BAUDŽIAMOJO PROCESO

AKTUALIJOS. KALTINIMO

KEITIMAS TEISMERungimosi principas (LR BPK 7 str. 1 ir 2 d..)

EŽTPLAK 6 straipsnio 1 d., 6 str. 3 d. “a” p., Konvencijos Protokolo Nr. 7 2str. “Teisė apskųsti baudžiamosiose bylose” 1 d..

Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas,taikymo teismų praktikoje apžvalga (skelbta: Teismų praktika, Nr. 31) LietuvosAukščiausiojo Teismo BBS teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 12 d. nutartis b.b. Nr.2K-256/2012: “Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tikdėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduotanagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teismeribos nustatomos kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti byląnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios ribos teismas neturi teisės peržengti.BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yraužtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą”.

AKTUALI EŽTT praktika

Pelissier and Sassi v. France [GC], no. 25444/94, judgement of 25 March 1999(teisė būti informuotam ne tik apie kaltinimo faktinį, bet ir apie teisinį pagrindą. Kaltinamasis neprivalo gintis, o gynyba ginti nuo visų teoriškai galimų kaltinimo modifikacijų)

Sipavičius prieš Lietuvą, no. 49093/99, judgement of 21 February 2002(pareiškėjas turėjo galimybę faktų ir teisės aspektu išdėstyti gynybos argumentus dėl pakeisto kaltinimo)

Gea Catalan v. Spain, no. 19160/91, judgement of 10 February 1995(nėra Konvencijos pažeidimo, jeigu kaltinimą teismas tikslina dėl klaidos ar rašymo apsirikimo)

Delcourt v. Belgium, no. 2689/1965, judgement of 17 January 1970 (materialusis kaltinimo aspektas)

Seliverstov v. Russia, no. 19692/02, judgement of 25 September 2008). Gynyba dėl pakeisto kaltinimo galėtų būti kitokia

I. H. ir kiti prieš Austriją (peticijos Nr. 42780/98, judgement of

20 April 2006) teismas turėjo įgaliojimus perkvalifikuoti inkriminuojamą veiką į

sunkesnę; pažeidimas šioje byloje konstatuotas dėl to, kad apie galimą kvalifikacijos

griežtinimą kaltinamasis nebuvo iš anksto įspėtas

Bäckström ir Andersson prieš Švediją (peticijos Nr. 67930/01,

judgement of 5 September 2006) EŽTT nustatė, kad minėtas principas

nebuvo pažeistas, nes pagal Švedijos teisę teismas turėjo teisę griežtinti kvalifikavimą, o

prokuroro pasiūlymas nebuvo būtinas

Mattei prieš Prancūziją (peticijos Nr. 34043/02, judgement of 19

December 2006) Konvencijos pažeidimas, kadangi prarasta teisė pateikti

argumentus ne tik teisės, bet ir fakto aspektu

R. M. byla ir LR Konstitucinio Teismo 2013 m.

lapkričio 15 d. nutarimas

1. R. M., policijos pareigūnas, buvo nuteistas 2008-04-10 pirmosios instancijos teismoapkaltinamuoju nuosprendžiu pagal LR BK 228 str. 1 d. ir LR BK 137 str. 1 d.

2. Apygardos teismo BBS TK apeliacine tvarka pakeitė pirmosios instancijos teismoapkaltinamąjį nuosprendį, perkvalifikavo apelianto veiką iš LR BK 228 str. 1 d. į LR BK 229str., kitoje dalyje nuosprendį paliko nepakeistą. Apie tokį veikos perkvalifikavimą apeliantassužinojo tik paskelbus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.

3. Kasaciniu skundu inter alia buvo skundžiama ir tai, kad buvo pažeisti Konstitucijos 31straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, LR BPK7, 10, 44 straipsniuose įtvirtinti teisės į teisingą procesą, teisės į gynybą, rungimosi principai,taip pat LR BPK 255, 256 straipsniuose nustatyta veikos esminių aplinkybių ir joskvalifikavimo keitimo tvarka. Taip pat toks apeliacinės instancijos teismo padarytas procesopažeidimas atėmė iš kasatoriaus teisę į tinkamą apeliaciją, kadangi apeliacinės instancijosteismas pasielgė kaip pirmosios instancijos teismas, ir dėl šios priežasties buvo pažeistasEuropos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7, iš daliespakeisto Protokolu Nr. 11, 2 straipsnio 1 dalies reikalavimas bei nukrypta nuo EuroposŽmogaus Teisių Teismo praktikos, pvz., Kamasinski v. Austria (judgment of 19 December1989, Series A no. 168, pp. 36- 37, z 79). Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktas taip patsuteikia kaltinamajam teisę būti informuotam ne tik apie kaltinimo pagrindą, t.y. apie veikas,kuriomis jis įtariamas ir kuriomis grindžiamas kaltinimas, bet ir apie teisinį šių veikų vertinimą(EŽTT sprendimas byloje Pelissier and Sassi v. France [GC], no. 25444/94,z 51, ECHR1999-II).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo BBS teisėjų plenarinė sesija 2010-03-05 nutartimi

kreipėsi su prašymu į LR Konstitucinį Teismą su prašymu Nr. 1B-12/2010 ištirti:

ar:

– Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255, 256 straipsnių nuostatos, kadbaudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo gali būti pripažintas kaltu pagal kitąbaudžiamąjį įstatymą, negu nurodyta kaltinime, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjįnusižengimą, iš anksto nepranešus šiam asmeniui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apietokią galimybę, jeigu iš esmės nekeičiamos inkriminuojamos veikos faktinės aplinkybės, neprieštaraujaLietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 31 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnis tiek, kiek jame draudžiamabaudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui savo iniciatyva pakeisti inkriminuojamos veikos faktinesaplinkybes iš esmės skirtingomis ir tais atvejais, kai jis iš anksto praneša kaltinamajam ir kitiemsnagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrina teisės žinoti kaltinimą, teisės į gynybą ir kitųkonstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą, neprieštarauja Lietuvos RespublikosKonstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams;

– Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnis tiek, kiek jame draudžiamabaudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui pakeisti inkriminuojamos veikosfaktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, kai paduotuose apeliaciniuose skunduose to nėra prašoma,ir tais atvejais, kai jis iš anksto praneša baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui ir kitiemsnagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrina teisės žinoti kaltinimą, teisės į gynybą ir kitųkonstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą, neprieštarauja Lietuvos RespublikosKonstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams;

Kiti teismai (Lietuvos apeliacinis teismas, Vilniaus apygardos teismas dviem prašymais)

taip pat kreipėsi į LR Konstitucinį Teismą su prašymais tirti BPK normų atitiktį LR

Konstitucijai:

(be analogiškų ar savo esme panašių prašymų tirti BPK atitiktį LR Konstitucijos normoms) - ar:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiek, kiek jame draudžiama apeliacinės instancijos teismui panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, kai, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, paaiškėja naujos faktinės aplinkybės, tačiau apeliaciniuose skunduose nėra prašoma pakeisti faktines bylos aplinkybes, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams;

ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje neribojamas kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės skirtingomis aplinkybėmis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, 111 straipsnio 1, 4 dalims (? – V.S.), konstituciniam teisinės valstybės principui.

LR Konstitucinis Teismas 2013 m.

lapkričio 15 d. nutarimu konstatavo: 1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio

2 dalis (2003 m. balandžio 10 d. redakcija; Žin., 2003, Nr. 38-1734) tiek, kiek joje nenustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 1 dalis (2007 m. birželio 28 d. redakcija, Žin., 2007, Nr. 81-3312; 2011 m. gruodžio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 164-7797) tiek, kiek joje nenustatyta, kad teismas savo iniciatyva kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes gali pakeisti iš esmės skirtingomis, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

3. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija; Žin., 2011, Nr. 164-7797) tiek, kiek joje neribojamas kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės skirtingomis aplinkybėmis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

4. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 81-3312) 4 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad Baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos kaltinime nurodytą veiką perkvalifikuojant pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

5. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesokodekso 256 straipsnio 4 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija;Žin., 2011, Nr. 164-7797) tiek, kiek joje nustatyta, kadBaudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 1, 2 ir 3 daliųnuostatos netaikomos kaltinime nurodytą veikąperkvalifikuojant pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantįlengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą,kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikospožymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingosaplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajameakte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu iš esmėsnesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, prieštaraujaLietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims,konstituciniam teisinės valstybės principui.

6. Nutraukti bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies (Žin., 2002, Nr. 37-1341) tiek, kiek joje baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui nesuteikiami įgaliojimai pakeisti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, kai paduotuose apeliaciniuose skunduose to nėra prašoma, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

7. Nutraukti bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 81-3312) 4 punkto tiek, kiek jame apeliacinės instancijos teismui nesuteikiami įgaliojimai panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, kai, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, paaiškėja naujos faktinės aplinkybės, tačiau apeliaciniuose skunduose nėra prašoma pakeisti faktines bylos aplinkybes,atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

L. svarbu:

LR KT 2013-11-15 nutarimas, 48 psl.: “Taigi BPK 256 straipsnio 1 dalyje

(2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas,

vadovaujantis Konstitucija ir Konstitucinio Teismo įstatymu, turės būti

koreguojamas.

