ŽALOS MAŽINIMO PROGRAMOS LIETUVOJE: PRAKTIKA, PROBLEMOS, PERSPEKTYVA

Dr. Audronė AstrauskienėNarkotikų kontrolės departamento prie LRV direktorė

2008 12 01

Socialinė problema ?Moralinė problema ?Išsilavinimo problema ?Kultūrinė problema?Sveikatos problema?Pasirinkimas?

Narkotikų vartojimas/priklausomybė yra daugiafaktorinis sveikatos sutrikimas, kurį lydi atkryčiai ir chroninės ligos. Dažnai visuomenė priklausomybės nepripažįsta kaip sveikatos problemos ir daugelis vartotojų yra stigmatizuoti ir negauna reikiamų (gydymo, reabilitacijos ir t.t.) paslaugų

Atkryčių dažnumas tarp asmenų, sergančiųpriklausomybės ir kitomis ligomis

Subalansuotas integruotas požiūris:Ne priešprieša, bet sinergizmas tarp prevencijos, gydymo, reabilitacijos,žalos mažinimo, pasiūlos mažinimo, siekiant mažinti narkotikų vartojimą

Perdozavimas/savižudybėsNelaimingi atsitikimai, traumos

ŽIV/ AIDS Hepatitis B and C, TBCPasekmės fizinei ir psichinei sveikatai

Teisinės, socialinės, ekonominės problemos, tarpasmeninių santykių

suardymas

Elgesio nuostatos

Žalos mažinimas

Prevencija GydymasReabilitacija,reintegracija

Pasiūlos mažinimas

Paklausos maPaklausos mažžinimasinimas

�� PIRMINPIRMINĖĖ PREVENCIJAPREVENCIJA�� UniversaliUniversali, , atrankinatrankinėė, , tikslintikslinėė

�� GYDYMAS GYDYMAS ((ANTRINANTRINĖĖ PREVENCIJAPREVENCIJA))�� AnkstyvojiAnkstyvoji intervencijaintervencija, , gydymasgydymas,, rreabilitacijaeabilitacija, , adaptacijaadaptacija, ,

reintegracijareintegracija

�� ŽŽALOS MAALOS MAŽŽINIMAS (TRETININIMAS (TRETINĖĖ PREVENCIJA)PREVENCIJA)�� PakaitinisPakaitinis gydymasgydymas, , žžemoemo slenksslenksččioio paslaugospaslaugos, informavimas, , informavimas,

konsultavimas, t.t.konsultavimas, t.t.

BBūūtina suprasti ir tina suprasti ir žžinoti, kad:inoti, kad:� Nepažeidžia JT Konvencijų, Remia JT (UNODC, UNAIDS)� Remia ES strateginiai dokumentai (ES kovos su narkotikais strategija,

veiksmų planas, rekomendacijos)

� Reglamentuoja nacionaliniai teisės aktaiValstybinė ŽIV/AIDS profilaktikos ir kontrolės 2003-2008 m. programa

Žalos mažinimo priemonės - priemonės, kurios mažina neigiamus ekonominius, socialinius ir medicininius su narkotikų vartojimu susijusius padarinius (švirkštų keitimas, pakaitinis gydymas, aprūpinimas prezervatyvais ir kita).

NACIONALINĖ NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS 2004 – 2008 m. PROGRAMA

� Siekiama, kad visi narkomanija sergantys asmenys gautų reikiamąpsichologinę, medicinos pagalbą, būtų vykdoma su narkomanija susijusiųinfekcinių ligų plitimo prevencija, plėtojamas žemo slenksčio priemoniųtaikymas.

LR SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO ĮSAKYMAI

� Reglamentuoja pakaitinio gydymo, žemo slenksčio paslaugų teikimą

JT tarptautinis narkotikJT tarptautinis narkotikųų kontrolkontrolėės s komitetas pasisakokomitetas pasisako

� UŽ : Daugelis valstybių 80- ųjų pabaigoje , siekdamos užkirti kelią ŽIV/AIDS infekcijos plitimui, pradėjo įgyvendinti švirkštų/adatų keitimo programas narkotikus vartojantiems asmenims.

� Komitetas laikosi dar 1987 m. išreikštos nuomonės, kad , siekiant sustabdyti ŽIV/AIDS infekcijos plitimą, vyriausybės turi imtis priemonių, kurios leistų sumažinti naudotų švirkštų/adatųnaudojimą tarp ŠNV, 2003.

� Visos valstybė raginamos aktyviau įgyvendinti veiksmus, siekiant užkirsti kelią narkotikų vartojimui, o nacionalinėse strategijose įvertinti narkotikų vartojimo ir ŽIV infekcijos ryšį

� Pakaitinė terapija neprieštarauja tarptautinių sutarčiųnuostatoms, 2003PRIEŠ : Injekcijų kambarius, sintetinių narkotikų kokybės laboratorijas, 2006

STATISTIKASTATISTIKA

�� Pasaulyje narkotikPasaulyje narkotikųų vartotojvartotojųų –– 200 mln.200 mln. (LMP)(LMP)�� ŠŠvirkvirkššččiamiamųųjjųų narkotiknarkotikųų vartotojvartotojųų ((ŠŠNV) NV) –– 13 mln.13 mln.

