atsakymai egzaminui

7/28/2019 atsakymai egzaminui

1/24

1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos veiklos aspektai ir sveika su kitomis valstybsvaldymo ir administravimo sistemomis.

Vietos savivalda tai savivaldybs bendruomens, jos irinkt atstov bei j suformuot vieojo administravimoinstitucij teis savarankikai tvarkyti bendruomens vieuosius reikalus.Vietos savivalda reikia, kad vietins valdios organai statym nustatytose ribose turi teis ir gebjim tvarkyti ir valdyti pagrindin viej reikal dal, u tai prisiimdamos piln atsakomyb ir vadovaudamosi vietos gyventoj interesais.Lietuvos Respublikoje valstybs valdia valsiams ir apskritims suteik vietos savivaldos teis. Taigi, carins Rusijvalsi pasirinkus vietos savivaldybs konstrukcijos vienetu, jis buvo i esms reformuotas: valsius buvo sutvarkydemokratiniais pagrindais, t.y. jis jau nebebuvo valstiei luomine savivaldos institucija, bet tapo vietos savivaldybvienetu, apimaniu visus atitinkamos teritorijos gyventojus.Savivaldos pertvarka vykdoma LR 15 vyriausybs nuo 2008 m. gruodio 9 dienos. Savivaldos pertvarka15. Apskrii reformos dka i esms iplsime savivaldybi funkcijas. Rengdamiesi 2011m. savivaldybi taryb rinkimams, priimsime statymus, kuriuose bus:

teisinti tiesioginiai mer rinkimai;- sudaryta galimyb savivaldybi taryb rinkimuose dalyvauti ne tik pagal partij srausikeltiems kandidatams;- tobulesnis seninij funkcij ir senin skyrimo, atsivelgiant vietos bendruomensnuomon, reglamentavimas, seninui suteikti didesni galiojimai sprendiant bendruomeneiaktualius klausimus, sudaryta galimyb seninijai priskirt funkcij gyvendinim traukti bendruomen.

Dabartiniame Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos statyme nurodoma, kad "vietos savivalda - tai valstybs teritorijosadministracinio vieneto - savivaldybs - teis laisvai ir savarankikai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij ir statymus per administracinio vieneto nuolatini gyventoj tiesiogiai irinkt atstov savivaldybs taryb bei jos sudarytasvykdomsias institucijas".Vietos savivaldos svokaVietos savivalda reikia, kad vietins valdios organai statym nustatytose ribose turi teis ir gebjim tvarkyti ir valdyti pagrindin viej reikal dal, u tai prisiimdamos piln atsakomyb ir vadovaudamosi vietos gyventoj interesais.2. i teis turi tarybos ar susirinkimai, sudaryti slaptu balsavimu tiesiogini, lygi ir visuotini rinkim bdu laisvai irinktinariai, kurie gali turti joms pavaldius vykdomuosius organus. i nuostata neturi daryti takos galimybei pilieiams rinktis susirinkimus, rengti referendumus ar naudoti bet kuri kit tiesiogin piliei dalyvavimo form, kur tai leidia statutas.Kuo svarbi Europos vietos savivaldos chartija?

Europos vietos savivaldos chartija yra Europos Tarybos dokumentas, sudarytas Strasbre 1985 m. spalio 15 d. angl ir prancz kalbomis.Lietuvos Respublikos Seimas j ratifikavo 1999 m. gegus 25 d.

dokument pasiraiusios valstybs, Europos Tarybos valstybs nars, atsivelgdamos tai, kad savivaldos institucijos yra bet kurios demokratins santvarkos pagrindas, sitikinusios, kad tik vietos valdios institucijos, turinios realius sipareigojimus, gali garantuoti veiksming ir tiesiogiai su pilieiais susijus valdym, inodamos, kad vietos savivaldos apsauga ir stiprinimas vairiose Europos alyse yra svarbus naas demokratiniais principir valdios decentralizavimu grindiamos Europos krim, tvirtindamos, kad i tiksl realizavimas reikalauja garantuoti, kad egzistuot vietos valdia, suformuota i demokratiku bdusudaryt sprendimus priimani institucij ir galinti pakankamai savarankikai prisiimti sipareigojimus ir pasirinkti j vykdym bdus, priemones ir altinius jiems gyvendinti,2 straipsnis

Vietos savivaldos konstitucinis ir teisinis pagrindas Vietos savivaldos princip turi pripainti alies vidaus statymai, o kur btina, ir konstitucija.3 straipsnisVietos savivaldos svoka1. Vietos savivalda reikia, kad vietins valdios organai statym nustatytose ribose turi teis ir gebjim tvarkyti ir valdyti pagrindin viej reikal dal, u tai prisiimdamos piln atsakomyb ir vadovaudamosi vietos gyventoj interesais.2. i teis turi tarybos ar susirinkimai, sudaryti slaptu balsavimu tiesiogini, lygi ir visuotini rinkim bdu laisvai irinktinariai, kurie gali turti joms pavaldius vykdomuosius organus. i nuostata neturi daryti takos galimybei pilieiams rinktis susirinkimus, rengti referendumus ar naudoti bet kuri kit tiesiogin piliei dalyvavimo form, kur tai leidia statutas.Irinkt vietins valdios organ atstov pareigos leidia jiems nevaromai atlikti savo funkcijas.Pagrindinius vietins valdios organ galiojimus ir pareigas nustato konstitucija arba statutas. Taiau i nuostata numato, kad pagal statym vietins valdios organams gali bti suteiktos specialios paskirties galiojimai ir pareigos.Vietini valdios organ teis jungtis asociacijas

Vietins valdios organ teis priklausyti asociacijai, siekiant ginti ir remti bendrus interesus, ir priklausyti tarptautinei vietinsvaldios organ asociacijai pripastama kiekvienoje valstybje.

1


2/24


3/24

(ioms) pareigybei (pareigybms) suteikiami vykdomosios institucijos galiojimai), turintys vieojo administravimo teises ir pareigas.Savivaldybs institucij veiklos klausimus galima suskirstyti :

socialines paslaugas gyventojams - vietimas, socialin apsauga, sveikatos prieira, kultra ir laisvalaikio organizavimas;komunalines paslaugas gyventojams - bsto aptarnavimo paslaugos, vandens tiekimas ir nuotek alinimas, vieasis

transportas, vietins reikms keli ir gatvi tiesimas, tvarkymas bei prieira.11 straipsnis. Savivaldybs taryba(vietos savivaldos istatymas)1. Savivaldos teis gyvendinanti institucija yra savivaldybs taryba.2. Savivaldybs taryba susideda i statym nustatyta tvarka demokratikai irinkt savivaldybs bendruomens atstov savivaldybs tarybos nari (toliau tarybos nariai).3. Savivaldybs tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos iame statyme ir savivaldybs tarybos veiklos reglamente (toliau reglamentas).12 straipsnis. Savivaldybs tarybos veiklos formos 1. Savivaldybs taryba savo galiojimus gyvendina kolegialiai savivaldybs tarybos posdiuose. Savivaldybs tarybos posdiams klausimus rengia savivaldybs tarybos komitetai (toliau komitetai) ir komisijos savo posdiuose, savivaldybstarybos nari frakcijos ir grups pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybs kontrolierius, savivaldybs meras ir savivaldybsadministracijos direktorius. Savivaldybs taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja j gyvendinim.2. Savivaldybs taryba ne reiau kaip vien kart per metus reglamento nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybs bendruomenvie savo veiklos ataskait. Ataskait savivaldybs tarybos vardu pateikia savivaldybs meras.3. Savivaldybs tarybos veikla tarp savivaldybs tarybos posdi tsiama komitetuose ir komisijose, taip pat tarybos nariams bendraujant su rinkjais.

Savivaldybs tarybos komitetaiRealizuodama vien i savivaldos princip - savivaldos institucij bei j pareign atskaitingum gyventojams, - taryba ne reikaip vien kart per metus turi informuoti gyventojus apie savo ir j suformuot institucij veikl, alinti nurodytus darbotrkumus, gyvendinti konstruktyvius pasilymus.Savivaldybs Tarybos veikla11 straipsnis. Savivaldybs taryba 1. Savivaldos teis gyvendinanti institucija yra savivaldybs taryba.2. Savivaldybs taryba susideda i statym nustatyta tvarka demokratikai irinkt savivaldybs bendruomens atstov savivaldybs tarybos nari (toliau tarybos nariai).3. Savivaldybs tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos iame statyme ir savivaldybs tarybos veiklos reglamente (toliau reglamentas).4. Savivaldybs tarybos galiojimai prasideda, kai pirmj posd susirenka irinkti tarybos nariai, ir baigiasi, kai pirmj possusirenka naujai kadencijai irinkti tarybos nariai.

*5.Tarybos narys visas valstybs politiko ir savivaldybs bendruomens atstovo teises gyja tik po to, kai prisiekia io statymonustatyta tvarka. 6. Per du mnesius nuo pirmojo irinktos naujos savivaldybs tarybos posdio suaukimo dienos turi bti irinktas savivaldybmeras, paskirti mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybs administracijos direktorius, sudaryta savivaldybs taryboskolegija, jei nusprendiama j sudaryti.7. Jeigu irinktos naujos savivaldybs tarybos rinkim rezultatai pripainti negaliojaniais, esamos savivaldybs tarybosgaliojimai tsiasi iki savivaldybs tarybos, kuri bus irinkta per pakartotinius rinkimus, pirmojo posdio arba tiesioginiovaldymo laikino vedimo savivaldybs teritorijoje.8. Kai savivaldybs teritorijoje laikinai vedamas tiesioginis valdymas, savivaldybs taryba netenka galiojim arba savivaldybtarybos galiojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi, jeigu savivaldybs taryba negali vykdyti savo galiojimdl aplinkybi, susijusi su nepaprastosios padties vedimu savivaldybs teritorijoje.9. Ypatingomis aplinkybmis, kai nei savivaldybs meras, nei savivaldybs mero pavaduotojas (pavaduotojai) negali eiti savo pareig dl nuo j nepriklausani prieasi, savivaldybs tarybos posdiai aukiami ir mero pareigos vykdomos reglamento

nustatyta tvarka.12 straipsnis. Savivaldybs tarybos veiklos formos 1. Savivaldybs taryba savo galiojimus gyvendina kolegialiai savivaldybs tarybos posdiuose. Savivaldybs tarybos posdiams klausimus rengia savivaldybs tarybos komitetai (toliau komitetai) ir komisijos savo posdiuose, savivaldybstarybos nari frakcijos ir grups pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybs kontrolierius, savivaldybs meras ir savivaldybsadministracijos direktorius. Savivaldybs taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja j gyvendinim.2. Savivaldybs taryba ne reiau kaip vien kart per metus reglamento nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybs bendruomenvie savo veiklos ataskait. Ataskait savivaldybs tarybos vardu pateikia savivaldybs meras.3. Savivaldybs tarybos veikla tarp savivaldybs tarybos posdi tsiama komitetuose ir komisijose, taip pat tarybos nariams bendraujant su rinkjais.19 straipsnis. Senino kompetencija

Senino darb reglamentuoja jo veiklos nuostatai.Seninas:1) mero pavedimu rengia ir teikia mero potvarki (valdybossprendim, jeigu ji sudaroma) projektus seninijos klausimais;2) teikia merui rekomendacijas dl socialins globos;3) teikia merui pasilymus dl savivaldybs saugom

3


4/24

teritorij ir kratovaizdio objekt prieiros;4) renka jo kompetencijai priskirtus statistikos duomenis;5) iduoda paymas seninijos gyventojams dl j socialins

padties;6) aukia seninijos gyventoj sueigas;7) organizuoja kapini prieir;8) renka inias apie ems nuomos poreikius;9) organizuoja rinkliavas ir vietini mokesi rinkim;10) tvarko kines knygas;11) kontroliuoja ir teikia savivaldybei informacij apie

tarybos (valdybos, jeigu ji sudaroma) sprendim, mero potvarki gyvendinim seninijos teritorijoje;

12) kaimo vietovse registruoja gimimus bei mirtis, iduodaleidimus laidoti, statym nustatyta tvarka atlieka notariniusveiksmus;

