ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS

ŽEMĖTVARKOS IR GEOMATIKOS INSTITUTAS

Kęstutis Mickys

GEODEZINIŲ DARBŲ VYKDYMO IR KONTROLĖS SPECIFIKA

INŽINERINIUOSE OBJEKTUOSE

Magistratūros studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Technologijos mokslai

Studijų kryptis: Kraštotvarka

Studijų programa: Žemėtvarka

Studijų šaka: Žemėtvarka

Akademija, 2015

2

Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 157-PA, 2015 m. gegužės 20 d.)

Pirmininkas mag. Audrius Petkevičius, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos

departamento direktorius

Nariai:

1. Prof. dr. Audrius Aleknavičius, Aleksandro Stulginskio universitetas;

2. Doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas;

3. Doc. dr. Vilma Sudonienė, Aleksandro Stulginskio universitetas;

4. Mag. Saulius Mocevičius, UAB „Geometra" Kraštotvarkos direktorius.

Mokslinė vadovė doc. dr. Vilma Kriaučiūnaitė-Neklejonovienė, Aleksandro Stulginskio

universitetas

Recenzentas doc. dr. Vincas Gurskis, Aleksandro Stulginskio universitetas

Instituto direktorė doc. dr. Virginija Gurskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Oponentas doc. dr. Donatas Rekus, Aleksandro Stulginskio universitetas

3

Darbo aprobacija

Tyrimų rezultatai, paskelbti mokslinėse konferencijose:

MICKYS K. G eo d ez i n i ų d a r b ų v yk d ym o s p ec i f i k a i n ž in e r i n i u o s e

o b j ek t u o s e . Iš: Jaunasis mokslininkas 2015: studentų mokslinė konferencija. ASU,

Akademija, 2015.

Tyrimų rezultatai paskelbti leidiniuose:

MICKYS K. G eo d ez i n i ų d a r b ų v yk d ym o s p ec i f i k a i n ž in e r i n i u o s e

o b j ek t u o s e .. Iš: Jaunasis mokslininkas 2015: studentų moksliniai straipsniai (kompaktinė

plokštelė), 2015.

4

SANTRAUKA

Kęstutis Mickys

Geodezinių darbų vykdymo ir kontrolės specifika inžineriniuose objektuose

Magistro baigiamąjį darbą sudaro 46 puslapiai, 11 paveikslų, 7 lentelės, 40 literatūros

šaltinių, 1 priedas.

PRASMINIAI ŽODŽIAI: geodeziniai darbai, inžineriniai tyrinėjimai, statybos objektai,

topografija, nužymėjimo darbai.

Tyrimo objektas: Požeminių komunikacijų tyrinėjimai ir kontrolinių geodezinių

nuotraukų sudarymas pasirinktuose objektuose Šiaulių mieste ir rajone.

Tyrimo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti skirtumus: laiko sąnaudų, darbo specifikos ir

dažniausiai pasitaikančių klaidų atliekant geodezinius tyrinėjimus kelių statyboje, požeminių

komunikacijų tiesime ir gyvenamojo pastato statyboje.

Uždaviniai: Identifikuoti ir išanalizuoti geodezinių matavimų atlikimą

reglamentuojančius teisės aktus ir kitą literatūrą geodezinių matavimų ir tyrinėjimų

klausimais. Išanalizuoti ir įvertinti technologinio proceso skirtumus, atsirandančias paklaidas,

dažniausiai iškylančias problemas ir rasti jų sprendimo būdus, atliekant geodezijos

tyrinėjimus pasirinktuose objektuose. Nustatyti ir optimizuoti geodezinių darbų eigą objekte.

Tyrimo metodai: Buvo atliekamas eksperimentinis tyrimas t. y. trijų objektų geodeziniai

matavimai visą statybos laikotarpį, taip pat vykdoma žemėtvarkos ir geodezijos specialistų

anketinė apklausa

Tyrimo rezultatai:

Pirmoje darbo dalyje apžvelgti geodezijos ir kartografijos bei statybos techniniai reglamentai,

taisyklės, analizuota kita statybos bei geodezijos krypties literatūra.

Antroje dalyje išanalizuojamas geodezinių darbų eiliškumas skirtinguose inžineriniuose

objektuose. Analizuojami proceso sudėtingumo aspektai, laiko sąnaudos atliekant darbus,

taip pat darbo sąnaudų ir atlyginimo už darbą santykis.

Trečioje dalyje nustatyta, kad svarbiausi yra pirmieji geodezinių darbų etapai (topografinės

nuotraukos sudarymas ir statinių nužymėjimo darbai), nes padarius klaidų šiuose etapuose

galima negrįžtamai įtakoti projektavimo ir projekto vykdymo darbus.

Tyrimo rezultatai paskelbti:

MICKYS K. Geodezinių darbų vykdymo ir kontrolės specifika inžineriniuose objektuose Iš:

Jaunasis mokslininkas 2015: studentų mokslinė konferencija. ASU. Akademija, 2015

5

SUMMARY

Kęstutis Mickys

SPECIFICITY OF SURVEYNG WORKS EXECUTION OF ENGINERING

OBJECTS

Bachelor Graduation Thesis consists of 46 pages, 11 figures, 7 tables, 40 references, 1

appendixes.

KEY Words: surveying works, engineering surveys, construction objects, topography, and

delineation work.

Object of the research: Research of underground communications and conclusion of control

of geodetic photos at selected sites in Siauliai city and district.

Aim of the research: analyze and evaluate the differences: time-consuming, labor and the

specifics of the most common errors in geodetic research in road building, underground

communications directly and residential building construction.

Objectives of the research: Identify and analyze the performance of geodetic measurements

legislation and other literature geodetic measurements and research issues. Analyze and

evaluate the process differences resulting from errors, mostly arising problems and find

solutions, in surveying the research on selected objects. Identify and optimize workflow

geodetic object.

Methods of the research: Experimental investigation was carried out i.e. geodetic survey of

three objects during entire construction period, as well as land-use planning and surveying

professionals questionnaire.

Results of the research:

The first part of an overview of Geodesy and Cartography and the construction of technical

regulations, rules, analyzed other construction and surveying the direction of literature.

The second part analyzes geodetic engineering works sequence of different objects, and the

complexity of the process, the time of performing the work, as well as labor costs and

remuneration of labor relations.

The third paragraph stipulates that the most important is the first geodetic milestone

(Topographic Plan and structures marking works), because any mistakes made in these phases

can irreversibly influence the design and implementation of the project work.

The study results were published:

MICKYS K. geodetic works execution and control of the specificity of civil engineering

objects: The young scientist 2015: A Student Conference. ASU. Academy 2015th.

6

TURINYS

ĮVADAS......................................................................................................................................7

1. LITERATŪROS APŽVALGA.......................................................................................9

1.1 Įstatymai ir teisės aktai reglamentuojantys geodezinių darbų atlikimą ir kontrolę...9

1.2 Geodezinių darbų vykdymo specifika....................................................................13

1.3 Lietuvos geodezinis pagrindas...............................................................................15

1.4 GPS įrangos panaudojimas geodeziniams tyrinėjimams........................................17

2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI........................................................................19

3. TYRIMO METODIKA.................................................................................................20

3.1 Tyrimo objekto vieta...............................................................................................21

3.2 Techninė matavimo įranga......................................................................................22

4. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ IR APTARIMAS...............................................25

4.1 Laiko sąnaudų analizė.............................................................................................27

4.2 Reikalavimai geodeziniams ir žymėjimo darbams................................................29

5. ANKETINĖS APKLAUSOS TYRIMŲ REZULTATAI.............................................33

6. ATLIKTŲ GEODEZINIŲ DARBŲ STATISTIKA ŠIAULIŲ MIESTO

SAVIVALDYBĖJE......................................................................................................36

IŠVADOS.....................................................................................................................39

NAUDOTOS LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS.........................................40

PRIEDAI.......................................................................................................................43

7

ĮVADAS

Geodeziniai darbai yra neatskiriama statybos technologinio proceso dalis ir turi būti

atliekami visuose statinių statybos ir inžinerijos etapuose. Geodezinių darbų apimtis ir

tikslumas turi atitikti statinio padėties ir geometrinių parametrų techninį projektą pagal GKTR

2.08.01:2000, ST 8871063.03:2003 ir ST 188710638.06:2004 nurodymus.

Atliekant geodezinius tyrinėjimus privalu laikytis Geodezijos ir kartografijos techninių

reglamentų: GKTR 2.08.01.2000 „Statybiniai inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai“. GKTR

2.01.01:1999 „Statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo

tvarka“.

Geodezinius tyrinėjimus gali vykdyti fiziniai asmenys, turintys šiems darbams

Nacionalinės žemės tarnybos išduotą geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą.

Inžineriniai topografiniai matavimai gali būti atliekami panaudojant įvairius matavimo

metodus, kurie reprezentuoja skirtingus geodezinius instrumentus. Pasirinkimo asortimentas

šiandien palyginti platus – nuo paprasčiausių optinių nivelyrų iki lazerinių skenavimo

sistemų. Šiandien geodeziniams darbams atlikti geodezininkai dažniausiai naudojasi dviem

skirtingais matavimų prietaisais t. y. elektroniniais tacheometrais arba GPNS (Globalinė

Padėties Nustatymo Sistema) imtuvais. Elektroninis tacheometras geba nustatyti buvimo vietą

beveik taip pat tiksliai kaip ir GPNS imtuvas, tik šie du instrumentai atlieka tą pačią funkciją

skirtingais matavimo metodais.

Elektroniniai tacheometrai skirti horizontaliems ir vertikaliems kampams, linijų

ilgiams, aukščių skirtumams matuoti, taškų aukščiams, koordinačių prieaugiams nustatyti.

Praktikoje prietaisai dažniausiai naudojami geodeziniams tinklams, topografinėms

nuotraukoms sudaryti, kelių statybos ir kt. darbams. Pasaulinėje praktikoje tokie prietaisai dar

vadinami suminėmis stotimis (total station). Matuojant elektroniniais tacheometrais,

automatizuojamas geodezinių matavimų procesas, galima daug skaičiuoti lauke ir tobulinti

darbo technologiją (Balevičius ir kt., 2008).

Šiuo metu daugelis šalies geodezininkų matavimuose naudojasi GPNS (Globalinė

padėties nustatymo sistema, angl. Global Positioning System) matavimo įranga, kadangi šios

įrangos dėka supaprastinami lauko matavimo darbai, o tai specialistams sutrumpina lauko

darbams skirtą laiką, taip pat atliekant matavimus išgaunamas reikiamas tikslumas. GPS

veikimo principus nagrinėjo nemažai autorių E. Petkevičius (2004), Z. Tamutis, A.

Žalnierukas, S. Kazakevičius, P. Petroškevičius (1996), Woodford Ch. (2012) ir kt., aprašę

8

pagrindinius GPS veikimo principus. Lietuvoje pradėjus veikti valstybiniam LitPOS tinklui

dažniausiai naudojamas RTK (Real Time Kinematic) matavimų metodas. Globalinė padėties

nustatymo sistema yra palydovinė radionavigacijos sistema, padedanti spręsti navigacinius

uždavinius realiame laike, bet kuriose vietose, GPNS imtuvai priima signalus iš visų

palydovų, kurie yra „matomumo“ zonoje. GPNS palydovai, būdami tikslios ataskaitos taškais,

siunčia signalus į GPNS imtuvus, kurie nustato, kiek laiko signalas sklido nuo kiekvieno

palydovo iki imtuvo antenos. Gauta laiko ir signalų sklidimo greičio sandauga yra atstumas

tarp palydovo ir antenos. Jei žinomas tikslus atstumas nuo bent trijų palydovų, tai jau galime

mažesniu tikslumu nustatyti vartotojo padėtį žemėje (Venckienė ir kt., 2010).

Šis tyrimas skirtas parodyti ir įvertinti skirtumus tarp skirtingų inžinerinių objektų

vykdant geodezinius darbus nuo projektavimo iki statybos užbaigimo. Geodeziniai darbai yra

neatskiriama statybos proceso dalis. Į statybos aikštelę geodezija ateina pirmoji ir išeina

paskutinioji.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti skirtumus: laiko sąnaudų, darbo specifikos ir

dažniausiai pasitaikančių klaidų atliekant geodezinius tyrinėjimus kelių statyboje, požeminių

komunikacijų tiesime ir gyvenamojo pastato statyboje.