Tokiomis aplinkybėmis BPK 320 straipsnio 3 dalis įgyja kitokį turinį.

Konstatuotina, kad šioje bylos dalyje nebeliko tyrimo dalyko”.

R. M. byloje, nagrinėjamoje kasacine tvarka, LAT BBS teisėjų plenarinė sesija

priėmė 2014-01-30 nutartį Nr. 2K-P-1/2014, kuria panaikino apeliacinės

instancijos teismo BBS TK 2009-03-20 nuosprendį ir perdavė bylą nagrinėti iš

naujo apeliacine tvarka. Nutartyje remiamasi EŽTT sprendimais bylose Panou

v. Greece, no. 44058/05, judgement of 8 January 2009 ir Krombach v. France,

no. 29731/96, judgement of 13 February 2001). Paneigiama EŽTT praktika

byloje Sipavičius prieš Lietuvą, no. 49093/99, judgement of 21 February 2002.

Nuostata, jog LR BPK 256 str. 1 d. turės būti koreguojama, ignoruota.

TEISĖ Į APELIACIJĄ IR TEISĖ Į TEISINGĄ BYLOS NAGRINĖJIMĄ (?)

Praktinės problemos, egzistavusios iki LR Konstitucinio Teismo

2013-11-15 nutarimo paskelbimo ir tebeegzistuojančios dabar

LR BPK 256 str. 1 d. apibrėžtas subjektų, turinčių kaltinimo keitmo iniciatyvos teisęratas – prokuroras, privatus kaltintojas, nukentėjusysis. Civilinis ieškovas šiam ratuinepriklauso.

LR BPK 256 str. 2 d.: Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis galibūti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikoskvalifikavimu.

1) pvz., procese yra keliasdešimt (keli šimtai) nukentėjusiųjų, kurieišreiškia kaltinimo keitimo iniciatyvą.

2) prokuroras, nukentėjusysis kelis ar kelias dešimtis kartų išreiškiakaltinimo keitimo iniciatyvą. Ar galioja paskutinė iniciatyva, arkaltinamajam reikia gintis nuo visų anksčiau pareikštų kaltinimomodifikacijų?

3) procese nėra aiškiai sureguliuota (legislatyvinė omisija), kaip turėtųelgtis teismas, gavęs proceso dalyvio prašymą su išreikšta iniciatyvakeisti kaltinimą. Apsiribojama būtinybe pranešti ir suteikti teisę įpertrauką.

TEISĖ ŽINOTI, KUO KALTINAMASIS YRA KALTINAMAS IRPAREIGA GINTIS NUO VISŲ GALIMŲ KALTINIMOMODIFIKACIJŲ

Praktinės problemos, atsirandančios po LR Konstitucinio

Teismo 2013-11-15 nutarimo paskelbimo

Kaltinimo keitimo iniciatyvą turi (nors be įstatymų leidėjo korekcijų kol kas

neturėtų turėti) teismas, ir ne tik pirmojoje, bet ir apeliacinėje instancijoje.

Atsiranda šališkumo problema, kadangi teismas, keisdamas kaltinimą,

asistuoja arba prokurorui, arba kaltinamajam (gynybai): negana to,

nepatenkintas tokiu keitimu proceso dalyvis gali teigti, jog išsakoma išankstinė

nuomonė apie būsimą teismo verdiktą

Išlieka aukščiau minėtas neapibrėžtumas dėl kaltinimo modifikacijų daugeto,

nes LR BPK 256 str. 2 d. palieka teismui teisę priimti procesinį sprendimą

(apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį, nutartį) tiek pagal pradinį ar

tarpinį bet kurio proceso dalyvio iniciatyva keičiamą kaltinimą, tiek ir pagal

teismo pakeistą kaltinimą.

Prarandama teisė į apeliaciją abiem aspektais – tiek teisės, tiek fakto aspektu,

jeigu kaltinimas keičiamas apeliacinės instancijos teisme, nes kasacinės

instancijos teismas patikrina žemesniųjų instancijų teismų priimtus

nuosprendžius ar nutartis tik teisės aspektu (LR BPK 376 str. 1 d.)

Devalvuojama ikiteisminio tyrimo, kaip baudžiamojo proceso stadijos,reikšmė, o tuo pačiu paneigiamos ir įtariamojo teisės šioje stadijoje. Jeiguikiteisminio tyrimo metu, tinkamai atliekant gynėjo pareigas (LR BPK 48 str. 2d.), efektyviai ginantis, galima pasiekti ikiteisminio tyrimo nutraukimą, interalia, ir dėl pernelyg ilgos jo trukmės, tai šiuo atveju tokios teisės paneigiamos.

