Augalai Ir Sveikata

7/23/2019 Augalai Ir Sveikata.

1/407


2/407


3/407

Juozas Vasiliauskas

Augalaiir sveikata

Vilnius, Mokslas", 1991


4/407

UDK 615.322VA 335

Recenzavo:medicinos moksl kandidatas M. OBOTAS,

RVKL konsultacins poliklinikos gydytojafitoterapeut R. DANIEN

4107030000008

V 14689 (g) Mokslo" leidykla, 1991M854(08)91

ISBN 5420003112

Skenavo ir redagavo: "Armuotas", 2011


5/407

PRATARM

iandien ms sintetiniame" pasaulyje be cheminivaist vis plaiau vartojami gamtos sukurti vaistai. Jaismokslininkai domisi nuolat. mons stengiasi gyventi

sveikai, nori ilgiau isaugoti sveikat ir darbingum.mogus bus sveikas tik tuomet, kai jis kasdien gaus pa-kankamai gamtos sukurt ir organizmui reikaling me-diag. Vaistiniuose augaluose yra daug biologikai akty-

vi element, todl j farmakologinis poveikis labai platus.Vaistiniai augalai iuolaikinje medicinoje padeda

gydyti irdies ir kraujagysli, kepen, skrandio, arnynobei kitas ligas. Apie 40% vis vartojam vaist gauna-ma i vaistini augal. I j farmacijos pramon gaminaatsikosjim lengvinanius, raminanius, hipotenzinius irkitokius vaistus.

Dabar vis aktualesnis tampa kis Gyventi be vaist!"Apsieiti be sintetini vaist nemanoma, nors daugelisj sukelia nepageidautinas organizmui reakcijas. Pavyz-diui, vartojant antibiotikus, sulfanilamidus, naikinama

arnyno mikroflora, (formuojasi disbakterioz), silpnjaimunitetas, galima susirgti nefritu, bronchine astma, derma-titu, pakenkti kepenims.

vairiuose augaluose, vaisiuose, darovse, uogose,bii produktuose yra daug biologikai aktyvi mediag,kurios turi tam tikr gydomj poveik. Akademikas A. Pokrovskis rao: Sunku paneigti, kad kai kurie farmakolo-gikai aktyvi mediag dariniai gamtinse substancijose,

vartojamose gydymui, dabar kartais bna labai efekty-vs. Ar tik ne tuo reikia aikinti, kad vis daugiau monigriebiasi liaudies medicinos".

is leidinys susideda i dviej dali: bendrosios irspecialiosios. Pirmoje dalyje trumpai apraoma vaistiniaugal vartojimo istorij, j rinkimas ir veikliosios me-diagos, antroje augalo paplitimas ir jo biologins sa


6/407

vybs, vaistins aliavos ruoimas, diovinimas ir laiky-mas.

Knygoje aprayta 112 augal, nurodyta j cheminsudtis, pateikta farmakologins savybs, mokoma, kaipgaminti antpilus, nuovirus bei vairias arbatas. Leidinyjetaip pat supaindinama su bii produktais (medumi, pi-kiu, bii pieneliu, bii nuodais ir kt.). Nurodoma jchemin sudtis ir vartojimas. Knyga iliustruota spalvotaispieiniais, kurie skaitytojui pads painti vaistinius au-galus.

i knyga ne inynas, kur perskait galtumte gy-dytis patys. Ligoniui vartoti vaistinius augalus gali skirtitik gydantysis gydytojas. Juk pats geriausias vaistas gali

arba padti, arba pakenkti. Tai priklauso nuo to, kaip jvartosite.Neabejoju, kad knyga susidoms medikai, farmaci-

ninkai, biologai ir visi kiti skaitytojai.

LTSR nusipelns mokslo veikjas,medicinos moksl daktaras

prof. L. Lauceviius


7/407

TRUMPAI APIE VAISTINIUS AUGALUS

Pirmoji mogaus vaistin buvo mikas ir pieva. Egiptoir Indijos, Graikijos ir Romos senuosiuose papirusuose,nemirtinguose Homero, Platono, Aristotelio ir kit msty-

toj veikaluose apraytos daugelio augal gydomosiossavybs. Tkstantmeiais kaupsi patirtis apie vaistiniaugal vartojim. ios inios buvo perduotos i kartos kart. itaip formavosi liaudies medicina. Manoma, kadmogus apie vaistinius augalus suinojo kur kas anksiau,negu atsirado ratas.

Medicinos mokslo pradininkas Hipokratas, gyvensVIV a. pr. m. e., apra daug vaistini augal, kurie jau

tuomet buvo taikomi medicinoje. Jis yra pasaks: Nesigdinkime i liaudies perimti tas priemones, kurios tar-nauja jos gydymui". Ms vaistas turi bti ir ms mais-tu, o ms maistas vaistu", toks svarbiausias jo tei-ginys. Vaistinius augalus tyrinjo graik filosofas ir bo-tanikas Teofrastas (IVIII a. pr. m. e.). Jis paskelb trak-tat Vaistini augal tyrimai". Graik mokslininkasDioskoridas (I m. e. a.) para svarb veikal Vaistins

mediagos".Garsusis romn farmacininkas ir gydytojas Galenas

(131201) gamino i vaistini augal itraukas ir ekstrak-tus. Dabar jo metodu pagaminti preparatai vadinami galeniniais. Jis patar valgyti salotas tiems, kuriuos kamuojanemiga, agurkus ir j sultis viduriams laisvinti, krau-jui valyti.

Graikai ir romnai daroves, vaisius ir uogas auginomaistui ir vaistams. Senovs Indijos ir Kinijos gyventojaiodos prieirai vartojo vairi oli ekstraktus, balzamus,eterinius aliejus, gamino vairius augalinius daus kos-metikai.

Tadik mokslininkas ir gydytojas Avicena (9801037) apra daugel vaistini augal veikale Gydymomokslo kanonas" ir pritaik gydymui.


8/407

I aliojo lapo gyvenimo pradia emje ir visa,kas sukaupta augaluose, tai sauls ir ems dovana mums,monms", yra pasaks K. Timiriazevas. Trokimasilgai gyventi skatino ms protvius iekoti ir rasti gydo-msias oleles bei akneles. J stebuklingos savybs yra

nustatytos ir rodytos mokslinse laboratorijose.H. Hein teig, kad graiausia emje yra sveikata.Sveikas ir dvasikai turtingas mogus yra laimingas, jispuikiai jauiasi, dirba, kuria. Taiau, tobuljant gamybineiir buitinei technikai, mons pradjo soiai ir kaloringaimaitintis chemikalais utertu maistu, kvpuoja vininiu"oru. Padanjo stresini situacij, trksta maiste natrali,

biologikai veikli mediag: vitamin, ferment, makro

element, mikroelement bei kt., todl mogus pradedajausti silpnum, greitai pavargsta, nerv sistema pasidarolabai jautri, sumaja organizmo atsparumas infekcijai,pradeda kraujuoti dantenos, prasiau gyja aizdos, da-niau sergama kvpavimo tak ligomis. Tuomet ir reikiastiprinti organizm natraliais produktais. Patariama dau-giau vartoti darovi, vaisi ir uog, kurie labai reika-lingi mogui.

Vaistinje aliavoje yra biologikai aktyvi jungini,todl jie ir i j gaminami gydomieji preparatai vartojamimedicinoje. Ms alyje vartojama 40% preparat i

vaistini augal, o irdies ir kraujagysli ligoniams gy-dyti net 80% , kepen ir tulies ligoniams 70% . Beto, i vaistins aliavos gaminama dauguma vidurius lais-vinani, atsikosjim lengvinani, raminani, hipoten-zini vaist. Augaluose randama daug veiklij mediag,

kurios reikalingos gydymui, taiau j sintezuoti dar ne-imokome (rutinas, kvercetinas ir kt.) ir jas turime gautitik i augal.

Vaistiniai augalai yra kompleksinio gydymo sudtindalis. Juos reikia vartoti atsargiai, nes kiekvienas vaisti-nis augalas turi keliolika veiklij mediag, kurios vienligon gali igydyti, o kitam pakenkti. Vartojant kelet


9/407

augal arba skiriant gydym kartu su sintetiniais prepa-ratais, gali bti j nesuderinamumas. Vaistus turi skirtitik gydantysis gydytojas.

Kaip rinkti vaistinius augalus. Vaistaols tai dide-lis monijos turtas. Juo turi rpintis visi, kad j utekt

ir mums, ir ateinanioms kartoms. Vaistaoli rinkjaituri inoti iuos svarbiausius reikalavimus: vienu sykiuvaistaoli reikia surinkti tiek, kiek galima gerai sudio-vinti; reikia rinkti tik tankiai auganias vaistaoles, pa-likti retas ir auganias pavieniui; draudiama augimvietje irinkti visas vaistaoles; tredal j reikia palikti ir kuomaiau sualoti aplinkinius augalus; aknis ir akniastie-

bius galima kasti tik t augal, kuri ios dalys gerai susi-

formavusios; renkant vaistin aliav nuo medi ak,nereikia j lauyti; renkant vaistaoles, reikia turti atrpeil, irkles ar sekatori joms nupjauti; draudiama rinkti

vaistaoles, auganias miesto teritorijoje, prie gamykl,iuklyn, ferm, pakelse ir kitur; ia jos apkrstosnuodingomis mediagomis ir kitais nevarumais.

Vaistams gali bti vartojamas visas augalas arba atski-ros jo dalys. Daniausiai renkami pumpurai, lapai, patiol (antemin vaistaols dalis arba antemins dalies

virn), iedai arba iedynai, vaisiai, aknys, aknia-stiebiai, iev.

Pumpurai. Sumedj daugiameiai augalai iauginapumpurus. I j pavasar susiformuoja lapai ir gliai. I-brink pumpurai rodo, kad jau prasidjo j gyvybinveikla. Tai trumpiausia augal formavimosi faz. Ibrin-

kusiuose, bet neisiskleidusiuose pumpuruose yra dau-giausia aktyvij mediag. Tuomet ir reikia juos skintiir i j ruoti vaistin aliav.

Lietuvoje renkami bero, puies, juodosios tuopos,juodojo serbento pumpurai. Diovinami jie ne auktesnjekaip 35 C temperatroje specialiose diovyklose arbapo skardos ar iferio stogu, gerai vdinamoje patalpoje.

ol. Vaistaols, kuri vartojama antemin augalo


10/407

dalis, renkamos tuomet, kai augalas pradeda ydti arbaydi, nes tada augale susikaupia daugiausia veiklijmediag. Baigiant augalui ydti, veiklij mediag su-maja, dl to surinkta aliava bna prasta. Atsiminkite:kasmet augalai formuojasi ne tuo paiu metu. Tai priklau-

so nuo meteorologini ir ekologini slyg. Todl nurody-ti tiksl aliavai rinkti tinkam laik gana sunku. Tinka-miausias aliavai rinkti laikas nustatomas stebint augalformavimosi fazes. Renkant vaistaoles, labai svarbu ir oroslygos, dienos laikas. Geriausia jas rinkti sault dien,po piet.

Lapai. Juose vyksta veiklij mediag sintez. Lapusreikia rinkti tada, kai' jie iaug normalaus didumo ir juose

vyksta svarbiausi fiziologiniai procesai. Geriausia lapusrinkti tuomet, kai augalas pradeda ydti arba ydi. Drau-diama rinkti pageltusius, dmtus lapus, kurie paeistikenkj ir lig. Lapai skinami sault dien ir greitaidiovinami nuo sauls apsaugotoje vietoje. Tiesioginiaisauls spinduliai daugel veiklij mediag, taip pat irchlorofil, suardo, dl to paruota aliava netenka natra-lios alios spalvos.

iedai. Vaistinei aliavai renkamas visas iedynas,atskiri iedai arba tik iedo dalys. Viso augalo iedynas

renkamas liepos, lamuio, ramuns; tik iedai kukur-z piestels, vainiklapiai rugiagls, tbs ir kt. iedaiskinami ydjimo pradioje, kai yra gerai susiformav.Ramuni graiai skinami, kai lieuviniai iedai esti hori-zontalioje padtyje, o vamzdeliniai, kai pradeda skleistis.

Reikia rinkti giedr dien, po piet, geriau pintines (ne-patartina dti polietileninius maielius), nes iedai gleni,suspausti greitai kaista, keiiasi j spalva ir veiklij,mediag kiekis. Surinktus iedus reikia tuojau pat dio-

vinti nuo sauls apsaugotoje vietoje. Idiv iedai turibti natralios spalvos ir kvapo.

Vaisiai ir sklos. Vaisius ir sklas reikia rinkti tikvisikai prinokusius (iskyrus kmyn, krap ir kalendros,


11/407

nes jie prinok ibyra). Pradjus nokti vaisiams ir skloms,augalus reikia nupjauti ryte, suriti ryelius, idiovinti,paskui ikulti ir ivtyti, t. y. atskirti akeles, iukles,dulkes.

Sultingi vaisiai (uogos) renkami prinok, sausi. Jie

diovinami 45C temperatroje. Sultingus vaisius ir uo-gas pirmiausia reikia vytinti emesnje temperatroje, opaskui diovinti 7080C temperatroje gerai vdinamo-je patalpoje.

iev. Daugiausia biologikai veikli mediag ie-vje kaupiasi ruden ir pavasar. iev reikia lupti ankstipavasar, kol dar neisprog pumpurai. Tuomet iev geraiatsiskiria nuo medienos. Ji lupama saus, giedr dien.

