Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija

TYRIMO ATASKAITA

TYRIMO ATASKAITA

Ankstyvojo pasitraukimo iššvietimo sistemos prevencija

2007

ANKSTYVOJO PASITRAUKIMO IŠ ŠVIETIMO

SISTEMOS PREVENCIJA

2

EUROPOS S JUNGA

Projekt finansuoja Lietuvos Respublika. Projekt iš dalies remia Europos S junga.Atlikta ir išleista Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu.

Projekt vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Europos S jungos paramos koordinavimo skyrius A. Volano 2/7, LT-01516 Vilnius Tel. (5) 219 1176, (5) 219 1177 www.smm.lt/es_parama

Tyrim atliko Vš Viešosios politikos ir vadybos institutasLukiški g. 5-303, LT-01108 Vilnius Tel. (5) 262 0338, el. p. [email protected]

Tyrimo vykdytojas prisiima atsakomyb už ataskaitos turin ir kalb .

© Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2007

Tiražas 150 egz.

3

TURINYS

Anotacija ..................................................................................................... 6

1. Tyrimo metodologija................................................................................ 8

1. 1 Tyrimo teorin s prielaidos ......................................................... 10

1. 2 Tyrimo tikslas ir uždaviniai ........................................................ 14

1. 3 Tyrimo metodika...................................................................... 15

1. 4 Tyrimo šaltiniai ........................................................................ 15

1. 5 Metodiniai keblumai ................................................................. 16

2. Ankstyvasis pasitraukimas iš švietimo sistemos – s voka, tikslin s

grup s ir mastai ........................................................................................ 17

2. 1. Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos

terminologijos apžvalga................................................................... 17

2. 2 Tikslin s grup s....................................................................... 22

2. 3 Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos statistikos

rinkimas ir pasitraukimo mastai........................................................ 26

3. Valstyb s politikos ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos

srityje........................................................................................................ 39

3.1. Aktualiausios ES lygmens politikos ............................................. 39

3.2. Prevencijos politikos poži riu aktualiausios Lietuvos

valstyb s strategijos ir programos .................................................... 42

4. Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos agentai ....... 50

4. 1. Prevencinio darbo grup s mokyklose ......................................... 55

4. 2 Mokykl specialiojo ugdymo komisija ir Pedagogin s

psichologin s tarnybos .................................................................... 58

4. 2. 1 Specialiojo ugdymo komisija ...................................... 58

4. 2. 2 Pedagogin s psichologin s tarnybos............................ 59

4. 3 Nepilname i reikal inspekcija.................................................. 60

4. 4 Vaiko teisi apsaugos tarnyba.................................................... 61

4. 5 Seni nijos............................................................................... 61

4. 6 Alternatyv s bendrojo lavinimo mokykloms prevencijos

agentai ......................................................................................... 62

4. 6. 1 Jaunimo mokyklos.................................................... 62

4. 6. 2 Suaugusi j mokyklos .............................................. 64

4. 6. 3 Profesin s mokyklos ................................................. 65

4. 6. 4 Neformalaus ugdymo staigos .................................... 69

4. 6. 5 Dienos centrai.......................................................... 70

5. Mokyklos nelankymo priežastys ............................................................ 73

5. 1 Asmeninio pob džio priežastys ir jas lemiantys strukt riniai

veiksniai ....................................................................................... 77

4

5. 1. 1 Mokymosi sunkumai ir strukt riniai veiksniai ................77

5. 1. 2 Emocinis, psichologinis nesaugumas,

nepatenkintas verting emocini ryši poreikis ir

mokyklos mikroklimatas ......................................................86

5. 1. 3 g dži stoka ir strukt rin s prielaidos.........................89

5. 2 Socialin s – ekonomin s priežastys ir jas lemiantys

strukt riniai veiksniai ......................................................................90

5. 2. 1 Šeima .....................................................................91

5. 2. 2 Darbin veikla ..........................................................92

5. 3 Su mokyklomis susij strukt riniai veiksniai .................................93

5. 3. 1 Kurso kartojimas ......................................................93

5. 3. 2 Mokini šalinimas .....................................................95

6. Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos

priemon s..................................................................................................97

6. 1 Paslaugos, sietinos su asmenin mis ankstyvojo

pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastimis ....................................98

6. 1. 1 Prevencin s priemon s, padedan ios išspr sti

mokiniams iškylan ius sunkumus mokykloje ......................... 100

6. 1. 2 Prevencin s priemon s, susietos su mokymo

organizavimu ................................................................... 117

6. 2 Priemon s, sietinos su socialin mis - ekonomin mis

ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastimis .................. 120

6. 3 Kurso kartojimas ir šalinimas iš mokykl kaip priemon s

mokyklos nelankymo kontekste ...................................................... 126

6. 4 Prevencini priemoni veiksmingum ribojantys veiksniai ............ 128

Išvados ir rekomendacijos .......................................................................134

Literat ra.................................................................................................148

Priedas 1..................................................................................................155

Priedas 2..................................................................................................161

Priedas 3..................................................................................................168

5

Paveiksl s rašas

1. paveikslas. Investicij gr ža vairiuose vis gyvenimtrunkan io mokymosi etapuose..........................................11

2. paveikslas. Mokini , gijusi pagrindin ir vidurin išsilavinim ,dalis (procentais).............................................................27

3. paveikslas. Mokyklos nelankan i privalomo mokytis amžiaus vaik skai ius 2000-2005 m..............................................28

4. paveikslas. Mokykl nelankantys ir vengiantys lankyti vaikai 2005 m. .........................................................................31

5. paveikslas. 18-24 met jaunimo, anksti pasitraukusio iš švietimo sistemos (ne gijusio vidurinio išsilavinimo ir nesimokan io) dalis 2000-2005 m. ....................................34

6. paveikslas. Už ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos gyvendinim atsaking agent schema .....................................................................................52

7. paveikslas. Asmeninio pob džio, socialini ekonomini bei strukt rini mokyklos nelankymo priežas i s sajos.............96

8. paveikslas. Asmenini ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežas i , su jomis susijusi strukt rini veiksni ir priemoni schema............................................................99

9. paveikslas. Socialini ekonomini ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežas i ir jas orientuot priemonischema.........................................................................121

10.paveikslas. Kurso kartojimas ir šalinimas iš mokyklos mokyklos nelankymo kontekste......................................................127

Lenteli s rašas

1. lentel . Lietuvos Respublikos prevencin je politikoje naudojami „iškritimo“ iš švietimo sistemos apibr žimai.........................19

2. lentel . Mokini , išstojusi iš mokymo staig , skai ius (be per jusi kitas to paties tipo mokyklas).............................29

3. lentel . Profesini mokykl mokini kontingento kitimas........30 4. lentel . Mokini , kurie mokosi toje pa ioje klas je antrus metus,

skai ius be suaugusi j , speciali j ir sanatorinimokykl ..........................................................................33

5. lentel . Švietimo ir mokslo ministerijos užsakyt tyrim , susijusisu ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija, apžvalga .......................................................................163

6

ANOTACIJA

Studija „Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija“ buvo parengta 2006 m. rugpj io – spalio m nesiais,remiantis paslaug teikimo sutartimi su Švietimo ir mokslo ministerija. Studijos reng jas – Vš Viešosios politikos ir vadybos institutas. Tyrimo naudos gav jai – Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija.

Siekiant gyvendinti ES Atnaujintos Lisabonos strategijos (2005 m.) gaires gyventoj išsilavinimui ir užimtumui didinti, vispirma, yra svarbu užtikrinti lygias galimybes gyti pagrindines žinias, kompetencijas ir g džius, kuri reikia norint s kmingaiintegruotis darbo rink . Tod l valstyb s politika turi kompleksiškai spr sti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problemas. Iki šiol nedidelis d mesys buvo skirtas viešosios politikos analizei, sisteminiam poži riui ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencij . Šis tyrimas yra skirtas ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos analizei, kurios rezultatai pad t padidinti prevencin s politikos veiksmingum ir teisingum . Tyrimo pabaigoje suformuluojamas pasi lymas kaip kompleksiškai spr sti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problem , nuosekliai mažinant pasitraukimo iš švietimo sistemos tikimyb .

Lietuvoje intensyviai vykstant visuomen s sen jimo ir didel sdalies gyventoj emigracijos procesams, viena iš valstyb spolitikos kryp i yra vis galin i dirbti visuomen s naritraukimas darbo rink . Jaunimas šiuo aspektu yra svarbiausias žmogišk j ištekli rezervuaras. Didesnis jaunimo nedarbo lygis, palyginus su vidutiniu gyventoj nedarbo lygiu, rodo, kad dalis jaun žmoni sunkiai integruojasi darbo rink . Viena iš svarbiausi jaunimo nedarbo priežas i yra g dži ir kompetencijtr kumas d l ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos. Ankstyvas pasitraukimas iš švietimo sistemos ženkliai sumažina jaunuoli integracijos galimybes, nes vystantis žini ekonomikai vis maž ja darbo pasi la žemos kvalifikacijos darbuotojams. Tod lankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problema šiuo metu yra laikoma vienu svarbiausi spr stin dalyk , norint užtikrinti aukštesn žini , g dži ir kompetencij lyg ir parengti jaunuolius s kmingai integracijai žini visuomen s darbo rink .

Studija yra orientuota ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos analiz . Studijos tikslas yra pateikti rekomendacijas kaip padidinti šios prevencin s politikos veiksmingum ir teisingum . Siekiant šio tikslo, reikia atsakyti tokius klausimus:

- Kokia yra formuojama Lietuvos valstyb s ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencin politika?

- Kiek esamos ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos priemon s atitinka ankstyvojo pasitraukimo priežastis?

- Kokios valstyb s prevencin s politikos priemon s b tveiksmingesn s ir užtikrint lygias galimybes?

Problemosaktualumas

Studijos tikslas ir svarbiausiklausimai

7

Šie klausimai nagrin jami, remiantis su ankstyvuoju pasitraukimu iš švietimo sistemos susijusi statym , sakym bei kit teisiniakt analize, duomen apie ankstyvojo pasitraukimo mastus bei taikomas priemones analize, tyrim , nagrin jan i ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos priežastis bei prevencij , analize. Analizuojant šiuos dokumentus ir duomenis taip pat remiamasi interviu su ekspertais bei užsienio šali patirtimi. D l riboto biudžeto ir tyrimo trukm s, nebuvo galimyb s specialiai šiam tyrimui užsakyti pla i ir visa apiman i sociologini apklaus ir remiantis jomis atlikti gili kiekybin analiz . vairaus tipo šaltinianaliz padeda kompensuoti rizik , kad kai kurie iš ši šaltini n rapakankamai reprezentatyv s.

Ši studij sudaro šešios pagrindin s dalys. Pirmoji yra skirta tyrimo metodologijai. Joje aptariama tyrimo problema, analiz sobjektas, pristatomas tyrimo teorinis pagrindas ir aptariami šiame tyrime naudot duomen rinkimo metodai. Antrojoje studijos dalyje aptarta „ankstyvojo pasitraukimo“ iš švietimo sistemos s voka ir terminologiniai sunkumai, pateikti ankstyvojo pasitraukimo tikslin s grup s statistiniai rodikliai, nusakantys ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mast . Tre ioji dalis yra skirta nustatyti formuojamos prevencin s politikos kryptis. Ketvirtojoje dalyje aptariami ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos agentai (institucijos). Penktojoje dalyje apžvelgiamos ankstyvojo pasitraukimo priežastys, šeštojoje dalyje analizuojamos atitinkamos prevencijos politikos priemon s,nustatomos politikos spragos ir veiksmingesn s intervencijos galimyb s. Pateikiamas Keturi pakop modelis, kompleksiškai sprendžiantis ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problem . Studijos pabaigoje suformuluotos išvados ir rekomendacijos, ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos tobulinimui. Rekomendacijos apima horizontalias ir vertikalias priemones. Vis pirma tai rekomendacijos pa iai švietimo sistemai, sietinos su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos apibr žimo problema bei pasitraukimo mast matavimu. Taikytinos priemon s švietimo sistemoje. Paskutin s rekomendacijos – lygiagre iai taikomos priemon s, lie ian ios ne švietimo, o kitas sistemas.

Metodai ir duomenys

Studijos„žem lapis“

8

1. TYRIMO METODOLOGIJA

Tyrimo problemos pristatymas

Lisabonos strategijoje didelis d mesys yra teikiamas išsilavinimo gijimo užtikrinimui, turin iam didžiausi tak ekonomikos augimui ir užimtumui1. Valstyb s investicijos žmogiškuosius išteklius per išsilavinimo lygio k lim lemia geresn pasirengim konkuruoti darbo rinkoje ir didesnes galimybes sidarbinti bei kelia valstyb sgerov s lyg 2. Veiksmingiausios3 investicijos yra siejamos su investicijomis vaik švietim kuo ankstesniame amžiuje, ypalabiausiai pažeidžiam asmen atžvilgiu4. Tod l šioje strategijoje išskirtinis d mesys skiriamas jauniems žmon ms ir siekiama tokireform , kurios „suteikt jiems pirm galimyb gyvenime ir sudaryt s lygas reikiamoms kvalifikacijoms, kuri prireiks gyvenime, sigyti“5.

Susir pinim jaun žmoni išsilavinimu Europos S jungoje lemia dideli ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastai6 bei didelis strukt rinis jaunimo nedarbo lygis7. Išsam s tyrimai, atlikti ES šalyse, atskleidžia, kad ankstyvas pasitraukimas iš švietimo sistemos labai apriboja s kming jaunuoli integracij darbo rinkir visuomen : nedarbo lygis su žemesniu nei vidurinis išsilavinimu yra gerokai aukštesnis, anksti pasitraukusieji iš švietimo sistemos paprastai dirba rizikingesn mis darbo s lygomis ir gauna mažesnius atlyginimus8. Prognozuojama, kad ši pad tis,reorganizuojantis žini ekonomik , tik sunk s: jau 2010m. žmon ms, turintiems tik pagrindin mokyklin išsilavinim , bus

1 Bendrasis pranešimas apie Europos S jungos veikl prieiga per internet :http://europa.eu/generalreport/lt/2005/rg38.htm

2 Wosmann L., Schutz, G., „Efficiency and Equity on European Education and Training Systems, analitinataskaita Europos Komisijai, 2006, prieiga per internet :http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=926039

3 Veiksmingum galima nusakyti ind lio ir rezultat santykiu vykstant tam tikram procesui. Sistema laikoma veiksminga, kai ind lis užtikrina maksimalius rezultatus, Europos švietimo ir mokymo sistemveiksmingumas ir teisingumas, Europos Komisijos komunikatas, 2006, prieiga per internet :http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/comm481_lt.pdf

4 Ten pat.5 Bendrasis pranešimas apie Europos S jungos veikl , prieiga per internet :

http://europa.eu/generalreport/lt/20056 ES kas šeštas jaunas asmuo nuo 18 iki 24 m. anksti pasitraukia iš švietimo sistemos be jokios

kvalifikacijos ar tik su žemesniu nei vidurinis išsilavinimas. Commission of the European Communities staff working accompanying document to the Communication from the Commission to the Council and to the European parliament „Efficiency and equity in European education and training systems“, 2006.09.08, psl. 69, prieiga per internet :http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/sec1096_en.pdf.

7 ES jaunimo nedarbo lygis yra 2,3 kartus didesnis nei suaugusi j (jaunimo nedarbo lygis 18,5 proc., kai bendras nedarbo lygis 9 proc.), Regional unemployment in the European unijon, Bulgaria and Romania 2005, psl.8, prieiga per internet : http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-DN-06-001/EN/KS-DN-06-001-EN.PDF

8 Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, 10 psl. prieiga per internet :http://ec.europa.eu/education/doc/reports/doc/earlyleave.pdf#search=%22early%20school%20leavers%20ES%20Fulham%20Road%22

9

skiriama vos 15 proc. nauj darbo viet 9. Žemas išsilavinimo lygis taip pat turi neigiam tak kitiems socialinio gyvenimo aspektams: demokratiniam dalyvavimui, bendruomen s k rimui, tuo tarpu aukštesnis išsilavinimo lygis pagerina socialin integracij ,sanglaud ir traukt , gyvenimo kokyb , individuali ir visuomen ssveikat , sumažina nusikalstamum 10.

Lietuvoje, siekiant gyvendinti atnaujintos Lisabonos strategijos nuostatas ir sprendžiant jaunimo nedarbo11 ir emigracijos12

problemas, viena iš pagrindini valstyb s politikos kryp i taip pat yra jaunimo išsilavinimo ir kvalifikacij užtikrinimas bei traukimasdarbo rink . Viena iš svarbiausi jaunimo nedarbo priežas i yra g dži ir kompetencij tr kumas d l ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos. Tod l ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problema šiuo metu yra laikoma vienu svarbiausispr stin dalyk , norint užtikrinti aukštesn žini , g dži ir kompetencij lyg ir parengti jaunuolius s kmingai integracijai žini visuomen s darbo rink .

Lietuvoje jaunimo integracijos darbo rink ir visuomenproblemos prad tos reflektuoti jau pirmaisiais Nepriklausomyb smetais. Nustatytas labai padid j s mokyklos nelankan i mokiniskai ius d l kritusio gyvenimo lygio, sumaž jusio mokymosi prestižo ir sutrikusios privalan i j mokytis apskaitos.13 Nors per paskutin dešimtmet mokini , gijusi pagrindin ir vidurinišsilavinim , dalis, palyginti su 16 ir 18 m. amžiaus gyventojskai iumi, padid jo14, ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problemos pasekm s išlieka labai opios tiek jaunuoliams, patiriantiems socialin atskirt ir sidarbinimo sunkumus, tiek valstybei. Valstyb s išlaidos su kiekvienu pasitraukusiu iš švietimo sistemos mokiniu padid ja: tenka investuoti socialines pašalpas, integracijos ir papildomo mokymo programas15. B tina tokia švietimo politika, kuri skatint prevencini ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos atžvilgiu priemoni taikym , optimaliai organizuot išsilavinimo gijim , tokiu b du mažindama švietimo sistemos nuostolius bei pilie i socialin atskirt .

9 Europos Bendrij Komisijos komunikatas tarybai ir Europos parlamentui: Europos švietimo ir mokymo sistem veiksmingumas ir teisingumas, 2006.09.08, psl.2, prieiga per internet :ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/comm481_lt.pdf

10 Commission of the European Communities staff working accompanying document to the Communication from the Commission to the Council and to the European parliament „Efficiency and equity in European education and training systems“, 2006.09.08, prieiga per internet :http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/sec1096_en.pdf.

11 Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis 2005 sudar 15,7 proc., kai bendras nedarbo lygis - 8,3 proc., http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=1391

12 D l emigracijos daugiausia prarandama darbingo amžiaus jaunimo: 2005 m. emigrant tarpe 20–24 met amžiaus jaunimas sudar 16,3 procento, kai 30–34 met amžiaus – 12,9 procento ir 35–39 metamžiaus – 8,8 procento, o 60 met ir vyresnio amžiaus gyventojai – tik 2,9 procento, LR Statistikos departamentas, prieiga per internet : http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=1750.

13 1993 m. Statistikos departamento duomenimis nesimok pradin s ir pagrindin s mokyklos klas se 9 proc. (24 t kst.) mokytis privalan i vaik (Pranešimas apie Žmogaus socialin raid Lietuvoje, 1995, 53 psl.).

14 Mokini , gijusi pagrindin išsilavinim , dalis palyginti su 16 m. amžiaus gyventoj skai iumi padid jonuo 74,5 proc. 1995 iki 88,5 proc. 2005 m., atitinkamai mokini , gijusi vidurin išsilavinim , dalis palyginti su 18 m. amžiaus gyventoj skai iumi padid jo nuo 45,7 proc. 1995 iki 77 proc. 2005 m. (Švietimas 2005, Statistikos departamentas, 2006, 23 psl.).

15 Pasaulio banko duomenimis apie 20 proc. vis švietimo l š skiriama kartojantiems kurs ir palikusiems mokykl mokiniams, kuri ateit visuomenei tenka investuoti v liau, „Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“, 2003, prieiga per internet : http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc

10

1. 1 Tyrimo teorin s prielaidos

Pagrindiniai valstybin s švietimo politikos principai remiasi veiksmingumo (efektyvumo) ir teisingumo (lygyb s) reikalavimais. Mokslin švietimo politikos (taip pat ir ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos) analiz apima tiek šiprincip laikymosi vertinim , tiek santyk tarp j 16.

Veiksmingum galima nusakyti ind lio ir rezultat santykiu vykstant tam tikram procesui. Sistema yra laikoma veiksminga, jei ind lis užtikrina maksimalius rezultatus. Santykinis veiksmingumas švietimo sistemose paprastai vertinamas pagal test ir egzaminrezultatus, o pla iosios visuomen s ir visos ekonomikos atžvilgiu – pagal priva i ir socialin gr žos norm 17.

Teisingum galima nusakyti kaip individ naudojimosi švietimo ir mokymo paslaugomis mast , vertinant pagal galimybes, prieinamum , s lygas ir rezultatus. Teisingose sistemose užtikrinama, kad švietimo ir mokymo rezultatai yra nepriklausomi nuo socialini ir ekonomini aplinkybi bei kit veiksni , galin isudaryti nepalankias s lygas švietimo atžvilgiu, taip pat kad užtikrinamos konkre ius asmens mokymosi poreikius atspindin ioss lygos18.

Dažnai manoma, kad politikos veiksmingumo ir teisingumo tikslai yra tarpusavyje nesuderinami. Vis d lto, patirtis rodo, kad žvelgiant iš platesn s perspektyvos teisingumas ir veiksmingumas iš ties stiprina ir papildo vienas kit . Neužtikrinant teisingumo principo, visuomen praranda švietimo naud , padid ja tiesioginiai ir alternatyv s kaštai valstybei. Šie kaštai yra išmatuojami pajammokes i praradimu, sveikatos apsaugos, nusikalstamumo ir nusižengim bei socialin s paramos kaštais19. Tokiu b du,visuomen tur t b ti suinteresuota kuo ilgiau išlaikyti jaunuolius švietimo sistemoje. Tai yra mažiau nuostolinga nei v lesnisveikatos apsaugos ar socialin s paramos kaštai20.

Valstyb s intervencijos, kuriomis siekiama sumažinti su ankstyvuoju pasitraukimu iš švietimo sistemos susijusias išlaidas,

16 Wößmann L., Schütz G. Efficiency and Equity in European Education and Training Systems. Analytical Report for The European Commission, 2006, p. 2.


18 Ten pat, p. 2. 19 JAV yra paskai iuota, kad bendrosios išlaidos vienam vidurin s mokyklos nebaigusiam aštuoniolikme iui

per vis jo gyvenim sudaro maždaug 450 t kst. USD (arba 350 t kst, EUR). ši sum yra traukiaminegauti pajam mokes iai, taip pat išlaidos, susijusios su didesne sveikatos apsaugos paslaug ir valstyb s pagalbos paklausa bei didesniu bendru ir nepilname i nusikalstamumu. Jei Jungtin jeKaralyst je aukštesn j vidurin išsilavinim tur t 1 proc. daugiau vis dirban i gyventoj , neturin ijokio išsilavinimo, d l mažesnio nusikalstamumo ir didesni pajam JK per metus gaut maždaug 665 mln. GBP ekonomin s naudos. Europos Bendrij Komisijos komunikatas tarybai ir Europos parlamentui: Europos švietimo ir mokymo sistem veiksmingumas ir teisingumas, 2006.09.08, psl.2, prieiga per internet : ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/comm481_lt.pdf

20 Commission of the European Communities staff working accompanying document to the Communication from the Commission to the Council and to the European parliament „Efficiency and equity in European education and training systems“, 2006.09.08, psl. 11-13, prieiga per internet :

http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/sec1096_en.pdf.

11

gali b ti ir teisingos, ir veiksmingos bei gali maksimaliai padidinti reali ir ilgalaik gr ž . Išd s ius investicijas tolygiai per žmogaus gyvenim , investicij žmogišk j kapital gr ža maž ja su asmens amžiumi (pav.1)21.

• Didžiausia gr žos norma, vertinant pagal vis gyvenim trunkan iomokymosi etapus, yra b dinga ankstyvos intervencijos programoms. Tai ypa veiksminga socialiai nuskriaust asmenatveju22:

• Ankstyvame amžiuje (darželyje, vidurin je ar profesin jemokykloje) investicij gr ža aukš iausia asmenims iš skurdžios socio-ekonomin s aplinkos.

• Nesiimant valstyb s intervencij , investicij gr ža su amžiumi maž ja spar iau asmenims iš skurdžios socio-ekonomin s aplinkos nei turtingos.

Nepakankam investicij ankstyv j mokym si pasekm s – didesn s išlaidos korekcin ms priemon ms v lesniuose gyvenimo etapuose. Šios išlaidos apima nusikalstamumo mažinimui, sveikatos stiprinimui, užimtumo didinimui ir kitoms socialin spolitikos priemon ms skirtas išlaidas ir yra kur kas mažiau



12

ekonomiškai naudingos23. D mesys ankstyvajai intervencijai yra pagr stas švietimo sinergetiniu efektu: investicijos vien švietimo etap padidina ne tik žinias, g džius ir kompetencijas per š etap ,bet ir sukuria pagrind tolesni g dži ir kompetencij gijimui.Ankstyvame amžiuje investicij švietim gr ža yra didžiausia, nes jos palengvina v lesn mokym si, o gr ža iš intervencij švietimv lyvoje paauglyst je ir vyresniame amžiuje yra žemesn , nes šiuo atveju yra solidži mokymosi pagrind tr kumas. Ekonomikos terminais, vyresniems žmon ms lieka mažiau laiko, per kurpasinaudot v lyvo švietimo rezultatais. Visgi tenka pabr žti, kad ankstyvosios intervencijos reikalauja ilgalaik s nuoseklios politikos, nes pozityvius rezultatus (gr ž ) galima gauti tik pra jus 20 ar 30 met 24.

Be to, v lyvas švietimas yra susij s ir su apsunkintu sertifikavimo procesu. Tod l neformalaus švietimo, ypa suteikian iokvalifikacijas, teisinimas yra labai svarbus. Tai labai svarbu stiprinant švietimo sistemos teisingum , nes daug socialiai nuskriaust asmen kompetencij ir g džius gyja neformalaus ir savaiminio švietimo b du. Papildom veiksmingum ir teisingumgalima užtikrinti, siekiant, kad bet kokio pob džio mokymasis b tteisintas, taip pašalinant mokymosi proceso „aklavietes”25.Suaugusi j švietimas yra labai naudingas tiek asmeniui, tiek visuomenei, ta iau ankstesni švietimo nes kmi ištaisymas yra brangesnis, nei ankstyvosios intervencijos26.

Valstyb s intervencijos gali b ti suskirstytos pagal skirtingus intervencijos lygius penkis tipus27:

1. Individualios pagalbos strategijos (jos reikalauja daugiau kompetencijos ir laiko s naud , ta iau yra žymiai veiksmingesn s ir labiau užtikrina teisingumo princip nei iniciatyvos mokyklos lygiu, nes suteikia pagalb tiesiogiai tiems, kuriems jos reikia).

2. Mokymo program iniciatyvos (šios programos skirtos ne tik žini perteikimui ir kognityvini g dži lavinimui, bet traukia ir emocin socialini g dži ir elgesio vystym ).

3. Mokykl organizaciniai poky iai (šie poky iai yra orientuoti vadovavimo gerinim , visos mokyklos bendruomen ssitraukim , bendradarbiavimo ir dalyvavimo skatinim ).


24 Commission of the European Communities staff working accompanying document to the Communication from the Commission to the Council and to the European parliament „Efficiency and equity in European education and training systems“, 2006.09.08, psl. 14, prieiga per internet :

http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/sec1096_en.pdf.25 Europos Bendrij Komisijos komunikatas tarybai ir Europos parlamentui: Europos švietimo ir mokymo

sistem veiksmingumas ir teisingumas, 2006.09.08, psl.4, prieiga per internet :ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/comm481_lt.pdf

26 Commission of the European Communities staff working accompanying document to the Communication from the Commission to the Council and to the European parliament „Efficiency and equity in European education and training systems“, 2006.09.08, psl. 154, prieiga per internet :

http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/sec1096_en.pdf.27 A research raport “Innovation and best practices in schools: review of literature and practice”,

Department of education, training and youth affairs, 2001, p.4, prieiga per internet :http://www.detya.gov.au/schools/publicat.htm

13

4. bendruomen orientuoti si lymai (bendradarbiavimas su platesne bendruomene bei švietimo ir socialin s apsaugos intervencij suderinimas, kas užtikrina tiek veiksmingum , tiek teisingumo principo gyvendinim .

5. Sisteminiai poky iai (veiksmingiausi poky iai yra susij su švietimo infrastrukt ros gerinimu bei švietimo ir socialin s,sveikatos apsaugos, teisingumo sistem veiklos koordinavimu).

Kaip viena iš esmini intervencijos kryp i ir svarbiausiveiksmingum ir teisingum užtikrinan i veiksni taip pat yra vardinama mokytoj parengimo kokyb , j patirtis ir motyvacija, taip pat j naudojami pedagoginiai metodai. Mokytojai, bendradarbiaudami su t vais ir vaik gerov s tarnybomis, gali vaidinti svarbiausi vaidmen , užtikrinant labiausiai socialiai nuskriaust j traukim . Tai ypa veiksminga, jei mokyklose vykdomos nuolat atnaujinamos pedagoginiais tyrimais pagr stosintegracijos programos28.

Šios teorin s prielaidos yra apibendrintos G. Withers ir J. Russell Intervencijos modelyje29, kuris pateikia holistin (nefragmentuot )prieig prie ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problemos sprendimo ir traukia tiek prevencij , tiek intervencij 30.Šis modelis apima tiek mokykl ir švietimo sistemos strukt rinesreformas, tiek sveikatos ir socialin s paramos teikim , susiet su mokyklomis. Pagrindiniai prevencijos ir intervencijos programprincipai, užtikrinantys prevencin s politikos veiksmingum ir teisingum , pagal š model yra šie:

1. Program rezultatai turi b ti nukreipti tiek individ , tiek bendruomen , neleidžiant susieti problemas tik su individu.

2. Ankstyva prevencija. 3. Orientacija kompleksin problem sprendim , o ne specifini

problem šalinim .4. Atsparumo rizikos veiksniams didinimas per apsaugini

veiksni , toki kaip šeimos ir mokyklos suartinimas, stiprinim .5. Orientacija kompleksinius socialin s aplinkos (šeimos,

mokyklos, bendraamži , bendruomen s) poky ius.6. Daugiakomponentin strategija, nes vienas komponentas n ra

veiksmingas, jei pritaikomas atskirai nuo kit .7. Integruotos paslaugos per glaud bendradarbiavim tarp

švietimo, sveikatos, šeimos ir socialin s apsaugos specialist .8. Ankstyvas problem identifikavimas per vaik ir jaunuoli

steb jim .


29 G. Withers ir J. Russell modelis pateiktas ir cituojamas leidinyje „A research raport “Innovation and best practices in schools: review of literature and practice”, Department of education, training and youth affairs, 2001, p.23-24, prieiga per internet : http://www.detya.gov.au/schools/publicat.htm.

30 Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, psl. 23, prieiga per internet :http://ec.europa.eu/education/doc/reports/doc/earlyleave.pdf#search=%22early%20school%20leavers%20ES%20Fulham%20Road%22

14

9. Individualizacija, nes kiekvienas jaunas asmuo turi savo unikali poreiki bei galimybi ir atitinkamai problem , kurios didina ankstyvojo pasitraukimo rizik , rinkin .

10. Pozityvi, skatinanti, atliepianti kult ra, užtikrinanti saugumo ir pagarbos poj ius.

11. Program planavimas, vystymas ir poveikio vertinimas. 12. Jaunuoli ir j t v /glob j dalyvavimas program planavime,

vykdyme ir vertinime.13. Personalo (mokytoj , socialini darbuotoj ir pan.) kokyb yra

esminis veiksnys program gyvendinimo s kmingumui.14.Vaik ir jaunimo stiprybi akcentavimas, program

gyvendinimo l kes i susiejimas su šiomis stipryb mis,pripažinimu, s kmi pabr žimu.

15.Mokymosi patirties suteikimas, traukiant tiek moksl žinias, tiek socialinius ir asmeninius g džius, profesinius g džius ir siekius, fizinius ir rekreacinius geb jimus per dalyvaujant ir interaktyv mokym si.

16.Mokymosi proceso sisteminis steb jimas, suteikiantis pagrindtoliau planuoti, mokyti ir priimti sprendimus.

17.Atsiskaitomyb apie program pasiekimus jaunuoliams, t vams/glob jams, bendruomenei ir vyriausybei.

18. Program trukm tur t b ti pakankama, kad b t sulaukta pozityvi rezultat , bet nesukelt priklausomyb s efekto.

19. Prevencini program t stinumas per vis mokymosi laik kaip kontrastas vienkartiniams veiksmams.

20.Resurs paieška, nes programos tam, kad b t efektyvios, turi b ti adekva iai apr pintos.

Tyrimo tikslas yra išnagrin ti ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos politik Lietuvoje bei pateikti rekomendacijas d l šios sistemos stiprinimo.

Tyrimo objektas yra ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politika Lietuvoje. Bus nagrin jamaprevencijos sistema, j sudarantys agentai, j funkcijos, taikomos prevencin s priemon s bei tarpusavio bendradarbiavimas.

Tyrimo uždaviniai:

Išanalizuoti ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos teisin baz ( statymus,sakymus ir kt.). Išanalizuoti ankstyvojo iškritimo prevencinsistem , skirt asmenims iki 18 met , bei asmenims nuo 18 iki 24 – nustatyti pagrindinius prevencini priemoni formavimo, taikymo bei koordinavimo agentus.Išanalizuoti, kokios yra ir kaip taikomos ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos intervencijos (prevencin s priemon s) tikslini grupi atžvilgiu, ir nustatyti, kokias dar tikslines grupes ir joms taikomas prevencines priemones galima išskirti.

1. 2 Tyrimo tikslas ir uždaviniai

15

Išanalizuoti šiuo metu vykdomus ir ES SF finansuojamus projektus, skirtus iškritimo iš švietimo sistemos prevencijai. Nustatyti ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos prevencin s politikos silpn sias ir stipri sias grandis bei pateikti rekomendacijas d l ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos tobulinimo.Pateikti rekomendacijas, kaip panaudoti ES SF param ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos stiprinimui.

Tyrimo metu yra taikomi šie duomen rinkimo b dai:

Su ankstyvuoju iškritimu iš švietimo sistemos susijusi statym , sakym bei kit teisini aktanaliz .Duomen apie iškritusius iš švietimo sistemos ir jiems taikomas prevencines priemones analiz .ES SF projekt , skirt iškritimo iš švietimo sistemos prevencijai, analiz .Tyrim , nagrin jan i ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos priežastis bei prevencij , analiz .Interviu su ekspertais ir suinteresuotomis grup mis.

Šiame tyrime yra naudojami tiek pirminiai, tiek antriniai informacijos šaltiniai (išsamus aprašymas 1 ir 2 prieduose). Pirminiai šaltiniai:

1. Interviu su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos ekspertais bei suinteresuotomis grup mis, atskleidžiantys esmines ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos Lietuvoje prielaidas, prevencin s politikos pagrindinius principus bei numatomas priemones, padeda vertinti jau gyvendinam priemoniveiksmingum bei atskleidžia tr kstamas priemones. 2. Pagrindiniai strateginiai ir teisiniai ES ir Lietuvos švietimo politikos dokumentai, atspindintys prevencin s politikos formavimo principus.3. Statistikos duomenys, nusakantys ankstyvojo pasitraukimo rodiklius bei reiškinio mastus. 4. Pažymos d l privalomojo mokymo užtikrinimo, atskleidžian iospatikrinimus rezultatus31, nustatan ius kurso kartojimo bei mokininubyr jimo b kl , taip pat, kaip vykdomas kurso kartojimo, mokini nubyr jimo atvej forminimas ir teisinimas, kaip gyvendinama kurso kartojimo ir mokini nubyr jimo prevencija.

31 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004-09-29 sakymu Nr. ISAK-1542 „D l Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 12 d. sakymo Nr. ISAK-14 „D l valstybin sšvietimo politikos gyvendinimo 2004 met prieži ros tem ir vykdymo termin tvirtinimo“ pakeitimo”.

1. 3 Tyrimo metodika

1. 4 Tyrimo šaltiniai

16

Antriniai šaltiniai:

1. Lietuvoje ir užsienio šalyse atlikti tyrimai, padedantys ištirti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos ir švietimo sistemos strukt rini tr kum nulemtas mokyklos nelankymo priežastis. Šie tyrimai nustato t v , mokytoj ir pa ivaik nusakomas mokykl nelankymo priežastis ir prevencijos galimybes.2. Projekt , finansuojam iš ES strukt rini fond , aprašymai, pateikiantys informacij apie Lietuvos švietimo politikos prioritetus ir gyvendinimo priemones, kurios projekto s km s atvejais gal ttapti pagrindu švietimo politikos formavimo ir gyvendinimotobulinimui.

Šiame tyrime remiamasi kitais tyrimais, tod lanaliz riboja jau pateiktos informacijos kiekis, gavimo b das, šaltinio prieinamumas (pvz.: apie 2006 m. tyrimus yra žinoma tik iš j pristatymkonferencijose).Tr ksta išsami kiekybini tyrim , kurie leistpatikrinti kai kurias hipotezes (pvz.: kurso kartojimo s sajas su nubyr jimu). Medžiagoje, kuri mes analizuojame, daugiausiai aptariama vaik iki 16 m. ir besimokan i bendrojo lavinimo mokyklose situacija bei jiems taikomos priemon s.Apie vyresnius nei 16 m. tyrim beveik n ra32,surinkta tik Eurostato ankstyvo pasitraukimo apibr žim atitinkanti statistika, kuri pla iauneanalizuojama.Dauguma projekt , finansuojam iš ES strukt rinifond , veiklos yra tik pus jusios, tod l sunku vertinti j veiksmingum . Vis projekt veiklos rezultatuose yra numatomas prevencinimechanizm ar modeli suk rimas, ta iau šiuo metu toki modeli aprašyta n ra, kas apriboja jpoveikio švietimo politikai analiz s galimybes.

32„Jaunimo mokykl veiksmingumas“, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/ATASKAITA%20-%20JM%20VEIKSMINGUMAS_2006_01_23.doc

1. 5 Metodiniai keblumai

17

2. ANKSTYVASIS PASITRAUKIMAS IŠ ŠVIETIMO

SISTEMOS – S VOKA, TIKSLIN S GRUP S IR

MASTAI

Ankstyvasis pasitraukimas iš švietimo sistemos yra siejamas su jaun žmoni konkuravimo galimybi darbo rinkoje, produktyvumo ir gyvenimo lygio sumaž jimu bei nematerialiniais nuostoliais – maž jan iu pasitenkinimu gyvenimu, mažesn mis sveikatos apsaugos galimyb mis, žemesniu vaik gerov s užtikrinimu ir pan.33. Dideli anksti pasitraukusi iš švietimo jaun žmoni skai iaineigiamai veikia valstyb s ekonomin ir socialin gerov . Valstyb sinvesticijos ši jaunuoli ankstesn švietim nepasiekia tikslo, did ja nauj išlaid poreikis d l socialini , bedarbyst s ir kitpašalp tokiems jaunuoliams ir j šeimoms. Be to, valstyb patiria žmogišk j ištekli , kvalifikuotos darbo j gos nuostolius. D lankstyvojo pasitraukimo l tesnis aukštos kvalifikacijos žmoniskai iaus did jimas, mažesnis darbo našumas ir produktyvumas, l tesnis nauj žini ir technologij k rimas bei naudojimas stabdo valstyb s makroekonominius siekius stiprinti žini ekonomik ir konkuruoti globaliame kontekste. Tod l ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politika ir jos priemoni taikymas tampa vienu iš esmini švietimo politikos prioritet .

Siekiant išanalizuoti šiuo metu veikian i ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politik , jos teisin baz ir gyvendinamas priemones, kuri pagalba b t mažinami ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastai, ir pateikti rekomendacijas d l jos tobulinimo, svarbu apibr žti „ankstyvojo pasitraukimo“ iš švietimo sistemos s vok , ankstyvojo pasitraukimo tikslines grupes bei mastus.

Lietuvos Respublikos prevencin je politikoje n ra suvienodintos „iškritimo“ iš švietimo sistemos terminologijos. Pats terminas „iškrit “34 iš švietimo sistemos yra gan tinai problemiškas ne vien kalbos kult ros35, ta iau ir prasm s atžvilgiu. Jis susij s su asmens nes kme. Šiame tyrime si loma naudoti s vok – „pasitraukimas“

33 Wosmann L., Schutz, G., „Efficiency and Equity on European Education and Training Systems, analitinataskaita Europos Komisijai, 2006, prieiga per internet :http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=926039

34 „iškrit “ iš švietimo sistemos - tai daugiau vertinys iš angl kalbos - „school dropouts“. 35 Pasak Vaik ir jaunimo departamento vyriausiosios specialist s Aušros Birietien s, ši s voka yra

kritikuojama kalbinink , taip ji n ra vartojama prevencin je politikoje, sietinoje su mokyklos nelankymu. Naudojamos s vokos „Mokyklos nelankantis vaikas“, „prastai lankantis vaikas“.

2. 1. Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos terminologijos apžvalga

18

iš švietimo sistemos36. Ši s voka yra platesn nei „mokyklos nelankantis vaikas“, nes apima ir asmenis, turin ius daugiau nei 18 m., tuo tarpu s voka „mokyklos nelankantis vaikas“ taikoma vaikams iki 16 met imtinai. Taip pat ankstyvojo pasitraukimo s voka, lyginant su „iškritimu“, leidžia perkelti d mes nuo nes km s situacijos prie asmens poreikio.

Svarbu atsižvelgti tai, kad „mokyklos nelankymo“ ar „iškritimo“ prevencijos politikoje nepakankamai išryškinami du skirtingi pasitraukimo iš švietimo sistemos b dai: asmuo gali pats s moningai pasitraukti iš švietimo sistemos, jeigu ji n ra paj gi tenkinti jo poreiki , kita vertus – asmuo gali b ti išmestas iš švietimo sistemos. Išmesti iš mokyklos vaikai taip pat fiksuojami kaip „pasitrauk “, „iškrit “ ar „nelankantys“. Šiame tyrime vartojama s vok – „ankstyvasis pasitraukimas“ - apima taip pat „mokyklos nelankym “, nes anksti pasitraukiantis iš švietimo sistemos asmuo vis pirma pradeda nelankyti mokyklos.

Šiuo metu greta egzistuoja keli skirtingi apibr žimai, kuriuose skirtingai formuluojama, koks asmuo laikytinas „iškritusiu“ iš švietimo sistemos (žr. 1. lentel ). Problemai apibr žti dažniausiai pasitelkiamos šios s vokos:

„Mokyklos nelankantys vaikai“; „Prastai lankantys vaikai“; „Epizodiškai lankantys vaikai“; „Iškrit iš švietimo sistemos“; „Anksti pasitrauk iš švietimo sistemos“ ir pan.

„Iškritimas“ iš švietimo sistemos Lietuvoje dažniausiai apibr žiamas pagal kelis kriterijus:

Amži ;Išsilavinimo pakop (t.y. ne gytas tam tikro išsilavinimo lygio sertifikatas); Praleist pamok skai i .

Svarbu pabr žti, jog n ra vieno apibr žimo, kuris apimt visus tris kriterijus. Svarbiausiuose dokumentuose, sietinuose su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politika, pagrindinis d mesys skiriamas amžiaus ribai, atsižvelgiant tai, jog Lietuvoje švietimo statymu reglamentuotas privalomas mokymasis iki 16 met .

36 „Ankstyvojo pasitraukimo” iš švietimo sistemos s voka taip pat atliepia anglišk s vok “early school leavers”, naudojam aptarti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problemas bei prevencijos politik .

19

1. lentel . Lietuvos Respublikos prevencin je politikoje naudojami „iškritimo“ iš švietimo sistemos apibr žimai.

„Iškritusiojo“ iš švietimo sistemos

apibr žimas

Šaltinis Tr kumai

„Iškritusieji“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos asmenys – vaikai ir suaugusieji, ne gijpagrindinio išsilavinimo pažym jimo, taip pat mokiniai ir studentai, „iškrit “ iš profesinio mokymo staig ,mokslo ir studij staig ir ne gij kvalifikacijos, reikalingos patekti darbo rink .

Gair s pareišk jamspagal Lietuvos 2004 – 2006 met bendrojo programavimodokumento 2 prioriteto „Žmogišk j išteklipl tra“ 2.4 priemon„Mokymosi visgyvenim s lygpl tojimas“37, 2 psl.

Nediferencijuojamatarp vairi išsilavinimo pakop .

Nesusieta su amžiaus grup mis

Mokyklos nelankantys vaikai – tai vaikai, kurie pedagogtarybai pasi lius, mokyklos tarybai nusprendus ir gavus savivaldyb s švietimo padalinio rašytin sutikimišbraukti iš mokini s raš ,taip pat tie, kurie mokyklos turimais duomenimis tur tlankyti, bet nelanko.

D l mokyklinio amžiaus vaik iki 16 metapskaitos tvarkos patvirtinimo/LietuvosRespublikos vyriausyb snutarimas 1997 m. rugpj io 4 d. Nr. 88938

Neatsiejama – mokyklos nelankymas kaip spr stina problema bei pašalinimas iš mokyklos kaip administracinio poveikio priemon .

Apibr žimasnekonkretus, nenurodoma:

kiek pamok praleid sasmuo laikomas nelankan iu;kokia s saja su amžiumi bei mokymo pakopa

Nuo 6-7 iki 16 met amžiaus vaikai ir paaugliai, iškrit iš švietimo sistemos yra laikomi nelankan iais.

„Lietuvos švietimas“ 200239, 141 psl. (Leidinyje „Lietuvos švietimas skai iais 2006“ jau nebepateikiamas apibr žimas, ta iaupateikiama statistika iki 16 met 40; „Lietuvos švietimas skai iais“, 44 psl.)

D mesys amžiaus grupei, o ne tam tikros pakopos išsilavinimo gijimui.

Nenurodoma, kiek pamok praleid svaikas laikomas nelankan iu.

Nesimokantis vaikas – tai vaikas nuo 7 iki 16 met( skaitant ir šešiame ius, kuriems tais kalendoriniais

Pagal vaiko teisiapsaugos kontrolier sseime si lomsavivaldyb s teritorijoje

Vaiko teisi apsaugos kontrolier s si lomas apibr žimas – tiksliausias palyginus su

37 Gair s pareišk jams pagal Lietuvos 2004–2006 met Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „žmonišk j ištekli pl tra“ pagal 2.4 priemon „Mokymosi vis gyvenim s lyg pl tojimas“, Prieiga per internet :http://www.phare.lt/docs/ESF/naujienos/konkursas%20BPD%202.4/Gaires%20pareiskejams%202.4%20priemonei.doc

38D l mokyklinio amžiaus vaik iki 16 met apskaitos tvarkos patvirtinimo,1997 m. rugpj io 4 d. Nr. 889, Vilnius, Prieiga per internet :http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=42293&p_query=&p_tr2=

39 Nelankantys mokyklos mokyklinio amžiaus vaikai, Lietuvos švietimas, 2002, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/apzvalgos/ls084.pdf

40Lietuvos švietimas skai iais 2006, Prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/apzvalgos/lietuvos%20svietimas%20skaiciais.pdf

20

metais sueina septyneri), neintegruotas n vien iš mokini duomen bazi arba registruotas duomen baz ,ta iau daugiau kaip vienm nes be pateisinamos priežasties nesimokantis pagal privalomojo švietimo programas vaikas.

gyvenan i vaikapskaitos tvarkos aprašo projekt , kuris sigaliotnuo 2007 met

naudojamais mokyklos nelankymo prevencin je politikoje. Visgi jame taip pat akcentuojamas vaiko amžius, o ne tam tikros išsilavinimo pakopos gijimas.

sakyme „D l mokyklinio amžiaus vaik iki 16 met apskaitos tvarkos patvirtinimo“41 suformuluotas apibr žimas yra abstraktus, tad mokyklose, kuri surinkti duomenys apie iškritusius iš švietimo sistemos asmenis patenka LR Švietimo ir mokslo ministerijos vedam iškritusi j iš švietimo sistemos apskait , interpretuojami skirtingai. Tai apsunkina problemos mast ir prielaid supratim .

2006 metais apskri i viršinink administracij valstybin sšvietimo prieži ros tarnybos patikrino vaik iki 16 met privalomo mokymo užtikrinimo b kl Kazl R dos, Jonavos, Birž , Šiaulirajon savivaldyb se. Tikrinim ataskaitose nurodoma, kad nesant tikslaus apibr žimo, kokius vaikus laikyti „mokyklos nelankan iaisvaikais“, mokyklos pa ios sprendžia, kiek pamok praleidus vaiklaikyti nelankan iu42. Kai kuriose mokyklose nelankymo kriterijumi tampa neatestuot mokini skai ius, kuris neatspindi bendros lankomumo situacijos, tik parodo gilias lankomumo problemas43.Pvz.: Jonavos rajono mokyklose stebima tokia ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos duomen fiksavimo praktika44:

mokiniui, per pusmet praleidusiam 30 nepateisintpamok , taikomos poveikio priemon s;mokiniai, nelank mokyklos be pateisinamos priežasties dvi savaites ir ilgiau, laikomi nelankan iais mokyklos;

41 D l mokyklinio amžiaus vaik iki 16 met apskaitos tvarkos patvirtinimo/Lietuvos Respublikos vyriausyb s nutarimas 1997 m. rugpj io 4 d. Nr. 889, prieiga per internet :http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=42293&p_query=&p_tr2=

42 Informacija d l privalomojo mokymo užtikrinimo Jonavos rajono savivaldyb je, 2006, 2 psl., prieiga per internet :http://www.kaunas.aps.lt/prieziura/privalomas_mokymas.pdf#search=%22D%C4%96L%20PRIVALOMOJO%20MOKYMO%20U%C5%BDTIKRINIMO%20%22;Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Birž rajono savivaldyb je, 2006, 2 psl., prieiga per internet :http://www.pava.lt/Birzu_pazyma_2006.pdf#search=%22%22D%C4%96L%20PRIVALOMOJO%20MOKYMO%20U%C5%BDTIKRINIMO%22%20%22;Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Šiauli rajono savivaldyb s bendrojo lavinimo mokyklose, 2006, 2 – 4 psl., prieiga per internet :http://www.siauliai.aps.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/VS_3_2006200681243647.pdf;Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Marijampol s apskrities Kazl R dos savivaldyb je, 2006, 2 – 3 psl., prieiga per internet : http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/MARIJ%20G.doc

43 Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Šiauli rajono savivaldyb s bendrojo lavinimo mokyklose, 2006, 3 psl., prieiga per internet :http://www.siauliai.aps.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/VS_3_2006200681243647.pdf

44 Informacija d l privalomojo mokymo užtikrinimo Jonavos rajono savivaldyb je, 2006, 2-3 psl., prieiga per internet :http://www.kaunas.aps.lt/prieziura/privalomas_mokymas.pdf#search=%22D%C4%96L%20PRIVALOMOJO%20MOKYMO%20U%C5%BDTIKRINIMO%20%22

21

mokiniai, praleid 30 pamok per m nes be pateisinamos priežasties laikomi blogai lankan iaismokykl ;„nelankantis mokinys“ - rašytas ab c lin knyg ,bet nelankantis mokyklos;„epizodiškai lankantis“ – kai mokinys mokyklateina 3-5 dienas per m nes ;„blogai lankantis“ – mokinys, kuris per trimestrpraleidžia 10 mokslo dien be priežasties.

Išspr sti terminologin painiav yra svarbu, kad gal tume suvokti ankstyvojo pasitraukimo problemos mastus ir numatyti priemones šiai problemai spr sti. Statistika fiksuoja mažus nelankan i vaikskai ius, ta iau atlikus patikrinimus savivaldyb se aišk ja, kad blogai lankan i arba vengian i lankyti mokykl mokini skai iusauga. Terminologinis aiškumas ir vieningumas reikalingas tam, kad b t užtikrinama pagalba visiems jos reikalingiems mokiniams.

Vieno bendro apibr žimo, kur naudot visos su „iškritimo“ prevencija susietos žinybos, poreikis yra sietinas ir su integraciniais Lietuvos Respublikos politikos ES atžvilgiu tikslais bei su b tinybešalims nar ms teikti išsamius, palyginamus duomenis apie švietimo b kl . Tam reikalingas viening švietimo kokyb s rodikli sistemos formavimas45 (apie ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo šiuo metu naudojamus rodiklius žr. šios studijos poskyr 2. 3. „Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos statistika“).

Šiuo metu rengiamas valstybin s vaik gr žinimo mokyklas programos projektas, kuriame pasi lyta nauja mokyklos nelankan i vaik apibr žtis46. Vaik sugr žinimo mokyklas programos projekto bendrosiose nuostatose nurodoma, jog nelankantis mokyklos vaikas – tai vaikas, kuris nesimoko pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas ir yra iki 16 metamžiaus; o nereguliariai mokykl lankantis vaikas – tai vaikas, kuris yra mokyklos s rašuose ir per tris m nesius praleido daugiau kaip tre dal pamok be pateisinamos priežasties. Matyti, kad v lgiyra koncentruojamasi ties privalomojo mokymosi amžiumi, o ne pagrindini žini ir g dži gijim . Be to, programos gyvendinimoir vertinimo kriterijuose lieka tik mokyklos nelankan i vaikskai ius, o nereguliariai mokykl lankan i vaik skai ius kaip vertinimo kriterijus lieka nepamin tas.

Tikslin s prevencijos grup s susiaurinimas iki 16 met turi tr kumd l žemiau nurodyt priežas i :

Europos S jungos švietimo ir ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencin je politikoje d mesys skiriamas visiems asmenims iki 25 met , gijusiems pagrindinišsilavinim ir toliau nesimokantiems. Siekiama, kad jaunas žmogus ugdyt g džius jo galimybes atitinkan iais b dais ir per švietim integruot si visuomen .

45 „Nacionalin s monitoringo sistemos švietimo kokyb s rodikli poreiki tyrimas“ 1 psl. , prieiga per internet : http://www.pedagogika.lt/naujienos/poreikiu%20analize.doc

46 Vaik gr žinimo mokyklas programos projekto 2006.06.22 versija, pateikta tyrimo vykdytojams LR Švietimo ir mokslo ministerijos.

22

Vaiko teisi konvencija numato, jog vaikas yra asmuo iki 18 met .Kurs kartojantys („antrame iavimo“ „tre iame iavimo“situacija) asmenys sulauk 16 met , ta iau ne gijpagrindinio išsilavinimo nebelaikomi prevencin s politikos objektais.Profesin s ir kitos mokyklos, suteikian ios pagrindin ir/ar vidurin išsilavinim . Daugelis profesinio mokymo programreikalauja pagrindinio mokslo atestato. Profesin se ir jaunimo mokyklose daugelis mokini , besimokan i pagal pagrindinio išsilavinimo program , yra vyresni nei 16 m.

Šioje studijoje ankstyvasis pasitraukimas iš švietimo sistemos siejamas su dviem amžiaus grup mis, ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos atžvilgiu:

Vaikai nuo 6 – 7 iki 18 met , kuriems gresia „iškritimas“ (bent vien m nes nesimoko) arba jie jau yra „iškrit “ iš švietimo sistemos. Jaunuoliai nuo 18 iki 24 met imtinai, turintys žemesn nei vidurinis išsilavinimas ir toliau nesimokantys.

Toliau bus akcentuojama, jog kiekvienas vaikas, besimokantis mokykloje ir dar nepatiriantis didesni sunkum , yra prevencin spolitikos objektas. Aukš iau išskirtos grup s pasirinktos, siekiant pabr žti, jog prevencin politika netur t apsiriboti vaikais iki 16 m.

Nors ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikoje n ra tiksliai suformuluot kriterij , kuriais remiantis asmuo yra priskiriamas ankstyvojo pasitraukimo rizikos grupei, mokykl veikloje47 ryšk ja tendencija mokyklos nelankym sieti su „prevenciniais“, „rizikos grup s“ vaikais. Identifikavus mokinius, priskirtinus „rizikos grupei“, juos nukreipiamas prevencinis darbas48.

Dažniausiai „rizikos grupei“ priskiriamos tokios grup s:

Vaikai ir jaunuoliai, padar nusikaltimus ar teis spažeidimus, teisti, nelankantys mokyklos, linkvalkatauti, turintys psichologini problem . iapriskyrimo „rizikos grupei“ indikatoriumi tampa elgesio problemos.Vaikai ir jaunuoliai, kurie gyvena šeimose apibr žiamose kaip „problemin s“ ir/ar „socialin s

47 Remiantis patikrinim ataskaitose teikiama informacija. 48 Pažyma apie programos kartojimo ir mokini nubyr jimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokykl

mastus bei prevencij , 2005, 7 psl., prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI%20G.doc, Pasak Sietuvos vidurin smokyklos socialin s pedagog s Danguol s Janušien s, „prevencinis“ vaikas – kiekvienas vaikas, ta iaudaugiausiai dirbama su jau problem turin iais vaikais, jie vadinami „prevenciniais“. Mokyklos nelankan i vaik , ekspert s nuomone, negalima vertinti kaip vienalyt s grup s.

2. 2 Tikslin s grup s

23

rizikos“ (beje, atskirai skai iuojami vaikai augantys problemin se ir atskirai asocialiose šeimose)49. iaindikatorius – socialin aplinka. Vaikai ir jaunuoliai, turintys speciali j poreiki -turintys koki nors gimt ar gyt sveikatos sutrikim 50, kurie tampa vaik priskyrimo rizikos grupei indikatoriumi.

Mokyklos nelankan i vaik sugrupavimas tik pagal min tas rizikos grupes n ra tinkamas. Ekspertini interviu metu išaišk jo51, kad mokyklos nelankantys vaikai nesudaro viening pagal socialines demografines ar psichologines charakteristikas grupi , mokykllankyti nustoja ir pasiturin iose šeimose augantys vaikai. Taip pat svarbu atsižvelgti tai, jog šeimos, kurioje auga vaikas „normalumas“ yra santykin kokyb . Pasikeitus socialinei situacijai, šeima gali peržengti menam normalumo – nenormalumo rib . Tai, jog n ra vientiso, tipiško vengian io lankyti mokykl vaiko paveikslo, t.y., jog nelankym lemia individualus priežas ikompleksas, pabr žiama ir 2005 matais atliktame tyrime „Vengian i lankyti mokykl vaik problemos ir poreikiai“ (Civinskas ir kiti, 2006, 18).

Speciali j poreiki vaik taip pat negalima vienareikšmiškai vardinti kaip rizikos grup s tik d l to, kad jie turi koki nors gimtar gyt sveikatos sutrikim 52. Speciali j poreiki turintys mokiniai 2004-2005 mokslo metais sudar 10,4 proc. vis bendrojo lavinimo mokykl mokini . J šiek tiek padaug jo, palyginus su 2002-2003 m. (9,6 proc.). 2005-2006 m. tik 12,7 proc. speciali j poreikiturin i mokini mok si specialiosiose ar sanatorin se mokyklose, likusieji yra integruoti bendrojo ugdymo klases53. Specialieji ugdimosi poreikiai neb tinai yra tikroji ar vienintel mokyklos nelankymo priežastis. Pasak Vaik ir jaunimo socializacijos departamento vyriausiosios specialist s Aušros Birietien s, vaikas, turintis speciali j ugdimosi poreiki gali nelankyti mokyklos tod l,jog jo neleidžia t vai arba gyvena skurdžioje socialin je aplinkoje. Neretai speciali j poreiki turin i mokini grup patenka ir jneturintys, bet su elgesio ir emocij sutrikimais ir kilusieji iš skurdžios socialin s aplinkos54. Tokiu b du, rizikai pasitraukti iš švietimo sistemos prielaidas sudaro ne tiek patys sveikatos

49 Pažyma apie programos kartojimo ir mokini nubyr jimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokyklmastus bei prevencij , 2005, psl., prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI%20G.doc; Nurodoma: „Visose tikrintose mokyklose sudaryti rizikos grup s mokini , delikventiško elgesio mokini bei problemini šeim s rašai.Rizikos grup s mokini elgesys yra stebimas ir stengiamasi kiek galima daugiau su šiais mokiniais dirbti individualiai.“

50 Lietuvos švietimas skai iais 2006, LR Švietimo ir mokslo ministerija, 2006, psl.15. 51 Negalima skirstyti – „normali“ – „nenormali“ šeima, - teigia Sietuvos vidurin s mokyklos socialin

pedagog Danguol Janušien , - normalumo riba yra trapi. Pasak Policijos jaunimo klubo ekspert sTatjanos erniavskien s, nemažai problem patiria ir turtingos šeimos. Mokyklos nelankymas n ra vien socialiai remtinose šeimose augan i vaik ir jaunuoli problema. „Šiandienai normali šeima, rytoj jie išsiskyr . Ir jau nenormali šeima. O kas ken ia? Vaikai. Ir ne kiekvienas vaikas gali tai išgyventi.“ Pasak nepilname i reikal inspektor s Nomedos Cibarauskien s, „kai matai neprieži r , šeimos kontrol sstok , apleistum – lengviausias variantas. Yra pakankamai atvej , kai vaikas nelanko mokyklos, o šeima m s vis klasikiniu poži riu normali.“

52 Teigiama, kad apie 10 proc. vaik raida vairiose šalyse yra sutrikusi (Ališauskas, cituojamas Specialiojo ugdymo pagrindai, 2003, psl.36.).

53 Švietimas 2005, Statistikos departamentas, 2006, 60 psl. 54 Specialiojo ugdymo pagrindai, 2003, psl.37.

24

sutrikimai, kiek nepakankamas mokykl pritaikymas speciali jporeiki turintiems vaikams, nepakankamos mokytojkompetencijos dirbti su jais bei netiksli ar nesavalaik diagnostika.

Tod l, svarbu akcentuoti tai, kad prevencin s priemon s tur t b titaikomos ne skirstant vaikus grup mis pagal tam tikr jiems priskirt požym – auga asocialioje šeimoje, yra link nusikalsti ar turi speciali j poreiki , o sukurti toki aplink bei formuoti pagalbos sistem , jog kuo anks iau b t identifikuotos mokiniui kylan ios problemos, galin ios paskatinti mokyklos nelankym .

Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos siejimo su „rizikos grup s“ vaikais praktika turi kelet kit esmini tr kum :

Vaikai priskiriami konkre iai grupei kaip „prevenciniai“55 – n ra individualizuojamas vaiko patiriam sunkum pob dis.Vaikai yra vardijami kaip esmingai besiskiriantys nuo kit vaik ir traktuojami kaip grup , ir tokiu b du tarsi izoliuojami nuo bendraamži grup s.2004 metais atliktame, Švietimo ir mokslo ministerijos užsakytame tyrime „Delinkventai Lietuvos mokyklose“ nustatyta, jog mokiniai linknebendrauti su tais, kurie laikomi delinkventais56.Atsižvelgiant tai, jog pripažinimas bendraamžigrup je labai svarbus vaiko psichologiniam saugumui – tokia praktika gali tur ti neigiampasekmi 57.Iš darbo su „prevenciniais“ vaikais praktikos58

ryšk ja, kad dažnai pati švietimo sistema n rapritaikyta vairi poreiki vaikams (pvz.: vaikas yra link s praktin mokym si, o toki orientacijatitinkan ios dualinio mokymo sistemos ar bent tam tikr mokymo metod n ra).

Anksti pasitraukusi iš švietimo sistemos ir „rizikos grup s“mokini tapatinimas yra b dingas ne vien Lietuvos situacijai. Studijoje „Europos S jungos šali patirties siekiant mažinti nebaigusi j mokyklos mokini skai i apžvalga“ mokymosi sunkumai susiejami su blogu elgesiu, jame taip pat diferencijuojami paliekan i j švietimo sistem tipai pagal rizikos grupes59:

55 Svarbu atsižvelgti tai, kad, kaip jau min ta, šis apibr žimas yra abstraktus, n ra iki galo aišku, pagal kokius požymius vaikas yra vardijamas kaip „prevencinis“, kita vertus – užuot vardijus ar priskyrus vaik tam tikrai grupei, vert t pad ti spr sti jam kylan ius sunkumus.

56 „Delinkventai Lietuvos mokyklose“, 2004, 47 psl., prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/AtaskaitaDelinkventai.doc

57 Pasak Vaik ir jaunimo departamento vyriausiosios specialist s Aušros Birietien s, sunku nustatyti rib ,nuo kurios vaikas tampa „probleminiu“, tod l dirbti reikia su visa grupe vaik , neišskiriant vieno j kaip nusiženg lio. Atskyrim , kaip sukeliant problem vardija ir Senamies io vidurin s mokyklos psichologZofija Salietis.

58 Socialiniai pedagogai su „rizikos grup s“ mokiniais dirba individualiai, veda socialini ir gyvenimo g dži užsi mimus, organizuoja grupinius užsi mimus. Pažyma apie programos kartojimo ir mokininubyr jimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokykl mastus bei prevencij , 2005, 7 psl., prieiga per internet : http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI%20G.doc

59 „Europos S jungos šali patirties siekiant mažinti nebaigusi j mokyklos mokini skai i apžvalga“, prieiga per internet : http://www.naujosjungtys.lt/projektas/dokumentai/01.doc

25

Jauni žmon s iš asociali šeim , kuriems stinga socialini g dži ;Nepriklausomi k rybingi jauni žmon s, dažniausiai iš pasiturin i šeim , kurie atmeta akademinstrukt r ; praktin veikl orientuoti jauni žmon s, paprastai

besidomintys nekvalifikuotu darbu. Šis tipas siejamas su mokymosi sunkumais bei blogu elgesiu; Tautini mažum atstovai, sunkiai besiintegruojantys mokyklos aplink ;Kritin se situacijose (pvz.: n štumo atveju) esantys asmenys, kuri t vai mažai domisi vaiko pasiekimais mokykloje.

Viename naujausi tarptautini tyrim , analizavusiame ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos (vartojamas terminas earlyschool leavers) situacij Europoje bei 4 ne Europos šalyse (JAV, Kanadoje, Australijoje bei Japonijoje) atsisakoma tokios tikslinigrupi tipologijos. ia pateikiami šeši anksti pasitraukusi(„iškritusi “) iš švietimo sistemos asmen tipai60:

Pozityv s paliekantieji. Pasitrauk iš švietimo sistemos, nes pasirenka profesin karjer ,sidarbinant arba amato mokym si (pameistryst ).Savalaikiai paliekantieji. Darbas pasirenkamas kaip pirmenyb mokyklos atžvilgiu. Tokiems gali reik tiantros galimyb s gr žti mokytis. Numatomi, b simi paliekantieji, kurie nor t palikti mokykl , ta iau stokoja galimybi , k pasirinkti be mokyklos. J situacij gali pagerinti geresni mokytojo – mokinio santykiai, suderintas mokymo planas.Su aplinkyb mis susij paliekantieji. Palieka mokym si ne d l mokymosi tiksl ar problem , o d l šeimos poreiki . Novatoriška prieiga, lankstus lankymas, galimyb derinti darb ir moksl gali pad ti juos išlaikyti. Netek noro, nusivyl paliekantieji. Blogi mokymosi pasiekimai. Blogai mokosi ir praranda susidom jim . Gali pad ti lankstesn mokyklos politika, mokymosi programa. Atitol , susvetim j paliekantieji. Gali pad tiužimtumas bendruomen je, programos po pamok .

