Įžanginė kalba, pasakyta

Europos Parlamento plenarinėje sesijoje

Ursula von der Leyen

Kandidatė į Europos Komisijos pirmininkus

Strasbūras

2019 m. liepos 16 d.

Įžanginė kalba Europos Parlamento plenarinėje

sesijoje

Gerbiamasis Pirmininke,

Gerbiamieji nariai,

lygiai prieš 40 metų išrinkta pirmoji Europos Parlamento Pirmininkė Simone Veil pristatė vieningesnės, teisingesnės Europos viziją.

Būtent jos ir visų kitų simbolinių Europos veikėjų dėka šiandien jums pristatau savąją Europos viziją.

Be galo didžiuojuosi, kad praėjus 40 metų pagaliau į Europos Komisijos pirmininkus kandidatuoja moteris.

Esu kandidatė dėka visų – vyrų ir moterų, pralaužusių užkardas ir nusistovėjusias normas. Esu kandidatė dėka visų – vyrų ir moterų, kūrusių taikią, vieningą, vertybinę Europą.

Tikėjimas Europa ir buvo viso mano, kaip motinos, gydytojos ir politikės, gyvenimo ir karjeros kelrodis.

Manosios Europos vizijos šerdyje – tokių pradininkių kaip Simone Veil drąsa ir ryžtas.

Būtent tokia dvasia vadovausis Europos Komisija, kuriai ketinu pirmininkauti.

***

Ursula von der Leyen – Kandidatė į Europos Komisijos pirmininkus

4

Gerbiamasis Pirmininke,

Gerbiamieji nariai,

Europos projekto kūrėjai ant pasaulinių karų griuvėsių sukūrė nuostabų kūrinį. Taiką.

Stipri bendroji rinka, sienų nevaržoma prekyba, kelionės, moksliniai tyrimai ir darbas. Šiandien 500 mln. europiečių – nuo Rygos iki Limasolio, nuo Atėnų iki Lisabonos – gyvena klestėjimo ir laisvės dvasia.

Mano vaikų karta gyvenimo be to jausmo, kad namai yra Europa, neįsivaizduoja. Gimus šiai laimingai kartai, ir mes, vyresnių kartų atstovai, manėme, kad taip ir bus visada.

Tačiau šiandien ir mums aišku, kad vėl turime kovoti dėl savo Europos, turime ją ginti. Visas pasaulis yra priverstas dorotis su radikaliais pokyčiais, jie neaplenkia ir Europos.

Didėja demografijos problemos, pasaulio ekonomika globalėja, sparčiai skaitmenėja darbo aplinka, o dar ir klimatas keičiasi. Nė vienas iš šių globalių reiškinių nėra naujas, mokslas juos seniai prognozavo. Nauja tai, kad mes, europiečiai, kad ir kurioje šalyje gyventume, jų padarinius šiandien patiriame savo kailiu.

Tiek nuo sausrų nukentėję Suomijos javų augintojai, tiek nepakeliamų karščių Prancūzijoje alinami žmonės – visi klimato kaitą jaučiame savo kailiu. Tiek Airijos pensininkė, klaidžiojanti internetinės bankininkystės labirintuose, tiek Lenkijos darbininkas, savo darbą dirbęs 20 metų ir, kad jį išsaugotų, priverstas persikvalifikuoti, – skaitmeninimą patiriame savo kailiu. Tiek Europos regionai, kuriuose uždaromos mokyklos, ligoninės ar įmonės, – demografinius pokyčius visi patiriame savo kailiu.

***

Visa tai sudarė žmonėms įspūdį, kad jie nebetenka kontrolės. Kad mūsų bendruomenėse ryšiai nebe tokie tamprūs. Nė vienas iš šių iššūkių niekur nedings. Bet į tokias tendencijas reaguojama įvairiai. Vieni atsigręžia į autoritarinius režimus, kiti leidžia pinigus savo įtakai pasaulyje stiprinti ir sukelia priklausomybę investuodami į uostus ir kelius. Treti atsigręžia į protekcionizmą.