Tinkamiausia yra 34 met medeli kamieno ar akeliiev. Lupant iev, reikia daryti kas 2030 cm skersinesir kas 23 cm iilgines pjovas. Nuo medienos ji atskeliamamediniu, plastmasiniu arba kauliniu peiliu (metalinis pei-lis netinka iev pajuoduoja). iev galima lupti tikmiko kirtavietse. Nulupta iev diovinama pastogsearba nuo drgms ir sauls apsaugotose vietose.

aknys ir akniastiebiai. aknis galima kasti pavasarir ruden, kai sunyksta antemins augalo dalys. Daniau-

siai lengviau jas rasti ruden, todl ir ikasti patogiau.Taiau gyvatols, putoklio, palemono, mikins sidabra-ols ir kit augal aknys, kuriose kaupiasi raugai, saponinai, kasamos butonizacijos ir ydjimo pradioje.

akniastiebiai tai stiebo kilms poeminiai organai,kuriais augalas vegetatyvikai dauginasi arba kaupia mais-

to mediagas. Vien augal jie ilgi ir ploni (varpuio),kit stori ir msingi (ajero, vilkdalgio). akniastiebiaigali bti kypus (papario), vertikals (valerijono) ir horizontals (varpuio). Vaistams ruoti tinka 35 met augalakniastiebiai. aknis ir akniastiebius galima kasti betkuriuo dienos metu ir bet kokiomis oro slygomis. Ikas-tas augalo poemines dalis tuojau pat reikia nuvalyti, pa-alinti pridtines aknis, nuplauti vandeniu ir paskleisti,


12/407

kad apdit. Neplaunamos gleivi turinios aknys (svilaros, saldymedio). Kad greiiau idit, storos aknysperpjaunamos skersai arba iilgai dvi ar keturias dalis.Diovinant bekvapius vaistinius augalus, oro temperatraturt bti ne auktesn kaip 60C, o kvapias ne auk-

tesn kaip 30C.aknys bna graesns, kai diovinti pradedama na-traliomis slygomis, o baigiama apildomose patal-pose. Gerai idiovintos aknys lengvai lta.

Mokslininkai nustat, kad geriausiai gydo ta vaistinaliava, kuri tinkamai surinkta ir gerai paruota varto-jimui.

AUGAL CHEMIN SUDTIS

Baltymai. Baltymai svarbiausia organizmo mediaga,be kurios negali egzistuoti jokia gyvyb. F. Engelsasra: Gyvyb yra baltymini kn egzistavimo forma".Jie yra lsteli ir audini statybin mediaga ir organiz-

mo energijos altinis.Baltymai susideda i aminorgi: alanino, arginino,asparagino, valino, histidino, glicino, glutamino, izoleucino, leucino, lizino, metionino, prolino, serino, tirozino,treonino, triptofano, fenilalanino, cisteino ir kt.

Mokslininkai mano, kad vienos aminorgtys kepeny-se gali bti pakeistos kitomis, bet yra ir toki aminorg-i, kuri organizmas nesugeba pasigaminti, todl jasturime gauti su maistu. Jos vadinamos esminmis, arbabtinomis (triptofanas, leucinas, izoleucinas, valinas, treoninas, lizinas, metioninas, fenilalaninas). Baltymai, kuriuo-se yra i aminorgi, vadinami pilnaveriais. Negau-dami lizino, nustoja aug vaikai, moterims sutrinka men-struacinis ciklas, jos jauiasi prastai, skauda galv. Tripto-fano labai reikia auganiam organizmui, nes be ios amino

rgties gali sutrikti hemoglobino gamyba, mogus gali


13/407

susirgti maakraujyste. Nemaai triptofano yra irniuoseir pupelse. Metioninas dalyvauja organizmo augimo beiformavimosi procesuose, apsaugo kepenis, kad jos nesuriebt, o kraujagysles nuo aterosklerozs. Jo yra ne tikgyvnins kilms, bet ir augaliniuose maisto produktuose,

ypa irniuose, pupelse, sojose, burokliuose, salotinsedarovse. Triptofano, lizino randama kukurzuose,lizino ir treonino kvieiuose. Anktini augal balty-muose yra nemaai tirozino, i kurio organizme pasigami-na dofaminas, noradrenalinas ir adrenalinas itin svarbiosnerv sistemai mediagos. I alanino kepenyse gaminasigliukoz.

Daugiausia augalins kilms baltym yra darovse:

pupose (26%), pupelse (24%), aliuosiuose irneliuoseir kt. Pilnaveri baltym (po truput) yra bulvse, ko-pstuose ir kt. Nors augalins kilms baltymuose yra ne

vis svarbiausi aminorgi, bet j organizmui uten-ka. Rekomenduojama valgyti mir augalin maist.

Tyrimais nustatyta, kad organizmui kenkia ne tik balty-m trkumas, bet ir j perteklius. Baltym apykaitos pro-cese pasigamins baltym perteklius apsunkina kepenir inkst veikl.

Riebalai. Riebalai yra soij ir nesoij riebijrgi ir glicerino junginys. Soiosios riebiosios rg-tys palmitino ir stearino lydosi auktoje temperat-roje. I j susidedantys riebalai yra kieti, todl liau

virkinami. Nesoiosios riebiosios rgtys oleino, linolin, linolinin, arachido lydosi emoje temperatroje.

I j susidedantys riebalai yra skysti, todl lengviau vir-kinami. J yra augaluose, todl jie vadinami aliejais:alyv, kukurz, kanapi, smen, persik. Yra augal,kuri riebalai esti kieti, pavyzdiui, kakavos sviestas.

Riebaliniai aliejai skirstomi nedistaniuosius (rici-nos, persik, alyvmedio); pusiau distaniuosius (saul-gr, kukurz) ir distaniuosius (smen).


14/407

Aliejai ilgai negenda, laikomi tamsioje vsioje vietoje,gerai udengtuose induose.

Rafinuotieji aliejai skirti ilgesniam laikymui. Pirmiau-sia i j paalinamos gleivs ir baltymai. Kaitinami aliejaiskyla, todl i j pasigamina kancerogenins mediagos,kurios gali nuodyti organizm.

Riebalus mogaus organizmas gali pasigaminti i anglia-vandeni ir aminorgi. Be riebal organizmas negal-t pasisavinti vitamin A, D, E, K. Vaikai, kuriems trkstai vitamin, liau auga ir brsta, suaugs mogus pasi-daro neatsparus vairioms ligoms.

mogaus organizmui labai svarbios nesoiosios riebio-sios rgtys (linolin, linolinin ir arachido), kuri orga-

nizmas nesugeba pasigaminti, todl jas turi gauti su maistu.mons, ypa vyresni, kurie serga vairiomis skrandioligomis, skleroze, turi vartoti daugiau aliejaus, nes jamenra cholesterino. Nustatyta, kad vyrams reikia daugiauriebal negu moterims. iaurini krat gyventojai rie-

bal sunaudoja kur kas daugiau negu pietini krat.Manoma, kad nuo riebal pertekliaus sutrinka media-

g apykaita, mogus nutunka, organizme kaupiasi choles-

terinas, padidja jo koncentracija kraujyje, kyla didelgrsm susirgti ateroskleroze, kepen ar inkst akmenli-ge bei miokardo infarktu.

Farmacijos pramonje vairi ri aliejus spaudia-mas i skl presais. itaip spaustas aliejus yra geros ko-kybs. Farmacijos pramonje jis vartojamas kaip tirpiklisaliejiniams tirpalams, emulsijoms, tepalams, pastoms, o

kietos konsistencijos (kakavos sviestas) vakutms,globulms ir lazdelms. I smen aliejaus nesoij rie-balini rgi gaminamas Linetolis" (linaetholum), kurisveikia lipid ir baltym apykait, taip pat eina aerozolioLiviano" (livianum) sudt.

vairi ri aliejuje yra fosfatid. Ypa svarbus lecitinas, kuris ltina organizme aterosklerozs formavimsi,taip pat dalyvauja nerv sistemos ir kepen veikloje, di


15/407

dina organizmo atsparum infekcijai. Lecitino yra kops-tuose, morkose, irniuose, grikiuose ir kvieiuose.

Angliavandeniai svarbiausia maisto produkt su-dtin dalis. J sudtyje yra anglies, vandenilio ir deguo-nies. Oksidinami organizme angliavandeniai skyla an-

glies dioksid ir vanden ir atpalaiduoja energij.Angliavandeniai skirstomi monosacharidus, polisa-charidus ir oligosacharidus. Monosacharidams priklausopentozs ir heksozs. Heksozs tai gliukoz (vynuogicukrus), fruktoz (vaisi cukrus), galaktoz. Polisachari-dai tai krakmolas, glikogenas, dekstrinai, inulinas. Jieskyla mogaus virkinimo trakte disacharidus, o paskui monosacharidus. Polisacharidams taip pat priklauso ce-liulioz bei panaios j mediagos, vadinamos skaiduli-nmis mediagomis. Oligosacharidams priklauso disacharidai, trisacharidai ir tetrasacharidai. Disacharidai taisacharoz (cukranendri arba cukrini runkeli cukrus),laktoz (pieno cukrus) ir maltoz (salyklinis cukrus) susideda i dviej monosacharid molekuli.

Gliukoz gamtoje yra plaiai paplitusi. I jos sudaryta

krakmolas, glikogenas, celiulioz. Ypa daug krakmolo yrabulvse, grduose, anktiniuose augaluose. Gliukozs irfruktozs yra meduje, vaisiuose, uogose, darovse. Gliu-koz gaunama perdirbant krakmol. Ji, kaip svarbiausiasenergijos altinis, reikalinga smegenims, raumenims ir ki-tiems organams. Be to, ji maina kepen intoksikacij, ge-rina irdies raumens, nerv sistemos veikl, skatina lapi-mo isiskyrim. Gliukozs koncentracija kraujyje yra pas-tovi. Medicinoje vartojami 5% , 10% , 25% ir 40% gliuko-zs tirpalai.

fruktozs yra meduje, uogose, vaisiuose ir kituose au-galuose. Organizme fruktoz lengvai virsta gliukoze arbatiesiogiai dalyvauja mediag apykaitoje. Dal fruktozsorganizmas pasisavina be insulino, todl sergantieji cukri-

niu diabetu j lengviau toleruoja. monms, kurie per daug


16/407

valgo saldumyn, gali atsirasti kasos funkcijos nepakan-kamumas ir sutrikti insulino gamyba.

Augal lsteliena, arba celiulioz, pektinas, ligninas,kuri yra darovse, vaisiuose bei uogose reikalingosorganizmui balastins mediagos. Jos gerina virkinim,

arnyno peristaltik, laisvina vidurius. Mokslininkai ma-no, kad balastins mediagos turi takos cholesterinoapykaitai, reguliuoja tulies rgi, kuri sudtyje yracholesterino, susidarym ir paalina jas i organizmo. Ba-lastins mediagos svarbios tulies akmen, aterosklero-zs, irdies ischemijos profilaktikai. Augalin lstelienataip pat gerina kasos funkcij ir apsaugo nuo diabeto.

Pektino gausu vaisiuose, darovse, uogose. Jis turitakos cholesterino apykaitai, alina j ir kitus riebalus iorganizmo. Pektinai stabdo arnyne esani ir puvim ska-tinani mikroorganizm veikl, padeda gyti aizdoms.Todl jie vartojami nuo virkinimo trakto lig. Pektinaimogaus organizme jungiasi su kai kuriais nuodais, ypavino, radioaktyviaisiais kobalto bei stroncio junginiais,ir padeda juos paalinti i organizmo. Daugiausia pektin

yra burokliuose, obuoliuose, juoduosiuose serbentuose,slyvose, agrastuose, emuogse, avietse, morkose, ko-pstuose ir kt.

Alkaloidai. Alkaloidai armus panaios mediagos,kuri sudtyje yra anglies, azoto, deguonies ir vandenilio.Augaluose alkaloidai randami daniausiai drusk pavida-lu, nes jie, pasiymdami bazinmis savybmis, reaguojasu augale esaniomis organinmis rgtimis ir sudaro van-

denyje tirpias druskas. Gryni alkaloidai yra bespalvs, kie-tos, kristalins arba amorfins mediagos, kartais skysiai.Dauguma j nuodingi. Alkaloid randama sklose, la-puose, aknyse, ievje. Manoma, kad augalo vegetacijoslaikotarpiu alkaloid kiekis keiiasi. Daugiausia j susi-kaupia butonizacijos bei ydjimo fazse, o baigiantis ve-getacijai, sklose, aknyse ir ievje. Augale gali bti

vienas ar keli alkaloidai. rodyta, kad to paties alkaloido


17/407

gali bti vairiuose augaluose ir skirtingais kiekiais arbakeli alkaloid gali bti rasta viename augale. Pavyzdiui,aguonose yra daugiau kaip dvideimt skirtingos cheminsstruktros ir skirtingo farmakologinio poveikio alkaloid.iuo metu i augal iskirta daugiau kaip 800 alkaloid.

Lietuvoje daug alkaloid susikaupia aguonini, anktini,bulvini, vdrynini bei kit eim augaluose. I j pay-mtina juodoji drign, paprastoji durnarop, ugniaol,paprastasis raugerkis, paprastasis skalsiagrybis ir kiti.

Drusk pavidalo alkaloidai pasiymi specifiniu farma-kologiniu poveikiu, t. y. jie nuskausmina, atpalaiduojaspazmus, ramina arba jaudina centrin nerv sistem.

