Baigësi tryliktasis Sustiprino partnerystës ryðius „Sniego ......J.Zailskienë, mero patarëja A.Darguþienë, administracijos Socialinës paramos ir sveikatos skyriaus vyriausioji

Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 6 (10259) * 2020 m. sausio 22 d., treèiadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

2p. 3 p.

8 p.

Ðiandien – mënulio delèia, nuoðeðtadienio – jaunatis. Saulë teka 8

val. 27 min., leidþiasi 16 val. 35 min. Dienos ilgumas 8 val. 8 min.Vardadieniai: ðiandien – Anastazas, Anastazija, Asta, Nastas,

Nastazija, Nastë, Nastys, Vincas, Vincë, Vincenta, Vincentas,Vincentina, rytoj – Gailigedas, Gailigedë, Gailimantas, Gailimantë,Gailimina, Gailiminas, Gailiminë, Gailintas, Gundas,Ildefonsas,penktadiená – Artûras, Bukanta, Bukantas, Galvilas, Galvilë,Guntilda, Timas, Timotiejus.

Baigësi tryliktasis„Sniego susitikimas“

Sausio 16–17 dienomis Trakørajone vyko Uþsienio reikalø minis-terijos organizuojamas tradicinisLietuvos ir uþsienio saugumo poli-tikos ekspertø „Sniego susitikimas“,kuriame dalyvavo Latvijos vice-premjeras ir gynybos ministras ArtisPabrikas, Lenkijos, Slovakijos uþ-sienio reikalø ministrai Jacekas Cza-putowiczius ir Miroslavas Lajèakas,JAV valstybës ir gynybos sekretoriøasistentai Philipas Reekeris ir Vic-torino Mercado, daugiau nei 100aukðto rango diplomatø, patarëjø,parlamentarø, analitiniø ir tyrimocentrø tarptautinës ir saugumo po-litikos ekspertø ið maþdaug 15 ðaliø, NATO ir ES institucijø. Po susi-tikimo kalbëjæs uþsienio reikalø ministras Linas Linkevièius dþiaugësi,jog per gana trumpà laikà pavyko aptarti nemaþai aktualiø klausimøtransatlantiniø valstybiø saugumo tema.

Plaèiau apie „Sniego susitikimà“ – kitame „Gyvenimo“ numeryje.

Bûk su „Gyvenimu“ ir

2020-aisiais!

PRENUMERUOK „Gyvenimà“!SKAITYK „Gyvenimà“!

GYVENK su „Gyvenimu“!

„Gyvenimà“ galite uþsiprenumeruotipaðtuose, pas laiðkaneðius, platinimo

agentûroje Birðtone, redakcijojeir elektroniniu paðtu: [email protected].

Sustiprino partnerystës ryðiusir suderino derybines pozicijas

Fotoreportaþas ið Berlyne vykstanèios tarptautinës þemës ûkio parodos „Þalioji savaitë 2020“

Ðiomis dienomis Berlynevyksta 85-oji tarptautinë þemësûkio, maisto produktø ir sodinin-kystës paroda „Þalioji savaitë2020“, á kurià pristatyti savo ga-minamus produktus, uþmegztipartnerystës kontaktus, ásigyti ið-skirtiniø prekiø, pasimëgauti pa-saulio virtuvës patiekalais „su-plaukë“ ðimtai tûkstanèiø gamin-tojø, prekybininkø, visø þemësûkio ðakø specialistø, þemës ûkiopolitikos ekspertø, lankytojø irsveèiø. Parodos metu surengtasPasaulinis maisto ir þemës ûkioforumas bei konferencija „Mais-tas visiems! Prekyba siekiant uþ-tikrinti saugø, ávairø ir tvarø mais-tà“. Renginiuose dalyvavæ ávairiøðaliø politikai aukðèiausiu lygiudiskutavo maisto saugos, klimatokaitos, aplinkos apsaugos ir kitaisklausimais, kelianèiais iððûkiusþemës ûkiui.

Á parodà „Þalioji savaitë“ ren-ginius atvyko beveik 70 ðaliø oficia-lios delegacijos, kiek maþiau nei pusëJungtiniø Tautø maisto ir þemës ûkioorganizacijai (FAO) priklausanèiøþemës ûkio ministrø. Todël paroda,neiðskiriant ir Lietuvos stendo, tapoir neformaliø politiniø susitikimø,

diskusijø ir susitarimø vieta.Á Lietuvos stendà Berlyne po-

litikø ir þiniasklaidos akys nukrypojau pirmàjà parodos dienà, kuometankstyvà rytmetá jame nemenkà ður-mulá sukëlë Vokietijos þemës ûkioministrës Julijos Kliokner, ES þe-mës ûkio komisaro Januðo Vojcie-chovskio ir Berlyno mero Michae-lio Miulerio apsilankymas. Juos pa-sveikinæs Lietuvos þemës ûkio mi-nistras Andrius Palionis Vokietijosþemës ûkio ministrei áteikë krepðelásu lietuviðkais tautinio paveldoproduktais.

Lietuvos stende visà dienà vyko

þemës ûkio ministro Andriaus Pa-lionio susitikimai su Moldovos irUkrainos delegacijø vadovais, Lat-vijos, Estijos, Lenkijos bei Baltaru-sijos þemës ûkio ministrais, su ku-riais aptarti aktualiausi þemës ûkioklausimai, dviðalio ir daugiaðaliobendradarbiavimo galimybës.

Po susitikimo su Baltijos ðaliø irLenkijos þemës ûkio ministraisAndrius Palionis dþiaugësi, kad ðiosðalys sutarë vieningai laikytis uþsi-brëþtos pozicijos dël tiesioginiøiðmokø suvienodinimo visiems ES

( N u k e l t a á 3 p . )

Sausio 17 d. Lietuvos stendà parodoje aplankiusi Vokietijos þemës ûkio ministrëJ.Kliokner (J.Klockner) pritraukë ir didelá pasaulio þiniasklaidos susidomëjimà.

6p.Aptartos socialiniø bûstø, keliøprieþiûros, bendradarbiavimoir kitos seniûnijø aktualijos

Savarankiðkai dirbantiesiems –5 mln. eurø lengvatø

Konkurso„SukurtaPrienø kraðte“nugalëtojai –AB „Iðlauþo þuvis“

Aèiû savanoriamsuþ Lietuvà 4-5 p.

Turguje ðurmuliogerokai daugiau

Deðimtmetáspindëjusi„Kalëdø þvaigþdë“nusileido

2020 m. sausio 22 d. Nr. 6 (10259) 2 p.

Pasitarimo metu buvo aptartiástaigø praëjusiø metø veiklos rezul-tatai, ðiø metø planai ir iððûkiai.Paþymëta, kad visos ástaigos praë-jusius metus uþbaigë teigiamais re-zultatais ir ágyvendinusios su-planuotus darbus.

Ðie metai taip pat bus kupininaujø iððûkiø. „Prienø butø ûkis“ pa-didëjo priþiûrimø plotø dël ágyven-dinamø vieðøjø erdviø tvarkymoprojektø. Ðiuo metu bendrovësdarbuotojai atlieka krûmø kirtimo,medþiø genëjimo, kitus kasdieniniusaplinkos prieþiûros darbus. Vyksta 12ir laukia dar 2 daugiabuèiø namømodernizacijos projektai. Direkto-riaus A. Valatkos teigimu, jeigu dar-bai vyks sëkmingai, rajono savival-dybëje bus atnaujinta 78 daugiabu-èiai namai (42 daugiabuèiø atnau-jinimo projektai jau ágyvendinti).Anot jo, ateityje liks tik keletas neat-

naujintø daugiabuèiø namø.Savivaldybës mero A. Vaicekauskonuomone, Savivaldybë turi dar la-biau sustiprinti daugiabuèiø namømodernizavimo proceso kontrolæ,t.y. koordinuojantis Savivaldybësspecialistas turëtø dalyvauti kiekvie-name projektø aptarime su dau-giabuèiø namø gyventojais, suteiktijiems kuo daugiau ir iðsamios in-formacijos, atsakyti á visus rûpimusklausimus, kad kuo maþiau neaið-kumø ir problemø kiltø ateityje, jaupradëjus vykdyti projektà. Taip patmeras kvietë kartu ieðkoti galimy-biø, kad bûtø renovuojami ir vieðiejipastatai, ypaè áeinantys á kvartalinësrenovacijos teritorijà.

Ðiais metais UAB „Prienø van-denys“ planuoja visame rajone atliktivandentiekio tinklø inventorizacijà.Taip pat árengti nuotekø tinklusnumatytose vietose Paprienëje ir

J.Basanavièiaus g., árengti van-dentieká á Veiveriø kapines. Kadan-gi jau uþbaigti vandentvarkos pro-jektai Stakliðkëse ir Strielèiuose,bendrovës vadovas P. Mitkevièiusragino ðiø gyvenvieèiø gyventojusaktyviau jungtis prie centralizuotøvandentiekio ir nuotekø tinklø.

Bendrovës „Prienø ðilumos tink-lai“ direktorius R. Blaþevièiuspasidþiaugë, kad Jiezne baigtas pa-grindinës miesto katilinës rekonst-rukcijos projektas, Prienuose geraisutvarkytas ðilumos tinklas, katilinësparuoðtos dirbti ir esant dideliemsðalèiams, ir pakeisti viena kitàgedimø atveju.

Pasitarime buvo aptarti ir kitiklausimai. Jam baigiantis Savival-dybës vadovai palinkëjo ástaigomssëkmës ðiais metais ir gerø veiklosrezultatø.

Pasitarimas su Savivaldybës valdomø ástaigø vadovaisSausio 13 d. vyko pirmasis naujais metais Prienø r. savivaldybës mero A.Vaicekausko pasitarimas

su Savivaldybës valdomø ástaigø – UAB „Prienø vandenys“, UAB „Prienø butø ûkis“, AB „Prienø ðilumostinklai“ – vadovais. Pasitarime taip pat dalyvavo administracijos direktorë J.Zailskienë, direktorës pava-duotojas A.Marcinkevièius, mero patarëja A.Darguþienë, Statybos ir ekonominës plëtros skyriaus vedëjasT.Þvirblys. Ástaigø vadovams pristatyta naujoji Finansø skyriaus vedëja J.Èerkauskienë.

Pasveikinusi seniûnus su prasi-dëjusiais metais administracijos di-rektorë J.Zailskienë palinkëjo, kadir ðie metai bûtø darbingi. Pirmosiossavaitës jau parodë, kad darbo ne-trûks, nes daugiau dëmesio bus ski-riama socialinei srièiai, apleistø pa-statø kontrolei, keliø prieþiûrai. Se-niûnams, kaip ir administracijos dar-buotojams, iðkelti tikslai, kuriø pa-siekti galima tik dirbant sutelktai, ko-mandoje.

Viena ið pirmiausia aptartø sri-èiø – reguliari socialiniø bûstø kont-rolë, ði funkcija priskirta seniûnø pa-vaduotojams. Ið seniûnijø atstovø,kurie gavæ informacijos apie negy-venamà socialiná bûstà, nuomininkøasocialø gyvenimo bûdà, daugybæmetø nemokamus mokesèius ar dëlkitø prieþasèiø lankysis socialiniuosebûstuose, tikimasi atidumo, princi-pingumo, nepakantumo visuomenësskauduliams. Ypaè svarbu – pre-vencinë veikla, todël visais apsilan-kymo atvejais praðoma raðyti patik-rinimo aktus, bendradarbiauti su sa-vivaldybe, specialistais, jeigu reikia– ir su policija. Daugiau dëmesio busskiriama ir socialiniø bûstø prieþiû-rai: pirmiausia bus remontuojami tiebûstai, kurie yra blogiausios bûklës,kuriuose gyvenama su nepilname-èiais vaikais ir kuriø patys gyventojaistengiasi bûti socialiai atsakingi.

Ir administracijos direktorë, irmeras kvietë seniûnus labai atsakin-gai spræsti socialiai jautrius klausi-mus, taèiau kartu ieðkoti svertø, kadsocialiniø bûstø gyventojai prisiimtøatsakomybæ, taip pat stengtøsi spræstisavo problemas.

Pasitarime nemaþai kalbëta apiekeliø prieþiûrà. Nors pasidþiaugta,kad nëra þiemos ir lyg ir galima lëðøsniegui valyti sutaupyti, kartu nuo-gàstauta dël sunkiasvorës technikosgadinamø seniûnijø keliø ir didëjan-èiø iðlaidø keliams taisyti bei lyginti.Seniûnams priminta, kad atsiþvelg-dami á situacijà jie turi teisæ priimtisprendimus dël kelio þenklø, ribo-janèiø automobiliø svorá, árengimo.

