7 meno dienos | 2014 m. geguþës 16 d. | Nr. 19 (1080) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2014 m. geguþës 16 d., penktadienis

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | Ð o k i s | K i n a s

7md3„Jauna muzika 2014“

4Vadimas Gluzmanas grieþia Dvarionà

5Festivaliui „MonoBaltija“ pasibaigus

7Dano ir Lios Perjovschi paroda „Rupert“ centre

8Pokalbis su kino reþisiere Jane Campion

9Prasidëjo Kanø kino festivalis

Nr. 19 (1080) | Kaina 2,50 Lt

Sandra Skurvida

Seniai seniai, prieð dvideðimt me-tø, gyveno „Geros blogybës“ – ir aðten buvau, viskà maèiau, alø midøgëriau. O gal to visai nebuvo? Jø ta-riamo gyvenimo nuogirdos kartaispasiekia vieðumà, bet tarsi ið pogrin-dþio, kitø svarbiø veiksniø apraðy-muose, kaip istorija apie sovietiniøParodø rûmø tapsmà Ðiuolaikiniomeno centru, sutapusá su „Gerø blo-gybiø“ inauguracine paroda ðiojeinstitucijoje 1992 metais. Tik pasta-røjø dvideðimties metø meno dis-kursas – tekstai, parodos, studijosir edukacija – gali patvirtinti ar pa-neigti ðio meno fenomeno svarbà.Jono Meko vizualiøjø menø centrevykstanti paroda „Inversija. Blogosgërybës“ (kuratorë – Laima Krei-vytë) yra vienas pirmøjø bandymøpaþvelgti á ðá Lietuvos ðiuolaikiniomeno formavimosi etapà.

Publikacijø apie „Geras blogy-bes“ ir jø 1992–1995 m. parodas tometo spaudoje yra daugiau nei apiebet kurià kità ðiuolaikinio Lietuvosmeno grupæ. Jø autoriai (-ës) – tarpjø Alfonsas Andriuðkevièius, ErikaGrigoravièienë, taip pat ir ðis „Ge-rø blogybiø“ (savi)kritinis balsas –entuziastingai sutiko ðá naujà, nepri-klausomà meno praktikos ir eduka-cijos modelá. Svarbus postûmis„Gerø blogybiø“ atsiradimui buvoradikalus studijø programos Dailësinstitute (dab. Vilniaus dailës aka-demija) posûkis link vakarietiðko

Mitai ir istorijos„Gerø blogybiø“ bûtis ir nebûtis

modelio, kurá ádiegë Niujorke gyve-nantis menininkas Kæstutis Zapkus –dvylikos jo studentø paroda ir tapopirmàja „Gerø blogybiø“ manifesta-cija. Paroda Jono Meko centre tæ-sia ðio laikotarpio retrospekcijas,kuriø kelrodis yra Zapkaus tapybosekspozicija Nacionalinëje dailës ga-lerijoje, kartu su trijø buvusiø jo stu-dentø, „Gerø blogybiø“ dalyviø, pa-roda „Ðviesos“.

Kitaip nei „Ðviesos“, kuriø atran-ka liudija instituciná mandatà atsi-joti „grûdus nuo pelø“ (þinoma, ne-retai pelai sumalami á miltus),„Inversijos“ kuratorë pasirinko iðpirmo þvilgsnio prieðingà poþiûrá á„Gerø blogybiø“ fenomenà, prista-tydama visà originaliosios grupësdalyviø tuzinà, ne tik keletà tø, ku-rie aktyviai tæsia meninæ karjerà. Ðiintencija atitinka grupës pradinesnuostatas, kuriø iðeities taðku buvotiek „gerø“, tiek ir „blogø“ pavyz-dþiø lygiavertiðkumas kûrybos pro-cese, tuo nuvertinant patá vertinimà(tai yra ypaè radikalu turint ome-nyje, kad studentø diplominës pa-rodos tikslas tradiciðkai buvo ne kaskita, o jø pasiekimø ávertinimas –ðiuo atveju vertinamos studijos, o nejø rezultatai, kaip pataria Jacques’asRanciere’as esë apie „Nemokðàmokytojà“).

Bendra jaunøjø menininkø pozi-cija buvo pagrásta ne tiek estetinë-mis nuostatomis – jos buvo ir likoskirtingos, – kiek bendra socialineir politine Lietuvos valstybës ir jos

kultûros reformacija – tai Sàjûdis,Atgimimas ir Nepriklausomybë, ku-ri 1990-aisiais iðkëlë meno veiklàvirð estetiniø nuostatø, kaip Dailësakademijos Sàjûdþio ðûkis „Ben-dras reikalas!“. Tad „Geros blogy-bës“ buvo revoliucinis fenomenasne tiek estetiniu, kiek sociopolitiniupoþiûriu. Ðios grupës parodos, ku-riose kiekvienas (-a) jaunas (-a) me-nininkas (-ë) pristatë savo darbuskaip lygius, kad ir kokie geri ar blo-gi jie bûtø, buvo besiformuojanèiosnaujos meno bendruomenës, jos sà-monës, o kartu kintanèios visuome-nës iðraiðka. Ádomu, kad ði meniniøstrategijø kaita izoliuota nuo SovietøSàjungos átakos – „Gerø blogybiø“veikla savo nuostatomis ir strategijo-mis atitinka globalias tendencijas, ku-rios 1990-aisiais kristalizavosi á va-dinamàjà „Relational Aesthetics“programà, pristatytà kuratoriaus ireseisto Nicolas Bourriaud parodo-je „Traffic“ 1996 m. Bordo Ðiuolai-kinio meno centre ir vëliau jo kny-goje „Relational Aesthetics“. Kitaipnei ðios programos pagrindu suburtimenininkai, kurie ásitraukë á pasau-lio meno pramonæ, tokio pobûdþioveikla Lietuvoje nuslûgo kartu su so-cialiniu sàjûdþiu, bet, nors vykotrumpai, paliko svarbius kaitos þen-klus, kuriuos ágyvendina arba iðtri-na tolesni visuomeniniai, instituci-niai veiksniai, taip pat ir individualûssprendimai. Ðiø þenklø prasmës vi-

N U K E L T A Á 6 P S L .

Ieva Martinaitytë-Mediodia, „Plazminës liekanos“. 2012 m.J . L A P I E N I O N U O T R .

2 psl. 7 meno dienos | 2014 m. geguþës 16 d. | Nr. 19 (1080)

M u z i k a

Aldona Eleonora Radvilaitë

Ðiemet ypaè daug uþsienyje stu-dijuojanèiø ar jau gyvenanèiø irdirbanèiø Lietuvos jaunøjø muzi-kø turëjo galimybæ dalyvauti XVItarptautiniame muzikos festivaly-je „Sugráþimai“, vykusiame balan-dþio–geguþës mënesiais ne tik Vil-niaus salëse, bet ir kituose miestuose(Kaune, Druskininkuose, Panevëþy-je, Ðiauliuose, Ðirvintose, Alytuje).Prie svetur gyvenanèiø ar besitobu-linanèiø mûsø muzikø prisijungë irjø kolegos ið Didþiosios Britanijos,Azerbaidþano, Portugalijos, Japoni-jos, Olandijos bei nuolat tëvynëjegyvenantys ir koncertuojantys Lie-tuvos artistai. Visø koncertø pasi-klausyti buvo neámanoma, todëltrumpai apþvelgsiu Vilniuje pasiro-dþiusiøjø pasiekimus (apie festivalápradëjusius ir didþiausiø simpatijøsulaukusius pianistà Ugniø Pauliu-koná ir eufonininkà Algirdà Mato-ná ið Didþiosios Britanijos atsiliepi-mas jau buvo publikuotas „7 menodienose“ balandþio 18 d.).

Balandþio 15 d. Taikomosios dai-lës muziejuje (beje, ðioje graþioje,puikios akustikos salëje vienas pokito vyko net penki koncertai) áspû-dingai pasirodë trys ðiuo metu Ru-sijoje gyvenantys ir studijuojantysmuzikai. Tai du Maskvos P. Èaikovs-kio konservatorijos studentai: prof.Natalijos Ðachovskajos klasës auk-lëtinis, violonèelininkas RobertasGrodas ir prof. V. Ivanovo klasësstudentas, smuikininkas Anaras Se-yidovas bei pianistë Emilija Budþemai-të, 2006 m. baigusi LMTA bakalaurostudijas prof. Liucijos Dràsutienësklasëje, o 2008 m. gavusi doc. Dau-manto Kirilausko fortepijono ir doc.Audronës Kisieliûtës koncertmeis-terio klasiø magistro diplomus. At-liekant ávairø repertuarà iðryðkëjoindividualûs talentingø muzikøbruoþai: gilus R. Grodo muzikosprasmës suvokimas ir átaigus, ko-kybiðkas interpretavimas, ryðkus,karðtas prigimtinis A. Seyidovotemperamentas ir laisvas, artistið-kas kûriniø traktavimas. E. Budþe-maitë kokybiðkai akompanavo beiprofesionaliai ansambliðkai, ryðkiaisu abiem stygininkais traktavo kon-certo pabaigos kûriná – SergejausRachmaninovo Trio Nr. 1.

Balandþio 16 d. koncerto pirmo-je dalyje visas keturias FryderykoChopino Balades skambino pianis-tas, kompozitorius, ðiuo metu gy-venantis Prancûzijoje, DenisasGrotskis, baigæs Maskvos Gnesinømuzikos akademijà, prof. VerosNosinos fortepijono ir prof. Gena-dijaus Èernovo kompozicijos klasesbei aspirantûrà. Antroje koncertodalyje jis akompanavo puikiam mû-sø dainininkui, bosui EugenijuiChrebtovui, átaigiai, laisvai ir artis-tiðkai savo nuostabaus groþio balsuatskleidusiam rusø kompozitoriø –Sergejaus Rachmaninovo, PiotroÈaikovskio, Antono Rubinðteino,Modesto Musorgskio bei prancûzøkompozitoriaus Jacques’o Ibert’o

Visada laukiamiTarptautiniam „Sugráþimø“ festivaliui pasibaigus

dainø bei arijø þavesá. Tai buvo ási-mintinos akimirkos.

Malonûs áspûdþiai liko ir ið ba-landþio 17 d. koncerto, kur savomeistriðkumà demonstravo altinin-kë Augusta Romaðkevièiûtë, studi-javusi Lietuvos muzikos ir teatroakademijoje, prof. Petro Radzevi-èiaus alto klasëje, o nuo 2007 m. tæ-susi studijas Berlyno menø univer-sitete prof. Hartmuto Rohde’s

në esto Tõnu Kõrvitso nepaprastaigraþus iliustratyvus kûrinys „Spar-nai“ altiniam saksofonui ir fortepi-jonui, pripildytas trapiø, subtiliøskambesiø, galimai imituojanèiøsparnø plazdëjimà. Graþiai nu-skambëjo Eduardo Balsio trys pje-sës ið baleto „Eglë þalèiø karalienë“(saksofonui ir fortepijonui aranþa-vo Rusnës tëtis, þinomas birbyninin-kas ir pedagogas Kastytis Mikiðka).

mûsø pianistai – Paulius Rudokasir Inga Vyðniauskaitë. Nuo pat pir-møjø Césare’s Francko SonatosA-dur, kurià su Rolanda atliko eks-presyvus pianistas Paulius Rudokas,skambesiø prasmingai ir dvasingaisuskambo smuikas, jaudino graþustembras, profesionalus frazavimas,dëmesys visoms detalëms, sugebë-jimas aprëpti visumà. Priklausomainuo atliekamos muzikos stilistikos,Rolandos smuikas skambëjo vis ki-taip: lengvai, trapiai, charakteringaiji grieþë Dmitrijaus ÐostakovièiausPreliudus, op. 34, o jai dëmesingaitalkino Inga Vyðniauskaitë; átemptai,su vidine jëga – Vytauto BarkauskoPartità, op. 12 smuikui solo; graþiai,raiðkiai – Ernesto Chaussono Po-emà, op. 25, ir gana virtuoziðkai beikokybiðkai – Henryko Wieniawskio„Fantaisie brillante“, op. 20.

Permàsèiusi girdëtø instrumenti-ninkø koncertø áspûdþius galiuteigti, jog turime talentingø, perspek-tyviø jaunøjø muzikø, kuriø interpre-tacijomis gali þavëtis viso pasaulio me-lomanai.

Balandþio 28 d. Vilniaus rotuðë-je susirinkusià publikà þavëjo lais-vai, þaismingai, net aistringai italøkompozitoriø arijas ir dainas atlikæsbaritonas Algis Lunskis. 1986 m.baigæs LMTA prof. Virgilijaus No-reikos dainavimo klasæ, dainavæsLNOBT bei Kauno valstybiniamemuzikiniame teatre, nuo 1996 m.dirba Bonos (Vokietija) operos te-atre kaip choro artistas bei atliekaávairias solines partijas. Koncertedainininkui talkino kamerinis an-samblis ið Ðiauliø „Ars Vivo“, vado-vaujamas Sigito Vaièiulionio, daininin-kui akompanavo patyræs pianistaskoncertmeisteris Aleksandras Vizba-ras. Dviejose Giuseppe’s Verdi ari-jose – Makbeto ið operos „Makbe-tas“ bei Bokanegros ið operos„Simonas Bokanegra“ – A. Lunskispademonstravo savo galingo balsogroþá, kokybiðkà, iðraiðkingà daina-vimà. Smagiai, aistringai jis atlikoir pluoðtà populiariausiø neapolie-tiðkø dainø, sukëlusiø didþiausiàklausytojø aplodismentø pliûpsná.Taèiau pirmoje koncerto dalyje pa-dainuoti vertingo kamerinio reper-tuaro kûriniai – Franzo Schuberto,Ludwigo van Beethoveno, Rober-to Schumanno, Felixo Mendelssoh-no, Johanneso Brahmso ir Gusta-vo Mahlerio dainos – ryðkesnioáspûdþio nepaliko. Dainos buvo at-liktos per garsiai, net ðaiþokai ir ne-pakankamai iðraiðkingai, nors fra-zuotos profesionaliai tiksliai. Pokoncerto dainininkas prisipaþino,kad jam labiau patinka dainuoti pil-nu operiniu balsu, be to, jis tenki-nasi giedojimu chore, nuolat nekon-certuoja. Tiesa, labai nuoðirdþiai irmielai nuskambëjo koncerto pra-dþioje ir pabaigos bisui jo padainuo-ta lietuviø liaudies daina bei StasioÐimkaus „Kur bakûþë samanota“.

Ðventiðkas buvo seserø Daunyèiøansamblio „Regnum musicale“, da-lyvaujant ir poeto Vaidoto Daunionaðlei, smuikininkei Raimondai

Daunienei, muzikavimas graþiojeLDK Valdovø rûmø salëje balan-dþio 29 dienà. Jaunø, talentingømuzikiø – Joanos (studijuoja arfosatlikimo menà Norvegijoje), VitosMarijos (fleitininkë ið Ðveicarijos),Elenos (violonèelininkë ið Didþio-sios Britanijos) ir Kotrynos Ugnës(mokosi grieþti smuiku Lietuvoje) –ansamblis kvieèiamas dalyvauti netik Lietuvos, bet ir uþsienio rengi-niuose. 2013 m. jos surengë koncer-tø ciklà JAV, atliko programà klasi-kinës muzikos festivalyje Þenevoje(Ðveicarija), ðiemet IV tarptautinia-me kameriniø ansambliø su arfakonkurse Madride (Ispanija) „Reg-num musicale“ pelnë I vietà. An-samblio tikslas – populiarinti klasi-kinæ muzikà, nors nevengiama irpopuliariosios muzikos kûriniø beiimprovizacijø, nemaþai dëmesioskiriama lietuviø etninei muzikai.

Þavios, talentingos seserys Dau-nytës muzikavo tiek ansambliu, tieksolo, pritardamos viena kitai. Sma-gø Arthuro Honeggero „Oþkytësðoká“ fleitai solo áspûdingai trakta-vo Vita Marija. Koncerto pradþiojesu dukromis puikiai smuiku pagrie-þë ir Raimonda Daunienë, jos atli-ko Georgo Friedricho Händelio„Ðebos karalienës atvykimà“ ið ora-torijos „Saliamonas“. Nuotaikingaiskambëjo Antonio Vivaldi „Ruduo“ið ciklo „Metø laikai“ (grieþë Kot-ryna Ugnë), jausmingai ir jautriaiCarlo Marijos von Weberio Adagioir Rondo violonèele (pritariant an-sambliui) grieþë Elena, labai sim-patiðkai Joana arfa atliko prancûzøkompozitoriaus ir arfininko Rober-to Nicolas’o Charles’o Bochsos ron-do „Zitti, Zitti“ Gioachino Rossinioperos „Sevilijos kirpëjas“ temo-mis. Entuziastingai, jaunatviðkai an-samblis atliko ir kitus kûrinius, tarpkuriø – Kristinos Vasiliauskaitës„Un kalna“, Mikalojaus Konstanti-no Èiurlionio Preliudas (VL 188)bei du Kanonai (VL 217, 262).

Viltingai nusiteikusi publika ba-landþio 30 d. Taikomosios dailësmuziejuje klausësi pianisto AretoBotyriaus, kuris nuo 2013 m. studi-juoja Londono Karaliðkojoje muzi-kos akademijoje, prof. Pascalio Ne-mirovskio klasëje. Programojesutelkta ávairiø stiliø muzika: L. vanBeethoveno Sonata C-dur, op. 53,„Aurora“, Claude’o Debussy trysPreliudai, Ferenzo Liszto Tarante-la ið ciklo „Klajoniø metai“ bei ðiuo-laikiniai opusai – Gedimino Gelgo-to „Never Ignore Cosmic Ocean“(versija smuikui ir fortepijonui, at-liko su smuikininke Julija Ivanova)ir britø kompozitoriaus AlasdairoNicolsono „42nd Street Stomp/I’llBe Seeing You“ fortepijonui. Klau-sytojai ðiltai sveikino atlikëjà uþ þva-lumà, dràsø artistiðkumà, vaidyboselementus (G. Gelgoto kûrinyje te-ko ir angliðkai parëkauti). Deja, vi-sus skirtingø stiliø kûrinius pianis-tas atliko savu stiliumi – beveik be

N U K E L T A Á 3 P S L .

klasëje. Ðiuo metu ji yra LeipcigoFelixo Mendelssohno-Bartholdymuzikos akademijos magistrantë.Savo pasirodymui altininkë pasirin-ko ávairiø ðaliø kompozitoriø ne-greitø tempø muzikà, grieþë solosodriu, graþiu tembru. Profesiona-liai traktavo kûrinius ir kartu su pui-kia, gyvybingai ir meistriðkai lanks-èiai skambinusia pianiste MizukaKano (Japonija) bei obojumi nuo-ðirdþiai ir iðraiðkingai talkinusiu Lu-ciano Manueliu Marquesu Cruzu iðPortugalijos, ðiuo metu tæsianèiuanglø rago bei obojaus magistro stu-dijas Leipcigo F. Mendelssohno-Bartholdy akademijoje.

Ðviesià, mielà nuotaikà sukûrëbalandþio 22 d. sopraniniu bei alti-niu saksofonu grojusi Rusnë Mikið-kaitë, savo kelià pradëjusi Trakømeno mokykloje (Rièardo Èiupko-vo klasëje), ðiuo metu magistro stu-dijas baigianti Utrechto (Olandija)konservatorijoje, prof. Johanno vander Lindeno klasëje. Beje, Rusnë ásavo programà átraukë ir iðradingà,ryðkø savo profesoriaus kûriná„Aria for Bozza“ altiniam saksofo-nui ir fortepijonui, jo partijà atlikoThijnas Vermeulenas (Olandija). Iðpaþiûros trapi, jauna mergina uþtik-rintai „varinëjo“ pasaþus, dþiuginoklausytojus ávairiais saksofonu ið-gaunamais efektais, profesionaliaitraktavo virtuozinius kûrinius, ið-pûsdavo ryðkias kulminacijas. Ásimi-

Ypaè áspûdingas, kupinas efektøbuvo japono Tokashi Yoshimatsukûrinys „Pûkuoto paukðèio sonata“altiniam saksofonui ir fortepijonuibei olando Jacobo ter Veldhuiso„Meilës sodas“ sopraniniam sakso-fonui ir magnetofono juostai, ku-rioje áraðyti paukðèiø èiulbesiai, þe-mo vyriðko balso tariami garsai,þodþiai ir pan. Rusnë èia pade-monstravo ir puikø ansamblio beiritmo pojûtá. Koncerto kulminacijatapo Astoro Piazzollos „Chin Chin“altiniam saksofonui ir fortepijonui(aranþavo pati Rusnë) bei bisui supolëkiu atliktas Fausto Latëno „Pa-sadoblis“.

Prie ðio koncerto sëkmës prisidë-jo ir puikus olandø pianistas Thij-nas Vermeulenas, baigæs Utrechtokonservatorijà ir ten dirbantis kon-certmeisteriu. Jis meistriðkai, pre-ciziðkai akompanavo Rusnei, labairyðkiai ir ádomiai atliko olandøkompozitoriaus Dano van den Hur-ko modernios muzikinës kalbos ke-turiø daliø Siuità fortepijonui.

Balandþio 23 d. koncerte Vilniauspaveikslø galerijoje nustebino bran-dus ir ákvëptas Kelno (Vokietija)aukðtosios muzikos ir ðokio mokyk-los prof. Zakharo Brono smuikoklasës studentës Rolandos Ginku-tës (pradëjusios mokytis Ðiauliuo-se, puikios mokytojos ekspertës Ni-jolës Prascevièienës klasëje)grieþimas. Jai talkino du talentingi

Rusnë Mikiðkaitë ir Thijnas Vermeulenas

7 meno dienos | 2014 m. geguþës 16 d. | Nr. 19 (1080) 3 psl.

M u z i k a

tyliø skambesiø, su staigiais pagar-sinimais, garsiai ir verþliai greitojudëjimo muzikoje ir statiðkai „ran-kiojant“ natas lëtos tëkmës epizo-duose.