Tyrimo objektai – 650 metrų kelio atkarpos rekonstrukcija Kairių gyvenvietėje Šiaulių

r., naujo dujotiekio (ilgis 1266 metrų) statybos darbai Dainų k. Šiaulių r., vienbučio

gyvenamojo namo statyba Šiaulių mieste.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Įstatymai ir teisės aktai reglamentuojantys geodezinių darbų atlikimą

ir kontrolę

Pagrindines sąvokas, kaip geodezinis pagrindas, geodezinis punktas, geodezinis

tinklas, GIS (geografinės informacinės sistemos, geoinformacinės sistemos), geografinių

informacinių duomenų bazės, inžinerinių tinklų duomenų bazės, specialiosios paskirties

geodeziniai, topografiniai ir kartografiniai darbai, topografija, topografinių duomenų bazės,

globalinė padėties nustatymo sistema (toliau – GPNS), Lietuvos Respublikos globalinės

padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklas (toliau – LitPOS), ir kitas sąvokas

aiškina (Lietuvos…, 2001), taip pat šio įstatymo pakeitimo įstatymas (Lietuvos…, 2010).

Geodezinę ir kartografinę veiklą be Geodezijos ir kartografijos įstatymo taip pat

reglamentuoja Apskrities valdymo, Vietos savivaldos, Lietuvos Respublikos teritorijos

administracinių vienetų ir jų ribų, Valstybės sienos ir jos apsaugos, Archyvų, Metrologijos,

Statybos, Teritorijų planavimo, Valstybės registrų, Žemės, Valstybės ir tarnybos paslapčių,

Autorių teisių ir gretutinių teisių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir

disponavimo juo, Įmonių, kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys,

Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.

Geodezijos ir kartografijos įstatymas reglamentuoja nuosavybės teisę į geodezinę,

topografinę ir kartografinę medžiagą, geodezinės ir kartografinės veiklos valstybinį valdymą,

savivaldybių vykdomųjų institucijų kompetenciją geodezijos ir topografijos srityje,

geodezinės, topografinės ir kartografinės veiklos valdymą.

Geodezijos ir kartografijos darbų savivaldybėse kontrolės ir valstybinės ekspertizės

tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja savivaldybėse atliekamų geodezijos ir

kartografijos darbų priežiūros, kontrolės ir valstybinės ekspertizės atlikimo tvarką

(Lietuvos...2011). Geodezijos ir kartografijos darbų kontrolės ir ekspertizės dalyviai:

1. Geodezinės ir kartografinės veiklos savivaldybės teritorijoje priežiūrą atlieka

savivaldybės administracija.

2. Savivaldybių vykdomų geodezijos ir kartografijos darbų priežiūros kontrolę ir

valstybinę ekspertizę atlieka Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –

Nacionalinė žemės tarnyba).

10

3. Geodezinės ir kartografinės veiklos priežiūrą atliekantys asmenys – savivaldybės

administracijos direktoriaus paskirti savivaldybės darbuotojai, atliekantys geodezinės ir

kartografinės veiklos priežiūrą savivaldybės teritorijoje;

4. Geodezijos ir kartografijos darbų priežiūros kontrolę atliekantys asmenys –

Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus paskirti Nacionalinės žemės tarnybos geodezijos ir

kartografijos departamento erdvinės informacijos ir kartografijos skyriaus ir (ar) geodezijos ir

kartografijos departamento geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus valstybės

tarnautojai, atliekantys savivaldybių vykdomų geodezijos ir kartografijos darbų priežiūros

kontrolę;

5. Geodezijos ir kartografijos darbų valstybinę ekspertizę atliekantys asmenys –

Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus paskirti Nacionalinės žemės tarnybos geodezijos ir

kartografijos departamento erdvinės informacijos ir kartografijos skyriaus ir (ar) geodezijos ir

kartografijos departamento geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus valstybės

tarnautojai, atliekantys savivaldybių vykdomų geodezijos ir kartografijos darbų valstybinę

ekspertizę;

6. Vykdytojas – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita

užsienio organizacija, atliekantis (atliekanti) savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbus.

Geodezinės ir kartografinės veiklos savivaldybės teritorijoje priežiūros, kontrolės ir

valstybinės ekspertizės atlikimo tvarka:

1. Geodezinės ir kartografinės veiklos savivaldybės teritorijoje priežiūra atliekama, kai

savivaldybės teritorijoje vykdomi geodezijos ir kartografijos darbai.

2. Geodezinės ir kartografinės veiklos savivaldybės teritorijoje priežiūrą atliekantys

asmenys:

2.1. prižiūri savivaldybės teritorijos geodezinių tinklų sudarymo, tvarkymo ir jų

parametrų tikslinimo darbus:

2.1.1. tikrina savivaldybės ir valstybinių geodezinių tinklų geodezinių ženklų būklę

savivaldybės teritorijoje ir kaupia informaciją apie būklės pasikeitimus. Nustatę faktą apie

valstybinio geodezinio pagrindo punktų sunaikinimą arba gadinimą, nedelsdami informuoja

Nacionalinę žemės tarnybą;

2.1.2. tvarko savivaldybės geodezinių tinklų geodezinių punktų apskaitą ir organizuoja jų

apsaugą;

2.2. užtikrina savivaldybės teritorijos topografinių planų, erdvinių duomenų rinkinių

sudarymą ir tvarkymą:

2.2.1. derina topografinius planus ir jų kontrolę atlieka teisės aktų nustatyta tvarka;

11

2.2.2. nuolat papildo savivaldybės erdvinių duomenų rinkinius topografinių planų

duomenimis;

2.2.3. tikrina, ar savivaldybės teritorijos geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija

atitinka ją reglamentuojančių techninių reglamentų ir specifikacijų reikalavimus;

2.2.4. prižiūri savivaldybės teritorijos administracinių ribų matavimo, ženklinimo ir

kartografijos darbus;

2.3. organizuoja ir prižiūri arba vykdo kartografijos darbus statybviečių planams ir

inžinerinių tinklų planams sudaryti ir esamų žemėlapių (planų) atnaujinimą;

2.4. vykdo statinių ir įrenginių žymėjimo vietovėje priežiūrą;

2.5. organizuoja ir užtikrina savivaldybės geodezinės, kartografinės medžiagos ir

erdvinių duomenų rinkinių teikimą naudotojams teisės aktų nustatyta tvarka;

2.6. užtikrina prieigą prie savivaldybės erdvinių duomenų rinkinių per Lietuvos

erdvinės informacijos portalą;

2.7. užtikrina, kad savivaldybės teritorijos 1:2 000 ir didesnio mastelio topografiniai

planai, erdvinių duomenų rinkiniai ir geodeziniai tinklai būtų naudojami teisės aktų nustatyta

tvarka;

2.8. tikrina, ar asmenys, savivaldybės teritorijoje atliekantys Lietuvos Respublikos

geodezijos ir kartografijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir

kartografijos darbus, turi teisę juos atlikti;

2.9. organizuoja ir (ar) vykdo savivaldybės teritorijoje vykdomų geodezijos ir

kartografijos darbų patikras vietoje;

2.10. rengia ir kartą per metus (iki kitų metų sausio 30 dienos) Nacionalinei žemės

tarnybai teikia geodezinės ir kartografinės veiklos savivaldybės teritorijoje priežiūros metinę

ataskaitą, kurioje nurodoma:

2.10.1. savivaldybėje per metus atliktų Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos

įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų geodezijos ir kartografijos darbų sąrašas;

2.10.2. geodezinės ir kartografinės veiklos savivaldybės teritorijoje priežiūros metu

nustatyti geodezijos ir kartografijos darbus reglamentuojančių teisės aktų neatitikties atvejai;

2.10.3. informacija apie savivaldybės teritorijoje esančių valstybinių geodezinių tinklų

geodezinių ženklų būklę. (Lietuvos...2011).

Techninių reikalavimų reglamentas GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių

objektų rinkinys ir topografinių planų masteliu 1:500, 1:1000 ir 1:2000 sutartiniai ženklai“

(toliau – Reglamentas) nustato topografinių planų masteliu 1:500, 1:1000 ir 1:2000, sudaromų

1994 m. Lietuvos koordinačių sistemoje LKS-94, turinį, turinio elementus atitinkančių

sutartinių ženklų grafinį vaizdavimą, erdvinių objektų sudarymo ir kodavimo taisykles,

12

privalomas savybes ir anotacijas (Nacionalinės...2014). Šiuo Reglamentu privalo vadovautis

geodezininkai, rengdami topografinius planus, tarp jų ir inžinerinių tinklų planus, pastatytų

inžinerinių tinklų planus ir statinių išpildomuosius planus, bei kiti fiziniai ir juridiniai

asmenys, rengdami topografinių erdvinių duomenų rinkinius.

Nuo 2008m. liepos mėnesio pradėjo veikti LitPOS tinklas, kurio veikla vykdoma

pagal Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –

ŽŪM) direktoriaus patvirtintais veiklos nuostatais, saugos nuostatais ir standartais.

Nuostatuose naudojamos sąvokos atitinka, nustatytas Lietuvos Respublikos geodezijos ir

kartografijos įstatyme (2001), Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo

įstatyme (2011), Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių

stočių tinklo duomenų saugos nuostatuose (2008) ir kituose teisės aktuose, taip pat

tarptautiniuose standartuose susijusiuose su informacijos saugumu ir valdymu.

Tarptautiniame standarte dėl informacijos saugumo valdymo sistemos (2006) (toliau –

ISVS) nurodomi reikalavimai, skirti dokumentams įforminti ISVS parengimui, stebėjimui,

įgyvendinimui, naudojimui, analizei, priežiūrai ir tobulinimui, atsižvelgiant į organizacijų

vykdomos veiklos bendrosios rizikos kontekstą. ISVS nuostatais siekiama saugumo valdymo

priemonių, pritaikymo atskiroms organizacijoms ir jų dalių poreikiams. Šie nuostatai skirti

užtikrinti, apsaugoti informacijos turtą ir įgyti suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą. Informacijos

saugumo valdymo praktikos kodekse (2009) pateikiamos gairės ir bendrieji principai, skirti

parengti, įgyvendinti, prižiūrėti bei tobulinti organizacijos informacijos saugumo valdymą. Šis

tarptautinis standartas yra naudingas kaip praktinės gairės, rengiant organizacijos saugumo

standartus ir pritaikant veiksmingą saugumo valdymo praktiką.

Lietuvos Respublikos GPNS nuolatinių stočių tinklo duomenų saugos nuostatai parengti

vadovaujantis prieš tai minėtais tarptautiniais standartais ir reguliuoja principus, taisykles,

užtikrinančias saugų ir teisėtą Lietuvos Respublikos LitPOS tinklo duomenų tvarkymą

(Nacionalinės..., 2008).

LitPOS tinklą sudaro visoje Lietuvos teritorijoje tolygiai išdėstytos 25 stotys. Vidutinis

atstumas tarp stočių yra apie 50 km. Vilniaus Gedimino technikos universitete įrengtas

valdymo centras, į kurį perduodami duomenų srautai iš visų 25 stočių. Iš valdymo centro

padėties pataisos pateikiamos tiesiogiai į vartotojų GPNS imtuvus. Tokiu būdu vartotojai

turintys tinkama GPNS įrangą, gali nustatyti koordinates centimetro tikslumu realiu laiku.

Įdiegtos technologijos atveria naujas galimybes sprendžiant tikslios padėties nustatymo

uždavinius įvairiose srityse: geodezijos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro,

kartografijos ir kt. LitPOS yra vienintelis aprobuotas, įtrauktas į oficialius katalogus ir

naudojamas kaip Lietuvos valstybinis geodezinis pagrindas. Lietuvos valstybinis nuolat

13

veikiantis GPNS stočių tinklas taip pat įtrauktas į Europos Sąjungos teritorijoje plėtojamą

daugiafunkcinį globaliosios padėties nustatymo tinklą EUPOS (Petroškevičius ir kt., 2008)

1.2. Geodezinių darbų vykdymo specifika

Pastaruoju metu mūsų šalyje vyksta intensyvios gyvenamųjų namų, pramonės bei

infrastruktūros objektų statybos. Užstatant naujas teritorijas bei rekonstruojant esamus

kvartalus, reikalinga numatyti visų inžinerinių, požeminių tinklų plėtrą. Didelių miestų, bei

pramonės įmonių požeminių inžinerinių tinklų ūkis – sudėtinga sistema. Šią sistemą sudaro

įvairios paskirties požeminiai, bei antžeminiai inžineriniai tinklai. Tokiuose objektuose

statomi vandentiekio, nuotakynų, dujų, elektros, ir centralizuoto šilumos tiekimo inžineriniai

tinklai. Tokių tinklų projektavimui, statybai, bei eksploatavimui reikia aukštos kvalifikacijos

inžinerinio bei techninio personalo. Šiems darbams reikalingi inžinerinių tinklų planai,

profiliai, bei kita informacija. (Neseckas A. 2005).

