Baudžiamojo Proceso Principai

7/25/2019 Baudiamojo Proceso Principai

1/9

(Tezs)

III Tema. BAUDIAMOJO PROCESO PRINCIPAI

1. Baudiamojo proceso principo samprata ir reikm. Baudiamojo proceso principsistema. Princip ryys ir tarpusavio sy!otumas. Pa!rindins princip kasi"ikacijos ir j reikm.

#. $ietuvos %espu&ikos 'onstitucijoje &ei tarptautiniuose aktuose tvirtinti &audiamojoproceso principai. i princip ptojimas Baudiamojo proceso kodekse.

*. +tskir &audiamojo proceso princip turinys. ,ekatumo prezumpcija- procesoteisin!umas (sinin!umas)- proporcin!umas- principas- kad teisin!um vykdo tik teismas- teisjneaikumo ir neprikausomumo principas- run!imosi principas- proceso vieumas- teis !yny&-

proceso ka&a. 'it &audiamojo proceso princip turinys.

1. Baudiamojo proceso principo samprata ir reikm. Baudiamojo proceso principsistema. Princip ryys ir tarpusavio slygotumas. Pagrindins princip klasifikacijos ir jreikm.

Pats odis /principas0 (ot. principium pagrindas, pirmasis altinis) reikia kurios nors

teorijos- mokso- praktins veikos ir pan. pa!rindin pradin tei!in tai idja- pradmuo- kuriuovadovaujamasi- pa!rindin e!esio- veikimo norma- taisyk.

Baudiamojo proceso pricipai ! tai statymuose tvirtintos pa!rindins nuostatos-&endriausi vadovaujantys pradai- ireikiantys &audiamojo proceso esm2- jo demokratin2 pri!imt&ei svar&iausius &ruous- nustatantys kovojan3i su nusikastamumu vasty&s institucijor!anizacijos ir veikos pa!rindus &ei api&4dinan3ios !aimas BP ptros kryptis ir perspektyvas.

Principai "ormuuojami kaip "undamenta4s- konceptua4s- pirminiai visiems privaomireikaavimai. 5u jais turi &4ti suderinta ir susieta visa &audiamojo proceso vidin strukt4ra ir josatskiry&s.

+tkreiptinas dmesys- kad patys principai- kaip pa!rindin idja- vadovaujanti nuostata !ai&4ti e "i# "eisiiai- t.y. tie- kurie yra tvirtinti teiss normose- $e" ir %a#"iiai. 6aktinis principas teisin trans"ormuojasi tik tada- kai tokio po&4dio principas yra tvirtinamas teiss normose.Baudiamasis procesas vadovaujasi tik teisiniais principais. Pa3ioje pradioje principai- kaipsavotiki re!uiatoriai teisje e!zistuoja ekektikai ir tik prajus tam tikram aikui- prikausomainuo to kaip !reitai vystosi viena ar kita teiss aka ir kaip kei3iasi teisin smon- vieni ar kiti

principai- kaip vadovaujan3ios tos akos idjos yra iskiriami i &endros teiss materijos. Todprincip "ormavimasis praeina keis etapus7 1) i pradi jie e!zistuoja visuomenje ir pasireikiakaip "aktiniai #) viau "aktiniai principai yra tvirtinami tam tikruose teiss aktuose- ta3iau kuraik jie e!zistuoja ekektikai dau!umoje teiss norm- nesuteikiant jiems didesnio dmesio-neakcentuojant j reikmin!umo- nesuteikiant jiems !rietai api&rto turinio *) vystantis tam

tikrai teiss akai- kei3iantis teisinei smonei- vieni ar kiti principai- pamau yra i!ryninami- t.y. ie!zistuojan3i norm dau!eto yra iskiriamos tos idjos- kurios yra reikmin!iausios vienai ar kitaiteiss akai 8) iskirti ar&a i!ryninti principai yra tvirtinami atskirose normose.

