40

AIDONAS VALKIŪNAS, INDRĖ VALKIŪNIENĖ

Pakruojo sinagogos interjero restauravimas ir atkúrimas: nuo idéjos iki ìgyvendinimo

Šių metų gegužę duris atvėrė renovuotas medinės Pa-kruojo sinagogos pastatas, nuo šiol čia veiks Pakruojo rajo-no savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vaikų skyrius, jau planuojami renginiai, parodos, koncertai. Tai se-niausia išlikusi Lietuvoje medinė žydų sinagoga. Iki Antrojo pasaulinio karo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių stovėju-sios medinės sinagogos sunaikintos karo arba pokario metais, todėl Pakruojis gali didžiuotis išsaugojęs svarbų medinį žydų sakralinės architektūros pavyzdį.

Žydai Pakruojyje pradėjo kurtis XVIII a., jų bendruomenė XIX a. pabaigoje jau buvo gerokai išsiplėtusi, per 1897 m. gyventojų surašymą miestelyje surašyti 1545 gyventojai, iš jų 1093 žydai.

Iš kitų Lietuvos teritorijoje buvusių sinagogų Pakruojo sina-goga išsiskiria originalios kompozicijos buvusia skliautų tapyba, kuri visa buvo užfiksuota 1938 m. nespalvotose fotografijose. Primityviu, tačiau ekspresyvios tapybos požymių turinčiu stiliumi menininkas sukūrė įdomų rojaus sodo vaizdinį kartu su fantasti-niais ir daugybę perkeltinių reikšmių turinčiais simboliais. Skliauto centre vaizduojamas leviatanas, įsikandęs savo uodegą, kurią paleidus kiltų pasaulį naikinantis potvynis. Liūtas, simbolizuo-jantis Dievo teismą ir rūstybę. Žydų gyvenimą tremtyje simboli-zuojantys staleliai su gėlėmis ar traukinys, parvešiantis žydus į šventą Izraelio žemę. Ir dar daugelis kitų simbolių.

Sinagoga stovi miesto centrinėje dalyje, ant dešiniojo Kruojos upelio kranto. Pereinamųjų iš baroko į klasicizmą formų. Pakruo-jo sinagoga buvo pastatyta 1801 m., užrašas ant vidinių durų, vedančių į „štibl“, rodo 5161 m. pagal žydų skaičiavimą. Medinė

sinagoga buvo naudojama kaip vasarinė, bendruomenės nariai la-biau lankė (ypač žiemą) kitą, priešais stovėjusią mūrinę sinagogą. Šalia medinės sinagogos buvo siuvėjų kloizas, tačiau 1938 m. jis jau nebuvo naudojamas. 1938 m. lingvistas ir judaikos tyrinėto-jas Chackelis Lemchenas iš Šiaulių Aušros muziejaus surengė ekspediciją, jos metu aprašė ir užfiksavo fotografijose sinagogos būklę. Tuo metu sinagoga buvo labai apleista: grindys pusiau supuvusios, molai išklibę, daug dulkių. Sinagogoje buvo labai gražus drožinėtas ir dažytas aron kodešas; neįprastos formos bima; gausi ir įdomi sienų bei lubų polichrominė tapyba.

Pokario metais medinėje sinagogoje buvo įrengtas klubas. 1954 m. rekonstrukcijos metu buvo išardytas ir sunaikintas tapytas skliautas, aron kodešas bei bima, užkalti langai, vidi-nės pertvaros perstatytos, o sienos apkaltos ir užtinkuotos. Čia vykdavo šokių vakarai, buvo rodomi kino filmai, vėliau įrengta sporto salė, o paskutiniaisiais metais čia buvo rajono Švietimo skyriaus sandėlis. Sinagogos pastatą smarkiai apgadino ke-letas gaisrų. Po paskutinio gaisro, kuris įvyko 2009 m., iškilo reali grėsmė prarasti šį unikalų objektą negrįžtamai.

Sinagogos restauravimo projektas gimė dar 2004 m., kai grupė žydų kultūros paveldo tyrinėtojų kartų su Aiste Niunkaite-Račiūniene (Lietuva) bei Sergejumi Kravcovu (Izraelis) surengė pažintinę ekspediciją Lietuvoje, po kurios ir gimė pirmieji vizu-aliniai sinagogos atkūrimo projektai. Kol ši idėja iš vizualinių projektų pavirto realiais brėžiniais, turėjo praeiti daugiau nei dešimtmetis. Skambėtų makabriškai, bet kažkuria prasme tam pasitarnavo 2009-ųjų gaisras, stipriai apgadinęs pastatą, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka jo visiškai nesunaikinęs. 2010 m.

