42 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12

Gvatemala uþburia irtyrëjø nepaleidþia

Gvatemalos del Valle universitete su-sipaþástame su bûsima kolege botanikedr. Elfride (Dr. Elfriede de Pöll, Ph. D.). Ji(ir jos jaunoji padëjëja) mums apibûdinssurinktø entobiontiniø organizmø mity-binius augalus. Gvatemalieèiø svetingu-mui, rodos, nëra ribø... ProfesoriusDþekas (prof. Ph. D. Jack Schuster) pa-siûlo apsigyventi savo namuose. Maþato, jis pasisiûlo su visa surinkta medþia-ga ateinanèià þiemà pats atvykti á Vilniø,á mûsø universitetà. Negalim patikëti, kadjis toks veiklus ir kolegiðkas ir kad nebijolietuviðkø ðalèiø. Tiesa, tiek Dþekas, tiekElfridë nëra tikri gvatemalieèiai: Dþekas,apsigynæs daktaro disertacijà, á Gvate-malà atvyko ið JAV, o Elfridë – ið Ðveica-rijos. Abu atvaþiavo skirtingu laiku ir la-bai seniai, bet nemanë, kad jø darbasGvatemaloje truks taip ilgai. Gvatemalauþburia ir nepaleidþia.

Gvatemalos gamtos ávairovë pakeriNacionalinis Gvatemalos paukštis –

puikusis kvezalas (lot. Pharomachrus mo-cinno). Jis tikrai nuostabus (dabar tai la-bai retas paukðtis, todël mums jo nepa-vyko nufotografuoti, taèiau kvezalo nuo-traukø galite rasti internete). Ðio paukð-èio vardu pavadinti ir vietiniai pinigai (kve-zalai). Nacionalinë Gvatemalos gëlë –ypatinga orchidëja, vietiniø vadinamamonja blanca – baltoji vienuolë (lot. Ly-caste skinneri). Ko jau ko, o orchidëjøGvatemaloje netrûksta (ypaè rûkø mið-kuose). Ið viso Gvatemaloje aptikta 550orchidëjø rûðiø, maþdaug treèdalis jø –endeminës. Kai pagalvoji apie tyrimusGvatemaloje, virpa ðirdis, apima malonusjaudulys. Ði Centrinës Amerikos ðalismums kiek primena pusiaujyje esantá Ek-vadorà. Gvatemaloje, palei Ramiojo van-denyno krantus, taip pat yra atogràþinëpajûrio zona (tiesa, beviltiðkai nuniokota).Yra ir aukðtokø kalnø, ir áspûdingø ugni-kalniø (dalis jø apaugæ vaiduokliðkais rû-kø miðkais). Ðalies ðiaurëje, vaizdþiai ta-riant, driekiasi beribës Peteno þemumos.

Pabaiga.Pradþia Nr.10

Ðalies gamta nepakartojama,bet dar maþai iðtirta

Jonas Rimantas STONIS,Andrius REMEIKIS,

Arûnas DIÐKUS

2 dalis. Dþiaugiamës mokslo partneriais Tose þemumose, pereinanèiose á Juka-tano pusiasalá, yra iðlikæs antras pagal dy-dá atogràþø miðkø masyvas Amerikoje(deja, dabar sparèiai kertamas). Didþiau-sias (ir nepalyginti didesnis) – Pietø Ame-

rikoje, Amazonijoje. Ðalyje nereti þemësdrebëjimai, o liûèiø sezono metu pasitai-ko praþûtingø purvo nuoðliauþø.

Sostinëje verta pamatyti ðalies erdvi-ná (reljefiná) þemëlapá (Mapa en Relieve).Kokiø 10 arø teritorijoje yra supilti kalnai,ugnikalniai ir kalvos, iðvagotos upës, drie-kiasi þemumos. Viskas padaryta labai tiks-liai, tad vaikðèiodamas aplinkui ar uþlipæsant pakylos Gvatemalà matai lyg tikrà, lygið kokio lëktuvo iliuminatoriaus.

Pirmà kartà pamatëme gamtosdraustiná kavamedþiø plantacijoje

Dabar keliaujame per Gvatemalos kal-nø pietines priekalnes, apaugusias ato-gràþø miðku (jei jo dar ið viso èia liko –viskas smarkiai iðnaikinta, vien plantaci-jos). Nenuostabu, kad tokioje vietoje ten-ka apsigyventi kavos plantatoriø ûkyje(Gvatemaloje vadinamame „finca“). Èiaviskas kaip ir dera tokiems turtuoliams (iratrodo lygiai taip, kaip tuose Lotynø Ame-rikos serialuose, jeigu kam teko matyti).Aukðtø palmiø pavësyje iðstatyti didþiu-