Baudiamojo proceso statyme tvirtinti teiss principai teiss sistemoje- norm 9ierarc9ijojeuima centrin2- svar&iausi viet. Tai viso proceso- procesins proced4ros pa!rindas- pamatinsnormos. Baudiamojo proceso principais paremta tyrimo or!an- teismo ir prokurat4ros procesinveika- jie sudaro visos &audiamojo proceso statym norm sistemos- utikrinan3ios optimai ior!an veikos tvark &ei kryptin!um- pa!rind.

Baudiamojo pricip& rei#'m(yra trejopa.

Pirma- principai yra svar&iausios- pamatins- &endrosios vadovaujan3ios &audiamojoproceso nuostatos kurios ne tik padeda suprasti atskir &audiamojo proceso norm esm2- ioproceso sociain2 paskirt ir sistem- &et ir padeda tas normas paaikinti.

1

1


2/9

(Tezs)

+ntra- &audiamojo proceso principams teisk4roje &4din!as modeiuojantis- pro!raminispo&4dis : jie yra &audiamojo proceso teiss norm k4rimo sociainiai teisiniai orientyrai. T.y.&audiamojo proceso principai yra svar&iausias kriterijus- kuriuo vadovaujamasi (ar&a &ent turt&4ti vadovaujamasi) vertinant si4om &audiamojo proceso statym pakeitim ir papidympa!rstum ir reikain!um.

Tre3ia- y!inant su kitomis &audiamojo proceso teiss normomis- principus tvirtinan3iosteiss normos yra sta&iiausios- maiausiai kintan3ios- t.y. kintan3ioje &audiamojo proceso institutir norm strukt4roje principai- kaip pamatin proceso &az- turi iikti nepakit2.

Pricip& #)asi%i#acija.

;. Pa!a tai keioms teiss akoms principai yra reikmin!i- t.y. pa!a veikimo s"er-skirstomi 7

1) &endruosius teisinius- kurie yra reikmin!i visai vienos ar kitos vasty&s teiss sistemai

#) tarpakinius- t. y. &4din!us ar&a veikian3ius keiose teiss akose

*) akinius : veikian3ius vienoje teiss akoje.

BP vadovaujamasi tiek &endraisiais teisiniais- tiek tarpakiniais- tiek speci"iniais- tik&audiamajam procesui &4din!ais principais (pvz.- run!imosi- aisvo rodym vertinimo- tiesos&audiamosiose &yose nustatymo principai). Prie &endrj teisini princip- kurie yra vienaip arkitaip reikmin!i &audiamajam procesui !aima &4t priskirti iuos principus7 teistumo- vadi

padaijimo- asmens privataus !yvenimo neie3iamumo- asmen y!y&s prie statym ir teism irkt. Tarpakiniai principai !at &4ti7 teism neprikausomumo principas- proceso ai y!y&s

principas- non &is in idem (draudimas traukti atsakomy&n du kartus u vien ir t pa3i veik).akiniai principai7 nekatumo prezumpcijos- teiss !yny& principai ir pan.

;;. Pa!a norminio akto- kuriame jie yra tvirtinti !ai7

1) konstituciniai

#) specia4s.

'onstituciniai teistumas- piie3i teisi ir aisvi apsau!a- o"iciaumas- nekatumoprezumpcija- mo!aus aisvs- asmens ir &4sto neie3iamy&s- asmens privataus !yvenimo-susirainjimo ir kitokio susiinojimo saptumo- asmens y!y&s prie statym- teism ir kitasvasty&s institucijas &ei parei!4nus vasty&ins proceso ka&os teismo vykdomo teisin!umo-teisj neprikausomumo teisminio na!rinjimo vieumo teiss !yny& utikrinimo principai.

;;;. Pa!a veikimo ri&as7

1) principai- kurie yra reaizuojami visose BP stadijose

#) principai- taikomi atskirose BP stadijose.'iek tiksiai yra &audiamojo proceso princip tur&4t sunku &4t ir pasakyti. Taip

pavyzdiui- pro".


