Amatu situacija lietuvoje ir ju pletros galimybes 2007 2013 m200751584942

1

Lektorius Alvydas Aleksandravičius

Mob. tel. 8 (614) 34220El. paštas: [email protected]

Lietuvos žemės ūkio universitetasAdministravimo ir kaimo plėtros

katedra

Tradicinių amatų situacija Lietuvoje ir jų plėtros

galimybės pasinaudojant nacionaline ir ES parama 2007 –

2013 m.

LZUU AKP katedra /2

Tradicinių amatų kaimo vietovėse plėtros aktualumas

1. Įprastinė žemės ūkio veikla praranda ankstesnį mastą, o eurointegracijos ir globalizacijos procese ši tendencija tik didės, todėl mažinant ūkininkavimo rizika skatinama alternatyvi veikla kaime, pvz., tradiciniai ir netradiciniai amatai.

2. ES skiria didelį dėmesį kaimo vietovių konkurencingumui didinti panaudojant vietos išteklius. Viena iš tokių galimybių kaimo vietovėms yra tradicinių amatų kaip verslo atgaivinimas ir plėtra.

3. Kaimo amatų, būdingų konkrečiai kaimo vietovei ar etnografiniam regionui, atgaivinimas yra svarbi kaimo vietovių gyvybingumo ir patrauklumo didinimo priemonė.

LZUU AKP katedra /3

Amatų plėtros ekonominis Amatų plėtros ekonominis poveikis kaimo vietovių plėtrai poveikis kaimo vietovių plėtrai

((1)1)

Tiesioginis efektas (papildomos pajamos, naujos darbo vietos);Netiesioginis efektas (kaimo vietovės populiarinimas, patrauklaus, autentiško jos įvaizdžio formavimas);

LZUU AKP katedra /4

Amatų plėtros ekonominis Amatų plėtros ekonominis poveikis kaimo vietovių plėtrai poveikis kaimo vietovių plėtrai

(2)(2)

Darbo sąnaudų dalies visoje gaminio savikainoje atskirose ūkinės veiklos srityse palyginimas

Ūkinės veiklos sritis Darbo sąnaudų dalis 1. Perdirbimo pramonė 47,7 2. Aprūpinimas energija ir vandeniu 28,8 3. Statybos 70,2 4. Mažmeninė prekyba 46,6 5. Viešbučiai 46,2 6. Amatai 81,2

LZUU AKP katedra /5

Amatų esamą padėtį ir pagrindines Amatų esamą padėtį ir pagrindines problemas galima apibūdintiproblemas galima apibūdinti (1) (1)::

1. Istoriškai per daugelį šimtmečių susiklostė situacija, kad amatų gaminių rinkos vis siaurėja. Kuo daugiau plečiasi pramonė, tuo mažiau vietos rinkoje lieka amatininkams.

2. Didelė dalis amatus plėtojančių amatininkų yra pagyvenę, sunkiai gebantys dirbti rinkos sąlygomis žmonėmis;

3. Menkas amatininkų verslumas ir gebėjimai dirbti šiandieninėmis verslo sąlygomis;

4. Nėra užtikrinamos amatininkų lygios galimybės dalyvauti rinkoje (dėl žinių stokos, nutolusių nuo gamintojų pardavimo rinkų);

5. Gamybos technologijos vystosi sparčiais tempais ir vien amatininkų, visuomeninių organizacijų pastangomis sudėtinga (ir yra brangu) sukurti atskirą amatų gaminių rinkodaros strategiją – nėra nuoseklios amatų gaminių rinkodaros;

LZUU AKP katedra /6


6. Nepakankamos, ribotos galimybės ag patekti į rinką, būti konkurencingais dėl pagrindinių prekei būdingų savybių nebuvimo;

7. Amatų gaminių gamyba reikalaujanti daug laiko ir dėmesio nėra labai pelninga ekonominė veikla, yra nepatraukli jauniems kaimo gyventojams. Nesant amatininkystės perdavimo iš kartos į kartą, nyksta technologijų autentiškumas, nepuoselėjamos tradicijos ir gamybos kultūra;