Toks pasitraukian i j iš švietimo sistemos skirstymas yra orientuotas ne grup s požym (pvz.: auga „asocialioje“ šeimoje), o konkretaus vaiko poreikius. Perkeliant d mes nuo grup s


26

požymi prie konkretaus vaiko nelankymo priežas i ir poreiki ,prevencin politika gal t b ti efektyvesn .61

Lietuvos ir užsienio šali tyrimai atskleidžia, kad mokyklas paliekan i vaik negalima vienareikšmiškai tapatinti tik su „rizikos grup s“ vaikais62, tod l prevencin s priemon s tur t b tiskirtos ne tiek pagal „rizikos grupes“, kiek pagal skirtingas mokyklos nelankymo priežastis bei asmens poreikius, siekiant formuoti efektyvi iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos politik ir mažinti iškritimo iš švietimo sistemos mastus.

Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastas yra vienas reikšming švietimo sistemos kokyb s ir veiksmingumo rodikli ,sietinas su lygi galimybi mokytis užtikrinimu visiems vaikams Pasitraukimo iš švietimo sistemos mastus šiuo metu galima nustatyti pagal penkis rodiklius. Duomen rinkimas pagal šiuos rodiklius n ra išsamiai reglamentuotas, t.y. ne visi šie rodikliai yra renkami oficialioje statistikoje. Rodikliai:

bendrus pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo gijimorodiklius,„iškritusi “ ir/ar „išstojan i “ iš vairi švietimo staig rodiklius,nereguliariai lankan i mokini skai i vairiosešvietimo staigose,kurs kartojan i mokini skai i vairiose švietimo staigose,vyresni nei 18 m. jaunuoli , neturin i pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo ir toliau nesimokan irodiklius.

Tai, jog ne visi šie rodikliai yra šiuo metu skai iuojami, riboja galimyb vertinti prevencin s politikos gyvendinimo apimtis.

2. 3. 1 Pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo gijimo rodikliai

Bendriausi informacij apie mokini mokymosi s kmingum ir ankstyv j pasitraukim iš švietimo sistemos galima gauti analizuojant, kuri mokini dalis gijo pagrindin ir vidurinišsilavinim . Tai, jog maž ja vidurin išsilavinim gijusi mokinidalis, skatina atkreipia d mes tai, kad did ja jaunuoli , ne gijusividuriniojo išsilavinimo skai ius. Tarp ši jaunuoli gali b ti ir toliau

61 Kadangi d l tr kstamos medžiagos negalima pasiremti palyginamaisiais tyrimais, efektyvumo prielaida keliama kaip hipotez . Ta iau išd styt poži r patvirtina kalbinti ekspertai bei užsienio literat rosanaliz . (Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005 bei Asociacijos „Naujos jungtys“ pateikiamos „Europos S jungos šali patirties siekiant mažinti nebaigusi j mokyklos mokini skai i apžvalgos“ medžiaga).

62 Neatmetant prielaidos, jog socialini g dži stoka bei tai, jog mokykla, kaip bus nurodyta toliau, stokoja efektyvumo kaip toki g dži teik ja, gali tapti svarbiu mokyklos nelankymo veiksniu.

2. 3 Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos statistikos rinkimas ir pasitraukimo mastai

27

net sian i mokslo asmen . Ne gij viduriniojo išsilavinimo ir net siantys mokslo asmenys, kaip jau min ta yra laikomi anksti pasitraukusiais iš švietimo sistemos.

2 pav. Mokini , gijusi pagrindin ir vidurin išsilavinim , dalis (procentais)63

Kaip matyti iš 2 paveikslo, jei mokini , gijusi pagrindinišsilavinim , palyginti su 16 m. amžiaus gyventoj skai iumi, 1995 m. buvo tik 74,5 proc., tai 2005 m., šis rodiklis siek 88,5 proc. Šis rodiklis kiek žemesnis nei 2004 metais, ta iau situacijos pablog jimo priežastys lieka nežinomos. LR Švietimo ir mokslo ministerijos leidinyje „Lietuva. Švietimas regionuose“ yra pateikiamos tik sp jimas, kad „maž janti pagrindin išsilavinimgyjan i mokini dalis gali byloti apie pagrindinio ugdymo problemas: ugdymo turinio neprieinamum daliai mokini , ugdymo turinio ir mokini geb jim , polinki bei poreiki neatitikim “64.

Nagrin jant vidurinio išsilavinimo gijim matyti, kad 2005 m. 77 proc. jaunuoli gijo vidurin išsilavinim , palyginti su 18 metamžiaus gyventoj skai iumi. Šis skirtumas nereiškia, kad tiek procent paliko vidurines ar kitas, suteikian ias vidurinišsilavinim , mokyklas. Šis skirtumas traukia ir nebaigusius pagrindinio mokslo, ir po pagrindinio išsilavinimo baigimo toliau nebesimokiusius, ir pasitraukusius iš vidurin s mokyklos. Be to, dalis jaunuoli , vedus 12 met vidurin išsilavinim , š išsilavinimgyja tik b dami 19 m. Taigi tiek pagrindinio, tiek vidurinio išsilavinimo gijimo rodikliai tik labai netiksliai ir bendrais bruožais nusako ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastus.

2. 3. 2 Mokyklos nelankymo rodikliai

Žymiai tiksliau ankstyvo pasitraukimo mastus gal t atskleisti tiesioginiai mokyklos nelankymo (ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos) rodikliai. Duomenis apie mokyklos nelankan ius

63 Švietimas 2005, Statistikos departamentas, 2006. 64 Lietuva. Švietimas regionuose, LR Švietimo ir mokslo ministerija, 2005, psl.22.

28

vaikus Lietuvoje pateikia Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb s bei Švietimo ir mokslo ministerijos Socialin s politikos departamentas. Skiriasi ši institucijskai iavimo metodikos, tod l pateikiami duomenys taip pat skiriasi.

Švietimo ir mokslo ministerijos mokyklinio amžiaus vaik iki 16 met apskaitos vykdymo tvark reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1997 m. rugpj io 4 d. nutarimas Nr.889 „D l mokyklinio amžiaus vaik iki 16 m. apskaitos tvarkos patvirtinimo“. Mokyklos nelankan iais vaikais vardinami mokiniai, kurie pedagog tarybai pasi lius, mokyklos tarybai nusprendus ir gavus savivaldyb s švietimo padalinio (steig jo) rašytin sutikimišbraukti iš mokini s raš , taip pat tie, kurie, mokyklos turimais duomenimis tur t lankyti mokykl , bet nelanko. Min ta tvarka nustato mokyklinio amžiaus vaik nuo 7 iki 16 met apskaitos organizavim ir kontrol . Siekiant tvarkos gyvendinimo, numatyti Gyventoj registro tvarkytojo, bendrojo lavinimo mokykl ,savivaldybi administracij padalini (Švietimo skyri , Vaiko teisiapsaugos tarnyb , seni nij ), pirmin s sveikatos prieži ros staig ,apskri i viršinink administracij , Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmai.

Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos mokyklinio amžiaus vaik iki 16 met apskaitos vykdymo tvark , per pastaruosius penkerius metus mokyklos nelank 789-505 vaik . 2005 m. spalio 1 d. mokyklos nelankan i mokini skai ius siek 631 vaik , iš j 97 buvo ne gal s (žr. pav. 3). š skai i ne eina vaikai iki 16 m., kurie nereguliariai lanko mokykl bei vyresni nei 16 m. vaikai ir jaunuoliai65.

3 pav. Mokyklos nelankan i privalomo mokytis amžiaus vaikskai ius 2000-2005 m.66

789

684

550 572505

631

433471

360 393 389

534

255213 190 179

116 97

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

2000 2001 2002 2003 2004 2005

Bendrasskai ius

Nelankantys d lkit priežas i

Nelankantys d lnegal s

Pagal šiuos duomenis, nuo 2000 m. nelankan i privalomo mokytis amžiaus vaik skai ius iki 2004 m. maž jo, o 2005 m. padid jo.Tam tak daugiausiai padaro mokyklos nelankan i d l kit

65 Vaik sugr žinimo mokyklas programos projektas 2006. 66 Lietuvos švietimas skai iais 2006, LR Švietimo ir mokslo ministerija, 2006, psl. 44.

29

priežas i (nurodomos priežastys: nenori mokytis, konfliktuoja su mokytojais, nori dirbti, yra iš asociali šeim ir kt.) vaik skai iauspadid jimas, nes nelankan i mokyklos d l negal s skai ius ir toliau maž ja nuo 255 2000 m. iki 97 2005 m. Preliminariais duomenimis 2006 m.67, mokyklos nelank 257 mokiniai, iš kuri 57 d l negal s. Kai jau buvo min ta skyriuje „Tikslin s grup s“,vieningos terminologijos tr kumas, renkant statistik apie mokyklos nelankan ius vaikus, ver ia abejoti ši duomenpatikimumu.

Kitas tiesioginis ankstyvojo pasitraukimo rodiklis yra pateikiamas LR Švietimo ministerijos leidinyje „Lietuva. Švietimas regionuose“68

ir rodo išstojusi iš bendrojo lavinimo mokykl mokini skai iausdal , palyginti su bendru mokini skai iumi mokslo met pradžioje. 2003-2004 m. šalies vidurkis buvo 3 proc., o savivaldyb se šis rodiklis stipriai skiriasi – nuo 1 proc. Lazdij (43 mokiniai) ir Mol t(40 mokini ) rajon savivaldyb se iki 5,2 proc. Kauno miesto (2865 mokiniai) savivaldyb se. Nepateikiant išstojimo priežas i ,hipotetiškai teigiama, kad „did janti išstojan i iš mokyklos mokini dalis gali b ti signalas, kad vis didesnei mokini daliai bendrojo lavinimo turinys yra sunkai prieinamas: neatitinka jpolinki , geb jim , socialin s šeimos s lygos tampa kli timis kmingai mokytis mokykloje“69. Siekiant tai patikrinti yra reikalingas duomen skirtingais metais palyginimas, kuris nepateikiamas, taip pat, svarbu žinoti išstojimo priežastis, kurios n ra užfiksuotos.

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb ssavo leidinyje taip pat pateikia „išstojusi “ iš švietimo sistemos vaik skai iaus rodiklius bei suteikia galimyb juos palyginti (žr. 2. lentel ).

2. lentel . Mokini , išstojusi iš mokymo staig , skai ius (be per jusi kitas to paties tipo mokyklas)70

Mokslo metai Per mokslo

metus išstojo mokini

„Nubyr jimo“procentas

Dienin s bendrojo lavinimo mokyklos

1995-1996 6706 1,3

2000-2001 5502 1,0

2001-2002 5638 1,0

2002-2003 5258 0,9

2003-2004 6560 1,2

Profesin s mokyklos

1995-1996 4163 8,4

2000-2001 5558 11,8

2001-2002 5235 11,5

67 Šie oficial s duomenys pateikti tyrimo ekspert s Biretien s.68 Lietuva. Švietimas regionuose, LR Švietimo ir mokslo ministerija, 2005, psl.20. 69 Lietuva. Švietimas regionuose, LR Švietimo ir mokslo ministerija, 2005, psl.20. 70 Švietimas 2005, Statistikos departamentas, Vilnius, 2006, psl.26

30

2002-2003 5136 11,3

2003-2004 5726 12,8

2004-2005 6750 14,6

Pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis, didžiausias išstojusi iš dienini bendrojo lavinimo mokykl mokini skai iusbuvo 1995-1996 mokslo metais (6706). V liau daugiau kaip t kstan iu sumaž jo, ta iau 2003-2004 m. v l stipriai pakilo (6560). Duomenys neišskirstyti švietimo lygmenimis (pradinis, pagrindinis, vidurinis). Išskirstymas švietimo lygmenimis pad tadekva iau suprasti pasitraukimo iš švietimo sistemos tendencijas. Žinant, iš koki mokymosi pakop pasitraukia didžiausias mokiniskai ius, galima b t adekva iau orientuoti prevencines priemones.

Nagrin jant ankstyvojo pasitraukimo statistik labai svarbu žinoti ne tik pasitraukimo iš bendrojo lavinimo mokykl mastus, bet ir iš kit formalaus švietimo staig , suteikian i pagrindin ir vidurinišsilavinim . 1.2. lentel je pateiktas išstojusi j iš profesinimokykl skai ius, kuris iki 2004-2005 met vis did jo ir pasiek14,6 „nubyr jimo“ procent (6750). Atsižvelgiant didelius pasitraukimo iš profesini mokykl mastus, svarbu jas orientuoti prevencines priemones, ta iau profesin ms mokykloms šiuo atžvilgiu kol kas skiriama mažiau d mesio nei bendrojo lavinimo mokykloms. Dažnai tai siejama su nuomone, kad jaunuoliai palieka profesines mokyklas ir pradeda dirbti, tad šis pasitraukimas n ragr smingas. Visgi anksti iš profesinio parengimo pasitrauk s asmuo ne gyja formalaus kompetencij pripažinimo, be to, jo kompetencij lygis lieka žemas, kas apriboja profesin s karjeros s kmingum bei sumažina švietimo politikos veiksmingum .

Profesini mokykl atžvilgiu, Statistikos departamento leidinyje yra pateikti profesini mokykl kontingento kitimo duomenys, bent iš dalies atspindintys išstojimo priežastis (žr. 3. lentel ).

3. lentel . Profesini mokykl mokini kontingento kitimas71

2000-2001

2003-2004

2004-2005

Iš viso mok si per mokslo metus 47234 44643 46661

Išvyko iš profesini mokykl per mokslo metus d l nepažangumo

2044 2566 2829

Procentas išvykusi d lnepažangumo iš vis besimokan i

4,3 5,7 6,0

Procentas išvykusi d lnepažangumo iš vis išvykusimokslo met b gyje

36,8 44,8 41,9

Palikti kartoti kurso 531 515 463

Procentas palikti kartoti kurso palyginti su visu mokini skai iumimokslo met pabaigoje

1,1 1,2 1,0

71 Švietimas 2005, Statistikos departamentas, Vilnius, 2006, psl.72

31

Pagal pateiktus 3. lentel je duomenis, išstojan i (arba „išvykstan i “) mokini skai i sudaro išstojantys d lnepažangumo ir d l kit priežas i . D l nepažangumo išstojan imokini dalis 2004-2005 m. sudar 6 proc. vis besimokan i arba 41,9 proc. vis išvykusi . Kitos priežastys taip ir lieka neaiškios -ar buv mokiniai pradeda dirbti, ar išvyksta užsien . Be to, palie iamos tik profesin s mokyklos - n ra traukta statistikos apie jaunimo ir suaugusi j mokyklas.

Tre ias statistikos apie mokyklos nelankan ius vaikus šaltinis yra Savivaldybi administracij Švietimo skyri Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staigai pateikti duomenys. Pagal šiuos duomenis, 2005 m. geguž s 1 d. nelankan i ir vengian i lankyti mokyklyra 2294 mokyklinio amžiaus vaikai72. Iš j penktadalis neprad jolankyti mokyklos arba n ra registruoti jokioje mokykloje, kitas penktadalis – nustojo lankyti ir didži j dal sudaro vengiantys lankyti ir/ nereguliariai lankantys (žr. 4 pav.).

4 pav. Mokykl nelankantys ir vengiantys lankyti vaikai 2005 m.

Su negalia; 116;

5%

Vengia

lankyti/nereguli

ariai lankantys;

1537; 66%

Neregistruoti

jokioje

mokykloje; 12;

1%

Nustojo lankyti;

454; 20%

Neprad jo

lankyti; 175; 8%

Apibendrinus Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staigai pateiktinformacij ir sulyginus j su Statistikos departamento skelbiamais bei Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktais duomenimis, atsiskleidžia šiuo metu galiojan io mokyklinio amžiaus vaikapskaitos teisinio reglamentavimo netobulumas. Iki šiol n rapatikimo ir efektyvaus mechanizmo, leidžian io surinkti tikslius duomenis apie tai, kiek privalomojo mokyklinio amžiaus vaik nuo 6-7 iki 16 met nelanko bendrojo lavinimo mokykl . Mokyklos nelankantys vaikai ir jaunuoliai, kurie n ra gij pagrindinio išsilavinimo, ir turi daugiau nei 16 m. iš viso nepatenka mokyklos nelankan i mokini apskait .

Pagrindin s problemos, apsunkinan ios LR Švietimo ir mokslo ministerijos (ir kit suinteresuot ankstyvojo pasitraukimo mastais institucij ) privalomojo mokyklinio amžiaus vaik apskaitos

72 Informacija apie 2004/2005 mokslo metais nelankan ius ir vengian ius lankyti mokykl mokyklinio amžiaus vaikus, pateikta Vaik teisi apsaugos kontrolieriaus staigos 2006.07.27., prieiga per internet : http://vaikams.lrs.lt/informaciniai/nelankantysmokyklos2005.pdf

32

veiksmingum yra susijusios su gyvenamosios vietos deklaravimu ir gyventoj migracija73. D l nevykdomo LR gyvenamosios vietos deklaravimo statymo, negalima išvykusi su t vais užsien vaikapskaita, nežinoma, kiek j yra išvyk , kiek iš j lanko ugdymo staigas. Dalis išvykusi užsien mokini mokykl s rašuosefiksuojami kaip lankantys mokykl , nes n ra teisinio pagrindo juos išbraukti iš mokykl s raš . Gyvenamosios vietos taip pat nedeklaruoja ir Lietuvoje gyvenam j viet pakeit asmenys, nežinoma, kurioje savivaldyb je gyvena j vaikai.

Be to, seni nijos neturi vis duomen apie savo teritorijoje gyvenan ius vaikus, nes gyventoj gyvenamosios vietos deklaravimo funkcij šiuo metu vykdo migracijos tarnybos. Tod l,seni nijos negali atlikti Vietos savivaldos statymo 31 straipsniu jiems pavestos funkcijos - rinkti ir savivaldyb s administracijos direktoriui teikti duomenis, reikalingus mokyklinio amžiaus vaikapskaitai. Be to, mokyklinio amžiaus vaik apskaitai trukdo min tostatymo nuostata, kad tarp asmen , kuriems nereikia iš naujo deklaruoti gyvenamosios vietos, yra mokiniai ir studentai jmokymosi laikotarpiu74.

2. 3. 3 Nereguliaraus mokykl lankymo rodikliai

Norint tobulinti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politik , neužtenka žinoti „iškritusi “ ar „išstojusi “ iš švietimo sistemos vaik ir jaunuoli skai i , nes tai labiau lie iapostvencij nei prevencij . Ypa svarbu žinoti vaik , kurie gali pasitraukti iš švietimo sistemos skai i . Tai vaikai, kurie lanko nereguliariai, vengia lankyti mokykl . Tokiems vaikams svarbu taikyti prevencin s politikos priemones, siekiant išvengti pasitraukimo. Pasitraukimo rizikos mastus iš dalies leidžia nustatyti savivaldybi Švietimo skyri pateikta Vaik teisi apsaugos kontrolieriaus staigai informacija apie nereguliariai lankan iusvaikus, taip pat kurs kartojan i mokini skai ius.

Kaip jau min ta, pagal šiuo metu galiojant teisin reglamentavim , apskait (tiek LR Švietimo ir mokslo ministerijos, tiek Statistikos departamento) nepatenka tie mokyklinio amžiaus vaikai, kurie vengia lankyti mokykl , t.y. epizodiškai, nereguliariai lankantys mokykl mokiniai. Duomen rinkimo tvarkoje n ra tiksliai apibr žta, kas yra nelankantis ir kas yra blogai lankantis vaikas. D l tikslaus apibr žimo nebuvimo mokyklos gali nepateikti duomen , kad mokinys yra „nelankantis“, nes laikys j „blogai lankan iu“. Tai iškreipia problem fiksavimo apimtis. Kai n ratiksli kriterij , mokyklos juos nusistato pa ios ir dauguma mokykl nusistato skirtingus kriterijus.75

Iš savivaldybi Švietimo skyri pateiktos Vaik teisi apsaugos kontrolieriaus staigai informacijos matyti, kad nereguliariai lankan i ar vengian i lankyti mokykl grup s mokiniai sudaro didžiausi dal , 66 proc. bendro mokyklos nelankan i vaikskai iaus. Nutr k s, sporadiškas (nenuoseklus) mokymosi procesas

73 LR Švietimo ir mokslo ministerijos atsakymas LR vaiko teisi apsaugos kontrolierei, 2005.12.07. 74 Ten pat. 75 Tai ryšk ja iš analizuot savivaldyb se atlikt privalomojo mokymo užtikrinimo patikrinim .

33

turi neigiam poveik vaik žini kokybei bei mokymosi motyvacijai. Tai gali nulemti ankstyv j pasitraukim iš švietimo sistemos.

2. 3. 4 Kurs kartojan i mokini rodikliai

Kurs kartojan i mokini skai ius yra ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo rizikos rodiklis. Remiantis užsienio tyrimais bei Lietuvos moksliniais ankstyvojo pasitraukimo tyrin jimais, galima teigti, kad kurso kartojimas padidina pasitraukimo iš švietimo sistemos tikimyb 76. Šis rodiklis Lietuvoje nuo 0,6 proc., palyginti su vismokini skai iumi, 2000-2001 m. padid jo iki 0,8 proc. 2004-2005 m. ir 2005-2006 mokslo metais (žr. 4. lentel )77.

4. lentel . Mokini , kurie mokosi toje pa ioje klas je antrus metus, skai ius be suaugusi j , speciali j ir sanatorini mokykl

Mokosi toje pa iojeklas je antrus metus

Palyginti su vismokini skai iumi

(procentais)

2000-2001

2004-2005

2005-2006

2000-2001

2004-2005

2005-2006

Iš viso 3700 4400 3900 0,6 0,8 0,8

1-4 klas s 1400 1100 900 0,7 0,7 0,6

5-10 klas sir 1-2 gimnazijosklas

2300 3100 2700 0,7 1,0 0,9

11-12klas s ir3-4gimnazijosklas

30 200 300 0,1 0,2 0,4

Bendras kurs kartojan i mokini skai ius auga, ta iau netolygiai skirtingose apskri i savivaldyb se. Daugiausiai 9-10 klas se (be gimnazij 1-2 klasi ) mokiniai kurs kartoja Joniškio, Jonavos, K daini rajon savivaldyb se (virš 2 proc. vis mokini )78.Nagrin jant kaip kurs kartojantys mokiniai pasiskirsto pagal klases, išaišk ja, kad daugiausiai mokini kurs kartoja pagrindin je bendrojo lavinimo programoje, 5 – 10 klas je. Ta iaupradinio ugdymo programoje kurs kartojan i vaik skai ius taip pat yra didelis, nors 2005-2006 m. šis rodiklis (0,6 proc.) sumaž jo, palyginti su 2000-2001 m. (0,7 proc.).

Pagal mokykl vidaus audito duomenis pagrindin s ir vidurin smokyklos, nurodydamos kurso kartojimo priežastis dažniausiai min jo nepakankam mokini mokymosi motyvacij , mokini

76 Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, prieiga per internet :http://ec.europa.eu/education/doc/reports/doc/earlyleave.pdf#search=%22early%20school%20leavers%20ES%20Fulham%20Road%22

77 Švietimas 2005, Statistikos departamentas, 2006, psl.58. 78 Lietuva. Švietimas regionuose, LR Švietimo ir mokslo ministerija, 2005, psl.20.

34

atsakomyb ir aktyvum mokantis.79. Ketvirtojoje tyrimo dalyje atkreipiamas d mesys, jog nurodytos priežastys gali b ti susijusios su gilesn mis priežastimis. Pvz.: mokinys gali stokoti mokymosi motyvacijos, kai jam yra per sunku mokytis, tr ksta d mesiošeimoje arba jis nesutaria su mokytoja. Tinkamas savalaikis pagalbos teikimas gal t b ti alternatyvi priemon .

2. 3. 5 Vyresni nei 16 m. jaunuoli , neturin i pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo ir toliau nesimokan i rodikliai

Vyresni nei 16 m. vaik ir jaunuoli ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos rodiklius atspindi tik kurso kartojimo rodikliai bei 18-24 met jaunimo, anksti pasitraukusio iš švietimo sistemos (ne gijusio vidurinio išsilavinimo ir nesimokan io) dalis, skai iuojama pagal Eurostato kriterij . Pagal Eurostato kriterijsurinkti duomenys rodo, jog ankstyvojo 18-24 met jaunimo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastai Lietuvoje gana stabiliai maž ja – jei 2000 m. jie siek 16,7 proc., tai 2005 m. 9,2 proc. (žr. 5 pav.).

5 pav. 18-24 met jaunimo, anksti pasitraukusio iš švietimo sistemos (ne gijusio vidurinio išsilavinimo ir nesimokan io) dalis 2000-2005 m.80

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

2000 2001 2002 2003 2004 2005

Lietuva

ES 25

Lyginant su kitomis Europos valstyb mis šis rodiklis n ra labai aukštas - ES vidurkis 2005 m. yra 15,2 proc., ta iau panašaus kult rinio ir ekonominio lygio šali rodikliai yra daugiau nei du kartus žemesni (Lenkija - 5,5 proc., Slov nija – 4,3 proc., ekija - 6,4 proc.)81.

Nors Eurostato rodiklis leidžia išmatuoti šalies b kl jaunuoli nuo 18 iki 25 met pasitraukimo iš švietimo sistemos atžvilgiu, tyrimo „Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers” ataskaitoje pateikiama šio rodiklio kritika.

79 Ten pat, psl.21. 80 Eurostato duomenys, 2006. 81 Ten pat.

35

Nurodomi techniniai rinkimo, metodologiniai ir reprezentatyvumo tr kumai82:

matuodamas vidurinio išsilavinimo ne gijusiasmen skai i , neteikia informacijos apie nubyr jim iš profesini mokykl ;yra renkamas ne pagal mokykl registrus, o tyrimb du;neteikia informacijos apie gr žusius mokytis asmenis;nenustato kiek yra nauj pasitraukusi j ;homogeniškai traktuoja iškrentan ius;nenustato, kokio amžiaus iš kokios pakopos asmenys pasitraukia.

Tyrimo atlik jai si lo, kalbant apie anksti paliekan ius švietimo sistem (early school leavers), atsižvelgti kelias charakteristikas:

Pamok praleidimas; Išmesti mokiniai ir jaunuoliai; Nesugebantys gyti minimalios kvalifikacijos; Neprat siantys mokslo per tam tikr laik ;Nepatenkantys darbo rink per tam tikr laiko tarp .

Lietuvoje pagal Eurostato rodikl surinkti duomenys praktiškai vieninteliai (be kurso kartojimo duomen ) atspindi vyresni nei 16 m. asmen situacij ankstyvojo iškritimo atžvilgiu. Ta iau šis rodiklis n ra susietas su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencine politika bei šiuo metu fiksuojamais ankstyvojo pasitraukimo apimties rodikliais. Šio tyrimo metu taip pat nebuvo rasta gilesn s Eurostato rodiklio Lietuvoje analiz s ar išsamityrim susijusi su vyresni nei 16 m. asmen pasitraukimo iš švietimo sistemos situacija.

Išnagrin jus šiuo metu renkamus duomenis, galima daryti išvadas apie renkam ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos statistik :

Ši statistika daugiausiai apima duomenis apie privalomojo mokytis amžiaus 7-16 met vaikus, kurie nustojo lankyti mokykl ar d l sunkios negalios negali lankyti bendrojo lavinimo švietimo staig . Šie duomenys nekritiškai susieja iš mokyklos pašalintus ir pasitraukusius vaikus. Tokiu b duneišlaikomas švietimo politikos tiksl nuoseklumas ir apsunkinamas prevencijos politikos formavimas. Duomenys apie mokyklinio amžiaus vaikus, neprad jusiuslankyti mokyklos, neregistruotus jokioje mokykloje, išvykusius kit mokykl (mokini srautus), vengian ius lankyti mokykl

82 Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, 140-141 psl. prieiga per internet :http://ec.europa.eu/education/doc/reports/doc/earlyleave.pdf#search=%22early%20school%20leavers%20ES%20Fulham%20Road%22?

36

(epizodiškai, nereguliariai lankan ius) n ra tiksl s arba visiškai nerenkami83.Visiškai „iškrinta“ iš statistikos akira io vaikai nuo 16 iki 18 met . Tai iškreipia informacij apie ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastus ir galimas priežastis. Apsunkina tendencij nustatym (iš koki mokymosi pakop daugiausiai pasitraukia, ar sugr žta ir kiek sugr žta, nori sugr žti švietimo sistem ).N ra sistemingai renkami duomenys apie nereguliariai lankan ius vaikus. Nereguliariai lankantys vaikai ir yra tie, kuriems reik t skirti daugiausiai d mesio, nes tai, jog vaikas prad jo praleidin ti pamokas rodo, kad užsimezg problema. Be to, n ra aišku, kokius vaikus laikyti nereguliariai lankan iais, kokius nelankan iais - n ra praleist pamokskai iaus ar kito kriterijaus. Nereguliariai lankan i (dar vartojamos s vokos „blogai lankantys“, „vengiantys lankyti“) vaik skai ius leist nustatyti tikruosius nelankomumo mastus šalyje. Šie duomenys neparodo, kiek vaik iš ties „iškrito“ ar pasitrauk iš švietimo sistemos, o kiek buvo pašalinti. Keliant veiksmingos ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos klausim tokia situacija, kai vien rodiklsudedami pašalinti ir pasitrauk mokiniai, yra neadekvati švietimo tikslams bei nepadeda prevencin s politikos formavimui. Kyla apskritai tiksl nuoseklumo klausimas, kai vienas švietimo politikos sieki yra sudaryti galimybes visiems gyti išsilavinim ir kad kuo daugiau j pabaigt , tuo tarpu kaip priemon panaudojamas pašalinimas, ir apie problemos mastus yra sprendžiama iš to, kiek pašalinta. Lietuvoje fiksuojamas Eurostato ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos rodiklis n ra giliau analizuojamas ir susiejamas su prevencine pasitraukimo politika. Nors Lietuvoje renkami duomenys nevisiškai atspindi ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastus, ta iaunereguliaraus mokyklos lankymo bei kurso kartojimo rodikliai, kurie bent iš dalies nusako „iškritimo gr sm “, ver ia atkreipti išskirtin d mes ankstyvojo iškritimo prevencij .

Švietimo ir mokslo ministerija, gyvendindama LR švietimo statymo59 straipsnio 4 punkt , yra parengusi Savivaldyb s teritorijoje gyvenan i vaik apskaitos tvarkos projekt 84. Pagal š projekt ,seni nijoms nuo 2007 m. sausio 1 d. prad jus gyvendintigyvenamosios vietos deklaravimo funkcij , yra numatoma tobulinti savivaldybi teritorijoje gyvenan i vaik apskaitos tvark . Šioje tvarkoje „nesimokan io vaiko“ s voka apibr žiama taip: „tai nuo 7 iki 16 m. ( skaitant ir šešiame ius, kuriems tais kalendoriniais metais sueina septyneri), ne registruotas n vien iš mokini duomenbazi arba registruotas duomen baz , ta iau daugiau kaip vienm nes be pateisinamos priežasties nesimokantis pagal privalomojo švietimo programas vaikas“. Šis apibr žimas tikslesnis nei iki šiol naudotas, traukiami mokyklas nepatenkantys vaikai, kurie ligi šiol

83 „Informacija apie 2004/2005 mokslo metais nelankan ius ir vengian ius lankyti mokykl mokyklinio amžiaus vaikus“, pateikta Vaik teisi apsaugos kontrolieriaus staigos 2006.07.27.

84 LR Švietimo ir mokslo ministerijos atsakymas LR vaiko teisi apsaugos kontrolierei, 2005.12.07.

37

buvo už prevencin s politikos d mesio rib . Taip pat vestaskiekybinis kriterijus – praleist pamok skai ius – leisiantis nustatyti, kok vaik laikyti nelankan iu. Ligšiolin je „iškritimo“, „mokyklos nelankymo“ terminologijoje tai nebuvo konkretizuota.

Vis d lto, išlieka tr kumai, kurie leidžia kelti hipotez , kad ir ši nauja tvarka neleis visiškai nustatyti mokyklos nelankymo mast .Pasteb tos silpnos naujos apskaitos tvarkos pus s:

Apskaita v l susiejama su vaiko amžiumi, o ne su pagrindini kvalifikacij gijimu. Negalima bus nustatyti vis vaik , kuriems reik t pagalbos arba sužinoti, kod l ir koks kiekis nebaigia pagrindinio išsilavinimo, kokioje pakopoje daugiausiai pasitraukia. Vaikai, turintys 16 m. ir daugiau, bet d l kurso kartojimo ar mokymosi pertraukos, besimokantys pagal pagrindinio išsilavinimo program apskait v lnepateks. Ypa tai aktualu profesin ms ir jaunimo mokykloms, kuriose dauguma mokini , besimokan ipagal pagrindinio išsilavinimo programas, yra vyresni nei 16 m. Yra numatytas vieno m nesio be pateisinamos priežasties nesimokymo terminas, pagal kur vaikas jau turi b ti trauktas kaip nesimokantis. Tai tur tbent iš dalies atspind ti nereguliariai mokykllankan i vaik skai i . Tr ksta konkre i mokyklos pareigojimo termin nusakymo, kada ir kokiu b dujos turi apie tokius nereguliariai lankan ius vaikus pranešti savivaldybi švietimo padaliniams. Naujoje tvarkoje detaliau nurodomos priežastys, traukiamos mokykloje patiriamos nes km s,mokyklos konteksto veiksniai, kurie yra vieni svarbiausi mokyklos nelankymo kontekste. Ta iau ir naujojoje tvarkoje nurodomos priežastys yra daugiau orientuojamos vaik („jo“ problemas - socialines, psichologines, mokykloje patiriamas nes kmes,priklausomybes ir nusikalstam ), o ne situacij bei vaiko poreikius.

Taigi, nors apskaitos tvarka ir patobulinta, ta iau galima daryti prielaid , kad duomenys, kurie b t naudingi prevencin s politikos formavimui ir toliau bus nepakankami.

Kit šali anksti pasitraukian i iš švietimo sistemos asmen apskaitos tvarka

Anksti paliekan i (early school leavers, dropouts) registravimo sistema kitose šalyse (pvz.: Olandijoje, Airijoje, Italijoje) yra orientuota ne tiek amži kaip Lietuvoje, kiek pagrindini kvalifikacij gijim . Tokios registravimo sistemos esm yra ta, kad surašomi asmenys, ne gij pagrindini kompetencij ir stengiamasi pad tijiems gr žti švietimo sistem .

38

Pavyzdžiui, Olandijoje85 kiekvienas vaikas ar jaunuolis iki 23 met , ne gij s pagrindini kompetencij 86, laikomas anksti pasitraukusiu iš švietimo sistemos. Ugdymo staigos turi informuoti savivaldybes apie asmenis iki 23 met ,ne gijusius pagrindini kompetencij ir praleidusius m nesužsi mim . Tokios registracijos tikslas yra ne tik vesti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos statistik , bet pad ti vaikams ir jaunuoliams gr žti švietimo sistem .Registro metu nustatoma, kurie jaunuoliai bando sugr žtišvietimo sistem ir jie yra konsultuojami, nukreipiami, jiems sudaromos galimyb s gr žti.

Apibendrinus galima teigti, kad vienas didžiausi trukdymveiksmingai ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikai yra amžiaus ribos fiksavimas iki 16 m. Toks poži ris daugiau sietinas su kontrole, negu su švietimo tikslais. Pagrindinis d mesystur t b ti skiriamas ne amžiui, o pagrindini g dži , kvalifikacijos gijimui. Toki g dži gijimo kriterijus sietinas su pagrindinio išsilavinimo gijimu, pasirengimu integruotis darbo rink ir visuomen .

Poži ris, kad statistika netur t apsiriboti informacijos apie vaikus iki 16 met rinkimu, neb tinai yra sietinas su privalomojo mokymosi iki 18 met vedimu. Renkant statistik apie vyresnius nei 16 m. iš švietimo sistemos pasitraukian ius asmenis, b t pagilintas išsilavinimo mast ir pasitraukimo priežas i suvokimas. Tokia praktika b t naudinga d l keleto priežas i . Vis pirma, galima b tišsiaiškinti šalinimo iš mokykl situacij : ar taikomos tokios priemon skaip šalinimas asmenims, kuriems yra daugiau nei 16 met ir jie n ragij net pagrindinio išsilavinimo. Taip pat b t galima pad tiužtikrinti, jog kuo daugiau asmen gyt pagrindin išsilavinim .Amžiaus rib išpl timas netur t b ti sietinas su išaugan ia kontrole, kai privalomas mokymasis išple iamas iki 18 met . Pagrindinis d mesys tur t b ti ne tiek kontrolei, kiek pagalbos teikimui ir asmen poreiki tenkinimui, jog kuo didesniam kiekiui asmen b tpad ta gyti išsilavinim , svarb tolesn ms j mokymosi ir sidarbinimo bei gyvenimo kokyb s perspektyvoms.

85 Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, 59 psl., prieiga per internet :http://ec.europa.eu/education/doc/reports/doc/earlyleave.pdf#search=%22early%20school%20leavers%20ES%20Fulham%20Road%22

86 Pagrindin s kompetencijos ES politikoje yra aptariami Europos Bendrij Komisijos pateiktame pasi lyme „Europos parlamento ir tarybos rekomendacija d l bendr j vis gyvenim trunkan io mokymosi geb jim “. Pagrindin s kompetencijos dar apibr žiamos kaip „bendrieji geb jimai“ – tai asmeninpasitenkinim , socialin integracij , aktyv pilietiškum ir užimtum skatinantys geb jimai. Bendr jgeb jim samprata yra sietina ir su galimybe mokytis vis gyvenim , suaugusi j švietimu. Tai, kad iki 16 met vaikas buvo išlaikytas mokykloje dar nereiškia, jog jis gijo pagrindines kompetencijas. Min tame pasi lyme pateikiamuose vis gyvenim trunkan io mokymosi geb jim metmenyse nurodomi šie pagrindiniai geb jimai: Bendravimas gimt ja kalba; bendravimas užsienio kalbomis; matematiniai geb jimai ir pagrindiniai geb jimai mokslo ir technologij srityse; skaitmeninis raštingumas; mokymasis mokytis; tarpasmeniniai, tarpkult riniai, socialiniai ir pilietiniai geb jimai;verslumas ir kult rin išraiška.

39

3. VALSTYB S POLITIKOS ANKSTYVOJO

IŠKRITIMO IŠ ŠVIETIMO SISTEMOS SRITYJE

Šioje dalyje aptariamos aktualiausios valstyb s politikos, turin iostiesiogin s ar netiesiogin s takos ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problemai spr sti. Pagrindin s politikos susijusios su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija yra švietimo ir socialin s apsaugos politikos, nes kaip tik j numatom priemoni kompleksas gali užtikrinti prevencijos veiksmingumo ir teisingumo princip gyvendinim . Pirmiausia nagrin jamos svarbiausios ES politikos, kuri pagrindiniai principai yra perkeliami valstybi nari nacionalines politikas. Toliau pristatomos ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos poži riu reikšmingiausios Lietuvos valstyb sstrategijos, programos bei gair s.

2004 m. geguž s 1 d. Lietuvai tapus ES nare, tam tikros ES politikos tiesiogiai veikia su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problem spendimu susijusius Lietuvos švietimo ir socialin s apsaugos politik poky ius bei priemoni pasirinkim .

Pagrindiniai ES švietimo ir socialin s politikos principai yra nusakyti Europos Tarybos 2000 met Lisabonos susitikime suformuluotoje Lisabonos strategijoje. Ši strategija yra nukreipta ES tolesnio vystymosi tikslus iki 2010 met „padaryti Europos S jungkonkurencingiausia ir dinamiškiausia žini ekonomika pasaulyje, galin ia išlaikyti tvar ekonomikos augim , sukurti daugiau ir geresni darbo viet ir pasiekti didesn socialin sanglaud “87.

Atliekant pus tos Lisabonos strategijos vertinim , 2004 m. kovo 22 -23 d. Europos Vadov Taryba nutar atnaujinti Lisabonos strategij ekonomin je, socialin je ir aplinkos apsaugos srityse, atsižvelgiant tai, kad pažangos buvo pasiekta tik iš dalies. Tarp priežas i atnaujinti Lisabonos strategij minima: nauji išš kiai,susijusi su l tu demografiniu augimu ir visuomen s sen jimu;sud tingos ekonomin s s lygos ir visuotin konkurencija, šalinari politikos koordinavimo sunkumai, susikertantys prioritetai. Tod l 2005 metais Europos Bendrij Komisija paskelb AtnaujintLisabonos strategij 88. Atnaujintoje Lisabonos strategijoje sukonkretinami tikslai ir priemon s tam, kad Europos veiksmai b t tikslingesni, b t sutelkta parama poky iams bei supaprastintas Lisabonos strategijos gyvendinimo valdymas.

87 http://europa.eu/generalreport/lt/2005/rg38.htm; prieiga: 2005-07-20. 88 http://europa.eu/general raport/lt/2005/rg57.htm; prieiga: 2005-07-21.

3.1. Aktualiausios ES lygmens politikos

40

Su švietimu ir socialine apsauga labiausiai yra susij s Atnaujintos Lisabonos strategijos 3 darbo viet užtikrinimo uždavinys, kuris apima šiuos aspektus:

darbinti daugiau žmoni ir modernizuoti socialin sapsaugos sistemas; Gerinti darbuotoj ir moni galimybes prisitaikyti bei didinti darbo rink lankstum ;Daugiau investuoti žmogišk j kapital , skatinant geresn išsilavinim ir kvalifikacijas.

Šioje strategijoje išskirtinis d mesys skiriamas jauniems žmon ms,kaip Europos atei iai. Strategijoje yra reikalaujama, kad „si lomosreformos suteikt jiems pirm galimyb gyvenime ir sudaryts lygas reikiamoms kvalifikacijoms, kuri prireiks gyvenime, sigyti“89, kadangi tarp Europos jaunimo vis dar didelis strukt rinis nedarbas ir dideli mokslo nebaigusi jaun žmoni skai iai.

Tokie reikalavimai Atnaujintoje Lisabonos strategijoje yra inspiruoti Europos jaunimo pakto90, kuriame pagrindinis d mesysskiriamas jaunimo kvalifikacij užtikrinimui ir nedarbo sumažinimui. Europos jaunimo pakto akcentai švietimo ir socialin sapsaugos politik atžvilgiu:

Skatinti sudaryti bendr pagrindini g dži baz ;Užtikrinti, kad jaunimo žinios atitikt žiniomis paremtos ekonomikos poreikius;D ti pastangas sprendžiant mokyklos nebaigimo problem ;Stengtis padidinti jaunimo užimtum ;Teikti pirmenyb pažeidžiamiausio jaunimo, ypaskurstan io, pad ties pagerinimui ir iniciatyvoms, kuriomis siekiama išvengti mokymo nes kmi .

Nacionaliniame lygmenyje atnaujinta Lisabonos strategija (o kartu ir Europos užimtumo strategija) nuo 2005 met gyvendinamaNacionalini reform program pagrindu. Kiekviena išsipl tusios Europos šalis tur jo parengti savo trej met trukm s nacionalinLisabonos strategij ir numatyti prioritetus, atsižvelgdama šalies specifik . Po pirmojo 3 met laikotarpio planai bus perži rimi ir atnaujinami.

Siekiant užtikrinti Lisabonos strategijos gyvendinimo darn bei gerosios patirties per mim iš šali , nacionalin s reformprogramos rengiamos Europos komisijos paruošto integruot jekonomikos augimo ir darbo viet k rimo gairi 2005-2008 m. paketo bei pasi lytos strukt ros (angl. Common Outline) pagrindu. Ta iau yra pabr žiama, kad nacionalin s reform programos turi remtis konkre ios šalies poreikiais, esama situacija bei nacionaliniais prioritetais Lisabonos strategijos srityse.

Integruotose ekonomikos augimo ir darbo viet k rimo gair se2005-2008 m. pasi lytoji strukt ra susideda iš 3 dali :

89 http://europa.eu/generalreport/lt/2005; prieiga 2006.06.2690 http://www.lijot.lt/getfile.php?id=1450; prieiga 2006.06.26

41

1. Makroekonomini prioritet ;2. Makroekonomini prioritet ;3. Užimtumo didinimo prioritet .

Tre ioji, su jaunimu labiau susijusi, strukt ros dalis „Užimtumo didinimo prioritetai“ pakeit anks iau rengtus Nacionalinius veiksm planus (angl. NAP Employment) bei sustiprino Lisabonos strategijoje d mes užimtumo didinimo svarbai. Ši užimtumo didinimo prioritet gyvendinimui buvo sukurtos Integruotos užimtumo gair s91, kurios atspind damos Lisabonos dienotvark ,skatina valstybes nares siekti trij svarbiausi ir tarpusavyje susijusi tiksl : visiško užimtumo, darbo kokyb s ir našumo, socialin s sanglaudos ir traukimo. Taip pat nurodoma, kad siekiant ši tiksl , lygios galimyb s ir ly i lygyb yra b tini.

Gair Nr. 23: Išpl sti ir padidinti investicijas žmonišk jkapital . Šioje gair je atkreipiamas d mesys tai, kad daugeliui žmoni nepavyksta patekti darbo rink arba joje išsilaikyti d lg dži stokos arba d l g dži ir darbo rinkos neatitikties. ia taip pat akcentuojamos jaunimo problemos, pabr žiama aukštesniišsilavinimo lygi bei b tin svarbiausi j geb jim (laikantis Europos jaunimo pakto) gijimo svarba:

sukuriant imli švietimo ir mokymo politik bei imantis veiksm siekiant žymiai palengvinti galimyb gauti pagrindin , profesin , vidurin ir aukšt j išsilavinim , skaitant gamybin praktik ir verslumo mokym ;žymiai sumažinti nebaigusi j vidurin s mokyklos skai i ;sukuriant mokyklose, mon se, valdžios institucijose ir namuose visiems prieinamo mokymosi visgyvenim strategijas, skaitant atitinkamas paskatas ir išlaid pasidalijimo mechanizmus, siekiant skatinti nepertraukiam dirban i j , ypažemos kvalifikacijos, dalyvavim t stiniamemokymesi ir darbo vietoje organizuojamame mokyme.

Gair Nr.24: Švietimo ir mokymo sistemas pritaikyti naujiems geb jim reikalavimams. Šioje gair je kreipiamas d mesys švietimo sistemos prieinamum , pasiekiamum ir geb jim reaguoti kintan ius poreikius didinant ir užtikrinant švietimo ir mokymo patrauklum , atvirum ir kokyb s standartus, ple iant švietimo ir mokymosi galimybi pasi l , užtikrinant lanks ius mokymosi modelius bei gerinant veiksming kvalifikacijpripažinim ir neformalaus bei savarankiško mokymosi teisinim .

Integruotos užimtumo gair s (2005-2008 m.) yra papildytos su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos tikslais:

91 http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/Site/lt/oj/2005/l_205/l_20520050806lt0021;prieiga 2006.06.26

42

Siekti, kad iki 2010 m. ES vidutiniškai b t ne daugiau kaip 10 proc. nubyran i ir anksti mokyklpaliekan i jaunuoli ;Iki 2010 m. mažiausiai 85 proc. 22 me i Europos S jungoje tur t b ti gij aukštesn vidurinišsilavinim .

Lietuvos Nacionalin s Lisabonos strategijos gyvendinimoprograma

Lietuvoje tokia Nacionalin Lisabonos strategijos gyvendinimoprograma patvirtinta 2005 met lapkri io 22 dien 92. Ši programa bus realizuota 2006-2008 met valstyb s biudžeto ir ES strukt rin s paramos Lietuvai l šomis, tiek dabartin je, tiek ir b simoje finansin je perspektyvoje 2007-2013 m.

Kaip ir Atnaujintoje Lisabonos strategijoje su švietimo ir socialin spolitikos tikslais ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos atžvilgiu yra susij s Lietuvos Nacionalin s Lisabonos strategijos gyvendinimo programos užimtumo prioritetas, apjungiantis tiek užimtumo, tiek švietimo ir socialin s apsaugos priemones. Šios politikos tikslas – mažinti strukt rin nedarbdaugiau investuojant žmones (atitinka gaires Nr. 23, 24):

1. Restrukt rizuoti švietimo, pasibaigus privalomajam mokymui, sistem ;

2. Pl toti pagalb mokiniams ir mokytojams; 3. Didinti mokytoj ir d stytoj kompetencij .

Programoje iškelti uždaviniai, skirti gyvendinti tikslams, yra siauresni, nei rekomenduojama Atnaujintoje Lisabonos strategijoje. Ypa tai svarbu 3-jo tikslo atžvilgiu, nes yra deklaruojamas siekis restrukt rizuoti t švietimo sistemos dal , kuri prasideda tik pasibaigus privalomajam mokymui. Privalomas mokymas Lietuvoje pagal Švietimo statym yra reglamentuotas susietai su jaunuoliamžiumi - iki 16 m. Kaip jau aptarta ankstesn se dalyse, šis amžiaus apribojimas yra perkeliamas ir ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politik ir „iškritusi j ” apskait .Tai sumažina galimybes užtikrinti veiksmingumo ir teisingumo principus ankstyvojo pasitraukimo prevencijoje. Šiuo atžvilgiu ir naujausiame Lietuvos strateginiame dokumente n ra laikomasi Atnaujintos Lisabonos strategijos iškelto uždavinio „palengvinti galimyb gauti pagrindin , profesin , vidurin ir aukšt j išsilavinim ,skaitant gamybin praktik ir verslumo mokym “.

Šalia iškelt tiksl ir uždavini Nacionalin je Lisabonos strategijos gyvendinimo programoje yra pateikiamos šio strateginio dokumento s sajos (priemon se yra pabr žiamas poreikis

92 http://www.ukmin.lt/lt/strategija/doc/Lisabona/Uzimtumas; 2006.07.27

3.2. Prevencijos politikos poži riuaktualiausios Lietuvos valstyb sstrategijos ir programos

43

gyvendinti kitas strategijas ir programas) su kitais Lietuvos strateginiais dokumentais ir juose suformuluotomis priemon mis.Šie strateginiai dokumentai yra Lietuvos Respublikos 2004-2006 met Nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmplano gyvendinimo 2005-2006 m. priemon s, Mokymosi visgyvenim užtikrinimo strategijoje ir jos gyvendinimo veiksmplanas.

Mokymosi vis gyvenim užtikrinimo strategija 2004

Mokymosi vis gyvenim užtikrinimo strategijoje ir jos gyvendinimo veiksm plane, patvirtintuose 2004 m., yra orientuojamasi ES politikos prioritetus. Šioje strategijoje pabr žiama, kad nyksta nekvalifikuoti arba mažai kvalifikuoti darbai, d l spartaus žini ekonomikos vystymosi tampa visiškai nebe manoma jauniems žmon ms iki 25 met gyti geb jim ir kvalifikacij rinkin visam gyvenimui. Tod l turi keistis poži risšvietim - žini perteikimo akcentavim tur t keisti mokymosi, sprendimo pri mimo g dži lavinimas. Atkreipiamas d mesys tai, kad svarbu švietimo metodologijoje remtis ne mokymu, bet mokymosi geb jim ugdymu. Mokymo turinys turi b ti mažiau akademiškas, daugiau orientuotas kompetencij ugdym .

Mokymosi vis gyvenim užtikrinimo strategijoje ir jos gyvendinimo veiksm plane išd styta nuostata, jog b tina didinti mokymosi poreik ir pl sti pasi l tiems, kurie iš švietimo sistemos gavo mažiausiai. Mokymasis turi tapti prieinamesnis. Turi b tisudarytos galimyb s visiems gyti kokybišk išsilavinim . Tuo tarpu ankstyvojo pasitraukimo prevencijos politikoje formuluojama nuostata, kad turi b ti sudarytos s lygos „antrojo šanso“ galimyb sasmenims iki 16 m., kurie ne gijo pagrindinio išsilavinimo.

Taigi, šioje strategijoje „antrojo šanso“ galimyb s taip pat yra numatomos tik asmenims iki 16 m. Tokia prevencin s politikos nuostata sudaro prielaid , jog 17 m. sulauk jaunuoliai neb rareikšmingi prevencin s politikos objektai, kad jiems n ra skirta „antrojo šanso“ galimyb . Toks „antrojo šanso“ pririšimas prie 16 m. yra gana dirbtinis ir neatliepia ES politikos, skirtos visai jaunimo grupei iki 25 m.

Valstybin švietimo strategija 2003-2012 m.

Valstybin s švietimo strategijos 2003-2012 m., patvirtintos 2003 m., nuostatose teigiama, kad atsižvelgiant visuomenei tenkan iusdabarties išš kius ir Valstyb s ilgalaik s raidos strategijoje apibr žtus žini visuomen s, saugios visuomen s ir konkurencingos ekonomikos prioritetus, švietimui tenka ši misija: pad ti asmeniui suvokti šiuolaikin pasaul , gyti kult rin bei socialin kompetencij , b ti savarankiškam, veikliam ir atsakingam, trokštan iam ir geban iam nuolat mokytis, kurti savo ir bendruomen s gyvenim ; pad ti asmeniui gyti profesinkvalifikacij , atitinkan i šiuolaikin technologij , kult ros ir asmenini geb jim lyg , sudaryti s lygas mokytis vis gyvenim – nuolat tenkinti pažinimo poreikius, siekti naujos kompetencijos ir kvalifikacijos, kuri reikia jo profesinei karjerai.

44

Šioje strategijoje pateikiamos gyvendinimo priemon s numato švietimo decentralizacij , finansavimo užtikrinim , mokykl kaip mokymosi bendruomeni savarankiškumo išpl tim , atsakomybuž ugdymo kokyb , formalaus ir neformalaus švietimo jungim ,rizikos vaikams skirtos pedagogin s ir socialin s programos, ir daug kit priemoni , atitinkan i progresyviausius švietimo politikos principus. tvirtinama nuostata, kad švietimo politika turi buti koordinuojama kartu su kitomis valstyb s politikos sritimis, pavyzdžiui, teigiama, kad pinigin parama šeimai turi b ti siejama su t v pareiga r pintis savo vaik ugdymu.

Dauguma šioje strategijoje numatyt priemoni , jei b tgyvendintos, reikšmingai prisid t prie ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos ir pad t pasiekti vien pagrindinistrategijos siekini , kad ne mažiau kaip 95 proc. vaik gytpagrindin išsilavinim ir ne mažiau kaip 95 proc. vaik , gijusipagrindin išsilavinim , mokyt si toliau ir gyt vidurin išsilavinimarba vidurin išsilavinim ir darbo rinkoje paklausi profesinkvalifikacij .

LR Švietimo statymas (2003 m. redakcija)

Naujojoje Švietimo statymo redakcijoje, patvirtintoje 2003 m., siekiama tvirtinti Valstybin s švietimo strategijos ir Mokymosi visgyvenim strategijos nuostatas. Ta iau kai kurios švietimo politikos veiksmingum apribojan ios nuostatos išlieka. Pavyzdžiui, šiame statyme tvirtinamos privalomo mokymosi amžiaus ribos nuo 7 met (arba nuo 6 met , jei tais kalendoriniais metais jam sueina 7 metai) iki 16 met . Tarptautini tyrim rezultatai leidžia daryti prielaid , kad vienas iš mokymosi s km s ir ankstyvojo pasitraukimo prevencijos veiksni yra ankstyva mokymosi starto pradžia. Tod l tokia v lyva vaik ugdymo pradžia Lietuvoje gali tur ti neigiam tak j mokymosi s kmei ir ankstyvojo pasitraukimo prevencijai.

Kaip alternatyva mokykloms ankstyvajame ugdyme yra pateikiamas ikimokyklinis ugdymas, ta iau šio ugdymo paslaugos n ra prieinamos visiems pageidaujantiems. Ypa tr ksta ir maž ja93

ikimokyklinio ugdymo paslaug kaimo vietov se, kur vaikams iš skurdžios socialin s aplinkos ypa b t tikslinga anks iau prad tiugdyti mokymosi, atsakomyb s ir kit mokykloje adaptuotis reikaling g dži . Be to, n ra pakankama ikimokyklinio ugdymo kokyb . Tokiu b du n ra užtikrinamas ankstyvojo ugdymo principas, ypa svarbus socialiai pažeidžiam vaik atžvilgiu. Tai sumažina tiek šios politikos veiksmingum , tiek teisingum .

Šiame statyme taip pat yra nustatoma vyriausyb s ir savivaldybiatsakomyb už mokyklos nelankan i vaik masto, ugdymosi poreiki nustatym . Tuo tarpu mokyklos privalo užtikrinti ugdymo, mokymo, švietimo program vykdym . Šiuo atveju, mokyklos turi mažiau pareigojim ankstyvojo pasitraukimo prevencijos atžvilgiu, nors kaip tik jos tiesiogiai susiduria su šia problema ir gali geriausiai nustatyti ugdymosi poreikius. Tokiu b du, šiame

93 Mokymosi vis gyvenim užtikrinimo strategija, 2004, psl.11.

45

statyme, mokykloms suteikiama mažiau atsakomyb s, bet kartu mažiau autonomijos nustatyti mokymo program turin ir mokymo metodus. Tai, pagal užsienio šali tyrimus, sumažina švietimo politikos, taip pat ir ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos veiksmingum .

Lietuvos Respublikos 2004-2006 met Nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksm planas

2004 metais Lietuva pareng savo 2004-2006 m. Nacionalin kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksm plan , remdamasi ES Nicos bendraisiais kovos su skurdu ir socialine atskirtimi tikslais94:

1) palengvinti visiems susirasti darb ir naudotis ištekliais, teis mis, prek mis ir paslaugomis (ypa socialine apsauga, b stu ir pagrindin mis paslaugomis, sveikatos prieži ra, švietimu, teisingumu, kult ra, sportu ir laisvalaikiu);2) užkirsti keli socialin s atskirties pavojui (ypa užtikrinti siskolinimo, atskirties nuo mokyklos ir benamyst s prevencij );3) pad ti labiausiai pažeidžiamiems (ypa vaikams ir tiems žmon ms, kurie patiria specifines integracijos problemas);4) mobilizuoti visas su tuo susijusias institucijas (vieš jadministracij , verslo atstovus, socialinius partnerius, NVO, socialini paslaug tiek jus, visus pilie ius ir pa ius patirian iusskurd žmones).

Kaip matyti šiuose tiksluose yra ypa pabr žiama, jog labai svarbu kovoti su mokyklos nebaigimo tendencijomis ir panaikinti jaunžmoni socialin atskirt , padedant sidarbinti ir naudotis visomis paslaugomis, tarp j – švietimo). Kaip ir Lisabonos strategijoje yra akcentuojama užimtumo ir švietimo svarba kovojant su socialine atskirtimi.

Nacionaliniame veiksm plane Lietuva vardina savo sipareigojimusimtis visapusišk vairias sritis (užimtum , švietim , sveikatos apsaug , socialin apsaug ir kt.) apiman i veiksm silpniausigyventoj grupi pad iai pagerinti, j galimyb ms padidinti bei jskurdui ir socialinei atskir iai sumažinti.

Vienas svarbiausi Europos S jungos socialin s traukties politikos prioritet yra minimas švietimui ir profesiniam mokymui nepalankis lyg šalinimas. Labiausiai pabr žiama:

Ankstyvo pasitraukimo iš oficialios švietimo ir profesinio mokymo sistemos prevencija; Švietimo ir profesinio mokymo prieinamumo socialiai nepalanki s lyg paveiktoms grup msdidinimas ir j integravimas bendro apr pinimosistem ;Nuolatinio mokymosi visiems skatinimas; B tinyb daugiau ir veiksmingiau investuoti žmogišk j kapital .

94 http://www.vjrt.lt/get.php?f.29

46

Formuluojant juos remiamasi dviem pagrindin m nuostatom:

1. Kuriant socialin s apr pties visuomen turi b tiužtikrinamos vienodos galimyb s visiems. Socialinioteisingumo bus siekiama visose srityse atveriant daugiau galimybikiekvienam naudotis šalies ekonominiais ir kult riniais pasiekimais, sudarant s lygas saugoti ir stiprinti sveikat , mokytis, tobul ti ir dirbti. Bus vadovaujamasi nuostata, kad kiekvieno asmens traukimas ekonomines, socialines bei kult rines veiklas kartu yra ir visos viešosios politikos tikslas, ir priemon , kuri padidina visuomen s išteklius šiam tikslui pasiekti. Šiandienos išlaidos atskirties mažinimui yra investicija ilgalaik gerov s augim .

2. Planuojant ir gyvendinant visas kovos su socialine atskirtimi priemones turi b ti laikomasi ly i lygyb sprincipo.

Lietuvos Respublikos 2004-2006 met Nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksm plano gyvendinimo 2005-2006 m. priemon se, patvirtintose 2005 m., numatyta imtis priemoni , kurios pad t koordinuoti veiksmus ir politik , skirtkovai su skurdu aktyvinti ir socialinei atskir iai mažinti.

Vienas reikšmingiausi ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos atžvilgiu Nacionalinio veiksm plano ilgalaikitiksl yra socialini paslaug pl tojimas ir j prieinamumo didinimas. Juo siekiama išpl toti pažangias, ypa nestacionarias, socialini paslaug teikimo formas, užtikrinti paslaug kokyb ,pagalbos t stinum ir visapusiškum . Taip pat siekiama, kad socialin s paslaugos pagal poreikius vienodai b t prieinamos visoms socialin ms grup ms, t.y. moterims, vaikams, vyresnio amžiaus asmenims, kurie patiria smurt šeimoje, taip pat rizikos grup ms (narkomanams, alkoholikams, buvusiems kaliniams, prekybos žmon mis aukoms ir kt.). Pabr žiama, kad socialin spaslaugos turi b ti teikiamos kompleksiškai, neatsiejant asmens nuo šeimos ir derinant socialines paslaugas su pinigine socialine parama bei kitomis socialin s apsaugos formomis, sveikatos prieži ros, švietimo sistemos paslaugomis.

Nacionalinis pranešimas apie Lietuvos socialin s apsaugos ir socialin s apr pties strategijas (2006-2008)

Lietuvos Respublikos Nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksm plano gyvendinimas numatytas iki 2006 m. Šiuo metu yra rengiamas Nacionalinis pranešimas apie Lietuvos socialin s apsaugos ir socialin s apr pties strategijas, kuriame yra suformuluojami pagrindiniai kovos su skurdu ir socialine atskirtimi principai 2006-2008 m. laikotarpiui.

Nacionaliniame pranešimas apie Lietuvos socialin s apsaugos ir socialin s apr pties strategijas (2006-2008) numatyta, kad socialin politika, susijusi su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija, bus atnaujinama taip, kad:

b t bes lygiškai užtikrinamos pagrindin s vaik ir jaunimo teis s visaver iam gyvenimui ir kokybiškam išsimokslinimui;

47

b t sudaryta kuo daugiau galimybi socialinatskirt patekusiems asmenims gr žti visavertgyvenim ;b t nuosekliai ir sistemingai sprendžiamos ly ilygyb s problemos visose srityse, užtikrinant tiek kiekybinius, tiek kokybinius moter ir vyr pad tiespoky ius.

Šiame pranešime taip pat yra tiesiogiai vardinama ankstyvojo pasitraukimo problema ir pateikiamos dvi pagrindin s naujojo etapo mokyklos nelankymo prevencin s priemon s:

1. Paruošti kompleksin , plat priemoni spektr apiman i ,Mokyklos nelankan i vaik susigr žinimo mokyklas program ,kuri leist užtikrinti, kad asmen , gijusi bent vidurin išsilavinim ,dalis sudaryt nors 90 proc. vis to amžiaus jaunuoli .2. Vykdyti Vaik ir jaunimo socializacijos program 95.

š dokument (kaip ir Švietimo strategij ) jau yra traukiama ES nuostata užtikrinti ne tik pagrindinio, bet ir vidurinio išsilavinimo gijim . Ta iau šiame pranešime n ra numatyta, kokiomis priemon mis bus to siekiama ir kokius teisinius pakeitimus yra b tina atlikti kituose svarbiausiuose LR teisiniuose aktuose. Visgi, toks principas atveria didesnes galimybes veiksmingiau spr stiankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problemas.

Vaik ir jaunimo socializacijos programa

Vaik ir jaunimo socializacijos programa, patvirtinta 2004 m., numatyta iki 2014 m. Jos paskirtis – užtikrinti vaik ir jaunimo iki 18 m. gerov , socialin s partneryst s pagrindu kuriant ir gyvendinant kryptingas užimtumo, prevencijos ir edukacines programas (strategijas), s lygojan ias s kming vaik ir jaunimo socializacij , ugdan ias j kult rin brand , pilietiškum ,socialinius g džius, saviraišk , geb jimus ir polinkius, padedan iassudaryti geresnes socialines ir edukacines ugdymosi s lygas.

Šios programos prioritetai, tikslai ir uždaviniai yra nukreipti socialinio ugdymo gerinim šeimoje ir švietimo staigose, socialini ,edukacini ir teisini kompetencij didinim , socialin s,pedagogin s, psichologin s ir kitos pagalbos užtikrinim , saugios ir sveikos ugdymo aplinkos k rim , specialist rengim ir jkvalifikacijos tobulinim , bendruomen s traukim problemsprendim . Atskiras d mesys yra skiriamas vaik ir jaunimo neformaliojo švietimo teisin s normin s baz s ir finansavimo suk rimui.

Šiems tikslams pasiekti yra numatytos gyvendinimo priemon s,kurios tur t gerokai palengvinti ir ankstyvojo iškritimo iš švietimo sistemos prevencij . Visgi, kai kuriems uždaviniams vykdyti yra numatytos tik jau esamos, bet nepakankamos, priemon s.

95

http://ec.europa.eu/employment_social/social_inclusion/docs/2006/nap/lithuania_lt.pdf.

48

Pavyzdžiui, vienam iš svarbiausi ankstyvojo pasitraukimo prevencijos atžvilgiu uždaviniui – pl toti aktyvi socialin paramsocialin atskirt patiriantiems vaikams, sudaryti jiems socialin sintegracijos visuomen je galimybes - yra numatomos priemon s tik tobulinti mokini nemokamo maitinimo organizavim bei apr pinim b tiniausiomis ugdymo priemon mis prasidedant naujiems mokslo metams.

Vaik sugr žinimo mokyklas gair s96

Pagal Vaik ir jaunimo socializacijos program yra parengtos ir 2005 m. patvirtintos Vaik sugr žinimo mokyklas gair s. Šios gair s šiuo metu yra svarbiausias ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politinis dokumentas. Ta iausuformuluotas gairi tikslas – kurti vaik sugr žinimo mokyklas sistem , mažinant nesimokan i pagal privalomojo švietimo programas vaik skai i – taip pat susiaurina ankstyvojo pasitraukimo prevencijos taikym tik vaikams iki 16 m. Nekritiškas yra ir situacijos analiz je pateikiamas mokyklos nelankan i vaikskai iaus, kuris pateikiamas pagal 1997 m. apskaitos tvarksurinktus duomenis, jau kritikuotos maž jimo tendencijos pristatymas.