Nė viena iš šių galimybių nėra mums tinkama. Norime daugiašališkumo, sąžiningos prekybos. Giname taisyklėmis grindžiamą tvarką, nes žinome, kad mums visiems bus geriau. Turime tai padaryti eidami Europos keliu. Bet, jei norime eiti Europos keliu, pirma turime iš naujo atrasti vienybę. Jei būsime vieningi iš vidaus, niekas mūsų nesuskaldys iš išorės.

Jei pašalinsime skirtumus tarp mūsų, šiandienos iššūkius galėsime paversti ateities galimybėmis.

Daugiau siekianti Europos Sąjunga Opiausias mums iššūkis – išsaugoti planetą sveiką. Tai didžiausia nūdienos pareiga ir šansas. Noriu, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju pasaulyje žemynu, kurio poveikis klimatui būtų neutralus. Kad tai įvyktų, turime kartu imtis ryžtingų veiksmų.. Mūsų dabartinio tikslo – iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 40 proc. – nepakanka.

Turime eiti toliau. Turime siekti daugiau. Norint iki 2030 m. išmetamo CO2 kiekį sumažinti 50 ar net 55 proc., reikia laikytis dviejų etapų metodo. ES vadovaus tarptautinėms deryboms, kad iki 2021 m. šio tikslo ryžtingiau siektų kitos stipriausios ekonomikos šalys. Nes tam, kad poveikis būtų realus, turime ne tik to ryžtingai siekti patys (taip, turime to siekti), bet kartu su mumis to siekti turi ir visas pasaulis.

Įžanginė kalba Europos Parlamento plenarinėje sesijoje

5

Padėti mažinti teršalus

turės kiekvienas iš mūsų,

kiekvienas sektorius

Teršalų kaina turi būti

tokia, kad keistų mūsų

elgseną.

Būtent toks Europos

kelias –

ryžtingas.

Nė vieno nepaliekame

nuošalyje.

Atveriame horizontą.

Kad tai įvyktų, per pirmąsias 100 kadencijos dienų pateiksiu Europos žaliojo kurso iniciatyvą. Pateiksiu pirmąjį Europos klimato įstatymą, kuriuo bus įteisintas 2050 m. tikslas.

Didesniam užmojui įgyvendinti prireiks didesnio masto investicijų. Viešųjų lėšų nepakaks. Pasiūlysiu Tvarios Europos investicijų planą, o dalį Europos investicijų banko paversiu Klimato banku. Taip per ateinantį dešimtmetį bus pritraukta 1 trln. EUR investicijų.

O tai pakeis padėtį. Savo indėlį turės įnešti kiekvienas iš mūsų, kiekvienas sektorius: nuo aviacijos, jūrų transporto iki kiekvieno iš mūsų keliavimo ir gyvenimo būdo. Teršalų kaina turi būti tokia, kad keistų mūsų elgseną. Siekdama prisidėti prie šios veiklos ir užtikrinti, kad mūsų įmonės galėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis, įvesiu pasienyje renkamą anglies dioksido mokestį, kad būtų išvengta anglies dioksido nutekėjimo.

Tačiau tai, kas naudinga mūsų planetai, turi būti naudinga ir mūsų žmonėms bei regionams. Be abejonės, aš žinau, kokie svarbūs sanglaudos fondai. Bet mums reikia daugiau. Perėjimas prie to turi būti teisingas visiems. Ne visų mūsų regionų startas toks pat, bet visi judame ta pačia kryptimi. Todėl pasiūlysiu, kad labiausiai paveiktieji būtų remiami iš Teisingo perėjimo fondo.

Būtent toks Europos kelias – ryžtingas. Nė vieno nepaliekame nuošalyje. Ir atveriame horizontą. Kad šį ryžtingą planą pavyktų įgyvendinti, mūsų ekonomika turi būti stipri. Nes tai, ką norime išleisti, pirma turime uždirbti.