8. Mažai propaguojama etninė kultūra, kuri neužima deramos vietos šalies visuomenėje;

9. Amatų gaminių populiarumas didėja, tačiau nepakankamai, o geresnes pardavimo sąlygas turi tie amatininkai, kurie pateikia savo gaminius užsienio rinkose, Lietuvoje egzistuoja tam tikrtų AG perteklius;

10. Daugelio amatininkų nuomone, vienintelė reali rinkos niša amatininkams - dirbiniai, skirti buities puošybai;

LZUU AKP katedra /7


11. Vartotojiškos visuomenės formavimasis, kai vartotojas, remdamasis savo išprusimu, diktuoja sąlygas gamintojui ar paslaugų teikėjui. Šiandien, tradicinei šeimai praradus ugdymo funkciją, ypač svarbus vaidmuo tenka formalioms ir neformalioms švietimo ir ugdymo įstaigoms. Kultūros nuostatų ir paveldo neperimama gimdami – kultūros mokomės.

12. Pilietinės visuomenės nebrandumas – nesididžiuojama savo šeima, tarme, kaimu, kraštu, valstybe. Per nepriklausomybės metus nesudaromos prielaidos pilietinei visuomenei formuotis (tam reikia trijų kartų, esant palankioms sąlygoms) – pilietis turi mažai juridinių ar finansinių svertų įtakoti savo kaimo, miestelio, miesto vystymą, pvz., per tiesioginius merų ir seniūnų rinkimus, seniūnijų biudžetus ir gyventojų atstovavimą savivaldybėse.

13. Trūksta populiarios ir metodinės medžiagos apie tradicinius amatus ir verslus, akcentuojančios etnografinių regionų savitumą.

LZUU AKP katedra /8

Amatų verslo teisinio reguliavimo Amatų verslo teisinio reguliavimo ir ES bei valstybės paramos ir ES bei valstybės paramos reglamentavimo dokumentaireglamentavimo dokumentai

Pastaraisiais metais buvo parengtos ir patvirtintos kelios tradicinių amatų plėtrai svarbios valstybinės programos:

• Etnografinių kaimų ilgalaikio išlikimo programa (2003); • Etninės kultūros plėtros programa (2003),

Šios programos sudaro palankias teisines prielaidas tradicinių amatų plėtrai.

Lietuvos etninės kultūros globos taryba 2004 m. patvirtino tradicinių amatų ir verslų sąrašą (žr. EKGT nutarimą, 2004 gegužės 26 d. Nr.TN – 5), kuris buvo reikalingas siekiant apibrėžti ES struktūrinės paramos teikimo sąlygas amatų projektams.

2005 m. balandžio mėn. LR Seimo valdybos nutarimu pradėtas rengti LR Tautinio paveldo produktų išsaugojimo ir jų gamybos skatinimo įstatymas. Šiuo metu jau yra parengtas šio įstatymo projektas, jo priėmimo terminas atidėtas. 2007 m. pradžioje parengta Kaimo turizmo ir amatų plėtros kaimo gyvenamose vietovėse 2007 – 2013 m. programa (projektas yra derinamas), kurioje yra numatyti valstybės lėšomis remti bendras Kaimo turizmo ir amatų plėtros priemones, pvz., populiarinimo, leidybos, amatininkų verslumo mokymo ir t.t.)Kaimo plėtros programa 2007 – 2013 m., 3 krypties “Gyvenimo kokybė kaime ir kaimo ekonomikos įvairinimas”Gyvenimo kokybė kaime ir kaimo ekonomikos įvairinimas” priemonė “...amatų plėtra”

LZUU AKP katedra /9

Pagrindinės amatų plėtros kaimo vietovėse Pagrindinės amatų plėtros kaimo vietovėse problemos, kurių sprendimui reikalinga ES problemos, kurių sprendimui reikalinga ES

ir valstybės paramair valstybės parama (1) (1)

1. Menkas kaimo amatininkų verslumas dirbti šiandieninėmis verslo sąlygomis;

2. Iš esmės neveikianti tradicinių amatų technologijų mokymo, perdavimo sistema, dėl ko kai kurie amatai atsidūrė ties išnykimo riba;

3. Menki kaimo amatininkų viešo intereso atstovavimo gebėjimai, silpnos tinklinės, asocijuotos kaimo amatininkų organizacijos, jų partnerystė ir bendradarbiavimas su kitomis kaimo savivaldos organizacijomis (Kaimo bendruomenės, VVG ir t.t.)

