„ITEC“ MOKYMOSI VEIKLOS

„iTEC“ (Innovative Technologies for Engaging Classrooms)

 

2014

 

1  

 

„ITEC“ MOKYMOSI VEIKLOS

Įžanga ......................................................................................................... 1  Trečio etapo mokymosi veiklos ...................................................................... 3  

PROJEKTO  KŪRIMO  GAIRĖS  (ANGL.  DESIGN  BRIEF)  .................................................................................  3  KONTEKSTO  TYRINĖJIMAS  –  PALYGINIMAS  .............................................................................................  7  KONTEKSTO  TYRINĖJIMAS  –  STEBĖJIMAS  ................................................................................................  9  PROJEKTO  PRODUKTO  KŪRIMAS  ...........................................................................................................  12  BENDRADARBIAVIMAS  KŪRYBINĖSE  DIRBTUVĖSE  .................................................................................  14  GALUTINIO  PRODUKTO  PROJEKTAS  .......................................................................................................  16  REFLEKSIJA  .............................................................................................................................................  18  SUSIJĘS  MOKYMOSI  SCENARIJUS.  Mokyklos  erdvių  tobulinimas  ...........................................................  20  SUSIJĘS  MOKYMOSI  SCENARIJUS.  Matematikos  mokymosi  žaidimo  kūrimas  .......................................  21  

Ketvirto etapo mokymosi veiklos .................................................................. 23  ĮSIVAIZDUOK  ...........................................................................................................................................  23  IŠTIRK  .....................................................................................................................................................  25  PLANUOK  ................................................................................................................................................  27  REFLEKTUOK  ...........................................................................................................................................  29  KURK  .......................................................................................................................................................  31  KLAUSK  ...................................................................................................................................................  33  PARODYK  ................................................................................................................................................  35  BENDRADARBIAUK  .................................................................................................................................  37  

Penkto etapo mokymosi veiklos ................................................................... 39  DAUGIAU  APIE  VEIKLŲ  MOKYKLOJE  IR  NAMUOSE  SUKEITIMĄ  ..............................................................  39  KLAUSIMYNO  APIE  ENERGIJOS  VARTOJIMĄ  SUDARYMAS  .....................................................................  41  

Įžanga Šiose mokymosi veiklose dėmesys sutelkiamas į mokytojo vaidmens išplėtimą. Kiekvienoje veikloje

mokytojai gauna pasiūlymų, kaip praplėsti savo patirtį ir kompetenciją, įskaitant skaitmeninę ir pedagoginę kompetenciją. Be to, mokytojai raginami imtis įvairių vaidmenų ir teikti pagalbą moksleiviams įvairiais lygmenimis. Svarbiausia yra tai, kad mokytojai skatinami įkvėpti moksleivius. Jų taip pat prašoma atidžiai klausyti savo mokinių, mokymosi veiklas formuoti atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir interesus, kvestionuojant mokinių pamatines prielaidas projektinio darbo metu, tokiu būdu lavinant moksleivių kritinio mąstymo įgūdžius ir gebėjimą į savo veiksmus pažvelgti iš šalies, juos apsvarstyti. Mokytojams patariama raginti moksleivius mąstyti giliau ir padėti jiems renkant įrodymus, kurie sustiprina ar, atvirkščiai, susilpnina jų argumentus. Tai padės paruošti moksleivius situacijoms, kai jiems reikės apginti savo poziciją. Galiausiai, mokytojas plečia mokymąsi už mokyklos

 

2  

 

ribų, skatindamas moksleivius susipažinti ir bendradarbiauti su žmonėmis, kurie dirba ne mokykloje. Taip bendradarbiaudami moksleiviai galės aptarti savo planus ir koncepcijas su žmonėmis, gerai suprantančiais moksleivių pasirinktas problemas, klausimus ir galinčiais pasidalyti reikšmingais patarimais ar konstruktyvia kritika.

Mokytojo vaidmenų apžvalga. Plėtoti (Develop) – plėsti mokytojo patirtį ir kompetenciją. Įkvėpti (Inspire) – raginti dalytis patirtimi ir skatinti moksleivius pasijusti reikšminga bendros veiklos

dalimi. Instruktuoti (Coach) – teikti moksleiviams patarimus ir rekomendacijas. Klausyti (Listen) – atidžiai atsižvelgti į moksleivių interesus ir poreikius formuojant klasės veiklas. Klausti (Question) – išanalizuoti moksleivių hipotezes užduodant atviro tipo klausimus. Paremti (Support) – įsiterpti ir pasiūlyti tiesioginės praktinės pagalbos. Vertinti (Assess) – įvertinti moksleivių pasiekimus pagal bendromis pastangomis suformuotus

kriterijus.

1 pav. Mokytojo veiklų ir mokymosi veiklų derinimo pavyzdys

Mokymosi veiklose yra atsižvelgiama į mokytojų kompetenciją, leidžiančią jiems plėtoti pedagoginę patirtį ir padėti jauniems žmonėms bręsti. Mokymosi veiklomis siūloma įvairių būdų mokymosi scenarijaus dalims įgyvendinti. Mokytojai gali keisti veiklas pritaikydami mokymosi scenarijų konkrečiai klasei. Šios veiklos yra rekomendacinio pobūdžio. Tik gaunant komentarus ir atliekant tam tikrus pakeitimus bus galima performuoti veiklą taip, kad ji geriau tiktų įvairioms Europos mokykloms. Rekomenduojama įvairiais interneto kanalais aktyviai bendrauti su kitais „iTEC“ mokytojais ir partneriais.

„iTEC“ sukūrė kelis skaitmeninius įrankius, padėsiančius mokytojams vykdyti mokymosi veiklas: „TeamUp“, „ReFlex“, ir „iTEC“ programėlių krautuvėlę – „iTEC Widget Store“.

 

3  

 

Trečio etapo mokymosi veiklos Pradedant bandomąsias veiklas, mokytojai turės pateikti mokiniams projekto kūrimo gaires, kurias

vėliau mokiniai plės ir tobulins kiekvieno projekto kūrimo etapo metu. Parsisiųskite projekto kūrimo gairių šabloną doc formatu: http://itec.aalto.fi/wp-content/uploads/2012/04/Design-Brief-Template.docx.

Svarbiausia trečio etapo bandomoji veikla yra „Bendradarbiavimas kūrybinėse dirbtuvėse“. Mokytojai, atlikę šią veiklą, patikino, jog ji stipriai motyvavo jų mokinius.

PROJEKTO KŪRIMO GAIRĖS (ANGL. DESIGN BRIEF) Dalį medžiagos apie šią veiklą galite rasti http://itec.aalto.fi/package/observe-and-design/ ir

http://itec.aalto.fi/package/benchmark-and-design/. Jūs pristatote savo mokiniams projekto kūrimo gaires, užduotis ir temas, atitinkančias ugdymo

programą, tačiau dar tobulintinas. Per šią pamoką jūs taip pat turite motyvuoti mokinius ir paaiškinti, kokią atsakomybę jie prisiima pradėdami kurti projektą. Pradžioje mokiniai pasiskirsto į komandas, diskutuoja, kelia klausimus ir susipažįsta su gairėmis. Jie išplečia ir patikslina savo kuriamo projekto kontekstą, atkreipdami dėmesį į tai, ką ir kam jie kuria, į pagrindinius iššūkius ir galimus rezultatus. Mokiniai fiksuoja ir rašo savo refleksijas, kuria interneto dienoraštį, kuriame dokumentuoja projekto kūrimo eigą, pateikia įrašus. Darbo klasėje trukmė – 1 pamoka.

Projekto kūrimo rezultatai • 1-osios projekto kūrimo gairės: atsižvelgiant į kontekstą, tobulinamos kūrimo gairės • 1-asis refleksijos įrašas: įrašomi numatomi iššūkiai • interneto dienoraščio sukūrimas • interneto dienoraščio įrašai: projekto kūrėjų komandų sudarymas, projekto kūrimo gairės ir

procesas. Idėjos technologijų panaudojimui • Komandų formavimas: formuodami komandas galite pasinaudoti „TeamUp“ įrankiu, kad jos

būtų lygiavertės. • Projekto kūrimo gairės: kiekvienos komandos projekto kūrimo gairės (ką ir kada jie darys) turi

būti pateiktos vizualiai, naudojant lipnius lapelius ar atitinkamus skaitmeninius įrankius. • Komandos rezultatų pateikimas: jūsų mokiniai turėtų pasinaudoti savo sukurtais interneto

dienoraščiais arba kiekvienas mokinys gali susikurti naują individualų dienoraštį. Mokykla turėtų suteikti prieigą prie viešų interneto dienoraščių, tačiau jei tokios galimybės nėra, galite pasinaudoti tokiomis programomis kaip „Blogger“ ar „Wordpress“.

• Bendri mokinių interneto dienoraščiai: pasinaudokite tokiomis programomis kaip „Google Reader“, „Edufeedr“ ar „Netvibes“, kad surinktumėte studentų RSS (XML failų formatų šeima interneto duomenims iš naujienų tinklų rinkti) ir galėtumėte lengvai matyti mokinių įrašus iškart, kai tik komanda juos atnaujina.

 

4  

 

• Remiamasi technologinėmis priemonėmis Google Sites1, Blogger2, Corkboard.me3. Jūs galite tikėtis... • Kad jūsų vaidmuo pasikeis iš dėstytojo į patarėjo ar vadovo. • Motyvuoti mokinius, leidžiant jiems patiems formuoti savo užduotis.

Jūsų mokiniai išmoks.. • Rimtai įsipareigoti atlikti projektą. • Aiškintis dėl tikslų ir vertinimo kriterijų. • Diskutuoti dėl jiems pateiktų užduočių ir siūlyti, kaip jas būtų galima patobulinti. • Įveikti realaus pasaulio projekto kūrimo iššūkius (angl. Real World Design Challenges).

1. Pasiruošimas • Paruoškite projekto kūrimo gaires: 1) pasirinkite vieno projekto kūrimo gaires (pateiktos

mokymosi scenarijų „Mokyklos erdvių tobulinimas“ arba „Matematikos mokymosi žaidimo kūrimas“ dalyse pasviruoju šriftu) ir 2) pritaikykite jas Bendrųjų programų (angl. Curriculum) reikalavimams ir savo dalyko tvarkaraščiui.

• Susipažinkite su visomis mokymosi veiklomis, kad galėtumėte pristatyti savo mokiniams. • Pateikite konkrečius pavyzdžius, kurie paaiškintų, kodėl vykdant projektą svarbu numatyti

realius rezultatus ir kodėl reikėtų žiūrėti į šią veiklą labai atsakingai. • Paruoškite vertinimo kriterijų sąrašą, kuris atspindėtų ir ugdymo planų reikalavimus.

2. Pristatymas • Pristatykite projekto kūrimo idėją, savo pavyzdžių sąrašą ir kūrimo gaires. Pateikite mokiniams

projekto kūrimo gaires.                                                                                                                          1  „Google  Sites“  –  svetainių  kūrimo  įrankis  internete.  Norint  susikurti  svetainę,  reikia  turėti  „Google“  paskyrą.  Kiti  asmenys,  kuriems  galite  leisti  peržiūrėti  ir  redaguoti  svetainę,  „Google“  paskyros  gali  ir  neturėti.  Šiame  įrankyje  pirmenybė  teikiama  ne  įmantriam  dizainui,  bet  paprastam  naudojimui  ir  bendravimui.    Tai  yra  „Google“  produktas,  pasižymintis  nepriekaištinga  sąveika  su  kitais  „Google“  produktais,  pavyzdžiui  „Google  Docs“,  „Google  Maps“  ir  „YouTube“  –  telieka  pasirinkti  komandą  „Insert“  (įterpti)  ir  pasirinkti  paslaugą,  kurią  norite  įkelti  į  interneto  svetainę.  „Google  Sites“  įrankį  galima  naudoti  įvairiais  tikslais,  pavyzdžiui,  susikurti  klasės   interneto  svetainę   ir   joje  surinkti   įvairius  projektų  produktus,  kuriuos  galės  peržiūrėti  bendramoksliai,  arba  projekto  interneto  svetainę,  kurioje  grupė  galės  susisteminti  savo  apmąstymus.  Koncepcijos  galimos  visokios  –  nuo  asmeninės  darbo  erdvės  iki  visiems  pasiekiamos  svetainės,  kurioje  bus  demonstruojami  sukurti  kūriniai.  2   „Blogger“   –   „Google“   tinklaraščių   tarnyba.   Norint   susikurti   tinklaraštį,   pirma   reikia   turėti   „Google“   paskyrą.     Galima  padaryti   taip,   kad   „Google“   paskyros   neturintys   asmenys   galėtų   peržiūrėti,   komentuoti   ar   rašyti   viešus   pranešimus.  „Blogger“   tarnyba  suteikia  galimybę  susikurti   interneto  svetainę,  kurioje  galima  reguliariai   skelbti   tekstus,  nuotraukas  ar  vaizdo   įrašus.   Naujausi   pranešimai   visada   rodomi   tinklalapio   viršuje.   Tai   leidžia   patogiai   išdėstyti   informaciją   ekrane   ir  išskleisti  pasirinktų  bendramokslių  ar  platesnės  auditorijos  komentarus.  3   „Corkboard.me“   –   tai   paprasta   skelbimų   lenta   internete,   prie   kurios   net   nebūtina   prisiregistruoti.   Kiekviena   lenta   turi  savo  unikalų  interneto  adresą  (URL).  Tokiu  URL  adresu  galite  dalintis  su  kitais,  kad  jie  papildytų  lentą  naujomis  žinutėmis.  Visi   pakeitimai  matomi   iš   karto.   Šis   įrankis   yra   nemokamas,   tačiau   norint   pasinaudoti   pažangesnėmis   funkcijomis   (pvz.,  įkelti  nuotraukas)  reikės  sumokėti.      

 

5  

 

• Pristatykite veiklas kaip 1–2 pamokų trukmės „projekto kūrybines dirbtuves“ ir pateikite mokiniams proceso vizualizaciją (pavyzdį png formatu galite rasti http://itec.aalto.fi/wp-content/uploads/2012/04/pre-pilot-3-LAs.png) ir mokiniams sudarytą tvarkaraštį.

• Kartu su mokiniais peržvelkite vertinimo kriterijus. Įsitikinkite, kad jie suprato, kad jų užrašai ir galutinis projektas turės aiškiai atspindėti atitiktį reikalavimams. Pateikite mokiniams vertinimo kriterijų sąrašą.

• Suformuokite mokinių komandas. Galite paprašyti mokinių, kad jie kiekvienam komandos nariui priskirtų kokį nors vaidmenį.