�� LIETUVOJELIETUVOJE�� JT DUOMENIMIS JT DUOMENIMIS –– IKI IKI 55--66 TTŪŪKST. PROBLEMINIKST. PROBLEMINIŲŲ NARKOTIKNARKOTIKŲŲ

VARTOTOJVARTOTOJŲŲ

�� Iki 2008 metIki 2008 metųų sausio 1 d. Lietuvoje diagnozuota 1306 sausio 1 d. Lietuvoje diagnozuota 1306 ŽŽIV IV infekcijos atvejaiinfekcijos atvejai

�� 76 proc. asmen76 proc. asmenųų uužžsikrsikrėėttėė ŽŽIV vartodami IV vartodami ššvirkvirkššččiamuosius iamuosius narkotikus. narkotikus.

Probleminių narkotikų vartotojų skaičius/1000 gyventojų 15-64 m. amžiaus, EMCDDA, 2006

Danija, Ispanija, Airija, Italija, JK, Danija, Ispanija, Airija, Italija, JK, Liuksemburgas, Austrija, PortugalijaLiuksemburgas, Austrija, Portugalija

66--1010

1.21.2--2.1 mln. problemini2.1 mln. probleminiųų narkotiknarkotikųųvartotojvartotojųų ESES

VISOVISO

BelgijaBelgija, , KiprasKipras, , ČČekijaekija, , EstijaEstija, , GraikijaGraikija, , SuomijaSuomija, , PrancPrancūūzijazija, , VengrijaVengrija, , LietuvaLietuva,,LatvijaLatvija, Malta, , Malta, ŠŠvedijavedija, , Slovakija, SlovSlovakija, Slovėėnijanija

44--77

VokietijaVokietija, , NyderlandaiNyderlandai, , LenkijaLenkijaIkiIki 44

ŽŽIV/AIDS INFEKUOTIV/AIDS INFEKUOTŲŲ IR SERGANIR SERGANČČIIŲŲGYVENTOJGYVENTOJŲŲ SKAISKAIČČIUS, IUS, UNAIDS 2004)UNAIDS 2004)

VISO: 35.9 – 44.3 mln. ŽIV atvejų, iš kurių vidutiniškai 10 proc. švirkščiamųjų narkotikų vartojimo pasekmė,

Lietuvoje 76 proc. asmenLietuvoje 76 proc. asmenųų uužžsikrsikrėėttėė ŽŽIV vartodami IV vartodami ššvirkvirkššččiamuosius narkotikus. iamuosius narkotikus.

V.Europa00.48 .48 ––00.76 mln..76 mln.

Š.Afrika & A.Rytai 00.23.23 –– 1.5 m1.5 mlnln..

Afrika23.4 23.4 –– 28.4m28.4mlnln..

Rytų/Centrinė Europa & Centrinė Azija00.92.92 –– 2.1m2.1mlnln..

P./PR Azija4.4 4.4 –– 10.6m10.6m

Australija & N.Zelandija

25 000 25 000 –– 48 00048 000

Š.Amerika0.0.54 54 –– 1.6m1.6mlnln..

Karibų reg. 00.27.27 –– 00.78 mln..78 mln.

L. Amerika1.3 1.3 –– 2.2m2.2mlnln..

Rytų Azija 00.56.56 –– 1.81.8 mmlnln

� NĖRA VIENOS VEIKSMINGOS PRIEMONĖS, UŽKERTANČIŲ KELIĄNARKOTIKŲ VARTOJIMUI.

�� Kiekvienoje šalyje narkotikai yra vartojami, nepaisant to, kad stengiamasi pažaboti jų vartojimą ir prekybą.

� Žalos mažinimas įtakoja vartojimą, mažina infekcinių ligų (ŽIV/AIDS, hepatito, TBC); perdozavimo, mirties atvejų riziką; mažina neigiamąįtaką, kurią narkotikų vartojimas turi patiems asmenims ir bendruomenėms.

� Dažnai žalos mažinimo programos yra vienintelis narkotikų vartotojo ryšys su socialinės pagalbos ir sveikatos sektoriais. Todėl žalos mažinimo programos gali padidinti nukreipimų gydytis skaičių.

� PAGRINDINĖS ŽALOS MAŽINIMO PRIEMONĖS:� Švirkštų ir adatų keitimo programos

� Pakaitinis palaikomasis gydymas

� Konsultavimas ir švietimas� Nukreipimai gydytis

� Socialinė psichologinė, medicininė pagalba

� (PSO)

ŽŽALOS MAALOS MAŽŽINIMO PASLAUGINIMO PASLAUGŲŲ PRIEINAMUMAS ES PRIEINAMUMAS ES

25 23 21

18

25 25

23

4 4

0

30

15

Pakai

tinis

gyd

ymas

met

adonu

Detoks

ikac

ija m

etad

onu

Gydym

as B

uprenorfi

nu

Gydym

as N

altre

ksonu

Drug-fr

ee...

