Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
SLAUGOS FAKULTETAS
VAIKŲ REABILITACIJOS KLINIKA
KRISTINA DANIELIŪTĖ
AUTIZMO DIAGNOZĘ TURINČIŲ VAIKŲ KINEZITERAPIJOS
POREIKIO TYRIMAS
Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 621B30005)
baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc. Dr. Audronė Prasauskienė
........................
KAUNAS, 2016
2
TURINYS
SANTRAUKA.................................................................................................................................3
ABSTRACT.....................................................................................................................................5
ĮVADAS...........................................................................................................................................9
1. LITERATŪROS APŽVALGA.................................................................................................11
1.1 Vaikų autizmas ir judėjimo funkcija...................................................................................11
1.1.1. Autizmas: apibrėžimas, paplitimas, priežastys..........................................................11
1.1.2. Autizmo diagnozę turinčių vaikų motorinė funkcija.................................................12
1.2. Judesių raidą ribojantys veiksniai....................................................................................15
1.3. Motorinės funkcijos svarba vaiko psichosocialinei funkcijai..........................................17
1.4. Vaikų, turinčių autizmo diagnozę, judesių raidos vertinimo metodai..............................20
1.4.1. Motorinės raidos vertinimo testai..............................................................................20
1.4.2. Klausimynai vaikų judesių raidai tirti........................................................................24
1.5. Ankstyvoji intervencija judėjimo sutrikimų turintiems vaikams......................................27
1.5.1. Ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimas Lietuvoje...........................................27
1.5.2. Kineziterapijos poreikis vaikams, turintiems autizmo diagnozę................................28
2. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS...........................................................30
2.1.Tyrimo metodika...................................................................................................................30
2.2. Tyrimo organizavimas..........................................................................................................32
3. REZULTATAI.............................................................................................................................33
3.1. Autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių raidos bei tėvų nuomonės
analizė................................................................................................................................................33
3.2. Kineziterapijos poreikio analizė, atsižvelgiant į testavimo rezultatus ir tėvų požiūrį į vaikų
raidą...................................................................................................................................................46
4. REZULTATŲ APTARIMAS........................................................................................................52
IŠVADOS..........................................................................................................................................55
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS................................................................................................56
PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS..............................................................................................................57
LITERATŪROS SĄRAŠAS.............................................................................................................58
PRIEDAI............................................................................................................................................62
3
SANTRAUKA
Kristina Danieliūtė. Autizmo diagnozę turinčių vaikų kineziterapijos poreikio tyrimas.
Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Audronė Prasauskienė. Lietuvos sveikatos
mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Vaikų reabilitacijos klinika. Kaunas,
2016; 62 p.
Darbo tikslas: ištirti kineziterapijos poreikį ikimokyklinio amžiaus autizmo diagnozę
turintiems vaikams.
Pasirinktam darbo tikslui įgyvendinti buvo iškelti šie uždaviniai:
1. Įvertinti autizmo diagnozę turinčių vaikų stambiosios motorikos raidą,
2. Nustatyti tėvų požiūrį į savo vaikų stambiosios motorikos raidą,
3. Nustatyti kineziterapijos poreikį autizmo diagnozę turintiems vaikams, atsižvelgiant į tyrimo
rezultatus bei tėvų požiūrį.
Tyrimas buvo vykdomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų reabilitacijos
ligoninėje „Lopšelis“ ir Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. Tyrime dalyvavo 24
tiriamieji. Buvo atliekamas vertinimas standartizuotais raidos testais: Diagnostiniu vaiko raidos
vertinimo testu (angl. Diagnostic Inventory for Screening Children, DISC) bei Peabody motorinės
raidos skalėmis - antra versija (angl. Peabody Developmental Motor Scales-2, PDMS-2). Kartu
buvo atliekama tėvelių anketinė apklausa.
Darbo išvados:
1. Didžiosios dalies tiriamųjų judesių raida nesiekė amžiaus normos: vertinant DISC testu,
normali judesių raida nustatyta 13,33 proc. 33-48 mėn. ir 11 proc. 49-60 mėn. vaikų
(p>0,05), vertinant PDMS-2 testu, normali raida nustatyta atitinkamai 33 ir 12 proc.
vaikų (p>0,05). Jaunesnių vaikų grupėje 73 proc. vaikų nustatyti nepakankami
manipuliaicjos objektais, o 27 proc. – judėjimo įgūdžiai. Vyresnių vaikų grupėje
manipuliaicjos objektais įgūdžiai neatitiko amžiaus 77 proc., judėjimo – 44 proc., o
pusiausvyros – 33 proc. vaikų.
2. Tėvai nepakankamai vertino savo vaikų judesių raidą: 73,33 proc. jaunesnių vaikų ir
66,67 proc. vyresnių vaikų grupės tėvų (p>0,05) manė, jog jų vaikų judesių raida
normali. 12,5 proc. tėvų atkreipė dėmesį į nepakankamus šokinėjimo, 8,3 proc. – į
nepakankamus bėgiojimo ir tiek pat – į lipimo laiptais įgūdžius.
3. Remiantis judesių raidos vertinimo rezultatais, kineziterapija turėtų būti skiriama 86,67
proc. 33-48 mėn. ir 89 proc. 49-60 mėn. vaikų. Tik 54,17 proc. tėvų manė, jog jų
vaikams reikėtų kineziterapijos užsiėmimų.
4
Praktinės rekomendacijos:
1. Vaikų, kuriems nustatyta autizmo diagnozė, motorinei raidai tirti siūloma pasirinkti
Peabody motorinės raidos skalių, antros versijos testus. Šios skalės privalumai būtų tie, kad
vertinami skirtingi judėjimo funkcijos aspektai – pusiausvyra, judėjimas, manipuliacija
objektais. Taip pat remiantis šio testo rezultatais galima nustatyti stipriąsias ir silpnąsias vaiko
judėjimo funkcijos vietas bei iškelti tikslus reabilitacijai. Taip pat šiame teste yra galimybė
aiškiau pateikti užduotis, naudojant papildomas priemones, kas naudinga komunikacijos
sutrikimų turintiems vaikams.
2. Į reabilitacijos paslaugas svarbu įtraukti kineziterapiją, nes dalyvavimas fizinėje
veikloje suteikia teigiamą poveikį vaiko sveikatai. Amžių atitinknčių motorinių įgūdžių
mokymas gali praturtinti intervencijos turinį ir pagerinti socialinio vaikų bendravimo lygį.
3. Labai svarbus kineziterapeuto uždavinys teikiant paslaugas yra vaiko tėvų
įtraukimas į terapijos procesą. Svarbu tėvams dalyvaujant sudaryti intervencijos planą ir
paaiškinti, kokią funkciją tėvai gali atlikti vaiko mokyme. Įrodytas teigiamas tėvų atgalinio
ryšio vaikams teikimo poveikis procedūros metu.
5
ABSTRACT
Kristina Danieliūtė. The exploration of requirement of physical therapy for children
with autistic disorder. Master‘s thesis. Supervisor - doc. dr. A. Prasauskiene. Lithuanian University
of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Kaunas University of Medicine, Faculty
of Nursing, Department of Children rehabilitation. Kaunas, 2016; 62 p.
The aim of this research was to explore the requirement of physical therapy to
children with autistic disorder.
The problems of this research:
1. To assess the development of gross motor function,
2. To investigate the outlook of parients to their child‘s motor development,
To identify the requirement of physical thrapy to children with autistic disorder ereunder to the tests
results ant the outlook of parients.
The research took place at the children rehabilitation hospital „Lopšelis“ of The
univercity of health sciences and at the Pranas Daunys nursery for children with vision
impairments. 24 children took place in this research. Diagnostic Inventory for Screening Children
(DISC) and the Peabody developmental Motor scales, second edition tests was used in the
examination. The survey of parients was done anonymous.
The conclusions of this research:
1. The larger part of participants had gross motor development that hasn‘t reached
the milestones: using DISC test normal development was established to 13,33
percent of children in age group of 33-48 mo. And 11 percent of children in age
group od 49-60 mo., using PDMS-2 test normal development was established to
33 percent of children in age group of 33-48 mo. and 12 percent of children in age
group of 49-60 mo. 73 percent of children in age group of 33-48 mo. Had
insuffisient object manipulating skills, and 27 percent of children at this group had
insufficient development of locomotion function. 77 percent of children at the
group of 49-60 mo. had insufficient development of object manipulation skills, 44
percent – of locomotion function development and 33 percent of equilibrium.
2. Parients had inadequate evaluation of the motor development of their
children:73,33 percent of younger children claimed their childrent motor
development was normal. 12,5 percent of parients have noticed the insufficiency
of skills in jumping, 8,3 percent – in runing, and 8,3 percent in climbing the
stairs.
6
3. Refering to the tests results, 86,67 percent of children should take part in the
intervention of physical therapy in age group of 33-48 mo., and 89 percent of
children in the age group of 49-60 mo. Only 54,17 percent of parients shared the
opinion about the need of physical therapy intervention.
Practical recomendations:
1. To use PDMS-2 test for valuation of motor develop of children with autistic
disorder. This test evaluates different aspects of movement comparing to DISC
test. This test gives wide range of explaration of task to children with
comunication disorders.
2. Physiotherapy should be taken into thepart of rehabilitation intervention. Age
apropriate physical activity has impact to the social interaction amongs children.
3. The role of parient takes big part in rehabilitation intervention. Parients with
therapists should identify the aim of tratment and work along to reach it.
7
SANTRUMPOS
AS – autizmo sutrikimas
DISC – diagnostinis vaikų raidos vertinimo testas (angl. Diagnostic Inventory for Screening
Children, DISC)
PDMS-2 - Peabody motorinės raidos skalės - antra versija (angl. Peabody Developmental Motor
Scales-2, PDMS-2)
RK – raidos koeficientas
SMK – stambiosios motorikos raidos koeficientas
TLK – tarptautinė ligų klasifikacija
8
PADĖKA
Norėčiau padėkoti savo baigiamojo darbo vadovei doc. dr. Audronei Prasauskienei už
skirtą laiką ir dėmesį ruošiant šį darbą.
9
ĮVADAS
Pastarųjų metų mokslinių tyrimų duomenimis, autizmo sutrikimo paplitimas
Didžiojoje Britanijoje siekia net 1 procentą, Jungtinėse Amerikos Valstijose ši liga nustatoma
vienam iš 110-ies vaikų. Lietuvoje autizmo paplitimas tirtas 2001 metais - Vilniaus mieste 7-16
metų vaikų grupėje, nustatytas dažnis 11,8/10 000 (3). Šis sutrikimas pastaraisiais metais tapo vienu
iš dažniausiai nustatomu vaikų neurovystymosi sutrikimu (1).
Be pagrindinių būdingų autizmo (toliau - AS) bruožų, kaip komunikacijos ir socialinio
elgesio sutrikimų, yra būdingi ir kiti, mažiau žymūs, motoriniai sutrikimai (7). Net 79 procentams
vaikų, kuriems nustatytas autizmas, pasireiškia ir motorinės raidos sutrikimai (9).
Autizmo diagnozė (susijusi su kalbos, socialinės sąveikos raiška) nustatoma
apytiksliai 3 metų amžiuje. Pagrindiniai motoriniai įgūdžiai pasireiškia ankstesniame amžiuje ir jų
raidą bei raidos sulėtėjimą gali pastebėti tėvai ar sveikatos priežiūros specialistai įprastų apžiūrų
metu. Kuo ankstesniame amžiuje pastebimas raidos sutrikimas, tuo anksčiau galima pradėti
ankstyvąją intervenciją (21). Yra sukurta įvairių įrankių vertinti vaikų motorikos raidai. Vieni iš jų –
tėvų klausimynai, jie gali būti informatyvi priemonė, nes tėvai daugiausiai laiko praledižia su vaiku
ir gali jį stebėti įvairiose situacijose. Tėvams laiku pastebėjus raidos sutrikimus, galima kreiptis į
gydytojus ir gauti reikiamą pagalbą.
Goldman (2008) nustatė, kad raidos vertinimo skalės ir klausimynai nėra pakankamai
objektyvūs ir tikslūs, kai yra tiriami vieno specialisto. Mokslininkas siūlo video analizę, kurią
galėtų peržiūrėti keli tyrėjai ir įvertinti kiekvienas atskirai, vėliau bendrai aptarti vertinimo
rezultatus.
Autizmo spektro sutrikimas pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų
klasifikaciją (TLK 10) yra priskiriamas įvairiapusių raidos sutrikimų grupei, žymimai kodu: F 84.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl vaikų raidos sutrikimų
ankstyvosios reabilitacijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų organizavimo principų, aprašymo ir
teikimo reikalavimų“ (2000 m. gruodžio 14 d., Nr. 728) reglamentą yra nustatytos vaikų, kuriems
nustatytas autizmas, diagnostikos, tyrimų ir gydymo gairės. Šiame įsakyme yra nurodomas vaikų
raidos tyrimas Vaiko raidos vertinimo skalėmis (toliau - DISC) ir Miuncheno funkcine raidos
diagnostika. Siūlomi testai yra prieštaringai vertinami mokslinėje literatūroje. Dėl šios priežasties
dalis vaikų, kuriems reikalinga kineziterapija, gali ir negauti paslaugų.
Ankstyvojoje reabilitacijoje turėtų būti teikiamos ir kineziterapijos paslaugos.
Motorinių ypatybių ugdymas turėtų būti įtrauktas į ankstyvosios intervencijos programas vaikams,
kuriems nustatytas autizmas. Amžių atitinknčių motorinių įgūdžių mokymas gali praturtinti
intervencijos turinį ir pagerinti socialinio vaikų bendravimo lygį (17).
10
Tyrimų, atliktų Lietuvoje ir nagrinėjančių vaikų, turinčių autizmo diagnozę, motorinę
funkciją (tiksliau – stambiosios motorikos raidą) neradau.
Darbo tikslas: ištirti kineziterapijos poreikį ikimokyklinio amžiaus autizmo diagnozę
turintiems vaikams.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti autizmo diagnozę turinčių vaikų stambiosios motorikos raidą,
2. Nustatyti tėvų požiūrį į savo vaikų stambiosios motorikos raidą,
3. Nustatyti kineziterapijos poreikį autizmo diagnozę turintiems vaikams, atsižvelgiant į tyrimo
rezultatus bei tėvų požiūrį.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vaikų autizmas ir judėjimo funkcija
1.1.1. Autizmas: apibrėžimas, paplitimas, priežastys
Autizmas – tai raidos sutrikimas su kompleksine ir daugialype etiologija (1).
Autizmas priskiriamas įvairiapusių raidos sutrikimų grupei. Pagal Amerikos Psichiatrijos asociaciją
(2000), asmenims su autizmo sutrikimu būdinga socialinių santykių ir komunikacijos sutrikimai,
ribotas dalyvumas. Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams vykdomųjų funkcijų trūkumas
pasireiškia iki 3 metų amžiaus (2).
Pastarųjų metų mokslinių tyrimų duomenimis, autizmo sutrikimo paplitimas
Didžiojoje Britanijoje siekia net 1 procentą, Jungtinėse Amerikos Valstijose ši liga nustatoma
vienam iš 110-ies vaikų. Lietuvoje autizmo paplitimas tirtas tarp Vilniaus miesto 7-16 metų vaikų,
nustatytas dažnis 11,8/10 000 (3). Šis sutrikimas tapo vienu iš dažniausiai nustatomų vaikų
neurovystymosi sutrikimu (4). Berniukams šis sutrikimas nustatomas keturis kartus dažniau nei
mergaitėms. Pusė vaikų, kuriems nustatyta autizmo diagnozė, turi ir intelekto sutrikimą (5).
Padidėjęs autizmo spektro sutrikimų nustatymas gali būti siejamas su geresniu
visuomenės ir specialistų šios ligos supratimu, atpažinimu, įstatymų bei paslaugų prieinamumo
pasikeitimu. Taip pat didelę reikšmę turi diagnostikos priemonių gausa ir prieinamumas, naujos
žinios ir pasiekimai šioje srityje. Jei anksčiau daugeliui būtų nustatytas protinis atsilikimas arba
kalbos sutrikimai, šiuo metu nustatoma autizmo diagnozė. Autizmas yra heterogeninis sutrikimas,
kurio priežastys gali būti genetinės bei priklauso nuo aplinkos faktorių. Autizmo neuropatologija
šiuo metu yra mokslininkų tiriamasis objektas. Atlikus neurosonoskopinius ir neuropatologinius
(postmortem) tyrimus nustatyti raidos sutrikimai įvairiose smegenų vietose: smegenų žievėje,
žievės baltojoje medžiagoje, migdoliniame kūne, smegenų kamiene ir smegenėlėse (5).