Nepaisant ši apribojim , kuri žala jau buvo pabr žiamaankstesn se studijos dalyse, šiose gair se yra tvirtinami labai svarb s ankstyvojo pasitraukimo principai. Esminis principas yra tas, kad mokyklos nelankymas yra kompleksinis, daugiaveiksmis reiškinys, reikalaujantis skirting žinyb ir kvalifikacij specialistkompetencijos ir bendro poži rio. Be to, nusakomos ne su vien nelankan iu mokyklos asmens sutrikimais susijusios nelankymo priežastys, bet ir nepatenkinam socialini -ekonomini s lyg ,laiku nesuteiktos pedagogin s, psichologin s pagalbos, nepakankamos pedagog kompetencijos dirbti su nesimokan iais,praleidin jan iais pamokas mokiniais, toki vaik poreikinežinojimo, netinkam nuostat ir poži rio tokius vaikus priežastys.

Gairi gyvendinimo pagrindin s kryptys apima:

Valstyb s ir savivaldybi institucij , staig ,asociacij , nevyriausybini organizacij bei visuomen s bendradarbiavimo skatinim ;T v atsakomyb s už privalom savo vaikmokym si didinim derinant materialin param su socialin mis paslaugomis šeimai; Ugdymo form ir metod vairov s skatinimas vairi ugdymo poreiki turintiems vaikams, pritaikant mokymosi aplink ;Pagalbos teikim vaikams ir šeimos koordinavim ir pagalbos prieinamumo didinimas; Žmogišk j ištekli darbui su rizikos grup s,speciali ugdimosi poreiki turin iais vaikais telkimas ir specialist kompetencij tobulinimas.

96 Vaik sugr žinimo mokyklas gair s, patvirtintos LR švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 14 d. sakymu Nr. ISAK-2571.

49

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje formuojama ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos politika, ypa 2004 -2006 m. priimti strateginiai dokumentai, yra grindžiama progresyviais prevencijos politikos principais, nustatytais tarptautini tyrim ir daugeliu atveju atitinka antrojoje studijos dalyje pristatyto Intervencijos modelio nuostatas. Pagrindinis tr kumas, mažinantis ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos veiksmingum , yra daugelio prevencijos priemoni taikymo apribojimas privalomojo mokymosi laikotarpiui vaikams iki 16 m. Tai nereiškia, kad tur t b ti prat siamas mokymasis iki 18 met ,ta iau tai netur t b ti trukdžiu registruoti ir rinkti duomenis apie pasitraukusius iš švietimo sistemos vyresnius jaunuolius ir jaunuoles bei taikyti j atžvilgiu prevencines priemones. Toks gana „dirbtinis“ prevencijos taikymo apribojimas mažina prevencin spolitikos veiksmingum bei teisingum .

50

4. ANKSTYVOJO PASITRAUKIMO IŠ ŠVIETIMO

SISTEMOS PREVENCIJOS AGENTAI

Tam, kad ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija b t veiksminga, svarbu pripažinti s saj , susietumo tarp prevencini program , platesnio bendruomen s tinklo, pagalbteikian i institucij , mokykl ir t v svarb . Svarbiausias vaidmuo deleguojamas mokyklai, ta iau prevencin je politikoje (teis saktuose) numatomas bendradarbiavimas tarp suinteresuot šali .Daroma prielaida, kad n viena suinteresuot institucij neturi visresurs mokyklos nelankymo problem sprendimui, tur t b titarpžinybin , tarpinstitucin prieiga.97 Tam b tina užtikrinti aukštpolitikos gyvendinimo koordinavimo laipsn .

Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problema yra kompleksin , tod l apima daug prevencin politik gyvendinan iinstitucij . Pasak Vaik ir jaunimo socializacijos departamento specialist s Aušros Biritien s, už prevencij atsakingos institucijos apima tris pavaldumo lygius:

Mokyklos;Savivaldyb , kurioje vaikas gyvena; Švietimo ir mokslo ministerija, atsakinga už politikos formavim (programos, apskaitos tvarkos).

Šioje studijoje labiau orientuojamasi prevencij gyvendinan iasinstitucijas - prevencijos agentus. 6 paveiksle yra pateikta šiagent tarpusavio s saj schema. Dalis institucij yra daugiau susijusios su švietimo sistema – bendrojo lavinimo mokyklos, jaunimo mokyklos, profesin s mokyklos, specialiosios mokyklos, dalis neformaliojo švietimo staig ir panašiai. Kitos institucijos yra susijusios su sveikatos apsaugos sistema darbui su speciali jporeiki ir žaling priklausomybi turin ia rizikos grupe, teis tvarkos sistema darbui su teis tvarkos pažeidimais charakterizuojama rizikos grupe ir socialin s apsaugos sistema darbui su socialin s rizikos šeimomis bei socialiai pažeidžiama rizikos grupe. Tokiu b du schemoje siekiama atspind ti vis tinkltarpusavyje susijusi institucij , kurios yra atsakingos už ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencin s politikos gyvendinim .

Kadangi tiriama problema susijusi su ankstyvuoju pasitraukimu iš švietimo sistemos, schemoje užfiksuoti prevencijos agentai ir jtarpusavio s sajos nuo vaiko patekimo švietimo sistem momento

97 Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, 58 psl., prieiga per internet :http://ec.europa.eu/education/doc/reports/doc/earlyleave.pdf#search=%22early%20school%20leavers%20ES%20Fulham%20Road%22

51

- nuo bendrojo lavinimo mokyklos pirmosios klas s. Šiame tyrime atsiribojama nuo toki svarbi ankstyvos prevencijos agent kaip ikimokyklin s staigos, kurios yra labai svarbios ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos kontekste. Pasak ekspert ,ankstyviausias prevencijos etapas turi prasid ti prieš vaikui patenkant mokyklas. Taip pat schemoje atsiribojama nuo specifini atvej , kai vaikai išvis nepatenka švietimo sistem . Tai nereiškia, kad j atžvilgiu neturi b ti imtasi atitinkam priemoni ,ta iau jos yra kiek kitokio pob džio nei ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencin s priemon s. Taip pat yra ne trauktastoks prevencin s politikos gyvendinimo agentas kaip šeima. Jos ind lis yra svarbus visais prevencijos etapais, ir s sajos, idealiu atveju, tur t b ti su visais kitais prevencijos agentais. Ne traukiamos strategij formuojan ios institucijos kaip Švietimo ir mokslo ministerija bei Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras.

52

53

Už ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencij yra atsakingi trys lygmenys: mokykla, savivaldyb bei Švietimo ir mokslo ministerija. Schemoje 6. pavaizduotas staig tinklas paremtas ne tiek pavaldumu, kiek skirtingo tipo veikla. Schemojeišskirti trys už prevencij atsaking institucij tipai.Vis pirma, rusva spalva pažym ta prevencinio darbo sistema bendrojo lavinimo mokykloje. Nuo tada, kai vaikas patenka bendrojo lavinimo mokykl , ji tampa pirminiu ir svarbiausiu prevencin s politikos gyvendinimo agentu, nes nuo tada ji, pasak Policijos jaunimo klubo ekspert s Tatjanos erniavskien s, yra svarbiausia institucija, kuri turi vis informacij apie vaik .Prevencinio darbo sistema mokykloje apima prevencinio darbo grup , specialiojo ugdymo komisij . Prevencinio darbo grup apima ne tik mokykloje dirban ius (socialin pedagog , psicholog ,mokytojus, aukl tojus, pavaduotoj ugdymui ir kt.), bet ir ne mokyklos specialistus: nepilname i reikal inspektori , vaiko teisi apsaugos tarnybos darbuotoj , atstov iš seni nijos,pedagogin s psichologin s tarnybos ir kt. Specialiojo ugdymo komisija tur t susidaryti iš logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo. Mokyklos specialaus ugdymo komisija yra orientuota speciali j poreiki mokinius. Specialiojo ugdymo komisijos atsako už speciali j poreiki vaik ugdym . Jos reguliariai vertina speciali j poreiki vaik ugdymo rezultatus, numato optimalias toki vaik bendrojo ir specialiojo ugdymo kryptis.98

Prevencinio darbo grupei ir mokyklos specialiojo ugdymo komisijai mokyklos nelankymo ar gr sm s nelankyti d l speciali j poreikiišryšk jimo problemas vis pirma praneša klas s aukl tojas, kitas mokykloje su prevencija susij s darbuotojas (dažniausiai psichologas, socialinis pedagogas ar pan.) arba kiti mokyklos bendruomen s nariai. Pasak ekspert , bet kok signal apie mokiniui iškilusias problemas, galin ias privesti prie mokyklos nelankymo, turi b ti nedelsiant reaguojama ir problema turi b tisprendžiama bendradarbiaujant. Dažnai jos negali išspr sti vienas socialinis pedagogas ar klas s aukl tojas. Tokiu b du prevencinio darbo kr vis turi b ti paskirstytas komandos principu - komandeina ir klas s aukl tojas, ir socialinis pedagogas, psichologas, medicinos darbuotojas. Dažnai nepakanka pa ios mokyklos pastang gyvendinant prevencin politik , tod l prevencinio darbo grup tur t apimti ir išorinius prevencijos agentus - nepilname i reikal inspektori , vaiko teisi apsaugos inspektoriir pan..

Ankstyvojo pasitraukimo prevencijos gyvendinimas yra ne tik mokyklos užduotis. Remiantis ekspertine nuomone, vien mokyklos priemon mis nelankymo problemos negalima išspr sti. Tad antrasis institucij tipas, pažym tas balta spalva – tai institucijos, kurios turi vairaus tipo informacij apie vaik bei gali teikti mokykloms metodin pagalb . Šios institucijos apima sveikatos apsaugos sistem , nepilname i reikal inspekcij , savivaldyb s

98 LR švietimo ir mokslo ministro 2003 m. birželio 25 d. sakymas Nr. ISAk-897 „D l pedagogin s ir psichologin s pagalbos teikimo modelio“

54

švietimo skyri bei vaiko teisi apsaugos tarnyb , pedagogines psichologines tarnybas.

Tre iojo tipo institucijos – tai tos, kurios gal t pad ti trauktiasmen , pasitraukiant iš švietimo sistemos. Tai alternatyvios ugdymo staigos. Prie tre iosios grup s staig ar organizacijprisidedan i prie ankstyvojo pasitraukimo prevencijos schemoje priskirtos neformalaus ugdymo staigos, kurios organizuoja tiek vairias popamokines veiklas pa ioje mokykloje, tiek daugybneformalaus ugdymo galimybi už mokyklos rib . ia nemažvaidmen gali atlikti vairios nevyriausybin s organizacijos, paj giosorganizuoti patraukli veikl vaikams ir jaunuoliams bei tokiu b duatlikti netiesiogin prevencin funkcij . Dažnai sitraukimas tokias veiklas mokykloje didina motyvacij lankyti mokykl . Schemoje taip pat yra atkreipiamas d mesys jau iškritusi iš švietimo sistemos asmen sugr žinimo j bei iš naujo atliekan iuspasitraukimo prevencij agentus - jaunimo, suaugusi j ,profesines mokyklas, dienos centrus. Šie agentai sudaro alternatyvi bendrojo lavinimo mokykloms prevencini agentgrup . Dažnai vairius dienos centrus kuria vairios nevyriausybin sorganizacijos (pvz.: dienos centras „Nendr “ Vilniuje, kurtasorganizacijos Caritas), ta iau nemažiau s kmingai gali tokius dienos centrus kurti ir, pavyzdžiui, policijos komisariatai (pla iau toks geros praktikos pavyzdys pristatytas aptariant dienos centrus).

Ekspertai pamin jo ir kitas potencialias prevencin darb galin iasatlikti institucijas:

Bažny ia, ypa kaimiškuose rajonuose vaidinanti didel vaidmen ;Jaunimo organizacijos, kurios gal t aktyviau spr sti mokyklos nelankymo problem . Mokiniparlamentas inicijavo akcij „Draugai mokykl “,kurios metu buvo siekiama traukti pa ius mokinius pagalb naujokams, kitiems mokiniams. Pasak ekspert , dažnai mokiniams labiausiai gal t pad tij bendraamžiai.Vietos bendruomen s, kuri traukimas prisideda ne tik prie mokyklos nelankymo prevencijos, bet ir bendruomen s solidarumo skatinimo. Pvz.: akcija „mokykl pakeliui“, kai kaimynai yra skatinami pasteb ti atkreipti bendruomen s d mes vaik ,kuris tur t eiti mokykl , bet yra kažkur kitur.

Pasak ekspert , šiuo metu ne tik neišnaudojamos potencialiprevencin darb galin i atlikti institucij paj gos, bet dažnu atveju net ir schemoje vardint prevencijos agent paj gos. Kai kuri griež iau vertinan i ankstyvojo pasitraukimo mastus ekspert nuomone, toks schemoje pateiktas prevencijos agenttinklas arba dažnu atveju n ra susidar s, arba veikia nepakankamai efektyviai. Tod l yra svarbu detaliau aptarti kiekvien iš prevencijos agent ir j galimybes užtikrinti bendradarbiavim veikiant ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problemas.

55

Mokyklose yra numatytos prevencinio darbo grup s, kuri paskirtis – spr sti prevencinio darbo klausimus mokykloje vykdant teis spažeidim , alkoholio, tabako, narkotini ir psichotropini medžiagvartojimo, smurto, prekybos žmon mis, nusikalstamumo, ŽIV/AIDS prevencijos klausimus bei organizuojant pagalbos mokiniui, mokytojui ir t vams (glob jams, r pintojams) teikim .Šios grup s pagal sakym turi rengti prevencinio darbo planus, atlikti situacijos vertinim ir steb sen , nagrin ti prevencinio darbo klausimus, aprobuoti mokykloje vykdomus projektus ir gyvendintiteis s pažeidim , alkoholio, tabako, narkotini ir psichotropinimedžiag vartojimo, smurto, prekybos žmon mis,nusikalstamumo, ŽIV/AIDS ir kitus prevencinius projektus, vykdyti mokyklos bendruomen s švietim ir vaiko teisi apsaug , teis spažeidim prevencij ir mokini užimtum .99

Šeimoje ir mokykloje mokiniai praleidžia daugiausiai laiko, tod ltai, kad pagrindinis prevencinio darbo kr vis tenka mokykloms, vertintina pozityviai. Mokyklos formuoja prevencines programas individualiai, o ne unifikuotai. Tai leidžia atsižvelgti mokyklos bendruomen s, t v poreikius. Ta iau tyrimo „Prevencinio darbo grupi mokyklose ir koordinavimo grupi savivaldyb se veiklos vertinimas“ ataskaita atskleidžia, jog mokyklos bendruomen s,mokini , t v poreikius ne visada yra atsižvelgiama. Specialist ,teikian i pagalb , funkcijos n ra aiškiai apibr žtos, n ra bendrvertinimo kriterij , leidžian i nustatyti prevencin s veiklos veiksmingum . Prevencija dažnai vyksta formaliai, sunku vertinti jos veiksmingum stingant konkre i mokykloms bendr rodikli .Prevencin s veiklos organizavimas mokyklose siejamas su paskaitomis, renginiais, tad stokoja sistemiškumo – veikla yra vienkartin , vyksta fragmentiškai, tr ksta sistemingo darbo, prevencin s veiklos veiksmingumo vertinimo sistemos. Pasak savivaldyb s Švietimo skyriaus vyriausiosios specialist s Daivos Želvien s, prevencinio darbo grup s stokoja veiksmingumo tod l,jog dalyvavimas jose yra ne pagrindinis, jas sudaran i specialist ,darbas, o greta kit darb . Tod l j veikla gali b ti atliekama formaliai. Kai tai n ra pagrindin veikla, o viena iš daugelio funkcij , tai ji ir negali b ti efektyviai vykdoma.

Pagal bendruosius socialin s pedagogin s pagalbos teikimo nuostatus mokyklos turi atlikti ne tik žini kaupimo, bet ir socialinig dži ugdymo funkcij . Tuo tarpu mokykl vadovai 2005 metais atlikto „Prevencinio darbo grupi mokyklose ir koordinavimo grupisavivaldyb se veiklos vertinimo“ duomenimis labiausiai akcentuoja švie iam j prevencinio darbo grupi funkcij . Bendruosiuose socialin s pedagogin s pagalbos teikimo nuostatuose numatyti uždaviniai apima priežas i d l kuri mokiniai negali lankyti mokyklos arba vengia tai daryti šalinim , nelankan i mokinisugr žinim mokykl , pagalb mokiniams, adaptuojantis naujoje

99LR Švietimo ir mokslo ministro sakymas „D l prevencinio darbo grupi mokyklose ir prevencinio darbo koordinavimo grupi savivaldyb se sudarymo bei j veiklos kryp i aprašo patvirtinimo, 2004 m. gruodžio 9 d. Nr. ISAK-1970

4. 1. Prevencinio darbo grup smokyklose

56

mokykloje. Iš esm s prevencinis darbas mokyklose susietas su konkre iais projektais, o t vai, mokyklos bendruomen , vietos bendruomen mažai traukiami. Darbas su socialiniais partneriais tur t pad ti užtikrinti pagalbos veiksmingum , ta iau jis arba nevyksta, arba su jais bendradarbiaujama tik iškilus problemai, dažniausiai raštiškai.

Visgi vyksta ir tam tikras prevencinis bendradarbiavimas – paskaitos, renginiai. Mokiniai dalyvauja konkursuose, ta iau tokia veikla labiausiai nukreipta pažangius mokinius. Labiausiai mokiniai pasigenda diskusij ir mokym , prevencinio darbo grupi veikloje dalyvauja daugiausiai kaip klausytojai, aktyviai ne jungiamiorganizavim . Aktyvus sitraukimas pad t tenkinti d mesio,pripažinimo, emocinio saugumo poreikius. Prevencinio darbo grup s veikloje nepakankamai atsižvelgiama mokyklos bendruomen s poreikius, jos nariai neintegruojami bendr veikl , prevencin s grup s veikl nedideliu mastu traukiami t vai (21,5 proc.), taip pat menkai atstovaujami mokiniai (mokini prezidentas – 1 proc., mokiniai – 14,7 proc.) bei vietos bendruomen (miestelio bendruomen s pirmininkas – 1 proc.)100

Mažiausiai akcentuojamos prevencinio darbo grupi veiklos sritys:

Mokyklos bendruomen s poreiki tenkinimas (1,7 proc.);Telkimas bendrai veiklai (2,6 proc.) Darbas su socialin s rizikos vaikais (1,1 proc.). Mokyklose pastebima tendencija nespr sti „sunki “vaik problem , akcentuojama tyrime „Socialin spaslaugos šeimoms“. Pasak Vaik ir jaunimo socializacijos departamento vyriausiosios specialist s Aušros Birietien s, mokyklose pastebima poži rio mokyklos nelankant arba blogai besimokant vaik problema: „N ra paslaptis, kad tokius vaikus mokytojai ži ri truput l kitaip nei kitus, nes tie blogiukai vadinamieji, iš tiesblogiukai n ra, bet yra problema su mokytojpoži riu.“Mokini motyvacijos skatinimas (0,9 proc.).

Šios sritys yra aktualios sprendžiant mokyklos nelankymo problemas, tad galima daryti prielaid , kad mokyklos nelankymas n ra aktyviai prevencinio darbo grup s sprendžiama problema. Pažymoje d l privalomojo mokymo iki 16 met užtikrinimo KazlR dos savivaldyb je pabr žiama, jog nelankan i ir blogai lankan i mokykl mokini problem sprendimo planavimui prevencinio darbo grup se skiriamas minimalus d mesys. Nvienoje mokykloje komisij darbe nedalyvauja policijos, visuomen s sveikatos prieži ros, socialini institucij specialistai. Akmen s rajone atlikto tyrimo duomenimis, mokytoj nuomone svarbiausia yra t v švietimas (93,1 proc.), mokini socialini

100 „Prevencinio darbo grupi mokyklose ir koordinavimo grupi savivaldyb se veiklos vertinimas“, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Prevencines_veiklos_%20ataskaita_2005_factus_dominus.pdf

57

geb jim ugdymas (86,2 proc.) bei individualios konsultacijos (84,5 proc.). Taigi mokytojai mato sistemingos prevencijos b tinyb .101 Mokykl vadovai labiausiai akcentuoja prevencinigrupi švie iam j veikl . Nepakankamas d mesys skiriamas socialini g dži ugdymui.

Kauno, Marijampol s, Šiauli , Telši , Taurag s apskrityse 2004 m., 2005 m. atlikt patikrinim d l programos kartojimo bei mokininubyr jimo iš bendrojo lavinimo mokykl mast ir prevencijos metu nustatyta, jog daugumoje mokykl nebandoma ieškoti akademini , organizacini prasto lankomumo priežas i , nekeliama klausim , susijusi su ugdymo turiniu, ugdymo proceso organizavimu pamokos metu102. Ne visose tikrintose mokyklose pakankamai inicijuojama ir vykdoma tiriamoji veikla mokinimokymosi motyvacijos, mokymosi problem , mokymosi veiksmingumo srityse.103 „Nesiaiškinamos pedagogin s,psichologin s, socialin s nes kmi priežastys, o apsiribojama formaliais, nieko ne pareigojan iais nutarimais „skirti daugiau d mesio”, „toliau vesti lankymo apskait , tirti nelankymo priežastis”, si lomos nuobaudos, mokytojai pareigojami griežtinti lankomumo apskait , lankytis namuose“, – nurodoma Marijampol s apskrityje atlikto patikrinimo ataskaitoje.104

Prevencinio darbo grup s, siekdamos efektyvaus lankomumo problem sprendimo tur t ne vien organizuoti renginius, bet ir nukreipti mokinius, kuriems kyla problem mokantis bendrojo lavinimo mokyklose alternatyvias mokymo institucijas, spr stiindividuliai mokiniui kylan ias problemas, traukti t vusprevencin veikl . Neišpl totas tarpžinybinis bendradarbiavimas, sietinas su informacijos, apibr žtos veiklos stoka, nepasitik jimu,l š tr kumu.

prevencinio darbo grupes mokyklose orientuotas Lietuvos socialini pedagog asociacijos projektas pagal BPD 2.4 priemon„Vaik iškrentan i iš bendrojo lavinimo sistemos skai iausmažinimas, stiprinant prevencini grupi veikl ugdymo institucijose“. Šiame projekte planuojama mokyti 150 naudos gav j . Numatomi pedagog ir vairi sri i specialist mokymorganizavimas ir vykdymas; prevencin s grup s koordinatori ir konsultant mokymai.

101 Skirien , Daiva. 2005. Mokyklos nelankymo priežas i ir pagalb teikian i specialist ir staig tinklo tyrimas. Pranešimas, skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Rizikos grup s vaik ugdymo motyvacijos skatinimas ir mokini gr žinimas mokyklas“

102 http://www.siauliai.aps.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/VS_3_2006200681243647.pdf103Informacija apie kurso kartojimo bei mokini nubyr jimo iš Kauno apskrities bendrojo lavinimo

profesini mokykl mastus ir prevencij , 2004, prieiga per internet :http://www.kaunas.aps.lt/svietimas/informacija.pdf, Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Marijampol s apskrities Kazl R dos savivaldyb je, 2006, 2 – 3 psl., prieiga per internet :ttp://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/MARIJ%20G.doc

104 Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Marijampol s apskrities Kazl R dos savivaldyb je, 2006, 2 – 3 psl., prieiga per internet : http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/MARIJ%20G.doc

58

4. 2. 1 Specialiojo ugdymo komisija

Pagal Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo statymo bendr siasnuostatas švietimo staigose105 yra numatytos specialiojo ugdymo komisijos (SUK), kurias sudaro grup specialist , sprendžiantys švietimo staigos vaik speciali j ugdymosi poreiki pradinio vertinimo, j siuntimo pedagogin psichologin tarnyb , ugdymo organizavimo ir mokymo turinio klausimus.

Pagal 2000 m. rugpj io 17 d. sakym Nr. 1057 „D l švietimo staig specialiojo ugdymo komisij sudarymo ir darbo organizavimo tvarkos“ komisija sudaroma švietimo staigoje,kurioje dirba ne mažiau kaip 5 pedagogai, ikimokyklinio ugdymo staigoje, specialiojoje ikimokyklinio ugdymo staigoje, bendrojo lavinimo mokykloje, specialiojoje mokykloje, ugdymo centre. Komisija sudaroma iš 5 - 9 nari : švietimo staigos vadovo ar vadovo pavaduotojo ugdymui; specialist - psichologo, specialiojo pedagogo, logopedo. komisijos sud t ikimokyklin je ugdymo staigoje ir specialiojoje ikimokyklinio ugdymo staigoje eina grup saukl tojai, pradin je mokykloje - klas s mokytojai, pagrindin je ir vidurin je mokykloje - klas s ir dalyk mokytojai, specialiojoje mokykloje ir ugdymo centre - vaik ugdantys pedagogai. Pageidautina, kad komisijoje dalyvaujantys pedagogai tur tkvalifikacines kategorijas ir ne mažesn kaip 5 met pedagogindarbo staž , o dirbantys bendrojo ugdymo staigoje b t tobulinpedagogin kvalifikacij specialiojo ugdymo srityje. komisij gali b ti rašyti švietimo staigoje dirbantis socialinis pedagogas bei sveikatos prieži ros darbuotojas. Jei švietimo staigoje n ra vieno, keli ar n vieno specialisto (psichologo, specialiojo pedagogo, logopedo), sudaroma specialiojo ugdymo komisija iš 3 ar 5 nari .komisij gali b ti traukiami pedagogin je psichologin je tarnyboje dirbantys specialistai, gavus j sutikim . 106

2006 metais Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo „Psichologini pedagogini tarnyb veiklos veiksmingumas“ duomenimis, daugumoje Lietuvos mokykl ir ikimokyklini staigSUK teturi po 1 specialist , tik nedaugelis komisij gali visiškai, kompetentingai atlikti savo funkcijas, reglamentuotas Švietimo ir mokslo ministerijos 2000m. rugpj io 17 d. sakymu Nr. 1057 „D lšvietimo staig specialiojo ugdymo komisij sudarymo ir darbo organizavimo tvarkos“107. Piln ir nepiln SUK santykis šalyje 1:10108. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro sakymed l pedagogin s ir psichologin s pagalbos teikimo modelio109

105 Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo statymas 1998 m. gruodžio 15 d. Nr. VIII-969 Vilnius, 2 psl. 106 LR švietimo ir mokslo ministro sakymas Nr. 1057 “D l švietimo staig specialiojo ugdymo komisij

sudarymo ir darbo organizavimo tvarkos”, 2000m. rugpj io 17 d.107 „Psichologini pedagogini tarnyb veiklos veiksmingumas“, 2006, 17 psl. prieiga per internet :

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/PPT_ataskaita.pdf108 Ten pat 20 psl. 109 LR švietimo ir mokslo ministro sakymas D l pedagogin s ir psichologin s pagalbos teikimo modelio,

2003 m. birželio 25 d. Nr. ISAK-897 Vilnius

4. 2 Mokykl specialiojo ugdymo komisija ir Pedagogin s psichologin starnybos

59

situacijos analiz je akcentuota specialist , ypa psicholog stoka švietimo staig specialiojo ugdymo komisijose. Kai kurios didesn sšvietimo staigos turi savo psichologus, specialiuosius pedagogus, logopedus ir socialinius pedagogus. Ugdymo staigose dirbantys specialistai pagal savo kompetencij teikia pirmines psichologines ir speciali sias pedagogines paslaugas. Tik nedaugelio švietimo staig specialiojo ugdymo komisijos sudarytos iš vis reikiamspecialist , t. y. jose yra trys specialistai – psichologas, specialusis pedagogas, logopedas. Situacijos analiz je nurodoma, jog visus b tinus specialistus turin ios mokyklos sudaro labai nedidelLietuvos mokykl dal . Apibendrinus 38 savivaldybi pateiktus duomenis, aišk ja, kad tik 37 mokyklose iš 569 veik specialiojo ugdymo komisijos, sudarytos iš vis reikiam specialist . Taigi tik 6,5 procento bendrojo lavinimo mokykl , esan i 38 savivaldybiteritorijose, turi specialist komandas, paj gian ias atlikti kompleksin moksleivio tyrim ir vertinim . Tarp komisij vyrauja (toki yra apie 90 procent ) turin ios po 1 specialist , dažniausiai – logoped arba special j pedagog .110

4. 2. 2 Pedagogin s psichologin s tarnybos

Pedagogin s psichologin s tarnybos teikia speciali j pedagogin ir psichologin pagalb ugdymo staigoms, neturin ioms savo specialist , bei skiria special j ugdym visais atvejais, kai specialiojo ugdymo komisijose n ra n vieno specialisto arba kai bendrojo lavinimo programas b tina adaptuoti. Atlieka psichologinir pedagogin vaiko vertinim . Taip pat tur t prisid ti prie visuomen s švietimo ir pedagog bei psicholog profesin skompetencijos tobulinimo, atlikti psichologin vaik , j t v ,mokytoj konsultavim , rengti psichologin s savitarpio paramos bei korekcijos grupes vaikams, konsultuoti t vus d l vairisocialin s raidos, emocij ir elgesio sutrikim bei vykdyti vairiasprevencines programas.111 Pedagogini psichologini tarnyb (PPT) veiksmingumui tenkinant speciali j poreiki turin i vaikporeikius skirtas 2004 m. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliktas tyrimas „Pedagogini ir psichologini tarnyb organizavimo ir veiklos planavimo prioritetai, tenkinant speciali j poreikiturin i vaik edukacinius, psichologinius, socialinius poreikius“ bei 2006 m. tyrimas „Pedagogini psichologini tarnyb veiklos veiksmingumas“. Pirmasis tyrimas išryškino PPT darb ribojan iusveiksnius. PPT tr ksta vertinimo instrument ir metodinipriemoni . Tod l ribojamas tarnybos darbo veiksmingumas. Ugdytini ir kit ugdymo proceso dalyvi (pedagog , t v )psichologini poreiki tenkinimas d l psicholog stokos PPT ir ugdymo staigose yra problemiškas. Darbuotoj tr kum liudija ir tai, jog specialist (psicholog , speciali j pedagog ir kt.) darbo kr viai viršija PPT veikl reglamentuojan iuose dokumentuose nustatytas normas. Per dideli specialist darbo kr viai neigiamai veikia darbo kokyb , trukdo pilnavertiškai atlikti visas PPT deleguojamas funkcijas. Tod l prasmingas intensyvus žmogišk jPPT veiklos tobulinimo resurs mobilizavimas: tiek specialist

110 Ten pat. 111 LR Švietimo ir mokslo ministro sakymas „D l prevencinio darbo grupi mokyklose ir prevencinio darbo

koordinavimo grupi savivaldyb se sudarymo bei j veiklos kryp i aprašo patvirtinimo, 2004 m. gruodžio 9 d. Nr. ISAK-1970

60

skai iaus didinimas, tiek j kompetencij k limas, nes nustatant specialiuosius ugdymo(si) poreikius dominuoja orientacija sutrikim ir tam tikr normos neatitikim , taigi vertinamoji, o ne rekomendacin informacija, vertinimo „centras“ – vaiko negal , o ne negal s situacija. Nepakankam specialist skai i liudija ir faktas, jog PPT specialistai skiria daugiau laiko dokumenttvarkymui nei tiesioginiam darbui su vaiku. Tyrimo ataskaitoje teigiama, jog nepakankamas šalies PPT veiklos koordinavimo, metodinio vadovavimo ir pagalbos lygis. Tr ksta bendros šalies PPT veiklos strategijos, PPT veiklos prioritet numatymo. N ra aiškus socialini poreiki vertinimo ir tenkinimo aspektas PPT lygiu, nes tarnyboje nenumatyti socialini pedagog etatai, neapibr žtos jfunkcijos.Antrasis 2006 m. tyrimas išryškina jau 2004 m. pasteb ttendencij apie PPT koncentracij vaik ir jo negal s vertinim ,kai vaikas lieka vertinimo objektu, o ne proceso dalyviu. Kartu per mažai d mesio skiriama t v švietimui, t v kaip svarbi partneriintegravimui.

Akmen s rajone atlikto tyrimo duomenimis, PPT – tai institucija, su kuria mokyklos glaudžiausiai bendradarbiauja. Didžioji dalis apklaust mokytoj (60,3 proc.), susid r su mokymosi problemomis, nukreipia mokinius psichologines pedagogines tarnybas. Akmen s rajone Pedagogin psichologin tarnyb kaip galin i pad ti veikti mokyklos nelankym vardija ir tre dalis apklaust t v . 112. Šiuo metu šalyje yra 52 tarnybos. Švietimo ir mokslo ministerijos Specialiojo ugdymo skyriaus vyriausiosios specialist s Teresos Aidukien s teigimu, toks tarnyb skai ius yra pakankamas, ta iau svarbu stiprinti šias tarnybas metodine bei žmogišk j resurs prasme: didinti darbuotoj kiek ir kelti jkvalifikacij .

Nepilname i reikal inspekcijos (NRI) pareig nai turi nustatyti nelankan ius mokyklos vaikus ir apie tai informuoti Vaiko teisiapsaugos tarnyb (VTAT). NRI ne tik nustato, bet ir vykdydamas nusikaltim ir teis s pažeidim prevencij yra suinteresuotas r pintis šiais vaikais, nes vaikas, kuris nelanko mokyklos, pasak Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos prevencijos skyriaus vyriausiosios specialist s Nomedos Cibarauskien s, yra potencialus NRI klientas: kai vaikas ima nelankyti mokyklos, prasideda netinkamas elgesys, apie kur informuojama policija.

Per rugs jo ir spalio m nesius mokyklos turi pateikti NRI s rašusvaik , kurie neat jo mokykl . Nepilname i reikal inspektoriai kartu su socialiniais pedagogais ir klas s vadovais aiškinasi, kod lvaikas nelanko mokyklos. Pasak ekspert s, yra vaik , kuriems užtenka klas s aukl tojo at jimo. Kitiems reikia policijos sikišimod l t v , nes vaikai yra neparuošti mokyklos lankymui, niekas


4. 3 Nepilname i reikal inspekcija

61

nesir pina, jog jie eit mokykl . Visus mokslo metus mokykla turi informuoti nepilname i reikal inspektori , kokie vaikai pradeda nelankyti mokyklos. NRI stengiasi, kad kai jie gauna informacijapie mokyklos nelankant vaik , mokykla b t padariusi savo darb– atsakingas asmuo turi b ti paskambin s ir išsiaiškin s priežastis.

NRI priemon s skirtos vaikams, nelankantiems mokyklos:

Tiksliniai reidai internetines kavines, turgavietes, prekybos centrus pamok metu. Nustatoma, kurie vaikai ne mokykloje, aiškinamasi to priežastys. NRI turi mokyklos nelankan i vaik apskait ,vaikai yra kontroliuojami – domimasi, ar jie neturi problem , k jie veiks vasar . Vasar nelankantys ar blogai lank mokykl yra stebimi.NRI eina prevencinio darbo grup mokykloje. Šioje grup je tur t b ti sprendžiama kiekvieno vaiko problema.Šiuo metu NRI prad jo vaik gr žinimo mokyklas program .Su švietimo skyriaus atsakingu pareig nuvažin jama po mokyklas, stebimas ir analizuojamas prevencinio darbo grupi darbas.

NRI kriterijai, pagal kuriuos vaikai rašomi policij dominan iasmen grup s apskait : vaikai, kurie nelanko mokyklos yra rašytikaip vaikai, kurie nuolat valkatauja, b ga iš nam , nelanko mokyklos iki 16 met . D mesys koncentruojamas vaikus iki 16 m. Prevencines priemones reik t taikyti ir vyresniems, kartojusiems kurs ar pasitraukusiems iš bendrojo lavinimo mokykl vaikams ir jaunuoliams.

Vaiko teisi apsaugos tarnyba (VTAT) renka informacij apie šeimas savo kontroliuojamoje teritorijoje. Tur dama informacijapie šeimas, žino, apie galim vaik neprieži ra, gali pateikti informacij nepilname i reikal inspekcijai, informuoti mokyklas. VTAT specialistai eina prevencini grupi sud t bendrojo lavinimo mokyklose. Pasak Policijos jaunimo klubo ekspert sTatjanos erniavskien s, Vaiko teisi apsaugos tarnyba turi informacijos apie šeimas ir tur t j perduoti nepilname i reikalinspekcijai, policijai, „o ne tada, kai vaikas jau buvo sulaikytas už kok nors nusikaltim “. Ši tarnyba yra vienintel , kuri atkreipia d mes Vaik teisi konvencij , kurioje vaiku yra vardijamasasmuo iki 18 m. su atitinkama vis vaik teisi apsauga.

Seni nijos, tur damos informacij apie savivaldyb je gyvenan iusvaikus, taip pat tur t b ti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos agentais. Nelankan i mokyklos vaik apskaitos vykdymas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1997 m. rugpj io 4 d. nutarimu „D l mokyklinio amžiaus vaik iki 16 m. apskaitos tvarkos tvirtinimo“ negali vykti veiksmingai tod l, jog seni nijos neturi vis duomen apie j teritorijoje gyvenan ius

4. 4 Vaiko teisi apsaugos tarnyba

4. 5 Seni nijos

62

vaikus. Seni nijos negali rinkti ir teikti savivaldyb s administracijos direktoriui duomen , reikaling mokyklinio amžiaus vaikapskaitai. Viena vertu tod l, jog gyvenamosios vietos deklaravimo funkcij vykdo migracijos tarnybos, kita vertus – Vietos savivaldos statyme numatyta, jog asmenys neturi iš naujo deklaruoti savo gyvenamosios vietos. Tarp ši asmen yra mokiniai j mokymosi laikotarpiu.113

Gyvenamosios vietos deklaravimo funkcij nuo 2007 m. sausio 1 d. gyvendins savivaldybi seni nijos. Nuo 2007 m. sausio 1 d. tur tprad ti funkcionuoti nauja apskaitos tvarka, kurios pagrindas – vairi institucij duomen bazi lyginimas programine ranga.Pagal nauj j savivaldyb s teritorijoje gyvenan i vaik apskaitos tvarkos apraš , mokyklos nelankantis vaikas – tai vaikas nuo 7 iki 16 met ( skaitant ir šešiame ius, kuriems tais kalendoriniais metais sueina septyneri), neintegruotas n vien iš mokiniduomen bazi arba registruotas duomen baz , ta iau daugiau kaip vien m nes be pateisinamos priežasties nesimokantis pagal privalomojo švietimo programas vaikas. Pagal š apraš numatoma, jog seni nijos darbuotojas eis nesimokan i vaik išaiškinimui, mokyklos nelankymo priežas i nustatymui ir problem sprendimui skirt švietimo ir mokslo ministerijos sudaryt Komisij . Seni nijatstovai gali eiti prevencinio darbo grupi mokykloje sud t .

Kaip alternatyv s bendrojo lavinimo mokyklai prevencijos agentai, yra aptariamos jaunimo ir suaugusi j mokyklos, profesin smokyklos, neformalaus ugdymo staigos bei dienos centrai. Šie prevencijos agentai dažnai sitraukia prevencin s politikos gyvendinim jau po asmen pasitraukimo iš bendrojo lavinimo mokykl , kai noras dirbti, d l kurso kartojimo viršyta 16 metamžiaus riba, n štumas, polinkis praktin veikl , netinkamas teorinis d stymo b das kelia alternatyvi mokymosi galimybiporeik . Šie agentai, pagal savo galimybes siekia pritraukti pasitraukusius iš švietimo sistemos bei apsaugoti nuo pakartotinio pasitraukimo iš švietimo sistemos, tod l j prevencinis darbas yra reikšmingas užtikrinant prevencijos politikos gyvendinim ne tik vaik iki 16 m., bet ir vyresni vaik ir jaunuoli atžvilgiu.

4. 6. 1 Jaunimo mokyklos

Siekiant užtikrinti privalom vaik mokym si prad tos kurti jaunimo mokyklos, skirtos pagrindin se ir vidurin se mokyklose nepritapusiems, mokymosi motyvacijos stokojantiems ar d l kitsocialini -ekonomini priežas i bendrojo lavinimo mokyklnelankantiems vaikams ir jaunuoliams114. 1993 m. jaunimo mokykl koncepcijoje buvo apibr žta, kad jaunimo mokykloje gali mokytis 12-16 met mokiniai, turintys mokymosi sunkum , bei 16-18 met mokiniai, d l socialini -ekonomini priežas i negalintys

113 LR švietimo ir mokslo ministerija, LR vaiko teisi apsaugos kontrolierei „D l mokyklos nelankan ivaik “, 2005 m. gruodžio 2 d. Nr. 17-01-R-10415

114 LR Švietimo ir mokslo ministro sakymas „D l jaunimo mokykl koncepcijos,2005 m. gruodžio 12 d. Nr. ISAK-2549.

4. 6 Alternatyv s bendrojo lavinimo mokykloms prevencijos agentai

63

lankyti bendrojo lavinimo mokyklos. Ta iau realiai tik 58 proc. jaunimo mokykl mokini atitiko nustatyt amži . Tod l buvo b tina surasti ir teisinti vairesnius jaunimo mokyklos modelius, atitinkan ius jaunuoli poreikius ir padedan ius užkirsti keliankstyvajam pasitraukimui iš švietimo sistemos.

Viena iš „peraugusi “ mokini buvimo jaunimo mokykloje priežas i – privalomas mokyklinis amžius pasibaigia, kai vaikui sueina 16 met , o pagrindin mokykl jis baigia 16,5–17 met ,jaunimo mokykloje ir vyresnis, paprastai d l antrame iavimokurioje nors žemesn je klas je. Kita priežastis – 16-17 metdirban io jaunimo klasi , skyri , suaugusi j skyri , filial ar mokykl stoka savivaldyb se115.

2005 met Jaunimo mokykl koncepcijoje yra numatomas toks šimokykl tikslas – pad ti vaikams ir jaunuoliams gr žti nuosekliojo mokymosi sistem , padedant jiems atstatyti mokymosi motyvacij ,sudarant s lygas pažinti save, išmokti spr sti gyvenime iškylan iasproblemas ir išsiugdyti atsparum neigiamai socialinei aplinkai. Atsižvelgiant skirtingas jaunimo tikslines grupes yra numatomi du jaunimo mokykl tipai:

Jaunimo mokykla, skirta vaikams ir jaunuoliams, linkusiems praktin veikl , turintiems mokymosi sunkum ,stokojantiems mokymosi motyvacijos ir kuriems reikalinga nesocializacin pagalba. Jaunimo namai, skirti neteistiems vaikams ir jaunuoliams, linkusiems vairias priklausomybes, bei vaikams ir jaunuoliams, turintiems emocij ir elgesio sutrikim ,kuriems reikalinga pagerinti dvasin savijaut , susigr žintimokymosi motyvacij . Jaunimo namuose sudaromos s lygos mokytis, gyventi ir dirbti, pasirengiant išvengti socialini pažeidim ir socialin s izoliacijos.

tokias jaunimo mokyklas ar jaunimo namus priimami 12-17 metbendrojo lavinimo mokykl , profesini mokykl I pakopos mokiniai, ne gij pagrindinio išsilavinimo, niekur nedirbantys ir nesimokantys asmenys. Mokymas individualizuojamas ir integruojamas su popamokine, papildomojo ugdymo veikla, ikiprofesiniu mokymu. Mokiniui teikiama kur kas didesn nei kitose mokyklose informacin , pedagogin , psichologin , specialioji, socialinpedagogin , sveikatos prieži ros pagalba. Ypatingas d mesysskiriamas gero mikroklimato k rimui, mokytoj ir mokini santykipuosel jimui, nuolat bendraujama ir bendradarbiaujama su t vais,be to, visiems mokiniams skiriamas nemokamas maitinimas.

Nuo 1992 m. šalyje steigtos ir veikia 25 jaunimo mokyklos, ta iaunuo 2004-2005 mokslo met jaunimo mokykl pl tra sustojo. Savivaldyb s nesteigia jaunimo mokykl , nors mokini , paliekan išvietimo sistem , yra. Alytaus suaugusi j ir jaunimo mokyklos direktorius Gintautas Draugelis ekspertiniame interviu teig , kad dabar liko 24 ar 23 mokyklos, nes d l l š stygiaus jos neišsilaiko. Pagrindin priežastis - krepšelio metodika, nes, pasak eksperto,

115 Pažyma d l jaunimo mokyklos koncepcijos gyvendinimo, 2004, Vilnius 1 psl.

64

tiek mokykl vadovai, tiek mokytojai žino, kad nuo krepšelitiesiogiai priklauso j atlyginimai. Mokinio krepšelis yra tiesioginiai pinigai. Tod l mokyklos yra linkusios nesi sti vaik jaunimo mokykl . Tai, eksperto nuomone, yra viena iš pagrindinipriežas i , kod l neišsilaiko jaunimo mokyklos.

Kitos problemos, su kuriomis susiduria jaunimo mokyklos, sietinos su tuo, kad darbas šiose mokyklose yra sud tingas ir aukštos kvalifikacijos mokytojui nepatrauklus. Be to, ikiprofesinio mokymo, papildomojo ugdymo užsi mimus dažnai veda gamybininkai, praktikai, nepakanka mokytoj kvalifikacijos tobulinimo program .Psichologai yra tik 3 jaunimo mokyklose116. 2005 m. atlikto tyrimo „Jaunimo mokykl veiksmingumas“ duomenimis, mokykl darbapsunkina ir t v abejingumas vaik ugdymui, patalp stoka, nepritaikymas vairiapusiškai veiklai, specialist tr kumas (soc. pedagog , psicholog ). Esami specialistai yra silpni, per daug mokytoj antraeilinink , mokom j priemoni stoka, mokytojai neparengti darbui su sunkiais mokiniais117.

Ta iau, iš kitos pus s, atlikto tyrimo „Jaunimo mokyklveiksmingumas“ duomenimis, šiose mokyklose vaikams patinka - jie jau iasi saug s, mokytoj ir draug palaikomi, pripažinti. Ypapozityviai mokiniai vertina mokykloje sudarom galimyb dalyvauti žygiuose, projektuose, ekskursijose, švent se, galimybkonsultuotis su mokytojais118. Tyrime apklausti mokiniai teig , jog šiose mokyklose gali klausin ti kol supranta, jau ia didesnmokytoj param , palaikym . Rezultatai rodo, kad 63,2 proc. mokini jaunimo mokykloje iš karto surado draug . Daugiau nei pus dalyvavusi tyrime pritar teiginiui, jog „iš karto supratau, kad tai mano mokykla“. Daugiau nei tre daliui mokini pradžioje buvo sunkiau, ta iau jiems pad jo klas s vadovas, socialinis pedagogas, mokytojai, administracija. Taigi per jimas tokias mokyklas teigiamai veikia vaik ir jaunuoli susigr žinimšvietimo sistem .

4. 6. 2 Suaugusi j mokyklos

Suaugusieji formaliai gali mokytis suaugusi j mokymo centruose ir suaugusiems skirtose mokyklose. Neformalaus suaugusi jugdymo programos yra orientuotos 18 met ir vyresnio amžiaus asmenis, kurie siekia mokytis, pl sti akirat , tobulinti kvalifikacijbei gyti nauj kult rini ar socialini kompetencij . Jau yra paruoštas neformalaus suaugusi j ugdymo staigose gytoišsilavinimo pripažinimo dokumento projektas. 1999 metais buvo patvirtintos suaugusi j neformalaus ugdymo programos ir suaugusi j neformalaus ugdymo finansavimo tvarka119.

Naujoje Švietimo statymo redakcijoje (2003 m.) nurodoma neformaliojo suaugusi j švietimo paskirtis – sudaryti s lygas

116 Pažyma d l jaunimo mokyklos koncepcijos gyvendinimo 5 psl. 117 „Jaunimo mokykl veiksmingumas“, 2005, 80 psl. prieiga per internet :

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/ATASKAITA%20-%20JM%20VEIKSMINGUMAS_2006_01_23.doc

118 Ten pat. 119 VJRT tinklapis. http://www.jrd.lt/

65

asmeniui mokytis vis gyvenim , tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti gyt kvalifikacij , gyti papildom kvalifikacij .Neformalusis suaugusi j švietimas teikiamas kiekvienam jpasirinkusiam mokiniui, ne jaunesniam kaip 18 met amžiaus. Neformaliojo švietimo b du asmens gyta kompetencija gali b tipripaž stama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausyb s arba jos galiotos institucijos nustatyta tvarka arba aukštosios mokyklos nusistatyta tvarka. Si lomareglamentuoti informal j švietim (savišviet ), kurio paskirtis – suteikti galimybes asmeniui nuolat savarankiškai ir savaimiškai mokytis remiantis supan ia informacijos erdve (bibliotekos, žiniasklaida, internetas, muziejai ir kt.) ir iš kit perimama gyvenimo patirtimi. Taip pat teigiama, kad informaliojo švietimo (savišvietos) b du asmens gyta kompetencija gali b tipripaž stama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausyb s arba jos galiotos institucijos nustatyta tvarka.

2004 m. pagal 2.4 priemon parengta keletas projekt , kuriuose numatomas suaugusi j alternatyvi mokymosi galimybi k rimas,pad siantis gyvendinti jaunimo nuo 18 iki 25 m. ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencij . Akmen s rajono savivaldyb s Suaugusi j mokymo centrui gyvendinant projekt„Mokymo form ir program priartinimas prie skirting suaugusi jgrupi poreiki “ kurti trys padaliniai, kuriuose per projekto gyvendinimo laikotarp numatoma 243 suaugusiesiems sudaryti s lygas mokytis ir gyti pagrindin bei vidurin išsilavinim , teikiant mokymo paslaugas nuotoliniu ir neakivaizdiniu b du ar iaugyvenamosios vietos. Daug technologijos ir verslo mokyklos projekte „Socializacija mokantis“ numatoma pl toti suaugusi jšvietimo sistem , kuri leist suaugusiesiems, kurie d l vairiausipriežas i ne gijo pagrindinio išsilavinimo ir d l to neturi galimybisigyti profesin kvalifikacij , leidžian i sitvirtinti šiuolaikin jedarbo rinkoje, gyti pagrindin išsilavinim .

4. 6. 3 Profesin s mokyklos

Asmenims, kurie nesidomi bendrojo lavinimo mokyklose teikiamomis akademin mis žiniomis ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos rizika yra didesn . Patrauklaus profesinio mokymo galimybi sudarymas mažina pasitraukimo iš švietimo sistemos mastus, teigiama tarptautinio tyrimo „Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers” ataskaitoje120. Tokiu b du profesin s mokyklos tampa vienu iš ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencin s politikos agent .

1997 metais buvo priimtas Profesinio mokymo statymas.statymas nustat profesinio mokymo sistemos s rang ir tvirtino

valstyb s institucij ir visuomenini partneri tarpusavio bendradarbiavimu paremt profesinio mokymo sistemos strukt r .

120Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, 60 psl. prieiga per internet :http://ec.europa.eu/education/doc/reports/doc/earlyleave.pdf#search=%22early%20school%20leavers%20ES%20Fulham%20Road%22.

66

1998 metais buvo patvirtinta Profesinio mokymo Baltoji knyga ir, kiek v liau, – j sek s Veiksm planas. Šiuose dokumentuose buvo vardinti esminiai profesinio mokymo sistemos reformos momentai: buvo tikimasi, kad profesinio mokymo sistema ilgainiui taps atvira ir kompleksine ugdymo sistema, kuri b t glaudžiai susijusi su kitais švietimo sistemos lygiais ir organizuojama atsižvelgiant socialinius, ekonominius ir kult rinius atitinkamam regione gyvenan i jaun žmoni poreikius121.

Pagal Profesinio mokymo statym , profesin se mokyklose gali mokytis neturintys ar siekiantys patobulinti profesinius g džius,arba siekiantys sigyti kit profesij jaunuoliai nuo 14 met .Profesin se mokyklose perteikiama pagrindinio profesinio mokymo programa apima teorines žinias ir praktin profesijos mokym(praktik atliekant pa ioje ugdymo staigoje arba toje srityje besispecializuojan ioje mon je) bei bendr sias, bendrojo ugdymo staigose teikiamas, žinias.

Egzistuoja šie profesinio mokymo staig tipai:

profesin s mokyklos, kuriose suteikiami teoriniai ir praktiniai atitinkamos profesijos pagrindai bei bendr j išsilavinimatitinkan ios žinios; profesinio mokymo centrai ir special s kursai, kuriuose suteikiami teoriniai ir praktiniai atitinkamos profesijos pagrindai;specialios profesinio mokymo staigos, orientuotos specialiporeiki turin ius asmenis (ne galiuosius, nuteistuosius ir t.t.). Šie asmenys gali lankyti ir pirmuose dviejuose punktuose išvardintas profesinio mokymo staigas.

Profesin ms mokykloms b dingi dideli nubyr jimo mastai. Pavyzdžiui, Kauno apskrityje fiksuojama, jog 2002 – 2004 m. m. nubyr jo apie dvidešimt procent profesini mokykl mokini .Nubyr jimas nežymiai maž ja.122 Nubyr jimas siejamas su sunkia materialine pad timi, mokymosi motyvacijos stoka, nepažangumu moksle, prastu lankomumu, sveikatos sutrikimais, šeimin misaplinkyb mis, išvykimu užsien . Profesin se mokyklose mokiniai nepaliekami kartoti kurso, turintys siskolinim gali likviduoti juos aukštesniame kurse. Tokia profesini mokykl praktika fiksuojama visose apskrityse atlikt patikrinim ataskaitose. Iš profesinimokykl mokiniai dažnai šalinami už mokini elgesio taisyklipažeidimus, už nepažangum ir pamok nelankym . Savo noru nutraukto mokymosi priežastimis vardijamos šeimynin saplinkyb s, socialin pad tis, išvykimas užsien , sidarbinimas.

Tokios nepalankios ankstyvojo pasitraukimo prevencijai s lygossietinos su pasenusia profesinio rengimo sistema Lietuvoje. Viešosios politikos ir vadybos instituto parengtoje „Pasirengimo

121 http://www.vjd.lt 122maž jimo pokytis sudaro 2,1 proc. nuo bendro apskrities profesini mokykl mokini skai iaus.

Informacija apie kurso kartojimo bei mokini nubyr jimo iš Kauno apskrities bendrojo lavinimo profesini mokykl mastus ir prevencij , 2004, prieiga per internet :http://www.kaunas.aps.lt/svietimas/informacija.pdf

67

optimaliai profesinio ugdymo infrastrukt ros pl trai“123 galimybistudijoje teigiama, jog Lietuva pagal darbo j gos dalyvavimformaliajame ir neformaliajame mokyme yra tarp trij labiausiai atsiliekan i ES šali . Šalies profesinio rengimo sistema, pagr stavalstybiniu užsakymu yra nepakankamai lanksti124. Atlikta analizleidžia teigti, jog profesinio rengimo staig infrastrukt ra yra prastos b kl s, reikalaujanti investicij 125.

Lietuvoje jau imtasi gerinti profesinio rengimo srit . 2004 m. iš ES strukt rini fond buvo finansuoti trys stamb s projektai pagal BPD 2.4 priemon , susij su profesiniu mokymu. Vienas j - Ukmerg s technologij ir verslo mokyklos projektas „Jaunimo ugdymo mokymo sistema Ukmerg s aukštesniojoje verslo mokykloje“. Pagrindinis tikslas: kokybiškos profesinio mokymo sistemos suk rimas ir diegimas Ukmerg s technologij ir verslo mokykloje, skatinant pasilikti jaun žmog švietimo sistemoje iki jis gyja profesin kvalifikacij bei skatinant geb jim užsitikrinti užimtum darbo rinkoje. Projektu sprendžiamos problemos: „iškritusi j “ jaun žmoni iš mokymo sistemos skai iausdid jimas; mokytoj , profesijos mokytoj bei d stytojpedagogin s, dalykin s – technologin s kvalifikacijos neatitikimas ES standartams; rengiamos specialyb s, mokymo programos neatitinka regiono darbo rinkos poreiki . Projekto uždaviniai:

Sudaryti s lygas kokybišk , vietin s darbo rinkos ir socialinius poreikius atitinkan i bei ES keliamus reikalavimus atitinkan i mokymo paslaug teikimui. Pasirengti nauj mokymo program , paklausi specialybidiegimui, kvalifikacijos k limui, sistemos mokymuisi visgyvenim suk rimui.Užtikrinti profesinio mokymo paslaug prieinamum , bei patogum naudotis teikiamomis paslaugomis nutolusiregion gyventojams. Sudaryti s lygas besimokantiems naudotis informacinitechnologij (IT) teikiamomis galimyb mis mokymosi ir tobul jimo tikslais. Sudaryti s lygas profesijos mokytoj kvalifikacijos k limui,j pagrindini geb jim ugdymui, bei g dži , dirbant su speciali j poreiki asmenimis („iškritusiais” iš bendrojo lavinimo sistemos mokiniais, ne galiais mokiniais ir studentais).Sudaryti s lygas atnaujinti profesijos mokytoj ir d stytojdalykin -technologin kompetencij .

Projekto naudos gav jai,– 37 profesijos mokytojai (20 moter , 17 vyr ) patobulinsiantys kvalifikacij . Yra suprojektuotos 4 mokymo programos naujoms specialyb ms; atnaujinta automechaniko specialyb s mokymo programa, bet vargu ar tai stipriai prisid tprie visos Lietuvos profesinio mokymo tobulinimo.

123 Pasirengimo optimaliai profesinio ugdymo infrastrukt ros pl trai galimybi studija, Viešosios politikos ir vadybos institutas.2006.

124 Ten pat, p. 5 . 125 Pasirengimo optimaliai profesinio ugdymo infrastrukt ros pl trai galimybi studija, Viešosios politikos ir

vadybos institutas.2006, p.138.

68

Kitas projektas - „Iškritusi “ iš profesinio mokymo sistemos ir ne gijusi kvalifikacijos jaunuoli profesinis mokymas ir rengimas t stin ms studijoms – yra vykdomas Vilniaus paslaug verslo darbuotoj profesinio rengimo centre. Projekto tikslas - sudaryti s lygas profesin s kvalifikacijos ne gijusiems mokiniams, „iškritusiems“ iš profesinio rengimo sistemos, gr žti profesinmokykl , tuo užtikrinant s kming jaunuoli integracijkonkurencing darbo rink . Projekto veiklos: kirp j , dekoratyvin skosmetikos ir aukli specialyb s mokymo bazi renovavimas ir vaik socializacijos kambario (aukli pradinio praktinio mokymo baz s) rengimas, sudarant s lygas gr žti paslaug verslo darbuotoj profesin rengimo centr ir modernioje mokymo aplinkoje gyti šiuolaikinius darbo rinkos reikalavimus atitinkan iasspecialybes.

Projekto laukiami rezultatai: bus sukurtas mechanizmas, skatinantis jaun žmog pasilikti švietimo sistemoje, iki jis gisprofesin kvalifikacij . Bus sukurta patraukli šiuolaikiška mokymosi aplinka, naudojant modernias profesines ir informacines technologijas. Bus parengta nauja kirp jo modulinio kreditinio kaupiamojo mokymo programa, kuri leis užtikrinti patrauklesnmokymosi t stinum aukštesn je profesinio rengimo pakopoje. Projekto gyvendinimo metu bus diegti novatoriški profesijos mokytoj ir moksleivi rengimo metodai. Sugr žinant profesinio mokymo sistem „iškritusius“ jaunuolius ir sudarant jiems moderni mokymosi aplink bei papildomas socialines mokymosi s lygas (organizuojant vaik prieži r ), bus skatinama jaunsocialiai izoliuot žmoni reintegracija profesinio švietimo sistem . Bus sukurtas jaun motin iškritimo iš profesin s mokymo sistemos prevencijos modulis: jaunos motinos, gaudamos papildomas socialines paslaugas (vaik prieži ra), tur s galimybpo akademini atostog t sti mokym si, nedarydamos didelipertrauk ir neiškrisdamos iš švietimo sistemos.

Tre ias projektas pagal BPD 2.4 priemon s 2005 m. kvietim - VšAmat mokyklos „Sodžiaus meistrai“ projektas „Nauj program ir dualaus mokymo metodikos k rimas ir diegimas amat mokykloje „Sodžiaus meistrai““. Bendrasis projekto tikslas – sudaryti s lygasgyti paklausi profesij jaunuoliams, neturintiems pagrindinio išsilavinimo, mokantis pagal dualinio mokymo metodik . Dualinis mokymas Pagrindin s projekto veiklos: kulinaro ir stogdengio program pagal dualaus mokymo metodik I ir II pakopoms suk rimas ir parengimas; moni mokini darbinimui praktikos metu paieška; nauj program pateikimas akreditacijai; programdiegimas. Planuojama, kad gyvendinus projekto veiklas išmokytnaudos gav j skai ius sieks 29 asmenis. Projekto uždaviniai:

Vystyti profesinio mokymo infrastrukt r , gerinti teikiampaslaug kokyb ;Garantuoti aukštos kokyb s profesin mokym ir sidarbinimo galimybes mokiniams; - Rengti darbo rinkoje perspektyvi specialybi specialistus;Užtikrinti kokybišk mokymosi paslaug prieinamum kaimo vietov se gyvenantiems vaikams, buvusiems gatv svaikams ir jaunuoliams, priklausantiems socialin s rizikos grup ms.

69

Šio projekto stiprioji pus – nauj mokymo metod diegimas, mokymo priartinimas prie besimokan i j sugeb jim bei poreiki ,taip išvengiant egzistuojan ios profesinio ugdymo sistemos tr kum – stagnacijos ir nelankstumo.

4. 6. 4 Neformalaus ugdymo staigos

Neformalaus ugdymo staigos vis labiau tampa lygiaver iaisankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos gyvendinimo partneriais šalia kit prevencijos agent . Neformalaus ugdymo staigos organizuoja tiek vairias popamokines veiklas pa ioje mokykloje, tiek daugyb neformalaus ugdymo galimybi už mokyklos rib . ia nemaž vaidmen atlieka vairiosnevyriausybin s organizacijos, paj gios organizuoti patraukliveikl vairi rizikos grupi vaikams ir jaunuoliams bei tokiu b duatlikti netiesiogin prevencin funkcij . Dažnai sitraukimas tokias veiklas mokykloje pakelia motyvacij ir mokyklos lankymui, užklupus vairioms asmeninio ir socialinio pob džio problemoms.

Neformalaus ugdymo staigos veikia pagal naujoje Švietimo statymo redakcijoje apibr žtos iš formaliojo, neformaliojo ir informaliojo švietim susidedan ios švietimo sistemos principus. Šiame statyme neformalusis švietimas apibr žiamas kaip švietimas, vykstantis pagal vairias švietimo poreiki tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos gijimoprogramas. Neformaliojo švietimo suteikti g džiai gali b tiformaliai pripaž stami Vyriausyb s.

Neformalus papildomas ugdymas apima tokias veiklos sritis, kurios anks iau buvo vadinamos „papildoma mokykla“ arba „popamokine veikla“. Pastarosios papildomo ugdymo sritys buvo vertinamos kaip sudedamoji švietimo sistemos dalis, o už j finansavim buvo atsakinga valstyb . Iki 2002 met neformalus ugdymas nebuvo aiškiai apibr žtas ir vardintas kaip savarankiška, švietimo sistemoje taikom mokymo program dalis. Dažniausiai jis buvo vardijamas kaip viena iš naujai atsiradusio jaunimo darbo sri i(pvz.: nevyriausybini jaunimo organizacij veikla). Tiriant švietimo sistemoje taikomas mokym programas, galima išskirti tik pakankamai aiškiai apibr žt suaugusi j neformal ugdym .

Naujoje Švietimo statymo redakcijoje yra aiškiai atskirtos „vaikneformalaus ugdymo“ ir „suaugusi j neformalaus ugdymo“ s vokos. Neformalus vaik ugdymas orientuotas asmenis iki 18 met amžiaus, o neformalus suaugusi j ugdymas – visus vyresnius. Pagrindinis neformalaus vaik ugdymo tikslas - sukurti s lygas, leidžian ias vaikams ir jauniems žmon ms socializuotis, pažinti, tobul ti ir realizuoti save. Kitas svarbus momentas yra tai, kad bet kuri neformalaus ugdymo sistemos grandis (pvz.: nevyriausybin s jaunimo organizacijos) yra pripaž stama kaip bendros švietimo sistemos dalis. Vertinant tai, galima pripažinti, kad naujoji statymo redakcija yra žymiai patobulinta.

Visgi naujoje Švietimo statymo redakcijoje (2003 m.) neformalus vaik ugdymas yra labiau siejamas su popamokine veikla – b reliais, o ne alternatyvia mokymo forma, naujais mokymo metodais. Dažnai mokyklos nelankymas yra siejamas su netinkamais visiems mokiniams žini perteikimo metodais. Tai ypa

70

reikšmingas vaik , orientuot praktin mokym si, atveju, nes mokykloje žinios yra pateikiamos teoriškai. Kai neformalaus švietimo samprata apima tik užklasin veikl , o ne alternatyvpagrindiniam išsilavinimui – neformalaus švietimo samprata yra dirbtinai susiaurinta, be to, tai, ekspert nuomone, apsunkina ir neformalaus ugdymo organizacij finansavim .

4. 6. 5 Dienos centrai

Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos priemone gal t tapti aktyvesnis dienos centr vystymas bei aktyvesnis mokyklos, Nepilname i reikal inspekcijos bendradarbiavimas su dienos centrais. dienos centrus, kuriuose ugdomi socialiniai g džiai, didinamas užimtumas, galima popamokin veikla, yra specialist – socialinis pedagogas, psichologas, socialinis darbuotojas, galintys pad ti vaikui ir jo šeimai spr sti problemas, paskatinan ias vaik nelankyti mokyklos, gal t b ti nukreipiami mokiniai, kuriems mokykloje kyla problem , siekiant atstatyti mokymosi motyvacij bei pad ti spr sti mokiniui kylan iussunkumus. Akmen s rajone vykdytame tyrime nustatyta, kad mokiniai ir j t vai iš vis su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija susiet institucij , labiausiai pasitiki dienos centrais126. Policijos jaunimo klubo ekspert s Tatjanos erniavskien s, ilg laik dirbusios nepilname i reikal

inspektore, nuomone, Nepilname i reikal inspekcija tur trekomenduoti skaitoje esantiems vengiantiems lankyti mokyklvaikams dienos centrus.

Interviu su ekspertais127 rodo, jog mokyklose stengiamasi bendradarbiauti su dienos centrais, nevyriausybin misorganizacijomis. Ir šis bendradarbiavimas ekspert laikomas efektyvia priemone pad ti mokiniui, kai kyla ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos rizika. Pasak Sietuvos vidurin smokyklos direktoriaus pavaduotojos Neringos iukšien s, šioje mokykloje stengiamasi bendradarbiauti su NVO tam, kad b tprat stas mokyklos poveikis vasar - vaikai nelikt be užimtumo: „Vasar mokytojai išeina atostog , ir tarsi vaikai pasilieka be tokios globos ir prieži ros. Mes stengiam s rasti draug , kurie gyvendinsm s id jas ir per vasar .“ Senamies io vidurin s mokyklos psicholog s Zofijos Salietis teigimu, mokykla bendradarbiauja su dienos centrais. Dienos centre esantys savanoriai padeda mokiniams paruošti nam darbus. Mokiniai ten b na iki 18 – 19 h.