Tam turime stiprinti mūsų ekonomikos atramą: mažąsias ir vidutines įmones. Jos diegia naujoves, yra verslios, lanksčios ir guvios, kuria darbo vietas ir moko amato mūsų jaunimą. Tačiau visa tai jos gali daryti tik tuomet, jei turi galimybių gauti kapitalo šioje milžiniškoje bendrojoje rinkoje. Atsikratykime visų užkardų. Atverkime duris. Užbaigime pagaliau kapitalo rinkų sąjungą. Mūsų MVĮ to nusipelno.

Turime dirbti pagal Stabilumo ir augimo paktą. Kai reikia investicijų ir reformų, turėtume užtikrinti, kad jų būtų galima imtis. Turėtume naudotis visomis taisyklėse numatytomis lankstumo galimybėmis. Didžiuojamės savo ekonomika. Norime, kad ji būtų stipresnė.

Tačiau turėtume vadovautis aiškia, paprasta logika: ne žmonės tarnauja ekonomikai, o ekonomika tarnauja žmonėms. Socialinėje rinkos ekonomikoje rinką turime derinti su socialiniais klausimais. Todėl sieksiu, kad per Europos semestrą dėmesys visų pirma būtų sutelkiamas į tai, kad toliau įgyvendintumėme darnaus vystymosi tikslus.

Remsiu sąžiningus mokesčius, nesvarbu, ar tai mokesčiai fizinėms, ar skaitmeninėms įmonėms. Tai, kad didžiosios technologijų įmonės gauna milžinišką pelną Europoje, nėra blogai, nes mūsų rinka atvira, mums patinka konkurencija. Tačiau, jei tokį pelną jos gauna naudodamosi mūsų švietimo sistema, kvalifikuotais darbuotojais, infrastruktūra ir socialine apsauga, jei taip yra, tada tai nėra

Ursula von der Leyen – Kandidatė į Europos Komisijos pirmininkus

6

priimtina, kad jos pelną gauna, bet beveik nemoka mokesčių, nes išnaudoja mūsų mokesčių sistemą. Jei jos nori tuo naudotis, turi dalytis našta.

Kuo labiau išnaudoti Europos potencialą

Gerbiamieji nariai,

eiti Europos keliu reiškia išnaudoti visą savo potencialą: savo žmones, talentus, įvairovę. Tai reiškia sukurti teisingesnę ir lygesnę Sąjungą. Tai mane ves į priekį kiekvieną darbo dieną, kaip ir per visą mano karjerą.

Nuo tada, kai buvau šeimos reikalų ministrė ir turėjau kovoti, kad šeimoms būtų apmokamos tėvystės atostogos ar suteikiamos vaiko priežiūros paslaugos, nuėjome ilgą kelią. Bet kova už teisingumą niekada nesibaigia. Dirbančioms šeimoms Europoje vis dar pernelyg sunku sudurti galą su galu. Noriu užtikrinti, kad dirbti apsimokėtų. Socialinėje rinkos ekonomikoje kiekvienas visą darbo dieną dirbantis asmuo turėtų gauti bent minimalųjį darbo užmokestį, už kurį galėtų gyventi oriai. Todėl parengsime sistemą, be abejo, atsižvelgdami į darbo rinkų skirtumus. Tačiau, mano nuomone, geriausia būtų, jei vyktų kolektyvinės darbdavių ir profesinių sąjungų derybos, nes tuomet minimalusis darbo užmokestis galėtų būti derinamas prie reikiamo sektoriaus ar regiono. Be abejo, žinau, kad yra skirtingų modelių, bet turime sukurti sistemą. Taip pat noriu, kad tie, kas darbą praranda po didelio ekonomikos sukrėtimo, būtų apsaugomi geriau. Patyrus sukrėtimą iš išorės, mūsų ekonomika ir žmonės bus remiami pagal Europos nedarbo perdraudimo sistemą. Žinoma, yra ir nacionalinių nedarbo draudimo sistemų, bet, patyrus tokių didelių sukrėtimų iš išorės, Europai reikalinga perdraudimo sistema.