Festivalio pabaigos koncertas ge-guþës 6 d. Lietuvos nacionalinëje fil-harmonijoje buvo skirtas vokalis-tams (nors dalyvavo ir smuikininkësBarboros Valiukevièiûtës (Lietuva,JAV) bei pianistës Anastasijos Av-dejevos (Lietuva) duetas „BaltikDuet“, ansambliðkai darniai ir nuo-taikingai pradëjæs antràjà koncertodalá Vytauto Barkausko Sonata „Su-bita“). Buvo skelbta, kad ðio vaka-

ro meno vadovë – lietuviø kilmëspianistë, mokslininkë, pedagogë, gi-musi Èikagoje (JAV), o dabar Ham-burgo (Vokietija) aukðtosios muzi-kos ir teatro mokyklos profesorë,gerai Lietuvoje þinoma RamintaLampsatis. Ðá vakarà ji akompana-vo visiems dainininkams, tikvienintelio koncerte dalyvavusiovyro, baritono Romano Kudriaðo-vo (Lietuva, Vokietija) daugumaikûriniø akompanavo pianistë Gied-rë Muralytë-Eriksonë.

Koncerte pasirodë savo sceninækarjerà pradedanèios lietuvaitës,studijuojanèios Hamburge: IndrëPelakauskaitë (sopranas) ir Gabrie-lë Vasiliauskaitë (mecosopranas,bakalauro diplomà ágijusi LMTAprof. Vladimiro Prudnikovo klasë-

A T K E L T A I Ð 2 P S L .

Eglë Gudþinskaitë

Neámanoma nepastebëti, kad ðiømetø festivalio, vykusio balandþio22–27 d., programa buvo kitokia neibet kada anksèiau. Viena vertus,tarsi kokiame teatro festivalyje bu-vo pristatyti vien stambûs (valandosar dar ilgesni) projektai ir atsisakyta„panoraminiø“ apþvalgø su neribotokiekio, bet labai ribotos trukmës nau-jø (ir ne tik) kûriniø pavasario „der-liumi“. Antra, jie buvo gana skirtin-gi pagal þanrus ir intrigavo nuopirmos iki paskutinës festivalio die-nos. Tarp jø buvo ir muzikinë kom-pozicija su teatro elementais, ir ðo-kio spektaklis, ir dþiazo muzikantøperformansas, ir audiovizualinë ins-taliacija, ir filmas, ir eksperimenti-nio teatro pasirodymas. Viena ver-tus, vos penkis vakarus trukæsfestivalis atrodë labai kompaktiðkasir koncentruotas, kita vertus – iðtiesávairus.

Kada muzika tampa teatru arbateatras muzika? Kur yra riba, ski-rianti vienà meno rûðá nuo kitos irleidþianti joms susieiti arba susikirs-ti? Be to, galima ðá klausimà pakeistiir dar kitu: kada muzikantai tampaaktoriais, o aktoriai – muzikantais?

Kaip klausytoja, ðiø metø „Jau-nos muzikos“ festivalá nuo tokiøklausimø ir pradëjau. Antano Ku-èinsko muzikëèios „Apie þvëris irþmones“ pagal Kristijonà Donelai-tá anotacijoje apibûdintos kaip te-atralizuotas muzikinis kûrinys. Ta-èiau realiai net ne muzikinis, oliteratûrinis tekstas diktavo taisyk-les, nulëmusias ir kûrinio struktû-rà, ir atlikëjø sudëtá, ir dramaturgi-ná sprendimà. Vinilo plokðteliølaikø radijo pasakà primenantikompozicija muzikiniu poþiûriu te-buvo pasakëèiø teksto iliustracija irfonas. Taèiau ði „vaizduojamoji mu-zika“ buvo tokia vykusi ir átikinama,kad net ir be aktyvaus sceninioveiksmo pasakëèiø siuþetà perprastibuvo nesunku. „Vilniaus arsenalas“(fleitininkë Laima Ðulskutë, altinin-kas Rolandas Romoslauskas ir kla-vesinininkas Sergejus Okruðko),kontrabosininkas Oliveris Ramonasir perkusininkas Saulius Auglyságarsino ir netgi ákûnijo vizualiai

(charakteringais aprangos elemen-tais bei specifiniais gestais) skirtin-gus pasakëèiø personaþus. Bet á akiskrito ir dar vienas niuansas – ne tikpuikiai susigrojæ, bet ir iðraiðkingaisþvilgsniais, mimika ir judesiais tar-pusavyje ant scenos bendraujantysmuzikantai atrodë kur kas labiauásijautæ á aktoriø vaidmenis, nei bû-tø galima tikëtis.

Atskirai verta paminëti áspûdin-gus „perjungimus“ ið pasakojimø ámoralus (skaitovas Andrius Bialob-þeskis). Muzikinëje partitûrojekompozitorius juos ágyvendino tar-si perëjimus ið instrumentinës rea-lybës á elektroninæ erdvæ. O vizua-liai buvo þaidþiama pasitelkiantðviesas ir proþektorius, kurie, pasi-girdus pamokslui, nutvieksdavo sa-lëje sëdinèiuosius. Uþ ðá psicholo-giná nejaukumo momentà, kaistaiga supranti atëjæs paklausyti neðiaip A. Kuèinsko kûrinio, o K. Do-nelaièio pamokslo, skirto kiekvie-nam ir apie kiekvienà, greièiausiaireiktø dëkoti ir savo indëlá áneðusiaireþisierei Birutei Mar.

Þvelgiant ið tos paèios muzikan-tø ir aktoriø perspektyvos, atvirkð-tinë situacija susiklosto Antano Ja-senkos ir ðokio teatro „Aura“(choreografë Birutë Letukaitë)spektaklyje „Padaryk ið manæs jun-giklá“. Visø pirma, tai teatro scenaiskirtas kûrinys, kuriame kompozi-torius tradiciðkai lyg ir turëtø atsi-traukti á antrà planà (uþ reþisieriausar choreografo, kaip kad ðiuo atve-

ju). Taèiau taip nenutiko ne vien dëlto, kad spektaklio premjera ávykoðiuolaikinës muzikos festivalyje.Antano Jasenkos idëja ðokio judesátraktuoti kaip materijà, galinèià ge-neruoti muzikiná garsà, tapo atspir-ties taðku ir naujojo spektaklio pa-grindu. Èia naudojamas IRCAMcentre sukurtas judesio daviklis(prietaiso autorius – Mindaugas Ba-dokas), signalais verèiantis ðokëjojudesius, o juos savo ruoþtu garsi-niu pavidalu iðtransliuoja kompiu-terinë programa. Taigi ðokëjai tie-siogine prasme tampa muzikantais,jø kûnai – muzikos instrumentais,o judesiai – garsø virpesiais.

Kaþkas panaðaus ávyksta ir Ma-riaus Salyno audiovizualinëje kom-pozicijoje „Oracle in 60“. Trijø pra-naðystes skaitanèiø aktoriø (JuozoBudraièio, Eglës Mikulionytës irVytauto Rumðo) balsai persikloja,kontrapunktuoja ir atitaria vienas ki-tam. Pauzës ir sureþisuoti ástojimaidar labiau sustiprina ðiø tekstø, kaipmuzikinës partitûros sluoksnio, su-vokimà. O ið teatro sferos „pasisko-linti“ aktoriai paverèiami muzikinësscenos solistais. Ið pradþiø nemato-mi, tik girdimi ir atpaþástami ið sa-vo unikaliø skirtingø tembrø,kompozicijos viduryje ðie balsai ágau-na jau ir regimà pavidalà – aktoriøveidai pasirodo milþiniðkoje video-projekcijoje. Galiausiai logiðkas pas-kutinis þingsnis þengiamas „iðtrau-kiant“ aktorius ið virtualybës á realybæbei perkeliant juos nuo scenos á þiû-

rovø salæ. Elektroninë ðios kompo-zicijos partija netikëtai lieka kaþkurparaðtëse, tarytum koks orkestroakompanimentas ryðkiø solistø ðe-ðëlyje.

Dar vienà daugiaprasmá sprendi-mà, þvelgiant á ribà tarp aktoriausir muzikanto, pasufleravo „Staloteatro“ spektaklis „Pievos“ – trijømoterø kûrëjø meninio bendradar-biavimo ir savotiðkos autoterapijosrezultatas. Nors Saulë Degutytë –daugumos ðio mini teatro spektak-liø reþisierë bei pagrindinë (ir ne-retai vienintelë) aktorë – ðákart fi-ziðkai pasitraukë á scenos paribá,bûtent jos gyvai „transliuojama“ ek-rane ebru tapyba tampa neabejoti-na spektaklio aðimi ir dëmesio trau-kos ðaltiniu. Tiek savo kompozicija,tiek atlikimo forma ebru gëliø lieji-mo performansà galima vadinti netik itin plastiðku, bet ir labai muzi-kaliu.

Ádomu buvo áþvelgti akivaizdþiasaliuzijas á ciklinæ siuitos formà, ste-bëti melodingus potëpius, kuriuosnutraukdavo aðtriai ritmiðki intar-pai. Vis dëlto realø „Pievø“ garsinápeizaþà kûrë kitø dviejø spektakliodalyviø veiksmai – kompozitorësSnieguolës Dikèiûtës paruoðtas gar-so takelis ir elektrinio smuiko im-provizacijos, vis prasiverþdavusiosdrastiðkais emocijø pliûpsniais, beikûno judesio terapijos specialistësRaimos Dràsutytës „ðokis“ ðalia ter-menvokso. Pastarasis spektaklioelementas, tiesa, atrodë ne itin vy-kæs, taèiau paties instrumento, rea-guojanèio á oro virpesius ir skam-banèio net neprisilietus prie jo,naudojimas neabejotinai priminë irA. Jasenkos ðokio spektaklyje ið-bandytà idëjà judesá paversti garsu,o ðoká – muzika.

Beje, galvojant tiek apie minëtàA. Jasenkos ir B. Letukaitës ðokiospektaklá, tiek apie S. Degutytës irS. Dikèiûtës „Stalo teatro“ kompo-zicijà kaip teatro veikalus, reiktøpasakyti, kad kompozitoriaus ir re-þisieriaus santykis èia skleidësi ne-standartiðkai. Visais atvejais jis bu-vo ne tiek hierarchiðkai vertikalus,kiek horizontalus, grindþiamas abi-puse idëjø apykaita ir bendradar-biavimu. O ryðkesnës kompozito-

riaus ar bent jau reþisieriaus vizijos,regis, pritrûko laiko ir formos pras-me iðskydusiame e. garsø teatru pa-vadintame performanse „IV veiks-mas“. Jo idëjos autorius ir patiesprojekto iniciatorius perkusininkasArkadijus Gotesmanas scenoje visdëlto labiau buvo regimas kaip vie-nas ið dþiazo ansamblio nariø, be-sidalijantis ir autoryste su kitais kû-rybiniais partneriais – á laisvasimprovizacijas pasukusiu trimiti-ninku Byronu Wallenu, subtiliaispalvingà ir iðraiðkingà harmoni-ná fonà formavusiu klaviðininkuDmitrijumi Golovanovu, gyvà kon-certo vaizdà transliavusia videome-nininke Aurelija Maknyte ir, þinoma,ið savo tekstø pasakojimø fragmen-tus dëliojusiu Rolandu Rastausku.Kita vertus, net ir tokioje improvi-zuotoje kompozicijoje buvo ryðkustarpdiscipliniðkumas, tapæs pagrin-diniu ðiø metø festivalio orientyrulaviruojant tarp ávairiausiø muzikosir teatro sàveikos formø.

Beje, kalbant apie paèià festiva-lio temà reikia pasakyti, kad ið tiesøðiemet ji gali bûti vertinama dvipras-miðkai. Viso festivalio programosorganiðkumas ir projektø ávairovënuteikë labai pozityviai, o dedika-cija teatrui, kai 2014-ieji paskelbtiTeatro metais, atrodo labai laiku irvietoje.

Kita vertus, atsitraukimas nuodaugiau nei deðimtmetá dominavu-sios elektroninës muzikos (nors iðpaèiø kûriniø elektronika niekurnedingo – ðiuolaikinëje scenoje ji ta-po neatsiejama savastimi, kaip irvideoprojekcijos) gali bûti suvokia-mas kaip savotiðkas susvyravimasfestivalio identifikacijos perspek-tyvoje.

Kokia „Jaunos muzikos“ vietaðalia kitø Lietuvos kompozitoriøsàjungos organizuojamø ðiuolaiki-nës muzikos festivaliø – „Gaida“ ir„Druskomanija“? Ar tokia kom-fortabili ir netgi konformistiðka„Jaunos muzikos“ orientacija, kaipkad regime ðiemet, nereiðkia, kad„verþlaus, novatoriðko ir jaunatvið-ko“ festivalio kursas keièiasi kardi-naliai? Atsakymo reiktø laukti ki-tàmet.

Teatro kryptisFestivalio „Jauna muzika 2014“ áspûdþiai

je). Jautësi, jog fiziniai jø duome-nys verti dëmesio, taèiau muzikosturinio, stilistikos supratimo, su-gebëjimo balsu iðreikðti kokiasnors emocijas, lankstaus frazavi-mo ir rafinuoto skonio dar trûks-ta. Besiklausant jø interpretacijøðmëkðtelëjo mintis: ar joms vertë-jo iðvykti ið Lietuvos, kurioje turi-me puikiø aukðèiausio lygio voka-lo profesoriø?

Per gausi ir labai ávairi koncertoprograma, kurioje vyravo operø iropereèiø arijos ar ansambliai, dþiu-gino atlikëjø „sirgalius“, kurie, pa-naðiai kaip sporto varþybose, palai-kë savo numylëtines ðûksniais irplojimais, bet vargino profesionalusar melomanus, kuriø nemaþai pali-ko salæ jau po pirmos per ilgai uþsi-

tæsusios koncerto dalies. Ðviesiau-sius áspûdþius ið visø dainininkø pa-liko labai graþaus, ðilto tembro R.Kudriaðovo baritonas (Hamburgebaigæs operinio dainavimo magist-ro kursà, ten studijavo ir anglø ora-torijà bei Lied interpretavimà).Dþiugino plastiðkas frazavimas,nuoðirdus kûriniø interpretavimasbei kokybiðkas, skambus, kai to rei-këjo, pianistës koncertmeisterësG. Muralytës-Eriksonës bendradar-biavimas.

XVI tarptautinis muzikos festiva-lis „Sugráþimai“ baigësi didþiosiosesalëse, taèiau pagal tradicijà buvopratæstas jaukiuose Lietuvos muzi-kø rëmimo fondo Stasio Vainiûnonamuose, kur vakarà, skirtà ið Lie-tuvos kilusiam JAV kompozitoriui,

vargonininkui, chorvedþiui StasiuiSliþiui ádomiai ir informatyviai (kaipvisada) pravedë muzikologas Vac-lovas Juodpusis, dalyvaujant daini-ninkëms Auðrai Liutkutei ir EgleiNoreikaitei (sopranai), BarboraiLazauskytei (mecosopranas), pia-nistui Aleksandrui Vizbarui ir Vil-niaus Balio Dvariono deðimtmetësmuzikos mokyklos fleitø ansam-bliui, vadovaujamam Mariaus Pup-kovo.

Belieka padëkoti ðauniam Muzi-kø rëmimo fondo kolektyvui uþ ga-limybæ pasidþiaugti mûsø galbût tiklaikinai iðvykusiø talentø branda irlaukti naujø ádomiø muzikiniø pa-þinèiø kitàmet.

ALDONA ELEONORA RADV I LA I TË

Arkadijaus Gotesmano performansas „IV veiksmas“

4 psl. 7 meno dienos | 2014 m. geguþës 16 d. | Nr. 19 (1080)

M u z i k a , D a i l ë

Þivilë Ramoðkaitë

Geguþës 10 d. koncertas filhar-monijoje buvo skirtas kompozito-riaus Balio Dvariono 110-meèiui.Kartu su ðia reikðminga sukaktimidar paminëtos Richardo Strausso150-osios metinës, o koncerto pra-neðëja minëjo ir dar vienà datà –koncertà dirigavusio Nacionaliniosimfoninio orkestro meno vadovo irvyriausiojo dirigento Juozo Domar-ko vadovavimo ðiam orkestrui50-metá. Taigi 73-ojo sezono pabai-gos koncertas buvo iðties iðskirtinis.

Koncerto programà sudarë kûri-niai, susieti su minëtomis sukakti-mis: Richardo Strausso simfoninëpoema „Linksmosios Tilio Ulenðpy-gelio iðdaigos“, Balio Dvariono Kon-certas smuikui ir orkestrui bei PiotroÈaikovskio paskutinë VI simfonija(„Patetinë“). Koncertà pradëjo iruþbaigë orkestriniai veikalai. IrStrausso poema, ir Èaikovskio VIsimfonija filharmonijos salëje peri-odiðkai skamba, publika ðiuos kûri-nius mëgsta ir mielai klausosi. Ir ðá-syk jie buvo sutikti karðtais plojimais.Trumpai apibûdinant interpretacijà,didesnë sëkmë, sakyèiau, lydëjoStrausso poemà, atliktà su roman-tiðku polëkiu ir beveik literatûriniuvaizdingumu. Orkestras buvo visið-kai paniræs á muzikà, iðraiðkingi epi-zodai labai natûraliai keitë vienaskità, atverdami vis naujà muzikiniopasakojimo puslapá. Minkðtai irraiðkiai grojo styginiai, tikslûs buvopûtikai, atitinkamose vietose nesto-kojæ þaismës ir lengvumo. Smagiainuteikë áspûdingas verþlus valtor-nos solo, komiðkas klarneto moty-vas, stilingai buvo atliktos reikðmin-gos fleitos, obojaus replikos, tikslûsvario akordai.

Èaikovskio „Patetinës“ atlikimastokio entuziazmo nesukëlë. Þino-ma, buvo gerai nuskambëjusiø epi-zodø, bet simfonijos visuma palikostokos pojûtá, neágijo aiðkesnio rel-jefo. Daugoka drastiðkø, tiesmukø

Vadimas Gluzmanas grieþia DvarionàSimfoninës muzikos sezono pabaigos koncertas filharmonijoje

emocijø ir maþoka raiðkiau ápras-mintos minties. Triukðmingos kul-minacijos (variniø puèiamøjø aðtrusskambesys) tutti vietose visiðkai nu-stelbë styginius. Muzikà blaðkë ner-vingi gûsiai, ásisukæ net ir á þavøjáantrosios dalies valsà, atliktà sun-kiai ir tamsiai.

Didþiausia vakaro intriga buvopirmàsyk Lietuvoje koncertuojantissmuikininkas Vadimas Gluzmanasir jo pasirinktas kûrinys – BalioDvariono Koncertas smuikui ir or-kestrui. Atvirai sakant, vis dar reta,kad pasaulyje pagarsëjæs atlikëjasimtøsi lietuviø autoriaus kûrinio,tad kiekvienas toks atvejis sulaukiadidelio dëmesio ir nuoðirdausdþiaugsmo. Taip reagavau ne tik að,bet ir gausus bûrys muzikø, ypaè sty-gininkø, kuriems priklauso ir kom-pozitoriaus sûnus smuikininkas Jur-gis Dvarionas. Ðiai publikai seniausiaiþinoma, kad Dvariono Koncertas gre-ta gerokai vëliau sukurto EduardoBalsio Antrojo smuiko koncerto yravienas geriausiø ðio þanro kûriniø lie-tuviø muzikos istorijoje. Dabar tuoásitikino filharmonijos publika, o to-kiø puikiø muzikantø kaip Gluzma-nas dëka apie tai suþinojo ir dar suþi-nos pasaulio melomanai ir atlikëjai.Mat neseniai ðá koncertà Gluzmanas

atliko Londono „Barbican“ salëjesu BBC orkestru. Galbût dar svar-biau, kad 2010 m. áraðø kompanija„BIS Records“ iðleido CD su ðiosmuikininko áraðytu Dvariono Kon-certu ir graþiàja pjese „Prie eþerë-lio“ (Hagos simfoniniam orkestruidiriguoja Neeme Järvi). Ði pjesë,dar vadinama Pezzo elegiaco, ir yralabiausiai po pasaulá pasklidæsDvariono kûrinys, jà yra áraðæs netir Gidonas Kremeris, o violonèelësversijà – David Geringas, VytautasSondeckis ir kiti. Turiu galvoje garsiøuþsienio kompanijø áraðus. Manæs ne-nustoja stebinti Lietuvos radijas, ðiøáraðø beveik netransliuojantis arbadarantis tai itin retomis progomis...

Balys Dvarionas koncertà sukû-rë 1948 m., tragiðkuoju pokario sta-linizmo siautëjimo laikotarpiu. Joatmosfera ðioje muzikoje aiðkiai gir-dima – visose trijose kûrinio dalysevyrauja niûrios spalvos, tamsi mino-riðka dermë su gimininga teminemedþiaga, skleidþianèia gilø liûde-sá, vietomis prasiverþiantá neviltiesnuotaikomis. Yra kelios maþoro sa-lelës, tokios kaip pirmos dalies ða-lutinë tema – liaudies daina „Rude-nio rytelá“ ir antros dalies greitesniotempo vidurinis epizodas, kuriameimituojamos sutartiniø sekundos ir

sinkopës, bet niûrios kûrinio aurosjos nekeièia. Liûdnas Dvariono mu-zikos elegiðkumas siejasi taip pat suliaudies muzikos archajiniu mono-diniu sluoksniu, kuriuo kompozito-rius rëmësi. Koncerto melodikojegausu trichordo ir kitø bûdingø in-tonacijø, muzikà praturtinanèiøderminëmis savybëmis. Ypaè ið-baigta ir pavykusi yra koncerto vi-durinë dalis (Andante, molto soste-nuto), kupina dainiðkos lyrikos.Pagrindinei temai Dvarionas pa-naudojo savo paties 1933 m. uþra-ðytà melodijà „Alaus, alaus“. Ið pa-prastos ir rûsèios monodinësmelodijos, pradþioje suskambanèiosautentiðku pavidalu, kompozitoriustartum XIX a. romantikas sukuriadailià miniatiûrà: temà iðmoningai va-rijuoja, papuoðia melizmomis, spal-vinga harmonija.

