KONKURENCINGA EKONOMINĖS DIPLOMATIJOS IR …kurklt.lt/wp-content/uploads/2015/10/Ekonominė-diplomatija... · Ekonominė diplomatija – visuma priemonių, kuriomis užtikrinami

2015 m. Gegužės mėn. Nedas Abaris ir Paulius Valiulis

KONKURENCINGA EKONOMINĖS DIPLOMATIJOS IR EKONOMINIO ATSTOVAVIMO UŽSIENYJE INSTITUCINĖ SĄRANGA

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija JPP „Kurk Lietuvai“ projektas: „KONKURENCINGA EKONOMINĖS DIPLOMATIJOS IR EKONOMINIO ATSTOVAVIMO UŽSIENYJE INSTITUCINĖ SĄRANGA“

3

TURINYS

Projekto uždaviniai ................................................................................................................................. 5

1. EKONOMINĖ DIPLOMATIJA LIETUVOJE.......................................................................................... 6

2. SUOMIJA ......................................................................................................................................... 9

2.1. EKONOMINĖS DIPLOMATIJOS MODELIS IR INSTITUCINĖ SĄRANGA ............................................. 9

Ekonomikos ir užimtumo ministerija ................................................................................................... 10

Suomijos Užsienio reikalų ministerija .................................................................................................. 11

FinPro ................................................................................................................................................... 12

TE Ofices ............................................................................................................................................... 13

ELY Centres ........................................................................................................................................... 14

Finnvera ................................................................................................................................................ 14

Tekes .................................................................................................................................................... 14

Finnish Industry Investment ................................................................................................................ 14

Finnfund ............................................................................................................................................... 15

2.2. TEAM FINLAND ............................................................................................................................. 15

Suomijos URM vaidmuo “Team Finland” veikloje ............................................................................... 16

„Team Finland“ strategija 2015 ........................................................................................................... 17

2.3. SUOMIJOS PRIORITETAI UŽSIENIO PASLAUGŲ VEIKLAI ............................................................... 19

2.4. INDUSTRINĖS PROGRAMOS ......................................................................................................... 21

Food from Finland ................................................................................................................................ 21

Cleantech Finland ................................................................................................................................. 24

Finland Care ......................................................................................................................................... 25

Future learning Finland ........................................................................................................................ 25

Luovimo ................................................................................................................................................ 26

3. ŠVEDIJA......................................................................................................................................... 26

3.1. ŠVEDIJOS EKONOMINĖS DIPLOMATIJOS IŠŪKIAI ......................................................................... 26

Švedijos ekonominiai bei verslo diplomatijos iššūkiai ......................................................................... 27

3.2. EKONOMINĖS DIPLOMATIJOS INSTITUCINĖS SĄRANGOS MODELIS ........................................... 28

Švedijos eksporto kreditų garantijos valdyba ...................................................................................... 30

Švedijos eksporto garantijų korporacija .............................................................................................. 30

Švedijos inovacijų agentūra („Vinnova“) ............................................................................................. 30

Valso vystymo agentūra (Almi) ............................................................................................................ 30

3.3. BUSINESS SWEDEN ....................................................................................................................... 32

3.4. INDUSTRINĖS PROGRAMOS ......................................................................................................... 34


4

SymbioCity ........................................................................................................................................... 34

SymbioCare .......................................................................................................................................... 35

SymbioCreate ....................................................................................................................................... 35

Švedijos švarios technologijos (angl. Swedish clean-tech) .................................................................. 35

Komunikacijos platformos tarptautiniam marketingui ....................................................................... 36

4. DANIJA .......................................................................................................................................... 36

4.1. EKONOMINĖS DIPLOMATIJOS MODELIS IR INSTITUCINĖ SĄRANGA ........................................... 36

Ekonomikos ir užimtumo ministerija ................................................................................................... 36

Švietimo ir mokslo ministerija .............................................................................................................. 37

Užsienio reikalų ministerija .................................................................................................................. 38

Užsienio reikalų ministerija ir socialinė medija .................................................................................... 39

Danish export credit agency ................................................................................................................ 39

Confederation of Danish industry ........................................................................................................ 39

4.2. TRADE COUNCIL IR INVEST IN DENMARK .................................................................................... 40

Trade Council ....................................................................................................................................... 40

Invest in Denmark ................................................................................................................................ 42

4.3. DANIJOS EKSPORTO STRATEGIJA ................................................................................................. 43

5. ESTIJA ........................................................................................................................................... 44

5.1. Estijos eksporto politiką daugiausiai formuoja šios organizacijos ................................................ 44

5.2. Enterprise Estonia ......................................................................................................................... 45

5.3. Sąrangos ypatybės ....................................................................................................................... 46

5.4. E-pilietybe .................................................................................................................................... 48

5.5. Estijos URM atstovės Hele Karilaid komentaras apie Estijos URM ir Ekonominę diplomatiją .... 48

6. IDENTIFIKUOTOS KEISTINOS VIETOS IR PASIŪLYMAI LIETUVOS EKONOMINĖJE DIPLOMATIJOJE49

6.1. Siūlymas Nr.1: Tarpinstitucinės sąrangos tobulinimas ................................................................ 49

6.2. Siūlymas Nr.2: Bendra komunikacinė platforma ......................................................................... 51

6.3. Siūlymas Nr.3: Industrinės programos ......................................................................................... 56

6.4. Kiti pasiūlymai .............................................................................................................................. 58

6.4.1. Vietinių ekspertų samdymas darbui LR ambasadose užsienio šalyse ................................... 58

6.4.2. Ekonomikos diplomatų praktinio pobūdžio rotacinis darbas VĮ „Versli Lietuva“ arba VĮ „Investuok Lietuvoje“ ........................................................................................................................... 59

6.4.3. Ekonomikos klausimu kuruojančių diplomatų pasiskirstymas užsienio valstybėse ............. 60


5

Projekto uždaviniai

Parengti užsienio valstybių ekonominės diplomatijos analizę

Parengti dabartinės Lietuvos ekonominės diplomatijos institucinės sąrangos analizę

Identifikuoti keistinas ir tobulintinas vietas

Pateikti išvadas ir tolimesnius siūlymus

Projekto esminis tikslas yra išsamios analizės pagrindu, identifikuoti problemas trukdančias veikti sistemiškai, racionaliai ir konkurencingai siekiant skatinti eksporto bei investicijų pritraukimą Lietuvoje. Išanalizuoti Lietuvos, Danijos, Suomijos, Estijos, Švedijos ekonominės diplomatijos ir ekonominio atstovavimo, eksporto ir investicijų skatinimo modelius, šalių praktiką ir metodus, organizuojant verslo misijas į užsienį su aukštais valstybės pareigūnais. Pasiūlyti Lietuvai optimaliausią modelį t.y. žmogiškųjų išteklių poreikį, koordinacinį mechanizmą, efektyviausią būdą atstovauti ekonominius Lietuvos interesus užsienyje. Šioje ataskaitoje pateikiami trys siūlomos vystyti ekonominės diplomatijos alternatyvos. Naujai pasiūlyti modeliai ir funkcijos suformuoti įvertinus visas šiuo metu Lietuvoje taikomas praktikas ir atsižvelgiant į gerąją kitų ES šalių patirtį. Todėl siūlomi sprendimai laikytini evoliucinio pobūdžio sprendimais t.y. nauji modeliai radikaliai neperformuoja jau sukurtų ir veikiančių praktikų, o jas papildo ir efektyviau integruoja.


6

1. EKONOMINĖ DIPLOMATIJA LIETUVOJE Ekonominė diplomatija – visuma priemonių, kuriomis užtikrinami valstybės ekonominiai interesai užsienyje (pavyzdžiui, atveriamos užsienio šalių rinkos šalies paslaugoms ir prekėms, palaikomi ir plėtojami ekonominiai santykiai su užsienio valstybių subjektais). Ekonominės diplomatijos terminas apima šias ekonominės veiklos rūšis:

Eksportas

Importas

Investicijų pritraukimas

Paskolos

Humanitarinė pagalba

Laisvosios prekybos susitarimai ir t.t. LR užsienio reikalų ministerija yra viena iš valstybės ekonominius interesus įgyvendinančių institucijų, užtikrinanti diplomatinį Lietuvos atstovavimą užsienyje. Eksporto ir investicijų skatinimas, verslo interesų gynimas, palankių tarptautinės prekybos sąlygų kūrimas ir užtikrinimas, šalies privalumų pristatymas pasaulyje yra svarbiausi Lietuvos užsienio politikos ir diplomatijos uždaviniai. Lietuvos ekonominius interesus užsienyje atstovauja daugiau kaip 50 Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, bendradarbiaudamos su ekonominius valstybės interesus įgyvendinančiomis valstybės institucijomis:

LR ūkio ministerija

VĮ Versli Lietuva

VĮ Investuok Lietuvoje

LR žemės ūkio ministerija

LR susisiekimo ministerija

VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra

Valstybinis turizmo departamentas

Ekonominiai diplomatai ir komercijos atašė stebi bei praneša apie ekonominės politikos pokyčius užsienio šalyse ir suteikia savo šalies vyriausybei patarimus apie tai, kaip geriausia daryti jiems įtaką. Priklausomai nuo atstovybių dydžio, teikiamų paslaugų pobūdis ir apimtis įvairiose šalyse gali būti skirtingas. Tačiau visi viršuje išvardinti subjektai ir asmenys siekia vykdyti jiems paskirtas užduotis susijusias su eksporto, turizmo skatinimu ir investicijų pritraukimu bei teikia įvairias paslaugas susijusias su verslo tarptautine plėtra.

Eksportas, kuris buvo vienas iš lemiamų ekonominės krizės padarinių eliminavimo veiksnių, išlieka vienu pagrindinių Lietuvos ekonomikos variklių. Lietuvos diplomatinė tarnyba padeda ne tik įtvirtinti ir išlaikyti eksportuotojų laimėjimus tradicinėse mūsų šaliai rinkose, bet ir atveria duris į naujas, perspektyvias rinkas. Eksporto, investicijų, turizmo skatinimo, kitų ekonominių interesų įgyvendinimo dimensija visada yra sudėtinė aukščiausių valstybės pareigūnų vizitų programų dalis.

Užsienio reikalų ministerija, diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, dalyvaudamos rengiant oficialius vizitus, atsižvelgia ir į kitų su ekonomine diplomatija susijusių institucijų, verslo interesus. Dvišalio ekonominio–prekybinio bendradarbiavimo klausimai reguliariai aptariami dvišalėse tarpvyriausybinėse komisijose. Tokias komisijas Lietuva turi sudariusi su Azerbaidžanu, Baltarusija,

http://www.verslilietuva.lt/

http://www.investlithuania.com/lt

http://www.litfood.lt/

http://www.tourism.lt/


7

Lenkija, Kinija, Ukraina, Kazachstanu, Rusija ir Uzbekistanu, šiuo metu sudaroma komisija su Turkmėnistanu. Palankesnių sąlygų išorinėse (ne ES) rinkose siekiama dedant pastangas mažinti ar panaikinti muitų mokesčius ir netarifinius barjerus. Dėl muitų mokesčių ir netarifinių barjerų kylantys klausimai sprendžiami dvišalėmis priemonėmis, taip pat ir aukštų pareigūnų vizitus metu, Europos Komisijos ir daugiašalio bendradarbiavimo (pvz., Pasaulio prekybos organizacija) instrumentų pagalba. Siekiant gerinti sąlygas Lietuvos verslui užsienyje, deramasi dėl investicijų apsaugos susitarimų. Lietuvos investuotojų interesus Albanijoje, Argentinoje, Armėnijoje, Australijoje, Austrijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Belgijos-Liuksemburgo ekonominėje sąjungoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Gruzijoje, Indijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Jordanijoje, Juodkalnijoje, Kazachstane, Kinijoje, Kirgizijoje, Kroatijoje, Pietų Korėjoje, Kuveite, Latvijoje, Lenkijoje, Moldovoje, Mongolijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Uzbekistane, Venesueloje, Vengrijoje, Vietname ir Vokietijoje gina su šiomis šalimis sudarytos sutartys dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Taip pat inicijuojamos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, kiti teisės aktai.

Rinkų atvėrimo ir prieigos gerinimo tikslai įgyvendinami diplomatų rezidavimo ir akreditacijos valstybėse renkant aktualią informaciją, mezgant ir palaikant naudingus ryšius su tų šalių valdžios institucijomis ir verslo organizacijomis, bendradarbiaujant su vietos žiniasklaida, tiesiogiai bendraujant su tų šalių įmonėmis ir su Lietuvos įmonėmis, dirbančiomis atitinkamose rinkose, įtraukiant į įvairias veiklas lietuvių bendruomenės atstovus, Lietuvos garbės konsulus. Prekybos kliūtys, kurias sukuria trečiosios šalys, siekdamos apsaugoti savo gamintojus, yra didelė problema eksportui tradicinėse rinkose, investicinei veiklai užsienyje skatinti ir plėtoti, naujoms rinkoms įsisavinti. Šiandien muitų tarifai nebėra pagrindinė eksporto kliūtis. Netarifiniai barjerai ir kitos rinkos apsaugos reguliavimo priemonės – diskriminaciniai techniniai reglamentai ir standartai, sanitariniai ir fitosanitariniai apribojimai, muitinės procedūros, apribojimai tiesioginėms užsienio investicijoms ir t.t. - vis dažniau minimi kaip didžiausios kliūtys patekti į užsienio šalių rinkas.

Europos Komisija siūlo įvairius instrumentus, kurie padėtų spręsti ES eksportuotojų ir investuotojų problemas, prisidėtų prie prekybos sąlygų ir investicinės aplinkos gerinimo ES eksporto rinkose. Vienas iš tokių instrumentų yra ES rinkų prieigos strategija. Jos tikslas – per Europos Komisijos, ES valstybių narių diplomatų ir verslininkų bendradarbiavimą veiksmingai šalinti trečiųjų šalių taikomas prekybos kliūtis. Svarbi ES rinkų prieigos strategijos dalis yra rinkų prieigos duomenų bazė, kurioje galima rasti daug naudingos informacijos apie patekimo į trečiųjų (ne ES) šalių rinkų sąlygas. Smulkiosios ir vidutinės įmonės, planuojančios tarptautinę plėtrą ne ES šalyse, naudingą informaciją gali rasti Europos Komisijos sukurtoje duomenų bazėje, kurioje yra pateikiami užsienio valstybių prekybos rūmų, verslo organizacijų kontaktiniai duomenys, informacija apie valstybių ekonominės raidos tendencijas, ūkio sektorių rodiklius.

Visame ekonominės diplomatijos procese dalyvauja valstybiniai ir nevalstybiniai veikėjai. Visos vyriausybinės agentūros, kurios turi ekonominių įgaliojimų veikti tarptautiniu mastu yra ekonominės diplomatijos veikėjai. Taip pat nevalstybiniai subjektai, kaip antai NVO, kurios užsiima ekonomine veikla tarptautiniu mastu, taip pat ekonominės diplomatijos veikėjai. Įmonės ir investuotojai taip pat veikėjai ekonominės diplomatijos procese, ir ypač tada, kai ryšiai tarp jų ir vyriausybinių institucijų yra inicijuoti ar vykdomi padedant diplomatams. Ekonominė diplomatija yra tarsi procesas, kurio metu šalys siekia proveržio bendradarbiaujant su išorės pasauliu. Pagrindinis tikslas yra maksimaliai

http://madb.europa.eu/madb/indexPubli.htm


http://www.finmin.lt/c/portal/layout?p_l_id=PUB.1.66

http://ec.europa.eu/trade/creating-opportunities/trade-topics/market-access/index_en.htm


https://webgate.ec.europa.eu/smeip/


8

padidinti šalies pelną visose veiklos srityse, įskaitant prekybos, investicijų ir kitų formų ekonomiškai naudingų mainų.

Vienas veiksmingiausių būdų, kaip propaguoti šalį ir ieškoti naujų verslo galimybių yra dislokuoti diplomatus (šalies atstovus) pasirinktose užsienio šalyse. Šios strategijos taikymas ir jo nauda yra akivaizdi. Mažų ekonomikų tautos, kurios turi ribotus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, didžiąja dauguma atvejų bando pasinaudoti tuo, kad diplomatas užsienyje atliktų įvairių užduočių. Vienareikšmiškai yra sutinkama, kad tokioje šalyje kaip Lietuva didžioji dauguma diplomatų turi labai mažai verslo patirties. Tačiau pasitelkus diplomatinius mokymus galima pasiekti rezultatų, kad ekonomikos diplomatai veiksmingiau atstovautų verslo interesus. Labai dažnai tokio tipo mokymai yra atliekami iš privačių rangovų, kurie turi reikiamą kompetenciją, kad įvykdytų savo užduotis veiksmingai. Taip pat verslumo patirties galima įgauti atliekant praktikos tipo rotacijas verslumą eskaluojančiose valstybinėse institucijose, pvz., VĮ “Investuok Lietuvoje” arba VĮ „Versli Lietuva“. Pasaulinėje arenoje sparčiai augančios ekonomikos jau žino, kad „nėra nemokamų pietų“ arba kitaip tariant – tauta, kuri nori pritraukti verslą, turi būti iniciatyvi, o ne pasyvi. Turi visais įmanomais kanalais ieškoti ekonominių galimybių ir išmokti jas nukerpti į savo šalį. Mokesčiai ar kitos nuolaidos potencialiems investuotojams greičiausiai bus būtini ir trumpuoju laikotarpiu labai brangūs. Tačiau kūrybinė parama naujoms verslo galimybėms gali sugeneruoti dideles galimybes sėkmei ateityje. Lankstumas, įvairiapusiškumas, tolerancija ir stiprūs verslo įgūdžiai – visa tai yra reikalinga Ekonominės diplomatijos vykdymui (angl. Execution).

Dabartinė Lietuvos ekonominės diplomatijos sistema turi daug suinteresuotų šalių. Penkios ministerijos (URM, ŪKMIN, ŠMM, SMIN, ŽŪM), penkios pavaldžios agentūros ir departamentai (MITA, IL, VL, Turizmo departamentas, Maisto ir žemės produktų reguliavimo tarnyba) bei verslą atstovaujančios asociacijos bei konfederacijos. Projekto metu buvo susitikta su visomis suinteresuotomis šalimis bei interviu ir pokalbių metu identifikuotos kelios pagrindinės problemos:

Ne visos verslo misijos atneša geriausią galimą naudą verslui

ŪKMIN ir URM ne visada bendradarbiauja net ir vykdydami tą patį projektą

Sunku suformuoti užduotis ambasados darbuotojams bei diplomatams ar komercijos atašė

Sunku nustatyti darbo rodiklius (angl. KPI‘s) diplomatams ir komercijos atašė

Verslo atstovai ne visada atlieka „namų darbus“ ir dažniausiai siekia gauti tik nemokamas paslaugas iš viešojo sektoriaus organizacijų ir institucijų

Minimalūs finansiniai ir žmogiškieji resursai skirti Lietuvos ekonominiam atstovavimui užsienyje trukdo efektyviau siekti ekonominių tikslų

Kalbama apie įmonių eksporto skatinimą, vietoj įmonių internacionalizacijos

Labai sunku suderinti skirtingus suinteresuotų šalių interesus

Nėra vienijančio koordinacinio subjekto orientuoto į eksporto ar investicijų pritraukimo projektus, kuris veiktu itin efektyviai

Nustatant prioritetines rinkas ne visada naudojama analitinė metodika

Vietoj to, kad išskirti kelias svarbias industrijas ir jas remti labiausiai – laikomasi principo padėti visiems vienodai

Daug biurokratinių kliūčių norint keisti procesus ar procedūras, kurios panaktinių ekonominius barjerus


9

Pav. 1 Lietuvos ekonominės diplomatijos modelis

Šiuo metu Lietuvai užsienio valstybėse atstovauja 68 diplomatai, kurie tarp kitų funkcijų kuruoja ir ekonomikos klausimus. Tarp šių diplomatų yra tik 4, kurie kuruoja tik ekonomikos klausimus įskaitant ambasadorius bei generalinius konsulus. Visi šie žmonės yra pavaldūs LR užsienio reikalų ministerijai ir LR ūkio ministerijai. Iššūkių ir galimybių iš tiesų yra daug, tačiau svarbiausia yra išsirinkti prioritetines keistinas sritis ir veikti efektyviai tikslams pasiekti. Žemiau yra pateikiama užsienio valstybių ekonominės diplomatijos analizė.