LZUU AKP katedra /10

Pagrindinės amatų plėtros kaimo vietovėse Pagrindinės amatų plėtros kaimo vietovėse problemos, kurių sprendimui reikalinga problemos, kurių sprendimui reikalinga

reikalinga ES ir valstybės paramareikalinga ES ir valstybės parama (2) (2)

4. Labai silpna amatų gaminių rinkodara, jų populiarinimas,

neveikia tradicinių amatų gaminių sertifikavimo

sistema, informacijos apie tradicinių amatų gaminius

trūkumas, amatai silpnai integruojami į turistinius maršrutus;

5. Nepakankama dabartinė valstybės ir savivaldybių paramos tradicinių amatų plėtrai kaimo vietovėse sistema.


Lietuvos amatų raidos (2000-2006 m.), Lietuvos amatų raidos (2000-2006 m.), teritorinės sklaidos bei rėmimo apžvalga teritorinės sklaidos bei rėmimo apžvalga

(1)(1)

Amatų raidą Lietuvoje 2000-2006 m. laikotarpiu sąlygojo keletas pagrindinių veiksnių:

• teisinio amatų kaip SVV objekto reglamentavimo kaita (pvz., PVM lengvatos panaikinimas) Lietuvai tapus ES nare;

• valstybės ir ES “parama” amatų plėtrai (SAPARD programa, ES parama pagal BPD ir t.t.);

• sparčiai besikeičiančios rinkos sąlygos (amatų gaminių invazija į Lietuva iš Kinijos, amatų gaminių gamyba ir pardavimas į užsienį;

• vartotojų prioritetų kaita ir ribota perkamoji galia; Visa tai sąlygojo amatininkystės kaip verslo

patrauklumo sumažėjimą.


Lietuvos amatų raidos (2000-2006 m.), teritorinės sklaidos bei rėmimo apžvalga

(2)

Amatininkų pasiskirstymas pagal apskritis

0

100

200

300

400

500

600

700

800

Apskritis

Am

ati

nin

kų

kie

kis

, vn

t


Lietuvos amatų raidos (2000-2006 m.), Lietuvos amatų raidos (2000-2006 m.), teritorinės sklaidos bei rėmimo teritorinės sklaidos bei rėmimo

apžvalga (3)apžvalga (3)Lietuvos amatininkų suskirstymas pagal amatus

654

33

141

261

6812 16 23 24 38 15

211

16

460

22 40

119

1269

34

0

100

200

300

400

500

600

700

Amatininkų rūšis

Kie

kis

, vn

t


Pagal atlikto tyrimo rezultatus galima išskirti šias Lietuvos amatininkų grupes:

1. amatininkai - verslininkai, gaminantys tradicinius amatų gaminius užsienio pirkėjams (pvz., medžio gaminiai);

2. amatininkai – puoselėtojai, kurie kuria ir pozicionuoja savo gaminius tam tikrose zonose remdamiesi istoriografine medžiaga (Kernavė, Rumšiškės);

3. kaime gyvenantys amatininkai, kurie perima autentiškas amato gudrybes ir gamina tradicinį kaimo amato gaminį be technologinių pakitimų (pvz., kurėnų (žvejybos laivai) gamyba Rusnėje);

4. amatininkai - kūrėjai, kurie perimdami tradicinio amato subtilybes ir kuria tradicinį gaminį modernizuotai aplinkai;

5. amatininkai, kurie gamina prekybai (masinė gamyba, tiražavimas);

6. meno kūrėjai.

