ATESTATO NR STADIJA TOMAS METAI 2E 3S 3.1. 2009 …€¦ · Konkretizuojant sprendinius didelis dėmesys teikiamas gamtinio karkaso rišlumui, Natūra 2000 teritorijoms, (ekotinklui)

ATESTATO NR

0428 STADIJA

2E 3S TOMAS

3.1. METAI

2009

UŽSAKOVAS: BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS

PLANAS

II ETAPO 3 STADIJA

KONKRETIZUOTI SPRENDINIAI

PAREIGOS VARDAS, PAVARDĖ PARAŠAS DIREKTORIUS VYRIAUSIAS ARCHITEKTAS PROJEKTO VADOVAS

JUOZAS JAZAVITAS LINAS NAUJOKAITIS ROMAS DEVINDUONIS

AUTORINIS KOLEKTYVAS

PAVARDĖ ATESTATO

NR.

PARENGĖ TEKSTO SKYRIUS, IR PLANUS

Arch. R. DEVINDUONIS Geogr. D. Bagdonaitė Ekon. K. Šimkūnienė Inž. R. Rudytė-Murauskienė Inž. V. Maleckas Inž. A. Anikėnienė

A 278

786

785

15606

25389

1, 2, 3, 5, 6, 11 skyriai; planai: 2E3S-1, 2E3S-2, 2E3S-3, 2E3S-5, 2E3S-7. 4, 7 skyriai; planai: 2E3S-4, 2E3S-8. 3 skyrius, planas: 2E3S-3 8 skyrius, planas: 2E3S-6 9 skyrius, planas: 2E3S-6 Grafinė dalis

Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano konkretizuoti sprendiniai įvardinti 3. tomu. (susideda iš dviejų pustomių: 3.1. tomas – tekstinė dalis, 3.2. tomas - grafinė dalis iš 8 planų M1:50 000) Ankščiau išleista: 1 tomas Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano esama būklė. 2008 m. (susideda iš dviejų pustomių: 1A tomas – tekstinė dalis, 1B tomas - grafinė dalis iš 2 planų M1:50 000) 2.1. tomas. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas 2008 m. 2.2. tomas Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita 2009 m. 2.3. tomas Perspektyvinės raidos koncepcija (Patvirtinta Birštono savivaldybės tarybos 2009 gegužės 29 d. sprendimu Nr. TS-121)

Birštono savivaldybės teritorijos bendrasis planas II.E 3.S Konkretizuoti sprendiniai Turinys ___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________________________ UAB “URBANISTIKA” , obj. Nr. U-0870

3

TURINYS

1. 1.1. 1.2.

Įvadas-------------------------------------------------------------------------------------- Bendros sprendinių konkretizacijos nuostatos---------------------------------------- Birštono savivaldybės padėtis šalies regioninėse sistemose bei jos išoriniai ryšiai----------------------------------------------------------------------------------------

6 psl. 6 psl. 7 psl.

2. 2.1. 2.2.

2.3.

2.4.

2.5. 2.6. 2.7. 2.8. 2.9.

2.10.

2.11.

2.12.

Žemės naudojimo funkcinis zonavimas ir apsauga ------------------------------ Žemės naudojimo funkcinio zonavimo ir apsaugos tikslai-------------------------- LR teritorijos ir Kauno apskrities teritorijos bendrųjų planų nuostatos ir reglamentavimo principai--------------------------------------------------------------- Birštono savivaldybės funkcinių prioritetų zonų ir jų žemės naudojimo pagrindinių paskirčių nustatymas------------------------------------------------------- Funkcinių prioritetų zonų žemės naudojimo reglamentavimo specifika ir reglamentų grupės------------------------------------------------------------------------ Reglamentas visose funkcinio prioriteto zonose ------------------------------------- Papildomas reglamentas konservacinio prioriteto funkcinėse zonose ------------Papildomas reglamentas apsauginio prioriteto A1 – A14 funkcinėse zonose---- Papildomas reglamentas rekreacinio prioriteto R1-R8 funkcinėse zonose------- Papildomas reglamentas ūkinio funkcinio prioriteto M1-M4 ir Ž1-Ž5 zonose-- Papildomas reglamentas veiklai miesto ir aglomeruotų kaimų teritorijų su miestu gyvenamojo funkcinio prioriteto (G1-G3) zonose-------------------------- Savivaldybės teritorijos perspektyvinis funkcinių prioritetų zonų žemės balansas------------------------------------------------------------------------------------ Sprendinių įgyvendinimo prioritetai---------------------------------------------------

9 psl. 9 psl. 10 psl. 12 psl. 16 psl. 17 psl. 19 psl. 27 psl. 29 psl. 30 psl. 31 psl. 32 psl. 36 psl.

3. 3.1. 3.2.

3.3. 3.4. 3.5. 3.6. 3.7.

Gyvenamųjų vietovių su socialine infrastruktūra sistema---------------------- Gyvenamųjų vietovių su socialine infrastruktūra sistemos vystymo tikslai------ Savivaldybės gyvenamųjų vietovių sistemos ir urbanistinio karkaso formavimo bendros nuostatos----------------------------------------------------------Savivaldybės urbanistinio karkaso formavimas-------------------------------------- Kaimo gyvenamųjų vietovių vystymo galimybės------------------------------------Urbanistinio karkaso ekonominės aplinkos vystymo kryptys--------------------- Socialinės ir kultūrinės infrastruktūros vystymas------------------------------------ Sprendinių įgyvendinimo prioritetai---------------------------------------------------

37 psl. 37 psl. 38 psl. 38 psl. 42 psl. 49 psl. 51 psl. 53 psl.

4. 4.1. 4.2. 4.3. 4.4.

Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga----------------------------------- Gamtinio karkaso formavimas---------------------------------------------------------- Gamtinio kraštovaizdžio įvairovės apsauga------------------------------------------- Biologinės įvairovės apsauga----------------------------------------------------------- Sprendinių įgyvendinimo prioritetai---------------------------------------------------

55 psl. 55 psl. 59 psl. 62 psl. 64 psl.



4

5. 5.1. 5.2.

5.3. 5.4. 5.5.

Nekilnojamasis kultūros paveldas--------------------------------------------------- Kultūros paveldo teritorijų apsaugos tikslai------------------------------------------- Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tinklas Birštono savivaldybės teritorijoje---------------------------------------------------------------------------------- Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių erdvinė struktūra------------------------Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos ir naudojimo kryptys---------------- Sprendinių įgyvendinimo prioritetai--------------------------------------------------- 1 priedas Birštono savivaldybės teritorijos nekilnojamosios kultūros vertybės iš LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registro-------------------------------------- 2 priedas. Savivaldybės saugomos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės

65 psl. 65 psl. 65 psl. 66 psl. 68 psl. 70 psl. 71 psl. 76 psl.

6. 6.1. 6.2. 6.3.

6.4. 6.5.

6.6. 6.7. 6.8. 6.9.

6. Rekreacijos teritorijų vystymas--------------------------------------------------- Rekreacijos teritorijų vystymo tikslai-------------------------------------------------- Savivaldybės padėtis šalies ir Kauno apskrities rekreacinėse sistemose ----- Savivaldybės padėties Nemuno kilpų regioninio parko rekreacinėje sistemoje išnaudojimas-------------------------------------------------------------------------------Rekreacijos ir turizmo specifika Birštono savivaldybėje----------------------------Rekreacinio funkcinio prioriteto zonos ir rekreacijos funkcijos reikšmė skirtingose zonose------------------------------------------------------------------------Turizmo aptarnavimo centrai-----------------------------------------------------------Tarptautiniai ir nacionaliniai turizmo maršrutai Birštono savivaldybėje---------Regioninio parko ir savivaldybės maršrutai------------------------------------------- Sprendinių įgyvendinimo prioritetai---------------------------------------------------

77 psl. 77 psl. 77 psl. 79 psl. 80 psl. 81 psl. 84 psl. 85 psl. 86 psl. 90 psl.

7. 7.1. 7.2. 7.3.

Miškų teritorijų vystymas.------------------------------------------------------------ Miškų teritorijų plėtros tikslai---------------------------------------------------------- Miškų teritorijų plėtra-------------------------------------------------------------------- Sprendinių įgyvendinimo prioritetai---------------------------------------------------

91 psl. 91 psl. 91 psl. 95 psl.

8. 8.1. 8.2.

Susisiekimo infrastruktūros vystymas---------------------------------------------- Susisiekimo infrastruktūra--------------------------------------------------------------- Sprendinių įgyvendinimo prioritetai---------------------------------------------------

96 psl. 96 psl. 100 psl.

9. 9.1. 9.2. 9.3. 9.4. 9.5. 9.6. 9.7. 9.8.

.

Inžinerinės infrastruktūros vystymas----------------------------------------------- Vandentiekos infrastruktūra------------------------------------------------------------- Vandenvalos infrastruktūra.------------------------------------------------------------- Atliekų valdymas------------------------------------------------------------------------- Dujų tiekimo infrastruktūra ------------------------------------------------------------- Šilumos tiekimo infrastruktūra---------------------------------------------------------- Elektros tiekimo infrastruktūra--------------------------------------------------------- Ryšių infrastruktūra---------------------------------------------------------------------- Sprendinių įgyvendinimo prioritetai---------------------------------------------------

101 psl. 101 psl. 102 psl. 103 psl. 104 psl. 105 psl. 105 psl. 106 psl. 106 psl.

10. 10.1. 10.2.

Rezervuojamos visuomenės poreikiams teritorijos------------------------------ Teritorijų rezervavimas susisiekimo sistemos plėtrai-------------------------------- Teritorijų rezervavimas inžinerinės infrastruktūros objektams--------------------

107 psl. 107 psl. 107 psl.



5

11. 11.1. 11.2. 11.3.

Teritorijos tolesnio planavimo vystymo nuostatos------------------------------- Detalesni planavimo lygmenys------------------------------------------------------- Birštono savivaldybės teritorijos detalizavimo prioritetai --------------------------Birštono savivaldybės teritorijos detalizavimo principai, kol nėra parengti 11.2. poskyryje siūlomi specialūs ir detalūs planai----------------------------------

108 psl. 108 psl. 108 psl. 109 psl.

Schemos tekste 1.1. pav. Savivaldybės padėtis šalyje ir Kauno apskrityje. 1.2. Savivaldybės padėtis Nemuno kilpų regioniniame parke 3.1. Kaimo gyvenamųjų vietovių erdviniai tipai 6.1. Birštono padėtis pietų Lietuvos perspektyvinėje rekreacinėje sistemoje

PLANAI 2E3S-1. Funkcinis zonavimas ir žemės naudojimas (M 1:50000); 2E3S-2. Žemės naudojimo reglamentavimas (M 1:50000); 2E3S-3. Urbanistinis karkasas su socialine ir kultūrine infrastruktūra. (M 1:50000) 2E3S-4. Gamtinis karkasas ir kraštovaizdžio apsauga (M 1:50000) 2E3S-5 Nekilnojamasis kultūros paveldas. (M 1:50000) 2E3S-6. Inžinerinė infrastruktūra ir susisiekimas, (M 1:50000) 2E3S-7. Rekreacija ir turizmas. (M 1:50000) 2E3S-8. Miškų išdėstymas. (M 1:50000)

Birštono savivaldybės teritorijos bendrasis planas II.E 3.S Konkretizuoti sprendiniai 1skyrus. Įvadas ___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


6

1. ĮVADAS 1.1. BENDROS SPRENDINIŲ KONKRETIZACIJOS NUOSTATOS 1.1.1. Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių konkretizavimas parengtas vadovaujantis Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos stadiją, kurios nuostatos ir sprendiniai konkretizuojami šioje stadijoje trumpesniam laikotarpiui. 1.1.2. Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano perspektyvinės raidos koncepcija pradėta rengti 2008 metais. Nustatytos savivaldybės teritorijos galimos vystymo prognozės, teritorinio vystymo kryptys, galimos vystymo alternatyvos. Tais pat metais buvo parengtas Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas (2.1. tomas, 2008 10 mėn.) kuriame nustatytos galimos reikšmingo poveikio zonos. Juo remiantis parengta Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, (toliau SPAV; 2.2. tomas, 2008 11 mėn.). SPAV procedūros metu (sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967) įvertintos galimos savivaldybės teritorijos vystymo alternatyvos ir parinktos tinkamiausios. Vertinant ir pasirenkant alternatyvas ypatingas dėmesys teikiamas aplinkos sveikatingumui ir gamtinio karkaso rišlumui bei ekotinklui, numatant palankiausias jo būklei sąlygas. 1.1.3. Gautos valstybinių vertinimo subjektų galimų alternatyvų vertinimai ir visuomenės pastabos bei pasiūlymai. Susiformavo gan vieninga eilės vertinimo subjektų, (dalinai ir visuomenės) nuostata dėl tinkamiausių savivaldybės teritorijos perspektyvinės raidos alternatyvų. Daugumos vertintojų pritarta 2 alternatyvai, kuri nenumato naujos automagistralės su nauju tiltu per Nemuną, kertančios regioninio parko teritoriją statybą, ir 4 alternatyvai – numatančiai galimybę kurorto teritorijos plėtrai. 1.1.4. Remiantis SPAV procese išrinktomis savivaldybės teritorijos perspektyvinės raidos koncepcijos alternatyvomis, parengta galutina koncepcijos redakcija. (2.3. tomas, 2009 04). 1.1.5. Birštono savivaldybės taryba 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. TS - 121 „Dėl Birštono savivaldybės bendrojo plano perspektyvinės raidos koncepcijos tvirtinimo “ patvirtino Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano perspektyvinės raidos koncepciją. 1.1.6. Rengiant Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano konkretizuotus sprendinius, sutinkamai su koncepcijos sprendiniais, atkreiptas ypatingas dėmesys į LR vyriausybės patvirtinto Nemuno kilpų regioninio parko specialaus projekto sprendinius (Birštono savivaldybės trys ketvirtadaliai teritorijos patenka jo teritoriją). Konkretizuojant sprendinius didelis dėmesys teikiamas gamtinio karkaso rišlumui, Natūra 2000 teritorijoms, (ekotinklui) numatant palankiausias jo būklei sąlygas.



7

1.1.7. Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių konkretizacijoje priimta koncepcijos stadijoje nustatyta bendrųjų teritorijos raidos tikslų sistema. Konkretizacijos stadijoje tikslai pateikiami prie kiekvieno skyriaus, siūlant nuosekliai įgyvendinti darnaus (tvaraus) vystymosi politiką, užtikrinančią sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektualinių išteklių naudojimą, stabilų kurortinio ir rekreacinio verslo vystymą, visuotinę visuomenės gerovę, išsaugant regioninio parko vertybes. Tai nusako savivaldybės teritorijos erdvinės perspektyvinės struktūros sprendinių konkretizavimą, teritorijos žemės naudojimo funkcinių prioritetų sąsają su žemės paskirtimis, naudojimo ir apsaugos reglamentų konkretizavimą, gyvenamųjų vietovių tinklo vystymo konkretizavimą, bei suteikia gaires Europos Sąjungos ir valstybės regioninės politikos pasinaudojimo galimybėm. 1.2. SAVIVALDYBĖS PADĖTIS EUROPOS, ŠALIES IR APSKRITIES REGIONINĖSE SISTEMOSE BEI JOS IŠORINIAI RYŠIAI 1.2.1. Birštono savivaldybė, Lietuvos teritorijos bendrajame plane prilyginta sutinkamai su Europos Sąjungos (toliau ES) Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra (toliau TSVN, ES terminas NUTS) ketvirto lygmens teritoriniams vienetams, kurie dabar ES vadinami „Lokaliniais administraciniais vienetais (LAV 1, ES terminas LAU 1). Jie pakol kas neturi vieningos rodiklių sistemos. Numatyta, kad ateityje ES komisija pateiks pasiūlymus apie galimybę išplėsti visos ES teritorijos skirstymą į 4 lygmenį t.y. į TSVN- 4, (NUTS – 4) regioninius vienetus, įvedant vieningą, juos charakterizuojančią duomenų sistemą ir pateikiant juos ES mastu. (Aukštesnio lygmens ES Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros TSVN, regionus Lietuvoje TSVN-1. ir TSVN-2. lygmenis atstovauja visa šalis, - o trečio lygmens regionams TSVN-3. apskritys). Birštono savivaldybė įeina į Kauno apskritį. Visi aukščiau minėti regionai yra vadinami normatyviniais. Jie surišti su administraciniu ES šalių teritorijų skirstymu, pateikiama ES statistinių rodiklių sistema. Birštono savivaldybės padėtis šalyje ir Kauno apskrityje pateikta 1.1. pav. 1.2.2. Birštono savivaldybė yra Kauno apskrities pietų rytų pakraštyje. Ji yra mažiausia Kauno apskrityje, tampriai susijusi su Prienų rajono savivaldybe, Prienų miestu, bei apskrities centru – Kauno miestu socialiniais – ekonominiais ryšiais. Iš kitos pusės tai viena svarbiausių Kauno apskrities kurortinio gydymo ir rekreacijos arealo sudėtinė dalis. 1.2.3. Birštono savivaldybės trys ketvirtadaliai net (83% ) jos teritorijos, patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją, ir yra jo rytinėje dalyje. Įskaitant regioninio parko apsaugos buferinę zoną ir kurorto 3 sanitarinės apsaugos zoną beveik visa Birštono savivaldybės teritorija turi apsaugos režimą (žiūr. 1.2. pav.). Nemuno kilpų regioninis parkas (kompleksinė saugoma teritorija) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I- 2913, unikaliam didžiųjų Nemuno kilpų ir Punios šilo kraštovaizdžiui, jo gamtinei ekosistemai bei kultūros paveldui išsaugoti, tvarkyti ir jų naudojimui reguliuoti. Nemuno kilpų



8

regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Nemuno kilpų regioninio parko direkcija. 1.2.4. Birštono savivaldybė Kauno apskrityje išsiskiria kraštovaizdžio savitumu, gamtinių ir kultūrinių kompleksų unikalumu, moksline, kultūrine verte. Svarbiausias kraštovaizdžio komponentas – Nemunas, kurio vingiavimas yra unikalus hidrografinis reiškinys visoje Europoje, ledyno suformuotoje zonoje. 1.2.5. Apskrities bendruoju planu, numatoma formuoti ir vystyti Birštono savivaldybės perspektyvinį atraminį gyvenamųjų vietovių tinklą, kurį sudaro Šalies ir apskrities II lygmens regioninė urbanistinės integracijos vakarų-rytų krypties ašis, Prienai - Birštonas – Jieznas. Savivaldybė turi ir perspektyvoje turės vieną pagrindinį centrą – Birštono kurortą. 1.2.6. Birštono savivaldybės teritorija ribojasi su Kauno apskrities Prienų rajono savivaldybe ir Alytaus apskrities Alytaus rajono savivaldybe. Visos savivaldybės yra LAV-4 lygmens. Savivaldybių teritorijų tarpusavio sąveika su Birštono savivaldybės teritorija vyksta pagrinde per urbanistinės integracijos ašis ir gamtinius migracijos koridorius, taip pat ir per lokalinį ryšių tinklą, tačiau žymiai mažesniu mastu. 1.2.7. Birštono savivaldybės perspektyva bus tampriai susijusi visų pirma su šalies ir Europos Sąjungos ateitimi, įtakojama globalinės pomoderniosios poindustrinės civilizacijos (kultūros) formavimosi procesų, sutinkamai su naujausia darnios (tvarios) šalies, ES bei pasaulio vystymo paradigma. Ji taip pat tampriai susijusi perspektyviniu Europinio lygmens metropoliniu centru Vilniumi - Kaunu. 1.2.8. Per Birštono savivaldybės teritoriją eina pagrindinis kelias, jungiantis šalies sostine, su Suvalkija ir toliau su Rusijos Kaliningrado sritimi. Rytų-Vakarų krypties (A16 automagistralė) tarptautinis transporto koridorius dominuoja ir toliau taps vis svarbesniu. Toks svarbus ir aktyvus transporto koridorius yra parankus savivaldybės plėtrai, nes jis užtikrina ir perspektyvoje užtikrins Birštono savivaldybės gerą pasiekiamumą per transportinius ryšius su kitais Lietuvos regionais ir Europos kelių tinklu. 1.2.9. Pagrindinį savivaldybės urbanistinį stuburą, gyvenviečių tinklo formavimąsį lėmė ir toliau lems Vilniaus, - Prienų - Marijampolės miestų urbanistinės integracijos ašis, Nemuno kilpos su tiltais per upę. Reikia užtikrinti greitą susisiekimą turistams ir poilsiautojams. gerus ryšius su Lietuvos ir užsienio urbanistiniais centrais. 1.2.10. Numatyta, kad Birštono savivaldybės susisiekimo tinklas nuosekliai integruosis į bendrą Lietuvos transporto tinklą, ūkio subjektų ir gyventojų geram aptarnavimui, turizmo ir poilsio industrijos aptarnavimui su kuo mažesniu neigiamu transporto poveikiu aplinkai. 1.2.11. Birštono savivaldybės valstybinio Nemuno kilpų regioninio parko bei Birštono kurorto vystymas tarpusavyje tampriai susiję. Jų plėtros perspektyvinės nuostatos suderintos tarpusavyje parengtoje savivaldybės bendrojo plano koncepcijoje ir konkretizuotos sprendiniuose.

Birštono savivaldybės teritorijos bendrasis planas 2E3S Konkretizuoti sprendiniai 2 skyrius. Žemės naudojimo funkcinis zonavimas ir apsauga ___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________________ UAB “URBANISTIKA” , obj. Nr. U-0870

9

2. ŽEMĖS NAUDOJIMO FUNKCINIS ZONAVIMAS IR APSAUGA

2.1. ŽEMĖS NAUDOJIMO FUNKCINIO ZONAVIMO IR APSAUGOS TIKSLAI. 2.1.1. Pagrindinis savivaldybės teritorijos bendrojo plano teritorijos žemės naudojimo zonavimo tikslas yra žemės naudojimo darnaus (tvaraus) vystimosi kelio užtikrinimas. 2.1.2. Teritorijos žemės naudojimo funkcinio zonavimo, darnaus (tvaraus) vystimosi kelio užtikrinimui numatyti tokie tikslai: • užtikrinti racionalų žemės išteklių naudojimą ir sudaryti sąlygas optimalios

bendrosios žemėnaudos struktūros formavimui; • sumažinti vandenų ir dirvožemio teršimą; • užtikrinti harmoningą kultūros paveldo teritorijų tvarkymą bendroje darnioje

(tvarioje) raidoje, integruojant kultūros ir gamtos paveldo teritorinę apsaugą ir žemės prioritetinį naudojimą;

• išsaugoti tradicinį bioprodukcinio ūkio kryptis, didinant bendrąją veiklos įvairovę; • skatinti žemės naudojimo interesų harmonizavimą, užtikrinant aplinkos apsaugą ir

išsaugant biologinę įvairovę; • skatinti žemdirbystei netinkamų ir apsauginių zonų žemių apsodinimą mišku

padidinant savivaldybės teritorijos miškingumą, ypač gamtinio karkaso zonose; • alternatyvios veiklos (kaimo turizmo, miškų sodinimo, žuvininkystės, amatų ir kitų

ne žemės ūkio verslų) skatinimo sąlygų sudarymas nepalankių ūkininkavimui sąlygų teritorijose;

• daugiatikslės ir miško išteklius tausojančios miškų ūkio veiklos užtikrinimas suderinant ekonomines, socialines, rekreacines ir ekologines miškų funkcijas biologinės įvairovės miškuose išsaugojimo skatinimas ir miškų rekreacinio potencialo didinimas bei jo panaudojimas;

• plėsti gamtinėje aplinkoje rekreacijai palankių teritorijų tinklą, intensyvinti trumpalaikio turizmo, ypač ekologinio ir kultūrinio plėtrą;

• išnaudoti poilsio kaimiškoje aplinkoje potencialą, sudarant sąlygas ir skatinant kaimo turizmo plėtrai;

• saugoti gamtinę įvairovę išlaikant jos natūralią harmoniją; • plėtoti urbanistinę įvairovę, jos harmoningumą; • sumažinti ar visai likviduoti kraštovaizdžio pažeidimus, didinti jo integralumo

laipsnį; • kelti architektūrinės – erdvinės išraiškos kokybę, didinti erdvinės struktūros

skaitomumą ir estetinio įspūdžio stiprumo laipsnį; • harmonizuoti žemės naudojimą su kraštovaizdžio funkcinio prioriteto zonų

reikalavimais.



10

2.2. LR TERITORIJOS IR KAUNO APSKRITIES TERITORIJOS BENDRŲJŲ PLANŲ NUOSTATOS IR REGLAMENTAVIMO PRINCIPAI 2.2.1. Birštono savivaldybės perspektyvinis funkcinis zonavimas atliktas remiantis LR teritorijos bendrojo plano pateikta ir LR Seimo patvirtinta šalies perspektyvinio funkcinio makrozonavimo sistema (Žin., 2002, Nr. 110-4852; 2006, Nr. 111-4198) ir Kauno apskrities teritorijos bendrojo plano funkcinio zonavimo sistema, (Žin., 2009 Nr.81-3372) bei remiantis Nemuno kilpų regioninio parko funkcinio zonavimo sistema. (Žin., 1997 Nr. 26 602, Žin., 2002, Nr. 86-3722). 2.2.2. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas pagal teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus ir erdvinę hierarchiją šalies teritorijoje išskyrė dvi svarbiausias funkcinių teritorinių vienetų grandis: • funkcinių prioritetų sritis - pagal makrolygmeniu apibendrintus funkcinių prioritetų

kompleksus; • funkcinių prioritetų rajonus – pagal mezolygmeniu apibendrintus funkcinių

prioritetų kompleksus. 2.2.3. Remiantis šalies ir apskrities bendrųjų planų funkcinio zonavimo sistema, visa Birštono savivaldybės teritorija patenka į šiaurės ir vidurio Lietuvos sritis sritį. Tai sritis, apimanti dideles lyguminio pobūdžio teritorijas šalies šiaurėje, viduryje bei pietvakariuose, iš esmės sutampančias su derlingąja Vidurio žemuma ir vakarinėmis Baltijos aukštumų plynaukštėmis. Tiek foninis žemės naudojimas, tiek ateities teritoriniai funkciniai prioritetai pirmiausia susiję intensyviu žemės ir miškų ūkiu, taip pat transportu, dispersine urbanizacija. 2.2.4. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, ir Kauno apskrities bendrajame plane, aukščiau minėtos srities ribose, išskirti funkcinių prioritetų rajonai, kurie apima gana stambias teritorijas, pasižyminčias gamtinių, urbanistinių ir ūkinių sąlygų panašumu ir būdingais funkcinių prioritetų kompleksais. Visa Birštono savivaldybės teritorija patenka į vieno – Kauno –Birštono funkcinių prioritetų rajono ribas. (žiūr. 5.1.1 lentelę). 5.1.1. lentelė. Funkcinių prioritetų sritis ir rajonas Birštono savivaldybės teritorijoje Funkcinio teritorinio vieneto pavadinimas Polifunkcinio zonavimo

indeksai Šiaurės ir vidurio Lietuvos sritis sritis ŽM/ ŽM t.t. Kauno – Birštono funkcinių prioritetų rajonas

mRK/ mžU

5.1.1. lentelėje teritorijos naudojimo funkcinių rūšių indeksai: žemės ūkis (intensyvus bei tausojantis) – Ž; ž; miškų ūkis (intensyvus bei tausojantis) – M; m; rekreacija (intensyvi bei ekstensyvi) – R; r; urbanizacija (aglomeruota bei dispersiška) – U; u ; konservacija (instituciškai arba įstatymiškai organizuota) - K; k. Pirmasis indeksų kompleksas rodo prioritetinį žemės naudojimą, antrasis – foninį žemės naudojimą.



11

2.2.5. Kauno apskrities teritorijos bendrajame plane buvo patikslinti ir labiau detalizuoti LR teritorijos bendrojo plano teikti teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai ir jų lokalizavimas. Birštono savivaldybę palietė Kauno –Birštono funkcinių prioritetų rajono ribų tikslinimas, papildomas dispersiškos urbanizacijos koridoriaus išskyrimas Prienų – Stakliškių atkarpoje. Funkcinių prioritetų teritorijoms, priimti tie patys LR bendrojo plano funkcinių rūšių indeksai ir nustatyti tie patys žemės naudojimo reglamentavimo principai, būtent: Ž – intensyvus žemės ūkis – prioritetas stambiems ūkiams, žemės ūkio kompleksams. ž – tausojantis žemės ūkis – prioritetas smulkiems ūkiams, ekologinei žemdirbystei. M – intensyvus miškų ūkis – prioritetas intensyviai miškininkystei. m – tausojantis miškų ūkis – prioritetas teritorijos miškininkystei, neleidžiant plynųjų kirtimų. R – intensyvi rekreacija – prioritetas rekreacijos objektams, kompleksams, teritorijos pritaikymui poilsiui ir rekreacijai. r – ekstensyvi rekreacija – prioritetas gamtiniam turizmui. U – aglomeruota urbanizacija – prioritetas intensyviai urbanizuojamoms teritorijoms. u – dispersiška urbanizacija – prioritetas teritorijos urbanizacijai. K – instituciškai organizuota konservacija – saugomos teritorijos. k – įstatymiškai numatyta konservacija – saugomos teritorijos. 2.2.6. LR teritorijos bendrajame (generaliniame) plane numatyta, kad veikla turi būti planuojama ir organizuojama, sąlygos veiklai nustatomos pagal teritorijai rekomenduotus funkcinius prioritetus bei kraštovaizdžio vertybinius ir funkcinio potencialo ypatumus, užtikrinant subalansuoto ir darnaus (tvaraus) vystymo principų įgyvendinimą Lietuvos teritorijoje. Pagal susiklosčiusias veiklos sąlygas ir galimos plėtros savitumus, siejant tai su nustatytais teritorijos vystymo tipais, buvo išskirtos 3 reglamentuojamų arealų grupės: 2.2.7. Konservaciniu požiūriu vertingiausios teritorijos – visa veikla jose organizuojama prioritetinį dėmesį skiriant kraštovaizdžio ir gamtinių išteklių apsaugos interesams. Šiose teritorijose daugiausiai apribojimų numatyta intensyviai veiklai – pramonei, intensyviam žemės bei miškų ūkiui, naudingųjų iškasenų gavybos plėtojimui ir kt. Šiose teritorijose daugiausia ypač saugomų teritorijų (rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų, biosferos poligonų, draustinių), ekologiškai ypač jautrių agrarinių ir miškingų arealų, didžiausias gamtinio karkaso teritorijų tankis. 2.2.8. Plėtojamos miškingos bei agrarinės teritorijos, kur rekomenduojama: a) vystyti tausojančio bioprodukcinio ūkio kryptis (tausojantį miškų bei žemės ūkį), didinti želdinių plotus gamtinio karkaso teritorijose, nepakankamo miškingumo arealuose; b) teritorijos, kur prioritetas teikiamas intensyvaus miškų bei žemės ūkio ir žuvininkystės plėtojimui. Šiose teritorijose ribojamas miškų ūkio paskirties žemės keitimas į kitos paskirties žemę (gyvenamąja, pramonės, inžinerinės infrastruktūros, naudingųjų iškasenų), o prioritetas teikiamas bioprodukcinio ūkio konversijai, rekreacijai arba intensyvaus miškų ir žemės ūkio plėtrai. 2.2.9. Intensyviai užstatomos gyvenvietės: - veikla jose mažiausiai ribojama, vystoma urbanistinių bei inžinerinių ar technologinių kompleksų statyba. Šiose teritorijose plėtra



12

remiasi intensyvia žemėnauda, atsižvelgiant į švarios ir sveikos aplinkos palaikymo bei šiose teritorijose esančių gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus. 2.2.10. LR teritorijos bendrajame plane ir Kauno apskrities teritorijos bendrajame plane buvo akcentuota, kad regioniniai reglamentai skiriami apibrėžti: • teritorijų vystymo prioritetus, reikalingus strateginiams atskirų ūkio sričių vystymo

(plėtros) dokumentams rengti; • rekomenduojamą, ribojamą ar neleidžiamą veiklą, bendrąsias sąlygas ar

reikalavimus žemesniojo lygmens bendriesiems bei ūkio sričių specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams.

2.3. BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS FUNKCINIŲ PRIORITETŲ ZONŲ IR JŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO PAGRINDINIŲ PASKIRČIŲ NUSTATYMAS

2.3.1. Birštono savivaldybės bendrojo plano konkretizavime yra atliekamas Kauno – Birštono funkcinio prioriteto rajono dalies (į jį patenka visa Birštono savivaldybė) detalizavimas, išskiriant smulkesnes vietoves - funkcinių prioritetų zonas, apimančias nedideles teritorijas ir pasižyminčios panašiomis vystymo kryptimis. 2.3.2. Pasirinktas polifunkcinio zonavimo būdas, sutinkamai su Nemuno kilpų regioninio parko funkcinio zonavimo sistema, kurios pagrindiniai principai būtų tokie: • visų svarbiausių esamų ir galimų teritorijos funkcijų fiksavimas; • santykinės funkcijų svarbos nustatymas ir prioritetinės funkcijos išryškinimas; • santykinio funkcijų intensyvumo nustatymas; • būdingų funkcinių derinių teritorinis lokalizavimas; • išskirtų funkcinių prioritetų zonų funkcinės struktūros indeksavimas.

2.3.3. Birštono savivaldybei yra nustatytos šios galimos teritorijos naudojimo prioritetinės funkcijos : K – konservacinė; A - apsauginė; M - miškų ūkio; Ž - žemės ūkio; V - vandens ūkio; T - komunikacinė; N - komunalinė; R - rekreacinė; G - gyvenamoji-visuomeninė. 2.3.4. Priimta funkcijų santykinė svarba: x – išimtinė; 3 – prioritetinė; 2 – kita pagrindinė; 1 – svarbi; 0 – papildoma 2.3.5. Visos zonos išskiriamos pagal prioritetinių funkcijų lokalizavimą ir bendro funkcijų komplekso sudėties ypatumus. Zonų charakteristikos pateiktos jų funkcinio zonavimo indeksais (pvz. K3R2G2A1, K3A2 M2RI Ž0G0), fiksuojančiais visas esamas bei galimas funkcijas ir jų intensyvumą bei santykinę pastarųjų svarbą, formuojant bendrąją teritorijos tvarkymo politiką. Funkcijų eilė indekse atitinka jų santykinę svarbą. 2.3.6. Birštono savivaldybės žemės naudojimo funkcinio prioriteto zonoms nustatytos žemės naudojimo pagrindinės žemės naudojimo paskirtys susietos su pagrindinėm ekosistemom: miško, agrarinėm bei užstatytom ir užstatytinom. Pateiktos ir kitos papildomos galimos žemės naudojimo paskirtys.



13

2.3.7. Funkcinio prioriteto zonos savivaldybės teritorijoje patenkančioje į valstybinį Nemuno kilpų regioninį parką, atitinka šio parko planavimo schemos funkcinį zonavimą. Teikiami tik kai kurie nežymūs patikslinimai, remiantis Birštono miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniais (Birštono kurorto bendrasis planas, Birštonas 2002. Patvirtintas Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 86). 2.3.8. Žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai bei jų žymėjimo indeksai pateikti sutinkamai su LR aplinkos ministro 2006 m. balandžio 13 d. D1- 188 įsakymu “Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo” pakeitimo. Sutinkamai su šia specifikacija, kiekvienos funkcinių prioritetų zonos pagrindinės vyraujančios žemės naudojimo paskirtys pateiktos sutinkamai su šiame įsakyme nustatyta indeksavimo sistema, sekančiai: Z - žemės ūkio paskirties žemė-; M - miškų ūkio paskirties žemė ; C - konservacinės paskirties žemė; H - vandens ūkio paskirties žemė; Kt kitos paskirties žemė. 2.3.9. Funkcinių prioritetų zonų charakteristikos pateiktos dviem dėmenimis: pirmoje dalyje pateikiama jų funkcinio zonavimo indeksai (sutinkamai su 2.3.2. punktu) o antroje dalyje zonos pagrindinė (vyraujanti) žemės naudojimo paskirtis su galimomis papildomomis, kurios pateiktos prie pagrindinės mažesniais indeksais, pvz., (K3R2G2A1) (KtCM). Funkcinio prioritetų zonos patenkančios ar dalinai patenkančios į Birštono miestą pažymėtos pajuodintu šriftu. 2.3.10. Nustatytos tokios konservacinio funkcinio prioriteto zonos ir jų žemės naudojimo pagrindinės paskirtys: K1. Birštono urbanistinis draustinis (K3R2G2A1)(KtCM) K2. Škėvonių geomorfologinis draustinis (K3A2 M2RI Ž0G0)(MZCKt) K3. Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografinis draustinis (K3V2R1T0)(H) K4. Verknės kraštovaizdžio draustinis (K3Ž2M2A1G1R1)(MZC) K5. Siponių kaimo kraštovaizdžio draustinis (K3G2Ž2A1M0R0T0)(ZMCKt) K6. Vizdijos hidrografinis draustinis (K3M2A1R0)(MZ) K7. Nemajūnų urbanistinis draustinis (K3G2Ž2M0R0)(ZMCKt) K8. Punios kraštovaizdžio draustinis (K3A2M1R1G0)(MZ) 2.3.11. Nustatytos tokios apsauginio funkcinio prioriteto zonos ir jų žemės naudojimo pagrindinės paskirtys: Vandens telkinių, mineralinio vandens išteklių apsaugos su Birštono kurorto 2 ir 3 sanitarinės apsaugos zonos, kuriose vyrauja miškų ūkio paskirties naudmenos A1. Žvėrinčiaus (A3M2Ž1R0)(MZ) A2. Druskų (A3M2R1)(MZKt) A3. Širvinių (A3M2R0)(MZ) A4 Vėžionšilio (A3M2K0R0)(MC) A5 Nemajūnų (A3M2T0R0)(MZ) A6. Trakelių (A3M2R1G1Ž0)(MZC) A7. Kernuvės (A3M2Ž1G0R0)(MZC)



14

Vandens telkinių, mineralinio vandens išteklių apsaugos su Birštono kurorto 2 ir 3 sanitarinės apsaugos zonos, kuriose vyrauja žemės ūkio paskirties naudmenos A8. Škėvonių (A3 R2 M1Ž0) (ZM) A9. Ivoniškio (A3Ž2G1T0R0) (ZM) A10. Vaitiškių (A3 Ž2G1M1T0N0R0) (ZMC) A11. Šilėnų (A3Ž2R2G1M1) (ZMKt) A12. Naudžiūnų (A3Ž2G1T0M0R0) (ZM) A13. Pelešiškės (A3Ž2G1R0) (ZM) Vandens telkinių apsaugos zonos, kuriose vyrauja miškų ir agrarinės paskirties naudmenų mozaika A14. Puzonių (A3M2Ž2G1R1T0) (MZC) 2.3.12. Nustatytos tokios rekreacinio funkcinio prioriteto zonos ir jų žemės naudojimo pagrindinės paskirtys: R1. Druskupio rekreacinė - pramogų zona (Birštono maudyklių zona). (R3V2M1) (KtMH) R2. Škėvonių poilsio komplekso zona (R3M2A1) (MKtZ) R3. Škėvonių maudyklių zona (R3M2V1) (MKtH) R4. Žvėrinčiaus miško parkas (R3M2A1G0) (MCKt) R5. Druskų miško parkas (R3M2A1G0) (MCKt) R6. Birštono rekreacinė zona (R3M2A1) (KtM) R7 Jundeliškių rekreacinė zona (R3M2A1) (KtMZ) R8 Širvinių rekreacinė zona (R3M2A1) (KtMZ) 2.3.13. Nustatytos tokios ūkinių ir gyvenamosios-visuomeninės funkcijų prioriteto zonos ir jų žemės naudojimo pagrindinės paskirtys: M – miškų ūkio zonos M1. Siponių (M3A1R0) (MC) M2. Puzonių (M3A1R0) (M) M3. Vėžionšilio (M3T1G0R0) (MC) M4. Naudžių (M3A1T0R0) (MZ) Ž – žemės ūkio zonos Ž1. Dzingeliškių (Ž3G1 R0) (ZMC) Ž2. Siponių (Ž3G1 R0) (ZM) Ž3. Naudžiūnų (Ž3G1T0 R0) (ZM) Ž – žemės ūkio zonos už regioninio parko ribų Ž4. Kimbrių (Ž3G1T1R1M0) (ZMKt) Ž5. Padvariškių (Ž3G1T1 R1M0) (ZMKt) G - miesto ir aglomeruotų kaimo gyvenviečių su miestais užstatymo zonos (Gyvenamos-visuomeninės su komunaliniais objektais zonos) G1. Birštono miesto –kurorto gyvenamoji zona (G3R2T1A1M0N0Ž0) (KtM), esama



15

G2 Birštono miesto – kurorto gyvenamoji zona (G3R1T1A1M0N1Ž0) (KtZ) (nauja, buvusi Birštono viensėdžio- Kernuvių kaimų gyvenamoji vietovė). G3. Ivoniškių gyvenamoji zona (G3R1A1T1N0) (KtMZ) 2.4.14. Pirmame plane pateikiami (žiūr. 2E3S-1. planą „Funkcinis zonavimas ir žemės naudojimas“) funkcinio prioriteto zonų tipo numeriai su pagrindine vyraujančia žemės naudojimo paskirtimi ant atitinkamos zonos, o plano eksplikacijoje zonos funkcijų ir žemės paskirčių indeksai. Antrajame plane pateikiamos (žiūr. 2E3S-2. planą „Žemės naudojimo reglamentavimas“), teisiškai reglamentuojamos žemės paskirtys, o funkcinių prioritetų zonos - jų ribomis. 2.11. poskyryje pateikiamas perspektyvinis savivaldybės teritorijos balansas. 2.3.15. Žemės naudojimo funkcinio prioriteto zonose sutartiniais ženklais atžymėtos mažos skirtingo funkcinio prioriteto vietovės. Išskirtos tokios funkcinio prioriteto vietovės: • Konservacinio funkcinio prioriteto - kultūros ir gamtos paveldo objektų teritorijos,

kurioms numatytas konservacinės žemės naudojimo paskirties režimas. • Visuomeninio funkcinio prioriteto – plėtojamų viešųjų kapinių. Joms taikomas

žemės ūkio paskirties žemės ir kitos paskirties žemės naudojimo režimas. • Rekreacinio funkcinio prioriteto. Tai būtų: turistinių maršrutų turistų aptarnavimo

taškai, kaimo turizmo sodybų įkūrimo galimybių vietos, turistų stovyklavietės ir sustojimo aikštelės, galimos golfo laukų įkūrimo vietos, galimos hipocentro ir hipodromo įkūrimo vietos, mėgėjiškos sodininkystės vasarnamių kaimo vieta. Joms taikomas žemės ūkio paskirties žemės, miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės naudojimo režimai

2.3.16. Siūloma su kiekvienu tikslinių žemės naudojimo paskirčių specifikacijos pakeitimu, koreguoti ir bendrojo plano duomenų bazės atitinkamą lauką, kartu ir bendrojo plano žemės naudojimo dalį.