2. SUOMIJA Ekonominė krizė paspartino struktūrinius pokyčius pasaulinėje ekonomikoje ir santykinai sustiprino besivystančių rinkų svarbą. Spėjama, kad ši tendencija išliks ir per ateinantį dešimtmetį, o vartojimas pasislinks labiau link Azijos regiono. Galima teigti, kad konkurencija pasaulyje smarkiai intensyvėja, o tai didina protekcionizmo riziką. Suomijos vyriausybė matydama šiuos pokyčius priėmė sprendimą – rasti tinkamus būdus, kaip skatinti ekonomiką, kuri pagrįstą sudėtingomis pasaulinėmis taisyklėmis. Viena svarbiausių rinkų Suomijai yra Rusijos Federacija. Dėl šios priežasties Suomija privalo siekti teigiamų paveikių Rusijos plėtros kryptims palaikyti. Tai bus daroma pasitelkiant visapusišką dvišalį bendradarbiavimą, bet atsižvelgiant į ES sistemą ir taisykles. Be to, Rytų Europos, Centrinės Azijos ir Pietų Kaukazo svarba Suomijai didės ekonomikos ir politinio saugumo požiūriu. 1

2.1. EKONOMINĖS DIPLOMATIJOS MODELIS IR INSTITUCINĖ SĄRANGA Šiame skyriuje pateikiamos pagrindinės Suomijos institucijos atstovaujančios investicijų ir eksporto plėtrą bei parodoma jų tarpusavio priklausomybė. Suomijos modeliui specifiška tai, jog nebuvo

1 Finnish Foreign Policy 2020 - Ministry for Foreign Affairs of Finland: Future Review (2010)


10

kuriama visiškai nauja sistema ir visos sistemos dalys išliko ir naujai įkurta organizacija „Team Finland“ jas sujungė. Pav. 2 Suomijos ekonominės diplomatijos dalyviai

Ekonomikos ir užimtumo ministerija

(angl. Ministry of Employment and the Economy) – yra pagrindinė institucija, įgyvendinanti pradedančiųjų verslininkų ir verslo plėtros iniciatyvas. Ministerija yra atsakinga už aplinkos gerinimą, kuriuo grindžiamas verslumas ir inovacijų skatinimas, siekiant užtikrinti darbo rinkos ir galimybių įsidarbinti gerinimą bei regioninę plėtrą. Pagrindinė ministerijos funkcija – gerinti sąlygas įmonėms bei taip didinti šalies konkurencingumą2. Pagrindiniai ministerijos uždaviniai, tai verslo sektoriaus plėtra, finansavimo teikimas įmonėms, teisės aktų pataisos bei projektų, skatinančių pramonės šakų plėtrą, įgyvendinimas3. Ministerija remia ir mokymų bei verslo konsultantų paslaugas.

2 http://www.tem.fi/en/enterprises/development_of_enterprises 3 http://www.tem.fi/en/ministry

http://www.tem.fi/en/enterprises/development_of_enterprises

http://www.tem.fi/en/ministry


11

Suomijos Užsienio reikalų ministerija Pav. 3 Suomijos Užsienio reikalų ministerijos modelis

Kompleksinis organizacijos valdymas yra aprašomas žemiau. Trys ministrai dabartinėje vyriausybėje valdo portfelius, susijusius su šiomis ministerijos kryptimis:

Užsienio reikalų ministras, kuris yra atsakingas už bendrą politinę ministerijos kontrolę

Europos reikalų ministras, kuris atsakingas už užsienio prekybą

Tarptautinio vystymosi ministras, kuris atsakingas už tarptautinę plėtrą

Aukščiausio rango valstybės tarnautojas yra valstybės sekretorius, kuriam padeda keturi padėjėjai, o jų atsakomybės paskirstomos taip:

Administravimo, Teisinės ir Protokolo klausimai

Užsienio ir saugumo politika bei komunikacija ir kultūra

Išorės ekonominių santykių reikalai

Tarptautinis vystomasis bendradarbiavimas ir plėtros politika Žemiau jų tarnystės, ministerija yra padalinta į dvylika departamentų:

Politikos departamentas

Išorės ekonominių santykių departamentas

Politikos vystymo departamentas

Europos departamentas

Rusijos, Rytų Europos ir Centrinės Azijos departamentas

Amerikos ir Azijos departamentas


12

Afrikos ir Artimųjų Rytų departamentas

Globalių reikalų departamentas

Teisės departamentas

Administracinių reikalų departamentas

Komunikacijos ir kultūros departamentas

Protokolo departamentas

Šalia šių padalinių yra du specializuoti padaliniai:

Vidaus audito padalinys

Politikos planavimo ir tyrimų padalinys

Ministerijos ambasadoriai, kurie rotuojasi yra įsikūrę Suomijos regioniniuose departamentuose, kurie atsakingi už savo geografinį regioną ir kuris yra jų atsakomybės sritis. Suomijos URM, Išorinių ekonominių santykių departamentas

Europos Komisijos prekybos politikos reguliavimas

Patekimo į rinką klausimai, prekybos kliūtys ir prekybos apsaugos priemonės

Pasaulio prekybos organizacija (PPO)

Klausimai, susiję su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)

Prekybos ir vystymosi klausimai susiję su daugiašalės organizacijos

Rengimas, vertinimas ir koordinavimas sudarant bendrą politiką dėl Suomijos eksporto skatinimo ir įmonių internacionalizacijos

Eksporto kontrolė ir eksporto leidimų išdavimas dvejopo naudojimo objektams ir koordinacija eksporto kontrolės klausimais

Suomiškų investicijų skatinimas, reklamavimas ir apsauga

Tarptautiniai susitarimai dėl prekybos politikos ir teisės aktų rengimas

Kiti su Suomijos prekybos ir ekonominiais santykiais susiję darbai

FinPro

„FinPro“ – tai internacionalizacijos konsultavimo paslaugomis užsiimanti organizacija. Šiomis paslaugomis kasmet naudojasi apie 3000 Suomijos įmonių ir organizacijų.

„FinPro“ yra organizacija vienijanti „Export Finland“, „Invest in Finland“ ir „Visit Finland“. „FinPro“ yra pagrindinis Suomijos įmonių partneris užsienyje. „FinPro“ padeda smulkioms ir vidutinėms Suomijos įmonėms veikti tarptautiniu lygiu, skatina tiesiogines užsienio investicijas į Suomiją ir skatina turizmą. Organizacija koordinuoja svarbiausius nacionalinius projektus, įskaitant „Cleantech“, „Future Learning“ ir „Finland Care“.

„FinPro“ viešasis finansavimas 2013m. sudarė 19 mln. Eurų. Tais pačiais metais buvo įvygdyti 1266 klientų projektai. „FinPro“ turi 200 specialistų 64 biuruose, 44 šalyse. „FinPro“ valstybinis finansavimas padengia apie 55% visų patiriamų organizacijos sąnaudų. „FinPro“ yra visuomeninė organizacija ir dalis „Team Finland“ tinklo. ,,FinPro“ teikia 5 pagrindines paslaugas–paketus įmonėms:


13

Ekonominių įžvalgų teikimas

Verslo misijų organizavimas

Informacijos teikimas iš Suomijos eksportuotojų duomenų bazės, konsultacijos dėl projektų finansavimo galimybių, valstybių informacinių profilių pristatymas

Eksporto partnerių grupių iniciatyvos, kurios padeda įmonėms pradėti savo eksporto operacijas ir kurti naujus pardavimų ir rinkodaros kanalus. Eksporto Partnerių grupės, tai bendradarbiavimo projektai, kuriuose dalyvauja 4–6 įmonės, o jų produktai ir internacionalizavimo tikslai papildo vienas kitą

,,FinPro navigatorius“ konsultuoja įmones internacionalizacijos klausimais. Šios konsultacijos užtikrina, jog įmonės daro teisingus sprendimus kiekviename internacionalizacijos etape

=

+

+

FinPro vykdančiąją valdybą sudaro:

FinPro Prezidentas

FinPro, Globalaus tinklo viceprezidentas

FinPro, Žmogiškųjų ištekliu viceprezidentas

FinPro, Finansų ir IT viceprezidentas

FinPro, Komunikacijos ir Marketingo viceprezidentas

Export Finland, vykdantysis viceprezidentas

Invest In Finland, viceprezidentas

Visit Finland, vykdantysis viceprezidentas

FinPro valdybą sudaro:

Oly Oy, Pirmininkas

Pemamek Oy, Vykdantysis direktorius

Versowood Oy, vykdantysis direktorius

Pirmininko pavaduotojas iš Suomijos įmonių federacijos

Užsienio reikalų ministerijos, valstybės sekretorius

Ekonomikos ir užimtumo ministerija, skyriaus vadovas

Matkailuja Ravintolapalvelut Mara ry, generalinis direktorius

Nacionalinės technologijų agentūra Tekes, generalinis direktorius

TE Ofices

Ministerija yra įsteigusi ,,TE offices“ (Užimtumo ir ekonominės plėtros ofisai), kurie įsikūrę Suomijos regionų centruose ir stiprina savo pozicijas veikdami kaip atskiri verslo paslaugų teikėjai arba partneriai kitų regionuose esančių šių paslaugų teikėjų. Šis tinklas padeda verslo steigimo ir vystymo srityse, teigdamas konsultacijas, mokymus, vystymo bei finansavimo galimybes, taip pat padeda surasti reikalingą personalą. Tačiau pagrindinis tikslas yra skatinti naujų įmonių kūrimąsi ir teikti


14

pagalbą ankstyvoje įmonių vystymosi stadijoje bei skatinti naujų darbo vietų kūrimąsi. ,,TE offices“ valdo ir prižiūri ,,ELY centres“.

ELY Centres Ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centrai – ,,ELY centres“4 yra atsakingi už regioninės politikos įgyvendinimą ir plėtros uždavinių formavimą centrinei valdžiai. Šie centrai yra pavaldūs Užimtumo ir ekonomikos ministerijai. Suomijoje veiklia 15 ,,ELY centres“, kurių pagrindinė užduotis yra skatinti regioninį konkurencingumą, gyvenimo gerovę, darnų vystymąsi ir kovą su klimato kaita. ,,ELY centres“ turi 3 atsakomybių sritis – funkcijas:

Verslas ir pramonė, darbo jėga, kompetencija ir kultūra

Transportas ir infrastruktūra

Aplinka ir gamtiniai ištekliai

Finnvera ,,Finnvera“ – valstybinė įmonė, teikianti paskolas, garantijas, rizikos kapitalo investicijas ir eksporto kredito garantijas. Eksporto kredito garantijos yra skirtos eksportuojančioms kompanijoms ir jų kreditoriams siekiant juos apsaugoti nuo politinių ir komercinių rizikų.5 ,,Finnvera“ teikiamos finansinės paslaugos pritaikytos įmonėms įvairiuose jų raidos etapuose.

Tekes ,,Tekes“ (angl. Finnish Funding Agency for Technology and Innovation) yra viena svarbiausių valstybės finansuojamų ekspertinių organizacijų, kurios specializuojasi mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų srityse. ,,Tekes“ dirba ir bendradarbiauja su novatoriškomis įmonėmis ir mokslinių tyrimų centrais Suomijoje. Kiekvienais metais ,,Tekes“ finansuoja apie 1500 verslo mokslinių tyrimų ir plėtros projektų, beveik 600 valstybinių mokslinių tyrimų projektų universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose. ,,Tekes“ negauna jokios finansinės naudos iš savo veiklos, taip pat nereikalauja jokios intelektinės nuosavybės teisių.6

Finnish Industry Investment

1995 metais įkurta ,,Finnish Industry Investment Ltd“ yra valstybinė investicijų įmonė, kuri skatina Suomijos verslą, užimtumą ir vystymąsi, naudodama rizikos kapitalo bei privataus kapitalo investicijas. Ši bendrovė siūlo investicines paslaugas įmonių augimui ir internacionalizacijai. Būdama valstybine investicine bendrove, ši organizacija pirmenybę teikia Suomijos įmonėms, tačiau investuoja ir į užsienio įmones, jeigu jų kapitalas yra naudojamas verslo plėtrai šalyje.

4 http://www.ely-keskus.fi/en/web/ely-en/ 5 http://annualreport2012.finnvera.fi/en/about-finnvera/financial-services/ 6 http://www.tekes.fi/en/tekes/

http://www.ely-keskus.fi/en/web/ely-en/

http://annualreport2012.finnvera.fi/en/about-finnvera/financial-services/

http://www.tekes.fi/en/tekes/


15

Finnfund Šis vystymo fondas, teikiantis ilgalaikį rizikos kapitalą privatiems projektams besivystančiose šalyse, taip pat suteikia finansavimą įmonėms, kurios naudoja suomiškas technologijas ar ilgą laiką bendradarbiauja su Suomijos įmonėmis, kurdamos aplinkosauginę ir socialinę naudą. 91,5% ,,Finnfund“ akcijų priklauso Suomijos valstybei, 8,4% akcijų priklauso ,,Finnvera“ (taip pat valstybinė įmonė) ir 0,1% akcijų priklauso Suomijos pramonės konfederacijai7. ,,Finnfund“ finansuoja investicijas per investicines paskolas, kapitalo investicijas, tarpines finansavimo priemones ir jų derinius.

2.2. TEAM FINLAND

“Team Finland” organizacija skatina Suomijos ekonominius interesus užsienyje t.y. Suomijos įmonių išėjimą į naujas rinkas, investicijų pritraukimą į Suomiją bei šalies prekės ženklo populiarinimą. Pagrindiniai pokyčiai pasaulio ekonomikoje lėmė tokią situaciją, kurioje Suomijos gerovė pasidarė labai priklauso nuo Suomijos galimybių ir veiksmų už Suomijos ribų. Tai stengiamasi padaryti bendradarbiaujant tarp visų Suomijos ekonominės diplomatijos žaidėjų. “Team Finland” tinklo šerdis susideda iš Ekonomikos ir užimtumo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos bei Švietimo ir Kultūros ministerijos, taip pat viešai finansuojamų organizacijų ir užsienio tinklų, kurių veikimas yra prižiūrimas. “Team Finland” tinklas yra įkurtas po Suomijos vyriausybe. Visą organizacijos tinklą sudaro apie 70 vietinių komandų užsienio šalyse. Šios organizacijos valdymo modelis sudarytas taip, kad būtų suburti visi pagrindiniai veikėjai bendriems ekonominiams tikslams pasiekti. Branduolį sudaro šios organizacijos, kurios yra priskirtos prie Ministro Pirmininko kabineto:

Ekonomikos ir užimtumo ministerija (angl. Ministry of Employment and Economy)

Užsienio reikalų ministerija (angl. Ministry of Foreign Affairs)

Švietimo ir Kultūros ministerija (angl. Ministry of Education and Culture)

Suomijos diplomatinis tinklas

Nacionaliniai kultūros ir mokslo institutai

„FinPro“ - Prekybos, internacionalizacijos ir investicijų valdymo agentūra

„TEKES„- Technologijų ir inovacijų finansavimo agentūra

„Finnvera“ - Valstybinė įmonė, teikianti paskolas, garantijas, rizikos kapitalo investicijas ir eksporto kredito garantijas

„Finnfund“ - vystymo fondas, teikiantis ilgalaikį rizikos kapitalą privatiems projektams besivystančiose šalyse

„ELY“ - Ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centrai

Suomijos industrijos investicinis fondas

„VTT“ – Suomijos technologijų ir tyrimų centras

Ekonominės plėtros, susisiekimo ir aplinkosaugos centras

Nacionalinis kultūros ir mokslo institutas

Suomijos – Rusijos prekybos rūmai

Suomijos –Švedijos prekybos rūmai

7 http://www.finnfund.fi/yritys/en_GB/brief/

http://www.finnfund.fi/yritys/en_GB/brief/


16

Pagrindinis “Team Finland” organizacinio tinklo tikslas yra padėti įmonėms tapti tarptautinėms, augti ir sėkmingai vystytis globalioje rinkoje. Organizacijos, besinaudojančios “Team Finland” tinklu, gali teikti suderintas paslaugas ir jų veikla gali būti valdoma išsamiai ir visuotinai. Pasikeitus pasaulinei ekonomikai, Suomijos sėkmė vis labiau priklauso nuo Suomiškų įmonių veiklos rezultatus užsienyje. Internacionalizacijos paslaugos Suomijoje buvo suskaidytos taip pat nebuvo didelio bendradarbiavimo tarp įvairių suinteresuotų šalių. Dėl šios priežasties buvo sunku įmonėms rasti paslaugas, kurių jiems reikia. Valstybė užima svarbų vaidmenį skatinant verslą užsienyje, bet šiandienėje ekonomikoje tradicinis eksporto skatinimas nėra pakankamas veiksnys. Vyriausybė privalo diversifikuoti savo pastangas taip, kad labiau pritraukti investicijas ir patirtį į Suomiją bei pateikti informaciją apie šalies privalumus.