Autizmą sukelia įvairūs kenksmingi organiniai, biologiniai ir genetiniai veiksniai.
Pagrindiniai autizmo požymius sukeliantys mechanizmai – smegenų struktūros disfunkcija ir
biocheminių procesų sutrikimas smegenyse. Dažnai autizmo priežastimi tampa įgimtos infekcijos
(raudoniukė, citomegalija, toksoplazmozė), medžiagų apykaitos ligos (fenilketonurija),
neurologinės ligos (tuberozinė sklerozė ir kt.), genetiniai sindromai (Angelmano, Prader-Willi‘o,
trapiosios X chromosomos, Landau-Klefnerio, Wiliamso ir kt.). Kartais vaikai gali turėti fizinių
anomalijų, apsigimimų. Esant autizmui yra pastebėtos smegenėlių anomalijos (6).
Nustatant autizmo diagnozę, didžiausias dėmesys kreipiamas į vaiko komunikaciją bei
socialinę sąveiką su suaugusiais ir bendraamžiais. Nustatyta, kad stebint vaikų aplinkos tyrinėjimą
galima nusakyti polinkį į raidos sutrikimą dar prieš pasireiškiant tipiniams autizmo bruožams .
12
O‘Neil ir Happe atlikę tyrimus nustatytė, kad šią diagnozę turintiems vaikams būdingas mažesnis
aplinkos tyrinėjimas (2000). Tai yra susiję su ribotu šių vaikų dalyvumu. Vaikai, turintys AS ir
Dauno sindromą, praleido trumpesnį laiką didelės vizualinės stimuliacijos aplinkoje, lyginant su
sveikais vaikais. Aplinkoje, kur vizualinė stimuliacija įprasta, nepastebėta skirtumų tarp vaikų,
kuriems nustatyutas autizmas ir sveikų vaikų elgesio (1).
1.1.2. Autizmo sutrikimą turinčių vaikų motorinė funkcija
Be pagrindinių autizmui būdingų bruožų kaip komunikacijos ir socialinio elgesio
sutrikimų, yra būdingi ir kiti, mažiau žymūs, motoriniai sutrikimai – dispraksija, koordinacijos
sutrikimas, nerangūs judesiai, vaikščiojimas ant pirštų galų, padidėjęs sąnarių mobilumas,
sumažėjusi statinė pusiausvyra. Taip pat būdingi kiti nežymūs neurologiniai požymiai: lėtumas,
dizritmija, įtempta eisena, tikai (pvz., Tourette sindromas) (7).
Pastaruoju metu susidomėta vaikų, kuriems nustatytas autizmas, motorine funkcija.
Hardy et al. (2013) moksliniais tyrimais patvirtino, kad vaikams būdingi smegenų žievės bei
smegenėlių pokyčiai, kas lemia judėjimo funkcijos pokyčius. Iki šiol buvo skirta mažai dėmesio
vaikų motorinės funkcijos vertinimui (8). Net 79 procentams vaikų, kuriems nustatytas autizmas,
pasireiškia ir motorinės raidos sutrikimai. Jau nuo 1943 metų Kanner pastebėjo, kad vaikštant ir
atliekant kitas stambiosios motorikos užduotis AS turinčių vaikų judesiai grubūs (9). Sutrikimai
labiausiai pasireiškia atliekant statinės ir dinaminės pusiausvyros užduotis, sutrikusi koordinacija ir
rankų judesiai. Dėl šių sutrikimų vaikams kyla sunkumų kasdienėje veikloje (rengiantis, rašant,
mokantis, dalyvaujant sporto ir laisvalaikio veikloje), kas blogina vaikų su AS gyvenimo kokybę
(10).
Autizmo sutrikimą turinčių vaikų populiacija nevienalypė. Kiekvienas AS turinits
vaikas individualiai reaguoja į skirtingus sensorinius dirgiklius. Sunku nustatyti autizmui būdingas
judesių raidos ribas. Pope ir kolegų tyrime (2010) nustatyta, kad vaikų su AS judesių raida skiriasi
nuo sveikų bendraamžių (14).
Ming (2007) ir Adrien et al. (1993) tyrimų duomenimis, vaikams su AS būdinga
hipotonija. Dėl žemo raumenų tonuso kūdikiai negali kelti galvos padėtyje ant pilvo, tyrinėti, kartu
dėl galvos kontrolės sutrikimo vėluoja ir sėdėjimas ( 9, 10, 14). Vaikams su autizmo spektro
sutrikimais stebėtos sumažėję apsauginės reakcijos ankstyvame amžiuje, tačiau tai nėra specifinis
bruožas, būdingas tik šiai ligai, kuris galėtų būti naudojamas AS diagnostikoje (15). Teitelbaum et
al. (1998) atliktame retrospektyviniame video analizės tyrime su 6 – 12 mėnesių vaikais, jau stebėta
asimetrija, judėjimo įgūdžių pakitimai, ropojimo modelis. Flanaganet al. (2012) atliktame
prospektyviniame tyrime su 6 – 36 mėnesių vaikais, kuriems buvo didelė autizmo rizika nustatytos
13
sąsajos tarp galvos atsilikimo atliekant trakciją ankstyvame amžiuje su vėliau (36 mėn.) patvirtinta
autizmo diagnoze (16). Naujausių tyrimų duomenimis, vaikams, kuriems nustatytas autizmas,
būdingi kalbos bei vykdomųjų motorinių funkcijų pokyčiai (17).
Autizmą turinčių vaikų motorinės problemos nėra laiku identifikuojamos (8, 10).
Chawarska et al. (2007) teigia, kad anksti pasireiškę judėjimo įgūdžių sutrikimai tampa labiau
pastebimi 14 – 24 mėnesių amžiuje, dar prieš diagnozuojant autizmą (17). Atliktame
prospektyviniame tyrime dalyvavo trys grupės vaikų: pirma grupė, kur dalyvavo vaikai su
kalbėjimo sutrikimais, antroje grupėje - AS turintys ir trečioje grupėje normalios raidos vaikai (18).
6 mėn. amžiaus vaikų grupėje nustatyta smulkiosios motorikos raidos sutrikimų vaikams su AS ir
stipriai vėluojanti smulkiosios motorikos raida 14 ir 24 mėnesių amžiaus vaikams, kuriems
diagnozuotas autizmas (17). Lloyd et al. (2013) atliko tyrimą su 172 autizmą turinčiais 14 – 36
mėnesių amžiaus vaikais. Po metų pakartojus tyrimą, nustatyta labiau vėluojanti judesių raida, nei
prieš tai. AS turinčių vaikų motorinės funkcijos blogėja su amžiumi, lyginant su sveikais vaikais,
nes augant daugėja įgūdžių ir jie lavėja, lengviau pastebimi sutrikimai. Vernazza-Martin et al.
(2005) nustatė AS turinčių vaikų judesių planavimo sutrikimus, nes vaikai galėjo atlikti paprastas
judėjimo užduotis, tačiau nesugebėjo apjungti atskirų veiksmų sudėtingesnei užduočiai atlikti.
MacDonald et al. (2013) atliko tyrimą (n=233, vaikų amžius 14-49 mėn.). Siekta
nustatyti ryšį tarp stambiosios, smulkiosios motorikos įgūdžių ir kasdienės veiklos, elgesio,
prisitaikymo prie aplinkos sąlygų bei komunikacijos įgūdžių vaikams su AS. Kelta hipotezė, kad
vaikai su geresniais judėjimo įgūdžiais turės geresnį prisitaikymo aplinkoje lygį. Turimi
smulkiosios motorikos įgūdžiai buvo reikšmingas rodiklis prisitaikymui aplinkoje nusakyti
(p<0,001), kasdienių įgūdžių turėjimui (p<0,001), socialinės adaptacijos įgūdžiams (p<0,05) ir
prisitaikymo komunikuojant įgūdžiams (p<0,001). Stambiosios motorikos rodikliai parodė
statistiškai reikšmingus ryšius su kasdienių įgūdžių turėjimu (17).
Grupė mokslininkų (Provost, Lopez, Heimerl, 2007) tyrė vaikų iki 3 metų amžiaus
judesių raidą, taikė standartizuotus testus: Bayley vaikų raidos skales – antrą versiją (angl. Bayley
Scales of Infant Development II, BSID II) ir Peabody motorinės raidos skales, antrą versiją (angl.
Peabody Developmental Motor Scales, second edition, PDMS-2). Nustatyta, kad 84 procentams
tirtų vaikų, turinčių AS, buvo žymiai sutrikusi judesių raida. Ozonoff et al. (2007) darytame tyrime
nustatyta, kad vaikų, kuriems vėliau diagnozuotas AS, motorinė raida vėlavo įvairiose srityse:
padėties keitimo gulint ant pilvo ir nugaros, vertimosi, sėdimosi, ropojimo, ėjimo. Vaikščiojimas
labiausiai vėlavo iš visų įgūdžių (19).
Liu et al. (2013) vertino sveikų ir turinčių AS vaikų iki 3 metų amžiaus motorinę
raidą. 44-ių vaikų su AS tėvai atsakė į klausimus apie savo vaikų judesių raidą. 44-ių tirtų vaikų
14
(82 – 90 mėn. amžiaus) judesių raida vėlavo 26-iose vertinimo srityse (galvos išlaikymas, sėdėjimas
su pagalba, vertimasis nuo nugaros ant šono, daiktų griebimas sėdint, sėdėjimas be pagalbos,
siekimas viena ranka, vertimasis nuo nugaros ant pilvo, sėdėjimas, pincetinis griebimas, stovėjimas
su pagalba, stojimasis, ropojimas, žengimas, ėjimas su pagalba, stovėjimas be pagalbos,
vaikščiojimas be pagalbos, ėjimas ant pirštų galiukų ir pan). Kartu su kalbos, socialinių ir pažintinių
funkcijų sutrikimu, nustatyta ir judesių raidos sutrikimų. Sudaryta prielaida, kad remiantis vaiko
judesių raidos tyrimu galima būtų nuspėti būsimą diagnozę ir fizinį vaiko ugdymą įtraukti į ugdymo
programas (4).
Autizmo diagnozė nustatoma apie 3 metų amžiuje, atsižvelgiant į kalbos raidą bei
socialinės komunikacijos lygį. Pagrindiniai motoriniai įgūdžiai pasireiškia ankstesniame amžiuje ir
jų raidą bei raidos sulėtėjimą gali pastebėti tėvai ar sveikatos priežiūros specialistai įprastų apžiūrų
metu. Kuo ankstesniame amžiuje pastebimas raidos sutrikimas, tuo anksčiau galima pradėti
ankstyvąją intervenciją. Ryšys tarp motorinės raidos ir kalbos bei socialinio elgesio yra
analizuojamas raidos psichologijos specialistų (21). Vaikų, kuriems diagnozuotas autizmas, tėvai
pastebi savo vaikų motorinės raidos sutrikimus: judesių grubumas, netikslumas ikimokykliniame
amžiuje. Specifiniai sutrikimai – judesių imitacijos (atkartojimo) sutrikimas, sutrikusi pusiausvyra,
koordinacija, nykščio opozicija ir hipotonija (22). Vaikams su AS ankstyvajame amžiuje stebėta
hipotonija ir netipinės padėtys.
Vaikams, kuriems nustatytas autizmas, būdingas pavėluotas, sumažėjęs ar visiškas
gestų (rodymas, mojavimas, galvos linkčiojimas) nebuvimas. Būdingi motoriniai stereotipiniai
judesiai: rankų mostai, pirštų spragsėjimas, supimasis, siūbavimas, šokinėjimas ar šuoliavimas ant
pirštų galų, gręžiojimasis (7). Nustatyta, kad autizmą turintys vaikai ir vaikai su koordinacijos
sutrikimais sunkiau gali atkartoti parodytus judesius ( 23).
Vaikai su AS sunkiau orientuojasi ir juda erdvėje, nes sutrikusi judesių planavimo
funkcija (24). Smegenėlėse vyksta judesių planavimo procesai laiko ir erdvės atžvilgiu, čia taip pat
analizuojami sensoriniai impulsai judesio metu, lyginamas planuojamas judesys su atliekamu.
Lopez ir Heimerl (2007) tyrė 56 jaunuolius, naudojo Bayley Scale for infant Development (BSID
II) ir PDMS-2. Tirtos 3 rupės vaikų: su AS, su judesių raidos sutrikimais be AS, su socialinės
komunikacijos raidos sutrikimais be AS.
84-iems procentams autizmą turinčių vaikų su žymiai sutrikusia raida rekomenduota
ankstyvoji intervencija. Judėjimo sutrikimų, būdingų tik vaikams, turintiems AS, nustatyta nebuvo.
Renkant informaciją apie judesių raidą, judėjimo įgūdžių formavimosi vėlavimą, galima ieškoti tik
AS būdingų bruožų.
15
Iškelta prielaida, kad vaikų su AS ėjimo modelis skiriasi nuo sveikų vaikų. Ming et al.
(2007) retrospektyviniame tyrime nustatė, kad 20 proc. tirtų vaikų su AS vaikščiojo remdamiesi
pirštų galais, o ne visa pėda. Woodward (2001) taip pat nustatė, kad vaikų su AS eisenos ciklas
lėtesnis ir mažiau nuoseklus nei sveikų bendraamžių. Cadence nustatė trumpesnį žingsnio ilgį ir
didesnį atramos plotą, lėtesnį ėjimo greitį vaikams su AS. Nobile et al. (2011) nustatė mažesnę
klubo sąnario judesių amplitudę einant. Vaikų su AS eisena panaši į žmonių, sergančių Parkinsono
liga, eiseną dėl smegenėlių pakenkimo (12). Atliktuose kokybiniuose tyrimuose nustatyta eisenos
ciklo pokyčiai – trumpesnis žingsnio ilgis, nereguliarūs, sutrikę abipusiai judesiai.
Dewey, Cantell ir Crawford (2007) naudojo Bruininkso-Oseretskio motorinių įgūdžių
testą – trumpąją versiją (angl. Bruininks-Oseretsky Test of Motor Proficiency-Short Form) ir
nustatė, kad vaikų su AS, lyginant su koordinacijos sutrikimų turinčiais vaikais, labiau atsiliekantis
motorinių įgūdžių susiformavimas. Taip pat pastebėta, kad vaikams su AS būdingas rankų judesių
atkartojimo, gestų atlikimo sutrikimas, taip pat pagal Miyahara et al. (1997) vėluojantis
dominuojančios pusės susiformavimas. Galima daryti išvadą, kad vaikams su AS būdinga sutrikusi
smulkiosios ir stambiosios motorikos raida (19).
Vaikų su autizmo spektro sutrikimais (toliau – ASS) yra sutrikęs judesio planavimas ir
judesio kontrolė. Nustačius atsiliekančias judėjimo sritis, vaikui reikėtų pradėti taikyti terapiją, kad
padėti įgyti trūkstamus įgūdžius (25).
Smegenų žievės valdomas judesių planavimas jungia šiuos elementus:
Įsivaizdavimą, kai sukuriamas motorinis tikslas ir planuojama, kaip jį pasiekti;
Judesio planavimas, kai jungiami atskiri motoriniai veiksmai tikslui pasiekti;
Motorinė koordinacija, kai preciziškai atliekamas veiksmas, pasiekiamas
tikslas (26).
Judesių planavimo sutrikimai yra dažnai stebimi vaikams su AS. Unterrainer et al
(2016) atliktame tyrime, kur lyginti AS turintys vaikai su dėmesio sutrikimą, hiperaktyvumą
turinčiais vaikais. Nustatyta, kad AS turinčių vaikų judesių tikslumas jaunesniame amžiuje buvo
prastesnis bei vyresniame amžiuje stebėtas ilgesnis planavimo laikas (27).