Nemaþai problemø savivaldybë-je kyla dël prastos keliø prieþiûros,ypaè valstybinës reikðmës gatviø irðaligatviø, kuriuos priþiûrëti pri-klauso ne savivaldybei, seniûnijai, oLietuvos automobiliø keliø direkci-jai. Apmaudu, kad atsakomybësstrëlës visais atvejais nukreipiamos ávaldþios atstovus. Vienas ið pavyz-dþiø – Prienø F. Martiðiaus gatvë irðaligatvis, uþ kurio valymà atsakingaKeliø direkcija. Anot J. Zailskienës,tokiø keliø yra ir seniûnijose. Seniû-nijos apie Keliø direkcijai priklau-sanèius ir nenuvalytus kelius gali betkuriuo laiku praneðti Keliø direkci-jai, tereikia Keliø direkcijos inter-

netiniame puslapyje paraðyti þinutæir nurodyti vietà ir tikslø kelio nu-merá. Tikima, kad principingai dir-bant ir ðioje srityje situacija turëtøstabilizuotis.

Principingumo kartais reikia irpaèiø gyventojø ar organizacijø (ku-rie piktybiðkai nepriþiûri savo valdø,pastatø ar daro kitus administra-cinius paþeidimus) atþvilgiu. Seniû-nai paraginti (turi tokià teisæ) dràsiauvadovautis Administraciniø nusi-þengimø kodeksu ir skirti nuobau-das, jeigu prevenciniai pokalbiai aráspëjimai nepadeda.

Pasitarimo metu aptarti ir seniû-nø ataskaitø rengimo, ágyvendintovandentvarkos projekto, Vasario 16-osios ðventës bei vertø pagerbimo irpaskatinimo kraðto þmoniø siûlymoá Savivaldybës organizuojamo kon-kurso „Dëkingumas“ apdovanoji-mus klausimai. Meras kvietë seniû-nus bûti aktyviems, siûlyti nominuo-ti kraðto ðviesuolius, aktyvius visuo-menininkus, bendruomeniø lyde-rius, savanorius ir kitokiais darbaisar veiklomis pasiþymëjusius þmones.

Pabaigoje seniûnai papraðytiparaginti gyvenvieèiø, kuriose atliktivandentvarkos plëtros darbai, gy-ventojus aktyviau jungtis prie cent-ralizuotø vandens ir nuotekø tinklø.

Prienø r. savivaldybësinformacijos

Aptartos socialiniø bûstø, keliø prieþiûros,bendradarbiavimo ir kitos seniûnijø aktualijos

Sausio 16 d. vyko pirmasis ðiais metais Prienø r. savivaldybës vadovø pasitarimas su seniûnais.Pasitarime dalyvavo meras A. Vaicekauskas, mero pavaduotoja L. Jakinevièienë, administracijos direktorëJ.Zailskienë, mero patarëja A.Darguþienë, administracijos Socialinës paramos ir sveikatos skyriausvyriausioji specialistë G.Aukðtakalnë, seniûnijø seniûnai.

„Sodra“ primena, kad individua-liø ámoniø savininkai, maþøjø bend-rijø nariai, ûkiniø bendrijø tikrieji na-riai, ûkininkai bei jø partneriai ir as-menys, vykdantys individualià veik-là, gali nemokëti socialinio draudi-mo ámokø vienerius metus nuopirmosios veiklos pradþios.

Pirmosios veiklos pradþia laiko-ma diena, kurià po 2018 m. sausio 1d. asmuo pirmà kartà tampa sava-rankiðkai dirbanèiu asmeniu.

„Jeigu gyventojai atitinka sàlygasir nori pasinaudoti ðia lengvata, jiemsnieko daryti nereikia. Ámokos nërapriskaièiuojamos ir deklaravus pa-jamas jø sumokëti nereikalaujama.

Taèiau vertëtø nepamirðti, jognemokant socialinio draudimo ámo-kø nesuteikiamos ir socialinës garan-tijos, pavyzdþiui, þmogus tà laiko-tarpá neágyja socialinio draudimo sta-þo ir negautø ligos, motinystës iðmo-kø. Be to, gyventojai turi galimybæatsisakyti lengvatos ir ámokas mo-këti, kad gautø socialines garantijas“,– sako „Sodros“ Ámokø administ-ravimo skyriaus vedëjas LaimonasRudys.

Naujausi „Sodros“ turimi duo-menys yra 2018 metø, nes savaran-kiðkai dirbantys gyventojai dar ne-deklaravo pajamø ir nesumokëjoámokø uþ 2019 metus – tai padarytijie turës pavasará.

„Sodra“ primena, kad savaran-kiðkai dirbantiems gyventojams2019 metø pradþioje ásigaliojo naujisocialinio draudimo ámokø tarifai,pagal kuriuos jie turës ámokas mokëtiðiemet deklaravæ pajamas uþ praë-jusius metus.

Gyventojai, dirbantys su indivi-dualios veiklos paþyma, uþ 2019 me-tus socialinio draudimo ámokas mo-kës nuo 90 proc. deklaruotø pajamøjau atskaièius leistinus atskaitymus.Privalomojo sveikatos draudimo(PSD) ámokø tarifas – 6,98 proc., ovalstybinio socialinio draudimo(VSD) ámokø tarifas – 12,52 proc.

Jeigu gyventojas dalyvauja pensijøkaupime, atitinkamai, priklausomainuo kaupimo pobûdþio, prie VSDtarifo reikëtø pridëti 1,8 proc. arba 3proc. pensijø kaupimo ámokø tarifà.

VSD ámokø bazë negali virðyti43 vidutiniø darbo uþmokesèiø ámo-koms skaièiuoti, vadinasi, ámokos uþ2019 metus mokamos nuo ne dides-nës sumos nei 48 856,6 Eur.

Individualiø ámoniø savininkai,maþøjø bendrijø nariai VSD ámokasmoka nuo 50 proc. asmeniniams po-reikiams iðsiimamos sumos, kurideklaruojama kaip su darbo santy-kiais ar jø esmæ atitinkanèiais san-tykiais susijusios pajamos. PSD ámo-kø tarifas – 6,98 proc., o VSD ámokøtarifas – 13,83 proc. Jeigu gyventojasdalyvauja pensijø kaupime, atitinka-mai, priklausomai nuo kaupimo po-bûdþio, prie VSD tarifo reikëtø pri-dëti 1,8 proc. arba 3 proc. pensijøkaupimo ámokø tarifà.

2020 metais PSD ir VSD ámokøtarifai nesikeitë, taèiau padidëjusminimaliai mënesinei algai (MMA)padidëjo minimali mënesinë PSDámoka – ji siekia 42,37 Eur.

Verslo liudijimø turëtojai ir to-liau moka ámokas nuo MMA pro-porcingai dienø skaièiui. Nuo 2020metø sausio minimali mënesio algapasikeitë ir siekia 607 eurus.

Taip pat pasikeitë minimaluspensijø kaupimo dalyviø ámokostarifas. Ðiemet dalyvaujantieji pensijøkaupime moka 2,1 proc. arba 3 proc.ámokas.

Svarbu þinoti, kad individualiàveiklà vykdantys gyventojai taip patdalyvauja pensijø kaupime, ir tuosasmenis, kurie pernai pradëjo pirmàsavarankiðkà veiklà, „Sodra“ gali ðiømetø pradþioje átraukti á pensijø kau-pimà. Pasitikrinti, ar esate átraukti ápensijø kaupimà ir ar dalyvaujate pen-sijø kaupime seniau bei kokioje kaupi-mo bendrovëje kaupiate, galite pri-sijungæ prie „Sodros“ asmeninës pa-skyros gyventojui www.sodra.lt/gyventojui.

Aktuali informacija

PR Savarankiðkai dirbantiesiems– 5 mln. eurø lengvatø

„Mokestinëmis atostogomis“, suteikiamomis pirmà savarankiðkàveiklà pradëjusiems gyventojams, 2018 metais pasinaudojo 24 tûkst.gyventojø. Jie ið viso sutaupë daugiau nei 5 milijonus eurø socialiniodraudimo ámokø.

Manto Valaièio I.V atliks þemës sklypø kadastrinius matavimus,esanèius Stakliðkiø k., Stakliðkiø sen., Prienø r. sav. : Skl. Kad. Nr.952-15, kuris ribojasi su Monikos Tarasevièienës (mirus) Skl. Kad.Nr. 6953/4:231 sklypu – 2020.01.28 d. 11 val. – 11:20 val. Taip patkadastrinius matavimus Skl. Kad. Nr. 952-7, kuris ribojasi suBenediktos Þilionienës (mirus) Skl. Kad Nr. 6953/4:156 sklypu –2020.01.28 d. 12:15 val. – 12:45 val. bei kadastrinius matavimus Skl.Kad. Nr. 952-13, kuris ribojasi su Kazio Bekeðiaus (miræs) Skl. Kad.Nr. 6953/4:291 sklypu – 2020.01.28 d. 13:00 val.-13:20 val. Minëtulaiku vyks ribø þenklinimas vietovëse. Praðome atvykti minëtø kai-myniniø sklypø savininkø giminaièius arba suinteresuotus asmenis.Neatvykus darbai bus tæsiami, praðome pastabas pateikti per 30 dienønuo matavimø datos. Tel. 8 608 94 027.

2020 m. sausio 22 d.3 p. Nr. 6 (10259)

Praëjusá ketvirtadiená Prienøkultûros ir laisvalaikio centre vy-ko tradicinis mero Alvydo Vai-cekausko inicijuotas padëkos va-karas, skirtas Prienø r. savival-dybës rëmëjams. Á padëkos va-karà atvyko graþus bûrys mûsøkraðto verslininkø, ámoniø ir ástai-gø vadovø. Tai – graþi proga vienikitiems padëkoti uþ bendradar-biavimà, pagalbà ir prisiminti nu-veiktus darbus.

Sveikindamas susirinkusiuosius,A.Vaicekauskas pasidþiaugë, kadrajone yra gausus bûrys patyrusiø,stipriø, taip pat jaunø, energingø, savoprodukcija Lietuvoje ir kitose ðalyseþinomø verslininkø, padëkojo jiemsuþ finansiná indëlá á savivaldybës biu-dþetà bei visø kartu nuveiktus dar-bus, nuolatinæ paramà seniûnijoms,mokykloms, bendruomenëms. Vi-siems vakaro dalyviams Savivaldy-bës vadovas palinkëjo dar dosnesniø,ádomesniø metø, pasisekimo veik-lose ir asmeniniame gyvenime.

Ðventinio vakaro dalyviams bu-vo pristatytas Romo Prokofjevo pa-rengtas trumpas filmas apie svarbiau-sius 2019-øjø metø Savivaldybësdarbus, pasiekimus, bendradarbia-vimà su verslu, ágyvendintus ir ágy-vendinamus projektus.

Padëkos vakare dalyvavo ir svei-kinimo þodá tarë Kauno prekybos,pramonës ir amatø rûmø (KPPAR)prezidentas Zigmantas Dargevièius,ámonës „Taneta“ valdybos pirminin-

kas Benjaminas Þemaitis. Sveèiaipadëkojo Savivaldybës merui ir jo ko-mandai uþ naujas graþias iniciatyvas,verslo ir savivaldos ryðiø stiprinimà.

Vienas ið ðio bendradarbiavimogerøjø pavyzdþiø – jau antrà kartàPrienø rajono savivaldybës ir Kaunoprekybos, pramonës ir amatø rûmøskelbtas konkursas ,,Sukurta Prienøkraðte“, kurio tikslas – skatinti lietu-viðkø, aukðtos kokybës, inovatyviø,iðskirtiniø, galinèiø konkuruoti Lie-tuvos bei uþsienio rinkose paslaugøkûrimà, produktø gamybà bei varto-jimà ir verslo plëtrà Prienø rajone.

Konkurso komisija, kurià sudarëUAB „Ekofrisa“ direktorë Lina Du-þinskienë, UAB „Gyvenimas“ direk-torë ir laikraðèio redaktorë RamutëÐimukauskaitë, MB „Aroma Rex“

direktorius Rimvidas Skorupskis,Prienø r. savivaldybës mero patarëjaAgnë Darguþienë, Savivaldybësadministracijos direktorë JûratëZailskienë ir Savivaldybës admi-nistracijos Statybos ir ekonominësplëtros skyriaus vedëjas TomasÞvirblys, vertino pateiktas paraiðkaspagal gaminio (paslaugos) iðskir-tinumà, unikalumà, kokybæ, apdo-vanojimus parodose ir mugëse beidraugiðkumà aplinkai.