• Padrąsinkite mokinius diskutuoti apie projekto kūrimo gaires. Paprašykite mokinių, kad atsakytų į tokius klausimus: A) Kam skirtas projektas? B) Kaip būtų galima daugiau apie juos sužinoti (vieta, laikas ir „konteksto tiriamosios“ veiklos būdas)? C) Su kokiais iššūkiais susidursite? d) Kaip spręsite iškilusius iššūkius? E) Kiekvienas mokinys turi būti įtrauktas į visus veiklos etapus, tačiau ar jie žino, už kurią veiklą kuris atsakingas?

• Suteikite mokiniams pakankamai informacijos pradžioje, kad jie galėtų priimti sprendimus, ką jie nori daryti kurdami projektą. Prieš pradėdami kursą jūs galite duoti savo mokiniams šią medžiagą susipažinti, kaip namų darbus.

3. Veikla Žali simboliai reiškia „Darbas namuose“ (▲) ir „Darbas klasėje“ (▄). Jie yra rekomenduojami, bet tik

nuo mokytojų priklauso, kaip jie nuspręs organizuoti mokinių darbą. ! Komandose mokiniai aptaria projekto kūrimo eigą, įsivaizduoja, ką jie kurs, ir tobulina kūrimo

planą. ! Mokiniai fiksuoja ir užrašo savo refleksiją (žr. refleksijos įrašymo užduotį). ! ▲ Naudodamasi interneto dienoraščių kūrimo programa kiekviena komanda susikuria projekto

interneto dienoraštį ir pateikia dienoraščio URL adresą mokytojui. ▲ Apie dienoraštį: mokiniai apibūdina savo komandą, aprašo kiekvieno mokinio vaidmenį projekte.

Taip pat jie gali pridėti savo nuotraukų, komandinę nuotrauką ir kontaktinę informaciją. Interneto dienoraštis gali būti pavadintas, pvz. „Projekto kūrėjų komanda“. ▲ Projekto kūrimo gairės interneto dienoraštyje: mokiniai pateikia įrašą apie pirmąsias projekto

kūrimo gaires pavadinimu „Projekto kūrimo gairės“. ▲ Projekto kūrimo eigos įrašai interneto dienoraštyje: mokiniai pateikia savo pamąstymus, užrašo,

ką jie jau padarė, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokius iššūkius numato ateityje. Įrašui apibūdinti naudokite etiketę (tag‘ą) „Projekto kūrimo eiga“. ▲ Po šių namų darbų kiekviena komanda turi turėti savo puslapio apimties interneto dienoraštį su

dviem įrašais. ▲ Mokinių pateiktus interneto dienoraščių adresus įrašykite savo naudojamoje virtualioje aplinkoje,

pvz., „iTEC“ projekto trečio etapo dienoraščiai (http://bit.ly/itec-c3-blogs) buvo įkelti į „iTEC“ interneto tinklalapį (http://itec.eun.org/).

Pirmas patarimas. Pradedant planuoti projektą net profesionaliems kūrėjams iškyla daug neaiškumų. Nebūtina iškart turėti atsakymus į visus klausimus. Atsakymai paaiškės dirbant. Tuo projektų kūrimas ir žavus.

 

6  

 

Antras patarimas. Įgykite daugiau pedagoginės patirties. Nuo jūsų priklauso, ar išstumti mokinius už komforto zonos ribos, kai pastebėsite, kad jie pasirinko per lengvą temą, kuriai tirti nereikalingos pastangos įveikti iššūkius.

Trečias patarimas. Mažesnės komandos dažnai pasiekia geresnių mokymosi rezultatų. Pasistenkite komandas sudaryti iš ne daugiau nei 4–5 žmonių.

 

7  

 

KONTEKSTO TYRINĖJIMAS – PALYGINIMAS

Dalį medžiagos apie šią veiklą galite rasti http://itec.aalto.fi/package/benchmark-and-design/. Remdamiesi pačių parengtomis projekto kūrimo gairėmis, mokiniai nusprendžia, kokiais jau

egzistuojančių darbų pavyzdžiais pasinaudoti. Jų pasirinkimas priklauso nuo to, kam jie skiria savo projektą, ką jie kuria ir kokius pagrindinius iššūkius yra pasiryžę įveikti. Mokinių komandos pasirenka 10 darbų pavyzdžių, atitinkančių jų sumanytą projektą. Jie tarpusavyje pasidalija surinkta vaizdo ir garso medžiaga ir išanalizuoja panašumus ir skirtumus tarp surinktų darbų pavyzdžių. Remdamiesi surinkta medžiaga ir jos analize, mokiniai tobulina savo projekto kūrimo gaires, ypač atsižvelgdami į projekto kūrimo iššūkius ir rezultatus. Tuomet jie užfiksuoja savo refleksiją ir atnaujina interneto dienoraštį. Darbo trukmė klasėje: 1–3 pamokos.

TERMINOLOGIJA. Tyrinėjant kontekstą renkama informacija. Palyginimas – vienas iš būdų. Mūsų projekto veiklose „kontekstas“ reiškia aplinkybes, kurioms mokiniai norėtų kurti, ar erdvę, kurioje jie kuria projektus. Taigi, mokiniai atlieka palyginimą, kad galėtų surinkti informaciją apie tam tikrą situaciją ir faktorius, turinčius įtakos projekto kūrimui, kurių žinojimas padėtų pagerinti kuriamą produktą.

Projekto kūrimo rezultatai • Kitų kūrėjų egzistuojančių darbų sąrašas palyginimui. • Antrosios projekto kūrimo gairės: patobulintos gairės, ypač – iššūkiai ir idėjos. • Antrasis refleksijos įrašas: mokiniai užfiksuoja iššūkius, su kuriais susidūrė ir kuriuos numato

ateityje. • Interneto dienoraščio įrašai „Projekto kūrimo gairės“, „Projekto kūrimo eiga“ ir „Projekto kūrimo

rezultatai“. Idėjos technologijų panaudojimui • Surinkite socialinio žymėjimo paslaugų nuorodas, tokias kaip „Diigo“ ar „Delicious Pinterest“. • Fotografuokite ar darykite vaizdo įrašus apie projektus, kuriuos lyginate, ir pasidalykite surinkta

medžiaga atitinkamose talpyklose (pvz., „DropBox“, „Flickr“ ar „Pinterest“). • Rekomenduojama technologinė priemonė – http://www.dropbox.com/. Jūs galite tikėtis... • Sužinoti apie šimtus įdomių projektų, sukurtų visame pasaulyje. Jūsų mokiniai išmoks... • Surasti informaciją apie įvairių sričių projektus ir ją įvertinti. • Įsijausti į kitus žmones. • Bendradarbiauti interneto erdvėje. • Atpažinti projekto kūrimo iššūkius realybėje. • Kelti klausimus dėl pateikiamų užduočių ir siūlyti, kaip jas būtų galima patobulinti.

 

8  

 

1. Pasiruošimas • Peržvelkite kiekvienos mokinių komandos interneto dienoraščio įrašus, atkreipdami dėmesį į

projekto kūrimo gaires. • Padėkite tiems, kurie dar neatnaujino savo interneto dienoraščių ir projekto kūrimo gairių. • Išklausykite kiekvienos komandos refleksijos įrašus. Išrinkite kiekvienai komandai tinkančius interneto tinklalapius. „iTEC“ komandos sukauptų

įkvepiančių pavyzdžių tinklalapių adresus galima rasti „Diigo group“ svetainėje Design Inspiration for School.

2. Pristatymas • Surenkite mokiniams kūrybines dirbtuves ir paaiškinkite, kad jų užduotis – surasti ir išanalizuoti

10 skirtingų projektų pavyzdžių. Mokiniai taip pat turės paaiškinti, kaip jie siejasi su jų projektu. • Įsitikinkite, kad kiekvienas komandos narys žino, kokių projektų pavyzdžių ieškoti. 3. Veikla Žali simboliai reiškia „darbas namuose“ (▲) ir „darbas klasėje“ (!). Tai yra rekomendacijos, bet

nuo mokytojo priklauso, kaip jis nuspręs organizuoti mokinių darbą. ▲! Komandos ieško projektų, su kuriais lygins savo projektą, ir juos aptaria. Priminkite

mokiniams, kad kontroliuotų savo laiką. ▲ ! Komandos išsirenka 10 palyginimui tinkančių projektų. ! Komandos analizuoja pasirinktus pavyzdžius, išvardija panašumus ir skirtumus, identifikuoja

projektų kūrimo iššūkius ir idėjas. ! Komandos aptaria šiuos klausimus: ar pavyko dirbtuvės? Kokią įdomią informaciją pavyko

surasti? Ar projekto kūrimo gairės vis dar tinkamos ar jas reikėtų pakoreguoti? Ką būtent reikėtų pakoreguoti?

! Komandos paruošia savo antrąsias projekto gaires ir įrašo antrąją refleksiją. ▲ Projekto kūrimo gairių įrašas interneto dienoraštyje: komandos įkelia savo antrąsias projekto

kūrimo gaires į savo interneto dienoraščius. Įrašą pavadina „Projekto kūrimo gairės“. ▲ Projekto kūrimo eigos įrašas interneto dienoraštyje: komandos pasinaudoja savo pamąstymų

įrašu ir parašo, ką jie atliko, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokius iššūkius numato ateityje. Savo įrašui priskiria pavadinimą „Projekto kūrimo eiga“. ▲ Projektų kūrimo rezultatų įrašas interneto dienoraštyje: mokiniai prideda 10-ies pasirinktų

projektų aprašymus ir analizes. Mokiniai apibūdina lyginamųjų projektų panašumus ir skirtumus ir paaiškina, kaip šie projektai susiję su jų projektu. Taip pat mokiniai gali įkelti ir projekto idėjų brėžinius. Savo įrašą jie pavadina „Projekto kūrimo rezultatai“.

Pirmas patarimas. Lėtas interneto ryšys? Pabandykite sudaryti tvarkaraštį komandų naudojimuisi

internetu, taip išvengsite interneto ryšio perkrovimo. Antras patarimas. Visos mokymosi programos baigiasi sukūrus projektą. Kai kurie mokiniai gali

nustebti suvokę lyginamųjų projektų gausą ir kokybę, todėl jiems gali pasirodyti, kad produktyviai dirbti sunku. Jei pastebite tokias situacijas, nutraukite lyginamąją veiklą.

 

9  

 

KONTEKSTO TYRINĖJIMAS – STEBĖJIMAS Dalį medžiagos apie šią veiklą galite rasti  http://itec.aalto.fi/package/observe-­‐and-­‐design/.    

Remdamiesi pačių sukurtomis projekto kūrimo gairėmis, mokiniai išsiaiškina, ką reikia stebėti, kas paveiktų jų projekto kūrimo rezultatus – pavyzdžiui, stebėti tam tikrų žmonių ar gyvūnų aplinką. Jų pasirinkimas priklauso nuo to, kam jie skiria savo projektą, ką jie kuria ir su kokiais pagrindiniais iššūkiais yra pasiryžę susidurti. Mokinių komandos atlieka savo suplanuotus stebėjimus, naudodamiesi skaitmeniniais fotoaparatais, užrašų knygelėmis ir mikrofonais, kad galėtų užfiksuoti, ką mato. Jie tarpusavyje pasidalija surinkta medžiaga ir ją išanalizuoja. Remdamiesi surinkta medžiaga ir jos analize, mokiniai tobulina savo projekto kūrimo gaires atsižvelgdami į projekto kūrimo iššūkius ir rezultatus. Tuomet jie užfiksuoja savo refleksiją ir atnaujina savo interneto dienoraštį. Darbo trukmė klasėje: 1–3 pamokos.

TERMINOLOGIJA. Konteksto tyrinėjimas – tai veikla, per kurią renkama informacija. Stebėjimas yra nurodomas kaip būdas. Mūsų projekto kūrimo veiklose žodis „kontekstas“ reiškia aplinkybes, kurioms mokiniai norėtų kurti, ar erdvę, kurioje jie kuria projektus. Taigi, mokiniai atlieka stebėtojų funkcijas, kad galėtų surinkti informaciją apie tam tikrą situaciją ir veiksnius, kurie turi įtakos projektui ir kurių žinojimas padėtų pagerinti kuriamą projektą.

Projekto kūrimo rezultatai • Stebėjimo užrašai ir surinkta medžiaga. • Antrosios projekto kūrimo gairės: patobulintas projekto kūrimo planas, atkreipiant dėmesį į

iššūkius ir naujas idėjas. • Antrasis refleksijos įrašas: mokiniai užfiksuoja iššūkius, su kuriais susidūrė ir kuriuos numato

ateityje. • Interneto dienoraščio įrašai: projekto kūrimo gairės, projekto kūrimo eiga ir projekto kūrimo

rezultatai. Idėjos technologijų panaudojimui • Užfiksuokite stebėjimus popieriuje, išmaniaisiais telefonais (tokiomis telefonų programomis

kaip „AudioBoo“, „Bambuser“, „Qik“, „Rehearsal Assistant“, „Instagram“ ir t. t.) ir kitomis tinkamomis priemonėmis.

• Surinktus užrašus ir informaciją įkelkite kur nors, kur ja būtų galima pasidalyti. Galite pasinaudoti tokiomis programomis kaip, pvz., „DropBox“, „Google Docs“, „Flickr“, tinklalapiais, kuriuose galima dalintis videofilmukais ir kurie yra pritaikyti išmaniųjų telefonų programoms.

• Rekomenduojama technologinė priemonė – http://www.dropbox.com/. Jūs galite tikėtis... • Nukreipdami mokinius stebėti aplinką tai pateikti kaip grupių namų darbų užduotį. Mokiniai mokysis • Stebėti ir užfiksuoti natūralius reiškinius ir (ar) žmones.

 

10  

 

• Suprasti kitus žmones. • Bendradarbiauti interneto erdvėje. • Atpažinti realių objektų kūrimo iššūkius. • Kelti klausimus dėl jiems paskirtų užduočių ir siūlyti, kaip jas būtų galima patobulinti. 4. Pasiruošimas • Peržvelkite kiekvienos mokinių komandos interneto įrašus, ypatingai atkreipkite dėmesį į jų

projektų gaires. • Padėkite komandoms, kurioms dar nepavyko atnaujinti jų interneto dienoraščių ir projekto

kūrimo gairių. • Pasiklausykite kiekvienos komandos refleksijos įrašus. • Parinkite kiekvienai komandai tinkamą vietą ir aplinką, kad padėtumėte, jei to reikia. 5. Pristatymas • Pristatykite mokiniams veiklas. • Įspėkite juos, kad būtų atidūs stebėdami identifikuotus žmones, veiklas ir aplinkas. • Įsitikinkite, kad kiekviena komanda turi veiklai reikalingas priemones (skaitmeninius

fotoaparatus, užrašų knygeles, mikrofonus ir kt.). • Įsitikinkite, kad kiekviena komanda pasirinko žmones, vietas ir (ar) veiklas, kurias stebės. 6. Veikla Žali simboliai reiškia „Darbas namuose“ (▲) ir „Darbas klasėje“ (!). Tai yra rekomendacijos, bet tik

nuo mokytojų priklauso, kaip jie nuspręs organizuoti mokinių darbą. ▲ ! Komandos išeina atlikti stebėjimų kartu arba atskirai. ! Komandos rūšiuoja ir grupuoja surinktą medžiagą ir užrašus, diskutuoja apie juos. ! Komandos analizuoja savo užrašus ir fiksuoja projekto kūrimo iššūkius ir naujas idėjas. ! Komandos aptaria šiuos klausimus: 1) kaip pavyko veikla? Kokią įdomią informaciją pavyko

surinkti? Ar vis dar tinka anksčiau paruoštos projekto kūrimo gairės ar jas reikia pakoreguoti? Ką reikėtų pakeisti projekto kūrimo gairėse?