Medicinoje vartojami ie alkaloidai: atropinas, efedri-nas, chininas, kofeinas, morfinas, papaverinas, platifilinas,strichninas, salsolinas ir kiti. iuo metu mintieji alkalo-idai daniausiai sintetinami.

Glikozidai. Glikozidai yra organins mediagos, susi-dedanios i cukrins dalies, vadinamos glikonu, ir necu-krins aglikono. Veikiami ferment ir kit mediag,jie suskyla cukr ir aglikon. J chemin struktra yraskirtinga. Cukrus gerina aglikono farmakologin poveik.Cukrinis glikono komponentas yra gliukoz, galaktoz, ramnoz ir kt., o aglikon fenoliai, alkoholiai, aldehidai,antrachinonai, vairios rgtys. Gryni glikozidai yra be-spalviai, kristaliniai ar amorfiniai junginiai, kartaus sko-nio, tirpstantys vandenyje. Augal sultyse j randama vai-rios sudties ir vairiais kiekiais. Daniausiai vienas i j

vyrauja. Glikozidai veikia irdies kraujagysles, adina ape-tit, laisvina vidurius, lengvina atsikosjim, maina skle-roz, skatina lapimo isiskyrim, naikina mikrobus. Pa-

vyzdiui, glikozidu arbutinu, kurio randama mekauogs,brukns, kriaus lapuose, gydomos urologins ligos, ly-tini organ udegimai ir kt. Pupalaikio lap glikozidaiadina apetit, gerina virkinim. Kiaulpiens aknyseesantieji glikozidai taip pat adina apetit, gerina tuliessekrecij ir virkinim. Pakalnuts, pavasarinio adonio,


18/407

rusmens glikozidais gydomos irdies ir kraujagysli li-gos (tik gydytojui skyrus).

Ruoiant vaistin aliav, kurioje yra glikozid, rei-kia atsiminti, kad surinktus augalus bei j dalis reikiagreitai ir gerai idiovinti 6065C temperatroje ir laikyti

sandariai udengtuose induose, sausoje vietoje.Raugai. Raugins mediagos yra sudtingi, didels mo-

lekulins mass junginiai, daugiaatomi fenoli dariniai.Iskirtos i augal grynos raugins mediagos yra pilkosarba gelsvos. Veikiamos oro deguonies, jos oksiduojasiir sudaro spalvotus junginius. Su vandeniu sudaro koloi-dinius tirpalus.

Jos kaupiasi augalo stiebe, lapuose, ieduose, vaisiuo-se, ievje, akniastiebiuose, aknyse. J kiekis priklausonuo augalo amiaus, vegetacijos periodo, dirvos, klimati-ni slyg ir kt.

Raugins mediagos plaiai vartojamos pramonjeodoms ir kailiams idirbti. J veikiama oda pasidaro tvirta,puri, atspari vairiai temperatrai, nepraleidia vandens.

Apraytos mediagos reaguoja su baltymais, alkaloi-dais bei sunkij metal druskomis ir sudaro nuosdas. ij savyb panaudojama kaip prienuodis, apsinuodijusapraytaisiais junginiais.

Raugins mediagos i dalies sukreina audini skysibaltymus, liauk skystj sekret ir udegiminiame eksudate itirpusius baltymus. Susidariusi plvel apsaugo ai-

zd nuo iorinio poveikio. Be to, raugins mediagos siau-rina kapiliarus ir smulkias kraujagysles, dl to sumajasieneli pralaidumas. Ypa raugins mediagos yra efekty-

vios sergant gleivins udegimu, kai kraujagysls isipl-tusios, o j sieneli pralaidumas padidjs. Raugins me-diagos dezinfekuoja, maina udegim, padeda ugytiaizdoms, be to, maina skausm. Jos taip pat naudojamosburnos, skrandio, arnyno gleivini udegimams, odosligoms gydyti, viduriuojant, nudegus ir kraujavimui sus-tabdyti. Pavyzdiui, uolo jauni gliai ir atal iev, i


19/407

dabraols akniastiebi nuoviras vartojami skalauti bur-nos ertm, iotis, rykl ar gerkls gleivin, sergant katarukaip dezinfekuojanti priemon. Mlyni uog nuoviras,jonaols antpilas stipriai veikia sutraukianiai ir varto-jami sergant minmis ir ltinmis skrandio ligomis.

Organins rgtys. Organins rgtys augaluose galibti laisvos, drusk ar kit jungini pavidalu. Nuo j kie-kio ir santykio su kitais junginiais priklauso vaisi, uog,darovi ir lap skonis. Tai daugiausia obuoli, citrinos,gintaro, vyno, rgtyni, benzoins, skruzdi rgtys,kurios kaupiasi vairiose augalo dalyse.

Obuoli rgties yra obuoliuose, ermukniuose, citru-

siniuose vaisiuose, spanguolse, raugerkiuose, varpini iranktini augal grduose ir kitur. Gintaro rgties yraobuoliuose, raudonuosiuose serbentuose, vyniose, agras-tuose, vynuogse ir kt. Citrinos rgties randama avietse,emuogse, serbentuose, citrusiniuose vaisiuose. Salicilorgties yra avietse, vyniose. Rgtyni rgties yrargtynse (360 mg%), pinatuose (320 mg% ), rabarba-ruose (240 mg% ). Rgtyni rgtis turi takos minerali-ni drusk apykaitai, todl kartais vyresniems monmsnereikt valgyti rgtyni ir rabarbar.

Organizmui organins rgtys labai reikalingos. Jospadeda isiskirti virkinimo sultims, gerina mediag apy-kait, peristaltik. Jas vartojant, organizmas geriau pasi-savina maisto mediagas, taip pat ltina puvimo procesusarnyne. Tai reikia inoti monms, ypa vyresniems, kuri

danai ukietj viduriai.Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad organins rg-

tys tirpdo organizme mediag apykaitos kenksmingusproduktus, pavyzdiui, lapimo rgt.

Saponinai. Tai glikozidins kilms organiniai junginiai,kuri struktroje nra azoto. Saponinas gerai tirpsta van-denyje ir spirite. J tirpalai tirpdo eritrocitus. Plakant sa

ponin, itirpus vandenyje, susidaro putos, kurios pana-ios muilo putas. Didelis saponin kiekis yra nuodingas,


20/407

o gydytojo rekomenduotos dozs veikia organizm teigia-mai. Saponino randama vairiose augalo dalyse. Daugiausia

yra bervidini, erktini, gvazdikini ir raktaolini ei-m augaluose.

Saponinu gydomos virutini kvpavimo tak ligos,

lengvinamas atsikosjimas, gerina virkinim, skatina la-pimo isiskyrim. Kai kuriose knygose nurodoma, kad juogydoma irdies ir galvos kraujagysli skleroz, piktybi-niai navikai ir kt.

Saponinas naudojamas putojantiems grimams ir chal-vai gaminti, taip pat buityje drabuiams valyti ir skalbti.

Flavonoidai. Flavonoidai yra heterocikliniai geltoni

organiniai junginiai (lot. flavus geltonas). Tai augalpigmentai, kurie kaupiasi ieduose, vaisiuose, lapuose. Dau-gelio augal geltona ar oranin spalva priklauso nuo fla-

vonoid, esani augale. Pavyzdiui, arbatmedio ir gri-kio lap, apynio spurg, kukurz iedadulki, svognlukt spalva priklauso nuo kvercetino. Jis yra kvercetino aglikozido aglikonas. To paties aglikono yra ir rtine.Flavonoidai suteikia augalui skon, aromat ir spalv. Sko-nis bna vairus: saldus, kartus ir kt. Flavonoidais vis da-niau gydomos irdies ir kraujagysli ligos. Nustatyta, kadjie didina organizmo atsparum radiacijai. I j gaminamasvitaminas P ir kiti vitamininiai preparatai. Pavyzdiui, flakarbinas (flacarbinum), kurio sudtyje yra flavonoidkvercetino, likurazido ir pektino, tinka nuo spazm, ude-gim, skrandio ir dvylikapirts arnos op, gerina ar-

nyno veikl, iek tiek laisvina vidurius.Kai kuri augal flavonoidai yra nuodingi. Pavyzdiui,

flavonoido tangeretino yra citrusini vaisi ievje, to-dl jos valgyti nepatariama.

Vitaminai

Dar iki XIX a. vidurio buvo manoma, kad gyvybei pa-

laikyti utenka baltym, riebal, angliavandeni, minera-lini drusk ir vandens. 1880 m. mokslininkas N. Luninas


21/407

nustat, kad maisto produktuose yra po truput kakokineinom mediag, kurios taip pat labai reikalingos mo-gui. ios mediagos vliau buvo pavadintos vitaminais. Taiskirtingos chemins sudties organins mediagos. Vita :

minai nesuteikia organizmui energijos, bet jie dalyvauja

maisto mediag apykaitoje, t. y. kontroliuoja daugel me-tabolizmo reakcij. mons daugiausia vitamin gauna suaugalins ar gyvnins kilms maisto produktais.

Dabar jau inoma daugiau kaip 30 itirt ir madaugtiek pat neitirt vitamin. Vitaminai ymimi didiosio-mis abcls raidmis, o prie kai kuri dar raomas atra-dimo eils numeris.

mogaus organizmas, kuris negauna kurio nors vieno

vitamino, suserga avitaminoze, kai trksta keli vitami-n, polivitaminoze, kai negauna daug vitamin, hipovitaminoze. Hipovitaminozei bdinga: mogus greitai pa-

vargsta, jam silpna, sumaja darbingumas, greiiau per-la ir suserga infekcinmis ligomis. Vitamin turi daugiau

vartoti tie, kurie dirba intensyv protin arba fizin darb,nios ar kdik indanios motinos, mons, sergantieji

infekcinmis virkinimo trakto ligomis, kai sutriks vi-tamin pasisavinimas, taip pat operatoriai, vairuotojai,mainistai, laknai ir kt. Juk vitaminai tai sveikatos,groio ir jaunysts eliksyras.

Vitaminai skirstomi ' tirpiuosius riebaluose: A, D, E,K ir tirpiuosius vandenyje: C, B1, B2, P, PP, B6, folin rg-tis ir kt.

Riebaluose tirps vitaminai. Vitaminas A (retinolis).

Jo yra gyvnins kilms maisto produktuose. VitaminasA tirpsta riebaluose, todl ir randamas kartu su riebalais(kepenyse, svieste, grietinje, piene, aliejuose, uv tau-kuose). Jis atsparus auktai temperatrai, lengvai oksi-duojasi, suskyla veikiamas ultravioletini spinduli.Karotino pigmento yra darovse, vaisiuose, uogose.Jo yra pomidoruose, morkose, arbzuose, apelsinuose, bul-

vse, obuoliuose ir kt. Kepenyse ir plonojoje arnoje jis


22/407

virsta vitaminu A. Karotino pigmentas susideda i trij izo-mer, t. y. i alfa, beta ir gama karotin. Vitaminas A rei-kalingas tam, kad oda ir gleivin galt normaliai funkci-onuoti. Jo trkstant, sutrinka regjimas, prietemoje mo-gus prastai mato, gali susirgti vitakumu. Dl to atsiranda

pokyi akyse: akies ragena ir gleivin rausvja, nes aarliaukos negamina aar, kurios vilgo akis ir iplauna ne-varumus. Tuomet j akis patekusios bakterijos sukelia u-degim, akys pradeda pliuoti. Senovs graik filosofasHipokratas patar monms, sergantiems ia liga, dabarvadinama vitakumu, valgyti alias jauio kepenis. Vita-minas A reikalingas vaikams tuomet, kai formuojasi dan-tys ir kaulai. Be to, juo gydomos aizdos. Retinolis reika-

lingas angliavandeni, baltym, fosforo apykaitai, taip patdidina organizmo atsparum infekcinms ligoms, mainacholesterino kiek kraujyje. Jo turi daugiau vartoti vai-ruotojai, operatoriai, laknai.

Vitamino A biochemin ir fiziologin svarba moguilabai didel. Manoma, kad jis stabdo kai kuri ri v.

Per daug vartojant vitamino A, galima apsinuodyti.Tuomet prasideda galvos, snari skausmai, mogus pasi-daro mieguistas, vemia, viduriuoja, greitai pavargsta, l-inja kaulai ir nagai. Atsiminkite: reikia valgyti daugdarovi, vaisi ir uog, kuriose yra karotino.

Vitaminas A, veikiamas deguonies ir viesos, yra, to-dl produktus reikia laikyti tamsioje ir vsioje vietoje.

Vitaminas D (kalciferolis). Vitamino D inomos kelioschemins formos. Jos ymimos raidmis: D2, D3, D4, D5.Augaluose randama vitamino D2, arba ergokalciferolio.Vis j biologinis poveikis skirtingas.

Daniausiai vitamino D trksta jaunam organizmui.Dl to sutrinka kalcio ir fosforo apykaita. Kaulai darosiminkti, deformuojasi, vaikas suserga rachitu. Suaugusiemsvitamino D trksta labai retai. Daugiau jo reikia vaikams,niai ar indaniai kdik motinai, taip pat monms,kurie gyvena iaurje.


23/407

Mokslininkai teigia, kad saul ir maiems, ir suaugu-siems yra vaistas" nuo rachito.

Saikingai kaitinantis saulje, mogaus oda tamsja.Persikaitinus oda parausta, prasideda odos udegimas. Oda,nuolat veikiama ultravioletini spinduli, raukljasi, sen-

sta, nyksta elastingumas, velnumas, gali net susiformuotipiktybinis navikas. Todl degintis saulje reikia saikingai,ypa vyresniems monms.

