1 skyrius

Bendroji informacija

Dvidesimtojo amziaus pabaigoje susiformavo nauja socialinii:i mokslq sritis, kurios tyrinetojai gali buti vadinami „neverbalis-tais". L y g i a i kaip ornitologas megaujasi stebedamas paukscius ir J4 elgesj, taip ir neverbalistas „gardziuojasi" zmonitj vienas kitam siunciamais neverbaliniais signalais. Jis stebi zmones vie-S14J14 ceremoniJH ir renginiq metu, besilepinancius papludimyje, dalyvaujancius televizijos laidose, bendraujancius darbo metu — visur, kur zmones susitinka vieni su kitais. Neverbalistas yra zmonii4 elgsenos tyrinetojas, besistengiantis perprasti zmoniq tar-pusavio bendravimo desningumus ir savqji i pastebejimq pagal-ba gil iau pazvelgti \e bei pameginti patobulinti savo santy-kius su aplinkiniais .

Nejtiketina, taciau faktas, kad per milijonq ar daugiau zmo­gaus evoliucijos metq neverbaliniai zmoni i j bendravimo aspek-tai siek tiek detaliau imti tyrineti tik septintajame praejusio am­ziaus desmtmetyje. A p i e neverbalinio bendravimo egzistavimc) visuomene suzinojo tik tuomet, kai 1970 metais Julius Fast'as isleido knygel^ apie „kuno ka lb^" , kurioje buvo apibendrinti i k i tol biheivioristq atlikti neverbalinio bendravimo tyrimai . Taciau netgi siandien dauguma zmonii i apie „kuno kalbq" nieko nezi-no, jau nekalbant apie jos vaidmenj ir re iksm^ musi4 gyvenime.

Neverbalinio bendravimo jgudziq ugdymo pradininkai buvo Carl is Caplinas ir daugelis ki tq z y m i q begarsitj f i lmq aktoriq.

1 4 K U N O K A L B A

Anuometiniuose begarsiuose filmuose neverbalinis bendravimas buvo vienintele bendravimo forma, suprantama tq f i lmq ziuro-vams. Pagrindinis aktoriaus meistriskumo kriteri jus — kiek sek-mingai jam pavyksta gestais bei kitais kuno kalbos elementais perteikti z iurovams savo bendravimo su partneriais turinj . K a i eme populiareti jgarsinti f i lmai ir neverbalinio bendravimo igQ-dziai l iovesi buv^ isskirt iniu aktoriaus meistriskumo kriteri jumi, daugelio begarsiq f i lmq aktoritj populiarumas isbleso, o ziOro-v q sirdis uzvalde zodinio bendravimo meistrai.

Kalbant apie mokslinio „kuno kalbos" tyrimo istakas, bene jtakingiausias darbas sioje srityje i k i dvidesimtojo amziaus buvo Carlzo Darvino The Expression of the Emotions in Man and Ani­mals („Zmogaus ir g y v u n q emocijq ra iska" ) , isleistas 1872 me­tais. Sis kur inys buvo siuolaikiniq veido israiskq ir kuno kalbos tyrimi4 uzuomazga, o daug Darvino idejq ir pastebejimq buvo patvirtinti s iuolaikiniq jva i r iq saliq moksl ininkq tyrimais. Moks-l ininkai uzfiksavo ir aprase beveik milijonq neverbaliniq zenklq ir signalq. Albertas Mehrabian'as nustate, kad bendravimo me­tu zodziais (tekstu) perduodama vos apie 7% informacijos, tuo tarpu vokalas (balso tonas, moduliaci ja, papildomi garsai) per-duoda 38%, o neverbaliniai signalai — net 55% informacijos. Pro-fesorius Birdwhistel ' i s , analizuodamas neverbaliniq signalq dal j zmoni i j tarpusavio bendravime, taip pat gavo panasius rezulta-tus. Jo atlikti tyr imai parode, kad zmogus kalba vidut iniskai apie des imt -dvyl ika minuciq per par^, o vidutine sakinio trukme te-uz ima vos d v i su puse sekundes. Ka ip ir Mehrabianas, jis nusta­te, kad verbaline tiesioginio bendravimo dalis yra mazesne nei 35%, o v i r s 65% informacijos perteikiama neverbaliniu budu.

Dauguma tyrinetojq beveik sutaria, kad verbalinis „kanalas" v i s q pirma naudojamas aktualios informacijos perteikimui, tuo tarpu neverbaliniais kanalais isreiskiamos jvairios tarpusavio san-tykii^ peripetijos ir tik retkarciais jie gali „pavaduoti" verbali-nius pranesimus. P a v y z d z i u i , moteris, paziurejusi \^ „zu-danciu z v i l g s n i u " , ne nepraverusi burnos perduoda jam labai aiskq pranesim^.