Devalvuojama kaltinamojo akto reikšmė ir prasmė. Teismui suteikiamakaltinimo keitimo iniciatyvos teisė, įskaitant ir veikos faktinių aplinkybiųkeitimą. Faktines aplinkybes galima nustatyti tik baudžiamojo procesoveiksmais (tik taip nustatytos faktinės aplinkybės gali būti teisiškaivertinamos), o pripažinti, kad kaltinime nustatytos faktinės aplinkybės yra išesmės ne tokios, teismas turi teisę ne galutiniu procesiniu sprendimu(nuosprendžiu, nutartimi), o teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Gynyba, paremta kaltinamojo akto trūkumais ar esminiais baudžiamojoproceso pažeidimais ikiteisminio tyrimo metu (LR BPK 219 str. 3 p., BPK254 str. 3 d.), iki surašant kaltinamąjį aktą, tampa nebe tokia efektyvi arbavisiškai neefektyvi, kadangi teismas ex officio gali atlikti tokias pareigas, kuriosanksčiau buvo išimtinė prokuroro kompetencija.

Praktinė situacija. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus ir išklausęs

baigiamųjų kalbų ir paskutinio kaltinamojo žodžio (iki 2013-11-15), išėjo į

pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo (LR BPK 296 str..). Tačiau

per tą laiką buvo paskelbtas LRKT 2013-11-15 nutarimas. Pirmosios

instancijos teismas atnaujino įrodymų tyrimą (LR BPK 295 str.) ir nutartimi

pranešė, kad savo iniciatyva keičia veikos faktines aplinkybes ir jų teisinį

vertinimą, todėl veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą,

numatantį sunkesnį nusikaltimą. Tokiu atveju keičiasi ir teismingumas (LR

BPK 234 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas (apylinkės teismas)

perdavė bylą nagrinėti apygardos teismui, nutartyje nurodė, kad tokia nutartis

neskundžiama.

KĄ DARYTI GYNĖJUI???

Ats.: skųsti tokią nutartį LR BPK 440 str. pagrindais.

Praktinė situacija. Apeliaciniame skunde civilinio ieškovo atstovas, kuris turi

teisę skųsti tik tą nuosprendžio dalį, kuri susijusi su civiliniu ieškiniu (LR BPK

312 str. 3 d.), pasisako dėl veikų teisinės kvalifikacijos ir bausmės klausimų.

Apeliacinės instancijos teismas nutartimi, remdamasis LAT BBS teisėjų

plenarinės sesijos 2014-01-30 nutartimi Nr. 2K-P-1/2014 ir LRKT 2013-11-

15 nutarimu, “praneša kaltinamiesiems ir kitiems bylos dalyviams, jog bylos

nagrinėjimo apeliaciniame procese metu gali būti nagrinėjami ir kiti kaltinimai:

...numatyti LR BK ....[...]” (Kauno apygardos teismo 2014-03-03 nutartis b.b.

Nr. 1A-84-317/2014). Jokios faktinės aplinkybės (naujos ar kitokios, nei

nurodytos kaltinamajame akte ar pirmosios instancijos teismo nuosprendyje)

papildomai nėra nurodytos ir neaprašytos.

?

YPATINGAI SVARBU:

principas “Tantum devolutum quantum apellatum” (aktualu ir R. M. byloje, ją grąžinus naujam nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme) – LR BPK 320 str. 4 d.

LR KT 2013-11-15 nutarimas: Toks teisinis reguliavimas, pasakpareiškėjo, sudaro prielaidas išteisinti kaltą padarius nusikalstamąveiką asmenį arba paskirti jam nepagrįstai švelnią bausmę, taipneužtikrinant visuomenės veiksmingos apsaugos nuo nusikalstamųkėsinimųsi. [...]Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas,pažeidžiant Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį, konstitucinį teisinėsvalstybės principą, išteisinti kaltą padarius nusikalstamą veiką asmenįarba paskirti jam neteisingą bausmę (nutarimo 41 psl.)

Klausimai, susiję su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatimi.Probleminis teismų praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį pirmosiosinstancijos teismo neįsiteisėjęs nuosprendis sukelia teisines pasekmes. Pakeitusfaktines veikos aplinkybes iš esmės skirtingomis ar juo labiau teisinįkvalifikavimą, atsiranda pagrindas teigti, jog pagal tokias veikos faktinesaplinkybes ar juo labiau kitokį teisinį vertinimą asmuo nbebuvo nuteistas,todėl tai turi reikšmės apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminoskaičiavimui.

AČIŪ UŽ DĖMESĮ.

Adv. Vytautas Sirvydis