2014 gegužė Nr. 4 (33) 7

APKLAUSA

Povilas SABALIAUSKAS

Turbūt visi verslininkai iš pradžių turėjo svajonių, idėjų, bet nedrį-so jų įgyvendinti . Pradėti veikti – vienas sunkiausių dalykų. Jaunas verslininkas mato daugybę kliūčių ir ne visada yra ti kras, ar pajėgs jas įveikti . Taigi kas labiausiai kelia nerimą? „BZN start“ balandžio 18–22 d. interneti nės apklausos būdu surengė žvalgomąjį tyrimą, kuriame dalyvavo 320 respondentų. Duomenų analizę pagal „BZN start“ pateiktą užsakymą atliko UAB „Eurointegracijos projektai“ Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų padalinys. Tyrimo metu ban-dyta išsiaiškinti , kokią riziką pradėdami veiklą įžvelgia verslo nau-jokai ir kas juos labiausiai stabdo.

suprantama – jie paprasčiausiai nėra su-kaupę pakankamai kapitalo nuosavam verslui. Kaip nemenkų sunkumų suke-liantys faktoriai dažnai buvo išskiriama ir maža Lietuvos rinka (41,9 proc.), didelė konkurencija (31,9 proc.), idėjų stygius (28,4 proc.), geros komandos ar darbuo-tojų neturėjimas (23,1 proc.).

Vardydami saugiklius, padedančius geriausiai suvaldyti riziką, responden-tai išskyrė keturis pagrindinius punktus: perspektyvią idėją (28 proc.), patikimą komandą (25 proc.), gerai ištirtą rinką (23 proc.) ir iš anksto sukauptą gana didelį ka-pitalą (23 proc.).

„Eurointegracijos projektų“ vadovas Simas Lubauskas įsitikinęs, kad taip gąsdinančią riziką galima šiek tiek neu-tralizuoti atsakingais veiksmais.

„Manau, verslas iš esmės yra nuo ri-

Pagrindinis iššū-kis yra pasiren-gimas. Jaunam žmogui, prade-dančiam verslą, trūksta vadova-vimo ir organi-zavimo pati rti es, elementaraus brandumo

S. Lubauskas

Su kokiais sunkumais susiduriama

norint plėtotiverslą?

DIDŽIAUSIAS IŠŠŪKIS – RIBOTOS FINANSINĖS GALIMYBĖSApklausa atskleidė, kad pradedantie-siems verslininkams labiausiai ramybės neduoda fi nansiniai klausimai. Net 61,3 proc. respondentų kaip pagrindinę riziką pradedant veiklą įvardijo nepakankamus išteklius. Dar 54,1 proc. nurodė didelius mokesčius.

Akivaizdu, kad daugeliui nerimą kelia tai, kad įgyvendinant idėjas paprasčiau-siai neužteks lėšų. Ši problema opiausia tarp jauniausių respondentų. Piniginiai klausimai grėsmingiausi atrodo net 72,9 proc. 18–24 metų respondentų ir 64,1 proc. tų, kurių amžius – 25–34 metai.

Vyresni respondentai šią problemą minėjo ne taip dažnai. Jaunimo baimė

elementaraus brandumo

S. Lubauskas

Dre

amst

ime.

com

nuo

tr.

2014 gegužė Nr. 4 (33)8

Pagrindinis iššū-kis yra pasiren-gimas. Jaunam žmogui, prade-dančiam verslą, trūksta vadova-vimo ir organi-zavimo pati rti es, elementaraus brandumo

A. Strumskis

APKLAUSA

„BZN start" kartu su „Eurointegracijos projektaiS“ parengtas žvalgybinis tyrimas (N=320 (2014 balandžio 18–22)

zikos neatsiejamas savotiškas gyvenimo būdas, kuris leidžia žmogui pasireikšti, įgyvendinti idėjas ir t. t. Aišku, rizika įma-noma apskaičiuoti. Visa verslo vadyba sako, kad riziką galima numatyti ir valdyti. Riziką, pavyzdžiui, galima valdyti gerai suvokus, kuriam laikui turi pinigų, taigi nedaryti neapgalvotų veiksmų. Tai dary-ti galima visada. Galima ne tik pasirengti strategiją, bet ir kontroliuoti patį procesą. Pavyzdžiui, kas mėnesį tikrinti, ar einame tinkama linkme, ar turime tai, ką buvome numatę.

Didžiausia klaida, kurią daro verslinin-kai, – pasitikėdami vieni kitais nekontro-liuoja procesų, o paskui jau viskas būna prarasta“, – įsitikinęs S. Lubauskas.

Verslo angelų fondo partnerio Arvydo Strumskio nuomone, rizika dažniausiai kyla iš paprasčiausio nepatyrimo, tad ge-riausia pagalba – į komandą priimti paty-rusį žmogų.

