Bronius Jonaitis, Arnoldas Šneideris...3.1. Išorinių sienų tipai ..... 18 3.2. Sluoksniuotosios mūro sienos ..... 21 3.2.1. Sienų apšiltinimas iš išorės, apdailai ... savęs

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Bronius Jonaitis, Arnoldas Šneideris

KERAMINIŲ TUŠTYMĖTŲJŲ BLOKŲ MŪRO SIENŲ KONSTRUKCINIAI

SPRENDINIAI

Mokomoji knyga

Vilnius 2012

2

UDK 699.8(075.8) Jo-145

B. Jonaitis, A. Šneideris. Keraminių tuštymėtųjų blokų mūro sienų konstrukciniai sprendiniai: mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2012. 82 p. Mūrinių atitvarinių konstrukcijų įrengimo mokomoji knyga parengta naudojant AB „Palemono keramika“ mūro gaminius. Nurodymuose pateikiami principiniai AB „Palemono keramika“ mūro gaminių vienasluoksnio ir sluoksniuotojo nearmuotojo mūro konstrukciniai sprendiniai, atskiri mazgai. Mokomoji knyga skirta mūro konstrukcijų projektavimui iš AB „Palemono kerami-ka“ gaminių. Ji gali būti naudojama statybos specialistams mokyti ir statybos inžine-rijos studentams.

Leidinį rekomendavo VGTU Statybos fakulteto studijų komitetas

Recenzavo: doc. dr. Julius Gajauskas, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga dr. Remigijus Šalna, VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų

katedra

VGTU leidyklos TECHNIKA 1304-S mokomosios metodinės literatūros knyga http://leidykla.vgtu.lt

ISBN 978-609-457-193-0 eISBN 978-609-457-191-6 doi:10.3846/1304-S

© Bronius Jonaitis, 2012 © Arnoldas Šneideris, 2012 © VGTU leidykla TECHNIKA, 2012

3

TURINYS Įvadas .......................................................................................... 4 1. Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai ......................................... 5 2. Mūro gaminiai ......................................................................... 9 3. Sienų paskirtis ir konstrukciniai sprendiniai ......................... 18

3.1. Išorinių sienų tipai .......................................................... 18 3.2. Sluoksniuotosios mūro sienos ........................................ 21

3.2.1. Sienų apšiltinimas iš išorės, apdailai naudojant tinką .................................................................. 21 3.2.2. Sienų apšiltinimas įrengiant išorinio apdailinio mūro sluoksnį ................................................... 23 3.2.3. Sąramų įrengimas apdailiniame sluoksnyje ............ 29 3.2.4. Horizontalusis dėjimas ............................................ 31 3.2.5. Vertikalusis dėjimas ................................................ 35 3.2.6. Sąramų įrengimas naudojant atramines gembes ...... 36 3.2.7. Mūrinės sieninės sijos skaičiavimas ........................ 40 3.2.8. Mūro sienų deformacinės sandūros ......................... 43

4. Pagrindiniai reikalavimai sienų įrengimui............................. 46 4.1. Mūro gaminių perrišimas ............................................... 46 4.2. Susikertančiųjų sienų sandūra ........................................ 46 4.3. Perdangos plokščių ir sijų rėmimas į sienas ................... 53

Literatūra ................................................................................... 81

4

ĮVADAS Lietuvoje keraminės plytos naudojamos nuo XIII a. Beveik vi-

suose architektūriniuose paminkluose randama keraminių mūro ga-minių. Tai liudija, kad keraminiai mūro gaminiai yra patvari ir ilga-laikė statybinė medžiaga.

Pastaruoju metu mūrinių konstrukcijų statyboje naudojamos ne tik tradicinės keraminės plytos, bet ir kiti mūro gaminiai: keraminiai, keramzitbetoniniai ir kiti blokai. Mūrinių konstrukcijų statyboje nau-dojami ir specialios paskirties keraminiai mūro gaminiai: keraminiai sąramų blokai, ventiliacijos kanalų blokai ir pan.

Mūrinių atitvarinių konstrukcijų įrengimo mokomoji knyga pa-rengta naudojant AB „Palemono keramika“ mūro gaminius. Nuro-dymuose pateikiami principiniai AB „Palemono keramika“ mūro gaminių vienasluoksnio ir sluoksniuotojo nearmuotojo mūro konst-rukciniai sprendiniai, atskiri mazgai.

Mokomoji knyga skirta mūro konstrukcijų projektavimui iš AB „Palemono keramika“ gaminių. Ji gali būti naudojama statybos spe-cialistams mokyti ir statybos inžinerijos studentams. Metodikos nu-rodymai yra rekomendacinio pobūdžio ir turi būti taikomi kartu su mūrinių konstrukcijų projektavimo bei kitomis projektavimo nor-momis.

5

1. PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI Mūras – mūro gaminių, suklotų tam tikra tvarka ir vienas su ki-

tu sujungtų skiediniu, rinkinys. Nearmuotasis mūras – mūras, kuriame nėra pakankamai arma-

tūros, kad jį būtų galima laikyti armuotuoju mūru. Armuotasis mūras – mūras, kuriame esantys strypai arba tink-

lai yra sudėti į skiedinį arba betoną taip, kad visos medžiagos galėtų kartu priešintis poveikių efektams.

Mūro perriša – gaminių išdėstymas mūre taisyklinga tvarka bendram darbui pasiekti.

Gniuždomasis mūro stipris – gniuždomojo mūro stipris, nusta-tytas neatsižvelgiant į jo suvaržymą preso plokštėmis, liaunį arba apkrovos ekscentriciteto įtaką.

Mūro gaminys – iš anksto pagamintas komponentas, skirtas mūrinėms konstrukcijoms.

1, 2, 3 ir 4 mūro gaminių grupės – mūro gaminių grupių pava-dinimai pagal procentinį gaminių tuštymių dydį ir orientavimą mūre.

Guldomasis paviršius arba pagrindo paviršius – numatomos sukloti padėties viršutinis arba apatinis mūro gaminio paviršius.

Tuštymė – tuštuma, suformuota per visą arba ne per visą mūro gaminį.

Raizginys arba vidinė sienutė – ištisinė medžiaga tarp mūro gaminio tuštymių.

Kevalas arba išorinė sienutė – pakraščio medžiaga tarp tušty-mės ir mūro gaminio paviršiaus.

Visuminis plotas – mūro gaminio skerspjūvio plotas, neatimant kiaurymių, tuštymių ir įdubų ploto.

Gniuždomasis mūro gaminio stipris – nustatyto skaičiaus mū-ro gaminių vidutinis gniuždomasis stipris (žr. nuo EN 771-1 iki EN 771-6).

Normalizuotas gniuždomasis mūro gaminio stipris – gniuž-domasis mūro gaminių stipris, perskaičiuotas į orasausio ekvivalen-

6

tiško 100 mm pločio ir 100 mm aukščio mūro gaminio gniuždomąjį stiprį (žr. nuo EN 771-1 iki EN 771-6).

Bendrosios paskirties mūro skiedinys – mūro skiedinys, ku-riam nesuteiktos specialiosios savybės.

Plonasluoksnis mūro skiedinys – projektinis (nustatytų savy-bių) mūro skiedinys, kurio užpildo dalelių dydis ne didesnis nei nu-statytas dydis.

Lengvasis mūro skiedinys – projektinis mūro skiedinys, kurio sausosios būklės tankis po sukietėjimo yra mažesnis nei nustatytas dydis pagal EN 998-2.

Užpildymo betonas – betonas, naudojamas iš anksto mūre su-formuotoms ertmėms ir tuštymėms užpildyti.

Gulsčiosios siūlės armatūra arba pagrindinės siūlės armatū-ra – armatūrinis plienas, iš anksto pagamintas dėti į gulsčiąją (pa-grindinę) siūlę.

Hidroizoliacinis sluoksnis – lakšto, mūro gaminių ar kitokios medžiagos sluoksnis, naudojamas mūre vandens skverbimuisi sulai-kyti.

Sienos sąriša – įtaisas vienam tuščiavidurės sienos sluoksniui per ertmę prijungti prie kito sluoksnio arba prie rėminės konstrukci-jos, arba prie pagrindinės sienos.

Atraminė sąriša – įtaisas mūriniams komponentams prijungti prie kitų gretimų komponentų, pvz., perdangų ir stogų.

Gulsčioji siūlė arba pagrindinė siūlė – skiedinio sluoksnis tarp mūro gaminių guldomųjų (pagrindinių) paviršių.

Statmenoji siūlė – skiedinio siūlė, statmena gulsčiajai (pagrin-dinei) siūlei ir sienos paviršiui.

Išilginė siūlė – vertikali sienos viduje esanti skiedinio siūlė, ly-giagreti su sienos paviršiumi.

Rievėjimas – siūlės apdailinimo procesas darbo metu. Užliejimas – skiedinio siūlių užpildymo ir apdailinimo procesas,

kai siūlių kraštai buvo iškrapštyti (pašalinti) arba palikti atviri užpil-dyti.

7

Laikančioji siena – siena, pirmiausia skirta veikiančiai apkrovai kartu su savuoju svoriu laikyti.

Vienasluoksnė siena – siena, kurioje nėra ertmės arba kurios plokštumoje nėra ištisinės vertikaliosios siūlės.

