valomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bau­da iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.

Už atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos tiria Kon­kurencijos taryba, ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais ir t.t.

Mokesčių administravimo įstatymo3 139 straipsnyje nustatyta: jei mo­kesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo

1 Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382. 2 Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244. 3 Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.

nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokes­tį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė ma­žesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio su­ma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.

Produktų saugos įstatymo1 23 straipsnyje nustatyta, kad gamintojui, platintojui, pateikusiems į rinką pavojingų gaminių, skiriama nuo 500 iki 5 000 litų bauda, o pateikusiems į rinką pavojingų gaminių po įpareigoji­mo nutraukti jų realizavimą nevykdymo skiriama nuo 3 000 iki 15 000 litų bauda ir pan.

Šiems asmenims, nevykdantiems Nacionalinės vartotojų teisių apsau­gos tarybos arba Vyriausybės įsteigtų maisto ir ne maisto produktų saugos kontrolės institucijų reikalavimų pašalinti pavojingus produktus iš rinkos ar juos sunaikinti, skiriama nuo 5 000 iki 20 000 litų bauda, o pateiku­siems į rinką pavojingus produktus, jeigu šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, skiriama nuo 5 000 iki 40 000 litų bauda. Jeigu dėl to šie produktai sukėlė vartotojo mirtį, skiriama nuo 20 000 iki 80 000 litų bauda.

Tabako kontrolės įstatymo2 26 straipsnyje nustatyta, kad už šio įstaty­mo reikalavimo nustatyta tvarka pateikti ataskaitą, iš kokių sudedamųjų dalių pagaminti parduoti Lietuvos Respublikoje skirti tabako gaminiai, pažeidimą tabako gaminių gamintojai ir (ar) importuotojai baudžiami nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų bauda, o už tabako augini­mą, tabako gaminių gamybą, laikymą ir prekybą jais pažeidžiant šio įsta­tymo reikalavimus (neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos) juridi­niai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ir ūkininkai baudžiami nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų bauda. Panašios baudos nustatytos ir už kitus Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus.

DAIKTO, KURIS BUVO ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO PADARYMO ĮRANKIS ARBA DALYKAS,

IR PAJAMŲ, GAUTŲ PADARANT ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMĄ, KONFISKAVIMAS

Tiek Baudžiamajame kodekse, tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekse daiktų ar kitokio turto konfiskavimas apibūdinamas kaip pri­verstinis neatlygintinis jo paėmimas valstybės nuosavybėn. Beje, nauja­jame Baudžiamajame kodekse turto konfiskavimas išbrauktas iš baus-

1 Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757. 2 Valstybės žinios. 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

106 107

mių sąrašo. Jis traktuojamas kaip viena iš baudžiamojo poveikio prie­monių (72 str.)1. Minėjome, kad ir Administracinių teisės pažeidimų ko­dekso projekte turto konfiskavimas įvardijamas administracinio poveikio priemone ir gali būti skiriamas kartu su administracine nuobauda.

Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnyje kalbama apie daikto, kuris buvo administracinės teisės pa­žeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimą. Litera­tūroje2 nurodoma, kad konfiskuojamo daikto, kuris buvo administraci­nės teisės pažeidimo padarymo tiesioginis objektas, pavyzdys gali būti užsienio valiuta, kai pažeidžiama operacijų ja tvarka (ATPK 170 str.). To­kia traktuotė yra kritikuotina: tampa neaišku, kas yra tokio nusižengimo objektas, o kas - dalykas. Matyt, įstatymų leidėjui reikėtų pataisyti Admi­nistracinių teisės pažeidimų kodeksą ir kalbėti apie nusižengimo įrankių, dalyko ir pajamų, gautų nusižengimo padarymu, konfiskavimą. Beje, Bau­džiamojo proceso kodekso 93 straipsnyje, numatančiame daiktinių įro­dymų likimo išsprendimą baudžiamajame procese, tokios teorinės klai­dos nėra.

Taigi pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnį ga­li būti konfiskuojama: 1) nusižengimo padarymo įrankis (įrankiai); 2) nu­sižengimo dalykas; 3) nusižengimu gautos pajamos.

Pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimo pavyzdys yra Administra­cinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnyje (medžioklės taisyklių pa­žeidimas) numatytas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfis­kavimas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnyje numaty­tas akcizais apmokestinamų prekių konfiskavimas, kai pažeidžiama jų lai­kymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo tvarka, yra teisės pažeidimo dalyko konfiskavimo pavyzdys.

Pajamų, kurios buvo gautos administracinės teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimo pavyzdys galėtų būti Administracinių teisės pažeidimų kodek­so 173 straipsnyje (vertimasis neteisėta komercine, ūkine, finansine ar pro­fesine veikla) numatytas pajamų, gautų iš tokios veiklos, konfiskavimas.

Konfiskuotas dažniausiai gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė3. Apskritai paėmus turto konfiskavimas kaip baus-

1 Valstybės žinios. 2000, Nr. 89-2741. 2 Pavyzdžiui, P. Petkevičius. Administracinė atsakomybė. Vilnius: Justitia, 1996.

P. 81. 3 Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte turto konfiskavimas api­

būdinamas kaip priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybes nuosavybėn. Taigi pro­jekte konfiskuotinas turtas nesiejamas su pažeidėjo nuosavybe.

mė ar kaip administracinė nuobauda kelia tam tikrų problemų Konsti­tucijos 23 straipsnio, kuriame įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas, at­žvilgiu. Konstitucinis Teismas 1993 m. gruodžio 13 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 straipsnio antro­sios dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstituci­jai"1. Šiuose straipsniuose kalbama apie turto konfiskavimą kaip apie papildomą kriminalinę bausmę ir apie nusikaltimo įrankių, priemonių konfiskavimą.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nuosavybės neliečiamumas reiš­kia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Tačiau nuosavybės tei­sių gynimas teisinėmis priemonėmis suponuoja ir tam tikras tokio gyni­mo ribas, nes teisė visais visuomeninių santykių reguliavimo atvejais tu­ri apibrėžtas galiojimo ribas. Kita vertus, subjektinės teisės, tai yra savininko teisės valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti, gali būti įstaty­mais ribojamos dėl turimo turto pobūdžio (ginklai, narkotinės priemo­nės ir kt.) arba dėl visuomenei būtino intereso (ekologinės problemos ir kt.), arba dėl savininko padarytų veiksmų. Tai, kad turtas gali būti paimamas, patvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straips­nio trečioji dalis, kurioje numatyta: „Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlygi­nama."

Toliau Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad daug nusikaltimų yra pa­daroma, kai kaltininkas panaudoja savo turtą nusikalstamai veiklai už­tikrinti, pavyzdžiui, nusikaltimo priemonėms sandėliuoti, pagrobtam tur­tui slėpti, jam perdaryti, išvaizdai pakeisti, „nešvariems" pinigams legalizuoti ir panašiai. Šiais atvejais kaltininkas pasinaudoja savo turtu kaip priemone pažeisti kitų asmenų turtines ar asmenines teises. Todėl toks turtas gali būti nusavintas įstatymuose numatyta tvarka ir sąlygo­mis. Savo ruožtu turto konfiskavimu, kaip papildoma kriminaline baus­me, yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą.

Dėl nusikaltimo įrankių konfiskavimo Konstitucinis Teismas nuro­dė, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusi­kaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudo­to turto atžvilgiu. Jeigu tai nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, kai kuriais atvejais turimą turtą (pvz., pinigų padirbimo įrangą, ginklus)

1 Valstybės žinios. 1993, Nr. 70-1320.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

108 109

gali vėl panaudoti nusikaltimams padaryti, todėl baudžiamojo proceso įstatymai pagrįstai numato tokio kaltininko turto paėmimą.

Be to, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad žmonių, visuomenės ar vals­tybės interesams pakenkiama, kai turtas naudojamas ne tik kaip nusikal­timo priemonė, bet ir kaip nusikaltimo dalykas (neteisėtai pervežant per valstybės sieną medžiagas, daiktus, valiutą ir kt.). Be to, kai kurios me­džiagos ir daiktai kelia tiesioginę grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar sau­gumui. Turto kontrabanda daro žalą ekonominiams žmonių ir visuome­nės interesams, todėl įstatymuose pagrįstai yra nustatytas tokių daiktų konfiskavimas.

Paminėti Konstitucinio Teismo argumentai yra svarbūs ir kalbant apie daikto ar pajamų konfiskavimą administracinės teisės pažeidimo byloje.

Minėta, bendra daikto ar pajamų konfiskavimo taisyklė yra tokia -paprastai konfiskuojamas teisės pažeidėjui priklausantis turtas. Tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta ir išimčių. Jau anks­čiau Administracinių teisės pažeidimų kodekse galiojo taisyklė, kad kon­fiskuoti galima ir ne pažeidėjo nuosavybėje esantį daiktą, kuris buvo ad­ministracinės teisės pažeidimo padarymo įrankis. Tokia galimybė buvo numatyta vienos rūšies administracinės teisės pažeidimo - kontrabandos (ATPK 210 str.) atveju. Taip 1996 m. buvo sustiprinta kova su šiuo tuo metu labai paplitusiu reiškiniu. Pagrindinė priežastis, vertusi 1996 m. ba­landžio 23 d. ATPK pakeitimo ir papildymo įstatymu1 nustatyti, kad gali būti konfiskuojamas ir kito asmens automobilis, kuriuo gabenama kon­trabanda, buvo ta, kad Lietuvoje buvo galima faktiškai perleisti automo­bilį neįforminant pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų ar kitos sutar­ties, o tik išduodant įgaliojimą. Lygiai taip pat buvo galima naudotis automobiliu nesudarius nuomos ar panaudos sutarties. Tokiais atvejais automobilis formaliai išlieka kito asmens nuosavybė, nors faktiškai jis pri­klauso pačiam pažeidėjui.

1997 m. balandžio 8 d. Konstitucinis Teismas išsprendė Administraci­nių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies, numatan­čios ir ne savininkui priklausančio turto, kaip kontrabandos gabenimo priemonės, konfiskavimą, atitikties Konstitucijai klausimą2.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų, saugančių nuosavy­bės teises, sistemos kūrimas reiškia ir tai, kad nustatomos tam tikros nuo­savybės teisių gynimo ribos. Nėra subjektinių teisių, kurios neturėtų gyni­mo ribų, nes teisė yra vienas iš visuomenės interesų derinimo būdų, kuriuo randama skirtingų, o kartais ir prieštaringų poreikių pusiausvyra.

1 Valstybės žinios. 1996, Nr. 41-990. 2 Valstybės žinios. 1997, Nr. 31-770.

Teismas konstatavo, kad teisės normomis reguliuojamų nuosavybės santykių subjektai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straips­nyje numatytos normos: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstituci­jos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių."

Teismas pabrėžė, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka, nesvarbu, turtą valdo, juo naudojasi ir disponuoja pats savininkas ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

Teismas akcentavo, kad savininkas, perduodamas automobilį pagal įgaliojimą juridiniams veiksmams atlikti, juo taip pat suteikia teisę įgalio­tiniui valdyti ir naudotis automobiliu, rūpintis jo technine būkle, būti sa­vininko atstovu policijos, draudimo ir kitose įstaigose, pasirašyti ir atlikti už savininką visus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu. Šios sutarties analizė leidžia įžvelgti jame ne tik įgaliojimą, bet ir panaudą ar nuomą, o tam tikru mastu ir disponavimą daiktu.

Teismo nuomone, administracinės teisės pažeidimas kontrabanda ga­li būti padarytas tik tyčiniais veiksmais. Teisės pažeidėjas supranta, kad perveža prekes pažeisdamas įstatymus, ir to nori. Darydamas šį pažeidi­mą, jis sąmoningai naudojasi kitam asmeniui nuosavybės teise priklau­sančiu daiktu (automobiliu ir kt.). Tai reiškia, kad teisės pažeidėjas savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudaro tokią situaciją, kai jo laikinai valdo­mas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas. Tokio įstatymo grasinimo teisės pažeidėjas sąmoningai nepaiso.

Kartu ir turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą ki­tiems asmenims, visuomet iš dalies rizikuoja. Savininkas, kitiems asme­nims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Kadangi sa­vininkas pagal sutartį (įgaliojimo, panaudos, nuomos ir pan.) turtą per­davė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinės teisės pažeidimą -kontrabandą, jį prarado, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Administracinių teisės pažeidimų kodek­so 26 straipsnio pirmojoje dalyje numatytą tretiesiems asmenims priklau­sančio daikto, kuris buvo administracinės teisės pažeidimo - kontraban­dos įrankis, konfiskavimą Konstitucinis Teismas prilygino jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Ta­čiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdy­tojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ne­gali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Todėl Teismas

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

110 111

padarė išvadą, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straips­nio pirmosios dalies norma neprieštarauja Konstitucijai.

2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujoms Administracinių teisės pa­žeidimų kodekso pataisoms1 šis sąrašas veikų, kurias padarius galima konfiskuoti ir ne pažeidėjo nuosavybėje esantį daiktą ir pajamas, kurie bu­vo administracinio nusižengimo padarymo įrankis ar dalykas arba kurie buvo gauti darant administracinės teisės pažeidimą, buvo gerokai papildy­tas ir dabar jame yra daugiau kaip 24 veikos2. Iš jų paminėtinos šios:

1) savavališkas medžių ir krūmų kirtimas bei naikinimas arba žaloji­mas (ATPK 62, 621, 622 str.);

2) gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir preky­bos jais taisyklių pažeidimai (ATPK 110 str. 2-5 d.);

3) radijo ryšio ir telekomunikacijų srities teisės pažeidimai (ATPK 152, 1521,1523, 1524, 1525, 1528, 15211,1531 str. 4 d., 15310);

4) kai kurių pašto paslaugų teikimo taisyklių pažeidimai (ATPK 1545 str. 2 d. ir 1546 str. 2 d.);

5) kai kurie vertimosi komercine ūkine veikla taisyklių pažeidimai (ATPK 1632 str. ir 173 str.);

6) prekių gabenimo per valstybės sieną taisyklių pažeidimai (ATPK 2091

str. 2 d., 2092 str. 1-3 d., 2093 str., 2094 str. 3-4 d., 2096 str., 210 str.); 7) autorinių ir gretutinių autorinėms teisių pažeidimas (ATPK 21410 str.). Toks platus Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių

sąrašas, kai veiką kvalifikavus pagal juos galima skirti administracinę nuobaudą - ir ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimą, nežinia kaip būtų vertinamas to paties Konstitucinio Teismo, jeigu byla vėl į jį patektų.

Daiktų, kito turto konfiskavimo tvarka yra nustatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Ten pat (ATPK 26 str.) pasakyta, kad nekon¬ fiskuotinų daiktų sąrašą nustato kiti įstatymai.

Civilinio proceso kodekso 668 straipsnyje nustatytas fizinių asmenų turto, iš kurio negali būti išieškoma, sąrašas.

Visų pirma šiame straipsnyje pasakyta, kad išieškoti negalima: 1) būtinų drabužių, namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenų; 2) visų vaikų reikmenų; 3) vieno radijo imtuvo; 4) vieno šildymo sezonui reikalingo kuro; 5) skolininko šeimos pragyvenimui reikalingų maisto produktų;

1 Valstybės žinios. 2004, Nr. 68-2368. 2 2004 m. vidurio duomenys.

6) pinigų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos mini­maliosios mėnesinės algos (MMA)1;

7) asmeninių nebrangių darbo įrankių, reikalingų skolininko profesi­niam darbui, išskyrus atvejus, kai šiais įrankiais skolininkas naudo­josi neteisėtam verslui.

Antra, vykdant išieškojimą iš asmenų, su kuriais kartu gyvena nepil­namečiai vaikai, išieškoti taip pat negalima vienintelio televizoriaus ir šaldytuvo.

Trečia, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, kurių pagrindinis verslas - žemės ūkis, išieškoti negalima:

1) žiemos laikotarpiu reikalingo pašaro gyvuliams; 2) sėklos, reikalingos eilinei sėjai; 3) vienos karvės, o jei jos nėra, - vienos telyčios. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio antrojoje daly­

je nustatyta, kad šaunamojo ginklo, kitų medžioklės įrankių ir šaudmenų konfiskavimas negali būti skiriamas asmenims, kuriems medžioklė yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Šių asmenų grupei galėtų priklausyti tie, kurie dirba specialiuose medžioklės ūkiuose, nors Lietuvos sąlygomis sunku įsivaizduoti tokį darbuotoją, kurio darbinė funkcija ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis būtų vien medžioklė. Be to, abejotina tokia išimtis, kai nusižengimas padaromas naudojant šaunamąjį ginklą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse 2000 m. viduryje buvo 52 straipsniai, kuriuose numatytas turto ar pajamų konfiskavimas (straipsnių dalys domėn nebuvo imtos). 2002 m. pabaigoje buvo 59 tokie straipsniai, 2004 m. pradžioje - 61 straipsnis, 2004 m. pabaigoje -64 straipsniai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte turto konfiskavimas numatytas 53 straipsniuose. Institucijų (pareigūnų), tai­kančių šią nuobaudą, sąrašas pateikiamas 3 lentelėje.

Kaip matyti iš lentelės, turto ir pajamų nusavinimą taiko net 15 ins­titucijų (pareigūnų). Turint galvoje Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, tai nėra gerai. Tokią nuobaudą turėtų skirti tik teisėjas (teismas). Tačiau jeigu pažiūrėsime į metus, kuriais buvo nustatyta atsakomybė už vieną ar kitą veiką, pamatysime, kad ir pastaruoju metu įstatymų leidėjas paveda taikyti konfiskavimą ne teismui (teisėjui). Iš 4 lentelės matyti, kuriais me­tais buvo priimtos arba iš esmės pakeistos veikos, už kurių padarymą tai­koma administracinė nuobauda - turto ar pajamų konfiskavimas teisėjo, policijos ir aplinkos apsaugos bei valstybinių miškų ir saugomų teritorijų ir kai kurių kitų institucijų ar pareigūnų nutarimais.

12004 m. pabaigoje - 450 litų.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

112113

3 lentelė. Turto (pajamų) konfiskavimo nuobaudą taikančios institucijos (pareigūnai)

Kaip matyti iš šios statistikos, įstatymų leidėjas ir pastaruoju metu iš esmės nepakeitė savo nuostatos nuosavybės teisių ribojimą administraci­nės teisės pažeidimų bylose perduoti ne tik teismui.

Konkrečiai tokio klausimo, ar gali ne teisėjas taikyti administracinėje byloje turto (pajamų) konfiskavimą, Lietuvos Respublikos Konstituci­nis Teismas nesprendė. Tačiau, pavyzdžiui, Rusijos Federacijos konstitu­cinis teismas 1998 m. kovo 11 d. priėmė nutarimą, kad turto konfiskavimas be teismo sprendimo yra negalimas1.

Tam tikrų teisinių nesusipratimų Administracinių teisės pažeidimų ko­dekse yra ir daugiau. Pavyzdžiui, 1895 straipsnio („vieningų medienos ap-

4 lentelė. Veikų skaičiaus pasiskirstymas pagal kai kurias institucijas (pareigūnus) ir koregavimo metus

skaitos taisyklių pažeidimas") pirmojoje dalyje numatytos nuobaudos - bau­da ir turto konfiskavimas, o antrojoje ir trečiojoje dalyse - tik bauda. Tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnyje ir 244 straips­nyje, nustatančiuose, kas taiko atsakomybę, numatyta, kad už minėto straips­nio pirmojoje dalyje apibrėžtą veiką baudą ir turto konfiskavimą taiko vals­tybinių miškų ir saugomų teritorijų institucijos, o antrojoje dalyje numatytą baudą - teisėjas, nors turėtų būti bent jau atvirkščiai. Belieka apgailestauti, kad šis teisinis nesusipratimas nebuvo pašalintas net 2000 metais, priimant naują šio straipsnio redakciją. Tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte jau numatyta, kad turto konfiskavimą gali skirti tik teismas.

Kituose įstatymuose, nustatančiuose administracinę atsakomybę, ši administracinės atsakomybės priemonė nėra dažna. Tik Elektroninių ry­šių įstatymo1 74 straipsnyje nustatyta, kad kartu su šio įstatymo nustaty­tomis ekonominėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti daiktų, kurie buvo šio įstatymo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesio­ginis objektas, paėmimą ir (ar) įpareigoti atlyginti neteisėta veika pada­rytą žalą.

1 Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382.

Institucijos ir pareigūnai, turintys teisę skirti turto (pajamų) konfiskavimą

Straipsnių, kuriuose aprašytos atitinkamos veikos, skaičius

2000 m. 2002 m. 2004 m. pradžia

2004 m. pabaiga

1 Teismas (teisėjas) 29 31 28 27 2 Policija 15 15 19 18 3 Aplinkos apsaugos, valstybinių miškų

ir saugomų teritorijų institucijos 10 12 13 13

4 Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba

5 2 2 2

5 Ryšių reguliavimo tarnyba - 5 5 5 6 Teritorinė muitinė 3 4 5 6 7 Civilinės aviacijos administracija 1 1 1 1 8 Tauriųjų metalų ir brangakmenių

valstybinės priežiūros institucijos 1 1 1 1

9 Administracinė komisija 1 1 2 2

10 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba - 1 1 1 11 Savivaldybių sanitarijos inspekcijos - - 1 1 12 Seniūnai - - 1 1 13 Valstybinė ne maisto produktų inspekcija - - 1 3 14 Valstybės sienos apsaugos tarnyba - - 1 1 15 Valstybinės veterinarijos priežiūros

institucijos - - 1 1

Teismas (teisėjas)

Policija Aplinkos apsau­gos, valstybinių miškų ir saugo­

mų teritorijų institucijos

Ryšių reguliavimo

tarnyba

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija

Metai Veikų skaičius

Metai Veikų skaičius

Metai Veikų skaičius

Metai Veikų skaičius

Metai Veikų skaičius

2004 1 2004 1 2004 1 2004 7 2004 3 2003 2 2003 10 2003 1 2003 5 2002 15 2002 3 2002 7 2002 5 2000 9 2000 9 2000 5 1999 1 1996 1 1998 1 1994 1 1997 1 1993 1 1994 4

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

114 115

SUTEIKTOS SPECIALIOSIOS TEISĖS ATĖMIMAS

Kiekvieno teisinio santykio, taigi ir administracinės atsakomybės, dalyviai yra teisės subjektai, turintys vienas kitam tam tikras teises ir pareigas. Kiekvienas teisinio santykio subjektas (fizinis asmuo ar kolektyvinis sub­jektas) turi turėti tam tikrą teisinę savybę - teisinį subjektiškumą. Jo turi­nį sudaro du elementai: teisnumas ir veiksnumas.

Teisnumas yra teisės normų objektyviai suponuotas leidimas turėti, įgyti tam tikras subjektines teises ir pareigas.

Veiksnumas yra teisinio santykio dalyvio kompleksiškas (dvasinis, fizi­nis, intelektinis ir pan.) gebėjimas šias objektyviai suteiktas teises susi­kurti, paversti jas savo subjektinėmis teisėmis, kurios gali būti įgyvendin­tos kartu vykdant atitinkamas pareigas.

Teisnumas atsiranda fiziniam asmeniui gimus (kai kuriais atvejais -tik esant pradėtam). Veiksnumui atsirasti reikia tam tikro amžiaus, ati­tinkamos psichikos būsenos ir panašiai.

Juridinių asmenų teisnumas ir veiksnumas atsiranda tuo pat metu -atlikus visus teisės aktų nustatytus formalumus, kurie yra pakankamas pagrindas nustatyta tvarka paskelbti (įregistruoti) juridinį asmenį.

Administracinės teisės požiūriu tiek fiziniai asmenys, tiek verslo sub­jektai gali įgyti specialų teisinį subjektiškumą. Tai reiškia, kad jie gali kreiptis į valstybinio valdymo institucijas ar įstaigas ir, įvykdę būtinus reikalavi­mus, įgyti specialias teises (teisę vairuoti didesnio pavojaus šaltinį, teisę eksploatuoti atominę jėgainę, teisę prekiauti ribotos apyvartos prekėmis -ginklais, stipriai veikiančiomis medžiagomis ir pan.).

Jeigu šiomis specialiomis teisėmis naudojamasi nesilaikant teisės nor­mų reikalavimų, juoba jomis piktnaudžiaujant, jos gali būti apribotos ar­ba visiškai atimtos.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsnyje kaip tik ir numatyta galimybė laikinai atimti specialiąsias teises, suteiktas valstybi­nio valdymo institucijų ar įstaigų. Tai reiškia, kad asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, administracine tvarka laikinai apribojamas teisnumas. Specialioji teisė gali būti atimta tik už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą (ATPK 27 str. 1 d.)

Kokios specialiosios teisės gali būti laikinai atimtos, numatyta minėta­me Administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsnyje, tai teisė:

a) vairuoti transporto priemones; b) skraidyti orlaivio įgulos nariu; c) atlikti orlaivių techninę priežiūrą; d) dirbti skrydžių vadovu; e) medžioti;

f) žvejoti; g) naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo arba radijo

stebėsenos įrenginius; h) naudoti elektroninių ryšių išteklius; i) užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla. Teisė vairuoti transporto priemones skirstoma dar į dvi rūšis: 1) teisė

vairuoti laivą; 2) teisė vairuoti sausumos transporto priemones, įskaitant teisę vairuoti žemės ūkio ir kelių tiesimo mašinas.

Specialiosios teisės atėmimas skiriamas iki penkerių metų. Tokios tei­sės atėmimo laikas negali būti trumpesnis kaip vienas mėnuo, jeigu kitaip nenustato įstatymai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte numatyta, kad specialioji teisė gali būti atimama nuo vieno mėnesio iki trejų metų.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsnio trečiojoje da­lyje įtvirtinta, kad atėmimas teisės medžioti arba žvejoti negali būti ski­riamas asmenims, kuriems medžioklė arba žvejyba yra pagrindinis pragy­venimo šaltinis.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsnio antrojoje da­lyje nustatyta dar viena teisės atėmimo išimtis: teisės vairuoti transporto priemones negalima atimti iš asmenų, kurie naudojasi šiomis priemonė­mis dėl invalidumo, išskyrus atvejus, kai jas vairuoja neblaivūs.

Teisės atėmimas numatytas apie penkiolikoje straipsnių ir taikomas beveik visais atvejais kaip pagrindinė alternatyvi (tik retais atvejais - pa­grindinė privaloma ar vienintelė) nuobauda. Tik trim atvejais teisės at­ėmimas taikomas kaip papildoma privaloma nuobauda (Lietuvos laivų žvejybos tarptautiniuose vandenyse tvarkos pažeidimas, transporto prie­monių vairavimas apsvaigus ir pakartotinai šiurkščiai pažeidus Kelių eismo taisykles).

Pagal šios nuobaudos rūšis jų skaičiaus pasiskirstymas Administraci­nių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose pateikiamas 5 lentelėje.

6 lentelėje parodytas institucijų (pareigūnų), skiriančių šią nuobaudą, pasiskirstymas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse taip pat nustatyta, kokių sausumos transporto priemonių vairavimo teisė gali būti atimta (pastaba prie ATPK 123 straipsnio). Tai visų rūšių automobiliai, traktoriai ir kito­kios savaeigės mašinos, troleibusai, priekabos, puspriekabės, taip pat mo­tociklai ir kitos motorinės transporto priemonės, išskyrus mopedus ir mo­torinius dviračius.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta ir specifinė prie­monė, kuri gali būti pritaikyta sausumos transporto priemonių vairuo-

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

116 117

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

118 119

5 lentelė. Veikų skaičius pagal specialiosios teisės atėmimo nuobaudų rūšis

6 lentelė. Veikų skaičius pagal šią nuobaudą taikančias institucijas (pareigūnus)

tojams. Pastaboje prie Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1302 straipsnio nustatyta, kad skiriant kiekvieną administracinę nuobau­dą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, pažeidimas kartu įvertinamas balais. Vertinimo skalė taip pat nurodyta šioje pastaboje: už pažeidimą, numaty­

tą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio (nustatyto grei¬ čio viršijimas) antrojoje dalyje - vienas balas, trečiojoje dalyje - keturi balai, ketvirtojoje dalyje - šeši balai, penktojoje dalyje - aštuoni balai, 1241 straipsnio (kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir kitų taisyklių pažeidimas) pirmojoje dalyje - keturi balai, trečiojoje daly­je - keturi balai, penktojoje dalyje - aštuoni balai, 125 straipsnyje (važia­vimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimas) - aštuoni balai.

Pakartotinai padarius minėtą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. pa­darius per vienus metus du ir daugiau minėtų pažeidimų, už kuriuos ski­riamų balų suma yra dešimt ir daugiau, vairuotojui taikomas teisės vai­ruoti transporto priemones atėmimas nuo devynių mėnesių iki vienų metų. Paskyrus šią administracinę nuobaudą įskaičiuoti į ją baudos balai toliau nebeskaičiuojami. Vadinasi, jau paskyrus nuobaudą pagal ATPK 1302 straipsnį, iš naujo pagal jį asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu per vienus metus vėl padarys du ir daugiau paminėtų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, už kuriuos skiriamų baudos balų suma bus dešimt ir daugiau1.

Policijos departamento prie VRM generalinio komisaro 1999 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 992 buvo patvirtinta Kelių eismo taisyklių administraci­nių teisės pažeidimų bylų tvarkymo ir teisės aktų taikymo instrukcija. Jos 106 punkte nustatyta, kad Kelių policijos pareigūnas, nustatęs taisyklių pažeidimą, įvertinamą balais, skiria baudą pažeidimo vietoje ir pažeidi­mą įvertina balais, išduoda nustatytos formos kvitą arba surašo protoko­lą ir atlieka kitus instrukcijoje numatytus veiksmus. Kortelės siunčiamos pagal transporto priemonės įskaitos (pažeidėjo deklaruotą gyvenamąją) vietą, jeigu kitaip nenumato kiti norminiai dokumentai. Toliau instrukci­joje nustatyta, kad jeigu balų už tris (ar daugiau) taisyklių pažeidimus (įskaitant paskutinįjį) suma yra 10 ar daugiau, turinčiam teisę vairuoti asmeniui papildomai surašomas protokolas, kuriame nurodomi per vienus metus padaryti ir įvertinti balais taisyklių pažeidimai ir taikoma Administ­racinių teisės pažeidimų kodekso 1302 straipsnyje numatyta sankcija.

Tačiau Aukštesnysis administracinis teismas 2000 m. sausio 21d. spren­dimu3 pripažino, kad šios instrukcijos 106.4. punktas (nustatantis pakar­totinio protokolo surašymą) prieštarauja Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso 7 straipsniui, 22 straipsnio antrajai daliai ir 1302 straipsniui.

1 Administracinių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004. P. 419.

2 Valstybės žinios. 1999, Nr. 41-1310. 3 Valstybės žinios. 2000, Nr. 18-443; Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vil­

nius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001. P. 16-20.

Nuobaudos rūšis Veikų. skaičius Nuobaudos rūšis 2004 m.

pradžioje 2004 m.

pabaigoje 1 Teisės vairuoti sausumos transporto

priemones atėmimas 7 7

2 Teisės vairuoti laivą ar kitą vandens transporto priemonę atėmimas

4 4

3 Teisės žvejoti atėmimas 2 2 4 Teisės medžioti atėmimas 1 1 5 Teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu atėmimas 1 1 6 Teisės atlikti orlaivių techninę priežiūrą atėmimas 1 1 7 Teisės dirbti skrydžių vadovu atėmimas 1 1 8 Teisės naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius,

radijo siuntimo arba radijo stebėsenos įrenginius atėmimas "

1

9 Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius atėmimas _ 1

10 Teisės užsiimti radijo stočių naudotojų veikla atėmimas

— 1

Institucija ar pareigūnas ATPK numatytų veikų skaičius 2004 m. pradžioje 2004 m. pabaigoje

1 Policija 9 9 ! 2 Aplinkos apsaugos, valstybinių miškų

ir saugomų teritorijų institucijos 4 4 3 Vidaus vandenų transporto institucijos 3 3 4 Teisėjas 2 2 5 Administracinė komisija 1 2 6 Civilinės aviacijos administracija 1 1 7 Ryšių reguliavimo tarnyba - 3

Teismas konstatavo, kad įstatymuose, t. y. Administracinių teisės pa­žeidimų kodekso 22 straipsnio antrojoje dalyje, nustatyta, jog už vieną administracinės teisės pažeidimą gali būti paskirta pagrindinė arba pa­grindinė ir papildoma nuobauda. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai pa­reiškėjas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, įvertinamą balais, ir balų suma (įskaitant šį pažeidimą) yra 10 ar daugiau, negalima laikyti, kad pareiškėjas padarė daugiau nei vieną pažeidimą. Pažeidėjui pasiekus dešimties balų ribą ar ją viršijus surašomas vienas administracinės teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodomas paskutinysis padarytas pa­žeidimas, tuo pačiu pažeidėjas turi būti įvertintas kaip sistemingai pažei¬ dinėjantis Kelių eismo taisykles. Tokiam pažeidėjui turi būti taikomas Ad­ministracinių teisės pažeidimų kodekso 1302 straipsnyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Toks teismo išaiškinimas apsunkino Kelių policijos darbą, nes verčia ją kaupti šios srities informaciją ir prireikus operatyviai suteikti ją parei­gūnui, rašančiam administracinės teisės pažeidimo protokolą. Tačiau aki­vaizdu, kad teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, pašalinęs gana ilgą laiką egzistavusį neteisėtumą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte numatyta baudos balų sistemos atsisakyti.

Minėta, kad verslo subjektai taip pat gali įgyti tam tikras specialias teises teisės aktų nustatyta tvarka. Pradėti verstis ūkine-komercine veikla nėra sudėtinga. Įmonių, Akcinių bendrovių, Ūkinių bendrijų ir kiti įstaty­mai numato labai nedidelius reikalavimus, kuriuos reikia įvykdyti regist­ruojant individualią įmonę, ūkinę bendriją ar akcinę bendrovę. Tačiau tam tikroms ūkinės veiklos sritims, kurios kelią didesnį pavojų žmonėms, jų saugumui, sveikatai, netgi visuotinai priimtoms dorovės nuostatoms, reikia būtinų turėti leidimų, licencijų, įvykdyti kitokias būtinas sąlygas. Gavus leidimą verstis minėta veikla ir nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, taip pat gali būti apribotas tokių verslo subjektų teisinis sub­jektiškumas. Tai labai artima Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintai nuobaudai - specialiosios teisės atėmimui.

Alkoholio kontrolės įstatymo1 34 straipsnyje nustatyta, kad įmonėms, turinčioms licencijas verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais ir nesilaikančioms kai kurių šio įstatymo reikalavimų, licenci­jų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos vienerius ar net penkerius metus (priklausomai nuo pažeidimo) nuo licencijų ga­liojimo panaikinimo dienos.

1 Valstybės žinios. 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548.

Įmonėms licencijų galiojimas panaikinamas ir pakartotinai licencijos neišduodamos ir tuo atveju, jeigu joms arba jų administracijos vadovams ar kitiems darbuotojams (jeigu jie veikė įmonės vardu ar jos interesais) yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, įsiteisėjęs teismo nuta­rimas, sprendimas, įsiteisėjęs muitinės, mokesčių inspekcijos, policijos ar VTAKT nutarimas dėl bausmės ar nuobaudos skyrimo už alkoholio pro­duktų kontrabandą, alkoholinių gėrimų be banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą, taip pat falsifikuotų alkoholio produktų parda­vimą, gabenimą ar laikymą.

Įmonėms, prekiaujančioms alkoholiniais gėrimais masiniuose rengi­niuose, parodose ir mugėse ir pažeidusioms kai kuriuos šio įstatymo rei­kalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo nustatymo dienos neišduoda­ma vienkartinė licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais masiniuose renginiuose, parodose ir mugėse, rengiamuose toje savival­dybėje, kurioje nustatytas pažeidimas.

Įstatyme pasakyta, kad licencijų panaikinimas neatleidžia įmonių nuo šio įstatymo nustatytų ir įmonėms skirtų piniginių baudų mokėjimo.

Elektroninių ryšių įstatymo1 72 straipsnyje nustatyta, kad įvykdžius sunkų arba pakartotinį vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nu­statančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų ar­ba įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitin­kamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, pažeidimą, kai priemonių, kurių buvo imtasi pagal šį įstatymą nepaka­ko pažeidimams ištaisyti, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę uždrausti ūkio subjektui teikti elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas iki tre­jų metų arba sustabdyti iki trejų metų ar panaikinti teisę naudoti elek­troninių ryšių išteklius.

Konkurencijos įstatymo2 40 straipsnyje nustatyta, kad Konkurencijos taryba, gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sankci­ją, ūkio subjektams, nevykdantiems paskirtų sankcijų, gali inter alia laiki­nai sustabdyti leidimo (licencijos) verstis atitinkama veikla galiojimą. Ap­ribojimai panaikinami, kai įvykdomos Konkurencijos tarybos paskirtos sankcijos.

Tabako kontrolės įstatymo3 26 straipsnyje įstatyme taip pat numatyta už įvairius pakartotinius šio įstatymo pažeidimus panaikinti licencijos ga­liojimą.

1 Mokesčių administravimo įstatymo 15, 139 straipsniai // Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382; Muitinės įstatymo 5 straipsnis // Valstybės žinios. 2004, Nr. 73-2517.

2 Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244. 3 Valstybės žinios. 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

120 121

Licencijos panaikinimas neatleidžia įmonių nuo šio joms skirtų pini­ginių baudų sumokėjimo.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte, kuriame siūloma įteisinti ir juridinių asmenų administracinę atsakomybę, numatyta atski­ra administracinių nuobaudų rūšis: juridinio asmens veiklos apribojimas nuo trijų mėnesių iki trejų metų. Projekte numatyta, kad teismas, skirda­mas juridinio asmens veiklos apribojimo nuobaudą, gali:

1) uždrausti juridiniam asmeniui verstis tam tikra veikla; 2) uždrausti juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose

ir gauti subsidijas ar kitokią neatlygintiną paramą iš valstybės, savivaldybių, Europos Sąjungos biudžetų ar kitų piniginių fondų lėšų;

3) įpareigoti uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį.

ADMINISTRACINIS AREŠTAS

Administracinis areštas yra pati griežčiausia administracinė nuobauda. Tai laisvės apribojimas tam tikram laikui. Kaip jau minėta, Europos žmo­gaus teisių teismas (byla Abdulbaki Oztūrk v. Vokietija)1 yra konstatavęs, kad nuobaudos, apribojančios laisvę, šio teismo bus traktuojamos kaip baudžiamosios priemonės, neatsižvelgiant į tai, prie kurios teisės šakos jas priskirs nacionalinė teisė. Todėl taikant administracinį areštą labai svar­bu užtikrinti, kad tiek pažeidėjo, tiek nukentėjusiojo, tiek kitų byloje da­lyvaujančių asmenų teisių garantijos atitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus.

Įstatymų leidėjas administracinį areštą nustato tik išimtiniais atve­jais už kai kuriuos pavojingiausius administracinės teisės pažeidimus (ATPK 29str.):

1) neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laiky­mą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti (ATPK 44 str. 1 d.);

2) nedidelį chuliganizmą (ATPK 174 str.); 3) alkoholinių gėrimų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimą arba gir­

to pasirodymą viešosiose vietose, kai asmeniui du kartus per vie­nus metus už tai buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 178 str. 3 d.);

4) pakartotinį lindynių laikymą (ATPK 182 str. 2 d.); 5) vertimąsi prostitucija, jei anksčiau buvo skirta administracinė nuo­

bauda (ATPK 1821 str. 2 d.);

1 V. Berger. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija. Vilnius: Pradai, 1997. P. 330-331.

6) žinomai melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą (ATPK 186 str.); 7) teismo antstolio garbės ir orumo įžeidimą (ATPK 1862 str.); 8) pasipriešinimą policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, policijos

ar STT, VSAT, FNTT bei VSD pareigūno teisėto nurodymo ar rei­kalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą (ATPK 187 str. 1 d. ir 2 d.);

9) Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatytos pre­vencinės poveikio priemonės pažeidimą (ATPK 1874 str. 1 d. ir 2 d.);

10) Susirinkimų įstatymo pažeidimus (ATPK 1887 str. 1 d.); 11) neteisėtų mitingo, demonstracijos, protesto bei kitų akcijų bran­

duolinės energetikos objekto teritorijoje ir sanitarinėje apsaugos zonoje rengimą (ATPK 18811 str.).

Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažei­dimų kodekso 2004 m. projekte administracinis areštas numatytas tik už šiuos teisės pažeidimus: antstolio garbės ir orumo įžeidimą, žinomai melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą, susirinkimų tvarkos pažeidi­mą, neteisėtų mitingo, demonstracijos, protesto bei kitų akcijų bran­duolinės energetikos objekto teritorijoje ir sanitarinėje apsaugos zono­je rengimą.

Būtina kuo greičiau peržiūrėti šią Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą nuobaudą, jos taikymo atvejus ir sąlygas, nepaisant to, kad Baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymo1, priimto 2000 metais, 2 straipsnis buvo pataisytas 2002 m. įstatymu2 nustatant, kad įsigaliojant naujajam Baudžiamajam kodeksui jį reikės suderinti tik su naujais Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksais, t. y. nebe­liko ankstesnės normos, kad tarpusavyje turi būti suderinti ir Administ­racinių teisės pažeidimų kodeksas, ir Baudžiamasis kodeksas.

Naujajame Baudžiamajame kodekse tarp bausmių, skiriamų pa­dariusiam baudžiamąjį nusižengimą, numatytos ir šios: 1) laisvės apriboji­mas; 2) areštas.

Beje, areštas pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą (49 str.) skiriamas už specialiojoje dalyje numatytus baudžiamuosius nusižengimus nuo 15 pa­rų iki 90 parų. Vienas iš tokių nusižengimų numatytas 259 straipsnio pir­mojoje dalyje: „Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų."

1 Valstybės žinios. 2000, Nr. 89-2741. 2 Valstybės žinios. 2002, Nr. 112-4973.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

122 123

Palyginę šią normą su dabar Administracinių teisės pažeidimų kodek­so 44 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta atsakomybe nerasime daug šio teisės pažeidimo objekto, objektyviosios pusės požymių skirtumų. Ne­peržiūrėjus dabar galiojančio Administracinių teisės pažeidimų kodekso normų, naujojo Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso taikymas sukels labai daug problemų.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 29 straipsnyje nustatyta, kad administracinis areštas gali būti skiriamas iki trisdešimties parų. Šia­me straipsnyje nenustatyta šios nuobaudos trukmės žemutinė riba, vadi­nasi, ji gali būti ir viena para, nes administracinio arešto terminas skai­čiuojamas paromis (ATPK 34 str.).

Administracinį areštą skiria tik apylinkės teismas (teisėjas). Administracinis areštas negali būti skiriamas: 1) nėščioms moterims;

2) moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų; 3) asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų; 4) pirmos ir antros grupės invalidams.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte numatyta, kad ad­ministracinis areštas neskiriamas nėščioms moterims, nepilnamečiams ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsi­žvelgiant į vaiko interesus, arba neįgaliam asmeniui (I, II grupių invali­dui). Dar viena siūloma naujovė yra tai, kad teismas gali nustatyti atlikti administracinį areštą poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią areš­to atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprasta arešto atlikimo tvarka.

Nutarimas dėl administracinio arešto vykdomas tuoj pat po jo priėmi­mo nepriklausomai nuo apskundimo (ATPK 337 str.). Tokia nuostata, kilus dėl jos ginčui, pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių teisme, gali kelti problemų žmogaus teisių apsaugos požiūriu.

Asmenys, kuriems paskirtas administracinis areštas, laikomi policijos įstaigų nustatomose vietose. Patį nutarimą taip pat vykdo policijos įstai­gos (ATPK 336 str.).

Administracinis areštas atliekamas pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nu­statytas taisykles. Šios administracinės nuobaudos atlikimo tvarką regla­mentuoja ir Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatai. Tokie nuo­statai buvo patvirtinti vidaus reikalų ministro 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 88, o dabartinė redakcija patvirtinta 2001 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 61.

Areštu nubausti asmenys nustatyta tvarka gali būti panaudojami fizi­niam darbui. Organizuoti tokį darbą pavedama savivaldybių vykdomo­sioms institucijoms (savivaldybės administracijai, jos direktoriui). Plačiau apie tai kalbama nuobaudų vykdymo dalyje.

NUŠALINIMAS NUO DARBO (PAREIGŲ)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 291 straipsnyje numatyta ad­ministracinė nuobauda, skiriama už atskirų rūšių administracinės teisės pažeidimus, padarytus darbuotojui (tarnautojui) atliekant tarnybos pa­reigas. Tiksliau šią nuobaudą reikėtų vadinti pašalinimu iš darbo (pa­reigų), nes nušalinimas paprastai suprantamas kaip laikina priemonė, dažniausiai taikoma tarnautojai, kol dėl jo veiksmų vyksta koks nors tyrimas1.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse nušalinimas nuo darbo (pa­reigų) numatytas dvylikoje straipsnių2 (7 lentelė).

Nušalinimą nuo darbo (pareigų) dešimčia atvejų skiria rajono (mies­to) apylinkės teismo teisėjas, o dviem atvejais - Geologijos tarnyba (už žemės gelmių, jų išteklių apsaugos ir naudojimo reikalavimų pažeidimą ir už žemės gelmių (geologinių) tyrimo darbų vykdymo taisyklių ar reika­lavimų pažeidimą - ATPK 53 str. 2 d. ir 54 str. 2 d.).

Manytume, kad nušalinimą nuo darbo (pareigų) taip pat turėtų skirti tik teisėjas. Dar vienos institucijos, turinčios teisę skirti tokią nuobaudą, įtraukimas į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, mūsų nuomone, traktuotinas kaip teisiškai ydingas reguliavimas.

Pašalinimas iš darbo (pareigų) taikomas ir kaip pagrindinė, ir kaip papildoma administracinė nuobauda.

Padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus Administraci­nių teisės pažeidimų kodekso 505 straipsnio antrojoje dalyje (akcininkų, žemės ūkio bendrovių narių teisių pažeidimas, kai už tai anksčiau buvo skirta administracinė nuobauda) ir 506 straipsnio antrojoje dalyje (kre­ditorių teisių pažeidimas, kai už tai anksčiau buvo skirta administracinė nuobauda), papildoma nuobauda - pašalinimas iš darbo (pareigų) tai­koma kartu su pagrindine nuobauda privalomai. Kitais atvejais ši nuo­bauda taikoma alternatyviai. Kaip alternatyvi papildoma nuobauda ji taikoma ir privatizavimo įstatymų pažeidimo atvejais (ATPK 2151, 2152, 2153 straipsniai).

Kitais atvejais ši nuobauda taikoma kaip alternatyvi pagrindinė nuo­bauda (už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įsta­tymo pažeidimą, kai asmuo už tai jau buvo baustas administracine nuo­bauda (ATPK 2021 str. 2 d.), už Geologijos tarnybos pareigūnų teisėtų

1 Valstybės žinios. 2000, Nr. 21-542; 2001, Nr. 4-113.

1 Žr., pavyzdžiui, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto X skyrių; Pro­kuratūros statuto p. 63-65 ir kt.

2 2004 m. pradžios duomenys. Pvz., 2002 m. antrojoje pusėje tokių veikų buvo numatyta devyniuose straipsniuose.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

124 125

7 lentelė. ATPK straipsniai, kuriuose numatytas nušalinimas nuo darbo (pareigų) (skliaustuose nurodyti metai, kada norma keista arba įtraukta į kodeksą)

ATPK straipsnis Straipsnio esmė

505 str. 2 d. Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperaty­vų) narių teisių pažeidimas, kai už tai anksčiau buvo skirta administra­cinė nuobauda (2003)

506 str. 2 d. Kreditorių teisių pažeidimas, kai už tai anksčiau buvo skirta administ­racinė nuobauda (1998)

511 4 str. 2 d. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku (2004)

5115 str. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nutarimo sustabdy­ti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymas (2004)

53 str. 2 d. Žemės gelmių, jų išteklių apsaugos ir naudojimo reikalavimų pažeidi­mas, kai už tai anksčiau buvo skirta administracinė nuobauda (2000)

531 str. 2 d. Geologijos tarnybos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas, kai už tai anksčiau buvo skirta administracinė nuobauda (2000)

54 str. 2 d. Žemės gelmių (geologinių) tyrimo darbų vykdymo taisyklių ar reikala­vimų pažeidimas, kai už tai anksčiau buvo skirta administracinė nuo­bauda (2000)

1713 str. 2 d. Viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas, kai už tai anksčiau buvo skirta ad­ministracinė nuobauda (2002)

2021 str. 2 d. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažei­dimas, kai už tai anksčiau buvo skirta administracinė nuobauda (2002)

2151 str. Informacijos apie privatizuojamą objektą nepateikimas arba atsklei­dimas (2000)

2152 str. Valstybės įmonės Valstybės turto fondas (savivaldybių turto fondai) nu­rodymų privatizavimo klausimais nevykdymas (2000)

2153 str. Privatizuojamo valstybės ir savivaldybių turto vertinimo tvarkos pažei­dimas (2002)

reikalavimų nevykdymą, žemės gelmių (geologinių) tyrimo darbų vykdy­mo taisyklių ar reikalavimų pažeidimą, kai už tai anksčiau buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 53 str. 2 d., 531 str. 2 d., 54 str. 2 d.).

Nutarimą pašalinti iš darbo (pareigų) vykdo darbovietės, kurioje dir­ba nušalintasis, administracija (ATPK 3391 str.).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte šios nuobaudos rūšies nėra numatyta.

5. BENDROSIOS ADMINISTRACINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO TAISYKLĖS

Administracinės atsakomybės principus gana lengva identifikuoti ana­lizuojant administracinių nuobaudų sistemą, jų skyrimo taisykles, įtvir­tintas teisės normose. Administracinės nuobaudos turi būti skiriamos teisėtai ir teisingai, tiksliai laikantis įstatymo nustatytų bendrųjų reika­lavimų.

Bendrosios administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės įtvirtintos Ad­ministracinių teisės pažeidimų kodekso ketvirtajame skirsnyje, kituose šio kodekso straipsniuose, taip pat kituose teisės aktuose.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinės teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administraci­nės teisės pažeidimų reikalavimų. Įstatyme pasakyta, kad skiriant nuo­baudą turi būti atsižvelgiama į:

1) padaryto administracinės teisės pažeidimo pobūdį; 2) pažeidėjo asmenybę; 3) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Už vieną administracinės teisės pažeidimą gali būti skiriama pagrin­

dinė arba pagrindinė ir papildoma nuobauda (ATPK 22 str.). Administracinių teisės pažeidimų kodekso 211 straipsnyje ir 24 straips­

nyje nustatytos kai kurios nuobaudų skyrimo nepilnamečiams taisyklės. Jiems gali būti skiriamos visų rūšių nuobaudos, išskyrus administracinį areštą, o skiriant baudą nepilnamečiams skiriama ne daugiau kaip pusė jos dydžio, numatyto konkretaus straipsnio sankcijoje.

Pagal savo pobūdį tas pats administracinis nusižengimas gali būti la­biau ar mažiau pavojingas. Tai gali lemti daug aplinkybių: sunkūs padari­niai, žalos dydis, veiksmų šiurkštumas, pažeidimo padarymo būdas, mas­tas, vieta, sistemingumas ir panašiai.

Pažeidėjo asmenybės aspektu turi reikšmės tai, ar asmuo anksčiau bu­vo baustas, teistas, jo charakteristika, ar turi nuopelnų valstybei, koks jo elgesys darbovietėje, namuose, kokia jo šeimos padėtis, sveikata, ar turi kitokių paskatinimų ar nuobaudų ir panašiai.

Nors įstatyme neminima, tačiau neabejotinai reikšmės skiriant nuo­baudą turi kaltės laipsnis, jeigu tai nėra veiką kvalifikuojantis požymis. Taip pat, matyt, nėra nesvarbu, koks buvo pažeidėjo vaidmuo - pagrindi­nis ar ne toks svarbus.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte numatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, kaltės

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

126 127

formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sun­kinančias aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinės teisės pažeidimų bylų teisenoje nėra skiriamos nusižengimo darymo stadijos (pasikėsini­mas, baigtas teisės pažeidimas). Kai kuriais atvejais veiksmų intensyvu­mas, baigtumas gali turėti įtakos skiriant nuobaudą.

Įstatymas taip pat neįpareigoja atsižvelgti į turtinę padėtį skiriant baudą ar kitą nuobaudą, kaip kad buvo anksčiau. Tačiau atsakomybės teisingu­mo ir proporcingumo principai verčia tai daryti. Jeigu kaltininkas neturi ir neturės lėšų sumokėti didelę baudą, tokia nuobauda neturės reikiamo poveikio.

1999 m. lapkričio 11d. buvo priimtas Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso papildymo 301 straipsniu įstatymas, kuris numatė mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnės nei numatyta sankcijo­je administracinės nuobaudos skyrimą arba nuobaudos neskyrimą. Ad­ministracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnyje nustatyta, kad ins­titucija (pareigūnas), nagrinėjanti administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdama į aplinkybes, nurodytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje (bendrosios administracinių nuo­baudų skyrimo taisyklės), taip pat į 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias ir kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, va­dovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuo­baudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuo­baudos. Taigi šiuo atveju galima atsižvelgti į visas, taip pat į nenurodytas minėtuose straipsniuose atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Pasak Vyriausiojo administracinio teismo, Administracinių teisės pa­žeidimų kodekso 301 straipsnis neturėtų būti taikomas, jeigu konkrečioje administracinėje byloje nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nu­matytų to paties kodekso 32 straipsnyje, arba pažeidėjas vengia admi­nistracinės atsakomybės1. Su tokiu teismo išaiškinimu reikia sutikti be jokių išlygų. Švelnesnės nei įstatyme nustatyta administracinės nuobau­dos skyrimas turi būti argumentuotas labai svariomis aplinkybėmis.

Kiek kitaip Vyriausiasis administracinis teismas traktuoja galimybę tai­kyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį to paties ko­dekso 1302 straipsnyje numatytiems balams už Kelių eismo taisyklių pažei­dimą. Teismas išaiškino, kad balų atžvilgiu švelnesnės nei numatyta įstatyme nuobaudos skyrimo taisyklė negali būti taikoma, kadangi šie balai

1 Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administ­racinis teismas, 2001. P. 326-327.

nelaikytini administracine nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio taikymas galimas tik to paties kodekso 1302 straips­nyje numatytos nuobaudos - atėmimo teisės vairuoti - atžvilgiu1.

Minėtoje normoje konkrečiai nieko nepasakyta, ar gali institucija (pa­reigūnas) arba teisėjas (teismas) tokia pačia tvarka ir pagrindais neskirti papildomos nuobaudos, kuri konkretaus Administracinių teisės pažei­dimų kodekso straipsnio sankcijoje numatyta šalia pagrindinės nuobau­dos kaip privaloma (pvz., ATPK 210 str. 2 d.). Vyriausiasis administraci­nis teismas išaiškino, kad šiuo atveju teisės normą taikanti institucija nėra suvaržyta galimybe sumažinti tik pagrindinę ar tik papildomą nuobau­dą2. Toks teismo išaiškinimas reiškia, kad kaip švelnesnės nei įstatyme numatyta nuobaudos skyrimas galimas ir paskiriant pagrindinę nuobau­dą pagal sankcijos ribas, bet netaikant privalomos pagal tą pačią normą papildomos nuobaudos (pvz., kontrabandos gabenimo įrankio konfis­kavimo).

Tam tikras apsunkinimas numatytas siekiant neskirti specialiosios tei­sės atėmimo už teisės pažeidimą, padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, asmens. Tai galima da­ryti tik tuo atveju, kai yra gauta Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma.

Institucija ar pareigūnas kiekvieną tokį savo sprendimą privalo moty­vuoti. Sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Jeigu teisėjas tokio sprendimo nesankcionuoja, taikoma nuobauda, numatyta Admi­nistracinių teisės pažeidimų kodekse.

Skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę, nei numatyta sankcijoje nuobaudą, arba visai jos neskir­ti gali taip pat nuobaudą skiriantis apylinkės teismas (teisėjas), nors įsta­tyme jis pamirštas paminėti3, taip pat nuobaudos paskyrimo teisėtumą nagrinėjantis administracinis teismas. Vyriausiasis administracinis teis­mas išaiškino, kad sprendimą sušvelninti paskirtą administracinę nuo­baudą pirmosios instancijos administracinis teismas gali priimti net ir ta­da, kai tokio prašymo pareiškėjas ar jo atstovas nėra pateikęs, nes tuo pareiškėjo padėtis nebloginama, jo teisės ir interesai nepažeidžiami4.

1 Administracinių teismų praktika. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administ­racinis teismas, 2001. P. 318-319.

2 Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­nistracinis teismas, 2001. P. 94-95.

3 Šiuo atveju jokia sankcija nereikalinga, o toks apylinkės teismo nutarimas skun­džiamas bendra tvarka administraciniam teismui // Administracinių teismų prakti­ka. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001. P. 327.

4 Administracinių teismų praktika. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administ­racinis teismas, 2001. P. 309.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

128 129

Administraciniai teismai suformavo teisminę praktiką, kad Administ­racinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis taikomas taip: institucija ar pareigūnas priima pagrindinį nutarimą skirti administracinę nuobau­dą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą sankciją. Toliau tame pačiame nutarime formuluojamas sprendimas pagal Admi­nistracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį švelninti nuobaudą ar­ba jos visai neskirti. Tokį sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisė­jas priimdamas nutartį. Jeigu apylinkės teismo teisėjas priima nutartį nesankcionuoti tokio sprendimo, lieka galioti pirmoji nutarimo dalis ir taikoma nuobauda, numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodek­se. Tokia teisėjo nutartis (sankcionuoti ar nesankcionuoti) apeliacine tvar­ka neskundžiamą, tačiau nuomonė dėl jos gali būti išsakyta skunde dėl nutarimo skirti administracinę nuobaudą1.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte nebeliko nuo­statos, kad taikant šią normą reikalinga teismo sankcija, čia tik pasakyta, kad institucija (pareigūnas) tokį sprendimą turi motyvuoti.

Kituose įstatymuose, numatančiuose administracinę atsakomybę, taip pat numatyta aplinkybių, kurioms esant ūkio subjektas atleidžiamas nuo baudos.

Konkurencijos įstatymo2 43 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjek­tas, kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo dalyvis, pateikęs Kon­kurencijos tarybai visą informaciją apie tokį susitarimą, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šį pažeidimą, esant visoms šioms sąlygoms:

1) ūkio subjektas pateikė informaciją iki šio susitarimo tyrimo pradžios; 2) ūkio subjektas yra pirmasis iš draudžiamo susitarimo dalyvių, pa­

teikęs tokią informaciją; 3) ūkio subjektas pateikia visą jam žinomą informaciją apie draudžia­

mą susitarimą ir bendradarbiauja su Konkurencijos taryba tyrimo metu;

4) ūkio subjektas nebuvo draudžiamo susitarimo iniciatorius ir neska­tino kitų ūkio subjektų dalyvauti tokiame susitarime.

Kitu atveju dominuojantis ūkio subjektas, padaręs draudžiamus veiks­mus, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šiuos pažeidimus, esant vi­soms šioms sąlygoms:

1) ūkio subjektas pateikia visą informaciją, reikalingą piktnaudžiavi­mo dominuojančia padėtimi tyrimui, ir bendradarbiauja su Kon­kurencijos taryba tyrimo metu;

2) ūkio subjekto padaryti draudžiami veiksmai nesukėlė esminės ir nepataisomos žalos kitų ūkio subjektų ar visuomenės interesams;

3) ūkio subjektas savo valia nutraukia draudžiamus veiksmus ir patei­kia šių veiksmų nutraukimo įrodymus iki tyrimo pabaigos;

4) ūkio subjektas savo valia atlygina draudžiamais veiksmais padarytą žalą bei pateikia žalos atlyginimo įrodymus iki tyrimo pabaigos.

Konkurencijos taryba, baigusi tyrimą ir priimdama galutinį nutarimą dėl pažeidimo, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima atleisti nuo baudos.

Mokesčių administravimo įstatymo1 141 straipsnyje nustatyti atleidi­mo nuo paskirtų baudų mokėjimo pagrindai:

1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažei­dimo;

2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas;

3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokes­čio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui;

4) kai mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių ad­ministratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

Nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mo­kesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis pri­verstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.

Nuo baudų mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu - ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija.

Produktų saugos įstatymo2 24 straipsnyje nustatyta, kad pavojingo produkto gamintojas, platintojas ar pavojingos paslaugos teikėjas neat­sako už pavojingo produkto pateikimą į rinką, jei jis įrodo, kad:

1) pavojingo produkto į rinką nepateikė; 2) produktas tapo pavojingas vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netin­

kamai (neatsargiai) gabenant ar saugant (sandėliuojant) produktą ar kitų nuo gamintojo, platintojo ar paslaugos teikėjo valios nepri­klausančių priežasčių;

1 Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administ­racinis teismas, 2001. P. 305.

2 Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244. 1 Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243. 2 Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

130 131

3) tuo metu, kai pavojingas produktas buvo pateiktas į rinką, mokslo ir technikos pažanga nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti galimą pavojų;

4) vartotojas naudojosi produktu pažeisdamas naudojimosi juo tai­sykles, atsargumo priemones bei saugumo reikalavimus ir dėl to jam buvo padaryta žalos;

5) produkto pavojingas savybes nulėmė nenugalima jėga. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnis įpareigoja

dažniausiai skiriamos nuobaudos - baudos dydį nustatyti pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsa­komybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki mini­mumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių - nuo vidurkio iki maksimumo. Kai yra ir atsakomybę sunkinančių, ir lengvinančių aplinky­bių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Toks bau­dos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas institucijos ar pareigūno, nagrinėjančių administracinės teisės pažeidimo bylą, nutari­muose. Taigi šiuo atveju atsižvelgti galima tik į Administracinių teisės pa­žeidimų kodekse ar kitame įstatyme išvardytas atsakomybę lengvinan­čias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau nesuprantama įstatymų leidėjo nuostata šią taisyklę taikyti tik skiriant baudą. Lygiai taip pat ši nuostata galėtų būti taikoma skiriant specialiosios teisės atėmimą ar net administ­racinį areštą.

Tačiau ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte ši taisyklė numatyta tik baudos atžvilgiu. Čia tik numatyta, kad esant vien leng­vinančių aplinkybių skiriama ne didesnė nei vidurkis bauda, o esant tik sunkinančių aplinkybių - ne mažesnė nei vidurkis bauda.

Institucijų (pareigūnų) ar teismų nutarimuose taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį galima rasti motyvų, kurie jau bu­vo nurodyti taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straips­nį, t. y. kompetentingas subjektas, konstatavęs įstatymų nustatytas lengvinančias aplinkybes, skiria minimalaus dydžio baudą. Tais pačiais motyvais taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį ir mažinti sankcijoje numatytą baudą, skirti, pavyzdžiui, įspėjimą ar visai neskirti nuobaudos, būtų nelogiška. Tokiu atveju reikėtų papildomų mo­tyvų, pavyzdžiui, vadovautis Administracinių teisės pažeidimų kodekse neišvardytomis atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, taip pat tei­singumo ir protingumo kriterijais.

Kituose administracinę atsakomybę nustatančiuose įstatymuose įtvir­tintos kitokios nuobaudų skyrimo taisyklės. Pavyzdžiui, Alkoholio kon­

trolės įstatymo1 34 straipsnyje nustatyta, kad konkretus skiriamos bau­dos dydis nustatomas atsižvelgiant į šiame įstatyme nurodytas atsakomy­bę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę leng­vinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sun­kinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingu­mą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime.

Elektroninių ryšių įstatymo2 75 straipsnyje nustatyta, kad skiriant ūkio subjektams ekonomines sankcijas atsižvelgiama į:

1) pažeidimu padarytos žalos dydį; 2) pažeidimo trukmę; 3) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinky­

bes; 4) ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį; 5) kiekvieno ūkio subjekto įtaką padaryti pažeidimą, kai pažeidimą

padaro keli ūkio subjektai. Konkurencijos įstatymo3 42 straipsnyje nurodoma, kad skiriamos ūkio

subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į: 1) pažeidimo pavojingumą; 2) pažeidimo trukmę; 3) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinky­

bes; 4) kiekvieno ūkio subjekto įtaką padaryti pažeidimą, kai pažeidimą

padaro keli ūkio subjektai. Šio įstatymo 42 straipsnyje pasakyta, kad baudos dydžio nustatymo

tvarką tvirtina Vyriausybė. Mokesčių administravimo įstatymo4 139 straipsnyje nurodoma, kad

skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso: 1) nuo pažeidimo pobūdžio; 2) nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių admi­

nistratoriumi; 3) nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo;

1 Valstybės žinios. 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548. 2 Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382. 3 Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244. 4 Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

132 133

4) nuo kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįs­ta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Produktų saugos įstatymo1 24 straipsnyje nurodyta, kad nustatyda­ma baudos dydį Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Tabako kontrolės įstatymo2 26 straipsnyje nustatyta, kad šiame įstaty­me nurodytos institucijos, pagal kompetenciją skirdamos baudas už šio įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamos į pa­žeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis tu­ri būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bau­da skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame įsta­tyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime.

6. ATSAKOMYBĘ LENGVINANČIOS IR SUNKINANČIOS APLINKYBĖS

Šios aplinkybės yra svarbiausi kriterijai, lemiantys nuobaudos rūšies pa­rinkimą, kai konkretaus straipsnio sankcijoje yra numatytas alternatyvus už pažeidimą skirtinų nuobaudų sąrašas, taip pat konkrečios pažeidėjui skiriamos nuobaudos dydį.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 31-32 straipsniuose yra iš­vardytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, tačiau to­kių aplinkybių gali būti numatyta ir kituose administracinę atsakomybę nustatančiuose įstatymuose.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos šios atsako­mybę už administracinės teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės (ATPK 31str.):

1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Toks kaltininko elgesys rodo, kad jis stengia­si išpirkti kaltę, taigi yra pagrindo manyti, jog ateityje jis daugiau nenusižengs. Svarbu šiuo atveju nustatyti, kaltininkas taip elgiasi savo laisva valia ar verčiamas įrodymų. Jeigu pažeidėjas tik prispir­tas įrodymų ėmė duoti paaiškinimus, padėjo išaiškinti kitas įvykio aplinkybes, vargu ar galima tai laikyti atsakomybę lengvinančia ap-

1 Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757. 2 Valstybės žinios. 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317.

linkybe. Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte ši aplinkybė papildyta tuo, kad kaltininkas prisipažino padaręs teisės pažeidimą;

2) kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą. Atlyginti nuostolį ar padarytą žalą kaltininkas turi savo noru, nie­kieno neverčiamas, paprastai dar iki priimant nutarimą. Atsako­mybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstamos ir kaltininko pastangos išvengti sunkesnių padarinių, negu yra kilusių dėl pada­ryto teisės pažeidimo;

3) teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties. Ši aplinkybė neturi būti pripažįstama lengvinančia auto­matiškai, padarius kiekvieną administracinės teisės pažeidimą, o tik tokį, kuris tiesiogiai susijęs su atitinkama kaltininko būkle, pa­vyzdžiui, smulkioji vagystė, mokesčio nesumokėjimas ir panašiai;

4) teisės pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos. Tei­sės pažeidimu veika bus laikoma tik tada, kai žmogus laisvai pasi­renka elgesio būdą, t. y. nori padaryti pažeidimą, o jei ir nenori, tai leidžia atsirasti žalingiems padariniams arba tikisi jų išvengti ar ne­sirūpina įgyvendinti teisės aktų imperatyvų. Jeigu žmogaus galimy­bė valdyti savo veiksmus yra apribota, tai, be abejonės, turės įtakos jo atsakomybės laipsniui. Kodekso projekte numatyta šios aplin­kybės išlyga: jeigu tokia prievarta nepašalina administracinės atsa­komybės;

5) teisės pažeidimas padarytas peržengiant būtinojo reikalingumo ri­bas. Šiuo atveju turi būti nustatyta, ar apskritai kaltininkui buvo pagrindo manyti, kad jis veikia būtinojo reikalingumo sąlygomis. Jeigu taip buvo iš tikrųjų ir tik buvo peržengtos būtinojo reikalin­gumo ribos, kaltininko atsakomybė turi būti vertinama švelniau. Kodekso projekte aplinkybių sąrašas papildytas pažeidėjo sulai­kymu, profesinės pareigos vykdymu, profesine ar ūkine rizika ir moksliniu eksperimentu;

6) teisės pažeidimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas. Ši aplinkybė atsakomybei švelninti turi tokią pačią reikšmę kaip ir bū­tinasis reikalingumas;

7) teisės pažeidimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Didelis susijaudinimas - tai tam tikra emocinė asmens būsena, išprovokuota paties nukentėjusiojo elgesio, kai iš dalies susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti;

8) teisės pažeidimą padarė nepilnametis. Nepilnamečiu laikomas as­muo, nesulaukęs 18 metų. Kai kuriais atvejais pats įstatymas nuro­do, kaip taikoma atsakomybė nepilnamečiui (skiriama tik pusė bau-

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

134 135

dos, neskiriamas administracinis areštas ir pan.). Kodekso projekte šios aplinkybės nebėra;

9) teisės pažeidimą padarė nėščia moteris. Nėštumas sukelia moters organizme pakitimų, kurie gali paveikti ir jos psichiką, t. y. gebėji­mą gerai suprasti savo veiksmus, taip pat juos valdyti. Kodekso pro­jekte numatyta šią aplinkybę traktuoti lengvinančia tik tada, jei ji turėjo įtakos teisės pažeidimui padaryti;

10) teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I, II grupių invalidas) ar asmuo, sulaukęs 65 metų. Kodekso projekte šios aplinkybės taip pat nebeliko.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos šios atsako­mybę už administracinės teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės (ATPK 32str.):

1) teisės pažeidimas padarytas grupės asmenų. Grupe suprantama dviejų ar daugiau asmenų padaryta bendra veika. Institucija ar pa­reigūnas, atsižvelgdami į atskirų asmenų dalyvavimo padarant tei­sės pažeidimą pobūdį ir laipsnį ar paramą išaiškinant pažeidimo padarymo aplinkybes ir jį padarant dalyvavusius asmenis, gali jiems nepripažinti šios aplinkybės sunkinančia atsakomybę;

2) teisės pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų. Atsakomybę sunkinančia gali būti pripažinta tik tokia aplinkybė, kuri neįeina į -' konkrečioje normoje numatytą nusižengimo sudėtį. Kodekso pro­jekte tokia aplinkybė nebenumatyta;

3) teisės pažeidimas padarytas pasinaudojant stichine nelaime ar ne­laimingu atsitikimu. Tai tokios aplinkybės, kurios sukelia grėsmę žmonių, dažnai daugelio, gyvybei, sveikatai, turtui. Kodekso pro­jekte ši aplinkybė formuluojama kiek kitaip: kai teisės pažeidimas padarytas pasinaudojant visuomenės ar kito asmens nelaime;

4) teisės pažeidimas sukėlė sunkių padarinių ar didelį turtinį nuostolį; 5) pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pa­

žeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuo­bauda. Ši aplinkybė taip pat gali būti pripažįstama sunkinančia tik tada, jei ji nėra numatyta kaip veiką kvalifikuojantis požymis. Ko­dekso projekte nebeliko šios sunkinančios aplinkybės, nors tai kelia didelių abejonių;

6) teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą. Pagal šią įstatymo formuluotę darytina išvada, kad as­muo nebūtinai turi būti nubaustas kriminaline bausme ar turėti ne¬ išnykusį teistumą. Tai reiškia, kad pakanka konstatuoti patį žmogaus biografijos faktą - pirmiau padarytą nusikaltimą. Šios aplinkybės kodekso projekte taip pat nebeliko;

7) į teisės pažeidimą įtrauktas nepilnametis. Ši aplinkybė bus sunki­nanti atsakomybę, neatsižvelgiant į tai, bus nepilnametis traukia­mas atsakomybėn (pvz., jau yra 16 m.) ar ne (nesukakus 16 m. arba dėl kitų aplinkybių). Be to, turi būti konstatuota, kad kaltininkas aktyviais veiksmais įtraukė nepilnametį į daromą nusižengimą, taip pat žinojo, jog į nusižengimą įtraukiamas nepilnametis;

8) teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens arba asmenų, ap­svaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų.