.

Reabili

taci

jos

centra

i

Drop

in

Heroin

o sky

rimas

Narko

tikų

varto

jimo

kam

baria

i

ES

šal

iųsk

aiči

us

KOMISIJOS ATASKAITAKOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAITARYBAI

dėl 2003 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijos dėl

priklausomybės nuo narkotikų sveikatai daromos žalos prevencijos ir mažinimo įgyvendinimo

� Konstatuota, kad siekiant mažinti su narkotikų vartojimu susijusių mirčių skaičių ir žalą sveikatai skatinant valstybes nares parengti ir plėtoti veiksmus bei strategijas, skirtas su narkotikų vartojimu susijusios žalos mažinimui ir prevencijos organizavimui.

� Pabrėžta, kad:� prevencijos vykdymas, žalos ir rizikos mažinimas, atitinkamų

strategijų rengimas ir įgyvendinimas yra visuomenės sveikatos politikos tikslas;

� žalos mažinimo paslaugų ir priemonių (injekcijoms reikalingųpriemonių platinimo, skiepijimo, gydymo, informavimo, konsultavimo) organizavimas gali labai sumažinti su narkotikųvartojimu susijusių sveikatos sutrikimų (pvz., ŽIV, hepatitų B irC bei tuberkuliozės) paplitimą ir mirčių skaičių

]] OL L 165, 2003 7 3, p. 31OL L 165, 2003 7 3, p. 31--33.33.

Kai kurios ES valstybės narėsmetadono gydymo programą pradėjotaikyti 1960-1970 m.

Paplito 1980

Pakaitinis gydymas palyginti nesenasreiškinys ir daugelyje naujųjų ES valstybių narių. Dauguma šaliųpradėjo taikyti pakaitinį gydymą1990, o Estija tik 2001 metais.

Lietuva – 1995 m.

PAKAITINIO GYDYMO PRADPAKAITINIO GYDYMO PRADŽŽIA IA ES IR NORVEGIJOJES IR NORVEGIJOJEE

Pakaitinis gydymas pasaulinPakaitinis gydymas pasaulinėėje praktikoje (EMCDDA, je praktikoje (EMCDDA, 2006)2006)

�� 2004 m. JT pri2004 m. JT priėėmmėė jungtinjungtinęę pozicijpozicijąą ddėėl pakaitinl pakaitinėės palaikomosios s palaikomosios terapijos (WHO/UNODC/UNAIDS), o 2006 m. PSO terapijos (WHO/UNODC/UNAIDS), o 2006 m. PSO įįraraššėė metadonmetadonąą ir ir buprenorfinbuprenorfinąą įį savo pavyzdinsavo pavyzdinįį esminiesminiųų vaistvaistųų ssąąraraššąą;;

�� Pakaitinis gydymas (daPakaitinis gydymas (dažžniausiai metadonu arba buprenorfinu) niausiai metadonu arba buprenorfinu) taikomas visose ES valstybtaikomas visose ES valstybėėse narse narėėse ir daugumoje jse ir daugumoje jųų tai yra tai yra --pagrindinpagrindinėė priklausomybpriklausomybėės nuo opioids nuo opioidųų gydymo rgydymo rūūššis;is;

�� Metadonu Europoje gydoma apie 500 000 pacientMetadonu Europoje gydoma apie 500 000 pacientųų per metusper metus

�� Yra moksliYra mokslišškai pagrkai pagrįįststųų įįrodymrodymųų, kad tai yra vertingos gydymo , kad tai yra vertingos gydymo programos ir daugelyje programos ir daugelyje ššalialiųų ššiuo aspektu laikomasi vieningos iuo aspektu laikomasi vieningos nuomonnuomonėės;s;

�� TaTaččiau kai kuriose iau kai kuriose ššalyse toks gydymas ialyse toks gydymas iššlieka jautria tema.lieka jautria tema.

Pakaitinio gydymo vertinimasPakaitinio gydymo vertinimas

�� AsmenAsmenųų, gaunan, gaunanččiiųų pakaitinpakaitinįį gydymgydymąą metadonu, metadonu,

charakteristikoscharakteristikos, , NKD, VŠĮ “Mokymo, vystymo, tyrimų centras, 2006

� PSO daugiacentris tyrimas “Pakeičiamasis priklausomybės nuo opioidų gydymas ir ŽIV”, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos PLC, KMU, 2003-2006

� Pakaitinio gydymo metadonu proceso ir paslaugųkokybės vertinimas, VPSC, VŠĮ “Mokymo, vystymo, tyrimų centras, 2006