2.4. FUNKCINIŲ PRIORITETŲ ZONŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO REGLAMENTAVIMO SPECIFIKA IR REGLAMENTŲ GRUPĖS 2.4.1. Birštono savivaldybės reglamentavimo specifiką nusako tai, kad Birštono savivaldybės trys ketvirtadaliai (83%) teritorijos, patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją. savivaldybė yra parko rytinėje dalyje. Įskaitant regioninio parko apsaugos buferinę zoną, 2 ir 3 kurorto apsaugos zonos juostas, beveik visa Birštono savivaldybės teritoriją turi saugomos teritorijos statusą. 2.4.2. Nemuno kilpų regioninio parko veiklos reglamentavimas pateiktas jo planavimo schemos sprendiniuose, patvirtintuose LR vyriausybės (Žin.,1997, Nr.26-602; Žin., 2005, Nr. 150-5473), ir Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamente, patvirtintame LR Aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 423. (Žin., 2002, Nr. 86-3722; 2007, Nr. 120-4930; 2009 Nr.46-1837). Birštono savivaldybės teritoriją regioniniame parke ir už jo ribų, parko buferinėje ir kurorto apsaugos zonoje, tai pat reglamentuoja specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, (Žin., 1992, 26-774; 2003, Nr. 105-4709; 2008, Nr. 44-1643).



16

2.4.3. Priimta, kad savivaldybės ir regioninio parko reglamentų sistemos turi būti suderintos ir neprieštaringos. 2.4.4. Tiek savivaldybės, tiek ir regioninio parko apsaugos ir tvarkymo veiklos reglamentavimas siejamas su teritorijos funkcinio prioriteto zonomis: • Konservacinio prioriteto (K1- K8 - draustiniai Nemuno kilpų regioniniame parke).

Prioritetinis dėmesys skiriamas kraštovaizdžio ir gamtinių išteklių apsaugos interesams.

• Apsauginio (prezervacinio) prioriteto; A1-A7 – vyrauja miško žemė; A8-A13 – vyrauja žemės ūkio žemė; A14 - vyrauja miško ir žemės ūkio paskirties žemės mozaika. Prioritetinis dėmesys skiriamas tausojančio bioprodukcinio ūkio krypčiai (tausojančiam miškų bei žemės ūkiui).

• Rekreacinio prioriteto; (R1 - R3 ir R6 - R8– numatoma vyraujanti intensyvi rekreacija, R4 – R5 – vyraujanti ekstensyvi rekreacija miško žemėje.

• Ūkinio (gamybinio) prioriteto, (M1 – M4 – intensyvaus tradicinio miškų ūkio; Ž1 – Ž3 - intensyvaus tradicinio žemės ūkio Nemuno kilpų regioniniame parke; Ž4 - Ž5 – intensyvaus tradicinio žemės ūkio už regioninio parko ribų kurorto apsaugos ir regioninio parko buferinėje zonose.

• Gyvenamosios- visuomeninės funkcijos prioriteto (G1 – G3 - Miesto ir aglomeruotų kaimų gyvenviečių su miestu intensyvaus užstatymo zonoms regioniniame parke ir už jo ribų.

2.4.5. Teisinį reglamentavimo pagrindą savivaldybės teritorijoje sudaro LR įstatymai: Saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993 Nr. 63-1188, 2001 Nr.108-3902, 2002 Nr.40-1484); Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, (Žin., 1995 Nr. 3-37, 2004 Nr. 153-5571); Aplinkos apsaugos įstatymas, (Žin., 1992 Nr.5-75, 1996 Nr.57-1335, 2002 Nr.2-49, 2003 Nr.61-2763, 2008 Nr.120-4550); Miškų įstatymas (Žin., 1994 Nr. 96-1872; 2001 Nr. 35-1161); Žemės įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2004 Nr. 28-868, 2006 Nr.138-5268, 2009 Nr.77-3166); Vandens įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 1997 Nr. 104-2615; 2003 Nr.36-1544, 2004 Nr.73-2528); Kelių įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2002 Nr.101-4492, 2008 Nr.135-5229), Teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995 Nr. 107-2391, 2004 Nr.21-617); Triukšmo valdymo įstatymas, (Žin., 2004 Nr.164-5971, 2006 Nr.73-2760); Statybos įstatymas (Žin., 2005 Nr.43-1355); Žemės gelmių įstatymas, (Žin., 1995 Nr.63-1582; 2001 Nr.35-1164; 2004 Nr.167-6097); Geriamojo vandens įstatymas, (Žin., 2001 Nr.64-2327); Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, (Žin., 2006 Nr.82-3260); Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, (Žin., 2006 Nr.82-3261); Vietos savivaldos įstatymas, (Žin.,1994, Nr. 55-1049, 2006, Nr. 17-590, Nr. 46-1647, Nr. 73-2756, 2007 Nr. 12-496); LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 60-1183; 2005, Nr. 88-3284); Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2002 Nr. 123-5507; 2004 Nr. 156-5689, 2005 Nr.88-3285); Sodininkų bendrijų įstatymas (Žin., 2004 Nr. 4-40, 2008 Nr. 135-5231, 2009 Nr.67-2684), kiti įstatymai, LR Vyriausybės nutarimai bei kiti normatyviniai teisės aktai, patvirtinti planavimo dokumentai.



17

2.4.6.. Reglamentai nustatyti: • reikalavimai veiklai visose regioninio parko funkcinio prioriteto zonose; ir

reikalavimai veiklai visose funkcinio prioriteto zonose ne regioniniame parke, jo buferinėje ir kurorto 2 ir 3 apsaugos zonos juostose;

• papildomi reikalavimai veiklai atskirose regioninio parko funkcinio prioriteto zonose; papildomi reikalavimai veiklai atskirose funkcinio prioriteto zonose ne regioniniame parke, jo buferinėje ir kurorto 2 ir 3 apsaugos zonos juostose.

2.4.7. Kaimų gyvenvietėms numatytas ekstensyvaus (tausojančio) užstatymo reglamentas, sutinkamai su gyvenvietės erdvinės struktūros tipu (žiūr. 3 skyrių). 2.5. REGLAMENTAS VISOSE FUNKCINIO PRIORITETO ZONOSE 2.5.1. Statiniai regioniniame parke projektuojami, statomi ar rekonstruojami (remontuojami), atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros savitumus, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus, siekiant: • išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir

kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius; • išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir

raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus; • išlaikyti tradicinės regiono architektūros pobūdį: pastatų tūrius, formas, mastelį ir

medžiagiškumą. 2.5.2. Naujos sodybos, įskaitant ir ūkininko ūkio sodybas, projektuojamos ir statomos tik regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) ir atitinkamo mastelio bendrojo specialiojo ir detaliojo planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose. 2.5.3. Rengiant detalųjį planą arba rengiant statybos projektus buvusioms sodyboms atkurti, vietos pastatams statyti gali būti parinktos kitose vietose, nei jie stovėjo anksčiau, tačiau visais atvejais nepažeidžiant vertingų kraštovaizdžio elementų, taip pat laikantis 2.5.1. punkte išdėstytų reikalavimų. Kitose vietose ne miško paskirties žemėje pastatai gali būti statomi ir tuo atveju, kai buvusiose negalima statyti dėl inžinerinių tinklų, susiformavusių želdinių ir kt. 2.5.4. Inžinerinė infrastruktūra (komunikacijos, keliai, privažiavimai, statiniai) projektuojama ar įrengiama kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei neteršiant aplinkos. Projektuojant ar įrengiant inžinerinius statinius ir tinklus, būtina prisilaikyti šių sąlygų: • projektuojant ar rekonstruojant kelius, numatytus naudoti autoturizmui, gerinant

kelių dangą išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, kt.); • rekonstruojant esamas ir įrengiant naujas žemos įtampos elektros perdavimo ir

nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijas, būtina jas tiesti požeminiais kabeliais; • regioniniame parke neprojektuojami ir nestatomi mobiliojo ryšio bokštai.



18

2.5.5. Projektuojant automobilių stovėjimo aikšteles, didesnes kaip 500 m2 ploto, turi būti numatytos želdinių juostos, skaidančios aikšteles mažesnėmis dalimis. 2.5.6. Regioninio parko miškuose, išskyrus rekreacinio prioriteto zonų miškus, formuojama tik minimali rekreacinė infrastruktūra: įrengiami pažintiniai (pėsčiųjų, dviračių, žirginio turizmo) takai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos ir kt., išsaugant natūralią gamtinę aplinką. 2.5.7. Regioniniame parke naujai projektuojamose, atkuriamose ir esančiose sodybose (namų valdose), išskyrus Birštono miestą, įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus gali būti statomi ir rekonstruojami (remontuojami) gyvenamieji namai bei jų priklausiniai, laikantis statybos techninių reglamentų ir šių sąlygų: • naujai projektuojamose ir esamose sodybose (namų valdose) išlaikoma regiono

tradicinės sodybos planinė erdvinė struktūra, dydis, apželdinimas, pastatų tūriai, formos, mastelis, medžiagiškumas;

• viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą (namų valdą) su vienu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais. Neleidžiama statyti sublokuotų gyvenamųjų namų;

• gyvenamieji namai statomi vieno aukšto su mansarda, ne aukštesni kaip 8 m. Gyvenamųjų namų aukštis iki pastatų karnizo – 3,5 m, iki kraigo – 8 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo ploto žemės paviršiaus nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo), plotis – ne didesnis kaip 8 m, stogo nuolydis – nuo 33o iki 45o;

• priklausiniai statomi vieno aukšto, ne aukštesni kaip 8 m; • seni pastatai (pastatyti iki Antrojo pasaulinio karo) gali būti griaunami tik parengus

pastatų apmatavimo brėžinius ir suderinus su regioninio parko direkcija; • bendras sklypo užstatymo plotas gali būti ne didesnis kaip 500 m2, iš jų

gyvenamuoju namu užstatomas plotas – iki 120 m2. 2.5.8. Mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių įrengimas turi atitikti šiuos reikalavimus: • atsižvelgiant į istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdį, tvorų

formos, dydžiai ir medžiagos numatomos detaliuosiuose planuose arba atskirame projekte, kuris turi būti suderintas su regioninio parko direkcija, o kultūros paveldo objektams aptverti nustatomos specialiosios sąlygos jų apsaugos reglamentuose;

• neleidžiama aptverti sodybų (namų valdų) aukštesnėmis nei 1,5 m aukščio neperregimomis tvoromis. Tverti ažūrinėmis tvoromis (pynučių, rąstelių, tašelių, vielos) be cokolių;

• neleidžiama užtverti rekreacinių teritorijų – paežerių, paupių, apžvalgos aikštelių ir pravažiavimų bei praėjimų į juos, pažintinių takų ir kelių, saugomų atvirų kraštovaizdžio erdvių, užstatyti ar kitaip riboti regioninio parko lankymą, išskyrus atvejus, kai tai numatyta teritorijos tvarkymo projektuose;

• neleidžiama aptverti miškų, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti pažeistus medynus, kitus gamtos išteklius;

• draudžiama informacijos ir reklamos skydus, stendus kabinti ar kitaip tvirtinti ant medžių, gamtos ir kultūros paveldo objektų, įrengti juos paminklų vizualinės apsaugos zonose, nesuderinus su regioninio parko direkcija.



19

2.5.9. Buvusių žemės ūkio įmonių pastatus, ypač esančius draustiniuose, ekologinės apsaugos bei rekreacinio prioriteto zonose, prie pažintinių takų, regyklų bei lankomų objektų, gyvenviečių vizualinėje aplinkoje, rekomenduojama griauti arba perstatyti į atitinkančius regioninio parko steigimo tikslus bei architektūrinius reikalavimus pastatus, reikalingus visuomenės poreikiams, turistų aptarnavimui. 2.5.10. Regioniniame parke draudžiama statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius (namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/namelius), išskyrus Statybos įstatyme, kituose teisės aktuose numatytus atvejus ir teisės aktų nustatyta tvarka masiniams renginiams naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius. 2.5.11. Regioniniame parke draudžiama važinėti ne keliais, ne keliuose statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką.

2.6. PAPILDOMAS REGLAMENTAS KONSERVACINIO PRIORITETO FUNKCINĖSE ZONOSE 2.6.1. K - konservaciniu požiūriu vertingiausiose zonose (K1- K8) taikoma speciali aplinkosauginė reglamentacija: Visose konservaciniu požiūriu vertingiausiose teritorijose prioritetas suteikiamas konservacinei funkcijai ir konservacinei žemės naudojimo krypčiai, siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros vertybes. Visa veikla organizuojama daugiausia dėmesio skiriant kraštovaizdžio apsaugos interesams. Papildomos funkcijos (ekstensyvi rekreacija bei tausojantis miškų ūkis) pajungiamos prioritetinei. 2.6.2. Prioritetinė veiklos kryptis - gamtinių ir/ar kultūrinių vertybių išsaugojimas bei atkūrimas. Papildomas prioritetas teikiamas ekstensyvios rekreacijos bei pažintinio turizmo plėtrai esamose kaimo gyvenvietėse. 2.6.3. Plėtojama veikla, atitinkanti gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos interesus – tausojantis miškų ūkis ir rekreacija/pažintinis turizmas, kaimo gyvenviečių plėtra ribojama, išsaugant paveldėtą gyvenvietės erdvinės struktūros tipą. 2.6.4. Intensyvus žemės ūkis pertvarkomas į tausojantį žemės ūkį arba į tausojantį miškų ūkį (žemės ūkio naudmenos keičiamos į miškų ūkio naudmenas, didinamas miškingumas), rekreaciją ir kaimo turizmą, vystomi tradiciniai verslai bei tausojanti žuvininkystė, veiklos konversijai teiktina parama. 2.6.5. Rekomenduojama didinti miškingumą, plėsti apsauginių ir rekreacinių želdynų sistemą. 2.6.6. Ribojamas tradicinės žemdirbystės keitimas intensyviu nebūdingu ūkiu, miškų ūkio paskirties žemės keitimas kita paskirtimi (gyvenamojo, pramonės, iškasenų naudojimo būdų)



20

2.6.7. Konservacinio prioriteto statusą turinčiose teritorijose (draustiniuose) neleidžiama naujų stacionarių poilsio objektų statyba, miškų ūkio paskirties žemės keitimas žemės ūkio bei kita paskirtimi, kaimo gyvenvietės neplečiamos.

K1. Birštono urbanistinis draustinis (K3R2G2A1)(KtCM) 2.6.8. Birštono urbanistinis draustinis patenka į Birštono miestą – kurortą. Jo detalus reglamentas, įvertinant atskiras draustinio zonas, pateiktas Birštono miesto - kurorto bendrajame plane M 1:5000. (Birštono miesto - kurorto bendrasis planas, patvirtintas Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 86) ir Birštono kurorto bendrojo plano sprendinių korektūros projekte. (Birštono kurorto bendrasis planas, sprendinių korektūra 2009). Čia pateikiame bendras reglamento nuostatas. 2.6.9. Numatoma išsaugoti ir regeneruoti būdingą mažo senojo miesto ir senojo kurorto planinę erdvinę struktūrą su išlikusiomis kultūrinėmis ir gamtinėmis vertybėmis. Numatoma, kad Birštono urbanistinio draustinio teritoriją perspektyvoje nežymiai padidės, Draustinio kraštovaizdis aukštos estetinės vertės turi didžiausią, išlaikytina ir toliau plėtotina kraštovaizdžio kultūrinio komponento įvairovę. Prioritetas teikiamas esamo suformuoto kraštovaizdžio pobūdžio palaikymui ir stiprinimui, senojo miesto erdvinės struktūros išsaugojimui ir pakitusių į nebūdingas miestovaizdinių formų regeneravimui. 2.6.10. Išsaugomas senojo miesto susiklostęs gatvių tinklo erdvinis mastelis, išsaugoma ar regeneruojama posesijinė ar artima posesijinei gatvėvaizdžių užstatymo ritmika. Atstatyta keturkampė aikštės forma; išsaugomas išlikęs ar atkuriamas gotinio erdvinio modelio užstatymo charakteris renovuojant ar keičiant pastatus naujais. Rekonstruojant, renovuojant, regeneruojant, naujai statant, siūloma pasinaudoti gotiniu erdviniu modeliu imituojant posesijinę ritmiką ir formuojant “pjūklinio” charakterio gatvėvaizdžio siluetą, tuo būdu regeneruojant senojo miesto savitą charakterį. Papildyti prarastą Algirdo gatvės užstatymą gyvenamaisiais su servisu objektais; atgaivinti senąją turgaus aikštę, išplečiant prie jos komercines teritorijas. Išlaikyti susiklosčiusį aukštingumą, (2a) ir bažnyčios, dominavimą siluete, sumažinant olimpinės irklavimo bazės aukštuminę dalį ją renovuojant. 2.6.11. Birštono senojo kurorto zonoje prioritetas teikiamas esamo kraštovaizdžio pobūdžio išlaikymui kurorto istoriniame branduolyje (Tulpių sanatorijos teritoriją Vytauto parko teritorija, Druskupio upelio slėnio liekanos). Istoriniai statiniai (purvo ir mineralinio vandens gydyklos) renovuojamos restauruojamos, kiti statiniai renovuojami žymiai pagerinant jų architektūrinę raišką. Išlaikomas susiklostęs aukštingumas. Visuomeninių statinių teritorija gali būti nežymiai tankinama. 2.6.12. Žalieji plotai tvarkomi kaip bendro naudojimo parkiniai želdiniai. Želdynų rekonstrukcija ir tvarkymas atliekami įvertinant istorijos ir kultūros vertybes, gamtinę aplinką bei jų apsaugos ir naudojimo reikalavimus pagal specialaus ar detalaus suplanavimo projektą. Išlaikomos parkinės jungtys (prie Nemuno ir buv. Druskupio upelio slėnio) apgaubiančios senąjį miestą. Jos tvarkomos sutinkamai su parengtais detaliais planais. Siūloma pakelti skverų tvarkymo įvairovę daugiau individualizuojant



21

kiekvieno skvero tvarkymo programą. Tai ypač svarbu skverams su skulptūriniais akcentais. 2.6.13. Birštono urbanistiniame draustinyje yra numatomos šios žemės naudojimo paskirtys: miškų ūkio paskirties žemė; konservacinės paskirties žemė; kitos paskirties žemė. 2.6.14. Miškų ūkio paskirties žemę urbanistiniame draustinyje yra ir perspektyvoje liks: II A grupės - draustinio miškas, archeologijos paminklo gretimybėje. Be kultūros ir gamtos vertybių apsaugos funkcijos jį dar jis dar bus naudojamas pažintinei rekreacijai ir ramiam poilsiui. Jam taikomas II A grupės miškų naudojimo reglamentas: • gali būti vykdomi specialūs aplinką formuojantys kirtimai, jeigu reikia sudaryti

tinkamas saugomų kraštovaizdžio elementų egzistavimo bei eksponavimo sąlygas; leidžiamas pažintinis turizmas ir ekskursijos nustatytais maršrutais;

• pirmenybė teikiama savaiminiam atžėlimui. Želdinimui naudojamos tik vietinių rūšių vietinės kilmės sėklos, dirva ruošiama nekeičiant paviršiaus mikroreljefo;

• draudžiama naudoti pesticidus, trąšas, apsodinti miško aikšteles, kurių reikia biologinei įvairovei išsaugoti;

• draudžiama statyti pastatus bei plėtoti inžinerinę infrastruktūrą. 2.6.15. Konkrečios miškų ūkio paskirties žemei taikomos priemonės numatomos miškotvarkos projektuose arba specialiuose draustinių planuose. 2.6.16. Konservacinės paskirties sklypus draustinyje sudaro kultūros paveldo objektų žemės sklypai. Juose: • draudžiama arba ribojama ūkinė veikla, galinti sunaikinti arba suniokoti šiuos

objektus, pakeisti jų aplinką; • tvarkymo priemonės parenkamos pagal nustatytąsias kultūros vertybių apsaugos

kryptis; 2.6.17. Konkrečios konservacinės paskirties sklypų tvarkymo priemonės numatomos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. 2.6.18. Kitos paskirties žemės naudojimo būdai yra ir išliks perspektyvoje: visuomeniniams statiniams; komerciniams statiniams; gyvenamiems mažaaukščiams statiniams; inžinerinės infrastruktūros statiniams; rekreaciniams statiniams; bendro naudojimo želdynams. Reglamentai pateikti 2.6.8, - 2.6.12. punktuose.

K2. Škėvonių geomorfologinis draustinis (K3A2 M2RI Ž0G0)(MZCKt) 2.6.19. Škėvonių geomorfologinis draustinis dalinai patenka į Birštono miestą – kurortą. Jo detalus reglamentas, įvertinant atskiras draustinio zonas mieste, pateiktas Birštono miesto - kurorto bendrajame plane M 1:5000. (Birštono miesto - kurorto bendrasis planas, patvirtintas Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 86) ir Birštono kurorto bendrojo plano sprendinių korektūros projekte. (Birštono kurorto bendrasis planas, sprendinių korektūra 2009). Draustinio teritoriją sudaro ir sudarys: konservacinės paskirties sklypas, miškų ūkio paskirties, žemės ūkio paskirties



22

ir kitos paskirties įvairaus naudojimo būdų žemės sklypai. Žemės naudojimas vykdomas nepažeidžiant geomorfologinių draustinių apsaugos ir naudojimo režimo. Čia pateikiame bendras reglamento nuostatas. 2.6.20. Siūloma išsaugoti unikalų slėninės erozijos darinį – Škėvonių gūbrį ir jo aplinką bei raiškų erozinį Birštono atragį. Prioritetas teikiamas esamo kraštovaizdžio pobūdžio išlaikymui ir saugojimui, esamo kraštovaizdžio natūralumo palaikymui ir stiprinimui, ypatingą dėmesį skiriant raiškių reljefo formų (šlaitų) apsaugai, ekspozicijai; įsavinimo intensyvumo didinimas neleistinas; išsaugomi esami ir formuojami nauji želdinių (miškų) plotai. 2.6.21. Vyraujantis miškų ūkio paskirties žemės naudojimas būdas yra ir perspektyvoje liks II A grupės miškais. Jų žemės keitimas ir įsavinimo laipsnio didinimas nenumatytas ir neleistinas. Miškai tvarkomi pagal II A grupės - draustinio miškų reglamentą: • gali būti vykdomi specialūs aplinką formuojantys kirtimai, jeigu reikia sudaryti

tinkamas saugomų kraštovaizdžio elementų egzistavimo bei eksponavimo sąlygas; • leidžiamas pažintinis turizmas ir ekskursijos nustatytais maršrutais. pažintinių takų,

apžvalgos ir poilsio aikštelių, slidžių trasų suformavimas; • pirmenybė teikiama savaiminiam atžėlimui, želdinimui naudojamos tik vietinių

rūšių vietinės kilmės sėklos, dirva ruošiama nekeičiant paviršiaus mikroreljefo; • draudžiama naudoti pesticidus, trąšas, apsodinti miško aikšteles, kurių reikia

biologinei įvairovei išsaugoti. • draudžiama statyti pastatus bei plėtoti inžinerinę infrastruktūrą; • estetinė raiška gerinama numatant vizualiai teršiančias energetikos - ryšių linijas

sukloti po žeme (prie kelių), parengiant Škėvonių gūbro ir Birštono atragio šlaitų sutvarkymą ir jų eksponavimą.

• Birštono atragio keterą, siūloma apželdinti, sukuriant žaliąjį Birštono kurorto barjerą ir žaliuosius vartus į Birštono kilpą, joje numatomas apžvalgos bokštas prie kurio būtinas atitinkamų želdynų, rekreacinių takų įrengimas.

2.6.22. Konkrečios miškų ūkio paskirties žemei taikomos priemonės numatomos miškotvarkos projektuose arba specialiuose draustinių planuose. 2.6.23. Žemės ūkio paskirties žemei prioritetas teikiamas esamo kraštovaizdžio vyraujančių atvirų ir pusiau atvirų erdvių esminiam pagerinimui, keičiant agrarinės dykros charakterio žemės naudojimo būdą (atsitiktiniai daržai su būdom, apleisti plotai, smulkūs pasėliai) į tausojančio naudojimo būdo pievas. 2.6.24. Techninės infrastruktūros teritorijų plėtojimas ribojamas esamų sodybų poreikiais, kuriose gali būti įrengti serviso taškai lankytojams. 2.6.25. Numatomas esamų rekreacinių takų sutvarkymas, galimas pažintinių takų, apžvalgos aikštelių, slidžių trasų įrengimas. 2.6.26. Rekonstruojant sodybas jų aukštingumas nedidinamas (1a su salkomis) Pievų naudojimo pobūdis – pažintinei rekreacijai, Škėvonių gubrio ekspozicijai, kitai rekreacinei veiklai, nesusijusiai su gamtinės aplinkos pabloginimu.



23

2.6.27. Žemės ūkio paskirties žemė numatoma nežymiai keisti į kitos paskirties žemę (rekreacinės, techninės infrastuktūros, apsauginių želdynų naudojimo būdų). nepažeidžiant geomorfologinių draustinių apsaugos ir naudojimo režimo. 2.6.28. Galimas agroparkinių želdynų masyvo suformavimas “Senjorų miesteliui”. Visais atvejais gerinamos aplinkos rekreacinės ir estetinės savybės. 2.6.29. Numatoma sumažinti žemės ūkio paskirties žemę, nes dalį jos teritorijos siūloma apželdinti, t.y. keisti į miškų ūkio paskirties žemės apsauginių želdynų naudojimo būdo teritoriją, o sodininkų bendrijos žemę į kitos paskirties gyvenamo mažaaukščio naudojimo būdo teritoriją, leidžiant rekonstruoti sodo namelius į gyvenamus mažaaukščius (1, ar 2 a.) namus, nežymiai padidinant įsavinimo intensyvumą, parengus tam detalų planą. 2.6.30. Konkrečios žemės ūkio paskirties teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonose taikomos priemonės numatomos žemės valdų žemėtvarkos projektuose arba specialiuose draustinių planuose. 2.6.31. Konservacinės paskirties žemės sklypo - Škėvonių geologinės atodangos (gamtos paminklas), teritorijoje Draudžiama ūkinė veikla, galinti sunaikinti arba suniokoti šį objektą, pakeisti jo aplinką. Tai lankytinas objektas su šalia esančia apžvalgos aikštele, nuo kurios atsiveria Nemuno slėnio Giraitiškio vietovės gamtovaizdis. Konkrečios konservacinės paskirties sklypo tvarkymo priemonės numatomos specialiojo teritorijų planavimo dokumente.

K3 Didžiųjų Nemuno kilpų ir K6 Vizdijos hidrografiniai draustiniai 2.6.32. Numatoma išsaugoti visoje ledyninio reljefo paplitimo zonoje unikalaus pobūdžio bei masto Didžiųjų Nemuno kilpų ir Vizdijos hidrografinę struktūrą. Draustinių teritoriją savivaldybės ribose sudaro: valstybinio vandens ūkio paskirties žemė (dvi Nemuno upės kilpos), ir Miškų ūkio paskirties žemė (Vizdijos hidrografinis draustinis) Abu draustiniai talpina savyje Buveinių apsaugai (BAST) ir Paukščių apsaugai (PAST) svarbias teritorijas. 2.6.33. Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografinio draustinio hidrosistemas saugančio naudojimo vandenų zonoje: • draudžiama veikla, galinti pakeisti Nemuno kilpų struktūrą; • draudžiama lankytis Nemuno salose nuo balandžio 1 d. iki liepos 15 d. (vandens

paukščių perėjimo metu); • leidžiama vykdyti vandens ūkio priemones vandens tiekimui bei susisiekimui

užtikrinti; • laivyba motorinėmis priemonėmis leidžiama tik šiaurinėje Nemuno atkarpoje iki

Prienų miesto; • numatoma kelti naudojimo kokybę šiems naudojimo būdams: plėtojamai rekreacijai

ir turizmui; inžinerinės infrastruktūros įrenginiams, nepažeidžiant hidrografinių draustinių apsaugos ir naudojimo režimo;



24

• numatoma renovuoti esamas prieplaukas, įrengti aukštos kokybės naujas, renovuoti inžinerinius tinklus;

• vykdomos ir skatinamos priemonės abiejų draustinių hidroekosistemų stabilumui palaikyti;

2.6.34. Konkrečios draustinių tvarkymo priemonės numatomos vandentvarkos specialiuose projektuose. 2.6.35. Vizdijos hidrografiniame draustinyje vyraujantis miškų ūkio paskirties žemės naudojimas būdas yra ir perspektyvoje liks II A grupės miškas. Jo žemės keitimas ir įsavinimo laipsnio didinimas nenumatytas ir neleistinas. Miškas tvarkomas pagal II A grupės - draustinio miškų reglamentą: • gali būti vykdomi specialūs aplinką formuojantys kirtimai, jeigu reikia sudaryti

tinkamas saugomų kraštovaizdžio elementų egzistavimo bei eksponavimo sąlygas; • leidžiamas pažintinis turizmas ir ekskursijos nustatytais maršrutais. pažintinių takų,

apžvalgos ir poilsio aikštelių, slidžių trasų suformavimas; • pirmenybė teikiama savaiminiam atžėlimui. Želdinimui naudojamos tik vietinių


biologinei įvairovei išsaugoti; • draudžiama statyti pastatus bei plėtoti inžinerinę infrastruktūrą.

2.6.36. Konkrečios miškų ūkio paskirties žemei taikomos priemonės numatomos miškotvarkos projektuose arba specialiuose draustinių planuose.

K4 Verknės, K5 Siponių kaimo, K8 Punios kraštovaizdžio draustiniai 2.6.37. Juose saugomi išraiškingi Verknės žemupio ir Nemuno slėnio kraštovaizdžiai. Draustiniuose vyrauja miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties žemės su konservacinės paskirties kultūros paveldo objektų žemės sklypais ir kitos paskirties žemės sklypais. Žemės naudojimas vykdomas nepažeidžiant kraštovaizdžio draustinių apsaugos ir naudojimo režimo. Čia pateikiame bendras reglamento nuostatas. 2.6.38. Miškų ūkio paskirties žemę urbanistiniame draustinyje yra ir perspektyvoje liks: II A grupės - draustinio miškai, ir III grupės. Be kultūros ir gamtos vertybių apsaugos funkcijos jie dar bus naudojamas pažintinei rekreacijai ir ramiam poilsiui. Jam taikomas II A grupės ir III grupės miškų naudojimo reglamentai: • gali būti vykdomi specialūs aplinką formuojantys kirtimai, jeigu reikia sudaryti

tinkamas saugomų kraštovaizdžio elementų egzistavimo bei eksponavimo sąlygas; • leidžiamas pažintinis turizmas ir ekskursijos nustatytais maršrutais; • pirmenybė teikiama savaiminiam atžėlimui. Želdinimui naudojamos tik vietinių


biologinei įvairovei išsaugoti; • draudžiama statyti pastatus bei plėtoti inžinerinę infrastruktūrą;



25

• kertinėse miško buveinėse draudžiama veikla, galinti pakenkti buveinėms ir augalų, gyvūnų ir grybų rūšims;

2.6.39. Konkrečios miškų ūkio paskirties žemei taikomos priemonės numatomos miškotvarkos projektuose arba specialiuose draustinių planuose. 2.6.40. Žemės ūkio paskirties žemėse, atsižvelgiant į bendruosius veiklos gamtinio karkaso teritorijose apribojimus, bendra tvarkymo kryptis - plėtoti tausojamąją žemdirbystę, sukurti ir išlaikyti produktyvias agroekosistemas, užtikrinti draustinių gamtinio kraštovaizdžio stabilumą bei kompensacines galimybes, veikla vykdoma nepažeidžiant kraštovaizdžio draustinių apsaugos ir naudojimo režimo. Šiose teritorijose: • galimas pažintinių takų, apžvalgos aikštelių, slidžių trasų įrengimas; • neleidžiama transformuoti didesnių nei 0,1 ha giraičių ir krūmynų į žemės ūkio

naudmenas, naikinti medžių grupių, sausinti ir versti kitomis naudmenomis didesnių nei 0,1 ha pelkučių bei jų apypelkių, naikinti ar keisti pelkių augmenijos, kasti durpių, kultūrinti bei versti kitomis naudmenomis natūralių pievų;

• rekomenduojama ir skatinama plėsti miško želdinių plotą, pagal žemėtvarkos projektus formuojant gamtinio karkaso elementų sistema, maksimaliai saugomas išlikęs natūralus hidrografinis tinklas, būdingas reljefas;

• galima sausinti dirbamą žemę, rekonstruoti esamą drenažą; • nauji gyvenamieji namai ar individualūs vasarnamiai gali būti statomi ne arčiau

kaip 100 m atstumu nuo vandens telkinių krantų; • leidžiama pažintinė rekreacija, gali būti plėtojamas kaimo turizmas, užtikrinamas

poilsio teritorijų ir saugomų gamtinių bei kultūrinių kraštovaizdžio objektų lankymas.

• neleidžiama steigti teršiančių, keičiančių aplinką ar darkančių kraštovaizdį siauros specializacijos ūkių (žvėrininkystės, paukštininkystės, tvenkininės žuvininkystės, sodininkystės, gėlininkystės, daržininkystės ir kt.);

• neleidžiama statyti stambių (skirtų daugiau kaip 50 galvijų) fermų, didesnių kaip 60 kv. metrų bendrojo ploto šiltnamių kompleksų, trąšų, chemikalų ar naftos produktų sandėlių (daugiau kaip 10 t), technikos aikštelių, degalinių, pramonės įmonių, įrengti sąvartynų bei didesnių nei 10 ha kapinių;

• negalima lieti srutų ar skysto mėšlo arčiau kaip 100 m nuo kranto, o esant didesniam kaip 5o pakrantės nuolydžiui - arčiau kaip 200 m, barstyti trąšų ar pesticidų iš lėktuvo, naudoti didelį ekologiškai nepagrįstą trąšų kiekį (daugiau kaip 80 kg azoto ir daugiau kaip 15 kg fosforo veikliosios medžiagos vienam hektarui dirbamos žemės);

• natūralios pievos ir ganyklos netręšiamos. • saugomi šio regiono liaudies architektūros savitumai, bendras kaimo gyvenviečių

vizualinis pobūdis, gyvenvietės erdvinis tipas, želdiniai, ypač nevaisiniai medžiai, bei ryšys su aplinka;

• esamas sodybas galima pritaikyti kaimo turizmui ir lankytojams aptarnauti, puoselėjant ir skleidžiant regiono etnografines tradicijas.

• galima minimali rekreacinė infrastruktūra - įrengiant tik numatytus dviratininkų ir pėsčiųjų takus, poilsio aikšteles.

• galima sumažinti žemės ūkio paskirties žemę, dalį jos teritorijos apželdinant apsauginiu mišku.



26

2.6.41. Konkrečios žemės ūkio paskirties teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonose taikomos priemonės numatomos žemės valdų žemėtvarkos projektuose arba specialiuose draustinių planuose. 2.6.42. Nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sklypai turi konservacinę žemės naudojimo paskirtį. Draudžiama ūkinė veikla, galinti sunaikinti arba suniokoti šį objektą, pakeisti jo aplinką. 2.6.43. Konkrečios konservacinės paskirties sklypo tvarkymo priemonės numatomos objekto specialiojo teritorijų planavimo dokumente, jei jo nėra, naudojamas nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tipinis apsaugos reglamentas .