13) atlieka kitas mero potvarkiu (valdybos sprendimu, jeigu ji sudaroma) deleguotas funkcijas.Seninaitisrenkamas 2 metams.Seninaitisdirba visuomeniniais pagrindais. Seninaiio rinkim dat skelbia seninas pagal savivaldybs administracijosdirektoriaus sudaryt grafik.Seninaiio rinkim data skelbiama ne vliau kaip prie 15 dien iki rinkim.33 straipsnis. Itrauka i Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymoSavivaldybi funkcijos pagal sprendim primimo laisv skirstomos :

savarankiksias,Savarankiksias f unkcijas savivaldybs atlieka pagal statymais suteikt kompetencij, sipareigojimussavo bendruomenei ir atsivelgdamos jos interesus. gyvendindamos ias funkcijas savivaldybs turi sprendim iniciatyvos, j primimo bei gyvendinimo laisv ir yra atskaitingos, kad ios funkcijos bt atliktos. Todl visikai savarankikas (suvereniasgalias savo teritorijoje pagal statymus savivaldybs turi tik vykdydamos ios ries funkcijas. T. y. ioje srityje jos turi finansin planavimo ir organizacin savarankikum

priskirtsias (ribotai savarankikas), funkcijos gyvendinamos vadovaujantis Vietos savivaldos ir kilais statymais ir j pagrindu priimtais kitais teiss aktais atsivelgiant vielos slygas ir aplinkybes. ias funkcijas savivaldybs gyvendina taip psavarankikai, bet j savarankikumo ribotum tokiu atveju lemia tos teiss normos, kurios nustatytos kituose statymuose ir postatyminiuose teiss aktuose. Jos taikomos atsivelgiant konkreios savivaldybs slygas, t. y. konkreiose savivaldybseesamas realijas, toms savivaldybms numatom finansavim ir pan.

valstybines (perduotas savivaldybms), yra tokios funkcijos, u kuri gyvendinim atsakinga valstyb, taiau atsivelgiant

tai, kad tenkinat gyventoj poreikius jas geriau gyvendinti vietose, statymais tai pavedama daryti savivaldybms. Tokiais atvevalstyb, perduodama toki funkcij gyvendinim, atitinkamai numato savivaldybms materialinius ir finansinius iteklius, tosavivaldybs u j gyvendinim yra atsakingos tik organizaciniu poiriu, o finansikai u i funkcij gyvendinim subsidiaatsakinga valstyb. Tuo tarpu u priskirt (ribotai savarankik) funkcij gyvendinim savivaldybs su valstybe atsakingossolidariai, nes savivaldybs, nors jas vykdo savarankikai, atsivelgdamos vietos slygas ir aplinkybes, taiau pagal kitaisstatymais tvirtint bendr tvark ir statymais valstybs nustatytus finansavimo iteklius.

sutartines - gyvendinamas sutartimis.atliekamos pagal sutartis su valstybs institucijomis ir kitomis valstybsstaigomis.Vietos savivaldos statymo 5 straipsnio 2 dalyje savivaldybi funkcijos dar grupuojamos ir pagal veiklos pobd:

vietos valdios;vieojo administravimo:viej paslaug.

iame statyme nustatyta, kad vietos valdios funkcijas savivaldybse vykdo savivaldybs taryba, o Vieojo administravimostatymo nustatyta tvarka - savivaldybs taryba, savivaldybs administracijos direktorius bei kiti savivaldybs staig ir tarnybvadovai, valstybs tarnautojai, kuriems teiss aktais arba savivaldybs tarybos sprendimais suteikiamos vieojo administravimoteiss savivaldybs teritorijoje. Viesias paslaugas teikia savivaldybi steigti paslaugi) teikjai - tai daniausiai savivaldybi mons arba pagal su savivaldybmis sudarytas sutartis kiti asmenys, kuriuos savivaldybs privalo parinkti vieai.Savivaldybi turtas yra keturi ri:1) ilgalaikis materialusis;2) nematerialusis;3) finansinis4) trumpalaikis materialusis.Lietuvos savivaldybi asociacija1. Koordinuoja ir skatina bendradarbiavim tarp Lietuvos savivaldybi, padeda sprsti bendrsias savivaldybi problemas, teisavivaldybms metodin mediag ir konsultacijas.

2. Teiss akt nustatyta tvarka derina statym ir kitus teiss akt projektus, susijusius su savivaldybi veikla.3. Teikia informacij savivaldybms apie Asociacijos nagrinjamus klausimus.4. Atstovauja bendriesiems nari interesams valstybs valdios ir valdymo bei kitose institucijose.

4


5/24

5. Atstovauja bendriesiems nari interesams usienio valstybi vietos savivaldos ir kitose tarptautinse organizacijose, padedasavivaldybms bendradarbiauti su usienio partneriais.6. Organizuoja Lietuvos savivaldybi asociacijos tarybos nari mokym ir bendradarbiauja su savivaldybmis organizuojantsavivaldybi valstybs tarnautoj vadin ir tstin mokym.7. Leidia savo leidinius.8. Steigia fondus, atstovybes, viesias staigas, mones.9. Tarpusavio susitarimu teikia savo nariams kitas paslaugas.10. Bendradarbiauja su savivaldybi merais, administratoriais, kitais savivaldybi tarnautojais jiems statymais tiesiogiai priskikompetencijos klausimais.11. Bendradarbiauja su organizacijomis, atstovaujaniomis kit subjekt bendriesiems interesams (asociacijomis,konfederacijomis ir kt.).Lietuvos Respublikos savivaldybi administracins prieiros statymas

iuo statymu gyvendinami Konstitucijos 123 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyto savivaldybi veiklos administracins prieiros instituto tikslai suteikti Vyriausybei teis per savo skiriamus atstovus priirti savivaldybi veikl, nustatytisavivaldybi administracins prieiros srit, i prieir atliekani pareign galiojimus ir j gyvendinimo tvark.

1. Vyriausybs atstovas yra valstybs tarnautojas staigos vadovas, pareigas skiriamas ketveriems metams ir i j atleidiamas Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka. Vyriausybs atstovo teisin padt, be io statymo, nustato ir Valstybtarnybos statymas.2. Vyriausybs atstovas yra pavaldus Vyriausybei ir atskaitingas Ministrui Pirmininkui.Laikinas tiesioginis savivaldybi valdymasTiesioginis valdymas gali bti vedamas, jeigu:

savivaldos institucijos savo veiksmais ksinasi valstybs teritorijos vientisum bei konstitucin santvark;teismai nustato, kad taryba nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos, paeidinja statymus;taryba neisirenka mero per statymo nustatyt laik;tarybos posdiai aukiami reiau kaip vien kart per ketvirt arba taryba pagal iuos reikalavimus nesusirenka posd 3 kartus ieils;meras ir taryba nevykdo arba blogai vykdo valstybs deleguotus galiojimus ir nesilaiko Vyriausybs spjim;kai pakartotiniai savivaldybs tarybos rinkimai pripastami negaliojaniais.Miest ir rajon laikinojo tiesioginio valdymostatymas. Savivaldyb juridinio asmens status turinio valstybs administracinio vieneto, jo teritorijos, ioje teritorijoje nuolgyvenani moni organizuotos bendruomens, kuriai statymu suteikta vietos savivaldos teis, ios bendruomens irinkt politini partij ir organizacij kandidatais pasilyt atstov ir j suformuot bei kontroliuojam vieojo administravimoinstitucij visuma.Vietos savivalda savivaldybs bendruomens ir jos irinkt atstov bei j suformuot ir kontroliuojam vieojo administraviminstitucij teis ir galia savarankikai tvarkyti ir valdyti bendruomens vieuosius reikalus. i teis ir gali gyvendina

tiesioginiuose, slaptuose ir visuotiniuose rinkimuose irinkta savivaldybs taryba savarankikas ir visoje teritorijoje vienintel bendruomens pltros strategij numatantis, jos gyvendinimui skiriamas las valdantis ir gyvendinim visais aspektaiskontroliuojantis bendruomens valdios organas.Savivaldybs vieasis administravimas statymais ir savivaldybs tarybos teiss aktais reglamentuojama savivaldybs tarybossuformuot bei kontroliuojam vieojo administravimo institucij veikla, savivaldybs teritorijoje gyvendinti statymams ir savivaldybs tarybos teiss aktams.Vieojo administravimo institucijos savivaldybs tarybos sudarytos ir kontroliuojamos politins ir profesionalios struktros,staigos ir pareignai, turintys statymais ir savivaldybs tarybos teiss aktais suteikt teis ir gali juos gyvendinti savivaldybteritorijoje. Vieojo administravimo institucijos savivaldybje veikia pagal teisi ir gali subordinacij:

* Savivaldybs taryba >* Savivaldybs kontrolierius >* Savivaldybs meras >* Savivaldybs administracijos direktorius >

* Administracijos departamentai >* Administracijos skyriai >* Paslaugas teikianios staigos ir mons.

Vieosios paslaugos statymais ar savivaldybs tarybos teiss aktais reglamentuota speciali staig ir organizacij veikla,gyvendinant nustatytos apimties, kokybs ir verts specialias savivaldybs funkcijas ir sipareigojimus bendruomenei arbagyventojams, finansuojamas arba biudeto, arba speciali rinkliav, arba pagal sutartin atlyg gautomis lomis.Viej paslaug administravimas vieojo administravimo institucij veikla, nustatant viej paslaug teikimo taisykles,reglamentuojanias j teikimo slygas, apimtis, kokyb, vert ir apmokjim, steigiant viesias paslaug teikimo staigas arbavieajame konkurse samdant kitas staigas, mones ar organizacijas ioms paslaugoms teikti, o taip pat paslaug teikimo prieiir kontrol. Kaip taisykl, viej paslaug administratorius pats i paslaug neteikia.Savivaldybs vieojo administravimo institucijos savivaldybei statymu priskirtas, bendruomens deleguotas ar prisiimtasfunkcijas gyvendina priimdamos teiss aktus, kurie privalomi j objektui ir subjektui arba visai bendruomenei.

2. Lietuvos Respublikos vietos valdymo aspektai ir sveika su kitomis valstybs valdymo iradministravimo sistemomis.

Vietos valdymas - tai valstybinio valdymo (vykdomosios valdios) organin dalis, jo tsinys vietose.Vietos valdymas - valdios dekoncentracija, t.y. centrins valdios galiojim perklimas vietas - administracinius vienetus.

5


6/24

Daugelyje Europos valstybi vietos valdymas organizuojamas auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose - regionuosdepartamentuose, provincijose, prefektrose ir pan. - suteikiant jiems nema savarankikum.Kiek Lietuvoje yra apskrii?10Kiek Lietuvos apskrityse yra savivaldybi administracij?61Kiek Lietuvoje yra region pltros taryb?10Region pltros taryba1. Tvirtina regioninio lygmens pltros planavimo dokumentus region pltros planus;

2. Vyriausybs nustatyta tvarka atrenka regiono socialins ir ekonomins pltros projektus, skirtus iems planams gyvendintteikia dl j savo ivadas finansavim skirianioms institucijoms;

3. Teikia silymus Vidaus reikal ministerijai ir Nacionalinei regionins politikos tarybai regionins politikos formavimo ir gyvendinimo klausimais.

Region pltros skyri veiklaRengia regiono pltros plan projektus ir teikia juos region pltros taryboms svarstyti bei tvirtinti,

2. apibendrina silymus dl regiono socialins ir ekonomins pltros projekt, teikia iuos projektus svarstyti regiono pltrostaryboms,

3. koordinuoja savivaldybi institucij, socialini ir ekonomini partneri veikl jiems vykdant priimtus sprendimus, susijusisu nacionalins regionins politikos gyvendinimu atitinkamame regione

4. dalyvauja rengiant ir vykdant problemins teritorijos pltros programas5. padeda region pltros taryboms vykdyti kitas j funkcijas.