Dabar vitamin D farmacijos pramon gamina sinte-tin ir ileidia spiritiniu ir aliejiniu pavidalu. Jis skiriamasvaikams rachito profilaktikai, gydymui ir kt. Vitamin Dvaikui gali skirti tik apylinks gydytojas, stebintis vaikosveikat.

Perdozavus kalciferol, vaik gali pykinti, skaudti gal-v ir vidurius, paskui gali atsirasti ir kit organizmo sutri-kim, kurie kartais esti net pavojingi gyvybei.

Vitamino D preparat draudiama skirti, kai mogusjautrus kalciui, serga tuberkulioze, kai kuriomis irdiesir kraujagysli ligomis ir kt.

Vitamino D paros norma vaikams 0,00250,01 mg.

Kalciferolio yra gyvn kilms maisto produktuose (pie-ne, svieste, grietinje, kiauiniuose ir kt.).Vitaminas E (a tokoferolis). Vitaminas E gamtoje yra

a, b, y pavidalo. Aktyviausias j a tokoferolis. Taigelsvos spalvos aliejus, tirpus riebaluose. Jis pasiymiantioksidinmis savybmis. Jo preparatai laikomi tamsiojeir vsioje vietoje.

Manoma, kad, trkstant vitamino E, padidja krauja-

gysli pralaidumas ir trapumas, yra nervins lstels, pa-eidiamos kepenys. Vitaminas E vartojamas ntumo tok-sikozei bei gresianiam persileidimui gydyti. Be to, su ki-tais preparatais gydomos nerv, raumen bei periferinikraujagysli ligos, ateroskleroz, hipertonija. Farmacijospramon ileidia vitamino E aliejinius 5% , 10% ir 30%tirpalus po 1 ml ampulse ir 5% ir 10% tirpalus, skirtus

gerti, taip pat 20% tirpal po 0,5 ml kapsulse. Aevitum"


24/407

(vitaminai E ir A) gaminamas ampuli bei kapsuli pavida-lu. vitamin kompleks mons geria nuo aterosklero-zs, obliteruojanio endarterito profilaktikai (jis derina-mas su kraujagysli peianiais vaistais).

is vitaminas patenka mogaus organizm kartu su

maistu. Vitamino E gausu augaluose. Jis atsparus kaitini-mui. Svarbiausias jo altinis aliejai. Jo yra pupose, ir-neliuose, juoduosiuose serbentuose, altalankio uogose,erktuogse, mlynse, aviose, kukurzuose, kvieiuo-se, grikiuose. Labai daug io vitamino randama kukurzir kviei daiguose, maiau svieste, kiauiniuose, piene.

Daugiau vitamino E reikia niai ar kdik indaniaimotinai, taip pat vyresniems monms, ypa sergantiems

irdies ir kraujagysli ligomis. Suaugusiam mogui vita-mino E per par reikia apie 2030 mg.Vitaminas F. Vitaminu F vadinamos nesoiosios rie-

biosios rgtys: linolin, arachido ir linolinin. Jos reika-lingos biologini membran normaliai struktrai ir funk-cijai palaikyti. Vitaminas F dalyvauja riebal apykaitoje,nuo jo sumaja cholesterino kiekis kraujyje, pagerjakraujagysli sieneli pralaidumas, tinka ir aterosklerozs

profilaktikai. io vitamino yra aliejuose: smen, saul-gr, rieut, alyv, taip pat kakavoje. mogui per parpolinesoij rgi reikia 26 g. Tiek j yra 1520 gsaulgr aliejaus.

Vitaminas K (filochinonas). Vitaminas K reikalingaskraujo krejimui reguliuoti. Tai gelsva, riebaluose tirpi,atspari auktai temperatrai mediaga. Jis dalyvauja pro-trombino, fibrinogeno ir kit kraujo krejim skatinan-i mediag gamyboje. Be to, vitaminas K skatina raume-nis dirbti, gydo aizdas, padeda apsaugoti organizm nuoinfekcini lig. Jo trkstant, sutrinka kraujo kreumas irpradeda kraujuoti vidaus organai. Vitamin K sintezuojaarnyno mikroflora, bet geriant ar virkiant antibiotikus,sulfanilamidus, slopinama arnyno mikrob veikla, taip patir vitamino K sintez. Tuomet mogus suserga hipovita


25/407

minoze, sutrinka protrombino ir kit reikaling kraujuikreti element gamyba. Vitamino K kiekis organizmemaja sergant kepen ir arnyno ligomis, sutrikus tuliessekrecijai.

Vitamin K saul sintezuoja aliuose augal lapuose.

Jo taip pat yra pinatuose, kopstuose, liucernoje, bulv-se, pomidoruose, ermukni uogose, pu spygliuose, a-liojoje arbatoje ir kt.

Suaugusiam mogui per par reikia 0,20,3 mg vitami-no K.

Vandenyje tirps vitaminai. B grups vitaminai.Vita-minas B1 {tiaminas). Tai antineuritinis vitaminas. Sausoje

vietoje vitaminas Bi yra patvarus. Esant drgmei ir ilumai,

jo vert maja. Vitaminas B1 patvarus rgioje terpje,todl, verdant rgt maist, jo maiau prarandama. Ver-dant maisto produktus neutralioje ir ypa arminje ter-pje bei kepant, tiaminas greitai dingsta.

Vitaminas B1 buvo iskirtas i ryi slen. Jo trkstant,mogus suserga beriberis liga, kuri paeidia virkinimotrakt, kraujo apytak ir nerv sistem. Vitaminas Bi rei-kalingas angliavandeni, i dalies baltym ir riebal apy-kaitai. Jis slopina centrin nerv sistem. Jo trkstant, su-trinka angliavandeni apykaita, kaupiasi pieno ir pirovynuogi rgtys. Tuomet mogus netenka apetito, jauiapsichin nuovarg, susilpnja irdies raumuo ir periferi-ns nerv sistemos veikla, ukietja viduriai.

Vitamino B1 daugiausia yra iuose maisto produktuose:rupioje kvietinje ir ruginje duonoje, ypa slenose, a

liuosiuose irneliuose, pinatuose, rgtynse, Briuselio iriediniuose kopstuose, poruose, pomidoruose, rieutuose,mielse, kriause, salotose.

Daugiau vitamino B1 reikia niai ar kdik indaniaimotinai, sergant kepen ligomis, opalige, dirbant protindarb, dirbant kartame ceche arba monje, kur naudoja-mos sieros vandenilio dujos. Per daug suvartojus tiamino,gali prasidti alergija, tuomet ligon iberia, gali itikti


26/407

bronchins astmos priepuolis, kartais net anafilaksinis o-kas.

Per par mogaus organizmui vidutinikai reikia 23 mg vitamino B1.

Vitaminas B2 (riboflavinas). Vitaminas B2 yra gelsvosspalvos, sunkiai tirpsta vandenyje, viesoje skyla. 1935 m.riboflavinas buvo susintetintas ir dabar gaminamas milte-li, tablei ir kit vaist form pavidalu. Jis dalyvaujadaugelio ferment apykaitoje. Trkstant vitamino B2, vai-kas prastai auga, oda pasidaro sausa, trkinja lp ir

vok kampuiai, prasiau gyja aizdos, linja nagai.Taip pat galima susirgti stomatitu, ligoniui tinsta lieuvisir lpos, sutrinka leukocit gamyba, gali atsirasti maa-

kraujyst, pradti slinkti plaukai, silpnti regjimas, atrofuotis smegen lstels.Vitaminas B2 padeda organizmui pasisavinti baltymus.

Be to, riboflavinas reguliuoja riebal sisiurbim, sintez,kaul iulp veikl. Be jo sumaja kepen ir limfmazgifagocitinis aktyvumas. Riboflavino hipovitaminoz galiprasidti vartojant tetraciklin, sulfanilamid preparatus,sergant virkinimo trakto ligomis, cukriniu diabetu ir kt.

Valgydamas vairius ir maistingus produktus, mogusgauna riboflavino tiek, kiek reikia organizmui. Jeigu ke-pam duon dedama geriamosios sodos ar kepimo milte-li, tai duona netenka daug riboflavino, nes soda mainaduonos rgtingum, dl to arminje terpje vitaminas B2greiiau suskyla. Nors riboflavinas atsparus virimui, bet,ruoiant daroves ir jas verdant, jo suskyla 15% .

Riboflavinas jautrus sauls spinduliams, todl vieiaspienas, paliktas dien lauke, netenka 85% vitamino.

Farmacijos pramon gamina 1% riboflavino mononukleotid po 1 ml ampulse. Juo gydoma hipovitaminoz,odos ir aki ligos. Be to, jis taikomas kompleksikai gy-dant spindulin lig, maakraujyst. Preparat reikia lai-kyti tamsioje vietoje.

Darovse vitamino B2 yra 0,020,25 mg% . Daugiau


27/407

jo yra svognuose, pinatuose, paraginse pupelse, aliuosiuose irneliuose, iediniuose ir Briuselio kopstuose,petraoli lapuose, kviei daiguose, kepimo bei alausmielse, kiauinio trynyje, kepenyse ir kt. Per par mo-gus turi gauti 1,52 mg riboflavino.

Vitaminas B6 (piridoksinas). Kristal pavidalu vitami-nas B6 buvo iskirtas i mieli 1938 m., o kitais metais sin-tetintas. Jis yra daugelio ferment sudtin dalis ir labaireikalingas mediag apykaitoje.

Piridoksinas gerai tirpsta vandenyje, atsparus auktaitemperatrai, rgtims, armams, bet verdant dalis vitami-no B6 itirpsta vandenyje ir suskyla.

Piridoksinas dalyvauja angliavandeni, baltym, ne

soij riebij rgi apykaitoje, stabdo riebalini me-diag kaupimsi kraujagysli sienelse.Trkstant vitamino B6, gali prasidti dermatitas, hipo

chromin maakraujyst, formuojasi kepen riebalin in-filtracija. Taip pat hipovitaminoz gali susiformuoti varto-

jant antimikrobinius preparatus (antibiotikus, sulfanilamidus), antituberkuliozinius vaistus (izoniazido grups irkt), kurie sutrikdo arnyno mikrofloros normali veikl

ir vitamino B6 sintez arnyne.Gyvnijos ir augalijos pasaulyje vitaminas B6 yra la-

bai paplits, todl, normaliai maitinantis, jo utenka. Jorandama rugi ir kviei slenose, aliuosiuose irneliuose,bulvse, kopstuose, morkose, rieutuose, aviiniuose mil-tuose, slyvose, brakse, alaus mielse, kiauinyje, mso-

je, kepenyse ir kt. iuo vitaminu gydoma ateroskleroz,

inkst, kepen ir skrandio, nerv sistemos ligos, maa-kraujyst.Farmacijos pramon piridoksin ileidia milteli, dra-

ir ampuli pavidalo. Vitamino B6 paros norma suaugu-siam mogui 12 mg. Daugiau jo reikia vartoti monms,kurie dirba sunk fizin darb arba susij su spindulineenergija.

Vitaminas B12 [cianokobalaminas). Vitamin B12 moks


28/407

lininkai iskyr i kepen 1948 m. Jo sudtyje yra kobalto.Vitaminas B12 padeda susintetinti nukleino rgt, baltymus,maina cholesterino kiek kraujo plazmoje, dalyvaujaaugimo ir kraujo gamybos procesuose, riebal ir anglia-vandeni apykaitoje. Trkstant vitamino B12, sutrinkakraujo gamyba, kepen ir nerv sistemos mediag apy-kaita. Susergama piktybine maakraujyste.

mogus, kuris valgo kepenis, inkstus, uv, vark, pie-n ir nesutrikusi jo virkinimo sistema, hipovitaminozetikriausiai nesusirgs. Sveikas mogaus organizmas io vi-tamino pasisavina 3070% . Vitamin B12 sintezuoja ar-nyno, dirvoemio ir vandens mikroorganizmai. Per parvitamino B12 mogui reikia apytikriai 0,002 mg.

Vitaminas B3 (pantoteno rgtis). Vitaminas B3 buvoiskirtas i ryi slen, o vliau i kepen. Trkstantpantoteno rgties, formuojasi dermatitas, depigmentuojasi oda, slenka ir yla plaukai, sutrinka nerv sistemosbei vidaus organ veikla. Vitaminas B3 reikalingas baltym,angliavandeni ir riebal sintezei, jis skatina kepen vei-kl, didina atsparum, organizmas lengviau adaptuojasiprie aplinkos. Kai trksta pantoteno rgties niai mo-

teriai, gali prasidti prielaikinis gimdymas, susiformuotinaujagimi ydos.io vitamino yra kepenyse, slenose, kvieiuose, rie-

utuose, kopstuose, petraolse, bulvse, mielse, kiaui-niuose, inkstuose ir kt. Suaugusiam mogui vitamino B3per par reikia 1020 mg. Daugiau jo reikt vartoti tiems,kurie dirba sunk fizin darb, ypa altu oru, veikiant ra-dioaktyviesiems spinduliams.