Padëkos vakaro metu buvo ap-dovanoti ðio konkurso dalyviai ir nu-galëtojai. Apdovanojimus áteikë Prie-nø r. savivaldybës meras A. Vaicekaus-kas ir Kauno prekybos, pramonës iramatø rûmø prezidentas Z. Dar-gevièius.

Konkurso dalyvio sertifikatu irPrienø r. savivaldybës dovanomisapdovanota UAB „Wilara“ (vadovasGediminas Olsevièius). Apdovano-jimas skirtas uþ ámonëje sukurtas iriðtobulintas atakiavimo stakles AWO-1.UAB „Wilara“ – viena pagrindiniøbitininkystës reikmenø ámoniøLietuvoje, turinti didþiausià Baltijosðalyse prekiø bitininkams parduo-tuvæ ir gausiausià pasiûlà. Ámonëjesukurtos atakiavimo staklës AWO-1,skirtos atakiuoti rëmeliams su med-umi prieð dedant juos á medsuká.

Konkurso „Sukurta Prienø kraðte“ nugalëtojai – AB „Iðlauþo þuvis“

Apdovanojimà ið mero rankøpriëmusi G. Olsevièiaus þmona Da-nutë dëkojo Savivaldybei ir komisijaiuþ ámonës darbo ávertinimà, pa-laikymà ir graþø bendradarbiavimà.Visai Savivaldybës komandai – me-rui, administracijai, specialistams –ji padëkojo uþ besikeièiantá miestà,atnaujinamas vieðàsias erdves, kituspuikius ágyvendinamus projektus.

Konkurso nugalëtoju pripaþintaAB „Iðlauþo þuvis“, pristaèiusi kon-kursui naminá virtos þuvies vyniotináir ðaltai rûkytà karpio filë. Abu ga-miniai pelnë 2018 metais aukso me-dalius: naminis virtos þuvies vynio-tinis – parodoje „AgroBalt 2018“ uþdëmesá sveikai mitybai, o ðaltai rû-kyta karpio filë – parodoje „Rinkisprekæ lietuviðkà 2018“. Paþymëtina,kad bendrovë gaminius ruoðia tik iðámonës tvenkiniuose uþaugintos þu-vies, o ðaltai rûkytà karpio filë – tikið ne maþiau kaip septyneriø metøamþiaus karpio.

AB „Iðlauþo þuvis“ direktoriusDarius Svirskis uþ naminá virtos þu-vies vyniotiná ir ðaltai rûkytà karpiofilë apdovanotas konkurso pagrin-diniu prizu AITVARAS ir nugalë-tojo sertifikatu. Kaip ir praëjusiais

metais, prizà sukûrë Prienø kraðtokalvis Martynas Breikðtas.

Oficialiosios dalies pabaigojemeras A.Vaicekauskas dar kartà krei-pësi á verslininkus ir visus vakaro sve-èius, pakviesdamas prisidëti prie vie-no ið svarbiausiø projektø – poetoJustino Marcinkevièiaus atminimoáamþinimo ir vieðosios erdvës sumeniniais akcentais árengimo bib-liotekos kiemelyje. Poeto atminimoáamþinimo idëjà meras iðkëlë prieðkeletà metø, buvo atidaryta PrienøJustino Marcinkevièiaus vieðosiosbibliotekos sàskaita, á kurià buvokvieèiama aukoti. Labai tikimasi, kadðiais – ypatingais (iðskirtiniais) – me-tais, kai minimos poeto 90-osios gi-mimo metinës, su Savivaldybës, vers-lininkø ir visø kraðtieèiø bei poetoasmenybës ir jo kûrybos gerbëjø pa-galba poeto atminimas bus áamþintas.

Ðventinæ vakaro nuotaikà kûrëPrienø kultûros ir laisvalaikio centrovokalinë grupë „Aksomas“, dþiazoatlikëjai Laura Budreckytë (voka-las), Vytis Nivinskas (kontrabosas),Andrejus Polevikovas (klaviðiniai).

Parengta pagal Prienø r.savivaldybës informacijà

Pagrindinis konkurso prizas áteikas AB „Iðlauþo þuvis“ direktoriui Dariui Svirskiui.

UAB „Wilara“ skirtas dovanas priëmë Danutë Olsevièienë.

dviðalio bendradarbiavimo galimy-bes su kitomis ðalimis.

„Èia atvykæs tu supranti, kuo„kvëpuoja“ þemës ûkio sektorius,kokia formuojama politika, ir kaslaukia pasaulio ateityje,“ – savo áspû-dþius trumpai iðdëstë parodoje sutik-tas Seimo Kaimo reikalø komitetopirmininko pavaduotojas Kazimie-ras Starkevièius.

Apie tai, kà Lietuvos ga-mintojai Berlyne pasiûlë tarptau-tinës þemës ûkio, maisto produk-tø ir sodininkystës parodos „Þa-lioji savaitë 2020“ lankytojams,skaitykite kitame „Gyvenimo“laikraðèio numeryje.

Dalë LazauskienëAutorës nuotraukos

ûkininkams. Todël, pasak jo, draugebus lengviau ginti þemdirbiø in-teresus derantis dël bendrosios þe-mës ûkio politikos (BÞÛP) sàlygø.

A.Palionis pastebëjo, jog Lietu-vos ûkininkams labai svarbu uþsi-tikrinti sàþiningos konkurencijos sà-lygas. Kaip ir kitø Europos ðaliø ûki-ninkai, jie yra ásipareigojæ vykdyti to-kius paèius ES teisës aktø reikala-vimus, taip pat ir susijusius su kli-mato bei aplinkos apsauga, taèiaukol kas jø gaunamos tiesioginës ið-mokos siekia vos 60 – 70 proc. ESvidurkio. Todël Þemës ûkio minis-terijos tikslas yra pasiekti, kad iðmo-kos mûsø þemdirbiams bûtø suvie-nodintos bûsimu 2021-2027 metøfinansiniu laikotarpiu.

– Visa ûkinë veikla susijusi suklimato kaita, suprantamas susirûpi-nimas tuo ir siekis jà maþinti. Visdëlto mes turime svariø argumentø,kodël mûsø þemdirbiams bûtøsunku ágyvendinti naujus aplinko-sauginius reikalavimus su tuo paèiufinansavimu. Pagal gaunamà paramàesame ant þemesnio „laiptelio“, neikitø Europos ðaliø ûkininkai, be to,susiduriame su demografinëmisproblemomis regionuose, – paste-bëjo þemës ûkio ministras.

Po susitikimo vykusioje spaudoskonferencijoje Baltijos ðaliø minist-rai patvirtino, jog sutarë savo lûkes-èius dël BÞÛP iðsakyti vasario 24 d.ávyksianèiame susitikime su ES þe-

mës ûkio komisaru Januðu Vojcie-chovskiu, bus siekiama uþsitikrintijo paramà dël tiesioginiø iðmokø pil-nos konvergencijos.

Susitikime su Moldovos þemësûkio, regioninës plëtros ir aplinkosministru Ion Perju buvo pasiraðytasdviðalis 2020–2022 m. veiklos pla-nas, numatantis artimiausiø metøbendradarbiavimo gaires.

„Lietuva kartu su Moldova kele-rius metus vykdë bendrà projektà,kuriame dirbo Valstybinës maisto irveterinarijos bei Augalininkystëstarnybos, padëjome Moldovai su-derinti teisës aktus su Europos Sà-jungos reikalavimais. Esame pasi-ruoðæ pasidalinti savo þiniomis beipatirtimi su Moldova ir ateityje“, –sakë ministras A. Palionis.

Jis patikino, jog Lietuva ir toliaupasirengusi teikti techninæ ir eksper-tinæ pagalbà Ukrainai, tæsianèiai susi-tarime su ES numatytas vidaus re-formas. Tai susijæ ir su dviðaliais pro-jektais tarp atsakingø nacionaliniøinstitucijø, ir su þemës ûkio refor-mos, maisto saugos, plaèios apimtieslaisvos prekybos klausimais. Augantdviðalei ES ir Ukrainos prekybai þe-mës ûkio ir maisto produktais,Ukraina susiduria su sklandaus pre-kiø judëjimo ir logistikos iððûkiais,todël viena ið galimybiø – dar daugiauprodukcijos eksportuoti per Klai-pëdos jûrø uostà.

Baltarusija yra viena ið didþiausiøLietuvos prekybiniø partneriø, todëlþemës ûkio ministras A.Palionis sa-

kë besitikintis ir glaudesnio bend-radarbiavimo su kaimynais balta-rusiais. Apie tai kalbëta dviðaliamesusitikime su Baltarusijos þemësûkio ir maisto ministerijos ministruAnatolii Khotko ir kitais atstovais.

Visgi ministras, paklaustas apietai, su kuria ðalimi bendradarbiavi-mas þemës ûkio srityje turi didþiau-sio potencialo, pabrëþë:

– Anksèiau prioritetu buvo Ry-tai, taèiau Rusijos embargas pamokë,kad reikëtø þvelgti plaèiau ir diver-sifikuoti rinkas, taip sumaþinantrizikà. Didelë dalis maisto produktøeksportuojama á Vokietijà, ðiuo metuintensyviai dirbame su Japonijos irKinijos rinkomis. Geguþës mënesá áLietuvà atvyks Kinijos muitinësministras, su kuriuo tikimës pasira-ðyti susitarimà dël jautienos sub-produktø pardavimo Kinijai.

Þemës ûkio viceministras Eval-das Gustas priëmë Sakartvelo dele-gacijà, vadovaujamà aplinkos apsau-gos ir þemës ûkio viceministrës Kat-jos Tsilosani.

„Aptarëme Rytø partnerystësklausimus, dviðalius projektus su Sa-kartvelu. Pastebëjau, kad dviðalisveiksmø planas su Gruzija pasira-ðytas dar 2015 m., bet bendradarbia-vime jauèiamas sàstingis, todël pa-kvieèiau numatytas priemones ágy-vendinti realiai, rodant daugiau ini-ciatyvos. Kitas svarbus klausimas –prekybiniai santykiai ir prekybinisbendradarbiavimas su Sakartvelu.Tenka konstatuoti, kad per pasta-

ruosius ketvertà metø mûsø eks-porto apimtys Sakartvele sumaþëjo,todël aiðkinomës, kodël ðis procesastaip vangiai vyksta, nes lietuviðkiproduktai pasaulyje populiarûs ir jøeksportas auga,“ – pasakojo þemësûkio viceministras E.Gustas.

Jo teigimu, melioracijos sis-temos mûsø ðalyje – pasenusios,neveiksmingos ir reikalingos atnau-jinimo, pritaikant jas klimato kaitossàlygomis. Tuo tarpu Gruzija sukû-rusi melioravimo ir irigacines siste-mas, ir ði patirtis Lietuvai gali bûtinaudinga.

Kaip patikino Þemës ûkio mi-nisterijos atstovai, parodoje „Þaliojisavaitë“ Lietuvos politikai mezgë irneformalius ryðius, kurie ateityjegalës bûti naudingi, organizuojantoficialius susitikimus ir aptariant

Sustiprino partnerystës ryðius ir suderino derybines pozicijasFotoreportaþas ið Berlyne vykstanèios tarptautinës þemës ûkio parodos „Þalioji savaitë 2020“

(Atkelta ið 1 p.)

Baltijos ðaliø þemës ûkio ministrai sutarë laikytis vieningos pozicijos dëltiesioginiø iðmokø suvienodinimo.

2020 m. sausio 22 d. Nr. 6 (10259) 4 p.

Tai, kas iðaugina...Projektà remia

Kaip þinoma, mûsø Seimas 2019-uosius metusbuvo paskelbæs Lietuvos Nepriklausomybës kovøatminimo metais. Prieð ðimtmetá, 1919-1920 me-tais, ginant kà tik atkurtà Lietuvos valstybæ nuo sve-timø kariuomeniø invazijos, á kovà dël to valsty-bingumo iðsaugojimo jungësi ir savanoriai.

Abi su kolege Renata (Renata Þibienë – Pakuo-nio kultûros renginiø organizatorë) sukome galvas,kaip atrasti tinkamà lektoriø, galintá vaizdingai irprofesionaliai papasakoti apie to meto kovinius ávy-kius, kuriuose dalyvavo ir Pakuonio kraðto þmonës.

Pasirodë, kad kaþin kur toli ieðkoti visai nerei-këjo. Èia pat gyvenanti ilgametë mokytoja, muzie-jininkë Onutë Zmejauskienë, bûdama tikra pakuo-

niðkë, daug metø domëjosi ir rinko kraðtotyrinæmedþiagà ir sukaupë tikrus ðios srities lobius. Jaisji maloniai sutiko pasidalinti su bibliotekoje su-sirinkusiais pakuonieèiais.