� Probleminių narkotikų vartotojų paplitimo tyrimas, NKD, UNODC, Glazgo universitetas, 2007

Pakaitinio gydymo efektyvumo Pakaitinio gydymo efektyvumo įįrodymairodymai

�� ĮĮrodyta, kad pakaitinis gydymas:rodyta, kad pakaitinis gydymas:�� SumaSumažžina neteisina neteisėėttąą opioidopioidųų vartojimvartojimąą ir ir

nusikalstamumnusikalstamumąą�� SumaSumažžina mirina mirččiiųų nuo perdozavimo skainuo perdozavimo skaiččiiųų ir ir

mamažžina infekciniina infekciniųų ligligųų ((ŽŽIV, Hepatitas) plitimIV, Hepatitas) plitimąą�� PagerPagerėėja bendra ja bendra ŽŽIV infekuotIV infekuotųų narkotiknarkotikųų

vartotojvartotojųų sveikatos bsveikatos būūklklėė�� Efektyvesnis iEfektyvesnis iššlikimas pakaitinio gydymo likimas pakaitinio gydymo

programoje nei detoksikacijaprogramoje nei detoksikacija�� Vienas efektyviausiVienas efektyviausiųų ššiuo metu taikomiuo metu taikomųų

priklausomybpriklausomybėės nuo s nuo opioidopioidųų gydymo bgydymo būūddųų

PriklausomybPriklausomybėėss nuonuo opioidopioidųų pakaitiniopakaitinio palaikomojopalaikomojogydymogydymo skyrimoskyrimo tikslaitikslai (SAM (SAM įįsakymas, 2007)sakymas, 2007)

� Vykdo ASPĮ, turinčios psichikos sveikatos priežiūros licenciją

� sumažinti ligos atkryčio riziką; � pagerinti sergančiųjų priklausomybe nuo opioidųsomatinę ir psichinę

būklę, gerinti jų socialinę adaptaciją irintegraciją į visuomenę; � geriau organizuoti ŽIV, hepatitų B ir C bei kitų infekcinių ligų prevenciją

tarp narkotikus vartojančių asmenų; � efektyviau gydyti gretutinius susirgimus (tuberkuliozę,cukrinį diabetą,

gretutinius psichikos sutrikimus ir kt.); � efektyviau gydyti narkotikų švirkštimosi komplikacijas(sepsį, pūlines

infekcijas, hepatitus B, C, ir kt.) arba padėti jų išvengti; � sudaryti sąlygas geresnei narkotikus vartojančių nėščių moterų priežiūrai; � pritraukti narkotikus vartojančius asmenis gydytis ASPĮ� ŽIV infekuotiems priklausomiems nuo narkotikų asmenims sudaryti

galimybę nutraukti švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, pagerintiantiretrovirusinio gydymo efektyvumą.

VisVisųų asmenasmenųų, registruot, registruotųų ddėėl psichikos ir elgesio sutrikiml psichikos ir elgesio sutrikimųųvartojant narkotines ir psichotropines medvartojant narkotines ir psichotropines medžžiagas, pasiskirstymasiagas, pasiskirstymas

pagal vartojampagal vartojamųų medmedžžiagiagųų grupesgrupes

632

84

165

136

25

9

8

668

80

158

139

30

8

8

43114481

4616 (80,8%)

688 (12%)

69 (1,2%)

146 (2,6%)

146 (2,6%)

34 (0,6%)

7 (0,1%)

9 (0,1%)

0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000 4500 5000

Opioidai

Keli narkotikai

Ramin. ir migdom.

Lakios medžiagos

Stimul. ir kofeinas

Kanabioidai

Haliucogenai

Kokainas

2005 2006 2007

AsmenAsmenųų, sergan, serganččiiųų priklausomybe narkotikams bei priklausomybe narkotikams bei gaunangaunanččiiųų pakaitinpakaitinįį gydymgydymąą metadonu skaimetadonu skaiččiaus kitimas iaus kitimas

20020033--2007 metais2007 metais

46895011

5371 5573 5573 5715

395381381402436332

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

2003 2004 2005 2006 2006 2007

Asm

enų

ska

ičiu

s

registruotų asmenų skaičius

dalyvaujančių pakaitinio gydymo progr.

PacientPacientųų charakteristikoscharakteristikos

� Vidutinis amžius – 37,3 m.

� Pirmą kartą kreipėsi gydytis – 26,5 m.

� Vidutinis buvimo laikas metadono programoje – 49 mėn.

� Vidutinė metadono dozė – 54,7 ml.

� Amžius kaip pirmą kartą pavartojo opiatų – 21 m.

� Vidutinis švirkštimosi stažas – 16,1 m.

� Anksčiau gydyti – 69 proc.

� ŽIV – 10 proc., hepatitas C – 54 proc.

MetadonoMetadono programosprogramos dalyvidalyviųų pasiskirstymaspasiskirstymas pagalpagalvartotusvartotus narkotikusnarkotikus priepriešš gydymgydymąą (n(n=288)=288)

0,3

22,2

77,4

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

N/N

Heroinas

Aguonų ekstraktas

proc.