Paskutiniosios aplinkybės institucija ar pareigūnas, skiriantys admi­nistracinę nuobaudą, atsižvelgdami į administracinės teisės pažeidimo po­būdį, gali nepripažinti sunkinančia.

Baudžiamojoje teisėje detaliau yra aptartas apsvaigimo nuo alkoho­lio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų klau­simas. Naujojo Baudžiamojo kodekso 19 straipsnio antrojoje dalyje nu­statyta atsakomybės specifika, kai asmuo buvo nugirdytas ar apsvaigintas prieš savo valią. Šioje normoje pasakyta, kad jei dėl to toks asmuo nevi­siškai sugebėjo suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį arba val­dyti savo veiksmus, jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nu­sikaltimą. Jeigu taip apsvaigintas asmuo padaro sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, jis atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skiriant baus­mę tai bus laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Administracinių teisės pažeidimų kodekse tokių išlygų nėra.

Kodekso projekte dėl šios aplinkybės pasakyta tik tiek, kad ji bus pri­pažinta sunkinančia tik tada, jei turėjo įtakos teisės pažeidimui padaryti. Be to, kodekso projekte numatytos dvi naujos atsakomybę sunkinančios aplinkybės: kai teisės pažeidimas padarytas prieš akivaizdžiai nėščią moterį arba akivaizdžiai neįgalų asmenį ir kai teisės pažeidimas padarytas ma­žamečiui.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių galima rasti ir ki­tuose administracinę atsakomybę nustatančiuose įstatymuose.

Alkoholio kontrolės įstatyme1 atsakomybę lengvinančiomis aplinky­bėmis laikoma tai:

1) kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių as­menų filialai bei atstovybės savo noru užkirto kelią žalingoms pa­žeidimo pasekmėms;

2) kad padarę pažeidimą subjektai padėjo kompetentingoms institu­cijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.

1 Valstybės žinios. 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

136137

Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

Šiame įstatyme atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai: 1) kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių as­

menų filialai bei atstovybės kliudė vykdyti tyrimą; 2) kad padarę pažeidimą subjektai slėpė padarytą pažeidimą; 3) kad padarę pažeidimą subjektai toliau pažeidinėjo šio įstatymo rei­

kalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nu­traukti neteisėtus veiksmus.

Elektroninių ryšių įstatymo1 75 straipsnyje atsakomybę lengvinančio­mis aplinkybėmis laikoma tai:

1) kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią ža­lingiems pažeidimo padariniams;

2) padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu; 3) atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės sank­

cijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybė­mis ir kitas, čia nenurodytas aplinkybes.

Šio įstatymo 75 straipsnyje atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai:

1) kad ūkio subjektai kliudė vykdyti tyrimą; 2) kad slėpė padarytą pažeidimą; 3) kad tęsė pažeidimą nepaisydami Ryšių reguliavimo tarnybos įpa­

reigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus; 4) kad pakartotinai padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau

buvo paskirtos šio įstatymo nustatytos sankcijos. Konkurencijos įstatymo2 42 straipsnyje atsakomybę lengvinančiomis

aplinkybėmis laikoma tai: 1) kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią ža­

lingiems pažeidimo padariniams; 2) padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu; 3) atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Konkurencijos taryba, nustatydama skiriamos piniginės baudos dydį,

gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ir kitas, čia nenurodytas ap­linkybes.

Šio įstatymo 42 straipsnyje atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai:

1) kad ūkio subjektai kliudė vykdyti tyrimą; 2) kad slėpė padarytą pažeidimą;

3) kad tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigoji­mo nutraukti neteisėtus veiksmus;

4) kad pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau bu­vo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos.

Produktų saugos įstatymo1 24 straipsnyje nustatyta, kad skiriant bau­dą lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai:

1) kad asmenys, padarę pažeidimą, jį pašalino; 2) kad jie gera valia atlygino vartotojams padarytą žalą; 3) kitos reikšmingos aplinkybės. Šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad skiriant baudą, sunkinan­

čiomis aplinkybėmis yra laikoma tai: 1) kad asmuo pakartotinai per vienerius metus nuo ankstesnio pažei­

dimo padarė tos pačios rūšies pažeidimą; 2) kad asmuo tęsė pažeidimą nepaisydamas Tarybos ar kontrolės ins­

titucijų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus; 3) kad asmuo neatlygino ar vengė atlyginti vartotojams padarytą žalą. Tabako kontrolės įstatymo2 26 straipsnyje nustatyta, kad atsakomybę

lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai: 1) kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar ūkinin­

kai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidi­mo padariniams;

2) kad padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu; 3) kad atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad atsakomybę sunkinančio­

mis aplinkybėmis laikoma tai: kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar ūkininkai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidi­mą, tęsė pažeidimą nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio­je dalyje nenurodytas aplinkybes.

7. ADMINISTRACINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMAS, PADARIUS KELIS ADMINISTRACINĖS

TEISĖS PAŽEIDIMUS

Dažnai būna, kad padaromas ne vienas, o keli teisės pažeidimai. Jie gali būti padaryti tais pačiais veiksmais, pavyzdžiui, chuliganiškų veiksmų metu išdaužomas langas, suplėšomi drabužiai, sugadinami kiti daiktai. Todėl šalia veikos kvalifikavimo pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso

1 Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757. 2 Valstybės žinios. 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317.

1 Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382. 2 Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

138139

174 straipsnį (nedidelis chuliganizmas) ją reikės kvalifikuoti ir pagal Ad­ministracinių teisės pažeidimų kodekso 503 straipsnį (tyčinis turto sunai­kinimas ar sužalojimas). Skirtingos veikos gali būti padarytos ir skirtingu metu bei kitoje vietoje. Pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų gėrimas viešoje vietoje (ATPK 178 str.) bus padarytas pradėjus svaigalus gerti visiems matomoje tam neskirtoje vietoje. Atvykus į pažeidimo vietą policijos pa­reigūnams ir nepaklusus jų reikalavimams bus padarytas kitas nusižengi­mas (ATPK 187 str.). Vežamas į policijos įstaigą ar būdamas joje asmuo taip pat gali pasipriešinti ir tokį pat pažeidimą dar kartą padaryti kitoje vietoje ir kitu laiku.

Todėl tiek teoriškai, tiek praktiškai svarbu tinkamai kvalifikuoti vei­kas ir teisingai taikyti nuobaudas. Nuobaudų už vieno asmens padarytus kelis teisės pažeidimus skyrimo taisyklės numatytos Administracinių tei­sės pažeidimų kodekso 33 straipsnyje. Jame nustatyta, kad kai vienas as­muo padaro du arba daugiau administracinės teisės pažeidimų, admi­nistracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą.

Tačiau skiriasi nuobaudų skyrimo tvarka, atsižvelgiant į tai, bylas nag­rinėja ta pati institucija arba pareigūnas ar ne.

Jeigu bylas, pradėtas dėl to paties asmens padarytų skirtingų teisės pažeidimų nagrinėja ta pati institucija ar pareigūnas, už kiekvieną tei­sės pažeidimą skiriama nuobauda pagal bendras taisykles, tačiau galu­tinė šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama neperžengiant sank­cijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinės teisės pažeidimų, ribų. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti pri­dedama viena iš papildomų nuobaudų, kurias numato pritaikyti Admi­nistracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniai dėl atsakomybės už kiek­vieną padarytą teisės pažeidimą.

Vyriausiojo administracinio teismo nuomone, kai yra administracinės teisės pažeidimų sutaptis, taikomas nuobaudų subendrinimas, kuris gali būti atliekamas jas sudedant, t. y. nuobaudas, numatytas už kiekvieną pa­darytą pažeidimą, sudedant visas ar jų dalį, arba taikant nuobaudų apė­mimo principą, t. y. griežtesne nuobauda apimant švelnesnę1. Prie šios tezės būtinai reikia pridurti, kad tiek vienu, tiek kitu būdu bendrinant nuobaudas, minėta, galutinė skiriama nuobauda parenkama neperžen­giant sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinės teisės pažeidimų, ribų.

Kartu Vyriausiasis administracinis teismas pagrįstai pabrėžia, kad at­skirai turi būti kvalifikuojamas kiekvienas padarytas teisės pažeidimas ir

atsižvelgiant į bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles už kiekvieną pada­rytą teisės pažeidimą skiriama nuobauda ir tik paskui skiriama galutinė nuobauda, taikant minėtas subendrinimo taisykles1.

Pavyzdžiui, minėtu pirmuoju atveju bylas dėl nedidelio chuliganiz­mo ir tyčinio turto sunaikinimo ar sužalojimo nagrinės apylinkės teis­mo teisėjas. Už nedidelį chuliganizmą maksimali sankcija yra administ­racinis areštas iki 30 parų, o už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą -bauda nuo 100 litų iki 300 litų. Vadinasi, teisėjas už pirmą nusižengimą gali paskirti 30 parų administracinį areštą, už antrąjį - 200 litų baudą, tačiau galutinė nuobauda už abu šiuos nusižengimus bus 30 parų admi­nistracinis areštas.

Pas sulaikytą chuliganą suradus narkotikų, jis turėtų būti baudžiamas dar ir už jų įgijimą bei laikymą (ATPK 44 str.). Kadangi sankcijoje už šį nusižengimą numatytas ir narkotikų konfiskavimas, teisėjas greta admi­nistracinio arešto turėtų teisę skirti dar ir papildomą nuobaudą - narko­tikų konfiskavimą.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius nusižengimus, tačiau jo bylas nagrinėja skirtingos institucijos ar pareigūnai, pagrindines ir pa­pildomas nuobaudas jie skirs atskirai. Tada pažeidėjui reikės atlikti vi­sas paskirtas nuobaudas, nes tokiu atveju nuobaudų subendrinimo tai­syklė įstatyme nenumatyta. Tai yra didelis Administracinių teisės pažeidimų kodekso trūkumas, nes priklausomai nuo to, kas nagrinėja administracinės teisės pažeidimo bylą, gali skirtis sankcijų kiekis ir ben­dra jų kokybinė ir kiekybinė apimtis. Šiuo atveju būtų logiška, kad admi­nistracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėtų tas pareigūnas ar instituci­ja, kurie turėtų teisę skirti griežčiausią galimą sankciją ir bylą išnagrinėtų pagal tas pačias jau aptartas taisykles. Deja, ir kodekso projekte ši teisinė klaida neištaisyta.

8. ADMINISTRACINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO IR GALIOJIMO TERMINAI

Vienas iš administracinės atsakomybės skiriamųjų bruožų yra jos opera­tyvumas. Valstybinio valdymo srities santykiai yra labai dinamiški, todėl svarbu greitai reaguoti į nukrypimus nuo teisės normų reikalavimų, už­kirsti kelią galimiems teisės pažeidimams, o juos padarius - kuo greičiau atkurti šios srities socialinių santykių dalyvių teisių ir pareigų pusiausvy­rą. Apskritai kiekvienos, ir administracinės, atsakomybės veiksmingumas yra tuo didesnis, kuo greičiau ji pritaikoma. Laiku paskirtos nuobaudos

1 Administracinių teismų praktika. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­nistracinis teismas, 2001. P. 320-321. 1 Ten pat. P. 321.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

140141

veiksmingesnės ne tik patiems teisės pažeidėjams, bet turi ir prevencinę reikšmę kitiems asmenims, linkusiems daryti teisės pažeidimus.

Jeigu administracinė nuobauda laiku nepaskiriama, tiek pats pažei­dėjas, tiek aplinkiniai gali susitaikyti su tuo kaip su nebaudžiamumu už tam tikrus veiksmus. Padariniai gali būti gana negatyvūs - nauji teisės pažeidimai ar net nusikaltimai.

Antra vertus, ilgai nepaskyrus nuobaudos, ją taikyti gali tapti netiks­linga. Jeigu per tą laiką išnyko nusižengimo padariniai, pats pažeidėjas daugiau niekuo nenusižengė, nusižengimo pavojingumo visuomenei po­žymio gali ir nebelikti. Sumanius po ilgo laiko taikyti nuobaudą, jos po­veikis gali būti atvirkščias.

Todėl tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekse, tiek kituose įsta­tymuose yra nustatomi konkretūs, pakankamai trumpi administracinių nuobaudų skyrimo terminai.

Per kiek laiko gali būti skiriama administracinė nuobauda nuo pažei­dimo padarymo ar paaiškėjimo dienos, nustatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje. Pagal šį požymį minėtame straipsnyje nurodytus terminus galima suskirstyti į kelias grupes:

1) administracinė nuobauda kaltam asmeniui gali būti skiriama ne vė­liau kaip per šešis mėnesius nuo administracinės teisės pažeidimo padarymo dienos. Tai yra bendra taisyklė, taikoma visada, jeigu nė­ra požymių, aptartų kituose punktuose;

2) esant trunkamam teisės pažeidimui, administracinė nuobauda gali būti skiriama per šešis mėnesius nuo administracinės teisės pažei­dimo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju šešių mėnesių terminas skir­ti teisės pažeidėjui administracinę nuobaudą bus skaičiuojamas ne nuo minėto pažeidimo pradžios, bet nuo tos dienos, kada valstybės institucijai ar pareigūnui, įgaliotiems pradėti administracinės tei­sės pažeidimo bylos tyrimą, bet kokiu būdu tapo žinoma apie daro­mą nusižengimą. Vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad įstatyme nurodytas terminas yra numatytas skirti administracinę nuobaudą nepraėjus šešiems mėnesiams nuo trunkamojo pažeidi­mo, kuris dar tebedaromas, paaiškėjimo. Paaiškėjus, kad trunka¬ masis teisės pažeidimas baigėsi daugiau kaip prieš šešis mėnesius, nepriklausomai nuo jo paaiškėjimo dienos atsakomybė negali būti taikoma. Kitaip traktuojant šį terminą administracinė atsakomybė galėtų būti taikoma neribotą laiką, o tai prieštarautų teisės prin­cipams1;

3) padarius įstatyme konkrečiai išvardytus teisės pažeidimus, admi­nistracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Tokių nusižengimų sąrašas yra pateikiamas Ad­ministracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio pirmojoje dalyje. Tai: a) Administracinių teisės pažeidimų kodekso dvyliktajame skirsnyje

numatyti pažeidimai (prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityse);

b) medžioklės taisyklių pažeidimai (ATPK 85 str.); c) prekybos tabako gaminiais taisyklių pažeidimai (ATPK 1852 str.); d) spalvotųjų metalų, jų lydinių, laužo bei atliekų supirkimo, apskai­

tos, saugojimo, panaudojimo tvarkos pažeidimai (ATPK 1932 str.); e) muitinės priežiūroje esančių prekių muitinio tikrinimo vietų tvar­

kos pažeidimai (ATPK 209 str.); f) muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimai (ATPK 209l str.); g) prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimai (ATPK 2092 str.); h) prekių (daiktų) gabenimo tvarkos pažeidimai (ATPK 2093 str.); i) laisvųjų ekonominių zonų, laisvųjų sandėlių, laikinojo saugoji­

mo vietų ir neapmuitinamų parduotuvių steigimo ir veiklos pa­žeidimai (ATPK 2094 str.);

j) muitinės pareigūnų uždėtų plombų, spaudų ir kitų žymų padir­bimas, nuplėšimas, sugadinimas ar praradimas (ATPK 2095 str.);

k) keleivio asmeninio naudojimo ar kitų daiktų neteisėtas gabeni­mas per valstybės sieną žaliojo ar raudonojo kanalo režimu (ATPK 2096 str.);

1) kontrabanda (ATPK 210 str.); m) specialių apskaitos dokumentų, važtaraščių blankų užsakymo, ga­

mybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai (ATPK 21411 str.);

4) atsisakius kelti baudžiamąją bylą arba ją nutraukus, jeigu asmens veiksmuose yra administracinės teisės pažeidimo požymių, admi­nistracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėne­sius nuo sprendimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą arba ją nu­traukti priėmimo dienos;

5) dėl tam tikrų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku išnagri­nėti administracinės teisės pažeidimo bylos ir skirti kaltam asme­niui administracinę nuobaudą, minėti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo

1 Administracinių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004. P. 62-64.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

142 143

atsisakyti kelti baudžiamąją bylą ar ją nutraukti priėmimo dienos. Tačiau pratęsti terminą iki vienų metų galima tik šiais atvejais: a) jei­gu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuola­tinės gyvenamosios vietos; b) yra ilgam išvykęs; c) gyvena užsieny­je; d) ilgai serga; e) dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo.

Vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad administracinės nuo­baudos skyrimo terminas gali būti pratęstas institucijos, kurios pareigū­nas surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą, arba institucijos, nagrinėjančios administracinę bylą iš esmės, atitinkamu procesiniu spren­dimu, kuriame turi būti nurodytos aplinkybės, numatytos Administraci­nių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio trečiojoje dalyje. Teismo nuo­mone, toks sprendimas gali būti priimtas tik kai pats terminas skirti nuobaudą dar nėra suėjęs, nes sąvokos pratęsti terminą ir atnaujinti termi­ną yra skirtingos ir reiškia, kad pirmu atveju termino eiga dar nepasibai­gė ir pratęsiama, o antruoju - pasibaigė ir atnaujinama1.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, jeigu pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikina­mas apeliacine tvarka, šie terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo ape­liacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacine tvarka vi­sas bylas dėl nuobaudų už administracinės teisės pažeidimus teisėtumo nagrinėja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Jo nutartis, pri­imta apeliacine tvarka, įsiteisėja priėmimo metu.

Jeigu administracinė nuobauda skirta pažeidžiant nurodytus termi­nus, nutarimas skirti tokią nuobaudą yra neteisėtas. Vadinasi, tai yra ga­na imperatyvios Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos, nu­statančios baigtinį sąrašą atvejų, kada kodekse nustatyti nuobaudos skyrimo terminai pradedami skaičiuoti iš naujo. Jokių šios taisyklės išim­čių įstatyme nenumatyta.

Tačiau, nepaisant to, Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiški­nęs, kad tuo atveju, kai apygardos administracinis teismas priima nutari­mą, numatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio pir­mosios dalies 4 punkte, t. y. grąžina bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, atlikti papildomą tyrimą, tai yra pagrindas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio tre­čiojoje dalyje nustatyta tvarka pratęsti nuobaudos skyrimo terminus2. Teis­

mas tokią išvadą grindžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straips­nio penktojoje dalyje įtvirtinta įstatymo taikymo analogijos nuostata.

Tokia teismo nuostata kelia tam tikrų abejonių. Visų pirma dėl to, kad skaičiuoti terminą iš naujo po to, kai teismas panaikina anksčiau priimtą nutarimą, skirta speciali norma - Administracinių teisės pažeidimų ko­dekso 35 straipsnio ketvirtoji dalis, t. y. to paties straipsnio trečiosios da­lies nuostatos neturėtų būti taikomos.

Antra, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio tre­čiojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytas skirtingas teisinis procesinių ter­minų skaičiavimo režimas: trečiojoje dalyje kalbama apie termino pratę­simą, o ketvirtojoje dalyje - apie termino skaičiavimą iš naujo.

Trečia, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio ket­virtojoje dalyje numatyta, kad termino skaičiavimas iš naujo galimas tik panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą apeliacine tvarka. Vadinamąja apeliacine tvarka sprendimus priima tik Vyriausiasis administracinis teismas, apygardos administraciniai teismai tokių spren­dimų nepriima1.

Ketvirta, taikyti įstatymo analogiją įstatymų leidėjas numato tik tuo atveju, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, o ATPK 35 straipsnyje įtvirtintos procesinės normos, nustatančios nuobaudų sky­rimo terminus.

Žinoma, nemanome, kad reikia sudaryti sąlygas teisės pažeidėjui iš­vengti atsakomybės. Tačiau esame ne kartą pabrėžę administracinės tei­sės pažeidimų bylų teisenos operatyvumo principą, todėl atliekantys teisės pažeidimo tyrimą ir bylos nagrinėjimą pareigūnai ar institucijos visus procesinius veiksmus turėtų atlikti kiek galėdami išsamiau ir grei­čiau, kad, teismui panaikinus jų nutarimą dėl nepakankamo faktinių bylos aplinkybių ištyrimo, liktų laiko atlikti papildomą tyrimą ir išnagri­nėti bylą.

Suponavus kitokią nuostatą, valstybės institucijoms ir pareigūnams su­daromos sąlygos eiti lengviausiu keliu - tirti nusižengimus atmestinai, per daug nekreipiant dėmesio į procesinius terminus, nes vis tiek jie bus at­naujinti, jeigu teismas panaikins priimtą nutarimą.

Kitaip tariant, visoks netinkamas procesinio termino taikymas neiš­vengiamai sudaro prielaidas pažeisti žmogaus teises, o tai yra nepriimti­na teisinėje valstybėje.

1 Adm. b. Nr. 162911 / 2001 // Administracinių teismų praktika. Nr. 2. Vilnius: Lie­tuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001. R 122-125.

2 Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administ­racinis teismas, 2001. P. 74-77; Nr. 2, p. 316-317.

1 Iki 2001 m. sausio 1 d. galiojusios ABTĮ 6 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad apygardos administracinis teismas yra apeliacinė instancija nutarimams bylose dėl administracinės teisės pažeidimų. Dabar tokios nuostatos nebėra.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

144 145

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 straipsnyje nustatytas ir administracinių nuobaudų galiojimo terminas. Jam pasibaigus laikoma asmenį nebuvus baustą. Toks terminas yra vieneri metai po to, kai pasi­baigia nuobaudos vykdymas (sumokėta bauda, pasibaigia teisės atėmimo terminas, atliktas administracinis areštas ir pan.). Tačiau tam, kad asmuo būtų laikomas nebaustu, būtina, kad per šį vienerių metų laiką jis nepa­darytų naujo administracinės teisės pažeidimo. Šiuo laikotarpiu nusižen­gus pakartotinai, anksčiau paskirta nuobauda vėl galioja tiek pat, kiek ir iš naujo paskirtoji.

Kituose administracinę atsakomybę nustatančiuose įstatymuose gali būti nustatyti kitokie nuobaudos skyrimo terminai. Pavyzdžiui, Alkoholio kontrolės1 ir Tabako kontrolės2 įstatymuose numatyta, kad šių įstatymų nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos.

Konkurencijos įstatymo3 40 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektai gali būti patraukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant tęstiniam pa­žeidimui - nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos.

Produktų saugos įstatymo4 25 straipsnyje nustatyta, kad baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo pažeidi­mo nustatymo, o esant tęstiniam pažeidimui - nuo jo išaiškėjimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai pavojingu produktu pakenkiama vartotojo svei­katai ar atimama gyvybė.

9. ĮPAREIGOJIMAS ATLYGINTI TURTINĮ NUOSTOLĮ

Dažnai administracinės teisės pažeidimu žmogui, įmonei, įstaigai ar or­ganizacijai padaromas turtinis nuostolis (sutepami, suplėšomi drabužiai, sužalojamas ar sunaikinamas kitas turtas ir pan.). Tokiu atveju Administra­cinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnyje numatyti pareigūnai ar insti­tucijos, laikydamiesi tam tikrų sąlygų, kartu su nutarimu skirti administra­cinę nuobaudą turi teisę įpareigoti kaltininką atlyginti padarytą žalą.

Minėtame straipsnyje nustatyta, kad dėl žalos atlyginimo gali spręsti: 1) administracinė komisija; 2) savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje se­niūnas; 3) apylinkės teismas (šio teismo teisėjas).

Jei administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėja administracinė ko­misija ar savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, jie gali priimti

1 Valstybės žinios. 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548. 2 Valstybės žinios. 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317. 3 Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244. 4 Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757.

sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tuo atveju, jeigu turtinis nuostolis ne­viršija 500 litų. Jeigu nuostolis didesnis, jis gali būti nagrinėjamas tik civi­linio proceso tvarka.

Jeigu tokią bylą nagrinėja apylinkės teismo teisėjas, jis gali priimti sprendimą dėl turtinio nuostolio atlyginimo neatsižvelgiant į žalos dydį.

Beje, minėtoje normoje yra įtvirtintas tam tikras teisinis nesusiprati­mas. Joje dėl teismo - teisėjo teisės priimti sprendimą žalos atlyginimo klausimu numatyta dvejopa taisyklė: apylinkės teismo teisėjas gali įparei­goti kaltininką atlyginti padarytą turtinį nuostolį tik tada, jeigu jis nevirši­ja 500 litų, o jeigu bylą nagrinėja apylinkės teismas - neatsižvelgiant į nuos­tolio dydį.

Teismų įstatymo 36 straipsnyje nustatyta1, kad apylinkės teisme bylas nagrinėja vienas teisėjas, turintis visus proceso įstatymuose numatytus teismo įgaliojimus. Įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teisme bylas gali nagrinėti trijų teisėjų kolegija. Jokiame įstatyme iki šiol nebuvo nu­statyta, kad administracinės teisės pažeidimų bylas nagrinėtų trijų apy­linkės teismo teisėjų kolegija. Vadinasi, jeigu administracinės teisės pa­žeidimo bylą nagrinėja apylinkės teismo teisėjas, jis veikia kaip apylinkės teismas ir gali priimti sprendimą dėl neriboto dydžio turtinio nuostolio atlyginimo.

Antra vertus, ydinga yra ir kita minėtos normos formuluotė. Pagal Civilinio proceso kodekso 25-27 straipsnius apylinkės teismai nagrinėja tik tokias civilines bylas, kurių ieškinio kaina neviršija 100 000 litų. Nors ir nelabai tikėtina, kad administracinės teisės pažeidimu padaryta žala gali viršyti 100 000 litų, tačiau teisiškai korektiška normos formuluotė tu­rėtų būti tokia: o apylinkės teismo teisėjas - pagal savo kompetenciją, neat­sižvelgiant į nuostolio dydį.

Tiek administracinė komisija ar savivaldybės seniūnijos kaimo vie­tovėje seniūnas, tiek apylinkės teismo teisėjas, nors ir nagrinėdami jų kompetencijai priklausantį turtinio nuostolio atlyginimo klausimą, taip pat gali jį perduoti spręsti civilinio proceso tvarka, jeigu reikia rinkti papildomus įrodymus, įtraukti į bylą kitus asmenis ar dėl kitų priežas­čių, trukdančių operatyviai išnagrinėti administracinės teisės pažeidi­mo bylą.

Tačiau šios priežastys turi būti pakankamai pagrįstos, nes operatyvus sprendimas dėl turtinio nuostolio atlyginimo taip pat yra papildoma po­veikio priemonė kaltininkui, be to, nukentėjusiajam nebereikia gaišti lai­ko teisme nagrinėjant civilinę bylą.

1 Valstybės žinios. 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

146147

Antra vertus, nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka nukentėjusia­jam reikėtų mokėti ir žyminį mokestį, nes Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mo­kesčio ieškovai atleidžiami tik pareikšdami ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse taip pat įtvirtinta nuostata dėl nepilnamečio atsakomybės už padarytą turtinį nuostolį. Jeigu nepil­nametis administracinės teisės pažeidimu žmogui, įmonei, įstaigai, orga­nizacijai padarė turtinį nuostolį, institucija ar pareigūnas, spręsdami nuo­baudos nepilnamečiui skyrimo už administracinės teisės pažeidimą klausimą, turi teisę kartu spręsti nepilnamečio padaryto turtinio nuosto­lio atlyginimo klausimą, bet tik esant šioms sąlygoms: 1) turtinio nuosto­lio suma nėra didesnė kaip 50 litų; 2) nepilnametis teisės pažeidėjas turi savarankiškų pajamų.

Jeigu yra kitaip, administracinės teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka (ATPK 371 str.). Taigi nepilnamečio atžvilgiu turtinės žalos atlyginimo klausimas yra reglamentuojamas kiek kitaip negu suaugusio asmens. Tai susiję su tuo, kad, atsižvelgiant į amžių ir ar turima savarankiškų pajamų, nepilnamečiai turi ir skirtingą civilinį veiksnumą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtame Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnyje nenumatyta, kokios institucijos (pareigū­nai) gali spręsti nepilnamečio padaryto turtinio nuostolio atlyginimo klau­simą. Vadinasi, įstatymas nenumato kokių nors apribojimų, kurios insti­tucijos (pareigūnai) to negalėtų daryti.

Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso 2004 m. projekte nebėra nuostatų apie administracinės tei­sės pažeidimu padarytos žalos atlyginimą. Tai traktuotina kaip dar vienas parengto įstatymo projekto trūkumas. Minėjome, kad greitas teisinis tei­sės pažeidimą padariusio asmens elgesio įvertinimas yra veiksminga prie­monė, atkurianti visuomenėje teisių ir pareigų pusiausvyrą, taip pat atlie­kanti efektyvią prevencinę funkciją. Jeigu kartu su pažeidėjo elgesio pasmerkimu įgyvendinamas ir padarytos materialinės žalos atlyginimas, minėta teisių ir pareigų pusiausvyra atkuriama visa apimtimi: ne tik pa­žeidėjas pasmerkiamas valstybės (t. y. visos visuomenės) vardu, bet ir nukentėjęs nuo neteisėto elgesio asmuo bent iš dalies atgauna tai, ką pa­rado dėl neteisėtų kito asmens veiksmų.

Visiškai sutinkame, kad kodekse būtų numatyta, jog spręsti dėl admi­nistracinės teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo būtų kompetentin­gas apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas). Tai atitiktų bendrąsias

šios instancijos teismo kompetencijos ribas: minėjome, kad apylinkės teis­mai sprendžia tuos ginčus, kurių ieškinio suma ne didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų1.

Ir tik tada, kai padarytos žalos dydis viršytų minėtą sumą, taip pat prireikus rinkti papildomus įrodymus administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas (teisėjas) įgytų teisę žalos atlyginimo klausimą perduoti spręsti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

1 Civilinio proceso kodekso 27 straipsnis.

ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PRIEMONĖS- ADMINISTRACINĖS PRIEVARTOS RŪŠIS Administracinės nuobaudos sąvoka

148149

II DALIS

NORMINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

/

4 SKYRIUS TEISĖS AKTAI, NUSTATANTYS

ADMINISTRACINĘ ATSAKOMYBĘ

1. TEISĖS AKTŲ, NUSTATANČIŲ ADMINISTRACINĘ ATSAKOMYBĘ, RŪŠYS IR JŲ APIBŪDINIMAS

Pirmas administracinės atsakomybės pagrindas - norminis. Tai galiojan­čių teisės normų sistema, įtvirtinanti: a) administracinių nusižengimų su­dėtis; b) administracinių nuobaudų sistemą ir jų skyrimo taisykles; c) sub­jektų, turinčių teisę tirti teisės pažeidimus ir skirti administracines nuobaudas, grupę; d) administracinės atsakomybės taikymo procesą; e) administracinių nuobaudų vykdymą.

Teisės aktų, nustatančių administracinę atsakomybę, rūšys yra šios: 1) įstatymai; 2) savivaldybių tarybų sprendimai ir savivaldybių admi­nistracijų direktorių įsakymai.

Įstatymus, reglamentuojančius administracinę atsakomybę, galima skirstyti taip: 1) Lietuvos Respublikos Konstitucija; 2) Administracinių teisės pažeidimų kodeksas; 3) kiti įstatymai, nustatantys administracinę atsakomybę.

Kaip teisės aktų rūšį reikėtų išskirti tarptautines sutartis. Lietuvos Res­publikos Konstitucijos 138 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, kad tarp­tautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra su­dedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta, kad jei įsigalio­jusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kito­kias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galio­jantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuo­statos1. Tai reiškia, kad ratifikuotos tarptautinės sutartys turi tam tikrą tarpinę padėtį tarp Konstitucijos ir įstatymų, nors pagal teisinį statusą jos prilygsta įstatymo galiai, kadangi jų veikimą šalies teritorijoje legalizuoja įstatymų leidybos institucija. Tokios nuomonės yra ir Lietuvos Respubli­kos Konstitucinis Teismas2.

1 Valstybės žinios. 1999, Nr. 60-1948. 2 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 17 d. nutarimas //

Valstybės žinios. 1995, Nr. 86-1949.

153

Kaip vieną iš tarptautinių sutarčių, turinčią didelę reikšmę taikant ad­ministracinę atsakomybę, galima paminėti Europos žmogaus teisių ir pa­grindinių laisvių apsaugos konvenciją, ratifikuotą Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu1.

Greta šių teisės aktų yra daugybė kitų teisės normų, kurios administra­cinės atsakomybės nenustato, tačiau reglamentuoja valstybinio valdymo srities socialinių santykių dalyvių teises ir pareigas, už kurių pažeidimą tai­koma administracinė atsakomybė. Tai reguliacinės teisės normos, kurios gali būti ne tik įstatymo, bet ir poįstatyminio akto lygmens: įvairios taisyk­lės, įtvirtintos Vyriausybės, ministrų, departamentų ir kitų institucijų bei įstaigų vadovų leidžiamuose nutarimuose, įsakymuose, instrukcijose, reg­lamentuose ir panašiai. Pačiose tokiose taisyklėse sankcijos nenustatomos (pvz., Kelių eismo taisyklės), tačiau jas pažeidus taikoma atsakomybė, nu­matyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso ar kitų įstatymų normose.

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmens teises ir laisves, kurios turi būti ginamos administracinę atsakomybę nustatančiomis tei­sės normomis. Tuo pat metu šios teisės ir laisvės turi būti garantuojamos taikant asmeniui atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.

Konstitucijos antrojo skirsnio „Žmogus ir valstybė" nuostatose įtvir­tinta, kad žmogaus laisvė neliečiama. Niekas negali būti savavališkai su­laikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir tokiomis procedūromis, kokias yra nustatęs įsta­tymas. Toliau sakoma, kad žmogaus teisės ir laisvės negali būti apribotos kitaip, kaip tik įstatymu, ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės sau­gumą, viešąją tvarką, ginti konstitucinę santvarką.

Panašus imperatyvas suformuluotas ir Europos žmogaus teisių kon­vencijos 5 straipsnyje.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad teisinė atsakomybė yra glaudžiai susijusi su valstybinės prievartos vartojimu, pasireiškiančiu tam tikrų asmens tei­sių ir laisvių ribojimu, administracinės atsakomybės pagrindus nustato įstatymai. Tik Lietuvos Respublikos Seimas įstatymais nustato administ­racinės atsakomybės atvejus - konkrečius teisės pažeidimus, už juos tai­komas kaltiems asmenims administracines nuobaudas ir jų skyrimo tvar­ką. Si nuostata pabrėžta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnyje, kuriame sakoma: „Niekam negali būti taikoma poveikio prie­monė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka".

Lietuvos Respublikos įstatymai, nustatantys administracinę atsakomybę, yra Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti įstatymai dėl admi-

1 Valstybės žinios. 1995, Nr. 37-913.

nistracinės teisės pažeidimų (ATPK 2 str.). Įstatymai dėl administracinės teisės pažeidimų, kol nustatyta tvarka neįtraukti į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Lietuvos teritorijoje taikomi tiesiogiai.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 straipsnyje nustatyta, kad įstatyme nustatytais atvejais savivaldybių tarybos turi teisę priimti spren­dimus, o savivaldybių administracijų direktoriai turi teisę leisti įsakymus administracinės atsakomybės taikymo klausimais.

Norint taikyti administracinę atsakomybę, būtina identifikuoti veiką, t. y. nustatyti, ar buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų numatyti palie­pimai ar draudimai, kuriuose Administracinių teisės pažeidimų kodek­so straipsniuose ar kituose įstatymuose jie numatyti.

Administracinę atsakomybę nustatančiai teisės normai teisingai su­vokti didelę reikšmę turi kiekvieno straipsnio sudedamųjų dalių suprati­mas. Teisės teorijoje teigiama, kad teisės normą sudaro hipotezė, dispozi­cija ir sankcija.

Hipotezė yra graikų kalbos žodis, reiškiantis prielaidą (spėjimą) apie tam tikrų reiškinių, faktų egzistavimą. Hipotezė - tai sąlygos, kurioms esant norma veikia (pvz., tam tikroje vietoje esanti infekcija, karo veiks­mai ir pan.), tai teisės normos elementas, kuris sujungia teisės normą su realiu gyvenimu. Ji nurodo tas aplinkybes, kurioms atsiradus galima nau­dotis dispozicijoje nurodytomis teisėmis ir privalu vykdyti tas teises lega­lizuojančias pareigas, taip pat būtinybė taikyti valstybinio poveikio prie­mones nevykdančiajam pareigų.

Teisės literatūroje dėl hipotezės formulavimo teisės normoje yra vi­siškai skirtingų nuomonių. Vieni autoriai teigia, kad hipotezė pačioje teisės normoje formuluojama retai. A.Vaišvilos1 teigimu, hipotezė yra būtinas kiekvienos teisės normos elementas. Jo nuomone, jei jos nebū­tų, visa teisės norma netektų prasmės, ji taptų niekada netaikoma. A. Vaišvila taip pat nurodo, kad labiausiai išplėtotos yra Baudžiamojo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų normų hipotezės, nes čia turi būti griežtai aprašyti, suformuluoti visi tie veikos būdai, kuriais pa­žeidžiami reguliacinių teisės normų nustatyti draudimai ir kurie užtrau­kia atsakomybę.

Dispozicija yra ta normos dalis, kuri formuluoja elgesio taisykles, t. y. nustato, kokiomis teisėmis teisinio santykio subjektas gali naudotis, ko­kių imperatyvų turi laikytis ar juos vykdyti.

Sankcija - nuobauda, numatyta už hipotezėje apibrėžtomis sąlygo­mis dispozicijoje nustatytų teisinių draudimų ar elgesio imperatyvų ne­vykdymą.

1 A. Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 213-220.

NORMINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Teisės aktai, nustatantys administracinę atsakomybę

154

155

2. ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO PASKIRTIS, JO VIDINĖS SANDAROS YPATUMAI

Minėta, pagrindinis susistemintas įstatymas, numatantis administraci­nę atsakomybę, yra Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Lietu­voje jis priimtas 1984 m. gruodžio 13 d., įsigaliojo 1985 m. balandžio 1 dieną.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas sudarytas iš keturių dalių: bendrosios, specialiosios (šiame įstatyme dar vadinamos ypatingąja), pro­cesinės ir nutarimų vykdymo. Prieš bendrąją dalį yra dar vienas skyrius, pirmasis, pavadintas „Bendrieji nuostatai". Iš esmės tai yra bendrosios dalies sudedamoji dalis. Bendrojoje dalyje apibūdinama administracinės atsakomybės esmė, administracinės teisės pažeidimo samprata, administ­racinės nuobaudos, jų skyrimo sąlygos ir tvarka.

Specialiojoje dalyje numatytos konkrečios administracinės teisės pa­žeidimų sudėtys ir sankcijos. Iš viso yra 12 skirsnių, sugrupuotų pagal tam tikras nusižengimų rūšis:

1) administracinės teisės pažeidimai darbo ir gyventojų sveikatos ap­saugos srityje;

2) administracinės teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nuosavybę; 3) administracinės teisės pažeidimai aplinkos apsaugos, gamtos ištek­

lių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos sri­tyje;

4) administracinės teisės pažeidimai pramonės, elektros ir šiluminės energijos naudojimo srityje;

5) administracinės teisės pažeidimai žemės ūkyje. Veterinarinių sani­tarinių taisyklių pažeidimai;

6) administracinės teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje;

7) administracinės teisės pažeidimai buto teisių, butų komunalinio ūkio ir tvarkymo srityje;

8) administracinės teisės pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje;

9) administracinės teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į viešąją tvar­ką;

10) administracinės teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į teisingumą; 11) administracinės teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nustatytą

valdymo tvarką; 12) administracinės teisės pažeidimai valstybės ir savivaldybių turto pri­

vatizavimo srityje. Toliau kodekse yra procesinės normos, t.y. apibrėžta administracinės

teisės pažeidimų bylų teisena, apibūdintos institucijos, tiksliau jų parei­

gūnai, turintys teisę pradėti ir atlikti administracinės teisės pažeidimų bylų tyrimą, taip pat institucijos ir pareigūnai, kompetentingi jas nagri­nėti ir priimti nutarimus (bylų žinybingumas), bendrosios nutarimų ap¬ skundimo taisyklės.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso pabaigoje aptartas nutari­mų skirti administracines nuobaudas vykdymas.

Tuo šis kodeksas skiriasi nuo civilinę ir baudžiamąją atsakomybę reg­lamentuojančių įstatymų. Šalia Civilinio kodekso yra specialus Civilinio proceso kodeksas, kai kuriuos sprendimų vykdymo klausimus reguliuoja Antstolių įstatymas1, o greta Baudžiamojo kodekso - Baudžiamojo pro­ceso kodeksas. Kriminalinių bausmių vykdymui taip pat yra atskiras spe­cialus įstatymas -Bausmių vykdymo kodeksas2.

Tačiau pastaruoju metu atsiranda ir specialių įstatymų, kurie reglamen­tuoja atskiras administracinio proceso dalis. Prie tokių įstatymų priskirtini ir Administracinių bylų teisenos įstatymas3 (1999 m.), reguliuojantis pro­cesą administraciniuose teismuose, įskaitant ir nutarimų administracinės teisės pažeidimų bylose teisėtumo patikrinimą, ir Administracinių teis­mų įsteigimo įstatymas4 (1999 m.), nustatantis administracinių teismų sistemą ir šių teismų teisėjų korpuso formavimo pagrindus.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso, kuris 2004 m. pabaigoje pateiktas svarstyti Seimui, specialiosios dalies projekte yra 19 administ­racinės teisės pažeidimų rūšių. Tai:

1) administracinės teisės pažeidimai žmonių gyvybės ir sveikatos ap­saugos srityje;

2) administracinės teisės pažeidimai, susiję su vaiku ir šeima; 3) administracinės teisės pažeidimai, susiję su asmens lygiateisišku­

mu ir privataus gyvenimo neliečiamumu; 4) administracinės teisės pažeidimai, susiję su piliečių rinkimų teisė­

mis ir Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento bei savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos parlamentą ar re­ferendumų tvarka;

5) administracinės teisės pažeidimai, susiję su asmens darbo ir socia­linėmis teisėmis;

6) administracinės teisės pažeidimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais;

7) administracinės teisės pažeidimai, susiję su ekonomika ir verslo tvarka;

1 Valstybės žinios. 2002, Nr. 53-2042. 2 Valstybės žinios. 2002, Nr. 73-3084. 3 Valstybės žinios. 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566. 4 Valstybės žinios. 1999, Nr. 13-309; 2000, Nr. 85-2567.

NORMINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Teisės aktai, nustatantys administracinę atsakomybę

156 157

8) administracinės teisės pažeidimai, susiję su prekyba, finansų siste­ma ir statistika;

9) administracinės teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į teisingumą; 10) administracinės teisės pažeidimai, susiję su disponavimu ginklais,

šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis ar ci­vilinėmis pirotechnikos priemonėmis;

11) administracinės teisės pažeidimai aplinkos apsaugos ir gamtos iš­teklių naudojimo srityje;

12) administracinės teisės pažeidimai energetikos srityje; 13) administracinės teisės pažeidimai žemės ūkio ir veterinarijos srityje; 14) administracinės teisės pažeidimai, susiję su būsto ūkiu, aplinkos

tvarkymu ir statyba; 15) administracinės teisės pažeidimai, susiję su transporto eismo sauga

ir kelių ūkiu; 16) administracinės teisės pažeidimai, susiję su ryšių sistema; 17) administracinės teisės pažeidimai, susiję su viešąja tvarka; 18) administracinės teisės pažeidimai, susiję su valdymo tvarka; 19) administracinės teisės pažeidimai, susiję su krašto apsaugos tarnyba. Kaip matyti iš šio sąrašo, kodekso projekte specialiosios dalies normos

suskirstytos dar detaliau, negu kad yra galiojančiame įstatyme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiame kodekso projekte nėra proce­

sinių normų, kurios reguliuotų proceso užtikrinimo, teisės pažeidimų ty­rimo, nagrinėjimo, priimtų nutarimų apskundimo ir vykdymo tvarką. Tai, matyt, palikta kito, specialiai proceso klausimams skirto teisės akto re­guliavimo sričiai.

3. KITI ĮSTATYMAI, NUSTATANTYS ADMINISTRACINĘ ATSAKOMYBĘ

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 straipsnyje pasakyta, kad ad­ministracinės teisės pažeidimus gali numatyti ir kiti įstatymai. Kol jie ne­įtraukti į šį kodeksą, jie Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomi tiesiogiai.

Pastaraisiais metais buvo priimta nemažai įstatymų, kurie numatė įvai­rių ekonominių sankcijų skyrimą fiziniams ir juridiniams asmenims. To­kių įstatymų skaičius keitėsi: 2001 m. pradžioje jų buvo apie dvidešimt, 2003 m. pradžioje - apie dvidešimt keturis, o 2004 m. pabaigoje - vėl apie dvidešimt1. Šiuose įstatymuose įstatymų leidėjas įvairiai įvardija numaty-

1 Pavyzdžiui ekonominės sankcijos verslo subjektams 2004 m. pradžioje numaty­tos: 1) Draudimo įstatyme (priimtas 2003 m. rugsėjo 18 d.); 2) Kolektyvinio inves­tavimo subjektų įstatyme (priimtas 2003. m. liepos 4 d.); 3) Pridėtinės vertės mo­kesčio įstatyme (priimtas 2002 m. kovo 5 d.); 4) Valstybės rezervo įstatyme (priimtas 2000 m. rugpjūčio 31 d.); 5) Reklamos įstatyme (priimtas 2000 m. liepos 18 d.);

tas ekonomines sankcijas. Vienuose jos vadinamos tiesiog sankcijomis (Valstybės skolos įstatyme), kituose - ekonominėmis sankcijomis (pvz., Telekomunikacijų įstatyme), tačiau dažniausiai vartojamas pavadinimas -tiesiog baudos (Mokesčių administravimo įstatyme, Pridėtinės vertės mo­kesčio įstatyme ir daugybėje kitų).

Pavyzdžiui, Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnyje numa­tytos baudos gali būti skiriamos bet kuriam mokesčio mokėtojui - tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui1.

Kartais ekonominės sankcijos yra labai didelės, jų dydis dažniausiai nepriklauso nuo įmonės pajėgumo, metinės apyvartos. Todėl praktikoje nereti atvejai, kai dėl didelės baudos, paskirtos įmonei, ji bankrutuoja. Tokiu atveju be pajamų lieka savininkai, samdyti darbuotojai, biudžetas praranda mokesčių mokėtoją, o paskirta ekonominė sankcija neišieško¬ ma, nes tokiai didelei baudai užtikrinti nepakanka viso įmonės turto.

Štai Alkoholio kontrolės įstatyme numatyta, kad įmonės, pagaminu­sios ir realizuojančios alkoholio produktus, neatitinkančius kokybės ar higienos normų reikalavimų, gaminančios, importuojančios, laikančios (saugančios), gabenančios alkoholio produktus ar jais prekiaujančios ir neturinčios šiai veiklai reikalingos licencijos, taip pat nesilaikančios kito­kių alkoholio produktų realizavimo, laikymo (saugojimo), gabenimo rei­kalavimų, privalo sumokėti iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų baudą. Už kitų to paties įstatymo normų nesilaikymą įmonės moka dviejų tūks­tančių litų baudą, o jei šiuos reikalavimus pažeidžia pakartotinai per pen­kerius metus nuo baudos paskyrimo, - penkių tūkstančių litų baudą. Įmo­nės, įstaigos ir organizacijos, pažeidusios Alkoholio kontrolės įstatymo numatytus pardavimo skatinimo ribojimo ir reklamos ribojimo pažeidi­mus pirmą kartą, privalo sumokėti dešimties tūkstančių litų baudą, už kiekvieną tokį pat pakartotinį pažeidimą, padarytą per penkerius metus nuo baudos paskyrimo, - dvidešimties tūkstančių litų baudą.

6) Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme (priimtas 1999 m. birželio 3 d.); 7) Produktų saugos įstatyme (priimtas 1999 m. birželio 1 d.); 8) Konkurencijos įstatyme (priimtas 1999 m. kovo 23 d.); 9) Telekomunikacijų įstatyme (priimtas 1998 m. birželio 9 d.); 10) Valstybės skolos įstatyme (priimtas 1996 m. rugpjūčio 22 d.); (11) Vertybinių popierių rinkos įstatyme (priimtas 1996 m. sausio 16 d.); 12) Tabako kontrolės įstatyme (priimtas 1995 m. gruodžio 20 d.); 13) Mokesčių ad­ministravimo įstatyme (priimtas 2004 m. balandžio 13 d.); 14) Alkoholio kontrolės įstatyme (priimtas 1995 m. balandžio 18 d.); 15) Kredito unijų įstatyme (priimtas 1995 m. vasario 21 d.); 16) Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatyme (priimtas 1992 m. spalio 7 d.); 17) Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (priimtas 1991 m. gegužės 21 d.); 18) Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatyme (priimtas 1991 m. kovo 21 d.); 19) Farmacinės veiklos įstatyme (priimtas 1991 m. sausio 31 d.).

1 Mokesčių administravimo įstatymas // Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.

NORMINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Teisės aktai, nustatantys administracinę atsakomybę

158 159

Paminėtos ekonominės sankcijos yra ne kas kita kaip tokios pat administracinės nuobaudos, tiktai dažniausiai skiriamos ne padariusiam Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą teisės pažeidimą fiziniam asmeniui, o juridiniam asmeniui (įmonei, kitokiam verslo sub­jektui, visuomeninei organizacijai ir pan.). Tačiau įstatymuose iki galo neapibrėžus šių ekonominių sankcijų statuso, administraciniai teismai nesiryžta jų prilyginti Administracinių teisės pažeidimų kodekse numa­tytoms nuobaudoms ir taikyti tas pačias jų skyrimo taisykles, taigi ir Ad­ministracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatą dėl švel­nesnės, nei numatyta įstatyme, nuobaudos paskyrimo ar visiško atleidimo nuo jos.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra priėmęs keletą kasacinių nutarčių, kuriose formuluojama dok­trina, kad ekonominės sankcijos savo esme yra tokios pačios administ­racinės nuobaudos. Anot jo, taikant tokią nuobaudą turi būti laikomasi visų nuobaudos skyrimo taisyklių: atsižvelgiama į kaltės formą, atsako­mybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo trukmę, pa­darinius ir t. t.1

Jau buvo bandyta verslo subjektų atsakomybę reglamentuoti ir Ad­ministracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, atitinkamai papildant šį įstatymą. 2000 m. vasario 17 d. buvo priimtas įstatymas, kuriuo patvir­tintas didelis Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų ir pa­pildymų paketas. Jie įsigaliojo 2000 m. kovo 15 dieną. Pakeitimų projek­te buvo siūloma esminė naujovė - visiškai nauja norma: 161 straipsnis Įmonių atsakomybė, tačiau ji nebuvo priimta (plačiau apie tai bus kalba­ma teisės pažeidimo subjekto klausimu).

4. SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ TEISĖ LEISTI TEISĖS AKTUS, NUSTATANČIUS ADMINISTRACINĘ ATSAKOMYBĘ

Minėta, administracinė atsakomybė už tam tikrus pažeidimus nustato­ma įstatymuose. Tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 straipsnyje vietos savivaldybių taryboms ir administratorių direktoriams kai kuriais atvejais taip pat suteikta teisė priimti sprendimus ir įsakymus administracinės atsakomybės klausimais.

11998 m. rugsėjo 14 d. nutartus Nr. 3K-53/98 byloje pagal pareiškėjo UAB „Siro-wa" skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, 1999 m. kovo 17 d. nutartis Nr. 3K-3-31/99 byloje pagal UAB „Muaro krautuvė" dėl Vilniaus m. valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo, 1999 m. balandžio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-50/99 byloje pagal H. Juchnevičiaus skundą dėl Vilniaus m. valstybinės mokesčių inspek­cijos sprendimo.

Paminėtų savivaldybių institucijų priimami sprendimai ir įsakymai dėl administracinės atsakomybės galimi trijų rūšių. Visų pirma paminėtina šių institucijų teisė priimti dvejopus aktus:

1) numatančius ir elgesio taisykles, ir parenkančius sankcijas (iš nu­matytų Administracinių teisės pažeidimų kodekse) už šių sprendi­mų nevykdymą;

2) numatančius taisykles, už kurių nevykdymą sankcijos numatytos tam tikruose Administracinių teisės pažeidimų kodekso straips­niuose.

Pirmu atveju paminėtos savivaldybių institucijos turi teisę priimti spren­dimus kovos su stichinėmis nelaimėmis klausimais, taip pat numatyti ad­ministracinę atsakomybę už jų pažeidimą (ATPK 5 str. 1 d.).

Šios savivaldybių institucijos nustatydamos administracinės atsako­mybės priemones, gali pasirinkti tik įspėjimą ir piniginę baudą (ATPK 21 str. 2 d.). Numatyti kitokias administracines nuobaudas šioms institu­cijoms teisė nesuteikta.

Antru atveju šios savivaldybių institucijos turi teisę priimti sprendimus ir įsakymus tam tikrais įstatyme nustatytais klausimais, taip pat taisykles, kurios dažniausiai yra susijusios su tvarkos žmonių gyvenamojoje vietoje užtikrinimu. Už tokių sprendimų ar taisyklių pažeidimą atsakomybė nu­matyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos ir valdybos gali priimti šiuos sprendimus ar taisyk­les, kurių laikymasis ginamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis: 1) sprendimus kovos su žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis klausimais (atsakomybė nustatyta ATPK 421 str.); 2) sprendimus gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo klausimais (atsa­komybė nustatyta ATPK 109 str.).

Į atskirą grupę įstatymų leidėjas išskiria savivaldybių tarybų kompe­tenciją tvirtinti taisykles, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė at­sakomybė pagal atitinkamus Administracinių teisės pažeidimų kodek­so straipsnius:

1) miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles (at­sakomybė nustatyta ATPK 161 str.);

2) atliekų tvarkymo taisykles (atsakomybė numatyta ATPK 1611 str.); 3) miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių želdinių apsaugos taisykles (at­

sakomybė nustatyta ATPK 162 str,); 4) prekybos turgavietėse taisykles (ATPK 166 str.); 5) prekybos viešosiose vietose taisykles (ATPK 167 str.); 6) taisykles, numatančias žmonių gyvybės apsaugą vandens telkiniuose

(ATPK 185 str.);

NORMINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Teisės aktai, nustatantys administracinę atsakomybę

160 161

7) nustatyti vietas, kuriose draudžiama rūkyti (ATPK 1851 str. 1 d.); 8) išorinės reklamos įrengimo taisykles (ATPK 2141 str. 3 d.). Taigi paminėtų savivaldybių institucijų sprendimais, priklausančiais

antrajai ir trečiajai grupėms, gali būti nustatomos tam tikros taisyklės, ta­čiau už jų pažeidimą savivaldybių institucijos negali pačios nustatyti ad­ministracinės atsakomybės priemonių. Tai padaro įstatymų leidėjas tam tikrose Administracinių teisės pažeidimų kodekso normose.

Tačiau Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme1 savivaldybių tarybų kompetencijai numatytas tik vienas atvejis, kai tarybos gali priimti tam tikras taisykles, už kurių nesilaikymą numatyta administracinė at­sakomybė. Šio įstatymo 17 straipsnio Savivaldybės tarybos įgaliojimai 33 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba „tvirtina želdinių apsaugos, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, sanitarijos ir higienos, atliekų tvarkymo bei aplinkos apsaugos, gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitas taisykles".

Apie Administracinių teisės pažeidimų kodeksą dar užsimenama Vie­tos savivaldos įstatymo 40 straipsnio ketvirtojoje dalyje, kurioje sakoma: „savivaldybės tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų, taip pat tarybos sprendimais patvirtintos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai bei į savi­valdybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys."

Kaip matyti iš šio teksto, daugiau nieko konkretaus apie savivaldybės tarybos kompetenciją administracinės atsakomybės taikymo srityje ne­pasakyta.

To paties įstatymo 29 straipsnyje, numatančiame administracijos di­rektoriaus kompetenciją, apie teisę numatyti taisykles, už kurių nesilaiky­mą gali būti taikoma administracinė atsakomybė, taip pat apie teisę nu­matyti administracinę atsakomybę Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais nieko ne­kalbama.

Taigi galima konstatuoti, kad Administracinių teisės pažeidimų ko­dekse reglamentuota savivaldybių teisė spręsti tam tikrus administraci­nės atsakomybės klausimus pakankamai nedetalizuota savivaldybių veik­lą, teisinį jų statusą nustatančiame įstatyme. Toks įstatymų tarpusavio nesuderinimas turėtų būti pašalintas.

Savivaldybių institucijų priimamiems sprendimams administracinės at­sakomybės klausimais turėtų būti keliami tokie patys reikalavimai kaip ir

1 Valstybės žinios. 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2003, Nr. 73-3357.

kitų valstybės institucijų priimamiems poįstatyminiams teisės aktams. Įsta­tymų ir kitų norminių teisės aktų, taigi ir savivaldybių institucijų priima­mų, rengimą, jo stadijas, teisės aktų formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus nustato Įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvar­kos įstatymas1.

Kitame - Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatyme2 - nustatytos savivaldybių institucijų priima­mų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo taisyklės. Šio įstatymo 12 straips­nyje nustatyta, kad savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimti nor­miniai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo diena.

Vadinasi, savivaldybių institucijų priimami teisės aktai turi būti aiškiai ir suprantamai suformuluoti, apsvarstyti vietos gyventojų, o juos priėmus -paskelbiami vietinėje spaudoje, nes ir savivaldybių teisės aktams taikomi bendri jų įsigaliojimo reikalavimai (lex retro non agit).

Taigi savivaldybių institucijų teisė priimti sprendimus su administraci­ne sankcija arba atitinkamas taisykles, už kurių pažeidimą sankcija nu­matyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse, yra labai ribota. Daž­niausiai administracinė atsakomybė už įvairius teisės pažeidimus yra nustatoma įstatymuose.

Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2004 m. projekte apie savivaldybių institucijų teisę priimti spren­dimus administracinės atsakomybės klausimais apskritai nieko nepasakyta.

5. ADMINISTRACINĘ ATSAKOMYBĘ NUSTATANČIŲ TEISĖS AKTŲ GALIOJIMAS LAIKO ATŽVILGIU

IR TAM TIKROJE TERITORIJOJE

Kalbant apie įstatymus, nustatančius administracinę atsakomybę, labai svarbus jų galiojimo laiko atžvilgiu klausimas. Administracinių teisės pa­žeidimų kodekso 8 straipsnyje pasakyta, kad asmuo, padaręs administraci­nės teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu. Įstatymai, švelninantys arba panaikinantys atsakomybę už administracinės teisės pažeidimus, taikomi ir iki jų išleidimo padary­tiems teisės pažeidimams. Įstatymai, nustatantys arba sugriežtinantys at­sakomybę už administracinės teisės pažeidimus, atgal negalioja.

Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso 2004 m. projekte įtvirtintos panašios, tačiau konkretesnės

1 Valstybės žinios. 1995, Nr. 41-991; 2002, Nr. 66-2705. 2 Valstybės žinios. 1993, Nr. 12-296; 2002, Nr. 124-5626.

NORMINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Teisės aktai, nustatantys administracinę atsakomybę

162 163

nuostatos. Jame pasakyta, kad įstatymai, švelninantys ar panaikinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus arba kitaip lengvinan­tys administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus iki šių įstatymų įsigaliojimo, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnyje pasakyta, kad niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal galiojusius juos padarant valstybės vidaus įstaty­mus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais. Taip pat negali būti skiriama griežtesnė bausmė, negu ta, kuri galėjo būti taikyta nusikal­timo padarymo metu. Nors Konvencijoje kalbama apie nusikaltimus, jos nuostatos taikytinos ir kalbant apie administracinę atsakomybę.

Konstitucijoje yra įtvirtintas labai svarbus teisinės valstybės principas galioja tik paskelbti įstatymai (7 str.). Priimti įstatymai dėl administraci­nės teisės pažeidimų įsigalioja bendrąja tvarka, t. y. tą dieną, kai juos pa­sirašo ir „Valstybės žiniose" oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. To­kia tvarka įtvirtinta 1993 m. balandžio 6 d. priimtame Lietuvos Respubli­kos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatyme, kurio nauja redakcija patvirtinta 2002 m. gruodžio 10 dieną1.

Jeigu Respublikos Prezidentas Konstitucijos 71 straipsnio pirmojoje dalyje numatytu laiku (per 10 dienų) Seimo priimto įstatymo nevetuoja ir nepasirašo, įstatymas įsigalioja, kai jį pasirašo ir paskelbia Seimo Pirmi­ninkas. Tokia pat įsigaliojimo tvarka numatyta ir referendumu priimtam įstatymui. Tik čia numatytas trumpesnis - penkių dienų promulgacijos terminas.

Pats principas, kad galioja tik paskelbti įstatymai, yra vienas iš svar­biausių teisinės valstybės požymių. Tačiau minėtame įstatyme jis įtvirtin­tas ydingai. Minėta, įstatymų įsigaliojimo bendra taisyklė yra tokia: įsta­tymas įsigalioja tą dieną, kai jį pasirašo ir „Valstybės žiniose" oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas. Vadinasi, įstatymas įsigalioja nuo pa­skelbimo dienos 00:00 valandos. Tačiau juk faktiškai apie įstatymo įsiga­liojimą Lietuvos gyventojai sužino tik gavę oficialų leidinį - „Valstybės žinias", kurios nuošalią vietovę gali pasiekti tik dienai baigiantis. Vadina­si, reikėtų pataisyti šią nuostatą ir taikyti tokią pat kaip ir kitiems teisės aktams nustatytą taisyklę.

Kitiems teisės aktams įsigalioti minėtame įstatyme dažniausiai numa­toma kitos dienos po paskelbimo taisyklė. Pavyzdžiui, šio įstatymo 9 straips-

1 Valstybės žinios. 1993, Nr. 12-296; 2002, Nr. 124-5626.

nio pirmojoje dalyje nustatyta, kad Vyriausybės nutarimai įsigalioja kitą dieną po to, kai jie Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro pasirašyti paskelbiami „Valstybės žiniose", jeigu pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

Įstatymo ar kito teisės akto galiojimas pasibaigia: a) kai jis panaikina­mas specialiu aktu; b) pakeičiamas kitu įstatymu ar kitokiu teisės aktu; c) pasibaigus terminui (jeigu įstatyme ar kitame teisės akte toks buvo nu­matytas) arba pasikeitus aplinkybėms ir sąlygoms, į kurias atsižvelgiant šis teisės aktas buvo priimtas (pvz., pasibaigus epidemijai, jeigu teisės ak­to galiojimas buvo siejamas tik su ja).

Norint tinkamai taikyti administracinę atsakomybę numatantį įstaty­mą, labai svarbu nustatyti administracinės teisės pažeidimo padarymo lai­ką. Tam reikia išsiaiškinti, koks pagal objektyviosios pusės požymius tei­sės pažeidimas yra padarytas. Teisei priešingas veikas įprasta skirstyti į paprastas ir sudėtines. Veika laikoma paprasta, kai ją sudaro vienas tam tikras teisei priešingas veikimas (pvz., nustatyto greičio viršijimas) arba neveikimas (neatvykimas į privalomąją pradinę karo tarnybą).

Administracinės teisės pažeidimas yra sudėtinis, kai jis susideda iš ke­lių savarankiškų teisei priešingų veiksmų arba padaromas tam tikru būdu laiko atžvilgiu. Galima išskirti tokius sudėtinius administracinės teisės pa­žeidimus, susidedančius iš: 1) dviejų ir daugiau skirtingų veiksmų; 2) al­ternatyvių veiksmų; 3) pakartotinių veiksmų; 4) trunkamųjų veiksmų; 5) tęstinių veiksmų.

Trunkamasis nusižengimas yra veikimas arba neveikimas, po kurio il­gą laiką nevykdoma teisinė pareiga. Dažniausiai trunkamasis nusižengi­mas padaromas neveikimu (pvz., pajamų slėpimas, gyvenamosios vietos nedeklaravimas ir pan.).

Tęstinis nusižengimas susideda iš keleto analogiškų veiksmų, kurie tu­ri vieną tikslą ir jų visuma sudaro administracinės teisės pažeidimą, nors kiekvienas veiksmas yra savarankiškas teisės pažeidimas (pvz., buhalteri­nės apskaitos taisyklių pažeidinėjimas).

Taip pat svarbu, ar konstatuoti teisės pažeidimą pakanka pačio veiks­mų fakto, ar reikia ir veikos sukeltų padarinių (plačiau apie tai bus kalba­ma analizuojant teisės pažeidimo objektyviąją pusę).

Taigi atsižvelgiant į veikos rūšį teisės pažeidimo padarymo laikas gali būti fiksuojamas įvairiai. Tai:

1) pavojingos visuomenei veikos pabaiga esant formaliajam nusi­žengimui;

2) padarinių atsiradimo laikas esant materialiajam nusižengimui; 3) paskutinio veiksmo pabaiga, kai veiką sudaro keli veiksmai; 4) veikos nutraukimo momentas esant trunkamajam nusižengimui;

NORMINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Teisės aktai, nustatantys administracinę atsakomybę

164 165

5) paskutinio į nusižengimo sudėtį įeinančio veiksmo pabaiga esant tęstiniam nusižengimui.

Ne mažiau svarbus taikyti administracinę atsakomybę yra ir įstatymo galiojimo tam tikroje teritorijoje klausimas. Būtų lengviausia pasakyti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai dėl administracinės atsakomybės galioja visoje valstybės teritorijoje. Tačiau teisinės ir geog­rafinės šalies ribos nesutampa. Teisinės šalies ribos apibrėžiamos daug plačiau. Tarptautinės teisės požiūriu Lietuvos teritoriją sudarytų:

1) žemės paviršius ir gelmės tarp valstybės sienų; 2) vidaus vandenys; 3) teritoriniai vandenys (12 jūrmylių pločio Baltijos jūros pakrančių

vandenys); 4) pasienio upės ir ežerai iki skiriamosios linijos; 5) oro erdvė virš sausumos ir vandenų teritorijos; 6) civiliai jūrų laivai ir orlaiviai su Lietuvos skiriamaisiais ženklais, esan­

tys neutraliose teritorijose; 7) bet kur esantys karo laivai ir orlaiviai su Lietuvos skiriamaisiais

ženklais; 8) Lietuvos ambasadų teritorija kitose šalyse. Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidimų

kodekso 2004 m. projekte kiek kitaip apibūdinama įstatymų dėl atsakomy­bės už administracinės teisės pažeidimus galiojimo teritorija. Jame pasa­kyta, kad pagal šį kodeksą atsako asmenys, padarę administracinius teisės pažeidimus Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais. Projekte nustatyta, kad jo specialiojoje dalyje numatytais atvejais atsako ir asmenys, kurie padarė administracinius teisės pažeidimus Lietuvos Respublikos ekonominėje zo­noje Baltijos jūroje, taip pat atsako asmenys, administracinius teisės pažei­dimus padarę ne Lietuvos valstybės teritorijoje, jei šio kodekso specialio­joje dalyje numatyti padariniai kilo Lietuvos valstybės teritorijoje.

Taigi gali kilti klausimas, kurios šalies teisę pažeidė asmuo, atlikda­mas teisei priešingą veiką buvęs orlaivyje ar traukinyje, kirtusiame kelių šalių sienas. Dažni atvejai, kai skirtingose šalyse ta pati veika vertinama pagal skirtingus įstatymus (vienur - administracinis nusižengimas, kitur -nusikaltimas, vienur baudžiama griežtai, kitur - visai nėra teisės pažeidi­mo). Tokias kolizines situacijas pasienio valstybės bando spręsti sudary­damos tam tikras sutartis arba tai tenka daryti nusižengimą tiriantiems pareigūnams.

Apie savivaldos institucijų ar aukštesniųjų administracinių vienetų (ap­skričių) valdymo institucijų priimtus' teisės aktus pasakytina tik tiek, kad jie galioja tik savivaldybės arba apskrities teritorijoje.

III DALIS

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

NORMINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

166

5 SKYRIUS ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMAS

1. TEISĖS PAŽEIDIMO SĄVOKA, SUDĖTIES ELEMENTAI IR TEISĖS PAŽEIDIMŲ RŪŠYS

Teisės pažeidimas - tai priešinga teisei, kalta fizinių ar juridinių asmenų veika, kuria pažeidžiama tam tikra tvarka valstybėje, tam tikros teisinės vertybės.

Veika yra išoriškai pasireiškiantis žmogaus elgesys. Jis gali pasireikšti aktyviais veiksmais arba neveikimu (tam tikros pareigos nevykdymu).

Žmogaus mintys, įsitikinimai, pažiūros, kad ir kaip neigiamai būtų ver­tinami visuomenės nuomonės, negali būti laikomi teisės pažeidimais, kol jie nepasireiškia išoriškai ir nepažeidžia nustatytų teisinių draudimų.

Žmogaus teisė turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti įtvirtinta Lietu­vos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje: „Žmogui neturi būti kliu­doma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas. Laisvė reikšti įsitikini­mus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai"1.

Tačiau Konstitucija įtvirtina ir tam tikrą suteiktoms teisėms įgyven­dinti pareigų vykdymą, tam tikrą teisių ir pareigų pusiausvyrą. Konstitu­cijos 28 straipsnyje nustatyta: „Įgyvendindamas savo teises ir naudoda­masis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių"2. Vadina­si, pažeidus šį balansą, gali tekti patirti tam tikrų neigiamų padarinių -įstatymų ar kitų teisės aktų suteiktos teisės apribojamos tiek, kiek buvo atsisakyta vykdyti teises atitinkančias pareigas. Tai reiškia, kad tokiu at­veju valstybės vardu bus taikomos teisinės atsakomybės priemonės. Lai­kantis tokios koncepcijos, teisės pažeidimu suprantamas „asmens nau­dojimasis subjektinėmis teisėmis sąmoningai atsisakant vykdyti pareigas, kurių vykdymą įstatymas laiko būtina sąlyga legalizuoti asmens naudoji­mąsi subjektinėmis teisėmis visuomenėje"3.

1 Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo lei­dykla, 1993. P. 20.