Klausëmës ádomaus pasakojimo, þiûrëjomeekrane demonstruojamas nuotraukas ir archyviniusdokumentus. Beje, Pakuonyje tebegyvena tø laikøkovø dalyviø palikuonys ir kiti giminaièiai.

Renginy panaudota ir demonstruota kraðtotyri-në medþiaga ðiuo metu palikta Pakuonio biblio-tekoje, tad, dëkodami lektorei, visus besidominèiusðia tema kvieèiame nuodugniai su ja susipaþinti.

Marytë ÞaromskienëPakuonio bibliotekos bibliotekininkë

„Þengë broliai savanoriai tëvynësvieðkeliu plaèiu“ (apie renginá Pakuonyje)

Baigësi 2019-ieji – Lietuvos SA-VANORIØ KARIØ metai. Prieð ðim-tà metø ir ið Pakuonio valsèiaus perseptynias deðimtis vyrø, niekada ne-laikiusiø ginklo, atsisveikino su na-miðkiais ir iðëjo ginti Tëvynæ. Apiedaugelio jø likimà mena vyriausi gi-minaièiai, puikiai þino ir jaunimas,kiti buvo tiesiog pamirðti. Neádomu...Kartais tik mokyklos muziejëlyje pro-anûkiai suþino, kad jø giminëje bûtasavanorio, partizano, kad seneliai bu-vo iðtremti... Pakuonio valsèiaus ko-votojus uþ Lietuvà suregistruoti painu,nes vieni þemes gavo ðiose apylinkëse,kiti iðsikëlë á kitus kraðtus, o mûsøkaimuose apsigyveno gynëjai ið Kau-no, kitø Lietuvos vietø. Valsèiaus (se-niûnijos) ribos nuolat keitësi.

Labai ádomu ir dþiugu, kad tadatikrai didþiuliame Pakuonio valsèiu-je þemës reformos metu iðsiplëtë arbavisai naujai susikûrë savanoriø kai-mai. Pats pirmasis toks kaimas Lie-tuvoje buvo sukurtas Pakuonio vals-èiuje. Suko galvas valdininkai ir bûsi-mieji gyventojai, Kaip já pavadinti?Ir davë didþiojo Lietuvos þadintojo,varpininko Vinco Kudirkos vardà –Kudirkos kaimas! Kaip prasminga...Vëliau ðnekamojoje kalboj imta var-

toti pavadinimà – Kudirkai. Gal kasir primirðo ðio vardo kilmæ – tik nesavanoriø palikuonys. Mûsø kraðtebuvo daug dvarø, todël, parceliuo-jant jø þemes, sudaryta ir daugiau kai-mø. Ið Aðtuonëliø dvaro þemiø atsi-rado kaimas – Aðtuonëliai. Vis neið-sprendþiam, kodël vienas savanoriøkaimas gavo Dangstytës vardà. Sa-koma, kad naujakuriai buvo sutarætrobø stogus dengti skarda ir ji turëjotviskëti prieð saulæ. Bet tai nelabaipatikima. Tik dalis kaimo priklausomûsø seniûnijai. Kiti – Rokø seniû-nijos gyventojai. Bet viso didþiojokaimo þmonës, net ir iðsklidæ po pa-saulá, palaiko ryðius, rengia susitiki-mus. 1997 m. buvo pastatytas pa-minklas Dangstytës kaimo þmo-nëms. Savanoriø ainiai gerbia gimi-nës atminimà.

Kokiø minèiø ir idëjø vedami ëjovyrai ginti Lietuvos? Jaunieji kariodalià ásivaizdavo gana romantiðkai.Jei ðeimoje vienas iðeidavo, tai ir na-mie likæ to labai norëdavo. Dirva-nauskienë Leonora pasakojo: Pata-mulðio kaimo Dirvanauskai, Jurgis(1900-1975) ir Pranas (1896-19850), iðgirdæ kvietimà ginti Të-vynæ, tuoj pat susiruoðë ir linksmi

iðvyko. O Antanà tëvai sudraudë, aið-kindami, kad jis dar nebus priimtas,labai jaunas. Bet vaikinukas neið-kentë... Prisiklausæs idëjiðkø kalbø,dingo ið namø. Nesulaukdami parsi-randanèio, tëvai vaþiavo ieðkot. Kur?Ogi Kauno link. Prie Panemunës ka-reiviniø rado besitrainiojantá. Nu-liûdusá parsiveþë namo. Neiðlaikëðirdis tokios skriaudos. Po pusmeèiovël pabëgo. Vël ten pat. Vël jo ne-priëmë. O motina, arkliais nuvaþia-vusi á Panemunæ, visà dienà apie ka-reivines ieðkojo savo svajoklio vaiko.Parsiveþë, tëvas gerai ákrëtë á kailá.Ir vaikinas pasidavë likimui. TarnavoLietuvos kariuomenëje tada, kai tamatëjo laikas. Broliai ið Antano nesi-ðaipë. Mat patyrë lenkø nelaisvæ irsuþeisti buvo. Tëvø laukus atidavëAntanui, patys dirbo savanoriø þe-mæ. Jurgio ðeimoje uþaugo penki sû-nûs ir trys dukros, Pranas uþauginotris dukras ir sûnø. Bet svarbiausia,kad visi labai didþiavosi, esantyssavanoriø vaikai. Smagiam suëjime5 Jurgio sûnûs, progà nutaikæ, visikartu ðûkteli „Mes – Savanorio sû-nûs.“ Tai buvo tarsi koks antspaudas.Visas kaimas pagarbiai tai minë-davo, nes jie buvo vieninteliai ðio kai-

mo savanoriai. Abu aukðti, liekni,muzikantai, dainininkai, giesminin-kai, ilgaamþiai ir svarbiausia – Sa-vanoriai. Tai buvo visai kitaip nei kaikuriose kitose ðeimose, kur vaikainesidomi tëvø gyvenimu, apie tai na-muose nekalba. O jø iðkovotas þe-mes tai stengiasi atsiimti...

O ðtai su þemëmis buvæ ir keistødalykø. Turbût ne vienas prisimena-me, kaip dabartinë mûsø Lietuvagràþino turëtà þemæ ir davë net tiemskaimo þmonëms, kurie jos niekadaneturëjo. Kai kas, daþniausiai kaimointeligentai, þemës atsisakë; „O kàað su ja darysiu. Kuo dirbsiu? Nerei-kia man jos“. Paskui gailëjosi. Pa-naðiai bûta ir anos Lietuvos þemësreformos laikais.

Kazys Stanevièius (1929–2018),prisimindamas savo tëvà Pranà Sta-nevièiø (1900–1985), taip pat didþia-vosi, kad jis buvo Lietuvos savanoris.Kaimynai paþinojo ramø, tvarkingà,grieþtà, auksaranká, buvusá Seniûnøkaimo gyventojà. Vaikystëje likæsnaðlaitis, jis buvo patekæs tarnauti pasvokietá anapus sienos. Ten daug kopramoko. Siekë ðviestis, daugiauþinoti. Bet labai ilgëjosi savo kraðto.Gráþæs á Lietuvà tarnavo pas ûkinin-kus. Kai Lietuvos valstybë atsidûrëpavojuje, aðtuoniolikmetis Pranas jàginti iðëjo savanoriu. Sakë: „Ne dëlpaþadëtos þemës einu. Lietuvà rei-kia gelbët“. Tarnavo 1919–1923 me-tais. Buvo karininko adjutantas. Abugraþiai sutarë. Net gyvybæ jam Pranasiðgelbëjo. Turëjo apdovanojimø. Lai-mingai liko abu gyvi. O kai kovosbaigësi, savanoriams dalijo þemes,Pranas Stanevièius vël pradëjo tar-nauti pas ûkininkus. Ðaukia já val-dininkas, siûlo skirti þemës, o jis netpyksta: „Visiems sakiau, kad ne dëlþemës kariavau. Að ne koks parsida-vëlis kaip kiti. Að uþ Lietuvà ëjau, one dël naudos. Kam man ta þemë?Kà su ja veiksiu vienas bûdamas?“.O kai vëliau Seniûnø kaime radoþmonà... Kà tada daryt? Kur ásikurti?Reikëtø þemës... Eina praðyt... O þe-më jau iðdalinta. Nëra tiek, kiek davëkitiems savanoriams. Vos sugraibëvaldþia Pranui tris hektarus. Betdarbðtuolis neliûdëjo, stengësi pra-sigyventi. Ásidarbino ðalia esanèiuosevaldiðkuose Naujadvario seneliø na-muose ûkvedþiu, augino vaikus. Pokaro, Lietuvai praradus savarankið-kumà, vyriausias sûnus Vytas pasukopartizano „Barsuko“ takais, uþ Lie-tuvà. Galop 1949 m. ðeima pateko áSibirà. Bet ir ten darbðtuoliai nepra-

puolë. O tëvas savanoris sakydavo:„Nebëdavokim. Kap bus, tep... Vistiek da valdþia versis. Ðitep visadanebus. Neparsiduokim „dël trupinioaukso, gardaus valgio ðaukðto“. Ne-sulaukë Lietuvos savanoris atgimi-mo laikø. Mirë 1985 metais, tikëda-mas Lietuva ir savo darbo prasme.

Kai kam atgimstanèios Lietuvosidëja buvo svarbiau uþ galimybæ gy-venti Amerikoje. Lietuvos savanorioMotiejaus Tarcijono (1893–1868)dukra, buvusi mokytoja AntaninaTarcijonaitë-Laukaitienë prieð de-ðimtmetá labai plaèiai papasakojoapie savo tëvo gyvenimà. Senelis, tëvotëvas, dirbo dvare ,,ðpanioku“, betnorëdamas prasigyventi iðvyko uþ-darbiauti á Anglijà ir prapuolë visamlaikui. Jo þmona, apsigyvenusi Pa-kuonyje pas neturtingà giminaitæ, vos5 metø Motiejukà ir dukrelæ Onà lei-do pas daraktoriø mokytis skaityti.Kai vaikas buvo 7 metø, mirë mama,o netrukus ir toji senutë giminaitë.Likæ naðlaièiai, vaikai tarnavo pasûkininkus. Nei algà jiems reikëjo mo-këti, nei ðventëms kà dovanoti... Ganëgyvulius, ðërë kiaules. Daug aðarø jaubuvo iðverkæ, gerokai paûgëjæ, kaipateko á gerø þmoniø Bubniø ðeimà.Po kiek laiko ðeimininkai iðvaþiavoá Amerikà ir ðiek tiek prasigyvenæatsiuntë Motiejui ir Onai „ðipkartes“.Viskuo besidomintis, labai gabusMotiejus Tarcijonas uþ Atlanto netik dirbo. Susidraugavo su lietuviuðviesuoliu, auðrininku daktaru JonuÐliûpu, dalyvavo jo mokymuose,daug suþinojo apie Lietuvos istorijà

Aèiû savanoriams uþ Lietuvà1918 metais tautos ðviesuoliai po ilgo triûso nauja viltimi nutvieskë mûsø kraðtà. Lietuva – savaran-

kiðka valstybë! Atlaikiusi carø spaudimà, lietuviðkos spaudos draudimà, konsolidavosi, formavosi ir visalietuviðkoji visuomenë. O kas jaunà valstybæ bei tà naujà visuomenæ gins? Ir nors jau 1917 m. birþelio 7–11 d. Peterburge ávyko visos Rusijos kariuomenës Lietuviø kariø suvaþiavimas, buvo ásteigta Lietuviø kariøsàjunga, o svarbiausias jos uþdavinys jau tada buvo kovoti uþ Lietuvos demokratinæ respublikà, rûpintiskariniø jos daliniø steigimu, daug kas, net ir pats ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras teigë, kad ðivalstybë neþada kariauti. Argi mus kas mus puls? Reikia ne kariuomenës, o tik Apsaugos Tarybos dël vidaustvarkos organizavimo. (Kaip tai mums primena 1990 metø ginèus dël jaunos Lietuvos gynimo... O kas muspuls???) Ir nors kariuomenë buvo pradëta kurti 1918 m. lapkrièio 23 d., po mënesio Lietuva jau ðaukësisavøjø pagalbos. Svarbiausià vaidmená tada ginant valstybæ nuo prieðø – bolðevikø, bermontininkø ir Lenkijoskariuomenës – atliko savanoriai ið visos Lietuvos. Susirinko beveik 11 000 vyrø.

Vyties kryþiai.

Savanorius jau leidþia namo. Nuotrauka ið A. Tarcijonaitës-Laukaitienës archyvo.