1. 2. Judesių raidą ribojantys veiksniai
Yra keletas esminių sąvokų, būdingų vaikų judesių raidai. Pirmiausia tai yra
cefalokaudalinė eiga, kas reiškia, kad reikšmingas valdymas, kontrolė seka nuo galvos (Cephalo)
link žemesnių dalių (uodegikaulio - Caudal). Vaikai pirmiausiai išmoksta kontroliuoti galvą ir tik
po to atsiranda klubų kontrolė, atsistojimas ir ėjimas. Toliau yra proksimalinis – distalinis
16
vystymasis, kas reiškia kad judesio kontrolė formuojasi nuo kūno vidurio linijos link galūnių
distalinių dalių. Rankose pirmiausiai kontrolė formuojasi pečiuose (proksimalinėje dalyje), ir lėtai
juda link pirštų (distalinės dalies). Raidos kryptis – nuo ulnarinės link radialinės. Pirmiausiai
susiformuoja pagrindiniai judesiai, jie tobulėja, tampa preciziniais (26). Taigi raida vyksta
sudėtingėjimo tvarka nuo paprastesnių prie tikslesnių judesių, panaudojant jau turimus įgūdžius
sudėtingesnių išmokimui ir formavimuisi. Vaikų judesių raidai svarbūs fiziologiniai, biologiniai
faktoriai, taip pat ir patirtys, kas formuoja poreikį prisitaikyti ir keistis . Iš biologinių faktorių
trikdžiai gali būti liga, pažeidimas, judesių atlikimui, tyrinėjimui trukdo neugdanti aplinka,
traumavusi patirtis ir panašūs faktoriai. Vaikai, kurie drąsus tyrinėti aplinką, kuriems patinka fizinė
įvairovė, greičiau ir daugiau lavina judesių įgūdžius.
Sensorinė recepcija (tai, kokius signalus kūnas gauna iš aplinkos), ir percepcija
(smegenų gebėjimas per jutimo organus gaunamą srautą informacijos susisteminti) reikalingas
vaikams naujų motorinių įgūdžių mokymuisi. (26).
Judėti ir atlikti kitas sudėtingas veiklas padeda sensorinė – motorinė sistema. Iš visų
jutimo sistemų kaip rega, klausa, skonis, uoslė, taktilinė sistema, svarbiausios judėjimui yra
vestibiulinė ir propriorecepcinė sistemos. Vestibiulinė sistema – iš vidinės ausies gaunama
informacija apie judesį, gravitaciją ir pusiausvyrą. Ši informacija padeda žmogui išlaikyti reikiamą
kūno padėtį. Vestibiulinė sistema reguliuoja raumenų tonusą, pusiausvyrą, abipusę kūno dalių
koordinaciją. Propriorecepcinė sistema suteikia mums informacijos per raumenis, raiščius ir
sąnarius, padeda suvokti kūno padėtį, reguliuoti judesių planavimą, kaitą ir seką (6).
Iki dviejų mėnesių kūdikis gauna informaciją per paprastas sensorines sistemas: regos,
taktilinius, vestibiulinius ir propriorecepcinius receptorius. Įvykus jutimų integracijai, kūdikis
pradeda suvokti savo kūną. Vystosi abipusė integracija – neurologinis procesas, kuris yra abipusės
koordinacijos ir elgesio pagrindas. Antraisiais gyvenimo metais pradeda vystytis vaiko percepcja –
pažintinis supratimas. Vaikas mokosi pritaikyti savo regą pažinti aplinką, supranta erdvinius ryšius,
vystosi akies – rankos koordinacija, kam reikalinga vizualinė – motorinė integracija tikslingai
veiklai atsirasti. Apie šeštus metus vaiko sensorinė integracija turėtų būti susiformavusi, kad vaikas
būtų pasiruošęs sudėtingesnei veiklai (6).
Sensorinės integracijos sutrikimas (SID) tai ne smegenų pažeidimas, tačiau jis
būdingas autizmu sergantiems vaikams. J. Ayres šį sutrikimą pavadino „smegenų dispepsija“ (28).
Sensorinė integracija formuojasi per naujas patirtis, eksperimentuojant vaikams nepažįstamoje
aplinkoje. Judėjimo bei sensorinės integracijos sutrikimai apsunkina vaikų su AS ir jų šeimos narių
gyvenimą, jų dalyvavimą įvairiose veiklose. Autizmu sergantys vaikai turi sensorinių ir motorinių
sutrikimų. Yra sutrikę vaikų klausos, regos, skonio, uoslės, taktilinė, kinestetinė ir propriorecepcinė
17
sistemos. Informacija apie šiuos jutimus perduodama hipo arba hiper forma. Vaikų motorinės
funkcijos yra labiau sutrikę nei socialinės, nors neatitinka normalios raidos. Autizmu sergantiems
vaikams būdingas neįprastas sensorinis atsakas (28). Tik paskutiniame dešimtmetyje atkreiptas
dėmesys į vaikų su autizmo diagnoze motorines funkcijas.
Vaikams, kuriems nustatytas autizmas, būdingas sensorinės integracijos proceso
sutrikimas – nesugebėjimas suvokti, priimti ir atsakyti į informaciją, gaunąmą sensorinių sistemų
pagalba. Yra dvi pagrindinės sensorinės integracijos požymių grupės, būdingos vaikams su autizmo
spektro sutrikimu. Tai hiperjautrumas, kai vaikas aktyviai reaguoja ir atsako į aplinkos dirgiklius.
Tuomet vaiko organizmas stengiasi išvengti per didelio stimulų kiekio. Galima stebėti autizmo
sutrikimą turinčius vaikus dengiantis ausis ar nedalyvaujant veikloje, kuri gali sukelti šių pojūčių.
Tokie vaikai nesaugiai jaučiasi keisdami padėtis, praranda pusiausvyrą, vengia aktyvių žaidimų
kaip bėgimas, lipimas, supimasis. Tokie vaikai nelankstūs, įsitempę, jiems būdinga sutrikusi
koordinacija. Tokie vaikai sunkiai išmoksta lipti laiptais, kopti į kalną, negali vaikščioti nestabiliu
paviršiumi, bijo didesnės erdvės ir atrodo labai nerangūs (6). Vaikai gali atrodyti tingūs, nenorėti
įsitraukti į veiklą, nes įsitraukimas sukelia nemalonius pojūčius (26).
Kita sutrikimų grupė yra hipojautrumas, kai vaiko reakcija į iš aplinkos gaunamus
dirgiklius yra silpna. Toks vaikas nesuvokia skausmo, temperatūros, daiktų, jo judesiai labai greiti,
vaikas be paliovos sukinėjasi, supasi ir vartosi. Judesiai nerangūs, dažnai atsimuša į įvairius
objektus, iš pažiūros atrodo pakumpęs, lėtas, eisena dažnai šlepsinti, pėdomis stipriai remiasi į
grindis (6).
Vaikai su propriorecepcinės sistemos sutrikimais jaučia nestabilumo pojūtį, didelį
nerangumą, vaikai nesugeba kontroliuoti savo kūno padėties, dažnai krenta. Pagal Mikulėnaitę
(2004), vaikai nesugeba ilgai išlaikyti kūno padėčių, negali pilnavertiškai manipuliuoti daiktais, kas
svarbu kasdienėje apsitarnavimo veikloje ir skatina savarankiškumą. Kai kurių vaikų su autizmo
diagnoze atlekami kasdieniai veiksmai gali skirtis nuo sveikų bendraamžių, galima pastebėti tokių
minimalių požymių (neurologiniai švelnūs požymiai), kaip tremoras, minimalūs, netikslingi
judesiai, žemas raumenų tonusas, kartais - perdėti judesiai, liežuvio iškišimas atliekant preczinius
judesius kaip kirpimas žirklėmis, gali vėluoti rankos dominavimas. Tokie nedideli pokyčiai gali būti
nepastebėti ir laiku nesikreipta pagalbos, ir tai pavėlina ankstyvosios reabilitacijos taikymą (26).
1. 3. Motorinės funkcijos svarba vaiko psichosocialinei funkcijai
Vaikams, kuriems nustatytas autizmas, nustatyta ir sutrikusi judesių raida pasireiškė
11-oje sričių: vertimasis nuo šono atgal, daikto siekimas šone, kopimas, žengimas, ėjimas su
18
pagalba, kliūties peržengimas, ėjimas ant pirštų galiukų, ėjimas atgal, bėgimas, šokimas,
šuoliavimas. Toks judesių raidos sutrikimas veikia pusiausvyrą, motyvaciją įsitraukti į socialinę
veiklą su kitais, pvz., žaisti kamuoliu (29). Judesių raidos sutrikimai gali padidinti elgesio
sutrikimų, susierzinimo, pykčio protrūkių dažnumą.
Leonard and Hill (2015) apžvalgoje teigia, kad motoriniai įgūdžiai turi svarbų ryšį su
socialiniu-kognityviniu vaiko vystymusi (30). Leonard et al. (2015) nustatė 7 mėnesių amžiaus
vaikų stambiosios motorikos išsivystymo sąsają su vėliau atsirandančiu ekspresyviosios kalbos
išsivystymu (kai vėliau tiems vaikams nustatytas autizmas). Tie patys atradimai Bhat et al. (2012),
kur nustatyta, kad ankstyvi motorikos sutrikimai turi sąsajų su vėliau, sulaukus 18 mėnesių
vyraujančiais komunikacjos sutrikimais (30).
Jau daugiau nei du dešimtmečius smegenėlių disfunkcija yra siejama ne tik su
judėjimo sutrikimais, bet ir su kalbos funkcija. Smegenėlių pakitimai nustatyti vaikams,
sergantiems autizmu. Smegenėlių tam tikros sritys yra siejamos su už kalbą ir komunikaciją
atsakingomis smegenų žievės sritimis, kas įtakoja socialinius santykius, stereotipinį elgesį, motorinį
elgesį ir koordinaciją, aukštąsias pažintines funkcijas vaikams, turintiems autizmą (31).
Nepriklausomas judėjimas 12 mėnesių amžiuje nesilaikant ir galėjimas neštis daiktus
nurodo naujo įgūdžio atsiradimą. Mokslinių tyrimų duomenimis, tai ne tik motorinis pasiekimas,
tačiau ėjimas atspindi socialinio – kognityvinio vystymosi pokytį. Vaikščiojančius vaikus lyginant
su jų bendraamžiais, kurie dar tik ropoja, stebimi skirtumai vokalizacijose, tikslingame
gestikuliavime bei socializacijoje, kur vaikštantys vaikai lenkia ropojančius (30).
Stovima laikysena padidina vaiko regimąjį lauką, išlaisvina rankas, pasikeičia
mokymosi galimybės ir su tuo susijęs smegenų vystymasis, keičiasi socialinis elgesys (30).
Vėluojantis sėdėjimas, judėjimas ir manipuliacija objektais neigiamai veikia raidą (32). Šios sritys
yra kompleksinės, dinaminės ir labia svarbios pirmaisiais gyvenimo metais susipažinimui su
aplinka ir funkcionavimui joje (33).
Tikrinta koreliacija tarp motorinių įgūdžių ir vykdomųjų funkcijų autizmo diagnozę
turintiems vaikams. Didelės rizikos sirgti autizmu grupėje vaikų motorinių įgūdžių ir vykdomųjų
funkcijų sutrikimai koreliavo (34).
Pažintinė-motorinė patirtis turi įtakos tokiems procesams, kaip aksonų mielinizacija,
baltosios medžiagos brendimas ir naujų jungčių susidarymas, taip pat pilkosios medžiagos
aktyvavimas ir pokyčiai joje (33). Paskutinių dešimtmečių tyrimai (35, 36) rodo, kad suvokimo-
motorinės patirtys turi didelę įtaką veiklai, susijusiai su atmintimi, žiniomis, kalba, dėmesio ir
socialine sąveika. Kalbos suvokimas formuojasi iki 5 – 6 metų amžiaus, verbalinis IQ aukštesnis
nei 70, o neverbalinis IQ aukštesnis nei 70, yra siejami su geresne ateities prognoze. Šie faktoriai
19
nėra galutiniai prognozei nusakyti, nes ne tik intelektas (IQ), bet ir mokymosi, elgesio bei
profesiniai gabumai, teikiama parama turi reikšmės adekvačiam funkcionavimui suaugusiojo
gyvenime (7).
Bedford et al. (2014) atliktame tyrime tikrinta, ar stambiosios motorikos išsivystymas
ir savarankiško vaikščiojimo pradžia gali nusakyti ekspresyviosios kalbos bei kalbos suvokimo
galimybes vyresniame amžiuje. Nustatyta, kad vėlesnė savarankiško vaikščiojimo pradžia susijusi
su lėtesne kalbos raida vaikams, turintiems autizmą (1 pav.). Tai pagal Walle ir Campos (2014)
būdinga ir vaikams be autizmo. Yra svarbu nustatyti ryšį tarp motorinių ir kalbos valdymo sričių.
Diamond (2000) ištyrė, kad smegenėlės aktyvuojamos ne tik atliekant motorinių įgūdžių
reikalaujančias užduotis, bet ir kognityvines. Multisensorinė integracija taip pat lemia didelį
vaidmenį kalbos formavimuisi (30).
1 pav. Kalbos suvokimo (a) ir ekspresyviosios kalbos (b) koreliacija su stambiosios
motorikos įgūdžių išsivystymu (pvz. savarankišku vaikščiojimu) (Bedford ir kiti, 2014; © 2015 Wiley
Periodicals)
Savarankiško vaikščiojimo pradžia yra labai svarbus faktorius motoriniams
gebėjimams ateityje ir socialiniam-kognityviniam vystymuisi (30). Lcock ir Krawczyk (2010)
atrado ryšį tarp tėvų išsakytų stambiosios ir smulkiosios motorikos bei kalbos raidos pastebėjimų,
20
nors pagal Bayley intelekto raidos skales statistiškai reikšmingo ryšio nerasta. Wang et al. (2014)
nustatyta, kad pagal motorinius ir komunikacijos įgūdžius iki 18 mėn. amžiaus galima prognozuoti
vyresnio amžiaus komunikacijos išsivystymą.
Atlikti tyrimai siekiant nustatyti, kaip judėjimas muzikos ritmu daro poveikį
sensomotoriniam funkcionavimui. Nustatyta, kad pagerėja vaikų pažintinis, elgesio, socialinis ir
komunikacijos potencialas. Mokslininkai seniai įrodė žievės pokyčius žmonėms, kurie klausosi
muzikos. Nustatyti pokyčiai klausos, sensomotorinėje bei sensorinės integracijos zonose. Žievės
plastiškumas prieš tai nustatytas neurologiniams ligoniams, kurie klausėsi muzikos. Luft et al.
(2004) ir Whitall et al. (2011) nurodė didesnį motorinės žievės aktyvumą. Nustatyta, kad klausantis
ritmiškų sekų ir nejudant, stimuliuojamos už judesį atsakingos smegenų žievės sritys (37). Siūloma
į terapiją įtraukti ritmingą muziką judesių sinchronizavimui, nes yra įrodytas jos poveikis, ir tai
suteiktų numatytą judesio struktūrą ( 11).
1.4. Vaikų, turinčių autizmo diagnozę, judesių raidos vertinimo
metodai
1.4.1. Motorinės raidos vertinimo testai
Specialistai gali nustatyti autizmą vaikams 2-3 metų amžiaus laikotarpyje. Pastaruoju
metu ieškoma kriterijų, leidžiančių diagnozuoti šį sutrikimą anksčiau, kad galima būtų kuo anksčiau
pradėti taikyti ankstyvąją reabilitaciją, jei nustatomas jos poreikis (6).
Be standartinių testavimų, kur tiriamos socialinės ir komunikacijos funkcijos, gali būti
taikomas ir motorikos tyrimas. Standartizuoti testai taikomi vaikams nuo 18 mėnesių iki 4 metų
raidai nustatyti. Pagal vaiko testavimo poreikį, vaiko charakteristiką, testo patikimumą ir
specifiškumą, parenkami atskiri vertinimo testai. Pirminės sveikatos priežiūros tiekėjai - šeimos
gydytojai gali įtarti vaiko raidos sutrikimus ir siųsti detalesniam ištyrimui. Vaikai, kuriems
nustatomas motorinės raidos sutrikimas, siunčiami kineziterapeutų ar ergoterapeutų konsultacijai,
išsamesniam tyrimui.
Tyrimo priemonių tipai:
Diferencijuotos priemonės,
Įvertinimo priemonės,
Aprašymu besiremiančios priemonės (angl. Curriculum based),
Individualių rezultatų priemonės,
Lyginamosios priemonės (45).