„Pagrindinis iššūkis yra pasirengimas. Jaunam žmogui, pradedančiam verslą, trūksta vadovavimo ir organizavimo pa-tirties, elementaraus brandumo. Kapita-lo neturėjimas yra to pasekmė. Vis dėlto yra daugybė žmonių, organizacijų, kurios kapitalo turi ir yra pasirengusios duoti jį į patikimas rankas. Kai prie jauno žmogaus prisideda patyręs – mūsų atveju verslo angelas, sėkmės tikimybė smarkiai išau-ga. Nepatyrimas nedingsta, bet atsiranda daugiau patyrimo iš kitos pusės. Patirtis amortizuoja riziką, kylančią iš nepatyri-mo. Ši kombinacija turėtų būti sveikinti-na“, – teigė A. Strumskis.

NEPERVERTINKITE INTERNETINIO IR NENUVERTINKITE TRADICINIO VERSLOApklausa dar sykį patvirtino internetinio verslo populiarėjimą. Net 68,4 proc. res-pondentų jį įvardijo kaip patraukliausią verslo rūšį. Kaip didžiausi jo pliusai įvar-dijama galimybė dirbti nuotoliniu būdu, ne toks didelis darbuotojų poreikis, ma-žesnių fi nansinių išteklių būtinybė ir tie-siog perspektyvumas.

Vis dėlto mūsų pašnekovai perspėjo, kad pervertinti internetinio verslo nerei-kėtų. „Aš kaip tik sakyčiau, kad tradici-nis verslas yra saugesnis, gali duoti už-tikrintų pajamų. Internetinis verslas yra gana nepamatuojamas: arba bus labai gerai, arba išvis nieko nebus. Žmonėms pasiseka, bet sėkmės istorijų nėra tiek daug. Manau, tai šiek tiek ir mados rei-kalas. Internetinis verslas dar rizikinges-nis, nes svetainę kas nors gali nulaužti,

sudirbti“, – sakė S. Lubauskas. Jo teigimu, daug patikimiau sujungti

tradicinę ir internetinę erdves. „Manau, tai suteikia pranašumų ir lankstumo pa-čiam verslui. Tai tik į naudą. Tradicinį verslą mes galime plėtoti naujoviškai. Tradicinis verslas turi būti inovatoriškas, vadinasi, elektronizuotas. Internetinis verslas neturi prarasti laiko suvokimo ir tradiciškumo“, – teigė „Eurointegracijos projektų“ vadovas.

Panašių nuostatų laikosi ir A. Strums-kis: „Internetiniam verslui nereikia dide-lių investicijų. Ar einate kartais pietauti? Tam, kad paruoštum maistą, reikia ati-daryti restoraną, o tai kainuoja nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių milijonų litų. Internetinį verslą galima pradėti visai ne-turint lėšų. Jeigu tavo kapitalinės investi-cijos didelės, tai rizika tam tikra prasme mažėja, nes blogiausiu atveju parduosi įrangą už pusę kainos. Jeigu investuosi tik į internetinę erdvę, nieko neatgausi.“

NUO MOKESČIŲ NIEKUR NEPABĖGSIDidelius mokesčius kaip priežastį ne-pradėti verslo išskyrė gana didelė dalis respondentų (54,1 proc.), tačiau S. Lu-bauskas priminė, kad mokesčius reikia mokėti visur, tad verslui didesnių kliū-čių sukelia kiti dalykai.

A. Strumskis įsitikinęs, kad kalbėti reikėtų ne apie mokesčių dydį, o apie jų panaudojimą. Gerai panaudoti mokes-čių pinigai kaip tik padeda verslui.

„Žinoma, valstybė galėtų labiau pa-dėti verslininkams, tačiau tai ir papras-

A. Strumskis

Bedarbis 3 % Studentas / moksleivis 7 % Verslininkas / darbdavys 28% Dirbu individualiai 29 % Samdomas darbuotojas 32,8 %

18–24 m. 18 % 25–34 m. 47,8 % 35–44 m. 21 % 45 m. ir daugiau 13 %

Moteris 48 % Vyras 52 %

Tradicinis 10 % Elektroninis 12 % Elektroninio ir tradicinio

derinys 78 %

VEIKLA AMžius lytisKOKS verslas jumsatrodo patraUkliausias

2014 gegužė Nr. 4 (33) 9

APKLAUSA

Vyrai

Su kokiais sunkumais bijote susidurti galvodami apie naujo verslo/ projekto/ paslaugos kūrimą?