2 Ten pat. P. 20. 3 A. Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 344.

169

Toks teisės pažeidimo apibrėžimas labai gerai parodo teisinės atsa­komybės esmę ir turinį, teisinės atsakomybės santykio dalyvių teisinę padėtį.

Norint traktuoti veiką kaip teisės pažeidimą ne visada pakanka vien veikimo arba neveikimo. Įstatymo numatytais atvejais reikia ir žalingų veikos padarinių bei priežastinio veiksmų ir jų sukeltų padarinių ryšio.

Padaręs teisės draudžiamus veiksmus arba neįvykdęs teisės nustatytų pareigų asmuo gali būti baudžiamas tik tada, kai šie veiksmai atlikti są­moningai, išreiškia asmens valią.

Taigi svarbiausi dalykai, kurie parodo teisės pažeidimo esmę, yra vei­kos pavojingumas ir priešingumas teisei. Teisėkūroje šie du aspektai turi būti labai gerai įsisamoninti. Įstatymų leidėjas turi greitai reaguoti į tam tikrų neigiamų reiškinių pavojingumą visuomenei ir imtis saugoti visuoti­nę tvarką visomis, tarp jų ir teisinės atsakomybės priemonėmis. Tam tikra veika, netekusi pavojingumo visuomenei, turėtų būti kuo greičiau pašalin­ta kaip persekiojama galiojančios teisės sistemos teisinių sankcijų. Tačiau dažni atvejai, kai ne viskas, kas draudžiama įstatymo, objektyviai yra pavo­jinga visuomenei. Tada atsiranda pagrindas teisiniam nihilizmui, žmonės praranda pasitikėjimą teise, degraduoja tokias teisės normas turintys tai­kyti pareigūnai. Tokios situacijos pavyzdys galėtų būti grupės asmenų nu­teisimas už naminio alaus gamybą 2000 m. pabaigoje - 2001 m. pradžio­je. Sukėlus triukšmą spaudoje kalčiausi liko galiojančią Baudžiamojo kodekso normą taikę teisėjai, o ne ją sukūrę ir priėmę asmenys!

Galimas ir atvirkščias dalykas - ne viskas, kas pavojinga visuomenei, draudžiama teisės normomis. Pavyzdžiui, ilgą laiką niekaip nepavyko nu­statyti tinkamos šunų laikymo ir vedžiojimo tvarkos, nors nuolat nuo šių naminių gyvūnų nukenčia žmonės, ypač vaikai, neišvengiama ir mirtino apkandžiojimo. Tai akivaizdžiai kelianti pavojų visuomenei problema, ku­rią spręsti teisinėmis priemonėmis imta tik po to, kai 2001 m. pradžioje žmogus panaudojo teisėtai laikomą ginklą prieš jį užpuolusį šunį, buvusį su savo šeimininku parke, kuriame apskritai draudžiama vedžioti šunis.

Teisės pažeidimai identifikuojami nustačius tam tikrus jų požymius. Vieni šių požymių yra neesminiai, tik suteikiantys papildomą informaci­ją, kiti požymiai būtinai turi būti konstatuoti, norint vieną ar kitą veiką traktuoti kaip vienos ar kitos rūšies teisės pažeidimą. Vieni požymiai yra pastebimi kaip veikos išorinis pasireiškimas, kiti apibūdina patį veiką pa­dariusį asmenį, jo psichinį santykį su daroma veika, jos padarinių suvoki­mą. Pagal tai visi teisės pažeidimo požymiai gali būti grupuojami į tam tikras grupes, sudarančias teisės pažeidimo sudėties elementus. Skiriami šie bet kokio teisės pažeidimo sudėties elementai: 1) objektas; 2) objek­tyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė.

Visi teisės pažeidimai gali būti skirstomi į šešias savarankiškas rūšis: nusikaltimus, konstitucinius deliktus, administracinės teisės pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, drausmines pražangas ir civilinės teisės delik­tus. Norint kurią nors veiką traktuoti kaip vieną iš čia paminėtų teisės pažeidimų, t. y. vertinti ją kaip teisei priešingą pavojingą visuomenei vei­ką, būtina nustatyti visus išvardytus tipiškiausius, esminius objektyvius ir subjektyvius veikos požymius.

Už kiekvieną pažeidimą kaltiems asmenims taikoma atitinkamos rū­šies teisinė atsakomybė - baudžiamoji, konstitucinė, administracinė, tar­nybinė, drausminė ir civilinė. Kartu su tarnybine ir drausmine atsakomy­be gali būti taikoma ir materialinė atsakomybė.

2. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO SĄVOKA

Administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarė ad­ministracinės teisės pažeidimus. Tai yra antrasis - faktinis administraci­nės atsakomybės pagrindas.

Administracinės teisės pažeidimo sąvokos apibrėžimas, jo pagrindi­nių požymių nustatymas turi labai svarbią teorinę ir praktinę reikšmę: tinkamai nustačius administracinės teisės pažeidimo požymius, galima teisingai jį juridiškai kvalifikuoti, atriboti nuo nusikaltimo ir kitų rūšių teisės pažeidimų.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse šios rūšies teisės pažeidi­mas vadinamas administraciniu teisės pažeidimu.

Manytume, kad toks teisės pažeidimo apibūdinimas yra ydingas. Mi­nėta, vienas pagrindas atsirasti teisinei atsakomybei yra veikos priešingu­mas teisei, arba, kitaip tariant, padarymas teisės normoje uždraustų veiks­mų arba neatlikimas toje pat normoje nustatytų įpareigojimų. Vadinasi, teisinė atsakomybė atsiranda už teisės pažeidimą.

Teisės pažeidimus priimta skirstyti inter alia pagal teisės, kurios nor­mos pažeistos, šakas: pavyzdžiui, darbo teisės normų pažeidimas (draus­minis nusižengimas), baudžiamosios teisės normų uždraustų veikų pada­rymas (nusikaltimas), konstitucinės teisės pažeidimas ir t.t.. Vadinasi, logiškiau sakyti administracinės teisės pažeidimas1.

1 Beje, pirmasis šios rūšies teisės pažeidimo sąvoką pradėjo vartoti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pavyzdžiui, ši teisinė kategorija pavartota šiose kasacinėse nutartyse: 1997 m. balandžio mėn. 2 d. nutartyje byloje Gintas Stonkus v. Alytaus miesto ir rajono policijos komisariatas (civ. byla Nr. 3K-329/1997, kategorija 20); 1996 m. kovo 28 d. nutartyje byloje Virginijus Gžimaila v. Akmenės PK Kelių policija (civ. byla 3K-758/1996, kategorija 20); 1996 m. balandžio 12 d. nutartyje byloje pagal Antano Geležiūno skundą Nr. 3K-677/1996 (kategorija 20); 1996 m. balandžio mėn.

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimas

170 171

Administracinės teisės pažeidimai yra savarankiška teisės pažeidimų rūšis, todėl jiems būdingi tiek apskritai teisės pažeidimo, tiek specifiniai požymiai, padedantys jį geriau identifikuoti.

Galima nurodyti tokius administracinės teisės pažeidimo požymius. Tai: a) išoriškai pasireiškianti veika (veikimas arba neveikimas); b) visuo­menei pavojinga veika; c) priešinga teisei veika; d) kalto asmens padary­ta veika; e) veika, už kurią taikomos administracinės nuobaudos.

Šie administracinės teisės pažeidimo požymiai įtvirtinti ir Administ­racinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnyje: „Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar ne­atsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administ­racinė atsakomybė už šiuos kodekse numatytus pažeidimus atsiranda, jei­gu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtrau­kia baudžiamosios atsakomybės."

Kiek kitaip administracinės teisės pažeidimas apibūdintas Teisingu­mo ministerijos parengto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2004 m. projekte: administracinis teisės pažeidimas yra šio kodekso už­drausta veika (veikimas arba neveikimas), už kurią numatyta administra­cinė nuobauda. Administracinė atsakomybė už šiame kodekse numaty­tus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Dabar apie kiekvieną iš šių požymių atskirai. Veika - tai išoriškai pasireiškiantis ir dažnai tam tikrų padarinių suke­

liantis valingas žmogaus elgesys. Ji padaroma veikimu arba neveikimu. Dauguma administracinės teisės pažeidimų yra padaromi aktyviais veiks­mais. Yra ir tokių nusižengimų, kurie gali būti padaromi ir aktyviais veiks­mais, ir neveikimu. Tai dažniausiai įvairių taisyklių pažeidimai, pavyzdžiui, transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, ir kita.

Pavojingumas visuomenei pasireiškia tuo, kad administracinės teisės pažeidimu kėsinamasi į tam tikrą visuomenėje nustatytą tvarką, tam tik­ras teisines vertybes, joms padaroma tam tikra žala.

Įvairios teisinės vertybės yra kėsinimosi objektas. Tačiau veikos pavo­jingumą dažnai lemia ne vien pats kėsinimosi objektas, bet ir kiti veikos požymiai, tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs: padarytos žalos pobūdis ir

15 d. nutartyje byloje pagal Dainiaus Kuliešos skundą Nr. 3K-161/1996 (kategori­ja 20); 1996 m. balandžio 22 d. nutartyje byloje pagal pareiškėjų Gedimino Butkaus ir UAB „Mimeta" skundą Nr. 3K-171/1996 (kategorija 22); 1996 m. birželio 10 d. nutar­tyje byloje pagal S. Garšanikovo skundą Nr. 3K-944/1996 (kategorija 20) ir kt.

dydis, veikos aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų kartoti¬ numas ir panašiai.

Pavyzdžiui, Vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. vasario 14 d. nutartyje pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn <...> gali būti trau­kiama ne už bet kokį mokesčių mokėjimo taisyklių pažeidimą, o tik už tokį, kuris yra pavojingas ir kuriuo kėsinamasi į įstatymo saugomus teisi­nius gėrius1.

Veikos priešingumas teisei reiškia, kad pavojingą visuomenei veikimą ar neveikimą draudžia įstatymas ar kitoks teisės aktas (pvz., priimtas sa­vivaldybės institucijų). Veika gali būti priešinga teisei tiek tada, kai nesi­laikoma teisės aktų nustatytų draudimų, tiek ir kai nevykdomi administ­racinės teisės normų nustatyti teisiniai paliepimai.

Teisės pažeidimu bus traktuojamas tik toks teisės normų paliepimų ar draudimų nesilaikymas, kuris padarytas kaltai, t. y. tyčia arba neat­sargiai. Nebus administracinės teisės pažeidimu toks asmens poelgis, kuris buvo padarytas nepakaltinamo asmens jam negalint suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichikos ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės bū­senos (ATPK 19 str.).

Tam tikrų diskusijų kyla kalbant apie juridinių asmenų atsakomybę. Štai rusų teisininkas D. Bachrachas2, rašydamas apie įmonių administra­cinę atsakomybę, skiria administracinę atsakomybę esant kaltei ir jos ne­sant. Teigiama, kad fiziniai asmenys atsako tik esant kaltei, o organizaci­jos - nepriklausomai nuo kaltės. Taigi subjektai, taikantys atsakomybę, neprivalą įrodinėti įmonės kaltės. Užtenka teisės pažeidimo fakto. Tai vadinama objektyviu pakaltinamumu.

Lietuvos teismų praktika formuojasi kita linkme. Minėta, Administ­racinių teisės pažeidimų kodekso dar nėra numatyta, kad administraci­nėn atsakomybės gali būti traukiamos įmonės, tačiau tokia galimybė nu­matyta daugelyje kitų įstatymų. Juose tokie klausimai kaip kaltė neapibrėžiami.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs keletą kasacinių nutarčių, kuriose formuluojama doktrina, kad ekonominės sankcijos savo esme yra administracinės nuobaudos. Todėl, taikant tokią nuobaudą, turi būti laiko­masi visų nuobaudos skyrimo taisyklių: atsižvelgiama į kaltės formą, atsa­komybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo trukmę, pada-

1 Administracinė byla Nr. 291-03 G. Mazurka v Kauno apskrities VMIII Administ­racinių teismų praktika Nr 4 Vilnius: Teisinės informacijos centras 2004. R 71-74.

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimas

172

173

rinius ir t.t.1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija byloje dėl Kon­kurencijos tarybos nutarimo vienareikšmiškai pasisakė, kad negalima taiky­ti administracinės atsakomybės įmonei be kaltės. Tačiau kokios pozicijos lai­kysis administraciniai teismai, dabar nagrinėjantys tokias pačias bylas, dar galutinai pasakyti negalima, nes taip aiškiai suformuluotos juridinių asme­nų kaltės doktrinos jų priimamuose nutartyse iki šiol nebuvo išdėstyta2.

Administracinių nuobaudų taikymas reiškia, kad padariusiam ad­ministracinės teisės pažeidimą kaltam asmeniui skiriamos įstatymų nu­matytos administracinės prievartos priemonės - administracinės nuo­baudos.

Kitaip negu baudžiamosios teisės moksle, kur, galima sakyti, išsamiai išnagrinėta nusikaltimo sudėtis, administracinės teisės pažeidimo anali­zei skirta nepakankamai dėmesio.

Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nėra gausu bylų, kuriose būtų pasisakyta administracinės teisės pažeidimo klausimu. 1984 m. va­sario 21 d. buvo išnagrinėtas jau minėtas turko Abdulbaki Oztūrko, gyve­nančio Vokietijoje, skundas prieš Vokietijos valstybę. Ginčas kilo dėl ke­lių eismo taisyklių pažeidėjo įpareigojimo apmokėti vertėjo teisme patirtas išlaidas. Šioje byloje teismas pasisakė daug plačiau - administracinės tei­sės pažeidimo ir baudžiamojo nusikaltimo santykio klausimu. Iš bylos matyti, kad pagal Vokietijos teisę veiksmas, inkriminuotas Abdulbaki Oztūrkui, buvo administracinio pobūdžio. Teismas pabrėžė, kad Vokieti­joje nėra griežtos ribos tarp baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų ir kad valstybės atsakovės pateikti argumentai dėl veikos rūšinio priklau­somumo yra tik sąlyginiai, t. y. teismas pats vertina, kokios rūšies teisės pažeidimas padarytas.

Teismas išaiškino, kad svariausias vertinimo elementas yra nusižengi­mo prigimtis, nagrinėjama kartu su tam tikra sankcija. Teismas taip pat konstatavo, kad įprasta terminų reikšme baudžiamosios teisės pobūdžio yra tie pažeidimai, kuriuos padariusieji gali būti nubausti bausmėmis, tu-

1 Jau minėtos 1998 m. rugsėjo 14 d. nutartis Nr. 3K-53/98 byloje pagal pareiškėjo UAB „Sirowa" skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, 1999 m. kovo 17 d. nutar­tis Nr. 3K-3-31/99 byloje pagal UAB „Muaro krautuvė" dėl Vilniaus m. valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo, 1999 m. balandžio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-50/99 byloje pagal H. Juchnevičiaus skundą dėl Vilniaus m. valstybinės mokesčių inspekci­jos sprendimo.

2 Pažymėtina, kad pastaruoju metu ir administraciniuose teismuose, nors ir ne­drąsiai, imta pasisakyti šiuo klausimu. Minėta, kad Vyriausiojo administracinio teis­mo 2003 m. sausio 3 d. nutartyje pabrėžta, jog ekonominė sankcija pagal Mokesčių administravimo įstatymą gali būti skiriama tik esant bendrosioms teisinės atsako­mybės sąlygoms, įskaitant ir kaltę // Adm. byla Nr. A3-88-03 V. Balčius v. VMI.

rinčiomis „nukreipiantį poveikį" ir kurios paprastai numato laisvės at­ėmimą ar baudą. Abdulbaki Oztūrko nusižengimą teismas traktavo kaip atitinkantį Konvencijos 6 straipsnio numatytą baudžiamojo pobūdžio nu­sižengimą. Teismas pripažino, jog kalbama apie lengvą nusižengimą, bet nėra pagrindo manyti, kad baudžiamasis nusižengimas pagal konvenciją būtinai implikuoja tam tikrą sunkumo laipsnį. Teismas pabrėžė, kad būtų nesuderinama su Konvencijos 6 straipsnio objektu ir tikslu leisti valsty­bei išimti iš šio teksto veikimo srities visą pažeidimų kategoriją vien dėl to, kad jie laikomi lengvais.

Taigi iš tokio Europos žmogaus teisių teismo padaryto administraci­nės teisės pažeidimo sąvokos traktavimo galima prieiti išvadą, kad kiekvie­nas nusižengimas, baudžiamas bauda ar laisvės atėmimu (taigi ir admi­nistraciniu areštu), prilyginamas baudžiamajam nusikaltimui1. Jo sunkumo, pavojingumo visuomenei laipsnis neturi reikšmės. Tam tikras skirstymas į rūšis (administracinės teisės pažeidimus, kriminalinius nusi­žengimus, nusikaltimus) yra valstybės vidaus reikalas. Kita vertus, teis­mas, interpretuodamas Konvenciją, daro išvadą, kad skirti nuobaudas (bausmes) už tokius nusižengimus gali ne tik teismas, jeigu tik numato­ma galimybė tokį nutarimą apskųsti ir patikrinti jo teisėtumą teisme2.

3. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ ATRIBOJIMAS NUO KITŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ RŪŠIŲ

Minėta, visus teisės pažeidimus pagal pobūdį ir socialinį reikšmingumą galima skirstyti į nusikaltimus, konstitucinius, administracinius, tarnybos, drausminius nusižengimus ir civilinius deliktus. Norint taikyti administ­racinę atsakomybę nenusižengiant jos principams, būtina tinkamai juri­diškai kvalifikuoti teisės pažeidimus ir taikyti pažeidėjams poveikio prie­mones. Todėl svarbu atriboti teisės pažeidimų rūšis viena nuo kitos. Atribojimo kriterijai gali būti įvairūs. Viena vertus, teisės pažeidimus vie­nus nuo kitų galima atriboti pagal teisės pažeidimo sudėties elementų požymius, galimas ir kitoks kriterijų sąrašas. Teisės pažeidimų vienų nuo kitų atribojimas galimas ir šiais kriterijais: 1) pavojingumo visuomenei laipsniu ir pobūdžiu; 2) priešingumu teisei; 3) teisiniais padariniais.

Nusikaltimas, konstitucinis, administracinis nusižengimas, civilinis de-liktas, tarnybinis, drausminis nusižengimai - visi jie yra daugiau ar ma-

1 Nors teismas šiuo klausimu nėra iki galo nuoseklus: žr., pvz., Ravnsborg case. Judgement of 23 March 1994. Series A. 283-A. pastr. 35; Putz case. Judgement of 22 February 1996. Reports 1996-1, Vol. 4. pastr. 37.

2 Plačiau apie tai: V. Berger. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija. Vil­nius: Pradai, 1997. P. 330-331.

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimas

174 175

žiau pavojingos veikos. Jomis pažeidžiamos tam tikros teisinės verty­bės. Tačiau administracinis nusižengimas, civilinis deliktas, drausminis nusižengimas yra mažiau pavojingi už nusikaltimus, dažniausiai ir pa­dariniai būna skirtingi.

ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO IR NUSIKALTIMO SKIRTYBĖS

Administracinės teisės pažeidimai ir nusikaltimai dažnai turi daug pana­šių požymių ir daugiausiai klausimų kvalifikuojant veiką kyla dėl to, kuris kodeksas - Administracinių teisės pažeidimų ar Baudžiamasis - nustato atsakomybės už ją priemones. Tačiau vienu metu negali būti taip, kad veika būtų kvalifikuojama pagal abu kodeksus. Todėl kvalifikuojant vei­ką labai svarbu žinoti, kaip atskirti nusikaltimą nuo administracinio nusi­žengimo.

Minėta, kad vienas iš pagrindinių požymių, leidžiančių atskirti šias tei­sės pažeidimų rūšis, yra skirtingas jų pavojingumo visuomenei laipsnis. Nusikaltimas pavojingesnis visuomenei, administracinės teisės pažeidi­mas - mažiau pavojingas. Kokios pavojingos visuomenei veikos yra pri­pažįstamos nusikaltimais arba baudžiamaisiais nusižengimais, nustato Baudžiamasis kodeksas.

Nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiame Baudžiamajame kodekse nu­sikaltimo sąvoka gana paprasta: „Nusikaltimas yra pavojinga ir šiame ko­dekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta lais­vės atėmimo bausmė."

Kadangi už nusikaltimus skiriama ne tik laisvės atėmimo bausmė, jo sąvoka nebūtų visa apimanti, nepateikus baudžiamojo nusižengimo api­brėžimo: Baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir šiame kodekse už­drausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusi­jusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnyje administraci­nio nusižengimo sąvoka suformuluota šitaip: „Administraciniu teisės pa­žeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba ne­atsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę."

Kaip matome, šiame apibrėžime nieko nepasakyta apie administraci­nio nusižengimo pavojingumą visuomenei. Tačiau analizuojant Administ­racinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnį ir jame numatytas administ­racinės atsakomybės priemonėmis ginamas teisines vertybes akivaizdu, kad administracinės teisės pažeidimas taip pat yra pavojingas visuome­nei. Minėtame straipsnyje sakoma, kad administracinės teisės pažeidimu

„kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką". Tai yra teisinės vertybės, saugomos administ­racinės ir baudžiamosios atsakomybės priemonėmis. Kėsinimasis į jas yra pavojingiausi nepagarbos teisės normų nustatytai tvarkai pasireiškimai. Ydinga šioje normoje yra kitkas - administracinės atsakomybės priemo­nėmis saugomų vertybių hierarchija. Minimas sąrašas turi prasidėti žmo­gaus teisių ir laisvių prioriteto pabrėžimu. Šią klaidą bandoma taisyti Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2004 m. projekte, kuriame pasakyta, kad šio kodekso paskirtis yra administracinės teisės priemonėmis ginti žmogaus teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių teisės pažeidimų.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio antrojoje da­lyje nustatomas ir pagrindinis skiriamasis požymis: „Administracinė at­sakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jei­gu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės."

Šios Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos taip pat gali­ma įžvelgti tam tikrą ydingumą. Bendra teisinės atsakomybės taisyklė yra ta, kad švelnesnė atsakomybė turi prioritetą prieš griežtesnę (pvz., švel­ninantis atsakomybę įstatymas visada galioja atgal). Vadinasi, jeigu kyla Baudžiamojo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų kolizija, pagal bendruosius teisės principus turėtų būti taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekso numatyta atsakomybės priemonė. Deja, Administra­cinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnis formuluoja atvirkštinę nuo­statą. Tokia taisyklė išlieka ir jau minėtame kodekso projekte.

Beje, Vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. kovo 21 d. nutarty­je pabrėžė, kad administracinės nuobaudos paskyrimas nėra aplinkybė, daranti baudžiamąją bylą negalimą. Baudžiamosios bylos iškėlimas lemia administracinės teisės pažeidimo bylos negalimumą, tačiau administraci­nė byla nėra kliūtis iškelti baudžiamąją bylą1.

Taigi, gretinant minėtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas su Baudžiamojo kodekso, ypač naujojo, normomis, akivaizdi viena išvada - pagrindinį skirtumą lemia pavojingumo visuomenei laipsnis.

Gretinant nusikaltimus ir administracinius nusižengimus, artimus ob­jektyviosios pusės požymiais, takoskyrą tarp jų galima rasti pagal tam tik­rus požymius:

1) pagal teisės pažeidimo padarinius (pvz., ATPK 127 straipsnyje nu­statyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį

1 Administracinė byla Nr. 148-03 D. Sadonis v. Kauno kelių policija // Administraci­nių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004. P. 74-76.

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimas

176 177

lengvą kūno sužalojimą. Jeigu tokių taisyklių pažeidimu buvo ne­sunkiai ar sunkiai sutrikdyta sveikata, bus taikoma baudžiamoji at­sakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį). Kartais bau­džiamajai atsakomybei taikyti pakanka grėsmės atsirasti sunkių padarinių (pvz., pažeidus žmonių saugos darbe taisyklių reikalavi­mus - Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 str. ir Baudžia­mojo kodekso 176 str.);

2) pagal padarytą materialinę žalą (pvz., smulkusis, t. y. iki vieno MGL dydžio sumos, svetimo turto pagrobimas (be sunkinančių aplinky­bių) bus administracinis nusižengimas, numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje. Pagrobus didesnės vertės turtą bus taikoma baudžiamoji atsakomybė, numatyta Baudžiamo­jo kodekso 178 str.);

3) pagal teisės pažeidimo padarymo būdą, įrankius, priemones (pvz., ATPK 85 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta atsakomybė už medžioklės taisyklių pažeidimą. Tačiau už neteisėtą medžiojimą draudžiamomis priemonėmis bus baudžiama pagal Baudžiamojo ko­dekso 272 straipsnį).

Pagal priešingumo teisei požymį administraciniai nusižengimai skiriasi nuo nusikaltimų tuo, kad jie numatyti administracinę atsakomybę nusta­tančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Nusikaltimai numatyti tiktai Baudžiamajame kodekse.

Dar vienas skiriamasis bruožas - teisiniai padariniai. Padarius nu­sikaltimą, skiriama pati griežčiausia valstybės prievartos priemonė -kriminalinė bausmė. Padariusiam administracinės teisės pažeidimą kalti­ninkui gali būti skiriamas įspėjimas, bauda, administracinis areštas iki 30 parų, specialiosios teisės atėmimas, turto konfiskavimas, nušalinimas nuo darbo (pareigų). Baudžiamojoje teisėje nuteisimas sukelia ir tam tikrų neigiamų padarinių atlikus bausmę - teistumą. Administracinė nuobauda tokių padarinių nesukelia. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 straipsnyje tik nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasi­baigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinės teisės pa­žeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Taigi tam tikras baustumas pagal Administracinių teisės pažeidimų ko­deksą išlieka vienus metus nuo nuobaudos vykdymo pabaigos (pvz., nuo baudos sumokėjimo dienos, teisės atėmimo termino pabaigos ir pan.), tačiau tai visai kitas teisinis režimas negu esant teistumui.

ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO IR DRAUSMINIO NUSIŽENGIMO SKIRTYBĖS

Drausminis nusižengimas - tai priešinga teisei veika, kurią padarė dar­buotojas pažeisdamas vidaus darbo tvarką. Šią vidaus darbo tvarką daž­niausiai nustato įstaigos, įmonės, organizacijos vidaus darbo tvarkos tai­syklės ir kiti darbo teisės aktai. Drausminio nusižengimo subjektas yra asmuo, susietas su darbdaviu darbo sutartimi.

Administracinės teisės pažeidimas yra daugiausia valstybinio valdy­mo srities teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Administracinio nusižen­gimo subjektas gali būti kiekvienas asmuo, nesusietas su taikančiuoju at­sakomybę jokiais darbo ar tarnybos santykiais.

Kai kada padaryta veika gali būti tiek administracinės teisės pažeidi­mas, tiek drausminis nusižengimas. Tai yra vadinamieji mišrūs teisės pa­žeidimai. Jų pavyzdžiais gali būti darbo apsaugos, saugumo technikos, priešgaisrinės apsaugos, atmosferos oro apsaugos taisyklių ir kiti teisės pažeidimai.

ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO IR TARNYBINIO NUSIŽENGIMO SKIRTYBĖS

Tarnybinis nusižengimas - tai valstybės tarnautojo jam pavestų tarnybos pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Kitaip nei administraci­nio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo subjektas visada yra susietas tarnybinio pavaldumo santykiais su skiriančiuoju nuobaudą.

Galimas ir toks atvejis, kai, pavyzdžiui, policijos pareigūnas, apsvai­gęs nuo alkoholio vairuojantis transporto priemonę, Administracinių tei­sės pažeidimų kodekso 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nubaudžia­mas administracine nuobauda, o atitinkamos policijos įstaigos vadovas, sužinojęs apie padarytą teisės pažeidimą, atleidžia jį už pareigūno vardo pažeminimą (diskreditavimą). Šiuo atveju gali susidaryti įspūdis, kad as­muo du kartus baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą.

Tačiau tokia nuomonė būtų klaidinga. Tai yra visiškai skirtingi teisės pažeidimai, kadangi pirmuoju atveju pažeidžiama nustatyta saugaus eis­mo keliais tvarka (taikoma administracinė atsakomybė), o antruoju -nepriekaištingas policijos pareigūno tarnybos pareigų atlikimas1 (taiko­ma tarnybinė atsakomybė).

Paskyrus tarnybinę nuobaudą taip pat atsiranda tam tikrų padarinių, turinčių reikšmės tolesnei tarnybos eigai. Pavyzdžiui, iš Valstybės tarny-

1 Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimas

178179

bos įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatos galima padaryti išvadą, kad tarnybinė nuobauda, kaip ir administracinė, tam tikrus padarinius suke­lia vienus metus nuo jos paskyrimo.

Tačiau Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atleidus valstybės tarnautoją iš pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą jis negali būti priimamas į valstybės tarnybą trejus metus nuo atleidimo dienos.

Tai reiškia, kad šioje teisinėje situacijoje tarnybinė nuobauda galioja trejus metus.

ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO SKIRTUMAI NUO CIVILINĖS TEISĖS DELIKTO

Civilinės teisės deliktu pažeidžiamos turtinės kitų asmenų teisės, o civili­nių įstatymų numatytais atvejai - ir kitos, neturtinės, bet neatskiriamai su asmeniu susijusios vertybės: žmogaus garbė, orumas.

Administracinių nusižengimų ir civilinės teisės deliktų esminė skirty­bė yra ir ta, kad dažniausiai sankcijos už civilinį deliktą paskirtis yra at­kurti pažeistas turtines teises. Taigi ji yra kompensacinio pobūdžio. Tuo tarpu administracinė nuobauda nesiejama su konkretaus asmens pažeis­tų teisių atkūrimu. Dažniausiai to ir neįmanoma padaryti. Nors pažeidė­jas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn, jeigu nusižengimu pada­ryta žala, ji atlyginama arba nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo bylą (šalia nubaudimo), arba atskirai civilinio proceso tvarka. Minėta, už administracinės teisės pažeidimą skiriama viena iš administracinių nuo­baudų, o padariusiajam civilinį deliktą atsiranda pareiga atlyginti pada­rytus nuostolius, skiriama bauda, delspinigiai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikaltimas, administracinės teisės pa­žeidimas, drausminis nusižengimas ar civilinės teisės pažeidimas skiriasi dar ir atsakomybės subjektais. Už nusikaltimo padarymą atsako tik tas asmuo, kuris pats padarė konkrečią veiką. Tuo tarpu už administracinės ar civilinės teisės pažeidimo padarymą tam tikrais atvejais gali būti taikoma atsakomybė asmenims, kurie patys tokio pažeidimo nepadarė. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 13 straipsnio antrąją dalį už kai kuriuos nepilnamečių nuo 14 metų iki 16 metų padarytus administracinius nusižengimus baudžia­mi jų tėvai arba globėjai (rūpintojai). Panašiai yra ir civilinėje teisėje.

6 SKYRIUS ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO SUDĖTIS

1. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO SUDĖTIES APIBUDINIMAS

Teisės pažeidimo sudėties sąvoka atsirado baudžiamosios teisės srityje kaip nusikaltimo sudėtis. Baudžiamosios teisės teorijoje ši sąvoka (lot. cor-pus delicti) ilgą laiką turėjo tik procesinę reikšmę. XVI ir XVII amžiais corpus delicti buvo suprantamas kaip visi pėdsakai, kuriuos nusikalstama veika palieka išoriniame pasaulyje (auka, kraujo, kojų ir pan. pėdsakai). Tik XVIII a. pabaigoje ši sąvoka buvo pradėta sieti su materialine teise. Berods, tai daryti pirmieji pradėjo vokiečiai. Tačiau dar ilgą laiką šios sąvokos apibrėžime dominavo jos procesinė kilmė, t. y. labiau buvo pa­brėžiami išoriniai, objektyviosios pusės požymiai, mažiau dėmesio skiria­ma subjektyviajai pusei1.

Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma įvairių požymių, ku­riems esant veiką galima traktuoti kaip teisės pažeidimą.

Teisės pažeidimas, kaip realios tikrovės reiškinys, turi daugybę požy­mių. Iš jų galima išskirti turinčius teisinę reikšmę požymius ir tokios neturinčiuosius. Pirma grupė savo ruožtu gali būti padalyta į įeinan­čiuosius į pažeidimo sudėtį ir neįeinančiuosius (atsakomybę lengvinan­čios ir sunkinančios aplinkybės, aplinkybės, pašalinančios atsakomybę, ir pan.).

Taigi nusižengimas - realios tikrovės faktas, o nusižengimo sudėtis -loginė konstrukcija, teisinis pažeidimo suvokimas, apibūdinantis esmines realių reiškinių (t. y. visuomenei pavojingų veikų) savybes. Įstatymų leidė­jas nusižengimų požymių nekuria, o tik atrenka iš jų pačius esmingiausius, pačius svarbiausius ir iš jų konstruoja nusižengimų sudėtis. Loginė kon­strukcija įtvirtinama teisėje ir tampa privaloma norminio atsakomybės pa­grindo dalimi. Normoje įtvirtintų sudėties požymių išvardijimas yra būti­nas ir pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą. Realiai egzistuojantis veiksmas tik tada bus traktuojamas kaip nusižengimas, kai jame bus konstatuoti visi normoje išvardyti sudėties po­žymiai. Nesant nors vieno, nebus ir viso nusižengimo apskritai.

1 Plačiau žr.: Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. Vilnius: Eugrimas, 1996. P. 141.

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

180 181

Vadinasi, įstatyme sumodeliuota nusižengimo sudėtis yra sudedamoji nusižengimo norminio, juridinio pagrindo dalis. O veikos, turinčios visus sudėties požymius, padarymas yra faktinis pagrindas taikyti administra­cinę atsakomybę. Kitaip tariant, jeigu asmuo padarė pažeidimą, turintį visus sudėties požymius, vadinasi, yra faktinis pagrindas skirti administ­racinę nuobaudą.

Nusižengimą apibūdina įvairūs požymiai. Visų pirma nusižengimas pa­sireiškia tam tikrais tikrovėje pastebimais veiksmais (arba nieko nedary­mu), dažniausiai sukeliančiais tam tikrus padarinius, dėl to sutrinka nusta­tyta teisinė tvarka. Tai yra išoriniai, arba objektyvūs, nusižengimo požymiai.

Tačiau, minėta, nusižengimu gali būti pripažįstami tik sugebančio su­vokti aplinką ir joje vykstančius procesus asmens valingi veiksmai. Tai yra vidiniai, arba subjektyvūs, nusižengimo požymiai.

Visus šiuos požymius įprasta skirstyti į keturias grupes arba nusižen­gimo elementus: a) objektą; b) objektyviąją pusę; c) subjektą; d) subjek­tyviąją pusę.

Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nebus faktinio atsakomybės pagrindo. Tai yra svarbiausia nusižen­gimo sudėties, kaip teisės instituto, reikšmė.

Labai svarbu yra tinkamas padarytos veikos teisinis vertinimas. Išsi­aiškinus, kokius teisės pažeidimo požymius įstatymų leidėjas įtraukė į lo­ginę Administracinių teisės pažeidimų kodekso specialiosios dalies kon­krečios normos konstrukciją, ir nustačius, kad faktiškai padarytai veikai būdingi tie patys požymiai, galima padaryti išvadą, jog nusižengimas kva-lifikuotinas pagal šią teisės normą.

2. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO OBJEKTAS, JO RŪŠYS

Teisės pažeidimo objektas yra tai, į ką kėsinamasi arba kas pažeidžiama neteisėta veika. Senesnėje teisės literatūroje rasime, kad kėsinimosi ob­jektas yra visuomeniniai santykiai, saugomi ir ginami kurios nors teisės šakos (baudžiamosios, administracinės ir pan.) normų sankcijomis. Ta­čiau tokia nuomonė kelia pagrįstų abejonių. Kokie, pavyzdžiui, visuome­niniai santykiai pažeidžiami, jeigu vairuotojas nakties metu tuščiame greit­kelyje viršija nustatytą greitį? Tiesiog vienas žmonių bendruomenės, susiorganizavusios į valstybę, narių nesilaiko tam tikro susitarimo, tam tikros tvarkos, įtvirtintos bendrai privalomoje taisyklėje, vadinamoje tei­sės norma.

Todėl teisingesnė yra ta nuomonė, pagal kurią teisės pažeidimo objektas yra teisės normų saugomos asmeninės (biologinės), socialinės ir kitokios

vertybės (asmens ir jo teisių neliečiamumas, viešoji tvarka, politinė santvar­ka)1, tam tikri teisiniai gėriai, priklausantys žmogui ar visai visuomenei2.

Dabartinės lietuvių kalbos žodyne tarp gėrio reikšmių yra ir šios: (1) kas gera, dora; (2) turtas, gėrybė3, o žodis vertybė apibūdinamas kaip (1) ver­tas, brangus daiktas, (2) vertė, vertingumas4. Nusikaltimu ar administra­ciniu nusižengimu ir kėsinamasi į tam tikrus gėrius, į tam tikras vertybes, kurios valstybėje saugomos teisės normų. Nusižengimo, nusikaltimo pa­vojingumas tuo ir pasireiškia, kad teisės normomis įtvirtinamos tos verty­bės, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti normalų ir saugų žmonių gyve­nimą, tinkamą valstybės funkcionavimą ir panašiai.

Minėta, jeigu nėra bent vieno teisės pažeidimo sudėties elemento, ne­galima padarytos veikos vertinti kaip teisės pažeidimo. Taigi nusižengi­mo objektas yra būdingas kiekvienai visuomenei pavojingai ir priešingai teisei veikai. Kitaip tariant, jeigu veika nėra nukreipta prieš administraci­nio įstatymo ar kito teisės akto saugomą objektą, t. y. prieš vienas ar kitas teisines vertybes, ji nebus administracinės teisės pažeidimas.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad nusižengimu pažeidžiama teisės norma. Tačiau pati teisės norma savaime jokios vertės neturi, joje tik įtvir­tinamos, aprašomos tam tikros teisinės vertybės, kurias saugo administ­racinę atsakomybę nustatantys įstatymai ar kiti teisės aktai.

Nusižengimo objektu negali būti laikomi ir materialaus pasaulio daik­tai ar pats žmogus. Tai gali būti traktuojama kaip nusižengimo dalykas, o ne objektas. Patys daiktai yra tik teisinės vertybės forma, patys savaime neturintys jokios teisinės reikšmės. Pavyzdžiui, automobilis ar kitas daik­tas jokios vertės teisiniu požiūriu neturi. Jo reikšmė susijusi su teisinėmis vertybėmis „nuosavybė", „naudojimasis" ir panašiai. O teisės pažeidimo dalyku dažniausiai laikomi fiziniai išorinio pasaulio daiktai, kuriems da­rydamas poveikį pažeidėjas pažeidžia tam tikras teisines vertybes.

Administracinės teisės pažeidimo objektas visų pirma yra administra­cinės teisės normose aprašytos, įtvirtintos teisinės vertybės, reikšmingos įgyvendinant valstybinę valdžią, tenkinant žmonių poreikius šioje srityje, užtikrinant tinkamą valstybės reikalų tvarkymą ir žmonių saugumą.

Greta to administracinės atsakomybės priemonėmis ginamos ir kitų teisės šakų (konstitucinės, darbo, žemės, finansų teisės ir kt.) normų įtvir­tintos teisinės vertybės.

1 A. Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 346. 2 Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. Vilnius: Eugrimas, 1996. P. 155. 3 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. IV leidimas. Vilnius: Mokslo ir enciklope­

dijų leidybos institutas, 2000. R 172. 4 Ten pat. R 924.

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo sudėtis

182 183

Administracinės atsakomybės priemonėmis ginamų vertybių sąrašą galima rasti Administracinių teisės pažeidimų kodekse (9 str.), kituose administracinę atsakomybę nustatančiuose įstatymuose. Tai - žmonių tei­sės ir laisvės, viešoji tvarka, nuosavybė, nustatyta valdymo tvarka ir kita.

Ne kiekvienoje teisės normoje tiesiogiai aprašomi teisės pažeidimo objekto požymiai. Kartais juos reikia nustatyti pagal normos vietą teisės aktų sistemoje, pačios normos turinį. Tam skirtas ir teisės pažeidimo ob­jekto skirstymas į rūšis.

Objektų klasifikacija svarbi ir kodifikuojant teisės normas, t. y. nusta­tant konkrečios normos vietą kodifikuotame akte. Antra vertus, kai tokia norma taikoma, suradus jos vietą sisteminiame akte, galima lengviau iden­tifikuoti objektą, kartu tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Administracinių nusižengimų (kaip ir nusikaltimų) objektus įprasta skirstyti į šias rūšis: a) bendrasis; b) rūšinis (specialusis); c) tiesioginis.

Bendrasis administracinės teisės pažeidimo objektas yra visos tos tei­sinės vertybės, kurias saugo administracinės atsakomybės priemonės. Tos teisinės vertybės iš esmės išvardytos Administracinių teisės pažeidimų ko­dekso 9 straipsnyje. Tai: 1) žmonių teisės ir laisvės; 2) nuosavybė; 3) vals­tybinė, viešoji ir nustatyta valdymo tvarka.

Galima teigti, kad šių vertybių visuma ir yra bendrasis administracinio nusižengimo objektas, nors šį sąrašą būtų galima labiau detalizuoti.

Rūšinis (specialusis) administracinės teisės pažeidimo objektas yra viena­rūšių arba tapačių teisinių vertybių grupė, saugoma administracinės atsako­mybės priemonėmis. Tokie rūšiniai objektai yra išvardyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso specialiojoje dalyje, pagal juos sudaryta ir šios kodekso dalies struktūra. Tai aplinkos apsauga, valdymo tvarka, nuosavy­bė, viešoji tvarka ir kt. Pažymėtina, kad tiek Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso 9 straipsnio konstrukcija, tiek Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso specialiosios dalies struktūra yra kritikuotina, kadangi nustato totalitarinei valstybei būdingą vertybių hierarchiją - jas pradedama vardin­ti ne nuo žmogaus neliečiamybės, ne nuo jo teisių ir laisvių apsaugos.

Dažni atvejai, kai kėsinamasi ne į vieną, o į kelis rūšinius objektus. Pavyzdžiui, girtas asmuo teismo salėje posėdžio metu išplūsta teisėją. Ši veika gali būti kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų ko­dekso 174 straipsnį (nedidelis chuliganizmas), 178 straipsnį (girto pasi­rodymas viešoje vietoje) ir 1861 straipsnį (nepagarba teismui). Rūšiniai objektai šiais atvejais du: viešoji tvarka ir teisingumo vykdymas.

Tiesioginis objektas yra ta teisinė vertybė, kuri pažeidžiama konkrečia veika. Minėtu nusižengimu, numatytu Administracinių teisės pažeidimų ko­dekso 1861 straipsnyje, kurio rūšinis objektas yra teisingumo vykdymas, gali būti pažeidžiamos įvairios teisinės vertybės: nustatyta teismo posėdžio tvar­ka, teisėjo garbė ir orumas, posėdžio dalyvių garbė ir orumas ir panašiai.

Kvalifikuojant veiką visų pirma svarbu nustatyti rūšinį objektą arba, kitaip tariant, susirasti atitinkamą Administracinių teisės pažeidimų ko­dekso specialiosios dalies skirsnį. Tiesioginio objekto nustatymas yra la­bai svarbus veiksmas tinkamai ir galutinai kvalifikuojant teisės pažeidimą pagal konkrečią teisės normą, įtvirtintą tam tikrame įstatymo (ar savival­dybės institucijos sprendimo) straipsnyje ar jo dalyje.

Tikslaus bendrojo, rūšinio ir tiesioginio objekto nustatymo reikšmę gerai iliustruoja Vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėta admi­nistracinė byla, kurioje pareiškėjas buvo nubaustas bauda ir nusižengi­mo įrankių konfiskavimu pagal Administracinių teisės pažeidimų ko­dekso 85 straipsnio antrąją dalį už tai, kad su dviem nenustatytais asmenimis dalyvavo neteisėtoje medžioklėje, panaudojant graižtvinį šautuvą1. Apygardos administracinis teismas bylą nutraukė nesant nu­sižengimo įvykio motyvuodamas tuo, esą neįrodyta, kad pareiškėjas da­lyvavo neteisėtoje medžioklėje, nes nenustatyti kiti medžioklėje daly­vavę asmenys, kurių atžvilgiu yra sustabdyta baudžiamoji byla. Vyriausiasis administracinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priėmė naują sprendimą palikti nepakeistą rajono aplinkos apsaugos agentūros nutarimą. Antrosios instancijos teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad šiuo atveju buvo pasikėsinta į du objektus: visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei aplinkos apsau­gą. Atsakomybei pagal Baudžiamojo kodekso 234 straipsnį atsirasti užtenka paties neteisėto šaunamojo ginklo laikymo, nešiojimo ir pan., o kai tuo pat metu padaromi ir kiti veiksmai - medžioklė be leidimo, atsakomybė atsiranda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodek­so 85 straipsnio antrąją dalį.

3. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO OBJEKTYVIOJI PUSĖ IR JOS POŽYMIAI

Į administracinės teisės pažeidimo objektą kėsinamasi tam tikra veika (veikimu arba neveikimu). Veika - tai nusižengimo požymiai, kurie pasi­reiškia išoriškai. Tai gali būti aktyvūs veiksmai, pavyzdžiui, garsus rėkavi­mas viešoje vietoje, arba nevykdymas teisinės pareigos - neatvykimas į karo prievolininkų įskaitos įstaigą ir panašiai. Visi šie veiksmai, jeigu įsta­tymų leidėjas juos pripažįsta pavojingais visuomenei ir baustinais admi­nistracinėmis nuobaudomis, yra vienaip ar kitaip, daugiau ar mažiau iš­samiai aprašyti teisės normoje.

Požymiai, apibūdinantys išorinį teisės pažeidimo pasireiškimą, suda­ro kitą nusižengimo sudėties elementą - objektyviąją pusę.

1 Administracinė byla Nr. 2998-01/2001 // Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001. P. 70-74.

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo sudėtis

184 185

Teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymiai: 1) pavojinga veika (vei­kimas arba neveikimas); 2) padariniai; 3) priežastinis veikos ir jos padari­nių ryšys; 4) veikos padarymo: a) būdas, b) vieta, c) laikas, d) priemonės.

Svarbiausias iš minėtų požymių yra pavojinga veika. Tokie teisės pa­žeidimai, kurie teisės normų pripažįstami padarytais atlikus vien išoriš­kai konstatuotinus veiksmus (pvz., nustatyto greičio viršijimas) arba ne­įvykdžius nustatytos pareigos (pvz., seniūnui laiku nepateikus vietinėms karinėms įstaigoms šaukiamojo amžiaus jaunuolių sąrašų), vadinami for¬ maliaisiais. Jų padarymo teisės aktai nesieja su kokių nors padarinių atsi­radimu. Tai reiškia, kad visuomenei pavojingas yra pats veikimas arba neveikimas.

Veikos padarinius reikia nustatyti tik tais atvejais, kai tai numatyta konkrečioje teisės normoje. Pavyzdžiui, atsakomybė pagal Administraci­nių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio pirmąją dalį atsiranda tuo­met, kai Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė kitų asmenų lengvą kū­no sužalojimą. Tokie nusižengimai vadinami materialiaisiais.

Materialiųjų nusižengimų atveju reikės nustatyti priežastinį veikos ir padarinių ryšį. Jeigu atliekantis administracinės teisės pažeidimo tyrimą ar bylą nagrinėjantis pareigūnas (institucija) priežastinio veikos ir atsira­dusių padarinių ryšio nenustatys, vadinasi, nebus objektyviosios pusės ir tuo pačiu teisės pažeidimo apskritai. Pavyzdžiui, galima situacija, kai pa­žeidus Kelių eismo taisykles (tarkime, viršijus saugų greitį) kitiems asme­nims padarytas lengvas kūno sužalojimas gali ir nebūti šio pažeidimo pa­darinys. Tokį sužalojimą gali lemti kito asmens veiksmai, paties nukentėjusiojo tyčia ir panašiai. Tokiu atveju Kelių eismo taisyklių pažei­dėjas atsakys tik už nustatyto greičio viršijimą (ATPK124 str.).

Automobilio vairuotojas buvo nubaustas už tai, kad įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su kitu automobi­liu, apgadino abi transporto priemones ir sužalojo antrojo automobilio vairuotoją. Apygardos administracinis teismas Kelių policijos nutari­mą panaikino ir pirmojo automobilio vairuotoją nubaudė tik už kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį transporto priemonės suga­dinimą, o dėl įvažiavimo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui bylą nutraukė, kartu nutardamas įsiteisėjus šiam nutarimui per­duoti Kelių policijai spręsti kitos vairuotojos nubaudimo už analogišką pažeidimą klausimą, t. y. už kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulė­musį transporto priemonės sugadinimą. Vyriausiasis administracinis teismas panaikino apygardos administracinio teismo nutarimą ir grąži­no bylą nagrinėti teisme iš naujo. Antrosios instancijos teismas pabrė­žė, kad autoįvykio metu pažeidus kelias Kelių eismo taisyklių normas teismas privalo nustatyti, kuris pažeidimas buvo tiesioginė neigiamų

padarinių atsiradimo priežastis. Pirmosios instancijos teismas dėl tų pačių padarinių nustatė, kad abu eismo dalyviai pažeidė skirtingus Ke­lių eismo taisyklių reikalavimus, ir abu vairuotojus pripažino kaltais dėl autoįvykio kilimo, nepasisakydamas, kurio vairuotojo padarytas kon-kretus Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo tiesioginė šių padarinių atsiradimo priežastis. Antrosios instancijos teismas konstatavo, kad apy­gardos administracinis teismas nenustatė tiesioginio priežastinio eis­mo dalyvių atliktų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšio, todėl grąžino bylą nagrinėti iš naujo1.

Dabar galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse ge­rokai daugiau nusižengimų sudėčių yra formaliosios. Tai daugiausia įvai­rių taisyklių pažeidimai, nesukeliantys kokių nors materialių padarinių.

Minėta, kad taikant administracinę atsakomybę nenumatyti rengimo­si ar pasikėsinimo padaryti pažeidimą institutai. Todėl, neatlikus visų veiks­mų, kurie yra būtini, kad pažeidimas būtų laikomas baigtu, nebus pagrin­do taikyti administracinę atsakomybę2.

Veikas galima skirstyti ne tik į formaliąsias ir materialiąsias. Dažnai teisei priešingą veiką sudaro ne vienas veiksmas ar teisinio paliepimo ne­vykdymas, o keli. Pagal tai veikos skirstomos į paprastas ir sudėtines.

Paprasta veika susideda iš vieno teisei priešingo veiksmo ar teisinės pareigos nevykdymo. Tokia veika yra, pavyzdžiui, neteisėtas banko pa­slapties atskleidimas (ATPK 1727 str.), transporto priemonės vairavimas neturint teisės to daryti (ATPK 128 str.), policijos pareigūno teisėto nu­rodymo nevykdymas (ATPK 187 str.) ir daugybė kitų.

Sudėtinė veika susideda iš kelių teisės normoje numatytų veiksmų. Šie veiksmai teisės normose numatomi įvairiomis kombinacijomis. Tai gali būti atskiri savarankiški veiksmai arba tam tikrą laiką trunkantis veiks­mas ar (dažniausiai) teisinės pareigos nevykdymas. Pagal tai sudėtines veikas įprasta skirstyti į šias rūšis:

1) veikos, susidedančios iš keleto skirtingų savarankiškų veiksmų. To­kias veikas galima skirstyti dar į tris porūšius: a) veikos, susidedančios iš dviejų ar daugiau savarankiškų veiksmų,

kuriuos visus reikia konstatuoti, norint juos traktuoti kaip admi­nistracinės teisės pažeidimą. Tokios veikos pavyzdys yra Admi­nistracinių teisės pažeidimų kodekso 414 straipsnyje numatytas darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidi-

1 Administracinė byla Nr. 1490/2001 // Administracinių teismų praktika. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001. P. 115-118.

2 Žr., pvz., administracinę bylą Nr. 456 8/2002 //Administracinių teismų prakti­ka. Nr. 3. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2002. R 99-101.

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo sudėtis

186 187

mas. Norint taikyti atsakomybę pagal šį straipsnį būtina nustaty­ti, kad buvo pažeista ir darbo užmokesčio apskaičiavimo, ir mo­kėjimo tvarka;

b) veikos, susidedančios iš keleto skirtingų savarankiškų veiksmų, kurių tiek kiekvienas savarankiškai, tiek visi kartu yra tas pats administracinės teisės pažeidimas. Tokios veikos pavyzdys yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso 421 straipsnyje numa­tytas savivaldybių institucijų kovos su žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis sprendimų nevykdymas ar vykdymas ne laiku. Atsakomybė galima tiek už priešepideminių priemo­nių nevykdymą, tiek už šių priemonių įvykdymą ne laiku. Jeigu bus konstatuota, kad tas pats asmuo vienų priemonių visai ne­įvykdė, o kitas įvykdė ne laiku, vis tiek bus konstatuotas vienas teisės pažeidimas;

c) teisės literatūroje dar skiriamos tęstinės veikos. Tęstinis admi­nistracinės teisės pažeidimas yra tada, kai nusižengimas padaro­mas keletu panašių neteisėtų veiksmų, kuriuos sieja vienas tiks­las (pvz., ATPK 1731 straipsnyje aptartas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas). Tęstinis nusižengimas - tai keletas veikų, kurių kiekviena atskirai paėmus taip pat yra nusižengimas. Tęs­tinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiks­mus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nu­stato teisės pažeidimo faktą;

2) veikos, padarytos pakartotinai. Minėta, kad viena iš atsakomybę už administracinės teisės pažeidimą sunkinančių aplinkybių yra pakar­totinis nusižengimas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Tačiau kartotinumas gali būti ir veikos sudėties požymis. Toks nusižengimo objektyviosios pusės požymis visada būna aprašytas atsakomybę nustatančioje tei­sės normoje. Pakartotinės veikos pavyzdys gali būti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1302 straipsnyje numatytas tam tikrų Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Už pirmą šių taisyklių pažeidimą gali būti skiriama tik bauda. Jeigu tos pačios taisyklės pažeidžiamos pakarto­tinai ir paskirtų baudos balų suma už visus nusižengimus viršija įsta­tymo nustatytą dydį, veika bus papildomai kvalifikuojama pagal mi­nėtą Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį ir sankcija bus griežtesnė - šalia baudos bus taikoma papildomoji nuobauda -privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Veikos vertinimas kaip pakartotinės pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir pagal Baudžiamąjį kodeksą skiriasi. Admi­nistracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta (jau minėtame ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), kad pakartotinumas yra tada, kai:

a) padaryta dvi ar daugiau veikų; b) kiekviena padaryta veika yra savarankiškas administracinės tei­

sės pažeidimas; c) administracinės teisės pažeidimai yra tos pačios rūšies. Pasak

Vyriausiojo administracinio teismo, vienarūšiais pažeidimais laiky­tini nusižengimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose1;

d) buvo paskirta nuobauda už ankstesnę veiką (veikas); e) naujas nusižengimas padarytas per metus po paskutinio teisės

pažeidimo padarymo. Jeigu nėra bent vieno iš šių požymių, veikos negalima kvalifikuoti kaip pakartotinės. Iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusiame Baudžiamajame kodekse buvo numatyta, kad esant įstatymo numatytoms sąlygoms, pakartotinu­mas gali reikšti, jog už tuos pačius veiksmus bus taikoma baudžia­moji atsakomybė. Pavyzdžiui, šio Baudžiamojo kodekso 210 straips­nyje buvo numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė bus taikoma krašto apsaugos tarnybos prievolininkui, vengiančiam karinės įskaitos, jei­gu už tokią pat veiką jam anksčiau buvo pritaikytos dvi administraci­nės nuobaudos. Tačiau naujajame Baudžiamajame kodekse nebėra nusikaltimo sudėčių, kurių kvalifikuojamasis požymis būtų ankstes­nis nubaudimas administracine nuobauda už tokią pat veiką. Admi­nistracinių nuobaudų paskyrimas per tam tikrą laiką turi reikšmės tik sprendžiant klausimą, pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo ter­miną ar panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuospren­džiu paskirtą bausmę (BK 75 str.) arba panaikinti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės nepasibaigus terminui ar neatliktos bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme (BK 77 str.);

3) trunkamosios veikos, kurios dažniausiai prasideda tam tikros teisi­nės pareigos nevykdymu ir trunka, kol ją nutraukia pats pažeidė­jas arba kompetentinga valstybės institucija ar pareigūnas. Pavyz­džiui, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1634 straipsnyje nustatyta atsakomybė už kasos aparato naudojimą be nustatyta tvarka įregistruoto techninio paso ar kasos aparato žurnalo. Tei­sės pažeidimas laikomas baigtu, pradėjus naudoti kasos aparatą be atitinkamo įregistravimo ar žurnalo. Nusižengimas truks tol, kol pats pažeidėjas įregistruos kasos aparatą ar užves žurnalą ar­ba kol mokesčių inspekcijos pareigūnas nustatys pažeidimą ir iš­kels administracinės teisės pažeidimo bylą. Toks administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymių rūšies išskyrimas skir-

1 Administracinių teismų praktika. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administ­racinis teismas, 2001. P. 323.

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo sudėtis

188 189

tas teisingai skaičiuoti terminus, per kuriuos gali būti taikoma at­sakomybė (ATPK 35 str.).

Objektyviosios pusės požymiai būdas, vieta, laikas ir priemonės yra bū­dingi kiekvienai veikai. Tačiau kvalifikuoti veiką jie turi reikšmės tik kai tai tiesiogiai įvardyta teisės normoje.

Nusižengimo padarymo būdas yra visuomenei pavojingos veikos iš­orinio pasireiškimo kokybinis požymis. Pavyzdžiui, įstatymo uždraustos reklamos skelbimas yra administracinės teisės pažeidimas tik kai tai bus padaryta visuomenės informavimo priemonėse (ATPK 2148 str. 1 d.).

Administracinės teisės pažeidimo padarymo vietos požymis parodo, kad tie patys veiksmai, padaryti kitoje vietoje, nebūtų pavojingi visuomenei ir baudžiami. Jeigu girtas asmuo neišeina iš namų ar kitos uždaros vietos ir nepadaro kitokių pavojingų veiksmų, toks elgesys nesukels jokios teisinės atsakomybės. Tačiau girto pasirodymas viešosiose vietose, esant kitiems kvalifikuojamiesiems veikos požymiams, bus administracinės teisės pažeidi­mas, numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnyje.

Nusižengimo padarymo laikas turi panašią reikšmę kaip ir vietos po­žymis. Tie patys veiksmai, padaryti ne įstatymo nurodytu laiku, nesukels administracinės atsakomybės. Pavyzdžiui, garsus dainavimas namuose die­nos metu nebus nusižengimas. Tačiau toks elgesys gyvenamosiose patal­pose, jei tai trikdo viešąją rimtį, nuo 22 valandos iki 6 valandos jau bus administracinės teisės pažeidimas, numatytas Administracinių teisės pa­žeidimų kodekso 183 straipsnyje.

Įstatymo numatytais atvejais teisės pažeidimu gali būti atitinkami veiksmai, panaudojant tam tikras priemones. Pavyzdžiui, transporto prie­monės su be leidimo įrengtais žybčiojančiais švyturėliais ar specialiais garso signalais vairavimas bus administracinės teisės pažeidimas, nu­matytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio penk­tojoje dalyje.

Vienas iš objektyviosios pusės požymių yra ir vadinamasis kito asmens požymis, t. y. buvimas asmens, kuris vienaip ar kitaip susietas su pažeidėju, ir šis ryšys suponuoja atitinkamos veikos vertinimą kaip administracinės tei­sės pažeidimą. Tai būtų, pavyzdžiui, perdavimas sulaikytiems, suimtiems as­menims draudžiamų daiktų, pareigos auklėti vaikus nevykdymas ir panašiai.

4. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTAS

Dar vienas svarbus administracinės teisės pažeidimo sudėties elementas yra subjektas. Tai asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus.

Svarbiausi subjekto požymiai išvardyti Administracinių teisės pažei­dimų kodekso 12-16 ir 19 straipsniuose. Juose išvardytos ir pagrindinės subjektų grupės.

Pagal šiuos Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius nu­sižengimų subjektais gali būti tik fiziniai asmenys. Juridinių asmenų ad­ministracinė atsakomybė pagal dabar galiojantį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nenumatyta.

Tačiau, minėta, pastaraisiais metais priimta nemažai įstatymų, kuriuose numatyta ekonominių sankcijų, įskaitant baudas, skyrimas verslo subjek­tams. Minėta, kad ekonominė sankcija yra ne kas kita, o administracinė nuobauda.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegi­ja, nagrinėdama skundą dėl uždarajai akcinei bendrovei paskirtos eko­nominės sankcijos teisėtumo, 1999 m. kovo 17 d. kasacinėje nutartyje1

pabrėžė, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš mokesčių teisinių santykių, t. y. iš santykių, kuriuos reguliuoja viešoji teisė. Kolegijos nuomone, Mo­kesčių administravimo įstatymo 50 straipsnyje nustatytos baudos, taiko­mos verslo subjektams už piktybinį mokesčių įstatymų pažeidimą, yra ne kas kita, o administracinė atsakomybė, taikoma juridiniams asmenims. Tokią išvadą lemia teisės pažeidimo pobūdis (pažeidžiamos vienos iš vie­šosios teisės šakų - mokesčių teisės normos), sankcijos pobūdis ir sankci­jos taikymo tvarka.

Ta pati išvada buvo pakartota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civili­nių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 12 d. nutartyje2 ir 2000 m. sausio 20 d. nutartyje3, kurios buvo priimtos bylose dėl individu­alioms įmonėms paskirtų baudų už Mokesčių administravimo įstatymo pažeidimus teisėtumo ir kita.

Kita logiška Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos doktri­nos išvada būtų tokia: tiek minėtose nutartyse įvardytos akcinės ben­drovės, tiek individualios įmonės yra tokie patys administracinės teisės pažeidimų subjektai, kaip ir aptarti Administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Beje, bandymų atitinkamai papildyti Administracinių teisės pažeidi­mų kodeksą ir nustatyti verslo subjektų administracinę atsakomybę jau buvo. 2000 m. vasario 17 d. priimtas įstatymas, kuriuo patvirtintas didelis Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų ir papildymų pake­tas. Jis įsigaliojo 2000 m. kovo 15 dieną. Pakeitimų projekte buvo siūlo-

1 Civ. b. Nr. 3K-3-31/99 pagal UAB „Muaro krautuvė" skundą dėl Vilniaus m. VMI sprendimo.

2 Civ. b. Nr. 3K-3-50/99 pagal H. Juchnevičiaus skundą dėl Vilniaus m. VMI sprendimo.

3 Civ. b. Nr. 3K-7-204/00 pagal M. Lisausko individualios įmonės „Rolis" skun­dą dėl Klaipėdos m. VMI sprendimo.

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo sudėtis

190 191

ma visiškai nauja norma: 161 straipsnio Įmonių atsakomybė projektas. Tuo pačiu būtų buvę nustatyta, kad taikant administracinę atsakomybę verslo subjektams taikytinos ir visos Administracinių teisės pažeidimų kodekso bendrosios dalies nuobaudų skyrimo, atleidimo nuo atsakomybės ir nuo­baudos taisyklės. Deja, tą kartą įstatymų leidėjas nežengė pribrendusio ir reikalingo žingsnio.

Teisingumo ministerijos parengto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2004 m. projekte jau numatyta ir juridinio asmens administraci­nė atsakomybė. Šiame projekte pasakyta, kad juridinis asmuo atsako tik už administracinės teisės pažeidimus, už kurių padarymą šio kodekso spe­cialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė organizacija. Projekte taip pat numatyta, kad juridiniam asmeniui gali būti paskirtos tik dvi administracinės nuobaudos: bauda ir juridinio asmens veiklos apribojimas. Belieka spėlioti, kodėl juridiniam asmeniui nenumatyta galimybė skirti dar vieną administracinę nuobau¬dą — įspėjimą.

Taigi administracinės teisės pažeidimo subjektus galima dalyti į dvi stambias grupes:

1) fiziniai asmenys (individualūs subjektai), turintys bendrąjį admi­nistracinį teisinį ar specialųjį administracinį teisinį statusą;

2) ūkio ir kiti kolektyviniai subjektai -juridiniai asmenys. Tarp jų taip pat galima išskirti bendrus ir specialius subjektus. Specialių sub­jektų atsakomybė pabrėžiama normoje atskirai (pvz., banko ar ki­tokios specialios įmonės atsakomybė). Kitais atvejais, pavyzdžiui, už mokesčių slėpimą, atsakomybė taikoma vienodai visoms įmo­nėms ar kitiems kolektyviniams subjektams.

Individualaus subjekto požymius taip pat galima dalyti į bendruosius ir specialiuosius.

Bendrieji individualaus subjekto požymiai yra tie, kuriuos turi turėti kiekvienas administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo. Bendrieji in­dividualaus subjekto požymiai yra šie:

1) įstatymo nustatytas amžius, kurį sukakus už priešingą teisei veiką gali būti taikoma administracinė atsakomybė;

2) pakaltinamumas, t. y. asmens gebėjimas suprasti savo veiksmų pras­mę ir juos valdyti.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 12 straipsnyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarydami nusižengimą turėjo 16 metų. Jaunesni asmenys administracine tvarka nėra baudžiami. Kai kuriais atvejais už jų padarytus nusižengimus atsako tėvai ar juos atstojantys asmenys.

Tokią amžiaus ribą įstatymų leidėjas pasirenka neatsitiktinai. Yra įver­tinamos medicinos, psichologijos, kitų mokslo šakų žinios ir nustatoma riba, nuo kurios asmuo pradeda suvokti aplinkinį pasaulį, savo veiksmus ir jų galimus padarinius tiek, kad jo elgesio koregavimas valstybės prie¬ vartos priemonėmis būtų veiksmingas ir pateisinamas.

Kita vertus, administracinė atsakomybė paprastai taikoma už valsty­binio valdymo srities teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimus. Lai­kytis šios srities teisės aktų nustatytų taisyklių dažniausiai įpareigojami ne jaunesni kaip 16 metų asmenys (pvz., turėti asmens dokumentą parei­ga atsiranda tik nuo 16 metų). Teisės aktuose dažnai numatoma, kad tam tikroms teisėms ir pareigoms įgyti reikalingas ir didesnis amžius. Pavyz­džiui, šauktinio statusas pagal Karo prievolės įstatymą atsiranda tik nuo 19 metų, vairuoti kai kurias transporto priemones, gauti leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą savigynai gali tik dar vyresni asmenys.

Be to, minėta, nepilnamečiai tik nuo 15 metų įgyja civilinį veiksnumą, ir tai tik ribotą. Būdami tokio amžiaus, jie paprastai dar nedirba, neturi savarankiškų pajamų. Vadinasi, nėra galimybės įpareigoti sumokėti bau­dą, patirti kitokių neigiamų turtinių teisinių padarinių padarius administ­racinį nusižengimą.

Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse (13 str.) taip pat nu­matyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems prieš padarant nusikaltimą yra suėję 16 metų. Ir tiktai už kai kuriuos la­bai pavojingus nusikaltimus (nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą, iš­žaginimą ir pan.) baudžiamoji atsakomybė taikoma nuo 14 metų.

Asmens pakaltinamumas yra kitas subjekto bendrasis požymis. Admi­nistracinių teisės pažeidimų kodekse asmens gebėjimas suprasti savo veiks­mų prasmę ir juos valdyti apibrėžiamas negatyviąja prasme, t. y. per ne¬ pakaltinamumo sąvoką. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 19 straipsnyje nustatyta: „Administracinėn atsakomybėn netraukiamas as­muo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo ne¬ pakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų es­mės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos."

Kaip matyti iš įstatymo teksto, nepakaltinamumas susideda iš dviejų elementų: 1) negalėjimo suprasti savo veiksmų esmės; 2) negalėjimo sa­vo veiksmų valdyti.

Pirmasis elementas dar apibūdinamas kaip intelekto aspektas. Tai as­mens galėjimas suvokti aplinką ir savo veiksmų joje pobūdį ir prasmę.

Antrasis elementas dar vadinamas valios aspektu. Tai reiškia, kad as­muo jei ir suvokia savo veiksmų prasmę, bet dėl tam tikrų priežasčių ne­gali jų valdyti.

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo sudėtis

192 193

Šios priežastys taip pat išvardijamos įstatyme. Tai: 1) chroniška psi­chikos liga; 2) laikinas psichikos veiklos sutrikimas; 3) silpnaprotystė; 4) ki­tokia patologinė būsena.

Konstatuoti šias priežastis reikia psichiatrinės, o kartais - ir psicholo­ginės ekspertizės1.

Teisingumo ministerijos parengto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2004 m. projekte pakaltinamumo sąvoka suformuluota kitaip. Jame sakoma: asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos priešingu­mo teisei arba valdyti savo veiksmų. Be to, projekte numatyta, kad asme­nį nepakaltinamu gali pripažinti tik teismas.

Baudžiamojoje teisėje detaliau yra aptartas girtumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar toksinių medžiagų klausimas. Baudžiamojo kodekso 19 straipsnyje nustatyta atsakomybės specifika, kai asmuo buvo nugirdy­tas arba apsvaigintas prieš savo valią. Šioje normoje pasakyta, kad as­muo, kuris baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysun­kį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to nevisiškai sugebėdamas suvokti pavojingo veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų, atleidžiamas nuo baudžiamosios at­sakomybės. Padarius sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, asmuo nuo at­sakomybės nebus atleistas, bet bausmė gali būti švelninama.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse tokios išlygos nėra. Tik 32 straipsnyje („Atsakomybę sunkinančios aplinkybės") pasakyta, kad ski­riantis nuobaudą pareigūnas (institucija), atsižvelgdamas į administraci­nės teisės pažeidimo pobūdį, gali girtumo, kitokio apsvaigimo nepripažinti sunkinančia atsakomybę aplinkybe. Taigi apie švelnesnį baudimą arba net atleidimą nuo atsakomybės čia visiškai nekalbama. Kažin ar tai teisinga, jeigu griežtesnės - baudžiamosios - atsakomybės atveju tai numatyta.

Jau minėtame Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte šią spragą bandoma užpildyti analogiškai Baudžiamajam kodeksui. Projekte numatoma, kad asmuo, kuris administracinės teisės pažeidimą padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to nevisiškai suge­bėdamas suvokti jo esmę arba valdyti savo veiksmus, gali būti atleidžia­mas nuo administracinės atsakomybės arba nuobauda jam gali būti švel­ninama.

Specialieji individualių subjektų požymiai būna išvardyti teisės nor­moje, numatančioje atsakomybę už konkrečią veiką. Jeigu administraci­nę atsakomybę numatančioje normoje nėra specialiųjų subjekto požy-

1 Detaliau apie tai žr.: P. Petkevičius. Administracinė atsakomybė. Vilnius: Jus ti­ria, 1996. P. 52-53.

mių, vadinasi, ji taikoma asmeniui, kuriam būdingi bendrieji požymiai. Ir atvirkščiai: jeigu normoje yra išvardyti papildomi subjekto požymiai, tik jiems esant pagal šią normą galima taikyti administracinę atsakomybę. Visais šiais atvejais norint asmenį nubausti nepakanka nustatyti jo amžių ir pakaltinamumą. Reikia dar įrodyti, kad jis turi ir kitus požymius, lei­džiančius jį laikyti pareigūnu, darbdaviu, banko vadovu, tėvu ar įtėviu ir panašiai.