Pirmasis koncerto atlikëjas ir jo ini-ciatorius buvo smuikininkas Aleksan-dras Livontas, puikus muzikantasvirtuozas, palikæs, sakytum, etaloni-næ veikalo interpretacijà (jos pasi-klausyti galima B. Dvariono ðimt-meèiui iðleistame CD rinkinyje).Vadimas Gluzmanas koncertà grie-þë su menininko, kuriam puikiai pa-þástamos garsios pasaulio scenos,uþmoju (jo biografija siûlau pasido-

mëti internete, atkreipsiu dëmesá tiká tai, kad jis augo mûsø kaimynystë-je, Rygoje). Bet tarptautinë ðlovëneuþgoþë nepaprastai ðiltos meninin-ko asmenybës, nuoðirdus jo ðypsnysakimirksniu suðildë publikos ðirdis vosjam pasirodþius scenoje. Pasigirdusderinamo smuiko garsui tuoj pat pa-aiðkëjo, kokio rango smuikininkasgrieð Dvariono Koncertà. Turiu min-ty ne vien Stradivari instrumentà, ku-riuo jis groja, bet garso iðgavimo bûdà –bûtent jis lemia smuiko skambesá. Be-je, ðis Stradivari egzempliorius pri-klausë áþymiam smuikininkui ir peda-gogui Leopoldui Aueriui, o jis XX a.pradþioje koncertavo Vilniuje ir, ga-limas dalykas, tuo paèiu instrumentugrieþë Miesto salëje, t.y. dabartinëjefilharmonijoje.

Turbût nereikia smulkiau ir aið-kinti: Gluzmanas Balio Dvarionokûriná pagrojo labai gerai. Visas na-tas jis perskaitë ir ágarsino juvely-riðkai tiksliai, bet svarbiausia, jaut-riai ásiklausë, ásijautë á Dvarionomuzikos dvasià. Kiekviena jo atlik-ta frazë skrido tiesiai á ðirdá. Smui-ko solo kadencijà jis atliko kaip in-tensyvø dramatiðkà pasisakymà,kupinà patetiðkø emocijø ir iðkalbos.Nors ðiame koncerte dominuoja dai-ningasis pradas, yra kur pasireikðtiir atlikëjo virtuozinei meistrystei. Ðiàplotmæ Gluzmanas labiau iðryðkinofinale (Vivo). Jo pasirinktas tempasbuvo gerokai greitesnis uþ mumsáprastà, tad Juozo Domarko diri-guojamam Nacionaliniam simfoni-niam orkestrui teko kaip reikiantpasitempti, kad suspëtø su solistu.Kas nors pasakys, kad labai greitastempas galëjo pakoreguoti Dvario-no muzikos prasmæ, nes, nepaisantjudëjimo, muzika ir finale iðliekaniûri. Galbût ðiek tiek tas charak-teris ir pakito, taèiau esmë liko tapati, tarsi koks niûrus azartas. Pub-likai iðpraðius bisà, smuikininkas at-liko Johanno Sebastiano Bacho Ga-votte en Rondeau ið Partitos Nr. 3E-dur, taigi perëjo á ðviesø maþorà.

Karolina Rybaèiauskaitë

Eidama á parodà tikëjausi, kadjau gerai þinomi menininkai ir ypaèdailininkai parodys kà nors tokio,ko dar nebûsiu maèiusi anksèiau. In-triguoja ir pati parodos koncepcija,nes paprastai meniniø tyrimø iðklo-tinës (o að tikiu, kad ðiuolaikinio me-no kontekste tokie tyrimai tiesiog bû-tini) lieka paslaptyje. Daþniausiaitaip nutinka tuomet, kai pristatomastik galutinis kûrinio variantas arbatyrimø rezultatas, todël paroda siû-lo vertingà galimybæ – paþinti ðiømenininkø kûrybiná procesà.

Labiausiai mane nustebino tapy-tojos Eglës Ulèickaitës darbai. Jie

Meninio tyrimo punctumVDA dailës ir dizaino doktorantûros studentø paroda „Iðklotinë“ parodø salëse „Titanikas“

N U K E L T A Á 5 P S L .

ið tiesø priminë kà tik uþsimezgu-sio tyrimo pradþià ir labai laisvus es-kizus. Nes ðiaip tapytojos darbai vi-suomet preciziðkai apgalvoti irtikslûs – pavadinimai iðduoda, de-maskuoja vaizdà, kuris vis artëja, kolpasidaro labai artimas. „Praëjus ðal-èiams“ stirnos staiga iððoka ið go-beleno ant sienos, ir nei að, „nei ma-ma, nei tëvas neþino, kaip vadinasita gëlë“. Bet ið labai ádomiø kasdie-nybës apmàstymø iðkyla vaizdai irpavadinimai. Parodos apraðyme ly-gindama sovietinës kultûros pasà-monæ su komunaliniu butu tapyto-ja klausia: „Kaþin, kokià struktûràturëtø lietuviðka pasàmonë – galkaip mano, o gal kaip jûsø butas?“

Ðis klausimas slapta vis uþduodamasir toliau – „Iðklotinëje“ sovietinës irlietuviðkos pasàmonës persidengimøieðko ne vienas menininkas, pavyz-dþiui, Renata Tamoðiûnaitë kûrinyje„Kriminalizuotas seksualumas“ arbaLaisvydë Ðalèiûtë instaliacijoje „(Me-lo)dramos“. Taèiau ðiø darbø detalëstaip iðsibarsèiusios, kad sunku susektityrimo eigà ar klausimo pradþià. Beto, atrodo, kad Kito daiktai, per ku-riuos atsiskleidþia tapatybë ir kas-dienybë, nëra tokie ádomûs kaippraeities ir dabarties neapèiuopia-mi pasàmonës struktûrø palygini-mai. Kilo mintis apie ðiø metø „Ki-

Vadimas Gluzmanas ir Juozas Domarkas E . L E V I N N U O T R .

J . L A P I E N I O N U O T R .Ekspozicijos fragmentas

7 meno dienos | 2014 m. geguþës 16 d. | Nr. 19 (1080) 5 psl.

T e a t r a s

no pavasaryje“ rodytà bosniø reþi-sierës Jasmilos Zbaniè filmà„Tiems, kurie nepasakoja istorijø“(„Za one koji ne mogu da govore“,2013). Jame pagrindinë aktorë Kimatostogaudama netikëtai atranda,kad praëjusià naktá miegojo vieðbu-tyje, kuriame karo metais buvo ákur-ta moterø koncentracijos stovykla, irima svarstyti, ar þmonija atsakingauþ savo praeities istorijas, kaip elg-tis tose erdvëse dabar. O kam skir-tos istorijos þmoniø, anksèiau gyve-nusiø tuose kambariuose ir butuose,kuriuose ákvëpimo ieðko ðiuolaiki-niai menininkai?

Vaizdo tikrumo klausimà átaigiaianalizuoja Þygimantas Augustinasdarbe „Vaizdo poreikis / K. Done-laièio atvejis“. Eksponuoti vaizdaipapildo ankstesná þinojimà apie kû-riná, priartina prie jo kûrimo pro-ceso turbût labiausiai ið visø dailësdoktorantø darbø. Pavyzdþiui, Ado-

mas Danusevièius rodo jau daugkartø matytus kûrinius neatskleis-damas jokiø papildomø detaliø. To-kie pat uþdari man pasirodë ir Jo-lantos Kyzikaitës, MonikosFurmanavièiûtës, Algirdo Gatavec-ko rodomi darbai. Menininkø nau-dojamos strategijos jau nekart ma-tytos, o kûrybinio proceso detalës –be galo ádomios, bet neatskleistos,jomis nenorima pernelyg dalintis.Tarkime, Monikos Furmanavièiûtës„Valerijos atgimimai“ primena jauanksèiau vasará „Akademijos“ gale-rijoje eksponuotus jos darbus paro-doje „Fuck identity. It’s all aboutsex“. Moteris tapytojos drobëse iðsi-skëtusi, gyvuliðkoje kûnø mësmalë-je prisigërusi savo skysèiø, ridenantiapvalius ar pailgus þaisliukus, pasi-metusi tarp plonø, aðtriø siûlø ar su-siriðusi jais, pasmeigta ant ieðmø,nors pati menininkë apie savo pa-rodà tuo metu raðë: „Taip, tapybojeanalizuoju moteriðkàjà tapatybæ. (...)Þodþiu „tapatybë“ apibrëþiu buvimà

A T K E L T A I Ð 4 P S L .

Deimantë Dementavièiûtë-Stankuvienë

Geguþës 7–11 d. Kauno kameri-niame teatre vyko ketvirtasis tarp-tautinis vieno aktoriaus festivalis„MonoBaltija“. Festivalyje parody-ta 13 spektakliø ið 10 ðaliø: Lietu-vos, Lenkijos, Estijos, Rusijos, Bal-tarusijos, Suomijos, Armënijos,Izraelio, Ukrainos ir Didþiosios Bri-tanijos. Kitaip nei anksèiau, ðieme-tiniame festivalyje, skirtame jo su-manytojo Stanislovo Rubinovoatminimui, nebuvo konkurso. Áteik-tas tik þiûrovø simpatijø prizas, jisatiteko aktorei Wioletai Komar uþdainininkës Noros Sedlel vaidmenámonospektaklyje „Diva“.

Renginys ne veltui laikomas vie-nu ið geriausiø monospektaliø fes-tivaliø Europoje. Dauguma progra-mos spektakliø buvo ádomûs, visivaidinimai ávyko, nebuvo jokiø ne-sklandumø. Kalbinti aktoriai vertin-dami „MonoBaltijà“ akcentavo, kadpanaðiuose renginiuose susiduria sune itin gera organizacija, nesusipra-

Dëmesys aktoriui ir pasakojimuiTarptautiniam vieno aktoriaus festivaliui „MonoBaltija“ pasibaigus

timais dël sceninës árangos, prastes-ne programa, o Kaune jie jautësiitin gerai. Uþsienio dalyviams su-rengtos ekskursijos po miestà irRumðiðkiø liaudies buities muziejø.Po spektakliø vykdavo ádomiø dis-kusijø vakarai. O þiûrovø buvo dutris kartus daugiau nei áprasta.

Vienintelis iðkilæs klausimas – ko-dël rodyti bûtent ðie spektakliai? Ájá atsakë pats teatro meno vadovasAleksandras Rubinovas: „Esminëproblema, su kuria susidûrëme or-ganizuodami ðá festivalá – menkasfinansavimas, todël negalëjome pa-kviesti visø menininkø, kuriø norë-jome, sunku rasti rëmëjø, pirmajamfestivaliui Kauno miesto savivaldy-bë skyrë 70 tûkstanèiø litø, o ðiam –tik 30 tûkstanèiø.“

Lietuviðkoje programoje pristaty-ti trys spektakliai: „Kritimas á tam-sà“ (Juozo Miltinio dramos teatras,aktorius Vidmantas Fijalkauskas,reþisierius Saulius Varnas), „Koba“(Kauno kamerinis teatras, aktoriusir reþisierius Aleksandras Rubino-

vas) ir „Paskutinë Krepo juosta“(OKT, aktorius Juozas Budraitis, re-þisierius Oskaras Korðunovas).OKT spektaklis – áspûdingiausiasne tik lietuviðkø, bet ir visø festiva-lio spektakliø kontekste. JuozasBudraitis meistriðkai perteikia „beke-tiðkà“ Krepo – pagyvenusio vyro – vi-dinæ bûsenà klausant praeityje pa-ties áraðytø juostø. Krepas analizuojanugyventà gyvenimà, kritiðkai verti-na daugelá savo poelgiø, taèiau niekoneiðsiþada, nes nenori, kad viskas vëlpasikartotø. Spektaklis labiausiaipateisino lûkesèius, nes, prieðingainei daugelyje kitø darbø, jame ne-dominuoja vien þodis. Èia á pavei-kià visumà susijungia aktoriausbalsas, judesiai, juostø áraðai, mu-zika, apðvietimas, scenovaizdis.

„Koboje“ A. Rubinovo persona-þas Fudzi pasakoja apie savo geràdraugà Stalinà. A. Rubinovui pa-vyksta atskleisti prieðtaringà Stali-no (Kobos) asmenybæ, uþvaldytasvaldþios troðkimo jis pats iðþudo sa-vo artimus draugus. Statyti biografi-nius spektaklius nenuobodþiai yra ne-lengvas uþdavinys, bet A. Rubinovaslengvai persikûnija tai á Fudzi, tai áKobà. Sceninëje erdvëje, kaip ir spek-taklio tekste, nëra nereikalingødaiktø, þodþiø, judesiø.

„Kritime á tamsà“ vaizduojamaLolitos istorija. Vyriðkis ásimyli ðeðio-likmetæ, palieka ðeimà, patenka á au-toavarijà, apanka, tuomet susiduria sumelu ir apgavystëmis. Spektaklyje li-teratûrinë medþiaga interpretuojamaðiuolaikiðkai, naudojamos videopro-jekcijos, deja, nebloga vaidyba neper-teikia visø dvasinio aklumo, bûties ab-surdo aspektø.

Ið sveèiø programos didþiausiàáspûdá paliko suomiø spektaklis„Ant ratø“ (aktorius Pekka Heik-kinen) ir lenkø spektaklis „Jobas,mano draugas“ (aktorius ir reþisie-rius Januszas Stolarskis). „Ant ra-tø“ – autobiografinis aktoriaus kûri-nys, su kuriuo jis praëjus penkiolikaimetø po patirtos autoavarijos sugrá-

þo á scenà. Invalido vëþimëlyje së-dintis aktorius vaidina personaþà,susiremontavusá senà namà, bet visdar ieðkantá atsakymø á klausimà,kaip jam ákvëpti gyvybës. Kartais jáapima vienatvë, desperacija, rezig-nacija, bet jis vis bando áþiebti saugyvenimo dþiaugsmà. Namas tam-pa kûno metafora, vaidyba – tera-pija. Taèiau galutiniai atsakymai pa-liekami patiems þiûrovams, nesgyvenimo pilnatvës paieðkos aktu-alios kiekvienam ir nesvarbu, ar tusëdi invalido veþimëlyje, ar stovi antkojø. Aktorius kalba itin natûraliai,sykiu ir komiðkai, ir liûdnai.

J. Stolarskis spektaklyje „Jobas,mano draugas“ kalba labiau pasitelk-damas savo kûnà, o ne þodá. Jobo kny-gos fragmentai skamba ið garso ára-ðo. Aktorius prabyla tik kartkartëmis,tad ir fizinë, ir dvasinë Jobo kanèiaperteikiama kûno judesiais. Ant ikipusës apsinuoginusio aktoriaus kû-no pasipila smëlis, jo judesius papil-do videoprojekcijos. Scenoje apðvie-èiamas tik aktoriaus kûnas, kitur tvyrotamsa. Nors spektaklis vaidinamaslenkø kalba be vertimo, þinant Joboknygà nesunku suprasti, kas norimapasakyti – keliamas klausimas, kurglûdi þmogiðkumo esmë. J. Stolars-kio Jobas – tai bet kuris bet kuriosepochos þmogus.

Spektaklius ið Rusijos („SaðosÈiornyj koncertas fortepijonui ir ar-tistui“, aktorius Aleksejus Devotèen-ko), Baltarusijos („Dostojevskiðkasklausimas“, aktorius Valerijus Ðuðke-vièius), Estijos („Rainerio rytas“, ak-torius Indrekas Taalmaa), Armëni-jos („Kreipiuosi á jus...“, aktoriusRobertas Akopianas) siejo bendratendencija – tradicinë vaidyba, ver-balinë raiðka, prisiminimai, smar-kiai veikiantys personaþø dabarti-nius iðgyvenimus. Ðiame konteksteiðsiskyrë judesio ir vaizdo spektak-lis „Moteris, nenorëjusi nusileistiant þemës“ (aktorë Gabrielle Neu-haus, Izraelis). Jame aktorë atsi-skleidþia kaip ðokëja, performansøatlikëja. G. Neuhaus vaizduojama

moteris nenori kojomis paliesti þe-mës ir po savo namus juda uþlipusiant ávairiø daiktø, perðokdama nuovieno ant kito, á juos ásikabindama. Vë-liau scenoje sustatoma daug vandenspilnø plastikiniø buteliø, kuriais akto-rë vaikðto ir manipuliuoja, perteikda-ma „ëjimà vandeniu“. Galiausiai ji drà-siai atsistoja ant þemës, tarytumatradusi atramos taðkà gyvenime.

Ukrainieèiø spektaklis „Ðtein ðei-mos pokalbis apie nesantá ponà fonGëtæ“ (aktorius Jurijus Nevgamon-ny) iðsiskyrë tuo, kad jame pasitelk-tas B. Brechto epinio teatro atsiri-bojimo efektas. Aktorius vaidinamoteriðkà personaþà – Charlottevon Stein, pasakojanèià vyrui apiesavo meilæ Goethe’i. Aktorius ne-persirengia moterimi, nesielgia kaipmoteris, scenoje jis pasitelkia lëles,vaizduojanèias ponà von Stein ir raðy-tojà Goethe. Su istorine spektaklio at-mosfera kontrastuoja ðiuolaikinë mu-zika, aktorius á pasakojimà þvelgiaironiðkai. Þiûrovas taip pat skatinamaspaþvelgti á ðià istorijà kritiðkai.

Spektaklyje „Èaplinas“ ið Didþio-sios Britanijos (aktorius Pitas Uttonas)vaizduojama Charlie Chaplino asme-nybë. Spektaklá pagyvina videoprojek-cijos: aktorius uþeina uþ ekrano, taiptarsi patekdamas á Chaplino filmà,ir vël gráþta á scenà.

Daugiausia þiûrovø simpatijøsulaukusiame W. Komar spektaklyje„Diva“ pasakojama apie dainininkësNoros Sedlel likimà. Ji Lodzës þydøgete iðvengë mirties labai skaudþiakaina – nuoga dainuodavo gestapui,bûdavo prievartaujama. Ji pagimdosûnø, kurio netenka, ir tik po dauge-lio metø já sutinka. W. Komar atve-ria savo veikëjos vidinius prieðtara-vimus ir skaudþius prisiminimus.

Apibendrinant galima pritarti te-atro kritikës, profesorës Galinos Ko-valenko ið Sankt Peterburgo þo-dþiams: „Literatûrinë medþiagaðiame festivalyje, deja, buvo ne pa-ties aukðèiausio lygio, taèiau kai ku-rie aktoriai sugebëjo ðià medþiagàpakylëti.“

ðiuolaikine moterimi.“ Taigi tokia pa-virðutiniðka moters tapatybës inter-pretacija pernelyg sureikðmina sek-sualumà ir kûniðkumà, tarsi tai bûtøvieninteliai dalykai, apibrëþiantysmoters tapatybæ, ir ðio tyrimo iðklo-tinë nepaaiðkina tokio pasirinkimo.

Menininkë Rûta Spelskytë, patei-kusi gana daug medþiagos apie sa-vo tyrimà, pasakoja ant polietileni-nës plëvelës apie tuos ávykius,kuriuos galima pavadinti punctum.Roland’as Barthe’as raðë, kad nuo-traukos punctum yra tas atsitikimas,kuris á mane nusitaiko (bet taip patmane suþeidþia, yra man skaudþiaimalonus). Ði paroda labai primenatoká punctum, ir vertëtø pasidþiaug-ti, kad VDA meno doktorantûrosstudentai ne tik pasakoja mums apieskaudulius, bet ir skatina gijimà.

Paroda veikia iki geguþës 21 d.

VDA parodø salës „Titanikas“

(Maironio g. 3, Vilnius)

Dirba antradieniais–ðeðtadieniais 12–18 val.

Juozas Budraitis spektaklyje „Paskutinë Krepo juosta“

Januszas Stolarskis spektaklyje „Jobas, mano draugas“

D . M A T V E J E V O N U O T R .

NU

OT

RA

UK

A I

Ð

„MO

NO

BA

LTIJ

OS“

FE

STI

VA

LIO

AR

CH

YV

O

6 psl. 7 meno dienos | 2014 m. geguþës 16 d. | Nr. 19 (1080)

D a i l ë

siðkai nepriklauso nuo jais paþen-klintø meno objektø, kurie tebuvoreikalingi kaip raketos Þemës trau-kai nugalëti ir iðskristi á erdvæ. Kaipþinome, readymade svarba taip patlabai priklauso nuo ðià sàvokà sig-nifikuojanèio objekto dingimo tuojpat po jo ávaizdþio uþfiksavimo(Marcelio Duchamp’o „Fontanas“,1917, Alfredo Stieglitzo fotografi-ja). Taèiau kaip pateikti ðiuos nema-terialius, bet objektyvius þenklus-idëjas parodoje?

Kaip teigiama parodos „Inversi-jos“ informacijoje spaudai, ðios pa-rodos rengimas buvo grástas tam tik-ra kultûrine archeologija, kuriosrezultatus, iðtrauktus ið sodo name-liø, rûsiø, ðeimos nariø gyvenamøjøvietø ir kitø uþkampiø, galima apþiû-rëti galerijoje (nemaþa eksponatøpateko á parodà ið kitokio pobûdþiosaugyklø, tokiø kaip „Lewben ArtFoundation“ kolekcija). Kas tos gë-rybës, sukabintos ant sienø? Tie stu-dentiðki tapiniai, instaliacijø frag-mentai, taip pat apynaujai menoproduktai? Kaip þuvis be vandens,taip ir menas be konteksto negalibûti. Ðiuolaikinio meno archeologësvargu ar ras meno lobiø sodo na-meliuose, bet mes jø ir neieðkom.Mes ieðkom prasmiø. Prasmës atsi-veria tik tam tikru specifiniu poþiû-riu – nëra prasmës be konteksto, në-ra vertës be prasmës, o be ðiødviejønëra kalbos apie ðiuolaikinio menoreiðkinius. Kontekstinë paroda, ku-rios tikslas yra paþadinti laiko dva-sià tarsi spiritizmo seanse, ðá tikslàgali pasiekti tik netiesiogiai, t.y. permeno darbus.