3/9

(Tezs)

rinkinys yra dau!iau ar maiau standartinis. Ta3iau &e tam tikr standartini princip usieniovasty&i BP iterat4roje !aime surasti ir a&ai speci"ini princip- pavyzdiui7

;taijos BP' 1>> straipsnyje yra tvirtintas /dorovins individ aisvs0 principas- kurioturin sudaro draudimas naudoti tam tikrus metodus ir &4dus- kurie !ai turti takos individo (t.y.katinamojo- nukentjusiojo ar iudytojo) apsisprendimui- jo !e&jimui atsiminti- atkurti ar&avertinti tam tikrus "aktus.

?anijoje aia kit princip neretai yra minimas /pa!reitinto proceso0 principas (theprinciple of acceleration). is principas reikia- kad &audiamoji &ya turi &4ti ina!rinta per kiekmanoma trumpesn aiko tarp. Tok pat princip pripasta ir @raikijos BP- aikinant j yraremiamasi


4/9

(Tezs)

tarptautini teiss akt aikymsi- o dar kitos kaip tiek raytini teiss norm- tiek ir neraytiniaikymsi.

,enukrypstamas teiss norm aikymasis ne!ai &4ti suprantamas paraidiui- o turt &4tisuprantamas- jo! &audiamoji &ya turi &4ti itiriama ir na!rinjama taip- jo! ne&4t paeisti

&endrieji teisiniai principai- o taip pat proceso ai y!iateisikumo &ei teism neprikausomumoprincipai. Teistumo principas !ai &4ti paeistas- jei pavyzdiui7

a) &audiamj persekiojim vykdantis parei!4nas ar institucija taikys procesines prievartospriemones kitai proceso aiai nesant pakankamam pa!rindui ar nekontroiuojant teismui

&) apri&ojus vienos i proceso puss !aimy&2 susipainti su tam tikrais rodymais- kuriaisoperuoja kita proceso pus

c) apri&ojus katinamojo teis2 !yny&

d) na!rinjant &audiamj &y katinamajam nedayvaujant ir jam neinant apie tokna!rinjim ir pan.

Ne#a)"umo pre*umpcijosprincipas &uvo susi"ormuuotas prie dau!e ami. Pa!rindin

nekatumo prezumpcijos idja yra paremta moraine nuostata- kad mo!us turi &4ti aikomassinin!u- statymams pakusniu asmeniu to ko nra rodyta priein!ai. i morain nuostata &uvopriepastatoma iki to dau!e ami !yvavusiai kitai nuostatai- jo! tas asmuo- kur kakas tarnusikastamos veikos padarym pats privao rodyti savo nekatum.

Pats odis prezumpcija reikia (lot.-presumptio: spjimas aukimas) : prieaida- "aktopripainimas teisikai patikimu- ko nerodyta kitaip. Tai!i- prezumpcija yra ne kas kita kaipprieaida- kuri yra pa!rsta tikimy&e. Proceso ais- kurios naudai yra preziumuojamas vieno ar kito"akto &uvimas ar ne&uvimas- yra ateidiama nuo parei!os rodyti to "akto &uvim ar ne&uvim.Teiss teorijoje prezumpcijos yra skirstomos faktines ir teisines* paneigiamas irnepaneigiamas.

-eisinmis prezumpcijomis yra aikomos tos prezumpcijos- kurios yra tvirtintos teissnormose- o faktinmis: kurios nra tvirtintos teiss normose. Ta3iau prezumpcij skirstymas "aktines ir teisines pa!a tai ar jos tvirtintos teiss akte yra a&ai "ormaus. ; tikrj "aktins

prezumpcijos taip pat !ai &4ti tvirtintos teiss normose ar&a ivedamos i teiss norm t normturinio aikinimo keiu (&4du). Pa!rindini skirtum tarp "aktini ir teisini prezumpcij reiktiekoti ne j tvirtinimo "ormoje- &et j turinyje. 6aktini prezumpcij turin sudaro "aktiniaidsnin!umai- to kas yra daniausiai sutinkama. 'artais tam- kad pa!rsti "aktines prezumpcijas !ai