Pakruojo sinagoga. 2017. Romo Urbo nuotrauka (toliau – RU)

KULTŪROS PAVELDAS

41

Pakruojo r. savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento pa-stangomis sinagoga buvo užsandarinta, uždengta laikina stogo danga, paramstytos labiausiai nukentėjusios sienos, medinė perdanga. 2015 m. pradžioje pradėjus pastato restauravimą, buvo numatyta sutvarkyti sienas, jas apšiltinti, pakeisti stogo dangą, sudėti langus, duris, atvesti inžinerinius tinklus.

Pradėjus tvarkybos darbus, pirmieji radiniai nuteikė op-timistiškai. Atplėšus vidaus apkalimo lentas, ant rąstų sienos buvo rasti tapetų fragmentai. Ardant apkalą buvo rastos ke-lios polichromuotos lentos, kurios, kaip paaiškėjo, buvo tapyto skliauto dalis. Tuomet ir buvo pradėta galvoti apie viso interjero atkūrimą. Čia reikėtų paminėti, kad projekto valdytojų ir Pakruo-jo rajono savivaldybės dėka pavyko sutaupyti tam skirtas lėšas ir buvo pradėta svarstyti interjero atkūrimo idėja.

Projektuojant autentiško interjero atkūrimą, svarbiausias restauratorių uždavinys buvo kiek įmanoma tiksliau nustaty-ti buvusios tapybos kompoziciją bei tapybos koloritą. Kitaip tariant, kiekviena detalė ir figūra turėjo atsidurti tiksliai toje vietoje, kur ir buvo nutapyta, o spalvos tokios pat, kokios buvo. Atspirties tašku tapo minėtos autentiškos tapytos lentos ir išlikę 1938 m. daryti negatyvai. Negatyvai tuo metu buvo tik juodai balti, tačiau, ištyrus lentų polichromijos sluoksnį, buvo surinkta tapybos spalvų paletė. Restauratoriams pavyko surasti ir suda-ryti 12 autentiškų spalvų paletę. Remiantis ja bei nespalvotomis fotografijomis, buvo sukurti spalviniai tapybos eskizai, o vėliau ir visa tapybos kompozicija masteliu 1:1. Skliautas kompozi-ciškai buvo suskirstytas į keturias dalis, kurias galima susieti su keturiomis pasaulio šalimis.

Tapybos kompozicijoje gausu medžių ir paukščių bei kitų įdomių žydų religinių simbolių, interpretuojančių torą ir kitus sakralinius tekstus. 1938 m. Ch. Lemchenas rašė: ...Si-nagogoje krinta į akį tapybos gausumas. Retai kurioje sina-gogoje pasitaiko, kad būtų tiek daug pritapyta. Visų pirma čia yra tradiciniai žydų sinagogų žvėrys: elnias, liūtas, tigras ir, be to, erelis; viršuj bimos – leviatanas, laikąs savo žioty-se savąją uodegą (pagal padavimą jis apsupąs pasaulį; jei išleistų uodegą iš burnos, pasaulis tuoj sugriūtų). Tačiau yra ir nepaprastybių: dramblys, paukščiukai, medžiai, stalas su knygomis ir traukinys (!). Tapyba primityvi; kai kuriuos daiktus sunku iš paveikslo net pažinti (plg. tigrą, erelį). Visa tapyba sutelkta apie altorių, moterų skyriaus galerijoje, lubose, ypač moterų skyriaus, kur lengviau jas pasiekti. Sienos aplipdytos nežinomo senumo apmušalais. Įdomūs ar kuriuo nors atžvil-giu vertingi yra (be minėto altoriaus): 1. bima – nepapras-to pavidalo; 2. žirandolis – data: 1803 m.; 3. aštuonžvakė Chanukos žvakidė – data: 1871 m.; 4. analojus (kur stovi kantorius) – 1892 m.; 5. „amžinasis“ kalendorius – 1887 m. (Lemchenas Ch. Pakruojo medinė sinagoga. Gimtasai kraš-tas, 1938, nr. 3–4, p. 416–421)

Šiame objekte pirmą kartą Lietuvos restauravimo istorijoje buvo išsaugoti autentiškų popierinių sienų apmušalų fragmen-tai. Jie buvo ne tik restauruoti, bet ir sėkmingai rekonstruoti visu buvusiu plotu. Po išsamaus šių apmušalų tyrimo pa-aiškėjo, kad tai – XIX a. antrosios pusės ruloninės spaudos gaminys. XIX a. patalpų sienos vis dažniau pradėtos puošti margintu popieriumi. Tuometinėje Lietuvoje tokių gamintojų nebuvo. XIX a. antroje pusėje nemažai pirklių Vilniuje prekiavo gaminiais iš Prancūzijos, Rusijos (Rygos ir Sankt Peterburgo), Helsingforso (dabar Helsinkis), Lenkijos (Varšuvos ir Čensta-chavos), Vokietijos fabrikų. Reklaminiuose skelbimuose buvo teigiama, kad apmušalai yra pigesnis ir estetiškesnis apdailos