Tokioje parodoje meno darbaitaptø ðio seanso fonu, kaip mato-me Sauliaus Kruopio „Fotografiniøfonø archyve“, kuris bûtø buvæs pui-kiu ðios parodos eksponatu, taèiauðio readymade potencialas nëra ar-tikuliuotas nei ekspozicijoje, neitekste, kurio parodai labai trûksta.Laiko dvasiai paþadinti reikalingasubtili ir tiksli mediacija, kuravimupasireiðkianti atranka, kà rodyti irkà palikti sodo nameliuose ir fon-duose. Á mito erdvæ ar á praeitá ne-nueisi kaip á sodà ar muziejø – tenpatenkama tik mentalinio bendra-vimo pastangomis, o jo þenklais ga-li tapti tiek tø prikeltø dvasiø sudë-lioti þodþiai ir meno objektai, tiekdokumentai, tekstai ir visa, kas turiátakos laiko dvasiø materializacijaièia ir dabar. Paklausykime semioti-ko Algirdo Juliaus Greimo metodo-loginio patarimo, kaip tirti (ir kuruo-ti) mitinius reiðkinius: „Kiekvienasmitinis objektas ar epizodas turi bû-ti pretekstu iðdirbti hipotetiná mo-delá, galintá iðaiðkinti ne tik tà ob-jektà ar epizodà, bet ir kitus su juosuriðtus reiðkinius. Mitologinë re-konstrukcija yra tad nuolatinis hipo-teziø kûrimas, hipoteziø, kuriø pa-tikrinimui, kaip ir kitose moksloðakose, ðiandien tepripaþástami, kaipkriterijai, tik jø tarpusavë koheren-cija ir jø eventuali falsifikacija.“(Tautos atminties beieðkant: Apie die-vus ir þmones, p. 18–19)

„Inversija“ meno objektus iðtrau-kë ið konteksto, tarsi iðrengë: jiedreba þiûroviø akivaizdoje, negalë-dami suvaidinti jokio vaidmens, tikpasiduoti vertinimui pagal esteti-nius jø nuogybës kriterijus. Net irðioje negailestingoje parodoje gali-ma rasti praeities regeneracijos pa-vyzdá, kuris demonstruoja galimàprojekto strategijà – kolaboracijà,kaip Leilos Dþeiran Ðukiur (Kaspu-tienës) kolaboracijoje su sûnumiKipru Kaspuèiu, kuris 1992 metøkûrinyje buvo reprezentacijos ob-jektu. Ðá kartà abu bendrininkai tam-pa savo paèiø objektais ir jø kaitosveiksniais kaip genai tarp (re)gene-racijø – subjektyvaus ar objektyvausmeno objekto bûvio neámanoma uþ-fiksuoti taip, kaip fotografijoje po-zityvas fiksuojamas ið negatyvo, kaipir neámanoma atsakyti á klausimàapie viðtos ar kiauðinio pirmenybæ.Ðis pavyzdys liudija „Gerø blogybiø“nepagaunamà performatyvià gyvas-tá, kuri egzistuoja socialiniame geno-me, net jei jos estetinis pavidalas mu-mifikuotas tokiose parodose kaip„Inversija“ ar „Ðviesos“ („Geros blo-gybës“ turi atsakymà á toká meno ið-kamðø preparavimà – tai „Nuodë-më“, sako Raimondas Þilys 1992 m.asambliaþu, kuriam bûtø patogiaugulëti ar stovëti á sienà atsirëmus, one ant viniø kabëti). Manau, kad Ie-vos Martinaitytës-Mediodios „Plaz-minës liekanos“ (2012) ir kiti pas-tarøjø metø darbai bûtø vaisingaterpë „Gerø blogybiø“ regeneraci-jai, bet, deja, tokià galimybæ paro-doje uþgoþia ðios menininkës anks-tyvø, dar naivokø darbø kiekis (josmeninës karjeros aktyvumas ir ne-onu blyksinti tapyba puikiai paten-kintø atrankos á Nacionalinës gale-rijos ðviesulius kriterijus). Juliaus

Ludavièiaus instaliacinio pobûdþiotapyba buvo ypaè paveiki 1992 m. –jo „Perspektyvos iliuzijø / Iliuzijø beperspektyvos“ agresija veikia ir da-bar, nors ðis tam tikros pozicijos þiû-roviø atþvilgiu reikalaujantis objektastvarkingai áspraustas á paveikslø ri-kiuotæ. Sunku pateisinti Þilvino Kem-pino pristatymo autonomijà „Inver-sijos“ kontekste, kaip ir jo darbø ðiaiparodai atrankà. „Tapyba ið natû-ros“ buvo personalinë paroda-per-formansas, ir jos fragmento „atkûri-mas “ (darbo autorystës pasidalijimassu „atkûrëju“ labai abejotinas, nesnematau jokio konceptualaus poky-èio vadinamojo „atkûrimo“ proce-se) nereprezentuoja Kempino ána-ðo á „Gerø blogybiø“ mitologijà –tai buvo tamsa ir adatos ðeðëlis þva-kiø ðviesoje „Banginio pilve“. Pri-temdytas apðvietimas „Kempino ga-lerijoje“ lyg ir primena tai, taèiaudiskursyvus ðio patamsio ðaltinisneávardytas. Istorinio tikslumo po-þiûriu, bûtø neblogai apriboti isto-rinæ „Gerø blogybiø“1990-øjø rep-rezentacijà tik grupës veikla. Deja,daugumos dalyviø pristatymas nu-kenèia nuo nerûpestingo „Inversi-jos“ kuravimo – trûksta Aido Ba-reikio ir Patricijos Jurkðaitytës 9-ojodeðimtmeèio darbø, kurie buvonuostabûs ir niekur nëra pradingæ,juolab kad ðiø menininkø pastaro-jo deðimtmeèio darbai þinomi ge-riau ir ðiuo metu rodomi Naciona-linëje galerijoje. Bareikio „Kova dëlvaldþios“ ið 1992-øjø parodos, ma-no manymu, yra vienas svarbiausiøto meto istorinio þanro darbø, o joárëminti „Koliaþai“ (2006) ðioje pa-rodoje reprezentuoja tik neiðven-giamas Niujorko meno rinkos iðly-gas. Kas nutiko Sauliui Maþyliui irGiedrei Lilienei per dvideðimt me-

tø? Menininkai nekalti, kad mes toparodoje nesuþinosim. Trys Maþylioir vienas Lilienës 1990-øjø laikotar-pio darbas iðbalansuoja grupinæ pu-siausvyrà, kitaip nei, pavyzdþiui,Audriaus Ðumsko reprezentacija1992-øjø darbu ir „Atbuliniu skai-èiavimu“ (2010). Dokumentinækryptá sugestijuoja Gintauto Vaièiofilmas „Prisiminimo prisiminimas“(1992), bet nepaisant kuratorës de-klaruotø intencijø ir medþiagos po-tencialo paroda primena, kaip kole-ga Kæstutis Ðapoka taikliai pasakë,„Vartø“ galerijos formatà. Gráþtantprie readymade fetiðo, ðalia jo rasi-me ir menininkà, neva nebedarantismeno – tai Duchamp’o mitas, kurisnepasiteisino (meno nedarymo at-þvilgiu) po jo mirties. Ðis atvejis pri-mins kuratorëms, kad menininkai(-ës), kurie nedaro meno, vis tiek kànors veikia, pavyzdþiui, kvëpuoja(kaip Duchamp’as, kuris save vadi-no ne menininku, o kvëpuotoju, re-spirateur), ir, reikalui esant, galëtøákvëpti slogø ðios parodos orà.

Beje, mûsø tyrinëjimo ir ðios pa-rodos objektas yra kolektyvinis fe-nomenas, o ne atskiri jam priklau-santys individai, taèiau ði daugumasusideda ið individø, kurie nepra-randa savo autonomijos sambûryje.Kiekvienas meno reiðkinys yra in-formacijos klodas, turás savo kodà.„Gerø blogybiø“ kodas, kuris galëjotapti parodos raktu, yra akivaizdþiaipateiktas bendrame diplominiamedarbe. Tai devynios kvadratinës dro-bës, kiekviena vienodai padalinta ádevynis kvadratëlius, kur kiekvienaskvadratëlis yra vieno ið devyniø au-toriø darbas, bet kiekvienoje dro-bëje tik vienas kvadratëlis yra ori-ginalas, kiti aðtuoni – kitø aðtuoniøautoriø atliktos aðtuoniø originaløkopijos – kiekviena kopija, atlikta ki-to autoriaus (-ës), tarsi tampa origi-nalia kopija... Tai tikras kuratorinëskoncepcijos lobis! Trys ðio devyne-riopo darbo egzemplioriai iðkabintigalerijos uþkaboryje, koks svarbustai vaidmuo grupës veikloje – visið-kai neaiðku.

Ðios parodos dedikacija áraðytajos pavadinime – ði deklaracija to-kia akivaizdi, kad ji tampa beveiknepastebima. Simboliðkai inversijayra pavojingas árankis, kuris, atsai-niai vartojamas, gali sunaikinti ne

Mitai ir istorijosA T K E L T A I Ð 1 P S L .

tik objektà, bet ir save, kaip perspë-ja ávairûs posakiai ir uþkeikimai, netneminint religinio, pavyzdþiui, kry-þiaus inversijos simbolizmo. „Gerosblogybës“ skelbë skausmingà trans-formacijos, iðsilaisvinimo ið stagna-cijos ir priespaudos procesà. Kaipkartûs vaistai gydo, taip ir ðis kar-tais „destruktyvus“ menas teigë po-zityvø, galbût netgi optimistiðkà ti-këjimà blogybiø pagerëjimu. Èiagerumas dominuoja prieð blogumàgrupës pavadinimo struktûroje, ati-tinkanèioje jos ideologines nuosta-tas. Ðios kalbinës struktûros inver-sija ágauna ne tik prieðingà, bet irkità prasmæ. „Blogybës“ nusako si-tuaciná kintamàjá objektà, kurioávardijimas nesusijæs su materialiuobjektu, „gërybës“, prieðingai, nu-rodo materialios naudos sankaupà,kuri negatyviai apibûdinta parodospavadinime – „blogos gërybës“. Ta-èiau bûdvardis „blogos“ nesumen-kina „gërybiø“ sankaupos, kaip irgerais ar blogais metodais sukaup-tas turtas yra turtas, pats savaimenei geras, nei blogas. Tad parodospavadinimas nominaliai smerkia jo-je pristatomas gërybes, kartu nepa-neigdamas potencialios jø visø ar-ba kai kuriø vertës. Svarbiau tai, kadði inversija nuvertina savo pirmináobjektà – „Geras blogybes“, pateik-dama jø negatyvià transformacijàdiskursyvinëje parodos plotmëje. Ðianalizë taip pat rodo, kad „Gerøblogybiø“ pristatymas „Ðviesose“ ir„Inversijoje“ yra ið esmës identiðkaskoncepto realizacijos, o gal ir turi-nio, prasme: jei kalbame apie objek-tus – meno gërybes, tiek jø ávertinimastiesiog eksponuojant Nacionalinëjegalerijoje, tiek ir jø nuvertinimaseksponuojant tariamai nehierar-chiðkai yra dvi to paties medalio pu-sës. Konteksto iðtrynimas ið menoistorijos teksto demonstruoja ir pa-rodinës veiklos inversijà, nulemtàmeno rinkos bei jos institucijø. Ti-këkimës, kad dviguba ðios parodosinversija – viena tyèinë, kita ne –mus sugràþins á iðeities taðkà: se-mantinæ mito rekonstrukcijà. Ðiojeparodoje „Gerø blogybiø“ mitaskiek subliuðko, bet jø istorija dar ne-paraðyta, tad ir jø bûtis ar nebûtisdar neárodyta.

Paroda veikia iki geguþës 17 d.

Leila Dþeiran Ðukiur (Kasputienë) ir Kipras Kasputis, kûrinio „Sûnus Kipras.Mama Leila“ fragmentas. 1992-2014 m.

Raimondas Þilys, „Nuodëmë“. 1992 m. J . L A P I E N I O N U O T R A U K O S

7 meno dienos | 2014 m. geguþës 16 d. | Nr. 19 (1080) 7 psl.

D a i l ë

Aleksandra Fomina

„Ir að taip galëèiau“, – snobiðkaisakë kai kurie Dano ir Lios Perjov-schi parodos lankytojai lietuviai.„Að padaryèiau geriau“, – atsainiaijiems antrino ðiuolaikinio meno au-toriai. Taèiau kaþkodël në vienas jønieko panaðaus net nëra bandæs da-ryti. Matyt, trukdo ne tik legendi-nis lietuviø drovumas, bet ir provin-cialumu dvelkiantis atsisakymasdomëtis tokiais dalykais kaip poli-tika, ðalies ávaizdis, kultûrinis men-talitetas ir kiti buitinëmis kategori-jomis sunkiai nusakomi reiðkiniai.Pasak Paulinos Eglës Pukytës, „lie-tuviø kalbà ir literatûrà nuosekliaiir giliai mokomës iki pat 12 klasës,o skaityti vizualiojo meno kalbà ne-moko niekas, o jei ir moko, tai la-bai jau probëgðmais. Todël jau kiekmûsø raðytojø yra skambiai iðkone-veikæ ðiuolaikiná menà.“ („Neþinaukas yra pramogø pasaulis, að juo ne-sidomiu“, Literatûra ir menas, 201403 14, Nr. 3465). Kyla klausimas, ku-riam galui tokie þiûrovai varginasieiti á ðiuolaikinio meno parodas? Irkodël per parodos atidarymà tik po-ra lankytojø pasinaudojo meninin-kø kvietimu komentuoti ar uþduotijiems bet kokius klausimus?

Visuomenës bei joje tvyranèiøtendencijø tyrëjai seniai pastebëjo,kad bet kokiam vieðinimuisi pir-miausia reikia nemaþai dràsos irryþto. 1961 m. gimæ, komunistinioreþimo gniauþtus savo kailiu patyræir tik apie 1990-uosius gavæ galimy-bæ keliauti po pasaulá D. ir L. Per-jovschi dràsos yra sukaupæ tiek, kadjau 25 metus sëkmingai pristatinë-ja pasauliui savo kûrybà. Matyt, jiejau iðmoko reaguoti á labai ávairiusþiûrovus. Tad pristatydamas savoparodà D. Perjovschi be jokiø skru-pulø pasiûlë nepaliaujamai plepë-jusiems lankytojams neðdintis lauk:„Atsitrenkëme èia ið Rumunijostam, kad papasakotume apie savodarbus, o ne jûsø tauðkëjimo klau-sytis!“ Balkaniðkas jo temperamen-tas, o ir iðvaizda priminë Slavojø Þi-þekà bei jo legendinæ frazæ: „I amnot a human. I am a monster.“ („Aðne þmogus. Að – pabaisa.“) Nema-þai auditorijos mintyse plojo D. Per-jovschi’ui ir stebëjosi, kodël taip ne-sielgia lietuviø autoriai.

Tokia buvo rumunø menininkopaþintis su lietuviø publika, prisidë-jusia prie vietos konteksto, kurio pa-grindu sukurti kai kam komiksusprimenantys „Rupert“ sienas nuklo-jæ D. Perjovschi pieðiniai. Kai kamatrodo, kad dauguma jo naudojamøsimboliø, temø ir pati pieðimo ma-niera yra itin paprasti ir kiekvienampavaldûs. Taèiau tai, kad panaðiasfigûrëles ant sienø paiðalioja vaikai,tik parodo, kad toks naivus þmogauspavidalas yra kolektyvinës pasàmo-nës dalis. Nuo bet kokiø kultûriniø,lytiniø, profesiniø, socialiniø ir kitøatributø „apvalytas“ þmogaus at-vaizdas, viena vertus, suartina þiû-rovà su geografiðkai ir kultûriðkaigana tolimos Rumunijos atstovu ir

Apie graþuolius, pabaisas ir laisvæDano ir Lios Perjovschi paroda „Rupert“ centre

yra visiems suprantamas. Kita ver-tus, jis padeda menininkui neuþsi-þaisti su konteksto detalëmis, o grei-tai ir veiksmingai perduoti norimàþinutæ naudojant toká pat universa-lø þymeklá.

Kitas universalus D. Perjovschinaudojamas árankis yra tekstas, irèia prie jo tarptautinës ðlovës pride-da riebø pliusà puikus anglø kalbosmokëjimas. Taip kûrybingai þaisti suþodþiais ir atskirø raidþiø grafika,susieti visiems gerai paþástamas sà-vokas su dienos ir konkreèios ðaliesaktualijomis reikia nemenkø inte-lekto pastangø – kitaip tà jau seniaibûtø iðnaudojæs kiekvienas turistas.Galbût tam tikru atþvilgiu D. Per-jovschi ir yra turistas, kiekvienojeðalyje giliai ásijauèiantis á realijas,akimirksniu fiksuojantis paðalieèiuilabiau matomas elgesio ir màstymoypatybes. Taèiau jis atsineða ir savo„bagaþà“: asmeninæ praeitá ir patir-tá, pilietinæ pozicijà, nuomones ávai-riais kultûriniais ir socialiniais klau-simais, istorijos interpretacijas irsvarbiausia – nepaprastai daug iro-nijos. Keliautojas be bagaþo juk la-biau panaðus á pabëgëlá ir yra prak-tiðkai bejëgis netgi su tûkstanèiubanko korteliø. Grafiðki þaidimai,„pagardinti“ autoriaus ironiðku, kri-tiðku, neretai sarkastiðku poþiûriu áreiðkiná stebina taiklumu, juokina,erzina, provokuoja kritiðkà reakci-jà á kasdienius ávykius ir kultûriniusreiðkinius. Vietomis ðis sarkazmasperauga á absurdà, á kafkiðko indi-vido bejëgiðkumo jausmà ar spaz-miðkà beketiðkà tylà.

„Rupert“ erdvëje menininkasefektingiausiai iðnaudojo balto kubopavidalo salës langus, atsiverianèius áNeries krantà ir pamiðkæ. D. ir L. Per-jovschi aktyviai domisi pasaulio nau-jienomis, seka þinias bei ávykius iryra itin susirûpinæ dël krizës kaimy-ninëje Ukrainoje – ne tik todël, kadvisai nemaþà jos gyventojø dalá su-daro rumunai. Jø pasibaisëjimà dik-tatûra ir karo absurdu puikiai per-teikë pieðiniai ant „Rupert“ lango,drastiðkai kontrastuojantys su tapy-biðka pavasario gamta, primenan-tys þiûrovams, kad bûtent ðià aki-mirkà, kol mëgaujamës idiliðkaisvaizdais, nemaþai þmoniø iðgyvenakaro siaubà, paveiksiantá ir ateinan-èiø kartø psichikà. Menininkas, kaipir neseniai Nacionalinëje dailës ga-lerijoje parodà pristatæs KæstutisZapkus, negali apsimesti, kad socia-liniai dalykai jam yra maþiau ádo-mûs nei subtilûs dvasiniai procesai.

Iðgyvenimo, iðlikimo ir Vakarø ci-vilizacijos kultûros iðsaugojimo at-eities kartoms problematika atsi-kartojo ir Lios Perjovschi surengtojeparodos dalyje. Menininkë pabrë-þë, kad Rumunijoje, kaip ir SovietøSàjungoje, visi informacijos ðaltiniaibuvo grieþtai cenzûruojami pagaltuometinës valdþios ásivaizdavimà,kà pilieèiams uþtenka þinoti, kadkuo geriau vykdytø socializmà sta-tanèiø robotø funkcijas. Tad autorëskrupulingai surinko, surûðiavo irapdorojo milþiniðkà kieká, jos poþiû-

riu, vertingiausios informacijos.Tiesa, gana chaotiðka jos pateikimoforma priminë mokyklinius „pa-ruoðtukus“: glaustai suraðytus moks-lo ir meno faktus (kai kurie jø – ne-áskaitoma menininkës raðysena)papildë dëþëse ant grindø sudëtosdidesnio formato „ðpargalës“ irspalvingi teminiai objektai. Infor-macijos atrankos principas liekamásle, nes toje paèioje neávardytojedëþëje galëjai surasti ir Lietuvoje ið-leistà pasaulio gyvûnø þemëlapá, ir

kà reiðkia gyventi be demokratijos.Jaunieji euroskeptikai ar socializmoðalininkai neþino, kad seniau bûtøprimygtinai verèiami tokiose eitynë-se neðti vadø plakatus ir raudonusgvazdikus, ðypsotis ir galbût skan-duoti komunistinius lozungus. Ið-vengti demonstracijos nepavyktø,nes visur juos akylai stebëtø darbo-vietës vadovybë. Uþ „pilietinës pa-reigos“ neatlikimà galëjai bûti ið-kviestas „ant kilimo“ pasiaiðkinti,átartas sabotaþu ir netgi ðnipinëji-mu. Nuo tol darbo vietoje bûtumádëmiai stebimas ir rizikuotum ne-tekti premijos ar galimybës vaþiuo-ti á (kartais vienintelæ gyvenime) uþ-sienio komandiruotæ.

Menininkø pora galëtø ðià gegu-þës 1 d. ðventës versijà papildyti sa-vo biografinëmis detalëmis, juo la-biau kad Rumunijoje buvo itinaktyvios slaptosios tarnybos. Apiejas daug pasakojo ir prieð keleriusmetus Vilniaus knygø mugëje vie-ðëjusi Nobelio premijos laureatë,raðytoja Herta Müller. Akivaizdu,kad karðtas D. ir L. Perjovschi pasi-sakymas prieð demokratijos þlugdy-mà paremtas stipriu asmeniniu su-vokimu, kad kitos iðeities neidemokratinis kapitalizmas kol kas iðtiesø nëra. Beje, nereikëtø manyti,kad D. Perjovschi yra didelis kapi-talizmo ðalininkas – jo pieðiniuose„kliûna“ ir ðiai santvarkai, nes po-þiûris á menininkà ar menà èia taippat kelia nerimà.