Dienos centro geros praktikos pavyzdys 6 – tojo Vilniaus policijos komisariato steigta viešoji staiga

„Policijos jaunimo klubas“


127 Remiamasi Sietuvos vidurin s mokyklos direktoriaus pavaduotojos Neringos iukšien s, Sietuvos vidurin s mokyklos psicholog s Danguol s Janušien s, Senamies io vidurin s mokyklos psicholog sZofijos Salietis suteikta informacija.

71

Siekiant sistemingo darbo su vaikais ir jaunuoliais patenkan iais nepilname i reikal inspekcijos skait (ši skait patenka ir mokyklos nelankantys vaikai – nes Lietuvos Respublikos švietimo statymas reglamentuoja privalom j mokym si iki 16 m.) steigtas policijos jaunimo klubas, siekiant užtikrinti sisteming veikl su min taisiaisasmenimis.

Klub lanko asmenys nuo 5 – 6 met iki 25 – 29 met .Jame integruojami skirtingo lygio problemas patiriantys (vaikai iš socialiai remtin šeim , mokyklos nelankantys, elgesio problem turintys, nubausti ir atleisti nuo bausm slygtinai, besigydantys reabilitacijos centre narkomanai) ir neturintys toki problem (s lyginai „normal s“) vaikai, lankantys klub popamokin s veiklos (b reliai) tikslais. Šiame centre beveik visi vaikai ir jaunuoliai neturi pagrindinio išsilavinimo. Pasak Policijos jaunimo klubo ekspert s Tatjanos erniavskien s, yra nebaigusi 4 – 5 klasi , 17 met vaikai b na nebaig penktos, šeštos klas s.Ekspert vardija socialines – ekonomines tokios pad tiesprielaidas bei j strukt rinius veiksnius: „O tod l, kad jau amžius toks, kad jau neisi vidurin mokykl , tai jie lieka gatv se tod l, kad darbo birža nepriima kursus – jie neturi išsilavinimo. Vakarin mokykla priima, bet jiems reikia dirbti, amžius neleidžia jau ant t v s d t nugaros. Bet dažniausiai, kad ir t vai nedirba. Arba alkoholikai, arba visai n ra šeimos. Su tokiais vaikais yra problemos, kai jiems reikia ir mokytis, ir dirbti. ia išeina uždarytas ratas.“

Dienos centre dirba 2 socialin s pedagog s, psichologas, policijos pareig n , kuri kuruoja vis staig ir yra atsakinga už teisin švietim , administracija, b relivadovai. Ekspert s nuomone, svarbu sistemingas darbas su problem patirian iais vaikais ir jaunuoliais, kartu jneatskiriant nuo kit vaik ir jaunuoli , kurie neturi tokiproblem .“128 Klube esan io vaiko problemos sprendžiamos kompleksiškai: skambinama mokykl , kontroliuojama, kaip vaikas (jaunuolis) j lanko. Domimasi, kaip gyvena vaiko, jaunuolio šeima. Kreipiamasi VTAT, NRI, savivaldyb s švietimo departament . Socialinis pedagogas organizuoja dienos centr , kur mokiniai gali ateiti pasibaigus pamokoms, atostog metu, r pinasi maitinimu, bendrauja su t vais, vykdo ekskursijas. Kiekvieno vaiko, šeimos problemos sprendžiamos individualiai. Mokiniams padedama ruošti pamokas. Klube padedama gr žinti vaikmokykl . Dirbama su šeimomis: „Jeigu tu dirbi ir nori kad b t rezultatas, tu turi dirbti su visa šeima.“ Profilaktinis

128 Neatskyrimo svarb , neskirstimo probleminius ir neprobleminius vaikus akcentuoja ir Vaik ir jaunimo socializacijos departamento vyriausioji specialist Aušra Birietien .

72

t v pokalbis su specialistais klube. Pasak ekspert s, t vainežino savo teisi , pareig .

Ekspert s nuomone, svarbus dienos centro, esan iomokykloj ar savivaldyb s steigto klubo bendradarbiavimas su NRI. NRI tur dami s rašus vaik gal t juos nukreipti dienos centrus.

Galimi vair s dienos centr organizavimo b dai, pavyzdžiui, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro projekte „Iškritusi iš mokyklos mokini gr žinimas“ pagal BPD 2.4 priemon numatomas tarpin s grandies tarp „gatv s“ ir mokyklos vystymas - steigiamos užimtumo (papildomo ugdymo) grup smokykl palikusiems ir blogai mokykl lankantiems mokiniams. Šios grup s, teigiama projekto pristatyme129, pad spasitraukusiems iš švietimo sistemos bei blogai lankantiems mokiniams atstatyti mokymosi g džius, pasijusti saugiems, susirasti draug . Mokymas šiose grup se vyks per praktin veikl ir praktini g dži ugdym . Užimtumo grup je dirbs mokytojas ir specialusis pedagogas. Toki papildomo užimtumo grupi modeliai bus išbandyti šešiose savivaldyb se.

Visgi mokykl bendradarbiavimas su nevyriausybin misorganizacijomis yra mažai išvystytas. Mokykl ir kit ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos agent(Nepilname i reikal inspekcijos, Vaiko teisi apsaugos tarnyba) bendradarbiavimas su NVO, dienos centrais b t veiksmingo prevencinio darbo galimyb . Tyrimo „Prevencinio darbo grupimokyklose ir koordinavimo grupi savivaldyb se veiklos vertinimas“ duomenimis130, mokyklose esan ios prevencinio darbo grup s mažiausiai iš galim prevencinio darbo partneribendradarbiauja su nevyriausybin mis organizacijomis. Mokyklbendradarbiavimo su dienos centrais galimyb ms bei veiksmingumui n ra skirta išsamesni tyrim .

129 Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, valstybin s svarbos projektas „Iškritusi iš mokyklos mokini gr žinimas“, 4 psl., prieiga per internet : http://www.sppc.lt/index.php?63225463

130„Prevencinio darbo grupi mokyklose ir koordinavimo grupi savivaldyb se veiklos vertinimas“, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Prevencines_veiklos_%20ataskaita_2005_factus_dominus.pdf

73

5. MOKYKLOS NELANKYMO PRIEŽASTYS

Siekiant išanalizuoti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencin s politikos priemones, svarbu suprasti, kokias mokyklos nelankymo priežastis jos yra (tur t b ti) orientuotos. Šioje dalyje pateikiamos galimos asmenin s bei socialin s – ekonomin smokyklos nelankymo priežastys, analizuojant strukt ros galimybes jas patenkinti. Kadangi tyrimo tikslas yra pateikti rekomendacijas ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos formavimui, pagrindinis d mesys yra skiriamas galim strukt riniveiksni , lemian i mokyklos nelankym arba sustiprinan iasmenines bei socialines-ekonomines ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastis paieškai. Šioje dalyje priežas ianaliz atliekama antrin s literat ros analiz s131 bei ekspertiniinterviu b du.

Galimas mokyklos nelankymo priežastis galima suskirstyti tris pagrindines grupes:

Asmeninio pob džio priežastys; Socialin s – ekonomin s priežastys; Strukt rin s – sistemin s priežastys.

Renkant duomenis apie mokyklos nelankan ius vaikus pagal nelankymo priežastis132 – sutelkiamas d mesys psichologinius bei socialinius ekonominius veiksnius. Mokymosi motyvacijos stoka ir socialin – ekonomin šeimos situacija paprastai nurodomos kaip dvi pagrindin s mokyklos nelankymo priežastys133. Ši veiksni

131 Tematik lie ian i praktini tyrim ir mokslin s literat ros bei pirmini šaltini : privalomojo mokymo užtikrinimo savivaldyb se patikrinim ataskait ir teisini akt analiz .

132 D l mokyklinio amžiaus vaik iki 16 met apskaitos tvarkos patvirtinimo/Lietuvos Respublikos vyriausyb s nutarimas 1997 m. rugpj io 4 d. Nr.889, prieiga per internet :http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=42293&p_query=&p_tr2=

Statistika renkama pagal 10 priežas i : nenori mokytis; ne veikia mokymo turinio, konfliktuoja su mokytojais, tingi, nori dirbti, nori mokytis jaunimo mokykloje, nori mokytis amato ir panašiai; neleidžia t vai; sunki materialin b kl ; turi negal ; asociali šeima; dirba; valkatauja; nelanko d l kitokipriežas i .

133Pedagog teigimu, mokymosi motyvacijos tr kumas ir nepalankios šeimynin s aplinkyb s tampa pagrindin mis blogo lankymo priežastimis. Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Marijampol sKazl R dos savivaldyb je, 2006, 2 psl. prieiga per internet :http://www.marijampole.aps.lt/documents/sp/pmkr.doc; Informacija d l privalomojo mokymo užtikrinimo Jonavos rajono savivaldyb je, 2006, 2-3 psl., prieiga per internet :(http://www.kaunas.aps.lt/prieziura/privalomas_mokymas.pdf#search=%22D%C4%96L%20PRIVALOMOJO%20MOKYMO%20U%C5%BDTIKRINIMO%20%22; Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Šiauli rajono savivaldyb s bendrojo lavinimo mokyklose, 2006, 4 psl., prieiga per internet :http://www.siauliai.aps.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/VS_3_2006200681243647.pdf; Pažyma d lprivalomojo mokymo užtikrinimo Birž rajono savivaldyb je, 2006, 4 psl. prieiga per internet :http://www.pava.lt/Birzu_pazyma_2006.pdf#search=%22%22D%C4%96L%20PRIVALOMOJO%20MOKYMO%20U%C5%BDTIKRINIMO%22%20%22; Šiauli apskrities viršininko administracijos valstybin sšvietimo prieži ros skyrius: Pažyma apie programos kartojimo ir mokini nubyr jimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokykl mastus bei prevencij , 2005, 8, 10 psl. prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI G.doc„Dažniausiai nurodomos mokyklos nelankymo priežastys yra susij su žema mokymosi motyvacija, nenoru mokytis bei socialin mis moksleivio ir jo šeimos s lygomis. 2003 metais nurod tre dalis moksleivi nelankan i j mokykl “ .„Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“, 2003, 15 psl., prieiga per internet: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc

74

konstatavimas yra nepakankamas ir sudaro galimybes deleguoti mokyklos nelankymo problem pa iam vaikui ir jo šeimai, nesiimant jos spr sti.Mokymosi motyvacija – visa tai, kas mokin skatina mokytis. Ji kinta br stant asmenybei bei kei iantis išorin ms aplinkyb ms,ta iau turi savyje ir stabilumo element , kurie leidžia išlaikyti individo santykin veiklos t stinum ir produktyvum vairiomiss lygomis. Tai yra sud tingas konstruktas, lemiamas daugelio veiksni . J veikia polinkis bendrauti ar b ti uždaresniu, vaiko nerimastingumas, orientacija s km ar neigiam pasekmivengim , valdžios motyv . (Rupšien 2000, 44 – 45)Mokymosi motyvacijos stoka ir mokyklos nelankymas sudaro uždar problem rat . Nelankant mokyklos susidaro žini spragos, mokiniui tampa sunkiau mokytis. Tai mažina mokymosi motyvacij ,ir vaikas neina mokykl , teigia Vilniaus Sietuvos vidurin smokyklos socialin pedagog Danguol Janušien . Kaip mokymosi motyvacijos tr kumo prielaidas min ta ekspert vardija vertybisistem , gyvenim gatv je, santykius su draugais, santykius su mokytojais. Tai liudija, jog mokymosi motyvacijos stoka n raatskiras veiksnys, o grei iau pasekm , kuri sukelia kiti asmeninio, socialinio, ekonominio ar strukt rinio pob džio veiksniai. Siekiant mažinti mokyklos nelankymo mastus, reikšminga suvokti mokymosi motyvacijos stok veikian ias prielaidas bei galimybes paveikti jas strukt rini priemoni pagalba, sudarant sistemines galimybes poky iams.

Nenorin io mokytis vaiko stereotipas apibr žiamas tokiais asmenyb s bruožais kaip nesugeb jimas ir ting jimas mokytis, nelaimingumas, netvarkingumas, nes kmingumas, teigia mokymosi motyvacijos stok tyrin jusi Liudmila Rupšien (2000, 196). Autor , taip pat ir Remigijus Civinskas, Vita Levickait , Ilona Tamutien (2006, 18) pabr žia, kad n ra vientiso, tipiško vengian io lankyti vaiko paveikslo: „šiuolaikiniame akademiniame mokyklos nelankymo tyrim lauke vyrauja nuostata, kad rizikos veiksni s ryšis n ra vienpusiškai gr stas priežasties ir pasekm sapibr žtimi.“ Taip pat akcentuojama individuali , kiekvienam mokiniui b ding , priežastini požymi analiz s, atsisakant kurti „pamok nelankan i “, „iškritusi iš švietimo sistemos“ mokinitipus, svarba. (Civinskas et al. 2006, 21 – 22)

Remiantis Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuot konferencij metu skaitytais pranešimais134, Švietimo ir

Želvien , Daiva. 2006. „Antros galimyb s s lyg pl tojimas iškritusiems iš bendrojo lavinimo sistemos Vilniaus mieste“ Pranešimas skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Mokyklos nelankan i vaik gr žinimo švietimo sistem problemos ir galimyb s“,Skirien , Daiva. 2005. Mokyklos nelankymo priežas i ir pagalb teikian i specialist ir staig tinklo tyrimas. Pranešimas, skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Rizikos grup s vaik ugdymo motyvacijos skatinimas ir mokini gr žinimas mokyklas“ „Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“, 2003, 14 psl. prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc

134 Želvien , Daiva. 2006. „Antros galimyb s s lyg pl tojimas iškritusiems iš bendrojo lavinimo sistemos Vilniaus mieste“ Pranešimas skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Mokyklos nelankan i vaik gr žinimo švietimo sistem problemos ir galimyb s“Skirien , Daiva. 2005. Mokyklos nelankymo priežas i ir pagalb teikian i specialist ir staig tinklo tyrimas. Pranešimas, skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Rizikos grup s vaik ugdymo motyvacijos skatinimas ir mokini gr žinimas mokyklas“ Civinskas, Remigijus, Tamolien , Ilona. 2006. „Vengian i lankyti mokykl vaik problem ir poreiki “

75

mokslo ministerijos užsakytais tyrimais: „Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“ 2003 m., Mokymosi nes km s: mastai ir priežastys 2004 m., „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokyklose“ 2005 m., „Jaunimo mokykl veiksmingumas“ 2005 m., ekspertine nuomone, dr. V. Ž. Jonynien s ir dr. L. Dromantien sstraipsniu „Asocialaus vaik elgesio prielaidos mokykloje“, Liudmilos Rupšien s darbu „Nenoras mokytis – socialinis pedagoginis reiškinys“ 2000 m., Remigijaus Civinsko, Vitos Levickait s ir Ilonos Tamutien s monografija „Vengian i lankyti mokykl vaik problemos ir poreikiai“ 2006 m. galima suformuluoti šias mokyklos nelankymo priežastis:

Asmeninio pob džio veiksniai: gimtos, su mokinio asmenybe susijusios

priežastys;Mokymosi sunkumai (neparuošiami nam darbai, bijoma blogo vertinimo, bijomasi nepateisinti mokytojo l kes i , nesp jama kartu su kitais);g dži stoka: atsakomyb s stoka, gyvenimo g dži stoka, g dži mokytis stoka; Emocinis psichologinis nesaugumas (Nepasitik jimas mokytojais, konfliktai su mokytojais ir mokiniais, silpni ryšiai su šeima); Draug taka;Žalingos priklausomyb s;Vertybin orientacija.

Socialinio – ekonominio pob džio veiksniai: Šeimos mikroklimatas ir materialin situacija; Darbin veikla;

Strukt riniai veiksniai: Mokyklos mikroklimatas (mokytoj ir mokinibendravimo problemos, ) Nepakankamas mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas;Neefektyvus mokyklos valdymas; Vertinimo pažymiais problemos; Pamokos tr kumai, pati pamokos organizacija silpninanti mokymosi motyvacij .Neindividualizuotas d mesys, ugdymo orientavimas vidutinio gabumo mokinius (nepakankamas d mesys mažiau gabiems ir gabesniems mokiniams), griežta drausm ir paklusnumas (ypasunku tokiomis s lygomis paklusti emocini ir elgesio sutrikim turintiems vaikams), n ra s lygmokytis individui tinkamu tempu ir panaikinti mokymosi spragas. „Tradicin s“ mokyklos tr kumai. Tokia mokykla nesusitvarko su socializacijos funkcija: mokymas orientuotas mokytoj , mokymo turinys susideda iš žini , kurios nesiejamos sistem su mokinio turimomis ir n rajam asmeniškai reikšmingos, nutolusios nuo mokinio asmenyb s. socialinio mokymo stoka,

tyrimo pristatymas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Mokyklos nelankan i vaik gr žinimo švietimo sistem problemos ir galimyb s“

76

d mesys pažymiams ir kontrolei. žema socialinisantyki kokyb .Kurso kartojimas.

Taip pat kiti veiksniai, kurie detaliau atskleisti tolimesniame tekste. Kadangi šio tyrimo tikslas, kaip jau min ta, yra ne išanalizuoti visas galimas mokyklos nelankymo priežastis, o atrasti strukt rinesmokyklos nelankymo prielaidas, kurioms b t galima daryti takprevencin s politikos pagalba, tyrimo ataskaitoje n ranagrin jamos visos išvardintos priežastys.

2004 metais atlikto tyrimo „Mokymosi nes km s: mastai ir priežastys“ autoriai pateik mokiniams klausimus, siekdami išsiaiškinti mokymosi sunkum priežastis. Reikia atsižvelgti tai, jog tyrimo autoriai „iškritim “ iš švietimo sistemos laiko mokymosi nes kme, sieja su mokymusi (galima susieti neb tinai tik mokymosi nes km mis, taip pat neb tinai pasitraukim iš švietimo sistemos sieti tik su mokinio nes km . Kaip jau min ta skyriuje „Tikslin s grup s“ prasminga perkelti d mes nuo nes km ssituacijos prie vaiko poreiki ) Pagal teigini pob d , kuriems buvo si lyta pritarti arba nepritarti, juos galima skirstyti susijusius su situacija šeimoje ir mokykloje (išskiriant ugdymo organizavim ,santykius su mokiniais, santykius su mokytojais).Šeimos konteksto veiksniams (tr ksta pinig , tr ksta d mesio,šeimose pykstamasi, šeimoje išgyvenamas stresas, n ra s lygmokytis namuose), kaip apsunkinantiems mokymosi procesvidutiniškai pritaria ir iš dalies pritaria 42 proc. vaik . N ra aišku, kaip susijusios tos priežastys. Ir kaip jos veikia mokymosi proces .Su mokykla, pa iu mokymosi organizavimu, mokymusi (per daug nam darb , sunku mokytis, sud tinga susidoroti su mokymosi apimtimi per pamokas, ne simena ir neatgamina mokytojo aiškinimo, sunkiai supranta mokytojo aiškinim , sunkiai sekasi sukaupti d mes ) susijusioms priežastims pritaria ir iš dalies pritaria vidutiniškai 76 proc. mokini . Taip pat n ra pateikiamos aiškios ši priežas i s sajos. D l santyki su klas s draugais, jog nebendrauja, nes buvo atstumti, neturi apie k kalb tis, klas sdraugai bendrauja tik su išrinktaisiais vidutiniškai 33 proc. d lžeidin jimo pritaria 35 proc. Išankstinis mokytoj nusistatymas vaik supratimu yra j mokymosi nes kmi priežastis. 49 proc. t ,kurie patiria mokymosi nes kmes taip galvoja.Taigi pagal šio tyrimo prasmin tinklel ryšk ja, kad su mokykla, jos veiksniais, mokini nuomone yra susij daugiausiai mokymosi nes kmi .Mokyklos konteksto veiksni svarb pabr žia ir monografijos „Vengian i lankyti mokykl vaik problemos ir poreikiai“ autoriai. Nors priežastys veikia kompleksiškai, n ra lemian i veiksni , visgi išsiskiria edukacin s. (Civinskas et al. 2006, 25)

Asmeninio pob džio, socialin s – ekonomin s, strukt rin s – sistemin s ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastys tarpusavyje glaudžiai susij . Vienos j (pvz.: emocinis nesaugumas, mokymosi sunkumai ar tai, jog asmuo turi dirbti) tiesiogiai sietinos su mokyklos nelankymu, kitos prielaidos gilesn s,sietinos su nepakankamu prevencinio darbo veiksmingumu, ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos sistemos nepakankamumu. B tent šio pob džio veiksnius, kuriuos galima tiesiogiai veikti politin mis poveikio priemon mis, siekiama aprašyti

77

šiame tyrime. Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastys yra kompleksiškai susijusios, veikia viena kit , tad pateikiamas j išskaidymas supaprastina ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos kontekst . Išsami ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežas i analiz peržengia šio tyrimo ribas, tod l apsiribojame pagrindini priežas i aptarimu.

Detaliau aptariamos šios asmeninio pob džio mokyklos nelankymo priežastys: mokymosi sunkumai, emocinis, psichologinis nesaugumas bei socialini g dži stoka. Šiuos veiksnius kaip vienus svarbiausi mokyklos nelankymo kontekste patvirtina tyrimo „Nes kmingo mokymosi priežastys ir mastai“ duomenys135.Mokini dažniausiai nurodomos mokyklos nelankymo priežastys: mokytojas nesugeb jo gerai išaiškinti (sietina su mokymosi sunkumais) ir nesutariu su mokytoju (su santykiais mokyklos bendruomen je, mokyklos mikroklimatu). Šias priežastis (mokymosi nes km s ir nesutarimas su mokytojais) kaip pagrindines Jaunimo mokyklos mokini iš jimo iš ankstesn smokyklos priežastis vardija bendrojo lavinimo mokyklmokytojai136. Mokini teigimu, išeiti iš bendrojo lavinimo jaunimo mokyklas paskatina nes kmingas mokymasis ankstesn jemokykloje, antrame iavimas ir nesutarimai su mokytojais137.Sietuvos vidurin s mokyklos socialin pedagog DanguolJanušien nurodo, kad su mokyklos nelankymu susijusi psichologiškai nesaugi atmosfera mokykloje – konfliktuojama su bendraamžiais, patiriamos paty ios bei ne veikiamas ugdymo kr vis.

5. 1. 1 Mokymosi sunkumai ir strukt riniai veiksniai

Mokyklos nelankymo priežastis „nenori mokytis“ yra viena iš fiksuojam pagal 1997 met mokyklos nelankan i vaik apskaitos tvark . Taip mokyklos nelankymo motyvus supranta ir patys vaikai – jie nenori mokytis138. Ta iau, svarbu suprasti kas slypi už šio nenoro, kod l vaikas nenori mokytis. Nenoras mokytis, pasak Rupšien s (2000, 199) – socialinis reiškinys. jis kyla d l nepatenkint poreiki , susijusi su mokymosi veikla. Pasak dr. V. Ž. Jonynien s ir dr. L. Dromantien s, vaikorientacija socialin s sistemos vertybes – s km ir prestiž ,kurios yra siejamos su mokinio laim jimais moksle, yra viena

135„Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“, 2003, 56 psl. prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc

136Jaunimo mokykl veiksmingumas, 2005, 79 psl. prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/ATASKAITA%20-%20JM%20VEIKSMINGUMAS_2006_01_23.doc

137Jaunimo mokykl veiksmingumas, 2005 80 psl. prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/ATASKAITA%20-%20JM%20VEIKSMINGUMAS_2006_01_23.doc

138 Civinskas, Remigijus, Levickait , Vita, Tamolien , Ilona. 2006. Vengian i lankyti mokykl vaikproblemos ir poreikiai.

5. 1 Asmeninio pob džio priežastys ir jas lemiantys strukt riniai veiksniai

78

mokyklos nelankymo priežas i 139. Sav s vertinimas mokykloje siejasi su pažangumu ir geb jimais (Rupšien 2000, 66). Tad mokymosi nes km s mažina mokymosi motyvacij (Rupšien2000, 124). Ši žvalg patvirtina tai, jog dažniausiai paskatinan iapraleisti pamokas priežastimi mokiniai vardija prasto vertinimobaim , nepasirengim pamokai, kontrolini darb baim .140

Orientuojantis pasiekimus moksle kaip visuomenin s s km sindikatori , patiriami mokymosi sunkumai tampa svarbia pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastimi. Didžioji dalis nenorin i mokytis mokini sieja tai su blogais pažymiais. neigiami vertinimai skatina labiau stengtis mokytis, ta iau aktualizuojama nes km s vengimo motyvacija. Neigiami vertinimai sukelia abejingum . (Rupšien 2000, 196) Tod l blogai besimokantys vaikai, kurie nuolatos patiria nes km mokykloje, jau iapsichologin diskomfort , išgyvena nepasitenkinimo, nepilnavertiškumo jausmus, did jant nepasitik jim savo j gomis.(Rupšien 1996, 118) Remigijus Civinskas, Vita Levickait ir Ilona Tamutien (2006, 41 – 42) nenor mokytis aiškina žinisisavinimo sunkumais, kurie siejasi su neveiksminga mokymo metodika, popamokin s paramos tr kumu (mažai pagalbos susijusios su mokslais) ir bendravimo su mokytojais problemomis.

Remiantis 2005 metais Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokyklose“ duomenimis, viena didžiausi vaikams mokykloje kylan iproblem - mokymosi sunkumai.141 Nuovargio d l mokymosi problema tampa aktuali jau nuo penktos klas s.142 Tad nekeista, jog mokiniai kaip pagrindin mokyklos nelankymo priežast nurodo nenor mokytis.143 Tyrimo „Nes kmingo mokymosi priežastys ir mastai“ metu 48 proc. apklaust mokyklos nelankan i , blogai lankan i mokini kaip mokyklos nelankymo priežast nurod : „per sunku buvo mokytis”. Daugiau nei tre dalis moksleivi pažym jonuolatos nesusidoroj su mokymosi apimtimi144. Mokymosi problemas, tai, jog mokinys ne veikia mokymosi kr vio, kaip vienmokyklos nelankymo prielaid vardija ŠMM Vaik ir jaunimo socializacijos departamento vyriausioji specialist Aušra Birietienbei Vilniaus Senamies io vidurin s mokyklos psicholog Zofija Salietis.

Mokini mokykloje patiriami mokymosi sunkumai yra susij su nepakankamai s kmingai organizuojamu mokykl darbu, švietimo sistemos tr kumais. Remiantis analizuotais šaltiniais145, galima

139 V. Ž. Jonynien , L. Dromantien „Asocialaus vaik elgesio prielaidos mokykloje“, Socialinis darbas, 25 psl. prieiga per internet : http://www.ltu.lt/padaliniai/leidyba/Socialinis%20darbas/soc2.doc

140„Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“, 2003, 42 psl. prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc Civinskas, Remigijus, Levickait , Vita, Tamolien , Ilona. 2006. Vengian i lankyti mokykl vaik problemos ir poreikiai. 47 psl.

141 „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“, 2005, 60 psl. prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf


143 Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“, 2003, 14 ps. prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc

144 „Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“, 2003, 56 psl. prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc

145 Šaltiniai nurodomi toliau aptariant šiuos veiksnius.

79

išskirti šiuos mokymosi sunkumus sukelian ius bei j sprendimribojan ius veiksnius mokyklos kontekste (jie gali b ti tarpusavyje susij ):

Per didelis mokymosi kr vis;Netinkamas kr vio išd stymas;Nepakankamas ugdymo turinio individualizavimas; Nepakankamas pagalbos teikimas mokymosi sunkumus patiriantiems bei mokymosi spragturintiems mokiniams; Netinkama žini pateikimo forma; Nevienodos pirmok startin s galimyb s.

Per didelio mokymosi kr vio problema akcentuojama tyrimo „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokyklose“ ataskaitoje146.Tyrime „Per didelio mokymo kr vio priežastys ir jo sprendimo galimyb s“ nurodoma, jog per didelis mokymosi kr vis sukelia mokiniams stres , kenkia sveikatai, sumažina laisvalaikio bei popamokin s veiklos galimybes, apsunkina nauj , domesnimokymo metod panaudojim 147. 2004 metais Šiauli apskrities viršininko administracijos Švietimo prieži ros skyriaus atlikto patikrinimo apie mokini nubyr jimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokykl mastus ir priežastis ataskaitoje teigiama, jog daugelio mokom j dalyk programos mokiniams yra per sunkios.

Pasak Sietuvos vidurin s mokyklos direktoriaus pavaduotojos Neringos iukšien s, kr viai yra labai dideli ir nepaisant to, kad mokytojui duota teis gyvendinti 60 proc. reikalavim , kiekvienas mokytojas rizikuoja, kad vaikas nepasiruoš baigiamiesiems egzaminams. Ekspert s nuomone, pasiruošimas egzaminams iki šiol yra pagrindinis tikslas, kai tuo tarpu pedagogika tur t b tinukreipta asmenyb s ugdym iki pat paskutin s 12 klas s. Tada vaikai b t brandžios, tikslingos, k rybingos ir mokan ios planuoti savo gyvenim asmenyb s ir sugeb t patys pasiruošti išlaikyti egzaminus. Nereik t korepetitori , papildom dalyk , moduli .Kol kas nedidelis d mesys skiriamas asmenyb s formavimui. Tam n ra palankios aplinkos, tinkam mokymo priemoni . Greitai kei iasi informacija bei ugdymo turinys. Susidaro „žirkl s“ tarp valstybini egzamin programos bei bendrojo ugdymo program .

Mokymosi kr vio mažinimas – ilgalaik s švietimo politikos uždavinys. Kita vertus, mokymosi kr vio tak mokyklos nelankymui galima išskleisti trumpalaikiu periodu veiktinus veiksnius:

Per didelio kr vio keliamas nuovargis siejasi su netinkamumokymosi kr vio išd stymu: netinkamu tvarkaraš i sudarymu, kai susidaro „langai“ tvarkaraštyje (paskatinantys nebeiti po „lango“ esan i pamok ), netinkamas kontrolini darbišd stymas148, nesistemingas mokymosi kr vi koordinavimas149.

146 „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“, 2005, 66 psl., prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf

147 „Per didelio mokymo kr vio priežastys ir jo sprendimo galimyb s“, 2002, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/mokymo_kruvis_ataskaita.pdf

148„Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf

80

Šie tr kumai susij su mokykl vadov vadybin s kompetencijos stoka150.

Nepakankamas mokymo turinio individualizavimas. Tyrimduomenimis, mokymosi sunkum mokiniai patiria, kai nesp jamokytis kartu su kartu su kitais151, neturi pakankamai mokymosi g dži 152. Tuo tarpu mokytoj kompetencijos, geb jimas individualizuoti, diferencijuoti ir integruoti ugdymo turin yra nepakankamas153. Pasak Sietuvos vidurin s mokyklos direktoriaus pavaduotojos Neringos iukšien s, lanks iai taikyti ugdymo turinprie asmens geb jim yra sud tinga, jeigu mokytojas daugiau d mesio kreipia tuos vaikus, kurie turi problem , palieka talentingus vaikus. D l ko kyla konfliktas. Talentingi vaikai nori dirbti daugiau, gauti žini , yra žingeid s. Jiems reikia suteikti pakankam informacijos kiek . To nedarant, jie pereina prevencini vaik grup . Tada mokytojo darbas tampa beprasmis. Individualizuoti d mes , ekspert s nuomone, trukdo per didel sklas s. Individualios prieigos stok – t.y. tai, kad ugdymo turinio pateikimas n ra orientuotas individualias asmens galimybes, kad mokytojas d stydamas klas je nepaj gia orientuotis skirtingo lygio mokini geb jimus, – kaip pasitraukimo iš švietimo sistemos prielaid vardija ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psicholog Kristina Ignatavi ien .

Bendr j ugdymo plan teikiamos galimyb s individualiems mokini ugdimosi poreikiams tenkinti išnaudojamos nepakankamai.154 Blogai organizuotas mokytoj darbas.155

Mokyklos, planuodamos ugdom j veikl , nenumato individualizuotos pagalbos blogai lankantiems mokiniams

Želvien , Daiva. 2006. „Antros galimyb s s lyg pl tojimas iškritusiems iš bendrojo lavinimo sistemos Vilniaus mieste“ Pranešimas skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Mokyklos nelankan i vaik gr žinimo švietimo sistem problemos ir galimyb s“

149„Mokymosi kr viai bendrojo lavinimo mokykloje“, 2004 prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/mok_kruviai_atask_04.doc; „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf


151 Želvien , Daiva. 2006. „Antros galimyb s s lyg pl tojimas iškritusiems iš bendrojo lavinimo sistemos Vilniaus mieste“ Pranešimas skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Mokyklos nelankan i vaik gr žinimo švietimo sistem problemos ir galimyb s“Skirien , Daiva. 2005. Mokyklos nelankymo priežas i ir pagalb teikian i specialist ir staig tinklo tyrimas. Pranešimas, skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Rizikos grup s vaik ugdymo motyvacijos skatinimas ir mokini gr žinimas mokyklas“Civinskas, Remigijus, Tamolien , Ilona. 2006. „Vengian i lankyti mokykl vaik problem ir poreiki “tyrimo pristatymas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Mokyklos nelankan i vaik gr žinimo švietimo sistem problemos ir galimyb s“

152 Pažyma apie programos kartojimo mastus ir mokini nubyr jimo iš bendrojo lavinimo ir profesinimokykl mastus bei prevencij Šiauli apskrityje, 2005, 10 psl., prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI G.doc Nemok jimas mokytis vardijamaskaip viena svarbi mokymosi sunkumus sukelian i priežas i .

153 „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf

154 Informacija apie kurso kartojimo bei mokini nubyr jimo iš Kauno apskrities bendrojo lavinimo profesini mokykl mastus ir prevencij , 2004, prieiga per internet :http://www.kaunas.aps.lt/svietimas/informacija.pdf,

155 Pažyma apie programos kartojimo ir mokini nubyr jimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokyklmastus bei prevencij , 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI%20G.doc

81

priemoni , susijusi su atitinkam ugdymo plano galimybiišnaudojimu, ugdymo turinio, mokymo metod pritaikymu.156

Vilniaus miesto savivaldyb s bendrojo lavinimo mokykl tinklo pertvarkos 2005 – 2012 met bendrajame plane nurodoma, jogvidutiniškai 1 mokiniui ugdymui diferencijuoti ir individualizuoti mokyklose skiriama 4,4 valandos per savait (pvz., Klaip dosmieste 0,09), 1 speciali j poreiki turin iam mokiniui vidutiniškai tenka 2 valandos per savait pedagogin s ir specialiosios pagalbos (pvz., Klaip dos mieste 0,5). Negaudami tinkamos individualiosios ir specialiosios pagalbos, mokiniai praranda mokymosi motyvacij ,pradeda nelankyti pamok , prast ja mokymosi rezultatai.

Kita prielaida sukelianti mokymosi sunkumus – nepakankamasmokytoj aiškinimas157. Nepakankamas aiškinimas tampa mokyklos keitimo prielaida.158 Tyrimo „Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“ metu 68,9 proc. apklaust bendrojo lavinimo mokyklos mokini kaip mokyklos nelankymo priežast nurod tai, jog „sunkiai suvokia informacij pamokos metu“. Panašiai problema formuluojama ir tyrimo „Per didelio mokymo kr vio priežastys ir jo sprendimo galimyb s“ ataskaitoje: daugiausiai (35 proc.) mokymosi sunkum kyla d l nesupratimo, k mokytojas aiškina.159

Nesuprantamas mokytojo aiškinimas, negeb jimas prisitaikyti prie mokyklos reikalavim ir tvarkos, mokiniui nepriimtinas, pernelyg intensyvus mokymosi tempas tampa priežastimi mokiniams išeiti jaunimo mokyklas.160 Mokiniai, nesuprasdami pamokos, patenka užburt rat . Kyla emocinis diskomfortas ir baim . (Civinskas et al. 2006, 48)

Mokymosi sunkumai kelia papildomos pagalbos poreik . Tad svarbi mokyklos nelankymo prevencijos priemon – pagalbos teikimas. Analizuoti šaltiniai leidžia daryti prielaid , jog pagalbos teikimas mokymosi sunkumus patiriantiems mokiniams yra nepakankamas. Pavyzdžiui, Kauno, Marijampol s, Šiauli , Telši , Taurag sapskrityse 2004 m., 2005 m. atlikt patikrinim metu nustatyta, kad mokykl administracijos nari teigimu, mokini , kurie blogai lanko pamokas d l to, kad jiems mokytis yra per sunku, iš esm sn ra. Blogo mokymosi priežastys paprastai yra specialieji vaiko poreikiai, ligos, t v paramos ir d mesio tr kumas, mokymosi motyvacijos stoka. Ugdymo turinys mokyklose yra pritaikomas tik

156 Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Marijampol s apskrities Kazl r dos savivaldyb je, 2006 prieiga per internet : http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/MARIJ%20G.doc

157 Akmen s rajono savivaldyb s ekspert s Daivos Skirien s skaitytame pranešime Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Rizikos grup s vaik ugdymo motyvacijos skatinimas ir mokini gr žinimas mokyklas“ bei projekto „Prevencini mechanizm ,mažinan i moksleivi iškritim iš bendrojo lavinimo švietimo sistemos k rimas ir testavimas“ tyrimo pristatyme Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Mokyklos nelankan i vaik gr žinimo švietimo sistem problemos ir galimyb s“ taip pat buvo akcentuotos ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos s sajos su tuo, jog mokytojai neišaiškina pamokos, nekonsultuoja, nesuteikia pagalbos.

158 „Ugdymo kokyb skirting tip mokyklose: mokykl pakeitusi vaik ir j t v poži ris“, 2004, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/Ugdymo%20kokybes%20tyrimo%20ataskaita.doc

159„Mokymosi kr viai bendrojo lavinimo mokykloje“, 2004, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/mok_kruviai_atask_04.doc

160„Jaunimo mokykl veiksmingumas“, 2005, 80 psl., prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/ATASKAITA%20-%20JM%20VEIKSMINGUMAS_2006_01_23.doc

82

speciali j poreiki turintiems mokiniams.161 Pakankamas pagalbos teikimas pad t mažinti mokini patiriamus mokymosi sunkumus, kita vertus, laiku suteikta pagalba (pvz. at jus mokykl po ligos) leist j nepatirti. Tuo tarpu, šaltini analiz atskleidžia, kad mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumus suteikiama nepakankamai pagalbos:

Paliktieji kartoti kurso mokiniai gauna nepakankamai konstruktyvios ir savalaik spagalbos, kita vertus su papildomais metais, kai kartojamas kursas, gaunamos pagalbos kiekis maž ja162.Mokymosi kr vis veikiamas sunkiau d l susidariusižini sprag . At jusiems po ligos mokiniams sudaromos nepakankamos s lygos pasivyti bendraklasius. Nepakankama didaktin reabilitacija gr žusiems po ligos mokykl vaikams163. (Naujojoje jaunimo mokykl koncepcijoje (2005) numatomos klas s turintiems dideli ugdimosi sprag , bet svarbu užtikrinti pagalb pasivyti besimokan iuosiusir bendrojo lavinimo mokyklose). Nepakankamai d mesio skiriama mokinio adaptacijai naujoje mokykloje, pagal tyrimduomenis, pakeitus mokykl sumaž ja mokinivertinimai. Ekspertai vertina pagalb adaptuojantis naujoje mokykloje kaip svarbi mokyklos nelankymo prevencijos priemon . Pvz.: Senamies io vidurin je mokykloje didelis d mesysskiriamas naujoko adaptacijai – pravedami pokalbiai su naujokais pagal amžiaus grupes, grup mis;b simi mokiniai ateina pasiži r ti mokykl prieš j užregistruodami. Sietuvos vidurin je mokykloje, priimant mokinius mokykl , susipaž stama su jšeima. Vaikas gali nustatyt laik vaikš iotimokykl formaliai nepriimtas, pasirinkti klas . Keli m nesiai skiriami adaptacijai. Tuo metu vaik stebi, konsultuoja socialin pedagog ir psicholog .

Tai, jog mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkum , suteikiama nepakankamai socialin s pedagogin s pagalbos, ryšk ja iš Kauno,Marijampol s, Šiauli , Telši , Taurag s apskri i viršininkadministracij švietimo prieži ros tarnyb atlikt patikrinim .Nepakankama mokytoj pagalba mokiniams, kuriems numatyti papildomi darbai. Mokiniai papildomus darbus atlieka savarankiškai164. Tokios pagalbos teikimas n ra svarstomas kaip prioritetin sritis:

161 Nustatyta Kauno, Marijampol s, Šiauli , Telši , Taurag s apskrityse 2004 m., 2005 m. atliktpatikrinim metu.

162„Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“, 2003, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc


164Informacija apie kurso kartojimo bei mokini nubyr jimo iš Kauno apskrities bendrojo lavinimo profesini mokykl mastus ir prevencij , 2004, prieiga per internet :http://www.kaunas.aps.lt/svietimas/informacija.pdf, Pažyma apie programos kartojimo ir mokini

83

Daugelio mokykl mokytoj tarybos pos džiuosenepristatomas, neapib dinamas dalyk mokytojbei klas s aukl toj per mokslo metus atliktas prevencinis darbas su mokiniais, turin iais neigiamvertinim 165.Neatliekamas mokytoj ir klas s aukl toj darbo su mokymosi sunkum turin iais mokiniais vertinimas166.Mokytoj metodiniuose susivienijimuose nesprendžiama, kaip individualizuoti, derinti pedagoginio poveikio priemones dirbant su mokiniais, turin iais ugdymo problem 167.Mokyklose nesuformuotos Pagalbos komandos, nesudaryti Pagalbos teikimo planai – nesukurta Pagalbos mokiniams, turintiems mokymosi, elgesio problem , sistema168.

Mokytoj poži riu169, mokymosi nes km s pirmiausiai siejasi su pamok praleidin jimu. Praleidžiant pamokas atsiranda žinispragos, o tai v l skatina vengti pamok . Susidaro uždaras ratas, galintis paskatinti nustoti lankyti mokykl . Pad ti gal t tinkama, konkretaus mokinio situacij orientuota pagalba. Ta iau iš tyrimaišk ja, jog tinkamos pagalbos teikimui skiriamas nepakankamas d mesys – mokytoj poži riu mažiausiai reikšminga mokiniiš jimo iš bendrojo lavinimo mokyklos jaunimo mokykl priežastis – mokiniui nesuteikta savalaik pagalba mokykloje.170

Mokyklose dominuoja žini pateikimo forma, kai mokinys laikomas nežinan iu, o mokytojas – žini pateik ju. Akcentuojamas žinitikrinimas, o ne g dži gijimas. Tokia pedagoginio poveikio forma ne traukia mokinio kaip aktyviai savo žinias konstruojan iosubjekto.171 Dr. V. Ž. Jonynien s ir dr. L. Dromantien s straipsnyje „Asocialaus vaik elgesio prielaidos mokykloje“ nurodoma, jog mokiniai priešinasi ne pedagoginiam poveikiui, o jo pateikimo

nubyr jimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokykl mastus bei prevencij Šiauli apskrityje, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI%20G.doc

165 Informacija apie kurso kartojimo bei mokini nubyr jimo iš Kauno apskrities bendrojo lavinimo profesini mokykl mastus ir prevencij , 2004, prieiga per internet :http://www.kaunas.aps.lt/svietimas/informacija.pdf

166 Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Marijampol s apskrities Kazl R dos savivaldyb je, 2006, prieiga per internet : http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/MARIJ%20G.doc


168Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Marijampol s apskrities Kazl R dos savivaldyb je, 2006, prieiga per internet : http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/MARIJ%20G.doc, Pažyma apie programos kartojimo ir mokini nubyr jimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokykl mastus bei pravencij Telši apskrityje, 2005 prieiga per internet :http://www.telsiai.aps.lt/filemanager/download/145/PA%C5%BDYMA.pdf

169„Jaunimo mokykl veiksmingumas“, 2005, 11 psl. prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/ATASKAITA%20-%20JM%20VEIKSMINGUMAS_2006_01_23.doc

170„Jaunimo mokykl veiksmingumas“, 2005, 14 psl. prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/ATASKAITA%20-%20JM%20VEIKSMINGUMAS_2006_01_23.doc.

171 „Mokytoj didaktin s kompetencijos atitiktis šiuolaikiniams švietimo reikalavimams“, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/MOKYTOJU_DIDAKT_KOMPETENCIJOS_ATITIKTIS_%20SIUOLAIK_REIKALAV.pdf

84

formai. Liudmila Rupšien (2000, 93) mokytoj apib dina kaip mokyklos šerd , viso mokyklos vidaus gyvenimo organizatori .Pasak autor s, „vaikas neturi b ti laikomas tuš iu indu, kurkiekvienas pedagogas pila žinias“ (Rupšien 2000, 94). Senamies io vidurin s mokyklos psicholog s Zofijos Salietis teigimu, vaikai nenori, kad jiems b t diktuojama, k jie turi daryti. Mokytojas, pasak Rupšien s (2000, 45) turi geb ti suprasti mokin . Mokytojas – ugdymo proceso organizatorius, o ne vien žini perteik jas. Mokini ugdymuisi, saviraiškai, taip pat sav svertinimui didžiul poveik daro mokytoj nuostatos ir laukimai, tod l mokytojo užduotis – suprasti ir vertinti kiekvieno mokinio geb jimus, kartu su juo formuoti tikslus.(Gudžinskien 2000, 105) Pats mokymosi procesas tur t tapti mokymosi tikslu. (Rupšien2000, 201) Tuo tarpu tradicin pedagogika yra orientuota žinikiekyb ir pažymius. Toks ugdymas yra orientuotas mokytoj ,neindividualizuotas. (Rupšien 2000, 126) Kad vaikas nor tmokytis, reikia perkelti mokymo proceso akcentus – nuo informacijos transliavimo prie savarankiškumo stimuliavimo. (Rupšien 1996, 76) Viena pagrindini konflikto tarp mokyklos ir mokytis nenorin i mokini priežastis yra ta, kad mokykloje vertinami tik tie geb jimai, kurie siejasi su akademini žini ir mok jim raida, o perteikiamos žinios mažai siejasi su vaiko asmeniu, jo interesais, praktine patirtimi. (Rupšien 2000, 120)

Kita vertus, pedagoginio poveikio forma sietina su klasikiniu d stymo metodu, kai mokytojas apsiriboja tradicin mis mokymo priemon mis – vadov liu, lenta bei knyga. Tai daro poveikmokymosi domumui. Tai yra svarbu, siekiant suprasti, kokie veiksniai gali daryti tak mokyklos nelankymui. Tyrime „Nes kmingo mokymosi priežastys ir mastai“ nurodoma, jog 70 proc. apklaust moksleivi mokykloje mokytis ne domu. Nuobodulpamok metu kaip svarb veiksn išskiria ir monografijos „Vengian i lankyti mokykl vaik problemos ir poreikiai“ (Civinskas et al. 2006, 45).

Telši apskrities viršininko administracijos švietimo prieži rostarnybos atlikto patikrinimo apie programos kartojimo ir mokininubyr jimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokykl pažymoje nurodoma, jog mokyklose nepakankamai suvokiama, kad mokinimokymosi motyvacijai didel tak daro ir mokymosi s kmingumdidina:

pozityv s mokytojo ir mokinio santykiai (svarbus skatinimo sistemos buvimas, kurio stokojama172.Pasak Sietuvos vidurin s mokyklos direktoriaus pavaduotojos Neringos iukšien s – labai svarbu visada rasti už k mokin pagirti, kaip j paskatinti.);mokymo metod vairov ;ugdymo turinio diferencijavimas.173

172 Želvien , Daiva. 2006. „Antros galimyb s s lyg pl tojimas iškritusiems iš bendrojo lavinimo sistemos Vilniaus mieste“ Pranešimas skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Mokyklos nelankan i vaik gr žinimo švietimo sistem problemos ir galimyb s“

173Pažyma apie programos kartojimo ir mokini nubyr jimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokyklmastus bei pravencij Telši apskrityje, 2005 prieiga per internet :http://www.telsiai.aps.lt/filemanager/download/145/PA%C5%BDYMA.pdf

85

domesni mokymo metod , pvz., informacini technologijpanaudojimas pamokose, siekiant padaryti jas domesnes, didina mokymosi motyvacij .174 Sietuvos vidurin s mokyklos direktoriaus pavaduotoja Neringa iukšien teigia, jog su programomis b tgalima dirbti lanks iau. Ta iau pati mokymo aplinka: 45 minut s,privalom pamok skai ius, nusistov j s j išd stymas(matematikos pamokos turi b ti keturios per savait , o ne trys per vien dien ), vaik s d jimas nugara vien kitus priešais mokytoj , kreida ir lenta kaip priemon s – visa tai apsunkina domesn ugdymo organizavim . Yra daug stereotipini nuostatugdymo strukt ros atžvilgiu. Turint internetines galimybes, informacij susirinkti n ra sunku. Vadov liai nebeatlieka to paties vaidmens, pamažu kei iasi mokytojo paskirtis.

2004 m. pagal BPD 2.4 priemon finansuotas K daini rajono Š tos vidurin s mokyklos projektas „Mokom s kartu“, kuriame numatomas modernios, šiuolaikin mis IT apr pintos, naujausiais mokymo metodais, bendravimo ir bendradarbiavimo principais pagr stos mokymo(si) aplinkos k rimas. Toks projektas bus vykdomas vienoje mokykloje, tuo tarpu domesni mokymo(si) metod diegimas gal t tapti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos priemone.

Nevienodos startin s galimyb s d l ikimokyklinio ugdymo staigneprieinamumo taip pat gali tapti veiksniu, kod l mokinys patiria mokymosi sunkumus. Nepakankama branda mokyklai gali tapti v lesni mokymosi nes kmi priežastimi. Pirmok starto galimyb sd l priešmokyklinio ugdymo grupi stokos yra nevienodos. Ne visi vaikai turi galimyb tinkamai pasiruošti mokyklai.175

Apibendrinant galima suformuluoti pasi lymus, kokios gal t b tiefektyvesn s prevencin s priemon s:

Sumažinta per didel mokymosi turinio apimtis (perži r jimas/mažinimas – ilgalaik s švietimo politikos uždavinys); Pakankamas ugdymo turinio išaiškinimas, pakankamas ugdymo turinio individualizavimas (mokytoj kompetencijos k limas);Pakankama socialin pedagogin pagalba (mokytojpad j jai, numatomos valandos ir atlyginimas už pagalbos teikim , panaudojamos ugdymo plano galimyb s, numatoma individualizuota pagalba blogai lankantiems mokiniams); Optimalus kr vi išd stymas (mokykl vadovvadybin s kompetencijos k limas);

174Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Šiauli rajono savivaldyb s bendrojo lavinimo mokyklose, 2006, prieiga per internet :http://www.siauliai.aps.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/VS_3_2006200681243647.pdf

175 Pažyma d l programos kartojimo bei mokini nubyr jimo iš Taurag s apskrities bendrojo lavinimo ir profesini mokykl 2003/2004 m. m. mast ir prevencijos, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/TAURAGE%20G.doc

86

Tinkamas pasirengimas mokyklai (ikimokyklinio ugdymo staig pl tra – ilgalaik s švietimo politikos uždavinys);Galimyb taikyti informacines technologijas pamokmetu (švietimo staig infrastrukt ros pl tra);„Tradicin s“ pedagogikos, pabr žian ios žinikaupimo ir atsiskaitymo svarb , keitimas mokinorientuota pedagogika, kurioje didesnis d mesysskiriamas pagrindini kompetencij gijimui,mokinio jau turimoms žinioms mokinio geb jimams.Pedagog rengimas, traukiant psichologinikompetencij k lim (pvz.: kaip pamokoje kurti pozityvi atmosfer , skatinti mokinius, traukti juos pamokos proces kaip aktyvius dalyvius – ilgalaik s švietimo politikos uždavinys).

5. 1. 2 Emocinis, psichologinis nesaugumas, nepatenkintas verting emocini ryši poreikis ir mokyklos mikroklimatas

Nepatenkintas verting emocini ryši poreikis, dr. V. Ž. Jonynien s ir dr. L. Dromantien s teigimu, taip pat tampa mokyklos nelankymo priežastimi. Nepasitik jimas mokytojais, konfliktai su bendraamžiais, silpni ryšiai su šeima, vaiko (jaunuolio) psichologinis nesaugumas mokykloje paskatina praleisti pamokas ar visai nustoti lankyti mokykl . Min tame straipsnyje nurodoma, jog emocionaliai saug s mokykloje retai ar net niekada nesijau ia23 proc. 7–9–me i , 40 proc. 12–14–me i ir 72 proc. nuomonišreiškusi 16–18–me i 176. Tyrimo „Nes kmingo mokymosi priežastys ir mastai“ duomenimis, mokiniai mokykloje dažnai nesijau ia saugiai177.

Nepalankus mokyklos mikroklimatas greta mokymosi sunkum – viena svarbiausi mokini mokykloje patiriam problem ,veikian i mokyklos nelankym . Pasak Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psicholog s Kristinos Ignatavi ien s, konfliktai mokyklos bendruomen je, mokini – mokytoj santykis, nepakankama konflikt sprendimo mokyklose kult ra, tampa pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastimis. Prastas mokyklos mikroklimatas apima mokyklos valdymo pob d , darbuotojmotyvacij , mokyklos bendruomen s nari komunikacij , santykipob d , fizin ir psichologin saugum , nuobaud ir skatinimsistem . Mokykloje vaikai nemažai konfliktuoja. daugiausiai smurtini konflikt vyksta pagrindin s mokyklos klas se. „Šaltas“ mokyklos mikroklimatas, lydimas tiek fizinio, tiek psichologinio nesaugumo, konflikt , abejingumo, lankstumo ir savitarpio supratimo stokos, kelia, pasak Rupšien s (2000, 92 - 93) moksleivi neigiamas emocijas ir yra nenoro mokytis formavimosi prielaida. Autor pristato 1995 1999m. atlikt tyrim duomenis, jog mokytojo ir mokinio santykiai ne visada yra geri (patenkinami). Negatyvus mokyklos mikroklimatas, ty iojimasis mokyklos

176 .V. Ž. Jonynien , L. Dromantien „Asocialaus vaik elgesio prielaidos mokykloje“ Socialinis darbas,prieiga per internet : http://www.ltu.lt/padaliniai/leidyba/Socialinis%20darbas/soc2.doc (pasenusi nuoroda)

177 „Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“, 2003, 8 psl., prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc

87

bendruomen je kaip viena mokyklos nelankymo priežas i yra akcentuojamas monografijoje „Vengian i lankyti mokykl vaikproblemos ir poreikiai“ (Civinskas 2006, 95)

Nepalankus mokyklos mikroklimatas sietinas su pakantumo, bendradarbiavimo, savitarpio pagalbos tr kumu mokyklos bendruomen je.178 Kaip pagrindines problemas galima išskirti:

Mokini tarpusavio santykius, blog klas smikroklimat 179; paty ias (paty ios kaip reikšminga mokyklos nelankymo prielaida bus aptartos pla iauprie socialini veiksni ), („nepagarbias tarpusavio santyki normas, vyraujan i nepagarbos, užgauliojim atmosfer kaip jiems trukdan iproblem vardija daugiau kaip tre dalis 7 ir 9 klasimokini . tempti santykiai su kitais mokiniais kelia problem panašiai daliai septintok ir vienuoliktok 180.)Mokini santykius su mokytojais, mokyklos administracija. (Mokyklose stokojama pozityvisantyki tarp mokytoj ir moksleivi .181 Mokiniams labai svarbus ne tik geras pamokos organizavimas, bet ir mokini ir mokytoj santykiai.182 ) Tai susijsu atviru mokinio pažeminimu – kai jis kit mokiniakivaizdoje pasmerkiamas (Senamies io vidurin smokyklos psicholog Zofija Salietis pabr žia, kad negalima viešai mokinio pažeminti, nes tai turi labai neigiam pasekmi .) Neigiam pasekmi susilaukia viešas mokinio atst mimas, kai mokytojai išskiria „blogiukus“ iš mokini grup s ir juos netaktiškai viešai kritikuoja Tai, kaip bendrauja mokytojai ir mokiniai, daro tak mokini santykiui su mokymusi. Pažeminimai, ironizavimas, pyk ioprotr kiai, nenoras išklausyti bei suprasti ir kiti prasto bendravimo požymiai, b dingesnipagrindin s mokyklos mokytojams, sukelia, pasak Rupšien s (2000, 96) neigiamas moksleiviemocijas ir silpnina j mokymosi motyvacij . Ypaneigiamai tokie santykiai veikia „silpnesnius“ ir mažiau motyvuotus ugdytinius. Smurto, ypa psichologinio, problemas („Daraštresn yra kraštutini nepagarbos ir netolerancijos apraišk – fizinio ir psichologinio smurto – problema.“183)



180 „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“, 2005, 66 psl., 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf

181 „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“, 2005, 62 psl., 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf

182 http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI%20G.doc, psl. 3 183 „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“, 2005, 66 psl., 2005, prieiga per internet :

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf

88

Remigijaus Civinsko, Vitos Levickait s, Ilonos Tamulien smonografijoje „Vengian i lankyti mokykl vaik problemos ir poreikiai“ teigiama, jog „viena pagrindini problem , su kuria susiduria vengiantys lankyti mokykl vaikai, yra paplitusios paty ios su aiškiais prievartos elementais.“ Psichologiškai nepalanki socialin aplinka, prasti santykiai su bendraamžiais, ty iojimasiskaip svarbios vaikams mokykloje kylan ios problemos formuluojamos ir kituose tyrimuose.184 Mokiniai patiria mokytoj ir mokini paty ias. Tai menkina mokini savivert , jie jau iasimokykloje nesaugiai ir renkasi pasitraukimo iš mokyklos taktik .(Civinskas et al. 2006, 61) Monografijoje teigiama, jog stokojama intervencini priemonispr sti šiai problemai. Konfliktiški santykiai su mokytojais bei mokiniais lemia ne vien psichologin nesaugum mokykloje, ta iaugali b ti susij ir su mokymosi sunkumais. Tyrimo „Nes kmingomokymosi mastai ir priežastys“ duomenimis185, dalis apklaustmokini (11,9 proc.) mano, kad jie patys sau tur jo pad ti:nepraleidin ti pamok , dr siai klausti mokytoj , sakyti, kad nesupranta. Mokiniai to nedar , bijodami prarasti autoritet ,pasirodyti nemokšomis. Tyrime daroma prielaida, kad dalis mokininedr sta klausin ti, bijodami draug akyse pasirodyti negeban iaissuprasti, vadinasi jie jau iasi nesaugiai, tr ksta pedagogin ss veikos. Tyrimo ataskaitoje nurodoma, jog tai didino tikimyb b tipaliktiems kartoti kurso. Kurso kartojimas, kaip toliau atskleidžiama, didina ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos tikimyb . Pasak Remigijaus Civinsko, Vitos Levickait s, Ilonos Tamolien s (2006, 60) mokyklos gali ir turi dirbti paty i mažinimo linkme, tai n ra beviltiškas dalykas, jas galima veikti. Ta iau kol kas galimyb s spr sti mokini ir pedagog konfliktus yra ribotos.

2005 metais atliktame tyrime „Mokykl tinklo pertvarkos socialinis poveikis“ nurodoma, jog po mokykl tinklo reformos susiformavusiam didel s pagrindin s mokyklos tipui b dinga sunki psichologin atmosfera186. Susiformuoja pagrindin mokykla, turinti nuo 500 iki 800 11-16 met mokini . Tyrimo ataskaitoje teigiama, jog tokio tipo mokykloje susiklosto psichologiškai specifinis mokinikontingentas. Mokslui paj gesniems 8-9 klasi mokiniams iš jusgimnazij , mokykloje lieka mokslui mažai motyvuoti mokiniai. Darbui su dideliu kiekiu mažiau mokslui motyvuot mokinireikalingos kompetencijos, kuri pedagogai stokoja. Tod l, pvz.: Senamies io vidurin je mokykloje yra dirbama su mokytojais – kalbamasi individualiai. Konsultuojami pedagogai, kaip bendrauti su mokiniu. Senamies io vidurin s mokyklos psicholog Zofija Salietis vardija vaiko kritikavim prieš visus, kai mokinys išskiriamas, svarbia b gimo iš pamok priežastimi. Analizuoti šaltiniai atskleidžia, jog konflikt sprendimo kult ra mokyklose yra nepakankama. Socialiniai pedagogai n ra paj g s spr sti konfliktus

184 Skirien , Daiva. 2005. Mokyklos nelankymo priežas i ir pagalb teikian i specialist ir staig tinklo tyrimas. Pranešimas, skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Rizikos grup s vaik ugdymo motyvacijos skatinimas ir mokini gr žinimas mokyklas“, „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams, 2005 prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf

185„Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“, 2003, 54 psl., prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc

186„Mokykl tinklo pertvarkos socialinis poveikis“, 2005, 155 psl., prieiga per internet :Mokyklu%20tinklo%20pertvarka%202005[1].zip - ZIP archive, unpacked size 33.750.528 bytes

89

mokyklos bendruomen je.187 Tuo tarpu, noras mokytis stipr ja, kai mokykloje taikoma efektyvi mokymosi motyvacijos skatinimo sistema, tenkinami esminiai mokinio poreikiai (fiziologiniai, saugumo, meil s, savigarbos, saviraiškos) (Rupšien 2000, 201).

5. 1. 3 g dži stoka ir strukt rin s prielaidos

Kaip atskir problem grup galima išskirti – socialini g džistok . Vaikas, jaunuolis stokoja atsakomyb s, gyvenimo, mokymosi g dži 188. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psicholog Kristina Ignatavi ien bei Senamies io vidurin smokyklos psicholog Zofija Salietis teigia, jog ankstyvasis pasitraukimas iš švietimo sistemos gali b ti susietas su elgesio, emociniais sutrikimais, bendravimo problemomis. Tyrimo „Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“ ataskaitoje nurodoma, jog apklausti mokytojai kaip mokyklos nelankymo priežastis nurodo nemok jim mokytis bei nepakankamus socialinius g džius.

Nepakankami socialiniai ir mokymosi g džiai tampa pasitraukimo iš švietimo sistemos prielaida. Pasak Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psicholog s Kristinos Ignatavi ien s, mokytojkompetencijos pedagoginiam darbui yra nepakankamos, t.y. mokytojai dirba kaip dalykininkai, yra orientuoti žini kaupim , o ne kaip pedagogai – socialini g dži ugdymo prasme. Vienas švietimo politikos tiksl , nurodytas Švietimo statyme, yra ugdyti asmens šiuolaikin socialin kompetencij ir geb jimussavarankiškai kurti savo gyvenim 189. Tuo tarpu, tyrimduomenimis, mokykla vis dar atlieka daugiau žini teikimo, jkaupimo ir vertinimo funkcij . Mažai d mesio skiriama mokinisocializacijai, socialini g dži ugdymui190. Maryt Gailien ir Rita Makarskait (2001, 39) pabr žia socialini g dži ugdymo mokykloje svarb .

Pasak Senamies io vidurin s mokyklos psicholog s Zofijos Salietis, svarbi mokyklos nelankymo prevencijos priemon – mažesnis d mesys žini patikrinimui, didesnis – suvokimo formavimui. Tyrimo „Mokytoj didaktin s kompetencijos atitiktis šiuolaikiniams švietimo reikalavimams“ duomenimis, mokiniai supranta mokyklkaip žinias teikian i ir egzaminams ruošian i institucij .Pagrindin veikla mokymosi procese – žini kaupimas,

187 Civinskas, Remigijus, Tamolien , Ilona. 2006. „Vengian i lankyti mokykl vaik problem ir poreiki “tyrimo pristatymas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Mokyklos nelankan i vaik gr žinimo švietimo sistem problemos ir galimyb s“

188Želvien , Daiva. 2006. „Antros galimyb s s lyg pl tojimas iškritusiems iš bendrojo lavinimo sistemos Vilniaus mieste“ Pranešimas skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Mokyklos nelankan i vaik gr žinimo švietimo sistem problemos ir galimyb s“,Pažyma apie programos kartojimo ir mokini nubyr jimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokyklmastus bei prevencij , 2005, 7 psl., prieiga per internet : , http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI%20G.doc

189 Lietuvos Respublikos švietimo statymas. Nauja statymo redakcija nuo 2003 m. birželio 28 d.http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279441

190 „Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“, 2003, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc; „Socialin s paslaugos šeimoms, auginan ioms vaikus: b kl ir perspektyvos“, 2001, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai.htm

90

atsakin jimas ir egzamin laikymas.191 Prioritetas teikiamasformalaus švietimo ir mokymo paslaug pl trai. Kaip rašoma tyrimo „Mokykl tinklo pertvarkos socialinis poveikis“ ataskaitoje, vaik ir jaunuoli socializacijos, prasmingo laisvalaikio ir profesinio rengimo klausimai lieka s lyginai apleisti. Stokojama kompleksinio poži rio švietimo sistem . Tokiam poži riui švietim pl totistrukdo tradicinis švietimo tik kaip mokymo traktavimas.192

Apibendrinant asmeninio pob džio mokyklos nelankymo priežastis j strukt rinius veiksnius, galima teigti, kad asmeninio pob džioproblemos, kylan ios mokiniams mokyklose ir didinan iosankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos rizik gali b tisprendžiamos mokyklos turimomis priemon mis. Ta iau šios priemon s n ra optimaliai panaudojamos. Kita vertus, tam tikri sisteminiai mokykl darbo tr kumai (netinkamas mokymosi kr viišd stymas, netinkama žini pateikimo forma, nepakankamas aiškinimas) gali prisid ti prie to, jog mokiniams kyla mokymosi sunkum .Svarbu atsižvelgti tai, jog nagrin jant mokyklos nelankymo kontekst pagrindinis d mesys skiriamas mokykl darbo vertinimui193. Pabr žiama efektyvi priemoni stoka, nepakankamas mokytoj darbas. Mažiau d mesio skiriama mokyklos galimybi realizuoti joms numatytas funkcijas analizei, t.y. koki priemoni tr ksta efektyviam mokykl darbo organizavimui, kokie veiksniai apsunkina numatyt funkcijvykdym . Tr ksta gilesn s analiz s (tyrim ), kod l mokykl darbas stokoja efektyvumo.

Pagrindin s socialin s, ekonomin s problemos – ekonomin sšeimos problemos (t vai bedarbiai, vaikas neapr pintas, turi dirbti), psichologiškai nepalankus klimatas, d mesio, kontrol sstoka šeimoje. Socialin aplinka – materialin s problemos, socialin s problemos šeimoje glaudžiai susijusios su asmeninio pob džio veiksniais. Pasak ŠMM Vaik ir jaunimo socializacijos departamento vyriausiosios specialist s Aušros Birietien s, tai gali paskatinti psichologini problem atsiradim – pradedama konfliktuoti su bendraamžiais, mokytojais, galima pasekm – valkatavimas, mokyklos nelankymas. Kita socialin ekonominpriežastis – asmens noras dirbti, kuris neb tinai turi b ti susietas su šeimos materialine situacija.

