Bendrosios ir specialiosios žinios apie klijavimo medžiagas ir jų panaudojimą

Besivystančios rinkos sąlygomis sėkmingai dirbanti Lietuvos baldų ir medienos

apdirbimo pramonė visą laiką sprendžia uždavinius kaip sėkmingai naudoti medienos

resursus ir ateityje. Todėl nuolat tenka ieškoti būdų kaip kompleksiškai perdirbti

medienos žaliavas. Turint tokį tikslą, tenka intensyvinti gamybą, modernizuoti įmones,

geriau organizuojant jų valdymą.

Lakštinių konstrukcinių medžiagų (skardos, stiklo, asbesto, gipso, medienos ir kt.

plokščių) gamyba, jų kokybė ir pasiūla yra vienos iš aktualiausių statybų ir pramonės

dabarties problemų. Didėjanti šių medžiagų pasiūlos įvairovė, naujos, anksčiau

nežinotos, geros jų savybės leidžia kitaip projektuoti pastatus, atskirus jų elementus,

našiau ir pigiau statyti, kitaip gaminti transportavimo pakuotes, baldus, duris.

Pramonės įmonės iš lakštinių medžiagų jau gamina ne tik atskirus civilinių ir

pramoninių pastatų elementus, bet ir surenkamus skydinius įvairaus dydžio statinius.

Akivaizdžiai didėja ir iš medienos gaminamų lakštinių medžiagų pasiūla, jų įvairovė.

Pagal dabartines gamybų (NACE) ir medienos prekių (UNICE) klasifikacijas visos

lakštinės (lakštų pavidalo) medienos medžiagos – lukštas, klijuota fanera, drožlių ir

plaušų plokštės – vadintinos medienos plokštėmis, o gaminanti šią produkciją

pramonė – medienos plokščių pramone. Europoje šios medžiagos sudaro apie 20

%, Lietuvoje apie 15 % visos medienos produkcijos.

Daugiau negu šimtą metų vienintelės žinotos ir ribotai naudotos medienos

plokštės buvo lukštas ir klijuota fanera. Drožlių ir plaušų plokštės tapo kokybiškai

naujomis medžiagomis, atnešusiomis į medienos pramonę labai daug naujų ir

reikšmingų technologinių permainų. Kartu su jomis į šią pramonę įsiveržė didžioji

chemija (sintetiniai klijai), elektronika, informatika. Pramonėje išnyko anksčiau buvusi

riba tarp popieriaus ir kitų medienos produktų gamybos, atsirado sąlygos

kompleksiškam, racionalesniam medienos žaliavų panaudojimui. Dabar medienos

plokščių gamyba vyksta didelio našumo nepertraukiamo veikimo linijose, o ši

pramonė reikalauja ypač didelių investicijų.

1

ŠIEK TIEK ISTORIJOS

Medienos lukštas buvo žinomas ir rankiniu būdu gaminamas jau prieš

keletą šimtmečių, tačiau pramoniniu būdu pradėtas gaminti tik XIX a. Pirma lukštą

gaminanti įmonė Lietuvoje pastatyta 1898 m. Klaipėdoje, Luizės dvare (dabar įsikūrusi

AB Klaipėdos mediena).

Keletą pirmųjų metų čia buvo gaminamas tik pjautinis lukštas cigarų dėžutėms.

1909 m. fabrikas pradėjo gaminti klijuotą fanerą. Po kelerių metų Klaipėdoje, Smeltėje

(dabar Minijos g.) pastatytas kitas faneros fabrikas. Nuo 1929 m. abi įmonės priklausė

vienai akcinei bendrovei. Čia dirbo apie 1000 darbininkų, buvo gaminama didelio

formato (3050 x 1525 mm) klijuota fanera, stalių ir faneros plokštės. Luizės dvare kas

mėnesį buvo pagaminama 1250 m3, o Smeltėje – apie 500 m3 produkcijos, 85 % jos

eksportuota. Tuo pat metu Kaune, buvusiame Tilkos konditerijos fabrike, įrengtas

nedidelis klijuotos faneros cechas, gaminęs dėžes saldainių įpakavimui. 1935 m.

Vilniuje pastatyta ketvirtoji Lietuvoje faneros gamybos įmonė. Visos šios įmonės 1937

m. pagamino 18,9 tūkst. m3 klijuotos faneros. Po antrojo pasaulinio karo išliko tik dvi

iš šių įmonių: viena Klaipėdoje, kita Vilniuje. Pastaroji pasirodė neperspektyvi ir 1974

m. uždaryta, o Klaipėdos faneros fabrikas buvo nuolat plėstas ir modernizuotas. 1955

m. čia atnaujinta stalių plokščių gamyba, pradėta akumuliatorių tarpiklių, drožtinio

lukšto, lenktai klijuotų detalių gamyba.

Šeštojo dešimtmečio pradžioje jau buvo žinoma, kad Skandinavijoje ir Vakarų

Europoje pramoniniu būdu gaminamos labai paklausios kelių rūšių medienos plokštės

ir kad ten jau parduodami modernūs šiam tikslui skirti įrengimai. Tuometinė Tarybų

Sąjunga 1958 m. keletą komplektų tokių įrengimų, skirtų trijų sluoksnių drožlių

plokščių gamybai, nupirko iš Vokietijos. Pirmasis jų buvo paskirtas tuometiniam

Klaipėdos faneros fabrikui ir pradėjo darbą 1960 m. Prieš tai, 1956 m., kelios baldų

gamybos įmonės Lietuvoje drožlių plokštes buvo pradėjusios gaminti savadarbiais

įrengimais. Naujais įrengimais Klaipėdos faneros fabrike drožlių plokščių gamyba buvo

labai sėkmingai vystoma, daug kartų modernizuota. Antra, visai kitokio tipo,

2

tuščiavidurių drožlių plokščių gamybos linija 1968 m. buvo sumontuota tuometiniame

Vilniaus medžio apdirbimo kombinate. Ji dirbo čia vos daugiau negu dešimtmetį.

Dvidešimt penkis metus (1970 – 1995 m.) drožlių plokštes dar gamino Kazlų Rūdos

bandomasis medienos dirbinių kombinatas. Čia buvo pastatyti Rusijoje pagaminti,

ilgai bandomi ir modernizuojami įrengimai. Galiausiai ši įmonė 1995 m. buvo

likviduota, o jos vietoje įsteigta nauja, dabar sėkmingai dirbanti drožlių plokščių

gamybos įmonė „Girių bizonas“, turinti modernius „Biszon – Twins“ firmos įrengimus.

Plaušų, kaip ir drožlių, plokštės, Lietuvoje, pradėtos gaminti taip pat 1960 m.

Tada Vilniuje buvo pastatyta Bandomoji medienos pluošto dirbinių gamykla (dabar AB

Medienos plaušas), pradžioje gaminusi tik minkštąas izoliacinęes, o vėliau - ir

kietąjąsias, lakais dažytąuotas plokštęes. Augant paklausai, antras, jau didesnio

pajėgumo (6,4 mln. m2) ir modernesnis kietųjų plaušo plokščių gamybos cechas 1965

m. pastatytas Grigiškių popieriaus įmonėje. Dabar jis, jau keletą kartų plėstas ir

modernizuotas, gamina kietąsias žaliavines ir dažytas plokštes. Turėjome ir trečią

plaušo plokščių gamybos įmonę. Ji 1973 m. buvo pastatyta tuometiniame Alytaus

namų statybos kombinate ir kasmet gamino po 10 mln. m2 kietosios plokštės,

naudotos surenkamų skydinių namų gamybai. Ši įmonė sunyko jos privatizavimo

metu (1991 – 1993 m.).

Skaičiuojant nuo pirmosios faneros įmonės veiklos pradžios (1898 m.), dabar

Lietuvoje turime daugiau negu šimtametę medienos plokščių gamybos patirtį. Būtina

pažymėti, kad šios pramonės tikrasis formavimosi procesas vyko 1960 – 1975 m.

Tada daugiausia statyta, ieškota ir mokytasi, o daugiausia gaminta 1990 m.

MEDIENOS PLOKŠČIŲ GAMYBA ŠIANDIEN

Lietuvos medienos plokščių pramonę dabar atstovauja keturios didesnės

įmonės: “Klaipėdos mediena“, “Girių bizonas,“ Grigiškės“ ir „SCA Packaging“

(„Medienos plaušas“). Specializuota plokščių gamybos įmonė yra tik “Girių bizonas“.

Kitos be plokščių dar gamina baldus, popierių ir kitą produkciją. Dar keletas mažesnių

įmonių („Dailinta“, “Fornestas“, “Medžio plokštė“ ir kt.) gamina tik sąlyginai

3

plokštėmis vadinamus skydus, suklijuotus iš natūralios medienos tašelių. Ši produkcija

priskirtina ne plokštėms, o klijuotai medienai. Lietuvoje iš viso gaminamos tik keturios

medienos plokščių rūšys: klijuota fanera („Klaipėdos mediena“), vienos paskirties

drožlių plokštės („Klaipėdos mediena“ ir “Girių bizonas“), vienos paskirties kietosios

plaušo plokštės („Grigiškės“)ir izoliacinės plaušo plokštės (“SCA Packaging“).

Didžiausi Europos MDF plokščių gamintojai

Šalis Firma Vietovė Metinis pajėgumas, tūkst. m3

Italija Plaxil Osoppo580

Jungtinė karalystė Kronospan Chirk500

LenkijaPolspan

Szsecinck420

Vokietija Kronospan Lamperswalde400

Vokietija Glunz Meppen360

Vokietija Egger Wismar360

Jungtinė karalystė Nexfor Cowie360

Ispanija Fibranor Rabade355

Italija Bipan Bicinicco340

Airija Weyerhaeuser Clonmel325

4

Neatidėliojant svarstytina, kaip turėtų būti atnaujinama Lietuvos medienos

plokščių pramonė. Mums labai aktualu būtų pastatyti bent po vieną MDF ir orientuotų

skiedrančių plokščių gamybos įmonę. Šiuo svarstymu turėtų būti suinteresuotos ne tik

baldų gamybos, statybų įmonės, bet ir miškininkai. Drįstu teigti, kad pastarieji galėtų

būti ne tik svarstymo, bet ir statybų iniciatoriais ir net užsakovais. Tai būtų reali

alternatyva jau seniai ir visai be reikalo eskaluojamai celiuliozės gamybos įmonės

statybai. Plokščių gamyba, palyginti su celiuliozės gamyba, yra daug ekologiškesnė.

Dvi tokios įmonės sunaudotų visą dabar eksportuojamą ir miškuose liekančią

menkavertę medieną, lentpjūvystės ir kitas atliekas. Paklausa plokščių produkcijai

didelė. Tokiam projektui neabejotina pritartų ir užsienio investitoriai.

KLIJAVIMAS

Kiekviename gamybos procese yra sutinkama tokia veikla, kaip medžiagų

klijavimas. Gaminant įvairiausią produkciją tikrai vyksta toks procesas, kai reikia

suklijuoti vieną ar kitą detalę, sutvirtinti plokštes ar priklijuoti kraštus. Klijavimas yra

labai svarbus, nes kaip bus suklijuotos medžiagos gamyboje, taip priklausys gaminio

kokybė, tvirtumas ir ilgaamžiškumas.

Klijavimas – sudėtingas procesas, kurio efektyvumą lemia daugelis faktorių:

drėgmė, aplinkos ir klijuojamų paviršių temperatūra, cheminė sudėtis, slėgis,

naudojami įrengimai. Klijavimui taip pat yra svarbu ir tai, kas yra klijuojama. Yra

pateikiamos tokios klijavimo grupės:

Ruošinių ir detalių suklijavimas iš medienos medžiagų;

Lenktų klijuotų elementų suklijavimas iš lukšto;

Faneros suklijavimas;

Medienos skydų ir tašelių suklijavimas;

5

Susmulkintų medienos ir medienos medžiagų suklijavimas supresuojant į

skydus, baldų detalių gamybai;

Dekoratyvinių plokštumų ir kraštų dangų priklijavimas.

Klijavimo procesui taip svarbu kaip vyksta klijavimas. Klijavimo eiga yra

pateikiama tokia:

1. Medienos ir medienos medžiagų paruošimas suklijavimui;

2. Klijų paruošimas klijavimui;

3. Klijų užtepimas ant klijuojamų paviršių;

4. Klijuojamų ruošinių suspaudimas ir išlaikymas spaustuose ar presuose;

5. Suklijuotų ruošinių išlaikymas išėmus iš preso ar spaustų.

Klijavimas sudėtingas procesas, kurio metu galima suklijuoti dauguma detalių ir

elementų, tačiau šis procesas nėra stebuklingas dalykas, kurį būtų galima padaryti be

jokių pagalbinių priemonių. Pati svarbiausia ir labiausiai reikalinga medžiaga klijavimui

yra klijai.

Šiuolaikinė pramonė gamina daug sintetinių klijų rūšių, kuriais suklijuotos

gaminio dalys tampa tvirtesnės už pačią medieną. Sėkmingai suklijuoti medieną

išilgai pluošto buvo galima ir su gyvulinės kilmės klijais. Tačiau jų klijuojamoji galia ir

atsparumas drėgmei buvo daug kartų mažesnis už tuos pačius sintetinių klijų

parametrus. Sintetiniais klijais galima patikimai sudurti medieną išilgai pluošto,

gaminti labai dideles ir ilgaamžes perdengimų konstrukcijas, eksploatuojamas lauko

sąlygomis įvairaus klimato zonose. Klijavimo būdu arba tik naudojant klijus

gaminamos dabar visos gerai žinomos lakštinės medienos medžiagos: drožlių ir

plaušų plokštės, fanera, faneros plokštės, medienos plokštės. Labai populiarūs tampa

iš kelių sluoksnių suklijuoti medienos įvairių skerspjūvių tašai ir tašeliai.

Klijuojant medžiagas labai svarbu žinoti ir gerai išmanyti klijavimo rėžimus. Klijavimo

rėžimais yra vadinamas tam tikrų sąlygų rinkinys, prie kurių yra gaunamas

gaminamos produkcijos optimumas. Optimumu gali būti ekonominiai rodikliai arba

kokybiniai rodikliai. Klijavimo rėžimo faktoriai yra skirstomi į tam tikras grupes, tai :

a) Pagrindinius (klijavimo temperatūra, klijavimo lėgis, klijavimo trukmė ir kt.);

6

b) Šalutinius (klijų būklė, klijų kiekis, aplinkos būklė, atviro ir uždaro išlaikymo

trukmė, išlaikymas po suklijavimo).

Šie parametrai priklauso nuo klijuojamos medžiagos, klijavimo siūlės pašildymo,

naudojamo įrengimo ir kt., todėl režimai turi būti ir yra ruošiami kiekvienam

konkrečiam atvejui. Į technologinį režimą įtraukiami klijavimo kokybės reikalavimai

reglamentuojami standartų ar kitokios dokumentacijos.