Atrodo, daug paprasèiau ne gi-lintis á kûrinio ar menininko màsty-mo ypatybes, o suraukus nosá saky-ti, kad „èia yra per daug politikos“.Geriau toliau bûti apolitiðkam, jau-kiai sëdëti savo kiaute, artintis tikprie to, kas yra „graþu“, ir kritikuotitokius autorius kaip D. Perjovschi,nes ir pieðia „per tankiai“, ir infor-macijos pateikia per daug, ir iðvisverèia publikà kvarðinti sau galvàapmàstymais apie demokratijà. Ne-iðgyvenusiems komunizmo „staty-bø“ apskritai nelabai rûpi demokra-tijos problemos – akivaizdu, kad tai,kas lengvai gaunama, ne tiek ir ver-tinama, suvokiama kaip savaime su-prantama. Egzistenciðkai ir psicho-logiðkai sudëtinga, átampos kupinamenininkø poros patirtis tikriausiaiyra artimesnë vyresnës kartos þiû-rovams. Taèiau pastariesiems kliû-tis galëjo bûti anglø kalbos nemo-këjimas ir ne itin patogi „Rupert“galerijos vieta uþ miesto. Tad liekatikëtis, kad parodà, kurios „Ru-pert“, atrodo, visiðkai nepriþiûri,aplankys ir ávertins tie, kurie ið tik-røjø þino, kur ir kokiu tikslu eina.Tie, kurie ið tiesø dirba, kuria ir re-flektuoja, kurie turi dràsos veikti pa-tys, o ne laukti, kol kaþkas bus nu-veikta.

Paroda veikia iki birþelio 29 d.

„Rupert“

(Meðkeriotojø g. 33, Vilnius)

Dirba pirmadieniais–penktadieniais

10–18 val., ðeðtadieniais–sekmadieniais

12–17 val.

Kazio Varnelio namø-muziejauslankstukà, ir prezidento rinkimøsvarbà aiðkinantá informaciná lape-lá... Informacija daugiausia pateik-ta britiðkø leidiniø smalsiems vaiku-èiams stiliumi, kur begalës skaièiøir pavadinimø nuobodumà pra-skaidrina ádomi þinutë, pavyzdþiui,apie tai, kad dël þemyno ypatybiøLos Andþelas gali netrukus atsidurtiðalia San Fransisco, ir kiti faktai, itindominantys anglakalbiø ðaliø gy-ventojus.

Formos atþvilgiu ekspozicija turiryðá su D. Perjovschi pieðiniais ir su-teikia bendram vaizdui ne tik globa-liðkumo (visgi daugiausia iðoriðko),mokslinio solidumo bei objektyvu-mo, bet ir artëjanèios katastrofosnuotaikø. Galbût todël L. Perjovschiekspozicija drastiðkai priminë „lai-ko kapsulæ“, kurioje autorë siekiaiðsaugoti bûtiniausias þinias tam at-vejui, jei iðgyvenusiems pasaulinækatastrofà þmonëms tektø viskà ið-radinëti ið naujo. Menininkø akimis,tokia katastrofa gali bûti demokra-tijos þlugimas, nes cenzûra prilygs-ta ðiø vertybiø iðnykimui. D. Perjov-schi jau yra susidûræs su atveju, kaineseniai lankydamasis Rusijoje bu-

vo atvirai áspëtas, kad gali kritikuo-ti viskà, tik ne rusø Staèiatikiø baþ-nyèià. Kas galëjo pamanyti, kad vospo keliolikos dienø pasirodys Ag-nës Naruðytës straipsnis „Cenzûrosilgesys“ (www.lrt.lt, 2014 05 03), ið-ryðkinantis panaðias tendencijas irLietuvos ðiuolaikinio meno situaci-joje? Ironiðka ir tai, kad, spren-dþiant ið menininkø atsiliepimø,jiems Lietuva akivaizdþiai atrodo„europietiðkesnë“ nei daug vëliau áES ástojusi Rumunija...

Ðá straipsná pradëjau raðyti gegu-þës 1 dienà, kai Vilniuje niekas ne-dirbo, iðskyrus mokesèiø inspekcijàir kai kurias parduotuves. Sociali-niuose tinkluose progresyvus jauni-mas sveikino draugus su darboðvente, apie kurià nieko ir nebûtøsuþinojæs, jei ne laisvadienis, anar-chistai ðlovino proletariatà, su ku-rio atstovais niekada nebendrauja,o skeptikai prisiminë, kaip Engel-sas kvietë Marksà apþiûrëti darbi-ninkø barakø ir gavo iðdidø atsaky-mà: „Kam man þiûrëti, að geriau uþjuos þinau, ko jiems reikia!“ Tuometu Gedimino prospektu dþiugiaiþygiavo politikø organizuotas Dar-bo ðventës paradas: raudoni balio-nai, kostiumuotos merginos, kilno-janèios bumbulus, ir vëliavëlëmismojuojantys dalyviai trimitø muzi-kos fone sukëlë ne tik déjâ vu, bet irminèiø apie tai, kad Lietuvoje yratokiø, kurie tø dalykø nuoðirdþiaipasiilgo.

Ðià dienà tikriausiai savotiðkaipaminëjo Lia ir Danas Perjovschi,prasitaræ, kad daugumai jaunimo jøkûryba gali bûti sunkiau suvokiamatodël, kad dabartiniai 20–25-meèiaitik ið pasakojimø gali ásivaizduoti,

Dan Perjovschi, ekspozicijos fragmentasN U O T R A U K A I Ð „ R U P E R T “ A R C H Y V O

8 psl. 7 meno dienos | 2014 m. geguþës 16 d. | Nr. 19 (1080)

K i n a s

Geguþës 14 d. prasideda svarbiau-sias metø kino renginys – Tarptau-tinis Kanø kino festivalis. Ðiemet jokonkursinës programos þiuri vado-vauja reþisierë Jane Campion. Balan-dþio 30 d. jai suëjo 60 metø. Apiefilmus ir kodël Campion nekenèiagimtadienio tortø reþisieræ kalbinoMariola Wiktor. Jø pokalbio, iðspaus-dinto þurnale „Zwierciadlo“, fragmen-tus pateikiame skaitytojø dëmesiui.

Suprantu, kad netaktiðka moteriaipriminti jos amþiø, bet þinau, kadJûs jo neslepiate ir kad tai gerasgyvenimo rezultatø ir apmàstymøpretekstas.

(Juokiasi.) Þinoma, visi þino, kadman kà tik suëjo ðeðiasdeðimt, ir ne-suprantu, kodël turëèiau to gëdytis.Esu savimi ir nesistengiu apsimestiesanti jaunesnë, nes tai juokinga irneiðmintinga. Taèiau, nepaisant me-tø bagaþo, nesijauèiu... suaugusi!

Atsipraðau?Kai patiriu vidinæ harmonijà ir ra-

mybæ, kai esu susitaikiusi su savimiir gerai jauèiuosi, tokià bûsenà va-dinu beamþe. Gimimo data tada ne-turi jokios reikðmës. Gal todël se-kasi draugauti su daug jaunesniaisir vyresniais uþ mane þmonëmis.

Dabar kuriate kitokius filmus neianksèiau. Tapote romesnë?

Bûtent tai þmonës vadina senëji-mu. Mano filmai – tai að. Prieð daugmetø sukûriau filmus „Fortepijonas“arba „Ðventasis dûmas“, o dabar –„Ðvytinèià þvaigþdæ“. Pastarasis va-dinamas maþiausiai feministiniu ma-no filmu, nors tuo pat metu sukûriautelevizijos serialà „Top of the Lake“,kur blogis yra bûdingas vyro prigim-èiai ir pasireiðkia dominavimo, val-dþios, manipuliavimo prievarta po-reikiu. Matyt, jau nebenoriu taipmaiðtauti ir su daug kuo susitaikiau,bet ir toliau seku paskui savo ðirdá,instinktà, fantazijà. Uþsiimu joga, otai padeda iðlaikyti atstumà su pa-sauliu. Akivaizdu, kad jaunystësmaiðto ir beprotybës laikai jau se-niai praëjo. Kaþkaip laimingai manpavykdavo iðsilaikyti pavirðiuje ir eitipirmyn. Galiu pasakyti, kad susilau-kiau sëkmës, bet nesu toks þmogus,kuriam reikalinga sëkmë, supranta-ma kaip raudonøjø kilimø apdovano-jimai, ðlovë ir spindesys.

Jûs esate vienintelë moteris reþi-sierë, gavusi dvi „Auksines palmësðakeles“ uþ filmus „Peel“ (1982 m.apdovanotas trumpo metraþo fil-mas) ir „Fortepijonas“ (1993), gegu-þæ vadovausite ðio didþiausio irlabiausiai prestiþinio festivalio þiuri.

Jei bûèiau reþisierius vyras, tai bû-tø visai neypatinga. Tiesa? Juk niekoypaè nejaudina vyras kinematografi-ninkas, kuris laimi „Auksinæ palmësðakelæ“ ar vadovauja þiuri. Toks stig-matizavimas iðryðkina, koks vis darmenkas moterø vaidmuo kino pra-monëje.

Jûs tai pat buvote nominuota

Mano filmai – tai að!Pokalbis su reþisiere Jane Campion

„Oskarui“ uþ filmo „Fortepijonas“reþisûrà. Per visà Amerikos kinoakademijos apdovanojimø istorijàðioje kategorijoje nominuotos tiktrys moterys.

Daþnai kartoju, kad Holivudasyra siaubingai konservatyvus ir mas-kulinizuotas, nors amerikieèiø do-kumentiniame ir nepriklausomamekine moterims sekasi vis geriau irjø yra daug daugiau nei pagrindi-nës krypties kine. Holivude moterøreþisieriø yra tik 6 procentai. Mo-terys ten daþniausiai dirba asisten-tëmis, grimuotojomis, kirpëjomis irpan. Prodiuseriai, taigi tie, kuriegauna pinigus ir turi valdþià, bei kri-tikai, kurie raðo apie kinà ir formuojajo suvokimà, taip pat daþniausiai vy-rai. Visi jie demonstruoja vyriðkà po-þiûrá, kuris paverèiamas privalomuir visuotiniu. Vyrø pozicija tokiastipri, kad retai kuriai moteriai pa-vyksta prasimuðti, na, nebent jos pa-vardë yra garsi. Pavyzdþiui, SofiaCoppola yra ne tik talentinga, betir Franciso Fordo Coppolos duktë.

Jums – moteriai ið tolimos Naujo-sios Zelandijos – pavyko ásitvirtintibe paþinèiø. Maþa to, Jûs visadaplaukëte prieð srovæ, kûrëte autori-ná kinà ir árodinëjote, kad jis taippat gali susilaukti finansinës sëk-mës. Tai kelia pagarbà...

Aèiû. Að niekad nesiekiau sëk-mës, nebuvau nuo jos priklausoma,nes þinau, kad tai bûsena, kuri atei-na ir praeina. Kai gavau „Auksinæpalmës ðakelæ“ uþ „Fortepijonà“,prireikë daug laiko, kad susitaiky-èiau su atëjusia ðlove. Laimë, tvir-tai stoviu ant kojø, ir kai kritikai pokeleriø metø nepaliko sveikos vie-tos uþ filmà „Kruvinoji poezija“(„In the Cut“), priëmiau tai ramiai.

Ið kur tas atsparumas kritikai irnepriklausomybë?

Niekad nenorëjau bûti marione-të. Nuo pat jaunø dienø siekiau da-

ryti tai, kà noriu, ir sakyti, kà galvo-ju. Daugumà þmoniø anksèiau arvëliau pasiveja rutina, jie daro kaþ-kà, kà, jiems atrodo, turëtø daryti,nes taip reikia, nes yra priklausominuo kitø þmoniø vertinimø. Jie aplei-dþia savo troðkimus, slopina tikrasaistras. Gana ilgai ieðkojau savojo ke-lio. Pralaimëdavau, nusimindavau,bet niekad nepasidaviau.

Kokià átakà turëjo Jûsø ðeima?Uþaugau meniðkoje ðeimoje. Ma-

ma buvo aktorë, tëvas – teatro reþi-sierius. Gal tai nuskambës keistai,bet abi su seseria to gëdijomës. Nie-ku gyvu nenorëjau sekti tëvø pëdo-mis...

Kodël?Aktoriai daþnai ateidavo á mûsø

namus ir kalbëdavo tik apie teatrà.Ið tikrøjø jie visàlaik vaidino. Manetai siaubingai pykdë. Laikiau juosapsimetëliais, o visà jø menà – dirb-tinumu, pasipûtimu ir melo virðû-ne. Todël pradëjau studijuoti antro-pologijà. Mane domino þmoniøelgesio ritualai, jø paklusnumas kul-tûrinëms kliðëms, stereotipams,konvencijoms, apsimetëliðkumui.Tada daug skaièiau Claude’à Levi-Straussà. Norëjau kuo greièiau ið-trûkti ið namø, iðvaþiavau á Europàstudijuoti meno, o paskui kurti fil-mus. Þinoma, ið pradþiø mëgëjiðkai,labiau pramogai. Nors man buvopasakyta, kad neturiu reþisierës su-gebëjimø, pradëjau kurti trumpometraþo filmus. Ið noro prieðtarau-ti! Laikui bëgant tai vis labiau átrau-kë. Kai gavau savo pirmàjà „Auksi-nës palmës ðakelæ“ uþ trumpometraþo filmà „Peel“, jau þinojau,kad bûtent tuo noriu uþsiimti.

Vis dëlto obuolys nuo obels netolirieda. Ar tikite, kad kinas keièiaþmones?

Taip, jis padëjo suaugti, prisidëjoprie intelektualinës mano raidos,padëjo pamatyti pasaulio sudëtin-gumà, jo dviprasmiðkumà, gelmæ,turtus, taip pat dþiaugtis tuo, kad gy-venu. Net tada, kai atneðdavo skaus-mà ir kanèià. Pamenu, kai praëjus12 dienø po gimdymo praradau sû-nelá Jaspersà, staiga supratau, kaiplabai já mylëjau. Tai buvo netikëtaman paèiai, nes laikiau save ganaðalta motina. Tas tragiðkas ávykis at-vërë man iki tol neþinomas ir netnenujauèiamas emocijø gelmes. Þi-nau, kad tai nuskambës ðventvagið-kai, bet tuo sunkiu metu atrastas

motiniðkø jausmø sprogimas mantapo beveik... palaima. Pajutau, kadpatys esame sau galbût didþiausiapaslaptis.

Todël ir nemëgstate etikeèiø, vien-prasmiðkumo? Erzina, kai Jûsøfilmai vadinami feministiniais?

Taip, nes toks poþiûris juos pada-ro lëkðtesnius, atima paslaptá. Ne-daliju kino á vyriðkà ir moteriðkà, tiká gerà ir blogà. Kuriu filmus apie su-dëtingus þmoniø tarpusavio santy-kius. Bet, þinoma, tai moters poþiû-ris. Manau, gerai suprantu savoherojes. Stebiu jas ir nevertinu, nestik að galiu jas suprasti... Tie, kuriebando pasaulá aplipinti etiketëmis,suteikti jam reikðmiø, apibrëþti, su-tvarkyti, paprasèiausiai niekad jo ne-supras. Man atrodo, kad tai – sàmo-ningo gyvenimo pradþia, turime jamðansà tik tada, kai atsisakysime sa-vo iliuzijø, ásivaizdavimø ir rasimetikrà santyká su tikrove.

Kokiomis aplinkybëmis susiformavotoks Jûsø màstymas?

Po filmo „Kruvinoji poezija“ pa-sidariau keleriø metø pertraukàdarbe. Pajutau nuovargá. Staiga su-pratau, kad dvideðimt metø dirbaunesustodama. Kaip iðtikta karðtli-gës. Vis skubëjau, nes bijojau, kadjei nepasinaudosiu filmui skirtais pi-nigais, paskui apskritai galiu jø negau-ti. Be to, mano duktë Alice, kuriosgimimas sutapo su „Fortepijono“sëkme, pirmaisiais gyvenimo metaismane matydavo retai. Jauèiau, kadjei nesustosiu ir nekompensuosiu jaisavo nebuvimo, negráþtamai prara-siu kai kà labai vertinga. Dar norë-jau pamatyti, ar galiu gyventi be ki-no ir kas esu ne filmavimo aikðtelëje.

Ir kà atradote?Kad mano pasaulis nesugriuvo.

Negana to, jis tapo pilnesnis ir in-tensyvesnis. Atradau paprastø da-lykø groþá. Rytmeèius, praleistus sudukra, þaidimus su ðunimi. Uþsi-ëmiau joga. Iðmokau kantrumo.Geriau miegojau. Atgavau vidinæpusiausvyrà. Manau, kad ðios ma-no permainos kaþkaip atsispaudë„Ðvytinèioje þvaigþdëje“ – filme, ku-rá sukûriau beveik po ketveriø me-tø pertraukos. Pamenu, net manogerbëjai priekaiðtavo, kad sukûriausiaubingai senamadiðkà filmà, kadpraradau feministës nagà... Ir ap-skritai, kam dabar rûpi neávykæsXIX a. poeto Johno Keatso, tragið-kai mirusio dvideðimt penkeriø, ro-manas? Bet að manau, kad tai visdar universali tema. Juk visi þino-me atvejø, kai þmonës, kurie ásimy-lëjo vienas kità jaunystëje, bet dëlávairiø prieþasèiø pasuko skirtingaiskeliais, maitinasi tais jausmais visàgyvenimà. Kodël nesukûrus filmoapie ðvelnumà, jautrumà, subtilu-mà, pasiaukojimà? Taip, tai nema-dinga, bet, kaip jûs pati sakëte, aðvis dar plaukiu prieð srovæ...

Kine sukûrëte galerijà stipriø mo-terø, kurios atsisako joms primestø

vaidmenø, daþnai paèios inicijuojaseksà ir reiðkia savo moteriðkumà...

Taip, mane su jomis sieja prieð-taravimas, maiðtas prieð vyrø valdo-mà pasaulá. Jos visos patiria kelio-nes, simbolizuojanèias brendimoprocesà, savosios tapatybës paieð-kas... Pavyzdþiui, „Fortepijono“Ada, atsidûrusi pasaulio pakraðty-je, atranda savo seksualumà ir norijá pagilinti. Á korsetà ásprausta mo-teris lauþo tabu. Ji pradeda elgtiskaip vyras, nesieja sekso su jaus-mais, pradeda traktuoti vyrus kaipgeismo objektà, apverèia aukðtynkojomis tradicinius vaidmenis. Rutið „Ðventojo dûmo“ nesitaiksto, kadyra traktuojama kaip daiktas. Kar-tu ji demaskuoja brendimo proce-se jà lydintá vyrà kaip macho stereo-tipø kaliná. Jis gudriai slepia savosenstanèio kaubojaus ir mergiðiausbaimes.

Feministës negali pakæsti tokiøtipø, juos niekina. O Jûs?

Nenorëèiau nei atskirti moterønuo vyrø, nei rodyti vyrams prieðið-kumo. „Ðventajame dûme“ man rû-pëjo iðlaisvinti vyrus nuo seksizmoir lyèiø lygybë. Tai ne taip paprasta,nes mûsø kultûroje nëra teigiamøpavyzdþiø, kaip ta lygybë turëtø at-rodyti. Net paèios moterys neþino,kaip funkcionuoti pasaulyje, kurisparemtas savo teisiø ágyvendinimu.Atkreipkite dëmesá, net jei moterisuþima aukðtas pareigas, ji nesugebakaip vyras ðimtu procentu angaþuo-tis á darbà, nes jà nuolat lydi kaltëspojûtis. Ar kad nesirûpina vaiku, arkad susikaupë daug skalbiniø, ar kadnespës apsipirkti ir pan. Tos mote-rys, kurios stengiasi prasimuðti ir sie-kia karjeros, pradeda elgtis kaip vy-rai, màstyti kaip jie. Ir patenka á savoapsiribojimø spàstus. Dar kitos tam-pa priklausomos nuo meilës, nes yrataip iðauklëtos ir suformuotos. Josásitikinusios, kad gali realizuoti sa-ve tik gyvendamos su vyru. Joms netneðaus á galvà, kad tai netiesa, kadvyras gali bûti tik jø gyvenimo prie-das, o ne vienintelis tikslas.

Svarsèiau, ar ne Jûsø kilmë iðtolimos Naujosios Zelandijos lëmë,kad esate tokia...

Ne. Gimimo vieta ir tautybë ne-turi jokios reikðmës. Ið toli pasaulisyra maþesnis. Nesiilgiu NaujosiosZelandijos, nors daþnai ten nuva-þiuoju. Tai nepaprastai graþi ðalis,bet rojø þemëje ir savo vietà jamegalima rasti kiekviename pasauliokampelyje. Að gyvenu Sidnëjuje.Jauèiuosi pasaulio pilietë. Visi esa-me þmonës ir mûsø jausmai pana-ðûs. Valstybiø ribos ir vëliavos – taipolitikø prasimanymas. Stengiuosigyventi nepavergta nei savosios kul-tûros patirties (nors jà þinau ir ger-biu), nei geografinës ar istorinëspriklausomybës. Tai leidþia visaver-tiðkai gyventi ir iðlikti savimi.

PARENGË KORA ROÈK IENË

„Fortepijonas“

Jane Campion

7 meno dienos | 2014 m. geguþës 16 d. | Nr. 19 (1080) 9 psl.

K i n a s

Treèiadiená Olivier Dahano filmu„Monako princesë“, pasakojanèiuapie Holivudo þvaigþdës Grace Kel-ly, tapusios Monako kunigaikðtiene,gyvenimà, prasidëjo 67-asis Tarp-tautinis Kanø kino festivalis. Pra-dþia savaip simboliðka, nes bûtentèia, Kanuose, ir susitiko filmo hero-jø pora. Taèiau dar festivaliui nepra-sidëjus Monako valdovai ásiþeidë,esà filmas iðkraipo istorijà, ir atsisa-kë dalyvauti premjeroje. „Monakoprincesæ“ iðkart po festivalio, kurio re-zultatai bus paskelbti geguþës 24 d., ro-dys ir Lietuvoje. Nugalëtojai ðiemetbus skelbiami ne paskutinæ festiva-lio dienà, o uþdarymo iðvakarëse,kad naujienos nesutaptø su Euro-pos Parlamento rinkimais.