Tuščiavidurė siena – siena, susidedanti iš dviejų lygiagrečių vienasluoksnių sienų, patikimai tarpusavyje sujungtų sienos sąrišo-mis arba gulsčiųjų siūlių armatūra. Ertmė tarp sluoksnių gali būti ištisinė tuštuma, visiškai arba iš dalies pripildyta apkrovos nelaikan-čios termoizoliacinės medžiagos.

PASTABA. Sieną, susidedančią iš dviejų sluoksnių, atskirtų ertme, kai vienas iš sluoksnių nedidina kito sluoksnio (galbūt laikan-čiojo) stiprumo arba standumo, reikia laikyti siena su apdarine siena.

Dvisluoksnė siena – siena, susidedanti iš dviejų lygiagrečių sluoksnių, atskirtų išilgine siūle, visiškai užpildyta skiediniu, ir tarp savęs patikimai sujungtų sienos sąrišomis taip, kad būtų užtikrintas bendras darbas apkrovai veikiant.

Pripildytoji tuščiavidurė siena – siena, susidedanti iš dviejų lygiagrečių sluoksnių, tarp kurių esanti ertmė yra užpildyta betono arba injekcinio skiedinio, o sluoksniai vienas su kitu patikimai su-jungti sienų sąrišomis arba gulsčiosios siūlės armatūra taip, kad būtų užtikrintas bendras darbas apkrovai veikiant.

Siena su apdailiniu sluoksniu – siena, kurioje apdailiniai ga-miniai yra sukibę su pagrindinio mūro gaminiais taip, kad būtų užtik-rintas bendras darbas apkrovai veikiant.

Apdarinė siena – siena, naudojama kaip apdailinė, bet nesuki-busi su pagrindine siena arba rėmine konstrukcija ir neturinti įtakos jų stiprumui.

Skersinė standinimo siena – siena, skirta skersinėms jėgoms jos plokštumoje laikyti.

Standinančioji siena – siena, statmena kitai sienai, teikianti jai atramą, veikiant šoninėms jėgoms, arba didinanti klumpamąją galią ir tokiu būdu užtikrinanti pastato pastovumą.

8

Nelaikančioji siena – siena, vertinama kaip negalinti laikyti veikiančių jėgų, todėl ją galima pašalinti nepakenkiant likusios konstrukcijos vientisumui.

Griovelis – mūre suformuotas kanalas. Sienos įduba – sienos paviršiuje suformuota įduba. Deformacinė sandūra arba kompensacinė sandūra – sandūra,

dėl kurios siena gali laisvai deformuotis savo plokštumoje.

9

2. MŪRO GAMINIAI AB „Palemono keramika“ mūro sienų ir pertvarų statybai gami-

na keramines pilnavidures ir skylėtąsias plytas, keraminius tuštymė-tuosius blokus ir tuštymėtuosius keramzitbetonio blokus.

Pagal paskirtį keraminės plytos gali būti statybinės ir apdailinės. Statybinės keraminės plytos naudojamos vidinių ir išorinių mūro sienų statybai. Paprastai statybinės keraminės plytos išorinėms sie-noms naudojamos tuo atveju, kai siena yra tinkuojama arba dengia-ma apdailinėmis medžiagomis. Apdailinės keraminės plytos gami-namos su lygiu arba reljefiniu paviršiumi.

Tiek keraminės plytos, tiek keramzitas yra natūralus mineralinis produktas, gaminamas iš natūralių gamtinių medžiagų – molio. Kaip priedas gaminant plytas naudojamas kvarcinis smėlis.

Iš keraminių plytų mūrijamos individualių gyvenamųjų ir dau-giaaukščių pastatų bei ūkinės paskirties statinių laikančiosios ir ne-laikančiosios sienos.

Iš keraminių ir keramzitbetonio blokų mūrijamos individualių (mažaaukščių) pastatų sienos. Keraminiai ir keramzitbetonio blokai gali būti naudojami karkasinių pastatų išorinėms sienoms statomoms ant perdangų.

Mūro gaminių – keraminių plytų, keraminių ir keramzitbetonio blokų techninės charakteristikos pateiktos 2.1–2.5 lentelėse.

Pagrindinis mūro gaminių techninis rodiklis, lemiantis mūrinių konstrukcijų stiprį, yra gniuždomasis stipris.

Su normalizuotuoju mūro gaminio gniuždomuoju stipriu fb yra siejama mūro gaminių gniuždomojo stiprio klasė, t. y. mūro gniuž-domojo stiprio klasė atitinka mūro gaminio normalizuotąjį gniuždo-mąjį stiprį fb, N/mm2 (MPa). Mūro gaminio gniuždomojo stiprio klasė parenkama pagal rei-kiamą mūro laikomąją galią (stiprį) projektinėms apkrovoms atlaiky-ti. Mūro laikomoji galia (stipris) apskaičiuojama.

10

AB „Palemono keramika“ gaminių asortimentas ir jų techniniai duomenys

12 2.

3 le

ntel

ė. Keraminių apdailos plytų techninės charakteristikos

Gaminio

paskirtis

Gaminio

šifras

Matmenys

l×b×

h, mm

Gaminio

svoris, kg Klasė

Šiluminė

varža

R, m2 K/W

Kiekis

1 m2

mūro, vnt.

Kiekis

1 m3

mūro, vnt.

Atsparumas

šalčiui,

ciklai

Apdailos

skylėtosios

KSA-65

250×120×65

2,8

17,5

0,3

53 –

100

Apdailos

skylėtosios

reljefinės

KSAR-65 250×120×65

2,8

17,5

0,3

53 –

100

Apdailos

pilnavidurės

reljefinės

KPAR-65 250×120×65

3,5

20 –

53 –

100

Apdailos

pilnavidurės

KPA-65

250×90×65

2,7

20 –

53 –

100

Apdailos

pilnavidurės

reljefinės

KPAR-9

250×90×65

2,7

20 –

53 –

100

15

Keraminiai sienų blokai (2.2 lentelė) gali būti naudojami lai-kančiosioms ir nelaikančiosioms išorinėms ir vidinėms sienoms. Vi-sų blokų aukštis – 188 mm, todėl naudojant gulsčiąsias siūles, kurių storis – 12 mm, gaunamas mūro eilės aukštis, lygus 200 mm. Blokų plotis – 200 mm, jis parenkamas žiūrint į konstrukcinį sienos spren-dinį ir reikiamą laikomąją galią (apskaičiuojamą veikiančioms ap-krovoms atlaikyti).

Pertvaroms ir nelaikančiosioms sienoms galima naudoti 120 ar 90 mm pločio keraminius blokus (2.2 lentelė).

Keraminiai ventiliacijos kanalų blokai (2.2 lentelė) gali būti naudojami 200 mm storio sienose ventiliacijos kanalams įrengti. Ventiliacijos kanalų blokai atskirais atvejais gali būti naudojami mū-ro sienų laikomajai galiai padidinti. Šiuo atveju į kanalų blokų tuš-tymes sudėjus armatūrą ir užpildžius užpildymo betonu gaunami sienoje paslėpti vertikalūs gelžbetoniniai statramsčiai. Tokie blokai gali būti naudojami sienų kampuose ar įrengiant nedidelio pločio tarpangius.

Sąramų keraminiai blokai naudojami sąramoms įrengti. Sąra-mų blokai surenkami statybvietėje projektinėje padėtyje. Blokai su-dedami ant angos klojinio, išramstyto laikinomis atramomis (stat-ramsčiais), sudedama armatūra ir sumonolitinama betonu. Armatūros kiekis ir betono klasė apskaičiuojami žiūrint į reikiamą sąramos lai-komąją galią veikiančioms apkrovoms atlaikyti. Tokios sąramos gali būti įrengiamos tiek laikančiosiose, tiek nelaikančiosiose sienose.

Sąramų keraminiai blokai gali būti naudojami įrengiant sienose juosiančiąsias sijas ar norint sustiprinti perdangų stogo konstrukcijų atramas, šiuo atveju ant tuštymėtųjų keraminių blokų sudedami ke-raminiai sąramų blokai, sudedama armatūra ir sumonolitinama.

Keraminės apdailos plytos (2.3 lentelė) gali būti naudojamos vientiso skerspjūvio sienose su apdariniu sluoksniu arba sluoksniuo-tųjų sienų išoriniam apsauginiam apdailiniam sluoksniui įrengti.

Keramzitbetonio blokai (2.4 lentelė) naudojami išorinėms ir vidinėms laikančiosioms ir nelaikančiosioms sienoms įrengti. Ke-ramzitbetonio 200 mm pločio blokai naudojami sienų statybai, o

16

120 mm pločio blokai naudojami pertvaroms įrengti. Keramzitbeto-nio blokų mūro sienos gali būti mūrijamos naudojant 10–12 mm gulsčiąsias ir 10 mm statmenąsias siūles. Turintys išėmas ir iškyšas vertikaliose briaunose keraminiai blokai mūrijami be statmenųjų siūlių. Keramzitbetonio blokų sienoms mūryti gali būti naudojamas bendrosios paskirties lengvasis skiedinys (vidutinis tankis

17

Statmenųjų siūlių storis parenkamas toks, kad galima būtų nesu-dėtingai jas užpildyti mūrijimo skiediniu.