Interjero fragmentas. 1. VEPS

Interjero fragmentas. 2. RU

Interjero fragmentas. 3. RU

Interjero fragmentas. 4. VEPS

ŽIEMGALA

42

būdas nei sienų dažymas. Daug tapetų tiekė Varšuvos fabri-kas, kurį įkūrė iš Vienos atvykę žymaus prancūzų gamintojo Zuberio svainiai Michalas Sporlinas ir Henrikas Rahnas.

Rasti tapetų likučiai nustebino savo sodriu mėlynu koloritu. Po pigmento cheminių tyrimų paaiškėjo, kad tokiai sodriai spal-vai išgauti buvo panaudotas tuomet sąlyginai neseniai išrastas sintetinis ultramarinas. Popierius buvo labai stipriai paveiktas rūgščių, daugelyje vietų jų nuimti nuo sienos naudojant sau-sas technologijas tapo praktiškai neįmanoma ir tik po keleto bandymų drėkinant ir tvirtinant pigmentą pavyko šių apmušalų likučius nuimti nuo rastinės sienos su mažiausiomis netektimis. Vėliau nuimti likučiai buvo restauruojami, pasitelkiant tradicinės popieriaus valymo ir restauravimo technologijas.

Gaminat naujus tapetus jau buvo panaudotos šiuolaiki-nės medžiagos, tačiau, norint išgauti identišką koloritą, teko prisiminti ir pritaikyti senąsias tapetų gamybos technologijas ir jas kombinuoti su šiuolaikinėmis. Spalvai išgauti – tas pats sintetinis ultramarinas, kuris ir buvo naudotas senosios gamybos metu.

Restauravimo metu taip pat buvo atliekami ir nuoseklūs polichrominiai tyrimai. Jų metu ne tik nustatyta skliauto tapybos polichrominė spalvų paletė bei tiksli tapetų dažų sudėtis, bet ir atrasta iki tol neatrastų įdomių dekoro elementų. Vienas iš jų – tai buvusios tapytos kolonos. Išlikę keli vos matomi fragmentai leidžia spėti, kad ankstyvuoju sinagogos pastatymo laikotarpiu kolonos galėjo būti dekoruotos augaliniais dekoro motyvais, o ant kolonos kapitelio rasti auksavimo pėdsakai leidžia spėti jas buvusias labai puošnias. Deja, šių dekoro elementų išliko tiek mažai, kad atkurti piešinį jau buvo neįmanoma.

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS1. Еврейская энциклопедия, т. 12, СПб, c. 6742. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraštynas (toliau – MABR), f. 37-

208; ten pat, f. 256-4403. LVIA, f. 378, b. S. 1833 m., b. 10554. Lemchenas Ch. Pakruojo medinė sinagoga, Gimtasai kraštas, 1938, nr. 3–4,

p. 416–4215. Miškinis A., Pakruojis. Svarbesni istorinės urbanistinės raidos iki 1940 m.

bruožai6. Rupeikienė M. Sinagogos Lietuvos urbanistiniame kraštovaizdyje, Kultūros

paminklai, t. 3, Vilnius, 1996, p. 1127. Rupeikienė, M. Nykstantis kultūros paveldas: Lietuvos sinagogų architektūra.

Vilnius: E. Karpavičiaus leidykla, 2003, p. 59.

CULTURAL HERITAGEAidonas Valkiūnas, Indrė ValkiūnienėPAKRUOJIS SYNAGOGUE

SummaryIn May of 2017, the renovated wooden building of the Pakruojis Syna-

gogue was opened, and the children’s department of the Juozas Paukštelis Public Library of Pakruojis District Municipality will be here from now on; events, exhibitions and concerts are already planned. This is the oldest wooden Jewish synagogue in Lithuania. Until the Second World War, wood-en synagogues in many cities and towns of Lithuania were destroyed dur-ing the war or postwar years, so Pakruojis can be proud of preserving an important wooden example of the sacral architecture of the Jews.

Aidonas Valkiūnas, Indrė ValkiūnienėV. Krėvės pr. 111-66, LT-50373, Kaunas

gk@ziemgala.lt

Gauta 2017 10 12Atiduota spausdinti 2017 10 23

Interjero fragmentas. 5. VEPS

Interjero fragmentas. 6. RU

Interjero fragmentas. 7. RU

Sinagoga. Pakruojis. 1938. Iš Šiaulių Aušros muziejaus rinkinių

KULTŪROS PAVELDAS