BPT Konspektas

1 TEMA.1. Kurso turinys, atsiskaitymo būdai ir tvarka.2. Baudžiamojo proceso sąvoka, funkcijos ir proceso tipai.3. Baudžiamojo proceso paskirtis, stadijos, mokslas.4. Baudžiamojo proceso teisė, šaltiniai5. Baudžiamojo proceso normų galiojimas erdvės, laiko ir asmenų atžvilgiais

2 TEMA.1. Baudžiamojo proceso principai2. BP normų savybės

3TEMA. BP subjektai

4 TEMA.

Ikiteisminio tyrimo schema

Ikiteisminio tyrimo bendrosios nuostatos

Ikiteisminio tyrimo veiksmų bendrosios nuostatos

5 TEMA.

1. Gynyba

2. Atstovavimas

3. Nušalinimas

4. Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu

5. Tarptautinis bendradarbiavimas

6 TEMA. Asmens teisių užtikrinimas. BP terminai. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas

7TEMA. Įrodymų sąvoka, rūšys, įrodinėjimo samprata, pareiga, ribos, etapai. Parodymai kaip įrodymų rūšis.8 TEMA. Liudytojai . Apklausa ikiteisminio tyrimo metu. Anonimiškumas. Parodymų patikrinimo veiksmai

1. Baudžiamojo proceso sąvoka, funkcijos ir proceso tipai

Procesas (lot. Kilmės). Baudžiamasis procesas - tam tikros rūšies vyksmas, eiga. Teisinėjė valstybėje, Baudžiamasis procesas – nusikalstamų veikų tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme, vykstantis įstatymo nustatyta tvarka. Baudž.proceso metu siekiama nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir kas tą veiką padarė. Nustačius tokį asmenį, sprendžiami jo pripažinimo kaltu bei bausmės jam paskyrimo klausimai.Baudž.proceso pradėjimas, nutraukimas ar užbaigimas kitokiu būdu įforminami teismo ir teisėsaugos pareigūnų priimamu sprendimu. Teisėsaugos pareigūnai numato tyrimo apimtį, o teismas – nagrinėjant bylą teisme atliktinus veiksmus, baudž.procesas dažnai apibrėžiamas kaip teismo, prokuroro, policijos ir kt.teisėsaugos pareigūnų veikla tiriant ir nagrinėjant baudž.bylas. Tam tikrų sprendimų priėmimą gali inicijuoti proceso dalyviai – nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis, gynėjas, civilinis ieškovas, atsakovas, jų atstovai. Baudž.procesas turi būti apibrėžiamas ne vien tik kaip valstybės įgaliotų, bet ir visų kt.proceso subjektų veikla.Veiksmų atlikimo ir sprendimų priėmimo sąlygų, tvarkos, nuoseklumo taisyklės, nustatytos įstatyme, vadinamos proseco forma. Reikalavimas laikytis proceso formos neturi būti absoliutinamas.Apibendrinant, baudž.procesas – tai tiriant bei nagrinėjant baudž.bylas teismo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų įstatymo nustatyta tvarka vykdoma veikla, kurios metu visiems proceso subjektams sudaromos sąlygos naudotis nustatytomis teisėmis.

1.1. Proseco funkcijos

Procesinės funkcijos yra procesinės veiklos kryptys, susijusios su tam tikru proceso subjekto statutsu baudž.procese. Baudž.procese yra vykdomos:

1) Ikiteisminio tyrimo funkciją vykdo policija bei kt.institucijos, kurioms suteikti tam tikri įstaigos įgaliojimai, bei prokuratūra.2) Kaltinimo funkciją vykdo prokuratūra ir iš dalies nukentėjusysis bei jo atstovas. Prokuroras nagrinėjant privataus kaltinimo

bylą teiseme nedalyvauja.Puslapis 1 iš 50 Baudžiamojo proceso teisė Created byTEbd04-02

3) Gynybos funkcija. Gynėjo paskirtis baudž.procese – rūpintis traukiamo baudž.atsakomybėn asmens gynyba. Be gynėjo, įtariamojo (kaltinamojo) šią funkciją taippat vykdo šio įtariamojo (kaltinamojo) atstovas pagal įtatymą bei baudž.atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas.

4) Bylos nagrinėjimo ir išsprendimo arba teisingumo vykdymo funkcija yra teismo prerogatyva. Ikiteisminio tyrimo atlikimą galima laikyti kaltinimo funkcijos dalimi.

1.2. Baudžiamojo proceso tipai (formos)

Pagal tam tikrus požymius baudž.procesai yra skirstomi į tipus (formas). Vieningos nuomonės dėl šio skirstymo nėra. Vadovėlio autoriams priimtinas skirstymas į 3 tipus (formas): 1) klasikinis rungimosi 2) tiriamasis (inkvizicinis) 3) mišrus procesas.

1.2.1. Klasikinis rungimosi procesas

Daugiausia rungimosi principas veikia bylą nagrinėjant prisiekusiųjų teisme, ypač bendrosios teisės tradicijos valstybėse, kur bylos baigtis iš esmės priklauso nuo to, kuri šalis turi daugiau įrodymų ir geriau juos pateikia. Teismui yra uždrausta pačiam išreikalauti naujų įrodymų ar aktyviai dalyvauti tiriant bylos nagrinėjimo teisme dalyvių pateiktus įrodymus.

1.2.2. Tiriamasis procesas

LT kaip ir daugelyje kt Europos valstybių, kuriose teismas yra įpareigotas neapsiriboti vien tik proceso dalyvių pateiktais įrodymais ir siekti nustatyti tiesą byloje, galima kalbėti tik apie ribotą rungimosi principo veikimą. Bylos išsprendimas tokio tipo procese priklauso ne tik nuo to, kaip šalys rungiasi, bet ir nuo paties teismo iniciatyva atliekamų veiksmų. Tokio tipo procesas dar vadinamas inkviziciniu. Inkvizicinis procesas moderniu požiūriu – vienas iš baudž.proceso tipų. Inkviziciniame (tiriamajame) procese, teismas, nagrinėjantis bylą, yra įpareigotas būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių materialiai tiesai byloje nustatyti, tokio tipo procese rungimosi principas veikia mažiausiai. Tačiau ir jame yra nemažai rungimosi principo elementų: 1) bylos nagrinėjimo teisme metu proceso dalyviams suteiktos lygios teisės reikšti nušalinimus, prašymus, teikti įrodymus, apskųsti teismo sprendimus ir kt.; 2) proceso funkcijos ir tokio tipo procese yra atskirots: kaltina prokuroras, kaltinamasis ir gynėjas ginasi, o teismas priimdamas sprendimą byloje, taip vykdo teisingumą.

1.2.3. Mišrusis procesas

Ikiteisminis tyrimas yra teisėsaugos pareigūnų rankose ir vyksta ribojant viešumą, o bylos nagrinėjimo teisme metu yra garantuojamas bylos nagrinėjimo šalių lygiatesiškumas. (Skandinavijos valstybės, Italija). Mišriajame procese rungimosi principas veikia daugiau negu inkviziciniame, bet mažiau negu bendrosios teisės tradicijos valstybių procese.

Konkrečios valstybės priskyrimas tam tikram tipui yra sąlyginis. Baudž.procesas tam tikroje valstybėje dažnai turi įvairių tipų proceso ypatybių. Vadovėlyje aptariamas LT baudž.procesas artimiausias antrajam – tiriamajam – proceso tipui.

2. Baudžiamojo proceso paskirtis

BPK 1 str.reikalauja:1) baudž.proceso metu atskleisti nusikalstamą veiką, išaiškinant visas reikšmingas jos padarymo aplinkybes;2) atskleidžiant nusikalstamą veiką saugoti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus;3) greitai atskleisti nusikalstamą veiką;4) proceso emtu garantuoti, kad būtų nubaudžiamas tik nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir jokių nepagrįstų suvaržymų

nepatirtų nekaltas asmuo.Pagrindinis baudž.proceso uždavinys yra valstybės pareigos ir teisės taikyti sankcijas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui užtikrinimas.Baudž.įst.numatyta bausmė ar kitokia poveikio priemonė gali būti taikoma tik baudž.proceso metu nustačius nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei išsiaiškinus visas sankcijai taikyti reikšmingas aplinkybes.Kelias nuo nusikalstamos veikos iki sankcijos turėtų būti kuo trumpesnis. Teisinėje valstybėje asmeniui padariusiam NV turi būti suteikiamos garantijos, kad baudž.procesas vyks nešališkai, toks asmuo nepatirs nepagrįstų suvaržymų ir turės galimybę gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų. Procesas privalo vykti tik laikantis žmogaus teisių apsaugos reikalavimų.Nuosprendis turėtų kiek įmanoma prisidėti prie teisinės santarvės atkūrimo visuomenėje. Procesas turi prisidėti ir prie nusikalstamų veikų prevencijos.Baudž.procesas atlieka savo paskirtį kai pasiekiamas rezultatas, dėl kurio baudž.procesas buvo pradėtas.Baudž.procesas turi būti baigtas teisingo, teisėto ir pagrįsto, prevencinę reikšmę turinčio teismo sprendimo dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo ar nekaltumo bei baudžiamosios teisinės sankcijos skyrimo, priėmimu. Sprendimas teisėtu ir pagrįstu gali būti laikomas tik tuo atveju, kai priimant buvo laikomasi žmogaus teisių apsaugos standartų.

Puslapis 2 iš 50 Baudžiamojo proceso teisė Created byTEbd04-02

Kai kuriais atvejais, esant įstatyme numatytiems pagrindams, pradėtas procesas gali būti nutrauktas dar iki bylą perduodant teismui. Proceso nutraukimo atveju baudž.procesas atliaka tam tikrą paskirtį – proceso metu išsiaiškinamos įvykio, dėl kurio buvo pradėtas procesas, aplinkybės.

3. Baudžiamojo proceso stadijos

Proceso stadija – proceso veiksmų ir sprendimų, kurie atliekami ir priimami tam tikrame proceso etape sprendžiant tam proceso etapui keliamus uždavinius, visuma.Tradicinės baudž.proceso stadijos yra tokios: (parengtinis) tyrimas, bylos procesas pirmosios instancijos teisme, bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka, bylos nagrinėjimas kasacinia tvarka ir nuosprendžio vykdymas.Pagal 2003 05 01 įsigaliojusį BPK vykstancčiame baudž.procese išskirtinos tokiosproceso stadijos:

1) ikiteisminis tyrimas – pirmoji proseco stadija. Ikiteisminis tyrimas pradedamas paaiškėjus NV požymiams. Baigiama stadija prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, jei anksčiau nenustatomas pagrinas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras esant reikiamoms sąlygoms, gali nuspręsti rašyti pareiškimą teismui dėl supaprastinto proceso formų.

2) Bylos procesas pirmosios instancijos teisme – paprastai vadinama centrinė, svarbiausia baudž.proceso stadija. Išsprendžiami svarbiausi baudž.proceso metu kilę klausimai – teismas nustato, ar buvo padaryta NV, nuspremdžia ar kaltinamasis kaltas dėl tos veikos padarymo, ir skiria kaltu pripažintam kaltinamajam bausmę. Procesas pirmosios instancijos teisme suskyla į dvi sąlyginai savarankiškas dalis:

a) į procesą, kurio metu sprendžiama, ar yra pagrindo rengti teisiamąjį posėdį;b) į teisiamąjį posėdį, kurio metu baudž.byla nagrinėjama iš esmės.

Prieš bylą pradedant nagrinėti teisiamajame posėdyje, turi būti atlikti tam tikri paruošiamieji veiksmai, kurie vadinami bylos parengimu nagrinėti teisme ir laikomi antrosios stadijos sudėtine (įžangine)dalimi.

3) Apeliacinis procesas – stadija, kurioje pagal gautą apeliacinį skindą patikrinamas neįsiteisėjusių pirmoios instancijos teismo priimtų nutarčių ir nuosprendžių teisėtumas ir pagrįstumas.

4) Nuosprendžių ir nutarčių vykdymas – stadija, kurioje įgyvendinamos teismo paskirtos teisinės sankcijos ir sprendžiami kylantys procesiniai klausimai.

5) Kasacinis procesas – stadija, kai pagal gautą kasacinį skundą patikrinami įsiteisėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutartys ir nuosprendžiai teisės taikymo atžvilgiu.

Apeliacinis ir kasacinis procesai nėra privalomos stadijos – procesas šias stadijas pereina tik tada, jei yra paduodamas atitinkamas skundas.

4. Baudžiamojo proceso mokslas

Baudž.proceso mokslas – atskira teisės mokslo dalis, kurią sudaro sistema žinių apie: 1) baudž.procesą reglamentuojančias normas (atskleidžiamas teisės normų turinys, teikiamos rekomendacijos dėl šių normų taikymo teisinėje praktikoje); 2) teisinę praktiką tiriant ir nagrinėjant baudž.bylas (mokslinė analizė parodo problemas, kylančias teisinėje praktikoje taikant baudž.proceso eigą reglamentuojančias normas. Analizuojant praktijoje kylančias problemas pastebimos teisnės spragos bei kitokia teisinio reglamentavimo trūkumai); 3) užsienio valstybių baudž.proceso institutus ((lyginamoji teisėtyra) lyginami LT baudž.proceso institutai su užsienio baudž.proceso teisės normomis, randami tobulesni procesinių santykių reglamentavimo variantai); 4) baudž.proceso istoriją (žinojimas padeda geriau suvokti galiojančių proceso teisės normų turinį, jų prasmę ir paskirtį, pateikti tobulesnes rekomendacijas dėl tų normų taikymoar jų tobulinimo).

II tema. Baudžiamojo proceso teisė.

1. BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖS SĄVOKA

Baudžiamojo proceso teisė – teisės šaka, kurią sudaro teisės normų, reguliojančių ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros ir teismo veiklą tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei vykdant nuosprendį, taip pat nustatančių baudžiamajame procese dalyvaujančių fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas, visuma.Baudž.proceso teisė yra viešosios teisės dalis. Baudž.proceso teisės normos nustatomos taip, kad būtų įmanoma tinkamai išaiškinti NV ir nubausti kaltus asmenis, o procese nebūtų pažeistos žmogaus teisės. Teisinėje valstybėje lemiamą reikšmę sprendžiant baudž.bylą turi teisminės proceso stadijos. Tik teismo proceso metu patikrinti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais. Pagal demokratinės valstybės standartus yra sukonstruotos ir LT BP teisės normos.BP gali vykti tik taikant BP teisės normas. BPT yra BP pagrindas.

2. Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai


2.1. Baudžiamojo proceso teisės šaltinių samprata ir rūšys

BP šaltiniai – norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintomis taisyklėmis turi būti vadovaujamasi tiriant ir nagrinėjant baudž.bylas.BP šaltiniai turi būti laikomi:

1) LR Konstitucija;2) Tarptautinės sutartys;3) BP kodeksas;4) Kt įstatymai;5) LR Vyriausybės nutarimai, LT generalinio prokuroro, teisngumo bei vidaus reikalų ministrų įsakymai ir kt ministerijų priimti

poįstatyminiai norminiai aktai.

2.2. LR Konstitucija

LR Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas. BP požiūriu ypač aktualios ir reikšmingos yra Konstitucijos II ir IX skirsniuose įtvirtintos nuostatos. Atliekant BP veiksmus ir priimant byloje procesinius sprendimus turi būti garantuojama, kad žmogaus teisės ir laisės nebus pažeidžiamos. Konstitucijos 31 str.garantuoja teisinėje valstybėje privalomas užtikrinti teises asmeniui, kuris traukiamas baudž.atsakomybėm. Tai:

1) teisė į nekaltumo prezumpciją2) teisė į bylos nagrinėjimą teisme, kuriame byla būtų nagrinėjama:

a) viešaib) teisingaic) nepriklausomo ir bešališko teismo

3) teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save4) teisė į tai, kad už vieną nusikalstamą veiką vyktų tik vienas baudžiamasis procesas5) teisė nuo sulaikymo iki pirmosios apklausos momento gintis pačiam bei turėti gynėją advokatą.

Svarbiausios BP požiūriu Konstitucijos IX skirsnio nuostatos yra tokios:1) teisingumą LR vykdo tik teismai2) teisėjas ir teismas vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi3) teisėjai, nagrinėdami bylas, vadovaujasi tik įstatymais4) teismas priima sprendimus LR vardu5) visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai6) teismo procesas LR vyksta valstybine kalba

Baudž.bylas gali nagrinėti tik LT Aukščiausiasis Teismas, LT apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai.

2.3. Tarptautinės sutartys

Ratifikuotos tarptautinės sutartys turi įstatymo galią ir taikymo atžvilgiu turi būti tolygios nacionaliniams įstatymams. Tarptautinės sutartys, kuriomis reikia vadovautis BP, galima suskirstyti į: a) žmogaus teisių apsaugos standartus įtvirtinančias sutartis (šios sutartys gali būti suskirstytos į Europos Tarybos sudarytas sutartis (praktiniu požiūriu svarbiausia 1950m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija su papildomais protokolais. 1995 01 24 KT išvada “Baudžiamojoje teisenoje EŽTK tieiosgiai negali būti taikoma. Tiesiogiai taikomi baudž. Ir BPĮ, o tarptautinės sutartys tik šių įstatymų numatytais atvejais.“ Dar iš ET sutarčių svarbi 1987 m. Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ir sutartis sudarytas JTO iniciatyva – svarbiausios – 1984 m. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, joje įtvirtintos nuostatos yra tik rekomendacinio pobūdžio, 1966 m. Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, 1989 m. JT Vaiko teisių konvencija, 1984 m. Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą )b) sutartis, įtvirtinančias tarptautinio bendradarbiavimo taisykles BP. LT tapus ES nare reikšmingu šaltiniu tampa ES vasltybių susitarimai dėl bedradarbiavimo vykdant baudž.persekiojimą.

2.4. Įstatymai

Teismų, Prokuratūros, Advokatūros, Policijos veiklos, STT, Karo policijos, Muitinės ir kt.

2.5. Kiti norminiai teisės aktai

Vyriausybės nutarimai, generalinio prkuror, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro įsakymais yra reglamentuojami kai kurie organizaciniai klausimai, tvirtinamos atskirų procesinių veiksmų atlikimo metodikos. Generalinis prokuroras tvirtina rekomendacijas, tvarkas, BP dokumentų (blankų) pavyzdžius. Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kt teisės norminiai aktai yra privalomi.


3. Baudžiamojo proceso kodeksas

2002 m. kovo 14 d. priimtas ir 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo. BPK sudaro 11 dalių, 461 straipsnis. BPK įtvirtintos normos gali būti skirstomos I dvi grupes:

1) normos, nustatančios bendras procesines taisykles (I-III dalys), taikomas su nedidelėmis išimtimis visoses proceso stadijose2) normos, reglamentuojančios proceso eigą atskirose stadijose ar proceso ypatumus tiriant bei nagrinėjant atskirų kategorijų

bylas (IV-XI).

1 g. BPK I dalyje Bendrosios nuostatos pateikiamos pagrindinės proceso sąvokos, įtvirtinami proceso principai, nustatomos proceso subjektų teisės ir pareigos, įtvirtinamos įrodinėjimo priemonės, reglamentuojami proceso terminai ir išlaidos. 1 g. BPK II dalyje Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas reglamentuojami žalos atlyginimo BP metu tvarka ir būdai.1 g. BPK III dalyje Procesinės prievartos priemonės nustatyti žmogaus teises varžančių priemonių taikymo pagrindai ir tvarka.2 g. BPK IV dalis Ikiteisminis tyrimas nustato proceso pradėjimo bei pirmojoje proceso stadijoje atliekamų proceso veiksmų atlikimo tvarką.2 g. BPK V dalyje Bylų procesas pirmosios instancijos teisme įtvirtintos proceso taisyklės, kuriomis vadovaujamasi tiriant bylą pirmoje teisminėje stadijoje.2 g. BPK VI dalis Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme reglamentuoja proceso tvarką paduodant ir nagrinėjant apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių ir nuosprendžių.2 g. BPK VII dalyje Nuosprendžio ir nutarčių vykdymas nustatyta nuosprendžių ir nutarčiųperdavimo vykdyti tvarka, reglamentuojamas procesinių klausimų, kylančių vykdymo stadijoje, sprendimas.2 g. BPK VIII dalis Bylų procesas kasacinės isntancijos teisme reglamentuoja kasacinių skundų dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių padavimo ir nagrinėjimo tvarką.2 g. BPK IX dalis Baudžiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas skirta procesui, vykstančiam ne pagal bendras proceso taisykles, reglamentuoti.2 g. BPK X dalyje Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniems teismams ir skundų nagrinėjimas įtvirtintos procesinės taisyklės, pagal kurias paduodami ir nagrinėjami skundai dėl teismo nutarčių skundžiamų ne apeliacine ar kasacine, o šioje dalyje nustatyta tvarka.2 g. BPK XI dalis Baudžiamosios bylos atnaujinimas nustato užbaigto proceso atnaujinimo atvejus ir tvarką.2 g. BPK turi priedą Įgyvendinami ES teisės aktai.

4. BAUDŽIAMOJO PROCESO NORMŲ GALIOJIMAS ERDVĖS, LAIKO IR ASMENŲ ATŽVILGIAIS

4.1. Galiojimas erdvės (teritorijos) atžvilgiu

BP LR teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, kur yra padaryta NV, visais atvejais vyksta pagal LR BPK. Jeigu LR tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu LR BPK, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės (lex fori).

4.2. Galiojimas laiko atžvilgiu

Kiekvienas proceso veiksmas turi būti atliekamas laikantis to veiksmo atlikimo metu galiojančių procesinių santykių . LR įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir “Valstybės žiniose” oficialiai paskelbia LR Prezidentas, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena.BP kodekso normos galioja tol, kol jos nauju įstatymu nėra pripažįstamos netekusiomis galios arba nepakeičiamos.

4.3. Galiojimas asmenų atžvilgiu

Nepriklausomai nuo pilietybės BPK normos LR teritorijoje taikomos visiems asmenims vienodai. Išimtinės taisyklės turi būti taikomos tik asmenims, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos. Asmenus, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudž.jurisdikcijos, negali būti sulaikyti ar suimti . Su tokiais asmenimis galima atlikti BPK numatytus proceso veiksmus tik jų sutikimu ar prašymu. Imunitetu nuo baudž.jurisdikcijos naudojasi asmenys, turintys diplomatinės neliečiamybės teisę – diplomatinį imunitetą.LR Prezidentas (kol eina šias pareigas) negali būti patrauktas baudž.atsakomybėn. Rinkimų laikotarpiu neliečiamybės teise naudojasi ir kandidatai.

5. LAT’o nutarčių, LAT’o senato nutarimų ir Konstitucinio Teismo nutarimų reikšmė BP


LAT’o priimtose nutartyse išdėstytos nuomonės dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo turėtų būti paisoma, nes užtikrinti vienodą bylų (ne tik baudžiamųjų) nagrinėjimo praktiką yra viena pagrindinių šio teismo LR Teismų įstatyme numatytų funkcijų. Nutartys, nor sir nesukurdamos naujų normų, formuluoja privalomas teisės normų aiškinimo taisykles. Taisyklės, kurių privaloma laikytis, yra teisės šaltinis. Šiame šaltinyje nėra naujų normų, o yra tik interpretuojamos esančios teisės normos, nutartys laikytinos antriniu teisės šaltiniu.LAT’o senato nutarimams, taip pat šio teismo kitiems teismams teikiamos konsultacijos teismų įstatyme suteikia tik rekomendacinę galią, todėl nei senato nutarimai, nei konsultacijos nėra šaltiniais.

6. Baudžiamojo proceso teisės ir baudžiamosios teisės santykis

III tema. Baudžiamojo proceso principai.

1. Baudžiamojo proceso principų samprata ir reikšmė

Tarptautinių žodžių žodyne žodis “principas” apibūdinamas kaip: 1) pagrindinė kokios nors teorijos, koncepcijos idėja, pradinis teiginys; 2) įsitikinimas, lemiantis žmogaus santykių su tikrove, jo elgesio ir veiklos normas; 3) svarbiausioji organizacijos struktūros arba veiklos taisyklė; 4) pagrindinė, kurios nors įrengimo, mechanizmo sandaros arba veikimo savybė. E. Kūris „teisės principai yra teisės sistemos pamatinės nuostatos, kuriomis grindžiamas teisnis reguliavimas ir teisės praktika, bendrasis ir individualus teisnis reguliavimas bei teisės realizavimas“ Teisės principai lemia teisės normų turinį ir jų taikymą.BP principai – tai idėjos, pamatinės nuostatos, lemiančios visų BP teisės normų turinį ir nusikalstamų veikų tyrimo bei baudž.bylų nagrinėjimo tvarką, parodančių BP institutų esmę ir paskirtį.BP principų reikšmė yra tokia:

1) principai lemia naujų teisės normų turinį;2) principai lemia teiės normų aiškinimą;3) jokia BP teisės norma negali būti taikoma taip, kad jos taikymas pažeistų principą;4) teisės normų kolizijos atveju sprendimo variantas turi būti randamas remiantis principais;5) atsiradus teisės spragų, procesinis srendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į principus.

2. Baudžiamojo proceso principų sistema

BP principų sistemą sudaro visuma pamatinių nuostaų, kuriomis tui būti vadovaujama BP. Į BP principų sistemą įtrauktini tokie principai: nekaltumo prezumpcijos, proceso teisingumo (sąžiningumo), proporcingumo, teisingumą vykdo tik teismas, rungimosi, viešumo, greitumo, teisės į gynybą, valstybinės proceso kalbos, teismo nepriklausomumo ir bešališkumo, žmogaus teisių apsaugos BP, tikslingumo, oficialumo pricipai.Didžiausią prasmę turi principų skirstymas pagal tai, kokiame akte principai yra išreikšti. Pagal šį kriterijų principus galima skirstyti į:

1) konstitucinius,2) išreikštus BPK ir kituose įstatymuose.

Pagal veikimo apimtį BP principai skirstomi:1) bendruosius (universalius), t.y.reikšmingus ir veikiančius visoje teisinėje sistemoje;2) Tarpšakinius , t.y.bendrus kelioms teisės šakoms;3) Šakinius BP principus, veikiančius visose BP stadijose;4) Atskirų proceso stadijų ir institutų.

Bendrieji principai yra labiau fundamentalūs, jais grindžiamos visos teisės šakos, visa valstybės sąranga. Bendrieji principai paprastai yra konstitucianiai.Tarpšakiniai principai BP paprastai yra tokia principai, kurie visoms procesinėms teisės šakoms bendri.Šakiniai BP principais laikytini tokia principai, kurie kt teisės šakose neveikia arba veikia mažiau ar turi kitokią prasmę.Atskirų proceso stadijų ir institutų principai yra tiesioginioir žodiško nagrinėjimo prinicpai, taikomi pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ir pan.

3. Konstituciniai baudžiamojo proceso principai

Jais grindžiami visi teisinio teksto elementai, visa teisės sistema. Bet kuri konstituciniam principui prieštaraujanti teisės norma yra antikonstitucinė. Ne tik teisės normos, bet ir kiti principai negali prieštarauti konstituciniams principams. Konstituciniai baudžiamojo proceso principai yra: nekaltumo prezumpcijos principas, proceso teisingumo (sąžiningumo) principas, proporcingumo principas, principas, kad teisingumą vykdo tik teismas, proceso viešumo principas, teisės į teisminę gynybą principas, valstybinės proceso kalbos principas, teismo nepriklausomumo ir bešališkumo principas. Šio sąrašo nereikia laikyti baigtiniu.


4. Atskirų baudžiamojo proceso principų turinys

4.1 Nekaltumo prezumpcija

Įtvirtinta Konstitucijos 31str. 1d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6str.2d., 1966m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14str.2d., BPK 44str.6d. Konstitucijoje nustatyta „asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“. Šio principo turinio elementai yra aiškūs:

1) Kol nėra įsiteisėjusio kaltinamojo nuosprendžio, joks asmuo negali būti laikomas kaltu. Teisėsaugos ar kiti valstybės pareigūnai, informuodami visuomenę apie nusikalstamų veikų tyrimą, negali šios informacijos pateikti taip, kad susidarytų įspūdis, kad tam tikro asmens kaltumu nėra abejojama, nors dėl šio asmens kaltumo, dar nėra teismas priėmęs sprendimo;

2) Asmuo gali būti pripažintas kaltu, dėl nusikalstamos veikos padarymo, tik pagal įstatyme nustatytas taisykles, ištyrus ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą, tai yra apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas prieš tai atlikus daug įvairių procesinių veiksmų;

3) Nekaltumo prezumpcija įpareigoja ypatingai pamatuotai taikyti procesines prievartos priemones. Jokia prievartos priemonė, skiriama iki nuosprendžio įsiteisėjimo, negali būti traktuojama, kaip bausmė ir turėti bausmės elementų;

4) Nekaltumo prezumpcija reikalauja procesiniuose dokumentuose, priimamuose prieš apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimą vengti formuluočių, apie įrodytą įtariamojo ar kaltinamojo kaltę. Tokių formuluočių turi būti vengiama ir informuojant visuomenę apie tiriamas nusikalstamas veikas;

5) Nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą būtų vertinamos kaltinamojo naudai;

Kaltu asmuo gali būti pripažintas tik įstatymo nustatyta tvarka vykusiame procese, kai to proceso metu buvo laikomasi visu baudžiamojo proceso principų.

