5
301 iulia kristeva hana arendti: sicocxle narativia mTargmneli: Tamar onofrienko gamomcemloba: ilias saxelmwifo universitetis gamomcemloba 2014 bulgarel-frangi filosofosi da fsiqoanalitikosi, novelisti da literaturis kritikosi iulia kristeva Tavisi trilogiis – qali ge- niosi – pirvel wigns „hana arendti: sicocxle narativia“ uZRvnis meoce saukunis erT-erT udides filosofoss hana arendts. avtori cdilobs, biografiuli elementebisa da imdroindeli istoriuli xdomilebebis gaTvaliswinebiT, axsnas da Seafasos arendtis filosofiis Tavisebure- bebi, winaaRmdegobebi Tu gavrcelebuli interpretaciebi. amasTan, garda arendtis farTod gavrcelebuli politikuri filosofiis sakiTxebisa, kristeva arendtis mravalmxrivi memkvidreobidan mimoixilavs enis, sicocxlis, narativis, „vin“-is da msjelobis Sesaxeb moZRvrebebsac. wigni gankuTvnilia filosofiiT dainteresebul mkiTxvelTa farTo wrisaTvis. faSizmis Teoriebi - doqtrina da kritika Semdgenlebi: elene ladaria, giorgi maisuraZe, luka naxucriSvili gamomcemloba: ilias saxelmwifo universitetis gamomcemloba 2015 krebulSi Targmnili da ganxilulia evropaSi, faSizmisa da nacizmis zeobis xanaSi, sxvadasxva dargSi moRvawe da gansxvavebuli Sexedulebebis mqone inteleqtualTa teqstebi, romlebic farTo Teoriul WrilSi iazre- ben faSisturi suliskveTebis arss, mis afeqtur, logikur Tu politikur agebulebas. warmodgenil avtorTa mcire nawili (ernst iungeri da jovani jentile) Tavad faSizmis doqtrinis dafuZnebas cdilobs, danarCenTa naSromebSi ki (valter beniamini, emanuel levinasi, paul tilixi da JorJ batai) faSizmis, rogorc socialur-politikuri da literaturul-filo- sofiuri movlenis, kritikaa warmodgenili. bela wifuria qarTuli teqsti sabWoTa/postsabWoTa/postmodernul konteqstSi gamomcemloba: ilias saxelmwifo universitetis gamomcemloba 2016 wigni exeba Tanamedrove qarTuli literaturis sakiTxebs meoce saukunis pirveli naxevridan, sabWouri kulturuli politikis damkvid- rebidan, dRemde. Sesabamisad, ganxilulia is kulturul-esTetikuri axali wignebi

axali wignebi - SJANI 17-axaliwign.pdf · axali wignebi. 302 problemebi, romlebsac qarTuli literatura awydeba cvalebadi po-litikuri, ideologiuri garemos pirobebSi. aseve, naCvenebia,

  • Upload
    others

  • View
    28

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

301

iulia kristevahana arendti: sicocxle narativiamTargmneli: Tamar onofrienkogamomcemloba: ilias saxelmwifo universitetis gamomcemloba2014

bulgarel-frangi filosofosi da fsiqoanalitikosi, novelisti da literaturis kritikosi iulia kristeva Tavisi trilogiis – qali ge-niosi – pirvel wigns „hana arendti: sicocxle narativia“ uZRvnis meoce saukunis erT-erT udides filosofoss hana arendts. avtori cdilobs, biografiuli elementebisa da imdroindeli istoriuli xdomilebebis gaTvaliswinebiT, axsnas da Seafasos arendtis filosofiis Tavisebure-bebi, winaaRmdegobebi Tu gavrcelebuli interpretaciebi. amasTan, garda arendtis farTod gavrcelebuli politikuri filosofiis sakiTxebisa, kristeva arendtis mravalmxrivi memkvidreobidan mimoixilavs enis, sicocxlis, narativis, „vin“-is da msjelobis Sesaxeb moZRvrebebsac. wigni gankuTvnilia filosofiiT dainteresebul mkiTxvelTa farTo wrisaTvis.

faSizmis Teoriebi - doqtrina da kritikaSemdgenlebi: elene ladaria, giorgi maisuraZe, luka naxucriSviligamomcemloba: ilias saxelmwifo universitetis gamomcemloba2015

krebulSi Targmnili da ganxilulia evropaSi, faSizmisa da nacizmis zeobis xanaSi, sxvadasxva dargSi moRvawe da gansxvavebuli Sexedulebebis mqone inteleqtualTa teqstebi, romlebic farTo Teoriul WrilSi iazre-ben faSisturi suliskveTebis arss, mis afeqtur, logikur Tu politikur agebulebas. warmodgenil avtorTa mcire nawili (ernst iungeri da jovani jentile) Tavad faSizmis doqtrinis dafuZnebas cdilobs, danarCenTa naSromebSi ki (valter beniamini, emanuel levinasi, paul tilixi da JorJ batai) faSizmis, rogorc socialur-politikuri da literaturul-filo-sofiuri movlenis, kritikaa warmodgenili.