KLIJUOTŲ MEDŽIAGŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

Tiek išorės, tiek ir vidaus darbams dažnai naudojama klijuota mediena.

Sluoksnių storis gali varijuoti nuo kelių centimetrų iki 3 mm. Klijuotos medienos

konstrukcijos gerai žinomos šiuolaikinėje architektūroje ir naudojama įvairios formos

elementų gamyboje - tiek tiesių, tiek ir kreivalinijinių.Tokiems elementams gaminti

parenkama mediena, tinkamiausia savo išvaizda ir mechaninėms savybėmis. Klijuotos

medienos laikomoji geba ir stabilumas didesni.

Klijavimas yra vienas iš tobuliausių medžiagų jungimo būdų. Tyrinėjant šią

gamybos procese vykdomą veiklą galima pastebėti labai daug teigiamų dalykų, kitaip

tariant privalumų. Yra pateikiami tokie klijuotų medžiagų privalumai:

Klijavimo siūlė tvirtesnė už pačią medieną;

Klijai nesusilpnina skerspjūvio ir nerūdyja;

Galima suklijuoti įvairios rūšies, kategorijos, matmenų medienos

elementus;

Galima naudoti lentas, išpjautas iš nedidelio skersmens rasto, o MDP

gamybai naudojamos drožlės.

Natūralios medienos ydos, klijuojant elementus, išsidėsto įvairiuose

pjūviuose.

Gaminamų elementų ilgis ir skerspjūvis neribojamas.

Galima įvairi klijuotų medžiagų konstrukcija ir lenktų klijuotų elementų

forma labiausiai atitinkanti architektūrinius ir statiškus reikalavimus.

Atsparumas ugniai, drėgmei, pūvimui ir korozijai.

7

Taigi, kaip matome klijuotų medžiagų privalumų yra išskiriama labai daug. Visi

šie privalumai tik patvirtina teiginį, kad klijavimas yra tikrai vienas iš geriausių ir

tobuliausių medžiagų jungimo būdų, kuris yra ir patogus, ir nekenkia estetinei

produkcijos išvaizdai. Tačiau, kaip ir kieviena veikla, kiekvienas dalykas, kuris turi

privalumus, turi ir trūkumus. Klijuotos medžiagos yra neišimtis. Specialistai pateikia

tokius klijuotų medžiagų trūkumus:

Sunku pastebėti klijavimo defektus;

Gamybai reikalingi brangūs klijavimo įrenginiai;

Klijuojant turi būti sausa medžiaga;

Turi būti išlaikyti klijavimo rėžimai.

Kaip matome iš prieš tai pateiktų trūkumų, labai svarbu kokia bus pateikta

žaliava (ar sausa, ar šlapia ), turi būti laikomasis klijavimo rėžimų, nes kitaip,

netinkamai panaudoti ir atlikta klijavimo veikla gali ne tik sugadinti gaminius, bet ir

pakenkti žmogaus sveikatai ir odai. Dar vienas minusas, kurį paminėjau kaip trūkumą,

yra tai kad sunku pastebėti klijuotų medžiagų trūkumus.

KLIJŲ KLASIFIKACIJA

Šiame skyriuje trumpai aptarsime medienai skirtų klijuoti klijų klasifikaciją. Taigi,

klijus galima klasifikuoti:

I. Pagal gavimo būdą (tik sintetiniams klijams).

8

1. Polikondensaciniai – tai tie, kurie gaunami vysktant cheminėms

reakcijoms tarp 2-jų monomerų, kai susidaro polimerinės medžiagos

ir papildomai išsiskiria šalutinės medžiagos.

2. Polimerizaciniai – tai tokie, kai reakcijos metu vyksta molekulės

augimas, o pašalinės medžiagos neišsiskiria.

II. Pagal atsparumą šilumai.

1. Termoreaktyviniai, kurie kylant temperatūrai negrįžtamai sukietėja.

2. Termoplastiniai, kurie temperatūros poveikyje lydosi ir būna skysti,

o šalant vėl kietėja.

III. Pagal atsparumą drėgmei.

1. Neatsparūs.

2. Vidutiniškai atsparūs.

3. Turintys didelį atsparumą.

IV. Pagal išorinį vaizdą.

1. Skysti.

2. Pastos pavidalo.

3. Plėvelės milteliai.

4. Granulių pavidalu.

5. Kietos masės pavidalu.

Taigi, klijų klasifikacija gali būti įvairi. nėra nustatytos vienos klasifikavimo

sistemos. Svarbiausios, kurios išskiriamos specialistų, yra pagal klijų gaminimui

naudojamas žaliavas, pagal atsparumą drėgmei, pagal išorinį vaizdą, pagal

atsparumą šilumai ir gavimo būdą

Baldų gamyboje naudojami klijai

9

Organiniai klijai

Klijų rūšys

Polivinilo acetatiniai klijai

Medienai klijuoti vartojami vandeninės dispersijos pavidalo polivinilo acetatiniai klijai,

kuriuose yra 50 – 60% sausųjų liekanų. Jie gaminami mažos,vidutinės ir didelės

klampos. Jie būnaatsparūs šalčiui ir ne atsparūs, skirti vidaus arba lauko klijavimui. Jų

privalumai:

Gerai suklijuoja įvairias medžiagas;

Pigios gamybos žaliavos;

Ilgai gali būti sandėliuojami;

Ekologiškai švarūs;

Klijuojant nereikia kietiklio;

Galima klijuoti medieną iki 20% drėgnumo.

10

Gyvulinės kilmės baltymų

klijaiAugalinės

kilmės baltymų klijai

Sintetiniai klijai

Gliutininiai klijai

Kazeininiai klijai

Albumini-niai klijai

Termoreakcinių dervų klijai

Termoplastinių dervų klijai

Kaučiuko klijai

Universalūs klijai

Kai

šenų

kli

jai

Kau

lų k

lija

iŽ

uvų

klij

ai

Grį

žtam

ieji

kli

jai

Neg

rįžt

amie

ji

klij

ai

Alb

umin

o kl

ijai

Kra

ujo

klij

ai

Aug

alin

ių b

alty

mų

klij

aiK

rakm

olo

klij

aiS

akų

klij

aiC

eliu

lioz

ės k

lija

i

Kar

bom

ido

form

adeh

idin

iai

klij

aiF

enol

io f

orm

alde

hidi

niai

kli

jai

Mel

amin

o fo

rmal

dehi

dini

ai

klij

aiR

ezor

cino

for

mal

dehi

dini

ai

klij

ai Pol

ivin

ilac

etat

inės

dis

pers

ijos

kl

ijai

Lyd

omie

ji k

lija

i

Kau

čiuk

o ti

rpal

aiK

auči

uko

disp

ersi

jos

Pol

iure

tani

niai

kli

jai

Epo

ksid

inių

der

vų k

lija

i

Polivinilo acetatiniais klijais galima kliljuoti šaltu ir karštu būdu. Esant klijavimo

temperatūrai 70-90C (tik nereikia viršyti 100C ) klijų kietėjimas ypač suaktyvėja.tai

įgalina trumpinti klijavimo procedūros laiką.

Jie gali būti teikiami plastiikuoti ir neplastifikuoti. Klijų dispersija plastiikuojama

dibutilftatu ir dibutilsebacinatu. Vartotojas, esant reikalui, gali pats plastifikuoti šią

dispersiją, suplakęs plastifikatorių vandenyje ir pridėjęs aktyvaus paviršiaus medžiagų

OP – 7 ar OP – 10.

Polivinilo acetatinės dispersijos (PVAD) plačiai vartojamos todėl, kad jos

pranašesnės už kitasmedžiagas: gerai sukimba su įvairiomis medžiagomis, pigi

žaliava joms gaminti, ilgai galima laikyti, jos chemiškai neutralios ir nenuodingos,

paprasta jas vartoti (nereikia kietiklių). Polivinilo acetatiniai klijai vartojami atliekant

surinkimo operacijas, klijuojant prie skydų dekoratyvinius plastikus, faneruojant,

priklijuojant dirbtinę odą, suklijuojant šliavimo juostas. Šiais klijais klijuotų siūlių

stiprumo charakteristikos priklauso nuo daugelio veiksnių: plastifikatoriaus kiekio

dispersijoje, pH,temperatūros, kuriai esant buvo klijuojama, klijuojamosios medienos

drėgnumo. Svarbią praktinę reikšmę turi viena dispersijų charakteristika – minimali

plėvelės susidarymo temperatūra (MPT) – tai temperatūra, kurioje iš dispersijos

susidaro plėvelė. Kaip parodė tyrimai, šis rodiklis priklauso nuo plastifikatoriaus

kiekio, pH, dalelių (globulių) didumo, emulgatoriaus ir apsauginio koloido kiekio.

Pirmuosius du veiksnius galime keisti, vartodami dispersiją, todėl svarbu žinoti, kaip

kinta MPT, jiems keičiantis. Klijuojant neplastifikuota emulsija, MPT yra apie 16...18 C.

pridėjus į dispersiją apie 10% dibutilftalato, ji sumažėja iki 6...8 C. pridėjus dar

daugiau plastiikatoriaus, MPT pasidaro dar mažesnė. Tačiau, didinant plastifikatoriaus

kiekį, mažėja klijinių sujungimų stiprumas ir atsparumas šilumai, todėl, klijuojant

polivinilo acetatine dispersija, reikia ją tiek plastifikuoti, kad normalioje temperatūroje

susidarytų plėvelė ir labai nesumažėtų klijinų sujungimų stiprumas. Didelę įtaką PVA

dispersijos MPT turi jos pH. Pavyzdžiui, neplastiikuota PVAD, kurios pH = 6, MPT lygi

16 C, kai dispersijos pH = 4, tai MTP lygi 10 C. dispersiją skiedžiant vandientikio

vandeniu, visada reikia tikrai jos pH ir vandenį parūgštinti iki pH=4, nes, padidinus pH

rodiklį, galima gauti broką.

Polivinilo acetatas, būdamas didelio elastingumo būklėje, esant pastoviai

apkrovai, negrįžtamai deformuojasi. Ši deformacija vadinama šaltuoju tekėjimų. Todėl

11

PVAD nagalima klijuoti tokių sujungimų, kur krūvis tenka tiesiai klijuotai siūlei. Baldų

konstrukcijose tokių sujungimų beveik nepasitaiko.

Relaksaciniai polivinilo acetato reiškiniai suteikia ir teigiamų savybių, kai jis

vartojamas klijiniams sujungimams. Jeigu klijuotą siūlę apkrausime trumpalaike

apkrova, polimeras reaguos kaip kietas kūnas. Kuo staigiau apkrauname trumpalaike

apkrova, polimeras reaguos kaip kietas kūnas. PVAD pranašesnė už kitus sintetinius

klijus dar ir tuo, kad patenkinamai suklijuoja drėgną medieną (iki 20% drėgnumo). Tik

tada padidėja presavimo trukmė.

Kai kurių markių techninės charakteristikos pateiktos lentelėje:

Rodiklio pavadinimasNormos

D51 D51/10 D51/15 D51/20D51/25D51/30

Dispersijos išvaizdaKlampus baltos ar gelsvos spalvos skystis be pašaliniu mechaninių priemaišų ir kruopelyčių. Ant paviršiaus gali susidaryti plėvelė.

Laisvo monomero masės dalis, %, ne didesnė kaip

0,5 0,5 0,5 0,5 0,5

Sausųjų medžiagų masės dalis %- plastiikuotos- neplastifikuotos

51-53-

51-5353-55

51-5353-55

51-5353-55

51-5353-55

Sąlyginė klampa s:- plastiikuotos- neplastifikuotos

11-20-

11-2515-30

26-8041-140

26-8041-140

26-8041-140

Dinaminė klampa, Pa.s:- neplastifikuotos- plastifikuotos

1-3-

1-32-4

4-75-15

4-75-13

4-75-15

pH 4,7-6 4,5-6 4,5-6 4,5-6 4,5-6Suklijavimo stipris, N/mNe mažesnis kaip

- 800 550 550 550

Rodiklio pavadinimasNormosD51/7 DC40 DP51/15 DP40/10

Dispersijos išvaizdaKlampus baltos ar gelsvos spalvos skystis be pašaliniu mechaninių priemaišų ir kruopelyčių. Ant paviršiaus gali susidaryti plėvelė.

Laisvo monomero masės dalis, %, ne didesnė kaip

0,5 - 0,5 0,5

12

Sausųjų medžiagų masės dalis %- plastiikuotos- neplastifikuotos

51-5353-55

-40-43

51-5353-55

39-4141-42

Sąlyginė klampa s:- plastiikuotos- neplastifikuotos

11-3015-40

-8-15

26-8041-140

25-8041-120

Dinaminė klampa, Pa.s:- neplastifikuotos- plastifikuotos

1-42-6

-1-2

4-75-15

2,5-53-8

pH 4,5 4,5-6 4,5-6 4,5-6Suklijavimo stipris, N/mNe mažesnis kaip

450 - 550 550

Fasavimas: 60kg. plasmasiniais bakeliais, 100g, 150g, 1kg, 2,5kg plasmasinias

buteliais ir kitais sutartyje numatytais būdais. Saugoti ir gabenti esant ne mažesniai

kaip 5 temperatūrai.

Sintetiniai klijai

Šių klijų pagrindas yra sintetinės dervos, pasižyminčios dideliu

adheziniuaktyvumu. Jų gamyboje pagrindinės medžiagos yra fenolis, karbamidas,

melaminas ir formalinas. Pagal tai, klijai skirstomi į fenolinius, karbamidinius ir

melamininius.

Sintetiniai klijai daugiausiai gaminami iš sintetinių dervų, kurios gaunamos iš

paprastų medžiagų, vykstant sudėtingiems cheminiams procesams. Kai kuriomis šių

dervų galima klijuoti, į kitas reikia dėti specialių priedų, vadinamųjų kietiklių,

stabilizatorių, užpildų, plastifikatorių ir kt. Kadangi klijų pagrindą sudaro derva, tai

klijams plačiausiai taikoma sintetinių dervų gavimo būdą (polikondensacinės ir

polimerizacinėsdervos). Baldų pramonėje iš polikondensacinių dervų plačiausiai

vartojamos karbamidinės-formaldehidinės dervos; iš polimerizacinių-polivinilo

acetatinės ir klijai lydalai.

Fenolio – formaldehido klijai atsparūs drėgmei, naudojami šaltam ir karštam

klijavimui. Tačiau dėl savo kenksmingumo jie mažai naudojami.

13

Karbamidiniai klijai lyginant su fenolioformaldehido klijais, mažiau kenksmingi,

žymiai greičiau kietėja, atsparūs drėgmei, bespalviai, didelio biologinio atsparumo. Jie

skirstomi į dvi grupes: šalto ir karšto klijavimo.