Lietuvos amatų raidos (2000-2006 m.), teritorinės sklaidos bei rėmimo apžvalga

(4)



(5)(5)Pagal Lietuvos BPD 2004 – 2006 metų laikotarpiu buvo numatyta

tiesioginė ir netiesioginė ES parama amatams pagal šias priemones:

3.4. priemonė ”Turizmo infrastruktūros plėtros priemonę (pvz., viešųjų kultūros paveldo objektų pritaikymas amatininkystei);4.4. priemonė ”Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas” (investiciniai amatų verslo projektai);žmogiškųjų išteklių plėtros srityje (amatininkystės mokymas, amatininkų kvalifikacijos tobulinimas ir pan.) pagal BPD 2.2. ir 2.3 priemones.

Dar viena papildoma paramos galimybė “minkštiems” amatų projektams - ES programa KULTŪRA 2000.

2001 - 2004 (iki 05 mėn.) investiciniams amatų projektams buvo galimybė paramą pagal SAPARD programą



(6)(6)

Nacionalinės paramos amatų tyrimo, sklaidos,

ugdymo projektams šaltiniai: Kultūros ministerijos kasmet

finansuojama etninės kultūros plėtros projektai (pareiškėjai kaimo, rajonų centrų ir miestų kultūros centrai, paraiškos priimamos iki lapkričio. 1 d., atsakymai iki vasario mėn. pabaigos, žr. interneto adresu:) www.muza.lt



(7)(7)

Nacionalinės paramos amatų tyrimo, sklaidos, ugdymo projektams šaltiniai:

Kultūros ministerijos kasmet finansuojami NVO kultūros projektai (pareiškėjai kaimo bendruomenių organizacijos, vietos veiklos grupės ir kitos kaimo kultūros ir švietimo organizacijos turinčios asociacijos statusą, paraiškų priėmimo ir svarstymo terminai panašiai kaip ir etninės kultūros projektų)



(8)(8)

Nacionalinės paramos amatų tyrimo, sklaidos, ugdymo projektams

Savivaldybių kultūros rėmimo fondai (pareiškėjai kaimo bendruomenių organizacijos, kultūros ir švietimo organizacijos turinčios asociacijos statusą, paraiškos priimamos ir svarstomos keletą kartų per metus)



(9)(9)

Nacionalinės paramos amatų tyrimo, sklaidos, ugdymo projektams

Apskričių viršininkų administracijų administruojamos kultūros plėtros programos (paraiškas dėl amatų projektų dalinio finansavimo gali teikti apskrityje veikiančios valstybinės ir savivaldybių kultūros įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, vykdančios kultūrinę veiklą ir turinčios juridinio asmens teises).


Lietuvos amatų raidos (2000-2006 m.), Lietuvos amatų raidos (2000-2006 m.), teritorinės sklaidos bei rėmimo apžvalga (10)teritorinės sklaidos bei rėmimo apžvalga (10)

Lietuvos savivaldybių pasiskirstymas pagal jų remiamas SVV sritis

Remiama SVV sritis Savivaldybiųskaič ius

1. Verslo informacijos centro veiklos finansavimas 62. Mokymai, konsultacijos ir seminarai 353. Dalinis ar pilnas paskolų palū kanų kompensavimas 344. Lengvatinių paskolų teikimas 95. Naujų darbo vietų kū rimo išlaidų kompensavimas 196. Verslo programų ir projektų rengimo ir vykdymo kompensavimas 107. Verslo planų , paraiškų finansinei paramai iš ES ir kitų fondų parengimoišlaidų finansavimas

11

8. Į monių dalyvavimo parodose, mugė se, konferencijose ir verslo misijoseišlaidų finansavimas

23

9. Į monė s į registravimo išlaidų kompensavimas 10


Priežastys kodėl amatininkai neteikia Priežastys kodėl amatininkai neteikia projektų ES ir nacionalinei paramai projektų ES ir nacionalinei paramai

gautigauti

1. Menkas amatininkų verslumas bei gebėjimas dirbti šiandieninėmis verslo sąlygomis.

2. Per sudėtingos investicinės paramos amatų plėtrai gavimo taisyklės ir procedūros (pareiškėjui būtina parengti verslo planą, tvarkyti buhalterinę apskaitą, atitikti ekonominio gyvybingumo rodiklius ir t.t.).