4.2 proceso teisingumas (sąžiningumas)

Proceso teisingumo (sąžiningumo) ar teisės į teisingą (sąžiningą) bylos išsprendimą principas įtvirtintas LR Konstitucijos 31 str. 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1966m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 1 dalyje, BPK 44 str. 5 dalyje. Šis principas gali būti suprantamas plačiąja ir siaurąja prasmėmis. Plačiąja prasme teisingo proceso aspektus yra nustatęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, pvz. kad procesas būtų teisingas, būtina garantuoti teisę į gynybą, teisę kaltinamajam užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, teismo procesą vykdyti laikantis šalių lygybės principo, garantuoti kad būtų užtikrintos kitos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. nurodytos teisės. Siaurąja prasme apie ši principą galima kalbėti neliečiant kitų principų ar kaltinamojo teisių, pvz. proceso teisingumo principas siaurąja prasme draudžia apgaudinėti įtariamąjį ar kaltinamąjį, žadant už bendradarbiavimą su teisėsauga suteikti įstatyme nenumatytų lengvatų ir, priešingai, nesilaikyti duotų įstatyme numatytų pažadų, klaidinti įtariamąjį ar kaltinamąjį neteisingai išaiškinant jam teises ir pareigas ir pan.Proceso teisingumo principas pažeidžiamas, jei asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, o po to už jos padarymą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, kad šis principas pažeidžiamas ir kuomet varžomos proceso dalyvių teisės susipažinti su bylos medžiaga, negarantavus kaltinamajam dalyvavimo procese, neužtikrinus teisės neduodi parodymu prieš save.Pažymėtina tai, kad teisingumo principas taikytinas visose proceso stadijose ( ne tik teismo procese), todėl jis laikytinas viso proceso, o ne atskirų jo stadijų principu.

4.3 Proporcingumas

Proporcingumas- tai vienas iš tarpšakinių teisės principų, įtvirtintas BPK 11 str. Nei Konstitucijoje nei EŽTK jis nėra tiesiogiai įtvirtintas, tačiau jis yra suformuluotas doktrinoje ir , tiek konstitucinėje jurisprudencijoje, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje juo remiamasi sprendžiant įvairių kategorijų bylas.Laikytis šio principo baudžiamajame procese reiškia pareigą, priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių varžymu, kruopščiai tikrinti ar toks suvaržymas nebus per griežtas. Toks tikrinimas turi būti atliekamas atsakant į tokius klausimus:

1. Ar taikant konkrečią prievartinio pobūdžio priemonę gali būti pasiekti tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą priemonę? Negalima manyti, kad jei kokia priemonė neduos norimo rezultato, tai niekaip nepakenks bylos nagrinėjimui, pvz., negalima taikyti suėmimo neturint tam tikro pagrindo, o vien tik manant, kad įtariamąjį laikant kameroj vykdyti tyrimą bus patogiau.

2. Ar tie tikslai negali būti pasiekti taikant švelnesnes priemones? Nusprendus siekti tam tikro procesinio tikslo, naudojant prievartos priemones turi būti nagrinėjama švelniausių priemonių taikymo galimybė, ir tik įsitikinus, kad tam tikram rezultatui pasiekti reikia griežtesnių priemonių, priimti sprendimą dėl pastarųjų taikymo.

3. Ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos asmuo patyrė pritaikius priemonę? Būtinybė atsakyti į šį klausimą įpareigoja siekiamą rezultatą lyginti su prievartos priemonių griežtumu. Čia galima išskirti du aspektus:

1) Kuo sunkesnė veika yra tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas yra pateisinamas.


2) Net ir sudėtingoje byloje dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, negali būti piktnaudžiaujama taikant prievartos priemones.

4.4 Teisingumą vykdo tik teismas

Principas, kad teisingumą vykdo tik teismas, įtvirtintas Konstitucijos 109 str. 1 dalyje ir BPK 6 str. Šis principas reiškia, kad teisingumo vykdymas, t.y. baudžiamosios bylos išsprendimas iš esmės yra išskirtinė teismo kompetencija. Tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priimame sprendime gali:

1) Konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta;2) Nuspręsti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos padarymo.3) Kaltu pripažintam asmeniui paskirti kriminalinę bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atlikimo.

Šios teismo galios tarpusavyje yra glaudžiai susijusios. Teisingumo vykdymas yra tam tikra teismo veikla. Šią veiklą teismas vykdo surengdamas teismo posėdį bei pasitarimų kambaryje priimdamas sprendimą. Vienintelė išimtis, kuomet teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, gali nesurengti teismo posėdžio, yra teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas.

4.5 Rungimosi principas

Šis principas daugiausia teismo proceso stadijose veikiantis principas, kuris reiškia, kad byla turi būti sprendžiama ginčo keliu. Skirtingus interesus byloje turinčios šalys turi teisę siūlyti teismui bylos sprendimą ir kritikuoti priešingos šalies teikiamus siūlymus.

Rungimosi principas įtvirtintas BPK 7 straipsnyje (bylų nagrinėjimas laikantis rungimosi principo), kur 1 dalis deklaruoja rungimosi principo taikymą teismo proceso stadijose, o 2 dalis atskleidžia šio principo turinį. Straipsnyje teigiama, jog “bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo” (1dalis) bei “kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikiant prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui” (2 dalis).

Šio straipsnio 1 dalyje rungimo principas tarsi įtvirtinamas tik teisminėse proceso stadijose, tačiau šis principas veikia ir ikiteisminio tyrimo metu (tačiau truputį siauriau). Jei ikiteisminio tyrimo metu naudojamasi rungimosi principu, tai daugelį veiksmų ir priimti sprendimus turi ikiteisminio tyrimo teisėjas (pvz., suėmimo klausimas, jo pratęsimas, liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausa, ikiteisminio tyrimo nutraukimas), o ikiteisminio pareigūno ar prokuroro atliekami veiksmai su rungimosi principu susiję dar mažiau. Rungimosi principu laikytina ir tai, kai dalyviai ikiteisminio tyrimo metu

Kiekvienos valstybės baudžiamajame procese šis principas veikia skirtinga apimtimi, tad negalime teigti, kad jis arba veikia visa apimtimi, arba jo iš viso nėra. Pavyzdžiui, bendrosios (common law) tesiės šalyse jis labai svarbus, nes prisiekusieji priima sprendimą remdamiesi įrodymais bei jų pateikimu (teismas pasyvus įrodymų rinkime).

Lietuvoje situacija kiek kitokia: teismas negali apsiriboti vien tik proceso dalyvių surinktais duomenimis, jis ir pats turi siekti nustatyti tiesą. Tad galime daryti prielaidą, jog R.P. veikia ribotai (šalių rungimasis + teismo veiksmai). Iniciatyvusis teismas turėjo būti pagal senąjį BPK (kaip ir pagal dabartinį), tačiau procese lieka erdvės rungimosi principo veikimui:

1. teismo proceso stadijose bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikiamos lygios teisės;2. procesinės funkcijos ir tokio tipo procese yra atskirtos.

Teismo iniciatyvumas (renkami ir tiriami nagrinėjamos bylos duomenys)ir aktyvumas (jis nukreiptas tiesai nustatyti) neriboja ir nepašalina proceso šalių galimybių teismo procese siekti teisingo ar jiems palankaus sprendimo.

Asmenų lygybės prieš įstatymą principas yra labai glaudžiai susijęs su rungimosi principu, nes jei šalys nėra lygios, rungimasis būtų neįmanomas. Asmenų lygybė prieš įstatymą dažnai laikoma kaip rungimosi principo sudedamasis elementas.

4.6 Proceso viešumo principas

Vienas iš teisinei valstybei būdingų principų, kuris įtvirtintas daugelyje dokumentų – Konstitucijoje (31 str. 2 dalis, 117 str. 1 dalis), Europos žmogaus teisių konvencijoje, BPK (9 str. ir 44 str. 5dalis) ir pan. proceso viešumas. Šio principo taikymas padeda užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams nagrinėjant bylas.

Pagrindas – saugoti asmenis nuo slapto susidorojimo teismo proceso keliu. Didėja pasitikėjimas teismine valdžia, nes leidžiama visuomenei stebėti procesus, kokiais įrodymais yra remiamasi priimant sprendimus.

Visuomenė gali 2 būdais kontroliuoti teismo procesus:

1. sulaukę 16 metų gali stebėti teismo procesą;2. žiniasklaida gali informuoti visuomenę apie konkretų procesą.

Tačiau proceso viešumo reikalavimas nėra absoliutus, nes yra tam tikri atvejai, kai leidžiami tik uždari posėdžiai, t.y. dalyvauti gali tik šalys bei jų atstovai ir asmenys, iškviečiami teismo sprendimu. Tai gali būti bylos, kurių metu gali būti pakenkta valstybės saugumui (juk paslapčių saugojimas yra būtina kiekvienos valstybės interesų apsaugos priemonė, tad iškilus pavojui, jog ji


bus atskleista, rengiamas uždaras teismo posėdis) ar proceso dalyvių interesams. Įvairiuose dokumentuose galima rasti sąrašus, kada daroma išimtis, tačiau sąrašai nėra identiški ir baigtiniai, tačiau atvejai yra labai panašus.

BPK 9 str. numato, kad posėdis gali arba privalo būti uždaras.

Pirma dalis numato teismui pareigą rengti uždarus (neviešus) posėdžius, jei klausimai susiję su valstybės, profesine, tarnybos ar komercine paslaptimi. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas teigia, jog valstybės paslaptis – “politiniai, ekonominiai, kariniai, teisėtvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kurių praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pažeisti LR suverenitetą, gynybinę ar ekonominę galią, pakenkti LR konstitucinei santvarkai, politiniams interesams, sukelti pavojų žmogaus gyvybei bei sveikatai, jo konstitucinėms teisėms”, o tarnybos paslaptis – “politiniai, ekonominiai, kariniai, teisėtvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kurių platinimas ribojamas dėl valstybės bei jos institucijų interesų, taip pat siekiant apsaugoti žmogaus konstitucines teises”. Komercinės ir profesinės paslapčių apibrėžimą galima rasti CK 1.116 str.: “informacija laikoma komercine paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą” ir “informacija pripažįstama profesine paslaptimi, jei ją pagal įstatymus ar sutartį privalo saugoti tam tikros profesijos asmenys”.

Antra dalis numato, jog nevieši posėdžiai yra neprivalomi, jei atitinka išvardintas aplinkybes (tai nusprendžia teismas). Bylų kategorijos:

nusikalstamas veikas padarė asmenys jaunesni nei 18 metų, t.y. n. veikos padarymo metu dar nebuvo suėję 18 metų; (nagrinėjamos prisilaikant specifinių taisyklių). Anksčiau buvo 16 metų riba, tačiau pagal vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei Vaiko teisių apsaugos konvenciją vaiku laikomas asmuo iki 18 metų amžiaus. Yra valstybių, kuriose amžiaus riba nėra kaip Lietuvoje (pvz., 21).

nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, neliečiamumui; (lėmė tai, kad reikia saugoti žmogaus asmeninį ir privatų gyvenimą kaip konstitucinę vertybę)

gali būti pagarsintos žinios apie privatų proceso dalyvių gyvenimą; (lėmė tai, kad reikia saugoti žmogaus asmeninį ir privatų gyvenimą kaip konstitucinę vertybę)

kai liudytojams ar nukentėjusiems taikomas anonimiškumas, (duomenys apie liudytoją ar nukentėjusįjį, kuriam suteiktas anonimiškumas yra laikomi valstybės paslaptimi – vien dėl to gali būti uždaras posėdis, tačiau anonimiškumas yra išskiriamas kaip atskiras pagrindas. Viešumas gali būti ribojamas tuo, kad procese dalyvaujantys asmenys negali žinoti liudytojo ar nukentėjusiojo anketinių duomenų, o ir Konstitucinis teismas bei Europos žmogaus teisių teismas konstatavo, jog įslaptinimas nepažeidžia kitų principų, pvz., viešumo principo).

Rekomenduojama neviešus posėdžius rengti tada, kai:

nusikalstamas veikas padarė asmenys jaunesni nei 18 metų; nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, neliečiamumui.Neviešas teismo procesas rengiamas tiek teismo, tiek proceso dalyvių iniciatyva. Jei nusprendžiama, kad posėdis bus uždaras,

teismas turi priimti nutartį. Yra galimybė neviešu paskelbti tik dalį teismo proceso.

Nuosprendžio rezoliucinė dalis visada privalo būti skelbiama viešai, nes rezoliucinėje dalyje nėra kalbama apie aplinkybes lėmusias rengti uždarą posėdį. (Teismų įstatymo 7 str. 2 dalis: “bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai”).

4.7 Proceso išsamumas ir greitumas

Proceso greitumo principas įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 6str.1d., BPK 1ir 2 str., 44str.5d., o proceso išsamumo principas įtvirtintas BPK 1str. abu šie principai taip pat įtvirtinti Tarptautinio Pilietinių ir Protokolinių Teisių Pakto 14str.3d.

Proceso greitumo principas įpareigoja siekti, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki jos išaiškinimo ir sankcijos pritaikymo praeitų kuo mažiau laiko. Teigiama, kad bausmė savo tikslus geriausiai pasiekia, kai ji skiriama greitai po nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau greitumo negali būti siekiama netinkamo proceso dalyvių teisių užtikrinimo ar reikšmingų bylai aplinkybių sąskaita. Proceso greitumo reikalavimas neatleidžia teisėsaugos pareigūnų ir teismo nuo pareigos išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes (t.y. nuo išsamumo principo vykdymo), tačiau visi proceso veiksmai turi būti atlikti ir sprendimai priimti be nepateisinamo delsimo.

Greitas procesas apsaugo įtariamąjį (kaltinamąjį) nuo ilgo nežinojimo apie savo likimą, kad asmuo nepatirtų psichologinės įtampos, įvairių išgyvenimų. Teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką įvardijama kaip viena iš labai svarbių įtariamojo (kaltinamojo) teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad proceso ilgumo pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą ir pareiškėjo bei valdžios institucijų elgesį nagrinėjant bylą.

4.8 Teisė į gynybą

Teisė į gynybą – tai konstitucinė teisė, įtvirtinta LR Konstitucijos 31str.6d., EŽTK 6str. ir Tarptautinio Pilietinių ir Protokolinių Teisių Pakto 14str. Ši teisė taip pat įtvirtinta BPK 10str., o išplėtota daugelyje kitų BPK nuostatų.

Teisės į gynybą principas neatsiejamai susijęs su kitais baudžiamojo proceso principais, o jo pažeidimas reiškia ir kitų principų pažeidimą. Procesas, kurio metu negarantuojama teisė į gynybą, teisinėje valstybėje negalimas.


Įtariamojo, kaltinamojo teisė į gynybą – visuma teisų, visuma teisių, kuriomis naudodamasis jis siekia paneigti jam pareikštą įtarimą (kaltinimą) arba sušvelninti savo atsakomybę.

Įtariamasis (kaltinamasis) gali gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai (EŽTK 6str.3d.).

Įtariamasis gali gintis aktyviai, tačiau jis gali ir nesiimti jokių aktyvių gynybos veiksmų (teisė į gynybą yra teisė, bet ne pareiga). Tokia pozicija negali būti vertinama kaip sutikimas su įtarimu (kaltinimu) ar kaltės įrodymas. Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi būti supažindintas su jo procesinėmis teisėmis ir jam turi būti sudarytos sąlygos bei galimybės tomis teisėmis naudotis.

4.9 Proceso kalba

Reikalavimas, kad teismo procesas turi vykti lietuvių kalba yra numatytas LR Konstitucijos 117str.2d, BPK 8str. ir Teismų įstatymo 8str.

Valstybinės kalbos principas įpareigoja visus procesinius veiksmus atlikti bei veiksmų rezultatus paskelbti valstybine – lietuvių – kalba. Šia kalba turi būti atliekamos apklausos ir kiti tyrimo bei teismo veiksmai, taip pat surašomi visi protokolai, nutarimai, nutartys, nuosprendžiai. Valstybinės kalbos principas nėra pažeidžiamas, jei jos nemokantiems asmenims procese leidžiama kalbėti ir pateikti prašymus, skundus ir pan. ne lietuvių kalba. Tačiau tokiu atveju byloje būtinai turi dalyvauti vertėjas (Konstitucijos 117str.3d.). paskirti vertėją lietuvių kalbos nemokančiam įtariamajam ar kaltinamajam yra būtina, nes priešingu atveju šių asmenų teisė į gynybą būtų pažeista, o nedalyvaujant vertėjui priimtas nuosprendis galėtų būti apskųstas. Įtariamajam ar kaltinamajam nemokamai skirti vertėją yra valstybės pareiga.

Svarbiausi proceso dokumentai kalbos nemokantiems proceso dalyviams yra išverčiami. Būtinai išverčiami turi būti pranešimai apie įtarimą, kaltinamasis aktas, teismo nuosprendis, nes kitaip būtų pažeista EŽTK 6str.3d. nuostata, kad kaltinamajam turi būti pranešta tokia kalba, kurią jis supranta, apie pareiškiamo jam kaltinimo pagrindą ir motyvus.

4.10 Teisėjo/teismo nešališkumo ir nepriklausomumo principas

Teismo, o tuo pačiu ir teisėjo, nepriklausomumo ir nešališkumo principas yra itin svarbus, tai vienas svarbiausių demokratinės teisinės valstybės principų. Paprasčiausiai jį galima paaiškinti tuo, kad teisėjams negali būti daromas joks poveikis.

LR Konstitucinis Teismas tai pavadino viena iš svarbiausių tesimo ir teisėjų pareigų. Konstitucijos 31 str. ir 109 str. teigiama, jog “bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas”, “teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi”ir “teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo”. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 dalyje nurodoma, “bylą <...> išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas”.

Konstitucinis Teismas šiuo klausimu taip pat yra pasisakęs. 1995 metais nutarime teigė, jog “pažeidus bet kurią iš teisėjo ir teismo nepriklausomumo garantijų gali būti pakenkta teisingumo įgyvendinimui, žmonių teisių ir laisvių užtikrinimui”.

Teisėjai ir teismai pirmiausia turi būti nepriklausomi nuo: Byloje dalyvaujančių šalių bet kokio kišimosi; Valstybės valdžios, valdymo, taip pat visuomenės institucijų, korporacijų, neteisėtų asmeninių ar kitokių interesų

įtakos.Konstitucinis Teismas teisėjų nepriklausomumo garantijas (kurios yra glaudžiai susijusios, o pažeidus vieną, kiltų pavojus teisingumo įgyvendinimui, nebus užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės) suskirstė į:

1. teisėjo įgaliojimų trukmės neliečiamumo;2. teisėjo asmens neliečiamumo;3. teisėjo socialinio (materialinio) pobūdžio garantijas.

LR Konstitucinis Teismas nurodo, kad bešališkumo principo turinyje svarbiausia yra tai, kad teismas su abiem proceso šalim elgtųsi vienodai, nerodytų kažkuriai palankumo, nesistengtų įtakoti ar pakeisti sprendimą.

Teisėjas gali būti nušalintas, jei proceso dalyviai pastebi teisėjo šališkumą.

4.11. Legalumas (baudžiamojo persekiojimo privalomumas) ir tikslingumas

Legalumas (baudžiamojo persekiojimo privalomumas) ir tikslingumas yra savo turiniu vienas kitam priengi principai. Šie principai tiesiogiai nėra įtvirtinti jokiame teisės akte, tačiau jų turinys nustatomas iš įvairių BPK nuostatų.

Legalumo (baudžiamojo persekiojimo privalomumo) principas reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras turi reaguoti į informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus ir priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Privalomo baudžiamojo persekiojimo principas reiškia, kad prokuratūra negali naudotis jokiomis diskrecinėmis galiomis spręsdama baudžiamojo persekiojimo vykdymo klausimą. Jis turi būti vykdomas kiekvienu atveju, kai pareigūnams pranešama apie nusikaltimą, užtenka kaltę nustatančių įrodymų ir nėra aplinkybių, darančių procesą negalimą.

Legalumo principo laikymąsi procese lemia tai, kad: jis yra sąlyga, garantuojanti asmenų lygybės prieš įstatymą principo įgyvendinimą; jis sudaro prielaidas palaikyti bauginimo atsakomybe koncepciją.


Per daug griežto legalumo principo laikymasis privertė ieškoti tam tikrų jo pataisų, nukreiptų į „baudžiamųjų priemonių ekonomiją“ nesunkių nusikaltimų atvejais, ir būtent taip paisyti viešojo intereso. Buvo suvokta, kad tam tikrais atvejais yra tikslinga kategoriškai nesiekti kiekvieno asmens nubaudimo, o ieškoti kitokių proceso užbaigimo būdų.

Tikslingumo principas leidžia prokuratūrai pasinaudoti diskrecinėmis galiomis (laisva nuožiūra) ir esant tam tikroms aplinkybėms įprastų baudžiamųjų sankcijų netaikyti ir nebaigti proceso kaltinamuoju nuosprendžiu, o procesą nutraukti atleidžiant nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tikslingumo principo taikymą lemia noras išvengti neigiamo pernelyg griežto legalumo principo taikymo efekto, kuris tam tikromis sąlygomis gali lemti neteisingumą.

Tikslingumo principas plačiai gali būti taikomas tik valstybėje, kurioje visiškai pasitikima pareigūnų (pirmiausia prokurorų) sąžiningumu ir profesionalumu ir kurioje teisėsaugos pareigūnai yra nepriklausomi nuo politikų valios ar kitokio poveikio.

Tikslingumo principą įtvirtinančiais laikytini BPK 213 str. bei straipsniai, numatantys proceso nutraukimo galimybę, atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės BK nematytais pagrindais. Šis principas vis plačiau įsigali Vakarų Europos valstybių baudžiamuosiuose procesuose.

IV tema. Baudžiamojo proceso subjektai.

1. Baudžiamojo proceso subjektų samprata ir sistema

Baudž. procesinėje veikloje dalyvauja daug įv. subjektų. Jų teises, pareigas bei įgaliojimus reglamentuoja BP įstatymai.LT BPK skyriuje “Proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos” kalbama tik apie kaltinamąjį, gynėją, įtariamąjį, nukentėjusįjį,

civil. ieškovą, civil. atsakovą, bei apie nukentėjusiojo, civil. ieškovo ir civil. atsakovo atstovus. Atsižvelgiant į praktikoje susidariusią padėtį, BP dalyviais reikėtų laikyti visus asmenis, organizacijas, kurios viena ar

kita forma dalyvauja baudž. procese, tiriant bei nagrinėjant baudž. bylas. BP dalyvių klasifikacija.Pagal veiklos dalyvių uždavinius baudž. procese, jų atliekamų funkcijų ypatybes, visus BP veiklos subjektus galima

skirstyti į 3 grupes:1. Valstybiniai organai. Jie baudž. procese vykdo valstybinius įgaliojimus ir pareigas, bei gina valstybinius interesus.

Tai – teismas, prokuroras, tardytojas, tardymo skyriaus viršininkas, kvotos organas. Jie yra svarbiausi baudž. procese ir yra varomojo jo jėga. Jie savo kompetencijos riboje iškelia baudž. bylą kiekvienu

atv, kai iškyla aikštėn nusikaltimo požymiai, ir imasi visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų nustatytas nusikaltimo padarymo faktas, juo įtariami asmenys. Tik jie priima sprendimus iškelti baudž. bylą, atlikti būtinus procesinius veixmus. Visus šiuos organus vienija bendri BPT uždaviniai, bendri įrodymų vertinimo metodai,bendros pareigos visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes. Be to, šie veiklos dalyviai atlieka procesinius veixmus, kuriais fiziniai ir juridiniai asmenys pripažįstami antrosios grupės baudž. procesinės veiklos dalyviais, gali įpareigoti dalyvauti byloje ar leisti joje dalyvauti.

2. Proceso dalyviai (siaurąja prasme), turintys baudž. procese tam tikras teises ar vykdantys įstatymo numatytas pareigas. Tai – kaltinamasis, įtariamasis, įstatyminis atstovas, kaltinamojo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas, civil. ieškovas ir civil. atsakovas bei jų atstovai, visuomeninis kaltintojas ir visuomeninis gynėjas.

Jie turi įstatymo numatytas teises (kaltinamasis), kartais ir pareigas (nukentėjusiojo pareiga duoti teisingus parodymus).3. Kiti asmenys, įstaigos, įmonės, organizacijos, neturintys atskirų teisių baudž. procese, bet padedantys vykdyti savo

f-jas pirmosios ir antrosios grupės dalyviams. Tai – liudytojas, expertas, specialistas, vertėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius bei kt. asmenys, taip pat visuomenės atstovai, vykdantys parengtinio tardymo, prokuratūros ir teismo organų pavedimus baudž. byloje.

Jie gali dalyvauti baudž. procesinėje veikloje tik pirmosios grupės dalyvių iniciatyva arba to prašant antrosios gr. Dalyviams (kaltinamajam prašant, tardytojas šaukia liudytoją ar skiria expertizę).

Visiems BP veiklos dalyviams bendra yra tai, kad, neatsižvelgiant į jų procesinės padėties skirtingumą, jų teisių ir pareigų pobūdį, jie, vykdydami savo f-jas, viena ar kita forma dalyvauja parengtiniame tyrime, taip pat tiriant ir nagrinėjant teisme baudž. bylas.

Proceso dalyviai (siaurąja prasme) – proceso subjektai, turintys procese interesą, siekiantys tam tikro rezultato byloje ar vykdantys proceso funkciją, bei nesantys valstybės pareigūnais ar institucijomis.

ĮtariamasisSąvoka- BPK 21. Jis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis. Po ikiteisminio tyrimo jis tampa kaltinamuoju. Įtariamuoju jis pripažįstamas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.Jis turi tokias teises: žinoti,kuo įtariamas Turėti gynėją Duoti parodymus Pateikti tyrimui reikalingus dokumentus ar daiktus Pateikti prašymus


KaltinamasisSąvoka – BPK 22. Jis yra nagrinėjimo teisme dalyvis. Kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o

dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis – išteisintuoju.Kad asmuo būtų pripažintas kaltinamuoju, reikia prokuroro BPK nustatyta tvarka priimto akto.Jo teisės:Žinoti, kuo yra kaltinamasSusipažinti teisme su bylaPasidaryti reikiamų dokumentų nuorašusTurėti gynėjąPateikti prašymus, nušalinimus ir tt.

BA traukiamas jurid. asmuoSprendžiant bylą, kurioje nagrinėjamas jurid. asmens atsakomybės klausimas, jurid. asmuo turi turėti procesinį statusą.

Procese jam visada turi atstovauti fizinis asmuo.

GynėjasBPK 17, 1dalis: gynėjas yra asmuo, kuris įst. nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam,

nuteistajam ar išteisintajam , gina jų teises ir teisėtus interesus. Gynėju gali būti advokatas ar advokato padėjėjas.

NukentėjusysisNukentėjusysis – dėl nusikalst. Veikos fizinę, turtinę ar moralinę žalą patyręs fiz. asmuo, kuris nukentėjusiuoju yra

pripažintas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro arba teismo nutartimi. Jurid. asmuo negalsi būti nukentėjusiuoju. Nepilnamečio/neveixnaus asmens interesams teisme papildomai atstovauja

atstovas pagal įstatymą. Jis turi teisę:Teikti įrodymusPateikti prašymusPareikšti nušalinimusSusipažinti su byla dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime

Jis privalo:Duoti parodymusAtvykti gavęs šaukimąNetrukdyti ikiteisminiam tyrimui.

Civilinis ieškovas.Sąvoka BPK 110. Juo laikomas baudž. byloje reikalaujantis atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalst. Veikos

patirtą turtinę ar neturtinę žalą fiz. ar jurid. asmuo, kuris civil. ieškovu pripažintas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.Jis turi teisę:Pateikti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmėsTeikti įrodymusTeikti prašymusPareikšti nušalinimusSusipažinti su bylos medžiagaDalyvauti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Jis privalo:Kviečiams dalyvauti bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teismeTeismo reikalavimu pateikti reikiamus dokumentusLaikytis nustatytos teismo proceso tvarkos

Civilinis atsakovasSąvoka BPKN 111. Pagal įstatymus materialiai atsakingas už nusikalstama įtariamojo (kaltinamojo) veika padarytą žąlą

fiz. ar jurid. asmuo, kuris įtrauktas į bylą kaip civil. atsakovas prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi. Jo teisės ir pareigos-tokios kaip ir civil. ieškovo, išskyrus pareigą teismo reikalavimu pateikti dokumentus, susijusius su

ieškiniu.

Atstovavimasa) atstovavimas pagal įstatymąBPK 53. Atstovus pagal įstatymą baudž. procese turi įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis dviem atvejais: 1) kai jie

yra nepilnamečiai; 2) nustatyta tvarka yra pripažinti neveixniais. Atstovus gali turėti tik fiz. asmuo.


b) atstovavimas pagal įgaliojimą. BPK 55. Įgaliotuosius atstovus gali turėti nukentėjusysis, civil. ieškovas ir civil. atsakovas. Įgaliotuoju atstovu laikomas

asmuo, pagal susitarimą teikiantis teisinę pagalbą ir ginantis nukentėjusiojo, civil. ieškovo ar civil. atsakovo interesus.

Pagal BPK 54,56. Atstovai turi tokias pat teises kaip ir jų atstovaujami asmenys.

Jie privalo:Tinkamai ginti atstovaujamo teises ir interesusŠaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismąLaikytis nustatytos teismo tvarkos

Įrodinėjimo procese dalyvaujantys asmenys Liudytojas. Jis matė ar kitaip suvokė su tiriamu įvykiu susijusius faktus, įvykius, reiškinius ir

gali tai patvirtinti duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ar teismui. a) Ekspertas. Jis turi reikiamų specialių žinių ir įrašytas į LR expertų sąrašą. b) Specialistas. Reikiamų žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą.

Pagalbines f-jas atliekantys asmenysa) Vertėjas. Mokantis kalbas arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo. Turi pareigą teisingai versti. Teisme

jis turi prisiekti. b) Teisiamojo posėdžio sekretorius. Rašo pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolą, praneša apie į

teismo posėdį atvykusius asmenis. Jis yra valstybės pareigūnas.