Karbamidiniai – formaldehidiniai klijai stalių darbuose plačiai naudojami dėl

daugelio teigiamų jų savybių: gausu žaliavų jų gamybai, su medienos paviršiumi dėl

daugelio teigiamų jų savybių: gausu žaliavų jų gamybai, su medienos paviršiumi jie

kibūs, trumpa kietėjimo trukmė, mažas klampumas, nepraranda savo teigiamų

savybių juos ilgiau sandeliuojant, klijuotos siūlės būna bespalvės, atsparios drėgmei ir

puvimui, klijuoja medienąiki 10% drėgnumo. Karbamidiniaiformaldehidiniai klijai būna

šalto ir karšto klijavimo. Karštam klijavimui naudojami kietikliai – neorganinių rūgščių

amonio druskos. Lietuvoje daugiausiai naudojamas 1-0,5% amonio chloridas (NC4LH).

Šaltam klijavimui – įvairios rūgštys ir druskos. Šių klijų trūkumas – trapios suklijavimo

siūlės.

Karbamidinės – formaldehidinės dervos gaminamos klampių skysčių ir miltelių

pavidalo. Karbomidiniai ormaldehidiniais klijais stipriai suklijuojama. Šiais klijais

nepakankamai stipriai suklijuojami dyginiai junginiai. Karbamidiniais formaldehidiniais

klijais klijuotos siūlės bus ne tokios trapios, jeigu į klijus pridėsime užpildų,

termoplastiniųpolimerų, įvarių organinių medžiagų. Kaip užpildai dažniausiai vartojami

medienos miltai, hidrolizinis ligninas (dedama iki 5% klijų svorio),

karboksilmetilceliuliozė (dedama iki 1%). Kitose šalyse plačiai vartojami riešutų,

kevalų miltai, albuminas, javų miltai ( vadinamieji ekstendedispersija).

Klijuojant karbamidiniais formaldehidiniais klijais, daug įtakos turi medienos

drėgnumas. Optimalios klijavimo sąlygos esti tada, kai medienoayra 6...10%

drėgnumo. Kai mediena drėgnesnė kaip 10%, klijuotos siūlės esti pūslėtos,

nesusiklijavusios, nestiprios

Karbamido formaldehidinės dervos (KFD)

Dervos naudojamos faneros gamybai, medienos smulkini7 (drožlių, orientuotųjų

skiedrantų), plokščių gamybai, medienos plaušo plokščių gamybai, baldininkystėje

įvairių medienos detalių klijavimui, liejininkystėje ir kitoms ūkio reikmėms.

14

Karbamido formaldehido dervos gaminamos tokių markių: KF-B, KF-FEM, KF-

MEM, KF-ME, KF-FE, KFM-M, KF-LE. Pirmos dvi raidës "KF" reiškia "karbamido

formaldehido", trečioji ir ketvirtoji raidės po brūkšnelio reiškia atitinkamą marke.

Dervos markės KFM-M atveju trečioji raidë reiškia "modifikuota melaminu".

KF-B naudojama faneros gamybai, baldams ir medienos detalėms klijuoti,

liejininkystėje formoms ir gurgučiams gaminti.KF-FE ir KF-FEM naudojamos faneros

gamybai, liejininkystėje, termoizoliacinėms medžiagoms gaminti, medienos smulkinių

plokščių gamybai. KF-FE, KF-FEM dervomis suklijuoti faneros gaminiai ir

medienos smulkinių plokštės atitinka E1 klasės (HN 105) formaldehido emisijos

reikalavimus.

KF-ME, KF-MEM markių dervos naudojamos medienos smulkinių ir medienos

plaušo plokščių gamybai. KF-ME ir KF-MEM markės dervos gali būti naudojamos

gaminti plokštes, skirtas visuomeninių patalpų vidaus apdailai, nes pagaminti

gaminiai atitinka E1 klasės (HN 105) formaldehido emisijos reikalavimus.

KFM-M naudojama drėgmei atsparios medienos smulkinių ir plaušo plokštės,

bei drėgmei atsparios faneros gamybai. Gaminiai, pagaminti iš KFM-M atitinka E1

klasës (HN 105) formaldehido emisijos reikalavimus.

KF-LE markës derva naudojama faneros, baldų gamybai, lanksčioms, lenktoms

faneros, medienos detalėms klijuoti. Gaminiai, pagaminti iš KF-LE atitinka E1 klasės

(HN 105) formaldehido emisijos reikalavimus.

Fasavimas:

Karbamido formaldehido dervos pilamos tiesiai į specializuotas gabenimo

priemones - geležinkelio cisternas ar autocisternas, arba į plienines statines.

Leidžiama pilti dervas į kitokias statines ar talpyklas, užtikrinančias saugų produkto

gabenimą ir laikymą. Pakartotinai naudojamos statinės ir cisternos turi būti švarios.

Karbamido formaldehidinė derva (KF-LE)

1KF-LE(F) skirta faneros klijavimui

2KF-LE(B) skirta baldų gamybai

15

Klijuoto junginio suklijavimo stipris tikrinamas 1 kartą per pusę

metų ir pagal kliento pageidavimą.Pagal raštišką kliento pageidavimą nelakiųjų

medžiagų ir sąlyginės klampos rodiklių normos gali skirtis nuo lentelėje

nurodytų. Taip pat kliento pageidavimu pateikiama dinaminė klampa pagal Brukfildą.

Garantinio laikymo metu leidžiamas sąlyginės klampos padidėjimas KF-B markės dervai iki 150 s; KF-

FEM, KF-FE,KF-LE markių dervoms iki 250 s; KF-ME markės dervai iki 200 s; KF-MEM, KF-M markės

dervoms iki 250 s.

POLIURETANINIAI KLIJAI

Poliuretaniniai klijai gaunami reaguojant poliizocianatams (junginiams, turintiems

izocianatines grupes … = N = C = O) su medžiagomis, turinčiomis daugiafunkcinio

hidroksilo grupes, (pvz., daugiaatomiais spiritais, kai kuriais poliesteriais ir kt.).

Priklausomai nuo nuo to, kokias funkcionalines grupes turi komponentai, gaunami

termoreakyviniai ar termoplastiniai klijai. Jei komponentai turi tik po dvi izocianatines

ir hidroksilines grupes – gausis termoplastiniai klijai, jei funkcionalinių grupių daugiau

– termoreakyviniai klijai.

Privalumai:

Atsparūs verdančiam vandeniui (D4 pagal EN 204)

Vieno komponento

Be tirpiklių

Be formaldehidų

Kietėja ir drėgnoje aplinkoje

Nešipina įrankių

Galima klijuoti 8 – 20% drėgnio medieną

Dažniausiai skaidrūs po sukietėjimo

Poliuretaniniai klijai kietėja reakcijai naudodami medienoje ir aplinkoje esančią

drėgmę.

16

Rezorcino melamininių ir poliuretaninių klijų naudojimo klijuotos medienos gamybai palyginimas

Rezorcino melamininiai

klijai1K-PUR

Kasdieninis įrengimų valymas 2 val. 25 min.Sumaišymo laikas (klijų laboratorija) 10 – 15 val. -Klijų užnešimo greitis 40 – 200 m1/min 60 – 200 m1/minKlijų sąnaudos 500 – 600 g/m2 170 – 230 g/m2

Presų užkrovimai per savaitę 5 20Suklijuoto skydo obliavimo greitis 12 m/min 15 m/minObliavimo peilių ilgaamžiškumas 2000 m1 4000 m1

Klijų nuostoliai per savaitę 10 - 15 kg 2 kg

KLIJŲ PANAUDOJIMAS

Klijai Darbinė temperat

ūra

Kietėjimo trukmė

Privalumai Panaudojimas

Vandeniniai emulsiniai(PVA)Jowacoll 110 00

DANAFIFIX 463-469

Labai žema MPT- 6 0C

4-6 min.

Nėra jautrūsmedienos drėgniui, jų siūlė plastiška ir gerai atlaiko smūgines apkrovas

Montavimo darbams

Baldinio skydo gamybai

Klijai vandens dispersijos pagrindu

Lengvai užnešami purškimo būdu, turi gerą adheziją, gaunama tvirta ir kartu plastiška klijų siūlė, pasižymi ilgu atviro išlaikymo laiku, kas leidžia atlikti apvalkalo užtempimo operaciją, tik po to jį priklijuojant

Gobeleno klijavimui prie minkštinančių medžiagų

Fastbond 30TM 5 – 15 min. Lengvai užnešami purškimo būdu, turi gerą adheziją,

plastikų klijavimui prie MDP ir MDF

Karbamidiniai - Pasižymi geru Drožlių plokščių

17

formaldehidiniai sukibimu ir greitu kietėjimu (apie 1 min. 1000C temperatūroje)

gamyboje, drožtinio lukšto, finish plėvelės, CPL ir HPL klijavimui prie MDP ir MDF

Rezorcino melamininiai

Atsparūs drėgmei, labai stipri siūlė

Klijuotos medienos, nešančių konstrukcijų gamybai

Poliuretaniniai1K-PURLeiberit – 510OTTOCOLL P 84OTTOCOLL P 85DANA PU 2116

OTTOCOLL Ultra

Be tirpiklių, be formaldehidų, kietėja ir drėgnoje aplinkoje,nešipina įrankių, galima klijuoti 8 - 12% drėgnio medienąpasižymi ilgu atviro išlaikymo laiku (apie 60 min.), kas leidžia atlikti konstrukcijos surinkimą

Klijuotos medienos, MDP gamybai,

Metalų, plastikų klijavimui prie medienos

Klijai – lydalaiKE 14-24

Jowatherm

180-2000C Greitai kietėja kambario temperatūroje, atsparūs vandeniui, nedeformuoja detalės,Atsparūs aukštai temperatūrai (100 -1100C)

Kraštų dangų klijavimui

virtuviniams baldams ir softformingo technologijoje

Klijai kaučiuko pagrinduJowatac

Lengvai užnešami purškimo būdu, turi gerą adheziją, gaunama tvirta ir kartu plastiška klijų siūlė

Porolono, sintetinio vatino ir kitų minkštinančių medžiagų klijavimui

Kleiberit produktai

18

Klijai medienai:

Kleibit 303

Klijai medienai, skirti drėgmei atspariems (D3) klijavimams. Su 5% kietiklio 303.5 pasiekiama D4 ( DIN ( EN/204)) atsparumo klasė.NAUDOJAMI:- langų, durų, laiptų gamybai,- parketlenčių ir mozaikinio parketo gamybai,- dyginių ir kaistinių sujungimų klijavimui,- kietų ir egzotinių medienos veislių klijavimui.PRIVALUMAI:- tinka šaltam ir karštam klijavimui,- trumpas presavimo laikas,- bespalvis kietiklis,- klijavimams aukšto dažnio presuose.

Kleibit 304Dvikomponenčiai klijai su bespalviu kietikliu (304.3) vandeniui atspariems

klijavimams (D4, DIN EN/204).NAUDOJAMI:- langų ir durų gamybai,- plokščių klijavimas iš sluoksniuotų elementų,- dyginių ir kaištinių sujungimų klijavimas,- kietų ir egzotinių medienos veislių klijavimas,- klijavimas aukšto dažnio presuose.PRIVALUMAI:- paruoštas mišinys darbingas iki 5 parų,- tinka šaltam ir karštam klijavimui,- trumpas presavimo laikas,- bespalvis kietiklis,- elastinga klijavimo siūlė.

Klijai baldams:

Klijai lydalai – tai termoplastinių polimerų mišiniai, kurie lydosi aukštesnėje

temperatūroje, o sukietėja kambario temperatūroje. Šie klijai iš esmės skiriasi nuo

įprastų klijų tuo, kad juose nėra tirpiklių ir jų sausas likutis lygus 100%. Užtepus klijus

plonu sluoksniu, jie suketėja per kelias sekundes. Sujungimas iš karto pasidaro labai

stiprus ir, laikui bėgant, nekinta. Klijai lydosi 80...200 C temperatūroje. Jų lydimosi

temperatūra priklauso nuo polimero rūšies ir jo molekulinės masės. Šių polimerų gera

adhezija, jie gerai drėkina medieną ir kitas medžiagas. Klijai lydalai atsparūs

19

vandeniui, nenuodingi. Jais suklijuotos detalės nesideformuoja, tačiau jie ribotai

atsparūs temperatūrai ir jais suklijuotos siūlės riboto stiprumo. Jiems tepti reikalingi

specialūs įrengimai. Paprastai klijus lydalus sudaro tokie komponentai: pagrindinis

polimeras (polietelenas, poliamidas, etileno ir vinilacetato kopolimeras, poliesteriai ir

kt.), dervos ir parafinai, kurie pagerina klijų technologines charakteristikas

(indenkumaroninės, fenolinės ir kitokios dervos), plastifikatoriai (trikrezilfosatas,

butilenzilftalas ir kt.), užpildai ( talkas, kreidakaolinas ir kt.), antioksidantas. Klijai

vartojami faneruojant skydinių detalių kraštus, padengiant plastikais, surenkant

detales.

Klijai lydalai 774.4Vidutinio klampumo, gero pradinio lipnumo klijai automatiniams briaunų

klijavimo įrengimams: - PVC ir ABS briaunų klijavimui,- mirkytų dervomis ir lakuotų celiuliozės pagringų briaunų klijavimui,- masyvios medienos ir drožto lukšto briaunų klijavimas.

PRIVALUMAI:- geras pradinis lipnumas,- gera lydymosi reakcija,- galimas didelis greitis klijuojant briaunas,- pradinio briaunų padengimo klijais galimybe.

Klijai lydalai 777 (779.7)Universalus klijai lydalai automatiniams briaunų klijavimo

įrengimams (tinkantys ‘softforming’ procesui):- melamininių briaunų klijavimas,- PVC ir ABS briaunų klijavimui,- mirkytų dervomis ir lakuotų celiuliozės pagrindų briaunų klijavimui,- masyvios medienos ir drožto lukšto briaunų klijavimas.

PRIVALUMAI:- universalus naudojimas,- gera lydymosi reakcija,- greitas kietėjimas klijuojant didelių greičių įrengimais- atsparumas temperatūrai nuo -20 C iki +90 C (džiovinimo proceso metu iki +130 C

Klijai karštam presavimui: Klijai formaldehidinių dervų pagrindu įvairių apdailos medžiagų klijavimui prie

MDP, MDF ir kitų paviršių.

MEDIENOS PLOKŠČIŲ RŪŠYS

20

Kiekvienas žino, kad mediena yra puiki medžiaga, kuri turi vieną ypatybę,

apdorojant ją susidaro dideli kiekiai atraižų, drožlių, pjuvenų. Būtinybė efektyviau

sunaudoti medieną, ir buvo varomoji jėga kurti naujas technologijas, gamybos

procesus, todėl turime visą eilę medienos medžiagų, kaip drožtinis lukštas, fanera,

medienos skydai, įvairios plokštės.