Skyriaus veikla organizuojama per apskrii (region) teritorijose veikianius Region pltros skyriaus teritorinius poskyrius:Alytaus apskrities poskyris;Kauno apskrities poskyris;Klaipdos apskrities poskyris;Marijampols apskrities poskyris;Taurags apskrities poskyris;Teli apskrities poskyris;Panevio apskrities poskyris;iauli apskrities poskyris;Utenoapskrities poskyris;Vilniaus apskrities poskyris.Regioniniai centrai

Lietuvos regionins politikos iki 2013 met strategijojeidentifikuoti regioniniai centrai (

Alytus, Marijampol, Taurag,Teliai, Utena, Maeikiai ir Visaginas) - emo gyvenimo lygio teritorij apsupti vidutinio dydio miestai kurie, turdamiekonomin potencial ir infrastruktr, gali atlikti regionini augimo centr funkcijas ir j pltra gali utikrinti didesn teritorinsocialin sanglaud regione, o kartu ir Lietuvoje.Kokie ekonominiai rodikliai nurodo apskrii vystymosi savitumus?Tiesiogins usienio investicijos vienam gyventojui (litais)Regiono funkcijosInstitucin, Viena vertus, regionas yra savarankikas ekonominis vienetas, antra vertus egzistuoja politin ekonomin valstybvienybEkonomin, Utikrina ekonomin valstybs saugum ir ekonomins veiklos slygasSocialin, Utikrina visuomenei socialins pltros teises ir galimybes.Ekologin, Utikrina visuomenei saugi aplink veiklai vykdyti.Etnin, Utikrina visuomens etninius kultrinius poreikius.

Struktrinis regiono modelis yra rengiamas pagal regiono funkcijas gyventojams tinkam gyvenimo slyg utikrinimas ir maksimalaus indlio valstybs pltr utikrinimas. ios funkcijos viena su kita susieta ir tai galima vardintiregiono misija Apskrities valdymo statymas svarbus iki 2010.1 straipsnis. Apskrities valdymo organizavimas o Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos auktesnysis administracinis vienetas, kurio valdym per apskrities virininkministerijas bei kitas Vyriausybs institucijas organizuoja Vyriausyb. Apskrities valdymas yra sudtin valstybs valdymo dal4 straipsnis. Apskrities virininkas Apskrities virinink skiria ir atleidia Vyriausyb Ministro Pirmininko teikimu.Teritorinio valdymo pertvarka6. gyvendindami Permain koalicijos sutarties pried Nr. 8 Dl apskrii reformos,sukursime pagrindus bsimai Lietuvos region valdymo struktrai, kuri bus pradta gyvendinti nuo2011 - 2013 met.7. Tobulinsime Lietuvos Respublikos teritorin valdym. Parengsime reform paket,leisiant po 2013 met pertvarkyti Lietuvos teritorin statistin struktr ir suformuoti regionus,

atitinkanius Europos Sjungos teritorini statistini vienet nomenklatros antrj lyg (NUTS 2).J pagrindu nuo 2014 met bt planuojama ir administruojama ES struktrin parama.8. Sudar tarpinstitucin darbo grup, parengsime apskrii atliekam funkcij perskirstymomodel, perduodami savivaldybms funkcijas, kurios gali bti gyvendinamos vietos lygiu. Valstyb

6


7/24

ilaikys tik funkcijas, kuri reikia norint vykdyti bendrj nacionalin politik atskirose srityse.9. kr regionus ir apskrii funkcijas perdav savivaldybms, panaikinsime apskritis,vertin sipareigojimus ES ir laikydamiesi nuostatos neprarasti regionams skirtos struktrins paramos pagal 2007 - 2013 m. finansin perspektyv. 15 Vyriausybs programa patvirtinta Seimo 2008 gruodio 9 dien Kur keliaut iauli apskritis? Jeigu bt trys regionai, tada iauliai ir Klaipda paklit vien. Jeigu penki, yra galimyb i iauli ir Panevio apskriiatskirus regionus formuoti. Bet is variantas gali bti atmestas dl gyventoj skaiiaus kriterijaus. Jeigu keturi tada iauliai Panevys bt jungiami iaurs Lietuvos region, formuojamas dipolis.Regionai tai fikcija, niekinis dalykas.Jeigu reikia regioniniais reikalais usiimti, yra region pltros agentros, visas tinklasverslo inkubatori, verslo ir turizmo informacini centr.Apskritys yra administracin valdymo struktra, kuri vykdo daug funkcij, kartu ir regiono pltros. Vienas blokas reikal teritorij planavimo. Pagal alies bendrj plan, apskrii bendruosius planus, kuriuos k tik patvirtinome, toliau savivaldymiest ir miesteli planus rengiami detalieji planai. Jeigu t tvark sujauks, tada kalbos apie europini pinig sisavinim i visnebus.

Kuo pagrstas toks jau i pirmo vilgsnio visikai dirbtinis ir nenatralus Lietuvos padalijimas? Ogi atuonetu su penkiaisnuliais.

Pasirodo, kad Lietuva galt i Europos gauti region pltrai skiriamus pinigus, reikia, kad regione gyvent ne maiau nei 000 gyventoj! Tada tai bus jau ne paprastas regionas, o euroregionas, galintis pretenduoti param. Pagal ES reglamentacij tokio dydio regionas atitikt NUTS (Nomenclature des Units Territoriales Statistiques, Teritorini statistini vienet nomenklatra) II lygmen. NUTS II tai santykinai dideli regionai (pvz. Pranczijos, Italijos regionas, Ispanijos autonomin provincija, Nyderland provincijos), kuriuose gyvena nuo 800 000 iki 3 mln. gyventoj.

Taigi reformos logika aikja dabar Lietuva gauna region pltrai skirtus europinigus kaip vienas euroregionas, nors Lietuvojgalima suformuoti 3-4 tokius regionus, tad kodl nepasimus trigubai daugiau pinig? odiu, paprasta ir praktika aritmetika.Joje paioje savaime nieko blogo nra. Ji netgi sveikintina ir labai keista, kad suaktualinama tik dabar, prajus penkeriems meta po stojimo ES.ES taikoma 3 lygi region teritorins struktros sistema: Nacionaliniu lygiu (mikroregionai) Europiniu lygiu (mezoregionai, susidedantys i mikroregion) Globaliniu lygiu (makroregionai, susidedantys i mezoregion)Dabartins alies apskritys atitinka mezoregion, o savivaldybs mikroregion lygmenis.Vietos valdymas yra valstybinio valdymo (t. y. vykdomosios valdios) funkcij vykdymas vietose-atitinkamuoseadministraciniuose vienetuose. Vietos valdymo funkcijas paprastai vykdo centrins valdios skirti pareignai arba j suformuoinstitucijos, daniausiai veikianios centrins valdios vardu ar jos pavedimu (galiojimu). Laikomasi nuomons, kad vietosvaldymas - tai valstybinio valdymo (vykdomosios valdios) organin dalis, jo tsinys vietose. Danai tai apibdinama kaip

valdios dekoncentracija, t. y. centrins valdios galiojim dalinis perklimas vietas - administracinius vienetus. DaugelyjeEuropos valstybi vietos valdymas organizuojamas auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose - regionuose,departamentuose, provincijose, prefektrose ir pan., suteikiant jiems nema savarankikum. Tokiuose administraciniuosevienetuose centrinei valdiai atstovauja vyriausybs (o kai kur - valstybs vadovo) skiriami ir jai tiesiogiai atsakingi pareigna prefektai, gubernatoriai, komisarai ir pan. Sic pareignai vietose vadovauja daugumai valstybs staig, vykdo koordinavimo ikontrols funkcijas. Toks vietos valdymo organizavimas stambiuose administraciniuose vienetuose, ypa kai yra ipleiamas jsavarankikumas, paprastai vadinamas regionalizmu.Apskrities valdymas yra sudtin valstybs valdymo dalis. Apskrities valdymo organizavim reguliuoja statymas. Dabar Lietuvoje yra deimt apskrii: Alytaus, Kauno, Klaipdos, Marijampols, Panevio, iauli, Taurags, Teli, Utenos ir Vilniaus. Apskritis yra Lietuvos teritorijos auktesnysis administracinis vienetas, kurio valdym per apskrities virinink,ministerijas bei kitas Vyriausybs institucijas organizuoja Vyriausyb. Apskrities virinink skiria ir atleidia Vyriausyb MinisPirmininko teikimu. Apskrities virininkas turi vien pavaduotoj arba du, jeigu apskrityje yra daugiau kaip 500 tkst. gyventoApskrities virininko pavaduotojus skiria ir atleidia Ministras Pirmininkas apskrities virininko teikimu. Valstybs valdymo

institucijos pagal savo veiklos pobd Lietuvos Respublikos Seimui arba Vyriausybei leidus gali steigti apskrityje sau pavaldiavaldymo staigas ir organizacijas. Valstybs valdymo institucijoms pavaldios valdymo staigos ir organizacijos apskrityje veik pagal i institucij patvirtintus nuostatus. Apskrityje steigtos valstybs valdymo institucijos nra pavaldios apskrities virinikui. ios staigos ir organizacijos privalo praneti apskrities virininkui apie savo veikl apskrityje.Apskrities virininkas, gyvendindamas jam priskirtas funkcijas ir vykdydamas Lietuvos Respublikos statymus, RespublikosPrezidento dekretus ir Vyriausybs nutarimus bei kilus teiss aklus, bendradarbiauja su savivaldos ir valstybs valdymoinstitucijomis, joms pavaldiomis valdymo staigomis bei organizacijomis apskrityje.Vyriausybs institucijos, skirdamos sau pavaldi valdymo staig ir organizacij apskrityje vadovus, iklauso apskritiesvirininko nuomon.Apskrities virininkas pranea atitinkamai Lietuvos Respublikos Seimui arba Vyriausybei apie valstybs valdymo institucij padalini apskrityje veikl ir sprendimus, jei jie neatitinka Lietuvos Respublikos statym, Vyriausybs nutarim arba paeidi piliei ar organizacij teises. Jei ginijamo sprendimo nepanaikina ar nepakeiia j prims valstybs valdymo institucijos padalinys ar auktesnioji valstybs valdymo institucija, galutin sprendim priima Vyriausyb.Apskrities virininkas leidia sakymus ir kitus teiss aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi. Apskrities virininko sakymai ir kiti teaktai, nevirijantys jo kompetencijos, privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Apskrities virininkas gyvendinasocialinio aprpinimo, vietimo, kultros, sveikatos prieiros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, ems naudojimo ir apsaugos bei ems kio, aplinkos apsaugos ir kit srii valstybs politik. Be to, apskrities virininkas vykdo apskrityje

7


8/24

valstybines ir tarpregionines programas, koordinuoja apskrityje esani ministerij ir kit Vyriausybs institucij struktrini padalini veikl, derina savivaldos vykdomj institucij veikl gyvendinant regionines programas, numato prioritetinesapskrities raidos kryptis ir rengia programas.Vyriausyb turi teis panaikinti apskrities virininko sakymus ir kitus teiss aktus, jeigu jie neatitinka Lietuvos RespublikosKonstitucijos, statym, kit Lietuvos Respublikos Seimo priimt teiss akt. Respublikos Prezidento dekret ir Vyriausybsnutarim bei kil teiss akt.Prie apskrities virininko sudaroma Regionins pltros taryba. taryb pagal pareigas eina apskrities virininkas, kuris yra iostarybos pirmininkas, apskrities virininko pavaduotojas (pavaduotojai), apskrityje esani savivaldybi merai. Taryba svarstoapskrities raidos kryptis, apskrities gyventoj sveikatos problemas ir j sprendimo bdus, socialins ekonomins raidos ir aplinapsaugos bei sveikatos program, teritorijos bendrojo planavimo dokument, slyg teritorijos specialiajam planavimui ir apskrities l smatos projektus bei kilus klausimus.Apskrities virininkas turi galiojimus vietimo, kultros ir socialiniais, sveikatos prieiros ir farmacins veiklos, teritorijos planavimo ir paminklotvarkos emtvarkos ir ems kio gamtos itekli naudojimo ir aplinkos apsaugos bei kitais klausimais

3. Lietuvos Respublikos teismins valdios veiklos aspektai ir sveika su kitomis valstybsvaldymo ir administravimo sistemomis.