3. šalyje beveik nėra tradicinių amatų gaminių gamintojų organizacijų.


Amatų produktų realizavimo rinkų ir Amatų produktų realizavimo rinkų ir jų kitimo tendencijų analizė (1)jų kitimo tendencijų analizė (1)

Amatų gaminių pardavimo būdai:

1. tiesioginiai (asmeninis) pardavimai savo gyvenamojoje aplinkoje;

2. pardavimai per tarpininkus Lietuvoje ir užsienyje;3. darbas ir pardavimai pagal užsakymus iš

dirbtuvių;4. Pardavimai mugėse, turguose ir parodose;5. dovanojimas draugams, giminėms – į rinką

nepatenka; 6. barteriniai mainai.


Amatų produktų realizavimo rinkų ir jų Amatų produktų realizavimo rinkų ir jų kitimo tendencijų analizė (2)kitimo tendencijų analizė (2)

Amatų gaminių rėmimo strategijos elementai : 1. reklama (katalogai, kuriuos rengia arba amatininkai

verslininkai, arba nac. parkų direkcijos, arba Tautodailininkų sąjunga, arba naudojamasi internetine aplinka individualiai).

2. populiarinimas nėra kryptingas ir vykdomas ribotoje aplinkoje: renginiai šalies/regiono/rajono/seniūnijos mastu, kultūros centrų organizuojamos prezentacijos ar muziejininkų iniciatyva.

3. asmeniniai pardavimai populiariausi, tačiau tai ženkliai įtakoja tų amatininkų pajamas, kurie tapę pripažintais meno srityje, bet ne tie kurie puoselėja tradicijų puoselėjimą ir dažnai menkai verslūs.


Rinkos nišos, kuriuose amatai gali Rinkos nišos, kuriuose amatai gali sėkmingai gyvuoti ir plėtotis sėkmingai gyvuoti ir plėtotis

modernėjančioje visuomenėjemodernėjančioje visuomenėje (1) (1)::

Moderni, šiuolaikiška, patogi vartotojui ir išsauganti tradiciją rekreacinė, individuali ar

vieša

paslaugų sfera kaime: Kadangi žemės ūkio gamybinį sektorių kaime papildo paslaugų sektorius, kuris ateityje plėtosis dar sparčiau, atsiranda reali ir ilgalaikė galimybė amatams įsitvirtinti ir plėtotis glaudžiai bendradarbiaujant su kultūros ir kaimo turizmo verslu, pvz., kuriant bendrus teminius turizmo ir amatų 3-7 d. trukmės kelionų maršrutus, pvz., duonos/lino/alaus keliai ir pan. arba tradicinių amatų viešas

demonstravimas, mokymas, pardavimas kaimo turizmo sodyboje



modernėjančioje visuomenėjemodernėjančioje visuomenėje ( (22))::

Lietuviškas suvenyras: Perimant tradicinių amatų formą, dažnai

atsietą nuo turinio ir prasmės, palaipsniui prarandant gaminiai tiesioginę funkciją, paprotinę ir pritaikymo erdvę, amatų gaminiai kinta į proginę ir suvenyrinę, (pvz., lietuviškos miniklumpės ir pan.).