Antrojo pasaulinio karo metu Europoje, esant medienos trūkumui, iš atliekų

imta formuoti mažas medžio plokštes. Arminas Elmendorfas pirmasis jas aprašė

(1949m.), o vėliau ir užpatentavo išradimą (1965m.).Rinkoje gaminys pasirodė

„vaflių“ plokštės (waferboard) pavadinimu (1970m.). Tai buvo atsitiktinai suklotų

plonų 50 mm pločio ir storio skiedrų plokštė. Medienai naudotos silpnosios medžių

rūšys (epušė, drebulė). Gaminys tobulėjo naudojant geresnį rišiklį-fenolio

formaldehido dervas.

Minėtos plokštės palaipsniui buvo keičiamos į trijų sluoksnių struktūros

plokštes, kurioms naudojamos tinkamos, skirtingai išdėstytos skiedros.

Daugiau kaip 50-metų Europoje pramoniniu būdu iš specialiai pagamintų

menkavertės medienos smulkinių ir medienos apdirbimo metu gaunamų drožlių

gaminama medienos drožlių plokštė. Plokštės priklauso nuo turimų presų, gaminamos

įvairių formatų ir storių, būna kelių modifikacijų.

Gaminant plokštes drožlės maišomos su klijais ir karštais presais

supresuojamos didelio formato lakštais. Jų struktūra yra monolitinė, vienoda visame

lakšto plote. Jos jau neturi masyviai medienai būdingos pluošto krypties, jai įprastinių

ydų ir defektų.

21

Lukštas (Veneer sheets) yra plona medienos plokštė, gauta drožimo ar pjovimo

būdais, skirta baldų ir faneros gamybai.

Klijuota fanera (Plywood) yra medienos plokštė, suklijuota iš keleto lukšto

sluoksnių.

Drožlių plokštė (Particle board) gaminama iš smulkių medienos dalelių, sujungtų

organine rišamąja medžiaga, veikiant karščiui, slėgiui, drėgmei, katalizatoriams.

Orientuotų skiedrančių plokštė (OSB) (Oriented strandboard) yra struktūrinė

medžiaga – medienos plokštė, kurioje drožlės orientuotos daugiausia viena kryptimi,

kad suteiktų plokštei daugiau gerų savybių. Skiedrantės (plonos, ilgos, lukšto pavidalo

22

drožlės) padengiamos vandeniui atspariais klijais ir supresuojamos karštuose

presuose. Ji kieta, atspari drėgmei ir skirta statyboms.

Plaušų plokštė (Fibreboard) gaminama iš medienos plaukelių, kurie surišami jų

vėlimo ir kartu plokščio spaudimo būdu, kartais pridedant ir rišamųjų medžiagų.

Medienos plaušų plokštės būna kietosios, vidutinio tankio (MDF) ir izoliacinės

(minkštosios).

Medienos plaušų plokštės

Lietuviškas pavadinimas Angliškas pavadinimas Tankis, g/m3

Kietosios Hardboard0,8 ir daugiau

Vidutinio tankio Medium density fibreboard - MDF 0,5 – 0,8

Izoliacinės (minkštosios) Insulating board ne daugiau 0,5

Skirtingos paskirties, įvairaus tankio plokštes leidžia gaminti įvairių rūšių ir

modifikacijų sintetiniai klijai. Plokštės būna vieno ar kelių sluoksnių, su vidinėmis

kiaurymėmis, plokščios su profiliuotais paviršiais, žaliavinės arba jau apdailintos iš

abiejų pusių lukštu, plastikais ir dažnai parduodamos supjaustytos į pageidaujamų

matmenų detalių ruošinius.

Priklausomai nuo vartotojo reikalavimų, medienos plokštės būna bendros

paskirties, skirtos tik vidinei namų įrangai (baldams) gaminti bei naudojamos

apkrovas laikančiose konstrukcijose (sausoje ar drėgnoje aplinkoje), arba specialios

paskirties (atlaikančios sunkias apkrovas, atsparios biologiniams veiksniams, ugniai,

sugeriančios garsą ir kt.).

Pastaruoju metu labai paklausios statyboms skirtos orientuotų drožlių

(skiedrančių) plokštės. Jos gaminamos daugiausia iš pušų medienos. Išoriniame

sluoksnyje skiedrantės orientuotos tik viena kryptimi, lygiagrečiai plokštės ilgiui ar

pločiui. Vidiniame ar vidiniuose sluoksniuose skiedrantės neorientuotos, tačiau

23

dažniausiai išsidėsčiusios statmena kryptimi išoriniam sluoksniui. Išoriniai plokštės

sluoksniai gaminami su didesniu klijų kiekiu. Padengtos poliakriliniais lakais tokios

plokštės gali būti naudojamos kaip ypač patvari grindinė medžiaga.

Medienos drožlių plokštės gamybos technologijos ypatumai

Medienos drožlių plokštė (angl. Particleboard, vok. Spanplatte)- vienas sėkmingiausių

visų laikų medienos gaminių. MDP – lakštinė medžiaga, gaminama karštai presuojant

sumaišytus su klijais medienos smulkinius - drožles, skiedreles, pjuvenas ar kitas

smulkinių pavidalo medžiagas (linų, kanapių spalius, cukranendrių gabalėlius ir pan).

MDP gamybai labai racionaliai panaudojamos pirminio medienos apdirbimo atliekos,

menkavertė apvalioji mediena. Jos neturi masyviai medienai būdingos pluošto

krypties, jai įprastinių ydų ir defektų, todėl gali būti įvairiai sudurtos. Šios plokštės

naudojamos baldų gamyboje, statyboje, prekių pakavimui ir kitose srityse

Drožlių plokštės klasifikuojamos pagal kelis požymius (LST EN 309:1999):

- presavimo būdą - plokščiąjį, cilindrinį ir ekstruzinį; 

- formą - plokščią, profiliuotą 

- struktūrą - vientisos vienasluoksnės, daugiasluoksnės, skirtingos sandaros,

ekstruzinio presavimo su vamzdinėmis skylėmis;  

- paviršiaus apdirbimą - nešlifuotos,šlifuotos,dengtos skysčiais,dengtos kietais

lakštais slegiant;

- aplinkos santykinį drėgnį- tinkamos sausai ar drėgnai aplinkai.

Pagal LST EN 312:2004 medžio drožlių plokštės klasifikuojamos pagal paskirtį:

P1 Bendrosios paskirties plokštės, naudojamos sausoje aplinkoje

P2 Plokštės vidinei įrangai (įskaitant baldus), naudojamos sausoje aplinkoje

P3 Apkrovų neveikiamos plokštės, naudojamos drėgnoje aplinkoje

P4 Apkrovų veikiamos plokštės, naudojamos sausoje aplinkoje

24

P5 Apkrovų veikiamos plokštės, naudojamos drėgnoje aplinkoje

P6 Didelių apkrovų veikiamos plokštės, naudojamos sausoje aplinkoje

P7 Didelių apkrovų veikiamos plokštės, naudojamos drėgnoje aplinkoje

 

Medienos drožlių plokščių techniniai reikalavimai apibrėžiami šiais

dokumentais:

-leistinos matmenų nuokrypos, krašto tiesumo nuokrypa, stačiakampiškumo

nuokrypa –

pagal EN 324

-drėgnis - pagal EN 322

-vidutinio tankio nuokrypa – pagal EN 323

-formaldehido emisija (E0, E1, E2) - pagal EN 120

-tamprumo modulis ir stipris lenkiant - pagal EN 310

- vidinė sankiba - pagal EN 319

-paviršiaus stipris - EN 311

Orientuotų skiedrų plokštės OSB (AGEPAN) gamybos technologijos

Tai modernus medienos medžiagų produktas su plačiomis panaudojimo galimybėmis.

OSB – universalus medienos medžiagų gaminys statyboms ir apdailai. Optimalus ir

stabilus naudojant statybose, įdomus ir įvairiapusis panaudojant apdailoje.

Produkto savybės:

patikimas, stabilių išmatavimų ir tvirtas; vandenį atstumiantis CONTIFACE paviršius; lengva apdoroti, kaip ir vientisą minkštą

medieną; pasižymi dideliu tvirtumu ir standumu; tvirtas varžtų ir vinių įkibimas medyje; neturi atplaišų, įtrūkimų, sustorėjimų ir kitų defektų;

25

dekoratyvus dėl natūralios ir šviesios medžio išvaizdos; švitriniu popieriumi apdorotus paviršius galima lakuoti arba dažyti; formaldehido kiekis mažesnis nei E1; atitinkantis statybos biologijai; atliekas lengva utilizuoti; dėka apdirbimo technologijos apsaugotas nuo vabalėlių ar grybelio; šio gaminio gamyboje medis panaudojamas beveik 100%.

Bendrosios savybės  OSB

Fizinės ir mechaninės savybės

Standartas Specifikacija

Emisijų klasėFormaldehido kiekis EN 120

Atitinka E1 (<= 8mg/100g) ir nutarimą dėl draudimo panaudoti chemines medžiagas

Degumas (klasifikacija)

DIN 4102 T1 B 2 (normalus degumas)

Tankis DIN 52 361 600 kg/m3

Drėgnis EN 322 9 ± 3%

Išbrinkis per storį (vidutinė reikšmė)

DIN 52 364 <= 10%

Storio tolerancija 1) EN 300

±0,8 mm švitriniu popieriumi nešlifuotas paviršius±0,3 mm šlifuotas paviršius

 Ilgio ir pločio tolerancijos1)

EN 300 ±3 mm

Stačiakampiškumas (įstrižinis skirtumas) 1) EN 300 2 mm kiekvienam 1000 mm ilgio

Laidumas šilumai DIN 4 108 T2 0,13 W/ m K

Išmatavimų pokyčiai santykinis drėgnumas kinta

26

ilgis/plotis nuo 30% iki 85%, esant 20°C temperatūrai

0,30%

Garų difuzijos pasipriešinimo faktorius

DIN 52615 15 mm 18 mm 22 mm

µ faktorius 190/270

160/220 300/380

Sp reikšmė (m) 2,8/4,0 2,7/3,8 6,3/8,2

Rišikliai/ klijaipaviršiaus sluoksnis modifikuota melamino guma

ašinis sluoksnis be formaldehido ir su PUR

1) reikšmės yra apibūdinamos pagal drėgmės kiekį medžiagoje, esantį prie santykinio 65% drėgnumo ir 20°C temperatūros.

Išmatavimai ir storis (mm):

Skydai gaminami šių dydžių: - 2440 x 1220, - 2500 x 1250, - 5000 x 2500

Skydų storiai: 8, 9, 10, 11, 12, 15, 15, 22

3. MDF (medienos plaušo plokštės) gamybos technologijos ypatumai

MDF – sausos gamybos vidutinio tankio vidutinio tankio medienos plaušo plokštės

( angl. Medium density fibreboard ) gaminamos sausu būdu iš medienos plaušelių,

kurie surišami jų vėlimo ir plokščio karšto spaudimo būdu, kartu pridedant ir rišamųjų

medžiagų. Remiantis LST EN 316 medienos plaušų plokštės gali būti klasifikuojamos

pagal įvairius kriterijus, pvz., pagal gamybos būdą, storį, tankį, specifines savybes,

naudojimo aplinką arba paskirtį.

 Pagal tankį MDF sąlyginai skirstomos į:- didelio tankio MDF – vadinamos HDF > = 800kg/m³- lengvos MDF -  <= 650 kg/m³- labai lengvos MDF - <= 550 kg/m³

27

Pagal naudojimo aplinką plaušų plokštės skirstomos į:- sausai aplinkai skirtos - simbolis nerašomas- drėgnai – H (humidity)

- išorinei aplinkai – E (exterior) 

Bendrieji sausos gamybos plaušų plokščių kokybiniai reikalavimai apibrėžiami LST EN 622, pagal kurį svarbiausi:-storio išbrinkis per 24 val.-  pagal EN 317-vidinė sankiba ir tamprumo modulis lenkiant -  pagal EN 319-stipris lenkiant – pagal EN 310-atsparumas ašiniam medsraigčių ištraukimui – pagal EN 320-paviršiaus stiprumas – pagal EN 31-vidutinio tankio nuokrypa – pagal EN 323-formaldehido emisija (E0,E1,E2) – pagal EN 120 

MDF E1 dažniausiai naudojama laminuotų ar faneruotų plokščių gamyboje, gali būti

dengiamos aukšto slėgio laminatu ar dažomos. Dėka savo vienalytės struktūros ir

fizinių-mechaninių savybių šios plokštės naudojamos baldų fasadams, nugarėlėms ar

tada, kai reikalaujama specialaus paviršiaus padengimo arba tūrinio frezavimo.

MEDŽIO DROŽLIŲ PLOKŠTĖS GAMYBOS

TECHNOLOGINIO PROCESO APRAŠYMAS

Žaliavų padavimas j gamybą ir drožlės paruošimas

Žaliava į gamybą paduodama pagal MDP gamybos poreikius.

Mediena ožiniais kranais (poz. 1) paduodama ant kaupimo aikštelių, iš kurių

hidraulinių krautuvų pagalba (poz. 2) sukraunama į transporterius ir paduodama į

drožimo stakles "Hombak" (poz. 3), kuriose smulkinama ir transportuojama į šlapios

drožlės bunkerius (poz. 6) sandėliavimui.

Kartu su drožle į technologinį srautą paduodamos pjuvenos. Pjuvenų padavimui

žalia drožlės paruošimo skyriaus sumontuotas sraigtinis transporteris (poz. 4).

Žaliava ir pjuvenos paduodamos pagal technologiniuose reikalavimuose nustatytą ir

technologiniuose dokumentuose nurodytą santykį.

28

Paduodant drožlę iš bunkerių, ji papildomai smulkinama plaktukiniuose

malūnuose (poz. 7) ir transportuojama į džiovinimo skyrių.

Taip pat šiame skyriuje yra atliekamas drožimo staklių peilių galandimas ir

derinimas bei diskinių pjūklų naudojamų MDP apipjovimui ir supjaustymui pagal

formatą, galandimas, pjūklų dantų litavimas ir šlifavimas.

Drožlės džiovinimas ir rūšiavimas

Plaktukiniuose malūnuose susmulkinta drožlė paduodama džiovinimui į būgnines

džiovyklas (poz. 8). Jeigu drožlėje pasitaiko metalo ar kitų priemaišų, jos atskiriamos

separatoriuje, esančiame tarp būgno ir ventiliatoriaus.

Išdžiovinta sausa drožlė iš būgno paduodama rūšiavimui į sijotuvą (poz. 9), kur

rūšiuojama į vidinio ir išorinio srautų frakcijas, atskiriant stambią drožlę ir dulkes.

Stambi drožlė paduodama papildomam rūšiavimui į pneumoseperatorių (poz. 10), kur

rūšiuojama: lengva plati drožlė transportuojama į vidinio srauto frakcijos bunkerį, o

sunki stambi drožlė papildomai smulkinama plaktukiniame malūne (poz. 11) ir

gražinama į sijotuvą rūšiavimui. Dulkės paduodamos į dulkių bunkerį ir panaudojamos

džiovyklų kūrenimui. Išrūšiuota drožlė sandėliuojama išorinio ir vidinio srauto

bunkeriuose (poz. 12).