Specialieji individualių subjektų požymiai gali būti skirstomi įvairiu pagrindu. Tai gali būti: 1) darbo ypatybės, tarnybos padėtis (pareigūnas, karys, vairuotojas ir pan.); 2) priešingas teisei elgesys praeityje (anksčiau baustas administracine nuobauda, į policijos operatyvinę-prevencinę įskai­tą įrašytas asmuo ir pan.); 3) kiti fizinių asmenų teisinės padėties ypatu­mai (karo prievolininkas, užsienietis ir pan.).

Galima ir kitokia nusižengimo subjektų - fizinių asmenų, turinčių spe­cialiųjų požymių, klasifikacija. Išanalizavus visas Administracinių teisės pažeidimų kodekso bendrosios ir specialiosios dalies normas minėtus sub­jektus galima suskirstyti taip: 1) pareigūnai; 2) vadovai ir kiti vadovo funk­cijas atliekantys asmenys; 3) įmonių, įstaigų, organizacijų valdymo insti­tucijų nariai, specialistai ir kiti darbuotojai; 4) savininkai; 5) vairuotojai ir kiti su transporto priemonių naudojimu susiję asmenys; 6) valstybės tarnautojai; 7) kiti subjektai.

Keletą žodžių galima pasakyti apie Administracinių teisės pažeidimų kodekso 16 straipsnyje numatytą specialų subjektą - užsienietį. Remian­tis šiuo straipsniu, Lietuvoje esantys užsieniečiai, padarę administracinės teisės pažeidimą, atsako pagal šį kodeksą, jeigu ko kita nenustato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad pagal 1963 m. balandžio 24 d. Vienos konvencijos 43 straipsnį konsuliniams pa­reigūnams ir konsuliniams darbuotojams netaikoma priimančiosios vals­tybės teisminių ir administracinių institucijų jurisdikcija už veiksmus, padarytus atliekant konsulines funkcijas. Teismas pabrėžė, kad admi­nistracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodek­są negali būti traukiami užsienio šalių konsuliniai pareigūnai ir konsuliniai darbuotojai už veiksmus, padarytus atliekant konsulines funkcijas1.

Toks išaiškinimas buvo padarytas administracinėje byloje, kurioje Šve­dijos Karalystės konsulas buvo nubaustas už Kelių eismo taisyklių pa­žeidimą, t. y. už tai, kad važiuodamas gatve nesilaikė Šoninio intervalo ir kliudė kitą automobilį. Kelių policija konsulą nubaudė administraci-

1 Adm. b. Nr. 1707u/2001 //Administracinių teismų praktika. Nr. 2. Vilnius: Lie­tuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001. P. 131-134.

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo sudėtis

194 195

ne bauda. Apygardos administracinis teismas paskirtą nuobaudą pali­ko galioti. Vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo nu­tartį panaikino ir bylą nutraukė. Teismas išaiškino, kad naudojimasis automobiliu yra konsulinių funkcijų vykdymas. Tokia teismo išvada kelia didelių abejonių. Tai, kad, kaip teigiama teismo nutartyje, konsulines funkcijas vykdantis asmuo pagal minėtą Konven­ciją turi imunitetą nuo trečiosios šalies civilinių reikalavimų atlyginti žalą, padarytą dėl nelaimingo atsitikimo, kurį sukėlė automobilis, dar nereiškia, kad toks asmuo apskritai turi imunitetą nuo administracinės atsakomybės už pažeidimus, padarytus jam vairuojant automobilį.

Pavyzdinis specialiųjų subjektų, kurie minimi Administracinių teisės pažeidimų kodekso specialiojoje dalyje, sąrašas yra toks:

Pareigūnai 1) policijos; 2) vidaus reikalų tarnybų ir jiems prilyginti asmenys; 3) Specialiųjų tyrimų tarnybos; 4) Valstybės saugumo departamento; 5) Valstybės kontrolės; 6) kontrolę atliekantys valstybės institucijų pareigūnai; 7) kiti ATPK straipsniuose minimi pareigūnai. Vadovai ir kiti vadovo funkcijas atliekantys asmenys 1) įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai (kai kada - ir padalinių (filia­

lų) vadovai); 2) bendrovių valdybų pirmininkai (valdytojai) ir nariai; 3) kooperatinės bendrijos valdybos pirmininkas ar valdytojas; 4) valstybės institucijų vadovai; 5) seniūnas; 6) darbdavys; 7) vyriausiasis finansininkas (buhalteris) ir pan. Įmonių, įstaigų, organizacijų valdymo institucijų nariai, specialistai ir kiti darbuotojai 1) bendrovių valdybų nariai; 2) asmuo, dirbantis nelegalų darbą; 3) asmens sveikatos priežiūros veikla užsiimantis specialistas; 4) valstybinės kalbos nevartojantys asmenys; 5) asmuo, privalantis išduoti kasos kvitą; 6) elektroninius kasos aparatus ar jų skyrius aptarnaujančios įmonės

specialistas; 7) asmuo, atsakingas už ginklų ar šaudmenų apskaitą įmonėse, įstai­

gose, organizacijose;

8) asmenys, prekiaujantys, nuomojantys, prižiūrintys bei naudojantys matavimo priemones, ir kt.

Savininkai 1) transporto priemonių savininkai; 2) įmonės savininkas; 3) gyvenamųjų ar kitų patalpų savininkai ir pan. Vairuotojai ir kiti su transporto priemonių naudojimu susiję asmenys 1) laivų vairuotojas; 2) vairuotojas; 3) vairavimo mokytojas; 4) pėstysis; 5) važnyčiotojas; 6) kelių transporto priemonių valstybinių techninių apžiūrų kontro­

lieriai ir ekspertai; 7) keleivis; 8) traukinio viršininkas; 9) palydovas ir kt. Kiti subjektai 1) tikrosios karo tarnybos kariai; 2) tėvai arba globėjai (rūpintojai); 3) užsienietis; 4) skolininkas; 5) buvę KGB ar GRU kadriniai darbuotojai; 6) rinkimų ar referendumų komisijų nariai; 7) karo prievolininkas; 8) šauktinis; 9) turto vertinimą atlikęs asmuo;

10) rangovas ir kt.

5. PAREIGŪNŲ IR KAI KURIŲ KITŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ADMINISTRACINĖS

ATSAKOMYBĖS YPATUMAI

Minėta, kad viena iš specialiųjų subjektų rūšių, numatytų Administraci­nių teisės pažeidimų kodekse, yra pareigūnai. Administracinių teisės pa­žeidimų kodekso 14 straipsnyje nurodyti požymiai, būdingi šiam specia­liajam subjektui. Tai „asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmo­nėse, įstaigose ar organizacijose nuolat ar laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organiza­cijose pagal įgaliojimą."

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo sudėtis

196197

Pagal šį apibrėžimą galima išskirti tokius pagrindinius pareigūnų, ku­riems taikoma atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų ko­deksą, požymius:

1) tai asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas; 2) tai asmenys, kurie bet kurios nuosavybės formos įmonėse, įstaigo­

se, organizacijose nuolat ar laikinai eina tarnybą, susijusią su orga­nizacinių tvarkymo pareigų vykdymu;

3) tai asmenys, kurie bet kurios nuosavybės formos įmonėse, įstaigo­se, organizacijose nuolat ar laikinai eina tarnybą, susijusią su admi¬ nistracinių-ūkinių pareigų vykdymu.

Teisės literatūroje išvardytos pareigūnų grupės apibūdinamos maž­daug taip1.

Valdžios atstovų funkcijas vykdantys asmenys yra tie, kurie įgalioti duoti nurodymus, priimti įsakymus, kitokius valdymo aktus, privalomus visų pirma kitiems asmenims, su kuriais pirmieji nėra susiję tarnybos ar kito­kiais ryšiais. Tai - teisėjai, prokurorai, tardytojai, policininkai, muitinin­kai, valstybės kontrolieriai, mokesčių inspektoriai ir panašiai. Visi šie as­menys turi valdžios įgaliojimus, kurie užtikrinami valstybės prievartos priemonėmis (t. y. asmenims, nevykdantiems valdžios atstovų teisėtų rei­kalavimų, gali būti taikomos administracinės nuobaudos, kitos administ­racinės prievartos priemonės). Kiti asmenys, nors ir dirbantys valstybės valdymo, teisėsaugos, kontrolės, priežiūros institucijose, bet neturintys valdžios įgaliojimų, nėra valdžios atstovai - pareigūnai (pvz., sekretoriai (-ės), referentai (-ės), kurjeriai (-ės) ir kiti ūkines-technines funkcijas at­liekantys tarnautojai).

Organizacinės tvarkymo pareigos - tai vadovavimas visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų ar jų padalinių veiklai (visai ar tam tikroms sritims), darbuotojų priėmimo, atleidimo funkcijų vykdymas ir kt. Prie pareigūnų, atliekančių tokias pareigas, priskirtini visų rūšių įmonių - individualių (personalinių), tikrųjų ūkinių bendrijų, akcinių bendrovių, uždarųjų ak­cinių bendrovių, valstybės įmonių, žemės ūkio bendrovių ir t.t. vadovai: direktoriai ir jų pavaduotojai, prezidentai, valdybų, tarybų pirmininkai, administratoriai ir panašiai. Šiai asmenų kategorijai priklauso ir kitų įstai­gų, organizacijų vadovai (rektoriai ir prorektoriai, dekanai, prodekanai, mokyklų direktoriai, jų pavaduotojai, ligoninių vyriausieji gydytojai ir pan.). Organizacines tvarkymo pareigas vykdančiais taip pat laikomi pa­minėtų įmonių, įstaigų, organizacijų struktūrinių padalinių vadovai (val­dybų, skyrių, barų, grandžių vedėjai, viršininkai ir t.t.).

1 Detaliau žr.: A. Abramavičius, V. Mikelėnas. Įmonių vadovų teisinė atsakomy­bė. Vilnius: VĮ Teisinės informacijos centras, 1999. P. 16-17.

Administracinės ūkinės pareigos - tai turto valdymas, tvarkymas ar dis­ponavimas juo, materialinių vertybių apsaugos, perdavimo, realizavimo, kontrolės organizavimas ir panašiai. Tokias pareigas atlieka įmonių, įstai¬ gų, organizacijų vadovų pavaduotojai ūkio, administracijos ir kitiems pa­našiems reikalams, sandėlių vedėjai, materialinio, techninio ir kitokio ap­rūpinimo skyrių viršininkai, vyriausieji buhalteriai, vyriausieji finansininkai ir panašiai.

Kaip matyti iš šio platesnio Administracinių teisės pažeidimų ko­dekso 14 straipsnyje numatytų pareigūnų kategorijų apibūdinimo, kyla nemažai abejonių dėl minėtame straipsnyje įtvirtinto pareigūno apibrė­žimo. Minėta, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso specialio­sios dalies straipsniuose yra daugybė nusižengimų sudėčių, kurių sub­jektais nurodyti asmenys atitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso 14 straipsnyje aptartas organizacines tvarkymo ir administra­cines ūkines pareigas einančio pareigūno požymius. Tokių atskirai api­būdintų pareigūnų galima priskaičiuoti daugiau kaip trisdešimt penkis, tačiau jie nevadinami pareigūnais, o įvardijami kaip įmonių, įstaigų ir organizacijų (ar padalinių ir filialų), bankų vadovai, specializuotų įmo­nių, įstaigų, įvairių bendrovių vadovai, vyriausieji redaktoriai, vyriau­sieji finansininkai (buhalteriai) ir daugybė kitų. Taigi pasidaro nebeaiš­ku, kuo vienoje nusižengimo sudėtyje nurodyto subjekto pareigūnas požymiai (pvz., ATPK 91 straipsnyje Kultūros vertybių apsaugos teisės aktų pažeidimas) skiriasi nuo gretimoje sudėtyje (911 straipsnyje Valsty­binės kalbos nevartojimas) paminėto subjekto įmonės, įstaigos, organi­zacijos vadovas požymių. Dar kebliau šiuo aspektu analizuoti Administ­racinių teisės pažeidimų kodekso 912 straipsnyje numatytą nusižengimo sudėtį {Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir Valstybinės kal­bos inspekcijos pareigūnų nurodymų nevykdymas). Šio nusižengimo sub­jektai apibūdinti taip: įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, pareigūnai ir kiti asmenys. Alternatyviai įvardijus vadovus ir pareigūnus atrodytų, kad tai visiškai skirtingos specialiųjų subjektų rūšys.

Kitaip pareigūno sąvoka buvo suformuluota iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio Baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje: valstybės pareigūnas api­būdinamas kaip asmuo, kuris valstybės valdžios, valdymo, savivaldos, tei­sėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose instituci­jose vykdo valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus. Taigi ši sąvoka artima Administracinių teisės pažeidimų kodekso 14 straipsnyje įtvirtintai valdžios atstovo sampratai.

Naujojo Baudžiamojo kodekso 230 straipsnyje (sąvokų išaiškinimas) apskritai neminimas pareigūnas. Jame duodama tik valstybės tarnautojo sąvoka. Tačiau ji taip pat artima subjekto, turinčio tam tikrus valdžios

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo sudėtis

198 199

įgaliojimus viešojo administravimo srityje, apibūdinimui (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje minimus viešųjų paslaugų tarnautojus, ku­rių pagal Valstybės tarnybos įstatymo pataisas apskritai nebeliko1).

Panašiai pareigūno sąvoka apibūdinama ir kituose neseniai priimtuo­se įstatymuose. Viešojo administravimo įstatymo (priimto 1999 m. birže­lio 17 d.) 3 straipsnio penktojoje dalyje pasakyta, kad pareigūnas yra vals­tybės tarnautojas, turintis administravimo įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems ir nepavaldiems asmenims2.

Vadinasi, taip plačiai Administracinių teisės pažeidimų kodekso 14 straipsnio pirmojoje dalyje traktuojama pareigūno sąvoka yra keisti­na. Juolab kad to paties straipsnio antrojoje dalyje apibrėžus pareigū­no veiklos sritis („pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvar­kos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos ap­saugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pa­reiga") darosi akivaizdu, kad pareigūnais pripažintini tik valdžios atstovai. Kai kalbama apie įmonių, įstaigų, organizacijų, jų turto ir teikiamų paslaugų administravimą, atsakomybė taikytina specialiai įvardytiems subjektams, o tai ir daro įstatymų leidėjas, specialiosios dalies straips­niuose apibūdinantis kitus specialius tokio pobūdžio subjektus, kurių, minėta, jau yra įvardyta daugiau kaip trisdešimt penki.

Beje, net valstybės tarnyboje yra atskirai apibrėžiami valstybės tar­nautojai ir įstaigų vadovai. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio aš­tuntojoje dalyje pasakyta, kad įstaigos vadovas - valstybės tarnautojas, priimtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai3.

Kai kuriems valstybės tarnautojams administracinė atsakomybė apskritai netaikoma. Teisėjai, prokurorai, nors ir būdami valstybės tarnautojai, už padarytus administracinius nusižengimus pagal Admi­nistracinių teisės pažeidimų kodeksą neatsako. Jeigu tokie asmenys padaro administracinį nusižengimą, byla perduodama atitinkamiems subjektams spręsti tarnybinės atsakomybės taikymo klausimą. Pavyzdžiui, Teismų įstatymo 47 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatyta, kad medžiaga dėl teisėjų padarytų administracinės teisės pažeidimų perduodama Tei­sėjų etikos ir garbės komisijai, po to ją gali nagrinėti teisėjų Garbės teismas4.

1 Valstybės žinios. 2002, Nr. 45-1708. 2 Valstybės žinios. 1999, Nr. 60-1945. 3 Valstybės žinios. 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708. 4 Valstybės žinios. 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649.

Konstitucinio Teismo teisėjams, atvirkščiai, gali būti taikoma admi­nistracinė atsakomybė, tačiau tik gavus Konstitucinio Teismo sutikimą1.

Prokuratūros įstatymo 8 straipsnio antrojoje dalyje taip pat nustatyta, kad medžiaga dėl prokurorų padarytų administracinės teisės pažeidimų perduodama generaliniam prokurorui iškelti drausminę bylą2.

Jau minėjome, kad Teisingumo ministerijos parengtame Administra­cinių teisės pažeidimų kodekso bendrosios dalies 2004 m. projekte nėra kaip nors specialiai išskiriamas pareigūno, kaip specialaus administraci­nės teisės pažeidimo subjekto, teisinis statusas. Jame tik pasakyta, kad už padarytus administracinės teisės pažeidimus neatsako pagal šį kodeksą Respublikos Prezidentas, teisėjai, prokurorai. Tokia formuluotė reiškia, kad ji nesuderinta bent jau su Konstitucinio Teismo įstatymu, kuriame, minėta, nustatyta, kad šio teismo teisėjai gali būti nubausti administraci­ne nuobauda, jeigu duotas teismo leidimas. Iš tokios projekto formuluo­tės taip pat neaišku, ar siūloma nebetaikyti jokios išimties statutiniams valstybės tarnautojams ir jiems administracinę atsakomybę taikyti ben­dra tvarka.

6. STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ

Administracinių teisės pažeidimų kodekse nepateikiama statutinio vals­tybės tarnautojo apibrėžimo. Šią spragą mėginama užpildyti Valstybės tarnybos įstatyme, kurio 2 straipsnyje sakoma: „Statutinis valstybės tar­nautojas - valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas, ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu."

Administracinių teisės pažeidimų kodekse statutinių valstybės tarnau­tojų atsakomybei skirtas 15 straipsnis. Jame minimi statutiniai valstybės tarnautojai dalijami į dvi dideles grupes.

Pirmos grupės statutiniai valstybės tarnautojai išvardyti šio straipsnio pirmojoje dalyje. Tai: 1) tikrosios karo tarnybos kariai; 2) policijos parei­gūnai ir jiems prilyginti asmenys; 3) vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys; 4) Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigū­nai; 5) Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai.

1 Konstitucinio Teismo įstatymo 8 straipsnis // Valstybės žinios. 1993, Nr. 6-120; 1996, Nr. 73-1749.

2 Valstybės žinios. 1994, Nr. 81-1514; 2000, Nr. 103-3259.

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo sudėtis

200 201

Minėtiems statutiniams valstybės tarnautojams atsakomybė už admi­nistracinės teisės pažeidimus taikoma pagal šias taisykles:

1) šie asmenys atsako pagal jų veiklą reglamentuojančius statutus ar­ba kitus specialius tokio pobūdžio įstatymus, jeigu įstatyme nepa­sakyta kitaip;

2) padarius įstatymo konkrečiai išvardytas veikas šiems asmenims administracinė atsakomybė taikoma bendrąja tvarka. Šios veikos numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straips­nio pirmojoje dalyje. Tai: a) Kelių eismo taisyklių pažeidimai; b) priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą regla­

mentuojančių norminių aktų pažeidimai; c) medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos taisyklių pažei­

dimai; d) gyventojų sveikatos apsaugos normų pažeidimai; e) muitų taisyklių pažeidimai; f) matavimo priemonių, priskirtų valstybinei metrologinei kontro­

lei, gamybos, prekybos jomis, nuomos ir naudojimo taisyklių pa­žeidimai;

g) biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažei­dimai;

h) viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai; i) kliudymas Valstybės kontrolės pareigūnams ir jų įgaliotiems as­

menims atlikti jiems pavestas pareigas; j) Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų nevykdymas; k) kontrabanda;

3) šiems asmenims taikant administracinę atsakomybę už 2 punkte išvardytas veikas institucijos ar pareigūnai, kuriems suteikta teisė skirti administracines nuobaudas, užuot skyrę jas, gali perduoti me­džiagą dėl teisės pažeidimų atitinkamoms institucijoms ar pareigū­nams, kad jie spręstų kaltų asmenų nubaudimo drausmine (tiks­liau reikėtų sakyti - tarnybos) tvarka, t. y. pagal 1 punkte nurodytą bendrąją taisyklę, klausimą.

Antros grupės statutiniai valstybės tarnautojai išvardyti Administraci­nių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio antrojoje dalyje. Tai visi kiti, negu išvardyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio pirmojoje dalyje, statutiniai valstybės tarnautojai, kuriems pagal kodeksą taikomi drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai. Jiems ad­ministracinė atsakomybė taikoma pagal šias taisykles:

1) tiesiogiai drausmes statutuose arba specialiuose drausmės nuosta­tuose numatytais atvejais už padarytus administracinės teisės pa­žeidimus taikoma drausminė atsakomybė;

2) kitais atvejais administracinė atsakomybė taikoma bendrais pa­grindais.

Kaip matyti iš išvardytų taisyklių, administracinės teisės pažeidimo sub­jektas ne visada sutampa su administracinės atsakomybės subjektu. Kai kurioms asmenų grupėms padarius administracinės teisės pažeidimus ad­ministracinė atsakomybė netaikoma. Jie už padarytus pažeidimus atsako drausmine (tarnybos) tvarka.

Atskirai reikėtų paanalizuoti, kas gi tie kiti asmenys, kuriems taikomi drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai, paminėti Administ­racinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnyje. Apie juos įstatyme dau­giau nieko nepasakyta. P. Petkevičius teigia1, kad drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai galioja civilinės aviacijos, jūrų, geležinkelio transporto ir kitų sričių darbuotojams. Tačiau visose minėtose srityse ūkinę komercinę veiklą vykdo privačios teisės subjektai (jokios reikšmės netu­ri, kas yra akcijų savininkas - valstybė ar privatūs asmenys). Administra­cinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio nuostata baudžiant už ad­ministracinės teisės pažeidimus daryti išimtį kai kurių ūkinės komercinės veiklos sričių darbuotojams nėra logiška ir nebeatitinka pakitusių šalies ekonominio ir socialinio gyvenimo sąlygų. Manytume, tokia norma turė­tų būti iš esmės pakeista.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio pirmojoje dalyje visų pirma kalbama apie tikrosios karo tarnybos karius. Kas yra tikroji karo tarnyba, pasakyta Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnyje: „tai Lietuvos Respublikos pilie­čių nuolatinė privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, taip pat nenuolatinė karių savanorių ar atsargos karių tarnyba mokymų, praty­bų, gynybos, apsaugos ar kitokių karinių užduočių vykdymo laikotar­piu". To paties įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad statutus, kurie nu­stato karių drausminę atsakomybę ir ginklo panaudojimą, tvirtina Seimas įstatymais2.

Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statutas patvirtintas 1999 m. gegužės 20 d. įstatymu. Jo 3 straipsnio šeštojoje dalyje nustaty­ta: „karys, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį Administra­cinių teisės pažeidimų kodekse numatyta drausminė atsakomybė, atsa­ko pagal šį statutą. Už kitus administracinės teisės pažeidimus karys traukiamas administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais Admi­nistracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka"3.

1 P. Petkevičius. Administracinė atsakomybė. Vilnius: Justitia, 1996. P. 56. 2 Valstybės žinios. 1998, Nr. 49-1325. 3 Valstybės žinios. 1999, Nr. 51-1635.

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo sudėtis

202 203

Tarnybai Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose įstaigose skirtas Vi­daus tarnybos statutas, patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu1. Šis statutas reglamentuoja Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Finansinių nusikalti­mų tyrimo tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento ir kitų vidaus reikalų tarnybų pareigūnų atsakomybę.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atsako pagal Specialiųjų tyri­mų tarnybos statutą, patvirtintą 2000 m. gegužės 23 d. įstatymu2, o Vals­tybės saugumo departamento pareigūnai - pagal Valstybės saugumo de­partamento statutą, patvirtintą 2002 m. liepos 5 d. įstatymu3.

Minėjome, kad Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidimų kodekso bendrosios dalies 2004 m. projekte jokių spe­cialių administracinės atsakomybės taikymo statutiniams valstybės tar­nautojams taisyklių nenumatyta.

7. NEPILNAMEČIŲ ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS YPATUMAI

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nepilnamečiu yra laikomas 18 me­tų neturintis asmuo. Tai įtvirtinta Civilinio kodekso 2.5 straipsnyje.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 12 straipsnyje numatyta, kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma ir nepilnamečiams, t. y. asmenims nuo 16 metų iki 18 metų. Tačiau, minėta, ne už visus ad­ministracinės teisės pažeidimus atsakomybė gali atsirasti nuo 16 metų. Pavyzdžiui, Karo prievolės įstatyme nustatyta, kad šauktinis - tai karo prievolininkas (vyras nuo 19 iki 26 metų), neatlikęs privalomosios pra­dinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos ir nuo jos neatleistas. Vadinasi, nepilnametis negali būti nusižengimo sudėties, numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2132 straipsnyje,

. subjektu. Tokių nusižengimų sudėčių, kurių subjektas įstatyme numaty­tas vyresnis nei 16 metų asmuo, Administracinių teisės pažeidimų ko­dekse yra ir daugiau.

Tačiau tais atvejais, kai administracinė atsakomybė taikoma nepil­namečiams, įstatyme numatyta ir tam tikrų bendrų administracinės at­sakomybės taikymo taisyklių išimčių. Šios išimtys įtvirtintos Administ­racinių teisės pažeidimų kodekso 13, 2 1 l , 24, 31, 371, 281, 313 ir 314 straipsniuose.

1 Valstybės žinios. 2003, Nr. 42-1927. 2 Valstybės žinios. 2000, Nr. 47-1342; 2001, Nr. 39-1341. 3 Valstybės žinios. 2002, Nr. 73-3101.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 211 ir 24 straipsniuose nu­matyti administracinių nuobaudų skyrimo nepilnamečiams ypatumai. Visų pirma nepilnamečiams negali būti skiriamas administracinis areštas. Įsta­tyme nepasakyta, ar nepilnametystė turi būti nusižengimo padarymo, ar nuobaudos skyrimo metu. Pagal loginę Administracinių teisės pažeidimų kodekso 211 straipsnio konstrukciją atrodytų, kad administracinis areš­tas gali būti paskirtas, jeigu nutarimo priėmimo metu asmuo jau buvo sukakęs 18 metų, t. y. amžius siejamas ne su veikos padarymu, o su nuo­baudos pobūdžiu ir jos atlikimo sąlygomis.

Taikant baudžiamąją atsakomybę Baudžiamajame kodekse nustaty­tas amžius siejamas su veikos padarymu.

Skiriant Administracinių teisės pažeidimų kodekse dažniausiai numa­tytą administracinę nuobaudą - baudą - maksimali jos riba negali viršyti pusės jos dydžio, numatyto konkrečios normos sankcijoje (ATPK24 str.). Nusistačius maksimalią baudos ribą, toliau bauda skiriama pagal ben­dras Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, t. y. vadovaujantis vidurkio taisykle ir atsižvelgiant į atsakomy­bę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Vien tai, kad administracinį nusižengimą padarė nepilnametis, yra at­sakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 8 p.). Beje, jeigu į tei­sės pažeidimą buvo įtrauktas nepilnametis, tai jau bus atsakomybę sunki­nanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 7 p.).

Tam tikrų yra ir administracinės atsakomybės taikymo nepilnamečiui proceso ypatumų.

Minėta, administracinis areštas negali būti skiriamas nepilnamečiams. Tačiau tam tikras jų laisvės apribojimas galimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 265-267 straipsniuose, reglamentuojančiuose kardo­mosios priemonės - sulaikymo taikymą, nėra kokių nors išimčių taikant šią prievartos priemonę nepilnamečiui. Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso 265 straipsnio antrojoje dalyje yra tik įtvirtinta papildoma taisyklė, kad apie nepilnamečio sulaikymą būtina pranešti jo tėvams arba globėjams (rūpintojams).

Papildoma procesinė garantija numatyta ir nagrinėjant bylą dėl nepil­namečio padaryto administracinės teisės pažeidimo. Administracinių tei­sės pažeidimų kodekso 274 straipsnyje nustatyta, kad tokiu atveju jo in­teresams gali atstovauti tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai. Tokia pati taisyklė galioja ir tada, kai ir nukentėjusysis yra nepilnametis.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 281 straipsnyje nustatyta bendra taisyklė, kad administracinės teisės pažeidimo byla nagrinėja­ma pagal jo padarymo vietą, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip. Viena iš tokių išimčių taip pat susijusi su nepilnamečiais. Šio straipsnio šeštojo-

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo sudėtis

204205

je dalyje sakoma, kad nepilnamečių, jų tėvų ar juos atstojančių asmenų administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjamos pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą.

Vykdant nutarimą skirti baudą ir nepilnamečiui neturint savarankiš­kų pajamų, bauda išieškoma iš tėvų arba juos atstojančių asmenų (ATPK 313 str. 2 d.).

Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyti atvejai, kai už 16 metų neturinčio nepilnamečio padarytą veiką, atitinkančią šio kodekso specialiosios dalies aprašytus požymius, taikoma administra­cinė atsakomybė tėvams arba globėjams (rūpintojams). Tai numatyta, pavyzdžiui, 44 straipsnio trečiojoje dalyje (nepilnamečių nuo keturioli­kos iki šešiolikos metų neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip pla­tinti, taip pat narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gy­dytojo paskyrimo), 175 straipsnyje (nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų amžiaus padarytas nedidelis chuliganizmas arba chuliganizmas, taip pat tyčinis suaugusiųjų garbės ir orumo žeminimas), 1761 straipsnio trečio­joje dalyje (pirotechnikos priemonių naudojimo taisyklių pažeidimas, pa­darytas nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų), 178 straipsnio ketvirtojoje dalyje (girtų nepilnamečių iki šešiolikos metų pasirodymas viešosiose vietose, taip pat jų gėrimas alkoholinių gėrimų), 183 straipsnio trečio­joje dalyje (viešosios rimties trikdymas, padarytas nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų).

Taigi šiais atvejais nėra administracinės teisės pažeidimo subjekto, o tai reiškia, kad teisiškai nėra ir paties nusižengimo. Vadinasi, toks atsako­mybės tėvams arba globėjams (rūpintojams) taikymas yra teisiškai ydingas.

Žinoma, tai nereiškia, kad už tai nebūtų galima bausti tėvų arba glo­bėjų (rūpintojų) šiems nevykdant konstitucinės pareigos tinkamai auklė­ti vaikus. Iki 2002 m. vasario 6 d. galiojo Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso 181 straipsnio redakcija, kaip tik ir numatanti atsakomybę už piktybinį pareigos auklėti, mokyti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus nevykdymą arba už nepilnamečių teisės pažeidimų padarymą. Šis straipsnis 2002 m. sausio 22 d. įstatymu buvo pakeistas ir dabar jame numatyta tė­vų atsakomybė už savo valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą prie­šingai vaiko interesams. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje įtvirtintas tė­vų valdžios turinys. Jame pasakyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmo­ningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui vi­suomenėje.

Tai reiškia, kad tėvams nevykdant šios pareigos visais atvejais gali būti taikoma atsakomybė tikrajam teisės pažeidimo subjektui.

Tokios klaidos turėtų būti neatidėliojant taisomos toliau tobulinant Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso bendrosios dalies 2004 m. projekte nepilnamečių administ­racinės atsakomybės ypatumams skirtas atskiras skyrius. Jame taip pat numatyti nuobaudų skyrimo dydžio apribojimai (nepilnamečiui gali būti skiriama nuo dešimties iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų dydžio bau­da, jam negali būti paskirta daugiau nei 50 valandų viešųjų darbų, o su­augusiam pažeidėjui bauda gali būti skiriama nuo dešimties iki penkių tūkstančių litų, viešųjų darbų - iki 100 valandų), taip pat numatytas ma­žesnis skirtinų nuobaudų sąrašas (gali būti skiriama tik įspėjimas, bauda ir viešieji darbai). Projekte taip pat pasakyta, kad nepilnamečiams, kurie sistemingai daro teisės pažeidimus, įstatymų numatyta tvarka vietoj nuo­baudos gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės. Ko­kios tos priemonės gali būti, projekto autoriai nenurodo, o tai yra didelis šio dokumento trūkumas.

8. JURIDINIŲ ASMENŲ ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS APIBUDINIMAS

Iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso bendrosios dalies normų loginės ir lingvistinės analizės galima padaryti neabejotiną išvadą, kad šio kodekso specialiosios (dar vadinamos ypatingąja) dalies normos taiko­mos tik fiziniams asmenims. Tai reiškia, kad visų šioje Administracinių teisės pažeidimų kodekso dalyje aprašytų administracinių nusižengimų sudėčių subjektas yra fizinis asmuo, vienais atvejais turintis bendruosius, kitais atvejais - ir specialiuosius požymius.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 straipsnyje numatyta, kad administracinę atsakomybę nustato ne tik Administracinių teisės pažei­dimų kodeksas, bet ir kiti įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad šie įstatymai, kol jie neįtraukti į šį kodeksą, taikomi tiesiogiai.

Kokius šiame straipsnyje minimus kitus įstatymus turi galvoje įstaty­mų leidėjas?

Kaip jau buvo minėta, be Administracinių teisės pažeidimų kodekso, yra dar apie dvidešimt galiojančių įstatymų, kuriuose numatytos vieno­kios ar kitokios baudos (kartais dar vadinamos ekonominėmis baudomis, ekonominėmis sankcijomis ar tiesiog sankcijomis), kurias skirti įgaliotos valstybės valdymo institucijos už valstybės valdymo srities teisės aktų pa­žeidimus. Visuose juose numatytos baudos verslo subjektams (kartais nu-

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo sudėtis

206 207

rodoma įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar pan.). Taip pat numatyta, kad baudos už tuos pačius pažeidimus gali būti skiriamos ir fiziniams as­menims: 1) reklaminės veiklos subjektams (Reklamos įstatymas), 2) ga­mintojui, pardavėjui, paslaugos teikėjui (Produktų saugos įstatymas), 3) skolininkui (Valstybės skolos įstatymas), 4) mokesčio mokėtojui (Mo­kesčių administravimo įstatymas), 5) draudėjui (Valstybinio socialinio draudimo įstatymas), 6) mokesčių už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui (Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas).

Savita atsakomybė buvo numatyta Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme: įmonė, nuslėpusi lėšas, iš kurių turėjo būti padidintas įstatinis kapitalas, privalėjo atitinkamai padidinti įstatinį kapitalą ir sumokėti į biudžetą nuslėpto kapitalo dydžio baudą: 50 procentų baudos turėjo as­meniškai sumokėti įmonės administracijos vadovas ir vyriausiasis finan­sininkas (buhalteris). Likusi baudos dalis turėjo būti mokama iš kitoms įmonės reikmėms (premijoms, socialinėms ir kultūrinėms priemonėms ir kt.) skirtos pelno dalies1.

Be to, šiuose (kaip ir kituose minėtuose) įstatymuose yra numatyta ir tokių sankcijų, kurios traktuotinos kaip įspėjimas arba yra tam tikros spe­cialios teisės (licencijos, leidimo verstis tam tikra veikla) apribojimas ar atėmimas ir panašiai.

Daugiau įstatymų, kuriuose būtų numatyta panaši atsakomybė, t. y. tokių, kurie atitiktų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 straips­nyje minimų kitų įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų sampratą, nėra.

Taigi prie kokios teisinės atsakomybės rūšies priskirtinos valstybės prie­vartos priemonės, numatytos šiuose įstatymuose?

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 6 d. pri­ėmė nutarimą2 „Dėl kai kurių Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) straipsnių atitikimo Konsti­tucijai". Tarp kitų klausimų buvo tiriama ir MAĮ 50 straipsnio trečiosios dalies norma, nustatanti, kad už tą patį mokesčių įstatymų pažeidimą ad­ministracinė atsakomybė pagal MAĮ taikoma individualiai įmonei, o pa­gal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą - ir jos savininkui. Aukštes­nysis administracinis teismas buvo suabejojęs tokios normos teisėtumu, nes kai minėtus mokesčių įstatymų pažeidimus padaro individuali įmonė, MAĮ 50 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytos atsakomybės rūšys taikomos

1 Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 13 straipsnis // Valstybės žinios. 1994, Nr. 102-2049.2003 m. gruodžio 16 d. priimta nauja šio įstatymo redakcija (įsigaliojo nuo 2004 m. sausio 7 d.), kurioje šios normos nebeliko // Valstybės žinios. 2004, Nr. 4-24.

2 Valstybės žinios. 2000, Nr. 105-3318.

tam pačiam nuosavybės teisės subjektui - individualios įmonės savininkui (nes individualios įmonės turtas nėra atskirtas nuo savininko turto).

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokia norma neprieštarauja Konstitucijai. Teismo nuomone, MAĮ 50 straipsnio trečiojoje dalyje re­guliuojami skirtingi santykiai tarp skirtingų subjektų. Dėl tokių pažeidi­mų nėra sumokami įstatymuose nustatyti mokesčiai į valstybės (savival­dybės) biudžetą ir fondus. Taip yra padaroma žala finansiniams ar kitiems visuomenės ir valstybės interesams arba kyla grėsmė, kad ši žala bus pa­daryta. Nustačius verslo subjektams atsakomybę už nurodytus mokesčių įstatymų pažeidimus yra saugomi teisiniai santykiai tarp verslo subjektų ir valstybės (savivaldybės) bei jos institucijų.

Kaip dar vieną minėtos normos atitikties Konstitucijai argumentą Kon­stitucinis Teismas nurodė tai, kad administracinės ar baudžiamosios sank­cijos nurodytos ne MAĮ, o kituose įstatymuose (ATPK ir BK). Nustatant administracinę arba baudžiamąją atsakomybę už mokesčių įstatymų pa­žeidimus verslo subjektų darbuotojams ar savininkams, atsakingiems už teisingą mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus, yra saugomi teisiniai santykiai tarp minėtų verslo subjektų darbuotojų ar savininkų ir valstybės (savivaldybės) bei jos institu­cijų, bet ne tarp verslo subjektų ir valstybės (savivaldybės) bei jos insti­tucijų. Taigi, Konstitucinio Teismo manymu, verslo subjektai ir jų dar­buotojai ar savininkai, atsakingi už teisingą mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą į valstybės (savivaldybės) biudžetą ir fondus, dalyvauja skir­tinguose teisiniuose santykiuose su valstybe. Skirtingi esantys ir minėtų teisės pažeidimų (kartu ir atsakomybės) subjektai. Teismo nuomone, MAĮ 50 straipsnio trečiojoje dalyje yra nustatytos skirtingos atsakomybės už skirtingus teisės pažeidimus rūšys.

Atrodo, kad Konstitucinis Teismas šiuo požiūriu nėra visiškai teisus. Nors pareiškėjas - Aukštesnysis administracinis teismas klausimą formu­lavo tik dėl individualios įmonės (panašų statusą turi ir ūkinė bendrija) ir tik administracinės atsakomybės aspektu, Konstitucinis Teismas svarsto­mą klausimą išplėtė ir svarstė tiek verslo subjekto darbuotojo, tiek jo sa­vininko, taip pat ir administracinės, ir baudžiamosios atsakomybės as­pektais.

Žinoma, minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas savo turiniu yra daug platesnis, negu klausimas, kokios rūšies atsakomybė yra taikoma verslo subjektams (įmonėms, organizacijoms ir pan.), joms pažeidus mokesčių administravimo, produktų saugos, konkurencijos ir daugybės panašių vals­tybės valdymo srities teisės aktų reikalavimus.

Tačiau niekas ir neginčijo, kad administracinė ir baudžiamoji atsako­mybė yra skirtingos atsakomybės rūšys. Konstitucinis Teismas, niekuo ne-

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo sudėtis

208 209

pagrindė savo išvados, kad individualios įmonės atsakomybė už mokes­čių įstatymų pažeidimus ir jos savininko atsakomybė už tuos pačius pa­žeidimus yra skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Taip pat nelabai įtiki­nama ir nepakankamai argumentuota yra Konstitucinio Teismo išvada, kad, pavyzdžiui, laiku neapskaičiavus ir nesumokėjus kurio nors mokes­čio, individualios įmonės veika ir jos savininko veika yra skirtingi teisės pažeidimai. Juolab abejotina Teismo išvada, kad tarp įmonės ir valstybės bei tarp įmonės savininko ir valstybės susiklosto skirtingi teisiniai santy­kiai. Mums atrodytų, kad tai yra tie patys viešosios teisės sričiai priskirtini administracinės atsakomybės už valstybinio valdymo srities teisės aktų pažeidimus teisiniai santykiai.

Vargu ar galima teigti, kad individualios įmonės savininko ir pačios individualios įmonės (t. y. iš esmės to paties asmens, tik kitaip vadinamo) administracinė atsakomybė už tą pačią veiką yra skirtingos rūšies. Žino­ma, visai kitaip yra, kai baudžiama akcinė bendrovė ir, pavyzdžiui, jos vadovas, kuris dažniausiai yra samdomas asmuo. Ir vienu, ir kitu atveju yra taikoma administracinė atsakomybė, tačiau administracinė nuobau­da skiriama skirtingiems subjektams.

Be to, nebuvo įvertinta dar viena svarbi aplinkybė. Akcinė bendrovė atsako tik savo turtu. Tai reiškia, kad, taikant įmonei ekonominę sankci­ją, iš akcinės bendrovės akcininko turto nebus išieškoma (išskyrus tą dalį, kuri yra jo akcinis kapitalas). Skiriant individualios įmonės savininkui bau­dą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir taikant tai pačiai individualiai įmonei ekonominę sankciją pagal kitus įstatymus abiem at­vejais gali būti išieškoma iš to paties žmogaus asmeninio turto ar jo šei­mos turto dalies (gyvenamasis namas, automobilis ir pan.). Kadangi teis­mai, nagrinėdami mokesčių ir panašias bylas, nesiryžta individualiai įmonei taikyti tų pačių baudos skyrimo taisyklių, kokios numatytos Administra­cinių teisės pažeidimų kodekse, atrodytų, kad šiuo aspektu tikrai yra pa­žeidžiamas asmenų lygybės principas.

Į šį klausimą pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai yra atsakęs (ir vė­liau ne kartą pakartojęs) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aukščiausiojo Teismo Senato jau 1997 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl civilinių bylų, kylančių iš mokesčių teisinių santykių, nagrinėjimo teismuose apibendri­nimo rezultatų" 1 punkte teismams buvo išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso 1 straipsnio trečiąją dalį mokesčių santykiams šio kodekso tai­syklės netaikomos, todėl nagrinėjant teismuose bylas dėl mokesčių nega­lima vadovautis Civilinio kodekso normomis1.

1 Teismų praktika. Nr. 8. Vilnius: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 1997. P. 115.

Vėliau šis klausimas buvo nuosekliai suformuluotas jau minėtose Aukš­čiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kasacinėse nutartyse1. Aukščiau­siasis Teismas, nagrinėdamas mokesčių bylas, konstatavo, kad mokesčių įstatymuose nustatytos baudos, taikomos mokesčių mokėtojams už mo­kesčių įstatymų pažeidimus, savo esme yra viešosios teisės nustatyta teisi­nė atsakomybė, t. y. administracinės nuobaudos. Vadinasi, Aukščiausiojo Teismo nuomone, turi būti laikomasi visų taikyti administracinę atsako­mybę nustatytų reikalavimų. Tokią pat išvadą galima padaryti kalbant ne tik apie mokesčių, bet ir apie kitų valstybės valdymo sričių teisės aktų pažeidimus, kuriuos padaro įmonės, įstaigos, organizacijos kaip kolekty­viniai administracinės atsakomybės subjektai.

Manytume, kad Aukščiausiasis Teismas yra visiškai teisus. Minėtuo­se įstatymuose, kuriuose verslo subjektams numatytos ekonominės sankcijos, įtvirtinti teisės pažeidimai pagal savo pobūdį iš esmės yra to­kie patys viešosios teisės nustatytų paliepimų ar draudimų, kokie yra įtvirtinti ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pažeidimai, o atsakomybės priemonių požymiai ir tikslai yra tokie patys kaip ir Ad­ministracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių nuobaudų.

Beje, buvo mėginta šį klausimą spręsti ir įstatymų leidėjo lygmeniu. Minėta, 2000 m. vasario 17 d. buvo priimtas įstatymas, kuriuo patvir­tintas didelis Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų ir papildymų paketas. Jis įsigaliojo 2000 m. kovo 15 dieną. Pakeitimų projekte buvo siūloma visiškai nauja norma: 161 straipsnis Įmonių atsakomybė buvo sudarytas iš keturių dalių ir skambėjo taip: „1. Įmonė gali būti pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidi­mą, numatytą šio kodekso penktajame (administraciniai teisės pažei­dimai darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje), septintajame (ap­linkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje) ir dvyliktajame (prekybos, finansų, apskai­tos ir statistikos srityje) skirsniuose, esant šioms sąlygoms:

1) fizinis asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, buvo įmo­nės darbuotojas; ir 2) administracinį teisės pažeidimą padarė įmonės vadovas ar fizinis asmuo įmonės vadovo ar kolektyvinės vadovybės sprendimu; ir

1 Civ. b. Nr. 3K-3-31/99 pagal UAB „Muaro krautuvė" skundą dėl Vilniaus m. VM1 sprendimo, civ. b. Nr. 3K-3-50/99 pagal H. Juchnevičiaus skundą dėl Vil­niaus m. VMI sprendimo, civ. b. Nr. 3K-7-204/00 pagal M. Lisausko individualios įmonės „Rolis" skundą dėl Klaipėdos m. VMI sprendimo.

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo sudėtis

210211

3) fizinio asmens padarytas administracinis teisės pažeidimas suda­ro įmonei nustatytų pareigų nevykdymą arba įmonei suteiktų teisių viršijimą.

2. Įmonės patraukimas administracinėn atsakomybėn pašalina asmens, veikusio įmonės interesais, administracinę atsakomybę, išskyrus atvejį, kai šio asmens veiksmuose yra kito administracinės teisės pažeidimo požymiai. 3. Už administracinės teisės pažeidimą gali būti skiriama tik bauda. 4. Įmone pagal šį Kodeksą pripažįstamos visų rūšių ūkinės, komerci­nės, kredito ir finansų įmonės, įstaigos, bendrovės, bendrijos, asociaci­jos, susivienijimai ir organizacijos." Deja, šis straipsnis nebuvo priimtas. Vadinasi, lieka neatsakyta į klau­simą, ar įmonėms nebus galima taikyti Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso normų, nustatančių nuobaudų skyrimo taisykles, taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį, numatantį ga­limybę skirti švelnesnę nuobaudą ar visai atleisti nuo nuobaudos, tai­kyti kitas Administracinių teisės pažeidimų kodekso bendrosios dalies normas. Tai turėtų padaryti teismų praktika. Žinoma, įrašant tokią normą į Administracinių teisės pažeidimų kodek­są, ją reikia suderinti su jau išvardytais įstatymais, numatančiais ekono­mines sankcijas verslo subjektams, arba juose daryti reikiamas pataisas. Dar vienas panašus žingsnis jau žengtas. Naujajame Baudžiamajame kodekse įrašytas 20 straipsnis Juridinio asmens baudžiamoji atsakomy­bė, kuris skamba taip: „1. Juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių pada­rymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsa­komybė. 2. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę:

1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.

3. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepa­kankamos priežiūros arba kontrolės.

4. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė arba padėjo padaryti nusikalstamą vei­ką, baudžiamosios atsakomybės. 5. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, valstybės ir savivaldybės institu­cija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija."

Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso 2004 m. projekte jau yra straipsnis, numatantis juridinių as­menų administracinę atsakomybę. Jo nuostatos artimos Baudžiamajam kodeksui ir skamba taip: juridinis asmuo atsako tik už administracinės teisės pažeidimus, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje nu­matyta juridinio asmens atsakomybė. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga bei tarptautinė organizacija. Juridiniam asmeniui už administracinės teisės pažeidimą gali būti skiriama bauda ir veiklos apribojimas. Baudos dydis juridiniam as­meniui gali būti nuo vieno šimto iki penkiasdešimties tūkstančių litų. Ju­ridiniam asmeniui gali būti skinamas ir turto konfiskavimas, kuris šiame projekte, panašiai kaip ir Baudžiamajame kodekse, įvardijamas ne kaip administracinė nuobauda, o kaip administracinio poveikio priemonė.

Ekonominių sankcijų, paskirtų pagal minėtus įstatymus, teisėtumo tikrinimas dabar teismingas administraciniams teismams. Todėl labai svar­bu, kad šie teismai iki galo suformuluotų verslo subjektų administracinės atsakomybės doktriną, tirdami paskirtų administracinių nuobaudų teisė­tumą ir pagrįstumą taikytų tuos pačius standartus, kurie numatyti Admi­nistracinių teisės pažeidimų kodekso bendrojoje ir procesinėje dalyse. Ne visuose įstatymuose, numatančiuose ekonomines sankcijas verslo sub­jektams, yra numatyta procesinė nuobaudų skyrimo tvarka, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, kitos nuobaudų parinkimo ir jų dydžio nustatymo taisyklės, galimybė taikyti švelnesnę, negu įstatymo nu­matyta, nuobaudą arba visai atleisti nuo jos taikymo. Tai yra visos tos taisyklės, kurių, anot Aukščiausiojo Teismo, turi būti laikomasi taikant minėtas ekonomines sankcijas.

Deja, administraciniai teismai tokiam žingsniui dar nėra pasirengę. Aukštesniojo administracinio teismo 2000 m. vasario 14 d. sprendime1, priimtame administracinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Putokšnis" ir A. Stulpino individualios įmonės skundus dėl Valstybinės mokesčių ins­pekcijos prie Finansų ministerijos sprendimo panaikinimo, remiantis jau minėtomis Aukščiausiojo Teismo nutartimis buvo įrašyta tezė, jog vie-

1 Adm. byla Nr. 3A-102/2000 pagal UAB „Putokšnis" ir A. Stulpino IĮ skundus dėl VMI prie Finansų ministerijos sprendimo.

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo sudėtis

212 213

nam iš pareiškėjų (akcinei bendrovei) pagal Mokesčių administravimo įstatymą paskirta ekonominė sankcija yra niekas kitas kaip įmonei taiko­ma administracinė nuobauda.

Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriaus (nuo 2001 m. sausio 1 d. kartu su Aukštesniuoju administraciniu teismu reor­ganizuoto į Vyriausiąjį administracinį teismą) teisėjų kolegija, nagrinė¬ dama minėtą bylą kaip antrosios instancijos teismas, šį argumentą iš pir­mosios instancijos teismo sprendimo pašalino. Tokį savo sprendimą minėto skyriaus teisėjai motyvavo dviem argumentais: 1) administraci­nės nuobaudos ir ekonominės sankcijos taikomos skirtingiems subjek­tams: pirmu atveju - fiziniams asmenims, antruoju - juridiniams asme­nims ir juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms; 2) skirtingi minėtų poveikio priemonių tikslai: pirmu atveju - valstybės ir visuomenės intere­sų apsauga nuo pažeidimų ir piliečių auklėjamoji funkcija, antruoju - už­tikrinti iš mokesčių įstatymų kylančių prievolių vykdymą.

Šie antrosios instancijos teismo argumentai nėra įtikinami. Minėta, kad daugiau kaip trečdalyje įstatymų, nustatančių ekonominių sankcijų taikymą įmonėms, tokios pat ar panašios sankcijos numatytos ir fiziniams asmenims. Taigi pirmasis argumentas niekuo nepagrįstas. Antras argu­mentas taip pat nėra įtikinamas. Kiekvienos poveikio priemonės svar­biausias tikslas - saugoti nustatytą valstybėje tvarką, tam tikras teisines vertybes, o jas pažeidus - atkurti teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tam skir­tos įvairios priemonės - baudos, kitokios ekonominės sankcijos, specia­lių teisių apribojimas ar atėmimas ir t. t.

Kitaip traktuojant verslo subjektams taikomas prievartos priemones teisinis jų vertinimas tampa teisiškai neapibrėžtas. Lygiai taip pat tampa neaišku, koks šių poveikio priemonių adresato teisinis statusas, kokiame teisiniame santykyje jis atsiduria, kai jam tokios priemonės taikomos, ko­kios jo teisės ir pareigos, ir t. t. Matyt, dėl tokio teisinio neapibrėžtumo teismų procesiniuose sprendimuose atsiranda ir tokių sąvokų - ypatingo teisinio režimo srityje veikiantis ūkio subjektas1, nors rašoma apie įmonę, turinčią licenciją verstis tabako gaminių prekyba, t. y. apie specialų teisi­nį administracinio teisinio santykio dalyvio subjektiškumą ir apie suteik­tos specialiosios teisės apribojimą arba atėmimą.

Visa tai įtikinamai rodo, kad būtina kuo greičiau peržiūrėti Administ­racinių teisės pažeidimų kodeksą ir suderinti jį su kitais įstatymais ir tei­sės aktais, atsižvelgiant į iš esmės pakitusias jo veikimo ekonomines ir socialines sąlygas nuo to laiko, kai šis kodeksas buvo priimtas.

1 Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A7 - 266/ 2001 pagal UAB „Vervita" skundą dėl Panevėžio m. valdybos sprendimo.

9. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO SUBJEKTYVIOJI PUSĖ

Jau buvo minėta, kad teisinė atsakomybė atsiranda tada, kai teisės pažei­dimą darantis asmuo sugeba suvokti aplinką, savo valia gali laisvai pasi­rinkti elgesio variantus. Teisės pažeidimo, taigi ir administracinės teisės pažeidimo, subjektyvioji pusė yra visi tie požymiai, kurie apibūdina vidi­nį, atsispindintį psichikoje, teisės pažeidėjo santykį su daroma veika (jos padariniais). Subjektyviosios pusės požymiai yra kaltė, nusižengimo mo­tyvas ir tikslas.

Svarbiausias subjektyviosios pusės požymis yra kaltė. Ji turi būti nu­statyta visada, norint taikyti administracinę atsakomybę. Motyvas ir tiks­las yra papildomi subjektyviosios pusės požymiai, kurie geriau atsklei­džia teisės pažeidėjo psichinį santykį su daroma veika, tačiau kvalifikuoti veiką jie ne visada turi reikšmės. Veikos motyvas yra tos paskatos, dėl kurių daromas teisės pažeidimas. Tikslas - rezultatas, kurio siekia teisės pažeidėjas.

Nustatyti veikos motyvą ar tikslą būtinai reikia tada, kai minėti požy­miai aprašyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso specialiosios da­lies normoje, nustatančioje atsakomybę už konkrečią teisei priešingą vei­ką. Tačiau ir tuo atveju, kai motyvas ar tikslas nėra tarp veiką kvalifikuojančių požymių, jie nustatytini siekiant tiksliau parinkti administracinę nuobau­dą. Minėta, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 straipsnio pir­mosios dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra teisės pažeidimo padarymas iš chuliganiškų paskatų.

Dabar galiojančio Administracinių teisės pažeidimų kodekso specia­liojoje dalyje nėra aprašyta nė vienos teisės pažeidimo sudėties, tarp ku­rios kvalifikacinių požymių būtų numatytas motyvas (paskatos). Vadina­si, įstatymų leidėjas, nustatydamas, kokios visuomenei pavojingos veikos baustinos administracinėmis nuobaudomis, neteikia jokios reikšmės, iš kokių paskatų teisės pažeidėjas nesilaiko vienų ar kitų teisinių paliepimų ar draudimų. Tai gali turėti reikšmės tik skiriant nuobaudą. Vienintelė išimtis yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnis, ku­riame nustatyta atsakomybė už nedidelį chuliganizmą. Pagal šį straipsnį gali būti kvalifikuojama tik tokia veika, kuri yra padaryta iš chuliganiškų paskatų, nors normos tekste paskatos ir neminimos. Tai aišku iš pačios chuliganizmo, kaip reiškinio, esmės.

Pažeidėjo veiksmų tikslas, ypač darant tyčinius nusižengimus, visada akivaizdus. Tačiau įstatymų leidėjas, nustatydamas veiką kvalifikuojan­čius požymius, taip pat labai retai kreipia dėmesį į tai, koks buvo teisės pažeidėjo tikslas kėsinantis į vieną ar kitą administracinės prievartos prie­monėmis saugomą teisinę vertybę.

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo sudėtis

214 215

Dabar galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatytos bent devynios teisės pažeidimų sudėtys, kuriose vienaip ar kitaip kaip privalomas kvalifikacinis požymis numatytas pavojingos veikos tikslas. Tokio pobūdžio administracinių nusižengimų sudėčių pavyzdžiais nurodytinos šios:

1) neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti (ATPK44 str.);

2) žemės sklypų naudojimas ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę že­mės naudojimo paskirtį (ATPK 522 str.);

3) miškų žemės sklypų naudojimas kitiems tikslams be reikiamo leidi­mo (ATPK 60 str.);

4) laukinių augalų sėklų ir vaisių rinkimas, grybų rinkimas, laukinių vaistinių ir prieskoninių augalų žaliavos ruošimas, laukinių techni­nių augalų žaliavos ruošimas, augalų ar jų dalių naudojimas deko­ratyviniams tikslams pažeidžiant nustatytą tvarką (ATPK 66 str.);

5) akivaizdžiai melagingų duomenų pateikimas policijos komisariatų egzaminų ir transporto apskaitos padaliniams siekiant gauti vairuo­tojo pažymėjimo arba transporto priemonės registracijos liudijimo dublikatus, taip pat kitus valstybinio numerio ženklus (1878 str.);

6) matavimo priemonių patikros žymens arba tai patvirtinančio doku­mento suklastojimas, sąmoningas matavimo priemonių gadinimas turint tikslą apgauti vartotojus (1897 str. 3 d.);

7) neteisingos informacijos pateikimas muitinės pareigūnui norint gauti lengvatinį (preferencinį) prekių kilmės sertifikatą (2092 str. 1 d. 2 p.);

8) autorinių ir gretutinių autorinėms teisių pažeidimas siekiant turti­nės naudos (21410 str.);

9) spaudinių, vaizdo, garso ar kitokios produkcijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, gaminimas ar laikymas turint tikslą platinti (21412 str.).

Nustatyti teisės pažeidimo subjektyviąją pusę nėra paprasta. Norint suvokti teisės pažeidėjo psichinį santykį su jo daromais veiksmais ir tų veiksmų padariniais, reikėtų įsiskverbti į jo sąmonę. Žinoma, to padaryti neįmanoma. Todėl subjektyviosios pusės požymiai identifikuojami taip pat tik per tuos tikrovėje vykstančius procesus, kuriuos galima stebėti objektyviai: teisės pažeidėjo elgesį prieš nusižengimą, jo darymo metu ir po jo, panaudotas priemones, įrankius, veiksmų intensyvumą, pasikarto­jimą ir panašiai. Kai kada tam tikros reikšmės gali turėti ir objektyviai fiksuojami teisės pažeidėjo charakterio bruožai.

Minėta, kad pagrindinis nusižengimo subjektyviosios pusės požymis yra kaltė, nes tik kalto, t. y. suvokiančio daromos veikos prasmę ir gali­mus padarinius, asmens elgesys gali būti koreguojamas valstybės prievar­

tos priemonėmis. Be to, teisingas nusižengimo subjektyviosios pusės iden­tifikavimas gali padėti tiksliau teisiškai įvertinti pavojingą veiką, ypač ta­da, kai objektyviosios pusės požymiai yra panašūs, o kvalifikaciniai skir­tumai pasireiškia per subjektyviąją pusę.

10. KALTĖ IR JOS FORMOS

Minėta, norint kiekvieną pavojingą visuomenei ir priešingą teisei veiką traktuoti kaip teisės pažeidimą būtina nustatyti, ar ją padaręs asmuo vei­kė kaltai, ar tai nebuvo atsitiktinis aplinkybių sutapimas, o gal buvo kitų priežasčių, dėl kurių šis asmuo nebuvo pajėgus teisingai orientuotis kilu­sioje situacijoje.

Moralinė ir teisinė kaltės samprata skiriasi. Kiekvienas žmogus turi susiformavęs vidinį moralinį statusą, kuris verčia jį koreguoti savo elge­sį vadovaujantis jam priimtino gėrio ar atitinkamai suvokiamo blogio parametrais.

Teisėje kaltės samprata yra kitokia. Ji labiau grindžiama tam tikru pro­tingo elgesio standartu, į kurį orientuotos ir reguliacinės teisės normos. Šis aspektas ypač svarbus, kai kalbama apie neatsargiai padarytus teisės pažeidimus.

Kaip jau minėta, kaltės požymis yra įtvirtintas ir Administracinių tei­sės pažeidimų kodekso 9 straipsnyje suformuluotame administracinės tei­sės pažeidimo apibrėžime. Jame pasakyta, kad administracinės teisės pa­žeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas. Panašiai kaltė apibūdinama ir baudžiamojoje teisėje.

Iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusiame Baudžiamajame kodekse buvo nustatyta (3 str.), kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako ir baudžia­mas tik toks fizinis asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu, tai yra ty­čia ar dėl neatsargumo padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir tik tuo atveju, jeigu šią veiką padarant buvo galima iš jo reikalauti įstaty­mą atitinkančio elgesio.

Naujajame Baudžiamajame kodekse (2 str.) kaltė apibūdinta lygiai taip pat, tik čia nebevartojama fizinio asmens sąvoka, kadangi pagal šį kodek­są baudžiamoji atsakomybė taikoma ir juridiniams asmenims. Atkreipti­nas dėmesys tik į tai, kad tokios pačios kaltės taisyklės taikomos ir juridi­niams asmenims, nes naujajame Baudžiamajame kodekse jokių išimčių šiuo aspektu nenumatyta.

Minėta, kad administracinės atsakomybės subjektai taip pat yra tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo su­kurtą juridinių asmenų administracinės atsakomybės doktriną pastarųjų subjektų kaltės klausimas sprendžiamas taip pat kaip ir naujajame Bau­džiamajame kodekse. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo sudėtis

216 217

kartą yra pabrėžęs1, kad mokesčių įstatymuose nustatytos baudos, taiko­mos mokesčių mokėtojams už mokesčių įstatymų pažeidimus, savo esme yra viešosios teisės nustatyta teisinė atsakomybė, t. y. administracinės nuo­baudos. Vadinasi, turi būti laikomasi visų administracinei atsakomybei taikyti nustatytų reikalavimų, nustatyta kaltės forma, atsakomybę lengvi­nančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas pabrėžė, kad kitoks įmonės nubaudimas reikštų atsakomybę be kaltės. Vadinasi, Lietuvos Aukščiau­siasis Teismas nepripažino objektyvaus pakaltinimo galimybės, taikant ad­ministracinę atsakomybę įmonėms.

Kaip jau buvo minėta, galima pastebėti kai kurių teigiamų ir Vyriau­siojo administracinio teismo praktikos poslinkių2.

Kai kurie rusų autoriai teigia3, kad įmonių atsakomybei tereikia trijų elementų, t. y. įmonės atsakančios be kaltės. Kaip matome, Lietuvos įsta­tymai ir teismai vadovaujasi kitokia nuomone.

Minėta, kad iš visų aptartų administracinio nusižengimo subjektyvio­sios pusės požymių svarbiausias yra kaltė. Tai nusižengusio asmens suvo­kimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels padarinių, t. y. jo psichikos santykis su veika ir jos padariniais.

Taikant tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę, skiriamos dvi kaltės formos: 1) tyčia; 2) neatsargumas.

Kaltės formos nustatymas kartais padeda tiksliau kvalifikuoti nusižen­gimą, kai objektyviosios pusės požymiai yra panašūs. Kai kaltės forma neturi jokios reikšmės veikos teisiniam vertinimui, ji gali būti svarbi ski­riant konkrečią nuobaudą, nustatant jos dydį. Akivaizdu, kad tyčiniai veiks­mai visada yra pavojingesni visuomenei už neatsargius.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 10 straipsnyje pateikiamas toks tyčios apibrėžimas: Administracinės teisės pažeidimas laikomas pa­darytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo

1 Civ. b. Nr. 3K-53/99 pagal UAB „Sirowa" skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo; civ. b. Nr. 3K-3-31/99 pagal UAB „Muaro krautuvė" skundą dėl Vil­niaus m. VMI sprendimo; civ. b. Nr. 3K-3-50/99 pagal H. Juchnevičiaus skundą dėl Vilniaus m. VMI sprendimo; civ. b. Nr. 3K-7-204/2000 pagal M. Lisausko IĮ „Rolis" skundą dėl Klaipėdos m. VMI sprendimo ir kt.

2 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartyje tei­giama, kad ekonominė sankcija pagal Mokesčių administravimo įstatymą gali būti skiriama tik esant bendrosioms teisinės atsakomybės sąlygoms, įskaitant ir mokes­čio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens kaltei padarius mokesčio įstaty­mo pažeidimą // Administracinių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius: Teisinės informa­cijos centras, 2004. P. 102-110.

arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šią pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Iš šio apibrėžimo matyti, kad tyčia yra dvejopa. Bendri abiejų tyčios rūšių požymiai yra: 1) asmens suvokimas, kad jo veikimas arba neveiki­mas yra priešingas teisei, ir 2) veikos žalingų padarinių numatymas.

Tyčia į rūšis skiriama pagal tai, ar: 1) asmuo norėjo veikos žalingų pa­darinių, 2) veikos žalingų padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti.

Pirmoji tyčios rūšis vadinama tiesiogine tyčia, antroji - netiesiogine. Tiesioginės tyčios pavyzdys gali būti Administracinių teisės pažeidi­

mų kodekso 511 0 straipsnyje numatytas teisės pažeidimas - tyčinis kliu­dymas aplinkos apsaugos pareigūnams tikrinti įmones, įstaigas, organi­zacijas ir objektus arba vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę. Akivaizdu, jog tokiu atveju teisės pažeidėjas siekia, kad aplinkos apsaugos inspekto­rius nenustatytų galimų įstatymo pažeidimų.

Netiesioginės tyčios pavyzdys - Administracinių teisės pažeidimų ko­dekso 189 straipsnyje numatytas teisės pažeidimas - tyčinis produkcijos, prekių ar žaliavų kokybės rodiklių pabloginimas. Sąmoningai nesiimant visų kokybės parametrus užtikrinančių technologinių ar kitokių priemo­nių ir tikintis, kad nieko blogo neįvyks, gali nukentėti produkcijos koky­bė, nors to tiesiogiai darbuotojas ar vadovas nenorėjo ir nesiekė.

Teisingumo ministerijos parengto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2004 m. projekte tiesioginės tyčios apibrėžimas yra tikslesnis. Jame teigiama, kad administracinės teisės pažeidimas yra padarytas tie­siogine tyčia, jeigu:

1) jį darydamas asmuo suvokė priešingą teisei savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti;

2) jį darydamas asmuo suvokė priešingą teisei savo veikos pobūdį, nu­matė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Netiesioginės tyčios apibrėžimas iš esmės yra analogiškas tam, kuris aptartas dabar galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra numatyta daug admi­nistracinių nusižengimų sudėčių, kuriose nurodoma tokia kaltės forma kaip tyčia. Tačiau kai tai aptarta pačioje teisės normoje, veika, padaryta neatsargiai, nebus šios normos numatytas teisės pažeidimas.

Dabar galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra bent 14 straipsnių, kuriuose tiesiogiai paminėta kaltės forma tyčia1.

1 2004 m. pradžios duomenimis: 414, 432, 437 , 438, 503, 51, 5110, 112, 155, 175, 1871, 189, 211, 2132 straipsniai.

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo sudėtis

218219

Tačiau tyčia padaromų veikų yra ir daugiau, negu tiesiogiai nurodyta teisės normoje. Pavyzdžiui, smulkusis svetimo turto pagrobimas (ATPK 50 str.) taip pat galimas tik tyčia. Tokiu atveju kaltę reikės nustatyti pagal kitus požymius - veikos objektyviosios pusės specifinius bruožus, kartais net pagal įtariamojo asmenybę apibūdinančius duomenis ar konkrečią įvykio situaciją.

Kita kaltės forma yra neatsargumas. Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso 11 straipsnyje nustatyta: „Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabū­diškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti".

Kaip matyti iš šios kaltės formos - neatsargumo - apibrėžimo, jis taip pat gali būti dviejų rūšių:

1) priešingą teisei veiką padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingų padarinių, bet lengvabūdiškai tikė­josi jų išvengti;

2) priešingą teisei veiką padaręs asmuo nenumatė, kad gali kilti tokių padarinių, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

Pirmoji neatsargumo rūšis vadinama lengvabūdišku pasitikėjimu, ant­roji - nerūpestingumu. Pagrindinė šių neatsargumo rūšių skirtybė yra ta, kad pirmu atveju pažeidėjas numato žalingus savo veikos padarinius, ta­čiau, pasitikėdamas savo gebėjimais, valdomais mechanizmais, palankio­mis aplinkybėmis ir pan., tikisi jų išvengti. Pavyzdžiui, vairuotojas, viršy­damas saugų greitį automobiliu, kurio stabdžių sistema veikia netinkamai, be abejonės, supranta, kad gali sukelti kelių transporto įvykį, tačiau leng­vabūdiškai pasitiki savo gebėjimais manevruoti, stabdyti varikliu, ranki­niu stabdžiu ir panašiai.

Antru atveju geriausiai tinka jau minėto protingo numanomo elge­sio arba tokios pat profesijos ar amžiaus normalaus ir atidaus žmogaus elgesio standarto1 modelis. Pavyzdžiui, Kelių eismo taisyklės įpareigoja vairuotoją nuolat stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu, pavyzdžiui, dėl stabdžių vamzdelio susidėvėjimo netikėtai suges stab­džiai ir įvyks kelių transporto įvykis, vairuotojas gali būti pripažintas kaltu nerūpestingai eksploatavęs transporto priemonę, t. y. neatsargiai pažeidęs Kelių eismo taisykles.

Galima diskutuoti, ar administracinė atsakomybė gali kilti dėl ne­rūpestingumo. Pats pažeidimas yra ne tiek pavojingas visuomenei kaip

1 Plačiau apie tai: V Mikelėnas. Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia, 1995. P. 218-228.

nusikaltimas, todėl bausti už nerūpestingumą ir įrodinėti tokią kaltę administracinės atsakomybės atveju taip pat ir praktiškai pakankamai keblu.

Pavyzdžiui, Vokietijos įstatymai, numatantys administracinę atsako­mybę, šiuo požiūriu yra gana atsargūs: Tvarkos pažeidimų įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad atsakomybė gali būti taikoma tik už tyčinį tvarkos pažeidimą. Tame pačiame straipsnyje nustatyta, kad atsakomy­be (apskritai - aut. pastaba) už neatsargų teisės pažeidimą atsiranda tik kai tai aiškiai pasakyta įstatyme1. To paties įstatymo 11 straipsnyje pa­sakyta, jeigu asmuo, darydamas tam tikrus veiksmus, nesuvokia visų ap­linkybių, t. y. klysta ir mano, jog ji nėra baudžiama, ši jo veika pripažįs­tama netyčine.

Minėtame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2004 m. projekte neatsargumo apibrėžimas yra kitoks, negu dabar galiojančiame. Anot pro­jekto, administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsar­gumo, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalsta­mo nerūpestingumo. Nusikalstamas pasitikėjimas bus tada, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame ko­dekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, o nusikalstamas nerūpestingumas - jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal pažeidimo aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Tokios projekto nuostatos kelia tam tikrų abejonių. Jeigu priimant šį įstatymą jo tekste išliktų kategorija nusikalstamas, būtų sunkiau atskirti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę.