Metadono programos dalyviMetadono programos dalyviųų pasiskirstymas, pagal pasiskirstymas, pagal narkotininarkotiniųų ir/ar psichotropiniir/ar psichotropiniųų medmedžžiagiagųų ššvirkvirkšštimosi statimosi stažąžą

17,7

60,1

2,80,7

18,8

iki 2 metų 2-4 metų 5-9 metų virš 10 metų N/N

Metadono programos dalyviMetadono programos dalyviųų pasiskirstymas, pagal pasiskirstymas, pagal ššvirkvirkšštimo timo įįrangos dalinimrangos dalinimąąsi nors kartsi nors kartąą gyvenimegyvenime

38,9

24,0

31,3

5,9

Niekada Dalijosi bet kuria įrangaTik adatas/švirkštus Neatsakė

ŠŠvirkvirkšštimasis ir kittimasis ir kitųų narkotiknarkotikųų vartojimas priklausomai nuo vartojimas priklausomai nuo buvimo programoje laikobuvimo programoje laiko

0,0%

5,0%

10,0%

15,0%

20,0%

25,0%

30,0%

35,0%

iki 1 metų nuo 1 iki 2 metų nuo 2 iki 5 metų virš 5 metų

Švirkštėsi

Vartojo

Pakaitinio gydymo efektyvumo Pakaitinio gydymo efektyvumo įįrodymairodymai

�� ĮĮrodyta, kad pakaitinis gydymas:rodyta, kad pakaitinis gydymas:�� SumaSumažžina neteisina neteisėėttąą opioidopioidųų vartojimvartojimąą ir ir

nusikalstamumnusikalstamumąą�� SumaSumažžina mirina mirččiiųų nuo perdozavimo skainuo perdozavimo skaiččiiųų ir ir

mamažžina infekciniina infekciniųų ligligųų ((ŽŽIV, Hepatitas) plitimIV, Hepatitas) plitimąą�� PagerPagerėėja bendra ja bendra ŽŽIV infekuotIV infekuotųų narkotiknarkotikųų

vartotojvartotojųų sveikatos bsveikatos būūklklėė�� Efektyvesnis iEfektyvesnis iššlikimas pakaitinio gydymo likimas pakaitinio gydymo

programoje nei detoksikacijaprogramoje nei detoksikacija�� Vienas efektyviausiVienas efektyviausiųų ššiuo metu taikomiuo metu taikomųų

priklausomybpriklausomybėės nuo opioids nuo opioidųų gydymo bgydymo būūddųų

PAKAITINIS GYDYMAS LIETUVOJE

395381410436332322344340Iš viso Lietuvoje

9Žemaitijos PSC

1921222121191920Druskininkų PSPC

47383141261300Panevėžio PLC

7879108122113987463Kauno PLC

5057515037436968Klaipėdos PLC

192186198202135149182189Vilnius (8)

2007 m.2006 m.2005 m.2004 m.2003 m.2002 m.2001 m.2000 m.Gydymo įstaiga

PAKAITINIS GYDYMAS LIETUVOJE

�� 2008 metais pradeda pakaitin2008 metais pradeda pakaitinįį gydymgydymąą

�� KKėėdainidainiųų PSC (4)PSC (4)

�� MaMažžeikeikųų PSC (4)PSC (4)

�� ŠŠilutilutėės PSC (pradeda 12 ms PSC (pradeda 12 mėėn.)n.)

�� ŠŠiauliiauliųų PSC (pradeda 12 mPSC (pradeda 12 mėėn.)n.)

((*) *) pakaitinio gydymopakaitinio gydymo pacientpacientųų skaiskaiččius 2008 11 01 d.ius 2008 11 01 d.

IIŠŠVADOSVADOS�� SumaSumažžina neteisina neteisėėttąą opioidopioidųų vartojimvartojimąą ir nusikalstamumir nusikalstamumąą�� SumaSumažžina mirina mirččiiųų nuo perdozavimo skainuo perdozavimo skaiččiiųų ir mair mažžina infekciniina infekciniųų ligligųų ((ŽŽIV, Hepatitas) plitimIV, Hepatitas) plitimąą�� PagerPagerėėja bendra ja bendra ŽŽIV infekuotIV infekuotųų narkotiknarkotikųų vartotojvartotojųų sveikatos bsveikatos būūklklėė�� Efektyvesnis iEfektyvesnis iššlikimas pakaitinio gydymo programoje nei detoksikacijalikimas pakaitinio gydymo programoje nei detoksikacija�� Vienas efektyviausiVienas efektyviausiųų ššiuo metu taikomiuo metu taikomųų priklausomybpriklausomybėės nuo s nuo opioidopioidųų gydymo bgydymo būūddųų