Drožlės sumaišymas su klijais

Iš sausos drožlės bunkerių drožlė pagal srautus transportuojama į dozavimo

bunkerius, iš kurių nepertraukiamai vienodu srautu pagal užduotą kiekį paduodama į

išorinio ir vidinio srauto maišytuvus (poz. 15). Paduodamos į maišytuvą drožlės kiekis

reguliuojamas pagal kilimo formavimo stoties poreikį.

Pagal technologo parinktą ir užduotą receptūrą ruošiamas darbinis klijų tirpalas.

Paruoštas darbinis klijų tirpalas į maišytuvus paduodamas pro vertikalius

purkštukus, sumontuotus viršutinėje maišytuvo dalyje. Paduodamas klijų kiekis

reguliuojamas automatiškai siurblio pagalba. Drožlės ir darbinio klijų tirpalo santykis

reguliuojamas pagal technologo parinktą receptūrą (atsižvelgiant į keliamus

reikalavimus gaminamai produkcijai) ir pastoviai palaikomas elektroninio reguliavimo

pagalba.

29

Drožlės padavimo į maišytuvą gerklėje siurblių ir karšto oro pagalba ant

drožlės išpurškiamas prieš tai išlydytas parafinas.

Iš maišytuvų su klijais sumaišyta drožlė transporteriais paduodama į formavimo

stotį.

Kilimo formavimas

Kilimas formuojamas formavimo stotyje (poz. 16), kuri susideda iš dviejų

formavimo mašinų su pneumo frakcionavimu išoriniam sluoksniui ir vienos formavimo

mašinos su mechaniniu išbarstymu vidiniam sluoksniui sumaišyta su klijais drožlė į

formavimo mašinas paduodama transporteriais, atskirai išoriniam ir vidiniam

sluoksniams. Tolygiam formavimo mašinų bunkerių užpildymui pločio atžvilgiu

sumontuoti loviniai sraigtiniai transporteriai. Visos formavimo mašinos turi tūrinio

dozavimo bunkerius. Taip pat vidinio sluoksnio mašina turi matavimo - reguliavimo

įtaisą kilimo masės ploto vienetui.

Kad pasiekti gerą MDF smulkiastruktūrinio paviršiaus kokybę, išorinio sluoksnio

formavimo mašinose naudojamas pneumo frakcionavimo metodas: stambi sunki drožlė

krenta arčiau, nei smulki lengva Kad stambi plokščia drožlė nepatektų į kilimo

paviršių, frakcionavimo kameroje yra vibruojantys sietai, kurie sustabdo stambią

drožlę.

Kilimas formuojamas ant nepertraukiamai judančių sietinių padėklų.

Suformuotas ištisinis kilimas nusiurbimo {renginiu padalinamas į reikiamą ilgį. Padėklų

judėjimo greitis reguliuojamas priklausomai nuo technologo užduoto MDP presavimo

ciklo. Jeigu formuojant kilimą pastebimi TP pažeidimai, blogai suformuotas kilimas

išpilamas, grąžinant drožlę į rūšiavimo skyrių. Taip pat kilimas išpilamas leidžiant ar

stabdant TP, kol pilnai suformuojamas kilimas leidžiant arba išleidžiama drožlė

stabdant gamybą.

Padėklai su suformuotu kokybišku kilimu, kilimo pjaustymo įrenginio (poz. 17)

pagalba padalinami į reikiamą ilgį ir transportuojami į pakrovimo etažerę (poz. 18),

iš kur pakraunami į presą (poz. 19) MDP presavimui, tuo pat metu iškraunant į

iškrovimo etažerę (poz. 20) supresuotą MDP.

30

MDP presavimas, aušinimas ir supjaustimas

Plokštė presuojama dviaukščiame hidrauliniame prese (poz 19). Preso abiejų

aukštų pakrovimas - iškrovimas vyksta vienu metu. Prese yra sumontuotas abiejų

aukštų vienalaikio užsidarymo - atsidarymo mechanizmas.

MDP presavimas vykdomas pagal technologo paskaičiuotą ir užduotą

ciklogramą. Presavimo laikas priklauso nuo gaminamos plokštės storio bei tankio.

Užduotas MDP storis pasiekiamas atitinkamo storio distancinių juostų, dedamų į

presą, dėka.

Presui pilnai atsidarius, supresuota MDP iškraunama į iškrovimo etažerę, tuo

pat metu iš naujo pakraunant presą.

Po iškrovimo etažerės supresuota MDP atskyrimo įrenginio pagalba atskiriama

nuo padėklo. Padėklas grąžinamas kilimo formavimui, plokštė transporteriu patenka

ant svarstyklių, kur fiksuojamas jos svoris. Jeigu pastebimi nukrypimai nuo užduoto

svorio, reguliuojamas kilimo išpylimas. Nuo svarstyklių MDP patenka į venerinį

aušintuvą (poz. 21) ir aušinama

Atvėsusi plokštė paduodama į formatinio supjaustymo stakles (poz. 22) ir

supjaustoma pagal užduotą formatą. Supjaustyta MDP įrenginiu (poz. 23) kraunama į

paketus, kurie žymimi pagal nurodytus reikalavimus ir kraunami išlaikymo patalpoje,

kur išlaikomi kol laboratorijoje nustatomos MDP mechaninės savybės ir atitikimas

užduotiems reikalavimams.

MDP šlifavimas, rūšiavimas, markiravimas ir pakavimas

Pagaminta MDP iš išlaikymo patalpos, atlikus jos kokybės kontrolę,

paduodama į šlifavimo liniją.

Plokštės kalibravimas ir šlifavimas vykdomas plačiajuostėse šlifavimo staklėse

(poz. 24). Šios staklės turi šešis šlifavimo agregatus, kurių pagalba atliekamas MDP

kalibravimas ir šlifavimas iki tikslaus storio. Nušlifuotas paviršius šepečių pagalba

31

nuvalomas nuo dulkių, kurios paduodamos į džiovyklų skyrių ir naudojamos džiovyklų

kūrenimui.

Paduodant plokštę į šlifavimo stakles, nekokybiška plokštė (išsisluoksniavusi, per

stora, su metalo priemaišomis ar kt.), atitinkamai ją pažymėjus, atrenkama į prieš

šlifavimo stakles sumontuotą stalą ir šlifavimui nepaduodama

Nušlifuotos MDP rūšiuojamos vadovaujantis rūšiavimo technologine instrukcija

vizualiai pagal paviršiaus kokybę ir vidinius defektus.

Visa pagaminta, nušlifuota bei išrūšiuota MDP kraunama į paketus (poz. 27),

ženklinama ir pakuojama (poz. 28).

Supakuota MDP priduodama į gatavos produkcijos sandėlį, iš kur atkraunama pirkėjams.

Didelio tankio laminatas (HPL)

Dekoratyviniai laminatai (nepertraukiamu ciklu gaminamas aukšto slėgio

laminatas–HPL)

Tai daugiasluoksnė medžiaga, gaminama nepertraukiamu būdu, didelio slėgio ir

aukštos temperatūros pagalba supresuojant tarpusavyje dekoratyvinį melamino

dervose impregnuotą popieriaus sluoksnį su termoreaktyvinėse dervose įmirkytais

balansinio popieriaus sluoksniais. Popieriaus gamyboje nenaudojami tirpikliai ir

sunkieji metalai. Viršutinis dekoratyvinis sluoksnis padengtas permatoma melamino

plėvelė, suteikiančia paviršiui stiprumo. HPL pasižymi labai kietais, atspariais trinčiai,

braižymui, smūgiams, verdančiam vandeniui, buitiniams nešvarumams ir karščiui

paviršiais. Jis lengvai valomas, neišskiria fenolio. HPL dažniausiai naudojamas

virtuviniams stalviršiams bei sienelėms, restoranų, kavinių baldams, durų apdailai. Jis

labai tiktų ir biuro baldų intensyvaus naudojimo paviršių apdailai.

Papildomo apdorojimo nereikalauja. Lakštų vidinė pusė paruošta klijavimui.

KORINĖS KONSTRUKCIJOS

32

Lengvosios konstrukcijos ir medžiagų kombinavimas atveria naujas išlaidų mažinimo galimybes, suteikia papildomą formavimo laisvę. Lengvųjų konstrukcijų tema jau „užsikrėtė” visa gamybos šaka. Tai tapo stipria mados kryptimi, kuri pakeitė ne tik galutinį produktą, bet ir mašinas, įrenginius bei gamybos procesus. Laikui bėgant, paaiškėjo, kad lengvosios konstrukcijos (arba korinės plokštės) nulėmė baldų bei statybos elementų sektoriaus pasikeitimus, kurie neapsiriboja vien tik plokštės struktūra. Nauji paviršiai (ploniausias popierius ir plėvelės, padidinto blizgumo paviršiai) ir medžiagų kombinavimas taip pat tam turėjo įtakos.

Iš vienos pusės tai pagreitino kitimo procesą, bet iš kitos – jį apsunkino. visos problemos, susijusios su plokščių gamyba, - nuo jų apdirbimo ir perdirbimo iki paviršių padengimo bei sujungimo technologijų – privalo būti išspręstos, nes lengvosios konstrukcijos bei kombinuotos medžiagos sėkmingai įsitvirtino rinkoje. Plokščių gamybai TORWEGE sukūrė modulinį įrenginį, skirtą atskiroms plokštėms arba plokščių grupėms - su tašeliais ir be jų – klijuoti HSK lydomaisiais, PVAC vandens pagrindu ir UF karbamidiniais klijais. Firmos FRIZ naujovių siekio ir investicijų dėka buvo sukurtas naujas kaširavimo modulis, tinkamas dirbti su visomisjau paminėtomis klijų rūšimis. Ypač didelio pasisekimo sulaukė padidinto blizgumo produktų gamybos linijos ir „complete line” metodas. Pavyzdžiui, šiandieną yra įmanoma lengvosios konstrukcijos plokščių, taip pat ir tų, kurių vidinė korio struktūra yra iš popieriaus, esant 40 m/min. pastūmai, visas keturias puses apdirbti vieno darbo ciklo metu. Aukštos paviršių kokybės, konstrukcijų struktūros ir kraštų priklijavimo iš visų pusių be sujungimo siūlių dėka gaunami puikūs galutiniai produktai kokybiškų baldų gamybai.

Visoms lengvųjų konstrukcijų plokštėms, nepriklausomai nuo medžiagų, kuriomis jos yra padengtos, o ypač toms, kurių vidinė korinė struktūra popierinė, turi būti priklijuojamos dekoratyvinės briaunos, net jei plokštės kraštai yra siauri. Šia sritimi rimtai užsiėmė HOMAG srautinių ir CNC staklių konstruktoriai. Jie sukūrė skirtingus metodus, skirtus patenkinti įvairiausius dizaino bei konstrukcijos reikalavimus. Ar kalbėsime apie masyvių tašelių įklijavimą iš keturių bei dviejų pusių, ar siaurų briaunų apklijavimą iš keturių bei dviejų pusių atskiromis juostelėmis arba išrulono, - visiems atvejams yra sukurtos ir jau išbandytos technologijos ir technika.

Itin pasiteisino „DoubleEdge” technologijos ekonomiškumas. Apdirbant netaisyklingų formų detales, gamyba tampa efektyvesnė 80 proc. Aukštos kokybės baldų detalių gamyboje CNC mašinomis pasiteisino „Extra” metodas (extrusion – briaunų išspaudimas).

TECHNOLOGIJOS

Šiuolaikinių baldų dizaine vyraujanti įvairovė kelia labai didelius reikalavimus netaisyklingos formos detalių iš lengvųjų konstrukcijų plokščių apdirbimo technologijoms.

Naudojant HOMAG apdirbimo centrų modulius, galima rasti daugybę galimybių bet kokiems reikalavimams įgyvendinti.

Taisyklingo stačiakampio formos, tačiau siaurais kraštais lengvųjų konstrukcijų plokštės kraštų apklijavimas – nemenkas iššūkis, o ką ir kalbėti apie netaisyklingų formų detales, tokias, kaip apvalūs stalviršiai? (1 pav.)

33

1 pav. - netaisyklingos formos detalės, tokios, kaip apvalus stalviršis, siaurų briaunų apklijavimas – tikras iššūkis.

Jos kelia technologams visiškai kitokius reikalavimus. Be šių problemų sprendimo, apdirbimo centrai taip pat siūlo galimybes panaudoti tokias jungiamąsiasmedžiagas, kokių reikalauja naujausios technologijos.

3.1. SIAURŲ KRAŠTŲ APKLIJAVIMAS DEKORATYVINĖMIS JUOSTELĖMIS

Lengvųjų konstrukcijų plokštės siaurais kraštais apklijavimo technologijos reikalavimai pirmiausiai priklauso nuo pačios plokštės struktūros. Jei ją sudarančios dengiamosios plokštės yra apie 3 mm storio, o tarp jų esanti korinė struktūra – tanki (2 pav.), prie kraštų galima klijuoti įprastas apie 1,5 mm storio juosteles, naudojant standartinį apdirbimo centro klijavimo agregatą. Naudojant amatininkams skirtą agregato variantą „EasyEdge”, galima apklijuoti plokštes, kurių storis iki 40 mm. Su jo „vyresniuoju broliu” - „PowerEdge” klijavimo agregatu - apklijuojamos iki 60 mm storio plokštės (standartas). Galimas išplėtimas net iki 105 mm.

2 pav. - kraštų juostelės priklijavimas tiesiai prie tankios korinės struktūros plokštės

Tačiau tais atvejais, kai ekonomijos tikslais naudojamos retesnės korinės struktūros plokštės arba tenka klijuoti labai plonus kraštelius, kaip atrama naudojama papildoma juostelė. Ligi šiol ši atraminė juostelė buvo įklijuojama į papildomai išfrezuotus griovelius. Tačiau juos galima išfrezuoti tik tokiose dengiamosiose plokštėse, kurių storis ne mažesnis, nei 3 mm (3 pav.). Priklijavus atramines juosteles, jos

34

nufrezuojamos, kad būtų pašalinti bet kokie nelygumai, jeigu jų yra. Pabaigoje, kaip ir prie masyvių medienos drožliųplokščių, priklijuojama dekoratyvinė juostelė. Abi juostelės klijuojamos vienu kombinuotu agregatu. Tačiau dėl kelių viena po kitos atliekamų mechaninių operacijų, šis metodas užima gana daug laiko ir nėra labai pigus.

3 pav. - kraštų juostelės priklijavimas dviejų darbo ciklų metu, tačiau naudojant vieną kombinuotą klijavimo agregatą - pirmiausia priklijuojama atraminė juostelė (antras viršuje), o po to - dekoratyvinė (trečias viršuje).