bela wifuriaqarTuli teqsti sabWoTa/postsabWoTa/postmodernul konteqstSigamomcemloba: ilias saxelmwifo universitetis gamomcemloba2016

wigni exeba Tanamedrove qarTuli literaturis sakiTxebs meoce saukunis pirveli naxevridan, sabWouri kulturuli politikis damkvid-rebidan, dRemde. Sesabamisad, ganxilulia is kulturul-esTetikuri

axali wignebi

302

problemebi, romlebsac qarTuli literatura awydeba cvalebadi po-litikuri, ideologiuri garemos pirobebSi. aseve, naCvenebia, Tu ro-gor axdens mwerloba am problemebze reagirebas. wignis pirvel Tav-Si saubaria qarTuli literaturuli teqstis konteqstualizaciis zogad problemebze; meore TavSi calkeuli literaturuli teqstebi ganxilulia SemoTavazebuli principebiT; mesame nawilSi ganxilulia postmoderni, rogorc konteqsti, da postmodernizmis zogadi kul-turul-msoflmxedvelobrivi principebi.

irma ratianiqarTuli mwerloba da msoflio literaturuli procesigamomcemloba: Tsu gamomcemloba2015

wigni gamsWvalulia qarTuli mwerlobis Rirsebebis aqcentirebisa da msoflio kulturis winaSe misi didi damsaxurebis wamoCenis suliskve-TebiS~. avtoris interesis arealSi Semodis qarTuli mwerlobis isto-riisaTvis mniSvnelovani iseTi Temebi, rogoricaa: qarTuli nacionaluri mwerloba da misi mimarTeba msoflio saliteraturo procesTan; qarTuli literaturuli kanoni da misi formirebis ZiriTadi kulturuli varian-tebi; qarTuli literaturuli kanonis mimarTeba dasavlur da aRmosav-lur literaturul modelebTan; qarTuli mwerlobis periodizaciis sakiTxi; qarTuli mwerlobis calkeuli etapebis analizi Tanamedrove literaturuli procesebis fonze...

wignis avtors mimoqcevaSi Semoaqvs aramarto teqstis analizis sxvadasxva Teoriebi, aramed – qarTuli literaturaTmcodneobisaTvis aqamde ucnobi terminebic:

„literaturuli istoria“, „gviani realizmi“, „liberalizebuli diskursi“ da sxv.

qarTuli modernizmis tipologiaredaqtorebi: gaga lomiZe, irma ratianigamomcemloba: `meridiani~2016

wigni aris avtorTa koleqtivis naSromTa krebuli. masSi pirvelad aris gaSuqebuli evropuli modernizmis istoriis jer kidev terra incognita-d arsebuli faqtebi da qarTuli modernistuli literatura „wakiTxulia“ saerToevropul literaturul konteqstSi, moicavs wmindad litmcod-neobiT da komparativistul, aseve kulturologiur aspeqtebs. wignSi Se-swavlili da damuSavebuli iqna Semdegi sakiTxebi:

modernistuli paradigmis damkvidreba da ganviTareba (1910-iani wlebi); simbolizmis, dekadentobis, eqspresionizmisa da avangardistuli

303

mimdinareobebis gamovlinebani qarTul literaturaSi; evropuli mo-dernizmis warmomadgenelTa recefcia qarTul literaturaSi; evropeli modernistebis Semoqmedebis gaSuqeba qarTul kritikaSi; modernizmi, klasikuri realizmi da komunistur ideologiaze orientirebuli lite-ratura (1920-iani wlebi); saxelmwifoebrivi damoukideblobis (I respub-likis, 1918-1921) xanis Tbilisi, rogorc evropuli avangarduli moZraobis interkulturuli Sexvedris punqti; qarTuli modernizmis interteqsti; sabWoTa ideologema da modernizmis opoziciuri ritorika; modernis-tuli tendenciebis xvedri da socialisturi realizmi (1930-iani wlebi); „qarTuli sabWoTa literaturisa“ da „qarTuli modernizmis“ urTierTmi-marTeba; qarTuli literaturuli modernizmis tipologiuri Tavisebure-bani rogorc evropuli modernizmis organuli Semadgeneli nawili. wigni rusTavelis erovnuli samecniero fondis mxardaWeriT gamoica.

qarTuli literatura. istoria saerTaSoriso literaturuli procesebis WrilSi (I, II)redaqtori: irma ratiani gamomcemloba: `saari~2016

wigni avtorTa koleqtivis mieraa momzadebuli. wignis mizania qar-Tuli literaturis Teqvsmetsaukunovani istoriis axleburi gaazreba, misi warmoCena saerTaSoriso literaturuli procesebis fonze, kompara-tivistuli meTodologiisa da hermenevtikuli meTodis gamoyenebis gziT.

qarTuli literaturis istoria araerTxel yofila gamocemuli, Tumca, gamocemaTa umetesoba sabWoTa periodSia ganxorcielebuli, rac, cxadia, garkveul daRs asvams samecniero produqciis did nawils. winam-debare wigni sruliad Tavisufalia nebismieri ideologiuri winaswargan-pirobebulobisgan da maqsimaluri mecnieruli sicxadiT aSqebs dasmul problemebs. wignSi ganxilulia qarTuli literatura Suasaukuneebidan postsabWoTa epoqamde. wigni rusTavelis erovnuli samecniero fondis mxardaWeriT gamoica.