191 „Mokytoj didaktin s kompetencijos atitiktis šiuolaikiniams švietimo reikalavimams“, 2005, 34 psl., prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/MOKYTOJU_DIDAKT_KOMPETENCIJOS_ATITIKTIS_%20SIUOLAIK_REIKALAV.pdf

192 „Mokykl tinklo pertvarkos socialinis poveikis“, 2005, 159 psl., prieiga per internet :Mokyklu%20tinklo%20pertvarka%202005[1].zip - ZIP archive, unpacked size 33.750.528 bytes

193 Ši informacija gauta iš privalomojo mokymo užtikrinimo patikrinim , SPPC konferencijose skaitytpranešim , analizuojam ŠMM užsakyt tyrim

5. 2 Socialin s – ekonomin spriežastys ir jas lemiantys strukt riniai veiksniai

91

5. 2. 1 Šeima

Šeimoje pradeda formuotis ir mokymosi motyvacija, nuostatos mokymosi atžvilgiu, emociniai santykiai su mokymusi (Rupšien2000, 72). Kaip socialinis mokyklos nelankymo veiksnys tyrimuose, apskri i švietimo skyri atliktuose patikrinimuose daugiausiai akcentuojama šeimos aplinka. Socializacija socialin s rizikos šeimose, t v d mesio stoka d l užimtumo, neveiksmingos kontrol s formos arba kontrol s stoka šeimoje tampa mokyklos nelankymo priežastimis.194 Šeimos veikiamas mokyklos nelankymo tikimyb didinan ias problemas galima sugrupuoti dvi pagrindines dalis:

Santyki šeimoje problemos, sietinos su emociniu vaiko saugumu, socializacija, vaiko prieži ra. Tai d mesio, paramos šeimoje stoka - t v pasyvumas ir abejingumas. Prastas šeimos mikroklimatas, nepakankamas d mesys vaikui šeimoje mažina vaik galimybes s kmingai mokytis (Rupšien 2000, 124) Šeimos mikroklimatas – šeimos nari santyki padarinys. Netik s t v pedagogini pareigatlikimas, destruktyv s ugdymo šeimoje modeliai, nepalanki šeimos strukt ra ir jos poky iai, neigiama t v mokymosi patirtis mažina mokinio mokymosi motyvacij (Rupšien 2000, 73). Neužtikrinamas vaiko psichologinis komfortas, saugumas. Taip pat t v takos nebuvimas, kontrol s stoka.195 Neformuojamos išsilavinimo gijim orientuotos vertyb s.196 Rizikingiausia šeimos taka mažinan ia mokymosi motyvacij Rupšien (2000, 125) laiko vaik neprieži r ir menkas t v pastangas ugdyti mokymosi motyvacij . Tyrimo „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokyklose“ duomenimis, mokinius, kuri nuomone, santykiai jšeimoje yra geri, re iau vargina blogas tvarkaraštis, mokymosi priemoni stoka, tempti santykiai su mokytojais, sveikatos problemos, nuovargis po pamok , sunkumai susikaupti mokykloje d l nesutarim namuose.197 Pasak Policijos jaunimo klubo ekspert sTatjanos erniavskien s, t v išsiskyrimas bei t v d mesiotr kumas – dažna problema, prisidedanti prie to, jog pradedama nelankyti mokyklos. Sietuvos vidurin s mokyklos direktoriaus pavaduotojos Neringos iukšien s teigimu, mokyklos nelankymas yra sietinas su šeimos konflikto problema. D mesio tr kumšeimoje, t v atsakomyb s tr kum , emocines krizes šeimoje kaip mokyklos nelankymo prielaid vardija ir Senamies io vidurin s

194 Rupšien , Liudmila. 2000. Nenoras mokytis – socialinis pedagoginis reiškinys, Civinskas, Remigijus, Levickait , Vita, Tamolien , Ilona. 2006. Vengian i lankyti mokykl vaik problemos ir poreikiai

195 Želvien , Daiva. 2006. „Antros galimyb s s lyg pl tojimas iškritusiems iš bendrojo lavinimo sistemos Vilniaus mieste“ Pranešimas skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Mokyklos nelankan i vaik gr žinimo švietimo sistem problemos ir galimyb s“ Skirien , Daiva. 2005. Mokyklos nelankymo priežas i ir pagalb teikian i specialist ir staig tinklo tyrimas. Pranešimas, skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Rizikos grup s vaik ugdymo motyvacijos skatinimas ir mokini gr žinimas mokyklas“ Civinskas, Remigijus, Tamolien , Ilona. 2006. „Vengian i lankyti mokykl vaik problem ir poreiki “tyrimo pristatymas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Mokyklos nelankan i vaik gr žinimo švietimo sistem problemos ir galimyb s“

196 Kita vertus – n ra išsami kiekybini duomen , jog b t galima teigti, kad socialin s rizikos šeimose augantys vaikai nenori mokytis, arba kad socialin s rizikos šeima yra tas faktorius, kuris nulemia, jog joje augantis vaikas nelanko mokyklos. Kaip jau min ta, aptariant tikslines ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos grupes, b tina suprasti individuliai asmeniui kylan ias problemas bei tai, jog jos gali b ti kompleksiškai susijusios.


92

mokyklos psicholog Zofija Salietis. Vaik neigiamai veikia netinkama t v pedagogika, kai iš vaiko daug tikimasi, jis neskatinamas, o kaip tik baudžiamas, jei gauna blog pažym .Vaikas gali prad ti bijoti mokytis, imti laikyti save tiesiog negabiu, jaustis kaltu ir prad ti ne tik vengti eiti mokykl , bet ir b gti iš nam . (Rupšien 1996, 118) Smulkmeniška kontrole besiremianti parama vaikui yra neveiksminga ir net gali iššaukti paty isituacij , silpninti kitas kontrol s. (Civinskas et al. 2006, 36)

Šeimos ekonominis statusas – kita socialin problema, veikianti ankstyv j pasitraukim iš švietimo sistemos, sietina su tuo, jog vaikas turi dirbti (pvz.: šeimos kyje) ir tod l neturi galimyb smokytis.198

Šeimos konteksto problemos, ribojan ios mokykl prevencin sveiklos veiksmingum , gal t b ti sprendžiamos užtikrinant pakankam darb su šeimomis. Kol kas, kaip aišk ja iš šaltini ir tyrim analiz s, darbas su šeimomis yra nepakankamas, apsiribojama t v , kuri vaikai nelanko, sp jimais, baudomis. Rengiamos atvir dur dienos suinteresuotiems t vams, ta iauvargu ar tai pakankama priemon , kai t vai yra nesuinteresuoti. mokyklos prevencin veikl t vai traukiami nedideliu mastu. Mokyklose stokojama atsakingo už darb su t vais asmens. Klas saukl tojai – kaip pirminiai pagalbos teik jai, viena vertus, n rapakankamai apmokami, jog gal t dirbti su vaik t vais, kita vertus, neturi tinkam socialinio darbuotojo ar socialinio pedagogo kompetencij . Socialiniai pedagogai, kuri pareigybin jeinstrukcijoje numatytas darbas su t vais, vykdo daug kit funkcij(pvz.: administracini , rengini organizavimo), kita vertus – daugumoje mokykl iš vis n ra socialinio pedagogo arba jo darbo kr vis yra labai didelis.

5. 2. 2 Darbin veikla

Renkant statistik apie mokyklos nelankan ius vaikus, viena nurodom priežas i – „nori dirbti“199. Noras dirbti gali b ti susietas su sunkia materialine situacija, tam tikra socialine situacija (pvz.: jaunos šeimos atveju) bei su asmenin mis vaiko ar jaunuolio savyb mis, kai asmuo labiau link s profesin veikl nei akademini žini kaupim . Darbas gali b ti pasirenkamas kaip pirmenyb mokyklos atžvilgiu. Skirsnyje „Tikslin s grup s“,nurodoma, jog noras dirbti, arba tam tikra socialin situacija, kai mokyklinio amžiaus (ar ne gij s pagrindinio išsilavinimo) jaunuolis turi eiti dirbti, tampa nelankymo priežastimi. Darbin veikla mokyklos nelankymo kontekste paprastai yra paminima kaip viena ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prielaid , ta iaumažai analizuojama, taip pat jai skiriama nedaug d mesio – t.y.

198 Skirien , Daiva. 2005. Mokyklos nelankymo priežas i ir pagalb teikian i specialist ir staig tinklo tyrimas. Pranešimas, skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Rizikos grup s vaik ugdymo motyvacijos skatinimas ir mokini gr žinimas mokyklas“ Civinskas, Remigijus, Tamolien , Ilona. 2006. „Vengian i lankyti mokykl vaik problem ir poreiki “tyrimo pristatymas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Mokyklos nelankan i vaik gr žinimo švietimo sistem problemos ir galimyb s“

199 D l mokyklinio amžiaus vaik iki 16 met apskaitos tvarkos patvirtinimo/Lietuvos Respublikos vyriausyb s nutarimas 1997 m. rugpj io 4 d. Nr. 889, prieiga per internet :http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=42293&p_query=&p_tr2=

93

n ra pakankamai švietimo staig , kurios sudaryt galimybderinant darb ir moksl gyti pagrindin išsilavinim .

2004 m. pagal 2.4 priemon parengtas Švietimo pl tot s centro projektas „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybi didinimas 14-19 m. mokiniams“, kuriame atsižvelgiama praktiškai orientuotmokini ugdym . Numatyta sukurti patrauklias mokymosi s lygaspraktin veikl linkusiems mokiniams, padedant jiems ugdytis bendruosius geb jimus, reikalingus s kmingai baigti pagrindinio ugdimosi program bei mokytis toliau. Svarbu pasteb ti, jog šiame projekte išple iama mokini , kuriuos orientuotos ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos amžiaus riba. 2005 m. kvietimui parengtame Vš Amat mokyklos „Sodžiaus meistrai“ projekte Nauj program ir dualaus mokymo metodikos k rimas ir diegimas amat mokykloje „Sodžiaus meistrai“ numatyta sudaryti s lygasgyti paklausi profesij jaunuoliams, neturintiems pagrindinio išsilavinimo, mokantis pagal dualaus mokymo metodik . Garantuoti aukštos kokyb s profesin mokym ir sidarbinimo galimybes mokiniams. Planuojama, kad gyvendinus projekto veiklas išmokytnaudos gav j skai ius sieks 29 asmenis. Šiame projekte orientuojamasi socialin s rizikos grupes.

Vienos socialin s ekonomin s prielaidos, pvz.: šeimos kontekstas, analizuojamos gana pla iai. Kitos, pvz.: bendruomen s paramos tr kumas, kuris yra vardijamas kaip problema200, yra mažai tyrin tos. Noras ar b tinyb dirbti kaip ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prielaida bei galimyb s derinti moksl ir darb ,tam, kad asmuo gyt pagrindin išsilavinim dirbdamas, n radetaliau tyrin ta.

Be ankstesniuose poskyriuose aptart , asmenines ir socialines ekonomines ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastis veikian i strukt rini prielaid , galima išskirti dar du specifinius su mokykl kontekstu susijusius veiksnius: kurso kartojim ir šalinimiš mokykl . Dažnai abu šie veiksniai yra taikomi kaip poveikio priemon s mokyklos nelankymo kontekste.

5. 3. 1 Kurso kartojimas

Tr ksta išsami kiekybini duomen , jog b t galima kalb ti apie tiesiogines s sajas tarp kurso kartojimo ir ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos, ta iau atlikti tyrimai teigia, kad kurso kartojimas yra vienas iš veiksni , daran i tak ankstyvajam pasitraukimui iš švietimo sistemos.

Tyrimo „Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers”, analizavusio ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos situacij Europoje bei 4 ne Europos šalyse (JAV,


5. 3 Su mokyklomis susijstrukt riniai veiksniai

94

Kanadoje, Australijoje bei Japonijoje), ataskaitoje nurodoma, jog kurso kartojimas yra susij s su maž jan ia asmens saviverte bei motyvacija. Ryšio tarp kurso kartojimo, sumaž jusios motyvacijos bei „iškritimo“ iš švietimo sistemos konstatavimui tr ksta išsamiduomen , ta iau tyrimas neatmeta hipotez s, jog d l kurso kartojimo sumaž jusi asmens motyvacija susijusi su mokyklos nelankymo tikimyb s padid jimu. Nurodoma, jog efektyviau investuoti ne kurso kartojim , o pritraukti kvalifikuotesnimokytoj , mažinti klases, geriau pateikti medžiag ir kelti mokytoj kompetencij 201.

Ši tendencij pabr žia ir Liudmila Rupšien (2000, 67)202. Pasak autor s kurso kartojimas ypa žemina sav s vertinim , silpnina mokymosi motyvacij . Kai kurie mokiniai jau iasi nuvertinti, žeisti,nebenori eiti mokykl , mokymosi rezultatai blogesni negu kitos grup s vaik , blogesn socialin ir emocin adaptacija, elgesys, negatyvesn s nuostatos mokykl .

Tyrimo „Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“ ataskaitoje nurodoma, jog kurso kartojimas padidina nubyr jimo tikimyb .Moksleivi antrame iavimas padidina iškritimo iš mokyklos tikimyb nuo 45 iki 50 proc., o pakartotinas mokyklinio kurso kartojimas (tre iame iavimas) - 90 proc. Pagalbos ir paramos sistema mokymosi sunkum turintiems mokiniams yra neefektyvi ir pav luota, kartojantiems mokyklin kurs sumaž ja tikimybsulaukti pagalbos.203.

Kurso kartojimo poveikis, susij s su mokyklos nelankymu:

Sumaž jusi mokymosi motyvacija; Psichologinis diskomfortas, neatitinkant amžiaus grup s;Sulauk s 16 asmuo nebeprivalo mokytis – tod l gali laisvai savanoriškai pasitraukti iš švietimo sistemos, ne gij s pagrindinio išsilavinimo arba b tipašalintas.

Svarbu atsižvelgti ir amžiaus skirtum tarp palikto kartoti mokinio ir bendraklasi , galint sukelti mokiniui psichologin diskomfort .

D l kurso kartojimo mokiniai išeina jaunimo mokyklas204, vadinasi kurso kartojimas tarsi išstumia mokinius iš bendrojo lavinimo sistemos. jaunimo mokyklas išeinama ir tod l, kad b t išvengta kurso kartojimo.


202 Taip pat: Rupšien , Liudmila. 1996. Paaugli silpnos mokymosi motyvacijos pedagoginis koregavimas.203„Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“, 2003, 8 psl., prieiga per internet :

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc204 „Jaunimo mokykl veiksmingumas“, 2005, prieiga per internet :

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/ATASKAITA%20-%20JM%20VEIKSMINGUMAS_2006_01_23.doc

95

Kurso kartojimo priežastys, suformuluotos patikrinim apskrityse metu205, tapa ios mokyklos nelankymo priežastims, nustatytoms tyrim metu bei savivaldyb se atlikt patikrinim metu. Nurodomos kurso kartojimo priežastys – mokymosi motyvacijos stoka, prastas mokyklos lankomumas, s lygojantis žini spragas, menkas t v d mesys, r pinimasis vaik mokymusi, socialin spriežastys, mokymosi motyvacijos neskatinanti šeimos aplinka, t v darbas užsienyje, ligos sukelti mokymosi sunkumai (tokios priežastys nurodomos vis apskri i patikrinim ataskaitose). Kartoti kurso paliekama mokytoj tarybos sprendimu. „Kai kur, - teigiama Telši apskrityje atlikto patikrinimo ataskaitoje, - protokoluose skaitoma aiški mokytoj nuostata, kad d l mokymosi motyvacijos stokos kalti patys mokiniai.“ Išvardintos priežastyssusijusios su mokymosi nes km mis bei lankomumo problemomis, šalinimu iš mokykl . Atsižvelgiant tai, kad tiek kurso kartojimo, tiek šalinimo iš mokyklos, tiek mokyklos nelankymo priežastys yra tapa ios, vert t kurso kartojim , šalinim laikyti ne ši priežas ipasekm mis, o taikomomis priemon mis problem sprendimui. Šias priemon s gal t keisti kitos – pvz.: laiku suteikta profesionali socialin , psichologin , pedagogin pagalba.

Kurso kartojimas ne tik padidina iškritimo iš mokyklos tikimyb ,bet ir reikalauja nemažai papildom l š Tinkamas ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas sudaryt prielaidas sumažinti antrame iavimo ir tre iame iavimo mastus. Remiantis švietimo strategija nuo 2003 m. pradedama gyvendinti nacionalin „gatv svaik “ sugr žinimo mokyklas programa. Investavimas mokiniantrame iavim kei iamas investavimu papildom pedagogin ir socialin darb su problem turin iais moksleiviais206.

5. 3. 2 Mokini šalinimas

Mokiniai neturintys 16 met iš mokykl šalinami retai (1, 2 mokiniai), ta iau pašalinam 16 – 17 met sulaukusi mokiniskai ius stipriai išauga207. Direktori sakymai dažniausiai rašomi remiantis mokyklos tarybos, kai kur - ir mokytoj tarybos, si lymuvaikus, turin ius dideli lankomumo, mokymosi problem , išbraukti iš mokini s raš , kai tik jiems sukanka 16 met 208.

Tokiu b du, atsižvelgimas 16 met rib ne užtikrina bent jau pagrindinio išsilavinimo gijim , kaip numatyta Švietimo statyme, o kaip tik suteikia pretekst nebespr sti 16 met turin i , ta iaumokymosi sunkumus patirian i , išsilavinimo ne gyjan i mokiniproblem . Užuot suteikus jiems pagalbos, jie tiesiog pašalinami.

Pašalinimo iš mokyklos priežastimis vardinamas sistemingas mokyklos nelankymas, mokymosi motyvacijos netur jimas,siskolinim nelikvidavimas, blogas elgesys, nepažangumas, valkatavimas ir kt. 209 Lietuvos Respublikos švietimo statymo 29

205 Informacija apie kurso kartojimo bei mokini nubyr jimo iš Kauno apskrities bendrojo lavinimo profesini mokykl mastus ir prevencij , 2004, prieiga per internet :http://www.kaunas.aps.lt/svietimas/informacija.pdf

206 Valstybin s švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatos207Informacija apie kurso kartojimo bei mokini nubyr jimo iš Kauno apskrities bendrojo lavinimo

profesini mokykl mastus ir prevencij , 2004, prieiga per internet :http://www.kaunas.aps.lt/svietimas/informacija.pdf, Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Marijampol s apskrities Kazl R dos savivaldyb je, 2006, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/MARIJ%20G.doc


209 Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Marijampol s apskrities Kazl R dos savivaldyb je, 2006, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/MARIJ%20G.doc

96

str. 10 p. normos leidžia šalinti mokinius, kurie mokosi pagal privalomojo švietimo programas, tik tais atvejais, kai j elgesys kelia reali ir akivaizdži gr sm bendruomen s nari saugumui. Tokia praktika, viena vertus neteis ta, kita vertus – prieštarauja švietimo politikos tikslams. Vykdoma ne mokyklos nelankymo prevencija, o kaip tik – mokyklos nelankymas tampa pretekstu pašalinti mokin iš mokyklos. Tai, kad daugiausiai kurs kartojan imokini yra 5 – 10 klas se, gali b ti susij ir su tuo, jog 16 metsulauk mokiniai nebepaliekami kartoti kurso, o tiesiog pašalinami. Kita vertus – dažnas palikimas kartoti kurs sudaro prielaid tam, jog mokinys bus pašalintas ne gij s pagrindinio išsilavinimo, kai jam sueis 16 met .

Apibendrinimas

Asmeninio pob džio, socialin s ekonomin s bei strukt rin sankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastys yra tarpusavyje susijusios. Asmeninio pob džio, socialiniai – ekonominiai veiksniai, tampa mokyklos nelankymo priežastimis ne vien d l asmenini mokinio savybi ar šeimos situacijos. Viena vertus jie gali tur ti gilesnes, strukt rines prielaidas, kaip pvz.: netinkamas ugdymo organizavimas, galintis sukelti mokymosi ir psichologini sunkum . Kita vertus, jie gali netapti mokyklos nelankymo priežastimis tinkamai organizuojant pagalb (pvz.: didaktin reabilitacija gr žusiems po ligos, alternatyvios bendrojo lavinimo mokyklai ugdymo institucijos, socialinis darbas su šeima ir pan.). Šie strukt riniai veiksniai yra tiesiogiai paveikiami prevencin s politikos priemon mis. 210 Asmeninio pob džio,socialini ekonomini ir strukt rini veiksni s sajos parodytos 7 pav.

7 pav. Asmeninio pob džio, socialini ekonomini bei strukt rinimokyklos nelankymo priežas i s sajos

210 Prevencin s politikos priemon s taikomos siekiant sumažinti

pasitraukimo iš švietimo sistemos rizik aptariamos skyriuje „3. 2

Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos priemon s““

Ankstyvasis pasitraukimas iš švietimo sistemos

Asmeninio pob džio priežastys

Socialin s – ekonomin s priežastys

Strukt rin s priežastys

97

6. ANKSTYVOJO PASITRAUKIMO IŠ ŠVIETIMO

SISTEMOS PREVENCIJOS PRIEMON S

Penktojoje tyrimo dalyje „Mokyklos nelankymo priežastys“ buvo aptartos galimos asmenin s bei socialin s ekonomin s ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastys, j strukt riniaiveiksniai bei strukt riniai su mokyklomis susij veiksniai – kurso kartojimas bei šalinimas iš mokykl . Šiame skyriuje apžvelgiama, kokios pagrindin s ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos priemon s skiriamos vairiems mokiniams kylantiems sunkumams spr sti, siekiant sumažinti pasitraukimo iš švietimo sistemos rizik . Apžvelgiant priemones, jos yra susiejamos su galimomis pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastimis. Tiek ankstyvojo pasitraukimo priežastys, tiek prevencijai skirtos priemon s yra kompleksiškai tarpusavyje susijusios, ta iau šiame skyriuje siekiant giliau panagrin ti priemones, skirtas ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mast mažinimui, jos yra atskiriamos analitiniais tikslais.

Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos politikoje nemažai nuveikta siekiant užtikrinti mokyklos lankomum . Vaik ir jaunimo socializacijos departamento vyriausioji specialist Aušra Birietiennurodo šias t stines ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos priemones, kurioms užtikrintas sistemingas finansavimas:

Kr vi mažinimas; Psichologinio klimato gerinimas ( vairios programos, vykdomos pa i mokykl bei savivaldybi );Socialiniai pedagogai mokyklose; Psichologai mokyklose; Prevencinio darbo grup s mokyklose ir koordinavimo grup s savivaldyb se;Pav ž jimas (geltonieji autobusiukai); Socialiai remtiniems vaikams – didesni krepšeliai mokymo priemon ms sigyti, nemokamas maitinimas;Atliekami tyrimai (galima vadinti prevencija, nes priežas i išaiškinimas leidžia numatyti priemones; atliekami mokyklose, savivaldyb se, ministerijos užsakymu);vairi tip mokykl k rimas;

Dienos centr steigimas prie mokykl , savivaldybi ;Akcija „ mokykl pakeliui“.

Visgi tai, jog vis dar yra mokyklos nelankan i vaik ir jaunuoli ,kurie ne gyja pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo, skatina perži r ti, koki priemoni dar tr ksta bei kod l numatytos priemon s stokoja veiksmingumo. Analizuoti šaltiniai211 rodo, kad

211 Kauno, Marijampol s, Šiauli , Telši , Taurag s apskri i viršinink administracij švietimo prieži rosskyri atlikt kurso kartojimo ir nubyr jimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokykl patikrinim

98

prevencin s priemon s mokyklose dažnai siejamos su administracin mis poveikio priemon mis: mokini svarstymu prevencin se komisijose, vaik teisi tarnybos pos džiuose,papeikim rašymu ir pan., kurios yra neveiksmingos – baudžiant mokin did ja priešiškumas mokyklai, t vai vengia lankytis mokykloje, nebe sileidžia klas s vadovo, mokytoj namus. Atkreiptinas d mesys tai, jog prevencijos organizavimo ir gyvendinimo sistemos stokoja vieningumo – atskiri mokyklos veiklos komponentai, nesusieti bendr visum , taip ir lieka be t stinumo, neduodami norimo rezultato.

Šioje dalyje pateikiamos ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežas i ir prevencini priemoni schemos n ragalutin s, d l tyrim stokos bei problemos kompleksiškumo išskiriamos svarbiausios priežastys, dažniausiai taikomos priemon s bei priemon s, kuri , kaip ryšk ja iš analizuot šaltini ,labiausiai stokojama.

Asmenin s pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastys yra pla iausiai nagrin jamos, tod l ir šiame tyrime šios priežastys aptariamos pla iausiai. Pagrindiniai mokiniams kylantys sunkumai, galintys padidinti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos rizik – tai mokymosi sunkumai, emocinis psichologinis nesaugumas bei socialini g dži stoka. Šie sunkumai, kaip išd styta antrojoje dalyje bei detalizuota schemoje (žr. 7 pav.), siejasi su tam tikrais švietimo organizavimo tr kumais, kurie vardinti kaip asmenini pasitraukimo iš švietimo sistemos priežas i strukt riniai veiksniai.

Analitiniais tikslais vert t atskirai aptarti prevencines priemones, padedan ias išspr sti mokiniams iškylan ius sunkumus mokykloje, ir priemones susietas su mokymo organizavimu. Prevencin spriemon s, padedan ios išspr sti mokiniams iškylan ius sunkumus mokykloje apima socialin s pedagogin s, psichologin s,specialiosios pedagogin s, mokymosi pagalbos teikim , papildomugdym , darb su mokinio šeima ir kt. Tuo tarpu priemon ssusietos su mokymo organizavimu apima mokymosi kr vio mažinim , tinkam jo išd stym , tinkamos žini pateikimo formos parinkim , socialini kompetencij ugdym , skatinimo sistemos suk rim ir panašiai.

N ra atlikt išsami tyrim , nustatan i aukš iau išvardintpriemoni efektyvum mokyklos nelankymo kontekste. Iš esamtyrim nepaaišk ja priežastingumo ryšiai - kiek tos priemon ssumažina mokyklos nelankym ir kaip spar iai. Šio tyrimo r muosetaip pat n ra manoma pasakyti, kiek šios priemon s efektyvios, ta iau ir neteigiama, kad jos neveiksmingos (galb t nesant šipriemoni , mokyklos nelankan i mokini skai ius dar daugiau išaugt ). Tod l šiame tyrime yra siekiama nustatyti kokipriemoni tr ksta pagal antroje dalyje išsakytas mokyklos nelankymo priežastis ir kokie išryšk ja priemoni organizavimo ir taikymo tr kumai.

6. 1 Paslaugos, sietinos su asmenin mis ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastimis

99

100

8 paveikslo schemoje pateikiami detalizuoti asmenini mokyklos nelankymo priežas i ir galim joms taikyti prevencini priemoni s ryšiai. Šioje schemoje yra keli lygmenys. Vis pirma vardijama problema – mokymosi motyvacijos stoka, kaip viena pagrindinimokyklos nelankymo priežas i . Ši problema schemoje išskleidžiama pagal tai, kokios asmenin s priežastys gali sumažinti mokymosi motyvacij . Taigi antrasis schemos lygmuo – asmenin s priežastys – socialini g dži stoka, mokymosi sunkumai ir emocin s psichologin s problemos. Po jomis išd stytos šias priežastis lemiantys strukt riniai veiksniai. Siekiant išvengti ir taip sud tingos schemos perkrovimo, jne traukti tokie veiksniai kaip pvz.: skirtingi asmen geb jimai, kurie gali sukelti mokymosi sunkumus ar nevienodas asmen jautrumo lygis (vieni vaikai abejingai reaguoja ty iojim si ar mokymosi nes kmes, o kiti gali patirti gil psichologinsukr tim ). schem trauktas tiek asmeninius sunkumus, tiek socialines problemas galintis sukelti veiksnys – šeimos kontekstas. Jis bus aptartas tolimesniame skyriuje „Priemon s sietinos su socialin mis ekonomin mis ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastimis“, tod l šiame skyriuje neanalizuojamas. Žemiausias schemos lygmuo – priemon s, orientuotos detalizuot strukt rini veiksni tobulinim . Tokiu b du, schema leidžia žvelgti kokioms asmenin ms mokyklos nelankymo priežastims pašalinti tr ksta atitinkam prevencini priemoni , o jos detalesnis aprašymas atskleidžia esam priemoni naudojimo tr kumus, kas pad t pagerinti prevencijos politik šioje srityje.

6. 1. 1 Prevencin s priemon s, padedan ios išspr stimokiniams iškylan ius sunkumus mokykloje

Iš pradži bus analizuojamos prevencin s priemon s, padedan iosišspr sti mokiniams iškylan ius sunkumus mokykloje: socialin spedagogin s ir psichologin s pagalbos teikimas, papildomas ir specialusis ugdymas. Svarbu atkreipti d mes tai, jog šios priemon s tur t b ti orientuotos asmenin mokini situacij(pvz.: skirtingi asmen gabumai, polinkis praktin mokym si,problemos šeimoje), o ne strukt rini veiksni sukelt situacij .T.y. jie netur t b ti skirti sistemos klaidoms „lopyti“. Strukt rin sproblemos tur t b ti sprendžiamos ne tiesiogiai padedant mokiniams, o formuojant mokymosi aplink .

Viena toki priemoni – socialin s pedagogin s, specialiosios (kadangi specialioji pagalba aptariama pla iau skyriuje „Specialusis ugdymas“, šiame skyriuje detaliau nenagrin jama) ir psichologin spagalbos teikimas. Ji apima tiek mokiniams kylan i mokymosi, tiek psichologini , tiek socialini sunkum sprendim . Ši priemonyra prevencin tiek, kiek sugebama anksti pasteb ti mokiniui kylan ias asmenines problemas, kad b t galima efektyviai apsaugoti j nuo ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos. Analizuoti tyrimai atskleidžia, kad socialin s pedagogin s ir psichologin s pagalbos teikimas n ra iki galo panaudojamas. Tod ltoliau ši priemon aptariama detaliau.

6. 1. 1. 1 Socialin s pedagogin s ir psichologin s pagalbos teikimas

Viena svarbi pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos priemoni – laiku suteikta veiksminga pagalba. Pagrindin smokini mokykloje patiriamos problemos – mokymosi sunkumai ir psichologin s, emocin s problemos, susietos su bendravimo,

101

asmenin mis problemomis, mokyklos mikroklimatu212. Tod lpagalbos teikimas yra orientuotas tiek mokymosi sunkumus – papildomos valandos, kuri metu mokytojai aiškina mokymosi turin , padeda atlikti užduotis; tiek psichologines mokinio problemas – psichologo konsultacija; tiek paties mokyklos mikroklimato gerinim – sietina su konflikt sprendimo kult rosk limu.

Galima išskirti du pagrindinius teikiamos pagalbos tipus:Psichologin pagalba – mokinio asmenyb s ir ugdimosi problem vertinimas ir sprendimas, psichologin s pagalbos teik jams bendradarbiaujant su mokinio t vais (glob jais, r pintojais) ir mokytojais, juos konsultuojant. Socialin pedagogin pagalba – mokyklos darbuotoj (socialini pedagog , klas s aukl toj ,mokytoj ir administracijos) veikla, susijusi su mokini socialini ir pedagogini poreikitenkinimu, leidžiant padidinti švietimo veiksmingum .

Tyrim duomenys atskleidžia, jog šios numatytos priemon s n ranuodugniai panaudojamos, kad b t pasiektas maksimaliai veiksmingas j efektas213. Didesnis d mesys skiriamas administracin ms poveikio priemon ms: mokini svarstymui prevencin se komisijose, vaik teisi tarnybos pos džiuose,papeikim rašymas ir pan.214 Priemon s, kuri imasi mokyklos, žinodamos apie mokyklos nelankan ius vaikus 7 – 16 met jteritorijoje: vaik t vams (glob jams) yra išsiun iami pranešimai, stokojama kontakto tarp t v ir mokyklos, tarpininko, kuris užtikrint vaik patekim mokykl 215. Pasak Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos prevencijos skyriaus vyriausiosios specialist sNomedos Cibarauskien s, nepakanka kaltinti vaik , kad jis nelanko – „reikia kalb ti apie tai, k mes padar m, kad jis lankyt . Manau yra aplinkyb s, kurios parodo ir jas galima atpažinti, kada vaikas prad s nelankyti mokyklos. Analizuojant mokymosi proces ,problemas šeimoje ir mokymosi ypatumus.“

Problemos nustatymas

Svarbu kuo anks iau identifikuoti mokiniui iškylan ias problemas, siekiant efektyviai jas spr sti. Ekspertai ankstyv problemos

212Mokiniams labai svarbus geras pamokos organizavimas, mokini ir mokytoj santykiai. Pažyma apie programos kartojimo ir mokini nubyr jimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokykl mastus bei prevencij , 2005, 3 psl. prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI G.doc


214Pažyma d l programos kartojimo bei mokini nubyr jimo iš Taurag s apskrities bendrojo lavinimo ir profesini mokykl 2003/2004 m. m. mast ir prevencijos, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/TAURAGE%20G.doc

215 Informacija d l privalomojo mokymo užtikrinimo Jonavos rajono savivaldyb je, 2006, 2 psl., prieiga per internet :http://www.kaunas.aps.lt/prieziura/privalomas_mokymas.pdf#search=%22D%C4%96L%20PRIVALOMOJO%20MOKYMO%20U%C5%BDTIKRINIMO%20%22

102

identifikavim išskiria kaip vien efektyviausi prevencijos priemoni . Pasak Rupšien s (2000, 201) efektyviausia spr stinenoro mokytis problem tada, kol ji dar n ra gavusi konfliktiško masto. Pad ti mokiniui reikia tik pasteb jus pa ias ankstyviausias nenoro mokytis apraiškas. Kita vertus, nereguliarus informavimas apie problem tyrimuose vardijamas kaip priežastis, apsunkinanti pagalbos teikim 216. Pasak Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos prevencijos skyriaus vyriausiosios specialist s NomedosCibarauskien s, daugiausia d mesio skiriama ne prevencijai, o intervencijai. Vaiku pradedama r pintis tada, kai jis jau nelanko. Tuo tarpu b tina žvelgti problemas kuo anks iau ir užkirsti joms keli .

Prevencin darb su vaiku, jog jis v liau nepasitraukt iš švietimo sistemos ne gij s pagrindini g dži , Vaik ir jaunimo socializacijos departamento vyriausiosios specialist s Aušros Birietien s teigimu, reikia prad ti jau darželyje: „pareigos,atsakomyb s už savo veiksmus jausmas yra ir darželyje ugdomas“. Policijos jaunimo klubo ekspert s Tatjanos erniauskien snuomone, jau darželyje galima pasteb ti ar vaikas bus problemiškas. „Kol vaikas darželyje, n ra jokio VTAT darbo. Darželis – pirma grandis. Po to visa informacija eina mokykl . 6-7 met vaikas, jei pirmoje, antroje klas je yra elgesio problem , tai jau yra rimtas signalas, kad vaikui reikalinga pagalba“, – teigia ekspert . Tod l jau su ikimokyklinio amžiaus vaikais reikia prad tidirbti kuo anks iau ir ugdyti mokykloje reikaling susikaupimo, atsakomyb s pajautimo, pareigos suvokimo g džius.

Senamies io vidurin s mokyklos psicholog Zofija Salietis taip pat akcentuoja kuo ankstyvesn pagalbos teikim , pradedant nuo pirmmokyklos met . Pasak jos, vaikai, kuriems kyla problem ,mokykloje nustatomi nuo pirmos klas s. Psichologas stebi klaspagal piešinius, pagal s siuvinius, pagal tai, kaip vaikas priži r tas(aprengtas), kaip elgiasi, bendrauja su kitais. Taip pat ir v lesn seklas se einama klases, ži rima, kaip vyksta pamokos. Pagalbos pradin se klas se svarb pabr žia ir Sietuvos vidurin s mokyklos socialin pedagog Danguol Janušien .

Tyrim , kurie tiesiogiai nustatyt prevencijos poreik pa ioseankstyviausiose stadijose n ra. Ta iau kai kurie tyrimai pateikia tam tikras s sajas tarp mokyklos nelankymo ir pradin se klas sekylan io nenoro eiti mokykl (12 proc. moksleivi jau pradin seklas se nenori lankyti mokyklos217), d l sud tingesni santyki su pradini klasi mokytojais, vaikyst je patirt traum 218. Daugiau nei penktadalis (22,2 proc.) tyrimo „Nes kmingo mokymosi mastai


Civinskas, Remigijus, Tamolien , Ilona. 2006. „Vengian i lankyti mokykl vaik problem ir poreiki “tyrimo pristatymas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Mokyklos nelankan i vaik gr žinimo švietimo sistem problemos ir galimyb s“

217„Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“, 2003, 39 psl. prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.


103

ir priežastys“ metu apklaust mokini mano, kad jiems pagalba buvo reikalinga nuo pradini klasi .219 Sietuvos vidurin s mokyklos direktoriaus pavaduotojos Neringos iukšien s teigimu, pav luotasproblemos sprendimas sud tingas. Reikia kuo anks iau identifikuoti problemas, ta iau sunku gauti pirmin informacij . Panašias problemas apie vaik lie ian i informacij nurodo ir Senamies iovidurin s mokyklos psicholog Zofija Salietis.

Mokyklose už mokyklos nelankan io vaiko suradim esama atsakingu pagal pareigyb . Pasiskirstoma pa ioje mokykloje. Pagrindin atsakomyb skiriama socialiniam pedagogui ir direktoriaus pavaduotojui, ypa jei vaikas visai neužrašytas jokiklas . Jeigu vaikas buvo užrašytas mokykl , ta iau nelanko – už jatsakingas aukl tojas, jis turi susisiekti su t vais. Kiti atsakingi asmenys ir institucijos: socialinis pedagogas, prevencinio darbo grup , koordinavimo grup savivaldyb je.

Problem nustatymo pavyzdžiai

Sietuvos vidurin je mokykloje, pasak direktoriaus pavaduotojos Neringos iukšien s, vaiko pradedama ieškoti, kai jis neateina mokykl tris, keturias dienas. Pagrindinis s km s rodiklis – susitarimas su mokytojais, kad ne mokyklos pareiga yra bausti ir kaltinti. Mokykloje darbo grafikas sutvarkytas taip, kad visada b t kas nors iki 20 h, kas gali suteikti socialin arba psichologinpagalb mokykloje. Mokykloje yra trys specialistai. Pirmininformacija apie tai, kad vaikas prad jo nelankyti, gaunama iš mokini . Iš t v retai išgirstama, kad yra problem ,paprastai mokykla informuoja t vus, kad j vaikai nelanko. Pasak ekspert s, dažnai t vai tikisi, kad mokykla gali išspr sti visas problemas. Mokykla gali pad ti šeimai spr sti problemas, ta iau ji j nesprendžia. Ekspert steigimu, pirminius problemos požymius tur t reaguoti specialistai: mokytojai, aukl tojai, socialin pedagog .Tod l yra stengiamasi, kad aukl tojai gal t kas dienmatytis su aukl jam ja klase. Užsimezgan i problemtur t pasteb ti klas s aukl tojas, dalyko mokytojas, nes jie yra ar iausiai.

Vaik ir jaunimo socializacijos departamento vyriausiosios specialist s Aušros Birietien s nuomone, jeigu yra mokyklos nelankantis vaikas, j surasti vis pirma tur t mokykla. Mokyklos gavusios iš seni nij vaik s rašus savo teritorijoje turi surasti nelankan ius vaikus. Šiuo atžvilgiu mokyklos bendradarbiauja su Vaiko teisi apsaugos tarnyba ir su sveikatos apsaugos sistema – gaunama informacija apie vaik poliklinikoje. Tai, jog duomenapie asmens sveikat negalima skleisti, apsunkina vaiko paieškas. Tam, kad lengviau b t anksti identifikuoti problemas, Vaik ir


104

jaunimo socializacijos departamento vyriausiosios specialist sAušros Birietien s teigimu, tur t b ti ir yra Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuojami kursai mokytojams – kaip pasteb ti, kuriems vaikams kyla sunkum , kaip nustatyti mokyklos nelankymo priežastis.

Klas s, kurias reikia koncentruoti pagalb

Nenoras mokytis, pasak Rupšien s (2000, 138) formuojasi jau ikimokykliniame amžiuje, Autor s nuomone, tai susij su mokyklin mis priežastimis ir norint panaikinti nenoro mokytis formavimosi prielaidas, reikia imtis priemoni jau pradžios mokykloje. Mokymosi motyvacija susilpn ja tre ioje pradin smokyklos klas je, silpn ja pereinant iš pradin s mokyklos pagrindin . Tai susij su nes kmingai veikta pirm ja krize (kai nebenorima mokytis tre ioje klas je), mokymosi sistemos pasikeitimu – daug mokytoj , kuriuos vaikai blogai paž sta,tradicinis mokymas, orientacija ne vaik , o dalyk . Tre ioji kriz– 7, 8, 9 klas s, kai did ja nepažangumas, santykiai su mokytojais tampa pernelyg konfliktiški ir vaikas gali pasitraukti iš mokyklos. Kiekvienas iš mokyklos pasitraukiantis vaikas, pasak autor s,pereina šiuos tris etapus, ta iau suteikus tinkam pagalb vaikas gali nepasitraukti. (Rupšien 2000, 142 – 143) Tod l didžiausid mes sprendžiant nenoro mokytis problem reik t sutelkti prevencij ir pagalb , kai prasideda ankstyviausios nenoro mokytis apraiškos (Rupšien 2000, 194)

30 proc. nelankan i j mokyklos yra fiksuojama pirmoje ir ketvirtoje klas se, teigiama tyrimo „Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“ ataskaitoje220. Analizuot tyrim duomenimis – 5 – 10 klas s yra kritiškiausias pasitraukimo rizikos laikotarpis. 5 klas jed mesys nuo mokymosi perkeliamas prie bendravimo. Nuo santykio su mokytojais priklauso ir motyvacija mokytis jo dalyk ar netgi mokytis apskritai. Tod l „juo v liau pedagogas imasi motyvacijos koregavimo, tuo mažesn s galimyb s tik tis s km s.“(Rupšien 2000, 82) Didžiausias mokyklos nelankan i mokini skai ius yra 6 ir 7 klas se. Nelankan i j moksleivi skai ius did ja ir 9 klas je. 5 – 10 klas je taip pat yra didžiausias skai ius kurs kartojan imokini . Tod l svarbus pagalbos teikimas tiek kartojantiems kurs ,tiek tiems, kuriems iškyla mokymosi sunkum , siekiant išvengti kurso kartojimo, kaip didžiausios rizikos po jo sekan iamankstyvajam pasitraukimui iš švietimo sistemos. Jau pradiniame ugdymo etape rizikos iškristi iš mokyklos klas mis laikytinos 1 ir 4, tuo tarpu pagrindin je mokykloje 5 – 8 klas s. Nenoras lankyti mokykl ypa ryškus 5 klas je, ir tai nepriklauso nuo mokyklos tipo. Tyrim analiz s met išaišk jo, kad ypatingai svarbus laikotarpis yra 5 klas . 5 klas je pasikei ia mokymosi sistema, mokiniai turi adaptuotis prie dalykin s sistemos, taip pat neretai ir

220„Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“, 2003, 16 – 17 psl. prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc, „Ugdymo kokyb skirting tipmokyklose: mokykl pakeitusi vaik ir j t v poži ris“, 2004, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/Ugdymo%20kokybes%20tyrimo%20ataskaita.doc

105

naujoje mokykloje. Šis laikotarpis taip pat siejamas su mokyklos nelankymo tikimyb s išaugimu.221

40,2 proc. tyrime „Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“ apklaust mokini nurod , kad pagalba mokantis jiems buvo b tina5-6 klas se, kai neretai t vai negal jo tokios pagalbos suteikti. Apie 31 proc. apklaust j teig nor j pagalbos sulaukti 7-8 klas se, nes tada jiems tapo sunkiau mokytis.222 Pirmieji pab gimaiiš pamok b dingi jau pradin s mokyklos moksleiviams, jie tampa ypa dažni 5 – 6 klas se. Tyrimas leidžia teigti, kad dažniausiai pamokas praleidin ti skatina nepasirengimas joms, kontrolinidarb ir neigiamo vertinimo baim . Tuo tarpu, didžiausi fizin ir psichologin smurt patirian i mokini dalis yra VII klas je.223 Taigitiek psichologin s, tiek pagalbos mokantis poreikis kyla jau pradin se klas se, yra ypa reikšmingas penktoje klas je ir mokymosi pagrindin je mokykloje metu.

Pagalbos teik jai

Kaip pagrindinis pagalbos teik jas socialin s pedagogin s pagalbos teikimo nuostatuose yra numatytas aukl tojas. Tyrimduomenimis, pagrindiniais pagalbos teik jais išlieka mokytojai ir klas s aukl tojai224. Mokymosi motyvacij galima koreguoti pedagoginiais b dais. Rupšien (2000, 126) išskiria motyvgrupes, kurios gali b ti ugdymo individualizavimo metodikos k rimo prielaida: saugumo poreikio tenkinimas, emocini santykistokos šalinimas, sav s vertinimo koregavimas. Koreguojamosios pedagogin s veiklos principas – individuali prieiga, saugumo poreikio tenkinimas. Silpnos mokymosi motyvacijos koregavimas yra mokytojo veiklos sfera, ta iau mokytojai n ra rengiami dirbti su žemos motyvacijos mokiniais, tad nežino, koki pagalbmokiniui teikti. (Rupšien 2000, 128) Pagalbos teikimui neužtenka mokytojo, reikalinga specialist : psichologo, socialinio pedagogo, gydytojo pagalba. mokymosiMokini nuomone, geriausiai išspr sti mokymosi nes kmes bei mokyklos nelankymo problemas gali pad ti klas s aukl tojas225.klas s aukl toj kreipiamasi ne vien d l mokymosi sunkum , bet ir d l toki problem kaip psichologinis smurtas.226 Pastebima, kad klas s aukl tojo, vadovo pareigos atliekamos nepakankamai227.Vis pirma, d l didelio darbo kr vio bei nepakankamo atlygio už darb , klas s aukl tojai yra nepaj g s skirti labai daug d mesio

221„Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“, 2003, 38, 62 psl. prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc

222 Ten pat 50 psl. 223 Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“, 2003, 61 psl. prieiga per internet :

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc, „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“ 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf

224 „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“ 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf


226 „Švietimo pagalbos teikimas bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf


106

asmeniškai kiekvienam aukl jamosios klas s vaikui - klasi vadovdarbo apmok jimas neatitinka darbo apimties ir reikalavim ,teigiama pažymoje d l privalomojo mokymo užtikrinimo Šiaulirajono savivaldyb je 228. Be to, tiek mokytojai, tiek klasi aukl tojaikaip pagalbos teik jai stokoja kompetencij . Psichologin je srityje kompetentingi jau iasi tik 25 proc. mokytoj , jiems tr kstakompetencijos dirbant su speciali j poreiki ir su rizikos grupivaikais229. Tyrimo „Socialin s paslaugos šeimoms“ ataskaitoje nurodoma, jog pedagogai neturi tinkamo metodinio ir moralinio pasirengimo socialin s pagalbos teikimui. Tai, kad mokytojkompetencijos dirbti su nesimokan iais ir praleidin jan iaispamokas mokiniais yra nepakankamos, kad mokytojai nežino šivaik poreiki , j nuostatos ši vaik atžvilgiu yra neigiamos, nurodoma ir pažymoje d l privalomojo mokymo užtikrinimo KazlR dos savivaldyb je.230 Tokiu b du, d l didelio darbo kr vio ir kompetencij tr kumo, klas s aukl tojai nepaj g s šiuo metu užtikrinti pakankam pagalb mokiniams, kuriems kyla vairiasmeninio ir socialinio pob džio problem .

Pirmas klas s aukl tojo pagalbininkas mokyklose yra socialinis pedagogas. Dabar Lietuvoje gyvendinama 2000-2005 met veiklos programa, kurios pagrindinis tikslas – mokyklose sukurti socialinipedagog pareigybes. Visiškai gyvendinus program , vairioseugdymo ir socialin s r pybos staigose socialiniais pedagogais gal sdirbti tik socialinio darbuotojo kvalifikacij turintys asmenys. Vienas socialinis pedagogas gal s dirbti ir keletoje ugdymo staig ,ta iau jam gal s tekti ne daugiau kaip 800-1.000 moksleivi .Socialinio pedagogo tikslas – išsiaiškinti mokini mokyklos nelankymo, blogo elgesio ir vairaus amžiaus mokini tarpusavio nesutarimo priežastis, bei rasti efektyv ši problem sprendimo b d . Atsižvelgiant tam tikras s lygas, yra tikimasi, kad socialinis pedagogas užims tarpininko tarp mokinio ir jo šeimos, arba mokyklos pozicij . Dabar vairiose ugdymo staigose dirba apie 200, ta iau, gyvendinus program , Lietuvoje dirbs apie 800 socialini pedagog 231.

2004 m. atlikto tyrimo „Mokymosi nes km s: mastai ir priežastys“ duomenimis, 58 proc. apklaust vaik socialinis pedagogas, psichologas, logopedas nepad jo veikti mokymosi sunkum .socialin pedagog niekada nesikreipia 75 proc. vaikin ir 71 proc. mergin . Tyrime n ra analizuojama, kod l tokie žemi pagalbos mastai, kod l su sunkumais susid r vaikai nesikreipia specialistus. Dažnai socialin pedagog pagalbos, iškilus mokymosi sunkumams, kreipiasi 3 proc. vaikin ir 6 proc. mergin .

228 Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Šiauli rajono savivaldyb s bendrojo lavinimo mokyklose, 2006, 2 – 4 psl., prieiga per internet :http://www.siauliai.aps.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/VS_3_2006200681243647.pdf

229 Lietuvos Respublikos 2004 – 2006 met nacionalinis kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmplanas. Prieiga per internet : http://ec.europa.eu/employment_social/soc-prot/soc-incl/nap_incl_2004_lt.pdf

230 Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Marijampol s apskrities Kazl R dos savivaldyb je, 2006, 2 – 3 psl., prieiga per internet : http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/MARIJ%20G.doc

231 Švietimo politika, vjrt

107

Bendruosiuose socialin s pedagogin s pagalbos teikimo nuostatuose232 nurodoma, jog socialinis pedagogas teikia pagalbvaikams, kai nebeužtenka klas s aukl tojo ar mokytojo kompetencijos. Pagal socialinio pedagogo pareigybin instrukcij 233,jis turi teikti socialin pagalb , b ti tarpine grandimi tarp šeimos ir mokyklos, pad ti spr sti vairias vaikams kylan ias problemas, susijusias su pagrindini reikmi tenkinimu, saugumo užtikrinimu, priklausomybi problem sprendimu, seksualiniu ir fiziniu išnaudojimu. Be to, turi užtikrinti mokinio saviraišk ,saviaktualizacij , skatinti mokymosi motyvacij , spr sti lankomumo problemas, emocines ir elgesio problemas. Taip pat numatytas socialinio pedagogo darbas su t vais, pedagogais – aiškinant, kaip kurti jauki , saugi darbo aplink , ryšio su bendruomene, valstybin mis ir nevyriausybin mis, teikian iomissocialin , psichologin , teisin pagalb organizacijomis palaikymas. Socialinis pedagogas kartu su aukl tojais t r t r pintis socialinig dži ugdymu, lankyti vaikus, kai klas s aukl tojas negali.

Teikiamos pagalbos pavyzdys

Sietuvos vidurin je mokykloje yra pamok ruošos grup s,kuriose pamokas padeda ruošti kas nors iš specialist ,b na socialin pedagog arba psicholog .

Nors mokyklose yra sukurti socialinio pedagogo ir psichologo etatai, tyrimai liudija, kad vaikai d l vairi veiksni nesulaukia šispecialist pagalbos. Pvz.: tyrimo „Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“ duomenimis, daugiau nei pusei moksleivi pad jodalyko mokytojas, dešimtadaliui - draugai ir tik kas šimtasis sulauk psichologo, logopedo, socialinio pedagogo pagalbos.234

Pagalbos teikim mokykloje pakei ia palikimas po pamok : tarp suteikusi pagalb dažniausiai (36,8 proc.) buvo minimi mokytojai, kurie papildomai aiškindavo ir skirdavo darbus per pertraukas ar palikdavo po pamok . Socialinis pedagogas ar dalyko mokytojas taip pat pad jo mokytis: atlikti vairias užduotis, nam darbus 6,7 proc. mokini . 2,7 proc. apklaust mokini nurod , jog psichologas aiškinosi nes kmi priežastis, patardavo kaip elgtis su mokytojais, nuramindavo. 1,9 proc. teig , jog mokytojas leisdavo pasitaisyti, atlikus užduot papildomai parašydavo pažym , skirdavo daugiau d mesio, užtardavo, patardavo.235

Tod l galima teigti, kad mokyklos specialist – socialinio pedagogo, psichologo – funkcijos išnaudojamos menkai. Tyrimo „Švietimo

232 Bendrieji socialin s pedagogin s pagalbos teikimo nuostatai, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 15 d. sakymu Nr. ISAK – 941, 3 psl.

233 LR Švietimo ir mokslo ministro sakymas „D l socialinio pedagogo kvalifikacini reikalavim ir pareigini instrukcij patvirtinimo, 2001 m. gruodžio 14 d. Nr. 1667

234Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“, 2003, 63 psl. prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc


108

pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“ yra teigiama, kad itin maža dalis sulaukia specialist (logopedo, psichologo, socialinio pedagogo) pagalbos (0,6 proc.)236. 70 proc. apklaust mokininiekada nesikreipia pagalbos socialin pedagog bei psicholog .Psichologo, socialinio pedagogo pagalba veiksminga, ta iau vaikai psichologus mokyklose gali nesikreipti d l to, jog kit vaik akyse atrodys prastai. (Civinskas et al. 2006, 57, Senamies io vidurin smokyklos psicholog s Zofijos Salietis suteikta informacija) Pasak Remigijaus Civinsko, Vitos Levickait s, Ilonos Tamutien s (2006, 141) komunikacija su socialiniu pedagogu n ra efektyvi, vaikai nesupranta jo užduo i , funkcij mokykloje.Naujojoje Akmen je atliktame tyrime237 nurodoma, kad socialinpedagog ir psicholog kreipiasi atitinkamai 36,4 proc. ir 27,3 proc. mokini , kuriems iškyla problem . Tai, kad specialist funkcijos panaudojamos nepakankamai, nustatyta ir 2005 metais Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliktame tyrime „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“. Jame nurodoma, jog d lpsichologinio smurto socialin pedagog kreipiasi 7 proc., psicholog 3 proc. atsakiusi j .238 Vaikai labiau yra link kreiptis pagalbos mokytojus, t vus (pvz.: tre dalis mokini laiko t vus,galin iais pad ti veikti blog lankym 239) ir draugus, o ne specialistus, nors ten juos nukreipia mokytojai.

Ta iau ir besikreipiantiems specialistus mokiniams specialiosios pedagogin s pagalbos poreikiai tenkinami mažu laipsniu, j gauna tik dalis t vaik , kuriems jos, t v nuomone, reik t .240 Tyrime „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokyklose“ nurodoma, jog tik pusei iš apklaust mokini buvo sudarytos galimyb s pasivyti besimokan ius, sugr žus po ligos.241 Išskirtin specialioji pedagoginpagalba blogai lankantiems mokiniams taip pat mažai teikiama242.Taip pat ir kartojantiems kurs suteikiama mažiau pagalbos. Kaip nurodoma tyrimo „Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“ ataskaitoje243 tik 12,3 proc. antrame i ir 0,2 proc. tre iame i yra gav mokytoj pagalb , atitinkamai 2 proc. ir 0,2 proc. - logopedpagalb , 2,9 proc. antrame i ir 0,4 proc. tre iame i spec. pedagog pagalb , o 3,5 proc. antrame i ir 0,6 proc. tre iame ipsicholog pagalb . 23,6 proc. antrame i ir tik 3,3 proc. tre iame i pagalba susijusi su mokymusi buvo suteikta namuose. 3,3 proc. antrame i ir 0,6 proc. tre iame i buvo samdomi

236„Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“ 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf

237 Skirien , Daiva. 2005. Mokyklos nelankymo priežas i ir pagalb teikian i specialist ir staig tinklo tyrimas. Pranešimas, skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Rizikos grup s vaik ugdymo motyvacijos skatinimas ir mokini gr žinimas mokyklas“.





242 Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Šiauli rajono savivaldyb s bendrojo lavinimo mokyklose, 2006, 2 – 4 psl., prieiga per internet :http://www.siauliai.aps.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/VS_3_2006200681243647.pdf243 „Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“, 2003, 47 psl. prieiga per internet :

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc

109

mokytojai. Šie duomenys rodo, kad tiek t vai, tiek mokytojai, esant pirmosios nes km ms, dar stengiasi šiek tiek pad ti su mokymosi sunkumais susid rusiam moksleiviui, ta iau tokia parama gerokai sumaž ja vaikui, kuris lieka dar kart kartoti mokyklinio kurso. Tai rodo neefektyvi ir pav luot pagalbos ir paramos sistem moksleiviams, turintiems mokymosi sunkum .

Socialiniai pedagogai stokoja galimybi pad ti mokiniams bei spr sti mokytoj ir mokini konfliktus.244 Svarbu nustatyti, kokie veiksniai riboja veiksmingo specialist darbo galimybes:

Nepakankama infrastrukt ra245, blogas apr pinimasmaterialiniais resursais, tr ksta metodin smedžiagos, kartais net atskiro kabineto. Nepakankam materialin baz kaip vienspecialist darb ribojan i veiksni pabr žia ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psicholog Kristina Ignatavi ien ;Neaiškiai suformuluotos specialisto funkcijos,socialinis pedagogas dažnai vykdo kitas funkcijas – pvz.: administracines246. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psicholog Kristina Ignatavi ien s teigimu, specialistams mokyklose deleguojamos jiems nepriklausan ios funkcijos;Neefektyvi komunikacija – tr ksta informacijos apie pagalbos teikim .247 Mokiniams, j t vams,mokytojams tr ksta informacijos apie specialistteikiamas paslaugas (pvz.: 45 proc. septintoknežino, kur kreiptis, kai iškyla problem , konflikt ,yra netinamos mokymuisi s lygos namuose; 7 proc. pradini ir 12 proc. V-VI klasi mokini t v nežino, kur kreiptis turint su vaikais susijusi problem .248).Informacijos apie specialist darb stoka gali kelti ir nepasitik jim jais, tada mokinys galb t kreipsis geriau paž stam asmen – klas s aukl toj ar mokytoj . Sietuvos socialin pedagog DanguolJanušien pabr žia, jog vaikai dažnai galvoja, kad socialinis pedagogas susij s su bausm mis, „mes bandom parodyti, - kalba ekspert , - kad esam pagalba, o ne baudžiamoji institucija“; Nepasitik jimas tarp specialist ir mokytojdalykinink . Mokytojai dalykininkai ži ri skeptiškai specialistus249. Galb t tai reiškia, kad stinga informacijos, kontakto, n ra suprantamos


245 Ten pat.246 Ten pat., „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokyklose“, 2005, prieiga per internet :

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf247 Civinskas, Remigijus, Tamolien , Ilona. 2006. „Vengian i lankyti mokykl vaik problem ir poreiki “

tyrimo pristatymas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Mokyklos nelankan i vaik gr žinimo švietimo sistem problemos ir galimyb s“

248 „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokykl mokiniams“, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf

249 „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“ prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf

110

specialist funkcijos. Stokojama efektyvios komunikacijos.

Specialist pagalbos teikim apsunkina nepakankami žmogiškieji resursai. Ne visose mokyklose yra socialinis pedagogas. Daugumoje pagrindini mokykl n ra socialini pedagog ir/ar psicholog 250. Pvz.: n vienoje Kazl R dos savivaldyb s mokykloje n ra psichologo. Jo darbo kr vis tenka socialiniam pedagogui, pavaduotojams ugdymo reikalams. Panaši situacija ir Birž rajono savivaldyb je – labai maža mokykl dalis gali naudotis psichologpaslaugomis.251 Už mokyklos rib pagalb tur t teikti Psichologin spedagogin s tarnybos, ta iau j darbo kr viai 4 kartus viršija nustatytus.

Be to, vargina dideli specialist darbo kr viai - vienam darbuotojui tenka didelis vaik skai ius.252 Pasak Sietuvos vidurin s mokyklos direktoriaus pavaduotojos Neringos iukšien s, „socialin spedagog s darbo kr vis labai didelis. Labai daug žmoni nori konsultuotis, 15 min yra nepakankamos konsultacijai. Jei ateina šeima, be 1.30 h nesibaigia pokalbis“. Senamies io vidurin smokyklos psicholog Zofija Salietis teigia: „Turiu vien etat ir dirbu, kai reikia tai b ni ir 12 valand mokykloj.“ „Per didelis tiek pedagog , tiek specialist darbo kr vis. Mokykloje tenka dirbti šeimos darb – mokyti vaikus socialini g dži , suteikti jiems emocin param . Pedagog atlyginimai per maži, nemotyvuojantys darbui.“ Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psicholog Kristina Ignatavi ien taip pat vardijo specialisttr kum mokyklose kaip svarb veiksn .

Pasak Policijos jaunimo klubo ekspert s Tatjanos erniavskien s,didel je mokykloje per mažai vieno socialinio darbuotojo. Socialinis darbuotojas turi dirbti su šeima. Pagal esamus žmogiškuosius resursus, socialinis darbuotojas gali tik lankyti šeim , atlikti daugiau kontrol s funkcij . Senamies io vidurin s mokyklos psicholog s Zofijos Salietis nuomone, tr ksta specialiojo pedagogo pradinei mokyklai. „Kadangi tr ksta žmogaus, tai jo funkcijas perima kiti darbuotojai ir darbas n ra vykdomas taip, kaip tur tb ti. Tr ksta laiko, kompetencijos suteikti pagalb .“ Specialiststok akcentuoja ir Sietuvos vidurin s mokyklos socialin pedagogDanguol Janušien : „Aš kaip socialinis pedagogas dirbu su visa mokykla, bet problem aš matau tiek, kad reik t keturi socialinipedagog , kad iš tikr j vykt ne postvencija, o prevencija.“

Kartais psicholog ar speciali j pedagog paslaugos užtikrinamos kaip projektin veikla (t.y. laim jus projektus, finansin param ).Specialist darbui stokojant efektyvumo, vien j skai iaus padidinimas gali neišspr sti pagalbos tr kumo. Svarbu analizuoti

250 Pažyma apie programos kartojimo ir mokini nubyr jimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokyklmastus bei pravencij Telši apskrityje, 2005 prieiga per internet :http://www.telsiai.aps.lt/filemanager/download/145/PA%C5%BDYMA.pdf

251 Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Birž rajono savivaldyb je, 2006, 2 psl., prieiga per internet :http://www.pava.lt/Birzu_pazyma_2006.pdf#search=%22%22D%C4%96L%20PRIVALOMOJO%20MOKYMO%20U%C5%BDTIKRINIMO%22%20%22

252 „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“ prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf

111

efektyv darb ribojan ius veiksnius, t.y. išsiaiškinti, kod l tokinedidel mokini dal pasiekia specialist pagalba – ar specialistai jos nesuteikia, ar mokiniai nesikreipia pagalbos. Kita vertus – svarbu nustatyti pagalbos užtikrinimo krypt – ar mokiniai tur tkreiptis pagalbos ar specialistai nustatyti, kuriems mokiniams pagalba b tina, nors jie d l jos ir nesikreipia. Taip pat svarbu analizuoti, kod l stokojama pasirtik jimo tarp specialist ir mokytoj dalykinink . Galb t tr ksta informacijos apie specialistveikl , galb t d l specialist funkcij neaiškumo n ra pasitikima jais kaip pagalbos teik jais. Tad prasminga giliau panagrin ti, kaip užtikrinti efektyvi informacijos sklaid ir kaip formuoti pasitik jimkuris yra bendradarbiavimo pamatas.

6. 1. 1. 2 Papildomas ugdymas kaip prevencijos priemon

Kita prevencin priemon , padedanti sumažinti asmeninio pob džiomokyklos nelankymo priežastis yra papildomas ugdymas. Papildomas ugdymas apima tiek popamokin veikl , tiek neformal j ugdym . Papildomas ugdymas ir popamokin veikla buvo nagrin ta dviejuose Švietimo ir mokslo ministerijos užsakytuose tyrimuose. 2001 metais atliktas tyrimas „Papildomas ugdymas moksleivi socializacijos kontekste“ bei 2003 mettyrimas „Popamokin s veiklos veiksmingumas“. Popamokin veikla kaip ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencinpriemon – mažai nagrin ta tema. Šiuose tyrimuose nustatyta, kokios yra popamokin s veiklos formos, ta iau neanalizuojamas jos kaip prevencin s veiklos veiksmingumas. Papildomas ugdymas, kuris leidžia pl totis vaik geb jimams, j saviraiškai ir socialiniams g džiams, didina vaik užimtum , gali tapti efektyvia mokyklos nelankymo prevencijos priemone. Popamokin je veikloje realizuojami bendravimo, pripažinimo, sitvirtinimo bendraamžigrup je poreikiai253. Pažymoje d l privalomo mokymo užtikrinimo Birž savivaldyb je nurodoma, jog projektai, kuri metu buvo siekiama traukti rizikos grup s vaikus projekt organizavim bei popamokin veikl , padidino lankomum .254

Liudmila Rupšien (1996, 125) akcentuoja tai, kad vaikai, kurimokymosi motyvacija silpna visgi turi koki nors pom gi .Saviraiškos skatinim galima pasitelkti mokymosi motyvacijos koregavimui. Vaikas traukiamas dominan i veikl , tokiu b duformuojami pažinimo interesai. Remigijus Civinskas, Vita Levickait , Ilona Tamutien (2006, 46) kaip ir Liudmila Rupšien ,teigia, kad net ir prarad motyvacij mokiniai rodo tam tikras pastangas ir interes mokytis vieno ar kito dalyko. Labai svarbu yra sudominti vaik , traukti j veikl .