3.2. „DOUBLE EDGE” METODAS PADEDA TAUPYTI LAIKĄDėl jau paminėtų priežasčių HOMAG sukūrė „DoubleEdge” klijavimo metodą. Ši unikali

technologija žymiai sutaupo laiką ir išlaidas, būtent dirbant apdirbimo centrais, nes atraminė ir dekoratyvinė juostelės sujungiamos specialiame agregate (4 pav.). Ši daugiasluoksnė struktūra ne tik sumažina kaštus, lyginant su kitais metodais, bet ir suteikia galimybę medžiagų kombinacijas optimaliai pritaikyti gaminio formos keliamiems reikalavimams (pvz., detalės išlenktais kraštais). Be to, abi juostelės priklijuojamos vieno darbo ciklo metu.

4 pav. - kraštų juostelės priklijavimas vieno darbo ciklo metu, naudojant „DoubleEdge” metodą.

„DoubleEdge” metodo dėka lengvųjų konstrukcijų plokščių briaunų apklijavimas apdirbimo centrais vykdomas 80 proc. greičiau, todėl sutaupoma apie 50 proc. lėšų. Tik dėl šios technologijos, naudojant apdirbimo centrus, korines plokštes galima ekonomiškai apdirbti pramoniniu būdu.

3.3. KRAŠTELIŲ EKSTRUZIJAKai kurių lengvųjų konstrukcijų dengiamosios plokštės yra labai plonos (pvz.,aliumininės

lengvųjų konstrukcijų plokštės, arba plokštės, atitinkančios specialius apkrovos, išvaizdos ar struktūros reikalavimus). Todėl jų briaunų apklijavimas yra beveik neįmanomas, naudojant įprastas briaunų klijavimo

35

technologijas. Naujovė„Exka” ekstruzijos pagalba suteikia galimybę pastos konsistencijos plastikines medžiagas pritvirtinti prie plokštės briaunų (4,5 pav.). Pabaigoje sustingusį plastiką galima frezuoti.

4 pav. - dekoratyvinio krašto formavimas naudojant ekstruzijos (išspaudimo) metodą – sustingusi plastiko masė vėliau frezuojama.

5 pav. - korinių plokščių iš aliuminio briaunų padengimas ekstruzijos - „Exka” pagalba.

Kadangi kraštų medžiaga yra minkšta, galima įgyvendinti šiuos reikalavimus:

vientisas, aplink visą detalę einantis kraštelis be sujungimo žymių (net jei detalės kampai yra 90°);

lengvai ir greitai keičiamas profilio modelis; ypatinga apsauga nuo drėgmės, nes tarp kraštelio ir plokštės nėra jokio tarpelio; dėl tolygaus kraštelio ir plokštės sukibimo per visą briaunos perimetrą, nepaisant

detalės formos įmantrumo, yra padidintas atsparumas mechaniniams pažeidimams; plokštės korinės struktūros užpildymas prieš dekoratyvinės kraštų juostelės

priklijavimą. Esant šiai naujai technologijai, galima pagaminti unikalios kokybės gaminius, panaudojant nebrangias medžiagas.

ELEKTRONINĖ SĄSAJA GALIMYBĖMS PRAPLĖSTI

Visi pristatyti klijavimo agregatai bei ekstruderis („Exka”) patentuotos elektroninės sąsajos dėka gali būti pakeisti bei automatiškai perkeliami į apdirbimo centro frezavimo galvutę. Todėl šių agregatų

36

priežiūros metu apdirbimo centras gali dirbti kaip viršutinė freza, be to, gali būtinaudojami skirtingi klijavimo agregatai.

7 pav. - spintelė su ratukais, kurios sienelės – iš korinių plokščiųLengvosios konstrukcijos plokštė (arba korinė plokštė) yra pagaminama tokia, kad jos

standumas atitinka reikalavimus arba jai galima suteikti papildomą standumą, taikant įvairius metodus, kurių dėka galima uždengti plokščių briaunas. Toliau pristatome keletą ligi šiol naudotų metodų, kurių ekonomiškumas pasitvirtino praktikoje.

5.2. KLIJAVIMAS TIESIAI ANT PLOKŠTĖS

Jei plokštės dengiamųjų sluoksnių storis ir jos pačios standumas yra pakankami, dekoratyvinęjuostelę galima klijuoti tiesiai ant briaunos, tepant klijus ant dengiamųjų sluoksnių (8 pav.). Galutiniai apdirbimo agregatai yra dalinai pritaikyti tokiam metodui, kad jų manipuliatoriai nesuspaustų plokštės briaunų darbo proceso metu. Naudojant šį būdą, kraštelių priklijavimo mašinos klijų agregatui nereikalingi jokie papildomi įrenginiai.

37

8 pav. - griovelių išpjovimo agregatai siauriems paviršiams bei klijų užtepimui ant korinės plokštės atraminės juostelės.

5.3. ATRAMINIŲ JUOSTELIŲ NAUDOJIMO METODAS

Jei korinės plokštės dengiamieji paviršiai nėra pakankamai stori, nėra ir pakankamo ploto tvirtam priklijavimui. Tokiu atveju šiuo metu dažniausiai naudojamos atraminės juostelės briaunai uždengti (9 pav.).

9 pav. - lengvosios konstrukcjos plokštės su atramine juostele sandara

Lengvosios konstrukcijos plokštės briaunose išpjaunami grioveliai. Į juos vėliau įklijuojama atraminė juostelė. Grioveliams išpjauti ir priklijuoti reikalingi papildomi agregatai (10 pav.).

10 pav. - griovelių išpjovimo agregatai siauriems paviršiams bei klijų užtepimui ant korinės plokštės.

Kadangi atraminių juostelių storis nėra vienodas, o su tam tikromis paklaidomis, po priklijavimo jas reikia papildomai nufrezuoti. Taip sukuriamas stabilus pagrindas dekoratyvinei juostelei priklijuoti, prie staklių netvirtinant jokių papildomų agregatų.

38

11 pav. - korinė plokštė, kurios briauna apklijuota naudojant atraminę juostelę

5.4. „DOUBLE EDGE” METODAS

Deja, atraminės juostelės klijavimo metodas turi keletą reikšmingų trūkumų. Arba staklėse montuojami du klijavimo agregatai (atraminei ir dekoratyvinei juostelėms), arba, jei yra tik vienas agregatas, ta pati detalė, atsižvelgiant į jos matmenis, apklijuojama per du gamybos ciklus. Lyginant su šiandieną įprastų MDP briaunų apklijavimu, tai reikštų papildomas išlaidas. HOMAG sukūrė „DoubleEdge” metodo patobulinimą – į stakles montuojamas tik vienas klijavimo agregatas, jis važiuoja per plokštės briauną tik vieną kartą. Briaunos stabilumas išgaunamas, klijavimo agregato viduje suklijuojant vieną su kita atraminę ir dekoratyvinę juosteles, o po to jas priklijuojant prie plokštės briaunos. Taip žymiai sutaupomos lėšos.

5.5. TAŠELIŲ ĮKLIJAVIMAS

Tam, kad sukurti optimalias kraštų priklijavimo sąlygas, į korines plokštes be tašelių jie gali būti įklijuojami vėliau. Šioje srityje HOMAG taip pat sukūrė patobulinimus – pirmąjį tokios rūšies įrenginį įsigijo firma EGER.

6. MODULINIAI SPRENDIMAI

Lionės (Löhne) mieste esanti įmonė TORWEGE specializuojasi plokščių gamyboje. Nuo 2004 m. drauge su HOMAG kuria įvairių modifikacijų modulines lengvųjų konstrukcijų bei kombinuotųjų plokščių sistemas. Nuo savo veiklos šioje rinkos srityje pradžios jau pardavė 25 mašinas ir įrenginius. Kuriant šias mašinas ir įrenginius, didžiausias dėmesys buvo skiriamas srautiniam gamybos procesui - nuo standartinio įrenginio „Optimat” iki didelio pajėgumo linijos „Power line”. Jų dėka patenkinami visų gamybos pajėgumo klasių poreikiai.

Šios mašinos ir įrenginiai, skirti lengvųjų konstrukcijų ir kombinuotųjų plokščių apdirbimui, gali būti naudojami ne vien tik kietųjų baldų ir virtuvės baldų rinkos galimybėms plėsti. Jais labai domisi ir kitos pramonės šakos. Todėl per paskutinius 24 mėn. TORWEGE tiekė savoįrenginius turistinių priekabų, vidaus dizaino ir parodų stendų bei lėktuvų vidaus apipavidalinimo elementų gamintojams.

39

6.1. MODULINĖS PRESAVIMO SISTEMOS

Kadangi kreipiamas dėmesys į skirtingus atskirų komponentų moduliuose presavimo reikalavimus, nėra jokių apribojimų dėl investuojamos sumos, klijavimo sistemos ar panaudojimo galimybių. Galima pasiūlyti sistemas bet kokiai įmonei, atsižvelgiant į jos poreikius ir galimybes.

Modulis yra paruoštas presuoti atskiras medžiagas: kalandras - paprastiems darbams; juostinis presas - jautresnėms (problematiškoms) medžiagoms; visų pajėgumo klasių presai – nuo vieno iki dešimties aukštų.

Presavimo sistemos pasirinkimas visada siejamas su kliento poreikiais ir paruošiamas kiekvienam klientui individualiai, atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumo klasę – tuo rūpinasi TORWEGE projektavimo skyriaus darbuotojai.

Kadangi kiekviena iš pristatomų sistemų turi specifinių pranašumų, visi įrenginiai, neskaitant „Optimat” serijos, projektuojami pagal kliento reikalavimus ir jo turimas patalpas. Projektavimo metu šimtus kartų remiamasi pasiteisinusiomis technologijomis ir komponentais, nuolat tikrinant irderinant, kol pasiekiamas žinomas ir patikrintas mašinų patikimumas.

6.2. KLIJAVIMO SISTEMOS

Visos išvardytos pajėgumo klasės sukurtos taip, kad joms tiktų įvairios nesunkiai sumontuojamos klijavimo sistemos, kuriose naudojami, pvz., išlydomieji (pvz. PUR) klijai, karbamidiniai (UF) arba klijai vandens pagrindu (PVA). Norinti išvengti nepageidaujamo vandens, temperatūros poveikio arba presavimo, naudojamas medžiagas galima klijuoti, pvz., PUR lydomaisiaisklijais. Jie gali būti užnešami iš viršaus, iš apačios arba kombinuotai – iš abiejų pusių – priklausomai nuo kliento pageidavimų.

6.3. MODELIŲ PALETĖ

„Optimat PWT 100” – įrenginys (12 pav.), skirtas gamybos pradžiai. Juo galima greitai, efektyviai ir itin optimizuotai suklijuoti plokštes, naudojant PUR lydomuosius klijus. Galimų šio produkto priedų, skirtų lengvųjų konstrukcijų ir kombinuotųjų plokščių apdirbimui, pasiūlą gali lengvai apžvelgti ir klientai, ir prekybininkai. Patikima masyvi įrenginio konstrukcija gerai žinoma visame pasaulyje, juo sėkmingai galima apdirbti tiek vienetines, tiek dideles partijas, neinvestuojant daug lėšų.

12. pav. Optimat PWT 100”

40

Modelis „Profi line” (13 pav.), panašiai kaip ir „Optimat” modeliai, gali būti konstruojamas kuo įvairiausiai – su skirtingomis klijavimo sistemomis, ruošinių padavimo ir nukrovimo įrenginiais (pasukančių ruošinius, gervinių, tiltinių, dvigubų konstrukcijų variantais ir t.t.), visomis įmanomomis presavimo sistemomis (kalandrais, juostiniais, daugiaaukščiais presais). Tokiu būdu sukuriamos specialios sistemos individualiems kliento poreikiams tenkinti. „Profi line” modeliuose visų medžiagų padavimas vyksta automatiškai. Kad visas modelis būtų iš vienos firmos TORWEGGE, pagal pageidavimą galima papildomai pridėti, pvz., išilginių tašelių paruošimo įrenginį. Be to, „Profi line” yra specialiai sukurtas taip, kad, augant gamybos pajėgumams, jį būtų galima nebrangiai išplėsti iki greitesnio ir pajėgesnio įrenginio. Tai reiškia, kad mašina gali plėstis drauge su kliento poreikiais. Šiuo metu rinkoje vis madingesnėmis tampa lengvosios konstrukcijos plokštės be skersinių tašelių, padedančios sutaupyti, jei perdirbamos didelės partijos. Tokios plokštės skersinių briaunų apdirbimui naudojant atramines juosteles, HOMAG grupė jau prieš kurį laiką pritaikė specialias sistemas. Tašelio įdėjimas arba HOMAG sukurtos „Double Edge Seal” technologijos naudojimas taps privalomu bet kuriam gamintojui, apdirbančiam dideles partijas, jei jis norės išlaikyti savo konkurencingumą.

13 pav. „Profi Line”

TORWEGE karališkoji klasė – „Power line” modelis (14 pav.) - nenutrūkstamo darbo proceso metu perdirba ypač didelius kiekius gaminių. Išplėtus šį modelį įrenginiais, suprojektuotais drauge su partnerių firmomis, įvairiausio dydžio, storio ir sudėties detalės perdirbamos esant iki 40 m/min. pastūmai. Šios pajėgumo klasės standartas – visiškai automatizuotas detalių ir substrato padavimas. Taip pat galima gaminti visų įmanomų dydžių plokštes be tašelių. Visų pajėgumo klasių įrenginiuose įmanoma sumontuoti rankinio, pusiau rankinio - pusiau automatinio arba visiškai automatizuoto substratų padavimo sistemas. Dėl šių koncepcijų – nuo paprastų iki aukštos technologijos srautinei gamybai pritaikytų modulių kombinacijų, o taip pat patikrintų ir pasitvirtinusių technologijų - TORWEGE gali efektyviai ir patikimai atsakyti į praktinius rinkos reikalavimus.

41

14 pav.Modelis „Power line”: 1. Plokščių paketas; 2. Padavimo įrenginys; 3. Klijų purkštukai skersiniams tašeliams; 4. Klijų purkštukai išilginiams tašeliams; 5. Prispaudimo ritinėliai; 6. Skersinių tašeli įdėjimas; 7. Korinė presuoto popieriaus struktūra; 8. Kedenimo ir džiovinimo agregatas; 9. Klijų purkštukas korinės struktūros apačiai; 10. Korinės struktūros prispaudimo velenas; 11. Klijų purkštukas korinės struktūros viršui; 12. Klijų purkštukai išilginiams tašeliams; 13. Dengiamųjų plokščių padavimo įrenginys; 14. Ritininis presas.