Taip pat noriu daugiau lygybės ir teisingumo mūsų jaunimui. Visoje Europoje jaunimo nedarbas siekia 14,2 proc., bet kai kuriose jos šalyse – nuo 5 iki 40 proc. Tai mums nepriimtina. Jaunimas turi troškimų, jis nori dirbti ir turėti ateitį, todėl mūsų užduotis – sudaryti jam sąlygas tai pasiekti. Todėl pasirūpinsiu, kad kiekvienoje valstybėje narėje kuo tinkamiau veiktų Jaunimo garantijų iniciatyva, kurią pradėjau taikyti eidama Taryboje darbo reikalų ministrės pareigas. Taip pat remsiu Europos Parlamento idėją iš kito ilgalaikio biudžeto programai „Erasmus+“ skirti trigubai daugiau lėšų.

Turime pasirūpinti pačiais silpniausiaisiais – mūsų vaikais. Turime kovoti su skurdu. Kaip septynių vaikų motina žinau, kaip pakinta visas gyvenimas, jei vaikas gali mokytis, sportuoti, muzikuoti, sveikai maitintis ir mylėti gamtą. Mums reikalinga Vaiko garantijų sistema, padėsianti užtikrinti, kad Europoje kiekvienas vaikas, kuriam gresia skurdas ar socialinė atskirtis, galėtų naudotis elementariausiomis teisėmis, pavyzdžiui, į sveikatos priežiūrą ir mokslą. Jei jiems padėsime, kol jie jauni, tai suteiks jiems galių ir atsipirks su kaupu. Tai įeina į mano veiksmų planą, kaip įgyvendinti socialinių teisių ramstį.

Pradėsiu nuo savęs, rodydama pavyzdį: užtikrinsiu, kad Komisijos narių kolegijoje vyrautų visiška lyčių lygybė. Nedvejodama pareikalausiu naujų pavardžių, jei valstybės narės pasiūlys nepakankamai kandidačių į Komisijos narius. Nuo 1958 m. buvo 183 Komisijos nariai. Tik 35 iš jų buvo moterys, t. y. mažiau nei 20 proc., nors sudarome pusę visų gyventojų. Norime, kad mūsų būtų tiek, kiek ir kitų. Taip pat turime atvirai kalbėti apie smurtą prieš moteris. Europos Sąjungoje viena iš penkių moterų jau yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą, o 55 proc. moterų – seksualinį priekabiavimą. Akivaizdu, kad tai – ne vien moterų problema. Pasiūlysiu smurtą prieš moteris įtraukti į Sutartyje apibrėžtų ES nusikaltimų sąrašą. Be to, Europos Sąjunga turėtų prisijungti prie Stambulo konvencijos.

Esu įsitikinusi: pašalinę skirtumus tarp mūsų, sustiprėsime kaip sąjunga.

Įžanginė kalba Europos Parlamento plenarinėje sesijoje

7

Amžių amžius truko

nepaprastai sunki

europiečių kova už savo

laisvę ir nepriklausomybę.

Todėl teisinės valstybės

principo turi būti

laikomasi be išlygų.

Visada.

Europos vertybių apsauga

Gerbiamieji nariai,

Europos civilizacijos lopšys – graikų filosofija ir romėnų teisė. Juodžiausia tamsa mūsų žemyną gaubė tada, kai mus valdė diktatoriai, o įstatymai buvo paminami. Amžių amžius truko nepaprastai sunki europiečių kova už savo laisvę ir nepriklausomybę.

