KŪRYBINIŲ DARBŲ KATALOGAS

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS,2016

Iš respublikinio projekto „Giminėsmedis-2016“ nuostatų

• Organizatoriai kviečia projekto dalyvius -vaikus, jaunuolius ir jų šeimos narius -patyrinėti Prezidento Kazio Griniaus giminėsistoriją ir geneologiją, tapti šeimosmetraštininkais, regioninio, istorinio irkultūrinio savitumo saugotojais, tarpukarioLietuvos istorijos tyrinėtojais, nes šeima –maža bendruomenė, valstybės pagrindas, josistorijos pamatas, tik šeimoje išmokstamabendravimo, vienas kito branginimo ir kalbos.

• Organizatoriai kviečia projekto dalyvius -vaikus, jaunuolius ir jų šeimos narius -patyrinėti Prezidento Kazio Griniaus giminėsistoriją ir geneologiją, tapti šeimosmetraštininkais, regioninio, istorinio irkultūrinio savitumo saugotojais, tarpukarioLietuvos istorijos tyrinėtojais, nes šeima –maža bendruomenė, valstybės pagrindas, josistorijos pamatas, tik šeimoje išmokstamabendravimo, vienas kito branginimo ir kalbos.

Kazys Grinius rašė:• „Giliai tikiu Lietuvių Tautos amžinybe. Aš nepalenkiamai

įsitikinęs Lietuvių Tautos gyvata, jei ką savo gyvenimenaudingo padariau, tai daugiausia pasitikėdamas savąjaTauta ir atsidėjimu saviesiems tikslams. Kaip VincasKudirka dirbo be jokių sąlygų su dideliausiupasiaukojimu, taip ir aš stengiausi visą gyvenimą atliktisavąsias pareigas, negalvodamas, ar aš būsiu pagirtas, arpapeiktas, nukentėsiu ar kokią naudą turėsiu.Pasiaukojimas ir meilė siekimams nulemdavo darborezultatus. Be šito jokia kova negali būti laimėta. Kviečiulietuvius daugiau aukotis dorų tikslų besiekiant ir ypačLietuvai laisvę bekovojant. Noriu, kad šiuo atveju manotautiečiai, o ypač jaunuomenė, daugiau rizikuotų irdidesniu entuziazmu kovotų“.

• „Giliai tikiu Lietuvių Tautos amžinybe. Aš nepalenkiamaiįsitikinęs Lietuvių Tautos gyvata, jei ką savo gyvenimenaudingo padariau, tai daugiausia pasitikėdamas savąjaTauta ir atsidėjimu saviesiems tikslams. Kaip VincasKudirka dirbo be jokių sąlygų su dideliausiupasiaukojimu, taip ir aš stengiausi visą gyvenimą atliktisavąsias pareigas, negalvodamas, ar aš būsiu pagirtas, arpapeiktas, nukentėsiu ar kokią naudą turėsiu.Pasiaukojimas ir meilė siekimams nulemdavo darborezultatus. Be šito jokia kova negali būti laimėta. Kviečiulietuvius daugiau aukotis dorų tikslų besiekiant ir ypačLietuvai laisvę bekovojant. Noriu, kad šiuo atveju manotautiečiai, o ypač jaunuomenė, daugiau rizikuotų irdidesniu entuziazmu kovotų“.

K.Grinius, Mano testamentas iš A. Eidintas, Kazys Grinius, Vilnius, 1993.

Giminės medis

• Nubraižyti, nupiešti ar kitomis meninėmistechnikomis atlikti ir pateikti savo šeimosgenealoginį medį, kuriame reikėtų pažymėtišeimos narių gimimo, mirties, vedybų datas,gimimo ir gyvenimo vietą (rajonas, miestas,kaimas).

• Nubraižyti, nupiešti ar kitomis meninėmistechnikomis atlikti ir pateikti savo šeimosgenealoginį medį, kuriame reikėtų pažymėtišeimos narių gimimo, mirties, vedybų datas,gimimo ir gyvenimo vietą (rajonas, miestas,kaimas).

Mano šeimos istorija

• Surinkti kuo daugiau ir įdomesnės informacijosapie šeimą, tėvų, senelių kilmės vietą, darbus,gyvenimą, bendruomeninę, visuomeninę veiklą,dalyvavimą meno (šokių, dainų, choro, teatro irpan,) kolektyvuose, iliustruojant nuotraukomis.

• Aprašyti šeimos tradicijas, papročius kalendorinių(Kalėdos, Užgavėnės, Velykos, Joninės ir kt.),valstybinių (Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Mindaugodiena ir kt.), šeimos švenčių (vestuvės, krikštynos,gimimo diena ir pan.) metu.

• Surinkti kuo daugiau ir įdomesnės informacijosapie šeimą, tėvų, senelių kilmės vietą, darbus,gyvenimą, bendruomeninę, visuomeninę veiklą,dalyvavimą meno (šokių, dainų, choro, teatro irpan,) kolektyvuose, iliustruojant nuotraukomis.

• Aprašyti šeimos tradicijas, papročius kalendorinių(Kalėdos, Užgavėnės, Velykos, Joninės ir kt.),valstybinių (Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Mindaugodiena ir kt.), šeimos švenčių (vestuvės, krikštynos,gimimo diena ir pan.) metu.

Dalyvauja

• Kornelija Vytautė Giedraitytė

• Dovydas Eidukevičius

• Kristupas Ribokas

• Radvilė Stepukonytė

• Inesa Grybova

• Karina Krošilovaitė

• Vėjūnė Tamulionytė

• Renata Ereminaitė

• Kornelija Vytautė Giedraitytė

• Dovydas Eidukevičius

• Kristupas Ribokas

• Radvilė Stepukonytė

• Inesa Grybova

• Karina Krošilovaitė

• Vėjūnė Tamulionytė

• Renata EreminaitėČia pateikiame ištraukas iš dalyvių kūrybinių darbų

“Mano Šeimos istorija”:

Kornelija Vytautė Giedraitytė, 7 m.Kauno Prano Mašioto pradinė mokyklaMama Kristina Savickytė-Giedraitienė

“Garbinga Gelažiūnų giminė nuo senogyveno Sūduvos krašte <>.Visų kartų tėvai stengėsi išmokslintisavo atžalas, perduoti sukauptą patirtįkaip laimingesnės, turtingesnės būtiesgalimybę.Visa tai paveldėjome ir mes, jau 21-ojo amžiaus palikuoniai. Mumyseteberusenaatmintis, pagrba praeičiai,įskiepyta meilė tėviškei ir Tėvynei...Tad keliaukime protėvių vaikščiotaistakais.Sutikime juos ir to laikmečiošviesuolius, puoselėjusius pilietinius,moralinius, vertybinius idealus. <>Pabirusios nuotraukos iš Močiutėsalbumo priminė apie laiko ženklųtrapumą... Dėkojame visiems.Ketverius metus kartu sklaidžiusiemssenus dokumentus, laiškus,fotografijas, pasakojusiems irrašiušiems prisiminimus.<>Praėjusių dienų fragmentai liko knygospuslapiuose... “

Ištraukos išKristinosSavickytės-Giedraitienėsknygos “Išpraeitiesversmės”,Vilnius, 2016 ,541 psl.