K. Čypas straipsnyje (2005) apibendrina požeminių komunikacijų, kaip antai:

vandentiekio, dujotiekio, naftotiekio, elektros tinklų, – geoinformacinių duomenų kaupimo ir

saugojimo trimačiame geoinformacinės sistemos modelyje savivaldybės poreikiams

ypatumus. Atlikta miesto geoinformacinėje sistemoje kaupiamų požeminių komunikacijų

geoinformacinių duomenų analizė ir apibrėžti požeminių komunikacijų geoinformacinių

duomenų kaupimo trimačiame geoinformacinės sistemos modelyje reikalavimai atliekant

geodezines nuotraukas. Straipsnyje pateikiamos ir sprendžiamos šios problemos:

1. Kol kas geoinformacinių duomenų kaupimo procedūros užtikrina geoinformacinių

duomenų saugojimą tik 2,5 dimensijoje, todėl apibrėžti papildomi požeminių komunikacijų

geoinformacinių duomenų kaupimo trimačiame geoinformacinės sistemos modelyje

reikalavimai.

2. Miesto geoinformacinėje sistemoje duomenys saugomi 2,5D erdvėje, todėl

geoinformaciniai duomenys transformuoti į 3D erdvę taikant tinklų klojimo altitudžių

reikšmes, o esant nepakankamam klojimo altitudžių kiekiui, atliktas linijų viršūnių altitudžių

interpoliavimas. Sukurtas ir pateiktas požeminių komunikacijų linijų viršūnių altitudžių

nustatymo taikant tinklų klojimo altitudžių reikšmes veiksmų sekų algoritmas.

Projektuotojai projektuodami, o statybininkai tiesdami naujas komunikacijas neretai

negauna tikslios informacijos apie esamų komunikacijų aukščius, o kartais ir planimetrinę

padėtį. Viena iš aukščių netikslumo priežasčių – surenkama nepakankamai informacijos apie

komunikacijų vertikaliąją padėtį. „Statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių

14

nuotraukų atlikimo tvarkoje“ (Geodezija 1999) nurodoma, kurių geoobjektų turi būti

nustatoma ir vertikalioji padėtis. Pagal egzistuojančią tvarką kabelinių komunikacijų altitudės

be papildomų reikalavimų apskritai nenustatomos, todėl geodezininkai, atlikdami geodezines

nuotraukas, nerenka nereikalaujamos informacijos. Kabelinių komunikacijų planimetrinė

padėtis taip pat ne visada tiksliai žinoma, nors reikalaujama nustatyti posūkių, jungčių padėtį,

o esant tiesiems tarpams padėtis turi būti nustatoma ne rečiau kaip kas 50 metrų. Kabelinės

linijos dažnai vingiuoja, ir nustatyti tikslią posūkio vietą sudėtinga. Naudojant šiuolaikinius

elektroninius tacheometrus padėtį ir aukščius nustatyti bei įvesti nėra sudėtinga, todėl galima

pateikti papildomus duomenų surinkimo sudarant požeminių komunikacijų geodezines

nuotraukas reikalavimus.

Reikalavimai keliami statomų požeminių komunikacijų geodezinėms nuotraukoms

atlikti, pateikti – Techninių reikalavimų reglamente GKTR „Statomų požeminių tinklų ir

komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka“ (Geodezija 1999). Pagal reglamentą

nustatomos tik šių požeminių komunikacijų objektų altitudės:

1. Visų įrenginių viršaus (dangčio žiedo);

2. Į šulinius įeinančių arba iš jų išeinančių vamzdžių (savitakinių komunikacijų –

nuotekų ir drenažo – vamzdžio latako), kitų vamzdžių – vamzdžio viršaus;

3. Telefono kabelių – vamzdžio latako, jei vamzdžių pluoštas – apačios ir viršaus;

4. Vienodo nuolydžio atkarpų – ne rečiau kaip kas 50 m.

Altitudės nustatomos 1 cm tikslumu. Taip pat nurodoma, kad kabelinių komunikacijų

altitudės papildomai nereikalaujant nenustatomos. Techninių reikalavimų reglamente GKTR

„Statybiniai inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai“ (Geodezija 1999) nurodoma, kad atliekant

požeminių komunikacijų tyrinėjimus sudaroma inžinerinių statinių nuotrauka, kurioje turi būti

nustatomi šulinio angos dangčio, žemės paviršiaus prie šulinio aukščiai, šulinyje esančių

vamzdžių, kabelių, kanalų aukščiai, o matavimai nuo šulinio angos žiedo turi būti atliekami 1

cm tikslumu (sudaroma šulinio inventorizacijos kortelė). Nematomų taškų planimetrinė

padėtis bei jų aukštis gali būti nustatomas ieškikliais, o matavimų rezultatų skirtumas

matuojant du kartus neturi skirtis daugiau kaip 15 %. Minėtuosius reikalavimus reikėtų

papildyti. Matuojant altitudės turi būti nustatomos:

1. Į kabelinių požeminių komunikacijų šulinį ar kamerą įeinančių ir išeinančių kabelių.

2. Kabelinių požeminių komunikacijų posūkių, jungčių (movų), įvadų taškuose.

3. Kabelinių požeminių komunikacijų ryškaus nuolydžio kitimo taškuose;

4. Kabelinių požeminių komunikacijų tiesių tarpų taškuose – ne rečiau kaip kas 50 m.

Iš esmės siūloma nustatyti kabelinių komunikacijų charakteringųjų vietų altitudes,

planimetrinę padėtį, susieti planimetrines koordinates su altitude.

15

Leidinyje „BALTIC SURVEING 2013“ (Balevičius ir kt. 2013) nagrinėjami skirtumai

matuojant elektroniniu tachiometru ir GPS imtuvu. Nustatyta, kad matuojant neužstatytose

teritorijose tikslumas panašus dirbant abiem metodais, o urbanizuotose teritorijose tikslumas

geresnis matuojant elektroniniu tachiometru. V. Č. Aksamitauskas, A . Neseckas savo

knygoje „ Požeminiai inžineriniai tinklai“ išskiria šiuos koordinačių nustatymo būdus:

1. Elektroniniu tacheometru;

2. Teodolitiniu ėjimu, kai įrenginių dangčių centrai naudojami kaip teodolitinio ėjimo

taškai;

3. Kabančiuoju teodolitiniu ėjimu; tuomet kontrolei atliekamas matavimas iki pastoviojo

situacijos elemento, arba kito teodolitinio ėjimo taško ir pan.

4. Tiesiogine atvirkštine, arba kombinuota kampine sankirta (koordinatės skaičiuojamos

du kartus, antrą kartą pakeičiant vieną kryptį)

5. Trimis linijiniais matavimais nuo tvirtų, brt ne visada vietoje surandamų situacijos

elementų (tarp jų ir nuo kitų ankščiau užfiksuotų požeminių įrenginių, bei

poligonometrijos ir planinio pagrindo taškų). Įrenginys klojamas ir tikrinamas

grafiškai (koordinatės nustatomos grafiškai).

6. Statmeniu ir vienu linijiniu matavimu nuo teodolitinio arba poligonometrijos ėjimo

linijos (koordinatės nustatomos ir tikrinamos grafiškai.

Todėl statybų aikštelėse norint atlikti darbus kokybiškai būtų tikslinga matavimus atlikti

elektroniniu tacheometru, naudojant ta patį geodezinį pagrindą.

1.3. Lietuvos geodezinis pagrindas

Geodezinis pagrindas reikalingas atliekant žemės matavimo darbus, darant topografines

nuotraukas, atliekant vietovės kartografavimą, vykdant statybos darbus, geodinaminius

tyrimus, valstybės sienos žymėjimą, ir visiems kitiems darbams, kuriems tenka nustatyti taškų

padėtį, tai yra jų koordinates. A. Leikis nagrinėjo kartografiją ir geodeziją Lietuvos

kariuomenėje, jos veiklą sukuriant naujus pamatus geodezijos kartografijos srityje – atkuriant

geodezinius tinklus. Kazakevičius S. ir Būga A. (2004) nagrinėjo laikotarpį po Pirmo

pasaulinio karo. 1924 m., kai buvo įkurta Baltijos geodezijos komisija. Šios komisijos

iniciatyva buvo pradėta sudaryti Baltijos trianguliacijos grandinė. Sudaryta trianguliacijos

grandinė aplink Baltijos jūrą leido aštuonioms valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, atlikti bendrą

trianguliacijos grandinės išlyginimą. Šio trianguliacijos tinklo matavimų rezultatai nebuvo

praradę aktualumo iki XX a. pabaigos. Tuo laikotarpiu buvo išmatuota dideliu tikslumu

Baltijos trianguliacijos grandinės bazių - Švėkšnos bazė 1926 m., ši bazė jungė rytų Prūsijos ir

16

Latvijos trianguliacijos tinklus (Kazakevičius S…, 2004). Švėkšnos bazė iki šiol yra išlikus ir

yra saugoma kaip kultūros paveldo objektas (Lietuvos…, 2010a). Baltijos komisijos veikla

buvo nutraukta prasidėjus Antrajam pasauliniam karui (Kazakevičius S…, 2004).

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę iš Sovietų Sąjungos buvo paveldėta techniškai, fiziškai,

neatitinkantys dabartinių techninių reikalavimų geodeziniai tinklai, taigi vienas iš svarbiausių

geodezinių uždavinių buvo sukurti Lietuvos geodezinį pagrindą, kuris atitiktų dabartinius

techninius reikalavimus, ir galima būtų jį integruoti į Europos geodezinio pagrindo sistemą.

Per ganėtinai trumpą laiką – 20 metų laikotarpį geodezijos srityje atlikta daug darbų ir

pasiekta didelė pažanga. Autoriai P. Petroškevičius, A. Zakarevičius, E. Paršeliūnas, P.

Viskontas ir A. Neseckas įvardija vienuolika svarbiausių atliktų darbų, kurie buvo atlikti per

pastaruosius 20 metų (Lietuvos…, 2010). Atlikti darbai kurie susiję su GPS tinklo ir GPNS

tinklo formavimo darbais (Lietuvos…, 2010):

1. Lietuvos valstybinio GPS tinklo sudarymas ir šio tinklo susiejimas su Europos

koordinačių sistema. 1994 m. patvirtinta LKS – 94 koordinačių sistema, sutampanti su

Europos koordinačių sistema (ETRS 89);

2. Remiantis atliktais geodeziniais matavimais pagal EUREF BAL 92 programą Lietuvai

buvo perduota Europos geodezinių koordinačių sistema (ETRS 89);

3. Išmatuoti punktai Lietuvos teritorijoje Tarptautinės geodezijos asociacijos (EUREF)

sprendimu įtraukti į Europos geodezinį GPS tinklą;

4. Lietuvos geodezinio pagrindo GPS stotys įtrauktos į Europos ir pasaulio GPS stočių

tinklus. Geodezinio pagrindo pagrindiniai punktai – GPS stotys yra regioninio ir globalinio

Žemės geodezinio stebėjimo sistemos dalys.

Šiuo metu Lietuvoje valstybinį geodezinį pagrindą sudaro visuma GPS punktų, kurių

koordinatės nustatytos išmatavus nulinės, pirmos ir antros klasės tinklus. (Kasparaitis A…,

2006). Geodezinių tinklų sudarymo ir GPS sistemomis ypatumus nagrinėjo J. Skeivalas

(1994). Autoriai P. Petroškevičius P., Kazakevičius S., Kolosovskis R, Krištaponis B.,

Putrimas R. (1997) nagrinėjo GPS tinklų sudarymą, apžvelgė atliktų darbų rezultatus. P.

Petroškevičius, R.Ramanauskas (1995) nustatė, kad Lietuvos valstybinis pirmos ir nulinės

GPS tinklas yra aukšto tikslumo šiuolaikinio geodezinio pagrindo elementas ir suteikia

palankias sąlygas perėjimui prie 1994 m. įvestos Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos

LKS – 94, kuri priimta 1994 m. Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimu. Vėliau В.

Krištaponis, Р. Petroškevičius (1996) aprašė GPS antros klasės tinklo sudarymo darbus.

Autorių teigimu, sudarytas GPS antros klasės tinklas užtikrina kosminės geodezijos

priemonių ir metodų naudojimą geodezinių tinklų sutankinimui ir yra reikalingas vykdant

Lietuvos kartografavimo, žemės reformos, privatizavimo, žemės kadastro, valstybinės sienos

17

fiksavimo, informacinių sistemų kūrimo, tarptautinės navigacijos, ir kitų svarbių uždavinių

sprendimą.

Lietuvos Respublikos valstybinio LitPOS tinklo veikimo principus aptarė E. Paršeliūnas

(2008) ir A. Buga, L. Marozas, M. Petniunas, S. Urbanas (2008). Autoriai analizavo LitPOS

tinklo veiklą, tinklo techninius parametrus, ir vykdytą Europos projektą. Šio projekto

rezultatas yra vienas bendras tinkas, jungiantis Europos valstybes į vieną GPNS tinklą.