K7. Nemajūnų urbanistinis draustinis (K3G2Ž2M0R0)(ZMCKt) 2.6.44. Nemajūnų urbanistiniame draustinyje saugoma valakinė Nemajūnų gyvenvietės urbanistinė struktūra, jos archeologinės, architektūrinės bei memorialinės vertybės. Rengiant Nemajūnų detalųjį planą, statybos projektuojamos prie gatvės, išlaikomas valakinio kaimo sodybos funkcinis zonavimas, nenumatoma naujų sodybų statyti gretimuose žemės ūkio paskirties plotuose. saugomi vertingi pastatai ir statiniai bei kraštovaizdžio architektūros savitumai. išlaikoma tradicinė 1-2 aukštų statyba, neleidžiama vizualiai darkyti miestelio struktūros ir bendro vaizdo, 2.6.45. Draustinio teritorija, kurioje vyrauja žemės ūkio paskirties žemė, su miškų ūkio paskirties žeme, konservacinės paskirties žemės sklypais, kitos paskirties žemės sklypais, tvarkoma pagal žemės valdų žemėtvarkos, miškotvarkos, paminklotvarkos, ar draustinių specialiuosius planus, taip pat detaliuosius planus. 2.6.46. Žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemei, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sklypams taikomi aukščiau pateikti kraštovaizdžio draustinių reglamentai.

2.7. PAPILDOMAS REGLAMENTAS APSAUGINIO PRIORITETO A1 – A14 FUNKCINĖSE ZONOSE 2.7.1. Apsauginio (prezervacinio) prioriteto zonos – (A1 – A14) su vyraujančia miškų ūkio paskirties žeme (A1 – A7), su pagrindine (vyraujančia) žemės ūkio paskirties žeme arba arba su abiejų paskirčių lygiaverte mozaika (A14), atliekančios svarbias geoekologines, pirmiausia vandenų ir Birštono kurorto apsaugos funkcijas. 2.7.2. Išlaikomi esami arba plečiami miškai, atliekantys upių, šlaitų, dirvožemio paviršinių vandens telkinių, mineralinio vandens išteklių maitinimo zonos bei gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. 2.7.3. Miškų ūkio paskirties žemę pagrinde sudaro ir perspektyvoje liks III grupės miškai (su nedideliais II A grupės miško ploteliais). Jiems taikomas III grupės miško naudojimo reglamentas:



27

• leidžiama (skatinama) formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas;

• leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 hektarų) plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai;

• vykdomi pagrindinio naudojimo kirtimai (skaičiuojama biržė), išskyrus vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų miškus, tačiau pirmenybė teikiama neplynų kirtimų būdams, vandens telkinių apsaugos zonose vykdomi tik neplyni kirtimai;

• kai kuriuose sklypuose gali būti taikomi reginius formuojantys kirtimai; • pagrindinio naudojimo kirtimai vykdomi rudenį ir žiemą, kitokie kirtimai gali būti

vykdomi visus metus, išskyrus paukščių perėjimo laiką (nuo kovo 1 d. iki rugsėjo 1 d.);

• pirmenybė teikiama savaiminiam atžėlimui, želdinimui naudojamos vietinės kilmės sėklos, dirva ruošiama nekeičiant paviršiaus mikroreljefo, vandens telkinių apsaugos zonose medyno sudėtis formuojama atsižvelgiant į vandens apsauginę funkciją bei esamą augimvietės tipą;

• kovai su kenkėjais naudojamos ūkinės, biologinės ir ribotai cheminės priemonės, vandens telkinių apsaugos miškuose trąšos nenaudojamos;

• leidžiamas šalutinių miško produktų rinkimas, medžioklė, pažintinė rekreacija ir trumpalaikis poilsis;

• ribojamos statybos bei inžinerinės infrastruktūros plėtra. 2.7.4. Konkrečios miškų ūkio paskirties žemei taikomos priemonės numatomos miškotvarkos projektuose arba specialiuose apsauginių zonų planuose. 2.7.5. Žemės ūkio paskirties žemėse, atsižvelgiant į bendruosius veiklos gamtinio karkaso teritorijose apribojimus, bendra tvarkymo kryptis - plėtoti tausojamąją žemdirbystę, sukurti ir išlaikyti produktyvias agroekosistemas, gamtinio kraštovaizdžio stabilumą bei kompensacines galimybes. Šiose teritorijose: • neleidžiama transformuoti didesnių nei 0,1 ha giraičių ir krūmynų į žemės ūkio

naudmenas, naikinti medžių grupių, sausinti ir versti kitomis naudmenomis didesnių nei 0,1 ha pelkučių bei jų apypelkių, naikinti ar keisti pelkių augmenijos, kasti durpių, kultūrinti bei versti kitomis naudmenomis natūralių pievų;

• rekomenduojama ir skatinama plėsti miško želdinių plotą, formuojama gamtinio karkaso elementų sistema, maksimaliai saugomas išlikęs natūralus hidrografinis tinklas, būdingas reljefas;

• galima sausinti dirbamą žemę, rekonstruoti esamą drenažą; • reguliuojamos statybos, nauji gyvenamieji namai ar individualūs vasarnamiai už

gyvenviečių ribų gali būti statomi ne arčiau kaip 100 m atstumu nuo vandens telkinių krantų;

• leidžiama pažintinė rekreacija, gali būti plėtojamas agrarinis turizmas, užtikrinamas poilsio teritorijų ir saugomų gamtinių bei kultūrinių kraštovaizdžio objektų lankymas.

• plėtojamas žemės ūkis, kurio technologijos neprieštarauja vandenų ir kurortų apsaugos arba draustinių (kraštovaizdžio, geomorfologinių ir kt.) apsaugos ir naudojimo režimui.



28

• neleidžiama steigti teršiančių, keičiančių aplinką ar darkančių kraštovaizdį siauros specializacijos ūkių (žvėrininkystės, paukštininkystės, tvenkininės žuvininkystės, sodininkystės, gėlininkystės, daržininkystės ir kt.);

• neleidžiama statyti stambių (skirtų daugiau kaip 50 galvijų) fermų, didesnių kaip 60 kv. metrų bendrojo ploto šiltnamių kompleksų, trąšų, chemikalų ar naftos produktų sandėlių (daugiau kaip 10 t), technikos aikštelių, degalinių, pramonės įmonių, įrengti sąvartynų bei didesnių nei 10 ha kapinių;

• negalima lieti srutų ar skysto mėšlo arčiau kaip 100 m nuo kranto, o esant didesniam kaip 5o pakrantės nuolydžiui - arčiau kaip 200 m, barstyti trąšų ar pesticidų iš lėktuvo, naudoti didelį ekologiškai nepagrįstą trąšų kiekį;

• natūralios pievos ir ganyklos netręšiamos. 2.7.6. Konkrečios žemės ūkio paskirties teritorijų tvarkymo zonose taikomos priemonės numatomos žemės valdų žemėtvarkos projektuose arba specialiuose apsauginių zonų planuose. 2.7.7. Siekiant išsaugoti gamtiniu požiūriu vertingas teritorijas, pirmiausia Nemuno slėnio šlaitus, apsauginio prioriteto funkcinėse zonose (A1-A14) draudžiama: • plėtoti gyvenvietes ir parinkti vietas naujoms sodyboms, išskyrus Birštono miestą,

statyti naujus pastatus, išskyrus esamose sodybose ir regioninio parko planavimo schemoje numatytose vietose;

• esamose sodybose, neartinant užstatymo linijos prie paviršinio vandens telkinio, galima rekonstruoti esamus pastatus ar statyti naujus vietoj buvusiųjų, laikantis 2.5.7. punkto reikalavimų;

• saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų teritorijose, jų apsaugos zonose draudžiama statyti statinius, užstojančius saugomas vertybes, trukdančius juos apžvelgti nuo pagrindinių priėjimų, pažeidžiančius jų raiškumą, didinančius teritorijos vizualinę taršą.

2.8. PAPILDOMAS REGLAMENTAS REKREACINIO PRIORITETO R1-R8 FUNKCINĖSE ZONOSE 2.8.1. Rekreacinio funkcinio prioriteto zonų teritorijos, skiriamos 2 naudojimo būdų, intensyviam rekreaciniam naudojimui (R1, R2, R3, R6, R7, R8 zonos), su rekreaciniais kapitaliniais statiniais, kita rekreacine infrastruktūra ir ekstensyvaus naudojimo (R4, R5 zonos) miško parkai, kur galimi tik rekreacinių įrenginių taškai miško žemėje, o rekreaciniai kompleksai esamų sodybų vietoje ne miško žemėje. R1, R2, R4, R5, R6 zonos yra Birštono mieste -kurorte, o R7 ir R8 už regioninio parko ribų. Rekreacinio prioriteto zonų kurorte detalus reglamentas, pateiktas Birštono miesto - kurorto bendrajame plane M 1:5000. (Birštono miesto - kurorto bendrasis planas, patvirtintas Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 86) ir Birštono kurorto bendrojo plano sprendinių korektūros projekte. (Birštono kurorto bendrasis planas, sprendinių korektūra 2009). Čia pateikiame bendras reglamento nuostatas. 2.8.2. Intensyvios rekreacijos zonose (R1, R2, R3, R6, R7, R8): prioritetas teikiamas intensyvios rekreacijos ir turizmo plėtrai;



29

• leidžiama sveikatingumo ir poilsio kompleksų (SPA), turizmo centrų, poilsio namų, turistinių bazių, sportinės ir pramoginės rekreacijos kompleksų ar kitų stacionarių rekreacinių statinių statyba;

• kuriama intensyviam lankymui pritaikyta aplinka, rekreacinė inžinerinė infrastruktūra, kuri kuriama kartu plėtojant gamtinę aplinką, žaliuosius plotus, atrakcionus;

• leidžiama keisti, papildyti gamtinę aplinką, pritaikant ją intensyviai rekreacijai; • leidžiama formuoti specializuotus parkus; • neleidžiama pramonės įmonių bei veiklos rūšių, kurioms reikalingi Taršos

integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimai, statyba. • skatinamas specialių poilsio, turizmo bei kurortinio gydymo vystymo programų

parengimas ir gyvendinimas; • leidžiamas žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas į kitą; • skatinamas esamų sodybų virtimas rekreacinėmis.

2.8.3. Rekreacinės teritorijos vystomos ir tvarkomos pagal detaliuosius planus. 2.8.4. Ekstensyvaus naudojimo (R4, R5) miško parkų zonose, miškai tvarkomi pagal IIB grupės rekreacinių miškų (miesto miškų) režimo reikalavimus. Reglamente numatoma: • palaikoma panaši į natūralią miško struktūra, gerinamos jos rekreacinės savybės; • atskirose rekreacinių miškų dalyse gali būti suformuoti intensyvaus pritaikymo

poilsio sklypai su specialia rekreacinės veiklos programa. (pav. peintbolas ir pan.); • leidžiama kurti rekreacinę infrastruktūrą - rekreacinius takus, poilsio ir apžvalgos

aikšteles. • nevykdomi pagrindinio naudojimo kirtimai (pagrindinio kirtimo biržė

neskaičiuojama); • vykdomos sanitarinių-higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo

bei medynų atsparumo didinimo priemonės; • blogos būklės, stichinių nelaimių sudarkyti ir gamtinės brandos amžiaus medynai

gali būti iškertami atkuriamaisiais kirtimais (paprastai neplynais), specialiais rekreacinės aplinkos formavimo kirtimais;

• pesticidai nenaudojami, masinio kenkėjų paplitimo atvejais leidžiama naudoti biologinius preparatus ir selektyvinio veikimo insekticidus;

• medžioklė ribojama, vasaros sezono metu draudžiama; • gali būti atidengiami reginiai bei atraktyvūs objektai; • leidžiamas šalutinių miško produktų rinkimas, ekstensyvus rekreacinis naudojimas; • blogos sanitarinės būklės, sudarkyti stichinių arba biotinių veiksnių medynai

kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais; • leidžiami visų rūšių ugdymo, sanitariniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai; • kertama ne poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių

sudarkytus medynus. 2.8.5. Konkrečios miškų žemės tvarkymo priemonės numatomos miškotvarkos projektuose.



30

2.9. PAPILDOMAS REGLAMENTAS ŪKINIO FUNKCINIO PRIORITETO M1-M4 IR Ž1-Ž5 ZONOSE 2.9.1. Miškai miškų ūkio funkcinio prioriteto M1-M4 zonose su pagrindine Miškų ūkio paskirties žemę yra ir perspektyvoje liks IV grupės Jiems taikomas IV grupės miškų naudojimo reglamentas, atsižvelgiant į regioninio parko nuostatas. Ūkinių (tradicinio ūkininkavimo) miškų zonoje: • ribojamas miškų ūkio paskirties žemės keitimas kita paskirtimi; • vykdomi visų rūšių kirtimai ir gali būti taikomi visi pagrindiniai kirtimų būdai; • leidžiami visi kirtimai, plynų kirtimų biržės negali būti didesnės kaip 8 hektarų; • nustatytąja tvarka gali būti naudojamos trąšos ir pesticidai; • plačiai taikomas dirbtinis želdinimas; • draudžiama sakinti medynus, kurti naujas sausinimo sistemas; • neleidžiama veisti plantacinių miškų, apsiribojama tradicinio ūkininkavimo

priemonėmis; • leidžiama medžioti ir rinkti šalutinius miško produktus, leidžiama pažintinė

rekreacija; • ribojamos statybos bei inžinerinės infrastruktūros plėtra; • tam tikrose šių zonų dalyse taikomi jose esančių gamybinės bei inžinerinės

infrastruktūros ar saugomų kraštovaizdžio objektų apsaugos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimai.

• esančiose sodybose galima atstatyti gyvenamuosius namus ar priklausinius vietoj buvusiųjų bei rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus bei priklausinius;

• galima statyti ryšio-priešgaisrinius stebėjimo bokštus bei miško ūkio veiklai reikalingus statinius vietose, numatytose regioninio parko planavimo schemoje.

2.9.2. Konkrečios miškų žemės tvarkymo priemonės numatomos miškotvarkos projektuose. 2.9.3. Zonose Ž1-Ž5 su žemės ūkio paskirties žeme, atsižvelgiant į bendruosius veiklos gamtinio karkaso teritorijose apribojimus, kurorto apsaugos zonų apribojimus ir regioninio parko nuostatas (Ž1, Ž2, Ž3 zonos regioniniame parke Ž4, Ž5 už jo ribų) bendra tvarkymo kryptis - plėtoti tradicinį gamybinį ūkininkavimą. Ūkinės tradicinės gamybos žemės ūkio paskirties žemėse: • skatinamas valstybės remiamas agroželdinių sistemos kūrimas gamtinio karkaso

teritorijose, bendro teritorijos miškingumo didinimas; • plėtojamas intensyvus tradicinis žemės ūkis, iš esmės nekeičiantis susiformavusios

agrarinio kraštovaizdžio struktūros; • neleidžiama žaloti reljefo formų, įrengti naujų karjerų; • neleidžiama statyti stambių gamybos įmonių, inžinerinių kompleksų, darkančių

kraštovaizdį; • tam tikrose šių zonų dalyse taikomi jose esančių gamybinės bei inžinerinės

infrastruktūros ar saugomų gamtos kultūros paveldo objektų apsaugos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimai.

• kaimo gyvenvietės plėtojamos laikantis nustatytų gyvenamos vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose reglamentų;



31

• žemės ūkio funkcinėse zonose esančiose sodybose galima atstatyti gyvenamuosius namus ar priklausinius vietoj buvusiųjų bei rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus bei priklausinius;

• žemės ūkio prioriteto funkcinėse zonose galima statyti ryšio-priešgaisrinius stebėjimo bokštus bei miškų ūkio ir žemės ūkio veiklai reikalingus statinius vietose, numatytose regioninio parko tvarkymo plane;

• skatinamas miškų sodinimas nuskurdintose agrarinėse teritorijose, esančiose gamtinio karkaso elementuose, želdinių juostomis ar grupėmis skaidyti plačius intensyvios žemdirbystės laukus arba želdinti ribas tarp ūkininkų sklypų;

• skatinamas etnokultūros, tradicinės kaimo gyvensenos puoselėjimas, kaimo turizmo, rekreacinio verslo plėtra nustatytose vietose;

2.9.4. Konkrečios žemės ūkio paskirties teritorijų tvarkymo Ž zonose taikomos priemonės numatomos žemės valdų žemėtvarkos projektuose arba specialiuose zonų planuose.

2.10. PAPILDOMAS REGLAMENTAS MIESTO IR AGLOMERUOTŲ KAIMŲ TERITORIJŲ SU MIESTU GYVENAMOJO FUNKCINIO PRIORITETO (G1-G3) ZONOSE 2.10.1. Gyvenamojo funkcinio prioriteto zona G1 yra Birštono miesto kurorto užstatyta zona, kurios detalus reglamentas, pateiktas Birštono miesto - kurorto bendrajame plane M 1:5000. (Birštono miesto - kurorto bendrasis planas, patvirtintas Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 86) ir Birštono kurorto bendrojo plano sprendinių korektūros projekte. (Birštono kurorto bendrasis planas, sprendinių korektūra 2009). G2 gyvenamojo funkcinio prioriteto zona sudaro Birštono vienkiemio - Kernuvės kaimu aglomeruota gyvenamoji vietovė su Birštono miestu, prie kurio ji perspektyvoje siūloma prijungti. G3 Ivoniškio kaimo teritorija sudaro Prienų miesto tęsinį Birštono savivaldybėje. Čia pateikiame bendras reglamento nuostatas. 2.10.2. Gyvenamojo funkcinio prioriteto zonose: • skatinamą kurorto teritorinė plėtra gyvenamąją zoną G2 įjungiant į miesto – kurorto

ribas. • ribojama komunalinių objektų sklypų plėtra G1 zonoje, skatinama kurorto

komunalinės funkcijos plėtra, renovuojant G2 zonos komunalinius sklypus; • skatinama gyvenamų zonų būsto renovacija. Prioritetas teikiamas gyvenamos zonos

aplinkos kokybės gerinimui, (t.t. ir estetinės), gyvenamų namų ir visuomeninių pastatų renovacijai išlaikant principe esamą aukštingumą ir užstatymo tankumą;

• palaikomas ir vystomas zonų erdvinis savitumas Išlaikomas susiklostęs gatvių tinklo erdvinis mastelis, aktyviai remiamas esamų nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas, atkūrimas ir panaudojimas;

• saugomas bendras aplinkos geoekologinis stabilumas, užtikrinama zonų ekologinė kokybė, gerinama aplinkos būklė;

• skatinama formuoti apsauginių ir rekreacinių želdynų sistemą, plėtoti poilsio bei sporto įrenginių sklypus;



32

• Prioritetiškai plėtojama susisiekimo sistema ir inžinerinė infrastruktūra, gerinama jos techninė kokybė;

• neleidžiama pramonės įmonių bei veiklos rūšių, kurioms reikalingi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimai, statyba.

2.10.3. Teritorija vystoma ir tvarkoma pagal detaliuosius planus;

2.11. SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS PERSPEKTYVINIS FUNKCINIŲ PRIORITETŲ ZONŲ ŽEMĖS BALANSAS 2.11.1. Perspektyvinis savivaldybės funkcinių prioritetų zonų žemės naudojimo balansas pateiktas dviem aspektais. 2.11.1 lentelėje matyti zonų procentinis pasiskirstymas visos savivaldybės teritorijos aspektu. 2.11.2 lentelėje matyti zonų procentinis pasiskirstymas zonų grupėje. 2.11.1 lentelė. Perspektyvinis savivaldybės teritorijos funkcinių prioritetų zonų balansas visos savivaldybės teritorijos aspektu. Zonos Indeksas (plane)

Funkcinių prioritetų zonos pavadinimas Zonos plotas ha

% savival-dybėje

Pastaba

1 2 3 4 5 K Konservacinio funkcinio

prioriteto zonos (draustiniai), viso

2064,0 17,0%

K1 Birštono urbanistinis draustinis 107,4 0,9%

K2. Škėvonių geomorfologinis draustinis. 242,8 2,0%

K3. Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografinis draustinis

637,9 5,2%

K4 Verknės kraštovaizdžio draustinis 255,8 2,1%

K5 Siponių kaimo kraštovaizdžio draustinis 406,7 3,3%

K6 Vizdijos hidrografinis draustinis 198,7 1,6%

K7 Nemajūnų urbanistinis draustinis 170,9 1,4%

K8 Punios kraštovaizdžio draustinis 43,9 0,4%

A Apsauginio funkcinio prioriteto zonos, viso

4371,5 35,9%

A1. Žvėrinčiaus 116,3 1,0%

A2. Druskų 232,6 1,9%

A3. Širvinių 106,8 0,9%

A4 Vėžionšilio 247,3 2,0%



33

1 2 3 4 5

A5 Nemajūnų 224,5 1,8%

A6 Trakelių 714,2 5,9%

A7 Kernuvės 190,3 1,6%

A8 Škėvonių 42,0 0,3%

A9 Ivoniškio 123,6 1,0%

A10 Vaitiškių 566,7 4,7%

A11 Šilėnų 74,5 0,6%

A12 Naudžiūnų 341,5 2,8%

A13 Pelešiškės 117,3 1,0%

A14 Puzonių 1274,0 10,5%

R. Rekreacinio funkcinio prioriteto zonos, viso

1141,2 9,4%

R1. Druskupio rekreacinė - pramogų zona (Birštono maudyklių zona)

72,1 0,6%

R2. Škėvonių poilsio komplekso zona 23,7 0,2%

1 2 3 4 5

R3. Škėvonių maudyklių zona 40,5 0,3%

R4. Žvėrinčiaus miško parkas 597,0 4,9%

R5. Druskų miško parkas 293,7 2,4%

R6 Birštono rekreacinė zona 4,8 0,04%

R7 Jundeliškių rekreacinė zona 43,8 0,4%

R8 Širvinių rekreacinė zona 65,7 0,5%

M Miškų ūkio zonos, viso 1805,1 14,8%

M1 Siponių 702,5 5,8%

M2 Puzonių 259,5 2,1%

M3 Vėžionšilio 616,1 5,1%

M4 Naudžių 227,1 1,9%

Ž Žemės ūkio zonos, viso 2491,1 20,5%

Ž1 Dzingeliškių 111,2 0,9%

Ž2 Siponių 256,9 2,1%

Ž3 Naudžiūnų 311,3 2,6%

Ž4 Kimbrių 1064,9 8,7%

Ž5 Padvariškių 746,9 6,1%



34

1 2 3 4 5 G Gyvenamojo - visuomeninio

funkcinio prioriteto zonos, viso 300,0 2,5%

G1 Birštono miesto – kurorto gyvenamoji zona (esama)

118,1 1,0%

G2 Birštono miesto –kurorto gyvenamoji zona (nauja)

47,8 0,4%

G3 Ivoniškių gyvenamoji zona 134,2 1,1%

Viso Birštono savivaldybėje 12172,9 100,0%

2.11.2. lentelė. Perspektyvinis savivaldybės teritorijos funkcinių prioritetų zonų balansas funkcinių prioritetų zonų grupėje. Zonos Indeksas (plane)

Funkcinių prioritetų zonos pavadinimas Zonos plotas ha

% funkc. prioritet. zonų grupėje

Pastaba

1 2 3 4 5 K Konservacinio funkcinio

prioriteto zonos (draustiniai), viso

2064,0 100,0%

K1 Birštono urbanistinis draustinis 107,4 5,2% K2. Škėvonių geomorfologinis draustinis. 242,8 11,8% K3. Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografinis

draustinis 637,9 30,9%

K4 Verknės kraštovaizdžio draustinis 255,8 12,4% K5 Siponių kaimo kraštovaizdžio draustinis 406,7 19,7% K6 Vizdijos hidrografinis draustinis 198,7 9,6% K7 Nemajūnų urbanistinis draustinis 170,9 8,3% K8 Punios kraštovaizdžio draustinis 43,9 2,1%

A Apsauginio funkcinio prioriteto zonos, viso

4371,5 100,0%

A1. Žvėrinčiaus 116,3 2,7% A2. Druskų 232,6 5,3% A3. Širvinių 106,8 2,4% A4 Vėžionšilio 247,3 5,7% A5 Nemajūnų 224,5 5,1%



35

1 2 3 4 5 A6 Trakelių 714,2 16,3% A7 Kernuvės 190,3 4,4% A8 Škėvonių 42,0 1,0% A9 Ivoniškio 123,6 2,8% A10 Vaitiškių 566,7 13,0% A11 Šilėnų 74,5 1,7% A12 Naudžiūnų 341,5 7,8% A13 Pelešiškės 117,3 2,7% A14 Puzonių 1274,0 29,1% R. Rekreacinio funkcinio prioriteto

zonos, viso 1141,2 100,0%

R1. Druskupio rekreacinė - pramogų zona (Birštono maudyklių zona)

72,1 6,3%

R2. Škėvonių poilsio komplekso zona 23,7 2,1%

R3. Škėvonių maudyklių zona 40,5 3,5%

R4. Žvėrinčiaus miško parkas 597,0 52,3%

1 2 3 4 5

R5. Druskų miško parkas 293,7 25,7%

R6 Birštono rekreacinė zona 4,8 0,4%

R7 Jundeliškių rekreacinė zona 43,8 3,8%

R8 Širvinių rekreacinė zona 65,7 5,8%

M Miškų ūkio zonos, viso 1805,1 100,0%

M1 Siponių 702,5 38,9%

M2 Puzonių 259,5 14,4%

M3 Vėžionšilio 616,1 34,1%

M4 Naudžių 227,1 12,6%

Ž Žemės ūkio zonos, viso 2491,1 100,0%

Ž1 Dzingeliškių 111,2 4,5%

Ž2 Siponių 256,9 10,3%

Ž3 Naudžiūnų 311,3 12,5%

Ž4 Kimbrių 1064,9 42,7%

Ž5 Padvariškių 746,9 30,0%



36

1 2 3 4 5 G Gyvenamojo - visuomeninio

funkcinio prioriteto zonos, viso 300,0 100,0%

G1 Birštono miesto – kurorto gyvenamoji zona (esama)

118,1 39,4%

G2 Birštono miesto –kurorto gyvenamoji zona (nauja)

47,8 15,9%

G3 Ivoniškių gyvenamoji zona 134,2 44,7%

Viso Birštono savivaldybėje 12172,9 100,0%

2.12. SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIORITETAI 2.11.1. Parengti ar atnaujinti rekreacinio funkcinio prioriteto zonų detaliuosius planus. 2.11.2. Parengti sodininkų bendrijos konversijos į gyvenamą zoną detalų ar specialų planą. 2.11.3. Parengti gyvenamos zonos G1 statinių renovacijos projektą ir jį realizuoti. 2.11.4. Paskatinti gyvenamos zonos G1 - Kelasupio mikrorajono Birštono kurorte detalaus plano korektūrą. 2.11.5. Parengti Birštono vienkiemio - Kernuvės kaimų aglomeruotos gyvenamos zonos įjungimo į Birštono kurortą specialųjį planą. 2.11.6. Parengti Birštono vienkiemio - Kernuvės kaimų aglomeruotos gyvenamos zonos gyvenamos zonos detalų planą. 2.11.7. Parengti savivaldybės pagalbinių centrų gyvenviečių detaliuosius planus. 2.11.8. Miško įveisimo projektus ir jų realizaciją pirmoje eilėje vykdyti Ž4 ir Ž5 zonose bei A 8 – A13 zonose, gamtinio karkaso teritorijose. 2.11.9. Paskatinti turistinių ir poilsio bazių detalių planų rengimą.

Birštono savivaldybės teritorijos bendrasis planas II.E 3.S Konkretizuoti sprendiniai 3 skyrius Gyvenamųjų vietovių su socialine infrastruktūra sistema ___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

__________________________________________________________________________________________________________ UAB “URBANISTIKA” , obj. Nr. U-0870

37

3. GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ SU SOCIALINE INFRASTRUKTŪRA SISTEMA

3.1. GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ SU SOCIALINE INFRASTRUKTŪRA SISTEMOS VYSTYMO TIKSLAI 3.1.1. Pagrindinis savivaldybės teritorijos bendrojo plano gyvenamųjų vietovių tinklo raidos principas ir tikslas yra jo darnaus (tvaraus) vystymosi kelio užtikrinimas. 3.1.2. Gyvenamųjų vietovių tinklo darnaus (tvaraus) vystymosi kelio užtikrinimui numatyti tokie tikslai: • formuoti ir įtvirtinti savivaldybės teritorijoje hierarchinį policentrinį gyvenamųjų

vietovių tinklą, užtikrinantį palankiausias socialinio, ekonominio ir ekologinio vystymo sąlygas ir aukštos žmonių gyvenimo kokybės prielaidas;

• siekti racionalaus ir darnaus savivaldybės urbanistinio karkaso suformavimo gyvenamųjų vietovių tinkle;

• sudaryti prielaidas Birštono miesto-kurorto aglomeruojančio poveikio išnaudojimui savivaldybės vystymui ir neigiamo šio poveikio pasekmių išvengimui;

• plėsti aukštą pridėtinę vertę turinčius kurortinius – sveikatingumo verslus rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių tinkle;

• sudaryti prielaidas rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių tinklo sąveikai su gretimų rajonų, savivaldybių urbanistine sistema.

3.1.3. Socialinės infrastruktūros teritorinio darnaus (tvaraus) vystymosi kelio užtikrinimui numatyti tokie vystymo tikslai: • gerinti socialinių paslaugų infrastruktūros tinklo erdvinę struktūrą, skatinant

kokybiškų socialinių paslaugų tiekimą, t.t. ir mobiliųjų; • optimizuoti sveikatos priežiūros savivaldybės teritorijoje ir pagerinti jo prieinamumą; • optimizuoti kultūros įstaigų tinklo erdvinę struktūrą; • optimizuoti ir modernizuoti muziejų ir bibliotekų tinklą; • sukurti interneto prieigos taškų tinklą; • stiprinti aukštojo ir profesinio mokslo prieinamumą, plečiant ir tobulinant nuotolines

studijų programas;



38

3.2. SAVIVALDYBĖS GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ SISTEMOS IR URBANISTINIO KARKASO FORMAVIMO BENDROS NUOSTATOS 3.2.1. Gyvenamųjų vietovių tinkle vystomas aktyvusis teritorijos funkcinės struktūros erdvinis komponentas - urbanistinis karkasas, formuojantis funkcinį Birštono savivaldybės stuburą, susietą su Birštono miestu kaip savivaldybės centru. Šis stuburas palaiko savivaldybės socioekonominį gyvybingumą. (žiūr. 2E3S-3. planą „Urbanistinis karkasas su socialine infrastruktūra). 3.2.2. Priimta, kad funkcinis teritorinis karkasas suprantamas kaip vientisas apibrėžtų funkcijų centrų ir ašių teritorinis junginys. Teritorijų planavime formuojami dviejų rūšių atraminiai funkciniai teritoriniai karkasai - urbanistinis ir gamtinis. 3.2.3. Priimta, kad Birštono miestas, karališkasis kurortas, yra ir liks pagrindinis savivaldybės urbanistinio karkaso centras. Jo ryšiai su kitais bendraisiais šalies ir užsienio centrais, suformavo Birštono savivaldybės pagrindinį urbanistinį karkasą, lėmusį savivaldybės kaimų gyvenviečių tinklo raidą. 3.2.4. Nustatyta, kad Birštono miestas – kurortas ir susijęs su juo Prienų miestas skatina aglomeracinio proceso vystimąsi savivaldybės teritorijoje, pagrinde besiribojančiose su jais Birštono seniūnijos kaimų teritorijose, šalies regioninės reikšmės urbanistinio karkaso zonoje (E16 automagistralės areale). Šis procesas tęsis visą konkretizuotų sprendinių galiojimo laikotarpį.

3.3. SAVIVALDYBĖS URBANISTINIO KARKASO FORMAVIMAS 3.3.1. Funkcinis teritorinis karkasas suprantamas kaip vientisas apibrėžtų funkcijų koncentravimosi centrų ir ašių teritorinis junginys. Savivaldybėje formuojami dviejų rūšių atraminiai funkciniai teritoriniai karkasai - urbanistinis ir gamtinis. 3.3.2. Urbanistinį karkasą formuoja aktyviausios ūkinės plėtros centrų bei ašių su labiausiai sukultūrinta gamtine aplinka bei išvystytais geotechniniais, kultūriniais kompleksais sistema. Birštono savivaldybėje išskirtas esminis teritorijos erdvinės funkcinės struktūros komponentas – aktyvios bei santykinai aktyvios raidos arealai, formuojantys funkcinį Birštono savivaldybės stuburą, susietą su Kauno apskrities urbanistiniu karkasu, savivaldybės centru, kuris palaiko savivaldybės socioekonominį savivaldybės gyvybingumą. 3.3.3. Birštono savivaldybės urbanistinio karkaso erdvinės struktūros perspektyvinės plėtros modelis siūlomas remiantis LR teritorijos bendrojo plano pateiktu ir LR Seimo patvirtintu šalies gyvenamųjų vietovių sistemos erdvinės struktūros plėtros modeliu ir Kauno apskrities bendrojo plano urbanistiniu karkasu, kuris integruoja šalies teritorijoje ašinį-tolygų šios struktūros plėtojimą, įgalinantį švelninti galimų raidos tendencijų neigiamas pasekmes. Formuojamas Europinio lygmens metropolinis centras Vilniaus ir Kauno aukščiausio lygmens potencialų sanglauda, įtakoja ir įtakos Birštono savivaldybės raidą kaip vieno iš Europos Sąjungos lygmens perspektyvinio



39

metropolinio regiono (MEGAS-Metropolitan European Growth Areas) regiono artimos aplinkos kurortinę - rekreacinę dalį. 3.3.4. Urbanizacijos procesas vyksta ir perspektyvoje vyks pagrinde Prienų - Birštono - Jiezno ašies zonoje Likęs kaimo gyvenamųjų vietovių tinklas bus mažiau įtakojamas, vyks tinklo kokybinė renovacija, konversija į rekreacinį tinklą. Birštono savivaldybės perspektyvinis urbanistinis karkasas sudarytas orientuojantis į kurortinio centro prioritetinį plėtojimą ir jo ryšių tarptautinėmis urbanistinės integracijos ašimis su kitais tokio pat ir aukštesnio lygmens centrais, racionaliu panaudojimu savivaldybės erdvinei struktūrai formuoti. Be to, Birštono savivaldybės perspektyvinis urbanistinis karkasas sudarytas sutinkamai ir su Kauno apskrities koncepcijos urbanistinio karkaso sprendiniais.

Centrai 3.3.5. Birštono savivaldybės urbanistinėje sistemoje išskiriamas perspektyvinis atraminis urbanistinio karkaso tinklas turi savo specifiką: jo pagrindinė dalis yra Nemuno kilpų regioniniame parke, gamtiniame karkase, kas ir nusako Birštono savivaldybės gyvenviečių vystymo erdvinę specifiką, sutinkamai su regioninio parko ir jo buferinės apsaugos zonos, gamtinio karkaso nuostatų ir kurorto apsaugos zonų reglamentais. Numatyti Birštono savivaldybės urbanistinio karkaso centrų lygmenys sutinkamai su LR bendrojo plano ir Kauno apskrities bendrojo plano gyvenamųjų vietovių klasifikacine sistema. 3.3.6. Šalies ir apskrities III lygmens lokalinis centras a kategorijos Tai esamas Birštono savivaldybės centras - Birštono kurortas, pakankamo potencialo. Galimas šio centro vystymo alternatyvinis variantas – plėsti Birštono kurorto teritoriją įjungiant į ją aglomeruotą su kurortu Birštono vienkiemio – Kernuvės kaimo gyvenvietės zoną, panaudojant ją kurorto vystymui. (panaudoti gyvenvietės degradavusią ūkinę teritoriją kurorto ūkinėms reikmėms, kartu iškeliant iš vertingų regioninio parko teritorijų ūkio objektus, taip pat ir kurorto gyvenamos teritorijos plėtrai (Žiūr. 2E3S-3 planą). 3.3.7. IV lygmuo. Ketvirto lygmens centrai yra polifunkciniai stambiausios perspektyvoje vystytinos savivaldybės kaimo gyvenamosios vietovės, sudarančios urbanistinio karkaso pagrindinius mazgus. Lokaliniai 4 lygmens arba savivaldybės pagalbiniai centrai yra stambiausios aglomeruotos kelių kaimų gyvenvietės. Tai Geležūnų - Bučiūnų kaimų gyvenvietė, Būdų kaimo gyvenvietė, bei Ivoniškių kaimo gyvenvietė, aglomeruota su Prienų miestu. Šie centrai, vykdys ir rekreantų aptarnavimo funkciją. 3.3.8. V lygmuo –lokaliniai 5 lygmens papildomi savivaldybės rekreaciniai centrai. Tai stambesnės kaimo gyvenvietės, turinčios ar galinčios vykdyti lokalinę aptarnavimo funkciją. Šie centrai papildo pagrindinius trečio ir ketvirto lygmens savivaldybės centrus. Jie regioninio parko ir Birštono savivaldybės kontekste gali būti ir siauros rekreacinės specializacijos. (sporto, motelių – kempingų kompleksai, rekreacinės stovyklos, žvejų mėgėjų bazės ir kt.). Išskirti tokie vystytini rekreaciniai centrai: Jundeliškių, Širvinių, Škėvonių. 3.3.9. VI lygmuo Visos likusios Birštono savivaldybės kaimų gyvenamosios vietovės lieka penkto lygmens. Jos susietos su aukščiau minėtais centrais ir savivaldybės centru



40

daugiausia per vietinių ir rajoninių kelių tinklą, elektroninių ryšių sistema, internetu. Jose skiriamos stambesnės kaimo gyvenvietės, turinčios ar galinčios vykdyti lokalinę aptarnavimo funkciją. Tai Nemajūnų, Siponių-Šaltinėnų, Puzonių, Žemaitkiemio. Jų užstatymo kompaktinėse zonose vystytini riboto aptarnavimo taškai, susiję su rekreacinių maršrutų aptarnavimu. 3.6.10. Priimta, kad kaimą sudaro visa kaimo teritorija, o šio darbo kontekste tai kaimo teritorija su jos ribomis, registruota VĮ registrų centre, susidedanti, sutinkamai su LR žemės fondo nomenklatūra, iš žemės ūkio, miškų, vandens ūkio, užstatytų bei kitų žemės naudmenų. 3.3.11. Priimta, kad kaimo gyvenvietė yra kaimo dalis, skirta gyventi ir dirbti (užstatyta statiniais ir viešomis erdvėmis). Sutinkamai su LR žemės fondo nomenklatūra, jos teritoriją pagrinde sudaro užstatytų teritorijų sistema: statiniais užimta žemė, skverai, aikštės, stadionai, kiemai, gazonai, kapinės, namų valdų žemės sklypai ar jų dalys, taip pat gatvių ir kelių bei inžinerinės infrastruktūros koridoriai, apjungiantys sklypus į sistemą. Kaimo gyvenvietės paprastai turi savo nustatytą ribą. 3.3.12. Priimtas kaimo gyvenvietės statybos plėtros zonos apibrėžimas, kaip kaimo gyvenvietės dalis, skirta naujam užstatymui, numatytam kaimo gyvenvietės tipo perspektyvinio erdvinio vystymo schemoje (ir ar specialiajame, detaliajame kaimo, gyvenvietės plane), sutinkamai su įstatyminiuose aktuose nustatytu gyvenvietės vystymo perspektyviniu laikotarpiu, socialine bei technine infrastruktūra. (Šis apibrėžimas netaikomas aglomeruotos su miestais erdvinės struktūros kaimo gyvenvietėms). 3.3.13. Kaimo gyvenvietės erdvinį tipą nusako užstatytų teritorijų (gyvenamųjų vietų) išsidėstymo erdvinis modelis kaimo teritorijoje, bei jas jungiančios pagrindinės techninės infrastruktūros linijos (žiūr. 3.1. schemą). Prognozuojame, kad Birštono savivaldybės kaimo gyvenviečių erdviniai tipai pagrinde išliks tie patys ir perspektyvoje. 3.3.14. Birštono savivaldybėje išskirti ir išliks vystomi tokie kaimo gyvenviečių erdviniai tipai: 1. Kompaktiškai- sklaidžios erdvinės struktūros kaimo gyvenvietės. Kaimo gyvenvietė turi kompaktinį branduolį (vieną ar kelis) ir eilę nutolusių atskirų sodybų miško ar agrariniuose naudmenyse. 2. Sklaidžios (sodybinės) erdvinės struktūros kaimo gyvenvietės. Kaimo gyvenvietė susideda iš atskirų atitolusių sodybų miško ar agrariniuose naudmenyse. 3. Viensėdžiai. Kaimo gyvenvietė susideda iš vienos sodybos. Šio tipo kaimo gyvenviečių Birštono savivaldybėje yra tik kelios. 4. Kaimai be gyvenvietės. Jų (yra 4) gali sumažėti. Siūloma alternatyva juos naikinti, prijungiant jų teritorijas prie gretimų kaimų. 5. Aglomeruotos erdvinės struktūros kaimo gyvenvietės. Kada keli kaimai turi vieną didelę palyginti kompaktinę gyvenvietę, (gretimų kaimų gyvenvietės susilieję į daugiau ar mažiau tįsinę užstatytą zoną), su viena ar keliomis nutolusiomis sodybomis. Jų savivaldybėje yra 2. Perspektyvoje gali likti viena. 6. Aglomeruotos su gretimais miestais erdvinės struktūros kaimo gyvenvietės, tampriai susijusios su gretimais miestais socialine ir inžinerine infrastruktūra.