“Garbinga Gelažiūnų giminė nuo senogyveno Sūduvos krašte <>.Visų kartų tėvai stengėsi išmokslintisavo atžalas, perduoti sukauptą patirtįkaip laimingesnės, turtingesnės būtiesgalimybę.Visa tai paveldėjome ir mes, jau 21-ojo amžiaus palikuoniai. Mumyseteberusenaatmintis, pagrba praeičiai,įskiepyta meilė tėviškei ir Tėvynei...Tad keliaukime protėvių vaikščiotaistakais.Sutikime juos ir to laikmečiošviesuolius, puoselėjusius pilietinius,moralinius, vertybinius idealus. <>Pabirusios nuotraukos iš Močiutėsalbumo priminė apie laiko ženklųtrapumą... Dėkojame visiems.Ketverius metus kartu sklaidžiusiemssenus dokumentus, laiškus,fotografijas, pasakojusiems irrašiušiems prisiminimus.<>Praėjusių dienų fragmentai liko knygospuslapiuose... “

Dovydas Eidukevičius, 10 m.Kauno Vinco Bacevičiaus pradinė mokyklaMokytoja Edita Steponavičienė

• Aš esu Dovydas Eidukevičius, gyvenu Kaune, mokausiVinco Bacevičiaus pradinės mokyklos IV b klasėje. Šiemetai man labai svrbūs, nes aš baigsiu keturias klases irbus pirmas rimtas įrašas mano gyvenimo aprašyme, nes ašturėsiu dokumentą liudijantį, jog baigiau pradinę mokyklą.

• Kiekvienam žmogui turėtų rūpėti jo nuveikti darbai,pasiekti tikslai, todėl mes turime stengtis nuo mažų dienųgerai mokytis, įgyti daug žinių, siekti tapti dorais,sąžiningais Lietuvos piliečiais, kad mumis didžiuotųsi netik artimieji, bet ir visa Lietuva.

• Šiandien aš dalyvauju respublikiniame projete “Giminėsmedis-2016” ir noriu pristatyti savo giminės relikviją-knygą “Eidukevičiai ir Ignaičiai”, kurioje pasakojamas visasmano prosenelių Juozo Eidukevičiaus ir ZuzanosIgnatavičiūtės – Eidukevičienės gyvenimas. Knygojepristatomas, aprašomas ne tik visas giminės medis irpasakojama apie artimuosius, bet ir geru žodžiu paminimikaimynai, draugai, kurie labai padėjo mano giminaičiamssunkiomis minutėmis. Ruošiantis šiam konkursui buvoįdomu sužinoti daug naujų dalykų apie savo gimines, jųpomėgius, pasiekimus. Ruošiantis šiam projektui apie taiaš daug kalbėjau su tėvais, seneliais, giminėmis.Artimiesiems buvo linksma ir malonu vėl visiemspabendrauti, prisiminti senus gerus laikus. Jie buvonustebę ir sužavėti, kad yra organizuojamas toks renginysvaikams, kuris skatina domėtis savo giminės medžiu beiprisidėti prie jo kūrimo, suteikiant informacijos.

• Aš esu Dovydas Eidukevičius, gyvenu Kaune, mokausiVinco Bacevičiaus pradinės mokyklos IV b klasėje. Šiemetai man labai svrbūs, nes aš baigsiu keturias klases irbus pirmas rimtas įrašas mano gyvenimo aprašyme, nes ašturėsiu dokumentą liudijantį, jog baigiau pradinę mokyklą.

• Kiekvienam žmogui turėtų rūpėti jo nuveikti darbai,pasiekti tikslai, todėl mes turime stengtis nuo mažų dienųgerai mokytis, įgyti daug žinių, siekti tapti dorais,sąžiningais Lietuvos piliečiais, kad mumis didžiuotųsi netik artimieji, bet ir visa Lietuva.

• Šiandien aš dalyvauju respublikiniame projete “Giminėsmedis-2016” ir noriu pristatyti savo giminės relikviją-knygą “Eidukevičiai ir Ignaičiai”, kurioje pasakojamas visasmano prosenelių Juozo Eidukevičiaus ir ZuzanosIgnatavičiūtės – Eidukevičienės gyvenimas. Knygojepristatomas, aprašomas ne tik visas giminės medis irpasakojama apie artimuosius, bet ir geru žodžiu paminimikaimynai, draugai, kurie labai padėjo mano giminaičiamssunkiomis minutėmis. Ruošiantis šiam konkursui buvoįdomu sužinoti daug naujų dalykų apie savo gimines, jųpomėgius, pasiekimus. Ruošiantis šiam projektui apie taiaš daug kalbėjau su tėvais, seneliais, giminėmis.Artimiesiems buvo linksma ir malonu vėl visiemspabendrauti, prisiminti senus gerus laikus. Jie buvonustebę ir sužavėti, kad yra organizuojamas toks renginysvaikams, kuris skatina domėtis savo giminės medžiu beiprisidėti prie jo kūrimo, suteikiant informacijos.

Aš esu jų (Edukevičių) proanūkis ir tęsiu šiągiminę. Mano vardas taip pat jau yraįrašytas į šį medį, todėl norėdamas sukurtigiminės medį savaip, pasinaudojau naujau-siomis informacinėmis technologijomis irpagal internete esančią programą sukūriausavo versiją. Manau man neblogai pasisekė.Savo kūrinį pridėjau prie šios knygos.

Aš gimiau 2005 metais Kaune,gyvenu – Garliavoje.

Mano tėveliai – Inga ir ArtūrasStepukoniai.

Be manęs dar yra sesuo Eglė irbrolis Vytautas. Tai mūsų šeima,kurioje jaučiuosi be galolaiminga. Mes gyvename labaidraugiškai ir linksmai, kartušvenčiame valstybines irgiminės šventes, domimėspasaulio įvykiais, o ypačLietuvos istorija. Į ją veda irmūsų giminės gijos

Radvilė Stepukonytė, 11 m.Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazijaMokytojos Elė Ilčinskienė, Inga Stepukonienė

Aš gimiau 2005 metais Kaune,gyvenu – Garliavoje.

Mano tėveliai – Inga ir ArtūrasStepukoniai.