Vitaminas PP (niacinas). Niacinas buvo iskirtas i ta-bako ir pavadintas nikotino rgtimi. Jis organizme virstafiziologikai aktyviu nikotinamidu. Niacinas yra baltosspalvos kristalinis junginys, atsparus auktai temperatrai,lengvai tirpsta vandenyje. Todl reikia naudoti vanden,kuriame vir msa ar darovs, nes jame yra 1525% vi-tamin, buvusi nevirtame produkte. Niacinas labai svar


29/407

bus oksidacijosredukcijos procesams, kurie vyksta mogausorganizme virkinant maist ir atpalaiduojant energi-j. Vitaminas PP reikalingas baltym ir angliavandeniapykaitai, audini kvpavimui. Niacinas organizme sin-tezuojamas i triptofano veikiant piridoksinui. Trkstant

iio vitamino, mogus suserga pelagra, kuri pasireikia odosdermatitu, dingsta apetitas, viduriuoja, vemia, silpnjaatmintis, kankina nemiga, svaigsta ir skauda galv, vargi-na depresija ir kt. Labai svarbu, kad mai vaikai nuolatgaut pieno ir msos baltym, nes juose yra triptofaninsrgties. I jos organizmas pasigamina reikiam kiekniacino.

Niacinas stimuliuoja angliavandeni apykait bei pasi-

savinim, pleia kraujagysles. Be to, juo gydoma spindu-lin liga. J vartojant, maja sunkij metal toksikumas.Kai kuriose medicininse knygose raoma, kad didels

nikotino rgties dozs gali paeisti kepenis, turi takossusirgti cukriniu diabetu, skrandio opalige. Be to, nuo ni-kotino rgties parausta veido ir kit kno dali oda, da-rosi karta, kinta kraujospdis, gali prasidti alergija.

Niacino yra duonoje, grikiuose, ryiuose, bulvse,

morkose, pomidoruose, agurkuose, slyvose, obuoliuose,iediniuose kopstuose, saulgr sklose, kviei dai-guose, slenose, msoje, kepenyse, mielse ir kitur. iovitamino paros norma suaugusiam mogui yra 1525 mg.Daugiau jo reikia dirbant sunk fizin darb, niai arindaniai kdik motinai, valgant kaloring maist.

Vitaminas C [askorbino rgtis). Vitaminas C pirmkart buvo iskirtas i apelsin ir kopst lap, o vliau iri kit vaisi bei darovi. 1933 m. rgtis buvo pavadintaaskorbino rgtimi. Greitai buvo itirta chemin struk-tra ir pagaminta sintetiniu bdu.

mogaus organizmas vitamino C nesintetina, todl joturi gauti su maistu. Kai maiste ilgiau trksta vitamino C,atsiranda skorbuto simptom: nra apetito, silpna, norisimiego, prasta nuotaika, kraujagysli sienels pasidaro


30/407

silpnos ir trapios. Pirmiausia jos isilieja po oda, paskuipurpurins spalvos dms atsiranda ant koj, mogus jauiareumatinius koj raumen bei snari skausmus. Vykstakaulinio audinio, ypa dant, pokyiai. Dantenos parau-donuoja, kraujuoja, iopja. Dantys greitai genda, pradedaklibti, net ikrinta. Organizme sumaja vario, mangano,

cinko, todl sutrinka irdies veikla, mogus greiiau per-la, maja atsparumas ligoms.Askorbino rgtis reikalinga tarplstelinei mediagai,

kuri lsteles sujungia audinius, susidaryti.Vitaminas C aktyvina fermentus, kurie dalyvauja orga-

nizmo oksidacijosredukcijos procesuose, angliavan-deni, baltym, nukleino rgi, aminorgi apykaito-

je, aktyvina folin rgt, skatina eritrocit gamyb. Ji

reikalinga normaliai antinksi, hipofizs, lytini liaukveiklai.Askorbino rgtis reguliuoja cholesterino kiek krau-

jyje, ltina aterosklerozs formavimsi. Nuo jos priklausotulies rgi santykis, cholesterino tirpumas ir akmensusidarymas. Kai maja kraujagysli pralaidumas, orga-nizmas prasiau pasisavina gele, todl ilgiau gyja ai-zdos, kaul liai, sutrinka skrandio bei arnyno veikla,

formuojasi vairs udegimai. Beje, sergant kai kuriomisskrandio, kepen ligomis, maakraujyste, skrandio sul-i rgtingumas sumaja, ir virkinimo trakto mikro-organizmai vitamin C suskaido bei sutrikdo jo pasisavi-nim.

mogui per par reikia vidutinikai 50100 mg vita-mino C. Daugiau organizmui reikia io vitamino tuomet,kai moteris laukiasi kdikio, j maitina arba kai dirbama

kenksmingomis sveikatai slygomis. Be to, vitamin C rei-kia vartoti apsinuodijus vinu, jis taip pat didina hemo-globino kiek kraujyje.

Vitaminas C stiprina organizm, todl vartojamas pro-filaktikai ir infekcinms ligoms gydyti. domu tai, kad,

valgant maist, kuriame yra daug angliavandeni, orga-nizmas suvartoja daugiau ir vitamino C.

Askorbino rgtis yra nepatvari, nuo kario greitai


31/407

suyra. Daugiausia vitamino C yra vieiose darovse, vai-siuose, uogose. Taiau laikant jo maja. Beje, 80% vita-mino C galima prarasti ir nemokant tinkamai ruoti valg,nes vitaminas C lengvai skyla veikiamas deguonies. Skili-m spartina sunkij metal, ypa vario ir geleies drus-kos, kuri patenka organizm gaminant maist netinka-muose induose. Askorbino rgtis skyla veikiant fermen-tams, kuri yra augaliniuose produktuose. Ferment ak-tyvumas padidja 3050C temperatroje, o pasiekus vi-rimo temperatr, jie visikai pasidaro neaktyvs. Vitami-nas C skyla taip pat veikiant sauls spinduliams (pavyz-diui, piene esantis vitaminas C suskyla per 56 minutes).Tiesioginiai sauls spinduliai per kelias minutes suskaldo

iki 30% vitamino C. Rauginant pien tamsioje vietoje, pertris dienas vitamino C prarandama 7080% . Bandymaisnustatyta, kad visuose diovintuose vaisiuose ir uogose,iskyrus erktuoges ir juoduosius serbentus, vitaminoC ilieka tik pdsakai. Diovintuose erktros vaisiuosevitamino C yra ne daugiau kaip 200 mg% , o kai kuri vei-sli iki 15 000 mg% . Daugiau askorbino rgties yratuose erktroi vaisiuose, kurie yra rausvai oranins

spalvos.Svarbiausi maisto produktai, i kuri mogus gauna

vitamin C, yra bulvs ir kopstai. Ruden nukastose bul-vse vitamino C esti 2530 mg% , o gruodio mnes 1520 mg% , kovobalandio tik 10 mg% . Laikant

bulves atuonis mnesius, jo prarandama 60%. Bulvs,kaip vitamino C altinis, ms mityboje turi svarbi rei-km, nes j daugiausia sunaudojama.

Kopstai viena seniausi Europoje auginam daro-vi. vieiuose kopstuose yra 50 mg% vitamino C. Ta-iau jo kiekis priklauso nuo saugojimo laiko ir slyg. Daug

vitamino C lieka raugintuose kopstuose. Raugiant ko-pstus, reikia taip juos sudti ind, kad nelikt oro tar-p, o paviri apsemt atsiradusios sultys. Nuplovus rau-gintus kopstus altu vandeniu, vitamino C lieka du penk


32/407

tadaliai, o kartu vandeniu vienas penktadalis. Iimtii suli rauginti kopstai per 3 valandas netenka treda-lio, po 12 valand puss, o po paros beveik trij ke-tvirtadali vitamino C.

Kitose darovse (morkose, burokliuose, agurkuose)

vitamino C yra maai.Vaisiai ir uogos, ypa obuoliai, spanguols, surinktiruden, mums teikia maai vitamino C. Daugiau jo yra an-taniniuose obuoliuose, bet po 24 savaii laikymo ir jienetenka 6080% vitamino C.

Nemaai vitamino C prarandama verdant ir kepantdaroves. Nulupus bulves, jo netenkama 22% . Supjaustytus

vaisius, daroves ir alumynus reikt laikyti ne ilgiau

kaip 23 valandas ir ne auktesnje kaip 12C tempera-troje. Produktai, dti virti alt vanden, praranda vi-tamino C vidutinikai 40% , o dti verdant vanden

vos 10% . Kai puodas pilnas ir udengtas dangiu, vitami-no C nuostoliai esti maesni, negu verdant atidengtamepuode. Maiau vitamino C netenkama, kai verdamus vai-sius ir daroves dedama riebal. Pavyzdiui, riebaluosekepant bulves, vitamino lieka 7080% . Atsiminkite: kuo

ilgiau virsime ar kepsime, tuo daugiau neteksime vitami-no C. Pavyzdiui verdant kopstus vien valand, vitaminoC suskyla apie 50% , juos trokinant, 85% . Bulvi sriuba,virta vien valand, netenka 50% , bulvi piur 85% ,trokintos bulvs 80% , virtos morkos 60% vitaminoC. Nepatariama ivirusi darovi sriub pilti alto ar

virto vandens, nes patenka deguonies, kuris naikina vi-tamin C. Paruoto karto maisto nereikia ilgai laikyti.

Kopst sriuboje po 3 valand liks 20% , o po 6 valand vos 10% vitamino C. Askorbino rgtis ilgiau neskyla tir-tuose patiekaluose.

Ivirtos ir supjaustytos bulvs per 4 valandas netenka40% , o paildytos beveik viso vitamino C. Manoma,kad vitamino C skilim maina miltai, kruopos, gliukoz,kiauini miltai. djus darovi sriub kvietini milt,


33/407

vitamino C suskyla tik 20% . Patvaresn askorbino rgtisesti patiekaluose, pagamintuose su pupelmis, sojomis,irniais. iuose maisto produktuose baltymai ir aminorgtys susijungia su metal jonais ir neleidia jiems susijungtisu askorbino rgtimi.

Taigi vitamino C maisto produktuose ir paruotamemaiste ilieka trumpai. Kad organizmui jo netrkt, turi-me tinkamai saugoti maisto produktus ir laikytis kulina-rijos reikalavim.

Dabar daug vitamino C gamina farmacijos pramon.Mokslininkai teigia, kad nereikt per daug avtis ir var-toti daug sintetinio vitamino C. Manoma, kad organizmas

vitamino C pertekli paveria oksalatais, kurie gali pa-

dti susiformuoti akmenims lapimtakiuose. Bandymaisnustatyta, kad iurks, maitintos dideliais vitamino C kie-kiais, susirgo cukriniu diabetu. Usienyje atlikti nimoter tyrimai parod, kad labai dideli vitamino C kiekiaigali sukelti persileidim.

Vitaminas P (bioflavonoidai). Vitaminas P susideda idaugelio biologikai aktyvi mediag: citrinose esaniocitrino, grikiuose rutino, arbatoje katechino ir kt.Nuo vitamino P maja kraujagysli sieneli pralaidumas,trapumas. Jos pasidaro elastingesns, padidja organizmoatsparumas deguonies trkumui, jonizuojantiems spindu-liams, geriau gyja opos, sunormalja cholesterino kiekisorganizme. Nustatyta, kad vitaminas P padeda askorbininsrgties biologinei veiklai.

Esant vitamino P avitaminozei, padidja kraujagysli

pralaidumas, trapumas, prasideda kraujavimas ir kt.Flavonoidai slopina histamino poveik, maina ude-giminius procesus, skatina tulies ir lapimo sekrecij.

Vitamino P yra citrusinse kultrose, arbatolse, gri-ki lapuose, petraolse, salotose, pinatuose, morkose,kopstuose, vaivoruose, juodavaiss aronijos uogose. Ma-noma, kad vitamino P mogui per par reikt 50100 mg.

Vifaminas B15 (pangamo rgtis). Kristal pavidalo


34/407

vitaminas B15 buvo iskirtas i kepen, ryi slen ir alausmieli. Netruksiant jo, lstels ir audiniai geriau pasisavi-na deguon, jis reguliuoja riebal kaupimsi kepenyse, pa-siymi detoksiniu poveikiu.

Vitaminu B15 gydomos irdies ir kraujagysli, plaui,

kepen ligos ir mainama alkoholio intoksikacija.Manoma, kad vitaminas B15 stiprina organizm, atito-

lina senatv. Jo randama kepenyse, ryi slenose, grddaiguose. Paros norma mogui 2 mg.

Folacinas (folin rgtis). Folacinas buvo iskirtas ipinat lap. 1946 m. buvo iaikinta jo chemin struktrair jis susintetintas. Tai geltoni kristaliniai milteliai. Nusta-

tyta, kad folin rgtis dalyvauja raudonj kraujo kneligamyboje, skatina aminorgi sintez, augimo bei forma-vimosi procesus (gydant maakraujyst, kartu su folinergtimi reikia vartoti ir vitamin B12). Medicininse kny-gose raoma, kad folacinas maina ateroskleroz, gerinakraujo apytak ir regjim.

mogus, kuris maai gauna folins rgties, gali susirgtimaakraujyste, burnos, skrandio, arn gleivins ude-

gimu, viduriuoti. io vitamino reika daugiau vartoti ge-riant antibiotikus, sulfanilamidus, sutrikus arnyno veiklai.Avitaminoze mons serga reiau, nes arnyno mikroor-ganizmai vitamin sintezuoja. Folins rgties yra kops-tuose, pinatuose, paraguose, morkose, burokliuose irj lapuose, aliuosiuose irneliuose, petraolse, pomido-ruose, bulvse, arbzuose, aviose, kvieiuose, bruknse,taip pat blunyje, kiauiniuose, kepenyse ir kt. Per parmogaus organizmas io vitamino turt gauti 12 mg.