! Mokiniai užrašo antrąsias projekto kūrimo gaires ir užfiksuoja savo pamąstymus. ▲Mokiniai surenka daugiau informacijos pasirinkta tema (iš knygų, interneto ir t. t.) ir įkelia ją į

tinklalapį, kuriame dalijasi informacija su kitais. ▲Mokiniai pasinaudoja savo refleksijos įrašais ir pateikia interneto dienoraštyje informaciją apie

projekto kūrimo eigą: ką jie atliko, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokius iššūkius numato ateityje. Savo įrašui jie priskiria etiketę „Projekto kūrimo eiga“. ▲Projekto kūrimo rezultatų įrašas interneto dienoraštyje: mokiniai įkelia savo padarytas nuotraukas

ir kitą medžiagą į interneto dienoraštį ir apibūdina, ką šie pastebėjimai reiškia ir kokią įtaką turi jų projektui. Taip pat mokiniai gali įkelti ir projektų idėjų brėžinius. Savo įrašui jie priskiria etiketę „Projekto kūrimo rezultatai“.

 

11  

 

PATARIMAS – mokytojai, išbandę šią veiklą, teigė, kad ji suteikė puikią galimybę kartu su mokiniais pamąstyti apie technologijų naudojimo mokykloje privalumus ir trūkumus. Išbandykite tai kartu su savo mokiniais.

 

12  

 

PROJEKTO PRODUKTO KŪRIMAS Dalį medžiagos apie šią veiklą galite rasti http://itec.aalto.fi/package/observe-and-design/,

http://itec.aalto.fi.package/benchmark-and-design/. Remdamiesi savo antrosiomis projekto kūrimo gairėmis ir pirminėmis projekto idėjomis, mokiniai

sukuria pirmąjį projekto prototipą. Mokiniai diskutuoja apie prototipą ir tobulina savo projekto kūrimo gaires, ypatingai atkreipdami dėmesį į projekto kūrimo rezultatus ir kaip šie rezultatai paveikė apibrėžtus projekto kūrimo iššūkius. Tuomet mokiniai įrašo savo pamąstymus ir atnaujina savo interneto dienoraščius. Darbo klasėje trukmė: 1–2 pamokos.

Projekto rezultatai • Projekto prototipas. • Trečiosios projekto kūrimo gairės: patobulintos projekto kūrimo gairės, ypač idėjų atžvilgiu. • Trečiasis refleksijos įrašas: užfiksuojami iššūkiai, su kuriais mokiniai susidūrė ir kokius numato

ateityje. • Interneto dienoraščio įrašai: „Projekto kūrimo gairės“, „Projekto kūrimo eiga“ ir „Projekto kūrimo

rezultatai“. Idėjos technologijų panaudojimui • Kuriant projektą galima pasinaudoti popieriniu prototipu arba atitinkamomis skaitmeninėmis

priemonėmis, kurios leistų mokiniams kurti bendradarbiaujant. • Remiamasi šiomis technologijomis – „Prezi“, „SketchUp“. Jūs galite tikėtis... • Įdomių mokinių idėjų. • Pamatyti, kaip kūrybingai gali būti panaudojamos skaitmeninės technologijos. • Paskatinti mokinius išmokti naujų įgūdžių ir žinių. Jūsų mokiniai išmoks... • Perkelti savo idėjas į konkrečius prototipus. • Surasti kūrybingų būdų, kaip spręsti problemas.

1. Pasiruošimas • Peržiūrėkite kiekvienos mokinių komandos interneto dienoraščius, atkreipdami dėmesį į

projekto kūrimo gaires ir rezultatus. • Padėkite tiems, kurie dar neatnaujino savo interneto dienoraščių. • Išklausykite kiekvienos komandos pamąstymų įrašus. • Paruoškite medžiagą, programinę įrangą ir technologijas, kad komandos galėtų kurti savo

projektus remdamosi ankstesnėmis projekto kūrimo idėjomis.

 

13  

 

2. Pristatymas • Pristatykite mokiniams veiklas. • Priminkite jiems, kad jų projektai turėtų spręsti jų nustatytus iššūkius. 3. Veikla Žali simboliai reiškia „Darbas namuose“ (▲) ir „Darbas klasėje“ (!). Tai yra tik rekomendacijos ir

tik nuo mokytojų priklauso, kaip jie nuspręs organizuoti mokinių darbą. ! ▲Komandos dirba su savo projektais. ! Komandos parengia prototipus klasėje ir aptaria juos su kitomis komandomis. ! Komandos ištobulina savo projektų kūrimo gaires, jų trečiąsias versijas, ir įrašo savo trečiuosius

pamąstymus. ▲ Interneto dienoraštyje mokiniai prideda įrašą „Projekto kūrimo gairės 3“. Įrašui priskiriama

antraštė „Projekto kūrimo gairės“. ▲ Įrašas interneto dienoraštyje apie projekto kūrimo eigą: mokiniai pasinaudoja savo refleksijos

įrašais ir užrašo, ką jie atliko, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokius iššūkius numato ateityje. Savo įrašui jie priskiria antraštę „Projekto kūrimo eiga“. ▲ Įrašas interneto dienoraštyje apie projekto rezultatus: mokiniai įkelia savo pirmojo prototipo

dokumentus į interneto dienoraštį. Tarp kitų dokumentų gali būti naudojami brėžiniai, videoįrašai, skaitmeninės fotografijos ir, žinoma, aprašymai. Savo įrašui mokiniai priskiria pavadinimą „Projekto kūrimo rezultatai“.

Pirmas patarimas: labai rekomenduojamos užduotys, kurios stiprina bendradarbiavimą ir tarpusavio pagalbą siekiant bendro tikslo. Galima žaisti, pavyzdžiui, dėlionę ar tiesiog kartu su komandos nariais išeiti suvalgyti ledų ir t. t.

Antras patarimas: Nuolat renkite darbų aptarimo sesijas. Taip galėsite padėti mokiniams atsisakyti pradinių, galbūt nelabai gerų idėjų ir ugdyti jausmą, kad jie yra projekto kūrėjai.

 

14  

 

BENDRADARBIAVIMAS KŪRYBINĖSE DIRBTUVĖSE Dalį medžiagos apie šią veiklą galite rasti http://itec.aalto.fi/package/observe-and-design/,

http://itec.aalto.fi/package/benchmark-and-design/. Mokinių komanda susitinka su 3–4 žmonėmis, kurie, jų manymu, yra potencialūs jų projekto

naudotojai, ir kartu surengia projekto kūrimo dirbtuves. Mokiniai panaudoja savo sukurtą prototipą ir trečiąsias projekto kūrimo gaires, kad aiškiai išdėstytų savo idėjas apie projektą grupei žmonių, kuriems kuria projektą. Į pateikiamą medžiagą taip pat gali įeiti ne tik prototipas, bet ir brėžiniai, modeliai, užrašai ant lapelių, kuriais naudodamiesi dalyviai galėtų prisidėti ir pakoreguoti prototipą. Po dirbtuvių mokiniai analizuoja dalyvių komentarus ir nusprendžia, į kuriuos iš jų reikėtų atsižvelgti koreguojant jų projektą. Tuomet jie patobulina savo projekto kūrimo gaires, ypač atsižvelgdami į projekto kūrimo iššūkius, kontekstą ir rezultatų pridedamąją vertę, įrašo savo pamąstymus ir įkelia informaciją į interneto dienoraščius.

Darbo trukmė klasėje: 1–2 pamokos. Projekto kūrimo rezultatai • Komentarai apie projekto prototipą. • Ketvirtosios projekto kūrimo gairės: patobulintos projekto kūrimo gairės ir visi jo komponentai. • Ketvirtasis refleksijos įrašas: mokiniai užfiksuoja iššūkius, su kuriais susidūrė ir kuriuos numato

ateityje. • Įrašai interneto dienoraštyje apie projekto kūrimo gaires, projekto kūrimo eigą ir projekto

rezultatus. Idėjos technologijų panaudojimui • Dirbtuves geriausiai rengti dirbant kartu, akis į akį, tačiau užrašais ir įrašais reikia pasidalyti

komandos naudojamoje interneto talpykloje (pvz., „DropBox“, „Google Docs“ ar pan.). • Rekomenduojama technologinė priemonė

„Corkboard.me“ (http://itec.aalto.fi/technology/1465/). Jūs galite tikėtis... • Palengvinti dirbtuvių procesą, kai už jį atsako mokiniai. • Geriau pažinti savo mokinius. Jūsų mokiniai išmoks... • Suprasti kitus ir dirbti komandoje su skirtingais žmonėmis. • Pristatyti savo idėjas aiškiai ir suprantamai. • Tinkamai priimti kritiką ir keisti savo nuomonę. • Atlikti popierinius prototipus.

 

15  

 

1. Pasiruošimas • Peržvelkite kiekvienos komandos sukurtus interneto dienoraščius, ypač atkreipkite dėmesį į jų

projektų kūrimo gaires ir rezultatus. • Padėkite tiems mokiniams, kurie dar neatnaujino savo interneto dienoraščių. • Perklausykite kiekvienos komandos refleksijos įrašus. • Išrinkite žmones, su kuriais būtų galima surengti dirbtuves, ir, jei reikia, padėkite savo

mokiniams jas surengti. 2. Pristatymas • Pristatykite veiklas, kurios galėtų palengvinti mokinių dirbtuves. • Įsitikinkite, kad kiekviena komanda turi dirbtuvėms surengti reikalingas priemones

(skaitmeninius fotoaparatus, nešiojamus kompiuterius, mikrofonus, lipnius lapelius ir rašomąsias priemones) ir savo prototipus (ar jų atvaizdus).

• Įsitikinkite, kad kiekviena mokinių komanda į savo dirbtuves pasikvietė 3–4 žmones ir numatė vietą, kurioje dirbtuvės bus surengtos. Labai svarbu kruopščiai ir taikliai pasirinkti dirbtuvių dalyvius ir tiksliai žinoti, kuo kiekvienas dalyvis galėtų prisidėti prie projekto kūrimo.

• Patarkite mokiniams, kaip pasiruošti susitikimui su dirbtuvių dalyviais. Kaip pavyzdį savo mokiniams galite pateikti „iTEC“ projekto dirbtuvių instrukciją http://itec.aalto.fi/participatory-design/workshop-guidelines/, kad jie pamatytų, kaip ši veikla vykdoma didelio masto europiniuose projektuose.

3. Veikla Žali simboliai reiškia „Darbas namuose“ (▲) ir „Darbas klasėje“ (!). Tai yra tik rekomendacijos ir

tik nuo mokytojų priklauso, kaip jie nuspręs organizuoti mokinių darbą. ! ▲ Mokiniai pristato savo projekto kūrimo gaires ir prototipo modelį kitiems žmonėms ir paprašo

jų pateikti savo komentarus ir idėjas. Žmonės gali prisidėti ir koreguoti prototipus, kad galėtų tiksliau išreikšti savo idėjas. Mokiniai viską užrašo, fotografuoja, įrašo diskusiją.

! ▲ Komandos analizuoja savo užrašus ir žmonių pasiūlytus prototipų pakeitimus. Komandos išanalizuoja diskusiją ir nusprendžia, kaip reikėtų pakoreguoti projektą.

! Mokiniai aptaria trečiąsias projekto kūrimo gaires. Ar gairės vis dar turi tą pačią prasmę? Ką reikėtų apibrėžti konkrečiau?

! Mokiniai parengia ketvirtąsias projekto kūrimo gaires ir įrašo savo ketvirtąją refleksiją. ▲ Įrašas interneto dienoraštyje apie projekto kūrimo gaires: mokiniai įkelia jas į savo interneto

dienoraštį ir priskiria antraštę „Projekto kūrimo gairės“. ▲ Įrašas interneto dienoraštyje apie projekto kūrimo eigą: mokiniai panaudoja savo pamąstymų

įrašus, kad aprašytų, ką atliko, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokius iššūkius numato ateityje. Savo įrašui priskiria antraštę „Projekto kūrimo eiga“. ▲ Įrašas interneto dienoraštyje apie projekto kūrimo rezultatus: mokiniai įkelia dokumentus apie

pakeitimus prototipuose ir pasidalija savo įžvalgomis iš projekto kūrimo dirbtuvių susitikimo. Prie dokumentacijos failų reiktų prisegti brėžinius, videoįrašus ar skaitmenines fotografijas. Įrašui priskiriama antraštė „projekto kūrimo rezultatai“.

 

16  

 

GALUTINIO PRODUKTO PROJEKTAS Dalį medžiagos apie šią veiklą galite rasti http://itec.aalto.fi/package/observe-and-design/,

http://itec.aalto.fi/package/benchmark-and-design/. Remdamosi ketvirtosiomis projekto gairėmis ir projekto kūrimo dirbtuvių susitikimo analize, mokinių

komandos sukuria galutinį projekto prototipą. Komandos nariai išklauso visus savo pamąstymų įrašus dar kartą, kad galėtų prisiminti iššūkius, su kuriais teko susidurti kuriant projektą, ir atsižvelgti į strategijas, kuriomis jie naudojosi kovodami su tais iššūkiais. Mokiniai baigia sukelti visus dokumentus į interneto dienoraščius ir gali pristatyti savo galutinius darbus visai klasei. Darbo klasėje trukmė: 1–2 pamokos.

Projekto rezultatai • Galutinis projekto prototipas. • Baigta dokumentacija interneto dienoraščiuose, kuriuose taip pat yra visi įrašai – „Pristatymas“,

„Projekto kūrimo eiga“, „Projekto kūrimo gairės“, „Projekto kūrimo rezultatai“ ir „Projekto kūrėjų komanda“.

