Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

1

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

Agronomijos fakultetas

Sodininkystės ir daržininkystės katedra

Jurgita Kulaitienė

Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto

produktai

Mokomoji knyga

AKADEMIJA

2012

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

2

UDK 641/642:005.336.3(075.8)

J. Kulaitienė

Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktai

Mokomoji knyga

Recenzavo: Sodininkystės ir daržininkystės katedros

prof. dr. Honorata Danilčenko

Biologijos ir augalų apsaugos katedros doc. dr. Simas Gliožeris

Aprobuota:

Sodininkystės ir daržininkystės katedra, 2012 05 28, Nr. 23

Agronomijos fakulteto (ASU) metodinės komisijos 2012 06 11,

Nr. 18 (88)

Universiteto metodinėje komisijoje 2012 10 16, Nr. 55.

Kalbą redagavo Laima Jonikienė

Maketavo Vita Spūdytė

Viršelio dailininkė Danguolė Raudonienė

© Jurgita Kulaitienė, 2012

© Aleksandro Stulginskio universitetas, 2012

ISBN 978-609-449-044-6

SL399. 2012 11 26. Aut. l. 5,5. Užs. Nr. 61. Leido ASU Leidybos centras – 2012.

Studentų g. 11, LT-53361 Akademija, Kauno r.

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

3

TURINYS

ĮVADAS ................................................................................................ 5

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI ...................................... 7

1. EUROPOS SĄJUNGOS KOKYBĖS POLITIKOS GAIRĖS ......................... 8

1.1. Naujų ES sistemų derinimas ................................................. 8

1.2. Privačios ir nacionalinės maisto kokybės sertifikavimo

sistemos ............................................................................................ 11

2. ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO

PRIEMONĖS ................................................................................... 13

3. IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS PRODUKTAI (IKP) ................................... 27

3.1. ES pripažinti ženklai ........................................................... 29

3.2. IKP pripažinimo ir priežiūros teisinė bazė ........................ 38

3.3. IKP gamybos galimybės ir privalumai (išskirtinumas) .... 40

3.3.1. Natūralumas ......................................................................... 40

3.3.2. Maistingumas ....................................................................... 49

3.3.3. Aplinkos tausojimas ............................................................. 55

3.4. Pagrindiniai IKP reikalavimai ............................................ 62

3.5. IKP gamybos reikalavimai .................................................. 66

3.5.1. Reikalavimai išskirtinės kokybės bičių produktams ir jų

mišiniams ....................................................................................... 67

3.5.2. Reikalavimai išskirtinės kokybės bičių produktų mišiniams

(gamybai, fasavimui, laikymui ir tiekimui rinkai) ........................... 68

3.5.3. Reikalavimai išskirtinės kokybės grūdų gamybai .................. 70

3.5.4. Reikalavimai išskirtinės kokybės grūdų perdirbimui ............. 72

3.5.5. Reikalavimai išskirtinės kokybės duonos, pyrago bei miltinės

konditerijos kepiniams ................................................................... 74

3.5.6. Reikalavimai išskirtinės kokybės kombinuotiesiems

pašarams ......................................................................................... 76

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

4

3.5.7. Reikalavimai išskirtinės kokybės gyvulių auginimui ............. 78

3.5.8. Reikalavimai išskirtinės kokybės gyvulių skerdimui,

skerdenų sudalijimui ir (ar) išpjaustymui........................................ 81

3.5.9. Reikalavimai išskirtinės kokybės mėsos gaminiams .............. 83

3.5.10. Reikalavimai išskirtinės kokybės paukščių auginimui ......... 85

3.5.11. Reikalavimai išskirtinės kokybės paukščių skerdimui,

skerdenų sudalijimui ir (ar) išpjaustymui........................................ 89

3.5.12. Reikalavimai išskirtinės kokybės pienui ir jo gaminiams ... 91

3.5.13. Reikalavimai išskirtinės kokybės pieno perdirbimui ........... 93

3.5.14. Reikalavimai išskirtinės kokybės vaisių ir daržovių

pirminei gamybai ........................................................................... 96

3.5.15. Reikalavimai išskirtinės kokybės vaisių ir daržovių

perdirbimui .................................................................................... 99

3.5.16. Reikalavimai išskirtinės kokybės dedeklių

vištų kiaušiniams ...........................................................................101

3.5.17. Reikalavimai išskirtinės kokybės cukrinės konditerijos ir

šokolado gaminiams ......................................................................104

LITERATŪRA ................................................................................... 107

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

5

ĮVADAS

Šiuo metu jau nepakanka, kad maistas būtų saugus. Vartotojai linkę

rinktis kokybiškesnį ar tam tikrais maistingumo aspektais vertingesnį

maistą pagal konkrečius jų poreikius. Gamintojai, siekdami patenkinti iš-

augusius vartotojų poreikius ir atlaikyti didelę konkurenciją, priversti

diegti inovacijas, gerinti produktų kokybę ar ieškoti produktų išskirtinu-

mo, suteikiant garantijas vartotojams ir tokiu būdu sukuriant produktui

pridedamąją vertę.

Žemės ūkio ministerija, įvertindama šiuos pokyčius ir suprasdama

smulkių ūkininkų (maisto produktų gamintojų) poreikį išlikti rinkoje, inici-

javo maisto gamintojų, perdirbėjų, prekybos įmonių, vartotojų bei mokslo

institucijų atstovų susitikimus, kurių metų buvo aptarta integruotos koky-

biško maisto gamybos grandinės koncepcija ir kooperavimosi galimybės,

siekiant užtikrinti pastovų tokių produktų teikimą vartotojams. 2007 m.

lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-

524 patvirtintos „Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripaži-

nimo taisyklės“, nustatančios reikalavimus produktams, jų gamybai bei pa-

teikimui vartotojams, produktų sertifikavimui ir ženklinimui.

Efektyviam sertifikuotų produktų gamybos sistemos įgyvendinimui ir

su juo susijusių klausimų sprendimui proporcingumo principu iš visų

maisto gamybos grandinės dalyvių (gamintojų, perdirbėjų, prekybos, var-

totojų organizacijų, mokslo ir valstybės institucijų) sudaryta taryba ir eks-

pertų komitetas.

Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktas – tai gaminys, ku-

riam taikomi griežtesni saugos ir kokybės reikalavimai, o atitiktis šiems

reikalavimams patvirtinama ir kontroliuojama nepriklausomos sertifikavi-

mo institucijos. Ypatingas savybes gaminiui suteikia specifinis, tausojantis

aplinką ūkininkavimo ar gamybos būdas, maksimaliai naudojant vietines

bei įprastines žaliavas, gana ilgą tarpsnį šalyje auginamas ar joms prilygs-

tančias augalų ir gyvulių veisles, bičių rases, auginamų gyvūnų ir augalų

priežiūra, gyvūnų gerovės užtikrinimas (2009-05-19, 3D-524 įsakymas

„Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų“).

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

6

Konkretūs reikalavimai gaminiui, ūkininkavimo ar gamybos būdui,

atsižvelgiant į gaminių grupės ar konkretaus gaminio rūšį, nustatomi mi-

nistro įsakymu patvirtintose specifikacijose. Tokie gaminiai išsiskiria natū-

ralumu (nes ribojamas atstumas nuo laukų, kuriuose auga augalai ir ganosi

gyvuliai, iki taršos šaltinių), normuojamas mineralinių trąšų, pesticidų,

vaistų naudojimo kiekis, dažnumas ir laikas.

Juos perdirbant nenaudojami sintetiniai maisto priedai (konservantai,

saldikliai, aromato ir skonio stiprikliai, dažikliai). Šie produktai skiriasi ir

maistingumo požiūriu (taikomi maistingumą išsaugojantys perdirbimo bū-

dai), vartotojui pateikiami per trumpesnį nei įprasta tos kategorijos pro-

duktams laikotarpį, pasižymi išskirtiniu skoniu, kvapu, išvaizda ir konsis-

tencija. Produktuose aptinkamas didesnis natūralios ląstelienos, mineralų,

vitaminų, polifenolių bei kitų biologiškai vertingų medžiagų kiekis, tačiau

mažiau sočiųjų riebalinių rūgščių, druskos, cukraus, – tad ir mažesnis ka-

loringumas.

Rengiant mokomąją knygą panaudota daug teisės aktų, kurių pagrin-

diniai autoriai yra Žemės ūkio ministerijos darbuotojai ir kiti specialistai.

Mokomoji knyga skirta Aleksandro Stulginskio Universiteto Agronomijos

fakulteto „Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga“ studijų programos II

pakopos studentams, studijuojantiems dalyką „Išskirtinės kokybės žemės

ūkio produktai“ (6 ECTS kr.). Mokomosios knygos tikslas – suteikti stu-

dentams aukštesnio lygio žinių apie ES maisto produktų kokybės politikos

gairių rengimą, Išskirtinės kokybės produktų (IKP) gamybos, pripažinimą,

priežiūrą ir specifiką, teisinę bazę, išplėsti kompetencijas taikyti įsisavintas

žinias moksliniams tyrimams, studijoms arba profesinės veiklos naujovėms

diegti.

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

7

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI

GDA – standartinė maistingųjų medžiagų norma, kurią daugumai

žmonių siūloma suvartoti per parą norint sveikai maitintis. Žmonės yra

labai skirtingi, pvz., skiriasi jų masė ir fizinis aktyvumas, todėl GDA – tai

ne vienam žmogui nurodytas konkretus kiekis, o orientacinė norma, pa-

dedanti įvertinti, kiek konkrečios maistingosios medžiagos yra vienoje

maisto produkto porcijoje (ES Direktyva 90/496/EEB).

IKP – išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktas (toliau

– IKP) – produktas, kurio kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionali-

nių teisės aktų nustatytus saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gero-

vės ar aplinkosaugos reikalavimus ir (arba) kuris dėl tam tikrų ūkininkavimo

ar gamybos būdų naudojimo pasižymi ypatingomis savybėmis (2009-05-19,

3D-524 įsakymas „Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų“).

Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifika-

cija (toliau – specifikacija) – dokumentas, kuriame nurodomi išsamūs iš-

skirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produkto ar tokių produktų grupės

gamybos, perdirbimo ir (ar) tiekimo rinkai reikalavimai (2009-05-19, 3D-

524 įsakymas „Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų“).

BRC – visuotinė priemonė, paremta naujausiais maisto saugos stan-

dartais ir metodikomis. Standarto reikalavimai susieti su kokybės vadybos

sistema ir RVASVT sistema ir papildyti detaliomis būtinųjų sąlygų pro-

gramomis (Ruževičius, 2010).

IFS – standartizuota pranešimų sistema, skirta įmonėms, gaminan-

čioms ir/arba perdirbančioms maisto žaliavas (Ruževičius, 2010).

RVASVT – rizikos veiksnių analizė. Svarbūs valdymo taškai yra mais-

to saugos programa, pagrįsta klaidų išvengimo principu (Ruževičius, 2010).

Karencinis laikotarpis - laikotarpis nuo apdorojimo iki pesticidų

suirimo į nenuodingus junginius (Danilčenko ir kt., 2007).

FAO (The Food and Agriculture Organization of the United Nations) –

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija, specialusis Jungtinių

Tautų Organizacijos padalinys, vadovaujantis tarptautinėms pastangoms

bado problemai išspręsti.

GGP – pagrindiniai principai, procedūros ir priemonės, skirtos su-

kurti tinkamą priimtos kokybės maisto produktams gaminti. GGP kodek-

sai ir juose nurodyti higienos reikalavimai yra ta riba, nuo kurios prade-

dama saugių maisto produktų gamyba (HN 15:2005).

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

8

1. EUROPOS SĄJUNGOS KOKYBĖS POLITIKOS

GAIRĖS

1.1. Naujų ES sistemų derinimas

Komisijos komunikate Europos Parlamentui dėl žemės ūkio produktų

kokybės politikos (2009) teigiama, kad pirkdami ES pagamintą maistą ir

gėrimus, įsigyjame kokybiškus produktus. Turime galimybę rinktis iš įvai-

riausių produktų, pagamintų pagal skirtingas tradicijas ir būdingų skirtin-

giems Bendrijos regionams. Viso pasaulio vartotojai žino, kad ES žemės

ūkio produktų sektoriaus atstovai garsėja gera reputacija, kurią jie užsitar-

navo dešimtmečiais ar net šimtmečiais sunkiai dirbdami, investuodami,

kurdami ir siekdami kuo aukštesnės kokybės.

Ši aukštos kokybės siekimo tradicija puoselėjama keliais būdais. Pir-

miausia – visi ES ūkininkai teisiškai įpareigoti laikytis bene griežčiausių

ūkininkavimo reikalavimų pasaulyje. Šie keliami reikalavimai, be kita ko,

susiję su aplinkos apsauga, gyvūnų gerove ir pesticidų bei veterinarinių

produktų naudojimu. Kad suteiktų produktams vartotojų taip vertinamo

savitumo ir išskirtinių savybių, ūkininkai ir maisto gamintojai ne tik laiko-

si šių pagrindinių reikalavimų, bet ir pasitelkia patirtį bei vaizduotę (Ko-

misijos komunikatas Europos Parlamentui, 2009).

Šio komisijos komunikato siekis – užtikrinti kokybę, tai esminė ES

žemės ūkio produktų sektoriaus strategijos pasaulinėje rinkoje dalis. ES iš-

lieka svarbi pagrindinių maisto produktų gamintoja, o didžiausią kasmet

eksportuojamų žemės ūkio maisto produktų, kurių vertė apytikriai

70 mlrd. eurų, dalį (du trečdalius pagal vertę) sudaro gatavi maisto pro-

duktai: mėsa, pieno produktai, vynas ir augalinis aliejus.

Komisijos komunikate pabrėžiama, kad norint išlaikyti konkurencin-

gumą ir rentabilumą, ES žemės ūkio maisto produktų sektorius turės ir at-

eityje laikytis šių veiklos principų. Ūkininkams, kaip maisto gamintojams,

tai reiškia du dalykus: pirma – pasiūlyti produktų, kurių kokybė atitiktų

pasikeitusius vartotojų lūkesčius, antra – aiškiai informuoti vartotojus apie

jų gaminamų produktų kokybę.

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

9

Nūdienos pagrindinis žemės ūkio kokybės politikos tikslas – infor-

muoti pirkėjus ir vartotojus apie produktų fizines, chemines, mikrobiolo-

gines ir juslines (dydis, išvaizda, skonis, patrauklumas, sudedamosios dalys

ir t. t.) savybes ir savitus ūkininkavimo būdus (gamybos metodas, gyvuli-

ninkystės rūšis, naudojamos perdirbimo technologijos, ūkininkavimo ir

gamybos vieta ir t. t.). Pirkėjai ir vartotojai, negaudami tikslios, naudingos

ir patikimos informacijos apie šiuos ypatumus ir savitus ūkininkavimo bū-

dus, negali tikėtis pagrįstos kainos ir kokybės santykio.

Žemės ūkio kokybės politika palaipsniui tobulinama. Tačiau tai vyk-

doma nenuosekliai, nes kuriamos atskiros priemonės, vystomi atskiri sek-

toriai. Daug geresni rezultatai būtų pasiekti sujungus įvairias priemones į

vieną visumą ir suformavus bendrą politiką. Ši politika turėtų būti plėto-

jama lanksčiai, dėmesį skiriant rinkoje dominuojančioms privačioms ir na-

cionalinėms sistemoms ir užtikrinant naujovių įgyvendinimą. Esamos sis-

temos išsamiai apibūdinamos 1.1.1 paveiksle.

Naudojamos dviejų tipų sistemos: sertifikavimo ir ženklinimo.

Sertifikavimo sistema paprastai naudojama tada, kai teikiami sudėtiniai

duomenys – jie dažniausiai išdėstomi išsamioje specifikacijoje, juos regu-

liariai (pvz., kasmet) tikrina sertifikavimo ar panaši įstaiga.

Ženklinimo priemonės paprastai pasitelkiamos, kai teikiami palyginti

paprasti duomenys – juos dažniausiai nurodo patys gamintojai, jie gali bū-

ti oficialiai tikrinami. Abi – sertifikavimo ir ženklinimo – sistemos skirtos

patvirtinti, kad produktas atitinka pagrindinius standartus. Jos abi gali

būti naudojamos ir tada, kai norima nurodyti pridėtinės vertės sutei-

kiančias savybes, kuriomis viršijami pagrindiniai standartai, – ar tai būtų

produktų ypatumai, ar saviti ūkininkavimo būdai (Komisijos komunikatas

Europos Parlamentui, 2009).

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

10

Sistemos / Sertifikavimas Ženklinimas

Pag

rin

din

iai

sta

nd

art

ai

Dif

ere

ncij

avim

as

ES žemės ūkio produktų kokybės

užtikrinimo sistemos: geografinės

nuorodos, garantuoti tradiciniai gaminiai,

ekologinis ūkininkavimas, atokiausių ES

regionų produktai.

Privačios ir nacionalinės maisto

kokybės sertifikavimo sistemos:

pridėtinės vertės suteikiantys produktų

ypatumai ir ūkininkavimo būdai.

ES prekybos standartų

nustatytieji terminai. Pvz.,

tradiciniu būdu pagamintas

putojantis vynas, laisvėje laikomų

vištų kiaušiniai.

Privatūs ir nacionaliniai logotipai

bei prekių ženklai (ne sertifikuoti).

Nurodo produktų ypatumus ir

ūkininkavimo būdus, pvz.,

nacionaliniame parke pagamintas

ar užaugintas produktas.

Privačios kokybės

užtikrinimo

sistemos.

Užtikrina atitiktį

pagrindiniams

standartams.

ES prekybos standartai ir

produktų direktyvos:

– produktų kokybės rūšys,

pvz., aukščiausia rūšis, I rūšis;

– kilmė / ūkininkavimo vieta;

– produktų tapatybė, pvz.,

pienas, šokoladas.

1.1.1 pav. Kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo sistemos ir prekybos standartai

(Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, 2009)

Europos Bendrijų Komisija ne tik rūpinasi esamų ES kokybės užtik-

rinimo sistemų taikymu, bet ir svarsto galimybę parengti gyvūnų gerovės

produktų ženklinimo gaires. Atsižvelgdama į galimybių tyrimo rezultatus,

ji siūlys ekologinį ženklą naudoti ženklinant ne tik maisto produktus, bet

ir pašarus. Taryba paprašė Europos Bendrijų Komisijos apsvarstyti ženkli-

nimo galimybes, susijusias su sudėtinga sritimi – anglies dioksido kiekio

išmetimu į aplinką (angl. carbon footprint) (Komisijos komunikatas Euro-

pos Parlamentui, 2009).

Suinteresuotosios šalys pasiūlė ir kitų ES sistemų, susijusių su aplin-

ka, pavyzdžiui, „didelės gamtinės vertės produktai“. Bendradarbiaudama

su visomis susijusiomis tarnybomis Europos Bendrijų Komisijos nariai im-

sis vertinti naujų sistemų (tokių kaip minėtos pirmiau) pridėtinę vertę ir

konstruktyvumą – taip ji ketina užtikrinti būsimų ES žemės ūkio produk-

tų kokybės sistemų ir iniciatyvų suderinamumą.

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

11

1.2. Privačios ir nacionalinės maisto kokybės sertifikavimo sistemos

Privačios ir nacionalinės maisto kokybės sertifikavimo sistemos gali

padėti patenkinti vartotojų ir pirkėjų poreikį, nes jos informuojamos apie

egzistuojančius žemės ūkio produktų ypatumus ir taikomus savitus ūki-

ninkavimo būdus.

Pagal Komisijos komunikatą Europos Parlamentui (2009), šios siste-

mos bus tobulinamos atsižvelgiant į tai, ar gerai jos tenkins vartotojų porei-

kius, kiek vartotojai bus pasirengę mokėti už sertifikuotas prekes, ar apsi-

mokės ūkininkams ir gamintojams dalyvauti atitinkamoje sistemoje. Tačiau

kai kurios suinteresuotosios šalys laikosi nuomonės, kad privačios sistemos

gali turėti trūkumų: kelti grėsmę bendrajai rinkai, kelti abejonių kokybės

vertinimo sistemų, ypač tų, kuriomis patvirtinama atitiktis pagrindiniams

reikalavimams, skaidrumu ir nurodomos informacijos patikimumu. Tai gali

klaidinti vartotojus, lemti tų sistemų ir oficialių standartų tapatinimą, tapti

našta ūkininkams (ypač jei jie gali dalyvauti keliose sistemose) ir turėti įta-

kos tarptautinei prekybai pirmiausia, su besivystančiomis šalimis.

Besivystančioms šalims siekiant patekti į ES rinką, privačios sertifika-

vimo sistemos gali atlikti katalizatoriaus funkciją. Gerai tai, kad privačios

sistemos besivystančioms šalims suteikia galimybę vartoti kalbą, kuri var-

tojama tiekimo grandinėje, ir užsitarnauti ES vartotojų pasitikėjimą siū-

lomų maisto produktų kokybe. Būtinybė atitikti standartus gali būti pa-

skata besivystančioms šalims modernizuoti eksportuojamų produktų tie-

kimo grandines. Didesnis dėmesys žemės ūkio ir maisto produktų gamy-

bos gerosios patirties taikymui gali būti naudingas tiek vietos gyventojams

bei gamintojams, tiek aplinkai (Komisijos komunikatas Europos Parla-

mentui, 2009). Tačiau kai kuriose besivystančiose šalyse gamintojams gali

būti sunku atitikti privačių sistemų reikalavimus. Atsižvelgiant į atitikties

reikalavimams sąnaudas, tarptautinių donorų parama yra labai svarbi už-

tikrinant besivystančių šalių mažų ir vidutinių įmonių bei smulkiųjų ūki-

ninkų dalyvavimą.

Komunikate Europos Parlamentui (2009) Komisija pabrėžia, kad var-

totojų trikdymo problemą, kurią lemia skirtingos į panašius tikslus orien-

tuotos sistemos, imamasi spręsti įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

12

ISEAL gerosios patirties kodeksas (organizacija ISEAL Alliance nustato ir

kodifikuoja gerąją patirtį tarptautiniu lygmeniu). Jos tikslas – rengti ir tai-

kyti socialinius ir aplinkos standartus, kuris laikomas tarptautiniu patikimų

neprivalomų socialinių ir aplinkos standartų nustatymo pagrindu. Be to,

esamų sistemų šalininkai teigia jau ėmęsi esminių žingsnių toms siste-

moms suderinti.

Vadovaudamasi ankščiau minėtais faktais ir suinteresuotųjų šalių pas-

tabomis apie žaliąją knygą, Komisija nutaria šiuo metu nerengti teisės ak-

tų, reglamentuojančių privačias ir nacionalines sertifikavimo sistemas.

Nors ir pripažindama privatų sistemų statusą, Komisija ketina parengti ge-

rosios patirties gaires, kurios būtų skirtos su žemės ūkio produktų kokybe

susijusioms sistemoms rengti. Gairės bus rengiamos konsultuojantis su su-

interesuotosiomis šalimis.

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

13

2. ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS

Būti sveikam yra žmogaus teisė. Jei ilgas ir sveikas gyvenimas yra

tikslas, tai daugiausia sunkumų kelia netinkamo, abejotinos kokybės mais-

to vartojimas. Todėl šiuo metu ypač didelis dėmesys skiriamas maisto ko-

kybei, kartu ir gaminamai žemės ūkio produkcijai.

Lietuvos Respublikos Seimas 2005 metais priėmė teisės aktą „LR

Maisto įstatymas Nr. VIII-1608“. Įstatymas nustato teikiamo į rinką mais-

to ir jo tvarkymo reikalavimus, valstybės institucijų bei visuomeninių var-

totojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją, užtikrinant maisto saugą,

taip pat reglamentuoja maisto gamintojų, paslaugų teikėjų ir pardavėjų pa-

reigas bei atsakomybę. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Įstatymo prie-

de nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Įstatymu siekiama užtikrinti, kad:

į rinką būtų teikiamas maistas, atitinkantis šio įstatymo ir kitų tei-

sės aktų nustatytus saugos reikalavimus;

maistas atitiktų tarptautinius laisvam prekių judėjimui keliamus

reikalavimus, ir Lietuvos maisto gamintojas galėtų plėsti savo prekių eks-

portą į kitas šalis, o Lietuvoje pagaminti produktai galėtų lengviau konku-

ruoti tarptautinėje rinkoje;

būtų skatinama ekologiškų žemės ūkio produktų gamyba, sveikes-

nė Lietuvos gyventojų mityba, derinama su maistu ir mityba susijusi žmo-

nių sveikata.

Kad maisto prekybos sandėriuose dalyvaujančios šalys galėtų lengviau

susitarti perkant ar parduodant prekes, yra sukurti tam tikri standartai. Jų

paskirtis – vienu ar kitu būdu užtikrinti galutinio produkto saugą ir kokybę.

Bet tokia gausybė standartų daugelį mūsų painioja, kartais kelia net nerimą.

Vienas iš pagrindinių standartų tikslų – siekis padėti prekybos sandė-

riuose dalyvaujančioms šalims susitarti perkant ar parduodant prekes, tei-

kiant paslaugas. Atitikties sertifikatas, išduotas sertifikavus vadybos sistemą

arba gaminamus produktus pagal atitinkamą standartą, paprastai tampa

svariu įrodymu, kad vadybos sistema arba produktas atitinka konkretaus

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

14

standarto reikalavimus. Šalims lieka susitarti, kurio standarto reikalavimai

aktualiausi, kurį standartą pasirinkti.

Nacionalinės kokybės schemos. Maisto kokybės ir saugos reikala-

vimai naujose ES šalyse narėse įgauna naują, dažnai sunkiai įvertinamą

prasmę. Tai jau yra ne tik gaminančių ir kontroliuojančių institucijų, bet ir

visos visuomenės aktualija. Maisto sauga ir kokybė apima vartotojų mo-

kymą, specialistų rengimą, naujų technologijų diegimą.

Maisto sauga ir kokybė yra svarbi, tačiau dar gerokai išsklaidyta sritis,

reikalaujanti įvairių institucijų suvienytos veiklos, brangios įrangos ir visa-

pusiškų žinių. Anksčiau Nacionalinių maisto kokybės ir saugos centrų kū-

rimas buvo prioritetinis beveik kiekvienoje ES šalyje narėje. Panašios

veiklos imamasi naujai priimtose šalyse, steigiant nacionalinius maisto ko-

kybės centrus.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per pastaruosius metus sukurta

ir įgyvendinta per 400 nacionalinių kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo

schemų. Jų ir toliau daugėja. Tai kokybės ir saugos užtikrinimo sistemos

(ISO, EurepGAP, IFS, BRC ir kitos). Kitose ES šalyse jau veikia ir yra ži-

nomos viešo diferencijavimo schemos, pvz., Prancūzijoje – Label Rouge,

Čekijoje – KlasA ir kt., be to, yra dar ir atskirų produktų išskirtinumą nu-

rodančių schemų.

Mūsų šalies žemės ūkio produkcijos augintojai ir gamintojai, norė-

dami eksportuoti arba tiekti produkciją į sertifikuotas vadybos sistemas tu-

rinčius prekybos tinklus, privalo turėti geros ūkininkavimo praktikos sis-

temos sertifikatą.

Žemės ūkio ministerija remia metodinės pagalbos teikimą (mokymus)

ir valstybės paramą tam, kad ūkininkai susipažintų su EurepGAP keliamais

maisto saugos ir kokybės reikalavimais, kurie ES senbuvėse yra pripažįs-

tami kaip visuotinai priimtini ir populiarūs.

Daugelis ES kokybės schemų mūsų gamintojams yra žinomos, tačiau

pradėti diegti ir nacionalines maisto kokybės schemas kol kas sudėtinga.

ES Parlamentas, siekdamas išsiaiškinti maisto produktų kokybės schemų

ekonominį pagrindą, jų įtaką aplinkos apsaugai, vartotojų sveikatai ir ge-

rovei, užsakė Europos Komisijai projektą – išanalizuoti nacionalines mais-

to kokybės schemas ir senosiose, ir naujosiose ES šalyse.

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

15

ŽŪM Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų plane numatoma pa-

rama:

ūkininkams ir gamintojams, dalyvaujantiems Bendrijos ir naciona-

linėse kokybės schemose, padengti pastovias išlaidas;

gamintojų grupėms, atsakingoms už kilmės nuorodų arba kokybės

žymų naudojimo pagal Bendrijos teisę priežiūrą, viešinimo priemonėms

finansuoti.

Kokybiškų produktų gamybai teikiama parama:

pieno gamintojų tiekiamo žalio pieno, skirto pieno produktų ga-

mybai, saugos ir kokybės reikalavimų kontrolei atlikti;

higienos, gyvūnų gerovės, aplinkos ir produktų kokybės reikala-

vimams, atitinkantiems ES teisės aktų nuostatas, įgyvendinti praktinio

mokymo ūkiuose ir ministerijos reguliavimo sričiai priskirtose įmonėse;

žemės ūkio naudmenų, produktų ir pašarų kokybės, gyvulių lai-

kymo sąlygoms įvertinti ir moksliškai pagrįsti poveikio technologinėms,

juslinėms maisto savybėms, gyvulių ir augalų produktyvumui ir aplinkai;

dirvos, augalų apsaugos priemonių ir produktų tyrimo metodams

taikyti ir laboratorijoms akredituoti;

Lietuvoje kuriamų ir naujai sukurtų augalų veislių bei selekcinių

numerių kokybei gerinti, augalų veislėms įvertinti pagal išskirtinumo, vie-

nodumo ir stabilumo rodiklius.

Bendras maisto kokybės schemos tikslas: skatinti ūkininkus arba ga-

mintojų grupes dalyvauti Bendrijos arba nacionalinėse maisto kokybės

programose. Konkretesni schemos tikslai yra tokie: padidinti konkuren-

cingumą, pagerinti maisto kokybę, apsaugoti vartotojus, išplėsti produktų

realizavimo rinkas. Schemoje keliamus reikalavimus atitinkantys kandida-

tai būtų ūkininkai, gamintojų grupės.

Vienas iš plačiausiai tarptautiniu mastu taikomų universalių vadybos

sistemų vertinimui skirtų standartų yra ISO 9001. Jo paskirtis – padėti

įvertinti organizacijos sugebėjimą atitikti vartotojo, reglamentuojančių tei-

sės aktų ir pačios organizacijos reikalavimus. Standartas yra pelnęs visuo-

tinį pripažinimą, plačiai taikomas ir maisto pramonės įmonėse, ir kitose

pramonės sektoriuose visame pasaulyje.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

16

ISO 9000:2000 Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai, terminai ir apibrė-

žimai. Ši standartų šeima buvo peržiūrėta ir pakeista į ISO 9000:2005, vė-

liau ISO 9000:2008. ISO 9000:2000 patariamojo pobūdžio dokumentas,

kuris nėra naudojamas atestacijos tikslams, tačiau sudaro pagrindą kitiems

kokybės vadybos standartams terminus ir žodyną, susijusį su kokybės val-

dymo sistemomis (LST EN ISO 9000:2007).

ISO 9001:2000 Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai. Reikia paste-

bėti tai, kad ISO 9001:2000 yra pamažu keičiamas (pereinama) į ISO

9001:2008, kuriame išdėstyti kokybės vadybos sistemoms keliami reikala-

vimai, nepaisant organizacijos dydžio, veiklos pobūdžio, priklausomybės

viešam ar privačiam sektoriui (LST EN ISO 9001:2008 ).

ISO 9004:2000 Kokybės vadybos sistemos. Veiklos gerinimas. Rekomen-

dacijos. 2009 m. paruoštas naujas šio standarto projektas – ISO 9004:2009

(LST EN ISO 9004:2009).

Dabar jau yra rekomenduojama ir pamažu pereinama nuo ISO

9001:2000 prie atnaujinto standarto – ISO 9001:2008. ISO 9001:2008 pri-

stato tik jau egzistuojančių ISO 9001:2000 reikalavimų paaiškinimus ir kai

kuriuos pokyčius, skirtus patobulinti suderinamumą su ISO 14001:2004 –

Aplinkosaugos vadybos sistemos –- Reikalavimai ir rekomendacijos nau-

dojimui, t. y. ISO 9001:2008 nėra naujų reikalavimų. ISO 9001 – doku-

mentas, kuriame aprašyta jo taikymo sritys, normatyvinė nuoroda, aiški-

nami terminai ir apibrėžimai, neaptarti ISO 9000 standarte, pateikiami

reikalavimai kokybės vadybos sistemai ir jos dokumentacijai, detalizuoja-

ma vadovybės atsakomybė, išteklių vadyba, produkto realizavimas ir ma-

tavimas, vertinamojo analizė ir gerinimas. Išskiriamos šešios privalomos

procedūros, kurias organizacija privalo turėti diegdama kokybės vadybos

sistemą: dokumentų kontrolė, įrašų kontrolė, vidaus auditas, netinkamų

produktų / paslaugų kontrolė, korekciniai veiksmai, prevenciniai veiks-

mai. Standarte yra nurodytas papildomas reikalavimas dokumentacijai –

kokybės politikos ir kokybės vadovas (jam gali priklausyti ir kiti šeši priva-

lomi dokumentai) (LST EN ISO 9000:2007; LST EN ISO 9001:2008).