Teisinė valstybė – geriausia mūsų priemonė laisvėms ginti ir silpniausiesiems saugoti Sąjungoje. Todėl teisinės valstybės principo turi būti laikomasi be išlygų. Visada. Užtikrinsiu, kad išsamiu ir visapusišku priemonių rinkiniu naudotumėmės Europos lygmeniu. Be to, besąlygiškai remiu ES mastu taikomą teisinės valstybės mechanizmą. Patikslinu: naujoji priemonė nėra alternatyva dabartinėms, o tik jas papildo.

Komisija visada bus nepriklausoma Sutarčių sergėtoja. Temidė akla – ji gins teisinę valstybę, kad ir kur ji būtų puolama.

***

Gerbiamieji nariai,

teisinės valstybės principas – universalus. Jis galioja visiems. Per pastaruosius penketą metų Viduržemio jūroje nuskendo per 17 000 žmonių – ši pasienio zona tapo viena mirtingiausių pasaulyje. Gelbėti žmones jūroje – ne tik pareiga, bet ir Sutartyse bei susitarimuose nustatyta teisinė ir moralinė prievolė gerbti kiekvieno žmogaus orumą.

Europos Sąjunga gali ir turi ginti šias vertybes. Europos Sąjungai reikia humaniškų sienų. Gelbėti privalome, bet vien to negana. Turime mažinti neteisėtos migracijos srautus, kovoti su neteisėtai ir organizuotai žmones gabenančiais asmenimis ir prekiautojais žmonėmis, turime neatimti teisės į prieglobstį ir gerinti pabėgėlių padėtį, pavyzdžiui, glaudžiai bendradarbiaudami su UNHCR nutiesti humanitarinius koridorius. Turime mokėti atjausti ir imtis ryžtingų veiksmų.

Žinau, kad diskusijos šiuo klausimu be galo sunkios, o nuomonės išsiskiria. Bet turime spręsti daugeliui teisėtą susirūpinimą keliančius klausimus ir apsvarstyti, kaip galime įveikti skirtumus. Pasiūlysiu ne tik priimti naująjį Migracijos ir prieglobsčio paktą, bet ir atnaujinti Dublino reformą.

Taip galėsime grįžti į visapusiškai veikiančią Šengeno erdvę – vieną iš pagrindinių mūsų klestėjimo, saugumo ir laisvių varomųjų jėgų. Vienas iš svarbiausių šio drąsaus plano tikslų –

sustiprinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą. Turime pasiekti, kad nuolatinės FRONTEX sienų apsaugos pajėgos būtų

sudarytos iš 10 000 pareigūnų – ne iki 2027 m., bet daug anksčiau, bent iki 2024 m.

Turime modernizuoti prieglobsčio sistemą. Bendra Europos prieglobsčio sistema ir turi būti būtent tokia – bendra. Mūsų išorės sienos stabilios galės būti tik tada, jei pakankamai padėsime valstybėms narėms, kurios dėl savo geografinės padėties patiria didžiausią spaudimą.

Turime būti solidarūs vienas su kitu. Visi turime padėti vienas kitam ir įnešti savo indėlį. Turime kitaip dalytis naštą. Mūsų bendradarbiavimas su kilmės ir tranzito

šalimis turi būti sąžiningas, naudingas abiem pusėms. Kad žmonėms atsivertų horizontas, reikalinga diplomatija,

Ursula von der Leyen – Kandidatė į Europos Komisijos pirmininkus

8

Kertinis mūsų bendros

gynybos akmuo visada bus

NATO.

Transatlantinės

partnerystės

neišsižadėsime, bet turime

tapti europietiškesni.

ekonominė plėtra, investicijos, stabilumas ir saugumas.

Papasakosiu jums apie horizontą vieną istoriją. Prieš ketverius metus man pasisekė – į savo namus ir šeimą priėmiau 19-metį pabėgėlį iš Sirijos. Jis vokiškai nekalbėjo ir buvo stipriai paženklintas pilietinio karo ir bėgimo iš šalies patirties. Šiandien, po ketverių metų, jis laisvai kalba vokiškai, angliškai ir arabiškai. Dieną jis vadovauja bendruomenei ir mokosi profesinio rengimo centre, o naktį studijuoja, kad įgytų aukštąjį mokslą. Jis – įkvėpimo šaltinis mums visiems. Jis nori grįžti namo – kada nors.