• Komanda viešai pristato savo projektą ir aiškiai išdėsto visą kūrimo eigą. Idėjos technologijų panaudojimui • Projekto kūrimas: naudojamos atitinkamos fizinės ar skaitmeninės kūrimo priemonės. • Galutinių rezultatų publikavimas: pasinaudojama komandos interneto dienoraščiu, tam tikrais

nuotraukų ar videomedžiagos dalijimosi tinklalapiais. • Remiamasi technologinėmis priemonėmis „Google Sites“, „Blogger“, „Prezi“, „SketchUp“,

„YouTube“. Jūs galite tikėtis… • Pamatyti visiškai skirtingus projektus, kurie buvo sukurti pateikus vienodas užduotis. • Išvysti savo mokinių sukurtų prototipų parodėlę. • Pamatyti, kaip mokiniai džiaugiasi sukurtais projektais. Jūsų mokiniai mokysis… • Paruošti popierinius prototipus. • Pasinaudoti skaitmeninėmis projektų kūrimo priemonėmis. • Kruopščiai atsirinkti projekto dirbtuvių dalyvius. • Patobulinti vertinimo įgūdžius. 1. Pasiruošimas • Peržvelkite kiekvienos komandos interneto dienoraščius, ypač atkreipkite dėmesį į projektų

kūrimo gaires ir rezultatus. • Padėkite tiems mokiniams, kurie dar neatnaujino savo interneto dienoraščių įrašų. • Perklausykite kiekvienos komandos refleksijos įrašus.

 

17  

 

2. Pristatymas • Pristatykite savo mokiniams dirbtuvių veiklą ir priminkite jiems, kad tai yra paskutinė veikla. • Priminkite savo mokiniams, kad jų projektai turėtų padėti identifikuoti projekto kūrimo iššūkius ir

kad reikia būtinai atsižvelgti į žmonių atsiliepimus. 3. Veikla Žali simboliai reiškia „Darbas namuose“ (▲) ir „Darbas klasėje“ (!). Tai yra tik rekomendacijos ir

tik nuo mokytojų priklauso, kaip jie nuspręs organizuoti mokinių darbą. ! ▲Mokinių komandos sukuria savo galutinius projektus. ! Mokinių komandos parengia prototipus ir klasėje juos pademonstruoja kitiems mokiniams. ! ▲Mokinių komandos dokumentuoja savo projektus juos fotografuodami ir darydami savo

projekto prezentacijos videoįrašus. ▲Komandos įkelia savo galutinių projektų prototipus į interneto dienoraštį ir aprašo juos. Be kitų

failų, taip pat reikėtų įkelti brėžinius, videoįrašus ar skaitmenines fotografijas. Įrašui suteikiama antraštė „Projekto kūrimo rezultatai“. ▲Įrašas interneto dienoraštyje apie projekto kūrimo eigą: mokiniai pasinaudoja visais savo

pamąstymų įrašais, kad galėtų išplėtoti ankstesnius įrašus apie projekto kūrimo eigą (pvz., galėtų juos pakomentuoti). Jie dar kartą peržvelgia įrašus ir iššūkius bei aprašo, kaip kovojo su kiekvienu iššūkiu, taip pat aptaria savo paminėtus numatomus iššūkius – „Ar jie tikrai iškilo?“, „Kaip juos įveikėme?“. Galiausiai mokiniai sukuria naują įrašą interneto dienoraštyje apie tai, ką jie darytų kitaip kurdami ateities projektus, ir savo įrašui priskiria antraštę „Projekto kūrimo eiga“. ▲Įžanginis puslapis: mokiniai sukuria įžanginį savo projekto puslapį, į kurį įtraukią trumpą savo

tikslų, kūrimo eigos ir rezultatų aprašymą. ▲Kiekvienas mokinys peržvelgia kitos komandos sukurtą interneto dienoraštį ir pateikia apgalvotą

konstruktyvią kritiką, įvertinimą. PATARIMAS. Atminkite, kad bandomosios veiklos skiriamos produkto kūrimui. Jei pastebite, kad

ilgos diskusijos neatneša norimų rezultatų – konkrečių sprendimų dėl projekto priėmimo, paprašykite mokinių, kad jie priimtų sprendimą per kokį nors konkretų laiko tarpą. Kartais nustačius tikslų terminą galima paspartinti idėjų kūrimą ir sprendimų priėmimą.

 

18  

 

REFLEKSIJA Dalį medžiagos apie šią veiklą galite rasti http://itec.aalto.fi/package/observe-and-design/,

http://itec.aalto.fi/package/benchmark-and-design. Mokiniai įrašo ir pasidalija periodiniais videoįrašais apie projekto kūrimo progresą, iššūkius, su

kuriais susidūrė, pokyčius, kurie buvo atlikti kuriant projektą, ir ateities planus. Mokiniai aprašo mokymosi strategijas ir jomis pasidalija su visa klase. Audio įrašai ir projekto gairės gali būti naudojami kaip medžiaga, skatinanti pamąstymus, ir gali būti pasirinkti kaip objektai, kuriuos reikėtų peržvelgti atidžiau. Darbo klasėje laikas – mažiausiai 15 minučių kiekvienai projekto daliai.

Idėjos technologijų panaudojimui • Norėdami įkelti minutės trukmės komandų refleksiją, galite pasinaudoti programa „TeamUp“

arba alternatyviomis programomis „VoiceThread“, „Audio Boo“, „Bambuser“. • Remiamasi technologinėmis priemonėmis „TeamUp“, „Google Sites“

http://itec.aalto.fi/technology/google-sites/), „Blogger“.

Jūs galite tikėtis... • Greitai ir patogiai padaryti išvadą apie komandų pažangą.

Jūsų mokiniai išmoks... • Greitai ruošti darbų santraukas būsimoms sesijoms. • Kritiškai pažvelgti į savo darbą, kritiškai vertinti kitų darbus ir lengvai priimti kritiką. • Giliau suprasti studijuojamą temą. • Apibendrinti, dalytis informacija ir sklandžiai planuoti savo darbą. • Kalbėti ir pristatyti. • Suprasti refleksijos svarbą projekto kūrimui ir mokymuisi.

1. Pasiruošimas Suorganizuokite ir parinkite refleksijos įgyvendinimo priemones.

2. Pristatymas • Paaiškinkite mokiniams, kad kiekviena mokymosi proceso dalis trunka 15 minučių, po kurių

mokiniai apibendrina savo darbą 60 sekundžių įraše. Paaiškinkite darbo refleksijos svarbą ir priežastis.

• Pabrėžkite, kad refleksija komandoms yra labai svarbi, kad ją reikės įkelti į savo interneto dienoraščius ir vėliau iš naujo perklausyti.

3. Veikla Komandos aptaria žemiau pateikus punktus ir įrašo: • Ką jie atliko? • Ką planuoja atlikti? • Su kokiais iššūkiais susidūrė?

 

19  

 

• Ar įveikė iššūkius, su kuriais susidūrė? Kaip? • Kokius iššūkius gali numatyti ateityje?

PATARIMAS – kad veikla vyktų sklandžiai, reikėtų vengti perdėtų mokymosi šuolių. Pasiruoškite galimam nusivylimui ar nepatogioms akimirkoms įrašinėjant pirmuosius pamąstymus. Būkite tikri: įrašius keletą kartų, jūsų pastangos atsipirks.

 

20  

 

SUSIJĘS MOKYMOSI SCENARIJUS. Mokyklos erdvių tobulinimas Šios mokomosios užduotys parengtos remiantis veikla Stebėjimas ir projektų kūrimas

(http://itec.aalto.fi/package/observe-and-design/). Kūrėjo moto: erdvinis projektas + žmonių supratimas. „Siekiu, kad mano klasės mokiniai susidomėtų erdvės projektavimo teorijomis ir sąvokomis bei

skirtinga žmonių motyvacija naudotis erdve. Savo mokiniams pristatau informaciją apie šį projektą, kurį suderinau su savo mokymo programos reikalavimais:

Projekto kūrimo gairės. Sukurkite adekvačią ateities mokyklos idėją. Aptarkite tikrą praktinę

patirtį. Raktažodžiai, galintys pasufleruoti idėjas: klasės, biblioteka, laikraštis ir naujienų kanalas, mokinių įmonės, tarpdalykiniai projektai: parduotuvės, paslaugos. Pagalvokite apie visus žmones, kurie galėtų naudotis jūsų projektu. Nuodugniai peržiūrėkite turinį, tikslus ir sunkumus, susijusius su projektu. Galėtumėte sukurti erdvės pritaikymo projektą, veiklos ar proceso sąvoką ir testą ir t. t. Galėtumėte apsvarstyti mokytojų, mokinių, tėvų, administracijos, darbdavių, senelių, buvusių auklėtinių ir pan. požiūrį.

Konteksto tyrinėjimas. Mokiniai atidžiai stebi veiklas mokykloje ir savo pastabas papildo

asmeninių patirčių refleksija. Jų surinktos medžiagos analizė turėtų apimti du sąrašus: kas mokykloje veikia tinkamai (tinkamos patirtys, galinčios suteikti naujų galimybių projektui) ir kas – ne (sunkumai, su kuriais mokiniai gali susidurti kurdami projektus). Pavyzdžiui, mokiniai surenka savo mokyklos erdvių nuotraukas. Tuomet jie analizuoja ir komentuoja visų galimybių ypatybes. Tada mokiniai suskirsto šiuos aspektus į projekto kūrimo problemas (į tai, kas neveikia, ir kodėl) ir projekto kūrimo galimybes (į tai, kas veikia, ir kodėl). Aš klausau jų apmąstymų ir perskaitau jų interneto dienoraščius, kad įsitikinčiau, jog nė vienas mokinys nenukrypo nuo programos reikalavimų. Jei bent vienas mokinys nukrypo nuo reikalavimų, pateikiu kelis pasiūlymus, kaip susikoncentruoti, pavyzdžiui, per pamokas ar dirbant su papildoma medžiaga.

Galima mokiniams duoti papildomą užduotį, kad jie iš skirtingų perspektyvų apsvarstytų projektus, susijusius su mokyklos pertvarkymu ir mokyklos funkcija visuomenėje, ir mokyklos veiklas. Tai gali būti neformali ir savanoriška užduotis.

Pavyzdiniai projektai: Design for Change (http://dfcworld.com/index.html), Project H-Design, http://www.projecthdesign.org/ (nesiekianti pelno organizacija, kuri užsiima ateities švietimu pasaulyje), Design Toolkit for Educators IDEO http://www.ideo.com/work/toolkit-for-educators, Computer Clubhouse http://www.computerclubhouse.org/, Brooklyn Un-school, Un-School movement http://en.wikipedia.org/wiki/Unschooling.

Produkto projekto kūrimas. Viena komanda nusprendžia pertvarkyti bibliotekos erdvę ir mokinių

bendravimo joje galimybes. Kita komanda svarsto apie mokyklos higieną, o dar kita planuoja, kaip skatinti fizines veiklas mokykloje. Komandos lygiagrečiai vizualizuoja savo projektus ir vertina bei koreguoja juos iš skirtingų pozicijų. Aptarimo metu kiekvienos komandos progresą pavaizduoju interaktyvioje lentoje.

 

21  

 

Bendradarbiavimas kūrybinėse dirbtuvėse. Komanda, nusprendusi pertvarkyti bibliotekos erdves ir mokinių bendravimo joje galimybes, nutarė pasikviesti kelis mokinius, kurie nėra dažni bibliotekos lankytojai, ir du mokyklos bibliotekininkus. Mokiniai jiems pristatė savo projektus, o dalyviai pakomentavo ir įvertino juos. Po susitikimo komanda energingai aptarė dalyvių pateiktą informaciją, svarstydami, kaip gautos idėjos galėtų būti apibendrintos ir atsispindėtų projekte. Komanda suvokė, kad egzistuoja skirtingos motyvacijos, į kurias projekte reikėtų atkreipti dėmesį ir kurios turi būti apsvarstytos, kad projektas būtų naudingas visiems žmonėms. Tai sudėtingas iššūkis, kuriam įveikti mokiniai kol kas dar neturi strategijos.

Galutinis projekto produkto kūrimas. Klausydami savo refleksijos garso įrašų, dar kartą

skaitydami projekto kūrimo interneto dienoraščio įrašus, mokiniai suvokia, kad projekto kūrimo etapai kartojasi. Jų strategija buvo požiūrių suderinimas ir produkto koregavimas, subalansuojant skirtingą motyvaciją ir požiūrius, kuriuos išreiškė komandos pakviesti bendradarbiauti būsimi projekto vartotojai. Komanda nusprendė projekto kūrimą tęsti toliau ir pristatė jį direktoriui, kuris svarsto, kaip būtų galima įgyvendinti mokinių projekto idėjas.“

SUSIJĘS MOKYMOSI SCENARIJUS. Matematikos mokymosi žaidimo kūrimas Šios mokymosi užduotys parengtos remiantis veikla Palyginimas ir projekto kūrimas

(http://itec.aalto.fi/package/benchmark-and-design/). Kūrėjo moto: žaidimo projektas + logika. „Aš siekiu, kad mokiniai suvoktų paprastas geometrijos sąvokas, kadangi daug sudėtingesnės

geometrijos supratimas ateityje remsis pagrindų suvokimu. Nors daugelis mokinių jau išmano paprasčiausią geometriją, jiems bus naudinga temą peržiūrėti iš naujo, o kai kuriems – dar nuodugniau išsinagrinėti pagrindines sąvokas. Todėl derindama pažangesnį loginį mokymąsi, kompiuterinio programavimo mokymąsi su mokinių įgūdžiais, motyvacija ir tikslų suvokimu, nusprendžiu mokiniams pateikti trumpą informaciją apie projektą (pateikta žemiau).

Projekto kūrimo gairės. Sukurkite žemesniųjų klasių mokiniams matematikos mokomąjį žaidimą

vienai paprasčiausios geometrijos sąvokai, pasinaudodami „SCRATCH“ programa. Pasistenkite, kad žaidimas būtų ir linksmas, ir lavinamasis. Apsvarstykite, kas žemesniųjų klasių mokiniams atrodytų didžiausias iššūkis, o kas juos labiausiai sudomintų. Jūsų žaidimas gali būti koncepcija ar pusiau funkcionuojantis prototipas.

Projekto kūrimo dirbtuvės. Mokiniai pasiskirsto į grupes ir pradeda diskutuoti apie savo asmeninę

patirtį mokantis paprasčiausios geometrijos: kas jiems buvo sunkiausia mokantis mano pateiktu būdu ir kokia buvo esminė patirtis, padariusi jiems poveikį. Nuostabu klausytis mokinių pokalbių – iš jų supratau, kad daugiausia mokinių geometrijos išmoko mokydamiesi kartu su draugais ir šeimos nariais. Semiuosi idėjų, kaip pagerinti savo mokymo metodus. Po pamokos kiekviena grupė turi parengusi puikų trumpą projektą ir užrašiusi savo pamąstymus apie tai, kas toliau planuojama padaryti ir kokie sunkumai numatomi. tai, kad numatomi sunkumai, parodo, kad bus sudėtinga žaidimą paversti

 

22  

 

linksma ir tuo pačiu – mokomąja veikla. Namuose mokiniai pradeda rašyti interneto dienoraščius, kuriuos vis papildo naujais įrašais.