Teismin valdia yra viena i valstybs valdi, kuriai skirta teisingumo vykdymo funkcija.Lietuvoje iuo metu veikia 4 pakop (grandi) bendrosios kompetencijos teismai: Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvosapeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai.J kompetencij nustato Teism statymas ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo statutas.Teismin valdia ir Respublikos PrezidentasRespublikos Prezidentas yra vienintelis pareignas, kuris gali skirti ir atleisti teism teisjus. alies vadovas skiria, sutikus Seim

teism teisjus, pirminink kandidatras. Todl skiriant teisjus, btinas Respublikos Prezidento ir Seimo sutarimas dlkandidatr. Taiau Respublikos Prezidentas negali daryti takos teism sprendimams konkreiose bylose.Teismin valdia ir savivaldybsSavivaldybes priiri valstybs vykdomoji valdia, tam tikros jos institucijos. Patys teismai savo iniciatyva nieko nekontroliuotaiau jie nagrinja skundus dl savivaldos institucij ar j pareign priimt akt bei veiksm. Taipogi, teismai gali nagrinti savivaldos institucij skundus, kai valstybs institucijos paeidia savivaldybi teises.Teismin valdia ir SeimasTeis kreiptis Konstitucin teism dl statym ir kit Seimo priimt teiss akt, dl Respublikos Prezidento, Vyriausybs aktatitikmens su Konstitucija ir statymais turi ne maiau kaip 1/5 vis Seimo nari.Teismins valdios sveika su kt. valdiomis:statym leidiamoji valdia priima statymus, nustatanius teism sistem, teism veiklos principus, teism kompetencij, teisstatus, byl nagrinjimo tvark ir kt.Vykdomoji valdia utikrina teism veiklos materialines slygas, gyvendina specialist rengimo programas, padeda racionalia panaudoti ir teism sistemai, ir atskiriems teismams skirtas biudeto las ir t.t.Teismin valdia statym nustatyta tvarka gali tikrinti statym leidiamosios ir vykdomosios valdios priimam akt teistumsprsti ginus tarp valstybs institucij, nagrinti piliei skundus dl valstybs institucij ir pareign veiksm.Teismin valdia utikrina Konstitucijos ir statym tvirtint pusiausvyr tarp statym leidiamosios ir vykdomosios valdiosveiklos teistum, apsaugo asmen nuo valstybs valdios savivals.

Respublikos Prezidentas ir teismin valdiaTeismin valdia yra labai svarbi valstybs valdios grandis. Teismai yra vienintel institucija, kuri vykdo teisingum (LietuvoRespublikos Konstitucijos 109 str.). ios valdios akos savarankikum ir nepriklausomum garantuoja alies Konstitucija ir statymai. Taiau Respublikos Prezidentas kaip valstybs vadovas dalyvauja ios institucijos formavimo procese. RespublikosPrezidentas yra vienintelis pareignas, kuris gali skirti ir atleisti teism teisjus. alies vadovas teikia Seimui AukiausiojoTeismo teisj kandidatras. Seimui paskyrus Aukiausiojo Teismo teisjus, i j Respublikos Prezidentas teikia Seimui skirtiAukiausiojo Teismo pirminink. Aukiausiojo Teismo skyri pirmininkus i paskirt teisj skiria Seimas RespublikosPrezidento teikimu, pasilius Aukiausiojo Teismo pirmininkui. Tad skiriant Aukiausiojo Teismo teisjus, btinas RespublikPrezidento ir Seimo sutarimas dl kandidatr.Prezidentas skiria Apeliacinio teismo teisjus, o i j - Apeliacinio teismo pirminink, jeigu j kandidatroms pritaria Seimas.Teisj kandidatras Prezidentui teikia teisingumo ministras. Apylinki, apygard ir specializuoto teismo teisjus bei pirmininkskiria, j darbo vielas keiia Respublikos Prezidentas.statymo numatytais atvejais Prezidentas atleidia arba teikia Seimui atleisti teisjus. Dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig Respublikos Prezidentui pataria speciali statymo numatyta teisj institucija - Teisj tarybaLietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodio 21 d. nutarimo konstatuojamojoje dalyje teigiama, kadAtsivelgiant Konstitucijoje nustatyt teism formavimo tvark, taip pat Respublikos Prezidento ir specialios teisj institucijos santyki konstitucin reguliavim, darytina ivada, kad Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali teisjinstitucija turi patarti Respublikos Prezidentui visais teisj skyrimo, j profesins karjeros, taip pat atleidimo i pareig klausimais. ios institucijos patarimas sukelia teisinius padarinius: jei nra ios institucijos patarimo, Respublikos Prezidentasnegali priimti sprendimo dl teisjo paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig".Taigi pagal Konstitucij speciali teisj institucija ne tik padeda Respublikos Prezidentui formuoti teismus, bet ir yra atsvaraRespublikos Prezidentui, kaip vykdomosios valdios subjektui, formuojant teisj korpus. Kita vertus, Lietuvos RespublikosKonstitucijos 112 str. 5 d. numatyta, kad ... speciali teisj institucija interpretuotina kaip svarbus Teismo - savarankikosvalstybs valdios - savivaldos elementas" (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodio 21 d. nutarimas D

8


9/24

Lietuvos Respublikos teism statymo 14, 25(1), 26, 30, 33, 34, 36, 40, 51, 56, 58, 59, 66, 69, 69(1) ir 73 straipsni atitikimoLietuvos Respublikos Konstitucijai").Respublikos Prezidentas statymo nustatytais atvejais nustato arba teikia Seimui nustatyti teisj skaii teismuose, tvirtina teisvaldios simboli etalonus, paymjim pavyzdius. Teisjas negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, suimtas, nega bti kitaip suvaryta jo laisv be Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij - be Respublikos Prezidento sutikimo. Taiau RespublikoPrezidentas negali daryti takos teism sprendimams konkreiose bylose.Ypating viel valstybs institucij sistemoje uima Konstitucinis Teismas. Nepriklausydamas bendrj teism sistemai,Konstitucinis Teismas vykdo lik jam bdingas funkcijas. is Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aklai neprietaraujaKonstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aklai - neprietarauja Konstitucijai arba statymams. alies vadovas turigaliojim Konstitucinio Teismo formavimo procese. Prezidentas teikia Seimui trij (i devyni) Konstitucinio Teismo teisj kandidatras. Paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisjus, i j teikia Seimui Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatr.Respublikos Prezidentas gali kreiptis Konstitucin Teism dl Vyriausybs akt neprietaravimo Konstitucijai arba statymamTaiau alies vadovas negali kreiptis Konstitucin Teism dl Seimo priimt statym neprietaravimo Konstitucijai. Taip patRespublikos Prezidentas gali kreiptis Konstitucin Teism dl ivados, ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Seimo nari rinkimus, taip pat dl tarptautini sutari atitikimo Konstitucijai.Samprata teismins valdios : Teismin valdia yra viena i valstybs valdi, kuriai skirta teisingumo vykdymo funkcija.2007 metais Lietuvoje veik ... teismai, o juose dirbo ... teisjai.7 54

Teismai nebuvo savarankika valstybs valdios dalis iki XVIII amiaus pabaigos.Nuo XX a. antros puss nepriklausomos teismins valdios buvimas ir jos atskyrimas nuo kit valstybs valdios ak

laikomas btinu demokratins ir teisins valstybs poymiu.

statym leidiamoji valdia priima statymus, nustatanius teism sistem, teism veiklos principus, teism kompetencij,teisj status, byl nagrinjimo tvark ir kt.Vykdomoji valdia utikrina teism veiklos materialines slygas, gyvendina specialist rengimo programas, padeda

racionaliai panaudoti ir teism sistemai, ir atskiriems teismams skirtas biudeto las ir t.t.Teismin valdia statym nustatyta tvarka gali tikrinti statym leidiamosios ir vykdomosios valdios priimam akt

teistum, sprsti ginus tarp valstybs institucij, nagrinti piliei skundus dl valstybs institucij ir pareign veiksm.Teismin valdia utikrina Konstitucijos ir statym tvirtint pusiausvyr tarp statym leidiamosios ir vykdomosios

valdios, j veiklos teistum, apsaugo asmen nuo valstybs valdios savivals.Teismin valdios kaip valstybins valdios poymiai

Privalomumas paklusti ios valdios sprendimams.Teismas priima sprendimus valstybs vardu. Savo galia ie sprendimai prilygsta statymams: jie yra privalomi visoms

valstybs institucijoms, staigoms, organizacijoms, pareignams ir pilieiams, j vykdymas garantuojamas valstybs prievarta.Teism veikl koordinuoja Nacionalin Teism administracija 124 straipsnis. Nacionalin teism administracija 1. Nacionalin teism administracija yra biudetin staiga, veikianti pagal statym, Nacionalins teism administracijosstatym ir kitus teiss aktus. LR teism statymas, 1994. Teism sprendimai daugeliu atvej yra valstybs prievartos aktai. Teismins valdios institucijos turi teis taikyti vairias, net paias grieiausias, valstybins prievartos priemones, pvz., laisatmim iki gyvos galvos, turto konfiskavim ir kt. Teismin valdia, priimdama privalomus sprendimus, taip pat atlieka ir socialinio reguliavimo funkcij konkreiojevisuomenini santyki srityje: nustato konkrei asmen teises, pareigas ir atsakomyb. Priimant ir vykdant teismo sprendimus, garantuojamas siteisjusi teismo sprendim nustatyt ir patvirtint teisini santystabilumas.LR Konstitucin nuostata sietina su LR teismine valdia31 straipsnisAsmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka ir pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu.Asmuo, kaltinamas padars nusikaltim, turi teis, kad jo byl vieai ir teisingai inagrint nepriklausomas ir bealikas teismDraudiama versti duoti parodymus prie save, savo eimos narius ar artimus giminaiius.Bausm gali bti skiriama ar taikoma tik remiantis statymu. Niekas negali bti baudiamas u t pat nusikaltim antr kart.Asmeniui, kuris tariamas padars nusikaltim, ir kaltinamajam nuo j sulaikymo arba pirmosios apklausos momentogarantuojama teis gynyb, taip pat ir teis turti advokat.109 straipsnisTeisingum Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.Teisjas ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi.Teisjai, nagrindami bylas, klauso tik statymo.Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu.(LR Komstitucija)

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 1 str. 2 d. teigiama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas y

savarankikas ir nepriklausomas teismas, kuris teismin valdi gyvendina Konstitucijos ir statym nustatyta tvarka.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra teismins valdios dalis.Teismins valdios sistema

Teisminei valdiai bdinga specifin teisingumo funkcijos vykdymo kontrols sistema.

9


10/24

i kontrol gali bti tik teisin: kontroliuojama, ar teismo sprendimai yra teisti, ar jie atitinka materialins ir procesins teinormas.

i kontrol gali bti tik vidin: emesniojo teismo sprendim gali pakeisti ar panaikinti tik auktesn (apeliacin ar kasacinteismin institucija.

Politinis ir socialinis neutralumas.Vykdant teisingum, pagrindin teismo pareiga - isprsti teisin konflikt: visapusiai, pilnutinai ir objektyviai itirti visas

bylos aplinkybes ir priimti teist bei pagrst teismo sprendim.Tok sprendim gali priimti tik nepriklausomas ir nealikas teismas.

Vykdydamas i pareig, teismas privalo bti politikai ir socialiai neutralus bei laisvas nuo bet kokio poveikio i alies. Nagrindamas ir sprsdamas bylas, jis turi vadovautis tik statymu ir savo teisine smone bei vidiniu sitikinimu. Teisinsmon ir vidinis sitikinimas yra itin svarbs gyvendinant teismin valdi.

Tik teismas gali sankcionuoti asmens sumim. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 3 d. teigiama, kad nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas tu

bti pristatytas teism, kur, jam dalyvaujant, sprendiamas sulaikymo pagrstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidiamas.

Teiss norm aikinimo funkcijaLietuvoje, be Konstitucinio Teismo, i funkcij gyvendina Aukiausiojo Teismo Teisj senatas, aprobuodamas teism

sprendimus, kuri iaikinimus turi atsivelgti teismai, valstybins ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai, taikydami tuos paius statymus.