Tačiau blogai kai suvenyras ”kuriamas neatsižvelgdami į Lietuvos etnografinių regionų ypatumus, savo forma, spalva ar ornamentu neturintį sąsajų su lietuvių tautodaile. Suvenyras yra svarbus turistams pažįstant Lietuvą etnokultūros paveldą.



modernėjančioje visuomenėjemodernėjančioje visuomenėje ( (33))::

Amatų gaminių rinkos plėtros nišų yra eksporto galimybės. Tačiau šia kyla tam tikros problemos:Pirma, tradicinio amato gaminys jei “ištrauktas” iš savo gamybos vietovės, etnografinio regiono, kitos šalies rinkoje tampa vartotojui sunkiai suprantamu ir dažnai menkaverčiu daiktu.Antra, amatininko gaminys ar suvenyras, pagamintas taikant jį kitos šalies rinkai, yra tos šalies tradicijas ir poreikius tenkinantis gaminys. Todėl toks verslas, neturi nieko bendra su tradiciniais amatais ir tradicinių amatų skatinimo ar paramos programomis. Dar viena tokio verslo blogybė (tradicinių amatų atžvilgiu) yra ta, kad dalis užsienio rinkoms skirtos produkcijos parduodama Lietuvoje. Taip iškreipiamas visuomenės supratimas apie tautodailę, tradicinius amatus ir lietuvišką suvenyrą.


Kaimo turizmo ir amatų plėtros kaimo Kaimo turizmo ir amatų plėtros kaimo gyvenamose vietovėse 2007 – 2013 m. gyvenamose vietovėse 2007 – 2013 m.

programprogramosos (amatų dalies) trečias tikslas:(amatų dalies) trečias tikslas:

Skatinti subalansuotą amatų plėtrą kaimo gyvenamose vietovėse

Programos trečiam tikslui pasiekti yra numatyti

2 uždaviniai, o jiems pasiekti numatyta 10 priemonių


Programos trečio tikslo Programos trečio tikslo (amatų dalies) uždaviniai(amatų dalies) uždaviniai

1. Ugdyti kaimo amatininkų ir jų organizacijų gebėjimus (4 priemonės);

2. Tobulinti valstybės paramos tradicinių amatų plėtrai kaimo vietovėse sistemą (5 priemonės)

Tikėtina, kad realiai programa bus pradėta

įgyvendinti nuo 2008 m.


Programos antras tikslasProgramos antras tikslas

Tobulinti šalies kaimo turizmo ir amatų galimybių pristatymą vidaus ir tarptautinėse

turizmo rinkose Numatyta 10 priemonių, pvz.,

atnaujinti kaimo turizmo ir amatų duomenų bazę bei integruoti ją į NTIS ir kaimo turizmo sodybų internetinę svetainę; remiant projektus prioritetą teikti jungtiniams kaimo turizmo ir amatų rinkodaros projektus (įgyvendinamiems kelių paslaugų teikėjų); parengti ir išleisti kaimo turizmo sodybų ir amatų gidus (lietuvių k. ir 3 užsienio k.) ;rengti, leisti ir platinti leidinius, pristatančius Lietuvą ir jos kaimo turizmo bei amatų produktus;pristatyti Lietuvos kaimo turizmo ir amatų galimybes tarptautinėse turizmo parodose, teikti techninę ir finansinę pagalbą kaimo turizmo paslaugų teikėjams ir amatininkams dalyvauti tarptautinėse parodose;Kitos priemonės.


Parama amatams pagal Lietuvos kaimo plėtros

2007–2013 m. programą


Gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų užimtumą kaimo gyvenamosiose vietovėse

Ne žemės ūkio veiklos įvairinimas

Kaimo turizmo veiklos skatinimas

Alternatyvių pajamų šaltinių ir darbo vietų kūrimas kaime

Fizinės ir socialinės kaimo infrastruktūros gerinimas

Tikslas

Uždaviniai

Priemonės

Amatų plėtra

Kaimo atnaujinimas ir plėtra

III kryptis. Gyvenimo kokybė III kryptis. Gyvenimo kokybė kaime ir kaimo ekonomikos kaime ir kaimo ekonomikos

įvairinimasįvairinimas

Parama verslo kūrimui ir plėtrai (mikroįmonės)