1 Gesetz ūber Ordnungsvvidrigkeiten (OwiG) // Strafrecht: Straflenverkehr-srecht, Arbeits- und Sozialrecht, Europarecht. Baden-Baden: Nomos-Verl.-Ges.,

FAKTINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo sudėtis

220221

IV DALIS

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

7 SKYRIUS ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ

BYLŲ TEISENOS SAMPRATA

1. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ TEISENA - VIENA IS ADMINISTRACINIO PROCESO

SUDEDAMŲJŲ DALIŲ

Procesas - tai nuoseklių veiksmų, kuriais siekiama tam tikro rezultato, visuma; tai kokios nors veiklos vykdymo tvarka (pvz., įstatymo priėmi­mas, bylos nagrinėjimas ir pan.).

Vykdomoji valdžia savo funkcijas įgyvendina per įvairių institucijų (valstybės pareigūnų ir kitų tarnautojų) veiksmus. Ši veikla taip pat turi tam tikrą procesinę formą.

Teisiniu požiūriu proceso paskirtis yra materialinės teisės normų įgyven­dinimas. Taigi veiklą, skirtą įgyvendinti materialinės administracinės teisės normas, galima apibūdinti kaip administracinį procesą. Taip suprantant administracinį procesą jo paskirtis - užtikrinti minėtų teisės normų taiky­mą valstybinio valdymo srityje, norint pasiekti teisės normos dispozicijoje numatytų teisinių rezultatų arba, kitaip sakant, užtikrinti tam tikrų elgesio taisyklių laikymąsi.

Teisės teorijoje teisės įgyvendinimas apibrėžiamas per teisių ir pa­reigų vienovę, t. y. kaip naudojimasis teisės normų suteiktais ar neuž­draustais leidimais (subjektinėmis teisėmis), vykdant tas teises legali­zuojančias pareigas1.

Skiriamos šios teisės įgyvendinimo formos: naudojimasis teise, teisės laikymasis, teisės vykdymas, teisės taikymas2.

Naudojimasis teise esti tada, kai teisės subjektas atlieka teisės normų leistus arba neuždraustus veiksmus, tuo įgyvendindamas savo teises ir teisėtus interesus.

Teisės laikymasis - kai naudojamasi teise susilaikant nuo kito asmens teises galinčios pažeisti veikos.

1 A. Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 299. 2 D. Mikelėnienė, V Mikelėnas. Teismo procesas: teisės aiškinimo ir taikymo

aspektai. Vilnius: Justitia, 1999. P. 46-47.

225

Teisės vykdymas - naudojimasis subjektinėmis teisėmis atliekant kito asmens naudai tam tikrus veiksmus, t. y. vykdant tam tikrus teisės palie­pimus.

Visais šiais paminėtais atvejais teisės subjektai patys savarankiškai įgy­vendina teisę. Tačiau kai pastangų tam nepakanka, jie priversti kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir įstaigas, kurių pareiga - taikyti teisės normas.

Valdžios įgaliojimus turinčių valstybės institucijų ir įstaigų pagalba as­menims gali būti dvejopa:

1) įgaliotos valstybės institucijos ar įstaigos sprendimas ar kitoks veiks­mas, be kurio asmuo negali įgyti subjektinių teisių;

2) įgaliotos valstybės institucijos, įstaigos ar pareigūno veikla, pašali­nanti neteisėtai sudarytas kliūtis asmeniui pasinaudoti subjektinė­mis teisėmis.

Vadinasi, teisės taikymą galima apibrėžti kaip kompetentingų valstybės institucijų, įstaigų ar pareigūnų veiklą, su kurios pagalba asmenys gali pasi­naudoti jiems suteiktomis teisėmis arba kuria šalinamos neteisėtos kliūtys asmenims naudotis subjektinėmis teisėmis, taip pat tam tikrų priemonių taikymas asmenims, kurie nesilaiko teisės normų paliepimų ar draudimų1.

Teisės taikymas vykdomas tam tikra įstatymo ar kito teisės akto nusta­tyta tvarka. Teisės taikymo aktas - tai kompetentingos institucijos (parei­gūno) konkrečiu atveju priimtas sprendimas, skirtas įgyvendinti teisės nor­mų reikalavimus konkretaus socialinio santykio ir konkrečių asmenų atžvilgiu. Teisės taikymo akte yra išreikštas privalomas valstybės paliepi­mas, kuris pagal bendrąsias teisės normas nustato konkretaus santykio dalyvių teises ir pareigas.

Vykdomosios valdžios subjektai lygiai taip pat taiko ir materialiųjų administracinės teisės normų numatytas sankcijas. Tai galima pavadinti ir teisėsaugine veikla.

Šio proceso ypatumai: a) administracinį procesą dažniausiai įgyvendi­na valstybės valdymo institucijos (subjektyvioji prasmė); b) jo metu pasi­reiškia valdžios įgaliojimai ir bendrasis pavaldumo santykis (turinio prasmė).

Tradicine prasme procesas vaizduotėje sutapatinamas su teismo veikla, nagrinėjant baudžiamąsias, civilines, darbo ir kitokias bylas (baudžia­masis ir civilinis procesai). Tačiau taip suprantant procesą jis traktuo-jamas tik kaip teisėsaugine veikla, kuri yra teisingumo vykdymo pagrindas. Nagrinėdamas bylas teismas reaguoja į nukrypimus nuo materialiosios teisės normų reikalavimų ir skiria tam tikrų teisės normų numatytas sankcijas.

1 Plačiau apie tai: A. Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 303-307.

Valstybės valdymo veikla iš esmės yra orientuota spręsti pozityvius uždavinius. Sankcijų skyrimas nėra esminis šios veiklos požymis, o pati ši veikla nėra panaši į teismo procesinę veiklą. Tuo administracinis proce­sas ir yra specifinis.

Taigi administracinio proceso metu įgyvendinama ir normos dispozi­cija, ir normoje numatyta sankcija. Vadinasi, administracinis procesas re­aliame gyvenime yra daugialypė veikla.

Visų pirma vykdomosios valdžios institucijos, pareigūnai, įgyvendin­dami įstatymus ir kitus Seimo priimtus teisės aktus arba savo iniciatyva, arba įpareigoti parlamento turi priimti poįstatyminius teisės normų aktus, kuriuose suteiktos kompetencijos ribose detalizuojama įstatymų ir kitų Seimo priimtų teisės aktų įgyvendinimo tvarka.

Minėta, pagrindinė vykdomosios valdžios paskirtis - priimti įvairius sprendimus ir atlikti kitus teisiškai reikšmingus veiksmus, be kurių asme­nys negalėtų įgyti savo subjektinių teisių (licencija užsiimti tam tikra ūki­ne komercine veikla, leidimas statyti namą, egzaminų komisijos sprendi­mas suteikti specialiąją teisę vairuoti transporto priemonę, įmonės steigimo dokumentų įregistravimas ir daugybė kitų). Visi šie veiksmai at­liekami priimant pozityvaus pobūdžio teisės taikymo aktus.

Vykdomosios valdžios institucijos, pareigūnai, kiti valstybės tarnau­tojai taip pat kontroliuoja ir prižiūri, kaip laikomasi valdymo srities teisės aktų. Prireikus atliekamas ir tam tikras tyrimas (pvz., ar įmonė laikosi nute­kamųjų vandenų kokybės reikalavimų, ar restorane nepažeidžiamos sani­tarijos ir higienos taisyklės ir pan.). Atlikus tokį tyrimą nebūtinai bus taikomos administracinės prievartos priemonės. Yra nemažai valstybės institucijų ir pareigūnų, kurių kasdienė veikla yra stebėti ir tirti, ar lai­komasi žmonių saugumą, sveiką aplinką užtikrinančių teisės aktų rei­kalavimų.

Paminėti veiksmai priimant pozityvaus pobūdžio teisės taikymo aktus ir kontroliuojant bei prižiūrint jų vykdymą yra didžiausia viso administra­cinio proceso dalis. Jį galima pavadinti bendruoju valstybinio valdymo įgy­vendinimo procesu.

Nustačius, kad administracinio teisinio santykio šalis pažeidė įstaty­mų ar kitų teisės aktų reikalavimus, už ką numatytos administracinės at­sakomybės priemonės (administracinės nuobaudos), prasideda daugiau ar mažiau detaliai reglamentuotas administracinių prievartos priemonių taikymo procesas, kuriam užtikrinti neretai prireikia ir kardomųjų admi­nistracinės prievartos priemonių taikymo. Kadangi tarp administracinės prievartos priemonių yra ir prevencinės (įspėjamosios), kurios taikomos dar nepadarius teisės pažeidimo, šių prievartos priemonių taikymas taip pat patenka į šios rūšies administracinio proceso sritį.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata

226 227

Įgyvendinant vykdomąją valdžią vien viešojo administravimo nepa­kanka. Užtikrinti sklandų viešąjį administravimą reikia ir atitinkamų vi­dinio administravimo taisyklių. Todėl prie administracinės prievartos priemonių priskirtinas ir tarnybinės atsakomybės taikymas, juoba kad kai kuriais atvejais administracinės teisės pažeidimus padarę asmenys (dažniausiai statutiniai valstybės tarnautojai) baudžiami tarnybos tvar­ka. Vadinasi, tarnybinių nuobaudų ir materialinės atsakomybės priemo­nių taikymas valstybės tarnautojams taip pat priskirtinas prie administ­racinio proceso.

Tarp siekiančių įgyvendinti savo teises asmenų ir valstybės valdymo institucijų, pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų nereti įvairūs ginčai, ku­riems spręsti dažniausiai nustatomos tam tikros taisyklės. Tai yra admi­nistracinių ginčų nagrinėjimo procesas, kuris dažniausiai vyksta toje pa­čioje ir (ar) aukštesnėje pagal pavaldumą institucijoje ar įstaigoje arba specialiose ginčų nagrinėjimo institucijose - kvaziteismuose, taip pat ad­ministraciniuose, o kai kada - ir bendrosios kompetencijos teismuose.

Valstybinio valdymo institucijoms, įstaigoms, jų pareigūnams ir kitiems valstybės tarnautojams priimant norminius ar teisės taikymo aktus (pra­dedant licencijos išdavimu ir baigiant administracinės nuobaudos už li¬ cencijuojamos veiklos taisyklių pažeidimus paskyrimu) ar atliekant kitus teisinę reikšmę turinčius veiksmus, sprendžiant administracinio teisinio santykio subjektų ginčus, gali kilti šių valdymo aktų ar veiksmų (neveiki­mo) teisėtumo klausimas. Tokie administraciniai ginčai nagrinėjami teis­me (bendros kompetencijos arba specializuotame). Tai yra administraci­nio teisingumo ar, kitaip tariant, administracinės justicijos vykdymas.

Šios aplinkybės suponavo ir dvejopą vykdomosios valdžios institucijų (pareigūnų, tarnautojų) procesinės veiklos supratimą. Visų pirma admi­nistracinis procesas suprantamas labai plačiai, kaip visuma veiksmų, ku­riuos atlieka vykdomosios valdžios subjektai, įgyvendindami jiems paves­tas funkcijas. Visa valstybės vykdomoji veikla traktuojama kaip administracinis procesas.

Visai kitaip administracinis procesas suprantamas kompetentingoms valstybės institucijoms (pareigūnams) taikant materialiųjų administraci­nės teisės normų numatytas sankcijas. Tai siaurasis administracinio pro­ceso supratimas, kuris apibūdinamas kaip teisėsauginė veikla. Šis aspek­tas suartina jį su teismo procesine veikla.

Taigi administracinis procesas jokiu būdu netapatintinas vien su ad­ministracinių nuobaudų skyrimu ar administracinių teismų veikla.

Administracinė procesinė veikla reglamentuojama administracinės teisės normomis ir įgyvendinama per administracinius teisinius santy­kius. Administracinis procesas, išeinantis už teisės normos ribų, kaip

teisinė kategorija neegzistuoja. Įvairūs materialiniai techniniai ir orga­nizaciniai veiksmai, neturintys teisinės formos, nepriskirtini prie admi­nistracinio proceso.

Dažniausiai administracinis procesas pasireiškia kompetentingoms vykdomosios valdžios institucijoms (pareigūnams) išleidžiant (priimant) ne norminius, o individualius teisės taikymo aktus. Tokių aktų priėmimu administracinės teisės normos pritaikomos konkrečioje situacijoje arba konkrečiam asmeniui. Taigi šitaip išsprendžiamos įvairios individualios valstybės valdymo srities bylos. Nuo šių individualių bylų pobūdžio pri­klauso, bus įgyvendinta materialiosios administracinės teisės normos dis­pozicija ar sankcija.

Vadinasi, administracinį procesą galima apibūdinti kaip administraci­nio proceso teisės normų reglamentuotą vykdomosios valdžios instituci­jų, įstaigų, pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų veiklą priimant valstybi­nio valdymo srities teisės aktus ir kontroliuojant bei prižiūrint jų įgyvendinimą, nagrinėjant ir sprendžiant įvairaus pobūdžio individualias administracines bylas, kurios atsiranda valstybės valdymo srityje vykdo­majai valdžiai įgyvendinant savo uždavinius ir funkcijas, taip pat tiriant šių subjektų veiksmų ir valdymo srities teisės aktų teisėtumą.

Administracinės prievartos priemonių taikymo procesas, kaip viena iš administracinio proceso sudedamųjų dalių ar rūšių, reglamentuojamas labai nevienodai. Gana detaliai, nors ir nepakankamai bei pasenusiai, reg­lamentuotas administracinių nuobaudų fiziniams asmenims skyrimo ir vykdymo procesas Administracinių teisės pažeidimų kodekso procesinė­je dalyje. Kol valstybės institucijos ar pareigūnai, taikydami administraci­nes nuobaudas verslo subjektams pagal kitus įstatymus nesilaiko Admi­nistracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų taisyklių, tokių sankcijų taikymo procesas gana nevienodas. Kai kuriuose tokias administracinio poveikio priemones numatančiuose įstatymuose apskritai nėra procedū­rinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

Lygiai taip pat nepakankamai reglamentuotas kitų administracinių prievartos priemonių taikymas. Daugiausiai teisinių problemų gali kelti šių priemonių taikymo pagrindų, taip pat jų pradžios fiksavimas. Europos žmogaus teisių teisme yra gauta ir vienaip ar kitaip baigta nemažai bylų dėl baudžiamojo proceso taisyklių pažeidimų. Išnagrinėtų bylų dėl admi­nistracinio proceso pažeidimų nebuvo, tačiau šios srities kaip tik ir gali būti daugiausia problemų, dėl kurių valstybė patirtų visų pirma tam tikrų neigiamų moralinių padarinių, ką kalbėti apie materialinius nuostolius. Minėta, kad administracinio sulaikymo administracinis reglamentavimas skiriasi nuo baudžiamojo procesinio. Nors maksimalus sulaikymo terminas nustatytas toks pat - 48 valandos, tačiau Administracinių teisės pažeidi-

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata

228 229

mų kodekso 267 straipsnyje numatyta, kad šis terminas sulaikius apsvai­gusį asmenį pradedamas skaičiuoti nuo jo išblaivėjimo momento. Vadi­nasi, konstitucinė 48 valandų taisyklė gali būti šiurkščiai pažeista.

Panašių problemų yra ir taikant administracines nuobaudas. Pavyz­džiui, toks teisinis reglamentavimas, kai paskyrus administracinę nuo­baudą - administracinį areštą - ir vykdant jį nelaukiant administracinio teismo sprendimo dėl apylinkės teismo teisėjo nutarimo teisėtumo, Strasbūro teismo sprendimu, ko gero, būtų pripažintas nepriimtinu Eu­ropos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos po­žiūriu.

Administracinės atsakomybės taikymo aspektu yra reikšmingas bū­tent administracinės teisės pažeidimą bylą nagrinėjimo procesas. Šis pro­cesas dar vadinamas administracinės teisės pažeidimų bylų teisena. Tei­siniai santykiai, kurie atsiranda nagrinėjant vienodos materialinės teisinės prigimties bylas, turi bendrų ar artimų bruožų, leidžiančių juos išskirti į tam tikras grupes. Administracine teisena, kaip sudedamąja ad­ministracinio proceso dalimi, vadintina administracinių bylų nagrinėjimo tvarka, taikoma vienodos materialinės teisinės prigimties bylą visumai.

Analizuodami teisinius santykius, susiklostančius padarius administ­racinės teisės pažeidimą, jie akivaizdžiai turi specifinių bruožų, palyginti su kitais viešojo administravimo santykiais. Visų pirma, įstatyme detaliai apibrėžti šių santykių dalyviai, jų teisinė padėtis, minėtų santykių atsira­dimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai ir pan. Be to, teisiniai padari­niai, atsirandantys kaip šių santykių rezultatas, taip pat yra specifiniai. Tokiai minčiai pritaria ir Vyriausiasis administracinis teismas teigdamas, kad administracinės teisės pažeidimų bylos, skirtingai nuo kitų administ­racinių bylų, turi specifiką, nes jose valstybės įgaliotos institucijos vykdo atsakomybėn traukiamo asmens teisinį persekiojimą1. Vadinasi, viso ad­ministracinio proceso atžvilgiu administracinės teisės pažeidimų bylų ty­rimo, nagrinėjimo ir nutarimų vykdymo tvarka atitinka požymius to, ką susitarėme vadinti teisena.

Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos principai yra šie: 1) bylos nagrinėjimo operatyvumas; 2) bylos nagrinėjimas vadovaujantis visų asmenų lygybe įstatymui

(Konstitucijos 29 str.); 3) bylos nagrinėjimas lietuvių kalba (nemokančiajam užtikrinama tei­

sė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis);

1 Administracinė byla Nr. 6028-2002 // Administracinių teismų praktika. Nr. 3. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2002. P. 105.

4) bylos nagrinėjimo viešumas; 5) teisinė gynyba (nukentėjusiojo ir įtariamo padarius teisės pažeidi­

mą asmens teisė teikti įrodymus, įtariamo asmens teisė įrodinėti nekaltumą, nukentėjusiojo ir įtariamojo teisė turėti advokatą, tei­sė dalyvauti įstatyminiams atstovams ir pan.).

Administracinių teisės pažeidimų kodekse taip pat nustatyta, kad administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra šie (ATPK 248 str.):

1) laiku, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes; 2) išnagrinėti ir išspręsti bylą tiksliai pagal įstatymus; 3) užtikrinti byloje priimto nutarimo vykdymą; 4) išaiškinti priežastis ir sąlygas, dėl kurių padaromi administracinės

teisės pažeidimai; 5) užkirsti kelią kitiems teisės pažeidimams.

2. TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ TEISENĄ

Procesinės formos, kuria taikomos administracinės atsakomybės prie­monės, pagrindiniai elementai yra tam tikros teisės normų grupės, ku­rios reglamentuoja: 1) teisenos uždavinius ir principus; 2) teisenos da­lyvius, jų teises ir pareigas; 3) veiksmų seką, teisenos stadijas; 4) procesinius terminus; 5) įrodymus, jų rūšis, jų panaudojimo ir verti­nimo sąlygas; 6) bylų žinybingumą; 7) procesinių dokumentų rūšis, jų turinį ir surašymo tvarką.

Pagrindinės tai reglamentuojančios teisės normos išdėstytos Administ­racinių teisės pažeidimų kodekso bendrojoje ir procesinėje dalyse. Taip pat procesinių normų yra kituose įstatymuose, kuriuose numatytos ad­ministracinės nuobaudos (ekonominės sankcijos) verslo subjektams, taip pat fiziniams asmenims (Muitinės įstatyme, Mokesčių administravimo įsta­tyme, Produktų saugos įstatyme, Konkurencijos įstatyme ir kt.).

Detaliausiai administracinės teisės pažeidimų bylų teisena reglamen­tuojantis teisės aktas yra Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK). Jame daugiau ar mažiau aptartas administracinės teisės pažei­dimo bylos tyrimas, institucijos ir pareigūnai, turintys teisę (ir pareigą) tirti administracinės teisės pažeidimo bylą ir reikiamai įforminti tyrimo rezultatus, taip pat institucijos ir pareigūnai, kuriems pavesta nagrinėti minėtas bylas, skirti administracines nuobaudas, šių veiksmų atlikimo pro­cesinė tvarka. Šiame kodekse taip pat numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams, jų priėmimo ir surašymo tvarka, kita.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse taip pat numatytos kai ku­rios nutarimų administracinės teisės pažeidimų bylose apskundimo tai-

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata

230 231

syklės, taip pat įsiteisėjusių nutarimų skirti administracinę nuobaudą vyk­dymo taisyklės.

Išsamiau nutarimų apskundimo ir tokių skundų nagrinėjimo procesas reglamentuotas kitame - Administracinių bylų teisenos įstatyme1, priim­tame 1999 m. sausio 14 dieną. Nauja šio įstatymo redakcija įsigaliojo 2001 m. sausio 1 dieną2. Joje skundų dėl nutarimų administracinės teisės pažeidimų bylose nagrinėjimas išskirtas į atskirą - aštuonioliktąjį skirsnį.

Dar vienas teisės aktas, susijęs su administracinės teisės pažeidimų bylų nagrinėjimu, -Administracinių teismų įsteigimo įstatymas3. Jame numaty­ta administracinių teismų, nagrinėjančių skundus dėl nutarimų administ­racinės teisės pažeidimų bylose, sistema, kiti organizaciniai klausimai.

Minėta, kad administracinės nuobaudos skiriamos ir verslo subjek­tams -juridiniams asmenims. Kol tarpusavyje nesuderinti baudas verslo subjektams nustatantys įstatymai ir Administracinių teisės pažeidimų ko­deksas, o teismų praktika šiuo klausimu vadovaujasi senąja doktrina, reg­lamentuoti tokių sankcijų skyrimo taisykles palikta minėtiems įstatymams. Kai kuriuose iš jų procedūrinių taisyklių nėra arba beveik nėra, kituose tai daugiau ar mažiau reglamentuota. Vadinasi, administracinių nuobau­dų skyrimo proceso normų galima rasti ir kituose įstatymuose, nustatan­čiuose administracinę atsakomybę.

3. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ TEISENOS STADIJOS IR ETAPAI

Administracinės teisės pažeidimų bylų teiseną nustatantys įstatymai, jeigu ir netiesiogiai, tačiau neginčijamai leidžia išskirti tam tikras šios teisenos stadijas. Tai, kad šios stadijos dar nėra pakankamai detaliai reglamentuotos įstatymų, rodo esant šios srities teisės normų spragą, nes būtinumas deta­liai reglamentuoti kiekvieną stadiją yra akivaizdus ir seniai pribrendęs.

Proceso stadijos - tai daugiau ar mažiau detaliai reglamentuoti proce­sinių veiksmų, kuriais nuosekliai siekiama bendro galutinio rezultato, at­likimo periodai. Kiekvieno periodo metu atliekami tik jam būdingi ir ar­timi savo paskirtimi veiksmai, o jo pradžia ir pabaiga fiksuojama tam tikru procesiniu būdu (forma). Stadija - tai santykiškai savarankiška administ­racinės veiklos dalis, kuri būtina siekiant galutinio rezultato.

Administracinės teisės pažeidimų bylų proceso stadijos yra šios: 1) administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas; 2) administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas;

1 Valstybės žinios. 1999, Nr. 13-308, Nr. 36-1067, Nr. 60-1955. 2 Valstybės žinios. 2000, Nr. 85-2566. 3 Valstybės žinios. 1999, Nr. 13-309, Nr. 36-1068; 2000, Nr. 85-2567.

3) nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimas ir skundo nagrinėjimas;

4) nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas. Kiekviena stadija prasideda daugiau ar mažiau reglamentuotu proce­

siniu veiksmu (bylos tyrimas - kompetentingo pareigūno sprendimu, pa­vedimu ar konkliudentiniais veiksmais, nagrinėjimas - perdavus bylą kom­petentingiems ją nagrinėti institucijai ar pareigūnui ir t.t.).

Stadija dažniausiai baigiama tam tikro procesinio dokumento - teisės pažeidimo protokolo, nutarimo, teismo nutarimo ar nutarties ir pan. -surašymu.

Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas, nagrinėjimas ir nuta­rimo vykdymas yra privalomos administracinės teisės pažeidimų bylų pro­ceso stadijos, jeigu procesas nevyksta išimtine, supaprastinta tvarka (t. y. nesurašant administracinės teisės pažeidimo protokolo). Nutarimo ad­ministracinės teisės pažeidimo byloje apskundimas ir skundo nagrinėji­mas yra fakultatyvi stadija, t. y. bus ji ar ne priklauso tik nuo subjekto, turinčio teisę paduoti skundą dėl nutarimo, valios.

Kiekvienos stadijos viduje galima išskirti ir tam tikrus etapus, kurie nuoseklūs ir paprastai negali būti praleisti, nebent kitaip būtų nustatyta įstatyme (pvz., Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyti atve­jai, kai administracinės teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, o ad­ministracinė nuobauda skiriama pažeidimo padarymo vietoje). Kiekvie­nu etapu atliekami tam tikri savo teisine reikšme artimi veiksmai. Jo reikšmė ta, kad tyrimą atliekančiam pareigūnui neatlikus vienam etapui būdingų veiksmų paprastai negalima tinkamai atlikti tolesnių veiksmų ir kokybiškai užbaigti bylos tyrimą, nagrinėjimą ar nutarimo vykdymą. To­dėl institucija ar pareigūnas, atliekantys nusižengimo tyrimą arba bylos nagrinėjimą ir nuobaudos skyrimą, tikrinantys priimto nutarimo teisėtu­mą arba jį vykdantys, turi gerai suvokti ir įsisąmoninti administracinės teisės pažeidimo bylos proceso stadijų ir etapų esmę, paskirtį ir reikšmę priimti teisėtą ir teisingą galutinį sprendimą. Tik taip bus išvengta proce­sinių klaidų ir įstatymo pažeidimų.

Literatūroje galima rasti įvairių nuomonių dėl atskiras stadijas suda­rančių etapų skaičiaus1. Tačiau, manytume, kad pabrėžti reikėtų tuos pa­reigūnų ir institucijų veiksmus ir juos išskirti į etapus, kurie užtikrina tin­kamą ir operatyvų pavestų teisėsauginių funkcijų įgyvendinimą bei priimamų sprendimų teisėtumą.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata

232233

Galima išskirti šiuos kiekvienos administracinės teisės pažeidimo by­los proceso stadijos etapus:

Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas: 1) bylos tyrimo pra­dėjimas; 2) faktinių bylos aplinkybių ištyrimas; 3) įrodymų surinkimas ir fiksavimas; 4) preliminarus bylos aplinkybių teisinis įvertinimas (vei­kos kvalifikavimas); 5) procesinis tyrimo rezultatų įforminimas; 6) by­los pasiuntimas kompetentingam nagrinėti bylą ir priimti nutarimą subjektui.

Bylos nagrinėjimas: 1) pasirengimas nagrinėti bylą; 2) surinktų įrody­mų tyrimas ir apibendrinimas; 3) veikos teisinis įvertinimas (kvalifikavi­mas); 4) atsakomybę lengvinančių, sunkinančių ir kitų aplinkybių kon­statavimas; 5) nuobaudos rūšies ir dydžio parinkimas; 6) nutarimo priėmimas ir jo su visais privalomais rekvizitais surašymas; 7) nutarimo ir jo apskundimo tvarkos paskelbimas; 8) nutarimo nuorašo įteikimas įsta­tymo nustatytiems asmenims.

Nutarimo apskundimas ir skundo nagrinėjimas: 1) skundo padavimas; 2) bylos pasiuntimas kompetentingam nagrinėti skundą subjektui arba bylos išreikalavimas; 3) teisminis nagrinėjimas; 4) sprendimo priėmimas ir paskelbimas; 5) bylos nagrinėjimas antrosios instancijos administraci­niame teisme, kai byla buvo nagrinėta pirmosios instancijos administra­ciniame teisme; 6) proceso atnaujinimo galimybė.

Nutarimo vykdymas: 1) nutarimo pasiuntimas vykdyti; 2) faktinis vyk­dymas; 3) vykdymo (bylos) užbaigimas.

4. ĮRODYMAI ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ TEISENOJE

Įrodymai administracinės teisės pažeidimo byloje yra kiekviena informa­cija, visi faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi institucija ar pareigūnas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja, yra padarytas administracinės tei­sės pažeidimas ar ne, ar jį padaręs asmuo kaltas, taip pat nustatomos kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės. Būtina skirti įrodymus - fakti­nius duomenis, žinias nuo įrodymų - šaltinių, su kurių pagalba informaci­ja saugoma ir perduodama bei panaudojama procese. Tačiau tiek teisės moksle, tiek praktikoje tie dalykai dažnai painiojami.

Informacija gali būti vertinama kaip įrodymas esant dviem sąlygoms: 1) joje yra duomenų, įrodančių, kad padarytas administracinis nusi­

žengimas arba ne, duomenys apie pažeidėją ir kitas aplinkybes, leidžian­čias teisingai išnagrinėti bylą (vadinamasis įrodymų susiejimas);

2) minėti duomenys gauti iš įstatymo nustatytų šaltinių ir įstatymų nu­statyta tvarka (taip vadinamas įrodymų leistinumas).

Teisės literatūroje įprasta įrodymus skirstyti į grupes pagal įvairius kri­terijus. Pagal informacijos formavimąsi ir atsiradimo pobūdį įrodymai skirstomi į pirminius (tiesioginius) ir antrinius (išvestinius), pagal infor­macijos ir įrodomojo fakto santykio pobūdį - į tiesioginius ir netiesiogi­nius, taip pat juos galima skirstyti į kaltinamuosius ir teisinamuosius1.

Pakankamai svarbus įrodymų skirstymas į grupes pagal žinių šaltinius ir formą. Pagal šį kriterijų įrodymai skirstytini į tokias grupes:

1) įvairių asmenų, dažniausiai proceso dalyvių (pažeidėjo, nukentėju­siojo, liudytojų), parodymai, paaiškinimai, t. y. informacija, suteikia­ma žmonių, kurie tiesiogiai dalyvavo tiriamame įvykyje, matė jį arba ką nors žino apie jį. Tokią informaciją gali perduoti ir kiti žmonės, kurie pirminio šaltinio parodymų neužrašė ir juos perduoda žodžiu;

2) tiesioginiai asmenų, kompetentingų tirti administracinės teisės pa­žeidimų bylas, pastebėjimai, jų atliktas informacijos fiksavimas. Bau­džiamajame procese tokie tiesioginiai stebėtojai taptų liudytojais. Administraciniame procese panaudotas toks įrodymų šaltinis už­tikrina proceso operatyvumą. Jei to nebūtų, kelių policijos, muiti­nės ir panašių institucijų pareigūnams taptų sunkiau atlikti jiems pavestas teisėsaugos funkcijas, greičiau imtis poveikio priemonių asmenims, pažeidusiems teisės normas. Kompetentingo asmens pa­stebėjimai fiksuojami surašant raportą, tarnybinį pranešimą, spe­cialų protokolą arba tiesiog nurodomi administracinės teisės pa­žeidimo protokole. Kai protokolas nesurašomas, ši informacija fiksuojama nutarime paskirti nuobaudą. Vyriausiojo administraci­nio teismo nuomone, pareigūnų, dalyvavusių nustatant administ­racinės teisės pažeidimą, pranešimai laikytini kitais bylos dokumen­tais, kuriais remiantis nustatytini faktiniai duomenys, reikalingi išspręsti bylą. Pasak teismo, pareigūnų pranešimų negalima prily­ginti liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiški įrodymų šaltiniai2;

3) daiktiniai įrodymai - materialios informacijos laikmenos. Daiktiniai įrodymai yra materialaus pasaulio daiktai, ant kurių yra priešingų teisei veiksmų pėdsakų (automobilio įbrėžimai, kiti sužalojimai, pa­dirbtas pasas) arba kurie savo forma ar turiniu patvirtina nusižengi­mo faktą (narkotinės medžiagos, naminė degtinė ir pan.). Daiktiniai

1 Plačiau apie tai žr.: E. Laužikas, V Mikelėnas, V Nekrošius. Civilinio proceso

2 Administracinių teismų praktika. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­nistracinis teismas, 2001. P. 320.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata

234 235

įrodymai šiaip jau perteikia „gryną", neperdirbtą informaciją. Pagrin­diniai šių materialių šaltinių suradimo ir gavimo būdai yra apžiūra, daiktų poėmis, suinteresuotų asmenų jų pateikimas institucijoms, pareigūnams, tiriantiems administracinės teisės pažeidimo bylą. Prie bylos jie pridedami įvairiais būdais: administracinės teisės pažeidi­mo protokolu, daiktų poėmio protokolu, daiktų vertės pažyma ir t. t.;

4) mišrūs įrodymai. Tai visų pirma įvairūs dokumentai. Juose infor­macija būna perdirbta, t. y. ji perduodama užrašytais žodžiais, skait­menimis, įvykio vietų brėžiniais, įvairiais grafikais, schemomis. Prie šių įrodymų priskirtini ir specialistų paaiškinimai, ekspertų išvados ir panašiai.

Beje, dėl specialisto dalyvavimo administracinės teisės pažeidimo by­lų procese yra ir tam tikrų problemų. Tarp Administracinių teisės pažei­dimų kodekse numatytų proceso dalyvių (272-279 str.) iki šiol specialis­tas neminimas. Tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnyje išvardytame įrodymų sąraše paminėti ir specialisto paaiš­kinimai. Nenustačius, kaip įforminami šie paaiškinimai, kokios specialis­to teisės ir pareigos, kokios jo nušalinimo, paaiškinimų vertinimo taisyk­lės ir kt., specialistui dalyvauti administracinės teisės pažeidimų bylų procese nesukuriamas pakankamas teisinis pagrindas ir neaišku, kaip tu­rėtų būti vertinama specialisto teikiama informacija. Pažymėtina, kad po­reikis pasitelkti specialistą šiose bylose, ypač intelektinės nuosavybės ap­saugos srityje, yra pakankamai didelis.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnyje išvardytos šios įrodymų rūšys:

1) administracinės teisės pažeidimo protokolas; 2) nuotraukos; 3) garso ar vaizdo įrašai; 4) liudytojų parodymai; 5) nukentėjusiojo paaiškinimai; 6) įtariamo padarius nusižengimą asmens paaiškinimai; 7) eksperto išvada; 8) specialisto paaiškinimai; 9) daiktiniai įrodymai;

10) daiktų ir dokumentų poėmio protokolas; 11) kitokie dokumentai. Šis įstatymo sąrašas kritikuotinas ir taisytinas. Jame į vieną krūvą su­

plakami patys įrodymai (tam tikri faktiniai duomenys, tam tikros žinios) ir jų gavimo ar fiksavimo šaltiniai.

Pagrindinis įrodymų gavimo būdas yra apklausa. Apklausai ir surašyti paaiškinimus gali būti šaukiami visi asmenys, turintys žinių apie faktines

bylos aplinkybes. Tai pažeidėjai, nukentėjusieji, liudytojai, specialistai. Gali būti paskirta ekspertizė, kai reikia specialių žinių, pareikalaujama įvairiau­sių pažymų ir kitokių įrodymų raštu iš valstybės institucijų ir įstaigų, verslo subjektų. Reikalinga informacija gali būti gauta apžiūrėjus daiktinius įro­dymus, dokumentus, asmenį, transporto priemones, patalpas, panašiai.

Tiek tiriantis, tiek nagrinėjantis bylą kompetentingas subjektas įrody­mus vertina pagal vidinį įsitikinimą, ir joks įrodymas atskirai paėmus ne­turi išankstinės aukštesnės galios.

5. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ TEISENOS TERMINAI

Administracinės teisės pažeidimų bylų teisena, kaip ir kiekviena kita veikla, vyksta tam tikrais terminais, visada turi pradžią ir pabaigą. Kaip ne kartą minėta, vienas iš administracinės teisės pažeidimų bylų proceso ypatumų yra jo operatyvumas. Tai reiškia, kad bylos turi būti nagrinėjamos trum­pais terminais. Tokio operatyvumo reikia dėl keleto priežasčių:

1) greitas reagavimas padarius teisės pažeidimą, greitai paskirta po­veikio priemonė turi didesnį auklėjamąjį poveikį tiek teisės pažei­dėjui, tiek kitiems asmenims. Pavėluotai paskirta nuobauda gali būti suvokta kaip nebaudžiamumas;

2) kiekvienoje byloje reikia nustatyti objektyvią tiesą. Kai kuriais at­vejais procesas būna supaprastintas ir sutrumpintas. Praėjus ilges­niam laikui, gali būti prarasta galimybė surinkti reikiamus įrody­mus, ypač jeigu kils ginčas dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo;

3) neleistinas ilgalaikis nusižengimą padariusio asmens teisinės padė­ties neapibrėžtumas.

Administracinės teisės pažeidimų bylų proceso operatyvumas užtikri­namas įstatymuose įtvirtinant procesinių veiksmų atlikimo terminus. Jie gerokai trumpesni negu, pavyzdžiui, baudžiamajame procese.

Teisine prasme terminas - tai teisės akte nustatytas laiko tarpas, skai­čiuojamas pagal iš anksto nustatytas taisykles, per kurį turi būti atliktas tam tikras teisinę reikšmę turintis veiksmas arba atsitikti juridinis įvykis.

Laikas nepriklauso nuo žmonių valios. Tačiau įstatymo ar kito teisės akto leidėjas numato ne tik termino trukmę, bet ir terminų skaičiavimo taisykles, nustato jų priklausomybe nuo vienokių ar kitokių teisinę reikš­mę turinčių faktų.

Visų pirma, reikia žinoti termino trukmę. Teisės normomis dažniau­siai nustatomi konkretūs laiko tarpai įvairiems veiksmams atlikti arba per kuriuos turi įvykti teisinę reikšmę turintys įvykiai.

Antra, svarbu žinoti, kada pradedamas skaičiuoti terminas. Tai daž­niausiai susiejama su kokiu nors teisinę reikšmę turinčiu faktu, pavyz-

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata

236 237

džiui, su tam tikru veiksmu. Tai gali būti tam tikri procesiniai veiksmai, kuriuos atlieka pareigūnas ar kiti proceso dalyviai (skundo, bylos gavi­mas, nutarimo paskelbimas ir t. t.). Savita nustatyta termino eigos pra­džia sulaikius neblaivų asmenį - įstatyme nustatytas sulaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens išblaivėjimo, kuris turi būti atitin­kamai konstatuotas. Tokios įstatymo formuluotės nekorektiškumas dis­kutuotas anksčiau.

Kai termino eiga skaičiuojama paromis (dienomis) ar ilgesniais laiko tarpais, jo pradžia prasideda kitos dienos 00.00 val. po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia (pvz., nutarimo administraci­nės teisės pažeidimo byloje apskundimo 10 dienų termino eiga prasideda kitos dienos po nutarimo paskelbimo 00.00 val.).

Trečia, teisės normos nustato ir termino eigos pabaigą, jo pasibaigimo ir praleidimo padarinius. Jeigu veiksmai laiku nebuvo atlikti, laikoma, kad terminas pasibaigė, jis praleistas. Įstatymo nustatytais atvejais termi­nas gali būti atnaujintas, tačiau jau kaip išimtis ir tik esant konkrečioms ir iš anksto teisės normoje numatytoms aplinkybėms. Dažniausiai prašymą atnaujinti terminą nagrinėja ta institucija ar pareigūnas, kurie turėjo tei­sę atlikti tam tikrus veiksmus ar priimti sprendimus, jeigu terminas nebū­tų buvęs praleistas1.

Termino pasibaigimo momentu paprastai laikoma termino paskuti­nės dienos paros pabaiga (24.00 val.). Tačiau jeigu veiksmas turi būti at­liktas konkrečioje valstybės institucijoje ar įstaigoje, faktinė termino pa­baiga sutampa su įstaigos, kurioje reikia atlikti veiksmą, darbo laiko pabaiga. Jeigu terminas atlikti tam tikrus veiksmus (pvz., paduoti skun­dą) baigiasi ne darbo dieną, termino pabaiga automatiškai persikelia į kitą po ne darbo dienos (dienų) darbo dieną.

Ketvirta, be prieš tai nurodytų terminų taisyklių, atkreiptinas dėmesys ir į terminų sustabdymo bei įskaitymo taisykles. Termino sustabdymas reiš­kia, kad tam tikras laiko tarpas, esant teisės akte aptartoms aplinkybėms, į terminą neįskaitomas: pavyzdžiui, padavus skundą dėl administracinės nuobaudos teisėtumo jos (išskyrus įspėjimą ir administracinį areštą) vyk­dymo terminas sustabdomas, kol bus išnagrinėtas skundas. Termino įskai­tymo pavyzdys gali būti administracinio sulaikymo termino įskaitymas į paskirto administracinio arešto laiką.

1 Pavyzdžiui, Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi teisę atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą dėl centrinio mokesčio admi­nistratoriaus sprendimo. Administracinis teismas gali atnaujinti dėl svarbių prie­žasčių praleistą terminą paduoti skundą dėl nutarimo administracinės teisės pažei­dimo byloje (ATPK 293 str.).

Terminai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius. Pavyzdžiui, bendra­sis administracinės nuobaudos skyrimo terminas yra šeši mėnesiai nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (esant trunkamajam teisės pažeidi­mui - paaiškėjus, kad padarytas teisės pažeidimas, o kai kuriais atvejais -nustačius pažeidimą) (ATPK 35 str. 1 d.), bendrasis administracinės tei­sės pažeidimų bylų nagrinėjimo terminas yra 15 dienų (ATPK 282 str. 1 d.). Tačiau kitose minėtų Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių dalyse išvardyti ir trumpesni, specialūs tam tikrų kategorijų by­lų nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo terminai.

Pagal teisinę reikšmę terminai skirstytini į procesinius ir senaties (nai­kinamuosius) . Procesiniai terminai - laikas, per kurį kompetentingos ins­titucijos (pareigūnai) turi atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (išnag­rinėti skundą, priimti nutarimą, perduoti jį vykdyti, pan.). Procesiniai yra ir tie terminai, per kuriuos asmuo gali apskųsti nutarimą, sumokėti bau­dą ir pan. Jų pažeidimas tolesnės proceso eigos nenutraukia, tačiau gali sukelti kai kuriems asmenims tam tikrų neigiamų padarinių: pavyzdžiui, laiku nesumokėjus baudos, ji gali būti pakeista laisvės apribojimu arba išieškoma prievarta.

Senaties terminai turi kitą reikšmę. Jiems pasibaigus procesas nebegali vykti, o priimti individualūs teisės taikymo aktai praranda teisinę reikšmę. Administracinės teisės pažeidimo bylų procese tokie terminai yra admi­nistracinės atsakomybės taikymo (ATPK 35 str. - šeši mėnesiai arba viene­ri metai), nutarimo perdavimo vykdyti (ATPK 308 str. - trys mėnesiai arba vieneri metai), prašymo Vyriausiajam administraciniam teismui dėl proce­so atnaujinimo padavimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio antroji ir trečioji dalys - vieneri ir penkeri metai) terminai.

6. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ PROCESO DALYVIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS

Administracinės teisės pažeidimų bylų procese dalyvauja įvairūs subjek­tai, turintys skirtingas teises ir pareigas, darantys skirtingą įtaką proceso eigai ir jo rezultatui. Kadangi administraciniai teisiniai santykiai yra val¬ džios-pavaldumo santykiai, visus šio proceso dalyvius galima suskirstyti į keturias grupes:

1) institucijos ir pareigūnai, turintys teisę pradėti ir atlikti administra­cinės teisės pažeidimo bylos tyrimą, ją išnagrinėti, surašyti reikia­mus procesinius dokumentus, priverstinai vykdyti priimtą nutari­mą, t. y. lemiantys bylos eigą ir rezultatą;

2) proceso dalyviai, turintys asmeninį teisinį interesą byla: padaręs nu­sižengimą asmuo, nukentėjusysis, įstatyminiai jų atstovai (tėvai, glo­bėjai (rūpintojai). Nė vienas subjektas neturi valdžios įgaliojimų;

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata

238 239

3) asmenys, padedantys nustatyti objektyvią tiesą: liudytojai, eksper­tai, specialistai;

4) asmenys, kitaip padedantys įgyvendinti proceso uždavinius. Tai ad­vokatai (advokato padėjėjai), kiti teisinę pagalbą teikiantys atsto­vai, prokuroras tais atvejais, kai įstatymas numato jo dalyvavimą, taip pat vertėjai, kviestiniai.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso dvidešimtajame skirsnyje (Asmenys, dalyvaujantys administracinės teisės pažeidimo bylų procese) ir kituose straipsniuose išvardyti šie administracinės teisės pažeidimų bylų proceso dalyviai: 1) įgaliotas pradėti ir atlikti administracinės teisės pa­žeidimo bylos tyrimą pareigūnas; 2) institucija ar pareigūnas, įgalioti nagrinėti administracinės teisės pažeidimo bylą ir skirti administracinę nuobaudą; 3) asmuo, kuriam taikoma administracinė atsakomybė; 4) nukentėjusysis; 5) pastarųjų dviejų įstatyminiai atstovai; 6) advokatas (jo padėjėjas), kitas teisinę pagalbą galintis teikti asmuo; 7) prokuroras; 8) liudytojas; 9) ekspertas; 10) specialistas; 11) vertėjas; 12) kviestinis; 13) nutarimą vykdantis subjektas.

Apie kompetentingus pradėti ir atlikti administracinės teisės pažeidi­mo bylos tyrimą pareigūnus, taip pat apie institucijas ir pareigūnus, įga­liotus nagrinėti administracinės teisės pažeidimo bylą ir skirti administ­racinę nuobaudą, bus kalbama vėliau. Viena bendra problema, susijusi su šiais proceso dalyviais, yra jų nešališkumo užtikrinimas. Baudžiamojo proceso kodekse detaliai reglamentuotas atliekančių ikiteisminį tyrimą, prokurorinę priežiūrą, palaikančių valstybinį kaltinimą pareigūnų nušali­nimas, o Baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeksuose aiškiai nusakyti bylą nagrinėjančių teisėjų nušalinimo pagrindai ir tvarka. To trūks­ta administracinės teisės pažeidimo bylų procesui.

Jeigu administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėja apylinkės teis­mas (teisėjas), jam, be abejo, galioja bendri nušalinimo ir nusišalinimo pagrindai ir tvarka, nors to Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir nėra. Šiame kodekse (ir kituose administracinę atsakomybę nustatančiuo­se įstatymuose) nenumatyta kitų bylą nagrinėjančių pareigūnų, taip pat eksperto, specialisto, vertėjo, kviestinio nušalinimo teisė ar nusišalinimo pareiga. Tai didelė spraga, neleidžianti tinkamai įgyvendinti nešališkumo ir objektyvumo principų administracinės teisės pažeidimo bylų procese1.

Asmuo, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, turi šias teises (ATPK 272 str., 288 str.): 1) susipažinti su bylos medžiaga; 2) dalyvauti

1 Tiesa, galimybė nušalinti valstybės ar savivaldybės tarnautoją numatyta Viešojo administravimo įstatymo 21 straipsnyje, tačiau šio įstatymo nuostatos skirtos visai kitų klausimų sprendimui // Valstybės žinios. 1999, Nr. 60-1945.

ją nagrinėjant; 3) duoti paaiškinimus; 4) teikti įrodymus; 5) pareikšti pra­šymus; 6) nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą iš­silavinimą, pagalba; 7) kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis mo­ka, ir nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; 8) gauti dėl jo priimto nutarimo nuorašą; 9) apskųsti nutarimą byloje.

Paprastai administracinės teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvau­jant asmeniui, kuriam taikoma administracinė atsakomybė. Nesant jo by­la gali būti išnagrinėta tada, kai:

a) yra duomenų, kad jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir

b) jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Gavus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta ir ne­

dalyvaujant šiam asmeniui, jeigu administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėjanti institucija ar pareigūnas, pripažinę neatvykimo priežastis ne­svarbiomis, atmeta tokio asmens prašymą.

Nagrinėjant kai kurias administracinės teisės pažeidimų bylas asme­niui, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, dalyvauti yra privalu. Tokie atvejai numatyti nagrinėjant administracinės teisės pažeidimų by­las pagal šiuos Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius:

1) 50 straipsnis (smulkusis svetimo turto pagrobimas); 2) 174 straipsnis (nedidelis chuliganizmas); 3) 178 straipsnio trečioji dalis (alkoholinių gėrimų gėrimas arba girto

pasirodymas viešosiose vietose esant sunkinančių aplinkybių); 4) 1861 -1864 straipsniai (kai kurie pažeidimai, kuriais kėsinamasi į tei­

singumą); 5) 187 straipsnis (pasipriešinimas policininkui ar policijos rėmėjui, po­

licijos, STT, VSAT, FNTT bei VSD pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymas, garbės ir orumo įžeidimas);

6) 1887 straipsnis (susirinkimų tvarkos pažeidimas). Visas šiuose straipsniuose numatytas veikas galima suskirstyti į dvi dalis: 1) už vienas iš jų kaip galima nuobauda numatytas administracinis

areštas; 2) už kitas veikas nuobauda (nebūtinai administracinis areštas) ski­

riama už nepagarbą teismui, antstolio garbės ir orumo įžeidimą, kliudymą antstoliui atlikti savo pareigas ir kitų teismo veiklą trik­dančių veiksmų padarymą.

Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą įtariamas padaręs teisės pa­žeidimą asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesti (ATPK 272 straipsnyje pasakyta - atvesdinti). Tačiau tai nereiškia, kad teisės pa-

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata

240 241

žeidėjas gali sutrikdyti bylos nagrinėjimą. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą jis vengia atvykti ar slapstosi ir policija negali jo atvesti, admi­nistracinės teisės pažeidimo byla gali būti išnagrinėta ir jam nedalyvau­jant (ATPK 272 str. 2 d.). Tokiu atveju byloje turi būti įrodymų, kad teisės pažeidėjas pagal policijos ar teisėjo šaukimą vengia atvykti ar slapstosi.

Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pastaruoju metu paste­bima visiškai teisinga tendencija stiprinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių apsaugą. 2003 m. vasario 11d. nutartyje pabrėž­ta, kad nagrinėjant administracinės teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kri­minalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės, kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių lais­vių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje garantuojama teisė tie­siogiai apklausti kaltinančius parodymus duodančius liudytojus1.

Nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administracinės teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Juo gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo2.

Nukentėjusysis turi teisę (ATPK 273 str., 279 str., 288 str.): 1) susipa­žinti su bylos medžiaga; 2) dalyvauti ją nagrinėjant; 3) duoti paaiškini­mus; 4) teikti įrodymus; 5) pareikšti prašymus; 6) nagrinėjant bylą nau­dotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; 7) prašyti, kad jam būtų įteiktas nutarimo nuorašas; 8) apskųsti nutarimą administra­cinės teisės pažeidimo byloje; 9) gauti dėl dalyvavimo byloje patirtų iš­laidų atlyginimą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje taip pat nu­statyta, kad nukentėjusysis gali būti apklaustas kaip liudytojas. Tokia nor­ma logiškai nedera su Administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 straipsnyje nustatyta liudytojo teisine padėtimi. Liudytojas pagal šį straipsnį privalo atvykti ir duoti teisingus parodymus. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1872 straipsnyje nustatyta ir administracinė at­sakomybė už melagingų parodymų teikimą administracinės teisės pažei­dimo byloje. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnį nukentėjusysis turi teisę duoti paaiškinimus. Kokiais pagrindais, kokia

1 Administracinė byla Nr. 259-03 S. Ščerbauskas v. Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyrius // Administracinių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius: Teisinės infor­macijos centras, 2004. P. 64-67.

2 Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­nistracinis teismas, 2001. P. 338.

tvarka ir kas turi teisę pakeisti nukentėjusiojo teisinį statusą, įstatyme nepasakyta. Manytume, tai yra ydingas, neapibrėžtas nukentėjusiojo tei­sinės padėties reguliavimas ir turėtų būti reikiamai pakoreguotos minė­tos teisės normos.

Įstatyminiai atstovai. Jeigu asmuo, kuriam taikoma administracinė at­sakomybė, ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl savo fizinių ar psichikos trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administraci­nės teisės pažeidimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų įstaty­miniai atstovai (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). Tada jie naudojasi to­mis pačiomis teisėmis, kurios suteiktos atstovaujamajam.

Įgaliotas atstovas. Įgaliotu atstovu nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo bylą gali būti advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį teisinį uni­versitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą (ATPK 275 str.). Panašiai šis klausimas reglamentuotas ir Administracinių bylų teisenos įstatyme, kurio 49 straipsnyje įtvirtinta, kad, nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose, proceso šalims gali atstovauti ne tik advokatai, bet ir kiti as­menys, kurių galios nurodytos įgaliojime.

Dalyvaujantis nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo bylą įga­liotas atstovas turi teisę: 1) susipažinti su visa bylos medžiaga; 2) daly­vauti nagrinėjant bylą; 3) reikšti prašymus; 4) apskųsti nutarimą byloje.

Tame pačiame straipsnyje pasakyta, kad advokato įgaliojimai patvir­tinami advokatų kontoros išduodamu orderiu, o kito įgalioto atstovo, tu­rinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, -notaro patvirtintu įgaliojimu arba pavedimo sutartimi.

Iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso 275 straipsnio lakoniš­ko teksto matyti, kad advokato vaidmeniui ir teisėms administracinės tei­sės pažeidimo byloje skiriama per mažai vietos. Turint galvoje, kad pini­gine išraiška kai kurios administracinės nuobaudos yra gerokai didesnės už baudas pagal Baudžiamąjį kodeksą, nepakankamas teisinės gynybos reglamentavimas yra teisiškai ydingas. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp mi­nėtame straipsnyje išvardytų advokato teisių nenumatyta galimybė daly­vauti administracinės teisės pažeidimo tyrimo stadijoje, reikšti prašymus, skiriant ekspertizes reikšti nušalinimus, formuluoti ekspertams klausimus ir pan., taip pat kalbėti administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėji­mo metu, pareikšti savo samprotavimus dėl veikos įrodytinumo, teisinio jos vertinimo, nuobaudos rūšies ir dydžio, kitų bylos baigčiai reikšmingų aplinkybių. Dažniausiai pagal civilinių ar baudžiamųjų bylų nagrinėjimo tradicijas advokatui vis dėlto leidžiama išsakyti savo nuomonę baigiamuoju bylos nagrinėjimo etapu, tačiau tokia svarbi žmogaus teisių apsaugai funk­cija negali būti palikta tik bylą nagrinėjančio teisėjo ar kito pareigūno gerai valiai.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata

242 243

Kita problema, susijusi su apskritai teisinės pagalbos teikimu admi­nistracinės teisės pažeidimo byloje, yra klausimas, kas įvairiomis proceso stadijomis turi teisę teikti tokią pagalbą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 275 straipsnyje greta kito aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčio as­mens minimas tik advokatas. Lietuvos apeliacinio teismo Administraci­nių bylų skyriaus pirmininkas administraciniams teismams buvo išsiunti­nėjęs nuomonę1, kurioje teigiama, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą teisinės gynybos funkciją šiose bylose gali vykdyti ir advokatų padėjėjai. Nors Administracinių teisės pažeidimų kodekse tie­siogiai nenumatyta, kad administracinės teisės pažeidimų bylose teikti teisinę pagalbą gali advokatų padėjėjai, reikia sutikti su minėtoje konsul­tacijoje išsakyta nuomone, kad šiose bylose jie galėtų vykdyti teisinės gy­nybos funkciją. Naujajame Baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad ne tik advokatas gali ginti teisės pažeidėją baudžiamajame procese, nors šis procesas, be jokios abejonės, yra sudėtingesnis ir reikia aukštesnės gynėjo kvalifikacijos. Šio kodekso 17 straipsnio antrojoje dalyje nustaty­ta, kad įstatymų numatytomis sąlygomis gynėju gali būti ir advokato pa­dėjėjas.

Tačiau viena ar kita nuomonė neturėtų būti lemiantis veiksnys spren­džiant, kam patikėti teisinę pagalbą administracinės teisės pažeidimų by­lose. Šie dalykai turi būti detaliai reglamentuoti Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Tai aktualu ir dėl to, kad, minėta, Europos žmogaus teisių teismas gan griežtai vertina administracinių nuobaudų skyrimo pro­cedūras, vadinasi, jų metu turi būti pakankamai apsaugotos visų proceso dalyvių teisės.

Prokuroro teisės administracinės teisės pažeidimų bylų procese taip pat nėra labai plačios. Jos numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 255 straipsnyje. Šias teises galima sugrupuoti į dvi dalis: 1) pro­kuroro teisės, iškeliant administracinės teisės pažeidimo bylą; 2) proku­roro teisės, nagrinėjant tokią bylą.

Prie pirmosios grupės teisių priskirtinos šios prokuroro teisės: 1) pareiškimu ar nutarimu kreiptis į rajono (miesto) apylinkės teismą

iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą dėl veikų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1871 straipsnyje (teisė­tų prokuratūros pareigūno reikalavimų nevykdymas);

1 2000 09 22 raštas Nr. 4-94 Lietuvos Respublikos administraciniams teismams // Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administraci­nis teismas, 2001. P. 330-331.

2) iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą, kai a) buvo atsisaky­ta iškelti baudžiamąją bylą ar b) baudžiamoji byla buvo nutraukta.

Prie antrosios grupės priskirtinos šios prokuroro teisės: 1) dalyvauti teisme, nagrinėjant prokuroro iniciatyva iškeltą administ­

racinės teisės pažeidimo bylą; 2) reikšti prašymus; 3) apskųsti šiose bylose priimtus nutarimus. Pažymėtina, kad įstatyme apibūdinant prokuroro procesinę padėtį taip

pat darosi neaišku, ką reiškia įstatymo formuluotė dalyvauti teisme nagri­nėjant administracinės teisės pažeidimo bylą, koks šios teisės turinys ir ga­limybės ją įgyvendinti.

Liudytoju administracinės teisės pažeidimo byloje gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nu­statytinos aplinkybės.

Bylą nagrinėjančios institucijos (pareigūno) šaukimu liudytojas priva­lo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus parodymus; pranešti viską, kas jam žinoma apie bylą, ir atsakyti į jam duodamus klausimus. Už melagin­gų parodymų davimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1872 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė.

Liudytojas turi teisę gauti dėl dalyvavimo byloje turėtų išlaidų atlygi­nimą (ATPK 279 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 str.).

Ekspertas yra asmuo, turintis specialių žinių mokslo, meno, technikos ar amato srityje. Jį skiria administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinė­janti institucija ar pareigūnas dviem atvejais: 1) kai reikalingos specialios žinios; 2) kai reikia paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą.

Institucijos (pareigūno) sprendimas šaukti ekspertą yra privalomas įmonės, įstaigos arba organizacijos, kur dirba šaukiamas dalyvauti byloje kaip ekspertas asmuo, vadovui.

Ekspertas privalo atvykti pagal šaukimą ir duoti objektyvią išvadą jam pateiktais klausimais. Už melagingos išvados davimą ekspertas atsako pa­gal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1872 straipsnį.

Eksperto teisės: 1) susipažinti su bylos medžiaga, reikalinga eksperti­zei atlikti; 2) pareikšti prašymus, kad jam būtų pateikta papildoma me­džiaga, reikalinga duoti išvadą; 3) administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėjančios institucijos (pareigūno) leidimu duoti asmeniui, įtariamam padarius nusižengimą, taip pat nukentėjusiajam, liudytojams klausimus, susijusius su ekspertizės dalyku; 4) dalyvauti nagrinėjant bylą; 5) gauti dėl dalyvavimo byloje turėtų išlaidų atlyginimą ir atlyginimą už atliktą darbą, jei tai nėra eksperto tarnybos pareiga.

Specialistas, pasinaudodamas turimomis specialiomis žiniomis ar įgū­džiais, padeda teisės pažeidimą tiriančiam arba bylą nagrinėjančiam pa-

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata

244 245

reigūnui (institucijai) surasti, įtvirtinti ir paimti įrodymus, duoti kitokias specialių žinių reikalaujančias išvadas, kai nekviečiamas ekspertas ir ne­skiriama ekspertizė. Specialisto paaiškinimai nuo eksperto išvados ski­riasi sudėtingesniu pastarosios įforminimu, griežtesniais tyrimo metodi­kos reikalavimais ir t. t. Pavyzdžiui, specialisto dalyvavimas numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2591 straipsnio 8 punkte, ku­riame pasakyta: surašant intelektinės nuosavybės teisės pažeidimų pro­tokolus gali dalyvauti autorinių ir gretutinių autorinėms teisėms apsau­gos, gynimo ar priežiūros organizacijų atstovai. Tokie specialistai, turėdami specialių intelektinės nuosavybės apsaugos srities žinių, gali veiksmingai padėti policijos pareigūnams įforminti šių pakankamai sudėtingų teisės pažeidimų tyrimo rezultatus.

Specialisto teisinei padėčiai Administracinių teisės pažeidimų kodek­se skiriamas tik fragmentinis dėmesys. Minėta, tarp proceso dalyvių jis visai neminimas, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 279 straips­nyje nieko nekalbama apie dėl dalyvavimo byloje turėtų išlaidų ir atlygi­nimo už darbą apmokėjimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1872 straipsnyje tik numatyta, kad už melagingų paaiškinimų teikimą gali būti baudžiamas ir specialistas.

Vertėją skiria administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėjanti insti­tucija ar pareigūnas. Vertėjas privalo atvykti institucijos (pareigūno) šau­kimu ir tiksliai atlikti jam pavestą vertimą. Už melagingą vertimą jis gali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1872 straipsnį.

Vertėjas taip pat turi teisę gauti dėl dalyvavimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą, taip pat užmokestį už darbą, jeigu tai nėra jo tarnybos pareiga.

Užtikrinti vertėjo dalyvavimą byloje yra valstybės pareiga. Didelių pro­blemų kyla nagrinėjant nelegalių migrantų administracines bylas. Rasti vertėją, mokantį kokį nors, pavyzdžiui, Afganistano kalnų tautelės dia­lektą, kartais labai sunku. Todėl yra sudaromos tarptautinės keitimosi ver­tėjais sutartys. Tokią sutartį su atitinkamomis Latvijos ir Estijos instituci­jomis yra sudaręs ir Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos1.

Kviestinis Administracinių teisės pažeidimų kodekse minimas tik viena­me - 268 straipsnyje, nustatančiame asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo tvarką. Šiame straipsnyje numatytas dvejopas kviestinių dalyvavimas:

1 Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos vidaus rei­kalų ministerijų migracijos tarnybų bendradarbiavimo protokolas keistis vertėjais atliekant prieglobsčio procedūras, pasirašytas 2002 m. kovo 17 d. // http://www.vrm.lt, prisijungimo laikas: 2002 12 27.

1) atliekant asmens apžiūrą kartu su tam įgaliotu tos pačios lyties kaip ir apžiūrimasis pareigūnu turi dalyvauti du tos pačios lyties kviestiniai;

2) atliekant neatidėliotiną daiktų, rankinio bagažo, medžioklės ir žve­jybos įrankių, įgytos produkcijos ir kitų daiktų patikrinimą, ne­sant akivaizdoje asmens, kurio nuosavybė yra tie daiktai arba jo valdomi, turi dalyvauti du kviestiniai.

Nors Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1872 straipsnyje, nu- statančiame atsakomybę už melagingų parodymų teikimą, ir nepaminėti

kviestiniai, tačiau iš šios teisės normos loginės konstrukcijos galima pa­daryti išvadą, kad kviestiniai taip pat turėtų būti baudžiami pagal minė­tą straipsnį, jeigu į apžiūros ar patikrinimo dokumentus įrašytų ar sutiktų įrašyti klaidingas žinias.

Apie kviestinių patirtų dėl dalyvavimo byloje išlaidų atlyginimą įstaty­me nieko nekalbama. Jeigu kviestiniai būtų kviečiami pas bylą nagrinė­jantį pareigūną (instituciją) ir apklausti kaip liudytojai, jie įgytų tas pa­čias teises ir pareigas, kokios nustatytos liudytojams.

Apie nutarimą vykdančius subjektus bus kalbama atskirame skyriuje, skirtame administracinės teisės pažeidimų bylose priimtų nutarimų vykdymui.

Kai kuriuose kituose įstatymuose, nustatančiuose administracinę at­sakomybę, tačiau neįtrauktuose į Administracinių teisės pažeidimų ko­deksą, taip pat yra aptarti vienokie ar kitokie teisenos dalyviai.

Štai Konkurencijos įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad bylos nag­rinėjimo proceso dalyviai yra: 1) pareiškėjas (tyrimo iniciatorius); 2) as­muo, įtariamas pažeidęs Konkurencijos įstatymą (įtariamas pažeidėjas); 3) Konkurencijos tarybos sprendimu kiti ūkio subjektai, su kurių intere­sais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla; 4) valstybės valdymo ir savival­dos institucijų atstovai jų prašymu; 5) Konkurencijos tarybos sprendimu ekspertai, specialistai ir kiti asmenys1.

Šiame įstatyme taip pat pasakyta, kad proceso šalims gali atstovauti jų atstovai ir advokatai.

7. APLINKYBĖS, KURIOMS ESANT ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLŲ TEISENA NEGALIMA

Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos aplinkybės, kurias konstatavus administracinės teisės pažeidimo teisena negali būti pradė­ta, o ją pradėjus - turi būti nutraukta.

1 Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas // Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata

246 247

Viena grupė aplinkybių numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnyje. Tai aplinkybės, darančios administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą:

1) kai nėra administracinės teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Ne­sant nusižengimo įvykio reiškia, kad veika, dėl kurios pradėtas tyri­mas, apskritai nebuvo padaryta, arba tai buvo atsitiktinis aplinky­bių sutapimas, nenugalimos jėgos veikimo padarinys ir panašiai. Nusižengimo sudėties nėra, kai pats įvykis egzistuoja, tačiau nėra kurio nors nusižengimo sudėties elemento (pvz., nesant kaltės, veiką padarius mažamečiui, psichiškai nesveikam asmeniui, materialiojo nusižengimo atveju nesant priežastinio veikos ir padarinių ryšio, pan.);

2) kai asmeniui, padariusiam priešingą teisei veiką, nėra sukakę še­šiolika metų. Si aplinkybė yra subjekto požymis, todėl ją apima 1 punktas;

3) kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamumo bū­senos. Tai taip pat subjekto požymis ir šią aplinkybę išskirti iš 1 punk­to į atskirą punktą teisiškai niekuo nepagrįsta;

4) kai asmuo veikė būtinojo reikalingumo arba būtinosios ginties at­veju. Konstatavus, kad tam tikrus išoriškai priešingais teisei atro­dančius veiksmus asmuo padarė būtinojo reikalingumo ar būtino­sios ginties sąlygomis ir nebuvo peržengtos jų ribos, neatsiranda pareiga atsakyti už padarytą žalą. Atvirkščiai, tai traktuotina kaip visuomenei naudingas elgesys;

5) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracinės nuobaudos skyrimą. Šiuo atveju turimas galvoje atleidimas nuo nuo­baudos skyrimo, nors praktiškai pastaruoju metu amnestija buvo taikoma tik padariusiems nusikaltimus asmenims;

6) kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. Tai yra bendras baudžiamosios teisės ir administracinę atsakomybę nu­statančios teisės principas, numatantis taisyklės lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) išimtį. Panaikinus teisės aktą, pagal kurį už tam tikrą veiką buvo nustatyta administracinė atsakomybė, pre¬ ziumuojama, kad jame aprašyta veika nebėra pavojinga visuome­nei, vadinasi, nors ji padaryta ir iki šio akto įsigaliojimo, nebėra pagrindo asmens persekioti ir tolesnis procesas nutraukiamas;

7) kai iki administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Jeigu praleisti administracinės nuobaudos skyrimo termi­nai, administracinės teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta;

8) kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto as­mens atžvilgiu yra priimtas kompetentingos institucijos (pareigūno)

nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nuta­rimas nutraukti administracinės teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla. Šiuo atveju galioja princi­pas, kad dėl to paties fakto to paties asmens atžvilgiu negali būti priimti du galiojantys nutarimai. Be to, Administracinių teisės pa­žeidimų kodekso 9 straipsnyje įtvirtintoje administracinės teisės pa­žeidimo sąvokoje pasakyta, kad administracinė atsakomybė galima tik jeigu veika neturi nusikaltimo požymių. Iškėlus baudžiamąją by­lą, administracinė byla nutraukiama. Žinoma, tai nereiškia, kad vė­liau, nutraukus baudžiamąją bylą, nebus galima grįžti prie administ­racinės atsakomybės taikymo;

9) jeigu mirė asmuo, kurio atžvilgiu buvo pradėtas procesas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 251 straipsnyje nustatytos

kiek kitokios aplinkybės, kurioms esant numatyta kompetentingos insti­tucijos (pareigūno) teisė (ne pareiga) nutraukti administracinės teisės pa­žeidimo bylą. Tai gali būti padaryta tada, kai medžiaga perduodama pro­kurorui, parengtinio tardymo arba kvotos institucijai. Šiuo atveju nereiškia, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl įstatymų leidėjas nenumato ir imperatyvaus administracinės bylos nutraukimo.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimų bylų teisenos samprata

248 249

8 SKYRIUS ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO

BYLOS TYRIMAS

1. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOS TYRIMO STADIJOS BENDRAS APIBŪDINIMAS

Minėta, kad administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimo stadija susi­deda iš šių etapų: 1) bylos tyrimo pradėjimas, 2) faktinių bylos aplinkybių ištyrimas, 3) įrodymų surinkimas ir fiksavimas, 4) preliminarus teisinis vei­kos įvertinimas, 5) procesinis tyrimo rezultatų įforminimas, 6) bylos per­davimas nagrinėti.

Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimo pradėjimas - pradinis šios proceso stadijos etapas. Dažnai teisės literatūroje šis etapas vadinamas administracinės teisės pažeidimo bylos iškėlimu1. Tokia nuomonė greičiau­siai yra grindžiama analogija su anksčiau galiojusiu Baudžiamojo proce­so kodeksu. Iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio Baudžiamojo proceso ko­dekso 130 straipsnyje buvo nustatyta, kad esant šiame kodekse nurodytai vadai ir pagrindui, kvotos institucija, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas privalo iškelti baudžiamąją bylą. Dabar galiojančio Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas tie­siog pradedamas tai atitinkamai įregistruojant.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytus administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimo pradėjimo procesinius pagrindus galima suskirstyti į dvi dideles grupes: 1) kompetentingos institucijos ar pareigū­no nutarimas ar nutartis iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą; 2) kitoks administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimo pradėjimo pro­cesinis įforminimas.