iuri lotmani araprognozirebadi meqanizmebi kulturaSimTargmneli: gaga lomiZegamomcemloba: `mwignobari~2016

wignSi Sesul masalas iuri lotmani sicocxlis bolo periodSi Tavis mdivnebs karnaxobda. es aris misi ukanaskneli naSromi. is, TiTqos, asru-lebs da ganavrcobs Tavis saxelganTqmul Semajamebel naSroms „kultura da afeTqeba“. naSromSi ganxilulia istoriis globaluri kanonebis ideebi,

304

kulturis ganviTarebis araprognozirebadobis sakiTxi, xelovnebis gan-sakuTrebuli funqciis Tema. amasTanave, wignSi ramdenime avtobiografi-uli fragmentia CarTuli.

Dead Theory. Derrida, Death, and the Afterlife of Theoryby Jeffrey R. Di leo (editor)mkvdari Teoria. derida, sikvdili da Teoriis sicocxle sikvdilis Semdegredaqtori: jefri r. di leogamomcemloba: Bloomsbury Academic2016

ra Teoriuli memkvidreoba dagvrCa mas Semdeg, rac iseTi wamyvani figurebi gardaicvalnen, rogorebicaa Jak derida da rolan barti? mow-inave Tanamedrove mkvlevarebis naazrevis Tavmoyris gziT, wigni miznad isaxavs, warmoaCinos, Tu rogor ganagrZobs arsebobas Cveni drois gamor-Ceuli Teoretikosebis naSromebi da, zogadad, ra mdgomareobaSia dRes Teoriuli azri. deridas, deliozisa da levinasis msgavsi moazrovneebis naSromebis gaTvaliswinebiT, wigni ikvlevs, Tu ra TvalsazrisiT aRelveb-da da aRelvebs Teorias Teoriis sikvdilis sakiTxi da rogor SeiZleba gan-viTardes Teoriis momavali.

Ecocriticism and Italy: Ecology, Resistance, and Liberation by Serenella Iovino serenela iovinoekokritika da italia: ekologia, winaaRmdegoba da gaTavisuflebagamomcemeli: Bloomsbury Academic2016

wignis avtori evropaSi erT-erTi mowinave kritikosia. masSi war-modgenilia italiis sxvadasxva landSafti, kulturuli warmosaxvis kon-teqstSi. dawyebuli veneciaSi sikvdilis literaturuli tropidan da nav-Tobqimiuri katastrofidan, neapolis vulkanebis CaTvliT, piedmontSi ga-remos mimarT sastiki mopyrobiT damTavrebuli, serenela iovino italias ikvlevs, rogorc teqsts, sadac ekologia da warmosaxva erTmaneTs xvdeba. avtori ikvlevs teqstebs, sadac samarTali, sazogadoeba da politika mi-wis da sicocxlis, ekosistemebis da sxeulis ujredebis, dabinZrebis da gadarCenis istorebis erwymis da am dros, amtkicebs, rom literaturas, xelovnebasa da kritikas SeuZlia qveynis da misi xalxis mdumare xmebis wi-naaRmdegobis istoriebad gardaqmna da am gziT, CvenTvis gaTavisuflebis praqtikis SemoTavazeba.

305

Politics of literature by Jacques RanciereJak ransieriliteraturis politikagamomcemeli: Polity Press2016

literaturis politika mwerlebis politikur Sexedulebebs ar gulisxmobs; es arc im sakiTxis ganxilvas iTvaliswinebs, Tu rogor warmoadgenen mwerlebi socialur struqturebs an politikur brZolas TavianT nawarmoebebSi. sityvaTSeTanxmeba „literaturis politika“ gu-lisxmobs imas, rom politikas, rogorc koleqtiuri praqtikis formasa da literaturas, rogorc samwerlo teqnikis istoriulad gansazRvrul re-Jims Soris, gansakuTrebuli kavSiri arsebobs. am Tvalsazrisis Tanaxmad, literatura monawileobs sivrcis da drois, adgilisa da identobis, mety-velebisa da xmauris, xilulisa da uxilavis danawilebaSi, rac politikis asparezia.

wignSi warmodgenilia imis Cvenebis mcdeloba, Tu rogor angrevs literaturuli revolucia aRqmad wesrigs, rac safuZlad udevs tra-diciul ierarqiebs; aseve, ratom uSlis literaturuli Tanasworoba xels nebismier mcdelobas, rom literatura politikis samsaxurSi an mis adgi-las aRmoCndes. am hipoTezebis dasadastureblad warmodgenilia ramdeni-me mwerlis magaliTi: floberis, tolstois, hiugos, malarmes, brehtis, borxesis Tu sxvebis. wignSi, aseve, warmoCenilia fsiqoanalitikuri inter-pretaciisTvis, istoriuli narativisTvis da filosofiuri konceptua-lizaciisTvis amgvari midgomis Sedegebi.