Autorius (Paršeliūnas E...,2008) teigia, kad dabartiniu metu esama LitPOS tinklo veikla

viršija savo pajėgumus, nuolatinis vartotojų kiekio didėjimas sąlygoja LitPOS tinklo būtinybę

atnaujinti technine ir programinę įrangą. Baltijos valstybių GPNS tinklus analizavo I. Kublinš

(2013). Jis taip pat nustatė LitPOS tinklo pajėgumų neatitikimą. I. Kublinš (2013) nuomonė

LitPOS tinklo naudojimo pajėgumo klausimu yra panaši kaip ir E. Paršeliūno (2012).

Valstybinius GPNS tinklus analizavo gretimų valstybių autoriai. Lenkijoje esamo GPNS

tinklo sudarymo ypatumus ir matavimų tikslumą naudojantis ASG – EUPOS tinklu tyrė A.

Oruba, M. Ryczywolski, S. Wajda, J. Bosy, W. Graszka, M. Leończyk, J. Somla (2013).

Autoriai apžvelgė tinklo sudarymo techninius parametrus bei matavimų tikslumą. Nustatyta,

kad projektas (ASG – EUPOS tinklo įdiegimas) vykdytas naudojantis Europos regioninės

plėtros ištekliais. Projekto subsidijavimo sutartis buvo pasirašyta 2005 m. Projektas baigtas

įgyvendinti 2008 m., tai yra buvo jau prieinamas vartotojams. Autoriai L. Jaworski, A.

Swiatek, R. Zdunek, J. B. Zielinski (2011) nagrinėjo naudojamus Lenkijos valstybėje

sudarytus GPNS tinklus, lygino matavimų duomenis gautus išmatavus geodezinio pagrindo

punktus naudojantis seniau sudarytais GPNS tinklais (ASG – PL) ir naujai sudarytu ASG –

EUPOS.

1.4. GPS įrangos panaudojimas geodeziniams tyrinėjimams

Šiandienai dauguma specialistų naudojasi GPS matavimo įranga, kadangi šios įrangos

dėka supaprastinami lauko matavimo darbai, o tai specialistams sutrumpina lauko darbams

skirtą laiką, taip pat atliekant matavimus išgaunamas reikiamas tikslumas. GPS veikimo

principus nagrinėjo nemažai autorių E. Petkevičius (2004), Z. Tamutis, A. Žalnierukas, S.

Kazakevičius, P. Petroškevičius (1996), Woodford Ch. (2012) ir kt. Autoriai aprašė

pagrindinius GPS veikimo principus.

J. Skeivalas (2006) atliko tyrimą ir nustatė jonosferos įtaką dviejų susijusių atsitiktinių

dydžių tarpusavio skaitinę priklausomybę (kovariacija) atliekant GPS matavimus. Gauti

rezultatai matuojant vieno dažnio GPS imtuvu parodė, kad to paties taško koordinačių pokytis

per valandą dėl jonosferos įtakos gali svyruoti nuo kelių centimetrų iki kelių metrų. To paties

18

taško koordinačių pokytis priklauso nuo jonosferos būklės, kai tuo tarpu jonosferos būklė

priklauso nuo Saulės aktyvumo.

J. Stepanovienė, E. Tumelienė (2011) pateikia matavimo paklaidų teorijos pagrindus tai

yra matavimo paklaidų rūšis. Autorių teigimu, matavimų kokybė sprendžiama iš rezultatų

paklaidų. Matavimų rezultatai gali būti vertinami pagal du rodiklius kiekybinį ir kokybinį.

Kiekybinis – nusako gauto rezultato dydį, o kokybinis apibūdina tikslumą.

GPS matavimų kokybę vertino ir gautas paklaidas analizavo daugelis autorių: K.

Dokudovič (2008), R. Venckienė, S Venckus (2009), A. Žvironas (2008). Atlikti matavimai

įvairiais GPS prietaisais, tačiau matavimo metodas parinktas RTK. Šis matavimo metodas

paprastas ir greitas, todėl kad matavimo duomenys gaunami iškart.

A. Žvironas (2008) nustatė GPS imtuvo Trimble R8 tikslumą ir atliko matavimus.

Autorius nenurodė matavimo pasirinkto metodo, taip pat viename punkte atliktų matavimų

skaičiaus. Matavimams buvo parinkta Kauno mieste ir šio miesto apylinkėse esantys

geodezinio pagrindo punktai. Atliktų matavimų gautas tikslumas, vidutinė kvadratinė

paklaida ± 50mm, o santykinis tikslumas yra 1: 400000. R. Venckienė, S. Venckus (2009)

nagrinėjo kelių GPS prietaisų tikslumą atliekant matavimus RTK metodu. Nustatytos trijų

GPS imtuvų (Trimble R6, Topcon HiperPro, Leica GPS 1200) matavimo tikslumo

charakteristikos ir gautos paklaidos, kurios kinta panašiame intervale, koordinačių neatitikties

vidurkis yra 19 mm. Didesnis matavimo tikslumas buvo gautas, kai taško padėtis kuo mažiau

nutolusi nuo referencinio imtuvo. Autorių teigimu gauti rezultatai yra pakankamai tikslūs,

tačiau preciziniams matavimams patartina naudoti statinį matavimų metodą.

Aplinkos poveikį GPS matavimams tyrė K. Dokudovič (2008). Autorė matavimus atliko

esant įvairiomis meteorologinėmis sąlygomis. Atlikti matavimai naudojantis Mobile Mapper;

Trimble GeoXt; Leica GS20. K. Dokudovič (2008) atlikusi matavimus nustatė, kad oro

temperatūra, slėgis, drėgmė tiriamiems prietaisams įtakos neturi ir teigia, kad „GPS matavimų

tikslumas priklauso nuo palydovų padėties, pseudoatstumų matavimo tikslumo,

elektromagnetinių virpesių plitimo bei imtuvo paklaidų, nuo palydovų išdėstymo imtuvo

atžvilgiu, matavimų apdorojimo metodikos ir kitų faktorių“.

19

TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo objektas: Požeminių komunikacijų tyrinėjimai ir kontrolinių geodezinių

nuotraukų sudarymas pasirinktuose objektuose Šiaulių mieste ir rajone.

Tyrimo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti skirtumus: laiko sąnaudų, darbo specifikos ir

dažniausiai pasitaikančių klaidų atliekant geodezinius tyrinėjimus kelių statyboje, požeminių

komunikacijų tiesime ir gyvenamojo pastato statyboje.

Tyrimui pasiekti iškelti uždaviniai:

1. Identifikuoti ir išanalizuoti geodezinių matavimų atlikimą reglamentuojančius

teisės aktus ir kitą literatūrą geodezinių matavimų ir tyrinėjimų klausimais.

2. Išanalizuoti ir įvertinti technologinio proceso skirtumus, atsirandančias paklaidas,

dažniausiai iškylančias problemas ir rasti jų sprendimo būdus, atliekant geodezijos

tyrinėjimus pasirinktuose objektuose.

3. Nustatyti ir optimizuoti geodezinių darbų eigą objekte.

20

1. TYRIMO METODIKA

Topografinės nuotraukos buvo sudaromos įvairiais būdais: matuojant teodolitu,

elektroniniu tacheometru, niveliuojant plotus, atliekant distancinius tyrimus ir matavimus

GNSS imtuvu. Topografinės medžiagos rinkimas skirstomas į du etapus: lauko ir kamerinius.

Lauko darbai – tai matavimai vietovėje, o kameriniai darbai reiškia įvairius papildomus

skaičiavimus (perskaičiavimus). Dabar Lietuvoje bene pats populiariausias ir greičiausias

būdas surinkti topografinę medžiagą darbams, nereikalaujantiems aukšto tikslumo (pvz.

kadastriniams matavimams), yra matavimai, pasitelkiant GNSS imtuvus su jose integruotomis

programomis, kurių dėka sprendžiami įvairūs geodeziniai uždaviniai. Šių sistemų dėka žymiai

palengvinami geodeziniai darbai. Matuojant elektroniniu tacheometru, pasiekiamas labai

aukštas matavimų tikslumas. Matavimai atliekami kokybiškai, greitai ir užtikrintai.

Dabartiniai tacheometrai ypač patikimi ir naudojami įvairiems tiksliesiems geodeziniams

darbams atlikti: atraminių geodezinių tinklų sudarymui, pastatų deformacijų stebėjimui ir kt.

darbams. Kaip minėjau dirbama buvo su abiem instrumentais, pagal atliekamų darbų

specifiką. Modernūs prietaisai užtikrina nuolatinę matavimo darbų kontrolę ir atlieka tikslius

matavimus.

Atliekant geodezinių matavimų vertinimą buvo surinkta informacija iš Šiaulių miesto

ir rajono savivaldybių Web GIS GeoMap informacinėje sistemoje sukaupti topografiniai

duomenys, taip pat informacija iš techninių ataskaitų, mokslinių darbų ir straipsnių. Įvertinant

geodezinio tyrinėjimo skirtinguose objektuose darbus ir kokybę buvo atliktas eksperimentinis

tyrimas – geodeziniai matavimai.

Naudota Šiaulių miesto savivaldybės kartografinė medžiaga, taip pat mano atliktų

geodezinių kontrolinių matavimų duomenys. Šiuo eksperimentiniu tyrimu siekiama parodyti

technologinius skirtumus tarp skirtingų objektų. Gauti rezultatai gali padėti pasirinkti

optimalų matavimo metodą atliekant kryptingus darbus. Taip pat buvo atlikta specialistų

anketinė apklausa. Statybos darbai objektuose buvo vykdomi panašiu laiku (vienu metu) ir šie

objektai prižiūrimi vieno geodezijos inžinieriaus.

Požeminių komunikacijų tyrinėjimų ir kontrolinių geodezinių nuotraukų sudarymo

darbai vyko 2014 m. Topografinės nuotraukos buvo sudaromos 2014 m. kovo mėn. Kadangi

Dainų kaimas yra naujas rajonas ir šiuo metu jame vykdomos statybos, taip pat jau nutiestos

komunikacijos (vandentiekio, nuotekų, elektros), tai topografinę nuotrauką reikėjo tik

atnaujinti. Kairių kaime skaitmeninės medžiagos nebuvo, todėl reikėjo atlikti detalius

topografinius tyrinėjimus, o Šiaulių mieste – tik papildyti. Toliau buvo atliekami

21

projektavimo darbai. Parengus darbo projektus, pradedami statybos darbai, kurių analizė

atlikta keliais aspektais:

laiko sąnaudų;

proceso sudėtingumo gaunant galutinį rezultatą;

darbo sąnaudų ir atlyginimo už darbą santykį.

3.1. Tyrimo objekto vieta

Tyrimui atlikti pasirinkti 3 objektai Šiaulių mieste ir rajone, kuriuose buvo vykdomi

požeminio dujotiekio tiesimo darbai, kelio geodeziniai tyrinėjimai ir gyvenamojo pastato

statybos geodeziniai darbai (3.1-3 pav.)

Objektai:

1. Kelio atkarpos rekonstrukcija Kairių gyvenvietėje Šiaulių r. 650 metrų (3.1-1 pav.);

2. Naujo dujotiekio statybos darbai Dainų k. Šiaulių r. ilgis 1266 metrų (3.1-2 pav.);

3. Vienbučio gyvenamojo namo statyba Šiaulių mieste. (3.1-3 pav.).

3.1-1 pav. Kelio atkarpos rekonstrukcija Kairių gyvenvietėje

22

3.1-2pav. Topografinė nuotrauka naujo dujotiekio statybos darbams Dainų k. Šiaulių r.

3.1-3 pav. Topografinė nuotrauka gyvenamojo namo statybai Šiaulių m.

Nors parinktos teritorijos palyginti yra nedidelės, tačiau jų apimties pakanka, norint

parodyti esminius technologinius skirtumus tarp skirtingų objektų.

3.2. Techninė matavimo įranga

Darbai buvo vykdomi naudojant elektroninį tachiometrą Sokkia set 5X ir GPS imtuvą

Trimble R4. 3.2-1 lentelėje pateikiamas trumpas prietaisų aprašymas ir pagrindiniai techniniai

23

parametrai. Topografinės nuotraukos pagrindui sudaryti buvo panaudotas nešiojamas GNSS

imtuvas.