Teismo procesą ar atskirus proceso veixmus stebintys asmenys. Jie tiesiogiai jokios procesinės f-jos nevykdo. Jų yra 2 grupės: 1)stebintieji teismo procesą; Teismo procesą gali stebėti asmenys nuo 16m. Jie privalo tokiu atv. Laikyti tvarkos. 2) dalyvaujantieji atliekant atskirus proceso veixmus. Pvz, atpažįstant nusikaltėlį, leidžiama rinktis iš 3 asmenų, tai

šiame proceso veixme dalyvauja ir kiti 2, pašaliniai žmonės, išoriškai panašūs į nukentėjusįjį.

2. Valstybės institucijos ir pareigūnai – baudžiamojo proceso subjektai

2.1. Teismas ir ikiteisminio tyrimo teisėjas

Teismas – teisingumą vykdanti institucija.

Principas, kad teisingumą vykdo tik teismas, įtvirtintas Konstitucijos 109 str. 1 dalyje ir BPK 6 str. Šis principas reiškia, kad teisingumo vykdymas, t.y. baudžiamosios bylos išsprendimas iš esmės yra išskirtinė teismo kompetencija. Tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priimame sprendime gali:

4) Konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta;5) Nuspręsti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos padarymo.6) Kaltu pripažintam asmeniui paskirti kriminalinę bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atlikimo.

Šios teismo galios tarpusavyje yra glaudžiai susijusios. Teisingumo vykdymas yra tam tikra teismo veikla. Šią veiklą teismas vykdo surengdamas teismo posėdį bei pasitarimų kambaryje priimdamas sprendimą. Vienintelė išimtis, kuomet teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, gali nesurengti teismo posėdžio, yra teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas.

Teismo nepriklausomumas demokratinėje valstybėje, pagrįstoje teisės viršenybės principu, yra labai svarbus. Kiekvieno asmens teisė, kad jo byla būtų sąžiningai išnagrinėjama nepriklausomo ir nešališko teismo, yra viena Pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str.

Teismo nepriklausomumas ir nešališkumas glaudžiai susiję. Nepriklausomumas yra teismo atskyrimas nuo kitų valstybės valdžių. Nešališkumas reiškia, kad teisingumas vykdomas paklūstant tik įstatymui. Teisėjų ir teismų nepriklausomumui ir nešališkumui užtikrinti nustatytos garantijos, susijusios su teisėjo skyrimu, pareigų trukme, darbo sąlygomis, mokymu ir pan.

Teisinės sistemos reforma yra procesas, kuriam reikia visos visuomenės teisinės sąmonės formavimo. Tik tada bus galima kalbėti apie tikrą teismų nepriklausomumą ir teisėjų galimybę atsilaikyti prieš galimą spaudimą.

Visuomenės požiūris į teismų vykdomą funkciją ir pasitikėjimas šia institucija susiję su teismo veiklos viešumu. Tai ne tik sprendimų viešumas, bet ir visuomenės teisė gauti informaciją apie teismų veiklą. Tai,kaip vykdomas teisingumas, visuomenė paprastai sužino iš visuomenės informavimo priemonių. Spauda saugo nuo valstybės institucijų ir jų pareigūnų piktnaudžiavimo įgaliojimais. Informuodama visuomenę, žiniasklaida prisideda prie teisinės sąmonės formavimo.

Kita vertus, skleidžiama informacija gali turėti neig. įtaką, paskelbdama neapgalvotai bylos aplinkybes, taip pat per visuom. informavimo priemones daromas spaudimas teismui proceso metu gali lemti būsimą sprendimą.

Teisė į informaciją negali pažeisti proceso dalyvių teisių, kaip garbė, orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas.


2.2. Prokuroras

Prokuroras baudžiamajame procese. Jo uždaviniai, įgaliojimai ir procesinė padėtis skirtingose baudžiamojo proceso stadijose

LR Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras“. Todėl ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam ir valstybinio kaltinimo palaikymas yra vadinami konstitucinėmis prokuroro funkcijomis baudžiamajame procese. Konstitucijoje įtvirtintos tik pagrindinės prokuroro veiklos kryptys. Prokuroro procesines teisės ir pareigos išsamiau nurodytos BPK. Prokuroro statusą reglamentuoja 2003 m. balandžio 22 d. Prokuratūros įstatymas. BPK žodis „prokuroras“ yra apibendrinantis terminas – prokuroru yra tiek generalinis prokuroras, tiek visi jam pavaldūs prokurorai (BPK 35 str.), t.y. bet kurios prokuratūros bet kurio rango prokuroras, vykdantis jam pavestas procesines funkcijas. Prokuroro įgaliojimus baudžiamajame procese LR teritorijoje įgyvendina generalinis prokuroras, jo pavaduotojai, Generalinės prokuratūros skyrių, grupių vyriausieji prokurorai, jų pavaduotojai, skyrių, grupių prokurorai, apygardų vyriausieji prokurorai, jų pavaduotojai, skyrių, grupių prokurorai, apylinkių vyriausieji prokurorai, jų pavaduotojai, skyrių, grupių vyriausieji prokurorai, skyrių, grupių prokurorai tose teritorinėse apylinkių prokuratūrose, kuriose struktūrinių padalinių nėra.Visi LR prokurorai ir kiti prokuratūros pareigūnai priklauso vientisai, centralizuotai prokuratūros sistemai, kurią sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros. Generalinė prokuratūra vadovauja teritorinėms prokuratūroms bei kontroliuoja jų veiklą.

Prokurorai turi įgaliojimus visose baudžiamojo proceso stadijose:

2.2.1. Ikiteisminis tyrimasDidžiausią dalį prokuroro procesinės veiklos sudaro jo veikla ikiteisminio tyrimo stadijoje. Pagal BPK pirmiausia prokuroras yra atsakingas už nusikalstamos veikos išaiškinimą, įtariamųjų nustatymą bei tinkamai parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą į teismą. Šią užduotį prokuroras turi įvykdyti naudodamasis BPK jam suteiktais įgalinimais. BPK kaip ir Konstitucijoje yra nustatyta, kad prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir kam vadovauja. Vykdydamas šias funkcijas prokuroras:

1. turi gauti informaciją apie kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką;

2. gali pats atlikti ikiteisminį tyrimą ar pavesti jį atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigai (prokuroro nurodymai ikiteisminio tyrimo įstaigoms yra privalomi) bei kontroliuoti kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą;

3. turi nagrinėti skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiksmų;

4. turi nuspręsti dėl būtinybės taikyti procesinės prievartos priemones, kurių savarankiškai negali taikyti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tačiau kurioms bereikalingas teismo sprendimas;

5. gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl jo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo;

6. esant BPK numatytiems pagrindams turi nutraukti ikiteisminį tyrimą bei gali atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą;

7. turi pareigą nuspręsti, kada ikiteisminis tyrimas turi baigtis ir surašyti kaltinamąjį aktą ar pareiškimą teismui dėl proceso užbaigimo supaprastinta proceso forma.

2.2.2. Bylų procesas pirmosios instancijos teismeBylų proceso pirmosios instancijos tesime prokuroras, kaip yra numatyta Konstitucijos 118 str., palaiko valstybinį kaltinimą. Valstybinio kaltinimo palaikymo funkcija formaliai įvykdoma prokurorui perskaitant kaltinamąjį aktą (BPK 271 str. 1 dalis) bei pasakant kaltinamąją kalbą baigiamųjų kalbų metu (BPK 293 str.). Tačiau pirmosios instancijos teisme prokuroras negali apsiriboti šių dviejų veiksmų atlikimu. Prokuroro pareiga – aktyviai dalyvauti visuose bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme etapuose. Prokuroras turi reikšti nuomonę visais bylos nagrinėjimo metu sprendžiamais klausimais, reikšti prašymus, nušalinimus, būti aktyvus tiriant įrodymus. Prokuroro teisės šiuo aspektu yra lygios gynybos funkciją vykdančių proceso dalyvių teisėms. Rungimosi principo veikimas užtikrinamas, kai visomis procesinėmis teisėmis aktyviai naudojasi tiek gynėjas su savo ginamuoju, tiek ir prokuroras.

Pirmosios instancijos teisme prokuroras nedalyvauja, jei nagrinėjama privataus kaltinimo byla.

2.2.3. Bylų procesas apeliacinės instancijos teismeProkuroras turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir kai apeliacinis procesas vyksta dėl prokuroro paduoto skundo, ir kai prokuroras nėra padavęs apeliacinio skundo, bet apeliacinis procesas vyksta pagal kito proceso dalyvio paduotą apeliacinį skundą, prokuroras privalo dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Prokuroro teisės nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje iš esmės sutampa su prokuroro teisėmis pirmosios instancijos teisme. Žinoma, apeliacinis procesas skiriasi nuo bylų proceso pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai prokuroro ir kitų proceso subjektų teisių turinį lemia apeliacinės proceso taisyklės.


2.2.4. Nuosprendžio ir nutarties vykdymasVykdymo stadijoje prokuroras privalo kontroliuoti nuosprendžio pateikimą vykdyti (BPK 346 str. 3 dalis). Prokuroras taip pat dalyvauja teismo posėdžiuose, kuriuose sprendžiami su nuosprendžio vykdymu susiję klausimai bei teismo posėdžiuose, kuriuose nagrinėjami skundai dėl su nuosprendžiu susijusių nutarčių vykdymo (BPK 362, 364 str.). Prokuroras turi teisę skųsti nutartis, kuriomis buvo išspręsti su nuosprendžio vykdymu susiję klausimai (BPK 364 str).

2.2.5. Bylų procesas kasacinės instancijos teismeProkuroras turi teisę paduoti kasacinį skundą ir dalyvauti nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Kasacinės bylos nagrinėjimo metu prokuroras gali siūlyti kasacinį skundą palikti nenagrinėtą (BPK 377 str. 4 dalis).

Pažiūrėti teisės aktus, kurie reikalingi šiuo klausimu:

LR Konstitucija;

BPK;

LR Prokuratūros įstatymas.

2.3. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ir pareigūnai Ikiteisminio tyrimo įstaigų sąrašas pateitas BPK 165 str:

1) Policija2) V – bės sienos apsaugos tarnyba3) STT4) Karo policija5) V- bės saugumo departamentas6) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba7) Muitinės departamentas8) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas9) Kalėjimų departamentas ( jo sistemai priklausančios įstaigos) Policija skirtingai nei kt išvardintos institucijos yra universali ikiteisminio tyrimo įstaiga, galinti pradėti ikiteisminį tyrimą ar atlikti prokuroro pavedimus dėl bet kurios n.v. Policijos veiklos įstatyme n.v. atskleidimas ir tyrimas yra vienas iš policijos uždavinių. Kt įstaigos ikiteisminį tyrimą pradeda, kai vykdydamos savo pagr. F – jas nustato n.v. pėdsakus.V – bės sienos apsaugos tarnyba. Šios tarnybos paskirtis taikos metu įgyvendinti v – bės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę. V – bės sienos apsaugos tarnybos įstatyme nurodyta, kad v – bės sienos apsaugos tarnyba užtikrindama teisėtvarką ir kt kontroliuojamose bei saugomuose objektuose turi įstatymų numatytas benrąsias t. ir pareigas, taigi ikiteisminis tyrimas yra būtent šios tarnybos t. ir pareiga, kai paaiškėja nusikalst. veikos susijusios su v – bės sienos ar kt. Šios tarnybos saugomų objetų rėžimo pažeidimu. STT: įsteigta saugoti ir ginti asmenį, visuomenę, v – bę nuo korupcijos, todėl turi pareigą tirti n.v. susijusias su korupcija.

Karo policija kaip LR krašto apsaugos sistemoje veikianti karinės teisėsaugos institucija įgaliota tirti n.v. krašto apsaugos sistemoje. Karo policija privalo laikytis prokuroro duodamų nurodymų. Turi įgaliojimus:

1) karinėse teritorijose ir kariniame transporte – visų asmenų atžvilgiu.2) Kt teritorijose – karių atžvilgiu, asmenų darnčių n.v. ar kt t. pažeidimus prieš karius, krašto apsaugos institucijos ir jų

valdomą, naudojimą turtą atžvilgiu.V – bės saugumo departamentas: laiku atsleisti veikas keliančias grėsmę v – bės saugumui, jos suverinetetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstituc.santvarkai, v – bės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms atsirasti, šalinti jų atsiradimo priežastis, sąlygas. Todėl ji turi atlikti ikiteisminį tyrimą dėl n.v. numatytų BK XVI skyriuje.Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Pagr. uždavinys vykdyti nusikaltimų, t. pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių nusikaltimų bei kt. t. pažeidimų atskleidimą ir tyrimą.Muitinės departamentas ikiteisminį tyrimą privalo atlikti kontrabandos bylų atveju.Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas turi atlikti ikiteisminį tyrimą su gaisrų kilimu susijusių n.v. atvejaisGeneralinio prokuroro 2003m balandžio 11d ( V – bės žinios Nr.39 – 1805) įsakymu buvo patvirtintos rekomendacijos dėl n.v. tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyrimo įstaigoms (t.y. jose išvardinti BK str, dėl kuriuose numatytų veikų padarymo ikiteisminį tyrimą turėtų atlikti konkreti nurodyta ikiteisminio tyrimo įstaiga, bet prokuroras pavedimus ikiteisminio tyrimo įstaigoms gali duoti nebūtinai laikydamasis tų rekomendacijų)

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas t.y ikiteisminio tyrimo subjektas. Senajame BPK buvo tokios procesinės figūros kaip kvotėjas ir tardytojas, bet naujasis BPK apjungė šias dvi f – jas į vieną.BPK 18 str yra įtvirtinta ikiteisminio pareigūno sąvoka: t.y. ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo pavedimu atlieka šio kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti n.v. padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Taigi ikiteisminio tyrimo pareigūnu gali būti ne kievienas ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, o tik toks, kuriam šios įstaigos ar jos padalinio vadovas yra pavedęs atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.


Ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo panaudoti visas įstatyme numatytas priemones, kad būtų išaiškinta n.v. ir nustatytas jį padaręs asmuo.BPK 165 str. 2d išimtis, kada ikiteisminio tyrimo pareigūnu gali būti ir atlikti tą tyrimą ne ikiteisminio tyrimo pareigūnas t.y. jūrų laivų kapitonams yra suteikta teisė atlikti ikiteisminį tyrimą dėl laivo įgulos narių ir keleivių n.v. padarytų tolimojo plaukiojimo metu. Taigi laivo kapitonui pavedama atlikti ikiteisminį tyrimą tada, kai laivas išvykęs į tolimojo plaukiojimo reisą,o teisėsaugos pareigūnai neturi galimybių atvykti į laivą ir atlikti jame būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kol laivas negrįžta į uostą būtina imtis procesinių veiksmų siekiant išsiaiškinti n.v. aplinkybes, ją padariusį asmenį, todėl pareiga tyrimą atlikti tenka kapitonui. Sugįžus laivui, jo kapitonas nebeturi procesinių įgaliojimų. Apie padarytą n.v. plaukiojimo metu jis informuoja prokurorą, kuris privalo nuspręsti kaip ikiteisminis tyrimas bus tęsiamas toliau. Jei n.v. padaromos Kalėjimų departamento sistemos įstaigose, tai ikiteisminį tyrimą turi atlikti atitinkamos įstaigos vadovas ar kt įgaliotas pareigūnas. Jie pradeda tą tyrimą ir nedelsiant informuoja apie padarytą n.v prokurorą, kuris BPK171 nustatyta tvarka turi nuspręsti kaip tas tyrimas bus organizuojamas toliau.

Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas : šis pareigūnas turi platesnius įgaliojimus nei kt.ikiteisminio trimo įstaigos pareigūnai. T.y. vienitelis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuriam BPK tiesiogiai suteikia teisę pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166str 3d). Jis taip pat turi teisęsuteikti įgaliojimus pradėti ikiteisminį tyrimą kt šios įstaigos pareigūnams ( sprendžia kuriems pavesti).Parėžtina, kad ne kiev. Ikiteisminiame tyrime dirbantis asmuo, turintis įgaliojimus atlikti ikiteisminį tyrimą gali jį atlikti t.y. privalo turėti ir įgaliojimus pradėti tą tyrmą. Pagl K – ją ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį organizuoja prokuroras, taigi ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas to negali periimti, bet darbo drausmės dalykais, kokybišku procesų veiksmų atlikimu jis turi rūpintis, o ne prokuroras; jis taip pat turi rūpintis, kad prokuroro nurodymai būtų tinkamai vykdomi.

Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų t. ir pareigos (BPK 172 str).Ikiteisminio tyrimo metu kompetencija atlikti proceso veiksmus ar nuspręsti, kad jei turi būti atlikti dalinama tarp ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo.Ikiteisminio tyrimo pareigūnai vienus veiksmus gali atlikti savo nuožiūra, kitus tik gavę prokuroro ar ikiteisminio tyrimo sprendimą dėl to veiksmo atlikimo. Be tokio prokuroro nutarimo ar teisėjo nutarties pareigūnas gali atlikti daugumą BPK IV numatytų tyrimo veiksmų ir taikyti kai kurias žmogaus teise varžančias procesines prievartos preimones. Jie gali atlikti šiuos tyrimo veiksmus:1) šaukti į apklausas, apklausti liudytojus, nukentėjusiuosius, įtariamuosius ( BPK 182, 183, 185, 188 str)2) Atlikti akistatą ( BPK 190)3) Atlikti parodymą atpažinti ( 191 – 194)4) Atlikti parodymų patikrinimą vietoje (BPK 196)5) Atlikti objektų apžiūrą, prireikus juos tirti, šiam darbui kviesti specialistą ir t.t.Prieš apklausdamas įtariamąjį pirmą kartą ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo jam įteikti pranšimą apie įtarimą (BPK 187).Ikiteisminio tyrimo pareigūnas neturi t. taikyti jokių kardomojų priemonių. Iš kt. procesinių preivartos priemonių, numatytų BPK III , jis savarankiškai gali taikyti: laikiną sulaikmą, atvesdinimą, asmens apžiūrą , rankų antspaudų paėmimą ir kt.Kratos ir poėmiai turi būti atliekami tik esant tuo klausimu priimtai ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčiai, bet neatidėliotinais atvejais gali atlikti ir neesant to teisėjo nutarčiai (BPK 145str 3d, 147str 1d).Procesiškai šis pareigūnas pavaldus prokurorui, todėl besąlygiškai privalo vykdyti visus jo nurodymus ( pvz: jis gali nurodyti kokia kryptimi turi vykti tyrimas, kokie veiksmai turi būti atliekami ir pan). Bet toks pavaldumas nereiškia kad pareigūnas negali rodyti jokios iniciatyvos, jis turi panaudoti visus savo sugebėjimus ir galimybes, kad būtų pasiekti rekiami rezultatai, privalo atlikti reikiamus veiksmus nelaukdamas, kol prokuroras nurodys, kokie veiksmai turi būti atlikti. Tik tada, kai jau prokuroras nurodo, kad tam tikri veiksmai laikinai ar iš viso negali būti atliekami, tada pareigūnas jų atlikti negali, taip pat negali atsisakyti atlikti tų veiksmų, kuriuos nurodo prokuroras.Pavojingiausių n.v. atvejais, kai prokuroras pavedęs ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus, prokuroro bendravimas su ikiteisminio tyrimo pareigūnais turi būti itin glaudus bendrai aptariant kiekv. svarbesnio tyrimo veiksmo atvejus. Kt. n.v. atvejais pareigūnams lieka daugiau galimybių savarankiškai priimti sprendimus dėl atliktinų proceso veiksmų.

3. Proceso dalyviai

3.1. Proceso dalyvių sąvoka

3.2. Įtariamasis

Įtariamasis ir kaltinamasis. Samprata ir procesinė padėtis.

ĮTARIAMASIS

Lietuvos BPK 21str.: 1. Įtariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis.


2. Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas.

3. Įtariamasis turi teisę: žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; duoti parodymus; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus.

Senajame Lietuvos BPK buvo apibrėžta įtariamojo sąvoka, nustatytos jo teisės ir pareigos, tačiau naujajame Lietuvos BPK įtariamojo sąvoka ne tik išplečiama, nustatomos naujos jo teisės ir pareigos, bet įtariamojo sąvoka skirtingai interpretuojama. Senojo BPK 59str. 1d. yra pateikiama įtariamojo sąvoka: „Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikaltimą, arba asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemonė prieš pareiškiant kaltinimą, arba asmuo, kuris apklausiamas apie jo padarytą nusikalstamą veiką“. Apibendrinant senojo BPK įtariamojo sąvoką, darytina išvada, kad įtariamuoju tampama trimis atvejais:

a) sulaikius asmenį BPK 137str. nustatyta tvarka;b) paskyrus asmeniui kardomąją priemonę iki kaltinimo pareiškimo;c) apklausiant asmenį apie jo padarytą nusikalstamą veiką.

Pagal naujojo BPK 21str.2d., asmuo tampa įtariamuoju keturiais atvejais:a) kai asmuo sulaikomas BPK 140str. nustatyta tvarka;b) kai asmuo apklausiamas BPK 188str. ar 189str. numatyta tvarka; c) kai asmuo, kuriam surašytas pranešimas apie įtarimą, šaukiamas į apklausą; d) kai priimami prokuroro nutarimas ar ikiteisminio teisėjo nutartis dėl asmens pripažinimo įtariamuoju.

Lyginant šiuos atvejus su įtariamojo sąvoka pagal ankstesnį BPK, atkreiptinas dėmesys, kad naujasis BPK neišskiria situacijos, kai įtariamuoju asmuo buvo laikomas ir nuo kardomosios priemonės pritaikymo.

Įtariamojo sąvoka pagal senąjį ir naująjį BPK yra grindžiama dviem pagrindinėmis sąvokomis: sulaikymu ir apklausa. Reikia skirti faktinį ir teisinį sulaikymą, nuo kurio priklauso įtariamojo procesinis statusas. Faktinis asmens sulaikymo momentas – tai sulaikymas įvykio vietoje, t.y. tuoj po nusikaltimo padarymo. Teisinis sulaikymo momentas atsiras tik kai asmuo bus atvežtas į policijos budintį skyrių ir bus surašytas sulaikymo protokolas.

Pagal naująjį BPK įtariamuoju asmuo laikomas, kol: 1) surašomas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ar

pagreitinto proceso ir asmuo tampa kaltinamuoju;2) ikiteisminis tyrimas nutraukiamas;3) įtarimas nepasitvirtina ir asmuo nėra šaukiamas dalyvauti procese kaip įtariamasis, o ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu

nutraukiamas, nors procesas dėl tam tikros veikos gali būti tęsiamas.

Pagal senojo BPK 59str.2d., o naujojo BPK 21str.3d. išskiriamos įtariamojo teisės. Įtariamajam suteikiamos teisės leidžia šiam proceso dalyviui būti proceso subjektu, o ne vien tik objektu, kuris tyrinėjamas ir nagrinėjamas.

Rengiant naująjį BPK, įtariamojo procesinis statusas buvo pratęstas iki kaltinamojo akto surašymo momento, o dėl to buvo susiaurintas kaltinamojo procesinis statusas. Todėl pagal naujojo Lietuvos BPK 21str.3d. įtariamasis turi teisę:

1) žinoti, kuo yra įtariamas.Įtariamasis apie įtarimą galės sužinoti gavęs pasirašytinai įteikiamą pranešimą apie įtarimą. Pranešime turi būti nurodyta nusikalstama veika, kurios padarymu jis įtariamas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikalstamą veiką, taip pat išvardytos įtariamojo teisės.

2) nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos turėti gynėją.Teisės naudotis gynėjo paslaugomis įgyvendinimo tvarką nustato BPK III skyriaus antras skirsnis (47 -52str.).

3) duoti parodymus.Parodymus įtariamasis duoda apklausos metu, tačiau būtina turėti omenyje, kad duoti parodymus yra įtariamojo teisė, o ne pareiga. Atsisakančiam duoti parodymus įtariamajam dėl to jokios sankcijos ar blogesnė procesinė padėtis negali būti taikomos.

4) pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus.Ši teisė yra susijusi su įtariamojo asmens gynyba, kadangi dokumentų bei daiktų pateikimas galėtų patvirtinti jo alibi, kartu paneigti keliamas pareigūno versijas dėl konkrečios nusikalstamos veikos. Tuo atveju, kai iš įtariamojo niekas nereikalauja daiktų ir dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, pateikti tokius daiktus ir dokumentus įtariamasis neprivalo.

5) pateikti prašymus.Pažymėtina, kad tai bene plačiausiai taikoma įtariamojo teisė, kuria galima pasinaudoti tiek tais atvejais, kai kodekse tai atskirai numatyta, tiek bet kuriuo kitu klausimu. Skirtumas tarp senojo ir naujojo Lietuvos BPK yra tik tas, kad pagal senąjį BPK įtariamasis turi teisę pareikšti prašymus, o pagal naująjį BPK turi teisę pateikti prašymus. Įtariamasis, realizuodamas šią teisę, gali prašyti visko, kas nėra draudžiama.

6) teisė pareikšti nušalinimus.


Be įtariamojo, šią teisę turi ir kiti baudžiamojo proceso dalyviai, tačiau senajame BPK nebuvo nustatyta įtariamojo, o tik kaltinamojo ir kitų proceso dalyvių teisė. Teisės pareikšti nušalinimus realizavimo tvarką nustato naujojo BPK ketvirtasis skirsnis (57 – 61str.).

7) teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.Yra nusistovėjusi nuostata įtariamojo prašymu leisti jam susipažinti su tyrimo medžiaga, jai ta medžiaga yra susijusi su tyrimo veiksmais, kurie buvo atlikti su įtariamuoju. Įtariamojo prašymu susipažinti su kita tyrimo medžiaga taip pat gali būti leista, tačiau tai yra ikiteisminio tyrimo pareigūno teisė, o ne pareiga.

8) apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus ir sprendimus.Norint pasinaudoti šia teise, įstatymo nustatyta tvarka paduodamas skundas (BPK 62 -65str.). Įtariamajam naudojantis šia teise nėra stabdomas skundžiamas veiksmas ar nutarimo vykdymas, išskyrus tuos atvejus, kai apskųstasis pareigūnas tai padaryti pripažįsta esant reikalinga. Be įstatyme nustatytų teisių, įtariamasis turi ir procesines pareigas. Pažymėtina, kad pareigos nėra tiksliai apibrėžtos įstatyme. Jas galima išskirti iš atskirų baudžiamojo proceso įstatymų. Pagal naująjį Lietuvos BPK išskirtinos keturios įtariamojo pareigos:

1) atvykti kviečiamam;2) paklusti procesinės prievartos priemonėms;3) paklusti ir netrukdyti proceso veiksmams;4) nepiktnaudžiauti nustatytomis procesinėmis teisėmis.

3.3. Kaltnamasis

Lietuvos BPK 22str.: 1. Kaltinamasis yra nagrinėjimo teisme dalyvis. 2. Kaltinamuoju laikomas asmuo, dėl kurio šio Kodekso nustatyta tvarka yra prokuroro

priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, taip pat asmuo, prieš kurį teisme nagrinėjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka.

3. Kaltinamasis turi teisę: žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių prašymų; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo; kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis. 4. Kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o kaltinamasis, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, tampa išteisintuoju.

Pagal anksčiau galiojusį BPK kaltinamasis buvo parengtinio tyrimo stadijos dalyvis. Dabar šis terminas vartojamas kalbant apie asmenį, kuriam pareikšti kaltinimai nagrinėjami pirmosios instancijos teisme bet kuria procesine forma vykdomame procese. Kaltinamuoju asmuo tampa:

1) nuo kaltinamojo akto surašymo BPK 218-219str. nustatyta tvarka;2) nuo pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašymo BPK 418-419str. nustatyta tvarka;3) nuo pareiškimo dėl proceso užbaigimo pagreitinto proceso tvarka surašymo BPK 426-427str. nustatyta tvarka.

Kaltinamuoju asmuo taip pat tampa ir tuo atveju, kai prieš tokį asmenį paduodamas skundas ar pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo privataus kaltinimo tvarka (BPK XXX skyriaus 407-417str.).

Kaltinamojo teisių katalogas iš esmės sutampa su įtariamojo teisių katalogu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad įtariamasis ir kaltinamasis yra skirtingų proceso stadijų dalyviai, tam tikros jų teisės formuluojamos skirtingai. Be to, asmeniui, prieš kurį nukreipti kaltinimai, yra reikalingos papildomos teisės: teisė dalyvauti tiriant įrodymus, teisė pasakyti paskutinį žodį ir kt.

Pagal naujojo BPK 22str,3d. kaltinamasis turi teisę:1) žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą.

Šios teisės yra vienos kaltinamojo teisės sudėtinės dalys, nes teisė žinoti apie kaltinimą dažniausiai realizuojama gavus kaltinamojo akto nuorašą. BPK 219str. numatytas kaltinamojo akto turinys, iš kurio aišku, kokios veikos padarymu ir pagal kokią BK normą asmuo kaltinamas.Kiek kitaip realizuojama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, tais atvejais, kai:

a) kaltinamasis aktas nerašomas, o prokuroras nusprendžia užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu ar pagreitinto proceso tvarka.

Prokuroras pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu gali surašyti tik tuo atveju, kai kaltinamasis tam neprieštarauja. Tai faktiškai reiškia, kad prokuroras privalo su įtariamuoju, kuris tuoj pat turi tapti kaltinamuoju, susitarti dėl esminių šio pareiškimo turinio elementų. Tuo pačiu tai reiškia, kad kaltinamuoju tampantis asmuo, duodamas sutikimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, jau konkrečiai sužino, kuo jis bus kaltinamas. Tuo atveju, kai prokuroras nusprendžia procesą užbaigti pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam turi būti įteiktas prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo tokia procesine forma nuorašas. Esant šiam pareiškimui kaltinamasis irgi sužino, dėl kokių kaltinimų byla perduodama teismui.

b) byla nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka.


Privataus kaltinimo tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam apie kaltinimo esmę ir pobūdį pranešama įteikiant skundo ar pareiškimo nuorašą.

2) susipažinti teisme su byla.Naujajame BPK atsisakyta sovietinei baudžiamojo proceso teisei būdingo supažindinimo su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą instituto, todėl kaltinamajam susipažinimui su byla gali reikėti nemažai laiko.

3) pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus ir kopijas.BPK 237str.1d. draudžia daryti tik laikmenų kopijas. Išrašų ir kopijų darymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4) turėti gynėją.Ši teisė realizuojama remiantis iš esmės tomis pačiomis BPK nuostatomis, kurios reglamentuoja įtariamojo teisę naudotis gynėjo paslaugomis.Skirtumas tik tai, kad gynėjo funkcijos ikiteisminio tyrimo (ginant įtariamąjį) ir bylos nagrinėjimo teisme (ginant kaltinamąjį) stadijose dėl skirtingos proceso stadijų paskirties kai kuriais aspektais skiriasi.

5) pateikti prašymus.Kaip įtariamasis, taip ir kaltinamasis pateikti prašymus gali tiesiogiai BPK numatytais atvejais, tiek dėl bet kurio klausimo, iškilusio bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu, kai BPK apie galimybę pateikti prašymą nekalba.

6) pareikšti nušalinimus.Nušalinimus kaltinamasis, kaip ir kiti bylos nagrinėjimo teisme dalyviai gali reikšti remdamasis BPK 267str. bei III skyriaus ketvirtojo skirsnio (57-61str.) nuostatomis.

7) teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant.Įrodymų samprata pagal naująjį BPK yra pasikeitusi, todėl ji tiksliau turėtų būti formuluojama kaip teisė pateikti teismui medžiagą(duomenis), kurią teismas gali pripažinti įrodymu.

8) Nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus.Tai teisės dalyvauti tiriant įrodymus sudėtinė dalis. Klausimų uždavimas yra viena iš pagrindinių dalyvavimo tiriant įrodymus formų.

3.4. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo

3.5. Gynėjas

Gynėju laikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamąją, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus. Gali būti advokatas ir advokato padėjėjas.

3.6. Nukentėjusysis (BPK 28 str.)

3.6.1. Nukentėjusiojo sąvoka

Nukentėjusiuoju laikomas dėl nusikalstamos veikos fizinę, turtinę ar moralinę žalą patyręs fizinis asmuo, kuris nukentėjusiuoju yra pripažintas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutarimu.

Juridinis asmuo nukentėjusiuoju pagal BPK būti negali.Nukentėjusiojo procesinį statusą įgyja, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras priima nutarimą ar teismas

nutartį dėl pripažinimo nukentėjusiuoju. Toks nutarimas ar nutartis gali būti būti priimama tik esant pagrindui manyti, kad nusikalstama veika fiziniam asmeniui buvo padaryta žala. Fizinės, turtinės ar moralinės žalos padarymas yra faktinis pripažinimo nukentėjusiuoju pagrindas. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dėl pripažinimo nukentėjusiuoju yra teisinis pagrindas laikyti asmenį baudžiamajame procese nukentėjusiuoju.

Yra išskiriamos trys žalos rušys. Fizinė žala – sveikatos sutrikdmas, fizinio skausmo sukėlimas ir panašiai; turtinė žala – pinigų, materialinių vertybių, kitokio turto netekimas; moralinė žala – asmens orumo, jo garbės pažeminimas, dvasinių kančių suteikimas. Civilinėje teisėje dabar vartojamas neturtinės žalos terminas, todėl BPK minimos fizinė žala ir moralinė žala civilinės teisės atžvilgiu gali būti vadinamos neturtine žala, kaip ir yra daroma kai kuriuose BPK straipsniuose.

Nukentėjusysis baudžiamajame procese gali turėti dvigubą statusą – pateikęs civilinį ieškinį nukentėjusysis gali būti pripažintas ir civiliniu ieškovu.

3.6.2. Pripažinimas nukentėjusiuoju

Asmuo nukentėjusiuoju tampa, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras priima nutarimą arba teismas priima nutartį dėl pripažinimo nukentėjusiuoju. Nutarimas ar nutartis dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju priimami gavus reikiamą prašymą arba pačių teisėsaugos pareigūnų ar teismo inciatyva, patiems nustačius, kad yra pagrindo fizinį asmenį pripažinti nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju asmuo gali būti pripažintas neprikalausomai nuo jo amžiaus, fizinės ir psichinės būklės, pilietybės ir kitų aplinkybių. Nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams baudžiamajame procese privalomai atstovauja atstovas pagal įstatymą.


Jei asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, miršta jo kaip nukentėjusiojo teises perima vienas iš šeimos narių (BPK 38 str.) ar artimųjų giminaičių (BPK 15 str.) šių asmenų tarpusavio susitarimu, suderintu su bylą tiriančiais teisėsaugos pareigūnais. Jei šie asmenys tarpusavyje nesusitaria, paskyrimo atstovu klausimą ikiteisminio tyrimo stadijoje privalo išspręsti prokuroras. Pirmenybę prokuroras turėtų teikti šeimos nariams.

3.6.3. Nukentėjusiojo teisės ir pareigos

Nukentėjusysis turi teisę:1) teikti įrodymus;2) pateikti prašymus;3) pareikšti nušalinimus;4) ikiteismino tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla;5) dalyvauti bylą nagrinėjant teisme;6) apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat aspskųsti teismo

nuosprendį ar nutartį;7) pasakyti baigiamąją kalbą.

Nukentėjusysis privalo: duoti parodymus (jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas); atvykti šaukiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą bei ikiteisminio tyrimo teisėją; netrukdyti ikiteisminio tyrim subjektams ir teismui su juo atlikti proceso veiksmus, laikytis proceso tvarkos.Nukentėjusiojo teisės ikiteisminio tyrimo metu teikti reikšmingus nusikalstamos veikos tyrimui dokumentus ir daiktus,

pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, susipažinti su ikteisminio tyrimo medžiaga, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio teisėjo veiksmus, nutarimus ar nutartis iš esmės sutampa su analogiškomis įtariamojo teisėmis. Šiomis teisėmis su nedidelėmis išimtimis, kurios būtinos dėl skirtingų procesinių statusų, nukentėjusysis naudojasi ta pačia tvarka kaip ir įtariamasis.

Teismo proceso metu nukentėjusysis turi teises teikti reikšmingus bylai nagrinėti dokumentus ir daiktus, pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, teisme susipažinti su byla, dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, pasakyti baigiamąją, apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį. Šiomis teisėmis nukentėjusysis iš esmės gali naudotis tiek pat kaip ir kaltinamasis. Šiek tiek esmingesnis skirtumas yra tas, kad nukentėjusysis visada turi teisę sakyti baigiamąją kalbą, o kaltinamasis ją sako tik tuo atveju, kai teisiamajame posėdyje nedalyvauja gynėjas.

Nukentėjusysis baudžiamajame procese ne tik naudojasi pačiomis teisėmis, bet ir privalo vykdyti pareigas. Pagal vykdytinas pareigas nukentėjusiojo teisinė padėtis labai artima liudytojo padėčiai. Nukentėjusysis, kaip ir liudytojas, privalo atvykti kviečiamas dalyvauti procese, jis privalo duoti parodymus, laikytis procesinės tvarkos ir pan. Už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus nukentėjusysis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BPK 163 str. , o už melagingus parodymus – baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 str. Liudytojo padėtį reglamentuojančios BPK nuostatos taikytinos nukentėjusiojo atžvilgiu ir tais atvejais, kai konkrečoje normoje nukentėsusysis neminimas, išskyrus atvejus, kai pagal normos prasmę yra aišku, kad ta norma nukentėjusiajam negali būti pritaikyta.

3.7. Civilinis ieškovas

3.7.1. Civilinio ieškovo sąvoka (BPK 110 str)

Civilinis ieškovas – baudžiamojoje byloje reikalaujantis atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą fizinis arba juridinis asmuo, kuris civiliniu ieškovu yra pripažintas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Civiliniu ieškovu, kitaip nei nukentėjusiuoju, gali būti pripažintas ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo. Civilinio ieškovo procesinį statusą fizinis ar juridinis asmuo įgyja, kai prokuroras priima nutarimą ar teismo nutartį dėl pripažinimo civiliniu ieškovu. BPK teisės ikiteisminio tyrimo pareigūnui spręsti klausimo dėl asmens pripažinimo civiliniu ieškovu nesuteikia (ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi teisę pripažinti nukentėjusiuoju). Įteikus ieškinį ikit. tyrimo pareigūnui šis turi jį tuoj pat perduoti prokurorui, kuris turi spręsti klausimą dėl asmens, reikalaujančio atlyginti žalą, pripažinimo civiliniu ieškovu. Apie nutarimo ar nutarties pripažinti civiliniu ieškovu priėmimą turi būti pranešama civiliniam ieškovui, kartu išaiškinant jam teises ir pareigas (praktikoje – iškviečiama į ikit. tyrimo įstaigą). Jeigu byloje civilinių ieškovų yra daug, juos galima informuoti per spaudą ar persiunčiant informaciją raštu.

3.7.2. Civilinio ieškovo teisės

Teisės išvardytos 110 str.Civilinis ieškovas savo teisėmis naudojasi tik tiek, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu. Civilinis ieškovas ir jo atstovas negali įrodinėti su civiliniu ieškiniu nesusijusių aplinkybių, apskųsti teismo nuosprendžio dėl paskirtos bausmės rūšies, dydžio ir pan. Jeigu civilinis


ieškovas yra kartu ir nukentėjusysis, toks proceso dalyvis dažnai naudojasi ir nukentėjusiojo teisėmis, kurio nurodyti apribojimai neliečia.

3.7.3. Civilinio ieškovo pareigos

Privalo:1. Kviečiamas dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;2. teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu;3. Laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos. (110 str.)

Civilinio ieškovo pareigos sutampa su kitų proceso dalyvių pareigomis, išskyrus civiliniam ieškovui tenkančią specialią pareigą teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu.

3.8. Civilinis atsakovas

3.8.1. Civilinio atsakovo sąvoka

Tai pagal įstatymus materialiai atsakingas už nusikalstamą įtariamojo (kaltinamojo) veiką padarytą žalą fizinis ar juridinis asmuo, kuris įtrauktas į bylą kaip civilinis atsakovas prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.Civiliniu atsakovu įtraukti gali būti tėvai, rūpintojai, ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos. Jei už nusikalstama veika padarytą žalą atsako pats įtariamasis (kaltinamasis) , civilinio atsakovo baudžiamajame procese nebūna. Civilinis ieškinys reiškiamas įtariamajam (kaltinamajam), kuris civiliniu atsakovu papildomai nėra įvardijamas. Įtraukti į bylą civiliniu atsakovu prokuroras priima nutarimą (ikit. tyrimo pareigūnas tokios teisės neturi). Apie tokio sprendimo priėmimą civiliniam atsakovui yra pranešama išaiškinant jam teises (numato BPK 110 str 2 dalis) ir pareigas (numato BPK 111 str 3 dalis).Civiliniu atsakovu į bylą asmuo neturėtų būti įtrauktas anksčiau nei atsiranda įtariamasis, nes tik paaiškėjus tokiems proceso dalyviams gali paaiškėti ir tai, kas turėtų atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Civilinis atsakovas yra visiškai savanoriškas proceso dalyvis, jis neprivalo savo pozicijos derinti su įtariamuoju (kaltinamuoju) ar jo gynėju, nors su šiais proceso dalyviais civilinio atsakovo procesinis interesas dažnai turėtų sutapti.

Civilinis atsakovas turi tas pačias teises ir pareigas kaip civilinis ieškovas, išskyrus pareigą teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu.

3.9. Atstovai

3.9.1. Atstovavimo samprata ir rūšys

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, nepilnametis įtariamasis ar kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) baudžiamojo proceso metu naudojasi jų pakviesto ar privalomai procese dalyvaujančio atstovo paslaugomis. Pilnametis įtariamasis ar kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) gali turėti tik gynėją. Atstovas gina atstovaujamojo interesus, jam pagal BPK leidžiama naudotis visomis atstovaujamojo teisėmis.BPK numato dviejų rūšių atstovavimą:

Pagal įstatymą Pagal įgaliojimą

3.9.2. Atstovai pagal įstatymą (BPK 53 str)

Atstovus pagal įstatymą turi įtariamasis (nuteistasis, išteisintasis) ir nukentėjusysis dviem atvejais:1. jeigu yra nepilnamečiai2. yra pripažinti neveiksniais

BPK nenumato, kad atstovą pagal įstatymą galėtų turėti civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas todėl, kad atstovus pagal įstatymą gali turėti tik fizinis asmuo. Jeigu civil. Ieškovas ar civil. Atsakovas yra juridiniai asmenys – atstovavimas pagal įstatymą negalimas. Jei civilinis ieškovas ir (ar) civilinis atsakovas yra fiziniai asmenys, jie paprastai turi būti pilnamečiai ir veiksnūs. Neveiksnus ar nepilnametis negali būti įtraukiamas į procesą civiliniu atsakovu. Atskirai turėti atstovą pagal įstatymą, besirūpinantį vien tik civilinio ieškinio reikalais, nėra tikslinga (turės kaip nukentėjusysis). Tas pats atstovas pagal įst. gali atstovauti tiek nepilnamečio ar neveiksnaus asmens kaip nukentėjusiojo, tiek ir kaip civilinio ieškovo interesams. Atstovais bus tėvai, įtėviai, globėjai rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju (nuteistuoju, išteisintuoju) ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys.


Atstovui pagal įst. pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima dėl to nutarimą, o teismas – nutartį. Toks atstovas dalyvauja procese paprastai kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams. Jeigu yra duomenų, kad atstovas pagal įst. turi motyvų atiduoti pirmenybę savo paties turtiniams ar neturtiniams interesams ir pan. Jei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas neleidžia dalyvauti procese atstovui pagal įstatymą, jie privalo užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įst.

3.9.3. Įgaliotieji atstovai (BPK 55 str)

Jį gali turėti nukentėjusysis, civil. Ieškovas ir civil. atsakovas. Toks atstovas pagal susitarimą teikia teisinę pagalbą ir gina nukentėjusiojo, civil. Ieškovo ir civil. Atsakovo teises bei interesus. Gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas.Jei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas leidžia, nukentėjusysis, civil. Ieškovas ir civil. Atsakovas įgalioti atstovauti savo interesams gali ir kitą aukštąjį teisinį išsilavinimą turintį asmenį. Toks asmuo be įgaliojimo privalo pateikti ir teisės krypties aukštojo mokslo baigimo diplomą.Jei civil. ieškovas ir(ar) civil. atsakovas yra juridinis asmuo, procese visais atvejais tri būti įgaliotasis atstovas (JA vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas).Įgaliotas atstovas procese negali atsirasti anksčiau nei atitinkamą procesinį statusą įgyja atstovaujamas asmuo.Nukentėjusys, civil. ieškovas ar civil. atsakovas gali bet kuriuo metu atsisakyti įgaliotojo atstovo paslaugų arba pasirinkti kitą atstovą.Lėšų neturintis nukentėjusysis bei civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybinę teisinę pagalbą iš esmės ta pačia tvarka kaip ir įtariamasis ar kaltinamasis.

3.9.4. Atstovų teisės ir pareigos (BPK 54, 56 str)

Atstovai (pagal įst. ir įgaliotieji) naudojasi tomis pačiomis teisėmis, kurias turi jo atstovaujamas asmuo. Atstovai pagal įst ir nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas visuose proceso veiksmuose paprastai dalyvauja su asmeniu, kurio interesams jis atstovauja. Atstovo teisių apimtis priklauso nuo to, kokio proceso dalyvio interesams yra atstovaujama.Jeigu įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis yra suimtas, atstovas pagal įst. gali su juo pasimatyti ikit. tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo leidimu. Atstovui pagal įst. gavus leidimą pasimatyti su suimtu įtariamuoju, kaltinamuoju ar nuteistuoju, šie pasimatymai turėtų vykti nedalyvaujant pašaliečiams, sudarant reikiamas sąlygas netrukdomai aptarti atstovaujamo proceso dalyvio teisėtų interesų gynimo klausimus.Atstovo pagal įst., kuriam buvo tinkamai pranešta apie proceso veiksmo atlikimo vietą ir laiką, neatvykimas nestabdo proceso veiksmo atlikimo.

Atstovas pagal įst. gali būti apklaustas kaip liudytojas, taip pat įtraukiamas į procesą kaip civilinis atsakovas. Todėl galima situacija, kai tas pats asmuo procese yra atstovas pagal įst., civilinis ieškovas ir liudytojas.

4. Kiti baudžiamajame procese dalyvaujantys asmenys

4.1. Įrodinėjimo procese dalyvaujantys asmenys – liudytojas, specialistas ir ekspertas

Liudytojas. Asmuo, kuris matė ar kitaip suvokė su tiriamu įvykiu susijusius faktus, įvykius, reiškinius ir gali tai patvirtinti duodamas parodymus ikit. tyrimo pareigūnams, prokurorui ar teismui.Ekspertas. Asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įrašytas į LR ekspertų sąrašą. Jeigu LR ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį ekspertų sąrašą neįrašytas asmuo. Prireikus ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisę būti ekspertu ES valstybėje narėje arba valstybėje, su kuria LR yra sudariusi teisinės pagalbos sutartį (BPK 84 str).Specialistas. Reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais (BPK 89 str).

4.2. Pagalbines funkcijas atliekantys asmenys – vertėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius

Vertėjas – vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikit. tyrimo teisėjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese (BPK 43 str).Kai proceso veiksmus reikia atlikti su lietuvių kalbos nemokančiais, o tik kurčiųjų ir nebylių ženklais bendraujančiais asmenimis, turi būti kviečiamas vertėjas. Ikit. tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas negali vertėjauti savo pačių atliekamuose veiksmuose – vertėjas savarankiška procesinė figūra.Gali būti nušalintas nekvalifikuotas vertėjas ar kilus abejonių dėl jo objektyvumo.


Turi dalyvauti visuose proceso veiksmuose, atliekamuose su kalbos nemokančiu proceso dalyviu,teismo posėdžiuose, išversti svarbiausius dokumentus. Kaltinamojo teisė turėti nemokamą vertėją neapima teisės reikalauti, kad būtų išversti visi byloje esantys rašytiniai įrodymai. Išversti turi būti tik oficialūs proceso dokumentai.

Pagrindinė pareiga – teisingai versti. Prisiekia. Už atsisakymą be pateisinamų priežasčių atlikti savo pareigas vertėjui gali būti taikomos procesinės prievartos priemonės (BPK 263 str), už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą – baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 str.

Turi teisę gauti užmokestį. Apmokamas iš valstybės lėšų ir iš nuteistojo negali būti išieškoma.

Teismo posėdžio sekretorius

Pagrindinė funkcija – rašyto pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolą. Pasirašo kartu su pirmininkaujančiuoju paprastai tuoj po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis. Protokolas turi išskirtinę reikšmę kilus ginčui dėl to, kaip vyko bylos nagrinėjimas teisme, ar nebuvo pažeidimų. Privalo protokolą rašyti itin atidžiai, nepraleisdamas nė vieno svarbaus klausimo sprendimo eigos ir rezultato. Turi būti aprašytos visos posėdžio dalys, svarbiausi atlikti procesiniai veiksmai.Pagal tas pačias taisykles rašomas ir apeliacinės bei kasacinės instancijų teismo posėdžių protokolas.Be protokolo rašymo, posėdžio sekretoriui tenka pareiga posėdžio pranešti apie į posėdį atvykusius proceso dalyvius bei paskelbti žinomas proceso dalyvių neatvykimo priežastis.Kilus abejonių dėl jo objektyvumo ir nešališkumo, gali būti nušalintas. Jis valstybės pareigūnas, todėl nebūtų klaidinga priskirti šį asmenį pirmajai proceso subjektų grupei, t.y. tarp valstybės institucijų ir pareigūnų.

4.3. Teismo procesą ar atskirus proceso veiksmus stebintys asmenys

Tiesiogiai jokios procesinės funkcijos nevykdo. Dvi grupės:1. asmenys, stebintys teismo procesa2. dalyvaujantys atliekant atskirus proceso veiksmus

Galimybė stebėti teismo procesa – tiesioginė viešumo principo išraiška. Jie privalo laikytis tvarkos netriukšmauti ar kitaip netrukdyti procesui. Gali buti pašalinti iš posėdziu salės ir nubausti bauda arba areštu (BPK 259 str 3,4 dalys).Atliekant krata, poėmį, aprašant turta, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribojama, turi buti kviečiamas dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose atliekamas veiksmas, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis, o atliekant proceso veiksmą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje – tos įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas. Kai nėra galimybės užtikrinti šių asmenų dalyvavimą, proceso veiksmas turi būti atliekamas kviestinio ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizdoje. Kviestiniui gali kviesti dalyvauti atliekant kratą ir nesant nurodytų sąlygų, o pats norėdamas išvengti galimų skundų apie netinkamą kratos atlikimą.Asmenys privalo klausyti proceso veiksmus atliekančių pareigūnų nurodymų.Atliekant proceso veiksmus, pvz asmens parodymas atpažinti gali būti atliekamas, kai atpažinti yra pateikiama iš trijų asmenų, todėl šiame proceso veiksme be atpažintino asmens dalyvauja ir kiti du asmenys, išoriškai panašūs į atpažintiną asmenį.

V tema. Gynyba ir gynėjas.

1. Bendrieji gynybos baudžiamajame procese klausimai

Gynybos sąvoka - BPK 17 ir 47 str.Tai asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus.Siekiant, kad įtariamajam ar kaltinamajam būtų teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, gynėju gali būti tik advokatas arba įstatymo numatytais atvejais advokato padėjėjas. Paprastai būna advokatas. Advokato padėjėjas gynėju gali būti tik tuo atveju, kai:

1. paveda advokatas2. ginamasis tam neprieštarauja.

Ikit. tyrimo metu advokato padėjėjas gali būti gynėju be jokių išimčių vykstant tyrimui dėl visų BK numatytų nusikalstamų veikų.Nagrinėjant bylą teisme dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo advokato padėjėjui būti gynėju neleidžiama. Advokato padėjėjui leidžiama dalyvauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Advokatas, kurio gynėjas yra padėjėjas, turi kontroliuoti ir rūpintis, kad padėjėjas tinkamai atliktų gynėjo pareigas.Gynėjo paslaugas gali teikti teisininkas, atvykęs iš ES valstybės narės.Vienas gynėjas gali vienoje byloje ginti kelis asmenis. Kai ginamųjų interesai prieštarauja vienas kitam, ginti kelis asmenis draudžiama. Tiksliai nustatyti, kad yra prieštaravimų tarp kelių asmenų gynybos interesų, gali būti sunku, iš pradžių nepastebėti prieštaravimai gali išryškėti tik vykstant procesui.Gynėjai turi būti atidūs ir, iškilus nei ir nedidelei abejonei dėl galimo gynybos interesų prieštaravimo, turėtų neginti vienoje byloje kelių asmenų.


Vieno įtariamojo ar kaltinamojo turimų gynėjų skaičius neribojamas. Jei asmuo pats neturi lėšų gynėjui apmokėti ir gynėjas yra apmokamas valstybės, tuomet garantuojama tik teisė turėti vieną gynėją.

2. Gynėjo teisės ir pareigos.

Teisės ir pareigos numatytos BPK 48str.Teisės:

Susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu nėjas turi teisę vos tik pradėjęs ginti įtariamąjį, kuris yra sulaikytas. Nuo pat sulaikymo momento įtariamasis turi teisę į gynėją.

Gynėjas gali dalyvauti įtariamojo apklausose, tai apima ir akistatas. Gynėjo teisė dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju apima: 1. parodymų patikrinimą; 2. proc. Prievartos skyrimą;3. bet kuriuos proceso veiksmus, kuriuos nusprendžiama atlikti patenkinant įtariamojo ar jo gynėjo prašymą dėl tam tikro

proceso veiksmo atlikimo.4. bet kokius kitus įrodymų rinkimo veiksmus, atliekamus ne su ginamuoju, kai leidžia pareigūnai.5. tais atvejais, kai numatyta BPK, kad gali dalyvauti. Gali susipažinti su proceso veiksmų dokumentais, kai tik jie surašomi, Gali pateikti prašymus tiesiogiai BPK numatytais atvejais ir sprendžiant bet kurį klausimą, kai BPK apie galimybę pateikti

prašymą nekalba.Pareigos:

Maksimaliai naudoti savo žinias, kad ginamojo padėtis būtų palengvinta. Gynėjas neturi teisės savo nedalyvavimu žlugdyti proceso veiksmų atlikimo ir, galbūt, tokiu būdu padėti ginamajam. Negali trukdyti atlikti kokį nors veiksmą ar atsisakyti jame dalyvauti, jei nepatinka, gali apskųsti ar atkreipti pareigūno

dėmesį į tai. Kliento paslapties neatskleidimas įvardijamas kaip vienas iš advokatų veiklos principų. Negali atskleisti ne tik duomenų,

susijusių su gynėju, bet ir ikiteisminio tyrimo duomenų. Nei netinkamas atlyginimas už paslaugas, nei jokios kitos priežastys neleidžia gynėjui atsisakyti teikti pagalbą ginamajam,

išskyrus BPK 61 str. atvejus. Pareiga nenaudoti neteisėtų gynybos priemonių įpareigoja gynėją teisinę pagalbą teikti įstatymų nustatyta tvarka. Antraip

gali būti nušalintas.

3. Gynėjo kvietimas, paskyrimas, pakeitimas ir atsisakymas.

3.1. Gynėjo kvietimas.Gynėjo kvietimas – pageidaujamo gynėjo pasirinkimas ir sutarties dėl teisinės pagalbos su juo sudarymas. Gali įtariamojo pavedimu pakviesti gynėją. Teisė turėti gynėją turi būti išaiškinama iš karto, kai tik asmuo įgyja įtariamojo statusą. Aktualiausia, kai suimamas, sulaikomas. Išaiškinus, reikia surašyti protokolą, kuriame užfiksuota, ar pageidauja kviestis, ar ne.

3.2. Gynėjo paskyrimas.Jei neturi lėšų ar dėl kitų priežasčių negali pasikviesti gynėjo, bet prašo, kad jį gintų gynėjas, gynėją paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas. Jei būtinos gynybos atvejis (51str) neatsižvelgia į norą įtariamojo( kaltinamojo). Skirdami gynėją neturi atsižvelgti į įtariamojo( kaltinamojo) norą turėti konkretų gynėją. Gavę prašymą, subjektai kreipiasi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorių, kuris parenka advokatą, kurį pareigūnas, teismas ar prokuroras paskiria gynėju.

3.3. Gynėjo pakeitimas. Pakeitimas: įtariamojo iniciatyva; ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo.

Įtariamasis gali pakeisti gynėją bet kuriame proceso etape. Pareigūnas, prokuroras, teismas gali pakeisti gynėja dviem atvejais:

1. kai gynėjas daugiau nei tris dienas iš eilės negali dalyvauti procese.2. kai gynėjas per šešias valandas negali atvykti į pirmają apklausą ar apklausą dėl suėmimo pagrįstumo.

Tai yra tik teisė, o ne pareiga. Prieš paskirdami kitą gynėją, turi pasiūlyti įtariamajam, kad pasikviestų kitą gynėją ir tik jei to jis nepadaro, paskiria patys gynėją. Naujas gynėjas skiriamas tik konkretaus veiksmo atlikimui. Jei neatsisako ankstesnio gynėjo, tai jis ir turi toliau dalyvauti procese.


3.4. Gynėjo atsisakymas.52str.Atsisakymas turi būti savanoriškas ir leidžiamas tik paties įtariamojo(kaltinamojo) iniciatyva. Pareigūnas, teismas, prokuroras negali bet kokia forma ir būdais siūlyti atsisakyti gynėjo. Gali atsisakyti gynėjo nenurodydamas motyvų ir priežasčių. Bet būtina išsiaiškinti, ar sprendimas yra laisvas. Atsisakęs gali vėl kviestis gynėją ar prašyti, kad būtų paskirtas. Vieno proceso metu gynejo gali būti atsisakoma kelis kartus.

4. Neteisėtas gynybos priemones naudojančio gynėjo nušalinimas.BPK 49str. Tai yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma išskirtiniais atvejais ir tik turint patikimų duomenų, kad gynėjas gynybos funkcijas vykdo pažeisdamas įstatymus, pvz. Pats daro nusikalstamas veikas arba bent jau grubiai pažeidžia advokato etikos normas.

5. Būtinas gynėjo dalyvavimas.BPK 51str. Viskas kodekse.Dėl įtariamojo asmeninių savybių ar dėl bylos sudėtingumo yra manoma, kad traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens interesai gali būti pažeidžiami. Sąrašas nėra baigtinis, gali nuspręsti ir dėl kitų atvejų.

VI tema. Nušalinimas.

1. Nušalinimo samprata. Nusišalinimas.

Nušalinimas – procesinis institutas, turintis garantuoti, kad nagrinėjant bylą įtakos spredimui priimti negalėtų daryti suinteresuoti bylos baigtimi, neobjektyviai galintys atlikti savo pareigas proceso subjektai. Neatsiejama nuo nešališkumo principo.Nešališki turi būti:

1. valstybės pareigūnai, nuo kurių priimamų sprendimų priklauso proceso eiga ir baigtis.( pareigūnai, teisėjai, pareigūnai,kt.)2. asmenys, padedantys tirti ir nagrinėti bylą ( sekretorius, vertėjas) bei padedantys nustatyti tiesą byloje (ekspertas,

specialistas).Turi nusišalinti, kai yra pagrindas. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo šiuo institutu, numatyta, kad teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti teismo pirmininkas arba teismo Baudžiamjų bylų skyriaus pirmininkas.

2. Nušalinimo teisė ir pagrindai.

Viskas kodekse. 57,58 str.Nušalinimo teisė suteikta prokurorui bei proceso dalyviams, turintiems procese savarankišką interesą. Nebaigtinis sąrašas: ir kitomis aplinkybėmis, kurios kelia abejonių proceso subjekto nešališkumu.

3. Proceso subjektų nušalinimo tvarka.Pareiškus nušalinimą būtina patikrinti, ar išties yra tam pagrindą. Taigi reiškiant nušalinimą visada turi būti nurodyti motyvai. Toliau tvarka kodekse: 59, 60 str.Nušalinimas teisme tiek žodžiu, tiek raštu.

4. Advokato ir advokato padėjėjo nušalinimas.Aptarti nušalinimo pagrindai netaikomi nušalinant gynėją, nes jis nėra įpareigotas nustatyti tiesą byloje. Vykdydamas pareigas gynėjas ar atstovas, be jokios abejonės, yra šališkas proceso dalyvis, tad advokato ar advokato padėjėjo šališkumu grįsti gynėjo nušalinimą būtų nelogiška. Tačiau įstatymų leidėjas numatė tam tikrus atvejus, kai gynėjo dalyvavimas procese galėtų trukdyti priimti byloje teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar netgi galėtų būti nenaudingas ginamajam. BPK 61str. numatyti pagrindai ir Advokatūros įstatymo 25str. numatyti papildomi atvejai:

1. jei byla iškelta jo tėvams, sutuoktiniui( partneriui), vaikams, broliams, seserims.2. jei buvo byloje kitos šalies atstovas ar gynėjas.3. jei jau dalyvavo byloje kaip teisėjas, arbitras, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, privatus kaltintojas.4. jei toje ikiteisminio tyrimo įstaigoje ar teisme dirba jo sutuoktinis (partneris), vaikai, tėvai, broliai, seserys.5. advokatų tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas negali būti atstovu ar gynėju teisme, ikiteisminio tyrimo įstaigose, valstybės

ar savivaldybių institucijose bei įstaigose.


Esant Advokatūros įstatyme numatytiems pagrindams, advokatas taip pat privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas BPK nustatyta tvarka.

VII tema. Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu.

1. Teisė pateikti skundą

2. Skundų nagrinėjimas ir išsprendimas

2.1 Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas

Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmai ir nutarimai apskundžiami ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam ir ikiteisminio tyrimo pareigūną kontroliuojančiam prokurorui. Prokuroro priimtas sprendimas dėl skundo nėra galutinis: jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, gali būti paduodamas skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Skundas gali būti paduodamas dviem būdais:1. tiesiogiai prokurorui2. per ikiteisminio tyrimo pareigūną, dėl kurio proceso veiksmų ar nutarimų skundžiamasi

Galima dvejopa skundo forma:1) rašytinė2) žodinė ( jei proceso dalyvis nori pateikti skundą žodžiu, priimantis tokį skundą pareigūnas privalo surašyti protokolą, jame

turi būti tiksliai ir išsamiai išdėstyta skundo esmė)

Jei skundas pateikiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, jis gautą skundą privalo per vieną dieną perduoti prokurorui. Su skundu ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi pateikti paaiškinimus dėl skundoJei tiesiogiai prokurorui – jis gali pareikalauti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas pateiktu paaiškinimus.

2.2. Prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas

Skundai dėl prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų paduodami aukštesniajam prokurorui (jo sąvoka pateikta Prokuratūros įst. 15str. 2d.).

Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.BPK 63str. nuostatos turi būti aiškinamos plačiau – nustatyta tvarka gali būti skundžiami ne tik savarankiškai ikiteisminį tyrimą

atliekančio prokuroro, bet ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ir jį organizuojančio prokuroro veiksmai ir nutarimai.

Skundas gali būti paduodamas dviem būdais:1. tiesiogiai aukštesniajam prokurorui2. per prokurorą, dėl kurio veiksmų ar nutarimų skundžiamasi

Dviem formomis:1) rašytine2) žodine

2.3. Skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų nagrinėjimas

Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo skundą išnagrinėti ir priimti nutarimą ar nutartį per penkias dienas nuo skundo ir jam išnagrinėti reikiamos medžiagos gavimo.

Jei skundas patenkinamas, nutarime ar nutartyje nurodomi ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro padaryti pažeidimai ir pasiūloma juos pašalinti, jei skundas atmetamas – motyvai, dėl kurių skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestas.

Nagrinėjantis skundą prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo dokumentais ir pareikalauti ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro paaiškinimų.

Apie priimtą sprendimą privaloma pranešti skundą padavusiam asmeniui. Jeigu skundas patenkinamas, nutarimas ar nutartis nusiunčiami ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui ar prokurorui vykdyti.

Jei skundą nagrinėja ikiteisminio tyrimo teisėjas, gali būti rengiamas posėdis (atsižvelgiant, ar įmanoma skundą tinkamai išnagrinėti, neišklausius subjektų žodinių paaiškinimų). Jei posėdis skundo nagrinėjimui rengiamas, apie posėdžio laiką ir vietą turi


būti pranešama prokurorui, dėl kurio skundžiamasi, įtariamojo gynėjui ir skundą padavusiam asmeniui. Suimtas įtariamasis pristatomas ikiteisminio tyrimo teisėjui, jeigu tai būtina. Jei kviesti į posėdį proceso dalyviai neatvyksta, tai netrukdo priimti sprendimą.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, išskyrus BPK numatytus atvejus (pvz., 49str.).

2.4. Ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmų bei nutarčių apskundimas ir skundų išsprendimas

Paskaitykit BPK 65str. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama

3. Apskundimas kitose proceso stadijose

Skundus proceso dalyviai gali paduoti ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitose (teisminėse) stadijose. Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui galimos trys skirtingos apskundimo procedūros:

1) apeliacinio skundo pateikimas2) kasacinio skundo pateikimas3) žemesniojo teismo nutarties apskundimas aukštesniajam teismui BPK X dalyje nustatyta tvarka.

VIII tema. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas.

1. Žalos atlyginimo baudžiamajame procese samprata ir būdaiŽalos atlyginimas BPK 1str. neminimas, tačiau šiame str. įpareigojama ginti žmogaus teises ir laisves. Žalos atlyginimas yra

viena iš šių teisių bei laisvių gynimo formų.

Žala baudžiamojo proceso metu gali būti atlyginama dviem būdais:1. savanoriškai2. pareiškiant civilinį ieškinį

Sąlyginai savarankišku žalos atlyginimo būdu galima laikyti ir BPK108str.numatytą daiktų ir vertybių grąžinimą savininkui. Padarant nusikalstamą veiką paimti ir bp metu surasti daiktai gali būti saugomi kartu su baudžiamąja byla ir byloje vertinami kaip įrodymai. Šie daiktai pasibaigus procesui, o kartais ir anksčiau, grąžinami savininkui. Jei nukentėjęs asmuo taip atgauna visus daiktus (nepraradusius vertės, nesugadintus) ir nesijaučia dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinę žalą, tai turi būti laikoma, kad žala tokiam asmeniui yra atlyginta.

BPK 108str.numatytos galimybės teigiami aspektai:◙ asmuo anksčiau atgauna jam reikalingus daiktus ir vertybes◙ teisėsaugos įstaigos it teismai neturi rūpesčių, susijusių su daiktų ir vertybių saugojimu ir priežiūra◙ išnyksta rizika, kad daiktai ir vertybės bus prarasti, suges ar kitaip neteks vertės.

2. Savanoriškas žalos atlyginimas

Paskaityti BPK 107str.

Savanoriškas žalos atlyginimas- situacija, kai žalą atlyginti privalantis asmuo atlygina nukentėjusiajam savo iniciatyva dar nesant tuo klausimu priimto teismo sprendimo.

Atlyginamos žalos dydis, jos atlyginimo tvarka nustatoma nukentėjusiojo ir žalą privalančio atlyginti asmens susitarimu.Nukentėjusysis, kuriam žala, remiantis BPK 107 str. numatyta tvarka, yra atlyginta, turi tik pareiškimu pranešti ikiteisminio

tyrimo pareigūnui, prokurorui, ar teismui, kad nusikalstama veika padaryta žala yra atlyginta.Gavus pareiškimą apie savanorišką žalos atlyginimą, kita žalos atlyginimo forma yra negalima.Savanoriškai gali būti atlyginta tiek turtinė, tiek neturtinė žala.

3. Žalos atlyginimas, kai pareiškiamas civilinis ieškinys


3.1. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje samprata

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai baudžiamojo proceso metu pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas asant šioms trims sąlygoms: ۵ kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos ۵ kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra nusikalstamos veikos pažymių۵ kai tarp įtariamojo (kaltinamojo) veikos fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytos žalos yra priežastinis ryšys

Turtinės žalos sąvoka apima:a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę žaląb) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikosc) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius

Remiantis CK, neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasios sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas it kita, teismo įvertinta pinigais.

Vienu civiliniu ieškiniu gali būti prašoma atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Kai nėra nusikalstamos veikos požymių, ieškinys negali būti tenkinamas. Netenkinamas ir paaiškėjus, kad įtariamojo ar kaltinamojo statusą turėjęs asmuo fiziniam ar juridiniam asmeniui padarė žalos, tačiau ta žala padaryta ne nusikalstama veika.

3.2. Civilinio ieškinio pareiškimas

Paskaityti 112 str.

Civilinis ieškinys pareiškiamas raštu, ieškinį paduodant prokurorui ar teismui.

Jei civilinis ieškinys pareiškiamas ikiteisminio tyrimo stadijoje, ieškinys įteikiamas prokurorui. Atskirais atvejais ieškinyje gali būti ne visi duomenys (pvz., dar nežinomas įtariamasis), bet prokuroras neturi teisės atsisakyti priimti ieškinį todėl, kad jame nėra išsamiai pateikti visi duomenys. Jei ieškinys ikiteisminio tyrimo metu paduodamas ikiteisminio tyrimo įstaigai ar pareigūnui, jie jį privalo perduoti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui.

Jei civilinis ieškinys pareiškiamas jau baudžiamajai bylai esant teisme, ieškinys raštu įteikiamas teismui.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas, iš tyrimo medžiagos matydami, kad asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala, kuri nėra atlyginta, privalo išaiškinti jam teisę pareikšti civilinį ieškinį.

Gavus ieškinį, turi būti sprendžiamas klausimas dėl jį pateikusio asmens pripažinimo civiliniu ieškovu.Civiliniu ieškovu asmuo pripažįstamas:▓ ikiteisminio tyrimo stadijoje – prokuroro nutarimu▓ bylos proceso pirmosios instancijos teisme – teismo nutartimi

Jei nustatoma, kad už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako ne pats įtariamasis (kaltinamasis), o kitas fizinis ar juridinis asmuo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl tokio asmens įtraukimo į procesą civiliniu atsakovu

Jei materialiai atsako pats įtariamasis (kaltinamasis), jis civiliniu atsakovu nėra vadinamas.

3.1.1. Prokuroro pareiga pareikšti civilinį ieškinį


Civilinį ieškinį kito asmens naudai pareiškia prokuroras, tačiau jis teisme nepripažįstamas ir nevadinamas civiliniu ieškovu.Nepriklausomai nuo to, ar prokuroras pats pareiškia civilinį ieškinį, ar palaiko civilinio ieškovo pareikštą ieškinį, jis

teisiamajame posėdyje dalyvauja įrodinėjant ieškinio pagrindą ir dydį bei pareiškia savo nuomonę dėl ieškinio baigiamųjų kalbų metu.


3.3 Civilinio ieškinio nagrinėjimas


Civiliniam ieškiniui negrinėti neprivalo būti rengiami atskiri teismo posėdžiai ar atliekamos specialios procedūros.

3.4. Civilinio ieškinio išsprendimas


Priimdamas nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį. Sprendimas dėl civilinio ieškinio formuluojamas teismo nuosprendyje, atskiro procesinio dokumento nereikia.

Civilinis ieškinys tenkinamas, jei remiantis ištirtais įrodymais nustatoma, kad ieškinys pagrįstas, dydis nustatomas taip pat remiantis ištirtais įrodymais, nuosprendyje būtina nurodyti priteisiamos sumos dydį.

Jei baudžiamoji byla, kurioje buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, bet nebuvo paskaičiuotas dydis, išnagrinėta apylinkės teisme, civilinę bylą dėl ieškinio dydžio nagrinėja tas pats arba kitas šios apylinkės teismo teisėjas.

Jeigu tokia byla buvo išnagrinėta apygardos kaip pirmosios instancijos teisme, civilinę bylą dėl ieškinio dydžio nagrinėja to teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai.

Atkreiptinas dėmesys į BPK 27str. 1 p.

Baudžiamoji byla turi būti prijungiama prie civilinės bylos. Civilinės bylos sprendimas gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka ir terminais.

Priimant apkaltinamąjį nuosprendį BPK 115str.2d.nurodyta išimtimi negali būti pasinaudojama ir civilinis ieškinys turi būti galutinai išsprendžiamas apkaltinamuoju nuosprendžiu tais atvejais, kada nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis turi įtakos:

1. nusikalstamai veikai kvalifikuoti2. nusprendžiant dėl švelnesnės bausmės skyrimo3. nusprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo4. kt. panašiais atvejais

BPK nenumatyta, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turėtų būti priimamas nuosprendžio atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimo atveju.

Remiantis BPK ir BK normomis, reglamentuojančiomis atleidimo nuo BA klausimus, galima daryti išvadą, kad kaltinamasis nuo BA paprastai gali būti atleidžiamas tik tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žala yra atlyginta ar yra bent jau susitarta dėl jos atlyginimo.

Atleidžiant kaltinamąjį nuo BA žalos atlyginimo klausimas turėtų būti jau išspręstas ir byloje (jau) neturi būti civilinio ieškinio.

3.5. Civilinio ieškinio užtikrinimas


Civilinio ieškinio užtikrinimo priemonių taikymas pateisinamas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad gali būti vengiama atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

IX tema. Tarptautinis bendradarbiavimas baudžiamajame procese.

1. Tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamajame procese pagrindai ir tvarka

Lietuvos teisėsaugos institucijos ir teismai su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir teismais bei tarptautinėmis organizacijomis bendradarbiauja BPK 66 – 77 str. bei tarptautinėse sutartyse numatyta tvarka.

Bendradarbiauja per centrines įstaigas, jei tarptautinės sutarys nenumato kitaip. Paprastesnis bendradarbiavimas tarp ES šalių.Lietuvoje yra dvi centrinės įstaigos – Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra. Užsienio valstybės ir tarptautinės

organizacijos prašymus dėl teisinės pagalbos turi siųsti joms. Jei ikiteisminio tyrimo įstaiga, teritorinė prokuratūra ar teismas tiesiogiai gauna tarptautinį prašymą dėl teisinės pagalbos, prašymas gali būti vykdomas tik gavus centrinių įstaigų leidimą. Prašymai dėl teisinės pagalbos iš Lietuvos taip pat gali būti išsiųsti tik per jas.


Nei LR tarptautinės sutartys, nei BPK ar kiti įst. nenustato taisyklių, kada prašymas siunčiamas per Teisingumo ministerija, o kada – per Generalinę prokuratūrą. Imperatyvas tik BPK 68str. Įprasta, kad ikiteisminio tyrimo etape prašymai siunčiami per Generalinę prokuratūrą, o bylos nagrinėjimo teisme metu – per Teisingumo ministeriją.

ES teisėsaugos institucijos ir teismai gali bendradarbiauti tiesiogiai. Dėl tiesioginio bendradarbiavimo gali būti susitarta ne tik pagal ES sutartis, bet ir pagal kitas tarptautines sutartis.

2. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų prašymų vykdymas


2.1. Prašymas pradėti arba perimti baudžiamąjį persekiojimą

♦Europos konvencija dėl baudžiamojo proceso perdavimo♦Jungtinių Tautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą♦kt. konvencijos♦trišalės ir dvišalės LR tarptautinės sutartys


3. Asmenų išdavimas iš LR (ekstradicija)

☼ BPK 71 – 76str.☼ Europos konvencija dėl ekstradicijos ir jos papildomi protokolai☼ trišalės bei dvišalės LR tarptautinės sutartys☼ 2003 – 12 – 29 LAT Senato nutarimas NR. 42

Šiuo metu tik LR Vyriausybės ir JAV Vyriausybės ekstradicijos sutartis numato galimybę išduoti LR pilietį.

3.1 Asmenų išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka

Asmens išdavimo iš LR arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui atveju iš eilės atliekami tokie veiksmai (BPK 73-74, 76str.).

Paskaityti str.

3.2 Supaprastinta asmenų išdavimo iš LR tvarka

BPK 75 str. Numato, kas asmenys iš LR gali būti išduodami paprastesne nei aprašytoji tvarka. Supaprastinta asmens išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka taikoma tik tuo atveju, kai yra rašytinis išduotino asmens sutikimas ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pritarimas.

Šiuo atveju išdavimas vyksta taip:

BPK 75str. 2d. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras su pareiškimu dėl asmens išdavimo iš Lietuvos Respublikos kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą.

3. Vilniaus apygardos teismo teisėjas per tris dienas turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti išduotinas asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Posėdžio metu teisėjas patikrina, ar išduotinas asmuo savo noru sutiko būti išduotas iš Lietuvos Respublikos ir žino teisines išdavimo pasekmes, taip pat ar Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pritaria supaprastintos išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos taikymui. Posėdis protokoluojamas.

4. Vilniaus apygardos teismo teisėjas, nustatęs, kad išduotinas asmuo savo noru sutiko būti išduotas iš Lietuvos Respublikos ir žino teisines išdavimo pasekmes, ir yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pritarimas taikyti supaprastintą išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką, priima nutartį išduoti asmenį. Jeigu išduotinas asmuo atsisako savo sutikimo, teisėjas turi priimti nutartį taikyti šio Kodekso 73 straipsnyje numatytą išdavimo tvarką.


LR tarptautinėje sutartyje nustatyta tvarka asmuo išduodamas iš LR.

3.3 Suimto arba nuteisto asmens laikinas perdavimas kitai valstybei ar Tarptautiniam baudžiamajam teismui proceso veiksmams atlikti.

LR tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir tvarka suimtas arba nuteistas asmuo gali būti laikinai perduotas kitai valstybei ar Tarptautiniam baudžiamajam teismui proceso veiksmams atlikti. Laikinas perdavimas reiškia laikiną asmens perkėlimą į kitą teisinės pagalbos tikslais valstybę. Atlikus proceso veiksmus asmuo grąžinamas į LR. Taip pat ir Lietuva gali pateikti prašymus dėl laikino asmenų perdavimo Lietuvai. Tarptautinės sutartys paprastai numato tam tikras garantijas laikinai perkeltam asmeniui, pvz, suteikia jam imunitetą nuo persekiojimo valstybėje. Sprendimą dėl suimto arba nuteisto asmens laikino perdavimo kitai valstybei ir šio perdavimo sąlygų priima Generalinė prokuratūra.

4. Prašymas užsienio valstybei išduoti asmenį

Paskaityti BPK 69 str.

BPK 70str. Apibrėžia užsienio valstybės išduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribas.

5. Europos arešto orderis

Asmenys iš vienos ES valstybės narės į kitą ES valstybę narę gali būti perduodami ir pagal Europos arešto orderį.

Europos arešto orderis yra ES valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita ES valstybė narė įsipareigodama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudž. persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. (Apie Europos arešto orderį žiūrėti BK.)

6. Tarptautinės bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose organizacijos ir priemonės Europoje

OLAF – kovos prieš sukčiavimą tarnyba buvo įkurta 1999m. Tai ET tikslas kovoti prieš sukčiavimą, korupciją ir kt. neteisėtas veikas, kenkiančias ES finansiniams interesams. Šios tarnybos pareigūnai turi įgaliojimus atlikti tyrimus ES institucijose. Jie turi teisę be išankstinio pranešimo atvykti ir gauti visą reikiamą informaciją bei dokumentus bet kurioje ES įstaigoje, tarnyboje, agentūroje ir pan. Europos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad šios tarnybos pareigūnai turi teisę atlikti tokius veiksmus ir pas Europos Parlamento narius, tačiau šis teismas pažymėjo, kad Europos Parlamento nario imunitetas negali būti pažeidžiamas.

6.1 Europos policijos biuras (Europolas)

Europolas – nuo 1999m. Hagoje veikianti europinė policijos tarnyba. Tarnybos paskirtis – kaupti ir teikti valstybėms narėms info, reikalingą kovai prieš organizuotą tarptautinį nusikalstamumą. Veiklos sritys – nusikaltimai, susiję su narkotikų platinimu, prekyba žmonėmis, nelegalių imigrantų įvežimu, pinigų plovimu, transporto priemonėmis, terorizmu. Europole dirba iš atskirų valstybių atsiųsti pareigūnai. Teisės savarankiškai atlikti tyrimus Europolas neturi, tačiau šios tarnybos pareigūnai dažnai dalyvauja įvairiose operatyviniuose veiksmuose, kuriuos atlieka nacionaliniai policijos ar muitinės pareigūnai. Europolo pareigūnams yra garantuotas imunitetas nuo civilinės, baudž. atsakomybės už veikas, padarytas vykdant pareigas. Europolo veikla vertinama ir kritiškai, nes ši tarnyba yra visiškai nekontroliuojama. 1999m. ES valstybių viršūnių susitikime buvo nuspręsta įsteigti ir europinę mokymo įstaigą – Europos policijos akademiją. LT bendradarbiavimą su Europolu reglamentuoja LR ir Europos policijos biuro Bendradarbiavimo susitarimas, kurį Seimas ratifikavo 2004m. Pagal šį susitarimą LT ir Europolas keičiasi pareigūnais ryšiams. Europolo nacionalinis kontaktinis centras LT yra LT kriminalinė policijos biuro Tarptautinių ryšių tarnyba. Bendradarbiavimo susitarime nustatyta, kad kompetentingos įstaigos pagal atskiras NV rūšis yra : Policijos departamentas prie VRM; Muitinės departamentas prie VRM ; Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM; Migracijos departamentas prie VRM; FNTT prie VRM; LR generalinė prokuratūra; LR valstybės saugumo departamentas; STT


6.2 Ryšių teisėjai ir prokurorai

Ryšių teisėjais pagal dvišalę sutartį apsikeitė Prancūzija ir Italija. Ryšių teisėjų ir prokurorų paskirtis – palengvinti teisinį bendradarbiavimą tarp teisėją ar prokurorą pasiuntusios ir jį priimančios valstybės.

6.3 Europos teismo įstaigų tinklas (EJN)

Siekiant palengvinti ES valstybių tarptautinį bendradarbiavimą tiriant sunkius nusikaltimus 1998m. Buvo nuspręsta kiekvienoje valstybėje sukurti kontaktines tarnybas, kurios rūpintųsi bendradarbiavimo reikalais. Prokuratūros įstaigoje ar teisme paskiriami kontaktiniai asmenys – užsienio kalbų mokantys prokurorai ar teisėjai. Kontaktinės tarnybos turi užtikrinti supaprastintą, neformalų bendradarbiavimą tarp atskirų valstybių teisėsaugos pareigūnų.

6.4 Eurojustas

1999m. ES valstybių viršūnių susitikime buvo nuspręsta įsteigti struktūrą, koordinuojančią persekiojimo vykdymą. Ši struktūra, bendradarbiaudama su Europolu ir Europos teismo įstaigų tinklu, turi užtikrinti skirtingų valstybių prokuratūrų bendradarbiavimą. Eurojust neturėtų būti painiojamas su darbo grupe Euro-Justice – tai reguliariai veikiantys ES valstybių generalinių prokurorų susitikimai. Jų tikslas taip pat yra sklandesnio bendradarbiavimo galimybių ieškojimas, geresnis įvairių teisinių sistemų pažinimas.

X tema. Įrodymai baudžiamajame procese.

1. Įrodymų sąvoka

BP metu turi būti kuo tiksliau atkurtos spėjamai buvusios praeities reiškinio esminės detalės-nus. veikos padarymo aplinkybės, dėl veikos kilę padariniai, kt. su nus. veika susijusios aplinkybės. Kiekviena nus. veika palieka tam tikrus (toliau t.t.) pėdsakus, pakitimus ar kitokią inf. materialioje aplinkoje, o veiką stebėję asmenys gali įsidėmėti t.t. detales ir apie jas papasakoti. BP metu tokie asmenys yra apklausiami, o materialūs objektai – apžiūrimi ir tiriami. Teismo sprendimas grindžiamas apklausų, apžiūrų ir tyrimų metu gautais duomenimis, kurie vadinami ĮRODYMAIS. Jų pagrindu darytina išvada, kad nus. veika buvo padaryta ir kad ją padarė konkretus asmuo ar asmenys.Jei jų nėra, teismas konstatuoja, kad nus. veika nebuvo padaryta, arba kaad baudžiamojon atsakomybėn (BA) traukiamas asmuo negali būti pripažintas kaltu. Tačiau informacija(duomenys) tampa įrodymais tik esant t.t. SĄLYGOMS (BPK 20 str.):

1) Duomenys įrodymo statusą įgyja tik tuo atveju ir tik nuo to momento, kai teismas nusprendžia, kad teismui pateikti duomenys laikytini įrodymais.

2) Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės teisingai išspręsti bylą, t.y. turi atitikti įrodymų liečiamumo (sąsajumo) savybę.

3) Įrodymais ghali buti:a) Įst. Nustatyta tvarka gauti duomenysb) Gauti teisėtais būdaisc) Duomenys, kuriuos galima patikrinti atliekant BPK numatytus proceso veiksmusT.y. duomenys turi atitikti įrodymų leistinumo savybę.

Pagrindinės naujovės 2002 m. BPK dėl įrodymų:1) Neformuluoja baigtinio tikslaus sąrašo šaltinių, iš kurių gauti duomenys galėtų būti laikomi įrodymais-numato tik šaltinių(ir

įrodymų) rūšis su sąlyga, kad duomenys iš jų turi būti gauti įst. nustatyta tvarka.2) Informacija įrodymais tampa tik vykstant bylos nagrinėjimui teisme, iki tol informacija yra tik duomenys, turintys reikšmės

nus. veikai tirti ir nagrinėti (šie duomenys gali būti ir nepripažinti įrodymais).

Rungimosi principas teismo procese dėl įrodymų: šalys gali pasisakyti dėl bet kurių teismui pateikiamų ar teismo išreikalautų duomenų, bandyti įrodyti, kad tie duomenys pagrindžia būtinybę priimti byloje tt sprendimą, gali kritikuoti duomenis, įtikinėti teismą, kad sprendimą reikia grįsti kitais-tai šaliai naudingais-duomenimis. Rungimosi prc. pagrįstas teismo procesas sudaro teismui prielaidas nuspręsti, kurie duomenys, turintys reikšmės nus.veikai tirti ir nagrinėti, gali visti įrodymais.

1.1. Įrodymų sąsajumas (liečiamumas)

Duomenys įrodymais gali būti laikomi tik tuomet, kai yra susiję su aplinkybėmis, kurias nagrinėjamoje byloje būtina įrodinėti. Kokios aplinkybės laikomos bylai reikšmingomis įstatymai tiesiogiai ir aiškiai nenustato. Tai, kas konkrečiai turi būti įrodinėjama tam tikroje


byloje, priklauso tik nuo toje byloje sprendžiamų klausimų. Tačiau pagrindinius klausimus (pvz. Kaltės, bausmės) teismas turi spręsti visada, todėl kiekvienoje byloje REIKŠMINGOMIS APLINKYBĖMIS laikomos:

1) Veikos padarymo aplinkybės (vieta, laikas, būda..)2) BA traukiamo asmens kaltę įrodančios ar paneigiančios aplinkybės3) Atsakomybę lengvinančios/sunkinančios apl.4) Aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę ar poveikio priemonę5) Aplinkybės, pagal kurias nustatinėjamas nus.veika padarytos žalos dydis ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės priimant

teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

1.2. Įrodymų leistinumas

Ne visi su įrodinėtomis byloje aplinkybėmis susiję duomenys gali būti laikomi įrodymais. Jais gali būti laikomi tik leistinumo reikalavimą atitinkanti informaciaja: tik įstatymo numatytais atvejais, taikant teisėtus būdus gauti duomenys, kurių patikimumą galima patikrinti remiantis BPK priemonėmis. Įrod. Leistinumo reikalavimas draudžia siekti nustatyti tiesą procese bet kokia kaina.

1.3. Duomenų gavimas įstatymų nustatyta tvarka

Įrodymai gali būti gaunami: Absoliuti dauguma įrodymų gaunami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus Pagal kitus teisės aktus:

Gynėjas-naudodamasis Advokatūros įst numatytomis teisėmis Ikiteism. tyrimo įstaigos reikšmingos inf. gali surinkti vadovaudamosi jų statusą reglamentuojančiais įstatymais

Įrodymais gali būti pripažįstami ir užsienio valstybėse surinkti (užfiksuoti) duomenys. Šie duomenys negali būti nepripažįstami įrodymais dėl to , kad užsienio valstybių įst. nustato kitokią nei LR BPK duomenų rinkimo ir fiksavimo, jei gauti nepažeidžiant visuotinai pripažintų žmogaus teisių apsaugos standartų.

1.4. Duomenų gavimas teisėtais būdais

Teisėtai gautais duomenimis laikomi duomenys, surinkti atliekant BPK ar kituose TA numatytus veiksmus.Įrodymu negali būti laikomi, jei atliekant šiuos veiksmus:

1) Būtų nepagrįstai suvaržytos žmogaus teisės, pažeisti proceso principai (proporcingumo...)2) Būtų panaudotas smurtas, grasinimai ar kt neleistina prievarta3) Proceso veiksmas būrų atliktas nepakankamai tiksliai laikantis tam veiksmui atlikti nustatytų pagrindinių taisyklių (pvz.

Nekompetentingas asmuo; iš esmės varžomos įtariamojo (kaltinamojo)teisės4) Proceso veiksmo eiga ir rezultatai būtų netinkamai užfiksuoti

Neleistinu įrodymas negali būti pripažintas vien dėl tos priežasties, kad kiti su šiuo įrodymu susiję įrodymai buvo gauti neteisėtais būdais. JAV ir kt. valstybėse(kai kuriuose)-,,Užnuodyto medžio vaisių problema“: jei pirminis įrodymas yra neleistinas, tai ir kiti įrodymai, gauti naudojant pirminio įrodymo informaciją, yra neleistini. Įrodymu gali būti laikomi tik tokie duomenys, kurių patikimumas BPK numatytomis priemonėmis teismo proceso metu gali būti patikrintas (pvz.:gandai, anoniminiai pranešimai, teigiiai, kurių informacijos šaltinis nėra žinomas, spėjimai-negali būti įrodymais).Įrodyų sąsajumo ir leistinumo savybės įrodymų sąvokoje jungia informacijos turinį ir formą. Inf. reikšmingumas ir sąsajumas yra turinio, o inf. gavimo ir fiksavimo tvarka – formos reikalavimas. Taigi įrodymu gali būti pripažinta tik tokia inf-ja, kurios nei turinys, nei forma neturi esminių trūkumų (tinkamas šaltinis;tinkamai užfiksuota).

2. Įrodymų teorija ir įrodymų teisė

Įrodymų teorija -> BP mokslo, įrodymų teisė -> BPT dalis.ĮRODYMŲ TEORIJA – mokslinės žinios apie įrodymų sampratą, metodologinius ir teisinius įrodinėjimo pagrindus, įrodymų klasifikavimą ir jų skirstymą į rūšis, atskiras įrodymų rūšis.Įrodymų teorija: teikia pagrįstas išvadas apie duomenų rinkimo leistinus ir neleistinus būdus, pagrindžia įrodymų vertinimomtaisykles, analizuoja įrodymų patikimumo ir pakankamumo klausimus, nustato teismo išvadų pagrįstumo kriterijus, parodo kt mokslų (kriminal.,psicolog.)galimybes padedant nustatyti tiesa byloje, analizuoja teismų praktiką.

ĮRODYMŲ TEISĖ – BP teisės normų, nustatančių duomenų pripažinimo įrodymais sąlygas, duomenų rinkimo, pateikimo, fiksavimo tvarką, įrodymų vertinimo pagrindines taisykles, apibrėžiančių atskirų rūšių įrodymų gavimo būdus ir priemones, visuma. BPK šios normos nėra išskirtos į atskirą dalį ar skyrių, įrodymų teisei priskirtinų normų yra visose BPK dalyse.Kai kurios BPK normos gali būti ne tik įrodymų instituto dalimi, bet gali priklausyti kitam BPT institutui.


3. Įrodinėjimo samprata. Įrodinėjimo pareiga. Įrodinėjimo tikslas. Duomenų pateikimo, rinkimo ir įrodinėjimo santykis

BP yra tam tikra veikla, svarbiausia jos dalis – įrodinėjimas. Pagrįstas nuosprendis – priimtas remiantis tik įrodymais, jie negali atsirasti staiga, turi būti gauti įstatmų nustatyta tvarka ir patikrinti proceso metu.

ĮRODINĖJIMAS – įstatymo reguliuojama veila, kurios metu renkami ir pateikiami, patikrinami ir vertinami reikšmingi duomenys. Ši veikla vykdoma siekiant išaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes ir nustatyti tiesą byloje. Įrodinėjimas vyksta VISOSE BP stadijose:

I instancija. Šioje stadijoje (ikiteisminio tyrimo metu, bei nagrinėjant teisme) įrodinėjimas pasireiškia aktyviausiai. Atliekant IT, sukaupiama pagrindinė dalis duomenų, kurie Iinst.teisme tampa įrodymais ir kuriais yra grindžiamas nuosprendis. Visi teismui pateikti domenys turi būti ištirti, nustatant, ar jie gali būti laikomi įrodymais.

II instancija (apeliacija). Čia įrod.tyrimas gali būti neatliekamas, bet ir tokiu atveju įrodinėjimas vyksta. Proceso šalys gali siūlyti kitaip vertinti anksčiau vykusio proceso metu surinktus duomenis. Teismas gali kitaip įvertinti tuos pačius įrodymus ir padaryti kitokias išvadas.

III instancija (kasacija).Įrod.tyrimas nėra atliekamas, tačiau išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, gali būti nustatyta, kad ankstesniuose proceso etapuose buvo įrodinėjama pažeidžiant įstatyme nustatytas taisykles.

Pareiga įrodinėti – tenka valstybės pareigūnams ir institucijoms. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, teismas privalo siekti, kad būtų išaiškintos visos reikšmingos aplinkybės (tiek kaltinantys, tiek teisinantys duomenys).

Įtariamasis (kaltinamasis) turi teisę, bet ne pareigą dalyvauti įrodinėjimo procese. Dažniausiai jis suinteresuotas pateikti jį teisinančius ar jo atakomybę švelninančius duomenis, bandyti parodyti jam nenaudingų duomenų nepatikimumą ir tt.Tačiau net jei jis tokių veiksmų neatlieka, negali būti daroma išvada, kad jis prisipažįsta kaltu. BA traukiamo asmens pasyvumas įrodinėjimo procese negali jam sukelti kitokių neigiamų padarinių (na tik tiek, kad bus pripažintas kaltu).Nekaltumo prezumpcija-kol neįrodyta, amuo laikomas nekaltu, visos abejonės turi būti sprendžiamos įtariamojo (kalt) naudai ( in dubio pro reo). T.y. jei pareigą įrodinėti turintis valstybės pareigūnas /institucija nesurenka neabejotinų įtariamojo(kalt) kaltės įrodymų, kaltinamasis tb išteisintas. Gynėjas nebūtinai turi pateikti nenuginčijamus nekaltumo įrodymus, jam pakanka paneigti kaltintojo duomenis.

Įrodinėjimo tikslas – nustatyti tiesą byloje. Teisėtas, pagrįstas ir teisingas sprendimas bus priimtas tik tuo atveju, jei bus išsamiai išsiaiškinamos reikšmingos bylai aplinkybės.Tiesa: materialioji ir formaliojiFormalioji tiesa – būdinga bendrosios teisės tradicijos valstybėms (prisiekusiųjų teismai). Nagrinėjant bylą šiuose teismuose tikra tiesa nenustatoma, nes teisėjas negali aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, o prisiekusieji dažnai sprendimus priima remdamiesi ne įrodymais, o emocijomis, nuojautomis, neprivalo motyvuoti savo sprendimo. Bet jei tokio proceso metu nepadaroma rimtesnių procedūrinių pažeidimų, abie šalims sudaromos lygios galimybės rungtis -> sprendimas nekvestionuojamas. Formaliai tiesai pakanka laikytis formalų procese.

Materialioji tiesa (LT) – tai teismo sprendimo išvados, padarytos ištyrus ir teisingai įvertinus visus reikšmingus duomenis.Ji nustatoma, kai teismas nėra suvaržytas tiriant įrodymus, kai procesinės normos leidžia vertinti teismo iniciatyva gautus įrodymus. Procedūrų laikymasis yra būtina, bet nepakankama sąlyga materialiajai t. nustatyti.

4. Įrodinėjimo etapai

Iki 2002m.BPK įrodinėjimo procesą sudarė: įrodymų rinkimas, įrodymų patikrinimas ir vertinimas. Įsigaliojus naujam BPK, terminas „įrodymai“ pradedamas vartoti tik teismo procese, todėl apie jų rinkimą, tikrinimą negali būti kalbama tol, kol nevyksta teismo procesas.

Įrodinėjimo etapai:1) Reikšmingų tyrimui ir bylos nagrinėjimui duomenų rinkimas ar pateikimas bei šių duomenų fiksavimas;2) Surinktų ar pateiktų duomenų išankstinis patikrinimas;3) Surinktų, pateiktų ar teismo išreikalautų duomenų tyrimas teismo proceso metu;4) Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas.

Tarp etapų yra glaudus ryšys – bet kuriame iš etapų padarytos klaidos gali sutrukdyti teisingai nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes.

4.1. Reikšmingų tyrimui ir bylos nagrinėjimui duomenų rinkimas ar pateikimas

Šiuos duomenis privalo rinkti: *ikiteisminio tyr. pareigūnas *prokurorasRinkimo būdai:


a) Atlikdami ikiteisminio tyr. veiksmus, numatytus BPK XIV skyriuje: apklausas, parodymų patikrinimo veiksmus, objektų apžiūrą ir tyrimą, skirdami ekspertizes;

b) Taikydami BPK XII skyr. numatytas procesines prievartos priemones (kratos, poėmiai..);c) Išreikalaudami daiktus ir dokumentus(BPK 97str.).

Įrodymų rinkimas: Sėkmingas rezultatas renkant įrodymus bus gautas ne tik tinkamai taikant BPK normas, bet ir naudojantis kriminalistikos

mokslo žiniomis-proceso veiksmų atlikomo metodikomis, rekomrndacijomis; Ikiteisminio tyr.pareigūnai privaloi išnaudoti visas galimas reikšmingų duomenų rinkimo priemones ir neatidėliotinai; Prokuroras gali kreiptis į ikit.tyr.teisėją dėl tt jo kompetencijoje esančių veiksmų atlkimo.Dalyvauja įrodinėjimo procese. Vykstant teismo procesui duomenis renka ir bylą savo žinioje turintie teismas: išreikalauti daiktus ir dok, kviesti apklausai

liudytojus, skirti ekspertizes; Proceso dalyviai bei byloje nedalyvaujantys asmenys taip pat turi teisę pateikti duomenis (BPK 98str.)

Proc.dalyviai gali prašyti, kad reikšmingus duomenis surinktų ikit.tyr.pareigūnas/prokuroras (reikia taikyti proc.prievartos priemones, atlikti ofic.liudytojų apklausas) BPK178str.

Pateikimas:Daiktai ir dokumentai gali būti pateikti tiek ikiteisminio tyr. metu, tiek bylą nagrinėjant teisme.

4.2. Reikšmingų tyrimui ir bylos nagrinėjimui duomenų fiksavimas

Fiksavimo tvarka priklauso, kokiu būdu buvo gauti duomenys. BPK XIV skyriaus veiksmai - > rašomas protokolas Specialisto pagalba - > pateikiama išvada Ekspertas - > ekspertizės aktas arba įrašoma į tyr.veiksmo protokolą

Pasitelkus specialistą/ekspertą taip pat vyksta duomenų rinkimas.Ikit.tyr.subjektai (BPK 64 str.) tik imasi iniciatyvos, kad reikšmingi duomenys būtų gauti, o pačius duomenis „sukuria“spec/ekspertas. Spec/eksperto funkcija – padėti nustatyti tiesą byloje, bet jie pats savo iniciatyva įrodinėjimo procese kaip duomenų rinkėjai nedalyvauja.

Procesinių prievartos priemonių taikymas(BPK XII) - > rezultatai nurodomi protokole. Šių primonių taikymas skiriamas ikit.tyr.teisėjo nutartimi arba prokuroro ar ikit.tyr.pareigūno nutarimu.

Proc.dalyvių ir kt asmenų pateikti dokumentai, daiktai - > surašomas daikto ar dok pateikimo protokolas, jei pateikti posėdžio metu - > posėdžio protokole

4.3. Surinktų ar pateiktų duomenų išankstinis patikrinimas

Ikit.tyr.pareigūnas ar prokuroras privalo patikrinti ar ikit.tyr. metu surinkti duomenys, jiems pateikti daiktai, dok teismo proceso metu galėtų būti pripažinti įrodymais, taip pat turi būti žiūrima, kokios išvados remiantis šiais duomenimis dali būti grindžiamos. BPK nurodo tik vienos tūšie duomenų – parodymų- patikrinimo būdus:

Parodymas atpažinti BPK 191-195str. Par.patikrinimas vietoje BPK 196str. Eksperimentas BPK 197str.

Šie veiksmai nebūtinai turi būti atliekami, ar tai reikalinga nusprendžia ikit.tyr pareigūnas ar prokuroras.Kitų duomenų patikrinimo būdų BPK nenumato. Jie patikrinami logikos, socialinio pažinimo dėsniais. Šiuo aspektu patikrinimas- nuolatinė veikla, kurios obj-visi proceso metu gauti domenys. Iš vieno šaltinio gauti duomenys tikrinami keletą kartų: gavus naujų duomenų, gavus naujos informacijos, susijusios su naujais ir anksčiau užfiksuotais duomenimis, atsižvelgiant į duomenų gavimo aplinkybes, šaltinio patikimuma ir tt. Prokuroras patikrinimo metu, nustatęs, kad tt duomenys teisme negalės būti pripažinti įrodymais teisme, gali tokių duomenų neperduoti teismui(BPK 220 str.2d.) To padaryti prokuroras neturi teisės, jei medžiaga buvo surinkta įtariamojo, gynėjo ar nukentėjusiojo iniciatyva.

4.4. Surinktų, pateiktų ar teismo išreikalautų duomenų tyrimas teismo proceso metu

Duomenys įrodymais virsta juos ištyrus rungimosi principu vykstančiame I ins.teismo teisiamajame posėdyje. Teisme duomenys tikrinami BPK 271-292 str. nustatyta tvarka. Turi būti ištirti visi duomenys, kurie potencialiai gali būti pripažinti įrodymais. Ištirti teismo tiesiogiai, tyrimas turi vykti žodžiu Teismas aktyvus Prokuroro ir proc.dalyvių teisės negali būti varžomos, kitu atveju gali kilti klausimas dėl sprendimo/nuosprendžio/nutarties

teisėtumo ir pagrįstumo.


4.5. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas

Po baigiamųjų kalbų ir kaltinamojo paskutinio žodžio teismas pasitarimų kambaryje:1) Nusprendžia, kurie iš posėdyje tirtų duomenų pripažintini įrodymais (leistinumas,

sąsajumas)2) Šiuos įrodymus įvertina ir pagrindžia teismo išvadas

Įrodymų vertinias, kaip ir tikrinimas, yra logikos dėsniais grindžiama mąstomoji veikla.BPK 20 str.: vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymu. Vidinis įsitikinimas susiformuoja detaliai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją, palyginus ją su informacija, gaunama iš kitų šaltinių. Teisėjo nepriklausomumas ir nešališkumas vertinant įrodymus. Vadovaujasi įstatymu-neignoruoja procesinių taisyklių bei mateialiųjų teisės normų.

Įrodymus vertina laisvai: nei viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi vertinami bendra tvarka Įrodymų pakankamumas: teismo išvada daroma, tik kai jai pagrįsti pakanka atitinkamų įrodymų.

BPK 301 str. 2 d. apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien anoniminių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymais. Juos turi patvirtinti kiti įrodymai.

BP neturi būti įrodinėjama iki begalybės.Byloje turi būti panaudojami visi reikiami įrodinėjimo būdai, bet nebūtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas negali duoti kokybiškai naujų rezultatų.

Aplinkybė (faktas) yra įrodyta, kai ištirtų įrodymų visuma rodo, kad tos aplinkybės buvmas yra neabejotinas. Nebūtina surinkti visus įmanomus įrodymus, jei nėra pagrindo, kad tai pakeistų išvadas.

Teismo sprendimas turi būti grindžiamas patikimais įrodymais.T.t. duomenys, kurie ir leistini, ir susiję su bylos aplinkybėmis, teismo gali būti pripažinti nepatikimais, neturinčiais įrodomosios vertės. Pvz.liudytojo neteisingai prisimintos aplinkybės. Teismo sprendime turi nurodyti priežastis, dėl kurių tt duomenys laikomi nepatikimais.

Apkaltinamasis nuosprendis – tik kai pakanka patikimų kaltės įrodymų. Negali būti tikimybinis.Išteisinamasis nuosprendis – galimos formuluotės, jog tikėtina, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės buvo. Jei nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę, daroma išvada, kad nekaltas. 2situacijos:

1) Teismo proceso metu nustatoma, kad yra akivaizdu, kad kaltinamasis negalėjo padaryti veikos, nes nus.veika arba iš viso nebuvo padaryta, arba jei ir buvo padaryta, kaltinamasisnegalėjo jos padaryti.

2) Nustatoma, kad nepakanka kaltinamojo kaltės ėrodymų

5. Įrodinėjimo dalykas ir ribos

Įrodinėjimo dalykas –reikšmingos sprendžiamai bylai aplinkybės.

Įrodinėjamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su byloje sprendžiamais klausimais, todėl įrodymų sąsajump požymis apibrėžia įrodinėjimo dalyką.

Neturi būti įrodinėjami visuotina žinomi faktai. Jais gali b9ti remiamasi nepateikus patvirtinančių dokumentų. Pvz: Palanga prie Baltijos jūros:)

Įrodinėjama iki tokios ribos, kol dėl tam tikro fakto buvimo/nebuvimo neliks rimtų abejonių Neapkrauti bylos kelis kartus pasikartojančiais duomenimis

6. Įrodymų klasifikavimas ir rūšys

Įrodymai pagal tam tikrus požymius yra skirstomi į tam tikras grupes (klasifikuojami), o pagal informacijos šaltinį (pagal įrodinėjimo priemones) yra išskiriamos įrodymų rūšys.

6.1.Įrodymų klasifikavimas

1. pagal informacijos teikimo būdą2. pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis3. pagal informacijos šaltinio pirmumą4. pagal įrodymų santykį su kaltinamojo versija.

Kiekvienas įrodymas gali būti klasifikuojamas pagal visus keturis kriterijus.I. pagal informacijos teikimo būdą:

Asmeniniai įrodymai –informacija išlikusi žmonių sąmonėje ir perduota žodžiu arba raštu. Tai gali būti: a) asmenų parodymai, žymimi jų apklausos protokoluose; b) proceso veiksmų protokolai, kuriuose fiksuojami apie apklausą atklikusio teisėsaugos pareigūno, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo suvokti šių veiksmų rezultatai; c) specialisto išvada ir ekspertizės aktas; d) pažymos, pareiškimai laiškai ir pan., čia asmuo išdėsto jam žinomus faktus.


Daiktai – perduoda informaciją išlikusią materialiuose objektuose.II. pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis

Tiesioginiai –kuriuo tiesiogiai, be tarpinių grandžių įrodinėjama į įrodinėjimo dalyką įeinanti aplinkybė. Netiesioginius – įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, po to ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė.

Tarpiniai faktai- aplinkybės, buvusios prieš nagrinėjamą įvykį, atsiradusios kartu su įvykiu ar susiklosčiusios kaip nagrinėjamo įvykio padarinys. Būtina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis.

Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius- abu reikalingi įrodinėjimo procese. Svarbu nustatyti tiesioginių įrodymų tikrumą, tam dažnai reikia remtis netiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais- sudėtingesnis, jis leidžia nustatyti tokias bylos aplinkybes, kurioms trūksta tiesioginių įrodymų.Netesioginiai įrodymai turi sudaryti schemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo.

III. pagal informacijos šaltinio pirmumą pirminiai –duomenys gauti iš tiriamą aplinkybę tiesiogiai savo jutimo organais suvokusio asmens taip pat tiesioginis

įvykio atspindys materialiuose objektuose. Išvestiniai- gauti iš kito šaltinio.( girdėta iš kitų asmenų, dokumentų nuorašai.)

IV. pagal įrodymų santykį su kaltinamojo versija. Kalinantys nustato faktus kurie patvirtina nusikalstamos veikos buvimą, žalingus padarinius, kaltinamojo kaltumą,

jo a tsakomybę sunkinančias aplinkybes ir visus kitus duomenis pagrindžiančius kalinimą. Teisnantys – rodo kalinamojo nekaltumą arba mažesnę jo kaltę, paneigia kaltinimą ar atskirus jo punktus, kelia

abejonių dėl atskirų kaltinimo teiginių pagrįstumo, patvirtina aplinkybes lengvinančias jo atsakomybę.

6.2. ĮRODYMŲ RŪŠYSPagal tai iš kokio šaltinio.

Kaltinamojo ( įtariamojo) parodymai Liudytojo parodymai Nukentėjusiojo parodymai Ekspertizės aktas Specialisto išvada Daiktai kaip įrodymai Dokumentai kaip įrodymai.

7. Atskiros įrodymų rūšys

7.1. KALTINAMOJO PARODYMAI. Kai kurių užsienio valst. Teis. Literatūroje katinamojo parodymai neįtraukiami į bendrą įrodymų rūšių sąrašą nes

Kaltinamasis suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, todėl jo pateikiama informacija gali būti šališka., o kitų įrodymų rūšių atžvilgiu taikomas duomenų objektyvumo reikalavimas

Kaltinamasis turi teisę iš viso neduoti jokių parodymų ( kiti proceso subjektai neturi teisės atsisakyti dalyvauti įrodinėjimo procese)

Gali sąmoningai duoti neteisingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai jam bus taikomos kokios nors sankcijos. Kiti asm. (liudytojai, nekentėjusieji, ekspertai, specialistai) sąmoningai pateikiantys neatitinkančius tkrovės duomenis turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

Kaltinamojo parodymai vis dėlto turi būto laikomi įrodymais. Jo pateikiama informacija gali būti svarbi nustatant tiesą byloje. Kaltinamojo parodymai dažniau nei kiti duomenys gali būti pripažįstami nepatikimais ir netinkamais teismo išvadoms pagrįsti. Įrodymu gali būti tik kaltinamojo apklausos metu pateikiami duomenys, o ne pati kaltinamojo pozicija neigti kaltę.Niekada procese neturi būti sureikšminami kaltinamojo parodymai, kuriais pripažįstami pareikšti kaltinimai. Šie parodymai taip pat gali būti neobjektyvūs. Nereikia sureikšminti paties prisipažinimo fakto, o būtina nuodugniai analizuoti kaltinamojo pateikiamą informaciją. Būtina tikrinti kaip kaltinamojo parodymai atrodo kitų byloje surinktų duomenų kontekste, ar kaltinamojo paaiškinimai yra nuoseklūs ir pan. Kaltinamojo prisipažinimas , neparemtas tikrovišku įvykio aplinkybių apibūdinimu, negali būti vertinamas kaip jo kaltės įrodymas. Įrodinėjimo procese kokios nors išvados gali būti daromos remiantis ne prisipažinimo faktu, o kaltinamojo pateikta informacija.Kadangi kaltinamasis turi teisę, bet ne pareigą duoti parodymus, byloje iš viso gali nebūti tokio įrodymo kaip kaltinamojo parodymai. Kaltinamasis negali būti verčiamas duoti parodymus grasinant sunkesne sankcija, klaidinant kaltinamąjį apie bylos baigtį, žadant kokias nors įstatymo nenumatytas lengvatas ir pan. Duoti ar ne parodymus kaltinamas paprastai sprendžia pagal užimamą gynybinę poziciją ar (ir) gynybos taktiką.


7.2.ĮTARIAMOJO PARODYMAI

Pagal dabartinę įrodymų sampratą, įtariamojo parodymai paprastai negali būti įrodymas. Įtariamasis- ikiteisminio tyrimo stadijos dalyvis. Jis nėra apklausiamas teisme,jo parodymu teismas negali tiesiogiai išgirsti ir vertinti. Jo parodymai tik ikiteisminio tyrimo duomenys, jais ikiteisminio tyrimo stadijoe gali buti grindžiamas tam tikru sprendimu priemimas. Jei ikiteism. Tyrimo medžiaga perduodama teismui- įtariamasis tampa kaltinamuoju ir pirm. instancijos teismo posėdyje duoda parodymus kaip kaltinamasis. BPK numato viena išimtį 276str. 1d. Čia sąvoka „kaltinamasis“ nes str kalba apie proc. pirmos instancijos teisme. Jei įtariamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo teiseja-apklausos rezultatai prilygsta įrodomąja galia posėdžio metu atliktos apklausos rezultatams. Įtariamojo apklausos protokolai posėdyje gali buti skaitomi,bet jose užfiksuoti duomenys negali turėti savarankiškos įrodomosios reikšmės. Jie gali būti pagarsinami teisiamajame posėdyje tikrinant kitus įrodymus (BPK 276 str 4d.) Skirtumas tarp ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų parodymų daromas,nes

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras yra šalis besirungainti su gynėju bei kaltinamuoju. Rungimosi principu požiūriu tai yra nenormalu kai viena šalis turi savo pačios surašytus apklausos protokolus.

Taip pat būtų pažeidžiamas pr.teismas privalo tiesiogiai pats ištirti visus duomenis kurie gali būti pripažinti įrodymais. Surašytų apklausos protokolų turinio teisingumas gali būti kvestionuojamas,nes parodymai duoti dėl teisėsaugos

pareigūnų įtariamajam daromo neleistino poveikio.Ikiteisminio tyrimo teisesjas-nepriklasomas,bešališkas,todėl nėra priežasčių įtariamojo parodymų nelaikyti įrodymu,kai įtariamąjį apklausia ikit.teisėjas. duomenų teisingumas negali būti ginčijamas. Principas kad tesmasprivalo tiesiogiai pats ištirti visus duomenis nepažeidžiamas nes dalį vieno teisėjo funkcijų atlieka kitas teisėjas.

7.3.LUDYTOJO IR NUKENTĖJUSIOJO PARODYMAI

7.3.1. LIUDYTOJO SĄVOKA IR LIUDYTOJO PARODYMŲ DALYKAS.

BPK 78 str. Liudytoju b.proc. gali būti bet kuris fizinis asmuo,kuris matė ar kitaip suvokė reikšmingas bylai apl. Ir gali sugebėti duoti parodymus. Procesinį liudytojo statusą asmuo įgyja nuo to momento,kada jis šaukiamas apklausai. Pagrindas šaukti asmenį liudytoju- jis žino reikšmės bylai spręsti turinčių aplinkybių. Apie save gali pranešti ir patys potencialūs liudytojai. BPK nenumato amžiaus ribos nuo kurios asmuo gali būti šaukiamas liudytoju. Prireikus gali būti mažamečiai vaikai, gilios senatvės sulaukę asmenys,jei sugeba suvokti bylai svarbius reiškinius ir duoti teisingus parodymus. Mažamečius apklausti kaip liudytojus nerekomenduojama, jų apklausa galima tik išimtinais atvejais.tam tikra kategorija fizinių asmenų negali būti liudytojais BPK 79str. Fiziniai trūkumai- regėjimo,klausos ar kitų jutimo organų nuolatinė ar laikina negale dėl kurios asmuo negali matyti, girdėti ar kitaip suvokti bylai reikšmingų aplinkybių. Trūkumų turėjimas nereiškia,kad asmuo iš viso negali būti liudytoju. Psichinės sveikatos sutrikimu laikoma liga,del kurios asmens sugebėjimas duoti teisingus parodymus yra ribotas. Fiziniai ir psichinės sveikatos trūkumai nustatomi pagal medicinos dokumentus arba gavus specialisto ar eksperto išvadą. Liudytojo parodymų dalyką apibrėžia jo pateikiama informacija:

Apie nusikalstamos veikos įvykį (laiką,vietą,padarymo būdą) Apie nusikalstamą veiką padariusius asmenis Apie nusikalstama veika padarytą žalą Visas kitas jam žinomas apl. Turinčias reikšmes bylai spręsti.

Liudytojas visas apl. Apie kurias duoda parodymus turi nurodyti pakankamai tiksliai kitaip teismas negali pripazinti įrodymu.

7.3.2.LIUDYTOJO TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

Teisės- BPK 81str. Teisė prašyti taikyti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones turi liudytojas, kurio gyvybei ar sveikatai, turtui, konstitucinėms teisėms ir laisvėms dėl duotų parodymų gresia pavojus. LR BP bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įst. Liudytojo turėtos išlaidos atlyginamos LR Vyriausybės 2003 m. Balandžio 25 d. Nutarime Nr. 524 nustatyta tvarka. Pareigos BPK 83str.1d. už jų nevykdymą gali buti taikoma BPK 83str.2- 4d.Melagingais ardymais laikomi visai ar iš dalies tikrovės neatitinkantys duomenys, kuriuos liudytojas pateikia žinodamas apie tų duomenų neteisingumą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 str. nekyla, jeigu liudytojas duodamas parodymus sąžiningai klysta. Jei asmuo šaukiamas kaip liudytojas be svarbios priežasties neatvyksta pas ikit. Tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą, jis gali būti atvesdinamas.

7.3.3.LIUDYTOJO IMUNITETAI

Įstatymuose numatyti atvejai, kai tt asmenys atleidžiami nuo pareigos duoti parodymus b. Byloje. Liudytojų imunitetą pagrindžia: Tam tikri santykiai su įtariamuoju (katinamuoju) Profesija ar procesinis statusas


Imunitetai dėl santykių su įtariamuoju: Konstitucijos 31str.3d. Tai reiškia, kad įtariamasis (kaltinamasis) neai būti apklausinėjamas liudytoju baudžiamajame procese, pradėtame dėl jo galimai padarytos nuskalstamos veikos. Šeimos nariai ir artimieji giminaičiai turi teisę atsisakyti duoti parodymus (įgyti liudytojo statusą). BPK 38str.; BPK 15 str.;BK 248str.1d. Prieš kiekvieną apklausą asmeniui turi būti išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus. Jei tai nėra padaroma- asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą (BK 235str.4d.) Imunitetai dėl profesijos ar procesinio statuso: BPK 80str. Jie imuniteta turi tik dėl informacijos, kurią jie sužinojo eidami savo profesines pareigas. Teisėjas negali būti apklausiamas apie teismo pasitarimo kambario paslaptį; įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai- dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovų pareigas; dvasininkai- dėlto, kas jiems buvo patikėta per išpažintį; viešosiod informacijos rengėjai, platintojai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savinikai, žurnalistai- dėlto, kas pagal LR visuomenės informavimo įstatymą sudaro informacijos šaltinio paslaptį. Konstitucinio Teismo nutarimas: liudytojo imunitetas gali buūti netaikomas, jei tai yra būtina saugant ypač svarbius interesus.

7.3.4 LIUDIJIMO YPATUMAI

BPK 82str. Jei šeimos nariai ar artimieji giminaičiai sutinka duoti parodymus, jie turi teisę neatsakyti į tam tikrus klausimus. Apklausiant, jie nėra prisaikdinami. Už melagingų parodymų davimą- atsako bendra tvarka.

7.3.5.LIUDYTOJO PARODYMŲ VERTINIMAS

Parodymų teisingumas priklauso nuo liudytojo sugebėjimo tiksliai suvokti ir įsiminti tam tikrus įvykius ir reiškinius, perduoti išlaikytą informaciją apklausos metu. Šie gebėjimai priklauso nuo jo fizinės ir psichinės sveikatos būklės, amžiaus, išsilavinimo, profesijos, liudytojo būsenos įvykio metu ir kt. Vertinant -turi būti atsižvelgiama į objektyvias aplinkybes- kokioms sąlygomis liudytojas stebėjo ar kitaip suvokė. Informacijos iškraipymas yra galimi tiek suvokiant įvykį, tiek jį įsimenant, tiek ir duodant parodymus apie tą įvykį.Svarbūs liudytojo santykiai su nukentėjusiuoju, įtariamuoju ar kaltinamuoju, jų pobūdis, intensyvumas. Liudytojas gali būti paprašytas ar kitaip paveiktas duoti neteisingus parodymus. Teisme duotus liudytojo parodymus teismas gali palyginti sujo parodymais, duotais ikit. Tyrimo stadijoje. Teismas taip pat atsižvelgia į parodymų patikrinimo veiksmų rezultatus ikit. Tyrimo metu ar nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.

7.3.6.NUKENTĖJUSIOJO PARODYMAI IR JŲ VERTINIMAS

Nukentėjusysis turi tokią pat pareigą duoti parodymus kaip ir liudytojas. Nukentėjusysis paprastai turi būti kviečiamas apklausai. Viešėjam interesui atskleisti nusikalstamą veiką tokioje situacijoje teikiama pirmenybė prieš nukentėjusiojo asmeninius interesus. Duoti parodymus yra ir nukentėjusiojo teisė.Už pareigos duoti pareigos nevykdymą ar melagingų parodymų davimą nukentėjusiajam taikoma tokia pat atsakomybė kaip ir liudytojui. (knygos 200 psl.)Parodymų dalykas iš esmės sutampa su liudytojo parodymų dalyku. Turi būti kreipiamas dėmesys ir į tai kad nukentėjusysis byloje turi tam tikrus interesus ir yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis. Net ir nesąmoningai jis dažnai linkęs pervertinti grėsusį pavojų, padarytą žalą. Linkęs nutylėti apie savo netinkamus veiksmus, kurie galėjo turėti įtakos įtariamajam apsisprendžiant daryti nusikalstamą veiką.

7.4.EKSPERTIZĖS AKTASTai įrodinėjimo priemonė. Ją gali pateikti tik ekspertas, jame pateiktos išvados teismo proc. metu gali būti pripažintas įrodymu

7.4.1.EKSPERTO SĄVOKA IR EKSPERTŲ SĄRAŠAS

BPK 84str. LR ekspertų sąraša (LRES) neįrašytas asmuo ekspertu gali būti skiriama tik dviem išimtiniais atvejais.

Kai LRES nėra reikiamos specialybės ekspertų. Kai prireikia ekspertu skirti ne Lietuvoje gyvenantį asmenį- ekspertu gali būti skiriamas asm., turintis teisę būti ekspertu ES

valstybėje narėje arba valst. Su kuria LR yra sudariusi teisinės pagalvos sutartį.Procesinį eksperto statusą BP asmuo įgyja kai ikit. Tyrimo teisėjas ar teismas nutartimi įst. Nustatyta tvarka paskiria tą asmenį atlikti ekspertizę. Specialios žinios, kurias privalo turėti ekspertu skiriamas asmuo,- dėl išsilavinimo, spec. Parenginio ar prof. Veiklos įgytos išsamios mokslo, technikos ir kt. Žm. Veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti.BPK 85str. Šiuo metu LT yra tokios ekspertizės įstaigos: Lietuvos teismo ekspertizės centras, Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų centras, Teismo medicinos institutas, Valstybinė teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba, Lietuvos banko Kasos departamento pinigų ekspertizės skyrius, Muitines laboratorija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM gaisrinių


tyrimų centras. Į LRES įrašoma ne įstaiga, o konkretus asmuo. Ekspertas atlieka ekspertizę ir duoda išvadą savo vardu. Į LRES gali būti įrašomi ir ekspertinėse įstaigose nedirbantys asmenys.Asmuo siekiantis būti įrašytas į LRES turi atitikti reikalavimus:

Turėti aukštąjį išsilavinimą, tinkantį pasirinktai eksperto specializacijai Išlaikyti teismo eksperto kvalifikacijos egzaminą, kurio programą tvirtina ekspertizės teismo vadovas Išlaikyti teisnių žinių egzaminą pagal teisingumo ministro patvirtintą teisinių žinių programą asmenims, siekiantiems tapti

teismo ekspertais Būti neteistas už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, taip pat už nusikaltimą teisingumui, valstybės tarnybai ir viešiems

interesams.Reikalavimas išlaikyti egz. Netaikomas asmenims žinovo kvalifikaciją gavusiem iš kitos valstybės institucijos. Į LRES įrašo teisingumo ministras asmuo privalo prisiekti.

7.4.2.EKSPERTO TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

BPK 86str.- eksperto teisės. BPK 275str.Ekspertas dar turi teisę:

Nurodyti ekspertizės akte ir tas ekspertizę darant nustatytas aplinkybes, dėl kuriu jam nebuvo pateikta klausimų, tačiau kurios, eksperto manymu, turi reikšmės sprendžiant bylą.

Atsisakyti patekti išvadą, jei jam pateiktos medžiagos nepakanka išvadai padaryti arba ta medžiaga neatitinka spec. Jo žinių. Atsisakydamas pateikti išvadą ekspertas surašo aktą, kad negalima pateikti išvados.

BPK 87str. 1d.- pareigos. BPK 210str.Turi pareigą nusišalinti BPK 58str. Numatytais pagrindais. Atlikdamas teismo ekspertizę- nepriklausomas. Proc. dalyviai turi teisę pareikšti ekspertui nušalinimą.BPK 87str. 2-3d. – elsperto atsakomybė.

BPK 85str. 2d.

7.4.3.EKSPERT. AKTO TURINYS

BPK 88str. Atsakymai į pateiktus klausimus- išdėstomi taip kaip klausimai buvo surašyti ekspertizės akto įžanginėje dalyje. Atsakyta turi būti iš esmės. Atsakymai suformuluoti aiškiai ir tiksliai. Pasirašo atlikęs tyrimą ekspertas.

7.4.4.EKSPERTIZĖS AKTO VERTINIMAS

Vertinamas pagal tas pačias taisykles kaip ir visi kiti reikšmingi nagrinėjant bylą duomenys. BPK jokių išskirtinių eksp. Išvados vertinimui taisyklių nenustato. Eksp. Išvada vertinama atsižvelgiant, ar akte nėra prieštaravimų ar klaidų, ar išsamūs ir konkretūs atsakymai į ekspertų iškeltus klausimus ir pan.

Jei kyla klaismų ekspertas gai būti kviečiamas į teismo posėdį eksp. Aktui paaiškinti ar patikslinti BPK 285str. BPK 286str. 7d.

7.5. Specialisto sąvoka, pareigos,išvada.

Specialistas yra reikiamų specialiųjų žinių turintis asmuo, kutiam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Specializuoti specialistai – teismo medikas, teismo psichologas ar psichiatras. Taip pat specialistu gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ekonomistas, inžinierius ir pan.Pastarieji gali būti ikiteisminio tyrimo įstaigų etatiniai darbuotojai. Specialistui nėra keliami jokie kvalifikaciniai reikalavimai, tačiau būtina, kad jis gerai išmanytų savo sritį, dėl ko jis yra kviečiamas.Specialistas dalyvauja tiek ikitieisminiame tyrime tiek nagrinėjant bylą. Ikiteisminiame tyrime specialistas atlieka objektų tyrimą, pateikia išvadą(tai įrodinėjimo priemonė), duoda paaiškinimus (205-206str). Nagrinėjant bylą specialistas gali būti kviečiamas apklausai, jo parodymai fiksuojami teismo posėdžio protokole. Specialisto pareigos : atvykti pas ikit. Tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą bei duoti nešališką išvadą. Už pareigų nevykdymą yra numatyta atsakomybė BPK 163,235str.

Specialisto išvada yra įrodinėjimo priemonė. Ji gali būti surašoma dviem būdais: a) įrašoma į tyrimo veiksmų protokolą, kai specialistas dalyvauja darant tyrimo veiksmą; b) surašoma atskiru dokumentu, jei objektus būtina tirti ne įvykio vietoje ar kito proceso veiksmo atlikimo vietoje. S. išvadoje turi būti- specialisto asmens duomenys(kvalifikacija,specialybė), tirti objektai, naudoti tyrimo metodai bei techninės priemonės, bei visos kitos aplinkybės svarbios tyrimui. Taip pat prie išvados pridedama vaizdidnė medžiaga.


7.6. Daiktai kaip įrodymai

Daiktai viena seniausių ir labiausiai paplitusių įrodymų rūšių. Daiktai kaipįrodymais yra bet kokie materialūs objektai, kuriuos apžiūrint ir tiriant gali būti gaunama reikšminga BP`ui informacija. Tokia informacija gali būti iš objektų kurie:a)buvo kaip nors paveikti (sugadinta spyna įsilaužiant)b)buvo naudojami ją darantc)buvo sukurti (pvz netikri pinigai)d)atsidūrė kitoje vietoje po n.veikos padarymoDaiktai kaip įrodymai gali būti ne tik tradiciniai daiktai, bet ir pvz mikroplaušeliai, daiktų liekanos, tokios kaip šiukšlė, atsilupę dažai.BPK 9(1) str yra išvardytos daiktų kaip įrodymų rūšys:a)nv įrankiai ir priemonėsb)daiktai, ant kurių išliko nv pėdsakųc)daiktai, kurie buvo kaltininko nv objektaisd)kiti, kurie padėtų atskleisti nusikaltimą.Daiktai ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų skirstomi į dvi grupes:

1. nv pėdsakai, kaip materialiai fiksuoti daiktų išorinės sandaros atspindžiai- žmogaus rankų kojų atspaudai, naudotų įrankių paliktos žymės ir kitokie pėdsakai, kuriuose matyti juos palikusių objektų individualios savybės, leidžiančios identifikuoti objektą.

2. pėdsakai yra įvairių medžiagų dėmės ar dalelės, pvz kraujo, dažų dėmės ir kt.Kaltininko nusikalstamų veikų objektais laikomi tie daiktai, į kuriuos tiesiogiai buvo nukreipta asmens padaryta veika, pvz pinigai, kurie buvo paimti kaip kyšis.

(95,96str) Dokumentai – daiktai yra savarankiška įrodymų rušis. Dokumentai turi atitikti minėto BPK str išvardytus požymius. Dokumentais laikomi ir įvairūs grafikai, schemos, brėžiniai,magnetiniai,lazeriniai ir elektroniniai įrašai, kompaktiniai diskai ar kitos elektroninės indormacijos fiksavimo formos. Tačiau jei reikiama informacija gaunama pagal kompaktinės plokštelės , juostos ar kitokios laikmenos išorines savybes, tokia laikmena laikytina daiktu. Pvz pasas, ant kurio yra užtiškę kraujo lašų, ar pasas, kuris buvo pavogtas, bus daiktas kaip įrodymas, tačiau jei įrodomąją reikšmę turės pase esantys įrašai, įrodymų požiūriu pasas bus dokumentas. Dokumentų sąrašas yra pateiktas BPK 96str, tačiau jis nėra baigtinis, nes jis labai abstraktus ir numato kitus nepaminėtus dokumentus, kurie atitinka iųvardytus kriterijus. Yra skiriami dviejų rūšių dokumentai: oficialūs ir privatūs.Oficialūs dokumentai – įstaigų, įmonių, organizacijų dokumentai, kurie atitinka numatytus standartus. Privatūs dokumentai – fizinių asmenų raštai, pareiksimai, prašymai, laiškai, dienoraščiai, ir kiti asmeninio pobūdžio rašiniai.Tačiau įrodymu toks dokumentas gali būti pripažįstamas , tik tiksliai nustaąius jo autorių ir tik tada, kai tokio dok turinys susijęs su reikšmingomis bylai aplinkybėmis.Dokumentai turi būti patikrinti ir įvertinti vadovaujantis bendraisiais įrodymų vertinimo kriterijais. Neturi kilti klausimų dėl jų autentiškumo.

7.6.2. Daiktų profesinis įforminimas ir laikymas

Daiktai, turintys reikšmės nv tirti ir nagrinėti, po jų suradimo, išreikalavimo ar pateikimo turi būti apžiūrimi ir tiriami. Daiktus apžiūri ikiteisminio rytimo pareigūnas, prokuroras arba specialistas. Išsamus tyrimas padeda išsklaidyti abejones dėl daikto autentiškumo, šio daikto įrodomosios galios. Ištirti daiktai laikomi kartu su nv`os tyrimo medžiaga (išimtis nurodyta 92str). Daiktai turi būti laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, tai yra daiktai turi būti saugomi iki pat proceso pabaigos. Yra trys taisyklės, kiek turi būti dedami daiktai: a) kai ginčas dėl teisės į daiktus yra spręstinas ieškinio tvarka, daiktai laikomi iki spr, priimto ct byloje,įsiteisėjimo. b) kai daiktų gražinimas savininkui nepakenks procesui, juos galima gražinti nesibaigus procesui.gražinama tik savininkui pateikus prašymą, kuris įrodo, jog daiktai yra laaabai reikalingi jų savininkui. Be to galima atiduoti daiktus tik tada, kai jie visiškai ištirti.; c)daiktai gražinami jei jie greitai gali sugesti arba prarasti savo vertę. Jeigu paaiškėja, kad procese neišsaugotas daiktas turėtų būti grąžintas savininkui, jam atlyginama neišsaugotojo daikto vertė.

7.6.3. Daiktų kaip įrodymų vertinimas

Tikrinanat daiką, jis tikrinamas leistinumo, sąsajumo aspektais, lyginant gautą informaciją su informacija, gauta iš kitų šaltinių. Darant išvadas apie daiktų įrodomąją reikšmę, būtina išsiaiškinti daiktų radimo sąlygas, apžiūros kruopštumą, procesinio įforminimo tvarkos laikymąsi. Jei nėra aišku, kokiu būdu daiktas yra atsiradęs byloje, toks daiktas negali būti pripažintas įrodymu. Svarbu išsiaiškinti objekto tikrumą: ar tikrai tai tas pats daiktas, kuris buvo rastas, ar jis nebuvo suklastotas ar nepakito jo savybės dėl kitokių veiksnių. Daiktai kaip įrodymai byloje dažniausiai būna netiesioginiai, nes jais paprastai nustatinėjami tik tarpiniai faktai, pvz kur nusikaltėlis buvo. Tačiau tais atvejais, kai baudž. atsakomybė yra numatyta už tam tikrų daiktų laikymą, gabenimą ir pan, tada jie yra tiesioginiai įrodymai, pvz kontrabanda, narkotikai.Daiktų klausimo išsprendimas baigiant procesą numatytas BPK 94str.

XII tema. Ikiteisminis tyrimas.


A. Ikiteisminio tyrimo (IT) bendrosios nuostatos

1. IT samprata. UždaviniaiIT- proceso stadija, trunkanti nuo sprendimo pradėti IT iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui. IT yra pirmoji stadija. IT pradėjimas reiškia ir BP pradėjimą. Privataus kaltinimo bylos yra vienintelė išimtis,kai tam tikrais retais atvejais byla gali būti nagrinėjama teisme prieš tai neatlikus IT. (1961m. BPK turėjo baudž.bylos iškėlimo ir parengtinio tyrimo stadijas.)Svarbu nustatyti,koks asmuo yra kaltinamas ir kuo kaltinimas yra grindžiamas ( kyla iš BPK 1str. ir 2 str. nuostatų). Uždaviniai:

1. greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas NV aplinkybes;2. nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį;3. sudaryti sąlygas tinkamam bylos išnagrinėjimui teisme;4. imtis būtinų priemonių užtikrinant proceso dalyvių teisę į žalos atlyginimą ir kitas teises.

Kiekvienu atveju, kai atsiranda pagrindo manyti,kad buvo padaryta NV, turi būti pradedamas IT ir imamasi įst. nustatytų priemonių IT uždaviniams pasiekti. Duomenys renkami ir kaltinantys, ir teisinantys veiką galimai padariusį asmenį ar jo atsakomybę lengvinantys.Kai įvykdomi IT uždaviniai, IT baigiamas ir procesas pereina į antrąją stadiją. Jei IT metu paaiškėja, kad procesas buvo pradėtas nepagrįstai ar atsiranda kliūčių, dėl kurių negalima proceso tęsti, jei nėra galimybių surinkti pakankamai asmens kaltę pagrindžiančių duomenų, IT konkretaus asmens atžvilgiu nutraukiamas ir procesas nepereina į kitas stadijas.

2. IT procesinės prielaidosIT procesinės prielaidos- tai veiksmai, lemiantys IT pradėjimą. Yra dvi prielaidos:

1. tikėtinos informacijos apie galimai padarytą NV buvimas;2. aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas, nebuvimas (BPK 3 str.)

Akcentai: Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudž.nusižengimo požymių nebuvimas reiškia,kad : 1) visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį kaip

apie NV buvo pateikta informacija (pvz. nužudytasis pasirodo esąs gyvas); 2) kažkoks įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, buvo, bet to įvykio negalima alaikyti NV ( padarytas adm.pažeidimas); 3) buvo įvykis, atsitikęs be niekieno kaltės.

Baudž.atsak. nustatymas yra BT reguliavimo dalykas. BK 95 str. Senaties terminai yra nuo 2 metų baudž. nusižengimo padarymo atveju iki 20 m. Genocidui ir karo nusikaltimams netaikomas senaties terminas.

Tais atvejais, kai baudž.atsak.asmuo gali būti traukiamas tik kompetentingos institucijos leidimu(turi imunitetą) , IT gali būti pradedamas ir nesant tokio leidimo. Tačiau IT metu tokio leidimo negavus, IT nutraukiamas. Įst, aiškiai nenustato tokio laiko momento ar proceso etapo,kada leidimas turi būti gautas, tačiau turi būti laikomasi nuostatos, kad toks leidimas vėliausiai turi būti gautas iki pranešimo apie įtarimą tokiam asmeniui įteikimo.Iki leidimo gavimo negali būti taikomos griežčiausios prievartos priemonės. Nacionalinį imunitetą turi prezidentas, seimo nariai, ministrai, teisėjai, per rinkimus- ir kandidatai. Kompetentingos institucijos- seimas, o tarp seimo posėdžių- ir prezidentas.

Susitaikymas reikšmingas tik privataus kaltinimo procesui. Mirusiam asmeniui, kuris,kaip manoma, galėjo padaryti NV, IT nepradedamas. Tačiau dažniausiai IT pradedamas dar nežinant,

kas galėjo padaryti NV, todėl ši aplinkybė reikšmingesnė ne pradedant IT, bet jį nutraukiant.

3. IT subjektai IT subjektais vadinami proceso subjektai,kurie sprendžia dėl IT pradėjimo, atlieka IT veiksmus ir priima sprendimus dėl IT užbaigimo. Jie išvardyti BPK 165 str.

3.1. Prokuroro įgaliojimai ( BPK 169, 170 str.): IT organizavimas ir vadovavimas jam yra konstitucinė prokuroro funkcija. IT pareigūnai veikia prokuroro pavedimu ar su jo žinia. Turi teisę ir pareigą naikinti neteisėtus ar nepagrįstus IT pareigūnų nutarimus; IT teisėjas dažniausiai į procesą įtraukiamas prokuroro iniciatyva; sprendžia dėl IT pradėjimo ( jei pradėjo pareigūnas- dėl pagrįstumo), kas turi atlikti IT, kada kreiptis į IT teisėją. Vadovauja tyrimui priimdamas sprendimus dėl IT krypties ir apimties, duodamas pareigūnams privalomus nurodymus dėl konkr. IT veiksmų atlikimo, priimdamas spredimus dėl tolesnio proceso eigos.Bet kada gali atlikti IT pats; gali pradėti pats,o pavesti užbaigti pareigūnams; gali perimti ir užbaigti pats; gali atlikti tik tam tikrus veiksmus ir kt. 170str. 4d. nurodytus sprendimus gali priimti tik prokuroras (tam tikrais atvejais juos turi patvirtinti IT teisėjas). Taip pat tik prokuroras kreipiasi į IT teisėją dėl pastarojo komp. priskirtų veiksmų atlikimo. Plačiau reglamentuojama Generelinio prokuroro rekomendacijose „Dėl prokuroro veiklos organizuojant IT veiksmų atlikimą“ (2004 m .vasario 25 d.)

3.2. IT pareigūnų įgaliojimai(BPK 171,172str.): BPK 165str. įvardintų įstaigų darbuotojai, kuriems pavesta atlikti IT funkcijas. Jie procesiškai pavaldūs prokurorui, bet neprivalo prieš atlikdami kiekvieną veiksmą laukti prokuroro nurodymų, gali atlikti veiksmus, kurių atlikimas galimas, savo iniciatyva.Nelaukdamas prokuroro nurodymų IT pareigūnas gali: 1) atlikti procesinius veiksmus: apklausas,akistatas, parodymų patikrinimą vietoje, eksperimentą, apžiūras, kviesti specialistus ir pavesti objektų tyrimą, pranešti apie įtarimą; 2) taikyti anonimiškumą, tačiau prokuroras turi patvirtinti; 3) taikyti procesines prievartos priemones: laikiną sulaikymą, atvesdinimą, pavyzdžių lyg.tyrimui pamėmimą, fotografaimą, filmavimą, matavimą, rankų atsp. ir daktiloskop. pavyzdžio paėmimą;


neatidėliotinais atvejais gali poėmį ir kratą, tačiau reikalingas IT teisėjo patvirtinimas vėliau; sulaikant ar suimant, taip pat kai asmuo gali slėpti daiktus ar dokumentus- atlieka kratą.

3.3. IT teisėjo įgaliojimai (BPK 173str.): skiria ir sankcionuoja tas prievartos priem. ,kurios negali būti taikomos pareigūno ar prokuroro nutarimu (suėmimas, namų areštas, atidavimas į sveikatos priež.įstaigą, kratos, poėmiai, telekomunikac.tinklais perduodamos inform. kontrolė ir įrašų darymas, prokuroro teisė susipažinti su inform., laikinas nušalinimas nuo pareigų ar teisės užsiimti veikla sustabdymas, NV imituojantys veiksmai, sekimas, bauda, areštas) –skirdamas surašo nutartį. Tais atvejais, kai IT nutraukiamas dėl atleidimo nuo baudž.atsak. aplinkybių egzistavimo arba 213str. pagrindu( kai buvo tirtos kelios skirtingo sunkumo NV)- tvirtina prokuroro nutarimus. Kai IT buvo nutrauktas su IT teisėjo pritarimu, jį atnaujinti taip pat reikia patvirtinimo.Kiti (str.neminėti)-dėl taikant neviešo pobūdžio proc.prievartos priem. surinktos informacijos panaudojimo kitose bylose, ekspertizės skyrimas, IT nutraukimo ar užbaigimo terminų nustatymas, jų pratęsimas ir kt. Visus veiksmus, išskyrus skundų nagrinėjimą, atlieka gavęs prokuroro prašymą. Prašymą prokuroras teikia savo iniciatyva ar proc.dalyvių prašymu. Atsisakęs atlikti prašomą veiksmą teisėjas priima motyvuotą nutartį.Tam tikrus veiksmus IT teisėjas gali atlikti ir prasidėjus teismo procesui.

4. IT veiksmų atlikimas proceso dalyvių iniciatyva(BPK 178str.): raštu pateikdami prašymą prokurorui, turi teisę inicijuoti veiksmų atlikimą. Prokuroras pats atlieka, paveda pareigūnams (įstaigoms) arba atsisako atlikti.Jeigu prašoma atlikti veiksmą, kurį gali atlikti tik IT teisėjas, teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teisėją dėl šio veiksmo, gali pavesti prokurorui atlikti šį veiksmą, o po to jį atlikti. Jei prokuroro organizavimas nereikalingas- gali atlikti ir iš karto.Dalyviai turi teisę dalyvauti jų prašymu atliekamuose veiksmuose, teikti pastabas dėl protokolo, jei atliekama apklausa- užduoti klausimus.

5. Atskiros bendrosios IT atlikimo taisyklės

5.1. IT vieta: BPK 174 str. Ją lemia NV padarymo vieta.Išimtiniais atvejais pavedama kitos vietovės prokurorui ar IT įstaigai.

5.2. Atskirieji pavedimai: BPK 175str.Atskiras pavedimas formuluojamas raštu, nors BPK nebūtų pažeistas ir duodant jį žodžiu.Atskirasis pavedimas jį gavusiam prokurorui ar pareigūnui yra privalomas ir turi būti skubiai įvykdytas.

5.3. IT terminai: BPK 176 str.Ši nuostata tiesiogiai susikusi su BPK 1 ir 2 str. Nuostatomis taip pat 44str. 5d.kaltinamojo teise,kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. 2003-04-11Generalinio prokuroro patvirtina „IT kontrolės terminų eiga“. Įtariamasis ar jo gynėjas pagal BPK 215 str. gali pateikti skundus IT teisėjui, reikalaudami nutraukti per ilgai trunkantį IT.

5.4. IT duomenų neskelbtinumas: BPK 177str. Priežastys : 1) IT duomenys dažnai yra asmenų privatūs duomenys; 2) duomenų paskelbimas gali sutrukdyti įvykdyti IT uždavinius ir (ar) tinkamai išspręsti bylą; 3) gali pažeisti nekaltumo prezumpciją. Išimtiniais atvejasi prokuroras gali nuspręsti atskleisti dalį IT duomenų (pvz. skelbiama asmens paieška, norint informuoti visuomenę ir pan., tačiau tokiais atvejais negali būti paskelbta informacija apie nepilnamečius įtariamuosius ar nukentėjusiuosius. BPK numato atsakomybę už duomenų atskleidimą (BPK 247str.).

5.5. Teisė susipažinti su IT duomenimis (BPK 181str.): Teisė susipažinti su informacija yra viena iš įtariamojo, gynejo ir nukentėjusiojo bei jo atstovo teisių. Tačiau kol IT nėra baigtas, ji gali būti ribojama. Spręti, ar susipažinimas su medžiaga gali pakenkti IT eigai- diskrecinė prokuroro teisė.Prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su visais IT duomenimis, jei IT baigtas, yra rašomas kaltinamasis aktas. Ši taisyklė neturi jokių išimčių,nes nebėra pagrindo teigti, jog susipažinimas galėtų pakenkti proceso eigai, priešingai, susipažinimas tampa prielaida, jog procese bus laikomasi šalių rungimosi principo.

B. IT eiga

1. Ikitesminio tyrimo pradžia

Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas kiekvienu atveju, kai gaunama tikėtina informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir nėra BPK 3 str. numatytų aplinkybių. Šios taisyklės yra dvi išimtys, kurios yra susijusios su atskiromis bylų kategorijomis: 1. Privataus, 2. Privačiai viešo kaltinimo bylomis.Privataus kaltinimo tvarka baudžiamojon atsakomybėn traukiama už BPT 407 str. išvardytas nusikalstamas veikas. Ikiteisminis tyrimas dėl tokių veikų iš viso yra neatliekamas. Prokuroras gali pradėti ikiteisminį tyrimą, jei yra BPT 409 str. aplinkybės.


Privačiai viešo kaltinimo veikų, išvardytų 167 str., padarymo atveju ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas, bet jis pradedamas tik tuo atveju, kai yra gaunamas nukentėjusio skundas, jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas. Gavus nukentėjusiojo skundą ikiteisminis tyrimas yra atliekamasbendra tvarka.

1.1. Subjektai, turintys teisę pradėti ikiteisminį tyrimą

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo turi būti sprendžiama kai yra gautas skundas, pareiškimas ar pranešimas, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras, nustato nusikalstamos veikos požymius. Pagal BPK 166 str. 2. Ikiteisminį tyrimą gali pradėti prokuroras, ikitesminio tyrimo įstaigos vadovas, ikitesminio tyrimo įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (juo gali būti bet kuris įstaigos darbuotojas, kuriam suteikti įgaliojimai).

1.2. Ikitesminio tyrimo pradėjimo tvarka ir fiksavimas

Prokuroras, ikitesminio tyrimo įstaigos vadovas ir jo įgaliotas asmuo sprendimą pradėti ikitesminį tyrimą priima ant skundo, pareiškimo ar pranešimo užrašydami rezoliuciją. Rezoliucijoje turinys yra nustatytas Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu patvirtintoje rekomendacijoje „Dėl naujojo BPK 169 ir 171 str. taikymo“ Kiekvienas ikitesminio tyrimo pradėjimo atvejis turi būti užregistruojamas. Apie pradėtą ikitesminį tyrimą turi būti pranešama skundą, pareiškimą ar pranešimą pateikusiam asmeniui.