Keraminių blokų (2.2 lentelė) siena mūrijama neužpildant stat-menųjų siūlių mūro skiediniu, nes juose yra suformuotos išėmos ir iškyšos, formuojančios uždarą statmenąją siūlę. Šiuo atveju būtina keraminius blokus dėti prispaudžiant glaudžiai vienas prie kito.

Keraminių plytų sienose ir pertvarose stačiąsias siūles rekomen-duojama užpildyti skiediniu.

Statmenąsias siūles galima vertinti užpildytomis, jeigu skiedinys yra per visą siūlės aukštį ir mažiausiai 40 % gaminio storio.

18

3. SIENŲ PASKIRTIS IR KONSTRUKCINIAI SPRENDINIAI 3.1. Išorinių sienų tipai

Siena – tai atitvarinė konstrukcija, skirta patalpoms vienai nuo kitos atskirti ir apsaugoti jas nuo išorinių veiksnių.

Sienos gali būti laikančiosios ir nelaikančiosios. Laikančiosios sienos pirmiausia skirtos veikiančiosioms apkrovoms atlaikyti, nelai-kančiosios sienos – tai tokios, kurios vertinamos kaip negalinčios atlaikyti veikiančiųjų apkrovų, perduodamų kitų konstrukcijų. Nelai-kančiosios sienos atlaiko tik savąjį svorį aukšte.

Pagal konstrukcinį sprendinį sienos gali būti: vienasluoksnė siena – tai siena, kurioje nėra ertmių arba kurios

plokštumoje nėra ištisinės vertikaliosios siūlės (3.1 pav.); siena su apdailiniu sluoksniu – tai siena, kurioje apdailiniai

gaminiai (pvz., apdailinės plytos) yra sukibę su pagrindinio mūro gaminiais taip, kad būtų užtikrintas bendras darbas apkrovai veikiant (3.2 pav.);

dvisluoksnė siena – siena, susidedanti iš dviejų lygiagrečių sluoksnių, tarp kurių esanti ertmė užpildyta betonu ar skiediniu, ir tarp savęs sujungtų sienos sąrišomis taip, kad būtų užtikrintas ben-dras darbas apkrovai veikiant (3.3 pav.). Šiuo atveju dažniausiai nau-dojamas standusis ryšys (dažniausiai trumpainiai);

tuščiavidurė siena – siena, susidedanti iš dviejų lygiagrečių vienasluoksnių sienų, patikimai tarpusavyje sujungtų sienos sąrišo-mis arba gulsčiųjų siūlių armatūra (tinklu). Ertmė tarp sluoksnių gali būti ištisinė tuštuma arba pripildyta nelaikančios termoizoliacinės medžiagos (3.4 pav.). Šiuo atveju dažniausiai naudojami lankstieji ryšiai, leidžiantys sienos sluoksniams laisvai nepriklausomai defor-muotis sienos plokštumoje, tačiau jungiantys bendram darbui defor-muojantis iš sienos plokštumos (t. y. linkstant iš sienos plokštumos).

19

a) b)

3.1 pav. Vienasluoksnis sienos sprendinys: a – ištisinio skerspjūvio mūro

gaminių; b – tuštymėtųjų mūro gaminių

3.2 pav. Vientisos sienos su apdaru skerspjūvis: 1 – apdaro plytos; 2 – vidinio sluoksnio plytos

1

2

20

3.3 pav. Dvisluoksnė siena su betonu užpildytu tarpu: 1 – mūro gaminių sluoksnis; 2 – šilumą izoliuojantis sluoksnis iš betono ir pjuvenų, lengvojo

betono

3.4 pav. Tuščiavidurės sienos su nelaikančiuoju termoizoliacinės medžiagos

sluoksniu: 1 – plytų sluoksnis; 2 – šilumą izoliuojantis sluoksnis (pvz., keramzitas); 3 – lankstieji ryšiai

1

1

2

1

1

2

3

21

3.2. Sluoksniuotosios mūro sienos 3.2.1. Sienų apšiltinimas iš išorės, apdailai naudojant tinką Keraminių plytų, blokų ir keramzitbetonio blokų mūro sienos iš

išorės gali būti apšiltinamos polistireno plokštėmis, jas klijuojant ir papildomai tvirtinant smeigėmis. Šiuo atveju neįrengiamas ventiliuo-jamasis oro tarpas. Taip apšiltinamos sienos sandūra parodyta 3.5 pav. Šiltinti turi būti naudojami tam tikslui skirti gaminiai. Šilu-mos izoliacijos sluoksnio storis apskaičiuojamas pagal STR 2.05.01:2005 reikalavimus.

Tokiu būdu šiltinant sienas, sienų paviršius turi būti švarus, ly-gus ir tvirtas. Polistireninio putplasčio plokštės prie apšiltinamojo paviršiaus klijuojamos specialiais klijais ir papildomai tvirtinamos smeigėmis. Plokštes smeigėmis rekomenduojama tvirtinti sukietėjus klijams. Smeigės įkalamos taip, kad jų viršus sutaptų su polistireni-nio putplasčio plokščių paviršiumi.

Smeigių skaičius ir jų išdėstymas priklauso nuo jų tipo, šiltina-mo pastato aukščio ir atstumo nuo pastato kampų ar angų kraštų (3.6 pav.). Smeigės turi atlaikyti vėjo apkrovas. Smeigių tipas ir įgi-linimas į apšiltinamąją sieną priklauso nuo mūro gaminių tipo (me-džiagos) ir parenkamas pagal smeigių gamintojo technines rekomen-dacijas.

Pritvirtintos prie sienos polistireninės plokštės padengiamos ar-muotuoju plonasluoksniu tinku. Rekomenduojama tinkuoti plona-sluoksniu tinku, kai aplinkos temperatūra yra ne žemesnė kaip 5 °C. Kad tinkas kietėdamas nesupleišėtų, padengtą tinku sluoksnį reikia apsaugoti nuo saulės spindulių, lietaus ir vėjo.

22

6–7 d 200;250 ir kt. 12–15

1

2

3

4

5

6

7 3.5 pav. Mūro sienos apšiltinimo iš išorės be ventiliuojamojo oro tarpo

konstrukcinis sprendinys: 1 – armuotasis plonasluoksnis tinkas; 2 – arma-vimo tinklelis; 3 – polisterinis putplastis; 4 – klijai; 5 – smeigė; 6 – laikan-

tysis sienos sluoksnis; 7 – sienos apdaila patalpoje

Plonasluoksnis tinko sluoksnis armuojamas specialiu armavimo tinkleliu. Pastato kampuose ir ties angokraščiais armuojama papil-domais armavimo elementais. Tinkuojant fasadą tinko sluoksnį reikia įrengti nepertraukiamai ruožuose tarp sienos kraštų, angokraščių ar deformacinių sandūrų.

23

max 750max

500

Smeigė

150300

3.6 pav. Smeigių tvirtinimo rekomenduojamoji išdėstymo schema

3.2.2. Sienų apšiltinimas įrengiant išorinio apdailinio mūro sluoksnį

Mūro sienos su išoriniu apdailiniu keraminių plytų sluoksniu principinė įrengimo schema pateikta 3.7 pav.

Sienai šiltinti turi būti naudojamos tik tam tikslui skirtos sertifi-kuotos šilumą izoliuojančios standžios plokštės. Šilumą izoliuojančio sluoksnio storis apskaičiuojamas pagal STR 2.05.01:2005 nuorodas. Šilumą izoliuojančios medžiagos plokštės turi būti išdėstomos taip, kad nebūtų jokių plyšių ar ertmių, tam tikslui plokštės gali būti de-damos sluoksniai perstumiant viena kitos atžvilgiu.

24

Plokštės prie laikančiojo sienos sluoksnio tvirtinamos liaunai-siais ryšiais (jungėmis) su polimeriniais fiksatoriais. Liaunieji ryšiai (jungės) daromi iš nerūdijančiojo plieno, cinkuotosios plieninės vie-los ar juostelių. Atskirais atvejais gali būti naudojami šarmui atspa-raus stiklo pluošto armatūros strypai.

90–120 40 d 200;250 ir kt. 12–15

1

2

3

4

5

6

3.7 pav. Sienos su šilumos izoliacija viduje ir su išoriniu keraminių plytų

ekranu pjūvis: 1 – keraminių plytų ekranas (sluoksnis); 2 – vėdinimo tarpas; 3 – šilumos izoliacija; 4 – laikantysis sienos sluoksnis iš keraminių plytų ar

blokelių; 5 – sienos apdaila patalpoje; 6 – lankstieji ryšiai (jungės)

25

Sienos laikantįjį ir išorinį apdailinį sluoksnius jungiančių sąrišų turi būti ne mažiau kaip Edt

a

WnF

≥ ,

čia WEd – vėjo apkrovos sukelta tempiamoji sąrišos jėga; Fa – sąrišos laikomoji galia. Pagal LST EN 1996-2 rekomendacijas sąrišų skaičius turi būti

nt ≥ nmin = 2 vnt./m2. Rekomenduojama naudoti 4 sąrišas (junges) 1 m2. Liaunieji ryšiai (jungės) sienos plokštumoje išdėstomi šachmati-ne tvarka. Prie pastato kampų, prie angų kraštų ir deformacinių siūlių rekomenduojama dėti papildomas junges – 3 vnt./m (3.6 pav.).