Kai kuriose valstybse teismai atlieka teiss krimo funkcij (pvz., anglosaks teisins tradicijos valstybse).Tiesa, kai kurie Lietuvos teisininkai mano, kad statym aikinimas per Aukiausiojo Teismo Teisj senato aprobuotus

sprendimus - tai kelias teismo sprendimo, kaip precedento, sitvirtinim ms teiss sistemoje.Teism atsiradimas

1918 m. lapkriio 28 d. Valstybs taryba prim Laikinj Lietuvos teism ir j darbo sutvarkymo statym.Lietuvos teismai Laikinajame Lietuvos teism ir j darbo sutvarkymo statyme buvo konstruojami pagal Rusijos teism,

veikusi Lietuvoje iki Pirmojo pasaulinio karo, pavyzd, pakoreguojant juos organizacijos ir kompetencijos poiriu. 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Jos 2 str. pirm kart Lietuvos konstitucionalizmo istorijoje skelbiama, kadvalstybs valdi vykdo Seimas, Vyriausyb ir Teismas. Teismas jau laikomas vienu i trij pagrindini valdios struktros element, paritetiniu kitiems - statym leidybai ir valdymui. 1933 m. Teism santvarkos statymas pagaliau nustat kelet visuotinai pripaint priemoni, kuriomis paprastai stengiamateism apdrausti nuo politins galios institucij poveikio. 1940 m. sovietin okupacija nutrauk Lietuvos teism sistemos raid. Pagal sovietinius statymus Lietuvoje buvo vestas

dviej pakop teism sistemos modelis. 1990 m. atkrus nepriklausomyb, imta planuoti ir rengti teismins valdios reform.Teism sistema - tai valstybs teismins valdios institucij, kurias sieja bendri organizavimo ir veiklos principai, visuma Valstybs teism sistem apibdina teism hierarchiniai ryiai. Pagal kriterij valstybje gali veikti viena arba keletas teism sistem. Kita vertus, yra nemaai nuomoni, jog tai ne vieninteliai ryiai, siejantys valstybje veikianius teismus, pvz., juos jungia t pati funkcija, veiklos principai, teisin baz ir kt. iuo poiriu kai kuriose valstybse veikia viena vieninga teism sistema (pvz., Didiojoje Britanijoje), o daugumos valstyteism sistem sudaro keletas santykinai savarankik teism grupi (posistemi). iuo poiriu visi teismai, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos IX skirsnyje, sudaro Lietuvos Respublikosteism sistem.Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai yra bendrosios kompetencijosteismai, nagrinjantys civilines ir baudiamsias bylas.

Apylinki teismai nagrinja ir j kompetencijai statym priskirtas administracini teiss paeidim bylas. Bendrosioskompetencijos teismas, nagrindamas civilin byl, kartu gali nusprsti ir dl individualaus administracinio akto teistumo.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygard administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinjantys byladl gin, kylani i administracini teisini santyki.(teism statymas)Teism sistema

Bendrosios kompetencijos teismai.Specializuoti administraciniai teismai.Galimyb sukurti specializuotus teismus darbo, eimos ir kit kategorij byloms nagrinti.Draudimas steigti teismus su ypatingais galiojimais taikos metu.

Lietuvoje iuo metu veikia 4 pakop (grandi) bendrosios kompetencijos teismai: Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvosapeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai. J kompetencij nustato Teism statymas ir Lietuvos Aukiausiojo Teismostatutas.

Teismins valdios ir prokuratros santykiaiPrie Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teism veikia santykinai savarankika institucija - prokuratra.Jos struktr sudaro Generalin prokuratra prie Lietuvos Aukiausiojo Teismo, apygard prokuratros prie apygard teism

ir apylinki prokuratros prie apylinki teism.Kuo svarbus Europos mogaus Teisi Teismas Lietuvos Respublikos pilieiams?

10


11/24

Lietuvos valstyb 2008 m. 11 25 d. pirm kart Europos mogaus Teisi Teisme pralaimjo net 3 bylas dl privataus ir eimosgyvenimo negerbimo.Teism veiklos konstituciniai principai

1. Teisingum vykdo tik teismas2. Teisj nepriklausomumas ir j veiklos teistumas3. Konstitucijos virenybs principas.4. Teis teismin gynyb 5. Lygyb statymui ir teismui6. Valstybins proceso kalbos principas7. Teismo proceso vieumo principas8. Galimyb apsksti ir perirti teismo sprendim 9. Valstybs atsakomyb u teismo klaidas

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybs veiklos aspektai ir ssajos su kitomis valstybsvaldymo ir administravimo sistemomis.

Kiek Lietuvos Respublikoje buvo vyriausybi? 15 (dabar 16)Kokia yra Ministro pirmininko alga neatskaiiavus mokesi? 8330 lit Koks yra Ministro pirmininko reprezentacinis fondas? 6453 litaiKokia yra ministro pareigin alga neatskaiiavus mokesi? 6860 lit Kokia yra vyriausybs kanclerio pareigin alga? 6370 lit ir u darb valstybs tarnyboje kancleriui priklauso 956 lit priedas ir lreprezentacijaiVyriausybs atstovai apskrityse

Vyriausybs atstovas Alytaus apskrityje Algimantas PipirasVyriausybs atstovas Kauno apskrityje Vasilijus PopovasVyriausybs atstov Klaipdos apskrityje Kristina VintilaitVyriausybs atstovas Marijampols apskrityje PauliusUleckas Vyriausybs atstovas Panevio apskrityje Leonas Alesionka Vyriausybs atstovas iauli apskrityje Vaclovas VolkovasVyriausybs atstovas Taurags apskrityje ViktorasKovovas Vyriausybs atstovas Teli apskrityje Algimantasepys Vyriausybs atstovas Utenos apskrityje Algirdas PetrikasVyriausybs atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkeviius Institucijos ir staigos prie Lietuvos Respublikos VyriausybsVyriausybs staig sraasValstybin duomen apsaugos inspekcijaValstybin maisto ir veterinarijos tarnybaVyriausybei atskaitingos valstybs institucijos ir staigosLietuvos valstybinis mokslo ir studij fondasRyi reguliavimo tarnyba Apie darb vyriausybje

Premjero politinio pasitikjimo patarjams mokama 5830 lit pareigin alga, skirtingi priedai, priklausantys nuo stao, bei priemokos.

Vyriausybs kanceliarijos departamento direktoriaus pareigin alga - 5290 lit, skyriaus vedjo - 4265 litai, patarjo - nuo3085 iki 4265 lit, vyriausiojo specialisto - nuo 2795 iki 3430 lit.

Rugpjio 1-j sigaliojo Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi institucij statymo pataisos, kurios sudaroslygas netrukdomai gauti informacij apie valstybs kontroliuojam institucij ir staig darbuotoj darbo umokest.

Iki iol pateikti informacij apie gaunamus atlyginimus nebuvo privaloma.5 straipsnisValstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas.Valdios galias riboja Konstitucija.Valdios staigos tarnauja monms (Konstitucija)Valstyb gali egzistuoti be prezidento, o autoritarins valstybs - net ir be parlamento. Taiau jokia valstyb negali egzistuoti beteismins valdios ir be vyriausybs.Vyriausybs svarbos aspektai

1. Vyriausybs veikla didia dalimi turi takos valstybingumo raidai.2. Vyriausyb kaip vykdomoji tvarkomoji alies institucija, vykdanti statymus ir kitus teiss aktus, tvarkanti krato reikalus.3. Vyriausyb kaip institucija vykdanti specifini grupi interesus.

Interes grups yra savarankiki organizaciniai vienetai, egzistuojantys nepriklausomai nuo vyriausybs, politikos bei partijsiekiantys veikti viej politik.

Kuo maiau demokratika alis, tuo maiau savarankikumo turi interes grups, nes j veikla detaliai reglamentuojama

statymais ir kitais teisiniais aktais.Tiesioginio poveikio formosPeticija kaip nepasitenkinimo iraikos forma kreipiantis vyriausyb dl savo skriaudos ar kokio nors siekio gyvendinimoTiesioginis finansini ir regionini grupi atstovavimas politinio elito (parlamento, vyriausybs ir kt.) veikloje.

11
http://old.lrv.lt/apskritys/alytushttp://old.lrv.lt/apskritys/kaunashttp://old.lrv.lt/apskritys/kaunashttp://old.lrv.lt/apskritys/klaipedahttp://old.lrv.lt/apskritys/marijampole/http://old.lrv.lt/apskritys/marijampole/http://old.lrv.lt/apskritys/panevezyshttp://old.lrv.lt/apskritys/siauliaihttp://old.lrv.lt/apskritys/tauragehttp://old.lrv.lt/apskritys/tauragehttp://old.lrv.lt/apskritys/telsiaihttp://old.lrv.lt/apskritys/telsiaihttp://old.lrv.lt/apskritys/telsiaihttp://old.lrv.lt/apskritys/utenahttp://old.lrv.lt/apskritys/vilniushttp://www.ada.lt/http://www.vet.lt/lt/http://www.vmsfondas.lt/http://www.rrt.lt/http://old.lrv.lt/apskritys/alytushttp://old.lrv.lt/apskritys/kaunashttp://old.lrv.lt/apskritys/kaunashttp://old.lrv.lt/apskritys/kaunashttp://old.lrv.lt/apskritys/klaipedahttp://old.lrv.lt/apskritys/marijampole/http://old.lrv.lt/apskritys/marijampole/http://old.lrv.lt/apskritys/panevezyshttp://old.lrv.lt/apskritys/siauliaihttp://old.lrv.lt/apskritys/tauragehttp://old.lrv.lt/apskritys/tauragehttp://old.lrv.lt/apskritys/telsiaihttp://old.lrv.lt/apskritys/telsiaihttp://old.lrv.lt/apskritys/utenahttp://old.lrv.lt/apskritys/vilniushttp://www.ada.lt/http://www.vet.lt/lt/http://www.vmsfondas.lt/http://www.rrt.lt/


12/24

Atskir grupi nari kontaktai ( darbiniai, asmeniniai ir kt.) su valdios bei valdymo institucijomis, teismais, politiniussprendimus priimania aplinka.Tradiciniai valstybs eimyninio pobdio santykiai tarp interes grupi ir politini partij.

Interes grupi veikl slygojanios aplinkybsPliuralizmas reiksi iki 1970 m. kaip laisvai organizuota interes grupi veikla, nusakanti santykius tarp valdanij ir

valdomj.Korporatyvizmas nuo 1970 m., kai daugelis ekonomini bei socialini sprendim priimama vadinamosios Ekonomins ir

socialins partnerysts pagrindu, todl atsiranda korporatyvins vyriausybs (Skandinavija, Austrija, Nyderlandai, i dalies

Belgija).Anglosaks teiss tradicijos vyriausybs modelisValstybje (pav., JK, Indija ir kt.), veikia vyriausyb ir kabinetas. vyriausybs sudt eina visi ministrai, jaunesnieji ministrai, kurie kitose alyse yra kaip ministr pavaduotojai, bei kiti

asmenys.Tokiu bdu susikuria gana didel (apie 80 nari) ir nepaslanki institucija, kuri nepajgia operatyviai sprsti problemas.

Realiai al valdo kabinetas, susidedantis i 20 pagrindini ministr Kontinentins

Valstybje(Pranczija, kai kurios didesnje Pranczijos takoje buvusiose Afrikos valstybse), yra ministr taryba ir kabinettaryba.

Ministr tarybos posdis - tai oficialus vyriausybs posdis, kuriam pirmininkauja prezidentas. Posdiuose priimami patyssvarbiausi sprendimai.

Kabineto tarybos posdiams pirmininkauja premjeras.iuose posdiuose svarstomi maiau svarbs klausimai.Taiau ios klasikins tradicijos vyriausybs veikloje taikomos nedaugelyje valstybi. Jos papildomos nacionaline patirtimi.

Lietuvos Respublikos Vyriausybs instituto raidaKonstitucijos 47 str. buvo pasakyta, jog Respublikos Prezidentas kvieia Ministr Pirminink, paveda jam sudaryti Ministr

Kabinet. Prezidentas tvirtina sudaryt vyriausyb, o taip pat priima jos atsistatydinim.Konstitucijos 40 bei 54 str. tvirtina, jog Respublikos Prezidentas ir pats eina vyriausybs sudt, gali dalyvauti Ministr

Kabineto posdiuose, juose pirmininkauti bei reikalauti i Ministr Kabineto ar atskir ministr praneim ratu apie j darb.Respublikos Prezidento taka Vyriausybei buvo formalaus pobdio, o faktins Vyriausybs veiklos galios priklaus nuo

Seimo, nes ir pats Prezidentas buvo renkamas parlamento.Lietuvos Respublikos Konstitucijos VII skirsnis.Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymas.Lietuvos Respublikos Seimo statutas.