Pagrindiniai „Team Finland“ privalumai yra šie:

Efektyvesnis ir labiau koordinuotas valstybės finansuojamų veiksmų skatinimas, kuris nukreiptas į įmonių internacionalizavimą, investicijų pritraukimą ir šalies prekės ženklo populiarinimą

Visos šalyje teikiamos paslaugos yra po vienu stogu, todėl jas yra lengviau rasti

Jaučiamas ženkliai pagerėjęs klientų aptarnavimas sutelkiant bendras pastangas

Veiksmingiau naudojami viešieji ištekliai orientuoti į eksportą ir investicijų pritraukimą

Mažiau darbo dubliavimo tarp įvairių suinteresuotų šalių Pav. 4 „Team Finland“ pasaulinis tinklas

Suomijos URM vaidmuo “Team Finland” veikloje Suomijos Užsienio reikalų ministerija ženkliai prisideda prie “Team Finland” veiklos kartu su kitomis suinteresuotomis šalimis dirbdamos kartu. Ministerijoje už šią sritį yra atsakingas išorinių ekonominių santykių departamentas. Pagrindinės funkcijos:


17

1. Paslaugos ir parama įmonių internacionalizacijai

Eksporto skatinimas

Investicijų parama už Suomijos ribų

2. Veiksmai susiję su darbinės aplinkos gerinimu užsienyje

Patekimo į rinką klausimai, prekybos kliūtys

Prekybos susitarimai

Viršuje išvardintas procedūras atlieka du skyriai esantys išorinių santykių departamente – patekimo į rinką skyrius (angl. Market Access Unit) ir prekybos politikos skyrius (angl. Trade Policy Unit). Patekimo į rinką skyriaus veikla:

Importo politikos reguliavimas

Klausimai susiję su pramonės produktų įėjimu į rinkas

Antidempingas, kompensaciniai muitai ir apsaugos priemonės

Techninės prekybos kliūtys

Įmonių internacionalizacija ir investicijų skatinimas į Suomiją

Ekspertinių įžvalgų teikimas ir paramą susijusi su Europos, Rusijos, Rytų Europos ir Centrinės Azijos prekybos politikos klausimais

Besivystančių šalių importo palengvinimas

Prekyba politikos skyrius veikla:

Prekybos politikos rengimas ir derinimas su Europos Komisija

klausimai, susiję su Pasaulio prekybos organizacija (PPO), jei jie nepatenka į kitas kategorijas, įskaitant žemės ūkio, paslaugų, prekybos aspektų, susijusių su intelektinės nuosavybės teisėmis, viešaisiais pirkimais, ginčų sprendimais ir atsakomybėmis

Dalyvavimas EBPO prekybos komiteto susitikimuose ir jo darbo grupėse

Teikiamos ekspertės įžvalgos ir paramą susijusi su Amerikos ir Azijos prekybos politikos klausimais

Klausimai susiję su prekybos ir konkurencijos, prekybos ir investicijų, prekybos ir aplinkos apsaugos, prekybos ir darbo standartų pasaulio prekybos organizacija (PPO)

Prekybos politikos klausimai, susiję su besivystančiomis šalimis, įskaitant bendrąją lengvatų sistemą (angl. General System of preferences)

Europos energetikos chartijos sutartis (EBS)

Suomijos Užsienio reikalų ministerijos kontaktinis asmuo, kuris koordinuoja visą „Tem Finland“ tinklą yra Suomijos URM kancleris – Eero Suominen,([email protected])

„Team Finland“ strategija 2015

Šiame skyriuje pateikiamos svarbiausios ataskaitos vietos, kuriose minima „Team Finland“ ir Suomijos Užsienio reikalų ministerijos veikla. Pirmieji „Team Finland“ veiklos metai atvėrė daug pozityvių ir negatyvių dalykų, kurie leidžia tobulėti. Pirmoji metinė strategija suteikė pagrindą reformai, kurios esmė ta, kad „FinPro“ organizacijos mokamos konsultacinės paslaugos būtų teikiamos atskiroms įmonės individualiai pagal jų poreikius ir galimybes. Taip pat vyriausybės subsidijos turi būti skiriamos perėjimui prie viešųjų paslaugų, kurios

mailto:[email protected]


18

orientuotos į MVĮ sektoriaus internacionalizacijos skatinimą. Taip pat imtasi adekvačių veiksmų siekiant pagerinti Suomijos Užsienio reikalų ministerijos teikiamų paslaugų efektyvumą. Nauji tikslai 2015 metams išlieka tie patys, paprasčiausiai papildant užduotimis, kurios nebuvo įvykdytos praėjusiais metais. Tikslas nėra išradinėti dviračio, o imtis veiksmų, kad „Team Finland“ veiktų sistemingai ir pereitų į kitą, aukštesnį lygmenį. Viena iš svarbiausių paslaugų sričių yra įmonių internacionalizacija. Po „FinPro“ veiklos restruktūrizavimo atsirado didesnis aiškumas tarp viešųjų nemokamų paslaugų ir mokamų paslaugų, skirtų verslo konsultavimui susijusiam su eksporto skatinimu. Permainos „FinPro“ struktūroje taip pat išryškino ir leido patobulinti paslaugas, kurias siūlo Užsienio reikalų ministerija. Šis veiksmas leido aiškiau apibrėžti funkcijas, vaidmenis ir atsakomybę tarp „Team Finland“ narių. Viena iš naujovių, kuri atsirado dėka įvairių organizacijų bendradarbiavimo „Team Finalnd“ veikloje yra paslauga, kuri vadinasi „Galimybės“. Ši paslauga yra skirta teikti informaciją apie rinkas ir verslo perspektyvas užsienio valstybėse bei bus skirstoma į du elementus. Pirmoji paslaugos dalis suteikia informaciją apie vidutinės trukmės rinkos perspektyvas, apimanti laiko trukmę nuo 2-5 metų. Tuo tarpu kita paslauga yra orientuota į trumpesnio laikotarpio rinkos stebėjimą apimantį nuo 0-2 metų. Ši paslauga yra orientuota į tiesioginių verslo galimybių analizę įmonėms ir taip pat pateikia rizikų vertinimą susijusį su verslo aplinka. Už rizikos vertinimo analizės dalį yra atsakinga Užsienio reikalų ministerija, kuri pateikia šią informaciją viešųjų ataskaitų būdu. Kliūtys, kurios atsiranda norint patekti į naujas augančias rinkas ir kurios reikalauja bendradarbiavimo su vietos valdžios institucijomis yra dalis tradicinių funkcijų, kurias atlieka Suomijos diplomatinės atstovybės. Planuojama, kad ateityje šios paslaugos taps esminėmis „Team Finland“ paslaugų pakete, kurias teiks Užsienio reikalų ministerija. Suomijoje, atsakomybė už minėtas paslaugas yra priskirta Užsienio reikalų ministerijai ir Ekonomikos ir darbo ministerijai. Šioje vietoje ministerijos yra atsakingos už prekybos barjerų „nuleidimą“. Suomijos Užsienio reikalų ministerija yra atsakinga už šį darbą už ES ribų, o Ekonomikos ir darbo ministerija atsakinga už šį darbą ES ribose. Naujai kuriamos strategijos metu bus atsižvelgiama į rezultatus pasiektus tiek ES rinkoje, tiek už ES ribų. Praktiškai tai reiškia, kad bus suburtos paslaugos orientuotos į eksportą ir investavimą, kurias atskirai ligi šiol teigdavo atitinkamai Užsienio reikalų ministerija ir Ekonomikos ir darbo ministerija. Šių paslaugų teikimas nuo šiol bus aiškiai apibrėžtas „Team Finland“ veikloje. Kitas svarbus veiksnys yra skatinti projektus besivystančiose užsienio šalyse. Šiam tikslui „Team Finland“ organizacija sieks įgyvendinti darbo grupės sprendimus, kuri buvo sudaryta iš žmonių dirbančių Užsienio reikalų ministerijoje ir Ekonomikos ir darbo ministerijoje. Strategija parengta remiantis „TEKES“ administravimo ir vadovavimo žiniomis (angl. know-how). Dar vienas svarbus faktorius yra „Team Finland“ teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimas. Suomijos Užsienio reikalų ministerija bus priversta persvarstyti savo žmogiškųjų išteklių persiskirstymą vairuose šalyse, kadangi turi ribotus išteklius. Žinoma, kad Suomija turi stiprią patirtį pagrindinėse pasaulinėse rinkose. Dėl šios priežasties, veikla turėtų būti orientuota į stipriausias industrijas ir žmogiškieji ištekliai lokalizuoti tose šalyse iš kurių tikimasi didžiausios naudos. Šiuo metu visas Suomijos diplomatinis tinklas yra aprūpintas vienodai tolygiais ištekliais. Suomijos kaimynės šalys pastaraisiais metais priėmė panašius sprendimus.


19

Taip pat turi būti imamasi priemonių, siekiant užtikrinti, kad tinklas yra pakankamai lankstus ir yra sugebama nustatyti galimybes naujuose geografiniuose regionuose. Strategijoje numatyta, kad žmonių pasiskirstymas bus daromas komandomis. Pirmojo lygio komandos bus suburtos į stiprius, regioninius centrus, galinčios teikti įmonėms platų paslaugų spektrą. Taip pat šios pirmojo lygio komandos koordinuos regioninius projektus bei teiks pagalbą mažesnėms komandoms, kuomet bus reikalinga nuodugni industrijų analizė ar ekspertinės žinios. Priimta taisyklė, kad kiekviena pirmojo lygio komanda turi turėti ne mažiau, kaip vieną Užsienio reikalų ministerijos darbuotoją, kuris turi patirties prekybos ir ekonomikos srityse. Be to, „FinPro“ turi turėti savo atskirą buveinę atitinkamame regione, jei yra pakankamai išteklių. „TEKES“ buvimas bus svarstomas atskirai, atsižvelgiant į inovacijų prioritetus konkrečiame regione. Dar viena labai svarbi sritis yra projektų administravimas. Šiuo metu Suomijoje matomas didelis skaičius konkrečių projektų ir programų, kuriuos administruojant atsiranda persidengiančių arba pasikartojančių išlaidų, kuriuos sumoka mokesčių mokėtojai. Šis faktorius atsiranda dėl bendros koordinavimo stokos tarp skirtingų administracinių padalinių. Privaloma mokintis iš padarytų klaidų, todėl būtinos procedūros tarp ministerijų ir viso viešojo sektoriaus tinklo, kurios turi būti taip įmanoma paprastesnės. Kiekviena ministerija ir viešojo sektoriaus organizacija privalo užtikrinti ryšį tarp jos ir „Team Finland“. Tik tokiu būdu atsiras visuma, kuri koordinuos projektus apimančius išorinius ekonominius santykius, internacionalizaciją, investicijų skatinimą ir šalies prekės ženklo populiarinimą. Plataus masto dalyvavimas ir įvairių ministerijų įsipareigojimas įsitraukti į „Team Finland“ veiklą bus labai svarbūs ir tik tuomet užsibrėžti tikslai bus pasiekti. Nors, iš dalies dėl istorinių priežasčių „Team Finland“ iš pradžių buvo pastatyta aplink šerdį, kurią sudaro Užsienio reikalų ministerija, Ekonomikos ir darbo ministerija bei Švietimo ir Kultūros ministerijos, labai svarbu, kad ir kitos ministerijos gautų naudos iš bendro tinklo per savo veiklą.

2.3. SUOMIJOS PRIORITETAI UŽSIENIO PASLAUGŲ VEIKLAI

Pagal Suomijos Vyriausybės parengtą programą, šalies saugumas, gerovė ir sėkmė yra grindžiama išsamiai bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis ir tarptautiniais subjektais. Suomijos užsienio politikos tikslas yra stiprinti tarptautinį stabilumą, saugumą, taiką, teisingumą ir tvarų vystymąsi, taip pat propaguoti teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teises. Planavimo laikotarpiu 2014-2018m., Suomija suprato, kad yra vis didėjantis poreikis intensyviau dirbti ties kryptimis, susijusiomis su tarptautiniais reikalais, tiek namie, tiek užsienyje. Pasaulinėje politikoje ir ekonomikoje vyksta struktūrinis perėjimas link besivystančių šalių ir tai tęsis toliau, todėl galima daryti išvadą, kad išorės ekonominiai santykiai atliks didesnį vaidmenį. Papildomi reikalavimai dėl užsienio politikos yra nustatyti, pavyzdžiui, po ES finansų krizės ir dėl jos pasekmių, taip pat dėl socialinės suirutės ES kaimynystėje, kuri prasidėjo arabų pasaulyje.

Suomiai tikisi aiškesnių rezultatų iš vystomojo bendradarbiavimo. Suomijos piliečių lūkesčiai bei kitų vyriausybinių agentūrų ir įmonių lūkesčiai taip pat labai išaugo žvelgiant į diplomatinę tarnybą. Remiantis susidariusia geopolitine ir ekonomine situacija buvo sudaryti pagrindei reikalingi pokyčiai darbiniuose procesuose į kuriuos labiausiai turi kreipti dėmesį užsienio valstybėse šalį reprezentuojantys subjektai.

Vienareikšmiškai sutinkama, kad reikalingas tikslingesnis požiūris. Ištekliai turi būti nukreipti į šalis ir regionus, kurie daro didžiausią politinė ir ekonominė reikšmė Suomijai. Sumažėję ištekliai turi būti


20

nukreipti į projektus, kurie yra svarbūs Suomijai ir atitinkamai mažesnė išteklių dalis turi būti skiriama įprastiniams klausimams ir procesų stebėsenai. Taip pat reikalingas įvairesnių užsienio politikos instrumentų naudojimas. ES bendros užsienio politikos ir daugiašalis bendradarbiavimas išlieka svarbus, tačiau lygiagrečiai su jais, Suomija privalo stiprinti ir, pavyzdžiui, skaidriomis taisyklėmis pagrįstos ekonomikos ir prekybos sistemą, Suomijos santykius su sparčiai augančiomis šalimis bei Šiaurės šalių bendradarbiavimą. Šiems tikslams pasiekti sudaryti šeši prioritetai.

1. Kaimyninės teritorijos ir Europos saugumas

Pagilinti ir išplėsti Šiaurės bendradarbiavimą susijusi su užsienio ir saugumo politika

Stiprinti ES išorės veiksmų ir bendros užsienio ir saugumo, ir gynybos politika

Plėtoti bendradarbiavimą su Rusija dvišaliu, ES lygiu, ir daugiašaliu, bandant daryti teigiamą įtaką pozityviems pokyčiams Rusijoje

Gilinti dvišalius santykius su JAV ir ES–JAV santykius bei stiprinti JAV įsipareigojimą siekti daugiašalio bendradarbiavimo Europos stabilumui ir saugumui užtikrinti

Plėtoti bendradarbiavimą su NATO ir ES–NATO bendradarbiavimą

2. ES pajėgumų ir bendros užsienio politikos stiprinimas

Prisidėti prie bendros ES užsienio politikos strategijos kūrimo

Siekti įtakingesnės, veiksmingos, nuoseklios ir suderintos užsienio politikos ES

Stiprinti ES bendrus išorės veiksmus susijusius su Europos žmogaus teisių konvencija

Remti ES saugumo ir gynybos politiką

Remti ES plėtros procesą, aktyviai dalyvauti kaimynystės politikos, ypač partnerystę susijusią su Europos Sąjungos rytinėmis šalimis

Remti tvarius sprendimus dėl ES ekonominės ir skolų krizės

3. Globalizacijos valdymas ir daugiašalės sistemos stiprinimas

Pro aktyviai parodyti iniciatyvą ties klausimais, susijusiais su globalizacija ir kurie yra svarbūs Suomijai (pvz., Tvarus vystymasis, ginklų kontrolės ir nusiginklavimo srityse, atviros taisyklėmis pagrįsta ekonomika ir prekyba, stabili ir subalansuota pasaulio ekonomika, klimato kaita, žmogaus teisės, moterų teisės, ir Arkties klausimai). Nauja JT strategija suteikia gaires šiems tikslams pasiekti

Remti operatyvinius pajėgumus JT organizacijoje bei JT inicijuojamas reformas

Siekti pagerinti Suomijos gebėjimą sekti naujus mechanizmus susijusius su tarptautiniu bendradarbiavimu ir daryti įtaką, pavyzdžiui, G-grupėms ar nevalstybiniams subjektams

4. Skatinti išorinius ekonominius santykius

Stiprinti Suomijos įvaizdį ypač ES nepriklausančiose rinkose pasitelkiant viešosios diplomatijos ir reklaminę veiklą

Sutelkti dėmesį į ES dvišalių ir regioninių laisvosios prekybos derybų sutartis su šalimis, kurios turi didžiausių ekonominių interesų Suomijoje


21

5. Skurdo mažinimas ir tvaraus vystymosi skatinimas, žmogaus teisių ir visapusiško saugumo užtikrinimas

Siekti sumažinti ypač didelį skurdą ir nelygybę bei kančias sukeltas stichinių nelaimių

Skatinti teisinės valstybės, demokratijos, žmogaus teisių ir moterų padėties taisyklę, ypač didelį dėmesį skiriant teisėmis pagrįstais metodais pagal plėtros politikos programą (angl. Development Policy Programme) ir Vyriausybės ataskaitą apie Suomijos žmogaus teisių politiką (angl. Government Report on Finland’s Human Rights Policy)

Parengti žmogaus teisių strategiją, kuri yra vykstančio ataskaitinį darbo dalis

Siekti visapusiškai išnaudoti įtakos galimybes, kuriomis gali pasinaudoti Suomija, kai prisiims atsakomybę už koordinavimą tarp Pasaulio banko ir Afrikos plėtros banko (2013–2015m.)

Imtis veiksmų siekiant pašalinti kliūtis, kurios stabdo plėtrą Suomijoje, ES ir pasauliniu lygmeniu

Dalyvauti tarptautinių civilinių ir karinių krizių valdymo programose

Skatinti besivystančių šalių dalyvavimą tarptautinėje prekyboje

6. Lanksčių ir tausojančių išteklius paslaugų skatinimas

Pritaikyti veiklą, kurią vykdo užsienio tarnybos į turimus išteklius

Vykdyti veiklą atsižvelgiant į strateginius prioritetus bei koncentruojant procesus

Bendradarbiauti su skirtingais ekonominiais veikėjais Suomijoje ir užsienyje

Padidinti efektyvumą pasitelkiant turimus kontaktus ir pažinčių tinklus užsienyje bei atidžiau paskirstanti išteklius

Skatinti Suomijos tarptautinę veiklą per „Team Finland“ koncepciją

Siekti toliau plėtoti verslo misijų tinklą užsienyje, taip visapusiškai sutelkiant išteklius šalims ir regionams, kurių politinė ir ekonominė plėtra yra svarbi Suomijos augimui

Atkreipti dėmesį ne tik į glaudų bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis, bet ir su ES išorinėmis prioritetinėmis valstybėmis

Ugdyti konsulines paslaugas, kurios atitiktų besikeičiančią paklausą remiantis 2015m. konsulinės tarnybos strategiją

Plėtoti informacines sistemas atitinkančias platųjį poreikį. Užtikrinti, kad šios sistemos yra draugiškos vartotojui, saugios ir aukšto lygio

2.4. INDUSTRINĖS PROGRAMOS Siekiant didesnės Suomijos bendrovių tarptautinės verslo plėtros periodiškai paleidžiamos kelios programos skirtingiems sektoriams skatinti8. Kai kurios iš šių programų sutelkia dėmesį į nacionalines strategijas ir Suomijos konkurencingumo didinimą tarptautinėse rinkose. Šios programos yra skirstomos i eksporto skatinimą, investicijų pritraukimą ir Suomijos vidines ekonomikos gerinimą.

Food from Finland

“Team Finland” sukurta eksporto skatinimo programa maisto sektoriui. Programą įgyvendina Suomijos maisto ir gėrimų pramonės federacija (ETL) ir privačios Suomijos maisto produktų sektoriaus 8 http://www.exportfinland.fi/web/eng/services/programs

http://www.exportfinland.fi/web/eng/services/programs


22

bendrovės. „Food from Finland“ šaknys yra Arkties šiaurėje. Tai yra sveikas ir saugus maistas, kilęs iš šviežio arktinio oro ir tyro vandenis bei gryno dirvožemio.

Priežastys dėl, kurių programa bus sėkminga yra prekės ženklo sukūrimas skirtas Suomijos „know-how“ susijęs su maisto gamybos patirtimi. Tokiu būdu sukuriamas nacionalinis Suomijos šalies veidas („brand’as“). Taip pat paryškinama Suomijos švara, grynumas ir sveiko maisto skatinimas. Pridėtinės vertės ateina iš aukštos kokybės ingredientų ir žaliavų. Maisto technologija ir maisto sauga veikiausiai yra pagrindiniai maisto pramonės varikliai. Visai programai įgyvendinti yra naudojamasi e-komercijos ir skaitmeninės rinkodaros priemonėmis. Lentelė 1 Strateginės programos sritys

Suomijos maisto pramonės rodikliai9

Suomijos maisto produktų eksporto sektorius augo ir šiuo metu iš viso 1.6mlrd.€

Iš viso Suomijos maisto pramonės šaka tarptautinėse rinkose sulaukia apie 6mlrd.€. Apie 40 % visos Suomijos maisto sektoriaus pridėtinės vertės sukuriama užsienio rinkose eksportuojant

Tik 12 % smulkių ir vidutinių Suomijos įmonių veikia tarptautinėse rinkose, o eksportas sudaro 5–10 % apyvartos. Didesnėse įmonėse, eksportas sudaro 20-60 % nuo apyvartos

Suomijos maisto ir gėrimų pramonės federacija (ETL)

Federacija atstovauja maisto ir gėrimų pramonės įmonių interesus Suomijoje

ETL vienija maždaug 270 įmonių ir dvi asociacijas, kurios padengti didžiąją dalį maisto produktų ir gėrimų pramonės Suomijoje

9 http://www.foodfromfinland.com/

http://www.foodfromfinland.com/


23

Programos pagrindiniai tikslai

Padvigubinti Suomijos maisto eksportą iki maždaug 3 mlrd. € iki 202010

Sukurti aiškią komunikacijos sistemą tarp Suomijos maisto sektoriaus

Pritraukti bent 100 Suomijos maisto produktų gamintojų ir maisto paslaugų teikėjų

Sukurti apie 5000 naujų darbo vietų Suomijos maisto produktų sektoriuje Sėkmės faktoriai Įmonių interviu, strateginiai seminarai, lyginimo studijos išryškino šiuos pagrindinius veiksnius orientuotus į sėkmingą eksporto programą:

Programa turi būti praktiška ir orientuota į rezultatus

Veiksmai turi būti reikšmingi ir reikiamo dydžio

Visi programos dalyviai turi priimti ilgalaikius įsipareigojimus

Programos tikslai negali būti pasiekti vien SVV įmonių

Didelių įmonių ir paslaugų teikėjų dalyvavimas yra labai

Tarptautinio „know-how“ stiprinimas

Bendradarbiavimas ir pasitikėjimas tarp suinteresuotų šalių

Veiksmai orientuoti pagal grupes yra būtini norint pasiekti kritinę masę

Sukurtas brandas „Food from Finland“ gerokai padidina maisto iš Suomijos matomumą ir turi aiškų šūkį bei rinkodaros pranešimą, todėl turi pakelti Suomijos maisto sektoriaus pasitikėjimo savimi lygį

Pav. 5 Food from Finland tinklapis

10 http://www.exportfinland.fi/web/eng/food-from-finland

http://www.exportfinland.fi/web/eng/food-from-finland


24

Pagrindinės tikslinės rinkos

Rusija, Skandinavijos ir Baltijos šalys, Vokietija

Kinija ir Rytų Azijos šalys (Pietų Korėja, Japonija)

Apie 80 % programos lėšų yra nukreiptos į šalis ir regionus minėtus aukščiau.