Be manęs dar yra sesuo Eglė irbrolis Vytautas. Tai mūsų šeima,kurioje jaučiuosi be galolaiminga. Mes gyvename labaidraugiškai ir linksmai, kartušvenčiame valstybines irgiminės šventes, domimėspasaulio įvykiais, o ypačLietuvos istorija. Į ją veda irmūsų giminės gijos Radvilė Stepukonytė su

seserimi Egle ir broliu Vytautu

Mūsų namuose kartu gyvena ir mano močiutė –Aldona Vaičekauskienė. Ji gimė 1946 metais

Seredžiaus apskrityje, Motiškių kaime.Šis kaimas Lietuvos istorijoje garsus tuo, kad

čia XIX amžiuje veikė daug knygnešių, kurielietuviams nešiojo draudžiamas knygas ir

laikraščius gimtąja kalba.Vienas iš jų, Jonas Lukošius, buvo mano

močiutės senelio Kazimiero brolis.

Aldona Lukošiūtė (dešinėje) suseserimi Brone. 1951 m.

Močiutė 1987 m. Garliavoje

Radvilė Stepukonytė, 11 m.Kauno r. Garliavos Jonučiųprogimnazija

Kiti knygnešiai jį vadindavo Jonuku. Jis nukeliaudavo įMažąją Lietuvą ir iš ten per sieną atnešdavo daugybę

lietuviškų maldaknygių bei laikraščių. Pailsėjęs pas brolįKazimierą Motiškiuose, šiuos leidinius jis toliau

gabendavo į Vilkiją ir dalį jų atiduodavo šviesuoleiJadvygai Juškytei, kuri laikraščius platindavo toliau.Joną Lukošių gaudė caro žandarai, bet jam vispasisekdavo pasprukti. Tačiau vienas kartas buvo

lemtingas. Surakintą grandinėmis jį ištrėmė į Sibirą.Daugybę metų jam teko pragyventi Žigalovo srityje,

Irkutsko gubernijoje, kur nuolat kentėjo badaudamas,šaldamas, ilgėdamasis artimųjų ir gimtojo krašto. Iš

svetimos šalies jis rašė laiškus į Mažąją Lietuvą – savobendražygiams ir bičiuliams, o į gimtinę caro valdžia

rašyti neleido.

Kiti knygnešiai jį vadindavo Jonuku. Jis nukeliaudavo įMažąją Lietuvą ir iš ten per sieną atnešdavo daugybę

lietuviškų maldaknygių bei laikraščių. Pailsėjęs pas brolįKazimierą Motiškiuose, šiuos leidinius jis toliau

gabendavo į Vilkiją ir dalį jų atiduodavo šviesuoleiJadvygai Juškytei, kuri laikraščius platindavo toliau.Joną Lukošių gaudė caro žandarai, bet jam vispasisekdavo pasprukti. Tačiau vienas kartas buvo

lemtingas. Surakintą grandinėmis jį ištrėmė į Sibirą.Daugybę metų jam teko pragyventi Žigalovo srityje,

Irkutsko gubernijoje, kur nuolat kentėjo badaudamas,šaldamas, ilgėdamasis artimųjų ir gimtojo krašto. Iš

svetimos šalies jis rašė laiškus į Mažąją Lietuvą – savobendražygiams ir bičiuliams, o į gimtinę caro valdžia

rašyti neleido.

Iki šių dienų išliko tik vienintelis laiškas, siųstas garsiam lietuvių spaudosleidėjui Martynui Jankui. Jis yra išleistas knygoje ,,Aušros” archyvas

(Vilnius, 2011 m.). Šiame laiške Jonas Lukošius bendražygiui rašo, jogdrauge su juo Žigalovo vietovėje Sibire gyvena apie 50 ištremtų žmonių,

tarp kurių jis – tik vienas lietuvis.,,Esu še valandėle sveikas, dar tvirtas, nors gana daug iškenčeu

vargu nuog prakeiktu valdžios tarnu bet ačiu tvirtai energijai,dar galiu vest kova”,

- tai eilutės iš laiško, kurios parodo, kad Jonas Lukošius ir tremtyje buvoištikimas svarbiausiems savo siekiams. Saugoti lietuvių kalbą, kovoti už

jos teises, siekti tautos laisvės buvo jo gyvenimo uždavinys.Sugrįžęs į Lietuvą, jis apsistojo Ariogaloje, savo tėvonijoje, kur Lukošių

giminė nuo seno buvo įleidusi šaknis.Gaila, bet istorijos audros, karai ir sumaištys sunaikino šio gentainio, kaipir kitų garsių giminės vyrų ir moterų, nuotraukas. Iš senųjų laikų išliko vos

keletas – tai močiutės tėvelio, taip pat Jono Lukošiaus, ir jo dukrelėsEleonoros atvaizdai.

Iki šių dienų išliko tik vienintelis laiškas, siųstas garsiam lietuvių spaudosleidėjui Martynui Jankui. Jis yra išleistas knygoje ,,Aušros” archyvas

(Vilnius, 2011 m.). Šiame laiške Jonas Lukošius bendražygiui rašo, jogdrauge su juo Žigalovo vietovėje Sibire gyvena apie 50 ištremtų žmonių,

tarp kurių jis – tik vienas lietuvis.,,Esu še valandėle sveikas, dar tvirtas, nors gana daug iškenčeu

vargu nuog prakeiktu valdžios tarnu bet ačiu tvirtai energijai,dar galiu vest kova”,

- tai eilutės iš laiško, kurios parodo, kad Jonas Lukošius ir tremtyje buvoištikimas svarbiausiems savo siekiams. Saugoti lietuvių kalbą, kovoti už

jos teises, siekti tautos laisvės buvo jo gyvenimo uždavinys.Sugrįžęs į Lietuvą, jis apsistojo Ariogaloje, savo tėvonijoje, kur Lukošių

giminė nuo seno buvo įleidusi šaknis.Gaila, bet istorijos audros, karai ir sumaištys sunaikino šio gentainio, kaipir kitų garsių giminės vyrų ir moterų, nuotraukas. Iš senųjų laikų išliko vos

keletas – tai močiutės tėvelio, taip pat Jono Lukošiaus, ir jo dukrelėsEleonoros atvaizdai.

Radvilė Stepukonytė, 11 m.Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazijaMokytojos Elė Ilčinskienė, Inga Stepukonienė

Mano močiutės tėvelis Jonas gimė 1898metais Motiškiuose, Seredžiausapskrityje, Kazimiero ir BenediktosLukošių šeimoje. Jis buvo stambusūkininkas, turėjo daug žemės irdidžiulį plotą miško.

Labiausiai didžiavosi savo gyvenamuojunamu, statytu pagal senas šaliesbajorų tradicijas, ir nuostabiu sodu.

Prosenolio namas buvo vadinamasdvareliu, jame buvo 12 didžiuliųgyvenamųjų kambarių, virtuvė,valgomasis, svetainė, biblioteka, iratskiri erdvūs kambariai samdiniams.

Ypač prosenolis mėgo sėdėti gonkelėse,kurias vasarą apgaubdavo iš užsienioparvežtos aukštos margaspalvėsgėlės.