&4ti panaudojami statistiniai duomenys- tokiu atveju tenka ka&ti jau apie statistines "aktinesprezumpcijas. 'aip pavyzd !aime pateikti pakatinamumo prezumpcij- kur reikia- kad asmuopadar2s nusikastam veik yra aikomas pakatinamu- jei nra rodyta priein!ai. 5peciaiaikiekvieno nusikatim padariusio asmens pakatinamumas &audiamajame procese nra

nustatinjamas. B4tiny& nustatinti konkretaus asmens pakatinamum atsiranda tuo atveju- kaiikya aiktn tam tikri duomenys- kurie eidia daryti prieaid- jo! asmuo nusikatimo padarymometu ne!ajo suprasti ar (ir) vadyti savo veiksm. Ta3iau jei tokie duomenys neikya- ikiteisminiotyrimo parei!4nas- katintojas yra ateidiami nuo parei!os rodinti nusikatim padariusio asmens

pakatinamum. Pakatinamumo prezumpcija yra "aktin prezumpcija- nes dau!uma asmenpadariusi nusikastamas veikas yra pakatinami. Taip pat materiainse nusikatimo sudtyse"aktine prezumpcija yra tai- kad asmuo- padar2s tokio po&4dio nusikastam veik- suprato savoveikimo ar neveikimo po&4d- numat pavojin!as visuomenei pasekmes- t.y. preziumuojamasinteektuainis ty3ios eementas.

Teisin prezumpcija yra pa!rsta ne pasikartojim daniu ar pasikartojim dsnin!umais- o

!rynai teisiniais sumetimais. Teisins prezumpcijos !ai &4ti procesins ir materiains. Toksskirstymas yra sy!inis- nes &et kokia teisin prezumpcija yra susijusi su procesinmispasekmmis- t.y. viena i proceso ai yra ateidiama nuo rodinjimo parei!os- o kitai i parei!a

8

8


5/9

(Tezs)

yra perkeiama. Fateriains prezumpcijos pavyzdys kiekvienas asmuo ino statymus (statymoinojimo prezumpcija). Fateriains prezumpcijos yra sukurtos tam- kad &4t !aima en!viautaikyti statymus.

,ekatumo prezumpcija yra kasikinis procesins prezumpcijos pavyzdys- ji reikia- kadasmuo yra aikomas nekatu- to ko jo kat nra rodyta siteisjusiu teismo nuosprendiu. Be ios

procesins prezumpcijos !aima paminti ir kit procesin2 prezumpcij- t.y. vis rodym r4iy!y&s prezumpcij- t.y. kuri reikia- kad joks rodymas nra vertinamas auk3iau u kitus.

,ekatumo prezumpcija yra tipinis akinio- tik &audiamajam procesui reikmin!o principo-pavyzdys- &e io principo run!imosi procese nepavykt utikrinti procesinio ai y!iateisikumo-nes vasty&- jos interesus atstovaujantis ir katinim paaikantis parei!4nas teisme visada turt!eresnes pozicijas- nei katinamasis.

,ekatumo prezumpcija yra tvirtinta ne tik BP'- &et ir 'onstitucijos *1 straipsnyje- kuristei!ia- kad asmuo aikomas nekatu- ko jo katumas nra rodytas statymo nustatyta tvarka ir

pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu. BP' 88 straipsnio A dayje tvirtinta- jo! kiekvienasnusikastamos veikos padarymu tariamas ar katinamas asmuo aikomas nekatu- ko jo katumasnerodytas siteisjusiu teismo nuosprendiu.