Pirmu atveju administracinės teisės pažeidimo bylą gali iškelti: 1) prokuroras, kai a) buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ar b) iki­

teisminis tyrimas buvo nutrauktas; 2) teismas (teisėjas), kai: a) dėl bylos iškėlimo pareiškimu ar nutari­

mu kreipėsi prokuroras dėl veikų, numatytų Administracinių teisės pa-

251

žeidimų kodekso 1871 straipsnyje (teisėtų prokuratūros pareigūno reika­lavimų nevykdymas); b) dėl bylos iškėlimo pareiškimu kreipėsi akcinin­kas, žemės ūkio bendrovės narys dėl akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatyvų narių teisių pažeidimo, kreditorius dėl jo teisių pažeidimo, visuomenės informavimo priemonės atstovas ar žurnalistas dėl atsisaky­mo teikti informaciją visuomenės informavimo priemonės atstovui ar truk­dymo žurnalistui vykdyti savo profesinę pareigą; c) nagrinėdamas kitą bylą nustato administracinės teisės pažeidimo požymius (pvz., iškelia admi­nistracinės teisės pažeidimo bylą dėl teisėjo ar teismo garbės ir orumo įžeidimo, kai pats negali priimti atitinkamo nutarimo skirti administraci­nę nuobaudą (bylą nagrinėjant aukštesnės instancijos arba administraci­niame teisme), administracinės teisės pažeidimo požymius nustato nag­rinėdamas baudžiamąją bylą ir pan.).

Antru atveju tai reiškia, kad kompetentingas pradėti tyrimą pareigū­nas turi fiksuoti tyrimo pradžią reikiamais įrašais ar netgi konkliudenti¬ niais veiksmais. Tokios bylos iškėlimo momento fiksavimo pavyzdžiai ga­lėtų būti kompetentingos įstaigos, institucijos vadovo rezoliucija ant prašymo, pareiškimo, skundo, laikraščio publikacijos ar kito dokumento su pavedimu konkrečiam pareigūnui atlikti tyrimą, taip pat pareigūno, tiesiogiai pastebėjusio daromą teisės pažeidimą, atvykimas į įvykio vietą ir pranešimas apie save (ypač jeigu pareigūnas neuniformuotas). Tyrimo pradžios fiksavimas turi svarbią teisinę reikšmę, nes nuo tyrimo pradžios momento pradedami skaičiuoti tam tikri procesiniai terminai, proceso dalyviai įgyja teisę naudotis jiems suteiktomis teisėmis, atsiranda atitin­kamos procesinės pareigos. Nuo to momento ir tyrimą atliekančiai insti­tucijai (pareigūnui) atsiranda pareiga vykdyti tyrimo veiksmus ir laiku bei tinkamai užbaigti tyrimą ir perduoti surinktą medžiagą bylą nagrinė¬ siančiam subjektui.

Žinoma, administracinės teisės pažeidimų bylų procesas daug kuo ski­riasi nuo baudžiamojo, sunku detaliai reglamentuoti visus galimus gyve­nimo atvejus, tačiau bendri principai ir bendros taisyklės turi būti nusta­tytos teisės aktuose.

Literatūroje1 galima rasti tvirtinimų, kad administracinės teisės pažei­dimo byla iškeliama surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą.

Su tokia nuomone negalima sutikti. Administracinės teisės pažeidi­mo protokolo teisinė reikšmė yra kitokia. Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso 256 straipsnyje nustatyta, kad protokolas yra vienas iš įrody­mų administracinės teisės pažeidimo byloje. Iš tiesų protokolas rašomas,

1 Žr., pvz., P. Petkevičius. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena. Vil­nius: Teisinės informacijos centras, 2003. P. 87.

kai jau yra aiškūs nusižengimo požymiai ir jo sudėties elementai, t. y. kai galima veikos kvalifikacija pagal atitinkamą Administracinių teisės pa­žeidimų kodekso straipsnį. Jame aprašoma padaryta veika, nusižengimą padaręs asmuo, išvardijami surinkti įrodymai ir kt. Vadinasi, protokolo teisinė reikšmė yra panaši į kaltinamojo akto ar prokuroro pareiškimo baudžiamojoje byloje. Tai pagrindinis apibendrinantis atliktą tyrimą do­kumentas, kuriuo remiantis nagrinėjama administracinės teisės pažeidi­mo byla ir priimamas nutarimas.

Žinoma, galimi atvejai, kai protokolas surašomas čia pat, kompeten­tingam pareigūnui nustačius nusižengimo sudėtį. Vadinasi, pareigūnas tyrimą užbaigė, visos aplinkybės jam aiškios. Operatyviame administraci­niame procese protokolas kai kada apskritai nesurašomas, bet ši išimtis negali pakeisti taisyklės. Kartais, ypač intelektinės nuosavybės pažeidi­mo atveju, tyrimas dėl ekspertizių trunka savaites ar dar ilgiau. Tačiau akivaizdu, kad kol tokios ekspertizės neatliktos, nėra pagrindo surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą.

Surašius protokolą jis nedelsiant (ne vėliau kaip per tris dienas) turi būti perduotas institucijai (pareigūnui), kuri nagrinės bylą. Lietuvos ape­liacinio teismo Administracinių bylų skyriuje 2000 metais buvo atlikta mui­tų bylų (ATPK 237 str.), išnagrinėtų apygardos administraciniuose teismuose, apžvalga ir priimtos teisės taikymo rekomendacijos1. Jose at­kreiptas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ad­ministracinė byla nagrinėjama tik pagal protokole suformuluotus kaltini­mus. Kaltinimo keitimas galimas tik materialiosios teisės normos, o ne veikos sudėties dalyje. Dar aiškesnė administracinių teismų pozicija dėl administracinės teisės pažeidimo protokolo suformuluota to paties sky­riaus 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacijoje2.

Vadinasi, administracinės teisės pažeidimo protokolas surašomas ta­da, kai žinomos visos faktinės bylos aplinkybės, leidžiančios preliminariai teisiškai įvertinti veiką, surinkti ir užfiksuoti įrodymai, t. t. Jeigu protoko­las būtų surašomas vos tik pastebėjus teisės pažeidimą ir dar neatlikus jokio tyrimo, jis neužtikrintų jam skirtos funkcijos.

Administracinės teisės pažeidimo byla gali būti pradedama mokesčių inspekcijai, higienos, sanitarijos ar panašaus pobūdžio priežiūros instituci­jai surašius ne tik protokolą, bet ir nustatytos ar laisvos formos patikrini­mo aktą ar kitokį atitinkamą dokumentą, remiantis tarnybiniu pranešimu.

1 Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriaus apibendrinimas dėl muitų bylų //Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001. P. 309.

2 Ten pat. P. 328.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas

252 253

Tam tikrą teigiamą žingsnį šia linkme galima rasti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintoje Policijos patrulių veiklos instrukcijoje1. Jos 72 punkte nustatyta, kad, su­stabdęs transporto priemonę, patrulis radijo ryšio priemonėmis privalo pranešti budėtojui stabdymo vietą, transporto priemonės markę, valsty­binį numerį, stabdymo priežastį. Budėtojas informuojamas ir apie kitus pareigūnų atliktus veiksmus. Toks šių veiksmų teisinis reguliavimas, jeigu tik jis bus tinkamai vykdomas, ne tik padės išgyvendinti pasitaikančius piktnaudžiavimus, bet kartu leis fiksuoti tyrimo pradžią, jeigu policijos pareigūnai įtars esant Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Norint iškelti ar kitaip pradėti administracinės teisės pažeidimo bylą turi būti konstatuoti bylos iškėlimo vados ir pagrindas.

Bylos tyrimo pradėjimo vada yra ta informacija, kurioje yra duomenys apie padarytą administracinės teisės pažeidimą.

Vada pradėti bylos tyrimą gali būti: a) kompetentingo pareigūno tiesioginis administracinės teisės pažei­

dimo fakto pastebėjimas (konstatavimas); b) prokuroro pareiškimas ar nutarimas kreiptis į rajono (miesto)

apylinkės teismą iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą dėl veikų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1871 straipsnyje (teisėtų prokuratūros pareigūno reikalavimų ne­vykdymas);

c) prokuroro nutarimas iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą, kai buvo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą arba ji buvo nutraukta;

d) informacija, gauta iš teisėsaugos institucijų, kitų valstybės, savival­dybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų ir kitokių pa­našių subjektų;

e) fizinių ir juridinių asmenų pranešimai, pareiškimai ir skundai; f) visuomenės informavimo priemonių pateikta informacija ir kt. Bylos iškėlimo pagrindas yra pakankamo kiekio duomenų, rodančių esant

administracinės teisės pažeidimą, numatytą konkrečioje Administracinių teisės pažeidimų kodekso ar kito įstatymo normoje, konstatavimas.

Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas susideda iš įvairių pro­cesinių veiksmų, skirtų nustatyti pažeidimo aplinkybes, jas užfiksuoti ir tinkamai kvalifikuoti. Šioje stadijoje sudaromos sąlygos objektyviai ir ope­ratyviai išnagrinėti bylą, paskirti teisės pažeidėjui reikiamas poveikio prie­mones. Todėl jos metu labai svarbu surinkti visus įrodymus, juos tinkamai įforminti, taip pat preliminariai teisiškai kvalifikuoti veiką, t. y. įvertinti,

1 Valstybės žinios. 2003, Nr. 23-985.

kokiame Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnyje, jo dalyje ir punkte aprašyta padaryta veika. Nuo to, kaip teisingai bus kvalifikuota veika tyrimo metu, priklausys, kils ar ne ginčų tarp įvairių institucijų ar pareigūnų dėl bylų žinybingumo. Taip pat svarbu nustatyti ir atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nes nuo to taip pat gali priklau­syti bylos žinybingumas. Pavyzdžiui, bylas dėl nedidelio chuliganizmo ga­li nagrinėti ir apylinkės teismų teisėjai, ir policija, tačiau konkrečios bylos žinybingumas priklauso nuo konstatuotų aplinkybių pobūdžio.

2. INSTITUCIJŲ (PAREIGŪNŲ) ĮGALIOJIMAI TIRIANT ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLAS

Minėta, kad administracinės teisės pažeidimo byla gali būti pradėta tiek pačiam kompetentingam pareigūnui tiesiogiai konstatavus pažeidimo fak­tą, tiek gavus tokios informacijos iš kitų asmenų, tiek prokuroro ar net teismo iniciatyva. Tyrimas paprastai baigiamas administracinės teisės pa­žeidimo protokolo surašymu. Jeigu tyrimo metu nebus nustatyta pakan­kamai aplinkybių, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškės, kad nėra kurio nors nusižengimo sudėties elemento, protokolas nebus surašomas ir tyrimas bus nutrauktas.

Jeigu tiriant administracinės teisės pažeidimo bylą paaiškėja nusikal­timo požymių, tirianti bylą institucija ar pareigūnas turi perduoti surink­tą medžiagą pagal priklausomumą - prokurorui, ikiteisminio tyrimo ins­titucijai (ATPK 258 str.). Tokiu atveju administracinės teisės pažeidimo bylos procesas gali būti nutrauktas (ATPK 251 str.).

Administracinių teisės pažeidimų kodekse išvardyti asmenys, turintys teisę surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus (ATPK 259 str. 2 d. ir 2591 str.). Iš visų Administracinių teisės pažeidimų kodekso straips­nių pastarasis (kartu su šešioliktuoju skirsniu „Administracinių teisės pa­žeidimų bylų žinybingumas") yra dažniausiai keičiamas straipsnis. Tai su­prantama, nes, įstatymų leidėjui į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą inkorporavus naują normą, taip pat turi būti numatyta, kas sura­šys dėl naujos numatytos veikos protokolą, kokia institucija ar pareigū­nas nagrinės pačią bylą.

Visų pirma Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad už melagingų parodymų teikimą admi­nistracinės teisės pažeidimo byloje (ATPK 1872 str.) protokolą surašo ins­titucija ar pareigūnas, nagrinėjantys administracinės teisės pažeidimo bylą, kurioje ir padarytas šis teisės pažeidimas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2591 straipsnyje numatyti kiti asmenys, turintys teisę surašyti administracinės teisės pažeidimų pro­tokolus. Šie asmenys suskirstyti į tris grupes:

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas

254255

1) pirmą grupę sudaro pareigūnai, kurie patys nenagrinėja administ­racinės teisės pažeidimų bylų, o pagal jų surašytus protokolus jas nagrinėja administracinės komisijos (ATPK 221 str.) ir apylinkės teismai (apylinkės teismų teisėjai) (ATPK 224 str.). Tai vidaus rei­kalų, policijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Specialių­jų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento pareigūnai, įvairių ministerijų (Aplinkos, Finansų, Krašto apsaugos ir kt.), įvai­rių departamentų (Kultūros vertybių, Lietuvos archyvų, Revizijų, Statistikos ir kt.), įvairių inspekcijų ir tarnybų (VTAKT, Valstybi­nės duomenų apsaugos inspekcijos, Valstybinės kokybės inspekci­jos ir kt.), Valstybės kontrolės, muitinės ir daugelio kitų institucijų (kai kuriais atvejais ir jų įgalioti) pareigūnai, Seimo kontrolieriai, savivaldybių kontrolieriai, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai, įmonių, įstaigų ir organizacijų admi­nistracija ir kt.;

2) kitą grupę sudaro pareigūnai, kurie patys arba jų atstovaujamos institucijos nagrinėja administracinės teisės pažeidimų bylas: tai sa­vivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai (ATPK 222 str.), po­licijos (ATPK 225 str.), Valstybės kontrolės (ATPK 2251 str.), Vals­tybinės priešgaisrinės priežiūros institucijų (ATPK 226 str.), geležinkelio, jūrų, vidaus vandenų, oro, keleivinio automobilių ir elektros transporto institucijų (ATPK 227-232 str.) pareigūnai, įvai­rių inspekcijų ir kitokių taisyklių laikymosi priežiūros institucijų, tarnybų, kontrolės komisijų pareigūnai (ATPK 2321-2352,239-2412, 243, 2451-2461 str.), Statistikos departamento prie Vyriausybės (ATPK 236 str.), teritorinės muitinės (ATPK 237 str.), Krašto ap­saugos ministerijos institucijų (ATPK 238 str.), aplinkos apsaugos institucijų (ATPK 242 str.), Žemės ūkio ministerijos institucijų (ATPK 244 str.), valstybinių parkų institucijų pareigūnai (ATPK 245 str.) ir kt. Sąrašą užbaigia Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietu­vos Respublikos Vyriausybės pareigūnai (ATPK 2477 str.);

3) įstatyme taip pat numatyta, kad įstatymų tiesiogiai numatytais at­vejais protokolus gali surašyti kitų valstybės institucijų pareigūnai, visuomeninių organizacijų atstovai.

Taigi visada reikia atidžiai įsiskaityti į tam tikrą Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį ar konkretaus įstatymo normą, norint tiks­liai nustatyti, kas kompetentingas surašyti administracinės teisės pažeidi­mo protokolą už vieną ar kitą Administracinių teisės pažeidimų kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar jo dalyje numatytą pažeidimą.

Šiuo klausimu 1996 m. gruodžio 30 d. pasisakė ir Lietuvos Aukščiau­siojo Teismo Senatas, aprobuodamas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kole­gijos 1996 m. lapkričio 7 d. nutartį, kuria konstatuota, kad tik įstatymų

įgalioto asmens surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas yra pagrindas paskirti administracinę nuobaudą. Senatas konstatavo, kad administracinės teisės pažeidimo protokolas, surašytas asmens, neturin­čio tam teisės, yra niekinis ir nepatvirtina administracinės teisės pažeidi­mo įvykio ir sudėties. Todėl, vadovaujantis Administracinių teisės pažei­dimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, administracinės teisės pažeidimo bylos procesas (tiksliau būtų sakyti - proceso nuobaudos skyrimo stadi­ja) negali būti pradėtas, o pradėjus - turi būti nutrauktas1. Senatas taip pat pabrėžė, kad rengdamiesi nagrinėti administracinės teisės pažeidimo bylą institucija ar pareigūnas turi išsiaiškinti ir išspręsti, ar teisingai sura­šytas protokolas ir kita administracinės teisės pažeidimo bylos medžiaga.

3. TYRIMO ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOJE REZULTATŲ PROCESINIS

ĮFORMINIMAS

Administracinės teisės pažeidimo protokolas yra labai svarbus procesinis dokumentas, kuriame fiksuojami administracinės bylos tyrimo rezulta­tai. Protokolu fiksuojamas kiekvienas administracinės teisės pažeidimas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus.

Nors Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnyje „Įrody­mai" protokolas nurodomas kaip lygiavertis įrodymas kartu su kitais (liudy­tojų parodymais, nukentėjusiojo ir pažeidėjo paaiškinimais, eksperto išva­da, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, kitokiais dokumentais), tačiau jo procesinė padėtis yra kitokia. Tai kaltinamasis aktas, randamas baudžiamajame procese. Nagrinėti administracinės teisės pažeidimo bylą pradedama protokolo paskelbimu. Lygiai taip pat pradedama nagrinėti bau­džiamąją bylą - perskaitant kaltinamąjį aktą ar pareiškimą teismui.

Minėta, yra teisininkų mokslininkų ir praktikų, manančių, kad kiek­viena administracinės prievartos priemonė gali būti taikoma tik surašius administracinės teisės pažeidimo protokolą2. Su tokia nuomone negali­ma sutikti. Kai kurios administracinės prievartos priemonės yra preven­cinės, jomis siekiama užtikrinti, kad neatsirastų skaudesnių padarinių: kaltininkas nesusižalotų ar nesužalotų kitų (apžiūra, ar neturi ginklo; au­tomobilio stabdymas ir nušalinimas nuo vairavimo asmens, kurio sveika­tos būklė kelia įtarimų, jog jam pavojinga vairuoti, ir pan.).

Administracinės teisės pažeidimo protokolo surašymo esmė ir pras­mė apibūdinta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsny-

1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1996 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 46 // Teismų praktika. Nr. 5-6. Vilnius: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 1996. P 145-148.

2 Kada surašomas ATP protokolas... // Sargyba. 2000, geg. 18, p. 6-7.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas

256 257

je: jis surašomas dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo. Kol ad­ministracinės teisės pažeidimo požymiai neakivaizdūs, protokolas nesu­rašomas.

Taigi, kai padarytas administracinės teisės pažeidimas, tam įgalioti vals­tybės pareigūnai ar valstybės įgalioti asmenys (ir ne valstybės pareigūnai) surašo administracinės teisės pažeidimo protokolą.

Labai svarbu tiksliai laikytis įstatymo reikalavimų surašant paties protokolo tekstą. Minėta, protokolo paskirtis gali būti traktuojama dve­jopai: visų pirma jame esančios žinios (įvykio aprašymas, kaltininko pa­aiškinimas ir kt.) Administracinių teisės pažeidimų kodekse traktuo­jamos kaip įrodymai. Tačiau čia nereikėtų painioti dviejų dalykų: įrodymų, kaip tam tikros informacijos, ir šaltinio, kuriame ši informaci­ja užfiksuota.

Būtų tiksliau sakyti, kad protokolas yra tam tikras kaltinamasis aktas, kurį surašius atsiranda pagrindas pradėti administracinės bylos nagrinė­jimo ir nuobaudos skyrimo procesą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnyje nustatyta, kad administracinės teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta:

1) surašymo data ir vieta; 2) protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; 3) žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; 4) administracinės teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; 5) Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnis, straipsnio dalis

ar kitas nustatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo;

6) nukentėjusiųjų ir liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės ir adresai; 7) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai; 8) kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Kadangi administracinės teisės pažeidimo protokolas yra baigiamasis

administracinės bylos tyrimo dokumentas, toks būtinų protokolo rekvi­zitų sąrašas yra aiškiai per siauras. Įstatyme nepažymėta, kad turi būti aptarti surinkti įrodymai, patvirtinantys įtarimą, jog yra faktinis administ­racinės atsakomybės pagrindas (nusižengimo sudėtis), atsakomybę leng­vinančios ir sunkinančios aplinkybės bei kitos aplinkybės, kurių reikia ope­ratyviai, teisėtai ir teisingai išnagrinėti bylą.

Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Jeigu yra nukentėjusiųjų ir liudytojų, protokolą gali pasirašyti ir jie.

Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako su­teikti žinių apie save arba pasirašyti protokolą, tai jame pažymima. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti prie

protokolo pridedamus paaiškinimus, pastabas dėl protokolo turinio, jei­gu atsisako pasirašyti - atsisakymo priežastis.

Surašant protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti išaiškintos jo teisės ir pareigos, numatytos Administra­cinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje, ir tai pažymima protoko­le. Paprastai teisės ir pareigos būna surašytos protokolo blanke prieš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parašą ir pasirašydamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali jas perskaityti.

Taigi visas žinias, kurios turi būti fiksuotos protokole, galima suskirs­tyti į keturias grupes:

1) žinios apie nusižengimo aplinkybes ir jo kvalifikavimą - pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, atsakomybę numatantis teisės ak­tas, jo straipsnis ir dalis, jei tokia yra. Paėmus iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėtai įgytus, vežtus, saugo­mus ar naudojamus daiktus, vairuotojo pažymėjimą, kitus doku­mentus, apie tai būtinai pažymima protokole;

2) žinios apie įtariamą padarius nusižengimą asmenį - vardas, pavar­dė, amžius, asmens kodas, užsiėmimas, turtinė padėtis, gyvenamo­ji ir darbo vietos, pagal kokį dokumentą nustatyta asmens tapatybė (pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas ar kitas dokumentas);

3) žinios, apibūdinančios protokolą kaip oficialų dokumentą - proto­kolo surašymo vieta ir laikas, surašiusiojo pareigos, vardas ir pa­vardė, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jei jų yra, adresai ir pavardės. Duomenys apie protokolą surašiusį asmenį turi būti išsamūs, kad būtų galima įsitikinti jo kompetencija ir protokolo teisėtumu;

4) duomenys, rodantys teisės į gynybą užtikrinimą - įrašas apie proce­sinių teisių administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui iš­aiškinimą, apie tai, kad pastarasis susipažino su protokolo turiniu, jo paaiškinimas arba įrašas, kad atsisakyta tai padaryti, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parašas arba įrašas apie atsisakymą pasirašyti protokolą ir tokio atsisakymo motyvai.

Pagirtina, kad 2004 m. sausio 29 d. įstatymu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnis pagaliau papildytas trečiąja dalimi, ku­rioje nustatyta, jog administracinės teisės pažeidimų protokolas surašo­mas dviem egzemplioriais, kurių vienas nedelsiant įteikiamas įtariamam administracinio nusižengimo padarymu asmeniui1.

Surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ne vėliau kaip per tris dienas turi būti pasiunčiamas institucijai (pareigūnui), įgaliotai nag-

1 Valstybės žinios. 1994, Nr. 25-763.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas

258 259

rinėti administracinės teisės pažeidimo bylą ir skirti administracinę nuo­baudą. Įstatymuose gali būti nustatytas ir kitoks terminas (ATPK 261 str.).

Jeigu administracinės teisės pažeidimo byla keliama po to, kai buvo atsisakyta pradėti baudžiamąjį persekiojimą arba baudžiamoji byla buvo nutraukta, visa medžiaga per tris dienas, kai priimtas atitinkamas nutari­mas, perduodama institucijai (pareigūnui), įgaliotai nagrinėti administ­racinės teisės pažeidimo bylą.

Kai tyrimą administracinės teisės pažeidimo byloje atlieka kitos insti­tucijos ar jų pareigūnai, protokolui prilygstantį dokumentą jie surašo pa­gal reikalavimus, numatytus jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuo­se. Pavyzdžiui, mokesčių inspekcijos pareigūnai, patikrinę, kaip laikomasi mokesčių įstatymų, surašo patikrinimo aktą. Jo rekvizitai numatyti Mo­kesčių administravimo įstatyme. Remdamasis šiuo dokumentu mokesčio administratorius priima sprendimą skirti administracines nuobaudas. Pa­našiai yra numatyta Muitinės kodekse, kituose specialiuose įstatymuose.

4. ATVEJAI, KADA ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO PROTOKOLAS NESURAŠOMAS

Minėta, kad administracinės teisės pažeidimo protokolo esmė ir prasmė apibūdinta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnyje: jis surašomas dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo. Kol administ­racinės teisės pažeidimo požymiai neakivaizdūs, protokolas nesurašomas.

Tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nu­matyti atvejai, kada protokolas nesurašomas.

Tokie atvejai yra šie: 1) kai bauda skiriama ir paimama arba įspėjimas įforminamas teisės

pažeidimo padarymo vietoje padarius higienos norminių aktų bei žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės taisyklių, ap­linkos apsaugos, įvairių taisyklių geležinkelio, vidaus vandenų, au­tomobilių, oro ir elektros transporte pažeidimus, tabako gaminių nepilnamečiui nupirkimą ar kitokį perdavimą, priešgaisrinės sau­gos, pasienio ruožo režimo ir kitokių taisyklių pažeidimus. Jeigu asmuo ginčija jam paskirtą nuobaudą, protokolas surašomas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnio rei­kalavimus;

2) kai asmuo padaro mažiau pavojingą kelių eismo taisyklių pažeidi­mą, jo neginčija ir jam skiriama ne didesnė kaip 200 Lt bauda; Tam įgalioti valstybės pareigūnai skiriamą baudą gali paimti pažei­dimo padarymo vietoje. Jeigu asmuo ginčija jam paskirtą nuobaudą, protokolas surašomas pa­gal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 str. reikalavimus;

3) kai asmuo neginčija padaryto pažeidimo ir jam skiriama ne dau­giau kaip 200 Lt bauda padarius pavojingų daiktų vežimo autobu­su, troleibusu ar maršrutiniu taksi, keleivių, bagažo ir krovinių ve­žimo vidaus ir tarptautiniu transportu taisyklių pažeidimą. Šiais atvejais tam įgalioti valstybės pareigūnai skiriamą baudą gali paimti pažeidimo padarymo vietoje. Jeigu asmuo ginčija jam paskirtą nuobaudą už padarytus teisės pa­žeidimus, protokolas surašomas pagal Administracinių teisės pa­žeidimų kodekso 259 str. reikalavimus;

4) kai užsienio valstybių vairuotojui visa skiriama bauda (t. y. neribo­jant jos dydžio) paimama pažeidimo padarymo vietoje padarius pa­vojingų daiktų, keleivių ir bagažo vežimo taisyklių pažeidimus, su­gadinus automobilių kelius, jų statinius ir įrenginius. Jeigu asmuo ginčija jam paskirtą nuobaudą už padarytus teisės pa­žeidimus, protokolas surašomas pagal Administracinių teisės pa­žeidimų kodekso 259 straipsnio reikalavimus;

5) kai baudą, ne didesnę kaip 100 Lt, asmeniui skiria tam įgalioti poli­cijos pareigūnai už gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių bei panašius tvarkos gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimus. Šiais atvejais tam įgalioti valstybės pareigūnai skiriamą baudą gali paimti pažeidimo padarymo vietoje. Jeigu asmuo ginčija jam paskirtą nuobaudą už padarytus teisės pa­žeidimus, protokolas surašomas pagal Administracinių teisės pa­žeidimų kodekso 259 str. reikalavimus;

6) kai asmuo neginčija padaryto pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip vieno šimto litų bauda už prekių, nepaženklintų nustatyta tvar­ka, pardavimą, neteisingos informacijos apie prekę pateikimą, pre­kių, paslaugų, žaliavų kokybės reikalavimų pažeidimą;

7) kai administracinę bylą iškelia teismas ar teisėjas; 8) kai administracinę bylą iškelia prokuroras atsisakius pradėti arba

nutraukus ikiteisminį tyrimą; 9) kai padaryti administracinės teisės pažeidimai, numatyti šiuose Ad­

ministracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose: 1. 505 str. (akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių narių teisių pažeidimas), 2. 506 str. (kreditorių teisių pažeidimas), 3. 2143 str. (atsisakymas teikti informaciją masinės informa­cijos priemonės atstovui ar trukdymas žurnalistui vykdyti sa­vo profesinę pareigą).

Pirmais dviem atvejais byla pradedama akcininko, žemės ūkio ben­drovės nario ar kreditoriaus pareiškimu teismui, kuriame turi būti

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas

260 261

išvardyti asmenys, padarę jų teisių pažeidimus. Dėl visuomenės informavimo priemonių atstovų teisių pažeidimo byla pradedama visuomenės informavimo priemonės atstovo ar žurnalisto pareiš­kimu teismui.

Elektroninių ryšių įstatymo1 72 straipsnyje nustatyta, kad Ryšių regu­liavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi elektro­ninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių ištek­lių naudojimo sąlygų arba nevykdo vieno ar daugiau įpareigojimų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ar paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, praneša ūkio subjektui apie savo išvadas ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę ar pašalinti pažeidimus per:

1) vieną mėnesį po pranešimo išsiuntimo dienos; 2) trumpesnį laiką, kuriam pritaria ūkio subjektas arba kurį Ryšių re­

guliavimo tarnyba nustato pakartotinio pažeidimo atveju; 3) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą ilgesnį terminą. Jei ūkio subjektas per šį laiką nepašalina pažeidimų (vien tik pažeidi­

mo nutraukimas nelaikomas jo pašalinimu), Ryšių reguliavimo tarnyba imasi tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdy­mą, įskaitant šio įstatymo nustatytų ekonominių sankcijų skyrimą.

Ryšių reguliavimo tarnyba per 7 dienas nuo sprendimo taikyti prie­mones priėmimo informuoja ūkio subjektą apie priemones, kurių ima­masi, ir jų priežastis, nustatydama protingumo kriterijų atitinkantį termi­ną, per kurį ūkio subjektas turi įvykdyti šias priemones.

Konkurencijos įstatymo2 23-27 straipsniuose nustatyta, kad Konku­rencijos taryba tiria:

1) konkurenciją ribojančius susitarimus; 2) piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi; 3) koncentracijos vykdymą apie tai nepranešus ar negavus leidimo ar­

ba pažeidžiant nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpa­reigojimus, taip pat koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laiko­tarpiu;

4) nesąžiningą konkurenciją šio įstatymo numatytais atvejais; 5) pažeidimus, kai nurodymai pateikti informaciją nevykdomi ar vyk­

domi ne laiku, pateikiama neteisinga ar ne visa informacija, šio įsta­tymo numatytais atvejais informacija nepateikiama nustatytu lai­ku, kliudoma Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams atlikti tyrimą arba nevykdomos Konkurencijos tarybos nutarimais paskir­tos sankcijos ar įpareigojimai, taip pat ūkio subjektų prisiimti įsi­pareigojimai.

1 Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382. 2 Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244.

Tyrimą atlieka Konkurencijos tarybos įgalioti jos administracijos dar­buotojai (įgalioti pareigūnai).

Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva, priim­dama motyvuotą nutarimą.

Be to, teisę reikalauti pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą turi:

1) ūkio subjektai, kurių interesai yra pažeisti dėl konkurenciją ribo­jančių veiksmų;

2) valstybės valdymo ir savivaldos institucijos; 3) ūkio subjektų ir vartotojų interesams atstovaujančios asociacijos ar

sąjungos. Konkurencijos taryba turi baigti tyrimą ne vėliau kaip per penkis mė­

nesius nuo tyrimo pradžios. Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu kiekvieną kartą šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip trims mėnesiams.

Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę: 1) įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose,

teritorijoje ir transporto priemonėse; 2) peržiūrėti tyrimui reikalingus tikrinamo ūkio subjekto dokumen­

tus, gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su ūkio subjekto darbuo­tojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei kompiu­teriuose ir magnetinėse laikmenose esančią informaciją kopijuoti;

3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikri­namų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiški­nimus į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;

4) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo ūkio subjekto ūkines operacijas iš kitų ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės valdymo ir savivaldos institucijų;

5) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją) ir pagal tikri­nimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;

6) paimti dokumentus ir daiktus, kurie tiriant bylą turi įrodomosios reikšmės;

7) tyrimui atlikti pasitelkti specialistų ir ekspertų; 8) laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti techni­

nes priemones. Tyrimo veiksmai, nurodyti 1 ir 2 punktuose, gali būti atliekami tik tu­

rint teisėjo sankciją. Tyrimą atliekantys Konkurencijos tarybos įgalioti pa­reigūnai tvarkai palaikyti gali pasitelkti ir policijos pareigūnus.

Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Konkurencijos tarybos iš­duotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, tyrimo tikslus ir terminus.

Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems įsta­tymo ir Konkurencijos tarybos suteiktas teises, tyrimo veiksmus įformina

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimas

262 263

raštu - surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.), ku­rių formas ir užpildymo tvarką nustato Konkurencijos taryba.

Tyrimą atliekantys įgalioti pareigūnai raštu įspėja paaiškinimus duo­dančius asmenis apie jų atsakomybę už melagingų žinių suteikimą arba už atsisakymą suteikti žinias Konkurencijos tarybai.

Mokesčių administravimo įstatymo1 2 straipsnio 21 dalyje pasakyta, kad mokestinis patikrinimas - tai mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mo­kėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais - ir kitose sri­tyse, o to paties straipsnio 22 dalyje pasakyta, kad mokestinis tyrimas -tai mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos ste¬ bėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, do­kumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklara­vimo ir sumokėjimo srityje.

1 Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.

9 SKYRIUS ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOS

NAGRINĖJIMAS

1. INSTITUCIJOS IR PAREIGŪNAI, ĮGALIOTI NAGRINĖTI ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLAS

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 216 straipsnyje nustatyta, kad administracinės teisės pažeidimų bylas nagrinėja šios institucijos (pa­reigūnai):

1) administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų; 2) savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai; 3) rajonų (miestų) apylinkės teismai (apylinkės teismų teisėjai); 4) policija; 5) valstybinės inspekcijos; 6) kitos Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgaliotos institucijos (pa­

reigūnai).

ADMINISTRACINĖS KOMISIJOS

Administracinės komisijos yra kolegialios administracinės teisės pažeidi­mų bylų nagrinėjimo institucijos. Administracinių teisės pažeidimų ko­dekso 218 straipsnyje numatyta, kad jas sudaro savivaldybių tarybos šios sudėties: komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, etatinis atsa­kingasis sekretorius ir nariai.

Analogiška norma yra ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnyje. Jame nustatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui prie tary­bos sudaro administracinę komisiją. Šios komisijos pirmininku mero teikimu skiriamas tarybos narys. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pa­reigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas savi­valdybės tarnautojas, šios funkcijos įrašomos į jo pareigybės aprašymą. Tame pačiame straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos sudaro­mų administracinių komisijų nariais gali būti tarybos nariai, savivaldy­bės tarnautojai ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 219 straipsnyje nustaty­ta, kad administracinės komisijos turi teisę nagrinėti administracinės teisės pažeidimų bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė jų narių. Nutarimai bylose priimami balsų dauguma. Administracinių tei-

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

264 265

sės pažeidimų kodekse nepasakyta, ką daryti, jeigu balsai pasiskirsto per pusę. Matyt, reikėtų taikyti bendrą taisyklę, kad tokiu atveju lemia admi­nistracinės komisijos pirmininko balsas.

Administracinių komisijų kompetencija numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 221 straipsnyje. Jame nustatyta., kad admi­nistracinės komisijos nagrinėja bylas dėl administracinės teisės pažeidi­mų, numatytų daugiau kaip trisdešimtyje Administracinių teisės pažei­dimų kodekso straipsnių. Visų pirma tai savivaldybių tarybų sprendimų kovos su žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis nevyk­dymas ar vykdymas ne laiku, taip pat gyvūnijos valstybinės nuosavybės teisės, melioracijos įrenginių eksploatavimo taisyklių, aplinkos apsau­gos pažeidimai, gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių, žemės ūkio auto­mobilių, elektros ir vandens transporto naudojimo taisyklių ir kitokie pažeidimai, kurie paprastai padaromi pažeidus kasdienio gyvenimo tai­sykles tam tikroje gyvenamojoje vietovėje, taip pat kai savivaldybių tary­bos ir valdybos priima sprendimus, už kurių pažeidimą numatoma admi­nistracinė atsakomybė.

SAVIVALDYBIŲ SENIŪNIJŲ KAIMO VIETOVĖSE SENIŪNAI

Seniūnas yra savivaldybės pareigūnas seniūnijoje - tarybos nustatytoje ir jam administruoti priskirtoje savivaldybės teritorijos dalyje. Jį konkursu skiria ir atleidžia savivaldybės administracijos direktorius (Vietos savi­valdos įstatymo 30 str. 2 d.). Seniūnu negali būti skiriamas savivaldybės tarybos narys, o jeigu seniūnas išrenkamas tos pačios savivaldybės tary­bos nariu, jis iš seniūno pareigų turi atsistatydinti (Valstybės tarnybos įsta­tymo 44 str. 1 d. 2 p.). Seniūnas paprastai turi būti tos seniūnijos gyven­tojas, nes palanki vietos gyventojų nuomonė yra privalumas skiriant seniūną į pareigas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 222 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai iš esmės nagrinėja tas pačias bylas, kaip ir administracinės komisijos, tik mažesne apimtimi. Taip padaryta todėl, kad už ne itin pavojingus nusižengimus žmonės būtų nubaudžiami nereikalaujant jiems vykti toli į instituciją, kur nagrinėjama administracinė byla. Tuo taip pat užtikrinamas administracinės atsako­mybės neišvengiamumas ir atsakomybės taikymo operatyvumas.

RAJONŲ (MIESTŲ) APYLINKĖS TEISMAI (APYLINKĖS TEISMŲ TEISĖJAI)

Viena iš svarbiausių institucijų, nagrinėjančių administracinės teisės pa­žeidimų bylas ir skiriančių nuobaudas, yra apylinkės teismų teisėjai. Nors įstatyme (ATPK 216 str. 4 p., 224 str. ir kitur) kalbama apie rajonų (mies­

tų) apylinkės teismus (apylinkės teismų teisėjus), tokia daugybė žodžių yra visiškai nereikalinga. Teismų įstatymo 12 ir 15 straipsniuose nustaty­ta, kad rajonuose ir miestuose steigiami žemiausios grandies apylinkės teismai, kuriuose nagrinėjamos ir administracinės teisės pažeidimų by­los. To paties įstatymo 36 straipsnyje pasakyta, kad apylinkės teisme by­las nagrinėja vienas teisėjas, turintis visus proceso įstatymuose numaty­tus teismo įgaliojimus, ir kad įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teisme bylas gali nagrinėti trijų teisėjų kolegija. Tačiau nė viename administraci­nę atsakomybę nustatančiame įstatyme iki šiol nėra nustatyta, kad šios kategorijos bylas turi nagrinėti trijų apylinkės teismo teisėjų kolegija.

Kai bylą nagrinėja ir nuobaudą skiria apylinkės teismo teisėjas, pagal įstatymą laikoma, kad jis šią bylą nagrinėja kaip pirmoji instancija (Ad­ministracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 3 d.). Todėl skundas dėl teisė­jo priimto nutarimo paduodamas ir byla kaip antrojoje instancijoje iš karto nagrinėjama Vyriausiajame administraciniame teisme.

Visiškai kitaip yra, kai nutarimą paskirti nuobaudą priima kita valsty­bės institucija ar pareigūnas (pvz., policijos padalinio vadovas). Tokiu atve­ju skundas dėl nutarimo bus nagrinėjamas apygardos administraciniame teisme kaip pirmosios instancijos teisme.

Rajonų (miestų) apylinkės teismų (apylinkės teismų teisėjų) kompe­tencija nagrinėti administracinės teisės pažeidimų bylas numatyta Admi­nistracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnyje. Tai viena iš labiau­siai keičiamų Administracinių teisės pažeidimų kodekso normų. Joje nurodyta labai daug šio kodekso straipsnių, kurie pažymėti papildomais ženkleliais. Tai rodo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas naujas veikų sudėtis ir atsakomybę už jas, teisę skirti administracines nuobaudas daž­nai numato teisėjams. Tai teisinga tendencija, kadangi dauguma tokių nuobaudų, ypač mokesčių, įmonių veiklos srityse, yra labai griežtos. Pa­vyzdžiui, 1997 m. liepos 1 d. įstatymu Administracinių teisės pažeidimų kodeksas buvo papildytas 414 straipsniu, numatančiu administracinę at­sakomybę už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pa­žeidimą. Už tokį tyčinį teisės pažeidimą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims buvo numatyta bauda nuo 10 000 litų iki 20 000 litų. Už pakar­totinį tokios veikos padarymą buvo baudžiama nuo 50 000 litų iki 100 000 litų. Savaime suprantama, kad tokias dideles baudas pavesta skirti tik apylinkės teismo teisėjui. Ir tik 1999 m. gruodžio 21 d. įstatymu1 bau­da už pakartotinį nusižengimą sumažinta ir dabar ji numatyta nuo 20 000 litų iki 50 000 litų.

1 įsigaliojo 1999 m. gruodžio 30 d. // Valstybės žinios. 1999, Nr. 113-3287.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas

266 267

Tačiau pati didžiausia bauda, iki 2000 m. kovo 15 d. buvusi numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 56 straipsnio (jūros aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas) devintojoje dalyje, buvo 1 mln. litų (1994 m. balandžio 21 d. įstatymo redakcija). Atkreiptinas dėmesys, kad skirti tokią didelę baudą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodek­so 242 straipsnį buvo pavesta aplinkos apsaugos institucijoms, pradedant aplinkos ministru ir baigiant vyresniuoju valstybiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi (tuo metu galiojusio 242 str. 2 d. 1 p.). Beveik neabejoti­na, kad ministrui ar inspektoriui paskyrus tokią didelę baudą ir bylai pa­siekus Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre, Lietuvos valstybei galė­jo kilti didelių keblumų.

Padarius esminius Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeiti­mus, maksimali baudos suma sumažėjo iki 50 000 litų. Kartu buvo papil­dytas ir šio kodekso 224 straipsnis ir tokias dideles baudas buvo pavesta skirti tik apylinkės teismų teisėjams.

Be to, tik teisėjas gali paskirti administracinį areštą (anksčiau - ir pa­taisos darbus, kol tokia nuobauda buvo numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse).

Atskirai paminėtinas turto konfiskavimas. 2004 m. pradžioje Admi­nistracinių teisės pažeidimų kodekse buvo 61 straipsnis, kuriuose numa­tytas turto konfiskavimas. Teisėjo kompetencija skirti turto konfiskavimą numatyta tik 28 atvejais. Likę straipsniai pasiskirsto taip: policija -19 straipsnių, Aplinkos apsaugos ir valstybinių miškų ir saugomų terito­rijų institucijos-13 straipsnių, Ryšių reguliavimo tarnyba-5 straipsniai, Teritorinė muitinė - 5 straipsniai, Administracinė komisija - 2 straipsniai, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba - 2 straipsniai, Civilinės aviacijos administracija, tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės prie­žiūros institucijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybės sie­nos apsaugos tarnyba, seniūnai, savivaldybių sanitarijos inspekcijos, Vals­tybinė ne maisto produktų inspekcija, valstybinės sanitarinės priežiūros institucijos - po vieną.

Tokia padėtis yra ydinga. Turint galvoje, kad teisė į nuosavybę yra Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta prigimtinė kiekvieno žmogaus tei­sė, akivaizdu, kad turto konfiskavimą gali taikyti tik teisėjai. Minėta, kad net Rusijos Federacijos konstitucinis teismas dar 1998 m. priėjo prie tokios išvados.

Teisingumo ministerijos parengto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2004 m. projekte šis teisinis nesusipratimas ištaisytas. Jame nu­matyta, kad turto konfiskavimą gali skirti tik teismas.

Apylinkės teisėjų kompetencija skirti administracines nuobaudas da­bar numatyta beveik dviejuose šimtuose straipsnių (kartais - j ų dalyse).

Dažnai išsakoma nuomonė, kad nuobaudas už administracinės teisės pažeidimus turėtų skirti tik teisėjai. Su tokia nuomone negalima sutikti besąlygiškai. Žinoma, kiekviename apylinkės teisme galėtų dirbti admi­nistracinis teisėjas, kurio funkciją būtų galima pavesti neseniai paskirtam apylinkės teismo teisėjui. Šis teisėjas galėtų nagrinėti ir kitas nesudėtin­gas bylas. Panašios nuostatos laikėsi ir įstatymų leidėjas, anksčiau galio­jusio Teismų įstatymo 22 straipsnio antrojoje dalyje nustatęs, kad apylin­kės teismo teisėju taip pat gali būti skiriamas ne jaunesnis kaip 23 metų nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ir išlaikęs apylinkės teismo teisėjo egzaminus. Toks teisėjas, iki jam sueis 25 metai, galėjo nagrinėti administracinės teisės pažeidimų, alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo nesant ginčo civilines ir kitas įstatymų numatytas bylas1. Tokia norma galiojo iki 1998 m. balan­džio 22 dienos2.

Tačiau norint perduoti visas administracinės teisės pažeidimų bylas nagrinėti apylinkės teismų teisėjams reikėtų gerokai padidinti jų skaičių, pats procesas gerokai pailgėtų, daugiau laiko būtų sugaištama forminti dokumentus, persiųsti bylas ir panašiai.

Europos žmogaus teisių teismas taip pat besąlygiškai nereikalauja, kad tokio pobūdžio bylas būtinai nagrinėtų teisėjai. Jau minėtoje šio teismo byloje Abdulbaki Oztūrk v. Vokietija3 buvo pabrėžta, kad skirti nuobaudas už administracinius nusižengimus gali ne tik teismas, jeigu tik numatoma galimybė tokį nutarimą apskųsti ir patikrinti jo teisėtumą teisme.

POLICIJA

Policijos teisė skirti administracines nuobaudas numatyta Administraci­nių teisės pažeidimų kodekso 225 straipsnyje. Iš viso čia išvardyta apie šimtą Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių ar jų dalių.

Tame pačiame straipsnyje numatyta, kokie pareigūnai policijos vardu įgalioti nagrinėti administracinės teisės pažeidimų bylas. Tai:

1) policijos įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir kiti tam įgalioti polici­jos pareigūnai. Jie gali skirti įspėjimą, baudą arba baudą ir daikto, kuris buvo administracinės teisės pažeidimo padarymo įrankis ar­ba dalykas, konfiskavimą. Tokiais pažeidimais gali būti Administ­racinių teisės pažeidimų kodekso 5111 straipsnyje numatytas ne-

1 Valstybės žinios. 1994, Nr. 46-851. 21998 m. balandžio 8 d. Teismų įstatymo redakcija // Valstybės žinios. 1998,

Nr. 38-1001. 3 V. Berger. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija. Vilnius: Pradai, 1997.

P. 330-331.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas

268 269

eksploatuojamos transporto priemonės laikymas bendro naudoji­mo vietose (bauda nuo 250 litų iki 1000 litų ir transporto priemo­nės konfiskavimas), 1071 straipsnyje numatytas nesiėmimas narko­tikų turinčių pasėlių apsaugos užtikrinimo priemonių (bauda iki 50 litų), 1072 straipsnyje numatytas neteisėtas aliejinių aguonų ar kanapių sėjimas arba auginimas (įspėjimas arba bauda nuo 25 litų iki 50 litų), 111 straipsnio pirmojoje-ketvirtojoje dalyse numatytas eismo tvarkos ir saugumo geležinkelio transporte taisyklių pažei­dimas (baudos nuo 300 litų iki 5 000 litų), kai kurios veikos, kurio­mis kėsinamasi į viešąją tvarką, jei nesiūloma taikyti administraci­nio arešto (pvz., 174 str. numatytas nedidelis chuliganizmas, už kurį teisėjas gali taikyti ir administracinį areštą) ir kiti įstatyme išvardyti nusižengimai;

2) rajonų, miestų policijos komisariatų (vyriausiųjų komisariatų), nuo­vadų vadovai ir kiti tam įgalioti policijos pareigūnai. Jie gali skirti įspėjimą, baudą arba baudą ir konfiskuoti daiktą, kuris buvo admi­nistracinės teisės pažeidimo padarymo įrankis arba dalykas. Vei­kos, už kurias taikoma administracinė atsakomybė šių pareigūnų nutarimais, labai panašios, o kai kurios ir identiškos numatytoms 1 punkte;

3) už kai kurias veikas, kurios jau išvardytos ankstesniuose dviejuose punktuose, nuobaudas gali skirti ir transporto policijos punktų va­dovai (tai labiau susiję su geležinkelių, oro transportu, kur yra to­kie specializuoti policijos padaliniai), o už pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 111 straipsnio trečiojo­je dalyje (šiukšlių ir kitokių daiktų išmetimas pro vagonų langus, kitoks šiukšlinimas, taip pat ėjimas per geležinkelį nenustatytose vietose) ir 112 straipsnyje (naudojimosi geležinkelio transporto priemonėmis taisyklių pažeidimas), - ir kiti policijos pareigūnai, kuriems pavesta atitinkamų taisyklių laikymosi priežiūra;

4) policijos pareigūnai, kuriems pavesta atitinkamų taisyklių priežiū­ra (dažniausiai susijusi su įvairaus eismo taisyklėmis): policijos vy­riausiasis komisaras, vyresnysis komisaras, komisarai, komisarai ins­pektoriai, vyresnieji inspektoriai gali skirti baudą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir daiktų, kurie buvo administraci­nės teisės pažeidimo padarymo įrankis arba dalykas, konfiskavi­mą, o kiti tam įgalioti policijos pareigūnai - baudą iki 200 litų.

Paminėtini dar du subjektai, turintys teisę nagrinėti administracinės teisės pažeidimo bylas ir skirti administracines nuobaudas, kurie anks­čiau priklausė bendrai policijos sistemai: tai Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.

VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2252 straipsnyje nustatyta, kad nagrinėti administracinės teisės pažeidimų bylas ir skirti nuobaudas turi teisę Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstaigų ir struktūrinių padalinių vadai ir jų pavaduotojai, kiti tam įgalioti Valstybės sienos apsaugos tarny­bos pareigūnai. Šie pareigūnai nagrinėja Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso 123 straipsnio šeštojoje dalyje (dėl pažeidimų, padarytų pa­sienio kontrolės punktuose), 1241 straipsnio šeštojoje dalyje (dėl įstatymų numatyto draudimo dokumento neturėjimo pasienio kontrolės punktuo­se), 137 straipsnio antrojoje dalyje (dėl pažeidimų, padarytų pasienio kon­trolės punktuose), 205 straipsnyje, 206,2062 straipsniuose ir 210 straipsnio trečiojoje dalyje (dėl pažeidimų, padarytų pasienio ruože) numatytų ad­ministracinės teisės pažeidimų bylas.

FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBA Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas, jo pavaduotojas, tarny­bos apskričių skyrių vadovai ir jų pavaduotojai nagrinėja bylas dėl opera­cijų užsienio valiuta tvarkos pažeidimo (ATPK 170 str.), ataskaitų ir do­kumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės įstaigos arba organizacijos pajamas, pelną, mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimo bei mokesčių vengimo (ATPK 1721 str.), apskaitos taisyklių pažeidimo (ATPK 1731 str.) ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvar­kos pažeidimo, padaryto pirmą kartą (ATPK 1886 str. 1 d.).

KITOS VALSTYBĖS INSTITUCIJOS

Kitos valstybės institucijos - valstybinės inspekcijos ir kitos įgaliotos insti­tucijos (pareigūnai) nagrinėja administracinės teisės pažeidimų bylas, ku­rias Administracinių teisės pažeidimų kodeksas priskiria jų kompetencijai.

Šių institucijų Administracinių teisės pažeidimų kodekse išvardyta labai daug, per penkiasdešimt1. Visas jas sąlygiškai galima suskirstyti į dvi grupes:

1) valstybinės inspekcijos ir kitos teisės aktų laikymosi priežiūros insti­tucijos. Pagrindinė jų paskirtis - prižiūrėti, kaip laikomasi teisės ak­tų joms nepavaldžiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, ir, radus pažeidimų, taikyti administracinės prievartos priemones, taip pat skir­ti administracines nuobaudas. Šalia priežiūros funkcijų kai kurios institucijos atlieka ir kitokias viešojo administravimo funkcijas, ta­čiau pastarosios sudaro nežymią šių institucijų įgaliojimų dalį;

1 Pagal 2002 m. pabaigos duomenis.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas

270 271

2) kitos valstybės valdymo institucijos, kurių pagrindinė paskirtis - vyk­dyti joms pavestas viešojo administravimo funkcijas, taip pat kai ku­rios valstybinės įmonės. Šioms institucijoms ir įmonėms teisės aktais pavesta kai kuriais atvejais skirti nuobaudas, padarius administraci­nės teisės pažeidimus.

Prie pirmosios grupės priskirtinos šios Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso 226-2477 straipsniuose išvardytos valstybinės inspekcijos ir kitos institucijos: valstybinės priešgaisrinės priežiūros institucijos, Valsty­binė kelių transporto inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Valstybinė energetikos inspekci­ja, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Radiacinės saugos centras, savivaldybių sanitarijos inspekcijos, Valstybinė visuomenės sveikatos prie­žiūros tarnyba, valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros institucijos, valstybinės veterinarijos priežiūros institucijos, Valstybinė ne maisto pro­duktų inspekcija, Lietuvos metrologijos inspekcija, valstybiniai augalų ap­saugos ir karantino inspektoriai, mokesčių inspekcijos, Valstybinė kalbos inspekcija ir kitos inspekcijos, kurių Administracinių teisės pažeidimų ko­dekse išvardyta beveik trisdešimt.

Prie antrosios grupės būtų galima priskirti geležinkelio, jūrų, vidaus vandenų transporto institucijas, Civilinės aviacijos administraciją, kelei­vinio automobilių ir elektros transporto, valstybinės reikšmės kelių prie­žiūros institucijas, Lietuvos geologijos tarnybą, Valstybinę kainų ir ener­getikos kontrolės komisiją, Statistikos departamentą, teritorines muitines, Krašto apsaugos ministerijos institucijas, Valstybinę ligonių kasą ir teri­torines ligonių kasas, Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą, Valstybinę geo­dezijos ir kartografijos tarnybą ir kitas institucijas, kurių įstatyme numatyta taip pat beveik trisdešimt.

Kai kurių čia išvardytų įmonių ir jų atstovų teisė nagrinėti administ­racinės teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas kelia labai didelių abejonių. Pavyzdžiui, Administracinių teisės pažeidimų ko­dekso 227 straipsnyje numatyta, kad tokius veiksmus gali atlikti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai" vadovai, pavaduotojai, keleivių ap­tarnavimo tarnybos darbuotojai, Administracinių teisės pažeidimų ko­dekso 232 straipsnyje - keleivinio autobusų ir elektros transporto įmo­nių vadovai, jų pavaduotojai. Tai yra privačios teisės reguliavimo srities subjektai. Galima sutikti, kad kai kurios privačios įmonės gali vykdyti tam tikras valstybės deleguotas viešojo administravimo funkcijas (tą da­ro, pvz., valstybės įsteigta įmonė „Regitra", Teisinės informacijos cen­tras, valstybės įmonė Registrų centras ir t. t.), tačiau prerogatyva taikyti valstybės prievartos priemones vertintina visai kitaip, nes valstybės prie­vartos priemonių taikymas yra valstybės monopolis. Vadinasi, tokios Ad­

ministracinių teisės pažeidimų kodekso normos turi būti nedelsiant ko­reguojamos.

Kituose įstatymuose, nustatančiuose juridinių asmenų atsakomybę už administracinės teisės pažeidimus, taip pat išvardytos institucijos ir pa­reigūnai, turintys teisę nagrinėti tokias bylas ir skirti administracines nuobaudas.

Alkoholio kontrolės įstatymo1 34 straipsnyje nustatyta, kad už šio įsta­tymo pažeidimus baudas juridiniams asmenims ir užsienio juridinių as­menų filialams bei atstovybėms pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (VTAKT), Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarny­ba, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (VMI), teri­torinės valstybinės mokesčių inspekcijos, institucija, Vyriausybės įgaliota išduoti vyno produktų ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo ir eks­porto licencijas, Vyriausybės įgaliota institucija, kuri turi būti informuoja­ma apie alkoholio produktų importą, savivaldybių institucijos ir policija.

Elektroninių ryšių įstatymo2 74 straipsnyje nustatyta, kad ūkio sub­jektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nusta­tančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų, įskai­tant vartotojų, paslaugų gavėjų teisių, arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką rinkoje arba paskir­tam teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo tar­nybos sprendimų, priimtų išsprendus ginčą, arba nesilaiko radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento ar­ba elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento, Ryšių regu­liavimo tarnyba turi teisę skirti baudas. Ekonominę sankciją ūkio subjek­tui skiria Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.

Konkurencijos įstatymo3 40 straipsnyje nustatyta, kad įvairias sankci­jas, įskaitant ir baudas, ūkio subjektams taiko Konkurencijos taryba4.

Baudas pagal Mokesčių administravimo įstatymą5 skiria Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos - centrinis mokesčių ad-

1 Valstybės žinios. 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548. 2 Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382. 3 Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244. 4 Konkurencijos tarybą sudaro pirmininkas ir keturi nariai. Konkurencijos tary­

bos pirmininką ir narius Ministro Pirmininko teikimu skiria Respublikos Preziden­tas. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir tarybos nariai skiriami penkeriems me­tams. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku ar nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Pirmą kartą skiriant Konkurencijos tarybos narius, du nariai skiriami šešeriems metams ir du nariai - trejiems metams.

5 Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas

272 273

ministratorius bei teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos - vietos mokesčių administratoriai.

Baudas už muitų teisės aktų pažeidimus skiria Muitinės departamen­tas ir teritorinės muitinės Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka1.

Produktų saugos įstatymo2 6 straipsnyje nustatyta, kad už šio įstaty­mo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių produktų saugą, įgyvendinimą, t. y. ir baudų skyrimą, atsakinga Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba.

Tabako kontrolės įstatymo3 26 straipsnyje nustatyta, kad už šio įstaty­mo nuostatų pažeidimus baudas skiria: Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos minis­terijos, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (VTAKT), Na­cionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, Valstybinė ne maisto produk­tų inspekcija prie Ūkio ministerijos, valstybinė mokesčių inspekcija, savivaldybių vykdomosios institucijos, policijos įstaigų vadovai ar jų įga­lioti asmenys, Muitinės departamento pareigūnai.

Atitinkamos institucijos, turinčios teisę nagrinėti administracinės tei­sės pažeidimų bylas ir skirti baudas, numatytos ir kituose juridinių asme­nų administracinę atsakomybę nustatančiuose įstatymuose.

2. PASIRENGIMAS NAGRINĖTI ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLĄ

Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas yra viena iš svar­biausių administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos stadijų. Jos metu ryškiausiai pasireiškia valdiniai kompetentingų institucijų ir jų pareigūnų įgaliojimai, skiriant nuobaudas atsiskleidžia administracinės atsakomy­bės principai.

Nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo bylą tiesiogiai ištiriami ir apibendrinami surinkti įrodymai, kvalifikuojama padaryta veika, įver­tinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, parenkama administracinė nuobauda. Norint kokybiškai ir operatyviai išnagrinėti bylą, svarbu yra ir tinkamai pasirengti ją nagrinėti.

Baigus administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimą ir surašius admi­nistracinės teisės pažeidimo protokolą, jis ne vėliau kaip per tris dienas pasiunčiamas institucijai ar pareigūnui, įgaliotiems nagrinėti administraci­nės teisės pažeidimo bylą, jeigu įstatymų nėra nustatyta kitokio termino.

1 Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243. 2 Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757. 3 Valstybės žinios. 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317.

Kai atsisakoma atlikti ikiteisminį tyrimą ar jį nutraukus, jei pažeidė­jo veiksmai turi administracinio nusižengimo požymių, medžiaga taip pat per tris dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos pasiun­čiama institucijai ar pareigūnui, įgaliotiems nagrinėti tokią bylą.

Įstatyme nieko nepasakyta, ką turi daryti institucija ar pareigūnas tais atvejais, kai už administracinės teisės pažeidimą taikoma drausmi­nė ar tarnybinė atsakomybė. Tačiau akivaizdu, kad medžiagą dėl paties fakto su surinktais įrodymais taip pat per tris dienas reikėtų perduoti subjektui, turinčiam teisę kelti drausminės ar tarnybinės atsakomybės bylą.

Pirmu etapu, t. y. rengdamiesi nagrinėti administracinės teisės pa­žeidimo bylą, institucija ar pareigūnas išsiaiškina ir išsprendžia šiuos klausimus (ATPK 280 str.):

1) ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti tą bylą; 2) ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinės teisės pa­

žeidimo bylos medžiaga; 3) ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos

nagrinėjimo laiką ir vietą; 4) ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą; 5) tenkintini ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo as­

mens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymai.

Vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo1, kad ATPK neregla­mentuoja, kokių veiksmų turi imtis įgaliota nagrinėti bylą institucija, nusta­čiusi, kad netinkamai surašytas administracinės teisės pažeidimo proto­kolas ir parengta kita medžiaga. Tačiau teismas pabrėžė, kad ši institucija turi šias aplinkybes aiškintis pasirengimo nagrinėti bylą etapu, todėl nu­stačius minėtus pažeidimus pažeidimo medžiaga turi būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai papildyti (pataisyti).

Vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad prireikus ekspertą ar specialistą skiria ne tik pareigūnai, turintys teisę surašyti ad­ministracinės teisės pažeidimo protokolą, bet ir administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis subjektas. Vadinasi, jis taip pat gali kai ku­riuos įrodymus surinkti, nebent pateiktoji medžiaga turėtų akivaizdžių trūkumų.

Nors minėtame kodekso straipsnyje nenurodyta, tačiau institucija ar pareigūnas turėtų būtinai išsiaiškinti dar vieną aplinkybę - ar protokolą surašė tam įgaliotas pareigūnas. Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiojo

1 Administracinių teismų praktika. Nr. 3. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­nistracinis teismas, 2002. P. 253.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas

274 275

Teismo Senatas, 1996 m. gruodžio 30 d. nutarimu aprobuodamas Civi­linių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. lapkričio 7 d. nutartį, kon­statavo, kad administracinės teisės pažeidimo protokolas, surašytas as­mens, neturinčio tam teisės, yra niekinis ir nepatvirtina administracinės teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Todėl, vadovaujantis Administraci­nių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, administracinės teisės pažeidimo bylos procesas negali būti pradėtas, o pradėjus - turi būti nutrauktas1. Senatas taip pat pabrėžė, kad, rengdamiesi nagrinėti administracinės teisės pažeidimo bylą, institucija ar pareigūnas turi iš­siaiškinti ir išspręsti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administra­cinės teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje galimi ir kiti svarbūs bylai nag­rinėti veiksmai. Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų sky­riaus 2000 m. birželio 14 d. apibendrinime dėl muitų bylų2 teismams iš­aiškinta, kad, sistemiškai vertinant Administracinių teisės pažeidimų kodekso normas, įstatymas reikalauja liudytojų apklausos administraci­nės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu ir tik tuomet jų parodymai gali būti vertinami kaip įrodymai, gauti laikantis įstatymo (ATPK 256 str.) reikalavimų.

Administracinių bylų skyrius išaiškino, kad liudytojų apklausos parei­ga pagal įstatymą tenka pareigūnui, kuriam perduota nagrinėti administ­racinės teisės pažeidimo byla. Liudytojas gali būti apklaustas tiek ren­giantis bylą nagrinėti, tiek vėlesniais bylos nagrinėjimo etapais, tačiau visais atvejais pažeidėjui, nukentėjusiajam, jų atstovams turi būti sudaryta gali­mybė duoti jam klausimų3.

Tačiau administracinio teismo išaiškinime nieko nepasakyta, kaip tu­rėtų būti įforminama liudytojo apklausa pasirengimo nagrinėti bylą etapu ar apskritai bylos nagrinėjimo stadijoje. Manytume, tokiu atveju bylą nag­rinėjantis arba ją nagrinėti besirengiantis pareigūnas gali surašyti liudy­tojo apklausos protokolą, iš kurio būtų matyti parodymų turinys, atsaky­mai į bylos dalyvių klausimus, taip pat jame būtinai turėtų būti pažymėta, kad liudytojas įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų pa­rodymų davimą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1872 straipsnį.

1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1996 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 46 // Teismų praktika. Nr. 5-6. Vilnius: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 1996. P. 145-148.

2 Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­nistracinis teismas, 2001. P. 305-306.

3 Ten pat. P. 307.

3. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOS NAGRINĖJIMAS

Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo stadija susideda iš šių etapų:

1) pasirengimas nagrinėti bylą. 2) įrodymų tyrimas ir apibendrinimas. 3) veikos kvalifikavimas. 4) atsakomybę lengvinančių, sunkinančių ir kitų aplinkybių konsta­

tavimas. 5) nuobaudos rūšies ir dydžio parinkimas. 6) nutarimo priėmimas ir surašymas. 7) nutarimo ir jo apskundimo tvarkos paskelbimas. 8) nutarimo nuorašo įteikimas. Literatūroje nėra išskiriama tiek daug bylos nagrinėjimo etapų, daž­

niausiai apsiribojama pasirengimo nagrinėti bylą, surinktų įrodymų ir by­los aplinkybių ištyrimo, nutarimo priėmimo ir nutarimo paskelbimo eta¬ pais.Tačiau toks šioje (beje, ir kitose) teisenos stadijoje atliekamų veiksmų suvokimas yra aiškiai per siauras. Greičiausiai tokia nuomonė grindžia­ma rusų literatūra1, tačiau pagal Rusijos įstatymus kai kurioms aplinky­bėms nėra teikiama didesnės reikšmės.

Pas mus yra kiek kitaip. Pavyzdžiui, skiriant baudą turi būti taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnyje nustatyta sank­cijos vidurkio taisyklė ir baudos dydis labai glaudžiai susietas su lengvi­nančių ir sunkinančių aplinkybių konstatavimu. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnyje nustatyta, kad esant kodekse išvardy­tų lengvinančių, taip pat įstatyme nenumatytų kitų lengvinančių aplinky­bių galima skirti mažesnę, nei sankcijoje numatyta nuobaudą, taip pat skirti švelnesnę nuobaudos rūšį arba jos visai neskirti. Vadinasi, visos šios paminėtos aplinkybės turi būti visų pirma nustatytos bylos tyrimo metu ir ištirtos bylos nagrinėjimo stadijoje.

Nė kiek ne mažiau svarbūs ir kiti bylos nagrinėjimo etapai.

ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOS NAGRINĖJIMO VIETA

Bendra administracinės teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo vietos tai­syklė yra ta, kad jos nagrinėjamos pagal pažeidimo padarymo vietą (ATPK 281 str.).

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas

276277

Tačiau įstatymuose numatytos ir kai kurios išimtys: 1) administracinės teisės pažeidimų bylos gali būti nagrinėjamos pa­

gal pažeidimo padarymo vietą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamąją vietą arba pagal transporto prie­monių įskaitos vietą, padarius pažeidimus, numatytus Administra­cinių teisės pažeidimų kodekso 119 (laivų vairuotojų pažeidimas vidaus vandenų laivybos eismo saugumo taisyklių), 122-130 (upių ir mažųjų laivų registravimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, auto ir mototransporto priemonių vairuotojų įvairūs eismo saugu­mo taisyklių pažeidimai), 132 (leidimas važiuoti gedimų turinčia transporto priemone ar pažeidžiant kitas taisykles), 133 (leidimas vairuoti neblaiviems ar apsvaigusiems arba neturintiems teisės vai­ruoti asmenims) ir kituose straipsniuose;

2) administracinės teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos pagal jų padarymo vietą arba pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamąją vietą, padarius pažeidimus, numa­tytus šiuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso straips­niuose: 166 straipsnis (prekybos turgavietėse taisyklių pažeidi­mas) , 167 straipsnis (prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas), 177 straipsnis (naminės degtinės ir kitų namų gamy­bos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas, įgijimas, laikymas, ga­benimas ar realizavimas) ir 178 straipsnio pirmoji, antroji ir trečio­ji dalys (pilnamečių asmenų alkoholinių gėrimų gėrimas arba girtų pasirodymas viešosiose vietose);

3) administracinės teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos pagal insti­tucijos ar pareigūno, įgaliotų nagrinėti šias bylas, buvimo vietą, padarius pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso 1521-1529 (teisės pažeidimai ryšių reguliavimo srity­je), 1543-1547 (teisės pažeidimai pašto paslaugų teikimo srityje), 1735 (vertybinių popierių emisiją, apskaitą ar apyvartą reguliuojan­čių teisės aktų pažeidimas) ir kituose straipsniuose;

4) administracinės komisijos, savivaldybių seniūnijų kaimo vietovė­se seniūnai administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja pa­gal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamąją vietą;

5) nepilnamečių, jų tėvų ar juos atstojančių asmenų administracinės teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos pagal įtariamo padarius teisės pažeidimą asmens gyvenamąją vietą;

6) bylos dėl ekonominių sankcijų (baudų ir kt.) skyrimo nagrinėjamos pagal institucijos, įgaliotos tokią sankciją taikyti, buveinę. Tai reiš­kia, kad tokia byla nagrinėjama teritorinėje muitinėje, mokesčio administratoriaus buveinėje, Konkurencijos taryboje ir t. t.

ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLŲ NAGRINĖJIMO TERMINAI

Administracinės teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai turintys teisę nagrinėti bylą institucija ar pareigūnas gauna administracinės teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą (ATPK 282str.).

Tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos ir išim­tys, kai taikomi trumpesni terminai:

1) per vieną parą dėl ATPK 44 straipsnyje (neteisėtas psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimas ar laikymas arba jų vartojimas be gydytojo paskyrimo), ATPK 170 straipsnyje (operacijų užsienio va­liuta tvarkos pažeidimas), ATPK 174 straipsnyje (nedidelis chuli­ganizmas), ATPK 178 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse (pilnamečių asmenų alkoholinių gėrimų gėrimas arba girtų pasirodymas viešosiose vietose) ir ATPK 187 straipsnyje (pasiprie­šinimas policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, policijos ar STT, VSAT, FNTT bei VSD pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, jo garbės ir orumo įžeidimas) numatytų veikų;

2) per tris dienas dėl ATPK 1882 straipsnyje (užsienio valstybės vals­tybinės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas) ir ATPK 1887 straips­nyje (susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimas) nu­matytų veikų;

3) per penkias dienas dėl ATPK 50 straipsnyje (smulkusis svetimo turto pagrobimas) numatytos veikos;

4) per septynias dienas dėl ATPK 98 straipsnyje (dujų naudojimo nor­mų pažeidimas) numatytos veikos.

Jeigu asmuo vengia administracinės atsakomybės, neturi nuolatinės gy­venamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių nustatytais terminais neįmanoma išnagrinėti administracinės teisės pažeidimo bylos, visi šie ter­minai pratęsiami, bet ne ilgiau negu iki vienerių metų, šį terminą skaičiuo­jant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo spren­dimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą ar ją nutraukti priėmimo dienos.

Įstatymai gali nustatyti ir kitokius administracinės teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo terminus.

Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kituose įstatymuose, pagal kuriuos skiriamos administracinės nuo­baudos juridiniams asmenims, taip pat numatyti atitinkami bylų nagrinė­jimo ir baudų skyrimo terminai.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas

278 279

ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOS NAGRINĖJIMO TVARKA

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje nustatyta, kad administracinės teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administ­racinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kai šis asmuo neatvyksta, bylą galima nagrinėti tik tuomet, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas ati­dėti bylos nagrinėjimą.

Neretai būna ir taip, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuo­latinės gyvenamosios vietos arba protokole nurodytu adresu nesuran­damas. Tai reiškia, kad institucija, nagrinėjanti bylą, negali jam pranešti apie posėdį.

Vyriausiasis administracinis teismas išaiškino1, kad tai nėra pagrindas pripažinti, jog asmuo vengia atvykti, ir išnagrinėti bylą jam nedalyvau­jant. Tačiau, teismo nuomone, tai yra procesinė kliūtis bylai išnagrinėti ir pagrindas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, numaty­tą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 3 dalyje, iki vienų metų. Šiam terminui pasibaigus atsiranda aplinkybės, leidžiančios bylą nutraukti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 7 punkto pagrindu.

Vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad apy­linkės teismas, gavęs administracinės teisės pažeidimo bylą, privalo ją iš­spręsti pagal vieną iš Administracinių teisės pažeidimų kodekse numaty­tų nutarimų. Galimybė grąžinti bylą administracinės teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai motyvuojant negalėjimu nustatyti trau­kiamo administracinėn atsakomybėn asmens buvimo vietos ir įteikti jam šaukimą kodekse nenumatyta2.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 283 straipsnyje nustatyta, kad byla nagrinėti pradedama paskelbiant kolegialios institucijos sudėtį ar pranešant, kuris pareigūnas nagrinės tą bylą.

Kolegialios institucijos posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas admi­nistracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą as­menims jų teises ir pareigas. Paskui paskelbiamas administracinės teisės

1 Administracinių teismų praktika. Nr. 3. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­nistracinis teismas, 2002. P. 263.

2 Administracinė byla Nr. 66-03 Z. Komisaraitis v. Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius II Administracinių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius: Teisinės infor­macijos centras, 2004. P. 64-67.

pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi da­lyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai.

Kai bylą nagrinėja apylinkės teismo teisėjas, jis vadovaujasi šiomis tai­syklėmis, taip pat iš dalies ir kitais bendraisiais proceso principais. Minė­ta, kad apylinkės teismo teisėjas visas bylas nagrinėja teismo vardu. Teis­mo posėdžio metu visada yra rašomas posėdžio protokolas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 straipsnyje numatyta, kad posėdžio protokolą nagrinėdama administracinės teisės pažeidimo bylą rašo ir kolegiali institucija (iš esmės tai tik administracinė komisija), jame nurodoma:

1) posėdžio data ir vieta; 2) bylą nagrinėjančios institucijos pavadinimas ir sudėtis; 3) nagrinėjamos bylos turinys; 4) žinios apie asmenų, turinčių dalyvauti nagrinėjant bylą, atvykimą; 5) asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant bylą, paaiškinimai, jų prašymai

ir šių prašymų svarstymo rezultatai; 6) dokumentai ir daiktiniai įrodymai, ištirti nagrinėjant bylą; 7) žinios apie priimto nutarimo paskelbimą ir jo apskundimo tvarkos

bei terminų išaiškinimą. Kolegialios institucijos posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmi­

ninkas ir sekretorius. Alkoholio kontrolės įstatymo1 35 straipsnyje nustatyta, kad šio įsta­

tymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų (Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, institucija, Vyriausybės įgaliota išduoti vyno produktų ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo ir eksporto licen­cijas, Vyriausybės įgaliota institucija, kuri turi būti informuojama apie alkoholio produktų importą, savivaldybių institucijos ir policija) tam įga­lioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pa­žeisti, surašo Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turi­nio protokolą.

Tame pačiame straipsnyje nustatyta, kad šios institucijos bylas nagri­nėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos.

Nagrinėjant bylas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų daly­vauja:

1 Valstybės žinios. 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas

280281

1) asmuo, įtariamas pažeidęs šį įstatymą; 2) bylą nagrinėjančių institucijų sprendimu kiti ūkio subjektai, su ku­

rių interesais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla; 3) valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų atstovai jų prašymu; 4) bylą nagrinėjančių institucijų sprendimu ekspertai, specialistai ir

kiti asmenys. Asmuo, įtariamas pažeidęs šį įstatymą, ir bylą nagrinėjančių instituci­

jų sprendimu kiti ūkio subjektai, su kurių interesais tiesiogiai susijusi nag­rinėjama byla, Alkoholio kontrolės įstatyme vadinami proceso šalimis. Proceso šalims gali atstovauti jų įgalioti atstovai.

Tam tikra bylos nagrinėjimo tvarka taip pat nustatyta Alkoholio kon­trolės įstatymo 37-38 straipsniuose. Visų pirma proceso šalims raštu pra­nešama apie nustatytus šio įstatymo pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus.

Byla nagrinėjama, kai dalyvauja proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Bylos nagrinėjimo metu proceso šalys turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti įrodymus, teikti prašymus.

Jeigu proceso šalys bylos nagrinėjimo metu nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad proceso šalims laiku buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Elektroninių ryšių įstatymo1 75 straipsnyje nustatyta, kad Ryšių re­guliavimo tarnyba priima taisykles, reglamentuojančias ekonominės sank­cijos skyrimo procedūrą. Pačiame įstatyme nustatyta, kad ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, kai yra šio įstatymo nurodyti pagrindai, ini­cijuojama Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimu. Teikime išdės­tomos šio įstatymo pažeidimo aplinkybės ir nurodoma siūloma ekonomi­nė sankcija. Paskui Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo surengia posėdį dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Apie posėdį informuojamas ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją. Jis priva­lo pateikti visus įrodymus, patvirtinančius, kad nėra šio įstatymo pažeidi­mo sudėties, lengvinančių aplinkybių ar kitus tinkamai skirti ekonominę sankciją reikalingus įrodymus iki šio posėdžio.

Posėdyje dėl ekonominės sankcijos skyrimo gali dalyvauti ir savo pa­aiškinimus pateikti ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, taip pat asmenys, kuriems reikia dalyvauti, siekiant, kad būtų tinkamai išnagrinėtas ekonominės sankcijos skyrimo klausimas (liudytojai, ekspertai, specialistai ar kiti asmenys). Ūkio

1 Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382.

subjekto, kuriam ketinama skirti sankciją, ar kitų ūkio subjektų ar asme­nų neatvykimas nekliudo surengti posėdį.

Posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai Ryšių reguliavimo tarnyba, siek­dama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtik­rinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nag­rinėti ginčą uždarame posėdyje.

Posėdis pradedamas teikimą surašiusio Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje da­lyvaujantys ūkio subjektų ir asmenų atstovai. Kiekvienam asmeniui, pa­teikusiam pranešimą ar paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę duoti klausimų. Posėdis vyksta lietuvių kalba.

Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo surašomas posėdžio protokolas. Jį pasirašo Ryšių re­guliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekreto­rius.

Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti ekonominę sankciją ar ji yra paskirta, ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys turi teisę susipa­žinti su Ryšių reguliavimo tarnybos surinkta medžiaga, išskyrus medžia­gą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyve­nimo neliečiamumą. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, vi­sada turi teisę susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teiki­mo tekstu ir posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo protokolu.

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo po posė­džio dėl ekonominės sankcijos skyrimo pateikia ekonominės sankcijos skyrimo klausimą apsvarstyti Ryšių reguliavimo tarnybos tarybai1. Kai ta­ryba apsvarsto ekonominės sankcijos skyrimo klausimą, Ryšių reguliavi­mo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima galutinį sprendimą dėl ekonominės sankcijos.

Bet kuriuo ekonominės sankcijos skyrimo procedūros momentu Ry­šių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę duoti nurodymus Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnams papildyti surinktą medžiagą. Kai Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai įvykdo tokį nuro­dymą, surašomas papildytas teikimas ir ekonominės sankcijos skyrimo procedūra pradedama iš naujo.

1 Elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tar­nybos taryba yra kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos organas. Tarybą sudaro sep­tyni asmenys, jos pirmininkas yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Tarybą penkeriems metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas

282 283

Konkurencijos įstatymo1 31-35 straipsniuose nustatyta, kad, nagrinė­jant bylą dėl šiame įstatyme nurodytų pažeidimų, dalyvauja:

1) pareiškėjas (tyrimo iniciatorius); 2) asmuo, įtariamas pažeidęs Konkurencijos įstatymą (įtariamas pa­

žeidėjas); 3) Konkurencijos tarybos sprendimu kiti ūkio subjektai, su kurių inte­

resais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla; 4) valstybės valdymo ir savivaldos institucijų atstovai jų prašymu; 5) Konkurencijos tarybos sprendimu ekspertai, specialistai ir kiti as­

menys. Asmenys, nurodyti 1,2 ir 3 punktuose, vadinami proceso šalimis. Pro­

ceso šalims gali atstovauti jų atstovai ir advokatai. Proceso šalims raštu pranešama apie įgaliotų pareigūnų išvadas dėl

konkurenciją ribojančių veiksmų, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma raštu pateikti savo nuomonę. Apie bylos nagrinėjimą Konkurencijos taryba gali informuoti per visuomenės informavimo priemones.

Byla Konkurencijos tarybos posėdyje nagrinėjama dalyvaujant proce­so šalims ir kitiems proceso dalyviams. Nesant proceso šalių, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog joms buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu joms buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus ir susipažinti su tyrimo išvadomis.

Tyrimo ir bylos nagrinėjimo stadijomis proceso šalys turi teisę būti išklausytos ir duoti paaiškinimus tiek raštu, tiek žodžiu. Pabaigus tyrimą, proceso šalims pateikiamos tyrimą atlikusio įgalioto pareigūno išvados raštu, taip pat sudaroma galimybė susipažinti su bylos dokumentais, iš­skyrus dokumentus, kuriuose yra kito ūkio subjekto komercinių paslap­čių. Tokiais atvejais reikia šio ūkio subjekto sutikimo.

Bylos Konkurencijos tarybos posėdžiuose nagrinėjamos viešai. Kon­kurencijos taryba savo iniciatyva, įtariamo pažeidėjo arba kito suintere­suoto asmens prašymu gali paskelbti bylos nagrinėjimą uždaru, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės paslaptis arba ūkio subjektų komerci­nes paslaptis.

Mokesčių administravimo įstatymo2 126 straipsnyje nustatyta, kad mo­kesčių mokėtojas turi teisę mokestinio patikrinimo metu, taip pat jo re­zultatų tvirtinimo metu teikti savo pastabas ir paaiškinimus dėl patikrini­mo dalyko ir kitų su patikrinimu susijusių aplinkybių. To paties įstatymo

1 Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244. 2 Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.

128 straipsnyje teigiama, kad mokestinio patikrinimo rezultatai įformi­nami patikrinimo aktu. Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrini­mo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar­ba patikrinimo pažyma.

Mokesčių administravimo įstatymo 129-130 straipsniuose nustatyta, kad patikrinimo aktą pasirašo patikrinimą atlikęs mokesčių administra­toriaus pareigūnas. Su juo pasirašytinai supažindinamas mokesčių mo­kėtojas (jo atstovas). Vienas patikrinimo akto egzempliorius įteikiamas mokesčių mokėtojui. Tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mo­kesčių administratoriaus pareigūnas nenustatė mokesčių įstatymų pažei­dimų, mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami patikrinimo pažy­ma, kurią pasirašo mokesčių administratoriaus viršininkas ar jo tam įgaliotas pareigūnas.

Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turi būti priimtas per 30 dienų nuo patikrini­mo akto įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Vienas sprendimo dėl pa­tikrinimo akto tvirtinimo egzempliorius įteikiamas mokesčių mokėtojui.

Produktų saugos įstatymo1 27 straipsnyje nustatyta, kad kontrolės ins­titucijų darbuotojai dėl šio įstatymo pažeidimo surašo protokolą ir kartu su reikalingais įrodymais ne vėliau kaip per tris darbo dienas perduoda Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai.

Nagrinėjant bylą dalyvauja medžiagą pateikusios kontrolės instituci­jos atstovas, taip pat turi būti informuotas ir gali dalyvauti pats pažeidė­jas ir (ar) jo atstovas. Pažeidėjas ir (ar) jo atstovas turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrody­mus, apskųsti priimamus sprendimus. Pažeidėjo ir(ar) jo atstovo, jeigu jis buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas į bylos nagrinėjimą nekliudo ją nagrinėti.

Tabako kontrolės įstatymo2 27 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo nurodytų institucijų įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę šio įstaty­mo nuostatų pažeidimą, surašo Lietuvos Respublikos administracinių tei­sės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolą.

Šiame įstatyme nurodytos institucijos bylas išnagrinėja ir ekonomines sankcijas paskiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos.

1 Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757. 2 Valstybės žinios. 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas

284 285

Nagrinėjant bylą institucijoje, skiriančioje ekonomines sankcijas, da­lyvauja:

1) asmuo, įtariamas pažeidęs šį įstatymą (įtariamas pažeidėjas); 2) bylą nagrinėjančios institucijos sprendimu kiti asmenys, su kurių

interesais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla; 3) valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai šių prašymu; 4) bylą nagrinėjančios institucijos sprendimu ekspertai, specialistai bei

kiti asmenys. Asmenys, nurodyti 1 ir 2 punktuose, vadinami proceso šalimis. Proce­

so šalims gali atstovauti jų įgalioti atstovai. Šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalims raštu prane­

šama apie nustatytus šio įstatymo pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma raštu pateikti savo nuomonę.

Tabako kontrolės įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad byla nagri­nėjama dalyvaujant proceso šalims bei kitiems proceso dalyviams. Nag­rinėjant bylą, proceso šalys turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti žodinius ir rašytinius paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus.

Jei proceso šalys nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atve­jais, kai yra duomenų, kad joms buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėji­mo vietą ir laiką, taip pat suteikta teisė susipažinti su bylos medžiaga ir duoti paaiškinimus.

Tokios ar panašios normos turėtų būti įtrauktos ir į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Taip būtų geriau apsaugotos bylos dalyvių tei­sės, garantuojamas tinkamas pagal tarptautinius žmogaus teisių apsau­gos standartus administracinių nuobaudų skyrimas.

APLINKYBĖS, IŠAIŠKINTINOS NAGRINĖJANT ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLĄ

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnyje nustatyta, kad institucija ar pareigūnas, nagrinėdami administracinės teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti:

1) ar buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas; 2) ar šis asmuo kaltas padaręs nagrinėjamą pažeidimą; 3) ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn; 4) ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių; 5) ar padarytas turtinis nuostolis; 6) kitas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingai išspręsti bylą. Institucija ar pareigūnas, nagrinėdami administracinės teisės pažei­

dimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į Administracinių teisės pažeidi­

mų kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinės teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinės teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinės teisės pa­žeidimą.

Tai reiškia, kad institucijai ar pareigūnui, nagrinėjantiems administra­cinės teisės pažeidimo bylą, nustačius, jog administracinės teisės pažeidi­mo protokole išdėstytos ne tos faktinės aplinkybės, kurios paaiškėjo by­los nagrinėjimo metu, bylą nagrinėjantis subjektas paties kaltinimo esmės ir (ar) apimties, išdėstytos protokole, keisti ar pildyti negali. Tokiu atveju institucija ar pareigūnas gali priimti tik vieną nutarimą - nutraukti admi­nistracinės teisės pažeidimo bylą.

Tačiau tai nereiškia, kad pažeidėjas dėl to išvengs atsakomybės. Parei­gūnai, įgalioti atlikti tyrimą tokios kategorijos byloje, gali atlikti papildo­mą tyrimą ir surašyti naują administracinės teisės pažeidimo protokolą, jei tik nesuėjo terminai, numatyti Administracinių teisės pažeidimų ko­dekso 35 straipsnyje.

Šioje vietoje dar kartą verta priminti, kaip svarbu tinkamai ir išsamiai atlikti tyrimą administracinės teisės pažeidimo byloje ir atidžiai procesiš¬ kai įforminti tyrimo rezultatus.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas

286 287

10 SKYRIUS NUTARIMAS ADMINISTRACINĖS TEISĖS

PAŽEIDIMO BYLOJE

1. NUTARIMO ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOJE TURINYS

Nutarimas yra vienas iš pagrindinių dokumentų taikant administracinę atsakomybę. Jis priimamas institucijai ar pareigūnui išnagrinėjus admi­nistracinės teisės pažeidimo bylą. Nutarime valstybės vardu įvertinamas teisės pažeidėjo elgesys ir nustatoma, kokių teisių jis neteks, kadangi pa­žeidė teisės normą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnyje išvardyta, kas turi būti nutarime. Jame pasakyta, kad nutarime turi būti:

1) nutarimą priėmusios institucijos (pareigūno) pavadinimas; 2) bylos nagrinėjimo data; 3) žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; 4) žinios apie kitus byloje dalyvaujančius asmenis; 5) bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir mo­

tyvuotas jų įvertinimas; 6) kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatan­

čio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas;

7) byloje priimtas sprendimas. Taigi nutarimas pagal savo turinį artimas dokumentui, priimamam iš­

nagrinėjus baudžiamąją bylą, - nuosprendžiui ar kitokiam teismo doku­mentui. Vadinasi, paminėtų dokumentų vidinė sandara taip pat turi būti panaši. Todėl nutarimą pagal jo turinį, nurodytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnyje, galima suskaidyti į tris dalis: 1) įžan­ginę; 2) aprašomąją-motyvuojamąją; 3) rezoliucinę.

Taip skaidyti nutarimą į sudedamąsias dalis siūloma ir minėtame Lie­tuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriaus apibendrinime dėl muitų bylų1.

1 Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­nistracinis teismas, 2001. P. 303-304.

289

Jame detalizuota, kas turėtų įeiti į kiekvieną nutarimo sudedamąją dalį.

Įžanginėje nutarimo dalyje nurodomos visos reikalingos žinios apie nutarimą priėmusią instituciją ar pareigūną, bylos nagrinėjimo data, ži­nios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama.

Aprašomojoje-motyvuojamojoje dalyje turi būti: 1) formuluojamas kaltinimas padarius administracinės teisės pažeidi­

mą: išdėstoma veika, kuri pripažįstama įrodyta, nurodant asmenį ir konkrečias veikos aplinkybes - pažeidimo padarymo vietą, laiką, būdą, kaltės pobūdį, pažeidimo motyvus, jei tai svarbu - padari­nius. Vadinasi, šioje dalyje turi būti visi pagrindiniai ir fakultatyvūs teisės pažeidimo sudėties požymiai ir visa tai, kas reikšminga vei­kai kvalifikuoti ir paskirti nuobaudą. Jeigu kaltinama padarius ke­lis teisės pažeidimus, tie patys reikalavimai taikomi formuluojant kaltinimą dėl kiekvieno pažeidimo;

2) išdėstomi įrodymai ir išvados dėl nustatytų faktinių aplinkybių, for­muluojami ir pagrindžiami priimami sprendimai. Motyvuojant ne­pakanka nurodyti tik įrodymų šaltinius, privalu išdėstyti ir fakti­nius duomenis, nustatytus jų pagrindu. Jeigu įrodymai yra prieštaringi, būtina argumentuoti, kodėl vienais iš jų remiamasi, o kiti įrodymai atmetami;

3) išdėstomos išvados dėl veiksmų kvalifikavimo pagal konkretų Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį, jo dalį ar­ba nurodomas kitas teisės aktas, numatantis atsakomybę už pa­žeidimą;

4) nurodomos nustatytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;

5) išdėstomi nuobaudų parinkimo atsižvelgiant į ATPK 30 straipsnio ir 302 straipsnio reikalavimus motyvai;

6) jeigu buvo sprendžiama, ar taikyti ATPK 301 straipsnį, ir atsisakyta jį taikyti, - nurodomi tokio atsisakymo motyvai;

7) argumentai, kaip spręsti dėl paimtų daiktų ir dokumentų. Rezoliucinėje dalyje išdėstomas priimtas sprendimas. Jame nurodoma: 1) pažeidėjo vardas ir pavardė; 2) sprendimas pripažinti asmenį padarius pažeidimą, numatytą kon­

krečiame Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnyje, jo dalyje, punkte arba kitame teisės akte;

3) pažeidėjui paskirtos nuobaudos už kiekvieną pripažintą įrodytu ad­ministracinės teisės pažeidimą rūšis ir dydis, taip pat nurodoma galutinė paskirta nuobauda pagal ATPK 33 straipsnyje nustatytas taisykles;

4) sprendimas dėl paimtų daiktų ir dokumentų; 5) išaiškinama nutarimo apskundimo tvarka ir terminai. Jeigu buvo sprendžiama, ar taikyti Administracinių teisės pažeidimų

kodekso 301 straipsnį (t. y. paskirti švelnesnę, nei numatyta įstatyme nuo­baudą ar atleisti nuo jos), ir nutarta šį straipsnį taikyti, antrojoje nutari­mo dalyje išdėstomi šio straipsnio taikymo motyvai. Taip pat privalu nu­rodyti, kad būtent remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsniu skiriama atitinkamai mažesnė nei sankcijoje numatyta mi­nimali ar švelnesnė nuobauda arba ji visai neskiriama.

Jeigu spręsdami nuobaudos skyrimo už administracinės teisės pažei­dimą klausimą šio kodekso 216 straipsnio 1-4 punktuose išvardytos insti­tucijos ar pareigūnai (administracinės komisijos, seniūnai, apylinkės teis­mai (teisėjai)) kartu sprendžia kaltininko padaryto turtinio nuostolio atlyginimo klausimą, nutarime dėl bylos nurodomas išieškotino nuosto­lio dydis, jo atlyginimo terminas ir tvarka.

Kolegialios institucijos nutarimas priimamas paprasta jos narių, daly­vavusių posėdyje, balsų dauguma.

Nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje pasirašo nagrinė­jantis bylą pareigūnas, o kolegialios institucijos nutarimą - posėdžio pir­mininkas ir sekretorius.

Įstatymų numatytais atvejais apie nuobaudą įrašoma administracinės teisės pažeidimo protokole arba nutarimas įforminamas kitokiu nustaty­tu būdu.

Kaip matyti iš šių reikalavimų nutarimui, kaip baigiamajam bylos nag­rinėjimo stadijos dokumentui, jame atsispindi visi anksčiau minėti šios stadijos etapai.

Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyta, kad nutarime turi būti nuro­dyta: 1) nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas; 2) bylos nagri­nėjimo data ir vieta; duomenys apie pažeidėją; pažeidimo aplinkybės; 3) pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas; 4) šio įsta­tymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą; 5) pažeidėjo pa­aiškinimai ir jų įvertinimas; 6) priimtas sprendimas; jo apskundimo ter­minai ir tvarka.

Elektroninių ryšių Įstatymo1 75 straipsnyje nustatyta gana savita spren­dimo skirti ekonominę sankciją priėmimo tvarka. Visų pirma Ryšių regu­liavimo tarnyboje surengiamas posėdis, kuriame turi teisę dalyvauti įta­riamas teisės pažeidėjas, kiti įstatyme išvardyti asmenys. Po posėdžio Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo pateikia ekonomi-

1 Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS administracinės teisės pažeidimo byloje Nutarimas

290 291

nės sankcijos skyrimo klausimą apsvarstyti Ryšių reguliavimo tarnybos tarybai1. Kai Taryba apsvarsto ekonominės sankcijos skyrimo klausimą, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima galu­tinį sprendimą dėl ekonominės sankcijos.

Konkurencijos įstatymo2 36 straipsnyje nustatyta, kad Konkurencijos tarybos nutarime turi būti nurodytos šio įstatymo pažeidimo aplinkybės, pažeidėjo kaltės įrodymai, pažeidėjo, pareiškėjo bei kitų asmenų paaiški­nimai, pateikti Konkurencijos tarybai, ir jų įvertinimas, priimamo nutari­mo motyvai ir teisinis pagrindas.

Produktų saugos įstatymo3 27 straipsnyje pasakyta, kad, išnagrinėju­si bylą, Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba priima nutarimą, kuriame nurodoma:

1) priėmusios nutarimą institucijos pavadinimas; 2) bylos nagrinėjimo data ir vieta; 3) duomenys apie pažeidėją; 4) pažeidimo aplinkybės; 5) įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas; 6) Produktų saugos įstatymo straipsnis, numatantis atsakomybę už šio

įstatymo pažeidimą; 7) priimtas sprendimas; 8) sprendimo apskundimo terminai ir tvarka. Tabako kontrolės įstatymo4 31 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį įsta­

tymą priimtame nutarime turi būti nurodyta: 1) nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas; 2) bylos nagrinėjimo data ir vieta; 3) duomenys apie pažeidėją; 4) pažeidimo padarymo aplinkybės; 5) pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas; 6) šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą; 7) pažeidėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas; 8) priimtas sprendimas; 9) nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.

1 Elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tar­nybos taryba yra kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos organas. Tarybą sudaro sep­tyni asmenys, jos pirmininkas yra Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius. Tarybą penkeriems metams skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu.

2 Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856;-2004, Nr. 63-2244. 3 Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324; 2004, Nr. 25-757. 4 Valstybės žinios. 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317.

2. NUTARIMŲ ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOSE RŪŠYS

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnyje pasakyta, kad išnagrinėję administracinės teisės pažeidimo bylą institucija ar pareigū­nas priima vieną iš tokių nutarimų:

1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti bylą; 3) motyvuotai perduoti bylą nagrinėti kitai įgaliotai nagrinėti admi­

nistracinės teisės pažeidimo bylą institucijai ar pareigūnui. Nutarimas skirti administracinę nuobaudą priimamas tada, kai nagri­

nėjant administracinės teisės pažeidimo bylą pakanka įrodymų pripažin­ti asmenį kaltu padarius teisės pažeidimą, kurio faktinės aplinkybės buvo aprašytos administracinės teisės pažeidimo protokole.

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą savo ruožtu gali būti dvie­jų rūšių:

a) nutarimas pripažinti asmenį kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą kvalifikuojant veiką pagal tą patį (arba tuos pačius) Admi­nistracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį (ar kitus įstatymus, nustatančius administracinę atsakomybę), pagal kurį veika buvo kva­lifikuota surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą;

b) nutarimas pripažinti asmenį kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, kurio faktinės aplinkybės aprašytos administracinės tei­sės pažeidimo protokole, tačiau perkvalifikuojant jo veiką pagal tą Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį (dalį, punktą) ar kitą įstatymą, kuris numato atsakomybę už padarytą teisės pa­žeidimą.

Nutarimas nutraukti bylą gali būti priimamas esant vienai iš aplinky­bių, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnyje (aplinkybės, darančios administracinės teisės pažeidimo bylos procesą ne­galimą) ir 251 straipsnyje (bylos nutraukimas, kai medžiaga perduodama prokurorui, ikiteisminio tyrimo institucijai).

Administracinių teisės pažeidimų kodekse nieko nepasakyta, kaip tu­rėtų būti pasielgta, kai nagrinėjant bylą paaiškėja, kad administracinės teisės pažeidimo protokole aprašytos faktinės bylos aplinkybės yra iš es­mės kitokios, todėl, atlikus papildomą teisės pažeidimo tyrimą, jis turėtų būti kvalifikuotas pagal kitą Administracinių teisės pažeidimų kodek­so straipsnį arba kitą įstatymą. Todėl bylą nagrinėjanti institucija ar pa­reigūnas tokiu atveju susiduria su rimta teisine problema - j ie turėtų bylą nutraukti. Ši įstatymo spraga turėtų būti kuo greičiau užpildyta, juoba kad tikrinant nutarimo teisėtumą pagal skundą administraciniam teis­mui, šis klausimas sureguliuotas tinkamai.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS administracinės teisės pažeidimo byloje Nutarimas

292293

Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio pirmosios da­lies 4 punkte nustatyta sprendimo, kurį gali priimti apygardos administ­racinis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje, rūšis: panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, įpareigo­jant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Įstatyme pasaky­ta, kad toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai reikia atlikti papildo­mą bylos aplinkybių tyrimą ar kai dėl kitų priežasčių teismas nesiima pats keisti veikos kvalifikavimo.

Analogiška teisė suteikta ir Vyriausiajam administraciniam teismui, kuris nagrinėja skundą dėl apylinkės teismo teisėjo priimto nutarimo (ABTĮ 144 str. 3 d. 3 p.).

Manytume, kol Administracinių teisės pažeidimų kodeksas atitinka­mai nepapildytas, institucija ar pareigūnas, nagrinėjantys bylą, ją turėtų nutraukti. Tai nereikštų, kad teisės pažeidėjas išvengtų atsakomybės -jeigu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numaty­tas administracinės nuobaudos skyrimo terminas dar nebūtų pasibaigęs, atlikęs papildomą tyrimą pareigūnas gali surašyti naują administracinės teisės pažeidimo protokolą ir perduoti bylą kompetentingai institucijai ar pareigūnui nagrinėti iš esmės ir skirti administracinę nuobaudą.

Nutarimas motyvuotai perduoti bylą nagrinėti kitai įgaliotai nagrinėti administracinės teisės pažeidimo bylą institucijai ar pareigūnui priima­mas tada, kai pažeidžiama bylos žinybingumo taisyklė.

Bylos žinybingumas - tai įstatyme nustatyta konkrečios institucijos, įstaigos ar pareigūno kompetencija nagrinėti konkrečią bylą ir priimti dėl jos sprendimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 221-2477 straips­niuose nustatyta, kurios institucijos ir pareigūnai kompetentingi nagri­nėti konkrečiuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso specialio­sios dalies straipsniuose ar jų dalyse numatytų administracinės teisės pažeidimų bylas.

Kartais gali atsitikti, kad bylos tyrimą atlikusi institucija ar pareigū­nas ją perdavė nagrinėti pažeisdami žinybingumo taisykles. Pavyzdžiui, padarius Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje nu­matytą nedidelį chuliganizmą, bylą nagrinėti ir administracinę nuobau­dą skirti turi teisę ir policijos įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, rajonų, miestų policijos komisariatų ar vyriausiųjų komisariatų, nuovadų vado­vai ir kiti tam įgalioti policijos pareigūnai (ATPK 225 str.), ir rajonų ar miestų apylinkės teismų teisėjai (ATPK 224 str.). Esminis skirtumas yra tas, ar esant sunkinančių aplinkybių gali būti svarstomas klausimas skir­ti teisės pažeidėjui administracinį areštą. Jeigu tokia galimybė realiai teisiškai egzistuoja, o bylą nagrinėti perduota policijos įstaigos vadovui,

jis privalės ją perduoti pagal žinybingumo taisyklę rajono ar miesto apy­linkės teismui.

Aptarėme visas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straips­nyje numatytas nutarimų skirti administracinę nuobaudą rūšis.

Tačiau sistemiškai analizuojant Administracinių teisės pažeidimų ko­dekso normas, ypač priimtas vėlesniu metu, darosi akivaizdu, kad toks nu­tarimų rūšių sąrašas yra neišsamus ir papildytinas dar bent viena rūšimi.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnyje numatyta, kad institucija ar pareigūnas, nagrinėjantys administracinės teisės pažei­dimo bylą, atsižvelgdami į aplinkybes, nurodytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje (pažeidimo pobūdis, pažeidėjo asmenybė, kaltės laipsnis, turtinė padėtis, atsakomybę lengvi­nančios ar sunkinančios aplinkybės), taip pat į 31 straipsnyje (atsakomy­bę lengvinančios aplinkybės) nustatytas atsakomybę lengvinančias bei ki­tas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei nu­matyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Jeigu buvo sprendžiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio taikymo klausimas ir nutarta šį straipsnį taikyti, pareigūno ar institucijos nutarimas rašomas dviejų dalių.

Pirmoji nutarimo dalis surašoma pagal bendrus reikalavimus ir paski­riama nuobauda pagal bendras taisykles vadovaujantis prezumpcija, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio taikymo klausi­mas apskritai nekeliamas.

Nusprendus taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį, rašoma antroji nutarimo dalis, kurioje išdėstomi šio straips­nio taikymo motyvai. Taip pat privalu nurodyti, kad būtent remiantis Ad­ministracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsniu skiriama atitinka­mai mažesnė, nei sankcijoje numatyta, minimali ar švelnesnė nuobauda arba ji visai neskiriama1. Institucija ar pareigūnas kiekvieną tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

Institucijos ar pareigūno nutarimas, papildytas tokia dalimi, teikia­mas sankcionuoti apylinkės teismo teisėjui.

Šiuo atveju ir paaiškėja nutarimo, sudaryto iš dviejų dalių, surašymo ir priėmimo prasmė ir reikšmė. Jeigu teisėjas nutartimi sankcionuoja ins­titucijos ar pareigūno sprendimą taikyti Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso 301 straipsnį, įsiteisėja ir vykdoma tik antroji nutarimo dalis.

1 Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­nistracinis teismas, 2001. P. 305.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS administracinės teisės pažeidimo byloje Nutarimas

294 295

Teisėjui tokio sprendimo nesankcionavus, taikoma nuobauda, numa­tyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso specialiojoje dalyje, t. y. antroji nutarimo dalis neįsiteisėja, o vykdoma pirmoji nutarimo dalis.

Jeigu pareigūnas ar institucija, taikydami Administracinių teisės pa­žeidimų kodekso 301 straipsnį nesilaikytų tokios tvarkos ir, nesurašę pir­mosios nutarimo dalies, iš karto priimtų antrąjį sprendimą, kurio teisėjas nesankcionuotų, neliktų teisės pažeidėjui paskirtos nuobaudos. Jeigu Ad­ministracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti nuobau­dų skyrimo terminai būtų besibaigiantys, gali pritrūkti laiko priimti naują nutarimą ir pažeidėjas išvengtų atsakomybės.

Visi išvardyti argumentai įtikinamai rodo, kad taikant Administraci­nių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį priimtas nutarimas negali būti priskirtas prie kurios nors iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnyje numatytų nutarimų skirti administracinę nuobaudą rū­šių. Akivaizdu, kad toks nutarimas taikyti Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso 301 straipsnį yra dar viena nutarimų skirti administracinę nuo­baudą rūšis.

Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso 2004 m. projekte taip pat numatoma galimybė skirti mažes­nę nei kodekso numatyta administracinę nuobaudą arba jos visai neskir­ti, tačiau jame nebeliko sankcionavimo procedūros. Jeigu tokia norma bus priimta, šios rūšies nutarimas taps paprastesnis.

Kituose įstatymuose, nustatančiuose administracinę atsakomybę, nė­ra daug nuostatų dėl priimamų nutarimų ir jų rūšių.

Pavyzdžiui, Alkoholio kontrolės įstatymo1 34 straipsnyje išvardytos tokios nutarimų rūšys:

1) taikyti šio įstatymo nustatytas ekonomines sankcijas; 2) atsisakyti taikyti ekonomines sankcijas, kai nėra šio įstatymo nusta­

tyto pagrindo; 3) bylą nutraukti, kai nėra šio įstatymo pažeidimo; 4) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti. Konkurencijos įstatymo2 36 straipsnyje nustatyta, kad Konkurencijos

taryba priima vieną iš šių nutarimų: 1) taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas; 2) nesant įstatymo nustatyto pagrindo, atsisakyti taikyti sankcijas; 3) nesant įstatymo pažeidimo, bylą nutraukti; 4) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti.

1 Valstybės žinios. 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548. 2 Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244.

Konkurencijos tarybos nutarimą gali pakeisti arba panaikinti tik teismas.

Mokesčių administravimo įstatymo1 132 straipsnyje nustatyta, kad mo­kesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvir­tinimo, gali:

1) patvirtinti patikrinimo aktą; 2) patikrinimo aktą patvirtinti iš dalies; 3) nepatvirtinti patikrinimo akto; 4) pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją; 5) pakeisti patikrinimo aktą. Tabako kontrolės įstatymo2 31 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo

nurodytos institucijos, išnagrinėjusios bylą, turi teisę priimti nutarimą: 1) taikyti šio įstatymo nustatytas ekonomines sankcijas; 2) atsisakyti taikyti ekonomines sankcijas, kai nėra tam šio įstatymo*

nustatyto pagrindo; 3) nutraukti bylą, kai nepadarytas šio įstatymo pažeidimas; 4) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti.

3. NUTARIMO ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOJE PASKELBIMAS IR JO NUORAŠO ĮTEIKIMAS

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 288 straipsnio pirmojoje da­lyje nustatyta, kad nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje skel­biamas tuojau pat, baigus nagrinėti bylą.

To paties straipsnio antrojoje dalyje pasakyta, kad nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutari­mas priimtas, institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam. Šiame sąraše yra minimi pagrindiniai administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos dalyviai, tu­rį teisę apskųsti priimtą nutarimą. Šioje normoje trūksta dar vieno sub­jekto, kurio iniciatyva pradedamas tyrimas administracinės teisės pažei­dimo byloje ir kurioje jis taip pat turi teisę apskųsti priimtą nutarimą, -tai prokuroras (ATPK 255 str.). Vadinasi, nutarimas administracinės tei­sės pažeidimo byloje, pradėtoje prokuroro iniciatyva, taip pat turėtų būti jam išsiųstas.

Nutarimo nuorašas įteikiamas asmeniui pasirašytinai. Jeigu nutarimo nuorašas išsiunčiamas paštu, tai įrašoma byloje.

1 Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243. 2 Valstybės žinios. 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS administracinės teisės pažeidimo byloje Nutarimas

296297

Bylose dėl administracinės teisės pažeidimų, numatytų šio kodekso 176 straipsnyje (šaudymas iš šaunamojo ginklo, dujinio pistoleto (revol­verio) pneumatinio šautuvo (pistoleto) ar arbaleto) ir 196 straipsnio pir­mojoje ir antrojoje dalyse (ribotos civilinės apyvartos ginklų bei šaudme­nų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimas), dėl asmens, kuriam šaunamasis ginklas, taip pat šaudmenys patikėti atlikti tarnybos pareigas arba įmonės, įstaigos, organizacijos perduoti laikinai naudotis, nutarimo nuorašas išsiunčiamas atitinkamai įmonei, įstaigai arba organizacijai susipažinti ir policijos įstaigai, kad būtų apsvarstyta, ar ne­reikia uždrausti šiam asmeniui naudotis šaunamuoju ginklu.

Nagrinėjanti bylą institucija ar pareigūnas, nustatę priežastis ir sąly­gas, padėjusias padaryti administracinės teisės pažeidimus, pateikia įmo­nių, įstaigų, organizacijų vadovams ir kitiems pareigūnams pasiūlymus imtis priemonių, kad būtų pašalintos tos priežastys ir sąlygos. Šie asme­nys per vieną mėnesį nuo pasiūlymo gavimo dienos privalo pranešti pa­siūlymą pateikusiai institucijai (pareigūnui), kokių imtasi priemonių.

Kituose įstatymuose, nustatančiuose administracinę atsakomybę, taip pat galima rasti nuostatų apie nutarimų skirti administracines nuobau­das skelbimo ir nuorašų įteikimo tvarką.

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnyje numatyta, kad priimti nu­tarimai per dvi darbo dienas nuo jų priėmimo išsiunčiami asmenims, dėl kurių jie priimti.

Konkurencijos įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad Konkurencijos tarybos nutarimas arba jo išrašas įteikiamas proceso šalims. Tarybos nu­tarimų taikyti ekonomines sankcijas rezoliucinė dalis skelbiama „Valsty­bės žiniose".

Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnyje nustatyta, kad vie­nas sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo egzempliorius įteikiamas mokesčių mokėtojui.

Pastarųjų dviejų normų trūkumas yra tas, kad jose nenumatytas pri­imtų sprendimų įteikimo būdas ir svarbiausia - terminas.

Tabako kontrolės įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad nutarimai per dvi darbo dienas nuo jų priėmimo išsiunčiami asmenims, dėl kurių jie priimti.

11 SKYRIUS NUTARIMO ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOJE APSKUNDIMAS IR SKUNDO NAGRINĖJIMAS

1. NUTARIMO ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOJE APSKUNDIMO TEISĖ, TVARKA IR TERMINAI

Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimo ir skun­do nagrinėjimo stadija yra vadinama fakultatyvia, t. y. ji nebūtinai turi eiti tarp bylos nagrinėjimo ir nutarimo vykdymo stadijų, kurios yra priva­lomos. Bus ar ne nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje ap­skundimo ir skundo nagrinėjimo stadija, priklauso tik nuo subjektų, tu­rinčių teisę paduoti skundą, valios.

Šios stadijos etapus eilės tvarka galima išvardyti taip: 1) skundo pada­vimas, 2) bylos pasiuntimas arba išreikalavimas, 3) skundo nagrinėjimas, 4) sprendimo priėmimas ir paskelbimas, 5) pakartotinis apeliavimas, 6) proceso atnaujinimas.

Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimo teisė nu­matyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 291 straipsnyje ir Ad­ministracinių bylų teisenos įstatymo 122 straipsnyje. Juose nustatyta, kas gali apskųsti nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje: tai asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, nukentėjusysis ir institucija, kurios pareigū­nas surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą.

Tačiau subjektų, turinčių tokią teisę, sąrašas šiose normose yra neišsa­mus ir iš dalies klaidinantis. Pavyzdžiui, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 255 straipsnyje numatytos prokuroro teisės administracinės tei­sės pažeidimų bylų teisenoje, kai ji pradedama prokuroro pareiškimu ar nutarimu. Viena iš tokių teisių - apskųsti šiose bylose priimtus nutarimus.

Panašiai Administracinių teisės pažeidimų kodekso 275 straipsnyje pa­sakyta apie įgaliotus atstovus (advokatą ir kitus įgaliotus atstovus). Šio straipsnio antrojoje dalyje tarp šių atstovų teisių numatyta ir teisė ap­skųsti nutarimą byloje.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 274 straipsnyje paminėti įstatyminiai atstovai, atstovaujantys nepilnamečiams ar fizinių arba psi­chikos trūkumų turintiems atsakomybėn traukiamiems asmenims ar nu­kentėjusiesiems (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). Šiame straipsnyje nėra atskirai aptartos šių atstovų teisės. Tačiau jame pasakyta, kad įstatyminiai

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

298 299

atstovai paminėtiems asmenims atstovauja tada, kai šie dėl išvardytų prie­žasčių negali pasinaudoti savo teisėmis administracinės teisės pažeidimo bylose.

Lingvistiškai, logiškai ir sistemiškai aiškinant šią normą darytina aki­vaizdi išvada, kad įstatyminiai atstovai naudojasi visomis atstovaujamųjų teisėmis, vadinasi, turi ir teisę apskųsti priimtą nutarimą.

Taigi, išanalizavus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 255 straipsnį, 272-275 straipsnius ir 291 straipsnį, galima sudaryti tokį ga­lutinį subjektų, turinčių teisę apskųsti nutarimą administracinės teisės pa­žeidimo byloje, sąrašą:

1) asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas; 2) nukentėjusysis; 3) administracinės teisės pažeidėjų įstatyminiai atstovai; 4) advokatas arba kitas įgaliotas atstovas; 5) prokuroras tose bylose, kurios buvo iškeltos jo iniciatyva; 6) institucija, kurios pareigūnas surašė administracinės teisės pažeidi­

mo protokolą. Skundas dėl nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje, priim­

tas taikant Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. 10 p.).

Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimo tvarka numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 292 straipsnyje.

Ši tvarka yra dvejopa priklausomai nuo to, kas priėmė nutarimą - apy­linkės teismo teisėjas ar kitas pareigūnas (institucija).

Visų pirma, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 292 straipsny­je nustatyta, kad nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje, pri­imtas administracinių komisijų prie savivaldybių tarybų, savivaldybių se­niūnijų kaimo vietovėse seniūnų, policijos, valstybinių inspekcijų ir kitų tam įgaliotų institucijų ir pareigūnų, gali būti apskųstas apygardos admi­nistraciniam teismui pagal nutarimą priėmusios institucijos (jos pareigū­no) buvimo vietą.

Antra, rajono (miesto) apylinkės teismo (teisėjo) nutarimas administ­racinės teisės pažeidimo byloje gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Skundo padavimo tvarka taip pat yra dvejopa: 1) skundas paprastai paduodamas per instituciją ar pareigūną arba

apylinkės teismą, kurie priėmė nutarimą administracinės teisės pa­žeidimo byloje. Tokiu atveju institucija, pareigūnas ar teismas, jei­gu įstatymai nenumato kitokio termino, per tris dienas skundą kar­tu su byla nusiunčia atitinkamam administraciniam teismui;

2) skundas taip pat gali būti paduotas tiesiai atitinkamam administ­raciniam teismui. Jeigu skundas paduotas tiesiai teismui, šis išrei­kalauja administracinės teisės pažeidimo bylą iš teismo ar kitos institucijos, kuri nagrinėjo tą bylą, ir išsprendžia skundo priėmi­mo klausimą.

Taigi, ar priimti skundą, sprendžia administracinis teismas. Jeigu skun­das paduotas nesilaikant įstatymo numatytos formos arba neatitinka įsta­tyme nustatytų turinio reikalavimų, atitinkamas administracinis teismas priima nutartį pašalinti trūkumus ir pasiunčia ją skundą padavusiam as­meniui. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, laiko­ma, kad skundas paduotas laiku.

Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimo termi­nas nustatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 122 straipsnio pirmojoje daly­je. Jis yra vienodas paduodant skundą tiek apygardos, tiek Vyriausiajam administraciniam teismui: dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.

Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiškėjo prašy­mu jį gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas. Toks prašymas paduodamas kartu su skundu arba gali būti įrašytas pačiame skunde.

Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežas­tys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 34 str.). Prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą išnagrinėja teismo pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašy­tinio proceso tvarka per dešimt dienų nuo prašymo teismui su priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą, pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundą.

Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti atnaujinti praleistą terminą paduoti skun­dą, skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Atnaujinęs skundo padavimo terminą, administracinis teismas išspren­džia skundo priėmimo klausimą ir sprendžia bylą iš esmės.

Paduotas nustatytu laiku skundas sustabdo nutarimo skirti administ­racinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, išskyrus nutarimus skirti įspėjimą ir administracinį areštą, taip pat tais atvejais, kai skiriama bauda paimama administracinės teisės pažeidimo padarymo vietoje (ATPK 295str.).

Kiek kitaip terminai reglamentuojami tais atvejais, kai administraci­nė nuobauda paskiriama ne pagal Administracinių teisės pažeidimų ko­deksą, o pagal kitus įstatymus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatytas bendras skundų dėl priimtų individualių admi-

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS administracinės teisės pažeidimo byloje Nutarimo apskundimas ir skundo nagrinėjimas

300301

nistracinių teisės aktų padavimo terminas - vienas mėnuo. Jeigu įstaty­muose numatyta, kad skundą prieš tai turi išnagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, tokiu atveju į administracinį teis­mą galima kreiptis per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Tačiau specialūs įstatymai gali numatyti ir dar kitokius terminus.

Paduodant skundą dėl nutarimo (ar kitaip pavadinto administracinio akto), pagal kurį paskirta bauda taikant kitus įstatymus, mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis (ABTĮ 39 str.).

Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnyje nustatyta, kad ūkio sub­jektai, nesutinkantys su šio įstatymo nurodytų institucijų nutarimais dėl ekonominių sankcijų taikymo, turi teisę per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo jiems dienos apskųsti nutarimą teismui Administracinių bylų tei­senos įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimasis į teismą sustabdo pagal šį įstatymą priimtų nutarimų dėl ekonominių sankcijų taikymo vykdymą.

Elektroninių ryšių įstatymo 75 straipsnyje nustatyta, kad Ryšių re­guliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas skirti ekonominę sankciją skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstaty­mo nustatyta tvarka ir sąlygomis Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Konkurencijos įstatymo 38 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu gina­mos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Konkurencijos tarybos nutarimus skirti ekonomines sankcijas turi teisę skųsti proceso šalys. Skundas pa­duodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarimo įteikimo die­nos arba jo rezoliucinės dalies paskelbimo „Valstybės žiniose". Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vil­niaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip.

Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje nustatyta, kad mo­kesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Mokestiniams ginčams1 šiame įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagri­nėjimo procedūra. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po ati­tinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokesti­nio ginčo ir tiesiogiai kreiptis į teismą.

1 Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta mokestinių ginčų sąvoka - tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administra­toriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).

Mokesčių administravimo įstatymo 147 straipsnyje nustatyta, kad mo­kestinius ginčus nagrinėja:

1) centrinis mokesčių administratorius; 2) Mokestinių ginčų komisija; 3) teismas (Vilniaus apygardos administracinis ir Vyriausiasis admi­

nistracinis teismai). Produktų saugos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad gamintojas,

platintojas ir paslaugos teikėjas Tarybos nutarimus dėl baudų skyrimo per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali apskųsti Vilniaus apygardos ad­ministraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimasis į teismą nesustabdo nutarimo ar sprendimo vykdy­mo, jeigu teismas nenustato kitaip.

Tabako kontrolės įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, ne­sutinkantys su nutarimu taikyti ekonominę sankciją, turi teisę per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo dienos apskųsti jį teismui Lietuvos Res­publikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. Vil­niaus apygardos administraciniam teismui. Kreipimasis į teismą sustab­do nutarimo taikyti ekonominę sankciją vykdymą.

2. SKUNDO DĖL NUTARIMO ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOJE NAGRINĖJIMAS

Skundus dėl nutarimų administracinės teisės pažeidimų bylose nagrinė­ja: 1) atitinkamos viešojo administravimo institucijos; 2) Mokestinių gin­čų komisija prie Vyriausybės; 3) apygardos administraciniai teismai, at­skirai išskiriant Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją; 4) Vyriausiasis administracinis teismas.

Tai priklauso nuo to, kas priėmė nutarimą: apylinkės teismo teisėjo nutarimas skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui, kitų ins­titucijų ar pareigūnų nutarimai, priimti taikant Administracinių teisės pa­žeidimų kodeksą, skundžiami atitinkamam apygardos administraciniam teismui pagal institucijos ar pareigūno, priėmusių nutarimą, buvimo vie­tą, o nutarimai, priimti taikant kitus įstatymus, - tai pačiai ir (arba) aukš­tesnei pagal pavaldumą institucijai, o kai kuriais atvejais - dar ir specia­liai Mokestinių ginčų nagrinėjimo komisijai.

ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOS NAGRINĖJIMAS APYGARDOS ADMINISTRACINIAME TEISME

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsnyje nustatyta, kad skundą dėl nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apygardos administracinis teismas išnagrinėja per dvidešimt dienų nuo jo gavimo dienos, jeigu kitaip nenustato kiti įstatymai.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS administracinės teisės pažeidimo byloje Nutarimo apskundimas ir skundo nagrinėjimas

302 303

Skundo dėl nutarimo, priimto pagal Administracinių teisės pažeidi­mų kodeksą, nagrinėjimo terminai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kai teismas gauna administracinės teisės pažeidimo bylą.

Skundai dėl nutarimų, priimtų taikant kitus įstatymus (Muitinės ko­deksą, Mokesčių administravimo, Konkurencijos, Alkoholio kontrolės, Tabako kontrolės, Produktų saugos, Valstybinio socialinio draudimo ir kitus įstatymus), nagrinėjami bendrąja tvarka, nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme.

Skundus, iki tol nagrinėtus ikiteismine tvarka centrinėse viešojo admi­nistravimo institucijose arba specialiojoje mokestinių ginčų nagrinėjimo institucijoje (Muitinės departamente, Valstybinio socialinio draudimo fon­do valdyboje, Mokestinių ginčų komisijoje), nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuris šalia bendros kompetencijos, būdingos kiek­vienam apygardos administraciniam teismui, turi ir specialią kompetenci¬ ją, numatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnyje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat nagrinėja skun­dus dėl nutarimų, kuriuos juridinių asmenų atžvilgiu priėmė centrinės viešojo administravimo institucijos (Valstybinė tabako ir alkoholio kon­trolės tarnyba, Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, Konkuren­cijos taryba, Muitinės departamentas ir pan.).

Gavus skundą, priimtą pagal kitą įstatymą, jo priėmimo ir nagrinėji­mo procedūros administraciniame teisme yra kitokios.

Tokio skundo priėmimo klausimą administracinio teismo pirmininkas arba jo paskirtas teisėjas išsprendžia per Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnyje numatytą septynių dienų terminą. Priėmęs skundą, teismo pirmininkas arba teisėjas išsprendžia pasirengimo nagrinėti bylą klausimus - išreikalauja trūkstamus įrodymus, pasiunčia atsakovui ir tretie­siems suinteresuotiems asmenims, jeigu tokių yra, skundo nuorašus. Atsa­kovas privalo ne vėliau kaip per 14 dienų pateikti savo atsiliepimą, kurį, jeigu yra laiko, teismas išsiunčia pareiškėjui. Pasirengti bylą nagrinėti turi būti baigta per vieną mėnesį nuo skundo priėmimo dienos, o byla išnagri­nėta ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos (ABTĮ 65 str.).

Teisminis bylos nagrinėjimas taip pat skiriasi, atsižvelgiant į tai, apskųs­tas nutarimas ar kitas panašaus pobūdžio administracinis aktas buvo pri­imtas taikant Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ar kitą įstatymą.

Skundo dėl nutarimo, priimto viešojo administravimo subjekto (jo pa­reigūno) taikant Administracinių teisės pažeidimą kodeksą, nagrinėjimas. Jeigu apskųstas viešojo administravimo subjekto (jo pareigūno) nutari­mas, priimtas taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso normas,

tokias administracinės teisės pažeidimų bylas apygardos administracinia­me teisme nagrinėja vienas teisėjas pirmosios instancijos teismo proceso tvarka, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Ad­ministracinių bylų teisenos įstatymo normomis. Administracinių bylų tei­senos įstatymo 46 straipsnyje nustatyta, kad kai kuriais atvejais teismo pirmininko nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir to­kias bylas, kurių numatytas vienasmenis nagrinėjimas.

Administracinių bylų teisenos įstatyme yra atskiras specialus - aštuo­nioliktasis skirsnis, kuriame nustatytos bendros administracinių bylų nag­rinėjimo administraciniame teisme tvarkos išimtys.

Šios išimtys reikalingos dėl to, kad bendrąja tvarka bylos administra­ciniame teisme nagrinėjamos kilus ginčui dėl teisės viešojo ar vidinio ad­ministravimo srityse, o administracinės teisės pažeidimų bylos yra kito­kio pobūdžio: jose sprendžiama, ar padarytas teisės pažeidimas, ar jį padaręs asmuo kaltas, ar nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai ir t. t.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnyje nustatyta, kad, parengus bylą nagrinėti teisme, apie teismo posėdžio laiką ir vietą prane­šama asmeniui, dėl kurio surašytas administracinės teisės pažeidimo pro­tokolas, nukentėjusiam asmeniui, institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą, nutarimą administracinės tei­sės pažeidimo byloje priėmusiai institucijai (pareigūnui), o jeigu skundą padavė kitas tam turintis teisę asmuo - ir jam.

Šių subjektų ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nė­ra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Tai reiškia, kad byloje turi būti įrodymų, jog paminėtiems asmenims tikrai buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

Vyriausiasis administracinis teismas byloje, kurioje Kelių policija pa­skyrė nuobaudą asmeniui, negavusiam šaukimo į bylos nagrinėjimą, ak­centavo, kad administracinėn atsakomybės traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant šio asmens teises ikiteisminėje admi­nistracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio as­mens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, padarytų ikiteismi­nėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, negali būti naikinamas1.

1 Administracinė byla Nr. 29-03 R. Kozačenko v. Vilniaus m. VPK Kelių policija II Administracinių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004. P. 57-59.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS administracinės teisės pažeidimo byloje Nutarimo apskundimas ir skundo nagrinėjimas

304 305

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje, priimto taikant Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, bylos šalių procesinė padėtis nesikeičia. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, nutarimą priėmusi institucija ar pareigūnas netampa atsakovu, kaip kad būtų nag­rinėjant administracinę bylą bendrąja tvarka, o jo procesinis teisinis sta­tusas išlieka toks pat - įgalioto asmens, valstybės vardu priėmusio nutari­mą nubausti teisės pažeidėją.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 297 straipsnyje pasakyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti, ar: 1) nuobauda pa­skirta pagal įstatymus; 2) ją paskyrė institucija ar pareigūnas, turintys tei­sę spręsti tos kategorijos bylas; 3) buvo laikomasi nustatytos administra­cinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administ­racinės teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas priima vie­ną iš šių sprendimų:

1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis

teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvy­kis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsi­žvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažei­dimo kvalifikavimą. Tai numatyta Administracinių bylų teisenos įsta­tymo 124 straipsnyje. Tačiau čia nėra užuominos apie draudimą su­griežtinti atsakomybę, jeigu skundą pateikė pats teisės pažeidėjas, o tai jau yra didelis minėto teisės akto trūkumas;

4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti ad­ministracinės teisės pažeidimo protokolą, įpareigoti ją tinkamai kva­lifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ar kai dėl kitų priežasčių teismas nesiima pats keisti veikos kvalifikavimo;

5) pakeisti nutarimą, paskirti švelnesnę nuobaudą arba nuspręsti ne­skirti administracinės nuobaudos, t. y. pritaikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį;

6) panaikinti nutarimą ir išspręsti bylą iš esmės, jeigu pirmosios ins­tancijos teismas nustato, kad nutarimą priėmė institucija ar parei­gūnas, neturintys teisės spręsti tokios bylos. Taigi šiuo atveju nenu­

matyta bylos perduoti pagal žinybingumą, o proceso operatyvumo vardan teismui suteikta teisė išspręsti bylą iš esmės.

Apygardos administracinio teismo nutarimai ir nutartys, kuriais bai­giama nagrinėti administracinės teisės pažeidimo byla, paskelbti įsiteisė­ja per dešimt dienų, jeigu dėl jų nepaduodamas apeliacinis skundas. Pa­davus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nutarimo ar nutarties įsiteisėjimas priklauso nuo bylos nagrinėjimo antrosios instan­cijos teisme rezultatų. Jeigu pirmosios instancijos teismo nutarimas ar nutartis paliekami nepakeisti arba tik reikiamai pakoreguojami, jie įsitei­sėja nuo antrosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 125 ir 147 straipsniuose nu­matyta, kad įsiteisėjusio pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo nuorašas kitą dieną išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio buvo pri­imtas nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje, nukentėjusiam asmeniui jo prašymu, taip pat protokolą surašiusiai institucijai (pareigū­nui) ir nutarimą priėmusiai institucijai (pareigūnui). Apeliacinės instan­cijos teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties nuorašus (kopijas) pirmo­sios instancijos teismas išsiunčia proceso šalims tik jų prašymu. Taigi atkreiptinas dėmesys, kad visada administracinio teismo sprendimo nuo­rašą išsiunčia pirmosios instancijos (apygardos administracinis ar apylin­kės) teismas, nepaisant kur - šiame ar Vyriausiajame administraciniame teisme buvo baigtas bylos nagrinėjimas.

Skundo dėl nutarimo ar kito panašaus pobūdžio administracinio akto, priimto viešojo administravimo subjekto (jo pareigūno) taikant kitus įstaty­mus, nagrinėjimas. Minėta, kad jeigu toks administracinis aktas priimtas teritorinio administravimo subjekto, byla bus nagrinėjama atitinkamame apygardos administraciniame teisme. Jeigu nutarimą priėmė centrinė ad­ministravimo institucija arba ikiteisminio nagrinėjimo tvarka šį klausimą jau sprendė centrinė administravimo institucija (Konkurencijos taryba, Vals­tybinė alkoholio ir tabako kontrolės tarnyba, Muitinės departamentas ir

t. t.), byla bus nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Šių bylų dalyvių teisinė padėtis teisme yra kitokia negu bylų pagal skun­

dus dėl taikant Administracinių teisės pažeidimų kodeksą priimtų nuta­rimų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnyje visi tokių by­lų dalyviai skirstomi į ginčo šalis, proceso šalis ir proceso dalyvius.

Ginčo (administracinės bylos) šalys yra pareiškėjas ir atsakovas. Administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas (skundą padavęs

subjektas); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių ak­tai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS administracinės teisės pažeidimo byloje Nutarimo apskundimas ir skundo nagrinėjimas

306 307

Administracinės bylos proceso dalyviai yra: proceso šalys ir jų atsto­vai, taip pat prokuroras, administravimo subjektai, organizacijos ir fizi­niai asmenys, dalyvaujantys byloje ginant kitų asmenų teises.

Bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems tinka­mai buvo pranešta apie teismo posėdį, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priim­ti sprendimą.

Šias bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai paskelbta spaudoje.

Išnagrinėjęs tokią bylą teismas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) at­mesti skundą kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą ir panaikinti skun­džiamą aktą (ar jo dalį); 3) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstaty­mų numatytu būdu.

ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOS NAGRINĖJIMAS VYRIAUSIAJAME ADMINISTRACINIAME TEISME

Vyriausiajame administraciniame teisme administracinės teisės pažeidi­mų bylos nagrinėjamos šiais atvejais: 1) apskundus apylinkės teismo tei­sėjo nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo; 2) apskundus apy­gardos administracinio teismo nutarimą ar nutartį dėl kitos institucijos ar pareigūno nutarimo; 3) patenkinus prašymą atnaujinti procesą.

Apylinkės teismų ir apygardos administracinių teismų nutarimai ir nu­tartys, priimti nagrinėjant administracinės teisės pažeidimų bylas pirmą­ja instancija dėl nutarimų, priimtų taikant Administracinių teisės pažei­dimų kodeksą, per dešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Tokie skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Vyriausiajame administraciniame teisme šios bylos nagrinėjamos ko­

legialiai apeliacinio proceso tvarka. Šiame teisme gali būti sudaromos trijų teisėjų kolegijos arba nuspręsta bylą perduoti išplėstinei penkių teisėjų kolegijai arba net teismo plenarinei sesijai. Išplėstinei teisėjų kolegijai arba plenarinei sesijai byla gali būti perduota nagrinėti dėl jos sudėtingumo arba siekiant užtikrinti vienodos teismų praktikos forma­vimą.

Vyriausiajame administraciniame teisme administracinės teisės pažei­dimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Tačiau teisėjų kolegija gali nuspręsti, kad konkreti byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka.

Nagrinėjant administracinės teisės pažeidimų bylą tikrinamas skun­džiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio trečiojoje daly­je nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka dėl skundo admi­

nistracinės teisės pažeidimo byloje, Vyriausiasis administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:

1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir nutraukti bylą; 3) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai

arba iš naujo nagrinėti teisme; 4) pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti ad­

ministracinės nuobaudos. Išanalizavus šiuos galimus sprendimus galima konstatuoti akivaizdžią

spragą tuo atveju, kai apygardos administracinis teismas pakeitė arba pa­naikino institucijos arba pareigūno priimtą nutarimą, o Vyriausiasis ad­ministracinis teismas nusprendė, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas ir paliekamas galioti institucijos ar pareigūno priimtas nutarimas. Tokio sprendimo, kurį galėtų priimti Vyriausiasis administracinis teismas, minėtame Administracinių bylų tei­senos įstatymo 144 straipsnyje nenumatyta. Tačiau dažni atvejai, kai teis­mui reikia priimti būtent tokį sprendimą.

Formaliai vertinant, teismas to daryti negalėtų, tačiau taip būtų nepa­grįstai ribojamos antrosios instancijos teismo teisės. Vyriausiojo administ­racinio teismo teisėjai įvairiai sukasi iš tokios padėties. Vieni taiko Admi­nistracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio trečiosios dalies 3 punktą1. Tačiau jame numatyta tik teisė panaikinti priimtą nutarimą ir tik tuo atve­ju, kai byla grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba nagrinėti teisme.

Kiti taiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio pirmo­sios dalies 2 punktą (apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmo­sios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą) ir 144 straipsnį (apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl skundo administracinės tei­sės pažeidimo byloje)2, nenurodydami konkrečios pastarojo straipsnio da­lies (jų yra keturios) ir punkto (jų trečiojoje dalyje yra net keturi). Nė viena minėta norma nenumato antrosios instancijos teismo prerogatyvos panai­kinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti valstybės val­dymo institucijos ar jos pareigūno priimtą nutarimą.

Taigi įstatymų leidėjui reikėtų kuo greičiau užpildyti šią įstatymo spragą, kad teisėjai nebūtų verčiami pažeidinėti įstatymą.

1 Pavyzdžiui, Vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. 1300-02 pagal Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2002 08 28 nutarties.

2 Pavyzdžiui, Vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. 2998-01/2001 pagal Šiau­lių regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygar­dos administracinio teismo 2000 12 05 sprendimo //Administracinių teismų prakti­ka. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001. P. 70-74.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS administracinės teisės pažeidimo byloje Nutarimo apskundimas ir skundo nagrinėjimas

308 309

Administracinių bylų teisenos įstatymo 145 straipsnyje nustatyta, kad antrosios instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami.

Antrosios instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, per de­šimt dienų grąžina bylą kartu su priimtu sprendimu (nutarimu, nutarti­mi) pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas proceso šalių prašymu išsiunčia joms ape­liacinės instancijos teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties nuorašus (ko­pijas) (ABTĮ 147 str.).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnyje nustatyta, kad, panaikinus nutarimą ir nutraukus administracinės teisės pažeidimo bylą, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, paimti ir konfiskuoti daiktai, taip pat panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutari­mu. Negalint grąžinti daikto, atlyginama jo vertė.

Neteisėtu administracinio arešto paskyrimu asmeniui padarytas nuo­stolis atlyginamas įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje šalia pagrindų, numatančių žalos atlyginimą dėl neteisėtų veiksmų ar sprendimų baudžiamojo proceso me­tu, nustatyta, kad dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaiky­mo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo žalą atly­gina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

Pabrėžtina, kad nutarimas skirti administracinį areštą vykdomas ne­delsiant, nelaukiant skundo dėl nutarimo nagrinėjimo rezultatų. Todėl įstatymų numatyta žalos, padarytos dėl neteisėto nubaudimo administra­ciniu areštu, atlyginimo galimybė užtikrina geresnę žmogaus teisių ap­saugą. Tame pačiame Civilinio kodekso straipsnyje numatyta, kad, be tur­tinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

Kalbant apie žalos, padarytos neteisėtu nubaudimu administracine nuobauda, atlyginimą pasakytina, kad minėtame Civilinio kodekso straips­nyje nenumatytas žalos, padarytos kitokiu administraciniu nubaudimu, atlyginimas, įskaitant ir moralinę žalą. Tai didelis įstatymo trūkumas, nors, kaip ne kartą minėta, administracinės atsakomybės taikymas savo esme kai kada labai priartėja prie baudžiamosios atsakomybės taikymo.

Žalos atlyginimą detaliau reglamentuoja specialus Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas1. Jis pa­keitė iki tol galiojusį 1997 m. lapkričio 4 d. priimtą Žalos, padarytos ne­teisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymą.

1 Valstybės žinios. 2002, Nr. 56-2228.

Šis įstatymas nustato asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios insti­tucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą, žalos, atsiradusios dėl ne­teisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, netei­sėto administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo, atlyginimą ne teis­mo tvarka, taip pat valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką.

Traukto administracinėn atsakomybėn asmens prašymu apie tai, kad panaikintas nutarimas nutraukiant administracinės teisės pažeidimo by­lą, pranešama to asmens darbo kolektyvui arba pagal jo mokymosi ar gyvenamąją vietą.

Šiek tiek kitaip yra paduodami ir nagrinėjami apeliaciniai skundai dėl nutarimų ar kitų panašaus pobūdžio administracinių aktų, kuriais paskir­tos baudos fiziniams ir juridiniams asmenims taikant kitus įstatymus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnyje nustatyta, kad šie skundai gali būti paduoti per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos. Paduodant tokį skundą turi būti sumokėtas 50 litų žyminis mo­kestis, jei tame pačiame įstatyme nenumatyta, kad tam tikros kategorijos byloje toks mokestis nemokėtinas.

Antrosios instancijos teismo teisėjų sudėties taisyklės jau buvo aptar­tos anksčiau.

Tačiau nagrinėjant šias bylas yra ir tam tikrų skirtumų. Visų pirma, šios bylos yra nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, t. y.

šaukiant į teismo posėdį proceso dalyvius ir juos išklausant. Admi­nistracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnyje nustatyta, kad antro­sios instancijos teismas gali išspręsti bylą ir rašytinio proceso tvarka bet tik tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei bylos šalys, nei jų atsto­vai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo tinkamai pranešta. To­kiu atveju priimamas teismo sprendimas nagrinėti bylą rašytinio proce­so tvarka, kurį paskelbus teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs šios kategorijos bylą, antrosios instancijos teismas gali pri­imti vieną iš šių sprendimų:

1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ape­liacinį skundą atmesti;

2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą;

3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies

ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS administracinės teisės pažeidimo byloje Nutarimo apskundimas ir skundo nagrinėjimas

310 311

5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomi Administraci­nių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnyje ir 103 straipsnyje nu­rodyti bylos nutraukimo ar skundo palikimo nenagrinėto pa­grindai.

3. GALIMYBĖ PERŽIŪRĖTI ĮSITEISĖJUSĮ TEISMO SPRENDIMĄ DĖL NUTARIMO ADMINISTRACINĖS

TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOJE

Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyta, kad administracinės by­los nagrinėjamos dviejose instancijose: pirmojoje ir apeliacinėje. Tačiau tai nereiškia, kad bylos nagrinėjimas tuo galutinai užbaigiamas. Tam tik­romis aplinkybėmis ir esant tam tikriems pagrindams galima kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą.

Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti Administracinių bylų teise­nos įstatymo 153 straipsnyje. Nors įstatymų leidėjas visus šiuos pagrin­dus vadina proceso atnaujinimo pagrindais, pagal savo esmę dalis jų yra kasacinio bylos peržiūrėjimo dėl netinkamo materialinės teisės nor­mos aiškinimo ir taikymo arba procesinių normų pažeidimo pagrindai. Todėl visus šiuos pagrindus galima suskirstyti į tris grupes.

Prie pirmosios grupės priskirtini pagrindai atnaujinti procesą dėl nau­jų paaiškėjusių aplinkybių:

1) kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Res­publikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildo­miems protokolams;

2) paaiškėja naujų esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir nega­lėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti akivaizdžiai melagingi liudytojo parodymai, akivaizdžiai melaginga eksperto išvada, aki­vaizdžiai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrody­mų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;

4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, ki­tų bylos proceso dalyvių ar jų atstovų veiksmai arba nusikalsta­mos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą;

5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą, nutari­mą ar nutartį;

6) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teis­mas išsprendė bylą.

Prie antrosios grupės priskirtini pagrindai atnaujinti procesą dėl šiurkš­čių proceso normų pažeidimų:

1) jeigu viena šalis proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovauja­ma atstovo pagal įstatymą;

2) jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėji­mą asmenų teisių ar pareigų;

3) jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų; 4) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Prie trečiosios grupės priskirtini pagrindai atnaujinti procesą dėl ne­

tinkamo materialinės teisės normos aiškinimo ir taikymo: 1) jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis mate­

rialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį;

2) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos for­mavimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnyje nustatyta, kad paduoti prašymą atnaujinti procesą turi teisę: 1) bylos šalys ir jų atstovai pagal įstatymą; 2) neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugo­mus interesus; 3) prokuroras; 4) viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Teikimą atnaujinti procesą taip pat turi teisę paduoti Vyriausiojo ad­ministracinio teismo pirmininkas savo iniciatyva arba apygardos admi­nistracinio teismo pirmininko siūlymu.

Jeigu byla, kurioje yra teisėjo pareikšta atskiroji nuomonė, nebuvo nagrinėjama apeliacine tvarka arba kai atskirąją nuomonę išdėstė apelia­cinio teismo teisėjas, tai sprendimui įsiteisėjus tokia byla perduodama Vyriausiajam administraciniam teismui, o jo pirmininkas nusprendžia, ar paduoti teikimą atnaujinti procesą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ap­linkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Asmenims, praleidusiems prašymo atnaujinti procesą padavimo ter­miną dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jei­gu prašymas atnaujinti terminą paduotas ne vėliau kaip per vienerius me­tus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Prašymas atnaujinti procesą negali būti paduodamas, jeigu nuo spren­dimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.