Šis kokybės vadybos standartas gali būti taikomas visoms organizaci-

joms, nepriklausomai nuo jų dydžio, nuosavybės formos, veiklos pobūdžio.

Dėl tarptautinio Kokybės vadybos standarto plačios taikymo srities, gali atsi-

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

17

tikti taip, kad ne visi standarte nurodyti reikalavimai gali būti taikomi konk-

rečiai organizacijai dėl jos specifiškumo. Tokiu atveju organizacijai taikant

tarptautinį Kokybės vadybos standartą ISO 9001 gali būti svarstomos ir da-

romos tam tikros išimtys. Atskiruose standarto ISO 9001 skyriuose išdėsty-

tos rekomendacijos ir reikalavimai suformuoja vientisą kokybės vadybos sis-

temą. Organizacija, norėdama įdiegti kokybės vadybos sistemą, pirmiausia

privalo: išskirti su kokybės vadybos sistema susijusius procesus bei apibrėžti

jų taikymą organizacijoje, identifikuoti procesų seką ir jų tarpusavio ryšius,

nustatyti kriterijus ir metodus, kurie užtikrintų rezultatyvų procesų veikimą

bei valdymą, garantuoti procesų vykdymui reikiamų išteklių gavimą, anali-

zuoti ir kontroliuoti procesus, gerinti atitinkamus veiksmus procesų vykdy-

mo etapuose. Išanalizavus organizacijoje vykstančius procesus galima for-

muoti kokybės vadybos sistemos projektą, t. y. įforminti dokumentais, kurie

atitiktų jiems keliamus struktūros reikalavimus:

1) kokybės politika ir kokybės tikslai;

2) kokybės vadovas;

3) ISO 9001 standartu reikalaujamos dokumentais įformintos proce-

dūros;

4) rezultatyvų procesų planavimą, vyksmą ir valdymą užtikrinantys

dokumentai;

5) ISO 9001 standartu reikalaujami įrašai.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dokumentacijai nėra apibrėžta tam

tikra forma, laikmena, apimtis, svarbiausia – jos išsamumas, nedviprasmiš-

kumas. Patvirtintų dokumentų valdymas yra pirmoji ISO 9001 standarte

organizacijos reikalaujama procedūra. Kokybės vadybos sistemos diegimo

rezultatai privalo būti dokumentuojami - įrašų valdymas yra antroji ISO

9001 standarte organizacijos reikalaujama procedūra (LST EN ISO

9000:2007; LST EN ISO 9001:2008).

Didžiausia atsakomybė yra priskirta organizacijos vadovybei, kuri pagal

standarto ISO 9001 reikalavimus privalo įrodyti savo įsipareigojimų vykdy-

mą (sėkmingai diegti kokybės vadybos sistemą ir gerinti jos rezultatyvumą)

informuodama organizacijos narius apie vartotojo ir teisės aktų svarbą, nu-

statydama kokybės politiką, atlikdama vertinamąją analizę, užtikrindama ap-

sirūpinimą ištekliais. ISO 9001 standarte yra pateikti reikalavimai įvairiems

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

18

organizacijos ištekliams – darbuotojų kompetencija, jų mokymas, organiza-

cijos infrastruktūra, apsirūpinimas ištekliais. Laikydamasi ISO 9001 standar-

te iškeltų reikalavimų ištekliams organizacija privalo identifikuoti darbuoto-

jų kompetenciją, rengti mokymus, įvertinti atliekamų veiksmų rezultaty-

vumą, didinti darbuotojų supratingumą dėl jų darbo poveikio organizacijos

tikslų siekimui, prižiūrėti atitinkamus darbuotojus, t. y. valdyti organizacijos

darbo aplinką (LST EN ISO 9001:2008).

Diegiant kokybės vadybos sistemą išskiriami reikalavimai produkto

realizacijai, apimantys visą produkto gyvavimo ciklą: procesų, susijusių su

produkto kūrimu, gamyba, pardavimu, eksploatacija, planavimas, tobuli-

nimas, detalizacija. Reikalavimų, susijusių su produkto realizacija, esmė –

orientacija į vartotojų poreikius ir lūkesčius, produkcijos atitikties teisės

aktuose numatytiems reikalavimams laikymasis, produkcijos bei su ja susi-

jusių procesų vertinimas ir stebėjimas. Matavimui, vertinamajai analizei ir

gerinimui ISO 9001 standarte yra atskiras skyrius, nes kokybės įvertinimas

yra labai svarbus siekiant organizacijai tobulėti. Matavimas, vertinamoji

analizė ir gerinimas apima monitoringą ir matavimą, vykdomą atliekant

vidaus auditą (audito įforminimas yra trečioji standarto privaloma proce-

dūra), neatitiktinio produkto valdymą (jis turi būti atitinkamai įformintas -

ketvirtoji standarto reikalaujama procedūra), nuolatinį kokybės vadybos

gerinimą (jos įforminimas – penktoji privaloma procedūra), prevencinius

veiksmus (jų įforminimas dokumentais – šeštoji privaloma procedūra)

(LST EN ISO 9000:2007; LST EN ISO 9001:2008).

Maisto sektoriuje yra taikoma ir daugybė kitokių standartų. Pavyz-

džiui, įmonės gali siekti sertifikavimo pagal BRC arba IFS schemas, kurių

reikalauja atitinkamų šalių mažmenininkų tinklai iš maisto produktų tiekė-

jų. Produktai gali būti sertifikuojami pagal EurepGAP (gera žemės ūkio

praktika) arba būti sertifikuoti dėl GMO nebuvimo, arba produktų natūra-

lumo (organinės kilmės). Tokiu atveju, atsižvelgiant į kliento / tarpininko

specifinius reikalavimus, pasirenkamas atitinkamas ūkio valdymo užtikri-

nimo metodas ir apsisprendžiama dėl produktų kilmės (HN15:2005).

EurepGAP. EurepGAP - tai standartų ir procedūrų, skirtų gerai agro-

kultūros praktikai sertifikuoti, schema. Šią schemą sukūrė ir kontroliuoja

Vokietijos mieste Cologne įsikūrusi ne pelno siekianti organizacija „Food

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

19

Plus“. Standarto reikalavimai skirti maisto kokybei ir saugai garantuoti bei

mažinti žemdirbystės operacijų įtaką aplinkai ir užtikrinti teigiamą požiūrį į

darbuotojo sveikatą ir saugą. EurepGAP įgyja vis didėjantį pripažinimą pa-

saulyje kaip vertinga schema, leidžianti užtikrinti žemės ūkio produktų ko-

kybę. Tokia visa apimančio skėčio principo schema įmonėms suteikia dau-

giau lankstumo, palyginti su jau egzistuojančiomis vietinėmis schemomis.

Būtent dėl tokio požiūrio standartas tampa vis labiau pripažįstamas. Siekiant

padidinti galimybę kuo detaliau įvertinti atitinkamą sektorių ir taip pasiekti

geresnį kokybės ir saugos užtikrinimo lygį, rengiami gana specifiniai sekto-

riaus reikalavimai. Pavyzdžiui, yra sukurtos schemos gyviems galvijams, taip

pat šviežiems produktams vertinti. EurepGAP specifiniai reikalavimai nusta-

tyti vaisiams, daržovėms, javams, mėsai, kavos pupelėms.

BRC. BRC (Britų mažmenininkų konsorciumas) visuotinis maisto

saugos standartas yra vienas iš veiksmingiausių priemonių, dažniausiai

naudojamų vertinant tiekėjų patikimumą. Jis padeda bendrovėms pasi-

rinkti ir kvalifikuoti savo tiekėjus. Tokiu būdu sistema sumažina bendrą-

sias tiekimo grandinės valdymo išlaidas ir padidina saugumo lygį klien-

tams, tiekėjams ir vartotojams. Nors standartas laikomas bendradarbiavi-

mo garantu, jis taip yra puiki galimybė parodyti bendrovės pasiryžimą

siekti maisto saugos, kokybės ir teisėtumo bei nuolatinio gerinimo.

Pagrindiniai Jungtinės Karalystės mažmeninių tinklų prekybininkai

susirūpino maisto sauga dėl jų tiesioginės atsakomybės įvykus incidentui.

Siekdami kontroliuoti situaciją, prekybininkai reikalauja, kad visi maisto

tiekėjai turėtų sertifikatus pagal specialų standartą, siekiant užtikrinti, ko-

kybės ir saugos reikalavimų bei teisinių normų laikymosi.

Po pirmojo leidimo 1998 m. standartas buvo nuolatos tobulinamas,

įtraukiant į šį procesą tiekimo grandinės partnerius. Šiuo metu tai – visuo-

tinė priemonė, paremta naujausiais maisto saugos standartais ir metodi-

komis. Standarto reikalavimai susieti su kokybės vadybos sistema ir

RVASVT (Rizikos veiksnių analizė svarbiuose valdymo taškuose) sistema

ir papildyti detaliomis būtinųjų sąlygų programomis, t. y. GMP (Geros

gamybos praktikos), GLP (Geros laboratorijų praktikos) ir GHP (Geros hi-

gienos praktikos) reikalavimais (HN15:2005).

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

20

GGP – tai pagrindiniai principai, procedūros ir priemonės, skirtos su-

kurti tinkamą aplinką priimtinos kokybės maisto produktams gaminti.

GHP nurodo bendrąsias higienos priemones, kurios turi būti taikomos

įmonėje ar ūkyje ir yra būtina kitų kokybės sistemų, tarp jų ir RVASVT,

sąlyga. GGP ir GHP reikalavimus sudarė įvairių valstybių valdžios institu-

cijos, (FAO/WHO) Codex Alimentarius skyriaus Maisto higienos komite-

tas ir pačios maisto pramonės atstovai, dažniausiai bendradarbiaudami su

kitomis struktūromis – maisto inspekcijos ir kontrolės organais. GGP ko-

deksai ir juose nurodyti higienos reikalavimai yra ta riba, nuo kurios pra-

dedama saugių maisto produktų gamyba. Šių reikalavimų visada reikia lai-

kytis, jie turi būti įforminami dokumentais. Paprastai bendrieji GHP rei-

kalavimai yra nukreipti į šiuos aspektus:

higieniškas maisto gamybos patalpų projektavimas ir statyba;

higieniškas įrengimų projektavimas, konstrukcija ir eksploatacija;

valymo ir dezinfekcijos procedūros (įskaitant graužikų kontrolę);

bendrosios maisto gamybos higienos ir saugumo taisyklės, kaip:

mikrobiologinė žaliavų kokybė;

higieniškos kiekvienos proceso pakopos operacijos;

personalo higiena ir higienos bei saugaus maisto gamybos moky-

mas (HN15:2005).

GGP, GHP ir RVASVT tarpusavio suderinimas yra labai naudingas,

kadangi efektyvus GGP ir GHP taikymas sudaro sąlygas sutelkti RVASVT

plano dėmesį į svarbiausius (kritinius) saugumo aspektus. Kokybės siste-

mos apima organizacinę struktūrą, atsakomybę, procedūras, procesus ir re-

sursus, kurie yra reikalingi visapusiškam kokybės valdymui įdiegti, jos tai-

komos ir susijusios su visomis produktų ciklo stadijomis, skirtos visiems

kokybės elementams (HN15:2005).

Kokybės sistemos yra skirtos užtikrinti, kad visi veiksniai, turintys

įtakos produkto kokybei, bus valdomi, o toks valdymas yra nukreiptas į

kokybės defektų sumažinimą, pašalinimą ir, svarbiausia, į jų prevenciją.

Kokybės sistemos numato dvi funkcijas – kokybės valdymą ir kokybės už-

tikrinimą. Pirmoji funkcija – tai darbo metodai ir veiksmai, kurie pašalina

nepatenkinamos veiklos priežastis, taip pat procesų monitoringas. Antroji

funkcija – tai vidinis ir išorinis pasitikėjimas, kad bendrovė ar darbo pro-

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

21

cesas atitinka keliamus kokybės reikalavimus. Vadovaudamasi Kokybės

sistema RVASVT suteikia metodologiją maisto saugumo užtikrinimo pla-

nui, kuris numato specialius būdus, resursus ir veiksmų seką tam tikro

maisto produkto saugumui užtikrinti (HN15:2005).

Ir nacionalinės, ir tarptautinės institucijos kreipia vis didesnį dėmesį

maisto saugos rizikos, susijusios su biologiniais veiksniais, analizei. Rizikos

analizė – tai apgalvotas, strūkturizuotas ir formalizuotas požiūris, siekiant

suprasti ir, kur reikia, sumažinti riziką. Yra visuotinai pripažinta, kad rizi-

kos analizė susideda iš 3 dalių: rizikos įvertinimo, rizikos vadybos ir in-

formacijos apie riziką perdavimo (2.1 pav.).

2.1 pav. Ryšys tarp vyriausybės ir bendrovės veiklos maisto saugos srityje

(Danilčenko ir kt., 2007)

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

22

Vis daugiau valstybių, tarp jų ir Lietuva, teisiškai pagrįstai reikalauja

įdiegti RVASVT bet kuriame su maistu susijusiame versle. Nepriklauso-

mai nuo maisto įmonės dydžio, RVASVT turi būti pagrindinė maisto sau-

gos programos dalis. RVASVT taip pat turi būti pakankamai išsami ir aiški

tiek, kiek reikalauja su gaminamais ir apdorojamais maisto produktais su-

siję rizikos veiksniai (HN15:2005).

LR Maisto įstatymas (2000) numato, kad mažmenininkai, norėdami

apsaugoti savo reputaciją, reikalauja, kad jų tiekėjai veiktų pagal jų pa-

rengtus pramonės standartus. BRC parengta pagal du pagrindinius stan-

dartus, pritaikomus maisto sektoriuje:

1) pasaulinį maisto standartą gamintojams, gaminantiems savo prekės

ženklo (angl. brand) maisto produktus;

2) standartą pakavimo medžiagoms.

Šie standartai buvo sukurti, siekiant padėti mažmenininkams vykdyti

įstatymų įpareigojimus ir apsaugoti vartotojus, parengti bendrą pagrindą

įmonėms, kurios tiekia mažmenininkų prekės ženklo produktus, inspektuoti.

IFS. Naudojant bendrinį standartą ir unifikuotą tiekėjų kokybės lygio

įvertinimo priemonę, prekybininkams nėra poreikio atlikti antros šalies

auditus. Jų tiekimo grandinės valdymas tampa nuoseklesnis ir veiksmin-

gesnis. Tokiu būdu sumažinamos bendrosios proceso išlaidos ir padidina-

mas saugos lygis klientams, tiekėjams ir vartotojams. Nors standartas lai-

komas bendradarbiavimo bilietu, jis taip pat tampa puiki galimybė parody-

ti bendrovės pasiryžimą siekti maisto saugos, kokybės ir teisėtumo bei

nuolatinio gerinimo (Maisto įstatymas, 2005).

IFS yra standartizuota pranešimų sistema, skirta įmonėms, gaminan-

čioms ir / arba perdirbančioms maistą. Atitiktis standartui yra grindžiama an-

keta ir įvertinimo balais. Vienas iš pagrindinių standarto kriterijų – svarbių

valdymo taškų (SVT) skaičiaus nustatymas. SVT monitoringo sistema pa-

remta tiksliais įrašais ir reguliariomis patikromis. Standartus įgyvendinusios

įmonės vadovybė turi garantuoti, kad darbuotojai suvokia savo atsakomybę ir

kad darbo rezultatyvumas yra matuojamas, vykdomas produkto atsekamumas,

koregavimo veiksmų įgyvendinimas apibūdinamas kaip atskiras maisto pro-

duktų gamybos grandinės etapo taškas, kuriame dėl monitoringo trūkumo ga-

li atsirasti sveikatai pavojingų rizikos veiksnių (HN15:2005).

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

23

ES maisto kokybės politika yra pagrįsta saugomų kilmės vietos

(SKVN) ir geografinių nuorodų registravimu ir jų apsaugos įgyvendini-

mu, tradicinių specifinėmis savybėmis pasižyminčių ir ekologiškų produk-

tų sertifikavimu. Be to, kiekviena šalis nacionaliniais teisės aktais gali pri-

pažinti gaminius esant išskirtinės kokybės (Komisijos komunikatas, 2010).

SKVN gali būti suteikta produktui, kurio kokybė arba savybės išskir-

tinai priklauso nuo jo kilmės vietos, geografinės aplinkos ir pavadinime

yra kilmę atspindintis vietovardis. Geografinė aplinka suprantama kaip

būdingi, natūralūs ir žmogiškieji veiksniai, tokie kaip klimatas, dirvos ko-

kybė ir vietinių žmonių įgūdžiai. Be to, griežtai apibrėžtas geografinis re-

gionas, visos gamybos ir perdirbimo stadijos turi būti atliekamos tik tame

geografiniame regione (Komisijos komunikatas, 2010).

SGN – saugoma geografinė nuoroda taip pat rodo ryšį tarp produkto

savybių ir kilmės vietos, tačiau šiuo atveju produkto išskirtinumas įgyja-

mas dėl reputacijos, todėl pakanka žinomumo ir regiono išskirtinumo.

Produktams keliamos tam tikros sąlygos: pavadinime turi būti jo gamybos

geografinės vietovės pavadinimas, bent viena gamybos, perdirbimo ar pa-

ruošimo stadija turi būti atliekama toje konkrečioje geografinėje vietovėje.

Pačios žaliavos gali būti ir iš kito regiono.

Specifinių savybių sertifikatas – kai įregistruotam produktui sutei-

kiama nuoroda Garantuotas tradicinis gaminys ir Bendrijos ženklas,

kuris naudojamas ženklinant, pristatant arba reklamuojat produktą. Jiems

keliami tokie reikalavimai: produktas turi turėti specifinių savybių, išsiski-

riančių iš kitų panašių gaminių ar maisto produktų, priklausančių tai pačiai

kategorijai. Produktas turi būti pagamintas iš tradicinės žaliavos, arba jo

sudėtis yra tradicinė, arba jis pagamintas, naudojant tradicinį gamybos ir /

arba perdirbimo būdą (Komisijos komunikatas, 2010).

Komisijos komunikatas (2010) pabrėžia, kad saugomos nuorodos

(SN) pirmiausia reikalingos skatinti žemės ūkio ir maisto produktų įvairo-

vę, siekiant apsaugoti produktų pavadinimus nuo padirbinėjimo ir pikt-

naudžiavimo. Stengiamasi suteikti vartotojui reikiamą informaciją apie

produkto specifines savybes, priklausančias nuo kilmės vietos ir gamybos

būdo. Saugomos nuorodos suteikia produktui papildomą vertę. Jei pava-

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

24

dinimas turi komercinę vertę, jį verta saugoti. Užregistruoti tarptautinį

prekės ženklą yra brangiau negu gauti saugomos nuorodos statusą.

Visi saugomas nuorodas turintys produktai papildomai kontroliuoja-

mi, siekiant garantuoti, kad jie atitinka specifikacijoje nurodytus reikala-

vimus. Paraiškos teikėjai patys pasirenka kontroliuojančią instituciją. Ji ga-

li būti valstybės arba privati. Pagal ES reikalavimus privati institucija pri-

valo atitikti standarto EN 45011 reikalavimus. Patikrų išlaidas padengia

produkto gamintojai.

RVASVT (Rizikos veiksnių analizė. Svarbūs valdymo taškai) yra

maisto saugos programa, pagrįsta klaidų išvengimo arba savikontrolės

principu. Svarbus valdymo taškas (SVT) yra apibūdinamas kaip atskiras

maisto produktų gamybos grandinės etapo taškas, kuriame dėl monitorin-

go trūkumo gali atsirasti pavojingų sveikatai rizikos veiksnių. RVASVT

principai apima tinkamą maisto tvarkymą, paruošimą, laikymą ir SVT

identifikavimą, kurie sukuriami taip, kad būtų galima kontroliuoti bakteri-

jas, patogeninius mikroorganizmus, mieles ir pelėsius ir pašalinti fizinius

bei cheminius rizikos veiksnius (HN15:2005).

Nors RVASVT tapo visuotinai priimtas pavadinimas, vis tik kai kurių

Europos šalių įmonėse RVASVT reikalavimai taikomi per specifinius na-

cionalinius standartus, iš jų populiariausi yra Danijos DS 3027:2002 ir

Olandijos RVASVT reikalavimai (HN15:2005).

Yra parengtas ir išleistas rekomendacinių gairių dokumentas ISO

15161:2001, kuris parodo ryšį tarp ISO 9001:2000 ir RVASVT. Minėtas

standartas pateikia rekomendacijas gamintojams, kaip reikėtų integruoti

šių dviejų standartų reikalavimus, kuriant vadybos sistemą.

Vis tik daugelis gamintojų įdiegė RVASVT vien tam, kad atitiktų

Europos Sąjungos direktyvą, reguliuojančią maisto higieną.

Efektyviai rizikos veiksnių valdymo sistemai reikia tarpusavyje sude-

rintų integruotų būtinųjų programų (kitų kliento reikalaujamų standartų)

ir detalaus RVASVT plano. Įstatymų leidėjai, jų vykdymo prižiūrėtojai ir

maisto profesionalai RVASVT programą pripažįsta kaip labiausiai efektyvų

vadybos ir valdymo būdą, užtikrinant maisto saugos rizikos veiksnių val-

dymą maisto tvarkymo srityse. Siekiant sukurti tarptautiniu mastu pripa-

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

25

žįstamą, atskirų šalių reikalavimus derinantį RVASVT sistemų vertinimui

skirtą standartą, buvo nuspręsta parengti tarptautinį ISO standartą.

ISO 22000. Tarptautinis tik maisto saugos vadybos standartas ISO

22000 skirtas taikyti bet kokiame su maisto ruošimu susijusiame versle.

Standartas nustatys reikalavimus organizacijos maisto saugos vadybos sis-

temai, kuri turėtų būti labiau sutelkta, nuosekli ir integruota. Naujasis

standartas suderins jau aptartus standartų elementus, užtikrinančius maisto

saugą visoje maisto grandinėje. Pagrindiniai elementai yra interaktyvi ko-

munikacija, sisteminė vadyba ir rizikos veiksnių valdymas (LST EN ISO

22000:2005).

ISO 22000, kaip naujam standartui, yra keliamas iššūkis – tapti pripa-

žįstamu visuose maisto grandinės segmentuose. Neabejojama, kad ISO

22000 pakeis vietinius nacionalinius RVASVT standartus. Kol kas dar ne-

aišku, ar jis taps priimtinas mažmenininkams. Vienas iš ISO 22000 priva-

lumų yra jo globalumas. Taigi, atsižvelgiant į augantį apsirūpinimą pro-

dukcija pasauliniu mastu, pasitikėjimas gali būti pasiektas, taikant vieną

universalų maisto saugos vadybos standartą – ISO 22000 (LST EN ISO

22000:2005).

Vertinant Lietuvos vartotojų poreikį maisto produktams pastebima, kad

pirmiausia juos domina produkto kilmė, kokybės ir kainos santykis: 44

proc. pirkėjų produktus renkasi pagal kainą, 39 proc. – pagal kokybę. Dau-

giau kaip 76 proc. vartotojų daugiausia dėmesio skiria tinkamumo vartoti

terminui, 51 proc. – sudėčiai. 58 procentai vartotojų pasisako, kad naciona-

linėje politikoje per mažai skiriama dėmesio gyvūnų gerovei ir apsaugai.

Žemės ūkio ministerija teigia, kad kokybiški produktai yra tokie pro-

duktai, kurie registruoti ES saugomų kilmės vietos nuorodų (SKVN) ir

geografinių nuorodų (SGN) registre. Taip pat gaminiai, pasižymintys tra-

dicinėmis specifinėmis savybėmis (GTG), ekologiški produktai, nacionali-

niais teisės aktais pripažinti išskirtinės kokybės gaminiais. Visi saugomas

nuorodas turintys produktai yra papildomai kontroliuojami, siekiant ga-

rantijų, kad jie atitinka specifikacijoje nurodytus reikalavimus.

Pagal ŽŪM nustatytas taisykles galutinio produkto specifiškumas nu-

statomas remiantis įsipareigojimais, susijusiais su ūkininkavimo metodais,

kurie užtikrina konkrečias savybes, įskaitant gamybos procesą arba galuti-

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

26

nio produkto kokybę, kuri labai pranoksta komercinius produktų standar-

tus, reglamentuojančius visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatą, gyvūnų

gerovę arba aplinkosaugą. Nurodomos privalomos produktų specifikacijos,

o atitiktį joms tikrina nepriklausoma kontrolės įstaiga. Šias schemas gali

taikyti visi gamintojai, jos yra skaidrios ir užtikrina visišką produkto atse-

kamumą, atitinka esamas arba numatomas rinkos galimybes.

Užtikrinti kokybę – tai patenkinti vartotojų lūkesčius. Žaliojoje kny-

goje aptarta žemės ūkio produktų kokybė sietina su produktų ypatumais,

pvz., ūkininkavimo metodais, ūkininkavimo vieta ir kt., apie kuriuos ūki-

ninkai gali pateikti daugiau informacijos, o vartotojai – žinoti. Kokybė

svarbi kiekvienam ūkininkui ir kiekvienam pirkėjui, nepriklausomai nuo

to, ar jie parduoda, ar perka produktus, pagamintus laikantis pagrindinių

standartų, ar aukščiausios kokybės produktus. Esant aukštoms produktų

kainoms, pagunda didinti produkcijos mastą neturėtų būti pretekstas tai-

kyti ne tokius griežtus standartus. Vartotojai nori, kad maistas būtų įper-

kamas, jo kokybė atitiktų kainą. Be kainos, vartotojai ir prekiautojai turi ir

daugybę kitų poreikių, susijusių su perkamų produktų vertingumu ir ko-

kybe. Patenkinti tokius poreikius – svarbus uždavinys ūkininkams. Sie-

kiama, kad ateityje būtų suvienodinti visose šalyse narėse importo reikala-

vimai ir būtų taikomi vienodi barjerai, saugant Bendrijos teritoriją nuo

nekokybiškų produktų ir siekiant užtikrinti vienodą saugos lygį.

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

27

3. IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS PRODUKTAI (IKP)

Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktas (toliau –

IKP) – produktas, kurio kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionali-

nių teisės aktų nustatytus saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų ge-

rovės ar aplinkosaugos reikalavimus ir (arba) kuris dėl tam tikrų ūkininka-

vimo ar gamybos būdų naudojimo pasižymi ypatingomis savybėmis

(2009-05-19, 3D-524 įsakymas „Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir

maisto produktų“).

Šiuo metu teisė sertifikuoti IKP suteikta dviems įstaigoms: VĮ Lietu-

vos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai (toliau –

LŽŪMPRRA) ir VšĮ „Ekoagros“. Teisė gali būti suteikta ir kitoms norą

pareiškusioms sertifikavimo įstaigoms, jei jos atitinka standarto LST EN

45011:2000 reikalavimus (Žin., 2008, Nr. 60-2279)

IKP sertifikatas suteikia teisę produktus ženklinti LR prekių ženklų re-

gistre įregistruotu, ministerijai nuosavybes teise priklausančiu IKP ženklu:

3.1 pav. IKP ženklas (2009-05-19, 3D-524 įsakymas

„Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų“)

Šis ženklas – tai nuoroda vartotojui, kad produktas yra išskirtinės ko-

kybės, pasižymintis natūralumu ir maistingumu, kitomis vertingomis sa-

vybėmis. Perdirbant išskirtinės kokybės produktus taikomi maistingumą

išsaugantys perdirbimo būdai, nenaudojami sintetiniai maisto priedai.

Vartotojas, pasirinkęs produktą, pažymėtą šiuo ženklu, gali būti tik-

ras, kad produkto gamybos procesas yra patikrintas sertifikavimo instituci-

jos. Tik sertifikuoti gaminiai gali būti ženklinami šiuo ženklu.

Mūsų šalyje išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktai –tik

lietuviški produktai, kurie pasižymi savo natūralumu, maistingumu ir aplin-

kos tausojimo aspektais. Šių produktų gamybos procese ribojamas atstumas

nuo laukų (kuriuose auga augalai ar ganosi gyvuliai) iki taršos šaltinių, mi-

neralinių trąšų, pesticidų, vaistų naudojimo kiekis, dažnumas ir laikas. Au-

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

28

ginant augalus naudojamas tik minimalus trąšų kiekis, būtinas pilnavertei

vegetacijai, apskaičiuotas pagal dirvos tyrimo rezultatus ir maisto medžiagų

balansus. Perdirbant tokius produktus nenaudojami sintetiniai maisto prie-

dai (konservantai, saldikliai, aromato ir skonio stiprikliai, dažikliai). Šie pro-

duktai yra šviežesni, nes pateikiami vartotojui per trumpesnį nei įprasta tos

kategorijos produktams laikotarpį. Taikomi ekstensyvūs auginimo, gamybos

ir maistingumą išsaugojantys perdirbimo būdai, todėl produktai pasižymi iš-

skirtiniu skoniu, kvapu, išvaizda ir konsistencija. Jų sudėtyje yra didesnis

biologiškai vertingų medžiagų kiekis, sumažinta energinė vertė, nenaudingų

organizmui riebalų, sočiųjų riebalinių rūgščių, druskos, cukraus kiekis. Juos

gaminant naudojami geriausi prieinami gamybos būdai, aplinką tausojančios

technologijos (2009-05-19, 3D-524 įsakymas „Dėl išskirtinės kokybės že-

mės ūkio ir maisto produktų“).

Etiketėje ženklo matmenys turi būti: aukštis – 5 cm, ilgis – 8 cm.

Ženklo dydis gali būti keičiamas, išlaikant nurodytas proporcijas. Ženklą

sudarančių simbolio ir žodžio „KOKYBĖ“ spalva yra tamsiai raudona (Pan-

tone 194 C; CMYK0/100/60/30), fonas baltas. Taip pat galima naudoti

juodos spalvos ženklą baltame fone. Jei dėl pakuotės spalvų ženklas tampa

sunkiai matomas, išorinė jo pusė gali būti apibrėžiama balta linija, siekiant,

kad būtų didesnis kontrastas pakuotės spalvoms (2009-05-19, 3D-524 įsa-

kymas „Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų“).

Tiek ekologiniai, tiek išskirtinės kokybės produktai yra sertifikuoti

produktai, tačiau pagal skirtingus reikalavimus. Ekologinės produkcijos

reikalavimai yra vienodi visoje ES, o IKP – išskirtinai lietuviškas produk-

tas ir jam reikalavimai nustatyti nacionaliniu lygiu.

Specifikacijoje apibrėžiama, kad IKP pagal reikalavimų griežtumą yra

tarpinis variantas tarp ekologinių ir masinės gamybos produktų. IKP lei-

džiamas tręšimas, tačiau tik minimalus, būtinas visavertei augalo vegetaci-

jai, pagal tiksliai apskaičiuotus medžiagų balansus ir sudarytus tręšimo

planus. Taigi, augalai trąšų gauna būtent tiek, kad užaugtų visaverčiai. Ta-

čiau šis palyginimas labai supaprastintas. Norint tiksliau išryškinti skirtu-

mus, reikia studijuoti konkrečių produktų specifikacijas, kur surašyti visi

reikalavimai IKP gamybai. Pavyzdžiui, išskirtinės kokybės bičių produktų

ir jų mišinių specifikacijoje numatyti įvairūs tyrimai medaus kokybei

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

29

kontroliuoti (ar medus nekaitintas, ar neskiestas ir kt.), taip pat nurodyti

griežti reikalavimai medaus ir jo produktų laikymo tarai (nerūdijančio

plieno talpos, fasavimas tik stikliniuose, o ne plastikiniuose induose), su-

trumpintas produktų galiojimo terminas ir t. t. (2009-05-19, 3D-524 įsa-

kymas „Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų“).

3.1. ES pripažinti ženklai

Išsiplėtusi prekyba regioniniais ir tradiciniais maisto produktais visoje

Europoje skatina gamintojus ieškoti įvairių būdų, kaip pirkėjus pritraukti

produktų kokybe, skoniu, natūralumu, gaminimo tradicijomis ar kitomis iš-

skirtinėmis savybėmis. Lietuvos maisto produktų gamintojai iki šiol vangiai

domėjosi Europos Sąjungoje pripažintais, gaminiams išskirtinumą sutei-

kiančiais ženklais. Norint sudominti potencialius šio ženklo naudotojus –

lietuviško alaus, duonos gaminių ir pieno produktų gamintojus tokių ženklų

privalumais, Žemės ūkio ministerijos Kokybės politikos departamento Ko-

kybės skyrius rengia seminarus. Nuo 1993 m. Europos Sąjungoje (ES) nau-

dojami trys išskirtinę gaminių kokybę žymintys ženklai: „Saugoma kilmės

vietos nuoroda“, „Saugoma geografinė nuoroda“ (šios dvi nuorodos sutei-

kiamos produktui esant vietos kilmės ar geografinės aplinkos išskirtinumui)

ir „Garantuoto tradicinio gaminio nuoroda“ (esant žmonių gebėjimui ga-

minti produktą tradiciniu būdu daugiau kaip 25 metus). Remiantis Europos

vartotojų centro apklausų duomenimis, minėti ženklai net 35 proc. europie-

čių pirmiausia asocijuojasi su aukštesne produkto kokybe. Tuo galima būtų

paaiškinti senųjų ES šalių aktyvumą registruojant maisto produktus, kurie

žymimi šiais išskirtinumą suteikiančiais ženklais. Italija įregistravusi 170,

Prancūzija 160, Ispanija 120, Portugalija 114 produktų, kuriems suteikta

viena iš trijų ar net kelios išskirtinumą suteikiančios nuorodos.

Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras pabrėžia, kad prekės

ženklas – tai simbolis, kuris padeda atskirti vieno gamintojo ar įmonės pre-

kes ar paslaugas nuo kitų gamintojų prekių ar paslaugų. Prekės ženklą įre-

gistruoja Valstybinis patentų biuras, kuris nustatyta tvarka ženklo savininkui

išduoda ženklo registracijos liudijimą ir suteikia išimtinę teisę naudoti ženk-

lą ir uždraudžia kitiems gamintojams be savininko sutikimo įregistruoti bei

naudoti komercinėje veikloje tapačius ar panašius ženklus tokioms pačioms

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

30

ar panašioms prekėms ir paslaugoms. Taigi, pagrindinė prekių ženklo

funkcija – tai prekės šaltinio nustatymas. Vaizdingiau būtų galima pasakyti,

kad prekių ženklai – tai kalba, kuria gamintojai kalbasi su vartotojais. Ant-

roji prekių ženklo funkcija – užtikrinti prekės ar paslaugos kokybę. Jei var-

totojas yra patenkintas kokybe, jis greičiausiai ateityje vėl norės įsigyti tokią

pat prekę tikėdamasis tokios pat kokybės. Trečioji funkcija, kurią ženklas

atlieka po to, kai jau įgyja tam tikrą reputaciją tarp vartotojų – tai reklaminė

priemonė, kuri užtikrina rinkos nišą naujai pasirodžiusiai prekei. Nors pre-

kių ženklas, kaip ir kitos intelektinės nuosavybės formos, nėra daiktas, jis

turi savo vertę. Iš pradžių ši vertė tolygi registravimo išlaidoms. Vėliau, kai

ženklas įgyja reputaciją, jo vertė gali išaugti.

Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras skelbia, kad pirmiau

minėtų specialiųjų ženklų ir prekių ženklų esminis skirtumas yra tai, kad

tiek nacionaliniais, tiek ES registruotais ženklais ženklinami gaminiai turi

būti sertifikuojami, o atitiktis nustatytiems reikalavimams kontroliuojama

nepriklausomos institucijos. Registruojant prekės ženklą, netikrina-

mos produkto gamybos ar kokybės sąsajos su minėtu ženklu, to-

dėl gaminio kokybė ir reputacija yra gamintojo atsakomybė.

Nors produktus žymint tokiais ženklais reikia ilgų biurokratinių pro-

cedūrų, kai kurios naujosios ES narės jau spėjo jų įregistruoti net kelioli-

ka. Viena iš lyderių – Čekija, kuri šiuo metu ES išskirtinių produktų

ženklais žymi net 16 produktų, tarp jų ir garsusis čekiškas alus. Lenkija di-

džiuojasi 7 išskirtiniais produktais, tuo tarpu Latvija ir Estija jų dar neturi.

Šiuo metu Lietuvai tenka tenkintis tik tuo, kad ES Tradicinių gaminių re-

gistre yra atsidūręs lietuviškas skilandis. Jį puošti GTG ženklu turi teisę

trys mėsos perdirbimo įmonės – „Biovela“, „Nematekas“ ir „Grimeda“.

Europos Komisija yra gavusi dar keturias paraiškas: ES Tradicinių

gaminių registre vietos ieškoma žemaitiškam kastiniui, „Liliputo“ sūriui,

lietuviškam varškės sūriui ir „Stakliškių“ midui.

Žemės ūkio ministerijos specialistų parengta informacija nusako, kad

Saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) ar jos ženklas parodo, jog

tai ES lygiu pripažintas, specifinėmis ypatybėmis ar kokybe pasižymintis

produktas, o jo gamybos procesas bei atitiktis specialiesiems reikalavi-

mams kontroliuojama nepriklausomos institucijos.

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

31

3.1.1 pav. Ženklas Saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN)

(EU agricultural product quality policy, 2009)

Specifinės savybės ar produkto kokybė sąlygojama konkrečios, pava-

dinime nurodytos, geografinės vietovės išskirtinumo (vietovės klimato,

dirvos sudėties, jame augančių augalų ypatybių ar pritaikytų gyventi gy-

vūnų veislinių savybių). Visi produkto gamybos bei perdirbimo etapai (ža-

liavų gamyba ir perdirbimas) vyksta tik toje geografinėje vietovėje. Sau-

gomi produktų pavadinimai registruojami Saugomų kilmės vietos nuoro-

dų ir saugomų geografinių nuorodų registre. Užregistruoto produkto eti-

ketėje turi būti nuoroda žodžiais „Saugoma kilmės vietos nuoroda“ arba

trumpiniu „SKVN“, arba šis ženklas.

Ženklą sudarantys žodžiai gali būti pateikti bet kuria ES oficialia kal-

ba. Gamintojo pasirinkimu gali būti vartojamas ne tik spalvotas, bet ir

nespalvotas simbolis.

Gerai žinomi tokie saugomą kilmės vietos nuorodą turintys produktai:

Prancūzijoje gaminamas rokforo (Roquefort) sūris, Graikijoje gaminamas

feta (Feta) sūris, Italijoje – Parmos kumpis (Prosciutto di Parma) ir kt.

Privalumai yra šie:

saugoma nuoroda ar ženklu pažymėto produkto pavadinimas yra

saugomas nuo piktnaudžiavimo šia nuoroda, nuo bet kokio vartotojų klai-

dinimo ir suteikia vartotojui informaciją apie gaminamą produktą. Visa tai

sukuria produktui didesnę pridedamąją vertę ir padeda išlikti konkuren-

cingu rinkoje;

ES remia produktų, turinčių saugomas nuorodas, propagavimą ir

vartojimo skatinimą ES ir trečiosiose šalyse;

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

32

nuo 2004 m. valstybės lėšomis kompensuojamos paraiškų dėl pri-

pažinimo ES lygiu rengimo išlaidos;

nuo 2010 m. ūkininkams numatoma ES parama pagal Kaimo plėt-

ros 2007–2013 m. programos priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės

schemose“, kompensuojant: paraiškų ir specifikacijų parengimo išlaidas;

registruotų produktų atitikties specifikacijoms tikrinimo išlaidas.

3.1.2 pav. Ženklas Saugoma geografinė nuoroda (SGN)

(EU agricultural product quality policy, 2009)

Remiantis ŽŪM pateikiama informacija, Saugoma geografinė

nuoroda (SGN) ar jos ženklas parodo, jog tai ES lygiu pripažintas speci-

finėmis ypatybėmis ar kokybe pasižymintis produktas, o jo gamybos pro-

cesas bei atitiktis specialiesiems reikalavimams kontroliuojama nepriklau-

somos institucijos. Specifinės savybės ar produkto kokybė gali būti sąlygo-

jama konkrečios, pavadinime nurodytos, geografinės vietovės išskirtinumo

(vietovės klimato, dirvos sudėties, jame augančių augalų ypatybių ar pri-

taikytų gyventi gyvūnų veislinių savybių) arba produkto reputacijos (pro-

dukto bei produkto ypatybių žinomumo nuo senų laikų toje geografinėje

vietovėje ir pripažinimo). Jeigu Saugomą kilmės vietos nuorodą turinčių

produktų visi gamybos bei perdirbimo etapai turi būti vykdomi tik api-

brėžtoje geografinėje vietovėje, tai Saugomai geografinei nuorodai pakan-

ka, kad vienas iš gamybos etapų (arba žaliavų gamyba, arba perdirbimas)

vyktų toje geografinėje vietovėje.

Saugomi produktų pavadinimai registruojami Saugomų kilmės vietos

nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre. Užregistruoto produkto

etiketėje turi būti nuoroda žodžiais „Saugoma geografinė nuoroda“ arba

trumpiniu „SGN“, arba šis ženklas (3.1.2 pav.).

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

33

Ženklą sudarantys žodžiai gali būti pateikti bet kuria ES oficialia kal-

ba. Gamintojo pasirinkimu gali būti vartojamas ne tik spalvotas, bet ir

nespalvotas simbolis.

Gerai žinomi tokie saugomą geografinę nuorodą turintys produktai: da-

niškas mėlynasis (Danablu) sūris, Toskanos (Toscano) alyvuogių aliejus ir kt.

Privalumai yra šie:

saugoma nuoroda ar ženklu pažymėto produkto pavadinimas yra

saugomas nuo piktnaudžiavimo šia nuoroda, nuo bet kokio vartotojų klai-

dinimo ir suteikia vartotojui informaciją apie gaminamą produktą. Visa tai

sukuria produktui didesnę pridedamąją vertę bei padeda išlikti konkuren-

cingu rinkoje;

ES remia produktų, turinčių saugomas nuorodas, propagavimą ir

vartojimo skatinimą ES ir trečiosiose šalyse;

nuo 2004 m. valstybės lėšomis kompensuojamos paraiškų dėl pri-

pažinimo ES lygiu rengimo išlaidos;

nuo 2010 m. ūkininkams numatoma ES parama pagal Kaimo plėt-

ros 2007–2013 m. programos priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės

schemose“, kompensuojant: paraiškų ir specifikacijų parengimo išlaidas;

registruotų produktų atitikties specifikacijoms tikrinimo išlaidas.

3.1.3 pav. Ženklas Garantuotas tradicinis gaminys (GTG)

(EU agricultural product quality policy, 2009)

Garantuoto tradicinio gaminio nuoroda (GTG) gali būti su-

teikta produktui, kurio viena ar keletas savybių išskiria jį iš panašių pro-

duktų grupės, o jo pavadinimas yra specifinis arba išreiškia specifines pro-

dukto savybes. Šiuo atveju produkto išskirtinumas įgyjamas dėl žmonių

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

34

gebėjimo gaminti produktą tradiciniu per ilgą laiką nepakitusiu būdu iš

tradicinių žaliavų, tradicinės sudėties. Šią nuorodą turi itališkas mocarelos

sūris (Mozzarella), ispaniškas Jamo Serano kumpis (Jamon Serrano) bei kt.

Norėdami paragauti tikro, visame pasaulyje žinomo kietojo parmeza-

no sūrio, turime ieškoti sūrio, kurio pavadinimas – Parmigiano Reggiano,

ir jo etiketėje yra saugomos kilmės vietos nuorodos ženklas. Itališkai ši

nuoroda yra Denominazione d’origine protetta. Iš kitų panašių sūrių Parmi-

giano Reggiano išsiskiria savo skoniu, aromatu, konsistencija. Jis gali būti

gaminamas tik Parmos regione iš gegužės – lapkričio mėnesiais pamelžto

karvių pieno.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kuruojamame interne-

tiniame tinklalapyje skelbiama apie kilmės vietos nuorodą turintį seniai

žinomą Parmos regione gaminamą produktą – Parmos kumpį. Jis ir dabar

gaminamas tokiu pat būdu, kaip ir prieš šimtą metų, griežtai laikantis nu-

statytų reikalavimų. Kumpio gamybai naudojami tik užpakaliniai kumpiai,

kiaulės turi būti ne jaunesnės kaip 9 mėnesių ir sverti ne mažiau kaip

160 kg. Tik tam tikros veislės kiaulės tinka Parmos kumpio gamybai, be

to, jos turi mažiausiai 4 mėnesius būti auginamos Centrinės Italijos šiauri-

nėje dalyje ir šeriamos Parmigiano Reggiano sūrio išrūgomis. Būtent ši ra-

ciono dalis suteikia kumpiui ypatingą skonį. Kumpio gamyba užtrunka il-

gai: 7–9 kg kumpiai džiovinami 10 mėnesių, didesniems prireikia 12 mė-

nesių. Kumpio svoris, palyginti su pradiniu, sumažėja 28 proc. Kanadoje

taip pat gaminamas ir parduodamas kumpis, vadinamas Parmos vardu. Jis

yra mažesnis, sūresnis, džiovinamas 8–9 mėnesius, jo skonis skiriasi. Jei

vartotojas nori nusipirkti tikrojo Parmos kumpio, etiketėje turi ieškoti sau-

gomos kilmės vietos nuorodos.

KTU Maisto instituto ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad Lietuvos prekybos tinkluose jau galima

rasti nurodytas saugomas nuorodas turinčių produktų. Tačiau mūsų pirkė-

jai dar nepažįsta šio ženklo, nesupranta jo prasmės. Panaši situacija prieš

dešimtį metų buvo ir kitose Europos šalyse. ES pradėjus taikyti pavadini-

mų apsaugos sistemą, ji nebuvo populiari. Pirmasis pavadinimas įregist-

ruotas tik po 7 metų. Vartotojai nematė tokių produktų parduotuvėse,

mažai žinojo ir apie saugomas nuorodas. 1995 m. apie Saugoma geogra-

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

35

finė nuoroda žinojo 7 proc. vartotojų, santrumpą SGN – 5 proc.; termi-

ną Saugoma kilmės vietos nuoroda žinojo 14 proc. vartotojų, san-

trumpą SKVN – 6 proc. Tačiau didelis skirtumas buvo pastebėtas tarp

vartotojų žinojimo / nuomonės skirtingose Europos šalyse. Portugalijoje,

Liuksemburge šiuos terminus žinojo 20 proc., o Švedijoje ir Danijoje –

vos 1 proc. gyventojų. Šiaurės Europos šalyse net gamintojai nežinojo apie

saugomų nuorodų sistemą, o Pietų Europos šalyse ji jau buvo taikoma.

Įvairių Europos šalių vartotojai skirtingai supranta maisto produktų

kokybę. Maždaug 37 proc. europiečių SKVN asocijuojasi su kilme, o 35

proc. – su aukštesne produkto kokybe. Prancūzijoje ir Italijoje manoma,

kad nuoroda pirmiausia garantuoja kokybę, Portugalijoje, Graikijoje,

Suomijoje – vienodai kokybę ir kilmę, o Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės

Europos šalyse – tik kilmę. Nusakant maisto produktų kokybę, į pirmąsias

vietas vartotojai iškelia skonio (43,5 proc.) ir išvaizdos (37 proc.) aspektus;

produkto natūralumas vidutiniškai yra trečioje vietoje. Vartotojų nuomonė

Europos šalyse išsiskiria. Ispanijoje vartotojams natūralumas yra pirmoje,

Prancūzijoje ir Graikijoje – antroje vietoje, o kitų šalių vartotojai, ypač

Šiaurės Europoje, šį kokybės aspektą nukelia į tolesnes vietas (Golubevai-

tė, Dapkutė, 2010).

Pagal Golubevaitės ir Dapkutės atliktus tyrimus (2010) galima teigti,

kad Pietų Europos šalyse maisto produktų kokybė asocijuojasi su kuo ma-

žiau supramonintu gamybos būdu. Maisto produktų higiena ir kontrolė

nėra svarbūs aspektai apibūdinant kokybę, nes manoma, kad tai yra sa-

vaime suprantami reglamentuojami reikalavimai, kuriuos turi atitikti visi

maisto produktai. Pastarųjų metų šio regiono vartotojų apklausų duome-

nimis, net trečdaliui pirkėjų svarbu, kur maisto produktas pagamintas. Du

trečdaliai vartotojų vertina tradiciškai pagamintus produktus ir pasiruošę

už juos mokėti 18 proc. brangiau.

Saugomas nuorodas deklaruojančių lietuviškų produktų dar nėra.

Mūsų gamintojai ES saugomų nuorodų sistemos privalumais gali naudotis

nuo Lietuvos įstojimo į ES. Reikia tikėtis, kad jie pasinaudos šia galimybe

ir aktyviai sieks saugomų nuorodų lietuviškiems produktams, tuo labiau,

kad Lietuvoje pagaminti maisto produktai išsiskiria natūralumu, tradici-

niais gamybos būdais, geru skoniu.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

36

Lietuviai dar neužmiršo kepti tradicinės lietuviškos duonos su natūra-

liu raugu, gaminti skanų varškės sūrį ir tikru dūmu kvepiančius mėsos

gaminius. Norint įrašyti produkto pavadinimą į Saugomų nuorodų regist-

rą, reikia parengti produkto specifikaciją, pagrįsti jo specifines savybes,

įrodyti tradiciškumą, o norint gauti SGN – įrodyti ir objektyvų ryšį tarp

produkto savybių ir kilmės vietos. Svarbi sąlyga, kad paraiškas teikti gali

tik susivienijusi grupė. Skilandžio gamintojai susitarė ir Lietuvos mėsos

perdirbėjų asociacijos vardu pateikė paraišką. Tai galėtų padaryti ir kiti

tradicinių produktų gamintojai. Juk saugomos nuorodos, ryškus dvispalvis

ženkliukas etiketėje yra dar vienas ginklas aršioje konkurencinėje kovoje.

Per pastaruosius metus ES sukurta ir įgyvendinta apie 400 nacionali-

nių kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo schemų, jų skaičius ir toliau au-

ga. Populiariausios jų:

1 2 3 4 5

3.1.4 pav. Išskirtinės kokybės ženklai įvairiose ES šalyse

1 – Label Rouge (Prancūzija)

2 – KlasA (Čekija)

3 – The Little Red Tractor (Didžioji Britanija)

4 – Qualité certifiée Carrefour (Prancūzija)

5 – QS – Qualität und Sicherheit (Vokietija)

(EU agricultural product quality policy, 2009)

3.1.5 pav. Ženklas Ekologinis žemės ūkis

(EU agricultural product quality policy, 2009)

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

37

Ekologinis ūkininkavimas – tai gamybos būdas, kurį taikant palaikoma

dirvožemio struktūra bei derlingumas, aukšti gyvūnų gerovės standartai ir

vengiama naudoti įprastiniame žemės ūkyje leistinas medžiagas, tokias kaip

sintetiniai pesticidai, herbicidai, cheminės trašos, augima skatinantys hor-

monai ir antibiotikai arba genetiškai modifikuoti organizmai. Ūkininkai

naudojasi technologijomis, kurios padeda saugoti ekosistemas ir mažinti tar-

šą. Ekologinio maisto gamyboje galima naudoti tik labai nedaug maisto

priedų ir pagalbinių perdirbimo priemonių. ES taisyklės garantuoja ekolo-

ginio ūkininkavimo būdu pagamintų produktų autentiškumą, kad ir kur jie

būtų pagaminti, ir užtikrina teisingą ju ženklinimą. Pagal galiojančius teisės

aktus žodį „ekologinis“ ir jo ekvivalentus kitose kalbose maisto produktų

žymėjimui leidžiama naudoti tik ekologinio ūkininkavimo būdu pagamin-

tiems produktams. Taip vartotojams garantuojama perkamų ekologinių pro-

duktų kokybė ir patikimumas. ES ekologinis žemės ūkis yra vienas dina-

miškiausių sektorių. ŽŪM darbuotojų skelbiami rezultatai rodo, kad stam-

biausi ekologiniai ūkiai (151 ha ir didesni) sudaro 4,3 proc. visų ekologinių

ūkių, tačiau užima 35 proc. viso ekologinei žemdirbystei naudojamo ploto.

Tiek pat žemės ūkio naudmenų valdo smulkūs, mažesni kaip 50 ha, ekolo-

giniai ūkiai, tačiau jie sudaro didžiąją dalį – net 83 proc. – visų ekologinių

ūkių. ES ekologinis ženklas nėra privalomas, tačiau jį gali naudoti visi

ekologiniu žemės ūkiu užsiimantys ūkininkai ir maisto produktų gamintojai.

Juo patvirtinama, kad:

bent 95 proc. produkto sudedamųjų dalių yra pagaminti ekologi-

niu būdu;

produktas atitinka ofcialios kontrolės programos reikalavimus;

ant produkto nurodyta gamintojo, perdirbėjo arba prekybininko

pavardė arba pavadinimas ir kontrolės tarnybos pavadinimas arba kodas.

Kaimo vietovės užima 90 proc. ES teritorijos, ir daugiau negu pusė jų

naudojama ūkininkavimui. Vien jau tai atskleidžia ūkininkavimo svarbą

ES gamtinei aplinkai. Ūkininkavimas ir gamta vienas kitam daro didžiulį

poveiki. Ūkininkavimas šimtus metų padėjo kurti ir išlaikyti vertingų pu-

siau natūralių buveinių įvairovę. Dabar visoje ES tokios

buveinės formuoja daugelį kraštovaizdžių ir teikia prieglobstį labai

ivairiai gyvūnijai bei augalijai.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

38

3.2. IKP pripažinimo ir priežiūros teisinė bazė

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija skatina žemės ūkio ir

maisto gamintojus bei perdirbėjus įtraukti į Nacionalinę maisto kokybės

schemą ir pasinaudoti dalyvavimo joje privalumais (įsakymai Nr. 3D-308,

Nr. 3D-524).

Dalyvavimas kokybės schemoje yra:

neprivalomas, laisvanoriškas;

galimybė įgyti konkurencinį pranašumą;

galimybė produktus ženklinti IKP ženklu;

galimybė patenkinti vartotojų poreikius;

galimybė kompensuoti kokybės išlaidas pasinaudojant parama.

Norint dalyvauti kokybės schemoje reikia:

gaminti ir (ar) perdirbti produkciją, laikantis specifikacijų reikalavimų;

produkciją (gamybos procesą) sertifikuoti.

Norint pradėti tokių produktų gamybą reikia:

1. Išanalizuoti tam tikros išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto pro-

duktų specifikacijas (bičių; grūdų; kombinuotųjų pašarų; mėsos; paukstie-

nos; pieno; šviežių daržovių, vaisių ir uogų; kiaušinių; cukrinės konditeri-

jos ir šokolado gaminių) reikalavimus ir pasirengti tokių produktų gamybai.

2. Pateikti prašymą sertifikuoti, anketą ir anketoje nurodytus papildo-

mus dokumentus sertifikavimo įstaigai dėl jūsų gaminamų produktų serti-

fikavimo. Pavyzdžiui, bitininkams, daržovių, vaisių ar uogų augintojams

tai galima padaryti iki kiekvienų metų balandžio 15 d. Sertifikavimo įstai-

ga, išnagrinėjusi jūsų prašymą sertifikuoti, sudarys sertifikavimo darbų su-

tartį, kurią reikia turėti paduodant paraišką Nacionalinėje mokėjimo agen-

tūroje. Tikslesnę informaciją ir dokumentų formas galima rasti sertifikuo-

jančių įstaigų VšĮ „Ekoagros“ ir VĮ LŽŪMPRRA tinklalapiuose.

3. Gavus sertifikatą, pateikti paramos paraišką Nacionalinės mokėjimo

agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) Kaimo plėtros

ir žuvininkystės programų departamento Teritoriniam paramos administ-

ravimo skyriui (toliau – TERPAS) pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės)

vietą. Pareiškėjas teikia vieną paramos paraišką visam galimam paramos

laikotarpiui (ne ilgiau kaip penkeriems metams).

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

39

4. Agentūros TERPAS teikti mokėjimo prašymus tinkamų kompensuoti

išlaidų padengimui. Dėl per vienerius kalendorinius metus padarytų išlaidų

kompensavimo gali būti pateikiami ne daugiau kaip du mokėjimo prašymai.

3.2.1 pav. IKP privalumai (VšĮ "Ekoagros")

Pagrindiniai reikalavimai Maisto kokybės schemai reglamen-

tuojami ES Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1698/2007 ir Komisijos regla-

mentu (EB) Nr. 1974/2006. Šių reglamentų pagrindu buvo sukurta Lietu-

vos nacionalinė Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų (toliau

– IKP) gamybos schema.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

40

3.3. IKP gamybos galimybės ir privalumai (išskirtinumas)

Pagal 2009-05-19 3D-524 įsakymą „Dėl išskirtinės kokybės žemės

ūkio ir maisto produktų“ IKP ir jų gamybos ir (ar) perdirbimo procesas iš-

siskiria natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimo aspektais, ku-

riuos, atsižvelgiant į produkto ar tokių produktų grupės rūšį, suteikia vie-

nas ar keletas aprašytų faktorių.

Natūralumas. Ribojamas atstumas nuo laukų (kuriuose auga augalai

ir ganosi gyvuliai) iki taršos šaltinių, mineralinių trąšų, pesticidų, veterina-

rinių vaistų naudojimo kiekis, dažnumas ir laikas. Perdirbant IKP nenau-

dojami sintetiniai maisto priedai (konservantai, saldikliai, aromato ir sko-

nio stiprikliai, dažikliai) (įsakymai Nr. 3D-308, Nr. 3D-524).

Maistingumas. IKP yra šviežesni, nes pateikiami vartotojui per

trumpesnį nei įprasta tos kategorijos produktams laikotarpį. Taikomi eks-

tensyvūs auginimo, gamybos bei maistingumą išsaugojantys perdirbimo

būdai, dėl to produktai pasižymi išskirtiniu skoniu, kvapu, išvaizda ir kon-

sistencija. IKP yra didesnis natūralios ląstelienos, mineralų, vitaminų, po-

lifenolių bei kitų biologiškai vertingų medžiagų kiekis ar sumažinta ener-

ginė vertė, riebalų, sočiųjų riebalinių rūgščių, druskos, cukraus kiekis (įsa-

kymai Nr. 3D-308, Nr. 3D-524).

Aplinkos tausojimas. Naudojami geriausi prieinami gamybos bū-

dai, aplinką saugojančios technologijos. Pagal apskaičiuotus augalams bū-

tinų maisto medžiagų balansus naudojamas tik minimalus trąšų kiekis, bū-

tinas visavertei augalų vegetacijai. Maksimaliai panaudojamos gamybos at-

liekos (įsakymai Nr. 3D-308, Nr. 3D-524).

3.3.1. Natūralumas

Natūralūs maisto produktai – tai maisto produktai, kurie yra mi-

nimaliai apdoroti. Deja, šiuo metu ruošiant maisto patiekalus dažniausiai

naudojami būtent perdirbti produktai. Natūralaus maisto dietos šalininkai

teigia, kad rafinuoti ingredientai maiste skatina nutukimą, diabetą, vėžį ir

širdies ligas. Natūraliame maiste nėra tokių ingredientų, kaip rafinuotas

cukrus, rafinuoti miltai, aliejai, saldikliai, maisto produktų dažikliai arba

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

41

skonio stiprintojai. Natūraliame maiste vietoj baltojo cukraus dažnai nau-

dojamas natūralus medus, agavos nektaras ir klevų sirupas. Vietoj įprastos

valgomosios druskos pirmenybė teikiama jūros druskai.

Natūralūs maisto produktai – tai šviežios daržovės, nešveisti rupūs miltai

ir iš jų pagaminti produktai, natūralūs ryžiai bei kitos kruopos su luobele, taip

pat nekonservuoti ir kiti produktai, kurių sudėtyje būtų kuo mažiau druskos,

cukraus ar kitų žmogaus organizmui žalingų, nenatūraliai skonį ir išvaizdą ge-

rinančių maistinių priedų, ypač tų, kurie yra paskelbti pavojingi sveikatai.

Perdirbant IKP nenaudojami sintetiniai maisto priedai (konservantai, saldik-

liai, aromato ir skonio stiprikliai, dažikliai) (Bartkevičiūtė ir kt., 2006).

Mėsa natūrali yra tada, kai gyvūnas yra laikomas laisvėje. Tačiau me-

džioklė nėra natūralu, nes medžiotojai šaudo žvėrelius. Laisvė šiuo mo-

mentu yra suvokiama tada, kai gyvūnas laikomas garde kaime, bet ne gy-

vulių ūkiuose. Būtent iš gyvulių ūkių ir atėjo garsioji frazė: „Visa, kas na-

tūralu, yra gerai, visa, kas perdirbta, yra blogai“.

3.3.1.1 pav. Gyvūnai, auginami laisvėje (natūraliai) ir nelaisvėje

ES teisės aktai apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) priimti

dar XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje ir nuo tol išplėsti bei patobulinti.

Europos Sajungoje priimti specialūs teisės aktai, kuriais apsaugoma piliečių

sveikata ir aplinka, kartu sukuriama bendra biotechnologijų rinka. Sukurta

patvirtinimo procedūra, kurią prieš leidžiant kokį nors GMO ar iš GMO su-

darytą ar jų turintį produktą (pavyzdžiui, kukurūzai, rapsai arba mikroorga-

nizmai) naudoti aplinkoje ar juo prekiauti rinkoje, turi būti konkrečiai įver-

tintas pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai (Bartkevičiūtė ir kt., 2006).

Europos vartotojai pageidauja, kad jų maistas būtų saugus ir visaver-

tis, todėl ES turėtų užtikrinti, kad visų piliečių valgomas maistas būtų to-

kios pat aukštos kokybės. Dėl kempinligės ir dioksinu užterštų pašarų kilęs

skandalas ir susirūpinimas maisto sauga privertė nuodugniai peržiūrėti šią

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

42

sritį. Buvo siekiama užtikrinti, kad ES maisto saugos įstatymai būtų kuo

išsamesni ir kad vartotojai gautų kuo daugiau informacijos apie galimą ri-

ziką ir apie tai, kas yra daroma jai sumažinti. Maisto saugos užtikrinimo

sprendimas prasideda ūkiuose. ES reglamentuoja visoje gamybos grandi-

nėje „nuo lauko iki stalo“, neatsižvelgiant į tai, ar maisto produktai paga-

minti ES, ar įvežti iš kitų pasaulio šalių. Taikomi tokie keturi svarbiausi

ES maisto saugos strategijos elementai:

maisto saugai ir gyvulių pašarams taikomos taisyklės;

nepriklausomi ir visiems prieinami mokslininkų patarimai;

priemonės taisyklių vykdymui užtikrinti ir gamybos procesams

kontroliuoti;

vartotojo teisės rinktis pripažinimas, informuojant jį apie produkto

pagaminimo vietą ir jo sudėtį.

Bartkevičiūtė ir kt. bendraautoriai (2006) teigia, kad maistas būtų

saugus ir natūralus, gyvūnai, iš kurių jis gaminamas, turi būti sveiki. Todėl

vienas iš ES prioritetų – rūpintis gyvūnų sveikata, garantuojant jiems tin-

kamą veterinarinę priežiūrą, ir užkirsti kelią užkrečiamų gyvūnų ligų, pvz.,

tokių kaip snukio ir nagų ligos, kiaulių raudonligės ar paukšcių gripo, pro-

trūkiui. Jei liga išplinta, ji atidžiai kontroliuojama, stebima ir taikomos

priemonės ligos plitimui sustabdyti. Visi gyvūnai ir jų produktai pirmiau-

sia privalo atitikti griežtus sveikatos apsaugos reikalavimus, tik tada juos

galima įvežti į Europos Sajungą arba joje tokius gyvūnus ir jų produktus

parduoti. Gyvūnų gerovę reglamentuojantys ES aktai pagrįsti principu,

kad gyvūnai neturi kęsti skausmo ar kančių, kurių galima išvengti. Visa tai

atsispindi aiškiose taisyklėse, kuriomis reglamentuojama, kokiomis sąly-

gomis vištos, kiaulės bei veršeliai turi būti auginami ir kokiomis sąlygomis

gyvuliai gali būti transportuojami ir skerdžiami. Šios taisyklės nuolat at-

naujinamos atsižvelgiant į naujausią mokslinę informaciją ir yra vienos

griežčiausių visame pasaulyje. Tyrimai rodo, kad gyvuliai yra sveikesni, o

iš jų pagaminti maisto produktai yra geresni, jeigu su jais gerai elgiamasi.

Dauguma parduotuvių lentynose esančių maisto produktų nėra natū-

ralūs, nes gaminami ar auginami konvejeriu, pagreitintai, tam, kad dau-

giau būtų parduota. Kai kurie produktai yra mažiau nenatūralūs už kitus,

tai priklauso nuo to, kiek produktas yra perdirbtas.

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

43

Hipokratas yra pasakęs: „Maistas turi prilygti vaistams“. Kad taip bū-

tų, maistas turi būti natūralus – toks, kokį mums dovanoja gamta. Tokį

maistą lengviausia pasisavinti organizmui. Tinkamiausias maistas žmogui

yra grūdai, ankštiniai augalai, daržovės ir vaisiai. Tokiame maiste yra visų

gyvybiškai svarbių medžiagų, todėl būtent jis gali prilygti vaistams.