3 straipsnis.Vyriausyb savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinmissutartimis, statymais, Vyriausybs programa, kitais teiss aktais ir savo veikl derina su Valstybs ilgalaiks raidos strategija (LR Vyriausybs statymas)Vyriausyb:1) koordinuoja Vyriausybs atstov veikl ir priiri, kaip jie vykdo statymo nustatytus galiojimus;2) teikia rekomendacijas savivaldybms socialins apsaugos, sveikatos, vietimo ir kultros pltojimo bei kitais klausimais.

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybs sudtisLietuvos Respublikos Vyriausyb (toliau - Vyriausyb) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. (Konstitucija)27 straipsnis. Vyriausybs komitetai ir Vyriausybs komisijos1. Vyriausyb gali sudaryti Vyriausybs komitetus ir Vyriausybs komisijas.2. Vyriausybs komitetai yra Vyriausybs patariamosios institucijos. J tikslas teikti Vyriausybei silymus dl jos veiklos prioritet, politikos ir strategijos tam tikroje srityje pasirinkimo ir j atitikties Valstybs ilgalaiks raidos strategijai, prireikus deministr pozicijas sprendiant valstybs valdymo reikalus.3. Vyriausybs komitetai sudaromi i Vyriausybs nari, Vyriausybs kanclerio ir Ministro Pirmininko vyriausiojo patarjo.Sudarydama Vyriausybs komitetus, Vyriausyb nustato j udavinius, funkcijas, sudt, skiria pirminink. Vyriausybs komitetdarbo organizavimo tvark nustato Vyriausybs darbo reglamentas.4. Vyriausybs komisijos sudaromos Vyriausybs pavestoms uduotims atlikti.5. Vyriausybs komisijos gali bti sudaromos i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig, asociacij, mokslo ir studij institucij atstov, nepriklausom ekspert, prireikus ir kit asmen. Savivaldybi institucij ir staig atstovai Vyriausybskomisijas deleguojami savivaldybi taryb, Seimo nariai Seimo statuto, o Seimo kanceliarijos darbuotojai teiss akt nustatytvarka. Sudarydama Vyriausybs komisijas, Vyriausyb nustato j uduotis, personalin sudt. Vyriausyb gali pavesti ministruiVyriausybs kancleriui ar Vyriausybs staigos vadovui patvirtinti Vyriausybs komisijos personalin sudt. Vyriausybs komisidarbo organizavimo tvark nustato Vyriausybs darbo reglamentas.(LR Vyriausybs statymas)92 straipsnisMinistr Pirminink Seimo pritarimu skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas.Ministrus skiria ir atleidia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas.Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudaryt ir Respublikos Prezidento patvirtint Vyriausyb ir pateikia svarstyti jos program.Vyriausyb grina savo galiojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkim arba irinkus Respublikos Prezident.

12


13/24

Nauja Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma pritaria jos programa(Konstitucija)31 straipsnisMinistro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai viceministras, ministro patarjas (patarjai), ministro atstovasspaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai padeda ministrui suformuoti politines nuostatas prioritetus, priimti sprendimus ir juos gyvendinti. VYRIAUSYBS STATYMASSeimo statuto straipsniai skirti vyriausybs programos, veiklos aptarimui.Vyriausybs programa

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Vyriausybs statymas reikalauja, jog Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 diennuo jo paskyrimo pristatyt Seimui savo sudaryt ir Respublikos Prezidento patvirtint Vyriausyb bei pateikt svarstyti jos program, kuri pagal Seimo statuto 196 str. reikalavim Seimas privalo apsvarstyti per 15 dien.

Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria iai programai, Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo nepritardienos pateikia svarstyti nauj program.Jeigu Seimas du kartus i eils nepritaria naujai sudarytos Vyriausybs programai, tai Vyriausyb, vadovaudamasi LietuvosRespublikos Konstitucijos 101 str. 3 d. 1 p., privalo atsistatydinti. Seimui pritarus programai, Vyriausyb privalo per 3 mnesiu parengti ir patvirtinti konkreias priemones iai programai gyvendinti.Vyriausyb gauna galiojimus veikti Seimo galiojim laikotarpiu, t.y. ketveriems metams. alia to Lietuvos RespublikosKonstitucijos 92 str. 4 d. bei Vyriausybs statymo 8 str. numato, jog Vyriausyb graina savo galiojimus RespublikosPrezidentui po Seimo rinkim arba irinkus Respublikos Prezident".94 straipsnisLietuvos Respublikos Vyriausyb:

1) tvarko krato reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark;2) vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus;3) koordinuoja ministerij ir kit Vyriausybs staig veikl;4) rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui; vykdo valstybs biudet, teikia Seimui biudeto vykdymo apyskait;5) rengia ir teikia Seimui svarstyti statym projektus;6) umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis;7) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti statymai.KONSTITUCIJA

Vyriausybs veiklos sraas nra baigtinis, nes Konstitucijos 94 str. 7 d. sakoma, jog Vyriausyb vykdo ir kitas pareigas, kurio jai pavedamos vadovaujantis Konstitucija ir kitais statymais.Atskirais atvejais gali susiklostyti netipiki Vyriausybs santykiai su Seimu bei Respublikos Prezidentu. Tokiais atvejaisVyriausybei suteikiamos specifins teiss. Vyriausybs statymo 15 str. numato, jog Vyriausyb turi teis teikti silym Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas pareikia tiesiogin nepasitikjim Vyriausybe

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 95 str., valstybs valdymo reikalus Vyriausyb sprendia posdiuose priimdama nutarimus. Vyriausybs nutarimai - tai postatyminiai aktai, priimti vis Vyriausybs nari bals dauguma. Vyriausybs nutarimus pasirao Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, nepaisant, kaip jis balsavo posdio meTais atvejais, kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, nutarim pasirao Ministras Pirmininkas ir projekt pateiks ministras Vyriausybs nutarimai pasiraomi per 3 darbo dienas nuo j primimo, jeigu Vyriausyb nenumato kitaip, ir sigalioja statym nustatyta tvarka.

Ministras Pirmininkas pagal savo kompetencij organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais leidia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus - pavedimus, forminamus rezoliucijomis.

Potvarkiai sigalioja j pasiraymo dien, jeigu paiuose potvarkiuose nenumatyta vlesn j sigaliojimo diena.Trys svarbios ministerijos:

1. Aplinkos ministerija2. Finans ministerijaVyriausyb reguliuoja ekonominius procesus; sudaro slygas laisvai verslo pltrai,

prognozuoja Lietuvos Respublikos socialin ir ekonomin raid, rengia ir gyvendina prioritetini ekonomikak pltros programas; remdamasi statymais disponuoja valstybs turtu, nustato jo valdymo ir naudojimotvark; nustato valstybs investicij politik ir imasi priemoni jai gyvendinti; valdo bendruosius muitinsreikalus; imasi priemoni Lietuvos gamintoj bei paslaug teikj interesams apsaugoti

3. Krato apsaugos ministerija4. Kultros ministerija5. Socialins apsaugos ir darbo ministerija6. Susisiekimo ministerija7. Sveikatos apsaugos ministerija8. vietimo ir mokslo ministerija Vyriausyb rengia ir gyvendina valstybines mokslo pltros priemones;

nustato mokslo laipsni, pedagogini vard suteikimo ir nostrifikavimo tvark; tvirtina doktorantros ir habilitacijos bei valstybini mokslo ir studij fondo valdybos ir veiklos nuostatus, kvalifikacinius bakalauro,magistro arba kit kvalifikacini laipsni suteikimo reikalavimus; organizuoja valstybini mokslo program sudarym ir j vykdym; paskirsto biudetines subsidijas mokslo ir studij institucijoms, asignavimusvalstybinms mokslo programoms, mokslo ir studij fondams, mokslo ir studij infrastruktrai bei kitomsmokslo ir studij reikmms; tvirtina valstybini mokslo institut statutus; nustato kvalifikacinius reikalavimu

13


14/24

auktosioms mokykloms ir mokslo institutams; iduoda licencijas nevalstybinms auktosioms mokyklomssteigti;

9. Teisingumo ministerija10. Usienio reikal ministerijaumezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio valstybinmis b

tarptautinmis organizacijomis; atsivelgdama Seimo Usienio reikal komiteto rekomendacijas teikiaRespublikos Prezidentui silymus dl Lietuvos Respublikos diplomatini atstov usienio valstybse ir prietarptautini organizacij skyrimo bei ataukimo; gyvendina valstybin reguliavim ir valstybin kontrol tarptautinio ekonominio, finansinio ir investicinio bendradarbiavimo srityje; rengia ir gyvendina priemonesmoksliniam techniniam ir kultriniam bendradarbiavimui su usienio valstybmis ir tarptautinmis or-ganizacijomis pltoti

11. kio ministerija12. Vidaus reikal ministerija13. ems kio ministerija14. Energetikos ministerija

32 straipsnis. Ministerij kolegijos.1. Ministerijoje yra sudaroma kolegija kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkviceministras, ministerijos valstybs sekretorius ir ministerijos sekretoriai. kolegijos sudt gali bti traukiami kiti ministerijo bei kit institucij atstovai.2. Kolegijos nari skaii nustato ir kolegijos personalin sudt bei darbo reglament tvirtina ministras. Jis taip pat teikiaklausimus kolegijai svarstyti.(Vyriausybs statymas)

Seimo narys ar nari grup gali kreiptis Ministr Pirminink ar ministrus su paklausimu. ie privalo atsakyti odiu ar

ratu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka (Konstitucijos 61 str. 1 d.).Interpeliacijos aspektas- Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 61 str. 2 d. sesijos metu ne maiau kaip penktadalis Seimo nagali pateikti interpeliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrui.

Gavs interpeliacij, Vyriausybs narys privalo ne vliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo Pirmininkuiratik atsakym. Su juo supaindinami Seimo nariai.Minto Konstitucijos straipsnio 3 d. numatoma, jog Seimas, apsvarsts Ministro Pirmininko ar ministroatsakym interpeliacij, gali nutarti, jog atsakymas ess nepatenkinamas, ir puss vis Seimo nari bals dauguma pareikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru.Seimo statuto 222 str. 4 d. sakoma, jog Seimui primus nutarim dl interpeliacijos, Ministras Pirmininkas arministras, kuriam pareiktas nepasitikjimas, privalo atsistatydinti.

Nepasitikjimo aspektas- Seimo statuto 223 str., kuriame numatoma, jog penktadalis Seimo nari gali pareikti nepasitikjim neMinistru Pirmininku ar ministru, bet ir visa Vyriausybe.

Nutarimas dl tiesioginio nepasitikjimo Vyriausybe gali bti priimtas slaptu balsavimu daugiau nei puss viSeimo nari bals dauguma.Pabriant atskirus vyriausybs veiklos momentus, galima pamintini kelet vyriausybs modeli:

1. Parlamentin vyriausyb. Visos galios suteiktos statym leidjui. Vyriausybei tenka lik gyvendinti parlamento teiss aklus.2. Ministro pirmininko vyriausyb. Labai iplstos vyriausybs vadovo galios, padidinta ir jo atsakomyb. Neretai toks vyriausymodelis tampa opoziciniu" parlamentu.3. Partin vyriausyb. Veikia labai grieia partin drausm ir vyriausyb nenukrypdama vykdo partijos, suformavusios vyriausybnuostatas.4. Kabinetin" vyriausyb. Stiprs kolegialumo pradai. Ministras pirmininkas neisiskiria savo ypatingomis galiomis. Dominuokolektyvins atsakomybs principai'' ir t.t.Vyriausybs formavimo tvarka tiesiogiai priklauso nuo valdymo formos.Valstybse, kuriose yra tvirtinta parlamentin valdymo forma, valstybs vadovas ministru pirmininku daniausiai skiria partijos partijos bloko), laimjusios parlamentinius rinkimus, lyder, o jo teikimu - ministrus (Graikija, Indija, Italija, Kanada).Kai kuriose valstybse (Vokietija, Japonija, Ispanija) ministras pirmininkas parenkamas balsuojant parlamente ir vliau parlamenvalia patvirtinama valstybs vadovo aklu. vedijoje monarchas net formaliai nedalyvauja formuojant vyriausyb, kurios ministra pirmininkas skiriamas parlamento pirmininko aktu.Jeigu kuri nors partija (partijos blokas) turi aiki daugum parlamente, lai joki problem formuojant vyriausyb nebna, nes jolyderis beveik automatikai tampa ministru pirmininku (Didioji Britanija, Kanada, Australija, Malaizija). ymiai sudtingiau bkai n viena partija (partij blokas) neturi parlamentins daugumos (Austrija, Belgija, Danija, Italija). Suformuoti vyriausyb bgana sudtinga, o jos sudtis ne visada atspindi rinkim rezultatus.Prezidentinse respublikose, taip pat valstybse, kuriose yra monarchin valdymo forma, vyriausyb formuojama valstybs vadonuoira. iomis teismis labai plaiai naudojasi Lotyn Amerikos ali prezidentai. Pvz., Kosta Rikos Konstitucijos 139 str. 1 dyra tvirtinta, jog ministrus skiria ir keiia prezidentas.