21
Diferencijuotomis priemonėmis, remiantis sudarytomis normomis, atrenkami vaikai
su sutrikusia raida. Pagal atliktas užduotis surinkti balai lyginami su tokio pat amžiaus vaikų,
atlikusių tas pačias užduotis, surinktų balų vidurkiu. Rezultatai parodo raidos atsilikimą ir nurodo
intervencijos poreikį. Tokių priemonių pavyzdžiai yra Peabody motorinės raidos skalės – antra
versija (42) ir Bayley vaikų raidos skalės – antra versija (46).
Įvertinimo priemonės sukurtos pamatuoti intervencijos rezultatus, tiriant prieš ir po
gydymo. Daugelis tokių priemonių remiasi kriterijais, tikrinamas įgūdžių pokytis po intervencijos.
Tokių priemonių pavyzdys yra Judesių funkcijos vertinimo skalė (GMFM – Gross motor function
measure) (47).
Aprašymo priemonės – remiamasi kriterijais, kad įvertinti skirtingų sričių raidą
(kalbos, motorinę, kognityviąją). Tikslas – intervencijai planuoti ir tikrinti progresui. Šiose
priemonėse nėra normų, tik nustatomos limituojančios sritys. Yra daug apklausų, kaip Battelle
raidos aprašas – Battelle Developmental Inventory (Newborg, 2004), Ages and stages questionnaire
(48).
Individualių rezultatų priemonės naudojamos įvertinti funkcijos pokyčius ir
intervencijos kryptis. Šiomis priemonėmis įvertinamos funkcijos skirtingose aplinkose (namuose,
mokykloje, bendruomenėje). Pavyzdys – tikslo siekiamumo skalė – Goal Attainment Scale GAS
(King et al., 1999) – sudarius individualius konkrečius tikslus, stebimi pokyčiai po intervencijos ir
įvertinama nuo -2, -1, kai pokyčiai netenkina iki +1, +2, kai pokyčiai geresni nei planuota.
Lyginamosios priemonės skirtos sugretinti vaikus su panašiais sutrikimais ir
gebėjimais, juos suskirstyti. Tokių priemonių naudojimas tinka reabilitacijos įstaigose, kad sudaryti
vaikų grupes intervencijai. Pavyzdys – Vaikų funkcinio savarankiškumo vertinimas, antra versija –
The Functional Independence Measure for Children WeeFIM II. Tai priemonė, skirta nustatyti, kiek
pagalbos vaikui reikia kasdienėje veikloje, jų neįgalumo lygmenį. Tinka vertinti vaikus nuo 6
mėnesių iki 7 metų. Vertinamos šios sritys: savipagalba, mobilumas ir kognityvinės funkcijos (45).
Testo patikimumas ir pagrįstumas yra labia svarbūs faktoriai, renkantis tyrimo
priemonę. Patikimumas – tai tikslumas ir nuoseklumas, besikartojantis atliekant daug testavimų. Du
būdai pamatuoti patikimumą – interrater - tai kelių vertintojų gauti tokie patys vertinimai bei test-
retest – pakartotinai atliktų testavimų po kurio laiko, gauti tie patys rezultatai. Testo pagrįstumas –
tai, kad tuo testu matuojama tai, kas reikalinga, pagal tikslą (45).
Aprašysiu plačiausiai naudojamus ir didžiausią patikimumą turinčius testus motorinei
vaikų raidai tirti. . Peabody motorinės raidos skalės – antra versija (angl. Peabody
developmental motor scales - 2nd edition, PDMS-2) yra skirta naudotis kineziterapeutams,
ergoterapeutams, psichologams ir kitiems ankstyvąją intervenciją teikiantiems specialistams. Testo
22
užduotys sudarytos atsižvelgiant į vaikų augimo ir raidos gaires. Norminimas vyko ištyrus 2003
Kanados vaikus. Testas yra sunormintas, petikimumo koeficientas: chronbacho α – 0,89 iki 0,97,
pakartotinio testavimo (angl. test-retest) r= 0,82 iki 0,93, kelių tyrėjų (angl. Interscorer) r = 0,96 iki
0,99, kas rodo aukštą patikimumą. Tyrimo rezultatai svarbūs kineziterapijos poreikiui nustatyti.
PDMS-2 – standartizuotas, pagrįstas tyrimo instrumentas, patikimas plačiam vaikų amžiaus
spektrui. Šių skalių trūkumas tiks, kad nėra normatyvinių duomenų Europos vaikams bei ilgas
vertinimo laikas.
Peabody motorinės raidos skalės, antra versija, toliau – PDMS-2 (Folio & Fewell,
2000) yra visapusiškos sunormintos stambiosios ir smulkiosios motorikos skalės, skirtos tirti vaikų
iki 6 metų judesių raidai. Tikslas – palyginti judėjimo kompetenciją su bendraamžiais bei palyginti
stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžius. Norminimas atliktas ištyrus didelę populiaciją
(n=2003) vaikų. Skalėse 127 stambiosios motorikos ir 122 smulkiosios motorikos užduotys. Teste 6
subtestai:
Refleksai,
Pusiausvyra,
Judėjimas,
Manipuliacija objektais,
Griebimas,
Vizualinė – motorinė integracija. Užduočių atlikimas vertinamas balais – 0, 1
ir 2.
Testo patikimumas puikus: interrater r=0.96 – aukštas, test-retest r=0.89 (2-11
mėnesių amžiaus vaikams), r=0.96 (12-17 mėnesių amžiaus vaikams). Skalių vidinis nuoseklumas
puikus α=0,97 (didelis). Testų pagrįstumas lyginant su kitais: Su PDMS senąja versija r=0.84
stambiajai motorikai ir r=0.91 smulkiajai motorikai. Lyginant su Mulleno motorikos raidos tyrimu,
r=0.86 stambiajai motorikai ir r=0.8 smulkiajai motorikai (Tieman et al., 2005). Nėra nustatyta, kad
testo patikimumas skirtųsi atliekant vaikų su raidos sutrikimais tyrimus. Ši priemonė taip pat gali
būti naudojama terapijos efektyvumui nustatyti. MacDonald et al. (2013) teigia, kad PDMS-2 yra
informatyvesnė priemonė vaikų su AS judesių raidai tirti.
Kūdikio motorinio vystymosi vertinimas (angl. Toddler and Infant Motor
Evaluation, T.I.M.E. (49). Skirta vaikams nuo 4 mėnesių iki 3,5 metų tirti. Tai sunorminta
priemonė (n=875), remiamasi stebėjimu, žaidybine forma pateikiamos užduotys judesio kokybei
tikrinti. Kartu skatinamas tėvų įsitraukimas. Didelis dėmesys persikėlimui, vertinamas hipertonusas
ar hipotonusas, kas nevertinama kitomis priemonėmis. Kartu įtraukiama ir savipagalbos bei
socialinės funkcijos vertinimas. Socialiniai – emociniai gebėjimai vertinami tikrinant elgesį, dėmesį
23
bei emocines reakcijas. Patikimumas aukštas r=0,88-0,99 (interrater), r=0,96-0,99 (test-retest).
Testavimo vidinis nuoseklumas aukštas α=0.72-0.97. Autoriai siūlo naudoti šį testavimą terapijos
tikslams nusistatyti (49).
Bayley vaikų raidos skalės, antra versija (angl. Bayley Scales of Infant
Development, II, BSID-II) (46). Testą sudaro protinės veiklos skalė (kalbos ir suvokimo), motorinė
skalė (stambiosios ir smulkiosios motorikos) ir elgesio tyrimo skalė. Tyrimo tikslas – įvertinti vaikų
nuo 1 mėnesio iki 3,5 metų amžiaus raidą bei nustatyti nukrypimus nuo normalios raidos.
Normintas atlikus 1700 vaikų tyrimą, taip pat tirti vaikai su negalia. Testo trūkumas, kad nėra
galimybės atskirai įvertinti stambiosios ir smulkiosios motorikos raidos. Lyginant su PDMS 2,
atitinka amžiaus raida, tačiau skiriasi įvertinimas balais. Testo patikimumas aukštas: interrater
r=0.75 motorinės dalies, r=0.96 protinės veiklos, test-retest r=0.78 motorinės ir r=0.87 protinės
veiklos, r=0.55-0.90 elgesio. Pagrįstumas lyginant su PDMS 2 testu r=0.85-0.97 motorinės dalies.
Mulleno ankstyvojo mokymosi skalės (Mullen scales of early learning, MSEL,) – tai
standartizuotas raidos tyrimas vaikų motorinei ir kognityvinei raidai tirti. Taikomas vaikams nuo
gimimo iki 68 mėnesių amžiaus. Vizualinio suvokimo subskalė skirta neverbaliniam intelektui (IQ)
tirti.
Atliktas motorinių įgūdžių tyrimas vaikams, siekiant išsiaiškinti, koks tyrimo būdas
informatyvesnis apie vaikus su autizmo diagnoze. Naudota Movement Assessment Battery for
Children – Second Edition (MABC-2) tradicinis protokolas ir su užduočių paveikslėlių katalogu.
Visų tirtų 25-ių vaikų smulkiosios ir stambiosios motorikos raida buvo sutrikusi tiriant pagal abu
protokolus. Naudojant paveikslėlių protokolą procentilė buvo aukštesnė (12,4) lyginant su tradiciniu
protokolu (F(1,24)=24,143, p<0,001). Nustatyta, kad naudojant paveikslėlių protokolą užduotys
atliekamos geriau. Rekomenduojama naudoti tokį protokolą tiriant vaikus su autizmo diagnoze ir
esant pažintinių funkcijų pakenkimui (50).
Diagnostinis vaiko raidos vertinimo testas (angl. Diagnostic Inventory for
Screening Children, DISC). Į lietuvių kalbą šį testą išvertė ir metodiką parengė Vilniaus Vaiko
raidos centro specialistai. DISC skirtas vaikų nuo 2 savaičių iki 5 metų raidai tirti. DISC metodika
taikoma patikrinti dideles vaikų grupes ir atrinkti vaikus, turinčius raidos sutrikimų arba veikiamus
rizikos veiksnių, galinčių nulemti šiuos sutrikimus. Taip pat leidžia įvertinti vaikų raidą ir padėti
nustatyti diagnozę. DISC testą galima taikyti vaikų, turinčių raidos sutrikimų riziką, atrankai, taip
pat pirminiam vaikų, turinčių raidos sutrikimų, ištyrimui, vaikų raidos kontrolei, kad įvertinti
intervencijos efektyvumą. Pagal DISC testo rezultatus sudaromos ugdymo ir terapijos programos.
DISC teste yra 8 poskalės:
24
1. Smulkioji motorika (SMM) – gebėjimas koordinuoti ir kontroliuoti mažuosius
plaštakos ir pirštų raumenis (čiupti, griebti, suspausti, atleisti),
2. Stambioji motorika (STM) – gebėjimas koordinuoti didžiuosius kūno raumenis
(išlaikyti pusiausvyrą judant, stovint, atlikti tikslius ir ritmingus judesius),
3. Kalbos supratimas (KS) – gebėjimas suprasti kalbą ir tinkamai reaguoti į žodinius
nurodymus, klausimus ir kt.;
4. Ekspresyvioji kalba (EK) – gebėjimas skleisti aiškius garsus, suprantamai kalbėti,
paaiškinti, paklausti ir atsakyti;
5. Girdimasis dėmesys ir atmintis (GDA) – gebėjimas reaguoti į žodinius nurodymus
ir informaciją;
6. Regimasis dėmesys ir atmintis (RDA) – gebėjimas išsaugoti, atpažinti ar atkurti
vizualinę informaciją;
7. Savarankiškumas (SV) – gebėjimas tenkinti asmeninius poreikius;
8. Socialinė adaptacija (SOC) – gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos.
Kiekvienoje šių poskalių yra po 27 užduotis, išdėstytas sunkėjimo tvarka,
atsižvelgiant į vaiko amžių. Vertinami kiekvienos iš 8 funkcinių sričių įgūdžiai. Bendras visų
poskalių raidos rodiklis (koeficientas) neskaičiuojamas, nes vertinamos skirtingos sritys ir toks
koeficientas būtų neinformatyvus. Atskirų poskalių raidos koeficientai leidžia nustatyti silpnesnes
vaiko raidos puses. [47]
1.4.2. Klausimynai vaikų judesių raidai tirti
Ankstyvas amžius yra kritinis laikas, lemiantis raidą. Labai svarbu stebėti ir įvertinti,
ar vaiko raida yra normali, ar sulėtėjusi. Jei tėvai įtaria sutrikusią raidą, svarbu nustatyti jų
susirūpinimo priežastį. Raidos sutrikimai nustatomi tikrinimo metu (angl. screening). Tikrinimai
atliekami stebint specifinius rodiklius, pastebėjus sutrikimus, atliekamas nuoseklus tyrimas
specialiais testais (3).
Trumpai apžvelgsiu populiariausius, didžiausią patikimumą turinčius klausimynus.
Daugelis raidos sekimo instrumentų vertina pažintines, kalbos ir motorinę sritis. Socialinio-
emocinio vystymosi eiga vertinama klausimyno Amžiaus ir pasiekimų klausimynu (angl. Ages
and stages Questionaire, ASQ), kurį pildo tėvai, pagalba. Tėvų raidos įvertinimas orientuotas ne
tiek į amžiaus atitikmenį kiekybine prasme, kiek kokybine - kaip vaikas atlieka kasdienes užduotis.
Pagal šį klausimyną galima nustatyti, ar raida atsilieka, tačiau tiksliam įvertinimui papildomai reikia
naudoti specifinius standartizuotus testus.
25
Tyrime labai svarbi 4M sistema – daug akių, daug matavimų, daug situacijų, daug
kartų principą (angl. Many eyes, Many measures, Many situations, Many times, 4M) Daug akių
reikšmė - apie vaiko įgūdžius apklausti daug žmonių: tėvus, auklėtojus, mokytojus, senelius. Daug
matavimų – naudoti kelis specializuotus matavimus, atitinkančius poreikį. Daug situacijų – reiškia,
kad vaiko įgūdžius stebėti įvairiose situacijose, skirtingu dienos metu. Daug kartų – stebėti ir
vertinti vaiką kelis kartus. Tokiu būdu vertinant vaiką, galima gauti tikslesnius rezultatus apie vaiko
įgūdžius (3). Tėvai dažniausiai yra vieni pirmųjų, kurie pastebi vaiko neįprastą elgesį, vėluojantį
judėjimo įgūdžių atsiradimą ir gali suteikti patikimos informacijos apie tai.
Dėl skiriamo nepakankamo dėmesio vaikų su ASD motorinei funkcijai siūlomas
patogus klausimynas tėvams apie jų vaikų judėjimo funkciją – Amžiaus ir stadijų klausimynas
antra versija (angl. Ages and Stages Questionare 3rd edition, A&S Q 3). Atliktame patikimumo
tyrime šio klausimyno rezultatai lyginti su Peabody motorinės raidos skalių antros versijos
rezultatais. Šio klausimyno jautrumo analizės rezultatai parodė, kad pakankamas tikslumas
identifikuoti nedidelį stambiosios motorikos raidos sutrikimą ir mažiau jautrus nustatyti smulkiosios
motorikos raidos sutrikimą. Kadangi yra ribotos galimybės judesių raidos sutrikimo nustatymui,
kartu rekomenduojama naudoti standartizuotus judesių raidos tyrimo testus (38).
Dažnai naudojamas tyrimuose ir praktikoje aukščiau minėtas Amžiaus ir pasiekimų
klausimynas, trečia versija (angl. Ages and Stages questionaires, third edition, ASQ, 3)
naudojamas vaikams nuo 1 iki 66 mėnesių tirti. Klausimai suskirstyti pagal amžiaus grupes. Pagal
gautus rezultatus nurodoma, ar vaikui reikalingas stebėjimas, ar detalesnis ištyrimas. Testas išskiria
vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses, taip pat pateikia rekomendacijas trūkstamų įgūdžių įgijimui
skatinti. Tikrinama šių sričių raida: komunikacijos, stambiosios motorikos, problemų sprendimo,
savitvardos, kalbos, tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai. Klausimynas standartizuotas atlikus 15138
tėvų apklausas. Klausimyno jautrumas vidutinis – 0,86, specifiškumas – 0,85. Klausimynas yra
paruoštas angų, ispanų ir prancūzų kalbomis (51).