Vitaminas H (biotinas). Milteli pavidalo vitaminas Hbuvo iskirtas i kiauinio trynio 1936 m., o vliau iaikin-ta ir chemin struktra bei susintetintas. Manoma, kadmogus avitaminoze gali susirgti vartodamas vaistus, ku-rie veikia arnyno mikroflor, taip pat gerdamas daug a-li kiauini. Kiauinio baltyme yra avidino, kuris arnyne


35/407

jungiasi su biotinu, dl to susidaro nesuvirkinamas jungi-nys.

Vitaminas H reikalingas baltym ir riebal apykaitai.Jo trkstant, sutrinka nerv sistemos veikla, apima mie-guistumas, depresija, gali itikti paralyius, skauda rau-

menis, pykina, padaugja kraujyje cholesterino, susergamadermatitu.

Biotino yra giniuose ir iediniuose kopstuose, buro-kliuose, bulvse, svognuose, pomidoruose, pinatuose,kepenyse, kiauiniuose, piene. Per par mogaus organiz-mas jo turt gauti 0,15 mg.

Cholinas. Jis buvo iskirtas i tulies suli. Be choli-

no organizmas negali normaliai funkcionuoti. Daugiau jorandama kepenyse, inkstuose, irdyje. mogus su maistugauna pakankamai baltym, ir organizmas pats pasigami-na cholin i metionino rgties. Trkstant maiste choli-no, kepenys riebja, inkstuose gali atsirasti aizd, for-muojasi kepen ciroz, sutrinka kraujo apykaita, kraujasgali isilieti irdies raumenyje, inkstuose. Cholinas yrasvarbiausia acetilcholino, kuris reguliuoja nerv sistemos

veikl, sudedamoji dalis, taip pat i mediaga dalyvaujahormon sintezje. Cholinas dalyvauja riebal apykaitoje,danai vartojamas aterosklerozs profilaktikai.

Cholino randama tuose produktuose, kuriuose yra fosfolipid: kiauinio trynyje, msoje, uvyje, kepenyse, inks-tuose, piene, pupose, irniuose, gelteklse, baklaanuose,pinatuose, pomidoruose, mieiuose ir kitur. Normaliai

valgantis mogus su maistu gauna 24 g cholino. Darbi-

ninkams, kurie dirba sunkiai arba auktoje temperatro-je, reikia daugiau cholino.

Inozitas. Mokslininkai pastebjo, kad inozitas yra mie-li augimo veiksnys. Tai kristalin, saldi mediaga. Jis da-lyvauja baltym, angliavandeni, riebal apykaitoje, yrakai kuri ferment sudtin dalis ir maina riebal kaupi-msi kepenyse, stimuliuoja smegen veikl, maina nuo-

varg. mogus, kuris gauna per maai inozito, liau auga,

\


36/407

pakinta jo oda. Jis taip pat reguliuoja irdies, nerv siste-mos veikl. Manoma, kad inozit sintezuoja arnyno mik-roflora. Jo randama slenose, aliuosiuose irneliuose,daigintuose kvieiuose, svognuose, pinatuose, arbzuose,burokliuose, grieiuose, kopstuose, morkose, emuo-

gse, kepenyse, vitienoje.Kiek mogui reikia inozito, tiksliai nenustatyta, betmanoma, kad, dirbant sunk fizin darb, indanioms k-dikius motinoms jo reikia daugiau. Su maistu mogus gau-na 1 g, o per par turt gauti 1,01,5 g inozito.

MINERALINS MEDIAGOS

Augaliniuose ir. gyvniniuose maisto produktuose yravairi mineralini mediag. Jos sudaro vidutinikai 5,7%mogaus mass ir organizmui reikalingos tiek pat, kiekbaltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai. J kiekisorganizme priklauso nuo gamtoje esanio kiekio. Minera-lins mediagos reguliuoja organizme osmosin slg,padeda susidaryti virkinimo sultims, palaiko armrg-

i pusiausvyr, taip pat reguliuoja inkst veikl. Auga-liniuose maisto produktuose yra nemaai kalcio, kalio,natrio, magnio, kurie reguliuoja arm pusiausvyr. Msos,uvies produktuose, kiauiniuose yra sieros, chloro, fos-foro.

Mineralini mediag organizmas turi gauti nuolat.J kiekis maisto produktuose bna vairus. Tai priklausonuo augalo ries, klimato, dirvos ir t.t. ios mediagosskirstomos makroelementus ir mikroelementus. Makroelement organizme yra daugiau, todl ir su maistu jturtume gauti daugiau. Tai kalcis, fosforas, kalis, natris,magnis, geleis, chloras, siera. ias mineralines mediagasaptarsime atskirai.

Kalcis. Suaugusio mogaus organizme yra 1,2 kg kalcio.Daugiausia jo randama kauluose ir tik 1% kraujo plazmoje


37/407

bei kitur. Maisto produktai, kuriuose yra oksalat (rg-tyns, rabarbarai, pinatai), fosfat ir fitino (miltai,kruopos), kalc pasisavina kur kas liau, ir net galisusidaryti akmenys inkstuose. Riebiosios rgtys, esaniosarnyne, taip pat su kalciu sudaro netirpius junginius,

vadinamus kalcio muilu. Jie ir trukdo j pasisavinti.Maistas, turintis daug baltym, pavyzdiui, pienas, kalciorezorbcij didina. Kalcio kiek organizme reguliuoja vita-minas D, prieskydins ir skydliauks hormonai. Jo apykai-tai reikmingas organizmo rgi ir arm balansas, nervsistema.

mogus, kuriam trksta kalcio, gali susirgti rachitu,

suminktja jo kaulai. Kalcis ramina nervus, reguliuojakapiliar bei lsteli membran pralaidum, kraujo kre-jim. Kalcio yra pieno produktuose, kiauinyje, rupiaimaltuose miltuose, kopstuose, apelsinuose, emuogse,kriause, slyvose ir kt. Suaugusiam mogui per parreikia 0,8 g kalcio. Vaikams, nioms moterims ir kdikindanioms motinoms jo reikia daugiau.

Fosforas. Fosforo randama kiekvienoje organizmo ls-

telje. 90% fosforo ir kalcio randama kauluose ir dantyse.Jo yra nukleotid, nukleino rgi sudtyje. Fosfa-tai dalyvauja mediag apykaitoje kaip energijosir genetins informacijos neikliai. mogus, kuriam trkstafosforo, greiiau suserga rachitu, ateroskleroze, jis greitaipavargsta, prastja jo atmintis, darosi silpna. Jeigu fos-foro trksta maiste, jo kiekis vairiuose audiniuose nesi-keiia, bet maja kauluose.

Gamtoje fosforo junginiai ypa paplit. Jo randamapieno produktuose, msoje, uvyje, kiauinio trynyje, gr-duose, anktinse darovse, rieutuose, irniuose, avii-nse kruopose ir kitur. Per par mogui reikia 1,52 g fos-foro. Nioms, taip pat kdik indanioms motinoms ir

vaikams jo reikia daugiau.Kalis. Kalis mogaus lsteli katijonas. Tai natrio ir

kalcio antagonistas. Jis trukdo baltymams prisijungti van


38/407

den ir gerina lsteli sieneli pralaidum. Be to, kalisreguliuoja organizmo skysi osmosin slg, nerv irraumen lsteli veikl. mogui, kuriam trksta kalio,sutrinka virkinimas, irdies darbas, susilpnja krauja-gysli funkcija, atrofuojasi raumenys, dingsta apetitas, jis

darosi mieguistas, sumaja kraujospdis.vairiu pavidalu kalio jungini gausu gamtoje, todl,racionaliai maitinantis, jo organizmui netrksta. Kartaiskalio sumaja, kai mogus viduriuoja, vemia ar sutrinkaantinksi ievs veikla.

Kalio daugiausia yra bulvse, irniuose, slyvose, mor-kose, griki kruopose, rieutuose, vyniose, citrinose,apelsinuose, slenose, piene, kopstuose, ridikliuose, po-midoruose. Per par mogui reikia 2,55 g kalio.

Natris. Daugiausia vartojama natrio chlorido druska.Natrio chloridas nuo seno buvo inomas kaip prieskonisir konservantas. Tik 1807 m. buvo iskirtas grynas natriometalas ir pastebta, kad jis reikalingas gyvn ir mo-gaus organizmui. Valgomoje druskoje yra 40% natrio ir60% chloro. 2,5 g druskos yra 1 g natrio. Daug druskos var-toti nepatariama, nes tuomet organizmas kaupia skysius, irmogus gali susirgti hipertonija. Taiau, natrio trkstant,dista lieuvis, oda pasidaro sausa, suglebusi, kankinatrokulys, atsiranda raumen traukuliai, pablogja ms-tymas.

Natris reguliuoja vanden organizme, palaiko rgibei arm balans. Natrio ir chloro jonai padeda susidarytidruskos rgiai skrandio liaukose, pernea aminorgtis

lsteles.Kiek mogui reikia natrio per dien, sunku pasakyti.Manoma, kad, normaliai maitinantis, jo utenka. Mat, sun-kiai dirbant (kartuose cechuose), prakaituojant, niomsir kdikius indanioms motinoms jo reikia daugiau negunormaliai dirbant. Btinas natrio kiekis taip pat priklausonuo to, kiek suvartojama kalio, baltym, nes kalis yranatrio antagonistas. Natrio yra msoje, kiauiniuose,


39/407

maiau morkose, obuoliuose, bananuose, brokoliuose irkituose maisto produktuose. Sergant inkst, irdies ir krau-jagysli ligomis, reikt maiau vartoti valgomosiosdruskos.

Magnis. Magnis yra plaiai paplits ems paviriuje.Jis vykdo svarbias biologines funkcijas augal, gyvnir moni pasaulyje. Magnis eina j chlorofilo, aliojopigmento, randamo visuose augaluose, sudt. Be magnionebt sintezs. Chlorofilas padeda augalams akumuliuotisauls energij, t. y. monms ir gyvnams pasigamintimaist.

Magnis buvo atrastas 1808 m., o 1926 m. buvo rodyta

jo svarba gyvnams. Trkstant magnio, sutrinka mogausaugimas, slenka plaukai, formuojasi odos aizdos, silpstanerv sistema, atsiranda depresija, svaigsta galva, sutrinkakalcio ir kalio apykaita.

mogus, kuris sveria 70 kg, turi 2028 g magnio.Daugiau kaip pus jo yra kauluose, kita dalis raumenyse,kepenyse ir organizmo skysiuose. Kai kurie mokslininkaimano, kad, trkstant magnio, gali vykti irdies infarktas.Nepatariama gerti vanden, kuriame yra maai kalcioir magnio, nes gali pradti formuotis ateroskleroz. Paste-

bta, kad, sergant cukralige, magnio sumaja ir kraujoplazmoje. Magnis yra tiesioginis kalcio antagonistas.

Magnio yra ems rieutuose, neluptose bulvse, piene,avi, miei, kviei grduose, kopstuose, kukurzuose,krienuose, aliuosiuose irneliuose, morkose, alaus mielse.

Suaugusiam mogui per dien reikia 0,30,4 g magnio.Niai ir kdik indaniai motinai jo reikia daugiau.Geleis. Geleis gamtoje sudaro 5% ems plutos. Jau

senovs graikai pastebjo, kad geleis turi ir gydomjsavybi. Sveiko mogaus kne turi bti 45 g geleies.Daugiausia jos yra kraujyje, kepenyse, blunyje ir raume-nyse. element organizmas naudoja hemoglobinui ga-minti ir kvpavimo fermentams, be kuri jie negalt

asimiliuoti deguonies. Hemoglobino geleis lengvai prisi


40/407

jungia deguon ir lengvai j atpalaiduoja. Dl to kraujasineioja deguon po vis organizm. Kraujyje geleiesdaugiausia, todl, netekus daug kraujo, tuojau ima trktiir geleies. Kai organizmui trksta geleies, sutrinka hemo-globino sintez sumaja hemoglobino kiekis raudo-

nuosiuose kraujo kneliuose arba jie formuojasi maesni.i liga vadinama anemija. Geleies daugiau reikia po skran-dio operacijos, kai sumaja suli sekrecija arba sutrikusvirkinimui dl ltinio kasos udegimo, kai ilgai varto-jami vaistai, kurie pakeiia kasos suli fermentus. Sumaistu virkinimo trakt patekusi geleis, skrandiosuli veikiama, jonizuojasi ir redukuojasi i trivalents dvivalent, kuri lengviau tirpsta vandenyje ir todl geriau

pasisavinama. Manoma, kad mogaus organizmas pasisa-vina 510% su maistu gaunamos geleies. Vitaminas Cpadeda trivalentei geleiai virsti dvivalente.

Kasdien su maistu mogui reikt gauti 715 mg gele-ies. mogus, kuris gauna per maai geleies, jauianuovarg, isenka, jam danai svaigsta ir skauda galv,maja kraujospdis, hemoglobinas, prasideda maakrau-

jyst. ie negalavimai bdingesni moterims, nes josnetenka daugiau geleies dl menstruacij, gimdydamosir indydamos kdik. Todl moterys turt daugiau

valgyti kepen, inkst, kiauini, aviini kruop, pupeli,irni, mork, slyv, diovint abrikos, pomidor, bulvi,kopst, ryi, burokli, emuogi, vyni, vynuogi.