3.1. KAIMO GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ ERDVINIAI TIPAI

1

1

2

5

3

4

6



41

3.3.15. Kompaktinis kaimo gyvenvietės branduolys išskirtas vadovaujantis nuostata, kai tarp užstatytų sklypų yra 150 m. ir mažiau, kiek tai leidžia nustatyti bendrajam planui naudojamos kosminio vaizdo žemėlapio M 1:50000 vektorinių duomenų bazės LTDBK50000-V tikslumas. 3.3.16. Kaimo gyvenviečių erdvinių tipų santykis su kaimo teritorijos erdviniu charakteriu, gyvenvietės aplinka pakis, vykstant toliau miškingumo didėjimo tendencijai savivaldybėje. Padidės galimybė plėtoti rekreacinį verslą. Miškingumo didinimas turės teigiamą poveikį aplinkai, ypač apsauginėse (A tipo) zonose. 3.3.17. Stacionari socialinės infrastruktūra yra ir toliau bus vystoma pagrindiniuose - III ir IV lygmens centruose, ir stambesnėse kaimo (VI lygmens) gyvenvietėse. Rekreaciniuose (V lygmens) centruose socialinės infrastruktūra vystytina sezoninė, derinantis prie rekreacijos sezoniško pulsavimo. Likusių kaimo gyvenviečių aptarnavimui siūloma mobili socialinės infrastruktūros sistema (žiūr. 2E3S-3. planą „Urbanistinis karkasas su socialine infrastruktūra).

Urbanistinės integracijos ašys. 3.3.18. Birštono savivaldybės besivystančio urbanistinio erdvinio karkaso (žiūr. 2E3S-3. planą „Urbanistinis karkasas su socialine infrastruktūra) erdvinėje struktūroje išskirti pagrindiniai trijų kategorijų linijiniai koridoriai - urbanistinės integracijos ašys (toliau UK) automagistralių ir krašto kelių pagrindu, bei svarbesnių rajoninių ir vietinių kelių pagrindu. 3.3.19. Šalies ir apskrities II lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašis, susiejanti savivaldybės centrus ir teritoriją su aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašimis. II–jo lygmens regioninių urbanistinių integracijos ašių tinklas priklauso šalies ir apskrities regioniniam lygmeniui. Birštono savivaldybės teritoriją kerta perspektyvoje vystomos vakarų-rytų krypties urbanistinės integracijos ašis Prienai – Birštonas - Jieznas. II–jo lygmens šiaurės – Pietų krypties ašis kerta tik savivaldybės teritorijos nedidelį fragmentą. 3.3.20. Priimta perspektyvinio urbanistinio karkaso formavimo alternatyvą (žiūr. 2.2. tomą, Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą) nenumatyti pietinio Birštono – Prienų miestų aplinkkelio, tobulinti automagistralės (A16) apsaugines juostas, riboti joje sunkųjį tranzitinį transportą, vystant jos rekreacinį charakterį, nes ji jungia (kerta) visą eilę ypač saugomų teritorijų. Tai atitinka ir LR teritorijos bendrojo plano nuostatas (žiūr. 2E3S-3planą), 3.3.21. III lygmuo – lokalinės jungtys. Jos priklauso savivaldybės lygmeniui. Birštono savivaldybėje lokalinės jungtys papildo aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašis. Jos jungia pagrindinius centrus su likusiomis kaimo gyvenvietėmis. III–jo lygmens urbanistinės integracijos ašių tinklas suformuoja Birštono savivaldybės teritorijoje urbanistinio karkaso tinklą, apjungiančio lokalinius centrus, sujungia juos su aukštesnio lygmens UK ašimis ir Birštono savivaldybės centru.



42

3.3.22. Siūlomos formuoti lokalines jungtis dvejų kategorijų: pagrindines, apjungiančias svarbiausius pagalbinius savivaldybės centrus ir rekreacines, formuojančias rekreacinį savivaldybės žiedą su rekreaciniais maršrutais, apjungiančiais rekreacinius kompleksus, kaimo turizmo sodybas. 3.3.23. Svarbiausi savivaldybės centrai pagrinde išsidėstę prie antro lygmens urbanistinės integracijos ašies, (magistralinio transporto koridoriaus zonoje), kuri užtikrina geras jungtis su savivaldybės centru. Šiek tiek nuošalyje yra kai kurie galimi aptarnavimo taškai Balbieriškio kilpos kaimuose.

Poveikis aplinkinėms teritorijoms 3.3.24. Urbanistinio karkaso centrai ir integracijos ašys, kaip įvairios veiklos ir gyventojų traukos židiniai, veikia ir perspektyvoje įvairiai veiks Birštono savivaldybės teritorijų raidos pobūdį pritraukdami komercinę ūkinę veiklą ir didesnį poreikį kaimo gyvenviečių plėtrai, ypač šalies II lygmens urbanistinio karkaso ašyje. Savivaldybės teritorijos ekologinei pusiausvyrai palaikyti svarbūs gamtinio karkaso ir urbanistinio karkaso susikirtimo mazgai. Juose komercinę ūkinę veiklą siūloma riboti, numatant gamtinio karkaso ir ekotinklo rišlumą užtikrinančias priemones. 3.3.25. Siūloma maksimaliai sumažinti II lygmens regioninės urbanistinės integracijos ašies (tarptautinio transporto koridoriaus E16) neigiamą poveikį aplinkai iš vienos pusės, o iš kitos maksimaliai išnaudoti jį savivaldybės ekonominiam vystymui.

3.4. KAIMO GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ VYSTYMO GALIMYBĖS 3.4.1. Nustatytos savivaldybės gyvenamųjų vietovių vystymo galimybės, kompleksiškai įvertinus aukščiau pateiktą erdvinę sistemą, ją konkretizuojant kaimo gyvenvietei, įvertinus gamtinio pamato erdvinės struktūros (Nemuno geosistemos gamtinio karkaso, kraštovaizdžio) reglamentuojančias nuostatas, Nemuno kilpų regioninio parko reglamentą, perspektyvinio žemės naudojimo zonavimo nuostatas, gyvenamosios vietovės vietą ir funkciją gyvenamųjų vietovių tinkle. 3.4.2. Pateikiama ar kaimas ir jo gyvenvietė yra gamtiniame karkase (+) ar ne, (-), ar dalinai gamtiniame karkase (+-). 3.4.3 Pateikiama kokioje vyraujančioje žemės naudojimo funkcinio prioriteto zonoje kaimo gyvenvietė yra, įvertinant nustatytos zonos erdvinio vystymo galimybes sutinkamai su 2 skyriuje pateiktu zonavimu, bei zonų vystymo reglamentais (žiūr. 2 skyrių funkcinio prioriteto zonų tipus jų pagrindines žemės naudojimo paskirtis). Dalis kaimų teritorijų su jų gyvenamosiomis vietovėmis patenka į dvi, ar tris keturias funkcinių prioritetų zonas. Tai rodo, kad kai kurių kaimų teritorijos ir kaimo gyvenvietės dalys yra gan skirtingose reglamentinėse sąlygose. 3.4.4. Kaimams, kurių teritorijos pilnai ar dalinai patenka į saugomą teritoriją gyvenvietės vystomos sutinkamai su saugomos teritorijos apsaugos ir tvarkymo reglamentu, kuris tikslinamas ir detalizuojamas specialiaisiais saugomų teritorijų planais. Kaimams, kurių teritorijos pilnai ar dalinai patenka į gamtinio karkaso zonas, gyvenvietės vystomos sutinkamai su gamtinio karkaso nuostatų reikalavimais. Kaimo



43

gyvenvietės naujo užstatymo plėtojimo prioritetinė kryptis nustatoma į teritorijas, mažiausiai ribojamas gamtinių sąlygų (gamtinio karkaso nuostatų, regioninio parko reglamentų ir kt.) 3.4.5. Savivaldybėje yra kaimo gyvenviečių tinklo nykimo tendencija, (mažėja užstatytų teritorijų kaime, žiūr. bendrojo plano 1 tomą ‚esama būklė‘), todėl sprendinių konkretizavimo laikotarpiu pagrindinė kaimo gyvenviečių vystymo politikos kryptis būtų jų tinklo stabilizacija, esamų gyvenamųjų vietovių renovacija. 3.4.6. Pateikiama kaimo gyvenvietės reikšmė (funkcinė) gyvenamųjų vietovių tinkle ir (jos svorio indeksas) pastabų skiltyje sekančiai: C1 savivaldybės pagrindinis aptarnavimo centras su kompleksine stacionaria socialine infrastruktūra (Birštono miestas – kurortas) C2 pagalbiniai aptarnavimo centrai su daline stacionaria socialine infrastruktūra, stambios gyvenvietės; C3 pagalbiniai aptarnavimo centrai su rekreacine specializacija daline stacionaria rekreacine infrastruktūra; Likusios eilinės tinklo kaimo gyvenvietės, su mobilia socialine infrastruktūra, vidutinės ir mažos. 3.4.7 Nustatyti, pagal vystymo sąlygas, gyvenviečių vystymo galimybių tipai. ir jų vystymo charakteristika: 1 tipas. Vystomasis aglomeruotas su gretimais miestais. Kaimo gyvenvietė turi geras galimybes plėtrai į kaimo teritoriją (gali užimti 60 ir daugiau procentų kaimo teritorijos) sudarydamos gretimų miestų priemiestinės mažaaukštės statybos zonas. Savivaldybėje yra 2 tokios gyvenvietės: Birštono vienkiemio – Kernuvių kaimų gyvenvietė kuri perspektyvoje siūloma įjungti į Birštono kurortą ir Ivoniškių kaimo gyvenvietė, besiribojanti su Prienų miestu. Numatoma pilna centralizuota inžinerinė infrastruktūra. Šio tipo gyvenvietės užstatymas, patenkantis į gamtinį karkasą vystomas atsižvelgiant į gamtinio karkaso nuostatų reikalavimus. 6. Erdvinis tipas. Galimi visi sklypų žemės naudojimo būdai ir užstatymo būdai. 2. tipas. Vystomasis rekreacinis. Kaimo gyvenvietė intensyvios rekreacijos funkcinio prioriteto zonoje ir turi geras galimybes plėtrai, yra galimi rekreaciniai kompleksai, galimi turizmo aptarnavimo centrai. (gyvenvietė gali užimti iki 40 procentų zonos teritorijos). Numatoma pilna centralizuota inžinerinė infrastruktūra. Šio tipo gyvenvietės užstatymas, patenkantis į gamtinį karkasą vystomas atsižvelgiant į gamtinio karkaso nuostatų reikalavimus. Tai R7 zonos Jundeliškių kaimo rekreacinė gyvenvietė, R8 zonos Širvinių kaimo rekreacinė gyvenvietė ir R3 zonos Škėvonių kaimo (maudyklių zonos) rekreacinė gyvenvietė. 3. tipas. Vystomasis. Kaimo gyvenvietė santykinai turi geras galimybes plėtrai į kaimo teritoriją, kuri nepatenka į gamtinį karkasą, miško žemę, regioninį parką (jo konservacinio ar apsauginio funkcinio prioriteto zonas). Ji gali plėtotis iki 15 procentų kaimo teritorijos Dalis jų turi kompaktiškai užstatytas gyvenvietės dalis, (1 ir 5 gyvenvietės erdviniai tipai). Bučiūnų – Geležūnų ir Būdų kaimų gyvenvietės siūlomos kaip savivaldybės urbanistinio karkaso pagalbiniai centrai. Šio tipo gyvenvietės dalis, patenkanti į gamtinį karkasą, vystoma atsižvelgiant į gamtinio karkaso nuostatų reikalavimus.



44

4 tipas. Stabilizuojamasis. Kaimo gyvenvietė turi nedideles galimybes plėstis ir vystytis iki 5% kaimo teritorijos. Šio tipo kaimo gyvenvietės daugumoje atveju patenka į gamtinį karkasą, regioninį parką (jo konservacinio ar apsauginio funkcinio prioriteto zonas). Vystymas paremtas gyvenvietės sklypų konsolidacija, gyvenvietės renovacija, sutinkamai su funkcinio prioriteto zonos tipu, kurioje ji yra. išlaikomas gyvenvietės erdvinis tipas, kuris daugumoje atveju yra antras. Galimi visi sklypų žemės naudojimo būdai. Užstatymas mažaaukštis. Gyvenvietės užstatymas, patenkantis į gamtinį karkasą vystomas sutinkamai su gamtinio karkaso nuostatų reikalavimais. 5 tipas Konservuojamasis. Šio tipo kaimo gyvenvietės daugumoje atveju patenka į gamtinį karkasą, regioninį parką (jo konservacinio ar apsauginio funkcinio prioriteto zonas). Kaimo gyvenvietės teritorija neplečiama. Užstatymas vystoma jį renovuojant, regeneruojant vidinių esamų užstatytų teritorinių resursų sąskaita, (nuo 0 iki 0,1 % kaimo teritorijos). Užstatymas mažaaukštis. Gyvenvietės užstatymas, patenkantis į gamtinį karkasą vystomas atsižvelgiant į gamtinio karkaso nuostatų reikalavimus. Kaimų ir jų gyvenvietės, patenkančios į saugomą teritoriją, vystomos sutinkamai su regioninio parko apsaugos ir tvarkymo reglamentu, kuris tikslinamas ir detalizuojamas specialiaisiais saugomų teritorijų planais, kurie rengiami ir tvirtinami atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka. 6 tipas Naujai atkuriamas stabilizuojamasis. Akuriama naujai kaimo gyvenvietė kaime be gyvenvietės turinti nedideles galimybes plėstis ir vystytis (iki 5% kaimo teritorijos)., Kaimo gyvenvietė yra sunykusi, todėl rekomenduojama ją atkurti senoje vietoje, teisės aktų nustatyta tvarka. Užstatymas mažaaukštis. Gyvenvietės užstatymas, patenkantis į gamtinį karkasą vystomas atsižvelgiant į gamtinio karkaso nuostatų reikalavimus. (Savivaldybės teritorijoje yra du tokie kaimai be gyvenviečių ir gyventojų- Kimbirai ir Gojus, patenkantys į gamtinį karkasą) 7 tipas Naujai regeneruojamas. Atkuriama naujai kaimo gyvenvietė (sodyba) kaime be gyvenvietės, kuri neturi galimybės toliau plėstis. Yra du šio tipo kaimai be gyvenviečių patenkantys į gamtinį karkasą ir regioninį parką.- Balvoniškių ir Panartiškių kaimai. Gyvenvietė (sodyba) atkuriama senoje vietoje, jos buvimą pagrindžiant teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi jos patenka į saugomą teritoriją, atkuriamos sutinkamai su saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo režimu, kuris tikslinamas ir detalizuojamas specialiaisiais saugomų teritorijų planais, kurie rengiami ir tvirtinami atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka. Nesant poreikio atkurti kaimo gyvenvietę (sodyba), kaip alternatyvinis variantas yra šių kaimų teritorijas priskirti gretimiems kaimams. 3.4.8. Kaimų ir kaimo gyvenamųjų vietovių padėtis bei vystymo galimybių suvestinė pateikta 2.4.1. lentelėje:



45

2.4.1. lentelė Kaimų ir kaimo gyvenamųjų vietovių padėtis bei vystymo galimybių suvestinė Eil. Nr. ir Nr. pla-ne

Kaimo ir kaimo gyvenvietės pavadinimas

Kai

mo

plot

as h

a.

Kai

mas

ir jo

gyv

envi

etė:

pa

tenk

a į f

unkc

inio

p

riorit

eto

zoną

G

yven

vietė

ir ka

imas

yr

a ga

mtin

iam

e ka

rkas

e +

, D

alin

ai y

ra +

/- , n

e-,

Kai

mas

ir jo

gyv

envi

etė:

Pa

tenk

a į

II

kuro

to

apsa

ugos

zoną

D

alin

ai p

aten

ka

nepa

tenk

a K

aim

as ir

jo g

yven

vietė:

Pa

tenk

a į

III

kuro

to

apsa

ugos

zo

ną

Dal

inai

pat

enka

ne

pate

nka

Gyv

envi

etės

erd

vini

s tip

as

Gyv

envi

etės

vys

tym

o ga

limyb

ių

tipa

s

Pastabos

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Birštono miestas-

kurortas 1355,3 K1, K2, R1,

R2, R4, R5, G1

+/- + C1

Kaimai 1 Babronių k. 71,9 K4, Ž5 +/- +/- 2 V3 2 Balvoniškių k. 80,1 M3 + - - 4 V7 3 Birštono vs. 289,5 K2, A3, A7,

G3, Ž4 +/- +/- + 6 V1 Siūloma dalį kaimo ir

gyvenvietės teritorijos prijungti prie kurorto

4 Bučiūnų k. 208,6 K7, A5, A11, Ž5

+/- - - 5 V3 C2

5 Būdų k. 305,3 K4, A3, Ž4 +/- +/- + 1 V3 C2 6 Dimšiškių k. 73,7 Ž5 +/- - - 2 V3



46

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 7 Dirvoniškių k. 46,6 Ž5 +/- - - 3 V4 8 Dzingeliškių k. 391,4 K6, A11,

M2, Ž1 + - - 2 V4

9 Geležūnų k. 255 K7, Ž4 +/- - +/- 5 V3 10 Gojaus k. 84 Ž4 +/- 1 V6 11 Grikapėdžio k. 27,2 Ž5 + - - 3 V4 12 Gudakalnio k. 37,3 A3, Ž4 +/- + 2 V4 13 Ivoniškių k. 144,6 A9, R3, R4 + + 6 V1 C2 14 Jackonių k. 114,4 K6, A6 + - - 2 V5 15 Jundeliškių k. 193,7 K4, Ž5 +/- - +/- 1 V2 C3 16 Kamiliavos k. 38,6 Ž5 +/- - - 2 V3 17 Kernuvių k. 93 A7, M4, G3 +/- +/- + 6 V1 18 Kimbirų k. 30,6 Ž4 +/- - + 4 V6 19 Lengveniškių k. 195,9 R4 + + - 2 V5 20 Martinonių k. 134,5 A6 + - - 2 V5 21 Matiešionių k. 381,7 K6, A14, Ž1 + - - 2 V4 22 Medeikonių k. 64,2 K4, Ž4 +/- + - 2 V4 23 Mišiškių k. 112,2 K8, A4 + - - 2 V5 24 Moibelių k. 96 M4, Ž4 +/- - + 2 V3 25 Mūliškių k. 79,1 A14 + - - 2 V5 26 Naudžiūnų k. 529,8 A7, A12,

M4 +/- +/- +/- 2 V4

27 Nečiūnų k. 280,9 K7, A 10, Ž4

+/- - +/- 5 V3

28 Nemajūnų k. 210,3 K7, A10 + - - 5 V4



47

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

29 Padvariškių k. 38,4 Ž5 +/- - - 2 V3 30 Panartiškių k. 138,9 A14 + - - 4 V5 31 Panemunio k. 254,6 A10, M4, Ž4 +/- - +/- 2 V4 32 Paverknių k. 1 73,7 K4, Ž4 +/- + - 2 V4 33 Paverknių k. 2 73,6 Ž5 +/- - - 2 V3 34 Pavyrės k. 28,7 A14 + - - 3 V5 35 Pelėšiškių k. 287,7 A4, A5, A13 + - - 2 V5 36 Puzonių k. 338 A14 + - - 2 V4 37 Šaltinėnų k. 320,6 K5, M1, Ž2 + - - 1 V5 38 Šilaičių k. 98,2 A4, M3 + - - 4 V5 39 Šilėnų k. 563,5 A5, M1, M3 +/- - - 1 V4 40 Siponių k. 1027,1 K5, K6, A6,

Ž2 + - - 1 V4

41 Širvinių k. 73,8 A3 +/- + - 1 V2 C3 42 Škėvonių k. 527,2 A9, R3, R4,

A1, A8 + + - 1 V2, C3; V2 taikomas

Škėvonių rekreacinei zonai R3. Likusiai kaimo gyv. daliai V4

43 Šūtupio k. 42,2 A14 + - - 3 V4 44 Tauliukų k. 125,5 A1, Ž4 +/- - +/- 2 V4 45 Trakelių k. 155,3 A6 + - - 2 V5 46 Vaitiškių k. 305,4 K5, A10,

M1, Ž3 +/- - - 2 V4

47 Vanagų k. 115,1 A6 + - - 2 V5



48

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

48 Voseliūnų k. 73,9 K4, Ž4 +/- - + 2 V5 49 Zajų k. 103,8 K6, A14 + - - 2 V5 50 Žemaitkiemio k. 649,2 A12, A14,

Ž3 +/- - +/- 1 V4

51 Žvirgždėnų k. 47,7 Ž5 +/- - - 2 V3 Viso mieste 1355,3 Viso kaime 10032,2 Iš viso 11387,5



49

3.5. URBANISTINIO KARKASO EKONOMINĖS APLINKOS VYSTYMO KRYPTYS

Gyvenamojo fondo plėtra 3.5.1. Birštono savivaldybės teritorijos bendrojo plano konkretizuotų sprendinių ekonominės aplinkos vystymo kryptys parengtos įvertinus savivaldybės koncepcijos stadijoje pateiktas prognozes (žiūr. 2.3. tomas Perspektyvinės raidos koncepcija Patvirtinta Birštono savivaldybės tarybos 2009 gegužės 29 d. sprendimu Nr. TS-121) 3.5.2. Gyventojų skaičius savivaldybės teritorijoje prognozuojamas 2018 metų pabaigoje 6000 gyventojų, tame tarpe: Birštono mieste – 4000, kaime - 2000 žmonių. 3.5.3. Gyvenamas naudingas plotas, tenkantis 1 gyventojui Birštono savivaldybėje išaugs nuo 29,5 m2 iki 35,4 m2: Birštono mieste nuo 27,0 m2 iki 33,7 m2, kaimiškoje dalyje nuo 33,4 m2 apie 39,0 m2 naudingojo ploto. Gyvenamasis fondas sudarys 212,8 tūkst. m2 naudingojo ploto, esamas gyvenamasis fondas 154,1 tūkst. m2 bus renovuotas ir išliks iki planuojamo periodo pabaigos. 3.5.4. Birštono mieste gyvenamas fondas sudarys 134,8 t. m2 naudingojo ploto, (Žiūr. Birštono kurorto teritorijos bendrojo plano sprendinių korektūrą 2009 m.) Kaimiškoje teritorijoje gyvenamas fondas sudarys apie 78,0 tūkst. m2 naudingojo ploto, esamas 77,4 tūkst. m2 išliks iki planuojamo periodo pabaigos. 3.5.5. Naujos gyvenamos statybos apimtis per 10 metų laikotarpį sudarys 58,7 tūkst m2 naudingojo ploto (212,8 tūkst. m2 – 154,1 tūkst. m2 = 58,7 tūkst m2 ) arba 5,87 tūkst. m2 per metus. Nauja gyvenama statyba numatoma: daugiabutė 10%, mažaaukštė sodybinė – 90%, 3.5.6. Daugiabutė gyvenama statyba sudarys 5,87 tūkst. m2 naudingojo ploto, bus pastatyta apie 58 butus, kurių plotas siūlomas 90 -100 m2 naudingojo ploto, iš jų apie 70% - 80% Birštono mieste ir apie 30% - 20% kaimiškoje teritorijoje. 3.5.6. Mažaaukštė sodybinė gyvenama statyba sudarys apie 52,83 tūkst. m2 naudingojo ploto. (58,7 tūkst. m2 - 5,87 tūkst. m2 =52.83 tūkst. m2 ) Siūlomas namo dydis apie 140 m2 naudingojo ploto. Per dešimtmetį bus pastatyta apie 370 naujų namų, iš jų apie 80% - Birštono mieste ir apie 20% - kaimiškoje teritorijoje.

Gyvenamų teritorijų poreikis 3.5.7. Reikalingų teritorijų plotai gyvenamajai statybai savivaldybėje nustatyti atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus kaitą 2008-2018 metų periodu ir gyventojų skaičių 1 ha skirtingo tipo ir aukštingumo statyboje. Naujų teritorijų poreikis gyvenamajai statybai skaičiuojamas remiantis prielaidomis, kad daugiabutės statybos pastatuose gyvens 150 žmonių viename hektare ir jiems teks 33,0 m2. naudingo ploto vienam gyventojui. Sodybiniame užstatyme gyvens 20 žmonių/ha, tenkant 44,0 m2. naudingojo



50

ploto vienam gyventojui. Taip pat daroma prielaida, kad vidutinis sodybinio užstatymo sklypas mieste sieks 10 arų, kaime 15 arų. 3.5.8. Teritorijų poreikis daugiabutei gyvenamai statybai sudarys apie 1 ha, mažaaukštei sodybinei statybai sudarys apie 42,0 ha. Teritorijos kitoms reikmėms apibendrintu skaičiavimu naujų visuomeninių-komercinių teritorijų poreikis sudaro 25 %. Poreikis gatvėms bei aikštėms - 15 %, žaliesiems plotams - 10 %, nuo teritorijų poreikio gyvenamajai statybai. Viso gyvenamai statybai per dešimt metų laikotarpį naujų teritorijų reikia 64,0 ha (1,0+42,0 +21) Birštono mieste su 10 arų sklypu reikės apie 51,0 ha, kaimiškoje teritorijoje apie 13 ha su 15,0 arų sklypu. Prognozuoti dešimties metų periodui rodikliai pateikti 3.5.2.1 lentelėje 3.5.2.1 lentelė. Gyvenamasis fondas, teritorija, gyventojų skaičius naujoje gyvenamoje statyboje iki 2018 metų. Gyvenamasis fondas

(m2 naudingojo ploto)

Proc. Teritorijų poreikis (ha)

Gyventojai

Viso 58700 100 64,0 1370 Tame skaičiuje Daugiabutis 5870 10 1,0 180 Mažaaukštis 52830 90 42,0 1190 Teritorijų poreikis kitoms reikmėms

21,0

Pramonės ir verslo teritorijų poreikis 3.5.9. Ekonominę plėtrą savivaldybėje, turėtų paskatinti 2007 – 2013 m. ES struktūrinių fondų paramos lėšų pritraukimas. Paruoštas ir patvirtintas Birštono savivaldybės strateginis planas sąlygos sėkmingesnį savivaldybės teritorijoje esančių verslo įmonių, organizacijų, socialinių ir ekonominių partnerių dalyvavimą projektuose pagal Bendrąjį programavimo dokumentą, suteikianti didesnes galimybes pasinaudoti ES struktūrinėmis finansinėmis priemonėmis. 3.5.10. Siūloma: • rezervuoti savivaldybėje esamas gamybines teritorijas ateityje iš Birštono miesto

iškeliamiems gamybiniams objektams; • parengti verslo ir verslumo skatinimo programą, pagrįstą viešosios ir privačios

partnerystės principu; • parengti amatininkų veiklos skatinimo ir rėmimo programą; • parengti ekologinio ūkininkavimo skatinimo planą. 3.5.11. Pagrindiniai savivaldybės centro - Birštono kurorto verslo ir ekonomikos plėtotės tikslai - pritraukti vidutinių ir aukštų pajamų turizmo ir kurortinių produktų vartotojus, išlaikyti Birštono kurortą kaip ramaus ir ekologiško kurorto išskirtinumą bei formuoti modernaus aukštos klasės kurorto įvaizdį. 3.5.12. Siūloma skatinti Birštono savivaldybės kurortinių verslų vystymą. Savivaldybėje numatoma sukurti kurortinių verslų įvairovę, atsižvelgiant į jos gamtines ir kultūrines vertybes. Siūlomos tokios pagrindinės kurortinių verslų vystymo kryptys:



51

• kurortinio gydymo paslaugų teikimas šalies ir užsienio gyventojams; • turizmo paslaugų teikimas šalies ir užsienio gyventojams; • regiono ir šalies įvaizdžio formavimas; • plėsti kurortinių paslaugų įvairovę ir jų kokybę; • sudaryti sąlygas tikslinėms verslo investicijoms.

3.6. SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS Socialinė infrastruktūra 3.6.1. Socialinės infrastruktūros tikslas sprendinių įgyvendinimo laikotarpiui (2008 – 2018 m.) kokybinė infrastruktūros plėtra, orientuota į esamos infrastruktūros išlaikymą, infrastruktūros tinklo atitikimą gyventojų poreikiams bei gyventojų laisvalaikio praleidimo pasirinkimo ir įvairių paslaugų prieinamumo vystymą.

Švietimo infrastruktūros vystymas 3.6.2. Birštono savivaldybės teritorijos bendrajame plane siūloma švietimo įstaigų pertvarka paremta Birštono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendruoju planu. Mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų bendrojo plano pagrindinis tikslas: sudaryti prielaidas ir sąlygas daug aukštesnės kokybės švietimui bei veiksmingesniam išteklių paskirstymui. 3.6.3. Savivaldybės teritorijoje švietimo įstaigų tinklas pakankamas. Birštono vidurinė mokykla, pertvarkoma į gimnaziją, Nemajūnų pagrindinė mokykla likviduojama, mokiniai vežami į Birštono gimnaziją. Birštono vienkiemio mokykla - darželis tampa Birštono gimnazijos skyriumi. Mieste veikia neformaliojo vaikų švietimo įstaiga - meno mokykla. Siūloma: • įsteigti švietimo centrą, kuriame būtų sudarytos sąlygos visiems norintiems

suaugusiems kaimo ir miesto gyventojams įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą; • gerinti vaikų užimtumą, didinti neformaliojo švietimo prieinamumą; • gerinti moksleivių mokymosi turinio individualizavimo galimybes, profesinį

moksleivių orientavimą ir informavimą bendrojo lavinimo ir neformalaus švietimo mokyklose;

• neplanuoti veikiančių švietimo įstaigų uždarymo, pertvarkymo kitoms paskirtims. Švietimo įstaigų infrastruktūra pateikta brėžinyje 2E3S-3. „Urbanistinis karkasas su socialine ir kultūrine infrastruktūra.“ Kultūros infrastruktūros vystymas 3.6.4. Birštono mieste yra modernus ir perspektyvus Birštono kultūros centras, kuriame sudaromos sąlygos meno mėgėjų kūrybinei veiklai, puoselėjamas regiono etninis savitumas bei tradicijos. Birštono kurorte tiriami ir analizuojami gyventojų bei poilsiautojų kūrybiniai poreikiai. Kultūros centro teatras rengia įvairias vaikų ir suaugusių teatrų šventes, veikia tautinių šokių, sportinių ir modernaus šokio grupės bei folkloro ansamblis. Kultūros centre demonstruojami kino filmai. Birštono viešoji biblioteka įsikūrusi moderniame pastate, yra galimybė naudotis kompiuteriu ir interneto ryšiu. Bibliotekos patalpose rengiamos literatūros ir dailės kūrinių, parodos susitikimai



52

su rašytojais, dailininkais ir kitais įdomiais žmonėmis. Birštono viešoji biblioteka turi Siponių, Nemajūnų bei Birštono vienkiemyje savo filialus. Plati Birštono kurorto istorinio ir jo filialo sakralinio muziejaus veikla. Juose organizuojami viešųjų paskaitų ciklai, edukaciniai užsiėmimai, priimamos ekskursijos. Visos kultūros įstaigos perspektyvios. 3.6.5. Siūloma: • neplanuoti sprendinių įgyvendinimo laikotarpiui veikiančių kultūros įstaigų

uždarymo, pertvarkymo kitoms paskirtims; • įgyvendinti kultūrinio gyvenimo skatinimo ir tobulinimo programas, apimančias

kultūros centro darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, jaunimo įtraukimą į kultūrinį gyvenimą bei veiklą, kultūrinės infrastruktūros tobulinimą, sąlygų kultūrinei plėtrai sudarymą;

• įsteigti viešojoje bibliotekoje biblio-buso paslaugą; • siekti, kad bibliotekose gyventojams būtų prieinama informacija apie pasaulį ir jo

kultūrą; • skatinti kurti visuomeninius muziejus; • užtikrinti krašto etninės kultūros vertybių perimamumą, apsaugą ir populiarinimą,

tenkinant visuomenės kultūrinius poreikius; Kultūros įstaigų infrastruktūra pateikta brėžinyje „2E3S-3. Urbanistinis karkasas su socialine ir kultūrine infrastruktūra.“

Sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų infrastruktūros vystymas 3.6.6. Viešoji įstaiga Birštono miesto ambulatorija yra vienintelė įstaiga Birštono savivaldybės teritorijoje, teikianti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Birštono miesto ambulatorija turi tris felčerinius punktus, esančius Birštono vienkiemyje, Nemajūnų ir Siponių kaimuose. Birštono mieste veikia A. Pikutienės stomatologijos kabinetas. Mieste yra dvi vaistinės. Visos sveikatos priežiūros įstaigos perspektyvios. 3.6.7. Siūloma: • neplanuoti sprendinių įgyvendinimo laikotarpiui esamų sveikatos priežiūros įstaigų

uždarymo arba pertvarkymo kitoms reikmėms; • skatinti pirminės sveikatos priežiūros teikimą privačiame sektoriuje; • gerinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas; • ugdyti medicinos darbuotojų kompetenciją, kelti jų kvalifikaciją, vykdyti nuolatinės

kompetencijos ugdymo programas. 3.6.7. Socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūrą apsprendžia socialinių paslaugų poreikiai. Stacionarių socialinių paslaugų įmonių savivaldybės teritorijoje nėra. Birštono mieste veikia bendruomenės namai „Caritas“, Neįgaliųjų dienos centras ir Dienos centras Nemajūnų Kaimo teritorijoje. Esamas ir ateityje didėjantis senyvo amžiaus žmonių skaičius, formuoja poreikį socialinėms paslaugoms ir slaugai namuose. Senstanti visuomenė, daugėjantis neįgalių asmenų skaičius, blogėjanti gyventojų sveikatos būklė, lemia socialiai remtinų žmonių skaičiaus didėjimą, tuo pačių socialinių paslaugų poreikį. Visos esamos sveikatos priežiūros įstaigos perspektyvios.



53

3.6.8. Siūloma: • plėtoti socialinės globos asmens namuose paslaugas; • skatinti nevyriausybinių organizacijų dienos socialinės globos paslaugų plėtrą; • pagal galimybę įsteigti bendruomenių namus Birštono vienkiemio ir Matiešionių

kaimų teritorijose; • ugdyti socialinių darbuotojų kompetenciją, kelti jų kvalifikaciją; Pirminės sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūra pateikta brėžinyje „2E3S-3. Urbanistinis karkasas su socialine ir kultūrine infrastruktūra.“

3.7. SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIORITETAI 3.7.1. Parengti ar atnaujinti intensyvios rekreacijos funkcinio prioriteto zonų detaliuosius planus. 3.7.2. Parengti Birštono vienkiemio - Kernuvės kaimų aglomeruotos erdvinės struktūros kaimo gyvenviečių detalųjį planą ir pradėti jį realizuoti 3.7.3.Parengti sodininkų bendrijos konversijos į gyvenamą zoną detalų ar specialų planą. 3.7.4. Pradėti rengti vystytinų lokalinių centrų kaimų gyvenviečių detalius planus. 3.7.5. Parengti Šilėnų kaimo, užstatyto rekreaciniais statiniais techninės infrastruktūros renovacijos ir vystymo planą. 3.7.6. Parengti II lygmens regioninė urbanistinės integracijos ašies. Prienai – Birštonas - Jieznas. vystymo ir aplinkos tvarkymo specialų projektą ir pradėti jį realizuoti. 3.7.7. Parengti ekologinio ūkininkavimo skatinimo planą. 3.7.8. Įsteigti švietimo centrą, kuriame būtų sudarytos sąlygos visiems norintiems suaugusiems kaimo ir miesto gyventojams įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą 3.7.9. Įsteigti Viešojoje bibliotekoje biblio-buso paslaugą. 3.7.10. Skatinti kurti visuomeninius muziejus. 3.7.11. Skatinti pirminės sveikatos priežiūros teikimą privačiame sektoriuje 3.7.12. Plėtoti socialinės globos asmens namuose paslaugas



54

Birštono savivaldybės teritorijos bendrasis planas II.E 3.S Konkretizuoti sprendiniai. 4 skyrius. Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga ___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


55

4. KRAŠTOVAIZDŽIO IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGA

4.1. GAMTINIO KARKASO FORMAVIMAS 4.1.1. Bendrosios nuostatos 1. Bendroji šalies teritorijos gamtinio karkaso erdvinė koncepcija ir lokalizavimo modelis buvo nustatyti LR Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Šio modelio sudarymo principai remiasi 2001 m. priimtame LR Saugomų teritorijų įstatyme įteisinta gamtinio karkaso sampratos geoekologine koncepcija. Pagal ją - gamtiniu karkasu suprantamas vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų. 2. Gamtinio karkaso nustatymą formuoja siekiai: 1) sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti; 2) sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas; 3) saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; 4) didinti šalies miškingumą; 5) optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą. 3. Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologinės apsaugos zonas, taip pat miškų ūkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas. Jį sudaro: 1) geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą; 2) migraciniai koridoriai – slėniai, raguvynai bei dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija; 3) geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės bei kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms.



56

Pagal svarbą gali būti skiriamos tarptautinės (europinės), nacionalinės, regioninės ir vietinės (rajoninės) svarbos gamtinio karkaso dalys.