Gudmundsson sukūrė Mamos klausimyną apie vaiko kalbos ir motorinius įgūdžius 3-6
metų vaikams – Ikimokyklinio amžiaus vaikų raidos aprašą (angl. Preschool Child Development
Inventory – PCDI). Tai standartizuotas įrankis stambiosios ir smulkiosios motorikos ir
ekspresyviosios ir jos apimties (angl. comprehension) įgūdžiams tirti 3-6 metų amžiaus vaikams.
Tirta šio klausimyno koreliacija su jau naudojamais verbaliniais WPPSI – RIS testais. Mamos
klausimynas yra trumpas, nebrangus ir alternatyvus būdas vaiko raidos vertinimui. Jei tėvai yra
teisingai paklausiami (dažniausiai mamos gali suteikti tikslesnės informacijos), jie gali būti puikus
informacijos šaltinis apie savo vaiko raidą (39).
26
Colligan (1977) teigia, kad tyrimo standartizuotais testais metu gali būti gaunama
neteisinga informacija dėl vaikų nuovargio, ligos, neužmegzto ryšio su tyrėju ir kitų priežasčių (40).
Būtina paminėti Varni et al. (2007) pastebėjima, kad testavimas gali būti apsunkintas arba
neįmanomas dėl vaiko jauno amžiaus, sutrikusių kognityvinių funkcijų, tuomet tėvų informacija
gali suteikti pagrindinę informaciją apie vaiko funkciją ir palengvinti tyrimą. Tėvų įtraukimas
sumažina jų nerimą, padidina tėvų suvokimą į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Taip pat toks būdas
skatina tėvų ir specialistų bendradarbiavimą. Tėvų klausimynai naudingi tuo, kad yra tiriama, kaip
atliekamos kasdienės užduotys, kas svarbu vaikams kasdienėje veikloje. PCDI klusimynas tinka
apklausti mamoms. Tėvų apklausimui jis nėra sunormintas, tam reikalingi atskiri tyrimai. PCDI
subtestų, komponentų patikimumas geras. Tyrime su 102 vaikais nustatyta, kad mamų žinios apie
vaikų motorinę ir kalbos raidą yra tinkamos naudoti (40).
Libertus atliko klausimyno patikimumo tyrimą su Ankstyvuoju judesių klausimynu
(angl. Early Motor Questionnaire - EMQ). Buvo nustatyta, kad tėvai gali suteikti patikimų žinių
apie savo vaiko judesių raidą bei pažintines funkcijas. Šiame tyrime tikrinta šio klausimyno
koreliacija su PDMS-2 ir MSEL, kas įrodė klausimyno patikimumą naudoti (41).
Tėvai užima vieną svarbiausių vaidmenų savo vaiko judesių ugdyme. Atliktas tyrimas
ankstyvosios intervencijos efektyvumui nustatyti taikant neurovystymosi terapiją (NDT, Bobath &
Bobath, 1984) ir judėjimo įgūdžių mokymo terapiją (42). Vaikai tirti Peabody motorinės raidos
skalėmis. Nustatyta, kad su tėvų dalyvavimu terapijoje, bendradarbiavimu yra pasiekiami geresni
rezultatai. Tėvai gali padidinti savo vaiko motorinio aktyvumo lygį (43). Terapija su mamom yra
efektyvesnė, kai mamos įsitraukia žaidimo forma. Jos geriau supranta vaiko būklę ir žino, kuo
padėti vaikui. Vaikai tuo pačiu jaučiasi saugesni ir deda didesnes pastangas, yra labiau motyvuoti
atlikti užduotis, kai mato mamas jas atliekant (44).
Kitas populiarus klausimynas yra Denverio raidos stebėjimo klausimynas (angl.
Denver Prescreening Developmental Questionnaire, PDQ II), naudojamas vaikams nuo gimimo iki
6 metų tirti. Klausimyne yra 105 elementai, nusakantys vaiko raidą. Kiekvieną kartą apsilankius pas
gydytoją, ėvai yra prašomi atsakyti 7-10 vaiko amžių atitinkančius klausimus. Jei pastebima raidos
sutrikimų, toliau tiriama Denverio II testu. Tikrinama socialinė, stambiosios bei smulkiosios
motorikos ir kalbos raida. Klausimynas sudarytas pagal Denverio II testą, kuris normintas ištyrus
2036 vaikus. Klausimyno jautrumas su Denverio II testu žemas – 0,68, tikslumas ir specifiškumas –
0,88. Klausimynas paruoštas anglų ir ispanų kalbomis (51).
Vaikų raidos vertinimas tėvams (angl. Parents‘ Evaluation of Development Status,
PEDS) ir PEDS: Raidos gairės (angl. PEDS: Developmental Milestones, PEDS:DM) skirtas
vaikams nuo gimimo iki 8 metų tirti. Peds klausimyne yra 10 atvirų klausimų apie skirtingas sritis ir
27
tėvų požiūrį ir susirūpinimą. PEDS:DM pateikia 6-8 klausimu kiekvieno apsilankymo pas gydytoją
metu. Yra sudaryta sistema, kaip interpretuoti tėvų atsakymus. Tiriamo sritys: ekspresyvioji kalba,
kalbos supratimas, smulkioji ir stambioji motorika, socialinė-emocinė, savipagalba, akademiniai
gabumai (skaitymo ir matematikos). PEDS standartizuotas ištyrus 47000 skirtingo etniškumo,
įvairaus socioekonominio statuso šeimų. PEDS:DM standartizuota ištyrus 1600 vaikų Jungtinėse
Amerikos Valstijose. Klausimynų jautrumas – 0,74-0,80, tikslumas – 0,70-0,80. Klausimynas
paruoštas anglų, ispanų ir vietnamo kalbomis (51).
Kitas klausimynas yra Vaiko raidos apžvalga – tėvų klausimynas (angl. Child
Development Review – Parent Questionnaire, CDR-PQ), skirtas vaikų nuo 18 mėnesių iki 5 metų
raidai tirti. Klausimyne 6 atviri klausimai, 26 tikrinamos sritys. Klausimynas standartizuotas ištyrus
220 šeimų. Klausimyno jautrumas žemas – 0,68, tikslumas vidutinis – 0,88. Tiriamos sritys –
socialinė, savipagalbos, motorinė ir kalbos. Paruoštas anglų ir ispanų kalbomis 51).
Goldman et al. (2008) teigimu, vertinimo skalės ir klausimynai nėra pakankamai
objektyvūs ir tikslūs, kai yra tiriami vieno specialisto. Mokslininkas siūlo video analizę, kurią
galėtų peržiūrėti keli tyrėjai ir atskirai įvertinti.
Savo apžvalgoje paminėjau testus ir klausimynus, kurie labiausiai tiktų vaikų su AS
motorinės funkcijos raidai ištirti.
1.5. Ankstyvoji intervencija judėjimo sutrikimų turintiems vaikams
1.5.1. Ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimas Lietuvoje
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas ,,Dėl vaikų raidos
sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų organizavimo principų,
aprašymo ir teikimo reikalavimų (2000 m. gruodžio 14 d., Nr. 728) yra kol kas vienintelis
dokumentas, reglamentuojantis ankstyvąją pagalbą Lietuvoje.
Autizmo spektro sutrikimas pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų
klasifikaciją (TLK 10) yra priskiriamas Įvairiapusių raidos sutrikimų grupei, žymimai kodu: F 84.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl vaikų raidos sutrikimų
ankstyvosios reabilitacijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų organizavimo principų, aprašymo ir
teikimo reikalavimų“ (2000 m. gruodžio 14 d., Nr. 728) reglamentą yra nustatytos vaikų su AS
diagnostikos, tyrimų ir gydymo gairės. Šiame įsakyme yra nurodomas vaikų raidos tyrimas Vaiko
raidos vertinimo skalėmis (DISC) ir Miuncheno funkcine raidos diagnostika. Siūlomi testai yra
prieštaringai vertinami mokslinėje literatūroje. Individualiai reabilitacijos programai, kurią turi
28
sudaryti ne mažiau kaip 2 skirtingi reabilitacijos metodai skirta maksimali gydymo trukmė – 40
ambulatorinių paslaugų kompleksų (80 val.) per metus. Žinant vaikų, kuriems nustatytas autizmas,
pagrindinius sutrikimus (pvz. komunikacijos), vaikai būtinai lankys logoterapijos procedūras, taip
pat psichologo, lieka vis mažiau valandų, skirtų kineziterapijos procedūroms.
Minėtas įsakymas reglamentuoja pagalbą tik antrinio ir tretinio lygio medicinos
įstaigose. Antrinio lygio medicinos įstaigose vaikams, turintiems nustatytą raidos sutrikimą ar
įtariamus raidos sutrikimus, įstatymų numatyta tvarka pagalbą teikia: gydytojas (pediatras, vaikų
neurologas ar fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas), turintis socialinio pediatro sertifikatą,
medicinos psichologas, logopedas, kineziterapeutas arba kineziterapeuto padėjėjas, socialinis
darbuotojas, slaugytoja. Tretinio lygio konsultacinių ir stacionarinių paslaugų medicinos įstaigose
ankstyvąją pagalbą teikia: gydytojas (pediatras, vaikų neurologas ar fizinės medicinos ir
reabilitacijos gydytojas), turintis socialinio pediatro sertifikatą, medicinos psichologas, logopedas,
kineziterapeutas, specialusis pedagogas, ergoterapeutas, socialinis darbuotojas, slaugytoja.
Mažesniuose miestuose, kur teikiamos tik pirminio lygio paslaugos, kineziterapeuto paslaugos nėra
teikiamos, reikia važiuoti į didžiuosius miestus. Ansčiau apžvalgoje buvo paminėtas judėjimo
įgūdžių poveikis ir nepertraukiamas ryšys su kitomis vaiko funkcijomis, kaip socialinė ir
komunikacijos. Kineziterapijos procedūros turėtų būti įtrauktos į anstyvosios reabilitacijos
programos turinį.
1.5.3. Kineziterapijos poreikis vaikams, turintiems autizmo diagnozę
Motorinių ypatybių ugdymas turėtų būti įtrauktas į ankstyvosios intervencijos
programas vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas. Amžių atitinknčių motorinių įgūdžių
mokymas gali praturtinti intervencijos turinį ir pagerinti socialinio vaikų bendravimo lygį (17).
Ikimokyklinio amžiaus vaikams, turintiems autizmą, buvo įrodytas tėvų dalyvavimo
bei raginimo poveikis geresniems aplinkos tyrinėjimo įgūdžiams pasiekti (52). Mažiau atgalinio
ryšio teikiantys tėvai ar neatkreipiantys dėmesio į tikslą suteikė mažesnį poveikį vaikų aktyvumui
terapijos metu (33).
Įrodytas teigiamas poveikis judesių planavimui bei atlikimui, reabilitacijos metu
taikant ritmingą muziką - sensomotorinės sinchronizacijos įtaka judėjimo funkcijai, motorinių
įgūdžių formavimuisi (11).
Užimtumas dalyvaujant tėvams (angl. Parient Participation Engangement PPE) – tai
aktyvus, nepriklausomas, atsakomasis tėvų dalyvavimas terapijos užsiėmimuose. Pagal Haine-
Schlagel ir Walsh (2015), tėvai dalinasi savo nuomone, klausinėja, dalyvauja visose veiklose, taip
pat vykdo užduotis tarp terapijos užsiėmimų (52). Terapijoje būtina sąlyga yra tėvų įtraukimas, nes
29
daugėja mokslinių įrodymų apie tai, kokį svarbų įnašą suteikia tėvai, dalyvaudami reabilitacijos
procese. Pagal Shonkoff & Hanser, efektyviausios intervencijos programos, kur ir vaiko, ir tėvų
pastangos dedamos bendram numatytam tikslui pasiekti.
Kineziterapijos intervencijos turėtų būti pertvarkytos nenaudojant senų, tradicinių,
mažą poveikį teikiančių metodų, kaip refleksų kontrolė ir slopinimas, pasyvūs judesiai ir kiti;
Thelen (2001) siūlo pereiti prie dinaminių sistemų (33).
30
2. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimo metodika
Tyrimo tipas - palyginamasis, skersinio pjūvio.
Tyrimo objektas – ikimokyklinio amžiaus vaikai, kuriems nustatyta autizmo diagnozė.
Tyrime dalyvavo 24 autizmo diagnozę turintys vaikai (5 mergaitės (21 proc) ir 19 berniukų (79
proc.). Vaikų amžius 43,42 (±16,6) - min. 33 mėn., maks. - 60 mėn.
Naudoti tyrimo instrumentai:
Diagnostinis vaikų raidos vertinimo testas,
Peabody motorinės raidos skalės, antra versija,
Anketinė tėvų apklausa,
Statistinė duomenų analizė.
Diagnostinis vaikų raidos vertinimo testas (angl. Diagnostic Inventory for
Screening Children, DISC) (Admur et al., 1984), stambiosios motorikos vertinimo dalis. Pasirinkau
šį testą, nes jis vienintelis teisiškai įtvirtintas vaikų iki 5 metų amžiaus raidos vertinimui Lietuvoje
(LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas: Dėl vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos
antrinio ir tretinio lygiopaslaugų organizavimo principų, aprašymo ir teikimo reikalavimų, 2000 m.
Gruodžio 14 d. Nr 728, Vilnius). DISC testas tinkamiausias atrinkti 12 - 48 mėn. sutrikusios raidos
vaikus ir nukreipti juos detalesniam ištyrimui [47]. Raidai vertinti apskaičiuojamas raidos
koeficientas – RK (angl. Developmental quotent – DQ).
Raidos koeficientas (RK) = (raidos amžius / biologinis amžius) x 100.
Šis koeficientas nusako vaiko raidą (1 lentelė).
1 lentelė: Raidos lygiai pagal nustatytą raidos koeficientą (RK):
Normali raida Vėluojanti raida Raidos sutrikimas
81<RK<100 51<RK<80 RK<50
DISC testas plačiau aprašytas literatūros apžvalgoje.
Peabody motorinės raidos skalės - antra versija (angl. Peabody Developmental
Motor Scales-2, PDMS-2) [42] stambiosios motorikos vertinimo dalis. Pasirinkau šį testą, nes jis
leidžia įvertinti vaiko judesių raidą įvairiais aspektais. Testo patikimumas, validumas ir jautrumas
plačiau aprašytas literatūros apžvalgoje.
Savo darbe naudojau tris subtestus: pusiausvyros, judėjimo ir manipuliacijos objektais.
Manipuliacijos objektais užduotys – kamuolio metimas, gaudymas bei spyrimas kojomis (tai ne
smulkiosios motorikos užduotys). Kiekviena užduotis gali būti vertinama trim įverčiais (0, 1 ir 2),
31
kurių kiekvienas aprašytas užduotyse. Testo vertinimo rezultatų interpretavimas. Surinktų už
atliktas užduotis įverčių suma duotų mažai informacijos, norint palyginti tarpusavyje skirtingas
įgūdžių sritis. Gauti įverčiai verčiami standartiniais balais (1 – 20), balų atitikmens lentelės pagal
amžių yra paruoštos testo metodikos knygoje. Pagal šiuos balus galima lyginti tarpusavyje
pusiausvyrą, judėjimą ir manipuliaciją objektais. Standartizuoti balai atspindi vaikų įgūdžių
išsivystymo lygį (2 lentelė).
2 lentelė: Judėjimo įgūdžių išsivystymo lygis pagal standartizuotus balus (Folio, 2000)
Standartinis balas Įgūdžių išsivystymo lygis Raida
17 – 20 Daug aukščiau už vidutinį Normali raida
15 – 16 Aukščiau už vidutinį
13 – 14 Virš vidutinio
8 – 12 Vidutinis
6 – 7 Žemiau vidutinio Vėluojanti raida
4 – 5 Menki įgūdžiai Raidos sutrikimas
1 - 3 Labai menki įgūdžiai
Subskalių rezultatus galima pateikti ir procentilėmis, kurios nurodo, kuri
standartizavime dalyvavusių vaikų dalis surinko tiek pat balų. Tolstant nuo penkiasdešimtos
procentilės didėja atstumai tarp jų, nes didėja skirtumas nuo vidurkio (mažiau žmonių yra surinkę
tiek balų).
Svarbus rodiklis yra stambiosios motorikos raidos koeficientas – SMK (angl. Gross
motor quotent - GMQ), jis nustatomas pagal specialias lenteles, sudėjus trijų subskalių standartinius
balus. Aprašant tyrimo duomenis, galima naudoti SMK bei subskalių standartinius balus bei
procentiles.