3.2-1 lentelė. Matavimo prietaisų charakteristikos

Darbams naudoto prietaiso

Pavadinimas Grafinis vaizdas Aprašas

Trimble R4 /

GPS Imtuvas

Vidinė GNSS antena; 220 kanalų Trimble Maxwell lustas;

R-Track technologija; GPS L1, L2, L2C ir QZSS signalų

priėmimas; GLONASS, Galileo ir BeiDou signalų

priėmimo galimybė; Integruotas GPRS modemas; atmintis

11 MB; darbo laikas su pilnai įkrautomis baterijomis 11 val.

Sokkia Set 5X /

Elektroninis

tacheometras

Kampo matavimo tikslumas 5"; RED-tech EX elektroninė

atstumo matavimo sistema; beprizmis matavimas nuo 0.3m

iki 500m.; CompactFlasch kortelės skaitytuvas (galimybė

naudoti iki 1GB korteles); USB jungtis (galimybė naudoti

USB laikmenas iki 1GB talpos, USB jungtį galima naudoti

daugeliui media galimybių); Apsauga nuo vandens ir

daugiafunkcinė jungtis (jungtis naudojama duomenų

apsikeitimui ir išoriniu energijos šaltinių jungimui); Belaidė

Bluetooth ® ryšio technologija; darbo laikas su pilnai

įkrautomis baterijomis 28 val.

Universalaus ir unikalaus geodezinio matavimo metodo nėra. Pagal pateiktas 3.2-1

lentelėje technines specifikacijas matyti, jog matuojant gali būti pasiekiamas labai aukštas

tikslumas. Tyrime naudota geodezinė įranga ir matavimai papildo vienas kitą. Kartais

atliekant matavimus buvo tikslinga naudoti tik vieną pasirinktą metodą, arba, siekiant

geresnių rezultatų, vieną metodą pakeisti kitu, labiau tenkinančiu keliamas užduotis.

Tacheometro veikimo principas, kai matuojama be reflektoriniu rėžimu, fiksuoja

erdvinę taško padėtį skenerio jutikliais, vos tik grįžus lazeriniam atspindžiui nuo matuojamo

objekto. Matuojant su reflektoriumi naudojamas fazės poslinkio matavimo metodas t. y.

tacheometras siunčia lazerinį impulsą į matuojamą objektą, kuris atsimušdamas nuo objekto

grįžta atgal į instrumentą, mikroprocesoriui suskaičiavus per kiek laiko siunčiamas signalas

grįžta atgal, paskaičiuojamas atstumas, o pagal limbų ataskaitas paskaičiuojamas kampas,

tokiu būdu nustatoma erdvinė taško padėtis.

Globalinė padėties nustatymo sistema yra palydovinė radionavigacijos sistema,

padedanti spręsti navigacinius uždavinius realiame laike, bet kuriose vietose, GPNS imtuvai

priima signalus iš visų palydovų, kurie yra „matomumo“ zonoje. GPNS palydovai, būdami

tikslios ataskaitos taškais, siunčia signalus į GPNS imtuvus, kurie nustato, kiek laiko signalas

24

sklido nuo kiekvieno palydovo iki imtuvo antenos. Gauta laiko ir signalų sklidimo greičio

sandauga yra atstumas tarp palydovo ir antenos.

25

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

Pasibaigus projektavimo darbams pradedami vykdyti statybos darbai, statinių

nužymėjimas. Kelio rekonstrukcijos darbai vykdomi etapais ir į objektą vykstama darbų

vadovui paprašius: vidutiniškai atvykus objekte sugaištama 2h, apmokėjimas už darbą

valandinis.

Dujotiekio statybos darbai taip pat vykdomi etapais: trasos nužymėjimas, kontrolinių

matavimų atlikimas kiekvienos dienos pabaigoje, posūkio taškų, suvirinimo siūlių ir kertančių

komunikacijų matavimas koordinačių metodu. Šiame objekte apmokėjimas už atliktą darbą

(nužymėjimo taškų skaičius ir trasos ilgis).

Pastato statybos objekte, nužymimos pagrindinės ašys ir nulinis horizontas, objekte

vykdomi statybos darbai ir į objektą vykstama atlikti kontrolinius matavimus darbų vadovui

paprašius. Apmokėjimas vykdomas už atliktą darbą.

Pirmame darbų etape ruošiama projektinė dokumentacija ir sudaromos objektų

topografinės nuotraukos. Kaip matome kelių tyrinėjimui reikalinga topografinė nuotrauka M

1:1000, todėl piketų skaičius yra mažesnis, negu atliekant topografinę nuotrauką dujotiekio

tiesimui. Kadangi Kairių mietelyje skaitmeninės topografinės medžiagos nebuvo, taip pat

reikėjo kviesti bendrovės „Teo“ atstovus, nes nebuvo aišku kurioje vietoje praeina ryšių

kabelis, todėl laiko sąnaudos atliekant darbus buvo žymiai didesnės. Taip pat dėl tyrinėjimų

specifikos buvo naudojami du prietaisai, tai darbui atlikti buvo reikalingi du žmonės. Gauta iš

savivaldybės Dainų kaimo topografinė medžiaga buvo gana detali, todėl topografinę

informaciją reikėjo tik patikslinti. Atliekant topografinę nuotrauką gyvenamojo pastato

statybai iš savivaldybės gauta medžiaga taip pat buvo detali, todėl didelių sąnaudų nebuvo.

Kadangi darbai vyko vienu metu, tai topografinės nuotraukos buvo derinamos kartu.

Paženklinimo (nužymėjimo) darbai yra viena iš pagrindinių inžinerinės-geodezinės

veiklos rūšių. Jie atliekami pagal projekto darbinius brėžinius, vietovėje nustatant statomo

objekto būdingų taškų ir plokštumų planines ir aukščio padėtis, kurios yra apibrėžtos aplinkos

objektų, pasaulio šalių, valstybinio (vietinio, statybinio) atraminio geodezinio pagrindo

atžvilgiu. Antrame darbų etape statinio projektas buvo parengtas greičiausiai ir gautas

statybos leidimas. Nužymėjimo darbai buvo atliekami dviem etapais: pasiruošiama

nužymėjimo schema vadovaujantis projektu ir pažymima vietovėje statinio ašių susikirtimo

taškai, kad būtų tiksliai žinoma kurioje vietoje stovės statinys ir kur reikia nustumdyti augalinį

dirvožemio sluoksnį. Antru etapu buvo statomi aptvarai žymimas nulinis horizontas ir ašys

ant aptvarų.

26

Gavus statybos leidimą dujotiekio statybai sudaroma trasos posūkio taškų nužymėjimo

schema vadovaujantis projektu. Trasos nužymėjimas atliekamas etapais, kas dvi tris dienas,

nes nužymėjus visą trasą iš karto išlieka rizika, kad taškai dėl įvairių veiksnių gali neišlikti.

Kelio nužymėjimo darbams sudaroma ašies ir visų statinio elementų nužymėjimo schema.

Prasidėjus darbams į objektą vykstama dažnai, reikalingi įvairūs tikslinimai. 4.2 lentelėje

išskiriami bendrieji technologiniai skirtumai.

4.2 lentelė. Bendrieji technologiniai skirtumai atliekant geodezinius tyrinėjimus kelių statyboje, požeminių

komunikacijų tiesime ir gyvenamojo pastato statyboje darbus

Darbai Kelių tyrinėjimai Požeminių

komunikacijų

tyrinėjimai

Gyvenamo pastato

statybai atliekami

tyrinėjimai

I-Etapas

Projektinės

dokumentacijo

s ruošimas

Topografinė

Nuotrauka

M1:1000 plotas

5,6 ha.

M1:500 plotas 5,6

ha.

M1:500 plotas 0,38 ha.

Darbui atlikti

naudoti prietaisai

Trimble R-4 ir

Sokkia SET5X

Trimble R-4 Trimble R-4 ir

Sokkia SET5X

Piketų skaičius 527 vnt. 1068 vnt. 30 vnt.

II – Etapas

Statinių

nužymėjimas

vietovėje

Nužymėjimo

schemos

sudarymas

Sudaroma kelio

ašies ir visų

statinio elementų

nužymėjimo

schema.

Sudaroma trasos

posūkio taškų

nužymėjimo

schema

Sudaroma keturių

pagrindinių ašių

nužymėjimo schema.

Duomenų

suvedimas ir

naudojami

prietaisai

GPS imtuvas

Trimble R-4

GPS imtuvas

Trimble R-4

Trimble R-4 ir

Sokkia SET5X

Nužymėjimas

vietovėje

Žymima statinio

ašinė linija.

Pažymimi vietovėje

trasos posūkio

taškai

Nužymimos ir

įtvirtinamos

pagrindinės ašys. Sudaromas

geodezinis

pagrindas. Pastatomi aptvarai ir

juose nužymimos ašys. Atliekami

geodeziniai darbai

statybos metu Atliekami geodeziniai

darbai statybos metu

III – Etapas

Statinių

kontrolinių

geodezinių

nuotraukų

sudarymas

Lauko matavimo

darbai

Darbai vykdomi

pabaigus statybos

darbus

Kontroliniai

matavimai vykdomi

visą statybos darbų

laikotarpį.

Braižomas išilginis

trasos profilis

Kontrolinės

geodezinės nuotraukos

daromos pagal poreikį

atskirais statybos

darbų etapais arba

visiškai užbaigus

darbus.

IV – Etapas

kadastrinių

matavimų bylų

ruošimas.

Sudaromos

statinių

kadastrinių

matavimų bylos.

Statinio

kadastrinių

matavimų

duomenų byla.

Statinio kadastrinių

matavimų duomenų

byla.

Statinio kadastrinių

matavimų duomenų

byla.

Žemės sklypo

kadastrinių duomenų

byla.

V – Etapas

Registravimas

Statiniai

registruojami

Registrų centre

Statiniai

registruojami

Registrų centre

Statiniai

registruojami

Registrų centre

Statiniai registruojami

Registrų centre

27

Trečiasis etapas – kontroliniai geodeziniai matavimai dujotiekio trasos tiesime buvo

atliekami kiekvieną dieną darbo pabaigoje matuojant suvirinimo siūlių, posūkio taškų ir

kertančių komunikacijų koordinatės, tik tada trasa buvo užkasama. Pabaigus lauko darbus ir

gavus suvirinimo siūlių schemą iš darbų vadovo sudaromas išilginis trasos profilis ir

kontrolinė geodezinė nuotrauka, taip pat detali trasos schema su suvirinimo siūlių numeracija

ir tiksliais atstumais tarp jų. Nuotrauka derinama Šiaulių rajono savivaldybėje. Kelio

kontrolinė geodezinė nuotrauka buvo daroma pabaigus rekonstrukcijos darbus. Nuotrauka taip

pat derinama Šiaulių rajono savivaldybėje. Statinio kontrolinė geodezinė nuotrauka buvo

atliekama, kai statiniui buvo padaryta dalinė apdaila ir suvestos komunikacijos numatytos

projekte, taip pat lygiagrečiai buvo atliekamas ir sklypo kadastro rodiklių tikslinimas.

Kontrolinė geodezinė nuotrauka derinama Šiaulių miesto savivaldybėje, didelių nukrypimų

nuo projekto neaptikta. Trečioje lentelėje pateikiama geodezinių darbų laiko sąnaudos.

Ketvirtuoju etapu sudaromos statinių kadastrinių matavimų bylos atliekama išankstinė

bylų patikra (jei numatyta sutartyje) su VĮ „Registrų centras“ ir bylos perduodamos

užsakovui. Toliau statinių registravimą VĮ „Registrų centras“ atlieka užsakovas.

4.1. Laiko sąnaudų analizė

Laiko sąnaudos dažnai lemia ne tik galutinę kainą, bet ir nustato tam tikrą suvokimą ir

apie kokybę. Taip pat svarbu per kiek laiko pamatuojamas visas objektas (4.3 lentelė). Baigus

lauko darbus, tam, kad galėtų būti matomi rezultatai, duomenys turi būti tinkamai sutvarkyti ir

apdoroti. Matavimų metu surinkti duomenys, jau apskaičiuotomis koordinatėmis ir aukščiais saugomi

instrumento yra tiesiogiai eksportuojami sukuriant CAD ar GIS sistemoms suprantamus failus (*.txt,

*.csv ar kt.), tad papildomų laiko sąnaudų šiems kameraliniams darbams nebereikia.

4.3 lentelė. Geodezinių darbų atlikimo laiko sąnaudos

Atliekami

darbai

Kelio rekonstrukcija Dujotiekio statyba Pastato statyba

Topografija

Lauko

darbai

Kameraliniai

darbai

Lauko

darbai

Kameraliniai

darbai

Lauko

darbai

Kameraliniai

darbai

9 val. 8 val. 5 val. 8 val. 1 val. 3 val.

Nužymėjimas 15 val. 4 val. 4 val. 2 val. 2 val. 1 val.

Kontrolinė

nuotrauka 8 val. 24 val. 10 val. 16 val. 1 val. 3 val.

Kadastro

bylos - 12 val. - 9 val. - 3 val.

Iš viso: 32 val. 48 val. 19 val. 35 val. 4 val. 10 val.