Gvatemalosdienoraðtis

Gvatemalojegyvena apie 230ávairiø drieþø rûðiø

Pupiniø ðeimosaugalas Browneamacrophylla

Naktinis drugyskuoduotis

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 43

liai pastatai, yra net kavos pupeliø pirmi-nio apdorojimo gamyklëlë, pusvelèiui (vosne kaip vergai) yra ádarbinta kokios trysdeðimtys viskuo nepatenkintø vietiniøþmoniø. Iðskirtinis dalykas, kad kavosplantacijos èia ákurtos neiðkertant natûra-laus miðko: pirmame arde – kavamedþiai,aukðèiau – atogràþø miðko medþiø laja(tik tiek, kad medþiai gerokai iðretinti, oðoninës ðakos apkapotos). Tokio pobû-dþio plantacija bent ið dalies saugo gam-tà, todël skelbiasi gamtos draustiniu. Ma-þa to, plantatorius Markas ir jo þmona AnaMaria nori, kad èia bûtø atliekami biologi-nës ávairovës tyrimai. Mes stengiamëskiek beiðgalëdami, todël ne tik prirenka-me iki tol nematytø maþøjø gaubtagalviø(Nepticulidae) vikðrø, bet ir susipainioja-me. Manome, kad radome gaubtagalviøkokonø, o prisirinkome kaþkokiø didþiø-jø vabzdþiø kiauðinëliø.

Ákvepia labai graþûs gamtos vaizdai,tolumoje besiverþiantis Sangujito ugni-kalnis. Tik gaila, kad mes patys prakaitupermirkæ, vos ne supuvæ nuo amþinos

drëgmës, visiðkai nusivaræ nuo kojø, nak-tá kandþiojami pataliniø blakiø, o dienà –trombikulidiniø erkiø. Vis dëlto (patari-mas) tikrai verta atvykti ir pamatyti Gva-temalos pietvakariø atogràþinius kalnøðlaitus á ðiauræ nuo Retalhuleu.

Nesitikëjome, kad kalnuosepateksime á àþuolynus

Ekspedicijos þygiuose mus kartais lydiðuo, vardu Myliu, ir rûstus uniformuotas,ginkluotas apsaugininkas. Neaiðku, arkuo nors jis mums padëtø, jeigu, pavyz-

Þymusis profesoriusDþekas (Jack Schuster) savonamø laboratorijoje miðke

Atliekant tyrimusdþiunglëse mussaugojo ginkluotassargybinis

Ant miško medþiø daþnaigalima pamatyti augalø epifitø(Tillandsia brachycaulos)

44 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12

Staiga taip berinkdami vikðrus ir betryp-èiodami ant kaþko uþmynëme. Kaþkas pomiðko paklote sujudëjo ir suþviegë. Nesu-prantame, kas èia galëtø bûti...

Prapuolë kolegaSu mumis ryðá retkarèiais palaiko dok-

torantë Asta, kuri dabar Lietuvoje, ir klau-sia, kaip sekasi ir kur po galais yra jospagrindinis darbo vadovas dr. Arûnas Dið-kus? Tenka paraðyti baisià tiesà, kaddr. Arûnas nuo mûsø atsiskyrë ir, matyt,yra kaþkur uþ 500 km á ðiauræ, Peteno þe-mumø dþiunglëse. Bet nei kur tiksliai, neikaip jam sekasi (ar ið viso dar gyvas...) –mes neþinome. Su dr. Arûnu ryðys yraprapuolæs beveik visa savaitë. Labai neri-maujame, gali bûti kas nors atsitikæ.

Kodël profesoriaus namai prakvipopelësiais

Mums labai pasisekë, kad Gvatema-

stambus vyras. Sugráþus ið Gvatemaloskalnø rajonø profesorius Dþekas pakvie-èia mus laikinai apsigyventi jo namuo-se. Dël saugumo jo namai (kaip ir mûsølankomas Del Valle universitetas) apjuostiaukðta tvora, apraizgyta spygliuotomisvielomis. Norint patekti, reikia þinoti slap-tus kodus. Dþekas rodo namø labirintus,kuriuos jam suprojektavo duktë. Pavyz-dþiui, áëjæ á vonià galite stumtelëti didelásieniná veidrodá ir atsivers tunelis, vedan-tis á visai kità pastato dalá. Tokiø slaptøpraëjimø èia yra ne vienas. Net mûsø,sveèiø namelyje, virð mediniø gultø lu-bose þiojëja didelë anga, sujungianti pa-talpà su kitais pastatais. Jeigu pultø ban-ditai, bûtø galimybë pabëgti. Viskas na-muose kraute nukrauta knygomis, kolek-cijomis, ávairiausiais trofëjais, suvenyrais,taip pat muzikos instrumentais. Mat kitaprofesoriaus entomologo aistra – muzi-ka. Jis yra subûræs bene 5 muzikines gru-