Anketinė tėvelių apklausa – 24 klausimų anketa, surinkta informacija apie:
Demografinė informacija (vaikų amžius, šeimyninė sudėtis ir pan),
Klinikiniai duomenys (diagnozė, susiję sveikatos sutrikimai),
Informacija apie vaiko stambiosios motorikos raidą,
Tėvų požiūris ir nuomonė apie vaiko judesių raidos sutrikimus ir
kineziterapijos poreikį (2 priedas).
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programų paketą IBM SPSS (Statistical
Package for Social Sciences) 22.0 for Windows ir Microsoft Excel 2013 programą. Tyrimo
duomenų aprašymui naudotos skaitinės charakteristikos (procentai, minimali, maksimali reikšmės,
32
vidurkis ir vidurkio standartinis nuokrypis). Dviejų kintamųjų tarpusavio sąsajoms įvertinti taikytas
koreliacijos koeficientas (Spearman‘o).
Skirtumams tarp dviejų nepriklausomų grupių nustatyti naudotas Mano-Whitney
Vilkoksono (U) kriterijus. Skirtumas buvo laikomas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05.
2. 2. Tyrimo organizavimas
2016 m. kovo 21 d. LSMU Bioetikos centre gautas leidimas atlikti tyrimą – Nr. BEC-
1R(M)-180 (1 priedas).
Tyrimas atliktas 2016 m. kovo – 2016 m. spalio mėnesiais. Tyrimo vieta – Lietuvos
sveikatos mokslų universiteto Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ ir Prano Daunio aklųjų ir
silpnaregių ugdymo centras.
Tirti vaikai iki 5 metų, kuriems nustatyta autizmo diagnozė. Tiriamųjų atranka –
tikslinė. Įtraukimo į tyrimą kriterijai:
1. Gydytojo vaikų neurologo arba vaikų ir paauglių psichiatro nustatyta autizmo
diagnozė,
2. Vaiko amžius iki 5 metų,
3. Nėra žymių judesių raidos sutrikimų (pvz., paralyžiaus),
4. Gautas tėvų sutikimas įtraukti vaiką į tyrimą (3 priedas).
Vaikų tėvams pateikta informacijos apie planuojamą tyrimą forma, kur buvo nurodyta
tyrimo tikslas, uždaviniai, tyrimo metodai. Kartu pateikta sutikimo dalyvauti tyrime forma. Tėvams
sutikus dalyvauti ir savo sutikimą patvirtinus parašu sutikimo dalyvauti formoje, vaikas buvo
įtrauktas į tyrimą.
Sekančiame tyrimo etape tiriamųjų tėvams buvo pateiktos apklausos anketos. Vaikai
buvo pagal amžių suskirstyti į dvi grupes:
1. 33 – 48 mėnesių amžiaus vaikai,
2. 49 – 60 mėnesių amžiaus vaikai.
Vaikų judesių raida buvo įvertinta DISC testo stambiosios motorikos vertinimo dalimi
bei PDMS-2 testo stambiosios motorikos dalies pusiausvyros, judėjimo ir manipuliacijos objektais
skalėmis.
Retais atvejais tyrimas buvo kartotas, nes kilo įtarimų, kad vaikas buvo pavargęs,
nerodė susidomėjimo, nenorėjo dalyvauti tyrime. Tyrimas buvo tęsiamas 5-ių dienų laikotarpyje
Surinkus duomenis naudojant anksčiau išvardintus instrumentus, atlikta statistinė duomenų analizė.
33
3. REZULTATAI
3.1. Autizmo diagnozę turinčių vaikų judesių raidos bei tėvų nuomonės analizė
Tyrime dalyvavę vaikai paskirstyti į dvi grupes pagal amžių – pirmoje grupėje 15
vaikų, kurių amžius 33 – 48 mėn., kas sudarė 62,5 proc. visų tiriamųjų. Antrojoje grupėje – 9
vaikai, kurių amžius 49 – 60 mėn. - sudarė 37,5 proc. visų tiriamųjų (2 pav.).
2 pav. Tiriamųjų procentinis pasiskirstymas pagal amžių
Pagal lytį vaikai neskirstyti, nes tyrime dalyvavo 5 mergaitės (21 proc. iš visų
tiriamųjų) ir 19 berniukų (79 proc.).
Vaikų stambioji motorika vertinta DISC testu, nustatytas raidos koeficientas (RK).
Pirmoje (33 – 48 mėn.) amžiaus grupėje vaikų RK vidurkis buvo lygus 67,8 (±13,98) proc.
Mažiausias nustatytas RK - 43 proc., didžiausias – 96 proc. Antroje (49-60 mėn.) amžiaus grupėje
RK buvo lygus 69,88 (±16,95). Mažiausias RK šioje amžiaus grupėje 35 proc., didžiausias – 96
proc. Grupės lygintos taikant Mano Vitnio Vilkoksono kriterijų, nes tirtos nedidelės imtys. Tarp
abiejų grupių raidos koeficientų statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (U=58,8; p=0,599) (3
pav.).
34
3 pav. DISC testo vertinimo rezultatai - raidos koeficientas (RK), (p>0,05)
Atsižvelgiant į DISC testo rezultatus, nustatyta abiejų grupių vaikų judesių raidos
lygis (3 lentelė).
3 lentelė: Judesių raida pagal DISC testo rezultatus:
Raida pagal DISC
raidos koeficientą
(RK)
33 – 48 mėn. (n=15) 49 – 60 mėn. (n=9)
n % n %
Normali
81<RK<100
2 13,33 1 11
Vėluojanti raida
51<RK<80
11 73,34 7 78
Sutrikusi raida
RK<50
2 13,33 1 11
Vertinant stambiosios motorikos raidą PDMS-2 testu, atskirai nustatyti pusiausvyros,
judėjimo ir manipuliacijos objektais skalių įverčiai. Lyginimui iš lentelių apskaičiuotos procentilės,
nusakančios, kiek procentų tokio amžiaus vaikų normatyvinėje imtyje turėjo tokius pat judėjimo
įgūdžius. Svarbu paminėti, kad manipuliacijos objektais skale vertinti stambiųjų raumenų sistemų
įgūdžiai – kamuolio metimas, gaudymas, spyrimas kojomis (ne smulkiosios motorikos užduotys).
35
Pagal minėtus įverčius apskaičiuotas stambiosios motorikos koeficientas (SMK).
Pirmoje amžiaus grupėje ( 33 – 48 mėn.) SMK vidurkis lygus 85,13 (±9,4) proc., mažiausia reikšmė
70 proc., didžiausia – 100 proc. Antroje amžiaus grupėje ( 49 – 60 mėn.) SMK vidurkis buvo lygus
83,89 (±10,64) proc. Mažiausias šioje grupėje 70 proc., didžiausias – 100 proc. Abi grupės
palygintos tarpusavyje, naudojant Mano Vitnio Vilkoksono kriterijų, nes imtys nedidelės.
Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šių grupių nenustatyta (U=48.5; p=0.263) (4 pav.).
4 pav. PDMS-2 testo rezultatų palyginimas tarp grupių (p>0,05)
Tikrinta koreliacija tarp DISC bei PDMS-2 raidos testų (Spirmeno koreliacija).
Pirmosios amžiaus grupės (33-48 mėn.) DISC bei PDMS-2 raidos koeficientai nekoreliuoja
(p>0,05). Antrojoje amžiaus grupėje (49-60 mėn.) nustatytas stiprus tiesioginis ryšys tarp DISC
raidos koeficiento bei PDMS-2 stambiosios motorikos raidos koeficiento (r=0,793, p=0,01).
SMK nusako tik bendrą stambiosios motorikos raidą, todėl svarbūs ir atskirų poskalių
įverčiai - silpnosioms ir stipriosioms pusėms nustatyti (tarp pusiausvyros, judėjimo ir
manipuliacijos objektais poskalių).
Įvertinus PDMS-2 testo pusiausvyros rezultatus, nustatyta, kad pirmosios amžiaus
grupės (33-48 mėn.) pusiausvyros vidurkis lygus 33 (±21,8) proc., mažiausia reikšmė – 9 proc.,
didžiausia – 75 proc. Antrosios amžiaus grupės (49-60 mėn.) pusiausvyros vidurkis – 31,22 (±21,5)
proc., mažiausia reikšmė 5 proc., didžiausia – 63 proc. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šių
grupių nenustatyta (p>0,05) (5 pav).
36
5 pav. PDMS-2 testo pusiausvyros rezultatų palyginimas (p>0,05)
PDMS-2 testo judėjimo užduočių rezultatai: nustatyta, kad pirmosios amžiaus grupės
(30-48 mėn.) judėjimo užduočių vidurkis lygus 27,93(±16,94) proc., mažiausia reikšmė – 5 proc.,
didžiausia – 63 proc. Antrosios amžiaus grupės (49-60 mėn.) judėjimo užduočių vidurkis –
32,77(±27,77) proc., mažiausia reikšmė 9 proc., didžiausia – 84 proc. Statistiškai reikšmingo
skirtumo tarp grupių nenustatyta (p>0,05) (6 pav.).
6 pav. PDMS-2 testo judėjimo užduočių rezultatų palyginimas (p>0,05)
37
PDMS-2 testo manipuliacijos objektais užduočių rezultatai: nustatyta, kad pirmosios
amžiaus grupės (33-48 mėn.) manipuliacijos objektais užduočių vidurkis lygus 15,4 (±11,15) proc.,
mažiausia reikšmė – 5 proc., didžiausia – 37 proc. Antrosios amžiaus grupės (49-60 mėn.)
manipuliacijos objektais užduočių vidurkis – 12,33 (±8,47) proc., mažiausia reikšmė 5 proc.,
didžiausia – 25 proc. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šių grupių nenustatyta (p>0,05) (7 pav.).
7 pav. PDMS-2 testo manipuliacijos objektais užduočių rezultatų palyginimas
(p>0,05)
Tikrinta koreliacija tarp atskirų PDMS-2 testų užduočių. Pirmoje amžiaus grupėje (33-
48 mėn.) nustatytas stiprus tiesioginis ryšys tarp pusiausvyros ir judėjimo užduočių rezultatų (r=0.8,
p<0.01). Vidutinis tiesioginis ryšys nustatytas tarp judėjimo ir manipuliacijos objektais užduočių
(r=0.64, p=0.01). DISC raidos koeficientas koreliavo su PDMS-2 testo manipuliacijos objektais
užduotimis (r=0.81, p<0, 01).
Antroje amžiaus grupėje (49-60 mėn.) nustatytas stiprus tiesioginis ryšys tarp
judėjimo ir manipuliacijos objektais užduočių (r=0.99, p<0.01). Nustatytas stiprus ryšys tarp testų
DISC bei PDMS-2 judėjimo užduočių (r=0.81, p=0.008) bei DISC ir manipuliacijos objektais
užduočių (r=0,79, p=0,012).
38
Pagal metodikoje aprašytą raidos lygio nustatymą, tyrime dalyvavusių vaikų rezultatai
pasiskirstė sekančiai. Pirmojoje amžiaus grupėje (33-48 mėn.) normali raida nustatyta 5-iems
vaikams (33 proc.), vėluojanti raida buvo nustatyta 6 vaikams (40 proc.), sutrikusi raida nustatyta 4
vaikams (27 proc.).
Antroje amžiaus grupėje (49-60 mėn.) normali raida nustatyta 1 vaikui (12 proc.),
vėluojanti – 4 vaikams (44 proc.), sutrikusi raida nustatyta 4 vaikams (44 proc.) (8 pav.).
8 pav.: Raidos lygių pasiskirstymas abiejose amžiaus grupėse pagal PDMS-2 testą
(p>0,05)
Nustatytas raidos lygis trijose srityse (pusiausvyra, judėjimas, manipuliacija
objektais). Pirmoje amžiaus grupėje (33-48 mėn.) atliekant pusiausvyros užduotis normali raida
nustatyta 10 vaikų (67 proc.) vėluojanti nustatyta 5 vaikams (33 proc.). Atlikus judėjimo užduotis,
normali raida nustatyta 11 vaikų (73 proc.), vėluojanti nustatyta 3 vaikams (20 proc.), sutrikusi - 1
vaikui (7 proc.). Manipuliacijos objektais užduočių rezultatai: normali raida nustatyta 4 vaikams (27
proc.), vėluojanti – 6 vaikams (40 proc.), sutrikusi nustatyta 5 vaikams (33 proc.) (9 pav.).
39
9 pav. 33-48 mėn. vaikų raidos lygio pasiskirstymas skirtingose amžiaus grupėse
(p>0,05)
Antroje amžiaus grupėje (49-60 mėn.) vertinant pusiausvyros užduočių atlikimą,
normali raida nustatyta 6 vaikams (67 proc.), vėluojanti raida nustatyta 1 vaikui (4 proc.), sutrikusi
raida - 2 vaikams (22 proc.). Judėjimo užduočių rezultatai: normali raida nustatyta 4 vaikams (44
proc.), vėluojanti raida nustatyta 5 vaikams, arba 56 proc. vaikų šioje grupėje. Manipuliacijos
objektais rezultatai: 2 vaikams arba 23 proc. vaikų nustatyta normali raida, 3 vaikams arba 33 proc.
vaikų šioje amžiaus grupėje nustatyta vėluojanti raida, sutrikusi raida nustatyta 4 vaikams arba 44
proc.vaikų šioje grupėje (11 pav).
40
67
56
23
11
44
33
22
0
44
0 20 40 60 80 100 120
Pusiausvyra
Judėjimas
Manipuliacija objektais
Procentai
PD
MS
-2 t
esto
su
bsk
alė
s
49-60 mėn. vaikų st. motorikos raida
Normali raida Vėluojanti raida Sutrikusi raida
11 pav. 49-60 mėn. vaikų raidos lygio pasiskirstymas skirtingose amžiaus grupėse (p>0,05)
Pirmosios grupės (33-48 mėn.) vaikų vidutinis mamos amžius 34,2 (±5,72) metų, jauniausia
buvo 21 metų, vyriausia 45 metų. Antroje grupėje (49-60 mėn.) vidutinis mamų amžius buvo 32,78
(±4,09) metų, jauniausia mama 26 metų, vyriausia – 40 metų. Mamų amžius abiejose grupėse
nesiskyrė (p>0,05) (12 pav.).
12 pav. Apklausoje dalyvavusių mamų amžius (p>0,05)
41
Anketoje klausta, kokio amžiaus buvo vaikas, kai jam nustatė autizmo diagnozę.
Pirmoje grupėje (33-48 mėn.) amžiaus vidurkis buvo 36 (±5,61), jauniausias 30 mėnesių, vyriausias
– 48 mėnesiai. Šioje grupėje 60 proc. (n=9) vaikų autizmo diagnozė nustatyta iki 3 metų amžiaus ir
40 proc. (n=6) autizmo diagnozė nustatyta po 3 metų amžiaus. Antroje grupėje (49-60 mėn.)
amžiaus vidurkis buvo 38 (±5,14), jauniausias 30 mėnesių, vyriausias – 48 mėnesiai. Šioje grupėje
22 proc. (n=2) autizmo diagnozė nustatyta iki 3 metų amžiaus ir 78 proc. (n=7) autizmo diagnozė
nustatyta po 3 metų amžiaus. Vaikų autizmo diagnozės nustatymo amžius abiejose grupėse
nesiskyrė (p>0,05) (13 pav.)
13 pav. Vaikų autizmo diagnozės nustatymo amžiaus palyginimas tarp grupių (p>0,05)
Klausimo apie savarankiško vaikščiojimo pradžią rezultatai. Pirmoje grupėje (33-48
mėn.) savarankiško vaikščiojimo pradžios amžiaus vidurkis buvo 12,20 (±2,62), jauniausias amžius
10 mėnesių, vyriausias – 20 mėnesių. Pirmoje grupėje (33-48 mėn.) pirmaisiais metais
savarankiškai pradėjo vaikščioti 73 proc. (n=11) vaikų, virš metų amžiaus vaikščioti pradėjo 27
proc. (n=4) vaikai. Antroje grupėje (49-60 mėn.) vidutinis savarankiško vaikščiojimo amžius buvo
15,11 (±4,17), jauniausias 12 mėnesių, vyriausias – 24 mėnesiai. Šioje grupėje 44 proc. (n=4) vaikų
savarankiškai pradėjo vaikščioti pirmaisiais gyvenimo metais, 56 proc. (n=5) – antraisiais metais.