80 val. 56 val. 14 val.

Kaip matome iš pateiktų 4.3 lentelėje duomenų daugiausia laiko sugaištama prie kelio

rekonstrukcijos, nes statybos darbai objekte vyko apie 6 mėn. Gyvenamas namas taip pat

28

buvo statomas apie 6 mėn. ir kai buvo atlikta išorinė apdaila, buvo galima atlikti geodezinius

matavimus. Dujotiekio tiesimo darbai buvo atliekami per 1 mėn.

Įvertinus darbo sąnaudas ir gautą atlyginimą už vieną darbo dieną pagal dirbtų valandų

skaičių pelningiausias objektas – gyvenamojo pastato statyba, o mažiausiai pelningas ir

sudėtingas kelio rekonstrukcijos darbai. Pateiktoje diagramoje (4.1 pav.) matome dienos

atliktų darbų įvertinimo vidurkį procentais.

4.1.1 pav. Darbo dienos (8-val.) uždarbio palyginimas

Tačiau vertinant, kad prie gyvenamojo pastato statybos sugaištas laikas yra

trumpiausias, negalima vienareikšmiškai teigti, kad objektas pelningiausias, nes reikėtų

vertinti keletą mažų objektų, o ir kaina yra derybų klausimas privačiuose objektuose. Pagal

pelningumą ir darbo atlikimo specifiką galime išskirti dujotiekio statyboje atliekamus darbus

ir pagal atstumą iki objekto. Žemiau pateikta diagrama (4.2 pav.) iliustruojanti objekte dirbtų

valandų skaičių.

4.1.2 pav. Dirbtų valandų skaičius objekte

Laikas matuojamas, kada įjungiamas prietaisas ir pradedama dirbti, atvykimas iki

objekto ir grįžimas atgal į darbo laiką nebuvo skaičiuojamas.

29

Apibendrinant lauko ir kameralinių darbų laiko sąnaudas tyrimo objektams, tampa

akivaizdu, kad lauko darbai užima tik apie 35 % viso laiko, kuris sugaištamas atliekant

geodezinius darbus. Didesnę laiko dalį užima kameraliniai darbai. Kadangi prie kelio

rekonstrukcijos darbų sugaišta daugiausiai laiko dėl specifinių reikalavimų geodeziniams

darbams, kuriuos reglamentuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo

ministerijos, detaliai išanalizuosime geodezinius darbus atliekamus kelių statyboje.

4.2. Reikalavimai geodeziniams ir žymėjimo darbams

Geodezinių tyrinėjimų sudėtį, metodus ir apimtį nustato tyrinėjimų vykdytojas, atsi-

žvelgdamas į techninės užduoties reikalavimus. Kelio specialiajam planui sudaryti daroma

pavienių projektuojamų kelių, sankryžų ir susikirtimų su inžinerinėmis komunikacijomis

topografinė nuotrauka masteliu 1:500-1:1000. Topografinės nuotraukos vykdomos pagal

GKTR 2.11.03:2013 reikalavimus su šiomis modifikacijomis:

1. Topografiniai planai sudaromi analoginėje ir skaitmeninėje formoje. Sudaromų

planų ilgis - iki 120 cm.

2. Kiekviename plano lape žymimos Lietuvos teritorijoje nustatytų standartinių planų

(50×50 cm) ribos LKS-94 koordinačių sistemoje ir užrašoma jų nomenklatūra.

3. Kiekviename plano lape užrašomi jame naudojamų koordinačių ir aukščių sistemų

pavadinimai.

4. Situacija, statiniai ir reljefas plane atvaizduojamas pagal Techninių reikalavimų

reglamentą GKTR 2.11.03:2013 „Sutartiniai topografinių planų M 1:500; 1:1000;

1:2000 ir 1:5000 ženklai"; Horizontalės pravedamos ir per gatves, pravažiavimus ir

kelius.

5. |Planuose rodomi visi kelio ženklai.

6. Planuose rašomos visų matavimų metu nustatytų taškų altitudės.

7. Planuose rašomas storesnių kaip 15 cm pavienių medžių storis ir rūšys. Storis

matuojamas 1,5 m aukštyje.

8. Tyrinėjant inžinerinius statinius, nustatomi visų kelio trasos kertamų orinių vamzdynų

aukščiai, elektros linijų laidų aukščiai trasos ašyje ir prie dviejų atramų abiejose

pusėse, nurodant oro temperatūrą matavimo metu.

9. Sudarius planą, požeminių komunikacijų pilnumas derinamas jas eksploatuojančiose

organizacijose;

10. Patvirtinus kelio projektą, laikinais riboženkliais (mediniais kuolais ar metaliniais

strypais ir pan.) nužymimos vietoje kelio statybai paimamų ir nuomojamų žemės sklypų ribos

30

pagal atskirus savininkus.

Geodezinio pagrindo punktus, užsakovo pastatytus reperius, esančius žemės darbų zonoje,

būtina įtvirtinti už žemės darbų atlikimo zonos ribų.

Tiesiant kelius ir statant kelio statinius pašalinamas dirvožemis. Prieš pradedant rengti

žemės sankasą, rangovai privalo nužymėti gairelėmis pylimų iki 1,0 m aukščio padus ir iškasų

iki 1,0 m gylio šlaitų briaunas, pagrindinius vietovės lūžio taškus, o prie aukštesnių už 1,0 m

pylimų padų, gilesnių už 1,0 m iškasų šlaitų briaunose sustatyti šlaitinukus. Šlaitinukus

rangovai privalo prižiūrėti ir, esant reikalui, juos perkelti. Atstumai tarp šlaitinukų turi

užtikrinti pylimo pado atitiktį projektinei (leistinųjų nuokrypių ribose). Taip pat šie atstumai

neturi būti didesni kaip 50 m lygioje vietovėje, o kalvotoje – kaip 20 m. 4.3 ir 4.4

paveiksluose matome nužymėtas šlaitų briaunas.

4.2.1 pav. Žemės sankasos įrengimo paruošiamieji darbai: nužymėtos gairelėmis šlaitų briaunos (naujo kelio

statyba)

4.2.2 pav. Žemės sankasos įrengimo paruošiamieji darbai: nužymėtos gairelėmis šlaitų briaunos (kelio

rekonstrukcija)

31

Skersinis profilis, iki 1,0 m. aukščio pylimai, kurių forma ir matmenys patikrinti

daugiamete patirtimi. Žemės sankasos viršus turi būti lygus, atitikti techniniame projekte

nurodytus geometrinius matmenis. Žemės sankasos viršaus aukščiai gali skirtis nuo

projektinių leistinų nuokrypių ribose (žr. 4.4 lentelę).

4.2.1 lentelė. Žemės sankasos nuokrypiai ir kontrolė (pagal LST EN 13036-7:2004)

Kontroliuojami dydžiai Leistinų nuokrypių arba

dydžių reikšmės

Kontrolinių bandymų

apimtys

1. Žemės sankasa

1. Aukščiai

± 5 cm pasirinktinai, tačiau ne mažiau

kaip 10 matavimų kiekviename

kilometre

2. Plotis (atstumas nuo žemės

sankasos ašies iki briaunos)

± 10 cm pasirinktinai, tačiau ne mažiau

kaip 10 matavimų kiekviename

kilometre

3. Skersiniai nuolydžiai

± 0,5 % (absoliut.) pasirinktinai, tačiau ne mažiau

kaip 10 matavimų kiekviename

kilometre

4. Šlaitų nuolydžiai

± 10 % (sant.) pasirinktinai, tačiau ne mažiau

kaip 10 matavimų kiekviename

kilometre

5. Pylimo pado plotis

± 20 cm pasirinktinai, tačiau ne mažiau

kaip 10 matavimų kiekviename

kilometre

6. Bermos plotis

± 20 cm pasirinktinai, tačiau ne mažiau

kaip 10 matavimų kiekviename

kilometre

7. Augalinio sluoksnio storis

± 20 %,

tačiau ne mažesnis kaip 6

cm

pasirinktinai, tačiau ne mažiau

kaip 10 matavimų kiekviename

kilometre

2. Vandens nuleidimo grioviai, drenažai

Vandens nuleidimo grioviai

1.Aukščiai (garantuojant ± 5 cm ne rečiau kaip kas 50 m

32

Prieš pradedant vykdyti žemės darbus, turi būti apskaičiuotos projektinės altitudės ir

pločiai, po to vietovėje nužymėti žemės sankasos profilio charakteringi taškai: kelio ašis,

briaunos, pylimų ir iškasų šlaitų susikirtimai su žemės paviršiumi, vandens nuleidimo

grioviai.

Kelio ašis žymima šia tvarka:

1) tiesiuose ruožuose – nuo trasos piketų įtvirtinimo taškų kas 20 m;

2) kreivėse – pagal 4.5 lentelėje pateiktus atstumus, kurie kiekvienai kreivei,

atsižvelgiant į jos spindulį ir darbų pobūdį, yra skirtingi.

4.2.2 lentelė. Kreivių žymėjimo atstumai, rengiant žemės sankasą ir pagrindo konstrukciją

Kreivės spindulys R, m R ≥ 3000 500 ≤ R < 3000 100 ≤ R < 500 50 ≤ R < 100

Atstumai tarp žymėjimo

gairelių, m 20,0 20,0 10,0 10,0

Ant žemės sankasą žyminčių gairelių turi būti užrašytas piketas ir užbrėžtas arba

skersinuku užfiksuotas sankasos projektinis aukštis arba užrašyta, kiek grunto reikia nukasti

ar supilti tame taške. Pylimų ir iškasų šlaitų susikirtimo su žemės paviršiumi taškai

fiksuojami:

1) gairelėmis – pylimuose iki 1 m aukščio ir iškasose iki 1 m gylio;

2) šlaitinukais – pylimuose (kas 3 m pagal aukštį), iškasose – kiekvieno kasimo

pakopoje.

Žemės sankasos zonoje, kurioje dirba mechanizmai, turi būti ne mažiau kaip 75 % visų

būtinų pradinių nužymėjimų. Jeigu tokių nužymėjimų yra mažiau, rangovai privalo juos pilnai

atstatyti.

Žemės sankasos geometrinių dydžių tikrinimas. Žemės sankasos išilginio ir skersinio

profilio aukščių atitiktys projektiniams tikrinami įprastais matavimo metodais. Lygumas

tikrinamas 3 m ilgio matavimo liniuote (matuokle). Matuojant lygumą 3 m ilgio liniuote

(LST EN 13036-7:2004), didesnių už 30 mm prošvaisų po ja neturi būti. Atliekant

kontrolinius tikrinimus, aukščiai turi būti tikrinami ne didesniais kaip 100 m atstumais.

vandens nutekėjimą)

2. Dugno plotis ± 5 cm ne rečiau kaip kas 50 m

3. Išilginis nuolydis ± 10 % (sant.) ne rečiau kaip kas 50 m

Drenažai

1. Aukščiai ± 5 cm ne rečiau kaip kas 50 m

2. Išilginis nuolydis ± 0,1 % (absoliut.) ne rečiau kaip kas 50 m

33

Sluoksnio storis tikrinamas matuojant iškastose duobutėse gylmačiu. Faktinis sluoksnio storis

visame žemės sankasos ruože gali nukrypti ne daugiau kaip ±15 % nuo projektinio storio

(leistinasis nuokrypis), tačiau nei vienoje vietoje sluoksnio storio atskiros reikšmės neturi būti

mažesnės už projektinę storio reikšmę daugiau kaip 5 cm. Matavimo vietos gali būti

išdėstomos pagal susitarimą: taisyklingai arba naudojantis atsitiktinių skaičių metodika.

Kelių tiesimo metu, kelio elementų ir kelio statinių žymėjimo geodezinius darbus atlieka

rangovai. Taip pat rangovai kontroliuoja atliktų darbų tikslumą.

5. ANKETINĖS APKLAUSOS TYRIMŲ REZULTATAI

Siekiant ištyrinėti esamą situaciją geodezinių matavimų srityje, buvo atlikta anketinė

apklausa. Tyrimas atliekamas geodezijos ir žemėtvarkos specialistų gretose. Iš 100 vnt.

apklausos anketų (žr. 1 priedą) grįžo 75 vnt. (75%). Apklausa buvo vykdoma visoje Lietuvos

teritorijoje, bet daugiausia respondentų iš Šiaulių apskrities, todėl galima teigti, jog apklausos

rezultatai atspindi realią situaciją esančią Šiaulių apskrityje. Didžiausia dalis respondentų, net

45% geodezijos srityje dirbantys 10 ir daugiau metų, dirbantys nuo 5 iki 10 metų 24%, o iki 5

metų 31%. Kokius darbus dažniausiai respondentai atlieka, rezultatai pateikiami 5.1 pav.