dþiui, kësintøsi tokia banditø grupë, kurineseniai nukapojo galvas, berods, ðeðio-likai beginkliø vietiniø þmoniø. Taèiaumums gvatemalieèiai sakë, kad á þygiusbe apsaugininko – ðiukðtu, negalima.Uþtat mes, pasirodo, esame gamtos ro-juje. Ar þinote, kad egzotinës Gvatema-los aukðtuosiuose kalnuose gali augti pu-ðys, alksniai, klevai ir daugybë ávairiøàþuolø rûðiø? Tik jos ne mûsiðkës, o ame-rikinës. Nepaisant to, tokiuose kalnø mið-keliuose kartais pasijunti lyg Lietuvoje. Pa-sidaro labai gera, ilsinanèiai malonu. Ne-bëra nei to alinanèio karðèio, o kai saulëuþlenda uþ debesø arba sukyla rûkas, da-rosi net þvarboka. Kaip tik pro èia einapietinë Naujojo pasaulio (t.y. Amerikos)borealiniø (ðiauriniø) faunos/floros ele-mentø paplitimo riba. Ðiuose Gvatema-los àþuolynuose gausu (tiesiog pilna!)àþuolø lapus minuojanèiø gaubtagalviøvikðrø. Ir dar jie – daugybës skirtingø rû-ðiø. Aptiktos rûðys priklauso skirtingomssistematinëms grupëms, bet në vienos iððiø grupiø (taip pat ir bet kokiø àþuoliniøminuotojø) iki ðiol Centrinëje Amerikoje darnebuvo þinoma. Renkame vikðrus (dalá au-ginsime iki suaugëliø, dalá fiksuosime spi-ritu DNR tyrimams) ir dþiaugiamës. NorsGvatemaloje gana sudëtinga, taèiau ji tik-rai nuostabi, nepakartojama. Èia tiek vis-ko daug ir taip maþai viskas iki ðiol iðtyri-nëta. Tik atsargiai, miðko paklotë èia ne-áprasta. Ji kaþkokia nesusigulëjusi, po jadidelës ertmës, kartais skylës, á kurias galiprasmegti pusë kojos (o gal ir daugiau).

los Del Valle universitete turime tokiø pui-kiø mokslo kolegø. Be jø vargu ar bûtøámanoma organizuoti tyrimus ðioje ðaly-je, nekalbant apie tai, kad be oficialiø lei-dimø mokslinës medþiagos ðioje ðalyjerinkti negalima. Daþniausiai þmonës pro-fesorius ásivaizduoja kaip labai senus. Ta-èiau mûsø kolega Dþekas Šusteris (Dr.Jack Schuster) labai didelis, aukštas ir

44 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12

Viena ið Gvatemalos sostinësatrakcijø – ið molio supiltas ðalies

reljefinis þemëlapis

Þieduotiejikalakutai yraendeminiaiCentrinësAmerikoslaukiniaipaukðèiai

Majø miestietës

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 45

pes, su kuriomis koncertuoja ir uþsienioðalyje. Tad ásivaizduokite, kad vieðnagëpas profesoriø Dþekà – tai tas pats, kasbûti nesibaigianèiame koncerte (iki ðiolgalva skamba nuo muzikos ir dainø).

Kadangi èia iðtisus metus ðilti orai, na-muose nëra jokio ðildymo. Tad dël nuola-tinës drëgmës viskas prakvimpa pelësiais,o brangiausios knygos apsitraukusios pil-ku grybeliø apnaðu. Ypaè stiprus pelësiøkvapas sveèiø namelyje, o ið klozeto èiakartais iðlenda visokie dþiungliø gyviai.Profesoriaus namai yra nuostabaus kal-nø tarpeklio ðlaite, apaugusiame ávairiau-siais atogràþø medþiais, krûmais, liano-mis ir egzotinëmis plaèialapëmis þolëmis.Tai nuosavas miðkas, áspûdingiausia Dþe-ko valdø dalis. Èia galima atlikti moksli-nius vabzdþiø faunos tyrimus. Kiekviena-me Dþeko miðko kampe árengtos vabz-dþiø gaudyklës. Beje, beveik visi entomo-loginiai tyrimai Gvatemaloje vyksta ne lais-vai (tai yra bet kur), o kokiose nors sau-giose vietelëse. Pavyzdþiui, ranèose (èiavadinamomis finkomis) arba tokiuose ap-tvertuose privaèiuose miðkuose, kaip pro-fesorius Dþeko. Kitaip ðioje ðalyje nesau-gu. Mus pradeda apimti pavydas. Ir dëlmiðko, ir dël tarnø. Juk èia vabzdþiø gau-dykles nuolatos tikrina ir patekusià kolek-cinæ medþiagà surenka Dþeko pagalbi-ninkai (jie taip pat atlieka ir visokius ûkiodarbus). Taèiau greitai mûsø nuotaikospasikeièia. Dabar jau pradedame regztiplanà, kaip ið Dþeko namø pabëgti. Atsi-bodo bûti aptvare, ágriso pelësiø kvapas(supelijo ir dalis mûsø surinktos medþia-gos). Taèiau svarbiausia, kad mums la-bai parûpsta tolimosios ir neaprëpiamosPeteno þemumos. Ten naktimis karšta,svajojame, kaip áþiebsime ðviesines gau-dykles, o dþiunglëse pamatysime seno-vës majø piramides. Profesorius linguojagalva: „Na, ir rizikingà avantiûrà sumàs-tëte“... Vieniems blaðkytis po Peteno re-gionà be apsaugos bus itin nesaugu.