Trūksta finansinių išteklių

Dideli mokesčiai

Maža Lietuvos rinka

Didelė konkurencija

Trūksta originalių ir išskirtinių idėjų

Trūksta gerų darbuotojų

Sunku prasimušti į globalias rinkas

Kita

61,3 %54,1 %41,9 %31,9 %28,4 %23,1 %21,9 %18,4 %

Dideli mokesčiai kliūtis verslui?

45,8 %

Moterys63 %

Finansų trūkumas – svarbi verslo pradžios kliūtis jaunesnio amžiaus respondentams

18–24 m.

25–34 m.

35–44 m.

45 m. ir daugiau

72,9 %

64,1 %

54,4 %

45,0 %

Kas, Jūsų nuomone, labiausiai sumažina verslo starto riziką?

Išsami konkurentų analizė

Turimi pakankami finansiniai ištekliai

Perspektyvi idėja

Gerai ištirta rinka

Gera komanda

4 %

21 %

28 %23 %25 %

Kas labiausiai sumažina verslo starto riziką?

Perspektyvi idėja Gerai ištirta rinka

Gera komanda Išsami konkurentų analizė

Turimi pakankami finansiniai ištekliai

Vyrai

Moterys

28 % 16 % 33 % 4 % 21 %

28 % 30 % 18 % 4 % 21 %

tas, ir sudėtingas klausimas. Kiekvienas verslininkas pageidautų kelių dalykų: kad mokesčiai būtų nuliniai, kad būtų šimtaprocentė apsauga nuo vagių ir la-bai gera medicinos apsauga. Tačiau taip būti negali. Jeigu nemokame mokes-čių, tai nebus nei policijos, nei sveika-tos apsaugos. Taigi turime kalbėti apie kompromisą, o tuomet kyla proporcijų klausimas. Žinoma, visada galima sa-kyti, kad valdžia ko nors nepadaro, bet ir verslininkai turėtų mokėti mokes-čius, jeigu jiems tai priklauso“, – sakė A. Strumskis.

Verslininkas – labiau gyVenimo būdas, o ne profesijaAbu pašnekovai įsitikinę, kad riziką kaip pasiteisinimą neveikti įvardija tik versli-ninkais iš tikrųjų nenorintys būti asmenys. Verslininkas ir yra žmogus, sugebantis prisiimti riziką. Tai sudedamoji jo charak-terio dalis.

„Manau, verslo pasaulyje labai daug psichologijos. Verslas yra labiau gyveni-

mo būdas. Jeigu tau nepatinka dirbti sa-vaitgaliais, nepatinka tavo produktas, tai negali to daryti. Verslas atima viską. Tau turi būti tiesiog smagu. Plėtojant verslą svarbiau savirealizacija, o ne finansai. Norisi gauti ne tik finansinę, bet ir mora-linę naudą. Reikia kalbėti apie žmogų, ar jam tinka toks gyvenimo būdas“, – teigė S. Lubauskas.

Jam pritarė ir A. Strumskis. Anot pašne-kovo, burba tik verslo rizikai psichologiš-kai nepasirengę žmonės.

„Tas burbėjimas gali būti įvairaus lygio, tačiau turime suvokti, kad užsiimti verslu – tai dirbti po 20 valandų, nevaikščioti nei į kavines, nei į vakarėlius. Dirbti, dirbti ir dirbti gali palyginti mažai žmonių. Kai atsiranda kokie feisbukai, visus apima euforija, tačiau reikia įvertinti, kiek dar-bo į tai įdėta. Tiesiog ne kiekvienas gali ir galų gale nori. Kodėl kiekvienas turėtų norėti plėtoti verslą? Tai nedidelis pro-centas žmonių, kuriems priimtina rizika, svyravimai ir panašūs dalykai“, – sakė A. Strumskis.

Kurie tradicinio verslo bruožai Jums atrodo patraukliausi?

Jam nereikia specialių techninių žinių

Paprasčiau pritraukti klientų

Jame lengviau rasti nišą ir išskirtinumą

Jame mažiau rizikos

Yra perspektyvesnis

Jam reikia mažiau finansinių išteklių

Jame daug tiesioginio bendravimo su žmonėmis

Jam reikia mažiau samdomų darbuotojų

Kita

Kurie elektroninio verslo bruožai Jums atrodo patraukliausi?

Galima dirbti nuotoliniu būdu

Jam reikia mažiau samdomų darbuotojų

Jam reikia mažiau finansinių išteklių

Yra perspektyvesnisPaprasčiau pritraukti klientų

Jame lengviau rasti nišą ir išskirtinumą

Jame mažiau rizikosJam nereikia specialių

techninių žiniųKita

35,6 %

29,1 %

15,6 %

13,4 %

10,0 %

9,4 %

9,1 %

5,6 %

4,4 %

80,0 %

57,2 %

47,8 %

45,6 %

36,9 %

22,5 %

20,9 %

4,7 %

4,1 %