Konteksto tyrinėjimas. Namuose mokiniai pradeda ieškoti internete mokomųjų žaidimų. Rastus

pavyzdžius jie fiksuoja savo interneto dienoraščiuose. Vieni grupės nariai stebi, kokius žaidimus sukūrė kiti mokiniai, naudodami programą „SCRATCH“, ar „GEOGEBRA“ ir kitus populiarius žaidimus. Kiti grupės nariai dar kartą peržiūri paprasčiausios geometrijos sąvokas, norėdami įsitikinti, kad grupė turi pakankamą bendrą supratimą. Pamokoje komandos aptaria savo surastus pavyzdžius. Jie lyginami ir analizuojami, diskutuojama apie jų privalumus ir trūkumus. Aptarus projektą, konkrečius sunkumus ir idėjas, jis tobulinamas ir dar sykį svarstomas. Namuose mokiniai atnaujina savo interneto dienoraščius.

Produkto projektas. Šioje pamokoje leidžiu mokiniams naršyti „SCRATCH“ programą ir pradėti

kurti savo žaidimų prototipus. Vieni prototipai yra piešiniai, primenantys stalo žaidimus, o kiti primena interaktyvių skaitmeninių žaidimų popierinius prototipus. Kai kurios komandos pradeda kurti savo žaidimus programinės įrangos pagalba.

Bendradarbiavimas kūrybinėse dirbtuvėse. Kadangi visos grupės kuria projektus žemesniųjų

klasių mokiniams, kurie turi matematikos pamokas tuo pat metu, kaip ir mano klasė, t. y. antradieniais, susitariu su kita matematikos mokytoja, kad ji leistų savo mokiniams išbandyti mano mokinių sukurtus projektus ir pateikti jiems pastabų. Grupės pristato savo sutrumpintus projektus ir jų prototipus žemesniųjų klasių mokiniams, kurie pradeda žaisti sąvokų žaidimą ir pasako, kas veikia, o kas – ne. Jaunesnieji mokiniai taip pat pasako, ką jiems iš tiesų patinka daryti, o kas visiškai nesusiję su mokymusi. Taip bendraudamos mokinių komandos geriau suvoks sunkumus, kylančius dėl sąvokų mokymo būdų, ir tai paskatins juos išsiaiškinti, kaip visa tai veikia geometrijoje. Mokinių komandos toliau tobulins savo projektus, ypač atkreipdamos dėmesį į tai, koks žaidimas padės vaikui, kuriam jis kuriamas. Mokiniai užsirašys savo mintis ir atnaujins savo interneto dienoraščius.

Galutinis produkto projektas. Aptarus paskutinę mokymosi veiklą mokiniai turi galutinius

programinio žaidimo prototipus ir baigtą projekto interneto dienoraštį. Minčių užrašai padeda jiems kuriant projekto ateities planų gaires ir padeda suprasti, ką kitą kartą jie darytų kitaip. Kai kurios grupės paprašo, kad aš pakviesčiau profesionalius žaidimų kūrėjus į mokyklą vesti paskaitų ir neformaliems klausimų–atsakymų užsiėmimams, o kitos norėtų apsilankyti žaidimus kuriančioje įmonėje. Dar viena grupė svarsto galimybę surengti žaidimų dieną mokykloje, kai mokiniai žaistų žaidimus ir išrinktų patį geriausią žaidimą. To siekdami mokiniai paprašo nusiųsti jų projekto kūrimo interneto dienoraščius mokyklos direktoriui.

 

23  

 

Ketvirto etapo mokymosi veiklos

ĮSIVAIZDUOK

Jūs pateikiate klasei trumpą užduotį, susijusią su mokymo programa ir supančia aplinka, bet kartu

suteikiančią erdvės interpretacijoms. Jūs įkvepiate moksleivius, motyvuodami juos kuo labiau stengtis ir užsimindami, kad jie yra užduoties kūrėjai ir yra laisvi dirbdami su ja. Jūs pristatote mokymosi veiklų procesą ir sudarytą grafiką bei tariatės su klase dėl vertinimo kriterijų. Moksleiviai susipažįsta su užduotimi, suformuoja komandas, diskutuoja, užduoda klausimus. Komandos patikslina užduotį, atsižvelgdamos į tai, kam ji skirta, kokie numatomi pirmieji su užduotimi susiję iššūkiai ar sunkumai ir galimi užduoties rezultatai. Internetiniame dienoraštyje moksleiviai įrašo savo apmąstymus ir dokumentuoja savo darbą. Skirtas laikas klasėje – viena pamoka (apytiksliai).

Technologinių galimybių panaudojimo idėjos: 1) refleksija; 2) komandų formavimas, bendras

tekstų rengimas, publikavimas; 3) tinklaraščių rašymas. Įrankiai: „TeamUp“, „ReFlex“, „Google Sites“, „Blogger“, „Corkboard.me“. Jūs siekiate... ● Motyvuoti moksleivius, leisdami jiems patiems suformuoti savo užduotį. ● Motyvuoti moksleivius, suteikdami jiems laisvės ir galimybių būti savo darbo kūrėjais. ● Naudoti naujus įrankius. Jūsų moksleiviai gali išmokti... ● Įsipareigoti prisiimant atsakomybę už užduotį. ● Tartis dėl tikslų ir vertinimo kriterijų. ● Kelti klausimus ir tobulinti duotas užduotis. 1. Pasiruoškite ir klausykite ● Paruoškite užduotį, pasirinkdami mokymosi scenarijų ir pritaikydami jį konkretiems mokymo

plano reikalavimams ir mokyklos tvarkaraščiui.

 

24  

 

● Suplanuokite mokymosi veiklas ir numatykite konkrečias užduoties vykdymo datas. Kai kurios veiklos pagal užduotį gali neplanuotai užtrukti, todėl kurso tvarkaraštyje numatykite papildomą pamoką. ● Rengdami užduotį turite galimybę praplėsti savo kompetenciją ir žinias, pavyzdžiui, ieškodami

konkrečių pavyzdžių, demonstruojančių, kodėl yra svarbu siekti prasmingų užduoties rezultatų. Daugiau apie tai čia: http://bit.ly/design-inspiration. ● Paruoškite pirminį vertinimo kriterijų sąrašą, kuris atspindėtų mokymo programos reikalavimus. 2. Įkvėpkite ● Pristatykite klasei savo parengtą užduotį, pavyzdžius, visas veiklas ir sudarytą grafiką. ● Pasirūpinkite, kad būtų įtraukti visi moksleiviai, todėl uždavinį pristatykite kaip bendrą tikslą, su

kuriuo kiekvienas moksleivis pasijustų asmeniškai susijęs. ● Susitarkite su moksleiviais dėl vertinimo kriterijų, aptarkite juos. ● Sudarykite komandas po 4–5 moksleivius. Galite paprašyti moksleivių apsibrėžti pirminius

vaidmenis. Daugiau informacijos žiūrėkite mokymosi veikloje „Komandinis darbas“. Gerai apsvarstykite komandų sudėtį, kad neatsirastų tokių moksleivių, kurie nepelnytai prisiimtų kitų komandos narių nuopelnus. ● Galite kreiptis į žmones už klasės ribų, aktyviai dalydamiesi užduotimi (angl. Design Brief) su

kitais mokytojais per „iTEC“ grupę „Facebook‘e“ ir „iTEC“ mokytojų bendruomenę. 3. Instruktuokite, kelkite klausimus, paremkite ● Moksleivių komandoms aptariant, ką kurs ir kaip tobulins savo užduotį, kiekvienai jų užduokite

klausimus, tokiu būdu pateikdami užuominų, padėsiančių komandoms apsispręsti. ● Raginkite moksleivius kelti klausimus jūsų pateiktai užduočiai. Užduokite atviro tipo klausimų,

pavyzdžiui: (A) Kam yra skirta užduotis? (B) Kaip galite daugiau sužinoti apie žmones, kuriems kuriate? (C) Kokį iššūkį ar problemą sprendžiate ir kaip? (D) Kas už ką atsakingas? (E) Kaip pristatytumėte projektą ir jo kūrimo procesą? ● Neaiškumo situacija, pasitaikanti kūrimo pradžioje, yra žavi projekto kūrimo dalis. Nebūtina iš

karto atsakyti į visus klausimus. Tiek jūs, tiek moksleiviai atsakymus rasite proceso metu. ● Pamokykite komandas, kaip rasti publiką jų planuojamiems kurti projektams. ● Pasinaudokite ugdymo patirtimi ir pastebėję, kad tema yra nepakankamai sudėtinga,

„išstumkite“ moksleivius iš jų komforto zonos. ● Pavyzdžiais padėkite aklavietėje atsidūrusiems moksleiviams. ● Labiau patyrusius moksleivius raginkite dalytis žiniomis komandose ir tarp komandų.

Pavyzdžiui, paprašykite jų per „TeamUp“ įrankį parašyti žinutes kitiems moksleiviams arba paskirkite mokytojų asistentais, kad jie padėtų kitiems. ● Moksleiviai įrašo apmąstymus (žr. veiklą „Reflektuok“). Paaiškinkite, kad įrašai turės didelės

įtakos jų vertinimui ir atsiliepimams iš jūsų, kitų komandų, tėvų ir žmonių, kuriems jie kuria. ● Už mokyklos ribų: kiekviena komanda įkuria projekto tinklaraštį (ar panašią priemonę), kurio

internetinę nuorodą (URL) siunčia jums ir „iTEC“ grupei „Facebook“ socialiniame tinkle. Tinklaraštyje komandos aprašo savo projektą, išgrynintą užduotį ir paskelbia pirminius planuojamo kurti produkto (kūrinio) eskizus.

 

25  

 

4. Vertinkite ● Apžvelkite kiekvienos komandos darbą, minčių įrašus ir tinklaraščių įrašus; įrašykite savo

atsiliepimą komandoms audiovizualinėmis priemonėmis. Atsiliepime galite pateikti patarimų ir iškelti klausimų. ● Galėtumėte įvertinti moksleivių gebėjimą kelti klausimus jiems duotai užduočiai, o ypač –

gebėjimą argumentuoti, kodėl jie padarė vienokių ar kitokių pakeitimų.

IŠTIRK

Moksleivių komandos tiria su savo užduotimi susijusią aplinką ir (arba) stebi susijusią patirtį ar aplinkas, naudodami skaitmeninius fotoaparatus, nešiojamuosius kompiuterius ir mikrofonus, arba ieško jau padarytų su jų užduotimi susijusių darbų, rinkdami planuojamo kūrinio pavyzdžius. Stebėjimo objektas priklauso nuo to, kam, ką jie kuria ir kokius pirminius iššūkius ar problemas ketina spręsti. Moksleiviai tinklaraščiuose dalijasi gautais skaitmeniniais įrašais ir įrašo savo mintis. Jūs dalyvaujate kaip patarėjas jiems ieškant medžiagos ir padedate vertindami rastos medžiagos tinkamumą. Turėkite omenyje, kad vaizdo medžiagai peržiūrėti ir įvertinti reikės nemažai laiko. Leisdami laiką vaizdo įrašams, kuriuose pateikiama netiksli ar klaidinga informacija, žiūrėti, galite šiek tiek nutolti nuo pagrindinės veiklos, bet iš to gali išsirutuliuoti pedagoginiu požiūriu reikšmingas pokalbis, kurio metu moksleiviai sužinos, kaip atrodo ir kas yra netinkamas šaltinis. Šioje veikloje kai kuriems, ypač jaunesnio amžiaus, moksleiviams reikės daugiau patarimų. Skirtas laikas klasėje – 1–2 pamokos (apytiksliai).

Technologinių galimybių panaudojimo idėjos: 1) interneto naršyklė; 2) informacijos žymėjimas

(angl. Bookmarking), bendras tekstų rengimas; 3) skaitmeninio įrašymo priemonės, fotoaparatas, priemonės užrašams; 4) bendras tekstų rengimas (angl. Collaborative Editing).

Įrankiai: „TeamUp“, „ReFlex“, „iTEC Widget Store“. Jūs siekiate... ● Ieškoti daugiau inovatyvių projektų įvairiuose pasaulio kampeliuose. ● Naudoti naujus įrankius. ● Užmegzti ryšius tarp mokyklos, moksleivių ir jų aplinkos, skatindami moksleivius stebėti aplinką

už mokyklos ribų. ● Skatinti moksleivius pasitelkti visus pojūčius.

 

26  

 

Jūsų moksleiviai gali išmokti... ● Ieškoti ir vertinti įvairių sričių kūrinius. ● Nustatyti iššūkius ar sunkumus, kylančius kuriant realaus pasaulio objektus. ● Kelti klausimus ir tobulinti duotas užduotis. ● Stebėti ir užsirašyti informaciją apie gamtos reiškinius ir (arba) žmones. ● Įsijausti į kitų žmonių būseną. 1. Pasiruoškite ir klausykite ● Išmokite atidžiai klausyti moksleivių komentarų ir formuoti veiklą pagal jų poreikius ir interesus. ● Praplėskite savo kompetenciją ir žinias, ieškodami interneto išteklių, vietų ir renginių, kur būtų

galima atlikti stebėjimą, ar žmonių, su kuriais kiekviena komanda galėtų parengti interviu. Daugiau informacijos čia: „Įkvepiantys projektai mokyklai“.

2. Įkvėpkite ● Aprašykite mokomąją veiklą moksleiviams ir juos įkvėpkite, nurodydami interneto išteklius, kur

jie galėtų ieškoti informacijos. ● Pasirūpinkite, kad visos komandos žinotų, kokių pavyzdžių ieško, ką ir kur joms reikia stebėti. ● Aprašykite veiklą moksleiviams ir juos įkvėpkite, parodydami vietas, kuriose galima atlikti

stebėjimą. ● Patikrinkite, kad kiekviena komanda turėtų fotoaparatą, nešiojamąjį kompiuterį, mikrofoną ir

pan. 3. Instruktuokite, kelkite klausimus, paremkite ● Komandos planuoja, kiek laiko skirs paieškai, vertinimui ir palyginimui. Priminkite jiems, kad

nepamirštų kontroliuoti savo laiką. ● Komandos ieško panašių projektų ir juos aptaria. Pasirenkama dešimt (10) projektui

aktualiausių pavyzdžių. Jei moksleiviai atsidūrė aklavietėje, padėkite jiems pasidalydami ištekliais ir aktualiais pavyzdžiais. ● Moksleiviai atlieka stebėjimą komandomis arba po vieną. Paaiškinkite ir padėkite jiems

pastebėti prasmingus dalykus. ● Mokymosi veiklos artėja link kūrimo etapo. Kai kuriuos moksleivius gali priblokšti analizuojamų

pavyzdžių įvairovė ir kokybė, todėl jiems gali būti sunku tęsti produktyvų darbą. Priminkite moksleiviams, kad daugumą pamatytų projektų įgyvendino bendrovės, galėjusios tam skirti didelius biudžetus. ● Lėtas interneto ryšys? Pasistenkite suplanuoti laiką, kada kiekviena komanda naudosis

internetu, kad interneto tinklas nebūtų perkrautas. Kai kurios komandos gali atlikti veiklą ir už mokyklos ribų, pasinaudodamos interneto ryšiu namuose, popamokinės veiklos būreliuose ar viešosiose bibliotekose. ● Komandos peržiūri surinktus medijų failus ir parašo joms anotacijas. ● Komandos įrašo savo mintis. Jomis komandos galės pasidalyti tarpusavyje. ● Už mokyklos ribų: savo tinklaraščiuose moksleiviai skelbia rastus duomenis, papildydami juos

kūrinio idėjų brėžiniais. Komandos gali rasti daugiau aktualios informacijos, pavyzdžiui, bibliotekoje ar naršydamos internete.