BP teorijoje yra iskiriami 'io pricipo se#me+s ar&a kitais odiais tariant procesinsteisins ivados- &4tent7

nerodytas asmens katumas teisikai priy!sta rodytam jo nekatumui

rodinti asmens katum turi &audiamj procesin2 veik vykdan3ios institucijos irparei!4nai. ?raudiama perketi rodinjimo parei! tariamajam ir katinamajam

visos a&ejons d asmens katumo- jei j nepavyksta paainti- aikinamos to asmensnaudai

apkatinamasis nuosprendis ne!ai &4ti !rindiamas prieaidomis- spjimais ir priimamastik tada- kai teisiamojo katumas visikai ir nea&ejotinai rodytas

iteisinamj nuosprend neeidiama rayti "ormuuo3i- kurios ket a&ejoniiteisintojo nekatumu.

Taip pat reikt atkreipti dmes- kad vairiuose teiss aktuose nekatumo prezumpcijosturinys nors ir a&ai panaiai- ta3iau yra aikinamas ar atskeidiamas skirtin!ai.


6/9

(Tezs)

Asmes pri,a"aus -+,eimo e)ieiamumo pricipas. $% 'onstitucijos ## straipsnyje-Eisuotins mo!aus teisi dekaracijos 1# straipsnyje- Tarptautinio piietini ir poitini teisi pakto1G straipsnyje- straipsnyjetvirtinta "undamentai asmens teis privataus !yvenimo neie3iamum. +smens privataus!yvenimo neie3iamumas yra ta priemon- kuri- i vienos puss- suteikia !aimy&2 asmeniui pa&4tivienam- o i kitos puss- pa3iam asmeniui suteikia pasirinkimo !aimy&2 kada- su kokiais

asmenimis ir kaip &endrauti. Eisuomenje !yvenantis mo!us tik tada !ai aikyti save atskira-nepakartojama asmeny&e- kai jis pats savo iniciatyva !ai re!uiuoti ir nusistatyti santykius su kitaisvisuomenje !yvenan3iais individais- pa3ia visuomene ir vasty&e. Pati mo!aus teis turti savo

privat !yvenim yra priy!inama tokioms mo!aus teisms kaip teis !yvenim- teis asmenin2aisv2- kurios e!zistuoja neprikausomai nuo vasty&s vaios ar nor. Baudiamojo procesoteorijoje mo!aus teis privataus !yvenimo neie3iamum kartais yra tapatinama ir su mo!ausasmens neie3iamumo teise. Toks i teisi tapatinimas yra o!ikas ir pa!rstas- nes paeidusmo!aus &4sto- asmens susirainjimo- poka&i tee"onu- tee!ra"o praneim neie3iamum aa

padaroma ne &4stui- ne aikams ir kitokiems praneimams- &et mo!ui kaip asmeny&ei.

,ors asmens privataus !yvenimo neie3iamumo principas &uvo pripastamas dar senovs

@raikijoje ir 'inijoje- ta3iau pirm kart is principas tarptautiniu y!iu &uvo pripaintas irtvirtintas tik 1J8> m. Eisuotins mo!aus teisi dekaracijos 1# straipsnyje- kuriame yra nustatyta7/niekas neturi patirti savavaiko kiimosi jo asmenin ir eimin !yvenim- jo &uto neie3iamy&2-susirainjimo saptum- ksinimosi jo !ar&2 ir orum. 'iekvienas mo!us turi teis2 statymoapsau! nuo tokio kiimosi ar&a toki pasiksinim0. Eiau asmens teis turti privataus !yvenim

&uvo tvirtinta ir kituose tarptautiniuose teiss aktuose (Tarptautinio piietini ir poitini teisipakte-


7/9

(Tezs)

teis asmens susirainjimo- poka&i tee"onu- tee!ra"o praneim ir kitokiosusiinojimo neie3iamum tvirtinta 'onstitucijos ## straipsnyje- Teekomunikacij statyme- Patostatyme- BP' 88 straipsnio J d. ir kt.

teis &4sto ar&a teritorijos neie3iamum tvirtinta 'onstitucijos #8 straipsnyje- BP' 88straipsnio J d. ir kt.