Liaunieji ryšiai į sienos laikantįjį ir išorinį apdailinį sluoksnius įleidžiami ≥50 mm (būtina atsižvelgti į jungių konstrukcinius spren-dinius ir gamintojų technines rekomendacijas bei reikalavimus).

Naudojamų jungių konstrukciniai sprendiniai pateikti 3.1 lentelėje. Jungių tvirtinimo sienos sluoksniuose galimi variantai parodyti 3.8 pav.

3.1 lentelė. Naudotini lankstūs ryšiai ir fiksatoriai sienoms Metaliniai ryšiai Markė Ilgis, mm Storis, mm

Tarpas sie-noje, mm Vnt./m

2

1)

L17 L23 L26 L29

170×30 230×30 260×30 290×30

3 4 4 4

55±15 115±15 145±15 175±15

5 5 5 5

2)

WB19 WB22 WB25 WB30

190 220 250 300

4 4 4 4

75±15 110±15 140±15 190±15

5 5 5 5

Fiksatoriai Markė Skersmuo, mm Armatūros skersmuo,

mm Vnt./m2

3)

KOMBI 60 3,6–4,2

26

Lankstieji ryšiai (1) (3.1 lentelė) naudojami tais atvejais, kai sie-nos laikantysis sluoksnis mūrijamas normaliu skiediniu, kai jo siūlių storis – apie 12 mm.

Lankstieji ryšiai (2) (3.1 lentelė) naudojami tais atvejais, kai sie-nos laikantysis sluoksnis yra padarytas anksčiau, ryšiai įkalami į lai-kančiajame sluoksnyje įdėtus polimerinius lizdus.

Fiksatoriai (3) (3.1 lentelė) užmaunami ant kiekvieno lankstaus ryšio ir platesne dalimi prispaudžiami prie šilumos izoliacijos.

1 2 3 4 5 6

1 2 3 4 5 6

50≥ 50≥

25≥ 25≥

PJŪVIS A-A

A A

3.8 pav. Galima lanksčiųjų ryšių ir fiksatorių padėtis sienoje:

1 – apdailinių plytų ekranas (sluoksnis) sienos išorėje; 2 – lankstusis ryšys; 3 – fiksatorius; 4 – vėdinimo tarpas (min 40 mm); 5 – šilumos izoliacijos

plokštė; 6 – laikantysis sienos sluoksnis

27

Šilumą izoliuojantis sluoksnis prie sienos laikančiojo sluoksnio prispaudžiamas specialiais polimeriniais fiksatoriais (3.1 lentelė, 3.8 pav.).

Būtinas sienos elementas – oro tarpas, kai sienai šiltinti naudoja-ma akmens arba mineralinė vata (naudojant polistireną jis nebūtinas). Šiame sluoksnyje susidaro sąlygos orui judėti. Judantis oras sudaro sąlygas išsiskirti (garuoti) drėgmei nuo sluoksnių paviršių ir ją pašalin-ti per ventiliacines angas. Tam naudojamos ventiliacinės dėžutės (3.9 pav.). Jos išdėstomos vertikaliose apdailinio sluoksnio sandūrose.

3.9 pav. Vėdinimo dėžutė ir jos įstatymo į išorinį apdailinį plytų sluoksnį

schema

Vėdinimo angų skaičius priklauso nuo fasado ploto. Fasado su langais ir durimis 20 m2 plotui reikia 150 cm2 ploto vėdinimo angų orui patekti ir tiek pat ploto orui išeiti viršutinėje sienos dalyje, po karnizu arba po parapeto danga.

Sienos vėdinimo tarpas neturi būti užterštas skiediniu ar kitais teršalais. Jeigu tarpas atsitiktinai užteršiamas, tai jį galima išvalyti

28

išėmus plytą prie vėdinimo angos. Išvalius vėdinamą tarpą, plyta vėl įmūrijama.

Išorinis 90–120 mm storio sluoksnis mūrijamas iš apdailinių 90–120 mm storio plytų (3.10 pav.).

Apdailinių plytų ekrano siūlių skiedinys iš fasado pusės turi būti sutankintas taip, kad vandens įgerties vidurkis, bandant KARSTEN prietaisu dešimtyje vietų, būtų ≤0,5 cm3/min, o pavienių bandinių ≤2 cm3/min. Fasado siūlių skiedinio paviršius turėtų sutapti su apdai-linių plytų paviršiumi.

Apdailinių plytų ekrano aukštis H turi būti suderintas su plytų atrėmimo pločiu ir pačio sluoksnio storiu (3.10 pav.). Aukštiems apdailinių plytų sluoksniams reikia daryti tarpines atramas.

a) b) c)

120

1 1

12 m

H≤

120

2 3

2 au

kšta

iH≤

1 3

90 120≥ <

75–95

6 m

H≤

15≤ 3.10 pav. Sienos išorinio keraminių plytų ekrano maksimalūs aukščiai H: a – kai plytų sluoksnis atremtas per visą jo storį; b – kai plytų sluoksnis

atremtas per 2/3 jo storio; c – kai plytų sluoksnio storis

29

Dar senovės architektūriniuose paminkluose meistrai fasadui puošti naudojo plytas. Lietuvos architektūros pavyzdys – Šv. Mikalo-jaus bažnyčia, istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 1387 m. Jos fasadas papuoštas skirtingai dėtomis plytų eilėmis ir apvadais. Visais laikas langų ir jų sąramų apipavidalinimas buvo svarbi archi-tektūros sprendimo detalė. Meistrai stengėsi išskirti langų sąramas iš bendro fasado konteksto, keisdami plytų dėjimus. Seni metodai išlie-ka labai svarbūs ir šiuolaikinėje architektūroje. Toliau pateikiami sąramų iš apdailos plytų tipai, atlikti skirtingais dėjimo būdais.

3.2.3. Sąramų įrengimas apdailiniame sluoksnyje

Horizontalioji sąrama. Pats pa-prasčiausias sąramos plytų dėji-mo būdas yra horizontalus. Jis niekuo neišsiskiria iš bendro fa-sado. Pagrindinis reikalavimas tokiam dėjimui – pirmoji sąramos eilė mūrijama iš pilnavidurių ply-tų. Panaudojus pilnavidurę plytą, sąrama bus iki galo išbaigta ir gražiai atrodys iš visų pusių.

Vertikalioji sąrama. Populia-riausias sąramos plytų dėjimo būdas yra vertikalusis. Šiuo atve-ju naudojamos ir pilnavidurės, ir skylėtos plytos. Architektai yra pamėgę šį plytų dėjimą dėl išskir-tinumo. Kartais vertikalusis są-ramų dėjimas prasitęsia į juostas, supančias visą pastatą.

30

Vertikalioji sąrama iš pusant-ros plytos. Vienas iš vertikalaus dėjimo būdų – sąramos mūrijimas iš pusantros plytos. Sąramoje, išmūrytoje šiuo būdu, įdomiai ir efektingai atrodo tolygiai išdėsty-tos gulsčiosios siūlės. Toks dėji-mas sąramai suteikia ypatingo išskirtinumo.

Statmenoji sąrama. Skirtingai nei anksčiau minėtų sąramų, ply-tos statmenojoje sąramoje deda-mos šonine briauna. Toks dėjimo būdas turi pranašumą, leidžiantį paslėpti už apdailos mūro esantį termoizoliacinį sluoksnį. Atsi-žvelgiant į jos storį, apatinė mūro eilė gali būti iškišta iš fasado plokštumos. Tai ne tik suteikia sąramai išskirtinį vaizdą, bet ir pakeičia fasado vaizdą.

Kombinuotoji sąrama. Klasiki-nis plytinės sąramos tipas. Pasi-rinkus kombinuotosios sąramos dėjimo būdą, būtina atsižvelgti į plytų matmenis. Plytų matmenų santykis turi būti 2:1 (pvz., (l×b×h) 250×120×65). Taip pat labai svarbu yra pradėti ir baigti sąramos mūrijimą vertikalia plyta.

31

Kombinuotoji sąrama iš pu-santros plytos. Šio sąramos įren-gimo principas yra analogiškas sąramos įrengimui iš vienos ply-tos (dedant vieną plytą). Mūrijant sąramą pusantriniu dėjimu nėra svarbus plytų dydis. Mūrijant plytas 90 laipsnių kampu fasado atžvilgiu, gaunama ne tik praktinė nauda, bet taip pat fasadas įgauna „pilnumo“ vaizdą.

3.2.4. Horizontalusis dėjimas

3.11 pav. Mūrinės sąramos armavimo ir elementų išdėstymo schema esant horizontaliajam plytų dėjimui

Sąrama sudaryta iš mažiausiai trijų skiediniu sutvirtintų plytų ei-lių. Sistema tinka apdailos mūro sienai, kurios plotis yra ne mažesnis kaip 85 mm (3.11 pav.).