4. Gamtiniame karkase esančiuose rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos monitoringo (stebėsenos) teritorijose, ekologinės apsaugos zonose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose veiklos apribojimus nustato LR Saugomų teritorijų įstatymas (Žin. 2001, Nr.108-3902), Gamtinio karkaso nuostatai (Žin., 2007, Nr. 22 – 858) bei visa eilė kitų, veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų. Gamtinio karkaso reglamentas teritoriškai diferencijuojamas pagal į jo sudėtį patenkančių žemės naudmenų ūkines kategorijas. Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra, saugomas natūralus kraštovaizdžio pobūdis, palaikoma ir didinama gamtinė įvairovė, vykdomi rekultivacijos bei renatūralizacijos darbai. Gamtiniam karkasui priklausančiose konservacinės, miškų, žemės ūkio ir kitos paskirties (rekreacinio naudojimo būdo) teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas ir yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus. Patvirtintomis gamtinio karkaso ribomis ir teisės aktų nustatytais veiklos apribojimais privaloma vadovautis rengiant miškotvarkos, žemėtvarkos projektus bei kitus teritorijų planavimo dokumentus.

4.1.2. Konkretizuoti sprendiniai gamtiniam karkasui Birštono savivaldybės teritorijoje formuoti: 1. Migraciniams koridoriams (M) Birštono savivaldybės gamtiniame karkase priskiriami šie slėnių, tame tarpe autonominių šlaitų (MI) teritorijų ruožai: • Nacionalinės svarbos Nemuno migracinio koridoriaus ruožas – dešiniakrantė slėnio,

tame tarpe autonominių šlaitų, dalis savivaldybės paribiu pratekančio Nemuno atkarpoje;

• Regioninės svarbos Verknės migracinio koridoriaus ruožas – kairiakrantė slėnio dalis šiauriniu savivaldybės paribiu pratekančios Verknės žemupio atkarpoje;

• Vietinę (rajoninę) svarbą turintys kairiųjų bevardžių (2) Verknės intakų, dešiniojo Nemuno intako – Skriodės up. migracinių koridorių ruožai Birštono savivaldybės teritorijoje. Mažųjų Nemuno intakų, patenkančių į nacionalinės svarbos Nemuno migracinio koridoriaus ribas – Druskupio, Vidzijos, Krakilos ir kitų mažųjų upelių migraciniai koridoriai dėl mastelio smulkumo neišskiriami. Jie turi būti detalizuojami žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose.

2. Vidinio stabilizavimo arealams (S) Birštono savivaldybės gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijos: Vietinės (rajoninės) svarbos geosistemų vidinio stabilizavimo arealai: Siponių, Naudžiūnų, Škėvonių, Vėžiongirės (dalis). 3. Geoekologinės takoskyros į Birštono savivaldybės teritorijos ribas nepatenka.



57

4. Gamtinio karkaso teritorijų lokalizacija Birštono savivaldybėje pateikiama brėžinyje ,,Kraštovaizdžio apsauga“, apskaita pagal nustatytas gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptis - 4.1.1. lentelėje. 5. Nustatytos šios, kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipus išreiškiančios, gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptys (žiūrėti brėžinyje – ,,Kraštovaizdžio apsauga“, apskaitą pagal nustatytas gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptis - 4.1.1. lentelėje):

1) išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis (M1, MI1, S1); 2) palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio pobūdis ir natūralumas (M2,

MI2, S2); 3) grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai ( M3,

MI3, S3). 4.1.1 lentelė. Gamtinio karkaso teritorijos (ha / %) Birštono savivaldybėje

Gamtinio karkaso sudėtinės dalys ir jų tvarkymo kryptys

Birštono savivaldybė (12407,4 ha / %)

MIGRACINIAI KORIDORIAI (M) 6993,7 / 56,4 M1 2666,4 / 21,5 M2 1949,0 / 15,7 M3 2195,3 / 17,7

Tame tarpe autonominiai slėnio šlaitai (MI) 1387,5 / 11,2 MI1 505,9 / 4,1 MI2 477,9 / 3,8 MI3 403,7 / 3,3

Pažeistos migracinių koridorių teritorijos 183,0 / 1,5 P 183,0 / 1,5

VIDINIO STABILIZAVIMO AREALAI (S) 2554,6 / 20,6 S1 1957,7 / 15,8 S2 189,8 / 1,5 S3 407,1 / 3,3

VISAS GAMTINIS KARKASAS 9548,3 / 77,0 6. Pirmasis kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas lokalizuotas ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose - zonose, išsaugojusiose natūralų (gamtinį) kraštovaizdžio pobūdį bei ekologinio kompensavimo potencialą. Birštono savivaldybėje pirmajam kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipui priskirta pakankami didelė gamtinio karkaso teritorijų dalis (apie 48,4%). Migraciniuose koridoriuose ši dalis sudaro – 38,1%, tame tarpe autonominiuose slėnio šlaituose, kurie yra labai svarbus nacionalinės reikšmės Nemuno slėnio migracinio koridoriaus elementas – 36,5%. Apie kraštovaizdžio stabilumo požiūriu ganėtinai gerą būklę liudija pirmajam tvarkymo tipui priskirta vidinio stabilizavimo arealų dalis, kuri siekia net 76,6%. Šios teritorijos – tai turimas savivaldybės gamtinio karkaso funkcionavimo pagrindas, kurio perspektyva susijusi su racionalaus subalansuoto miškų ūkio tvarkymu, miškų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu bei nustatyto režimo užtikrinimu Nemuno kilpų regioniniame parke, o ypač šio parko konservacinės apsaugos prioriteto zonose.



58

Vyraujanti šių teritorijų naudojimo kryptis – tausojantis miškų ūkis, tame tarpe veikla, susijusi su racionaliu šalutinių miško išteklių panaudojimu, pažintinis turizmas. Mišku neapaugusiose teritorijos dalyse vystymo kryptis – tausojantis žemės ūkis (smulkiasklypė daržininkystė, sodininkystė ir kt.). 7. Antrasis kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas lokalizuotas mišrios naudmenų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi miškų ir žemės ūkio naudmenos, taip pat smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtinės struktūros miškuose. Birštono savivaldybėje antrajai gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo krypčiai priskirta apie 22,4% gamtinio karkaso teritorijų ploto. Migraciniuose koridoriuose ši dalis sudaro 27,9%, tame tarpe autonominiuose slėnio šlaituose 34,4%, vidinio stabilizavimo arealuose – 7,4%. Šių teritorijų tvarkymas yra kur kas sudėtingesnis, reikalingas tiek esamų funkcijų subalansavimas, tiek regeneracinės priemonės ekologinėms kompensacinėms gamtinės struktūros galioms stiprinti. Šioms zonoms būtini žemėnaudos struktūros pakeitimai – žemėnaudos sąskaidos didinimas, agrarinėse naudmenose įveisiant įvairaus dydžio želdinių juostas, grupes ar masyvus. Aktualus miškingumo didinimas dirvonuojančių, apleistų, didelio drėgnumo žemių sąskaita, apželdinant ir savaiminės renatūralizacijos keliu.

8. Trečiasis kraštovaizdžio apsaugos ir formavimo tipas taikytas žmogaus veiklos, pirmiausia agrarinės, gerokai pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo dėl technokratiško nesubalansuoto žemės naudojimo pažeidžiant ekologinės pusiausvyros sąlygas, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavimų. Tai žemės ūkio intensyvinimo politikos rezultatas, Birštono savivaldybės teritorijoje palietęs kiek mažiau nei trečdalį gamtinio karkaso teritorijų ploto - apie 27,3%. Migraciniuose koridoriuose – 31,4%, tame tarpe autonominiuose slėnio šlaituose -29,1% vidinio stabilizavimo arealuose – 15,9%. Šiose zonose gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis yra regeneracinė-restauracinė, susijusi su sudėtingų renatūralizacinių priemonių įgyvendinimu, ekologinių nuostatų stiprinimu ir tausojančio šių teritorijų naudojimo vystymu. 9. Atskirą grupę sudaro pažeistos gamtinio karkaso teritorijos, praradusios natūralią kraštovaizdžio struktūrą ir esamos būklės nebegalinčios atlikti ekologinio kompensavimo funkcijų. Pažeistos gamtinio karkaso teritorijos - tai kompaktiškai užstatytos teritorijos (Birštono kurorte), užimančios apie 183 ha (1,5% gamtinio karkaso teritorijų ploto savivaldybės ribose). Dėl mastelio smulkumo kitos, mažesnį plotą užimančios pažeistos gamtinio karkaso teritorijos neišskiriamos. Jos turi būti detalizuojamos žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. 10. Bendroje gamtinio karkaso sistemoje pažeistos gamtinio karkaso teritorijos yra praradusios savo svarbą, tačiau tai nereiškia, kad jų tvarkyme gali būti nepaisoma aplinkos ekologinio stabilumo išsaugojimo ir gerinimo, kokybiškos žmonių gyvenamosios aplinkos, subalansuotos kraštovaizdžio struktūros formavimo tikslų. Šiuo atveju vienas iš svarbiausių uždavinių yra pilnavertės žaliųjų plotų sistemos (tame tarpe ir priklausomųjų želdynų) suformavimas ir tolimesnis vystymas, kraštovaizdžio natūralumą atkuriančių elementų grąžinimas ir gausinimas bei kitų priemonių, padedančių gerinti aplinkos kokybę, tenkinant visuomenės sveikos gyvensenos poreikius, palaikant teritorijos ekologinį stabilumą taikymas

Pastaba. Brėžinyje ,,Kraštovaizdžio apsauga“ dėl smulkaus mastelio (M 1:50000) nurodytų gamtinio karkaso teritorijų ir jų apsaugos bei tvarkymo zonų ribos yra



59

sąlyginės. Kiekvienu atveju, rengiant planavimo užduotis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ar vykdant jų derinimo ir tikrinimo procedūras, siekiant nustatyti pastarųjų dokumentų atitikimą bendrojo plano sprendiniams, negalima šias ribas laikyti tiksliomis. Bendrojo plano brėžinyje nubrėžtos gamtinio karkaso bei jo teritorijų tvarkymo zonų ribos turi būti tikslinamos bendraisiais ar specialiaisiais savivaldybės dalių, miestų, miestelių bei kitų gyvenamųjų vietovių planais. 11. Gamtinio karkaso teritorijų ekologiniam optimizavimui būtina didinti bendrąjį atskirų savivaldybės teritorijos dalių (centrinės, rytinės) miškingumą, nes ten jis yra nepakankamas, o nemaža dalis mažųjų upelių pakrančių perimetro neturi apsauginių miško želdinių juostų. Miškingumo didinimo programa turi būti orientuojama į labiausiai ekologiškai nuskurdintas trečiajam kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipui - grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai, priskirtas zonas, išaiškėjusias gamtinio karkaso konkretizavimo metu. Dalyje gamtinio karkaso teritorijų želdiniai turėtų būti gausinami ne dėl ekonominių faktorių, bet didinant gamtinės aplinkos ekologinį arba rekreacinį pilnavertiškumą (žiūrėti brėžinyje - ,,Kraštovaizdžio apsauga“). 12. Pagal patvirtintas LR teritorijos bendrojo plano nuostatas Valstybės (Vyriausybės ir savivaldybių) politiką gamtinio karkaso formavimo ir palaikymo srityje numatoma vykdyti šiais būdais:

1) palaikant fizinių bei juridinių asmenų teikiamas gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas;

2) ieškant bei skatinant gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvas bei investicijas;

3) gamtinio kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvų aktyvus organizacinis bei finansinis rėmimas.

13. Konkretus veiklos būdas turi būti pasirenkamas įvertinant šiuos veiksnius: gamtinio karkaso teritorijų santykinę kompensacinę svarbą šalies, apskrities ir savivaldybės kontekste, realią gamtinio kompensacinio potencialo būklę,

- ypač saugomų (konservacinių) gamtinių teritorijų buvimą, - biologinės įvairovės turtingumą, - rekreacinės funkcijos intensyvumą.

Gamtinio karkaso teritorijose, veikiant trims ar daugiau iš aukščiau nurodytų veiksnių, tikslinga taikyti aktyviausią Valstybės politikos gamtinio kraštovaizdžio apsaugoje vykdymo būdą - kraštovaizdžio natūralumo didinimo iniciatyvų realų organizacinį bei finansinį rėmimą.

4.2. GAMTINIO KRAŠTOVAIZDŽIO ĮVAIROVĖS APSAUGA 1. Bendrąją Birštono savivaldybės teritorijos gamtinio kraštovaizdžio įvairovės (jo geogenetinio fondo) apsaugos sistemą užtikrina pagal LR saugomų teritorijų įstatymą



60

įsteigta institucinė (turinti administraciją) kompleksinė1 saugoma teritorija – valstybinis Nemuno kilpų regioninis parkas. 2. Nemuno kilpų regioninis parkas įsteigtas unikaliam didžiųjų Nemuno kilpų ir Punios šilo kraštovaizdžiui, jo gamtinei ekosistemai bei kultūros paveldui išsaugoti, tvarkyti ir jų naudojimui reguliuoti. Pagal gamtos ir kultūros vertybių pobūdį, apsaugos formas ir rekreacinio bei gamybinio naudojimo galimybes parko dalyje Birštono savivaldybės ribose yra nustatytos šios funkcinės (funkcinio prioriteto) zonos: konservacinio, apsauginio, rekreacinio ir ūkinio prioriteto. Gamtinio kraštovaizdžio įvairovės apsaugą vykdančių konservacinių zonų, esančių kompleksinėje saugomoje teritorijoje - Nemuno kilpų regioniniame parke, suvestinė, pateikiama lentelėje (4.2.1 lentelė). 4.2.1 lentelė. Gamtinio kraštovaizdžio įvairovės apsaugą vykdančios konservacinės zonos, esančios Nemuno kilpų reginiame parke (Birštono sav. teritorijos ribose)

Saugomos teritorijos

Apsaugos tikslai

Plotas /dalis

savivaldybėje (ha)

1 2 3 Nemuno kilpų

regioninis parkas Išsaugoti unikalias didžiąsias Nemuno kilpas ir Punios šilo kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti

25368,3 10074,3

Konservacinio prioriteto zonos – draustiniai: 1.Punios kraštovaizdžio

Saugomas išraiškingas stačių miškingų Nemuno ir Punelės šlaitų kraštovaizdis su vienu žymiausių ir didžiausių Lietuvoje Punios piliakalniu bei Punios bažnyčios architektūriniu kompleksu.

185,5 / 46,6

2.Verknės kraštovaizdžio

Saugomas raiškus Verknės žemupio slėnio kraštovaizdis, pasižymintis išvystyta hidrografine struktūra, piliakalniais, atodangomis ir eroziniais cirkais

504,5 / 256,5

3.Siponių kaimo kraštovaizdžio

Išsaugomas raiškaus agrarinio slėnio kraštovaizdis, išlaikęs bendrąją istoriškai vertingą valkinio užstatymo struktūrą, tradicinis Siponių ir Šaltinėnų kaimų architektūros pobūdis bei vertingos stačių Nemuno šlaitų biocenozės.

399,0 / 399,0

4.Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografinis

Saugoma visoje ledyninio reljefo paplitimo zonoje unikalaus pobūdžio bei masto Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografinė struktūra.

1345,7 / 638,1

1 Kompleksinės saugomos teritorijos – gamtiniu ir (ar) kultūriniu vientisumu pasižyminčios teritorijos, kuriose pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą sujungiamos įvairių apsaugos krypčių prioriteto, taip pat rekreacinės ir ūkinės zonos.



61

1 2 3 5.Vizdijos hidrografinis

Saugomas natūralus Vizdijos upelis bei jo slėnis.

199,2 / 199,2

6. Škėvonių geomorfologinis

Saugomas unikalus slėninės erozijos palikuonis - Škėvonių gūbrys ir jo aplinka bei raiškus erozinis Birštono atragis.

326,2 / 326,2

7. Birštono urbanistinis

Saugoma būdinga mažo kurortinio miestelio senosios dalies planinė erdvinė struktūra su senųjų vilų pastatais bei garsiu Vytauto parku ir piliakalniu.

54,1 / 54,1

8. Nemajūnų urbanistinis

Saugoma valakinė Nemajūnų gyvenvietės urbanistinė struktūra, jos archeologinės, architektūrinės bei memorialinės vertybės.

170,8 / 170,8

VISOS ST

10074,3 ha, tame tarpe draustiniai 4181 ha

3. Saugomų teritorijų sistemą atstovaujantis Nemuno kilpų regioninis parkas savivaldybės teritorijoje užima 10 074,3 ha (83% ploto), tame tarpe konservacinės zonos – draustiniai 4181 ha (33% ploto). Saugomų teritorijų ploto rodiklis yra gerokai didesnis už šalies vidurkį (15,3%) ir atspindi pakankamą ypač saugomų teritorijų tinklo išvystymą Birštono savivaldybės teritorijoje. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje saugomų teritorijų tinklo plėtojimas - iki 14-18% krašto teritorijos, išskiriamas kaip vienas iš ilgalaikių uždavinių, išsaugant kraštovaizdžio ir biologinę šalies įvairovę, todėl Birštono savivaldybėje, įvertinant kiekybinius saugomų teritorijų tinklo išvystymo rodiklius, didžiausią dėmesį reikėtų skirti reikiamam saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų užtikrinimui, specialiojo ir detaliojo planavimo dokumentų rengimui. 4. Nemuno kilpų regioniniame parke yra devyni valstybės saugomi gamtos paveldo objektai, iš jų tik du patenka į parko dalį, esančią Birštono savivaldybės ribose. Tai geologinių paminklų statusą turinčios Škėvonių ir Siponių atodangos (4.2.2.lentelė). Birštono savivaldybės bendrajame plane pasiūlymai dėl naujų gamtos paveldo objektų steigimo neteikiami. Tai būtų specialaus aplinkosauginio planavimo dokumentų tikslas. 5. Birštono savivaldybės gamtinio kraštovaizdžio įvairovės apsaugos sistemos plėtojimas sietinas su svarbiausiame dabartiniame šalies teritorijų planavimo dokumente - LR teritorijos bendrajame plane (2002 m.) bei Kauno apskrities bendrajame plane numatytais kraštovaizdžio apsaugos užtikrinimo sprendiniais.



62

4.2.2. lentelė. Valstybės saugomi gamtos paveldo objektai Birštono savivaldybėje

Eil.Nr.

Pavadinimas Vietovė, saugoma teritorija

G e o l o g i n i a i o b j e k t a i 1. Siponių atodanga ∗ Prienų miškų urėdijos Birštono g-jos (66

kv., 3 skl.), Siponių k., Nemuno kilpų regioninis parkas

2. Škėvonių atodanga ∗ Prienų miškų urėdijos Birštono g-jos (77 kv., 47 skl.), Nemuno kilpų regioninis parkas

∗ - Vertingiausi gamtos paveldo objektai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 311 ,,Dėl gamtos paminklų paskelbimo” (Žin., 2000, 24 – 621) paskelbti gamtos paminklais.

4.3. BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGA 1. Bendrąją Birštono savivaldybės teritorijos biologinės įvairovės (genetinio fondo) apsaugos sistemą užtikrina speciali pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą įsteigtų saugomų teritorijų sistema bei su ja koordinuojamas ir jai subordinuojamas pagal Europos Sąjungos paukščių (EEC 79/409) ir buveinių (EEC 92/43) Direktyvas pradėtas formuoti europinę biologinę svarbą turinčių Natura 2000 teritorijų tinklas. 2. Biologinės įvairovės apsaugos sistemai Birštono savivaldybėje priklauso šios saugomų teritorijų grupės:

1) nacionalinės institucinės saugomos teritorijos valstybinis Nemuno kilpų regioninis parkas.

2) nacionalinę ST sistemą perdengiančio Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijos

• paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST). • buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST).

3. Didelė dalis Birštono savivaldybės teritorijoje esančio Nemuno kilpų regioninio parko gamtinio kraštovaizdžio įvairovės apsaugą vykdančios konservacinių zonų – draustinių (4.2.1 lentelė) vykdo ir biologinės įvairovės apsaugą. Biologinės įvairovės apsaugai skirtų specializuotų – botaninių ir zoologinių draustinių į savivaldybės ribas patenkančioje regioninio parko dalyje nėra, tačiau biologinės įvairovės apsaugos tikslą savo nuostatose visada turi kompleksinio pobūdžio draustiniai – kraštovaizdžio (Punios, Verknės, Siponių) ir kiti siauresnio profilio draustiniai - hidrografiniai (Didžiųjų Nemuno kilpų, Vizdijos), geomorfologiniai (Škėvonių). 4. Konkrečių biologinės įvairovės apsaugą vykdančių saugomų teritorijų suvestinė pagal Natura 2000 kategorijas pateikiama 4.3.1 ir 4.3.2 lentelėse.



63

4.3.1. lentelė. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Birštono savivaldybėje

Eil. Nr.

Paukščių apsaugai

svarbi teritorija

Plotas, ha / dalis sav.

Aptinkama europinės svarbos saugomų rūšių

paukščių, teritorijos svarba migruojantiems

paukščiams

Pastabos dėl paukščių

apsaugai svarbios teritorijos ribų

1 2 3 4 5 1. Nemunas tarp

Pelėšiškių ir Balbieriškio

404,2 / 201,6 Mažosios žuvėdros Nemuno kilpų regioninio parko dalis

1 2 3 4 5 2. Nemunas tarp

Prienų ir Lengveniškių

142,5 / 104,5 Upinės žuvėdros, mažosios žuvėdros

Nemuno kilpų regioninio parko dalis

Šaltinis: LR Vyriausybės nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo NR. 399 ,,Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ pakeitimo (Žin., 2006, Nr. 92-3635)

4.3.1 lentelė. Vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (sąrašas skirtas pateikti Europos komisijai) Birštono savivaldybėje

Eil. Nr.

Vietovės

pavadinimas

Plotas, ha / dalis sav.

Vertybės, dėl kurių

atrinkta vietovė

Pastabos dėl vietovių, atitinkančių gamtinių

buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos

kriterijus, ribų 1. Nemuno

kilpos 1269 / 790 Dumblingos upių

pakrantės, salatis, kartuolė Patenka į Nemuno kilpų regioninį parką (dalis Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografinio draustinio)

2. Siponių atodanga

4,2 / 4,2 Silikatinių uolienų atodangos

Patenka į Nemuno kilpų regioninį parką (dalis regioninio parko ekologinės apsaugos zonos)

3. Škėvonių atodanga

0,98 / 0,98 Silikatinių uolienų atodangos

Patenka į Nemuno kilpų regioninį parką (dalis Škėvonių geomorfologinio draustinio)

4. Verknės upės slėnis

594 / 267 Silikatinių uolienų atodangos

Patenka į Nemuno kilpų regioninį parką (Verknės kraštovaizdžio draustinio ir dalis parko ekologinės apsaugos zonos)

5. Vizdijos upės slėnis

198,5 / 198,5 Vakarų taiga, žolių turtingi eglynai, pelkėti lapuočių miškai, pelkiniai miškai

Patenka į Nemuno kilpų regioninį parką (Vizijos hidrografinis draustinis)

Šaltinis: LR aplinkos ministro įsakymas ,,Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos komisijai, patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 105 – 3908; 106; 107; 108); LR aplinkos ministro įsakymas dėl aplinkos ministro 2005 m. birželio 15d. įsakymo Nr. D1-302 ,,Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2006, Nr. 124-4709).



64

5. Visos Birštono savivaldybės teritorijoje išskirtos biologinę įvairovę saugančios Natura 2000 teritorijos patenka į saugomos kompleksinės teritorijos – valstybinio Nemuno kilpų regioninio parko ribas. Europos Bendrijos svarbos buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų tvarkymo ypatumus nustato Vyriausybės patvirtinti Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2006, Nr.44-1606). 6. Birštono savivaldybės teritorijoje nėra biologinę įvairovę saugančių gamtos paveldo objektų. 7. Biologinės įvairovės apsaugos plėtojimo pagrindimas reikalauja gana detalių, savivaldybės bendrojo plano rengimo užduotims nepriklausančių, teritorijos botaninių bei zoologinių tyrimų ir jo apimtyje negali būti įvykdomas. Todėl tikslinga tik perteikti kompleksinei gamtinio kraštovaizdžio įvairovės apsaugai skirtus pasiūlymus, turinčius vidines nuostatas biologinės įvairovės apsaugai stiprinti bei galimus koordinacinius pasiūlymus dėl geresnio esamos gamtinės įvairovės apsaugos sistemos suderinimo. Savivaldybės lygmenyje būtų aktualu parengti teritorijos kompleksinį biologinės įvairovės įvertinimą, išskiriant atskirus gamtinius kompleksus, kuriuose yra saugomų ir retų rūšių bei inicijuojant savivaldybės saugomų draustinių ir /ar gamtos paveldo objektų steigimą.

4.4. SPENDINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIORITETAI

2.4.1. Gamtinio kraštovaizdžio apsaugai:

• Ekologinių kompensacinių funkcijų stiprinimas grąžinant ir gausinant kraštovaizdžio natūralumą atkuriančius elementus į labiausiai nuskurdintas rajono gamtinio karkaso teritorijas – migracijos koridorius bei vidinio stabilizavimo arealus.

• Atsakomybės už nustatytų gamtinio kraštovaizdžio apsaugos nuostatų vykdymą esamose konservacinio prioriteto saugomose teritorijose bei pakrančių apsaugos juostose ir zonose realus įgyvendinimas.

• Gamtinio kraštovaizdžio apsaugos kriterijų realizavimas vertinant statybos bei ūkinės veiklos projektus.

• Gamtinio kraštovaizdžio apsaugos svarbos įtvirtinimas savivaldybės ekologinio švietimo programose.

2.4.2. Biologinės įvairovės apsaugai:

• Atsakomybės už nustatytų biologinės įvairovės apsaugos nuostatų vykdymą nacionalinėje saugomoje teritorijoje – Nemuno kilpų regioniniame parke ir Natura 2000 teritorijose realus įgyvendinimas.

• Miško, pelkių ir natūralių pievų ekosistemų biologinės įvairovės palaikymas ir degradavimo sustabdymas.

Birštono savivaldybės teritorijos bendrasis planas II.E 3.S Konkretizuoti sprendiniai 5 Skyrius. Nekilnojamasis kultūros paveldas ____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

__________________________________________________________________________________________ UAB “URBANISTIKA” , obj. Nr. U-0870

65

5. NEKILNOJAMASIS KULTŪROS PAVELDAS 5.1. KULTŪROS PAVELDO TERITORIJŲ APSAUGOS TIKSLAI 5.1.2. Birštono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijų apsaugos tikslai: • Užtikrinti kultūros paveldo objektų išsaugojimą kuris laikomas integralia Birštono

savivaldybės teritorijos plėtros dalimi. • Kultūros paveldo išsaugojimo tikslas vertintinas kaip svarbi paskatą savivaldybės

ekonominei plėtrai. • Siekti vertingiausių objektų išsaugojimo, skatinant jų naudojimą visuomenės

reikmėms. • Apibrėžti kitas kultūros paveldo objektų išsaugojimo priemones, Savivaldybės

teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklėmis (Žin., 2004, 83-3029; 2006, 145-5559; 2007, 62-2384) nustatytus sprendinių konkretizavimo stadijos reikalavimus.

5.2. NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS PAVELDO VERTYBIŲ TINKLAS BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE 5.2.1. Savitas ir įvairiapusis Birštono savivaldybės kultūrinis kraštovaizdis, atspindintis nuoseklią teritorijos kultūrinimo ir gyvenamųjų vietovių raidą. Kiekvienoje istorinėje - kultūrinėje epochoje jis keitėsi, įgydamas naujų komponentų, tačiau išliko ir senųjų tradicijų materialios liekanos. Gamtos sąlygos ir ilgalaikė istorinė raida lėmė Birštono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo gausą, autentiškumą ir erdvinės sklaidos savitumą. Savivaldybės teritorijoje susiklostę paveldo objektai atspindi ūkio, religijos, gynybos, žemėnaudos sistemų kaitą. Ypatinga kultūrine svarba kraštovaizdyje išsiskiria geležies amžiaus ir valstybės branduolio formavimosi laikotarpio archeologijos paveldas (pilkapiai, piliakalniai, senovės gyvenvietės) ir regioninę tradiciją atspindintys istorinio valakinio kraštovaizdžio architektūros bei urbanistikos objektai: gatvinės rėžinės gotinio erdvinio modelio kaimų gyvenviečių ir Birštono senojo miesto fragmentai, dvarų sodybų liekanos. 5.2.2. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Birštono savivaldybė patenka į valstybės istorijos paveldo dominavimo erdvinį stuburą, kuris Lietuvoje yra išskirtas kaip ypač svarbus nacionalinės reikšmės arealas, vientisa funkcinė teritorinė struktūrą, išreiškianti šalies istorinio paveldo erdvinio dominavimo zoną – šalies valstybingumo centrų bei ašių junginį. Birštono savivaldybės teritorija patenka į archeologijos vertybių prioriteto zoną su daliniu statinių prioritetu. (Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154; Žin., 2002, Nr. 110-4852, 2006 Nr. 111-4198).). 5.2.3. Saugomas, Valstybės nekilnojamųjų kultūros vertybių registre (toliau – registre) įrašytas kultūros paveldo vertybes (2008 m. duomenimis) Birštono savivaldybėje sudaro 38 nekilnojamosios kultūros vertybės. Registro objektus sudaro 12 archeologijos vietų, kur dominuojančią padėtį užima piliakalniai ir piliakalniai su gyvenvietėm; 2 statinių kompleksai, (7 objektai), 2 statiniai, 1 laidojimo vieta, 1 urbanistinis objektas (Birštono



66

miesto istorinė dalis 2007 m. įtraukta į registrą). Jos ribos yra mažesnės negu patvirtinto urbanistiniai draustinio riba. Paskutiniu metu į kultūros vertybių registrą įtraukta Balbieriškio – Šaltinėnų kelio atkarpa. Likusias vertybes sudaro monumentai ir dailės paveldo objektai (statinių priklausiniai), susikaupę Birštono kurorte ir Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios statinių komplekse ir kapinėse. Kol nėra nustatyti saugomų objektų individualūs apsaugos reglamentai, jie yra saugomi pagal tipinius atskirų jų grupių apsaugos reglamentus. 5.2.4. Didžiausią archeologijos objektų grupę sudaro piliakalniai. kuriems pagal vaidmenį kraštovaizdyje ir istorinę vertę tenka išskirtinis vaidmuo (Birštono, Paverknių ir kt. piliakalniai) Kai kurie piliakalniai yra išlikę su senovės gyvenviečių liekanomis. 5.2.5. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos parengtame Kauno apskrities Birštono savivaldybės teritorijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiame plane - kultūros paveldo tinklų schemoje nustatyta, kad Birštono savivaldybės teritorijoje yra: 2 kultūros paminklai, 4 valstybės saugomi kultūros paveldo objektai, 16 kitų kultūros paveldo objektų. Viso 22 objektai. 5.2.6. Priimta savivaldybės teritorijos nekilnojamojo kultūros paveldo dalies plane esančius objektus pažymėti skirstant juos pagal objekto reikšmingumo lygmenį skirtingomis spalvomis, kaip ir kultūros paveldo tinklų schemoje: kultūros paminklus – raudona spalva, valstybės saugomus kultūros paveldo objektus oranžine spalva, kitus kultūros paveldo objektus mėlyna spalva, savivaldybių saugomus kultūros paveldo objektus violetine spalva. Tai priimta dėl planų naudojimo patogumo. (žiūr. 2E3S-5 planą “Nekilnojamasis kultūros paveldas”, 1 ir 2 priedus, kur pateiktas išrašas iš šalies registro su vertybių numeriais plane ir savivaldybės bei regioninio parko saugotinų kultūros vertybių sąrašas). 5.2.7. Profesionaliosios stilinės pastatų ir kraštovaizdžio architektūros paveldą atspindi keli sakraliniai statiniai: Bažnyčia Nemajūnų kaime ir sanatorija „Tulpės“ Birštono kurorte, bei savivaldybės saugomi senieji kurorto vasarnamiai. Sunki kurorto padėtis palietė ir jo kultūros paveldo objektus, visų pirma visai ar dalinai netekusius naudojimo. Keli kultūrine verte pasižymintys senieji statiniai iš savivaldybės saugomų objektų sąrašo ilgą laiką neturėję šeimininko, sunyko ir saugomų vertybių sąrašas sutrumpėjo. 5.3. NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS PAVELDO VERTYBIŲ ERDVINĖ STRUKTŪRA 5.3.1. Svarbiausiais veiksniais, įtakojančiais kultūrinės vertės kraštovaizdžio formavimą savivaldybės bendrajame plane priimta: • kraštovaizdžio vizualinėje struktūroje turinčių nekilnojamųjų kultūros vertybių

teritorinė sklaida; • kultūros paveldo reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdį tipų apsaugos

teritoriniai prioritetai; • istoriškai susiklosčiusių kultūrinio kraštovaizdžio erdvinių struktūrų išlikimas; • tradicinės architektūros paveldo regioniniai savitumai.



67

5.3.2. Birštono savivaldybės kultūros paveldo erdvinis karkasas (stuburas) išskirtas atsižvelgiant į teritorinę kultūros vertybių sklaidą, jų sankaupų (santalkų) vietas, juose dominuojančias kultūros paveldo vertingąsias savybes, kultūrinį pažintinį potencialą (galimybes pritaikyti kultūriniam turizmui). Atsižvelgta į sankaupos (santalkos) vietų padėtį pagrindinių turizmo maršrutų atžvilgiu. 5.3.3. Savivaldybės teritorijoje valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės pasiskirstę gan nevienodai ir šis skirtumas išliks ir ateities perspektyvoje. Skiriamos dvi nekilnojamosios kultūros vertybių sankaupų zonos – Birštono kurorto ir Nemajūnų kaimo. Abi zonos LR vyriausybės patvirtintos kaip urbanistiniai draustiniai Nemuno kilpų regioninio parko sudėtyje. (Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 244, Žin., 1997, Nr. 26-602; 2005, Nr. 150-5473). 5.3.4. Daugiausia kultūrinę - istorinę vertę turinčių objektų teritorijų yra pagrinde apjungtos Nemuno kilpų regioninio parko Birštono urbanistiniame draustinyje. Jo teritorijos didesnė dalis įrašyta ir į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip Birštono miesto istorinė dalis (MC 4072). Urbanistinio draustinio teritorija, kuri nustatyta galiojančiame kurorto bendrajame plane (patvirtintas Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 86), yra nežymiai patikslinta. 5.3.5. Išskirti Birštono ir Nemajūnų kultūros vertybių santalkos arealai su jų tarpusavio istorine jungtimi sudaro savivaldybės kultūros paveldo vertybių erdvinį stuburą. Šią erdvinę struktūrą papildo jungtys su gretimais kitų savivaldybių kultūros paveldo sankaupų arealais. Jos išskirtos tokios: • Į pietvakarius link Balbieriškio (senuoju traktu); • Į pietryčius link Punios; • Į šiauryčius pro Jundeliškes (senuoju traktu) link Jiezno Kultūros vertybių santalkos arealai su jungtimi tarp jų bei išorinėmis jungtimis apima beveik visas savivaldybės kultūros paveldo vertybes. (žiūr. 2E3S-5 planą “Nekilnojamasis kultūros paveldas”). 5.3.6. Išskirti Birštono savivaldybės kultūros paveldo erdvinio karkaso lokalizacija atitinka Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatyto nacionalinio (prioritetinio) kultūrinio turizmo maršruto “Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys” trasas. 5.3.7. Nustatyta, Birštono savivaldybės senojo kraštovaizdžio įdentiteto kosmopolitiškėjimo tendencija. Todėl svarbu išsaugoti esamas kultūros paveldo vertybes, tradicinį kraštovaizdį, puoselėti jų aplinkos kontekstą.



68

5.4. NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ TVARKYBOS IR NAUDOJIMO KRYPTYS 5.4.1. Remiantis LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 2004, Nr.153-5571) 4 str. 2 p. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reglamentavimas nustatomas vadovaujantis šiais apsaugos tikslais: • mokslinio pažinimo – išsaugoti archeologinius ir kitus unikalius istorinių duomenų,

kuriuos galima perimti atliekant saugomo objekto ar vietovės mokslinius tyrimus, šaltinius.

• Viešojo pažinimo ir naudojimo – sudaryti sąlygas dabarties ir ateities kartoms nekilnojamąjį kultūros paveldą pažinti, lankyti ir juo naudotis;

• Viešosios pagarbos – apsaugoti memorialinius ir sakralinius objektus, mirusiųjų ar žuvusiųjų palaidojimo ir atminimo vietas.

5.4.2. Išskirtoms kultūros paveldo reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdį tipų prioriteto zonų objektams, atsižvelgiant į objektų bendrą būklę, išsaugojimo problematiškumą ir ekonomines galimybes, sutinkamai su Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu numatomi šie vyraujantys saugojimo režimai: • archeologiniams objektams ir teritorijoms - rezervinis ir autentiškos paskirties

kryptys; • dvarų sodyboms – autentiškos paskirties, tausojamo naudojimo, atkūrimo kryptys,

atsižvelgiant į sodybos išlikimo laipsnį, struktūrą, pastatus, aplinką; • statiniams, jų priklausiniams – autentiškos paskirties, tausojamo naudojimo, dalinio

atkūrimo (išimtinais atvejais) kryptys; • urbanistinėms vietovėms – autentiškos paskirties, tausojamo naudojimo su svarbių

vertingų urbanistikos elementų išryškinimu, daliniu atkūrimu, kryptys. 5.4.3. Kultūros paveldo vertybių tvarkyba ir naudojimas vykdomi pagal specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, strateginius planus, tikslines programas ir tvarkomuosius paveldosaugos darbų projektus. Esančiuose žemės sklypuose taikomi paveldosaugos reikalavimai, nustatomi vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (Žin., 2005, Nr.153-5571). Taip pat taikomi reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr.486 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 61-2197). 5.4.4. Detalūs tvarkymo ir apsaugos teritorinės priemonės konkretizuojamos detaliaisiais planais bei objektų, įrašytų į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą individualiais apsaugos reglamentais (tipiniais apsaugos reglamentais, jei individualių reglamentų nėra nustatyta). Paveldosauginiai reikalavimai nustatomi apsaugos sutartyse ir kultūros vertybės apsaugos reglamente. 5.4.5. Kultūros vertybių sankaupos arealai ir kultūros paveldo erdvinio karkaso teritorijos tvarkytinos išryškinant dominuojančių kultūros paveldo objektų sąveiką su kitais kultūros paveldo objektais ir vertinga gamtine aplinka. Teritorinės apsaugos



69

priemonėms nustatyti tikslinga parengti kultūros vertybių sankaupos arealų ir kultūros paveldo erdvinio karkaso apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. 5.4.6. Kalbant apie kaimo gyvenviečių erdvinio formavimo istorinius užstatymo formavimo erdvinius tipus, tai Birštono savivaldybėje greičiausiai sunyks viduramžių valakinio (gotinio) erdvinio modelio tradicijos substratas, etnogotiniame variante, perstatant sodybas kaime, miesto urbanistiniame draustinyje moderniškame – pomoderniškame rūbe, prisilaikant galiojančių normatyvų. Savivaldybės bendrojo plano stambaus mastelio darbe atskirų kaimo gyvenviečių formavimo erdviniai istoriniai bruožai neanalizuojami. Jie privalo būti vertinami žemesnio lygmens - miestelių, kaimų gyvenviečių bendruose, detaliuose specialiuose (M1:5000, M1: 2000) planuose. (žiūr. 1.tomo Esamos būklės 4.2 poskyrį „Gyvenamųjų vietovių tinklo raidos istoriniai metmenys“) 5.4.7. Jei atliekant statybos ar kitokius darbus aptinkama archeologinių radinių ar nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, valdytojai ar darbus atliekantys asmenys apie tai privalo pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui, o šis informuoja Kultūros vertybių apsaugos departamentą. Departamentas gali sustabdyti darbus 15 dienų. Per šį terminą jis kartu su savivaldybės paveldosaugos padaliniu turi patikrinti pranešimą ir priimti sprendimą inicijuoti ar neinicijuoti aptiktos nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimą, kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu ar aptiktos vertingosios savybės atskleidimą ir apsaugos reikalavimų patikslinimą (LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 str. 3 p.). 5.4.8. Jei objektų, įrašytų į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, apsaugos zonos nėra nustatytos, joms taikomos LR vyriausybės Specialiųjų Žemės ir miško naudojimo sąlygos XIX p. (Žin., 1992 08 10, Nr. 22-652). Institucija, priėmusi sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu arba jau saugomo objekto naujai aptiktos vertingosios savybės nustatymą bei apsaugos reikalavimų pakeitimą, gali iki 6 mėnesių apriboti ar uždrausti darbus, kurie pačiame objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje galėtų pažeisti vertingąsias savybes. Jei teritorija ir apsaugos zona nenustatytos, apriboti ar uždrausti darbus galima iki 250 metrų atstumu nuo objekto. Jeigu dėl nepalankių klimato sąlygų trūkstami tyrimai neatliekami, terminas gali būti pratęstas. Bendras uždraudimo vykdyti darbus terminas negali būti ilgesnis negu 8 mėnesiai (LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 str. 5 p).