Poilsio valandëlë. M. Tarcijonas sëdi viduryje. Nuo-trauka ið sesers A. Tarcijonaitës-Laukaitienës archyvo.

Pranas Dirvanauskas su þmona 1984 m. NuotraukaOnos Zmejauskienës.

Savanoris Pranas Stanevièius. Nuotrau-ka ið sûnaus K. Stanevièiaus archyvo.

( N u k e l t a á 5 p . )

2020 m. sausio 22 d.5 p. Nr. 6 (10259)

ir tuometines atgimimo idëjas. Vai-kinas gráþo á Lietuvà. Amerika neberûpëjo. O Tëvynë pamaþu kilo nau-jam gyvenimui. Netrukus tà gyveni-mà jau reikëjo apginti nuo svetimøjø.Jaunuolis netrumpai kariavo (191901 07–1921 10 10), o vëliau dar likotarnyboje iki 1924 m. Kadangi buvoraðtingas ir labai apsiðvietæs, patekoá mokomàjà kuopà, á puskarininkiømokyklà. Teko daug ko mokyti kitus.Buvo Pilënø Kunigaikðèio Margiopulko kulkosvaidininkø kuopos vir-ðila. Pasiûlymo mokytis karo mo-kykloje atsisakë ir iðëjo dirbti þemæ,kurti ðeimà. Augino vaikus ir stebinoAðtuonëliø kaimieèius savo ramia,santûria iðmintimi. Jis mokësi espe-ranto kalbos, gaudavo ja paraðytustrumpus laiðkus, kas visiems buvodidelë keistenybë. Namuose vis didë-jo bibliotekëlë, atkeliaudavo laikrað-èiai. Vaikus savanoris ragino domëtisLietuvos istorija. „Mûs þmogø antsvieto laiko tik þemë. Be jos në Lie-tuvos nebûtø. Jokios amerikos savoþemës to neatstos. Laikykitës ðito irkitus pamokykit“, – prisimena tëvopatarimus dukra Antanina, daugmetø tà kartojusi savo mokiniams.O kai Lietuva prarado valstybingu-mà, buvæs savanoris negalëjo rastisau vietos, labai pasikeitë, daþniau-siai vienas sielvartaudavo. Mirë 1968m. pavasará. Jo vaikai vykdë seneliopriesakus, aktyviai ásijungë á LietuvosSàjûdþio veiklà.

Daugelá vyrø, iðeinanèiø gintiLietuvos, kariuomenei rekomen-duodavo seniûnas arba kunigas, kai-mo taryba, kiti garbingi þmonës. Jietarsi prisiimdavo atsakomybæ.

Apie Lietuvos savanorá MotiejøJuodá (1897–1987) ið Þuvintos kai-mo papasakojo jo dukra LeonoraJuodytë-Kazlauskienë. Ji prisimena,kaip tëvas namie pasakodavæs, jog já,Juodþiø ðeimos ásûnytà vaikinà, sto-jantá á savanorius, rekomendavo Pa-kuonio parapijos komitetas ir seniû-nas. Gyrë, pasitikëjo, gero linkëjo iriðlydëjo. Daug ávairiø detaliø apiemûðius prisimindavo. Labai trûkoginklø. Vienas ðautuvas dviem trimvyram tekdavo. Tëvas buvo raitelisþvalgas. Jo akyse ant Alytaus tilto þu-vo pirmasis karininkas Antanas Juo-zapavièius. Juodis tarnavo 3 metus,turëjo ávairiø apdovanojimø. Rusølaikais juos slëpë po balkiu, prie tro-bos lubø, iðskirstæs á ávairias vietas.Ten laikë ir pokario laikais ið par-tizanø gautà Padëkos raðtà. Já áteikëpats Juozas Lukða ir dar keturi vadai.Mat sodyboje buvo árengti partizanøbunkeriai. Èia slëpësi laisvës kovo-tojai Ðarûnas, Àþuolas, Aras, Lieps-na, Gluosnis, Merkys, Papartis ir josesuo Alvyra, kuri gamino valgá. Bu-vo dar pora, bet Leonora slapyvar-dþiø jau neatsiminë. Juodþiø ðeimabuvo didelë. Augo aðtuonios dukrosir vienas sûnus. Vyriausios merginoslabai aktyviai, bet atsargiai talkinin-kavo kovotojams. Deja, Ona (g. 1924m.) ir Marija (g. 1927 m.) Juodytës

buvo átartos, kad turi ryðiø su parti-zanais. Mat pas vienà rado „neaiðkø“laiðkà, o pas kità – patriotiniø dainøsàsiuviná. „Nusikaltëlës“ merginosbuvo nuteistos. Abiem buvo skirtapo 10 metø lagerio. Savanorio duk-ros, iðkentëjusios paþeminimus, kan-kinimus, sugráþo á tëviðkæ. MotiejusJuodis ir visa ðeima visada tikëjo, kadvaldþia turi virsti. Ir virto. Bet sava-noris, bûdamas 90 metø, iðëjo ið gyve-nimo ir didþiojo tautos Atgimimonepamatë.

Pakuonio ir Iðlauþo kraðto þmo-nës 2005 metø vasarà atsisveikinosu paskutiniu Nepriklausomybës ko-vø savanoriu Kaziu Varkala, sulau-kusiu 106 metø. Á amþinojo poilsiovietà Iðlauþo kapinëse já palydëjo Sa-vanoriðkøjø kraðto apsaugos pajëgøkariðkiai, buvæ partizanai ir apie 200kitø pagerbti mirusájá atvykusiø þmo-niø. Kazys Varkala su þmona uþau-gino penkias dukras ir tris sûnus. Vai-kai visada tikëjo tëvø puoselëjamomidëjom. Pokario laisvës kovà rëmëvisa Varkalø ðeima. Jø namuose buvo4 partizanø slëptuvës, o dar 4 árengtosðalia sodybos. Ypaè Lietuvos valsty-bei nusipelnë savo þygdarbiais á tau-tos istorijà áëjæs Kazys Algirdas Var-kala, þuvæs 1948 m. kovo 17 d. Nar-siam kovotojui „Kaziui AlgirduiVarkalai 1997 m. gruodþio 22 d. bu-vo suteiktas kario savanorio sta-tusas. Lietuvos Respublikos Prezi-dento 1998 m. geguþës 19 d. dekretujis apdovanotas Vyèio Kryþiaus 2-ojo laipsnio ordinu (dabar – VyèioKryþiaus ordino Komandoro di-dysis kryþius). Lietuvos Respublikoskraðto apsaugos ministro 1999 m.geguþës 17 d. ásakymu jam suteiktasmajoro laipsnis.“ http://genocid.lt/datos/varkala.htm

Þuvo uþ Lietuvà savanorio sûnuspartizanas A.K.Varkala pokario ko-vose. Daug partizanø þuvo. Istorijavël kartojosi. Juk daug savanoriø, sujais ir bûrelis ið Pakuonio valsèiauskilusiøjø, þuvo Nepriklausomybës

Ðaukimas ginti tëvynæ.

kovose. Jie palaidoti tolimose ávairiøkaimø, miesteliø kapinëse, o kartaisnet neþinia kur.:

Drulia Juozas, s. Jurgio (190011 14–1920 01 26) ið Margininkøkaimo. Sunkiai suþeistas prie Suval-kø. Mirë 26-oje karo ligoninëje.

Grinkevièius Jonas, s. Juozo(1893 06 13–1919 12 27) ið Pakuo-nio kaimo. Sunkiai suþeistas mirëKëdainiø ligoninëje.

Kernazickas Jonas, Juozo(1899 05 16–1919 06 26) ið Baèki-ninkëliø kaimo. Nukautas mûðyje subolðevikais.

Labanauskas Juozas, gimë, augoJokimiðkio dvare. Tarnavo pëstinin-kø pulke, þuvo 1921 m. Kitø duome-nø nëra.

Marèiulionis Pranas, s. Povilo(1900 07 04–1919 05 22) ið Paðvent-upio kaimo. Þuvo mûðyje prie Pa-kalniðkiø.

Raslauskas Kazys, s. Jono(1896 01 15–1921 0119) ið Pager-muonio dvaro. Puskarininkis. Þuvo.

Ðakalinskas Pranas, s. Jurgioið Purvininkø kaimo. Suþeistas tiesKamariðkiais. Mirë.

Kokio tragiðko likimo þmonës...Visi jauni, tikëjæ savo ateitimi... De-vyniolikmetis vaikinas Pranas Ða-kalinskas, skatinamas kilniø idëjø,1919 metais vasario 5 dienà ástojo áLietuvos kariuomenæ. Pradþioje tar-navo 2-ajame pëstininkø Algirdo pul-ke. Vëliau buvo perkeltas á Marijam-polës bataliono treèià kuopà. Tekodalyvauti arðiose kovose su bolðe-vikais. Narsus vaikinas 1919 metørugpjûèio 22 dienà mûðyje buvo la-bai sunkiai suþeistas. Netrukus nuoþaizdø mirë Panevëþio ligoninëje.Tomis dienomis jam sukako tik 20metø… Ðeima nesulaukë sûnaus irbrolio. Liko neaiðki net amþinojo po-ilsio vieta. Mat vieni ðaltiniai teigia,kad jis palaidotas Liûdynës kaimosavanoriø kapinaitëse, o kiti – Pane-vëþio miesto kapinëse, kariø savano-riø sekcijoje... 1919 m. uþ þygdar-bius pristatant Pranà Ðakalinskà Vy-ties Kryþiaus apdovanojimui, dar ne-buvo paþymëta, kad didvyris jau þu-væs. Vëliau narsiam savanoriui skirtivalstybiniai apdovanojimai buvoáteikti motinai Marijonai Ðakalins-kienei. Bëgo metai. Tëvai ir brolisJurgis dirbo þemæ gimtinëje. SesuoKazimiera iðtekëjo uþ Prano draugo,Vyties Kryþiaus kavalieriaus AntanoPyrago. Kita sesuo Ona Ðakalins-kaitë-Kleizienë Lietuvai uþauginoypaè talentingà chirurgà, biomedici-nos mokslø daktarà Vytautà Kleizà(20 metø buvo Lietuvos sveikatosapsaugos ministru), kurio darbus irgimimo ðimtmetá taip pat minimeðiemet. Prasmingos sukaktys… Ir po100 metø giminaièiai supranta Lie-

tuvos savanorio Prano Ðakalinskoðventos kovos prasmæ, saugo jo at-minimà. Savanorio þemæ nuomoja,bet neparduoda.

Narsiausi Lietuvos gynëjai sa-vanoriai buvo pagerbti ávairaus lygioapdovanojimais. Atlikusiems pavo-jingiausius þygdarbius suteiktas aukð-èiausias apdovanojimas – VytiesKryþius. Juo buvo apdovanoti irbûrelis Pakuonio valsèiaus kovoto-jø: Juozas Èekanavièius (þuvo), An-tanas Grigonis, Antanas Kemëþys,Kazys Krikðèiûnas, Simas Vladis-lavas Marèiukaitis, Pranas Milu-ðauskas, Antanas Pyragas, JuozasÐtriupkus, Pranas Ðakalinskas (þu-vo), Juozas Ðimukonis, Povilas Ði-mukonis (þuvo), Juozas Zelenka.

Buvo ir daugiau kitokiø þemes-nio laipsnio apdovanojimø, teikia-mø minint ávairias kovø sukaktis,Stengtasi pagerbti þmones, kovoju-sius dël paèio prasmingiausio tikslo– Lietuvos laisvës ir þemës.

O dabar, kai palaidotas pasku-tinis savanoris, manome tikru þyg-darbiu reikëtø laikyti garsaus þur-nalisto Viliaus Kavaliausko darbusapie Lietuvos nepriklausomybës ko-vø dalyvius. Tai enciklopediniai lei-diniai „Uþ nuopelnus Lietuvai“,„Lietuvos karþygiai. Vyties kryþiauskavalieriai“ 7 tomai. Ðios knygosaukðtai vertinamos ir leidþiamoskitose Europos ðalyse, bet Prienøsavivaldybës bibliotekoje jø nëra...

Minëdami ávairius jubiliejus, ne-turëtume þinoti tik metø skaièiø irávyká. O kokie tada buvo þmonës?Kokie jø gyvenimai? Auga vaikai, ku-rie tuojau kurs valstybës ateitá. Teguljie turi galimybæ retkarèiais pasido-mëti. Lietuvos þmoniø praeitieskeliais.

Parengë Onutë ZmejauskienëPanaudota Pakuonio mokyklos muziejausmedþiaga, rinkta prieð 15 – 20 metø.Lietuvos kariuomenës kûrëjai savanoriai(1918–1923) http://www.versme.lt/sav_a.htm

Aèiû savanoriams uþ Lietuvà

Juozas Kalasauskas (sëdi). Nuotrauka ið sesers Sta-sës Kalasauskaitës archyvo.