 

27  

 

● Mokytojų nuomone, ši veikla suteikia galimybę apsvarstyti IKT naudojimo mokykloje privalumus ir trūkumus. Kodėl gi jums nepabandžius to paties su savo moksleiviais? Paprašykite moksleivių kritiškai įvertinti mokomąją veiklą ir jos reikšmę mokymuisi mokykloje. Moksleiviai įrašo savo mintis.

4. Vertinkite ● Apžvelkite kiekvienos komandos darbą, jų minčių įrašus ir tinklaraščių įrašus;

audiovizualinėmis priemonėmis įrašykite savo atsiliepimą jiems. Atsiliepime galite pateikti patarimų ir iškelti klausimų. ● Galėtumėte įvertinti rastų pavyzdžių įvairovę ir komandų gebėjimą rasti su jų užduotimis

susijusių pavyzdžių. Pagalbinė medžiaga. Sužinokite apie galimybes panaudoti internete paskelbtą medžiagą,

peržiūrėkite ir pasidalykite šaltiniais, kuriuose pasakojama apie autorių teises ir viešas licencijas (angl. Creative Commons). ● Įvadinis vaizdo įrašas Mokykimės iš praeities klaidų (angl. „Building on the past“). ● Raskite turinį su atvira licencija, kurį galėsite pertvarkyti ir pakartotinai panaudoti. ● Pasirinkite licenciją, kai norėsite viešai paskelbti kūrinį.

PLANUOK

Komandos analizuoja rastus duomenis, kurdamos minčių žemėlapius. Moksleiviai ieško sąsajų, panašumų ir skirtumų tarp rastų duomenų ir (arba) medijų failų. Surinkusios ir išanalizavusios informaciją, jos pagrindu komandos tobulina užduotį, ypač – užduoties iššūkius ar sunkumus, rezultatus ir auditoriją. Tada komandos įrašo savo mintis. Pradžioje moksleiviams gali būti sunkoka atsakyti į atviro tipo klausimus. Visgi, įveikus pirmuosius sunkumus, tikėtina, kad moksleiviams kils įdomių minčių. Skirtas laikas klasėje – 1 pamoka (apytiksliai).

Technologinių galimybių panaudojimo idėjos: minčių žemėlapiai. Įrankiai: lipnieji lapeliai, „Bubbl.us“, „CmapTools“, „Popplet“, „Mindmeister“, „Freemind“, „TeamUp“,

„ReFlex“. Jūs siekiate...

 

28  

 

● Praktiškai pamatyti ir peržiūrėti surinktą informaciją ir duomenis. ● Analizuoti duomenis proceso metu. ● Naudoti naujus įrankius. Jūsų moksleiviai gali išmokti... ● Bendradarbiaudami profesionaliai analizuoti informaciją. ● Giliau suprasti savo temą. ● Susieti vieni kitų atradimus. 1. Pasiruoškite ir klausykite ● Atidžiai klausykite moksleivių komentarų ir veiklą formuokite pagal jų poreikius ir interesus. ● Praplėskite savo kompetenciją ir žinias: ištirkite skaitmeninius minčių žemėlapių kūrimo

įrankius ir pasirūpinkite, kad moksleiviams nekiltų sunkumų įkeliant failus į įrankį. ● Parūpinkite pieštukų, popieriaus, lipniųjų lapelių, lipniosios juostos, žirklių ir klijų. Paruoškite

erdvę taip, kad moksleiviai galėtų dėlioti ir klijuoti lapelius ant sienų ar didelių popieriaus lapų. 2. Įkvėpkite ● Su moksleiviais aptarkite jų surinktus duomenis iš pedagoginės pusės: ką jie surinko ir kokios

reikšmės ši informacija turi jų projektui? ● Paprašykite moksleivių sukelti visą informaciją ir duomenis į vieną vietą ir su visais pasidalyti. 3. Instruktuokite, kelkite klausimus, paremkite ● Visą informaciją antraštėmis, trumpais sakiniais ar skaičiais moksleiviai surašo lipniuosiuose

lapeliuose ar mažuose popieriaus lapeliuose ir juos sudėlioja. Vietoje lapelių jie gali naudotis jūsų parūpintu skaitmeniniu minčių žemėlapių kūrimo įrankiu. Pamokykite juos, kaip geriausia pristatyti kai kuriuos duomenis, patys įrašydami kelis įrašus, arba pasidalykite naudingais patarimais. ● Komandoms dėliojant duomenis, padėkite joms pavaizduoti ryšius tarp užrašų, pavyzdžiui,

nubrėžkite linijas tarp informacijos, išdėstydami užrašus hierarchijos ar kitokiu principu. ● Peržiūrėkite ir aptarkite šiuos ryšius su moksleiviais. Užduokite atviro tipo klausimus,

išbandydami moksleivių prielaidas, pavyzdžiui: (A) Kokių panašumų ir skirtumų esama tarp rastų pavyzdžių? (B) Kokių dar iššūkių ar sunkumų matote? (C) Ką norėtumėte pritaikyti ar išbandyti? (D) Kas padarytų jūsų projektą unikalų? (E) Ar užduotį reikia gryninti? Kaip ją reikia gryninti? (F) Kaip tyrimas yra susijęs su projektu? (G) Kokių projektinių sprendimų sugalvojote atlikę tyrimą? (F) Kokių naujų idėjų projektui kilo? ● Moksleiviai aktyviau įsitrauks į minčių žemėlapių kūrimą, jei idėjos ir surinkta informacija bus

paskleidžiamos erdvėje. Moksleiviai tiesdami rankas klijuoja lapelius reikiamose vietose (pvz., prie iššūkių) – tokiu būdu jiems lengviau susikoncentruoti. ● Komandos sudaro panašumų ir skirtumų sąrašą ir atnaujina savo užduotis, ypač – su jomis

susijusius iššūkius, planuojamus rezultatus ir auditoriją. ● Rastus duomenis moksleiviai dokumentuoja savo tinklaraščiuose, kur įkelia ir kylančių projekto

idėjų eskizus ir įrašo mintis. Kiekvienai komandai galite įrašyti savo mintis, palikdami atsiliepimą ir vertinamuosius komentarus kiekvienam darbui. Moksleivių mintys gali būti naudojamos vertinant ir koncentruojant dėmesį į užduotį.

 

29  

 

4. Vertinkite ● Peržiūrėkite kiekvienos komandos darbą, jų minčių įrašus ir tinklaraščių įrašus, patikrindami, ar

visi padarė tyrimą ir surinko pavyzdžių ir (arba) medijų failų. Tada audiovizualinėmis priemonėmis įrašykite savo atsiliepimus. Atsiliepimuose galite pateikti patarimų ir paklausti, ar metodas buvo tinkamai pritaikytas, ar jį galima naudoti ateities projektuose ir kaip kitą sykį juos būtų galima patobulinti. ● Galite įvertinti komandų gebėjimą nustatyti projekte kilsiančius iššūkius ar sunkumus, nubrėžti

ryšius tarp stebėtų reiškinių ir pavyzdžių. ● Taip pat galite paprašyti moksleivių balais įvertinti kiekvieno komandos nario indėlį ir

pasinaudoti moksleivių balais vertindami.

REFLEKTUOK Moksleiviai ir mokytojas (-a) įrašo, paviešina ir dalijasi audiovizualinėmis priemonėmis įrašytomis

mintimis ir atsiliepimais apie projekto pažangą, iššūkius ir sunkumus bei tolesnius žingsnius. Moksleiviai po truputį suformuoja visą iššūkių ir sunkumų įveikimo būdų rinkinį, kuriuo naudojasi jau pasibaigus projektui. Skirtas laikas klasėje – 10 minučių (apytiksliai).

Technologinių galimybių panaudojimo idėjos: audiovizualinėmis priemonėmis įrašyti

apmąstymai. Įrankiai: „TeamUp“, „ReFlex“, „Redpentool“, „Voicethread“. Jūs siekiate... ● Bet kada ir bet kur, greitai ir patogiai patikrinti komandų padarytą pažangą. ● Pateikti komandoms asmeninius atsiliepimus. ● Tinkamai paskirstyti laiką moksleiviams, suteikiant pagalbą ir po pamokų. ● Sutaupyti laiko įrašant atsiliepimus moksleiviams. ● Perteikti moksleiviams asmeninius atsiliepimus per gestus, balso toną, informaciją apie jus,

(jūsų namą, sodą ar pan.). ● Naudoti interneto įrašus kaip priemonę efektyviau bendrauti su tėvais mokyklinių veiklų

klausimais. ● Suformuoti visą moksleiviams skirtų komentarų rinkinį. ● Suformuoti mokymosi priemonę iš moksleivių minčių. ● Naudoti naujus įrankius. ● Praplėsti savo technines, organizacines ir pedagogines kompetencijas. ● išmokti panaudoti apmąstymus įvairiais tikslais. Jūsų moksleiviai gali išmokti... ● Bet kada ir bet kur proceso metu apibendrinti, perteikti, pristatyti ir planuoti savo darbą. ● Apsvarstyti savo darbą.

 

30  

 

● Pateikti ir priimti kritiką. 1. Pasiruoškite ir klausykite ● Praplėskite savo kompetenciją ir žinias, išsiaiškindami, kaip dažnai ir kas galėtų pasinaudoti

mintimis ir atsiliepimais mokymosi scenarijuje, ir pagal tai nuspręsdami, kokį mintims įrašyti skirtą įrankį norėtumėte pasirinkti ir naudoti. ● Prieš įrašydami kitą atsiliepimą ar apmąstymą, paklausykite / peržiūrėkite ankstesnįjį. 2. Įkvėpkite ● Motyvuokite moksleivius apmąstyti savo darbus, pabrėždami apmąstymo teikiamus privalumus

ir priežastis, pavyzdžiui, lengviau prisiminti savo paskutinius žingsnius, pasivyti kitus praleidus tam tikrą dalį proceso, gauti tiesioginius atsiliepimus iš mokytojo(s). ● Pasakykite moksleiviams, kad reguliarūs apmąstymai su projekto kūrimu susijusiose veiklose

gali padėti atsisakyti pirminių, galbūt ne itin gerų, idėjų ir pasijusti projekto kūrėjais. 3. Instruktuokite, kelkite klausimus, paremkite ● Komandos apmąsto, ką padarė, ką planuoja padaryti ir kokių iššūkių ar sunkumų patyrė ar

numato. ● Pirmųjų minčių gali nepavykti įrašyti sklandžiai. Patarkite moksleiviams, kaip įveikti pradžioje

užklumpančius nusivylimo ir nepatogumo jausmus. Po kelių įrašų jūs tikrai pamatysite šių pastangų vaisius. ● Komandos klauso kitų moksleivių įrašų ir įrašo savo klausimus ir patarimus jiems. Išmokykite

juos, kaip tą padaryti, padėkite. ● Išklausykite įrašų ir savo mokymo metodus pritaikykite prie moksleivių poreikių. ● Audiovizualinėmis priemonėmis įrašykite atsiliepimus komandoms, kartu iškeldami klausimus ir

pateikdami patarimų, kurie paskatins komandas mąstyti toliau. ● Galima pakviesti ekspertų ir įrašyti jų atsiliepimus moksleivių komandoms. Ekspertų

atsiliepimai gali būti visa apimantys bei įkvėpti moksleivius net keleriems metams į priekį. 4. Vertinkite ● Galite vertinti atsižvelgdami į moksleivių gebėjimą klausyti ir reaguoti į jūsų konstruktyvius

komentarus arba į moksleivių minčių gilumą ar aktualumą. Sutrumpinto scenarijaus atveju, kai scenarijus baigiamas po pirmosios refleksijos Vertinkite ● Peržiūrėkite visus darbus. Palyginkite visų padarytą pažangą ir prezentacijas, kad

įsitikintumėte, jog į prezentaciją buvo įtraukti visi svarbūs žingsniai. ● Peržiūrėkite visus įrašus ir aptarkite procesą su moksleiviais. Kokia buvo jų patirtis? Ko jie

išmoko? Ką norėtų patyrinėti daugiau? ● Moksleivių darbus galima panaudoti viešoms atsiliepimų ir refleksijos sesijoms. ● Galite įvertinti moksleivių sukauptą medžiagą − kiek ji yra naudinga ruošiantis kontroliniams

darbams ar egzaminams.

 

31  

 

KURK

Moksleivių komandos pradeda kurti vadovaudamosi savo patikslintomis užduotimis ir kūrinio

idėjomis. Jie sukuria pirmąjį prototipą, kurį vėliau aptaria. Diskusijoje būtina aptarti, ar planuojamas kūrinys sprendžia nustatytus, su juo susijusius iššūkius. Moksleiviai gali įrašyti mintis apie savo veiklas. Moksleiviams vykdant mokymosi veiklas ir kuriant labai svarbu atidžiai stebėti ir patarti, kad jie nenukryptų nuo tikslo ir išmoktų to, kas numatyta mokymo programose. Po šios veiklos pabrėžkite būtinybę ją apmąstyti ir pasirūpinkite, kad kiekvienas moksleivis atsižvelgtų į numanomos publikos poreikius. Atidžiai paskirstykite užduotis ir vaidmenis komandose, kad nė vienas moksleivis nesinaudotų kitų narių nuopelnais ir nedirbtų mažiau nei kiti. Skirtas laikas klasėje – 2 pamokos (apytiksliai).

Technologinių galimybių panaudojimo idėjos: informacijos redagavimo priemonės, „pasidaryk

pats“ priemonių rinkinys, programavimo aplinka, konstravimo rinkinys, trimatis (3D) redagavimas, trimatis (3D) spausdinimas.