5.4.9. Savivaldybės taryba savivaldybės paveldosaugos padalinio teikimu kultūros paveldo objektus skelbia saugomais savivaldybės (Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 10 str. 3 p.) Saugomų objektų teritorijoms nustatoma konservacinė paskirtis (Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 11 str. 5 p.). 5.4.10. Kultūros paveldo objektams, esantiems Nemuno kilpų regioniniame parke, priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas tai pat nustato šio parko apsaugos nuostatai (Žin., (Žin., 1997 Nr. 26 602, Žin., 2002, Nr. 86-3722), šio parko apsaugos reglamentas (Žin., 2002, Nr. 86-3722; 2007, Nr. 120-4930; 2009 Nr.46-1837).



70

5.5. SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIORITETAI 5.5.1. Tikslinga prioritetiškai tvarkyti ir pritaikyti lankymui kultūros vertybių sankaupos arealų objektus objektus pasižyminčius išskirtiniu kultūriniu pažintiniu potencialu, patenkančius į nustatytą Birštono savivaldybės kultūros paveldo erdvinį karkasą kultūriniam turizmui. 5.5.2. Kultūros vertybių registro objektuose, įtrauktuose į turizmo maršrutus, pirmoje eilėje įrengiamos lankytinų vietų nuorodos (kelio ženklai), sutvarkoma aplinka, šie objektai rengiami intensyvesniam lankymui. 5.5.3. Skatinti tradicinę žemdirbystę, kaip svarbią sąlygą ir priemonę kaimiškajam kultūros paveldui, istoriniam kultūriniam kraštovaizdžiui išsaugoti (Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaike programa, Žin., 2003, Nr. 89-4033). 5.5.4. Išlaidos privačios nuosavybės - prieinamo visuomenei lankyti valstybės saugomo kultūros paveldo objekto - tvarkomiesiems paveldosaugos darbams kompensuojamos LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 28 str. nustatyta tvarka. 5.6.5. Tikslinga, svarbiausiųjų kultūros paveldo objektų tvarkybai kooperuoti savivaldybės biudžeto, nacionalinio (regioninio parko) biudžeto, ES paramos ir privačias lėšas. 5.6.6. Tikslinga numatyti mokesčių lengvatas ir kitas skatinimo priemones pritaikant kaimo turizmui sodybas, įsikūrusias vaizdingumu pasižyminčiose kaimo vietovėse, pasižyminčias etnoarchitektūros verte ir autentiškumu bei puoselėjančias gyvąsias etnokultūros tradicijas. 5.6.7. Tikslinga parengti pirmoje eilėje specialias programas, skirtas Birštono savivaldybės būdingos tradicinės medžio statybos ir kitų amatų bei verslų, susijusių su kultūros paveldo objektų atgaivinimu, plėtotei. 5.6.8. Pirmoje eilėje rengiama kultūros paveldo apsaugos sprendinių įgyvendinimo stebėsena, kuri vykdoma pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo stebėsenos taisykles (Žin., 2005, Nr.86-3242). Stebėsenos rezultatai: stebėjimo ir fiksavimo duomenys, vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių poveikių vertinimas, apibendrinimas ir prognozavimas, turėtų būti teikiami už kultūros paveldo vertybių apsaugą ir teritorijų planavimą atsakingoms institucijoms.

Birštono savivaldybės teritorijos bendrasis planas II.E 3.S Konkretizuoti sprendiniai 1 ir 2 priedai. Birštono savivaldybės teritorijos nekilnojamosios kultūros vertybės ____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


71

1 PRIEDAS BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS NEKILNOJAMOSISIOS KULTŪROS VERTYBĖS IŠ LR NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRO IR KAUNO APSKRITIES BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS PAVELDO TINKLO SPECIALAUS PLANO Lentelėje Pateikiamas Birštono savivaldybės teritorijos nekilnojamųjų kultūros vertybių išrašas iš LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registro. Bendrajame plane pateiktas nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašas nėra baigtinis, todėl rengiant pagal šio bendrojo plano nuostatas kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovautis naujausia LR Kultūros vertybių registro informacija. 1 lentelė Nr. BP planuose

Unikalus kodas (MC)

Nr. Kauno aps. Birštono sav. kultūros paveldo tinklo spec. plane. P –kultūros paminklai VS-Valstybės saugomi kult. paveldo objektai K- kiti kult. paveldo objektai

Pavadinimas Vardas Adresas Vertė Kultūros ministro 2005m. Įsakymais Nr. ĮV-190, ĮV-359 saugoti

1 2 3 4 5 6 7 8 1 22963 VS -305 Piliakalnis su

gyvenviete Birštono Kauno aps.,

Birštono sav., Birštonas

- moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui

1 1815 VS -305 Piliakalnis Birštono piliakalnio su gyvenviete, vad. Vytauto kalnu

Kauno aps., Birštono sav., Birštonas


1 22964 VS -305 Gyvenvietė Birštono piliakalnio su gyvenviete



2 5512 VS-304 Piliakalnis Nemajūnų, vad. Pilale Kauno aps., Birštono sav., Nemajūnų k.




72

1 2 3 4 5 6 7 8 3 5514 VS-306 Piliakalnis Šilėnų, vad. Aštriuoju

kalnu Kauno aps., Birštono sav., Šilėnų k,


4 13020 P 118 Pilkapynas Šilaičių Kauno aps., Birštono sav., Šilaičių k.


5 16507 K-374 Piliakalnis Babronių piliakalnis, vad. Pilimi

Kauno aps., Birštono sav., Babronių k.


6 22967 P-119 Piliakalnis su gyvenviete

Paverknių Kauno aps., Birštono sav., Paverknių k.


6 5513 P-119 Piliakalnis vad. Ginkaus piliakalniu

Kauno aps., Birštono sav., Paverknių k.


6 22968 P-119 Gyvenvietė - Kauno aps., Birštono sav., Paverknių k.


7 31120 K-389 Pilkapynas Matiešionių Kauno aps., Birštono sav., Matiešionių k.

- -

8 31278 K-387 Pilkapynas Ivoniškių Kauno aps., Birštono sav., Ivoniškių k.

- -

9 31475 K-388 Piliakalnis Šaltinėnų Kauno aps., Birštono sav., Šaltinėnų k.

- -



73

1 2 3 4 5 6 7 8 10 16508 K-383

Senovinė gyvenvietė

Vanagų Kauno aps., Birštono sav., Vanagų k

K1 4072 K-384 Miesto istorinė dalis

Birštono (2007 m.) Kauno aps., Birštono sav., Birštonas

- -

11 30781 K-385 Sanatorijos pastatų kompleksas

Birštono Kauno aps., Birštono sav., Birštonas B. Sruogos 2, 4

- -

11 30782 K-385 Kurhauzas Birštono sanatorijos pastatų komplekso

Kauno aps., Birštono sav., Birštonas B. Sruogos 2

- -

11 30783 K-385 Administracinis pastatas

Birštono sanatorijos pastatų komplekso


- -

11 30784 K-385 Vandens gėrimo paviljonas

Birštono sanatorijos pastatų komplekso


- -

12 8616 K-376 Jono Basanavičiaus paminklas

- Kauno aps., Birštono sav., Birštonas

- -

13 15339 K-377 Dekoratyvinė skulptūra "Mergaitė su dūdelėm"

- Kauno aps., Birštono sav., Birštonas

- -



74

1 2 3 4 5 6 7 8 14 31232 K-386 Statinių

kompleksas Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios

Kauno aps., Birštono sav., Nemajūnų k.

14 21172 K-386 Bažnyčia Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios statinių komplekso


- -

14 31233 K-386 Klebonija Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios statinių komplekso


- -

14 31234 K-386 Šventoriaus tvora su vartais

Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios statinių komplekso


- -

15 17018 K-381 Koplyčia Palaidotas Stanislavas Moravskis, 1853-l902)


- -

16 13346 Kryžius su Nukryžiuotojo skulptūrine grupe

- Kauno aps., Birštono sav., Nemajūnų k.

- -

16 13347 Kryžius su 2 koplytėlėm


- -

16 13348 Kryžius su koplytėlė


- -



75

1 2 3 4 5 6 7 8 16 16796 K-380 Kapas Vet. gydytojo,

anatomo Elijošiaus Nonevičiaus (1863 1931 m.)


- -

17 17019 K-382 Namas Vet. gydytojo, anatomo Elijošiaus Nonevičiaus (1863-1931 m.)


- -

18 17017 K-378 Sodyba Sodyba Jundeliškių kaime

Kauno aps., Birštono sav., Jundeliškių k.

18 461 K-379 Jundeliškių buv. dvaro sodybos fragmentai

Jundeliškių buv. dvaro sodybos fragmentai

Kauno aps., Birštono sav., Jundeliškių k.

19 28262 VS-307 Balbieriškio –Šaltinėnų kelio atkarpa

Kauno aps., Birštono sav.,

20 12164 K-305

Kapas Poeto J.Mačio-Kėkšto kapas Ivoniškių kapinėse

Kauno aps., Birštono sav., Ivoniškiu k.

21 33155 Parko fragmentai

Siponių dvaro sodybos fragmentų parko fragmentai

Kauno aps., Birštono sav., Siponių k

21 32944 Siponių dvaro sodybos fragmenta

Siponių dvaro sodybos fragmentai

Kauno aps., Birštono sav., Siponių k



76

2 PRIEDAS. SAVIVALDYBĖS SAUGOMOS NEKILNOJAMOSIOS KULTŪROS PAVELDO VERTYBĖS Birštono savivaldybės sąrašo nekilnojamosios kultūros vertybės, inicijuotos saugoti Birštono kurorto bendruoju planu ir Nemuno kilpų regioninio parko specialiuoju planu. 2. lentelė Nr. BP planuose

Pavadinimas Adresas Pastaba

1 2 3 4 22 Birštono bažnyčia Kauno aps.,

Birštono sav., Birštonas

23 Birštono senosios kapinės Kauno aps., Birštono sav., Birštonas

24 Birštono muziejus, (buvęs A. Katelės vasarnamis)


25 Gyvenamas namas Vytauto parke (buvęs dail. Silvanavičiaus vasarnamis);


26 Buvęs sanatorijos labaratorijos pastatas;


27 Atminties takas (Stalinizmo aukoms atminti) Birštono miesto Alksniakiemio miško parke.


28 Vasarnamis Alksniakiemio miške (buvęs Šablausko vasarnamis)


29 Naudžiūnų kaimo kapinės Kauno aps., Birštono sav., Naudžiūnų k.

30 Žemaitkiemio kaimo kapinės Kauno aps., Birštono sav., Žemaitkiemio k.

31 Panemunio kaimo kapinės Kauno aps., Birštono sav., Panemunio k.

32 Kalbininko J. Kazlausko tėviškė Kauno aps., Birštono sav., Matiešonių k.

33 Gudalalnio kaimo kapinės Kauno aps., Birštono sav., Gudakalnio k.

Birštono savivaldybės teritorijos bendrasis planas II.E 3.S Konkretizuoti sprendiniai 6. Skyrius. Rekreacijos teritorijų vystymas ____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


77

6. REKREACIJOS TERITORIJŲ VYSTYMAS

6.1. REKREACIJOS TERITORIJŲ VYSTYMO TIKSLAI 6.1.1. Šiame darbe rekreacija suprantama kaip įvairi savanoriška laisvalaikio veikla poilsiaujant gamtinėje bei kultūrinėje aplinkoje arba gydantis kurortuose, neapimant su poilsiu, krašto pažinimu nesusijusių tarnybinių, komercinių kelionių, išskyrus konferencijas. Pagal organizavimo pobūdį, rekreacija gali būti pasirinktoje vietoje (stacionarus poilsis) ir keliaujant (mobilus poilsis arba turizmas). 6.1.2. Numatyti šie svarbiausi rekreacijos (ir turizmo) teritorinio vystymo Birštono savivaldybėje tikslai: • plėsti gamtinėje aplinkoje rekreacijai specializuotų teritorijų tinklą ir plėtoti

infrastruktūrą; • intensyvinti Birštono savivaldybės turizmo, ypač sveikatingumo, kultūrinio ir kaimo

turizmo plėtrą; • užtikrinti gamtinių ir kultūrinių rekreacinių išteklių naudojimo ir apsaugos

efektyvumą bei optimalumą; • išnaudoti poilsio kaimiškoje aplinkoje potencialą, ypač Nemuno kilpų regioninio

parko teritorijoje; • stabdyti vaizdingiausių gamtinių vietovių teritorijų užstatymą kuris naikina

rekreacines vietovės vertybes; • stabdyti agrarinės rekreacinės aplinkos degradavimą.

6.2. SAVIVALDYBĖS PADĖTIS ŠALIES IR KAUNO APSKRITIES REKREACINĖSE SISTEMOSE

6.2.1. Sutinkamai su numatyta šalies rekreacinės sistemos raidos, numatytos LR teritorijos bendrajame plane perspektyva, (Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154; Žin., 2002, Nr. 110-4852, 2006 Nr. 111-4198) Birštono savivaldybė patenka į stambų Alytaus-Druskininkų didelio potencialo pietų Lietuvos rekreacinį arealą. (6.1. schema). 6.2.2. Nustatyta, kad šio arealo (t.t. ir Birštono savivaldybės) rekreacinių teritorijų diferencijavimas, vystymo kryptys bei tvarkymas priklauso nuo šių pagrindinių veiksnių: • didelio gamtinės aplinkos rekreacinių išteklių turtingumo, (didelis rekreacijai

tinkamų akvatorijų ir miškų plotų kiekis ir tankumas, didelis vietovių vaizdingumas); • kultūros paveldo vidutiniško turtingumo, (yra pavienių reikšmingų nacionaliniu

mastu kultūros paminklų, taip pat kultūros vertybių sankaupų, yra išlikę kultūrinį identitetą liudijančių etnokultūrinių bruožų, yra pavienių reikšmingų istorinių faktų ir juos liudijančių paminklų);

• vidutiniško aplinkos sveikumo, (yra silpnos taršos fonas);



78

• vidutiniško aplinkos ekologinio atsparumo (tinkamas vidutinio intensyvumo masiniam rekreaciniam naudojimui);

• vidutiniškos socialinės aplinkos saugumo (socialinė aplinka nepakankamai saugi). 6.2.3. Nustatytas Alytaus-Druskininkų resursinis rekreacinis arealas, (kurio sudėtinė dalis yra Birštono savivaldybė) turintis aukštą II kategoriją šalyje, o jo rekreacinis potencialas, vystymo galimybės, ir vystytinos rekreacijos rūšys nustatytos sekančiai: • aukštas perspektyvinės plėtros lygmuo, kuriame plėtojamos ir perspektyvoje

numatyta plėtoti nacionalinės reikšmės rekreacines sistemas; • vidutinis rekreacinės infrastruktūros išvystymo lygis, vystytina ir tobulintina

rekreacinės infrastruktūra; • vidutiniškos vietos gyventojų ekonominės galimybės, jie gali kurti ir plėtoti

rekreacinę infrastruktūrą esant papildančiai galimybes išorinei paramai; • raiškios aptarnavimo tradicijos, nes vietinės tradicijos ir būdingi papročiai išlikę; 6.2.4. Nustatytas Alytaus-Druskininkų resursinio rekreacinio arealo, (kurio sudėtinė dalis yra Birštono savivaldybė) vystytinos rekreacijos rūšys (išvardintas eiliškumas pagal prioritetines specializacijos kryptis): pažintinė rekreacija, gydomoji rekreacija, verslinė rekreacija, pramoginė rekreacija, sportinė rekreacija, poilsis gamtoje. 6.2.5. Per Birštono savivaldybę praeina numatyta vystyti perspektyvoje eilę tarptautinės ir nacionalinės reikšmės automobilių, dviračių, vandens specializuotų turistinių maršrutų,, numatytų LR bendrajame plane ir nacionaliniuose specialiuose turizmo planuose. Svarbiausi jų būtų; tarptautinis Nemuno vandens turistinis kelias, būsima Eurovelo trasa, numatomo svarbiausio šalies rekreacinio maršruto – “Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys”atkarpa, Dzūkijos valstybinių parkų žiedas, ir kiti. Birštono savivaldybės padėtis palanki plėtoti mazgą, per kurį susiriša numatyti rekreaciniai Valstybinių parkų žiediniai maršrutai - Dzūkijos, Suvalkijos, ir Vidurio Lietuvos. 6.2.6. Numatomas Birštono kurortas, tiek LR bendrajame plane, tiek ir Kauno apskrities bendrajame plane kaip tarptautinės ir regioninės svarbos rekreacijos aptarnavimo centras. 6.2.7. Kauno apskrities teritorijos bendrajame plane (Kauno apskrities teritorijos bendrasis planas, Žin.,2009 Nr. 81-3372), detalizuoti ir patikslinti rekreacinio vystymo arealai apskrityje. Birštono savivaldybės teritorija padalinta pagal resursinių arealų bendrą rekreacinį potencialą ir rekreacinio vystymo galimybes į du rekreacinius arealus, sekančiai: • Šiaurinis (pavadintas R1) apimantis Birštono - Prienų kilpas su aukštu

perspektyviniu rekreaciniu potencialu. Jame plėtojamos ir perspektyvoje numatyta plėtoti nacionalinės reikšmės rekreacinę infrastruktūrą. Jo prioritetinės rekreacijos vystymo kryptys: kurortinis (sanatorinis) turizmas, dalykinis (konferencijų) turizmas, poilsinis turizmas. Kitos rekreacijos vystymo kryptys: pažintinis (kultūrinis) turizmas, bendras turizmas, kaimo turizmas.

• Pietinis (pavadintas R2, į pietus nuo E16 automagistralės Vilnius - Marijampolė) apimantis Balbieriškio kilpą su vidutiniu (sumažintu) rekreaciniu potencialu. Jame perspektyvoje numatyta plėtoti regioninės reikšmės rekreacinę infrastruktūrą. Jo prioritetinės rekreacijos vystymo kryptys: poilsinis turizmas, kaimo turizmas,



79

kurortinis (sanatorinis) turizmas, poilsinis turizmas. Kitos rekreacijos vystymo kryptys: bendrasis turizmas, pažintinis (kultūrinis) turizmas, dalykinis (konferencijų) turizmas.

6.2.8. Per Birštono savivaldybę praeina ir numatyta vystyti eilė tarptautinės ir nacionalinės reikšmės automobilių, dviračių, vandens turistinių maršrutų, specialių turistinių maršrutų, kurie numatyti Kauno apskrities bendrajame plane. Svarbiausi jų būtų: tarptautinis Nemuno vandens turistinis kelias, autoturizmo trasos („Jono Pauliaus II piligrimų kelias“ Keturių sostinių kelias“, „Nemuno kelias“, „Vidurio Lietuvos“ kelias“ „Sūduvos kelias“), ir pagrindinės nacionalinės dviračių trasos. 6.2.9. Aukštesnio lygmens planų sprendiniai patikslinti ir integruoti į Birštono savivaldybės bendrojo plano rekreacinę dalį.

6.3. SAVIVALDYBĖS PADĖTIES NEMUNO KILPŲ REGIONINIO PARKO REKREACINĖJE SISTEMOJE IŠNAUDOJIMAS. 6.3.1. Nustatyta, kad trys ketvirtadaliai Birštono savivaldybės teritorijos, patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją. (žiūr. 1.2. pav, įvade). Įskaitant regioninio parko apsaugos buferinę zoną ir kurorto 3 sanitarinės apsaugos zoną, visa Birštono savivaldybės teritorija yra susijusi su regioniniu parku. Birštono savivaldybėje yra regioninio parko lankytojų informacinis centras, parko administracija. 6.3.2. Savivaldybės rekreacinė sistema sudaro parko rekreacinės sistemos dalį ir yra susieta su ja. Aukštesnių planavimo dokumentų išskirti stambūs rekreaciniai arealai (žiūr. 6.2. skyrių) sudalinti Nemuno kilpų regioninio parko funkcinio prioriteto zonomis, su daugiau ar mažiau reikšminga rekreacine funkciją, kuri pateikta R indeksu polifunkcinėje zonų charakteristikoje, nuo maksimalios prioritetinės iki minimaliai įtakojančios aplinką – ekologinio pažintinio turizmo vystymo galimybių. 6.3.3. Regioniniame parke išskirtos 9 rekreacinio funkcinio prioriteto zonos iš kurių 6 patenka į savivaldybės teritoriją. 6.3.4. Numatyti regioninio parko suplanavimo schemoje įvairūs pėsčiųjų, dviratininkų, automobilistų maršrutai, aptarnavimo punktai, trijų kategorijų stovyklavietės. Jie integruoti į savivaldybės rekreacinės sistemos sprendinius. 6.3.5. Nustatyta, kad regioninio parko rekreacinės sistemos įgyvendinimas vyksta lėtai. Nemuno kilpų regioninis parkas nėra pajėgus greitai ir pilnai realizuoti numatytą rekreacinę sistemą, žymiai paskatinti rekreacinio verslo plėtrą. Visų pirma dėl lėšų stokos, verslumo stokos. 6.3.6. Nemuno kilpų regioniniame parke iškirti 26 lankytini gamtiniai ir 67 kultūriniai kraštovaizdžio objektai, įskaitant ir Birštono kurorto teritorijos objektus. Į Birštono savivaldybės teritoriją dabar patenka 2 gamtiniai ir 33 kultūriniai kraštovaizdžio objektai. Daugelio lankytinų objektų nėra parengti lankymui, nėra parengtų maršrutų, rodiklių į juos.



80

6.3.7. Birštono savivaldybei yra svarbūs regioninio parko, kaip ypač saugomos teritorijos, funkcinio prioriteto zonų rekreacinės sistemos įgyvendinimas, rekreacinio funkcinio prioriteto zonų ir regioninio parko turistinių maršrutų realizacija, suvienijant savivaldybės ir regioninio parko pajėgumus. Parko sprendiniai patikslinti ir integruoti į Birštono savivaldybės bendrojo plano rekreacinę dalį.

6.4. REKREACIJOS IR TURIZMO SPECIFIKA BIRŠTONO SAVIVALDYBĖJE 6.4.1. Nustatyta, kad Birštono savivaldybėje rekreacija turi savo specifinius bruožus. Kuriuos jai suteikia jos centras - Birštono karališkasis kurortas. Birštonui būdingi ir išskiriantys jį iš kitų Lietuvos kurortų turizmo sektoriaus komponentai - ištekliai, paslaugos ir jas kurianti infrastruktūra. Dėl kurortinių išteklių: mineralinių šaltinių, mikroklimato, gamtovaizdžio, prioritetinė Birštono kurorto funkcija kurortinis gydymas, orientuotas sutinkamai su LR kurortų vystymo strategija, visų pirma į nacionalinės sveikatos apsaugos klausimus - profilaktinę, gydomąją ir reabilitacinę veiklą. 6.4.2. Siūloma kurortui ir savivaldybei aktyviai vystyti kurortinę rekreacinę - veiklą, apimančią kurortinį turizmą, vystant sveikatingumo ir poilsio kompleksus (toliau SPA), sveikatingumo turizmo plėtrą. 6.4.3. Nuo Birštono savivaldybės 100 km. spindulio zonoje gyvena apie 2 mln. Lietuvos gyventojų. Tai nemaža rinka rekreacijai plėtoti. Savivaldybė turi patogų kelių tinklą, sujungianti ją su stambiausiais šalies centrais ir bei tarptautiniais turistiniais maršrutais. 6.4.4. Nustatyta kad, Birštono savivaldybės centras - Birštono kurortas, kaip regioninio parko centras, kaip tarptautinės ir regioninės svarbos rekreacijos aptarnavimo centras, bei kurortinio gydimo centras, turi sukaupęs pagrindinę rekreantų, turistų aptarnavimo infrastruktūrą, kurios beveik nėra likusioje savivaldybės teritorijoje. Yra ryški rekreacinės infrastruktūros poliarizacija savivaldybės teritorijoje. 6.4.5. Numatyta, kad Birštono kurortas yra ir liks pagrindinis rekreacinis – pramogų turistinių trasų branduolys, tranzitinis mazgas tarp įvairių rekreacijos rūšių ir turistinių maršrutų, į kurį jos numatytos suvesti, tačiau išplėtojant būtiną rekreacinę infrastruktūrą kituose numatytuose rekreacijos aptarnavimo centruose. 6.4.6. Vystytinos perspektyvoje įvairios rekreacinės formos, (pasivaikščiojimas ir poilsis miške (miško parkuose) maudymasis, uogų ir grybų rinkimas, mėgėjiška žūklė, medžioklė), pėsčiujų, dviračių turizmas, (vasaros ir žiemos, t.t. slidžių) įvairios sporto rūšys, (pav. krosai, orientavimosi, peintbolas, golfas ir kt.), pramoginiai ir šventiniai renginiai, ir poilsis. 6.4.7. Vystytinas ir ypač skatintinas kaimo turizmas. 6.4.8. Siūloma atgaivinti ir plėtoti vasaros poilsio stovyklas ypač jaunimui ir vaikams.



81

6.4.9. Siūloma išlaikyti ir plėtoti populiarias Birštono kurorto sporto šventes: sportinių šokių konkursą „Birštono ruduo", „Nemuno galiūnas", tarptautinės A. Mikėno ėjimo varžybas, plaukimo, bėgimo, teniso, tinklinio turnyrus. Tarptautinis Birštono džiazo festivalis, tarptautinės oro balionų varžybos J. Valūno taurei laimėti. 6.4.10. Siūloma išlaikyti ir plėtoti jodinėjimo, pasivažinėjimo karieta paslaugas, įkuriant hipocentrą jo naują bazę savivaldybėje. Tikslinga plėtoti hipoterapijos paslaugas, sietinas su bendrąja gydomąja ir sveikatingumo kurorto vystymo kryptimi. 6.4.11. Žiemą Birštono savivaldybėje turizmas apmiršta. Sezoniškumą slopintų SPA centrų vystymas. Jis gali būti susietas su kalnų ir lyguminiu slidinėjimu esant palankiomis, sąlygomis žiemą. 6.4.12. Birštono savivaldybė, patiria žymų vietinio turizmo savaitgalinį pulsavimą, ką rodo taip pat ir autokelių eismo intensyvumo savaitgalinis pulsavimas. Vystytinos vietinio savaitgalinio turizmo programos.

6.5. REKREACINIO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOS IR REKREACIJOS FUNKCIJOS REIKŠMĖ SKIRTINGOSE ZONOSE 6.5.1. Aukštesnių planavimo dokumentų išskirtų stambių rekreaciniai arealų detalizacija sudaryta išskiriant smulkesnes vietoves – sutinkamai su savivaldybės žemės naudojimo funkciniu zonavimu, su daugiau ar mažiau reikšmingą rekreacine funkciją zonose. Ji pateikta R indeksu polifunkcinėje zonų charakteristikoje, o rekreacijos reikšmė zonoje išreikšta zonos polifunkcinėje charakteristikoje tokiu skaičiumi: 3 – prioritetinė; 2 – kita pagrindinė; 1 – svarbi; 0 – papildoma. 6.5.2. Birštono savivaldybės teritorijoje yra tokios perspektyvinės rekreacinio funkcinio prioriteto zonos (rekreacinės funkcijos indeksas R su jo reikšme pajuodintas): R1. Birštono maudyklių zona (R3V2M1) (Druskupio rekreacinė - pramogų zona) R2. Škėvonių poilsio komplekso zona (R3M2A1) R3. Škėvonių maudyklių zona (R3M2V1) R4. Žvėrinčiaus miško parkas (R3M2A1G0) R5. Druskų miško parkas (R3M2A1G0) R6. Birštono rekreacinė zona (R3M2A1) R7 Jundeliškių rekreacinė zona (R3M2A1) R8 Širvinių rekreacinė zona (R3M2A1) 6.5.3. R1, R2, R3, R6, R7, R8 zonose numatomas intensyvios rekreacijos su kapitaliniais rekreacijos kompleksais ir statiniais. R4, R5 zonose numatomas ekstensyvios rekreacijos vystymas. Tai miško parkai kur galimi tik rekreacinių įrenginių taškai, o kompleksai ne miško žemėje.



82

6.5.4. Birštono savivaldybės teritorijoje yra tokios regioninio parko konservacinio, funkcinio prioriteto zonos (draustiniai), turinčios didesnę ar mažesnę rekreacinę funkciją (rekreacinės funkcijos indeksas R, pajuodintas) : K1. Birštono urbanistinis draustinis (K3R2G2A1) K2. Škėvonių geomorfologinis draustinis (K3A2 M2RI Ž0G0) K3. Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografinis draustinis (K3V2R1T0) K4. Verknės kraštovaizdžio draustinis (K3Ž2M2A1G1R1) K5. Siponių kaimo kraštovaizdžio draustinis (K3G2Ž2A1M0R0T0) K6. Vizdijos hidrografinis draustinis (K3M2A1R0) K7. Nemajūnų urbanistinis draustinis (K3G2Ž2M0R0) K8. Punios kraštovaizdžio draustinis (K3A2M1R1G0) 6.5.5. Reikšmingiausia rekreacinę funkciją tarp draustinių turi ir turės K1 - Birštono urbanistinis draustinis (K1 rekreacinė funkcija - kita pagrindinė), kuriame numatomas tiek intensyvi tiek ir ekstensyvi rekreacija. 6.5.6. Birštono savivaldybės teritorijoje yra tokios regioninio parko apsauginio funkcinio prioriteto zonos, turinčios didesnę ar mažesnę rekreacinę funkciją (rekreacinės funkcijos indeksas R, pajuodintas) A1. Žvėrinčiaus (A3M2Ž1 R0) A2. Druskų (A3M2R1) A3. Širvinių (A3M2R0) A4 Vėžionšilio (A3M2K0R0) A5 Nemajūnų (A3M2T0 R0) A6. Trakelių (A3M2R1G1Ž0R0) A7. Kernuvės (A3M2Ž1G0R0) A8. Škėvonių (A3 R2 M1Ž0) A9. Ivoniškio (A3Ž2G1T0 R0) A10. Vaitiškių (A3 Ž2G1M1T0N0R0) A11. Šilėnų (A3Ž2R2G1M1) A12. Naudžiūnų (A3Ž2G1T0M0 R0) A13. Pelešiškės (A3Ž2G1 R0) A14. Puzonių (A3M2Ž2G1R1T0) 6.5.7. Apsauginio funkcinio prioriteto zonose rekreacinė funkcija yra daugiausia pagalbinė arba rečiau svarbi. Jose numatyta vystyti ekstensyvią rekreaciją, daugiausia pažintinį – kultūrinį turizmą, numatytos stovyklavietės, atokvėpio aikštelės turistams, sutinkamai su regioninio parko planavimo schema. Šiose zonose skatintina esamų kaimo sodybų konversija į kaimo turizmo sodybas, prisilaikant regioninio parko reglamentų.(žiūr. 2 skyrių). 6.5.8. Nustatyta specifinė A11 zona su kita pagrindine intensyvia rekreacija - tankiai užstatytų vasarnamių kaimas turintys apie 150 rekreacinės paskirties statinių, naudojamas trumpalaikiam ir ilgalaikiam aktyviam poilsiui. Jam numatyta pilna techninė infrastruktūra. Leidžiama dalinė vasarnamių konversija į mažaaukčius gyvenamuosius namus, su aplinkos kokybės gerinimo, techninės infrastruktūros vystymo prioritetu.



83

6.5.9. Birštono savivaldybės teritorijoje yra tokios ūkinių ir gyvenamosios-visuomeninės funkcijų prioriteto zonos turinčios pagalbinę rekreacinę funkciją (rekreacinės funkcijos indeksas R, pajuodintas): M – miškų ūkio zonos M1. Siponių (M3A1 R0) M2.. Puzonių (M3A1 R0) M3. Vėžionšilio (M3T1G0 R0) M4. Naudžių (M3A1T0R0) Ž – žemės ūkio zonos Ž1. Dzingeliškių (Ž3G1 R0) Ž2. Siponių (Ž3G1 R0) Ž3. Naudžiūnų (Ž3G1T0 R0) Ž – žemės ūkio zonos už regioninio parko ribų Ž4. Kimbrių (Ž3G1T1M0 R1) Ž5. Padvariškių (Ž3G1 T1M0R1) G - miesto ir aglomeruotų kaimo gyvenviečių su miestais užstatymo zonos (Gyvenamos-visuomeninės su komunaliniais objektais zonos) G1. Birštono miesto –kurorto gyvenamoji zona (G3R2T1A1M0N0Ž0) G2 Birštono miesto –kurorto gyvenamoji zona (G3R1T1A1M0N1Ž0) (buvusi Birštono viensėdžio- Kernuvių kaimų gyvenamoji vietovė). G3. Ivoniškių k. gyvenamoji zona (G3R1A1T1N0) 6.5.10. Ž tipo zonose gali būti kaip pagalbinis verslas vystomas kaimo turizmas. Ž4 ir Ž5 zonose (už regioninio parko ribų) rekreacijos funkcija žymesnė. Čia yra numatyta galimybė plėtoti automagistralės (E16 su sankaupa tarptautinių, nacionalinių regioninių turistinių maršrutų) keleivių – turistų aptarnavimo infrastruktūrą, numatyta galimybė plėtoti golfo centrą, hipocentrą. 6.5.11. Rekreacinių naujai įveisiamų miškų sklypų teritorija siūloma formuoti apie rekreacinius objektus, kaimų gyvenvietes, vandens telkinius, turistinius maršrutus. Atskiri intensyvios rekreacijos sklypai gali būti kuriami renovuojant kaimo gyvenvietes (rekonstruojant kaimo sodybas, malūnus, užtvankas ir kitus kultūrinius kraštovaizdžio elementus, įrengiant atitinkamą rekreacinę ir inžinerinę infrastruktūrą). 6.5.12. Siūloma dvarų sodybų naudojimo perspektyvą sieti su rekreacinio naudojimo plėtra ir turizmu, ypač kultūriniu turizmu, 6.5.13. Numatoma, kad vanduo Nemune ateityje vėl taps tinkamu maudytis. savivaldybės miestų ir kaimų, rekreacinių zonų paplūdimių įrengimas atgis ir taps ypač skatinantis veiksnys rekreacijos ir turizmo plėtrai savivaldybėje. 6.5.14. Nustatyta, kad Birštono savivaldybėje vystytinos tokios rekreacijos rūšys: 1 – poilsis gamtoje (sveikatingumo, laisvalaikio, kaimo turizmas); 2 – pažintinis turizmas (kultūrinis, ekologinis turizmas); 3 – aktyvus poilsis, (t.t. įvairūs hobi gamtinėje



84

aplinkoje); 4 – pramogos; 5 – dalykinis (konferencijų) turizmas; 6– piligriminis turizmas (žiūr. 2E3S-7. planą‚ Rekreacija ir turizmas‘).

6.6. TURIZMO APTARNAVIMO CENTRAI 6.6.1. Poilsiautojų aptarnavimui naudojami viešasis ryšių ir aptarnavimo įstaigų tinklas gyvenvietėse. Pagrindinis turistų aptarnavimo centras Birštono savivaldybėje yra Birštono kurortas. Jame yra sukauptas beveik visos apgyvendinimo, maitinimo, sveikatinimo įstaigos, turizmo informacijos centras. Už kurorto ribų, prie automagistralės Vilnius- Marijampolė yra tik kelios užeigos – Birštono kaimo gyvenvietėje (Birštono vienkiemyje), Žvirgždėnų ir Jundeliškių kaimuose. 6.6.2. Priimta, kad poilsiautojų aptarnavimui yra ir bus panaudojamas viešas ryšių ir bendrojo gyventojų aptarnavimo centrų tinklas, padidinant paslaugų nomenklatūrą vasaros sezonui (pav. papildant inventoriaus nuomos punktais ir kt.). 6.6.3. Priimta Birštono savivaldybės rekreacijos aptarnavimo centrus suskirstyti pagal reikšmę į nacionalinės -regioninės svarbos, bei lokalinius, o jie turėtų tokias specializacijos kryptis: – 1. laisvalaikio turizmo, 2. pažintinio (kultūrinio) turizmo, 3. poilsio gamtoje 4. kurortinio turizmo, 5. piligriminio turizmo, 6. dalykinio (konferencijų) turizmo aptarnavimo, (žiūr. 2E3S-7 planą). 6.6.4. Nustatyta, kad dauguma numatytų vystyti rekreacinio aptarnavimo centrų liks polifunkcinio pobūdžio. Jie jungia 2-3 ir daugiau rekreacinės specializacijos krypčių. 6.6.5. Birštono miestas, kaip Birštono savivaldybės centras išskirtas kaip nacionalinės ir regioninės svarbos turizmo centras. 6.6.6. Išskirti lokalinės svarbos savivaldybės pagalbiniai centrai kaip bendrieji rekreacijos ir turistų aptarnavimo centrai. Tai Bučiūnąi – Geležūnai, Būdos, Ivoniškės. 6.6.7. Išskirti savivaldybės rekreaciniai centrai, kurie būdami šalia turistinių maršrutų, atliks ir specialias rekreacinio centro funkcijas. Tai Jundeliškės, Širviniai, Škėvonys. Jie specializuosis 1. laisvalaikio turizmo, 2. pažintinio (kultūrinio) turizmo, 3. poilsio gamtoje turistų aptarnavime. Šie centrai parodyti kaip specializuoti rekreacinio aptarnavimo centrai (žiūr. 2E3S-7 planą). 6.6.8. Numatyta, kad kaimo gyvenvietės (Nemajūnai, Siponys, Puzonys) esančios turistiniuose maršrutuose ir turinčios kultūros ar gamtos paveldo, vykdys ribotas specialias rekreacinio centro funkcijas. Jos specializuosis. pažintinio (kultūrinio) turizmo (2) ir. poilsio gamtoje (3) turistų aptarnavime. Šie centrai parodyti kaip ribotos specializacijos rekreacinio aptarnavimo centrai.