Radvilė Stepukonytė, 11 m.Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazija

Jonas Lukošius su dukrele Eleonora1927 m.

Mano močiutės tėvelis Jonas gimė 1898metais Motiškiuose, Seredžiausapskrityje, Kazimiero ir BenediktosLukošių šeimoje. Jis buvo stambusūkininkas, turėjo daug žemės irdidžiulį plotą miško.

Labiausiai didžiavosi savo gyvenamuojunamu, statytu pagal senas šaliesbajorų tradicijas, ir nuostabiu sodu.

Prosenolio namas buvo vadinamasdvareliu, jame buvo 12 didžiuliųgyvenamųjų kambarių, virtuvė,valgomasis, svetainė, biblioteka, iratskiri erdvūs kambariai samdiniams.

Ypač prosenolis mėgo sėdėti gonkelėse,kurias vasarą apgaubdavo iš užsienioparvežtos aukštos margaspalvėsgėlės. Sode augo įvairiausi vaismedžiai, kiemą puošė lietuviški darželiai ir smėliu

barstyti takeliai.Kieme stovėjo fajetonas, kuriuo Jonas Lukošius su šeima išsipuošęsekmadieniais važiuodavo į bažnyčią. Nors ji buvo netoli, jis visuometlaikėsi šios tradicijos. Buvo labai pamaldus, šventų Mišių nepraleisdavonet sirgdamas.

Jonas Lukošius vedė Eleonorą Mekšrūnaitę iš gretimo kaimo, jaunesnębeveik 12 metų, kurią labai mylėjo. Ji buvo puiki šeimininkė,

kepdavusi labai skanią ajerų duoną, siuvinėjusi, mėgdavusi rengtilinksmus pobūvius giminaičiams.

Jonas Lukošius buvo net du kartus išrinktas kaimo seniūnu. Buvolabai išsilavinęs žmogus, namuose turėjo didžiulę biblioteką, kuriojesukaupė knygų ne tik lietuvių, bet ir rusų, lenkų, vokiečių kalbomis,

kurias gerai mokėjo.Mano močiutė prisimena nuo vaikystės tėvelio kambaryje ant lentynos

padėtą knygą, kurią jis ypač brangino – tai K. Donelaičio poema,,Metai”.

Deja, ši knyga, kaip ir gražusis namas, sudegė pokario metais.Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, laimingas šeimos gyvenimas

pasibaigė: vyriausias močiutės brolis Jonas, vos sulaukęs 18 m.,buvo prievarta paimtas į sovietų armiją, turėjo kariauti prie Berlyno,bet neiškentęs pasitraukė iš kariuomenės gretų ir dingo be žinios;

Radvilė Stepukonytė, 11 m.Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazija

Jonas Lukošius vedė Eleonorą Mekšrūnaitę iš gretimo kaimo, jaunesnębeveik 12 metų, kurią labai mylėjo. Ji buvo puiki šeimininkė,

kepdavusi labai skanią ajerų duoną, siuvinėjusi, mėgdavusi rengtilinksmus pobūvius giminaičiams.

Jonas Lukošius buvo net du kartus išrinktas kaimo seniūnu. Buvolabai išsilavinęs žmogus, namuose turėjo didžiulę biblioteką, kuriojesukaupė knygų ne tik lietuvių, bet ir rusų, lenkų, vokiečių kalbomis,

kurias gerai mokėjo.Mano močiutė prisimena nuo vaikystės tėvelio kambaryje ant lentynos

padėtą knygą, kurią jis ypač brangino – tai K. Donelaičio poema,,Metai”.

Deja, ši knyga, kaip ir gražusis namas, sudegė pokario metais.Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, laimingas šeimos gyvenimas

pasibaigė: vyriausias močiutės brolis Jonas, vos sulaukęs 18 m.,buvo prievarta paimtas į sovietų armiją, turėjo kariauti prie Berlyno,bet neiškentęs pasitraukė iš kariuomenės gretų ir dingo be žinios;

Pokariu į atšiauriąją Igarką buvo ištremti promočiutės, EleonorosLukošienės artimieji – sesuo Ona Šimanskienė su vyru Jonu ir trimis

sūnumis, kurie studijavo Kauno universitete, jos pusbroliai irpusseserės.

Jonas ir Eleonora Lukošiai taip pat buvo įtraukti į tremiamųjų sąrašus,tačiau tąkart šeimai pavyko išsislapstyti bei išgelbėti nuo bado

mirties Sibire jauniausiąjį Šimanskių sūnelį Jonuką, kuriam tadatebuvo vos treji metukai.

Apie gresiantį trėmimą laiku įspėjo partizanai - promočiutės giminaičiai- legendinis krašto kovotojas Jonas Bartušas-Ukrainietis (žuvęs

1960 metais) ir iš gretimo Kalvių kaimo kilę broliai Veverskiai. Šiegiminaičiai buvo įkūrę Lietuvos Laisvės Armiją.

Vyriausias iš jų, Kazys Veverskis, žuvo didvyrio mirtimi prieRaudondvario, kai gabeno ginklus kitiems kovotojams. Pagerbiant

partizano atmintį, Nepriklausomoje Lietuvoje jo vardu buvopavadintas tiltas per Nevėžį netoli Raudondvario.

Pokariu į atšiauriąją Igarką buvo ištremti promočiutės, EleonorosLukošienės artimieji – sesuo Ona Šimanskienė su vyru Jonu ir trimis

sūnumis, kurie studijavo Kauno universitete, jos pusbroliai irpusseserės.

Jonas ir Eleonora Lukošiai taip pat buvo įtraukti į tremiamųjų sąrašus,tačiau tąkart šeimai pavyko išsislapstyti bei išgelbėti nuo bado

mirties Sibire jauniausiąjį Šimanskių sūnelį Jonuką, kuriam tadatebuvo vos treji metukai.

Apie gresiantį trėmimą laiku įspėjo partizanai - promočiutės giminaičiai- legendinis krašto kovotojas Jonas Bartušas-Ukrainietis (žuvęs

1960 metais) ir iš gretimo Kalvių kaimo kilę broliai Veverskiai. Šiegiminaičiai buvo įkūrę Lietuvos Laisvės Armiją.

Vyriausias iš jų, Kazys Veverskis, žuvo didvyrio mirtimi prieRaudondvario, kai gabeno ginklus kitiems kovotojams. Pagerbiant

partizano atmintį, Nepriklausomoje Lietuvoje jo vardu buvopavadintas tiltas per Nevėžį netoli Raudondvario.

Radvilė Stepukonytė, 11 m.Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazijaMokytojos Elė Ilčinskienė, Inga Stepukonienė

Prosenolio Jono Lukošiaus mama buvo Benedikta Daugirdaitė-Lukošienė. Daugirdai Lietuvos istorijoje žinomi nuo XIV amžiaus.