Paminti /asmens privataus !yvenimo0 pasapties turinio strukt4riniai eementai- tiek visuskartu pamus- tiek pamus juos atskirai- yra reikmin!i &audiamajam procesui- nes &audiamasisprocesas yra tas teisinis instrumentas- kurio pa!a&a vasty&- siekdama !reitai ir pinutinaiiaikinti nusikastamas veikas- daniausiai paeidia asmens privataus !yvenimo princip irapri&oja mo!aus teises &ei aisves. BP' 88 straipsnio 1 daies J punkte yra tvirtintas is principas7kiekvienas asmuo turi teis2- kad &4t !er&iamas jo ir jo eimos privatus !yvenimas- taip pat teis2

&4sto neie3iamy&2- susirainjimo- tee"onini poka&i- tee!ra"o praneim ir kitokiosusiinojimo saptum. ios asmens teiss &audiamojo proceso metu !ai &4ti apri&otos BP'numatytais atvejais ir tvarka.

Proceso "eisi-umo /s0ii-umo1 pricipas. is principas tvirtintas 'onstitucijos *1 str. #d.- BP' 88 str. I d. Kstatyme naudojama svoka Lteisin!umas/- ta3iau odis Lsin/ tiksiauapi&ria io principo turin. 'iekvienas katinamasis turi teis2 teisin! &yos na!rinjim.+trodyt- kad is principas apima tik teismo dar&- &et jo aikinimas turi &4ti pe3iamas. is

principas atjo i an!ikos teiss tradicijos- pa!a j supratim procesas turi &4ti !ar&in!as Fair.Principo turin a&iausiai atskeid2s


8/9

(Tezs)

vadovautis ne tik statymu- &et ir &endraisiais teiss principais- teisine smone- savo teisin!umojausmu &ei supratimu. Eidinis teisj neprikausomumas yra suprantamas- kaip konkretaus asmensmstymo &4das &ei tam tikr moraini ir etini verty&i visuma. ;skyr2s neprikausomumo!arantijas 'onstitucinis Teismas konstatavo- jo! princip utikrina ios nuostatos7

teisjo !aiojim trukm neie3iama

teisjo asmuo neie3iamas imunitetai- teisjo ne!aima traukti atsakomy&n &e 5eimoeidimo (118 str.)

tinkamos sociains- materiains !arantijos turi &4ti tvirtai nustatyta- aik4s kriterijai.

Asme& )+-+$(s 3s"a"+mui pricipas. is principas yra tvirtintas 'onstitucijos #J straipsnio1 dayje- BP' A straipsnio # ir * dayse. Baudiamojo proceso statymai vis asmen atvi!iu turi

&4ti taikomi vienodai- mo!aus ne!aima varyti ar teikti jam privie!ij d jo yties- rass-tauty&s- kims- sociains padties- tikjimo- sitikinim ar pai4r. Tiesa- reikt pripainti- kad

principas !ai &4ti tam tikrais atvejais ri&ojamas. Pavyzdiui- 'onstitucijos A# straipsnis- neeidia5eimo nario ne!avus 5eimo sutikimo traukti &audiamojon atsakomy&n- 'onstitucijos 118straipsnio # dayje yra nustatyta- kad teisjas &e 5eimo- o tarp sesij &e Prezidento sutikimo-

ne!ai &4ti patrauktas &audiamojon atsakomy&n- ta3iau jos nepaeidia asmen y!y&s statymuiprincipo- nes patraukus iuos asmenis &audiamojon atsakomy&n jiems yra taikomi BP statymaipina apimtimi- o ypatin!a patraukimo &audiamojon atsakomy&n tvarka siekiam !arantuoti tokiasmen neprikausomum ar neie3iamum.

4ie'umo pricipas. 'onstitucijos 11G str. 1 dayje yra nustatyta- kad visose teismuose &yosna!rinjamos vieai- panaios nuostatos tvirtintos str. procesas vyksta vasty&ine ka&a.