Pirmoje plytų eilėje, kiekvienoje vertikaliojoje siūlėje įdėti inka-rai. Tarp pirmos ir antros gulsčiųjų siūlių, antros ir trečios plytų eilių

32

yra įdėta išilginė armatūra, sudaryta iš mažiausiai dviejų armavimo elementų Murfor RND/Z-50, tarpusavyje standžiai sutvirtintų tvirti-nimo elementais. Išilginė armatūra horizontaliosiose siūlėse turi būti užleidžiama už angos kraštų po 250 mm.

Tokiu būdu įrengiamos angos iki 2,0 m. Norint analogiškai įrengti didesnes angas, turi būti naudojamos gembinės pakabos. Da-rant sąramas aukštesnėje aplinkos temperatūroje (≥25 °C) ir norint pasiekti projektinį stiprį, rekomenduojama mūrą drėkinti apie dvi savaites.

Horizontaliosios plytinės sąramos, kai anga neviršija 2,0 m, montavimo eiliškumas

1. Laikinojo klojinio įrengimas. Apdailos mūrą pakėlus iki būsi-mos angos viršaus, įrengiamas laikinasis klojinys, ant kurio de-dama plytų eilė.

2. Pirmosios eilės įrengimas. Jungtys SK 50-40 dedamos į kiekvieną vertikaliąją siūlę pir-moje eilėje, t. y. viena jungtis vienai plytai.

3. Armavimo elemento MUR-FOR uždėjimas. Jungtys jun-giamos su armatūrine sija Murfor RND/Z-50, kuri dedama į atitin-kamas kiaurymes jungtyse. Sija užleidžiama už angos kraštų po 250 mm iš abiejų pusių.

33

4. Jungties BAUT SU 50-45 įdėjimas. Į antrosios mūro eilės vertikaliąsias siūles reikėtų įdėti jungtis SU 50-45. Jungtys mon-tuojamos į kas antrą vertikaliąją siūlę.

5. Armavimo elemento MUR-FOR uždėjimas ant kitos plytų eilės. Armavimo elementas mon-tuojamas ir antroje mūro eilėje. Abiejose eilėse armavimo ele-mentas užleidžiamas už angos kraštų po 250 mm iš abiejų pu-sių. Toliau armavimo elementai dedami kas 300–500 mm, kad sąrama būtų armuojama tolygiai.

6. Klojinio nuėmimas. Laikina-sis klojinys nuimamas skiediniui pasiekus projektinį stiprį. Kloji-nio nuėmimas priklauso nuo ap-linkos temperatūros.

m i n 2

5 0 m m.

34

Horizontaliosios plytinės sąramos, kai anga viršija 2,0 m, montavimo eiliškumas

1. Pirmosios eilės įrengimas. Apdailos mūrą pakėlus iki būsi-mos angos viršaus, įrengiamas laikinasis klojinys, ant kurio de-dama plytų eilė ir į tarpus mon-tuojamos SK 50-40 jungtys. Jungtys dedamos į kiekvieną vertikaliąją siūlę pirmoje eilėje, t. y. viena jungtis vienai plytai.

2. Armavimo elemento Murfor RND/Z-50 ir laikančiosios gembės jungiamosios detalės įstatymas. Laikančiosios gembės apatinės plokštelės įdėjimas.

3. Laikančiosios gembės tvirti-nimas.

4. Jungties SU 50-45 įrengimas. Į antrosios mūro eilės vertikalią-sias siūles įdedamos jungtys SU 50-45. Jungtys montuojamos į kas antrą vertikaliąją siūlę.

m i n 25 0 m m

.

35

5. Kita plytų eilė armuojama armavimo elementu MUR-FOR. Armavimo elementas de-damas ir antroje mūro eilėje. Abiejose eilėse armavimo ele-mentai užleidžiami už angos kraštų po 250 mm iš abiejų pu-sių. Toliau armuojama tolygiai kas 300–500 mm.

6. Klojinio nuėmimas. Laikina-sis klojinys nuimamas skiediniui pasiekus projektinį stiprį. Kloji-nio nuėmimas priklauso nuo ap-linkos temperatūros.

3.2.5. Vertikalusis dėjimas Sąrama yra sudaryta iš mažiausiai trijų skiediniu sutvirtintų ply-

tų eilių. Pirmoje plytų eilėje kas antroje vertikalioje siūlėje yra sudėti inkarai SK 50-170 (3.12 pav).

Tokia sąrama tinka apdailos mūro sienai, kurios storis ne ma-žesnis kaip 85 mm. Tarp pirmos ir antros gulsčiųjų siūlių bei antros ir trečios plytų eilių yra išilginė armatūra, sudaryta iš mažiausiai dviejų armavimo elementų Murfor RND/Z-50, tarpusavyje standžiai sutvirtintų tvirtinimo elementais. Išilginė armatūra gulsčiosiose siū-lėse turi būti užleista už angos kraštų mažiausiai po 250 mm. Tokiu būdu įrengiamos angos iki 2,0 m. Norint analogiškai įrengti didesnes angas, naudojamos gembinės pakabos. Norint pasiekti projektinį stiprumą darant sąramas aukštoje aplinkos temperatūroje (≥25 °C), rekomenduojama jas drėkinti apie dvi savaites. Skiedinio klasė turėtų būti ne mažesnė kaip M10.

36

3.12 pav. Mūrinės sąramos armavimo ir elementų išdėstymo schema esant vertikaliajam plytų dėjimui

3.2.6. Sąramų įrengimas naudojant atramines gembes Pastaruoju metu vis plačiau naudojamas apdailos mūras – „kabi-

nimas“ ant karkaso. Toks padarinio mūro įrengimo būdas taikomas (taikomas), kai:

− apdarinės 110–120 mm storio mūro sienos aukštis yra dides-nis nei 12 m ir plytos visu pločiu atremtos į pamatą;

− apdailinė plyta yra siauresnė nei 110 mm arba į pamatą re-miasi 2/3 savo pločio (mūro sienos aukštis negali viršyti dviejų aukštų, t. y. ≤6 m);

− mūro siena pradedama mūryti (įrengiama) nuo antro aukšto; − negalima apkrauti perdangos plokščių sienos apkrova; − įrengiamos didelio tarpsnio (plačios) angos; − pastatas yra sudėtingos architektūrinės formos. Šiais atvejais prie pastato karkaso, o, tiksliau, prie gelžbetoninio

vainiko, per visą pastato perimetrą tvirtinama gembinių pakabų eilė, ant kurios mūrijama pirmoji plytų eilė. Išmūrijus pirmąją eilę į guls-

37

čiąją siūlę dedami armavimo elementai Murfor arba BAUT. Kitos dvi mūro eilės armuojamos analogiškai. Tokiu būdu formuojama armuoto mūro juosta, gulinti ant gembinių pakabų, kuri sudaro pa-grindą toliau mūrijamam apdailos mūrui (3.13 pav.).

3.13 pav. Sąramos įrengimas naudojant atramines gembes

38

Gembinės sąramos pakabos (GSP) įrengimas naudojant jungtis SG 60-85

1. Jungtys sujungiamos su arma-vimo elementu Murfor RND/Z-50.

2. Jungtys SG 60-85 paruošiamos naudoti, atskiriamos viena nuo kitos laikančiosios gembės tvirti-nimo skylių atstumu.

3. Jungtys SG 60-85 atlenkiamos į priešingas viena kitai puses taip, kad lygiagrečiai sutaptų su plytų eile.

4. Gembinė pakaba pritvirtinama prie gelžbetoninės sąramos nau-dojant cheminę kapsulę (Fischer RM) ir įsukant smeigę (Fischer RGM). Tokiu būdu sistema pa-ruošiama tolesniam apdarinės sienos mūrijimui.

39

Gembinės sąramos pakabos (GSP) įrengimas naudojant apatinę plokštelę

1. Sujungiamas armavimo ele-mentas Murfor RND/Z-50 su apatine laikančiosios gembės GSP plokštele.

2. Armavimo elementas Murfor RND/Z-50 kartu su laikančiąja gembės GSP apatine plokštele įdedamas į pirmąją mūro eilę, sujungiant jį su SK 50-40 jung-timis.

3. Gembė sujungiama su apatine plokštele ir pritvirtinama sraig-tais.

4. Gembinė pakaba pritvirtinama prie gelžbetoninės sąramos nau-dojant cheminę kapsulę (Fischer RM) ir įsukant smeigę (Fischer RGM). Tokiu būdu sistema pa-ruošiama tolesniam apdailinės sienos mūrijimui.