Giminės pradininkas Jonas Daugirdas 1434-1443 m. buvo Vilniausvaivada, žemaičių seniūnas, kurį laiką paskirtas Lydos vietininku. Jispasižymėjo kaip kunigaikščio Vytauto Didžiojo pagalbininkas irbendražygis, visuomet jį rėmęs, su pulkais dalyvavęs Žalgiriomūšyje.

Mamos teigimu, ši Daugirdų giminė nuo seno įsikūrusi labai gražiojevietovėje, Grivančių kaime, prie Dubysos krantų, kur upė daroįspūdingą vingį. Pro namo langus visuomet buvo matyti Dubysosklonis, kokį vėliau savo eilėraščiuose apdainavo lietuvių poetasMaironis. Sodybą gaubė kuplių medžių lankas, o link upės vedėgluosnių apsuptas takas – alėja.

Lietuvių tautos istorija yra sudėtinga ir gan tragiška. Tą liudija mūsųšeimų, mūsų giminių istorija. Ir kartu ji yra liudijanti stiprią valią ir viltį– kurti, stengtis dėl kito, dėl artimo, šalia esančio, dėl Lietuvos, kaipkad stengėsi per šimtmečius daugelio mūsų giminės kartos. Kadmūsų Lietuvoje būtų gera gyventi

Prosenolio Jono Lukošiaus mama buvo Benedikta Daugirdaitė-Lukošienė. Daugirdai Lietuvos istorijoje žinomi nuo XIV amžiaus.

Giminės pradininkas Jonas Daugirdas 1434-1443 m. buvo Vilniausvaivada, žemaičių seniūnas, kurį laiką paskirtas Lydos vietininku. Jispasižymėjo kaip kunigaikščio Vytauto Didžiojo pagalbininkas irbendražygis, visuomet jį rėmęs, su pulkais dalyvavęs Žalgiriomūšyje.

Mamos teigimu, ši Daugirdų giminė nuo seno įsikūrusi labai gražiojevietovėje, Grivančių kaime, prie Dubysos krantų, kur upė daroįspūdingą vingį. Pro namo langus visuomet buvo matyti Dubysosklonis, kokį vėliau savo eilėraščiuose apdainavo lietuvių poetasMaironis. Sodybą gaubė kuplių medžių lankas, o link upės vedėgluosnių apsuptas takas – alėja.

Lietuvių tautos istorija yra sudėtinga ir gan tragiška. Tą liudija mūsųšeimų, mūsų giminių istorija. Ir kartu ji yra liudijanti stiprią valią ir viltį– kurti, stengtis dėl kito, dėl artimo, šalia esančio, dėl Lietuvos, kaipkad stengėsi per šimtmečius daugelio mūsų giminės kartos. Kadmūsų Lietuvoje būtų gera gyventi Radvilė Stepukonytė, 11 m.

Kauno r. Garliavos Jonučiųprogimnazija

Radvilė Stepukonytė, 11 m.Kauno r. Garliavos JonučiųprogimnazijaMokytojos Elė Ilčinskienė,Inga Stepukonienė

Marija Jakučionytė ir giminės palikuonisKazimieras Daugirdas savo vestuvių dienąJAV. 1905 m. Nuotr. Iš asmeninio šeimos

archyvo.

Inesa Grybova, 15 m.Kauno “Saulės” gimnazijaMokytoja Audronė Kondrotienė

• Dažnai žmogaus šeimos ar giminėsistorija pasirodo įdomesnė irspalvingesnė net už literatūrinį kūrinį,jau nekalbant apie tai, kad ji sava, kadšeima bent iš dalies apibrėžia tai, kasmes esame. Tik žinodami savo šaknismes tampame įdomūs kitiems.

• Renkant medžiagą, klausantisartimųjų pasakojimų supratau, kokiasvarbi kiekvienam yra šeima, jossutarimas, teikiama pagalba,patarimai. Kaip smagu būnasuvažiuoti visiems pas senelius ir netik ilsėtis, bet ir darbuotis: tvarkytimalkas, ravėti daržą ar puoselėtiaplinką. Tai gyvosios pamokosvaikams. Seneliai ir tėvai sugeba irmus įtraukti į veiklą. Dirbdami šaliasuaugusiųjų mes mokomėsbendrauti, padėti vieni kitiems.Džiaugiuosi, kad tėčio šeima didelė irdraugiška.

• Dažnai žmogaus šeimos ar giminėsistorija pasirodo įdomesnė irspalvingesnė net už literatūrinį kūrinį,jau nekalbant apie tai, kad ji sava, kadšeima bent iš dalies apibrėžia tai, kasmes esame. Tik žinodami savo šaknismes tampame įdomūs kitiems.

• Renkant medžiagą, klausantisartimųjų pasakojimų supratau, kokiasvarbi kiekvienam yra šeima, jossutarimas, teikiama pagalba,patarimai. Kaip smagu būnasuvažiuoti visiems pas senelius ir netik ilsėtis, bet ir darbuotis: tvarkytimalkas, ravėti daržą ar puoselėtiaplinką. Tai gyvosios pamokosvaikams. Seneliai ir tėvai sugeba irmus įtraukti į veiklą. Dirbdami šaliasuaugusiųjų mes mokomėsbendrauti, padėti vieni kitiems.Džiaugiuosi, kad tėčio šeima didelė irdraugiška. Mano seneliai Regina

ir Viktoras Grybovaivestuvių dieną, 1974-12-27.

Močiutė su tėvais, 1956 m.

Padėka užpavyzdingaitvarkomą sodybą

Inesa Grybova, 15 m.Kauno “Saulės” gimnazijaMokytoja Audronė Kondrotienė

Metų pokyčių mintys...• Mūsų šeimoje įprasta jau nuo pat mažų dienų domėtis

ir gerbti šeimos istoriją. Bet pagrindinių žinių apie savogiminę pasisėmiau penktoje klasėje dalyvaudamakonkurse „Šeimos istorija – mano istorija“, tuometpagrindinė šių žinių pasakotoja buvo mano močiutė,Sidabravo gimnazijos istorijos mokytoja, Regina, su jašiame projekte ir dalyvavau. Ji ir yra priežastis, dėlkurios pažįstu ne tik savo prosenelius, bet ir proprosenelius.

• Šiais metais Kauno „Saulės“ gimnazijoje aš tapau„šviežiai iškepta“ pirmoke. Po pirmojo įdomauspermainų mėnesio, pagaliau įšokau į normalias darbovėžes ir išgirdau lietuvių kalbos mokytojosA.Kondrotienės pranešimą apie konkursą, skirtą pažintisavo giminės istoriją. Net nesuabejojau, ar jamedalyvausiu. Gal todėl, kad visuomet didžiavausi savošeima, gimine ir noriu šiuo džiaugsmu pasidalinti suaplinkiniais.