Įrankiai: „Prezi“, „Sketchup“, „Scratch“, „TeamUp“, „ReFlex“, „iTEC Widget Store“. Jūs siekiate... ● Įkvėpti moksleivius būti kūrybingiems ir pasitelkti vaizduotę naudojant skaitmenines

technologijas. ● Peržengti savo komforto zonos ribas ir padėti moksleiviams padaryti tą patį. ● Pasirūpinti, kad iš vienos pirminės užduoties išsirutuliuotų skirtingi projektai. ● Naudoti naujus įrankius. Jūsų moksleiviai gali išmokti... ● Idėjas paversti konkrečiais prototipais. ● Rasti naujų būdų iššūkiams ir sunkumams spręsti. ● Kurti popierinius prototipus. ● Naudoti skaitmeninius turinio kūrimo įrankius. ● Pajausti pasitenkinimą baigę projektą. 1. Pasiruoškite ir klausykite ● Atidžiai išklausykite moksleivių komentarų ir veiklą formuokite pagal jų poreikius ir interesus.

 

32  

 

● Praplėskite savo kompetenciją ir žinias, rengdami medžiagą, programinę įrangą ir technologijas, kurių prireiks kuriant.

2. Įkvėpkite ● Įkvėpkite moksleivius kurti tokius prototipus, kuriuos jų publika galėtų naudoti ir kurie siūlytų

nustatytų problemų sprendimo būdų. ● Komandų formavimo pratimai, pavyzdžiui, žaidimai, galvosūkių sprendimas ar tiesiog ledų

valgymas kartu, gali padėti bendradarbiauti siekiant bendro tikslo. 3. Instruktuokite, kelkite klausimus, paremkite ● Komandos kuria prototipus. Nuolat priminkite moksleiviams apie jų planus, tokiu būdu

nukreipdami juos tinkama linkme jiems sprendžiant nustatytus projekto iššūkius ar sunkumus ir vertinant visą surinktą informaciją. ● Priminkite komandoms, kad galutinis mokomųjų veiklų tikslas yra objekto sukūrimas.

Pastebėję, kad komandos vilkina ir per daug diskutuoja, įsiterpkite ir duokite joms praktinių patarimų, nukreipdami tokias komandas sprendimo priėmimo link. ● Komandos pristato savo prototipus klasėje ir juos aptaria su kitomis komandomis, ypatingą

dėmesį atkreipdami į tai, kaip ir ar jų prototipai sprendžia nustatytus iššūkius ar problemas. ● Komandos įkelia savo prototipo (-ų) medžiagą į tinklaraštį ir prototipus aprašo naudodami

brėžinius, vaizdo įrašus ar skaitmenines nuotraukas. Po to jie įrašo savo mintis. Jūs galite išklausyti jų minčių ir paruošti komentarus kiekvienai komandai.

4. Vertinkite ● Peržiūrėkite kiekvienos komandos darbą, jų minčių įrašus ir įrašus tinklaraštyje, patikrindami,

ar visi ištyrė ir surinko pavyzdžių ir (arba) vaizdo, garso medžiagos. Tada audiovizualinėmis priemonėmis įrašykite savo atsiliepimus jiems. Atsiliepime galite pateikti ir patarimų bei klausimų. ● Geri prototipai parodo, kaip būtų galima naudoti ar kaip veiktų projektuojamas kūrinys.

Prototipai gali būti juodraštinio tipo, nebaigti, bet turi padėti perteikti informaciją. Paprasta, bet gerai apmąstyta koncepcija gali suteikti ne mažiau mokymosi patirties nei techniškai sudėtingas darbas. Būkite atsargūs vertindami prototipus. ● Taip pat galite paprašyti moksleivių balais įvertinti savo komandos narių įnašą ir pasinaudoti

šiais balais vertindami.

 

33  

 

KLAUSK

Komandos susitinka su 2–4 asmenimis, kurie ateityje galėtų naudoti prototipus, ir papasakoja apie

savo prototipus ir idėjas naudodami spausdintą medžiagą, brėžinius ar modelius. Numatoma, kad dalyvaujantys asmenys būtų tos srities, su kuria yra susiję moksleivių projektai, ekspertai. Žinios ir patirtis gali būti suvokiama plačiai, pavyzdžiui, statybininkas gali padėti giliau pažvelgti į darbininkų kasdienius darbus, atliekamus statybvietėje. Tokiems dalyvaujantiems ekspertams duodami rašikliai ir lipnieji lapeliai, kur jie gali užrašyti savo pasiūlymus dėl prototipo pakeitimų ir komentarus. Po tokio projektinio seminaro moksleiviai analizuoja komentarus ir nusprendžia, kaip juos panaudoti, perdarydami projektą. Tai padarę, jie gali išgryninti savo užduotį, ypač su projekto iššūkiais ar sunkumais, kontekstu ir rezultato pridėtine verte susijusius aspektus, įrašyti naujas mintis ir papildyti jomis surinktą medžiagą. Šią veiklą galima atlikti per kelis kartus, skiriant jai nebūtinai vienodą laiką. Moksleiviai gali paprašyti atsiliepimų apie savo darbus ekspertų, potencialių naudotojų ar kitų moksleivių komandų ir mokytojo. Skirtas laikas klasėje – 2–3 pamokos (apytiksliai).

Technologinių galimybių panaudojimo idėjos: medijų įrašymo priemonės, priemonės užrašams

daryti. Įrankiai: garso įrašymo įrenginys, vaizdo įrašymo įrenginys, lipnieji lapeliai. Jūs siekiate... ● Leisti moksleiviams koordinuoti projektinį seminarą. ● Geriau pažinti moksleivius. ● Gerai apgalvoti, kokie dalyviai tinka seminarui. ● Susisiekti ir bendradarbiauti su išorės ekspertais. ● Suvesti mokyklą su platesne bendruomene. ● Suteikti moksleiviams galimybę suvokti, kiek svarbūs yra jų asmeniniai interesai. ● Pasinaudoti realaus pasaulio teikiamomis galimybėmis kurti įvairiomis aplinkybėmis. Jūsų moksleiviai gali išmokti... ● Įsijausti į kitų žmonių būseną ir dirbti su įvairiais žmonėmis. ● Susisiekti su ekspertais ir prašyti jų bendradarbiauti. ● Pristatyti savo mintis žmonėms, kurie nėra matę projekto vykdymo proceso. ● Aptarti projektą ir tartis su mokytojais ir ekspertais. ● Priimti kritiką ir pritaikyti ekspertų požiūrį savo projektui.

 

34  

 

● Kurti popierinius prototipus. 1. Pasiruoškite ir klausykite ● Atidžiai išklausykite moksleivių komentarų ir veiklą formuokite pagal jų poreikius ir interesus. ● Išplėskite savo kompetenciją ir žinias, pasinaudodami įžvalgomis, kurias išgirdote klausydami

įrašų su apmąstymais, kad rastumėte tinkamų žmonių, į kuriuos galima kreiptis prašant pakomentuoti prototipus. ● Žmonės iš akademinio pasaulio dirba pagal lankstų grafiką ir yra motyvuoti perteikti savo kaip

ekspertų žinias jauniesiems moksleiviams. Taip pat galite apsvarstyti galimybę kreiptis į universiteto studentus ir pakviesti juos.

2. Įkvėpkite ● Supažindinkite moksleivius su seminarų koordinavimo veikla. ● Komandos drauge apsvarsto, kokius ekspertus būtų galima pakviesti ir kokius atviro tipo

klausimus jiems užduoti. Jei moksleiviams nepavyksta sugalvoti, ką pakviesti, pasiūlykite kelis variantus. ● Kiekviena komanda pakviečia po 3–4 asmenis dalyvauti jų seminare ir susitaria dėl seminaro

vietos ir laiko. Svarbu gerai ir rimtai apsvarstyti, kokie dalyviai būtų tinkami, ir įvardyti, kokios projektui reikalingos informacijos galėtų suteikti kiekvienas dalyvis. Seminarai gali vykti už mokyklos ribų, pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos patalpose, senelių namuose ir pan. ● Kreipimasis į ekspertus moksleiviams gali tapti įdomia veikla. Pamokykite komandas, kaip

užmegzti ryšį su galimais dalyviais. 3. Instruktuokite, kelkite klausimus, paremkite ● Patreniruokite komandas, pabandydami su jomis vesti seminarą, ir pasidalykite su moksleiviais

iTEC projektinių seminarų rekomendacijomis kad iliustruotumėte, kaip tokia veikla yra atliekama didelio masto Europos projektuose. Jei pastebėjote, kad kuriam nors moksleiviui sekasi sunkiai, padėkite jam. ● Pasirūpinkite, kad kiekviena komanda turėtų galimybę pasinaudoti seminarui reikalinga

medžiaga (fotoaparatais, nešiojamaisiais kompiuteriais, mikrofonu, lipniaisiais lapeliais ir tušinukais) ir savo prototipais (arba jų prezentacija). ● Moksleiviai pristato dalyviams savo užduotį ir prototipo projektą bei paprašo pateikti komentarų

ir minčių. Dalyviai gali keisti prototipus ar ant jų braižyti, kad geriau paaiškintų savo mintį. Moksleiviai užsirašo ir fotografuoja procesą ir diskusiją. ● Komandos analizuoja savo užrašus ir dalyvių brėžinius. Šiuo etapu jie gali pasinaudoti veikla

„planuok“. Užduokite moksleiviams atviro tipo klausimus ir paskatinkite žvelgti plačiau. ● Atlikusios analizę, komandos nusprendžia, kaip pasikeis jų prototipas ir užduotis. ● Komandos įrašo savo mintis ir dokumentuoja procesą internete. Pasirūpinkite, kad moksleiviai

būtų pasiruošę priimti konstruktyvią kritiką ir susitvarkytų su neigiamomis emocijomis, kurių jiems gali kilti, ir priimtų kritiką kaip konstruktyvų atsiliepimą. Šiai apmąstymų daliai skirti klausimai turėtų būti tokio pobūdžio: (1) Kas mūsų rezultatuose buvo gerai? (2) Ką reikėjo pakeisti? (3) Ką reikia tobulinti mūsų darbo metode?

 

35  

 

4. Vertinkite ● Peržiūrėkite kiekvienos komandos darbą, minčių įrašus ir įrašus tinklaraštyje, kad būtumėte

tikri, jog visi moksleiviai juda tinkama linkme. Po to audiovizualinėmis priemonėmis įrašykite jiems skirtą atsiliepimą. Atsiliepime galite pateikti patarimų ir klausimų. ● Jei komandos pažangą stebėjo ekspertas, reikia atsižvelgti į jo nuomonę apie moksleivių

darbą. Ekspertas taip pat gali dalyvauti svarstant vertinimo kriterijus. Dalyvių gali būti paprašyta audiovizualinėmis priemonėmis įrašyti moksleiviams skirtą pranešimą po to, kai moksleivių prototipai bus perdaryti pagal dalyvių patarimus.

PARODYK

Moksleiviai sukuria vaizdo filmuką su subtitrais anglų kalba, pristatantį jų projekto rezultatus ir

procesą, mokymosi pasiekimus ir galimus būsimus žingsnius. Dalydamiesi šia medžiaga su kitais „iTEC“ moksleiviais iš visos Europos, tėvais ir numatyta publika, moksleiviai, pasidalija įgytomis žiniomis, daugiau papasakoja apie patį projektą, informuoja kitus apie galimybę pertvarkyti jų darbą ir gauna atsiliepimų, ką galima būtų tobulinti. Skirtas laikas klasėje – 1–2 pamokos (apytiksliai).

Technologinių galimybių panaudojimo idėjos: 1) vaizdo įrašų montavimas, vaizdo ir garso

įrašymas, vaizdo įrašų publikavimas; 2) dalijimasis vaizdo ir garso medžiaga. Įrankis – „iTEC Widget Store“. Jūs siekiate... ● Kad moksleiviai prisiimtų ekspertų vaidmenį. ● Kad žmonės, kurie naudoja moksleivių darbą kaip pavyzdį, pateiktų atsiliepimų ir minčių. ● Sužinoti, kokios veiklos buvo gerai atliktos ir kokią veiklą moksleiviams reikia daugiau

praktikuoti. ● Pristatyti mokyklines veiklas kolegoms ir tėvams. ● Gauti medžiagos, kuri leis įdomiai vesti būsimus kursus ir įkvėpti kolegas. ● Pademonstruoti jūsų moksleivių sukurtus prototipus. Jūsų moksleiviai gali išmokti... ● Daugialypės terpės (multimedijos) redagavimo įgūdžių. ● Bendradarbiauti vykdant projektą. ● Išskirti svarbią informaciją.

 

36  

 

● Dokumentuoti, perteikti ir apibendrinti mokymosi procesą, rezultatus ir temos svarbą, kad apie tai sužinotų kiti žmonės. ● Daugiau sužinoti apie kitus projektus, duomenis ir temas. 1. Pasiruoškite ir klausykite Praplėskite savo kompetenciją ir žinias, aiškindamiesi, kokių privalumų ir trūkumų turi vienos ar

kitos formos dokumentai, pvz., animacija, vaizdo įrašai ir pan., ir ruošdami atitinkamą prezentaciją savo moksleiviams. Taip pat susipažinkite su įvairiomis vaizdo įrašų bendrinimo platformomis.

2. Įkvėpkite Paskatinkite moksleivius sukurti prezentaciją, pristatančią jų mokymosi procesą ir rezultatus,

naudojant įvairias žiniasklaidos priemones ir pabrėžiant, kokiais būdais jų projektas gali turėti platesnį poveikį. Pakalbėkite su moksleiviais apie objektų kūrimo procesą, planuotus žingsnius ir reikalavimus.

3. Instruktuokite, kelkite klausimus, paremkite ● Paaiškinkite moksleiviams, kaip rinktis tikslą, auditoriją ir prezentacijos priemonę. ● Komandos atsineša savo prototipus į klasę ir juos pademonstruoja kitiems. ● Moksleiviai individualiai arba komandose sukuria istorijų planus, tokiu būdu planuodami

pasakojimą savo prezentacijai ir nuspręsdami, kokias rinkmenas (nuotraukas, vaizdo įrašus, interviu, balso įrašus, geografinių vietų žymes ar animaciją) panaudos pristatydami savo išvadas ir procesą. Padėkite moksleiviams, pristatydami jiems įvairių žiniasklaidos priemonių privalumus ir trūkumus bei aptardami kalbėjimo ir pristatymo būdus bei auditorijos įtikinimo metodus. ● Moksleiviai sukuria vaizdo įrašą su subtitrais anglų kalba, pristatantį projekto rezultatus ir

mokymosi pasiekimus bei galimus būsimus žingsnius. Šį vaizdo įrašą jie įkelia į vaizdo įrašų saugojimo tinklalapį ir dalijasi nuoroda su „iTEC“ grupe „Facebook“ socialiniame tinkle, tėvais ir veiklos „Klausk“ dalyviais. Padėkite moksleiviams, pasidalydami su jais informacija apie galimas bendrinimo platformas. Šiais vaizdo įrašais galite pasinaudoti ateityje, aiškindami užduotį kitiems moksleiviams. ● Taip pat galite organizuoti neformalų „kūrėjų“ susitikimą, į kurį būtų kviečiami tėvai, veiklos

„Klausk“ dalyviai ir kiti moksleiviai. ● Pasibaigus bandomajam etapui, pasidalykite moksleivių pakoreguotomis užduotimis su „iTEC“

bendruomene per „iTEC Participate“ tinklaraštį arba paprašykite moksleivių, kad jie patys paskelbtų pakoreguotas užduotis tame tinklaraštyje.