�� Asmenys, pradAsmenys, pradėėjjęę gydytis pakaitinio gydymo metadonu programoje, gydytis pakaitinio gydymo metadonu programoje, žžymiai sumaymiai sumažžina ina neneteisteisėėttąą narkotiknarkotikųų ((opiatopiatųų) vartojim) vartojimąą bei su tuo susijusibei su tuo susijusiąą rizikingrizikingąą elgsenelgsenąą;;

�� Kuo ilgiau dalyvaujama gydymo programoje, tuo labiau maKuo ilgiau dalyvaujama gydymo programoje, tuo labiau mažėžėja rizika vartoti arba ja rizika vartoti arba ššvirkvirkšštis narkotikus (po 3 ir 6 mtis narkotikus (po 3 ir 6 mėėn. n. opioidopioidųų vartojimas sumavartojimas sumažėžėja iki 13 kartja iki 13 kartųų, rizika , rizika uužžsikrsikrėėsti, usti, užžkrkrėėsti kitus sti kitus ŽŽIV, HCV, HBV per kraujIV, HCV, HBV per kraująą –– 10 kart10 kartųų, nusikalstamumas , nusikalstamumas –– 6 6 kartuskartus

�� PagerPagerėėja sveikata, gyvenimo kokybja sveikata, gyvenimo kokybėė�� VidutinVidutinėė skiriamo metadono dozskiriamo metadono dozėė yra mayra mažžesnesnėė nei rekomenduoja PSO efektyviam nei rekomenduoja PSO efektyviam

pakaitiniam gydymui (80pakaitiniam gydymui (80--120 ml.)120 ml.)�� DidesnDidesnėė rizika rizika ššvirkvirkšštis narkotikus tarp ankstis narkotikus tarp anksččiau besigydiau besigydžžiusiiusiųų asmenasmenųų lyginant su tais, lyginant su tais,

kurie niekada nesigydkurie niekada nesigydėė, tai rodo gana da, tai rodo gana dažžnas atkrynas atkryččiiųų tendencijas;tendencijas;�� BBūūtina pltina plėėsti pakaitinio gydymo paslaugas, usti pakaitinio gydymo paslaugas, užžtikrinant jtikrinant jųų prieinamumprieinamumąą visoje Lietuvoje, visoje Lietuvoje,

plplėėsti psichologinsti psichologinėėss-- socialinsocialinėės pagalbos paslaugas, didinto darbuotojs pagalbos paslaugas, didinto darbuotojųų motyvacija, kelti motyvacija, kelti kvalifikacijkvalifikacijąą

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Belaru

s

Russi

aEst

onia

Latvi

aUkr

aine

Lithuan

ia

Polan

d

Finlan

dSwed

enNor

wayUni

ted K

ingdo

mGer

man

y

Irela

nd

pakaitinio gydymo prieinamumas opiatų vartotojams ŠNV tarp ŽIV, %)

ADATŲ/ŠVIRKŠTŲ KEITIMO PROGRAMOS ES ŠALYSE

ŽŽIV uIV užžsikrsikrėėtimotimo dinamika dinamika vartojant vartojant ššvirkvirkššččiamuosiusiamuosiusnarkotikusnarkotikus

Lietuvos AIDS centro duomenimis 2007 m. Lietuvoje diagnozuota 106 nauji užsikrėtimo ŽIV atvejai, o tai 6 atvejais daugiau nei 2006 m. ir 14 atvejųmažiau nei 2005 m. (2006 m. – 100, 2005 m. – 120, 2004 m. -135 atv.). Mažėja naujai išaiškintų užsikrėtusiųjų ŽIV infekcija asmenų dalis, kurie užsikrėtėneteisėtai švirkšdamiesi injekcinius narkotikus nesteriliomis adatomis ir švirkštais.

76,4

95,5

55,6

75,5 74,862

70,8

0

20

40

60

80

100

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007metai

pro

c.

�� Lietuvoje 2008 metų pabaigoje veikė 13 žemo slenksčio paslaugų kabinetai: �Alytuje, Druskininkuose, Kaune, Klaipėdoje (2 stac. , 1 mob.), Mažeikiuose, Šiauliuose, Vilniuje (1 stac., 2 mob.), Telšiai, Visaginas, Kėdainiai. (2007-2008 m. 6 nauji)

�Ligotumas narkomanija Lietuvos regionuose (atv./100 000)

�Visaginas -541 (3,5 karto didesnis už respublikos );�Alytaus raj. – 435 (2,9 karto didesnis už respublikos)�Vilniaus m. – 416 (2,8 karto didesnis už respublikos)�Klaipėda – 339 (2,3 karto didesnis už respublikos vidurkį)�Respublikos vidurkis – 145