Ákalbëjo valgyti skruzdëlesÁprasta, kad Gvatemalos moterys ir

vaikai nuo ðaligatviø renka dideles skruz-dëles. Nugnaibo jø iðpampusius pilve-lius ir kiek padþiovinæ parduoda. Þmo-nës juos trupina ant maisto, o mus glo-bojantis Gvatemalos profesorius be jønevalgo net picø. Kiûtinu link ðaldytuvopasiimti kaþkokios prasmirdusios dëþu-tës, nes mane labai ákyriai ákalbinëja vai-ðintis skruzdëlëmis. Skonis labai speci-finis (geriau bûèiau nevalgæs). Burnojelieka kaþkoks pûliniams gydyti vaistø(„Vyðnevskio tepalo“) skonis.

Pradþioje papasakosime trumpà is-torijà, kurià patyrë Gvatemalos Del Valleuniversiteto studentai. Du tarpmiestiniaiautobusai kalnuose susidûrë kaktomu-ða. Kai kurie keleiviai (tarp jø ir šio uni-versiteto studentai) tiesiog iðlëkë pro lan-gus ir tëðkësi ant asfalto. Atvykæ polici-ninkai nepadëjo suþeistiesiems, tik ið ne-laimëliø kiðeniø ir rankiniø rinkosi pini-gus. Nepaisant to, Gvatemala mums yraviena patraukliausiø ir jaudinanèiø ðaliø...

Kelioniø kalnais ypatybësKalnuose labai ádomu dar ir dël to,

kad gali keliauti per skirtingas gamtineszonas. Ið karðtø dþiungliø per pusvalan-dá gali atsidurti visai kitoje ekosistemoje,kur ir klimato sàlygos kitokios, ir augali-ja pasidaro nebepanaði á atogràþø. NorsGvatemalos kalnai nëra labai aukðti(aukðèiausios ugnikalniø virðûnës siekia3,7–4,2 km), bet pasikëlus á 3 km aukðtágali pasidaryti vësu, o naktimis – net ðalta(pasitaiko ir ðalnø). Aiðku, ádomiausia kal-nais keliauti pësèiomis. Tada galima netik daugiau pamatyti, bet ir atrasti kokiønors ádomybiø. Nemalonu tik tai, kadkartkartëmis gali kas nors sustabdyti irpraðyti pinigø. Paprastai tokie praðytojaidël átaigumo rankose laiko ir maèetæ –

3 dalis. Áspûdþiai bei atradimaididelá peilá cukranendrëms kirsti arba ke-liui prasiskinti tankiuose brûzgynuose.Pastebëjome, kad retkarèiais indënai netir keliaudami tarpmiestiniais autobusaisper beribes Peteno þemumas plikas ma-èetes laiko ðalia savæs. Vis dëlto dauge-lis Gvatemalos kalnø rajonø yra kur kassaugesni nei kokie turistø pamëgti ku-rortai arba Gvatemalos þemumos. Vie-nintelë mûsø problema kalnø rajonuo-se – miestuose ir gyvenvietëse reikia sau-gotis ðunø. Vienas jø (turbût koks pasiu-tæs) netikëtai ðoka ant ðalia mûsø esan-èio þmogaus, mes vos spëjam pasiða-linti palikæ vargðà vienà draskytis su suþ-vërëjusiu keturkoju. Smagu, kad po ilgøir varginanèiø dienos þygiø kalnø keliais(kaip ir Ekvadore, Pietø Amerikoje) Gva-temaloje galima tiesiog viduryje kelio su-stabdyti vietiná autobusà. Nors þodis „su-stabdyti“ nëra tinkamas. Èia (kaip ir dau-gumoje Lotynø Amerikos kalnø rajonø)autobusai nesustoja, tik sulëtina greitá iratidaro duris. Kas miklus, tas áðoks.Neþinau, kaip vienà ið mûsø reikëtø pa-vadinti (vëpla ar komiku), taèiau ðokant ávaþiuojantá autobusà nusimovë ir ant ke-lio liko vienas batas... Dar viena tiesa apieðiø kraðtø vietinius autobusus – be ke-leiviø èia dar gali bûti veþamos ir dëþës

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 45

Viena ið paèiø elegan-tiðkiausiø Amerikosbeþdþioniø – Þofruakoata

46 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12

dþiovintø bananø. Todël kartais gali tektisëdëti susispaudus ir apsikabinus vieti-nius, po du ant vienos maþos sëdynës.