Maisto produktų išorinis vaizdas vartotojui labai svarbus. Prekių ko-

kybę paprastai lemia spalva. Produkto spalva yra vienas svarbiausių rodik-

lių, lemiančių maisto pasirinkimą, todėl maisto dažikliai leidžia įgyti ko-

mercinį pranašumą. Maisto produkto spalvą lemiančios medžiagos naudo-

jamos išlaikyti produktus, patrauklius akiai:

suteikti spalvą jos neturinčiam maisto produktui (pvz., karamelė,

ledinukai);

suteikti spalvą perdirbimo metu ją praradusiam maisto produktui

(pvz., virtos dešros);

užmaskuoti natūralius spalvos variantus;

sustiprinti arba išlaikyti maisto produkto spalvą, kuri kinta priklau-

somai nuo tam tikrų veiksnių: metų laiko, šviesos, oro poveikio, tempera-

tūros svyravimų, drėgmės transportavimo ir sandėliavimo sąlygų;

puošti, pagražinti maisto produktus;

Maisto dažikliai pagal prigimtį skirstomi į tris grupes:

sintetiniai – jų gamtoje nerandama, tai cheminės sintezės produktai;

identiški natūraliems – jie chemiškai sintetinami, tačiau jų sudėtis

identiška gamtoje randamiems pigmentams;

natūralūs – išskiriami iš gamtinės žaliavos.

Sintetiniai maisto dažikliai – junginiai, struktūriškai identiški natūra-

liems gamtiniams pigmentams. Skirtingai negu natūralūs, sintetiniai mais-

to dažikliai yra stabilūs, intensyvių spalvų (neribotas atspalvių pasirinki-

mas), gerai nudažo maisto produktus ir ilgai išlieka nepakitę nepriklauso-

mai nuo aplinkos veiksnių. Dėl universalių sintetinių dažiklių savybių ir

žemos kainos didžioji dalis maisto pramonėje naudojamų dažiklių šiuo

metu yra būtent nenatūralūs, gaunami perdirbant anglies ir naftos produk-

tus (Gruzdienė, 2005).

Delwiche (2004) savo straipsnyje pabrėžia, kad sintetiniai maisto da-

žikliai draudžiami naudoti pieno ir pieno produktų, duonos, kepinių ir ki-

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

44

tų miltinių gaminių, mėsos, riebalų, aliejų ir kai kurių kitų produktų ga-

myboje. Sintetiniai dažikliai gali būti naudojami: fermentiniuose sūriuose,

žuvų gaminiuose, karamelėse, dražė ir sausainių paviršiams, kramtomosio-

se gumose, gaiviuosiuose ir alkoholiniuose gėrimuose, desertinių koncent-

ratų milteliuose ir kt.

Natūralūs maisto dažikliai gaminami iš žaliavų, ekstrahuojant (liet. iš-

gaunant) jas aliejais arba tam tikrais tirpikliais ir išgryninant. Natūralūs

maisto dažikliai leidžiami naudoti pagal technologinius poreikius be griež-

tų apribojimų. Natūralių dažiklių trūkumas – jautrumas aplinkos fiziki-

niams ir cheminiams veiksniams (ph, temperatūrai ir kt.). Daugelis natū-

ralių dažiklių yra augalų natūralūs komponentai: antocianai, karotenoidai,

flavonoidai, chlorofilai ir kt., todėl jų gamybos žaliava – uogos, gėlės ir

augalų lapai, šakniavaisiai ir t.t. (Delwiche, 2004).

Natūralūs maisto dažikliai taip pat yra įtraukti į ženklinamų „E“ sąrašą:

chlorofilai (E140) – žaliųjų augalų dažančios medžiagos – pig-

mentai. Beveik visos daržovės ir vaisiai turi chlorofilų, kuriems būdingas

skilimas į bespalvius junginius;

karamelinės spalvos (E150 a, b, c, d) – rudos spalvos natūralūs

maisto dažikliai, tamsiau ar šviesiau rudos spalvos cukraus terminio skili-

mo produktas;

augaliniai pigmentai karotenoidai (E 160) – labiausiai paplitę gamtoje

ir plačiausiai naudojami natūralūs geltonos, oranžinės spalvos maisto dažikliai;

ir kt.

Skirtingi maisto produktai turi tik jiems būdingą skonį ir aromatą. Jų

formavimosi procese dalyvauja šimtai tarp savęs suderintų junginių, kurie

susidaro augalų augimo procese (pvz., eteriniai aliejai dėl mikroorganizmų

bei jų fermentų ir kitų fermentų veiklos (pvz., rauginti kopūstai, sūriai,

pienarūgščiai produktai) maisto gaminimo metu (pvz., mėsos, duonos ke-

pimo). Maisto produktai išskiria daugiau kaip 5000 įvairių aromatą ir sko-

nį formuojančių medžiagų: angliavandenių, heterociklinių ir karboksilinių

junginių, alkoholių, rūgščių, esterių ir t. t. Vienas ar keletas junginių lemia

pagrindinį aromatą, o kiti – jo niuansus. Žinoma, kad citrinų aromatui

formuojantis svarbiausias citralis; česnakų – alilodisulfidas, anyžių – ane-

tolas ir t. t. Konditerinių gaminių malonų aromatą suformuoja būdingas

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

45

žaliavų kvapas (kakava, migdolai, riešutai, kepinta kava, vanilė, pieno pro-

duktai, vaisiai, uogos, vynai ir t. t.) ir specialūs aromatizuojantys priedai

(pavienės medžiagos, pavyzdžiui, vanilinas arba specialios aromatinės

kompozicijos) (McElhatton, 2012). Gaminant IKP produktus gali būti

naudojamos tik natūralios kvapiosios medžiagos.

Natūralios kvapiosios medžiagos – gaunamos fizikiniais būdais, įskai-

tant distiliaciją, presavimą ir ekstrakciją, fermentuojant, mikrobiologiškai

perdirbant augalinės arba gyvulinės kilmės žaliavas arba produktus, kurie

gaunami iš jų tradiciniais maisto gamybos būdais, įskaitant džiovinimą,

kaitinimą ir fermentavimą. Tačiau tokia gamyba yra brangi ir pramonė dėl

greito ir didelio pelno kuria ir gamina cheminiu būdu. Šiuo atveju maisto

sauga tampa abejotina (Gruzdienė, 2005).

Didėjantis saldiklių naudojimas maisto produktuose, mitybos specia-

listų nuomone, yra nepageidautinas reiškinys, kadangi daugelis sintetinių

saldiklių pasižymi kancerogeninėmis savybėmis, todėl IKP gamyboje gali

būti naudojami tik natūralūs saldikliai. Prie natūralių saldiklių priskiriami:

medus, salyklo ekstraktas, krakmolo hidrolizės produktai ir didelį atomų

skaičių turintys alkoholiai – polioliai.

Medus – saldus aromatingas produktas, bičių gaminamas iš nektaro

arba lipčiaus. Jo sudėtis, spalva ir aromatas priklauso nuo augalų, iš kurių

nektaras surinktas. Medus naudojamas konditerijos, duonos ir pyrago bei

gėrimų pramonėje, dietinėje ir vaikų mityboje.

Salyklo ekstraktas – miežių salyklo vandeninė ištrauka, kurios sudėtyje

yra mono- ir polisacharidų, baltymų, mineralinių medžiagų ir fermentų, sa-

charozės. Naudojamas konditerijos pramonėje. Salyklo ekstraktai plačiai

naudojami ne tik duonos ir pyrago gaminiuose, bet ir tokiuose gaminiuose

kaip pusryčių javainiai, užkandžiai, batonėliai, gėrimai, pieno gaminiai, le-

dinukai, saldumynai. Salyklo ekstraktai, lyginant su kitais saldikliais, sutei-

kia malonesnį saldumą, stipresnį kvapą bei skonį ir patrauklesnę išvaizdą.

Krakmolo hidrolizės produktai: patokos (žemo apskrudimo, karame-

linė, gliukozinė), gliukozės – vaisiniai sirupai, gliukozė.

Didelį atomų skaičių turintys alkoholiai – polioliai (E 420-421,

E 965-967): sorbitolis (0,5 ,,cukrinių vienetų“) ir ksilitolis (2 ,,cukriniai

vienetai“) yra gaunami iš natūralių medžiagų.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

46

Manitolis (E 421) gaunamas kataliziškai hidrinant angliavandenių tir-

palus, turinčius gliukozės ir (arba) fruktozės, taip pat gali būti pagamintas

fermentacijos būdu, naudojant paprastų mielių Zygosaccharomyces rouxii

rūšį. Maltitolio sirupas E965 (i) gaminamas hidrinant gliukozės sirupą. Po-

lioliai gali būti vartojami pagal ,,quantum satis“ principą, t. y. kiek reikia,

tačiau visų poliolių etiketėse turi būti pažymėta: ,,Didelis kiekis gali pa-

leisti vidurius“ (Ramonaitytė, Bakšienė, 2001).

Sorbitolis (E 420(i) –- šešis atomus turintis alkoholis. Tai baltos spal-

vos kristalinė medžiaga, gerai tirpstanti vandenyje. Jis priklauso saldiems

daugiahidroksiliams alkoholiams – polioliams, saldumas – 0,6 % sacharo-

zės saldumo (Ramonaitytė, Bakšienė, 2001). Organizme pasisavinamas

kaip angliavandenis. Lėta jo absorbcija žarnyne palankiai veikia bakterijų

augimą (didina jų kiekį), taip pat vitaminą B sintetinančių grupių gausėji-

mą (sorbitolis sumažina šios grupės vitaminų sueikvojimą – tiamino, piri-

doksino, biotino). Paros norma – 40 g, ją padidinus iki 50 g, gali turėti

vidurius laisvinantį poveikį. Kaip cukraus pakaitas jis tinka diabetikams

skirtiems produktams, maistui konservuoti, mėsos gaminiuose, konditeri-

jos gaminiuose ir kepiniuose, cukraus gaminiuose, kramtomosiose gumo-

se. Sorbitolio sirupas (E 420(u)) gaunamas hidrinant gliukozės sirupą: su-

sidaro D-sorbitolis, Dmanitolis ir hidrinti sacharidai.

Ksilitolis (E 967) – priklauso saldžių penkiahidroksilių alkoholių gru-

pei – polioliams. Saldumas – 0,4 % sacharozės saldumo. Tai bespalviai

higroskopiniai kristalai, tirpsta spirite, acto rūgštyje ir kt. Ksilitolis gauna-

mas redukuojant ksilozę (medžio cukrus); ža1iava – augalinės kilmės at-

liekos (kukurūzų kotai, medvilnės lukštai) (Ramonaitytė, Bakšienė, 2001).

Naudojamas diabetikams skirtuose konditerijos gaininiuose. Turi tulžį va-

rančių ir vidurius laisvinančių savybių. Paros norma – iki 50g. Pigesnis

nei sorbitolis, bet apie 10 kartų brangesnis už cukrų. Vartojamas ledams

skirtų sausų mišinių gamyboje, cukraus gaminiuose, kramtomosios gumos

gamyboje (saugant dantis nuo ėduonies).

Beveik visi maisto produktai yra gendantys. Laikomi jie yra veikiami

įvairiausių veiksnių, kurie ir sukelia pagrindinius maisto produktų pakiti-

mus. Juose gali vykti biocheminiai ir cheminiai pokyčiai, arba abu kartu.

Todėl turi būti kruopščiai išanalizuotos visos gedimo priežastys ir numaty-

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

47

tos priemonės su jomis. Augalinės kilmės produktus po derliaus nuėmimo

galima vartoti šviežius gana trumpai. Svarbu išsaugoti mėsos, pieno ir ki-

tus produktus, ypač juos perdirbant ar ruošiant atsargas. Vienas iš maisto

produktų išsaugojimo nuo gedimo būdų ir yra konservavimas, užkertantis

galimybę vystytis kenksmingiems mikroorganizmams, susidaryti toksi-

nams, daugintis pelėsiams, atsirasti nemaloniam kvapui ir skoniui. Naudo-

jamas fizikinis, biologinis ir cheminis konservavimas.

Fizikiniai konservavimo metodai: pasterizacija ir sterilizacija; atšaldymas ir

užšaldymas; džiovinimas. Biologinis konservavimas – produkto veikimas ne-

kenksmingomis žmogaus organizmui mikroorganizmų kultūromis, kurios ne-

leidžia vystytis nepageidaujamai mikroflorai (Danilčenko ir kt., 2007).

Konservantas druska (natrio chloridas) – jos veikimas grindžiamas tuo,

kad sumažėja vandens aktyvumas. Druskos veikimas tolygus vandens paša-

linimui, todėl poveikis aiškinamas „cheminiu džiovinimu“. Jau nuo seno

druska konservuojama žuvis, mėsa, sviestas, sūriai, daržovių produktai.

Acto rūgštis (E 260) ir jos druskos (E 261-263) plačiai vartojama

daugelio produktų konservavimo priemonė. Ji reguliuoja ir produkto rūgš-

tingumą, didesnėmis koncentracijomis gali dirginančiai veikti skrandžio

gleivinę. Toksikologinių duomenų apie acto rūgšties bei jos darinius nėra,

šis konservantas yra laikomas nekenksmingu.

Gaminant IKP draudžiama naudoti genetiškai modifikuotą žaliavą.

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – tai organizmai, kurių geneti-

nė medžiaga buvo dirbtinai pakeista naudojant genų inžinerijos technolo-

gijas. Juos naudojant iš dviejų skirtingų šaltinių paimtų DNR sukuriama

nauja DNR molekulė (DNR molekulėje slypi informacija apie viso orga-

nizmo vystymąsi). Taip augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų

savybių, kurios jiems iki tol buvo nebūdingos. Pavyzdžiui, įterpus žuvies

geną į braškes, yra sukuriama braškė, geriau išsilaikanti žemoje temperatū-

roje. Arba įterpus į augalų chromosomas atitinkamą bakterijos geną, auga-

lai tampa atsparūs kenkėjams. Sukurtas stiprus ir atsparus genetiškai modi-

fikuotas augalas gali užvaldyti ir keisti natūraliai besidauginančius augalus

ir pažeisti nusistovėjusią ekosistemą. Žmogui GMO turintys produktai gali

sukelti įvairias alergines reakcijas, turėti kitų sveikatai pavojingų pasekmių

(Bartkevičiūtė ir kt., 2006).

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

48

Šiuo metu dar ne visiškai žinoma su GMO naudojimu susijusios rizi-

kos tiksli prigimtis ir mastai. Teisės aktai nustato, kad, esant maisto pro-

dukto vienoje sudedamojoje dalyje daugiau negu 0,9 % medžiagos, kilu-

sios iš GMO, privalu neklaidinti vartotojo ir ženklinimo etiketėje pateikti

informaciją, kad „produktas pagamintas iš genetiškai modifikuoto orga-

nizmo“ arba „šiame produkte yra genetiškai modifikuoto organizmo“.

GMO padidintos rizikos produktų, kuriems būtinos pažymos, sąrašas

žemės ūkio augalams (tik importuotoms į Lietuvą augalų sėkloms):

rapsai;

kukurūzai;

aliejiniai ridikai;

bulvės;

cukriniai runkeliai;

sojos;

pomidorai;

moliūgai.

Medžiagos, naudojamos ekologinėje gyvulininkystėje:

alaus, duonos ir kitos maisto pramonės atliekos (pvz.: salyklas, sa-

ladinas ir kt.);

vitaminas B12;

koncentruoti pašarai, pagaminti ne ekologinės gamybos ūkyje ar

įmonėje.

Pagalbinės medžiagos, maisto priedai ir kiti produktai, naudojami

perdirbimo pramonėje:

mikroorganizmų preparatai, enzimai;

mielės;

citrinos rūgštis (E 330);

askorbo rūgštis (E 300);

krakmolas;

lecitinas (E 322);

gliukozė, dekstrinai;

sojos padažas.

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

49

3.3.2. Maistingumas

IKP gamybos specifikacijose nurodoma, kad gaminant IKP, daug

dėmesio skiriama pagamintos produkcijos maistingumui, todėl taikomi

maistingumą išsaugantys perdirbimo būdai, nenaudojami sintetiniai maisto

priedai (konservantai, saldikliai, aromato ir skonio stiprikliai, dažikliai).

Vartojimo terminas turi būti 1,5 karto trumpesnis nei rinkoje esančių pa-

našių produktų. Darbuotojai, tiesiogiai susiję su IKP gamyba, turi būti pa-

sirašytinai susipažinę su taisyklėmis. Perdirbti produktai gali būti ženkli-

nami kaip IKP, jei gamyboje panaudota ne mažiau kaip 90 proc. pagal tai-

sykles sertifikuotų žaliavų. Tai turi būti įrodyta dokumentais. Visi gamy-

bos etapai turi būti atliekami tame pačiame regione, kuris negali būti di-

desnis nei šalies, kurioje jis yra, teritorijos ribos. Biologiškai nesuyrančios

gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos perdir-

bimo atliekos (luobelė, sėklos ir pan.) perdirbamos, panaudojamos gyvulių

pašarui arba kompostuojamos. Pakavimo medžiagos turi būti atiduodamos

perdirbti ar sunaikinti. Visa ši veikla pagrindžiama dokumentais.

Maistingumas – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar

užsimenama, kad produktas turi tam tikrų naudingų maistinių savybių dėl:

energijos (kaloringumo), kurią jis suteikia, suteikia mažesnį ar didesnį

kiekį arba nesuteikia, ir (arba) maistinių arba kitų medžiagų, kurių jis turi,

turi mažesnį ar didesnį kiekį arba neturi; kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai

teigiama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategori-

jos, maisto produkto ar vienos jo sudedamųjų dalių ir sveikatos (regla-

mentas (ES) Nr. 1169/2011).

„Maistingumo ženklinimas“ – tai visa etiketėje pateikiama informaci-

ja apie:

energetines vertes (kaloringumo vertes);

maistingąsias medžiagas (baltymus, angliavandenius, riebalus,

skaidulas, vitaminus, mineralus, išvardytus direktyvoje).

Visi pareiškimai arba reklama, kurioje teigiama, siūloma arba leidžia-

ma suprasti, kad konkretus maisto produktas turi specialių maistingųjų sa-

vybių dėl:

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

50

energijos (kaloringumo verčių), kurią jis teikia; kurią jis teikia

sumažintomis arba padidintomis dalimis; kurios jis neteikia.

maistingųjų medžiagų, kurių jame yra (pvz., baltymų šaltinis,

neriebus, daug geležies ir pan.);

kurių jame yra sumažintomis arba padidintomis dalimis (pvz., ma-

žai cukraus, ppapildytas vitaminais);

kurių jame nėra (pvz., be natrio) (reglamentas (ES) Nr. 1169/2011).

3.3.2.1 lentelė. Maistingosios medžiagos (reglamentas (ES) Nr. 1169/2011)

Baltymai „Baltymai“– tai baltymų kiekis, apskaičiuotas pagal šią for-mulę: baltymai = bendras azoto kiekis pagal Kjeldahlį x 6,25.

Angliavandeniai „Angliavandeniai“ – tai angliavandeniai, įskaitant poliolius, metabolizuojami žmogaus organizme.

Cukrūs „Cukrūs“ – tai visi maiste esantys monosacharidai ir disa-

charidai, išskyrus poliolius.

Riebalai „Riebalai“ – tai visi lipidai, įskaitant fosfolipidus.

Sočiosios riebalų

rūgštys

„Sočiosios riebalų rūgštys“ – tai riebalų rūgštys, neturinčios

dvigubų jungčių.

Mononesočiosios riebalų rūgštys

„Mononesočiosios riebalų rūgštys“ – tai riebalų rūgštys su viena cis- dviguba jungtimi.

Polinesočiosios riebalų rūgštys

„Polinesočiosios riebalų rūgštys“ – tai riebalų rūgštys su dviem ar daugiau cis-, cis-metileno dvigubomis jungtimis.

Kai yra ženklinamas maistingumas, privalomai nurodoma informacija

pasirenkama pagal vieną iš dviejų toliau nurodytų kategorijų (3.3.2.2 lentelė).

3.3.2.2 lentelė. Maistingumo kategorijos (reglamentas (ES) Nr. 1169/2011)

1 grupė 2 grupė

Energetinė vertė Energetinė vertė

Baltymai Baltymai

Angliavandeniai Angliavandeniai, iš jų cukrus

Riebalai Riebalai, iš jų sočiosios riebalų rūgštys

Skaidulos

Natris

Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011) numato, kad etiketėje taip pat gali

būti nurodytos šios maistingosios medžiagos:

krakmolas;

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

51

polioliai;

mononesočiosios riebalų rūgštys;

polinesočiosios riebalų rūgštys;

cholesterolis;

vitaminai ir mineralai, jeigu jų kiekis yra gana didelis (t. y. 100 g

arba 100 ml produkto arba pakuotės, jeigu pakuotėje yra tik viena porcija,

yra ne mažiau kaip 15 % rekomenduojamos paros normos).

1 ir 2 grupėse nurodyta pateikimo tvarka (energetinė vertė, baltymai,

angliavandeniai, riebalai ir t. t.) yra privaloma. Jeigu nurodomas cukrus,

polioliai ir (arba) krakmolas, jie turi būti pateikiami tokia tvarka:

Angliavandeniai, iš jų:

cukrus;

polioliai;

krakmolas.

Jeigu nurodomos riebalų rūgštys ir (arba) cholesterolis, jie turi būti

pateikiami tokia tvarka:

Riebalai, iš jų:

sotieji;

mononesotieji;

polinesotieji;

cholesterolis.

Jeigu nurodoma kiekybinė polinesočiųjų ir (arba) mononesočiųjų rie-

balų rūgščių sudėtis, taip pat būtina nurodyti ir sočiųjų riebalų rūgščių

kiekį. Būtina naudoti specialią pirmiau nurodytą terminologiją (reglamen-

tas (ES) Nr. 1169/2011).

Maistingumo teiginiai apie vitaminus ir mineralus galimi tik tuo atve-

ju, jeigu konkretaus vitamino arba mineralo kiekis 100 g arba 100 ml pro-

dukto arba pakuotės, jeigu pakuotėje yra tik viena porcija, yra ne mažiau

kaip 15 % rekomenduojamos paros normos (RPN).

Pagal reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 maistingųjų medžiagų kiekiai turi

būti nurodyti 100 g arba 100 ml produkto. Taip pat papildomai galima nu-

rodyti maistingųjų medžiagų kiekį: porcijoje, jeigu jos dydis ir (arba) porcijų

skaičius yra nurodytas etiketėje.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

52

3.3.2.3 lentelė. Vitaminų ir mineralų kiekio ženklinimas etiketėje

(reglamentas (ES) Nr. 1169/2011)

Vitaminai ir

mineralai

RPN Rekomenduojama

paros norma

Mažiausias būtinas kiekis teiginiui daryti - 15 % RPN 100 g arba

100 ml

Vitaminas A 800 µg 120 µg

Vitaminas D 5 µg 0,75 µg

Vitaminas E 10 mg 1,5 mg

Vitaminas C 60 mg 9 mg

Tiaminas (B1) 1,4 mg 0,21 mg

Riboflavinas (B2) 1,6 mg 0,24 mg

Niacinas (PP) 18 mg 2,7 mg

Vitaminas B6 2 mg 0,3 mg

Folio rūgštis (B9) 200 µg 30 µg

Vitaminas B12 1 µg 0,15 µg

Biotinas (H) 0,15 mg 0,022 mg

Pantoteno rūgštis (B5) 6 mg 0,9 mg

Kalcis 800 mg 120 mg

Fosforas 800 mg 120 mg

Geležis 14 mg 2,1 mg

Magnis 300 mg 45 mg

Cinkas 15 mg 2,25 mg

Jodas 150 µg 22,5 µg

Be vitaminų ir mineralų kiekio 100 g arba 100 ml, taip pat būtina nuro-

dyti jų kiekį procentais pagal rekomenduojamą dienos normą (pvz., vitaminas

B1: 0,8 mg 57 % RPN 100 g produkto).

3.3.2.4 lentelė. Etiketėje nurodomų maistinių medžiagų energetinė vertė

(reglamentas (ES) Nr. 1169/2011)

Maistinės medžiagos kilodžauliais (kJ) arba kilokalorijomis (kcal)

Baltymai gramais (g)

Angliavandeniai gramais (g)

Cukrūs gramais (g)

Polioliai gramais (g)

Krakmolas gramais (g)

Riebalai gramais (g)

Riebalų rūgštys gramais (g)

Skaidulos gramais (g)

Natris gramais (g)

Cholesterolis miligramais (mg)

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

53

Maistinės medžiagos kilodžauliais (kJ) arba

kilokalorijomis (kcal)

Vitaminas A mikrogramais (µg)

Vitaminas D mikrogramais (µg)

Vitaminas E miligramais (mg)

Vitaminas C miligramais (mg)

Vitaminas B1 miligramais (mg)

Vitaminas B2 miligramais (mg)

Vitaminas B3 arba PP miligramais (mg)

Vitaminas B6 miligramais (mg)

Vitaminas B9 mikrogramais (µg)

Vitaminas B12 mikrogramais (µg)

Vitaminas H miligramais (mg)

Vitaminas B5 miligramais (mg)

Kalcis miligramais (mg)

Fosforas miligramais (mg)

Magnis miligramais (mg)

Jodas mikrogramais (µg)

Cinkas miligramais (mg)

Geležis miligramais (mg)

Apskaičiuojant maistingųjų medžiagų energetinę vertę būtina taikyti

šiuos konversijos veiksnius (3.3.2.5 lentelė).

Jeigu naudojamos sudėtinės dalys, kurių konversijos veiksnys nenu-

rodytas, gamintojas gali keiptis į tiekėją prašydamas nurodyti šių sudeda-

mųjų dalių energijos konversijos veiksnį ir visą kitą reikiamą informaciją.

3.3.2.5 lentelė. Maistingųjų medžiagų energetinės vertės žymėjimas

(reglamentas (ES) Nr. 1169/2011)

Angliavandeniliai (išs. Poliolius) 4 kcal/g 17 kJ/g

Polioliai 2,4 kcal/g 10 kJ/g

Baltymai 4 kcal/g 17 kJ/g

Riebalai 9 kcal/g 37 kJ/g

Alkoholis (etanolio) 7 kcal/g 29 kJ/g

Organinės rūgštys 3 kcal/g 13 kJ/g

Pavyzdys. Produkte yra: 7 g baltymų 28 kcal 119 kJ 20 g angliavandenių 80 kcal 240 kJ 2 g riebalų 18 kcal 74 kJ

Iš viso: 126 kcal 533 kJ

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

54

Nurodomos vertės – tai vidurkiai, apskaičiuoti remiantis:

maisto analize, kurią atliko gamintojas;

skaičiavimais, pagrįstais žinomomis vidutinėmis sudėtinių dalių ver-

tėmis;

skaičiavimais, atliktais naudojant visuotinai žinomus ir pripažintus

duomenis.

Maisto sudėties lentelėse nurodytas vertes galima naudoti kaip pamati-

nes vertes. Jos kiekvienai šaliai nurodytos CIAA tinklavietėje, GDA dalyje.

Jeigu vertės gaunamos atliekant teorinius skaičiavimus pagal naudo-

jamų žaliavų maistingumo sudėtį, būtina kruopščiai pasirinkti tinkamą

skaičiavimo metodą.

Pavyzdžiui, reikia atsižvelgti į tai, kad dėl gamybos proceso, laikymo,

derliaus nuėmimo laiko arba geografinės padėties prarandamos tam tikros

maistingosios medžiagos. Taip pat reikia patikrinti maisto sudėties lentelių

patikimumą lyginant su faktine naudojamų sudedamųjų dalių verte ir pan.

Rekomenduojama visais atvejais patiems tikrinti galutinius produktus ir

parengti kontrolės planą, kuris užtikrintų, kad visa pateikta informacija ga-

lioja atitinkamą laiką (reglamentas (ES) Nr. 1169/2011).

Maistingumo ženklinimo informacija turi (3.3.2.6 lentelė):

būti pateikta vienoje etiketės vietoje;

3.3.2.6 lentelė. Maistingumo vertės pateikimo pavyzdžiai

(reglamentas (ES) Nr. 1169/2011)

1 grupės pavyzdys 100 g

Maistingumo informacija 100 g

Energija 118 kcal/500 kJ

Baltymai 0,6 g

Angliavandeniai 23,8 g

Riebalai 2,3 g

2 grupės pavyzdys 100 g

Maistingumo informacija 100 g

Energetinė vertė 370 kcal/1550 kJ

Baltymai 8 g

Angliavandeniai, iš jų cukrus

82 g 7 g

Riebalai, iš jų sočiosios riebalų rūgštys

0,8 g 0,2 g

Skaidulos 3 g

Natris 0,97 g

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

55

būti matomoje vietoje ir pateikta įskaitomais bei nenusitrinančiais

rašmenimis;

būti pateikta ta kalba, kurią gerai moka pirkėjai šalyje, kurioje par-

duodamas produktas, ir, jei įmanoma, kitomis kalbomis;

būti pateikta kaip lentelė, kurioje skaičiai išlygiuoti, jeigu yra pa-

kankamai vietos;

jeigu trūksta vietos, informacija turi būti pateikta tiesiniu pavidalu.

Nurodytos vertės gali būti suapvalintos, tačiau tai nėra privaloma

(3.3.2.7 lentelė).

3.3.2.7 lentelė. Maistingumo verčių suapvalinimo rekomendacijos (reglamentas (ES) Nr. 1169/2011)

Maistingumas Nurodyta

vertė Suapvalinta iki

artimiausio

Energija

kcal≤100 kcal sveikasis skaičius

>100 kcal sveikasis skaičius

kJ≤100 kJ sveikasis skaičius

>100 kJ sveikasis skaičius

Baltymai, angliavandeniai, cuk-rus, bendras riebalų kiekis ir riebalų rūgštys, skaidulos

≤0,5 g 0*

>0,5 – ≤5 g 0,5 g

>5 g sveikasis skaičius

≤5 mg 0*

Cholesterolis >5 mg sveikasis skaičius

Natris ≤0,005 g 0*

>0,005 g 0,01 g

Vitaminai ir mineralai (maistin-gosios medžiagos, išreikštos mg

arba µg)

2 svarbūs skaitmenys, pvz., 220 mg (ne 222 mg)

0,62 mg (ne 0,621 mg)

* „0“ arba „likučiai“, arba atitinkami dydžiai

Jeigu nėra taisyklių, nustatytų šalies įstatymuose, arba nesilaikoma

tam tikros praktikos, galima naudotis CIAA rekomendacija, jeigu ją pripa-

žįsta nacionalinės institucijos (reglamentas (ES) Nr. 1169/2011).

3.3.3. Aplinkos tausojimas

Lietuva seniai didžiuojasi civilizacijos nesuniokota gamta, tad ją tausoti

ir gerbti – kiekvieno mūsų pareiga. Tai, ką patys duodame gamtai, sugrįžta

kitu pavidalu: nuo prieglobsčio poilsiaujant iki švaraus geriamojo vandens.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

56

Įsakyme Nr. 3D-308, Nr. 3D-524 nustatyti pagrindiniai IKP augini-

mo principai:

gaminama saugi produkcija;

teigiamas poveikis aplinkai, saugi aplinka;

dirvožemio našumo gerinimas ir saugojimas (tausojimas);

palaikomas optimalus balansas tarp mineralinio ir organinio tręši-

mo; dirvos ir augalų agrocheminiai bei cheminiai tyrimai;

taikomos optimalios sėjomainos; naudojami tarpinai augalai;

veislių, atsparių kenkėjams ir ligoms, parinkimas;

augalų auginimas tik tam tinkamomis agroklimatinėmis sąlygomis,

tinkamuose regionuose;

taikomas sumažintas herbicidų naudojimas, lokalinis purškimas;

taikoma integruota augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų; signaliza-

cijos ir prognozių sistema;

diegiamos specialiai paruoštos IKP auginimo technologijos;

naudojama specializuota ir universali žemės ūkio technika, deri-

nant jos galingumą ir padargus su galingumu, reikalingu dirvai įdirbti;

nuolat kvalifikuojami ir apmokomi ūkio darbuotojai.

Auginant IKP, ypač daug dėmesio skiriama aplinkosaugos reikalavi-

mams, kurių yra nemažai:

kiekvienais metais privalu atlikti N P K Ca Mg pH ir humuso kie-

kio agrocheminius tyrimus;

kas 2–3 metus dirvą giliai išpurenti priešsėliuose (ne mažiau kaip

45 cm), sunaikinant poariminį padą, pagerinant aeraciją, melioraciją ir t.

t.; tausoti dirvožemį ir atkurti jo savybes;

kas 3–4 metus į intensyvios daržininkystės ūkių sėjomainą įtraukti

tarpinius negiminingus augalus: žoles, mišinius, javus, rapsus ir pan.;

tinkamus pesticidus naudoti tiktai pagal rekomendacijas (pagal pa-

grįstą planą) kalendoriniams metams (registruoti pesticidai, jų veikimo lai-

kas ir toksiškumas, karencija, panaudojimo kiekis ir laikotarpis), šalia van-

dens telkinių ribotai naudoti mikroelementines trąšas;

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

57

rekomenduojama naudoti trąšas su huminėmis rūgštimis ar huma-

tais (gamtinės organinės medžiagos, dirvožemyje susidarančios tirpios

vandenyje huminių rūgščių;

nenaudoti genetiškai modifikuotų augalų, sėklų ir vegetatyvinių

medžiagų. IKP pasėliuose naudoti vietines arba tvirtai prigijusias ir tapu-

sias tradicinėmis įvežtines veisles bei hibridus.