Atsakingas vadovas pasaulyje

Gerbiamieji nariai,

kaip gynybos ministrė, šiame karų draskomame kaimyniniame regione buvau ne kartą. Niekada nepamiršiu buvusio Irako Prezidento F. Masumo žodžių: Norime, kad Europos čia būtų daugiau. Pasaulis nori daugiau Europos. Pasauliui reikia daugiau Europos.

Neabejoju, kad pasaulyje Europa turėtų skambėti garsiau bei darniau ir imtis greitų veiksmų. Todėl turime nebijoti priimti užsienio politikos sprendimų kvalifikuota balsų dauguma. Ir kaip vienas stoti mūru už juos.

Kertinis mūsų bendros gynybos akmuo visada bus NATO. Transatlantinės partnerystės neišsižadėsime, bet turime tapti europietiškesni. Todėl įkūrėme Europos gynybos sąjungą. Mūsų pastangos kurti Europos saugumo ir gynybos sąjungą neatsiejamos nuo bendro saugumo. Stabilumas visada eina kartu su diplomatija, susitaikymu ir atkūrimu.

Mūsų kariškiai ir kariškės dirba išvien su policijos pareigūnais, diplomatais ir paramą vystymuisi teikiančiais darbuotojais. Šie vyrai ir moterys nusipelno didžiausios mūsų pagarbos ir pripažinimo už nepailstamą tarnystę Europai.

***

Negaliu kalbėti apie Europą nepaminėjusi mūsų draugų iš Jungtinės Karalystės. 2016 m. pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje valstybė narė nusprendė išstoti. Tai rimtas sprendimas. Nors ir apgailestaujame, bet jį gerbiame. Nuo tada Europos Sąjunga kartu su dabartine Jungtinės Karalystės vyriausybe negailėjo pastangų, kad šalis išstotų tvarkingai.

Su Jungtinės Karalystės vyriausybe sudarytame išstojimo susitarime paaiškinta tai, kas dėl „Brexit’o“ tapo neaišku: išsaugomos piliečių teisės, taip pat taika ir stabilumas Airijos saloje. Tai ir mano prioritetai.

Tačiau, jei dėl pateisinamos priežasties prireiktų daugiau laiko, esu pasirengusi dar kartą pratęsti išstojimo datą. Bet kuriuo atveju Jungtinė Karalystė liks mūsų sąjungininkė, partnerė ir draugė.

Įžanginė kalba Europos Parlamento plenarinėje sesijoje

9

Pirmiausia buvau europietė,

o tik vėliau – vokietė iš

Žemutinės Saksonijos.

Todėl man rūpi tik viena –

vienyti ir stiprinti Europą.

Naujas postūmis Europos demokratijai

Gerbiamieji nariai,

prieš 13 dienų atvykusi į Strasbūrą pažadėjau ateiti jūsų išklausyti. Išgirdau, kokie klausimai jums kelia rūpestį, kokios jūsų viltys ir lūkesčiai. Mūsų aptarti dalykai atsispindi politinėse gairėse, kurias šiandien jums išsiųsiu. Iš to, ką išgirdau, pasidariau išvadas ir priėmiau sprendimus.

Pirma, noriu, kad Europos piliečiai rodytų iniciatyvą ir aktyviai dalyvautų kuriant mūsų Sąjungos ateitį. Noriu, kad dvejus metus nuo 2020 m. vyksiančioje konferencijoje dėl Europos ateities jų balsas būtų svarus.

Antra, noriu, kad kartu tobulintume pagrindinės Europos politinės frakcijos kandidato (vok. Spitzenkandidaten) sistemą. Turime užtikrinti, kad ji būtų aiškesnė platesniam rinkėjų ratui, ir spręsti tarpvalstybinių sąrašų Europos Parlamento rinkimuose, kaip papildomos Europos demokratijos priemonės, klausimą.