Iðgirtoji Rio Dulèë nepatikoSukoræ ilgà kelià ir galiausiai perva-

þiavæ per (atseit) ilgiausià tiltà Centrinë-je Amerikoje, atvykstame á Rio Dulèæ(Rio Dulce). Stebëtina, kaip viskas stai-giai pasikeièia. Leidomës nuo kalnø, poto ilgà laikà keliavome per sausà, kak-tusø ir krûmynø priaugusá slëná, o ðtaidabar viskas permirkæ amþinàja drëg-me ir alsuoja tvankuma. Èia iðtisus me-tus vos ne liûèiø sezonas. Tai labai ið-skirtinis Gvatemalos kampelis, netoli Ka-ribø jûros. Taèiau netrunkame suvokti,kad ði iðgirta vieta nëra paranki mûsøtyrimams. Iðskyrus kelias grieþtai sau-gomas uþpelkëjusias teritorijas paleiupæ ir prie jûros álankos, gamta þmo-gaus labai nuniokota, maþai kas beli-kæ. Tad ilgai neuþsilaikome.

Beribëse Peteno þemumosePeteno þemumose ásikûrëme Rema-

tës (El Remate) kaime. Ið pirmo þvilgs-nio – rojus þemëje. Reikia árodymø? Pa-vyzdþiui, einant pagrindiniu kaimo keliu(pro didþiulá Peteno eþerà) pakelëje galipamatyti maðinø iðtrëkðtø milþiniðkø var-liø. Tokiø dar nesam matæ: vos tilptø ádelnà, o iðtiestom kojom ar nebus kokie22 cm? Jø gyvø geriau ieðkoti paeþerëjeir naktá. Tada nuo ðiø varliø koncertøskamba visos apylinkës. Ðtai jau tyko-me vienos ið ðiø varliø. Norime pagauti,tad einame per šlapumas labai atsargiai.Mûsø nuostabai, ðios varlës nieko nebi-jo, pûpso iðsipûtusios ir þiûri tiesiai á akis(prisimename, kad dalis Amerikos varliøyra nuodingos ir þmogui gali bûti pavo-jingos). Ko jau ko, o jonvabaliø èia tikrabegalë. Jie, skirtingai nuo mûsiðkiø, þybsiskraidydami: tai netikëtai tamsoje uþsi-plieskia prieð pat akis, tai uþgæsta. Atro-do kaip kokios skraidanèios vëlës. Pir-mà kartà pamatæs þmogus gali net krûp-telti ið netikëtumo (ar iðgàsèio).

Ðalia kaimelio yra iðlikæ ádomiø mið-keliø, o netoliese – nedidelis gamtos re-zervatas (Cerro Cahui). Jo dþiungliðko-se tankmëse karstosi tabûnai beþdþio-niø. Paèios graþiausios – tai elegantið-kosios vorinës beþdþionës Þofrua koa-tos, o paèios áspûdingiausios – gvate-maliniai staugûnai. Ypaè kai stûgauja jøpatinai (patelës tik kukliai kriuksi); þmo-gus, iðgirdæs staugûno balsà, ilgai jo ne-pamirð. Turime iðsinuomojæ dviraèius.Mums mat reikia apvaþiuoti kuo daugiau:dienà ieðkoti augalø lapus minuojanèiø

vikðrø, o naktá – rengti ðviesines gaudyk-les. Pastarosios, mûsø nuostabai, ðiamekraðte kol kas menkai pasiteisina. Uþuotpoilsiavus po varginanèiø dienos þygiø,reikia vël minti á kalnà, prakaituoti tvan-kumoje, o rezultatas – vos vienas kitasvabzdys gaubtagalvis (Nepticulidae ar-ba Opostegidae). Bet mes viskuo paten-kinti. Rematëje visai kitokia aplinka, neiiki ðiol matëme keliaudami po Gvatema-là. Kadangi kelias á Tikalá ðiuo metu gau-siai saugomas kariniø patruliø, gyveni-mas Rematës kaime vyksta ir sutemus.Mes niekaip negalime apsispræsti, ar vyk-ti iki pat Tikalio (vieno didþiausiø seno-vës majø miesto griuvësiø, apie 30 km áðiauræ nuo Rematës). Taèiau iðsiruoðædar nepraðvitus, pasirodo, neapsigauna-me. Aplink Tikalá iki ðiol iðsaugoti didþiu-liai natûralaus miðko plotai, o virð tan-kios miðko lapijos stiebiasi ðventieji in-dënø medþiai milþinai – ceibos. Pasakdr. Arûno, indënø ðventos vietos visadaádomios ne tik istorija, bet ir gamta. Ankstiryte èia galima pamatyti ne tik ávairiau-siø paukðèiø (tukanø, papûgø, endemi-niø þieduotøjø kalakutø), bet ir didelëskatës dydþio grauþikø aguèiø, bandasmeðkënø koaèiø, dviejø rûðiø beþdþio-

niø, ávairiø drugiø ir kitø vabzdþiø, o ðla-pynëse – kaimanø. Mus viskas domina,taèiau daugiausiai – pagrindinis kelionëstikslas – atrasti mokslui neþinomø vabz-dþiø rûðiø.