5ais,o 3rod+m& ,er"iimo pricipas- tvirtintas BP' #N str. # d.- I d. reikia- jo! teismasvertina rodymus pa!a savo vidin sitikinim- pa!rst isamiu ir neaiku &yos apinky&i visetoina!rinjimu- vadovaudamasis statymu ir teisine smone. =okie rodymai teismui neturi i ankstonustatytos !aios. +r !auti duomenys aikytini rodymais- kiekvienu atveju sprendia teisjas.

Teis(s 3 -++$0 u"i#riimo pricipas2tvirtintas BP' 1N str.- 88 str. G d.- > d. numato- jo!tariamasis- katinamasis nuo suaikymo ar&a pirmosios apkausos turi teis2 !yny&. 'iekvienastariamasis ir katinamasis turi teis2- kad jam suprantama ka&a &4t sku&iai ir nuodu!niai praneta

>

>


9/9

(Tezs)

apie jam pareikto katinimo po&4d &eipa!rind- turti pakankamai aiko &ei !aimy&i pasiren!ti!yny&ai- pats apkausti iudytojus ar&a prayti- kad iudytojai &4t apkausti- nemokamai naudotisvertjo pasau!omis- jei!u nesupranta ar neka&a ietuvikai- jis !ai !intis pats ar&a per pasirinkt!ynj- o neturdamas pakankamai !ynjui atsiy!inti turi nemokamai !auti teisin2 pa!a&.

Ru-imosi pricipasBP' G straipsnis numato- jo! &yos teisme na!rinjamos aikantisrun!imosi principo- tai reikia- jo! a&i ays (katinimo ir !yny&os) turi y!ias teises teikti rodymus-dayvauti tiriant rodymus- pateikti praymus- !in3yti kitos aies ar!umentus ir pareikti savonuomon2 visais kausimais- kyan3iais na!rinjant &y ir turin3iais reikms jos teisin!amisprendimui. ,ors i G str. "ormuuots ipaukia- jo! is principas taikomas tik teisminiona!rinjimo stadijoje- ta3iau jo uuomaz! !aima rasti ir ;T stadijoje pvz. skiriant sumim- ;Tteisjui sprendiant skundus ir kt.

Proporci-umo pricipasBP' 11 str. Tai universaus- tarpakinis principas. iuo principudanai remiasi 'onstitucinis teismas- nors konstitucijoje jis neuraytas. =is reikia draudim/audyt vir&ius i patrankos0. Proporcin!umo principas reikia- jo! procesins prievartostaikymas pateisinamas tik tuomet- kai7

tikso- kurio siekiama taikant procesins prievartos priemon2- nemanoma pasiektinetaikant tos priemons ar taikant venesn2 prievartos priemon2

pats siekiamas tiksas yra tikrai svar&us- ir jo siekimu !ai &4ti pateisinama &4tiny&apri&oti mo!aus teises

prievartos taikymas neutrunka i!iau- ne!u tai yra o&jektyviai &4tina.

Proceso -rei"umo pricipas BP' nra tiesio!iai "ormuuojamas kaip proceso principas-ta3iau jis yra tiesio!iai tvirtintas 'onvencijoje- t.p. jis ivedamas i BP' # str.- 88 str. I p.- j

pripasta teism praktika. Teismo procesas yra tuo veiksmin!esnis- kuo !rei3iau ina!rinjama&ya ir kuo sku&iau vykdomas sprendimas- tas teisin!umas yra &o!as- neveiksmin!as. Teismstatymo I straipsnis operatyvum vardija kaip vis teism veikos princip teismas visa savo

veika turi utikrinti- kad &yos &4t ina!rintos per manomai trumpiausi aik. %eikaavimas!reitai atskeisti nusikastamas veikas ir ina!rinti &yas yra susij2s ir su

Documents

Baudžiamojo Proceso Principai