Žemas mokini užimtumas po pamok ir ypa vasaros atostogmetu yra veiksniai galintys padidinti mokyklos nelankymo rizik .255

Popamokin veikla gal t tapti patraukliu b du pritraukti vaikus

253 „Popamokin s veiklos veiksmingumas“, 2003, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tr_ataskaita_040303.doc

254 Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Birž rajono savivaldyb je, 2006, prieiga per internet :http://www.pava.lt/Birzu_pazyma_2006.pdf#search=%22%22D%C4%96L%20PRIVALOMOJO%20MOKYMO%20U%C5%BDTIKRINIMO%22%20%22

255 „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf Sietuvos vidurin s mokyklos direktoriaus pavaduotojos Neringos iukšien s ekspertin nuomon

112

mokyklas, kita vertus – didinti j užimtum , kad nuo mokyklos nepriklausantys išor s veiksniai (pvz.: neigiama draug , „gatv s“taka) neprisid t prie mokyklos nelankymo. Popamokin veikla, mokytoj nuomone yra svarbi prevencin veikla (74,1 Akmen srajone apklaust mokytoj mano, kad tai b tina prevencinprograma)256. Senamies io vidurin s mokyklos psicholog s Zofijos Salietis, taip pat ir Sietuvos vidurin s mokyklos direktoriaus pavaduotojos Neringos iukšien s nuomone, vaik užimtumo problemos, kult rinio gyvenimo tr kumas prisideda prie mokyklos nelankymo.Kaip prevencin priemon popamokinis užimtumas n rapakankamai išnaudojamas:

Paprastai jame dalyvauja s kmingiau besimokantys, iniciatyv s, pasiturin i šeim vaikai.257

N ra suvoktas ne vien kaip žini teikimo, bet ir užimtumo organizavimo prevenciniais tikslais popamokin s veiklos vaidmuo. T vai labiausiai akcentuoja kvalifikacin – žini suteikimo – mokyklos funkcij , skeptiškai ži rima kitus papildomo ugdymo kontekste realizuojamus tikslus258.Vaikams stinga informacijos apie galimpopamokin veikl .259

Mokyklose stinga strateginio popamokin s veiklos planavimo260. Policijos jaunimo klubo ekspert sTatjanos rniavskien s nuomone, „popamokinveikla tur t b ti nukreipta, o ne chaotiška“.Popamokin s veiklos panaudojim kaip priemonmokyklos nelankymo prevencijai riboja ir tai, jog mokytojai neturi tinkamos kvalifikacijos papildomai veiklai organizuoti. 261

Užimtumas mokykloje vertinamas pras iau nei už jos rib .262 Pasak Sietuvos vidurin s mokyklos direktoriaus pavaduotojos Neringos iukšien s, „vaikas, kuris ateina mokykl , kuriam prastai sekasi,

kuris išb na ia 8 h beveik mokykloj, dar ateis b rel po to? Reikia galvoti blaiviai. Jis nenori b rel . Jis jau iasi pavarg s. Tada b relius ateina v lgi talentingi vaikai, kurie planuoja savo laik , gali tikslingai b rel pasirinkti. Labai dažnai tie vaikai ateina 7h vakaro m s bendravimo kambar tiesiog pab ti. Nes gatv je jiems n ra


257„Popamokin s veiklos veiksmingumas“, 2003, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tr_ataskaita_040303.doc

258„Papildomas ugdymas moksleivi socializacijos kontekste“, 2001, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimas_5.doc

259„Papildomas ugdymas moksleivi socializacijos kontekste“, 2001, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimas_5.doc ;„Popamokin s veiklos veiksmingumas“, 2003, prieiga per internet : http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tr_ataskaita_040303.doc


261„Papildomas ugdymas moksleivi socializacijos kontekste“, 2001, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimas_5.doc


113

k veikti. Mes aišku džiaugiam s, kad jis pas mus at jo, o ne gatv j. Šeimos ne visos gali užtikrinti prasming vaiko laisvalaikio planavim .“ Ekspert s nuomone, prevencinei veiklai per papildomugdym kol kas nerandama galimybi : „jeigu b t paauglikult ros, užimtumo centrai, b t gerai. Reikia užimtumo galimyb snuo 16.30 iki 21 h.“ Pasak Policijos jaunimo klubo ekspert sTatjanos rniavskien s, „vaikai vis dien išb na mokykloje, dar b ti ir b relyje – per daug. Popamokin veikla netur t b timokyklose, vaikai išb na jose vis dien . Dienos centrai tur tužsiimti prevencija. Mokyklos gal t nukreipti dienos centrus.“

Vilniaus miesto savivaldyb s bendrojo lavinimo mokykl tinklo pertvarkos 2005 – 2012 met bendrajame plane rašoma: papildomo ugdymo organizavimas bendrojo lavinimo mokyklose rodo, kiek d mesio yra skiriama mokini užimtumui ir socializacijai. Miesto mokyklose (be papildomojo ugdymo staig ) b relius lanko 112,9 proc. moksleivi (dažnai vienas moksleivis lanko keletb reli ). Mokyklose iš viso veikia 3748 b reliai, kurie gali b tiskirstomi 10 r ši : muzikos, choreografijos, teatrinio meno, dail s, etnokult ros, sporto ir sveikatos, turizmo ir kraštotyros, technin s k rybos, gamtos ir kiti b reliai. (Populiariausi yra sporto ir sveikatos, muzikos, dail s bei teatrinio meno r ši b reliai).Vienam moksleiviui vidutiniškai tenka 0,15 b relio valandos. Vilniaus miesto moksleiviai savo poreikius gali tenkinti 32 papildomo ugdymo staig si lomuose 712 sporto, muzikos, dail sir kt. r ši užsi mimuose. Jau iama technini b reli , kuriuos ypam gsta berniukai, pasi los stoka.

Papildomas ugdymas kaip priemon numatomas naujojoje jaunimo mokykl koncepcijoje. Papildomasis ugdymas atsižvelgiant mokyklos pasirinkt krypt gali b ti labiau orientuotas menin ,sportin ar technologin ugdym ir siejamas su mokini polinkiais bei interesais. Jis gali b ti derinamas ir kooperuojamas su kitmokykl , taip pat mokykl , vykdan i neformaliojo vaik švietimo programas ar modulius (muzikos, dail s, meno, sporto), veikla, laisvalaikio centr ir kit institucij vykdoma veikla. Gali b tipl tojama klubin papildomojo ugdymo veikla, atradim programos ir kiti aktual s projektai.263

6. 1. 1. 3 Specialusis ugdymas kaip prevencijos priemon

Special j ugdym gyvendina visos pradinio, pagrindinio ugdymo programas vykdan ios ir visuotin švietim teikian ios mokyklos, turintis licencij kitas švietimo teik jas, atskirais atvejais –specialiosios mokyklos. Negalintys lankyti ugdymo staigos asmenys gali b ti mokomi namuose. Bendrasis speciali j poreikiturin i vaik ugdymas pradedamas jiems su jus 6-7 met amžiui, ta iau mokymasis specialaus ugdymo staigoje, ar specialiose klas se bendrojo ugdymo staigose, gali trukti 1-2 metais ilgiau nei prasta.

Speciali j poreiki turintys asmenys profesij gali gytiprofesin se mokyklose, profesinio mokymo centruose arba

263LR Švietimo ir mokslo ministerija, „Pažyma d l jaunimo mokyklos koncepcijos gyvendinimo“2004- 06 – 25 Nr. 24-01-05-50

114

kursuose, specialiose profesinio mokymo staigose, speciali jmokykl profesinio mokymo departamentuose bei aukštesniosiose profesin se ar aukštosiose mokyklose. Pažym tina tai, kad speciali j poreiki turintiems asmenims stojant yra teikiama pirmenyb , ta iau mokantis aukš iau išvardintose ugdymo staigose, jiems taikomi bendri reikalavimai. Visgi, kiekviena ugdymo staiga, atsižvelgdama speciali j poreiki turin ioasmens sugeb jimus, privalo sudaryti tinkamas s lygas gytiišsilavinim . Speciali j poreiki turin i suaugusi j neformalus ugdymas yra organizuojamas suaugusi j mokymo centruose, mokyklose, specialiuose suaugusi j centruose ir kitose staigose.Reabilitacijos kursai yra organizuojami reabilitacijos staig ir yra prieinami tiek atitinkamoje staigoje, tiek namuose. Kiekviena ugdymo staiga speciali j poreiki turintiems asmenims turi sudaryti tinkamas tobul ti ir realizuoti save s lygas.

Speciali j ugdymo(si) poreiki turin i vaik integracija bendrojo lavinimo mokyklas

Antrojoje tyrimo dalyje „Mokyklos nelankymo priežastys“ nebuvo atskirai išskirtos priežastys, galin ios paskatinti speciali jugdimosi poreiki (SUP) turin i vaik ar jaunuoli mokyklos nelankym . Šiame skyriuje aptariamos pagrindin s analizuottyrim pagalba nustatytos speciali j poreiki turin i vaikintegravimo bendrojo lavinimo mokyklas problemos, kurisprendimas gal t pad ti mažinti nubyr jimo mastus.

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psicholog sKristinos Ignatavi ien s teigimu, tre dalis mokyklos nelankan ivaik – vaikai su specialiaisiais poreikiais. Daugiausiai tai vaikai turintys negali . Pasak ekspert s speciali j poreiki vaikintegracija bendrojo lavinimo mokyklas neb tinai paskatina jiškritim .

Pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencin je politikoje didelis d mesys skiriamas vaikams, turintiems speciali j ugdymo(si) poreiki . Šiai grupei skirt ŠMM užsakyt tyrim metu išaišk jo, jog specialieji ugdimosi poreikiai n ra pagrindinis veiksnys, apsunkinantis integracij švietimo sistem , nulemiantis jo santykius su bendraamžiais ir pedagogais264. Ne specialieji ugdimosi poreikiai, o nesudarytos s lygos: nepakankama infrastrukt ra,nepakankamas pagalbos teikimas, nepakankamas t v ir mokyklos bendradarbiavimas, t v nenoras, jog SUP vaikai b t diagnozuoti, jog jiems b t pritaikytas mokymo turinys (didžioji t v dalis mano, jog n ra b tina individualizuoti ugdymo plan j vaikams, turintiems speciali j poreiki 265), tampa veiksniais galin iaispaskatinti sud tingesn SUP vaik integracij bendrojo lavinimo mokyklas, tuo padidindami mokyklos nelankymo tikimyb . Pasak Vaik ir jaunimo socializacijos departamento vyriausiosios specialist s Aušros Birietien s, „kad neatsirast toki išvad , kad vaikas nemokytinas. Toki n ra. Dar atsiranda toki s vok .“

264 „Speciali j poreiki vaik integravimo problemos“, 2003, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SPVIP_ataskaita.doc265 „Speciali j poreiki vaik integravimo problemos“, 2003 prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SPVIP_ataskaita.doc

115

SUP vaikams padid j s nerimastingumas, siejamas su žinitikrinimo baime, saviraiškos baime, bendru nerimu, baime bendraujant su mokytojais, baime nepateisinti aplinkinil kes i .266 Pasak Rupšien s (2000, 53), mokinys turintis mokymosi negal , nepaj giantis išmokti mokomosios medžiagos reikiamu lygiu, patiria psichologin diskomfort . Mokytojai n ra paj g sdirbti su visa klase, nes neturi mokytoj pad j j . Laiku vertinus ir pritaikius vaikui tinkam program , dideli pasekmi nepatiriama. Ta iau kai vaiko poreikiai n ra nustatomi, vaikui nesiseka mokytis, o jis yra spaudžiamas mokytis geriau – kyla konfliktin situacija. Integruojant speciali j ugdimosi poreiki turin ius vaikus ar jaunuolius bendrojo lavinimo mokyklas susiduriama su nepakankamu tinkamos mokymosi aplinkos užtikrinimu. Toliau aptariami pagrindiniai mokymosi aplinkos pritaikymo speciali jporeiki turintiems mokiniams tr kumai: nepakankama mokyklinfrastrukt ra ir priemon s, mokytoj nepasirengimas dirbti su speciali j poreiki turin iais mokiniais, specialiosios pagalbos teikimo trukdžiai.

Nepakankama mokykl infrastrukt ra ir priemon s.Mokyklos techniškai ir materialiai n ra pasirengusios ugdyti ne galius vaikus267. Tr ksta metodin s, mokymo medžiagos268.Stokojama mokytoj pad j j – pedagog galimyb s tur tipagalbinink (asistent ) pamokos metu yra nedidel s.269

Pedagog kompetencij stoka. Pedagogai dalykininkai n ra pasireng dirbti su ne galiais ir speciali j poreiki vaikais270. Daugiau negu kas tre ias pedagogas pripaž sta, jog jam tr ksta patirties ir žini parinkti adekva iasužduotis speciali j ugdimosi poreiki turintiems mokiniams, garantuoti ši mokini psichologin bei fizin saugum klas je,fiksuoti speciali j ugdimosi poreiki turin i vaik ugdymosi poky ius, vertinti jo mokymosi sunkumus, taikyti teorines žinias pedagoginiame darbe. Praktiškai kas ketvirtas nemoka parinkti tinkam mokymo metod ir b d , diferencijuoti ugdym klas je,skatinti mokini motyvacij mokytis271, analizuoti mokinimokymosi sunkumus, nustatyti vaiko poreikius. Mokytojai pasižymi neigiamu negal s suvokimu. Mokytojai dar n ra pakankamai tikslingai pasireng ne tik patys dalykiškai siekti integruoti vaik ,

266 „Bendrojo ugdymo klas je besimokan io speciali j ugdymo (-si) poreiki vaiko socialin s – psichologin s charakteristikos atskleidimas“, 2003, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/ATASKAITA-Alisauskas-2003.doc267„Speciali j poreiki vaik integravimo problemos“, 2003, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SPVIP_ataskaita.doc „Pedagog profesin s kompetencijos vertinimas speciali j poreiki vaik ugdymo pl tros aspektu“ 268„Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“, 2005, 2005, prieiga per internet :

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf269„Speciali j poreiki vaik integravimo problemos“, 2003. prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SPVIP_ataskaita.doc „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“, 2005, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf270„Speciali j poreiki vaik integravimo problemos“, 2003, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SPVIP_ataskaita.doc „Pedagog profesin s kompetencijos vertinimas speciali j poreiki vaik ugdymo pl tros aspektu“ 271 „Pedagog profesin s kompetencijos vertinimas speciali j poreiki vaik ugdymo pl tros aspektu“

116

bet ir konstruoti ne gal ar speciali j poreiki turint vaikpriiman i emocin , dalykin , santyki aplink .272

Nepakankamos mokytoj psichologin s kompetencijos. (beveik pus pedagog jau ia psichologini žini stygi ).273

Nepakankamos mokytoj dalykinink kompetencijos individualizuoti d mes SUP vaikui, t.y. paskirstyti d mes klas je,derinti skirtingus poreikius turin i vaik mokym si. Tyrimai rodo, jog mokytojas pamokoje tik epizodiškai orientuojasi speciali jporeiki mokin , labai retai j traukdamas klas je vykstan iusprocesus274. Kita vertus, nepakankama galimyb individualizuoti d mes gali b ti susijusi su tuo, jog klas s yra per didel s - mokytojai nesusp ja per pamok skirti pakankamai laiko ir d mesio vaikams dirbantiems pagal bendras ir adaptuotas ar modifikuotas programas.275 Toki problem pad t spr stimokytoj pad j j etat skai iaus didinimas.

Specialiosios pagalbos teikimo trukdžiai.Kaip ir kitos jau aptartos pagalbos atveju (socialin s pedagogin s,psichologin s, mokymosi) specialiosios pagalbos teikimas yra nepakankamas276. Daugumoje šalies ugdymo staig veikia nepilnos specialiojo ugdymo komisijos – nenustatoma, kurie vaikai turi speciali j ugdymo(si) poreiki , jie nevisiškai patenkinami.277

Teikiant speciali j pagalb susiduriama su panašiais trukdžiais kaip ir teikiant socialin pedagogin pagalb : nepakankamasbendradarbiavimas tarp specialist ir mokytoj 278, didelis specialistdarbo kr vis279.

Svarbu aptarti ir priežastis, kurias sunkiau paveikti tinkamo mokymo aplinkos organizavimo pagalba. Vis pirma tai t vvaidmuo vaiko integravime.

T v nenoras, jog j vaikai b t diagnozuojami kaip turintys speciali j poreiki bei jog jiems b t taikoma palengvinta ugdymo programa, sudaro prielaidas situacijai, kai vaikas ne veikia

272 „Ugdymo turinys kaip speciali j poreiki vaik socialinio ir edukacinio dalyvavimo prielaida“, 2004, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/spec_poreikiu_vaiku_tyrimo_ataskaita_SMM.doc, „Pedagogprofesin s kompetencijos vertinimas speciali j poreiki vaik ugdymo pl tros aspektu“273„Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf274 „Moderni (metakognityvini ) speciali j didaktik (metodik ) rengimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose“, 2003 275„Speciali j poreiki vaik integravimo problemos“, 2003, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SPVIP_ataskaita.doc276„Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf,„Pedagog profesin s kompetencijos vertinimas speciali j poreiki vaik ugdymo pl tros aspektu“277 „Pedagogini ir psichologini tarnyb organizavimo ir veiklos planavimo prioritetai, tenkinant speciali j poreiki turin i vaik edukacinius, psichologinius, socialinius poreikius“, 2004, prieiga per internet : http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pedagog_psicholog_tarnybu_Tyrimo%20ataskaita.doc278 „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf279 „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“, 2005, , prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf, Vidutiniškai šalyje PPT psichologo normatyvai viršijami 4, o pedagogo – 3 kartus – tai neigiamai veikia darbo kokyb , trukdo atlikti numatytas funkcijas. „Pedagogini ir psichologini tarnyb organizavimo ir veiklos planavimo prioritetai, tenkinant speciali j poreiki turin i vaik edukacinius, psichologinius, socialinius poreikius“, 2004, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pedagog_psicholog_tarnybu_Tyrimo%20ataskaita.doc

117

programos, paliekamas kartoti kurso. Kurso kartojimas (ypa , kai kartojama kelis kartus) gali sukelti vaikui papildom psichologiniproblem . Tyrimai rodo, jog nedidel dalis t v bendradarbiauja su pedagogais pritaikant turin SUP vaikui.280 Didžioji t v dalis mano, jog n ra b tina individualizuoti ugdymo plan j vaikams, turintiems speciali j poreiki .281

Priemon s išvardintoms integravim apsunkinan ioms problemoms spr sti gal t b ti – tolimesnis infrastrukt ros pl timas,žmogišk j resurs pl tra ir t v švietimas. Pagrindinis d mesysgal t b ti skiriamas žmogišk j resurs pl trai – pakankamo specialist kiekio ir j darbo s lyg užtikrinimas, mokytojkompetencij pasteb ti problem ir nukreipti vaik pas specialistus ugdymas. Svarbus ir mokytoj kompetencij dirbti su speciali jugdymosi poreiki turin iu vaiku k limas, ta iau verta atsižvelgti tai, kad specialieji ugdimosi poreikiai apima vairias negalias – kaip reg jimo sutrikimus, disleksij ir kt., t.y. jos neb tinai sietinos su psichikos sutrikimais. Tod l klasi mažinimas (kaip ilgalaikio laikotarpio politikos priemon ) ir mokytoj pad j j skai iausdidinimas (vidutinio, trumpojo laikotarpi politikos priemon )gal t b ti efektyvesn s priemon s nei mokytoj kompetencijos individualizuoti turin k limas. Taip pat, kaip jau min ta, svarbu informuoti t vus, kokios galimos pasekm s vaiko sveikatai ir psichologinei savijautai, neleidžiant jam tenkinti speciali jugdymosi poreiki .

6. 1. 2 Prevencin s priemon s, susietos su mokymo organizavimu

Kaip jau min ta antrojoje tyrimo dalyje „Mokyklos nelankymo priežastys“, švietimo politikos organizavimas ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos atžvilgiu gali b tiaptartas dviem lygmenimis. Vis pirma tai tokios palankiosmokymosi aplinkos formavimas, kuri nesudaryt prielaidsunkumams iškilti. Tokia mokymosi aplinka tur t b ti tiek psichologiškai saugi, emociškai patraukli, tiek nesudaranti prielaidmokymosi sunkumams atsirasti. Tokios aplinkos formavimas apima tiek trumpo, tiek ilgo laikotarpio politikos tikslus.

Viena pagrindini mokymosi sunkumus sukelian i priežas i – per didelis mokymosi kr vis. Dalyk gausa, netinkamas mokymosi kr vio išd stymas, didel s klas s, didelis mokytoj darbo kr visapsunkina individualaus mokytoj d mesio mokiniui skyrim .Mokytojui nepakankamai išaiškinus mokymosi turin ,nepakankamai d mesio skyrus gr žusiam po ligos mokiniui, atsiranda žini spragos. Atsiradusios žini spragos sunkina naujžini sisavinim , maž ja mokinio mokymosi motyvacija ir jis gali prad ti vengti lankyti mokykl . Tod l šiuo atveju prasminga investuoti ne tiek mokyklos nelankymo prevencijos rengini ar

280 „Speciali j poreiki vaik integravimo problemos“, 2003, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SPVIP_ataskaita.doc Bendrojo ugdymo klas je besimokan iospeciali j ugdymo (-si) poreiki vaiko socialin s – psichologin s charakteristikos atskleidimas“, 2003, prieiga per internet : http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/ATASKAITA-Alisauskas-2003.doc281 „Speciali j poreiki vaik integravimo problemos“, 2003, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/SPVIP_ataskaita.doc

118

paskait rengim , kiek pat mokymosi proceso perži r jim :mokymosi kr vi perži r jim ir sumažinim ; tinkam kr viišd stym , kur galima b t užtikrinti pak lus mokykl vadovvadybines kompetencijas; bei mokytoj skatinim skirti daugiau asmeninio d mesio vaikams.

Kadangi mokytoj asmeninis d mesys vaikams yra viena svarbiausi prevencini priemoni , yra tikslinga panagrin ti šipriemon detaliau – kas gal t paskatinti labiau individualizuoti mokym . Daugiausiai yra koncentruojamasi mokytojkompetencij k lim . Tyrimai rodo, jog mokytoj kompetencijos yra nepakankamos, tad vairi mokytoj kompetencij k limasgal t b ti reikšminga prevencin s politikos dalis. Svarbu pabr žti,jog n ra tyrim , kurie analizuot mokytoj kompetencijos k limoveiksmingum , tod l sunku pasakyti ar nepakankamos mokytojkompetencijos, ar maži nemotyvuojantys darbui atlyginimai ir didelis darbo kr vis apsunkina efektyv mokytoj darb . Tuo tarpu, vaik skai iaus klas se sumažinimas bei mokytoj darbo kr vio mažinimas (ekspert si lymu - tiek užtikrinant pakankamas pajamas už mažiau kontaktini valand , tiek mažinant vairidokument , kuriuos turi pildyti, skai i ) galb t labiau nei mokytojkompetencij (kaip individualizuoti d mes klas je) k limas gal tprisid ti prie galimyb s mokiniams gauti pakankamai mokytojo d mesio.

Kitos priemon s, iš esm s galin ios pad ti išvengti neefektyvaus mokytoj darbo, kuris dažnai tampa mokiniams kylan ipsichologini ir mokymosi sunkum priežastimi, yra susij su pedagog paruošimu ir mokymo metodais. Siekiant išvengti neefektyvaus mokytoj darbo svarbu iš anksto tinkamai paruošti b simus pedagogus, traukiant psichologini kompetencijformavim bei mokin orientuot mokym . mokin orientuotas mokymo b das atsiremia mokinio skatinim , socialini g džiformavim , o ne tik žini tikrinim ir baudim . Special s mokymo metodai gali pad ti išspr sti su mokymosi sunkumais susijusias ir pamok nelankymo problemas. (Civinskas et al. 2006, 47)

Žini pateikimo principas, kai mokytojas yra vienintelis žinišaltinis ir pateikia mokiniams faktus, o šie turi juos atkartoti, yra kritikuojamas knygoje „Mokymasis vis gyvenim globalin je žiniekonomikoje: išš kiai besivystan ioms šalims“282. Toks mokymasis neleidžia mokiniams išsiugdyti geb jim , svarbi socialiniame gyvenime: dirbti komandoje, spr sti problemas, išsiugdyti mokymosi vis gyvenim motyvacij . Tok klasikin mokymo modeltur t keisti nauji mokymo metodai. Taip pat reikšminga d tipastangas, kurti naujas programas, skirtas tiems mokiniams, kuriems tradicini institucij programos n ra tinkamos.

Min tame veikale yra si lomas naujas, besiskiriantis nuo tradicinio, mokymo modelis. Žini pateikimo b das arba tai, kaip asmenys mokosi, yra labai reikšmingas žini sisavinimui. Tod l naujajame mokymo modelyje akcentuojami tokie esminiai elementai kaip mokytojo vaidmuo kaip vedan io prie žini šaltini (pats pedagogas

282 Lifelong Learning in the Global Knowledge Economy: Challenges for Developing Countries, 2003, 28 – 44 psl.Washington: The World Bank

119

neb ra žini šaltiniu), mokymasis darant (angl. learning by doing)(leidžia sisavinti detales, kurias b t sunku paaiškinti, bet kurios paaišk ja atliekant užduot ), mokymasis grup mis283,individualizuoti mokymosi planai, mokytojai taip pat mokosi, tobul ja, sudaromos galimyb s t sti mokym si vis gyvenim .Naujajame modelyje akcentuojamas besimokant j orientuotas (angl. learner centered) mokymas, kai naujos žinios pateikiamos atsižvelgiant tai, k besimokantysis jau žino, stengiamasi pateikti žinias susietai. Svarbu, jog mokymosi metu, formuluojant užduotis b t trauktas reali už klas s rib vykstan i problemsvarstymas, tai didina mokini susidom jim ir motyvacij . Taip pat akcentuojamas moderni technologij panaudojimas pamokose, leidžian i formuoti lygesnius mokytojo – mokinio santykius, padaran i pamokas domesn mis.

Atliekant tyrimus paaišk jo, kad šeštos klas s mokiniai, kuriems buvo pristatytos tam tikros s vokos, naudojant besimokant jorientuotus metodus, geb jo geriau išspr sti konceptualias fizikos problemas nei 11 ar 12 klasi mokiniai toje pa ioje mokykloje, kurie fizikos buvo mokomi tradiciniais metodais284. Tokiu b du ne visuomet d l mokymosi nes kmi galima kaltinti mokinimotyvacijos mokytis stok , bet reik t atkreipti d mesnaudojamus mokymo metodus. Iš kitos pus s, didelis mokymosi kr vis ir didelis mokytoj darbo kr vis bei dažnai nepakankamai išvystyta mokykl infrastrukt ra nesudaro galimyb s panaudoti šiuos ir kitus domius mokymo metodus: taikyti modernias informacines technologijas pamokose bei praktines užduotis. Nuobodžios pamokos – vienas strukt rini mokyklos nelankymo veiksni . Tad palankios mokymosi aplinkos formavimas tur ttraukti galimyb taikyti informacines technologijas pamok metu, tam svarbu užtikrinti švietimo staig infrastrukt ros pl tr .

Prie tinkamos švietimo situacijos organizavimo, siekiant sudaryti toki mokymosi situacij , kad mokiniai patirt kuo mažiau problem , priskirtinas tinkamo pasirengimo mokyklai galimyb ssudarymas – ikimokyklinio ugdymo staig pl tra ir stiprinimas.

Policijos jaunimo klubo ekspert s Tatjanos erniavskien s teigimu per maži mokytoj atlyginimai gali nulemti, jog gabesni, iniciatyvesni asmenys nesirinks mokytojo profesijos, neis dirbti mokyklas: „N ra kam dirbti mokyklose, nes mokytojo atlyginimas yra labai mažas. Mokytojas – pirmas žmogus“. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psicholog s Kristinos Ignatavi ien s nuomone, nauj pedagog rengimas tur t trauktipasirengim ugdyti socialinius vaik g džius, anksti pasteb tivaikams kylan ias problemas. Pedagog rengim kaip ilgojo laikotarpio politikos priemon akcentuoja ir ŠMM Vaik ir jaunimo socializacijos departamento vyriausioji specialist Aušra Birietien :„B t labai gerai, jeigu mes ne tik dirbant mokytoj mokytume, bet ir ruošiant mokytoj – student mokymo programas b t

283 Rupšien (2000, 141) teigia, kad vertingas yra mokymasis grupel mis. Tokiu b du mokomasi bendrauti, derinti interesus, pasiskirstyti pareigomis etc.

284 Lifelong Learning in the Global Knowledge Economy: Challenges for Developing Countries, 2003, 31 psl. Washington: The World Bank

120

traukiami tam tikri moduliai. Nes mes dabar, iš tikr j , ruošiame mokytoj dalykinink , o ne mokytoj pedagog .“

Lietuvoje tr ksta tyrim apie prevencinio poveikio priemoniveiksmingum . Atskiros priemon s, kurios gali tur ti prevencinpoveik yra nagrin tos, pvz.: popamokin veikla, prevencinio darbo grup s, pagalbos teikimas, ta iau neanalizuojamas jveiksmingumas kaip prevencinio poveikio priemoni . Taip pat neskiriama d mesio pa ios ugdymo aplinkos formavimo analizei prevencijos kontekste. Dauguma tyrimuose minim ir priemonipob dis yra intervencinis ir postvencinis, apie prevencines priemones kalbama labai mažai, ypa apie prevencij . Didžiausias d mesys tur t b ti skiriamas palankios aplinkos formavimui – tiek emociškai ir fiziškai saugaus mikroklimato k rimui, tiek infrastrukt ros tobulinimui; novatorišk mokymo metod diegimui, popamokin s veiklos kaip prevencin s priemon s naudojimui bei mokytoj kvalifikacijos k limui.

Antroji galim ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežas i grup susieta su socialiniais – ekonominiais veiksniais. Antrojoje tyrimo dalyje „Mokyklos nelankymo priežastys“ aptartos priežastys susietos su vaiko ar jaunuolio šeimos kontekstu, noru ar b tinybe dirbti. Kaip jau min ta šios priežastys neb tinai tiesiogiai veikia ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos situacij , jos gali b ti kompleksiškai susijusios su asmenin mis mokyklos nelankymo priežastimis – socialini g dži stoka, mokymosi sunkumais, mokymosi motyvacijos stoka.

Toliau pateikiamoje schemoje (9 pav.) išskiriami keli lygmenys – problemos lygmuo – ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos situacija, išskleista priežas i strukt ra bei priemon s orientuotos detalizuotas priežastis.

6. 2 Priemon s, sietinos su socialin mis - ekonomin misankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastimis

121

9 pav. Socialini ekonomini ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežas i ir jas orientuot priemoni schema

Toliau aptariamos prevencin s politikos priemon s pagal mokyklos nelankymo priežastis.

Neigiama socialin s aplinkos taka.Neigiamos socialin s aplinkos taka nebuvo pla iau nagrin taantrojoje tyrimo dalyje. Neigiama socialin aplinka – „gatv s“,neigiama draug taka, dalyvavimas delinkventiškai besielgian iosevaik ar jaunuoli grup se n ra pla iau nagrin ta tyrimuose, kuriais remiamasi šio tyrimo kontekste, ta iau ji minima ne viename tyrime kaip mokymosi motyvacijos stokos, mokyklos nelankymo priežastis. Vienas b d mažinti „gatv s“ patirties, neigiamos grup s takos poveik mokyklos nelankymui, gal t b tisietinas su užimtumo problem sprendimu. Užimtumo, kult rin sveiklos stok kaip vien galim mokyklos nelankymo priežas ivardija ir ekspertai. Priemon s orientuotos šios problemos sprendim gal t b ti užimtumo didinimas per popamokin veikltaip pat dienos centruose. Sietuvos vidurin s mokyklos direktoriaus pavaduotoja Neringa iukšien akcentuoja jaunimo klub poreik .Ilgalaikiu ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencin spolitikos laikotarpiu neigiamos socialin s aplinkos poveikis mokyklos nelankymo mast augimui gal t b ti sprendžiamas, skiriant d mesio vaik ir jaunimo užimtumo politikos formavimui – tai ir švietimo ir socialin s politikos sfera. Tokios politikos, pasak ekspert , stokojama.Darbin veikla

Negali mokytis, nes turi dirbti/ nori dirbti

Socialini g džistoka, emocin spsichologin sproblemos, vertybi sistema

Anksti pasitraukia iš švietimo sistemos

Neigiama socialin saplinkos taka

Šeimos kontekstas

Prasta materialinpad tis

Santyki ,emocin s, socializacijos problemos

Mokymosi motyvacijos stoka

Polinkis praktin veikl

Socialinis darbas su šeima

T vtraukimas mokyklos bendruo-men s veikl

Užbendravimsu t vais atsakingas asmuomokykloje

Alternatyvios mokymosi galimyb s, leidžian ios derinti darbir moksl

Socialiai remtin vaikr mimas

Užimtumo didinimas – popamokinveikla, dienoscentrai

problema

priežastys

priemon s

122

Viena svarbi ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežas i – noras ir/ arba b tinyb dirbti. Darbin s veiklos ir ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos s sajos, kaip jau min ta, nebuvo pakankamai analizuotos. Darbin veikla kaip mokyklos nelankymo priežastis daugiausiai minima prastos materialin s šeimos situacijos ir/ arba šeimos „socialin s rizikos“ kontekste. Nenagrin tas polinkio praktin veikl veiksnys, taip pat tokios galimos priežastys, jog darbin veikla vaikui ar jaunuoliui atrodo domesn , prasmingesn , perspektyvesn nei mokyklinio išsilavinimo teikiamos galimyb s.Su noru ar b tinybe dirbti yra susij s priežas i ir galimsprendimo priemoni kompleksas. Sugr žinti vaik mokyklgalima keliais b dais, priklausomai nuo b tinyb s dirbti priežasties:

Jeigu problema - prasta šeimos, vaiko situacija, materialin s problemos, išsprendus jas (vaiko krepšelis, šeimos politika) vaikui gali nebereik tidirbti ir jis gr š mokykl ;Jeigu problema - šeimos vertybin s nuostatos – t vai nesir pina vaiku, nelaiko mokymosi vertybe, neleidžia mokytis, išsprendus šias šeimos socialines problemas ( ia labai svarbus naujasis socialinipaslaug teikimo statymas, numatantis socialin srizikos šeim ugdym ) vaikui nereik s dirbti, ir jis gr š mokykl ;Jeigu vaikas ar jaunuolis vis vien nori dirbti (yra link s praktin veikl – sunkiai sisavina mokyklos teikiamas akademines žinias; darbin veikl vertina aukš iau nei mokyklos teikiam išsilavinim ; turi dirbti, nes pvz.: turi išlaikyti savo sukurt šeim ),tai turi b ti sudarytos galimyb s derinti moksl su darbine veikla. Šiuo atveju veiksminga priemongal t b ti alternatyvios mokymosi galimyb s,kuriose daugiau d mesio skiriama praktini g džigijimui, sudaromos galimyb s mokantis dirbti. Aukš iau kaip prevencinio tinklo agentai aptartos alternatyvios mokymosi galimyb s nevisiškai padengia tokio mokyklos tipo, kuris leist derinti moksl ir darb , poreik . Jaunimo mokyklnaujojoje koncepcijoje nurodoma, jog jos mokiniais gali b ti niekur nedirbantys ir nesimokantys asmenys, profesin s mokyklos yra išeitis praktikorientuotiems asmenims, ta iau jos n ra skirtos tam, kad asmuo gal t gyti pagrindin išsilavinimdirbdamas. Taigi švietimo staigos ar galb t klasi ,grupi , kurios sudaryt galimyb lanks iai derinti darb , moksl ir tokiu b du gyti pagrindin , o gal ir vidurin išsilavinim , yra tr kstama, ta iaureikalinga ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos priemon .

Šeimos kontekstasŠeimos kontekstas apima tiek materialin šeimos situacij , tiek santyki plotm . Prasta materialin šeimos situacija neb tinai turi sukelti problemas santyki plotm je, kaip ir nepakankamas t vd mesys, vaiko neprieži ra n ra tik prastomis materialin mis

123

s lygomis gyvenan i šeim problema. Šios dvi šiame tyrime išskirtos mokyklos nelankym galin ios paveikti priežastys gali, bet neb tinai turi b ti susijusios. Tai svarbu akcentuoti, atkreipiant d mes tai, jog prevencin politika netur t b ti orientuota vien socialin s rizikos šeimas.Kadangi šioje dalyje aptariamos socialin s ekonomin s mokyklos nelankym sukelian ios problemos, šeimos konteksto (nepakankamo d mesio ir/arba prastos materialin s situacijos) sukeltos asmenin s priežastys schemoje yra apjungtos. Tiesiog siekiama parodyti, kaip šeimos situacija gali veikti asmeniui kylan ias problemas. Schema, kaip jau min ta, yra supaprastinta, siekiant aiškumo, joje n ra išskirtos visos galimos mokyklos nelankymo priežastys ir j ryšiai.

Šeimos konteksto sukeliam problem sprendimas apima tiek švietimo, tiek socialin s politikos priemones. Šeim politika, šeimpad ties gerinimas yra viena svarbi ilgalaikio laikotarpio socialin spolitikos priemoni , siekiant užtikrinti pilnavert vaiko socializacij .Trumpo ar vidutinio laikotarpio priemon s – tai socialinis darbas su šeima. Švietimo sistemos, ypa mokyklos kontekste gyvendinamospriemon s – tai t v traukimas prevencinio darbo grupi veikl ,mokyklos bendruomen s veikl , intensyvus mokyklbendradarbiavimas su t vais. Šiuo metu yra numatyta, jog klas saukl tojas yra atsakingas už bendravim su mokinio šeima. Klas saukl tojui pritr kus kompetencijos, už bendravim su šeima yra atsakingas mokyklos socialinis pedagogas285. gyvendinant šias numatytas prevencin s politikos priemones susiduriama su tomis pa iomis problemomis kaip ir teikiant kitas paslaugas – dideli klas s aukl tojo darbo kr viai, klas s aukl tojai neturi socialinio darbuotojo kompetencijos, tad esant problemoms šeimoje jie negali pad ti. Jau min ti veiksniai daro tak ir specialist darbui – specialist tr kumas, tr kumo sukeliamas didelis darbo kr vis,neefektyvi komunikacija su kitais mokyklos bendruomen s nariais. Atsižvelgiant šias problemas galima daryti prielaid , kad mokyklos lygiu darbas su t vais n ra pakankamas. Galimyb spr sti šiproblem atsiremia specialist skai iaus didinim , aišk jfunkcij formulavim ir b d spr sti komunikacijos neefektyvummokyklos bendruomen je paiešk . Tolesniame skyrelyje aptariamas darbas su šeima, gyvendinamas mokyklos lygiu.

Darbas su šeima

Mokykla ir šeima – dvi pagrindin s asmens socializacijos institucijos. Iš mokyklos vaikas dažniausiai gr žta šeim (pas t vus arba glob jus), tod l mokyklos nelankymo prevencijos priemon s taikomos tik mokykloje ir tik vaikui n ra pakankamos. Prevencinio darbo veiksmingumui svarbus ir šeimos sitraukimas.Norint užtikrinti ilgalaik prevencinio darbo poveik , neužtenka pad ti vien vaikui, reikia dirbti su visa šeima. Mokykloje teikiamos švietimo pagalbos veiksmingum riboja problemin situacija

285 D l bendr j socialin s pedagogin s pagalbos teikimo nuostat patvirtinimo. 2004 m. birželio 15 d. Nr. ISAK-941

124

šeimoje286. Darbas su šeima kaip mokyklos nelankymo prevencijos priemon yra svarbus, padeda vertinti šeimos kontekst kiekvieno švietimo pagalbos stokojan io mokinio atžvilgiu. Ta iau, kaip rodo mokytoj apklausos duomenys, darbui su šeima stokojama specialist . Tai riboja galimybes atsižvelgti šeimos konteksto takvaikui kylan i sunkum atžvilgiu.287

Apskri i viršinink administracij atlikt privalomojo švietimo užtikrinimo savivaldyb se patikrinim metu nustatytos tokios darbo su šeima formos:

T vai, kuri vaikai nelanko – informuojami raštu, telefonu, kvie iami mokykl .Rengiamos atvir dur dienos.VTAT ir policijos komisariat specialist reidai mokyklos nelankan i mokini namus. T vams skiriamos nuobaudos288.

Atsižvelgiant tai, kad mokyklos nelankymas ir problemin situacija šeimoje dažnai b na susij , toks darbas su šeimomis yra nepakankamas. Jis arba orientuotas suinteresuotus t vus (atvirdur dienos), arba apsiriboja administracin mis poveikio priemon mis – socialin s rizikos šeimos yra stebimos ir kontroliuojamos. Darbas su šeima numatytas naujojoje jaunimo mokykl koncepcijoje. Numatyta, kad pad dami mokiniui, jaunimo mokykl specialistai tur t bendradarbiauti su mokinio šeima, konsultuoti šeim , aptarti su šeima pagalbos veiksmingum ,fiksuoti mokinio pasiekimus ir pažang 289.

Pasak Policijos jaunimo klubo ekspert s Tatjanos erniavskien s,vaiko problemos turi b ti sprendžiamos padedant jo šeimai, sprendžiant jos problemas: „klas s vadov turi tur ti galimybsusisiekti su šeima. Rizikos šeima nesidom s ir neis mokykl . Turi b ti kažkaip suorganizuota taip, kad b t telefonas, kad klas svadov gal t paskambinti t vams, jei n ra galimyb sprisiskambinti, klas s vadov tur t gauti atlyginim už vaiklankym . Spr sti problem reikia ne po to, kai vaiko pus metn ra mokykloje. Kai jis dar 7, 8 met , kai j dar galima nukreipti.“ Sietuvos vidurin s mokyklos direktoriaus pavaduotojos Neringos iukšien s teigimu, šioje mokykloje prevencin s priemon s

taikomos ne vien vaikams, stengiamasi, kad apie tai žinot šeima. Vykdomas t v švietimas:

Paskaitos;T v susirinkimai;



288 Informacija d l privalomojo mokymo užtikrinimo Jonavos rajono savivaldyb je, 2006, 2 psl., prieiga per internethttp://www.kaunas.aps.lt/prieziura/privalomas_mokymas.pdf#search=%22D%C4%96L%20PRIVALOMOJO%20MOKYMO%20U%C5%BDTIKRINIMO%20%22

289 LR Švietimo ir mokslo ministerija, „Pažyma d l jaunimo mokyklos koncepcijos gyvendinimo“ 2004- 06 – 25 Nr. 24-01-05-50 4 psl.

125

Psichologo, socialinio pedagogo paruoštos atmintin s apie galimas gr smes;Informacija apie pagalbos galimybes.

Ekspert teigia, jog šeimos informavimas ir mokymas yra reikšminga prevencin priemon . Mokykla kartu su kartu su nevyriausybin mis organizacijomis organizuoja vasaros stovyklas, kuriose dalyvauja šeima ir mokytojai. „Mes informuojame t vus,kur jie gali kreiptis, nes t vai bijo mokyklos, yra prat gird ti kokinors negraži dalyk apie savo vaikus. Jie nenori to gird ti. Nors m s mokykloje ta pedagogika, mes visada stengiam s pirma kalb ti gerus dalykus ir ne kaltinti, ne bausti, nes ia ne m sinstitucija yra, ne ta institucija yra, kuri tur t tai daryti, ir mokytojai yra švie iami, skatinami, kad kalb t bet kuriuo atveju pirmiausia apie gerus dalykus.“ Nes, teigia Sietuvos vidurin smokyklos direktoriaus pavaduotoja Neringa iukšien , „kai atsistato t v ir vaiko ryšys, visos problemos tarsi savaime išsisprendžia.“

Šeima nepakankamai traukiama mokykloje organizuojampedagogin proces . T v vaidmuo mokykloje yra labai menkas. (Rupšien 2000, 98) Nors teisiniuose dokumentuose tiek kalbant apie pagalbos teikim , tiek apie prevencin veikl ar special jugdym akcentuojamas bendradarbiavimas su t vais, ta iau, kad t vai yra menku mastu traukiami mokyklos bendruomen sveikl . Liudmila Rupšien (2000, 98) teigia, jog bendradarbiavimo stokojama d l nepakankamo pasitik jimo. T vai, nepasitikintys mokytojais, vengia lankytis mokyklose. Remigijus Civinskas, Vita Levickait , Ilona Tamutien (2006, 37) atlik kokybin vengian ilankyti mokykl vaik problem ir poreiki tyrim , pabr žia, kad darbas su t vais tik kaip informavimas ( rašai pažymi knygel je)yra neveiksmingas. Kai yra pateikiama informacija, kad vaikas nelanko, po to seka „moralas“ ir sankcija – vaiko elgsena pasikei iatrumpam. Tuo tarpu mokyklos ir šeimos santykiai – vienas veiksmingiausi prevencijos ranki . (Civinskas et al. 2006, 37)

Siekiant maksimalaus prevencinio darbo efekto, gr žinantmokyklos nelankan ius vaikus mokyklas, galima suformuluoti du darbo su šeima lygmenis:

Ilgalaik s socialin s politikos atžvilgiu – socialinio darbo su šeima užtikrinimas. Pagal nauj j socialinipaslaug statym numatoma vis miest ir rajonsavivaldyb se steigti naujas 556 socialinidarbuotoj dirban i su socialin s rizikos šeimomis pareigybes. Tam numatoma skirti 8041 t kst. lit 290

iš valstyb s biudžeto. Šiomis l šomis finansuojamos socialini darbuotoj pareigyb s bus steigiamos socialini paslaug staigose (Socialini paslaugcentruose, Vaik dienos centruose, Paramos šeimai tarnybose, seni nijose ar kitose socialines paslaugas teikian iose staigose), o darbas su

290 Nurodoma Socialin s apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje. „Su socialin s rizikos šeimomis dirbs daugiau kaip 500 nauj darbuotoj ” prieiga per internet :http://www.socmin.lt/index.php?851874393

126

socialin s rizikos šeimomis organizuojamas šišeim namuose bei min tose staigose. Tai leis socialin s rizikos šeimoms gauti ne vien materialinparam , bet ir socialines paslaugas, didinti socialin s rizikos šeim ugdymo prieinamum . Iki šiol nebuvo vieningos sistemos, kurioje b t aiškiai apibr žta atsakomyb už teikiamas paslaugas.291

Kita priemon socialin s politikos ribose, rekomenduojama ekspert - Šeimos konsultavimo centrai.292

Švietimo sistemos ribose – numatyti mokyklose specialistus, kurie kontaktuot su t vais, trauktt vus mokyklos bendruomen s veikl . Tai gal tb ti specialiai už mokini lankomum atsakingas asmuo (pvz.: socialinis pedagogas, kurio pareigybin je instrukcijoje yra numatyta pagalba vaikui, dirbant su jo šeima293).

Kurso kartojimas ir šalinimas iš mokyklos jau buvo aptarti prie strukt rini mokyklos konteksto veiksni . Svarbu pabr žti, jog jie yra naudojami kaip poveikio priemon s mokyklos nelankymo kontekste.Šalinimo iš mokyklos atžvilgiu sumaišomi tikslai – tuo metu, kai švietimo politikoje sprendžiama, kaip nesudaryti s lyg vaikams ir jaunuoliams pasitraukti iš švietimo sistemos ne gijus pagrindinio išsilavinimo ir pad ti spr sti jiems kylan ius sunkumus, kurie gali paskatinti nelankyti mokyklos, mokyklos nelankym yra reaguojama pašalinant mokin iš mokyklos.

Kurso kartojimas, kaip jau min ta, taip pat neišsprendžia mokyklos nelankymo problemos, o tik j pagilina, kartu padidindamas švietimo sistemos išlaidas vaiko išsilavinimui. Laiku suteikta pagalba, kai vaikas susiduria su pirmaisiais sunkumais, kainuotmažiau nei vaiko laikymas mokykloje viso kurso kartojimo metu. Be to, kaip jau min ta, kurso kartojimas mažina mokymosi motyvacij ir sukelia psichologin diskomfort . Tokiu b du mokyklai iškyla papildomos užduotys – mokinio psichologini problemsprendimas, mokymosi motyvacijos stiprinimas ir kt.294

291 statyme numatoma: socialin s paslaugos socialin s rizikos šeimai teikiamos padedant ugdyti suaugusi šeimos nari socialinius g džius ir motyvacij kurti saugi , sveik ir darni aplink savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augan i vaikvisapus vystym si ir ugdym . LR socialini paslaug statymas, 2009 sausio 19 d. Nr. X-493

292 Remiantis Sietuvos vidurin s mokyklos direktoriaus pavaduotojos Neringos iukšien s suteikta informacija

293 LR Švietimo ir mokslo ministro sakymas „D l socialinio pedagogo kvalifikacini reikalavim ir pareigini instrukcij patvirtinimo, 2001 m. gruodžio 14 d. Nr. 1667

294 Nenorima pasakyti, kad visi be išimties kurs kartojantys mokiniai susiduria su šiomis problemomis, ta iau visi be išimties kainuoja daugiau nei savalaikis pagalbos teikimas ir susiduria su didesniu diskomfortu nei toliau t siantys mokslus savo klas je.

6. 3 Kurso kartojimas ir šalinimas iš mokykl kaip priemon s mokyklos nelankymo kontekste

127

Kurso kartojimo, šalinimo iš mokyklos ir mokyklos nelankymo s sajas iliustruoja schema (10 pav.)

10 pav. Kurso kartojimas ir šalinimas iš mokyklos mokyklos nelankymo kontekste

Mokyklos nelankymas

Šalinimas iš mokyklos

Kurso kartojimas

Ši schema labai paprasta. Ji parodo uždar rat kur patenka mokinys, taikant toki priemon kaip kurso kartojimas. Ji susiveda tai, kad mokinio mokykloje nebelieka.

Išanalizavus galimas preventyviai veikian ias pasitraukimo iš švietimo sistemos priemones, galima pateikti 4 pakop schem ,kokiu b du mažinti ankstyvojo pasitraukimo iš šveitimo sistemos tikimyb . Pakopos formuojamos nuo pa i bendriausi priemoni ,orientuot visus vaikus. Kiekviena tolimesn pakopa nurodo papildomas priemones greta jau panaudot pasitraukian i j . Taip sistemingai pradedant veikti dar neiškilus problemoms ir nuo pirm j problemos požymi , b t didesn tikimyb išlaikyti vaikus ir jaunuolius švietimo sistemoje, jog jie gyt pagrindines kvalifikacijas, g džius. Ši schema neapima kit sistem(Socialin s, Sveikatos ir kt.), joje pavaizduota, kokiu b du švietimo sistemos pagalba galima b t sutankinti „sietel “, kad b t kuo mažiau „iškrintan i j “.

4 pakop ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos schema

1. Užkirsti problemos iškilimo galimyb

Mokytoj suinteresuotumas (užtikrintos darbo s lygos ir darbo apmok jimas) bei aukšta kompetencija; palanki fizin ugdymosi aplinka, geras mokyklos mikroklimatas, gerai organizuotas mokymas, dom s mokymo metodai.

2. Pasteb ti problemkuo anks iau

Mokymosi, psichologin , socialin pedagoginpagalba, teikiama atsižvelgiant vaiko ar jaunuolio individualias problemas.

3. trauktipasitraukian ius

Prastai lankan i registras, koordinuojantis asmuo, traukimas projektus, užimtumo didinimas per popamokin veikl , nukreipimas dienos centrus ar mokyklai alternatyvias ugdymo staigas.

4. Gr žintinelankan ius iki 24 m., neturin ius pagrindini g dži

Pad ti tiems, kurie nori t sti mokym si ir ieško tam galimybi . Pad ti gr žinti tuos, kurie to nedaro, parinkti tinkam ugdymo staigos tip .

128

Tr kstamos mokytoj kompetencijos

Tam, jog b t galima efektyviai taikyti numatytas mokyklos nelankymo prevencijos priemones, svarbus žmogišk j resursbuvimas – t.y. asmenys, kurie tur t teikti numatyt pagalb , turi tur ti tam tinkamas kompetencijas. Kaip ryšk ja iš aukš iauišd stytos medžiagos, mokytojai, kuriems skiriamas pagrindinis vaidmuo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencin je politikoje, stokoja ši svarbi kompetencij :

Ugdymo turinio individualizavimas; Darbas su speciali j ugdimosi poreiki turin iaisvaikais;Darbas su nelankan iais mokiniais; Ankstyvas kylan i sunkum nustatymas; Psichologin s kompetencijos (psichologin pagalba mokiniui tur t teikti mokyklos psichologas, ta iaumokytojas yra atsakingas už klas s mikroklimato formavim ir pedagogin s pagalbos teikim ,psichologini kompetencij stoka riboja min tasmokytojo funkcijas); Socialin s pagalbos teikimas; Papildomo ugdymo organizavimas.

Kaip teigia Sietuvos vidurin s mokyklos socialin pedagogDanguol Janušien : „Dirbama su mokytojais, yra toki , kurie tikisi, kad prevencinio darbo komanda dirbs su vaiku, o jie ne. Daug neformalaus darbo, eini asmenin santyk , tiesiog per bendravim bandai pasakyti, kaip tam vaikui pad ti.“ Mokytojkompetencij , atsakomyb s už vaikus, j žinias tr kumakcentuoja ir Policijos jaunimo klubo ekspert Tatjana erniavskien .

2004 m. pagal BPD 2.4 priemon parengta keletas mokytojkompetencij k lim orientuot projekt . Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro vykdomame projekte „Iškritusiiš mokyklos mokini gr žinimas“ numatyta organizuoti seminarus mokytojams bei socialiniams pedagogams, suteikiant teorini žiniapie mokymosi motyvacij ir mokyklos nelankymo priežastis bei darbo sistemos su švietimo sistem palikusiu ir rizikos grup smokiniu mokykloje suk rim . Šiauli miesto savivaldyb sadministracijos projekte „Iškritimo“ iš bendrojo švietimo sistemos prevencija Šiauli miesto švietimo staigose“ numatyta parengti pedagogus, geban ius kompetentingai dirbti su "iškritimo" rizikos bei antros galimyb s ieškan iais mokiniais. Parengti kursus mokytojams numatyta ir Trak rajono savivaldyb s biudžetin sstaigos Švietimo centras projekte „S kmingo mokymo(si) link“, teiktame 2005 m. kvietimui pagal BPD 2.4 priemon . Skuodo rajono savivaldyb s administracijos projekte „Priemoni ,mažinan i “iškritim ” iš nuosekliojo mokymosi sistemos, k rimasSkuodo rajone“ numatyta kelti Skuodo rajono bendrojo lavinimo mokykl mokytoj kompetencij pagal temas: "Socialinis darbas su šeima", "Efektyvi pamoka", "Informacini technologij

6. 4 Prevencini priemoniveiksmingum ribojantys veiksniai

129

panaudojimo ugdymo procese naujov s", "Bendravimo psichologija (konfliktai ir j sprendimo b dai, mokymas bendradarbiaujant, mokini motyvavimas)".

Nepaisant jau finansuot projekt , tolimesnis žmogišk j išteklipl tros finansavimas yra prasmingas, atsižvelgiant tai, jog mokytoj kompetencija dirbti ne tik su „iškritimo rizikos“, bet su visais vaikais, jog šie nepapult min t j rizikos grup , yra viena reikšmingiausi prevencin s politikos užduo i . Mokytojas yra asmuo, su kuriuo vis pirma nuolatos kontaktuoja mokinys mokykloje ir tinkama jo kompetencija didžiule dalimi lemia tai, ar mokiniui kils mokymosi sunkum bei kaip jie bus sprendžiami. Palanki klas s atmosfera, ankstyvas mokiniui kylan i sunkumpasteb jimas taip pat atsiremia pakankamas mokytojo kompetencijas.

Bendradarbiavimo kult ra

Prevencinis darbas pasižymi žema bendradarbiavimo kult ra:Mokyklos nedideliu mastu bendradarbiauja su kitomis už prevencij atsakingomis žinybomis, paprastai – jau iškilus problemai. Tarpžinybinio bendradarbiavimo kli tys sietinos su gr žtamo ryšio stoka, dideliu specialist užimtumu, efektyvipoveikio priemoni netur jimu, informacijos apie paslaugas tr kumu295. Tarpžinybinis bendradarbiavimas yra numatomas mokyklprevencini grupi veikloje bei bendruosiuose socialin s pedagogin s pagalbos teikimo nuostatuose, ta iau Policijos jaunimo klubo ekspert s Tatjanos erniavskien s teigimu toks bendradarbiavimas gyvendinamas tik konkre iprojekt pagalba, o ne nuolatos. Ekspert s teigimu, yra daug uždar institucini rat , kurie skiriasi savo kompetencijomis, ta iau tr kstant kompetencijos, nebendradarbiaujama su j turin iais;Stinga bendradarbiavimo tarp t v ir mokyklos296.T v dalyvavimas mokyklos veikloje yra pasyvus; Nepakankamas bendradarbiavimas mokyklos bendruomen s viduje, stokojama komandinio

295 „Socialin s paslaugos šeimoms, auginan ioms vaikus: b kl ir perspektyvos“, 2001, prieiga per internet : http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai.htm;Želvien , Daiva. 2006. „Antros galimyb s s lyg pl tojimas iškritusiems iš bendrojo lavinimo sistemos Vilniaus mieste“ Pranešimas skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Mokyklos nelankan i vaik gr žinimo švietimo sistem problemos ir galimyb s“

296 Ten pat, Civinskas, Remigijus, Tamolien , Ilona. 2006. „Vengian i lankyti mokykl vaik problem ir poreiki “ tyrimo pristatymas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Mokyklos nelankan i vaik gr žinimo švietimo sistem problemos ir galimyb s“;„Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokyklose“, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf;„Prevencinio darbo grupi mokyklose ir koordinavimo grupi savivaldyb se veiklos vertinimas“, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Prevencines_veiklos_%20ataskaita_2005_factus_dominus.pdf

130

darbo, tr ksta pasitik jimo tarp mokytojdalykinink ir mokykloje dirban i specialist .297

Svarbi ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos subjektbendradarbiavimas yra reikšmingas prevencinio darbo veiksmingumui. 2004 m. pagal BPD 2.4 priemon parengtame NVO Koalicijos "Naujos jungtys" projekte „Prevencini mechanizm ,mažinan i moksleivi „iškritim “ iš bendrojo lavinimo švietimo sistemos, k rimas ir testavimas“ numatomas prevencinimechanizm ir alternatyvi program , skatinan i pasilikti jaunžmog švietimo sistemoje iki jis gyja profesin kvalifikacij ,suk rimas ir testavimas (pilotavimas) regionuose, traukiantpatrauklios mokymosi aplinkos formavim remiantis šeimos-mokyklos-bendruomen s bendradarbiavimo principu. Šiame projekte numatomas bendradarbiavimas su švietimo staigdarbuotojais, vairi sri i specialistais, valstybin mis ir nevyriausybin mis organizacijomis, verslo partneriais ir vietos bendruomen mis.

Informacijos sklaida

Tyrim duomenimis, informacijos sklaida vairiuose lygiuose yra nepakankamai užtikrinta, tai gali mažinti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos veiksmingum :

Mokyklos stokoja informacijos apie institucij veikl ,j teikiamas paslaugas298.Mokiniai stokoja informacijos apie specialistteikiam pagalb , prevencinio darbo grup s veikl ,popamokin užimtum .299

T vai stokoja informacijos apie specialist teikiampagalb , prevencinio darbo grupi veikl .300

Populiariausios informacijos sklaidos formos mokykloje apie specialist teikiam pagalb : informacija apie socialinio pedagogo pagalbos galimybes vaikus pasiekia per klas s aukl tojus,informuojama per t v susirinkimus, klas je, informacija stenduose, užrašai ant dur , daugiausiai informacijos sklinda neformaliai – iš vaik vaikams.301

Infrastrukt ra

Tvarkinga švietimo staig aplinka, gera patalp b kl , galimybes užimtumui sudaranti infrastrukt ra (sutvarkytos mokykl sporto

297 „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“, 2005, 60 psl. prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Svietimo_pagalba_b_l_vid_mok_ataskaita.pdf;Želvien , Daiva. 2006. „Antros galimyb s s lyg pl tojimas iškritusiems iš bendrojo lavinimo sistemos Vilniaus mieste“ Pranešimas skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Mokyklos nelankan i vaik gr žinimo švietimo sistem problemos ir galimyb s“

298 „Prevencinio darbo grupi mokyklose ir koordinavimo grupi savivaldyb se veiklos vertinimas“, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/Prevencines_veiklos_%20ataskaita_2005_factus_dominus.pdf

299 Ten pat.300 Ten pat.

301 Ekspertin nuomon : Sietuvos vidurin s mokyklos socialin pedagog Danguol Janušien ,Senamies io vidurin s mokyklos psicholog Zofija Salietis

131

aikštel s) teigiamai veikia vaikus, teigia ekspertai302, ta iau kol kas mokykl infrastrukt ra nevisiškai atitinka mokini poreikius. Nepakankamas infrastrukt ros išvystymas pastebimas tiek bendrojo lavinimo, tiek jaunimo303, ypa profesin se mokyklose, taip pat pedagogin se psichologin se tarnybose.

Bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemon je švietimo kokyb s gerinimas modernizuojant mokymosi aplink ir gerinant švietimo infrastrukt r numatytas kaip vienas prioritetini tiksl .2005 m. pagal 1.5 priemon parengta keletas infrastrukt rospl tr orientuot projekt . Tai Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro projektas „Pedagogini psichologini tarnybpl tra“, kuriuo numatoma modernizuoti pedagogini psichologinitarnyb ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro infrastrukt r ir pritaikyti j materiali j bei technin baz šipaslaug pl trai. Šiauli miesto savivaldyb s administracija pateikprojekt „Šiauli miesto švietimo infrastrukt ros pl tra ir pritaikymas iškritimo iš bendrojo lavinimo sistemos prevencijai ”, kuriuo siekiama sukurti modernias ugdymo s lygas Jaunimo mokykloje, pagerinti "iškritimo" rizik turin i mokini mokymosi s lygas projekte dalyvaujan iose Šiauli miesto mokyklose. Švietimo pl tot s centro pateiktame projekte „Technologinio ugdymo aplinkos rekonstravimas ir modernizavimas užtikrinant mokini pasirinkimo galimybes ir mokymosi nes km s pavojaus mažinim pagrindiniame ir viduriniame ugdyme“ numatoma 26 mokyklose (13 savivaldybi ) atlikti rekonstrukcijas, b tinasmoderniems technologij ir projektavimo kabinetams rengti.Skuodo rajono savivaldyb s administracija projektu „Priemoni ,mažinan i „iškritim “ iš nuosekliojo mokymosi sistemos, k rimasSkuodo rajone“ ketina modernizuoti Skuodo rajono bendrojo lavinimo mokykl infrastrukt r , rengiant informacinitechnologij klases. Visgi tokie projektai orientuoti siaurai, kelias mokyklas, kelis regionus, tod l reikia siekti išpl sti j patirt visos Lietuvos mastu.

Apibendrinant galima teigti, kad investicijos pat ugdymo proceso organizavim pasiteisina labiau nei jau iškilusi problemsprendim . Ugdymo proceso organizavimas, siekiant ankstyvojo pasitraukimo prevencijos tiksl , tai mokiniui palankios mokymosi aplinkos k rimas, pedagog rengimas, j darbo kr vi mažinimas, tinkamas mokini kr vio išd stymas, dom s mokymo metodai sietini su mokin orientuotu mokymu, galimybi mokytojui skirti mokiniui individualizuot d mes sudarymas, ikimokyklini staigpl tra, kuriose b t mokoma socialini g dži , ugdomas vaiko atsakomyb s jausmas, alternatyvi mokymosi form , atitinkan ivaik ir jaunuoli poreikius k rimas.

302 Ekspertin nuomon : Policijos jaunimo klubo ekspert Tatjana erniavskien , Sietuvos vidurin smokyklos direktoriaus pavaduotoja Neringa iukšien , Senamies io psicholog Zofija Salietis

303 Pavyzdžiui, poreikis infrastrukt ros gerinimui suformuluojamas tyrimo „Jaunimo mokyklveiksmingumas“ ataskaitoje. Nurodoma, jog jaunimo mokykl infrastrukt r taip pat reikia gerinti, tvarkyti patalpas. Tyrimu siekta sužinoti, k reik t keisti respondent rajone/mieste esan ioje Jaunimo mokykloje. Beveik pus apklaust mokytoj teig , kad reikia gerinti patalpas. Neretai buvo pažymima, kad mokykla neturi sporto sal s ar stadiono, o klas s labai mažos, netenkinan ios higienos norm . (19 psl.)

132

Tinkamos mokymo aplinkos mokykloje nepakanka siekiant mažinti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastus. Iš j s iš mokyklos vaikas gr žta šeim , kita vertus jis gali susidurti su neigiama socialine aplinka („gatv s“ patirtis) arba b ti link spraktin veikl . Tod l ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politika tur t apimti taip pat ir socialin politik – šeim ugdymas, socialinis darbas su šeimomis, vaik ir jaunimo užimtumo politikos formavimas, siekiant išvengti „gatv s“ patirties. Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija netur tb ti siejama vien su pagalba socialin s rizikos šeimose augantiems vaikams, ta iau organizuoti toki kiekvieno mokinio aplink , jog šis su sunkumais susidurt tik d l toki tarpasmenini skirtum kaip pvz.: skirtingi vaik , jaunuoli gabumai.

Lietuvos ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos politika, teisiniai dokumentai, esamos priemon s gal t sudaryti tinkamas prielaidas ankstyvojo pasitraukimo iš šveitimo sistemos prevencijai, ta iau galimi resursai n ra iki galo panaudojami. Pagrindin s priemon s, kurios panaudojamos kaip prevencin s – tai prevencini grupi veikla. Ši grupi veikla daugiausiai siejama su renginiais, paskaitomis konkursais. Tai tiesioginio poveikio priemon s. Ta iau, kaip išaišk jo tyrim metu, jose labiausiai dalyvauja aktyv s vaikai. Tiesiogiai asmeniui padedan iospriemon s, arba individualios pagalbos strategijos kaip valstyb sintervencijos tipas – socialin pedagogin , psichologin , specialioji pagalba. Šis prevencin s veikos tipas jau orientuotas iškilusios problemos situacij . Pagrindiniai pagalbos teik jai – klas saukl tojai ir mokytojai dalykininkai, kurie d l kompetencijtr kumo, didelio darbo kr vio negali tinkamai suteikti pagalbos. Numatytas specialist pagalbos teikimas yra nepakankamas, stokojama darbuotoj , kita vertus esam specialist darbas yra nepakankamai efektyvus. Speciali j , socialini pedagog ,psicholog pagalbos teikim vis dar riboja infrastrukt ros tr kumai,ta iau ypa svarbus ir tolesni tyrim reikalingas veiksnys – nepasitik jimas specialistais mokyklos bendruomen je.Neišsprendus priežas i , kod l stokojama pasitik jimo mokyklos bendruomen je – galb t tai sietina su neaiškiomis specialistfunkcijomis, gal su neefektyvia komunikacija, nepakankama informacija – specialist skai iaus didinimas gali duoti mažesnnaud . Kitos individualios pagalbos priemon s – tai dienos centrai bei popamokin veikla. Kol kas n ra iki galo panaudojami popamokin s veiklos kaip galimos prevencijos priemon s ištekliai. Ji daugiau orientuota žini teikim bei aktyvius vaikus. Taip pat si lytina pl sti mokykl ir dienos centr bendradarbiavim .Pagrindinis prevencin s politikos d mesys tur t b ti skiriamas ankstyvajai prevencijai. Investavimas ankstyv j prevencijmažina v lesn s intervencijos poreik . Viena ankstyvosios prevencijos priemoni – ankstyvas mokymosi startas. Lietuvoje esant privalomajam mokymuisi nuo 7 m. ne visiems vaikams užtikrinama ikimokyklin branda. Ikimokyklinio ugdymo staigosn ra vienodai prieinamos visiems vaikams. Taigi, n ra užtikrintas teisingumo principas. Tuo tarpu, mokymosi startas turi didel stakos mokinio mokymosi s kmingumui ir kartu – mokymosi motyvacijai.Kita ankstyvosios prevencijos priemon – pats ugdymo aplinkos organizavimas, sisteminiai poky iai. Valstyb s intervencijos strategijos sietinos su mokymo program iniciatyvomis, skirtomis

133

ne tik žini perteikimui ir kognityvini g dži lavinimui, bet traukian ioms ir emocin , socialini g dži ir elgesio vystym n rapakankamai panaudojamos. Kol kas mokyklose vyrauja tradicinpedagogika. Tuo tarpu užsienio patirties analiz rodo, jog veiksminga naudoti naujus mokymo metodus, mokin orientuotugdym .Palankios ugdymo aplinkos organizavimui svarbi tinkama mokyklos vadov vadybin kompetencija, mokyklos bendruomen straukimas. Kol kas ji yra mažai traukiama. Mokyklos bendruomen s ir platesn bendruomen s kaip prevencijos agentgalimyb s yra mažai išnaudojamos.Taip pat nedideliu mastu panaudojamas toks valstyb sintervencijos tipas kaip bendradarbiavimas su platesne bendruomene bei švietimo ir socialin s apsaugos intervencijsuderinimas, kas užtikrina tiek veiksmingum , tiek teisingumo principo gyvendinim . Analiz je išryšk jo, kad bendradarbiavimas tarp už prevencij atsaking institucij n ra pakankamas. Užsienio patirtis rodo, kad veiksmingiausi yra sisteminiai poky iai, yra susijsu švietimo infrastrukt ros gerinimu bei švietimo ir socialin s,sveikatos apsaugos, teisingumo sistem veiklos koordinavimu. Kol kas bendradarbiavimas mokyklos nelankymo prevencijos srityje yra ribotas.