Nepriklausomai nuo kultQrines terpes, zodziai ir judesiai yra be galo tampriai susij^ tarpusavyje. Birdwhistel ' is teigia, jog ge-

B E N D R O J I I N F O R M A C I J A 1 5

rai issitrenirav^s zmogus, klausydamas kito zmogaus kalbos, pa-gal jo balsq galetq pasakyti , kokius judesius j is t^ ar kit^ akimir-l<£j atlieka. Panasiai , stebedamas kalbancio zmogaus gestikulia-cij4, Birdwhistel ' is ismoko atspeti, apie k^ jis tuo metu kalba.

Daugeliui zmoniq sunku susitaikyti su mint imi , kad biolo-giskai, siaip ar taip sakytume, zmogus visgi yra gyvunas. Homo sapiens y ra primatq rusis, beplauke bezdzione, k u r i ismoko vaiks-cioti ant dviejq kojq ir turi islavejusias, protingas smegenis. K a i p ir kitoms rusims, mums galioja biologijos desniai, kurie kontro-liuoja mi i s i i ve iksmus, reakcijas, ki ino kalb^ ir gestikuliacij^. Keistas ir stebetinas dalykas yra tai, kad zmones retai suvokia savo poz^, judesius ir gestus kaip pilnavertj informacijos saltinj, kurio turinys gali buti v is iskai priesingas tai informacijai, k u r i ^ pasakoja liipos.

jzvalgumas, intuicija ir nuojauta Vadindami kokj nors zmogq „izvalgiu" ar „intuityviu", mes fak-tiskai pasakome, kad tas zmogus sugeba skaityti neverbalinius kitq zmoniq signalus ir juos lyginti su jq verbaliniais pranesi-mais. Kitais zodziais tariant, kai „nuojauta" ar „vidinis balsas" mums k u z d a , kad pasnekovas mums meluoja, mes faktiskai pa-stebime tai, jog to zmogaus zodziai ir jo neverbaliniai signalai vieni kitiems priestarauja. S\j pazjsta lektoriai ir j j vad ina „auditorijos pa jaut imu". P a v y z d z i u i , jei auditorijoje sus ir ink^ klausytojai sedi savo kresluose nule id^ galvas ir ant krutines sukryziavQ rankas, „pagavus" lektorius bematant susigaudys, kad jo mintys nepasiekia klausytojq sqmones ir supras, k ad , no-rint uzva ldy t i auditorijos demesj, biitina pakeisti kalbesenos ma-nier^. O nejzvalgus ar nepatyr^s kalbetojas ir toliau kalbes „pro sa l j" , nekreipdamas demesio \q abejingum^.

Moterys dazniausiai y ra jzvalgesnes nei v y r a i , ir sis faktas pagimde toki^ sqvok^ kaip „moteriskoji intuic i ja". Moterys tur i igimt^ sugebejimq „pagauti" ir desifruoti neverbalinius signalus bei pastebeti smulkiausias detales. Butent todel retam v y r u i pa-v y k s pameluoti savo zmonai ir „sausam" issisukti is situacijos.

1 8 K O N O K A L B A

zinoma, nereiskia, kad zmogus cia pat paleis \^ dantis. Be-je, idomu tai, kad ir sypsena (tai juk taip pat savotiskas danttj demonstravimas) kadaise buvo agresyvumq isreiskiantis gestas, tuo tarpu dabar sis gestas siejamas su malonumu ir pasitenki-n i m u .

Geras universalaus gesto p a v y z d y s yra guztelejimas peciais. Sis gestas naudojamas siekiant parodyti , k a d zmogus nezino ar

1 pay. Guztelejimo peciais gestas

B E N D R O J I I N F O R M A C I J A 1 9

nesupranta, apie kq kalba jo pasnekovas. T a i kompleksinis ges­tas, susidedantis is tri jq elementq: | priekj atsukti delnai, auks-lyn pakelti peciai ir pakelti antakiai.

Beje, lygiai kaip ir zodziai , taip ir ka i kurie neverbaliniai sig­nalai jvairiose kulturose gali tureti skirtingq israiskq. Jei vienoje kulturos terpeje tas ar kitas gestas yra jprastas ir visiems su-prantamas, tai kitoje kulturos aplinkoje jis gali buti v is iskai be-prasmis arba netgi tureti priesingc^ reiksm^. Jvair iq kul turq kon-tekste panagrinekime tris jprastus rankq gestus — is nykscio ir rodomojo pirsto sudaryt^ ziedc| arba „ 0 " , aukstyn pakelt^ nyks-t| ir „V" zenklcj.