Tausoti aplinką – vienas iš prioritetų. Auginant IKP, laukų pakraščiai

turi būti nušienauti bent 2 kartus per vegetacijos periodą, šiukšlės – suren-

kamos į uždengtas talpyklas, technika ir įrankiai laikomi tvarkingai. Siekiant

užtikrinti kokybiškos žaliavos perdirbėjams gamybą, efektyvesnį trąšų naudo-

jimą ir augalų tręšimą bei gamtos tausojimą, tręšti ne tik pagal poreikį, bet ir

pagal dirvožemio agrochemines savybes. Tad kiekvienais metais prieš tręšiant

vaisius ir daržoves nustatomas mineralinio azoto kiekis, esantis 0–60 cm dir-

vožemio sluoksnyje. Ne rečiau kaip kas 5 metus visuose laukuose reikia ištir-

ti dirvožemį, nustatant organinės medžiagos (humuso) kiekį, rūgštingumą,

judriojo fosforo ir kalio kiekį. Analizei imamas ir tiriamas ne mažiau kaip

vienas bandinys iš 15 ha ploto, o jei laukas mažesnis nei 15 ha – ne mažiau

kaip vienas bandinys iš lauko (įsakymai Nr. 3D-308, Nr. 3D-524).

Tręšimo planas. Normaliai augalų mitybai ir jų augimui būtina

anglis, deguonis ir vandenilis. Šių svarbių medžiagų augalai gauna iš oro ir

vandens. Be šių elementų, reikia daug azoto (N), fosforo (P), kalio (K).

Augalai negali augti be kalcio (Ca), magnio (Mg) ir sieros (S). Tonai ko-

pūstų (su atitinkamu kiekiu šalutinės produkcijos) užauginti yra sunaudo-

jama 3,8 kg azoto (N), 1,1 kg fosforo (P2O5), 4,2 kalio (K2O), 1,8 kg kal-

cio (CaO) ir 1,0 kg magnio (MgO). Derliui įtakos turės net mažiausiai

dirvožemyje esančio elemento kiekis (Lybicho-Šelfordo taisyklė) ir ribos

kitų, nors ir pakankamai esančių, elementų pasisavinimą. Pavyzdžiui, kai

kalio yra daug, o fosforo mažai, pajuoduoja kopūstų vidiniai lapai. Kopūs-

tų pajuodavimas labiau reikšis lengvuose dirvožemiuose, kur pH yra dau-

giau kaip 7,0, gali pritrūkti magnio (Bundinienė ir kt., 2009).

Pagal mokslo darbuotoją Bundinienę ir kt., (2009), lengvesniuose dir-

vožemiuose magnio reikės 50–70 kg ha-1, sunkesniuose – 25–50 kg ha-1.

Kai jo trūksta, baltagūžių kopūstų apatiniai lapai tampa marmuriški.

Trūkstant kalcio, kopūstų lapų galai gali paruduoti, tampa lyg apdeginti.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

58

Tai gali nutikti, kai didelis drėgnis, kuris greitai išgarinamas, dėl to pažei-

džiama medžiagų apytaka. Trūkstant sieros, jauni lapai įgyja šviesiai žalią

atspalvį (skirtingai nuo azoto, kai šviesėja seni lapai). Sierai reikliems ko-

pūstams, atsižvelgiant į mineralinės sieros kiekį dirvožemyje ir dar netręš-

tuose plotuose, tikslinga išberti 20–30 kg ha-1 sieros.

ŽŪM ministro įsakymas (Nr. 3D-308) numato, kad kiekvienais metais

turi būti sudaromas tręšimo planas, apskaičiuojant kiekvienam laukui ar

lauko daliai trąšų rūšis, formą, normą, tręšimo laiką ir būdą, neviršijant

140 kg/ha bendrojo azoto per metus. Šio plano turi būti laikomasi. Lau-

kai, skirti daržovėms auginti, mėšlu arba srutomis tręšiami tik prieš sėją

arba nuėmus derlių. Mikroelementinės trąšos gali būti naudojamos tik tais

atvejais, kai vadovaujantis moksliškai pagrįstomis auginimo technologijo-

mis ir (arba) laboratorinių tyrimų rezultatais įrodyta, kad dirvožemyje ar

augalų lapuose jų nepakanka.

Daržininkystės ūkyje, laikantis kiekvienai augalų rūšiai būtinos fito-

sanitarinės pertraukos, turi būti sudaryta sėjomaina (3.3.3.1 lentelė).

3.3.3.1 lentelė. Priešsėliai burokėliams ir morkoms (Starkutė ir kt., 2008)

Daržovės Tinkamiausi Tinkami

Burokėliai Pupelės, salierai, kukurūzai, pupos, porai, grūdinės kultū-ros arba pūdymai

Agurkai, žirniai, morkos, ridi-kai, salotos, kopūstai, svogūnai

Morkos Grūdinės kultūros, kukurūzai, porai, ridikai arba pūdymai

Agurkai, kopūstai, pupelės, žir-niai, runkeliai, salierai, salotos svogūnai

Pirktos ir ūkyje naudotos trąšos, jų kiekis privalo būti registruojami

ūkinės veiklos žurnale ir pagrįsti dokumentais. Ūkyje turi būti sudarytos

palankios sąlygos bioįvairovei: įrengti paukščiams po 4 inkilus 1 ha plote

arba veisti bitinius vabzdžius, įrengti jiems mažiausiai 4 veisyklas 1 ha

plote, palikti nenusausintas pelkutes, aplinką želdinti gyvatvorėmis.

Dirva ir vieta. Šakniavaisinėms daržovėms auginti tinkamos leng-

vesnės mechaninės sudėties, humusingos (ne mažiau kaip 3 proc.) prie-

smėlio, lengvo priemolio, juodžemio, nerūgščios (pH 6,0–7,0) dirvos bei

pakankamai patręšti ir sukultūrinti durpžemiai (pH 5,5–6,0). Būtinas gilus

24–40 cm purus armens sluoksnis. Daržovėms auginti parenkami atviri,

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

59

gerai vėjo prapučiami plotai, kuo toliau nuo spygliuočių miškų. Morkos

gerai dera neįmirkusiose (gruntinis vanduo giliau kaip 60–80 cm nuo dir-

vos paviršiaus), išlygintose, be uždarų lomų, su nuolydžiu dirvose; buro-

kėliai – atviroje, šviesoje vietoje. Ankstyvajai sėjai parenkamos lengves-

nės, pavasarį – greičiau džiūstančios dirvos: geros struktūros priesmėliai ar

lengvi priemoliai su laidžiu podirviu, giliau 60 cm nuo dirvos paviršiaus

esančiu gruntiniu vandeniu. Parenkant plotą, svarbu įvertinti atstumus

nuo lauko iki privažiavimo kelio bei iki realizavimo ar saugojimo vietos

(Kavaliauskaitė ir kt., 2008).

Mokslininkė Bundinienė (2008) teigia, kad tam jog šaknys augtų ge-

riau, dirva turi būti puri, bet nesuardyta. Giluminis purenimas – galimas

ir labai reikalingas, tačiau neprivalomas priešsėjinio dirvos paruošimo dar-

bas. Auginant išskirtinės kokybės daržoves, ypač šakniavaisines, didelis dė-

mesys turėtų būti skiriamas dirvožemio agromelioracinių, aeracinių ir fizi-

nių savybių atkūrimui. Kartu paruošiamas ir išpurenamas pakankamas dir-

vožemio sluoksnis, suardomas daugiametis armens padas. Šiai technologinei

operacijai tinkamiausi yra giluminiai purentuvai pvz., „Agrisem“, „Vogel &

Not“ ir panašūs. Galima naudoti ir gilaus purenimo kultivatorius. Dirvože-

mio sluoksnis iki 40–60 cm gylio yra sujudinamas „bėgančios bangos“ prin-

cipu: žemė pašoka į viršų ir grįžta beveik į tą pačią vietą (žemės sluoksnis

neapverčiamas). Giliame dirvožemio sluoksnyje susidaro kapiliarai. Tokios

struktūros dirvoje oras lengvai patenka į gilesnius dirvožemio sluoksnius,

todėl aeracija pakankama. Tuo pat metu giluminė drėgmė kapiliarais pakyla

į viršų ir pasiekia sėklos guolį. Sujudintame dirvožemyje atsiradę tarpai ir

kapiliarai labai pagerina agromelioracines jo savybes.

3.3.3.1 pav. Giluminis purenimas IKP morkų pasėlio lauke

(V. Zalatoriaus nuotrauka, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas)

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

60

3.3.3.1 pav. Ženklinimo pa-

vyzdys „Toksiškas“

(Cheminių medžiagų klasifi-

kacija, pakavimas ir žymėjimas

(67/548/EEC))

Priklausomai nuo dirvožemio humusingumo, galima įterpti 40–80 t ha-1.

Iškračius 40 t ha-1 mėšlo įterpiama kg ha-1: 200 N, 100 P2O5, 240 K2O ir 280

CaO bei 40 MgO. Mėšlas veiktų ir po kopūstų auginamus žemės ūkio auga-

lus, tačiau sparčiai augantiems kopūstams, net ir patręšus organinėmis trą-

šiomis, antroje vegetacijos pusėje pritrūksta maisto medžiagų, nes daugiau-

sia jų sunaudoja sukdami gūžę (tai užtrunka 40–50 dienų). Mėšlas arba sru-

tos auginant IKP gali būti įterpiama tik prieš sėją arba nuėmus derlių

(Vanagienė, Baškys, 2009).

Augalų apsaugos priemonės.

Draudžiama daržovių pasėlių, vaisių ir

daržovių apsaugai naudoti labai nuodin-

gus (etiketėje ženklinamus rizikos fraze

„Labai toksiškas“ arba simboliu „T+“) ir

nuodingus (etiketėje ženklinamus rizikos

fraze „Toksiškas“ arba simboliu „T“) pes-

ticidus. Antrojoje vegetacijos pusėje pikt-

žolės pasėliuose naikinamos tik mechani-

nėmis priemonėmis (LR žemės ūkio mi-

nistro įsakymas Nr. 3D-524).

Pesticidus, kurių sudėtyje yra tokios pat veikliosios medžiagos, pasėliams

galima naudoti ne daugiau kaip 2 kartus per vegetaciją, išskyrus ekologiniuose

ūkiuose nustatyta tvarka leidžiamus naudoti pesticidus. Daržovių apsaugai pa-

naudojus pesticidus, nuimti derlių ir tiekti rinkai IKP galima tik praėjus ne

mažiau kaip 1,5 karto ilgesniam laikotarpiui, nei pesticidų techninėje doku-

mentacijoje numatytas išlaukti (karencinis) laikotarpis, būtinas jiems suskilti

(LR žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-524) (3.3.3.2 lentelė).

IKP vaisių ir daržovių specifikacijoje supažindinama su dirvožemio

ir lapų analize. Kiekvienais metais prieš tręšiant daržoves nustatomas

mineralinio azoto kiekis, esantis 0−60 cm dirvožemio ar substrato sluoks-

nyje. Ne rečiau kaip kas penkerius metus soduose, uogynuose, daržinin-

kystės laukuose turi būti atlikta dirvožemio analizė, nustatant organinės

medžiagos (humuso) kiekį, rūgštingumą, judriojo fosforo ir kalio kiekius.

Analizei imamas ir tiriamas ne mažiau kaip vienas bandinys iš 15 ha ploto,

o jei laukas mažesnis nei 15 ha − ne mažiau kaip vienas bandinys iš lauko

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

61

ar šiltnamio. Ne rečiau kaip kas penkerius metus soduose ir uogynuose tu-

ri būti atlikta lapų analizė, nustatant N, P, K, Ca, Mg ir mikroelementus.

3.3.3.2 lentelė. Daržovių pasėliams leidžiami naudoti netoksiški herbicidai

(Vanagienė, Baškys, 2009)

Herbicidai Norma kg, l/ha

Jautrios piktžolės

Purškimo laikas

Agilas 100 EC (Propakvizafopas 100 g/l) Karencijos laikotarpis IKP 30 d. x 1,5 = 45 dienos

1,0

Vienmetės miglės, pa-prastosios rietmenės, dirvinės smilguolės, tuščiosios avižos, dir-vinės svidrės, šerytės, paprastieji varpučiai, baltosios smilgos

Gūžiniai kopūs-tai purškiami, kai piktžolės tu-ri 3–5 lapelius (10-15 cm aukščio)

Fusilade forte 150 EC (Fluazifop –p butilas 150 g/l) Karencijos laikotarpis IKP 56 d. x 1,5 = 84 dienos

1,5–2,0

Tuščiosios avižos, pa-prastosios rietmenės, dirvinės smilguolės, še-rytės, svidrės, dirsės, paprastieji varpučiai, baltosios smilguolės Atsparios piktžolės: vienmetės miglės

Vėlyvieji balta-gūžiai kopūstai purškiami, kai piktžolės išsklei-džia 4–6 lapelius (10-15 cm aukš-čio)

Focus ultra (Cikloksidimas 100 g/l)

1,5–2,0 l/ha+0,5–1,0 l/ha Dash HC

Tuščiosios avižos, pa-prastosios rietmenės, dirvinės smilguolės, šerytės, paprastieji varpučiai Atsparios piktžolės: vienmetės miglės

Gūžiniai ir žie-diniai kopūstai purškiami, kai piktžolės turi 3–5 lapelius

Substratas daigams auginti. Substratams gaminti naudojamos natū-

ralios medžiagos (durpės, kokoso plaušai). Šiltnamiuose gali būti naudojami

mineraliniai substratai. Sterilizacijai naudojamos natūralios priemonės (ga-

rai, organinės rūgštys ir kt.), o sintetinės cheminės priemonės – tik išimti-

niais atvejais, kai natūralios priemonės buvo naudotos, ir tai galima įrodyti

dokumentais, bet buvo neveiksmingos (LR žemės ūkio ministro įsakymas

Nr. 3D-308).

Atvežto dumblo ir komposto naudojimas. Vaisiams ir daržo-

vėms tręšti ir kompostui gaminti negali būti naudojamas nutekamųjų van-

denų dumblas. Jei į laukus atvežamas ne savame ūkyje pagamintas kom-

postas be lydimųjų dokumentų (atitikties deklaracijos), jame turi būti pa-

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

62

tikrintas sunkiųjų metalų, kuris turi būti bent 1/5 mažesnis, nei nustato

„Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai“, patvirtinti LR aplin-

kos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2001, Nr. 61-

2196; 2005, Nr. 142-5135).

Vaisių ir daržovių laikymo sąlygos. Uogos, lapinės ryšulinės

brandos daržovės (tai ankstyvos brandos daržovės ryšulėliais – vien lapija,

lapija su šakniavaisiais, lapija su ropelėmis) po derliaus nuėmimo turi būti

per 5 val. atvėsinamos iki jų laikymo temperatūros. Vaisiai ir daržovės turi

būti laikomi tinkamose saugyklose, optimaliomis laikymo sąlygomis (LR

žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-308 “Išskirtinės kokybės šviežių

vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacija”).

3.4. Pagrindiniai IKP reikalavimai

Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo tai-

syklės patvirtintos LR žemės ūkio ministro įsakymais Nr. 3D-524 ir Nr.

3D-308.

Specifikacijos. Konkretūs specifiniai IKP auginimo, gaminimo,

perdirbimo ir tiekimo rinkai reikalavimai nurodyti produktų grupių speci-

fikacijose (LR žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-308).

Iki 2012 m. balandžio mėn. patvirtintos šios specifikacijos:

Išskirtinės kokybės bičių produktų ir jų mišinių specifikacija;

Išskirtinės kokybės grūdų, jų perdirbtų produktų ir duonos, pyra-

go bei miltinės konditerijos kepinių specifikacija;

Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikacija;

Išskirtinės kokybės mėsos ir jos gaminių specifikacija;

Išskirtinės kokybės paukštienos gamybos specifikacija;

Išskirtinės kokybės pieno ir jo gaminių specifikacija;

Išskirtinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų

perdirbtų produktų specifikacija;

Išskirtinės kokybės dedeklių vištų kiaušinių specifikacija;

Išskirtinės kokybės cukrinės konditerijos ir šokolado gaminių spe-

cifikacija.

Jei norimai gaminti išskirtinės kokybės produkcijai nėra parengta spe-

cifikacija, reikia kreiptis į Žemės ūkio ministerijos Kokybės politikos de-

partamentą.

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

63

Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacija (toliau

– specifikacija) – dokumentas, kuriame nurodomi išsamūs išskirtinės ko-

kybės žemės ūkio ir maisto produkto ar tokių produktų grupės gamybos,

perdirbimo ir (ar) tiekimo rinkai reikalavimai.

Tačiau norintieji gali pasirengti konkrečių produktų specifikacijas,

kurių reikalavimai turi būti ne žemesni, nei numatyta IKP grupių specifi-

kacijose, ir teikti jas ministerijai patvirtinti.

Sertifikavimas. Produkciją būtina sertifikuoti, kad būtų galima

įvertinti atitiktį. Teisė sertifikuoti gali būti suteikta visoms norą pareišku-

sioms sertifikavimo įstaigoms, jei jos atitinka standarto LST EN

45011:2000 reikalavimus (1 priedas – Sertifikatas ir jo priedas).

Išskirtinės kokybės produkciją (IKP) taip pat būtina sertifikuoti. Kol

kas teisė sertifikuoti IKP suteikta VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto pro-

duktų rinkos reguliavimo agentūrai (toliau – LŽŪMPRRA) ir VšĮ

„Ekoagros“. Teisė gali būti suteikta ir kitoms norą pareiškusioms sertifika-

vimo įstaigoms, jei jos atitinka standarto LST EN 45011:2000 reikalavi-

mus (Žin., 2008, Nr. 60-2279).

Išskirtinės kokybės produktai (IKP) kokybinėmis savybėmis pra-

noksta įprastinius produktus, jų atitiktis specifikacijos reikalavimams pat-

virtinama sertifikavimu, jie ženklinami Kokybės ženklu.

IKP gamybos sistema sukurta siekiant padėti, ypač mažiesiems

gamintojams, atrasti savo vartotoją, pasinaudojant produkto privalumu –

aukštesne ir sertifikavimu patvirtinta produkto kokybe.

Norint pradėti tokių produktų gamybą reikia išanalizuoti tam tikros

išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijos (bičių;

grūdų; kombinuotųjų pašarų; mėsos; paukštienos; pieno; šviežių daržovių,

vaisių ir uogų ir kt.) reikalavimus ir pasirengti tokių produktų gamy-

bai. Pateikti prašymą sertifikuoti, anketą ir anketoje nurodytus papildomus

dokumentus sertifikavimo įstaigai LŽŪMPRRA arba VšĮ „Ekoagros” dėl

gaminamų produktų sertifikavimo (2-6 priedas – dokumentų pavyzdžiai).

Pavyzdžiui, bitininkams, daržovių, vaisių ar uogų augintojams tai galima

padaryti iki kiekvienų metų balandžio 15 d.

Sertifikavimo įstaigos VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rin-

kos reguliavimo agentūra arba VšĮ „Ekoagros”, išnagrinėjusios prašymą

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

64

sertifikuoti, sudarys sertifikavimo darbų sutartį, kurią reikia turėti teikiant

paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Gavus sertifikatą, pateikti pa-

raišką Nacionalinės mokėjimo agentūros Kontrolės departamento teritori-

niam skyriui (NMA KDTS) pagal pareiškėjo gyvenamąją / buveinės vietą.

Pareiškėjas teikia vieną paramos paraišką visam galimam paramos laikotar-

piui (ne ilgiau kaip penkeriems metams).

Sertifikatas suteikia teisę jame išvardintus produktus ženklinti išskir-

tinės kokybės produktų ženklu jau pirmaisiais sertifikavimo metais. Serti-

fikatas galioja trejus metus. Patikros metu nustačius Taisyklių ar Specifi-

kacijos reikalavimų pažeidimus, sertifikavimo įstaiga taiko įspėjimą ar

griežtą įspėjimą. Jis gali būti su koregavimo terminu ar be termino. Ter-

minas skiriamas tais atvejais, kai dar galima pašalinti neatitikimus. Sertifi-

kavimo įstaiga nustato laiką, per kurį pareiškėjas / įgaliotas asmuo privalo

pašalinti trūkumus ir apie tai raštu informuoti sertifikavimo įstaigą. Mak-

simalus laikas, kuris suteikiamas pareiškėjui trūkumams pašalinti, yra 30

kalendorinių dienų.

Sertifikato galiojimo sustabdymas. Jis skiriamas, kai sertifikato

galiojimo metu nepašalintos įspėjimui įtakos turėjusios priežastys ar pada-

ryti pažeidimai turi tiesioginę įtaką produkto kokybei. Sertifikato galioji-

mo sustabdymas gali būti dalinis (sustabdomas tik tam tikram produktui ar

jų grupei) arba visiškas. Sertifikavimo įstaigos nustato laikotarpį, kuriam

sustabdomas sertifikato galiojimas ir per kurį pareiškėjas privalo pašalinti

trūkumus bei pranešti apie tai raštu. Maksimalus laikas, kuriam sustabdo-

mas sertifikato galiojimas, yra 6 mėnesiai.

Sertifikato anuliavimas. Jis skiriamas, tais atvejais kai nepašalintos

sertifikato galiojimo sustabdymo priežastys ar dėl pažeidimų pobūdžio to-

lesnis sertifikato galiojimas tam tikram produktui ar jų grupei negalimas.

Tokiu atveju pareiškėjas netenka teisės gautus / pagamintus produk-

tus ženklinti IKP ženklu, o jau paženklinta produkcijos partija išimama iš

rinkos. Dėl pakartotinio sertifikavimo pareiškėjas gali kreiptis ne anksčiau

kaip po 1 metų nuo sertifikato anuliavimo dienos.

Ženklinimas. IKP sertifikatas suteikia teisę produktus ženklinti LR

prekių ženklų registre įregistruotu, ministerijai nuosavybes teise priklau-

sančiu IKP ženklu.

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

65

Ženklas nuosavybės teise priklauso Žemės ūkio ministerijai. Kaip jau

minėta, ženklą sudarančių simbolio ir žodžio „KOKYBĖ“ spalva yra tam-

siai raudona, fonas baltas. Taip pat galima naudoti juodos spalvos ženklą

baltame fone. Išskirtinės kokybės produktų ženklinimo etiketėje turi būti

nurodytas sertifikavimo įstaigos pavadinimas. Etikečių su ženklu pavyz-

džius privaloma suderinti su sertifikavimo įstaiga prieš jų spaudą.

3.4.1 pav. Sertifikavimo sistema (VšĮ „Ekoagros“)

IKP ženklinimas turi atitikti reikalavimus, išdėstytus Lietuvos higie-

nos normoje HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtintoje

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d.

įsakymu Nr. 677 (Žin., 2003, Nr. 13-530).

Sertifikavimo įstaiga sutartyse su pareiškėjais dėl sertifikavimo pa-

slaugos teikimo privalo nurodyti, kad:

ženklu ženklinami tik pagal šias taisyklės sertifikuoti produktai;

ženklas negali būti naudojamas taip, kad tretieji asmenys jį identifi-

kuotų kaip komercinį prekės ženklą, konkretų gamintoją nurodantį ženklą

ar bet kokiu kitu klaidinančiu būdu;

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

66

gamintojas, kuriam taikomas sertifikato sustabdymas ar anuliavimas,

šių priemonių taikymo laikotarpiu neturi teisės naudoti ženklo;

IKP etiketėje turi būti nurodytas sertifikavimo įstaigos pavadinimas;

IKP etikečių su ženklu pavyzdžius privaloma suderinti su sertifika-

vimo įstaiga prieš jų spaudą.

Sertifikavimo įstaiga, vykdanti ženklo naudojimo priežiūrą ir nusta-

čiusi ženklo naudojimo pažeidimus, privalo apie tai informuoti ministeriją

per 3 kalendorines dienas nuo pažeidimo išaiškinimo dienos.

Draudžiama naudoti bet kokias nuorodas ant nesertifikuoto produkto

išorinės ar vidinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su juo susiju-

siuose dokumentuose, jei tai gali tiesiogiai ar netiesiogiai suklaidinti varto-

toją dėl produkto atitikties šių taisyklių reikalavimams.

3.5. IKP gamybos reikalavimai

Įstatyme Nr. 3D-308 numatyta, kad IKP turi būti gaminami ir (ar)

perdirbami laikantis geros ūkininkavimo (gamybos) praktikos reikalavimų,

atitikti ir (ar) pranokti ES bei nacionaliniais teisės aktais nustatytus maisto

saugos, kokybės, gyvūnų gerovės, aplinkosaugos atitinkamos specifikacijos

reikalavimus.

Visas IKP gamybos procesas vykdomas kontroliuojamuose ūkiuose ir

įmonėse, maksimaliai naudojant vietines bei IKP gamybos reikalavimus

atitinkančias žaliavas, įprastines, gana ilgai šalyje auginamas ar joms pri-

lygstančias augalų ir gyvulių veisles, bičių rases, kontroliuojami visi IKP

gamybos etapai, užtikrinamas šio proceso atsekamumas, o atitiktis specifi-

kacijos reikalavimams turi būti tikrinama sertifikavimo įstaigos.

Konkretūs reikalavimai IKP, ūkininkavimo ar gamybos būdui atsi-

žvelgiant į produktų grupės ar konkretaus produkto rūšį nustatomi speci-

fikacijose.

Visi IKP gamintojai (darbuotojai) turi būti tiesiogiai susiję su išskirti-

nės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – IKP) gamyba, turi

būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis. IKP gamybos procesas turi

būti atskirtas laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu

gaminamų produktų. Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal

teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

67

kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organi-

zuoti papildomus tyrimus.

3.5.1. Reikalavimai išskirtinės kokybės bičių produktams ir jų mišiniams

2009 m. birželio 1 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-308 Dėl

išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų reikalavi-

mai gamintojams išdėstyti tokiu nuoseklumu:

Bendrieji reikalavimai. Visi gamybos etapai (nuo augalų, iš kurių

bitės renka žaliavą bičių produktams, iki galutinio produkto) turi vykti tame

pačiame regione ir gamintojas privalo tai įrodyti dokumentais. Regiono plo-

tas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

Rinkai patiekiami produktai turi būti supakuoti ir paženklinti pagal

Taisyklių reikalavimus. Laikomi ar vežami nesupakuoti produktai, atskiriami

nuo įprastinės gamybos būdu pagamintų produktų. Ne rečiau kaip kartą per

metus būtina atlikti savikontrolę dėl taisyklių reikalavimų laikymosi.

Specialieji reikalavimai. Natūralumas. Leidžiama laikyti bičių

šeimas tik iš medienos pagamintuose aviliuose. Produkte turi būti ne ma-

žiau kaip 99 proc. žiedadulkių tų augalų rūšių, kurios auga regione, kurio

plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos,

skaičiuojant nuo bendro produkte esančio žiedadulkių kiekio.

Medaus, žiedadulkių ir bičių duonos laikymo tara pagaminta iš nerūdi-

jančio plieno ir sandariai uždaroma. Medaus, žiedadulkių, bičių duonos ir

bičių pienelio fasavimo indai nauji, pagaminti iš stiklo ir sandariai uždaromi.

Įrenginiai plaunami karštu vandeniu, dezinfekuojami verdančio van-

dens garais. Jeigu IKP ir įprastiniai produktai gaminami tais pačiais įrengi-

niais, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu

laiku. Prieš pradedant gaminti IKP įrenginiai turi būti išplauti karštu van-

deniu arba bent išvalyti vienu ciklu IKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios ža-

liavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip IKP.

Bitynas turi būti laikomas ne arčiau kaip 3 km nuo taršos šaltinių

(fabrikų, sąvartynų, fermų, atliekų tvarkymo objektų) sanitarinės apsaugos

zonos.

Medunešio metu bitynas turi būti laikomas ne arčiau kaip:

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

68

1500 m nuo magistralinių kelių;

500 m nuo krašto kelių.

Medunešio metu bitynas turi būti laikomas ne arčiau kaip 5 km nuo

genetiškai modifikuotų augalų pasėlių.

Maitinti bičių šeimas pavasarį ne medumi galima iki tol, kol pražysta

kaulavaisiniai augalai. Draudžiama bičių šeimas maitinti įvairių pavidalų

cukraus sirupais ar papildais medunešio metu. Leidžiama naudoti tik bio-

logines (zootechnines) priemones ir (ar) skruzdžių, oksalo ir pieno rūgštį.

2009 metais pradėjusiems bičių gydymo programą preparatais (gabonu,

apistanu), leidžiama juos naudoti iki 2010 metų sausio 1 dienos.

Maistingumas. Produktų tinkamumo vartoti terminas turi būti ne

mažiau kaip 1/5 trumpesnis, nei rinkoje esančių panašių produktų. 5-

hidroksimetil-furfurolo (HMF) kiekis meduje – ne daugiau kaip 15 mg ki-

lograme medaus. Medaus diastazės aktyvumas – ne mažiau kaip 12,3 Go-

tės vienetų. Draudžiama medų apdoroti termiškai. Žiedadulkės (vienos

dienos ėmimo) ir bičių duona turi būti išdžiovintos iki 8 proc. drėgnumo,

ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje.

Aplinkos tausojimas. Bityno teritorijos šiukšlės turi būti surenka-

mos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkin-

gai. Bityno teritorijoje turi būti sudarytos palankios sąlygos bioįvairovei

atliekant bent vieną šių darbų: kamanių, ežių ar lapkirčių bičių gausini-

mas, apsaugojimas nuo skruzdėlių nenaikinant skruzdėlynų. Visos gamy-

bos metu atsirandančios tinkamos kompostuoti organinės kilmės atliekos

turi būti kompostuojamos, o vėliau naudojamos augalams tręšti.

3.5.2. Reikalavimai išskirtinės kokybės bičių produktų

mišiniams (gamybai, fasavimui, laikymui ir tiekimui rinkai)

2009 m. birželio 1 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-308 Dėl

išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų reikalavi-

mai gamintojams formuluojami taip:

Bendrieji reikalavimai. Visi gamybos etapai (nuo augalų, iš kurių

bitės renka žaliavą bičių produktams, iki galutinio produkto) turi vykti tame

pačiame regione ir gamintojas privalo tai įrodyti dokumentais. Regiono plo-

tas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

69

Mišinių gamyboje turi būti naudojama ne mažiau kaip 90 proc. pagal

IKP taisykles sertifikuotų žaliavų. Tai būtina įrodyti dokumentais. Mišinių

gamyboje kaip sudėtines dalis draudžiama naudoti tos pačios rūšies sertifi-

kuotą pagal IKP taisykles ir įprastinės gamybos būdu pagamintą žaliavą.

Jeigu IKP ir įprastiniai mišiniai gaminami tais pačiais įrenginiais, techno-

loginės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku.

Prieš pradedant gaminti IKP srovinėse linijose, jas reikia išplauti karš-

tu vandeniu arba bent išvalyti vienu ciklu IKP skirtos žaliavos, tačiau iš

šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip IKP. Miši-

nius būtina laikyti atskirai nuo įprastinių produktų (atskirose patalpose ar-

ba bent jau atskiruose paženklintuose patalpos sektoriuose).

Mišiniai rinkai turi būti tiekiami uždarose fasuotėse ir paženklinti pa-

gal IKP taisyklių reikalavimus. Laikomi bei vežami nesupakuoti mišiniai,

turi būti atskirti nuo įprastinės gamybos būdu pagamintų produktų. Ne

rečiau kaip kartą per metus būtina atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reika-

lavimų laikymosi.

Specialieji reikalavimai. Natūralumas. Mišiniuose turi būti ne

mažiau kaip 99 proc. žiedadulkių tų augalų rūšių, kurios auga regione, ku-

rio plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ri-

bos, skaičiuojant nuo bendro mišinyje esančio žiedadulkių kiekio. Drau-

džiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba

jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

Medaus, žiedadulkių ir bičių duonos mišinių laikymo tara pagaminta

iš nerūdijančio plieno ir sandariai uždaroma. Bičių pienelio su kitais bičių

produktais mišinių laikymo tara pagaminta iš stiklo ir sandariai uždaroma.

Medaus, žiedadulkių, bičių duonos ir bičių pienelio mišinių fasavimo in-

dai nauji, pagaminti iš stiklo ir sandariai uždaromi.

Draudžiama naudoti maisto priedus: dažiklius, konservantus, fosfatus,

aromato ir skonio stipriklius bei saldiklius, pažymėtus raide E.

Įrenginiai plaunami karštu vandeniu, dezinfekuojami verdančio van-

dens garais.