5.1 pav. Dažniausiai atliekami geodeziniai darbai

Kaip matome iš 5.1 pav. pateiktų rezultatų daugiausia respondentų (net 57%) atlieka

visus geodezinius darbus. Lyginant darbo patirties pagal metų skaičių ir atliekamų darbų

santykį, matome, kad dirbančių 5 ir daugiau metų specialistų skaičius yra 69 %, todėl galima

34

teigti, kad specialistai pradirbę žemėtvarkos ir geodezijos srityje daugiau negu 5 metus įgyja

pakankamai patirties, kad galėtų kvalifikuotai atlikti visus geodezinius darbus.

Iš apklausos rezultatų matome, dažniausiai naudojamas prietaisas geodeziniams darbams

atlikti – tai GPS imtuvas (naudoja 83%), abu prietaisus (GPS imtuvą ir elektroninį

tacheometrą) dažniausiai naudoja 17% apklaustųjų. Vien su elektroniniu tachiometru nedirba

nei vienas iš respondentų. Tai atspindi ketvirtas apklausos anketos klausimas, kaip dažnai

naudojami poligono metriniai punktai geodezinių matavimų metu. Dažnai juos naudoja tik

5% apklaustųjų.

Kai kuriuose rajonuose geodezininkai susiduria su problemomis gaunant topografinius

duomenis iš rajonų ir miestų savivaldybių. Dažnai duomenys būna netvarkingi linijos

nutrūkusios, objektai dubliuojasi. Pastebėta, kad derinant topografinius darbus Šiaulių miesto

savivaldybėje, nusiunčiami duomenys ne visada integruojami WebGis Geomap sistemoje, nes

atliekant darbus vėliau toje pačioje vietoje, kur jau ankščiau buvo vykdyti matavimai ir

suderinti savivaldybėje, gautoje skaitmeninėje topografinėje medžiagoje nesimato ankščiau

matuotų objektų. Tai daugeliu atvejų priklauso nuo savivaldybėje dirbančio specialisto

kompetencijos, o ir nuo pačių matininkų sąžiningumo ir siunčiamų duomenų kokybės. Kaip

matyti iš apklausos rezultatų visi matininkai 100% tikrina gautą kartografinę medžiagą iš

savivaldybių atlikdami kontrolinius matavimus. Pateikiama apklaustųjų nuomonė apie

savivaldybių darbą 5.2 pav.

5.2 pav. Savivaldybėse dirbančių specialistų vertinimas.

35

Iš apklausos rezultatų ir ne tik matyti, kad kol kas nėra vieningos sistemos kartografinių

duomenų kaupime, bet yra parengtas Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros

plėtros įstatymas, kuriame numatyta nuo 2020 metų naudoti topografijos ir infrastruktūros

informacinę sistemą – TIIS, kuria bus centralizuotai teikiami, priimami, derinami,

atnaujinami topografinių planų, statinių techninių projektų (suvestinių sklypo inžinerinių

tinklų planų ir (ar) sklypo sutvarkymo planų) erdviniai duomenys. Šios sistemos įdiegimas

leis paspartinti geodezinių darbų derinimo darbus savivaldybėse ir atsakingai kaupti ir saugoti

kartografinius duomenis.

Atliekant požeminių komunikacijų tiesimo darbus, respondentų apklausos duomenimis,

nustatėme, kad 10% apklaustųjų būna objekte visą laiką vykstant darbams, o 69% atvyksta

kai darbai būna baigti, arba statybos darbų vadovui paprašius. 21% apklaustųjų į objektą

atvyksta kai būna baigti darbai ir sutvarkomas gerbūvis. Iš apklausos rezultatų nesunku

nuspėti kokia geodezininkų darbo specifika ir kad 10% geodezininkų, kurie visą dieną

praleidžia viename objekte yra stambių statybinių organizacijų darbuotojai ir atlieka darbus

tik šių įmonių objektuose. Likę apklaustieji geodezininkai yra geodezinių įmonių darbuotojai,

kurie kontroliuoja po keletą objektų vienu metu ir priklausomai nuo darbų specifikos ir

poreikio vykdo kontrolinius matavimus.

Atliekant statinio pagrindinių ir tarpinių ašių nužymėjimo darbus yra naudojamos formulės

leistinam nesaryšiui gauti Apklausos rezultatai rodo, kad tik 4% ją

naudoja.

Tai pat vykdant požeminių komunikacijų nužymėjimo darbus nustatyta, kad net 31%

apklaustųjų duomenų suvedimą į prietaisą vykdo rankiniu būdu, o tai labai padidina klaidų

tikimybę atliekant nužymėjimo darbus.

Siekiant maksimalaus tikslumo atliekant geodezinius darbus būtina investuoti į naujausias

technologijas, kurios leidžia paspartinti atliekamus darbus ir išvengti netikslumų. Taip pat

svarbus veiksnys yra geodezininko kvalifikacija, todėl būtina, kad geodezinius matavimus

atliktų tik kvalifikuoti ir turintys atitinkamą išsilavinimą geodezijos srityje.

36

6. ATLIKTŲ GEODEZINIŲ DARBŲ STATISTIKA ŠIAULIŲ MIESTO

SAVIVALDYBĖJE

Sparčiai vykstant miestų ir priemiesčių plėtrai, keičiant senas komunikacijas naujomis ir

atliekant kelių statybos darbus labai svarbus geodezijos specialisto vaidmuo. Nors šiuo metu

technologijos sparčiai pažengusios į priekį ir reikalingi tik minimalūs žmogiškieji ištekliai

vykdant darbus, Šiaulių regione pastebimas geodezininkų trūkumas. Dažnai geodezinius

darbus atliekančios įmonės neranda kvalifikuotų darbuotojų, todėl dažnai geodezinius darbus

atlieka asmenys neturintys reikiamos kvalifikacijos geodezijos srityje.

Geodezininko kvalifikaciją turintis inžinierius dirba įvairius ir skirtingus inžinerinių

statinių projektavimo, ženklinimo, statybos, deformacijų stebėjimus, sudaro kontrolines

nuotraukas, kelių, geležinkelių ir tiltų, estakadų, viadukų, oro uostų statybos, melioracijos

projektavimo ir ženklinimo ir kt. darbus. Atlikti inžinerinių tinklų plano sudarymo darbus,

inžinerinių tinklų nužymėjimo darbus, inžinerinių tinklų tiesimo priežiūros darbus parengti

inžinerinių tinklų ir inžinerinių tinklų nužymėjimo planus gali asmuo turintis galiojantį

geodezininko pažymėjimą.

Siekiant objektyviai įvertinti geodezinius darbus, atliekamus Šiaulių miesto

savivaldybėje, buvo surinkti ir išanalizuoti duomenys apie atliktus geodezinius darbus per

praėjusius tris metus. Bendri duomenys pateikiami 6.1-oje lentelėje.

6.1 lentelė. Atliktų geodezinių darbų statistika.

Metai Topografinės

nuotraukos vnt. Plotas ha

Kontrolinės

geodezinės

nuotraukos vnt.

Plotas ha

2014 650 852 724 270

2013 642 547 732 299

2012 710 930 780 320

Duomenis už praėjusius metus yra prieinami per savivaldybės WebGis GeoMap portalą,

o ankstesnių metų duomenis pateikė savivaldybėje dirbantis specialistas, kuris atsakingas už

geodezinių darbų kontrolę. 6.1 paveiksle matome, kad nuo 2012 m. darbų skaičius nežymiai

kinta.

37

6.1 pav. Atliktų darbų skaičius.

Tyrimo rezultatuose matome, kad topografinių nuotraukų daugiausia atlikta 2012 m., o

2013 ir 2014 m. skaičius beveik nekinta, tačiau įvertinus vidutinį nuotraukos plotą, galime

pastebėti, kad 2014 ir 2012 m. atliktų darbų vidutinis plotas yra 1,31 ha., o 2013 m. tik 0,85

ha. Tai leidžia manyti, kad tuo metu savivaldybės teritorijoje buvo vystoma daugiau didelių

projektų, o 2013 m. daugiau individualių projektų. Duomenys pateikiami 6.2 paveiksle.

6.2 pav. Vidutinis topografinės nuotraukos plotas

Remiantis nacionalinės žemės tarnybos duomenimis (Nacionalinė 2015) 6.2 lentelėje

pateikiame duomenis kiek ir kokių kvalifikacijos pažymėjimų (geodezijos ir žemėtvarkos

srityje) šiuo metu yra išduota Lietuvoje ir Šiaulių regione.

38

6.2 lentelė. Kvalifikacijos pažymėjimai geodeziniams ir žemėtvarkos darbams atlikti

Lietuvoje Šiaulių mieste Šiaulių rajone

Geodezininkų 1220 62 9

Matininkų 2560 112 16

Žemėtvarkos planavimo

dokumentams rengti 2159 120 11

Viso: 5939 294 36

Asmenys daugiau nei tris metus nelankę kvalifikacijos kursų

Geodezininkai 53 6 -

Matininkai 93 3 1

Žemėtvarkos planavimo

dokumentų rengėjai 409 29 1

Viso: 555 38 2

Iš pateiktų duomenų matome, kad iš viso galiojančių kvalifikacijos pažymėjimų,

suteikiančių teisę atlikti geodezinius darbus Lietuvoje yra 5939. Daugiausia net 2560 yra

matininkams išduotų pažymėjimų, panašus skaičius ir žemėtvarkos planavimo dokumentų

rengėjų. Asmenų, galinčių atlikti geodezinius darbus, yra tik 1220. Asmenų, kurie

kvalifikacijos kursus išklausė seniau nei prieš tris metus, yra 555, iš jų 53 geodezininkai;

tikėtina, kad kai kurie iš jų jau ir visiškai nutraukė veiklą. Daugiausia, net 409 asmenys

kvalifikacijos kursus seniau nei prieš tris metus išklausė žemėtvarkos planavimo

dokumentams rengti. Šiuo metu nė vienam iš šių asmenų kvalifikacijos pažymėjimo

galiojimas nėra sustabdytas.

39

IŠVADOS

Teisės aktai reglamentuojantys geodezinių darbų atlikimo tvarką Lietuvos Respublikoje

nebuvo keičiami ar atnaujinami jau 13-14 metų, kai tuo metu matavimo instrumentai,

matavimo ir duomenų apdorojimo metodika yra sparčiai pažengusi į priekį. Tačiau naujai

kuriami (atnaujinami) Geodezijos techniniai standartai dar ne visiškai atitinka geodezininkų,

matininkų ir projektuotojų lūkesčius, todėl rengiant teisės aktus reikėtų atsižvelgti į specialistų

– gamybininkų nuomonę. Taip pat skubiau reikėtų spręsti klausimą dėl vieningos sistemos

kartografinių duomenų kaupime savivaldybėse.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal pelningumą ir darbo specifiką pelningiausias objektas –

dujotiekio statybos darbai, o mažiausiai pelningas – kelio rekonstrukcijos darbai. Kaina –

derybų klausimas, bet galima teigti, kad palankesnės sąlygos yra, kada mokama už padarytą

darbą, o ne valandiniu tarifu.

Atliekant geodezinius tyrinėjimus statybiniuose objektuose klaidos, padarytos

pirmuose darbų etapuose, turi lemiamą įtaką statybos darbų eigai, todėl reikia stengtis kiek

galima labiau automatizuoti procesus (nužymėjimo duomenų suvedimo į prietaisus, tikslinti

vietovėje esančių požeminių komunikacijų planinę padėtį sudarant topografines nuotraukas.

Atliekant požeminių komunikacijų kontrolines geodezines nuotraukas būtina matuoti dar

neužkastas komunikacijas, kad nustatytumėme tikslią komunikacijos planinę ir aukščio

padėtį.

40

LITERATŪRA

1. AUTOMOBILIŲ KELIŲ INŽINERINIAI GEODEZINIAI TIRYNĖJIMAI. Statybos

taisyklės ST 8871063.03:2003

2. BALEVIČIUS G. PUPKA D. STRAVINSKIENĖ V. BALTIC SURVEYING 2013 Balevičius

G. Pupka D. Stravinskienė V. ИССЛЕДОВАНИЯ ТОЧНОСТИ МЕТОДОВ

ГЕОДЕЗИЧЕСКИХ ИЗМЕРЕНИЙ

3. ČYPAS K. Geodezija ir kartografija, 2005, XXXI t., Nr. 3 „Požeminių komunikacijų

geoinformacinių duomenų kaupimo trimačiame geoinformacinės sistemos modelyje ypatumų

tyrimas“

4. DOKUDOVIČ K. Aplinkos poveikio parametrų GPS matavimams tyrimas. Magistro darbas.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2008.

5. GOVOROV M. „Geodezija ir kartografija geografinės informacijos infrastruktūros

poreikiams“.