Nieþuliai ir draskymasis varo iðproto

Gyvendami Rematëje susiduriame suypaè nemalonia problema – trombikuli-dinëmis erkëmis. Jø èia tiek daug, kaduþtenka brautis per krûmynus ar tiesiognuèiupus palaikyti medþio ðakà ir ðimtaiplika akimi beveik neáþiûrimø erkiø (tiks-liau – jø nimfø) apninka kûnà. Ropoja ran-komis, paþastyse ir ypaè daug susitel-kia ten, kur rûbai kiek tampriau lieèiasiprie kûno. Ðios erkës tirpdo þmogaus au-dinius, susidaro tokie lyg kietakraðèiaiminiatiûriniai ðulinëliai, ið kuriø erkutësgodþiai siurbia iðtirpdytø audiniø tyrelæ.Skamba baisiai, taèiau tikrasis baisumasyra ne tos iðsiurbtos þaizdelës, o alergi-në mûsø organizmo reakcija. Susidarovos ne pupos dydþio gumbai, kurie bai-siausiai nieþti. Nieþëjimas yra toks stip-rus, kad þmogus nusidrasko odà iki „gy-vos mësos“ ir kraujo. Maþa to, neðva-riais pirðtais þaizdelës daþniausiai uþ-

Verta apsilankyti beribëse iramþinai karštose Gvatemalosþemumose, prie El Peteno eþero

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12 47

kreèiamos (pavyzdþiui, stafilokokais),susidaro pûliniai. Iki soties prisimaitinu-sios erkës nukrenta, taèiau þaizdelës la-bai nieþti ir neuþgyja 2–4 savaites. Kaikam visam gyvenimui lieka þymës, ypaègausios papilvëje ir ant kojø. Dabar Re-matë, kuri ið pradþiø atrodo panaði á ro-jø, darosi panaði á pragarà. Dar prieð ið-vykdami á dþiungles, didmiestyje gavo-me vaistø. Vaistininkë mums sakë, kadðie vaistai labai geri, viskam tinka. Da-bar piktai juokaujame, kad ðie vaistai tin-ka net blynams kepti (nes atrodo kaipkiaulës taukai), o dël trombikulidiniø er-kiø – jokios naudos. Skaièiuojame kû-no gumbus ir kraujuojanèias þaizdas.Ðiandien pasiekëme rekordà – kiekvie-nas turime beveik po 200. Mums rekor-dai visada sukelia savotiðkà euforijà...Taèiau galvojame, kur ta riba, kurià dargalime iðkæsti, nes nuolatinis nieþëjimasir savo kûno skausmingas draskymasmus jau varo iš proto.

Tapo panaðus á velniàEsame pervargæ ir perkaitæ, o mûsø

iðnuomotame kambaryje nëra vandens.Pirmiausia pasiunèiam SMS þinutes á Lie-tuvà, kad viskas pas mus puiku (tegu tru-

putá pavydi...). Taèiau daugiau nieko ne-galime daryti, tik iki kraujo draskytis dëlgausybës erkiø sukeltø þaizdø. Maudy-muisi mieste nusiperkam mineraliniovandens buteliuose: kol kas nors prau-siasi, kitas pasilipæs aukðèiau turi piltivandená. Sumigus pradeda lásti visokiegyviai. Èia, pasirodo, esama ir moskitø,ir pataliniø blakiø, ir tarakonø. Bëda, kadvidury nakties vienà lovà tenka perkelti ákità vietà ir miegoti savo kûnu uþrëmuslauko duris. Mat treèià valandà naktieskaþkoks piktavalis lauke pradeda garsiairëkauti, tikrinti, kuriuose kambariuoseesama þmoniø. Mes èia tik vieninteliai gy-ventojai. Dabar gailimës, kad esame begvatemalieèiø kolegø ir kokiø sargybiniø.Tik nesugalvokite Gvatemaloje kokiemsnepaþástamiesiems naktá atverti durø. Ovadovas išbudintas ið miegø nebesusi-vokia, kas èia darosi, ir atveria duris...Jis baisiai piktas, sutinæs, erkiø sukan-dþiotas, pûslëtas ir pasiðiauðæs. Bet, ma-

tyt, ne ðiaip pasiðiauðæs, o labai pasiðiau-ðæs. Nes á mûsø duris besiverþiantis vie-tinis net atbulas atðoko, sakydamas:„Diablo, diablo...“ (Velnias, velnias...). Va-dovui tai labai patiko.