(Atkelta ið 4 p.)

Kulkosvaidininkø grupë. M. Tarcijonas – pirmas ið deðinës. Nuotrauka iðsesers A.Tarcijonaitës-Laukaitienës archyvo.

Pranas Ðakalinskas (þuvæs).Nuotrauka ið giminaitës Aldonos Py-ragaitës-Gurskienës archyvo.

SausisKalendorius rodo þiemà.Ir tikrai,uþ lango – sausis:murzinas ir susivëlæs,balomis aptiðkæs,nuo purvyniøpapilkëjæs,galAlzheimeriu susirgæs,ar trumpam pametæs protàstebina visus:ðalèio dirþà nusimetæs,basakojis, be baltos kepurës,kvieèia pumpurais groþëtis,vabalëlius puoton kvieèia,o naðlaitei pats priskynëþibuoklëliø puokðtæ.Nabagëlis, nebeþino,ar èia verkti,ar èia juoktis.

Alma DJ

Tad iðeinuL.N.RASIMAVIÈIUS-RASIMAS

Kiek daug pavasariø èia Nemunasiðplukdë,Daugybë vasarø èia maudësi sukaitæ,Èia rudenys ir þiemos savo galià rodë,O man jaunystës metai, – derliøskaitë...

Nepykit ant manæs Jûs suvalkietiðkosmergaitësJuodø, þaliø ir mëlynø akiø,Nesuviliojo geras Jûsø kraitis,Tad á vingiuotà kelià iðeinu.

Ieðkot prie jûrø balto smëlio juostos,Kur oðia bangos, liemenys liauni,Kur jûros vëtrø muzikos apjuostasStebuklø uostas, jo kalba paini.

Tad iðeinu kaip ir kiti iðëjo,Jei primirðti, pamirð taip ir mane,O þiemos èiuoð kaip èiuoþë upiøvingiais paskui vëjàIr vasaros vis prausis Nemune.

1957 m. spalis, Prienai

Vidutë LIPKEVIÈIENË,Pieðtuvënai

„...eiliuotai suraðiau, kasartima ðirdþiai, kas neramu, kuodþiaugiuosi…“

Bëga metaiMinutës lekia tarsi vëjas,O valandëlës ið paskos.Èia rytas, èia jau vakarëlis –Praëj diena – jau lauk kitos.Nevartyk kalendoriaus, nereikia,Tø dienø jau nerasi jame.Kalendorius dienas tiktai skaito,Bet atgal negràþina, deja.Kalendorius dieneles greitai verèia,Lyg vëjas nukritusius lapusSavaitës, mënesiai taip pat prabëga –Ir vël jau ðvenèiame Naujus Metus!Vaikystë pralëkë kaip vëjas.Jaunystæ bëgant dar maèiau.Kai smilkiniai pradëjo baltiTai að tiesiog nepajutau.Kas galëtø metø tëkmæ stabdyti,Leistø dþiaugtis jaunyste visiems.Bet ji kaip viesulas lekiaIr sugràþinti jau nieks nebegalës.Kiek laiko jau prabëgo,Kiek metø nugyventa,O mûs jaunystæ, mûsø groþáAtspindi mûsø metai.Dievuliui turim padëkoti,Visur jo esam lydimi.Nors kiek meteliø bepraeitø,Jauni mes esam ðirdimi!

2020 m. sausio 22 d. Nr. 6 (10259) 6 p.

Jei kadaise buvo sakoma, kad sausis gali su-ðaldyti visus á oþio ragà, tai ðiø metø sausiui ðisposakis visiðkai netinka, nes ir turgaus rytas auðoramus, graþus – kaip pavasará.

Vienas ûkininkas tikino, kad geri ðiaurës vëjai jeigupapûstø, tai tikrai galima gero derliaus tikëtis, taèiau,pasak jo, kaip tuos vëjus priðaukti. Ðá rytà gerokai daugiauir ûkininkø buvo suvaþiavæ. Todël ir mokëjo vieni 8eurus, kiti 10 eurø uþ centnerá mieþiø, kvieèiø, kvietrugiø.Buvo ir þirniø, paðariniø miltø ir didesniais kiekiaisbulviø, morkø, burokëliø. Taip pat ir ðieno, ðiaudø ðiuolaikmeèiu galima lengvai surasti turguje.

Labai gyvas, palyginti su praeitais, ir gyvuliukø turgus.O èia rinkosi vieni pirkëjai viðtø, kiti – gaidþiø. Viðtakainavo 6 eurus, uþ gaidelá praðë 8 eurø, uþ antá – 15eurø, uþ kalakutà – 20 eurø. Didelis pasirinkimas buvojaunø, vyresniø ir „vyriausiø“ triuðiø, kai maþylis kainavoapie 8 eurus, vyresnis – iki 30 eurø, o uþ „besibuèiuo-janèius“ ir nieko dël to nesidrovinèius du dekoratyviniustriuðiukus, kaþkuo panaðius á maþiukus liûtukus, jø ðeimi-ninkas praðë 30 eurø. Rimvydas ið Kaiðiadoriø rajono ðárytà turëjo ne tik veisliniø paukðèiø, bet ir balandþiø,kuriø porelë kainavo 25 eurus. Taip pat visø aká traukëgraþûs ðunys – Maskvos sargybiniai. Trijø mënesiø am-þiaus labai sargus ðuo kainavo 200 eurø. Kalytë jau laukëjà nupirkusio prienieèio ðeimininko.

Buvo perkamos ávairios darþovës, jeigu þmonës jønesudëjo á þiemos slëptuvæ. Kilogramas bulviø kainavo0,30 – 0,40 euro, morkø – 0,50 – 0,70 euro, burokëliø –0,50 euro, èesnakø – 5 – 6 eurus, svogûnø – iki 1,30 euro.Pirkëjai pamëgæ raugintus kopûstus, kuriø kilogramaskainavo vienà eurà ar du, raugintus agurkëlius, kuriøkilogramas – 1,80 – 2 eurus kainavo, virtø burokëliøkilogramas – 1,50 euro.

Obuoliø kilogramas kainavo 0,50 – 0,80 euro. Buvogalima rasti ir dþiovintø obuoliukø, marinuotø ávairiødarþoviø, namie spaustø sulèiø stiklainiuose. Populiariprekë – krienai. Jø indelis kainavo 1 – 1,50 euro.

Deðimt viðtos kiauðiniø pirko uþ 1,8 – 2 eurus,

maþesniø buvo galima nusipirkti ir uþ 1,5 euro. Litras pieno kainavo 0,50, pusë kilogramo sviesto –

4 eurus, pusë kilogramo varðkës – 0,80 – 1,20 euro, litrasgrietinës – 3,60 euro. Varðkës sûriø su ávairiais priedais,saldaus pieno, keptø, priklausomai nuo svorio ir galbûtgaspadinës, buvo galima ásigyti uþ 1,20 – 5 eurus. Kilo-gramas – 4 eurai.

Bitininkai kilogramà medaus pardavë uþ 6 eurus,pusës litro stiklainá – uþ 4 – 4,50 euro.

Prienø kraðto ûkininkai pusës litro sëmenø aliejausbutelá pardavë uþ 3,50 – 4 eurus.

Þuvies mëgëjai po metiniø ðvenèiø labiau pirko riebiàsûdytà silkæ, ðaldytà jûros lydekà, kiti ir ávairesniu skoniupasimëgauja. Laðiðos steiko kilogramas kainavo 9,90euro, jûros eðerio – 4 eurus. Tie, kurie gráþæ ið turgausskuba valgyti, pirko eðerio kepsniø su sûriu, kuriø kilo-gramas kainavo 4,20 euro. Buvo ir stintø, jø kilogramas– 4 – 5 eurai, taèiau jos tokios paklausos neturëjo kaipkad anksèiau.

Ðluotas ið Vido irgi pirko, jø daug ir atveþæs buvo. Opirko ir trumpas po 1,30 euro, ir ilgesnes uþ 1,50 euro.

Ðeðtadieniais turguje galima nusipirkti ir naujødrabuþiø. Padaugëjo ir prekeiviø padëvëtais drabuþiais,namø apyvokos prekëmis, sendaikèiais. Uþklausta apiepadëvëtø drabuþiø „blogà energijà“, ar nebijo jos namodrauge „parsineðti“, prieniðkë Nijolë ðyptelëjo ir patikino:„Ið kur mes þinom, galim ir pirkdami naujà drabuþá,parveþtà ið Gariûnø, o ten ið neþinia kur kieno atveþtà,„uþsikrësti negera energija“. Perku ir nebijau. Gal talis-manà kokio turtuolio kiðenëje paliktà gerà surasiu,“ –pridûrë ji ir tikino, kad turguje visada perka pieno,medaus, mat jaunai iðlikti ilgiau norisi. „ Siûlau senjorëmsiðbandyti Kleopatros vonià. Reikia sumaiðyti bûtentturguje pirkto litrà ðilto nevirinto pieno, penkis valgomusðaukðtus paðildyto medaus ir du valgomus ðaukðtusalyvuogiø aliejaus, tiks ir sëmenø. Taip paruoðtas miðinyssupilamas á vonià su ðiltu vandeniu. Po procedûros jojeoda tampa lygi, it aksominë, kaip mano, paþiûrëkit“, –ðypsosi.

Palma PUGAÈIAUSKAITË

Prienø turguje perki, savo kraðtà tu remi!

Turguje ðurmulio gerokai daugiau

Netikri pinigaiSausio 18 d. á Alytaus apskr.

VPK Prienø r. PK kreipësi vyras, gim.1951 m., gyv. Prienø r. sav., praneð-damas, kad 2020-01-16, apie 17 val.50 min., á namus atëjæs paþástamasvyras papraðë pakeisti 50 eurø no-minalo banknotà. Vëliau paaiðkëjo,kad banknotas galimai netikras.

Vairavo neblaivusSausio 18 d., apie 10 val. 5 min.,

Revuonos g., Prienuose, neblaivusvyras, gim. 1971 m., gyv. Birðtonosav., vairavo automobilá „Peugeot307“. Vadovaujantis LR BPK 140str. vyras buvo sulaikytas ir uþdarytasá Alytaus apskr. VPK areðtinæ.

SmurtasSausio 18 d. apie 11 val. 20 min.

Prienø r., Jiezno sen., Dukurnoniøk., neblaivi (0.22 prom. alkoholio)moteris (g. 1967 m.) smurtavo prieð

savo neblaivià (2.75 prom. alkoho-lio) dukrà (g. 1993 m.). Átariamojibuvo sulaikyta ir uþdaryta á areðtinæ.

Sausio 18 d. apie 11 val. 20 min.Prienø r., Jiezno sen., Dukurnoniøk., neblaivi (2.75 prom. alkoholio)moteris (g. 1993 m.) smurtavo prieðsavo neblaivià (0.22 prom. alkoho-lio) motinà (g. 1967 m.). Átariamojibuvo sulaikyta ir uþdaryta á areðtinæ.

Radinys bagaþinëjeSausio 19 d. apie 16 val. 40 min.

Prienø r., Mauruèiuose, neblaivus(2.11 prom. alkoholio) vyras (g.1987 m.), neturëdamas teisës vai-ruoti transporto priemonæ, vairavoautomobilá „Opel Vectra“, kuriobagaþinëje rasta 700 vienetø pakeliøcigareèiø su Baltarusijos Respub-likos banderolëmis. Átariamasisbuvo sulaikytas ir uþdarytas á areðtinæ.

Parengta pagal Alytaus apskritiesVPK pirminæ informacijà

„Sodra“ á asmenines gyventojøpaskyras www.sodra.lt/gyventojuiiðsiuntë praneðimus apie átraukimàá pensijø kaupimà, tvarkà ir pasi-rinkimo galimybes. Tiems gyvento-jams, kurie neperskaitys praneðimøasmeninëse paskyrose, „Sodra“ va-sario mënesá siøs registruotus laiðkuspaðtu.

„Á pensijø kaupimà átraukiamigyventojai, ið kuriø daugelis pernaipradëjo savo karjerà – ásidarbino arëmësi savarankiðkos veiklos ir, svar-bu, anksèiau nedalyvavo ar nebuvoátraukiami á pensijø kaupimà.

Darome viskà, kad asmeninësepaskyrose informacija jiems bûtø pa-teikta paprastai ir aiðkiai. Taip irgyventojams pasirengæ padëti irmûsø konsultantai“, – sako „Sodros“Klientø aptarnavimo valdymo sky-riaus vedëjas Evaldas Mikutis.