Maistingumas. Mišinių tinkamumo vartoti terminas turi būti ne

mažiau kaip 1/5 trumpesnis, nei rinkoje esančių panašių produktų.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

70

Gamyboje leidžiama naudoti mechaninius procesus. Draudžiama ap-

doroti mišinius aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius apdorojimo

būdus. Ekstrakcija atliekama tik vandeniu, etanoliu (rektifikuotu spiritu),

aliejumi. Termiškai apdoroti mišinius draudžiama.

Aplinkos tausojimas. Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos

(polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi

būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti, ir tai įrodoma dokumentais.

3.5.3. Reikalavimai išskirtinės kokybės grūdų gamybai

2009 m. birželio 1 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-308 Dėl

išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų pateikti

reikalavimai grūdų gamybai.

Bendrieji reikalavimai. Grūdų gamybos procesas turi būti atskirtas

laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų tos

pačios rūšies produktų. Tame pačiame ūkyje įprastiniu būdu negalima au-

ginti tos pačios javų veislės arba veislės, kurios negalima lengvai atskirti

nuo IKP.

Visi grūdų gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono

plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

IKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų, atskirose patal-

pose arba bent atskirame patalpos sektoriuje, tvarkoma atskira jų apskaita.

Grūdai rinkai turi būti tiekiami supakuoti ir paženklinti pagal IKP tai-

syklių reikalavimus. Naudojamos javų veislės, įtrauktos į kasmet Lietuvos

valstybinio augalų veislių tyrimo centro tvirtinamą Nacionalinį augalų

veislių sąrašą. Sėklos turi būti iš savo ūkio arba įsigytos iš registruotų sėk-

lininkystės ūkių, turinčių sėklos sertifikatus. Ne rečiau kaip 2 kartus per

metus reikia atlikti savikontrolę dėl IKP taisyklių reikalavimų laikymosi.

Specialieji reikalavimai. Natūralumas. Pasėliai turi būti ne arčiau

kaip 1 kilometras nuo gamyklų, katilinių, sąvartynų sanitarinės apsaugos

zonos. Pasėliai turi būti ne arčiau kaip: 50 m nuo magistralinių kelių; 10 m

nuo krašto kelių. Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotas sėklas.

Mikroelementinės trąšos gali būti naudojamos tik tais atvejais, kai va-

dovaujantis moksliškai pagrįstomis augalininkystės technologijomis ir (arba)

laboratorinių tyrimų rezultatais įrodyta, kad dirvožemyje jų nepakanka.

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

71

Javai (migliniai augalai) toje pačioje vietoje gali būti sėjami ne ilgiau

kaip 2 metus iš eilės. Kitus, ne mažiau nei vienerius metus, tame lauke sė-

jami dviskilčiai pupiniai ar bastutiniai augalai.

Draudžiama pasėlių apsaugai naudoti labai nuodingus (etiketėje ženk-

linamus „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T+“) ir nuodingus (etiketėje

ženklinamus „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) pesticidus. Pesticidus,

kurių sudėtyje yra tokios pat veikliosios medžiagos, pasėliams galima nau-

doti ne daugiau kaip 2 kartus per vegetaciją, išskyrus ekologiniuose ūkiuo-

se nustatyta tvarka leidžiamus naudoti pesticidus.

Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir

(ar) indus leidžiama naudoti šias medžiagas: skystąjį muilą; vandenį ir ga-

rus; kalkių pieną; kalkes; orines kalkes; dezinfekuojančias medžiagas, ku-

rių veiklioji medžiaga – chloras; natrio hidroksidą; kalio hidroksidą; van-

denilio peroksidą; citrinų, peroksiacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto

rūgštis; etilo alkoholį; formaldehidą; natrio karbonatą.

Vabzdžiams ir kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos tik

maisto tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės.

Maistingumas. Tiekiant grūdus rinkai ar perdirbti neturi būti vizua-

liai matomų Fusarium, Penicillium ir kitų genčių pelėsinių grybų pažeistų

grūdų, sugedusių grūdų, kenksmingųjų augalų sėklų, kūlių ir skalsių. Pes-

ticidų likučių koncentracija turi būti bent 30 proc., o mikotoksinų –

20 proc. mažesnė nei nurodytos teisės aktuose.

Grūdams tvarkyti leidžiama naudoti mechaninius procesus. Drau-

džiama grūdus apdoroti jonizuojančiaisiais spinduliais ir naudoti chemi-

nius apdorojimo (konservavimo) būdus.

Laikomų grūdų drėgnis turi būti ne didesnis kaip 13,5 proc. (masės

procentais). Jei grūdų drėgnis viršija 13,5 proc., jie turi būti džiovinami.

Džiovinant turi būti nuolat stebima grūdų temperatūra. Kviečių ir kuku-

rūzų, skirtų krakmolui ir sirupui gaminti, įkaitimo temperatūra džiovini-

mo metu neturi viršyti 45 oC, kukurūzų, skirtų maisto koncentratams ga-

minti, – 30 oC, kitų rūšių grūdų – 50 oC.

Aplinkos tausojimas. Laukų pakraščiai turi būti nušienauti bent 2

kartus per javų vegetacijos periodą, kad piktžolės nesubrandintų sėklų.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

72

Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai

turi būti laikomi tvarkingai.

Kiekvienais metais prieš tręšiant javus nustatomas mineralinio azoto

kiekis, esantis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje. Ne rečiau kaip kas penke-

rius metus visuose laukuose turi būti atlikta dirvožemio analizė, nustatant

organinės medžiagos (humuso) kiekį, rūgštingumą, judriojo fosforo ir ka-

lio kiekį.

Analizei imamas ir tiriamas ne mažiau kaip vienas bandinys iš 15 ha

ploto, o jei laukas mažesnis nei 15 ha – ne mažiau kaip vienas bandinys iš

lauko.

Kiekvienais metais turi būti sudaromas ir vykdomas tręšimo planas. At-

sižvelgiant į augalų ir dirvožemio savybes, priešsėlį, apskaičiuojamas kiekvie-

nam laukui ar lauko daliai maistinių makromedžiagų poreikis ir parenkama

kiekvienam laukui ar lauko daliai trąšų rūšis, forma, norma, tręšimo laikas ir

būdas. Trąšų pirkimo ir naudojimo laikas ir kiekis turi būti registruojami

ūkinės veiklos žurnale ir pagrįsti dokumentais. Laikantis kiekvienai javų rū-

šiai būtinos fitosanitarinės pertraukos ūkyje turi būti sudaryta sėjomaina.

3.5.4. Reikalavimai išskirtinės kokybės grūdų perdirbimui

2009 m. birželio 1 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-308 Dėl

išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų pateikti

reikalavimai grūdų perdirbimui.

Bendrieji reikalavimai. Perdirbtų produktų gamyboje pagal IKP

taisykles sertifikuotos žaliavos turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. ir tai

turi būti įrodyta dokumentais.

Draudžiama naudoti kaip sudedamąsias dalis tos pačios rūšies sertifi-

kuotą pagal IKP taisykles ir įprastinės gamybos būdu pagamintą žaliavą.

Visi perdirbtų produktų gamybos etapai turi vykti tame pačiame re-

gione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, admi-

nistracinės ribos.

Turi būti užtikrintas perdirbtų produktų gamybos grandinės atseka-

mumas, nustatant ryšį tarp atskirų maisto grandinės dalių.

Jeigu IKP ir įprastiniai produktai perdirbami tais pačiais įrenginiais,

technologinės operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš prade-

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

73

dant perdirbti IKP, įrenginius reikia išplauti specialiuose reikalavimuose

nurodytu būdu arba išvalyti bent vienu ciklu IKP skirtos žaliavos, tačiau iš

šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip IKP.

IKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų, atskirose patalpose

arba atskirame patalpos sektoriuje ar aruode, tvarkoma atskira jų apskaita.

Perdirbti produktai rinkai patiekiami sufasuoti uždarose fasuotėse ir

paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus.

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl IKP

taisyklių reikalavimų laikymosi.

Specialieji reikalavimai. Natūralumas. Gamybai gali būti naudo-

jamos tik natūralios, vietinės gamybos sudedamosios dalys. Ne vietinės

kilmės sudedamosios dalys naudojamos tik tais atvejais, jeigu jos neaugi-

namos ar negaminamos regione (regiono plotas negali būti didesnis nei

šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos).

Maisto priedų naudoti negalima. Draudžiama naudoti žaliavas, gautas

iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai

modifikuotų organizmų.

Įrenginiai valomi naudojant vakuuminius dulkių siurblius ir kitas sau-

sojo valymo priemones su sąlyga, kad nebūtų viršijamas leidžiamas mik-

robinio užterštumo lygis. Esant būtinumui, įrenginiams plauti ar dezinfe-

kuoti leidžiama naudoti šios specifikacijos priede nurodytas medžiagas.

Maistingumas. Tinkamumo vartoti terminas turi būti bent 1/5

trumpesnis nei įprastinėmis sąlygomis pagamintų tos grupės produktų.

Produktą perdirbti leidžiama naudoti mechaninius ir biocheminius

procesus. Draudžiama perdirbtą produktą apdoroti jonizuojančiais spindu-

liais, aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius apdorojimo būdus.

Perdirbtiems produktams privalomas maistingumo ženklinimas.

Aplinkos tausojimas. Teritorija turi būti švari, sutvarkyta, šiukšlės turi

būti uždarose talpyklose, technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai.

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės,

plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos per-

dirbti ar sunaikinti, ir tai įrodoma dokumentais.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

74

3.5.5. Reikalavimai išskirtinės kokybės duonos, pyrago bei miltinės konditerijos kepiniams

2009 m. birželio 1 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-308 „Dėl

išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų“ pateikti

reikalavimai duonos, pyrago bei miltinės konditerijos kepiniams.

Bendrieji reikalavimai. Kepinių gamyboje pagal IKP taisykles ser-

tifikuotos žaliavos turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. ir tai turi būti įro-

dyta dokumentais.

Draudžiama naudoti kaip sudedamąsias dalis tos pačios rūšies sertifi-

kuotą pagal Taisykles ir įprastinės gamybos būdu pagamintą žaliavą.

Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas

negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

Turi būti užtikrintas kepinių gamybos grandinės atsekamumas, nusta-

tant ryšį tarp atskirų maisto grandinės dalių.

Jeigu IKP ir įprastiniai produktai perdirbami tais pačiais įrenginiais,

technologinės operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš prade-

dant perdirbti IKP, įrenginius reikia išplauti arba išvalyti bent vienu ciklu

IKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta produkcija negali

būti ženklinama kaip IKP.

IKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų, atskirose patal-

pose arba bent atskirame patalpos sektoriuje, tvarkoma jų apskaita.

Kepiniai rinkai patiekiami supakuoti ir paženklinti pagal IKP taisyklių

reikalavimus.

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl IKP

taisyklių reikalavimų laikymosi.

Specialieji reikalavimai. Natūralumas. Duonos ir pyrago kepi-

niai turi būti gaminami pagal sertifikavimo įstaigai pateiktą receptūrą. Mil-

tinės konditerijos kepiniai turi būti gaminami pagal sertifikavimo įstaigai

pateiktą receptūrą.

Gamybai gali būti naudojamos tik natūralios, vietinės gamybos sude-

damosios dalys. Ne vietinės kilmės sudedamosios dalys naudojamos tik

tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione (regiono plo-

tas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos).

Draudžiama miltinės konditerijos kepinius apdoroti jonizuojančiais spin-

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

75

duliais, aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius apdorojimo būdus.

Maisto priedus naudoti draudžiama. Miltinės konditerijos kepiniai turi bū-

ti gaminami pagal sertifikavimo įstaigai pateiktą receptūrą.

Maisto priedų, išskyrus Lietuvos higienos normos HN 53:2010 „Lei-

džiami vartoti maisto priedai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2010 m. vasario 10 d. Nr. V-108, reglamentuojamus

cheminius puriklius (tešlos kildymo medžiagas), naudoti negalima. Drau-

džiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba

jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

Maistingumas. Tinkamumo vartoti terminas turi būti bent 1/5

trumpesnis nei įprastinėmis sąlygomis pagamintų tos grupės produktų.

Duonos ir pyrago kepinių gamybai leidžiama naudoti mechaninius ir

biocheminius procesus; rekomenduojama taikyti tradicinius gamybos bū-

dus, pvz., su natūraliais raugais arba įmaišais. Draudžiama duonos ir pyra-

go kepinius apdoroti jonizuojančiais spinduliais, aukšto dažnio srovėmis ir

naudoti cheminius apdorojimo būdus.

Leidžiama naudoti mechaninius ir biocheminius procesus, rekomen-

duojama taikyti tradicinius gamybos būdus. Draudžiama miltinės kondite-

rijos kepinius apdoroti jonizuojančiais spinduliais, aukšto dažnio srovėmis

ir naudoti cheminius apdorojimo būdus.

Duonos ir pyrago kepinių gamybai turi būti naudojama tik juoduotoji

druska, turinti 20–40 mg/kg jodo. Duona ir pyrago kepiniai turi atitikti vie-

ną ar kelis iš šių reikalavimų: 100 g duonos ar pyrago kepinio yra ne mažiau

kaip 3 g natūralių skaidulinių medžiagų. Duonos ir pyrago kepinio gamybai

valgomosios druskos naudojama ne daugiau kaip 1,5 proc. miltų masės.

Duonos saldumas gaunamas natūraliai, plikinio cukrinimo metu, ne-

naudojant cukraus ar kitų saldinimo medžiagų (pvz., marmelado) priedų.

Miltinės konditerijos kepinių gamybai naudojama bent 10 proc. mažiau

cukraus nei gaminant tos grupės produktus įprastinėmis sąlygomis. Duo-

nos ir pyrago, miltiniams kepiniams privalomas maistingumo ženklinimas.

Aplinkos tausojimas. Teritorija turi būti švari, sutvarkyta, technika ir

įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. Biologiškai nesuyrančios gamybinės at-

liekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos)

turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti, ir tai įrodoma dokumentais.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

76

Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir

(ar) indus leidžiama naudoti šias medžiagas: skystąjį muilą; vandenį ir ga-

rus; kalkių pieną; kalkes; orines kalkes; dezinfekuojančias medžiagas, ku-

rių veiklioji medžiaga – chloras; natrio hidroksidą; kalio hidroksidą; van-

denilio peroksidą; citrinų, peroksiacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto

rūgštis; etilo alkoholį; formaldehidą; natrio karbonatą.

3.5.6. Reikalavimai išskirtinės kokybės kombinuotiesiems pašarams

2009 m. birželio 1 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-308 „Dėl

išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų“ pateikti

reikalavimai kombinuotiesiems pašarams.

Bendrieji reikalavimai. Subjektai, gaminantys, tiekiantys ar nau-

dojantys IKP pašarus ar pašarines žaliavas, turi būti patvirtinti ir (ar) įre-

gistruoti Ūkio subjektų, kurie verčiasi pašarų veikla, įregistravimo taisyk-

lių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gruo-

džio 30 d. įsakymu Nr. 3D-607 (Žin., 2006, Nr. 5-175), nustatyta tvarka.

Gyvūnų grupei skirtų IKP pašarų gamybai ne mažiau kaip 70 proc.

žaliavų turi būti išauginta ir perdirbta tame pačiame regione. Regiono plo-

tas negali būti didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

Pašarai turi atitikti Kombinuotųjų pašarų tiekimo į apyvartą taisyklių,

patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 3 d.

įsakymu Nr. 3D-595 (Žin., 2004, Nr. 163-5959), bei Taisyklių reikalavi-

mus. Tiek pašarų gamintojas, tiek jų pirkėjas turi tvarkyti žaliavų bei pašarų

pirkimo ir pardavimo apskaitą, kad būtų galima užtikrinti jų atsekamumą.

Pašarai turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių pašarų, atskirose patal-

pose arba bent atskirame paženklintame patalpos sektoriuje. Visi subjektai,

užsiimantys pašarų ūkio veikla, turi tvarkyti apskaitą, kurioje nurodyti

duomenys, užtikrinantys pašaro atsekamumą.

Vabzdžiams ir kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos mais-

to tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės.

Jeigu pašarai perdirbami tais pačiais įrenginiais kaip ir įprastiniai, te-

chnologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš

pradedant pašarų gamybą, įrenginiai turi būti išvalomi mechaniškai, sausuo-

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

77

ju būdu arba bent vienu ciklu IKP pašarams skirtos žaliavos, tačiau iš šios

žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip IKP pašarai.

Specialieji reikalavimai. Natūralumas. Draudžiama IKP pašarų

žaliavas apdoroti jonizuojančiais spinduliais ir naudoti cheminius apdoro-

jimo (konservavimo) būdus.

Leidžiama naudoti tik Europos Sąjungos įteisintus, natūralios kilmės

detoksikuojančius preparatus.

Gaminant pašarus ir jų priedus ribojamas genetiškai modifikuotų ža-

liavų naudojimas. Leidžiama naudoti tik Europos Sąjungos įteisintus ge-

netiškai modifikuotus sojų rupinius, neviršijant 20 %. galvijams, 12 % –

penimoms kiaulėms, 18 % – paršeliams ir 30 % – paukščiams.

Pašarų gamybai galima naudoti tik maistinius (vitaminai, mikroele-

mentai, aminorūgštys) ir zootechninius (fermentai, probiotikai, prebioti-

kai, fitabiotikai) pašarų priedus, palankiai veikiančius sveikų gyvūnų pro-

duktyvumą ar aplinką.

Paukščių sveikatai stiprinti gali būti naudojami kokcidiostatai. Pašarai

turi būti paruošti be augimą skatinančių priedų.

Maistingumas. Pašarai turi būti gaminami pagal sertifikavimo įstai-

gai pateiktą receptūrą, skirtą konkrečiai gyvūnų bei tos rūšies gyvūnų am-

žiaus grupei.

Draudžiama naudoti gyvūninius produktus ir žaliavas, išskyrus šiuos

gyvūninės kilmės produktus ir gaminius:

pienas ir jo produktai: pienas, pieno milteliai, nugriebtas pienas,

nugriebto pieno milteliai, pasukos, pasukų milteliai, išrūgos, išrūgų milte-

liai, išrūgų milteliai su nedideliu cukraus kiekiu, išrūgų baltyminiai milte-

liai (išgauti fiziškai apdirbant), kazeino milteliai ir pieno cukraus milteliai.

kiaušiniai ir jų gaminiai, skirti paukščių pašarui.

Įvairių rūšių augalinių aliejų galima įterpti ne daugiau kaip 4 proc.

Grūdų drėgnis neturi viršyti 14 proc. Fuzariozinių ir sugedusių grūdų,

skalsių, kūlių priemaišų, kenksmingųjų augalų sėklų kiekis grūduose netu-

ri viršyti „Supirkimo ir tiekimo reikalavimai“ grupės standartuose nurody-

tų maksimalių leistinų dydžių. Pašarų tinkamumo naudoti terminas bent

1/5 trumpesnis, nei nustatytas tai pašarų grupei, gaminant įprastiniu būdu.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

78

Aplinkos tausojimas. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas tal-

pyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. Biologiškai nesuy-

rančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos

pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai

įrodoma dokumentais.

Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir

(ar) indus leidžiama naudoti šias medžiagas: skystąjį muilą; vandenį ir ga-

rus; kalkių pieną; kalkes; orines kalkes; dezinfekuojančias medžiagas, ku-

rių veiklioji medžiaga – chloras; natrio hidroksidą; kalio hidroksidą; van-

denilio peroksidą; citrinų, peroksiacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto

rūgštis; etilo alkoholį; formaldehidą; natrio karbonatą.

3.5.7. Reikalavimai išskirtinės kokybės gyvulių auginimui

2009 m. birželio 1 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-308 Dėl

išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų pateikti

reikalavimai gyvulių auginimui.

Bendrieji reikalavimai išskirtinės kokybės gyvulių auginimui.

IKP skirtų gyvulių auginimas (nuo gimimo pagal įrašus kilmės knygoje) ir

pašarų gamyba turi būti atskirta nuo įprastinės gamybos būdu auginamų

gyvulių ir gaminamų pašarų viso gamybos proceso metu.

Ūkyje, gaminančiame ir tiekiančiame rinkai IKP, įprastinės gamybos

būdu gali būti auginami tik kitų nei pagal šią specifikaciją auginamų rūšių

gyvuliai.

Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas

negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, teritorijos ribos.

Kombinuotieji pašarai turi būti gaminami pagal Išskirtinės kokybės

kombinuotųjų pašarų specifikaciją.

Ne mažiau kaip 70 proc. žaliųjų ir konservuotų pašarų turi būti išau-

ginta savame ūkyje ar kito ūkio laukuose, kuriuose auginama pašarams

skirta IKP ar ekologinė produkcija.

Tiek pašarų gamintojas, tiek jų pirkėjas turi tvarkyti pašarų pirkimo ir

pardavimo apskaitą, kad būtų galima užtikrinti atsekamumą.

Naudojamos mėsinių gyvulių ar antros eilės jų mišrūnų veislės. Gal-

vijų tankis ūkyje neturi būti didesnis kaip 1,4 sutartinio gyvulio 1 ha že-

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

79

mės ūkio naudmenų. Penint uždarose patalpose, garde turi būti ne dau-

giau kaip 20 galvijų ir vienam galvijui ne mažiau kaip 4 kv. m grindų plo-

to. Penimų kiaulių garde turi būti ne daugiau kaip 25 vnt. Grindų plotas

vienai penimai kiaulei iki 100 kg turi būti 1,4 kv. m, o daugiau kaip

100 kg kiaulei – 2 kv. m.

Šiltuoju metų laikotarpiu kuo ilgiau, bet ne trumpiau nei 150 dienų

per metus, galvijai turi būti laikomi lauke. Žurnale turi būti įrašoma ga-

nymo trukmė.

Gyvuliai turi būti nuolat aprūpinti vandeniu, esant karštam orui būti-

na sudaryti sąlygas pasislėpti pavėsyje. Tvartuose turi būti įrengta ventilia-

cija ir natūralus apšvietimas. Laikant gyvulius storo kraiko tvartuose, jis

turi būti kas dieną pakreiktas sausu kraiku.

Ūkyje turi būti pildomas gyvulių apskaitos žurnalas, kurį sertifikavi-

mo įstaiga galėtų patikrinti bet kuriuo metu. Žurnale turi būti pateikiama

išsami bandos arba pulko tvarkymo sistema ir nurodoma tokia informacija:

pagal rūšis apie gyvūnus, atvykstančius į ūkį: kilmė ir atvykimo

data, tapatybės nustatymo žyma ir veterinarinės tarnybos įrašas;

apie gyvūnus, išvežamus iš ūkio: amžius, kiekis vienetais, masė, jei

skerdžiami, tapatybės nustatymo žyma ir paskirties vieta.

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Tai-

syklių reikalavimų laikymosi.

Specialieji reikalavimai. Natūralumas. Gyvuliai turi būti ganomi

ne arčiau kaip 1 km nuo gamyklų, katilinių, sąvartynų sanitarinės apsau-

gos zonų. Gyvuliai turi būti ganomi ne arčiau kaip: 50 m nuo magistrali-

nių kelių;10 m nuo krašto kelių.

Gaminant silosą naudojami biologiniai silosavimo priedai (inokulian-

tai), natrio ir kalio chloridas. Esant nepalankioms oro sąlygoms tinkamam

rūgimui, žaliesiems pašarams konservuoti gali būti naudojamos pieno,

skruzdžių, propiono ir acto rūgštys.

Draudžiama augalų, naudojamų gyvulių pašarui, apsaugai naudoti la-

bai nuodingus (etiketėje ženklinamus „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu

„T+“ ) ir nuodingus (etiketėje ženklinamus „Toksiškas“ ir (arba) simboliu

„T“) pesticidus. Pesticidus, kurių sudėtyje yra tokios pat veikliosios me-

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

80

džiagos, galima naudoti ne dažniau kaip 2 kartus per vegetaciją, išskyrus

ekologiniuose ūkiuose nustatyta tvarka leidžiamus naudoti pesticidus.

Gydant gyvulius, leidžiama naudoti tik Lietuvos Respublikoje regist-

ruotus ir veterinarijos gydytojo išrašytus veterinarinius vaistus. Po gydymo

veterinariniais vaistais jų išlaukos laikotarpis iki skerdimo turi būti bent

2/3 ilgesnis už rekomenduojamą tam preparatui. Nepažeidžiant šio reika-

lavimo, ne mažiau kaip 10 dienų iki skerdimo gyvuliai negali būti gydomi

veterinariniais vaistais.

Gyvulių auginimo trukmė: bekonų – ne trumpesnė nei 7 mėnesių;

galvijų – ne ilgesnė nei 22 mėnesiai, išskyrus nurodytuosius 2007 m. bir-

želio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 700/2007 dėl prekybos dvylikos

mėnesių ir jaunesnių galvijų mėsa (OL 2007 L 161, p. 1).

Patalpoms, aptvarams valyti ir dezinfekuoti galima naudoti šias me-

džiagas: skystąjį muilą; vandenį ir garus; kalkių pieną; kalkes; orines kal-

kes; dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji medžiaga – chloras; nat-

rio hidroksidą; kalio hidroksidą; vandenilio peroksidą; citrinų, peroksiacto,

skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis; etilo alkoholį; formaldehidą; natrio

karbonatą.

Vabzdžiams bei kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos

maisto tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės.

Maistingumas. Penėjimo laikotarpiu galvijų davinyje stambieji ir

sultingieji pašarai (bulvės, šakniavaisiai ir kt.) turėtų sudaryti ne mažiau

kaip 70 proc. raciono energinės vertės, kombinuotieji pašarai – ne daugiau

kaip 30 proc.

Penimų kiaulių racione kombinuotieji pašarai turėtų sudaryti ne ma-

žiau kaip 70 proc., sultingieji – ne mažiau kaip 20 proc., kiti pašarai – iki

10 proc. energinės vertės.

Ganykliniu laikotarpiu žalieji pašarai galvijams turi sudaryti ne ma-

žiau kaip 80 proc., o kombinuotieji pašarai – ne daugiau kaip 20 proc. ra-

ciono energinės vertės.

Aplinkos tausojimas. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas tal-

pyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. Biologiškai nesuy-

rančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos

pakavimo medžiagos) turi būti perduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

81

įrodoma dokumentais. Organinės gamybos atliekos, netinkamos gyvu-

liams šerti, turi būti kompostuojamos. Per metus į dirvą patenkančio ben-

dro azoto (tręšiant mėšlu, mineralinėmis trąšomis, ganant gyvulius) kiekis

neturi viršyti 140 kg vienam hektarui.

3.5.8. Reikalavimai išskirtinės kokybės gyvulių skerdimui, skerdenų sudalijimui ir (ar) išpjaustymui

2009 m. birželio 1 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-308 „Dėl

išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų“ pateikti

reikalavimai gyvulių skerdimui, skerdenų sudalijimui ir (ar) išpjaustymui.

Bendrieji reikalavimai. IKP skirtų gyvulių skerdimas, skerdenų

apdorojimas, sudalijimas ir (ar) išpjaustymas viso gamybos proceso metu

turi būti vykdomas atskirai laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastinės

gamybos būdu skerdžiamų ir apdorojamų gyvulių.

Gyvulių skerdimas, skerdenų apdorojimas, sudalijimas ir (ar) išpjaus-

tymas turi būti atliekamas tame pačiame regione. Regiono plotas negali

būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, teritorijos ribos.

Veterinarijos gydytojas patikrina atvežtų skersti gyvulių sveikatos

būklės dokumentus, tapatybę, apžiūri gyvulius ir išduoda leidimą skersti.

Prieš skerdimą gyvulių poilsio trukmė turi būti 2–3 valandos. Pavargusių,

sukaitusių ir neramių gyvulių skerdimas atidedamas ne trumpiau nei 6 va-

landoms.

Jeigu IKP ir įprastiniai produktai perdirbami tais pačiais įrenginiais,

technologinės operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Siekiant iš-

vengti IKP ir įprastinių produktų susimaišymo, prieš pradedant perdirbti

IKP, įrenginius reikia išplauti arba išvalyti.

Rinkai ir perdirbti (išpjaustyti ir mėsos gaminių gamybai) tiekiamos

S, E ir U raumeningumo klasės kiaulių skerdenos bei E, U ir R raumenin-

gumo klasės galvijų skerdenos.

Skerdžiant gyvulius mažose skerdyklose, kurios skerdenų neklasifi-

kuoja pagal raumeningumo klases, galvijų skerdenų masė turi būti ne ma-

žesnė nei 180 kg, o kiaulių skerdenų lašinių storis tarp 5 ir 6 nugaros

slankstelių ne didesnis kaip 2,5 cm.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

82

IKP skerdenos ar jų dalys turi būti laikomos atskirai nuo įprastinių

produktų, atskirose patalpose arba bent atskirame patalpos sektoriuje.

Skerdenos išpjaustyti, perdirbti pateikiamos paženklintos taip, kad būtų

užtikrintas atsekamumas nuo gyvulių gimimo viso gamybos proceso metu.

Tiekiant skerdenas ar sudalytas skerdenas, ar išpjaustytas skerdenų

dalis rinkai, jos turi būti paženklintos pagal Taisyklių ir kitų teisės aktų

reikalavimus.

Sudalytos ir (ar) išpjaustytos skerdenų dalys rinkai pateikiamos įvy-

niotos arba supakuotos.

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Tai-

syklių reikalavimų laikymosi.

Specialieji reikalavimai. Natūralumas. Apsvaigintiems gyvu-

liams turi būti nedelsiant nuleidžiamas kraujas. Kraujo nuleidimas galvi-

jams turi trukti ne trumpiau kaip 10 minučių, o kiaulėms – ne trumpiau

nei 8 minutes.

Po skerdimo skerdenos ne trumpiau kaip 24–48 val. atšaldomos nuo

–1 oC iki +4 oС temperatūros patalpoje iki ne aukštesnės kaip +6 oC sker-

denų vidinės temperatūros.

Esminėms mėsos savybėms (skonio, sultingumo ir technologinėms)

įgyti, skerdenos turi būti brandinamos, t. y. laikomos atšaldymo patalpoje

nuo 0 oC iki +2 oC temperatūroje ne trumpiau kaip: kiaulių skerdenos – 6

paras, galvijų skerdenos – 7 paras, įskaitant atšaldymo laikotarpį.

Atšaldytos mėsos pH praėjus 24 val. po skerdimo turi būti ne didesnis

nei 5,8. Atšaldytos skerdenos sudalijamos ir išpjaustomos ne aukštesnės

kaip +12 oC aplinkos temperatūros patalpoje. Išpjaustyta mėsa laikoma ne

aukštesnėje kaip +6 oC.

Šviežiai mėsai draudžiama naudoti maisto priedus, išskyrus pakavimą

inertinių dujų atmosferoje.

Patalpoms ir įrenginiams valyti ir dezinfekuoti galima naudoti šias

medžiagas: skystąjį muilą; vandenį ir garus; kalkių pieną; kalkes; orines

kalkes; dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji medžiaga – chloras;

natrio hidroksidą; kalio hidroksidą; vandenilio peroksidą; citrinų, perok-

siacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis; etilo alkoholį; formaldehi-

dą; natrio karbonatą.

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

83

Maistingumas. Atšaldytų ir subrandintų skerdenų ir jų dalių rau-

menys ypač standūs (įdubimas po paspaudimo greitai išsilygina), paviršius

sausas, spalva būdinga šviežios mėsos spalvai – nuo šviesiai rausvos iki

švelniai raudonos, kvapas būdingas šviežiai mėsai, be pašalinio kvapo.

Atšaldytų ir subrandintų skerdenų ir jų dalių, išpjaustytos mėsos tin-

kamumo vartoti terminas turi būti pagrįstas mikrobiologiniais tyrimais ir

trumpesnis bent 1 para, skaičiuojant nuo toje įmonėje patvirtinto įprasti-

nėmis sąlygomis apdorotų tokių produktų tinkamumo vartoti termino.

3.5.9. Reikalavimai išskirtinės kokybės mėsos gaminiams

2009 m. birželio 1 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-308 „Dėl

išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų“ pateikti

reikalavimai mėsos gaminiams.

Bendrieji reikalavimai. Visi mėsos gaminių gamybos etapai turi

vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies,

kurioje jis yra, teritorijos ribos.

IKP gamyboje naudojama ne mažiau kaip 90 proc. pagal IKP taisykles

sertifikuotų žaliavų. IKP gamyboje kaip sudėtines dalis draudžiama naudoti

tos pačios rūšies sertifikuotą pagal IKP taisykles ir įprastinės gamybos būdu

pagamintą žaliavą. IKP turi būti ne žemesnės kaip aukščiausios rūšies, o šių

mėsos gaminių rodikliai (mėsos baltymų be kolageno, riebalų, drėgmės kie-

kiai) turi atitikti 3.5.9.1 lentelėje išdėstytus reikalavimus.

Jeigu IKP ir įprasti mėsos gaminiai gaminami tais pačiais įrenginiais,

technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku.

Siekiant išvengti IKP ir įprastinių produktų susimaišymo, prieš pradedant

perdirbti IKP, įrenginius reikia išplauti nurodytomis medžiagomis.

IKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių gaminių atskirose patal-

pose arba bent atskirame patalpos sektoriuje. Tvarkoma atskira mėsos ga-

minių apskaita.

Mėsos gaminiai, rinkai pateikiami pirminėje pakuotėje ir (arba) užda-

rose fasuotėse, turi būti paženklinti pagal IKP taisyklių ir kitų teisės aktų

reikalavimus. Ne rečiau kaip 1 kartą per metus reikia atlikti savikontrolę

dėl IKP taisyklių reikalavimų laikymosi.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

84

3.5.9.1 lentelė. Išskirtinės kokybės mėsos gaminių kokybės rodikliai

Mėsos gaminiai,

gaminių grupės

Mėsos baltymų be kolageno kiekis, ne mažiau kaip, %

Drėgnis, ne daugiau

kaip, %

Riebalų kie-kis, ne dau-giau kaip, %

Virtos dešros 11,0 66,0 17,0

Virtos dešrelės ir sardelės 12,0 65,0 20,0

Šaltai rūkytos dešros 20,0 33,0 30,0

Šaltai rūkyti gabaliniai mėsos gaminiai

27,0 45,0 -

Aukščiausios rūšies skilandis 28,0 33,0 30,0

Vytintos dešros ir dešrelės 21,0 30,0 35,0

Vytinti gabaliniai mėsos gami-niai

32,0 34,0 -

Mažai rūkytos dešros ir dešrelės 24,0 42,0 22,0

Sūdyti lašiniai - 16,0 -

Specialieji reikalavimai. Natūralumas. Mėsos gaminių sudėtyje

mėsa negali būti pakeista ne mėsos kilmės sudėtinėmis dalimis, negali būti

mėsos pakaitalų, mėsos užpildų, mechaniškai atskirtos mėsos. Mėsos ga-

miniai turi būti gaminami pagal sertifikavimo įstaigai pateiktą receptūrą.

Ne vietinės kilmės sudedamosios dalys, neviršijant 10 proc., naudo-

jamos tik tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione.

IKP gamyboje gali būti naudojami tik šie Lietuvos higienos normos

HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, patvirtintos Lietuvos Res-

publikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.

V-793 (Žin., 2004, Nr. 45-1491), reglamentuojami maisto priedai: kon-

servantas (natrio nitritas) ne daugiau kaip 3/4 šioje normoje leistino kie-

kio; tik virtoms dešroms, dešrelėms, sardelėms – antioksidantai (askorbo

rūgštis ir jos natrio druska).

Negalima naudoti žaliavų, gautų iš genetiškai modifikuotų organiz-

mų, arba kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

Patalpoms ir įrenginiams valyti ir dezinfekuoti galima naudoti šias

medžiagas: skystąjį muilą; vandenį ir garus; kalkių pieną; kalkes; orines

kalkes; dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji medžiaga – chloras;

natrio hidroksidą; kalio hidroksidą; vandenilio peroksidą; citrinų, perok-

siacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis; etilo alkoholį; formaldehi-

dą; natrio karbonatą.

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

85

Maistingumas. Virtoms dešroms, dešrelėms ir sardelėms tinkamu-

mo vartoti terminas – ne ilgesnis kaip 8 paros.

Kitų mėsos gaminių tinkamumo vartoti terminas turi būti nustatytas

vadovaujantis IKP mėginių, pagamintų pagal šios specifikacijos reikalavi-

mus, mikrobiologiniu tyrimu.

Gaminant mėsos gaminius terminis apdorojimas atskiroms mėsos ga-

minių grupėms atliekamas neviršijant temperatūros ir technologijos režimų.

Gaminant mėsos gaminius naudojami ilgalaikio mėsos sūdymo, bran-

dinimo, vytinimo būdai, rūkymui naudojamos tik natūralios medžiagos

(malkos, pjuvenos). Privalomas maistingumo ženklinimas.

Aplinkos tausojimas. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas tal-

pyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. Biologiškai nesuy-

rančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos

pakavimo medžiagos) turi būti perduodamos perdirbti ar sunaikinti, ir tai

įrodoma dokumentais.

3.5.10. Reikalavimai išskirtinės kokybės paukščių auginimui

2009 m. birželio 1 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-308 „Dėl

išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų“ pateikti

reikalavimai paukščių auginimui.

Bendrieji reikalavimai. Įsigyjami kombinuotieji paukščių lesalai

turi būti pagaminti pagal Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifi-

kaciją. Tiek lesalų gamintojas, tiek jų pirkėjas turi tvarkyti lesalų pirkimo

ir pardavimo apskaitą, kad būtų galima užtikrinti atsekamumą.

Savo ūkyje gaminami pašarai turi atitikti IKP kombinuotųjų pašarų

specifikacijos reikalavimus. Turi būti užtikrintas atsekamumas nuo į ūkį

atvežtų ne vyresnių kaip 3 dienų paukščiukų viso gamybos proceso metu.

Paukščių auginimo duomenų informacijos žurnalai turi būti saugomi

mažiausiai 3 metus. Kiekviename paukščių auginimo pastate prie įėjimo

turi būti sanitarinis barjeras ar patalpa.

Sanitarinės pertraukos tarp skirtingų paukščių pulkų auginimo ne

trumpesnės kaip 14 dienų po dezinfekcijos.

Patalpoms ir įrenginiams valyti ir dezinfekuoti galima naudoti šias

medžiagas: skystąjį muilą; vandenį ir garus; kalkių pieną; kalkes; orines

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

86

kalkes; dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji medžiaga – chloras;

natrio hidroksidą; kalio hidroksidą; vandenilio peroksidą; citrinų, perok-

siacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis; etilo alkoholį; formaldehi-

dą; natrio karbonatą.

Vabzdžiams bei kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos

maisto tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės. Kraikas paukštidėje turi

būti sausas, minkštas ir be plutos. Paukštidėje turi būti įrengta ventiliacija

ir natūralus apšvietimas.

Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas

negali būti didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. IKP

gamybos procesas turi būti atskirtas vietos ir (arba) laiko atžvilgiu nuo

įprastinės gamybos būdu gaminamų produktų.

Bendras paukščių auginimo plotas auginimo vietoje – ne didesnis

kaip 2000 m², vieno pastato plotas negali būti didesnis kaip 500 m².

Paukščių tankis patalpose (atsižvelgiant į konkrečias paukščių grupes)

1 m² yra ne didesnis kaip nustatyta 2008 m. birželio 16 d. Komisijos reg-

lamento (EB) Nr. 543/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos regla-

mento (EB) Nr. 1234/2007 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų

įgyvendinimo taisyklės (OL 2008 L 157, p. 46), su paskutiniais pakeitimas,

padarytais 2008 m. rugsėjo 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr.

936/2008 (OL 2008 L 257, p. 7), V priedo b punkte.

Paukščių laikymo patalpa turi būti suskirstyta pertvaromis į gardelius,

ne didesnius kaip 125 m².

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl IKP

taisyklių reikalavimų laikymosi.

Specialieji reikalavimai. Natūralumas. Paukščiai gali būti augi-

nami tik reglamento (EB) Nr. 543/2008 11 str. 1 dalies bei V priedo b–e

punktuose apibrėžtomis sąlygomis:

„Tvartinė paukštininkystė – ekstensyvusis paukščių auginimas

tvartuose“. Ši formuluotė gali būti vartojama tik tada, kai:

a) paukščių skaičius 1 m2 grindų plote neviršija šių skaičių: viščiu-

kams, gaidžiukams ir kaplūnams: 15 paukščių, bet ne daugiau kaip 25 kg

gyvojo svorio; antims, perlinėms vištoms, kalakutams: 25 kg gyvojo svo-

rio; žąsims: 15 kg gyvojo svorio,

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

87

b) paukščių skerdimo amžius yra: viščiukų: 56 dienos ir daugiau; ka-

lakutų: 70 dienų ir daugiau; žąsų: 112 dienų ir daugiau; Pekino ančių: 49

dienos ir daugiau; muskusinių ančių: 70 dienų ir daugiau, muskusinių an-

tinų – 84 dienos ir daugiau; mulardinių ančių patelių: 65 dienos ir dau-

giau; perlinių vištų: 82 dienos ir daugiau; jaunų žąsų (žąsiukų): 60 dienų ir

daugiau; gaidžiukų: 90 dienų ir daugiau; kaplūnų: 140 dienų ir daugiau.

„Ganyklinė paukštininkystė – pusiau laisvas paukščių auginimas“.

Ši formuluotė gali būti vartojama tik tada, kai:

a) paukščių tankumas patalpoje ir jų skerdimo amžius atitinka b punkte

nurodytas ribas, išskyrus viščiukus, kurių tankumas gali būti padidintas iki

13, tačiau negali viršyti 27,5 kg gyvojo svorio 1 m2 plote, ir kaplūnus, kurių

tankumas neviršija 7,5 ir ne daugiau kaip 27,5 kg gyvojo svorio 1 m2 plote;

b) bent pusę savo gyvenimo paukščiai galėjo nuolat ganytis dieną ap-

tvaruose po atviru dangumi, kur jiems buvo skirtas ne mažiau kaip toliau

nurodyto dydžio augalija apaugęs plotas: viščiukui arba perlinei vištai –

1 m2; ančiai arba kaplūnui – 2 m2; kalakutui arba žąsiai – 4 m2. Perlinėms

vištoms aptvarus po atviru dangumi gali pakeisti įrengtos laktos, kurių

grindų plotas turi būti bent toks pat, kaip patalpos, o aukštis – ne mažiau

kaip 2 m. Iš viso paukščiui turi būti skirta ne mažiau kaip 10 cm ilgio lakta

(patalpoje ir ant laktų);

c) penėjimo stadijoje skiriama tokia lesalo formulė, kurioje grūdai su-

daro ne mažiau kaip 70 %;

d) paukštidėje įrengtos landos, kurių visas ilgis yra ne mažesnis kaip

4 m 100 m2 pastato paviršiaus ploto.

„Tradicinė ganyklinė paukštininkystė – paukščių auginimas po at-

viru dangum“. Ši formuluotė gali būti vartojama tik tada, kai:

a) paukščių uždarose patalpose tankumas 1 m2 ploto neviršija šių

normų: viščiukams: 12 paukščių, bet ne daugiau kaip 25 kg gyvojo svorio.

tačiau viščiukų, laikomų mobiliuose nameliuose, kurių grindų plotas ne

didesnis kaip 150 m2 ir kurie nakčiai paliekami atviri, tankumas gali būti

padidintas iki 20, bet ne daugiau kaip 40 kg gyvojo svorio 1 m2 ploto;

kaplūnams: 6,25 paukščių (iki 91 dienos amžiaus – 12), bet ne daugiau

kaip 35 kg gyvojo svorio; muskusinėms ir Pekino antims: 8 antinai, bet ne

daugiau kaip 35 kg gyvojo svorio; 10 ančių, bet ne daugiau kaip 25 kg gy-

vojo svorio; mulardinėms antims: 8 paukščiai, bet ne daugiau kaip 35 kg

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

88

gyvojo svorio; perlinėms vištoms: 13 paukščių, bet ne daugiau kaip 25 kg

gyvojo svorio; kalakutams: 6,25 paukščių (iki 7 savaičių amžiaus – 10), bet

ne daugiau kaip 35 kg gyvojo svorio; žąsims: 5 paukščiai (iki 6 savaičių

amžiaus – 10); 3 paukščiai, jei paskutines tris penėjimo savaites jie buvo

laikomi uždaryti, bet ne daugiau kaip 30 kg gyvojo svorio;

b) bendras naudingas paukštidžių plotas bet kurioje gamybos vietoje

neviršija 1 600 m2;

c) kiekvienoje paukštidėje yra ne daugiau kaip: 4 800 viščiukų; 5 200

perlinių vištų; 4 000 muskusinių arba Pekino ančių, 3 200 muskusinių arba

Pekino antinų ar 3 200 mulardinių ančių; 2 500 kaplūnų, žąsų ir kalakutų;

d) paukštidėje įrengtos landos, kurių visas ilgis yra ne mažesnis kaip

4 m 100 m2 pastato paviršiaus ploto;

e) dienos metu yra nuolatinė prieiga prie aptvarų po atviru dangumi

bent jau nuo šio amžiaus: viščiukams ir kaplūnams – nuo šešių savaičių,;

antims, žąsims, perlinėms vištoms ir kalakutams – nuo aštuonių savaičių;

f) aptvaruose po atviru dangumi vienam paukščiui yra skirtas ne ma-

žesnis kaip toks augalija apaugęs plotas: viščiukui, muskusinei arba Pekino

ančiai ar perlinei vištai – 2 m2; mulardinei ančiai – 3 m2; kaplūnui nuo 92

dienų amžiaus – 4 m2 (iki 91 dienos amžiaus – 2 m2); kalakutui – 6 m2;

žąsiai – 10 m2. Perlinėms vištoms aptvarus po atviru dangumi gali pakeisti

įrengtos laktos, kurių grindų plotas yra dukart didesnis už pastato grindų

plotą, aukštis – bent 2 m. Iš viso (patalpoje ir laktose) vienam paukščiui

skiriama ne mažiau kaip 10 cm ilgio lakta;

g) penimi paukščiai yra tų veislių, kurios pripažintos lėtai augančiomis;

h) penėjimo stadijoje skiriamo lesalo formulėje grūdų yra ne mažiau

kaip 70 %;

i) mažiausias skerdimo amžius yra: viščiukų – 81 diena; kaplūnų –

150 dienų; Pekino ančių – 49 dienos; muskusinių ančių – 70 dienų; mus-

kusinių antinų – 84 dienos; mulardinių ančių – 92 dienos; perlinių vištų –

94 dienos; kalakutų ir kepimui skirtų parduodamų nepjaustytų žąsų – 140

dienų; išpjaustymui skirtų kalakučių – 98 dienos; išpjaustymui skirtų kala-

kutų – 126 dienos; žąsų, iš kurių bus gaminama foie gras ir magret – 95

dienos; jaunų žąsų (žąsiukų) – 60 dienų.

j) prieš pjovimą uždaroje patalpoje neturi būti laikoma ilgiau kaip:

vyresni kaip 90 dienų amžiaus viščiukai: 15 dienų, kaplūnai – keturias sa-

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

89

vaites; vyresnės kaip 70 dienų amžiaus žąsys ir mulardinės antys, iš kurių

bus gaminama foie gras ir magret: 4 savaites.

„Ganyklinė paukštininkystė – laisvas paukščių auginimas“. Kartu

su šiomis formuluotėmis dar gali būti naudojamos nuorodos su konkrečiu

atitinkamo ūkininkavimo būdo aprašymu. Kad būtų galima vartoti šią

formuluotę, būtina laikytis „Tradicinė ganyklinė paukštininkystė – paukš-

čių auginimas po atviru dangum“ punkte nustatytų reikalavimų, išskyrus

tai, kad paukščiai dienos metu turėtų galėti nuolat ganytis aptvaruose po

atviru dangumi, kurių plotas neribotas.

Profilaktikos ir gydymo tikslais leidžiama naudoti tik veterinarinius

vaistus pagal veterinarijos gydytojo receptą.

Po paukščių gydymo išlauka turi būti dvigubai ilgesnė už nustatytąją

tam preparatui.

Nepažeidžiant šio reikalavimo, ne mažiau kaip 10 dienų iki skerdimo

paukščiai negali būti gydomi veterinariniais vaistais ar vaistiniais lesalais.

Vaistiniai lesalai gali būti pagaminti tik Valstybinės maisto ir veteri-

narijos tarnybos patvirtintose įmonėse ir naudojami pagal veterinarijos gy-

dytojo receptą.

Prieš išvežimą į skerdyklą paukščiai alkinami ne mažiau kaip 6 val.

Maistingumas. Penėjimo laikotarpiu (atsižvelgiant į konkrečias

paukščių grupes) lesale per visą auginimo laikotarpį turi būti ne mažiau

kaip 70 proc. grūdų ir jų kilmės produktų. Riebalų kiekis lesale negali vir-

šyti 6 proc.

Aplinkos tausojimas. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas tal-

pyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. Biologiškai nesuy-

rančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos

pakavimo medžiagos) turi būti perduodamos perdirbti ar sunaikinti, ir tai

įrodoma dokumentais.

3.5.11. Reikalavimai išskirtinės kokybės paukščių skerdimui, skerdenų sudalijimui ir (ar) išpjaustymui

2009 m. birželio 1 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-308 „Dėl

išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų“ pateikti

reikalavimai paukščių skerdimui, skerdenų sudalijimui ir (ar) išpjaustymui.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

90

Bendrieji reikalavimai. Skerdimas ir išpjaustymas turi būti atliekamas

atskirai laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastiniu būdu užaugintų paukščių

skerdimo ir išpjaustymo.

Visi gamybos etapai turi vykti tame pat regione. Regiono plotas negali būti

didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

Jeigu IKP ir įprastiniai produktai perdirbami tais pačiais įrenginiais,

prieš pradedant perdirbti IKP, įrenginiai turi būti išplaunami.

IKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų atskirose patal-

pose arba bent atskirame paženklintame patalpos sektoriuje.

Produktai rinkai patiekiami sufasuoti uždarose fasuotėse ir paženklinti

pagal Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl tai-

syklių reikalavimų laikymosi.

Specialieji reikalavimai. Natūralumas. Prieš skerdimą paukščiai

turi turėti mažiausiai 30 min. poilsio. Paukščiai svaiginami užtemdytoje ir

ramioje aplinkoje. Kraujo nuleidimas turi trukti ne trumpiau kaip 1 min.

Atšaldymas turi būti atliekamas sausu būdu ir trukti nuo 2 val. iki

6 val., atsižvelgiant į šaldymo įrangą tol, kol skerdenos viduje temperatūra

pasiekia +4 –2 °C.

Skerdena turi būti be įplėšimų, odos pažeidimų, kraujosruvų, subrai-

žymų, be kaulų lūžių, be nuospaudų. Oda sausa.

Supakuotų skerdenų ir jų dalių fasuotės sienelės be drėgmės (kon-

densato) pėdsakų.

Maistingumas. Aiškiai išreikštas malonus ir natūralus šviežios

paukštienos kvapas.

Krūtinės ir šlaunų raumenys standūs, oda gelsvo atspalvio.

Termiškai apdorojant paukštieną (kepant ar verdant) jaučiamas aiškus

jos aromatas, po terminio apdorojimo mėsa minkšta, raumenys išlaiko

formą.

Aplinkos tausojimas. Teritorija turi būti švari, būtina pašalinti

šiukšles, technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai.

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės,

plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perduodamos per-

dirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais.

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

91

Patalpoms ir įrenginiams valyti ir dezinfekuoti galima naudoti šias

medžiagas: skystąjį muilą; vandenį ir garus; kalkių pieną; kalkes; orines

kalkes; dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji medžiaga – chloras;

natrio hidroksidą; kalio hidroksidą; vandenilio peroksidą; citrinų, perok-

siacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis; etilo alkoholį; formaldehi-

dą; natrio karbonatą.

3.5.12. Reikalavimai išskirtinės kokybės pienui ir jo gaminiams

2009 m. birželio 1 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-308 „Dėl

išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų“ pateikti

reikalavimai pienui ir jo gaminiams.

Bendrieji reikalavimai. Įsigyjami kombinuotieji pašarai turi būti

pagaminti pagal Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikaciją.

Savo ūkyje gaminami pašarai turi atitikti Išskirtinės kokybės kombi-

nuotųjų pašarų specifikacijos reikalavimus.

Ūkyje, gaminančiame ir tiekiančiame rinkai išskirtinės kokybės pieną,

įprastinės gamybos būdu gali būti auginami ir laikomi tik kitų rūšių nei iš-

skirtinės kokybės produkcijai skirti melžiami gyvuliai.

Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas

negali būti didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

Šiltuoju metų laikotarpiu kuo ilgiau, bet ne mažiau kaip 150 dienų

per metus, galvijai turi būti laikomi lauke. Galvijai turi būti nuolatos ap-

rūpinami vandeniu, esant karštam orui būtina sudaryti sąlygas pasislėpti

pavėsyje.

Uždarose patalpose ar aptvaruose laikant karves palaidas, vienai karvei

turi būti skirta ne mažiau kaip 6 m2 ploto. Tvartai turi būti ventiliuojami ir

įrengtas natūralus bei dirbtinis apšvietimas, leidžiantis kruopščiai bet ku-

riuo paros metu apžiūrėti galvijus.

Laikant gyvulius ant storo kraiko, tvartai turi būti kas dieną kreikiami

sausu kraiku.

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl tai-

syklių reikalavimų laikymosi.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

92

Specialieji reikalavimai. Natūralumas. Galvijai ganomi ar pašarai

(išskyrus koncentruotuosius) auginami ne arčiau kaip 1 km nuo gamyklų,

sąvartynų sanitarinės apsaugos zonos ir ne arčiau kaip: 50 metrų nuo ma-

gistralinių kelių; 10 metrų nuo krašto kelių.

Ne mažiau kaip 70 proc. žaliųjų ir konservuotų pašarų turi būti išau-

ginti savame ūkyje ar kito ūkio laukuose, kuriuose auginama pašarams

skirta IKP ar ekologinė produkcija.

Ganykliniu laikotarpiu žalieji pašarai turi sudaryti ne mažiau kaip

70 proc. raciono energinės vertės. Tvartiniu periodu galvijų racione stam-

bieji ir sultingieji pašarai pagal energinę vertę turi sudaryti ne mažiau kaip

70 proc.

Saugant augalus nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių, reikia vengti pesticidų

naudojimo. Draudžiama augalų apsaugai naudoti labai nuodingus (ženkli-

namus „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T+“) ir nuodingus (etiketėje

ženklinamus „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) pesticidus.

Pesticidus, kurių sudėtyje yra tokios pat veikliosios medžiagos, galima

naudoti ne dažniau kaip 2 kartus per vegetaciją, išskyrus ekologiniuose

ūkiuose nustatyta tvarka leidžiamus naudoti pesticidus.

Gaminant silosą naudojami biologiniai silosavimo priedai (inokulian-

tai), natrio ir kalio chloridas. Esant nepalankioms oro sąlygoms tinkamam

rūgimui, žaliesiems pašarams konservuoti gali būti naudojamos pieno,

skruzdžių, propiono ir acto rūgštys.

Pirminio pieno apdorojimo procese naudojamas vanduo turi atitikti

geriamajam vandeniui skirtus reikalavimus pagal Lietuvos higienos normą

HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvir-

tintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23

d. įsakymu Nr.V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606).

Po galvijų gydymo sintetiniais medikamentais ir cheminiais prepara-

tais išlaukos laikotarpiai dvigubai ilgesni už rekomenduojamą tam prepara-

tui. Jei buvo gydoma preparatais, kurie neturi oficialiai rekomenduojamo

išlaukos termino, po gydymo jis turi būti ne trumpesnis kaip 48 valandos.

Pieno bakterinis užterštumas įvertinamas pagal trijų tyrimų geometri-

nį vidurkį. Jeigu apskaičiuotas pieno bendro bakterinio užterštumo vidur-

kis yra didesnis nei reikalaujama ir jeigu per 1 mėn. po tyrimų pienas vis

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

93

dar neatitinka nustatytų reikalavimų, jis vertinamas kaip Taisyklių reikala-

vimų neatitinkantis pienas.

Pieno užterštumas somatinėmis ląstelėmis įvertinamas pagal trijų ty-

rimų geometrinį vidurkį. Jeigu apskaičiuotas somatinių ląstelių skaičius

daugiau kaip 400 tūkst./ml

ir jeigu per 1 mėn. po tyrimų pienas vis dar neatitinka nustatytų rei-

kalavimų, jis vertinamas kaip Taisyklių reikalavimų neatitinkantis pienas.

Maistingumas. Pieno baltymų vidutinis metinis kiekis turi būti di-

desnis už bazinę pieno baltymų normą ne mažiau kaip 10 proc. Rodiklis

vertinamas pradedant antraisiais IKP gamybos metais.

Pienas turi būti perduotas perdirbimo įmonei ne vėliau kaip per

16 val. nuo pamelžimo.

Aplinkos tausojimas. Ūkyje gyvulių tankis ne didesnis kaip 1,4 SG

vienam hektarui žemės ūkio naudmenų.

Pievos ir ganyklos šienaujamos ar jose galvijai ganomi praėjus ne ma-

žiau kaip 2 savaitėms nuo jų tręšimo mėšlu arba srutomis.

Patalpoms, aptvarams, melžimo įrangai, indams valyti ir dezinfekuoti

galima naudoti šias medžiagas: skystąjį muilą; vandenį ir garus; kalkių pie-

ną; kalkes; orines kalkes; dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji me-

džiaga – chloras; natrio hidroksidą; kalio hidroksidą; vandenilio peroksidą;

citrinų, peroksiacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis; etilo alkoholį;

formaldehidą; natrio karbonatą.

Vabzdžiams ir kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos mais-

to tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės.

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės,

plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos per-

dirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais. Organinės gamybos atlie-

kos, netinkamos šerti gyvuliams, turi būti kompostuojamos.

3.5.13. Reikalavimai išskirtinės kokybės pieno perdirbimui

2009 m. birželio 1 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-308 „Dėl

išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų“ pateikti

reikalavimai pieno perdirbimui.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

94

Bendrieji reikalavimai. Visas IKP gaminių gamyboje naudojamas

pienas turi būti sertifikuotas pagal IKP taisykles ir tai turi būti įrodyta do-

kumentais.

Turi būti užtikrintas grandinės atsekamumas, nustatant ryšį tarp atski-

rų maisto grandinės dalių.

Gaminiai turi būti sandėliuojami atskirai nuo įprastinių gaminių, at-

skirose patalpose arba bent atskirame patalpos sektoriuje, tvarkoma atskira

Gaminių apskaita.

Jeigu IKP ir įprastiniai gaminiai perdirbami tais pačiais įrenginiais, te-

chnologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku.

Siekiant išvengti IKP ir įprastinių gaminių susimaišymo, srovines li-

nijas prieš pradedant perdirbti IKP reikia išplauti arba bent išvalyti vienu

ciklu IKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminti produktai nega-

li būti ženklinami kaip IKP.

Plauti ar dezinfekuoti įrenginius ir patalpas leidžiama tik pieno pra-

monei skirtomis priemonėmis.

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Tai-

syklių reikalavimų laikymosi.

Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas

negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

Specialieji reikalavimai. Natūralumas. Pienas turi būti pradėtas

perdirbti per 28 val. nuo pamelžimo arba per 12 val. nuo atvežimo į įmonę.

Gaminiuose sudedamosios pieno dalys negali būti keičiamos ne pieno

kilmės sudedamosiomis dalimis.

Perdirbti produktai gali būti ženklinami kaip IKP, jei gamyboje pa-

naudota ne mažiau kaip 80 proc. pagal Taisykles sertifikuotų žaliavų.

Geriamasis pienas gali būti gaminamas tik iš nenormalizuoto pieno. Tin-

kamumo vartoti terminas turi būti mažiausiai 1/5 trumpesnis nei įprastinėmis

sąlygomis pagamintai tai gaminių grupei. Negalima naudoti maisto priedų.

Gamybai gali būti naudojamos tik vietinės gamybos sudedamosios

dalys. Nevietinės kilmės sudedamosios dalys naudojamos tik tais atvejais,

jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione.

Draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų orga-

nizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

95

Gaminiai turi išsiskirti šviežumu, natūralaus pieno skoniu ir kvapu be

ryškaus pasterizacijos prieskonio. Galimas įdėtų natūralių priedų arba rau-

ginimo metu susidariusių junginių prieskonis ir aromatas.

Maistingumas. Geriamasis pienas pasterizuojamas kaitinant iki

72±2oC temperatūros, išlaikant 15 s. Pakartotinai pasterizuoti pieną, skirtą

IKP gamybai, draudžiama.

Gaminio biologinė vertė turi būti išsaugoma technologinio proceso

metu. Bent vienas gaminio mineralinių medžiagų ir (arba) vitaminų kiekis

turi būti didesnis už specifikacijos 3 priede nurodytą vidutinę reikšmę.

Draudžiama naudoti biocheminius procesus skatinančias priemones.

Aplinkos tausojimas. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas tal-

pyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai. Biologiškai nesuy-

rančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos

pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai

įrodoma dokumentais.

Gamybos šalutiniai produktai (išrūgos, pasukos) turi būti sunaudoja-

mi arba išvalomi valymo įrenginiais biologinio skaidymo būdu.

Gyvuliams šerti ar pašarams gaminti leistini naudoti gyvūni-

niai produktai ir gaminiai. Gyvuliams šerti ar pašarams gaminti leidžia-

ma naudoti tik šiuos gyvūninės kilmės produktus ir gaminius: pienas, pieno

milteliai, nugriebtas pienas, nugriebto pieno milteliai, pasukos, pasukų mil-

teliai, išrūgos, išrūgų milteliai, baltymų koncentratų milteliai (gauti memb-

raninės filtracijos būdais), kazeino milteliai ir pieno cukraus milteliai.

Medžiagos, kurias leidžiama naudoti valant ir dezinfekuojant

pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ar indus. Valant ir dezin-

fekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir (ar) indus leidžiama

naudoti šias medžiagas: skystąjį muilą, vandenį ir garus, kalkių pieną, kal-

kes, orines kalkes, dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji medžiaga

– chloras, natrio hidroksidą, kalio hidroksidą, vandenilio peroksidą, citri-

nų, peroksiacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis, etilo alkoholį, nit-

rato rūgštį, ortofosfato rūgštį, formaldehidą, natrio karbonatą, valymo ir

dezinfekavimo produktus, skirtus karvių speniams ir pieninių įrenginiams.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

96

3.5.14. Reikalavimai išskirtinės kokybės vaisių ir daržovių pirminei gamybai

2009 m. birželio 1 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-308 „Dėl

išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų“ pateikti

reikalavimai vaisių ir daržovių pirminei gamybai.

Bendrieji reikalavimai. IKP viso gamybos proceso metu turi būti

atskirti nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų produktų.

Daržininkystės ūkiuose galima naudoti tik savo ūkyje išaugintą arba

įsigytą sertifikuotą dauginamąją medžiagą.

Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas

negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, teritorijos ribos.

Vaisiai ir daržovės rinkai turi būti tiekiami supakuoti (išskyrus atve-

jus, kai galutiniam vartotojui parduodami savo ūkyje išauginti vaisiai ir

daržovės) ir paženklinti pagal IKP taisyklių reikalavimus. Nesupakuoti IKP

turi būti laikomi atskirose patalpose ar jų sektoriuose, vežami atskirose

transporto priemonėse ar talpyklose, kad būtų galima atskirti nuo įprasti-

nės gamybos būdu pagamintų produktų.

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl IKP

taisyklių reikalavimų laikymosi.

Specialieji reikalavimai. Natūralumas. Ūkis, auginantis vaisius ir

daržoves atvirajame grunte, turi būti ne arčiau kaip 1 km nuo gamyklų,

sąvartynų sanitarinių apsaugos zonų.

Jeigu tarp kelio ir augalų nėra ištisinių želdinių juostų, vaisiai ir dar-

žovės atvirajame grunte auginami ne arčiau kaip: 50 m nuo magistralinių

kelių; 10 m nuo krašto kelių.

Atvirame grunte vaisiai ir daržovės auginami ne arčiau kaip 5 m nuo

kaimyninių laukų, kuriuose auginami kiti nei IKP ar ekologiniai produk-

tai. Nurodyto pločio apsauginėse juostose privaloma laikytis specifikacijos

reikalavimų. Apsauginėse juostose išauginta produkcija negali būti ženkli-

nama ir tiekiama rinkai kaip IKP.

Substratams gaminti naudojamos natūralios medžiagos (durpės, ko-

koso plaušai). Šiltnamiuose gali būti naudojami mineraliniai substratai.

Sterilizacijai naudojamos natūralios priemonės (garai, organinės rūgš-

tys ir kt.), o sintetinės cheminės priemonės – tik išimtiniais atvejais, kai

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

97

natūralios priemonės buvo naudotos (ir tai galima įrodyti dokumentais),

bet buvo neveiksmingos.

Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotus augalus, sėklas ir vege-

tatyvinę medžiagą.

Vaisiams ir daržovėms tręšti ir kompostui gaminti negali būti naudo-

jamas nutekamųjų vandenų dumblas. Jei į laukus atvežamas ne savame

ūkyje pagamintas kompostas be lydimųjų dokumentų (atitikties deklaraci-

jos), jame turi būti patikrintas sunkiųjų metalų, kuris turi būti bent 1/5

mažesnis, nei nustato Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai,

patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d.

įsakymu Nr. 349 (Žin., 2001, Nr. 61-2196; 2005, Nr. 142-5135).

Mikroelementinės trąšos gali būti naudojamos tik tais atvejais, kai va-

dovaujantis moksliškai pagrįstomis auginimo technologijomis ir (arba) la-

boratorinių tyrimų rezultatais įrodyta, kad dirvožemyje jų nepakanka.