ŽŽEMO SLENKSEMO SLENKSČČIO PASLAUGIO PASLAUGŲŲ PLPLĖĖTRA LIETUVOJETRA LIETUVOJE

Pakaitinio gydymo ir Pakaitinio gydymo ir žžemo slenksemo slenksččio paslaugio paslaugųų

prieinamumas Lietuvojeprieinamumas Lietuvoje

1

1

1

8

1

1

3

1

3

1

2

1

1

1 Pakaitinis gydymas

Žemo slenksčio

paslaugos

INFORMACIJOS APIE ASMENIS, KURIE INFORMACIJOS APIE ASMENIS, KURIE GAUNA ŽALOS MAŽINIMO PROGRAMŲ PASLAUGAS,

STEBĖSENOS SISTEMA, 2007 m

INFORMACIJOS APIE ASMENIS, KURIE GAUNA INFORMACIJOS APIE ASMENIS, KURIE GAUNA ŽŽALOS ALOS MAMAŽŽINIMO PROGRAMINIMO PROGRAMŲŲ PASLAUGAS, FORMAPASLAUGAS, FORMA

�� Forma susideda iForma susideda išš ššiiųų pagrindinipagrindiniųų dalidaliųų, apiman, apimanččiiųų::

I. Bendruosius respondentI. Bendruosius respondentųų duomenis;duomenis;II. SocialinII. Socialinęę--demografindemografinęę informacijinformacijąą;;III. Duomenis apie psichoaktyviIII. Duomenis apie psichoaktyviųųjjųų medmedžžiagiagųų vartojimvartojimąą;;IV. RizikingIV. Rizikingąą elgeselgesįį;;V. UV. Užžkrekreččiamiamąąsias ligas;sias ligas;VI. VI. ŽŽinias apie inias apie ŽŽIV plitimo bIV plitimo būūdus.dus.

�� 2008 m. formos versija, pagal Lietuvos AIDS centro 2008 m. formos versija, pagal Lietuvos AIDS centro pateiktus pasipateiktus pasiūūlymus, papildyta UNGASS, lymus, papildyta UNGASS, EuroHIVEuroHIV, , ECDC, ir PSO rodikliais.ECDC, ir PSO rodikliais.

ŽŽemo slenksemo slenksččio kabinetio kabinetųų lankytojailankytojai(2007 met(2007 metųų apklausos duomenys apklausos duomenys –– 469 anketos)469 anketos)

� Besilankančių asmenų amžiaus vidurkis – 30 m.� Gydyti anksčiau – 51 proc.� Dirba -11 proc.� Bedarbis – 59 proc.� Neįgalus – 1 proc.� Atsitiktinius lytinius santykius per 30 d. turėjo –

30 proc.� Be prezervatyvų – 30 proc.� ŽIV pozityvus – 7,7 proc.� HCV pozityvus – 70 proc.

ŽEMO SLENKSČIO PASLAUGŲ PRIEINAMUMAS LIETUVOJE

****NKD informacinNKD informacinėė sistemasistema

��

77477443343379479420442044Naujaiapsilankę

3 3993 3993 4383 4382 5822 5823 3543 354Nuolatbesilankantys

42 86542 86545 61545 61548 00248 00249 88249 882Visiapsilankymai

2007 2007 ****20062006****2005200520042004

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Baltar

usija

Latvij

a

Čekija

Estija

Lietuva

Rusija

Ukrain

aŠvirkštų/adatų keitimo programų prieinamumas ŠNV, %

ŠNV dalis (%) tarp registruotų ŽIV atv.

ŽEMO SLENKSČIO PASLAUGŲ SPEKTRAS LIETUVOJE

2004 2005 2006 2007 Išdalinta švirkštų 247 371 256 384 197 152 187 227 ↓ Surinkta švirkštų 379 427 490 012 337 807 271 248 ↓ Prezervatyvų dalijimas 16 767 25 287 13 865 22 793 ↑ Informavimas 10 053 11 609 12 066 13 908 ↑ Konsultacinė pagalba 1 010 3 894 3 597 5 547 ↑ Tvarsliavos teikimas 1 452 6 627 6 482 9 037 ↑ Žaizdų perrišimas 368 253 258 1 405 ↑ Ištyrimas 725 875 768 817 ↑ Tarpininkavimas 668 663 682 1 146 ↑

ŽEMO SLENKSČIO PASLAUGŲ FINANSAVIMAS LIETUVOJE, Lt

Finansavimo šaltinis 2004 2005 2006 2007 2008 planas

Iš viso Lietuvoje 343 300 397 300 467 477 1 083 321 1 354 124 Valstybės biudžetas 50 300 81 500 99 200 327 900 295 400 NKD programa 239 000 200 000 AIDS programa 50 300 81 500 99 200 88 900 95 400 JT projektas 314 000 600 000 Savivaldybių biudžetai

293 100 315 800 367 100 410 923 419 636

Kitos lėšos 1 177 58 096 39 088

ŽŽalos maalos mažžinimo paslaugos laisvinimo paslaugos laisvėės ats atėėmimo vietosemimo vietose(ENNSC duomenimis, Europoje intravenini(ENNSC duomenimis, Europoje intraveniniųų narkotiknarkotikųų vartojimas vartojimas

laisvlaisvėės ats atėėmimo vietose yra 7mimo vietose yra 7––38%)38%)