• Mano giminė yra plati ir didelė. Mes stengiamėspalaikyti ryšius ir neužmiršti nei vieno savo šeimosnario. Nors visi esame skirtingi, siekiame skirtingųtikslų, esame susieti ir kiekvienas iš mūsų keičiamevienas kito gyvenimą būdami svarbia jo dalimi.Tikiuosi, mano šeimos pavardė išliks ir ateities kartos jąpuoselės, o galbūt svarbiausia puoselėti visai net ne ją,svarbiausia nepamiršti tą pavardę sudarančių žmonių,kurie yra ir privalės būti vienas, vieningas kumštis.

Metų pokyčių mintys...• Mūsų šeimoje įprasta jau nuo pat mažų dienų domėtis

ir gerbti šeimos istoriją. Bet pagrindinių žinių apie savogiminę pasisėmiau penktoje klasėje dalyvaudamakonkurse „Šeimos istorija – mano istorija“, tuometpagrindinė šių žinių pasakotoja buvo mano močiutė,Sidabravo gimnazijos istorijos mokytoja, Regina, su jašiame projekte ir dalyvavau. Ji ir yra priežastis, dėlkurios pažįstu ne tik savo prosenelius, bet ir proprosenelius.

• Šiais metais Kauno „Saulės“ gimnazijoje aš tapau„šviežiai iškepta“ pirmoke. Po pirmojo įdomauspermainų mėnesio, pagaliau įšokau į normalias darbovėžes ir išgirdau lietuvių kalbos mokytojosA.Kondrotienės pranešimą apie konkursą, skirtą pažintisavo giminės istoriją. Net nesuabejojau, ar jamedalyvausiu. Gal todėl, kad visuomet didžiavausi savošeima, gimine ir noriu šiuo džiaugsmu pasidalinti suaplinkiniais.

• Mano giminė yra plati ir didelė. Mes stengiamėspalaikyti ryšius ir neužmiršti nei vieno savo šeimosnario. Nors visi esame skirtingi, siekiame skirtingųtikslų, esame susieti ir kiekvienas iš mūsų keičiamevienas kito gyvenimą būdami svarbia jo dalimi.Tikiuosi, mano šeimos pavardė išliks ir ateities kartos jąpuoselės, o galbūt svarbiausia puoselėti visai net ne ją,svarbiausia nepamiršti tą pavardę sudarančių žmonių,kurie yra ir privalės būti vienas, vieningas kumštis.

Inesa Grybova, 15 m.Kauno “Saulės” gimnazijaMokytoja Audronė Kondrotienė

• Šiais metais rugpjūčio mėnesį Palangosraj., Nemirsetoje įvykęs antrasisgiminės susitikimas, kurį surengė manoteta Edita ir tėčio pusseserė Inga, mūsųtarpusavio ryšius dar sustiprino.

• Šis puikus mūsų giminės renginyspavadintas „Giminės spartakiada2016“, atskleidė, kokie stiprūs esamekartu estafečių sportinėse varžybose,tinklinio varžybose, parodė, kad net irsuskirstyti į komandas mes išliekamegalingi, vieningi ir miklūs. Naujiejigiminės nariai buvo pasveikinti atvykę įšeimą, jų užduotis buvo paminėti gerusir blogus giminės bruožus, išsigandędidelio mūsų būrio naujieji giminaičiainedrąsiai reiškė savo mintis, betpripažino, kad džiaugiasi prisijungę priemūsų. O jaunieji šeimos nariai,nedalyvavę praeitame 2011 – ųjų metųsusitikime, o jų yra net du, buvopasveikinti šiltais bučiniais irapkabinimais.

• Šiais metais rugpjūčio mėnesį Palangosraj., Nemirsetoje įvykęs antrasisgiminės susitikimas, kurį surengė manoteta Edita ir tėčio pusseserė Inga, mūsųtarpusavio ryšius dar sustiprino.

• Šis puikus mūsų giminės renginyspavadintas „Giminės spartakiada2016“, atskleidė, kokie stiprūs esamekartu estafečių sportinėse varžybose,tinklinio varžybose, parodė, kad net irsuskirstyti į komandas mes išliekamegalingi, vieningi ir miklūs. Naujiejigiminės nariai buvo pasveikinti atvykę įšeimą, jų užduotis buvo paminėti gerusir blogus giminės bruožus, išsigandędidelio mūsų būrio naujieji giminaičiainedrąsiai reiškė savo mintis, betpripažino, kad džiaugiasi prisijungę priemūsų. O jaunieji šeimos nariai,nedalyvavę praeitame 2011 – ųjų metųsusitikime, o jų yra net du, buvopasveikinti šiltais bučiniais irapkabinimais.

Deja, šiame susitikime nedalyvavo ir keletas mansvarbių giminaičių. Vienas iš jų mano senelisViktoras, jo netikėtai netekome 2015 03 26. Ašjo labai pasiilgau, norėčiau, kad jis kartu. Tik,netekus pirmojo svarbaus žmogaus savogyvenime – senelio, supratau, kaip svarbu yravertinti akimirkas, žmones šalia ir artimusasmenis kuriuos sieja kraujo ryšys.

Karina Krošilovaitė, 15 m.Kauno Maironio universitetinė gimnazijaMokytoja: Viktorija Jucytė

Kario Savanoriopažymėjimas Nr. 1

Morkūnų šeima

Susituokusi su mylimu vyruVytautu Valiūnu ji susilaukė trijųvaikų, užauginus juos, augino irmylimus vaikaičius, teko laimėpamatyti ir visus provaikaičius.

Kastutė su savo dukra Birute, sūnum Romu irjauniausia dukra Elyte bei vaikaitę Laimutę

Kastutės savanoriomedalis

Kastutė sakanti kalbą

Giminės susitikimas, kartu ir StasysLozoraitis

Mano giminės sudaromo šeimos medžiomažytė dalis

Karina Krošilovaitė, 15 m.Kauno Maironio universitetinė gimnazijaMokytoja: Viktorija Jucytė

Vėjūnė Tamulionytė, 18 m.Kauno Maironio universitetinė gimnazijaMokytoja Judita Sakalienė

• Kasmet vasarą vyksta Tamulionių giminės susitikimai.Viskas būtų gal ir įprasta, kaip ir kitose giminėse, betmūsų šeimos susitikimai turi ypatingą istoriją. Jieneatsiejami nuo mūsų tautos istorijos ir likimo. Tiesusibūrimai padėjo šeimai atlaikyti sunkumus sunkiaispokario metais ir visus vienijo.

• Susitikimų istorijos pradžią drąsiai galima vadintiLietuvos valstybės atkūrimo pradžia. AntanasTamulionis sunkiausiu Lietuvai metu tapo atgimstančiosjaunos Lietuvos valstybės savanoriu. Jis kovojo subermontininkais, bolševikais, o vėliau – ir su okupantaislenkais. Už savo nuopelnus valstybei AntanasTamulionis buvo apdovanotas žemės sklypu priePakuonio miestelio.