Didþiøjø kino þvaigþdþiø spinde-sys – privalomas Kanø atributas. Jáðiemet ir vël primins festivalio afi-ða, kurià sukûrë Gilles’is Frappier.Joje – kadras ið Federico Fellini fil-mo „8 ½“, tiksliau, tai stambus kûry-binës krizës iðtikto kino reþisieriaus,kurá suvaidino Marcello Mastroian-ni, planas. Festivalio rengëjai pabrë-þia, kad primindami ðiuos du svar-bius kûrëjus jie pagerbia atviràpasauliui kinà, meniná italø kino in-dëlá. Pasak afiðos autoriaus, tai, kaipMastroianni þiûri á mus pro savotamsiø akiniø virðø, „þada globaliàkinematografinæ laimæ. Laimæ bûtikartu Kanø kino festivalyje.“

Kol kas dar sunku kalbëti apie ðiømetø festivalio prioritetus, taèiauakivaizdu, kad jame daug prancû-

zakalbiø filmø, sukurtø ne tik Pran-cûzijoje, bet ir Belgijoje, Kanadoje.Ðiemet konkursinë festivalio progra-ma spindi garsiais vardais, prancûzøkino kritikai ypaè pabrëþia Jeano-Lu-co Godard’o sugráþimà á Kanus. Kon-kurse 83-ejø Naujosios bangos pra-dininkas rengiasi parodyti filmà„Sudie kalbai“ („Adieu au langa-ge“). Vienas ðio 3D formatu kurtofilmo personaþø yra kalbantis ðuo.

Kanai niekad neslepia, kad turisavo numylëtinius, kuriø filmai netik daþnai patenka á konkursà, betir pelno apdovanojimus. Tarp tokiø –broliai Jeanas-Pierre’as ir LucasDardenne’ai, jau dukart apdovanoti„Auksine palmës ðakele“. Ðiemetkonkurse bus parodytas jø naujau-sias filmas „Dvi dienos, viena nak-tis“ („Deux jours, une nuit“). Jamepasakojama moters, kuri stengiasiiðsaugoti savo darbà, istorija. Filmoherojæ suvaidino Marion Cotillard.

Tarp kino kritikø favoritø – taippat Kanø senbuvio Davido Cronen-bergo filmas „Þvaigþdþiø þemëlapis“(„Maps to the Stars“). Jo herojai –Holivudo olimpas. Tai satyrinis jogyventojø portretas, kuriame nusi-filmavo Johnas Cusackas, RobertasPattinsonas, Julianne Moore, MiaWasikowska, Olivia Williams. Cro-nenbergas vël gráþta ir prie psicho-analizës temos. Pagrindinis filmoherojus yra psichoterapeutas, para-ðæs populiarià knygø serijà „Padëkpats sau“. Vaiso sûnus buvo vunder-kindas, bet devyneriø metø pradë-

jo gydytis nuo narkotikø priklauso-mybës. Dabar jam trylika ir motinavël rûpinasi sûnaus karjera. Duktëpraeityje gydësi nuo piromanijos.Viena ið Vaiso pacienèiø – vystantikino þvaigþdë Havana, kuri nori su-kurti savo motinos filmo perdirbi-ná. Motina jau seniai mirë, bet josðmëkla nuolat persekioja Havanà.

Kanø numylëtinis, britø sociali-nio kino klasikas Kenas Loachas pa-rodys retrodramà „Dþimio salë“(„Jimmy’s Hall“) apie ið Airijos de-portuotà politiná aktyvistà. Jo tëvy-nainis Mike’as Leigh, taip pat Ka-nuose gavæs ir „Auksinæ palmësðakelæ“ (uþ filmà „Paslaptys ir mela-gystës“), ir kitø apdovanojimø, ðiemetpristatys „Ponà Ternerá“ („Mr. Tur-ner“) – biografiná filmà apie genialøbritø dailininkà, kurá suvaidino vie-nas mëgstamiausiø ðio reþisieriausaktoriø Timothy Spallas. Beje, á ðáfilmà atkreipë dëmesá ir bukmeke-riai, jam pranaðaujamas prizas.

Dar vienas biografinis filmas –Bertrand’o Bonello „Saint Lau-rent’as“ („Saint Laurent“), pasako-jantis didþiojo madø kûrëjo gyveni-mà (nepainioti su dabar pas musrodomu filmu, kurio premjera ávy-ko Berlyno kino festivalyje). Beje,pagrindiná herojø ðiame filme sukû-ræs Gerard’as Ullielis iðgarsëjo mû-sø tautieèio – jaunojo HanibaloLekterio vaidmeniu, dabar jis yra irmados namø „Chanel“ veidas.

Michelis Hazanavicius prieð ke-lerius metus sulaukë sëkmës Ka-

nuose pristatæs filmà „Artistas“.Konkursinëje programoje rodomajo „Paieðka“ („The Search“) – to pa-ties pavadinimo Fredo Zinnemanofilmo perdirbinys, tik Hazanaviciusveiksmà ið pokario Europos perkë-lë á ðiø dienø Èeèënijà. Filmo hero-jai motina ir sûnus po karo negalirasti vienas kito. Èeèënijà Hazana-vicius dël suprantamø prieþasèiø fil-mavo Gruzijoje, pagrindinius vaid-menis filme sukûrë Annette Beningir Bérénice Bejo.

Tarp bukmekeriø favoritø – irnaujas turkø reþisieriaus Nuri Bil-ge Ceylano filmas „Þiemos miegas“(„Kis uykusu“). Reþisierius, regis,pamaþu artëja prie svarbiausio Ka-nø apdovanojimo. Èia jis jau yra ga-væs FIPRESCI prizà, prizà uþ ge-riausià reþisûrà bei Didájá þiuri prizà(uþ filmà „Kartà Anatolijoje“). Sa-ko, kad tai ilgiausias ðio reþisieriausfilmas – jis trunka 3 valandas ir 16minuèiø. „Þiemos miego“ veiksmasperkels á Anatolijà. Èia gyvena bu-væs aktorius, tapæs vieðbuèio savinin-ku, kuris nori iðvaþiuoti, vos tik pra-sidës þiema. Tam pritaria ir vis labiaunuo vyro tolstanti þmona, ir nese-niai iðsiskyrusi sesuo. Pats reþisie-

Kinematografinë laimëPrasidëjo 67-asis Kanø kino festivalis

rius lakoniðkas. Jis sako, kad tai –„filmas apie þmones“.

Andrejus Zviagincevas ðiemetvienintelis reþisierius ið Rytø ir Vidu-rio Europos, kurio filmas bus rodo-mas Kanø konkurse. Tai filosofinë pa-rabolë „Leviatanas“ („Leviafan“). Josiuþetas ilgai buvo slepiamas, pats re-þisierius sakë, kad filmas kalba apieþmogaus prigimtá, valdþios troðki-mà, atleidimà, kerðtà ir mirtá, apietai, kad kiekvienas þmogus turi gintisavo teisingumo ir Dievo jausmà.

Konkursiniø filmø þiuri vadovau-ja reþisierë Jane Campion. Kartu suja filmus vertina aktoriai Willemas Da-foe, Carole Bouquet, Gaelis GarcîaBernalis, Leila Hatami, Jeon Do-yeonbei reþisieriai Nicolas Winding Ref-nas, Jia Zhangke ir Sofia Coppola.

Á Kanus iðvyko ir daug lietuviø ki-nematografininkø, jie dalyvaus ki-no mugëje, pristatinës filmø kûrimoLietuvoje galimybes, bandys sudo-minti savo naujais projektais poten-cialius partnerius. Kanø programos„Dvi reþisieriø savaitës“ þiuri narepakviesta Vilniaus tarptautinio fes-tivalio „Kino pavasaris“ direktorëVida Ramaðkienë.

„7MD“ INF.

Rodo TV

Laukiant varliø lietausPraëjusá savaitgalá leidau prie te-

levizoriaus. Du didieji renginiai –„Eurovizijos“ finalas ir Prezidentorinkimø pirmasis turas – paliko áspû-dþiø, ðá tà naujo suþinojau ir apie Lie-tuvà, tiksliau, apie jos humoro jausmà.LRT þurnalistas Ignas Krupavièius,praneðdamas Lietuvos balsavimo re-zultatus, nusprendë pajuokauti. Jis ið-siëmë skustuvà ir pareiðkë, kad lai-kas skustis barzdà. Tai gana daugpasako ne tik apie juokautojà, betir apie ðalá, kuri jauèia pareigà mo-kyti visus, kaip jie turi elgtis.

Maþa ðalis, dideli kompleksai, to-dël ir humoras specifiðkas. Tik keis-ta, kad taip juokauja jaunas þmogus.Juk ðiø metø „Eurovizija“ tiksliai su-formulavo „þinià“: kiekvienas yralaisvas bûti savimi, kurti save, savogyvenimà. Svarbu, kad suprastum,kas esi ir ko nori, ir visai nesvarbu,kokia tavo tautybë, odos spalva irkaip tu atrodai. Svarbiausia, kad bû-tum savimi. Tà patá sakë ir „Eurovi-zijos“ nugalëtoja Conchita Wurst:„Ðià naktá skiriu kiekvienam, kuristiki taika ir laisve. Esame tuo, kuoesame. Mûsø nesustabdysi.“

Jie atvirai, man nerûpi ThomoNeuwirtho lytis ar seksualinë orien-tacija, bet ðis drag menininkas su-kûrë ásimintinà ávaizdá, kuris iðkilovirð „popsinio“ reginio. Ðiame ávaiz-dyje susilieja daug reikðmiø, kurias,manau, su malonumu analizuos kul-

tûrologai. Að pirmiausia prisimi-niau kelis Pedro Almodovaro fil-mus, bet bûtø ádomu ir pasiaiðkinti,kaip ankstyvosios masinës kultûrosreginys „moteris su barzda“ po ke-liø amþiø tapo tolerantiðkumo ma-nifestu. Tai, kas anksèiau buvo cir-ko ar mugës elementas, ágijo naujøprasmiø globaliame cirke, kuris va-dinasi „Eurovizija“. Deja, bet mumsðiame cirke neatsirado vietos. Galtodël, kad nenorime bûti autentiðkiir nuolat mëgdþiojame kitus?

Dideliu cirku tampa ir lietuviðkapolitika. Tai paradoksas, nes politi-kams siaubingai stinga humorojausmo. Nors Rasos JuknevièienësLRT studijoje suformuluotas ðûkis,kad balsavusieji uþ Dalià Grybaus-kaitæ balsavo uþ Lietuvos ateitá, tik-rai nusipelno katuèiø. Nieko juokin-gesnio ið mûsø politikø tikrainegirdëjau. Tokio pobûdþio retori-ka buvo populiari mano pionierið-kos jaunystës laikais, juk, regis,draugas Stalinas sakë: „Kas ne su

mumis, tas prieð mus.“ Konserva-toriai ir jø bendraminèiai tos reto-rikos dar nepamirðo. Ðtai viena ma-no kaimynë tvirtino, kad balsuos uþPrezidentæ, nes „Lietuvai reikiastiprios rankos“.

Geras bûdas atitokti nuo nesvei-kø pseudopatriotizmo doziø (jau bi-jau, kad kiekvienàkart ásijungæs te-levizoriø iðgirsiu bleivojant darvienà Prezidentës adoratoriø: „Aðtikrai myliu Lietuvà!“) – amerikie-èiø filmai. Labai laiku BTV (21 d.21.30) susirengë priminti talentin-gojo Paulo Thomaso Andersono„Magnolijà“ (1999). Ðis mozaikà pri-menantis filmas rodo vienà dienà,kuri, ásikiðus aukðtosioms jëgoms,taps nepamirðtama visiems hero-jams. Tarp jø – pagyvenæs vyras, mirð-tantis nuo vëþio, talentingas berniu-kas, tuðèiai laukiantis tëvo dëmesioir supratimo, kadaise populiariø tele-vizijos ðou nugalëtojas, sekso simbo-lis, mergina, kuri nori pamirðti vidinëstuðtumos pojûtá, doras policininkas...

Ið pradþiø „Magnolija“ gali pasiro-dyti komedija, taèiau net juokingosistorijos filme turi tragiðkà iðtarmæ.Skubantiems ir paskendusiems sa-vo problemose, abejingiems, nelai-mingiems personaþams Anderso-nas suteikia progà pamatyti tiesosblyksná, paþiûrëti á save ið ðalies, su-sigësti arba pajusti kaltæ. Filmas il-gas, trijø valandø, jame vaidina daugpuikiø aktoriø (Julianne Moore,Williamas H. Macy, Jasonas Ro-bardsas, Tomas Cruise’as, AlfredasMolina, Philipas Seymouras Hof-fmanas, Johnas C. Reilly), bet var-liø lietaus siûlau sulaukti, ypaè jeidar në karto nematëte filmo. Toksnetikëtas katarsis kartais bûtinas irtikrovëje.

Vargu ar tokiam iðbandymui pa-sirengæ TV1 snobai, tad jiems skir-tas stilingas Gary Rosso „Malonusmiestelis“ (ðávakar, 16 d. 23 val.) leispasvarstyti apie televizijos galià, matfilmo herojus – jaunas vaikinukasDeividas – þavisi 6-ojo deðimtmeèiotelevizijos ðou „Pleasantville“. Vai-kinas ir pats svajoja atsidurti ten, kurvisi mandagûs, malonûs, linksmi. Irkartà jam tai pavyksta. Tik kaip ið tensugráþti atgal – juk gyventi nespal-votoje, sterilioje „muilo operoje“,kad ir kokia ji bûtø nuostabi, tikrasiðbandymas gyvam þmogui. Kita ver-tus, kai stebiu ið televizijos ðou neið-lendanèius politikus ar þvaigþdes, kar-tais pagalvoju, kad Rossas buvoneteisus. Yra þmoniø, kurie gali gyven-ti tik ten. Realybë pati juos atstumia.

Matyt, ir amerikieèiams kartaistoks sterilumas nusibosta, todël jietaip mëgsta filmus pagal „tikras is-torijas“. Daþniausiai filme tokia is-torija pasikeièia neatpaþástamai, betþiûrovai nori þûtbût tikëti jos auten-tiðkumu. Jameso Haweso filmas„Èelendþeris“ (LRT, 17 d. 24 val.) pa-remtas tikrais 1986-jø ávykiais, kaiJAV kosminis laivas „The Chalen-nger“ 73 skrydþio sekundæ sprogo.Filmo herojui mokslininkui paves-ta iðsiaiðkinti tragedijos prieþastis.

Tedo Demme’s „Kokaino“ (BTV,22 d. 21.30) herojus – paprastas vai-kinas Dþordþas (Johnny Deppas),kuris nusprendë tapti pirmuojuamerikieèiu, importuojanèiu dide-lius kokaino kiekius. Jis sukûrë sa-vo platinimo tinklà, tapo turtingasir átakingas. Filmo herojus taip patturi autentiðkà prototipà.

Já turi ir Barry Sonnenfieldo ko-medijos „Kontraktas su neûþauga“(LRT, 18 d. 21.20) personaþas –gangsteris ir reketuotojas Èilis. Pa-tekæs á Holivudà atlikti eilinës uþ-duoties – atgauti pinigus ið prasisko-linusio prodiuserio, jis nusprendþiapats kurti filmà. Èilis mano, kad joturtingos gyvenimo patirties ir mil-þiniðkos meilës kinui visai uþtenka,kad taptø tikru kinematografininku.Politikai, ko gero, mano panaðiai,kai kalba mums apie savo patirtá irmeilæ tautai.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

„Þvaigþdþiø þemëlapis“

„Magnolija“

10 psl. 7 meno dienos | 2014 m. geguþës 16 d. | Nr. 19 (1080)

G e g u þ ë s 1 6 – 2 5

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Kæstuèio Zapkaus (Niujorkas) retrospektyva

Paroda „Ðviesos“ (Aidas Bareikis, Patricija

Jurkðaitytë ir Þilvinas Kempinas)

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI–XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Orðos mûðio 500-øjø metiniø minëjimo

paroda „Orðos mûðis“

Stasës Mièelytës (1925—2011) dailës kolekci-

jos paroda „Pilnaties langai“

iki 18 d. — paroda „Marcelijaus Martinaièio

marguèiai“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Europos dailë XVI–—IX a.

Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos

Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos

aborigenø menas

Paroda „Senøjø ikonø paslaptys. Andrejaus

Balyko ikonø kolekcija: pagrobta, gràþinta,

papildyta“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Leonardo Tuleikio paroda „Tapybos at-

spindþiai“

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

Vytauto Kasiulio kûriniø kolekcija

Paroda „Vilniaus þenklai“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Senosios Lietuvos istorija XIII–XIX a.

Lietuviø liaudies menas

Kryþdirbystë

Paroda „Muziejus ir kolekcininkas: Gedimino

Petraièio iðeivijos dailës kolekcija ir Zigfrido

Jankausko lituanistiniø sidabro dirbiniø

kolekcija“

Paroda „Tradicinis audimas: spalva ir orna-

mentas“

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Senosios liturginës tekstilës paroda „Ðilkas ir

auksas“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

iki 18 d. — Arûno Gudaièio paroda „Dalys ir

gabalai“

Vlado Urbanavièiaus skulptûrinis objektas

„Standartiniai rezervuarai“

Dariaus Þiûros paroda „SWIM“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

Rasos Doèkutës (1938—2012) paroda „Pava-

saris“

Rimanto Dûdos meninës knygriðystës paroda

Meno projektø erdvë „Malonioji 6“Malonioji g. 6

Tomo Martiðauskio paroda „ar / arba“

Galerija „Aidas“Trakø g. 13

iki 17 d. — Adasos Skliutauskaitës tapybos

paroda „Pavasario atspalviai“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 17 d. — Mindaugo Kavaliausko fotografi-

jø paroda „Travel’ Air“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Jaunøjø menininkø paroda „Sezonas’4“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

nuo 21 d. — Eriko Varno darbø paroda

„Ðtrichas ir forma: in posterum“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

Tarptautinë stiklo meno paroda „2D?“

Oldricho Kulhaneko (Èekija) grafikos darbø

paroda

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Mariaus Jonuèio paroda

Lietuvos dailininkø sàjungosgalerijaVokieèiø g. 2

Vilmanto Marcinkevièiaus tapybos paroda

„Der Traum: neliesk mano sapnø“

Galerija „Vitraþo manufaktûra“Stikliø g. 6

Miglës Grigutytës ir Pauliaus Ðliaupos

videoinstaliacija „Cycle“

„Juðkus gallery“B. Radvilaitës g. 6B

Paroda „Figûra, figûros, figûrai“

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

iki 24 d. — paroda „Ávadas á þalià“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Paroda ið Salvadoro Dali kûriniø kolekcijos

„Materialusis siurrealizmas“

Jono Meko vizualiøjø menøcentrasGynëjø g. 14

iki 17 d. — paroda „Inversija. Blogos gërybës“

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

iki 21 d. — Anos Tichomirovos (Prancûzija)

fotografijø paroda „Mokinystës“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerija „Vëjas“Vilniaus g. 39

iki 17 d. — paroda „Kai að maþas buvau 2“

„Baltijos gintaro meno centras“Ðv. Mykolo g. 12

Sauliaus Treinio juvelyrikos paroda

Pylimo galerijaPylimo g. 30

Paroda „Tapybos pavasaris“

Galerija „Menø tiltas“Uþupio g. 16

Ovidijaus Talijûno paroda „Aikhu jausmas“

„Skalvijos“ kino centrasGoðtauto g. 2/15

iki 18 d. — Iwonos Ogrodzkos tapybos

paroda „Mano namai“

Galerija „Ðofar“Mësiniø g. 3A/5

Mariaus Abramavièiaus Neboisia fotografijos

paroda „Rytø vakaro vëjas“

Vilniaus ðv. Pranciðkaus Asyþieèio(Bernardinø) baþnyèiaMaironio g. 10

Gedimino Pranckûno fotoparoda „Fonografija“

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Paroda „Art deco mada“

Gianmaria Potenza (Italija) paroda „Veneci-

jos ritmai“

nuo 17 d. — tarptautinë paroda „Muziejai ir

galerijos fotografijoje“

Paroda „Muziejø dienos ir naktys“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Auðros Andziulytës paroda „Beveik apèiuo-

piama, beveik neapèiuopiama“ ið ciklo

„Lûþio kartos vardai“

iki 25 d. — Raimondo Gailiûno tapybos paroda

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

Tarptautinë stiklo meno paroda „Vitrum

Balticum VI. Optical Outlook“ atidary

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

Rolando Rimkûno, Benignos Kasparavièiûtës,

Kæstuèio Ðapokos kûrybos paroda „Rûpesèiai

ir lûkesèiai“

Ryðiø istorijos muziejusRotuðës a. 19

„Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“. Saré

(Prancûzija) tapybos paroda

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

iki 23 d. — Jono Jurciko paroda „Susitikimo

pradþia“

Galerija „Meno forma“Savanoriø pr. 166

Lenkijos tapybos paroda „Keistos istorijos“

K L A I P Ë D A

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Lietuvos fotomenininkø sàjungos (LFS)

Klaipëdos skyriaus rengiamo fotografijø

projekto „Tamsioji pasakojimo pusë“ paroda

Paroda „Close Stranger“ („Paþink svetimðalá“)

Klaipëdos kultûrø komunikacijøcentrasBaþnyèiø g. 4

Meno kieme — Eglës Mineikaitës fotografijø

paroda „Mano pasauliai“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Kæstuèio Grigaliûno paroda

Galerija „si:said“Galinio Pylimo g. 28

iki 25 d. — Valdo Simuèio tapyba

Ð I A U L I A I

„Laiptø galerija“Þemaitës g. 83

Rièardo Nièajaus tapybos paroda „Regëjimai“

iki 21 d. — Antano Stugio karikatûrø paroda

Dailës galerijaVilniaus g. 245

XX Lietuvos mokiniø dailës olimpiados

,,Maþosios Lietuvos kultûrinis palikimas“

miesto etapo darbø paroda

nuo 22 d. — Ðiauliø miesto dailininkø paroda

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

Paroda „Aukðtaitijos dailë 2014. „Quo vadis?“

Paroda „Tau spræsti“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras16, 17 d. 18.30, 18 d. 12 val. — PREMJERA!

„SNIEGO KARALIENË“ (pagal S. Prokofjevo

muz.). Dir. — M. Staðkus

21 d. 18 val. — R. Wagnerio „LOHENGRINAS“.

Muzikinis vad. ir dir. — R. Ðervenikas

22 d. 18.30 — „TRISTANAS IR IZOLDA“ (pagal

R. Wagnerio muz.). Libreto autoriai — K. Pastoras,

C. Alphenaar. Choreogr. — K. Pastoras (Lenkija).

Muzikinis vad. ir dir. — M. Barkauskas

23 d. 18.30 — R. Ðèedrino „ANA KARENINA“.