Likę 20 % yra skiriama selektyviai į kitas rinkas

Dideli maisto sektoriaus įmonių skaičius jau veikia Baltijos jūros regione, todėl jų gamybos pajėgumai bus nukreipiami į Kiniją ir kitas Rytų Azijos šalyse

Potencialaus augimo industrijos

Funkciniai maisto ir sveikatą gerinantys maisto produktai

Alergijoms atsparūs maisto produktai (be laktozės, be glitimo, kitų alergenų)

Suomijos maisto tradicijos ir laukinis maistas, ypač uogos, žuvis, grūdai)

Avižų produktai, Suomiški grūdai

Ekologiški produktai (mažai anglies pėdsakų, minimalus atliekų kiekis ir t.t.)

Aukščiausios kokybės produktai

Specialūs produktai vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms

Žaliavos ir didesnės pridėtinės vertės maisto ingredientai

Maisto saugos žinios Pav. 6 Tarpinstitucinis Suomijos maisto programos veikimo principas

Cleantech Finland

„Cleantech Finland“, tai nacionalinė programa pradėta 2008m., kuria siekiama remti Suomijos bendrovių, veikiančių aplinkosaugos technologijų sektoriuje, augimą. Nacionalinis tikslas yra plėtoti šį sektorių iki kol jis pasieks kertinį ir vieną svarbiausių sektorių visoje šalies pramonėje. „Cleantech


25

Finland“ prekinis ženklas priklauso Suomijos pramonės konfederacijai. Rinkodaros ir komunikacijos veikla yra tvarkoma „FinPro“. Programos tikslinė grupė yra geriausių Suomijos aplinkosaugos technologijų ekspertų tinklas, teikiantis klientams, partneriams, investuotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims reikiamą informaciją ir dalijasi patirtimi. Narystė „Cleantech FInland“ siūlo įmonėms lanksčių ir efektyvių rinkodaros ir komunikacijos paslaugų pasirinkimą visame pasaulyje. „Cleantech Finland“ sudaro viršų 100 įmonių su bendra apyvarta 17,9 milijardų eurų 2010 metais.

Finland Care

„Finland Care“ programa buvo pradėta „FinPro“ ir Ekonomikos ir užimtumo ministerijos iniciatyva 2012 m. Pagrindiniai tikslai yra didinti Suomijos sveikatingumo industrijos įmonių konkurencingumą tarptautinėse rinkose. „Finland Care“ programa yra skirta įmonių, teikiančių sveikatos priežiūros ir gerovės paslaugas, taip pat susijusių technologijų, švietimu ir konsultacijomis.

„Finland Care“ pagrindinės tikslinės rinkos yra Rusija, ES ir EEE teritoriją, Persijos įlankos regionas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Saudo Arabija, Pietryčių Azijoje ir Kinijoje. Programa nuolatos žvalgosi naujų potencialių rinkų.

„Finland Care“ bendrovės teikia penkias pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas:

Sveikata

Priežiūra

Reabilitacija

Technologijos

Konsultacijos ir švietimas

Future learning Finland

„Future Learning Finland“ tai nacionalinė švietimo eksporto programa, kuri skirta eksportuoti Suomijos aukščiausios kokybės švietimo „know-how“ ir mokymosi sprendimus visame pasaulyje. Programa suburia geriausias Suomijos kompanijas iš švietimo ir mokymo sektoriaus. Suburiant geriausius žaidėjų iš privačių įmonių į profesines institucijas, universitetus ir universitetų taikomųjų mokslų pasiekiamas geriausias rezultatas Kiekvienas individualus sprendimas yra sukurtas ir pritaikytas iš bendros partnerių patirties. Be to, teikiant švietimo sprendimus, „Future Learning Finland“ bendradarbiauja su įmonėmis, kurios nuolat identifikuoja naują paklausą švietimo srityje visame pasaulyje. „Future Learning Finland“ šiuo metu sudaro apie 70 narių. „Future Learning Finland“ turi šešias pagrindines paslaugų ir ekspertizės sritis:

Viešasis ir privatus aukštojo mokslo švietimas

Profesinis mokytojų rengimas

Moksliniais tyrimais pagrįstas mokslas


26

Mokymosi aplinka (fizinė ir virtuali)

IKT mokymosi

Kompetencijomis pagrįstas profesinis mokymas „Future Learning Finland“ programai vadovauja ir koordinuoja „FinPro“ bei sulaukia palaikymo iš trijų Suomijos vyriausybės ministerijų - Švietimo ir kultūros, Ekonomikos ir užimtumo, Užsienio reikalų.

Luovimo

„Luovimo“ yra tarptautinį augimą propaguojanti programa nukreipta į kūrybinių pramonės šakų įmones, kurios koncentruojasi į novatoriškų paslaugų teikimą ir turinio kūrimą. „Luovimo“ programa siūlo praktinę paramą kuomet reikalinga pagalba planuojant žingsnius įeinant į tarptautinę rinką. Sujungia vienos rinkos dalyvius bei skatina bendradarbiavimą ir tarpininkavimą iš įvairių kūrybinių industrijų sektorių. Visų pirma, „Luovimo“ yra orientuotas į muzikos, kino, televizijos, scenos menų, dizaino ar su žaidimais susijusiomis industrijomis.

3. ŠVEDIJA

Aukščiausi Švedijos Karalystės pareigūnai ministras pirmininkas Stefanas Loftenas ir Verslumo ir inovacijų ministerijos (angl. Ministry of enterprise and innovation) ministras Mikael Damberg mano, kad Švedijos eksportas yra per daug orientuotas į Europos Sąjungos šalis. Taip pat permažai kompanijų eksportuoja savo prekes ir paslaugas bei eksportas yra permažai orientuotas į didelės pridėtinės vertės prekes bei paslaugas. Globalizacija reiškia, kad šalių ekonomikos tampa vis labiau susiskaldžiusios bei persidengiančios. Mažoms, į eksportą orientuotoms šalims kaip Švedija, kurios ekonomikoje eksportas sudaro ypatingą reikšmę tai yra didelė galimybė. Švedijos prekių eksportas sudaro 1 127 milijardų SEK, o paslaugų eksportas 500 milijardų SEK. Tai sudaro apie pusę Švedijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Ekonomika augo labiau dėl kylančio vartojimo šalies viduje. Švedijos eksportas 2000 ir 2013 augo 93 %, kai pasaulinis eksporto augimas buvo 166 %. Todėl lyginant su kitomis šalimis ir žiūrint į ilgojo laikotarpio perspektyvą Švedijos situacija atrodo problematika. Dabartinė situacija šalyje suprantama kaip „komforto zona“, kuomet 70 % eksporto generuojama Europos Sąjungos šalyse. Be abejonės, eksportas į artimas šalis yra didelę paspirtis, tačiau Švedijos atstovai mano, kad eksportas turėtų būti diversifikuotas prasiplečiant į už ES ribų esančias rinkas.

3.1. ŠVEDIJOS EKONOMINĖS DIPLOMATIJOS IŠŪKIAI Švedijos eksportas nesiorientuoja į naujas augančias rinkas Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje Didelė dalis prekių ir paslaugų keliauja į ES. Tai yra natūralu, kad Švedija eksportuoja daugiausiai į aplinkines šalis, bet faktas, kad Švedija neintensyviai prekiauja su kitomis šalimis reiškia, kad šaliai nepavyko išnaudoti ekonominio augimo kylančių rinkų šalyse, ypatingai Azijoje. Taip pat, turint omenyje, kad ES šalių ekonomikos augimas neįsibėgėjęs turi pasekmių Švedijos ekonomikai. Švedija


27

daug laimėtų, jei labiau eksportuotų į augančias šalis. Iki 2020 tikimasi, kad Azijos ekonomikos augimas sudarys beveik puse viso pasaulio ekonomikos augimo. Permažai mažų ir vidutinių įmonių eksportuoja savo prekes bei paslaugas Mažos kompanijos šiais laikais turi puikias galimybes eksportui. Dėl technologinio išsivystymo ir internacionalizacijos, net maža kompanija turėdama tinkamą produktą gali jį eksportuoti. Jeigu lygintume Švedijos mažų ir vidutinių kompanijų internacionalizaciją eksporto kontekste su ES šalių vidurkiu, tai šios rodo gerus rezultatus. Tačiau, palyginus rezultatus su Vokietija, Švedijos rezultatai prastesni, o palyginus su Danija ypač prasti. Didelę dalį darbo vietų Švedijoje sukuria mažos ir vidutinės įmonės, todėl ypač svarbu, kad šios didintų savo eksportą. Švedijos eksportas turi daugiau eksportuoti galutinius produktus (angl. downstream goods) prekes ir paslaugas, tai padėtų kurta augimą ir darbo vietas Švedijoje. Per maža Švedijos prekių ir paslaugų eksporto dalis yra orientuota į aukštąją pridėtinę vertę, kas padeda kurti darbo vietas ir užtikrinti šalies gerovę. Aukštesnės pridėtinės vertės produktai užtikrina didesnį pelningumą. Protekcionistinės tendencijos net ir G20 tarp šalių kelia grėsmę Švedijos eksportui Tikima, kad dėl krizės padarinių šalys renkasi protekcionizmą kaip priemonę apsisaugoti nuo tokių šalių kaip Švedija importo. Savo ruožtu Švedija pasisako už neribojamą, skaidrią prekybą. Dabartinės derybos dėl ES ir JAV transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (angl. Transatlantic Trade and Investment Partnership (TTIP)) sukurs didžiausią neribojamos prekybos teritoriją regione. ES kartu su JAV sudaro apie pusę pasaulio GDP ir trečdalį visos prekybos. Po derybų TPIP taps pavyzdiniu modeliu, kaip yra sudaromi neribojamos prekybos susitarimai pasaulyje. Šios Švedijos vyriausybės tikslas skatinti šalies eksportą ir tarptautinių vizitų metu. Taip pat Švedija ėmėsi dirbti ties nauja eksporto strategija, kuri apims egzistuojančius iššūkius Švedijos užsienio prekyboje. Strategija bus ruošiama bendradarbiaujant su Švedijos verslu, kviečiant skirtingų industrijų atstovus.

Švedijos ekonominiai bei verslo diplomatijos iššūkiai

„Business Sweden“ kartu su ambasada bei Švedijos prekybos rūmais (angl. Swedish Chamber of Commerce) dirba ties analitine analizę apie šalį, prieš siunčiant delegaciją į verslo misiją. Įmonei akcentuojama, kad labai svarbu atlikti gerus namų darbus ir gerą analizė apie potencialą rinką.

Dažnai remiamasi logika, kai atkreipiamas dėmesys apie stipriąsias Švedijos industrijas bei bandoma ieškoti atitikmenų kitoje šalyje. Taip pat po kiekvienos misijos renkamas atgalinis ryšys. Jei nerandamas atitikmuo tam tikroje rinkoje, tuomet suinteresuotai įmonei parenkama kita šalis.

Atrenkant šalis vadovaujamasi principu (angl. Need/Demand/Supply). Tai reiškia, kad pirmiausia naujos rinkos potencialas turi atitikti Švedijos paslaugų ir produktų pasiūlos galimybes. „Business Sweden“ labai aktyviai dirba su įmonėmis, taiko reikalingas priemones pagal konkrečios įmonės situaciją, identifikuoja ar įmonė yra pasiruošusi eksportuoti.


28

Ambasados skirtingose šalyse skirtingai veikia ir taiko skirtingą strategiją atsižvelgiant į kultūrą. Sakoma, kad visada lengviau dirbti su Norvegija, kadangi panašios klimato sąlygos, kultūra ir kita. Ir įmonėms nereikalinga didelė pagalba įeinant į kaimyninės valstybes.

Didžiausia pagalba reikalinga įeinant į naujas rinkas, pvz., Kinija, Indija ir panašios valstybės. Vyriausybė padeda įeiti į naujas ir augančias rinkas. Azijos regionas laikomas augantis ilguoju laikotarpiu, todėl yra labai svarbus eksporto ir investicijų pritraukimo prasme.

Pažymima, kad komunikacija yra labai svarbi tarp ambasadoriaus ir „Business Sweden“, tačiau žmogiškasis faktorius galioja ir čia bei pasitaiko žmonių egoizmo apraiškų, kai „Business Sweden“ atstovai prioretizuoja užsakymus iš verslo už kurias yra mokama verslo organizacijų, o paslaugas, kurias finansuoja Švedijos URM atliek antro prioriteto tvarka. Egzistuoja dokumentas, kuris reglamentuoja kaip ambasadorius turėtų bendrauti su „Business Sweden“ atstovu ir atvirkščiai. Ypač svarbi komunikacija tarp „Business Sweden“ ir vietinių ambasadų. Komunikacijai skatinti organizuojami mėnesiniai susitikimai. Švedijos atstovai tiki, kad kuomet nėra komunikacijos ir informacijos dalinimosi, neveikia būtini procesai.

3.2. EKONOMINĖS DIPLOMATIJOS INSTITUCINĖS SĄRANGOS MODELIS Švedijoje ekonominės diplomatijos įgyvendintojai dirba pagal bendra planą, kuris nustatomas trejiems metams, bet įtraukia prekybos, investicijų skatinimą bei informacija apie Švediją. Labiausiai koncentruojamasi ties aplinkos apsaugos, atsinaujinančiais energijos šaltiniais, kūrybiškumą skatinančiomis industrijomis. Pav. 7 Švedijos ekonominės diplomatijos dalyviai

Susitikimo su Švedijos Užsienio reikalų ministerijos, Tarptautinių santykių direktoriumi Lennart-Killander Larsson buvo išgirta jog Švedijos Užsienio Reikalų Ministerija (angl. Ministry of Foreign


29

Affairs) ir Verslumo bei inovacijų ministerija (angl. Ministry of Enterprise and Innovation) dirba labai glaudžiai.

Švedijos institucinėje sąrangoje susijusioje su Ekonomine diplomatija yra du departamentai: Prekybos skatinimo Europos Sąjungoje departamentas (angl. International Affairs Trade Promotion, Department for EU Internal Market and Promotion of Sweden) ir tarptautinės prekybos politikos departamentas (angl. International Trade Policy Departement). Šie du departamentai susiję su eksporto plėtra ir investicijų pritraukimu, kuriuose dirba 35 žmonės.

Anksčiau minėti su ES ir užsienio prekyba susiję departamentai savo funkcijas atlieka Švedijos Užsienio reikalų departamente, tačiau yra vadovaujami ir faktiškai atsiskaito Verslumo ir inovacijų ministerijai (angl. Ministry of Enterprise and Innovation).

Ši sąrangos ypatybė Švedijos atstovų buvo apibūdinta kaip „specialus konstitucinis atvejis“ Pav. 8 Švedijos dviejų ministerijų tarpusavio darbo santykis

Toks sąrangos modelis buvo pasirinktas dėl efektyvesnio tarpinstitucinio koordinavimo. Egzistuojant tokiai sąrangai lengviau bendrai koordinuoti investicijų pritraukimą bei eksporto skatinimą. Kadangi URM Švedijoje valdo tris pagrindines su ekonomine diplomatija susijusius struktūrinius vienetus: Diplomatinį tinklą, „Business Sweden“ – eksporto ir investicijų agentūrą, „Swedish Institute| – Švedijos žinomumo didinimo agentūra. O Verslumo ir Inovacijų ministerija (angl. Ministry of Enterprise and Innovation) yra politikos formuotojo rolėje, darbuotojų apsikeitimas padeda bendradarbiaujant formuoti Švedijos eksporto ir investicijų politiką.