Chloras. Chloras gamtoje sutinkamas tik jungini pa-vidalu. Daniausiai jis su natriu sudaro valgomj drusk,

arba natrio chlorid, kuris reikalingas mogaus organizmui.Jau seniai mogus pastebjo, kad alia msa, itrintadruska, negenda. Todl drusk pirmyktis mogus laikgyvybs ir aminybs simboliu. Vliau mons pastebjo,kad druskingame ems paviriuje neauga mediai, ol,o labai sriame vandenyje net ir uvys nesiveisia. Liaudiespatirtis sako, kad druska ne tik palaiko, bet ir naikina


41/407

gyvyb. Su druska yra susieta daug legend, padavim,skelbiani itikimyb, draugyst ir kt.

Chloras padeda reguliuoti organizmo skysi osmosi-n slg. Jo yra kauluose, odoje. Chloras sudaro druskosrgt, esani skrandio sultyse. Ji padeda pasisavinti vi-

tamin B12 ir gele, skaldo baltymus, naikina mikroorga-nizmus, patekusius skrand su maistu. Daugiau chloroyra gyvniniuose maisto produktuose. Minimalus chloroporeikis per par suaugusiems monms apie 1000 mg.

Siera. Jos yra baltymuose, hormonuose, vitaminuose.Siera sudtin svarbi aminorgi metionino, cisteino, cistino dalis. I sieros, kurios bna organiniuose

junginiuose, mediag apykaitos procese susidaro sieros

rgtis. Ji neutralizuoja kai kuriuos mediag apykaitosiskiriamus kenksmingus produktus.Valgydamas daug baltym turint maist, mogus gauna

sieros. Daugiausia sieros yra grdiniuose, anktiniuose,msos ir pieno produktuose. Per par mogui su maistureikia gauti 1 g sieros.

MIKROELEMENTAI

Tai cheminiai elementai, kuri audiniuose yra ne maiaukaip viena tkstantoji procento dalis. Mikroelementaiorganizmui labai reikalingi, nes jie skatina angliavandeni,baltym ir riebal apykait bei hormon sintez. Be to,jie reikalingi tam, kad mogus normaliai augt, gamintsi

kraujas, kvpuot audiniai. Trkstant mikroelement,sutrinka ferment, hormon ir vitamin susidarymas irveikla.

Mikroelementai ms organizme veikia labai speci-fikai. Jie susij su nukleino rgtimis ir kraujo baltymais,kurie ineioja juos po vis organizm. Mikroelementaireguliuoja baltym pusiausvyr organizme.

Ypa glaudus mikroelement ir centrins nerv siste


42/407

mos ryys. Nuo cinko, vario, mangano, kobalto, jodo irkit element normalja fiziologiniai procesai, sustiprjamogaus organizmas, jis pasidaro atsparus ligoms. Varis,manganas ir cinkas reikalingi kraujui kreti ir kt.

Varis. Varis, kaip metalas, jau buvo inomas priems er. Daugiau jo randama kepenyse, inkstuose, irdy-

je, plaukuose, smegenyse, maiau raumenyse, kraujyjeir kitur. mogaus organizme vario yra 100150 mg. Trks-tant vario, arnynas i maisto maiau pasisavina geleies,

jos maiau patenka kaul iulpus, todl greiiau suyraeritrocitai. Varis padeda augti, gaminti eritrocitus,pigmentus, reguliuoja audini kvpavim. Medikai mano,kad, trkstant vario, prasideda maakraujyst, praylaplaukai, pakinta plauk struktra. Sergant leukoze, ltiniuhepatitu, kepen ciroze, enterokolitu ir kai kuriomiskitomis ligomis, organizme vario kiekis maja, ypa esantirdies ir kraujagysli sklerozei, itikus miokardo infarktui.

monms, kurie normaliai valgo vair maist, varionetrksta. Jeigu maiste yra daugiau molibdeno, tai reikiadaugiau ir vario.

Suaugusiam mogui per par reikia 23 mg vario.

Daugiausia vario yra vaisi, ypa abrikos, sultyse, avi-ose, mieiuose, taip pat grikiuose, rieutuose, anktinsedarovse.

Cinkas. Cinkas, kaip ir kiti elementai, dalyvaujabaltym ir angliavandeni apykaitoje, baltym sintezje.Jo trkstant, mogus plinka, linja nagai, deformuojasikaulai, liau gyja aizdos, maja apetitas, sutrinka skonioir uosls jutimas, gali susirgti cukralige ir kitomis ligomis.

Cink i maisto mediag siurbia plonoji arna. Dau-giausia jo yra kepenyse, kasoje, hipofizje, prostatojeir raumenyse. Cinko kiekis kraujyje priklauso nuo mogausamiaus. Maiausiai jo bna naujagimio organizme, vliaucinko daugja, o nuo 1418 met amiaus bna pastovuskiekis.

Cinkas reikalingas lytiniam brendimui, sklini ls


43/407

teli ir embriono normaliam formavimuisi. Tyrimais nus-tatyta, kad nuo cinko greiiau gyja aizdos. Jo orga-nizme gerokai sumaja tuomet, kai mogus serga atero-skleroze, kepen ciroze, infekciniu hepatitu, nefritu,poliartritu, piktybiniu naviku. Manoma, kad cinkas ltina

cholesterino sintez ir atitolina skleroz.Suaugusiam mogui per par reikia 1216 mg cinko.Nioms moterims ir kdikius indanioms motinomsjo reikia daugiau. Daug cinko yra grybuose, irniuose,pupelse, aviose, mieiuose, grikiuose, kvieiuose, rieu-tuose ir kituose augaluose. Cinko perteklius sukelia

vmim, pilvo skausmus, viduriavim.Manganas. 1931 m. mokslininkai nustat, kad pelms

ir iurkms augti bei joms lytikai formuotis reikalingasmanganas. Jo trkstant, viiukams nenormaliai sukalkjakaulai, deformuojasi snariai. Manganas, kaip ir geleis,blogai absorbuojamas virkinimo trakte. Didelis kiekiskalcio ir fosforo maiste maina mangano absorbavim.

Suaugusio mogaus organizme mangano yra 20 mg.Jis dalyvauja baltym sintezje, stimuliuoja ferment ir

vitamin B1, B2, B6, C, E veikl. Nuo mangano kraujyjepadaugja hemoglobino, sustiprja apsaugins organizmosavybs. is elementas reikalingas angliavandeni irriebal apykaitai. Jis padeda gaminti krauj, augti, kv-puoti audiniams.

Prie miokardo infarkt kraujyje beveik visada padau-gja mangano. Todl jo kiekis gali spti apie gresiant mio-

kardo infarkt. Ligoni, kurie serga skrandio ar dvylika-pirts arnos opalige, organizme mangano taip pat padau-gja, o sergani viu ar kepen ciroze sumaja.

Vaikas, kuriam trksta mangano, liau auga, prastai for-muojasi kaulai.

Suaugusiam mogui per par reikia 510 mg mangano.Nemaai jo yra aviose, rugiuose, grikiuose, mieiuose,irniuose, rieutuose, iediniuose kopstuose, krapuose,


44/407


45/407

Fluoro reikia formuojantis ir kauljant dantims. Jotrkstant, plinta dant kariesas.

Fluoras gamtoje nepaplits. mogus j gauna su geria-muoju vandeniu, iek tiek su kai kuriais maisto produktais.Manoma, kad normaliai organizmo veiklai per par utenka1 mg fluoro. Fluoro yra arbatoje, grdinse kultrose,darovse, vaisiuose, rieutuose, kepenyse, menkje.

KVAPIOSIOS AUGAL MEDIAGOS

mog nuolat supa vairiausi kvapai. Jie turi takos nuotai-kai, darbingumui, organizmo gyvybinei veiklai. Jie padeda

painti aplink. Malonus kvapas kelia diaugsm, adinaapetit, ramina nerv sistem, gerina regjim. Nemalonuskvapas slegia ir erzina, maina apetit, gali sukelti pyki-nim, vmim, net silpnum. Medikai teigia, kad daugelioprotikai atsilikusi vaik bna sutrikusi uosl.

Manoma, kad jautrumas kvapams yra kiekvieno orga-nizmo individuali savyb, kuri vis laik kinta. Uoslsilpnina daugelis lig: polipai, adenoidai, sloga, nosiespertvaros ikrypimai, gripas, skarlatina, tymai, kiaulyt,taip pat drgm, utertas oras, dulks. Uosl gali paraly-iuoti kai kurie vaistai: monomicinas, kanamicinas, streptomicinas ir kt.

Dabar inoma apie imt tkstani kvap. monmsmalons spygliuoi miko, viei obuoli, jros druskosir jros oli kvapai. Vaikai mgsta ramunli, mt,

distanios ols kvapus. Jazminai, pavyzdiui, ramina,maina tamp, o orchidj aromatas svaigina, adinajausmus. Roi ir iloj kvapas diugina, panaiai veikiabraki, apelsin, citrin kvapai.

Augalams kvapiosios mediagos yra labai svarbios,nes jos privilioja vabzdius.

Laks junginiai, iskirti i kvapij augal, vadinamifitoncidais ir sudaro natral imunitet bakterinms ir


46/407

parazitinms ligoms. Fitoncid daug iskiria svognai,esnakai, krienai, kopstai, spygliuoiai ir kt.

Fitoncid yra daugelyje augal, bet kiekvienos riesjie yra skirtingi. Aktyviai iskiria fitoncidus paeistiaugalai. Jie stipriai veikia aplinkinius organizmus. Pavyz-diui, esnakas per 5 minutes umua net tuberkuliozslazdel. Fitoncidais galima gydyti plaui, skrandio, ar-nyno, odos ligas.

VANDUO

mogaus organizme yra 6570% vandens. A. de SentEgziu-peri apie vanden ra: Per maa pasakyti, kad tu reika-

lingas gyvybei tu pats esi gyvyb". Vandens yra visoselstelse, bet kai kuriuose audiniuose bei organuose jokiekiai skirtingi. Nevalgs mogus gali igyventi keliasde-imt par, o negerdamas vandens, vos kelet dien. Van-duo palaiko normali kno temperatr. Organizme esan-iame vandenyje vyksta mediag apykaita, vairios che-mins reakcijos, nes vanduo yra daugelio mediag tirpik-lis. Vandens stokai mogaus organizmas labai jautrus, dlto gali sutrikti biologikai aktyvi mediag koncentracija,nervini bei kit lsteli veikla. Mokslininkai mano, kadsenstaniame organizme maja vandens.

Su vandeniu i virkinimo trakto siurbiamos maistomediagos, paalinami mediag apykaitos produktai. Van-duo, kur organizmas gauna su darovmis, vaisiais,uogomis ir vaistini augal antpilais, labai naudingas,

nes jame yra itirpusi vairi biologikai veikli me-diag.Daugiau vandens reikia gerti sergant kepen ir tulies

latak ligomis, esant miniams ir ltiniams apsinuodiji-mams, taip pat ukietjus viduriams.

Patariama maiau skysi vartoti sergant irdies beiinkst ligomis. Manoma, kad vanduo, gautas i itirpinto


47/407

ledo ar sniego, yra efektyvus aterosklerozs profilaktikaiir gydymui. tai kodl mons nuo seno gydymui vartojaaltinio vanden.

mogui labai naudinga maudytis, praustis po duu,apsitrinti ir kt. Vandens gydomosios savybs buvo pas-tebtos dar 1500 met prie ms er ir apraytos indhimn knygoje Rigvedoje": Apsiplaudamas mogusgyja deimt privalum jo protas pasidaro blaivus,gaivus, pats mogus pasidaro valus, sveikas, gyja jg,groio, atjaunja, dvelkia vara, jo odos spalva darosimaloni ir patraukia grai moter dmes".

SULTYSSveikatai atstatyti ir palaikyti reikalingas maistas i gyvorganini element, kuri yra vieiose aliose darovse,

vaisiuose ir j sklose. Gamta apdovanojo mogausorganizm gimta didiule itverme. Kai mes valgome tai,kas kenkia mums arba nesuderinama su ms organizmoporeikiais, mes keniame. Tuomet ms organizmas pers-

pja mus skausmo arba spazm pavidalu, ir pamau galiformuotis kuri nors liga.Virkinimo traktui suvirkinti kiet maist reikia daug

laiko, kol jo maistingsias mediagas pasisavina organizmolstels ir audiniai. Nors lsteliena ir nelabai maistinga,

bet ji valo arnyn, padeda virkinti. Todl rekomenduo-jama gerti sultis ir valgyti ali augalin maist. Orga-nizmas sultis pasisavina labai greitai, beje, tam sunaudoja

labai maai energijos. Darovi, vaisi ir uog sultys yrasvarbiausi ms organizmo krjai ir atstatytojai. Joseyra visos mogaus organizmui reikalingos aminorgtys,mineralins druskus, fermentai, vitaminai. Patartinaali darovi ir vaisi sultis gerti kasdien. Dar Avicena apra daugiau kaip 40 ri vaisi, darovi irlaukini augal suli. Jis teig, kad vieios sultys


48/407

naudingesns organizmui negu antpilas arba nuoviras, pa-ruotas i augal.

Sultyse yra iki 90% gyvojo vandens", kuriame yraitirpusios augalini lsteli biologikai aktyvios media-gos. Sultys greit rezorbuojasi ir dalyvauja mediagapykaitoje. Konservuotos sultys veikia kur kas prasiaunegu vieiai pagamintos. Sultyse esanios organinsrgtys dirgina burnos gleivins receptorius, greiiauisiskiria virkinimo sultys. Jos taip pat reguliuoja kraujorgi ir arm balans, kuris sutrinka dirbant fizindarb. Nuo j gerja mediag apykaita, greiiau i orga-nizmo paalinamos toksins mediagos.