7. MECHANINIAI KORINIŲ PLOKŠČIŲ SUJUNGIMO ELEMENTAI

Drožlių plokščių sujungimui naudojami mechaniniai jungiamieji elementai korinių plokščių nesujungia taip tvirtai, kaip to reikalauja baldų gamyba. HOMAG drauge su savo sistemų tiekėju - įmone ZIMER KUNSTSTOFFTECHNIK (centr. Biuras Rheinau mieste) - sukūrė pramoninėje gamyboje pritaikomą metodiką, kuri išsprendžia šitą problemą. Konstravimas, panaudojant kaiščius, – paprastas ir grynai mechaninis veiksmas. Dviejų dalių kaištis sujungia viršutinį ir apatinį padengiamuosius sluoksnius. Jungimo zoną apatinėje dengiamojoje plokštėje sudaro dvi tarpusavyje mechaniškai sujungiamos kaiščio dalys. Todėl apatiniame dengiamajame sluoksnyje turi būti paruošta kiaurymė kaiščio lizdui. Sujungimo zoną viršutinėje dengiamojoje plokštėje sudaro kaiščio lizdo apatinės dalies išsiskleidimas. Naudojant šį sujungimo būdą, pavyko pasiekti, kad netgi tada, kai kiaurymės skersmuo tėra tiktai 8,5 mm, mechaniniu būdu galima taip įtvirtinti kaištį, kad ištraukimo jėga viršija korinės struktūros plyšimo jėgą. Svarbiausi šios sujungimo technologijos momentai:

tiksliai fiksuojamas atstumas tarpviršutinio ir apatinio dengiamųjų sluoksnių;

42

susijungiant kaiščio lizdui ir kaiščiui pasiekiamas didesnis stabilumas; kombinuotas tvirtinimas, sujungiantis viršutinį ir apatinį dengiamuosius sluoksnius, sukuria

traukimo jėgą, viršijančią korinės struktūros plyšimo jėgą; traukimo jėga siekia apie 500 N, gali būti ir didesnė, priklausomai nuo korinės plokštės kokybės.

Panaudojant mechaninį sujungimo būdą, ištraukimo jėgos išplitimas yra minimalus; dėl paprasto mechaninio sprendimo surinkimas yra nebrangus ir patikimas; negaištamas papildomas laikas – pvz. klijuojant reikia papildomai laukti tam tikrą laiką, kol išdžiūs

klijai. Todėl netrikdomas gamybos procesas; kita svarbi šio sujungimo būdo vystymo kryptis – automatinis kaiščių montavimas pramoninėje

gamyboje. Dėl savo paprastumo šis montavimo procesas patikimai ir nebrangiai atliekamas CNC apdirbimo centrais;

kaištis be plyšių susijungia su korine plokšte, savo galvute visiškai uždengdamas kiaurymę viršutinėje dengiamojoje plokštėje;

dėl mažo kiaurymių skersmens – vos 8,5 mm - jas galima išdėstyti ypač mažuose plotuose.Remiantis sujungimo kaiščiais technologija, buvo rastas būdas lengvųjų konstrukcijų plokštes patikimai

ir stabiliai sujungti kampu. Į jau aprašytą kaištį vietoje varžto įsukamas įprastas minifiksatorius. Į priešingą plokštę įspaudžiama ovali gilzė. Ji remiasi į viršutinę ir į apatinę dengiamąsias plokštes. Abi plokštės glaudžiai prispaudžiamos viena prie kitos, naudojant žinomą ekscentrinę jungtį (ekscentriką). Čia taip pat galima išskirti teigiamas tokio metodo savybes:

jėga perimama per kaištį; plokštė išlaiko savo formą; nereikia naudoti klijuojančių medžiagų; nereikia gręžti didelio diametro kiaurymių; galima naudoti įprastą minifiksatorių ir ekscentrinę jungtį (ekscentriką).Durelių rankenėlių montavimo problemas taip pat galima išspręsti paprastai, bet efektyviai. Į kiaurymę

įstatyta gilzė sukant varžtą išsiskečia, sudarydama tvirtą jungtį. Atsiremdama į apatinę dengiamąją plokštę, gilzė neleidžia lengvųjų konstrukcijų plokštei deformuotis.

Parodos „Ligna 2007” metu buvo pristatomi trijų dydžių kaiščiai - 19/4, 28/4 ir 40/4. HOMAG „gyvai” demonstravo visiškai automatizuotą sujungimo kaiščiais būdą, naudodama 40 mm korinę plokštę. Taip pat buvo demonstruojami sujungimo kampu ir rankenėlių montavimo pavyzdžiai (15-22 pav.)

.

15 pav. - įprastos stalo kojos tvirtinimas prie 40/4 korinės plokštės

43

16 pav. - dviejų dalių kaištis įstatomas į 17pav. - įsukamas kaištis spaudžia kaiščio lizdąkorinę plokštę apatinėje plokštės dalyje..

18pav. - dėl spaudimo 19pav.- atskiri montavimo proceso etapai norintapatinė kaiščio lizdo dalis patikimai kampu sujungti dvi korines plokštesišsiskleidžia ir įsitvirtinaviršutinėje plokštės dalyje.

44

20 pav. - dabar kaištis 19 pav. - į korinę plokštę įmontuotos rankenėlėsskersinis pjūvistvirtai ir be jokio plyšelioįstatytas į korinę plokštę– galima tęsti įprastasplokštės padengimoprocedūras.

8. IŠVADOSKur ir kaip naudojami koriniai užpildai: - Baldų gamyboje - Durų gamyboje - Pakavimo

pramonėje - Statyboje - lengvoms pertvaroms įrengti. Yra keletas krypčių, kur konkuruoti su koriniu užpildu praktiškai neįmanoma. Ši medžiaga leidžia gaminti nestandartinio ilgio gaminius. Taip pat jos fizikiniai - mechaniniai rodikliai puikiai atitinka ekonominius. Norint pagaminti išilgintą detalę, jos svoris padidėja labai nežymiai. Pavyzdžiui, korio plokštė baldų gamybai, kurios matmenys 2000x800x50 mm sveria tik apie 2 kg. Tokių pat išmatavimų MDP plokštė sveria 58 kg. Palyginus su tradicinėmis medžiagomis korinio užpildo kaina yra žemesnė. Taip pat reikia įvertinti ir mažesnes transporto išlaidas. Ne mažiau svarbus veiksnys yra tas, jog gamindami plokštes baldams iš šio korio užpildo jūs neapsiribojate standartiniais išmatavimais, kurių reikalauja darbas su MDP ar kitomis plokštėmis. Korinis užpildas gali būti naudojamas lenktoms detalėms gaminti. Taigi, jums neprireiks nei papildomų išlaidų nei papildomų darbų, lenktų paviršių apdirbimui. Lenktoms konstrukcijoms pagaminti naudojamas korinis užpildas, kuris sudarytas iš lygiakampių celių. Toks korinis užpildas yra gaminamas iš serijinės gamybos korinio užpildo, ištempiant korį – tuomet šešiakampės celės tampa keturkampėmis. Šios lenktos baldų detalės gali būti suklijuojamos vakuuminiu presu. Korinis užpildas yra vienas iš ekonomiškiausių šiuolaikinių gamybos medžiagų. Stipri konstrukcija, mažas svoris, žema kaina, ekologiškumas, gera šilumos ir garso izoliacija, atsparumas smūgiams – šios savybės suteikia Jums panaudojimo įvairovę ir palieka vietos Jūsų vaizduotei. Šiuolaikinės gamybos technologijos leidžia pasiūlyti klientams popierinį korinį užpildą, kuris pasižymi plačia gama geometrinių ir fizikinių parametrų. Korinio užpildo gamybai (gofravimui) naudojamas popierius nuo 120g iki 200 g /m2. Korinis užpildas yra neriboto ilgio.

45

Drožimo ir lukštenimo medžiagos

Tai plonos lakštinės natūralios medienos medžiagos. Ploni (0,8 – 1,2 mm) ir

siauri (80 – 200 mm) drožti kietmedžių lakštai vadinami drožtine fanera (drožtiniu

lukštu) ir yra skirti mediniams paviršiams apklijuoti. Jie būna normalaus storio ir labai

ploni (mikrofanera). Ji gali būti ne tik drožiama peiliais (6 pav.), bet ir pjaunama ypač

plonais (0,8 – 1,2 mm) pjūklais. Drožtinė fanera daugelį metų buvo vienintelė

apdailinė medžiaga baldų, muzikos instrumentų pramonėje. Šiuo metu jos gamyba ir

naudojimas mažėja dėl labai padidėjusios kitų analogiškų medžiagų pasiūlos.

Drožtinės faneros gamybai naudojamos retesnės, daugiausia šilto klimato

kraštuose augančios medžių rūšys: riešutmedis, bukas, magonis, mahagonis, rečiau

ąžuolas ar uosis. Drožimui tinka tik stori kelmai rąstai. Be žievės ir iš dviejų pusių

apipjauti rąstai šutinami garuose arba karštame vandenyje. Drožimo metu, siekiant

įvairesnės ir gražesnės tekstūros, rąstai taip įtvirtinami, kad būtų gautas radialinis,

pusiau radialinis ar tangentinis pjūvio vaizdas. Radialiniame pjūvyje metinės rievės

matomos kaip tiesios linijos. Šerdies spinduliai čia nubrėžia siauras skersines

juosteles, kurios užima ne mažiau ¾ viso lakšto ploto. Pusiau radialiniame pjūvyje

metinės rievės taip pat matomos kaip tiesios linijos, o šerdies spinduliai sudaro pusiau

pasuktas ir išilgines trumpų liežuvėlių formos juosteles, kurios užima ne mažiau kaip

pusę lakšto ploto. Tangentiniame pjūvyje metinės rievės yra į kūgius panašios kreivos

linijos, o šerdies spinduliai – lęšių pavidalo taškai ir brūkšneliai.

46

Lukštas gaunamas specialiose staklėse peiliu lukštenant apvalius rąstelius.

Lukštenimas vyksta sukantis tarp dviejų centrų įveržtam ruošiniui. Prieš lukštenimą,

siekiant padidinti medienos elastingumą, rąsteliai šutinami garuose arba mirkomi

karštame (50, 80 oC) vandenyje. Dar drėgna lukšto juosta karpymo staklėmis

sukarpoma reikiamo dydžio lakštais (7 pav.) Juostos plotis, priklausomai nuo

lukštenimo staklių dydžio, būna 900 – 3250 mm. Labiausiai paplitusios yra 1650 mm

pločio lukštenimo staklės. Sukarpytas lukštas džiovinamas ritinėse daugiaaukštėse

džiovyklose arba karštuose alsuojančiuose presuose. Lukštas gaminamas 0,55; 0,75;

0,95; 1,15; 1,50 mm storio iš lapuočių ir spygliuočių mediena.

47

Du lukštenimo būdai:1 – drožiant centruose įtvirtintą rąstą; 2 – drožiant laisvai

besisukantį ratą.

Visų rūšių faneros plokštės pirmiausia skiriamos baldų gamybai, bet dar

dažniau naudojamos ir kaip labai universali statybinė medžiaga. Priklausomai nuo

storio ir klijavimo būdo, gali būti konstrukcinės, dekoratyvinės arba izoliacinės

paskirties. Faneros plokštės labiau paklausios ten, kur ieškoma lakštinių natūralios

medienos medžiagų, kur eksploatacinės sąlygos draudžia naudoti kitokias, sintetines,

medžiagas arba kai vartotojas gyvenamąjį namą pageidauja pastatyti tik iš natūralios

medienos.

Klijuotas lentų tašas48

Klijuotas lentų tašas arba klijuota sluoksninė mediena yra statybinis gaminys. Jis

suklijuotas iš obliuotų lentų, kurių pluošto kryptis yra išilginė. Užsienio techninėje

literatūroje šis gaminys vadinamas "glulam" (angliškų žodžių glue - klijai ir laminate -

sluoksninis junginiu).

Tašai, suklijuoti iš pjautinės medienos ruošinių, dažniausiai skirti langų ir durų

staktų (dėžių) bei rėmų gamybai. Tašo sluoksniai klijuojami fenolio ar amino

(melamino) arba poliuretaninių dervų klijais. Klijuotą tašą gali sudaryti tos pačios

rūšies mediena arba skirtingų rūšių mišinys, dažnai iš europinės baltosios (Picea

abies, Abies alba) eglės, raudonosios (Pinus sylvestris) pušies ar (Douglas fir) pocūgės

medienos.

Atsižvelgiant į aplinką, kurioje naudojami klijuoti lentų tašai, skiriamos trys jų

eksploatacijos klasės: pirmoji apibūdinama medžiagos drėgniu, atitinkančiu aplinkos

20°C temperatūrą ir santykinį drėgnį, viršijantį 65 % tik keletą savaičių per metus;

antroji - atitinkančiu santykinį drėgnį, viršijantį 85 % tik keletą savaičių per metus;

trečioji, kai klimatinės sąlygos yra didesnio drėgnio už antrosios eksploatacijos klasės

medieną.

Pagal lentų sluoksnių išsidėstymą tašo skerspjūvyje (LST EN 386:2002) tašai

skirstomi į horizontaliuosius, kurių šie sluoksniai yra horizontalūs, ir vertikaliuosius,

kurių sluoksniai vertikalūs.

Tašo lentos gali būti ištisinės arba suklijuotos iš dantytais dygiais sujungtų

gabalų. Vieną sluoksnį gali sudaryti viena lenta, kurios plotis lygus tašo pločiui, arba

kelios lentos.

I ir II eksploatacijos klasės horizontaliojo tašo turi būti suklijuoti tik išorinių

sluoksnių lentų kraštai, o III eksploatacijos klasės - net 4 viršutinių ir 4 apatinių

sluoksnių lentų kraštai. Vertikaliojo tašo vertikalių išorinių sluoksnių lentų kraštai

suklijuojami, jeigu tašas yra III eksploatacijos klasės. Kitais atvejais - neklijuojami,

tačiau lenta turi būti ne storesnė, kaip trečdalis jos pločio.

49

Medienos gabalų šerdies padėtis vienoda. Tik III klasės tašų apatinio sluoksnio

(medienos gabalo) šerdis nukreipta kiton pusėn. Vengiant tašo išsigaubimo ar

suplyšinėjimo, viduryje lentos, platesnės kaip 200 mm, frezuojamas 4 mm pločio ir 1/3

lentos storio gylio griovelis.

Tašų plotis yra 50 - 800 mm, o aukštis (gylis) - 100 - 2500 mm. I ir II

eksploatacijos klasės tašų sluoksnių (lentų) didžiausias leidžiamas storis yra 45 mm

(spygliuočių medienos) ir 40 mm (lapuočių mediena), o III eksploatacijos klasės bet

kurios medienos sluoksnių - 35 mm.

Neapdorotos konservantais klijuoto tašo medienos drėgnis turi būti 8-15%, o

apdorotos konservantais -11- 18 %. Medienos drėgnis sluoksniuose negali skirtis

daugiau kaip 4%. Iš medienos išsiskiriančio laisvojo formaldehido leidžiamas kiekis

(EN 14080:2000) yra: EI klasė < 0,13 mg / 1 m3 oro; E2 klasė > 0,13 mg/ 1 m³ oro.