40

3.2.7. Mūrinės sieninės sijos skaičiavimas Įrengiant angas mūro sienose gali būti įrengiama mūrinė sieninė

sija, armuojant mūrą išilgine armatūra, dedama į gulsčiąsias siūles. Mūrinės sieninės sijos yra tokios vertikaliąja apkrova apkrautos an-gas perdengiančios sienos arba jų dalys, kurių visuminio aukščio virš angos (h) ir angos efektyviojo tarpatramio (lef) santykis yra ne ma-žesnis kaip 0,5, t. y. h/lef ≥ 0,5. Apskaičiuojant mūrines sienines sijas turi būti tenkinama sąlyga MEd ≤ MRd, čia MEd – skaičiuotinių apkrovų sukeltas lenkiamasis momentas; MRd – mūrinės sieninės sijos lenkiamoji galia. Apskaičiuojant lenkiamąjį momentą MEd reikia įvertinti visą apkrovą, kuri yra virš efektyviojo tarpatramio. Nustatant lenkiamąjį momentą, sienines sijas laikyti vieno tarpatramio laisvai atremtomis į atramas. Lenkiamasis momentas MEd apskaičiuojamas taip:

2

;8d ef

Edp lM ⋅= ;dd

s

Fp d= 11,15ef cl l= ⋅ ; čia pd – veikianti skaičiuotinė mūro sienos apkrova; lef – apkrovos pasiskirstymo trikampio pagrindas; Fd – nuo mūro svorio skaičiuoti-nė jėga; ds – apdailinio mūro storis; lc1 – tarpatramis. Pagal LST EN 1996-1-1 rekomendacijas mūrinių sieninių sijų lenkiamoji galia MRd:

2

2

kai mūro gaminiai yra 0,4 , 1 grupės (bet ne lengvojo betono)kai mūro gaminiai yra 2, 3 ir 4 0,3 , grupių ir 1 grupės lengvojo betono

dRd s yd

d

f b dM A f z

f b d

≤ ⋅ ⋅= ⋅ ⋅

≤ ⋅ ⋅ čia As – tempiamosios armatūros skerspjūvio plotas; fyd – armatūros skaičiuotinis tempiamasis stipris; b – skerspjūvio plotis; d = 1,3 z – skerspjūvio efektyvusis aukštis; fd – mūro skaičiuotinis gniuždomasis stipris, 0,7 ,0,4 0,2 .ef ef

lz h l≤≤ +

– pjūvio vidinių jėgų petys.

41

Jėgos skaičiavimas ir gembių kiekio parinkimas mūrinei sijai

3.14 pav. Sieninės mūrinės sijos skaičiuotinė schema

Apskaičiuojama mūro svorio jėga sijai Ed s GF d A= ⋅ ⋅ γ ⋅ γ ( 2;efA l h= ⋅ 11,15 ;ef cl l= ⋅ 0,866 efh l= ⋅ ) ir pagal veikiančios jė-gos ir turimų gembių laikomosios galios santykį apskaičiuojamas reikalingas gembių skaičius, čia A – apkrovos pasiskirstymo trikam-pio plotas; ds – apdailinio mūro storis; γ – mūro tankis; γG – apkrovos patikimumo koeficientas (3.14 pav.).

Pagal veikiančią apkrovą apskaičiuojamas lenkiamasis momen-tas MEd ir reikiamas armatūros kiekis As. Tuo atveju, kai įrengiamos gembinės atramos, pagal veikiančios skaičiuotinės jėgos FEd ir gem-bių laikomąją galią apskaičiuojamas reikalingas gembių skaičius.

Kai angos išdėstytos viena virš kitos ir 1 3ch l< , skaičiuotinė apkrova nustatoma pagal schemą, pateiktą 3.15 pav.

0,25

h H

60° 60°

42

3.15 pav. Sieninės mūrinės sijos skaičiuotinė schema, kai angos išdėstytos

viena virš kitos Ištisinės be angų (3.16 pav.) sluoksniuotosios sienos apdarinį

sluoksnį rekomenduojama mūryti ne aukštesnį kaip per du aukštus, t. y. kas du aukštai rekomenduojama įrengti ištisines gembes.

3.16 pav. Sieninės mūrinės sijos skaičiuotinė schema

h

h

Ištisinė gembė

43

Jos paprastai įrengiamos perdangų lygyje arba tvirtinamos prie juosiančiosios sijos. Skaičiuojant gembių įtvirtinimą, sienos svorio apkrova imama kaip tolygiai paskirstyta, tenkanti vienam gembės įtvirtinimui. Įtvirtinimų (gembių) skaičius parenkamas imant vei-kiančiąją skaičiuotinę apkrovą FVd, tenkančią vienai gembės pakabai ir pakabos laikomąją galią.

3.2.8. Mūro sienų deformacinės sandūros Mūrinėms sienoms laisvai deformuotis dėl temperatūros ir

drėgmės pokyčio trukdo pamatai, perdangos ir pan. Norint išvengti sienų pleišėjimo, kurį sukelia įrąžos, atsirandan-

čios dėl suvaržytų mūro drėgminių ir temperatūrinių deformacijų reikia įrengti vertikaliąsias ir horizontaliąsias kompensacines sandū-ras. Įrengiant deformacines sandūras būtina užtikrinti sienų vienti-sumą. Deformacinės (kompensacinės) sandūros turi būti nepralai-džios orui, vandeniui ir neperšalti.

Temperatūrinės deformacinės sandūros pastato sienas perpjauna nuo viršaus iki pamato. Jos turi būti įrengiamos tam tikrais atstumais, atsižvelgiant į skaičiuotines išorės ir patalpų temperatūras, į mūro gaminių tipą ir pan.

Temperatūrinių deformacinių sandūrų plotis ir jų išdėstymo at-stumas apskaičiuojami ir turi būti nurodomi projekte. Temperatūrinių sandūrų plotis pagal LST EN 1996-1-1 nurodymus turi būti ne ma-žesnis kaip 20 mm. Mūrinių konstrukcijų projektavimo normose nu-rodomi didžiausi atstumai tarp deformacinių sandūrų, kai mūrinės konstrukcijos nepleišėja. Rekomenduojamas LST EN 1996-1-1 hori-zontalusis atstumas tarp deformacinių sandūrų išorinėse nelaikančio-siose nearmuotose mūrinėse sienose pateiktas 3.2 lentelėje.

Horizontaliosios deformacinės sandūros daromos tik ties tarpi-nėmis atramomis. Kad išorinis keraminių plytų sluoksnis nepleišėtų nuo aplinkos temperatūros ir drėgmės kitimo sukeltų deformacijų, plytų sluoksnyje daromos horizontaliosios ir vertikaliosios deforma-cinės sandūros (3.17, 3.18 pav.).

44

3.2 lentelė. Rekomenduojamas didžiausias atstumas LR tarp vertikaliųjų kompensacinių sandūrų nearmuotosiose nelaikančiosiose sienose Mūro tipas LR, m

Keraminių gaminių mūras 12 Betoninių ir dirbtinio akmens gaminių mūras 6

Pastaba. Pirmosios vertikaliosios sandūros atstumas nuo suvaržyto vertika-liosios sienos krašto (pvz., sienų kampo) turi būti ≤LR/2

FV

FV

FV

FVFV FV

FVFV F

V

FVFV

FV

RLRL

RL

RL

FHFH

1 2 4,0 mRL ≤

124,0m

RL≤

1 2 4,0 mRL ≤ 1 2 4,0 mRL ≤

a)

b)

3.17 pav. Vertikaliųjų VF ir horizontaliųjų HF deformacinių siūlių išorinia-me apdailiniame plytų ekrane išdėstymo schemos: a – mažaaukščiame pas-tate; b – daugiaaukščiame pastate; LR – atstumas tarp vertikalių deformaci-nių siūlių (žr. 3.2 lentelę)

45

Tais atvejais, kai fasadai apsaugoti nuo atmosferinių kritulių, sienos gali būti daromos be vėdinimo tarpo. Tada atstumas tarp ver-tikaliųjų deformacinių sandūrų keraminių plytų apdailiniame sluoks-nyje LR = 5–6 m.

a) b)

20

1

2

3

12–20

40–50

1 2

3 4

Vertikali VF Horizontali HF

3.18 pav. Galima vertikaliųjų ir horizontaliųjų deformacinių sandūrų

sandara: a – vertikalioji sandūra; b – horizontalioji sandūra; 1 – nugruntuotas sienos paviršius; 2 – poliuretaninis tarpiklis; 3 – hermetinė

mastika; 4 – tarpinė horizontalioji atrama

46

4. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI SIENŲ ĮRENGIMUI

4.1. Mūro gaminių perrišimas Mūro gaminiai, jungiami skiediniu, išdėstomi sienoje tam tikra

tvarka taip, kad mūro siena (sluoksnis) būtų kaip vientisas konstruk-cinis elementas. Norint pasiekti patikimą sujungimą, mūro gaminiai pagal LST EN 1996-1-1:2005 reikalavimus turi būti perrišami per-stumiant gaminius atstumu a (4.1 pav.).

0,4 mm kai 250 mm40 mmu

u

a hh

≥ ⋅≤

≥

0,2 mm kai 250 mm100 mmu

u

a hh

≥ ⋅>

≥

4.1 pav. Mūro gaminių užlaidos Sienų kampuose mūro gaminių perstūmimo dydis a turi būti ne

mažesnis kaip gaminio plotis bu ir a ≥ hu. Kampuose mūro gaminiai gali būti sujungiami dedamais į gulsčiąsias siūles lanksčiaisiais ry-šiais arba armatūros tinklais.

4.2. Susikertančiųjų sienų sandūra Susikertančias sienas (pvz., skersines sienas ar pertvaras su išil-

giniais) vieną su kita reikia sujungti taip, kad tarp jų būtų galima perduoti reikalingas vertikaliąsias ir šonines (horizontaliąsias) jėgas (4.2–4.7 pav.). Sienų sujungimo jungtis gali būti padaryta iš:

– mūro perrišos; – jungių arba į sienas pratęstos gulsčiosios armatūros.