Ministrus skiria ir atleidia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas.Pagal Europos alyse susiklosiusi praktik Prezidentas Vyriausybs vadovu skiria t asmen, kur remia parlamento daugumaTokios praktikos laikomasi ir Lietuvoje, nes Prezidento tikslas yra sudaryti veiksming, Seimo pasitikjim turini vyriausybTodl Prezidento pasirinkimo galimybes riboja pretendento Ministrus Pirmininkus santykis su Seimo dauguma.Lietuvos Respublikos Seimo statulas (31 skirsnis) tvirtina detali Ministro Pirmininko kandidatros ir Vyriausybs programossvarstymo procedr.

14


15/24

Gavs Respublikos Prezidento teikim dl Ministro Pirmininko kandidatros, Seimas artimiausiame posdyje suteikia galimybRespublikos Prezidentui pristatyti pretendent. Prezidentas pristatyt kandidatr turi teis ataukti bet kuriuo metu iki balsavimdl pritarimo jai pradios. Ne vliau kaip per savait nuo Ministro Pirmininko kandidatros pristatymo turi bti surengtas kitas Seimo posdis sprendimu pateiktos kandidatros priimti

Ministras Pirmininkas arba ministrai turi atsiskaityti Seime atitinkamai u Vyriausybs arba savo veikl, taip pat per Vyriausybsvaland atsakyti Seimo nari klausimus. Raytiniai klausimai ir paklausimai registruojami Vyriausybs kanceliarijoje ir perduodami atitinkamam Vyriausybs nariui.Ypatingi yra Vyriausybs ir savivaldybi santykiai. Kadangi savivaldybs nepavaldios jokioms valstybs institucijoms.Vyriausybs skiriami atstovai priiri, ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs nutarimus ir sprendimus. Vyriausyb taip pat teikia savivaldybms rekomendacijas socialins apsaugos, sveikatos, vietimo ir kultros pltoji bei kitais klausiniais.Atsivelgiant tai, kas idstyta, galima skirti iuos Vyriausyb apibdinanius poymius bei suformuluoti jos apibrim:1) Vyriausybs formavimo tvark ir galiojimus nustato Konstitucija, Vyriausybs statymas ir specials statymai;2) Vyriausyb gyvendina vykdomj valdi ir vadovauja ios valdios ries institucijoms;3) Tai bendros kompetencijos institucija;4) Vyriausyb - kolegiali institucija;5) Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr savo veikl.Vyriausyb4- Respublikos Prezidento ir Seimo sudaroma aukiausioji, kolegiali vykdomosios valdios institucija, kuri organizuvalstybs vadovo priimt dekret bei Seimo statym gyvendinim ir valstybs valdios institucij sistemoje uima hierarchin lygmen po Respublikos Prezidento ir Seimo.

5. Lietuvos Respublikos Prezidento veiklos aspektai ir ssajos su kitomis valstybsvaldymo ir administravimo sistemomis.Kiek Lietuvos Respublikoje buvo prezident? 11

1. 1919 04 04-1920 06 19 Antanas Smetona2. 1922 12 21-1926 06 07 Aleksandras Stulginskis3. 1926 06 07-1926 12 19 Kazys Grinius4. 1926 12 19-1940 06 15 Antanas Smetona5. 1949 02 16-1954 11 26 Jonas emaitis, 2009-03-12 Lietuvos Respublikos Seimo pripaintas kovojusios su

okupacija Lietuvos valstybs vadovu, faktikai vykdiusiu Respublikos Prezidento pareigas (LR SeimoDeklaracija dl Jono emaiio pripainimo Lietuvos valstybs vadovu, in., 2009-03-19, Nr. 30-1166)

6. 1993 02 25-1998 02 25 Algirdas Mykolas Brazauskas7. 1998 02 26-2003 02 25 Valdas Adamkus8. 2003 02 26-2004 04 06 Rolandas Paksas9. 2004 04 06-2004 07 12 Artras Paulauskas, laikinai einantis Prezidento pareigas10. 2004 07 12-2009-07-12 Valdas Adamkus11. 2009 07 13 - Dalia Grybauskait

Kiek Prezidentroje dirba politinio (asmeninio pasitikjimo pareign)? 45Kokia yra LR prezidento alga? rankas gauna 18 922 litus ir gali naudotis 6 454 lit dydio reprezentacinms ilaidoms skirtufondu. Neatskaiius mokesi, alies vadovo darbo umokestis liep siek 25 816 lit Kiek udirba LR prezidento patarjai? prezidento patarjams grupi vadovams ant popieriaus priklauso iki 9 911 lit. Tokia sususidaro prie 5830 lit dydio pareigins algos pridjus iki 70 proc. jos (4081 lito) galinius siekti priedus bei priemokas;Skaiiai apie Prezidentros darbuotojus

LR prezidentroje dirbo 140 darbuotoj. Politinio (asmeninio pasitikjimo) valstybs tarnautoj buvo 45. Kanceliarijos darbuotoj skaiius didjo nuo 37 iki 52. Majo skaiius nuo 113 iki 98 darbuotoj dirbani pagal darbo sutartis.

1. JAV prezidentas B. Obama udirba per metus apie 400 tkstani doleri (apie 1 milijon lit).2. JK ministras pirmininkas D. Cameronas 142 tkstanius 500 svar sterling (apie 614 tkstanius lit).3. Pranczijos prezidento F. Hollando atlyginamas per metus yra apie 178 tkstanius eur (apie 616 tkstanius lit).4. Vokietijos kanclers A. Merkel alga per metus yra apie 290 tkstani eur kartu su parlamento nars alga (apie 1 milijonaslit).5. Rusijos prezidento V. Putino metin alga yra apie 3 milijonai 700 tkstani lit (328 tkstaniai lit)6. Kipro prezidento D. Kristofiaso alga yra apie 158 tkstanius eur (547 tkstaniai lit).7. Italijos premjeras M. Monti 2011 metais atsisak premjero algos.

Valstybs vadovas - atsakingas asmuo, utikrinantis konstitucin tvark, garantuojantis valstybins valdios tstinum ir stabilumaukiausiu lygiu atstovaujantis tarptautiniams santykiams. Valstybs vadovas turi pakankam galiojim bendradarbiaujant su statym leidiamja, vykdomja bei teisminmis valdiomi

Monarchijose - monarchas (imperatorius, karalius, didysis hercogas, eichas, emiras).Respublikose - prezidentai. odis prezidentas yra kils i lotyniko odio praesidens (praesidentis), t.y. - sdintis prieakyje.Kai kuriose alyse - vykdo kolegiali institucija - prezidiumas ar taryba (buv. Soviet Sjunga, veicarija).Taiau net ir kolegialiai institucijai vykdant valstybs vadovo funkcijas, yra renkamas ios institucijos pirmininkas, kuris,

turdamas nedaug galiojim, reprezentuoja al.

15


16/24

Kai kuriose alyse prezidento funkcijas vykdo kolegiali institucija - prezidiumas ar taryba (buv. Soviet Sjunga, veicarijaTaiau net ir kolegialiai institucijai vykdant valstybs vadovo funkcijas, yra renkamas ios institucijos pirmininkas, kuris,

turdamas nedaug galiojim, reprezentuoja al.galiojimai

Nominaliosios funkcijos. Realios funkcijos. Iskirtiniai (bdingi tik iam pareignui) galiojimai aukiausiu lygiu atstovauti tautai alyje ir u jos rib.

Prezidentini (JAV, Meksika, Brazilija ir kt.) bei pusiau prezidentini (Pranczija ir kt.) valstybi vadovai yra ryks vykdomosiovaldios atstovai ir dalyviai, turintys plaius galiojimusValstybs vadovo padtis valstybins valdios sistemoje

galiojim santykis su statym leidiamosios, vykdomosios bei teismins valdi galiomis.Valdi padalijimo principas.Valstybs vadovas, realizuodamas galiojimus, bendradarbiauja su visomis trimis valdiomis.

Prezidentai statym krybos procese naudojasi veto teise, turi galimyb skirti teisjus bei suteikti malon nuteistiesiems.

Parlamentinse bei pusiau prezidentinse valstybse prezidentas vykdomj valdi (galiojimus) dalijasi suvyriausybe.

Prezidentinse valstybse alies vadovas taip pat yra ir vykdomosios valdios vadovas.Bti tik valstybs vadovu (Vokietija);Bti valstybs, ir vykdomosios valdios vadovu (Jungtins Amerikos Valstijos, Egiptas).Bti ir valstybs, ir faktikai vyriausybs vadovu (Pranczija).

Respublikos pagal valstybs vadovo galiojimus Prezidentins respublikos. Parlamentins respublikos. Miraus (pusiau prezidentinio) tipo respublikos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. sausio 10 d. nutarimo konstatuojamojoje dalyje nurodo, kad Lietuvojeegzistuojanti valdymo forma gali bti vertintina kaip parlamentin respublika, turinti kai kuri mirios (pusiau prezidentins) valdformos ypatum Lietuvos Respublikos Prezidento galiojim apimtys

LR Konstitucijos VI skirsnis.Lietuvos Respublikos Prezidento statymas.Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymas.Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymas.

Lietuvos Respublikos teism statymas.Lietuvos Respublikos valstybs apdovanojim statymas.Lietuvos Respublikos pilietybs statymas

15 straipsnisRespublikos Prezidentas, gyvendindamas jam suteiktus galiojimus, leidia aktus - dekretus.Respublikos Prezidento dekretai registruojami Respublikos Prezidento dekret knygoje ir jiems suteikiamas atitinkamas

eils numeris.Respublikos Prezidento dekretai skelbiami ir sigalioja Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka.(Prezidento statyma

Kadangi Lietuvos Respublikos Prezidentas turi galiojimus leisti dekretus (juos privalo pasirayti Ministras Pirmininkas arbaatitinkamas ministras) vykdomosios valdios veiklos ribose, todl i institucij galima priskirti institucijoms, atstovaujaniomvykdomajai valdiai valdi padalijimo mechanizme.Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim tvark numato Lietuvos Respublikos Konstitucija bei 1992 m. gruodio 22 d. priimtaLietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymas.Respublikos Prezident renka Lietuvos Respublikos pilieiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesioginerinkim teise, slaptu balsavimu.(Prezidento rinkim statymas)

16


17/24

3 svarbiausi ir kodl?

2004 metais Lietuvos Respublikos Seimas paalino Roland Paks i Prezidento pareig u priesaikos sulauym.Iki buvo irinktas naujas Prezidentas laikinai Prezidento pareigas jo Seimo Pirmininkas Artras Paulauskas.

Prezidento kompetencija:Respublikos Prezidento galiojimai santykiuose su Seimu.

Respublikos Prezidento galiojimai santykiuose su Seimu leidia vertinti valstybs vadov, kaip svarb statym leidybos procdalyv. Naujai irinktas Seimas pirmj savo posd renkasi Prezidento kvieiamas. Prezidentas turi galiojimus skelbti eilinius Seimo rinkimus, o tam tikrais atvejais ir pirmalaikius parlamento rinkimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje pirmalaiki Seimo rinkim paskelbimo galimyb yra apribota aplinkybi. Konstitucijanumato jog Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaiki Seimo rinkim, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigliko maiau nei 6 mnesiai, taip pat jeigu po pirmalaiki Seimo rinkim neprajo 6 mnesiai. Pirma, Respublikos Prezidentas turi statym leidybos iniciatyvos teis. Antra, Seimo priimti statymai sigalioja tik po to, kai juos pasirao ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas,iskyrus atvejus, kai paiuose statymuose yra numatoma kita j sigaliojimo data. Prezidento pasirayti arba nepasirayti statymai.