Klijuotos medienos konstrukcijos

Jau 30 metų AB „JŪRĖS MEDIS“ gamina klijuotos medienos sijas, tiesias ir lenktas,

pastovaus ir kintamo skerspjūvio, arkas, santvaras, rėmus. Gaminama pagal tipinius ir

specialius projektus. Konstrukcijos gaminamos iš lietuviškos ir sibiro eglės, pušies,

maumedžio medienos. Naudojami rezorcino ir melamino klijai. Siūlomos ekstra,

standartinės ir industrinės kokybės klasių klijuotos medienos konstrukcijos.

Klijuotos medienos sijų ribiniai matmenys:

Plotis nuo 20 iki 240 mm.

Aukštis nuo 48 iki 2300 mm.

Maksimalus nekarpytos sijos ilgis - 44 m.

Mažiausias lenkimo spindulys - 2500 mm.

50

Klijuotos medienos konstrukcijų panaudojimo sritys:

Vandens parkų, baseinų, sporto salių, stadionų, maniežų, oro uostų, ir kitų

visuomeninės paskirties pastatų statyboje.

Angarų, sandėlių (ypač chemiškai agresyvioms medžiagoms laikyti) ir žemės

ūkio paskirties pastatų statyboje.

Pėsčiųjų viadukų, tiltų statyboje.

Individualių namų statyboje.

Optimali kryžmiškai klijuoto tašo konstrukcija ir presas jo gamybai

Klijuoti tašai, ko gero labiausiai paplitę gaminiai, jų gamybai naudojami

masyvios medienos ruošiniai. Vienas iš būdų padidinti medienos efektingo

panaudojimo koeficientą gaminant klijuotus tašus, skirtus medinių namų sienojams ar

laikančioms sijoms ir panašiai produkcijai, yra efektyvių rastų pjovimo ir tolimesnio

apdirbimo technologijų panaudojimas.

Jau žinoma technologija „Starwod“, pagrįsta rąstų ketvirčių suklijavimu. Ji leidžia

pagaminti statybinius tašus, kurių skersmuo yra nuo 80 x100 iki 160 x 230 mm,

išgaunant jo viduje tuštumą, sudarančią 30% suklijuoto tašo matmens.

Statybinio tašo gamintojas privalo išgauti nustatytas tašo atsparumo normas.

Teoriniame ИСАЕВ.С.П. darbe įrodyta: kryžmiškai klijuotas tašas, kuris yra lygiašonis

stačiakampis, ir kurio suklijavimo zona X = 0,32 H, kai H - tašo briaunos plotis, pagal

stangrumą

atitinka tokių pat matmenų pilnavidurio klijuoto tašo duomenis.

51

Norint patikrinti teorines išvadas buvo atlikti tyrimai. Siekta nustatyti kryžmiškai

klijuotų tašų stangrumo lenkiant ribos priklausomybę nuo suklijavimo zonos pločio.

Tyrimams buvo paruoštos šešios eglės medienos bandinių grupės:

1. - suklijavimo zona 0,1 H

2. - suklijavimo zona 0,2 H

3. - suklijavimo zona 0,3 H

4. - suklijavimo zona 0,4 H

5. - suklijavimo zona 0,5 H

6. – pilnaviduris tašas

Gauti ruošinių tyrimo duomenys pateikiami lentelėje

Suklijavimo

zonos plotis

Statinių jėgų dydžiai

n,

Vnt.

δ išl,

MPa

S²,

MPa

S,

MPa

V,

%

P,

%

0,1H

0,2H

0,3H

0,4H

0,5H

pilnaviduris

tašas

18

17

17

18

18

18

68,32

74,35

77,90

78,59

79,45

81,03

26,01

16,00

6,76

5,29

8,41

10,24

5,1

4,0

2,6

2,3

2,9

3,2

7,40

5,34

3,30

2,96

3,65

3,95

1,74

1,30

0,80

0,72

0,88

0,99

Analizuojant gautus rezultatus nustatyta, kad didinant kryžmiškai klijuoto tašo

bandinių suklijavimo zonos plotį, lenkiant stangrumo ribos prilygsta bandiniams iš

pilnavidurio tašo. Tuo pačiu metu nustatyta, kad bandinių, kurių suklijavimo zona nuo

0,3H iki 0,5H, pakitimų koeficientas yra 1,5-2 karto mažesnis už bandinių, kurių

suklijavimo zona nuo 0,1H iki 0,2H. Tai parodo, kad tašai, kurių suklijavimo zona nuo

0,3H iki 0,5H, veikiant statiškai lenkimo jėgai turi aukštą stabilumo lygį.

Tyrėjai nustatė kryžmiškai klijuoto tašo stangrumo ribos priklausomybę lenkiant,

kuri priklauso nuo suklijavimo zonos pločio ir yra lygi santykiui tarp kraštinės ir

suklijavimo zonos. Analizė parodė, kad nurodyta priklausomybė keičiant bandinių

52

suklijavimo zoną nuo 0,3H iki 0,5H lenkiat, stangrumo riba kinta nežymiai ir išsitenka

jų patikimumo intervalų ribose.

Tokiu būdu pasiūlytas teiginys: kryžmiškai klijuotas tašas, kurio suklijavimo

zona X = 0,32 H, pagal stangrumą atitinka tokių pat matmenų pilnavidurį klijuotą tašą

( vidutiniškai jų statinių jėgų dydžiai lenkiant, stangrumo riba skiriasi 2,5 %).

Gamybos proceso ypatumai gaminant kryžmiškai klijuotą tašą pasireiškia

tuo, kad klijuojant slėgis turi būti paskirstytas vienu metu tolygiai keturiomis

kryptymis išilgai, gretimai esančiose tašo dalyse. Norint gaminti šitokią klijuotą

produkciją teko sukurti specialią įrangą.

Tolimųjų Rytų Valstybinio universiteto (TOГУ) Medienos apdirbimo technologijų

katedroje sukurtas specializuotas presas. Kryžmiškai klijuoto tašo presą sudaro

korpusas, pagamintas iš šoninių lygiagrečių rėmų (1) sujungtų išilgai viršuje ir

apačioje. Prie viršuje esančio skersinio rėmo (2) pritvirtintas nejudantis rėmas (3), prie

kurio prijungtas prispaudimo balkis (4), pagamintas iš kampainio. Kampainyje

padarytos išilginės šukų formos įpjovos. Tokiu būdu kiekvieno kampainio galo įpjovos

atitinka kito kampainio įlaidas. Apatinis skersinis (5) pritvirtintas prie judančio rėmo

(6), o šis - prie spaudžiančio hidraulinio cilindro (8) stūmoklio (7). Spaudžiantis

hidraulinis cilindras vamzdeliais (9) sujungtas su hidrauline sistema, o per kolektorių

(10) ir su siurbliu, kurio darbo režimus valdymo skyde reguliuoja esantys vožtuvai.

Kryžmiškai klijuoto tašo presas veikia taip. Prieš darbo pradžią nustatoma preso

prispaudimo jėga, priklausanti nuo klijuojamo tašo skersmens. Slėgis turi būti 1,0

MPa. Hidraulinių presų suspaudimo sinchroniškumas nustatomas reguliuojamais

vožtuvais.

Prieš pakraunant norimus klijuoti ruošinių elementus, arba iškraunant

suklijuotus, hidraulinio preso cilindras būna pradinėje padėtyje, o judantis

prispaudimo balkis (5)- apatinėje padėtyje, tai leidžia vykdyti ruošinių pakrovimo

darbus.

Klijavimui ruošinių paketas formuojamas priešais presą esančioje formavimo

vietoje. Suformuotas tašas paduodamas į presą ir padedamas ant judančio

prispaudimo balkio (5). Preso valdymo pulte paspaudus mygtuką „ Aukštyn“, įsijungia

hidraulinės sistemos variklis ir sinchroninio pakėlimo sistema, reguliuojama vožtuvais.

53

To pasėkoje kylantys cilindrai per judantį rėmą perduodą jėgą prispaudimo balkiams,

kurie apspaudžia tašo elementus ir išlaiko juos iki pilno klijų sukibimo.

Pasibaigus technologiškai reikalingam laikui, per kurį polimerizuojasi klijai,

paeiliui spaudžiami mygtukai „Stop“ , „Įjungti“ , „Žemyn“, įsijungia elektromagnetinis

paskirstytuvas, ir darbinis skystis iš cilindro stūmoklių per vožtuvų kanalus išbėga į

rezervuarą.

Eksperimentinis preso pavyzdys įdiegtas UAB „БАДЖАЛЬСКИЙ ЛПХ-2“

medienos apdirbimo ceche. Skirtingai nuo esamų tašo klijavimo įrenginių, šis presas

suteikia galimybę gaminti didžiausią paklausą turintį klijuotą tašą, kurio ilgis yra nuo

800 mm iki 3000 mm. Tašus galima klijuoti ne tik iš ketvirčių, bet ir iš tašelių.

Panaudojus siūlomus prispaudimo balkius iš kampainio ir juose esančių įpjovų ir įlaidų

sistemą, šios konstrukcijos presai, esant vertikaliam prispaudimo hidrocilindrui,

apspaudžia klijuojamą elementą iš visų keturių pusių vienu metu.

Reikia pažymėti, kad buvo pasiektas optimalus pagrindinių darbinių mazgų ir

preso jėgos elementų tarpusavio išdėstymas, taip pat jų dydžių parinkimas. Tai

nulėmė preso konstrukcijos lengvumą ir maža elektros suvartojimą bei įrenginio

ilgaamžiškumą, patvarumą, tikslumą. Presą lengva prižiūrėti ir remontuoti, jis lengvai

derinamas, atitinka darbo saugos reikalavimus, pasižymi aukštu automatizacijos ir

darbo našumo lygiu.

Išvados

Atlikus eksperimentus nustatyta: kryžmiškai klijuotas tašas, kurio suklijavimo

zona sudaro 0,32 tašo kraštinės, pagal atsparumo duomenis visiškai atitinka tokių pat

matmenų pilnavidurį tašą.

Sukurtas ir pagamintas bandomasis kryžmiškai klijuoto tašo presas. Gamybinių

bandymų metu nustatyta: pasiūlytos konstrukcijos presas leidžia pagaminti aukštos

kokybės tašus ne tik iš ketvirčių, bet ir iš tašelių.

54

Klijuotų junginių atsparumo priklausomybė nuo medienos savybių

Natūrali mediena gan seniai naudojama kaip statybinė ir konstrukcinė

medžiaga. Didžiausias medienos trūkumas yra tas, kad iš storiausio rąsto galima

išpjauti visai nedidelių matmenų lentą, ir ta lenta turi daug visokių ydų, o tų ydų kiekis

dar padidėja medieną džiovinant. Didelis medienos privalumas yra tas, kad ją galima

įvairiai ir stipriai suklijuoti. Mediena klijuojama siekiant gauti didesnių matmenų ir

geresnių savybių medžiagas. Klijuotos medienos konstrukcijos gerai žinomos

šiuolaikinėje architektūroje ir naudojamos tiek tiesių, tiek ir kreivalinijinių elementų

gamyboje. Klijuotos medienos laikomoji geba ir stabilumas didesni. Natūralios

medienos skydai ir klijuotos konstrukcijos gaminami iš spygliuočių ir kietų lapuočių

medienos. Sluoksnių konstrukciją, tašelių skerspjūvį sąlygoja plokščių paskirtis (LST

EN 13017-1, 2: 2002). Klijuota mediena jau neturi natūraliai medienai būdingų ydų –

šakų, plyšių ir kt. Medienos stipriui didelės reikšmės turi jos sluoksniuotumas.

Atsparumas suspaudimui ir tempimui maksimalus pasluoksniui, o statmenai

sluoksniams. tampri ir gerai priešinasi smūgiams. Įtempimai medinėje konstrukcijoje

priklauso nuo atskirų elementų tarpusavio jungimo būdų ir naudojamų klijų.

Siekiant užtikrinti efektyvų ir tvarų medienos naudojimą klijuotose

konstrukcijose aktualu nustatyti medienos stiprį skeliant. Atsižvelgiant į medienos

pluoštinę sandarą, skiriamos trys bandymų rūšys:

Skėlimas išilgai pluošto,

Skėlimas skersai pluošto,

Kirpimas .

Kiekvieną bandymų rūšį galima atlikti ne tik spinduline, bet ir tangentine kryptimis

pagal LST ISO 6238:2003 Klijai. Medienos klijuotiniai junginiai. Šlyties stiprio

nustatymas veikiant gniuždymo apkrova (tpt ISO 6238:2001) galioja nuo

2003-07-01 ir LST CENT/TS 14966:2006.

Darbo eiga:

1. Suklijuotų bandinių išpjovimas iš ruošinio pagal 3 iliustraciją Lietuvos standarte

LST ISO 6238

55

2. Iš išrinktų ir sužymėtų ruošinių išpjaunama po10 vnt. bandinių (tiksliai pagal 2

iliustraciją Lietuvos standarte LST ISO 6238).

3. Bandiniai Kondicionuojami iki pastovios masės patalpoje, kurios temperatūra 20

±2°C, santykinis oro drėgnumas 65±5%.Masė laikoma pastovia, kai dviejų

gretimų svėrimų, atliktų 24 h intervalu, rezultatai skiriasi ne daugiau, kaip 0,1%

bandinio masės.

4. Pagal EN 325 ± 0,1 mm tikslumu slankmačiu išmatuojamas kiekvieno bandinio

ilgis ir plotis.

5. Hidraulinio preso paruošimas.

6. Sanklijų stiprio nustatymas.

Bandymas vykdomas taip: Bandiniai įstatomi į pagalbinę įrangą taip, kad vienas šoninis paviršius prisiglaustų prie pagalbinio įrangos pagrindo šoninės sienelės, o kita kabotų išėmoje. Įrangėlės schema:

56

Bandinys

Tepimo skylė

Gniuždymo kirpimo bandymo kirpimo įrenginio pavyzdys

20 20

40 4050

50 55

Taip paruoštą įrangą padedame ant preso plokštumos. Presą spausti nepertraukiamai 0,60±0,15 mm/min. greičiu.Bandymas tęsiasi kol sulūžta bandinys. Lūžimo metu užfiksuojame preso parodymus – ardančiąją jėgą (kN), 50 N tikslumu.

7. Klijuotų sujungimų stipris skeliant išilgai pluošto apskaičiuojamas pagal formulę:

τ = ; N/mm2

čia: P –ardančioji jėga (kN) ; b – suklijavimo plotis, mm; l – suklijavimo ilgis,mm.

8. Bandymo rezultatus užrašyti lentelėje.

lentelė

Bandinio Nr.

Suklijavimo plokštumos

matmenys, mmArdanti

jėgaP (kN)

Stipris τ

N/mm2

Deformacijos

pobūdisPlotisb

Ilgisl

57

58