Dir. — A. Ðulèys

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

16 d. 17 val. — Dante’s Alighieri „ROJUS“.

Reþ. — E. Nekroðius

18 d. 12 val., 20 d. 16 val. — „KOSMOSAS+“.

Reþ. — K. Dehlholm („Hotel Pro Forma“)

20 d. 19 val. — „HAMLETAS“. Reþ. — D. Drom-

goole, B. Buckhursi Valdovø rûmuose (Shakes-

peare’o „Globe“ teatras)

21 d. 18.30 — Just. Marcinkevièiaus

„KATEDRA“. Reþ. — O. Korðunovas

22 d. 18.30 — T. Sùobodzianeko „MÛSØ

KLASË“. Reþ. — Y. Ross

23 d. 18.30 — K. Binkio „ATÞALYNAS“.

Reþ. — J. Vaitkus

Maþoji salë

18 d. 16 val. — M. Duras „MUZIKA 2“.

Reþ. — A. Liuga

20 d. 19 val. — „NUTOLÆ TOLIAI“ (pagal

P. Ðirvio poezijà). Reþ. — C. Grauþinis (teatras

„Cezario grupë“)

23 d. 16 val. — J. Balodþio, G. Dapðytës

„BARIKADOS“. Reþ. — V. Silis

Studija

22 d. 19 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ EURO-

POS ÐIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio romanà

„Nusikaltimas ir bausmë“). Reþ. — K. Smed-

sas (Suomija)

Vilniaus maþasis teatras16 d. 18.30 — M. Gorkio „MOTINA (VASA

ÞELEZNOVA)“. Reþ. — K. Gluðajevas

17 d. 18.30 — P. Marivaux „DAR VIENA

MEILËS STAIGMENA“. Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“)

OKT/Vilniaus miesto teatras16 d. 19 val. Menø spaustuvëje —

M. von Mayenburgo „UGNIES VEIDAS“.

Reþ. — O. Korðunovas

17 d. 19 val. Menø spaustuvëje —

„MIRANDA“. Reþ. — O. Korðunovas

18 d. 17, 19 val. OKT studijoje — M. Gorkio

„DUGNE“. Reþ. — O. Korðunovas

19 d. 19 val. OKT studijoje — S. Becketto

„PASKUTINË KREPO JUOSTA“. Reþ. — O. Korðu-

novas

20 d. 19 val. OKT studijoje — A. Èehovo

„ÞUVËDRA“. Reþ. — O.Korðunovas

Valstybinis jaunimo teatras16 d. 18 val. — muzikuojanèiø aktoriø

koncertø ciklas „Dainuojantis Ðekspyras“.

Ainis ir Gediminas Storpirðèiai: kompaktinës

plokðtelës „Artistai“ pristatymo koncertas

17 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ARKLIO

DOMINYKO MEILË“. Reþ. — A. Vidþiûnas

(Salë 99)

18 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ANGELØ

PASAKOS“. Reþ. — V.V. Landsbergis (Salë 99)

22 d. 18 val. — D. Wassermano „SKRYDIS

VIRÐ GEGUTËS LIZDO“. Reþ. — V. Griðko

23 d. 18 val. — H. Ibseno „ÐMËKLOS“.

Reþ. — A. Jankevièius (Salë 99)

Rusø dramos teatras17 d. 18.30 — V. Mucharjamovo „AÈIÛ,

MARGO!“. Reþ. — J. Ðèiuckis

18 d. 18.30 — A. Puðkino „EUGENIJUS

ONEGINAS“. Reþ. — J. Vaitkus

21 d. 19 val. — „Etran Finatawa“ koncertas

(Nigerio Respublika)

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

17 d. 18 val. — „NE PAGAL ÐIO PASAULIO

MADÀ“ (fantazija apie poetà K. Donelaitá).

Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

18 d. 12 val. — S. Siudikos „TRYS PARÐIUKAI“.

Reþ. — A. Mikutis

Maþoji salë

17 d. 12 val. — „KIÐKIØ SUKILIMAS“ (pagal

K. Binkio poemà). Scenarijaus aut., reþ. ir

dail. — R. Drieþis

18 d. 14 val. — „RAUDONKEPURË“ (pasakø

apie Raudonkepuraitæ motyvais). Reþ. ir

dail. — V. Mazûras

Menø spaustuvëFestivalis „Naujasis Baltijos ðokis‘14“

17 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „PASAKA

APIE KARALIUS“. Reþ. — S. Degutytë („Stalo

teatras“)

18 d. 11 val. Juodojoje salëje — „MOZAIKA“.

Choreogr. — B. Banevièiûtë (ðokio teatras

„Dansema“)

18 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „GAIDELIS

PINIGAUTOJAS“. Reþ. — Ð. Datenis (jaunøjø

scenos menininkø programa „Atvira erdvë“)

19 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „PASAKØ

PIRMADIENIAI MAÞYLIAMS“. Pasakas seka

S. Degutytë (Stalo teatras)

20 d. 18.30 Juodojoje salëje — PREMJERA!

„MEILË TRIMS APELSINAMS“. Reþ. —

A. Giniotis (teatras „Atviras ratas“)

21 d. 19 val. Stiklinëje salëje — J. Paðkevi-

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

iki 21 d. — meno doktorantø paroda „Iðklotinë“

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 24 d. — Sergejaus Isupovo paroda „Ten ir èia“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

Reginos Sipavièiûtës paroda „Praëjusio

amþiaus siuvinëjimai“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

Telðiø galerijaKæstuèio g. 3

„Dizaino savaitë“. Vilniaus dailës akademijos,

Telðiø fakulteto, Baldø dizaino ir restauravi-

mo studentø darbø paroda „Eksperimentinë

laboratorija“

Paroda „Correspondances croisees“ („Susira-

ðinëjimø kryþkelës“)

Muzika

Geguþës 18 d., sekmadiená, 12 val. Filharmonijos Didþiojoje salëje vykstarptautinio vaikø ir jaunimo chorø festivalio „Liepaièiø draugai Vilniu-je“ baigiamasis koncertas. Jis skirtas Pasaulinei kultûrø puoselëjimo die-nai, kurià UNESCO sprendimu minime geguþës 21-àjà. Jungtiniø TautøOrganizacija yra paskelbusi deklaracijà „Savitumas, ávairovë ir pliuraliz-mas“, kurios tikslas – iðlaikyti tautø savitumà, laisvæ ir bendradarbiavimà.Ðia proga klausytojai galës susipaþinti su Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Veng-rijos jaunimo atliekama nacionaline ir pasauline chorine muzika. Progra-moje – G.B. Pergolesi, H. Purcello, Z. Kodãly, B. Britteno, P. Èaikovskiokûriniai, liaudies muzikos aranþuotës chorui.

Teatras

Geguþës 16 d. 19 val. LNDT Maþojoje salëje vyks Mindaugo Nastaravi-èiaus pjesës „Demokratija“ premjera, kurioje groteskiðkai vaizduojamas vie-no daugiabuèio gyventojø bandymas susitvarkyti su nuolat dingstanèia elek-tra. Ðià, jau treèiàjà dramaturgo pjesæ reþisuoja Paulius Ignatavièius, o josskaitymà publika galëjo iðvysti rudená vykusiame „Versmës“ festivalyje.

„7md“ rekomenduoja

7 meno dienos | 2014 m. geguþës 16 d. | Nr. 19 (1080) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Acta litteraria comparativa : mokslo darbai / Lietuvos lyginamosios literatûros asociacija ;

sudarytoja ir atsakingoji redaktorë Virginija Balsevièiûtë-Ðlekienë. – Vilnius : Lietuvos

edukologijos universiteto leidykla, [2013]. – ISSN 1822-5608

[T.] 6 (2012/13), Tapatybës paieðkos baltø literatûrose = Searches for identity in the Baltic

literature. – [2013] (Vilnius : LEU l-kla). – 183, [1] p. – Str. ir santr. liet., angl. – Tiraþas 100 egz.

Baigtas kriukis : [satyriniai eilëraðèiai, epigramos] / Aleksas Dabulskis ; [panaudoti Edmundo

Unguraièio pieðiniai]. – Kaunas : Kauko laiptai, 2014 (Kaunas : Taurapolis). – 138, [2] p. :

iliustr. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-8092-19-6

Frosto Kalëdos : detektyvas / Rodney David Wingfield ; ið anglø kalbos vertë Vidas Morkûnas. –

Vilnius : Briedis, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 334, [1] p. – ISBN 978-9955-26-471-2

Kapitono Granto vaikai : [romanas] / Jules Verne ; ið prancûzø kalbos vertë Roþë Jankevièiûtë ir

Juozas Naujokaitis ; [iliustravo Edouard Riou]. – Vilnius : Alma littera, 2014 (Vilnius : Petro

ofsetas). – 724, [2] p. : iliustr. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-38-198-3 (ár.) : [21 Lt 12 ct]

Kiek kainuoja vaikai? : [romanas] / Viktorija Butautis. – Vilnius : Vaga, 2014 (Vilnius : BALTO

print). – 253, [2] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-5-415-02350-9 (ár.)

Nebaigtas dienoraðtis : romanas / Regina Guntulytë. – Utena : Utenos Indra, 2014 (Utena :

Utenos Indra). – 259, [1] p. – Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-609-455-178-9

Nusikaltimø metraðtininkë : [detektyvinis romanas] / Suzanne Rindell ; ið anglø kalbos vertë

Kristina Gudelytë-Lasman. – Vilnius : Vaga, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 323, [3] p. – Tiraþas

1500 egz. – ISBN 978-5-415-02346-2 (ár.)

Puikybë ir prietarai : romanas / Jane Austen ; ið anglø kalbos vertë Romualda Zagorskienë. –

Vilnius : Alma littera, 2014 (Kaunas : Spindulio sp.). – 358, [1] p. – („Pegaso“ kolekcija, ISSN

2351-5236 ; 2). – Tiraþas 4000 egz. – ISBN 978-609-01-1421-6 (ár.) : [14 Lt 12 ct]

Ðalis ta Lietuva vadinas : esë, straipsniai apie poetà Pranà Vaièaitá / Paminklo poetui Pranui

Vaièaièiui fondas ; [sudarytojai Juozas Jacevièius ir Vidmantas Staniulis]. – Kaunas : V.

Staniulio knygynas, 2014 (Kaunas : Spalvø kraitë). – 227, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Dalis

gretut. teksto liet., angl. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-9986-667-39-1 (ár.)

Teksto slëpiniai = Implied meanings : lietuviø literatûros studijos: mokslo straipsniai, kritika,

lyginamieji tyrimai, metodai : mokslo straipsniø tæstinis rinkinys / Lietuvos edukologijos

universitetas ; redakcinë kolegija: atsakingoji redaktorë Gitana Vanagaitë … [et al.]. – Vilnius :

Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2013. – ISSN 1648-6390

[Nr.] 16. – 2013 (Vilnius : LEU l-kla). – 127, [1] p. – Str. liet., latv.; santr. liet., angl. – Tiraþas

100 egz.

Vinetu : [romanas] / Karl May ; ið vokieèiø kalbos vertë Teodoras Èetrauskas. – [3-ioji patais.

laida]. – Vilnius : Vaga, 2014- . – ISBN 978-5-415-02347-9

Kn. 1. – 2014 (Vilnius : BALTO print). – 405, [2] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-5-415-

02348-6

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Abëcëlë / Kazys Jakubënas ; iliustravo Taida Balèiûnienë. – Vilnius : Alma littera, 2014 (Vilnius :

Petro ofsetas). – [32] p. : iliustr. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-01-0347-0 (ár.) : [12 Lt]

Anë ið Þaliastogiø : [romanas] / Lucy Maud Montgomery ; ið anglø kalbos vertë Viltaras

Alksnënas ; iliustravo Aida Janonytë. – Vilnius : Alma littera, 2014 (Vilnius : Spauda). – 396,

[2] p. : iliustr. – (10+ : klasika, ISSN 1822-7171). – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-609-01-1041-

6 (ár.) : [15 Lt 53 ct]

Brëmeno miesto muzikantai / eiliavo Ramûnas Kasparavièius ; iliustravo Kæstutis

Kasparavièius. – Vilnius : Nieko rimto, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 22, [2] p. : iliustr. –

Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-609-441-218-9 (ár.)

Didysis Neitas. Nuotykiai tæsiasi / Lincoln Peirce ; ið anglø kalbos vertë Tomas Einoris ;

iliustracijos autoriaus. – Vilnius : Nieko rimto, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 222, [2] p. :

iliustr. – Ciklo 2-oji knyga. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-609-441-217-2 (ár.)

Elmeris : [pasaka] / David McKee ; iliustracijos autoriaus ; ið anglø kalbos vertë Viktorija

Uzëlaitë. – Vilnius : Nieko rimto, 2014 (Vilnius : BALTO print). – [32] p. : iliustr. – Tiraþas 1000

egz. – ISBN 978-609-441-200-4 (ár.)

Pasakëèios / I. Krylovas. – [Vilnius] : [Viltinga ir Ko], [2013] ([Kaunas] : Taurapolis). – [13] p.,

ásk. virð. : iliustr. – Virð. aut. nenurodytas. – ISBN 978-9955-733-97-3

Peliukas Lukas nenori dalintis : [pasaka] / [paraðë Anna Casalis] ; [sumanë Andrea Dami] ;

iliustravo Marco Campanella ; [ið anglø kalbos vertë Vaiva Bûgaitë]. – Vilnius : Alma littera,

2014 (Spausd. Kinijoje). – [25] p. : iliustr. – Aut. nurodyta kn. metr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN

978-609-01-1254-0 (ár.) : [14 Lt 12 ct]

Peliukas Lukas nenori eiti á darþelá : [pasaka] / [paraðë Anna Casalis] ; [sumanë Andrea Dami] ;

iliustravo Marco Campanella ; [ið anglø kalbos vertë Vaiva Bûgaitë]. – Vilnius : Alma littera,

2014 (Spausd. Kinijoje). – [25] p. : iliustr. – Aut. nurodyta kn. metr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN

978-609-01-1259-5 (ár.) : [14 Lt 12 ct]

Piglos istorijos : nuotykiai prasideda / Vita Ðtelmahere ; iliustravo Kristinë Ramanë ; ið latviø

kalbos vertë Bronë Balèienë. – Vilnius : Alma littera, 2014 (Vilnius : Spauda). – 149, [3] p. :

iliustr. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-01-1403-2 (ár.) : [13 Lt 53 ct]

Princas ir elgeta : [romanas] / Mark Twain ; ið anglø kalbos vertë Lilija Vanagienë. – Vilnius :

Alma littera, 2014 (Vilnius : Spauda). – 316, [2] p. : iliustr. – (10+ : klasika, ISSN 1822-7171). –

Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-01-0034-9 (ár.) : [15 Lt 53 ct]

èiaus „RIBOS“. Reþ. — T. Montrimas (jaunøjø

scenos menininkø programa „Atvira erdvë“)

22 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„BRONSON“. Idëjos aut. ir reþ. — V. Bareikis ir

L. Jurkðtas (jaunøjø scenos menininkø

programa „Atvira erdvë‘13“)

22 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — C. Grauþi-

nio „VISKAS ARBA NIEKO“. Reþ. — C. Grauþi-

nis (teatras „cezario grupë“)

KAUNAS

Kauno dramos teatras16 d. 20 val. Rûtos salëje — D. Danis

„GELBËKIME MEILÆ“. Reþ. — A. Jankevièius

17 d. 20 val. Rûtos salëje — D. Danis

„AKMENØ PELENAI“. Reþ. — A. Jankevièius

18 d. 12 val. Maþojoje scenoje — A. Sunklo-

daitës „KIÐKIS PABËGËLIS“ (pagal L. Jakima-

vièiaus knygelæ „Lapë ir kalioðai“). Reþ. —

A. Sunklodaitë

18 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — J. Dell ir

G. Sibleyras „TEGYVUOJA BUÐONAS!“

Reþ. — R. Vitkaitis

20 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — „GENTIS“

(pagal I. Simonaitytës romanà „Aukðtujø

Ðimoniø likimas“). Reþ. — A. Jankevièius

21 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — J. Patricko

„MÛSØ BRANGIOJI PAMELA“. Reþ. — A. Latënas

21 d. 18 val. Ilgojoje salëje — B. Srbljanoviè

„SKËRIAI“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

22 d. 18 val. Maþoje scenoje — M. von

Mayenburgo „BJAURUSIS. SKALPELIO

PJÛVIS“. Reþ. — V. Malinauskas

22 d. 19 val. Didþiojoje scenoje — „Etran

Finatawa“ — dviejø tautø bliuzas (Nigeris,

Vakarø Afrika)

Kauno kamerinis teatras16 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „BE GALO

ÐVELNI ÞMOGÞUDYSTË“. Reþ. — S. Rubinovas

18, 23 d. 18 val. — G. Boccaccio „DEKAME-

RONAS“. Reþ. — A. Rubinovas

21 d. 18 val. — E. Ionesco „PLIKAGALVË

DAINININKË“. Reþ. — S. Rubinovas

22 d. 18 val. — F. Zelerio „TIESA“.

Reþ. — S. Rubinovas

Kauno maþasis teatras16 d. 19 val. — M. Fratti „SESUO“. Reþ. —

A. Þukauskas

21 d. 19 val. — G. Grajausko „REZERVATAS“.

Reþ. — A. Veverskis

22 d. 19 val. — A. Slapovskio „NUO RAU-

DONOS ÞIURKËS IKI ÞALIOS ÞVAIGÞDËS“.

Reþ. — D. Rabaðauskas

Kauno lëliø teatras17 d. 12 val. — „ATOSTOGOS PAS DËDÆ TITÀ“.

Reþ. — J. Januðkevièiûtë

17 d. 19 val. — „KELIONË SAULËS LINK“. Aut.

ir reþ. — B. Konstantinovas (Kauno ir Sankt

Peterburgo kûybinis projektas)

18 d. 12 val V. ir S. Ratkevièiø lëliø muzie-

juje — „SVEÈIUOSE PAS SKUDURINÆ ONUTÆ“.

Reþ. — E. Þekienë

18 d. 15 val. Daugirdo amfiteatre (Prieplau-

kos krantinëje) — „ZUIKIO KAPRIZAI“. Reþ. —

A. Stankevièius

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramos teatras18 d. 18 val. Klaipëdos dramos teatre —

K. Dragunskajos „LUNAÈIARSKIO LUNA-

PARKAS“. Reþ. — D. Rabaðauskas

23 d. 18 val. Þvejø rûmuose — R. Everetto

„DEMONAI“. Reþ. — G. Padegimas

Klaipëdos valstybinis muzikinis teatras17 d. 18.30 val. — ATNAUJINIMO PREMJERA!

J. Strausso „VIENOS KRAUJAS“

18 d. 12 val. Kolonø salëje — PREMJERA!

„TINGINËLIØ KAIMAS“

20 d. 11 val. — Jaunøjø talentø festivalis.

J. Strausso „VIENOS KRAUJAS“

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras16 d. 18 val. — R. Lamoureux „SRIUBINË“.

Reþ. — N. Mironèikaitë

17 d. 18 val. — M. Lado „LABAI PAPRASTA

ISTORIJA“. Reþ. — G. Padegimas

18 d. 12 val. — S. Kozlovo „EÞIUKAS RÛKE“.

Reþ. — P. Ignatavièius

21 d. 18 val. — M. Gavrano „POROS“.

Reþ. — R. Kudzmanaitë (Klaipëdos dramos

teatras)

22 d. 18 val. — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS“.

Reþ. — R. Teresas

23 d. 18 val. — PREMJERA! „NEBYLYS“ (pagal

J. Tumà-Vaiþgantà). Reþ. — J. Vaitkus

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras16 d. 18 val. — G. Grekovo „HANANA, KELKIS

IR EIK“. Reþ. — R. Augustinas A.

17 d. 17 val. — M. Zalytës „MARGARITA“.

Reþ. — A. Këleris

18 d. 13 val. — PREMJERA! G. Morkûno „IÐ

NUOMÐIKO GYVENIMO“. Reþ. — A. Gluskinas

21 d. 18 val. — L. Gersche’s „LAISVI

DRUGELIAI“. Reþ. — D. Kazlauskas

22 d. 18 val. — J.L. Lagarce’o „AÐ BUVAU

NAMUOSE IR LAUKIAU, KOL ATEIS LIETUS“.

Reþ. — R. Morkûnas

23 d. 18 val. — R. Cooney, J. Chapmeno

„MISIS MARKHEM MIEGAMASIS“.

Reþ. — V. Kupðys

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija16 d. 18 val. Paberþës dvare (Këdainiø r.) —

koncertas Tëvo Stanislovo atminimui.

Èiurlionio kvartetas. Solistë — A. Krikðèiû-

naitë (sopranas). Dalyvauja V. Rumðas

(aktorius). Programoje K. Donelaièio, Mairo-

nio, V. Mykolaièio-Putino, Just. Marcinkevi-

èiaus, R.M. Rilke’s poezija, Tëvo Stanislovo

proza, lietuviø ir uþsienio kompozitoriø

muzika styginiø kvartetui, J. Naujalio,

A. Kaèanausko, S. Ðimkaus, J. Gruodþio,

A. Belazaro dainos

17 d. 15 val. Gargþdø kultûros centre

(Klaipëdos g. 15) — IX Gargþdø muzikos

festivalis. Lietuvos nacionalinis simfoninis

orkestras. Solistë J. Gedmintaitë (sopranas)

Dir. — M. Barkauskas. Dalyvauja muzikologë

J. Skiotytë-Norvaiðienë. Programoje

J. Strausso, A. Ponchielli, J. Svendseno,

A. Dvorþako, J. Brahmso, Ch.-F. Gounod

G. Bizet, L. Bernsteino, M. de Fallos kûriniai

18 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Visai ðeimai. Tarptautinio vaikø

ir jaunimo chorø festivalio „Liepaièiø

draugai Vilniuje“ baigiamasis koncertas.

Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos

„Liepaitës“ jauniø ir merginø chorai, solistai.