134

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

1. Problemos apibr žtis

1. 1 Terminologija

Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikoje stokojama aiškios ir vieningos reiškin apibr žian iosterminologijos. Šiuo metu greta egzistuoja keli apibr žimai,kuriuose skirtingai formuluojama, koks asmuo laikytinas anksti pasitraukusiu iš švietimo sistemos. Ankstyv j pasitraukimapibr žian ios s vokos turi tr kum :

Ankstyvasis pasitraukimas gali b ti apibr žiamastrim kriterijais: amžiumi, išsilavinimo pakopos gijimu, praleist užsi mim skai iumi, ta iau n ravieno apibr žimo, kuris apimt visus tris kriterijus. Tod l apibr žimai yra abstrakt s, neleidžiantys nustatyti, kas yra tikrasis ankstyvojo pasitraukimo iš šveitimo sistemos prevencijos objektas. Pagrindin mokyklos nelankan ius vaikus apibr žianti s voka susieta su privalomo mokymosi riba – 16 m. Pagrindinis d mesys tur t b tiskiriamas ne amžiui, o pagrindini g dži ,kvalifikacijos gijimui. Toki g dži gijimo kriterijus sietinas su pagrindinio išsilavinimo gijimu,pasirengimu integruotis darbo rink ir visuomen .„Mokyklos nelankymo“ ar „iškritimo“ prevencijos politikoje nepakankamai išryškinami du skirtingi pasitraukimo iš švietimo sistemos b dai: asmuo gali pats s moningai pasitraukti iš švietimo sistemos, jeigu ji n ra paj gi tenkinti jo poreiki , kita vertus – asmuo gali b ti išmestas iš švietimo sistemos (pašalintas iš mokyklos).

Vieningos terminologijos ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikoje tr kumas riboja problemos masto supratim . Nesant vieningo apibr žimo, mokyklose skirtingai apibr žiami nelankantys, vengiantys lankyti, blogai lankantys vaikai, tokiu b du apsunkinamas statistikos rinkimas, galimyb sišsiaiškinti, kiek asmen yra reikalinga pagalba. Problemai esant neapibr žtai, apsunkinamas veiksming valstyb s intervencijtaikymas. Terminologinis aiškumas ir vieningumas reikalingas tam, kad b t užtikrinama pagalba visiems jos reikalingiems mokiniams. Vieno bendro apibr žimo, kur naudot visos su ankstyvojo pasitraukimo prevencija susietos viešojo valdymo ir vieš jpaslaug staigos, poreikis yra sietinas ir su Lietuvos dalyvavimu ES viešojoje politikoje.

Rekomenduojame:1. 1. 1 suvienodinti „iškritimo“ iš švietimo sistemos terminologij . Šiame tyrime si loma naudoti s vok – „ankstyvasis pasitraukimas iš

135

švietimo sistemos“, leidžian i perkelti d mes nuo nes km ssituacijos prie asmens poreiki . Ši s voka yra platesn už „mokyklos nelankan io vaiko“ apibr žim . Ji apima ir asmenis turin ius daugiau nei 18 m., tuo tarpu s voka „mokyklos nelankantis vaikas“ taikoma vaikams iki 16 met imtinai.

Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos s voka apib dinasituacij , kai pasitraukiama iš švietimo sistemos, ne gijuspagrindini g dži . Anksti pasitrauk iš švietimo sistemos asmenys, tai asmenys gij ne aukštesn nei vidurinis išsilavinimas ir toliau nesimokantys.

Apibr žiant ankstyv j pasitraukim iš švietimo sistemos tur t b tisusieti 3 kriterijai:

Išsilavinimo pakopos gijimas;Praleist užsi mim skai ius;Amžius.

1. 2 Tikslin s grup s

Lietuvos ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencinpolitika yra nukreipta vaikus iki 16 m., siejant š amži su privalomojo mokymosi riba. Toks tikslin s grup s apribojimas turi tr kum :

Europos S jungos švietimo ir ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencin je politikoje d mesys skiriamas visiems asmenims iki 25 met , gijusiems pagrindinišsilavinim ir toliau nesimokantiems. Siekiama, kad jaunas žmogus ugdyt g džius jo galimybes atitinkan iais b dais ir per švietim integruot si visuomen .Vaiko teisi konvencija numato, jog vaikas yra asmuo iki 18 met .Kurs kartojantys asmenys sulauk 16 met , ta iau ne gijpagrindinio išsilavinimo nebelaikomi prevencin s politikos objektais.Profesin s ir kitos mokyklos, suteikian ios pagrindin ir/ar vidurin išsilavinim . Daugelis profesinio mokymo programreikalauja pagrindinio mokslo atestato. Profesin se ir jaunimo mokyklose daugelis mokini , besimokan i pagal pagrindinio išsilavinimo program , yra vyresni nei 16 m.

Rekomenduojame:1. 2. 1 išpl sti tikslin s grup s amžiaus ribas, taikant prevencines priemones. Pagrindin d mes skirti ne tiek amžiui, kiek pagrindinig dži ir kvalifikacijos gijimui. Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencin politik skirti vaikams nuo 6 – 7 iki 18 met bei jaunuoliams nuo 18 iki 24 met imtinai, turintiems žemesn nei vidurinis išsilavinimas ir toliau nesimokantiems.

Toks terminologijos išpl timas ir sukonkretinimas leist tiksliau fiksuoti reiškinio mastus, užtikrint pagalbos galimybes didesniam asmen , kuriems reikia pagalbos, skai iui. Amžiaus rib išpl timasterminologijoje tur t b ti susietas su prevencini priemonitaikymu asmenims iki 24 m. imtinai. Išpl sta amžiaus riba, iki kurios taikomos prevencijos priemon s, tur t b ti siejama ne tiek

136

su kontrole, kiek su pagalba. Tai yra svarbu aptariant privalomojo mokymosi iki 18 m. klausim . Prevencin s politikos siekis tur tb ti orientuotas ne galimyb priversti ilgiau mokytis, o galimybpad ti ilgiau mokytis.

Dažniausiai priskyrimo „rizikos grupei“ indikatoriais tampa elgesio problemos, vaik ir jaunuoli socialin aplinka, gimti ar gyti sveikatos sutrikimai. Mokyklos nelankan i vaik sugrupavimas tik pagal min tas rizikos grupes n ra tinkamas. Mokyklos nelankantys vaikai nesudaro viening pagal socialines demografines ar psichologines charakteristikas grupi . Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos siejimo su „rizikos grup s“ vaikais praktika turi kelet kit esmini tr kum :

Priskiriant vaik konkre iai grupei kaip „prevencinei“, neindividualizuojamas vaiko patiriam sunkum pob dis.Vaiko išskyrimas grup je kelia gr sm vaiko psichologiniam saugumui.Iš darbo su „prevenciniais“ vaikais praktikos ryšk ja, kad dažnai pati švietimo sistema n rapritaikyta vairi poreiki vaikams. (pvz.: vaikas yra link s praktin mokym si, o toki orientacijatitinkan ios dualinio mokymo sistemos ar bent tam tikr mokymo metod n ra).

Rekomenduojame:1. 2. 2ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencin jepolitikoje skirti priemones ne vien nusistov jusioms rizikos grup ms, bet formuoti palanki mokymosi aplink visiems vaikams kuo ankstyvesniame amžiuje. Palanki mokymosi aplinka tur tapimti nauj metod panaudojim , mokymo kokyb , pozityvios atmosferos mokyklos bendruomen je k rim . Užsienio šali tyrimai rodo, jog efektyviausia yra ankstyvoji prevencija, t.y. investavimas palankios ugdymo aplinkos k rim , ypa ankstyvuoju vaiko formavimosi etapu. 1. 2. 3 pagalbos priemones orientuoti ne pagal skirstym rizikos grupes, o pagal individual priežas i kompleks bei vaiko ar jaunuolio poreik . Mokyklos nelankymo prevencijos priemoni taikymas pagal iš anksto numatytas rizikos grupes neužtikrina intervencijos veiksmingumo, priskyrimas pagal požym kokiai nors rizikos grupei neb tinai atskleidžia, kod l vaikas subjektyviai renkasi neiti mokykl . Perkeliant d mes nuo grup s požymi prie konkretaus vaiko nelankymo priežas i ir poreiki , prevencin politika gal tb ti efektyvesn .

1. 3 Statistika

Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastas yra vienas reikšming švietimo sistemos kokyb s rodikli , sietinas su lygigalimybi mokytis visiems vaikams užtikrinimu bei valstyb sfinansavimo poreikio vertinimu. Ta iau šiuo metu sunku vertintirealius pasitraukimo iš švietimo sistemos mastus. Stokojama tiksliai apibr žt statistikos rinkimo kriterij . Ši problema sietina su vieningos, aiškios terminologijos tr kumu.

137

Tr kumai, sietini su statistikos rinkimu: Statistika daugiausiai apima duomenis apie privalomojo mokytis amžiaus 7-16 met vaikus, nustojusius lankyti mokykl ar d l sunkios negalios negalin ius lankyti bendrojo lavinimo švietimo staig . Šie duomenys nekritiškai susieja iš mokyklos pašalintus ir pasitraukusius vaikus. Tokiu b du neišlaikomas švietimo politikos tikslnuoseklumas ir apsunkinamas prevencijos politikos formavimas.Duomenys apie mokyklinio amžiaus vaikus, neprad jusius lankyti mokyklos, neregistruotus jokioje mokykloje, išvykusius kit mokykl(mokini srautus), vengian ius lankyti mokykl(epizodiškai, nereguliariai lankan ius) n ra tiksl sarba visiškai nerenkami.Nerenkama statistika apie vaikus nuo 16 iki 18 met . Tai iškreipia informacij apie ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mastus ir galimas priežastis. Apsunkina tendencij nustatym (iš koki mokymosi pakop daugiausiai pasitraukia, ar sugr žta ir kiek sugr žta, nori sugr žti švietimo sistem ).N ra sistemingai renkami duomenys apie nereguliariai lankan ius vaikus. Be to, n ra aišku, kokius vaikus laikyti nereguliariai lankan iais,kokius nelankan iais - n ra tiksliai apibr žtokriterijaus. Nereguliariai lankan i vaik skai iusleist nustatyti tikruosius mokyklos nelankymo mastus šalyje.Lietuvoje fiksuojamas Eurostato ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos rodiklis n ragiliau analizuojamas ir susiejamas su prevencine pasitraukimo politika.

B tinas vieningos reikšming ankstyvojo pasitraukimo kaip švietimo kokyb s rodikli sistemos formavimas, kuris traukt ir vaikus bei jaunuolius iki 24 met amžiaus imtinai, siekiant efektyviai pad ti jiems integruotis visuomen , t.y. sudaryti s lygas gyti išsilavinim .

Rekomenduojame:1. 3. 1 Užtikrinti nereguliaraus mokyklos lankymo statistikos rinkim ,paremt suvienodinta ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos terminologija, t.y. apibr žus, kiek užsi mim praleid s asmuo vengia lankyti mokykl . Suformuoti duomen rinkimo ir steb senossistem .1. 3. 2Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos apskait sieti su išsilavinimo gijimu, neapsiribojant 16 met riba. 1. 3. 3 Statistiniai duomenys apie ankstyv j pasitraukim iš švietimo sistemos tur t b ti siejami su pasitraukim veikian iomispriežastimis, o ne j pasekm mis, tokiomis kaip „motyvacijos tr kumas, valkatavimas, ting jimas, priklausomyb s“ ir panašiai.1. 3. 4

138

Rekomenduojama susieti Eurostat ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos kriterij su Lietuvos ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencin politika, numatant prevencinipriemoni programas bei finansavim .

Renkant statistik apie vyresnius nei 16 m. iš švietimo sistemos pasitraukian ius asmenis, b t pagilintas išsilavinimo mast ir pasitraukimo priežas i suvokimas. Tokia praktika b t naudinga d l keleto priežas i . Vis pirma, galima b t išsiaiškinti šalinimo iš mokykl situacij : ar taikomos tokios priemon s kaip šalinimas asmenims, kuriems yra daugiau nei 16 met ir jie n ra gij net pagrindinio išsilavinimo. Taip pat b t galima pad ti užtikrinti, jog kuo daugiau asmen gyt pagrindin išsilavinim .

2. Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos politika Lietuvoje

Lietuvoje formuojama ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politika, ypa jos 2004 -2006 m. priimti strateginiai dokumentai, yra grindžiama progresyviais prevencijos politikos principais, daugeliu atveju atitinkan iais G. Withers ir J. Russell intervencijos modelio nuostatas. Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos veiksmingum mažina tai, jog daugelis prevencijos priemoni taikomos privalomojo mokymosi laikotarpiui - vaikams iki 16 m.; esant dideliam skai iui už prevencij atsaking institucij tarp j tr ksta veiksmingo bendradarbiavimo; numatytos intervencijos n ra sistemingai susietos.

2. 1 Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

Už prevencij atsakingos dviej pagrindini viešojo valdymo lygmen institucijos: Švietimo ir mokslo ministerija, atsakinga už politikos formavim (programos, apskaitos tvarkos) ir savivaldyb ,kurioje vaikas gyvena bei veikia jai pavaldžios mokyklos.

LR teisiniuose dokumentuose numatytas platus už prevencijatsaking institucij ratas. Šios institucijos n ra susijusios pavaldumo santykiais. Nors bendradarbiavimas tarp j yra reglamentuotas LR statymais, ta iau tr ksta realaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Tr kum galima paaiškinti:

Bendradarbiavimas ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos klausimu yra tik viena iš funkcij ,kurias vykdo institucij darbuotojai. Kai darbuotojams priskiriama daug vairi funkcij ,kiekvienai iš j gali b ti skiriama nedaug d mesio.Tod l prevencinis darbas gali b ti vykdomas epizodiškai, neišsamiai. Tr ksta tarpinstitucinio koordinavimo. N ra aiškiai apibr žtos koordinuojan ios institucijos ar pareigyb s, kuri tur t sutelkti relevantiškas ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos institucijas.N ra tiksliai apibr žta atsakomyb už bendradarbiavim su ja susietas finansavimas institucij viduje.

139

Neužtikrintas finansavimas, gyvendinti statymaisnumatyt bendradarbiavim .

Rekomenduojame:2. 1. 1 Apibr žti bendradarbiavimo mechanizm . tiksliau apibr žtibendradarbiavimo krypt ir b d atskir institucij ribose. 2. 1. 2Nustatyti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos atžvilgiu reikšmingas institucijas koordinuojan i institucij arba pareigyb savivaldyb s lygmenyje (kur asmuo b t atsakingas b tent už tai, o ne už daug kit funkcij ).2. 1. 3 vertinti atskiras funkcijas darbo laiko ir finansavimo atžvilgiu.

2. 2 Švietimo politikos intervencijos

Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastys apima plat vairi , kompleksiškai tarpusavyje susijusi veiksni rat . Jas galima suskirstyti tris pagrindines grupes: asmeninio pob džio,socialin s – ekonomin s ir strukt rin s – sistemin s priežastys. Pagrindinis d mesys šiame tyrime buvo skirtas galim strukt rinitr kum , susijusi su ankstyvuoju pasitraukimu iš švietimo sistemos analizei. Galimi strukt riniai ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos veiksniai gali b ti suskirstyti dvi dalis:

Strukt rin s priežastys, veikian ios pa i problemsusiformavim .Strukt riniai tr kumai, apsunkinantys asmenims kylan i problem sprendim . Kai, iškilus problemai, jos sprendim riboja strukt ros tr kumaiarba taikomos problem gilinan ios priemon s, kai vietoj prevencini priemoni mokyklos nelankymo kontekste naudojami kurso kartojimas ir šalinimas iš mokykl kaip drausmin s priemon s.

Problemoms, paskatinan ioms ankstyv j pasitraukim iš švietimo sistemos spr sti, yra numatyta nemažai valstyb s intervencij ,ta iau jos n ra nuosekliai susiejamos sistem . Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastys yra kompleksin s,susijusios su individualia asmens situacija. Taikant pavienes priemones, sistemingai spr sti problem tampa sud tinga.Vykdoma nemažai iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos projekt , kuriamos programos vietos ir nacionaliniu lygiu. Visgi dažnai šios priemon s yra fragmentiškos (vyksta vienos savivaldyb s arba vienos mokyklos ribose), stokoja integracijos šalies prevencin politik bei švietimo sistem , neužtikrinamas jt stinumas, b tinas s kmingam ankstyvo iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos gyvendinimui.

Rekomenduojame:2. 2. 1 remti sisteminio pob džio viešosios politikos sprendimus orientuotus projektus. 2. 2. 2nuosekliai sieti valstyb s intervencijas keturi pakop modelio pagalba. Pakopos formuojamos nuo pa i bendriausi priemoni ,

140

orientuot visus vaikus. Kiekviena tolimesn pakopa nurodo papildomas priemones greta jau panaudot . Taip sistemingai pradedant veikti dar neiškilus problemoms ir nuo pirm jproblemos požymi , b t didesn tikimyb išlaikyti vaikus ir jaunuolius švietimo sistemoje, jog jie gyt pagrindines kvalifikacijas, g džius.

Etapas Kam taikyti? Kokias priemones taikyti? Kokios priemon s reikalingos užtikrinimui?

Nesudarytis lygproblemomsiškilti

Visiemsvaikamsmokymosistaigose

Palanki fizin ugdymosi aplinka;Geras mokyklos mikroklimatas;Gerai organizuotas mokymas (išd styti kr viai, galimyb skonsultuotis); dom s mokymo metodai,

mokin orientuotas mokymas ugdantis pagrindinius g džius,socialines kompetencijas.

Mokytoj suinteresuotumas: užtikrintos darbo s lygos ir darbo apmok jimasMokytoj kompetencija; Mokytoj pad j jai;Infrastrukt ros pl tra.

Pasteb tiproblem kuo anks iau

Vaikams ir jaunuoliams,kuriems kyla mokymosi,psichologini ,socialinisunkum .

Mokymosi, psichologin , socialinpedagogin , specialioji pagalba, teikiama atsižvelgiant vaiko ar jaunuolio individualias problemas.

Specialist kiekio didinimas; Specialist funkcijapibr žimas, užtikrinant tai, jog specialistai vykdys konkre ias,jiems numatytas funkcijas; Specialist darbo s lygužtikrinimas;Pasitik jimo specialistais mokyklos bendruomen jeformavimas.

trauktipasitraukian ius

Vaikams ir jaunuoliams,nereguliariai lankantiems užsi mimusugdymostaigoje

Vengian i lankyti registras; Nelankan iuosiuskoordinuojantis asmuo; Veiksminga prevencinio darbo grup ;Individuali prieiga prie nereguliariai lankan i j pagal j poreikius: traukimas projektus,

užimtumo didinimas per popamokin veikl ugdymo staigoje;Nukreipimas dienos centrus; Nukreipimas mokyklai alternatyvias ugdymo staigas;Galimybi lanks iai derinti darb ir moksl sudarymas.

Koordinuojan io asmens vykdom funkcij apibr žimasir j vykdymo užtikrinimas; Vaik ir jaunimo užimtumo politikos formavimas; Dienos centr pl tra bei mokykl skatinimas bendradarbiauti su dienos centrais;Mokymosi alternatyvlinkusiems praktinmokym si formavimas; Galimybi lanks iai derinti darb ir mokym si vystymas.

Gr žintipasitraukusius

Vaikams ir jaunuoliamsiki 24 m., ne gijusiemspagrindinig dži ir nesimokantys jokiojeugdymostaigoje arba besimokantiems, ta iaupraleidusiems tam tikrskai iužsi mim .

Pad ti tiems, kurie nori t sti mokym siir ieško tam galimybi . Pad ti gr žintituos, kurie to nedaro, parinkti tinkamugdymo staigos tip .

Statistikos apie jaunuoli iki 24 m. ne gijusi pagrindinig dži ir toliau nesimokan ibei besimokan i ta iaupraleidusi vien m nesužsi mim rinkimas; Atsaking už ši asmenkoordinavim institucij ir pareigybi nustatymas; Galimybi gr žti švietimo sistem asmenims virš 16 m. vystymas.

141

ši schem ne traukti asmenys, nepatek švietimo sistem – neprad j lankyti mokyklos. Sudaryti galimybes patekti švietimo sistem labai svarbu, ta iau ne visada tai yra gyvendinamašvietimo sistemos pagalba. Šiuo atžvilgiu tur t b ti integruojamos socialin s apsaugos ir švietimo sistemos.

1. Užkirsti keli problemos galimybei.

Pirmasis žingsnis yra orientuotas visus vaikus. Tai tokios mokymosi aplinkos formavimas, kad vaikui neiškilt problem ,susijusi su mokykla, mokymusi, buvimu joje. Žini pateikimas ir mokyklos mikroklimatas du pagrindiniai veiksniai, svarb s šiame etape. Jie gali tapti strukt riniais veiksniais, paskatinan iais vaikus nelankyti mokyklos. Pagrindin s asmeninio pob džio ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastys – tai mokymosi sunkumai, emocinis nesaugumas mokykloje ir socialini g džistoka. Šios prielaidos siejasi su strukt rinio pob džio veiksniais (netinkama žini pateikimo forma, nepakankamas ugdymo turinio individualizavimas, nepakankamas pagalbos teikimas ir kt.), kuriuos galima takoti prevencin s politikos priemoni pagalba. Kol kas mažiau d mesio skiriama tokios palankios mokiniui aplinkos k rimui, kuri nesudaryt prielaid pasitraukimui iš švietimo sistemos. Mokykla kol kas apsiriboja žini teikimo funkcija, joje per mažai d mesio skiriama socialini g dži formavimui, tuo tarpu vienas švietimo politikos tiksl , nurodytas Švietimo statyme, yra ugdyti asmens šiuolaikin socialin kompetencij ir geb jimussavarankiškai kurti savo gyvenim . Per didelis mokymosi kr visnetinkamas jo išd stymas – viena svarbi mokymosi sunkumus sukelian i priežas i . Užsienio šali tyrimai atskleidžia, kad naujiems žini visuomen s išš kiams pasiekti svarbus ne tiek vis did jan io žini srauto sisavinimas, kiek ugdomi geb jimai mokytis, daryti sprendimus ir spr sti problemas savarankiškai, suteikiami socialiniai g džiai. Tod l reikia formuoti emociškai, psichologiškai palanki aplink , taikyti mokin orientuotus mokymo metodus, sukurti jauki ir saugi fizin aplink . Tam pad t tinkamas pedagog rengimas, traukiantis mokinorientuot mokym , tinkamas mokymosi kr vi išd stymas,socialini kompetencij ugdymas dar ikimokyklin se staigose taip pat ir v liau. Svarbus speciali j ugdymosi poreiki turin i vaik ir jaunuoli tinkamos fizin s ugdymo aplinkos formavimas.

Investicijos ankstyvojo pasitraukimo problemos atsiradimo prevencij , nukreiptos tokias prevencines priemones kaip mokytoj suinteresuotumo (užtikrinant darbo s lygas ir adekvatdarbo apmok jim ) bei ugdymo kompetencijos k lim ; palankios fizin s vaik ugdymo aplinkos, gero mokyklos mikroklimato užtikrinim , novatorišk mokymo metod diegim ir ger mokymo organizavim b t pa ios veiksmingiausios. Tai nereiškia, kad d mesys kitoms ankstyvojo pasitraukimo prevencijos priemon ms,taikomoms jau iškilus ankstyvojo pasitraukimo galimybei yra mažiau svarbus. Per jimas nuo tokios mokymosi aplinkos, kuri nesudaryt prielaid problemai susiformuoti k rimo prie jau pasitraukusi j iš švietimo sistemos gr žinimo, tur t b tilaipsniškas – kartu taikant tiek pagalbos, tiek traukimo ir gr žinimo prevencines priemones, siekiant, kad b t užtikrintos

142

lygios galimyb s gyti b tin kvalifikacij kuo didesniam vaik ir jaunuoli skai iui.

Rekomenduojame2. 2. 3 skirti prioritet mokin orientuot , geresn žini sisavinim ,socialini kompetencij formavim , mokymo domum didinan imokymo metod k rimui. Mokym si sieti ne su žini kaupimu, bet su mokymosi geb jim ugdymu. 2. 2. 4rengiant pedagogus, ugdyti šias kompetencijas:

darbo su speciali j poreiki turin iais vaikais, d mesio individualizavimo pamokoje, nauj metod taikymo, formuoti pozityvi aplink klas je, skatinti mokinius,psichologines.

2. 2. 5 toliau vystyti mokymo staig infrastrukt r , formuoti gražimokyklos aplink , renovuoti sporto aikšteles, sudarant galimybes tikslingam mokini užimtumui, pl sti galimybes taikyti informacines technologijas.

Kad vaik ir jaunuol orientuotos priemon s b t užtikrintos b tinos šios prielaidos:

Esant didel ms klas ms mokytojo galimybiindividualizuoti d mes speciali j ugdimosi poreikiturin iam vaikui nepakanka. Be to, yra rizikuojama, kad mokytojas mažiau d mesio skirs pažangiems vaikams, taip neskatindamas j tobul jimo, tod lefektyvesn priemon b t mokytojo pad j jas,kuris padeda speciali j ugdimosi poreiki turin iammokiniui atlikti užduotis. Laiku apr pinus speciali poreiki turin ius vaikus ir jaunuolius atitinkan iomis mokymosi priemon misir/ar instrumentais bei pritaikius mokyklos aplinkpagal j poreikius galima pasiekti dideli rezultatapsaugant nuo ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos bei integruojant mokytis su kitais mokiniais, tokiu b du vystant socialinius g džius.Vaiko vertyb s, atsakomyb s jausmas intensyviausiai formuojasi pradiniame socializacijos etape, tod l svarbu skirti d mes ikimokyklinio ugdymo staig pl trai bei j kokyb s (ugdomi geb jimai ir motyvacija mokytis, atsakomyb s ir savarankiškumo jausmas) didinimui. Šiuo metu mokymo procesas yra orientuotas žiniperteikim ir j sisavinimo kontrol . B tinaperži r ti mokytoj ruošimo principus, kad pedagogo išsilavinim gyjantys jauni mokytojai gal t ugdyti mokinius naujomis žini visuomen ss lygomis ir tokiu b du atlikti prevencin darbankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos d l pasenusiir neefektyvi mokymo metod atžvilgiu.

143

Rekomenduojame:2. 2. 6 steigti mokytoj pad j j etatus. 2. 2. 7 pritaikyti mokyklas speciali j poreiki vaikams (apr pintimokyklas reikalingais instrumentais, pritaikyti j infrastrukt r ).2. 2. 8 pl sti ikimokyklinio ugdymo staigas, siekiant užtikrinti tinkammokini brand mokyklai. 2. 2. 9 tobulinti pedagog rengimo kokyb , traukiant psichologinikompetencij tobulinim (pvz.: kaip pamokoje kurti pozityviatmosfer , skatinti mokinius, traukti juos pamokos proces kaip aktyvius dalyvius).

Palankios mokymosi aplinkos formavimas visiems vaikams – pagrindin prevencijos priemon . Kitos priemon s yra taikomos jau iškilus problemoms ir gali b ti siejamos su intervencija, ta iau jos yra prevencin s tuo poži riu, jog yra pasitelkiamos tam, kad asmuo nepasitraukt iš švietimo sistemos visam laikui, ne gij spagrindini g dži . Vien palankios aplinkos formavimo nepakanka. Ankstyv j pasitraukim iš švietimo sistemos veikia ir asmenin svaiko, jaunuolio savyb s, jo socialin aplinka, kuri sudaro ne vien mokykla. Tod l užtikrinus palanki fiziškai ir psichologiškai mokyklos aplink ir sudarius galimybes sisavinti žinias visiems vaikams reikia taikyti papildomas priemones, siejant jas su iškylan iais poreikiais.

2. Kuo anks iau pasteb ti problem

Norint veiksmingai spr sti mokiniams kylan ias problemas bei mažinti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos tikimyb yra svarbu kuo anks iau pasteb ti vaikui kylan i problem . Antrasis etapas – tai visokeriopos pagalbos teikimas vaikui, kai jam iškyla psichologini , socialini , mokymosi sunkum .

Mokytojas yra asmuo, su kuriuo vaikas praleidžia labai daug laiko. Anksti identifikuota problema sprendžiama efektyviau, tod lmokytojas tur t geb ti pasteb ti, kada mokiniui pradeda kilti problem : mokymosi, psichologini sunkum , galb t vaikas turi speciali j ugdimosi poreiki , ir nukreipti vaik pas specialistus.

Kad pagalba vaikams mokykloje b t taikoma veiksmingai, b tinosšios prielaidos:

Pakankamas specialist skai ius;Užtikrintos specialist darbo s lygos:

Apibr žtos funkcijos (kad vykdyt tai, kas priklauso);Pakankama infrastrukt ra;

Pasitik jimas specialistais mokyklos bendruomen je.

Socialin s pedagogin s, specialiosios, psichologin s pagalbos teikimas kol kas nepanaudojamas pilnai. Daugelyje švietimo staig(tiek bendrojo lavinimo, tiek jaunimo, o ypa profesin semokyklose) tr ksta socialini pedagog , psicholog , speciali j

144

pedagog . Nesant reikaling specialist , funkcijos perskirstomoms kitiems specialistams ar mokytojams, taip didinat j darbo kr v ir mažinant darbo kokyb . Didelius specialist darbo kr vius dar labiau apsunkina papildom jiems mokyklose priskiriam funkcijvykdymas. Tada specialist tiesiogin s funkcijos yra vykdomos pras iau. Be to, funkcij neaiškumas gali paskatinti nepasitik jimspecialistais mokyklos bendruomen je. Nedidel dalis mokinikreipiasi specialistus. Tok elges skatina specialisto kaip pagalbininko nepripažinimas. Mokiniai nenori kreiptis specialistus, nes j nepaž sta, galvoja, jog juos nubaus, nori išvengti bendraamži ty iojimosi. Tod l svarbu formuoti teigiamspecialist vaizd . Tai padaryti pad t vairios programos, kurimetu specialistai tiesiogiai bendrauja su vaikais, aptaria bendružsi mim rezultatus su mokytojais ir si lo pasteb t problemsprendimo b dus. Tokios programos pad t skleisti informacijapie specialist pagalbos galimybes tiek mokytoj , tiek vaik tarpe, pad ti vertinti specialist teikiam naud kuriant vaikams palankimokymosi aplink ir tai savo ruožt pakelt specialist vaizd .Mokykloje specialist bendradarbiavimas su t vais n rapakankamas. Siekiant spr sti ši problem reikia didinti specialistskai i , aiškiai formuluoti j funkcijas ir ieškoti efektyvios komunikacijos su t vais ir platesne bendruomene b d . Taip pat nepakankama specialist materialin baz , stokojama atskirkabinet , metodin s literat ros.

Rekomenduojame:2. 2. 10 didinti pagalbos teikimo specialist kiek (psicholog , socialinipedagog ).2. 2. 11 užtikrinti, jog specialistai vykdyt savo tiesiogines funkcijas. Šviesti mokykl vadovus apie specialist reikšm mokyklos bendruomenei bei tikrinti specialist darbo s lygas.2. 2. 12 pl sti specialist paramos materialin baz .2. 2. 13 formuoti pozityv specialist vaizd , kuriant ir gyvendinant vairiasprogramos, kuri metu specialistai bendrauja su vaikais

3. traukti pasitraukian ius

Šiame etape taikomos priemon s skirtos vaikams, kurie jau pradeda nelankyti mokyklos. Jei vaikui teikiant pagalb jis vis vien nelanko, reikia pagal individualius poreikius taikyti priemones, kurios pad t išlaikyti švietimo sistemoje. Mokykloje tur t b tisuformuota sistema, kokiu b du išsiaiškinami vaiko poreikiai ir kaip jis yra nukreipiamas.

145

Pasitraukian i j traukimo sistema mokykloje

Kas? K daro?

Vengian i jlankyti registras

Fiksuojami vengiantys lankyti mokykl vaikai.

Koordinuojantisasmuo

Atsakingas už lankomum . Realizuoja atsakomyb už vaik mokykloje.

Prevenciniodarbo grup

Surenkama koordinuojan io asmens kvietimu ir analizuoja individual atvej . Sprendžia kokias priemones taikyti:

Popamokinis užimtumas,traukimas mokyklos bendruomen sveikl .

Alternatyvi mokymo staiga.

Lankstus mokymosi grafikas (galimybderinti darb ir moksl ).

Nukreipimas kitas motyvacijatstatan ias , psichologin ,socialin pagalbteikian ias staigas – dienos centrus.

Siekiant kuo anks iau sureaguoti tai, jog vaikas, jaunuolis pradeda nelankyti mokymo staigos, joje tur t b ti vedamas prastai lankan i j registras. Mokyklose yra numatytos prevencinio darbo grup s. Dalyvavimas prevencini grupi veikloje t ra viena daugelio funkcij , kurias atlieka jas sudarantys asmenys. Tod l šigrupi veikla stokoja veiksmingumo pagal joms priskirtas funkcijas. Tod l mokykloje tur t b ti asmuo, atsakingas už lankomumo, darbo su vengian iais lankyti vaikais koordinavim . Šiuo metu mokyklose numatyti socialiniai pedagogai, taip pat aukl tojuipriskiriama vaik lankomumo steb jimo funkcija. Ta iau svarbu, kad darbas su vengian iais lankyti vaikais, j koordinavimas poreiki aiškinimasis b t pagrindin šios pareigyb s funkcija ir kad visose mokyklose b t apibr žta, kas tai daro, kad neb tpersidengian i funkcij bei tai neb t viena daugelio funkcij ,tokiu b du ribojant jos gyvendinimo veiksmingum . Šis asmuo tur t sušaukti prevencinio darbo grup , kurioje sprendžiama kokiu b du galima vaikui, jaunuoliui pad ti. Priklausomai nuo vaiko, jaunuolio poreiki , mokyklos nelankymo priežas i , jis gali b titraukiamas vairias veiklas mokykloje, arba nukreipiamas dienos centrus, bendrojo lavinimo mokykloms alternatyvias mokymo staigas, sudaromos galimyb s derinti darb ir mokslus.

Kad b t galima gyvendinti šias priemones rekomenduojame:2. 2. 14 Numatyti darb su vengian iais lankyti vaikais koordinuojan ioasmens pareigyb , tiksliai apibr žti jos funkcijas; 2. 2. 15 Pl sti dienos centrus ir skatinti mokyklas bendradarbiauti su jais.2. 2. 16 Inicijuoti programas mokyklose, kurios skatint praleidin jan iuspamokas vaikus sijungti koki nors neformalaus švietimo(popamokin ) veikl .2. 2. 17 Sukurti koncepcij kaip tenkinti vaik ir jaunuoli su polinkiu praktin mokym si poreikius. 2. 2. 18 Vystyti galimybes lanks iai derinti darb ir moksl .

146

4. Gr žinti pagrindinio išsilavinimo ne gijusius bei nesimokan iusjokioje mokymo staigoje arba besimokan ius, ta iau praleidusius m nes užsi mim vaikus ir jaunuolius iki 24 m. imtinai švietimo sistem .

Šis etapas yra orientuotas iš švietimo sistemos pasitraukusius, ta iau ne gijusius pagrindini g dži vaikus ir jaunuolius. Jo tikslas – pad ti tiems, kurie nori t sti mokym si ir ieško tam galimybi .Pad ti gr žinti tuos, kurie to nedaro, parinkti tinkam ugdymo staigos tip .

Statistikos departamento renkami duomenys apie ankstyv jpasitraukim iš vairi mokykl , suteikian i pagrindin ir vidurinišsilavinim , atskleidžia, kad didžiausi nubyr jimo mastai yra profesin se, jaunimo ir suaugusi j mokyklose. Ankstyvas pasitraukimas iš švietimo sistemos, ne gijus profesini kvalifikacijturi neigiam poveik tolimesnei asmens karjerai, pajamos bei valstyb s ekonomikai.

Rekomenduojame2. 2. 19 apibr žti atsakomyb – kokios taigos tur t b ti atsakingos už asmen iki 24 m. ne gijusi pagrindini g dži ir toliau nesimokan i registr bei nukreipim mokymo staigas, kuriose jie gal t gyti pagrindines kompetencijas suteikiant išsilavinim .2. 2. 20 išpl sti prevencini priemoni taikym jaunuoliams iki 25 met .2. 2. 21 pl toti galimybes lanks iai derinti darb ir moksl jaunuoliams, jog jie gyt pagrindinius g džius.

2. 3 Kitos prevencin s priemon s

Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problema yra kompleksinio pob džio. Tod l siekiant veiksmingos prevencin spolitikos nepakanka taikyti priemones, tobulinant švietimo paslaug teikim , b tina jas derinti su kit politikos sri i – socialin s, užimtumo, nusikalstamumo prevencijos ir kt. – priemon mis.

Viena iš svarbiausi ankstyvojo pasitraukimo priežas i yra su šeima susij veiksniai (psichologin ir/ar materialin neprieži ra,mokyklos lankymo ribojimas, diegiamas išsilavinimo nevertinimas ir panašiai. Tod l yra b tinas ypatingas d mesys darbui su šeima – nuolatinis kontaktas, šeimos švietimas, socialin ir materialinparama šeimai, šeimos traukimas mokyklos bendruomen s veiklbei kitos priemon s. Šeimos politika, šeim pad ties gerinimas yra viena svarbi ilgalaikio laikotarpio socialin s politikos priemoni ,siekiant užtikrinti pilnavert vaiko socializacij . Atsižvelgiant tai, kad mokyklos nelankymas ir problemin situacija šeimoje dažnai b na susij , darbas su šeimomis, pasak ekspert ir tyrimduomen , kol kas yra nepakankamas. Jis arba orientuotas suinteresuotus t vus (atvir dur dienos mokyklose), arba apsiriboja administracin mis poveikio priemon mis – socialin srizikos šeimos yra stebimos ir kontroliuojamos.

147

Rekomenduojame2. 3. 1 skirti daugiau d mesio darbui su šeima mokykloje ir už mokyklos rib , tiek skiriant socialin ir materialin param , tiek kuriant specialias šeim traukimo mokyklos bendruomen s veiklprogramas.2. 3. 2 didinti socialinio darbo su šeima bei jos švietimo apimt .2. 3. 3 susieti socialin param šeimai su vaiko dalyvavimu švietimo sistemoje.

Svarbu informuoti t vus, kokios galimos pasekm s vaiko sveikatai ir psichologinei savijautai, neleidžiant jam tenkinti speciali jugdimosi poreiki . Analizuoti šaltiniai rodo, jog pasitaiko atvej , kai t vai nenori, jog b t nustatyta, kad j vaikai turi speciali jugdimosi poreiki , nenori, jog tokiems vaikams b tindividualizuojamas ugdimosi turinys, nebendradarbiauja su mokytojais.Rekomenduojame2. 3. 4 skirti d mesio t v , kuri vaikai turi speciali j ugdimosi poreiki ,švietimui.

3. Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos analiz sb kl ir tolimesni tyrim poreikis

Siekiant valstybini intervencij veiksmingumo, b tina taikyti informuot vieš j politik . Tod l svarbu toliau gilinti analizankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos srityje. Mokymosi motyvacija akademin je literat roje n ra nauja tema, ta iaupraktiniai tyrimai, skirti valstyb s intervencijos tikslams, analizuojantys ankstyvojo pasitraukimo iš šveitimo sistemos tematik yra nauja, Lietuvoje dar mažai tyrin ta sritis. Dauguma Lietuvoje atlikt tyrim , tirian i švietimo situacij , tik netiesiogiai tiria ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos tematik . Ši tematika neanalizuojama kompleksiškai, tr ksta ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencinio poveikio priemoniveiksmingumo analiz s. Keletas pastaruoju met atlikt tyrimatskleidžia subjektyviai vaikus skatinan ias nelankyti mokyklos priežastis. Mažai d mesio skiriama viešosios politikos analizei. Atskiros priemon s, kurios gali tur ti prevencin poveik yra nagrin tos, pvz.: popamokin veikla, ta iau neanalizuojamas jkaip prevencinio poveikio priemoni veiksmingumas. Taip pat neskiriama d mesio pa ios ugdymo aplinkos formavimo sisteminei analizei prevencijos kontekste.Rekomenduojame:3. 1 analizuoti darbo laiko normatyvus atskiroms funkcijoms vykdyti bei su tuo siejam apmok jim .3. 2 vykdyti nuolatin prevencin s sistemos bei ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos situacijos steb sen , siekiant veiksmingai reaguoti poky ius.3. 3 tirti prevencini priemoni veiksmingum .

148

LITERAT RA

Pirminiai šaltiniai

Teis s aktai

1. Commission of the European Communities staff working accompanying document to the Communication from the Commission to the Council and to the European parliament „Efficiency and equity in European education and training systems“, 2006 rugs jo 8 d., prieiga per internet :http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/sec1096_en.pdf

2. „Dirbti kartu augimo ir darbo viet labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia“, Pirmininko Baroso pranešimas pritariant pritariant pirmininko pavaduotojui Verheugen, Europos bendrij komisija, Briuselis, 2.2.2005, KOM(2005) 24 galutinis, Pranešimas pavasario Europos vadov tarybai prieiga per internet :Http://europa.eu/generalreport/lt/2005/rg57.htm

3. Europos jaunimo paktas. 2005. prieiga per internet :http://www.lijot.lt/getfile.php?id=1450

4. Europos parlamento Ir tarybos rekomendacija d l bendr j visgyvenim trunkan io mokymosi geb jim , Europos BendrijKomisija, Briuselis, 2005 10 11

5. Gair s pareišk jams pagal Lietuvos 2004–2006 metBendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „žmonišk j ištekli pl tra“ pagal 2.4 priemon „Mokymosi vis gyvenim s lyg pl tojimas“

6. LR švietimo ir mokslo ministro sakymas „D l bendr jsocialin s pedagogin s pagalbos teikimo nuostatpatvirtinimo 2004 m. birželio 15 d. Nr. ISAK-941

7. LR Vyriausyb s nutarimas, 1997 m. rugpj io 4 d. Nr. 889. „D l mokyklinio amžiaus vaik iki 16 m. apskaitos tvarkos patvirtinimo“

8. LR Švietimo ir mokslo ministro sakymas „D l pedagogin s ir psichologin s pagalbos teikimo modelio“ 2003 m. birželio 25 d. Nr. ISAK-897

9. LR Švietimo ir mokslo ministro sakymas „D l prevencinio darbo grupi mokyklose ir prevencinio darbo koordinavimo grupi savivaldyb se sudarymo bei j veiklos kryp i aprašo patvirtinimo, 2004 m. gruodžio 9 d. Nr. ISAK-1970

10. LR Švietimo ir mokslo ministro sakymas „D l švietimo staig specialiojo ugdymo komisij sudarymo ir darbo organizavimo tvarkos” 2000 m. rugpj io 17 d. Nr. 1057

11. LR Švietimo ir mokslo ministro sakymas „D l jaunimo mokykl koncepcijos,2005 m. gruodžio 12 d. Nr. ISAK-2549

12. LR Švietimo ir mokslo ministerija, „Pažyma d l jaunimo mokyklos koncepcijos gyvendinimo“ 2004- 06 – 25 Nr. 24-01-05-50

13. LR Švietimo ir mokslo ministro sakymas „D l neformaliojo vaik švietimo koncepcijos patvirtinimo“ 2005 m. gruodžio 30 d. Nr. ISAK-2695

149

14. LR švietimo ir mokslo ministro ir LR socialin s apsaugos ir darbo ministro sakymas „D l profesinio orientavimo strategijos ir jos gyvendinimo veiksm plano tvirtinimo, 2003 m. lapkri io 19 d. Nr. ISAK-1635/A1-180

15. Lietuvos Respublikos 2004-2006 met Nacionalinio kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksm planas

16. LR vyriausyb s nutarimas „D l nacionalin s Lisabonos strategijos gyvendinimo programos, 2005 m. lapkri io 22 d. Nr. 1270;

17. Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusi j švietimo statymas, 1998 m. birželio30 d. Nr. VIII-822

18. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo statymo projektas, 2006 m. rugs jo 7 d. Nr:XP-1638

19. Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo statymas, 1998 m. gruodžio 15 d. Nr. VIII-969

20. Lietuvos Respublikos socialini paslaug statymas, 2009 sausio 19 d. Nr. X-493

21. Lietuvos Respublikos Švietimo statymas, nauja statymoredakcija nuo 2003 m. birželio 28 d. Nr. IX-1630, 2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 63-2853, aktuali redakcija nuo 2006 m. birželio 13 d. Nr.: I-1489

22. Lisbon European Council, Presidency conclusions, 2000 kovo 23-24, prieiga per internet :http://consilium.europa.eu/ueDocs/cms_Data/docs/pressData/en/ec/00100-r1.en0.htm

23. LR Švietimo ir mokslo ministro sakymas „D l socialinio pedagogo kvalifikacini reikalavim ir pareigini instrukcijpatvirtinimo, 2001 m. gruodžio 14 d. Nr. 1667

24.Mokymosi vis gyvenim strategija, 2004 m. 25.Nutarimas „D l Vaik ir jaunimo socializacijos programos

patvirtinimo“, 2004 m. vasario 23 d. Nr. 209 26. Vaiko teisi konvencija, Priimta Generalin s Asambl jos

44/25 rezoliucija pagal Tre iojo komiteto pranešimA/44/736 ir Corr. 1

27. LR Švietimo ir mokslo ministro sakymas „D l vaiksugr žinimo mokyklas gairi patvirtinimo“, 2005 m. gruodžio 14 d. Nr. ISAK-2571

28.Vaik gr žinimo mokyklas programos projekto 2006.06.22 versija, pateikta tyrimo vykdytojams LR Švietimo ir mokslo ministerijos

29.Valstybin s švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatos

Kiti pirminiai šaltiniai

30.Bendrasis pranešimas apie Europos S jungos veikl . 2005, prieiga per internet :http://europa.eu/generalreport/lt/2005

31.Demografin s tendencijos, Statistikos departamentas. 2006. prieiga per internet :http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=1750

32. „Informacija apie 2004/2005 mokslo metais nelankan ius ir vengian ius lankyti mokykl mokyklinio amžiaus vaikus“, pateikta Vaik teisi apsaugos kontrolieriaus staigos 2006.07.27.

33. Informacija apie kurso kartojimo bei mokini nubyr jimo iš Kauno apskrities bendrojo lavinimo profesini mokykl

150

mastus ir prevencij , 2004, prieiga per internet :http://www.kaunas.aps.lt/svietimas/informacija.pdf,

34. „Iškritusi iš mokyklos mokini gr žinimas“, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, valstybin s svarbos projektas, prieiga per internet :http://www.sppc.lt/index.php?63225463

35.Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybin sšvietimo prieži ros tarnybos pateikta informacija d lprivalomojo mokymo užtikrinimo Jonavos rajono savivaldyb je, 2006, prieiga per internet :http://www.kaunas.aps.lt/prieziura/privalomas_mokymas.pdf#search=%22D%C4%96L%20PRIVALOMOJO%20MOKYMO%20U%C5%BDTIKRINIMO%20%22

36.Lietuva. Švietimas regionuose, LR Švietimo ir mokslo ministerija, 2005

37.Lietuvos švietimas skai iais 2006, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/apzvalgos/lietuvos%20svietimas%20skaiciais.pdf

38. LR švietimo ir mokslo ministerija, LR vaiko teisi apsaugos kontrolierei „D l mokyklos nelankan i vaik “, 2005 m. gruodžio 2 d. Nr. 17-01-R-10415

39.Nacionalinis pranešimas apie Lietuvos socialin s apsaugos ir socialin s apr pties strategijas 2006-2008 m. 2006. prieiga per internet :http://ec.europa.eu/employment_social/social_inclusion/docs/2006/nap/lithuania_lt.pdf

40.Nedarbo lygio poky iai, Statistikos departamentas, 2004. prieiga per internet :http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=1391

41.Nelankantys mokyklos mokyklinio amžiaus vaikai, Lietuvosšvietimas, 2002, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/apzvalgos/ls084.pdf

42. Panev žio apskrities viršininko administracijos valstybin sšvietimo prieži ros skyriaus pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Birž rajono savivaldyb je, 2006, prieiga per internet :http://www.pava.lt/Birzu_pazyma_2006.pdf#search=%22%22D%C4%96L%20PRIVALOMOJO%20MOKYMO%20U%C5%BDTIKRINIMO%22%20%22

43.Pažyma apie programos kartojimo ir mokini nubyr jimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokykl mastus bei prevencij Šiauli apskrityje, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/SIAULIAI%20G.doc

44. Pažyma apie programos kartojimo ir mokini nubyr jimo iš bendrojo lavinimo ir profesini mokykl mastus bei prevencij Telši apskrityje, 2005 prieiga per internet :http://www.telsiai.aps.lt/filemanager/download/145/PA%C5%BDYMA.pdf

45. Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Birž rajono savivaldyb je, 2006, prieiga per internet :http://www.pava.lt/Birzu_pazyma_2006.pdf#search=%22%22D%C4%96L%20PRIVALOMOJO%20MOKYMO%20U%C5%BDTIKRINIMO%22%20%22

46.Pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Marijampol sapskrities Kazl R dos savivaldyb je, 2006, prieiga per

151

internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/MARIJ%20G.doc

47. Pažyma d l programos kartojimo bei mokini nubyr jimo iš Taurag s apskrities bendrojo lavinimo ir profesini mokykl2003/2004 m. m. mast ir prevencijos, 2005, prieiga per internet :http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pazymos/TAURAGE%20G.doc

48.Regional unemployment in the European unijon, Bulgaria and Romania. 2005, prieiga per internet :http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-DN-06-001/EN/KS-DN-06-001-EN.PDF

49. „Su socialin s rizikos šeimomis dirbs daugiau kaip 500 nauj darbuotoj “ prieiga per internet :http://www.socmin.lt/index.php?851874393

50.Šiauli apskrities viršininko administracijos valstybin sšvietimo prieži ros skyriaus pažyma d l privalomojo mokymo užtikrinimo Šiauli rajono savivaldyb s bendrojo lavinimo mokyklose, 2006, prieiga per internet :http://www.siauliai.aps.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/VS_3_2006200681243647.pdf

51.Švietimas 2005. 2006. Statistikos departamentas.52.Švietimo politika, VJRT

Antriniai šaltiniai

53.Ališauskas, Algirdas, Gerulaitis, D. 2003. Bendrojo ugdymo klas je besimokan io speciali j ugdymo (-si) poreikivaiko socialin s – psichologin s charakteristikos atskleidimas. Tyrimo ataskaita. Šiauli universitetas. Švietimo ir mokslo ministerija.

54.Ališauskas, Algirdas, Kišonien , Rita, Urnikien , Janina, Mažylien , Auks , Šapelyt , Odeta. 2004. Pedagogini ir psichologini tarnyb organizavimo ir veiklos planavimo prioritetai, tenkinant speciali j poreiki turin i vaikedukacinius, psichologinius, socialinius poreikius. Tyrimo ataskaita. Šiauli universitetas, Specialiojo ugdymo centras. Švietimo ir mokslo ministerija.

55.Ambrulaitis, Jonas, Udrien , Gitana, Bagdonien , Vilma, Rimdeikien , Sonata. 2004. Pedagog profesin skompetencijos vertinimas speciali j poreiki vaik ugdymo pl tros aspektu. Tyrimo ataskaita. Šiauli universitetas. Švietimo ir mokslo ministerija.

56.Bagdonas, Albinas, Brazauskait , Audron , Gevorgianien ,Violeta, Girdzijauskien , Sigita, Kašalynien , Jolita. 2003. Speciali j poreiki vaik integravimo problemos. Tyrimo ataskaita. Švietimo ir mokslo ministerija.

57.Barkauskait , Marija, Gaigalien , Maryt , Indrašien ,Valdon , Rimkevi ien , Violeta, Guoba, Andrius. 2004. Mokymosi nes km s: mastai ir priežastys. Tyrimo ataskaita, Vilniaus pedagoginis universitetas. Švietimo ir mokslo ministerija.

58.Barkauskait , Marija, Martišauskien , Elvyda, Gaigalien ,Maryt , Indrašien , Valdon , Ma iulyt , R ta, Zybartas, Saulius, Guoba, Andrius. 2004. Mokymosi kr viai bendrojo

152

lavinimo mokykloje. Tyrimo ataskaita. Švietimo ir mokslo ministerija.

59.Barkauskait , Marija, Vasiliauskas, Romanas, Gaigalien ,Maryt , Indrašien , Valdon , Prakapas, Romas, Survutait ,Dalia, Rimkevi ien , Violeta, Guoba, Andrius. 2003. Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys. Tyrimo ataskaita. Vilniaus pedagoginis universitetas. Švietimo ir mokslo ministerija.

60.Bendrasis pranešimas apie Europos S jungos veikl , prieiga per internet :http://europa.eu/generalreport/lt/2005/rg38.htm

61.Bužinskas, Gintautas, Kublickien , Lilija, Samulevi ius,Saulius, Šutinien , Irena, Trakšelis, K stas, Trakšelien ,Salom ja. 2005. Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams. Tyrimo ataskaita. Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuvos socialini tyrim institutas, Lietuvos konflikt prevencijos asociacija, Švietimo ir mokslo ministerija.

62.Civinskas, Remigijus, Levickait , Vita, Tamolien , Ilona. 2006. Vengian i lankyti mokykl vaik problemos ir poreikiai. Klaip da: Garnelis

63.Civinskas, Remigijus, Tamolien , Ilona. 2006. „Vengian ilankyti mokykl vaik problem ir poreiki “ tyrimo pristatymas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Mokyklos nelankan ivaik gr žinimo švietimo sistem problemos ir galimyb s“

64.Dobryninas, Aleksandras, Povili nas, Ar nas, Tureikyt ,Danut , Žilinskien , Laima. 2004 . Delinkventai Lietuvos mokyklose. Tyrimo ataskaita. Vilniaus universitetas, sociologijos katedra. Švietimo ir mokslo ministerija.

65.Europos S jungos šali patirties siekiant mažinti nebaigusi j mokykl mokini skai i apžvalga, prieiga per internet :http://www.naujosjungtys.lt/projektas/dokumentai/01.doc

66.Europos švietimo ir mokymo sistem veiksmingumas ir teisingumas, Europos Komisijos komunikatas, 2006, prieiga per internet :http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/comm481_lt.pdf

67.Gailien , Maryt , Makarskait , Rita. 2001. Socialini g džiugdymas bendroje veikloje. Socialinis ugdymas: papildomojo ugdymo situacija ir perspektyvos, Respublikin s mokslin s praktin s konferencijos straipsnirinkinys. Šiauli universiteto leidykla

68.Gudžinskien , Vida. 2000. Mokytojo ir moksleivio bendravimo bei bendradarbiavimo svarba ugdant kritinm stym , Švietimo reforma ir mokytoj rengimas, VII tarptautin mokslin konferencija, mokslo darbai, Vilnius

69.Heckman, J.J., Policies to foster Human capital, 1999, prieiga per internet : http://www.nber.org/papers/w7288

70. Innovation and best practices in schools: review of literature and practice, Department of education, training and youth affairs. 2001, prieiga per internet :http://www.detya.gov.au/schools/publicat.htm

71. Jonynien ,.Vilma Živil , Dromantien , Leta. 2002. „Asocialaus vaik elgesio prielaidos mokykloje“ Socialinisdarbas, prieiga per internet :

153

http://www.ltu.lt/padaliniai/leidyba/Socialinis%20darbas/soc2.doc

72. Jucevi ien , Palmira, Simonaitien , .Berita, Bankauskien ,Nijol , Šiau iuk nien , Liuda. 2005. Mokytoj didaktin skompetencijos atitiktis šiuolaikiniams švietimo reikalavimams. Tyrimo ataskaita. Švietimo ir mokslo ministerija.

73.Lifelong Learning in the Global Knowledge Economy: Challenges for Develping Countries, 2003, Washington: The World Bank

74.Merkys, Gediminas, Urbonait -Šlyžiuvien , Bal i nas,Sigitas, Jonušait , Simona, Piš alkien , Viktorija, Titkov, Denis. 2005. Mokykl tinklo pertvarkos socialinis poveikis. Tyrimo ataskaita. Socialini tyrim laboratorija (Kauno technologijos universitetas) ir Socialini tyrim centras (Šiauli universitetas). Švietimo ir mokslo ministerija.

75. „Nacionalin s monitoringo sistemos švietimo kokyb srodikli poreiki tyrimas“, prieiga per internet :http://www.pedagogika.lt/naujienos/poreikiu%20analize.doc

76. Papildomas ugdymas moksleivi socializacijos kontekste, 2001. Tyrimo ataskaita. VPU sociologini švietimo tyrimlaboratorija. Švietimo ir mokslo ministerija.

77. Pasirengimo optimaliai profesinio ugdymo infrastrukt rospl trai galimybi studija, Viešosios politikos ir vadybos institutas.2006.

78. Per didelio mokymo kr vio priežastys ir jo sprendimo galimyb s, 2002. Tyrimo ataskaita. VPU sociologinišvietimo tyrim laboratorija. Švietimo ir mokslo ministerija.

79. Popamokin s veiklos veiksmingumas, 2003. Tyrimo ataskaita. Vilniaus pedagoginis universitetas, Sociologinišvietimo tyrim laboratorija. Švietimo ir mokslo ministerija.

80.Pranešimas apie Žmogaus socialin raid Lietuvoje, 1995 81.Rimkevi ien , Violeta, Barkauskait , Marija, Targamadz ,

Vilija, Gaigalien , Marija, Indrašien , Valdon ,Malinauskien , Oksana. 2005. Jaunimo mokyklveiksmingumas. Tyrimo ataskaita. Švietimo ir mokslo ministerija.

82.Rupšien , Liudmila. 1996. Paaugli silpnos mokymosi motyvacijos pedagoginis koregavimas. Klaip da, Klaip dosuniversitetas, daktaro disertacija

83.Rupšien , Liudmila. 2000. Nenoras mokytis – socialinis pedagoginis reiškinys. Klaip da: Klaip dos universiteto leidykla

84.Rupšien , Liudmila, Tij n lien , Ona, Jautakyt , Rasa, Ku inskien , Ramut , Žukauskien , Lilia, Zulumskyt ,Aušrin , Saveljeva, Regina. 2004. Ugdymo kokyb skirtingtip mokyklose: mokykl pakeitusi vaik ir j t vpoži ris. Tyrimo ataskaita. Švietimo ir mokslo ministerija.

85.Ruškus, Jonas, Ališauskas, Algirdas, Šapelyt , Odeta. 2006. Pedagogini psichologini tarnyb veiklos veiksmingumas. Tyrimo ataskaita. Šiauli universitetas, Švietimo ir mokslo ministerija.

86.Ruškus, Jonas, Melien , Rita, Elijošien , Ligita. 2003.Moderni (metakognityvini ) speciali j didaktik(metodik ) rengimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose.

154

Tyrimo ataskaita. Šiauli universitetas, Specialiojo ugdymo centras. Švietimo ir mokslo ministerija.

87.Ruškus, Jonas, Pocevi ien , Rasa, Geležinien , Renata, Urbelyt , Ingrida. 2004. Ugdymo turinys kaip speciali jporeiki vaik socialinio ir edukacinio dalyvavimo prielaida. Tyrimo ataskaita. Šiauli universitetas. Švietimo ir mokslo ministerija.

88.Skyrien , Daiva. 2005. Mokyklos nelankymo priežas i ir pagalb teikian i specialist ir staig tinklo tyrimas.Pranešimas, skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Rizikos grup s vaik ugdymo motyvacijos skatinimas ir mokinigr žinimas mokyklas“.

89.Socialin s paslaugos šeimoms, auginan ioms vaikus: b klir perspektyvos, 2001. Tyrimo ataskaita. Švietimo ir mokslo ministerija.

90.Specialiojo ugdymo pagrindai. 2003 Šiauliai: Šiauliuniversiteto leidykla.

91.Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005, prieiga per internet :http://ec.europa.eu/education/doc/reports/doc/earlyleave.pdf#search=%22early%20school%20leavers%20ES%20Fulham%20Road%22

92.Tarnauskas, K stutis, Adaškevi ien , Vilija, Baltrušaitien ,Jurgita, Ušparait , Oksana , Žvirdauskas, Dainius. 2005. Prevencinio darbo grupi mokyklose ir koordinavimo grupisavivaldyb se veiklos vertinimas. Tyrimo ataskaita. Factus Dominus, Švietimo ir mokslo ministerija.

93.Wößmann L., Schütz, G., „Efficiency and Equity on European Education and Training Systems, Analytical Report for The European Commission. 2006, prieiga per internet :http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=926039

94.VJRT tinklapis. http://www.jrd.lt/95.Želvien , Daiva. 2006. „Antros galimyb s s lyg pl tojimas

iškritusiems iš bendrojo lavinimo sistemos Vilniaus mieste“ Pranešimas skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Mokyklos nelankan i vaik gr žinimo švietimo sistem problemos ir galimyb s“

155

PRIEDAS 1

Ekspert s rašas bei ekspert atrankos pagrindimas

Kaip vienas tyrimo duomen rinkimo b d , pasirinktas kokybiniekspertini interviu metodas. Šie interviu atskleidžia esmines ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos Lietuvoje prielaidas, prevencin s politikos pagrindinius principus bei numatomas priemones, padeda vertinti jau gyvendinam priemoniveiksmingum bei atskleidžia tr kstamas priemones.

Ekspertais laikomi asmenys tiesiogiai dirbantys su pasirinktu tyrimo objektu. Šio tyrimo atžvilgiu, tai asmenys susij su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija. Vis pirma nustatyta, kokios institucijos yra svarbios ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos atžvilgiu. Ekspertai iš ši institucij buvo atrinkti dviem b dais:

Labiausiai su tyrimo objektu susieti darbuotojai, pagal pareigybinius aprašus (Švietimo ir mokslo ministerijoje, savivaldyb je, Valstybin je jaunimo reikal taryboje).Sniego gni žt s metodas: nusta ius prevencijos atžvilgiu svarbias institucijas, ekspertai buvo pasirinkti, kit ekspert rekomendacij pagalba (Ekspertai bendrojo lavinimo mokyklose).

Interviu su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos ekspertais bei suinteresuotomis grup mis:

Švietimo ir mokslo ministerija: Vaik ir jaunimo socializacijos departamentas;Specialiojo ugdymo skyrius;

Valstybin jaunimo reikal taryba; Bendrojo lavinimo vidurin s mokyklos; Jaunimo ir profesin s mokyklos; Savivaldyb s švietimo skyrius; Vaik teisi apsaugos tarnyba; Nepilname i reikal inspekcija; Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras.

Toliau lentel je pagrindžiamas kiekvieno eksperto pasirinkimas.

Vardas pavard ,institucija,pareigos

Kontaktai Pagrindimas

Teresa Aidukien ,Švietimo ir mokslo ministerija, Specialiojo ugdymo skyrius, Vyriausioji specialist

El.paštas:teresa.aidukien @smm.ltTel.: 2743145

Speciali j ugdimosi poreiki turintys vaikai prevencin je politikoje yra apibr žiami kaip „iškritimo rizikos“ grup . Švietimo ir mokslo ministerijos specialiojo ugdymo skyrius buvo pasirinktas kaip formuojantis ir gyvendinantisspeciali j poreiki turin i asmen ugdymo politik .

Aušra Birietien , El. paštas: Vaik ir jaunimo socializacijos departamento

156

Švietimo ir mokslo ministerija, Vaik ir jaunimo socializacijos departamentas,Vyriausioji specialist

[email protected].: 2743133

vyriausioji specialist pasirinkta ekspertiniam interviu tod l, jog šis departamentas glaudžiausiai siejasi su nagrin jama tematika. Departamentas atsakingas už socialinšvietimo politik , laiduojan i švietimo prieinamum ir veiksmingum , koordinuoja socialin s, pedagogin s ir psichologin spagalbos teikim , tarpžinybinbendradarbiavim siekiant veiksmingos vaikir jaunimo socializacijos, vaik teisiužtikrinimo, socialin s ir švietimo politikos derm s.

Nomeda Cibarauskien ,Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyrius, vyriausioji specialist

Tel. 2716568 Nepilname i reikal inspekcija yra viena iš institucij , atsaking už mokyklos nelankymo prevencij . Mokyklos lankymas iki 16 m. pagal LR Švietimo statym yra privalomas, tod lmokyklos nelankantis vaikas atsiduria nepilname i reikal inspekcijos akiratyje. Nepilname i reikal inspektoriai einaprevencinio darbo grupes mokyklose. Ekspertiniam interviu pasirinktas Vilniausmiesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos prevencijos skyrius. Specialist rekomendavo savivaldyb s vyriausioji specialist Daiva Želvien

Tatjana erniavskien ,Policijos jaunimo klubas, Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariatoOrganizacinio skyriaus Vieš j ryši poskyrio vyr. specialistprojekto "Aš pats kuriu savo ateit "koordinator

El. paštas:[email protected].: (8-5) 2387209

Policijos jaunimo klubas pasirinktas kaip s kmingas dienos centro, kuriame teikiama psichologin , socialin pedagogin pagalba bei sudaromos popamokinio užimtumo galimyb spavyzdys.

Neringa iukšien ,Vilniaus Sietuvos vidurin mokykla, Direktoriauspavaduotojapapildomam ugdymui; Danguol Janušien ,socialin pedagog

El.paštas:[email protected]. (8-5) 2478334

El.paštas:[email protected]

Sietuvos vidurin mokykla pasirinkta rekomendavus savivaldyb s vyriausiajai specialistei Daivai Želvienei. Sietuvos vidurinmokykla rekomenduota d l ši kriterij : turi darbo su probleminiais vaikais sistem , vykdo domi prevencin veikl ,

Gintautas Draugelis, Alytaus suaugusi j ir jaunimo mokykla, direktorius

El. paštas [email protected]

Jaunimo mokyklos ankstyvojo pasitraukimo iš šveitimo sistemos prevencin je politikoje yra kuriamos kaip prevencijos priemon .Mokymosi motyvacij praradusi vaikmotyvacijai stiprinti. Suaugusi j mokyklos yra ilgalaikio pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos priemon . i.