Naudingi pasivaikðèiojimai perkapines

Susiruoðiame aplankyti svarbiausiàvietinæ áþymybæ – tvirtovæ (Castillo de Fi-lipe). Keliaujame pësèiomis, nes reikiaapþiûrëti pakelës mitybinius augalus. Pa-sirodo, kad á ant mariø kranto stovinèiàtvirtovæ sausuma pateksi tik pëdindamasper kapines. Èia karsto á þemæ nekasa,o iðmûrija spalvingà sarkofagà. Kaip tikdabar vyksta mûrijimo darbai. Taèiauvisiðkai netikëtai aptinkame naujà moks-lui rûðá. Ne ant puoðniø, iðsikerojusiø ato-gràþø medþiø, o ant kaþkokio tik du la-pus teturinèio nugeibusio astriniø ðeimosaugalëlio kaimo gatvelës pakelëje. Blo-gai, kad neámanoma tiksliau nustatyti mi-tybinio augalo taksonominës priklauso-mybës, taèiau iðauginta ðeriuotaûsio (Tis-cheriidae) rûðis yra á jokià kità nepanaði.Ant genitaliniø struktûrø yra iðsivysèiusiostokios nematytos, á ausis panaðios skiau-tës; tad lotynø kalba ðià naujà mokslui rûðáþadame pavadinti ausytuoju ðeriuotaûsiu.Mums labai reikëjo atrasti bent kokiø norsárodymø, kad bûtø galima teigti apie ðioregiono gamtos iðskirtinumà. Tai gal da-bar mûsø vargai atsipirko?

Sostinëje neámanoma atsipalaiduotiSugráþæ á sostinæ pasijuntame nejau-

kiai, nesaugiai (ir tai mus labai slegia).Taksi vairuotojams vis kartojame, kadGvatemala – nuostabi. Pasirodo, tai lygkokia savitaiga, pradeda veikti. Pavyz-dþiui, pamatome nuostabø, þiedais ap-sipylusá medá (afrikiná tulpmedá). Þinome,kad jis introdukuotas, taèiau labai gra-þus: þiedai raudoni, ádomiai iðlankstyti,pusës delno dydþio. Gatvëje beveik vi-sur budi ginkluoti kariðkiai. Prieinameprie jø ir mandagiai pasisveikinæ praðo-me leidimo nufotografuoti tulpmedþioþiedus. Sutikimà gauname, taèiau vos tikvadovas pabando atsegti fotoaparatodëklà, þaibiðkai á já nukreipiamas šautu-vas. Jeigu vyksite á Gvatemalà – net irsostinëje savos taisyklës. Patarimas – jo-kiu bûdu nesinaudokite raudonaisiaismiesto autobusais. Galima tik tais, ku-riuose kartu su keleiviais vaþiuoja gin-kluotas sargybinis (yra keli tokie marð-rutai). O sutemus á gatvæ geriau visai ne-kiðti nosies. Kaip buvo minëta anksèiau,dalá šalies kontroliuoja banditai ir narko-tikø karteliai.

Papûgaraudonoji ara

Gvatemalagarsëjalaukiniøorchidëjørûðiø gausa

48 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12

Raðytiniø ðaltiniø, nurodanèiø lie-tuviðkø monetø atsiradimo pradþià, në-ra. Ið surasto numizmatikos paveldodaroma prielaida, kad monetos Lietu-voje buvo pradëtos kalti valdant Lietu-vos didþiajam kunigaikðèiui Algirdui(1345–1377). Jos buvo kalamos ant si-dabro skardos gabalëliø, vëliau – antsidabro vielos. Datos ant lietuviðkø mo-netø pasirodë 1508 m., valdant Lietu-vos didþiajam kunigaikðèiui Þygiman-tui Senajam (1506–1544).

Lietuvos Respublikos Vyriausybë1990 m. lapkrièio 3 d. nutarimu áparei-gojo Finansø ministerijà ásteigti Lietu-vos monetø kalyklà (toliau LMK). 1990m. gruodþio 10 d. finansø ministrasR.Sikorskis pasiraðë ásakà dël LMKásteigimo. 1992 m. LMK pradëjo kalti1, 2, ir 5 centø apyvartines monetas iðaliuminio ir magnio lydinio su 1991 m.data. Monetø autorius dail. P.Garðka.

NomiVidas ÞIGAS

Dizaineris

Kas mus pavertë Gvatemalossuvargëliais?