4. Vertinkite ● Peržiūrėkite visas pateiktis. Palyginkite kiekvieno moksleivio įvestus papildomus patobulinimus

ir jų pateiktis, patikrindami, ar į pateiktį buvo įtraukti visi svarbūs žingsniai (žr. veiklą „Refleksija“). ● Peržiūrėkite visus įrašus ir su moksleiviais aptarkite procesą nuo veiklos „Įsivaizduok“ iki

„Parodyk“. Kokia buvo jų patirtis? Ko jie išmoko? Ką norėtų patyrinėti toliau? ● Moksleivių darbus galima panaudoti viešoms atsiliepimų ir refleksijos sesijoms. ● Galite įvertinti moksleivių parengtą medžiagą pagal tai, kiek ji yra naudinga ruošiantis

kontroliniams darbams ar egzaminams.

 

37  

 

BENDRADARBIAUK Moksleiviai bendradarbiauja su kitų „iTEC“ mokyklų moksleiviais. Moksleiviai raginami savo

iniciatyva bendradarbiauti praktiniais, specializuotais klausimais, siekiant atskleisti kažką naujo ir įdomaus. Skirtas laikas klasėje – 1 pamoka.

Technologinių galimybių panaudojimo idėjos: 1) interneto diskusija, žiniasklaidos darbas,

publikavimas internete; 2) tinklaraščių rašymas. Įrankiai: „iTEC“ moksleivių bendradarbiavimui skirta „Facebook“ grupė, „iTEC“ mokytojų

bendruomenė yra potencialūs tinklai, kuriais galima dalytis rezultatais ir pradėti bendradarbiavimą už mokyklos ir valstybės ribų.

Jūs siekiate... ● Palaikyti tarptautinį bendradarbiavimą. ● Praplėsti tarpdalykinių ryšių suvokimą. ● Dalytis atsakomybe su moksleiviais. ● Nukreipti moksleivius tinkama linkme, kad jie priimtų prasmingus sprendimus. Jūsų moksleiviai gali išmokti... ● Susisiekti, bendrauti ir bendradarbiauti su moksleiviais už savo socialinio rato ribų. ● Vertinti skirtingų sričių žinių tarpusavio ryšį. 1. Pasiruoškite ir klausykite ● Peržiūrėkite kiekvienos komandos darbą, minčių įrašus ir įrašus tinklaraštyje, kad būtumėte

tikri, jog visi moksleiviai juda tinkama linkme. Tada audiovizualinėmis priemonėmis įrašykite jiems skirtą atsiliepimą. Atsiliepime galite pateikti patarimų ir klausimų. Atidžiai klausykite moksleivių komentarų ir veiklą formuokite pagal jų poreikius ir interesus. ● Praplėskite savo kompetenciją ir žinias, parengdami ir išbandydami skaitmeninius įrankius,

kurie bus naudojami. Galite paprašyti moksleivių, kad jums parodytų, kaip šie įrankiai veikia. ● Surinkite pavyzdžių, parodančių, kaip gali atrodyti ir ko gali suteikti bendradarbiavimas. 2. Įkvėpkite ● Papasakokite moksleiviams apie ryšių užmezgimo, tarpusavio mokymosi ir bendradarbiavimo

internetu naudą, tokiu būdu paskatindami moksleivius peržengti savo komforto zonos ribas ir susisiekti su nepažįstamais moksleiviais. ● Būkite atidūs ir atsižvelkite į piratavimo ir saugumo internete aspektus. ● Pademonstruokite moksleiviams, kokius skaitmeninius įrankius jie gali naudoti, kad galėtų

bendrauti su kitais moksleiviais. 3. Instruktuokite, kelkite klausimus, paremkite ● Moksleiviai ieško susijusių darbų ir dalijasi savo darbais, stebi ir komentuoja kitų moksleivių

žinutes.

 

38  

 

● Moksleiviai internete aptaria savo dalyvavimo projekte patirtį su kitų klasių moksleiviais. ● Kai kuriais atvejais rengiamos bendradarbiavusių moksleivių vaizdo konferencijos arba jie

bendrauja elektroniniais laiškais. ● Paaiškinkite moksleiviams, kaip jie gali užduoti klausimus, naudodamiesi jūsų parengtomis

priemonėmis. 4. Vertinkite ● Būkite atviri, kad savo vertinimą galėtumėte suformuoti atsižvelgdami į asmeninius interesus.

Gali būti, kad svarbiau atsižvelgti ne tiek į tai, kaip dažnai moksleiviai susisiekia su kitais, bet į tai, kiek toks bendravimas prasmingas. Kaip moksleiviams pavyko pasinaudoti žmonių, esančių už klasės ribų, patirtimi?

 

39  

 

Penkto etapo mokymosi veiklos Šio etapo mokymosi veiklos kurtos ne tik „iTEC“ projekto komandos, bet ir „iTEC“ projekte

dalyvaujančių mokytojų. Pasibaigus 5 etapo pilotiniams bandymams „iTEC“ projekto mokytojai iš Lietuvos galės papildyti taikomų IKT grįstų mokymosi veiklų sąrašą remdamiesi savo darbo su pilotinėmis klasėmis patirtimi. Anglų kalba veiklų sąrašą galima pildyti „Composer“ aplinkoje, o pasiūlymus dėl mokymosi veiklų lietuvių kalba – siųsti „iTEC“ projekto komandai.

DAUGIAU APIE VEIKLŲ MOKYKLOJE IR NAMUOSE SUKEITIMĄ

Mokiniams suteikiama galimybė peržiūrėti dokumentą ar vaizdo įrašą internete ar per mokyklos

portalą ir sukurti klasei 5 klausimus, susijusius su peržiūrėta informacija. Aprašymas Mokiniams paskiriama užduotis ne pamokos metu peržiūrėti dokumentą ar vaizdo įrašą internete

arba mokyklos portale. Remdamiesi gauta informacija mokiniai turi parengti 5 su tema susijusius klausimus. Klausimus galima įrašyti į „Dropbox“ (ar panašų) įrankį arba tiesiog surašyti popieriaus lape ir atsinešti į pamoką. Jeigu naudojamas „Dropbox“ įrankis, mokytojas (-a) gali matyti, kas baigė darbą prieš pamoką.

Kitos pamokos pradžioje mokiniai bus suskirstyti mažomis grupelėmis, kuriose jie vienas kitam užduos iš anksto parengtus 5 klausimus. Jeigu mokiniai negali užduoti klausimų patys, mokytojas (-a) gali skirti papildomą užduotį arba ištirti grupelės klausimus, arba paskatinti „užversti“ klausimais, t. y. mokytojas ar ekspertas (labiau pažengęs, talentingas mokinys) atsisėda ant kėdės ir jam iš eilės greitai užduodami klausimai.

Jūsų tikslai ● Parinkti tinkamus išteklius ar kurti nuosavus išteklius. ● Gilinti žinias kokia nors tema, siekiant pasiruošti klausimų lavinai. ● Kreiptis į profesionalus ar ekspertus ir užmegzti su jais ryšius. ● Įrodyti, kuo aktuali tema, kurios mokosi mokiniai. ● Stiprinti technologijų naudojimo įgūdžius. Ko gali išmokti mokiniai? ● Darbo komandoje, kurią sudaro įvairios asmenybės ir kurioje gimsta įvairios idėjos. ● Sustiprinti perduodamus įgūdžius, pavyzdžiui, bendravimo, lyderystės, komandinio darbo ir t. t. ● Sustiprinti technologijų naudojimo įgūdžius. ● Suprasti ir vertinti kitų žmonių požiūrius ir nuomones. ● Aptarti ir tartis įvairiais klausimais su mokytojais ar ekspertais.

Technologijų naudojimo idėjos

 

40  

 

Ištekliaus kūrimas. Naudodami „iPad“ ar „SMART Recorder“ įrenginį, mokytojai gali sukurti vaizdo įrašą ir įkelti jį į „YouTube“ (asmeninį kanalą, kurį matytų tik mokiniai, ar viešą kanalą, kurį gali matyti, komentuoti ir klausimus užduoti ir kiti žmonės) ar panašias interneto svetaines, pavyzdžiui, „blubb.tv“.

Klausimų sujungimas: mokyklos „Dropbox“, „Googledocs“, „SMART extreme collaboration“ įrankiai.

Komandų organizavimas: „TeamUp“, „Findibg“, bendravimas su ekspertais – „LinkedIn“, „Facebook“, „Edmodo“, „Skype“.

1. Pasiruoškite ir klausykite ● Suraskite ar sukurkite vaizdo įrašą. ● Paaiškinkite mokiniams, kaip jiems gauti tai, ko reikia norint atlikti užduotį. ● Pristatykite mokymosi veiklą mokiniams. ● Užmegzkite ryšius su asmenimis, kuriems galima užduoti klausimus. 2. Įkvėpkite Įvadui paskiriama pamokos pabaiga, nes pirmąją užduoties dalį mokiniai darys po pamokų.

Pristatykite veiklą mokiniams ir paaiškinkite, ką tiksliai jiems reikės padaryti, kad prieitų prie ištekliaus, ir kur jie galės įkelti klausimus. Galite pridurti, kodėl jiems reikės tą daryti, arba išlaikyti paslaptį ir padaryti staigmeną vėliau.

3. Instruktuokite, kelkite klausimus, paremkite ● Mokiniai prisijungs prie ištekliaus po pamokų. ● Tada jie parengs 5 klausimus peržiūrėta tema ir įkels juos į interneto svetainę. ● Kitos pamokos pradžioje mokiniai dirbs mažomis grupelėmis ir vieni kitiems užduos klausimus,

kad aptartų temą, kurią turėjo ištirti, ir išgirstų kitų aiškinimus. ● Klausimų lavinos metu mokiniai užduos ekspertui klausimus, į kuriuos nerado atsakymų. Tai

gali būti daroma tiesiogiai arba interneto kanalu (pavyzdžiui, „Skype“). 4. Vertinkite ● Bendramokslių vertinimas dirbant komandoje. ● Tai, kaip mokiniai užduoda klausimus, gali vertinti mokytojas. XXI amžiaus įgūdžiai Kūrybiškumas, kritinis mąstymas, bendravimas, bendradarbiavimas, tyrimas ir tyrinėjimas,

iniciatyva ir savarankiškas mokymasis.

 

41  

 

KLAUSIMYNO APIE ENERGIJOS VARTOJIMĄ SUDARYMAS

Tikimės, kad mūsų mokiniai išmoks pritaikyti savo įgūdžius sudarydami klausimynus apie savo

aplinką. Jie turi mokėti užduoti tinkamus klausimus.

Aprašymas

Siekiant gauti informacijos apie energijos vartojimą namuose, mokinių prašoma sudaryti klausimynus apie energijos vartojimą namuose ir, juos naudojant, apklausti tyrime savanoriškai dalyvaujančias šeimas. Klausimyno pagrindinis tikslas – pradėti tyrimą apie vidutinės šeimos CO2 pėdsaką ir sustiprinti žinias apie aplinką ir pareigą ją saugoti.

Mokiniai suskirstomi į grupeles, kurių kiekviena turi pasiūlyti po 2 svarbius klausimus. Visa klasė aptaria grupelių pasiūlytus klausimus, atrenkami 10 klausimų, sulaukę didžiausio palaikymo.

Jūsų tikslai ● Svarbus tikslas – išmokyti mokinius formuoti konkrečiam tyrimui tinkamus klausimus.

Norėdami pradėti apklausą, jie pirmiausia turi suprasti, ką nori išsiaiškinti. Turėdami sąrašą klausimų, jie turi nustatyti, kurie klausimai tikrai reikšmingi, o kurie – papildomi. ● Prieš vykdant apklausą už mokyklos ribų, ją galima aptarti su kitais mokiniais (debatų forma) ir

nuspręsti, kurie klausimai yra svarbiausi ir įdomiausi.

Ko gali išmokti mokiniai? ● Mokiniai gali išmokti kritiškai analizuoti informaciją – šis įgūdis reikalingas formuojant įžvalgas,

kurios gali padėti pamatyti tam tikrų reiškinių (fizinių, gamtos, socialinių ir t. t.) tikrąjį vaizdą. ● Būtina turėti žinių tam tikra tema, kad būtų galima sukurti klausimus, suteikiančius galimybę

gauti atsakymą, kuriame būtų svarbios informacijos ta tema. ● Ne visi klausimai tam tikra tema leidžia gauti naudingos informacijos. ● Skirtumai tarp atviro ir uždaro tipo klausimų apklausoje: tai, ko klausimu tikitės pasiekti, ne

visada iš tikrųjų gaunama. ● Kalbos (anglų, prancūzų ir t. t. ar gimtosios) įgūdžių (kalbėjimo, rašymo, skaitymo, klausymo) ir

bendravimo įgūdžių lavinimas. Technologijų naudojimo idėjos. „Survey monkey“, „polleverywhere“, „socrative“, „google docs“,

„go animate“, „storry jumper“.

1. Pasiruoškite ir klausykite • Komandų kūrimas. • Vaizdo įrašo apie visame pasaulyje naudojamus energijos šaltinius pateikimas. • Gamtos mokslų mokytojas (-a) paaiškina sąvokas „CO2 pėdsakas“, „energijos vartojimo

tyrimas“, „tarša“ ir t. t.

 

42  

 

• Kalbos mokytojas (-a) paaiškina pagrindinius svarbių klausimų kūrimo žingsnius. • Aiškiai nurodoma, ko tikimasi iš kiekvienos komandos.

2. Įkvėpkite • Parodykite keletą tikrų klausimynų pavyzdžių (reklaminių, rinkimų ir t. t.). • Išmokykite mokinius tvarkyti per apklausą surinktą informaciją (lenteles, grafikus ir t. t.). • Išmokykite mokinius kurti tam tikro kūrimo proceso vaizdo įrašus.

3. Instruktuokite, kelkite klausimus, paremkite • Mokiniai turi patyrinėti jų šalyje vykdomas apklausas, susijusias su energijos vartojimu. • Aprašymo skyrelyje minėta, kad kiekviena komanda dirba išvien. • Mokytojas () padeda komandoms nuolat stebėti savo darbo eigą.

4. Vertinkite • Rezultatų pristatymas klasėje: klausimynas ir gautų rezultatų analizė (lentelės, grafikai ir t. t.). • Vaizdo įrašai ar kita medžiaga, rodanti klausimyno kūrimo, klausimų gavimo ir rezultatų

aiškinimo procesą.

XXI amžiaus įgūdžiai Iniciatyva ir savarankiškas mokymasis.