85

6.7. TARPTAUTINIAI IR NACIONALINIAI TURIZMO MARŠRUTAI BIRŠTONO SAVIVALDYBĖJE 6.7.1. Nustatyta, kad per Birštono savivaldybės teritoriją praeina perspektyviniai nacionalinės ir tarptautinės svarbos turistiniai maršrutai vedantys į Lietuvos sostinę, apskrities centrą Kauną, savivaldybės centrą Birštoną ir iš jų. Tai autoturizmo vandens turizmo, dviračių turizmo, pėsčiųjų (slidininkų), t.t. ir piligriminio turizmo maršrutai. 6.7.2. Numatytos vystyti tokios nacionalinės ir tarptautinės svarbos autoturizmo trasos atkarpos Birštono savivaldybės teritorijoje: • Keturių sostinių kelio atkarpa - Kelio zonoje yra daug lankytinų vietų turistams,

poilsio vietų ir lankytojų aptarnavimo taškų. • „Jono Pauliaus II piligrimų“ kelio atkarpa • „Nemuno kelio“ atkarpa • „Vidurio Lietuvos“ kelio atkarpa • „Sūduvos kelio“ kelio atkarpa 6.7.3. Numatytos vystyti tokios nacionalinės ir tarptautinės svarbos dviračių trasų atkarpos Birštono savivaldybės teritorijoje: • Nacionalinės dviračių trasos Punia - Birštonas – Prienai – Kaunas – Rumšiškės - Čiobiškis atkarpa savivaldybėje: Punia - Šilėnai – Nemajūnai – Tauliukai - Kernuvė – Birštonas – Prienai.

• Nacionalinė trasos „Keturių sostinių kelias“ atkarpa Birštono savivaldybėje (pagal autoturizmo trasą)

• Nacionalinės trasos „Nemuno vėrinys“ Prienų – Alytaus atkarpa per Birštono savivaldybę (Prienai – Birštonas – Nemajūnai - Šilėnai – Punia – Alytus ).

• Nacionalinė šiaurės pietų trasa Nr. 9 (į Latvija ir Baltarusiją) per Birštono savivaldybę (Prienai – Birštonas – Nemajūnai - Šilėnai – Punia).

6.7.4. Numatytos vystyti „Nemuno kelio“ nacionalinės ir tarptautinės svarbos vandens turizmo trasos atkarpa Birštono savivaldybės teritorijoje ir per regioninio parko teritoriją. Nemunu praplauks tarptautiniais, šalies, regioniniais bei vietiniais maršrutais, pavyzdžiui, tokiais kaip Baltijos- Nemuno žiedas, (Baltijos jūra – Vysla – Nemunas - Baltijos jūra), Gardinas – Palanga, Šalčininkai – Nida, Veisiejai – Klaipėda, ir pn. 6.7.5. Numatyta vystyti savivaldybės teritorijoje nacionalinės ir tarptautinės svarbos specializuoto kultūrinio turizmo trasos „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“ atkarpa (Aukštadvaris - Birštonas – Punia). 6.7.6. Numatyta vystyti savivaldybės teritorijoje regioninės svarbos ekologinio (pažintinio) - kultūrinio turizmo valstybinių „Dzūkijos parkų“ žiedo atkarpa Birštono savivaldybės teritorijoje. Savivaldybė yra patogioje padėtyje vystyti čia siūlomas jungtis tarp „Suvalkijos“, „Vidurio Lietuvos ir „Dzūkijos parkų“ žiedų. 6.7.7. Numatoma Birštono savivaldybės teritorijoje plėtoti piligriminį turizmą sutinkamai su Europos Sąjungos kultūros programomis: “Baroko kelias”, „Piligrimų



86

kelias, „ Vienuolynų kelias“, naudojantis tarptautinėmis nacionalinėmis ir savivaldybės turizmo trasomis.

6.8. REGIONINIO PARKO IR SAVIVALDYBĖS MARŠRUTAI

Bendri principai 6.8.1. Siūlomi savivaldybės lankytini objektai ir turistiniai maršrutai integruoti su Nemuno kilpų regioninio parko rekreacine sistema, (žiūr. 2E3S-7. planą‚ Rekreacija ir turizmas‘. 6.8.3. Savivaldybėje numatyta sudaryti komfortabilias poilsio su nakvyne sąlygas lankytojams, sukuriant ir palaikant tam reikalingą rekreacinę infrastruktūrą, turistų stovyklavietėms reikalingą įrangą bei rekreacinę miško aplinką, sukuriant miško parko želdynus, užtikrinant aukštą aplinkos kokybę, aptarnavimo lygį. 6.8.4. Turizmo organizavimas Birštono savivaldybėje numatomas iš: • lankytojams eksponuojamų objektų sutvarkymo; • kelių, takų, vedančių prie eksponuojamų objektų ar per juos, įrengimo bei

sutvarkymo; • lankytojų aptarnavimo organizavimo ir tam reikalingos materialios bazės kūrimo. 6.8.5. Numatyta, kad lankytojams rodomi objektai Birštono savivaldybėje bus: gamtinis bei kultūrinis kraštovaizdis, vizualinės erdvės su apžvalgos taškais ir trasomis; gamtinio kraštovaizdžio elementai - reljefo, hidrografijos formos, negyvosios ir gyvosios gamtinių sistemų objektai (šlaitai, atragiai dubumos atodangos, upės, upeliai, akmenys, pelkės, miškai, medžiai, gyvunija ir kt.) ; kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai ir objektai (miestas, kaimai, pastatai, sodybos, įvairūs įrenginiai ir kt.). 6.8.6. Numatyta, kad visi objektai bus parengti juos sutvarkant, aprūpinant informacija, reikalinga jų vertei suvokti, sudarant sąlygas lankytojams juos apžiūrėti, įrengiant privažiavimus, apžvalgos vietas ir būtinus sanitarinius įrenginius. 6.8.8. Numatyta kad Birštono savivaldybėje lankytojai galės pasirinkti būdą kaip keliauti – automobiliais, dviračiais, pėsčiomis, žirgais ar plaukti upe. Kiekvienam šių keliavimo būdų numatyti turiniu, poilsiavimo ir keliavimo požiūriu optimalūs maršrutai. 6.8.9. Numatytos turizmo maršrutams organizuoti reikalingos stovyklavietės, sustojimo aikštelės bei apžvalgos vietos (regyklos). 6.8.10. Siūloma pagerinti palyginti tankų kelių tinklą ateityje, kas leis privažiuoti automobiliais prie didžiosios dalies lankytinų vietų ir objektų. Prie kelių numatoma telkti informacija apie lankytinus objektus, bei lankytojus aptarnaujančias įstaigas. Pirmoje eilėje turėtų būti tvarkomi patys keliai, kuriais važinėjant būtų galima susidaryti pilną vaizdą apie savivaldybę 6.8.11. Numatytas perspektyvinis Birštono savivaldybės rekreacinio vystymo turistinių trasų žiedai ir jo diametrai apjungiantys kultūros paveldo sankaupų arealus ir aukščiau



87

minėtas savivaldybę kertančių nacionalinių ir tarptautinių turistinių trasų atkarpas bei regioninio parko trasas į savivaldybės turistinių trasų sistemą. Jie dalinai sutampa su Birštono savivaldybės urbanistinio karkaso žiedinėmis trasomis. Rekreacinio vystymo turistinių trasų žiedus sudarytų: • Į vakarus nuo Birštono kurorto – Prienų kilpos rekreacinis žiedas • Į pietus nuo Birštono kurorto – Balbieriškio kilpos rekreacinis žiedas • Į rytus nuo Birštono kurorto – Birštono kilpos – Verknės rekreacinis žiedas 6.8.12. Numatyta, kad žiedų turistinės trasos suvedamos į Birštono miestą – nacionalinės ir regioninės svarbos turizmo aptarnavimo centrą. 6.8.13. Rekreacinio vystymo žiedų ir jo diametrų pagrindu siūlomi beveik visi savivaldybės turistiniai maršrutai. Savivaldybės dviračių trasoms naudojamos Regioninio parko esamos ir perspektyvinės dviračių trasų atkarpos. 6.8.14. Savivaldybė turi parengusi maršrutų tinklą, kurį plečia toliau. (dviračiais, pėsčiomis) priklausomai nuo trukmės, tikslo ir sezono.

Autoturizmas. 6.8.15. Numatoma, kad lankytojai į Birštono savivaldybę, regioninį parką atvyks automagistralėmis: Kaunas-Alytus, Vilnius-Marijampolė ir Rumšiškės-Druskininkai. kurios praeina greta svarbiausių lankytinų objektų ir sudarys autoturizmo trasų stuburą. 6.8.16. Numatoma, kad kitos įdomios ir vertingos teritorijos bei objektai atokiau nuo šių automagistralių. bus pasiekiami rajoninės arba vietinės reikšmės keliais su kieta danga. 6.8.17. Siūlomos žiedinės autoturizmo trasos, sutampančios su regioninio parko autoturizmo trasomis, kad turistams važiuojant nereikėtų grįžti atgal tuo pačiu keliu. Tačiau per Nemuną yra ir pasiliks tik vienas automobilių tiltas, o 2 tiltas tik tolimesnėje ateityje, todėl norint apvažiuoti visą savivaldybės ir regioninio parko teritoriją, pamatyti visus eksponuojamus objektus, tenka ir teks kelis kartus sugrįžti į tą pačią vietą - tiltą per Nemuną. 6.8.18. Numatyti regioninio parko penki maršrutai – trys pietvakarinėje, šiaurės vakarinėje ir šiaurės rytinėje regioninio parko dalyse ir du pietinėje jo dalyje. • Pirmas maršrutas: Birštonas - Prienai - Naravai -Balbieriškis - Mardosai - Margarava

- Panemuninkai - Punios šilas - Geniai - Balbieriškis – Prienai - Birštonas. Visas maršruto ilgis beveik 70 km. Tai vienas raiškiausių autoturistinių parko maršrutų suteikiantis bendrą įspūdį apie pagrindines kraštovaizdžio vertybes pietinėje ir vakarinėje regioninio parko dalyje.

• Antras maršrutas: Birštonas - Prienai - Alksniakiemis - Pociūnai - Kalviai -Vanagai - Pašventis per Pociūnus, Bagrėną, Prienus grįžtant į Birštoną. Visas žiedo ilgis apie 40 km.

• Trečias maršrutas siūlomas šiaurės rytinėje priemiesčio dalyje: Birštonas - Jundeliškės - Daukantai - Pelekonys - Mediniškiai -Šiliniai- Jundeliškės. Žiedo ilgis apie 23 km.



88

• Ketvirtas maršrutas numatomas pietinėje regioninio parko dalyje: Birštonas - Žemaitkiemis - Martinonys - Vanagai - Siponys - Šaltinėnai - Vaitiškės Birštonas.

• Penktas maršrutas taip pat numatomas pietinėje regioninio parko ir savivaldybės dalyje: Birštonas - Jundeliškės - Nemajūnai - Šilėnai - Punia - Birštonas.

6.8.19. Ketvirtą ir penktą maršrutus galima sujungti į vieną žiedą ir bendras maršrutas būtų: Birštonas - Žemaitkiemis - Martinonys - Vanagai - Siponys - Šaltinėnai - Vaitiškės - Nemajūnai - Šilėnai - Punia - Birštonas. Bendras maršruto ilgis beveik 60 km. 6.8.20. Siūlomas Birštono savivaldybės maršrutas naudojantis regioninio parko trasomis su papildymu: Birštonas – Žemaitkiemis – Matiešonys - Šūtupis – Puzonys –Martinonys - Vanagai - Siponys - Šaltinėnai - Vaitiškės - Nemajūnai – Šilėnai – Jundeliškės – Būdos – Paverkniai – Širviniai - Birštonas 6.8.21. Turistinių maršrutų keliai siūlomi su kieta danga, siekiant, kad jie būtų populiaresni tarp lankytojų, kurių dauguma atvažiuos automobiliais ir mažiau darytų neigiamo poveikio aplinkai.

Pėsčiųjų ir dviračių (slidžių) turizmas. 6.8.22. Siūlome tokią turistinių takų sistemą regioniniame parke ir savivaldybėje: • reprezentacinis turistinis žiedas "Nemuno kilpos" per visą regioninio parko teritoriją; • turistiniai takai, jungiantys parką ir savivaldybę su didžiaisiais miestais - Kaunu,

Alytumi Marijampole; • vietiniai pasivaikščiojimo ir sveikatingumo takai Birštono kurorte. 6.8.23.Pėsčiųjų ir dviračių takai žiemą su sniego danga naudotini slidžių turizmui. 6.8.24. Perspektyviausios dviračių ir pėsčiųjų turistinės trasos, kurios mažiau nutolusios nuo Nemuno nes yra galimybė keisti transporto priemonę, naudotis tomis pačiomis dviratininkų ir vandens turistų stovyklavietėmis. 6.8.25. Numatomas regioninio parko reprezentacinis pėsčiųjų-dviračių turizmo žiedas, kuris suteiks lankytojams galimybę pamatyti įdomiausias vietas ir objektus, ir leis jiems fiziškai suvokti (patirti) Nemuno vingiavimą. Norint apeiti apie 40 km ilgio žiedą net 6 kartus tenka keltis per Nemuną. Kertant upės kilpų sąsmaukas per Nemuną reikia keltis kas porą trejetą kilometrų. Tako trasa prasideda Birštone, perkėloje per Nemuną į Alksniakiemio mišką, (arba naujuoju tiltu) toliau vėl perkėla per Nemuną į Verknės žiotis - Paverkniai - Jundeliškės -Nemajūnai - Punia -Staniavos kaimas Punios šilelyje - perkėla per Nemuną - Punios girininkija - perkėla per Nemuną - Siponys - Žemaitkiemis - perkėla per Nemuną - Ziegždriai -Naravai - Giraitiškė - perkėla per Nemuną - Birštonas. Visas žiedo ilgis - 42 km. Tako trasa, suplanuota esančiais keliais ir takais. Takas vietoje nužymimas specialiais ženklais – markiruojamas, prie lankomų vietų statomi informaciniai skydai. Perkėlas per Nemuną organizuoja parko direkcija, ar maršrutus aptarnaujanti organizacija. Tako įrengimui natūroje reikia parengti tako projektą.



89

6.8.26. Numatomas savivaldybės reprezentaciniai pėsčiųjų-dviračių turizmo trasų žiedai, panašus savo įranga. Žiedų trasos pateiktos 6.8.13. punkte. 6.8.27. Parengti savivaldybės dviračių-pėsčiųjų trys maršrutai: • Žvėrinčiaus miško parko dviračių-pėsčiųjų takas (10 km,), nuo Birštono kurorto iki

Lengveniškių kaimo, toliau Škėvonys - Birštono kurortas. Maršrutas dalinai turi infrastruktūrą, įrengtas.

• Birštono – Siponių miško dviračių maršrutas: Birštono kurortas – Naudžiūnai- Žemaitkiemis – Matiešonys – Dzingeliškės - Siponių miškas – Nemajūnai - Būdos – Širviniai - Birštono kurortas. Viso maršruto ilgis - 37 km. Naudotis rajoninės ir vietinės reikšmės keliais.

• Paruošti maršrutai vaikščioti pėsčiomis Birštono kurorte. 6.8.28. Savivaldybės pėsčiųjų – dviračių takai surišami su Birštono miesto takais ir suvedami į numatomą pagrindinį traukos ir turistų aptarnavimo židinį – pramogų zoną (R1). 6.8.29. Siūlomas mišrus vandens – dviračių turizmo maršrutas Birštonas – Nemajūnai – Birštonas. (į Nemajūnus dviračiais, atgal į Birštoną baidarėmis) 6.8.30. Visų lygmenų turistinės dviračių trasos naudotinos ryšiams tarp kaimo gyvenviečių ir aptarnavimo centrų bei darbo ryšiams.

Vandens turizmas. 6.8.31. Vystytini svarbiausio vandens kelio Nemuno upe maršrutai. Numatomos ekskursijos keleiviniais laivais Nemunu. Siūlomi maršrutai irklinėmis valtimis, baidarėmis, pripučiamomis valtimis, plaustais Nemuno kilpomis nuo Birštono – į Birštoną ar nuo Nemajūnų į Birštoną. Dalinai, su apribojimais vandens turizmui siūloma naudojimui ir Verknės upė. 6.8.32. Numatomos prieplaukos Birštone, Prienuose, Balbieriškyje, Nemajūnuose. 6.8.33. Parengti savivaldybės baidarių maršrutai. Baidarininkams siūlomi du maršrutai: • Verknės upės maršrutas • Didžiųjų Nemuno kilpų maršrutas. (65 km.)

Svarbiausios apžvalgos aikštelės ir bokštai 6.8.34. Numatomos tokios apžvalgos aikštelės savivaldybėje, remiantis Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schema: • Birštono atragis, kur iš vienos vietos galima pamatyti skirtingon pusėn tekančio

Nemuno, o taip pat jo slėnio atkarpas. Reikia pastatyti apžvalgos bokštą. • Kernuvės atodanga, kur matosi Nemuno slėnis, Prienų šilas, Naravo kaimas. Reikia įrengti aikštelę ir privažiavimą.

• Siponių atodangos viršus, kur matosi Nemuno slėnis su staigiais vingiais, Punios šilas. Reikia įrengti aikštelę ir privažiavimą.

• Paverknių piliakalnis: kur matosi Verknės slėnis, Verknės upė.



90

• Geležūnų piliakalnis, kur matosi Nemuno slėnio istorinio kultūrinio kraštovaizdžio erdvė ties Nemajūnais. Reikia įrengti priėjimą

6.9. SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIORITETAI 6.9.1. Bendrasis prioritetas savivaldybės rekreacinės sistemos vystyme teiktinas Kurortinio sveikatingumo turizmo (SPA), ir poilsio gamtoje, tarp jų kaimiškoje aplinkoje, (kaimo turizmo) vystymui. Siūloma parengti savivaldybės rekreacijos išvystymo specialųjį planą. 6.9.2. Pirmoje eilėje suplanuoti ir plėtoti intensyvios rekreacijos R1, R6 rekreacinio prioriteto zonas, ir R5 miško parko zoną su turistinių stovyklų kompleksais. 6.9.3. Parengti galimybių studiją Jundeliškių dvaro sodybos, pritaikymo turizmo reikmėms. 6.9.4. Parengti galimybių studiją Nemajūnų ir Siponių kaimų pritaikymo turizmo reikmėms. 6.9.5. Pirmoje eilėje suplanuoti ir tęsti vystymą savivaldybės dviračių trasas iš Birštono miesto į Balbieriškio kilpos žiedą. 6.9.6. Aktyviai skatinti nacionalinių trasų atkarpų realizaciją savivaldybėje. 6.9.7. Plėtoti nacionalinio kultūrinio turizmo maršruto – „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“ atkarpoje infrastruktūrą, bendradarbiaujant su gretimomis savivaldybėmis. 6.9.8. Skatinti plėtoti numatytus reprezentacinius valstybinių parkų žiedus bendradarbiaujant su gretimomis savivaldybėmis. 6.9.9. Kultūriniam turizmui prioritetiniai naudotini kultūros paveldo objektų sankaupų arealai. 6.9.10. Vystyti lokalinės svarbos rekreacijos aptarnavimo centrus, skatinant aptarnavimo infrastruktūros plėtrą juose. 6.9.11. Stiprinti savivaldybės rekreacijos (turizmo) plėtros organizaciją bei turizmo informacijos centrą, bendradarbiaujant su gretimų savivaldybių turizmo informacijos centrais.

Birštono savivaldybės teritorijos bendrasis planas IIE 3S Konkretizuoti sprendiniai. 7.Miškų teritorijų vystymas ___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


91

7. MIŠKŲ TERITORIJŲ VYSTYMAS

7.1. MIŠKŲ TERITORIJŲ PLĖTROS TIKSLAI 7.1.1. Miškų ūkis Birštono savivaldybės teritorijoje turi būti plėtojamas laikantis pagrindinių Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, Kauno apskrities teritorijos bendrajame plane, Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijoje (Žin., 2002, Nr. 93-4029), Lietuvos miškingumo didinimo programoje (Žin., 2003, Nr. 1-10) numatytų tikslų: • daugiatikslės ir miško išteklius tausojančios miškų ūkio veiklos užtikrinimas subalansuojant ekonomines, socialines ir ekologines miškų funkcijas; • teritorijos miškingumo didinimas; • biologinės įvairovės miškuose išsaugojimas ir miškų rekreacinio potencialo didinimas; • pramonės ir gyventojų aprūpinimas mediena; • miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas; • racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas ir auginamos medienos kokybės gerinimas; • miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas; • miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas.

7.2. MIŠKŲ TERITORIJŲ PLĖTRA 7.2.1. Birštono savivaldybės teritorija, pagal Lietuvos Respublikos teritorijos ir Kauno apskrities teritorijos bendruosiuose planuose numatytas strategines miškininkystės plėtros zonas bei pozones, patenka į Vidurio Aukštaitijos - ŠV Dzūkijos našių mišrių spygliuočių – lapuočių miškų zonos ŠV Dzūkijos našių pušies – eglės miškų pozonį (be Birštono savivaldybės į jį patenka Prienų, Alytaus ir Lazdijų rajonų). 7.2.2. Pozonyje vyrauja spygliuočių medynai (68%), tame tarpe pušynai sudaro 41%, eglynai-26% visų medynų ploto. Daugiau kaip ketvirtadalis medynų – minkštieji lapuočiai. Gana didelę dalį sudaro specialios paskirties miškai ir rezervatai – 14%, taip pat apsauginiai miškai – 23%. Ūkiniai miškai apima tik 63% visų miškų ploto. Pozonio miškai pasižymi didžiausiu našumu – medienos prieaugis 6,3 m3/ha. Medynuose sukauptas pats didžiausias medienos tūris – 223 m3/ha. Miškai labai svarbūs ekologiniu ir ūkiniu atžvilgiu. Miško naudojimo intensyvumas pozonyje yra vienas iš didžiausių šalyje. Valstybinės svarbos miškuose kasmet gali būti naudojama iki 5,4 m3/ha likvidinės medienos. Pozonyje yra nemažai nederlingų, žemdirbystei netinkamų plotų, kai kurios teritorijos yra nepakankamai miškingos. Todėl tiek ūkiniu, tiek ir ekologiniu atžvilgiu pozonio miškingumą tikslinga padidinti 10%. 7.2.3. Birštono savivaldybėje miškai yra vienas iš vyraujančių gamtinio kraštovaizdžio komponentų, miško žemė čia užima 5777,6 tūkst. ha (46,6% teritorijos ploto). Pagal miškingumo rodiklį savivaldybėje gerokai viršijamas vidutinis šalies miškingumas (32,5%), pirmaujama Kauno apskrities savivaldybių tarpe. Nepaisant gana aukšto



92

miškingumo laipsnio, miškai savivaldybės teritorijoje yra pasiskirstę netolygiai, konstatuojamas jų trūkumas centrinėje ir rytinėje dalyse, nemaža dalis vandens telkinių (ypač mažųjų vandentekmių) perimetro neturi apsauginių želdinių juostų, limnoglacialinėje lygumoje esančiuose žemės ūkio naudmenų plotuose yra zonų, kur reikalinga ekologinė ir priešdefliacinė miško įtaka. Įvertinant tai, savivaldybės teritorijos bendrajame plane, kaip prioritetinis tikslas išskiriamas ne tik esamo miškingumo lygio palaikymas, bet ir jo didinimas, užtikrinant ekologiškai pagrįstą miškų išdėstymą teritorijoje. Miškingumas turi būti didinimas siekiant išsaugoti kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, užtikrinti ekonomiškai racionalų dirvonuojančių bei menkaverčių žemių panaudojimą, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos, kraštovaizdžio formavimo, kultūros paveldo išsaugojimo, turizmo plėtros ir kitus faktorius. 7.2.4. Pagrindiniai miškingumo didinimą sąlygojantys veiksniai: • didėjantys rekreacijos ir turizmo poreikiai, įpareigojantys pirmiausia plėsti miškus rekreacinio prioriteto zonose; • būtinybė gerinti ekologines ir apinkosaugines sąlygas Nemuno kilpų regioninio parko konservacinio ir apsauginio prioriteto zonose; • užtikrinti kryptingą gamtinio karkaso teritorijų – geosistemų vidinio stabilizavimo arealų ir migracinių koridorių ekologinio kompensavimo potencialo stiprinimą, ypatingą dėmesį skiriant toms gamtinio karkaso teritorijų dalims, kurioms yra nustatyta tvarkymo kryptis – grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai (M3, S3). 7.2.5. Birštono savivaldybės teritorijos bendrajame plane fiksuojamas visų esančių miškų išsaugojimas, jų ūkininkavimo režimas ir pagrindinė funkcinė paskirtis pagal nustatytas grupes: I grupė – rezervatiniai miškai. Birštono savivaldybės teritorijoje nėra išskirti.

II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami: A – ekosistemų apsaugos miškai. Tai gamtinių ir kompleksinių saugomų teritorijų (Nemuno kilpų regioninio parko dalių), priešeroziniai ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas arba atskirus jų komponentus. Šioje grupėje Birštono savivaldybėje išskiriami sekantys pogrupiai: draustinių miškai; saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų, buveinių ir gamtos išteklių sklypai; priešeroziniai miškai.

B – rekreaciniai miškai. Tai miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Šioje grupėje Birštono savivaldybėje išskiriami sekantys pogrupiai: miško parkai; miestų miškai. III grupė – apsauginiai miškai. Tai gamtinių ir kultūrinių draustinių (tame tarpe valstybiniuose parkuose) ir apsaugos zonų miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Šioje grupėje Birštono savivaldybėje išskiriami sekantys pogrupiai: draustinių miškai, valstybinių parkų apsauginių zonų miškai, valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškai; kelių apsauginės ir estetinės reikšmės miškai, miško sėkliniai medynai, vandens telkinių apsaugos zonų miškai. IV grupė – ūkiniai miškai. Tai visi kiti miškai, nepriskirti I-III miškų grupėms. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną.



93

Miškų pasiskirstymas grupėse Birštono savivaldybės teritorijoje teikiamas plane ,,2E3S-8 Miškų išdėstymas“. Pastaba: dėl mastelio smulkumo pogrupiai plane neišskiriami. 7.2.6. Birštono savivaldybės teritorijos bendrajame plane (žiūrėti plane ,,2E3S-8 Miškų išdėstymas“) yra išskiriamos zonos, kuriose turi būti didinamas miškingumas, nustatomas orientacinis siektinas miškingumo lygis (% nuo bendro zonos ploto) ir miškų įveisimo (ūkininkavimo) kryptys: Ms - ekosistemų apsaugos miškų (IIA grupė), Mr – įveisimo krekreacinių miškų (IIB grupė), Mgk - apsauginių miškų gamtinio karkaso teritorijose (III grupė). Plane parodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, tinkami pirmiausia sodinti mišką, sutinkamai su „Birštono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema“ M1:50 000, VŽI 2006 m. 7.2.7. Ms – ekosistemų apsaugos miškų (II A grupė) ir Mgk - apsauginių miškų gamtinio karkaso teritorijose (III grupė) įveisimo kryptys nustatomos Nemuno kilpų regioninio parko: apsauginio funkcinio prioriteto zonose ar jų dalyse: Kernuvės (A7), Vaitiškių (A10), Šilėnų (A12), Pelešiškės (A13), Puzonių (A14); konservacinio prioriteto zonose: Siponių kaimo kraštovaizdžio (K5), Nemajūnų urbanistiniame (K7), Verknės kraštovaizdžio (K4) draustiniuose; ūkinio prioriteto: Dzingeliškių (Ž1) ir Siponių (Ž2) žemės ūkio zonose; regioninės svarbos Verknės migracinio koridoriaus dalyje. Siektinas miškingumo lygis iškirtose zonose - 30% (nuo bendro zonos ploto). Tik keliose iš jų: Puzonių apsauginio prioriteto zonoje siektinas miškingumo lygis - 70%, Verknės kraštovaizdžio draustinio (K4) ir regioninės svarbos Verknės migracinio koridoriaus dalyje siektinas miškingumo lygis - 80% (nuo bendro zonos ploto). Išskirtose zonose, priklausomai nuo padėties ypatumų ir apsaugos tikslų, formuotini ekosistemų apsaugos (II A grupė) ir / ar apsauginiai (III grupė) miškai. 7.2.8. Mr – rekreacinių miškų (IIB grupė) įveisimo kryptis nustatoma Nemuno kilpų regioninio parko rekreacinio prioriteto: Birštono maudyklių (R1), Škėvonių poilsio komplekso (R2) ir Škėvonių maudyklių (R3) zonose. Siektinas miškingumo lygis (% nuo bendro zonos ploto): R1 zonoje - 20%, R2 zonoje - 50%, R3 zonoje - 40%. 7.2.9. Mgk – apsauginių miškų gamtinio karkaso teritorijose (III grupė) įveisimo kryptis nustatoma Birštono savivaldybėje lokalizuotose gamtinio karkaso teritorijose, nepatenkančiose į Nemuno kilpų regioninį parką. Tai: rajoninės svarbos Naudžiūnų vidinio stabilizavimo areale, regioninės svarbos Verknės migracinio koridoriaus ir rajoninę svarbą turinčių kairiųjų bevardžių Verknės intakų migracinių ruožų dalyse, kuriose yra nustatyta kraštovaizdžio tvarkymo kryptis – grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai (M3, S3). Tai labiausiai ekologiškai nuskurdintos gamtinio karkaso dalys, kuriose miškai turi būti įveisiami ne dėl ekonominių faktorių, bet didinant gamtinės aplinkos ekologinį arba rekreacinį pilnavertiškumą. 7.2.10. Konkretūs miškų teritorinio išdėstymo, jų kiekio, priskyrimo vienai ar kitai grupei klausimai turi būti sprendžiami žemesnio lygmens – miškotvarkos ar žemėtvarkos specialiuosiuose planuose. Bendrojo plano sprendinių, įgyvendinančių miškų ūkio paskirties žemės ir miškų teritorijų vystymą bei tvarkymą, planuojantys



94

dokumentai yra miškų išdėstymo schemos ir vidinės miškotvarkos projektai. Jų rengimas, tikslinimas ir įgyvendinimas numatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Siekiant subalansuoto, pagrįsto miškų išdėstymo jų plėtra šiuose planuose turi būti numatoma įvertinant sekančius kriterijus: ekologinius - kompleksinės saugomos teritorijos -Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reikalavimus, gamtinio karkaso teritorinę lokalizaciją, požeminio vandens gamtinį apsaugotumą nuo galimo teršimo, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonas ir pakrančių apsaugos juostas; antropogeninei apkrovai jautrias teritorijas ir kt.; ekonominius kriterijus – dirvožemio našumo duomenis (išskiriant žemės naudmenų plotus, kurių dirvožemio našumas ne didesnis kaip 32 balai), eroduojamas žemes; melioruotos žemės būklės duomenis; estetinius kriterijus – gamtovaizdžių, tame tarpe rekreacinio prioriteto arealų ar vietovių ir jų estetinių išteklių vertinimo duomenis; paminklosauginius kriterijus – kultūros paveldo vertybes ir objektus; socialinius kriterijus – demografinius duomenis (gyventojų skaičių ir tankumą seniūnijose). 7.2.11. Miškai ne miško žemėje gali būti įveisiami: mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemės ūkio naudmenų plotuose, atrinktuose pagal kriterijus, nurodytus žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakyme Nr. 3D-72 ,,Dėl mažiau palankiau ūkininkauti vietovių“; žemės naudmenų plotuose, kurių dirvožemio našumas ne didesnis kaip 32 balai; jeigu miškas įveisiamas požeminio vandens, kraštovaizdžio rekreacinių išteklių, gamtinio karkaso, teritorijose erozijai sustabdyti bei gretimose teritorijose atsižvelgiant į gretimų teritorijų ekologinį stabilumą ir miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas; žemės ūkio naudmenų plotuose, įsiterpusiuose tarp miškų, vandens telkinių, prie kurių nėra privažiavimo, apleistuose, t.y. daugiau kaip penkerius metus neįdirbtuose, nešienaujamuose, nenuganomuose, taip pat besiribojančiuose su miškais, medžių ir krūmų želdiniais, pelkėmis ir pradėjusiomis savaime apaugti medžiais ir krūmais žemės ūkio naudmenų plotuose, pagal gamtines sąlygas ir teritorinį išdėstymą tinkamuose miškams įveisti (smėlynuose, žvyrynuose, eroduojamuose šlaituose, išgraužose ir baigtuose eksploatuoti karjeruose); žemės ūkio paskirties ar kitos paskirties žemės sklypuose, esančiuose urbanizuotose teritorijose, kuriose pagal parengtus detaliuosius planus numatomas miškų įveisimas. 7.2.12. Miškai miško žemėje gali būti įveisiami vietose, kur anksčiau miškas neaugo (miško aikštės, buvę medienos sandėliai ir kt.). 7.2.13.. Miškus įveisti draudžiamama: teritorijose, kuriose įveisti miškus draudžiama pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas LR vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343; į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytų ar saugomų objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose, išskyrus atvejus, kai miško įveisimą suderina Kultūros vertybių apsaugos departamentas prie Kultūros ministerijos; pievose ir ganyklose, esančiose botaniniuose, entomologiniuose, teriologiniuose, herpetologiniuose draustiniuose; žemės sklypuose, kuriuos pagal patvirtintus ar pradėtus rengti teritorijų planavimo dokumentus numatoma naudoti visuomenės poreikiams; žemės sklypuose, kurie pagal patvirtintus detaliuosius planus numatyti užstatyti arba kitaip panaudoti ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai; LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 ,,Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ patvirtintose



95

paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, jeigu jose aptinkama europinės svarbos saugomų rūšių ar paukščių, kurių apsaugai taikomi reikalavimai pagal Bendrųjų buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu NR. 276; LR aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302 ,,Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ patvirtintose vietovėse, atitinkančiose gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, kuriose randamos europinės svarbos augalų ir gyvūnų rūšių natūralios buveinės, ir jų apsaugai svarbiose teritorijose pagal Bendrųjų buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276; kitose saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir jų bendrijų (įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą) radvietėse ir vertingose gamtinėse buveinėse.

7.3. SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIORITETAI. 7.3.1. Įgyvendinant prioritetinį tikslą - esamo miškingumo lygio palaikymas, bei jo didinimas, užtikrinant ekologiškai pagrįstą miškų išdėstymą teritorijoje, pirmoje eilėje padidinti miško plotus labiausiai nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose ir Nemuno kilpų regioninio parko rekreacinio prioriteto zonose. 7.3.2. Išskirtoms zonoms, kuriose turi būti didinamas miškingumas, remiantis nustatytomis miško įveisimo kryptimis ir siektinu miškingumo lygiu, parengti specialiuosius miškų įveisimo planus, miškų ūkio paskirties žemės plote teritorijos naudojimą ir naujų miškų sodinimą spręsti miškotvarkos projektuose. 7.3.3. Rekomenduotina, kad pirmaeilis miško sodinimas būtų planuojamas formuojant priešerozinius miškus, laukų apsauginius miškus, vandens telkinių apsaugos zonų miškus, rekreacinius miškus. 7.3.4. Sudaryti sąlygas naudoti miško žemę kitiems gyventojų poreikiams tenkinti (turizmui, rekreacijai, šalutinių miško išteklių naudojimui). 7.3.5. Tobulinti ūkininkavimo sistemą, siekiant, kad miškų urėdijos ir privatūs ūkiai mišką naudotų efektyviai bei racionaliai.

Birštono savivaldybės teritorijos bendrasis planas II.E 3.S Konkretizuoti sprendiniai 8 skyrus. Susisiekimo infrastruktūros vystymas ___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


96

8. SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS 8.1. SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪRA 8.1.1. Svarbiausias Europos Sąjungos tikslas susisiekimo srityje – sistemingai kurti ekonomišką transporto sistemą naikinant barjerus tarp skirtingų susisiekimo rūšių, maksimaliai panaudojant kelių transporto infrastruktūros pajėgumus, optimizuojant eismo srautus, integruojant eismo saugos sprendimus, kuriant naujas intelektualias mobilumo sistemas urbanistinei aplinkai. Taigi, ir Birštono savivaldybės teritorijai numatomas tam tikras vaidmuo kuriant veiksmingą, lanksčią ir saugią susisiekimo sistemą, skatinančią šalies ūkio raidą, ekonominį patrauklumą, užtikrinančią būtiną žmonių mobilumą. 8.1.2. Svarbiausia Birštono savivaldybės susisiekimo jungtimi su kitais šalies administraciniais centrais bei užsienio valstybėmis išliks tarptautinis magistralinis kelias A16 (E28) Vilnius-Prienai-Marijampolė (žr. 8.1.1 pav.). Šis rytų-vakarų kryptimi besitęsiantis transporto koridorius tarnaus ir poilsiautojų srautų perskirstymui į rekreacines ir poilsines teritorijas vasaros sezono metu.

8.1.1 pav. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos teritorijos BP

8.1.3. Transporto srautų augimo prognozė iki 2025 m. A16 (E28) Vilnius-Prienai-Marijampolė kelyje numatoma vadovaujantis Transporto ir kelių tyrimo instituto 2006 m. parengtu projektu „Eismo intensyvumo prognozė valstybinės reikšmės kelių ruožuose, einančiuose per miestus“ (žr. 8.1.2. pav.) Metinis procentinis srauto augimas artimas 4 procentams.



97

Transporto srautų prognozė 2016-2025 m.

4691 51705730

80009140

10227

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

2000 2004 2006 2016 2020 2025

Metai

Eis

mo

inte

nsyv

umas

, aut

/parą

8.1.2. pav. Transporto srautų prognozė magistraliniame kelyje A16 (E28) Vilnius-Prienai-

Marijampolė

8.1.4. Vienintelis krašto kelias, rytiniame pakraštyje kertantis Birštono savivaldybės teritoriją 129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė ateityje ir toliau tarnaus susisiekimui šiaurės-pietų kryptimi tarp savivaldybių ir seniūnijų centrų. 8.1.5. Geresniam susisiekimui tarp pietinės dalies gyvenamųjų vietovių Birštono savivaldybės teritorijos bendrajam plane po planuojamojo laikotarpio numatoma nauja rajoninio kelio jungtis (esamo vietinio kelio pagrindu) tarp Nemajūnų ir Puzonių gyvenviečių. 8.1.6. Pagal 2002-2015 m. Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programą numatyti valstybinės reikšmės kelių rekonstrukcijos (A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė kelio ruožai), dangų stiprinimo darbai (129 Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė kelio ruožai) bus reikšmingi mažinant neigiamą poveikį aplinkai, gerinant eismo saugą, sudarant palankesnes sąlygas investicijoms, verslo subjektų bendradarbiavimui, darbo jėgos mobilumui. 8.1.7. Gerėjanti šalies gyventojų socialinė padėtis, nedidelės naudotų automobilių kainos, augęs paskolų populiarumas iki 2008 m. rudenį prasidėjusio ekonominio sunkmečio ir viešojo transporto trūkumai skatino šalies gyventojus sparčiai didinti automobilizacijos lygį. Kadangi mobilumas keičiasi kartu su makroekonomikos ir kitais pokyčiais, tikėtina, jog ekonominio sunkmečio periodu automobilizacijos lygis Birštono savivaldybėje nedidės. Tačiau daroma prielaida, jog ilgalaikėje perspektyvoje automobilizacijos lygis nagrinėjamoje savivaldybėje vis tik augs ir 2020 m. pasieks 530 aut./1000 gyv. (žr. 8.1.2 pav.). Prognozė pateikiama atsižvelgiant į ES šalių patirtį, kuri rodo, jog automobilizacijos lygis prisotinimą pasiekia ties 500-600 aut./1000 gyv. riba.