Jeigu gyventojai neiðreikð valiosnedalyvauti kaupime, nuo ðiø metøliepos 1 dienos taps pensijø kaupimodalyviais. Vëliau jie galës keisti kau-pimo bendrovæ, taèiau atsisakytidalyvauti kaupime nebegalës. Ámo-kos bus pradedamos mokëti tik nuoliepos mënesio. Tai reiðkia, kad ákaupimà átraukti gyventojai iki lieposjokiø pensijø kaupimo ámokø ne-mokës. Atsisakyti dalyvauti pensijøkaupime galima prisijungus prie as-meninës „Sodros“ paskyros arba betkuriame „Sodros“ klientø aptarna-vimo skyriuje.

Á pensijø kaupimà átraukiami tiegyventojai, kurie sausio 2 dienà buvojaunesni nei 40 metø amþiaus, ir tàdienà turëjo samdomà darbà ar vyk-dë savarankiðkà veiklà Lietuvoje –turëjo tà dienà galiojantá verslo liu-dijimà, individualios veiklos paþy-mà, buvo individualios ámonës savi-

ninkai ar maþosios bendrijos nariai.Taip pat svarbu, kad á kaupimà

átraukiami tik tie gyventojai, kurieniekada nebuvo sudaræ pensijø kau-pimo sutarties ir nebuvo átraukti ákaupimà pernai.

Jeigu gyventojai á kaupimà buvoátraukti pernai ir atsisakë dalyvauti,taip pat jeigu pernai sustabdë pensijøkaupimà, ðiemet jie á kaupimà átrau-kiami nebus.

Visà informacijà apie átraukimàá pensijø kaupimà gyventojai ras as-meninëje „Sodros“ paskyroje gy-ventojui www.sodra.lt/gyventojui. Èiagalima suþinoti, ar gyventojas daly-vauja pensijø kaupime, kokiu tarifuir kokioje kaupimo bendrovëje kau-pia, ar yra átraukiamas á kaupimà,taip pat savo staþà, pensijø apskaitosvienetus ir kità informacijà.

Nuo ðiø metø pradþios keièiasiir pereinamasis pensijø kaupimo ta-rifas bei valstybës paskatø kaupian-tiesiems dydis.

Gyventojai, kurie iki ðiol kaupëpereinamuoju 1,8 proc. tarifu, ðiemetmokës jau 2,1 proc. ámokas nuo savodarbo uþmokesèio ir valstybës pa-skata padidës nuo 0,3 iki 0,6 proc.nuo vidutinio darbo uþmokesèio.Toks pat tarifas bus taikomas ir auto-matiðkai á pensijø kaupimà ðiemetátrauktiems gyventojams, taèiau jiegalës pasirinkti ir didesná – 3 proc.tarifà.

Gyventojams, kurie iki ðiolkaupë standartiniu tarifu 3 + 1,5 (3proc. nuo darbo uþmokesèio ir 1,5proc. valstybës paskata nuo vidutiniodarbo uþmokesèio), niekas nesikei-èia, tik valstybë á jø sàskaitas pensijøkaupimo fonduose perves 10 proc.daugiau lëðø nei pernai – 216 eurøper metus.

PR 43 tûkst. gyventojøsulaukë „Sodros“ kvietimøpradëti kaupti senatvei

Á pensijø kaupimà ðiemet naujai átraukiami 43,5 tûkst. gyventojø,kuriems „Sodra“ atsitiktine tvarka priskyrë kaupimo bendroves iriðsiuntë praneðimus á asmenines paskyras. Jie turës galimybæ rinktis– bet kada patys sudaryti kaupimo sutartá su pasirinkta kaupimo bend-rove arba iki birþelio 30 dienos atsisakyti dalyvauti kaupime.. Dalyvauti pensijø kaupime siûloma gyventojams, kurie niekadakaupime nedalyvavo ir nebuvo átraukti á kaupimà pernai. Jie turës priimtisprendimà iki birþelio 30 d.. Pernai á kaupimà átraukti ir atsisakæ dalyvauti arba kaupimà sustabdægyventojai ðiais metais átraukiami nebus. Gyventojai, kurie kaupime jau dalyvauja, ðiemet atsisakyti dalyvautikaupime negalës. Keièiasi pereinamasis pensijø kaupimo tarifas, kuris ðiemet 2,1+0,6(pernai buvo 1,8+0,3). Visà asmeninæ informacijà apie kaupimà gyventojai ras asmeninëjepaskyroje www.sodra.lt/gyventojui

Nors tokie atvejai, kai atsitinkatokio pobûdþio klaidos, yra jau ganareti, ir valstybë padarë didþiulæ pa-þangà ( 2017 m. – 63 iðteisinti þmo-nës, 2018 m. – 25, 2019 m. – 10),taèiau tai nenubraukia suëmimu pa-darytos þalos þmogaus orumui, gar-bei, profesinei karjerai, ðeimai. Todëlvalstybë, nereikalaudama papildo-mø paaiðkinimø, turëtø pripaþintiasmeniui padarytà þalà ir jà atlyginti,– sako teisingumo ministras ElvinasJankevièius, komentuodamas pa-rengtas Þalos, atsiradusios dël val-dþios institucijø neteisëtø veiksmø,atlyginimo ástatymo pataisas. –Nenorime dël to kaltinti pareigûnøar ieðkoti padarytø ikiteisminio tyri-mo klaidø – kartais suëmimo sank-cijà gali lemti pirminës bylos aplin-kybës. Nepaisant to, asmeniui, kurisbaudþiamojo proceso metu buvo

suimtas ir vëliau teismo iðteisintas,turi bûti iðmokëta nustatyto dydþiopiniginë kompensacija“.

Ministro teigimu, dabar galio-janti tvarka dël þalos atlyginimo yraatgyvenusi ir neatitinka demokra-tinës valstybës principø, nes teismoiðteisintas asmuo vël teisme turi áro-dinëti, kad suëmimas jam buvoskirtas nepagrástai.

„Teismai priima galutiná spren-dimà dël þmogaus nekaltumo, todëlnëra jokios bûtinybës dar kartà aið-kintis teisëtai ar neteisëtai jam buvosuvarþyta laisvë, – paþymi ministrasE.Jankevièius. – Visai nesvarbu,kiek laiko þmogus praleido suimtas.Jis dël to patiria ne tik moralinæ, betir materialinæ þalà, uþ kurià turi bûtiskirta kompensacija. Tokiø principølaikosi dauguma Europos Sàjungosvalstybiø, kuriø ástatymai numato

kompensacijas iðteisintiems asme-nims uþ suëmime iðbûtà laikà. Todëlmanome, kad turime keisti teisinápoþiûrá dël þalos atlyginimo irpanaðià tvarkà taikyti Lietuvoje“.

Ástatymo pataisose numatyta,kad asmuo turëtø kreiptis á Tei-singumo ministerijà dël kompen-sacijos iðmokëjimo per vieneriusmetus nuo to laiko, kai ásiteisëjogalutinis iðteisinamasis nuosprendis.Jei jo netenkintø pasiûlytas kompen-sacijos dydis, tada jis gali teismokeliu siekti priteisti didesnæ sumà.

Pastaraisiais metais bendrassuëmimø skaièius Lietuvoje maþëja:2015 m. suëmimas buvo skirtas 1202asmenims, praëjusiais metais – 605.

Ðiuo metu mûsø ðalyje suimtøasmenø 100 tûkst. gyventojø skaièiusyra artimas ES vidurkiui – atitin-kamai 19,1 ir 19,9 asmenys.

Iðteisintiems asmenims – daugiau garantijø„Suëmimas bylos tyrimo ar nagrinëjimo metu – kraðtutinë asmens laisvës suvarþymo priemonë.

Bet kartais atsitinka, kad þmogus yra apkaltinamas nepagrástai, gavus klaidingos informacijos ardël sudëtingø kitø bylos aplinkybiø. Tuomet teismas, nagrinëdamas tokià bylà, sulaikytà þmogøpripaþásta nekaltu ir iðteisina.

2020 m. sausio 22 d.7 p. Nr. 6 (10259)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAAPPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

Ávairios prekësNaminiai sviestiniai ðakoèiai Jûsøðventëms! Tik ið natûraliø lietuviðkøproduktø, pagal senoliø receptà. Svorisnuo 100 g iki 5 kg. Siunèiame á Lietuvosmiestus ir uþsienio ðalis. Tel. 8 650 43159. (Adresas: Revuonos g. 48, Prienai).

Kietas kurasParduoda DURPIØ BRIKETUS, malkas,supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.

Parduodame ávairias malkas.Skaldytos, kaladëlëmis, ràste-liais. Tel. 8 614 97 744.

Parduoda àþuolo, berþo pjuvenøbriketus ir baltarusiðkus durpiøbriketus. Tel. 8 677 44 884.

Parduoda malkas: skaldytas,kaladëlëmis ir nepjautas 3 metrøilgio. Pjauna statybinæ medienà pa-gal kliento iðmatavimus. Pristato.Tel.: 8 614 98 516, 8 699 48 191.

Parduoda ávairias malkas, supjau-tas kaladëmis. Pristato á namus.Tel. 8 671 94 231.

Atveðime durpiø briketus,akmens anglá, pjuvenøbriketus, granules, –

KOKYBÆ GARANTUOJAME.Tel. 8 683 13463.

PARDUODAMOS MALKOSKietøjø arba minkðtøjø lapuoèiø

– paruoðtos arba dvimetriais.Miðkininko kokybës kontrolë ir

atveþimas. Perkant daugiau –mokate maþiau. Senjorams –

papildoma nuolaida.Tel. 8 621 24 644

Gyvuliai, gyvûnai

Ámonë brangiai perka galvijus,atsiskaito ið kar to. Iðsiveþame.Tel.: 8 686 54 826, 8 684 40 534.

Superka gero ir lieso ámitimo galvi-jus (AB „Krekenavos agrofirma“kainomis), taip pat perka arklius.Tel. 8 616 43646.

UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ – ávai-rius pienu girdomus buliukus irtelyèaites, taip pat „Belgus“. Mo-ka 6 ir 21 proc. PVM. Sveria el.svarstyklëmis. Pasiima patys.Tel. 8 612 34 503.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys.Tel.: (8 319) 69 541, 8 699 93 682.

Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.

Ávairios prekësÁmonë perka naudotus automobilius.Gali bûti be techninës apþiûros, ne-vaþiuojantys, iðregistruoti. Siûlykitevisus variantus telefonu: 8 607 67 679.

Perka ðienapjovæ ir smulkintuvàFor tschritt, jø kederius. Welger,Claas, Kirgizstan ir kitus presus.Tel. 8 686 37 339.

Perku traktoriø MTZ-, traktorinæpriekabà, grûdø sëjamàjà SZ-3,6.Tel. 8 630 93 471.

Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAI PERKA

verðelius ir dideliusmësinius galvijus.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

brangiai superka ávairiusautomobilius, sutvarko

dokumentus, pasiima patys.

Naujai ásikûrusi ámonë

Tel. 8 679 95 133.

Liejame pamatus, betonuojame. Mon-tuojame gipso kartonà, glaistome,daþome, kalame dailylentes, dedamevisø tipø grindis, klojame plyteles, atlie-kame santechnikos darbus, elektrosinstaliacijos darbai, klojame trinkeles,lankstome skardas. Tel. 8 600 96 399.

Ðlifuojame, dedame ir lakuojame par-ketà, dengiame stogus, skardiname,lankstome, ðiltiname ir daþome namøfasadus. Kasame pamatus, mûrijame,tinkuojame, betonuojame, montuojametvoras, langus, duris, atliekame langøapdailà, griovimo darbus. Statomekarkasinius namus. Tel. 8 620 85350.

VISI SANTECHNIKOS DARBAI: ðildymo,

vandentiekio, kanalizacijos, katiliniø

árengimo. Komplektuojame kokybiðkas

santechnikos medþiagas su nuolaido-

mis. Tel. 8 640 39 204.

DURYS – PER 3 DIENAS!

GAMINU DURIS – ypatingai ðiltas,

saugias nuosaviems namams, ûki-

niams pastatams ir rûsiams. Dirbu ir

þiemà. Tel. 8 653 93 193.

Kaminø ádëk la i : gamin imas,

montavimas. Kaminø valymas.

Tel. 8 645 87 304.

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

Ámonei reikalingi: elektrikas, turintis darbo patirties dirbant su automatika,sunkveþimio vairuotojas ir pagalbinis darbininkas. Tel. 8 698 46 063, el.paðtas:[email protected].