Prašymas atnaujinti procesą žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS administracinės teisės pažeidimo byloje Nutarimo apskundimas ir skundo nagrinėjimas

312 313

Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka numatyta Administ­racinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsnyje. Prašymą nagrinėja Vyriau­siojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašyti­nio proceso tvarka, nekviesdama į posėdį bylos proceso dalyvių. Įstatyme nepasakyta, ar svarstant šį klausimą gali dalyvauti tas pats ar tie patys teisėjai, kurie yra dalyvavę priimant sprendimą, dėl kurio paduotas toks prašymas. Tai taip pat didelis įstatymo trūkumas. Tačiau vadovaujantis sveiku protu kolegija procesui atnaujinti neturėtų būti sudaryta iš tų pa­čių teisėjų, kurie yra dalyvavę priimant sprendimą byloje.

Jeigu teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymas paduotas nepralei¬ dus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymo numatytais pro­ceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutartį atnaujinti procesą. Byla nagrinėti iš naujo dažniausiai perduodama tos pačios instancijos teis­mui, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiami. Tais atve­jais, kai skundžiamas nutarimas ar nutartis buvo priimti išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, byla priimama iš naujo nagrinėti Vyriausiajame admi­nistraciniame teisme.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnyje nustatyta, kad, atnaujinęs procesą ir iš naujo išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti prašymą, o apskųstą teismo nu­tarimą ar nutartį palikti nepakeistą; 2) pakeisti apskųstą nutarimą ar nu­tartį; 3) panaikinti apskųstą nutarimą ar nutartį ir priimti naują nutarimą ar nutartį.

Pirmuoju atveju teismas priima nutartį, kitais dviem atvejais - atitin­kamai nutarimą arba nutartį.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

314

12 SKYRIUS

N U T A R I M O A D M I N I S T R A C I N Ė S TEISĖS P A Ž E I D I M O BYLOJE VYKDYMAS

1. BENDROJI NUTARIMO ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMO BYLOJE VYKDYMO TVARKA

Nutarimo vykdymas yra baigiamoji administracinės teisės pažeidimo by­los stadija. Įvykdant nutarimą teisės pažeidėjas realiai pajaučia tuos nei­giamus fizinius, materialinius, moralinius ar organizacinius padarinius, kurie numatyti sankcijoje už padarytą teisės pažeidimą. Vadinasi, taip tei­sės pažeidėjas verčiamas koreguoti savo elgesį, įspėjamas, kad tokie pa­tys ar dar labiau nepalankūs teisiniai padariniai jo lauks, jei jis ir toliau darys teisės pažeidimus. Kartu ir kiti asmenys, kurie žino apie pažeidėjui taikomas teisines priemones, įspėjami, kad jiems padarius teisės pažeidi­mus taip pat atitinkamai bus koreguojamas ir jų elgesys.

Nutarimo vykdymo stadijos yra šios: 1) nutarimo pasiuntimas vykdy­ti, 2) faktinis vykdymas, 3) vykdymo užbaigimas.

Nutarimo vykdymas turi bendrų bruožų su teismo sprendimų vykdy­mu, kartu įstatymuose numatyta ir tam tikra nutarimo vykdymo specifika.

Visų pirma, įtvirtintas nutarimo toks pat privalomumas kaip ir pri­ėmus teismo sprendimą civilinėje, administracinėje ar nuosprendį bau­džiamojoje bylose. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 303 straips­nyje pasakyta, kad nutarimą skirti administracinę nuobaudą privalo vykdyti valstybės ir visuomeninės institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos, pa­reigūnai ir fiziniai asmenys.

Teisės pažeidėjui negaunant darbo užmokesčio ar neturint kitų nuo­latinių pajamų bauda išieškoma iš jo turto. Šiuo atveju nutarimo vykdy­mą perima antstoliai ir jis vykdomas pagal Civilinio proceso kodekse nu­matytas vykdymo taisykles.

Iš specifinių bruožų visų pirma paminėtina tai, kad nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo dienos, jeigu kitaip nenustato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti įstatymai.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnyje nustatyta, kad nutarimas turi būti perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmi­mo dienos. Jeigu per tą laiką nutarimas nebuvo perduotas vykdyti, jis

315

317

nio 3 punktą institucijų ar pareigūnų nutarimai dėl administracinių bau­dų ir kitokių turtinių išieškojimų yra vykdomieji dokumentai.

Trečia, Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos vienos nuobaudos rūšies pakeitimo kita taisyklės, taip pat numatyta pakeisti nuo­baudos atlikimo būdą. Teisės pažeidėjui neturint nei pajamų, nei turto sumokėti baudą, ji gali būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais, o pažeidėjui su tuo nesutinkant - administraciniu areštu pagal tam tikras terminų skaičiavimo taisykles. Ir administracinis areštas esant tam tik­roms sąlygoms gali būti pakeistas nemokamais viešaisiais darbais. Apie tai bus kalbama toliau.

Įsiteisėjus nutarimui skirti baudą, t. y. per dešimt dienų nutarimo ne¬ apskundus arba administraciniam teismui jo nepanaikinus, jis išsiunčia­mas teisės pažeidėjui su nuoroda sumokėti baudą geruoju per Administ­racinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą 15 dienų terminą nuo nutarimo arba pranešimo, kad nutarimas nepanai­kintas, gavimo dienos.

Tuo atveju, kai priimami keli nutarimai skirti administracines nuo­baudas vienam asmeniui, kiekvienas nutarimas vykdomas savarankiškai.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 306 straipsnyje nustatyta, kad esant aplinkybių, dėl kurių nedelsiant įvykdyti nutarimą skirti admi­nistracinį areštą ar baudą (išskyrus administracinės teisės pažeidimo pa­darymo vietoje imamą baudą) negalima, priėmę nutarimą institucija ar pareigūnas teisės pažeidėjo prašymu gali atidėti nutarimo vykdymą iki vieno mėnesio. Įstatyme nepasakyta, kokios aplinkybės turi būti nurody­tos pažeidėjo prašyme. Taigi tenkinti ar ne tokį prašymą (kuris įstatyme kažkodėl vadinamas pareiškimu), paliekama spręsti institucijai ar parei­gūnui, priėmusiems nutarimą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 307 straipsnyje numatyti nutarimo vykdymo nutraukimo pagrindai. Institucija ar pareigūnas, pri­ėmę nutarimą skirti administracinę nuobaudą, nutarimo vykdymą nutrau­kia, kai: 1) priešingą teisei veikimą ar neveikimą padaro nepakaltinamas asmuo; 2) priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administraci­nės nuobaudos skyrimą; 3) panaikinamas administracinę atsakomybę nu­statantis aktas; 4) miršta asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas.

Nutrauktas vykdymo procesas negali būti pradėtas iš naujo. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 309 straipsnyje numaty­

ta klausimų, susijusių su nutarimo vykdymu, sprendimo tvarka. Šiuos klausimus įstatyme pavesta spręsti institucijai ar pareigūnui, priėmu­siems nutarimą.

Skundų dėl institucijų ar pareigūnų, vykdančių nutarimus skirti admi­nistracines nuobaudas, veiksmų padavimo tvarka yra analogiška pačių

Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

nebegali būti vykdomas. Jeigu nutarimo vykdymas atidedamas padavus skundą, senaties termino eiga sustabdoma iki skundo išnagrinėjimo.

Atidėjus iki vieno mėnesio nutarimo skirti administracinį areštą ar baudą vykdymą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 306 straips­nyje nustatyta tvarka, senaties termino eiga sustabdoma iki termino ati­dėjimo pabaigos.

Įstatymai gali nustatyti kitokius, ilgesnius nutarimų kai kuriose admi­nistracinės teisės pažeidimų bylose vykdymo terminus.

Nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo senatis - vieneri metai. Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra numatyta kitokių nu­

tarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminų. Tačiau administracinės nuobaudos - baudos atžvilgiu Vyriausiasis administraci­nis teismas yra pasisakęs, kad administracine tvarka nubausto asmens tei­sinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu priim­tas kaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus paskyrus bausmę už baudžiamąjį nusižengimą. Asmeniui vengiant atlikti bausmę senaties eiga sustoja ir at­sinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyksta atlikti bausmės. Vyriausiojo administracinio teismo teigimu, analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą skirti administracinę nuobaudą1.

Apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, jis turi būti vyk­domas po to, kai skundas išnagrinėjamas ir nutarimas nėra panaikina­mas, išskyrus nutarimus skirti įspėjimą ir administracinį areštą, taip pat tais atvejais, kai administracinės teisės pažeidimo padarymo vietoje ski­riama ir imama bauda.

Kai nutarimas skirti įspėjimą priimamas nedalyvaujant pažeidėjui, per tris dienas jam išsiunčiamas arba kitaip įteikiamas nutarimo nuorašas Ad­ministracinių teisės pažeidimų kodekso 288 straipsnyje numatyta tvarka: nutarimo nuorašas įteikiamas pasirašytinai, o jeigu siunčiamas paštu, -apie tai pažymima byloje.

Nutarimas skirti administracinį areštą vykdomas tuoj pat, nelaukiant jo apskundimo ir skundo nagrinėjimo rezultatų. Administracinis areštas yra žmogaus laisvės apribojimas, galimas gana ilgam laikui - iki 30 parų, todėl tokios priemonės paskyrimo teisėtumas turėtų būti išsamiai patikrintas.

Antra, nutarimą skirti administracinę nuobaudą vykdyti nukreipia nu­tarimą priėmę institucija ar pareigūnas. Tačiau priėmus nutarimą vykdo­masis raštas neišrašomas - pagal Civilinio proceso kodekso 587 straips-

1 Administracinių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004. P. 421.

316

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas

dėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos, va­dovaudamiesi Civilinio proceso kodekso nustatytomis taisyklėmis.

Jeigu asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba arba jeigu baudos iš­ieškoti iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos negalima dėl kitų priežasčių, nutarimą vykdyti perduodama antstoliui.

Antstolis išieško iš pažeidėjo asmeninio turto, taip pat iš jo bendro­sios nuosavybės dalies pagal Civilinio proceso kodekso nustatytas tai­sykles.

Jeigu nepilnametis neturi savo turto ar jo dalies bendrojoje nuosavy­bėje, bauda išieškoma iš jo tėvų ar juos atstojančių asmenų.

Civilinio proceso kodekso 652 straipsnyje numatyti nutarimų dėl ad­ministracinės teisės pažeidimų bylose paskirtų baudų išieškojimo priėmi­mo vykdyti ypatumai.

Siame straipsnyje pasakyta, kad antstolis, gavęs vykdyti nutarimą ad­ministracinės teisės pažeidimo byloje, pirmiausiai patikrina, ar nutarimą priėmusi institucija arba pareigūnas, jeigu skolininkas savanoriškai nesu­mokėjo baudos, pasiuntė nutarimą vykdyti į skolininko darbovietę, vals­tybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo įstaigai išskaityti baudą iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždar­bio, pensijos ar stipendijos.

Jeigu vykdomąjį dokumentą pateikęs asmuo šių reikalavimų neįvyk­dė, vykdomasis dokumentas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui ir nuro­domos grąžinimo priežastys.

Jei išieškotojas nurodytus reikalavimus įvykdė, tačiau paaiškėjo, kad skolininkas nedirba, arba jeigu baudos išieškoti iš skolininko darbo už­mokesčio ar kitokio užmokesčio, pensijos ar stipendijos negalima dėl ki­tokių priežasčių, antstolis priima vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Bauda negali būti išieškoma iš turto, iš kurio pagal Civilinio proceso kodeksą negali būti išieškoma pagal vykdomuosius dokumentus. Civili­nio proceso kodekso 668 straipsnyje nustatytas sąrašas fizinių asmenų turto, iš kurio negali būti išieškoma.

Visų pirma šiame straipsnyje pasakyta, kad išieškoti negalima: 1) bū­tinų drabužių, namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenų; 2) visų vai­kų reikmenų; 3) vieno radijo imtuvo; 4) vienam šildymo sezonui reikalin­go kuro; 5) skolininko šeimos pragyvenimui reikalingų maisto produktų; 6) pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalio­sios mėnesinės algos (MMA)1; 7) asmeninių nebrangių darbo įrankių, rei-

12004 m. pabaigoje - 450 litų.

319 318

1 Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­nistracinis teismas, 2001. P. 332-333.

nutarimų apskundimui. Tai reiškia, kad skundai dėl valstybės valdymo institucijų ar jų pareigūnų veiksmų vykdant nutarimus skirti administra­cines nuobaudas paduodami atitinkamam apygardos administraciniam teismui pagal institucijos ar pareigūno buvimo vietą, o skundai dėl apy­linkės teismo teisėjo veiksmų, susijusių su tokių pat nutarimų vykdymu, paduodami Vyriausiajam administraciniam teismui.

Toks skundas turi būti išnagrinėtas per dvidešimt dienų nuo vykdymo bylos gavimo dienos.

Jeigu yra pradėta antstolio vykdomoji byla, pareiškėjas, anot Vyriau-siojo administracinio teismo1, gali pasirinkti, kokiu būdu ir kokia apimti­mi gins savo pažeistas teises - Administracinių teisės pažeidimų kodekso ar Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka.

Vyriausiasis administracinis teismas taip pat išaiškino, kad teismas, nustatęs, jog nutarimą vykdantis subjektas antstoliui jį perdavė vykdyti neteisėtai, turi panaikinti nutarimo perdavimą vykdyti ir gali įpareigoti nutarimą priėmusį pareigūną (instituciją) kreiptis į apylinkės teismą nu­traukti vykdomąją bylą.

Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė taip pat pavedama nutarimą priėmusiems institucijai ar pareigūnui.

2. NUTARIMO SKIRTI BAUDĄ VYKDYMAS

Nutarimą skirti baudą vykdo tam įgaliotos institucijos (pareigūnai) Ad­ministracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsnių ir kitų įstaty­mų nustatyta tvarka.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnyje numatyta, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti banke ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo apie nutarimo nepanai¬ kinimą gavimo dienos.

Atsižvelgdami į pažeidėjo turtinę padėtį, paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, nagrinėjantys administracinės teisės pažeidimo bylą institucija ar pareigūnas gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per Administracinių teisės pažei­dimų kodekso 313 straipsnyje nustatytą penkiolikos dienų terminą, nuta­rimą skirti baudą priėmę institucija ar pareigūnas siunčia šį nutarimą pa­žeidėjo darbovietei, Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo įstaigai išskaityti baudos sumą priverstinai iš pažei-

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

kalingų skolininko profesiniam darbui, išskyrus atvejus, kai šiais įrankiais skolininkas naudojosi neteisėtam verslui.

Antra, vykdant išieškojimą iš asmenų, su kuriais kartu gyvena nepil­namečiai vaikai, išieškoti taip pat negalima vienintelio televizoriaus ir šal­dytuvo.

Trečia, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, kurių pagrindinis ver­slas - žemės ūkis, išieškoti negalima: 1) žiemos laikotarpiu reikalingo pa­šaro gyvuliams, kurie neišieškomi; 2) sėklos, reikalingos eilinei sėjai; 3) vie­nos karvės, o jei jos nėra, - vienos telyčios.

Kai teisės pažeidimą padarę nepilnamečiai nuo šešiolikos iki aštuo­niolikos metų neturi savarankiškų pajamų, bauda išieškoma iš tėvų arba juos atstojančių asmenų ta pačia Administracinių teisės pažeidimų ko­dekso 314 straipsnyje nustatyta priverstinio vykdymo tvarka.

Jeigu nėra turto, iš kurio gali būti išieškoma bauda, apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu bauda pažeidėjo sutikimu, gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais dar­bais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos. Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažei­dimų kodekso 2004 m. projekte numatytas kitoks viešųjų darbų ir baudos santykis: viena viešųjų darbų valanda prilyginama 20 litų dydžio baudai.

Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio ketvirtojoje

ir penktojoje dalyse numatyta galimybė pakeisti baudą ir kita administra­cinės nuobaudos rūšimi - administraciniu areštu. Kodekse numatyti du tokie atvejai: 1) pažeidėjui neturint pajamų ir turto ir nesutikus dirbti viešuosius darbus; 2) pažeidėjui piktybiškai vengiant atlikti nemokamus viešuosius darbus.

Šiais atvejais bauda gali būti pakeista ne ilgesniu kaip trisdešimties parų administraciniu areštu, skaičiuojant vieną arešto parą už dvidešimt litų baudos. Jau minėtame Administracinių teisės pažeidimų kodekso pro­jekte numatytas kitoks ir administracinio arešto bei baudos santykis: ja­me numatyta, kad viena administracinio arešto para bus prilyginama 120 litų dydžio baudai.

Nutarimą pakeisti baudą administraciniu areštu turi teisę priimti tik apylinkės teismo teisėjas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse nieko nepasakyta, kas ir kokiu dokumentu turi kreiptis į teismą dėl administracinės baudos pa­keitimo viešaisiais darbais arba administraciniu areštu. Šią spragą yra pa­bandęs užpildyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 1999 m. sausio 13 d. konsultacijoje. Joje nurodoma, kad ad­ministracinės nuobaudos, taigi ir administracinės baudos įvykdymu pri-

320

1 Adm. b. Nr. 85111-01/2001 // Administracinių teismų praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001. P. 83-85; adm. b. Nr. 1688/2001 // Administracinių teismų praktika. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administraci­nis teismas, 2001. P. 125-127; Administracinių teismų praktika. Nr. 3. Vilnius: Lie­tuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2002. P. 256.

321

valo rūpintis nutarimą priėmusi institucija ar pareigūnas. Pagal Admi­nistracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnį šie subjektai siunčia nutarimą skirti baudą pažeidėjo darbovietei ar kitoms įstatymo numaty­toms institucijoms ar įstaigoms, mokančioms pensiją, pašalpas, stipendi­ją ir pan. Jeigu toks asmuo nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidė­jo darbo užmokesčio, kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos negalima dėl kitų priežasčių, baudą išieško antstolis. Antstolis, gavęs tokį nutari­mą, privalo patikrinti pažeidėjo turtą. Nustatęs, kad pažeidėjas turto, iš kurio galima išieškoti, neturi, antstolis surašo turto neradimo aktą ir nu­tarimą kartu su šiuo aktu privalo grąžinti jį priėmusiai institucijai (parei­gūnui). Šių dokumentų nuorašus reikia išsiųsti ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Toliau konsultacijoje sakoma, kad gavę paminėtus dokumentus insti­tucija ar pareigūnas pareiškimu kreipiasi į pažeidėjo gyvenamosios vie­tos apylinkės teismą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba admi­nistraciniu areštu. Jeigu administracinė bauda paskirta teismo (teisėjo) nutarimu, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl baudos pakeitimo privalo antstolis.

Konsultacijoje nepasisakyta dėl tokio kreipimosi pateikimo termino. Nieko apie tai nėra pasakyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodek­se ar kituose teisės aktuose. Manytume, kad institucija ar pareigūnas ar­ba teismo antstolis į teismą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba administraciniu areštu turėtų kreiptis per tą patį trijų mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo akto apie išieškojimo negalimumą gavimo dienos, kuris nustatytas perduoti nutarimą vykdyti. Tokiai nuomonei yra pritaręs ir Vy­riausiasis administracinis teismas1.

Kalbant apie įstatyme numatytą galimybę administracinę baudą pa­keisti kita nuobaudos rūšimi - administraciniu areštu, kyla pagrįsta abe­jonė dėl tokio sprendimo teisėtumo. Įstatymų leidėjas, įvertindamas vei­kos pavojingumą visuomenei, nustato ir tam tikras priemones, kuriomis koreguojamas teisę pažeidusio asmens elgesys, taip pat prevenciškai da­roma įtaka jam ir kitiems asmenims. Nepakitus veikos ir paties asmens pavojingumui visuomenei kažin ar bus teisėta elgesį koreguoti gerokai griežtesne administracinio poveikio priemone - laisvės ribojimu vien dėl to, kad asmuo yra bedarbis ir (ar) neturtingas.

Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas

1 Administracinių teismų praktika. Nr. 2. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­nistracinis teismas, 2001. P. 310-311.

2 Valstybės žinios. 2000, Nr. 43-1237.

323

dydžio, kadangi, minėta, viena nemokamų viešųjų darbų valanda skai­čiuojama už dešimt litų baudos1.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 332 straipsnyje pasakyta, kad nutarimas pakeisti baudą nemokamais viešaisiais darbais siunčiamas vykdyti ne vėliau kaip kitą dieną po jo priėmimo. Apylinkės teismo teisė­jo nutarimą pakeisti baudą nemokamais viešaisiais darbais vykdo polici­jos komisariatas pagal asmens gyvenamąją vietą. Nutarimo pakeisti bau­dą nemokamais viešaisiais darbais vykdymo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Darbą asmeniui, kuriam paskirti nemokami viešieji darbai, parenka įstaiga, kurios žinioje yra nemokamų viešųjų darbų vykdymas, pagal savi­valdybės ar nemokamų viešųjų darbų atlikimo vietoje esančių įmonių pa­raiškas. Nemokami viešieji darbai - tai darbai, kuriems nereikia specia­laus pasirengimo. Juos atliekant negali būti sudaroma darbo (tarnybos) ar kitokia sutartis.

Vidaus reikalų ministras 2000 m. gegužės 19 d. priėmė įsakymą Nr. 231, kuriuo patvirtino Nemokamų viešųjų darbų atlikimo instrukci­ją2. Joje nustatyta, kad savivaldybės ar nemokamų viešųjų darbų atliki­mo vietoje esančių įmonių vadovai apie esamus nemokamus viešuosius darbus turi pateikti paraiškas policijos komisariatui. Paraiškose nuro­domi konkretūs darbai, kuriuos tuo metu galima dirbti. Policijos komi­sariato vadovas arba atsakingas pareigūnas, gavęs savivaldybės ar ne­mokamų viešųjų darbų atlikimo vietoje esančių įmonių paraiškas, parenka asmeniui darbą, surašo siuntimą, kurį patvirtina policijos ko­misariato vadovas, ir siunčia jį dirbti į nurodytą savivaldybę ar nemoka­mų viešųjų darbų atlikimo vietoje esančią įmonę.

Nemokami viešieji darbai negali trukti ilgiau kaip 40 valandų per savaitę.

Asmuo laikomas atlikusiu nemokamus viešuosius darbus, kai jis ati­dirba teismo paskirtą nemokamų viešųjų darbų valandų skaičių. Prasto­vų ne dėl dirbančiojo kaltės laikas įskaitomas į atliktų darbų laiką.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką ne­atliko nemokamų viešųjų darbų, policijos komisariato vadovas teikimu kreipiasi į teismą pratęsti darbus, kol pažeidėjas atidirbs visas nustatytas valandas, bet ne ilgiau kaip pusei paskirto termino.

Policijos komisariato vadovas, gavęs savivaldybės ar nemokamų vie­šųjų darbų atlikimo vietoje esančios įmonės ar atsakingo už viešųjų dar-

Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

Antra vertus, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio pirmosios dalies b punkte numatyta, kad asmuo gali būti teisėtai suimamas ar sulaikomas už tai, kad neįvykdė teisėto teismo sprendimo arba kai norima garantuoti kokio nors įstatymo numa­tyto įsipareigojimo vykdymą1. Europos žmogaus teisių teismo praktika rodo, kad šis punktas aiškinamas gana siaurai ir todėl teismas pripažįsta laisvės apribojimą minėto punkto pagrindu tik tada, kai nevykdoma įsta­tyme numatyta „specifinė ir konkreti" pareiga2. Be to, daugelio užsienio valstybių (Estijos, Latvijos, Prancūzijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir kt.) baudžiamuosiuose įstatymuose numatoma baudos, kuri paskiria­ma kaip kriminalinė bausmė, keitimo laisvės atėmimu galimybė, jei as­muo vengia savanoriškai ją sumokėti. Tačiau tokias baudas visada skiria teismai. Atsižvelgiant į tai, būtų tikslinga Administracinių teisės pažeidi­mų kodekse įtvirtinti nuostatą, kad baudą galima keisti laisvės ribojimu tik tada, kai ji buvo paskirta teismo.

Paimant baudą administracinės teisės pažeidimo padarymo vietoje pa­žeidėjui išduodamas nustatyto pavyzdžio kvitas, kuris yra griežtos finan­sinės atskaitomybės dokumentas.

Nutarimas skirti baudą, pagal kurį išieškota visa bauda, su žyma apie įvykdymą per dešimt dienų grąžinamas nutarimą priėmusiems instituci­jai ar pareigūnui.

3. NUTARIMO PAKEISTI BAUDĄ NEMOKAMAIS VIEŠAISIAIS DARBAIS VYKDYMAS

Minėjome, kad vykdant nutarimą skirti baudą nustačius, jog nėra turto, iš kurio gali būti išieškoma bauda, apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu bauda, pažeidėjui sutikus, gali būti pakeista nemoka­mais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuo­jant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos. Ne­mokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio ketvirtojoje dalyje nenurodyta, kokia minimali viešųjų darbų trukmė gali būti paskir­ta keičiant į juos baudą. Ši trukmė priklauso nuo baudos, kuri keičiama,

322

324

1 Administracinių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004. P. 424.

bų atlikimą policijos pareigūno pranešimą, kad asmuo piktybiškai ven­gia atlikti nemokamus viešuosius darbus, teikimu kreipiasi į teismą pa­keisti nemokamus viešuosius darbus administraciniu areštu (išskyrus at­vejus, kai dėl aplinkybių pasikeitimo - nėštumo, invalidumo ir pan. administracinio arešto negalima skirti - ATPK 29 str. 2 d.). Vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad bendras trijų mėnesių senaties ter­minas, nustatytas perduoti nutarimą vykdyti, taikytinas ir šiuo atveju. Šio termino eigos pradžia sietina su momentu, kai nutarimo vykdymą prižiūrinčiai institucijai tapo žinoma, kad yra įstatyme numatytos sąly­gos pakeisti asmeniui skirtus nemokamus viešuosius darbus administra­ciniu areštu.

Teismas taip pat išaiškino, kad tokio asmens buvimas laisvės atėmimo vietose, ligoninėje ar pan. neturi įtakos trijų mėnesių termino pateikti teikimą viešuosius darbus pakeisti administraciniu areštu eigai. Šios ap­linkybės laikytinos reikšmingomis tik sprendžiant, ar šis asmuo piktybiš­kai vengia atlikti nemokamus viešuosius darbus1.

Nemokami viešieji darbai keičiami areštu skaičiuojant vieną arešto parą už tris nemokamų viešųjų darbų valandas, bet ne ilgiau kaip trisde­šimt parų.

Teisingumo ministerijos parengtame Administracinių teisės pažeidi­mų kodekso 2004 m. projekte numatytas kitoks viešųjų darbų ir arešto santykis: viena administracinio arešto para prilyginama 10 valandų vie­šųjų darbų.

Bauda administraciniu areštu gali būti pakeista ir iš karto, nustačius, kad nėra pajamų ir turto, iš kurių būtų galima išieškoti baudą. Toks nuta­rimas gali būti priimtas dviem atvejais:

1) jeigu teisės pažeidėjas nesutinka, kad bauda būtų pakeista nemo­kamais viešaisiais darbais;

2) jeigu viešųjų darbų pažeidėjas negali atlikti dėl nedarbingumo, jei tik tai nėra kliūtis, numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 29 straipsnyje, apskritai neleidžianti skirti šios rūšies administracinės nuo­baudos.

Šiais atvejais bauda keičiama ne ilgesniu kaip trisdešimties parų ad­ministraciniu areštu, skaičiuojant vieną arešto parą už dvidešimt litų bau­dos (ATPK 314 str. 4 d.).

Teikimas pakeisti baudą nemokamais viešaisiais darbais ar administra­ciniu areštu turi būti paduotas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo akto

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas

apie baudos išieškojimo negalimumą pateikimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas, teisėjas turi priimti nutarimą atsisakyti tenkinti teikimą1.

Nagrinėjant teikimą keisti baudą nemokamais viešaisiais darbais ar administraciniu areštu reikia išsiaiškinti nubaustojo nuomonę. Todėl pa­žeidėjui įstatymo nustatyta tvarka turi būti įteiktas teismo šaukimas, ku­riame nurodyta, dėl ko jis šaukiamas. Jeigu šaukimas įteiktas, tačiau pa­žeidėjas į teismo posėdį neatvyko, bauda gali būti pakeista administraciniu areštu (jeigu asmeniui apskritai gali būti skiriamas administracinis areš­tas). Vyriausiojo administracinio teismo nuomone, tokiu atveju laikyti­na, kad pažeidėjui buvo sudaryta galimybė išsakyti savo nuomonę dėl nuo­baudos pakeitimo, o neatvykimas traktuotinas kaip atsisakymas atlikti viešuosius darbus.

Jeigu teismo šaukimas pažeidėjui neįteiktas, baudos pakeitimo nemo­kamais viešaisiais darbais ar administraciniu areštu klausimas negali būti sprendžiamas.

Jei atsitiktų taip, kad nubaustas administracine bauda asmuo dar prieš priimant nutarimą pakeisti baudą administraciniu areštu ar nemoka­mais viešaisiais darbais arba jį priėmus sumoka paskirtą baudą ir prašo jam netaikyti pakeistos nuobaudos, Vyriausiojo administracinio teismo nuomone, teismas, priėmęs tokį nutarimą, gali nagrinėti nubausto asmens prašymą ir, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jį patenkinti arba at­mesti2.

4. BAUDŲ IŠIEŠKOJIMAS PAGAL KITUS ĮSTATYMUS

Kituose įstatymuose (ne Administracinių teisės pažeidimų kodekse) nu­matyta kitokia ir įvairi nutarimų ar kitaip pavadintų sprendimų skirti bau­das vykdymo tvarka.

Alkoholio kontrolės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį įsta­tymą paskirta bauda turi būti sumokama į valstybės biudžetą, o tais atve­jais, kai baudas skiria savivaldybių vykdomosios institucijos, į baudą pa­skyrusios savivaldybės biudžetą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai šio įstatymo pažeidėjams įteiktas nutarimas paskirti baudą.

Nesumokėtas baudas išieško antstoliai vykdydami pateiktus pagal šį įstatymą turinčių teisę skirti nuobaudas institucijų nutarimus Civilinio pro­ceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimai gali būti pateikiami vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų priėmimo dienos.

1 Administracinių teismų praktika. Nr. 3. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­nistracinis teismas, 2002. P. 252.

2 Administracinių teismų praktika. Nr. 4. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2004. P. 422.

325

2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas lai­davimu arba garantija);

3) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemo­kos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos, jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo reikalavimo;

4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieško­jimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį spren­dimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties ter­minas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį at­siradimo dienos.

Mokesčio administratorius finansų ministro nustatyta tvarka gali per­duoti mokesčių mokėtojo mokestinių nepriemokų išieškojimą akcinei ben­drovei „Turto bankas".

Produktų saugos įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį įsta­tymą paskirtos baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo nutari­mą. Nesumokėtos baudos išieškomos Civilinio proceso kodekso nustaty­ta tvarka.

Tabako kontrolės įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad paskirta bau­da ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią šio įstatymo pažei­dėjams įteiktas nutarimas, turi būti sumokėta į valstybės biudžetą, o tuo atveju, kai baudą paskyrė savivaldybės vykdomoji institucija, - į tos savi­valdybės biudžetą.

Nesumokėtas baudas išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nu­statyta tvarka. Nutarimas gali būti pateiktas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo priėmimo dienos.

5. NUTARIMO KONFISKUOTI DAIKTĄ IR PAJAMAS VYKDYMAS

Minėta, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą skirti admi­nistracinę nuobaudą - daikto ar pajamų konfiskavimą gali ne vien apylin­kės teismų teisėjai. Vykdyti tokį nutarimą įstatymo taip pat pavesta įvai­rioms valstybės institucijoms.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 320 straipsnyje nustatyta, kad nutarimą konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinės teisės pažei­dimo padarymo įrankis arba dalykas, ir pajamas, kurios gautos administ­racinės teisės pažeidimo padarymu, vykdo:

327

Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

Elektroninių ryšių įstatymo 76 straipsnyje nurodoma, kad Ryšių re­guliavimo tarnybos sprendimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Ūkio subjektas privalo įvykdyti Ryšių regu­liavimo tarnybos paskirtą ekonominę sankciją, sumokėdamas paskirtą baudą į valstybės biudžetą ir (arba) neatlygintinai perduodamas konfis­kuotus daiktus, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sprendimo gavi­mo dienos. Jeigu sprendimas neįvykdomas, jis pateikiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai įvykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvar­ka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo priėmimo dienos. Konfiskuoti daiktai realizuojami teisės aktų nustatyta tvarka.

Konkurencijos įstatymo 44 straipsnyje sureguliuotas baudų, paskirtų pagal šį įstatymą, išieškojimas. Jame nustatyta, kad ūkio subjektas priva­lo sumokėti Konkurencijos tarybos paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos. Ūkio sub­jekto nesumokėta piniginė bauda išieškoma Konkurencijos tarybos nu­tarimą pateikiant vykdyti teismo antstoliui Civilinio proceso kodekso nu­statyta tvarka. Nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo priėmimo dienos.

Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnyje nustatyta, kad sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytas papildomai apskai­čiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mo­kesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas nenustato kito termino. Mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mo­kesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas. Mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokė­tojui sumokėti raginime nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo mo­kesčių mokėtojui įteikimo dienos, jeigu mokesčio įstatymas nenustato ki­to termino. Teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas.

Šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad mokestines nepriemokas (į šią sąvoką įeina ir paskirtos baudos) priverstinai išieško vietos mokesčio administratorius.

Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnyje numatyti mokes­tinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai:

1) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemo­kos sumas iš asmens sąskaitos. Kredito įstaiga mokesčių administ­ratoriaus nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš as­mens sąskaitos privalo įvykdyti visiškai;

326

1) antstoliai - padarius ATPK 44 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje da­lyse (neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais, vartojimas be gydytojo paskyrimo), 441 straipsnyje (neteisėta farmacinė veikla), 876 straipsnio antro­joje ir trečiojoje dalyse (žvejybos tvarkos pažeidimai) ir kituo­se straipsniuose numatytus pažeidimus;

2) tam įgalioti policijos įstaigų pareigūnai - padarius ATPK 5111 straips­nio antrojoje dalyje (neeksploatuojamos transporto priemonės lai­kymas bendro naudojimo vietose), 123 straipsnio penktojoje daly­je (transporto priemonių vairavimas su antiradarais ar kitokiomis panašiomis priemonėmis), ir kituose straipsniuose numatytus pa­žeidimus;

3) tam įgalioti Aplinkos ministerijos įstaigų pareigūnai - padarius ATPK 561 straipsnio antrojoje dalyje (mažųjų laivų registravimo ir naudojimo nacionalinių parkų teritorijose pažeidimai), 62 straips­nio (savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žaloji­mas valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje) pir­mojoje, antrojoje ir šeštojoje dalyse, 621 straipsnio (savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose) pirmojoje, antrojoje ir šeštojoje dalyse ir kituose straips­niuose numatytus pažeidimus;

4) tam įgalioti vidaus vandenų transporto įstaigų pareigūnai - pada­rius ATPK 561 straipsnio antrojoje dalyje (mažųjų laivų registravi­mo ir naudojimo nacionalinių parkų teritorijose pažeidimai) nu­matytus teisės pažeidimus;

5) tam įgalioti muitinių pareigūnai - padarius ATPK 2092 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse (prekių deklaravimo tvarkos pažeidi­mai), 2093 straipsnio (prekių gabenimo tvarkos pažeidimas) pir­mojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 2096 straipsnyje (daiktų neteisėtas gabenimas per valstybės sieną žaliojo ar raudonojo ka­nalo režimu) ir 210 straipsnio (kontrabanda) trečiojoje dalyje nu­matytus teisės pažeidimus;

6) tam įgalioti oro transporto įstaigų asmenys - padarius ATPK 114 straipsnyje (pavojingų medžiagų ar daiktų vežimo orlaiviais tai­syklių pažeidimas) numatytą teisės pažeidimą;

7) tam įgalioti tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnai - padarius ATPK 1931 straipsnyje (operacijų su tauriai­siais metalais ir brangakmeniais tvarkos pažeidimas) numatytą tei­sės pažeidimą;

8) tam įgalioti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos pa­reigūnai - padarius ATPK 173 straipsnyje (dėl vertimosi komerci-

328

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

329

ne-ūkine veikla, susijusia su alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių gaminimu ir didmenine bei mažmenine prekyba) ir 1852 straipsny­je (prekybos tabako gaminiais tvarkos pažeidimas) numatytus tei­sės pažeidimus;

9) tam įgalioti valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai - padarius ATPK 561 straipsnio antrojoje da­lyje (mažųjų laivų registravimo ir naudojimo nacionalinių parkų teritorijose tvarkos pažeidimas), 62 straipsnio (savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje) pirmojoje, antrojoje ir šešto­joje dalyse, 621 straipsnio (savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose) pirmojoje, ant­rojoje ir šeštojoje dalyse ir kituose straipsniuose numatytus teisės pažeidimus;

10) tam įgalioti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai -padarius ATPK 170 straipsnyje (operacijų užsienio valiuta tvarkos pažeidimas) numatytus pažeidimus;

11) tam įgalioti Ryšių reguliavimo tarnybos asmenys - padarius šio ko­dekso 152 (aparatūros ir įrenginių naudojimo sąlygų pažeidimas), 1521 (Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymų pašalinti radijo trik­džius arba sumažinti jų lygį nevykdymas) ir kituose straipsniuose numatytus teisės pažeidimus;

12) tam įgalioti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos pareigūnai - padarius šio kodekso 1521 1 (Elektromag­netinio suderinamumo techninio reglamento sąlygų pažeidimas), 1531 0 (dekoduojančios įrangos taisyklių pažeidimas) straipsniuose ir 1673 straipsnio antrojoje dalyje (dėl sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo reikalavimų) numatytus pažeidimus;

13) savivaldybių vykdomųjų institucijų tam įgalioti pareigūnai - pada­rius šio kodekso 110 straipsnio (pažeidimai, susiję su gyvūnais) ati­tinkamose dalyse numatytus teisės pažeidimus;

14) tam įgalioti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai - pada­rius šio kodekso 210 straipsnio (kontrabanda) trečiojoje dalyje nu­matytus pažeidimus;

15) tam įgalioti Lietuvos Respublikos ginklų fondo pareigūnai - pa­darius ATPK 1673 straipsnio antrojoje dalyje numatytus teisės pažeidimus (dėl Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo nustatytų sprogmenų saugos bendrųjų reika­lavimų);

16) tam įgalioti savivaldybių sanitarijos inspekcijos pareigūnai - pada­rius ATPK 110 straipsnio (pažeidimai, susiję su gyvūnais) atitinka­mose dalyse numatytus pažeidimus;

Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas

Tik konkurso tvarka parduodamas kilnojamasis turtas, kurio vieneto kaina didesnė kaip 60 000 litų. Turtas, kurį pagal įstatymus leidžiama re­alizuoti tik gavus nustatytąja tvarka išduotą licenciją (leidimą), gali būti perduotas realizuoti tik konkurso būdu sudarant sutartis su atitinkamas licencijas (leidimus) turinčiais asmenimis.

Akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių akcijos perduo­damos valstybės įmonei Valstybės turto fondas parduoti pagal Valstybi­nės mokesčių inspekcijos ir valstybės įmonės Valstybės turto fondo suda­rytą tokių akcijų perdavimo parduoti sutartį.

Aukcioną skelbia ir organizuoja mokesčių inspekcijos sudaryta darbo grupė - aukciono organizatoriai. Juos (aukciono pirmininką, protokolą rašantį asmenį, buhalterį ir narius) savo įsakymu skiria mokesčių inspek­cijos viršininkas arba jo įgaliotas asmuo.

Aukcionas laikomas neįvykusiu, jeigu: 1) aukcione dalyvavo mažiau kaip du dalyviai; 2) nė vienas aukciono dalyvis nepasiūlė kainos, šiose taisyklėse nuro­

dytais procentais didesnės už pradinę (pirmasis kainos padidėji­mas turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus parduodamo turto pradinės kainos, jeigu parduodamo turto pradinė kaina iki 50 000 li­tų; ne mažiau kaip 4 procentus - jeigu parduodamo turto pradinė kaina nuo 50 000 iki 100 000 litų, ir ne mažiau kaip 3 procentus -jeigu parduodamo turto pradinė kaina viršija 100 000 litų);

3) aukciono dalyvis, pasiūlęs didžiausią kainą, atsisakė ją mokėti arba atsisakė pasirašyti aukciono protokolą;

4) aukciono dalyvis, pasiūlęs didžiausią kainą, nustatytu laiku nesu­moka visos sumos už aukcione pirktą turtą;

5) iki aukciono protokolo patvirtinimo paaiškėjo, kad pirkėjas neįvykdė (neatitiko) aukciono dalyviui keliamų reikalavimų (nustatytąja tvar­ka neužsiregistravo, nepateikė visų reikiamų dokumentų, nesumo­kėjo pradinio įnašo ar dėl kitų aukciono dalyviui keliamų reikalavi­mų pažeidimų (nevykdymo) neturėjo teisės dalyvauti aukcione).

Jeigu paskelbta, kad aukcionas neįvyko, ne vėliau kaip po mėnesio nuo paskelbimo dienos turi būti skelbiamas antrasis aukcionas.

Antrasis aukcionas vyksta tokiomis pat sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmasis aukcionas, išimtis ta, kad antrajame aukcione parduodamo turto pradinė kaina gali būti sumažinama ne daugiau kaip 30 procentų.

Neįvykus antrajam aukcionui, turtas parduodamas šių taisyklių nu­matytu kitu būdu pagal turto vertintojo nustatytą kainą. Turto įsigijimas įforminamas įstatymų reikalaujamos formos sutartimi.

Konkursą vykdo ir organizuoja mokesčių inspekcijos viršininko arba jo įgalioto asmens įsakymu sudaryta trijų asmenų (pirmininkas ir nariai) konkurso komisija, kuriai dirbant turi būti rašomas protokolas.

331

Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

17) tam įgalioti Valstybinės veterinarijos priežiūros įstaigų pareigūnai -padarius ATPK110 straipsnio (pažeidimai, susiję su gyvūnais) ati­tinkamose dalyse numatytus pažeidimus.

Nutarimas konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinės teisės pa­žeidimo padarymo įrankis arba dalykas, ir pajamas, kurios gautos admi­nistracinės teisės pažeidimo padarymu, vykdomas paimant konfiskuotą daiktą ir pajamas ir priverstinai neatlygintinai perduodant šį daiktą ar šias pajamas valstybės nuosavybėn.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 321 straipsnyje nustaty­ta, kad nutarimai konfiskuoti kontrabandos daiktus, gabenimo ir kitas priemones, skirtas kontrabandos daiktams per valstybės sieną perga­benti arba jiems paslėpti, vykdomi Muitų kodekso nustatyta tvarka. Ta­čiau Lietuvos Respublikoje iki šiol nėra priimta tokio teisės akto - Mui­tų kodekso. Jeigu įstatymų leidėjas turėjo galvoje Muitinės kodeksą, tai šis teisės aktas nuo 2004 m. gegužės 1 d. negalioja.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 322 straipsnį kon­fiskuoti daiktai, kurie buvo administracinės teisės pažeidimo padarymo įrankis arba dalykas, ir pajamos, kurios buvo gautos administracinės tei­sės pažeidimo padarymu, realizuojami Lietuvos Respublikos finansų mi­nistro nustatyta tvarka. Tokia tvarka buvo patvirtinta finansų ministro 1996 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 72, tačiau nuo 2004 m. liepos 1 d. ji nebegalioja. Vietoj jos Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtino Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavi­mo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo at­liekomis taisykles1.

Pagal šias taisykles valstybei perduotas turtas realizuojamas: 1) aukcione; 2) konkurso būdu; 3) perduodamas neatlygintinai; 4) parduodamas per įmones, su kuriomis mokesčių inspekcija kon­

kurso būdu yra sudariusi konfiskuoto ar kitaip valstybei perduoti¬ no turto realizavimo sutartis;

5) jeigu turtas dėl savo specifikos negali būti parduodamas per tokias įmones arba yra kitokių svarbių priežasčių, dėl kurių realizuoti turto per šias įmones netikslinga, jis parduodamas pagal pirkimo-par­davimo sutartis arba perleidžiamas kitokio sandorio tarp mokesčių inspekcijos ir turtą įsigyjančio asmens pagrindu.

Aukcione parduodamas nekilnojamasis turtas.

1Vals tybės žinios. 2004, Nr. 86-3119.

330

1 Administracinių teismų praktika. Nr. 3. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­nistracinis teismas, 2002. P. 256.

2 Valstybės žinios. 2000, Nr. 21-542; 2001, Nr. 4-113.

332

Kai dalyvauti konkurse neužsiregistruoja nė vienas dalyvis arba užsi­registravę dalyviai iki konkurso pradžios atsisako jame dalyvauti, kon­kursas laikomas neįvykusiu. Jis turi būti skelbiamas iš naujo. Jeigu daly­vauti konkurse užsiregistravo tik vienas dalyvis, ne vėliau kaip po mėnesio skelbiamas antrasis konkursas. Jeigu ir antrajame konkurse dalyvauti už­siregistravo tik tas pats (vienintelis) dalyvis, turtas jam parduodamas pa­gal pirkimo-pardavimo sutartį.

Nutarimas konfiskuoti daiktą ir pajamas su žyma apie įvykdymą per dešimt dienų grąžinamas nutarimą priėmusiai institucijai (pareigūnui).

6. NUTARIMO SKIRTI ADMINISTRACINĮ AREŠTĄ VYKDYMAS

Nutarimą dėl administracinio arešto vykdo policijos įstaigos. Priimtas nu­tarimas dėl administracinio arešto vykdomas tuojau pat.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 306 straipsnyje nustatyta, kad esant aplinkybių, dėl kurių nedelsiant įvykdyti nutarimą skirti admi­nistracinį areštą negalima, nutarimą priėmęs subjektas pagal asmens, dėl kurio priimtas nutarimas, pareiškimą gali atidėti nutarimo vykdymą iki vieno mėnesio.

Tačiau apeliacinio skundo padavimas nelaikytinas aplinkybe, objekty­viai kliudančia nedelsiant jį įvykdyti1.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 338 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas administracinis areštas, areštuoti laiko­mi policijos įstaigų nustatomose vietose. Vykdant nutarimą dėl administ­racinio arešto, atliekama areštuotųjų apžiūra.

Administracinio sulaikymo laikas įskaitomas į administracinio arešto terminą.

Nubaustų administraciniu areštu, taip pat sulaikytų administracine tvarka asmenų laikymo tvarką reglamentuoja vidaus reikalų ministro tvir­tinami Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatai. Tokie nuostatai buvo patvirtinti 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 88, o dabartinė nuo­statų redakcija patvirtinta 2001 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 62.

Nuostatuose įtvirtinta, kad areštinėje šalia kitų laikomi šie asmenys: 1) kuriems paskirtas administracinis areštas - laikymo terminą nustato

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas; 2) pažeidę pasienio ruožo režimą arba pasienio kontrolės punktų reži­

mą - iki 48 valandų;

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas

3) pažeidę ATPK174 straipsnio (nedidelis chuliganizmas), 1887 straips­nio (susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimas) reika­lavimus - kol per įstatymo nustatytą laiką bus išnagrinėtos administ­racinės teisės pažeidimų bylos, bet ne ilgiau kaip 48 valandas;

4) užsieniečiai, kurie negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapaty­bės ar teisėto buvimo Lietuvoje - iki 48 valandų.

Asmenų priėmimo į areštinę pagrindai (greta kitų) yra: 1) teisėjo nutarimas skirti administracinį areštą; 2) sprendimas sulaikyti asmenį, pažeidusį pasienio ruožo režimą arba

pasienio kontrolės punktų režimą, įformintas sulaikymo protoko­le, kurį tvirtina pasienio policijos vadovas arba rašytiniu įsakymu įgaliotas policijos pareigūnas;

3) asmens, pažeidusio Administracinės teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnio, 1887 straipsnio reikalavimus, sulaikymo protokolas, patvirtintas Vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisaria­to) vadovo ar rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno;

4) policijos pareigūno nutarimas dėl užsieniečio, kuris negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Res­publikoje, patvirtintas Vyriausiojo policijos komisariato (policijos ko­misariato) vadovo ar rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno.

Pristatant į areštinę asmenis, areštuotus administracine tvarka, kartu su teisėjo nutarimu skirti administracinį areštą turi būti pateiktas admi­nistracinio sulaikymo protokolas, patvirtintas Vyriausiojo policijos ko­misariato (policijos komisariato) vadovo ar rašytiniu įsakymu įgalioto pa­reigūno. Sulaikymo protokolas reikalingas, kad areštinė žinotų, nuo kada pradėjo eiti arešto terminas, nes sulaikymo laikas įskaitomas į šios nuo­baudos terminą. Su šiais dokumentais pateikiamas ir dokumentas, pa­tvirtinantis asmens tapatybę.

Asmenis į areštinę priima areštinės vadovas (jo nesant - budėtojas, policijos komisariato budėtojas), kuris tikrina, ar yra pagrindas priimti šiuos asmenis į areštinę, apklausia pristatytąjį ir jo atsakymus sutikrina su sulaikymo (nutarimo) ir kitų dokumentų duomenimis. Registruojant as­menis privalo būti nurodyta uždarymo į areštinę data ir laikas.

Pristatyti asmenys, kuriuos reikia uždaryti į areštinės kameras, iškra­tomi, atliekama iš jų paimtų daiktų apžiūra, jie privalo būti daktilosko¬ puojami ir fotografuojami, esant galimybei - filmuojami.

Į areštinę nepriimami šie asmenys: 1) kurių neteisingai įforminti dokumentai; 2) turintys gydytojo išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jiems šiuo metu

būtinas gydymas sveikatos priežiūros įstaigoje ir uždaryti juos į areš­tinę gali būti pavojinga gyvybei;

333

335

komisariato (policijos komisariato) valdininko, atsakingo už šią tarnybą, rašytiniu nutarimu.

Jeigu sulaikytasis arba suimtasis jo paleidimo iš areštinės metu serga, jis perduodamas giminaičiams arba siunčiamas į gydymo įstaigą. Paimti iš jo daiktai, dokumentai ir vertybės, pinigai, esantys jo asmeninėje sąskaitoje, gali būti perduoti giminaičiams, turintiems notaro patvirtintą įgaliojimą.

Paleidžiamiems iš areštinės asmenims jų prašymu gali būti išduodama pažyma apie buvimo areštinėje laiką.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 339 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas administracinis areštas, gali būti panau­dojami fiziniam darbui. Organizuoti asmenų, kuriems paskirtas administ­racinis areštas, panaudojimą fiziniam darbui pavedama savivaldybių vyk­domosioms institucijoms.

Tame pačiame straipsnyje pasakyta, kad asmenims, kuriems paskirtas administracinis areštas, arešto metu darbo užmokestis nuolatinėje dar­bovietėje nemokamas. Tai pasenusi norma, nes privačiai įmonei vargu ar galima nurodyti, kaip mokėti darbo užmokestį.

Areštinių veiklos nuostatuose ši Administracinių teisės pažeidimų ko­dekso norma labiau detalizuojama. Juose pasakyta, kad lėšos, gautos už asmens, kuriam paskirtas administracinis areštas, atliktą darbą, jo sutiki­mu pervedamos į Vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisaria­to) sąskaitą, o policijos komisariatas gali išskaityti jo išlaikymo išlaidas pagal oficialiai nustatytus normatyvus, komisariatui visiškai su juo atsi­skaitant pasibaigus administracinio arešto terminui.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta galimybė vykdyti paskirtą administracinį areštą sąlygiškai, t. y. atidėti šios nuobaudos vyk­dymą esant tam tikroms aplinkybėms. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 3381 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskiriamas ad­ministracinis areštas arba kuriam bauda pakeičiama administraciniu areštu 314 straipsnyje nustatyta tvarka (kai pažeidėjas nedirba, negauna kitų pa­jamų ir neturi turto), rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, jei pažeidėjas sutinka, gali atidėti administ­racinio arešto vykdymą nuo vieno iki dvylikos mėnesių.

Atidėdamas paskirto administracinio arešto vykdymą teismas paski­ria pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Kar­tu teismas nustato laiką, per kurį asmuo privalo atlikti nemokamus vie­šuosius darbus.

Jei asmuo, kuriam administracinio arešto vykdymas atidėtas, atidėji­mo laikotarpiu atlieka teismo paskirtus nemokamus viešuosius darbus, įstaiga, kurios žinioje yra šių darbų vykdymas, surašo nutarimą įskaityti asmeniui administracinio arešto atlikimą.

Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

3) invalidai, kuriems reikalinga priežiūra; 4) sergantys infekcinėmis ligomis ir nebaigę paskirto gydymo kurso; 5) sutrikusios psichikos ligoniai; 6) nėščios moterys (nėštumas daugiau nei šeši mėnesiai, kuris patvir­

tinamas gydytojo pažyma); 7) moterys su vaikais ir kt. Kai kurių čia išvardytų kategorijų asmenys negali būti nubausti admi­

nistraciniu areštu, tačiau gali atsitikti, kad jie bus pristatyti kitais pagrin­dais taikant administracinę prievartą. Taigi tokie asmenys į areštinę ne­bus priimti.

Priimti į areštinę administracine tvarka areštuoti asmenys laikomi at­skirai nuo kitų kategorijų asmenų ir užsieniečių, pasienio ruožo režimą arba pasienio kontrolės punktų režimą pažeidę asmenys - atskirai nuo kitų asmenų (moterys - atskirai nuo vyrų), o užsieniečiai, kurie negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietu­vos Respublikoje, - atskirai nuo kitų asmenų.

Taigi asmenys, kuriems paskirtas administracinis areštas, laikomi areš­tinėje. Išimtiniais atvejais Lietuvos policijos generalinio komisaro rašyti­niu leidimu asmenys gali būti laikomi ir kitose tam tikslui pritaikytose patalpose, kurių būklė turi atitikti Areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių1 reikalavimus.

Areštuotų administracine tvarka asmenų laikymo terminas nustato­mas teisėjo nutarimu. Tačiau minėtuose Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatuose numatyta, kad asmeniui, kuriam paskirtas administ­racinis areštas, susirgus teisėjo nutarime nurodyto arešto laikotarpiu lai­kas, praleistas ligoninėje (arba namuose pagal nedarbingumo lapelį), ne­įskaitomas į bendrą arešto laiką. Administracinių teisės pažeidimų kodekse tokios normos nėra, taigi galima konstatuoti akivaizdų minėtos nuostatų normos prieštaravimą aukštesnės galios teisės aktui.

Nuostatuose taip pat pasakyta, kad asmens, areštuoto administracine tvarka, gabenimą į gydymo įstaigas ir apsaugą užtikrina Vyriausiojo poli­cijos komisariato (policijos komisariato) pareigūnai. Jei toks asmuo gy­domas stacionarioje gydymo įstaigoje, jo apsauga neorganizuojama.

Administracine tvarka areštuoti asmenys iš areštinės paleidžiami pa­sibaigus arešto terminui. Ypatingais atvejais (areštuoto asmens liga, arti­mų šeimos narių mirtis, stichinių ar gaivalinių nelaimių metu ir kt.) as­muo iš areštinės paleidžiamas nustatytam terminui Vyriausiojo policijos

1 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsaky­mas Nr. 215 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės" patvirtinimo" // Valstybės žinios. 2002, Nr. 52-2021.

334

336

1 Administracinių teismų praktika. Nr. 3. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis admi­nistracinis teismas, 2002. P. 253-254.

2 Valstybės žinios. 2002, Nr. 64-2569.

Jei asmuo, kuriam administracinio arešto vykdymas atidėtas, atidėji­mo laikotarpiu piktybiškai vengia atlikti nemokamus viešuosius darbus, teismas priima nutarimą panaikinti sąlyginį administracinio arešto vyk­dymo atidėjimą ir vykdyti ankstesniu nutarimu paskirtą nuobaudą.

Nutarimo dėl sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimo vyk­dymo procesas įgyvendinamas taip pat kaip ir pakeitus baudą viešaisiais darbais.

Gali atsitikti ir taip, kad asmeniui atliekant paskirtą nuobaudą - ad­ministracinį areštą arba nemokamus viešuosius darbus paaiškėja, jog dėl objektyvių priežasčių (nedarbingumo, laisvės atėmimo bausmės paskyri­mo ir pan.) jis negali atlikti paskirtosios nuobaudos. Vyriausiasis administ­racinis teismas išaiškino, kad tokiu atveju procesinį sprendimą turi priimti tas subjektas, kuris priėmė nutarimą skirti administracinę nuobaudą1.

7. NUTARIMO NUŠALINTI N U O DARBO (PAREIGŲ) VYKDYMAS

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 3391 straipsnyje nustatyta, kad nutarimą nušalinti nuo darbo (pareigų) vykdo darbovietės administraci­ja, kurioje dirba nušalintas nuo darbo (pareigų) darbuotojas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 3392 straipsnyje nustatyta, kad priimtas nutarimas nušalinti nuo darbo (pareigų) išsiunčiamas vykdyti per tris dienas. Jeigu toks nutarimas apskundžiamas administraciniam teismui, jis vykdomas tik po to, kai tokia nuobauda paliekama nepanai­kinta (ATPK 304 str.)

To paties straipsnio antrojoje dalyje pasakyta, kad darbovietės admi­nistracija, gavusi nutarimą, ne vėliau kaip kitą dieną privalo nušalintą darbuotoją atleisti iš darbo (pareigų) įstatymo nustatyta tvarka.

Tačiau įstatymuose, kurie turi būti tiesiogiai taikomi atleidžiant dar­buotoją ar tarnautoją iš darbo ar pareigų, tokio atleidimo pagrindo nėra.

Darbo kodekse2 specialaus pagrindo atleisti darbuotoją iš darbo vyk­dant nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje nėra. Šio kodekso 136 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte yra numatytas toks darbo sutar­ties pasibaigimo pagrindas: „įstatymo įgaliotų organų ar pareigūnų mo­tyvuotu reikalavimu".

Nuobauda teisės pažeidėjui paskiriama kompetentingos institucijos ar pareigūno nutarimu. Tokio nutarimo negalima laikyti Darbo kodekse minimu kokios nors institucijos ar pareigūno motyvuotu reikalavimu.

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas

Tai reiškia, kad minėti Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Darbo kodekso straipsniai tarpusavyje nesuderinti.

Lygiai tokia pat problema kyla ir analizuojant Valstybės tarnybos įsta­tymo1 44 straipsnį, kuriame numatytas galutinis atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindų sąrašas. Šiam atvejui netinka ir to paties įstatymo 29 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytas atleidimas iš valstybės tar­nybos taikant tai kaip tarnybinę nuobaudą. Tarnybinė ir administracinė atsakomybė yra visiškai skirtingos teisinės atsakomybės rūšys.

Tokios galimybės nėra ir kituose įstatymuose, kurie vienaip ar kitaip reglamentuoja tas sritis, kuriose pažeidus tam tikras taisykles galima skirti administracinę nuobaudą - nušalinimą nuo darbo (pareigų).

8. NUTARIMO ATIMTI SPECIALIĄJĄ TEISĘ VYKDYMAS, TOKIOS NUOBAUDOS T E R M I N O SUTRUMPINIMO

PAGRINDAI IR TVARKA

Nutarimą atimti asmeniui suteiktą specialiąją teisę Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka vykdo šios institucijos ir pareigūnai:

1. Nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo Admi­nistracinių teisės pažeidimų kodekso 225 straipsnio antrosios da­lies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai, kuriems pavesta ati­tinkamų taisyklių priežiūra: vyriausiasis policijos komisaras, vyresnysis komisaras, komisarai, komisarai-inspektoriai, vyresnieji inspektoriai.

2. Nutarimą atimti teisę medžioti ar teisę žvejoti vykdo Administraci­nių teisės pažeidimų kodekso 242 straipsnyje ir 244 straipsnyje nu­rodytų institucijų pareigūnai: a) vyriausieji ir vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspekto­

riai, regionų vyriausieji ir vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, miestų, rajonų vyriausieji ir vyresnieji valstybiniai ap­linkos apsaugos inspektoriai, atskirų teritorijų ar objektų vyriau­sieji ir vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai;

b) valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, regionų valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, miestų, rajonų valstybiniai ap­linkos apsaugos inspektoriai, atskirų teritorijų ar objektų valsty­biniai aplinkos apsaugos inspektoriai;

c) Aplinkos ministerijos Valstybinės aplinkos apsaugos inspekci­jos Miškų kontrolės skyriaus valstybiniai aplinkos apsaugos ins­pektoriai;

1Valstybes žinios. 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708.

337

339

1 Valstybės žinios. 1999, Nr. 41-1310; 2001, Nr. 25-844.

Nr. 99 patvirtintoje Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidi­mų bylų tvarkymo ir teisės aktų taikymo instrukcijoje1.

Šios instrukcijos 106.4. punkte nustatyta, jeigu balų už du (ar dau­giau) taisyklių pažeidimus suma yra 10 ar daugiau, kelių policijos pareigū­nas priima nutarimą, kuriame nurodo per vienerius metus padarytus ir įvertintus balais taisyklių pažeidimus (įskaitant paskutinįjį), taiko Admi­nistracinių teisės pažeidimų kodekso 1302 straipsnyje numatytą sankciją.

Toje pačioje instrukcijoje nustatyta, kad kol Vidaus reikalų ministeri­joje nėra centralizuotos pažeidimų apskaitos, Kelių policijos padaliniuo­se formuojama rašytinė ir kompiuterizuota kartoteka.

Nutarimas atimti teisę medžioti arba žvejoti vykdomas paimant me­džiotojo ar žvejo bilietą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 327 straipsnyje pasakyta, kad medžiotojo ar žvejo bilieto paėmimo tvar­ką nustato Aplinkos ministerija.

Tačiau oficialiame teisės aktų registre, kurį tvarko Teisinės informaci­jos centras prie Teisingumo ministerijos, nėra Aplinkos ministerijos pri­imto ir paskelbto teisės akto, kuriame būtų nustatyta medžiotojo ar žvejo bilieto paėmimo tvarka.

Nutarimas atimti teisę vairuoti upių ir mažuosius laivus vykdomas pa­imant pažymėjimą ir taloną.

Nutarimas atimti teisę skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu vykdomas paimant licenciją.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 328 straipsnyje numatyta, kad upių ir mažųjų laivų vairavimo teisės pažymėjimo ir teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu li­cencijos paėmimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija. Tačiau lygiai taip pat, kaip ir atimant teisę medžioti ar žvejoti, oficialiame teisės aktų registre nėra Susisiekimo ministerijos priimto teisės akto, kuriame būtų nustatyta atitinkamos teisės pažymėjimo ar licencijos atėmimo tvarka.

Nutarimas atimti teisę naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radi­jo siuntimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ar kitų radijo stočių naudotojų veikla vykdomas panaikinant atitinkamą leidimą ir (arba) paimant tokį leidimą patvirtinančius dokumentus. Specialiosios teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius atėmimo metu asmuo neturi teisės įgyti teisę naudoti elektroni­nių ryšių išteklius, kurių paskirtis tokia pat kaip ir tų elektroninių ryšių išteklių, kuriuos naudoti teisė atimta.

Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

d) vyriausieji ir vyresnieji valstybiniai miškų pareigūnai; e) valstybiniai miškų pareigūnai; f) valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai.

3. Nutarimą atimti teisę vairuoti upių ir mažuosius laivus vykdo Ad­ministracinių teisės pažeidimų kodekso 229 straipsnyje, 242 straips­nyje ir 244 straipsnyje nurodytų institucijų pareigūnai: valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininkas, jo pavaduotojas, regioniniai valstybiniai inspektoriai, laivų kapitonai ir 2 punkte nu­rodyti pareigūnai.

4. Nutarimą atimti teisę skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu vykdo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 231 straipsnyje nurodytos institucijos pa­reigūnas: Civilinės aviacijos inspekcijos vyriausiasis inspektorius -inspekcijos direktorius.

5. Nutarimą atimti teisę naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, ra­dijo siuntimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroni­nių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ar kitų radijo stočių nau­dotojų veikla vykdo Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 326 straipsnyje nustatyta, kad nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas pa­imant vairuotojo pažymėjimą, jeigu vairuotojui atimta teisė vairuoti visų rūšių transporto priemones.

Jeigu vairuotojui atimta teisė vairuoti ne visų rūšių transporto prie­mones, vairuotojo pažymėjime pažymima, kokių rūšių transporto prie­mones vairuoti jam atimta teisė.

Jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vengia atiduoti policijai vairuotojo pažymėjimą ir toliau ją vairuoja at­ėmimo teisės vairuoti laikotarpiu, policijos pareigūnai, turintys teisę skir­ti tokią nuobaudą, gali pratęsti šios teisės atėmimą tam laikui, per kurį buvo neteisėtai naudotasi vairuotojo pažymėjimu.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 326 straipsnio ketvirtojoje dalyje pasakyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo šio kodekso 1302 straipsnyje numatytais atvejais (kai viršijama tam tikra bau­dos balų suma) tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija.

Tačiau iki šiol vidaus reikalų ministras tokios tvarkos nėra nustatęs. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo Administracinių teisės pa­žeidimų kodekso 1302 straipsnyje numatytais atvejais tvarka yra nustaty­ta Lietuvos policijos generalinio komisaro 1999 m. kovo 26 d. įsakymu

338

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje nustatytos teisės vairuoti transporto priemonę, upių ir mažąjį laivą, tai pat teisės medžioti ar žvejoti atėmimo termino sutrumpinimo sąlygos ir tvarka.

Šių administracinių nuobaudų terminas gali būti sutrumpintas esant šioms sąlygoms: 1) nubaustasis teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė tei­sės pažeidimo; 2) praėjo ne mažiau kaip pusė paskirto laiko; 3) yra vi­suomeninės organizacijos, darbdavio tarpininkavimas sutrumpinti nuro­dytos teisės atėmimo terminą; 4) kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą, būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkoti­kų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų - esant Vyriausybės įgaliotos atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijos pažymai sutrumpinti nu­rodytos teisės atėmimo terminą.

Priimti nutarimą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonę, upių ir mažąjį laivą, taip pat numatyti teisės medžioti ar žvejoti atėmimo ter­miną gali ta institucija ar pareigūnas, kurie buvo paskyrę nuobaudą.

Transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skry­džių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei at­liekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios tei­sės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Vadinasi, apskundus nutarimą administraciniam teismui ir teismui palikus šią nuobaudą ga­lioti, jos termino eigos pradžia laikoma nutarimo atimti teisę priėmimo diena.

Kitaip yra tuo atveju, kai specialioji teisė atimama ne dėl apsvaigi­mo nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šiuo atveju taikytina bendra Administracinių teisės pažeidimų kodekso 304 straipsnio 2 dalies taisyklė, kad apskundus nutarimą skirti admi­nistracinę nuobaudą šis nutarimas vykdomas, kai skundas lieka nepa­tenkintas.

Pasibaigus paskirtam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus pagal paminėtas taisykles, asmeniui, kuriam ši teisė buvo atimta trumpesniam nei vienų metų terminui, grąžinami iš jo paimti do­kumentai.

Tačiau jeigu specialioji teisė buvo atimta vieniems metams ar ilges­niam laikui, dokumentai grąžinami tada, kai teisės pažeidėjas nustatyta tvarka išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Tai nauja nuostata, įtraukta į Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnį 2004 m. sausio 29 d. įstatymu1.

1 Valstybės žinios. 2004, Nr. 25-763.

340 341

1 Valstybės žinios. 2004, Nr. 69-2382. 2 Valstybės žinios. 1999, Nr. 30-856; 2004, Nr. 63-2244. 3 Valstybės žinios. 2004, Nr. 63-2243.

Jeigu specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pa­žeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų, pasibaigus šios nuobaudos terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami tik po medicininės ir švietėjiškos atestacijos.

Pasibaigus paskirtam specialiosios teisės naudoti arba įvežti aparatū­rą, įrenginius, radijo siuntimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ar kitų radijo stočių naudotojų veikla atėmimo terminui, asmuo turi teisę kreiptis į Ryšių re­guliavimo tarnybą dėl tokios teisės suteikimo.

Iš dalies panašus teisinis režimas numatytas ir kituose administracinę atsakomybę nustatančiuose įstatymuose, kuriuose aptartas ekonominių sankcijų atidėjimas arba išdėstymas. Pavyzdžiui, Elektroninių ryšių įsta­tymo1 76 straipsnyje nustatyta, kad kai yra motyvuotas ūkio subjekto pra­šymas, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu baudos ar jos dalies mokė­jimas gali būti atidedamas iki šešių mėnesių.

Konkurencijos įstatymo2 44 straipsnyje nustatyta, kad esant motyvuo­tam ūkio subjekto prašymui, Konkurencijos tarybos sprendimu baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki šešių mėnesių.

Mokesčių administravimo įstatymo3 88 straipsnyje nustatyta, kad mo­kestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvar­ka vietos mokesčių administratorius savo sprendimu gali atidėti arba iš­dėstyti. Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mo­kesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigoji­mus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdės­tymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Remiantis šiuo sprendimu sudaroma mo­kesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.

9. NUTARIMO DALIES D Ė L TURTINIO NUOSTOLIO ATLYGINIMO VYKDYMAS

Administracinės teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo dalis dėl turti­nio nuostolio atlyginimo vykdoma Administracinių teisės pažeidimų ko­dekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Administracinės tei­sės pažeidimo byloj e ši nutarimo dalis yra vykdomasis dokumentas.

Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymas

PROCESINIS ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAS

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 341 straipsnyje nustatyta, kad turtinį nuostolį pažeidėjas turi atlyginti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo jam įteikimo dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas, -ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepaten­kintas, gavimo dienos. Ši norma visiškai analogiška tai, kuri nustato admi­nistracinės nuobaudos - baudos - savanoriško įvykdymo terminus.

Jeigu administracinės teisės pažeidimo byloje nutarimo dalis dėl tur­tinio nuostolio atlyginimo neįvykdoma per šį laiką, nutarimas siunčiamas nuostoliui išieškoti Civilinio proceso kodekso numatyta vykdymo proce­so tvarka.

Civilinio proceso kodekso 584 straipsnyje nustatyta, kad pagal šio ko­dekso VI dalyje numatytas taisykles taip pat vykdomi institucijų ir parei­gūnų nutarimai administracinės teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie su­siję su turtinio pobūdžio išieškojimais.

Turtinis nuostolis išieškomas pagal tas pačias taisykles kaip ir bauda. Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte nebeliko normų,

reguliuojančių žalos atlyginimą nagrinėjant administracinės teisės pažeidimo bylą.

Kai kurių nuostatų dėl žalos atlyginimo yra ir kituose administracinę atsakomybę nustatančiuose įstatymuos. Štai Elektroninių ryšių įstatymo 74 straipsnyje nustatyta, kad kartu su šio įstatymo nustatytomis ekono­minėmis sankcijomis Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti atly­ginti neteisėta veika padarytą žalą, o šio įstatymo 76 straipsnyje nurodoma, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti neteisėtais ūkio sub­jekto veiksmais padarytos žalos atlyginimo terminus ir sąlygas.

Konkurencijos įstatymo 46 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjek­tams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka. Žala, padaryta ūkio subjektams neteisėtais Konkurencijos tarybos ar jos pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

342