1.3. Ikitesminio tyrimo subjektų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą

Po sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimo atliekamų veiksmų seka priklauso nuo to, koks subjektas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jei pradėjo prokuroras, tada jis arba pats atlieka visus reikalingus ikitesminio tyrimo veiksmus arba paveda tai daryti ikitesminio tyrimo įstaigai. Jei ikitesminį tyrimą pradeda ikitesminio tyrimo pareigūnas, jis turi pranešti prokurorui (BPK 171 str.). Kol prokuroras nenusprendžia, ikitesminio tyrimo pareigūnas privalo atlikti visus priskirtus jo kompetencijai veismus. Prokuroras, gavęs ikiteisminio tyrimo pareigūno pranešimą priima vieną iš BPK 171 str. 2 ir 3 d. nurodytų sprendimų. Kitiprokuroro veiksmai nurodyti Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu patvirtintoje rekomendacijoje „Dėl naujojo BPK 169 ir 171 str. taikymo“ ir Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu patvirtintoje rekomendacijoje „Dėl nusikalstamų veikų paskirstymo ikiteisminio tyrimo įstaigoms“ Policijai galima paskirti tirti bet kurią veiką.

1.4. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą

BPK 168 str. 1 d. Numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik jei pareiškime ar pranešime nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi. Jei informacija yra tikėtina, atsissakyti pradėti pradėti ikiteisminį tyrimą negalima. Atsisakyti gali prokuroras ir pareigūnas. Turi būti surašomas motyvuotas nutarimas atsisakyti pradėti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime turi būti nurodyta viena iš BPK 3 str. nurodytų aplinkybių. Nutarimo nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui ir prokurorui. Asmuo gali apskųsti nutarimą prokurorui arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas neturi teisės pradėti ikiteisminio tyrimo.

2. Ikiteisminio tyrimo veiksmai

2.1. Ikiteisminių veiksmų sąvoka ir sistema

Ikiteisminio tyrimo stadiją sudaro proceso veiksmai. Ikiteisminio tyrimo veiksmas - Ikiteisminio tyrimo stadijoje dalyvaujančių proceso subjektų, vykdant jų pareigas ir besinaudojantiems jų teisėmis (pareigūnų, prokuroro, kiteisminio tyrimo teisėjo) atliekamas proceso veiksmas. Visus ikiteisminio tyrimo metu proceso atliekamus veiksmus galima suskirstyt į:Duomenų rinkimo veiksmai (apklausos, apžiūros ir kt.)Procesinių prievartos priemonių paskyrimo ir taikymo veiksmai Proceso eigą lemiančių ar proceso dalyvių statusą nustatančių sprendimų priėmimas (kaltinamojo akto surašymas, jo įteikimas, ikiteisminio tyrimo priimti nutarimai)Prašymų ir skundų pateikimas ir nagrinėjimasAtliekant apklausas, apžiūras yra rašomi protokolai. Pateikti prašymus ir skundus turi teisę visi proceso dalyviai.

2.2. Apklausa


Apklausa – veiksmas, kurio metu yra gaunami parodymai. Išskiriamos apklausos:

1. Liudytojo ir nukentėjusiojo2. įtariamojo 3. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro4. Ikiteisminio tyrimo teisėjo5. Suaugusių asmenų6. Nepilnamečių7. Vieno asmens8. Akistata

2.2.1. Šaukimas į apklausą

Šaukimas galimas: 1. Šaukimu 2. Telefonu ar kitais būdais. BPK 182 str. numato šaukimo turinį. BPK 163 str. numato baudą už neatvykimą į apklausą. Jei šaukta ne šaukimu, tada bauda negalima.

2.2.2. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro atliekama liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa

Liudytojo apklausa atliekama pagal BPK 183 str.

2.2.3. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa

Ikiteisminio tyrimo teisėjas neprivalo apklausti liudytojus ar nukentėjusius. Jis tai atlieka, kai gauna rašytinį prokuroro prašymą pagal BPK 184 str. Apklausos taisyklės yra numatytos BPK 184 str. Ikiteisminio tyrimo metu priesaika gali būti duodama Ikiteisminio tyrimo teisėjui, kiti pareigūnai prisiekti reikalauti negali. Priesaikos tekstas BPK 277 str. 2 d. Prisaikdinti negalima jaunesnių kaip 16 m. asmenų, įtariamojo šeimos narių ir artimų giminaičių, kurie naudojasi teise neduoti parodymų. Apie apklausos vietą ir laiką būtina pranešti įtariamajam ir jo gynėjui (BPK 184 str.). Organizuoti liudytojo ar nukentėjusiojo apklausą pas Ikiteisminio tyrimo teisėją galima ir tada kai joks asmuo nėra įgijęs įtariamojo statuso.

2.2.4. Įtariamojo apklausa. Pranešimas apie įtarimą

Įtariamąjį bent 1 kartą gali apklausi Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, Ikiteisminio tyrimo teisėjas. Jis turi būti apklausiamas prieš paskiriant kardomąją priemonę. Duoti parodymus yra įtariamojo teisė o ne pareiga. Prieš apklausą turi būti įteiktas pranešimas apie įtarimą, nes įtariamasis turi žinoti, kuo jis yra įtariamas. Pranešimo apie įtarimą turinys numatytas BPK 187 str. Jei pasikeičia išvados apie faktines aplinkybes ar kitaip yra kvalifikuojama veika, turi būti įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą.

2.2.5. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro atliekama įtariamojo apklausa

Pradedant apklausą turi būti nustatoma asmenybė, patikrinti asmens dokumentai, įtariamasis neprivalo duoti parodymų, jis nėra įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Apklausos tvarka numatyta BPK 188 str.

2.2.6. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa

Ikiteisminio tyrimo teisėjas įtariamąjį apklausia, jei to prašo prokuroras. Prokuroras tokį prašymą pateikia savo arba įtariamojo ar jo gynėjo iniciatyva. Apklausa atliekama remiantis BPK 189 str. Apklausos tvarka yra tokia pati kaip įtariamąjį apklausiant Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, pagal BPK 188 str. Teisėjui duoti paaiškinimai nagrinėjant bylą teisme gali būti vertinami kaip įrodymai.

2.2.7. Nepilnamečių apklausos ypatumaiNepilnamečiai liudytojai, nukentėję ar įtariamieji yra apklausiami pagal tas pačias taisykles kaip ir suaugę, išskyrus BPK 186 str. ir 188 str. 5 d. numatytas specialias taisykles. BPK 186 str. nustato nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusių apklausos ypatumus.

2.2.8. Akistata


Tai apklausos rūšis, kai 1 metu apklausiami 2 asmenys. Akistatos taisykles nustato BPK 190 str. Akistata gali būti organizuojama tik tuo atveju, kai du atskirai apklausti asmenys apklausos metu apie tas pačias aplinkybes davė skirtingus parodymus. Kol asmenys nėra atskirai apklausti, akistata negalima. Akistaton gali būti suvedami tokį patį, tiek skirtingus proceso statusus turintys proceso subjektai. Tyrimo veiksmo paskirtis – bandyti išsiaškinti, kuris iš asmenų duoda teisingus parodymus. Akistata turi būti organizuojama pagal BPK numatytas liudytojų ir įtariamųjų apklausos taisykles., taip pat pagal akistatos taisykles (BPK 190 str.) Parodymai yra fiksuojami akistatos protokole.

2.3. Parodymų patikrinimo veiksmai (PPV)

2.3.1. Parodymų patikrinimo veiksmų samprata ir sistema

Parodymų patikrinimo veiksmai – IT veiksmai, kurių metu tikrinami apklausų metu gauti duomenys. Tai reiškia, kad šie veiksmai yra galimi tik tuo atveju, kai IT metu yra atlikta apklausa arba kelios apklausos.Atlikti PPV nėra privaloma. Šie veiksmai yra atliekami tik tada, kai toks veiksmas gali padėti įvykdyti IT stadijos uždavinius. PPV gali būti atlikti tikrinant tik tam tikrą apklausos metu gautą informaciją, išskyrus eksperimentą, kuris gali būti atliekamas ne tik parodymams, bet ir tyrimo versijoms patikrinti. Be to,PPV gali būti atliekami, jei juos galima atlikti nepažeidžiant proporcingumo principo, nekeliant pavojaus veiksme dalyvaujančio asmens sveikatai ir gyvybei, nežeidžiant jo garbės ir orumo.BPK numato TRIS PPV:

1) parodymą atpažinti (191-195 str.)2) parodymų patikrinimą vietoje (196 str.)3) eksperimentą (197 str.)

2.3.2. Parodymas atpažinti (PA)PA – PPV, kai apklaustam asmeniui parodomi asmenys, daiktai ir kt materialūs objektai ir prireikus atliekamas apklausto asmens parodymų apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinimas.Tokiu veiksmu siekiama nustatyti, ar asmuo davė parodymus apie parodomus atpažinti asmenis ir daiktus.Veiksmas yra prasmingas tik tada, kai parodymai duodami apie apklausiamajam nepažįstamą asmenį. Kad PA rezultatai būtų laikomi patikimais ir reikšmingais, prieš pradedant PA procedūrą turi būti įvykdomas BPK 191(2) numatytas reikalavimas.PA skirstomas į rūšis:

I. Pagal tai, kas pateikiama atpažinti, skiriamas:1) asmenų 2) daiktų ir kitų objektų PAII. Pagal atpažinimo būdą parodymas atpažinti skirstomas:1) atpažinimą gyvai parodant atpažintiną asmenį ar objektą2) į atpažinimą pagal nuotrauką, vaizdo įrašus ar iš kolekcijų bei kartotekų.

Asmens PA –nustatytas 192 str.Taip pat jei įtariamasis nenustatytas, liudytojui ar nukentėjusiajam gali būtų parodomos IT įstaigoje surinktos asmenų nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekos.

Daiktų ir kt objektų PA –nustatytas 193 str.Jei atpažintino daikto ar kt objekto neturima ar jis tikrai nėra žinomas, liudytojui ar nuketėjusiajam gali būti parodomos IT įstaigoje surinktos daiktų ir kitų objektų kolekcijos. Tokiu būdu gali būti atpažįstamas nebūtinai konkretus daiktas, bet tik tos pačios rūšies daiktas/objektas. Turi būti atliekama ir apklausa (195 str.)

2.3.3. Parodymų patikrinimas vietoje (PAV)-196 str.

PAV – tai PPV kurio metu išvykus į anksčiau IT metu apklausto asmens nurodytą vietą išaiškinama, ar jo parodymai atitinka realias aplinkybes toje vietoje.Atliekant PAV gali būti siekiama papildomu tikslų – surasti objektus, galinčius turėti reikšmės n.veikai ištirti. Parodymų patikrinimas vietoje daromas, kai, pvz. parodymuose nurodoma svarbi info apie tam tikrą vietovę; nurodyta, kad tam tikroje vietoje yra susijusių su byla n.veikos pėdsakų, daiktų ar kt objektų; keli asmenys yra davę skirtingus parodymus apie įvykio vietą ir svarbu nustatyti, kurie parodymai teisingi ir tt.

2.3.4. EksperimentasEksperimentas – IT (parodymų patikrinimo) veiksmas, kurio metu tikrinant parodymus ar tiriant versijas atkuriama tiriamo įvykio situacija, aplinka, tam tikrų asmenų veiksmai ar kitos aplinkybės ir atliekami bandymai.Atliekant eksperimentą galima patikrinti:


1) įvykio ar reiškinio suvokimo galimybę – matomumą, girdimumą ir pan.2) tam tikrų veiksmų atlikimo galimybę, pavyzdžiui, ar galima pasislėpti tam tikroje vietoje, pralįsti pro tam tikro dydžio angą

arba išnešti pro ją kokį nors daiktą;3) asmens įgūdžius ar sugebėjimus, pvz., ar asmuo gali naudotis kompiuteriu, atrakinti seifą, išjungti signalizaciją ir pan.4) n. veikos įvykio detales bei pėdsakų (įsilaužimo, spaudimo, trinties ir kt.) susidarymo mechanizmą.

Atsižvelgiant į bandymų rūšį kartais gali kilti būtinybė bandymą darytu toje pačioje vietoje, toje pačioje aplinkoje, tomis pačiomis sąlygomis ir tt.

Jeigu E metu nepavyksta pasiekti max. eksperimentinio ir tikrojo įvykio sąlygų panašumo, į tai reikia atsižvelgti įvertinant šio proceso veiksmo rezultatus.

Atliekant E turi būti garantuojama, kad šio veiksmo metu nebūtų žeminamas jame dalyvaujančių ar aplinkinių asmenų orumas, nebus sudaromas pavojus jų sveikatai, tai pat nebus daroma neproporcingai didelė turtinė žala.

Gali būti kviečiamas specialistas- organizuoja bandymus ir juos tinkamai atlieka. Patikimais pripažintini tik tokie eksperimento rezultatai, kurie, darant bandymus keletą kartų, nuolat pasikartoja.

2.4. Objektų tyrimas ir apžiūra (OTirA)OTirA yra skirtingi IT veiksmai. Vienais atvejais objektą reikia apžiūrėti, kitais atvejais jis turi būti tiriamas. Apžiūra yra paprastesnis veiksmas, kuris gali būti atliekamas ir neturint specialių žinių, todėl šį veiksmą gali atlikti ne tik specialistas, bet ir IT pareigūnas/prokuroras.

2.4.1. Objektų tyrimas (205-206 str.)Tyrimas būtinas, kai reikšmingos aplinkybės gali būti nustatytos naudojant specialią kriminalistinę ar kitokią techniką ir (ar) taikant specialias metodikas. Tyrimo objektais gali būti įvykio vieta, žmogaus kūnas, lavonas, vietovės, patalpos, dokumentai, transporto priemonės, įrankiai ir pan.BPK nereglamentuoja, kokios srities specialistai kokį tyrimą atlieka, išskyrus 206 str. Kokį specialistą pasitelkti nusprendžia IT pareigūnas/prokuroras. Sudėtingesniais atvejais tą patį objektą gali tirti kelių sričių specialistai.

2.4.2. Objektų apžiūraObjektų apžiūra atliekama tuo atveju, kai tam tikroms objektų savybėms ar požymiams, turintiems reikšmės n.veikos tyrimui, nustatyti nereikia naudoti specialių techninių priemonių ar taikyti specifinių tyrimo metodų, o tam užtenka bendro pobūdžio žinių ir elementarių priemonių.

Objektais gali būti: įvykio vieta, daiktai, turintys reikšmės n.veikai tirti ir nagrinėti, patalpos, vietovės ir pan.

2.5. Ekspertizės skyrimasPagrindai - BPK 208 str.,.

Ekspertizė paprastai skiriama, kai atliekant tyrimą gali būti sugadinti objektai ir dėl specialisto išvados patikimumo kiltų abejonių, kurių nebūtų galima pašalinti. Eksp. gali būti skiriama ir tais atvejais, kai jau gauta specialisto išvada, bet dėl jos pagrįstumo kyla abejonių, ji prieštarauja kitiems IT metu nustatytiems duomenims.

Eksp. skyrimo tvarka –209.209 1d-suinteresuoti proc. dalyviai – nukentėjusysis, kartais civil.ieškovas, civil.atsakovas.

IT teisėjas prokuroro pareiškimą gali nagrinėti tiek vienasmeniškai, tiek ekspertizės paskyrimo klausimu surengtame posėdyje, į kurį turėtų būti kviečiamas prokuroras bei suinteresuoti proceso dalyviai. Posėdis gali būti reikalingas, kai prokuroro ir proc. dalyvių nuomonės dėl eksp. išsiskiria. Išnagrinėjęs teisėjas priima vieną iš dviejų galimų nutarčių :1) skirti eksp. 2) atsisakyti skirti eksp. – tik išimtinais atvejais.

Kiekvienas įtrauktas į sąrašą ekspertas yra prisiekęs, žino savo teises ir pareigas, atsakomybę, todėl tik ekspertui neįtrauktam į sąrašą reikia prisiekti (210str)

Atlikęs ekspertizę, ekspertizės aktą ekspertas pateikia prokurorui, kurio prašymu buvo atlikta ekspertizė.

2.6. Proceso veiksmų su nukentėjusiuoju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, ypatumai (198-204 str)Anonimiškumo taikymu vadinamas sprendimas procesiniuose dokumentuose neminėti nukentėjusiojo ar liudytojo ir įvardinti jį numeriu. Liudytojo ar nukentėjusiojo tapatybę nurodyti duomenys sudaro valstybės paslaptį. Siekiama, kad kiti proceso dalyviai neturėtų galimybės nustatyti numeriu įvardinto asmens tapatybės, kuri gali būti žinoma tik teisėsaugos pareigūnams ir teismui.

Anonimiškumo taikymas sumažina galimybes nustatyti asmens, kuriam suteiktas anonimiškumas, parodymų patikimumą, riboja teises į gynybą, rungimosi principų veikimo sferas, todėl anon. suteikimas galimas tik itin retais atvejais, kai tikrai nėra jokių kitų galimybių apsaugoti liudytoją nuo jam kylančių grėsmių.

Būtini pagrindai-199, tačiau net ir jiems esant, negali anon taikomas, jei egzistuoja bent viena iš 200(2) aplinkybių.


3. IT UŽBAIGIMASAtlikus IT veiksmus prokuroras priima sprendimą dėl tolimesnės proceso eigos. Sprendimo priėmimas priklauso nuo IT rezultatų, IT metu surinktų duomenų bei paaiškėjusių ar nustatytų aplinkybių.

3.1. IT užbaigimo būdaiTrys variantai:

1) bylos perdavimas pirmos instancijos teismui2) IT nutraukimas3) Perėjimas prie priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso.Byla teismui perduodama, kai prokuroras nusprendžia, kad IT metu surinktų duomenų turi pakakti n.veikos padarymu įtariamo

asmens kaltinimui įrodyti.3 būdai perduoti bylą teismui:1) surašant kaltinamąjį aktą2) surašant pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.3) surašant pareiškimą dėl proceso užbaigimo pagreitinto proceso tvarka.2)3)-supaprastintos proceso formos taikymas (XXI skyrius)

IT nutraukiamas, kai IT metu nepavyksta surinkti pakankamų įtariamojo kaltės įrodymų arba atsiranda kliūčių, dėl kurių procesas yra negalimas, arba atsiranda pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Perėjimas į priv.med. priemonių taikymo procesą-jei IT metu paaiškėja, kad asmuo, įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, yra nepakaltinamas/ribotai pakaltinamas ir dėl to jo atžvilgiu negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis. BK 18-ribotai pakaltinamas vienais atvejais atsako už padaryta nus.veiką, o kitais-taikomos priv.med priemonės. Kai turi atsakyti už n.veiką – tokio asmens byla, pabaigus tyrimą, turi būti perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui bendra tvarka.

3.2. IT užbaigimas proceso nutraukimu

3.2.1. IT nutraukimo atvejai (212 str)1) 212(1) –esant BPK 3 str. aplinkybėms pats IT neturėtų būti pradėtas, tačiau pradedant IT kartais objektyviai negali būti

žinoma, kad procesas konkrečiu atveju negalės būti vykdomas. Priežastys :a) priimant sprendimą dėl IT pradėjimo nežinoma dėl BPK 3 aplinkybės egzistavimą (pvz. gavus pranešimą dėl vagystės tik vėliau nustatoma, kad tai padarė nepilnametis, nesulaukęs atitinkamo amžiaus) b) pradedant IT neegzistavusi aplinkybė gali atsirasti vėliau(pvz. sueina patraukimo b.atsakomybėn senaties terminas)

2) 212(2) – Šiuo pagrindu nutrauktas IT gali būti vertinamas kaip netinkamas IT pareigūnų darbas, nes nutraukus IT BPK 2 pareiga –atskeisti n.veiką, lieka neįvykdyta.. Toks sprendimas gali būti priimamas tik išnaudojus visus įmanomus reikšmingų tyrimui duomenų rinkimo būdus.

Galimos situacijos, kad n.veikos padarymu buvo įtariamas vienas asmuo, o vėliau paaiškėja, kad veiką galėjo atlikti kitas. Šiuo atveju IT nutraukimas vieno asmens atžvilgiu nereiškia IT nutraukimo iš esmės. Tačiau tuo atveju, kai IT nukreiptas į konkretų asmenį (pvz. kyšio paėmimu) ir nėra jokios tikimybės, jog n.veiką galėjo padaryti kitas asmuo, IT nutraukimas konkretaus įtariamojo atžvilgiu reiškia IT nutraukimą bendrai.

3) IT nutraukimas dėl BK numatytų atleidimo nuo baudž.atsakomybės pagrindų buvimo. BPK 212 (3-8) pagrindus galima susikirstyti į grupes:

1) BK bendrojoje dalyje numatyti pagrindai (BK 36-38;391, 40). BK 39 atleidimas negalimas IT, nes būtina perduoti iš pradžių bylą į teismą.

2) nepilnamečių atleidimo nuo b.atsakomybės pagrindai (BK 93)3)pagrindai, numatantys atleidimą nuo b.atsakomybės, atskirų n.veikų padarymo atveju- pvz. BK 114(3), 259 (3), 291 (2,3)

4) IT nutraukimas kelių n.veikų padarymo atveju (213)-tikslingumo principo veikimo Bprocese apraiška. Jei padaryta žala, kurią reikalaujama atlyginti, IT nutraukimas 213 str pagrindu galimas tik tuo atveju, jei dėl žalos atlyginimo susitariama savanoriškai (BPK 107).5) BPK 212 (10) –siekiant užtikrinti proceso greitumo principą IT metu bei garantuoti EŽT konvencijos 6 str ir BPK 44. BPK 215 -6 mėn. termino pradžia siejama ne su IT pradžia, o su pirmąja įtariamojo apklausa. Teisėjas priima dėl skundo nutartį (215).

IT teisėjas atmeta skundą, jei nusprendžia, kad IT ilgai trunka dėl didelės tyrimo apimties, būtinybės atlikti daug sudėtingų tyrimo veiksmų ar dėl kt priežasčių. Skundo atmetimas neatima iš įtariamojo, jo atstovo teisės pateikti pakartotinį skundą dėl IT vilkinimo. Pakartoninių skundų skaičius yra neribojamas. Kuo daugiau pakartonių skundų-tuo didesnė tikimybė, kad skundas bus patenkintas, nes prokurorui kiekvieną kartą vis sunkiau pagrįsti kodėl It dar nėra baigtas.

3.2.2. IT nutraukimo tvarkaJi priklauso nuo nutraukimo pagrindo. Procedūros:

1) Kai yra BPK 212 (1,2) – nutraukiama prokurorui surašius BPK 216 turinio numatytą nutarimą.2) Kai BPK 212 (3-9), 213-nutraukiama IT teisėjui patvirtinus prokuroro surašytą nutarimą dėl IT nutraukimo. LAT 2003-07-

02 konsultacija :”IT prokuroro nutarimą gali patvirtinti tiek priimdamas motyvuotą nutartį, tiek ant nutarimo užrašydamas rezoliuciją“.


3) Kai BPK 212 (10), 215 – kai IT teisėjas patenkindamas skundą, priima nutartį nutraukti IT. Prokuroras šiuo atveju jokio nutarimo nepriima.

Apie It nutraukimą pranešama – 214(3).

3.2.3. Nutraukto IT atnaujinimas (217)Bet kuriuo pagrindu nutrauktas IT, išskyrus nutraukimą dėl pernelyg ilgos IT trukmės, gali būti atnaujintas. IT atnaujinamas paaiškėjus aplinkybėms, rodančiomis, kad jis turi būti tęsiamas.

BPK nereglamentuoja, kokiais atvejais gali būti atnaujinamas IT, kuris buvo nutrauktas šiais pagrindais: BPK 212(1,2, 9), 213. Praktikoje IT atnaujinamas paaiškėjus, kad buvo klaidingai nustatytas IT nutraukimo pagrindas ar paaiškėjus naujiems duomenims, pagrindžiantiems būtinybę tęsti IT.

217 (2-4) IT nutraukimas atleidžiant asmenį nuo b.atsakomybės siejamas su tam tikromis sąlygomis. Jei buvęs įtariamasis po IT nutraukimo nesilaiko tam tikrų sąlygų, sprendžiama dėl IT atnaujinimo.

217(3) – jei laiduotojas atsisako nuo laidavimo, klausimas dėl It atnaujinimo išnagrinėjus atsisakymo nuo laidavimo priežastis. Visais atvejais atnaujinti IT šioje situacijoje nėra privaloma. Esant tinkamoms sąlygoms gali būti skiriamas kitas laiduotojas.

3.3. IT užbaigimas kaltinamojo akto surašymu Byla perduodama nagrinėti pirmos instancijos teismui, jei atliekant IT neatsiranda pagrindų nutraukti IT ir nenustatomas įtariamojo nepakaltinamumas. Bylą galima perduoti siūlant nagrinėti ją supaprastinto proceso tvarka. Jei supapr. proceso formos taikyti reikiamų sąlygų nėra, byla teismui perduodama surašius kaltinamąjį aktą.

3.3.1. Kaltinamojo akto (KA) surašymo momentas ir proceso dalyvių susipažinimas su IT medžiaga (218)KA surašymo momentą pasirenka prokuroras, kai nusprendžia, kad IT uždaviniai jau įvykdyti: kai mano, kad n.veikos padarymo aplinkybės yra išaiškintos, jokio IT veiksmų daugiau nereikia ir kad teismo proceso metu turi pavykti įrodyti įtariamojo kaltę.

Dalyviai gali reikšti prašymus dėl IT papildymo. Juos išsprendžia prokuroras.

3.3.2. Ataskaita apie atliktus IT veiksmus :218 (5)- kai IT ar daugumą jo veiksmų atlieka IT pareigūnas, prokuroras, gali pareikalauti, kad IT pareigūnas apie IT veiksmus pateiktų trumpą atliktų IT veiksmų ataskaitą raštu.

G. Prokuroro rekomendacijoje „dėl ataskaitos, pateikiamos baigus IT surašymo“ (2003-04-11), nurodyta, kad IT pareigūnai ataskaitą privalo pateikti visais atvejais, išskyrus tuos atvejus, kai prokuroras raštu nurodo, jos ataskaita jam nereikalinga. Ataskaitos turinys žr. rekomendacijoje, pvz. It pradžia, pareigūno, atlikusio IT pareigos, vardas, įtariamojo duomenys...ir tt.Šioje rekomendacijoje nepakankamai tiksliai vadovaujamasi BPK 218, nes ataskaitos turinys beveik identiškas kaltinamajam aktui-palengvina darbą prokurorui (jis gali nepakankamai įsigilinti į bylą).

3.3.3. Kaltinamojo akto turinys (219)KA turi būti lakoniškas, bet kartu informatyvus. KA be formalių turinių elementų (219) svaribiausia:1) aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinama2) išvardinti visus duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad tą veiką galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas asmuo 3) tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant kokia BK norma(s) numato baudž.atsakomybę. Šie turinio elementai parodo ir paaiškina prokuroro poziciją, kurios prokuroras laikysis nagrinėjant bylą teisme, leidžia spręsti dėl nagrinėjant bylą teisme atliktinų veiksmų, jų apimties.

3.3.4. Kaltinamojo akto reikšmėKA – svarbiausias IT stadijos, kuri baigiasi bylos perdavimu į teismą įprastine tvarka, dokumentas. KA fiksuoja IT rezultatus bei lemia bylos nagrinėjimą teisme. Du aspektai:

1) Surašius KA įtariamasis tampa kaltinamuoju. Gavęs KA, kaltinamasis sužino, kuo yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme, kokiais duomenimis jie bus grindžiami. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu – neturėdamas KA nuorašo kaltinamasis neturėtų galimybės tinkamai naudotis konstitucine teise į gynybą. Apie veiką, kurios padarymu yra įtariamas, ir kaip ta veika kvalifikuojama įtariamasis proc. metu sužino anksčiau – BPK 187 gavęs pranešimą apie įtarimą. Kol vyksta IT , įtarimo turinys gali keistis.

2) KA nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme ribas. Byla nagrinėjama pagal nutartį (BPK 233). Byla nagrinėjama tik dėl šioje nutartyje nurodytų kaltinamųjų ir veikų, tačiau BPK nenumato galimybės teismui šioje nutartyje nurodyti kitus kaltinamuosius ar kt veikas nei tai nurodyta KA.

3.3.5. Kaltinamojo akto perdavimas teismui (220)BPK nenustato jokių terminų per kuriuos IT medžiaga turi būti perduodama teismui-laikydamasis proceso greitumo principo prokuroras privalo siekti, kad tai būtų padaryta kaip įmanoma greičiau. Išimtis-įtariamąjį suėmus- 220 (5).


220 (2) - Perduoda tik bylos nagrinėjimui reikšmingą medžiagą – ptokuroras turi įvertinti turimą medžiagą ir nuspręsti kuri medžiagos dalis bus reikalinga bylą nagrinėsiančiam teismui. Bylos perkrovimas nereikalingais dokumentais (pvz. apie nepasitvirtinusias versijas) apsunkina proc. dalyvių, teismo darbą. Siekiant užtikrinti proc.dalyvių teises- 220 (2). Taip pat šiame str. nurodoma kokia medžiaga turi būti perduodama, kai kaltinamasis yra nepilnametis – BK 91(2) aplinkybių medžiaga.

220(3)- nemokančiam lietuvių k. asmeniui KA turi būti išverstas į to asmens gimtąją ar kitą kalbą, kurią asmuo moka.


Documents

BPT Konspektas