• Kasmet vasarą vyksta Tamulionių giminės susitikimai.Viskas būtų gal ir įprasta, kaip ir kitose giminėse, betmūsų šeimos susitikimai turi ypatingą istoriją. Jieneatsiejami nuo mūsų tautos istorijos ir likimo. Tiesusibūrimai padėjo šeimai atlaikyti sunkumus sunkiaispokario metais ir visus vienijo.

• Susitikimų istorijos pradžią drąsiai galima vadintiLietuvos valstybės atkūrimo pradžia. AntanasTamulionis sunkiausiu Lietuvai metu tapo atgimstančiosjaunos Lietuvos valstybės savanoriu. Jis kovojo subermontininkais, bolševikais, o vėliau – ir su okupantaislenkais. Už savo nuopelnus valstybei AntanasTamulionis buvo apdovanotas žemės sklypu priePakuonio miestelio.

Vėjūnė Tamulionytė, 18 m.Kauno Maironio universitetinė gimnazijaMokytoja Judita Sakalienė

Ten jis sutiko nuostabią, tvirtųmoralinių pažiūrų jauną merginąElžbietą Mariją. Kadangi turėjo tiksklypą, skiriamą savanoriams, ir vienaskitą, jie nusprendė sklypą iškeisti įmažesnį, bet jau su nameliu ir nedideliuūkiu. Taip ką tik susituokusi jaunaTamulionių šeima persikėlė į Kliniškėskaimą. Antanas Tamulionis buvo ne tikpuikus savanoris, bet ir puikus tėvas.Kartu su žmona jie susilaukė aštuoniųsūnų ir šešių dukterų.1939 m. Motinos dienos proga ElžbietaTamulionienė gavo oficialią valstybėspadėką už tuo metu jau auginamusdešimt vaikų ir specialų raštą ,,Padėkosžodis“.Po karo ji buvo apdovanota auksine,,Pirmo laipsnio motinos didvyrėsžvaigžde“ už užaugintus ir išauklėtusketuriolika vaikų.

Ten jis sutiko nuostabią, tvirtųmoralinių pažiūrų jauną merginąElžbietą Mariją. Kadangi turėjo tiksklypą, skiriamą savanoriams, ir vienaskitą, jie nusprendė sklypą iškeisti įmažesnį, bet jau su nameliu ir nedideliuūkiu. Taip ką tik susituokusi jaunaTamulionių šeima persikėlė į Kliniškėskaimą. Antanas Tamulionis buvo ne tikpuikus savanoris, bet ir puikus tėvas.Kartu su žmona jie susilaukė aštuoniųsūnų ir šešių dukterų.1939 m. Motinos dienos proga ElžbietaTamulionienė gavo oficialią valstybėspadėką už tuo metu jau auginamusdešimt vaikų ir specialų raštą ,,Padėkosžodis“.Po karo ji buvo apdovanota auksine,,Pirmo laipsnio motinos didvyrėsžvaigžde“ už užaugintus ir išauklėtusketuriolika vaikų.

Vėjūnė Tamulionytė, 18 m.Kauno Maironio universitetinė gimnazijaMokytoja Judita Sakalienė

• Pasibaigus karui ir vaikams pradėjus kurti savo gyvenimą,Antanas ir Elžbieta pradėjo iki šiol puoselėjamą kasmetinįvisų šeimos narių susitikimą.

• Šią tradiciją, padedančią puoselėti ir saugoti moralinesvertybes, ryšius tarp šeimos narių, pagalbą esantsunkumams, toliau tęsia jauniausia Antano ir Elžbietosdukra Irena.

• Dar plačiau Tamulionių tradicijos nuskambėjo, kai buvoišleistas straipsnis sovietmečiu populiariame žurnale,,Tarybinė moteris“, o vėliau šeimos bendravimas buvoįamžintas Lietuvos kino žurnaluose ,,Tarybinės kronikos, tadapie tai daugiau išgirdo ir Lietuvos kinų teatrų žiūrovai.

• Pasibaigus karui ir vaikams pradėjus kurti savo gyvenimą,Antanas ir Elžbieta pradėjo iki šiol puoselėjamą kasmetinįvisų šeimos narių susitikimą.

• Šią tradiciją, padedančią puoselėti ir saugoti moralinesvertybes, ryšius tarp šeimos narių, pagalbą esantsunkumams, toliau tęsia jauniausia Antano ir Elžbietosdukra Irena.

• Dar plačiau Tamulionių tradicijos nuskambėjo, kai buvoišleistas straipsnis sovietmečiu populiariame žurnale,,Tarybinė moteris“, o vėliau šeimos bendravimas buvoįamžintas Lietuvos kino žurnaluose ,,Tarybinės kronikos, tadapie tai daugiau išgirdo ir Lietuvos kinų teatrų žiūrovai.

Vėjūnė Tamulionytė, 18 m.Kauno Maironio universitetinė gimnazija

Šiais metais liepos mėnesį iš visų Lietuvos ir ne tik Lietuvos kampelių Priekulėsbažnyčioje susirinko Tamulioniai. Bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už Antaną irElžbietą ir buvo paprašyta sveikatos ir laimės tiems, kurie tęsia ir puoselėja jaudaugiau kaip šešiasdešimt metų gyvuojančią tradiciją.

Renata Ereminaitė, 16 m.Skuodo r. Mosėdžio gimnazijaMokytojos Lina Sėlenienė, Laima Kaupienė

• Eidama žingsnis po žingsnio,savo protėvių pramintu keliu,nežinau, ką surasiu. Manetraukia tas nežinojimas – vis tiekkažkur tas siūlo galas manenuves. Keliaudama painiaisistorijos vingiais, noriu giliaupažinti savo šeimos kilmę.

• Eidama žingsnis po žingsnio,savo protėvių pramintu keliu,nežinau, ką surasiu. Manetraukia tas nežinojimas – vis tiekkažkur tas siūlo galas manenuves. Keliaudama painiaisistorijos vingiais, noriu giliaupažinti savo šeimos kilmę.

Šalia akmenų karalystės Mosėdžio mažą Šilalės kaimą aš drąsiai galiu vadintisavo protėvių žeme, nes čia skambėjo jų dainos ir juokas. Šios apylinkėsaplaistytos protėvių prakaitu. Čia buvo kalbamos mano protėvių maldos,prašančios dievo palaimos ne tik sau, bet ir ateinančioms kartoms. Tai viet,kur prosenelė žengė pirmuosius žingsnius ir žaidė prie garsiojo Šilalėsakmens. Ten prosenelės išbraidytos rasotos pievos Erlos senvagėje.