6. JAWORSKI L., SWIATEK A., ZDUNEK R., ZIELINSKI J. B., Integracion of the ASG –

EUPOS Permanent stations With frist order National geodetic networks – Measurements and

Results Iš: ARTIFICIAL SATELLITES, Vol. 46, No. 4 – 2011 P. 165 – 174. [Interaktyvus]

[žiūrėta: 2015.04.20] prieiga per internetą: <http://www.

asgeupos.pl/webpg/graph/publ/00006_tss08_AO_full%20paper.pdf >.

7. KASPARAITIS, A., Matavimo informacinės sistemos. Vilnius: 2006. P. 50-70.

8. KAZAKEVIČIUS S., BŪGA A. Baltijos geodezijos komisijos veikla tarpukariu. Iš:

Geodezija ir kartografija. VGTU, 2004. Nr. 30(1), p 1a –1f.

9. KUBLINŠ I., MERNIEKS.LV GNSS base station networks in Baltic states. [interaktyvus]

[žiūrėta: 2015.04.07] prieiga per internetą: <http://www.matininku

asociacija.lt/uploads/documents/straipsniai/en_gnns_baltic_networks_article.pdf>.

10. KRIAUČIŪNAITĖ- NEKLEJONOVIENĖ V. Geodezija

11. KRIŠTAPONIS B. PARŠELIŪNAS E. K. ir kiti. The 9th International Conference

“ENVIRONMENTAL ENGINEERING” Designing issues of the geodetic vertical reference

network of Lithuania.

12. KRIKŠTAPONIS B. , PETROŠKEVIČIUS P. GPS antros klasės tinklo sudarymo darbai. Iš:

Geodezija ir kartografija. VGTU, 1996. Nr. 22(1).P 62-73.

13. Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių

nuotraukų atlikimo tvarka GKTR 2.01.01:1999. Iš Valstybės žinios, 1999-05-14, Nr. 42-1356.

41

14. Lietuvos Respublikos Geodezijos ir kartografijos įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2001, Nr. 62-

2226; 2010, Nr. 54-2649.

15. Lietuvos respublikos aplinkos ministro įsakymas 2002m. balandžio 30 d. Nr. 211 Statybos

techninis reglamentas STR 1. 08.02:2002. Iš: Valstybės žinios, 2002-05-31 Nr.54-2150

16. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2000,

Nr.58-1704.

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-26 nutarimas Nr. 231 „Dėl geodezinių,

topografinių ir kartografinių darbų licencijavimo taisyklių patvirtinimo”. Iš: Valstybės žinios,

2008, Nr.33.

18. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymas Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo

turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“.

Iš: Valstybės žinios, 2003, Nr.18-790.

19. Lietuvos Respublikos Geodezijos ir kartografijos įstatymo pakeitimo įstatymas Iš: Valstybės

žinios 2010, Nr.: 54 -2649.

20. Lietuvos respublikos Žemės ūkio ministro 2011-09-26 įsakymas Nr. 3D-708, „ Geodezijos ir

kartografijos darbų savivaldybėse kontrolės ir valstybinės ekspertizės tvarkos aprašas. Iš:

Valstybės žinios, 2011, Nr. 117-5522

21. Lietuvos standartizacijos departamentas LST EN 13036-7:2004 [interaktyvus] žiūrėta:

[2015.05.20], prieiga per internetą:

http://www.lsd.lt/standards/catalog.php?ics=93.080.20&pid=635303

22. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymas 2014 m.

vasario 28 Nr. 1P-(1.3)-65 dėl Geodezijos ir kartografijos techninių reikalavimų reglamento

GKTR 2.11.03:2014 patvirtinimo. Iš: Teisės aktų registras, 2014-02-28, Nr. 2014-02254

23. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymas: „Dėl

Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo

duomenų saugos nuostatų patvirtinimo". Iš: Valstybės žinios, 2008, Nr.: 64 -2441.

24. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos [interaktyvus] žiūrėta:

[2015.05.04], prieiga per internetą: http://www.nzt.lt/go.php/lit/Zemetvarkos-planavimo-

dokumentu-rengeju-matininku-ir-geodezininku-zinybinis-registras

25. NESECKAS A. AKSAMITAUSKAS V. Č. Požeminiai inžineriniai tyrinėjimai Vilnius

„Technika“ 2005

26. ORUBA A., RYCZYWOLSKI M., WAJDA S., BOSY J., GRASZKA W., LEOŃCZYK M.,

SOMLA J., The implementation of the precise satellite positioning system ASG-EUPOS Iš:

Head Office of Geodesy and Cartography [interaktyvus], [žiūrėta: 2015.04.15] prieiga per

internetą: <http://www.asgeupos.pl/webpg/graph/publ/00006_ tss08_AO_full%20paper.pdf>.

42

27. PARŠELIŪNAS E. Realus GPS matavimų tikslumas Iš: VGTU, Geodezijos institutas

[interaktyvus], [žiūrėta: 2015.01.17], prieiga per internetą: <http://www.matininku

asociacija.lt/uploads/documents/lma_2012_konferencija/lma2012_eparseliunas.pdf>.

28. PARŠELIŪNAS E. LitPOS – a service for precise positoining in real time. Iš: The 25th

International Symposium on Automation and Robotics in Construction. 2008 [interaktyvus],

[žiūrėta: 2015.01.12] prieiga per internetą: <http://dspace.vgtu.lt

/bitstream/1/439/1/5_sec_056_Parseliunas_LitPOS.pdf>.

29. PARŠELIŪNAS E., BUGA A, MAROZAS L., PETNIUNAS M., URBANAS S. LITPOS –

A PART OF EUPOS Iš: Geodezija ir kartografija, Vilnius: Technika 2008a. Nr. 34(2) 50–

57p.

30. PETKEVIČIUS E. GPS technologija ir panaudojimas Iš: Elektronika Lt., 2004 [interaktyvus]

[žiūrėta: 2015.04.18] prieiga per internetą: <http://www.elektronika.lt /teorija/rysiai/118/gps-

technologija-ir-panaudojimas-i-dalis/>.

31. PETROŠKEVIČIUS P. SKEIVALAS J. ZAKAREVIČIUS A. PARŠELIŪNAS E. K.

Geodezinis pagrindas - sukurtas. Mokslas ir technika. Vilnius : UAB "Mokslas ir technika".

ISSN 0134-3165. 2008, Nr. 4, p. 40-42.. [M.kr.:10T]

32. PETROŠKEVIČIUS, P., KAZAKEVIČIUS, S., KOLOSOVSKIS, R., KRIŠTAPONIS, B.,

PUTRIMAS R. Lietuvos valstybinis GPS tinklas. Iš: Geodezija ir kartografija. VGTU, 1997.

Nr. 23(2). P. 5-20.

33. PETROŠKEVIČIUS P., RAMANAUSKAS R. Lietuvos valstybinio GPS tinklo sudarymas.

Iš: Geodezija ir Kartografija. VGTU, 1995. Nr. 21(1). P. 3-20.

34. SKEIVALAS J. Geodezinių tinklų sudarymo GPS sistemomis ypatumai. Iš: Geodezijos

darbai. Nr. 19(1), 1994. P 17-23.

35. SKEIVALAS J., Jonosferos įtakos kovariacija atlikus GPS matavimus. Iš: Geodezija ir

kartografija. VGTU, 2006. Nr.1(32), p 3–5.

36. STEPANOVIENĖ J. TUMELIENĖ E. Inžinerinė geodezija Vilnius „Technika“ 2011

37. TAMUTIS Z., ŽALNIERUKAS A., KAZAKEVIČIUS S., PETROŠKEVIČIUS P. Mokomoji

knyga: Geodezija 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijos leidykla 1996, 170p.

38. VENCKIENE R., VENCKUS S. Matavimų GPS imtuvais RTK metodu tikslumo vertinimas.

Iš Respublikinės Mokslinės – praktinės konferencijos: Matavimų inžinerija ir GIS. Kauno

kolegija, Kraštotvarkos fakultetas. Mastaičiai, 2009

39. WOODFORD Ch. GPS satellite navigation. 2012 [Interaktyvus] [žiūrėta2015.04.12] prieiga

per internetą: <http://www.explainthatstuff.com/howgpsworks.html>.

40. ŽVIRONAS A. GPS Trimble R8 GNSS prietaiso tikslumo įvertinimas. Magistro darbas.

Lietuvos žemės ūkio universitetas, 2008. P. 15 -52

43

PRIEDAI

APKLAUSOS ANKETA

Aleksandro Stulginskio universiteto žemėtvarkos magistrantūros studijų studentas atlieka

tyrimą „Geodezinių darbų vykdymo ir kontrolės specifika inžineriniuose objektuose“. Tyrimu

siekiama išsiaiškinti dažniausiai naudojamus geodezinių tyrimų metodus inžineriniuose

objektuose taip pat pasitaikančias problemas darbo metu.

Apklausa yra ANONIMINĖ. Vardo ir Pavardės nurodyti nereikia. Tyrėjas įsipareigoja

saugoti duomenų konfidencialumą. Bus skelbiami tik apibendrinti duomenys. Anketos

pildymas gali užtrukti 5 min. Labai svarbu, kad atsakytumėte į visus klausimus. Jūsų

nuomonė šiuo klausimu tyrėjui labai svarbi.

Norintys gauti tyrimo rezultatus apklausos anketos pabaigoje gali išreikšti norą įrašant,

kokiu būdu šiam asmeniui atsiųsti gautus rezultatus.

Jums tinkamą atsakymą pažymėti (kryželiu), internetu atsakinėjantiems: tinkamą

atsakymą pažymėti keičiant teksto spalvą. Įrašymui paliktose vietose (...............) įrašyti

atsakymą.

1. Jūsų patirtis geodezijos ar žemėtvarkos srityje:

o Nuo 0 iki 5metų

o Nuo 5 iki 10 metų

o Nuo 10 ir daugiau

2. Kokius geodezinius darbus dažniausiai atliekate:

o Topografinių nuotraukų sudarymas

o Kontrolinių geodezinių nuotraukų sudarymas

o Žemės sklypų kadastriniai matavimai

o Žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektai

o Atlieku visus darbus vienodai

3. Kokiais metodais ir prietaisais dažniausiai atliekate matavimus:

o GPS imtuvu

o Elektroniniu tachiometru

o Dažniausiai naudoju abu prietaisus

4. Ar matavimų metu dažnai naudojate geodezinio pagrindo (poligonometrinio tinklo

punktus: o Taip

o Ne

5. Ar dažnai pasitaiko neatitikimų skaitmeniniuose duomenyse, gautuose iš savivaldybių:

o Duomenys visada būna tikslūs

o Duomenys netikslūs objektų planinė padėtis neatitinka realybės

o Duomenys netvarkingi (linijos nutrūkusios, objektai dubliuojasi)

6. Ar atliekant geodezinius darbus tikrinate duomenis, gautus iš savivaldybių

o Ne

o Tikrinu vizualiai

o Visada atlieku kontrolinius matavimus

44

7. Ar esate patenkinti savivaldybių naudojančių (Web Gis GeoMap) duomenų kaupimo

sistemas darbu.

o Ne

o Taip

o Savivaldybėse darbas vyksta skirtingai ir kokybė tiesiogiai priklauso nuo tą darbą

atliekančio specialisto.

8. Ar tiesiant požemines komunikacijas objekte būnate visą laiką vykstant darbams:

o Taip

o Atvykstu darbų vadovui pakvietus arba darbo dienos gale.

o Atvykstu tik kai būna baigti visi darbai ir tvarkomas gerbūvis.

9. Ar atlikus pagrindinių ir tarpinių statinio ašių nužymėjimo darbus naudojate

skaičiavimo formules leistinam nesaryšiui gauti:

o Taip

o Ne

10. Ar atliekant požeminių komunikacijų nužymėjimo darbus, nužymėjimo taškų

koordinates vedate rankiniu būdu, ar automatizuotai (įsikeliant nužymėjimo failą ar

brėžinį į prietaisą).

o Rankiniu

o Automatizuotai

o Priklausomai nuo taškų skaičiaus

11. Kokius prietaisus naudojate atliekant geodezinius tyrinėjimus naujiems keliams

projektuoti.

o GPS imtuvą

o El. tachiometrą ir GPS imtuvą

o Tokių tyrinėjimų neteko atlikti

12. Jūsų pasiūlymai ir pastabos, kurie palengvintų kasdienį geodezijos ir

žemėtvarkos specialisto darbą (įrašyti):

................................................................................................................

................................................................................................................

................................................................................................................

................................................................................................................

DĖKOJAME UŽ ATSAKYMUS

Apklausą sudaręs autorius: Kęstutis Mickys

Pageidaujantys gauti apklausos rezultatus, pateikti kokiu būdu galima būtų susisiekti:

.........................................................................................................................................