Švedijoje visos 24 ministerijos yra skatinamos didinti prekybą, investicijas bei turizmą

47 mln. EUR yra skiriama Švedijos prekybos, investicijų bei turizmo vystymui

Kultūriniam skatinimui skiriama 11,0 mln. EUR

Ambasadų biudžetas 1,64 mln. EUR

Investicijų skatinimas 6,52 mln. EUR

27 % panaudojami Švedijos instituto (angl. Swedish institute)


30

73 % panaudojami „Business Sweden“

Eksporto skatinimas 27,9 mln. EUR Švedijos eksporto kreditų garantijos valdyba Švedijos “EKN” agentūra skatina Švedijos eksportą teikdama įvairių formų garantijas eksportuojančioms įmonėms, kurios saugo nuo nemokumo, bei kitų formų kontrakto nutraukimo. EKN dirba globaliai, bet labiausiai koncentruojasi už OECD priklausiančių šalių ribų. Garantijų eksportui ir investicijoms teikimas papildo kitas priemones rinkoje bei didina Švedijos verslo konkurencingumą. Švedijos eksporto garantijų korporacija Rūpinasi komerciniu Švedijos eksportuotojų finansavimo užtikrinimu. Ši agentūra siūlo ilgo laikotarpio eksporto kreditus, komercinius kreditus, kurie susiję su eksporto veikla, finansuoja projektus susijusius su Švedijos eksportu. Švedijos inovacijų agentūra („Vinnova“) Tai Švedijos kompetencijų centras ir kuris formuoja inovacijų politiką. Pavaldi Verslumo ir Inovacijų ministerijai (angl. Ministry of Enterpsrise and Innovation). Veikia kaip nacionalinė ryšių „kontaktų agentūra“ pagal ES R&D programa (angl. EU Framework Programme for R&D). Organizacija įkurta 2001m. Sausį, operacijas vykdo iš biurų Stokholme ir Briuselyje. Valso vystymo agentūra (Almi) Kuria vystymo galimybes potencialo turinčioms idėjoms bei kompanijoms. Siūlo konsultacijų paslaugas, paskolas ir rizikos kapitalą visuose verslo vystymo etapuose – nuo idėjos iki sėkmingo verslo. Almi Företagspartner AB tai Švedijos valstybės nuosavybė, kuri turi 16 regioninių biurų tinklą bei Almi Invest AB and IFS Rådgivning AB, kuri vienija 40 biurų Švedijoje. Švedijos energijos agentūra Šios organizacijos tikslai yra atsinaujinanti energija, technologijų atnaujinimas, protingesnis energijos vartojimas bei klimato pokyčių mažinimas. Švedijos konfederacija Tai lyderiaujanti Švedijos verslo lobistinė organizacija skatinanti laisvos rinkos, taip siekiant geriausios įmanomos verslo aplinkos Švedijos kompanijoms. Pagrindiniai šios konfederacijos kuruojamos temos šios:

Stiprinti verslumo vertę ir svarbą

Užtikrinti teisingą ir atvirą konkurenciją

Liberalizuoti Švedijos ekonomiką ir mažinti mokesčius

Kurti augančią ir lanksčią darbo rinką


31

Švedijos prekybos federacija Tai organizacija, kuri teikia paslaugas visam prekybos ir komercijos sektoriui. Organizacija reprezentuoja komercines kompanijas su darbo rinka bei ekonomine politika susijusiais klausimai. Organizacijos tikslas sukurti geriausias prekybos sąlygas didelėms ir mažoms komercinėms kompanijoms. Švedijos prekybos rūmai Tai ne pelno siekiančių organizacijų tarptautinė platforma, įkurta Švedijos prekybos rūmų (angl. Swedish chambers of commerce), kuri padeda verslui plėstis tarptautiniu mastu ir geriau išnaudoti vietinius ir užsienio šalių prekybos rūmus bei verslo ryšius. Tikslinė veikla – bendradarbiauti su vietinėmis organizacijomis ir tinklais besivystančiose rinkose ir šalyse. Švedijos institutas (angl. Swedish institute) Tai viešoji įstaiga turinti 140 darbuotojų bei biurus Stokholme, Visbyje ir Paryžiuje. Organizacijos tikslas perprasti skirtingas kultūras, žmones ir reklamuoti Švedija bei šalie pranašumus globaliai. Švedijos prekės ženklo platforma yra bendradarbiavimo tarp Švedijos Užsienio reikalų ministerijos, „Business Sweden“, Verslumo ir Inovacijų ministerijos bei Švedijos instituto rezultatas. Šios institucijos pagrindinės veikos:

Renginiai ir projektai

Apsikeitimo ir vystymo programos

Bendradarbiavimas Baltijos jūros regione

Švedijos įvaizdis

Informacija apie Švediją

Švedų kalbos mokymasis

Stipendijos Nacionalinė prekybos valdyba (angl. National Board of trade) Tai valstybinė agentūra atsakinga už užsienio prekybos problemas, vidaus rinką bei prekybos politiką. Organizacijos misija, skatinti atvirą ir neapmokestinamą prekybą su skaidriomis taisyklėmis. Valstybės duota užduotis organizacijai, kad gerai funkcionuojanti tarptautinė prekyba, toliau liberalizuojama prekyba pagal Švedijos interesus. Organizacija siekia efektyvios vidinės rinkos, liberalizuotos bendros prekybos politikos ES, daugiašalės prekybos sistemos, ypač PPO (Pasaulio prekybos organizacija) viduje.

Tai vieno langelio principo informacijos centras, kuris konsultuoja eksportuotojus iš besivystančiose šalių apie taisykles Švedijoje ir ES.

Valdyba administruoja Švedijos prekybos procedūrų konsulą (angl. Swedish Trade Procedures Council)

SOLVIT centras, kuris asistuoja kompanijas bei žmones, kurie susiduria su prekybos problemomis vidaus rinkoje


32

3.3. BUSINESS SWEDEN

Ilgą laiką egzistavo dvi skirtingos agentūros, pirmoji atsakinga už eksportą ir kompanijų internacionalizavimą, o kita agentūra atsakinga už investicijas. Šios dvi organizacijos, buvo sujungtos 2013 metais ir įkurta bendra eksporto ir investicijų agentūra „Business Sweden“. Organizacija veikia pagal verslo principus, bet savo pelną turi reinvestuoti į savo veiklą. Šios organizacijos valdybą sudaro 50 % valstybės tarnautojų bei 50 % verslo atstovų. Svarbu pažymėti, kad organizacija vykdo Švedijos bei kitų šalių verslo užsakymus, Švedijos pramoninkų konfederacijos, Užsienio reikalų ministerijos ir kitus valstybinio sektoriaus bei verslo užsakymus. Apie dviejų organizacijų sujungimo naudą kalbėti yra dar anksti. Tačiau matomas vienas faktorius, kad abi organizacijos dirba ranka rankon, todėl gali lengviau komunikuoti bei koordinuoti veiksmus tarpusavyje. Eksportuojančiajai daliai skiriama didesnė dalis resursų t.y. du trečdaliai, o Investicijos sudaro trečdalį. Užsienio reikalų ministerijos skiriamas eksporto ir investicijų skatinimui „Business Sweden“ turi būti panaudojamas pagal trims pagrindiniam prioritetams:

Mažoms ir vidutinėms įmonėms (anot Centrinės ir rytų Europos regiono direktoriaus Manto Zalatoriaus šį kryptis vykdoma, nes tai yra politinis sprendimas, jo nuomone pagrindinės eksportuotojos vis tik yra didžiosios įmonės)

Pagalbai sudėtingose rinkose

Pagalbai Švedijos Užsienio reikalų ministerijai Prioritetuose yra 10 rinkų, iš kurių tikimasi pritraukti investicijų bei 20 tikslinių eksporto rinkų. Pagrindinės „Business Sweden“ paslaugos yra pateikiamos žemiau esančioje lentelėje. Lentelė 2. Paslaugos teikiamos skatinti ir lengvinti Švediškoms kompanijoms augti tarptautinėse rinkose

Įvertinti galimybes

Parinkti strategiją

Pradėti veiklą

Auginti verslą

Išanalizuoti galimybes ir parinkti rinką

Eksporto

informacija

Žingsneliai

eksportui

Prekybos priežiūra

Rinkos parinkimo

analizė

Suprasti rinką ir apibūdinti/apibrėžti „įėjimo strategiją“

Rinkos analizė

Vizitų programa

Rinkos „įėjimo

strategija“

Partnerių paieška

Verslo galimybių

projektas

Pradėti veiklą užsienio rinkose

Korporacinės

struktūros formavimas

Verslo palaikymo ofisas

Pagalba pirkimuose

Samdos paslaugos

Vystyti ir auginti tarptautinį verslą

Pardavimų,

rinkodaros,

marketingo

pagalba

Procesų pagalba

Verslo vystymas

BSO jungtis


33

Švedų kompanijos gali naudoti oficialų Švedijos prekės ženklą, kuris padeda “atverti duris” ir gauti naujų kontaktų. Savo ruožtu „Business Sweden“ organizuoja seminarus, vietos vizitus, prekybos parodas, delegacijas, konferencijas ir daugelį kitų veiklų, kad sustiprintų prekės ženklus ir padidintų Švedijos kompanijų matomumą. Lentelė 3. Subsidijuojamos paslaugos teikiamos mažoms ir vidutinėms kompanijoms

Įvertinti galimybes

Parinkti strategiją

Pradėti veiklą

Auginti verslą

ŽINGSNELIAI ESPORTUI

Išanalizuoti galimybes ir parinkti rinką

Dabartinės situacijos analizė

Verslo plano eksportui apibūdinimas

Tęstinio vystymo pagalba

RINKOS PARINKIMO ANALIZĖ

Suprasti rinką ir apibūdinti/apibrėžti “įėjimo strategiją”

Rinkų palyginimas remiantis rinkų patrauklumo analize ir lengvo įėjimo analize

Rinkų prioritetizavimas

VERSLO GALIMYBIŲ PROJEKTAS

Pradėti veiklą užsienio rinkose

Pritaikytų rinkų apžvalga

Susitikimų su suinteresuotomis šalimis rinkose

Verslo plano rekomendacijos

BSO JUNGTIS

Vystyti ir auginti tarptautinį verslą

Moduliu paremti pardavimai ir pagalba juose

Rinkodaros ir marketingo pagalba,

Su tiekėjais susijusi pagalba

Eksporto skatinimo dalis, kuri yra finansuojama iš Švedijos vyriausybės siekia skatinti mažų bei vidutinių įmonių eksportą. „Business Sweden“ turi 60 biurus 50 šalių. Šalys, kurios neturi biuro aprūpinamos iš šalia esančio biuro kitoje šalyje. Taip pat Švedija turi 20 regioninių partnerių. Švedijos eksporto skatinimas skirstomas:

Paprastąsias eksporto paslaugas

Mažųjų kompanijų programas

Tikslinis eksporto skatinimas

Specialus tikslinis eksporto skatinimas Taip pat yra išryškintos verslo rūšys eksportui skatinti:

Sveikata ir priežiūra

Energija ir aplinkos technologijos

Transporto sistemos

Gamybos industrijos

IT ir telekomunikacijos

Maistas ir apsauga (angl. food and security)

Kūrybinės industrijos Investicijų skatinimo dalis, tikslas yra pritraukti tiesiogines užsienio investicijas į Švediją skatinant užsienio kompanijas investuoti arba bendradarbiauti su Švedijos kompanijomis ir regionais ir taip


34

pritraukti investicijų. „Business Sweden“ taip pat dirba, kad sustiprintų Švedijos vardą kaip aktyvios, inovatyvios ir konkurencingos verslo partnerės. Todėl Švedija pozicionuoja savo kompetencijas, kurios gali pasiūlyti patrauklias investavimo galimybes – ICT, sveikatos apsaugos ir gyvybės mokslų, energijos ir aplinkos, gamybos ir medžiagų technologijose, verslo infrastruktūroje ir paslaugų sektoriuje. Šioje srityje „Business Sweden“ bendradarbiauja su 40 misijų užsienyje ir turi bendradarbiavimo sutartis su 15 regioninių partnerių. Lentelė 4. Procesas kaip „Business Sweden“ pritraukia ir palaiko investicijas į Švediją

Vysto verslo vystymo

galimybes

Tarptautinis marketingas ir

pardavimai

Investicijų generavimas

Investuotojų priežiūra

Produktų vystymas

Vystyti investicijų galimybes su stipriais industrijos sektoriais

Rinkodara ir pardavimai

Identifikuoti ir kvalifikuoti investuotojus

Identifikuoti potencialaus investuotojo poreikius

Susieti investuotojo poreikius su Švediškomis investavimo galimybėmis

Paslaugos ir priežiūra/rūpinimasis

Visapusiškas priežiūra ir patarimai proceso eigoje

Pritaikyta verslo informacija

Įmonių suvedinėjimas ir susitikimų organizavimas

Rūpinimasis derybomis

Įgyvendinimo pagalba

Verslo augimas

Tęstinis asistavimas siekiant sėkmingai skatinti plėtrą investicijas ir vystant verslą bei bendradarbiavimą

Projektų eksportas Iš skirtingų šaltinių finansuojami projektų veiklos turi didelę svarbą Švedijos verslo sektoriui skirtingose rinkose. Šis ofisas rūpinasi padidinti eksportuojančių kompanijų dalį ES ir JT finansuojamuose projektuose.

3.4. INDUSTRINĖS PROGRAMOS

Žemiau yra pateikiamos Švedijos programos koncentruotos į konkrečias industrijas. SymbioCity Tai Švedijos vyriausybės iniciatyva, kuri kuruojama „Business Sweden“ bendradarbiaujant su Švedijos Konfederacija (šved. Svensk Naringsliv). „Business Sweden“ prižiūri „SymbioCity“ prekės ženklą bei atstovauja Švedijos vyriausybės bei industrijos interesus. Taip pat yra išleista publikacija “The SymbioCity Approach – a conceptual framework to sustainable urban development”, kuria išeildo Swedish Association of Local Authorities and Regions (SALAR) and SKL International. Tai koncepcinė struktūra, kuri vienija Švedijos metodiką ir patirtis, atkreipiant dėmesį į vietinės vyriausybės praktiką. Naudojant šią praktiką, SKL International kompanija, kuri yra Švedijos vietinės savivaldos ir regionų asociacijos dalis (angl. Swedish Association of Local Authorities (SALAR)). Šios organizacijos pagrindinė veikla koncentruotis ties gerai funkcionuojančiomis vietinėmis ir regionų administracijomis. Taip pat


35

„SymbioCity“ koncepcijos pagrindu įvairiomis iniciatyvomis padeda pagerinti gyvenimo sąlygas besivystančiose, pereinamose šalys. Naudojama kaipo komunikacinė/rinkodaros platforma ir tarptautinio marketingo priemonė skirta viešinti Švedijos „know how“ ir technologijas atsinaujinančio vystymo (angl. sustainable urban development) ir infrastruktūros srityjse. Ši platforma apima technologijas susijusias su vandens, kanalizacijos, atliekų tvarkymo, taip pat planavimo, komunikacijos, statybos, industrijos ir t.t. Šią koncepciją inicijavo Švedijos valstybė kartu su Švedijos verslo bendruomene. Ši koncepcija yra koordinuojama „Business Sweden“, kartu su verslo bendruomenės partneriais. „Business Sweden“ prižiūri „SymbioCity“ prekės ženklą ir viešina nacionalinį eksportą atstovaudama Švedijos valstybė ir skirtingas industrijas. Šiai iniciatyvai nėra skirti atskiri žmogiškieji ištekliai. SymbioCare Tai Švedijos kompanijų, konsultantų ir organizacijų tinklas, kuris užsiima interesų sveikatos srityje įgyvendinimu. Ši koncepcija buvo inicijuota Švedijos vyriausybės bei industrijos atstovų. „SymbioCare“ pristatoma kaip koncepcija, kai esančioje sistemoje nustatomi sinergijos efektai, jei jie efektyviai racionalizuojami. Tai taikoma visuose sveikatos priežiūros sektoriaus lygiuose nuo įrankių/įtaisų organizacijos palatoje iki terapijos metodų vyresniems pacientams. Taip pat ši koncepcija pristatoma, kaip vedanti į geresnius rezultatus kliniškai ir ekonomiškai, naudojant jau patikrintus metodus. Taip pat, rinkodaros priemonėse reklamuojama, kad ši koncepcija į kiekvieną atvejį žiūrima kompleksiškai. O pati „SymbioCare“ gali padėti pasidalindama patirtimi, žiniomis ir produktais apimant skirtingas sritis. SymbioCreate Tai komunikacijos platforma Švedijos kultūros ir kūrybinių industrijų atstovams. Šią platformą kartu Švedijos institutu įkūrė Švedijos Užsienio reikalų ministerija. Pagrindinė priežastis yra skatinti verslumą kultūrinėse ir kūrybinėse industrijose, taip pat bendradarbiavimą tarp menininkų ir verslininkų. Tikimasi, kad pagerinti kultūros kūrėjų bei verslininkų kultūrinėse ir kūrybinėse industrijose ir padidėjęs bendradarbiavimas su verslu didins regioninį augimą ir padidins Švedijos konkurencingumą

Švedijos švarios technologijos (angl. Swedish clean-tech) Tai platforma, kurios esmė bendradarbiavimas su valstybe, industrija bei suinteresuotų šalių asociacijomis bei regioniniais aplinkos technologijų veikėjais. Platforma veikia pagal valstybės aplinkos technologijų strategiją, partneriai:

„Almi“

„Business Sweden“

Valstybės bliurai – Tarptautinis aplinkos technologijų centras (IETC)

Jūrų ir vandens valdymo organizacija

Švedijos energetikos agentūra

Švedijos Aplinkos apsaugos agentūra

„Vinnova“


36

Komunikacijos platformos tarptautiniam marketingui Egzistuoja trys komunikacijos platformos „SymbioCity“, „SymbioCare“, „SymbioCreate“, kurios sukurtos ir koordinuojamas „Business Sweden“, kuri taip pat atsakinga už šių koncepcijų palaikymą ir įgyvendinimą. Pagrindinis šių koncepcijų principas yra viešinti/reklamuoti Švedijos aplinkos technologijas, sveikatos priežiūros ir priežiūros sritis, tai yra dalis Švedijos tarptautinės rinkodaros. Šios koncepcijos įrodė savo vertę visose Švedijos valstybės reklamos reklamavimo reikaluose.

4. DANIJA Danija yra viena iš pirmaujančių eksportuojančių tautų pasaulyje. Per šimtmečius, Danijos bendrovės ir pirkliai buvo meistriškai įvaldę įvairius būdus, kaip pasiekti užsienio rinkas ir ten rasti naujas galimybes. Nors ir nedidelio ploto bei riboto pardavimo potencialo vidinėje rinkoje, tačiau kalbant apie tarptautinę prekybą šalis atveria duris į eksponentiškai daug didesnes rinkas. Galima daryti išvadą, kad tarptautinė prekyba yra viena iš svarbiausių Danijos didelio našumo priežasčių.

4.1. EKONOMINĖS DIPLOMATIJOS MODELIS IR INSTITUCINĖ SĄRANGA Šiame skyriuje pateikiamos Danijos pagrindinės institucijos atstovaujančios investicijų ir eksporto plėtrą bei jų tarpusavio priklausomybė. Pav. 9 Suomijos ekonominės diplomatijos dalyviai

Ekonomikos ir užimtumo ministerija Pagrindinė ministerijos misija yra sukurti į ateitį orientuotas augimo sąlygas Danijos piliečiams ir įmonėms. Ministerijos vizija yra siekti geriausių augimo sąlygų pavyzdžių Europoje, siekiant, kad Danija būtų patraukli vieta gyventi, dirbti ir kurti verslą.


37

Pav. 10 Danijos Darbo ir Ekonomikos ministerija

Darbo ir ekonomikos ministerija buvo pertvarkyta 2012m. ir šiuo metu ją sudaro šešios pagrindinės agentūros:

Danijos verslo institucija

Danijos finansų priežiūros institucija

Danijos konkurencijos ir vartotojų institucija

Danijos patentų ir prekės ženklų tarnyba

Danijos saugios technologijos institucija

Danijos jūrų laivybos administracija

Ministerija atlieka nuodugnias ekonomines analizes bei tyrimus ir inicijuoja įvairias politines iniciatyvas srityse, kurios yra neišvengiamos šalies ekonomikos augimui. Taip pat ministerija yra atsakinga už politikos formavimą svarbiose Danijai srityse įskaitant verslo reguliavimo, intelektinės nuosavybės teisių, konkurencijos ir vartotojų politikos, finansų sektoriaus ir laivybos. Verta paminėti ir tai, kad ministerija bendradarbiauja su tarptautine organizacija Europos Sąjungoje, kuri atsakinga už konkurencingumo ir jūrų transporto klausimus. Švietimo ir mokslo ministerija Danija yra įkūrusi inovacijų centrus, kuriuose yra komercijos atašė Silicio slėnyje, Šanchajuje, Sao Paulo, Miunchene, Naujajame Delyje ir Tokijuje. Šios atstovybės leidžia užsienio rinkose remti Danijos įmonių ir mokslo institucijų prieigą prie užsienio žinių, technologijų ir kapitalo. 11

11http://ufm.dk/en/research-and-innovation/international-cooperation/global-cooperation/innovation-centres-and-attaches

http://ufm.dk/en/research-and-innovation/international-cooperation/global-cooperation/innovation-centres-and-attaches


38

Užsienio reikalų ministerija Danijos užsienio reikalų tarnyba, tai globaliu mastu veikianti organizacija. Pagrindinis tikslas yra atstovauti Danijos interesus ir vertybes, susijusias su aplinkinėmis valstybėmis taip, kad būtų skatinami laisvės, saugumo ir ekonomikos augimo klausimai visiems Danijos gyventojams. Pav. 11 Danijos Užsienio reikalų ministerijos modelis

Danijos užsienio reikalų tarnyba apima Kopenhagoje esančią ministeriją ir pasaulinį ambasadų tinklą bei generalinius konsulatus ir prekybos komisijas. Danijoje Užsienio reikalų ministerijos veiklos sritys:

Užsienio saugumo politika

Europos ir ES politikos koordinavimas

Ekonominio vystymosi politika

Globalus bendradarbiavimas

Eksporto ir investicijų skatinimas

Prekybos politika Danijos užsienio reikalų tarnyba užsienyje Danija turi 78 ambasadas, kurių skaičius ir vieta yra nuolat peržiūrimos, o prioritetai nuolat keičiami priklausomai nuo Danijos užsienio politikos interesų. Danija turi 7 diplomatines atstovybes tarptautinėse organizacijose – ES Briuselyje, prie JT Niujorke ir Ženevoje, prie NATO Briuselyje, ir Europos Tarybos Strasbūre. Danija turi 28 generalinius konsulatus ir vadinamąsias prekybos komisijas. Prioritetai teikiami ir komercinės paslaugos yra centralizuotos tose srityse, kuriose Danija turi labai didelius komercinius interesus. Danija turi generalinius konsulatus Niujorke ir Šanchajuje, o prekybos komisijas Bangalore ir Melburne. Taip pat Danija turi apie 430 garbės konsulus, t.y. neapmokamus kontaktus užsienio šalyse, kurie dažniausiai yra vietiniai piliečiai, dirbantys kaip advokatai ar verslo srityje. Garbės konsulatai paprastai įsikūrę uostamiesčiuose ar turistiniuose miestuose.


39

Užsienio reikalų ministerija ir socialinė medija Danijos Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva visos ambasados bei investicijas ar eksportą skatinančios institucijos turi platformas socialiniuose tinklapiuose.

Pav. 12 Suomijos Užsienio reikalų ministerija socialiniuose tinkluose

Danish export credit agency

Organizacija padeda Danijos bendrovėms būti labiau patrauklesnėms užsienyje. Šis tikslas yra pasiekiamas finansuojant tikslines įmonių sritis bei draudžiant įmones ir bankinį sektorių nuo galimų finansinių ar politinių rizikų, kurios susijusios su prekyba su kitomis šalimis. Tikslinė paslaugų auditorija yra smulkus ir vidutinis įmonių sektorius. Paslaugos yra teikiamos kiekvienai įmonei individualiai ir specifiškai. Organizacija buvo įkurta 1922 metais – tuo metu tai buvo tik trečia eksporto kredito agentūra pasaulyje. Per ilgus metus įgyta unikali patirtį leidžia Danijos įmonėms pritaikyti prekybos ir investicijų žinias visame pasaulyje. Organizacija priklauso už ją garantuoja valstybė, bet veikia individualiai kaip moderni finansų įmonė.

Confederation of Danish industry

Danijos Pramonės konfederacija yra stiprus balsas Danijoje, kurio klausos vyriausybė. Šiuo metu konfederacijai priklauso daugiau kaip 10.000 bendrovių. Šiuo metu organizacijoje dirba apie 600 žmonių, kurie yra lokalizuoti už Danijos ribų.


40

Danijos Pramonės konfederacija yra privačiai finansuojama organizacija, kuri iš esmės vienija gamybos, prekybos ir paslaugų bei pramonės įmones. Tačiau bendrai ši organizacija apima beveik visus sektorius. Organizacija finansuojama ir valdoma valdybos narių bei vyriausybės. DI siekia gerinti verslo sąlygas Danijos pramonei. Be to, ši organizacija vienija ir skirtingas asociacijas bei šakinių federacijų narius. Danijos Pramonės konfederacija taip pat turi ir regioninius narius, kurie sprendžia specifinius su tuo regionu susijusiu klausimus bei bendrus klausimus, tokius kaip švietimas. Organizacijos veikla

Politikos advokatavimas – vietinė, nacionaliniu ir tarptautinių lygių

Narystė paslaugos – informavimas, konsultavimo paslaugos

Tinklo santykiai – informacijos sklaida tarp narių

Danijos Pramonės konfederacija priklauso plati įvairovė asociacijos narių, o iš viso daugiau nei 100 asociacijų. Visos šios asociacijos apima maisto pramonės, IT, telekomunikacijų, elektronikos ir ryšių, statybinių medžiagų, energetikos pramonė, paslaugų pramonė, automobilių pramonė bei medienos ir baldų pramonės.

Organizacijos vystymasis

DI yra demokratinė organizacija, kurią valdo jos nariai ir tai nuolat vystosi. Nariai ir jų reikalavimai turi pirmenybę, todėl komitetai, tinklai ir politinis dėmesys pastoviai keičiasi, kad atspindėtų visuomenės raidą.

Teisiškai, DI asociacija reglamentuoja vykdomasis komitetas ir centrinė valdyba, kuri kartu suformuluoja ir DI politines pažiūras. Vykdomojo komiteto nariai yra skiriami metiniame generalinės asamblėjos susitikime, kuriame išrenkama vyriausia valdybą, pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas iš vidinių narių. Visi paskyrimai yra vieneriems metams. Išrinktoji valdybą tvarko visus išorės santykius - komunikacija su spauda, susitikimai su politikais ir verslo misijos. Praktinės funkcijos, susijusios su kasdieniais Danijos verslo bendruomenės klausimais sprendžiami DI darbuotojų, kuriems vadovauja generalinis direktorius.

4.2. TRADE COUNCIL IR INVEST IN DENMARK Danijos Užsienio reikalų ministerijai priklauso „Trade Council“ institucija, kuri kuruoja eksporto ir investicijų pritraukimo klausimus. Šios institucijos padalinys yra „Invest in Denmark“.

Trade Council Danijos „Trade Council“ yra eksportą ir investicijas administruojanti ir koordinuojanti institucija, kurią valdo Užsienio reikalų ministeriją. Organizavimas apima visas eksporto ir užsienio investicijų pritraukimo veiklas po vienu stogu. „Trade Council“ turi 75 darbuotojus Danijoje ir 230 darbuotojų užsienyje, kurie lokalizuoti 100 ambasadų.


41

Pav. 13 Užsienio reikalų ministerijos diplomatinis tinklas – „Trade Council“

Organizacija teikia konsultacines paslaugas susijusias su įmonių internacionalizacija ir tarptautine veikla. Tai yra profesionali ir novatoriška organizacija, kuri siekia užtikrinti geriausias įmanomas sąlygas, kad didėtų Danijos pramonės galia pasaulinėse rinkose. „Trade Council“ teikia konsultacines paslaugas ir pagalbą tiek verslo pradžiai tiek verslo plėtrai. Tikslas yra pasiūlyti danų verslo bendruomenė galimybę glaudžiau bendradarbiauti su vyriausybe ir ministerija bei pasitelkiant analitinius gebėjimus būti konkurencingiems užsienio rinkose. Kiekvienais metais „Trade Council“ skelbia ataskaitą, kurioje pateikiama organizacijos veikla ir taip siekiama paaiškinti veiklos prasmė bei pritraukti daugiau įmonių tolimesniam bendradarbiavimui. Paslaugos yra skirstomos į mokamas ir nemokamas. Danijos „Trade Council“ priklauso „Invest in Denmark“, kas yra šios organizacijos padalinys. Lentelė 5 Danijos „Trade Council“ teikiamos paslaugos


42

Invest in Denmark Danija yra geriausia pasaulyje šalis verslui pagal "Forbes Magazine". Taip pat Europoje tai yra pirma šalis, kurioje lengviausia pradėti verslą pagal Pasaulio Banką. „Invest in Denmark“ yra dalis Danijos Užsienio reikalų ministerijos ir veikia vieno langelio principu užsienio įmonėms, kurios nori įsteigti įmonę ar investuoti Danijoje. Žemiau pateikiamos šešios prioritetinės industrijos, kuriuose Danija mato didžiausią potencialą. Cleantech Danija yra viena iš pasaulio „Cleantech“ industrijos centrų. Šalis turi pažangių elektros tinklų energetikos sistema, aukštos kokybės mokslinių tyrimų klasterį ir pasaulyje pirmaujančias pozicijas susijusias su vėjo energijos panaudojimu. Danija perėjo nuo buvimo 99 % priklausoma nuo užsienio energetikos iki energijos eksportuotojos. Tarp pagrindinių kompetencijų yra bioenergija, pažangieji elektros energijos tinklai ir elektrinės transporto priemonės. Danijoje pagamintos vėjo turbinos užima 80 % pasaulinės rinkos. Gyvybės Mokslai Danijos gyvybės mokslų pramonė yra tarptautinė pavyzdys, kaip sėkmingai galima komercializuoti mokslą. Danija turi didžiausią vaistų gamybos tiekimo grandę Europoje ir užima lyderiaujančias pozicijas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje. Be biotechnologijų, Danija taip pat yra medicininių technologijų ir elektroninės sveikatos platformos lyderė. Hi-Tech Danija turi pasaulinio lygio mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros institucijas. Tarptautiniu mastu konkurencingą technologijų klasterį ir prieigą prie inovatyviausių talentų. Be to, Danija yra giriama kaip viena geriausiai pritaikančių “Smart City“ sprendimus. Laivybos pramonė Danija yra viena iš didžiausių pasaulio laivybos pramonių nepaisant šalies mažo dydžio. Jūrų pramonė aktyviai vystosi vėjo ir bangų energijos srityse. Maisto technologijos ir gamyba Danijos maisto pramonės įmonės yra laikomos vienos pažangiausių pasaulyje. Pritaikomi moksliniai tyrimai ir inovaciniai pajėgumai yra tarptautiniu mastu pripažinti ir konkurencingi. Danijos eksportuoja 95 % savo produktų.


43

4.3. DANIJOS EKSPORTO STRATEGIJA

Danijos vyriausybė 2014m. paruošė augimo paketą, kuriame aprašytos gairės skirtos šalies eksporto strategijai.12 Strategija orientuota praplėsti ekonominės diplomatijos veiklą Danijos Užsienio reikalų ministerijoje ir bendrai visoje Vyriausybėje. Visa esmė yra suteikti kuo daugiau pagalbos šalies įmonėms bandant realizuoti savo produktus pasaulinėse rinkose.

Papildomi DKK 155 mln. skirta eksporto strategijai įgyvendinti kasmet

Danijos prekių ir paslaugų eksportas 2014m. sudarė maždaug 1000 mlrd. kronų, t.y. maždaug 55 proc. Danijos BVP

Maždaug 725.000 Danijos darbo vietų priklauso nuo Danijos įmonių gebėjimo parduoti produktus bei paslaugas užsienyje

Iš visų 30.000 eksportuojančių įmonių, maždaug 10 procentų sudaro 90 procentų viso šalies eksporto

Vien tik 100 didžiausių eksportuotojų eksportas sudarė maždaug 50 proc. viso eksporto

Apie 75 procentų Danijos prekių eksporto keliauja į Europos šalis ir papildomi 6–7 proc. į JAV

Tik 15–20 procentų eksporto keliauja už EBPO zonos ribų t.y. į ekonomiką, kur tikimasi didžiausio pasaulio augimo per ateinančius dešimtmečius

Vyriausybė šiai programai įgyvendinti priėmė šiuos sprendimus13

Sukurta eksporto skatinimo programas vienijanti internetinė platforma (angl. Eksport Guiden.dk)

Padidintas „Trade Council“ dėmesys skirtas konsultavimo paslaugoms orientuotoms į eksporto ir internacionalizacijos programas mažoms ir vidutinėms įmonėms

Stiprinti pastangas Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Japonijoje

Įkurti „didelės pridėtinės vertės programą“ orientuotą į tarptautinis projektus

Skatinti ekonominę diplomatiją, įkuriant naujus 17–19 etatus – Danijos „augimo patarėjus“.

Šie žmonės bus dislokuoti pasirinktose rinkose užmegzti bendradarbiavimą su vietos valdžios institucijomis, dalintis žiniomis ir tarnauti kaip Danijos eksporto ir investicijų atstovams

Danijos ambasadoriaus komentaras apie Lietuvos ekonominę diplomatiją

Pagrindinė ambasados misija yra eksporto ir investicijų pritraukimo skatinimas. Tačiau pagrinde visas dėmesys yra skiriamas eksporto iš Danijos didinimui Lietuvoje. Dalis Danijos ambasados komandos dirba ir su Lietuviškų įmonių populiarinimu Danijoje. Šis žmogus projekto metu buvo Lietuvos pilietis. Vienas iš Danijos ambasados sektinų pavyzdžių yra tai, kad Danai samdo vietinius ekspertus – Lietuvius. Danijos ambasada Lietuvoje teigia dirbanti Lietuvoje ir atliekanti panašias funkcijas kaip „Earnst&Young“, „KPMG“, „Delloite“, etc., t.y. daro rinkos tyrimus ir konsultuoja strateginiais klausimais. Taip pat ambasada teigia, kad šiuo metu visos Danų ambasados yra labiau orientuotos į komerciją, nei anksčiau. Keli pasiūlymai Lietuvai ekonominės diplomatijos klausimais:

12http://um.dk/en/tradecouncil/about/strategy/

13Government Strategy on Export Promotion and Economic Diplomacy (2013)

http://um.dk/en/tradecouncil/about/strategy/




44

Pasidaryti šalies „brand‘ą“

Reklamuoti šalį įvairiais šaltiniais

Populiarinti lazerių industriją

Danijos chamber of commerce komentaras apie Lietuvos ekonominę diplomatiją

Danijos prekybos rūmų veikla yra orientuota į jų narių interesus. Tai galima paaiškinti tuo, kad organizacija yra išlaikoma iš narių mokesčių. Taip pat Danijos prekybos rūmai yra labiau pažinčių mezgimo, „networking“ organizacija ir mažiau konsultacijas teikianti institucija. DCC atstovas teigia, kad pagrindinė ir naujausia Danijos eksporto sėkmė yra naujai sukurta Danijos eksporto strategija „Danish Export Strategy 2014“.

5. ESTIJA Estija buvo perkelta iš Baltiškojo identiteto, o „šiaurietiškas“ buvo išryškintas14. Tai galėto būti dėl baimės, kad Estija galėtų būti palaikyta panašia į kitas Baltijos šalis, jos įstojimas į ES ir kiti svarbūs įvykiai būtų atidėti, kai pastarosios būtų pasiruošusios.

5.1. Estijos eksporto politiką daugiausiai formuoja šios organizacijos Ekonomikos ir komunikacijos ministerija (angl. The Ministry of Economic Affairs and Communications). Ši ministerija dalyvauja rengdama industrinių produktų prekybos politiką. Ministerijos atstovai dalyvauja jautrių sektorių ekspertinėse grupėse tokių kaip metalo, tekstilės, kitų industrinių sektorių bei sprendžia paslaugų ir investicijų problemas. Taip pat sprendžia technines prekybos kliūtis (technines normas, standartus, atitikties reikalavimams atitikimo procedūras) ir prekybos ribojimo (angl. protection of trade) Europos Sąjungoje klausimus. Užsienio reikalų ministerija (angl. Ministry of Foreign Affairs). Atsakinga už bendrą užsienio prekybos politikos koordinavimą, taip pat dalyvauja derybose su trečiosiomis šalimis dėl įvairių kontraktų pasirašymo bei derasi dėl strateginių prekių inspektavimo. Pagrindinės užduotys: Politinės, konsulinės, Estijos piliečių aptarnavimas, turizmas, ekonominiai aspektai, prekybos aspektai, NATO reikalai. Finansų ministerija (angl. Ministry of Finance). Rūpinasi muitinėmis ir mokestiniais reikalais. Žemės ūkio ministerija (angl. Ministry of Agriculture). Svarbiausios institucijos susijusios su Estijos ekonomine diplomatija tai Užsienio reikalų ministerija (URM) bei Ekonomikos, bei komunikacijos Ministerija (angl. Ministry of Economic Affairs and Communications). Užsienio reikalų ministerija valdo diplomatines misijas (ambasadas, ekonomikos diplomatus). Savo ruožtu antroji valdo „Enterprise Estonia“, kuri yra skėtinė organizacija, vienijanti Investicijų skatinimo departamentą („Invest Estonia“), prekybos departamentą („Trade with Estonia“) bei turizmo departamentą („Visit Estonia“).

14 Economic diplomacy in the Baltic States (2014)


45

5.2. Enterprise Estonia Tai skėtinė organizacija su skirtingais departamentais (prekybos, investicijų ir turizmo) 15 Negalėjo turėti tiesioginio susitarimo su Ekonomikos ministerija, todėl turi trišalį susitarimą nuo 2009m. (URM/MECO/”Enterprise Estonia“). Susitarime numatytas tarpusavio susitikimų skaičius – kviečiami skirtingi atstovai. Vadovas: (angl. Secretary of economic relations). Pagrindinės „Enterprise Estonia“ funkcijos yra dvilypės. Organizacija edukuoja Estijos eksportuotojus, taip pat turi atstovus, kurie patarinėja Estijos kompanijoms susidomėjusioms eksportu. Šie atstovai bendradarbiauja su Estijos Užsienio reikalų ministerijos misijomis, t.y. ambasadomis. Organizacija finansuojama ES lėšomis. Paslaugos – pagalba pradedant verslą, detali verslo informacija Pagrindiniai organizacijos tikslai – padidinti Estijos gerovę visuomenėje dirbant ties šiais pagrindiniais tikslais:

Didinti tvarių ir greitai augančių kompanijų skaičių

Didinti Estijos kompanijų eksporto pajėgumus ir internaciolaizaciją

Didinti Estijos kompanijų produktų vystymo ir technologines galimybes

Didinti pajamas iš turizmo

Pav. 14 „Enterprise Estoni“a valdymo struktūra

Informacija apie Organizacija

Bendras dirbančiųjų skaičius 270

2013 metų biudžetas 110 milijonų eurų

Organizacijos tikslas apima kiekvieną regioną Estijoje, turi regioninį biurą Tartu bei aktyviai bendradarbiauja su regioniniais vystymo centrais bei turistų informacijos centrais

15http://www.eas.ee/en


46

Taip pat turi savo atstovus užsienyje Helsinkyje, Stokholme, Londone, Hamburge, Maskvoje, Sankt. Peterburge, Kalifornijos valstijoje, Šanchajuje bei Tokijuje

“Enterprise Estonia” valdoma 3-trijų narių valdybos ir prižiūrinčios valdybos (angl. supervisory board), kuris susidaro iš šalies svarbiausių verslininkų, svarbių valstybės tarnautojų bei parlamento narių. Taip pat patarėjų tarybos sudarytos iš geriausių savo srities ekspertų kiekvienoje prioritetinėje srityje “Enterprise Estonia” veiklos srityje. Šie teikia organizacijai konsultacijas bei priežiūrą/palaikymą procese, o atgal gaudami šviežiausią informaciją apie Estijos ateities planus ir galimybes.

Tai organizacija, kuri administruoja ir panaudoja ES struktūrinės paramos lėšas. Per iš 2007–2013 ES finansinės perspektyvos panaudojo, EUR 784 mln. (EEK 12 mlrd.) iš daugiau negu 3,4 mlrd. (EEK 53 mlrd.) struktūrinės paramos. Investicijų skatinimo agentūra („Invest in Estonia“) Yra “Enterprise Estonia” dalis, tai vyriausybės organizacija, kuri rūpinasi užsienio investicijomis į Estiją bei asistuoja užsienio kompanijas, ieškančias verslo galimybių Estijoje. Jos paslaugos nemokamos, kurios pritaikomos specialiai kiekvienam investuotojui. Organizacijos tikslas stiprinti Estijos žinomumą apie verslo galimybes Estijoje bei šalį pateikti kaip patraukią šalį investicijoms.