Kristina Ignatavi ien ,Specialiosiospedagogikos ir psichologijos centras, projekto „Iškritusi iš mokyklos mokinigr žinimas“ vadov

El. Paštas [email protected].: (8~5) 230 53 76

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras atsakingas už specialiosios, pedagogin s ir psichologin s pagalbos teikimo šalies mastu strategijos formavim ir jos gyvendinim . Taip pat ši centras vykdo valstybin s svarbos projekt „Iškritusi iš mokyklos mokini gr žinimas“. Tai yra didžiausias nagrin jam tematik lie iantisprojektas, be to jo ribose vykdomas tyrimas. Ekspertiniam interviu pasirinkta centre dirbanti psicholog , projekto vadov .

Joana Nakvosien ,Valstybin jaunimo reikal taryba, vyriausioji specialist

El. paštas [email protected].: (8~5) 246 16 75

Jaunimo reikal taryba sietina su jaunimo politikos formavimu, tod l pasirinkta apklausti šios tarnybos specialist , siekiant suprasti, kaip jaunimo politikos formavimas sietinas su

157

prevencija.

Zofija Salietis, Senamies io vidurinmokykla, psicholog

El.paštas:[email protected]

Senamies io vidurin mokykla pasirinkta rekomendavus savivaldyb s vyriausiajai specialistei Daivai Želvienei. Senamies iovidurin mokykla rekomenduota d l šikriterij : daug mokini iš socialiai nepalankios aplinkos, vykdo rom vaik integracijos program , turi lankomumo problem .

Rimant Šalaševi i t ,Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staiga,vaiko teisi apsaugos kontrolier

El. paštas: [email protected].: (8~5) 210 70 77

Vaiko teisi apsaugos tarnyba yra viena institucij , sietin su mokyklos nelankymo prevencija. Ši institucija atsakinga už vaiko palaikym , turi informacijos apie vaiko šeim ,jos specialistai eina prevencinio darbo grupisud t mokykloje. Kalb tasi su vaiko teisiapsaugos kontroliere seime, darant prielaida, jog kontrolier turi pla iai apr piant pad tiessuvokim .

Daiva Želvien , Vilniausmiesto savivaldyb sadministracijosKult ros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyrius, vyriausioji specialist

El. paštas: [email protected].: (8 ~ 5) 211 23 88

Ekspertiniam interviu pasirinkta Kult ros,švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriaus Neformaliojo švietimo ir jaunimo reikal poskyrio vyriausioji specialist .Specialist pasirinkta tod l, jog koordinuoja socialin bei prevencin pagalb bendrojo lavinimo ugdymo staigose. Neformaliojo švietimo ir jaunimo reikal poskyris, kuruoja prevencinius projektus, koordinuojaprevencini , vasaros poilsio ir kit moksleivibei jaunimo program , projekt gyvendinimSavivaldyb je; nustato mokyklos nelankan ivaik skai i ir j ugdymo poreikius, kartu su mokyklomis vykdo tikslines ši vaik traukimo švietimo veikl programas, užtikrindamas, Savivaldyb s teritorijoje gyvenan i vaik iki 16 met mokym si pagal privalomo jo švietimo programas.

Ekspertini interviu gair s

Ekspertini interviu metu buvo naudoti pusiau strukt ruotiklausimynai. Panaudoti du skirtingi klausimynai. Pirmasis klausimynas skirtas ekspertei iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Juo remiantis buvo kalbama su Vaik ir jaunimo socializacijos departamento vyriausi ja specialiste Aušra Birietiene. Antrasis klausimynas buvo pateiktas kitiems ekspertams.

1. klausimynas.

Apibr žimas ir statistika

1. Kaip ir kokiuose teis s aktuose yra apibr žiamiiškritusieji iš švietimo sistemos?

2. Ar yra vienas, patvirtintas apibr žimas ar keletas alternatyviai taikom ?

3. Egzistuoja skirtingi apibr žimai: iškritusieji iš švietimo sistemos, ankstyvas pasitraukimas iš švietimo sistemos, vengiantys lankyti mokykl vaikai. Kuo šie apibr žimaiskiriasi?

4. Ar kiekviena institucija, renkanti medžiag apie iškritusius iš švietimo sistemos, renka j pagal tuos pa ius rodiklius? (Kai kur informacija renkama nuo 7 - 16 m., pagal Eurostato – nuo 18-24)

158

5. Ar duomenys apie iškritusius iš švietimo sistemos bei vengian ius lankyti mokykl vaikus yra renkami remiantis šiais apibr žimais?

6. Kokia statistika ir kaip yra renkama apie iškritusius iš švietimo sistemos?

7. Ar ir kaip nustatomi potencialiai iškrisiantys mokiniai?

Tikslin s grup s iškritimo prevencijos atžvilgiu

1. Kokios grup s iškrenta, t.y., kaip galima suskirstyti iškrentan ius iš švietimo sistemos?

2. Kokioms tikslin ms grup ms skiriama iškritimo prevencija?3. Kaip yra nustatoma, kokioms grup ms labiausiai reikia

taikyti prevencijos priemones? 4. Kokios priemon s, kokioms grup ms yra taikomos? 5. Ar iškritusi iš švietimo sistemos prevencija vykdoma tik iki

iškritimo, ar dirbama ir su iškritusiais iš švietimo sistemos? 6. Ar skiriamos prevencin s priemon s neužsirašantiems

mokyklas?7. Ar yra išskiriama vaik su specialiais poreikiais grup kaip

išritimo rizikos grup ?

Prevencin sistema

1. Kokie statymai bei j pataisos reglamentuoja prevencines programas?

2. Kokios staigos, institucijos Lietuvoje vykdo (yra atsakingos už) švietimo prevencij ?

3. Koks ši institucij bendradarbiavimo principas? Veikiama atskirai ar susietai?

4. Kaip (ar) vyksta informacijos kaita tarp prevencijos institucij ?

5. Ar švietimo ministerija koordinuoja visas prevencijos programas ar yra ir kit atsaking institucij ?

6. Koks savivaldyb s vaidmuo iškritimo iš švietimo sistemos prevencijoje?

7. Koks mokykl vaidmuo?8. Koks nevyriausybini organizacij vaidmuo? 9. Kokios dar institucijos, staigos, organizacijos gal t užsiimti

ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija? 10.Kiek yra traukiami t vai, bendruomen s ankstyvo

iškritimo iš švietimo sistemos prevencij ? Ar sistemiškai, ar savanoriškai, ar skatinama?

11.Kokius prevencin s sistemos tr kumus J s gal tum tevardinti, kuriuos pašalinus b t galima efektyviau vykdyti iškritimo iš švietimo sistemos prevencij ?

Iškritimo iš švietimo sistemos priežastys

1. Kokios yra iškritimo iš švietimo sistemos priežastys? 2. Kokios yra sistemin s (institucin s) ankstyvo pasitraukimo

iš švietimo sistemos prielaidos?

Prevencijos finansavimo mechanizmas

1. kaip veikia iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos finansavimo mechanizmas?

159

2. Ar finansavimas teikiamas sistemingai, ar fragmentiškai – projektams?

3. Kokiais rodikliais vadovaujantis sprendžiama, kuriuos projektus finansuoti?

4. Kokioms prevencijos priemon ms yra skiriama daugiausiai finansavimo?

5. Ar J s nuomone, l šos skiriamos iškritimo iš švietimo sistemos yra paskirstomos efektyviai?

6. Kaip yra panaudojami ES SF ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijai?

7. Kokioms prevencijos priemon ms J s si lytum te skirti finansavim ateityje? Kod l?

Prevencin s priemon s

1. Kokios yra prevencin s priemon s, kas yra daroma, kokiu b du stengiamasi gr žinti mokyklas?

2. Koki dar priemoni tr ksta?3. Su kokio amžiaus mokiniais reik t prad ti dirbti, siekiant

išlaikyti juos švietimo sistemoje? 4. Ar prevencijos priemon s taikomos tik iškritimo rizikos

grup ms ar ir visiems mokiniams? 5. Ar yra prevencini program , kurios b t taikomos ne vien

iškrintantiems ar potencialiai iškrisiantiems mokiniams, bet ir j t vams, bendruomenei?

6. Kokias ankstyvo iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos programas j s vertintum te kaip efektyviausias? Kokios mažiau efektyvios?

7. Kokiu b du nustatomas prevencini priemoniefektyvumas?

8. Kokie tyrimai buvo daryti prevencini program efektyvumo nustatymui?

9. Kaip numatytos prevencijos priemon s yra susietos su ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos prielaidomis?

10.Ar yra užtikrinamas prevencijos priemoni (program ,projekt ) t stinumas?

11.Ar visa prevencin politika yra orientuota asmenišlaikym bendrojo lavinimo mokyklose?

12.Kokios alternatyvios prevencin s priemon s (pvz.: profesinis mokymasis, dualinis mokymasis, neformalus mokymasis ir kita)?

13.Ar taikomos kokios nors prevencin s priemon s jau iškritusiems iš švietimo sistemos, kad jie gal t gr žtišvietimo sistem ir baigti mokslus?

Iškritimo prevencijos priemoni integracija

1. Ar yra integruota prevencijos priemoni sistema, ar tai daugiausiai projektin veikla?

2. Ar ir kaip integruojami projektai (ar jie pavieniai, ar susiejami ir kokiu pagrindu)?

3. Ar skiriamos skirtingos priemon s pagal mokyklas – vidurinei, gimnazijai, jaunimo, profesinio mokymo?

4. Ar prevencin s programos yra integruotos švietimo sistem ? Kaip, kokiu b du?

160

2. klausimynas (buvo koreguojamas pagal institucijos, iš kurios atstovo imamas interviu tip )

Pagrindiniai klausimai: 1. Kokiu b du J s institucija prisideda prie mokyklos

nelankymo prevencijos? 2. Kokiu b du organizuojama prevencija, kokios priemon s

taikomos?3. Su kokiomis institucijomis bendradarbiaujate, vykdydami

prevencij ?4. Kaip bendradarbiaujama, dirbama su t vais?5. Nuo reikia kada prad ti dirbti su vaikais, kad jie neiškrist iš

švietimo sistemos? 6. Kaip yra nustatoma, kokiems vaikams skirti prevencines

priemones?7. Kaip galima suskirstyti „iškrentan ius“ iš švietimo sistemos?

Kokioms tikslin ms grup ms skiriama iškritimo prevencija?8. Kaip yra nustatoma, kokioms grup ms labiausiai reikia

taikyti prevencijos priemones? 9. Kokios priemon s, kokioms grup ms yra taikomos? 10.Ar yra išskiriama vaik su specialiais poreikiais grup kaip

išritimo rizikos grup ?11.Kaip integruojamos prevencin s priemon s?12.Kokios yra sistemin s (institucin s) ankstyvo pasitraukimo

iš švietimo sistemos prielaidos? 13.Koki dar priemoni tr ksta?14.Kokios dar institucijos, staigos, organizacijos gal t užsiimti

ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija? 15.Kokias ankstyvo iškritimo iš švietimo sistemos prevencijos

programas j s vertintum te kaip efektyviausias? Kokios mažiau efektyvios?

Papildomi klausimai mokyklose: 1. Ar yra patvirtinta darbo su motyvacijos netekusiais vaikais

tvarka?2. Ar yra mokini tarpusavio pagalbos klubai? 3. Ar yra organizuojamas darbas su mokini grup mis?4. Kiek traukiama mokyklos bendruomen ?5. Kam tenka didžiausias prevencinio darbo kr vis mokykloje? 6. K daro prevencinio darbo grup ?7. K daro socialinis pedagogas? Kokios jo funkcijos? 8. Kaip yra teikiama švietimo pagalba, socialin pedagogin

pagalba?9. Kokie vaikai daugiausiai nelanko mokyklos – kokios

problemos?10.Kuo remdamiesi sudaro prevencinio darbo plan ?11.Kokios galimyb s lanks iai taikyti ugdymo form prie

asmens geb jim ?12.Ar organizuojami mokytoj mokymai – kaip taikyti

prevencij ?13.Kaip mokytojo darbo sutartyje numatoma prevencin

veikla?14.Kaip sivertina prevencini priemoni efektyvum ?15.Kada imamasi priemoni – kaip identifikuojama problema

(kiek laiko, kai nelanko ar kažkaip kitaip?) 16.K vis pirma daro, kai taria problem ?17.Koks klas s aukl tojo vaidmuo?

161

PRIEDAS 2

Tyrimai

Šioje studijoje išskirtinis d mesys yra kreipiamas jau atlikttyrim užsienyje ir Lietuvoje rezultat kritin analiz , padedan iištirti ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos ir švietimo sistemos strukt rini tr kum nulemtas mokyklos nelankymo priežastis.

1. Užsienio šali tyrimai: Innovation and best practices in schools: review of literature and practice, Department of education, training and youth affairs. 2001 Lifelong Learning in the Global Knowledge Economy: Challenges for Develping Countries,2003, Washington: The World Bank Study on Access to Education and Training, Basic Skills and Early School Leavers (Ref. DG EAC 38/04) Lot 3: Early School Leavers: Final Report, European Commission DG EAC, 2005. Wößmann L., Schütz, G., „Efficiency and Equity on European Education and Training Systems,Analytical Report for The European Commission. 2006

2. Tiesiogiai ankstyv j pasitraukim iš švietimo sistemos analizuojantys tyrimai Lietuvoje:

Civinskas, Remigijus, Levickait , Vita, Tamolien ,Ilona. 2006. Vengian i lankyti mokykl vaikproblemos ir poreikiai. Klaip da: Garnelis Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys (atliktas ŠMM ir Vilniaus pedagoginio universiteto 2003 m. ir 2004 m.), skirtas nustatyti vairi tip mokyklmoksleivi nes kmingo mokymosi situacij ir prevencijos galimybes.

Dalis naujausi tyrim rezultat dar n ra prieinami ataskaitforma, ta iau pristatyti konferencijose.

Mokyklos nelankymo priežas i , pagalbteikian i specialist ir staig tinklo tyrimas, atliktas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro 2006 m. Tikslas - nustatyti mokyklos nelankymo priežastis Vilniaus mieste, mokyklos nelankantiems ir nereguliariai lankantiems mokiniams pagalb teikian i staig tinkl .

Želvien , Daiva. 2006. „Antros galimyb ss lyg pl tojimas iškritusiems iš bendrojo lavinimo sistemos Vilniaus mieste“ Pranešimas skaitytas Specialiosios

162

pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Mokyklos nelankan i vaik gr žinimo švietimo sistem problemos ir galimyb s“Skyrien , Daiva. 2005. Mokyklos nelankymo priežas i ir pagalb teikian i specialist ir staig tinklo tyrimas. Pranešimas, skaitytas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje „Rizikos grup s vaik ugdymo motyvacijos skatinimas ir mokini gr žinimas mokyklas“

Pranešimai, kuriais remiamasi šiame tyrime n ra reprezentatyv svisos šalies atžvilgiu. Tyrime panaudojamame Vilniaus miesto savivaldyb s Švietimo skyriaus Neformaliojo švietimo ir jaunimo reikal poskyrio vyriausiosios specialist s D. Želvien s pranešime „Mokyklos nelankan i vaik gr žinimo švietimo sistemproblemos ir galimyb s“, skaitytame Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje konferencijoje, aptariama Vilniaus miesto situacija. Akmen s rajono savivaldyb s ekspert sDaivos Skirien s pranešime „Rizikos grup s vaik ugdymo motyvacijos skatinimas ir mokini gr žinimas mokyklas“. pristatyto tyrimo imtis taip pat yra nedidel : dalyvavo 35 pedagogai, 31 mokinys ir 27 t vai iš Akmen s rajono. Svarbu atsižvelgti tai, kad Vilniaus miestas bei Akmen s rajonas yra specifiniai savo ekonomine socialine pad timi. Stokojant išsamimokyklos nelankymo priežas i tyrim , šie pranešimai greta kitšaltini padeda išryškinti esminius mokyklos nelankymo veiksnius.

3. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakyti tyrimai (5. lentel ),susij su ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija. Šie tyrimai buvo analizuoti, siekiant nustatyti, kam skiriama daugiausiai d mesio bei, analizuojant tyrim gautus duomenis, padaryti išvadas apie mokyklos nelankymo situacij . ŠMM užsakyti tyrimai n ra tiesiogiai skirti mokyklos nelankymo tematikai, ta iautampriai su ja susieti per prevencini darbo grupi veiklos mokyklose, socialin s-pedagogin s pagalbos mokyklose teikimo, speciali j poreiki vaik integracijos švietimo sistem , ugdymo kokyb s ir papildomo ugdymo skirting tip mokyklose, mokyklos konteksto takos mokymosi s kmingumui, mokymosi kr vio,delinkventinio elgesio prielaid , ir kt. analiz . Šie ir kiti tyrimai, ypa lie iantys švietimo staig tinklo pertvark , padeda išryškinti strukt rinius tr kumus, kuriuos sprendžiant galima b t efektyviau spr sti mokyklos nelankymo problem .

Švietimo ir mokslo ministerijos užsakyti tyrimai, susij su ankstyvuoju pasitraukimu iš švietimo sistemos

1. „Per didelio mokymo kr vio priežastys ir jo sprendimo galimyb s“, 2002 2. „Mokykl tinklo pertvarka ir moksleivi vežiojimo b kl : kiekybinis ir kokybinis

tyrimas“, 2003 3. „Mokymosi kr viai bendrojo lavinimo mokykloje“, 2004 4. „Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokykl mokiniams“, 2005 5. „Jaunimo mokykl veiksmingumas“, 2005 6. Mokykl tinklo pertvarkos socialinis poveikis, 2005 7. „Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“, 2003

163

8. „Delinkventai Lietuvos mokyklose“, 2004 9. „Ugdymo kokyb skirting tip mokyklose: mokykl pakeitusi vaik ir j t v

poži ris“, 2004 10. „Mokytoj didaktin s kompetencijos atitiktis šiuolaikiniams švietimo

reikalavimams“, 2005 11. „Papildomas ugdymas moksleivi socializacijos kontekste“, 2001 12. „Popamokin s veiklos veiksmingumas“, 2003 13. „Prevencinio darbo grupi mokyklose ir koordinavimo grupi savivaldyb se

veiklos vertinimas“, 2005 14. „Socialin s paslaugos šeimoms, auginan ioms vaikus: b kl ir perspektyvos“,

200115. „Moderni (metakognityvini ) speciali j didaktik (metodik ) rengimas Lietuvos

bendrojo lavinimo mokyklose“, 2003 16. „Speciali j poreiki vaik integravimo problemos“, 2003 17. „Bendrojo ugdymo klas je besimokan io speciali j ugdymo (-si) poreiki vaiko

socialin s – psichologin s charakteristikos atskleidimas“, 2003 18. „T v , specialist ir speciali j poreiki turin i vaik bendradarbiavimo pl tot

ugdymo institucijose“, 2003 19. „Pedagogini ir psichologini tarnyb organizavimo ir veiklos planavimo

prioritetai, tenkinant speciali j poreiki turin i vaik edukacinius, psichologinius, socialinius poreikius“, 2004

20. „Ugdymo turinys kaip speciali j poreiki vaik socialinio ir edukacinio dalyvavimo prielaida“, 2004

21. „Pedagog profesin s kompetencijos vertinimas speciali j poreiki vaikugdymo pl tros aspektu“

Tyrimanalizuojamos temos

Šaltiniai Išryšk jusios problemos

Švietimoorganizavimas:

Pagalbosteikimas;Švietimostaigtinklas, jo pertvarka;Mokymosikr viai.

1.„Per didelio mokymo kr vio priežastys ir jo sprendimo galimyb s“, 2002

2.„Mokykl tinklo pertvarka ir moksleivi vežiojimo b kl : kiekybinis ir kokybinis tyrimas“, 2003

3.„Mokymosi kr viaibendrojo lavinimo mokykloje“, 2004

4.„Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokyklmokiniams“, 2005

5.„Jaunimo mokyklveiksmingumas“,2005

6.Mokykl tinklo pertvarkos socialinis poveikis, 2005

Mokymosi proceso organizavimas:

Per didelis mokymosi kr vis, keliantis stres , mažinantis laisvalaikio, popamokin s veiklos prieinamum sietinas su tuo, jog dalis mokini nustoja lankyti mokykl . (1) Mokymo turinio kiekis, kur b tina išd styti, apsunkina nauj , domesnimokymo metod panaudojim . (1) Per didelis mokymosi kr vis sietinas su mokykl vadov vadybin skompetencijos stoka. (1) Daugiausia (35 proc.) mokymosi sunkum kyla d l nesupratimo, kmokytojas aiškina; dalyko sunkumo (20,75 proc.); mokytoj aiškinimo (16,04 proc.); mokytoj reikalavim (11,1 proc.). (3) Mokini mokymosi kr vius takojantys veiksniai: sud tingas ugdymo turinys, nepakankamas mokytoj geb jimas individualizuoti, diferencijuoti ir integruoti ugdymo turin , nesistemingas mokymosi kr vi koordinavimas, individualios mokini savyb s. Beveik trys ketvirtadaliai mokini mokymosi sunkumus pamokose labiausiai sieja su negeb jimu suprasti mokytojo aiškinimo. (3) Mokykloje patiriama adaptacijos, mokymosi sunkum (per didelis kr vis, netinkamas jo išd stymas, tvarkaraš io sudarymas. (4) Darbui su speciali j poreiki mokiniais tr ksta metodin s, mokymo medžiagos, beveik pus pedagog jau ia psichologini žini stygi . (4) Pedagogams sunku vienu metu dirbti su skirting poreiki turin iaismokiniais. (4) Moderniam, kompleksiniam poži riui švietim pl totis trukdo tradicinis poži ris švietim iš esm s tik kaip mokym (7) Pagrindinis d mesys žini kaupimui, o ne socializacijai (7)

Infrastrukt ros tr kumai:

Sud tingas mokyklos pasiekimas kaimiškuose rajonuose kelia mokyklos nelankymo problem . 5 proc. vaik atsiduria ekstremalioje mokyklos

164

pasiekimo atžvilgiu situacijoje. Vežiojimas susij s su vaik popamokiniu užimtumu, saugumu, socialiniu-psichologiniu mikroklimatu, socialine-pedagogine kontrole. (2) Nepakankama mokykl infrastrukt ra). (4)

Popamokin veikla:

Nepatenkintas popamokin s veiklos poreikis, menkas užimtumas atostogmetu. (4)

Pagalbos teikimas:

Specialiosios pedagogin s pagalbos poreikiai tenkinami mažu laipsniu, jgauna tik dalis t vaik , kuriems jos, t v nuomone, reik t . (4) Pagrindiniai pagalbos teik jai (septintokams) – klas s aukl tojai, t vai,draugai.D l toki problem kaip psichologinis smurtas, vaikai kreipiasi klas saukl toj , draugus, t vus, socialin pedagog 7 proc, psicholog 3 proc. atsakiusi j (4) Mokiniams, j t vams tr ksta informacijos apie specialist funkcijas (pvz.: 45 proc. septintok nežino, kur kreiptis, kai iškyla problem , konflikt , yra netinamos mokymuisi s lygos namuose; 7 proc. pradini ir 12 proc. V-VI klasi mokiniu t v nežino, kur kreiptis turint su vaikais susijusi problem .)(4)Tik pusei iš apklaust mokini buvo sudarytos galimyb s pasivyti besimokan ius, sugr žus po ligos (4) mokykloje teikiamos švietimo pagalbos veiksmingum riboja probleminsituacija šeimoje (4) vieni pagrindini švietimo pagalbos teik j – pedagogai (4)

Mokyklos mikroklimatas:

Nepagarbus elgesys, konfliktai mokyklose yra rimta problema. (4) Didžiausia fizin ir psichologin smurt patirian i mokini dalis yra VII klas je.(4)tempti santykiai su mokytojais; mokykla per toli nuo nam ;blogas mikroklimatas klas je;pakantumo, bendradarbiavimo, savitarpio pagalbos tr kumas mokyklos bendruomen je (4)

Bendradarbiavimas:

Ryšys tarp t v ir mokytoj yra komplikuotas. (4) Tr ksta pasitik jimo tarp mokytoj dalykinink ir mokykloje dirban ispecialist . (4)

Specialist darb apsunkinantys veiksniai: 1. per didelis darbo kr vis + darbai nesusij su profesija. 2. blogas apr pinimas matrialiniais resursais, metodine literat ra.3. mokytojai dalykininkai ži ri skeptiškai specialistus.(4)

Problemos dirbant su speciali j poreiki vaikais:

metodin s medžiagos tr kumas; mokytoj pad j j tr kumas; mokytoj kompetencijos stoka; sud tinga derinti skirtingus poreikius turin i vaik mokym si;nepakankamas bendradarbiavimas tarp specialist ir mokytoj ;didelis specialist darbo kr vis;prastas specialist apr pinimas metodine literat ra, resursais. (4)

Švietimo staig tinklas:

jaunimo mokyklas patenka mokiniai, gyvenantys sunkiomis socialin mis – ekonomin mis s lygomis, stokojantys mokymosi motyvacijos, paprastai jie b na perženg 16 met rib ir galimyb s gr žti bendrojo lavinimo sistemyra ribotos (5) Po mokykl tinklo pertvarkos susiformavo naujas mokyklos tipas – didelpagrindin mokykla, kurios kontingentas – paaugliai. Iš kurios išeina gabesni mokslui mokiniai. (6)

165

Mokykloskontekstovaidmuos kmingo/nes kmingo mokymosimast ,delinkventinio elgesioprielaidatžvilgiu

7.„Nes kmingo mokymosi mastai ir priežastys“, 2003

8.„Delinkventai Lietuvosmokyklose“, 2004

9.„Ugdymo kokybskirting tipmokyklose: mokyklpakeitusi vaik ir jt v poži ris“, 2004

10. „Mokytojdidaktin skompetencijosatitiktisšiuolaikiniamsšvietimoreikalavimams“, 2005

Pagalbos teikimas:

Kurso kartojimas padidina nubyr jimo tikimyb . Pagalbos ir paramos sistema mokymosi sunkum turintiems mokiniams yra neefektyvi ir pav luota,kartojantiems mokyklin kurs sumaž ja tikimyb sulaukti pagalbos (7) Mokiniai pagalbos tikisi iš:

Mokytoj ;T v ;Tikisi susidoroti patys. Itin maža dalis sulaukia specialist (logopedo, psichologo, socialinio pedagogo) pagalbos (0,6 proc.) (7)

Žemiausiai pagalbos srityje vertinami mokyklos – darželio ir pagrindin smokyklos tipai. Ši tip mokyklose pasigendama atskir sri i specialist(socialini , speciali j pedagog , medicinos personalo) (9)

Mokyklos nelankymo priežastys:

Pagrindin mokyklos nelankymo priežastis – nenoras mokytis. Kitos svarbiausios – socialin – ekonomin šeimos pad tis (7) Mokini vardijamos pagrindin mis mokyklos nelankymo priežastys:

Nepasirengimas pamokai, kontrolini darb , blogo vertinimo baim ;Nesutarimai su mokytoju; Mokytoj kompetencijos išaiškinant dalyk stoka Nepakankami asmeniniai geb jimai. (7)

Stebima tam tikra tendencija - v liau nelankysiantys mokyklos vaikai jau pradin se klas se pasižymi nenoru eiti mokykl , sud tingesniais santykiais su pradini klasi mokytojais, vaikyst je patirtomis traumomis ir mokyklos starto pradžia. (7) Mokiniai mokykloje jau iasi nesaugiai (7) 70 proc. mokini mokykloje yra ne domu.(7)

Kritin s amžiaus grup s:

5 klas – adaptacija prie dalykin s sistemos, dažnai naujoje mokykloje (7, 9); 7 klas – paauglyst (4, 7) 9 klas (7)

Delinkvencija mokyklose:

Pamok nelankymas laikomas delinkvencijos požymiu. tarp delinkventinivaik yra ne tik t v nepriži rimi vaikai, dar vadinami gatv s vaikais, bet ir vaikai iš pasiturin i šeim .Pagrindiniai delinkventinio elgesio pasireiškim mažintojai mokykloje – klas s aukl tojas, mokyklos direktorius, mažesne dalimi – socialinis pedagogas. Mokiniai labiausiai vertina klas s aukl tojo, mokytoj , mokyklos vadovyb s vaidmen užkertant keli nusižengimams. Specialist galimyb smažinti delinkvencijos apraiškas laikomos silpniausiomis. Delinkvencijos šalinimui naudojami šie sprendimo b dai: t v ir glob jinformavimas, pastabos ir persp jimai.5 – 10 klas se, mokytoj nuomone, stipriausiai pasireiškia delinkventinis elgesys. Turintys aukštesnes aukl jam sias klases pedagogai link pritarti delikventiškai besielgian i vaik atskyrimui nuo kit mokini . Mokiniai linknebendrauti su tais, kurie laikomi delinkventais (8)

Mokykl keisti skatinantys veiksniai:

Nepakankamas mokytoj aiškinimas; Individuali galimybi neatitinkantys reikalavimai; Konfliktiška atmosfera; Nepakankamas t v informavimas apie ugdym (9) Ne visose mokyklose yra užtikrinta ugdymo proceso kokyb – mokytojas geriau paaiškina, geresni santykiai tarp mokini ir mokytoj ; mokymosi kr vio pritaikymas prie mokinio galimybi ;bendravimas su t vais (9) Per jimas jaunimo mokyklas sukelia teigiamus savijautos poky ius (9)Nepakankama mokykl materialin baz . (9)

Pedagog kompetencija:

166

Dauguma mokytoj naudoja poveikio pedagogik , paremt mokinio – nežinan iojo, mokytojo – žinan iojo principu, kuri nesuponuoja aktyvaus mokinio sitraukimo mokymosi proces . (10)

Papildomas ugdymas,popamokinveikla

11. „Papildomas ugdymasmoksleivisocializacijos kontekste“,2001

12. „Popamokin sveiklos veiksmingumas“, 2003

T v dalyvavimas mokyklos veikloje yra pasyvus (11) T vai labiausiai akcentuoja kvalifikacin – žini suteikimo – mokyklos funkcij , skeptiškai ži rima kitus papildomo ugdymo kontekste realizuojamus tikslus (11) Mokytojai neturi tinkamos kvalifikacijos papildomai veiklai organizuoti (11) Informacijos apie popamokin veikl stoka (11, 12) Popamokin je veikloje realizuojami bendravimo, pripažinimo, sitvirtinimobendraamži grup je poreikiai (12) Popamokine veikla daugiau užsiima pasiturin i ir vidutines pajamas turin išeim mokiniai (12) Popamokin veikla ne mokykloje susilaukia daugiau teigiam vertinim nei mokykloje (12) N ra strateginio popamokin s veiklos planavimo (12)

Prevencija 13. „Prevencinio darbo grupimokyklose ir koordinavimogrupisavivaldyb seveiklos vertinimas“,2005

Mokyklos nelankymas greta priklausomybi bei konfliktiško elgesio – viena dažniausiai mokykl situacijos analiz je vardijam problemInformacija apie prevencin veikl nepakankama – mokiniai, t vai,mokytojai dažnai nežino apie prevencini grupi veikl .Prevencinio darbo grup s veikloje neatsižvelgiama mokyklos bendruomen sporeikius, jos nariai neintegruojami bendr veikl . Neišpl totastarpžinybinis bendradarbiavimas, sietinas su informacijos, apibr žtos veiklos stoka, nepasitik jimu, l š tr kumu. T vai menkai traukiami prevencin s grup s veikl (21,5 proc.), taip pat menkai atstovaujami mokiniai (mokini prezidentas – 1 proc., mokiniai – 14,7 proc.) bei žemu m stu sitraukia vietos bendruomen (miestelio bendruomen s pirmininkas – 1 proc.) Mažiausiai akcentuojamos prevencinio darbo grupi veiklos sritys:

Bendruomen s poreiki tenkinimas (1,7 proc.), telkimas bendrai veiklai (2,6 proc.); Darbas su socialin s rizikos vaikais (1,1 proc.); Mokini motyvacijos skatinimas (0,9)

Mokykl vadovai akcentuoja prevencini grupi švie iam j veikl .70 proc. apklaust mokini niekada nesikreipia pagalbos socialin pedagogbei psicholog . Pagrindiniai asmenys kuriuos kreipiamasi pagalbos – klas saukl tojas, dalyk mokytojai. Pagrindin s problemos d l kuri kreipiamasi pagalbos:

Mokymosi sunkumai; Konfliktai su mokytojais; Mokymosi motyvacijos stoka; Mokyklos nelankymas.

Prevencin veikla fragmentiška. N ra prevencin s veiklos veiksmingumo vertinimo sistemos. Prevencin veikla yra integruojama mokomuosius dalykus.

Socialinaplinka, susieta su švietimo sistemojepatiriamomisnes km mis

14. „Socialin spaslaugos šeimoms, auginan ioms vaikus: b kl ir perspektyvos“, 2001

Mokyklos bendradarbiavimo su kitomis socialin param teikian iomisžinybomis stoka;Bendrojo lavinimo mokyklos organizacija labiau orientuota žinikaupim nei socialinei adaptacija b tin g dži ugdym ;Tendencija – mokyklos nesprendžia „sunki “ vaik problem ;Pedagogai neturi tinkamo metodinio ir moralinio pasirengimo socialin spagalbos teikimui;Tr ksta aiški socialini pedagog veiklos gairi ;

Speciali jporeiki vaikugdymas

15. „Moderni(metakognityvini) speciali jdidaktik(metodik )rengimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose“, 2003

16. „Speciali jporeiki vaikintegravimo problemos“, 2003

17. „Bendrojo ugdymo klas je

Vaiko negalumas n ra esminis veiksnys, nulemiantis jo santykius su bendraamžiais ir pedagogais. (16) Didžioji t v dalis mano, jog n ra b tina individualizuoti ugdymo plan jvaikams, turintiems speciali j poreiki (16)

Sunkumai dirbant su SUP vaikais:

Žemai vertinta pedagog galimyb tur ti pagalbinink (asistent )pamokos metu;(16) Mokyklos techniškai ir materialiai n ra pasirengusios ugdyti ne galiusvaikus;(16)Pedagogai dalykininkai n ra pasireng (neturi kompetencij ) dirbti su ne galiais ir speciali j poreiki vaikais. (16) Daugiau negu tre ias pedagogas pripaž sta, jog jam tr ksta patirties ir žini parinkti

167

besimokan iospeciali jugdymo (-si) poreiki vaiko socialin s – psichologin scharakteristikosatskleidimas“, 2003

18. „T v , specialistir speciali jporeiki turin ivaikbendradarbiavimopl tot ugdymo institucijose“,2003

19. „Pedagogini ir psichologinitarnyborganizavimo ir veiklos planavimo prioritetai,tenkinantspeciali jporeiki turin ivaik edukacinius, psichologinius,socialiniusporeikius“, 2004

20. „Ugdymo turinys kaip speciali jporeiki vaiksocialinio ir edukaciniodalyvavimoprielaida“, 2004

21. „Pedagogprofesin skompetencijosvertinimasspeciali jporeiki vaikugdymo pl trosaspektu“

adekva ias užduotis SPV, garantuoti ši mokini psichologin bei fizinsaugum klas je, fiksuoti SPV ugdimosi poky ius, vertinti jo mokymosi sunkumus, taikyti teorines žinias pedagoginiame darbe. Praktiškai kas ketvirtas nemoka parinkti tinkam mokymo metod ir b d ,diferencijuoti ugdym klas je, skatinti mokini motyvacij mokytis, analizuoti mokini mokymosi sunkumus, nustatyti vaiko poreikius (21) Mokytojui sunku klasikin s didaktikos metodais organizuoti kokybiškmokymo/si proces klas je. Tai patvirtina steb jimo duomenys, kurie rodo, kad mokytojas pamokoje tik epizodiškai orientuojasi speciali jporeiki mokin , labai retai j traukdamas klas je vykstan iusprocesus.(15)Per didel s klas s, mokytojai nesusp ja per pamok skirti pakankamai laiko ir d mesio vaikams dirbantiems pagal bendras ir adaptuotas ar modifikuotas programas.(16) Vidutiniškai šalyje PPT psichologo normatyvai viršijami 4, o pedagogo – 3 kartus – tai neigiamai veikia darbo kokyb , trukdo atlikti numatytas funkcijas. (19) Daugumoje šalies ugdymo staig veikia nepilnos specialiojo ugdymo komisijos – nenustatoma, kurie vaikai turi speciali j ugdymo(si) poreiki , jie nepilnai patenkinami. (19) SUP vaikai vertinami objektyvistin s o ne socialin s s veikosparadigmos kontekste. Pokytis pad t efektyviau panaudoti tuos pa iusmaterialinius resursus (19) Mokytojai pasižymi neigiamu negal ssuvokimu. mokytojai dar n ra pakankamai tikslingai pasireng ne tik patys dalykiškai siekti integruoti vaik , bet ir konstruoti ne gal ar speciali j poreiki turint vaik priiman i emocin , dalykin , santykiaplink .(20)Speciali j ugdymo(si) poreiki moksleivi integracija bendrojo lavinimo mokyklas sunkiau vyksta kaimo vietov se. Kaimo pedagogneigiam poži r SUP moksleivi ugdym lemia prastesn mokyklmaterialin baz , neretai formalus mokyklos administracijos poži risspecial j ugdym , nepakankamas specialist bendradarbiavimas (tr ksta speciali j pedagog , logoped , socialini darbuot ir kt.), nepakankama pedagog kompetencija (21)Dažniausiai teigiama mokini patirtis su ne galiaisiais n rastimuliuojama oficialiosios medžiagos (vadov li turinio) ir autoriteto (mokytoj nuomon s).T vai per mažai bendradarbiauja su pedagogais pritaikant turin SUP vaikui. (16, 17)

SUP vaikams padid j s nerimastingumas, siejamas su žini tikrinimo baime, saviraiškos baime, bendru nerimu, baime bendraujant su mokytojais, baime nepateisinti aplinkini l kes i . (17)

168

PRIEDAS 3

Projektai, gyvendinami iš ES strukt rini fond

Pagal BPD 2.4 priemon „Mokymosi vis gyvenim s lygpl tojimas“ viena iš remiam veiklos sri i tiesiogiai susijusi su ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija yra „mechanizm , mažinan i „iškritim “ iš nuosekliojo mokymosi sistemos, k rimas“. Su ja susijusios kitos remtinos veiklos, per kurias finansuojamos ankstyv pasitraukim mažinan iospriemon s: alternatyvios mokymosi galimyb s, „antros galimyb s“suteikimas, novatoriški mokymo metodai ir formos, mokytojrengimo sistemos tobulinimas, mokymo kokyb s laidavimo sistemos suk rimas.

Pagal šias prioritetines veiklas kartu su BPD 1.5 priemone, kurios remiamos veiklos yra susijusios su švietimo infrastrukt rosgerinimu, 2004-2005 metais yra finansuoti ir gyvendinami 19 projekt Lietuvoje. Ta iau dauguma j yra fragmentiško pob džio,orientuoti ankstyvo pasitraukimo sumažinim atskirose mokyklose ar rajono mokykl grup je (pvz.: Skuodo, Ukmerg s, Utenos ar Šiauli rajonuose), numatant, kad bus kuriami ir išbandomi nauji prevenciniai modeliai.

sisteminio pob džio sprendimus yra orientuoti trys projektai (du iš j - valstybin s svarbos), kuri patirtis tur t tapti gair misformuojant valstybin politik :

Švietimo pl tot s centro projektas „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybi didinimas 14–19 met mokiniams“, skirtas sukurti mechanizm ,užkertant keli 14-19 met mokini iškritimui iš mokyklos.Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro projektas „Iškritusi iš mokyklos mokinigr žinimas“, skirtas sukurti ir gyvendinti iškritusiiš švietimo sistemos mokini gr žinimo ir iškritimo iš mokyklos prevencijos model .Asociacijos „Naujos jungtys“ projektas “Prevencinimechanizm , mažinan i moksleivi „iškritim “ iš bendrojo lavinimo švietimo sistemos, k rimas ir testavimas“, traukiant patrauklios mokymosi aplinkos formavim remiantis šeimos-mokyklos-bendruomen s bendradarbiavimo principu.

Vis projekt veiklos rezultatuose yra numatomas prevencinimechanizm ar modeli suk rimas, ta iau šiuo metu toki modeliaprašyta n ra, nes daugumos projekt veikla numatyta keletui met ir jie n ra pasibaig . Tai apriboja projekt veiklos vertinimobei poveikio švietimo politikai analiz s galimybes.

169

2004 met kvietimas pagal BPD 2.4 priemon :

Veikla: „Antros galimyb s s lyg pl tojimas“:

Nr. Projekto kodas Projekto

vykdytojas

Projektopavadinima

s

Projekto aprašymas Paramossuma, Lt

1BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0068

Specialiosiospedagogikos ir psichologijos centras

Iškritusi iš mokyklosmokinigr žinimas

Projektu siekiama sukurti ir šešiose pilotin sesavivaldyb se gyvendinti iškritusi iš švietimo sistemos mokini gr žinimo ir iškritimo iš mokyklos prevencijos model . Sukurtas modelis taps gair mis formuojant valstybinpolitik šiuo klausimu.Spendžiant mokini gr žinimo mokyklas klausim yra labai svarbi mokytoj , kurie ugdo mokinius, ir specialist , kurie teikia jiems pagalb , kompetencija. Projekte numatyta organizuoti seminarus mokytojams bei socialiniams pedagogams, suteikiant teorini žini apie mokymosi motyvacij ir mokyklos nelankymo priežastis bei darbo sistemos su švietimo sistem palikusiu ir rizikos grup s mokiniu mokykloje suk rim ;kelti pedagogini psichologini tarnybspecialist profesin kvalifikacij mokyklpalikusi ir rizikos grup s mokinipedagoginio psichologinio vertinimo, konsultavimo, ugdymo, prevencini programk rimo ir vykdymo klausimais bei stiprinti šitarnyb metodin baz .Projektu siekiama paskleisti mokyklos nelankymo problemos sprendimo patirt ir sudaryti prielaidas ši problem sistemingai spr sti visoje šalyje.

6.454.102

2BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0078

Akmen sraj.Savivaldybs

Suaugusi j mokymo

centras

Mokymoform ir programpriartinimasprie skirtingsuaugusi jgrupiporeiki

Projekto tikslas - "iškritusi " mokini iš bendrosios švietimo sistemos gr žinimas ir mechanizm k rimas. k rus tris padalinius, kuriuose numatoma apmokyti 243 suaugusiuosius paslaug teikimas ar iaugyvenamosios vietos, sudarant s lygasmokytis.

432.925

3BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0042

K daini r. Š tosvidurinmokykla

Mokom skartu

Projekto tikslas - modernios, šiuolaikin mis IT apr pintos, naujausiais mokymo metodais, bendravimo ir bendradarbiavimo principais pagr stos mokymo/si aplinkos pagalba išspr sti mokini nelankymo, nesimokymo problemas, pagerinti mokymosi motyvacij ,užkirsti keli j iškritimui iš švietimo sistemos, (sudaryti s lygas "antrai galimybei").

466.350

4BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0079

Daugtechnologijos ir verslo mokykla

Socializacijamokantis

Projekto tikslas - išpl toti Alytaus, Trak ir Var nos rajon sankirtoje esan i kaimo vietovi suaugusi j švietimo – bendrojo lavinimo, profesin s kvalifikacijos tobulinimo, profesinio informavimo ir konsultavimo sistem bei sukurti prielaidas mokytisgimnazijose ir profesin se mokyklose bei pasirengti studijoms kolegijose ir universitetuose.Dalis suaugusi j (ypa kaimo vietov se) d lvairiausi priežas i ne gijo pagrindinio išsilavinimo, neturi galimybi sigyti profesinkvalifikacij , leidžian i sitvirtinti šiuolaikin jedarbo rinkoje, nes profesin se mokyklose mokytis pagal pirminio profesinio mokymosi programas priimami asmenys, gij tik vidurinišsilavinim . D l to tokie asmenys negali niekur sidarbinti, blog ja kriminogeninpad tis, krenta bendras kult rinio gyvenimo

376.338

170

lygis. Moterys, auginan ius mažame iusvaikus neturi galimyb s t sti mokym si ir gyti profesin kvalifikacij . Šioms problemoms spr sti Vš Daug technologijos ir verslo mokyklos baz je kurtas Suaugusi jpagrindinio mokymo centras. Jame numatoma mokyti suaugusius pagal pagrindinio ugdymo programas 9-10 klas se.Projekto gyvendinimo metu bus parengti mokytojai darbui su suaugusiais, kurtasSuaugusi j pagrindinio mokymo centras,kuriame bus vykdoma pagrindinio ugdymo programa (9-10 klas s) suaugusiems, iškritusiems iš bendrosios švietimo sistemos.

Veikla: Mechanizm , mažinan i iškritim , pl tojimas

Nr. Projekto kodas Projekto

vykdytojas

Projektopavadinima

s


5.BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0053

Švietimopl tot scentras

Mokymosikryptiespasirinkimogalimybididinimas 14-19 m. mokiniams

Projektas skiriamas sukurti mechanizm ,užkertant keli 14-19 met mokiniiškritimui iš mokyklos. Bus paankstintos ir išpl stos mokini mokymosi krypties pasirinkimo galimyb s, sukurtos patrauklios mokymosi s lygos praktin veikllinkusiems mokiniams, padedama jiems ugdytis bendruosius geb jimus, reikalingus s kmingai baigti pagrindinio ugdymosi program bei mokytis toliau.Lietuvoje daugiau kaip 20 proc. vaik palieka švietimo sistem negav pagrindinio išsilavinimo pažym jimo, daugiau kaip 30 proc. – negav vidurin išsilavinimpatvirtinan io brandos atestato. Didel dalis anksti palikusi j švietimo sistem nueina darbo rink be jokios kvalifikacijos, n raapsaugoti nuo bedarbyst s. Jaun žmonidarbo j gos užimtumas Lietuvoje yra mažiausias tarp vis amžiaus grupi ir tesiekia 30,9 proc.(plg. Europoje – 47,7 proc.).Projektas bus gyvendinamas 13-oje savivaldybi , 26-iose bendrojo lavinimo mokyklose (8–ose pagrindin se, 12–oje vidurini , 6–ose gimnazijose). Projekto vykdymo metu bus sukurtas ir valstybiniu mastu išbandytas mokymosi krypties pasirinkimo modelis 14-19 metvaikams, parengtos mokom j dalykprogramos su technologinio ir meninio ugdymo elementais, sukurtos integruotos programos men ir technologij dalykams pagrindiniame ugdyme, išpl sta ši dalykprogram pasi la viduriniame ugdyme, susiejant jas su šiuolaikine darbo rinka ir profesine karjera. Bus parengtos metodin srekomendacijos, kaip pad ti mokiniams pasirinkti mokymosi krypt .

5.738.516

6.BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0067

Utenosrajonosavivaldybsadministracija

Iškritimo iš pagrindiniougdymoprevencijaUtenos rajono mokyklose

Projekto tikslas - pagerinti prevencin veiklsu rizikos grup je ("iškristi" iš pagrindinio ugdymo pakopos) esan iais mokiniais Utenos rajono mokyklose.Projekte dalyvauja penkios pagrindin sUtenos rajono mokyklos: Vyturi , Utenos, Jaunimo, Daugaili , Vyžuon .Projekto veiklos: skatinama klub(“Šiuolaikinio meno klubas”, „L li teatro klubas”, “Breiko klubas”, “Riedutinink “,

534.405

171

“Drabuži dizaino ir daili j amat klubas”) veikla mokyklose, dirbama su mokymosi ir elgesio problem turin iais vaikais (mokytojo pagalbinink s), mokyklos apr pinamosnaujomis mokymo priemon mis.Klubai iš projekto l š apr pinamipriemon mis, dalyviai vyksta varžybas, susitikimus su mokyklomis partner mis.Mokytojai ir mokiniai dalyvauja mokymuose, vyksta dienin s stovyklos mokini atostogmetu.

7.BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0070

NVOKoalicija "Naujosjungtys"

Prevencinimechanizm ,mažinan imoksleivi„iškritim “ iš bendrojolavinimošvietimosistemos,k rimas ir testavimas

Projekto tikslas – prevencini mechanizm ir alternatyvi program , skatinan i pasilikti jaun žmog švietimo sistemoje iki jis gyjaprofesin kvalifikacij , suk rimas ir testavimas (pilotavimas) regionuose, traukiant patrauklios mokymosi aplinkos formavim remiantis šeimos-mokyklos-bendruomen s bendradarbiavimo principu.

Šiuo projektu siekiama kurti bei išbandyti regionuose prevencinius mechanizmus ir alternatyvias programas, skatinan ias pasilikti jaun žmog švietimo sistemoje iki jis gyja profesin kvalifikacij , traukiantpatrauklios mokymosi aplinkos formavim ,siekiant kelti vengian i lankyti mokyklmoksleivi mokymosi motyvacij ir atsakomyb už savo mokym si, gerinant švietimo kokyb regionuose, telkiant švietimo staig darbuotojus, vairi sri i specialistus, valstybines ir nevyriausybines organizacijas, verslo partnerius ir vietos bendruomenes bendram darbui.

Projekt rezultatai tiesiogiai palies projekte dalyvaujan i organizacij regionus: Vilni ,Kauno rajon , Panev ž , Skuod , Elektr nus,Trakus, Šal ininkus, Radvilišk . Šie regionai skiriasi savo geografine vieta, gyventoj ,tame tarpe ir besimokan i j skai iumi,infrastrukt ra. Tokia vairov leis visokeriopai išbandyti projektu kuriam model , palyginti gautus rezultatus ir juos apibendrinti bei panaudoti tolimesnei sklaidai. Dirbant su vietin mis bendruomen mis, savivaldos institucijomis, nevyriausybin mis organizacijomis, telkiant vis vietos suinteresuot pastangas, bus užtikrinta kuo platesn galutini projekt rezultatprieinamumo galimyb .

1.157.827

8.BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0001

Šiaulimiestosavivaldybsadministracija

„Iškritimo“ iš bendrojošvietimosistemosprevencijaŠiaulimiestošvietimostaigose

Pagrindinis projekto tikslas - sukurti s lygas, mažinan ias "iškritim " iš bendrojo švietimo sistemos Šiauli miesto mokyklose. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: - parengti pedagogus, geban iuskompetentingai dirbti su "iškritimo" rizikos bei antros galimyb s ieškan iais mokiniais, - sukurti mokiniams psichologiškai patrauklimokymosi aplink , teikti pagalb mokymosi motyvacijai skatinti, vykdyti r mimb tinoms mokymosi priemon ms ir kitiems, mokyklai lankyti reikalingiems, daiktams sigyti.

449.375

9.BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0130

Ukmerg stechnologij ir verslo

mokykla

JaunimougdymomokymosistemaUkmerg s

Pagrindinis tikslas : kokybiškos profesinio mokymo sistemos suk rimas ir diegimasUkmerg s technologij ir verslo mokykloje, skatinant pasilikti jaun žmog švietimo sistemoje iki jis gyja profesin kvalifikacij ,

350.870

172

aukštesniojoje verslo mokykloje

bei skatinant geb jim užsitikrinti užimtumdarbo rinkoje. Projektu sprendžiamos problemos: „Iškritusi j “ jaun žmoni iš mokymo sistemos skai iau did jimas;mokytoj , profesijos mokytoj bei d stytojpedagogin s, dalykin s – technologin skvalifikacijos neatitikimas ES standartams; rengiamos specialyb s, mokymo programos neatitinka regiono darbo rinkos poreiki .Projekto uždaviniai: 1. Sudaryti s lygas kokybišk , vietin s darbo rinkos ir socialinius poreikius atitinkan i , bei ES keliamus reikalavimus atitinkan i ,mokymo paslaug tiekimui. 2. Pasirengti nauj mokymo programpaklausi specialybi diegimui, kvalifikacijos k limui, sistemos mokymuisi vis gyvenimsuk rimui.3. Užtikrinti profesinio mokymo paslaugprieinamum , bei patogum naudotis teikiamomis paslaugomis nutolusi regiongyventojams.4. Sudaryti s lygas besimokantiems naudotis informacini technologij (IT) teikiamomis galimyb mis mokymosi ir tobul jimo tikslais. 5. Sudaryti s lygas profesijos mokytojkvalifikacijos k limui, j pagrindini geb jimugdymui, bei g dži , dirbant su speciali jporeiki asmenimis(„iškritusiais” iš bendrojo mokymo sistemos mokiniais, ne galiaismokiniais ir studentais). 6. Sudaryti s lygas atnaujinti profesijos mokytoj ir d stytoj dalykin -technologinkompetencij .Laukiami projekto rezultatai ir pasekm s: profesijos mokytoj kvalifikacijos k limas –37 profesijos mokytojai (20 moter , 17 vyr ); suprojektuotos 4 mokymo programos naujoms specialyb ms; atnaujinta automechaniko specialyb s mokymo programa.

10BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0013

Vilniauspaslaugverslodarbuotojprofesiniorengimocentras

„Iškritusi “ iš profesiniomokymosistemos ir ne gijusikvalifikacijosjaunuoliprofesinismokymas ir rengimast stin msstudijoms

Projekto tikslas - sudaryti s lygas profesin skvalifikacijos ne gijusiems mokiniams, „iškritusiems“ iš profesinio rengimo sistemos gr žti profesin mokykl , tuo užtikrinant s kming jaunuoli integracijkonkurencing darbo rink .

Projekto veiklos: kirp j , dekoratyvin skosmetikos ir aukli specialyb s mokymo bazi renovavimas ir vaik socializacijos kambario (aukli pradinio praktinio mokymo baz s) rengimas, sudarant s lygas gr žtipaslaug verslo darbuotoj profesin rengimo centr ir modernioje mokymo aplinkoje gytišiuolaikinius darbo rinkos reikalavimus atitinkan ias specialybes.

Projekto laukiami rezultatai: bus sukurtas mechanizmas, skatinantis jaun žmogpasilikti švietimo sistemoje, iki jis gisprofesin kvalifikacij . Bus sukurta patraukli šiuolaikiška mokymosi aplinka, naudojant modernias profesines ir informacines technologijas. Bus parengta nauja kirp jomodulinio kreditinio kaupiamojo mokymo programa, kuri leis užtikrinti patrauklesnmokymosi t stinum aukštesn je profesinio

387.154

173

rengimo pakopoje. Projekto gyvendinimometu bus diegti inovatyv s profesijos mokytoj ir moksleivi rengimo metodai.

Sugražinant profesinio mokymo sistem„iškritusius“ jaunuolius ir sudarant jiems moderni mokymosi aplink bei papildomas socialines mokymosi s lygas (organizuojant vaik prieži r ), bus skatinama jaunsocialiai izoliuot žmoni reintegracija profesinio švietimo sistem . Bus sukurtas jaun motin iškritimo iš profesin s mokymo sistemos prevencijos modulis: jaunos motinos, gydamos papildomas socialinespaslaugas (vaik prieži ra), tur s galimybpo akademini atostog t sti mokym si,nedarydamos dideli pertrauk ir neiškrisdamos iš švietimo sistemos.


Veikla: „Antros galimyb s s lyg pl tojimas“:

Nr. Projekto kodas Projektovykdytojas

Projektopavadinimas


11.BPD2004-ESF-2.4.0-03-05/0087

Vš Amatmokykla„Sodžiausmeistrai“

Naujprogram ir dualausmokymometodikosk rimas ir diegimasamatmokykloje„Sodžiausmeistrai“

Bendrasis projekto tikslas – sudaryti s lygas gyti paklausi profesij jaunuoliams, neturintiems pagrindinio išsilavinimo, mokantis pagal dualaus mokymo metodik .Pagrindin s projekto veiklos: kulinaro ir stogdengio program pagal dualaus mokymo metodik I ir II pakopoms suk rimas ir parengimas; moni mokinidarbinimui praktikos metu paieška; naujprogram pateikimas akreditacijai; program diegimas. Planuojama, kad gyvendinus projekto veiklas išmokytnaudos gav j skai ius sieks 29 asmenis. Projekto uždaviniai: - Vystyti profesinio mokymo infrastrukt r ,gerinti teikiam paslaug kokyb ;- Garantuoti aukštos kokyb s profesinmokym ir sidarbinimo galimybes mokiniams; - Rengti darbo rinkoje perspektyvi specialybi specialistus;- Užtikrinti kokybišk mokymosi paslaugprieinamum kaimo vietov se gyvenantiems vaikams, buvusiems gatv s vaikams ir jaunuoliams, priklausantiems socialin srizikos grup ms.

315 751

12.BPD2004-ESF-2.4.0-03-05/0011

Trakrajonosavivaldybs

biudžetinstaigaŠvietimocentras

S kmingomokymo(si)link

Projekto tikslai: sudaryti rajone gyventojams s lygas mokytis vis gyvenim , gerinant mokymosi paslaug prieinamum ,patrauklum bei užtikrinti, kad rajono gyventojai pagal savo sugeb jimus gal tpl toti savo žmogišk j kapital ir išliktpaklausiais darbo rinkoje, prisitaikyt prie besikei ian ios ekonomikos ir rinkos s lyg .Pagrindin s projekto veiklos: kursmokytojams parengimas; program ir medžiagos nuotoliniam mokymui rengimas; kompiuterinio raštingumo kursbesimokantiems nuotoliniu b du parengimas bei pravedimas; mokymosi programos, kuri apimt bendrojo lavinimo sistemos dalyk ir

349 114

174

darbini , ekonomini , socialini , menini bei komunikacini geb jim formavimsuk rimas, mokym septyniose seni nijoseorganizavimas. Planuojama, kad gyvendinusprojekto veiklas išmokyt naudos gav jskai ius sieks 170 asmen .

Veikla: Mechanizm , mažinan i iškritim , pl tojimas

Nr. Projektokodas

Projektovykdytojas

Projektopavadinimas

Projekto aprašymas Paramos suma, Lt

13.BPD2004-ESF-2.4.0-03-05/0154

Skuodo rajono savivaldyb sadministracija

Priemoni ,mažinan i“iškritim ” iš nuosekliojo mokymosisistemos, k rimasSkuodo rajone

Bendrasis šio projekto tikslas – mažinti nes kmingo mokymosi (kurso kartojimo, "iškritimo") mastus Skuodo rajono bendrojo lavinimo mokyklose. Pagrindin s projekto veiklos: bendrojo lavinimo mokyklmokytoj kvalifikacijos k limas pagal tem"Socialinis darbas su šeima"; "Efektyvi pamoka"; "Informacini technologijpanaudojimo ugdymo procese naujov s";"Bendravimo psichologija (konfliktai ir jsprendimo b dai, mokymas bendradarbiaujant, mokini motyvavimas". Planuojama, kad gyvendinus projekto veiklas išmokyt naudos gav j skai iussieks 215 asmen .

382 719

14.BPD2004-ESF-2.4.0-03-05/0100

Vilniaus miesto savivaldyb sadministracija

Patraukliosmokymosiaplinkos,mažinan ios „iškritim “ iš nuosekliosmokymosistemos, k rimasVilniaus mieste

Bendrasis šio projekto tikslas – mechanizmo, mažinan io "iškritim " iš nuosekliojo mokymosi sistemos, gyvendinimas, sukuriant patrauklimokymosi aplink ir platesni mokymosi krypties pasirinkimo galimybi model .Pagrindin s projekto veiklos: 3 programskirt pedagogams k rimas; 14 mokymo moduli , užtikrinan i patrauklios mokymosi aplinkos formavim , k rimas; mokym visprojekte dalyvaujan i mokyklpedagogams pagal sukurtas programas gyvendinimas; mokomosios medžiagos paruošimas; sukurt moduli bandymas ir koregavimas. Planuojama, kad gyvendinus projekto veiklas išmokyt naudos gav jskai ius sieks 1750 asmen .

741 611

15.BPD2004-ESF-2.4.0-03-05/0077

Lietuvossocialinipedagogasociacija

Vaik iškrentan iiš bendrojo lavinimo sistemos skai iausmažinimas,stiprinantprevencini grupiveikl ugdymo institucijose

Bendrasis šio projekto tikslas – efektyvinant prevencini grupi veikl ugdymo institucijose, parengti mechanizm , kuris pad t mažinti iškrentan i iš ugdymo sistemos vaik skai i . Pagrindin s projekto veiklos: ugdymo institucij ir socialinipartneri kvalifikacijos tobulinimo mokymo moduli , leidžian i veiksmingai gyvendintiugdymo institucijose vaik saugumui reikalingas s lygas, suk rimas; apmokymas multidisciplinini ugdymo institucij ir socialini partneri prevencin s pagalbos komand , gyvendinan i vaik socialin sgerov s politik ugdymo institucijose - pedagog ir vairi sri i specialistmokym organizavimas ir vykdymas; prevencin s grup s koordinatori ir konsultant mokymai. Planuojama, kad gyvendinus projekto veiklas išmokytnaudos gav j skai ius sieks 150 asmen .

443 534

175


Nr.Projektokodas

Projektovykdytojas

Projektopavadinimas

Projekto aprašymas Paramos suma, Lt

16.

BPD2004-ERPF-1.5.0-11-05/0036(sutartis dar nepasirašyta)

Specialiosiospedagogikos ir psichologijoscentras

Pedagoginipsichologinitarnyb pl tra

Projekto tikslai: 1. siekiant didinti psichologin spedagogin s pagalbos prieinamum ,efektyvum ir kokyb bei spr sti „iškritimo“ iš bendrojo švietimo sistemos problemmodernizuoti pedagogini psichologinitarnyb ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro infrastrukt r ir pritaikyti j materiali j bei technin bazši paslaug pl trai. 2. siekiant vykdyti speciali j poreikivaik integracij bendrojo lavinimo mokyklas ir užtikrinti specialiosios pedagogin s pagalbos kokyb sukurti penki ugdymo klasi ir filmavimo studijos bei montažin s materiali j ir techninbaz ši vaik apr pinimui specialiosiomis ugdymo priemon mis.Pedagogin ms psichologin ms tarnyboms savivaldybi skirtos patalpos dažniausiai nepritaikytos arba nepakankamai pritaikytos ši tarnyb veiklai ir teikiamoms paslaugoms. Seniau veikian i pedagoginipsichologini tarnyb infrastrukt ra yra skurdi, kai kur patalpos neatitinkanti higienos reikalavim , n ra pritaikytos darbui - tr ksta darbo kabinet , mokymo viet , darbui b tin priemoni ir rangos.Savivaldyb s d l l š stygiaus negali sukurti reikiamos technin s baz s.Sutvarkytos ir apr pintos Pedagogin spsichologin s tarnybos gal s efektyviau spr sti vaik iškritimo iš nuosekliojo švietimo sistemos problem . Projektas "Pedagogini psichologini tarnyb pl tra"skiriamas moksleiviams, turintiems padidint rizik iškristi iš nuosekliojo švietimo sistemos: speciali j poreikivaikams, vaikams išgyvenantiems psichologin kriz , vaikams iš nedarnišeim ir pan. Taip pat ši vaik t vams,glob jams, r pintojams, mokytojams bei specialistams, teikiantiems speciali jpedagogin pagalb . Suk rus ir modernizavus pedagogini psichologinitarnyb bei kit projekte dalyvaujan istaig infrastrukt r , jos gal s aptarnauti daugiau vaik , j t v , gal s užtikrinti savalaik , kokybiškesn ir vairiapusiškesnpagalb , bus pasiekti vaikai, gyvenantys atokiose šalies vietov se.

3 998 254,03

17.BPD2004-ERPF-1.5.0-11-05/0047

Šiauli miesto savivaldyb sadministracija

Šiauli miesto švietimoinfrastrukt rospl tra ir pritaikymasiškritimo iš bendrojo lavinimo sistemosprevencijai

Projekto tikslas – pritaikyti Šiauli miesto švietimo infrastrukt r iškritimo iš bendrojo lavinimo sistemos prevencijai. Šio projekto uždaviniai:- sudaryti palankias s lygas mokymosi motyvacijos netekusiems mokiniams "iškritimo" prevencijos užtikrinimui,- sukurti modernias ugdymo s lygas Jaunimo mokykloje, - pagerinti "iškritimo" rizik turin imokini mokymosi s lygas projekte dalyvaujan iose mokyklose: Dubijos, Jovaro, "Juventos", Vinco Kudirkos, Medelyno, Ragain s, R kyvos, Salduv s,Vijoli , Zokni pagrindin se, Simono

1 822 957,0

176

Daukanto, "Santarv s", Stasio Šalkauskio vidurin se, Didždvario gimnazijoje.- didinti Suaugusi j mokyklos galimybes mokyti daugiau mokini .gyvendinus investiciniame projekte

numatytas veiklas, bus sumažintas dažnai praleidin jan i pamokas mokini skai iusir "iškritimo" rizika. Mokytojai tobulins darbo metodus ir gis nauj žini bei patirties dirbdami su "iškritimo" rizikturin iais mokiniais.

18.BPD2004-ERPF-1.5.0-11-05/0087

Švietimopl tot s centras

Technologiniougdymo aplinkos rekonstravimas ir modernizavimasužtikrinant mokinipasirinkimogalimybes ir mokymosines km spavojaus mažinimpagrindiniame ir viduriniameugdyme

Pagrindinai projekto tikslai: – atlikti IKT taikymo pradinio ugdymo proceso organizavimui situacijos, poreikio ir galimybi tyrimus, vertinant švietimo sistemos pasirengim tenkinti besikei ian ios žini visuomen s poreikius; – parengti virtuali mokymosi aplinkbei resursus, metodin ir mokymosi medžiag , skirt nuolatiniam kontaktiniam ir nuotoliniam pedagog kompetencijtaikyti IKT ir aktyvaus ugdymo metodus tobulinimui, mokini ugdymo(si) proceso modernizavimui;– organizuoti pradini klasi ir specialiojo ugdymo pedagog mokymus, padedan ius gyti kompiuterinio raštingumo g džius bei kompetencij taikyti IKT ir aktyvaus mokymo(si) metodus ugdymo proceso modernizavimui, palaikan iusmokymosi vis gyvenim motyvacij .

Pagrindin s projekto veiklos: tyrimatlikimas; metodin s ir mokymosi medžiagos rengimas; pedagogkonsultant rengimas; virtualios mokytojbendruomen s k rimas; pradini klasi ir specialiojo ugdymo pedagog mokymai. Planuojama, kad gyvendinus projekto veiklas išmokyt naudos gav j skai iussieks 2800 asmen .

Projekto metu parengtas investicijprojektas vertino galimybes 26 mokyklose 13 savivaldyb se atlikti rekonstrukcijas, b tinas moderniems technologij ir projektavimo kabinetams rengti. Šie kabinetai b tini technologinio ugdymo aplinkai modernizuoti, naujai mokymosi kokybei užtikrinti, kas užtikrint platesnes mokini mokymosi pasirinkimo galimybes, sumažint nes km s pavoj iškritimo iš bendrojo lavinimo mokyklos.

1 332 146,52

19.BPD2004-ERPF-1.5.0-11-05/0117

Skuodo rajono savivaldyb sadministracija

Priemoni ,mažinan i„iškritim “ iš nuosekliojo mokymosisistemos, k rimasSkuodo rajone

Bendrasis projekto tikslas: mažinti nes kmingo mokymosi (kurso kartojimo, „iškritimo“) mastus Skuodo rajone, sukuriant bendrojo lavinimo mokyklose patrauklesn mokymosi aplink .Specifinis projekto tikslas: modernizuoti Skuodo rajono bendrojo lavinimo mokyklinfrastrukt r , rengiant informacinitechnologij klases, kur šiuolaikinimokymosi priemoni pagalba b t galima efektyviau organizuoti mokymo(si) proces .

608 108,00

Documents

Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija