CT SPECIALIOJI DALISTarp teisės subjektų atsiranda turtinio ir neturtinio pobūdžio santykiai, šie santykiai sureguliuoti teisės normomis, vadinasi prievoliniais santykiais.Prievoliniai teisiniai santykiai skyriasi nuo daiktinių:1. prievolė – tai asmeninio pobūdžio teisinis santykis tarp kreditoriaus ir skolininko; daiktinio teisinio santykio subjektų ratas nėra apibrėžtas.2. daiktiniams būdingas absoliutumas prievoliniams – santykinumas;3. daiktinio santykio objektas-daiktaiprievolinio –valiniai veiksmai;4. prievolių teisei būdingi specifiniai pažeistų teisių gynybos būdai: įpareigojimas įvykdyti prievolę natūra, netesybų išieškojimas, restitucija, sutarties nutraukimas, pakeitimas ir kt.Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą.Prievolinių teisinių santykių bruožai:1.prievolės subjektų apibrėžtumas;2.prievolės dinamiškumas;3.prievolės turinio apibrėžtumas;4.prievolės tikslingumas.Prievolės dalykas – veiksmas, kuri skolininkas privalo atlikti arba atvirkščiai, privalo susilaikyti (tai, dėl ko šalys susitarė).Prievolė ,kuriai būdingi keli dalykai, vadinasi sudėtingąja.Pagal dalyko apibrėžtumą skirstomos į:1.individualias2.alternatyvias3.fakultatyvias4.dalomas5.nedalomas6.terminuotas7.neterminuotas8.sąlygines9.pinigines ir t.t.Prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma.Kreditorius – turintis reikalavimo teisę.Skolininkas – turintis pareigą įvykdyti reikalavimo teisę.Prievolės turinį sudaro kreditoriaus ir skolininko veiksmai, kuriais jie įgyvendina savo subjektines teises ir pareigas, atsirandančias iš prievolės.

Prievolių atsiradimo pagrindai:1. Sandoriai (vienašaliai, dvišaliai, daugiašaliai(sutartys). Vienašaliai – testamentas, įgaliojimas; dvišalė – pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartimi šalys įgyja teises ir prisiima pareigas, kurios sudaro prievolės turinį.2. Deliktai – neteisėti veiksmai, atsiranda dėl žalos, nesusijusiais su sutartiniais santykiais.pvz. avarija, pažeistas bendras reikalavimas.3. Kvazisutartys – kito asmens reikalų tvarkymas be pavedimo, nepagrįstas praturtėjimas arba turto įgyjimas be pagrindo, lošimas, lažybos.4. Įstatymai – įstatymas nustato juridinių faktų sudėtį, kuriai esant tam tikri asmenys įgyja tam tikras tarpusavio teises ir pareigas.Teismo sprendimas kaip įpareigojimas sukelia prievolinius santykius.Prievolių rūšys:1. Pagal dalyko dalumą:a)dalomąsias – visos prievolės, išskyrus įstatymais numatytais atvejais pvz. Daiktų pirkimo –pardavimo sutartis išsimokėtinai;

b)nedalomosios- dalykas dėl savo prigimties yra nedalus.2. Pagal dalyko apibrėžtumą:a)konkrečios – kurios dalykas – konkretus veiksmas;b)alternatyvios – kai skolininkas turi atlikti vieną iš dviejų ar daugiau veiksmų savo kreditoriaus ar trečio asmens pasirinkimuc)fakultatyvios – jie turi tik vieną pagrindinį dalyką pvz. paskolos sutartis.3. Terminuotos ir neterminuotos(kurių pabaiga ar įvykdymas nėra siejamas su kakiu nors terminu). Terminuotos susijusios su terminu. Skirstomos:a)atidedamojo termino;b)naikinamojo, trukmę apibrėžia įstatymas ar šalių susitarimai, baigiasi suėjus terminui.4. Piniginės prievolės – jų turinį sudaro pareiga perduoti pinigus.5. Solidarios (tos, kurios kreditorių ir skolininkų reikalavimai bei skolininkų ir kreditorių pareigos yra solidarūs) ir subsidiarios (kai įvykdyti prievolę papildomai su pagrindiniu skolininku yra įpareigotas ir papildomas skolininkas, bet tikt ą dalį, kurios neįvykdė pagrindinis skolininkas).6. Asmeninės (kurios kreditorius ar skolininkas gali būti tik tas, o ne bet kuris kitas asmuo) ir neasmeninės(kuriose skolininko ar kreditoriaus veiksmus gali atlikti bet kuri asmuo).7. Pagrindinės (galioja ir be papildomos prievolės) ir papildomos (priklauso nuo pagrindinės).8. Pagal teises ir pareigas:a)vienašalės – viena iš šalių turi tik teises, o kita tik pareigas.b)dvišalės – abi šalys turi ir teises ir pareigas9. Pagal turinį:a)teigiamos;b)neigiamos (privalo susilaikyti nuo veiksmų).

Įgyvendinamos savo subjektine teises ir pareigas šalys atlieka prievolės dalyką sudarančius veiksmus, šie veiksmai – prievolės vykdymas. Prievolės vykdymo laikomas ir pasyvus elgesys.Prievolės turi būti vykdomos: sąžiningai, protingai, teisingai, tinkamai, ekonomiškai, bendradarbiaujant.

Prievolės vykdymo objektas – ta vertybė, kurią kreditorius gauna skolininkui įvykdžius prievolę.

Prievolės esminės sąlygos:

Prievolės įvykdymo kokybė. Tinkamai, reiškia, kad atitiktų kokybės reikalavimus, nustatomi įvairiais techniniais reglamentais, higienos normoms, standartams, taisyklėms.Prievolės įvykdymo kiekis – tai reikalavimas, kad skolininkas įvykdytų visą prievolę. Susitarimas dėl kiekio – esminė sutarties sąlyga.Komplektiškumas – visuma daiktų, kurie pg sutartį ar įstatymą laikoma sudėtine dalimi ir dėl savo savybių turi būti naudojami kartu.Asortimentas – laikoma prekių sudėtis pg rūšį, modelį , dydį, spalvą ir t.t.Prievolės įvykdymo vieta yra laikoma ta vieta, kurioje turi būti atlikti veiksmai pg prievolę. Gali būti nurodyta sutartyje, įstatymuose arba galima spręsti iš prievolės esmės. Nekilnojamasis daiktas turi būti perduotas jo buvimo vietoje.Prievolės įvykdymo terminas – tam tikras laikas, kai prievolė turi būti įvykdyta. Terminas gali būti apibrėžiamas kalendorine data, tam tikru laikotarpiu, įvykiu. Gali būti nustatyas įstatymu, sutartimi arba teismo sprendimu.Šalių bendradarbiavimas - tai jų veiksmai padedant viena kitai įgyvendinti subjektines teises ir vykdyti pareigas.Actio Pauliano – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo arba turėjo žinoti. Pauliano institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris perleidęs savo turtą trečiam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ar taip pažeidžia kreditoriaus teisę. Actio Pauliano pirmiausia sieka atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinti tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Prievolių užtikrinimo būdais laikomos specialios priemonės, garantuojančios pagrindinės prievolės įvykdymą ir skatinančios skolininką tinkamai vykdyti savo prievolę.Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus: netesybomis, įkeitimu(hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais, banko garantija bei daikto sulaikymo teise, kuri įtvirtinta kaip kreditoriaus interesų gynimo būdas.Prievolių užtikrinimo susitarimams būdingi bruožai:a)pripažinimas negaliojančia pagrindinės sutarties daro negaliojančią ir papildomą;b) prievolės užtikrinimo sutartį ištinka pagrindinės sutarties likimas;c)pagrindinės prievolės pasibaigimas reiškia ir užtikrinimo pabaigą.Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai.Netesybų rūšys tai bauda ir delspinigiai. Bauda – iš anksto įstatymo ar sutartimi nustatyta konkreti suma ar tam tikra procentinė išraiška nuo pažeistos prievolės sumos. Delspinigiai – įstatymo ar sutartimi nustatyta pinigų suma už pažeistą prievolės įvykdymo terminą.Skiriamos netesybos: įskaitinės netesybos(kai už neįvykdymą nustatytos netesybos ir susidarę kreditoriui nuostoliai yra tiek, kiek jų nepadengia netesybos); išimtinės(kai už neįvykdytą prievolę leidžiama iš skolininko išieškoti netesybas, bet negalima išieškoti nuostolio); baudinės(kai leidžiama iš skolininko ne tik netesybas, bet ir nuostolius); alternatyvios( kai kreditoriaus pasirinkimu gali būti išieškomos arba netesybos arba nuostoliai suteikiant kreditoriui teisę pasirinkti. Netesybų forma rašytinė.Laidavimas – tai sutartis, kuria laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jei asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Atsiranda sudarius laidavimo sutartį, įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu. Laidavimas tai konsesualinė, vienašalė sutartis, atlygintinė ir neatlygintinė, terminuota ar neterminuota. Laidavimas yra papildoma prievolė, tuo skiriasi nuo garantijos. Laidavimo rašytinė forma.Garantija – vienašalis įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jei asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis. Garantija tai vienašalis sandoris, gali būti atlygintinė ir neatlygintinė. Garanto atsakomybė – subsidiari. Forma – rašytinė.Banko garantija – vienašalis banko ar kitos kredito įstaigos įsipareigojimas sumokėti kreditoriui skolininko nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą.Rankpinigiai - pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pg sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų, jog sutartis egzistuoja ir užtikrintų jos įvykdymą. Rankpinigių sutartis – dvišalė, realinė. Jei už neįvykdytą sutartį atsako davusi rankpinigius šalis, sumokėti rankp. lieka antrajai šaliai.jei už sutarties nevykdymą atsako gavusi rankp. šalis, ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankp. sumą. Rankpinigių funkcijos:1)skirti sutarties sudarymui įrodyti;2)skirti sutarties įvykdymui užtikrinti;3)mokamąja- mokami būsimų mokėjimų sąskaita.Pvz. rangos, nuomos, subnuomos ir pan. sutartys. Forma rašytinė.Asmenų pasikeitimo prievolėje būdai:1)kreditoriaus pasikeitimas prievolėje(reikalavimo perleidimas)2)skolininko pasikeitimas (skolos perkėlimas)3)subrogacija(prievolės įvykdymas trečiojo asmens, kuris tuo pat metu įgyja, kreditoriaus teisę)Cesija – kreditoriaus pasikeitimas nesugriaunant pačios prievolės, reikalavimo perleidimas.Cesijos rūšis – faktoringo sutartis, tikslas – perleisti reikalavimo teisę.Faktoringo sutartis – specifinė subjektinės sudėties ir turinti specifines sąlygas komercinė sutartis, skirta piniginiam reikalavimui perleisti.Faktoringo požymiai:a)piniginis perleidžiamo reikalavimo pobūdis;b)išankstinė mokėjimo forma;c)finansuotojas gali būti tik bankas ar kitas pelno siekiantis juridinis asmuo. Jei nėra bent vieno požymio nėra faktoringo.Cedentas - pradinis kreditorius, perleidžiantis savo reikalavimo teisę. Cesionarijus – naujasis kreditorius, perimantis perleidžiamą teisę.Jei regreso tvarka asmeniui atsiranda teisė reikalauti iš skolininko atlyginti nuostolius, kuriuos jis atlygino kreditoriui, toks regreso atsirodymas vadinamas subrogacija. Subrogacijos skirtumai nuo reikalavimų perleidimo:1)regreso atveju atsiranda teise; cesijos – perduodama jau esama teisė.2)cesijos atveju cesionarijus siekia įgyti teisę, kri priklauso cedentui; subrogacijos – pašalinti kreditorių iš prievolės.Prievolė pasibaigia novacijos būdu.Novacija – tai sutartis, kuria esama prievolė panaikinama ir vietoj jos nustatoma nauja. Tai išimtinis atvejis. Draudžiama taikyti prievolėms atlyginti žalą,padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo.

Restitucija - taikoma, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai ar per klaidą, ar dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą pripažintas negaliojančiu ar prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Tai CT gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai. Tai šalių grąžinimas į pradinę padėtį.

SUTARČIŲ TEISĖSutartis – yra dviejų arba daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti arba nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas arba keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui arba asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.vienašaliai sandoriai nelaikytini sutartimis. Esminis sutarties požymis – ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sutartimis yra įforminami turtiniai ir kai kurie neturtiniai fizinių asmenų, juridinių asmenų bei fizinių ir juridinių asmenų santykiai.Pagrindinė sutarčių paskirtis – reguliuoti asmenų tarpusavio santykius nurodant galimo ir privalomo elgesio ribas, taip pat atitinkamų įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes.Bendrieji teisės principai – teisingumo, sąžiningumo ir protingumo. Specifiniai principai – sutarties laisvės principas (pasireiškia tuo, kad asmuo sutartį sudaro kada nori ir su kuo nori, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos.), sutarties privalomumo(sudarytos sutarties šalys negali vienašališkai atsisakyti. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių matyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės.), konsensualizmo (sutartis esmė – šalių susitarimas, jų valios išraiška. Susitarimo faktui kiti veiksniai neturi turėti įtakos. Konsensualizmas reikalauja atskleisti tikruosius šalių ketinimus, o ne tik nagrinėti sutarties tekstą.), silpnosios šalies gynimo sutartiniuose santykiuose principas ( teisinių santykių dalyviai dėl jų skirtingo profesinio statuso, materialinės padėties arba kitų priežasčių gali būti absoliučiai nelygūs. Todėl gana daug CK normų skirta silpnajai šaliai ginti).Sutarčių sudarymo būdai: sutarčių sudarymas su dalyvaujančiais ir nedalyvaujančiais asmenimis. Sutarčių sudarymui su nedalyvaujančiais būdinga tai, kad egzistuoja laiko atotrūkis tarp šalių valios išraiškos sudaryti sutartį, nes šalys yra skirtingose vietovėse.pagal sudarymo būdą šalys gali būti sudaromos:1)abipusių derybų būdu, kai abi šalys pateikia sąlygas ir jas suderina;2)prisijungimo būdu – derybos nevyksta, standartines sąlygas parengia viena iš šalių.Sutarties sudarymas yra dviejų stadijų:1)siūlymas sudaryti sutartį – oferta;2)sutikimas su pasiūlymu – akceptas.Oferta – yra pasiūlymas, turintis kai kurių individualizuojančių požymių ir sukeliantis įstatymo numatytus teisinius padarinius tiek asmeniui, pateikiančiam tą pasiūlymą(oferentui), tiek asmeniui, kuriam pasiūlymas yra skirtas(akceptantui).Ofertai taikytini reikalavimai:1)pakankamas ofertos apibrėžtumas(pasiūlymas turi būti aiškiai apibūdintas);2)oferta išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įpareigotam akcepto atveju t.y. adresatas, gavęs pasiūlymą, turi mokėti padaryti išvadą, kad jam užtenka išreikšti sutampančia su oferentu valia.3)ofertoje turi būti nurodytos esminės sutarties sąlygos:a)pasiūlymas turi apimti esmines konkrečios sutarties sąlygas;b)pasiūlymo sąlygų skaičius yra maksimalus.4) paprastai ofertą turi turėti aiškų adresatą.Viešąja oferta laikomas visiems skirtas pasiūlymas sudaryti sutartį, taip pat prekių pažymėtomis kainomis išdėstymas parduotuvės vitrinoje ar lentynoje arba atlyginimo pažadėjimas už tam tikrus atliktus veiksmus. Būdingi požymiai: a)joje turi būti nurodytos visos esminės sutarties sąlygos;b)ji adresuojama neapibrėžtam asmenų ratui.Oferta įsigalioja ne nuo pateikimo momento, o nuo momento, kai jį gauna akceptantas.jei terminas nurodytas, tai visą terminą ofertos atšaukti negalima. Jei akceptavimo terminas nėra nurodytas, akceptavimo terminu laikytinas protingas terminas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tarp jų – ir į šalių naudojamų ryšio priemonių galimybes. Jei oferta žodinė, ji turi būti akceptuojama nedelsiant, nebent konkrečios aplinkybės leistų daryti priešingą išvadą.Ofertos teisinė galia baigiasi jei:1)per nurodytą ofertoje terminą oferentas negauna sutikimo su juo pasiūlymu;2)oferentas gauna neigiamą atsakymą į jo pasiūlymą;3)oferentas gauna iš adresato sutikimą sudaryti sutartį kitomis sąlygomis;4)atsakymas apie sutikimą sudaryti sutartį bus išsiųstas vėliau nei per terminą, kuris nurodytas ofertoje.Akceptui taikytini reikalavimai:1)akceptas yra valios išraiška – taip išreiškiamas sutikimas su pateiktu pasiūlymu;2)jei ofertoje nurodytas jos akceptavimo terminas, akceptas turi būti išsiųstas laikantis šio termino;3) akceptavimas gali būti atliktas žodžiu, raštu, konfidentiniais veiksmais, tylėjimu.Akceptas turi būti atliktas raštu. Žodinio akcepto užtenka, jei įstatymas ar šalių susitarimas nereikalauja rašytinės formos.Sutarties sudarymo momentas – kai oferentas gauna akceptą, jei įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.Sutarties sudarymo vieta – oferento gyvenamoji arba verslo vieta, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.Sutartys gali būti dvišalės ir vienašalės, atlygintinės ir neatlygintinės, konsesualinės ir realinės, vienkartinio ir tęstinio įvykdymo, vartojimo sutartys ir kitos.Vienašalės – tai tokios sutartys, kai viena šalis turi tik teises, o kita tik pareigas.Dvišalių sutarčių šalis sieja priešpriešinės teisės ir pareigos.Atlygintinės – kai tam tikru būdu (pinigais, daiktais, paslaugomis) viena šalis patenkina kitos šalies priešpriešinius turtinio pobūdžio reikalavimus.Neatlygintinė – sutartis, kai viena šalis nepatenkina jokių kitos šalies priešpriešinių reikalavimų.Konsesualinė – tai sutartis, kurios šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo šalių susitarimo momento.Realinė – tai sutartis, kurios šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo tam tikrų veiksmų atlikimo.Pagal sudarymo būdą sutartys skirstomos į sudaromas abipusėmis derybomis(šalys aptaria ir suderina sutarties turinį) ir prisijungiant sudarant sutartis (sąlygas formuluoja viena iš šalių, o antroji gali tik visiškai prisijungti prie pasiūlytos sutarties).Pagal įvykdymo trukmę skirstomos į vienkartinio įvykdymo (baigiasi tinkamai atliktu vienu veiksmu) ir tęstinio vykdymo sutartys (įvykdomos keliais veiksmais, per tam tikrą sutartyje nustatytą laikotarpį).

Pagal gaunamą naudą skirstomos į rizikos (nauda nežinoma, nes nauda ir jos dydis priklauso nuo to, ar tam tikras įvykis įvyks) ir ekvivalentine (šalys pasikeičia tam tikrais ekvivalentais, kurių vertė ir nauda žinoma jau sudarant sutartį).Dichotomijos pagrindu išskirtos sutarčių grupės:1)Pagrindinės ir papildomos. Esmė yra ta, kad antrosios grupės sutarčių likimą lemia pirmoji grupė. Papildomų sutarčių rūšimi laikytinos netesybos, laidavimas, rankpinigiai, įkeitimas, banko garantija.2)Sutartys sudaromos kontrahentų naudai ir trečiųjų asmenų naudai. Esmė – kas gali reikalauti įvykdyti sutartį. Sutartys sudaromos jų kontrahentų naudai, ir teisę reikalauti įvykdyti sutartį turi jos šalys. Yra sutarčių, kurias įvykdyti gali reikalauti tretieji asmenys. 3) Pagrindinės ir preliminarios sutartys. Pagrindinės sutartys tiesiogiai sukuria šalių teises ir pareigas. Preliminari sutartis – tai susitarimas dėl sutarties sudarymo ateityje.4)Daiktinės ir prievolinės sutartys5)Įvardytos ir neįvardytos sutartys.Viešoji sutartis – tai sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo, teikiantis paslaugas ir parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi. Viena sutarties šalis yra juridinis asmuo, kita – gali būti tiek fiziniai tiek juridiniai asmenys. Būdingi požymiai: a)viena šios sutarties šalis yra juridinis asmuo arba verslininkas; b)juridinis asmuo arba verslininkas teikia paslaugas arba parduoda prekes kiekvienam besikreipiančiam asmeniui; c) juridinis asmuo arba verslininkas turi užtikrinti vienodas sąlygas prekių pardavimo arba paslaugų teikimo atitinkamos kategorijos klientams; d)tokio asmens veikla yra valstybės kontroliuojama reguliuojant prekių ir paslaugų kainas ir kitas sutarties sąlygas.Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo su prekių arba paslaugų pardavėju sudaro su vartotojo profesija, verslu nesusijusiu tikslu, t.y. asmeniniams vartotojo poreikiams tenkinti.sutarties šalys yra vartotojas ir prekių arba paslaugų pardavėjas.Ikisutartiniuose santykiuose šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog šalių susitarimas nepasiekiamas. Jei viena šalis derybų metu suteikia kitai šaliai konfidencialią informaciją, tai kita šalis, sužinojusi arba gavusi tokią informaciją, privalo jos neatskleisti arba nenaudoti savo tikslams neteisėtu būdu nepaisydama to, ar sutartis yra sudaryta ar ne.Preliminarioji sutartis – yra susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis. Forma – rašytinė, formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančią. Sutarties nevykdymo atveju galima reikalauti, kad būtų atlyginti nuostoliai dėl neigiamo intereso, o antruoju atveju – dėl pozityvaus intereso, kad kontrahentas vykdytų sutartinius įsipareigojimus. Jei pagrindinė sutartis buvo sudaryta taip kaip numatyta preliminariojoje, nuo pagrindinės sutarties sudarymo momento preliminarioji sutartis netenka teisinės galios. Būdingos ypatybės: a) ji yra sudaroma rašytine forma, kurios nesilaikymas daro ją negaliojančią; b) sutartį galima užtikrinti tais sutarčių užtikrinimo būdais, kurių nedraudžia įstatymas.

Sutarčių galia ir formaŠalys sutartyje nustato tik sau privalomas elgesio taisykles, bet negali nustatyti arba apriboti kitų asmenų, nesančių sutarties šalimis, teisių ir pareigų, išskyrus įstatymo numatytas. Šalių teisės ir pareigos pagal sudarytą sutartį atsiranda nuo jos sudarymo momento, kuris nurodytas sutartyje ir paprastai orientuotas į ateitį. Sutartys gali būti sudaromos žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Jei pagal įstatymus arba šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašytą dokumentą, tiek ir pasikeičiant raštais.Notarinės formos būtų sutartys, kurios yra svarbios jas sudarantiems asmenims ir visuomenei. Notarinė forma kaip privaloma yra nustatyta nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartims, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarčiai, taip pat dovanojimo sutarčiai ir kt. Sutartys, kurias įstatymas leidžia sudaryti žodžiu, taip pat gali būti paprastos rašytinės ir notarinės formos.Konkliudentiniais veiksmais galima sudaryti tik tokias sutartis, kurių konkrečios formos įstatymas nenumato.Sutarties šalysSutarties šalimis gali būti tik teisnūs ir veiksnūs asmenys, fiziniai arba juridiniai asmenys. Trečiasis asmuo – tai, asmuo, kuris nebūdamas sutarties šalimi savo veiksmais vienaip ar kitaip daro įtaką teisinių santykių raidai ir yra susijęs teisiniais ryšiais su viena iš šalių arba su abiem.Tretieji asmenys teisiniuose santykiuose dalyvauja savo vardu arba sutarties šalies vardu.Sutartimi trečiojo asmens naudai laikytina sutartis, kurioje viena iš sutarties šalių išlygsta iš kitos sutarties šalies, kad atsiradusi prievolė būtų įvykdyta trečiajam asmeniui. Nors sudarant sutartį trečiasis asmuo arba jo atstovas nedalyvauja, tačiau jis įgyja savarankišką reikalavimo teisę. Tokiai sutarčiai būdingi trys elementai: 1) pirminė sutartis sukuria trečiajam asmeniui teises, o ne pareigas; 2) trečiasis asmuo visada yra kreditorius kurios nors sutarties šalies atžvilgiu; 3) trečiajam asmeniui atsisakius savo teisės ją paprastai gali įgyvendinti pats sutarties kontrahentas, esantis kreditoriumi.Sutarties aiškinimo metodai: subjektyvus ir objektyvus. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad aiškinant sutartis būtų nustatyti tikrieji t.y. subjektyvūs šalių ketinimai. Objektyvusis – kad aiškinant sutartis pabrėžiama gramatinė sutarties teksto išraiška, o ne šalių vidinių ketinimų nustatymas.Pagrindiniai sutarčių aiškinimo principai: 1)sąžiningumas; 2)pirmenybės teikimas tikriesiems šalių ketinimams, o ne vien pažodiniam sutarties tekstui 3)atsižvelgimas š protingo žmogaus kriterijų; 4)visos sutarties sąlygos aiškintinos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą; 5)jei abejojama dėl sąvokų atsižvelgiama į sutarties prigimtį, dalyką; 6)abejojant dėl sutarties sąlygų jos aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai; 8)sutarties sąlygos aiškintinos vartotojo naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.Sutarties sąlygas įprasta skirstyti į esmines, įprastines ir atsitiktines.Esminės sąlygos yra tokios sąlygos, kurios būtinos ir pakankamos tam, kad sutartis būtų sudaryta ir sukurtų šalims teises ir pareigas.Sutarties esminės sąlygos: a)dalykas, dalyko kokybė, kiekis; b)sąlygos, kurios įstatyme arba kitame teisės akte nurodytos kaip esminės; c)sąlygos privalomos konkrečioms sutarčių rūšims, be kurių tokios sutartys negalėtų egzistuoti pvz. Kiekis. d)subjektyviai egzistuojančios esminės sąlygos t.y. tokios, be kurių šalis nenori sudaryti sutarties.Sutarties terminas – viena iš pagrindinių sutarties sąlygų. Tai sutarties laiko ribos. Sutartis gali būti sudaryta apibrėžtam arba neapibrėžtam terminui.Sutarties įvykdymas yra sutarties sąlygų įgyvendinimas, kai sutarties šalys pasiekia tą rezultatą, kurio tikėjosi sudarydami sutartį. Sutarčių vykdymo principai: a)tinkamo ir sąžiningo vykdymo; b)bendradarbiavimo; c)ekonomiškumo; d)maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti.Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita sutarties šalis sutarties neįvykdo arba įvykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Esminis sutarties pažeidimas – vienos iš šalių įvykdytas pažeidimas, kuris iš esmės atima antrajai sutarties šaliai galimybę tikėtis, kad sudaryta sutartis bus tinkamai įvykdyta. Sutarties pažeidimų padariniai: šalis gali vienašališkai, nesikreipdama į teismą, nutraukti sutartį, kreiptis į teismą dėl priverstinio sutarties pakeitimo, pareikalauti pakeisti techniškai sudėtingą ir brangią prekę neleisdama ištaisyti padarytų trūkumų. Sutarties

nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, o sutartį nutraukusi šalis turi teisę reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl neįvykdytos sutarties, atlyginimo, taip pat netesybų. Negalima nutraukti arba pakeisti jau įvykdytos sutarties, nes sutartis ir sutartinės prievolės baigiasi jas tinkamai įvykdžius.Išskiriamos dvi negaliojančių sutarčių rūšys:1)absoliučiai negaliojančios (niekinės) sutartys, kurios nesukuria pagal įstatymą jokių teisinių pasekmių, tarsi šalys nebūtų atlikusios jokių teisiškai reikšmingų veiksmų;2)santykinai negaliojančios (nuginčijamos) sutartys, kurios, kitaip nei niekinės, sukuria teisines pasekmes, o negaliojančiomis gali būti pripažintos tik pagal suinteresuoto asmens ieškinį. Tokia sutartis yra laikoma galiojančia, kol nebus nuginčyta.

Prievolės dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimoNepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas suprantamas kaip vienos šalies veiksmais ar kitokiu būdu įgytas turtas arba kitoks praturtėjimas kitos šalies sąskaita nesant teisinio pagrindo.Prievolei dėl nepagrįsto praturtėjimo arba turto gavimo atsirasti būtinos šios sąlygos:1)asmuo įgyja turta arba praturtėja kito asmens sąskaita;2)asmuo įgyja turtą arba praturtėja nesant teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta vėliau.Prievolės dėl nepagrįsto praturtėjimo arba turto gavimo subjektai yra:--asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo turtą arba nesąžiningai praturtėjo;--asmuo, kuris turi reikalavimo teisę gauti iš skolininko be teisinio pagrindo įsigytą turtą.Turto grąžinimas kreditoriui vyksta arba natūra, arba pinigais ir atlyginami su turto netekimu susiję nuostoliai. Skolininkas, vykdydamas prievolę netūra, privalo perduoti kreditoriui tokį kiekį tos rūšies daiktų, koks buvo be teisinio pagrindo įgytas arba gautas. Jeigu galimybių grąžinti turtą kreditoriui natūra nėra, skolininkas – įgyjėjas privalo atlyginti buvusią daiktų vertę įgyjimo metu, taip pat ir nuostolius, kurie atsirado dėl vėliau pasikeitusios turto vertės.Turtas, kurio negalima išreikalauti:1)turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki įvykdymo termino pabaigos, jeigo šios prievolės pagrindas nenumato kitaip;2)turtas, perduotas prievolei vykdyti basibaigus ieškinio senaties terminui;3)turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kas jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė, ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas;4)sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimas arba gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebvo padaryta sąskaitybos klaidos.

Lošimai ir lažybosIšskiriamos šios azartinių lošimų rūšys: lošimas automatu, bingas, stalo lošimai(ruletė, lošimas kortomis arba kauliukais), totalizatorius, lažybos. Prievolių atsirandančių dėl lošimo ir lažybų, kurios pagal įstatymus draudžiamos, ypatybė yra ta, jog asmenų reikalavimai, pažeidus jų teuses, dalyvaujant ir rengiant loterijas ir lažybas, neginami.Reikalavimai teisme ginami, jeigu:

a) prieš pralaimėjusįjį buvo panaudota prievarta, grasinimas,apgaulė, nesąžiningi veiksmai arba šalis buvo nepilnametis;b) prievolės dėl loterijos arba kitų žaidimų atsirado įstatymų nustatyta tvarka.

Loterijų ir kitų žaidimų organizatoriai privalo:a) viešai paskelbti taisykles;b) taisyklėse nurodyti žaidimo laiką, laimėjimo nustatymo tvarką, dydį, mokestį;c) surengti žaidimą nustatytu laiku ir pagal taisykles;d) paskelbti nugalėtoją vadovaujantis nustatytomis taisyklėmis;e) išmokėti nustatyto dydžio ir formos laimėjimą;f) išmokėtilaimėjimą laiku, o jeigu terminas nanurodytas – per 1 mėnesį nuo rezultatų nustatymo;g) atlyginti lošimo dalyvių reikalavimu patirtus realius nuostolius, jeigu lošimas nesurengiamas laiku arba atidedamas;h) atlyginti laimėtojo patirtus nuostolius dėl neišmokėto laimėjimo.

MainaiSamprata. Viena šalis įsipareigoja kitai šaliai perduoti nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą. CK 6.432 str.Sutarties požymiai. Tikslas – perduoti antrajai šaliai turtą nuosavybėn. Mainų sutarčiai taikomos pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuojančios normos, jei tai neprieštarauja šio skyriaus normoms ir mainų esmei.Skirtumai nuo pirkimo – pardavimo sutarties:

1. Mainų sutartyje viena šalis gauna ne piniginį ekvivalentą o kitą daiktą. CK 6.433str. leidžia pagal mainų sutartį mokėti kainos skirtumą pinigais. Toje mainų sutarties dalyje kiek sumokama pinigais už mainomo daikto dalį, išnyksta esminis skirtumas tarp mainų ir pirkimo – pardavimo sutarties.

2. Pagal mainų sutartį abi šalys tuo pat metu yra ir pirkėjas ir pardavėjas. Pagal pirkimo-pardavimo viena šalis yra pirkėjas, o kita – pardavėjas.

Keitimasis gyvenamosiomis patalpomis, kai jos priklauso valstybei ar savivaldybei, nelaikytinas sutartiniais mainų santykiais CK 6.608str., nes turto savininkas nepasikeičia, o keičiasi tik nuomos sutarties objektas.Teisinė charakteristika. Konsensualinė, dvišalė, atlygintinė.Sutarties forma. Taikoma pirkimo-pardavimo sutarties forma. Mainų sutarties terminas nėra specialiai reglamentuotas, taikomos pirkimo-pardavimo sutarties taisyklės ir šalys gali nustatyti joms priimtiną terminą.Kaina. Pagal mainų sutartį yra kiekvieno keičiamo daikto vertė. Daiktų kaina yra vienoda ir jais keičiamasi be jokių priemokų. Jei mainomų daiktų kaina skiriasi, tai šalis, kuri privalo perduoti mažesnės kainos daiktą nei kitos šalies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai šaliai mokėti kainų skirtumo, jei tai nenumatyta sutartyje.Sutarties šalys. Gali būti bet kuris CT subjektas – juridinis ar fizinis asmuo. Asmenys iki 14 metų gali mainyti tik tokius daiktus, kurie atitinka smulkių sandorių sampratą. Pagal mainų sutartį valstybės ar savivaldybės institucijos turi teisę perleisti kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims patikėjimo teise valdomą lygiavertį ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, jei įsigyjamas pagal mainų sutartį turtas reikalingas

valstybės ar savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Sutarties šalimi gali būti tik tie fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi į mainomus daiktus nuosavybės ar patikėjimo teisę. Išimtis: mainus vykdo komisionierius, nes komiso sutartis laikytina netiesioginiu atstovavimu.Sutarties dalykas. Esminė mainų sutarties sąlyga – sutarties dalykas. Mainų sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jei sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį. Mainų sutarties dalyku gali būti ne tik daiktai, bet ir kitas turtas, įskaitant ir turtines teises. Mainų sutarties dalykas turi dvigubą paskirtį: jis yra ir perduodamas daiktas pagal mainų sutartį, ir ekvivalentas už kitą daiktą.Sutarties turinys. Mainų sutarties šalių teisės ir pareigos yra tokios pačios kaip ir pirkėjo bei pardavėjo teisės ir pareigos, tuo pat metu turi abiejų pirkimo-pardavimo subjektų teises ir pareigas. Pagrindinė pareiga – perduoti daiktą nuosavybėn kitai šaliai. Kiekviena iš šalių pati turi padengti sutarties dalyko perdavimo išlaidas, jei šalys nesusitarė kitaip.

RentaRentos sutartis – vienašališkai įpareigojanti, nes ją sudarius pareigos atsiranda tik rentos mokėtojui, o rentos gavėjas savo pareigą mainais už rentą perduoti kapitalą rentos mokėtojui nuosavybės teise įvykdo sudarydamas sutartį. Savo prigimtimi – nekomercinė sutartis.Teisinė charakteristika. Realinė (sutartis laikoma sudaryta tik perdavus tam tikrą kapitalą), gali būti atlygintinė ir neatlygintinė (išlaikymas). Ilgalaikio tęstinio, stabilaus pobūdžio. Ar vienašalė ar dvišalė priklauso nuo sutarties sudarymo. Turi būti notarinės formos, o jei rentos mokėtojui perduodamas nekilnojamas turtas, ji turi būti registruojama viešajame registre. Rentos gavėjas iki turto perdavimo momento išsaugo teisę atsisakyti sudaryti sutartį. Tik perleidus rentos mokėtojui turtą ar kitą kapitalą jo nuosavybėn, rentos sutartis laikoma sudaryta ir rentos mokėtojui atsiranda pareiga mokėti rentą.Tikslas. Tiek nuosavybės teisės perleidimas, tiek pačios rentos mokėjimas rentos gavėjui.Dalykas. Rentos mokėtojui perduodamas kapitalas: kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai ar tam tikra pinigų suma, tiek pati renta, t.y. tam tikra periodiška mokama pinigų suma ar kitoks rentos gavėjui teikiamas išlaikymas. Rentai nebūdingas ekvivalentiškumas, todėl rentos sutartis dar vadinama rizikos sutartimi.Sutarties šalys. Rentos mokėtojas – bet koks veiksnus fizinis ar juridinis asmuo. Jo teisė perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į perduotą jam mainais už išlaikymą iki gyvos galvos nekilnojamąjį daiktą suvaržyta. Jei kilnojamasis daiktas perduotas su sąlyga mokėti rentą, laikoma, kad teisė į šį daiktą suvaržytos renta, t.y. tokiai rentai būdingas “sekimas paskui daiktą” CK 6.444 str. Rentos gavėjas – bet koks tiek veiksnus, tiek nesulaukęs pilnametystės ar neveiksnus fizinis asmuo. Esant neterminuotai rentai gavėju gali būti ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie verčiasi globa (rūpyba), jei tai neprieštarauja įstatymams ir jų veiklos dokumentams.Sutarties sudarymas ir forma. Gali būti nustatoma sutartimi, testamentu (vienašalis sandoris), teismo sprendimu ar įstatymu. Teismas nustato išlaikymo prievolę.Esminės sąlygos, sudarančios turinį: šalių susitarimas dėl dalyko, rentos mokėtojo pareiga pateikti savo prievolės įvykdymo užtikrinimą ar apdrausti savo C atsakomybę už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą rentos sutartį. Apdrausti tik dėl kilnojamų daiktų.Forma. Notarinė, jei parduodamas nekilnojamasis daiktas. Prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik įregistravus viešajame registre. Renta gali būti nustatyta ir mokama iki gyvos galvos, neterminuotai ar tam tikrą laiką. Terminas neilgesnis kaip 100metų.Šalių teisės ir pareigos. Mokėtojo tesės – gauti iš rentos gavėjo ar trečiojo asmens sutartą kapitalą, jei sutartis atlygintinė, o pareiga – laiku ir tinkamai mokėti sutartą rentą ar teikti kitokį sutartą išlaikymą rentos gavėjui. Už rentos mokėjimo terminų pažeidimą rentos mokėtojas jos gavėjui moka įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. Gavėjo teisės – gauti rentą, o pareiga – perduoti sutartą kapitalą rentos mokėtojui nuosavybės teise.Rentos rūšys:

1. Neterminuota (nuolatinė) renta. Sudaroma perduodant rentos mokėtojui nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą. Tai vienintelė rūšis, kai rentos gavėju gali būti ne tik fiziniai asmenys, bet ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie verčiasi globa, jei tai neprieštarauja įstatymams ar jų veiklos dokumentams. Rentos gavėjo teisės gali būti perduotos reikalavimo perleidimo ar paveldėjimo būdu ar reorganizuojant juridinį asmenį, jei sutartis ar įstatymai nenustato kitaip. Esminės sąlygos – mokamos rentos forma bei dydis. Paprastai mokama pinigais, bet sutartyje gali būti nustatyta kitaip. Mokama periodiniais mokėjimais nustatytais sutartyje, o jei sutartis to nenumato, tai kiekvieno mėnesio pabaigoje. Galiojimas baigiasi mirus ar likvidavus rentos mokėtoją. Gali būti nutraukta šalių susitarimu. Vienašaliu šalies pareiškimu gali būti nutraukta tik esant esminiams pažeidimams. Jei sutartyje nenumatyta kaina, ji išperkama CK 6.454str.

2. Renta iki gyvos galvos. Rentos gavėju gali būti tik fizinis asmuo, perdavęs turtą su sąlyga mokėti rentą jam ar jo nurodytam asmeniui ar keliems asmenims (sutuoktiniams). Dalykas – tiek kilnojamieji, tiek nekilnojamieji daiktai. Turto atsitiktinis žuvimas ar sugadinimas neatleidžia rentos mokėtojo nuo prievolės mokėti rentą sutartyje numatytomis sąlygomis. Renta nustatoma pinigų suma, periodiškai mokama visą rentos gavėjo gyvenimą. Gali būti nutraukta šalių susitarimu. Apribotas disponavimas turtu.

3. Išlaikymas iki gyvos galvos. Tai rentos iki gyvos galvos porūšis. Dalykas – rentos mokėtojui nuosavybės teise perduodamas gyvenamasis namas, butas ir t.t., t.y. rentos gavėjo aprūpinimu gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu ir pan. Išlaikymas natūra gali būti pakeistas periodiniais mokėjimais. Ši sutartis fiduciarinė – grindžiama pasitikėjimu. Baigiasi mirus gavėjui.

DovanojimasDovanojimo sutartis pagal tikslus skirstoma į: dovanojimą, vykdomą vieno asmens interesais ir dovanojimą, vykdomą neapibrėžto rato asmenų interesais, naudingam tikslui – auka (parama).Teisinė charakteristika. Dvišalis sandoris, nes dovanojimo sutartyje ir kitas šalis išreiškia savo valią dovaną priimti. Realinė – laikoma sudaryta nuo turto ar turtinės teisės perdavimo. Vienašalė, nes dovanojimo sutarties šalių nesieja priešpriešinės teisės ir pareigos. Neatlygintinė – dovanotojas už savo pareigų įvykdymą negauna jokio atlygio. Dovanotojas turi teisę dovanojimo sutartyje nustatyti sąlygas ir sau.Skirtumas testamento nuo dovanojimo sutarties:

1. testamentas – vienašalis, o dovanojimo sutartis – dvišalis sandoris.2. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas perduoda turtą būdamas gyvas, todėl sumažėja jo turtas, o testamente jo turtinėms teisėms

įtakos neturi;3. Testamentas gali būti pakeistas ar panaikintas, dovana pagal bendrą taisyklę negali būti sugrąžinta atgal.

Sutarties šalys. Dovanotojas – asmuo, kuris valdo, naudoja turtą ar juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise. Gali būti fizinis ar juridinis asmuo. Neveiksnus negali būti, o jo globėjas gali dovanoti dovaną, kuri neviršija 1 minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos. Valstybės ar savivaldybių institucijos negali teikti net ir aukos. Apdovanotasis – fizinis ar juridinis asmuo, tačiau įstatyme nustatyti ir tam tikri apribojimai bei draudimai, susiję su apdovanotojų profesine veikla ar specialiu statusu visuomenėje. Valstybė gali būti viena šalimi – apdovanotąja.

Sutarties formą lemia sutarties kaina ir dalykas. Kai dovanojama daugiau kaip 5000lt. suma, turi būti rašytinės formos, kai didesnė nei 50000lt. – notarinės formos. Prieš trečiuosius asmenis – įregistruota viešajame registre.Dalykas. Daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, kitas turtas, turtinė teisė bei apdovanotojo atleidimas nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Dalykas turi būti aiškiai identifikuotas. Dalyku gali būti ne bet koks turtas, bet tik tas, į kurį dovanotojas jau turi nuosavybės teises dovanojimo sutarties metu, neišimtas iš civilinės apyvartos. Turtinės teisės gali būti tiek daiktinės, tiek prievolinės teisės, tiek teisės atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų. Turtinius reikalavimus tretiesiems asmenims galima dovanoti tik reikalavimo perleidimo būdu.Esminės sąlygos: sąlygos dėl sutarties dalyko, dėl sutarties neatlygintinumo, dėl jos dalyko perdavimo-priėmimo nuosavybės ar patikėjimo teise.Auka – dovanojimo sutarties rūšis. Auka – tai turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Jai taikomos bendrosios dovanojimo sutarties taisyklės, išskyrus tas, kurios prieštarauja auką reglamentuojančioms nuostatoms. Dalykas – negali būti atleidimas nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Aukai priimti reikalingas leidimas ar sutikimas. Auka skirta neriboto asmenų skaičiaus interesams tenkinti. Skiriasi: tikslu, dalyku.

NuomaNuoma – klasikinis prievolinės teisės institutas.Teisinė charakteristika. Dvišalis, atlygintinis, konsensualinis sandoris.Skirtumas nuo pirkimo-pardavimo: nuomos pagrindu daiktu naudojamasi laikinai. Pirkdamas daiktą asmuo įgyja nuolatinę daikto valdymo teisę. Nekilnojamojo daikto nuomos pagrindu sukuriama ribota daiktinė teisė. Kilnojamojo daikto nuomos pagrindu sukuriami prievoliniai teisiniai santykiai.Esminiai požymiai: nuomojamas turtas nuomininkui perduodamas naudotis ir valdyti ar tik naudotis, nuosavybės teisė į nuomojamą daiktą neperduodama. Nuomininkas turi teisę reikšti vindikacinį ieškinį ir negatorinį ieškinį, jei pažeidimas nesusijęs su daikto netekimu. Nuomos teisė seka paskui daiktą, yra paveldima, gali įkeisti, išnuomoti trečiajam asmeniui.Dalykas: gali būti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. Gali būti bet koks daiktas, kuris jo naudojimo procese iš esmės nepraranda savo natūralių savybių ir savo vertės. Tai žemės sklypai, gamtos objektai, įmonės, statiniai, įrenginiai, transporto priemonės ir kt. CK 6.477 str.2d.nurodo, kad įstatymai gali nustatyti daiktų, kurių nuoma draudžiama ar ribojama, rūšis. Griežtesni reikalavimai taikomi tokiems nuomojamiems daiktams: transporto priemonės, nekilnojamasis turtas, įmonės.Būtina sutarties sąlyga – nuomos sutartyje nurodyti nuomojamąjį daiktą ar tokius jo požymius, pagal kuriuos galima jį identifikuoti. Jei tokie požymiai sutartyje nurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, nuomos sutartis laikoma nesudaryta.Sutarties šalys. Nuomotojas ir nuomininkas. Nuomotuoju gali būti daikto savininkas ar asmuo, kurio teisę nuomoti svetimą daiktą numato įstatymas ar kuris atitinkamus įgaliojimus yra gavęs iš savininko. Tas, kuris gali daiktą valdyti. Nuomininku gali būti bet kuris CT subjektas – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys – komercinės ir nekomercinės organizacijos, taip pat valstybės, valstybinės valdžios institucijos.Forma ir registravimas. Sandorio forma – tai sandorį sudarančių asmenų valios išorinės išraiškos būdas. Ilgesnės kaip 1 metų nuomos sutartis turi būti rašytinės. Formos ypatumus, atsižvelgiant į dalyką, subjektus, nustato atskiras nuomos rūšis numatančios teisės normos. Sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodžiu, taip pat gali būti sudaromas paprasta rašytine ar notarine forma. Notarinė forma privaloma sudarant ilgalaikę nekilnojamojo daikto nuomos sutartį. Rašytinės formos nesilaikymas, jei įstatymas nenumato ko kito, nedaro sandorio negaliojančiu. Teisinė sandorių registracija reikšminga C apyvartos stabilumui. Jei sutartis įstatyme numatyta kaip registruotina, tik registruota lieka galioti daikto perėjimo kitam savininkui atveju.Sutarties terminai. Pagal sutartį daiktas perduodamas nuomininkui laikinai naudotis, todėl tokios sutarties galiojimas laiko požiūriu – esminė jos sąlyga. Nuo sutarties termino priklauso ir jos forma bei registracija. Terminas nustatomas šalių susitarimu. Gali būti terminuota ir neterminuota. Negali būti ilgesnė kaip 100metų. Atskiroms rūšims įstatymas nustato kitokius terminus. Prievoliniams santykiams reikšmingas – šių santykių atnaujinimo galimybės.Nuomos sutarties galiojimas keičiantis šalims. Pasikeitus savininkui, sutartis galioja naujam savininkui, jei iš nuomos sutarties atsiradusi teisė buvo įregistruota viešajame registre. Nuomos sutartis galioja, jei keičiasi viešosios nuosavybės teises įgyvendinantys subjektai. Kai nuomininkas fizinis asmuo miršta, jo nuomos teisę paveldi įpėdiniai, jei įstatymai ar konkreti nuomos sutartis nenumato kitaip.Nuomos sutarties pabaiga. Baigiasi, kai tam yra pagrindas, atitinkamu būdu ir įstatymo ar sutarties numatytomis sąlygomis bei tvarka. Pagrindai ir tvarka priklauso nuo sutarties nutraukimo būdo.Nutraukimo būdai: šalių susitarimu – sudaroma tokia pat forma, kokia buvo sudaryta pati sutartis; nutraukti sutartį prieš terminą teisme vienos iš šalių reikalavimu; atsisakymu nuo sutarties. Vartojimo nuoma. Tai tokie sutartiniai santykiai, kai nuomotojas daiktų nuoma besiverčiantis kaip verslu, įsipareigoja duoti vartotojui kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Specialus subjektas – nuomotojas – asmuo, kurio verslas – daiktų nuoma. Veikla – nuolatinė – nevienkartinė. Sutarties objektas – tik kilnojamieji daiktai. Tikslas – vartojimas, nesusijęs su nuomininko ar jo šeimos verslu ar profesine veikla. Specifiniai požymiai:

1. taikomos vartojimo sutarčių taisyklės CK 6.188str. Suteikia galimybę vartojimo sutartis sudaryti ne tik rašytine, bet ir kitokia forma (pvz.kvitas, žetonas).

2. negali būti sudaroma ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui;3. nuomininkas negali nuomos teisės įkeisti, perduoti kaip turtinį įnašą, sudaryti kilnojamojo daikto panaudos ar subnuomos sutarčių ar

kitaip perduoti savo teises ir pareigas pagal vartojimo nuomos sutartį kitam asmeniui CK 6.511 str.4. nuomos mokestis nustatomas sutartyje pinigų suma;5. daikto perdavimas nesusijęs su būtinumu išaiškinti naudojimosi daiktu taisykles;6. nuomotojas daro išnuomojamo daikto kapitalinį ir einamąjį aremontą, atsako už daikto trūkumus.

Transporto priemonių nuoma. Teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas – specifinė nuomos sutarčių rūšis, nes, be kilnojamojo daikto nuomos, kartu siūlomos paslaugos tuo daiktu naudotis – tai nebūdinga kitų daiktų nuomos santykiams. Specifiniai požymiai, kuriais išsiskiria iš kitų nuomos santykių:

1. nuomos dalykas – transporto priemonė, apima įvairius objektus, kurių paskirtis – vežti keleivius, krovinius, bagažą, t.y.pradedant dviračiu ir baigiant visų rūšių jūros laivais.

2. specifinis tikslas – vežimas;3. forma – neatsižvelgiant į terminą, turi būti rašytinė;4. nuomininkas, pasibaigus sutarties terminui, negali toliau naudoti transporto priemonės ir neįgyja pirmenybės teisės atnaujinti sutartį;

Transporto priemonių nuoma teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas skirtumas nuo transporto nuomos be šių paslaugų:

1. transporto priemone gali tik naudotis, o esant nuomai be paslaugų – priemonę galima ir valdyti;2. teikdamas paslaugas nuomotojas daro šios priemonės einamąjį ir kapitalinį remontą, apdraudžia transporto priemonę ir kaip valdytojas

atsako už žalą, padarytą nuomojama transporto priemone tretiems asmenims; asmenys vairuojantys išnuomotą transporto priemonę, turi būti nuomotojo darbuotojai, kuriems darbo užmokestį moka nuomotojas. Be paslaugų: nuomininkas privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti reikiamą būklę, atlikti remontą, mokėti draudimo įmokas, atsakyti už žalą, padarytą nuomojamu transportu tretiesiems asmenims ir už nuomojamos transporto priemonės praradimą.

Pastatų, statinių ir įrenginių nuoma. Šių objektų ryšys su žeme – pamatinis, nes jų atskirti nepadarius žalos pastatams ar statiniams negalima. Šiuo požymiu jie skiriasi nuo kitų statinių ir konstrukcijų (kioskų, paviljonų ir kt.). Pastatai, statiniai yra baigti ir atskiri objektai, tuo jie skiriasi nuo patalpų, kurios yra pastato dalis.Ypatumai susiję su teise į žemės sklypą. Kartu su nuomos dalyku perduodamos ir teisės naudotis tų pastatų, statinių ir įrenginių užimamu žemės sklypu, būtinu jiems naudoti pagal paskirtį. Jei teisės į žemės sklypą pastatų nuomos sutartyje neaptartos, tai laikoma, kad pastatų nuomininkas visam nuomos laikui turi teisę neatlygintinai naudotis žemės sklypu ant kurio yra išnuomotas pastatas. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, pastato nuomininkui teisė naudotis šiuo sklypu išlieka, jei nuomos sutartis buvo įregistruota viešajame registre. Sutartis turi būti rašytinė. Perduodami ir priimami pagal perdavimo-priėmimo aktą. Įmonės nuoma. Turtinio komplekso turinį numato CK 6.536str.1d: nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, turtinės teisės ir pareigos, intelektinė nuosavybė, perleidžiamos reikalavimo teisės ir perkeliamos skolos. Išimtis: nuomotojo teisės, įgytos jam išduoto leidimo pagrindu, nors ir susijusios su įmonės veikla. Nuomininkui perduodami ne vien daiktai, bet ir teisės bei reikalavimai tretiesiems asmenims, taip pat skolos. Taikomos statinių, pastatų, įrenginių nuomą reglamentuojančios teisės normos. Turi būti vienas rašytinis dokumentas, kuriame turi būti nurodyta visa turtinio komplekso sudėtis. Įmonės nuomos sutarties formos nesilaikymas šią sutartį daro negaliojančią. Skola perlekiama pagal skolininko ir skolos parėmėjo susitarimą. Įvyksta asmenų pasikeitimas prievolėje. Žemės nuoma. Dalykas – privačios ar valstybinės žemės sklypas (ar jo dalis), suformuotas pagal patvirtintą žemėtvarkos projektą ar kitą išsamų teritorijos planavimo dokumentą ir įregistravus viešajame registre.Sutarties subjektai: nuomotojas – privačios žemės savininkas, valstybės žemės savininkas ar valdytojas; nuomininkas – LR ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Forma – rašytinė, prie sutarties turi būti pridėta žemės sklypo schema, jei sudaryta ne ilgesnė kaip 3 metų sutartis, ar planas – jei sudaroma ilgesnio laikotarpio sutartis. Privačios terminas nustatomas šalių susitarimu, valstybinės žemės nuoma gali trukti ne ilgiau kaip 99 metus. Turinį sudaro: šalių aptartos sąlygos, teisės ir pareigos. Valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu, kitais būdais ši žemė išnuomojamas specialių teisės aktų numatyta tvarka ir sąlygomis. Žemės nuomos sutartis baigiasi CK 6.562 str. pagrindais. Lizingas (finansinė nuoma). Lizingo davėjas siekia pelno išnuomodamas lėšas, o lizingo gavėjas, norėdamas įsigyti daiktą, bet neturėdamas tam lėšų, gauna jas ir daiktą nuomos pagrindu. Lizingo davėju gali būti ir turto savininkas, todėl ši sutartis, turi išperkamosios nuomos požymių. Nėra trišalis sandoris. Lizingo davėju gali būti bankas ar kitas pelno siekiantis juridinis subjektas ar turto savininkas. Lizingo gavėju gali būti kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo. Dalykas – bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę ir gamtos išteklius. Dalinis lizingas – kai sutarties šalys pasiskirsto pareigomis, aptarnaujant išnuomotą daiktą. Lizingo gavėjas privalo laiku ir tinkamai mokėti lizingo įmokas, priimti lizingo dalyką, rūpestingai jį išlaikyti, naudotis, prižiūrėti, kad jo būklė atitiktų normalų susidėvėjimą, padengti daikto išlaikymo ir remonto išlaidas, o perleisti lizingo dalyką naudotis tretiesiems asmenims, tik gavęs išankstinį lizingo davėjo sutikimą. Lizingo gavėjas ir lizingo davėjas turi solidariosios prievolės kreditoriaus teises ir pareigas pardavėjui. Nutraukti gali lizingo davėjo reikalavimu, jei lizingo gavėjas pažeidžia sutartį. Daikto sugedimo ir atsitiktinio žuvimo rizikos pasekmės tenka tam, pas ką yra daiktas tokio įvykio metu. Gyvenamųjų patalpų nuoma. Tai turto nuomos rūšis. Specifiniai požymiai, skiriantys nuo kitų nuomos rūšių – sutarties dalykas, subjektai, paskirtis. Dalykas – tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas ar izoliuota gyvenamojo patalpa iš vieno ar kelių kambarių. Jei išnuomojama gyventi kitokia patalpa – pvz. vasarnamis, laikoma, kad šalys sudarė turto nuomos sutartį, o ne gyvenamosios patalpos. Dalyku negali būti: kambario dalis, pereinamieji kambariai, pagalbinės patalpos (virtuvė, koridoriai, sandėliai ir pan.). Šalys – nuomotojas – gyvenamųjų patalpų savininkas, fizinis, juridinis asmuo, valstybė ir savivaldybė. Nuomininkas – tik fiziniai asmenys. Juridiniams asmenims gyvenamoji patalpa gali būti suteikta valdyti ar naudotis nuomos ar kitos sutarties pagrindu, gali naudoti tik pagal paskirtį – fiziniams asmenims apgyvendinti.Forma – jei nuomotojas yra valstybė ar savivaldybė, juridinis asmuo, tai sutartys sudaromos raštu. Fizinių asmenų nuomos sutartis gali būti ir žodinė, išskyrus terminuotas, kurios visada turi būti sudaromos raštu.Rašytinė gali būti įregistruota viešajame registre, tokios sutartys gali būti panaudotos prieš trečiuosius asmenis. Terminas sutartyje gali būti apibrėžtas laiku, įvykiu. Jei įvykis neįvyksta, sutartis tampa neterminuota. Nuomos mokestį šalys nustato susitarimu. Valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį nustato Vyriausybė. Ypatumai:

1. jei su nuomininku gyvena ir jo šeimos nariai, teisinis santykis – prievolė su asmenų daugėtu. Tai solidarioji. Nuomininko šeimos narių samprata CK 6.588str.1,2,4d. Artimieji giminaičiai CK 6.588 str.4d. Teisiniai nuomos santykiai atsiranda apgyvendinimo pagrindu.

2. gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai nėra grynai prievoliniai. Jie turi daiktinei teisei būdingų požymių. Nuomos sutartimi perduodama tam tikram laikui valdyti, naudoti patalpą teisę. Nuomininkas gali apginti pažeistas teises daiktinės teisės gynimo būdais: vindikaciniu ir negatoriniu ieškiniais.

Jei nuomininkas naudoja patalpą ne pagal paskirtį, nuomos sutartis su juo gali būti nutraukta. Nuomininkas turi pirmenybės teisę pratęsti nuomos sutartį. Nuomos sutarties pakeitimas. Nuomos sutarties sąlygas galima pakeisti šalių susitarimu ar vienos iš šalių reikalavimu. Sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, papildoma ar nutraukiama. Valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista. Negalima keisti nuomos mokesčio daugiau nei vieną kartą per 1 metus. Kiekvieno sandorio būtini elementai: subjektai, valia, valios išreiškimas, turinys, kurį sudaro sąlygos, suformuluotos išreiškiant valią ir forma. Jei bent vienas elementas neatitinka įstatymų reikalavimų, sandoris laikomas negaliojančius. Sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindai. Ypatumai, jei sutartis sudaryta su neveiksniu nuomininku ar su asmeniu, kuris dėl savo būklės nesuprato savo veiksmų reikšmės. CK 6.580 str.4d. nustato gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygas, kurios negalioja. Sąlygos padaro niekines ir jų nevykdymas nesukelia šalims jokių teisinių pasekmių. Sutarties nutraukimas ir nuomininko iškeldinimas. Nutraukimas – tai sutarties šalių veiksmai, dėl kurių baigiasi teisiniai nuomos santykiai ir nuomininkas praranda teisę valdyti bei naudotis gyvenamąja patalpa. Iškeldinimas – nuomos sutarties nutraukimo pasekmė, kai buvęs nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai ar šios sutarties nesudarius, atsisako ją patuštinti. Gali būti ir negaliojančios nuomos sutarties pasekmė. Gali būti tik teismine tvarka, išskyrus atvejus, kai tai atliekama pagal prokuroro sankciją. Daiktiniai teisiniai reikalavimai yra tokie,

kuriuos daiktinės teisės subjektas pareiškia remdamasis jam priklausančia daiktine teise. Nuomos sutarties nutraukimas nuomininko reikalavimu. Gali pasinaudoti nenurodydamas tokio veiksmo priežasčių, bet visais atvejais prieš mėnesį apie sutarties nutraukimą raštu įspėjęs nuomotoją. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuoma. CK 6.618 str.2d. išvardyti subjektai prie tarnybinių patalpų gali priskirti tik tas patalpas, kurios jiems priklauso nuosavybės teise. Pasibaigus darbo sutarčiai darbuotojai, jų šeimos nariai privalo išsikelti iš tarnybinių patalpų. Iškeldinimo ypatumai:

1. negalima iškeldinti asmens nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kurio darbo santykiai pasibaigė dėl to, kad jis tapo I ar II grupės invalidu, dėl su darbu susijusių priežasčių, taip pat asmens, kuris žuvo ar dingo be žinios dėl darbo, šeimos narių.

2. suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos neturi būti priskirtos prie tarnybinių, bet privalo atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus, būti toje pačioje gyvenamojoje vietovėje.

Gyvenamųjų namų nuoma bendrabučiuose. Darbuotojams, tarnautojams, studentams, moksleiviams apgyvendinti jų darbo ar mokymosi laiku specialiai pastatyti ar šiam tikslui įrengti. Suteikimo ir naudojimosi tvarka nustatoma administracijos ir darbuotojo susitarimais ar kolektyvinėse sutartyse, mokslo įstaigose – šių įstaigų valdymo organų sprendimais. Viešbučiai, nakvynės namai. Viešbučiai – juridinių ar fizinių asmenų nuosavybės teise valdomos gyvenamosios patalpos, kurios specialiai įrengtos laikinai atvykusiems asmenims apgyvendinti. Steigiami ir veikia komercinės veiklos sąlygomis. Fiziniai asmenys, gyvenantys viešbučiuose ilgiau, negu buvo susitarta ar nesumokėję už gyvenimą viešbutyje ar pažeidę naudojimosi viešbučiais tvarką, administracijos teikimu iškeldinami pagal prokuroro sankciją nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nakvynės namai – tai gyvenamoji patalpa, kuri asmenims suteikiama nemokamai, skirti paramos reikalingiems asmenims.

Panauda.Teisinė charakteristika. Tai realinė, vienašalė sutartis.Skirtumas nuo nuomos: panaudos pagrindu daiktu naudojamasi neatlygintinai.Panašumas – dėl neatlygintinumo, panaši į dovanojimo sutartį.Panaudos santykiai draudžiami tarp pelno siekiančių juridinių asmenų ir jų dalyvių, steigėjų ar valdymo organų narių. Šalys. Panaudos davėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys, daikto savininkai ar kitokia teise daiktą teisėtai valdantys asmenys ar daikto savininko įgalioti asmenys. Atsako už daikto trūkumus, nebent šie trūkumai būtų aptarti panaudos sutartyje ar panaudos gavėjui jie buvo žinomi iki sutarties sudarymo ar turėjo būti jo pastebėti daikto perdavimo, apžiūros ar išbandymo metu. Panaudos gavėjas – juridiniai ir fiziniai asmenys.Dalykas. Nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai.Gali būti terminuotos ir neterminuotos, bet neilgesnės kaip 100 metų. Forma – priklauso nuo daikto perdavimo neatlygintinai naudotis terminų ir šalių susitarimo. Gali būti registruota viešajame registre. Baigiasi bendrais prievolių pabaigos pagrindais. CK 6.641 str. – nutraukti prieš terminą. Neterminuota sutartis gali būti nutraukta bet kurios šalies reikalavimu, įspėjus kitą šalį apie tokius ketinimus prieš 3 mėnesius. Sutartimi galima nustatyti kitus terminus.

Pirkimo-pardavimo sutartis.Teisinė charakteristika: konsensualinė, nes laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų. Dvišalė – abi šalys turi tiek teises, tiek pareigas. Atlygintina – pirkėjas už gaunamą sutarties dalyką turi pareigą sumokėti. Šia sutartimi pirkėjui perleidžiama nuosavybės ar patikėjimo teisė.Dalykas. Esminė pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, nesusitarus dėl dalyko laikoma, kad sutartis nėra sudaryta. Sutaries dalykas suderintas, kai nustatyti daikto pavadinimas ir kiekis. Dalyku gali būti:

1. daiktai – iš apyvartos neišimti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai;2. prieaugis, derlius ar kiti atsirandantys daiktai;3. turtinės teisės – susijusios su asmeniu – negalimos (pvz.išlaikymas), asmuo gali perleisti savo turimą teisę.

Šalys: pirkėjas ir pardavėjas. Asmuo, kuriam pavesta parduoti kito asmens daiktą, neturi teisės to daikto pirkti nei tiesiogiai, nei per tarpininką, išskyrus išimtis. Parduoti gali asmuo, kuriam priklauso tas daiktas ar įgaliotas asmuo.Forma. Nustato bendrosios ir specialiosios sandorių sudarymo taisyklės. Turi būti rašytinės – notarinės. Šalys siekia tam tikrų teisinių pasekmių: pardavėjas siekia perduoti nuosavybės teisę pirkėjui ir gauti kainą, o pirkėjas įgyti nuosavybės teisę į daiktą.Kaina. Nustatoma šalių susitarimu, nurodyta pinigais. Turi atitikti protingumo kriterijus. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis. Tai viena iš sutarties rūšių, kuriai reglamentuoti būdingi silpnosios šalies – vartotojų teisių gynimo prioritetai. Pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – fiziniam asmeniui, jo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti; o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Pardavėjas – visada juridinis asmuo ar verslininkas. Pirkėjas – fizinis asmuo. Sutartyje negali būti sąlygų, pasunkinančių pirkėjo padėtį ar kitaip varžančių jo teise. Ypatumai CK 6.188 str. Vartotojas – silpnoji sutarties šalis. Sudaroma pirkėjui išreiškus savo valią konkliudentiniais veiksmais, jei įstatymas nenumato kitaip. Joms taikomos viešosios ofertos sąlygos. Šios sąlygos yra griežtesnės pardavėjo atžvilgiu. Viešąja oferta yra laikomas daiktų nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose ar aprašymuose, jei nurodytos esminės sąlygos. Didmeninio pirkimo pardavimo sutartis. Nuo vartojimo sutarties skiriasi subjektais bei tikslais. Pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus ar įsigytus daiktus pirkėjui nuosavybės teise pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Pirkėjas – ir fizinis ir juridinis asmuo (įmonės, verslininkai). Tai komercinė sutartis, sudaroma verslo poreikiams tenkinti, todėl pirkėjui taikomi griežtesni reikalavimai. Pirkėjas įsigija prekes naudoti ne pagal paskirtį, o verslo tikslais. Daiktų pristatymas: prekes turi pristatyti pardavėjas, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Daiktų priėmimas: pirkėjas privalo imtis būtinų priemonių, kad perduoti daiktai būtų tinkamai priimti per sutartyje nustatytą terminą. Gali būti nutraukta vienašališkai, kai viena iš šalių ją iš esmės pažeidė (pardavėjo laikoma esminiu). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis. Teisinė charakteristika: konsensualinė. Yra abipusiškai įpareigojanti, atlygintinė, dvišalė. Gali būti sąlyginė (su atidedamąja ar naikinamąja sąlyga). Tikslas. Perduoti daiktą kito asmens nuosavybėn ir už tai gauti pinigų sumą. Sutarties objektas – perdavimo-priėmimo nuosavybėn už sutartą kainą – svarbiausias kriterijus atskiriantis ją nuo kitų sutarčių. Šalys. Gali būti bet kurie CT subjektai – LR ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nekilnojamąjį daiktą nuosavybės ar patikėjimo teise, išskyrus išimtis. Forma: turi būti notarinės formos. Tai imperatyvi įstatymo nuostata ir formos reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Turto pardavimo iš varžytynių bei turto perdavimo išieškotojui aktams nereikia notarinės formos, juos surašo teismo antstolių kontoros antstolis, tvirtina apylinkės teismo teisėjas ir jis yra prilyginamas notariškai patvirtintam. Teisinė sandorių registracija: jei įstatymu

nustatyta registracija, tačiau sandoris neįregistruotas, šalims jis vis tiek galioja. Sandorio neįregistravimas užkerta kelią šalims panaudoti sandorio faktą prieš trečiuosius asmenis, bei įrodinėjant savo teises remiantis kitais įrodymais. Jei daiktą įgijo keli asmenis, tačiau vienas jų įregistravo, kitas ne, tuomet laikoma, kad daiktą įsigijo įregistravęs asmuo. Jei neįregistravo nei vienas, laikoma, kad nuosavybės teisę įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo. Asmuo įgyja nuosavybės teisę tik nuo daikto perdavimo momento. Turinys: esminės sąlygos ir šalių teisės ir pareigos. Esminės sąlygos: dėl dalyko, kainos ir pirkėjo teisių į žemės sklypą aptarimas, taip pat sąlygos, nustatytos įstatymais, bei kurias kaip esmines nustato šalys. Dalykas – nekilnojamasis daiktas, negali būti iš apyvartos išimti daiktai. Turi būti nurodyti duomenys apie kilnojamąjį daiktą: objekto pavadinimas, tipas (pastati, įrenginys), adresas, trumpas aprašymas, daikto paskirtis. Jei kaina nenustatyta sutartis laikoma nesudaryta. Pirkėjo teisės į žemės sklypą ar į pastatus ir kt. objektus. Jei neaptartos, tai negali būti patvirtintos notaro, o jei patvirtina tai negalioja. Savininkas nekilnojamąjį turtą gali perduoti pirkėjui: nuosavybės teise; nuomos teise; užstato teise.

Atskirų nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčių rūšių ypatumai:1. išsimokėtinai. Esminis ypatumas – pirkėjui nuosavybės teisė pereina nuo to daikto perdavimo už tam tikrą pinigų sumą momento.

Pardavėjui nuosavybė lieka tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos.2. su atpirkimo teise. Ši teisė negali tęstis ilgiau nei 5 metus. Šia teise pardavėjas įsipareigoja daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę

parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ar juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę, Įgyvendindamas šią teisę, pardavėjas daiktą atsiima atgal be jokių apribojimų ar papildomų mokėjimų ir atlygiu pirkėjui, jei pranešimas apie ketinimą pasinaudoti šia teise buvo paskelbtas nustatyta tvarka.

3. aukciono būdu. Aukcionas gali būti savanoriškas ar priverstinis. Per 10 dienų nuo pardavimo aukcione pardavėjas ir pirkėjas turi sudaryti įstatymų reikalaujamos formos sutartį. Aukcione parduodami nauji valstybės žemės sklypai, valstybės ir savivaldybių turtas.

4. esančio šeimos turtu. Turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam ar abiems sutuoktiniams. Teisinis režimas ypatingas tuo, kad leidžia apsaugoti šeimos interesus, užtikrinti būtiniausių poreikių tenkinimą.

5. kultūros vertybių. Tai kultūrinės vertės ir visuomeninės reikšmės statinių, jų priklausinių bei kompleksų, ansamblių bei vietovių – savininkai, norėdami parduoti šias vertybes, privalo įspėti būsimus savininkus apie šių vertybių statusą ir apsaugos reglamentų reikalavimus.

6. būsimo gyvenamojo namo ar buto. Preliminariąja – laikomas šalių susitarimas, kuris ateityje perauga į pagrindinę sutartį. Ši sutartis reglamentuojama griežčiau, jei nustatyta daugiau privalomų reikalavimų. Šioje sutartyje privalo būti nurodyta pirkėjo teisė per 10 dienų nuo sutarties sudarymo atsisakyti sutarties. Taip pat privalo būti nurodyta statomo gyvenamo namo ar buto kaina ir jos patikslinimo ar pakeitimo sąlygos; sutarties dalyko aprašymai ir darbai, kuriuos privalo atlikti pardavėjas.

7. žemės sklypų. Reglamentuoja specialūs įstatymai. Gali įsigyti: fiziniai asmenys – LR piliečiai; juridiniai asmenys, įsteigti LR, neatsižvelgiant į juos investuoto kapitalo kilmę.

Įmonės pirkimo-pardavimo sutartis. Įmonė – atskiras subjektiškumo neturintis teisių objektas. Teisinė charakteristika: konsensualinė, atlygintinė, dvišalė. Dalykas – įmonė – vientisas turtinis kompleksas, apimantis visas turto rūšis, naudojamas pelnui gauti. Objektas – turtinio ir neturtinio pobūdžio dalykai, kurių prigimtis reikalauja skirtingo perleidimo režimo. Įmonę reikia skirti nuo turtinio komplekso (sudaro tik daiktai, kuriuos vienija bendra ūkinė paskirtis, į sudėtį neįeina skolos, išimtinės ar kitokios turtinės ir neturtinės teisės). Pagal įmonės sutartį negali būti perleidžiamos teisės, kurios yra neatskiriamai susijusios su asmeniu. Negali būti perduotos pardavėjo teisės, kurias jis įgijo pagal leidimus (licencijas). Gali būti perleistos tik jei numato įstatymai. Formos: sudaroma raštu ir patvirtinta notaro. Jei sutartis neatitinka formos reikalavimų, ji yra negaliojanti, turi būti registruojama juridinių asmenų registre, neįregistruota negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Šalys gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Sutarčiai įvykdyti šalys turi pasitelkti trečiuosius asmenis. Kitos pirkimo-pardavimo sutarčių rūšys:

1. viešojo pirkimo-pardavimo sutartis. Pardavėjas fizinis ir juridinis asmuo. Pirkėjas – valstybės ar savivaldybės valdymo institucija, įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri už valstybės savivaldybės ar kitokias lėšas perka daiktus, moka už darbus ar paslaugas. Dalykas – daiktai, paslaugos ir darbai. Šios sutartys sudaromos konkurso tvarka, jei įstatymas nenumato kitaip.

2. energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Ši sutartis įsipareigoja pateikti vartotojui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o vartotojas už pateiktą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojimų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Dalykas – priskiriamas prie daiktų. Kaina nustatoma įstatymų nustatyta tvarka, o ne susitarimu.

3. daiktų pardavimo išsimokėtinai sutartis. Pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduotą daiktą tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos. Turi būti sudaryta raštu, esminės sąlygos: sutarties dalykas, kaina ir periodinių įmokų dydis, terminai ir tvarka.

4. sutartis su atpirkimo teise. Gali būti prieš trečiuosius asmenis, tik tuo atveju, jei ji įregistruota. Paplitusi bankų veikloje – prekiaujant vertybiniais popieriais.

5. aukciono būdu. Daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju, kuris pasiūlo didžiausią kainą už daiktą. Gali būti priverstinis (išvaržytynės) ir savanoriškas. Aukciono dalyvis neturi teisės atšaukti savo pasiūlymo.

6. teisių pirkimas-pardavimas. Taikomos bendrosios normos. Dalykas: teisės, jei tai neprieštarauja teisių prigimčiai ir esmei. Atskirai CK nustato paveldėjimo teisių ir ginčijamųjų teisių.

7. vertybinių popierių ir valiutos pirkimo-pardavimo sutartis. Reglamentuoja specialūs įstatymai, gali būti perleista tik jei perleidžiamas pats vertybinis popierius.

8. konkurso būdu. Sudaro pardavėjas su pirkėju, kurį konkurso komisija nustato pagal konkurso sąlygas.9. sudarymas biržoje. Reglamentuoja biržų veiklą nustatantys įstatymai ir prekybos biržoje taisyklės.10. su išlyga dėl nuosavybės teisės. Teisė į parduodamą daiktą išlieka pardavėjui tol, kol pirkėjas neįvykdo sutartyje nurodytų sąlygų.

RangaŠi sutartis konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. CK nenustato specialių sudaromo sandorio formos reikalavimų, todėl sudarant rangos sutartį reikia vadovautis bendromis sandorių sudarymo taisyklėmis CK1.63-1.77 str., išskyrus atvejus, kai specialios normos, reglamentuojančios atskirų rangos rūšių ypatumus, numato kitaip. Sutarties sąlygos nustatomos šalių susitarimu, kad sutartis būtų laikoma sudaryta, šalys turi susitarti dėl esminių jos sąlygų,t.y. dėl sutarties dalyko ir šalių susitarimas dėl rangos įvykdymo terminų ( turi būti nustatoma darbų atlikimo

pradžia ir pabaiga, taip pat gali būti susitarta dėl tarpinių terminų ). Sutarties kaina nelaikoma esmine sąlyga, išskyrus kai kurias rangos rūšis, pvz. Statybos rangą ar rangos darbus finansuojamus iš valstybės ar savivaldybės biudžeto. Kaina nustatomas ar apskaičiuojama pagal CK6.653 str.reikalavimus. Jei šalys dėl kainos nesusitaria, taikomos bendros sutarčių kainą nustatančios taisyklės CK6.198 . Rangos sutartis sudaroma pagaminti ar perduoti tam tikrą darbo rezultatą ar atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.Dalykas. Tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką: naujo daikto sukūrimas ar naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Sutartimi būtina nustatyti kokį darbą atliks ir kokį rezultatą perduos rangovas užsakovui. Dalykui būdinga ir tai, kad: rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Rangos rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka rangovui, o praleidus darbų rezultato perdavimo ar priėmimo terminą ši rizika tenka terminą praleidusiai šaliai.Atsitiktinio medžiagų žuvimo rizika CK6.649 str. Sutartyje numatytus darbus rangovas paprastai atlieka iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jei ko kito nenumato sutartis. Jei rangovas darbą atlieka iš savo medžiagos, jis atsako už jos kokybę (rizika tenka ją davusiai šaliai). Jei rangovo medžiaga atliekant darbą žūva, rangovas neturi teisės reikalauti atlyginti už sunaudotą medžiagą, o užsakovas neturi teisės reikalauti atlyginti jo perduotos rangovui ir atsitiktinai žuvusios medžiagos vertę. Jei darbas atliekamas visiškai ar iš dalies iš užsakovo medžiagos, tai rangovas atsako už netinkamą tos medžiagos sunaudojimą. Rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą CK 6.657 str.Panašumai ir skirtumai su darbo sutartimi: pagal abi sutartis atliekamas tam tikras darbas. Skiria: sutarties šalių – užsakovo ir rangovo, priešingai nei darbo santykiuose nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai. Rangovas sutarties atveju pats organizuoja darbą (svarbu, kad darbas būtų atliktas laiku ir atitiktų sutarties sąlygas). Rangovas darbą atlieka savo rizika, todėl atsitiktinai žuvus objektui jis negali gauti sutartyje numatyto atlyginimo. Rangos dalykas – ne pats darbo procesas, o darbo rezultatas, kuris perduodamas užsakovui. Asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, atlieka darbą, atitinkantį jo pareigybę, kvalifikaciją, jis pavaldus įmonės ar įstaigos administracijai, jam privalomos vidaus darbo taisyklės, atlyginimas mokamas neatsižvelgiant į darbo rezultatą, o jei priklauso nuo rezultato, tai mokamas net jei darbo rezultatas žūva ne dėl darbuotojo kaltės. Darbą pagal sutartį atlieka fiziniai asmenys.Skirtumai nuo pirkimo-pardavimo sutarties. pirkimo-pardavimo metu šalims aišku, koks daiktas parduodamas ir jis dažniausiai iš karto perduodamas kitos šalies nuosavybėn. Rangos atveju tam tikras materialus rezultatas dar nėra sukurtas, pagamintas ir šalys susitaria visų pirma dėl jo pagaminimo, pataisymo ir tik tada dėl perdavimo užsakovo nuosavybėn. Jei atliekamų darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo CK 6.645 str.4d. Rangos sukurtas rezultatas visuomet yra individualaus pobūdžio, o pirkimo-pardavimo – kito asmens nuosavybėn gali būti perduodami ne tik individualiais, bet ir rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai.Skirtumai nuo tiekimo sutarčių: tiekimo sutarčių dalykui būdingi rūšiniai požymiai, rangos – individualūs. Atliekant rangos darbus užsakovas turi teisę kontroliuoti darbų eigą, kokybę, duoti nurodymus dėl darbų atlikimo. Tiekimo atveju tokių teisių pirkėjas neturi.Skirtumai nuo paslaugų sutarčių: rangos dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, o paslaugų dalyką – nematerialaus pobūdžio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Rangos atveju visuomet sukuriamas vienoks ar kitoks materialus objektas, kuris atlieka svarbiausią vaidmenį. Paslaugų atveju svarbiausi yra atliekami veiksmai – teikiamos paslaugos, kai joks materialus rezultatas nesukuriamas.Sutarties šalys. Rangovas ir užsakovas, kurių nesieja darbo, pavaldumo ar kitokie priklausomybės santykiai. Gali būti bet kuris CT subjektas – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Tam tikrus rangos darbus gali atlikti tik asmenys, turintys tam valstybės išduotą licenciją ir pan.Rangos sutarties ypatumus, kai darbus atlieka keli asmenys, nustato CK 6.651 str.: jei darbus atlieka du ar daugiau asmenų, tai, jei prievolės dalykas yra nedalus, visi jie užsakovui turi solidariosios prievolės skolininkų ir kreditorių teises bei pareigas.Rangovo teisės ir pareigos: iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su atliekamų darbais, būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką; imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti, nes rangovas atsakingas už šio turto praradimą ar sužalojimą; laiku vykdyti sutartį ir baigti darbus; CK 6.659str.numatytais atvejais privalo įspėti užsakovą ir kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą; atlikti darbus taip, kad jų kokybė atitiktų rangos sutarties sąlygas, o jei sutartyje sąlygos nenumatytos, tai tokiems darbams keliamus reikalavimus CK 6.663 str.; jei įstatymas ar sutartis nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, pateikti darbų rezultatą, atitinkantį nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą; turi rūpintis darbų dokumentacija, neatlikti įstatymo draudžiamų veiksmų; privalo kartu su darbų rezultatu perduoti užsakovui informaciją apie rangos sutarties dalyko naudojimą; jei užsakovas nutraukia rangos sutartį CK 6.658 str.2d. ir 6.665 str.3d.nustatytais pagrindais, rangovas privalo grąžinti užsakovui jo perduotas medžiagas ir kitokį turtą, o jei to padaryti neįmanoma – atlyginti jų vertę pinigais; pasitelkti savo prievolėmis įvykdyti kitus asmenis (subrangovus);Užsakovo teisės ir pareigos: laiku sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą; rangos sutartyje numatytais atvejais ir tvarka teikti rangovui pagalbą atliekant darbus; aprūpinti užsakovą reikiamu kiekiu ir tinkamos kokybės medžiaga darbams atlikti, jei buvo susitarta, kad darbai bus atlikti iš užsakovo medžiagų; rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę nesikišant į rangovo ūkinę komercinę veiklą.Šalių atsakomybė. Rangovas atsako už netinkamos kokybės, pavėluotai atliktus ar neatliktus darbus, netinkamos kokybės medžiagas, viršytą darbų sąmatą. Darbo trūkumai gali būti nustatyti per garantinį terminą, o jei jis nenustatytas – per protingą terminą, ne ilgesnį kaip 2 metai nuo rezultato perdavimo CK 6.666 str. Reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas 1 metų ieškinio senaties terminas, išskyrus CK nustatytas išimtis. Senaties terminas skaičiuojamas pagal CK 6.667 str. Termino praleidimo pasekmės yra nustatytos CK 6.652 str. Termino praleidimo formalus pobūdis automatiškai nesukelia rangovo atsakomybės, jei dėl tokio termino praleidimo faktiškai nenukenčia užsakovo turtiniai interesai. Pagal CK 6.658 str.2d., jei rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties ar atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos tampa aiškiai neįmanoma, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Užsakovas atsako už tai, kad nevykdo savo priešpriešinių pareigų, įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą, atsisako teikti pagalbą.Rangos sutarčių rūšys:Vartojimo ranga CK 6.672-6.680 str. Samprata. Rangovas besiverčiantis tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius tenkinantį darbą, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Šalys. Rangovas – užsiimantis verslu, ir užsakovas – vartotojas (fizinis asmuo), užsakęs buitinius ar asmeninius poreikius tenkinantį darbą. Šalys yra nelygiavertės, todėl įstatymai gina silpnesniąją pusę, vartotojus. Tokias sutartis rangovas privalo sudaryti su bet kuriais vartotojais, atskiroms jų grupėms ar konkretiems asmenims neteikti tam tikrų privilegijų ar atvirkščiai, diskriminuoti vartotojų. Rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomas darbas ar paslaugos, užsakovas turi teisę atsisakyti sumokėti už tokius atliktus darbus. CK numato rangovo pareigą suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus. CK 6.678 numato specifines atsakomybės sąlygas siekiant apsaugoti vartotojo saugumą, jei tai kelia grėsmę užsakovo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Papildomas rangovo teises, jei užsakovas vengia priimti darbo rezultatą numato CK 6.679 str.Statybos ranga CK 6.681-6.699 str.Ypatumai: darbai atliekami tiesiogiai objekto buvimo vietoje; specifinis šios sutarties dalykas; subjektinė sudėtis (sutarties šalys – investicinės veiklos dalyviai, statybinės organizacijos ir kt.); sutartinių santykių tarp užsakovo ir rangovo tęstinumas;

aktyvus šalių bendradarbiavimas vykdant sutartį; dažnai pasitaikantis generalinių rangovų ir subrangovų dalyvavimas; specialių norminių aktų, reguliuojančių statybos rangos teisinius santykius, sistema. Pagrindas: nekilnojamojo turto sukūrimas ir gerinimo priemonės. Sukurti objektai yra individualaus pobūdžio, paprastai skirti ilgalaikiam naudojimui. Sutarties dalykas – įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statyba ar rekonstrukcija, taip pat montavimas, paleidimas ar kitokie darbai. Šalys. Užsakovu statybos rangos sutartyje gali būti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, galintis įgyvendinti savo statytojo teisę. Rangovu gali būti L įregistruota įmonė, kurios įstatuose numatyta statyba kaip veiklos rūšis, taip pat fizinis asmuo, turintis statybos darbų patentą, bei užsienio valstybės statybos įmonė, turinti savo šalies institucijų išduotus atestavimo dokumentus. Esminės sąlygos: susitarimas dėl dalyko (objekto pastatymo, rekonstravimo ar remonto), terminų ir kainos. Sudaro pati sutartis, jos sąmata, statinio projektas bei kiti parengti ir šalių suderinti techniniai dokumentai. Garantiniai terminai CK 6.698 str., pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos: per penkerius metus; per dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); per dešimt metų – esant tyčia paslėptų trūkumų.Projektavimo ir tyrinėjimo darbų ranga CK 6.700-6.704 str. Dalykas – kūrybinės veiklos rezultatas, įforminamas projektiniais sąmatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti ar įrengti. Šalys: tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Taikomi bendrieji sandorių formos reikalavimai.Rangos darbai, finansuojami iš valstybės ar savivaldybės biudžeto CK 6.705-6.706 str. Šie rangos darbai vykdomi valstybės ar savivaldybės reikmėms. Pagal rangos sutartį, sudaromos konkurso tvarka, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Jei rangos sutartis buvo sudaryta konkurso tvarka, sutarties turinys nustatomas pagal paskelbtas konkurso sąlygas ir konkurso metu pateiktus rangovo, laimėjusio konkursą, pasiūlymus.

Mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbaiŠi sutartis – dvišalė, konsensualinė, atlygintina.Forma. Laikomasi bendrųjų sandorių formai keliamų reikalavimų.Dalykas. Darbų rezultatas. Rangos sutartyje darbo rezultatas yra konkretus ir realiai pasiekiamas. Darbų rezultatas susijęs su kūrybinės užduoties vykdymu, dėl to sutarties sudarymo metu darbų rezultatas ne visuomet gali būti tiksliai apibrėžtas, ne visuomet yra žinoma, ar rezultatas apskritai yra pasiekiamas. Jei tinkamai vykdant sutartį rezultatas nepasiekiamas, tai nėra laikoma sutarties pažeidimu. Sutarties dalyku esantys darbų rezultatai yra susiję su intelektine ir kūrybine asmens, vykdančio užduotį, veikla, todėl nustatant šių sutarčių sąlygas turi būti laikomasi įstatymų dėl intelektinės nuosavybės (patento, dizaino, autorių teisių ir gretutinių teisių bei kitų įstatymų). Neturtinės autorių teisės negali būti perduodamos. Skirtumai nuo autorinių: autorine sutartimi siekiama, kad būtų sukurtas kūrinys ir užsakovas sutartyje nustatytu būdu galėtų juo naudotis, o šios sutarties tikslas – įvykdyti konkrečią mokslinę techninę užduotį, o darbo rezultatas nebūtinai yra autorių teisės saugomas objektas.Šalys. Gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Vykdytoju tokiose sutartyse neratai būna mokslo įstaigos (institutai, universitetai).Vykdytojo teisės ir pareigos. Vykdytojas pagal kitos šalies techninę užduotį įsipareigoja atlikti mokslinius tyrimus, atlieka darbus pats, o pagal bandomųjų, konstravimo ir technologinių darbų sutartį – parengti naujo gaminio pavyzdį ar jo gamybos konstrukcijos dokumentus ar naują technologiją, gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Privalo savo lėšomis ir jėgomis pašalinti dėl jo kaltės padarytus darbų trūkumus, pažeidžiančius sutarties ar techninės užduoties sąlygas. Privalo pranešti užsakovui, kad darbui atlikti būtina panaudoti tretiesiems asmenims priklausančius intelektinės veiklos rezultatus, bei suderinti su užsakovu teisių į intelektinės veiklos rezultatus įsigijimo.Užsakovo teisės ir pareigos. Perduoti vykdytojui sutartyje numatytą būtiną darbams atlikti informaciją, priimti darbą ir už jį sumokėti. Privalo sumokėti ir tada, kai norimas rezultatas nebuvo pasiektas dėl nepriklausančių nuo vykdytojo aplinkybių. Užsakovo teisės naudoti darbų rezultatus yra platesnės.Skirtumas nuo rangos. Negalėjimo gauti norimą rezultatą rizika tenka užsakovui, o ne rangovui, kaip yra rangos sutartyje.Kaina. Nustatoma šalių susitarimu. Kainą sudaro išlaidos, kurias patyrė vykdytojas, ir atlyginimas vykdytojui už darbą.Terminas. Nustatomas šalių susitarimu. Gali būti sudaryta viso darbo ar atskirų jo dalių sutartis.Atsakomybė. Vykdytojas atsako už sutarties pažeidimą tik tada, kai neįrodo, kad sutartis buvo pažeista ne dėl jo kaltės.

Pavedimas CK 6.756- 6.765 str.Ši sutartis – vienašalė, nes sutarties šalių nesieja abipusiai įsipareigojimai (prisiima įgaliotinis). Konsensualinė, nes įsigalioja nuo įgaliotinio įsipareigojimo momento neperžengiant suteiktų įgaliojimų atlikti teisinius veiksmus. Gali būti terminuota, kai nurodomas konkretus laikotarpis, data ar įvykis, iki kurių suėjimo įgaliotinis turi teisę veikti įgaliotojo vardu, arba neterminuotos. Taip pat atlygintinos arba neatlygintinos (jei sutarties šalys yra fiziniai asmenys, sutartis neatlygintina). Komercinio atstovavimo atveju sutartis yra atlygintina, atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka numatyta CK 2.159-2.160 str.Samprata. Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus tretiesiems asmenims. Šalys nustato tarpusavio santykių sąlygas, o veikdamas įgaliotojo vardu įgaliotinis santykiuose su trečiaisiais asmenimis naudojasi įgaliojimu, atvirtinančiu konkrečias įgaliotinio turimas teises. Sutarties šalims būdingi fiduciariniai (asmeninio pasitikėjimo) abipusiai santykiai, grindžiami šalių sąžiningumu ir gebėjimu vykdyti prievoles. Pavedimo ar teisinės pagalbos sutarties pagrindu atliekami procesiniai veiksmai, susiję su įgaliotojo subjektinių teisių gynimu teismuose, kitose institucijose.Skiriasi nuo rangos sutarties. Pagal pavedimo sutartį atliekami teisiniai veiksmai, o pagal rangos – darbai, t.y.faktinio pobūdžio veiksmai. Skiriasi nuo komiso. Įgaliotinis pagal pavedimo sutartį atlieka teisinius veiksmus įgaliotojo vardu, sukurdamas, keisdamas ar panaikindamas įgaliotojo C teises ir pareigas, o komiso sutartimi komisionierius komitento pavedimu sudaro sandorius savo vardu.Sutarties forma ir sudarymas. Taikomos bendrosios CK sandorių formos nustatymo taisyklės. Asmens sutikimas priimti duotą pavedimą gali būti išreikštas aiškiai, arba atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, - tylėjimu. Galimas tiek žodinis, tiek rašytinis susitarimas sudaryti sutartį, taip pat šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu ar šalies, priimančios pavedimą, tylėjimu (neveikimu). Įgaliojimas turi būti rašytinės formos CK 2.137 str., o CK 2.138 str.1d. nurodytais atvejais įgaliojimas turi būti patvirtintas notarine tvarka.Sutarties šalys. Pavedimo sutarties subjektais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Viena sutarties šalis gali būti fizinis asmuo, kita šalimi – juridinis asmuo. Ne visi turintys civilinį veiksnumą asmenys gali būti atstovais atliekant tam tikrus teisinius veiksmus.Sutarties dalykas. Įsipareigojimas atlikti įvairius sandorius ir kitus juridinę reikšmę turinčius veiksmus (pvz. atstovauti įgaliotojui teisme). Faktiniai veiksmai nėra pavedimo sutarties dalyku. Ne visi teisiniai veiksmai gali būti pavedimo sutarties dalyku.Įgaliotinio teisės ir pareigos. Privalo pats asmeniškai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus atlikti konkrečius teisinius veiksmus pagal įgaliotojo nurodymus. Įgaliotojo nurodymai turi būti teisėti, įvykdomi ir konkretūs, priešingu atveju įgaliotinis neprivalo vykdyti pavedimo. Būdamas protingas ir atidus, turi vykdyti pavedimą taip, kaip įprastomis sąlygomis elgtųsi įgaliotojas.Atstovo teisės ir pareigos. Gali pasitelkti trečiuosius asmenis, padedančius įvykdyti turimus įgaliojimus. Pagal pavedimo sutartį privalo atlikti teisinius veiksmus neperžengdamas sutartyje ir įgaliojime numatytų įgaliojimų. Privalo atstovaujamojo reikalavimu, suteikti įgaliotojui visą

informaciją apie pavedimo vykdymo eigą.. Komercinio atstovavimo santykiuose prekybos agentas turi pareigą saugoti atstovaujamojo komercines paslaptis. Visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, privalo perduoti atstovaujamajam CK 6.760 str.5d.Perįgaliojimas. Atvejai, kai įgaliotinis perduoda įgaliojimus kitam asmeniui, numatyti CK 2.145 str. Perįgaliotas asmuo turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir atstovas, t.y. pagal perįgaliojimą asmuo negali įgyti daugiau įgaliojimų, nei jų turėjo pradinis atstovas pagal pavedimo sutartį. Perįgaliojimo išdavimas nenutraukia įgaliojimo, kuriuo remiantis sudarytas perįgaliojimas, galios, tačiau pasibaigus įgaliojimui netenka galios ir perįgaliojimas.Pabaiga. Baigiasi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais ir specialiais pagrindais, numatytais CK 6.763 str.1d. Įgaliotojas gali bet kada panaikinti įgaliojimą. Vienašališko pavedimo sutarties nutraukimo pasekmes numato CK 6.764 str.1ir 2d.

Komisas CK 6.780 – 6.795 str.Samprata ir sudarymas. Komiso sutarties sudarymas įprastai lemia tai, kad nors teisės ir pareigos, kaip buvo įvardyta, pagal sutartį atsiranda komisionieriui, tačiau sutarties neįvykdymo rizika tenka komitentui, nes komisionierius veikia tik savo vardu, bet komitento lėšomis. Komiso sutartį šalys sudaro ketindamos pirkti-parduoti įvairius daiktus, įskaitant vertybinius popierius, taip pat turėdamos tikslą pradėti daiktus platinti naujose rinkose.Šalys. Komiso sutarties šalimis gali būti ir įmonės (verslininkai) ir fiziniai asmenys. Kai komiso sutarties šalys yra įmonės (verslininkai), šalys turi įvertinti papildomus reikalavimus, nustatytus komiso sutarties sąlygomis CK 6.780 str.7d.Skirtumas nuo pavedimo sutarties. Pagal pavedimo sutartį įgaliotinis veikia įgaliotojo vardu ir lėšomis, o komiso sutartyje komisionierius veikia savo vardu ir komitento lėšomis.Turinys. Komisionierius, sudaręs komiso sutartį, įsipareigoja veikti išimtinai komitento interesais. Komisionierius turi teisę nukrypti nuo komitento reikalavimų tik jeigu tai buvo būtina komitento interesais. Reikalavimai, susiję su kaina, gali būti dvejopo pobūdžio – tai priklauso nuo to, ar komisionierius pagal komitento pavedimą parduoda daiktus, ar perka. Komitentas, per protingą terminą pranešęs, kad atsisako priimti daiktą, kuris nupirktas didesne kaina, turi teisę nupirkto daikto nepriimti. CK 6.785 str.2d. nustato išimtį, susijusią su komisionieriaus teise nukrypti nuo komitento nurodymų be išankstinio leidimo.Svarbi komitento teisių apsaugos garantija yra nustatyta įtvirtinant komisionieriaus pareigą atsakyti už pas jį esančių komitento daiktų praradimą, trūkumą ar sužalojimą CK 6.788 str.1d Komisionieriaus pareiga. Teikti pavedimų vykdymo ataskaitą.Komitento pareiga. Priimti tinkamą pavedimo įvykdymą. Mokėti komisionieriui komisinį atlyginimą, o jei komisionierius laiduoja, kad trečiasis asmuo įvykdys sandorį, komitentas privalo sumokėti komisionieriui sutartyje nustatytą ir papildomą atlyginimą CK 6.781 str.Pabaiga. Pabaigos pagrindus įvardija CK 6.792 str. Komitentas turi teisę bet kada atsisakyti komiso sutarties panaikindamas komisionieriaus duotą pavedimą CK 6.793 str.1d.Šalių teisių apsauga. Komitentui tenka gana didelė verslo rizika, nes komisionierius, panaudodamas komitento lėšas, sudaro su trečiaisiais asmenimis sutartis, pagal kurias teises ir pareigas įgyja komisionierius, o ne komitentas. Komisionierius daiktus įgyja pagal komitento pavedimą. CK 6.786 str.1d. komitentui perdavus komisionieriui daiktus, kad šis juos parduotų tretiesiems asmenims, daiktų nuosavybės teisė lieka komitentui, o komisionierius įgyja pareigą juos tinkamai saugoti. Komisionierius, siekdamas įvykdyti komiso sutartį, turi teisę sudaryti subkomiso sutartį su kitu asmeniu, tačiau už subkomisionieriaus veiksmus prieš komitentą atsako komisionierius CK 6.784 str. Komisionieriaus garantijos įtvirtintos CK 6.786 str.Sutarties sąlygų ribojimas. CK 6.780 str. nustatyta, kad kai komiso sutarties šalys yra įmonės, komiso sutartyje gali būti numatytos tik tokios konkurenciją ribojančios sąlygos, kurių nedraudžia konkurencijos teisė.

Franšizė CK 6.766 – 6.779 str.Samprata. Franšizės sutartis – tai abipusiškai naudingo bendradarbiavimo tarp išimtinių teisių turėtojo ir naudotojo, kuris turi galimybę ir norą veiksmingai pasinaudoti šiomis išimtinėmis teisėmis, formos įtvirtinimas. Tai komercinė sutartis.Ši sutartis – konsensualinė, nes jos sudarymo momentas nesiejamas su tam tikrų išimtinių teisių perdavimo momentu – užtenka ir pažado. Dažniausiai yra dvišalė, abi šalys turi ir teises ir pareigas. Atlygintinė.Rūšys: dėl paslaugų franšizavimo, kai naudotojas, naudodamasis jam suteiktomis išimtinėmis teisėmis ir remdamasis pateiktais teisių turėtojo nurodymais, teikia paslaugas; dėl gamybos franšizavimo, kai naudotojas pats pagal teisių turėtojo pateiktus nurodymus gamina prekes ir vėliau šias prekes, įprastai paženklintas teisių turėtojo prekės ženklu, parduoda; dėl platinimo franšizavimo, kai naudotojas parduoda prekes konkrečioje prekių parduotuvėje, pažymėtoje teisių turėtojo prekės ženklais.Sutarties elementai. Išimtinės teisės suteikiamos verslo tikslais. Šalimis gali būti tik įmonės (verslininkai) CK 6.766 str.3d. Sutarties šalimis gali būti tiek juridiniai asmenys, kuriems nėra apribota teisė užsiimti komercine veikla, tiek fiziniai asmenys, kurie vykdo verslą. Būtinas elementas – rašytinės sutarties forma. Rašytinės formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią CK 6.767 str.1d. prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik įregistravus juridinių asmenų registre, kuriame yra įregistruotas teisių turėtojas.Sutarties dalykas. Išimtinėmis teisėmis, sudarančiomis dalyką, gali būti: prekės ženklai, pramoninis dizainas, patentai, autorinės teisės, procesų valdymo aprašymai ir kitos išimtinės teisės, kurių visumos panaudojimas sudaro galimybes jų naudotojui vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą.Skirtumas nuo licencinės sutarties. Skiriasi dalyku ir šalių bendradarbiavimo apimtimi. Franšizės dalykas yra platesnis. Pagal franšizės sutartį naudotojui ne tik suteikiamos išskirtinės teisės, bet ir pateikiamos taisyklės, rekomendacijos, kurių naudotojas privalo laikytis. Licencinė sutartis nepateikia rekomendacijų, kaip turi būti vykdoma ūkinė veikla.Panašumai ir skirtumai su distribucija. Abi sudaro galimybes platinti tam tikras prekes. Skiriasi: pagal distribucijos sutartį distributoriui nėra perduodamos tam tikros intelektinės nuosavybės ar kitos išskirtinės teisės, kartu sudarančios tam tikrą verslo formatą, kuris užtikrintų sėkmingą prekių platinimą. Tiekėjas suinteresuotas, kad distributorius veiktų kaip savarankiška įmonė, kuri turi sukūrusi savo platinimo metodus ir standartus. Tam tikrais atvejais prekių gamintojas suteikia distributoriui teisę naudoti prekės ar paslaugos ženklą, kurio panaudojimas palengvina prekių platinimą.Turinys. CK 6.770 str.1d., apibrėždama teisių trėtojo pareigas, numato, kad teisių turėtojas privalo perduoti naudotojui techninius ir komercinius dokumentus ir suteikti kitą informaciją. Teisių turėtojas taip pat įsipareigoja teikti pagalbą pasirenkant prekių pardavimo ar paslaugų teikimo vietą, vedant derybas dėl patalpų nuomos ar įsigijimo, įvertinant patalpų tinkamumą veiklai, teikia pagalbą parengiant patalpas veiklai vykdyti. Naudotojas privalo: sutartyje nustatytu būdu savo veikloje naudoti teisių turėtojo firmos vardą, prekių ir paslaugų ženklą; užtikrinti gaminamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų tinkamą kokybę. Šalims yra suteikta teisė savarankiškai nustatyti atlyginimo dydį ir jo nustatymo tvarką.

Šalių teisių apribojimai. Sutartyje nustatyti ribojimai naudotojui gali turėti įtakos ir konkurencijos teisės reglamentuojameims santykiams, tam tikrais atvejais riboti konkurenciją. Ribojimai gali pasireikšti naudotojo pareiga įsigyti prekes, platinamas pagal franšizės sutartį tik iš teisių turėtojo, kuris jas gamina, nevykdyti jokios veiklos, konkuruojančios su teisių turėtojo vykdoma. Šalims tarintis dėl tam tikrų ribojimų nustatymo teisių turėtojui taip pat reikia laikytis CK 6.772 str.1d nuostatų. Apribojimai įtvirtinti CK 6.772 str.2d.1p.Šalių pasikeitimas. Svarbi naudotojo teisių apsaugos garantija, užtikrinanti franšizės santykių stabilumą ir tęstinumą, teisių turėtojui perleidus savo išimtines teises.CK 6.777 str.2d. numato, kad mirus teisių turėtojui ar naudotojui jų teisės ir pareigos pagal sutartį pereina įpėdiniui, jei jis yra verslininkas ir tęsia verslą ar pradeda verslą per 6 mėnesius po palikimo atsiradimo.Pabaiga. CK 6.776 str. 3 ir 4d. nustato specialius sutarties pabaigos atvejus. Kai sutartis terminuota vienos iš šalių iniciatyva gali būti nutraukta prieš terminą, bendrais sutarčių nutraukimo pagrindais.Atsakomybė. Teisių turėtojas subsidiariai atsako pagal naudotojui pareikštus reikalavimus dėl prekių, naudotojo parduotų pagal franšizės sutartį, kokybės. Pagal reikalavimus, pareikštus naudotojui, kaip teisių turėtojo prekių gamintojui, teisių turėtojas atsako solidariai su naudotoju.

Distribucija CK 6.796 – 6.806 str. Ši sutartis konsensualinė (užtenka įsipareigojimo kad tai bus padaryta ateityje). Dvišalė. Tai platinimo būdas. Distributorius būdamas nepriklausomas nuo įmonės, yra suinteresuotas kuo efektyviau platinti prekes ir gauti pelną iš tokios veiklos. Susiklosto 2 pobūdžio santykiai: pirkimo-pardavimo santykiai (nes distributorius prekes perka savo vardu ir lėšomis) ir santykiai dėl tam tikrų darbų, kurie tiesiogiai susiję su prekių pirkimu-pardavimu, atlikimo.Rūšys: išimtinės distribucijos. Gamintojas įsipareigoja parduoti sutartyje nurodytas parduoti skirtas prekes tik vienam distributoriui konkrečioje distributoriui išimtinai priskirtoje teritorijoje ar pirkėjų grupei CK 6.800 str.2d. Sudaromos, kai platinamos techniškai sudėtingos ir brangios prekės, kurių parduodama ne daug ir kurias platinti, esant atitinkamoje rinkoje daugiau nei vienam distributoriui, būtų neneudinag ar net nuostolinga. Pasirinktinės distribucijos. Tiekėjas įsipareigoja parduoti skirtas perparduoti prekes tik tam tikriems distributoriams, kurie atitinka gamintojo nustatytus techninius, kvalifikacinius ir kitokius kriterijus CK 6.800 str.3d. Sudaromos, kai platinamos techniškai sudėtingos prekės (automobiliai, elektroniniai prietaisai, kompiuteriai ir kt.), taip pat prekės, kurių prekės ženklo įvaizdis ir jo palaikymas yra labai svarbus (parfumerijos gaminiai, stalo indai, aukso dirbiniai ir kt.).Sutarties elementai. Būtinas elementas – rašytinė distribucijos sutarties forma. Rašytinės formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią CK 6.798 str.Sutarties dalykas. Gali būti ir prekės ir paslaugos.Šalys. Distributorius – savarankiška įmonė, turinti tam tikrą patirtį ir išteklius, leidžiančius savarankiškai vykdyti veiklą. Gamintojas – savarankiška įmonė, suinteresuota parduoti prekes distributoriui, kad jis jas perparduotų.Skirtumas nuo didmeninės prekybos sutarties. Distribucijos sutartis sudaroma distributoriui turint tikslą – perparduoti iš gamintojo nupirktas prekes, o gamintojui turint tikslą parduoti perpardavimui skirtas prekes. Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma ne siekiant perparduoti prekes ar paslaugas, o jas panaudoti. Pagal distribucijos sutartį susiklostančių tarp šalių santykiai yra platesni ir apima distributoriaus pareigą atlikti tam tikrus su prekių platinimu susijusius darbus.Turinys. Pavyzdinis distributoriaus pareigų sąrašas yra nustatytas CK 6.802 str.3d.Sutarties nutraukimas. Sutarčiai nutraukti turi būti taikomi bendri sutarčių nutraukimo pagrindai. CK 6.804 str.1d. nustatyta, kad nutraukus prieš terminą terminuotą sutartį distributorius turi teisę reikalauti atlyginti negautas kito sutarties galiojimo termino pajamas, jei sutartis buvo nutraukta dėl gamintojo (tiekėjo) kaltės.

Krovinių ir keleivių vežimas CK 6.807 – 6.823 str.Klasifikacija:

1. Pagal kelių ir transporto priemones: sausumos (geležinkelio, kelių transportas); jūros; vidaus vandenų; oro; vamzdynų.2. Pagal vežimo objektą: keleivių; bagažo; krovinių; pašto.3. Pagal teritoriją: vietiniai; tarptautiniai.4. Pagal tai, kiek transporto rūšių įtrauktą į vežimą: tiesioginio susisiekimo; vietinio susisiekimo; tiesioginio mišraus susisiekimo.

Skirstomi į sutartinius (jie dar į atlygintinus ir neatlygintinus) ir nesutartinius. Ši sutartis – dvišalė, atlygintina, konsensualinė, nes sutartiniai šalių įsipareigojimai atsiranda anksčiau, nei vežėjui perduodamas krovinys ir surašomas važtaraštis. Ji patvirtinama važtaraščiu, o sudarant jūros transporto sutartį – konosamentu. Šią sutartį galima įvardyti kaip sutartį trečiojo asmens (gavėjo) naudai, nes krovinio siuntėjas su gavėju sutartyje nesutampa.Važtaraštis – laikomas įrodymu, patvirtinančiu vežimo sutarties sudarymą, jos sąlygas bei krovinio perėjimą vežėjo dispozicijon. Šalys krovinio vežimo sąlygas suderina prieš surašydamos važtaraštį.Dalykas. Paslaugos, kurias suteikia vežėjas, gabendamas krovinį. Tai ne tik vežimas, bet ir krovinio saugojimas, kai kuriais atvejais ir pakrovimas, iškrovimas, priėmimas, išdavimas ir pan. Tikslas – saugiai ir laiku nuvežti krovinį į paskirties punktą.Šalys. Krovinio siuntėjas – fizinis ar juridinis asmuo, perduodantis vežti krovinį jo nurodytam gavėjui. Vežėjas – juridinis asmuo, turintis atitinkamą licenciją (leidimą) vežti krovinius tam tikru transportu. Tai ūkinės komercinės veiklos subjektas, kurio tikslas – vežti krovinius ir siekti pelno. Gali būti ir juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis viešojo transporto paslaugas, tokia sutartis bus viešoji.Vežėjo pareigos. Pateikti transporto priemonę, laiku paimti krovinį ir nugabenti jį trumpiausiu keliu į paskirties punktą per nustatytą ar protingą terminą, išduoti jį turinčiam teisę gauti asmeniui, apsaugoti vežamą krovinį, laikytis siuntėjo nurodymų ir kt.Siuntėjo pareigos. Sumokėti už vežimą, laiku perduoti vežėjui sutartą krovinį, tinkamai ir laiku pakrauti krovinį ir kt.Atsakomybė. Už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį šalys atsako vežimo sutarties, CK, taip pat atskirų transporto šakų kodeksų ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Vežimo santykiuose šalių atsakomybė ribota, t.y. netaikomas visiškos atsakomybės principas. Ribojama keliais būdais: kai krovinys sužalojamas ar prarandamas, gali būti atlyginami tik teigiami nuostoliai, o negautos pajamos nekompensuojamos; ir gali būti atlyginami tik neviršijantys tam tikro dydžio teigiami nuostoliai. Tam tikrais atvejais atsakomybė gali būti ribojama nustatant ir išimtines netesybas, t.y. kai atsakomybė nustatoma baudomis, delspinigiais, leidžiama išieškoti tik netesybas, o ne nuostolius. Prieš pareiškiant ieškinį vežėjui, kylantį iš vežimo sutartinių santykių pažeidimo, reikalaujama pareikšti jam pretenziją. Vežėjas taip pat atsako už pavėluotą krovinio pristatymą.Bendroji avarija – nuostoliai, kai sąmoningai ir pagrįstai padaromos išlaidos ar aukojimai, kad būtų išgelbėtas nuo pavojaus laivas, frachtas ir laivu vežami kroviniai. Šios avarijos nuostoliai paskirstomi tarp laivo, frachto ir krovinių proporcingai jų vertei. Nuostoliai, nepriskiriami bendrajai avarijai, laikomi daline avarija. Ji tenka tam, kas juos patyrė, ar tam, kas yra už juos atsakingas.Rūšys:

Krovinių vežimas sausumos kelių transportu. Ši sutartis atlygintinė, dvišalė, konsensualinė. Vežimo kaina ir krovinio pakrovimas, vežimo ir iškrovimo terminai nustatomi šalių susitarime. Vežėjas privalo sutartu laiku pateikti transporto priemones kroviniui pakrauti, o užsakovas – krovinį. Krovinio perdavimas patvirtinamas važtaraščiu, kurį užpildo siuntėjas. Vežėjas privalo tikrinti ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Vežėjas neatsako už žalą dėl krovinio praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jei nėra įrodymų, kad imtasi visų reikiamų priemonių žalai išvengti, taip pat kai neįrodo jo kaltės.Krovinių vežimas geležinkeliu. Konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. Sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu. Jei kroviniai gabenami nuolat sudaro ilgalaikę vežimo organizavimo sutartį. Terminus nustato Krovinių vežimo taisyklės, jei siuntėjas ir geležinkelio įmonės nesusitaria kitaip. Kadangi geležinkelio įmonei pagal krovinių vežimo sutartį priklausantis atlyginimas užtikrinamas vežamu kroviniu, geležinkelio įmonė turi teisę šį krovinį realizuoti, jei siuntėjas (gavėjas) neatsiskaito su geležinkelio įmone.Krovinių vežimas jūra. Ši sutartis – susitarimas, pagal kurį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti jūra į paskirties uostą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui, o gavėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą frachtą. Sudarymo faktas ir jos turinys patvirtinamas laivo frachtavimo sutartimi (čarteriu) bei konosamentu. Laivo frachtavimo sutartis – čarteris – konsensualinė, dvišalė, atlygintinė sutartis. Gali būti sudaroma terminuota laivo frachtavimo sutartis, ar laivo frachtavimo sutartis laivo reisui. Sudaroma raštu. Turi būti nurodytos sutarties šalys, laivo pavadinimas, frachto dydis, numatomas vežti krovinys. Ši sutartis sudaryta be sąlygos duoti visą laivą, jo dalį ar laivo patalpas, įforminama konosamentu, kuris gali būti vardinis, orderis, pareikštinis. Jis išduodamas ir vežant krovinius čarteriu. Konosamento teisinė reikšmė: juo patvirtinamas krovinio vežimo jūra sutarties sudarymo faktas ir sutarties sąlygos; tai yra įrodymas, kad pervežėjas priėmė krovinį; jis yra disponavimo kroviniu dokumentas. Užmokesčio dydis nustatomas krovinių vežimo jūra sutarties šalių susitarimu. Jai būdingi specifiniai sutarties nutraukimo atvejai.Buksyravimo jūra sutartis. Tai susitarimas, kuriuo laivo valdytojas įsipareigoja už atlyginimą buksyruoti kitą laivą ar kitokį plaukiantį objektą. Ši sutartis – dvišalė, atlygintinė, konsensualinė. Dalykas – plaukiojančio objekto vilkimas ar stūmimo paslaugos. Šalys – laivą buksyruojančio laivo valdytojas ir buksyruojamo laivo ar kito plaukiojančio objekto valdytojas. Forma – gali būti sudaroma raštu arba žodžiu, tačiau gali būti įrodoma tik rašytiniais dokumentais. Atsakomybė – priklauso nuo to, kurio buksyruojamo ar buksyruojančio objekto kapitonas vadovauja buksyravimui.Krovinių vežimas oro transportu. Tai susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti orlaiviu į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui, o gavėjas sumokėti. Susisiekimo ministras nustato krovinių vežimo sąlygas ir tvarką. Kroviniai dažniausiai vežami tiesioginiais reisais ir trumpiausiu maršrutu.Keleivių ir bagažo vežimas. Sutartie sudarymas patvirtinamas bilietu, o bagažo perdavimas – bagažo kvitu ar kitokiu dokumentu, numatytu transporto teisės aktuose. Ši sutartis – dvišalė, atlygintinė, konsensualinė. Dalykas – keleivių ir bagažo vežimo paslaugos. Šalys – keleivis (fizinis asmuo) bei vežėjas – keleivių ir bagažo vežimo verslu užsiimantis juridinis asmuo (verslininkas). Kaina – nustatoma šalių susitarimu, išskyrus keleivių vežimą viešuoju transportu, kai vežimo tarifai nustatomi teisės aktais. Turinyje numatomos tik pagrindinės šalių teisės ir pareigos. Pažeidęs savo įsipareigojimus vežėjas turi atlyginti keleivių patirtus nuostolius.

Krovinių ekspedicija CK 6.824 – 6.829 str.Ši sutartis konsensualinė, dvišalė ir atlygintinė (išskyrus sutartis dėl kai kurių pašto paslaugų). Laikoma sudaryta nuo to momento, kai ekspeditorius patvirtina gautą užsakymą. Šalys. Ekspeditorius – juridinis asmuo (verslininkas), sudaręs krovinių ekspedijavimo sutartį su užsakovu ir įsipareigojęs užsakovo lėšomis jo ar savo vardu gabenti jam priklausantį krovinį ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Užsakovas – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo. Sudaroma šalių susitarimu.Dalykas. Krovinių ekspedijavimo paslaugos, t.y. krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje.Forma. Rašytinė arba sudaroma pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis. Krovinių ekspedijavimo sutartimi gali būti laikomas ir ekspeditoriaus užpildytas krovinio vežimo važtaraštis, pasirašytas užsakovo. Gali būti terminuota arba neterminuota. Kiekviena šalis turi teisę nutraukti sutartį įspėjusi kitą šalį prieš vieną mėnesį, ir privalo atlyginti jai nuostolius. Sutarties kaina, terminai bei tarpusavio įsipareigojimai nustatomi šalių susitarimu. Ekspeditoriaus pareigos. Turi vykdyti prievolę pats ar turi teisę pasitelkti ir trečiuosius asmenis. Ekspeditorius už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą krovinių ekspedicijos sutartį atsako sutartyje nustatyta tvarka.Užsakovo pareiga. Pateikti ekspeditoriui dokumentus ir kitokią informaciją apie krovinio savybes, jo vežimo sąlygas, taip pat kitą būtiną informaciją, kad ekspeditorius galėtų tinkamai įvykdyti savo prievoles.NuomaNuoma – klasikinis prievolinės teisės institutas.Teisinė charakteristika. Dvišalis, atlygintinis, konsensualinis sandoris.Skirtumas nuo pirkimo-pardavimo: nuomos pagrindu daiktu naudojamasi laikinai. Pirkdamas daiktą asmuo įgyja nuolatinę daikto valdymo teisę. Nekilnojamojo daikto nuomos pagrindu sukuriama ribota daiktinė teisė. Kilnojamojo daikto nuomos pagrindu sukuriami prievoliniai teisiniai santykiai.Esminiai požymiai: nuomojamas turtas nuomininkui perduodamas naudotis ir valdyti ar tik naudotis, nuosavybės teisė į nuomojamą daiktą neperduodama. Nuomininkas turi teisę reikšti vindikacinį ieškinį ir negatorinį ieškinį, jei pažeidimas nesusijęs su daikto netekimu. Nuomos teisė seka paskui daiktą, yra paveldima, gali įkeisti, išnuomoti trečiajam asmeniui.Dalykas: gali būti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. Gali būti bet koks daiktas, kuris jo naudojimo procese iš esmės nepraranda savo natūralių savybių ir savo vertės. Tai žemės sklypai, gamtos objektai, įmonės, statiniai, įrenginiai, transporto priemonės ir kt. CK 6.477 str.2d.nurodo, kad įstatymai gali nustatyti daiktų, kurių nuoma draudžiama ar ribojama, rūšis. Griežtesni reikalavimai taikomi tokiems nuomojamiems daiktams: transporto priemonės, nekilnojamasis turtas, įmonės.Būtina sutarties sąlyga – nuomos sutartyje nurodyti nuomojamąjį daiktą ar tokius jo požymius, pagal kuriuos galima jį identifikuoti. Jei tokie požymiai sutartyje nurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, nuomos sutartis laikoma nesudaryta.Sutarties šalys. Nuomotojas ir nuomininkas. Nuomotuoju gali būti daikto savininkas ar asmuo, kurio teisę nuomoti svetimą daiktą numato įstatymas ar kuris atitinkamus įgaliojimus yra gavęs iš savininko. Tas, kuris gali daiktą valdyti. Nuomininku gali būti bet kuris CT subjektas – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys – komercinės ir nekomercinės organizacijos, taip pat valstybės, valstybinės valdžios institucijos.Forma ir registravimas. Sandorio forma – tai sandorį sudarančių asmenų valios išorinės išraiškos būdas. Ilgesnės kaip 1 metų nuomos sutartis turi būti rašytinės. Formos ypatumus, atsižvelgiant į dalyką, subjektus, nustato atskiras nuomos rūšis numatančios teisės normos. Sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodžiu, taip pat gali būti sudaromas paprasta rašytine ar notarine forma. Notarinė forma privaloma sudarant

ilgalaikę nekilnojamojo daikto nuomos sutartį. Rašytinės formos nesilaikymas, jei įstatymas nenumato ko kito, nedaro sandorio negaliojančiu. Teisinė sandorių registracija reikšminga C apyvartos stabilumui. Jei sutartis įstatyme numatyta kaip registruotina, tik registruota lieka galioti daikto perėjimo kitam savininkui atveju.Sutarties terminai. Pagal sutartį daiktas perduodamas nuomininkui laikinai naudotis, todėl tokios sutarties galiojimas laiko požiūriu – esminė jos sąlyga. Nuo sutarties termino priklauso ir jos forma bei registracija. Terminas nustatomas šalių susitarimu. Gali būti terminuota ir neterminuota. Negali būti ilgesnė kaip 100metų. Atskiroms rūšims įstatymas nustato kitokius terminus. Prievoliniams santykiams reikšmingas – šių santykių atnaujinimo galimybės.Nuomos sutarties galiojimas keičiantis šalims. Pasikeitus savininkui, sutartis galioja naujam savininkui, jei iš nuomos sutarties atsiradusi teisė buvo įregistruota viešajame registre. Nuomos sutartis galioja, jei keičiasi viešosios nuosavybės teises įgyvendinantys subjektai. Kai nuomininkas fizinis asmuo miršta, jo nuomos teisę paveldi įpėdiniai, jei įstatymai ar konkreti nuomos sutartis nenumato kitaip.Nuomos sutarties pabaiga. Baigiasi, kai tam yra pagrindas, atitinkamu būdu ir įstatymo ar sutarties numatytomis sąlygomis bei tvarka. Pagrindai ir tvarka priklauso nuo sutarties nutraukimo būdo.Nutraukimo būdai: šalių susitarimu – sudaroma tokia pat forma, kokia buvo sudaryta pati sutartis; nutraukti sutartį prieš terminą teisme vienos iš šalių reikalavimu; atsisakymu nuo sutarties. Vartojimo nuoma. Tai tokie sutartiniai santykiai, kai nuomotojas daiktų nuoma besiverčiantis kaip verslu, įsipareigoja duoti vartotojui kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Specialus subjektas – nuomotojas – asmuo, kurio verslas – daiktų nuoma. Veikla – nuolatinė – nevienkartinė. Sutarties objektas – tik kilnojamieji daiktai. Tikslas – vartojimas, nesusijęs su nuomininko ar jo šeimos verslu ar profesine veikla. Specifiniai požymiai:

7. taikomos vartojimo sutarčių taisyklės CK 6.188str. Suteikia galimybę vartojimo sutartis sudaryti ne tik rašytine, bet ir kitokia forma (pvz.kvitas, žetonas).

8. negali būti sudaroma ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui;9. nuomininkas negali nuomos teisės įkeisti, perduoti kaip turtinį įnašą, sudaryti kilnojamojo daikto panaudos ar subnuomos sutarčių ar

kitaip perduoti savo teises ir pareigas pagal vartojimo nuomos sutartį kitam asmeniui CK 6.511 str.10. nuomos mokestis nustatomas sutartyje pinigų suma;11. daikto perdavimas nesusijęs su būtinumu išaiškinti naudojimosi daiktu taisykles;12. nuomotojas daro išnuomojamo daikto kapitalinį ir einamąjį aremontą, atsako už daikto trūkumus.

Transporto priemonių nuoma. Teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas – specifinė nuomos sutarčių rūšis, nes, be kilnojamojo daikto nuomos, kartu siūlomos paslaugos tuo daiktu naudotis – tai nebūdinga kitų daiktų nuomos santykiams. Specifiniai požymiai, kuriais išsiskiria iš kitų nuomos santykių:

5. nuomos dalykas – transporto priemonė, apima įvairius objektus, kurių paskirtis – vežti keleivius, krovinius, bagažą, t.y.pradedant dviračiu ir baigiant visų rūšių jūros laivais.

6. specifinis tikslas – vežimas;7. forma – neatsižvelgiant į terminą, turi būti rašytinė;8. nuomininkas, pasibaigus sutarties terminui, negali toliau naudoti transporto priemonės ir neįgyja pirmenybės teisės atnaujinti sutartį;

Transporto priemonių nuoma teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas skirtumas nuo transporto nuomos be šių paslaugų:

3. transporto priemone gali tik naudotis, o esant nuomai be paslaugų – priemonę galima ir valdyti;4. teikdamas paslaugas nuomotojas daro šios priemonės einamąjį ir kapitalinį remontą, apdraudžia transporto priemonę ir kaip valdytojas

atsako už žalą, padarytą nuomojama transporto priemone tretiems asmenims; asmenys vairuojantys išnuomotą transporto priemonę, turi būti nuomotojo darbuotojai, kuriems darbo užmokestį moka nuomotojas. Be paslaugų: nuomininkas privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti reikiamą būklę, atlikti remontą, mokėti draudimo įmokas, atsakyti už žalą, padarytą nuomojamu transportu tretiesiems asmenims ir už nuomojamos transporto priemonės praradimą.

Pastatų, statinių ir įrenginių nuoma. Šių objektų ryšys su žeme – pamatinis, nes jų atskirti nepadarius žalos pastatams ar statiniams negalima. Šiuo požymiu jie skiriasi nuo kitų statinių ir konstrukcijų (kioskų, paviljonų ir kt.). Pastatai, statiniai yra baigti ir atskiri objektai, tuo jie skiriasi nuo patalpų, kurios yra pastato dalis.Ypatumai susiję su teise į žemės sklypą. Kartu su nuomos dalyku perduodamos ir teisės naudotis tų pastatų, statinių ir įrenginių užimamu žemės sklypu, būtinu jiems naudoti pagal paskirtį. Jei teisės į žemės sklypą pastatų nuomos sutartyje neaptartos, tai laikoma, kad pastatų nuomininkas visam nuomos laikui turi teisę neatlygintinai naudotis žemės sklypu ant kurio yra išnuomotas pastatas. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, pastato nuomininkui teisė naudotis šiuo sklypu išlieka, jei nuomos sutartis buvo įregistruota viešajame registre. Sutartis turi būti rašytinė. Perduodami ir priimami pagal perdavimo-priėmimo aktą. Įmonės nuoma. Turtinio komplekso turinį numato CK 6.536str.1d: nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, turtinės teisės ir pareigos, intelektinė nuosavybė, perleidžiamos reikalavimo teisės ir perkeliamos skolos. Išimtis: nuomotojo teisės, įgytos jam išduoto leidimo pagrindu, nors ir susijusios su įmonės veikla. Nuomininkui perduodami ne vien daiktai, bet ir teisės bei reikalavimai tretiesiems asmenims, taip pat skolos. Taikomos statinių, pastatų, įrenginių nuomą reglamentuojančios teisės normos. Turi būti vienas rašytinis dokumentas, kuriame turi būti nurodyta visa turtinio komplekso sudėtis. Įmonės nuomos sutarties formos nesilaikymas šią sutartį daro negaliojančią. Skola perlekiama pagal skolininko ir skolos parėmėjo susitarimą. Įvyksta asmenų pasikeitimas prievolėje. Žemės nuoma. Dalykas – privačios ar valstybinės žemės sklypas (ar jo dalis), suformuotas pagal patvirtintą žemėtvarkos projektą ar kitą išsamų teritorijos planavimo dokumentą ir įregistravus viešajame registre.Sutarties subjektai: nuomotojas – privačios žemės savininkas, valstybės žemės savininkas ar valdytojas; nuomininkas – LR ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Forma – rašytinė, prie sutarties turi būti pridėta žemės sklypo schema, jei sudaryta ne ilgesnė kaip 3 metų sutartis, ar planas – jei sudaroma ilgesnio laikotarpio sutartis. Privačios terminas nustatomas šalių susitarimu, valstybinės žemės nuoma gali trukti ne ilgiau kaip 99 metus. Turinį sudaro: šalių aptartos sąlygos, teisės ir pareigos. Valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu, kitais būdais ši žemė išnuomojamas specialių teisės aktų numatyta tvarka ir sąlygomis. Žemės nuomos sutartis baigiasi CK 6.562 str. pagrindais. Lizingas (finansinė nuoma). Lizingo davėjas siekia pelno išnuomodamas lėšas, o lizingo gavėjas, norėdamas įsigyti daiktą, bet neturėdamas tam lėšų, gauna jas ir daiktą nuomos pagrindu. Lizingo davėju gali būti ir turto savininkas, todėl ši sutartis, turi išperkamosios nuomos požymių. Nėra trišalis sandoris. Lizingo davėju gali būti bankas ar kitas pelno siekiantis juridinis subjektas ar turto savininkas. Lizingo gavėju gali būti kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo. Dalykas – bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę ir gamtos išteklius. Dalinis lizingas – kai sutarties šalys pasiskirsto pareigomis, aptarnaujant išnuomotą daiktą. Lizingo gavėjas privalo laiku ir tinkamai mokėti lizingo įmokas, priimti lizingo dalyką, rūpestingai jį išlaikyti, naudotis, prižiūrėti, kad jo būklė atitiktų normalų susidėvėjimą,

padengti daikto išlaikymo ir remonto išlaidas, o perleisti lizingo dalyką naudotis tretiesiems asmenims, tik gavęs išankstinį lizingo davėjo sutikimą. Lizingo gavėjas ir lizingo davėjas turi solidariosios prievolės kreditoriaus teises ir pareigas pardavėjui. Nutraukti gali lizingo davėjo reikalavimu, jei lizingo gavėjas pažeidžia sutartį. Daikto sugedimo ir atsitiktinio žuvimo rizikos pasekmės tenka tam, pas ką yra daiktas tokio įvykio metu. Gyvenamųjų patalpų nuoma. Tai turto nuomos rūšis. Specifiniai požymiai, skiriantys nuo kitų nuomos rūšių – sutarties dalykas, subjektai, paskirtis. Dalykas – tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas ar izoliuota gyvenamojo patalpa iš vieno ar kelių kambarių. Jei išnuomojama gyventi kitokia patalpa – pvz. vasarnamis, laikoma, kad šalys sudarė turto nuomos sutartį, o ne gyvenamosios patalpos. Dalyku negali būti: kambario dalis, pereinamieji kambariai, pagalbinės patalpos (virtuvė, koridoriai, sandėliai ir pan.). Šalys – nuomotojas – gyvenamųjų patalpų savininkas, fizinis, juridinis asmuo, valstybė ir savivaldybė. Nuomininkas – tik fiziniai asmenys. Juridiniams asmenims gyvenamoji patalpa gali būti suteikta valdyti ar naudotis nuomos ar kitos sutarties pagrindu, gali naudoti tik pagal paskirtį – fiziniams asmenims apgyvendinti.Forma – jei nuomotojas yra valstybė ar savivaldybė, juridinis asmuo, tai sutartys sudaromos raštu. Fizinių asmenų nuomos sutartis gali būti ir žodinė, išskyrus terminuotas, kurios visada turi būti sudaromos raštu.Rašytinė gali būti įregistruota viešajame registre, tokios sutartys gali būti panaudotos prieš trečiuosius asmenis. Terminas sutartyje gali būti apibrėžtas laiku, įvykiu. Jei įvykis neįvyksta, sutartis tampa neterminuota. Nuomos mokestį šalys nustato susitarimu. Valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį nustato Vyriausybė. Ypatumai:

3. jei su nuomininku gyvena ir jo šeimos nariai, teisinis santykis – prievolė su asmenų daugėtu. Tai solidarioji. Nuomininko šeimos narių samprata CK 6.588str.1,2,4d. Artimieji giminaičiai CK 6.588 str.4d. Teisiniai nuomos santykiai atsiranda apgyvendinimo pagrindu.

4. gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai nėra grynai prievoliniai. Jie turi daiktinei teisei būdingų požymių. Nuomos sutartimi perduodama tam tikram laikui valdyti, naudoti patalpą teisę. Nuomininkas gali apginti pažeistas teises daiktinės teisės gynimo būdais: vindikaciniu ir negatoriniu ieškiniais.

Jei nuomininkas naudoja patalpą ne pagal paskirtį, nuomos sutartis su juo gali būti nutraukta. Nuomininkas turi pirmenybės teisę pratęsti nuomos sutartį. Nuomos sutarties pakeitimas. Nuomos sutarties sąlygas galima pakeisti šalių susitarimu ar vienos iš šalių reikalavimu. Sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, papildoma ar nutraukiama. Valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista. Negalima keisti nuomos mokesčio daugiau nei vieną kartą per 1 metus. Kiekvieno sandorio būtini elementai: subjektai, valia, valios išreiškimas, turinys, kurį sudaro sąlygos, suformuluotos išreiškiant valią ir forma. Jei bent vienas elementas neatitinka įstatymų reikalavimų, sandoris laikomas negaliojančius. Sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindai. Ypatumai, jei sutartis sudaryta su neveiksniu nuomininku ar su asmeniu, kuris dėl savo būklės nesuprato savo veiksmų reikšmės. CK 6.580 str.4d. nustato gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygas, kurios negalioja. Sąlygos padaro niekines ir jų nevykdymas nesukelia šalims jokių teisinių pasekmių. Sutarties nutraukimas ir nuomininko iškeldinimas. Nutraukimas – tai sutarties šalių veiksmai, dėl kurių baigiasi teisiniai nuomos santykiai ir nuomininkas praranda teisę valdyti bei naudotis gyvenamąja patalpa. Iškeldinimas – nuomos sutarties nutraukimo pasekmė, kai buvęs nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai ar šios sutarties nesudarius, atsisako ją patuštinti. Gali būti ir negaliojančios nuomos sutarties pasekmė. Gali būti tik teismine tvarka, išskyrus atvejus, kai tai atliekama pagal prokuroro sankciją. Daiktiniai teisiniai reikalavimai yra tokie, kuriuos daiktinės teisės subjektas pareiškia remdamasis jam priklausančia daiktine teise. Nuomos sutarties nutraukimas nuomininko reikalavimu. Gali pasinaudoti nenurodydamas tokio veiksmo priežasčių, bet visais atvejais prieš mėnesį apie sutarties nutraukimą raštu įspėjęs nuomotoją. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuoma. CK 6.618 str.2d. išvardyti subjektai prie tarnybinių patalpų gali priskirti tik tas patalpas, kurios jiems priklauso nuosavybės teise. Pasibaigus darbo sutarčiai darbuotojai, jų šeimos nariai privalo išsikelti iš tarnybinių patalpų. Iškeldinimo ypatumai:

3. negalima iškeldinti asmens nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kurio darbo santykiai pasibaigė dėl to, kad jis tapo I ar II grupės invalidu, dėl su darbu susijusių priežasčių, taip pat asmens, kuris žuvo ar dingo be žinios dėl darbo, šeimos narių.

4. suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos neturi būti priskirtos prie tarnybinių, bet privalo atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus, būti toje pačioje gyvenamojoje vietovėje.

Gyvenamųjų namų nuoma bendrabučiuose. Darbuotojams, tarnautojams, studentams, moksleiviams apgyvendinti jų darbo ar mokymosi laiku specialiai pastatyti ar šiam tikslui įrengti. Suteikimo ir naudojimosi tvarka nustatoma administracijos ir darbuotojo susitarimais ar kolektyvinėse sutartyse, mokslo įstaigose – šių įstaigų valdymo organų sprendimais. Viešbučiai, nakvynės namai. Viešbučiai – juridinių ar fizinių asmenų nuosavybės teise valdomos gyvenamosios patalpos, kurios specialiai įrengtos laikinai atvykusiems asmenims apgyvendinti. Steigiami ir veikia komercinės veiklos sąlygomis. Fiziniai asmenys, gyvenantys viešbučiuose ilgiau, negu buvo susitarta ar nesumokėję už gyvenimą viešbutyje ar pažeidę naudojimosi viešbučiais tvarką, administracijos teikimu iškeldinami pagal prokuroro sankciją nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nakvynės namai – tai gyvenamoji patalpa, kuri asmenims suteikiama nemokamai, skirti paramos reikalingiems asmenims.Panauda.Teisinė charakteristika. Tai realinė, vienašalė sutartis.Skirtumas nuo nuomos: panaudos pagrindu daiktu naudojamasi neatlygintinai.Panašumas – dėl neatlygintinumo, panaši į dovanojimo sutartį.Panaudos santykiai draudžiami tarp pelno siekiančių juridinių asmenų ir jų dalyvių, steigėjų ar valdymo organų narių. Šalys. Panaudos davėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys, daikto savininkai ar kitokia teise daiktą teisėtai valdantys asmenys ar daikto savininko įgalioti asmenys. Atsako už daikto trūkumus, nebent šie trūkumai būtų aptarti panaudos sutartyje ar panaudos gavėjui jie buvo žinomi iki sutarties sudarymo ar turėjo būti jo pastebėti daikto perdavimo, apžiūros ar išbandymo metu. Panaudos gavėjas – juridiniai ir fiziniai asmenys.Dalykas. Nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai.Gali būti terminuotos ir neterminuotos, bet neilgesnės kaip 100 metų. Forma – priklauso nuo daikto perdavimo neatlygintinai naudotis terminų ir šalių susitarimo. Gali būti registruota viešajame registre. Baigiasi bendrais prievolių pabaigos pagrindais. CK 6.641 str. – nutraukti prieš terminą. Neterminuota sutartis gali būti nutraukta bet kurios šalies reikalavimu, įspėjus kitą šalį apie tokius ketinimus prieš 3 mėnesius. Sutartimi galima nustatyti kitus terminus.Atlygintų paslaugų teikimas CK 6.716 str.Teisinė charakteristika. Konsensualinė, dvišalė, atlygintina. Sudarant paslaugų sutartį reikia vadovautis bendromis sandorių sudarymo taisyklėmis CK 1.63-1.77 str.

Sutarties šalys. Paslaugų teikėjas ir klientas, kurių nesieja darbo ar kitokie pavaldumo (subordinacijos) santykiai. Tai bet kurie CT subjektai – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Paslaugų teikėjas taikomi specialūs reikalavimai, susiję su paslaugų teikėjo kvalifikacija, įgūdžiais, patirtimi.Specifika. Šią sutartį privalo vykdyti pats teikėjas CK 6.717 str. Jis turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis, tačiau ir šiuo atveju už tinkamą įvykdymą lieka atsakiūngas klientui.Sutarties dalykas. Materialaus pobūdžio ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t.y. audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterenarijos, informacijos, mokymo, turizmo, ryšių ir kt. paslaugos. Požymiai atskiriantys nuo kitų sutarčių yra 2:

1) tai nematerialus paslaugų pobūdis, nesusijęs su materialaus objekto sukūrimu;2) negalėjimas garantuoti, kad paslaugų sutartis bus įvykdyta.

Rezultatas, jei jis sukuriamas teikiant atlygintinas paslaugas (pvz.: dantų gydytojui gydant bei protezuojant dantis), neatsiejamas nuo atliekamų veiksmų ar jau yra už teikiamų paslaugų sutarties veikimo ribų.Skirtumas nuo darbo sutarčių:

1) tarp sutarties šalių nėra pavaldumo santykių; darbo sutarties – pavaldūs;2) sudaromas dėl konkrečių paslaugų; darbo sutartis sudaroma ilgesniam terminui;3) darbo funkcijos nustatomos sutartimi, nuo kurių darbuotojas negali nukrypti. Paslaugų teikėjas, vykdydamas sutartį, turi teisę laisvai

pasirinkti sutarties įvykdymo būdus bei priemones.Skirtumas nuo rangos: rangos atveju visuomet sukuriamas vienoks ar kitoks materialus objektas, kuris atlieka svarbiausią vaidmenį. Paslaugų atveju – svarbiausi yra atliekami veiksmai – teikiamos paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu.Turinys. Sudaro šalių tarpusavio teisės ir pareigos. Sutarties vykdymas pagrįstas CK 6.718 str. įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu. Pagrindinė paslaugų teikėjo pareiga – suteikti paslaugą. Pagrindinė kliento pareiga – sumokėti atlyginimą.Sutarties pabaiga. Baigiasi tinkamai ją įvykdžius. Jei sutarties įvykdyti neįmanoma dėl kliento klatės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jei sutartis nenustato ko kito. CK 6.720 str.5d. numato, kad jei sutarties neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako, klientas privalo atlyginti paslaugų teikėjui tik faktiškai šio teikėjo turėtas išlaidas, jei sutartis nenustato kitaip. Prieš terminą ši sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu. Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.721 str.Rūšys:

1) Asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartis. Ši sutaris dvišalė, atlygintina, konsensualinė. Dalykas – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, t.y. veikla, įskaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmenį išgydyti, apsaugoti nuo ligos ar įvertinti jo sveikatos būklę. Šalys: paslaugų teikėjas, profesinės ar verslo veiklos dėka turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas asmuo. Klientas – fizinis asmuo, sulaukęs 16 metų amžiaus, nors įstatymai gali numatyti atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutarties šalimi gali būti tik pilnametis asmuo. Sudaroma šalių susitarimu. Kaina nustatoma šalių susitarimu. Teikėjo pareiga – suteikti sutartas paslaugas bei tinkamai įvykdyti sutartį. Kliento pareiga – sumokėti sutartą kainą. Sutarties pabaiga. Pacientas turi teisę bet kada nutraukti sutartį. Teikėjas be svarbių priežasčių nutraukti sutartį. Teikėjas be svarbių priežasčių nutraukti negali, teikėjo atsakomybė negali būti apribota ar panaikinta.

2) Turizmo paslaugų teikimo sutartis. Ši sutartis dvišalė, atlygintinė, konsensualinė, vieša ir dažniausiai sudaroma prisijungimo būdu prie vienos iš sutarties šalių – kelionės organizatoriaus – parengtų standartinių sutarties sąlygų. Šalys: kelionės organizatorius – asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis verčiasi turizmo verslu ir tiesiogiai ar per tarpininką viešai siūlo teikti turizmo paslaugas bet kuriam asmeniui ar jų grupei. Turistas – fizinia asmuo, kuris su kelionės organizatoriumi sudaro turizmo paslaugų teikimo sutartį, ar bet kuris kitas fizinis asmuo, kurio vardu sutartį pasirašęs asmuo perka turistinę kelionę ir prisiima visas teises ir pareigas pagal sutartį. Forma – rašytinės, joje turi būti CK 6.749 str. numatyti rekvizitai. Organizatoriaus pareiga – suteikti paslaugas. Turisto pareiga – sumokėti. Organizatorius turi teisę atsisakyti sutarties tik dėl svarbių priežasčių. Turistas turi teisę bet kada atsisakyti sutarties, bet dėl aplinkybių, už kurias jie atsako, privalo atlyginti organizatoriui nuostolius. CK 6.753 str. tvarka gali perleisti savo teisę į kelionę trečiajam asmeniui.

Atlygintų paslaugų teikimas CK 6.716 str.Teisinė charakteristika. Konsensualinė, dvišalė, atlygintina. Sudarant paslaugų sutartį reikia vadovautis bendromis sandorių sudarymo taisyklėmis CK 1.63-1.77 str.Sutarties šalys. Paslaugų teikėjas ir klientas, kurių nesieja darbo ar kitokie pavaldumo (subordinacijos) santykiai. Tai bet kurie CT subjektai – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Paslaugų teikėjas taikomi specialūs reikalavimai, susiję su paslaugų teikėjo kvalifikacija, įgūdžiais, patirtimi.Specifika. Šią sutartį privalo vykdyti pats teikėjas CK 6.717 str. Jis turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis, tačiau ir šiuo atveju už tinkamą įvykdymą lieka atsakiūngas klientui.Sutarties dalykas. Materialaus pobūdžio ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t.y. audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterenarijos, informacijos, mokymo, turizmo, ryšių ir kt. paslaugos. Požymiai atskiriantys nuo kitų sutarčių yra 2:

3) tai nematerialus paslaugų pobūdis, nesusijęs su materialaus objekto sukūrimu;4) negalėjimas garantuoti, kad paslaugų sutartis bus įvykdyta.

Rezultatas, jei jis sukuriamas teikiant atlygintinas paslaugas (pvz.: dantų gydytojui gydant bei protezuojant dantis), neatsiejamas nuo atliekamų veiksmų ar jau yra už teikiamų paslaugų sutarties veikimo ribų.Skirtumas nuo darbo sutarčių:

4) tarp sutarties šalių nėra pavaldumo santykių; darbo sutarties – pavaldūs;5) sudaromas dėl konkrečių paslaugų; darbo sutartis sudaroma ilgesniam terminui;6) darbo funkcijos nustatomos sutartimi, nuo kurių darbuotojas negali nukrypti. Paslaugų teikėjas, vykdydamas sutartį, turi teisę laisvai

pasirinkti sutarties įvykdymo būdus bei priemones.Skirtumas nuo rangos: rangos atveju visuomet sukuriamas vienoks ar kitoks materialus objektas, kuris atlieka svarbiausią vaidmenį. Paslaugų atveju – svarbiausi yra atliekami veiksmai – teikiamos paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu.Turinys. Sudaro šalių tarpusavio teisės ir pareigos. Sutarties vykdymas pagrįstas CK 6.718 str. įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu. Pagrindinė paslaugų teikėjo pareiga – suteikti paslaugą. Pagrindinė kliento pareiga – sumokėti atlyginimą.

Sutarties pabaiga. Baigiasi tinkamai ją įvykdžius. Jei sutarties įvykdyti neįmanoma dėl kliento klatės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jei sutartis nenustato ko kito. CK 6.720 str.5d. numato, kad jei sutarties neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako, klientas privalo atlyginti paslaugų teikėjui tik faktiškai šio teikėjo turėtas išlaidas, jei sutartis nenustato kitaip. Prieš terminą ši sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu. Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.721 str.Rūšys:

3) Asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartis. Ši sutaris dvišalė, atlygintina, konsensualinė. Dalykas – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, t.y. veikla, įskaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmenį išgydyti, apsaugoti nuo ligos ar įvertinti jo sveikatos būklę. Šalys: paslaugų teikėjas, profesinės ar verslo veiklos dėka turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas asmuo. Klientas – fizinis asmuo, sulaukęs 16 metų amžiaus, nors įstatymai gali numatyti atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutarties šalimi gali būti tik pilnametis asmuo. Sudaroma šalių susitarimu. Kaina nustatoma šalių susitarimu. Teikėjo pareiga – suteikti sutartas paslaugas bei tinkamai įvykdyti sutartį. Kliento pareiga – sumokėti sutartą kainą. Sutarties pabaiga. Pacientas turi teisę bet kada nutraukti sutartį. Teikėjas be svarbių priežasčių nutraukti sutartį. Teikėjas be svarbių priežasčių nutraukti negali, teikėjo atsakomybė negali būti apribota ar panaikinta.

4) Turizmo paslaugų teikimo sutartis. Ši sutartis dvišalė, atlygintinė, konsensualinė, vieša ir dažniausiai sudaroma prisijungimo būdu prie vienos iš sutarties šalių – kelionės organizatoriaus – parengtų standartinių sutarties sąlygų. Šalys: kelionės organizatorius – asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis verčiasi turizmo verslu ir tiesiogiai ar per tarpininką viešai siūlo teikti turizmo paslaugas bet kuriam asmeniui ar jų grupei. Turistas – fizinia asmuo, kuris su kelionės organizatoriumi sudaro turizmo paslaugų teikimo sutartį, ar bet kuris kitas fizinis asmuo, kurio vardu sutartį pasirašęs asmuo perka turistinę kelionę ir prisiima visas teises ir pareigas pagal sutartį. Forma – rašytinės, joje turi būti CK 6.749 str. numatyti rekvizitai. Organizatoriaus pareiga – suteikti paslaugas. Turisto pareiga – sumokėti. Organizatorius turi teisę atsisakyti sutarties tik dėl svarbių priežasčių. Turistas turi teisę bet kada atsisakyti sutarties, bet dėl aplinkybių, už kurias jie atsako, privalo atlyginti organizatoriui nuostolius. CK 6.753 str. tvarka gali perleisti savo teisę į kelionę trečiajam asmeniui.

DraudimasFunkcija – iki minimumo sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl žalos tiek materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio vertybėms. Objektas – įvairūs turtiniai interesai susiję su:

1) asmens gyvenimo trukme, sutuoktuvėmis, gimimu, kapitalo kaupimu;2) kūno sužalojimais, taip pat nelaimingais atsitikimais ir ligomis;3) turto valdymu, naudojimu, disponavimu;4) draudėjo padaryta žala fizinio asmens turtui ar tam fiziniam asmeniui, taip pat juridiniam asmeniui.

Draudžiami tik įstatymo ginami interesai.Pagrindas – draudiminis įvykis. Ši sutartis tai atsitikimo rizikos draudimas. Draudimo veikla pagrįsta draudiminio įvykio atsitiktinumu bei draudimo rizika. Pagrindinis draudiko interesas – gauti draudimo įmokas bei jas investuoti į specialius fondus.Teisinė charakteristika – dvišalė, atlygintinė ir dažniausiai realinė, nes įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą arba pirmą draudimo įmoką, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip. Ši sutartis yra fiduciarinė, grindžiama tarpusavio šalių pasitikėjimu, todėl sudaro sąžiningo sutarties šalių elgesio būtinumą.Esminės sąlygos:1)draudiminiai, nedraudiminiai įvykiai;2)draudžiamas interesas;3)draudimo suma;4)draudimo sutarties terminas;5)draudimo įmokos sumokėjimas.Forma – rašytinė, sudaroma draudikui akceptuojant draudėjo pasiūlymą. Sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas.Sutarties šalys. Draudikas – juridinis asmuo, turintis leidimą verstis šia veikla. Draudėjas – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo. Draudimo sutartis gali būti sudaroma kito asmens naudai. Jei draudimo sutartis nenustato ko kito, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Subrogacija netaikoma nuo nelaimungų atsitikimų, draudimo ligos atveju ir kt.Baigiasi suėjus draudimo sutarties terminui ar atsitikus draudiminiam įvykiui ir išmokėjus draudimo išmoką (pvz.gyvybės draudimo atveju). Jei draudėjas nutraukia prieš terminą, tai įmoka negrąžinama.

Negyvybės draudimo sutartys apima turto draudimo, civilinės atsakomybės, draudimo bei sveikatos draudimo sutartis.Skirstomos į:

1. Sumų draudimo sutartis. Yra gyvybės draudimo sutartis, sveikatos draudimo sutartis. Draudikas įsipareigoja įvykus įvykiui išmokėti iškomą lygią draudimo sumai ar jos daliai.

2. Nuostolių draudimo sutartis. Turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, svaekatos draudimo sutartys, išmoka išmoką lygią patirties nuostoliams.

3. Privalomos. Nustato LR įstatymai4. Savanoriškos. Vykdomas draudėjo ir draudimo įmokos susitarimas.5. Asmens draudimas. Būdinga tai, kad jis gali būti ne tik kompensacinio, bet ir kaupiamojo pobūdžio. Draudimo išmoka gali būti

mokama ir periodiškai.6. Turto – turto, verslo rizikos draudimas bei civilinės atsakomybės draudimas. Tikslas – kompensuoti nuostolius. Draudimo objektas

gali būti draudžiamas nuo skirtingų rizikų sudarant vieną ar kelias draudimo sutartis su tuo pačiu ar skirtingais draudikais.CK numato atvejus, kuriuos sąlyginai galima būtų vadinti draudimo rūšimis:

1. Bendrąjį draudimą. Atlieka pirminio rizikos išskaidymo funkciją, kai keletas draudimo įmonių kartu suteikia draudiminę apsaugą draudėjui pagal vieną draudimo sutartį.

2. Perdraudimą. Draudikas gali visiškai ar iš dalies apdrausti draudimo išmokos išmokėjimo riziką. Perdraudimas atlieka antrinės rizikos išskaidymo funkciją. Sudaroma draudikų interesais. Paskirtis – apsaugoti pirminį draudiką nuo turtinių nuostolių, kuriuos šis patirtų vykdydamas įsipareigojimus draudėjams pagal draudimo sutartį.

PasaugaTeisinė charakteristika. Realinė, nes laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo momento, gali būti ir konsensualinė, dvišalė, atlygintinė arba neatlygintinė (neatlygintinė vienašalė, nes davėjas neįsipareigoja atlyginti). Profesionaliu saugotoju laikomas juridinis asmuo (verslininkas), kurio viena iš veiklos sričių yra saugojimas.Forma – rašytinė, jei ją sudaro fiziniai asmenys ir daikto ar daiktų vertė yra didesnė nei 5000lt. Raštu privalo būti sudaryta ir konsensualinė, gali būti terminuota ir neterminuota. Patvirtina saugotojo išduotas davėjui kvitas ar kitas dokumentas, taip pat žetonas ar kitoks ženklas. Formos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančios.Šalys: pasaugos davėjas ir saugotojas.Pasaugos sutartis yra prievolė, kurios dalykas yra veiksmai.Dalykas – pasaugos davėjui teikiamos saugojimo paslaugos.Objektas – kilnojamieji daiktai, specialios pasaugos rūšies – sekvestracijos objektu gali būti ir nekilnojamieji daiktai.Sandėliavimas – speciali pasaugos sutarties rūšis. Saugotojas – jridinis asmuo, kurio pagrindinė veiklos rūšis yra saugoti prekes ir teikti kitas su prekių saugojimu susijusias paslaugas. Sandėliai gali būti skiriami į dvi grupes: bendrojo naudojimo ir specialiosios paskirties.Pasaugos rūšys:

1. Daiktų esančių ginčo objektu, laikinoji apsauga (sekvestracija);2. daiktų saugojimas lombarde;3. daiktų saugojimas viešbučiuose;4. daiktų saugojimas banke;5. vertybių saugojimas individauliame benko seife;6. daiktų saugojimas transporto įmonių saugojimo kamerose;7. daiktų saugojimas drabužinėse.

PaskolaPaskolos sutartis įformina ekonominius santykius, kurie savo prigimtimi artimi kredito sutarčiai bei faktoringui.Laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento.Teisinė charakteristika. Realinė, vienašalė. Paskolos santykiai gali būti atlygintiniai ar neatlygintiniai. Paskolos sutartis, kurios dalykas – pinigai – atlygintina, o paskolos sutartis, kurios dalykas – rūšies požymiais apibūdinami daiktai – neatlygintina.Sutarties šalys. Gali būti bet kurie CT subjektai – fiziniai ir juridiniai asmenys. Paskolos gavėjas ir paskolos davėjas. Pareigos tenka tik paskolos gavėjui, o paskolos davėjas paskolos sutrties pagrindu įgyja reikalavimo teisę. Paskolos gavėjas turi grąžinti ne patį pasiskolintą daiktą, o jo ekvivalentą.Paskolos sutarties dalykas. Gali būti pinigai ir rūšies požymiais apibūdinami kilnojamieji daiktai (maisto produktai, akmens anglis, statybinės medžiagos). Negali būti individualiais požymiais apibūdinami daiktai, t.y. daiktai, kuriuos pagal tam tikrus požymius galima išskirti iš kitų tokių pat daiktų visumos. Privalo būti suvartojami, nes tai fizinės daiktų savybės, kartais gali būti ir juridiniai požymiai.Paskolos sutarties vykdymas užtikrinamas specialiomis priemonėmis: įkeitimu, bankine garantija ar laidavimu.Paskolos suterties užginčijimas. Paskolos gavėjas gali užginčyti paskolos sutartį įrodydamas, kad jis faktiškai negavo pinigų ar daiktų, ar gavo mažiau, nei nurodyta paskolos sutartyje. Jei įrodoma, kad paskolos sutarties dalykas nebuvo perduotas paskolos gavėjui, paskolos sutaris laikoma nesudaryta.Tikslinės paskolos sutartis. Šiam tipui priklauso paskolos sutartys, sudaromos konkrečiam turtui (būstui, žemės sklypui, automobiliui ir kt.) įsigyti.Gali būti sudaroma paskolos davėjui išduodant vekselį, ar išleidžiant ir parduodant obligacijas.KreditavimasPaskolos ir kreditavimo skirtumai:

1. Paskolos davėju gali būti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo; kreditoriais – bankai ir kitos kredito sutartys;2. Paskolos dalyku – pinigai ir rūšies požymiais apibūdinami daiktai; kreditavimo dalykas – pinigai;3. Paskolos sutartis įsigalioja nuo pinigų ar daiktų perdavimo, yra realinė ir vienašalė, atlygintina arba neatlygintina, o kreditavimo

įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, dar prieš pinigų perdavimą, yra dvišalė, konsensualinė, atlygintinaKreditavimo sutarties dalykas. Gali būti tik piniginės lėšos, o ne daiktai. Kreditinių santykių dalyku tampa reikalavimo teisės, o ne grynieji pinigai.Forma. Privalo būti rašytinė, šio reikalavimo nesilaikymas daro sutartį negaliojančią.Komercinis kreditavimas. Laikomas ne savarankišku paskolos tipo sandoriu, o atlygintinės sutarties sąlyga. Kreditorius – ne bankas, o bet kuris ūkinės veiklos dalyvis. Vyksta vykdant prekių realizavimo, darbų atlikimo ar paslaugų suteikimo įsipareigojimus.Vartojimo kreditas. Tikslas – tenkinti asmeninius vartotojo poreikius bei suteikti vartotojui papildomą apsaugą nuo nesąžiningo paslaugos teikėjo. Dalyku gali būti ne tik pinigai, bet ir daiktai ar paslaugos.

Banko indėlisReikšmė. Pagal banko indėlio sutartį viena iš šalių – indėlininkas, siekia perduoti pinigų sumą kredito įstaigai. Jei indėlininkas yra fizinis asmuo, banko indėlio sutartis laikoma viešąja sutartimi. Banko indėlio sutartis gali būti laikoma itin specifine paskolos sutarties rūšimi.Sutarties šalys. Kredito įstaiga ir indėlininkas. Indėlininkas – laikomas ekonomiškai silpnesne sutarties šalimi, negalinčia iš esmės turėti įtakos sutarties sąlygoms.Sutartis sudaroma prisijungimo būdu. Indėlis kredito įstaigai gali būti perduodamas ir trečiojo asmens naudai.Forma. Privalo būti rašytinės formos, o jei šio reikalavimo nesilaikoma, sutartis negalioja, yra niekinė.

Faktoringas.Teisinė charakteristika. Konsensualinė, dvišalė, abipusiškai įpareigojanti, atlygintinė.Faktoringo sutartyje yra kelių sutarčių rūšių elementų: pakinta prievolinis santykis – prievolės šalys pasikeičia; faktoringas paprastai vykdomas be regreso,t.y. klientas su reikalavimu perduoda ir skolininko nemokumo riziką.Sutarties šalys. Finansuotojas ir klientas. Finansuotojas – bankas ar kitas pelno siekiantis juridinis asmuo, turintis teisę vykdyti faktoringo veiklą.Faktoringu perleidžiamas reikalavimas.

Faktoringo sutaries dalykas – tik piniginis reikalavimas. Perleidžiamo piniginio reikalavimo:- mokėjimo terminas gali būti jau suėjęs;- teisė gauti pinigines sumas gali atsirasti ateityje.Faktoringo sutarties skirtumas nuo reikalavimo perleidimo sutarties:1.faktoringo sutarties šalimi – finansuotoju gali būti tik apibrėžtas asmenų ratas;2.kitaip nei faktoringo sutartis, reikalavimo perleidimo sandoris gali būti neatlygintinis;3.faktoringo sutarties dalykas – tik piniginis reikalavimas;4.reikalavimo teisė kitam asmeniui gali pereiti įstatymu pagrindu, faktoringo atveju – reikalavimo teisė perduodama tik sutartimi.Faktoringo sutarčių klasifikacija:I.Pagal tai kur yra faktoringo sutarčių dalyviai:1.Vidaus faktoringo sutartys – visi trys faktoringo santykių dalyviai yra vienoje šalyje;2.Tarptautinio faktoringo sutartis – kai vienas iš faktoringo santykių dalyvvių reziduoja kitoje šalyje:a)eksporto faktoringo sutartis;b)importo faktoringo sutartis;II.Pagal pardavėjo informavimo faktą:1.Atviro faktoringo sutartis:a)sąskaitų administravimas;b)bendro faktoringo sutartis;c)vartojimo faktoringo sutartis;2.Uždarojo fartoringo sutartis:a)sąskaitų diskontavimo sutartis;b)mokesčių faktoringo sutartis;III.Pagal šalių prisiimamą rizikos laipsnį:1.Faktoringo sutartis be regreso teisės – faktoriaus ir regreso susitarimas;2.Faktoringas su regreso teise – klientas atsako už skolininko neapmokėtas sąskaitas.

Banko sąskaita.Teisinė charakteristika. Konsensualinė, dvišalė.Formai nekeliami grižti reikalavimai, bet turėtų būti sudaroma raštu.Sutarties šalys. Banko klientas – bet koks fizinis ar juridinis asmuo.Lėšos iš sąskaitos gali būti nurašomos tik esant tvirtam pagrindui – kliento nurodymu, teismo sprendimu, kitais įstatymų ar banko sąskaitos sutarties numatytais atvejais.Nutraukimo tvarka reglamentuojama įstatymu.