Estijos eksporto akademija Tai tikslinių rinkų seminarai susike su skirtingomis šalimis. Ši iniciatyva vadinama “Pusryčiai su ambasadoriumi”. Idėja paprasta, Estijos ambasadoriai dirbantys užsienyje atvyksta į Taliną susitikti su verslininkai. TradewithEstonia.com Tai informacinė platforma, kuri padeda ieškoti Estijos kompanijų, produktų ir paslaugų internete. Paslauga nemokama ir lengvai pasiekiama internete. Ji padeda surasti Estijos kompanijas, produktus bei paslaugas. Siūlomos paslaugos:

Patikimų tiekėjų suradimas

Produktų ir paslaugų suradimas

Profilio informacija apie galimus partnerius

Sukuriami kontaktai su Estijos kompanijomis

5.3. Sąrangos ypatybės Bendros Europos Sąjungos komercinės prekybos politika ir derybomis su ne Europos Sąjungos šalimis, dėl tarptautinės prekybos bendradarbiauja:

Išorinės prekybos departamentas Estijos URM

Vidinės rinkos departamentas Estijos Ekonomikos ministerijoje (angl. Ministry of Economic affairs and Communications)

Prekybos politikos biuras Žemės ūkio ministerijoje


47

Kultūros ir Teisingumo ministerijos, taip pat įtraukiamos Politikos gairės remiančios vietinius verslininkus/anterprenerius Buvo paruošta Estijos verslumo augimo strategija 2014-2020, kuri buvo suformuluota Ekonomikos ministerijos (angl. Ministry of Economy and Communications). „Estonia 2020“, tai specifinis veiksmų planas 2011-2015 periodui, ruošiami kasmetiniai veiksmų planai. Ši strategija orientuota į Estijos integravimą į tarptautinę verslo aplinką ir sumanios specializacijos didinimą, greito prisitaikymo, bei didelį inovacijų laipsnį. Pagrindiniai tikslai - didinti produktyvumą, stimuliuoti verslumą, didinti inovacijas Estijoje. Pav. 15 Estijos ekonominės diplomatijos modelis

Estijos ir kitų analizuotų šiaurės šalių supratimu labai griežtas funkcijų atskyrimas tarp institucijų, kai vienos įgyvendina bendras gaires, o kitos siūlo tik tiesioginį verslo reklamavimą būtų neadekvatus dėl ministerijų funkcijų, kurios skiriasi, bei kita laike. 16 Veiklos orientacija Eksporto skatinimas susideda iš komunikacijos apie sutarti/kontraktus Estijos kompanijoms tapti galimoms partnerėms, konsultavimo apie tikslines šalis ir eksportuotojų ruošimą. Specifinių pagalbos paslaugos (prekės ženklo vystymas, eksporto garantijų teikimas, naujų verslo galimybių sukūrimas, tokių kaip e. kanalai ir panašiai). Estijos kompanijų dalyvavimas tarptautinėse tiekimo/vertės grandinėse, strateginio bendradarbiavimo didinimas tarp kompanijų. Veiklų, kurios didina Estijos kaip inovatyvios šalies reputaciją rėmimas.

16Economic diplomacy of the baltic states ( – Latvian institute of international affairs

Andris spudis ir Karlis Bukovskis


48

5.4. E-pilietybe

Tai skaitmeninė pilietybės kiekvienam planetos gyventojui, kuri sureikia galimybę įsteigti patikimą įmonę ir vykdyti jos veiklą internetu, taip išlaisvinti pasaulio verslumo potencialą. Estija yra pirmoji šalis pasaulyje kuri siūlo galimybę ne Estijos piliečiams, kuriems aktualu turėti galimybę administruoti nuo vietos/alokacijos nepriklausomą verslą internetu. Ši galimybė taip pat siūlo saugias ir patogias skaitmenines paslaugas, kurios didina patikimumą internete. 5.5. Estijos URM atstovės Hele Karilaid komentaras apie Estijos URM ir Ekonominę diplomatiją Kaip ir įprasta užsienio praktikoje krizės situacijos – tai naujos galimybės. Estijoje vykstant pasaulinei finansų krizei ir jos padariniams įvyko lūžio taškas, kai kompanijos prarado įprastines rinkas. Jos buvo priverstos ieškoti naujų, todėl suaktyvėjo bendravimas tarp viešojo sektoriaus, diplomatinių atstovybių ir verslo. nes kompanijos ieškojo naujų galimybių, todėl buvo reikalingos Estijos URM paslaugos. Estijos ekonominės diplomatijos specifika Mato save kaip “durų atidarinėtojus”, tai reiškia, kad URM Estijoje orientuojasi į rinkas, kurios turi paklausą vietos gamintojams. Kai vietiniai gamintojai kreipiasi, jiems teikiami patarimai ir konsultacijos ir tiesioginis asistavimas per konsulatų, užsienio biurų, ambasadų tinklą.

Kiekviena Estijos ambasada turi ekonominius diplomatus (karjeros diplomatus). Jie tai mato kaip savo stiprybę. Jie turi institucinę patirtį, nes tai prasidėjo 1990m. Turi ekonominės diplomatijos prioritetus, rinkos kur jie sėkmingiausiai dirba (10).

Naujas sprendimas ekonominės diplomatijos kontekste, tai vietinių žmonių samdymas specialioms užduotims atlikti. Estija pradėjo pilotinį projektą – tai vietinio žmogaus samdymas Indijoje. Šiam –žmogui už jo darbą atlygina Estijos Ekonomikos ministerija (angl. The Ministry of Economic Affairs and Communications). Ekonominės ir verslo diplomatijos sluoksniuose tai vadinama (angl.“bright local guy”). Šis žmogus atlieka šalyje reziduojančio ambasadoriaus užduotis. Šiam asmeniui už jo darbą kompensuoja “Enterprise Estonia”, tačiau jis atlieka tiek pastarosios organizacijos, tiek ambasados jam formuojamas užduotis.

Daugiausiai prekiauja su kaimynais. Prioritetinėse rinkose dirba pilno etato Ekonominiai diplomatai. Užsienio prekyba rūpinasi URM. Svarbu pažymėti, kad rotacijų skaičius Estijos URM žemas.

Estijos URM atstovų nuomone mažoms šalims ekonominės diplomatijos svertus geriausia turėti geriausia turėti URM – taip išvengiama per daug plataus geografinio matymo rizikos.

Estijos ambasada su Latvija. Verslo diplomatija ir Ekonominė diplomatija Pareigų pasiskirstymas tarp Estijos URM ir Ekonomikos ministerijos (angl. Ministry of Economic Affairs and Communication) yra lankstus, tačiau Estijos URM atstovai akcentavo fundamentalų supratimą, kad Ekonominė ir verslo diplomatija yra skirtingi dalykai, tačiau šiems nefunkcionuojant kartu, dažnai sunku pasiekti norimą rezultatą.


49

6. IDENTIFIKUOTOS KEISTINOS VIETOS IR PASIŪLYMAI LIETUVOS EKONOMINĖJE DIPLOMATIJOJE

Analizuojant dabartinę Lietuvos ekonominės diplomatijos situaciją prieinama prie išvados, kad reikalingi pokyčiai įvairiose srityse. Daug suinteresuotų šalių, decentralizuota komunikacija bei skirtingi interesai neskatina vieningo mąstymo ir ėjimo vieningo tikslo link. Iššūkių ir galimybių yra daug, tačiau apačioje yra pateikiamas svarbiausių siūlomų pokyčių paketas bei pokyčių įgyvendinimo gairės. Visi pasiūlymai perduoti LR užsienio reikalų ministerijai ir kitoms suinteresuotoms šalims.

6.1. Siūlymas Nr.1: Tarpinstitucinės sąrangos tobulinimas Žvelgiant į užsienio šalių ekonominės diplomatijos tarpinstitucines sąrangas matomas vienas bendras vardiklis – centralizacija. Lietuvoje turėtų veikti skėtinė organizacija, kuri skatina šalies ekonominius interesus užsienyje t.y. Lietuvos įmonių išėjimą į naujas rinkas, investicijų pritraukimą į Lietuvą bei šalies prekės ženklo populiarinimą. Lietuvos sėkmė vis labiau priklauso nuo Lietuviškų įmonių veiklos rezultatų užsienyje. Valstybė užima svarbų vaidmenį skatinant verslą užsienyje, bet šiandienėje ekonomikoje tradicinis eksporto skatinimas nėra pakankamas veiksnys. Vyriausybė privalo diversifikuoti savo pastangas taip, kad labiau pritraukti investicijas ir patirtį į Lietuvą bei pateikti informaciją apie šalies privalumus. Šiuo metu paslaugos verslui Lietuvoje yra suskaidytos – daug suinteresuotų šalių ir mažai bendradarbiavimo tarp jų. Dėl šios priežasties įmonėms yra sunku rasti paslaugas, kurių jiems reikia. Naujam modeliui specifiška turi būti tai, jog nebūtų kuriama visiškai nauja sistema, tačiau visos sistemos dalys išliktų ir naujai įkurta organizacija jas sujungtų. Pavadinkime šią naują organizaciją „Lithuania United“. „Lithuania United“ būtų tarsi tinklas (angl. network), kuris vienytų skirtingus žaidėjus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Organizacijos, besinaudojančios „Lithuania United“ tinklu, gali teikti suderintas paslaugas ir jų veikla gali būti valdoma koordinuotai ir visuotinai. „Lithuania United“ tinklo šerdis turėtų susidėti iš LR ūkio ministerijos, LR užsienio reikalų ministerijos bei LR Švietimo ir Kultūros ministerijos, taip pat viešai finansuojamų organizacijų ir užsienio tinklų, kurių veikimas yra prižiūrimas. Visą organizaciją tinkle sudarytų komandos suburtos iš Lietuvoje esančių žmogiškųjų resursų ir užsienio šalyse esančių Lietuvos atstovų kuruojančių ekonominius klausimus. Vienareikšmiškai turi būti sutariama, kad pagrindinis „Lithuania United“ organizacinio tinklo tinklas yra padėti įmonėms tapti tarptautinėms, augti ir sėkmingai vystytis globalioje rinkoje. Pagrindiniai „Lithuania United“ privalumai būtų šie:

Efektyvesnis ir labiau koordinuotas valstybės finansuojamų veiksmų skatinimas, kuris nukreiptas į Lietuvos įmonių išėjimą į naujas rinkas, investicijų pritraukimą į Lietuvą bei šalies prekės ženklo populiarinimą.

Visos šalyje teikiamos paslaugos yra po vienu stogu, todėl jas yra lengviau rasti. To pasekoje būtų ženkliai pagerėjęs klientų aptarnavimas sutelkiant bendras pastangas.

Veiksmingiau naudojami viešieji ištekliai orientuoti į eksportą ir investicijų pritraukimą ir mažiau darbo dubliavimo.

„Lithuania United“ tinklas (organizacija) privalo turėti savininką, stiprų lyderį ir būti įkurta po vienu iš Lietuvos valstybę valdančių subjektu. Apačioje yra pateikiami trys skirtingi scenarijai.


50

I. Prie Vyriausybės

Komentaras: Šis modelis yra labai panašus į Suomijos ekonominės diplomatijos modelį.

II. Prie Užsienio reikalų ministerijos

Komentaras: Šis modelis yra labai panašus į Danijos ekonominės diplomatijos modelį.

III. Prie Ūkio ministerijos

Komentaras: Šis modelis yra labai panašus į Estijos bei dabartinį Lietuvos ekonominės

diplomatijos modelius.


51

6.2. Siūlymas Nr.2: Bendra komunikacinė platforma

Teoriškai, šalys su kuriomis prekiaujama taip pat viena į kitą ir investuoja arba atvirkščiai17. Lietuvoje

su ekonomine diplomatija susijusios institucijos yra šios:

Ūkio ministerija

Investuok Lietuvoje

Versli Lietuva

MITA

Užsienio reikalų ministerija

Ekonominės diplomatijos taryba

Misijos užsienyje

Susisiekimo ministerija

Žemės ūkio ministerija

Verslo lobistai (LPK, LVK, LVDK, LPPRARA, Investuotojų forumas ir kt.)

Lietuvoje šios aukščiau paminėtos organizacijos bendrauja ad hoc būdu, taip pat egzistuoja

ekonominės diplomatijos tarybą, kurios tikslas skatinti bendradarbiavimą tarp skirtinų organizacijų

(žr. lentelėje apačioje), tačiau Investuok Lietuvoje, kai kurios organizacijos tokios kaip Investuok

Lietuvoje bei Versli Lietuva ten kviečiamos, susitikimų skaičius yra nykstamai mažas norit bendrai

pasiekti rezultatų. Manome, kad EDT tai iš esmės gera praktika, kuri yra galimo teigiamo vystymosi

pradžia. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į organizacinę šios tarybos pusę bei į egzistuojančius procesus

tarp institucijų. Žemiau galite matyti organizacijas, kurios susijusios su ekonomine diplomatija, bet

atskirti verslo lobistai ir viešojo sektoriaus institucijos.

Lentelė 6. Lietuvos ekonominės diplomatijos suinteresuotos šalys

Institucijos susijusios su ekonomine bei verslo diplomatija

Verslo lobistai:

Užsienio reikalų viceministras

Ūkio viceministras

Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovo

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos atstovas

URM (2 atstovai)

Ūkio ministerijos (2 atstovai)

Susisiekimo ministerijos atstovai

Žemės ūkio ministerijos atstovas

LPK generalinis direktorius

LPARA generalinis direktorius

LVK generalinis direktorius

LVDK generalinis direktorius

„Investors forum“ vykdantysis direktorius

Manome, kad norint inicijuoti bendradarbiavimą reikalingas įrankis, kuris galėtų suvienyti su ekonomine bei verslo diplomatija susijusias institucijas. Taip pat, gera sėkmės istorija, kuri įkvėptų kitas suinteresuotas šalis taikyti šia gerąją praktiką savo institucijose. Todėl pabandėme nubraižyti ir apibūdinti vietą, kur galėtų atsirasti tokia bendradarbiavimo platforma.

17Ekonomic Diplomacy in the Baltic Sates (2014)


52

Pav. 16 Koncepcinė bendros komunikacijos struktūra

Įgalinant egzistuojančius resursus siūlome sukurti bendra komunikacija, projektų valdymu ir pardavimų valdymu paremtą sistema (angl. customer relationship management). Pasitelkti bendradarbiavimo projektą, į kurį norima įtraukti suinteresuotas šalis. Sistemą siūlome kurti ekonominės diplomatijos verslo diplomatijos sričiai. Manome, jog apsibrėžus darbo apimtį susijusią su ekonomine bei verslo diplomatija kiekvienoje organizacijoje ir užsistačius vieningą tikslą, vieningos platformos ir kitų minėtų darbų dėka bus pasiekta sėkmės istorija, kuri vėliau viešinama sukels užkrečiamą reakciją. Tai padės plėsti tokią gerąją praktiką į kitas institucijas bei industrijas. Žemiau galite matyti preliminarius žingsnius kaip galėtų atrodyti bendradarbiavimo sistemos įgyvendinimas etapai. Svarbu pastebėti, kad raudoname fone tai pagrindiniai etapai, o mėlyname, šalutiniai.

Pav. 17 Koncepcinė bendradarbiavimo platformos procedūra


53

Pavykus įgyvendinti bendradarbiavimo sistemą suformuoti sistemą, bei vykdant bendrą projektą galima būtų spręsti diplomatų mokymų poreikį būtent pagal projekto specifiką, paklausos mokymams fenomeną. Vėliau, sėkmingai vykstant programai galima būtų spręsti apie diplomatų pasiskirstymo tobulinimą šalyse. Kadangi tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra sudėtingas problematiškas Lietuvos viešajame sektoriuje, tai galėtų atlikti ekonominiai bei verslo diplomatai stažuodamiesi „Investuok Lietuvoje“, „Versli Lietuva bei kitose viešojo sektoriaus organizacijose. Svarbu pastebėti, ekonominio diplomato bei komercijos atašė darbo specifika skiriasi (žiūrėti lentelę apačioje). Tačiau šie asmenys turi nepamainomus pranašumus, todėl turi dirbti “ranka rankon”. Manome, kad norint įgyventi projektą, reikalingas glaudus bendradarbiavimas tarp šių dviejų funkcijų. Taip pat, norint efektyviai dirbti reikalinga efektyviai išnaudoti komercijos atašė ir ekonominio diplomato, ambasadoriaus kompetencijas bei galimybes, kurios turi būti efektyviai koordinuojamos su likusiomis su ekonomine diplomatija susijusiomis organizacijomis Lietuvoje.

Lentelė 7. Ekonomikos diplomatų ir komercijos atašė funkcijos

Diplomatai (LR užsienio reikalų ministerijos atstovai)

Oficialių ryšių su valstybėmis institucijomis palaikymas

Darbas ES formate trečiosiose šalyse

Politinis-ekonominis lobizmas

Diplomatinė gynyba (pvz.: investuotojų interesų gynimas ir kt.)

Makro – ekonominės informacijos rinkimas ir analizė

Oficialių delegacijų aptarnavimas

Šalies pristatymas (ekonominis, kultūrinis, politinis)

Lietuvos institucijų pavedimų vykdymas

Eksporto ir investicijų skatinimas (verslo misijos, verslo kontaktai, investuotojų paieška, kiti klausimai priklausomai nuo poreikio)

Įvažiuojamojo turizmo skatinimas

Komercijos atašė, VĮ „Versli Lietuva“ atstovai

Verslo kontaktų paieška (tikslinis kompanijų lankymas)

Informacinė – konsultacinė pagalba Lietuvos ir užsienio įmonėms

Verslo misijų organizavimas į/iš buvimo šalies

Specializuotų verslo renginių organizavimas/bendradarbiavimas

Lietuvos verslo galimybių pristatymas verslo renginiuose

Mikro ekonominės informacijos rinkimas, atitinkamų duomenų bazių kūrimas, rinkos tyrimai pagal poreikį

Pranešimų, straipsnių, komentarų ruošimas/teikimas tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse

Vieningos komunikacijos įrankio funkcijos (žiūrėti paveikslėlį apačioje) – darbuotojų tinklas internetas

įrenginyje “Employee Network”; Efektyvi komunikacija “Intranet” pagalba; efektyvesnis bendravimas

ties projektais “Project management”, efektyvesni pardavimai “Sales management”.


54

Bandomoji darbo aplinka galėtų atrodyti taip:

Žemiau išvardytos aplinkos funkcijos:

Veikla (angl. Activity): Galimybė turėti bendrai užduodamus klausimus. Taip pat ieškoti ar klausimas

jau buvo užduotas.

Klientai „Leads“ ir (angl. Leads & Clients): Kompanijos pavadinimas, kontrakto sąlygos, pardavimu

agentas, „lead statusas“

Projektai “Projects”: Galima apibūdinti projektus, pridėti terminus, žmones, metrikas, kad visos

suinteresuotos puses vieningai suprastų situaciją. Taip pat galima pridėti susijusius dokumentus ir

failus bei diskutuoti apie projektą komentaruose.

Įkvėpimui “Inspiration”: galima dalintis nuorodomis apie įkvėpiančius dalykus egzistuojančiuose

projektuose. Taip pat, vertinti nuorodas, kurias kiti pridėjo bei duoti grįžtamąjį ryšį.

Išlaidos “Expenses”: Galima atsiskaityti už išlaidas naudojant mobilias priemones.

Intranetas

Susitikimai “Staff meetings”: Galima organizuoti kolektyvo susitikimus, socialinius renginiu

Atostogos “Vacations”: Galima organizuoti savo atostogas, o vadovas gali greitai matyti paklausimus,

taip pat kolegos gali matyti ir patvirtinti juos iškarto.


55

Projektų valdymas

Projektai “Projects”: Pridėti naujus projektus ir žiūrėti į pakeitimus

Projektų etapų grafikas “Deliverables”: Galima suskirstyti projektus į etapus

Susitikimai “Meetings”: Galima organizuoti projekto susitikimus

Pardavimų valdymas

Kompanijos “Companies”: Galima rasti visas detales apie pardavimus, klientus, bei buvusius klientus.

Sanderiai “Deals”: Galima įvesti visus būsimus sandorius, bei stebėti jų progresą

Sutartys “Contracts”: Sukurti direktoriją apie sutartis

Išvados:

Sistema padėtų spręsti tarpinsitutcinio bendradarbiavimo problemą, skirtingos institucijos,

nesidalina kontaktais bei papildoma informacija, kurie galėtu būti susiję ir naudingi jų

specifinėse veiklose.