Siûlome darbà sodo-darþo priþiûrëtojui (-ai) 5 km uþ Birðtono. Atlyginimasnuo 4 Eur/val. Darbas laisvu grafiku. Teirautis tel. +370 614 14 714.Ieðkome sàþiningos, atsakingos, paslaugios moters priþiûrëti garbaus am-þiaus vaikðtantá þmogø, paruoðti valgá, padëti buityje. Tel. 8 605 56 339.

Liaudies iðmintis byloja – kai-mynø nepasirinksi. Kaip iðlikti civi-lizuotais XXI amþiaus þmonëmis,kai ðalimais apsigyvena naujakuriaiið visai kitokios planetos? Virginija(akt. Janina Matekonytë) ir Ferdi-nandas (akt. Sigitas Jakubauskas) –pavyzdingi vyresnio amþiaus kaimy-nai, puoselëjantys savo egzotiðkà so-dà. Ditë (akt. Erika Raèkytë) ir Ala-nas (akt. Martynas Vaidotas ir Do-vydas Laukys) – naujieji kvartalo gy-ventojai, besiþavintys laukine vietosflora. Skirtingi ðeimynø pasauliaigalëtø ðauniai gyvuoti greta, jei nevisas kortas sumaiðiusi detalë – nevietoje iðdygusi tvora. „Kaimynai”juoktis iki aðarø privers kiekvienà,turintá kaimynø – vienos populiariau-siø ðiuolaikiniø amerikieèiø autoriøKaren Zacarias meistriðkai uþraðytaistorija spektaklyje adaptuojama pa-gal puikiai atpaþástamas lietuviðkasaktualijas.

Anot komedijos reþisieriaus iraktoriø, spektaklyje „Kaimynai“þiûrovai iðvys daugybæ situacijø, apie

kurias kiekvienas, jei ir nepatyrë pats,yra tikrai girdëjæs artimoje aplinkoje.Dviejuose skirtinguose laikmeèiuo-se gyvenæ garbaus amþiaus kaimynaiir ðiuolaikiðkø gyvenimo bûdo vizijøkupini naujakuriai spektaklyje at-skleis ne vienam lietuviui paþástamàsituacijà, kuomet dël maþyèio þemëslopinëlio abi pusës ryþtasi kovoti ikipaskutinio jëgø laðo. Kvatotis ver-èianèios kurioziðkos istorijos leisþiûrovams scenoje atpaþinti save irsu ðypsena veide susimàstyti, ar iðtieskiekvieno ið mûsø skirtumai yra to-kie nesutaikomi, kokie atrodo ið pir-mo þvilgsnio. Kûrëjai ásitikinæ – vie-nam vakarui palikus namø rûpesèiusuþ durø ir apsilankius spektaklyjekaro kirvá uþkasti pasiryð net patysprieðiðkiausi gretimø namø gyven-tojai!

Nuotaikingus kaimynønuotykius iðvysti galite Birðtono

kultûros centre jau vasario 8dienà 19:00 valandà.

Legendinës komedijos „Urvinisþmogus“ kûrëjai pristatospektaklá apie kaimynus

Ko gero, vienos þinomiausiø Lietuvoje, ðiemet penkioliktà jubiliejøminësianèios komedijos „Urvinis þmogus“ kûrëjai „Idioteatras“ pri-stato premjerà, kurios epicentre – nebe viena, o dvi poros. „Kaimynai“– iki aðarø kvatotis priversiantis reþisieriaus Andriaus Povilausko irpuikiai paþástamø aktoriø komandos darbas, pasakojantis apie dviejøskirtingø kartø kaimynus, kuriø sklypus skirianti ne vietoje pastatytatvora áþiebia visà eilæ kurioziðkiausiø ir netikëèiausiø, kiekvienam ikiskausmo paþástamø situacijø.

Reikalingas cecho darbuotojasturintis patirties maisto gamyboje,Birðtono sav. Tel. 8 686 69 599.

„Gyvenimo“ redakcijoje priimami skelbimai ir á Alytaus,Marijampolës ir Vilkaviðkio miestø ir rajonø laikraðèius.

Priduodame namus, sodus ir juos áre-gistruojame. Tel. +370 699 17 423.

Teikiame visas kapø árengimo,restauravimo ir prieþiûros paslaugaspagal kliento finansines galimybes.Tel. 8 605 81 979.

Mobiliu gateriu pjaunu medienà iki 9m ilgio, kreizuoju lentas klientokieme. Pjaunu ir nedidelius kiekius.Tel. 8 610 03 983.

2020 m. sausio 22 d. Nr. 6 (10259) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.










Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS (60523, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë, redaktorës pavaduotoja (60014, [email protected]);APLINKOSAUGA, NEVYRIAUSYBINËS ORGANIZACIJOS, KULTÛRA, SPORTAS: Rimantë Janèauskaitë, apþvalgininkë(60012, [email protected]); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: Ona Lodienë, ZinaLankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai ([email protected]). Mob. tel. 8 605 19 327.


Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: [email protected]

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 2 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas

Romas GRUÐELIONIS, Prienai-Norvegija:

– Nors ir trumpam gráþdamas á Prienuspastebiu, kad Prienai graþëja, atsinaujina.Trûksta laiko apvaikðèioti, apþiûrëti, bettiek, kiek sugráþæs matau, dþiaugiuosi.Þinoma, iðorë visada yra lengvai pastebima,todël ádomu, ar þmonës atsinaujinæ?

Vida, Prienai:– Pritariu ir dþiaugiuosi galimybe pasivaikðèioti vakarais Berþyno parku.

Tikiu, kad jis taip bus pavadintas. Norëtøsi graþiai sutvarkyta krantine pavasarásu dviraèiu vaþiuoti ir iki kapiniø, ir iki Birðtono. Tik vaikðèiodamanesupratau, ar ji bus tvarkoma toliau, nes kaþkieno „privati valda“ iki Nemuno.Tikiuosi, galimybæ jà „patraukti“ darbininkai turës.

Arûnas RADZEVIÈIUS, Prienai:– Pritariu ir dþiaugiuosi. Manau, kad daug kas

priklauso ir nuo mûsø paèiø, rajono gyventojø, kadgraþëtø ir miestas, ir ta vieta, kurioje kiekvienasgyvename.

Rita, Prienai:– Þinoma, kad uþraðui pritariu. Vaikðtau daþnai

ir á darbà, ir ið darbo pësèiomis, todël tikrai matau,kad graþëja miestas: ir taip vadinamos kareivinës, ir Revuonos parkas, patscentras. Gaila, bet ne visada eidama tamsiu metø laiku jauèiuosi saugiai. Galreikëjo maþiau gerai ðvieèianèiø lempø parkuose, o daugiau jø ten, kur tamsu.Ar nuo jø taptø saugiau, sunku pasakyti? Tiesiog daug metø teko gyventiBirðtone, kur visada jauèiausi saugi bet kuriuo paros metu.

Karolina BARIÐAUSKIENË, Prienai-Kaunas:

– Realiai, man toks uþraðas asocijuojasi suKauno miesto pokyèiais, kurie taip pat dþiuginajau kelerius metus. Todël matydama tokius uþraðusPrienuose jauèiuosi smagiai, nes tikiuosi pozityviøpokyèiø ir èia.

Parengë Palma Pugaèiauskaitë

Interviu vienu klausimu

Ar pritariate uþraðui,kad Prienai atsinaujina?

Kaip teigë renginio vedëja ZitaKuzminskienë, ðios bendruomenësdarbai augo kaip vaikai, su kuriaisjie kartu pradëjo ir ágyvendino ne vie-nà prasmingà projektà, graþø suma-nymà. Bendruomenës pirmininkëLoreta Jakinevièienë su jauduliudëkojo susirinkusiesiems: Dvariuko,Paprienës, Revuonos bendruome-nëms, Tarybos nariams, Prienø ra-jono Vaikø dienos centrui, rajonovaldþios atstovams ir kitiems, ëju-siems kartu bendrystës keliu. Tai tieþmonës, kurie savo darbais ir palai-kymu yra prisidëjæ prie ávairiø Prie-nø bendruomenës iniciatyvø.

Treèiadienio vakarà atsisveikintair su deðimt metø trukusiu konkursu„Kalëdø þvaigþdë“. Ðiemet projektedalyvauti buvo kvieèiami ne tik vai-kai, moksleiviai, bet ir visa bend-ruomenë. Visgi, kaip sakë konkursoiniciatorë L. Jakinevièienë, viskas,kas turi pradþià, turi ir pabaigà, tadkonkursas baigiasi, palikdamasryðkø pëdsakà þmoniø ðirdyse ir at-mintyje. Paskutinio „Kalëdø þvaigþ-

Deðimtmetá spindëjusi„Kalëdø þvaigþdë“ nusileido

Bendruomenë – tai svarbi visuomenës dalis, skatinantipermainas ne tik organizacijos viduje, bet ir toje vietovëje,kurioje ji veikia. Bûtent todël bendruomeniø susibûrimasreikðmingas ne tik atskiroms þmoniø grupëms, bet ir visammiestui ir kuo jos stipresnës, tuo gyventojai savo kraðteyra vieningesni bei laimingesni. Prienø rajone veikianemaþas skaièius nevyriausybiniø organizacijø, ágyven-dinanèiø ávairias iniciatyvas. Viena ið jø – Prienø bend-ruomenë, kuri gruodþio 15 dienà Globos namuose surengëpadëkos, bendrystës vakarà „Teiðsipildo“.

dës“ vakaro metu projekto daly-viams ir bendraþygiams áteiktossimbolinës þvaigþdës, kurios spindësir naujojo projekto „Teiðsipildo“metu.

Pasak L. Jakinevièienës, „Teið-sipildo“ – tai padëka, palinkëjimø irjø iðsipildymo vakaras. Tai bus ðeimøprojektas, kurá ákvëpë dainuojantiJuocevièiø ðeima. Dainuojanèiøðeimø Prienuose yra ir daugiau, todëlnaujos iniciatyvos ágyvendinimometu skambës ir vaikø, ir seneliø bal-sai. Tikimasi, jog bûtent ðio projektodëka dainos vilnis ið kartos á kartà.

Nuoðirdþiø þodþiø ir sveikinimønepagailëjo ir vakaronës sveèiai, ku-rie dþiaugësi Prienø bendruomenësveiklumu ir prasmingomis inicia-tyvomis. „Ið visø iðsakytø minèiødarosi aiðku, kad èia, Prienuose, mesgyvename meilëje“, – palinkëjimusapibendrino renginio vedëja. Vakaropabaigoje nuskambëjo Juocevièiøðeimos daina, tapusi tiltu, vedanèiu ánaujà projektà „Teiðsipildo“.

Rimantë Janèauskaitë

Prienø „CBet“ paskutinëmisminutëmis iðplëðë pergalæ

Prieð savaitæ ið Alytaus per-galæ parsiveþusi Prienø „CBet“krepðinio komanda praëjusásekmadiená stojo á intrigà kovàprieð Pasvalio „Pieno þvaigþ-des“.

Jau pirmajame këlinyje spur-tavusi Pasvalio komanda savopranaðumà iðlaikë iki pat ket-virtojo këlinio, o Prienø sirga-liams varþybø metu teliko tik skës-èioti rankomis. Visgi pasku-tiniame këlinyje atgijæ prieniðkiaipademonstravo savo ryþtà irsumaþino deficità iki 6 taðkø. Vë-liau Manto Ðerniaus auklëtiniaivienu taðku iðsiverþë á prieká, o,iki varþybø pabaigos likus 18sekundþiø, Donatas Sabeckisperëmë kamuolá ir baudos metimupersvarà padidino iki dviejø taðkø.

Paskutinë ir lemiama Pasvalio„Pieno þvaigþdþiø“ ataka buvo ne-sëkminga, o visas varþybas atsilikæPrienai iðplëðë pergalæ rezultatu67:65. Prieniðkius á pergalæ vedëArnas Velièka ir Regimantas Mi-niotas, kurie surinko po 13 taðkø.

Prienø komanda ðio sezono metujau treèiàjá kartà parklupdo Pas-valio „Pieno þvaigþdes“, o pasva-lieèiams tai buvo ðeðtoji nesëkmëið eilës.

Prienø „CBet“ ðá sezonà yrasuþaidusi 19 rungtyniø, ið kuriølaimëjo 9. Ðiuo metu turnyrinëjeLietuvos krepðinio lygos lentelëjePrienai uþima 6-àjà vietà.

Rimantë Janèauskaitë

Documents

Baigësi tryliktasis Sustiprino partnerystës ryðius „Sniego ......J.Zailskienë, mero patarëja A.Darguþienë, administracijos Socialinës paramos ir sveikatos skyriaus vyriausioji