1719

10

5

11

0

3

16

25

0

Pakai

tinis

gyd

ymas

met

adonu

Detoks

ikac

ija m

etad

onu

Gydym

as B

uprenorfi

nu

Gydym

as N

altre

ksonu

Heroin

o sky

rimas

Priem

oniųnar

kotikų

varto

jimui d

alin

imas

virk

štų

ir ad

atų

progra

mos

Preze

rvat

yvų

dalin

imas

ES

šal

iųsk

aiči

us

Narkomanijos paplitimas laisvNarkomanijos paplitimas laisvėės ats atėėmimo vietose mimo vietose LietuvojeLietuvoje

1148 1265 1476 1488 1390

14,4%15,6%

18,1% 18,4%17,7%

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

asm

enų s

kaič

ius

KD duomenimis, 2007 m. laisvės atėmimo vietose iš 7866 nuteistųjųnarkotines ar psichotropines medžiagas neteisėtai vartojo 17,7 proc. nuteistųjų (1390 asmenų); 80 proc. iš jų švirkščiamuoju būdu

NarkotikNarkotikųų vartojimo tendencijos laisvvartojimo tendencijos laisvėės ats atėėmimo vietose mimo vietose tarp vartojantarp vartojanččius narkotikus asmenius narkotikus asmenųų Lietuvoje 2002Lietuvoje 2002--2007 2007

metais (%)metais (%)

45

8,44

42

36

58,1

66,6

74,4

14,3 18,9

25

39,6

47

40

8,711,99,74,4

2,7 2,61,2 0,8 1,64,4

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Opiatai 74,4 66,6 58,1 42 36 45

Keli narkotikai 14,3 18,9 25 39,6 47 40

Amfetaminas/ekstazis 2,7 4,4 9,7 11,9 8,7 8,4

Kanapės 1,2 0,8 1,6 2,6 4,4 4

2002 2003 2004 2005 2006 2007

ŽŽIV IV infekcijosinfekcijos paplitimaspaplitimas laisvlaisvėės ats atėėmimo vietosemimo vietoseLietuvojeLietuvoje

33

375

128

212229

250 259

0

50

100

150

200

250

300

350

400

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

Mažėja ŽIV užsikrėtusiųjų skaičius, kuriems diagnozė nustatomakardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose: 2007 m. – 37 nauji atvejai, 35%, 2006 m. – 41 atv., 41 %, 2005m. – 59 atv., 49 %.

Iki 2006 10 01 laisvės atėmimo vietose pabuvojo 65 proc. visų ŽIV infekuotųasmenų (764 asm.).

EK ataskaita, 2007EK ataskaita, 2007

� (5)

� Beveik visos valstybės narės įgyvendino infekcinių ligų paplitimo tarp narkotikųvartotojų kalėjimuose prevencijos priemones. Tačiau žalos mažinimo intervencijos kalėjimuose ES vis dar neatitinka lygiavertiškumo principo, patvirtinto JT Generalinės Asamblėjos, UNAIDS/PSO ir JT Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos tarnybos (UNODC), pagal kurį :

� kalėjime ir laisvėje esantiems asmenims turi būti teikiamos lygiavertės sveikatos paslaugos ir priežiūra (įskaitant žalos mažinimą). Todėl svarbu, kad šalys pritaikytųkalėjimuose vykdomą žalos mažinimo veiklątaip, kad būtų tenkinami kalinių narkotikųvartotojų bei kalėjimų darbuotojų poreikiai ir pagerėtų jų galimybės gauti paslaugas. Tokiųpaslaugų tęstinumas, įskaitant jų kokybę ir galimybę jas gauti, turėtų būti užtikrinamas ir išleidus asmenį iš įkalinimo įstaigos.

Kompleksinės prevencinės priemonės —ne vien tik adatų/švirkštų keitimo ar pakaitinio gydymo programos —

gali efektyviau mažinti HCV ir ŽIV infekcijos plitimą bei narkotikų vartojimą.

Van Den Berg et al., 2007

PerspektyvosPerspektyvos

�� PaslaugPaslaugųų prieinamumo didinimasprieinamumo didinimas

�� PaslaugPaslaugųų spektro plspektro plėėtratra

�� Personalo kvalifikacijos plPersonalo kvalifikacijos plėėtra (nuolat mokymai, tra (nuolat mokymai, mokymo programa mokymo programa ŠŠiauliiauliųų kolegijoje)kolegijoje)

�� StebStebėėsenossenos ir vertinimo sistemir vertinimo sistemųų tobulinimastobulinimas

�� Informacijos sklaidaInformacijos sklaida

�� SocialinSocialinėės atskirties mas atskirties mažžinimas inimas

�� Naujos paslaugos (stimuliantNaujos paslaugos (stimuliantųų, ATS, kokaino , ATS, kokaino vartotojams)vartotojams)