BERNARDAS KODATIS – DËSTYTOJAS IR SPECIALISTØ …...diplominá darbà ið astronomijos (darbo vadovas doc. Bernardas Kodatis). Ji buvo pirmoji Lietuvos universiteto diplomantë

BERNARDAS KODATIS – DËSTYTOJASIR SPECIALISTØ UGDYTOJAS

B. Kodatis labai rimtai þiûrëjo ir á savo, kaip universiteto dëstytojo,docento, profesoriaus, pareigas. Kiekvienai paskaitai jis ruoðdavosi labaikruopðèiai. Pats savo lëðomis parengë ir iðleido savo paskaitø konspektus.

Astronomijos katedra buvo universiteto Gamtos–matematikos fakultete.Jo dekanu buvo prof. Zigmas Þemaitis, dëstytojais – prof. F. Butkevièius (1887–1934), prof. V. Èepinskis (1871–1940), prof. T. Ivanauskas (1882–1970), prof.A. Purënas (1881–1962), doc. I. Konèius (1886–1975) ir kiti.

B. Kodatis kas savaitæ ið astronomijos turëdavo po 6 val. teoriniø pa-skaitø ir po 2 val. praktiniø pratybø. Skaitë astronomijos ávado, sferinësastronomijos ir sferinës trigonometrijos, teorinës astronomijos ir kitas pa-skaitas. Apie savo, kaip dëstytojo, darbà B. Kodatis vëliau (jau gyvendamasJAV) prisiminë: „[...] Paskaitas Universitete pradëjau skaityti nuo 1922 m.rugsëjo 15 d. Bet jau po mënesio buvau pasiøstas su delegacija á Berlynà, áderybas su vokieèiais dël karo padarytø nuostoliø atlyginimo Lietuvai. Tadtik nuo 1923 m. galëjau jau tvarkingai organizuoti ir savo dëstymà. Manopirmaisiais studentais buvo: P. Brazdþiûnas, Kapytas, Matusevièius, Ma-èernis, Bradauskaitë ir Maþylytë. Bet turiu pasakyti, kad visi jie buvo

B. Kodatis su VDU studentais (1933 m.).

201SUGRÁÞUSIO LIETUVIO GYVENIMAS

silpnai pasirengæ studijoms. Viskà jiems reikëdavo aiðkinti nuo elementa-riø dalykø. Kitaip nesuprasdavo. Ir astronomija jie, atrodo, domëjosi tiek,kiek „reikëdavo“ pagal programà. Tiesa, studijuoti jiems buvo nelengva,nes beveik visi dar turëjo uþsidirbti lëðø pragyvenimui: Kapytas, Matusevi-èius, Maèernis – mokytojais, Bradauskaitë – banke, Brazdþiûnas buvo prof.V. Èepinskio laborantu. Tik Maþylytë gavo po 80 litø mënesiui stipendijà[...]. Rudens semestre skaièiau paskaitas ið dangaus mechanikos. Be anks-tesniø studentø, jø dar klausë vienuolë Genovaitë, broliai Katiliai, Èarto-kas, Basanavièiûtë, Vaièekauskas, Bubënaitë, Poþela, Slavënas, sugráþæs iðMaskvos, kur jis buvo baigæs tris kursus.“1

Apie VDU Astronomijos katedrà „Vytauto Didþiojo universiteto antrøjøpenkeriø veikimo metø (1927.II.16–1935.IX.01) apyskaitoje“ skaitome: „Ka-tedros vedëjas – doc. B. Kodatis. Be to, katedros mokslo personalui priklau-so: 1) observatorius privatdoc. dr. P. Slavënas, 2) laborantas V. Kaveckis.

Katedros darbai. 1927 m. Saulës 84% aptemimui ávykus, aptemimasbuvo fotografuojamas su tam reikalui paruoðtu 110 mm. Zeiss’o refrakto-riumi. Darbo tikslas: susekti santyká tarp Saulës neaptemdytos dalies ðvie-sumo ir gaunamos ðviesos kiekio. Gauta 24 aptemdytos saulës, 12 Arayopunkto, 14 tam reikalui paruoðto ekrano fotografijø, be to, 12 psichromet-ro, 23 paprasto ir 23 apsuodinto termometro daviniai. Fotografijos paten-kinanèios. Toliau tyrinëti nebuvo galima, nes Universitetas neturëjo ir neturiatitinkamo fotometro.

1928 metø vasarà prasidëjo observatorijos kûrimas, kuris truko iki 1930metø vëlybos vasaros.

1929 metø rudená buvo ieðkota 1929.II.9 kritusio meteoro ir susekta joorbita. (Publikacija: „Meteoras, kritæs Lietuvoje 1929 metø vasario mën. 9dienà“, Kaunas, 1930.)

1930 metø vasarà iki rudens buvo nustatyta ilguma „Kaunas, pagrindi-nis stulpas – Potsdam, pietø meridianinis stulpas – Greenwich, transitcir-kle. Darbas pabaigtas, bet dar neiðspausdintas.

1931 metø vasarà ávyko stebëjimai poliaus aukðèiui susekti. Darbas darnepabaigtas. Ðiais metais nebuvo galima dirbti lauko astronominiø geode-ziniø darbø, nes katedra ir observatorija neturëjo padëjëjo.

Per visus metus buvo redukuojami ilgumos stebëjimai.1932 metais, nuo geguþës mën. iki rugpjûèio mën., buvo dirbami lauko

astronominiai geodeziniai darbai Narvydþiuose ir Gudeliuose.

1 ALKA. B. Kodaèio archyvas.

BERNARDAS KODATIS – DËSTYTOJAS IR SPECIALISTØ UGDYTOJAS

202 ALGIMANTAS LIEKIS

1931 m. pradþioje jaun. laborantas V. Mockus pasitraukë. Ðis nemaþaipasidarbavo kuriant observatorijà. Jam pasitraukus, katedra ir observato-rija daugiau negu pusæ metø paliko be padedamojo asmens. 1930 metøpabaigoje dr. P. Slavënas, gráþæs ið savo papildomø studijø Amerikoje, priekatedros ëmë dirbti kaip privatdocentas ir observatorijoj kaip observato-rius. 1932 metø pradþioje V. Kaveckis prie katedros ir observatorijoj ëmëdirbti kaip jaunesnis laborantas.

1932 metais mirë du Potsdamo Geodezinio instituto mokslininkai, ku-rie pasiþymëjo savo palankumu katedrai ir observatorijai ir padëjo savopatarimais jas kuriant. Tai prof. G. Förster ir prof. dr. H. Mannkopf. Ypa-èiai paskutiniojo mirtis labai sujaudino personalà, kadangi velionis visadabuvo pasiryþæs jam patarti ir padëti.

Katedra ir observatorija yra Universiteto ir V. Ðt. Karo Topograf. Sky-riaus ûkiðkai aprûpinamos.

1927–1932 m. V. Ðt. K. Top. Skyriaus lëðomis buvo ásigyta: du astronomi-niai laikrodþiai, firmos Clemens Riefler, Nesselwang-München; pagrindinislaikrodis tipo D, darbo laikrodis tipo A ir 3 Sch ir reikalingi padedamiejipriedai; plunksninis chronografas, firmos H. Weiser. Pfronten-Bayern; apa-ratas mikrometriniams sraigtams tirti, firmos Askania-Werke, Berlin-Frie-denau; vienas þvaigþdþiø laiko chronometras su sekundþiø kontaktu, firmosUlysse Nardin, Þeneva; radio priimtuvas, kurá sukonstravo laborantas V. Moc-kus, firmos Francas ir C-c Kaunas. Universiteto lëðomis ásigyta: gulsèiukø eg-zaminatorius firmos Askania-Werke, Berlin-Friedenau; Oppolzer-aparataschronometro juostoms iðmatuoti, firmos Clemens Riefler, Nesselwang-München; astrofotografinis tripletas 120 mm, firmos Carl Zeiss, Jena.“1

B. Kodatis savo studentams pirðo mintá, kad astronomu netampamagavus diplomà, o kad reikia ir toliau mokytis, plësti ir didinti savo erudici-jà. Apie tai jo uþraðuose randame: „Astronomu gali bûti tik tas, kuris þinone tik jà, bet ir matematikà, fizikà, iðmano filosofijà ir kitus mokslus. Pa-baigæs studijas astronomas turi apginti disertacijà, o po to bent porà metødar padirbëti uþsienio valstybiø geriausiose observatorijose ir ten parengtibent vienà mokslo darbà. Tik taip pasirengæs gali savarankiðkai jau imtisastronominiø tyrimø. Pageidautina, kad tuo metu jis jau turëtø apie 30 m.Astronomams turi bûti sudarytos sàlygos gyventi prie observatorijos.

Kadangi Lietuva nedidelë ðalis, ir iðlaikyti atskirà geodezijos institutà

1 Vytauto Didþiojo universiteto antrøjø penkeriø veikimo metø (1927.II.16–1932.IX.1)apyskaita. K., 1933. P. 232–233.


valstybei bûtø sunku, tai darkiekvienas astronomas turi ge-rai iðmanyti ir geodezijà, mokë-ti vykdyti geodezinius tyrimus.Kitaip sakant, astronominë ob-servatorija turëtø vykdyti ir ge-odezinius matavimus bei tyri-mus. Todël ir bûsimiems astro-nomams turëtø bûti skaitomas irgeodezijos kursas, organizuoja-mi jos praktikos darbai.“1

Daug kas ið buvusiø B. Ko-daèio studentø vëliau tapo þino-mais mokslininkais, visuomenësveikëjais. Tarp tokiø minima irjo pirmoji studentë ir disertantëAmelija Maþylytë.

Gimë ji 1900 m. kovo 17 d.Rokiðkio apskr. Panemunëliovlsè. Vebriø k. stambaus ûkinin-ko ðeimoje. Ðeima bendravo suþinomu to meto ðvietëju kunigu Jonu Katele (1831–1908), apie 40 m. kle-bonavusiu Panemunëlio parapijoje, kurià, buvusià viena tamsiausiø, pa-vertë viena bene labiausiai apsiðvietusiø. Tai paskatino Maþylytës tëvusnet tris dukras leisti á mokslus. 1912 m. Amelija baigë Panemunëlio pra-dþios mokyklà, 1918 m. Vilniaus mergaièiø gimnazijà, kuri buvo evakuotaá Voroneþà. Su keliomis draugëmis gimnazistëmis Amelija susitarë nesi-velti á audringus Rusijos revoliucijos ávykius, bet pasinaudoti tuo, kad tek-davo nuolat bendrauti su þymiaisiais lietuviø kalbininkais Jonu Jablonskiu(1860–1930) ir Juozu Balèikoniu (1885–1969), ir geriau iðmokti lietuviøkalbà. Merginos versdavo á lietuviø kalbà pasakas. Vertimus taisydavo lie-tuviø kalbos mokytojas J. Balèikonis, retkarèiais patarimø duodavo ir mo-kytojas J. Jablonskis. 1919–1920 m. A. Maþylytë mokytojavo Panevëþiovalstybinëje gimnazijoje. Labai norëjo toliau mokytis, todël, pradëjus veiktiAukðtiesiems kursams, persikëlë á Kaunà ir ástojo á ðiø kursø matematikosskyriø. Studijuodama dirbo Ðvietimo ministerijoje (kanceliarijoje, Pradþios

B. Kodaèio parengtas konspektas studentams(1926 m.).



mokslo skyriaus sekretore, Knygø leidimo komisijos korektore). Èia labaipravertë geros lietuviø kalbos þinios. Gimtàjà kalbà dar geriau iðmoko, kaidirbdama Knygø leidimo komisijoje vël artimai bendradarbiavo su J. Jab-lonskiu ir K. Bûga (1879–1924). 1922 m. vasario 16 d. Kauno Aukðtieji kur-sai reorganizuojami á Lietuvos universitetà. 1925 m. A. Maþylytë apgynëdiplominá darbà ið astronomijos (darbo vadovas doc. Bernardas Kodatis).Ji buvo pirmoji Lietuvos universiteto diplomantë matematikë moteris. BeA. Maþylytës, matematikà dar baigë 3 vyrai. Nuo 1925 m. vasario 19 d.A. Maþylytë dëstë matematikà ir jos mokymo metodikà Lietuvos moterøkultûros draugijos Mergaièiø mokytojø seminarijoje Kaune, nuo 1931 m.dar dëstë kosmografijà (astronomijà) S. Daukanto mokytojø seminarijo-je. Teko dirbti ir Kauno gimnazijose. 1940–1941 m. A. Maþylytë sovieti-nës Lietuvos ðvietimo liaudies komisaro Antano Venclovos (1906–1971)ásakymu iðkelta mokytojavo Zarasø gimnazijoje. Tokiø perkëlimø tais me-tais buvo daug. Manyta, kad mokytojai prieð jø nepaþástanèius mokiniusgalës iðversti kailá ir garbinti „tautø tëvà didájá Stalinà ir Raudonàjà ar-mijà iðvaduotojà“. Taip, aèiû Dievui, nei A. Maþylytei, nei ðimtams kitøneatsitiko. Taèiau ðie perkëlimai vertintini pozityviai: vietos maþaraðtis„aktyvas“ sunkiai galëjo nustatyti, ar jiems nepaþástamas mokytojas yra„liaudies prieðas“, ar ne, todël daug perkeltøjø á kitus miestus liko neið-veþti á Sibirà. Kaip matysime truputá vëliau, A. Maþylytë to buvo „nusi-pelniusi“. 1941 m. ji gráþo á Kaunà ir vël mokytojavo mokytojøseminarijoje. Bûdama tvirtø katalikiðkø paþiûrø, prie sovietinës mokyk-los nepritapo. Iki 1948 m. dar ðiek tiek dirbo dëstytoja valandininke Vil-niaus pedagoginiame institute, bet nepritapo ir ten. 1944–1946 m. ji buvoI tarybinës ligoninës raðtinës vedëja, 1946–1956 m. dirbo kiek kûrybið-kesná darbà Lietuvos mokslø akademijos Centrinëje bibliotekoje. Paþás-tami ið pokario metø net neþinojo, kad ji – matematikë.

Dar studijuodama A. Maþylytë bendradarbiavo spaudoje. 1928–1930 m.ji buvo mergaièiø moksleiviø þurnalo „Naujoji vaidilutë“ redaktorë. Jamepati paskelbë atsiminimus apie J. Jablonská. Kitø ten paskelbtø jos straips-niø pavadinimai byloja, kad autorës akiratis buvo platus: „Keletas naujau-sios moterø emancipacijos raidos nuomoniø“, „Lai skamba kanklës“,„Kilimas moterø ðvietimo“, „Moterø balsavimo teisës“ ir kt. Kaip mate-matikos mokytoja, kurá laikà tobulinosi Grenoblio (Prancûzija) universi-tete. Jos mokytojo cenzo atestate nurodyta, kad ji turëjo teisæ gimnazijojedëstyti matematikà, fizikà, kosmografijà, o progimnazijoje – dar ir geogra-fijà, rusø kalbà, istorijà. O tai reikëjo árodyti arba iðsilavinimo dokumen-

LIETUVOS MOKSLAS


tais, arba iðlaikius atitinkamus mokytojø cenzo suteikimo komisijos prieÐvietimo ministerijos rengiamus egzaminus. A. Maþylytë gerai mokëjo ru-sø, lenkø, lotynø, graikø, prancûzø ir vokieèiø kalbas.

1925–1940 m. Lietuvos (Vytauto Didþiojo) universitetà baigë 80 diplo-muotø matematikø. 55 diplomantai – lietuviai (ið jø 16 moterø) ir 25 –þydai (ið jø 2 moterys). Bûtina paþymëti, kad tarp diplomuotø matemati-kiø A. Maþylytë buvo ne tik pirmoji diplomantë, bet ir vienintelë, raðiusispaudai apie matematikà bei jos dëstymo metodikà. Daugelyje jos straips-niø kuri nors problema lietuviðkai buvo analizuojama pirmà kartà. Popu-liariai ir kartu iðsamiai neeuklidinës geometrijos raidos kelià nuðvietusiviename savo straipsnyje moksleiviams, po keleriø metø ji paskelbë labaiplatø straipsná apie visà geometrijos raidà nuo Rindo papiruso (apie 2000 m.pr. Kr.), Asirijos ir Babilonijos dantiraðèio, antikinës Graikijos iki JohanoHenriko Liamberto (1728–1777), Adrieno Mari Leþandro (1752–1833),Nikolajaus Lobaèevskio (1792–1856), Anri Puankare (1854–1912), Felik-so Kleino (1849–1925), Davido Hilberto (1862–1943) darbø. Du A. Maþy-lytës darbai – plaèios Juozo Gvildþio (1884–1968) aritmetikos uþdavinynøpradþios mokyklai recenzijos. Du straipsnius ji skyrë aritmetikos mokymometodikai. Pirmajame remiantis iðsamia istorine matematikos mokymotikslø suvokimo analize aptariami du matematikos mokymo tikslai: mate-rialinis ir formalus. Kitame labai plaèiame straipsnyje aptariama aritmeti-kos ir jos mokymo metodikos raida nuo Rindo papiruso iki popieþiausSilvestro II „Taisykliø abaku skaièiuoti“ ir „Nurodymø apie dalykà“(X a. pab. – XI a. pr.), Adamo Rizës (1489–1559) 3 daliø aritmetikos moky-mo metodikos (XVI a. Vokietija), XVIII a. pietistø ir filantropistø – skirtin-gø pedagoginiø metodiniø sroviø, susiformavusiø Vokietijoje, XIX a. vokieèiøir rusø aritmetikos mokymo metodikos mokyklø. Daug skaitydama mate-matinës literatûros ávairiomis kalbomis, A. Maþylytë stengësi dalytis ágyto-mis naujomis þiniomis su kolegomis. Viename ið savo straipsniø ji aptarë1938 m. matematikos mokymo metodinius þurnalus: „Zeitschrift für mat-hematischen“, „Matematika v ðkole“, „Journal des mathematiques elemen-taires“ ir „The Mathematics Teacher“. Metrinës matø sistemos ávedimoLietuvoje dvideðimtmeèiui A. Maþylytë paskyrë straipsná, kuriame apraðëistorinæ ilgio ir laiko matø evoliucijà nuo seniausiø laikø iki XX a. vidurio.

Mirë A. Maþylytë 1972 m. balandþio 30 d. Vilniuje.1

Prof. Bernardo Kodaèio astronominiø darbø tæsëju pokario Lietuvoje

1 Pagal prof. Algirdo Aþubalio straipsná, paskelbtà: http://ic.lms.lt/ml/212/pirmoji.htm



buvo jo studentas Paulius Slavënas. Gimëjis 1901 m. liepos 21 d. Maskvoje, lietuviogydytojo Vinco Slavëno ir akuðerës þydësKovalkovos-Berðtein ðeimoje. Á LietuvàPaulius gráþo kartu su tëvu, motinai atsisa-kius ir toliau likus gyventi Maskvoje.

Kaune P. Slavënas tæsë studijas Lie-tuvos universitete, ásidarbinæs ir B. Ko-daèio vadovaujamoje Astronomijoskatedroje laborantu. Beje, kaip matyti iðB. Kodaèio uþraðø, P. Slavënas ið pradþiøjam labai patikæs dël didelio smalsumo,darbðtumo. „Mûsø studentai neretai mo-kosi blogai ne dël blogø galvø, o dël tingi-nystës. Ir dar, daugelis neturi pareigos

jausmo. O jis juk auklëjimo vaisius. Neauklëjamas pareigos jausmas nei ðei-mose, nei mokyklose, nei visuomenëje. Kita prieþastis – tai visur vieðpatau-jantis karjerizmas. Dël jo daugelis ir studijuoja, o ne tam, kad ágytø þiniø,studijuoja tik, kad gautø diplomus ir taptø ponais, uþimtø aukðtus postus. Tadtokiems ir pats mokslas rûpi tiek, kiek pernykðtis sniegas. Kvotimams praëjustokie knygø nebepaima. Þinoma, kai kà atstumia nuo studijø ir pati jø siste-ma. Ðtai matematikai baigdami studijas turi laikyti kvotimus net ið 27 dalykø.Kiekvieno to dalyko dëstytojas dirba taip, lyg rengtø tik savo srities specialistà.Kam, pavyzdþiui, matematikui studijuoti taip pat plaèiai ir giliai meteorologi-jà, chemijà ar kitus mokslus, kaip ir tø dalykø bûsimiems specialistams...“1

B. Kodaèio pastangomis laborantui P. Slavënui buvo iðrûpinta Rok-felerio stipendija ir 1925 m. rudená jis iðvyko doktorantûros studijoms áJeilio universitetà JAV (Niu Haiveno mieste). Ten jis toliau studijavo ast-ronomijà ir kai kuriuos teorinës fizikos dalykus, parengë daktaro diserta-cijà, susipaþino su JAV observatorijø darbu. 1928 m. birþelio mënesá PauliusSlavënas, gavæs Jeilio universiteto filosofijos daktaro diplomà, sugráþo Lie-tuvon. Darbo gavo universiteto Geometrijos katedroje vyr. asistentu, nesAstronomijos katedroje jo vietoje laborantu dirbo irgi didelis astronomi-jos mylëtojas Vincas Mockus. Pastarasis buvo ir gabus meistras – paga-mindavo reikalingø tyrimams prietaisø, daug pasidarbavo árengiantobservatorijos patalpas buvusiame kariniame forte. Taèiau ir P. Slavënas


Paulius Slavënas (1901–1991).


verþësi dirbti astronomu. Kad ágytø privatdocento teises astronomijos sri-tyje, jis parengë diskusiniø praneðimø, taèiau vis nepasisekdavo apginti .Pagaliau 1929 m. pradþioje jis parengë habilitaciná darbà, já apgynë ir gavoprivatdocento vardà, o po metø, atitarnavæs Lietuvos kariuomenëje, buvopriimtas á universitetà antruoju dëstytoju Astronomijos katedroje. Jis èiadëstë astronomijos ávadà, aukðtàjà algebrà, reliatyvumo teorijà, baigtiniøskirtiniø teorijà, teorinæ astrofizikà, matematinæ geografijà, skaièiavimometodologijà, kosmologijà ir kitus dalykus. Taèiau tarp B. Kodaèio ir P. Sla-vëno vis daþnëjo nesutarimai tiek dël dëstymo metodikos, tiek ir dël astro-nominiø tyrimø organizavimo ir vykdymo. B. Kodatis, þinodamas menkasvalstybës galimybes, visa stengdavosi atlikti kuo maþesnëmis lëðomis, pa-sigaminti savo rankomis. Tuo tarpu P. Slavënas, pamatæs turtingas JAV ob-servatorijas, kaltino B. Kodatá, kodël ðis nepakankamai reikalauja iðLietuvos Vyriausybës lëðø astronomijos studijoms bei tyrimams ir pan. TadB. Kodatis skundþiasi savo uþraðuose: „[...] Ið Amerikos sugráþo P. Slavë-nas [...]. Skaudþiai mano buvo apsirikta dël jo [...]. Buvo daug su juo mannemaloniø ir dargi skandalingø dalykø. Turiu pasakyti, kad P. Slavëno el-gesys daugeliu atvejø yra tiesiog chamiðkas. Man gaila, bet negaliu kitaipiðsireikðti. Jokio ðvelnumo, delikatumo, jokios garbës jausmo, jokio aris-tokratiðkumo!..“ Taèiau B. Kodatis nepaaiðkina visø nesutarimø ir nusivy-limo prieþasèiø, tik pabaigoje paraðo: „Gal padariau klaidà, kad su juosusitaikiau. Na, bet tai padariau vardan Lietuvos, vardan mokslo...“

Bet vëliau, 1930 m. pradþioje, B. Kodatis vël apie kolegà P. Slavënà raðo iðdalies ir paaiðkindamas nesutarimø prieþastis: „[...] Pono Slavëno bûdas mankoktus. Tai pajutau jau nuo pirmos paþinties su juo dienos. Manau, tas jobûdas nëra indoeuropietiðkas, kitaip sakant, ariðkas. Jis – semito bûdo, „rusøþydo bûdo“. Ne kartà panaðiai apie já man sakë Èepinskis, Sleþevièius, Ðliû-pas, Þemaitis [...]. Tiesa, mûsø studentø tarpe jis kiek iðsiskyrë darbðtumu irgabumais, bet palyginus su Berlyno universiteto studentais – jis buvo viduti-niokas [...]. P. Slavënas gimë ir uþaugo Rusijoje, Maskvoje. Iki atvykimo Lietu-von jis nemokëjo ir lietuviðkai. Jo motina þydë, o tëvas, nors lietuvis, bet niekadanedalyvavo lietuviø judëjime. Per tuos kiek daugiau kaip metus, praleistusLietuvoje, jis nespëjo pasijusti lietuviu, o mes já pasiuntëme studijuoti á Ame-rikà. Bet gráþæs jis ëmë be atodairos kritikuoti visa, kas lietuviðka, reikalautidiegti ir studijose, moksle amerikietiðkà sistemà, uþmirðdamas, kad kas yraamerikieèiams vaistai, lietuviams gali bûti nuodai. Kitaip sakant, P. Slavënas,neturëdamas lietuviðkos kultûros, lengvai perëmë svetimàjà. Dël to að irgibuvau tos nuomonës, kad p. Slavënui prieð tampant privatdocentu reikia


padirbëti arba aukðtesnës mokyklos mokytoju, arba asistentu, pasijusti tikrulietuviu. Taèiau P. Slavënas nenorëjo klausyti manæs, net kumðèiais grasino. Otuo jis buvo sukëlæs ir visos profesûros antipatijas sau...“1

Ðios iðtraukos bent ið dalies paaiðkina, kodël B. Kodatis buvo gan nei-giamos nuomonës apie bûsimà vienà þymiausiø okupacinëje Lietuvoje ast-ronomø, LTSR mokslø akademijos akademikà Pauliø Slavënà – tai per„maþas jo lietuviðkumas“ ir per didelis kritiðkumas ir prieðiðkumas univer-sitetui, jo profesoriams, taip pat Lietuvai, valdomai vieno Prezidento. Ta-èiau, þinoma, to prieðingumo tarp astronomo B. Kodaèio ir kai kuriø jobendradarbiø kiti nelabai pastebëdavo ir neatsitiktinai daugelio bendra-vusiø atsiminimuose raðoma, kad tarp dëstytojø, profesûros vyravusi tikkûrybinga, geranoriðka atmosfera.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir Lietuvà vël okupavus SSRS,P. Slavënas buvo paskirtas Vilniaus universiteto profesoriumi, Astronomi-jos katedros vedëju, kuriuo jis iðbuvo iki 1969 m. (iðskyrus 1949–1953 m.,kai dirbo LTSR MA prezidiumo moksliniu sekretoriumi), garsëjo kaip moks-lo populiarintojas. Raðë populiarius straipsnius beveik ið visø mokslo srièiø,taip pat ateizmo klausimais. Kaip nuosekliam marksistinës-lenininës ideo-logijos propaguotojui, jam buvo pavesta vadovauti Politiniø ir moksliniø þi-niø skleidimo (nuo 1963 m. – „Þinijos“) draugijai, jis buvo daugelio moksliniøir partiniø leidiniø redakcijø kolegijø narys. 1957 m. TSRS MA buvo ákurtasNacionalinis gamtos mokslø ir technikos istorijos ir filosofijos susivieniji-mas bei jo skyriai „sovietinëse“ respublikose. LSSR toks skyrius ásteigtas1964 m. ir jam vadovauti pavesta P. Slavënui. Po poros metø jis buvo priim-tas Tarptautinës mokslo istorijos akademijos (centras Paryþiuje) nariu ko-respondentu ir t. t. 1958 m. P. Slavënui vienam pirmøjø Lietuvoje valdþiasuteikë LTSR nusipelniusio mokslo veikëjo garbës vardà, jis buvo apdova-notas „Garbës þenklo“, Darbo Raudonosios vëliavos ir Lenino ordinais, dau-gybe garbës raðtø. Mirë P. Slavënas 1991 m. vasario 24 d.

Ðiø eiluèiø autoriui bûnant JAV, Putname, teko susitikti su buvusiuB. Kodaèio bendraþygiu ir bendradarbiu, matematikos profesoriumi, veik-liu visuomenës veikëju Èeslovu Masaièiu. Jis gimë 1912 m. kovo 2 d. Kau-ne. Baigæs gimnazijà, studijavo VDU matematikà. 1937 m. baigæs studijasdirbo VDU Astronomijos katedroje laborantu, asistentu. Laisvalaikiu pa-raðë daug straipsniø tuometiniams leidiniams – „XX amþiui“, „NaujajaiRomuvai“, „Þidiniui“, „Kosmos“ ir kt.

1 Ten pat.

LIETUVOS MOKSLAS


È. Masaitis apie prof. Bernardà Ko-datá taip prisiminë: „Profesorius buvo la-bai mandagus, kuklus, labai draugiðkasir visiems tik gera linkintis. Ir labai darbð-tus, ir kartà uþsibrëþto tikslo niekada ne-atsisakydavo. Tik dëka jo atkaklumo irenergijos ir buvo ámanoma tada Kauneákurti observatorijà ir organizuoti astro-nomijos tiriamuosius darbus. Að, kaipasistentas, buvau apgyvendintas prie ob-servatorijos vadinamajame sargo name-lyje. Prieð karà jo rûpesèio dëka buvonupirkta galingesnës stebëjimo technikosið JAV. Rengëmës jà patys sumontuoti irtirti Paukðèiø Tako dvigubas ir kintamàsias þvaigþdes. Bet, gaila, nespëjo-me. Prasidëjo okupacija, karas.

Mûsø fakultetà perkëlus á atgautà Vilniaus universitetà, persikëliau á Vil-niø ir að, o po kiek laiko ir B. Kodatis vadovauti Vilniaus universiteto obser-vatorijai. Apsigyvenome observatorijos pastate. Bet nuveikti ne kà galëjomedël okupacinës valdþios varþymø, fotografiniø ir kitø medþiagø trûkumo.

Kaip dël santykiø su astronomu P. Slavënu?Man studijuojant VDU, paskaitas skaitë ir B. Kodatis, ir P. Slavënas.

Mes, studentai, labiau mëgome prof. B. Kodaèio paskaitas. P. Slavëno ne-mëgome ir dël jo pasipûtimo, ir jauèiamos jo paniekos viskam, kas lietu-viðka. Tuo tarpu B. Kodatis buvo ypaè didelis patriotas ir jis atkakliausiaigindavo visa, kas lietuviðka. Ir ðventai tikëjo, kad Lietuva gali ir bus vienalabiausiai klestinèiø Europos valstybiø...“

Artëjant antrajai SSRS okupacijai È. Masaitis pasitraukë á Vokietijà.1945–1947 m. jis buvo Regensburgo ir Ðeinfeldo lietuviø tremtiniø stovykløkomitetø pirmininkas, 1947–1948 m. Vyriausiojo Lietuvos iðvadavimo ko-miteto tarybos narys ir kt. 1949 m. emigravæs á JAV, dëstë astronomijà irmatematikà ávairiuose koledþuose ir universitetuose. Tenesio universiteteapgynë daktaro disertacijà ir nuo 1956 m. priimtas vadovauti matematikøgrupei raketø tyrimø laboratorijoje Aberdyne, o nuo 1963 m. – Merilandouniversiteto profesoriumi. 1980 m. iðëjæs á pensijà toliau vykdë Balistiniøtyrimø laboratorijos uþsakytus projektus.

B. Kodaèio uþraðuose randame minint ir astronomà Antanà Juðkà kaippavyzdingà lietuvá, kuris savo þinias pirmiausia stengësi perteikti jaunajai

Èeslovas Masaitis



kartai, moksleiviams. B. Kodatis, maty-damas labai plaèias jo þinias ið astrono-mijos ir kitø mokslø, visaip já skatinouþsiimti ir mokslo tiriamàja veikla.

Antanas Juðka gimë 1902 m. sausio27 d. Geleþiuose (Panevëþio r. Ramyga-los vlsè.). Mokësi rusiðkoje Ramygalospradþios mokykloje, vëliau – Panevëþiorealinëje, Vilniaus „Ryto“ gimnazijose,pastaràjà baigæs apie metus mokytojavoRamygaloje, o nuo 1920 m. studijavo Ber-lyno universiteto Fizikos–matematikosfakultete, nuo treèiojo kurso persikëlëá Getingeno universitetà. Já baigæs(1925 m.), gráþæs á Lietuvà, paskirtas Pa-svalio vidurinës mokyklos, o vëliau Vil-

kaviðkio „Þiburio“ gimnazijos direktoriumi. B. Kodaèio skatinamas para-ðë daktaro disertacijà – „Ðviesumo pasiskirstymas Saulës diske“, bet ir jà1929 m. apgynæs liko dirbti Vilkaviðkyje. Èia paraðë ir iðleido gimnazijoms„Astronomijos vadovëlá“. Já gerai ávertino Lietuvos universiteto mokslinin-kai ir pakvietë A. Juðkà dirbti privatdocentu ir skaityti filosofijos studen-tams paskaitas ið gamtos mokslø, o geografams – praktinæ astronomijà. Kartuir toliau mokytojavo Vilkaviðkyje, po to Birþuose. Èia parengë naujà vado-vëlá „Matematinës analizës pagrindai“ (Kaunas, 1934), paraðë daug straips-niø lietuviø spaudai ið astronomijos, matematikos ir kitø mokslø, buvo tarpveikliausiø Vilniaus vadovavimo sàjungos nariø, þurnalo „Mûsø Vilnius“ re-daktorius ir daugelio jo straipsniø autorius.

1934 m. A. Juðka paskirtas naujos Kauno I gimnazijos direktoriumi,dëstë fizikà, parengë ir iðleido „Fizikos vadovëlá“, „Aukðtosios matemati-kos pradmenis“ ir kt. Vokieèiø okupacijos metais dirbo Kauno universite-to Astronomijos ir geodezijos katedros docentu.

Vokieèiams 1943 m. kovo mënesá universitetà, kaip ir kitas aukðtà-sias mokyklas, uþdarius, A. Juðka gráþo á Ramygalà ir èia mokytojavo. Pokaro mokytojavo Kauno 8-oje vidurinëje mokykloje. Bet buvo suimtas,ilgai tardytas, taèiau nesudarius bylos paleistas. Tuomet persikëlë á Vil-niø, ásidarbino tuometiniame miðkø technikume ið pradþiø buhalteriu,bet po poros metø ëmë dirbti ir dëstytoju. Nuo 1963 m. buvo priimtasdëstyti astronomijos kursà Vilniaus pedagoginiame institute. Paraðë daug

Antanas Juðka (1902–1985).


populiariø knygø ið astronomijos:„Kelionë po Saulës sistemà“(1958), „Mënulis“ (1960), „Sau-lës sistema ir jos vystymasis“(1960), „Nuo Þemës iki Plutono“(1964), „Mûsø þvaigþdë Saulë“(1966), „Venera“ (1971), „Þvaigþ-dynø pasauliai“ (1972), „Astrofi-zika“ (su bendraautoriais, 1977),parengë „Astronomijos enciklo-pediná þodynà“ (1984), „Jaunojoastronomo þinynà“ (su bendraau-toriais, 1986) ir daugelá kitø.

Mirë A. Juðka 1985 m. kovo18 d. Vilniuje.1

Profesorius Bernardas Kodatis netik bûsimiems astronomams, mate-matikams, fizikams, bet ir geodezijos kartografijos specialistams vienas pirmøjøpradëjo skaityti ir geodezinës astronomijos kursà. Pavyzdþiui, VDU programørinkinyje 1938 m. nurodyta, kad B. Kodaèio ketvirtojo kurso geodezininkams ið„geodezinës astronomijos“ skaitomas kursas aprëpia tokià tematikà:

„I. Teorinë dalis.1) Sferinës astronomijos definicija, ir sfer. astronomijos uþdaviniai.2) Regimasis dangaus skliautas ir jo regimasis judesys.3) Koordinaèiø sistemos ir jø transformavimas.4) Dieninio judesio reiðkiniai.5) Astronominës efemeridës, jø sutvarkymas ir naudojimas.6) Laikas.Þvaigþdþiø laikas, tikrosios saulës laikas, vidutinës saulës laikas, zonø lai-

kas ir jø transformavimai.7) Astronominë refrakcija.Refrakcijos diferencialinë lygtis, ávairios hipotezës apie oro sudëties, Cas-

snii–Ressel’io refrakcijø teorijà.8) Paralaksas. (Analizinis paralakso iðblaðkymas, transformuojant koor-

dinates). Dieninis paralaksas, metinis paralaksas.9) Aberacija. (Analizinis iðklostymas).Fiksþvaigþdþiø aberacija, metinë ir dieninë. Planetø aberacija.10) Precesija ir nutacija.

1 http://mokslasplius.lt/astronomija/book/export/html/672

Prof. B. Kodatis prie savo namø Berlyne(apie 1930 m.).


Lunisolarprecesija, planetø precesija, áþulnumo sekularinë atmaina, ben-droji precesija. Ilgiø nutacija, ekliptikos áþulnumo nutacija.

11) Fiksþvaigþdþiø nuosavas judesys.12) Þvaigþdþiø vidutinës ir regimosios vietos.13) Þvaigþdþiø vietø redukcija:Katalogo epocha á kità epochà;Epocha á stebëjimo epochà;ABCD – formuliø sistema. fghi – formuliø sistema.II. Sfer. astronomijos instrumentai1) Astronominis teodolitas,2) Universalusis prietaisas,3) Pasaþinis prietaisas,4) Chronometras,5) Radio imtuvas (ilgø bangø 18.000–19.000 m.), tø prietaisø apraðymas,

naudojimasis, klaidø teorija ir rektifikacija,6) Chronografas,7) Oppolzer’io aparatas.III. Koordinaèiø nustatymasA. Netikslûs metodai.Laiko, poliaus aukðèio, azimuto nustatymas grafiniu bûdu, cirkum meri-

dianiniais aukðèiais.B. Apytiksliai metodai.Laiko nustatymas pirmame vertikale.Poliaus aukðèio nustatymas ið urs. min. zenito distancijos.Azimuto nustatymas naudojantis kulminacijos momentais.Poliaus aukðèio nustatymas Horrebon-Talcott’o metodu; Pievcof’o metodu.C. Tikslûs metodai.Laiko nustatymas pasaþiniu prietaisu meridiane [...]. Poliaus aukðèio

nustatymas. Horrebon-Talcott’o metodai. Azimuto nustatymas urs. min. me-todu.

IV. Pratybø darbaiTeorinës dalies (I) kiekvieno Nr. studentas turi atlikti po darbà.Be to, yra 12 darbø programa, ið kurios kiekvienas studentas gali – ir bûti-

nai turi – pasirinkti 5 darbus, kuriuos jis turi savarankiai ir graþiai atlikti. (Tamtikrame sàsiuvinyje).

Kiekvienas studentas turi atlikti III dalies (koordin. nustatymo) kiekvie-nà darbà, kuris turi suteikti bent pakenèiamà rezultatà. Kiekvieno darbo turibûti nustatyta vidutinë paklaida.

Doc. B. Kodatis.“1

1 VDU Mokslo planø projektas. Programø rinkinys. K., 1938. P. 247, 248.

LIETUVOS MOKSLAS

PROF. B. KODAÈIO GEODEZINIAI–ASTRONOMINIAI DARBAI

B. Kodatá nuo jaunystës domino ne tik þvaigþdëtas dangus, Saulë, Më-nulis, bet ir tai, kas yra ta Þemë, kurioje gyvename, kokia jos forma, kaip jiturëtø atrodyti stebint ið Mënulio ar kokios Saulës planetos. Tais metaisþmogus oro balionais ir lëktuvais buvo aukðèiausiai tepakilæs bene iki 10 kmir ið tokio aukðèio, þinoma, jis dar negalëjo spræsti, kokia yra tikroji Þemësforma.

Dar senovëje babilonieèiai Saulës ir Mënulio uþtemimais buvo árodæ,kad Þemë yra apskrita. IX a. arabai mëgino iðmatuoti Þemës meridianiniuslankus. Bet vëliau, ásigalëjus religininkams, buvo uþdrausta minëti tai, kadÞemë yra apvali, kad ne Saulë, o Þemë skrieja aplink jà. Inkvizicija perse-kiojo tuos, kurie nenorëjo su tuo sutikti. Ir kai naujø astronominiø stebëji-mø duomenø akivaizdumo nebebuvo galima paneigti, pagaliau buvovisuotinai pripaþinta ir helio centrinë sistema, ir tai, kad Paukðèiø Takas su-sideda ið daugybës þvaigþdynø, ir t. t. Vis labiau buvo ásitikinama, kad Þemëyra ne taisyklingas rutulys, bet elipsoidas, artimas sukant elipsæ apie ma-þàjà jos aðá, asimetriðkai: pietuose álinkæs, ðiaurëje – iðkilæs su 6378 km ir6357 km spinduliais. Tiesa, apie mokslininkus, árodþiusius, kad Þemë „su-plota“, XVIII a. garsusis Volteras buvo paraðæs kandþiø humoreskø.

Þemës formos ir vietovës koordinaèiø nustatymu vis plaèiau ir dau-giau pasaulyje ëmus domëtis, pradëti vykdyti ir geodeziniai matavimai.Vilniaus universitete 1820 m. buvo ákurta ir atskira Geodezijos katedra,nors, tiesa, kai kuriuos aukðtosios geodezijos dalykus jau nuo 1753 metødëstë astronomas Tomas Þebrauskas (1714–1758). Vilniaus universitetoastronomas Martynas Poèobutas 1777 m. buvo parengæs projektà, kaip,remiantis astronominiais-geodeziniais matavimais, sudaryti tikslø, su vie-toviø koordinatëmis, Lenkijos (Lietuvos ir Lenkijos) þemëlapá. Taèiau dëlsavivalës valstybëje tas projektas ir nebuvo pradëtas ágyvendinti.

1791 m. Lietuvos kancleris Jokimas Liutauras Chreptovièius irgi buvoparengæs tikslaus Lietuvos þemëlapio sukûrimo projektà. Bet prasidëjus


karams, sukilimui ir Rusijos okupacijaiprojektas irgi nebuvo pradëtas ágyven-dinti. Beje, tuo metu sukurti Lietuvos þe-mëlapá bandë ir vyskupas Poniatovskis(karaliaus brolis). Jis kartu su kuniguÈaikovskiu iðsiuntinëjo parapijø klebo-nams instrukcijà – iðmatuoti atstumus iðbaþnyèios bokðtø visomis kryptimis ikivieno ar kito kaimo, malûno, miðko areþero ir pan. Jie manë, kad, sudëjæ antvieno didelio lapo ið parapijø atsiøstasapylinkiø schemas su tiksliais atstumønurodymais, galës sudaryti ir labai tiksløviso kraðto þemëlapá. Pagal kai kuriuosduomenis, tos schemos su vietoviø ap-

raðymais sudariusios net dvylika storø tomø.1 Bet neþinoma, ar toliau bu-vo kas nors pamëginta daryti.

Rusijai atitekusi Lietuva buvo jai labai svarbi strateginiu poþiûriu.Tad ji daug dëmesio skyrë ir jos ribø nustatymui, tiksliø þemëlapiø su-darymui, bet pirmiausia, þinoma, geodeziniams matavimams. Rusijosmokslø akademijai pasisekë caro valdþià átikint, kad, be paprastø geo-deziniø matavimø, bûtø nustatoma ir Þemës elipsoido forma ir dydispirmiausia Vakarø Rusijoje (nuo Norvegijos ðiaurës iki Juodosios jû-ros, Izmailo).

Matavimams vadovauti 1816 m. buvo paskirtas Dorpato (Tartu, Estija)universiteto matematikas ir astronomijos profesorius F. G. V. Struvë, kuriovardu ðiandienà vadinamas tas geodezinis lankas (meridianinis lankas).

F. G. V. Struvë (Friedrich Georg Wilhelm Struve arba Vasilij Jakovle-viè Struve) gimë 1793 m. netoli Hamburgo, Altono mieste (Vokietija), gim-nazijos direktoriaus ðeimoje. Universitete baigæs filosofijos mokslus,1813 m. apgynë daktaro disertacijà ið astronomijos – Dorpato observato-rijos geografinës padëties nustatymo tema. Tais paèiais metais jis buvo pa-skirtas Dorpato universiteto matematikos ir astronomijos profesoriumi,Dorpato observatorijos astronomu, tirti þvaigþdþiø rektascensijos – dvina-riø ir daugianariø þvaigþdþiø.

1 Dirmantas S. Pirmieji geodeziniai-astronominiai darbai Lietuvoje // Kosmos. 1935.T. XIII. P. 5.

Frydrichas Georgas VilhelmasStruvë


F. G. V. Struvë dalyvavo ir kuriant Pulkovo observatorijà. 1839 m. jispaskirtas ir pirmuoju jos direktoriumi, parengë ir iðleido dvinariø ir dau-gianariø þvaigþdþiø koordinaèiø katalogus.

Þemës spindulá dar III a. pr. Kristø nustatë graikø mokslininkas Era-tostenas pagal meridianà, einantá tarp Aleksandrijos ir Scienos (Pietø Egip-tas), apskritimo ilgio formulæ. Meridianinio lanko ilgá jis apskaièiavo pagalkaravanø greitá ir kelionës trukmæ, platumø skirtumà – pagal Saulës aukð-èius meridiane. Nuo 1615 metø buvo dirbama pagal olandø geodezininkoV. Snelijaus pasiûlytà metodà – punktus susiejant á trikampiø sistemà (jojematuojami trikampiø kampai ir bent viena kraðtinë – bazë), tai gerokaipadidino matavimø tikslumà. To ypaè reikëjo jûrininkams, þemëlapiø su-darytojams ir kt.

F. G. V. Struvës sudaryta meridianinio lanko matavimo programapirmiausia pradëta vykdyti Lietuvos teritorijoje. Dar 1815 m. gruodþio 15 d.á Vilniø sudaryti tikslaus jo gubernijos þemëlapio buvo atsiøstas estøkilmës kariuomenës 1-ojo pëstininkø korpuso pulkininkas Karolis Te-neris (1783–1859). Beje, jis buvo ir tarp nuoþmiausiø 1831 metø sukili-mo Lietuvos gubernijose malðintojø, bet kaip tyrëjas jis nemaþa nuveikë.Dar teturëdamas 12 metø, pamatæs apylinkëse dirbanèius matininkus,pasipraðë jø priimamas pagalbiniu darbininku. Greitai gabus paauglysatlikdavo ir braiþytojo bei pieðëjo darbus. Matininkø iðgirtà Karolá vie-tos dvarininkas nuveþë á Petrapilá mokytis karo mokykloje. Jà baigæsK. Teneris buvo pasiøstas su kuopa kareiviø sudaryti vieno rajono geo-dezinæ nuotraukà. Po poros metø sugráþæs á Petrapilá, studijavo astro-nomijà ir geodezijà. 1809 m. dalyvavo ekspedicijoje, atliekanèiojeSuomijos álankos matavimus. Kare su Napoleonu vadovavo kariuome-nës pulkui kovose su prancûzais. Po karo vël dalyvavo geodezininkøekspedicijose. 1915 m. buvo atsiøstas á Vilniaus gubernijà.1

Struvës lanko geodeziniai matavimai pradëti 1816 m. pirmiausia suda-rant Vilniaus gubernijos trianguliacijos tinklà, skirtà kraðto kartografavi-mui. Tinklo matavimai baigti 1821 m. Ið pradþiø savo iniciatyva, o vëliau,gavæs vyresnybës sutikimà ir nurodymus, jis pradëjo laipsninius matavi-mus Vilniaus observatorijos meridianu ir tæsë juos beveik 35 metus. Suda-rë trianguliacijos grandinæ nuo Jekabpilio (Latvija) iki Dunojaus þioèiø.Ðiuos matavimus Teneriui padëjo atlikti Vilniaus universiteto auklëtinis

1 Toliau pagal straipsná ið internetinio psl.: http://mokslasplius.lt/astronomija/book/export/html/889


1816–1852 m. sudarytoji trianguliacijos grandinëÞemës meridianiniam lankui skaièiuoti.

LIETUVOS MOKSLAS


181

6–18

29 m

etø

pirm

osio

s kl

asës

tri

angu

liaci

jos

tinkl

as (

ið V

GT

U G

eode

zijo

s in

stitu

to r

ankr

aðèi

o:„F

. G. W

. Str

uve

mer

idia

no la

nko

punk

tø át

rauk

imas

á U

NE

SCO

pas

aulio

pam

inkl

ø pa

veld

o sà

raðu

s“. V

., 20

01. L

. 9.



Juzefas Chodzka (1800–1881). 1827 m. baigta iðmatuotilanko dalis nuo Bristen punkto (56o352) Latvijoje ikipunkto Belin (52o032) Baltarusijoje vadinta „lietuviðkuo-ju lanku“.

Trianguliacijos grandinës punktai átvirtinti þenklaisið lauko akmenø, suriðtø kalkiø skiediniu, þemëje iðkas-toje duobëje. Tokio mûro virðuje ámontuotame akmeny-je buvo iðgræþta kiaurymë, á kurià supilto iðtirpinto ðvinopavirðiuje ákirstu kryþiuku paþymëtas centras. Ðiaurinë-je Struvës geodezinio lanko dalyje trianguliacijos punk-tø centrai daþnai buvo fiksuojami þymomis uolose,esanèiose þemës pavirðiuje.

Kampams matuoti kalvotose vietovëse buvo stato-mos 5–11 m aukðèio medinës piramidës, o miðkingoselygumose statyti geodeziniai bokðtai prietaisams pakel-ti. Teneris naudojo nesudëtingos konstrukcijos bokðtus,kuriø vidutinis aukðtis – 19 m. Tik kai kuriø bokðtø aukðtissiekë 30–40 m.

Lietuvoje trianguliacijos trikampiø kampams matuotiTeneris daugiausia naudojo vernierinius 10 coliø Bau-mano ir Trautono (Throughton) kartotinius skritulius,kuriø þiûronai didina 25–27 kartus. Taip pat naudotas

Meðkoniø punktas (Vilniaus r. Nemenèinës sen. Meðkoniø k.).

Dþ. Ðeltonolaikrodis(Lietuvos

nacionalinismuziejus).


Vilniaus observatorijai priklausæsG. Reichenbacho teodolitas.

Pietinës lanko dalies matavimamsdar naudoti G. Ertelio paprastasis ir ast-ronominis teodolitai bei universalusisprietaisas. Struvë kampams matuoti nau-dojo teodolitus ir G. ReichenbachoMiunchene pagamintà universaløjá prie-taisà. Ið pradþiø Teneris kampus matavokartojimø bûdu: kiekvienà kampà ma-tavo atskirai ir tai kartojo nuo 20 iki 50kartø. Vëliau kampai matuoti Struvëspasiûlytu nauju metodu. Trikampiønesàryðiai buvo leidþiami iki 3".

Trianguliacijos grandinës bazës ma-tuotos baziniais prietaisais. Tenerio prie-taise naudoti keturi geleþiniai strypai,kuriø kiekvieno ilgis buvo 14 pëdø (apie4,27 m). Matuojant bazæ strypai, neglaudþiant vieno prie kito, guldytiant mediniø oþiø, padëtø ant balkiø. Tarpai tarp strypø matuoti liniuotesu padalomis ir nonijumi, kuriuo, naudojant lupà, atskaièiuota 0,001 co-lio (0,025 mm) tikslumu. Iðmatuotø baziø santykinës paklaidos siekë apie1:300 000. Tokia 11,8 km ilgio bazë iðmatuota 1820 m. tarp Pandëlio mies-telio ir Jokðiø kaimo. Tai buvo pati ilgiausia bazë Struvës lanko grandi-nëje.

Struvës geodezinio lanko astronominiuose punktuose geodezinës ast-ronomijos metodais pagal dangaus ðviesuliø stebëjimus buvo nustatomaastronominë platuma ir krypties á gretimà punktà astronominis azimutas.Astronominiams matavimams atlikti daþnai buvo árengiamos laikinos ast-ronomijos observatorijos su akmeniniais stulpais prietaisams pastatyti.

Matavimams lietuviðkojo lanko astronominiuose punktuose Bristene,Nemëþyje, Beline kartu su kitais prietaisais naudoti Vilniaus observatori-jai priklausantys þymaus anglø mechaniko Dþ. Ramsdeno pasaþinis prie-taisas, Londono meistro Viljamo Hardþio laikrodis bei astronominisDþ. Ðeltono laikrodis.

Pabrëþtina, kad á ðiuos astronominius matavimus labai aktyviai ásitrau-kë Vilniaus observatorijos astronomai. Dar 1818 m., nustatant Meðkoniøpunkto ir Vilniaus observatorijos astronominiø ilgumø skirtumà, Vilniaus

Petras Slavinskis,Vilniaus universiteto astronomijos

profesorius ir observatorijosdirektorius.


observatorijoje stebëjimus darë observatorijos direktorius Jonas Sniadec-kis (1756–1830) ir Petras Slavinskis (1795–1881), o Meðkoniø punkte –K. Teneris su padëjëjais. Punktø vietinis laikas nustatytas astronominiaisstebëjimais. Vietiniø laikø skirtumas, taigi ir ilgumø skirtumas, gautas nau-dojant ðviesos þybsnius, deginant parakà ant kalvos, matomos ið abiejøpunktø. Dvylikos dienø laikotarpiu stebëti 86 þybsniai. Matavimais gautanuo Paryþiaus skaièiuojama Meðkoniø punkto astronominë ilguma λ=22o58’02.55". Tais paèiais metais nustatytas krypties Meðkonys–Nemëþisastronominis azimutas bei Meðkoniø punkto platuma. Ðie duomenys buvopanaudoti Vilniaus, Kurðo ir Gardino gubernijø trianguliacijos tinklo pra-diniam orientavimui atlikti.

1824 m. P. Slavinskis, J. Chodzkos padedamas, nustatë Tenerio suda-romos trianguliacijos Eidintaièiø punkto (apie 9 km á ðiauræ nuo Telðiø)astronominæ platumà. Matavimai atlikti kà tik observatorijos ásigytu Ge-orgo Reichenbacho vertikaliuoju skrituliu. Platumai nustatyti iðmatuoti700 þvaigþdþiø zenitiniai nuotoliai.

1826 m. observatorijos direktorius P. Slavinskis, padedamas observa-torijos astronomo Mykolo Hluðnevièiaus (Hluszniewicz, 1797–1862) ir tuolaiku observatorijoje dirbusio Martyno Þilinskio, nustatë Bristeno astro-nominio punkto platumà. Matavimai truko vienà mënesá. Platuma nusta-tyta Beselio pasiûlytu bûdu, stebint 36 þvaigþdes pirmajame vertikalepasaþiniu prietaisu. Vietinis laikas ir laikrodþio eiga taip pat buvo nustato-mi pasaþiniu prietaisu. Toks platumos nustatymo metodas buvo taikomasir kituose lietuviðkojo lanko astronominiuose punktuose.

Nemëþio astronominiame punkte, esanèiame uþ 6 km á pietryèius nuoVilniaus observatorijos, 1826 m. buvo árengta laikinoji astronomijos ob-servatorija ir atlikti pirmieji astronominiai stebëjimai. 1827 m. Nemëþioastronominæ platumà pasaþiniu prietaisu nustatë M. Hluðnevièius, pade-damas J. Chodzkos. Matavimai truko nuo rugpjûèio 2 d. iki spalio 13 d.Platumai nustatyti 48 naktis stebëtos 86 þvaigþdës.

Astronominius matavimus Belino punkte 1827 m. atliko K. Teneris,padedamas J. Chodzkos bei M. Þilinskio.

Nemëþio punkto ilguma apskaièiuota 1828 m. per trianguliacijos tink-là nuo Dorpato observatorijos.

Kraðtinës Nemëþis–Meðkonys azimutas nustatytas 1832 m. taip pat pa-saþiniu prietaisu pagal daugkartinius trijø ðviesiausiø Gráþulo Ratø þvaigþ-dþiø stebëjimus. Matavimus atliko Vilniaus observatorijos astronomasMykolas Hluðnevièius, azimuto skaièiavimus – Struvë. Struvë ir Teneris

LIETUVOS MOKSLAS


labai gerai vertino M. Hluðnevièiaus matavimus. Patenkinus Struvës ir Te-nerio kreipimàsi Sankt Peterburge, M. Hluðnevièius buvo Rusijos caro ap-dovanotas Ðv. Stanislovo IV laipsnio ordinu ir þiedu su briliantu.

1854 m. buvo patikslinta Dorpato ilguma. Vadovaujant Struvei buvoorganizuotos chronometrinës ekspedicijos tarp Dorpato ir Pulkovo, o tarpðiø observatorijø 10 kartø buvo veþiojamas 31 chronometras.

1855 m. Nemëþio platumà naujai nustatë Vilniaus observatorijos di-rektorius Jegoras Sableris (1810–1865). Matavimams jis naudojo Vilniausobservatorijos G. Reichenbacho vertikaløjá skritulá.

Teneriui vadovaujant astronominius, taip pat ir geodezinius, darbusjam atlikti padëjo rusø kariuomenës kariai. Jie vykdë matavimus, statëþenklus ir laikinàsias astronomijos observatorijas, be to, jas ir saugojo.

Paþymëtina, kad Struvës lanko matavimai buvo gana tikslûs. Tai pa-tvirtina neátikëtinà XIX a. kampiniø ir linijiniø matavimø tikslumà. Kam-pø matavimo paklaida Latvijoje buvo 0,57", Suomijoje, kurioje matavimosàlygos buvo labai sunkios, ji nevirðijo 0,87", o „lietuviðkame lanke“ – ne-virðijo 0,68". Lanko matavimø tikslumas – 1/232390 (4 mm vienam km).

Struvës lanko trianguliacijos grandinës tikslumas buvo grieþtai patik-rintas 1832–1834 m. jà sujungus su Prûsijos trianguliacijos tinklu. Skirtin-gø ðaliø trianguliacijos tinklai buvo sujungti F. V. Beselio (Frydrich VilhelmBessel, 1784–1846), þymaus vokieèiø astronomo ir Karaliauèiaus observa-torijos direktorius, pastangomis, iðmatavus apie 200 km ilgio Trunco ir Klai-pëdos trianguliacijos grandinæ, kuri baigësi Tenerio sudaryto trianguliacijostinklo kraðtinëmis.

Remdamasis sujungtø trianguliacijos tinklø matavimo rezultatais,F. V. Beselis apskaièiavo ir 1841 m. paskelbë Þemës elipsoido parametrus,kurie buvo naudojami daugelyje Europos ðaliø.

Naudojant Struvës geodezinio lanko matavimø duomenis, apskaièiuo-tas dienovidinio 1° lanko ilgis, atitinkantis kiekvienà ið dvylikos Struvëslanko daliø: ðiaurinei lanko daliai jis lygus 111,589 km; pietinei –111,230 km; dviem lietuviðkoms dalims – 111,373 km ir 111,292 km.

Struvës geodezinis lankas turi didelæ mokslinæ reikðmæ. Tai buvo patsilgiausias tuo metu iðmatuotas lankas. Lanko sudarymo darbai parodë puikøávairiø ðaliø mokslininkø bendradarbiavimà sprendþiant svarbias moksli-nes problemas, susijusias su Þemës formos tyrimais.

Struvës lankas tuo laiku buvo tiksliausiai iðmatuotas lankas. Matavi-mams naudoti geriausi to meto geodeziniai ir astronominiai prietaisai. Lan-ko sudarymo metu tobulinta geodeziniø matavimø metodika, pradëtas



taikyti naujas Struvës pasiûlytas bûdas kampams matuoti ir Beselio bûdasastronominei platumai nustatyti. Originaliai, naudojant parako signalus,nustatyta Meðkoniø punkto astronominë ilguma.

Struvës lankas, iðsiskirdamas savo ilgiu ir matavimø tikslumu, sudarënaujø galimybiø Þemës elipsoido formai ir matmenims tikslinti. Struvës irjo kolegø atliktø matavimø rezultatai buvo panaudoti visiems vëlesniems,trianguliacija pagrástiems Þemës elipsoido parametrø skaièiavimams. Jienaudoti iðtisà ðimtmetá, kol elipsoido parametrø nustatymas buvo pradë-tas spræsti kosminës geodezijos metodais.

Tikslesni duomenys apie Þemës elipsoido formà ir jo matmenis buvosvarbûs ne tik geodezijai, bet ir astronomijai, navigacijai, kartografijai. Taileido tobulinti navigacijà jûroje, patikslinti atstumus iki kitø dangaus kû-nø, uþtikrinti tikslesná kartografiniø projekcijø panaudojimà ir tobulesnáÞemës pavirðiaus kartografavimà.

Sudarant Struvës geodeziná lankà, moksliniø problemø sprendimas bu-vo puikiai derinamas su praktiniø uþdaviniø sprendimu. Drauge su besi-pleèianèiais trianguliacijos tinklais Struvës lanko grandinë iki XX a.pradþios buvo naudojama kaip geodezinis pagrindas ðaliø, kurias kirto lan-kas, teritorijoms kartografuoti bei tiksliems þemëlapiams sudaryti. Tokápraktiná pritaikymà lanko grandinë ir drauge su ja sukurtas trianguliacijostinklas turëjo ir Lietuvoje.

Vilniaus universiteto astronomams aktyviai dalyvavus lietuviðkosiosgrandinës dalies matavimuose ir kokybiðkai atlikus astronominius stebëji-mus, iðaugo universiteto astronomø dëmesys geodezinës astronomijos pro-blemø sprendimui bei universiteto observatorijos geodezinës astronomijosprietaisø bazës stiprinimui. Vykdyti geodeziniai darbai turëjo átakos ir1826 m. universitete ákurtai Geodezijos katedrai, kurios pirmuoju vedëjubuvo paskirtas magistras Antanas Ðaginis (Antoni Szahini) (1790–1842).Katedra gyvavo iki universiteto uþdarymo 1831 m.

Þemës formos ir dydþio nustatymo problema traukë garsiø geodezi-ninkø, astronomø ir matematikø dëmesá. Mokslininkø siekis gauti tiksles-nius laipsninius matavimus skatino naujø metodø ir prietaisø kûrimàkampiniams, linijiniams ir astronominiams matavimams.

Struvës lanko matavimai yra reikðmingi ne tik mokslo, bet ir kultûrosaspektu. Vyko glaudus bendradarbiavimas tarp ávairiø ðaliø mokslininkø:geodezininkø, astronomø, prietaisø gamintojø, vykdant ilgalaikius laukomatavimus ir sprendþiant mokslines, politines, kultûrines ir praktines pro-blemas.


Struvës geodezinis lankas yra vienas ið þymiausiø XIX amþiaus moksloir technikos laimëjimø. Ðis objektas ðiandien áprasmina unikalià tarptauti-næ mokslo ir kultûros sàsajà.

Ðiuo metu Þemës elipsoido parametrams nustatyti ir patikslinti nau-dojami kosminës geodezijos metodai, uþtikrinantys centimetriná tikslumà.JAV mokslininkø nustatytà elipsoidà GRS 80 (Geodetic Reference System1980) rekomenduoja naudoti Tarptautinë geodezijos asociacija. Jo didysispusaðis yra 6378,137 km, o maþasis trumpesnis uþ didájá 21 384,6859 m.1994 m. Lietuvos Vyriausybës nutarimu priimta nauja Lietuvos geodezi-niø koordinaèiø sistema, drauge priimtas ir geodeziniuose darbuose nau-dojamas elipsoidas GRS 80.

Suomijos þemës tarnyba ir Suomijos geodezijos institutas 1993 m. pa-siûlë áamþinti Struvës geodeziná lankà kaip UNESCO Pasaulio paveldopaminklà. Nuo 1994 m. to paties siekë ir Tarptautinës matininkø federaci-jos (FIG) Geodezijos ir matavimø istorijos tarptautinë institucija (Inter-national Institution for the History of Sarveying & Measurement). 1994 m.priimta atitinkama rezoliucija FIG kongrese Melburne.

Pasiûlytu paveldo objekto áamþinimo metodu numatyta, kad kiekvie-na ðalis suras, sutvarkys ir pagal savo kultûros paveldo reikalavimus paþy-mës maþiausiai du Struvës lanko geodezinius punktus kaip istoriniuspaminklus.

Struvës geodezinis lankas, kaip pasaulinës reikðmës mokslo ir techni-kos paminklas, tarptautinei visuomenei pristatomas 34 parinktais punk-tais. Kiekvienoje ðalyje saugoma nuo vieno iki ðeðiø punktø: Norvegijoje –4, Ðvedijoje – 4, Suomijoje – 6, Rusijoje – 2, Estijoje – 3, Latvijoje – 2,Lietuvoje – 3, Baltarusijoje – 5, Moldovoje – 1, Ukrainoje – 4. Kitos saugo-mos lanko vietos globojamos nacionaliniu lygmeniu.

Nacionalinë þemës tarnyba prie Lietuvos Respublikos þemës ûkio mi-nisterijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos institu-tas pasiûlë áamþinti tris Struvës lanko geodezinius punktus – Gireiðiø,Meðkoniø ir Paliepiukø, kurie ðiuo metu yra valstybinio geodezinio tinklopunktai. Tokiam siûlymui pritarë Lietuvos Respublikos valstybinë pamink-losaugos komisija ir Lietuvos Respublikos kultûros ministerijos Kultûrosvertybiø apsaugos departamentas.

Ne maþiau svarbûs Struvës geodezinio lanko matavimø duomenys beikita mokslinë dokumentacija.

Struvës geodeziniam lankui iðsaugoti ir áraðyti á Pasaulio paveldo sàra-ðà pritarë Tarptautinë geodezijos asociacija (IAG), Tarptautinë astronomø


sàjunga (IAU), Europos valstybiniø kartografavimo ir kadastro organiza-cijø asociacija (EaroGeographics).

Nominacija buvo pateikta Pasaulio paveldo komitetui 2004 m. sausiomënesá. Pasaulio paveldo komitetas áraðë Struvës geodeziná lankà á Pasau-lio paveldo sàraðà 2005 m. liepà.

Struvës geodezinis lankas yra pirmasis tarptautinis sienas kertantis Pa-saulio paveldo sàraðe, pateiktas deðimties valstybiø. Tai yra viena ið pirmø-jø nominacijø, turinèiø labai didelæ reikðmæ geodezijos, kartografijos,astronomijos mokslø raidai.

2006 m. birþelio 16 d. su Meðkoniø geodeziniu punktu (Struvës geode-zinis lankas) supaþindinta visuomenë. 1

Beje, topografo geodezininko, Lietuvos kariuomenës pulkininko Juo-zo Andriaus duomenimis, K. Teneris ir jo bendradarbiai nuo 1819 m. padaræir Vilniaus gubernijos, kurià sudarë 11 apskrièiø, menzulinæ nuotraukà(mast. 1:21 000), kurià sudarë 668 lapai.

Trigonometriniai taðkai staèiakampëmis koordinatëmis buvo ábrëþia-mi á planðetes prieð darbà. Planðetës, kvadrato formos, po 20 coliø kraðti-në, reljefas braiþytas brûkðneliais, prisilaikant gana plaèiai paplitusiostuomet Lëmano skalës. Lygiagreèiai su nuotrauka buvo sudaromi vadina-mieji pusiauoriginalai (mast. 1:42 000). Ðie taip pat buvo iðbraiþomi labairûpestingai. Be to, kartu buvo daromos marðrutinës nuotraukos ir sudary-tas platus visos gubernijos topografinis apraðymas. Nuotrauka baigta 1829metais. Þemëlapio originalai pasiliko rankraðty, nespausdinti. Iðleista tiksumaþintas Vilniaus apylinkiø þemëlapis, viso ploto þemëlapis, sumaþin-tas iki 1:210 000, iðleistas tik 1836 metais.

Visiems ðiems darbams reikëjo nemaþai specialistø, o tokiø tais laikaisbuvo nedaug. Pradþioje buvo manyta, kad visos gubernijos nuotraukà ga-lës atlikti vien tik kvartirmeisteriø dalies karininkai ir keli artileristai.Todël vyriausiojo ðtabo virðininkas ásakë iðskirti Teneriui 15 kvartirmeiste-riø dalies karininkø ir 10 artileristø. Be to, patarnavimui darbo metu pri-skirta 120 artilerijos eiliniø kareiviø. Netarpiniam nuotraukos darbøvadovavimui buvo siûloma Teneriui parinkti vienà ðtabskarininkà ið ðiampriskiriamø karininkø. Tokiu netarpiniu darbø vadovu Teneris parinko kvar-tirmeisteriø dalies plk. Fitingofà. Pasirodë, kad ið 25 atsiøstø Teneriui ka-rininkø vos tik 5 mokëjo daryti nuotraukà ir braiþyti reljefà brûkðneliais

1 Parengta pagal straipsná, paskelbtà: http://mokslasplius.lt/astronomija/book/export/html/889.

LIETUVOS MOKSLAS


Lëmano skale. Kiti 20 karininkø, nors ir turëjo ðiokiø tokiø teoriniø þiniø,praktiðkai nebuvo dirbæ. Todël 1819 metø pradþioje Teneris vietoje tikro-sios nuotraukos pradëjo vykdyti mokamàjà nuotraukà, kad iðmokytø dar-bø vykdytojus. Be to, didelá nepatogumà sudarë dar ásakymas kiekvienaismetais gràþinti 1-osios armijos ðtaban 5 karininkus, geriausiai pramoku-sius nuotraukø darbø. Tuo ásakymu norëta sudaryti prie armijos ðtabo ge-rai topografijos darbus mokanèiø karininkø grupæ. Bet Teneriovadovaujamai nuotraukai jis buvo labai nuostolingas. Tokia tvarka, aiðku,gaiðino ir brangino nuotraukos darbus. Nepaisant Tenerio pastangø, ðisásakymas galiojo per visà nuotraukos laikà. Todël Teneris sumanë sukurtisavà darbø vykdytojø grupæ, kad maþiau priklausytø nuo ðtabo. Tam jispanaudojo kariø naðlaièiø prieglaudø auklëtinius, pirmiausia tuos, kurie

Kauno planas, padarytas remiantis K. Tenerio atliktais matavimais. Kairiajame Nemunokrante X paþymëta B. Kodaèio ákurtosios observatorijos vieta (1930 m.).



jau buvo parengti inþinerijos konduktoriais (puskarininkiais). Á Tene-rio praðymà buvo atsiøsta ið Rygos kariø naðlaièiø prieglaudos 15 14–16 metø amþiaus auklëtiniø, kurie 1820 metais ir ëmë daryti nuotraukas.

Jau pirmieji nuotraukos rengimo metai árodë, kad sumanytas topog-rafø komplektavimo bûdas yra neblogas ir pasiekti rezultatai visai pa-tenkinami. Rudená, praneðdamas apie darbø eigà kunigaikðèiuiVolkonskiui, Teneris praðë paskirti nuotraukai dar 20 auklëtiniø ið Kije-vo kariø naðlaièiø prieglaudos. Ið viso per trejus metus Teneris iðreikala-vo daugiau kaip 70 auklëtiniø, ið kuriø parinkdavo gabesnius ir palikdavojuos darbams. Vëliau, ásteigus karo topografø daliná, jie buvo pervedamiá to dalinio sudëtá. Nors nemaþa vargo teko pakelti paèiam Teneriui ir jokarininkams auklëtiniø mokymui, bet ir ðis darbas ëjo gana sklandþiai irjau 1821 metais pirmieji 15 auklëtiniø galëjo savarankiðkai daryti topog-rafinæ nuotraukà.

Ið viso nuotraukos darbams ið valstybës biudþeto 1818 metais buvo asig-nuota 137 913 rubliø 90 kapeikø, o 1823 metais dar papildomai 167 386rubliø, ið kuriø iðleista 154 617 rubliø. Taigi ið viso nuotraukos darbams

Kaunas. Ið K. Tenerio þemëlapio „Topogr. karta Vilen. gub.“


iðleista 292 530 rubliø 90 kapeikø 57 518,3 kv. varstø teritorijos topografineinuotraukai padaryti. Vadinasi, vieno kv. varsto nuotraukai iðleista 5 rubliai8 kapeikos asignacijomis, arba 1 rublis 45,3 kapeikos sidabru.

Ið tø nuotraukø iðleistas þemëlapis 1:210 000 susideda ið aðtuoniø at-skirø 63x53 cm lapø. Lapø kraðtuose paþymëtos staèiakampës koordina-tës ir tinklas. Lapai suþymëti romëniðkais skaitmenimis. Atskirai prieþemëlapio pridëtas jo suskaldymo lapas. Þemëlapis raiþytas ant vario plokð-èiø ir iðleistas viena spalva, tik kontûrai, be reljefo.

Treèiame lape ádëta sutartiniø þenklø lentelë. Ketvirtame – kartuðas:„Topografièeskaja karta Vilenskoj gubernii sostavlena v 1:210 000 doliunastojasèej velièiny so sjemki general leitenanta Tennera Gravirovana privojennotopografièeskom depo MDCCCXXXVI“.

Kiekvieno lapo apaèioje iðbrëþtas iðilginis mastelis ir paþymëta, kasraiþë þemëlapio kontûrus ir darë uþraðus.1

Minimasis K. Teneris po 1818 metø iðsirûpino sau ir leidimà ne tikdaryti trianguliacijà – pagrindà topografiniams darbams, bet ir rinkti duo-menis matuojamojo rajono meridiano dydþiui bei formai iðtirti. Ðtai vie-nas ið jo raportø á Petrapilá savo virðininkui kunigaikðèiui Volkonskiui:„Geografinæ padëtá man pavestø nutraukti vietà skaièiuoju imdamas Þe-mës plokðtumà 1/308,6, iðvestà ið grado matavimø, padarytø PrancûzijojeDalembero meridiano pusiaujo rajono – Recondamin’o ir Ðvedijoje – Svan-

Vilniaus apskrities menzalinës nuotraukos darbø eiga (1819–1828 m.).

MetaiDarbų

vykdytojųskaičius

Kv. varstų skaič.nutrauktų tais

metais

Kiek kv. varstų tenkavienam vykdytojui

Kaina 1 kv. varsto

1819 25 2378,5 95,11820 25 4270,5 170,81821 24 5287,0 220,31822 56 5549,0 99,11823 56 7541,0 134,71824 45 7326,2 162,8

7 rub. 89 kap.asignacijomis

1825 47 5703,0 121,31826 51 7714,2 151,21827 53 7229,6 136,41828 39 4519,3 115,8

3 rub. 86 kap.asignacijomis

27 518,3 Vidutinis 140,75

1 Pagal straipsná: Andrius J. Pirmojo Lietuvos topografinio þemëlapio jubiliejus // Mû-sø þinynas. 1936. T. XXI. P. 414–419.


berg’o [...]. Ið daugelio matavimø tenka daryti iðvadà, kad eliptiðkø Þe-mës meridianø kreivumas yra nevienodas [...]. Svarbu tiksliai þinoti su-plokðtëjimà, o tatai suþinoti galima tik vietoje matuojant. Todël að tæsiaupirmaeiliø trikampiø grandinæ nuo Meðkoniø á Þiemius per visà Lietuvàir Kurðo kraðto dalá, viso apie 4o geogr. platumos. Geodezinis siûlas visið-kai baigtas ir lieka atlikti astronominius stebëjimus galuose bei vidury,kad ið dviejø lankø, kuriø kiekvienas iðmatuotas vienà kartà Þemës pa-virðiumi, o kità kartà dangaus pagelba, iðvestum kraðto nuotraukai tin-kamà Þemës paplokðtumà.“1

Toliau raðoma: „Teneris taip vaizdþiai ir labai stipriai argumentavo tuotikslu, kad gautø leidimà dirbti jo svajotà darbà, o darbui reikëjo lëðø, þmo-niø, instrumentø. Pagrindinis – vidurinis punktas buvo Meðkonyse, þiemiøgalutinis Latvijoje – Bristenas, 30 km. á þiemvakarius nuo Jekabpilio, opietø galutinis – Bielinas. Dar anksèiau, kad patikrintø savo astronomi-nius darbus Nemëþyje ir Meðkonyse, Teneris tikrino savo tinklo taðko pa-dëtá Eidintaièiuose (7 km á þiemius nuo Telðiø 198 m aukðtumos kalnelis),riðdamas juos trigonometriniu ir astronominiu bûdu, be Vilniaus, dar irMintaujos observatorija, kurioje Peukeris, Gecelis ir Chodzka 1823 III 11–IV 15 d. nustatë geografinæ platumà ir azimutà trikampio kraðtinës „Gim-nazijos bokðtas – signalas Uzingai.“

Tais paèiais metais Eidintaièiuose azimutà kraðtinës „Eidintaièiai–Þvirblaièiai“ iðmatavo Gecelis, o kitais metais nuo liepos 31 d. iki rugpjû-èio 16 d. Vilniaus observatorijos naujai ágytu naujos, dabartinëskonstrukcijos Reichenbacho prietaisu astronomai Slavinskis su Chodzkamatavo geografinæ platumà ið þvaigþdþiø zenitiniø nuotoliø meridiane, olaikà stebëjo ið Saulës ir þvaigþdþiø aukðèiau minëtu vertikaliniu skrituliu.Padaryta apie 2000 stebëjimø.

Ið astronominiø stebëjimø platuma ϕ skyrësi nuo iðskaièiuoto einanttrikampiø tinklu nuo pradinio taðko Nemëþio tik 1",77. Matyt, vëliau pra-dinis taðkas (astronominiams darbams) ið Meðkoniø buvo nukeltas á Ne-mëþá, kad bûtø patogesnis susisiekimas su Vilnium.

Tuo laiku kaskart tobulëjo prietaisai, ypaè stebëjimo metodai: èia daugpriekin paþengë Besselis, Struvë ir vokieèiø mechanikai. 1826–1827 me-tais pats Teneris su padëjëjais Chodzka, Gluðnevièium, Þilinskiu dirbo,kelis kartus Besselio bûdu nustatydami ϕ ir matuodami azimutus Briste-

1 Dirmantas S. Pirmieji geodeziniai astronominiai darbai Lietuvoje // Kosmos. 1935.T. XVI. P. 4–18.

LIETUVOS MOKSLAS


ne, Nemëþyje, Bieline. Rezultato paklaida Δϕ = ±0",1. Azimutas Bieli-nas–Leskovièiai skyrësi nuo gauto Nemëþyje 3",44. 1832 m. buvo progapakartotinai matuoti jau geresniais prietaisais. Slavinskis 60 þvaigþdþiø ste-bëjo 2400 kartø. Vilniaus ϕ = 54°40′59".

1852 Bieline dirbo Praþmovskis Repsoldo prietaisu ir gavo ϕ su paklai-da ±0",14; taèiau rezultatas nuo 1827 m. gautojo skyrësi 2".57. Nemëþyje1855 m. matavo Sableris ir gavo ϕ paklaidà ±0".7, o rezultatas skyrësi nuosenojo tik 0",92.

Patikrinimams gretimieji tinklai buvo jungiami; tai padëdavo ásitikinti,kad darbai buvo visai gerai atlikti, ar, atvirkðèiai, nesiderinimai parodyda-vo, kad yra klaidø; tuomet jas reikëjo ðalinti.

Taip Lietuvos trianguliacija buvo susieta su labai tiksliu, klasiðku Bese-lio darbu. Susiraðinëjimas tarp ástaigø truko daugiau kaip dvejus metus,kol galutinai buvo sudaryti penki jungiantieji trikampiai. Trijø kraðtiniøKlaipëda–Veivirþënai ilgiai, iðskaièiuoti pradedant dviejø baziø: Beseliomatuotos prie Karaliauèiaus ir Tenerio – Palangà, skyrësi 0,074 + 0,080 ir+ 0,079 toiso (prancûzø ilgio vienetas, mokslininkø vartotas iki ávedantmetrà); tie skirtumai, palyginti su kraðtiniø ilgiais, duoda visai neþymiassantykines paklaidas: 1:229 000, 1:234 000; ir 1:232 000. Blogesni rezulta-tai buvo gauti tikrinant Tenerio ir Struvës astronominius darbus, dël kuriøpatikrinimo eigos jiedu ið anksto buvo sudaræ sutartá raðtu. Jø parinktineðaliðki teisëjai buvo Beselis ir Ðubertas. Patikrinus bendros kraðtinës„Kreicburg–Daborskalns“ azimutas skyrësi pradþioje 26",01; po 1832 m.matavimø taip pat skyrësi dar neleistinu dydþiu: 23",95; penkiø bendrøkraðtiniø vidutinë paklaida iðëjo 1:56 000.

Tenerio 1852 m. pasiûlymu 1859 m. buvo susijungta ëjimais nuo Kara-liauèiaus ir Gardino link Augustavo. Gautas 1,622 toiso skirtumas; tai lygu1:23 000 santykinei paklaidai. Ðis didokas skirtumas gali bûti taip aiðkina-mas: 1) normaliniai abiejø trianguliatoriø pavartoti ilgio matai nebuvo pa-lyginti pakankamu tikslumu; 2) nepakankamai tiksliai nustatyti atþvilgiunormalinio mato ilgiai prietaisø (strypø), kuriais bazë buvo tiesiogiai ma-tuota; 3) paklaidos dël neiðvengiamø netikslumø ávairiø veiksmø bazes ma-tuojant; 4) sumavimasis paklaidø dël neiðvengiamø paklaidø trikampiøkampuose.

Savaime suprantama, kad skaièiavimai turëjo bûti daromi ant to patiesparinkto elipsoido. Be to, èia Augustavo trianguliacija buvo daug vëliaupridurta prie Gardino bazës ir tø taðkø per ilgokà laikà jau nebuvo iðli-kusiø vietoje.



Nebuvo uþmirðtas ir taðkø aukðèiø matavimas. Tam reikalui visuosetrianguliacijos punktuose buvo matuojami á aplinkines matomas trikam-piø virðûnes vertikalûs polinkio ar zenitiniai kampai bei visø signalø virðu-tiniø taðkø ir prietaiso vietos aukðtis nuo „centro“ ant þemës. Pagrindinislygmuo aukðèiams buvo priimtas jûros pavirðiaus lygmuo Palangoje; tamreikalui tenai pakartotinai buvo daromi 1821 m. stebëjimai: vandens vidu-tiniam horizontui nustatyti ir su bazës centru susieti. Ið vizuros polinkiokampo, þinomo ið iðskaièiuotos trianguliacijos nuotolio tarp atitinkamøkraðtiniø galø, signalo ir prietaiso aukðèiø, imant dëmesin spinduliø ref-rakcijos lûþimo reiðkiná (kuriam iðtirti Teneris surinko ið savo stebëjimøgausià medþiagà mûsø kraðtui. Rezultatai: vasarai 0,070; rudeniui 0,076)trigonometrinio ar, tiksliau sakant, geodezinio niveliavimo metodu ir ati-tinkamomis formulëmis buvo apskaièiuojami „centrø“ aukðèiai. Tai buvopirmoji Lietuvos plotø niveliacija [...].“1

Bet gráþkime prie Kauno observatorijos. Tarp svarbiausiø ir pirmu-tiniø uþdaviniø buvo jos koordinaèiø nustatymas. Bet geografinæ ilgu-mà galima nustatyti tuo paèiu metu vykdant suderintus stebëjimusdviejose observatorijose. B. Kodatis susitarë su Potsdamo observatori-ja, kad talkins jos astronomas F. Pavelas ir radistas Rostas. Apie taiB. Kodatis raðo:

„Einant Baltijos Geodezinës komisijos nutarimu, valstybiø „Centrinësstotys“ (Centrales du pays, Landeszentralen) 1929 metø vëlyvà vasarà tu-rëjo vykdyti ilgumø susekimus. Lietuva to negalëjo vykdyti, nes tuo laikuobservatorija dar nebuvo pakankamai paruoðta. Noroms nenoroms ilgumossusekimà teko atidëti ligi 1930 metø. Su Potsdamu buvo susitarta, kad Kau-nà reikia prijungti prie Potsdamo, tuo paèiu prie Greenwitch’o ir kad ste-bëjimø eilë turëtø bûti „Potsdamas–Kaunas–Potsdamas.“

Darbas buvo vykdomas pagal Baltijos geodezinës komisijos nutarimus.Stebëtojams vadovavo B. Kodatis. Jam padëjo jaunesnysis laborantas

V. Mockus, kuris aptarnavo radijo imtuvà ir chronografà, be to, uþraðë aðiespaðlijimus.

Stebëjimai ávyko rugpjûèio 6, 7, 8, 9, 10 d. Potsdame; rugpjûèio 26, 29,29, 30, 31 d. ir rugsëjo 4, 5, 6, 7, 11, 12, 17, 18 d. Kaune; spalio 6, 7, 9 d. vëlPotsdame. Spalio 6-osios dienos chronografo juostelë dingo, tad treèioseilës liko tik spalio 7, 9 ir 10 d. Þinoma, antra eilë buvo lygiagreèiai stebi-ma Kaune ir Potsdame. Bendros naktys buvo rugpjûèio 26, 28, 30 d. ir

1 Ten pat.


B. Kodaèio laiðkas kolegoms á Potsdamà dël bendrø matavimø(ALKA. B. Kodaèio archyvas).


rugsëjo 4, 11, 17, 18 d. Kas vakarà Kaunas ir Potsdamas susisiekdavo teleg-rafu, sutartais skaitmenimis. [...]

Kaune stebëjimai buvo daromi nuo pasaþinio prietaiso stulpo, kuriskartu yra pagrindinis observatorijos stulpas. Potsdame stebëjimai vyko ry-tinëje meridianinëje salëje. Kodatis stebëjo ant pietø stulpo, Pavelas – antðiaurës stulpo. Abu stulpai yra ant to paties meridiano. Visà darbà finan-savo Kariuomenës ðtabo Karo topografijos skyrius [...].

Buvo stebima apraðytu pasaþiniu prietaisu Nr. 73325, Askania-Werke,Repsold’o mikrometru, padidinant 83X, be tinklelio. Toliau naudotasi im-tuvu, chronografu ir abiem chronometrais: Lange u. Söhne Nr. 474 ir UlysseNardin Nr. 2525, maþa jungikliø lenta, kurioje buvo srovei matuoti apara-tas. Ið chronometro 2525 buvo susekamas reakcijos laikas, ið 474 buvo apy-tiksliai atskaitomas pasaþinis laikas. Kaune naudotasi abiem Riefler’olaikrodþiais – Nr. 514 ir 536, Potsdame Denker’o laikrodþiu Nr. 28. Ante-nos ilgis abiejose vietose buvo 75 m. Chronografo juostelës buvo matuo-tos Oppolzer’o aparatu. [...]

Azimutams susekti buvo pasinaudota polinëmis þvaigþdëmis ir maþødeklinacijø þvaigþdëmis pagal formulæ

k =

Kaune kas naktá azimutas kelis kartus buvo patikrinamas miriø prie-taisais. Susekti azimutai buvo grafiðkai atvaizduojami milimetriniame po-pieriuje. X-ø aðá atstojo laiko aðis, Y-ø aðá – azimutø aðis. Laiko vienetasbuvo pasirinktas 1m = 1 mm, azimutø vienetas 0s.001 = 1 mm. Gautiejitaðkai buvo jungiami kiek galima sklandþiàja kreive, ið kurios buvo nuskai-tomi kitoms þvaigþdëms priklausantys azimutai. Kreivàjà per taðkus gali-ma buvo iðvesti be sunkumø. Taigi instrumento azimuto netaisyklingumønebuvo. Tokiu bûdu kiekvienai þvaigþdei buvo pritaikomas savitas azimu-tas. Tam prireikia ðiek tiek daugiau darbo, bet naudojantis Albrechto len-telëmis vis dëlto maþai sutrukdo. Galima pastebëti, kad poliniø þvaigþdþiøstebëjimo paklaidos esanèios per þymios, kad bûtø galima manyti, jog azi-mutø kitëjimai yra tikri ir kad dël to bûtø buvæ praktiðkiau, jeigu bûtønaudotasi nakties azimutø vidurkiais. Stebëjimai ir skaièiavimai parodë,kad tiek Kaune, tiek Potsdame stebëjimø stulpai buvo geri. [...]

Buvo nustatytas ir poliaus aukðtis. Iki tol buvo pasitenkinama apytikrejo reikðme, kurios tikslumo pakako einamiesiems darbams. Ji buvo paim-ta ið þemëlapio ir gauta ϕ = 54°53′42".

ep

eepp

KK

TT

–

)–(–)–( αα

LIETUVOS MOKSLAS


Ilgumai susekti ði reikðmë buvo patikrinama tokiu bûdu, kad tuojausugráþus ið Potsdamo buvo stebimi keli Horrebow dvejetai, kurie sutei-kë ϕ = 54°53′44".35±0".27. Taigi laikrodþiams sutvarkyti ir ilgumai susektibuvo pasinaudota ϕ =54°54'.

Visø pirma kilo klausimas, ar teks susekti vidutiná poliaus aukðtá arinstanteniná. Aiðku, kad bûtø reikëjæ susekti vidutiná poliaus aukðtá, nesvisa susijæ su observatorijos koordinate. Bet greitai pasirodë, kad dël esa-mø aplinkybiø tegalima susekti, bent tuo tarpu, instanteniná ϕ ir kad ðità ϕreikia transformuoti á vidutiná ϕ.

Praktiðkais sumetimais buvo pasirinktas Horrebovv–Talcott metodas.[…]

Observatorijai neturint zenitinio teleskopo, reikëjo naudotis tuo paèiupasaþiniu prietaisu, kuriuo buvo susekta ir ilguma. Tam tikslui prietaisasturi dvilypá Horrebow–Talcott’o gulsèiukà ir okuliariná mikrometrà, bet bereversijos prizmës. Prietaiso trûkumas yra tas, kad okuliariniamevamzdelyje nëra nonijaus þidinio nuotoliui nuskaityti. Dël to negalima ási-tikinti, tarp kuriø ribø ávyksta maþi okuliaro stumtelëjimai, jeigu ieðkomatikslaus þidinio nuotolio.

Pirma reikëjo ásitikinti, ar norint susekti ϕ prietaisas yra pakankamaipastovus.

Pasirodë, kad prietaisas gerai tinka ϕ susekti ir be rûpesèiø galima nau-dotis gulsèiuko mikrometru.

1928 metø pradþioje katedros laborantas V. Mockus tyrinëjo okuliari-nio mikrometro sraigtà. Jis naudojosi aukðèiau minimu Albrecht’o apara-tu (Askania-Werke). Darbas ir duomenys yra observatorijos darbø þurnale.Duomuo buvo grafiðkai pavaizduotas taip, kad galima tiesiog nuskaitytisraigto pataisas. Okuliare, be meridianinio siûlelio, yra dar 16 laiko siûle-liø. Nuskaitymai ávyko abipusiðkai – nuo meridianinio siûlelio 5s, 15s ir 25s.Tarpai yra truputá dideli. Jie buvo taip pasirinkti dël to, kad bûtø paðalintiskubotumai ir, kas dar svarbiau, kad bûtø galima akiai suteikti laiko pri-prasti prie naujo vaizdo. Ðis paskutinis punktas yra, kaip gerai þinoma,svarbus. Prietaiso okuliaras turi maþà trûkumà: jo negalima priverþti. Tiks-liam fokusavimui nebuvo pasinaudota Mënuliu, o α Urs. min. palydovu,9m, d = 18".2, silpnai apðvietus regëjimo laukà. Autoriui atrodë, kad bentjam ðis metodas yra tikslesnis. Suprantama, kad siûleliø paralaksas buvopaðalintas. Padidinimas buvo 125X.

Sraigto apsisukimo reikðmë buvo susekta stebëjimø metodu ið þinomøintervalø tarp laiko siûleliø. Gauta:



ρ =51".337±0".005.Be to, r buvo susekta ir ið a Urs. min., kai ji yra didþiausioje digresijoje.

Reikðmë ρ=51".337 buvo priimta darbo reikðme, o tiksli reikðmë buvonustatoma ið paèiø stebëjimø […].

Prietaisas buvo taip sukonstruotas, kad stebëjimø redukcija vyko pato-giai, visai mechaniðkai.

Þvaigþdës buvo pasirinktos ið Lewis Boss’o Preliminary Cataloque, ste-bëjimams suskirsèius jas dvejetais. Jie buvo sudaryti 27 [...]. 1931 m. buvostebimi 10 dvejetø ir gauti 33 paskiri stebëjimai, 1933 m. – 32 dvejetai irgauta 58 paskiri stebëjimai [...]. Pasirodë, kad didþiausias zenitinis nuotolisyra beveik 21°; didþiausias laikotarpis, kuris praslinko tarp abiejø þvaigþ-dþiø dvejeto, yra 18m, ir didþiausias zenitiniø nuotoliø skirtumas yra 21'.Minimas didelis laikotarpis pasitaiko vienam dvejetui, didelis zenitinionuotolio skirtumas dviem dvejetams. Bet maþdaug 15m pasitaiko jau dëlðeðiø dvejetø, ir 10' zenitinio nuotolio skirtumo dël septyniø dvejetø. Ðisdalykas dël gerai þinomø prieþasèiø galëtø sukelti abejoniø. Kyla klausi-mas, kodël buvo pasinaudota tokiais dvejetais? Á ðá klausimà atsakë jaukiti astronomai. Prieþastis yra þvaigþdþiø medþiaga. Paþadëtasis praplës-tas Boss’o katalogas, kiek þinau, ir dabar dar nepasirodë. Renkant þvaigþ-des ið seno Boss’o katalogo (1910 metø leidinys) ir atmetant visas þvaigþdes,kurioms Δ t > 10m ir Δ z > 10', belieka tiktai maþas tinkamø þvaigþdþiøskaièius. Dël to stebëtojas stovi kryþkelëje: jeigu jis nori patenkinti grieþ-tus reikalavimus, turi labai pratæsti stebëjimø laikà maþdaug metus, o jei-gu jis nori vykdyti stebëjimus per trumpesná laikà, – negali tinkamaipatenkinti grieþtø reikalavimø. Èionai buvusiomis sàlygomis stebëtojui be-liko pirmasis kelias. Ðita aplinkybë kaip tik ir buvo prieþastis, dël kuriosstebëtojas, prieð pradëdamas dirbti, pirma tyrinëjo prietaisà. Juk reikëjoásitikinti, ar prietaisu galima buvo stebëti tokius didelius Δ t ir Δ Z. Dël tospaèios prieþasties ir sraigtas buvo atþymimas visu savo ilgiu, kad nereikëtøgriebtis maþiau ar daugiau abejingos ekstrapoliacijos. Be to, dar buvo tyri-nëjamas objektyvas ir apðvietimas; objektyvas – ar jo platesnës kraðtinësdalys neiðkreipia vaizdo; apðvietimas – ar jis yra pakankamai centrinis. Vi-sais atþvilgiais buvo gautas duomuo, kad minimose ribose galima pasitikë-ti. [...].

Po daugkartiniø pakartotiniø matavimø buvo nustatyta Kauno obser-vatorijoje geografinë platuma ir ilguma:

Pasaþinio prietaiso λ = 1n35m29s,446±0s,014;(refrektoriaus) ϕ = 54o53’43'’,99±0'’,05;


Universaliojo prietaiso λ = 1h35m29s,360;ϕ = 54o53’43'’,50;

Trianguliacijos signalo λ = 1h35m29s,596;ϕ = 54o53’44'’,12;

Vëliau árengto astrografo λ = 1h35m29s,179;ϕ = 54o53’46'’,88.

Buvo nustatytas ir observatorijos aukðtis virð jûros lygio – jis buvo69,5 m.“1

Beje, ðviesos koordinaèiø nustatymo tyrimus B. Kodatis apibendrinodaktaro disertacijoje, kurià sëkmingai apgynë 1936 m. Berlyno universi-tete.

Gravimetriniai darbai. Baltijos geodezijos komisijos nutarimu turëjobûti atlikti ir gravimetriniai matavimai (svorio jëgos greitëjimo): Potsda-me, Kopenhagoje, Stokholme, Helsinkyje, Leningrade, Taline, Rygoje,Kaune, Dancige ir jie palyginti su gautais matavimø rodikliais Potsdame.Lietuvoje tokius matavimus buvo numatyta atlikti 35 stotyse. Prie matavi-mø projekto parengimo daug padirbëjo prof. B. Kodatis. Bet paèius mata-

1 Kodatis B. Lietuvos astronominë observatorija. Koordinatø susekimas // Kariuome-nës ðtabo Karo topografijos skyriaus metraðtis. K., 1937. D. I. P. 20–90.

B. Kodatis su geofizikais Lietuvos universiteto I rûmø kieme (1927 m.).


vimus prisiëmë vykdyti Karo topografijos skyriaus specialistai, Lietuvosuniversiteto Geofizikos katedros vedëjas profesorius K. Sleþevièius, daþ-nai kartu vykstant ir prof. B. Kodaèiui, tuo pat metu atlikusiam astrono-minius-geodezinius matavimus. Be gravimetriniø duomenø nebuvo galimaatlikti trianguliaciniø matavimø. Apie gravimetriniø matavimø svarbà irreikðmæ prof. K. Sleþevièius raðë:„[...] Geodeziniai matavimai árodë, kadÞemës meridianø kreivumas nëra vienodas ir jis yra labai panaðus á elip-ses. Þemë turi elipsoido formà, kurios trumpesnioji aðis sutampa su suki-mosi aðimi [...]. Yra pagrindo tvirtinti, kad ir ekvatorius nëra apskritimas,bet kiek iðtemptas, yra kiek deformuotas apskritimas dël nevienodo masiøpasiskirstymo Þemës plutoje [...]. Þemë yra elipsoidas [...], o svorio jëga,kaipo Þemës traukos ir iðcentrinës jëgos atstojamoji, ekvatoriuje yra ma-þiausia, o poliuose didþiausia [...].“1

Pirmiausia 1930 m. buvo nustatyta svorio jëgos greitëjimas Kauno ob-servatorijoje, kurioje g = 981,491 gal (greitëjimo vienetas) arba g =481,491 cm/sek2. Turint tikslø g Kaune, buvo galima daryti matavimus irkitose Lietuvos vietose.

Matavimus reikëjo perskaièiuoti á „jûros lygá“. Tam naudota þinomaformulë, iðreiðkianti svorio jëgos kitimà priklausomai nuo atstumo iki Þe-mës pavirðiaus. Apie tai minëtasis K. Sleþevièius raðë: „Kaune visø ketu-riø atstojamoji ðvytuoklë turi periodà t = 0,4946633, o Skuode (ten g turididþiausià reikðmæ) t = 0,4946334 [...].

Verta paþymëti, kad ðvytuokliø ilgis vis dëlto keièiasi, jos perveþamosið vienos vietos á kità su didþiausiu atsargumu. Mûsø aparato ðvytuoklësinvarinës ir paauksuotos. Kartais pasitaiko keistø dalykø. 1931 m. atlikæmatavimus Piktupënuose (netoli Tauragës), atvykome á Girdiðkæ ir nuste-bæ pamatëme, kad viena ðvytuoklë gerokai sutrumpëjo; jos svyravimo pe-riodas sumaþëjo apie 300x10-7 sek.; taip sutrumpëjusi ji ir laikosi iki ðiaidienai. Maþi ilgio pasikeitimai susekami lyginant kiekvienos stoties visøðvytuokliø atsilenkimus nuo vidutinës – atstojamosios. Ðiuo atveju gauna-ma didelë rezultato vidutinë klaida.

Suradus g tam tikroje vietoje reikia redukuoti á jûrø lygá; tam naudoja-ma þinoma formulë, kuri iðaiðkina svorio jëgos kitimà, keièiant atstumànuo Þemës pavirðiaus. Jei jûros lygyje susekta g0, ir aukðtumoje hm bus g,tai g0– g = 0.00031 h. Vadinasi, pakilus 100 m, svorio jëgos greitëjimas

1 Sleþevièius K. Gravimetriniai darbai Lietuvoje ir jø reikðmë // Kosmos. 1935. T. XIII.P. 33.

LIETUVOS MOKSLAS


sumaþës 0.031 gal. Tat Kaune pakilus aeroplanu 1 km, svorio jëgos greitë-jimas bus ne 981.491 gal, bet 981.191 gal, o aukðtumoje 10 km g =978.391 gal, atseit beveik tiek, kiek ekvatoriaus kraðtuose. [...].

Galima bûtø nurodyti dar ir tai, kad gravimetriniø darbø rezultatai mumsbyloja ir apie Þemës gelmiø sudëtá. Atrodo, kad Þemës pluta plûduriuoja

Gravimetriniø lauko stoèiø iðdëstymas Lietuvos teritorijoje(VGTU Geodezijos instituto archyvas).

Þemës, elipsoido ir geoido pavirðiø schema (ið: Kosmos. 1935. T. XVI. P. 37).



virðum „skystos“ magmos. Að sakau „skystos“, nes ji kad ir turi skysèiøsavybes, sakysime, gali tekëti, bet tas vyksta labai lëtu tempu; jo klampu-mas keletà kartø yra didesnis uþ kieto plieno klampumà. Graþø pavyzdáduoda Skandinavijos pusiasalis. Senovës laikais Skandinavijà ir Suomijàdengë storas ledo sluoksnis; jo slegiama tø plotø Þemës pluta nugrimzdokiek giliau á magmà. Kai ledai nutirpo, tai pluta atsipalaiduoja nuo to slë-gimo ir, laikui slenkant, „skystoji“ magma kelia jà á virðø. Ðiuo laiku paste-bima, kad Skandinavijos pusiasalis kyla maþdaug 1 m per 100 metø. Kaiávyks pusiausvyra, kilimas iðnyks.

Dabar gali kilti klausimas, kokioje gilumoje prasideda magma. Ðiuoklausimu nëra vienodos nuomonës; kalbama apie 40–120 km ribas, norsveikiausiai gilumoje 50–60 km jau prasideda magma, kurios sodrumas yra3,1–3,4; tuo tarpu plutos vidutinis tankis laikomas 2,7–3,0. Toje vietoje,kur prasideda magmos sluoksnis, visuose jo pavirðiaus taðkuose Þemësplutos slëgimas yra vienodas, atseit virð jo bus visur vienodi masës iðtek-liai; redukavus á já Þemës pavirðiuje susektà svorio jëgos greitëjimà (g) irpalyginus su suskaièiuotais tam pavirðiui (g), reikëtø gauti sutapimà, nesanomalijas duoda nevienodas masiø iðdëstymas Þemës plutoje.

Gautas kai kuriø Lietuvos vietø svorio jëgos greitëjimas. Atsargumuipaþymësiu, kad tretysis deðimtainis þenklas grieþtai negarantuojamas, nesstebëjimø vidutinë paklaida yra ±0.003 gal.; be to, kai kurioms vietoms nevisos ir pataisos padarytos.1. Kaunas 981.491 gal.2. Alytus 981.452 gal.3. Marijampolë 981.470 gal.4. Vilkaviðkis 981.466 gal.5. Kaiðiadorys 981.503 gal.6. Jurbarkas 981.506 gal.7. Pervalka 981.536 gal.8. Tauragë 981.537 gal.9. Raseiniai 981.519 gal.10. Këdainiai 981.513 gal.11. Ukmergë 981.516 gal.

Gravimetriniams matavimams tikrajam þemës pavirðiaus vaizdui su-daryti naudota keturiø ðvytuokliø aparatas, kurá sudarë: stovas ðvytuok-lëms pakabinti, 4 invarinës ðvytuoklës, sutapinimo aparatas, oro siurblys,

12. Utena 981.527 gal.13. Zarasai 981.546 gal.14. Rokiðkis 981.538 gal.15. Panevëþys 981.551 gal.16. Birþai 981.595 gal.17. Ðiauliai 981.556 gal.18. Joniðkis 981.601 gal.19. Telðiai 981.543 gal.20. Plungë 981.553 gal.21. Ðvëkðna 981.529 gal.22. Skuodas 981.614 gal.“1

1 Sleþevièius K. Gravimetriniai darbai Lietuvoje // Kosmos. 1935. T. XVI. P. 38.


trikojis, chronometras, pro-þektorius stebëjimo bûstuiapðviesti, radijo imtuvas ir kt.

Gravimetriniø matavimøáranga: stovo pagrindas pa-laikomas trimis sraigtais antpagrindo. Ant jo stovi verti-kalus cilindras, kuriameámontuota 4 ðvytuoklës, ci-lindro virðuje yra du veidro-dþiai ir dvi stiklinës prizmës.Kai aparatas neveikia, taiðvytuoklës orientuojamos: su-kant ratà, ðvytuokliø prizmësatsiremia á virðutinëje jo da-lyje iðpjovas. Kadangi svy-ruodama ðvytuoklë iðjudinaorà, kuris gali turëti átakoskitø ðvytuokliø svyravimams,jos atskiriamos viena nuo ki-tos pertvaromis. Prie vienospertvaros pritvirtinamas ter-mometras matuoti –5oC iki+40oC. Kiekvienas jo skalës laipsnis padalytas á 5 dalis (vienos padalos0,2o). Ið akies atskaièiuojama dar deðimtoji padalos dalis. Tuo bûdu ter-mometru buvo galima atskaièiuoti temperatûrà 0,02o tikslumu. Greta ter-mometro U formos gyvsidabrio manometras, kuriuo galimaatskaièiuoti iki 150 mm slëgá. Jo padalos vertë 5 mm, vadina-si, 0,5 mm tikslumo. Visa tai uþdengiama gaubtu, kuris san-dariai priglunda prie stovo pagrindo. Gaubtuve yra du 40 cmaukðèio langeliai: pro vienà patenka ðviesos spinduliai ið su-tapdinimo aparato, antrasis – stebëti termometro ir mano-metro parodymams.

Ðvytuoklës. Jos padarytos ið invaro ir gerai paauksuotos.Vienas galas baigiasi læðiu, kurio formà galëtø sudaryti du nu-pjauti kûgiai, sudëti pagrindais. Kitame gale yra keturkampiairëmai; virðutinë skersinë baigiasi trikampe prizme, kurios briau-na nukreipta þemyn. Ðiais rëmais ðvytuoklë uþmaunama ant

Ðvytuoklinis aparatas gravitacijai matuoti.

Sumontuota gravitacijai matuoti aparatûra.


storos iðkyðos, o prizmës briauna visu savo ilgumu glaudþiai guli ant stovepritvirtintos agato plokðtelës. Virðutinëje dalyje prie kiekvienos ðvytuok-lës yra metalinis veidrodëlis (a). Ðvytuoklës numeruotos nuo 1 iki 4 nume-rio; vienoje pusëje prie numerio stovi raidë A (ausser – ið oro). Tuopaþymima, kad tas ðonas kabinamas iðorinëje pusëje; kitoje pusëje paraðy-tas vien tik skaièius. Stovo apaèioje, prie rankenø, kuriomis nustatomaðvytuokliø amplitudë, paraðytieji skaièiai rodo kiekvienos ðvytuoklës pa-kabinimo vietà. Ðvytuokliø svyravimo periodas kiek maþesnis uþ 0,5 sek.Svyruoklë 1 sveria 1227 g

2 sveria 1226 g3 sveria 1227 g4 sveria 1218 g

Sutapdinimo aparatas. Vieno jo galo iðorëje yra skalë su padalomis (a);vienos padalos vertë 3 mm. Dëþutës virðuje pritvirtintas þiûronas (þ) skalëspadaloms stebëti. Tai vyksta taip: ðviesos spinduliai, krisdami á stovo virðujeesanèius du veidrodëlius, atsimuðæ nuo vieno krinta á 2-osios ðvytuoklës, onuo antrojo – á 3-iosios ðvytuoklës veidrodëlius, o atsispindëjæ nuo jø patenkaá þiûronà; kiti spinduliai, perëjæ prizmæ, atsispindi á 1-osios ir 4-osios svyruok-liø veidrodëlius, o nuo jø – á þiûronà. Tokiu bûdu stebëtojas þiûrone mato 4skales. Tam tikrais sraigteliais veidrodëliai ir prizmës nustatomos taip, kadþiûrone visø keturiø liniuoèiø nulinës linijos sutaptø su þiûrono horizontaliàjalinija; tokiu pat bûdu gaunamos ir lygiagreèiai gulinèios skalës vaizdas. Jei betkuri ðvytuoklë svyruos, tai pro þiûronà atrodys tarsi svyruotø atitinkama skalëir jos nulinës linijos atsilenkimais galima apskaièiuoti svyravimo amplitudes.

Ðviesos atspindþiø schema.Sutapdinimo aparato schema (ið: Kariuomenës ðtaboTopografijos skyriaus metraðèio. K., 1937. D. I. P. 114).

LIETUVOS MOKSLAS


Kitoje dëþutës sienelës pusëje gali slankioti plokðtelë su plonu ply-ðiu. Tos plokðtelës plyðys gali sutapti su linijos plyðiu, ir tada ðviesosspindulys laisvai iðeina ið dëþutës ir, atsimuðæs anksèiau nurodytu bûdunuo bet kurios ðvytuoklës veidrodþio, patenka á þiûronà, ir èia pastebi-mas siauras ðviesus þybtelëjimas. Slankiojanèioji plokðtelë sujungta suplieniniu stiebu, kurá pritraukia elektromagnetai (E). Srovë á elektro-magnetà eina pro laikrodþio kontaktus; kai eina srovë, tam tikras spy-ruoklis (p) atitraukia stiebà. Sujungimai padaromi taip, kad vienàsekundæ srovë eitø, kità sekundæ bûtø pertraukta; vadinasi, pirmàjà se-kundæ slankiojanti plokðtelë eis þemyn, nes elektromagnetas trauks stie-bà, kitos sekundës pradþioje stiebas, spyruoklio traukiamas, atðoks irkels plokðtelæ aukðtyn. Tenka tik dar pasakyti, kuriuo bûdu ið dëþutësiðeina ðviesos spindulys. Dëþutës ðone yra elektros lemputë, o prieð jàpastatytas 45° á plokðtelæ nukreiptas veidrodis; nuo jo atsimuðæs spin-dulys gali iðeiti pro plyðius. Dabar paþiûrësime, kaip susekamas sutapi-mo momentas. Kai ðviesos þybtelëjimas sutampa su þiûrono siûlu, tailaikrodþio ir aparato ðvytuoklës eina per pusiausvyros padëtá. Kadangijø svyravimo periodai nevienodi, tai þybtelëjimai tolsta nuo nulinës pa-dëties, pasiekia didþiausià atsilenkimà ir vël artëja prie siûlo; reikiapagauti momentà, kai þybtelëjimas sutampa su siûlu. Praktiðkai seka-mas tas þybtelëjimas, kai spyruoklis atitraukia stiebà nuo magneto, nestatai ávyksta tuo paèiu momentu, kai nutraukiama srovë; sumezgus sro-væ, magnetas ne ið karto pritraukia stiebà, praeina dar kiek laiko. Vadi-nasi, tiksliau yra imti þybtelëjimus, kai srovë nutraukiama. Apskritaiþybtelëjimas niekada nesutampa su siûlu, ir sekimas eina tokia tvarka:pavyzdþiui, kad n sekundëje (srovë nutraukta) þybtelëjimas matomasties siûlu ið vienos pusës, sekundës n+1 þybtelëjimas nesekamas ir se-kundës n+2 þybtelëjimas pasirodë kitoje siûlo pusëje. Dabar reikia iðakies nustatyti, kuriuo momentu ávyko svyruokliø sutapimas; águdusiamlengva tai padaryti tikslumu iki 0,1 sek. Analogiðkai sekamas antrasissutapimo momentas. Laikotarpis tarp dviejø sutapimø yra vadinamassutapimø intervalu.

Oro siurblys. Ðvytuoklës svyruoja praretintame ore ir iðsiurbia ið po gaub-to orà. Tam naudojamas aliejinis Geryko sistemos ranka sukamas siurblys,kuris per 3–5 min. sumaþina spaudimà iki 10–15 mm.

Stulpas ir portatyvus stovas. Aparatas statomas ant stulpo, kad suma-þintø sàsvyrá. Centrinëje stotyje Kaune stovi iðbetonuotas 1 m aukðtumostulpas. Kitose stotyse buvo vartojamas portatyvus stovas. Jis turi nupjauto



kûgio formà, jo geleþiniø sieneliø storis 6 mm. Dugno skersmuo 72 cm irvirðaus 46 cm; aukðtis 48 cm.

Trikojis. Sutapdinimo aparatas buvo statomas ant trikojo.Chronometrai buvo naudojami „Ulysse Nardin“ firmos Nr. 2525 ir 2720.

Ið pradþiø buvo vartotas þvaigþdþiø laiko chronometras Nr. 2525, bet Per-valkoje jis pakeistas Saulës laiko chronometru Nr. 2720, kuriuo naudotasivisuose vëlesniuose darbuose.

Radijo imtuvas naudotas matavimams, pritaikytas ilgoms bangoms. Lai-ko signalai daþniausiai buvo priimami ið Bordeaux ir Nauen. Chronomet-ro ëjimas buvo tikrinamas klausos metodu (tikslumas ± 0s.02).

Elektros paskirstymo dëþës naudojamos srovei ið elementø leisti per chro-nometrà á sutapdinimo aparatà ir á proþektoriø.

Pastaèius aparato stovà ant stulpo arba ant portatyvaus stovo, jis nive-liuojamas, t. y. nustatomos ðvytuokliø atramø plokðtelës horizontaliojeplokðtumoje. Nustaèius stovà horizontaliai, sraigtai suverþiami, aparatasvël aretuojamas ir ðvytuoklës kabinamos á atitinkamas vietas. Ðvytuokliøimti plika ranka negalima, tam vartojamos zomðos skiautës. Dabar reikianustatyti sutapdinimo aparatà, kuris statomas maþdaug 2 metrø atstumunuo ðvytuokliø veidrodþiø. Þiûrint pro þiûronà, turi bûti aiðkiai matyti vi-sos keturios skalës, atsimuðusios nuo kiekvienos ðvytuoklës veidrodþio. Kaiptà atlikti ir kokie turi bûti skaliø vaizdai regëjimo lauke, buvo pasakytaapraðant sutapdinimo aparatà. Tinkamai nustaèius þiûronus, aparatas uþ-voþiamas voþtuvu ir dar kartà patikrinama, kad viskas bûtø gerai. Pagaliaunustatomos ðvytuoklëms amplitudës, kurios turi bûti 10'–30' ribose. Liekatik visus sraigtelius priverþti ir þiûrëti, kad ðvytuokliø ir sutapdinimo apa-ratai stovëtø tvirtai ir niekas jø nejudintø. Chronometro, sutapdinimo apa-rato ir galvaniniø elementø sujungimo schema gali bûti ávairi.

Stebëjimams vieta parenkama daþniausiai rûsiuose cementinëmis grin-dimis, ant kuriø ágipsuojamas stovas. Pageidaujama, kad temperatûra visàstebëjimø laikà keistøsi labai neþymiai.

Stebëjimo vietose kiekvienai ðvytuoklei leidþiama svyruoti bent 4 kar-tus. Kadangi darbus vykdë 2 asmenys, tai kiekvienas padarydavo stebëji-mus pakaitomis su visomis 4 ðvytuoklëmis po du kartus. 1930 m.ðvytuoklëms buvo leidþiama svyruoti atskirai. 1931 m., suvienodinus svy-ravimo periodus, buvo leidþiama svyruoti ið karto dviem ðvytuoklëms; jossvyravo vienoje plokðtumoje prieðingomis fazëmis. Toks stebëjimo bûdassumaþina sàsvyrio átakà, stebëjimus pagreitina, ir gaunamas didesnis tiks-lumas. Bet, atvykus ið Piktupënø á Girdiðkæ, pastebëta, kad 3-ioji ðvytuoklë


staiga sutrumpëjo, nes jos svyravimo periodas sumaþëjo ca 300x10-7 sek., oleidþiant svyruoti dviem ðvytuoklëms, bûtina, kad jø svyravimo periodailabai maþai skirtøsi. Þinoma, buvo galima 3-iosios ðvytuoklës periodà su-vienodinti su 1-sios, bet nuspræsta bûsiant patogiau gráþti prie senojo me-todo.

Nustaèius kiekvienos ðvytuoklës svyravimo periodus T, apskaièiuoja-mas vidutinis svyravimo periodas. Þinant juos buvo apskaièiuoti ir kon-kreèiose vietovëse gravimetriniai duomenys – nustatyti svorio jëgosgreitëjimai matavimø vietose ir perskaièiavus juos jûros lygmenyje, taippat nustatytos Lietuvos þemës pavirðiaus anomalijos ir kinta jos +0,026 ir–0,020 gal. ribose (teigiamos anomalijos 14-oje ir neigiamos 20-yje stebë-tø vietoviø).

Ið apskaièiuotø anomalijø sprendþiama ir apie Þemës formà bei Þe-mës planetos sudëtá.1

1 Pagal prof. K. Sleþevièiaus straipsná „Svorio jëgos greitëjimas“, iðspausdintà Lietu-vos kariuomenës ðtabo Topografijos skyriaus metraðtyje (K., 1937. D. I. P. 103–122).

Documents

BERNARDAS KODATIS – DËSTYTOJAS IR SPECIALISTØ …...diplominá darbà ið astronomijos (darbo vadovas doc. Bernardas Kodatis). Ji buvo pirmoji Lietuvos universiteto diplomantë