Taip pat, dėl dažnų rotacijų sugeneruoti ryšiai, kontaktai, projektai ir darbai nėra perduodami

jį pakeisiančiam atstovui. Vykstant rotacijoms ir savo kadenciją baigusiam ekonominiam

diplomatui, komercijos atašė ar ambasadoriui išvykstant naujas Lietuvos atstovas turi pradėti

darbą iš naujo.

Dažnai verslo diplomatijai reikalinga ekonominės diplomatijos paspirtis, tačiau tai

problematiška koordinuoti. Dar problematiškiau, tai, kad šie procesai turi būti koordinuojami

tarp institucijų Lietuvoje, taip Lietuvos diplomatiniame tinkle bei tarp šių dviejų struktūrų.

Bendra komunikacijos platforma suteiktu bendrai valdyti projektus, pardavimus, jei kontaktus.

Tokia galimybė leistų kompleksiškai suprasti kiekvieno projekto specifiką, todėl galėtų būti

taikomos pačios tinkamiausios priemonės tokio projekto įgyvendinimui.

Bendros sistemos sukūrimui galėtų padėti komercijos atašė bei ekonominių diplomatų trumpalaikis darbas viešosiose įstaigose, tokiose kaip Investuok Lietuvoje, Versli Lietuva. Tai padėtų šiems žmonėms geriau suprasti šių įstaigų veiklą bei kurti, koordinuoti, koordinuoti ir tobulinti komunikacinę sistemą.


56

6.3. Siūlymas Nr.3: Industrinės programos

Kai bendradarbiavimo platforma gali padėti verslui patekti į didelių kompanijų ar korporacijų grandines tiekimo grandines. Šiuo atveju, koncentruojamasi į specifinę industriją, pramonės ir jos vieną iš sektorių. Verslas, kartu su viešojo sektoriaus agentūromis „Versli Lietuva“ bei „Investuok Lietuvoje“ apsibrėžia tikslines šalis, taip pat tose šalyse organizacijas (kompanijas, korporacijas), šiose kompanijose identifikuojami asmenys, kurie paprastai yra aukštai hierarchinėje struktūroje (VP pozicijose). Kaupiama duomenų bazė. Esant tokiai infrastruktūrai ir bendrai koordinuojantis galima komunikuoti su diplomatinėmis misijomis ir per egzistuojančius ambasadorius, komercijos atašė, ekonominius diplomatus, kad šie sutartų susitikimus su reikiamais asmenimis. Taip galima suformuluoti užduotis Lietuvos diplomatams egzistuojantiems užsienyje. Žemiau galima matyti pagrindinį argumentą, kodėl pasirinkta būtent ši asociacija. Tikime, kad pilotiniam modeliui konkrečios industrijos pasirinkimas yra diskusijų klausimas, tačiau kadangi ši asocijuosi turi aktyvius ir motyvuotus narius, aktyvesnis bendradarbiavimo procesas yra prasidėjęs, šiuo pagrindu galima suformuoti užduotį egzistuojančios diplomatijos misijoms. O tai yra vienas iš didžiausiu iššūkių Lietuvos ekonominėje diplomatijoje. Manome, kad prisidėjus bendradarbiavimui tarp viešojo sektoriaus institucijų ir verslo ilgainiui būtų galima pagalvoti apie pirmosios Lietuviškos industrinės programos sukūrimą. Tačiau tam reikalingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Esamoje situacijos yra prasidėjęs bendradarbiavimas tarp verslo atstovų, Investuok Lietuvoje, Versli Lietuva bei URM (žiūrėti schemą žemiau). Bendradarbiaujama siekiant penkiose skirtingose šalyse identifikuoti tikslines Lietuvos verslui korporacijas, taip pat žmones, kurie atsakingi už šių kompanijų, korporacijų pirkimus. Sudarius tokią duomenų bazę ir išklausius įmonių atstovų būtų galima suformuluoti užduotis diplomatinėms misijoms, taip efektyviau išnaudojant šiuos Lietuvos resursus. Pav. 18 Koncepcinė industrinės programos bendradarbiavimo procedūra


57

Projekto metu analizavome Danijos, Suomijos, Estijos ir Švedijos ekonominės diplomatijos sistemas bei pastebėjome bandą tendenciją. Visos šios šalys vienokia ar kitokia forma į pasaulį žiūri arba per perspektyvių tai šaliai industrijų perspektyvą. Tiesa, reikia suprasti, kad kiekvienoje šalis yra skirtinga, o organizacinės struktūros kinta. Pavyzdžiui, Švedijos ekonominės ir verslo diplomatijos agentūra “Business Sweden” į tokią praktiką žiūri nevienareikšmiškai, tačiau šalis turi tam tikras industrines programas. Žemiau galima susipažinti su specifinių industrijų programomis analizuotose užsienio šalyse. Suomijos maisto programa “Food from Finland”

Ši programa yra Suomijos maisto pramonei skirta programa, kuri paremta skirtingų institucijų bendradarbiavimu, taip pat turį biudžetą, vadovą, būtinai industrinės patirties turintį asmenį, rinkoms tirti yra naudojama analitika, taip pat produktų pozicionavimui rinkodara. Biudžeto dalis skiriama konsultacinių paslaugų pirkimui užsienyje, kitaip tariant programos teikiamame pasiūlyme užsienio konsultacinės bendrovės yra įvardijamos konkrečios užduotys, kurių norima pasiekti.

Švedijos tvaraus vystymosi programa (komunikacijos platforma) „SymbioCity“

Tai koncepcinė struktūra, kuri vienija Švedijos metodiką ir patirtis, atkreipiant dėmesį į vietinės vyriausybės praktiką. Naudojama kaipo komunikacinė/rinkodaros platforma ir tarptautinio marketingo priemonė viešinti Švedijos „know how“ ir technologijas atsinaujinančio vystymo (angl.sustainable urban development) srityje ir infrastruktūros srityje. Ši platforma apima technologijas susijusias su vandens, kanalizacijos, atliekų tvarkymo, taip pat planavimo, komunikacijos, statybos, industrijos ir t.t. Šią koncepciją inicijavo Švedijos valstybė kartu su Švedijos verslo bendruomene. Ši koncepcija yra operuojama „Business Sweden“, kartu su verslo bendruomenės partneriais. „Business Sweden“ prižiūri „SymbioCity“ prekės ženklą ir viešina nacionalinį eksportą atstovaudama Švedijos valstybė ir skirtingas industrijas. Šiai iniciatyvai nėra skirti atskiri žmogiškieji ištekliai.

Estijos biotechnologijų programa “Estonian Biotechnology program”

Tai bendradarbiavimo programa tarp Ekonomikos ir komunikacijų ministerijos (angl. Ministry of Economic Affairs and Communications), Švietimo ir mokslo ministerijos (angl. Ministry of Education and Research, Žemės ūkio ministerijos (angl. Ministry of Agriculture), Aplinkos ministerijos (angl. Ministry of Environment), Socialinės apsaugos ministerijos (angl. Ministry of social affairs). Programa numato:

Paskirtį

Tikslus ir siekiamus rezultatus

Susijusius dokumentus

Estijos biotechnologijų sektoriaus analizę

Prioritetines vystymosi sritis

Rodiklius, kurie padės pasiekti tikslus


58

6.4. Kiti pasiūlymai

Žemiau yra pateikiami trys siūlymai skirti Lietuvos Ekonominės diplomatijos tobulinimui.

6.4.1. Vietinių ekspertų samdymas darbui LR ambasadose užsienio šalyse

Lietuvos ambasados ir konsulatai yra šalies veidas užsienio šalyse. Ambasados paprastai yra įkurdintos šalių sostinėse, o konsulatai galimai įkurdinti keliose vietose, ypač didesnėse šalyse. Lietuvos ambasadose ir konsulatuose pagrindines ir vadovaujančias pozicijas užima Lietuvos piliečiai. Nevadovaujančios, o paramos pozicijos yra paskirtos taip pat Lietuvos piliečiams, tačiau šios galatų būti atviros priimančiosios šalies piliečiams. Pagrindiniai siūlymo privalumai:

Vietinių žmonių atlyginimas yra mokamas atsižvelgiant į vietos rinką, kuri, žvelgiant iš Lietuvos

kaip ES šalies pusės, daugeliu atveju finansiškai gaunasi parankesnė.

Vietinių žmonių kultūros žinojimas yra ypač svarbus Viduriniosios ir Rytinės Azijos šalyse, o ypač

sprendžiant investiciniu ir eksporto klausimus.

Vietinis žmogus yra labiau jaučiantis vietinės šalies rinkos pulsą ir turi geresnius kontaktus, bei

priėjimą prie svarbių verslą kuruojančių vyriausybinių subjektų.

Danijos ambasadoje Lietuvoje iš viso dirba 11 žmonių iš kurių 6 žmonės yra Lietuvos piliečiai, kurie užima tokias pareigas kaip: komercijos konsultantai, administratorė, vairuotojas, praktikantas, gynybos atašė asistentas. Švedijos ambasadoje Lietuvoje iš viso dirba 13 žmonių iš kurių net 6 žmonės yra Lietuvos piliečiai, kurie užima tokias pareigas kaip: Finansininkė, administratorė, Informacijos ir gynybos atašė asistentė, Politikos apžvalgininkė, Informacinių ir kultūros projektų koordinatorė, vairuotojas, tvarkytoja. Švedijos prekybos rūmuose yra įdarbinti trys žmonės ir abu jie yra Lietuvos piliečiai, kurie kuruoja klausimus susijusius su Švedijos verslumo renginių organizavimu bei šalies prekės ženklo populiarinimu. Svarbu paminėti, kad Švedijos organizacija „Business Sweden“ turi 60 biurų 50 šalių ir kiekvienoje iš šių šalių yra pasamdytas bent vienas vietinis žmogus. Suomija taiko vietinių žmonių samdymą užsienio atstovybėse dėl vienos pagrindinės priežasties – vietiniai žmonės labiau išmano savo šalies vietinę rinką. „FinPro“ organizacija turi vietinį atstovą Lietuvoje (Vytautas Adomaitis), kuris kuruoja visus klausimus susijusius su Suomiškų įmonių potencialiomis investicijomis į Lietuvą ar klausimus susijusius su eksportu bei importu. Suomijos prekybos rūmų organizacijai vadovauja Lietuvos pilietė, kuri organizuoja renginius susijusius su verslumu tarp Lietuviškų-Suomiškų įmonių. Taip pat Suomijos ambasadoje Lietuvoje iš viso dirba 11 žmonių, iš kurių net 8 yra Lietuvos piliečiai, kurie užima tokias pareigas kaip: vairuotojas, virtuvės šefas, sekretorė, administratorė, asistentė spaudos ir kultūros klausimais, rezidencijos prižiūrėtojas. Estijos Užsienio reikalų ministerija šiuo metu vykdo pilotinį projektą, kurio metu Indijoje esančiose Estijos ambasadoje yra pasamdytas vietinis ekspertas. Šis žmogus yra atsakingas už vietinės rinkos analizę, susitikimų koordinavimą, eksporto ir investicinius klausimu bei žino vietinė kultūrą. Atlyginimas šia žmogui yra mokamas iš Ekonomikos ministerijai pavaldžios „Enterprise Estonia“ biudžeto. Atlyginimo dydis yra nustatytas pagal vietinius Indijos standartus.


59

Siūlymas

Žvelgiant į užsienio šalių gerąją praktiką būtina apsvarstyti galimybę ambasadoms samdyti vietinius piliečius užsienio valstybėse. Šių vietinių ekspertų funkcijos vienaip ar kitaip turėtų būti apimančios Lietuvos ekonomikos skatinimo klausimus. Jei iškyla papildomų iššūkių dėl informacijos slaptumo, tuomet vietinio žmogaus funkcijos gali būti sumažintos iki asistento/padėjėjo lygio. Tokiomis aplinkybėmis užsienyje esantis Lietuvos pilietis galėtų labiau koncentruotis į komercinė ir ekonominė veiklą bei turėtų tvirtą vietinį ekspertą.

Įgyvendinimo gairės

Pokyčiams pasiekti reikalingas įstatymo skirto įdarbinimui ambasadose redagavimas.

Patikrinti įvairių šalių mokestinę atlyginimų bazė bei patvirtinti finansinė siūlymo naudą.

6.4.2. Ekonomikos diplomatų praktinio pobūdžio rotacinis darbas VĮ „Versli Lietuva“ arba VĮ „Investuok Lietuvoje“

Komercijos atašė yra į užsienio valstybę paskirtas Lietuvos Respublikos pilietis, padedantis atstovauti šaliai ekonominiams interesams. Priklausomai nuo veiklos rezultatų šios pareigybės asmuo akredituotoje šalyje atlieka savo darbą (rotaciją), kurio trukmė standartiškai yra trys metai. Parodžius ypač gerus rezultatus užsienio valstybėje rotacijos laikas pratęsiamas dar trejiems metams. Šiuo metu įvaruose užsienio atstovybėse ir ambasadose dirba 64 Lietuvos diplomatai, kurie tarp kitų atliekamų funkcijų kuruoja ir ekonominius klausimus. Prie šio skaičiau pridedami dar 4 diplomatai, kurie kuruoja tik ekonominius klausimus. Atlikus savo darbą užsienio šalyje ir neesant poreikiui pratęsti pareigybę ilgesniam laikui, ekonomikos klausimus kuruojantis diplomatas yra atšaukiamas iš užsienio valstybės ir toliau veiklą tęsia LR Užsienio Reikalų Ministerijoje. Dirbdami Lietuvoje šie diplomatai praleidžia mažiausiai tris metus, kol vėl gali būti pašaukti užsienio diplomatinei tarnybai. Tačiau bendras nuoseklus darbo Užsienio reikalų ministerijoje terminas negali būti ilgesnis nei ketveri metai.

Siūlymas Siekiant, kad šios pareigybės žmonės lengviau įsisavintų ekonominį Lietuvos gyvenimą t.y. eksporto, investicijų ar turizmo skatinimą yra siūloma skolinti šios pareigybės žmones vienai iš verslumą kuruojančių organizacijų – VĮ „Versli Lietuva“ arba VĮ „Investuok Lietuvoje“. Šios agentūros yra pažangiausios Lietuvoje ir turi naujausią informaciją susijusią su Lietuvos investuotojais ar su šviežiausiomis eksportuojančiomis įmonėmis. Taip pat šios įstaigos turi ir analitinius resursus, todėl naujausia informacija apie rinkos pulsą yra labiau pasiekiama, nei kad dirbant Užsienio reikalų ministerijoje.

Papildomai ekonomikos srity kuruojantys diplomatai ne tik atsinaujintų ekonomines žinias apie Lietuvą, tačiau ir pasidalintų užsienyje įgyta patirtimi, darbo praktika, verslo kontaktais. Būtų sukuriamas artimesnis ryšys tarp LR ūkio ministerijos ir LR užsienio reikalų ministerijos. Šį siūlomą


60

pakeitimą galima būtų įgyvendinti ne tik ekonomikos diplomatams gyžtant iš užsienio valstybių, bet ir prieš išvažiuojant į jas. Oficialiai atlyginimas už darbą butų mokamas iš Užsienio reikalų ministerijos biudžeto, tačiau faktiniam laikotarpiui asmuo būtų „skolinamas“ vienai iš Ūkio ministerijai pavaldžių agentūrų. Šis darbo principas yra naudojamas Švedijoje – tarp šalies Užsienio reikalų ministerijos bei Verslo ir Inovacijų ministerijos.

Siūloma rotacijos trukmė yra 4–6 mėnesiai.

Įgyvendinimo gairės

Pokyčiams pasiekti reikalingas LR diplomatinės tarnybos įstatymo (paskelbtas 1999, Nr. 7-140, i.k.

0981010ISTAIII-1012), 24 straipsnio “Darbas pagal diplomato tarnybos sutartį” redagavimas.

Reikalinga dvišalė bendradarbiavimo sutartis tarp ŪKMIN ir URM, teisiškai įgalinant ekonomikos

diplomatų rotacijas kitose institucijose.

Reikalingas funkcijų aprašas bei tikslų sudarymas ekonominius klausimus kuruojančiam

diplomatui rotacijos metu.

6.4.3. Ekonomikos klausimu kuruojančių diplomatų pasiskirstymas užsienio valstybėse Pav. 19 Šalys, kuriuose Lietuva turi ekonomikos klausimus kuruojančius diplomatus.


61

Pav. 20 Šalys, kuriuose Lietuva turi tris ir daugiau ekonomikos klausimus kuruojančius diplomatus.

Pav. 21 Identifikavome šalis, kuriose manome, kad pasirėmus analize būtų galima koncentruoti didesnius ekonominio diplomatinio atstovavimo resursai.


62

Pav. 22 Identifikavome šalis, kuriose turėtų būti koncentruoti mažesni ekonominio diplomatinio atstovavimo resursai.

Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Ekonominės Diplomatijos Taryba (EDT) yra nustačiusi 27 prioritetines rinkas Lietuvai. Tai yra šalių skaičius, kuris yra prioritetas Lietuvai kalbant apie eksporto skatinimą, investicijų pritraukimą ir turizmo didinimą. Manome, kad į pasaulį žvelgti reikėtų žiūrint į per tikslinių industrijų perspektyvą, todėl nėra taip svarbu galutinis skaičius rinkų su kokiomis Lietuva turėtų dirbti. Svarbiau tai, kad ilgainiui atsirasiančioms prioritetinių Lietuvos industrijų programoms būtų priskirti reikalingi resursai, tarp jų ir tikslinės šalys, į kurias norima koncentruotis. Mums aukščiau paminėtas skaičius neatrodo pagrįstas dar ir todėl, kad Skandinavijos šalys, tokios kaip Švedija, Danija, taip pat Suomija bei kaimynė Estija prioritetinėmis šalimis laito šalis, su kuriomis daugiausiai dirbama. Remiantis ateities rinkų analitiniais duomenimis, kuriuos pateikia pasaulio bankas bei tarptautinis valiutų fondas1819 yra teigiama, jog netolimoje ateityje (15-25m.) rinkos diferencijuosis ir sienos tarp valstybių nebeturės tokios didelės reikšmės, kaip šiuo metu. Sakoma, kad bus matomas dar didesnis, nei šiuo metu augimas didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Londonas, Paryžius, Stokholmas, Miunchenas Europoje, ar Stambulas, Tokijas, Šanchajus Azijoje bei keli didieji miestai Pietų Amerikoje bei Pietų Afrikoje. Galima teigti, jog šiandienai didžiausi Lietuvos ekonominiai diplomatiniai žmogiškieji resursai yra koncentruoti Europos Sąjungos rinkoje, kas dar dažnai skaitoma kaip vietinė rinka. Tačiau vietinėje rinkoje ne visada reikalingi diplomatai ekonomistai, kurių viena pagrindinių užduočių yra „atidarinėti duris“ į naujas rinkas. Reikalui esant Europos Sąjungoje galima skrydžių pagalba pasiekti bet kurį Europos miestą per dvi ar tris valandas. Siūloma perskirstyti Lietuvos ekonominius diplomatus taip, kad šios pareigybės žmonės efektyviausiai atstovautų Lietuvos interesus tose šalyse, kur tikimasi didžiausios naudos. Tikslingesniam rinkų ir šalių nustatymui reikalingas analitinis prioritetinių rinkų tyrimas. 18„World Economic Outlook“, International Monetary Fund (2013)

19 „Global economic prospects“, World Bank (2015)

Documents

KONKURENCINGA EKONOMINĖS DIPLOMATIJOS IR …kurklt.lt/wp-content/uploads/2015/10/Ekonominė-diplomatija... · Ekonominė diplomatija – visuma priemonių, kuriomis užtikrinami