Proseneliai Konstantinas ir Veronika Grabiai

Renata Ereminaitė, 16 m.Skuodo r. Mosėdžio gimnazijaMokytojos Lina Sėlenienė,

Laima Kaupienė

• Dar ilgus metus stovėjo vėjų irlaiko nugairinta ilgaamžė pušis,primenanti, kad šioje vietojebuvo Anicetos ir Jono Jonušųsodyba. Jonas Jonušas ir Aniceta(manoma, ji buvo Žeimytė)prisiekę prieš dievą amžinąmeile, nutarė kartu pasitiktivargus ir džiaugsmus bei kurtibendrą ateitį. Metai iš metųkrūvon dėdami po kruopelytęsupratingumo, pagarbos vienaskitam, kantrybės ir meilėspastatė tvirtus ir gražius šeimospamatus.

• Dar ilgus metus stovėjo vėjų irlaiko nugairinta ilgaamžė pušis,primenanti, kad šioje vietojebuvo Anicetos ir Jono Jonušųsodyba. Jonas Jonušas ir Aniceta(manoma, ji buvo Žeimytė)prisiekę prieš dievą amžinąmeile, nutarė kartu pasitiktivargus ir džiaugsmus bei kurtibendrą ateitį. Metai iš metųkrūvon dėdami po kruopelytęsupratingumo, pagarbos vienaskitam, kantrybės ir meilėspastatė tvirtus ir gražius šeimospamatus.

Renata Ereminaitė, 16 m.Skuodo r. Mosėdžio gimnazijaMokytojos Lina Sėlenienė,

Laima Kaupienė

Aš, Renata Ereminaitė, jauniausiaAlgvinos ir Adomo Ereminų dukra.Mokausi Skuodo rajono Mosėdžiogimnazijos 1 gimnazinėje klasėje.Stengiuosi ne tik kiek galima geriaumokytis, bet ir kiek galima aktyviaudalyvauti mokyklos gyvenime.Aš didžiuojuosi, kad esu žemaitė, todėldalyvauju žemaitiškuose skaitymuoseir kituose panašiuose renginiuose,kuriuos organizuoja Skuodo žemaičiųdraugija ir Skuodo rajono savivaldybėsR. Granausko viešoji biblioteka.Manau, dalyvaudama tokiuoserenginiuose kartu su kitais padedupuoselėti žemaičių tarmę, siekiu jąišsaugoti ateinančioms kartoms.

Štai čia viena iš akimirkų, kai visa mūsų šeimakartu (trūksta tik mano brolio Tomo sūnausArijaus Eemino)

Aš, Renata Ereminaitė, jauniausiaAlgvinos ir Adomo Ereminų dukra.Mokausi Skuodo rajono Mosėdžiogimnazijos 1 gimnazinėje klasėje.Stengiuosi ne tik kiek galima geriaumokytis, bet ir kiek galima aktyviaudalyvauti mokyklos gyvenime.Aš didžiuojuosi, kad esu žemaitė, todėldalyvauju žemaitiškuose skaitymuoseir kituose panašiuose renginiuose,kuriuos organizuoja Skuodo žemaičiųdraugija ir Skuodo rajono savivaldybėsR. Granausko viešoji biblioteka.Manau, dalyvaudama tokiuoserenginiuose kartu su kitais padedupuoselėti žemaičių tarmę, siekiu jąišsaugoti ateinančioms kartoms.

Protėviai, mes jūsų vaikai ir vaikų vaikaičiai,tikime, kad eidami jūsų pramintu keliu,galėsime tęsti jūsų pradėtus darbus bei kurtitolimesnę giminės istoriją.

Vertinimo komisija

• Kūrybinius darbus vertino komisija, sudaryta išKauno tautinės kultūros centro metodininkų,dailininkės, Lietuvos bajorų karališkosiossąjungos (LBKS) Kauno krašto bajorų draugijosnarių.

• Dalyviai vertinami pagal amžiaus grupes:• 1 – 4 klasių mokiniai;• 5 – 8 klasių mokiniai;• 9-12 (I-IV gimnazijų klasių) klasių mokiniai.

• Kūrybinius darbus vertino komisija, sudaryta išKauno tautinės kultūros centro metodininkų,dailininkės, Lietuvos bajorų karališkosiossąjungos (LBKS) Kauno krašto bajorų draugijosnarių.

• Dalyviai vertinami pagal amžiaus grupes:• 1 – 4 klasių mokiniai;• 5 – 8 klasių mokiniai;• 9-12 (I-IV gimnazijų klasių) klasių mokiniai.

Statistika• Projektui pateikta daugiau nei 70 kūrybinių darbų.• Juos atliko mokiniai iš Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos,

Vilkaviškio rajono Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro, Kauno rajono ir Kauno miesto švietimoįstaigų: Garliavos Jonučių progimnazijos, Garliavos Juozo Lukšosgimnazijos, Prano Mašioto, Vinco Bacevičiaus, “Šilo” pradiniųmokyklų, Šančių mokyklos-daugiafunkcio centro, Montesorimokyklos – darželio „Žiburėlis“, mokyklos - darželio „Šviesa”,Žaliakalnio, Tado Ivanausko, šv. Kazimiero, KTU Vaižgantoprogimnazijų, Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos, „Saulės“,„Aušros“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Maironiouniversitetinės, Kovo 11-osios gimnazijų, Kauno jaunųjų turistų,Kauno tautinės kultūros centrų:

• 1- 4 klasių dalyvauja 21 ugdytinis;• 5 – 8 klasių – 37;• 9 – 12 (I – IV gimnazijų) – 12

• Projektui pateikta daugiau nei 70 kūrybinių darbų.• Juos atliko mokiniai iš Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos,

Vilkaviškio rajono Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro, Kauno rajono ir Kauno miesto švietimoįstaigų: Garliavos Jonučių progimnazijos, Garliavos Juozo Lukšosgimnazijos, Prano Mašioto, Vinco Bacevičiaus, “Šilo” pradiniųmokyklų, Šančių mokyklos-daugiafunkcio centro, Montesorimokyklos – darželio „Žiburėlis“, mokyklos - darželio „Šviesa”,Žaliakalnio, Tado Ivanausko, šv. Kazimiero, KTU Vaižgantoprogimnazijų, Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos, „Saulės“,„Aušros“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Maironiouniversitetinės, Kovo 11-osios gimnazijų, Kauno jaunųjų turistų,Kauno tautinės kultūros centrų:

• 1- 4 klasių dalyvauja 21 ugdytinis;• 5 – 8 klasių – 37;• 9 – 12 (I – IV gimnazijų) – 12

Projektą įgyvendino

• Organizatorius

• Kauno tautinės kultūros centras

• Partneriai ir rėmėjai:

• Lietuvos bajorų karališkosiossąjungos Kauno krašto bajorųdraugija

• Istorinė Lietuvos RespublikosPrezidentūra Kaune

• Organizatorius

• Kauno tautinės kultūros centras

• Partneriai ir rėmėjai:

• Lietuvos bajorų karališkosiossąjungos Kauno krašto bajorųdraugija

• Istorinė Lietuvos RespublikosPrezidentūra Kaune