Dalyvauja merginø choras „Pécs Béla

Bartók“ (Vengrija), Kijevo vaikø ir jaunimo

rûmø mergaièiø choras „Vognyk“ (Ukraina),

Sankt Peterburgo 33-ios muzikos mokyklos

choras „Altus“ (Rusija), Naujosios Akmenës

muzikos mokyklos choras „Ðiaurës þiedas“,

Vilniaus kolegijos merginø choras „Vaidilu-

tës“, merginø choras „Viva“. Programoje

G.B. Pergolesi, H. Purcello, Z. Kodãly,

B. Britteno, P. Èaikovskio kûriniai, liaudies

muzikos aranþuotës chorui

18 d. 13 val. Marijampolës ðv. Arkangelo

Mykolo maþojoje bazilikoje — Susikaupimo

muzikos valanda. Jo Ekselencijos Vyskupo

V. Brizgio atminimui. Èiurlionio kvartetas,

J. Kazakevièiûtë (vargonai), L. Lapë (trimitas).

Programoje J.S. Bacho, G.F. Händelio,

G.B. Martini, J. Pachelbelio, Th. Dubois,

J. Clarke’o, J. Naujalio, M.K. Èiurlionio,

A. Hovhanesso, W.A. Mozarto kûriniai

18 d. 16 val. Uþutrakio dvaro sodyboje

(Trakai) — „Moters meilë ir gyvenimas“.

Valstybinis Vilniaus kvartetas. S. Stonytë

(sopranas), J. Karnavièius (fortepijonas).

Programoje R. Schumanno kûriniai

20 d. 11 val. Þieþmariø kultûros centre —

teatralizuotas koncertas visai ðeimai „Pasi-

matymas su Mere Popins“. Èiurlionio kvarte-

tas, A. Sabulytë (sopranas), V. Raðimas

(aktorius)

Lietuvos muzikø rëmimo fondas18 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje bazili-

koje — muzikos festivalio „Sugráþimai“

baigiamasis koncertas. I. Budrytë-Kummer

(vargonai), A. Budrys (klarnetas), N. Kniukð-

taitë-Vaièiulienë (sopranas). Programoje

J.S. Bacho, A. Vivaldi, W.A. Mozarto ir

kt. kûriniai

V I L N I U S

Kongresø rûmai16 d. 19 val. — sezono pabaigos koncertas.

A. Dumay (smuikas), A. Kniazevas (violonèe-

lë), Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Dir. — G. Rinkevièius. Programoje M. Ravelio,

W.A. Mozarto, J. Brahmso kûriniai

Kotrynos baþnyèia23 d. 18.30 — Jungtinis Millikino universi-

teto ir Mykolo Romerio universiteto

koncertas. Dir. — B. Holmes (JAV) ir

L. Levinskaitë

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas18 d. 17 val. Nacionalinëje dailës galerijoje

(Konstitucijos pr. 22, Vilnius) — tarptautinio

poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2014“

atidarymas

Lietuvos nacionalinis muziejus16 d. 18 val. Jono Basanavièiaus gimtinëje

(Oþkabaliai, Vilkaviðkio r.) — „Muziejø

naktis“. Moksleiviø liaudies dainø festivalis

„Oðia àþuolai“, edukacinë viktorina ir

þaidimai, skirti Lietuvos tautinio atgimimo

àþuolyno 25-meèiui, dainuojamosios

poezijos koncertas, Kalvarijos mëgëjø teatro

„Titnagas“ spektaklis, tautodailininkø

kûrybos paroda

17 d. 15, 17 val. Naujajame arsenale (Arse-

nalo g. 1) — teminë ekskursija. Pirmojo

muziejinio rinkinio Lietuvoje — Vilniaus

senienø muziejaus kolekcijos — pristatymas,

skirtas E. Tiðkevièiaus 200-osioms gimimo

metinëms

17–18 d. 11, 14 val. — teminës ekskursijos

Gedimino pilies bokðte

17 d. 10–17 val. K. Varnelio namuose-

muziejuje (Didþioji g. 26) — teminës ekskur-

sijos ir paroda „Orientalistiniai leidiniai ið

prof. Kazio Varnelio rinkiniø“. (Praðome

registruotis ið anksto tel. (8~5) 279 1644

arba el. paðtu k.varnelio.muziejus@lnm.lt.)

17 d. Signatarø namuose (Pilies g. 26) —

Lietuvos tautinio atgimimo istorija teminëse

ekskursijose: 11 val. — „Maþai þinomos

Jurgio Ðaulio ir Jono Basanavièiaus gyveni-

mo detalës“; 14 val. — „Signatarø mintys:

garso áraðai ið Mykolo Birþiðkos, Kazimiero

Ðaulio, Stepono Kairio kalbø“

21 d. 16 val. Naujajame arsenale — etninës

kultûros vakaras. Tautinio atgimimo sambû-

riø tradicijas apþvelgs Þ. Ðaknys ir V. Ðat-

kauskienë. Vilniaus mokytojø namø folkloro

ansamblio „Kankleliai“ koncertas (vad. —

D. Èièinskienë)

Valdovø rûmai16 d. Didþiojoje renesansinëje menëje —

tarptautinë mokslinë konferencija „Lietuva–

Italija: ðimtmeèiø ryðiai“

Lietuvos teatro sàjunga19 d. 18 val. — teatro ir kino aktorës

D. Michelevièiûtës kûrybinis vakaras „Þodis

regi mane“

KAUNAS

Maironio lietuviø literatûrosmuziejus16 d. 17 val. — raðytojo A. Bernoto 80-øjø

gimimo metiniø minëjimas

17 d. 9—23 val. — tarptautinë muziejø

diena bei Europos muziejø nakties ðventë

20 d. 17 val. — E. Januðaièio romano

„Þaliakalnis — Prisikëlimo parapija“ pristatymas

12 psl. 7 meno dienos | 2014 m. geguþës 16 d. | Nr. 19 (1080)

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia Lietuvos kultûros taryba,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

G e g u þ ë s 1 6 – 2 2

13 rajonas: plytø rûmai **Netalentingiausiø lietuviðkø filmø pavadinimø konkurse ðis, matyt, ga-

lëtø tapti nugalëtoju. Tai Pierre’o Morelio filmo „13 rajonas“ perdirbinys,vienà pagrindiniø vaidmenø taip pat suvaidino Davidas Belle’as. Nauja-me filme pasakojama apie detektyvà, kuris dirba su priedanga. Detekty-vas ieðko masinio naikinimo ginklo. Já pavogë narkotikø platintojas, gyve-nantis juodaodþiø gete, pramintame Plytø rûmais. Pagalbos detektyvaskreipiasi á gerà ðio kvartalo þinovà Lino, kuris nebijo jokiø banditø. Taippat vaidina Paulas Walkeris, RZA, Gouchy Boy (Prancûzija, Kanada,2014). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai)

Kaimynai ***Atrodo, kad gyvenimas pasisekë ir pildosi jø amerikietiðka svajonë:

Maikas (Seth Rogen) su Kele (Rose Byrne) turi nuostabià dukrytæ ir namàpriemiestyje. Kai suþino, kad nauji kaimynai bus keliolikos studentø brolija,kuriai vadovauja þavingasis Tedis (Zac Efron), Maikas ir Kelë stengiasipasinaudoti ðia situacija. Taèiau studentø vakarëliai darosi vis garsesni irabi pusës pradeda ginti savo teritorijà. Kai tampa akivaizdu, kad arbastudentai iðsikraustys, arba jauni tëvai praras psichinës sveikatos likuèius,prasideda tikras karas. O kare su priemonëmis nesiskaitoma. NicholasoStollerio komedija, ko gero, skirta þiûrovams, kurie taip pat nesidþiaugiakaimynais ir trokðta tegu ir simboliðkos kompensacijos uþ savo kanèias(JAV, 2014). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai)

Kita moteris ***To paties vyro þmona ir meiluþë suþino, kad jis joms abiem neiðtikimas

su kita moterimi. Trys moterys susivienija, kad atkerðytø neiðtikimajam.Nico Cassaveteso komedijoje vaidina Cameron Diaz, Leslie Mann, Niko-lajus Coster-Waldau, Kate Upton, Donas Johnsonas, Tayloras Kinney’us,Nicki Minaj (JAV, 2014). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai)

Nebylios dvasios ***Anglijoje, Oksforde, kurtas Johno Pogue’o siaubo filmas pasakoja apie

grupæ studentø, kurie dalyvauja abejotiname eksperimente. ProfesoriusKoplandas (Jarred Harris) nori paraðyti poltergeisto teorijà, kuri esà busámanoma, kai susikaups atitinkama negatyvios þmogaus energijos masë. Tuotikslu eksperimento dalyviai atlieka bandymus su jauna paciente, kuriatsiduria ties beprotybës riba. Eksperimento nebeámanoma kontroliuoti,prasideda ávykiai, kuriø pasekmës neprognozuojamos. Taip pat vaidinaSamas Claflinas, Erin Richards, Rory Fleck-Byrne’as, Olivia Cooke, LaurieCalvert (JAV, 2014). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai)

Nojaus laivas ***Jei pramiegojote tikybos pamokas ar neskaitëte Biblijos, naujame Dar-

reno Aronofsky („Juodoji gulbë“, „Imtynininkas“) filme suþinosite vis-kà apie Nojaus numatytà didájá tvanà. Iðsigandæs savo vizijø Nojus (Rus-sell Crowe) pradeda statyti laivà, kuriame tilptø visos gyvûnø rûðys. Visdëlto tai ið nuotykiø filmø gerai paþástamas personaþas – jo raumenyslyg arbûzai, jis gali iðkart susigrumti su trimis uþpuolikais, o laisvu nuodideliø darbø laiku ðnipinëti kaimyninæ gyvenvietæ, kad ásitikintø: artë-jantis tvanas iðgelbës þmonijà nuo blogio. Taèiau nors Holivude niekasneiðleis 130 milijonø doleriø, kad bûtø iðkreiptos tikëjimo dogmos, fil-mà reþisierius kûrë pagal savo komiksà, kuriame sujungë ne tik Biblijosepà, apokritus, bet ir fantasy elementus. Todël daug dëmesio filme skir-ta herojaus ðeimai – þmonai (Jennifer Connelly), sûnums (Logan Ler-man, Douglas Booth), ádukrai (Emma Watson) (JAV, 2014). (Vilnius,Kaunas, Klaipëda)

Nors mirk ið gëdos ***Þurnalistës (Elizabeth Banks) svajonë tapti þiniø vedëja gali þlugti: po

vakarëlio mergina atsidûrë tolimame Los Andþelo rajone be telefono, au-tomobilio, dokumentø ir pinigø, nors liko 8 valandos iki paties svarbiau-sio dalykinio susitikimo jos gyvenime. Filmas ir apie tai, kaip vienas klai-dingas þingsnis gali sugriauti gyvenimà. Ðiuo atveju tai ne didelë alkoholiodozë, ne automobilio statymas uþdraustoje vietoje, net ne pamestas mo-bilusis, o trumputë geltona garsaus modeliuotojo suknelë, kurià filmoherojë vakarëliui pasiskolino ið draugës. Deja, suknelë sukelia asociacijassu visai kita profesija. Tad ðios gana mizoginiðkos Steveno Brillo komedi-jos iðtarmë – patarimas kuo maþiau bendrauti su kvailomis draugëmis.Deja, ko nors daugiau tikëtis nepatartina (JAV, 2014). (Vilnius, Kaunas,Klaipëda, Ðiauliai)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis16—22 d. — Godzila (3D, JAV) — 12, 15.15,

18.15, 21.30

Nors mirk ið gëdos (JAV) — 11.15, 13.30, 16,

18.30, 21 val.

13 rajonas: plytø rûmai (Kanada, Prancûzija) —

11.30, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15

22 d. — Iksmenai: praëjusios ateities dienos

(JAV) — 19 val.

16 d. — Godzila (JAV), Nors mirk ið gëdos

(JAV), Nebylios dvasios (JAV), Vieðpatavimas

(D. Britanija, JAV, Kinija) — 19 val.

16—22 d. — Kaimynai (JAV) — 12.15, 14.45,

17.15, 19.30, 21.45

16—21 d. — Operacija „Rieðutai“ (3D, JAV) — 11,

13.15, 15.30, 17.45; 22 d. — 11, 13.15, 15.30

16, 19—22 d. — Operacija „Rieðutai“ (3D,

JAV) — 14 val.; 17, 18 d. — 12, 14 val.

16—22 d. — Virtuvë Paryþiuje (Rusija) — 16,

18.30, 21 val.

16—21 d. — Nepaprastas þmogus-voras 2

(3D, JAV) — 11.40, 15.45, 20 val.; 22 d. —

11.40, 15.45, 21.30

16—22 d. — Kita moteris (JAV) — 16.10, 18.40,

21.10

Nojaus laivas (3D, JAV) — 14.50, 19, 20.30

16, 19—22 d. — Rio 2 (JAV) — 12.30, 16 val.;

17, 18 d. — 11.15, 12.30, 16 val.

16—22 d. — Rio 2 (3D, JAV) — 13.20, 18 val.

Graþuolë ir pabaisa (Prancûzija, Vokietija) —

13, 18.30

Vieðpatavimas (D. Britanija, JAV, Kinija) —

17.30, 20.15

Nebylios dvasios (JAV) — 15, 21.50

Stebuklø namai (Belgija) — 13.50

Stebuklø namai (3D, Belgija) — 11.15

Vieðbutis „Grand Budapest“ (JAV, Vokietija) —

21.15

Forum Cinemas Akropolis16—22 d. — Godzila (3D, JAV) — 11.15, 14.15,

17.30, 20.45

Nors mirk ið gëdos (JAV) — 11.30, 13.45, 16,

18.15, 20.30

13 rajonas: plytø rûmai (Kanada, Prancûzija) —

11.45, 13.55, 16.15, 18.45, 21.15

22 d. — Iksmenai: praëjusios ateities dienos

(JAV) — 19 val.

16—22 d. — Operacija „Rieðutai“ (JAV) — 10.30,

12.35, 14.45, 16.50

16—21 d. — Operacija „Rieðutai“ (3D, JAV) —

13, 17.25; 22 d. — 13, 17.10

16—22 d. — Virtuvë Paryþiuje (Rusija) — 11,

19, 21.30

Kaimynai (JAV) — 13.25, 19.30, 21.45; Rio 2

(3D, JAV) — 10.45, 15.05; Rio 2 (JAV) — 12.15

Stebuklø namai (Belgija) — 10.15, 14.35

Kita moteris (JAV) — 18.30, 21 val.

16—21 d. — Nebylios dvasios (JAV) — 19.40,

21.50; 22 d. — 21.50

Vieðpatavimas (D. Britanija, JAV, Kinija) — 15.45

Nojaus laivas (JAV) — 16.40

„Skalvijos“ kino centras16 d. — Laisvës tango (Prancûzija, Belgija,

Liuksemburgas) — 18.30; 19 d. — 21.10; 21 d. —

17 val.

16 d. — Violeta (Prancûzija) — 20.30; 17 d. —

18 val.; 18 d. — 20.40; 19 d. — 18.40; 20 d. —

21 val.; 21 d. — 19 val.; 22 d. — 16 val.

17 d. — Filomena (JAV) — 16 val.; 20 d. — 17 val.

17 d. — Didis groþis (Italija, Prancûzija) —

20.30; 19 d. — 16 val.; 22 d. — 20.30

18 d. — Vestuviø èempionatas (Ispanija) —

15.30; 19 d. — 14 val. (seansas senjorams);

21 d. — 21.30; 22 d. — 18.30

18 d. — Kino klasikos vakaras. Fickaraldas

(Vokietija, Peru) — 17.30 (filmà pristatys

kino kritikë I. Keidoðiûtë)

Pasaka16 d. — Vieðbutis ,,Grand Budapest“ (JAV,

Vokietija) — 18.30; 17 d. — 14 val.; 18 d. —

16.15; 18 d. — 21 val.; 19 d. — 18.30; 21 d. —

17.30; 22 d. — 17 val.

16 d. — Vestuviø èempionatas (Ispanija) —

20.30; 17 d. — 22.30; 18, 20 d. — 18.30; 19 d. —

20.30; 21 d. — 19.30; 22 d. — 15 (senjorø

arbatëlë), 19 val.

16 d. — Vieðpatavimas (D. Britanija, JAV, Kinija) —

22.30; 19, 22 d. — 21 val.; 21 d. — 21.30

16 d. — Yves Saint Laurent (Prancûzija) — 21 val.;

18 d. — 17.45; 19, 20 d. — 18 val.; 21 d. — 20 val.;

22 d. — 19.30

17 d. — Mylimieji (Prancûzija, D. Britanija,

Èekija) — 16 val.

17 d. — Laisvës tango (Prancûzija, Belgija,

Liuksemburgas) — 21 val.; 18 d. — 19.45; 19 d. —

20 val.; 21 d. — 18 val.; 22 d. — 15.15

18 d. — Operacija ,,Rieðutai“ (JAV) — 14 val.

18, 20 d. — Ji (JAV) — 20.30

18 d. — Didþioji skruzdëlyèiø karalystë

(Prancûzija) — 14.15

18 d. — Graþuolë ir pabaisa (Prancûzija,

Vokietija) — 16 val.; 21, 22 d. — 18.15

18 d. — Violeta (Prancûzija) — 18.15; 19 d. —

18.15; 20 d. — 20.15; 21, 22 d. — 20.30

18 d. — Að tuoj gráðiu (Prancûzija) — 14.30;

22 d. — 17.15

18 d. — Semme (reþ. E. Samsonas) — 16.30

21 d. — Filomena (D. Britanija) — 18.15

22 d. — Didis groþis (Italija, Prancûzija) — 15.30

Ozo kino salë16, 20, 22 d. — Virtuvë Paryþiuje (Rusija) —

16.30; 17, 21 d. — 18 val.; 16 d. — Nesamasis

laikas (reþ. M. Vildþiûnas) — 18 val.; 21 d. —

16.30; 17 d. — Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) —

16 val.; 20, 22 d. — 18 val.

KAUNAS

Forum Cinemas16, 17 d. — Godzila (3D, JAV) — 11.45, 14.30,

18, 21, 23.50; 18—22 d. — 11.45, 14.30, 18 val.

16, 17 d. — Nors mirk ið gëdos (JAV) — 10.20,

14.40, 19.20, 21.30, 23.45; 18—22 d. — 10.20,

14.40, 21.30

16, 17 d. — 13 rajonas: plytø rûmai (Kanada,

Prancûzija) — 12.30, 16.50, 19.10, 21.15, 23.15;

18—22 d. — 12.30, 16.50, 19.10, 21.15

22 d. — Iksmenai: praëjusios ateities dienos

(JAV) — 19 val.

16—21 d. — Kaimynai (JAV) — 11.30, 16.15,

19.40, 21.50; 22 d. — 11.30, 16.15, 21.50

16—22 d. — Kita moteris (JAV) — 13.45, 16.30,

21.20

16, 17 d. — Nebylios dvasios (JAV) — 18.30,

20.40, 22.50; 18—22 d. — 18.30

16—22 d. — Operacija „Rieðutai“ (JAV) —

10.45, 15 val.; Operacija „Rieðutai“ (3D,

JAV) — 12.50, 17.10

Rio 2 (JAV) — 12.40, 14 val.; Rio 2 (3D, JAV) —

17.20; Nojaus laivas (JAV) — 11, 17.40

Virtuvë Paryþiuje (Rusija) — 11.15, 19 val.

Stebuklø namai (3D, Belgija) — 15.10

17, 18 d. — Stebuklø namai (Belgija) — 10.30

16—22 d. — Nepaprastas þmogus-voras 2

(JAV) — 14.15

Vieðpatavimas (D. Britanija, JAV, Kinija) — 20.30

16, 17 d. — Redirected / uþ Lietuvà!

(reþ. E. Vëlyvis) — 23 val.

16, 17 d. — Oculus (JAV) — 23.40

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas16—22 d. — Godzila (3D, JAV) — 11.45, 14.40,

18, 21 val.

16—21 d. — Nors mirk ið gëdos (JAV) — 10.30,

14.50, 18.30, 20.45; 22 d. — 10.30, 14.50, 18.30,

21.30

16—22 d. — 13 rajonas: plytø rûmai (Kana-

da, Prancûzija) — 12.40, 19.20, 21.40

22 d. — Iksmenai: praëjusios ateities dienos

(JAV) — 19 val.

16—22 d. — Virtuvë Paryþiuje (Rusija) — 17.05,

19.30, 21.55

16—21 d. — Kaimynai (JAV) — 18.15, 20.30;

22 d. — 20.30

16—22 d. — Nebylios dvasios (JAV) — 14.20,

21.20

Operacija „Rieðutai“ (3D, JAV) — 11.30,

13.45, 16 val.

Operacija „Rieðutai“ (JAV) — 10.15, 12.15;

Rio 2 (3D, JAV) — 10.45, 15.45; Rio 2 (JAV) —

13.15

Stebuklø namai (Belgija) — 11 val.

Kita moteris (JAV) — 13, 18.45

Nojaus laivas (JAV) — 15.30

Vieðpatavimas (D. Britanija, JAV, Kinija) —

16.40

Ð I A U L I A I

Forum Cinemas16—22 d. — Godzila (3D, JAV) — 11.30, 14.45,

18, 21.15

Nors mirk ið gëdos (JAV) — 15.45, 18.15,

20.45

13 rajonas: plytø rûmai (Kanada, Prancûzija) —

18.45, 21 val.

22 d. — Iksmenai: praëjusios ateities dienos

(JAV) — 19 val.

16—21 d. — Operacija „Rieðutai“ (3D, JAV) —

10.30, 12.45, 15, 17.15; 22 d. — 10.30, 12.45,

15, 17 val.

16—22 d. — Operacija „Rieðutai“ (JAV) —

11.15, 13.30

16, 19—22 d. — Rio 2 (JAV) — 12.30, 14.45;

17, 18 d. — 10.15, 12.30, 14.45

16—21 d. — Kaimynai (JAV) — 16.30, 19.20,

21.40; 22 d. — 16.30, 21.40

16—22 d. — Nebylios dvasios (JAV) — 17.05,

22 val.

Kita moteris (JAV) — 14, 19.30

Stebuklø namai (Belgija) — 11.45

„Nors mirk ið gëdos“