Sultyse yra gerai suderint biologikai veikli mediag

(gliukozs, fruktozs, mineralini mediag, vitamin irkt.). Jos padeda organizmui prisitaikyti prie nepalankiaplinkos slyg. Ypa vertingos altalankio, mork, buro-kli, obuoli, vynuogi, agrast sultys. Jose esti daugpektin, kurie adsorbuoja arnyne esanias puvimo beirgimo mediagas.

Nektaras bei sultys, gauti i augal, tai organizmo ap-saugin priemon dirbant kartuose cechuose bei kenks-mingomis slygomis. Teigiamai veikia organizm fiton-cidai, esantieji sultyse. Jie naikina arnyne puvimo

bakterijas, apsaugo nuo disbakteriozs.Sultyse esanios mineralins meiagos, vitaminai page-

rina mediag apykaitos procesus, padidina organizmoatsparum, darbingum, ypa dirbant kenksmingomisdarbo slygomis.

Darovi sultyse maiau organini rgi, todl jossaldesns. Sultyse daug kalio, natrio, kalcio, geleies,magnio.

Vaisi sultys yra kur kas kaloringesns. Dirbant sunkfizin darb, reikia gerti ir vaisi, ir darovi sultis. Ypanaudingos juodj serbent ir vynuogi sultys.

Sergant ltinmis virkinimo trakto ligomis, nepatartina

gerti sultis valgant, nes tai apsunkina arnyno veikl.


49/407

Geriausia sultis gerti pus arba vien valand prie valg,galima ir 23 valandas po valgio.

Namie sultis reikia spausti i ger viei vaisi, daro-vi ir i karto gerti. Ilgai laikyti nereikt, nes greitaigenda. Liaudyje populiariausios mork ir burokli sultys.Tai sveikatos altinis. Geriant mintas sultis, veido oda

pasidaro velni, lygi, mogui lengviau kvpuoti, nekankinanemiga, atsiranda apetitas. Geriant sultis, virkinimotraktas tarsi ilsisi, todl ir rekomenduojama jas gerti2030 min. prie valg.

Mokslininkai nustat, kad sultyse lieka maiau herbi-cid jie daniausiai isiskiria su lsteliena.

Kai padidjs skrandio suli rgtingumas, rekomen-

duojama sultis gerti valand arba pusantros po valgio, oesant normaliam ar sumaintam rgtingumui, 3040 min. prie valg.

Suli dieta greitai sumaina svor ir ivalo organizmnuo kenksming mediag. Vienos ries suli gerti ilgiaukaip 23 dienas nereikt.

BII PRODUKTAI MEDICINOJE

Jau gilioje senovje mogus buvo susipains su bituteir valg med. Medus, kaip vaistas, minimas Mesopotami-jos kultros raytiniuose dokumentuose molinselentelse, kurios priskiriamos 2700 m. prie ms er.Senovs Egipto mokslinink veikaluose taip pat apraytos

medaus gydomosios savybs. Senovs Indijoje medus irvakas buvo naudojami kaip vaist sudtins dalys.Pirmosios mokslins inios apie bit ir jos produktus

aptinkamos zoologijos tvo Aristotelio veikaluose. Gar-siajame savo veikale Gyvn istorija" Aristotelis pasa-koja apie bii gyvenim, taip pat apie med, vak irpik, teigia, kad visi bii produktai pasiymi gydomosio

mis savybmis ir pataria jais gydyti aizdas ir aki


50/407

ligas. Garsus graik gydytojas Hipokratas sak, kad reikianaudoti natralius gamtos produktus ir jais gydyti vairiasligas. Jis labai vertino med, ypa veiksming gydantdaugel lig. Ypating dmes bitms ir j produktamsskyr garsus romn gamtininkas Plinijus Vyresnysis.Gamtos istorijos" penktojoje knygoje jis paskyr atskirskyri medui. Plinijus teig, kad medus labai efektyvus

vaistas aki ligoms, aizdoms gydyti. Jis malina krtinsskausmus ir prailgina ami. Plinijus tyrinjo bites ir jproduktus kaip gamtininkas, o jo amininkas Dioskoridas kaip medikas. Dioskoridas tvirtino, kad medus valoaizdas, gerina regjim, gydo gerkl, velnina kosul.

ini apie med randama senovs mstytoj ir vlesni

tyrintoj moksliniuose veikaluose, atgimimo epochosmedik knygose. Graik filosofas ir matematikas Pitagorastvirtino, kad jis igyveno iki gilios senatvs tik dl to,kad valg med. Graik filosofas Demokritas ra, kad,norint bti sveikam, reikia valgyti med, o od teptialiejais. ymus Romos gydytojas, antikins medicinosklasikas Galenas patar medumi gydyti vairias ligas.Vidurins Azijos filosofas, gydytojas ir gamtos tyrintojas

Ibn Sina (Avicena) teig: Jei nori isaugoti jaunyst,btinai valgyk med". Ypa jis sil nuolat valgyti medvyresniems kaip 45 met monms.

Pirmosios inios apie bitininkyst Lietuvoje aptinkamosXIII a. kronikose ir metraiuose. 1387 met Jogailosir Skirgailos sutartyje minima ir medaus duokl. Bitynaiir medaus bei vako duokl danai minima XIVXVI a.

privilegijose bei aktuose. Medus nuo seniausi laik Lie-tuvoje buvo vartojamas ne tik maistui, bet juo buvoir gydomasi.

Nors ir nemaai sukaupta ini apie bii produktusbet ir dabar daugelyje simpozium, konferencij moks-lininkai svarsto bii produkt vartojim vairi ligprofilaktikai ir gydymui.

Bii medus saldus, tsus skystis, bii gaminamas


51/407


52/407

sudtis, padaugja hemoglobino, pagerja irdies krauja-gysli tonusas.

Medaus ir darovi sunkos miiniu mons gydo hiper-tonij. Ruoiant miin, imama stiklin burokli, morkir krien sunkos (nuvalytus krienus reikia 36 valandaspamirkyti vandenyje), dedama stiklin medaus ir supilamavienos citrinos sunka. Geriama valand prie valg arbapo 23 valand pavalgius, po valgomj aukt 23 kar-tus per dien. Labai naudingas medaus ir erktroi antpi-las. Ruoiamas jis itaip. Valgomasis auktas saus erkt-roi upilamas dviem stiklinmis karto vandens, verdama10 minui, atauinama, perkoiama ir dedamas valgoma-sis auktas medaus. Geriama po pus stiklin 23 kartus

per dien.Medumi gydomasi ir sergant kai kuriomis skrandiobei arnyno ligomis (gastritu, opalige ir kt.), nes jis ska-tina gyti gleivin ir stiprina vis organizm.

Gydytojai tvirtina, kad medus sumaina serganijltiniu gastritu skrandio suli rgtingum. Med ge-riausia valgyti 1,52 valandas prie pusryius arba pietusir prajus trims valandoms po vakariens. Rekomenduo-jama valgyti ryte ir vakare po 30 g, dien 40 g medaus,itirpinto stiklinje ilto virinto vandens. Kai skrandiosultyse rgties trksta, patartina med valgyti 10 minuiprie valg, ugeriant altu vandeniu. altas medaus tirpalasdidina skrandio suli rgtingum, o iltas skatina gleivitirpum skrandyje ir riebal pasisavinim.

Rumun mokslininkai nustat, kad medus rekomen-

duotinas sergantiesiems vairiomis kepen ligomis, ypaBotkino liga. Dar geresni rezultat pasiekta vartojantmed su bii pieneliu i ryto.

Med tinka vartoti ir sergant kvpavimo organ ligo-mis. Vykstant plaui udegiminiams procesams, reko-menduojama gerti itoki arbat: du valgomieji auktaisaus (arba 100 g viei) aviei uog upilami stiklinevandens ir 15 minui kaitinama, atvsinama, dedama val


53/407

gomasis auktas medaus. Galima vartoti esnako ir medausmiin. esnakas sutrinamas ir sumaiomas su medumi1:1. Vartojama po 1 valgomj aukt ugeriant altu

vandeniu. Sergant sloga, skaudant gerkl, esant trachjosgleivins, bronch udegimui, galima daryti medaus inha-liacij. Inhaliacijai paruoiamas 30% medaus tirpalas.

Neturint namie inhaliatoriaus, galima panaudoti arbatinu-k. Uvirus vandeniui, arbatinukas nukeliamas nuo ugnies,dedama medaus ir pro popierin ttel 20 minui kvpuo-jama garais. Mokslininkai nurodo, kad burnos ertmsligos skmingai gydomos medumi su augal antpilais(alavijo, liepos, medetkos ied ir kt.).

Medumi gydomos aizdos ir sunkiai gyjanios opos,dedami medaus kompresai, daromos vonios. Manoma, kadmedus gerina kraujotak, naikina puvimo bakterijas.

Liaudies medicinoje opoms gydyti medus vartojamaskartu su pelkinio pkelio, ramunli ied, eukalipto lapir kit vaistaoli nuoviru.

Medus vartojamas ir nuo nemigos. Jis neerzina skran-dio gleivins, ramina, taip pat stiprina organizm. Va-kare (11,5 valandos prie mieg) mogus, igrs stiklin

ilto vandens su auktu medaus, ramiai umiega.Medus minktina od, didina jos tonus, todl plaiainaudojamas kosmetikoje. Daromos gryno medaus arbakiauinio trynio ir medaus (1:1) kauks.

Daugeliu gydomj savybi pasiymi ir kitas biiproduktas pikis (propolis, bii klijai). Pikis yra lipnitirtos konsistencijos mediaga, kuri iskiria bits dar-

bininks i seili liauk. Pikiu bits darbininks aptepa

avilio sieneles, ukamo plyius, juo tvirtina korius. Pikiobiologin kilm dar nevisikai itirta. Vieni tyrintojaimano, kad pik bits iskiria perdirbdamos iedadulkes,kiti nurodo, kad pik jos renka i bero, topolio, drebulsir kit augal pumpur. Pikio gali bti vairi spalv.Jos priklauso nuo to, i koki augal bits renka dervingasmediagas. Daniausiai pikis bna geltonas arba rausvai


54/407


55/407

rekomenduotinas susirgus radikulitu ir sdimojo nervo u-degimu, juo malinamas skausmas.

Skrandio ir dvylikapirts arnos opoms gydyti var-tojamas 10% pikio ir sviesto miinys. Jis gaminamas i-taip: 1 kg sviesto dedama emaliuot ind, uverdam, de-dama 100 g smulkiai supjaustyto pikio ir maiant verda-

ma 15 minui. Karta mas ikoiama pro marl. Geriamapo arbatin auktel 3 kartus per dien 11,5 valandosprie valg. \ bii pikio sviest (atauus) galima dtimedaus.

Natraliu pikiu gydomos sisenjusios nuospaudos.Pirmiausia nuospaudas reikia gerai imirkyti, paskui u-dti pikio paplotl", apibintuoti ir itaip laikyti tris pa-ras.

iuo metu vairioms ligoms gydyti vartojami ir biinuodai. Tai skaidrus, atraus kvapo, greitai garuojantisskystis, kur gamina bii pilvelyje esanios didioji irmaoji nuod liaukos. Nuodai kaupiasi nuod pslje, irglus j isiskiria 0,20,4 mg. Daugelis mokslinink na-grinjo bii nuod chemin sudt ir nustat, kad svar-biausia j sudedamoji dalis yra toksins baltymins me-diagos, taip pat melitino polipeptidas. Jis susideda i 26

aminorgi, lakij aliej, acetilcholino, hialuronidazsir fosfolipazs ferment, vairi rgi skruzdi,druskos. I chemini element rasta vandenilio, anglies,deguonies, azoto, kalio, kalcio, geleies, magnio, fosforo,

vario, cinko, sieros, mangano, jodo, chloro.

Taigi liaudies medicinoje bii nuodai buvo ir yra la-bai vertinami. Mokslininkai nustat, kad bii nuodai sti-

muliuoja irdies raumen, maina kraujospd, gerina ben-dr ligonio bkl, reguliuoja angliavandeni ir riebalapykait, maina kraujyje cholesterino kiek. Bii nuo-dai skatina kalio isiskyrim su lapimu ir aktyvina diurez,stiprina migdomj preparat poveik.

Bii nuod poveikis mogaus organizmui vairus.Daniausiai tai priklauso nuo organizmo jautrumo, gli


56/407

mo arba preparato suleidimo vietos ir nuod dozs. Nu-statyta, kad 2% moni nuodai sukelia alergij atsi-randa ibrimai, astm panas priepuoliai, irdies pla-kimas, galvos svaigimas, pykinimas, vmimas, traukuliai,netenkama smons.

Bii nuodais gydomi snari ir raumen skausmai bei

udegimai, nerviniai skausmai (radikulitas, pleksitas,ischialgija), alergins ligos (dilglin, bronchin astma irkt.), Menjero sindromas, ltai gyjanios aizdos ir kita.Bitei glus reikia suteikti pirmj pagalb. Pirmiausia rei-kia kuo greiiau itraukti geluon, o glimo viet patrintiatskiestu spiritu. Jei gelta burnos gleivin, tai, itraukusgeluon, burn patartina skalauti ka

Documents

Augalai Ir Sveikata