Respublikos Prezidento galiojimai santykiuose su Vyriausybe.Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. sausio mn. nutarimo konstatuojamoje dalyje iaikino, jog Respublikos Prezidentuitenka skirti Seimo daugumos palaikom Ministr Pirminink ir tvirtinti toki Vyriausyb, kurios programai Seimas gali pritarti posdyje dalyvaujani nari bals dauguma.Respublikos Prezidentas priima Vyriausybs atsistatydinim ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam i minieiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb.Prezidentas taip pat priima ministr atsistatydinim ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras.Irinkus nauj Seim, Prezidentas priima Vyriausybs grinamus galiojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta naujaVyriausyb.

17


18/24

Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grinus galiojimus, Prezidentas ne vliau kaip per 15 dien teikia Seimui svarstytiMinistro Pirmininko kandidatr.Kol nra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareig, Respublikos Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dien laikotarpiui MiniPirmininko teikimu paveda vienam i ministr j pavaduoti, jeigu tokio teikimo nra, Respublikos Prezidentas vienam i ministr paveda pavaduoti Ministr Pirminink.

Respublikos Prezidentas ir teismin valdia. Respublikos Prezidentas kaip valstybs vadovas dalyvauja teismins valdios kaip institucijos formavimo procese. Respublikos Prezidentas yra vienintelis pareignas, kuris gali skirti ir atleisti teism teisjus. alies vadovas teikia Seimui Aukiausiojo Teismo teisj kandidatras.Seimui paskyrus Aukiausiojo Teismo teisjus, i j Respublikos Prezidentas teikia Seimui skirti Aukiausiojo Teismo pirminink.Aukiausiojo Teismo skyri pirmininkus i paskirt teisj skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu, pasilius AukiausiojTeismo pirmininkui. Tad skiriant Aukiausiojo Teismo teisjus, btinas Respublikos Prezidento ir Seimo sutarimas dl kandidat Prezidentas skiria Apeliacinio teismo teisjus, o i j - Apeliacinio teismo pirminink, jeigu j kandidatroms pritaria Seimas. Teisj kandidatras Prezidentui teikia Teisingumo ministras. Apylinki, apygard ir specializuoto teismo teisjus bei pirmininkus skiria, j darbo vietas keiia Respublikos Prezidentas. statymo numatytais atvejais Prezidentas atleidia arba teikia Seimui atleisti teisjus. Dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig Respublikos Prezidentui pataria speciali statymo numateisj institucija - Teisj taryba. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodio 21 d. nutarimo konstatuojamojoje dalyje teigiama, kadAtsivelgiant Konstitucijoje nustatyt teism formavimo tvark, taip pat Respublikos Prezidento ir specialios teisj institucijossantyki konstitucin reguliavim, darytina ivada, kad Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali teisj institucija tu

patarti Respublikos Prezidentui visais teisj skyrimo, j profesins karjeros, taip pat atleidimo i pareig klausimais. ios institucijos patarimas sukelia teisinius padarinius: jei nra ios institucijos patarimo, Respublikos Prezidentas negali priimsprendimo dl teisjo paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig". Speciali teisj institucija ne tik padeda Respublikos Prezidentui formuoti teismus, bet ir yra atsvara Respublikos Prezidentui, kvykdomosios valdios subjektui, formuojant teisj korpus. Respublikos Prezidentas statymo nustatytais atvejais nustato arba teikia Seimui nustatyti teisj skaii teismuose, tvirtina teivaldios simboli etalonus, paymjim pavyzdius. Teisjas negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, suimtas, negali bti kitaip suvaryta jo laisv be Seimo sutikimo, otarp Seimo sesij - be Respublikos Prezidento sutikimo. Respublikos Prezidentas negali daryti takos teism sprendimams konkreiose bylos. alies vadovas turi galiojim Konstitucinio Teismo formavimo procese. Prezidentas teikia Seimui trij (i devyni) KonstitucTeismo teisj kandidatras. Paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisjus, i j teikia Seimui Konstitucinio Teismo pirmininkokandidatr.

Respublikos Prezidento kompetencija krato apsaugoje bei usienio politikoje.Respublikos Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotj pajg vadas.Prezidentas Seimo pritarimu skiria kariuomens vad, suteikia aukiausius karinius laipsnius.Prezidentas vadovauja konsultacinei Valstybs gynimo tarybai, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybs gynybos

klausimus.Sprendimus dl mobilizacijos, karo padties, ginkluotj pajg panaudojimo ir sprendim gintis nuo ginkluotos agresijos prii

Respublikos Prezidentas. Taiau alies vadovas privalo tok savo sprendim pateikti tvirtinti artimiausiam Seimo posdiui.Tik alies vadovas savo dekretu gali sakyti krato apsaugos ministrui suformuoti kari padalinius valstybs sien apsaugai.Respublikos Prezidentas sprendia pagrindinius usienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo usienio politik.

Malon. Pilietyb. Valstybiniai apdovanojimai. Respublikos Prezidentas kaip valstybs vadovas suteikia alies pilietyb, taip pat tenkina asmen praymus dl LietuvosRespublikos pilietybs atsisakymo ar grinimo. alies vadovui yra suteikta teis suteikti alies pilietyb iimties tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybs klausimams preliminariai svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro Pilietybs reikal komisij, taip pat tvirtina pilietybs klausim nagrinjimo ioje komisijoje taisykles. Pilietybs reikal komisija teikia Respublikos Prezidentui pasilymus tenkinti praymus dl Lietuvos Respublikos pilietybatsisakiusi rekomenduoti suteikti pilietyb - pareikjui apie tai pranea ratu ir nurodo atsisakymo motyvus. Respublikos Prezidento dekretus dl pilietybs teikimo pasirao ir vidaus reikal ministras. Respublikos Prezidentas teikia malon nuteistiesiems. Malon paprastai teikiama pagal pai nuteistj praymus. Svarstomi malons praymai t asmen, kuriuos yra nuteis Lietuvos Respublikos teismai, taip pat t Lietuvos Respublikos piliei, kuriuos nuteis kit valstybi teismai ir kurie atlieka bausm Lietuvoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nenumato kitaip. Nuteistj malons praymus preliminariai svarsto ir pasilymus dl j teikia Malons komisija, kurios posdiams vadovaRespublikos Prezidentas. Malons komisij sudaro Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvo

Respublikos vidaus reikal ministras, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Respublikos Prezidento patarjas valstybir teiss klausimais, Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas, Lietuvos Respublikos policijos kapelionas, Lietuvos kalinglobos draugijos atstovas.

Respublikos Prezidentas, gyvendindamas jam suteiktus galiojimus, leidia aktus - dekretus (Lietuvos Respublikos Prezidentostatymo 15 str.).

18


19/24

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 86 str. 1 d. nustatyta: Respublikos Prezidento asmuo nelieiamas: kol eina savo pareigas, jis negali bti suimtas, patrauktas baudiamojon ar administracinn atsakomybn.

Respublikos Prezidentas turi vliav - valstybs vadovo simbol. Respublikos Prezidento vliava - purpurinis audeklas; jo abiejose pusse centre - Lietuvos valstybs herbas, kur i deins laiko grifas, i kairs -vienaragis.

Ijusiam i valstybs tarnybos Respublikos Prezidentui iki gyvos galvos: nustatoma 50 proc. Respublikos Prezidento darbo umokesio dydio pensija per mnes; suteikiama poilsiaviet su aptarnavimu, taip pat apsauga ir transportas. Aptarnaujani asmen, apsaugos ir transporto priemoni skaii nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb.

Respublikos Prezidentui kaip valstybs vadovui valstybiniame radijuje ir televizijoje suteikiamas laikas pasisakyti alies vidaus iusienio politikos klausimais.

6. Lietuvos Respublikos Seimo veiklos aspektai ir ssajos su kitomis valstybs valdymo iradministravimo sistemomis.

Vyriausiosios rinkim komisijos duomenimis, 2008 m. Lietuvoje buvo 2 696 090 rinkj. Taigi vienas seimnas atstovauja vidutinikai apie 20 tkst. rinkj. Pus Seimo nari irinkti pagal sraus ir atstovauja neinia kam. Taigi realiai vienam Seimo nariui tenka 40 tkst. rinkj.

Kiek udirbs eilinis Seimo narys 2008-2010 metais? apie 12.03 tkst. lit Kiek padidjo Seimo nario alga po 2008 m. 11.13 Seimo priimto statymo? 2 tkst. lit LR SEIMO ISTORINIAI ASPEKTAI 1566 n. Lietuvos Statuto iplsta Seimo kompetencija. 1920 m. Steigiamasis Seimas ir jo priimta 1922 m. konstitucija.

1926 m. treiasis Lietuvos Seimas. 1936 m. ketvirtasis Lietuvos Seimas ir 1938 m. konstitucija. 1991 kovo 11 d. Aukiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas- prim Laikinj Pagrindin statym (Konstitucij). 1992 m. spalio m. 25 d. Lietuvos Respublikos pilieiai referendume pritar naujai valstybs Konstitucijai. Pagal ios, 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, reikalavimus buvo irinkti keturi (1992 m., 1996 m., 2000 m., 2004 Seimai.

Niekas negali kitis Seimo svarbiausi teis - kurti statymus - aukiausios juridins galios norminius aktus.Seimo apribojimai Seimui priskirti statym leidybos galiojimai nra absoliuts, nes Seimas saistomas Konstitucijos. galiojimai yra ribojami tokio instituto kaip LR referendumas. Konstitucinis Teismas turi galimyb pripainti Seimo priimt statym prietaraujaniu Konstitucijai. Respublikos Prezidentas naudojasi veto teise bei turi galiojimus, esant Konstitucijoje numatytoms aplinkybms, paskelbt pirmalaikius Seimo rinkimus. ie apribojimai pasireikia kaip valdi padalijim garantuojaniostabdi ir atsvarmechanizmo dalis.Rinkim tvarka Seimo nariai renkami pagal LR Konstitucijos straipsnius, Seimo rinkim statym ir kt. statymus.Seimo nario teiss ir pareigos LR Konstitucija. Seimo statutasSeimo funkcijos 67 straipsnisSeimas:1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;2) leidia statymus;3) priima nutarimus dl referendum;4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;5) steigia statymo numatytas valstybs institucijas bei skiria ir atleidia j vadovus;6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai;7) svarsto Ministro Pirmininko pateikt Vyriausybs program ir sprendia, ar jai pritarti;8) Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;9) priiri Vyriausybs veikl, gali reikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru;10) skiria Konstitucinio Teismo teisjus, Aukiausiojo Teismo teisjus bei i teism pirmininkus;11) skiria ir atleidia valstybs kontrolieri, Lietuvos banko valdybos pirminink;12) skiria savivaldybi taryb rinkimus;13) sudaro Vyriausij rinkim komisij ir keiia jos sudt;14) tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis vykdomas;15) nustato valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus;16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus usienio politikos klausimus;17) nustato Respublikos administracin suskirstym;18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;19) leidia amnestijos aktus;20) veda tiesiogin valdym, karo ir nepaprastj padt, skelbia mobilizacij ir priima sprendim panaudoti ginkluotsias pajgas.

19


20/24

Seimo nario veiklos garantijos:Seimo nario imunitetas. Seimo nario asmuo nelieiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali bti traukiamas baudiamojoatsakomybn, suimamas, negali bti kitaip varoma jo laisv, iskyrus atvejus, kai jis utinkamas nusikaltimo vietoje. Seimo

narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybsinteresais, savo sine ir negali bti varomas joki mandat.

Seimo struktraSeimo PirmininkasSeimo valdybaSeimo komitetai ir komisijosSenin sueiga

Kiti Seimo struktriniai padaliniaiSeimo valdyba Seimo struktrinis padalinys, kurio pagrindinis udavinys sprsti organizacinius Seimo darbo klausimus

Documents

atsakymai egzaminui