Savarankiško vaikščiojimo pradžios amžius tarp grupių skyrėsi (U=31, p=0,03) (14 pav.).
42
14 pav. Savarankiško vaikščiojimo pradžia (* - p<0,05)
Klausimo apie vaikų judesių raidą rezultatai. Pirmoje grupėje (33-48 mėn.) 80 proc.
tėvų mano, kad jų vaikų judesių raida nesutrikusi. Antroje grupėje (49-60 mėn.) 67 proc. tėvų mano,
kad jų vaikų judesių raida nesutrikusi. Abiejose grupėse tėvų nuomonė statistiškai reikšmingai
nesiskiria (p>0,05). Tėvų atsakymų pasiskirstymas lentelėje (4 lentelė).
4 lentelė: Tėvų atsakymai į klausimą, ar jų vaikų judesių raida sutrikusi:
33 – 48 mėn. (n=15) 49 – 60 mėn. (n=9)
n % n %
Taip 3 20 3 33
Ne 12 80 6 67
Abiejų grupių kartu tėvų atsakymų pasiskirstymas: 25 proc. (n=6) mano, kad jų vaikų
judesių raida sutrikusi, 75 proc. (n=18) tėvų mano, kad jų vaikų judesių raida nesutrikusi ( 15 pav.).
43
15 pav. tėvų nuomonė apie vaikų judesių raidą
Tėvų nuomonės apie sutrikusius judėjimo įgūdžius rezultatai. Iš tėvų, kurių nuomone
jų vaikų judesių raida yra sutrikusi, pirmoje grupėje (33-48 mėn.) 20 proc. tėvų žymėjo, kad
sutrikęs ėjimas, 40 proc., kad sutrikęs bėgimas ir 40 proc. - sutrikęs ėjimas laiptais. Antroje grupėje
(49-60 mėn.) 67 proc. žymėjo, kad sutrikęs lipimas laiptais, 33 proc. - šokinėjimas. Bendrai abiejose
grupėse iš pastebėtų sutrikusių įgūdžių labiausiai pasireiškė šokinėjimo (37,5 proc.), toliau ėjimas
laiptais (25 proc.) ir bėgimas (25 proc.) ir mažiausiai - sutrikęs ėjimas (12,5 proc.) (16 pav.).
16 pav. sutrikusių judėjimo įgūdžių pasiskirstymas
Klausimo „kas pirmas pestebėjo judesių raidos sutrikimą“ rezultatai. Pirmoje grupėje
(33-48 mėn.) iš tėvų, kurie manė, kad jų vaikų raida sutrikusi, 60 proc. sutrikimą pastebėjo mama
44
arba tėtis, 30 proc. sutrikimą pastebėjo močiutė arba senelis. Antroje grupėje (49-60 mėn.) iš tėvų,
kurie manė, kad jų vaikų raida sutrikusi, 67 proc. pastebėjo mama arba tėtis, 33 proc. pastebėjo
močiutė. Abiejų grupių kartu rezultatai: sutrikimo nepastebėjo 66,7 proc. apklaustųjų, 20,83 proc.
atvejų pirmieji sutrikimą pastebėjo tėvai – mama arba tėtis. Močiutė arba senelis pirmieji pastebėjo
8,33 proc. atvejų, šeimos gydytoja pirmoji pastebėjo 4,17 proc. atvejų (17 pav.).
17 pav. Pasiskirstymas pagal tai, kas pirmasis pastebėjo sutrikimą
Anketos klausimo apie aplinką, kurioje pastebėtas judesių sutrikimas, rezultatai. Iš
tėvų, pastebėjusių sutrikimą, pirmoje grupėje (33-48 mėn.), 20 proc. pastebėjo sutrikimą vaikui
vaikštant kambaryje, 80 proc. sutrikimą pastebėjo vaikui vaikštant lauke. Antroje grupėje (49-60
mėn.) iš tėvų, pastebėjusių vaiko judesių sutrikimus, 33 proc. tai pastebėjo namuose ir 67 proc.
pastebėjo lauke. Bendrai abiejose grupėse sutrikimo nepastebėjo 66,7 proc. apklaustųjų. 25 proc.
apklaustųjų vaiko judesių sutrikimus pastebėjo lauke žaidžiant, 8,3 proc. apklaustųjų judesių
sutrikimus pastebėjo vaikui judant namuose (18 pav.).
45
18 pav. Judesių sutrikimų pasireiškimas skirtingose aplinkose
Klausimo apie kreipimosi į specialistą, pastebėjus judesių sutrikimus, rezultatai. 75
proc. tėvų, pastebėjusių sutrikimus, kreipėsi į šeimos gydytoją, likę 25 proc. kreipėsi į
kineziterapeutą (19 pav.).
19 pav. Kreipimasis į specialistus dėl sutrikusios raidos
Klausimo apie vaikų raidos tyrimą specialiais testais rezultatai. Pirmoje grupėje 93
proc. tėvų žymėjo, kad jų vaikams yra taikyti specialūs testai judesių raidai vertinti. Antroje
grupėje, tėvų teigimu, judesių raida buvo tirta visiems vaikams (5 lentelė.).
46
5 lentelė: Judesių raidos testų taikymas vaikams abiejose grupėse
33 – 48 mėn. (n=15) 49 – 60 mėn. (n=9)
n % n %
Taip 14 93 9 100
Ne 1 7 0 0
Klausimo apie kineziterapijos procedūrų paskyrimą rezultatai. Pirmoje grupėje 60 proc. tėvų
atsakė, kad procedūros buvo paskirtos. Antroje grupėje procedūros buvo paskirtos 44 proc. Vaikų (6
lentelė).
6 lentelė: kineziterapijos procedūrų paskyrimas vaikams
33 – 48 mėn. (n=15) 49 – 60 mėn. (n=9)
n % n %
Taip 9 60 4 44
Ne 6 40 5 56
3.2. Kineziterapijos poreikio analizė, atsižvelgiant į testavimo rezultatus ir
tėvų požiūrį į vaikų stambiosios motorikos raidą
Tarpusavyje palyginome visų vaikų trijų poskalių pagal PDMS-2 rezultatus. Nustatyta, kad
subtestų užduočių atlikimo rezultatai skiriasi (F(2,69)=6,871; p=0,002; η2=0,166). Statistiškai
reikšmingas skirtumas nustatytas tarp pusiausvyros ir manipuliacijos objektais grupių (p=0,03) bei
tarp judėjimo ir manipuliacijos objektais grupių (p=0,012) (20, 21 pav.).
47
20 pav. Subtestų rezultatų palyginimas (1 – pusiausvyros, 2 – judėjimo, 3 – manipuliacijos
objektais grupės) (*, ** - p<0,05)
21 pav. Subtestų rezultatų vidurkių skirtumai (1-pusiausvyros, 2-judėjimo, 3-manipuliacijos
objektais subskalės) (*, ** - p<0,05)
Subskalės palygintos tarpusavyje, norint nustatyti tirtų vaikų stipriąsias ir silpnąsias
judesių atlikimo puses. Lyginant standartinius balus, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas
tarp pusiausvyros ir manipuliacijos objektais užduočių atlikimo (U=132, p=0,01) (22 pav.).
22 pav. Pusiausvyros ir manipuliacijos objektais subtestų rezultatai (n=24) (* - p<0,05)
48
Palyginti judėjimo ir manipuliacijos objektais subtestų rezultatai. Nustatytas
statistiškai reikšmingas skirtumas tarp šių subtestų rezultatų (U=154,5, p=0,005) (23 pav.).
23 pav. judėjimo ir manipuliacijos objektais subtestų rezultatai (n=24) (* - p<0,05)
Atliekant statistinę analizę, buvo atsižvelgta į socialinį faktorių, kaip tėvų
išsilavinimas. Tėvų atsakymai pasiskirstė sekančiai. Šeimose, kur mamos išsilavinimas vidurinis,
vaikų raidos koeficientų - RK (pagal DISC) vidurkis buvo 75,33 (±3,06) proc. aukštesnįjį išsila
vinimą turinčių mamų vaikų RK vidurkis buvo 60,33 (±22,50) proc., aukštąjį išsilavinimą turinčių
mamų vaikų RK vidurkis buvo 68,83 (±14,72) proc. (24 pav.). Statistiškai patikimo skirtumo ar
ryšio nerasta, nes mamų išsilavinimas buvo netolygiai pasiskirstęs: 12,5 proc. (n=3) mamų su
viduriniu išsilavinimu, 12,5 proc. (n=3) mamų su aukštesniuoju išsilavinimu bei 75 proc. (n=18)
mamų su aukštuoju išsilavinimu.
49
24 pav. vaikų raidos koeficientų palyginimas pagal DISC tyrimo rezultatus, atsižvelgiant į mamos
išsilavinimą (n=24)(p>0,05)
Tos pačios tendencijos ir su PDMS-2 testo stambiosios motorikos koeficientais.
Atliktas visų vaikų kineziterapijos poreikio vertinimas. 33,33 proc. apklaustųjų
neturėjo nuomonės apie kineziterapijos poreikį. 54,17 proc. apklaustųjų manė, kad jų vaikams
reikėtų lankyti kineziterapijos procedūras, 12,5 proc. apklaustųjų manė, kad jų vaikams
kineziterapijos procedūros nereikalingos (25 pav.).
25 pav. Tėvų požiūris į kineziterapijos procedūrų poreikį
50
Kineziterapijos paslaugų prieinamumo vertinimo rezultatai. Jie vertino dešimtbalėje
sistemoje, kur 1 reiškė labai blogai, 10 reiškė puikiai. 15 tėvelių vertino kineziterapijos paslaugų
prieinamumą, iš jų: 13,3 proc. tėvų kineziterapijos prieinamumą vertino puikiai, 20 proc. vertino
labai gerai, 26,67 proc. vertino gerai, 13,33 proc. vertino vidutiniškai, 6,67 proc. vertino
patenkinamai ir 20 proc. vertino silpnai. Keli tėvai komentarų skiltyje minėjo, kad kineziterapijos
procedūros jiems paskiriamos nepatogiu šeimai laiku (26 pav.).
26 pav. kineziterapijos prieinamumo vertinimas
Pusė tėvų (n=12) nurodė kineziterapijos prieinamumo trūkumus. Tėvai pažymėjo
šiuos trūkumus: 17 proc. nurodė, kad yra ilgas laukimo laikas patekti pas kineziterapeutus, 25 proc.
nurodė, kad apsilankymas pas kineziterapeutus paskiriamas nepatogiu šeimai laiku, 25 proc.
pažymėjo, kad per didelis atstumas iki įstaigos, 17 proc. pažymėjo, kad kineziterapijos procedūros
brangios, 17 proc pažymėjo, kad kineziterapijos procedūros jiems nebuvo paskirtos (27 pav.).
51
27 pav. Kineziterapijos prieinamumo trūkumai
52
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrime dalyvavę vaikai buvo paskirstyti pagal lytį: berniukai 79 proc., mergaičių – 21 proc.
Šis vaikų pasiskirstymas pagal lytį atitinka mokslinėje literatūroje aprašomą autizmo paplitimo
pasiskirstymą - berniukams šis sutrikimas nustatomas apie keturis kartus dažniau nei mergaitėms
(2).
Vaikų raidos koeficientas (RK) pagal DISC testą pirmoje grupėje 67,8 (±13,98) proc.,
antroje - 69,88 (±16,95), tarp grupių statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05).
Stambiosios motorikos koeficientas (SMK) pagal PDMS-2 testą antroje grupėje 85,13 (±9,4)
proc. antroje grupėje - 83,89 (±10,64), tarp grupių statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta
(p>0,05).
Raidos testai DISC ir PDMS-2 antrojoje amžiaus grupėje koreliuoja, nustatytas stiprus
tiesioginis ryšys (p<0,05), pirmoje grupėje nekoreliuoja.
PDMS-2 testo pusiausvyros rezultatai: pusiausvyros vidurkis lygus 33 (±21,8) proc.,
antrosios amžiaus grupės – 31,22 (±21,5) proc., tarp grupių statistiškai reikšmingo skirtumo
nenustatyta (p>0,05). PDMS-2 testo judėjimo užduočių rezultatai: pirmosios amžiaus grupės
judėjimo užduočių vidurkis 27,93 (±16,94) proc., antrosios amžiaus grupės – 32,77 (±27,77) proc.,
tarp grupių statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05). PDMS-2 testo manipuliacijos
objektais užduočių rezultatai: nustatyta, kad pirmosios amžiaus grupės manipuliacijos objektais
užduočių vidurkis lygus 15,4 (±11,15) proc., antrosios amžiaus grupės manipuliacijos objektais
užduočių vidurkis – 12,33 (±8,47) proc., tarp šių grupių statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta
(p>0,05).
Tikrinta koreliacija tarp atskirų PDMS-2 subskalių. Pirmoje grupėje nustatytas stiprus
tiesioginis ryšys tarp pusiausvyros ir judėjimo užduočių (p<0,05). Vidutinis tiesioginis ryšys
nustatytas tarp judėjimo ir manipuliacijos objektais užduočių (p<0,05). DISC raidos koeficientas
koreliavo su PDMS-2 testo manipuliacijos objektais užduotimis (p<0,05). Antroje grupėje
nustatytas stiprus tiesioginis ryšys tarp judėjimo ir manipuliacijos objektais užduočių (p<0,05).
Nustatytas stiprus ryšys tarp testų DISC bei PDMS-2 judėjimo užduočių (p<0,05) bei
manipuliacijos objektais užduočių (p<0,05). Mokslininkams tiriant statinę ir dinaminę pusiausvyrą,
koordinaciją ir rankų judesius nustatyta, kad pusiausvyra sutrikusi (13).
Pirmoje grupėje vaikai prasčiausiai atliko manipuliacijos objektais užduotis, menki įgūdžiai
nustatyti 33 proc. vaikų. Geriausiai atliko judėjimo užduotis, vidutiniai įgūdžiai nustatyti 73 proc.
vaikų. Antroje grupėje vaikai prasčiausiai atliko manipuliacijos objektais užduotis, menki įgūdžiai
nustatyti 44 proc. vaikų. Geriausiai vaikai atliko pusiausvyros užduotis, vidutiniai įgūdžiai nustatyti
67 proc. vaikų. Provost (2007) atliktame BSID II ir PDMS-2 nustatyta, kad 84 procentams tirtų
53
vaikų, kuriems nustatytas autizmas, buvo žymiai sutrikusi judesių raida. Ozonoff et al. (2007)
darytame tyrime nustatyta, kad vaikų motorinė raida vėlavo įvairiose srityse: padėties keitimo gulint
ant pilvo ir nugaros, vertimosi, sėdimosi, ropojimo, ėjimo. Labiausiai iš visų įgūdžių vėlavo
vaikščiojimas (19).
Tikrintas ryšys tarp PDMS-2 testo subskalių. Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas
tarp pusiausvyros ir manipuliacijos objektais grupių (p<0,05) bei tarp judėjimo ir manipuliacijos
objektais grupių (p<0,05).
Atlikta anketinė tėvų apklausa, mamų amžius abiejose grupėse nesiskyrė (p>0,05). Pirmoje
grupėje autizmo diagnozė nustatyta 36 (±5,61) mėn. amžiaus, antroje - 38 (±5,14). Autizmo
diagnozės nustatymo amžius abiejose grupėse nesiskyrė (p>0,05).
Pirmoje grupėje vaikai pradėjo savarankiškai vaikščioti 12,20 (±2,62) mėn. amžiaus,
antroje - 15,11 (±4,17) mėn. Savarankiško vaikščiojimo pradžios amžius tarp grupių statistiškai
reikšmingai skyrėsi (p<0,05).
Pirmoje grupėje 80 proc. tėvelių nurodė, kad jų vaikų judesių raida nesutrikusi, antroje
67 proc. Abiejose grupėse tėvelių nuomonė statistiškai reikšmingai nesiskiria (p>0,05). Pirmoje
grupėje 20 proc. tėvų žymėjo, kad sutrikęs ėjimas, 40 proc., kad sutrikęs bėgimas ir 40 proc. -
sutrikęs ėjimas laiptais. Antroje grupėje 67 proc. žymėjo, kad sutrikęs lipimas laiptais, 33 proc. -
šokinėjimas. Bendrai abiejose grupėse iš pastebėtų sutrikusių įgūdžių labiausiai pasireiškė
šokinėjimo (37,5 proc.), ėjimo laiptais (25 proc.) ir bėgimo (25 proc.) bei vaikščiojimo (12,5 proc.)