Trečia, taip, aš pritariu tam, kad Europos Parlamentui būtų suteikta iniciatyvos teisė. Įsipareigoju, kad, Europos Parlamento narių daugumai nubalsavus už rezoliucijas, kuriomis Komisijos prašoma pateikti teisės aktų pasiūlymų, būtų reaguojama pateikiant teisės aktą, visapusiškai laikantis proporcingumo, subsidiarumo ir geresnės teisėkūros principų.

Neabejoju, kad stipresnė mūsų partnerystė dar labiau prisidės prie to, kad žmonių balsas būtų išgirstas.

Atsidavimas Europai Gerbiamasis Pirmininke,

mano tėvui buvo vos 15 metų, kai baigėsi kraupus karas, per kurį mano šalis mūsų žemyne sėjo mirtį, jį niokojo ir griovė.

Apie tai jis ne kartą pasakojo savo vaikams – man ir šešiems mano broliams ir seserims. Visų pirma jis kalbėdavo, ką jam reiškė tai,

kad kitos šalys mums vėl ištiesė ranką ir priėmė atgal į demokratinių tautų ratą. Pradėdavo nuo Europos anglių ir

plieno bendrijos ir sakydavo: vėl prekiaujame vieni su kitais, prekiaujant mezgasi draugystė, o draugai vieni į kitus nešaudo.

W. Hallsteino vadovaujamoje Komisijoje jis buvo H. von der Groebeno kabineto vadovas, o vėliau – Konkurencijos direktorato generalinis direktorius. Todėl aš gimiau Briuselyje ir pirmiausia buvau europietė, o tik vėliau – vokietė iš Žemutinės Saksonijos. Todėl

man rūpi tik viena – vienyti ir stiprinti Europą.

Kaip ryžtinga kovotoja stosiu pusėn tų, kurie kaip ir aš nori, kad ši Europa stiprėtų, augtų ir klestėtų. Ir būsiu

nepalenkiama priešininkė tų, kurie nori mūsų Europą susilpninti, suskaldyti ar atimti jos vertybes.

Ursula von der Leyen – Kandidatė į Europos Komisijos pirmininkus

10

Pasiekus gyvenimo saulėlydį, mano tėvo pasakojimas apie Europą pasikeitė. Jis nebekalbėjo tiek daug apie karą. Jis sakydavo: Europa yra kaip ilgametė santuoka. Meilė netapo didesnė nei pirmą dieną, bet ji sutvirtėjo. Nes žinome, kad galime pasikliauti vieni kitais ir gerais laikais, ir sunkią valandą. Nes žinome, kad ginčijamės, tačiau galime ir vėl susitaikyti. Nes niekada nepamirštame, kodėl sudarėme šią sąjungą.

Visi mes, šiandien susirinkę čia, gyvename Europoje, kuri subrendo ir, išaugusi iki 500 mln. europiečių, sustiprėjo. Rinkimuose balsavo daugiau kaip 200 mln. žmonių. Ši Europa yra įtakinga. Ji noriai imasi atsakomybės už save ir mūsų pasaulį.

Tai ne visada lengva, žinau, tai skausminga ir sunku, tačiau tai mūsų švenčiausia pareiga! Žmonės nori matyti, kad pasiekėme gerų rezultatų, kad veržiamės į priekį. Jaunimas to reikalauja. Mano vaikai pagrįstai man sako: netempkit laiko, ką nors darykit.

Todėl aš imuosi šio darbo. Todėl man reikia jūsų pagalbos ir paramos. Todėl raginu visus europiečius prisidėti. Tai brangiausia, ką turime: tegyvuoja Europa, es lebe Europa, vive l’Europe, long live Europe!

Įžanginė kalba Europos Parlamento plenarinėje sesijoje

11