Ekspedicijos pabaigoje nedovano-tinà ðunybæ iðkrëtë Lietuvos kompani-jos. Prisijungus prie elektroninës banki-ninkystës, paaiðkëjo kad sàskaitos tuð-èios, nebeliko net ið banko gauto dau-giatûkstantinio kredito. Pirma mintis –kaþkas tuðtina sàskaitas, vadinasi, neveltui baiminomës šioje šalyje (Gvate-maloje) naudotis kreditine kortele arbavietiniu internetu ávedinëti banko kodus.Banko svetainëje sakoma, kad susisiektigalima tik skambinant. Tuo tarpu mobi-liojo telefono kompanija be jokiø iðanks-tiniø perspëjimø atjungë ryðá (telefonastapo „nebegyvas“, nei skambinti arbarašyti, nei gauti SMS). Nebegalime nie-ko pranešti artimiesiems Lietuvoje, o mû-sø bendraþygiai Gvatemaloje taip patnebesupranta, kodël neámanoma sumumis susisiekti. Dar vëliau bankas pa-teikia didesnæ staigmenà: pasirodo, da-bar jau skoloje ne tik tûkstanèiai litø, betir eurø, Didþiosios Britanijos svarø, JAVdoleriø, Japonijos jenø. Panikos apimtiinternetu bandome bent jau registruotisá mûsø anksèiau iðpirktà skrydá namo.Taèiau ávedus duomenis, skrydþiø kom-panijos tinklalapis iðmeta tik vienà uþra-ðà: „Tokio asmens nëra“. Kitaip tariant –pasijunti klaikiai: apima panika, o pas-kiau neviltis. Pasirodo, visa, kas su mu-mis ávyko, tik nesusipratimas („sistemos“klaida, kuri iðsisprendë tik sugráþus na-mo). Per daugelá kelioniø iðtikusias bë-das daþniausiai atsimename su šypse-na, kartais net dþiaugdamiesi ágyta gy-venimiðka patirtimi. Taèiau tokio scena-rijaus niekam nelinkëtume...

Pakalbëkime apie tikruosius turtusMûsø tyrimai Gvatemaloje buvo la-

bai sëkmingi. Daug anksèiau kartu suanglø kolegomis tyrimø buvome atlikæBelize, po to – Kosta Rikoje, dar vëliau

Meksikoje, Ramiojo vandenyno pakran-tëje. O ðtai praëjusiø metø lapkrièio mën.tyrinëjome Jukatano pusiasalyje (Mek-sikos pietryèiø regione). Visur pasisekëaptikti daug ádomiø, mokslui dar neþi-nomø entobiontiniø vabzdþiø, kurie gy-vena augalø þaliuosiuose (asimiliaci-niuose) audiniuose. Vienà ið ðiø naujørûðiø pavadinome majø garbei (lot. Stig-mella maya). Apie ðiuos atradimus pa-rengëme monografijà, kurià iðleido D.Britanijos mokslo centras, o ðiais me-tais dar tris mokslines publikacijas tarp-tautiniam, itin didelá prestiþà turinèiammokslo þurnalui. Taèiau Meksikai ir Be-lizui kaimyninë Gvatemala iki ðiol buvolyg balta dëmë entobiontiniø vabzdþiøtyrimø þemëlapyje. Norint teigti apie evo-liucinius procesus Centrinëje Ameriko-je, reikëjo ekspedicijos Gvatemaloje. Vis-kas, kà surinkome ekspedicijos metu,buvo surinkta pirmà kartà, o daugumaaptiktø rûðiø – mokslui dar neþinomi or-ganizmai. Pirmà kartà Centrinëje Ame-rikoje aptikome àþuolus paþeidþianèiusmaþuosius gaubtagalvius (Nepticuli-dae). Bet svarbiausia, kad Gvatemalojebuvo aptikta tiek daug rûðiø, kad sumu-ðë mûsø rekordus ir visus mûsø ásivaiz-davimus. Pavyzdþiui, visame pasaulyjeyra þinoma tik 111 aprašytø ðeriuotaû-siø (Tischeriidae) rûðiø, o Gvatemalojemûsø kolegai dr. Arûnui Diðkui pavykoatrasti dar dvi dešimtis rûðiø (vienoje ne-didelëje ðalyje – beveik penktadalis pa-saulio faunos!). Jeigu yra sakoma, kadnaujos rûðys – biosistematikos moksloauksas, vadinasi, toje Centrinës Ameri-kos ðalyje radome daug aukso. Gvate-mala tikrai neáprastai ádomi... Reikëtø ty-rimus tæsti, nes Gvatemala, matyt, yrane tik didelës biologinës ávairovës cen-tras, bet ir kai kuriø organizmø grupiøkilmës centras.

J. R. Stonio ir A. Diškausnuotraukos

48 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 11-12

1 pav.

Lyg kokie praeities paminklai virð tankiø Petenodþiungliø iðkyla senovës majø miesto Tikalio statiniai