įgūdžiai.
Pirmoje grupėje 60 proc. sutrikimą pastebėjo mama arba tėtis, 30 proc. - močiutė arba
senelis. Antroje grupėje iš tėvų, kurie manė, kad jų vaikų raida sutrikusi, 67 proc. pastebėjo mama
arba tėtis, 33 proc. pastebėjo močiutė. Abiejų grupių kartu rezultatai: 20,83 proc. atvejų pirmieji
sutrikimą pastebėjo tėvai – mama arba tėtis. Močiutė arba senelis pirmieji pastebėjo 8,33 proc.
atvejų, šeimos gydytoja pirmoji pastebėjo 4,17 proc. atvejų. Pirmoje grupėje 20 proc. tėvų pastebėjo
sutrikimą vaikui vaikštant kambaryje, 80 proc. sutrikimą pastebėjo vaikui vaikštant lauke. Antroje
grupėje 33 proc. tai pastebėjo namuose ir 67 proc. pastebėjo lauke. Bendrai abiejose grupėse
sutrikimo nepastebėjo 66,7 proc. apklaustųjų. 25 proc. apklaustųjų vaiko judesių sutrikimus
pastebėjo lauke žaidžiant, 8,3 proc. apklaustųjų judesių sutrikimus pastebėjo vaikui žaidžiant
namuose. 75 proc. tėvų, pastebėjusių sutrikimus, kreipėsi į šeimos gydytoją, likę 25 proc. kreipėsi į
kineziterapeutą.
Pirmoje grupėje 60 proc. vaikų buvo paskirtos kineziterapijos procedūros, antroje grupėje -
44 proc. vaikų.
54
Atliekant statistinę analizę, buvo atsižvelgta į socialinį faktorių, kaip tėvų išsilavinimas.
Šeimose, kur mamos išsilavinimas vidurinis, vaikų raidos koeficientų - RK (pagal DISC) vidurkis
buvo 75,33 (±3,06) proc., aukštesnįjį 60,33 (±22,50) proc., aukštąjį – 68,83 (±14,72) proc.
Statistiškai patikimo skirtumo ar ryšio nerasta.
Atliktas visų vaikų kineziterapijos poreikio vertinimas. 33,33 proc. apklaustųjų
neturėjo nuomonės apie kineziterapijos poreikį. 54,17 proc. apklaustųjų manė, kad jų vaikams
reikėtų lankyti kineziterapijos procedūras, 12,5 proc. apklaustųjų manė, kad jų vaikams
kineziterapijos procedūros nereikalingos. Didžioji dalis tėvelių dešimtbalėje sistemoje įvertino
kineziterapijos paslaugų kokybę gerai. Pusė tėvų (n=12) nurodė kineziterapijos prieinamumo
trūkumus.
55
IŠVADOS
1. Didžiosios dalies tiriamųjų judesių raida nesiekė amžiaus normos: vertinant DISC testu,
normali judesių raida nustatyta 13,33 proc. 33-48 mėn. ir 11 proc. 49-60 mėn. vaikų
(p>0,05), vertinant PDMS-2 testu, normali raida nustatyta atitinkamai 33 ir 12 proc.
vaikų (p>0,05). Jaunesnių vaikų grupėje 73 proc. vaikų nustatyti nepakankami
manipuliaicjos objektais, o 27 proc. – judėjimo įgūdžiai. Vyresnių vaikų grupėje
manipuliaicjos objektais įgūdžiai neatitiko amžiaus 77 proc., judėjimo – 44 proc., o
pusiausvyros – 33 proc. vaikų.
2. Tėvai nepakankamai vertino savo vaikų judesių raidą: 73,33 proc. jaunesnių vaikų ir
66,67 proc. vyresnių vaikų grupės tėvų (p>0,05) manė, jog jų vaikų judesių raida
normali. 12,5 proc. tėvų atkreipė dėmesį į nepakankamus šokinėjimo, 8,3 proc. – į
nepakankamus bėgiojimo ir tiek pat – į lipimo laiptais įgūdžius.
3. Remiantis judesių raidos vertinimo rezultatais, kineziterapija turėtų būti skiriama 86,67
proc. 33-48 mėn. ir 89 proc. 49-60 mėn. vaikų. Tik 54,17 proc. tėvų manė, jog jų
vaikams reikėtų kineziterapijos užsiėmimų.
56
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Vaikų, kuriems nustatyta autizmo diagnozė, motorinei raidai tirti siūloma pasirinkti
Peabody motorinės raidos skalių, antros versijos testus. Šios skalės privalumai būtų tie, kad
vertinami skirtingi judėjimo funkcijos aspektai – pusiausvyra, judėjimas, manipuliacija
objektais. Taip pat remiantis šio testo rezultatais galima nustatyti stipriąsias ir silpnąsias vaiko
judėjimo funkcijos vietas bei iškelti tikslus reabilitacijai. Taip pat šiame teste yra galimybė
aiškiau pateikti užduotis, naudojant papildomas priemones, kas naudinga komunikacijos
sutrikimų turintiems vaikams.
2. Į reabilitacijos paslaugas svarbu įtraukti kineziterapiją, nes dalyvavimas fizinėje
veikloje suteikia teigiamą poveikį vaikų sveikatai. Amžių atitinknčių motorinių įgūdžių
mokymas gali praturtinti intervencijos turinį ir pagerinti socialinio vaikų bendravimo lygį.
3. Labai svarbus kineziterapeuto uždavinys teikiant paslaugas yra vaiko tėvų
įtraukimas į terapijos procesą. Svarbu tėvams dalyvaujant sudaryti intervencijos planą ir
paaiškinti, kokią funkciją tėvai gali atlikti vaiko mokyme. Įrodytas teigiamas tėvų atgalinio
ryšio vaikams teikimo poveikis procedūros metu.
57
MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS
Pristatytas stendinis pranešimas: „Kineziterapijos poreikio vaikams su autizmo
diagnoze tyrimas“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos (LSMU MA)
Vaikų reabilitacijos klinikos ir Lietuvos vaikų negalios akademijos 2016 m. Spalio 27 dieną
Kaune organizuotoje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Peržengti ribas“ (4 priedas).
58
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Kawa R., Pisula E., Locomotor activity, object exploration and space preference in
children with autism and Down syndrome, Acta neurobiologiae experimentalis, 2010, 70: 131-140;
2. John S. T., Estes A. M., Dager S. R., Kostopoulos P., Wolff j. J., Pandey j., et al.,
Emerging executive functioning and motor development in infants at high and low risk for autism
spectrum disorder, Fronties psychology, 2016, 7:1016;
3. Lesinskienė S., Pūras D. Vaikystės autizmo epidemiologija. Medicinos teorija ir
praktika 2001;3(27):124-8.
4. Liu T. Motor milestone development in young children with autism spectrum
disorders: an exploratory study, Educational psychology in practice, 28:3, 315-326;
5. Myers T. E., Coben R., Linden M., Neurofeedback for autistic spectrum disorder: a
review of the literature, Applied psychophysiology biofeedback, 2010, 35 (1):83-105,
6. Mikulėnaitė L., Ulevičiūtė R., Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmas, Vilnius, 2004, p.
9-28,
7. Voigt R. G., Macias M., Myers S. M., Autism spectrum disorders, Developmental
and behavioural pediatrics, American academy of pediatrics, 2011, 249-285,
8. Hardy M. W., LaGasse A. B., Rhythm, movement, and autism: using rhytmic
rehabilitation research as model for autism, Frontiers in integrative neuroscience, 2013, 7 (19):1-9,
9. Ming X., Brimacombe M., Wagner G. G., Prevalence of motor impairment in
autism spectrum disorders, Brain development, 2007, 29 (9):565-70,
10. Adrien J. L., Tanquay P., Barthelemy C., Martineau J., Perrot A., Hamenry L. et
al., Autistic children and the object permanence task Acta Pseudopsychiatry, 1993, 56 (1):25-9,
11. Adrien J. L., Tanquay P., Barthelemy C., Martineau J., Perrot A., Hamenry L. et
al., Autistic children and the object permanence task Acta Pseudopsychiatry, 1993, 56 (1):25-9,
12. Kindregan D., Gallagher L., Gormley J., Gait deviations in children with autism
spectrum disorders: a review, Hindawi publishing corporation, Autism research and treatment,
2015, art. ID 741480,
13. Floris D. L., Barber A. D., Nebel M. B., Martinelli M., Lai M. C., Crocetti P. et
al., Atypical lateralization of motor circuit functional connectivity, and socializationin in children
with autism is associated with motor deficitis, Molecular autism, 2016, 7:35,
14. Ming X., Brimacombe M., Wagner G. G., Prevalence of motor impairment in
autism spectrum disorders, Brain development, 2007. 29(9):565-70;
59
15. Ozonoff S., Young S., Goldring S., Gross motor development, movement
abnormalities, an early identification of autism, Journal of autism developmental disorders, 2008,
38 (4):644-656,
16. Ketchetson L., Hauck J., Ulrich D., The effects of an early motor skill intervention
on motor skills, levels of physical activity, and socialization in young children with autism spectrum
disorder: a pilot study, Autism, 2016:10.1177/ 1362361316650611,
17. MacDonald M., Lord C., Ulrich D., The relationship of motor skills and adaptive
behavior skills in young children with autism spectrum disorders, Res autism spectrum disorders,
2013, 1;7 (11): 1383-1390,
18. Landa R., Garret – Mayer E., Development in infants with autism spectrum
disorders: a prospective study, Journal of child psychology and psychiatry, and allied disciplines,
2006, 47 (6): 629-38,
19. Cairney J., Clark H. J., Nair K., Parental concerns, developmental temperature
taking, and necessary conditions for developmental surveillance and screening, Curr.
Developmental disorders Rep, 2016 (3): 174-179;
20. Vanvuchelen M., Van Schuerbeeck L., Braeken M., Screening accuracy of the
parent-completed Ages and Stages Questionnaires – second edition as a broadband screener for
motor problems in preschoolers with autism spectrum disorders, Autism, 2016,
DOI:10.1177/1362361315621703: 1-8,
22. Vernazza-Martin S., Martin N., Vernazza a., Lepellec-Muller A., Rufo M.,
Massion J. et al., Goal directed locomotion and balance control in autistic children, Journal autism
developmental disorders, 2005, 35 (1):91-102,
23. Waelvelde H., Oostra A., Dewitte G., Stability of motor problems in young
children with or at risk of autism spectrum disorders, ADHD, and or developmental coordination
disorder, Developmental and child neurology, DOI:10.1111/j.1469-8749.2009.03606,
24. Rinehart N., McGinley J., Is motor dysfunction core to autism spectrum disorder,
Developmental medicine and child neurology, 2010, 52 (8):697,
25. Provost B., Heimerl S., Lopez B. R., Levels of gross and fine motor development
in young children with autism spectrum disorder, Physical and occupational therapy in pediatrics,
2007, 27 (3): 21-36,
26. Kurtz L. A., Understanding motor skills in children with dyspraxia, ADHD,
autism, and other learning disabilities, a guide to improving coordination, Jessica Kingsley
publishers, London and Philadelphia, 2008, p.: 23-24, 42-50, 124-125,
60
27. Unterrainer J. M., Rauh R., Rahm B., Hardt J., Kaller C. P., Klein C. et al.,
Development of planning in children with high-functioning autism spectrum disorders and/or
attention deficit/hyperactivity disorder, Autism resources, 2016 9 (7): 739-51,
28. Gunsen M. O., Fazlioglu Y., Sensory motor development in autism, A
comprehensive book on autism spectrum disorders, 2011, ISBN: 978-953-307-494-8, In tech,
29. Mandich A., Polatajkop H. J., Developmental coordination disorder: mechanisms,
measurement and management, Human movement science, 2003, 22 (4-5):407-11,
30. Bedford R., Pickles A., Lord C., Early gross motor skills predict the subsequent
development of language in children with autism spectrum disorder, Autism research, 2015, DOI:
10.1002/aur.1587, Available online <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26692550>
31. Hampson D. R., Blatt G. J., Autism spectrum disorders and neuropathology of the
cerebellum, Frontiers neuroscience, 2015, 9:420, DOI: 10.3389/fnins.2015.00420,
32. Libertus K., Greif M. L., Needham A. W., Pelphrey K., Infants observation of tool
– use events over the first year of life, Journal of experimental child psychology, 2016, 152:123-
135,
33. Lobo M., Harbourne R. T., Dusing S. C., McCoy S., Grounding early
intervention: physical therapy cannot just be about motor skills anymore, Physical therapy, 2013,
93: 94-103,
34. Palikau patikslinimui
35. Postma A., Barsalou L. W., Spatial working memory and imagery: from eye
movements to grounded cognition, Acta psychologica, 2009, 132 (2):103-105,
36. Smith A. Schmitz N., Rubia K., Daly E., Williams S., Murphy D. G., Neural
correlates of executive function in autistic spectrum disorders, Biological psychiatry, 2006, 1, 59
(1):7-16,
40. Gudmundsson E., Gretarsson S. J., Mother’s questionnaire of preschoolers’
language and motor skills: a validation study, Childs: care, health and development, 2012, DOI:
10.1111/j.1365-2214.2011.01.01362.x,
41. Libertus K. LAnda R., The early motor questionnaire (EMQ): a parental report
measure of early motor development, Infant behavioral development, 2013, 36
(4):DOI:10.1016/j.infbeh.2013.09.007,
42. Folio M. R., Fewell R. R., Peabody developmental motor scales, second edition,
Examiner’s manual, 2000, Pro-ed, United States of America,
43. Mahoney G., Perales F., The role of parents in early motor intervention, Down
syndrome research and practice, 2006, 10 (2):67-73,
61
44. Chiarello L. A., Aaron C., Palisano R. J., Gracely E., O’Neil M., Kolobe T.,
Relationships among family participation, team support, and intensity of early intervention
services, Physical accopational therapy pediatrics, 2014, 34 ): 343-55,
45. Tieman B. L., Dalisamo R. J., Sutlive A. C., Assessment of motor development and
function in preschool children, Mental retardation and developmental disabilities research, 2005,
11(3):189-96,
46. Voelker, S.L., Johnston, T.C., Agar, C., Gragg, M., Menna, R. Diagnostic
Inventory for Screening Children (DISC): Evidence of Concurrent Validity in a Preschool
Rehabilitation Setting. Journal on Developmental Disabilities 2008; 14(2)70-78.
47. Bielinytė-Bieliakaitė, V. Vaiko raidos vertinimo skalių (DISC) vadovas. Vilnius,
1999.
48. Schonhaut L., Armijo I., Schönstedt M., Alvarez J., Cordero M., Validity of the
Ages and Stages Questionnaires in Term and Preterm Infants, Pediatrics, 2013, 10.1542: 0031-4005.
49. Miller L. J., Roid G. H., Sequence comparison methodology for the analysis of
movement patterns in infants and toddlers with and without motor delays, American journal of
occupational therapy, 1993, 47(4):339-47,
50. Breslin C. M., Liu T., The effect of a picture activity schedule on performance of
the MABC-2 for children with autism spectrum disorder, Research quarterly for exercise and sport,
2013, 84(2):206-12,
51. Identifying infants and young children with developmental disorders in the
medical home: an algorithm for developmental surveillance and screening, Pediatrics 2006, 118,
405, DOI:10.1542/peds.2006-1231, p. 405-424,
52. Stadnick N. A., Haine-Schlagel R., Martinez J. J., Using observational assessment
to help identify factors associated with parent participation engangement in community-based child
mental health services, Child and youth care forum, 2016, 45(5):745-758,
53. Brigham N. B., Yoder P. J., Jarzynka M. A., Tapp J., The sequential relationship
between parent attentional cues and sustained attention to objects in joung children with autism,
Journal of autism and developmental disorders, 2010, 40(2):200-8.
62
PRIEDAI
![KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS · 2017. 1. 19. · Šiame darbe [1] aprašomas metodas skirtas ţmogaus eisenos judesių modeliavimui, kai raumenys yra nusilpę. Metodas paremtas](https://img.pdfslide.net/doc/110x75/60aed2a4285ffb51cf53a25c/kauno-technologijos-universitetas-2017-1-19-iame-darbe-1-apraomas-metodas.jpg)