3 krypties priemonė - Kaimo 3 krypties priemonė - Kaimo paveldo išsaugojimas ir paveldo išsaugojimas ir

modernizavimas: amatų plėtra (1) modernizavimas: amatų plėtra (1) ((2,9 2,9 mln. EUR)mln. EUR)

Veiklos sritys1 veiklos sritisTradicinių amatų plėtra (pelno projektai).2 veiklos sritisTradicinių amatų centrų/kiemų įkūrimas ir plėtra. Paramos gavėjai1 veiklos sritisFiziniai ir privatūs juridiniai asmenys2 veiklos sritisFiziniai ir juridiniai asmenys (privatūs ir viešieji). (viešieji juridiniai asmenys- kaimo bendruomenių bei kaimo kultūros ir švietimo organizacijos turinčios asociacijos arba viešosios įstaigos; kaimo bendruomenės paraišką gali teikti kartu su partneriu (savivaldybe ir kt.); privatūs juridiniai asmenys- UAB, IĮ, ŪB).


3 krypties priemonė - Kaimo 3 krypties priemonė - Kaimo paveldo išsaugojimas ir paveldo išsaugojimas ir

modernizavimas: amatų plėtra (2)modernizavimas: amatų plėtra (2)Paramos dydis1 veiklos sritis

Finansuojama iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Maksimali paramos suma projektui – 200 tūkst. EUR.

2 veiklos sritis Finansuojama iki 50 proc. tinkamų finansuoti

pelno projekto išlaidų. Maksimali paramos suma projektui – 200 tūkst. EUR.

Finansuojama iki 80 proc. tinkamų finansuoti nepelno projekto išlaidų. Maksimali paramos suma vienam projektui – 200 tūkst. EUR.


3 krypties priemonė3 krypties priemonė - - Kaimo Kaimo atnaujinimas ir plėtra (1)atnaujinimas ir plėtra (1)

((72,40572,405 mln. EUR) mln. EUR)

Kaimo estetinio gerbūvio kėlimas; Viešosios infrastruktūros sukūrimas ar gerinimas; Pastatų atnaujinimas ir pritaikymas visuomenės

poreikiams; Istorinių, etnokultūrinių, architektūrinę vertę

turinčių kaimo paveldo objektų ir kraštovaizdžio komponentų atnaujinimas ir saugojimas;

Paramos gavėjai - Vietos veiklos grupės (VVG), turinčios patvirtintą vietos plėtros strategiją;

Galutiniai paramos gavėjai - paramos gavėjai, numatyti VVG strategijose.


3 krypties priemonė3 krypties priemonė - - Kaimo Kaimo atnaujinimas ir plėtra (2)atnaujinimas ir plėtra (2)

Paramos dydis

Finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti pelno projekto išlaidų; 90 proc. - ne pelno projekto išlaidų.

Maksimali paramos suma vienam projektui 200 tūkst. EUR.

Bendrasis finansavimas: grynaisiais pinigais ir (arba) įnašas natūra (pvz., neapmokamas savanoriškas darbas).


Leader metodas įgyvendinamas iš dalies per šias 3 krypties priemones:„Parama verslo kūrimui ir plėtrai”;“Žemės ūkio veiklos įvairinimas“;„Kaimo turizmo paslaugų plėtra“;„Kaimo paveldo išsaugojimas ir modernizavimas: amatų plėtra“; išimtinai Leader metodu:„Kaimų atnaujinimas ir plėtra“.Pastaba. Paramą amatų projektams galės gauti tik tų kaimo vietovių gyventojai/organizacijos, kuriose įkurta Vietos veiklos grupė)

4 kryptis- Vietos plėtros strategijų 4 kryptis- Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas pagal įgyvendinimas pagal Leader metodą

((431,49 mln. Lt)


Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos projektą bei informaciją apie

Lietuvos kaimo tinklą galite rasti ŽŪM tinklalapyje:

www.zum.lt > Parama pagal Lietuvos 2007–2013 m. plano priemones


AČIŪ UŽ DĖMESĮ !

Documents

Amatu situacija lietuvoje ir ju pletros galimybes 2007 2013 m200751584942