Dirvožemis dezinfekuojamas natūraliomis priemonėmis (auginant de-

zinfekcinių savybių turinčius augalus (pvz., rapsus) ir pan.).

Antrojoje vegetacijos pusėje piktžolių naikinimas pasėliuose atlieka-

mas mechaninėmis priemonėmis.

Šiltnamiuose nuo augalų ligų ir kenkėjų naudojami natūralūs biopre-

paratai.

Draudžiama vaisių ir daržovių apsaugai naudoti labai nuodingus (eti-

ketėje ženklinamus „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T+“) ir nuodin-

gus (etiketėje ženklinamus „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) pesticidus.

Pesticidus, kurių sudėtyje yra tokios pat veikliosios medžiagos, galima

naudoti ne dažniau kaip 2 kartus per vegetacijos periodą, išskyrus ekologi-

niuose ūkiuose nustatyta tvarka leidžiamus naudoti pesticidus.

Vaisių ir daržovių apsaugai panaudojus pesticidus, nuimti derlių ir

tiekti rinkai IKP galima tik praėjus ne mažiau kaip 1,5 karto ilgesniam lai-

kotarpiui, nei pesticidų techninėje dokumentacijoje numatytas išlaukos

laikotarpis, reikalingas jiems suskilti.

Vaisiai ir daržovės gali būti laikomi kontroliuojamos atmosferos sau-

gyklose.

Negali būti naudojamos cheminės derliaus ilgaamžiškumo didinimo

priemonės, išskyrus pakavimą naudojant apsauginę atmosferą (CO2, O2,

N2) ir etileno dujas vaisiams ir daržovėms nokinti.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

98

Maistingumas. Siekiant išsaugoti maistingumą, lapinės, ankstyvo-

sios daržovės ir greitai gendantys vaisiai ir daržovės turi būti patiekti pre-

kybos įmonėms (vietoms) ne vėliau kaip kitą parą po derliaus nuėmimo.

Vaisiai ir daržovės, kurie yra laikomi saugyklose, prekybos įmonėms

(vietoms) po prekinio paruošimo gali būti tiekiami tik neapvytę, šviežiai

atrodantys.

Uogos, lapinės ryšulinės brandos daržovės (tai ankstyvos brandos dar-

žovės ryšulėliais – vien lapija, lapija su šakniavaisiais, lapija su ropelėmis)

po derliaus nuėmimo turi būti per 5 val. atvėsinamos iki jų laikymo tem-

peratūros. Vaisiai ir daržovės turi būti laikomi tinkamose saugyklose, op-

timaliomis laikymo sąlygomis.

Aplinkos tausojimas. Laukų pakraščiai turi būti nušienauti bent 2

kartus per vegetacijos periodą.

Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įran-

kiai turi būti laikomi tvarkingai.

Kiekvienais metais prieš tręšiant vaisius ir daržoves nustatomas mine-

ralinio azoto kiekis, esantis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje. Ne rečiau

kaip kas penkerius metus visuose laukuose turi būti atlikta dirvožemio

analizė, nustatant organinės medžiagos (humuso) kiekį, rūgštingumą, jud-

riojo fosforo ir kalio kiekius. Analizei imamas ir tiriamas ne mažiau kaip

vienas bandinys iš 15 ha ploto, o jei laukas mažesnis nei 15 ha – ne ma-

žiau kaip vienas bandinys iš lauko.

Kiekvienais metais turi būti sudaromas tręšimo planas, apskaičiuojant

kiekvienam laukui ar lauko daliai trąšų rūšis, formą, normą, tręšimo laiką

ir būdą, neviršijant 140 kg/ha bendrojo azoto per metus. Šio plano turi

būti laikomasi. Laukai, skirti daržovėms auginti, mėšlu arba srutomis trę-

šiami tik prieš sėją arba nuėmus derlių.

Daržininkystės ūkyje laikantis kiekvienai rūšiai būtinos fitosanitarinės

pertraukos, turi būti sudaryta sėjomaina ir jos laikomasi.

Trąšų pirkimo ir naudojimo laikas, kiekiai turi būti registruojami ūki-

nės veiklos žurnale ir pagrįsti dokumentais.

Ūkyje turi būti sudarytos palankios sąlygos bioįvairovei atliekant bent

vieną šių darbų: įrengiant paukščiams po 4 inkilus 1 ha plote, veisiant bi-

tinius vabzdžius, įrengiant jiems mažiausiai 4 veisyklas 1 ha plote, palie-

kant nenusausintas pelkutes, želdinant aplinką gyvatvorėmis.

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

99

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės,

plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos per-

dirbti ar sunaikinti, ir tai įrodoma dokumentais.

3.5.15. Reikalavimai išskirtinės kokybės vaisių ir daržovių perdirbimui

2009 m. birželio 1 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-308 „Dėl

išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų“ pateikti

reikalavimai vaisių ir daržovių perdirbimui.

Bendrieji reikalavimai. Perdirbti produktai gali būti ženklinami

kaip IKP, jei gamyboje panaudota ne mažiau kaip 80 proc. pagal IKP tai-

sykles sertifikuotų žaliavų. Tai turi būti įrodyta dokumentais.

Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas

negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, teritorijos ribos.

Gamybos procesas turi vykti atskirai laiko ir (arba) vietos atžvilgiu

nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų produktų.

Perdirbtų IKP gamyboje kaip sudedamąsias dalis draudžiama naudoti

tos pačios rūšies sertifikuotą pagal Taisykles ir įprastinės gamybos būdu

pagamintą žaliavą.

Jeigu IKP ir įprastiniai produktai gaminami tais pačiais įrenginiais, te-

chnologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku.

Siekiant išvengti IKP ir įprastinių produktų susimaišymo, prieš pra-

dedant perdirbti IKP, įrenginius reikia išplauti specifikacijoje nurodytu

būdu arba išvalyti bent vienu ciklu IKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios ža-

liavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip IKP.

IKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų – atskirose pa-

talpose arba bent jau atskiruose patalpos sektoriuose

Perdirbti produktai rinkai tiekiami uždarose fasuotėse (išskyrus atve-

jus, kai galutiniam vartotojui parduodama savo ūkyje išauginta bei paga-

minta produkcija) ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus.

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus būtina atlikti savikontrolę dėl tai-

syklių reikalavimų laikymosi.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

100

Specialieji reikalavimai. Natūralumas. Draudžiama naudoti ža-

liavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra

genetiškai modifikuotų organizmų.

Patalpoms valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos medžiagos, nuro-

dytos priede. Įrenginiai plaunami karštu vandeniu ar garais su sąlyga, kad

bus užtikrintas leidžiamas mikrobų užterštumo lygis. Esant būtinumui,

leidžiama naudoti priede nurodytas medžiagas.

Negalima naudoti maisto priedų.

Maistingumas. Tinkamumo vartoti terminas turi būti ne mažiau

kaip 1,5 karto trumpesnis nei rinkoje esančių panašių produktų.

Vaisiams ir daržovėms perdirbti leidžiama naudoti mechaninius ir

biocheminius procesus. Draudžiama vaisius ir daržoves apdoroti aukšto

dažnio srovėmis.

Ekstrakcija atliekama tik vandeniu, etanoliu, aliejumi, actu, anglies

dioksidu, azotu arba natūraliomis rūgštimis.

Galima naudoti virimą vandenyje ar garinimą vandens garuose. Kepti

ar virti riebaluose ar aliejuje IKP draudžiama.

Perdirbti IKP turi atitikti vieną ar keletą iš šių kriterijų (pasirinktinai),

palyginti su įprastiniais:

sumažintas cukraus kiekis;

100 g turi būti ne mažiau kaip 6 g maistinių skaidulų.

Padidintas vitaminų kiekis įtraukiant į perdirbto produkto receptūrą

šiuo požiūriu vertingus vaisius ir daržoves.

Aplinkos tausojimas. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas tal-

pyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai.

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės,

plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos per-

dirbti ar sunaikinti, ir tai įrodoma dokumentais.

Perdirbimo atliekos (luobelė, sėklos ir pan.) perdirbamos naudojant

neatliekines technologijas, panaudojamos gyvulių pašarui arba kompos-

tuojamos.

Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir

(ar) indus leidžiama naudoti šias medžiagas: skystąjį muilą; kalkių pieną;

kalkes; orines kalkes; dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji medžia-

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

101

ga – chloras; natrio hidroksidą; kalio hidroksidą; vandenilio peroksidą; cit-

rinų, peroksiacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis; etilo alkoholį;

formaldehidą; natrio karbonatą.

3.5.16. Reikalavimai išskirtinės kokybės

dedeklių vištų kiaušiniams

2009 m. birželio 1 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-308 „Dėl

išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų“ pateikti

reikalavimai dedeklių vištų kiaušiniams.

Bendrieji reikalavimai. Įsigyjami kombinuotieji vištų lesalai turi

būti pagaminti pagal Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikaci-

ją. Tiek lesalų gamintojas, tiek jų pirkėjas turi tvarkyti lesalų pirkimo ir

(arba) pardavimo apskaitą, kad būtų galima užtikrinti atsekamumą.

Savo ūkyje gaminami pašarai turi atitikti Išskirtinės kokybės kombi-

nuotųjų pašarų specifikacijos reikalavimus.

Turi būti užtikrintas atsekamumas viso kiaušinių gamybos proceso

metu.

Paukščių auginimo ir laikymo duomenų informacijos žurnalai turi

būti saugomi mažiausiai 3 metus.

Kaip išskirtinės kokybės kiaušinius galima tiekti rinkai, jei višta pagal

šios specifikacijos reikalavimus buvo laikoma ne mažiau kaip 3 savaites.

Kiaušiniai pagal bendruosius reikalavimus surūšiuojami, paženklinami

ir supakuojami per 6 dienas nuo padėjimo dienos.

Iš lizdų kiaušiniai turi būti surenkami bent 2 kartus per dieną.

Patalpoms, aptvarams, inventoriui ar indams valyti ir dezinfekuoti,

vabzdžiams bei kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos maisto

tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės.

Kraikas paukštidėje turi būti sausas, purus ir be plutos.

Paukštidė turi būti ventiliuojama. Natūralus apšvietimas turi būti deri-

namas su dirbtiniu apšvietimu taip, kad dėsliosioms vištoms šviesos trukmė

sudarytų ne mažiau kaip 16 valandų per dieną, numatant mažiausiai aštuo-

nias valandas iš eilės be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

102

Visi gamybos etapai turi vykti tame pat regione. Regiono plotas nega-

li būti didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

Išskirtinės kokybės kiaušinius dedančios vištos ir jų kiaušiniai turi bū-

ti atskirti vietos ir (arba) laiko atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu au-

ginamų vištų ir jų kiaušinių.

Laikant vištas tvarte, turi būti sudarytos sąlygos joms pasikapstyti

smėlyje ir palesti žvyro.

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl IKP

taisyklių reikalavimų laikymosi.

Specialieji reikalavimai. Natūralumas. Vištos turi būti laikomos

Reglamento (EB) Nr. 589/2008 II priedo 1 punkte apibrėžtomis sąlygo-

mis. Laisvai laikomų vištų kiaušiniai turi būti gaminami gamybos sistemo-

se, kurios atitinka bent Tarybos direktyvos 1999/74/EB 4 straipsnyje nu-

rodytus reikalavimus.

Pirmiausia turi būti vykdomi šie reikalavimai:

a) vištoms turi būti sudarytos sąlygos visą dieną būti lauko aptvaruo-

se. Tačiau šis reikalavimas nedraudžia gamintojui tam tikrą laikotarpį ry-

tais riboti vištų laikymą tokiuose aptvaruose pagal įprastą gero ūkininka-

vimo praktiką, įskaitant gerą paukštininkystės praktiką;

jei taikomi kiti apribojimai, įskaitant veterinarinius apribojimus, pri-

imtus pagal Bendrijos teisės aktus siekiant apsaugoti visuomenės ir gyvū-

nų sveikatą, nustatantys vištų laikymo lauko aptvaruose apribojimus, apri-

bojimų laikotarpiu kiaušiniai gali būti toliau ženklinami kaip „laisvai lai-

komų vištų kiaušiniai“, bet jokiu būdu ne ilgiau kaip dvylika savaičių;

b) lauko aptvarai, kuriuose laikomos vištos, turi būti didžiąja dalimi

apaugę augmenija ir nenaudojami kitais tikslais, išskyrus sodams, miškin-

goms vietovėms ir naminių gyvulių ganykloms, jeigu pastarąsias leidžia

kompetentingos institucijos;

c) lauko aptvaruose viename hektare vištoms prieinamo žemės ploto

visą laiką yra ne daugiau kaip 2 500 vištų arba vienai vištai tenka 4 m2 plo-

to. Tačiau jei vienai vištai tenka ne mažiau kaip 10 m2 ploto ir jei vykdo-

ma rotacija, o vištos visą pulko gyvavimo laiką tolygiai naudojasi visu že-

mės plotu, būtina užtikrinti, kad vienai vištai visą laiką tektų ne mažiau

kaip 2,5 m2 naudojamo aptvaro ploto;

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

103

d) lauko aptvarų ribos yra ne toliau kaip už 150 m nuo artimiausios

landos, tačiau atstumas iki artimiausios landos gali būti iki 350 m, jeigu

pakankamas pastogių skaičius, kurios yra tolygiai išdėstytos visame lauko

aptvare, viename hektare – ne mažiau kaip keturios pastogės.

Žiemos metu arba jei taikomi kiti laisvo paukščių laikymo, įskaitant

veterinarinius, apribojimai, vištos turi būti laikomos Reglamento (EB) Nr.

589/2008 II priedo 2 punkte apibrėžtomis sąlygomis.

Profilaktikos ir gydymo tikslais leidžiama naudoti tik veterinarinius

vaistus pagal veterinarijos gydytojo receptą.

Po vištų gydymo veterinariniais vaistais išlauka turi būti dvigubai il-

gesnė už nustatytąją tam preparatui.

Vaistiniai lesalai gali būti pagaminti tik Valstybinės maisto ir veteri-

narijos tarnybos patvirtintose įmonėse ir naudojami pagal veterinarijos gy-

dytojo receptą.

Maistingumas. Lesale turi būti ne mažiau kaip 70 proc. grūdų ir jų

kilmės produktų.

Vištų lesalas pasirinktinai papildomas bent vienu iš komponentų: sele-

nu, jodu, chromu, vitaminu E, rapsų aliejumi, šaltalankių išspaudomis arba

vaistiniais augalais, žuvų taukais, žuvų miltais, linų sėmenimis, kukurūzų

gliutenu, liucernos žolės miltais, tageta, spirulina arba jūros dumbliais.

Kiaušinių kokybės įvertinimas Hafo vienetais turi būti ne žemesnis kaip

75.

Trynio spalvos intensyvumas turi būti nuo 5 iki 11 padalos DSM

spalvų paletėje.

Ant pakuotės nurodomas tinkamumo vartoti terminas turi būti ne il-

gesnis kaip 23 dienos po kiaušinių padėjimo.

Aplinkos tausojimas. Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas tal-

pyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai.

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės,

plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perduodamos per-

dirbti ar sunaikinti, ir tai įrodoma dokumentais.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

104

3.5.17. Reikalavimai išskirtinės kokybės cukrinės konditerijos ir šokolado gaminiams

2009 m. birželio 1 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-308 „Dėl

išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų“ pateikti

reikalavimai cukrinės konditerijos ir šokolado gaminiams.

Bendrieji reikalavimai. Produktų gamyboje naudojamos pagal

Taisykles sertifikuotos uogos, vaisiai ir daržovės ir tai turi būti įrodyta do-

kumentais.

Šokolade kakavos sviestas negali būti pakeistas kitais augaliniais rie-

balais.

Draudžiama naudoti kaip sudedamąsias dalis tos pačios rūšies sertifi-

kuotą pagal IKP taisykles ir įprastinės gamybos būdu pagamintą žaliavą.

Visi produktų gamybos etapai, išskyrus šokoladą, turi vykti tame pa-

čiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis

yra, administracinės ribos.

Turi būti užtikrintas produktų atsekamumas visuose gamybos etapuose.

Jeigu IKP ir įprastiniai produktai perdirbami tais pačiais įrenginiais,

technologinės operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš prade-

dant perdirbti IKP, įrenginius reikia išplauti nurodytu būdu arba išvalyti

bent vienu ciklu IKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta

produkcija negali būti ženklinama kaip IKP.

IKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų, atskirose patal-

pose arba atskirame patalpos sektoriuje, tvarkoma jų apskaita.

Produktai rinkai patiekiami sufasuoti uždarose fasuotėse ir paženklinti

pagal Taisyklių reikalavimus.

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti vidaus auditą dėl Tai-

syklių reikalavimų laikymosi.

Specialieji reikalavimai. Natūralumas. Produktai turi būti gami-

nami pagal sertifikavimo įstaigai pateiktą receptūrą. Gamybai gali būti

naudojamos tik natūralios, vietinės gamybos sudedamosios dalys, išskyrus

atvejus, kai jos neauginamos ar negaminamos regione (regiono plotas ne-

gali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos).

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

105

Apdoroti bei perdirbti vaisiai, uogos ar daržovės, naudojami įdarų ar

produktų gamybai, turi būti sertifikuoti pagal Išskirtinės kokybės šviežių

vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacijos rei-

kalavimus.

Jei naudojami maisto priedai, jie turi būti tik natūralios kilmės ir tai

pagrindžiama dokumentais.

Negalima naudoti žaliavų, gautų iš genetiškai modifikuotų organiz-

mų, arba kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

Patalpoms, įrenginiams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik

specifikacijos priede išvardytos medžiagos.

Maistingumas. Tinkamumo vartoti terminas turi būti bent 1/5

trumpesnis nei įprastinėmis sąlygomis pagamintų tos grupės produktų.

Produktams gaminti leidžiama naudoti mechaninius, fizikinius ir bio-

cheminius procesus. Draudžiama perdirbtą produktą apdoroti jonizuojan-

čiais spinduliais, aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius apdorojimo

būdus.

Sumažinta energinė vertė ir / ar padidintas biologiškai vertingų me-

džiagų kiekis – IKP turi atitikti vieną ar keletą iš šių kriterijų (pasirinkti-

nai), palyginti su įprastiniais produktais, ir būtina pateikti tai įrodančius

dokumentus:

Produktų gamyboje naudojama ne mažiau kaip 5 proc. IKP medaus,

skaičiuojant nuo produktų masės.

Aromatui suteikti naudojami aromatiniai augalai (džiovinti ar kitaip

perdirbti) ar jų ekstraktai. Aromatinių augalų auginimas, jų apdorojimas

bei perdirbimas, taip pat ir ekstraktų gamyba turi būti atliekami pagal Iš-

skirtinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų

produktų specifikacijos reikalavimus.

Produktų gamyboje naudojami vaisiai ir daržovės bei aromatiniai au-

galai (pvz., aktinidijos, šaltalankiai, braškės, juodieji serbentai, moliūgai ir

pan.) ar iš jų išgauti komponentai (pvz., antocianinai, likopenas ir pan.),

kuriuose gausu vitaminų ir (arba) antioksidantų.

Įdarai gaminami liofilizuojant žaliavas, tuo išsaugant natūralumą, bio-

logiškai aktyvias medžiagas bei specifinę tekstūrą.

Privalomas produkto ženklinimas, nurodant maistingumą.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

106

Aplinkos tausojimas. Teritorija turi būti švari, sutvarkyta, šiukšlės

turi būti uždarose talpyklose, technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkin-

gai.

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės,

plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos per-

dirbti ar sunaikinti, ir tai įrodoma dokumentais.

Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir

(ar) indus leidžiama naudoti šias medžiagas: skystąjį muilą; kalkių pieną;

kalkes; orines kalkes; dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji medžia-

ga – chloras; natrio hidroksidą; kalio hidroksidą; vandenilio peroksidą; cit-

rinų, peroksiacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis; etilo alkoholį;

formaldehidą; natrio karbonatą; vandenį ir garus; ozoną.

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

107

LITERATŪRA

1. Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-308 Dėl išskirtinės koky-

bės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų. 2009 m. birželio 1 d.

(Žin., 2008, Nr.66-2520) .

2. Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-524 Dėl išskirtinės kokybės

žemės ūkio ir maisto produktų. 2009 m. gegužės 29 d. (Žin., 2007,

Nr. 126-5142).

3. BARTKEVIČIŪTĖ, R. ir kt. 2006. Maisto produktai: sauga ir kokybė.

Lietuvos vartotojų institutas. p. 96. [žiūrėta 2012 m. birželio 12 d.]

Prieiga per inertnetą: www.vartotojai.lt/get.php?f.470.

4. BUNDINIENĖ, O. 2008. Lauko daržovių tręšimo tyrimų raida. Lie-

tuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto ir Lietuvos žemės ūkio uni-

versiteto mokslo darbai. Sodininkystė ir daržininkystė. T. 27(3), p.

215–228.

5. BUNDINIENĖ, O.; ZALATORIUS, V.; VIŠKELIS, P. 2009. Papil-

domo tręšimo boro trąšomis įtaka raudonųjų burokėlių derliui ir lai-

kymuisi. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto ir Lietuvos

žemės ūkio universiteto mokslo darbai. Sodininkystė ir daržininkystė.

T. 28(2), p. 63–72.

6. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas „Cheminių medžiagų

klasifikacija, pakavimas ir žymėjimas“ 67/548/EEB ir 1999/45/EB

Lietuvos Respublikoje patvirtinta aplinkos ir sveikatos apsaugos mi-

nistrų 2000-12-19 įsakymu Nr. 532/742.

7. DANILČENKO, H.; JARIENĖ, E.; PAULAUSKIENĖ, A. 2007. Au-

galinių maisto produktų kokybė ir sauga. Akademija. p. 247.

8. DELWICHE, J. 2004. The impact of perceptual interactions on per-

ceived flavor. Food Quality and Preference, 15, p. 137–146.

9. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas „Dėl didžiausių pesticidų

likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant

jų“ (EB) Nr. 396/2005.

10. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011.

2011 m. spalio 25 d. dėl informacijos apie maistą teikimo vartoto-

jams.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

108

11. EU agricultural product quality policy. 2009. Geographical indica-

tions and traditional specialities. DG Agriculture and Rural Develo-

ment. Prieiga per internetą:

<http://ec.europa.eu/agriculture/quality/schemes/index_en.htm>.

12. GOLUBEVAITĖ, L.; DAPKUTĖ, V. 2010. Lietuviškų žemės ūkio

produktų reprezentacinio ženklo naudojimo tikslingumo vertinimas.

Vilnius : Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.

13. GRUZDIENĖ, D. 2005. Maisto priedai. Kaunas: Technologija. 77 p.

14. INAKI, H.; GAVIN, P.M. DICK; MARTI, C. 2002. ISO 9000 regist-

ration's impact on sales and profitability: A longitudinal analysis of

performance before and after accreditation. International Journal of

Quality and Reliability Management, Nr. 6 (19).

15. KAVALIAUSKAITĖ, D.; DAMBRAUSKIENĖ, E.; ZALATORIUS,

V. 2008. Herbicidų panaudojimo galimybės ruošiant laukus vaistažo-

lėms auginti. LSDI ir LŽŪU mokslo darbai. Sodininkystė ir daržinin-

kystė. T. 27(1). p. 123-129.

16. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos eko-

nomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl že-

mės ūkio produktų kokybės politikos, Europos bendrijų komisija,

Briuselis, 2009-05-28 (SEC (2009) 670, 671)

17. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos eko-

nomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Žemės

ūkio produktų propagavimas ir informavimas apie juos. Didelės euro-

pinės pridėtinės vertės tradicinių Europos maisto produktų propaga-

vimo strategija, Briuselis, COM (2012) 148.

18. Komisijos komunikatas – Maisto produktų, kuriuose kaip sudedamo-

sios dalys naudojami saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) ir sau-

goma geografine nuoroda (SGN) žymimi produktai, ženklinimo eti-

ketėmis gairės (2010/C 341/03).

19. LR Maisto įstatymas 2000 m. balandžio 4 d. Nr. VIII-1608 (Žin.,

2000.04.19, Nr.: 32).

20. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos higienos

normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinto 2005 m. rugsėjo 1

d. Nr. v-675.

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

109

21. LST EN ISO 22000:2005 Maisto saugos vadybos sistemos. Bet kuriai

maisto gamybos grandinės organizacijai keliami reikalavimai

22. LST EN ISO 9000:2007. Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai ir aiški-

namasis žodynas.Vilnius. Lietuvos standartizacijos departamentas.

23. LST EN ISO 9001:2008. Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai.

Vilnius. Lietuvos standartizacijos departamentas.

24. LST EN ISO 9004:2009. Kokybės vadybos sistemos. Veiklos gerinimas.

Rekomendacijos. Vilnius. Lietuvos standartizacijos departamentas.

25. McELHATTON, ANNA. 2012. Novel Technologies in Food Science.

Safety and Quality considerations. Springer. p. 121-159.

26. RAMONAITYTĖ, D.; BAKŠIENĖ, L. 2001. Maisto toksikologija.

Kaunas, Technologija.

27. RUŽEVIČIUS, J. 2010. Kokybės vadybos aprėptiems plėtra, Vil-

nius, VRM, p. 17.

28. STARKUTĖ, R.; ZALATORIUS, V.; DUCHOVSKIENĖ, L. 2008.

Priešsėlių įtaka ekologiškai auginamoms lauko daržovėms. LSDI ir

LŽŪU mokslo darbai. Sodininkystė ir daržininkystė. 27(4). p. 123–

132.

29. VANAGAS, P. 2004. Visuotinės kokybės vadyba. Kaunas: Technolo-

gija, p. 426.

30. VANAGIENĖ, J.; BAŠKYS, D. 2009. Augalų apsauga. Mokymo

priemonė parengta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. pro-

gramos priemonę „Profesinis mokymas ir informavimo veikla”, Vil-

nius, p. 104.

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

110

1 PRIEDAS

Sertifikato pavyzdys

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

111

1 priedo tęsinys

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

112

2 PRIEDAS

_____________________________________________________________

_____________________________________________________________ (juridinio asmens (struktūrinio padalinio) pavadinimas, fizinio asmens vardas, pavardė didžiosiomis raidėmis)

_____________________________ (apskrities, miesto, rajono)

VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai

PRAŠYMAS SERTIFIKUOTI

IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ

GAMYBĄ

( _____________ )

data

Prašau ūkyje / ūkio dalyje / įmonėje atlikti sertifikavimo darbus pagal išskirtinės

kokybės produktų gamybai keliamus reikalavimus. Su teisės aktais, reglamentuo-

jančiais išskirtinės kokybės produktų sertifikavimą, esu susipažinęs.

Pareiškėjas

__________________________________________________________________

__________________________________________________________________

_________________________________________________________________

(pildoma didžiosiomis raidėmis – vardas, pavardė / įmonėspavadinimas / juridinis statusas)

Pareiškėjo asmens / įmonės kodas |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|

Adresas

__________________________________________________________________

_________________________________________________________________

(pildoma didžiosiomis raidėmis – adresas korespondencijos siuntimui)

Telefonas |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|

Mob. telefonas |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|

Faksas |__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|

El. paštas

|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__

|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|__|

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

113

Prie prašymo pridedama (žymėjimo pavyzdys √):

- Išskirtinės kokybės bičių produktų ir jų mišinių anketa;

- Išskirtinės kokybės grūdų, jų perdirbtų, produktų ir duonos, pyrago bei miltinės

konditerijos kepinių anketa;

- Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų, anketa;

- Išskirtinės kokybės mėsos ir jos gaminių anketa;

- Išskirtinės kokybės paukštienos gamybos ir dedeklių vištų kiaušinių anketa;

- Išskirtinės kokybės pieno ir jų gaminių anketa;

- Išskirtinės kokybės šviežių vaisių, uogų, ir daržovių, bei jų perdirbtų, produk-

tų anketa;

- Išskirtinės kokybės cukrinės konditerijos ir šokolado gaminių anketa;

Deklaracija:

Įsipareigoju:

1. laikytis Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo

taisyklių, išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų ir serti-

fikavimo reikalavimų bei pateikti visą informaciją, reikalingą, įvertinti sertifikuo-

jamus produktus;

2. gaminti ūkyje / įmonėje produkciją, atitinkančią, išskirtinės kokybės

produktams keliamus reikalavimus, užtikrinti jos stabilumą;

3. leisti patikrinti ūkį / įmonę, bendrauti su ūkio / įmonės darbuotojais, susi-

paižinti su buhalterine apskaita ir kitais ūkio/įmonės dokumentais, reikalingais at-

likti išsamią ūkio / įmonės patikrą;

4. atsiradus paežidimams arba neatitiktims, vykdyti nustatytus koregavimo

veiksmus, užtikrinti, kad ženklinimo nuorodos apie išskirtinės kokybės produktus

būtų panaikintos;

5. sumokėti prašymo sertifikuotis registracijos mokestį.

_______________ _____________ _____________________________________

(data) (parašas) (pareiškėjo / įga1ioto asmens vardas, pavardė)

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

114

3 PRIEDAS

SERTIFIKUOJAMO PRODUKTO RECEPTŪRA

Vardas, pavardė / įmonės pavadinimas _____________________________

Produkto pavadinimas___________________________________________

Produkto sudedamo-

sios

dalies pa-vadinimas

Kil-mė/įsigijimo

ša1tinis

Kie-kis

kg

% nuo ben-dros

pro-dukto masės

Sertifi-kuotas ingre-dientas

(IKP)

Nesertifi-kuotas

ingredientas

Maisto

prie-das

Žymėjimo pavyzdys „X“

Produkto išeiga %__________

Gamybos nuostoliai %___________

Patvirtinu, kad pateikti duomenys teisingi:

________________________ _________________________________________

(metai-mėnuo-diena) ( atsakingo darbuotojo pareigos, vardas, pavardė, parašas)

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

115

4 PRIEDAS

PRIEMONIŲ PLANAS IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS PRODUKTŲ

ATSKYRIMUI NUO ĮPRASTINIŲ PRODUKTŲ

Technologinio pro-

ceso etapas (supirki-mas, auginimas, sandė-liavimas fasavimas ar

kt.)

Būdas, užtikri-nantis atskyrimą (ženklinimas, prie-monės ir metodai,

įrašai ar kt.)

IKP gamy-bos peri-

odiškumas (diena ir lai-

kas)

Atsakingas asmuo

(pareigos, var-das, pavardė)

Planą parengė:

_____________________________________________________________

(atsakingo darbuotojo pareigos, vardas, pavardė, parašas)

Patvirtinu, kad pateikti duomenys teisingi:

__________________ ______________________________________________

(metai-mėnuo-diena) ( atsakingo darbuotojo pareigos, vardas, pavardė, parašas)

149_SS_24

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

116

5 PRIEDAS

Įmonės pavadinimas _________________________________

ŽALIAVŲ TIEKĖJŲ SĄRAŠAS

Eilės

Nr.

Pirkimo laikotarpis (nuo – iki)

Tiekėjo var-das, pavardė,

įmonės pa-

vadinimas

Supirkta sertifikuota žaliava

Pavadini-

mas

Sertifikato Nr.

(pildoma tik

naujiems tiekėjams)

Kiekis

kg

Patvirtinu, kad duomenys teisingi:

________________________ __________________________________________

(data) (atsakingo darbuotojo pareigos, vardas, pavardė, parašas)

149_SS_23

Išsk

irti

nės

kok

yb

ės

žem

ės

ūk

io i

r m

ais

to p

rod

uk

tai

117

6 PRIEDAS

G A U T A

20__m_____mėn.__d. Nr.

IKP - (datą ir numerį įrašo

sertifikavimo įstaiga)

IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS PRODUKTŲ GAMYBOS DUOMENŲ

PASIKEITIMO ANKETA

Nr.___________________________

(numerį įrašo sertifikavimo įstaiga)

1. Vardas, pavardė /įmonės pavadinimas: ______________________________

(pildoma didžiosiomis raidėmis)

2. Asmens kodas/įmonės kodas: _____________________________________

3. Adresas korespondencijos siuntimui: _______________________________

__________________________________________________________________

4. Telefono/fakso Nr. ___________., El. paštas: _________________________

5. Informacija, galinti turėti įtakos sertifikato galiojimui ar tinkamam įsiparei-

gojimų vykdymui, apie pasikeitimus ūkyje, kurie įvyko po paskutinio tikrinimo:

__________________________________________________________________

__________________________________________________________________

__________________________________________________________________

__________________________________________________________________

__________________________________________________________________

__________________________________________________________________

__________________________________________________________________

__________________________________________________________________

Visa pateikta informacija yra teisinga ir atspindi ūkio/įmonės būklę šio dokumen-

to pasirašymo dieną.

__________ _____________ ___________________________________

(data) (parašas) (pareiškėjo / įgalioto asmens vardas, pavardė)

Išskirtin

ės k

ok

yb

ės ž

em

ės ū

kio

ir maisto

pro

du

kta

i

118

7 PRIEDAS

IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS PRODUKTAI