98

Automobilizacijos lygio augimas ir jo prognozė iki 2020 m.

530500

403

328325

413400425

0

100

200

300

400

500

600

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2016 2020

Metai

aut/1

000

gyv.

8.1.2 pav. Automobilizacijos lygio augimas ir jo prognozė Birštono sav.

8.1.8. Lietuvai, kaip tranzito ir turizmo šaliai, svarbu, kad automobilių keliai būtų įdomūs keliauti ir užtikrintų galimybę kelionės metu turistams ir kitiems keleiviams gauti būtinas paslaugas, taip pat ir susisiekimo priemonių techninio aptarnavimo paslaugas. Tam patogiose vietose prie automobilių kelių turi būti tinkamai įrengti eismo aptarnavimo kompleksai: moteliai, svečių namai, kempingai, poilsio aikštelės, kavinės, degalinės ir t. t. 8.1.9. Birštono savivaldybėje 2 473 lengviesiems automobiliams aptarnauti nėra nei vienos veikiančios degalinės. STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ taikomą normatyvą - 1500 automobilių turi aptarnauti 1 degalinė - galime priimti ir rajono savivaldybės teritorijai. Pagal tai matome, kad norminio reikalavimo netenkina net ir esama situacija. 8.1.10. Siekiant užtikrinti tranzitinių automobilių aptarnavimą, keliaujančių žmonių turistiniais poilsiniais tikslais bei vietos gyventojų poreikius, ateityje Birštono savivaldybės teritorijoje siūloma įrengti bent vieną degalinę (žr. Inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo brėžinį). 8.1.11. Patekimas į degalinę turi būti sprendžiamas žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais (specialiuoju ar detaliuoju planu). 8.1.12. Viešajam susisiekimui Birštono savivaldybės teritorijoje numatomas reikšmingas vaidmuo, juolab, kad viešasis transportas atlieka svarbų socialinį vaidmenį vežant moksleivius, socialiai remtinus gyventojus. Žemi viešojo transporto darbo rodikliai bei augantis automobilizacijos lygis savivaldybėje rodo, jog gyventojai dažniau naudoja lengvąjį automobilį ir tikėtina, jog ši tendencija išliks ateityje.



99

8.1.13. Būtina dėti pastangas šios transporto rūšies darbo gerinimui atnaujinant transporto priemones, optimizuojant maršrutinį tinklą, mažinant eismo intervalus. Tam tikslui būtina atlikti visos savivaldybės autobusų maršrutinio tinklo tiriamąjį darbą, kuriame būtų įvertinti konkretūs savivaldybės gyventojų susisiekimo poreikiai viešuoju transportu tarp Birštono miesto bei gyvenamųjų vietovių, keleivių srautai pagal maršrutus, stotelių ir autobusų apkrovimai, keleivių srautų paros dinamika. Taip pat turi būti įvertintas Birštono miesto BP numatytas atskiras miesto autobusų maršrutas. Tokius tyrimus svarbu atlikti sistemingai siekiant laiku reaguoti į iškilusius naujus susisiekimo poreikius ir užtikrinti efektyvų viešojo transporto darbą. Taip pat svarbu gerinti viešojo transporto informacinį lygį transporto priemonėse bei stotelėse skelbiant visų maršrutų tvarkaraščius jose bei internete. . 8.1.14. Vandens transportas yra saugus, sąlyginai pigus ir gali teikti aukšto komforto paslaugas, tačiau kelionės trukmė plaukiant laivu yra didesnė nei kitų transporto rūšių. Todėl tikėtina, kad vidaus vandenų transportu Birštono savivaldybėje žmonės keliaus poilsiniais, pramoginiais ir pažintiniais tikslais. 8.1.15. Birštono savivaldybėje numatomos prieplaukos ir perkėlos intensyvesniam vandens transporto panaudojimui. Siūloma išnaudoti Nemuną ir unikalias jo kilpas bei plėsti sezonines pramogines ir turistines keliones. Intensyvus vandens transporto panaudojimas susisiekimui ir rekreacijai yra vienas iš prioritetinių tikslų, kiek tai leidžia hidrografinio draustinio apsaugos ir naudojimo režimas. 8.1.16. Bevariklis transportas turi būti skatinama susisiekimo rūšis dėl jo ekonomiškumo, ekologiškumo, humaniškumo ir higieniškumo. Bevariklis transportas yra universali susisiekimo ir aktyvaus poilsio priemonė, turinti prioritetą mažesniuose miestuose, gyvenamose vietovėse bei rekreacinėse teritorijose. 8.1.17. Bevariklis transportas ateityje turi užimti svarbias pozicijas tiek Birštono savivaldybės teritorijos susisiekimo sistemoje, tiek ir vystant rekreacinės infrastruktūros tinklą, juolab, kad savivaldybėje tam yra palankios gamtinės sąlygos. Dviračių takų tinklą būtina plėtoti apjungiant Birštono savivaldybės bei jos gyvenviečių ir gretimų savivaldybių teritorijų trasas į vientisą dviračių takų sistemą, kuri jungs svarbiausius darbo, poilsio ir rekreacijos, buities ir kultūros paslaugų objektus.

8.1.18. Bevariklio transporto takų tinklas turi būti kuriamas vadovaujantis ne tik funkcionalumo, ekologiškumo, bet ir eismo saugumo principais, t. y. pagrindinės dviračių trasos turi būti apšviestos, pažymėtos kelio ženklais, rodyklėmis. Bevariklio transporto trasos turi būti tiesiamos už kelio juostos ribų atsižvelgiant į kraštovaizdžio ypatumus, taikant reikalingas gamtosaugines priemones, įrengiant apšvietimą, vandens nutekėjimo griovius, pralaidas bei kanalizaciją, pažymint reikiamais kelio ženklais bei laikantis kitų projektavimo normomis nustatytų reikalavimų.



100

8.2. SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIORITETAI 8.2.1. Susisiekimo infrastruktūros tobulinimas ir plėtra yra vienas svarbiausių uždavinių, kurio įgyvendinimas turės didelę reikšmę Birštono savivaldybėje kuriant socialinę gerovę, gyvybingą ekonomiką ir sveiką aplinką. Todėl pagrindiniai susisiekimo sistemos prioritetai Birštono savivaldybėje yra: • techninės automobilių kelių būklės gerinimas juos rekonstruojant, stiprinant bei

atstatant dangas, asfaltuojant žvyrkelius, diegiant eismo saugumo priemones; • viešojo transporto infrastruktūros modernizavimas ir darbo optimizavimas siekiant įtvirtinti didesnę reikšmę keleivių vežimuose.

Birštono savivaldybės teritorijos bendrais planas II. E 3.S Konkretizuoti sprendiniai 9 skyrius. Inžinerinės infrastruktūros vystymas ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- UAB „URBANISTIKA“, obj. Nr.0870

101

9. INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS VYSTIMAS

9.1. VANDENTIEKOS INFRASTRUKTŪRA 9.1.1. Vadovaujantis Lietuvos respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu numatoma, kad ne mažiau kaip 95 % Birštono savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu vandeniu. Tuo tikslu turi būti plečiami esami vandentiekio tinklai ir įrengiamos naujos modernios vandens tiekimo sistemos. 9.1.2. Birštono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatoma, kad visas tiekiamas vanduo atitiks dabar galiojančią higienos normą HN 44:2004 „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Tuo tikslu turi būti renovuojama dalis eksploatuojamo skirstomojo vamzdyno, rekonstruojami esami bei statomi nauji vandens gerinimo įrenginiai. 9.1.3. Plėsti vandentiekio sistemas dvidešimt dvejose atskirose gyvenvietėse, rekonstruojant vandenvietes, statant naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas vandenvietes, plečiant naujus ir rekonstruojant esamus tinklus.

9.1. lentelė Atskirų gyvenviečių centralizuota vandentiekių plėtra.

Gyvenamoji

vietovė Reikiamas papildomas

gręžinių skaičius

Vandentiekio tinklo plėtra

(km)

Vandentiekio tinklo

renovacija (km)

Vandenvietės ir vandens gerinimo

įrenginių pajėgumas

(m³/p) Birštono m. Birštono vs Ivoniškių k. Škėvonių k. Kernuvių k. Širvinių k

- 15.0 3 400

Nemajūnų k. Nečiūnų k. Taulikų k. Šilėnų K.

-

5.00

-

20

Bučiūnų k. Geležūnų k.

1 4.00 2 30

Jundeliškių k. 1 0.50 - 10 Būdų k. 2 2.0 - 5 Žemaitkiemio k. 2 1.50 - 10 Matiešonių k. 2 1.00 - 5 Dimsiškių 0.50 - - Viso: 8 29.50 5 480

9.1.4. esamų vandentiekių tinklų rekonstrukcija 5.00 km, 9.1.5. naujų vandentiekių surinkimo tinklų plėtra 29.50 km,



102

9.1.6. Decentralizuotas vandens tiekimas numatomas: Dimšiškių, Jundeliškių, Kamilavos, Matiešonių, Naudžiūnų, Nečiūnų, Siponių, Šaltinėnų, Škėvonių, Vaitiškių, Žemaitkiemio, Tauliukų kaimo gyvenamosiose vietovėse arba jų dalyse. Šie sprendiniai turi sąsajų su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo specialiuoju planu. 9.1.7.Numatoma, kad visos Birštono savivaldybės vandenvietės bus įrengtos pagal higienos normos HN 44:2003 „Vandenviečių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ arba jį pakeisiančio norminio akto reikalavimus. Tuo tikslu bus įregistruotos vandenviečių apsauginės sanitarinės zonos, o jose ribojama ūkinė veikla. 9.1.8. Numatoma, kad visi plečiami vandentiekiai bus pritaikyti gaisrų gesinimui: sukurta žiedinė struktūra, parinkti reikiami vamzdynų diametrai, įrengti priešgaisriniai hidrantai. 9.1.9. Teritorijose, kur nėra numatytas vandentiekis, pagal priešgaisrinius reikalavimus turi būti įrengti priešgaisriniai rezervuarai, privažiavimai prie atvirų vandens telkinių. 9.1.10. Numatoma vykdyti tolesnį eksploatuojamų požeminių vandenų monitoringą. 9.1.11. Numatoma vykdyti tiekiamo vandens kokybės kontrolę ir apie jos rezultatus sistemingai informuoti vietinės savivaldos organus bei visuomenę. 9.1.12. Numatoma vykdyti naudojamų šulinių vandens kokybės stebėseną, išaiškinti zonas su užterštu gruntiniu vandeniu. Tose zonose įrengti vandens tiekimo sistemas iš gilesnių horizontų. 9.1.13. Numatoma plėsti vandentiekį intensyvaus užstatymo vasarnamių teritorijoje (sodininkų bendrijoje).

Projekto grafinėje dalyje pateiktos visos esamos ir numatytos rekonstruoti vandenvietės, bei nustatytos jų sanitarinės apsaugos zonos, esami ir rekonstruojami vandens gerinimo įrenginiai. Numatytos naujai įrengti vandenvietės ir vandens gerinimo įrenginiai pateikti tik preliminariai. Tikslesnė šių inžinerinių įrenginių vieta turi būti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus, atlikus reikiamus geologinius tyrimus.

9.2. VANDENVALOS INFRASTRUKTŪRA 9.2.1. Vadovaujantis Lietuvos respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu numatoma, kad ne mažiau kaip 95 % Birštono savivaldybės gyventojų būtų teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos. Tuo tikslu turi būti plečiami esami nuotekų surinkimo tinklai ir įrengiamos naujos nuotekų surinkimo sistemos. 9.2.2. Išleidžiamų į paviršinius vandenis nuotekų kokybė turi tenkinti ES „Miestų nuotekų valymo direktyvą“ 91/271/EEC reikalavimus. Tam, kad užsibrėžti tikslai būtų įgyvendinti, Birštono savivaldybėje turi būti statomi nauji ir rekonstruojami esami nuotekų valymo įrenginiai. Atsižvelgiant į tai, kad direktyva 91/271/EEC įsigalioja Lietuvai nuo 2010 m., visi sprendiniai sietini su vandenvala įgauna prioritetinį statusą. 9.2.3. Plėsti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemą dvidešimt dvejose gyvenvietėse, rekonstruojant nuotekų valyklas, statant naujus bei renovuojant senus nuotekų tinklus.



103

9.2. lentelė Atskirų gyvenviečių centralizuota nuotekų surinkimo tinklo plėtra. Gyvenamoji

vietovė Reikali

ngas siurblin

ių skaičius

Savitakinio nuotekų

tinklo plėtra (km)

Savitakinio nuotekų tinklo

renovacija (km)

Slėginio nuotekų

tinklo plėtra(km)

Slėginio nuotekų tinklo

renovacija (km)

Nuotekų valyklos

pajėgumas ( m³/p)

Birštono m. Birštono vs Ivoniškių k. Škėvonių k. Kernuvių k. Širvinių k

5 11.25 3.00 5.50 1.00 4350 (nereikia rekonstru

ot)

Nemajūnų k. Nečiūnų k. Taulikų k.

1

2.25 -

-

-

20

Bučiūnų k. Geležūnų k.

2 4.00 - 4.00 - -

Šilėnų - 1.25 20 Jundeliškių k. - 0.75 - - - 10 Būdų k. 1 2.00 - 0.50 - - Žemaitkiemio k. - 1.50 - - - 10

Matiešonių k. - 1.00 - - - 5 Viso: 9 24.00 3.00 10.00 1.00 65 9.2.4. Esamo nuotekų surinkimo tinklo rekonstrukcija 3.00 km. 9.2.5. Naujų nuotekų surinkimo tinklų plėtra 24.00 km. 9.2.6. Penkių naujų NVĮ įrengimas, bendras pajėgumas 65 m³/p .; 9.2.7. Numatoma plėsti nuotekų valymą intensyvaus užstatymo vasarnamių teritorijoje (sodininkų bendrijoje). 9.2.8. Decentralizuotas nuotekų surinkimas numatomas: Dimšiškių, Jundeliškių, Kamilavos, Matiešonių, Naudžiūnų, Nečiūnų, Siponių, Šaltinėnų, Škėvonių, Vaitiškių, Žemaitkiemio, Tauliukų gyvenamosiose vietovėse arba jų dalyse. Numatoma vykdyti išleidžiamų į paviršinius vandenis nuotekų kontrolę. Šie sprendiniai turi sąsajų su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo specialiuoju planu. Projekto grafinėje dalyje pateikti visi esami ir numatomi rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiai. Naujai statomi valymo įrenginiai pateikti tik preliminariai. Tikslesnė šių įrenginių vieta turi būti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus.

9.3. ATLIEKŲ VALDYMAS 9.3.1. Atsižvelgiant į Birštono savivaldybės socialinių, ekonominių rodiklių prognozes, akivaizdu, kad susidarantys atliekų kiekiai augs. Numatomas bendras atliekų susidarymo kiekio augimas skaičiuojamuoju laikotarpiu 40%-50%. Augančių atliekų srautų valdymui Birštono savivaldybės bendrajame plane numatomos sekantys sprendiniai:



104

9.3.2. Numatoma pavojingas atliekas šalinti numatytose atliekų saugojimo aikštelėse. 9.3.3. Numatoma rinkti stambiagabarites ir pavojingas atliekas apvažiavimo būdu. 9.3.4. Numatoma pilnai pereiti prie konteinerinės buitinių atliekų surinkimo sistemos. 9.3.5. Numatoma miestuose ir kaimiškose gyvenvietėse įrengti konteinerines buitinių atliekų surinkimo aikšteles su galimybe gyventojams rūšiuoti atliekas surinkimo stadijoje.

9.4. GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMAS 9.4.1. Gamtinių dujų teikimo sistemą Birštono savivaldybėje sudaro magistralinių ir skirstomųjų dujų tinklų vamzdynai ir jų priklausiniai. Birštono savivaldybės teritorijoje yra pakloti ir veikiantys šie valstybinės svarbos energetikos objektai: Magistralinis dujotiekis ir technologinis ryšio kabelis į Alytaus dujų skirstymo stotį; Magistralinis dujotiekis ir technologinis ryšio kabelis į Girininkų dujų skirstymo stotį; Magistralinis dujotiekis ir technologinis ryšio kabelis į Birštono dujų skirstymo stotį. 9.4.2.Vietovėse prie magistralinių dujotiekių riboti užstatymo intensyvumą po 200 metrų atstumu į abi puses nuo esamų magistralinių dujotiekių vamzdžių ašies, kurie suprojektuoti ir pastatyti pagal pirmos vietovės klasės reikalavimus. Šioje vietovės klasėje galimas pastatų, skirtų žmonėms būti skaičius, netiri viršyti 10 pastatų 1600 metrų išilgai vamzdyno ašies. Užtikrinant saugų ir patikimą gamtinių dujų tiekimą magistraliniais ir skirstomaisiais dujotiekiais, taikyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343,, Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų‘‘ nurodytus VII skyriuje ,, Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos ‘‘ ir IX skyriuje ,,Dujotiekio apsaugos zonos “ bei statinio saugos ir paskirties reikalavimus. 9.4.3. Gamtinės dujos perduodamos ir skirstomos iš Birštono dujų skirstymo stoties Birštono savivaldybės ir Prienų rajono rytinės dalies vartotojams. Birštono dujų skirstymo stoties pajėgumas 3000 m³/h. Dujų skirstymo stotyje dujų slėgis sumažinamas ir išvalytos bei odoruotos gamtinės dujos skirstomos vartotojams. Dujų skirstymo stotims yra nustatytos normatyvinės 500 metrų sanitarinės apsaugos zonos. Atlikus poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą sanitarinės apsaugos zonos riba gali būti tikslinama žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu. 9.4.4. Plėtoti skirstomojo dujotiekio tinklą Birštono savivaldybės teritorijoje. 9.4.5. Savivaldybės bendrajame plane prognozuojamas skirtingas gyvenviečių vystymas priklausomai nuo to kokio tipo funkcinių prioritetų zonose jos yra ir koks jų funkcinis vaidmuo. Gyvenvietės kuriose numatoma didesnė plėtra ir yra išvystyti dujotiekio tinklai, tikslinga šildymui, maisto ir karšto vandens ruošimui naudoti gamtines dujas.

9.5. ŠILUMOS TIEKIMO INFRASTRUKTŪRA 9.5.1. Teoriškai paskaičiuotas esamas šilumos galios poreikis rajone sudaro 16-18MW. 9.5.2. Prognozuojama, kad perspektyvinis šilumos galios poreikis 2020 metais sudarys 16-20MW. Skaičiavimai atlikti vadovaujantis bendrojo plano planuojamos iki 2020 metų urbanistinės plėtros duomenimis.



105

9.5.3. Prognozuojama necentralizuotai gaminamos šilumos perspektyvinė galia 2020 metais sudarytų apie 5-7MW. 9.5.4. Birštono savivaldybėje centralizuotai gaminama ir tiekiama 16-18 MW šilumos galios. Centralizuoto šilumos tiekimo plėtra nenumatoma. 9.5.5. Savivaldybės bendrajame plane prognozuojamas skirtingas gyvenviečių vystymas priklausomai nuo to kokio tipo žemės naudojimo prioritetų zonose jos yra ir koks jų funkcinis vaidmuo. Centralizuotas šilumos tiekimas išlieka tik Birštono mieste. 9.5.6. Turi būti investuojama į šilumos gamybos modernizavimą. 9.5.7. Siekiant sumažinti energijos poreikius, daugiabučiai gyvenamieji namai statyti prieš 1995 metus, turi būti atnaujinami. 9.5.8. Tikslinga pakeisti dalį gamtinių dujų, deginamų centralizuoto šilumos tiekimo katilinėse, biokuru (medžio atliekomis, šiaudais). Biokuro naudojimas šilumos generavimui leidžia sumažinti CO2 taršą, susijusią su energijos generavimu Lietuvoje. 9.5.9. Siekti, kad būtų laikomasi šilumos tiekimo specialiojo plano sprendinių. Leistinomis administracinėmis priemonėmis turi būti ribojamas nepagristas atsijungimas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. 9.5.10. Kurti medžio atliekų surinkimo Birštono savivaldybės miškuose tinklą. Galėtų būti įkurta įmonė, kuri įsigijusi specializuotą įrangą, apdirbtų miško kirtimo atliekas. Tuo pačiu būtų sprendžiama gyventojų užimtumo problema.

9.6. ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMAS 9.6.1. Birštono savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje didėja ir elektros energijos panaudojimas. Augantis BVP akivaizdžiai skatins elektros sunaudojimą, tačiau esamas aukštos įtampos elektros perdavimo tinklas nėra pakankamas išlaikyti būsimas apkrovas. 9.6.1. Numatoma plėsti esamą 35 kV elektros tinklą, atnaujinant susidėvėjusius įrengimus. 9.6.2. Numatoma rekonstruoti rajoninę transformatorinę. 9.6.2. Modernizuoti esamą elektros energijos skirstomąjį tinklą (10kV-0,4kV), keičiant susidėvėjusius įrengimus ir optimizuojant transformatorinių galias. 9.6.3. Plėsti elektros energijos skirstomąjį tinklą, užtikrinant pilną elektros energijos paslaugos prieinamumą gyventojams ir ūkio subjektams. 9.6.4. Rekonstruoti ir plėsti miesto ir kaimo gyvenviečių gatvių apšvietimą. 9.6.5. Pagal galimybes maksimaliai kabeliuoti elektros energijos perdavimo ir paskirstymo tinklus miesto ir regioninio parko gyvenviečių teritorijose.



106

9.6.6. Atlikti galimybių studiją, elektros energijos gamybos vystymui iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

9.7. RYŠIŲ INFRASTRUKTŪRA 9.7.1. Išlaikyti esamą pašto skyrių tinklą. Neprastinti pašto skyrių tinklo mažėjant gyventojams kaimiškose vietovėse. 9.7.2. Plėsti mobilaus daugiakanalio ryšio tinklą, sudarant konkurencines sąlygas mobilaus ryšio operatoriams.

9.8. SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIORITETAI Vandentiekos ir nuotekų šalinimo srityje Birštono savivaldybės bendrajame plane numatomi šie ilgalaikės perspektyvos prioritetai: 9.8.1. Nuotekų surinkimo tinklų plėtra ir rekonstrukcija, naujų valymo įrenginių statyba. Tai prioritetinė veiklos kryptis, sietina su ES „Miestų nuotekų valymo direktyva“ 91/271/EEC, kurios vykdymas Lietuvai yra atidėtas iki 2010 m. 9.8.2. Vartotojams tiekiamo geriamo vandens kokybės gerinimas, siekiant higienos normos HN 24:2003 atitikimo. 9.8.3 Centralizuoto vandentiekio tinklų plėtra aglomeracijose, priemiestinių zonų prijungimas prie miestų vandentiekių. 9.8.4. Kompleksinių vandentiekos ir vandenvalos projektų rengimas, ieškant optimalių problemų sprendimų ir lėšų panaudojimo. Atliekų šalinimo srityje Birštono savivaldybės bendrajame plane numatomi šie ilgalaikės perspektyvos prioritetai: 9.8.5. Pavojingų atliekų surinkimo sistemos iš gyventojų sukūrimas. 9.8.6. Stambiagabarites atliekas šalinti apvažiavimo būdu. Energetikos srityje Birštono savivaldybės bendrajame plane numatomi šie ilgalaikės perspektyvos prioritetai: 9.8.7. Gamtinių dujų magistralinių vamzdynų ir skirstomojo vamzdyno tinklo plėtra. 9.8.8. Rekonstruoti šilumines trasas, panaudojant bekanalius vamzdynus. 9.8.9. Elektros energijos gamybos kogeneracijos principu intensyvinimas. 9.8.10. Skirstomojo elektros tinklo renovacija.

Birštono savivaldybės teritorijos bendrasis planas II.E 3.S Konkretizuoti sprendiniai 10 Skyrius. Rezervuojamos visuomenės poreikiams teritorijos. ___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________


107

10. REZERVUOJAMOS VISUOMENĖS POREIKIAMS TERITORIJOS.

10.1 TERITORIJŲ REZERVAVIMAS SUSISIEKIMO SISTEMOS PLĖTRAI 10.1.1. Birštono savivaldybės bendrajame plane teritorijų rezervavimas suprantamas kaip galimas poreikis tolimesnėje ateityje rezervuoti teritorijas susisiekimo infrastruktūros gerinimui.

10.1.2. Numatomas susisiekimo infrastruktūros gerinimas šiam objektui: vietinės reikšmės kelio tarp Nemajūnų ir Puzonių gyvenviečių rekonstrukcija iki rajoninio kelio reikšmės ir atitinkamų techninių parametrų bei naujos šio kelio atkarpos tiesimas. (Teritorijų rezervavimas pateiktas 2E3S-6, plane „Inžinerinė infrastruktūra ir susisiekimas“ M 1:50000)

10.2 TERITORIJŲ REZERVAVIMAS INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS OBJEKTAMS Birštono savivaldybės teritorijos bendrajame plane inžinerinės infrastruktūros sprendiniams įgyvendinti numatomas teritorijų rezervavimas vandens tiekimo infrastruktūrai, vandenvalos infrastruktūrai, atliekų tvarkymo infrastruktūrai, elektros energijos tiekimo infrastruktūrai ir dujų tiekimo infrastruktūrai. (Teritorijų rezervavimas pateiktas 2E3S-6, plane „Inžinerinė infrastruktūra ir susisiekimas“ M 1:50000)

10.2.1. Teritorijų rezervavimas vandentiekio infrastruktūrai: • Naujų vandenviečių įrengimui : Matiešonyse, Žemaitkiemyje, Jundeliškėse. • Naujų valymo įrenginių įrengimui: Matiešonyse, Žemaitkiemyje, Šilėnuose, Jundeliškėse.

10.2.2. Teritorijų rezervavimas elektros energijos tiekimui: Elektros 10 kV elektros linijų plėtra Birštono mieste ir savivaldybės teritorijoje.

10.2.3. Teritorijų rezervavimas dujų tiekimo tinklų plėtrai: • Skirstomųjų dujotiekio tinklų plėtrai Birštono mieste.

Birštono savivaldybės teritorijos bendrasis planas 2E3S Konkretizuoti sprendiniai 11 Skyrius. Savivaldybės teritorijos tolesnio planavimo vystymo nuostatos ____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ UAB “URBANISTIKA” , obj. Nr. 0870

108

11 SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS TOLESNIO PLANAVIMO VYSTYMO NUOSTATOS

11.1. DETALESNI PLANAVIMO LYGIAI 11.1.1. Birštono savivaldybės bendrasis planas, parengtas M 1:50000 yra rajoninio planavimo mastelio dokumentas, kuris teikia gaires ir sąlygas trolesniam savivaldybės teritorijos detalizavimui. Pirmasis, po savivaldybės bendrojo plano, detalesnio planavimo lygio mastelis yra M1:10000, M1:5000, (gali būti ir M1:2000), kurį numato Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklės (Žin., 2004 Nr. 83-3029, 2006 Nr. 145-5559), savivaldybės teritorijos dalių, gyvenamųjų vietovių detalizavimui bei planavimui. M1:10000, M1:5000 mastelio planai yra ypač svarbūs ir būtini bendrojo planavimo planai rinkos ekonomikos sąlygomis, kurie negali būti praleisti, nes nebus galima racionaliai ir ekonomiškai vystyti gyvenamasias vietoves, nebus galima kvalifikuotai parengti detaliųjų planų, ypač smulkių savininkų sklypų detaliųjų planų. Parengtas tik Birštono kurorto bendrasis planas (M1:5000) 11.1.2. Dar detalesnis planavimo lygis yra detaliojo mastelio lygmens planavimas M 1:2000, M 1:1000, M 1:500 numatomas sutinkamai su Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis (Žin., 2004 Nr.79-2809, 2006 Nr. 114-4364). Tai būtų miestų miestelių dalių, kaimų, ir kaimų gyvenviečių, jų dalių detalūs planai, savininkų sklypų detalūs planai. Jiems gaires ir sąlygas nusako stambesnio bendrojo planavimo mastelio (M1:10000, M1:5000) planai. 11.1.3. Tarp atskirų skirtingo detalumo planavimo yra metodiniai skirtumai, kylantys iš skirtingo detalizacijos laipsnio ir uždavinio platumo. Svarbu, kad visi planavimo lygmenys būtų tarpusavyje susieti. Einant nuo rajoninio mastelio savivaldybės bendrojo plano teritorijos vystymo principinių sprendinių prie miestų ir miestelių bendrųjų planų sprendinių, ir galutinai prie detaliojo planavimo sprendinių, galimas stambesnio detalizacijos lygio sprendinių tikslinimas ir koregavimas. Pereinant į detalesnius planavimo lygius negalima perkelti mechaniškai zonų ribų ir kitų perspektyvinių elementų simbolių į detalesno mastelio lygį, jie turi būti tikslinami detalesnėje duomenų bazėje.

11.2. BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS DETALIZAVIMO PRIORITETAI 11.2.1. Parengti Birštono vienkiemio - Kernuvės kaimų aglomeruotos gyvenvietės ir Geležūnų - Bučiūnų kaimų aglomeruotų gyvenviečių detaliuosius planus . 11.2.2. Parengti Ivoniškių kaimo gyvenvietės aglomeruotos su Prienų miestu detalujį planą (M1:2000 arba M1:5000). 11.2.3. Parengti Būdų kaimo gyvenvietės detalujį planą



109

11.2.4. Parengti rekreacinių R3 R7 R8 zonų principines vystymo schemas (specialiuosius planus) 11.2.5. Rekomenduojame parengti žemės ūkio pakirties žemės apželdinimo mišku projektą funkcinio proriteto zonoms su labai mažu miškingumu. 11.2.6. Parengti savivaldybės teritorijos susisiekimo sistemos ir inžinerinės infrastruktūros specialųjį planą M1:10000. Jis detalizuotų vietinės reikšmės kelių, kaimo gyvenamųjų vietovių pagrindinių gatvių tinklą, detalizuotų vietas savivaldybės inžineriniams objektams, lokaliems inžinerinių tinklų koridoriams, 11.2.7. Rekomenduojame parengti kaimo gyvenviečių vystymo koncepcines schemas (M1:10000, M 1:5000) arba parengti savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą (M1:10000), kuris detalizuotų kaimo gyvenamųjų vietovių plėtros galimybes vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais. 11.2.8. Siūlomi Birštono kurorte sekantys nauji detalūs planai: • Urbanistinio draustinio K1 regeneracijos detalus planas arba jo atskirų zonų detalūs

planai. • Kurorto centrinės dalies išvystymo detalus planas. • Turistinės bazės detalus planas detalus planas. • Komunalinės zonos detalus planas. • Škėvonių rekreacinio prioriteto zonos R2 su apsaugine zona detalus planas. • Birštono rekreacinio prioriteto zonos R5 detalus planas. • Sodininkų bendrijos konversijos detalus planas. 11.2.9. Koreguotini Birštono kurorte detalūs planai: • Rekreacinės – sveikatingumo pramogų zonos R1 detalūs planai. • Vytauto parko detalus planas • Individualių gyvenamų namų mikrorajono tarp Jaunimo, Lelijų ir B. Sruogos gatvių

detalus planas. • Individualių sklypų zonos prie krašto kelio Vilnius – Prienai detalus planas

11.3. BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS DETALIZAVIMO PRINCIPAI, KOL NĖRA PARENGTI 11.2. POSKYRYJE SIŪLOMI SPECIALŪS IR DETALŪS PLANAI 11.3.1. Kol nėra baigti rengti aukščiau minėtų būtinų stambesnio mastelio planų pagal šio bendrojo plano nuostatas ir reglamentus, atskirų sklypų detalų planavimą ir statybų plėtros reguliavimą vykdyti pagal šiuos reglamentinius principus. 11.3.2. Rengiant G3 tipo zonoje atskirų sklypų detaliuosius planus būtina parengti koncepcinę G3 tipo zonos ar jos dalies, ribojamos esamais valstybiniais keliais koncepcinę schemą (M1:5000 ar M1:10000), kuriai turi pritarti savivaldybės administracijos direktorius.



110

11.3.3. Rekomenduojame atskirų savininkų sklypų detaliuosius planus rengti kartu pateikiant kaimo gyvenvietės vystymo koncepcinę schemą (M1:10000, M 1:5000), kaip tai numato Detaliųjų planų rengimo taisyklės, (12.4. punktas) pagal šiame bendrajame plane pateiktus gyvenamųjų vietovių vystymo galimybių nuostatas ir reglamentus, tai atvejais kada atsiranda poreikis gyvenvietę vystyti (užstatymas naujoje vietoje). koncepcinę schemai turi pritarti savivaldybės administracijos direktorius. Rekomenduojame sudaryti sąlygas privataus kapitalo pritraukimui į teritorijų planavimą. 11.3.4. Leisti plėtoti naują užstatymą sklypų, numatant sklypų grupių detaliųjų planų rengimą tuščiuose tarpuose tarp užstatytų sklypų ar plečiant esamų gyvenviečių užstatymą (keičiant ar nekeičiant žemės ūkio žemės paskirtį) ne toliau kaip 150 metrų nuo esamos užstatytos teritorijos, vadovaujantis šiame bendrajame plane pateiktu procentiniu gyvenviečių užstatymo plėtojimo reglamentu. Užstatomai teritorijai prioritetą teikti, jei ji yra prie rajoninių ir vietinių servitutinių kelių. Rengiant detaliuosius planus naudotis Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.4. punktu dėl didesnės gretimos teritorijos projektinių pasiūlymų parengimo. 11.3.5. Leisti plėtoti naują užstatymą rengiant sklypų, sklypų grupių detaliųjų planų rengimą (keičiant ar nekeičiant žemės ūkio žemės paskirtį) kaimuose be gyvenviečių (V6, V7 gyvenvietės vystymo galimybių tipas), jei jis numatomas buvusioje gyvenvietės vietoje (pagrindžiant buvusios gyvenvietės vietą pagal galiojančią tvarką). 11.3.6. Jeigu kaime, nustačius naujus statybos plotus, sutinkamai su šio bendrojo plano reglamentais, numatomas kaimo gyventojų skaičius su esamais gyventojais bus lygus ar viršys 50 žm., naujų objektų statyba gali būti leidžiama tik įrengus viešojo geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą sutinkamai su Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymų (Žin., 2006 Nr.82-3261). Jeigu kaimo gyventojų bus iki 50 asmenų rengti individualius geriamo vandens tiekimo įrenginius ir individualius buitinių nuotekų šalinimo įrenginius, numatant galimybę, patiesus centralizuotus tinklus, prisijungti prie jų. 11.3.7. Kol nėra parengta ir realizuota prie Birštono miesto ribos ar Prienų miesto ribos esančių aglomeruotų kaimų zonų (G tipo zonų) bendra su miestu techninė infrastruktūra (viešojo geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą), išimtinais atvejais galima leisti laikiną, numatant galimybę, prisijungti prie bendrų tinklų. 11.3.8. Keisti sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, numatant jo užstatymą (gyvenamojo, komercinio, pramoninės - sandėliavimo, visuomeninio, bendro naudojimo, inžinerinės infrastruktūros, rekreacinio sklypo naudojimo būdų) galima jeigu numato Nemuno kilpų regioninio parko specialusis planas, o už jo ribų sklypo naudojimo būdas atitinka LR įstatymų, normatyvinių sąlygų bei normų, ir patvirtintų specialiųjų planų reikalavimams. Reikalavimus nustato: LR Geriamojo vandens įstatymas, (Žin., 2001 Nr.64-2327); LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, (Žin., 2006 Nr.82-3260); LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, (Žin., 2006 Nr.82-3261); LR saugomų teritorijų įstatymas, (Žin., 1993 Nr.63-1188, 2001 Nr.108-3902, 2002 Nr.40-1484); LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, (Žin., 1995 Nr. 3-37, 2004 Nr. 153-5571); LR aplinkos apsaugos įstatymas, (Žin., 1992 Nr.5-75, 1996 Nr.57-1335, 2002 Nr.2-49, 2003 Nr.61-2763, 2008 Nr.120-4550); LR miškų



111

įstatymas (Žin., 1994 Nr. 96-1872; 2001 Nr. 35-1161); LR žemės įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2004 Nr. 28-868, 2006 Nr.138-5268, 2009 Nr.77-3166); LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2005 Nr.84-3105; 2008 Nr.81-3167); LR želdynų įstatymas (Žin., 2007 Nr.80-3215); LR statybos įstatymas (Žin., 2005 Nr.43-1355); LR teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995 Nr. 107-2391, 2004 Nr.21-617); LR Triukšmo valdymo įstatymas, (Žin., 2004 Nr.164-5971, 2006 Nr.73-2760); šių įstatymų poįstatyminiai aktai. Reikalavimus nustato: Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (Žin., 1992 Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43, 2003 Nr.105-4709, 2008 Nr. 44-1643); Gamtinio karkaso nuostatai, (Žin., 2007 Nr. 22 – 858); LR. Vyriausybės 2006 m. balandžio 19 d. Nr. 380 nutarimas “Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų. patvirtinimo“ pakeitimo, (Žin., 2004 Nr.41-1335, 2006 Nr.44-1606); Projektas „Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo NATURA 2000 įgyvendinimas Lietuvoje“; Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schema (Žin.,1997, Nr.26-602; Žin., 2005, Nr. 150-5473), Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamentas, (Žin., 2002, Nr. 86-3722; 2007, Nr. 120-4930; 2009 Nr.46-1837), Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės (Žin., 2004 Nr. 134-4878); Kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008 "Automobilių keliai" (Žin. 2008 Nr.9-322); Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos, (Žin., 1999 Nr.27-773, 2005 Nr. 39-1285, Nr.58-2029, 2007 Nr. 16-596, 2008 Nr. 7-253). 11.3.9. Kada kaimo teritorija patenka į skirtingas funkcinio prioriteto zonas, kaimo gyvenamosios vietovės užstatymas vystomas į mažiausiai suvaržytą kaimo teritorijos dalį (mažai plėtrą ribojančių gamtinių ir kitų faktorių, kuriuos nusako gamtinis karkasas, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Natūra 2000, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos reglamentai, ir kt.). 11.3.10. Sutinkamai su Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklėmis, patvirtinus Bendrąjį planą, rengiama Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programa (taisyklių 60.1.punktas). Jis įgyvendinamas per detalesnio lygio planavimo, techninius ir darbo projektus. Rengiant bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programą, siūlome vadovautis šio skyriaus nuostatomis.

Documents

ATESTATO NR STADIJA TOMAS METAI 2E 3S 3.1. 2009 …€¦ · Konkretizuojant sprendinius didelis dėmesys teikiamas gamtinio karkaso rišlumui, Natūra 2000 teritorijoms, (ekotinklui)