Susikertančiąsias sienas reikia mūryti tuo pačiu metu. Pertvaros su sienomis dažnai jungiamos jungėmis lanksčiaisiais

ryšiais.

uha

47

KBS 20

KBS 20

KBS 20

KBS 20

KBS 20

500

200d90–12040

Apdailos plytaVentiliuojamas oro tarpasVėjo izoliacijaŠilumos izoliacijaKeraminiai blokaiTinkas

Lankstusis ryšys su fiksatoriumi25 vnt. / m

– +

KBP 9KBP 12

120 180

Lankstusis ryšys 1,5 300 30× ×kas antroje mūro sienos eilėje

Keraminiai blokai

9012

0−

Tinkas

pertv

ara

4.2 pav. Vidinės keraminių blokų KBP 9 (KBP 12) pertvaros jungimo su

išorine keraminių blokų KBS 20 siena konstrukcinis sprendinys

48

KBS 20

KBS 20

KBS 20

KBS 20

KBS 20

KBS 20

500

200d90–12040



– +

120 180

Lankstusis ryšys 1,5 300 30× ×kas antroje mūro sienos eilėje

Keraminiai blokaiTinkas

vidi

nė si

ena

200

4.3 pav. Vidinės keraminių blokų KBS 20 sienos jungimo su išorine

keraminių blokų KBS 20 siena konstrukcinis sprendinys

49

KBS 20

KBS 20

500

200

d90

–120

40



KBS 20

4.4 pav. Keraminių blokų KBS 20 susikertančių kampinių sienų

konstrukcinis sprendinys

50

500

200

d90

–120

40



4.5 pav. Keraminių blokų KBS 25 susikertančių kampinių sienų

konstrukcinis sprendinys. Perrišant kampą papildomai naudojamos keraminės plytos

51

4.6 pav. Keraminių blokų KBS 20 išdėstymas sienų kampinėje sandūroje:

a – pirmoje eilėje; b – antroje eilėje

KBS 20

KBS 20

Blokų išdėstymas 1 eilėje

KBS 20

KBS 20

KBS

20

KBS

20


a)

b)

KBS 20

KBS 20

52

4.7 pav. Keraminių blokų KBS 25 išdėstymas sienų kampinėje sandūroje:

a – pirmoje eilėje; b – antroje eilėje



a)

b)

KBS 25

KBS 25

KBS 25

KSP-88

53

4.3. Perdangos plokščių ir sijų rėmimas į sienas Remiant konstrukcijas į keraminių blokų sienas, apkrovas reko-

menduojama perduoti per pirmos grupės mūro gaminius arba juo-siančiąsias armuotas sijas.

Sutelktosios apkrovos gali būti perduodamos per pirmos grupės mūro gaminius arba kitos vientisinės medžiagos gaminį, kurio ilgis turi būti lygus atramos ilgiui ir papildomųjų ilgių abiejose atramos pusėse, gautų remiantis 60° apkrovos vientisinėje medžiagoje sklaida sumai. Paskirstomosios sijos aukštis turi būti didesnis nei 200 mm.

Kai gelžbetoninės perdangos, stogai arba žiedinės (juosiančio-sios) sijos remiasi tiesiogiai į sieną, atsparumo trinčiai pakanka šoni-nėms (horizontaliosioms) jėgoms perduoti. Sienos išdėstytos lygia-grečiai perdangai turi būti jungiamos su perdangos plokštėmis (4.8, 4.9 pav.). Atraminių sąrišų tarp sienų ir perdangų arba stogų žingsnis turi būti ne didesnis kaip 2 m, kai pastatai yra iki 4 aukštų, ir 1,25 m, kai pastatai yra aukštesni.

Perdangos plokštės turi sudaryti standų horizontalųjį diską (diaf-ragmą), perduodantį šonines (horizontaliąsias) apkrovas į standinan-čiąsias (skersines) sienas. Tuo tikslu perdangos plokštės atramose turi būti jungiamos dedant armatūrą į išilgines siūles tarp plokščių arba įrengiant specialias atramines sąrišas (4.9 pav.).

Įvairių tipų perdangų atrėmimas į mūro sienas parodytas 4.10–4.13 pav.

Stogo atrėmimas į mūro sienas parodytas 4.14–4.16 pav. Mūro sienas atrėmimas į pamatą parodytas 4.17–4.21 pav. Mūro sienos kampų konstrukciniai sprendiniai pateikti 4.22 ir

4.23 pav. Langų ir durų montavimo ir įrengimo sprendiniai pateikti 4.24–

4.30 pav. Ventiliacijos kanalų įrengimas sienoje parodytas 4.31 pav. Są-

ramų armavimas pateiktas 4.32 pav.

54

4.8 pav. Kiaurymėtųjų perdangos plokščių sujungimas:

1 – kiaurymėtoji perdangos plokštė; 2 – kamštis; 3 – inkaruojantysis strypas (Asv); 4 – išilginis strypynas (strypas) (As); 5 – inkaruojantysis strypas, išleidžiamas iš sijos (sienos); 6 – sumonolitinimo betonas

2510≤≥

dd

55

200

4.9 pav. Perdangos plokščių atrėmimo į sienas principinis sprendinys:

a – atrėmimas į išorės sienas; b – atrėmimas į vidaus sienas; 1 – laikančioji siena (keraminiai blokai arba plytos); 2 – perdangos plokštė; 3 – gelžbetoninė juosiančioji sija (armuota ∅ 10 S240 armatūros strypais);

4 – liaunasis ryšys (∅ 10 S240 armatūros strypai); 5 – išlyginamasis sluoksnis; 6 – inkaruojančioji armatūra (∅ 8 – ∅ 10 S240 armatūros

strypai)

≥ ≥

56

d90–12040

Apdailos plytosVentiliuojamas oro tarpasVėjo izoliacijaŠilumos izoliacijaKeraminiai blokaiTinkas

– +


200

Grindų dangaMedinė perdangos sijaApdailos plokštė

Hidroizoliacija (sijos galasapvyniotas rubetoidu)

4.10 pav. Medinės perdangos atrėmimo į sieną konstrukcinis sprendinys

57

d90–120 40


– +


200

Surenkamojo gelžbetonio perdanga

Keraminiai blokai KBSar 20

4.11 pav. Surenkamojo gelžbetonio perdangos plokštės atrėmimo į sieną konstrukcinis sprendinys. Perdanga remiama į juosiančiąją siją, padarytą iš keraminių sąraminių blokų KBSar 20, armuotą ∅ 10 S240 armatūros stry-pais ir užmonolitintą C 16/20 klasės betonu. Virš angų armatūros skersmuo

ir betono klasė apskaičiuojami veikiančioms apkrovoms atlaikyti

58

d90–120 40


– +


200


Perdangos inkaras(skersmuo parenkamas skaičiavimais, bet 8 mm)∅≥

Monolitinis betonas C20/25

4.12 pav. Surenkamojo gelžbetonio perdangos plokštės jungtis su išilgine siena

59

d90–120 40


– +


200

Monolitinio gelžbetonio perdanga

4.13 pav. Monolitinio gelžbetonio perdangos plokštės atrėmimo į sieną konstrukcinis sprendinys

60





Ritininė hidroizoliacijaŠilumos izoliacijaGaro izoliacijaNuolydį formuojantis sluoksnis

70–100

1:10i =50

–100

4.14 pav. Sutapdintojo stogo rėmimo į keraminių blokų KBS mūro sieną konstrukcinis sprendinys. Parapeto apskardinimo užlaida priklauso nuo

pastato aukščio: kai pastato aukštis

61


Mūrtašis

Mūrtašio inkaras

d90–12040 200 4.15 pav. Dvišlaičio stogo rėmimo į keraminių blokų KBS mūro sieną

konstrukcinis sprendinys. Mūrtašio inkaro skersmuo aspkaičiuojamas vei-kiančiosioms apkrovoms atlaikyti. Inkaravimo gylis apskaičiuojamas. Esant

paaukštintai sienai, rekomenduojama inkaruoti žemiau perdangos

62


Mūrtašis

d90–120 40 200 4.16 pav. Dvišlaičio stogo rėmimo į keraminių blokų KBS mūro sieną


63

d90–120 40– +


200

Grindų danga

Šilumos izoliacijaGelžbetonio pamatas

80–120 ~100 300


4.17 pav. Keraminių blokų KBS trisluoksnės mūro sienos rėmimo į pamatą konstrukcinis sprendinys

64

d90–120 40


200

Grindų danga


80–120 ~100 300



Perdangos inkarasMonolitinis betonas C20/25

4.18 pav. Keraminių blokų KBS trisluoksnės mūro sienos rėmimo į pamatą konstrukcinis sprendinys

65

4.19 pav. Keraminių blokų KBS dvisluoksnės mūro sienos rėmimo į pamatą konstrukcinis sprendinys

d


200

Grindų danga


300

Armuotas apdailinis tinkas

KlijaiŠilumos izoliacijaKeraminiai blokaiTinkas

66

12

34

5

67

8

9

15

10 11 6

14 13 120,000±

20–24 C°40–60 %

4.20 pav. Sluoksniuotos sienos jungtis su juostiniu pamatu ir grindimis:

1 – išorinės sienos ekranas iš keraminių plytų; 2 – vėdinimo tarpas; 3 – šilumos izoliacija; 4 – laikantysis sienos sluoksnis; 5 – sienos apdaila

patalpoje; 6 – hidroizoliacija; 7 – cokolio apdaila; 8 – monolitinis betonas; 9 – drenažinė anga ∅20 mm, kas 600 mm; 10 – sutankinta ir išlyginta skalda arba žvyras ant sutankinto grunto; 11 – polistireninis putplastis;

12 – armuotas smulkiagrūdis betonas; 13 – grindų danga; 14 – polistireninio putplasčio tarpiklis; 15 – polistireninis putplastis

67

1234

567

89

15

10 11

161413

0,000±20–24 C°40–60 %

20–24 C°40–60 %

1217

18

19

4.21 pav. Sluoksniuotos sienos jungtis su cokolinio aukšto išorine siena:

1 – išorinės sienos ekranas iš keraminių plytų; 2 – vėdinimo tarpas; 3 – šilumos izoliacija; 4 – laikantysis sienos sluoksnis; 5 – cokolio apdaila; 6 – rūsio sienos blokai arba monolitinis betonas; 7 – drenuojamoji nuogrin-da; 8 – vertikaliosios hidroizoliacijos apsauga nuo mechaninių pažeidimų;

9 – vertikalioji hidroizoliacija; 10 – rūsio perdanga; 11 – pirmo aukšto grindys; 12 – sutankinta ir išlyginta skalda arba žvyras ant sutankinto

grunto; 13 – armuotas smulkiagrūdis betonas; 14 – horizontalioji hidroizoliacija; 15 – polistireninis putplastis; 16 – pusrūsio grindų danga;

17 – geotekstilė; 18 – drenažo vamzdis; 19 – polistireninio putplasčio tarpiklis

68

4.22 pav. Keraminių blokų KBS 20 dvisluoksnės mūro sienos išorinio kampo konstrukcinis sprendinys

KBS 20

KBS 20

KBS 20

KBS 20

200

d

Armuotas fasadinis tinkas


2Šilumos izoliacijos tvirtinimo smeigė (5 vnt. / m )

– +

69

4.23 pav. Keraminių blokų KBS 25 dvisluoksnės mūro sienos išorinio

kampo konstrukcinis sprendinys. Perrišant kampą papildomai naudojamos keraminės plytos

200

d

Armuotas fasadinis tinkas


2Šilumos izoliacijos tvirtinimo smeigė (5 vnt. / m )

70

d90–120 40



200


Ventiliacinė dėžutė

4.24 pav. Lango montavimo trisluoksnėje keraminių blokų KBS mūro sienoje konstrukcinis sprendinys.

71

4.25 pav. Lango montavimo dvisluoksnėje keraminių blokų KBS mūro sienoje konstrukcinis sprendinys

d



200



72

d90–120 40


200

Grindų danga


80–120~100 300



Ventiliacinė dėžutė

4.26 pav. Durų montavimo trisluoksnėje keraminių blokų KBS mūro

sienoje konstrukcinis sprendinys

73

4.27 pav. Durų montavimo dvisluoksnėje keraminių blokų KBS mūro

sienoje konstrukcinis sprendinys

d


200

Grindų danga


300




74

1

23

11

20–24 C°40–60 %

21,5 W/m KU ≤

14

14

139

1225

–30

1098765

4

60

20

4.28 pav. Sluoksniuotos sienos jungtis su lango bloku (pjūvis): 1 – išorinės sienos ekranas iš keraminių plytų; 2 – hidroizoliacija;

3 – nuo 130 mm iki 19 mm pločio intarpas iš ugniai atsparių medžiagų; 4 – šilumos izoliacija; 5 – laikantysis sienos sluoksnis; 6 – gelžbetoninė

sąrama; 7 – sienos apdaila patalpoje; 8 – elementai, jungiantys lango bloką su laikančiuoju sienos sluoksniu; 9 – ugniai atsparios montavimo putos; 10 – lango blokas; 11 – polimerinis kampuotis arba medinis apvadas,

komplektuojamas kartu su lango bloku; 12 – palangė; 13 – standi lakštinė tarpinė; 14 – vėdinamas tarpas

75

1 2 3 420

5610

9 8 7

20–24 C°40–60 %

21,5 W/m KU ≤

4.29 pav. Sluoksniuotos sienos jungtis su lango bloku (planas): 1 – išorinės sienos ekranas iš keraminių plytų; 2 – 200 mm pločio intarpas iš ugniai atsparių medžiagų; 3 – polimerinis kampuotis arba medinis apvadas,

komplektuojamas kartu su lango bloku; 4 – lango blokas; 5 – elementai, jungiantys lango bloką su laikančiuoju sienos sluoksniu; 6 – ugniai atsparios

montavimo putos; 7 – šilumos izoliacija; 8 – laikantysis sienos sluoksnis; 9 – sienos apdaila patalpoje; 10 – mastika

76

4.30 pav. Sąramų virš angų keraminių blokų KBS mūro sienoje


77

4.27 pav. Ventiliacijos kanalų išdėstymo keraminių blokų KBS mūro

sienoje konstrukcinis sprendinys. 1 – keraminis blokas KBS 20; 2 – keraminis blokas KBV 20; 3 – lankstūs metaliniai ryšiai (inkarai)

1

2

3

1

2

3

78

4.2

9 pav

. Stry

pyna

s sąra

moms

. Sąra

mų sk

erspjū

viai

80

PASTABOS: 1. As1 ir As2 – armatūros klasė S400. 2. Asw ir Asf – armatūros klasė S240. 3. Betonas C12/15 klasės. 4. Armatūros strypynus virinti kontaktiniu būdu. 5. Armatūros strypų skersmenys pateikti lentelėje. 6. Atraminėje zonoje įdedama po du Asw ir Asf strypus kas 50 mm.

81

LITERATŪRA

Bautopas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: . Jonaitis, B. 2003. Mūrinių konstrukcijų projektavimas pagal euronormas.

Vilnius: Technika. 70 p. LST EN 1996-1-1:2006 Eurokodas 6. Mūrinių konstrukcijų projektavimas.

1-1 dalis. Bendrosios armuotųjų ir nearmuotųjų mūrinių konstrukcijų taisyklės. Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas. 2007. 102 p.

LST EN 1996-2:2006 Eurokodas 6. Mūrinių konstrukcijų projektavimas. 2 dalis. Projektavimo prielaidos, medžiagų parinkimas ir mūro gaminių atlikimas. Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas. 2007. 29 p.

LST EN 771-1:2003 Mūro gaminių techniniai reikalavimai. 1 dalis. Kera-miniai mūro gaminiai. Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas. 2005. 44 p.

LST EN 771-3+A1:2005 Mūro gaminių techniniai reikalavimai. 3 dalis. Betoniniai mūro gaminiai (su tankiaisiais ir lengvaisiais užpildais). Vil-nius: Lietuvos standartizacijos departamentas. 2005. 34 p.

LST EN 998-2:2004 Techniniai mūro skiedinio reikalavimai. 2 dalis. Mūro skiedinys. Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas. 2004. 24 p.

LST L 1346:2005 Statybinis skiedinys. Klasifikacija ir techniniai reikalavi-mai. Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas. 2005. 10 p.

Palemono keramika [interaktyvus]. Prieiga per internetą: .

Peters, H. R. 2004. Richtig bauen mit Ziegel. Stuttgart: Fraunhofer IRB Verlag. 232 S.

82

Bronius JONAITIS, Arnoldas ŠNEIDERIS KERAMINIŲ TUŠTYMĖTŲJŲ BLOKŲ MŪRO SIENŲ KONSTRUKCINIAI SPRENDINIAI Mokomoji knyga Redaktorė Rita Malikėnienė

2012 04 16. 3,0 aut. l. Tiražas pagal poreikį. Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla „Technika“, Saulėtekio al. 11, 10223 Vilnius http://leidykla.vgtu.lt Spausdino UAB „Ciklonas“ J. Jasinskio g. 15, 01111 Vilnius http://www.ciklonas.lt

Turinys

Įvadas1. Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai2. Mūro gaminiai3. Sienų paskirtis ir konstrukciniai sprendiniai3.1. Išorinių sienų tipai3.2. Sluoksniuotosios mūro sienos3.2.1. Sienų apšiltinimas iš išorės, apdailai naudojant tinką3.2.2. Sienų apšiltinimas įrengiant išorinio apdailinio mūro sluoksnį3.2.3. Saramu irengimas apdailiniame sluoksnyje3.2.4. Horizontalusis dėjimas3.2.5. Vertikalusis dėjimas3.2.6. Sąramų įrengimas naudojant atramines gembes3.2.7. Mūrinės sieninės sijos skaičiavimas3.2.8. Mūro sienų deformacinės sandūros

4. Pagrindiniai reikalavimai sienų įrengimui4.1. Mūro gaminių perrišimas4.2. Susikertančiųjų sienų sandūra4.3. Perdangos plokščių ir sijų rėmimas į sienas

Literatūra

Documents

Bronius Jonaitis, Arnoldas Šneideris...3.1. Išorinių sienų tipai ..... 18 3.2. Sluoksniuotosios mūro sienos ..... 21 3.2.1. Sienų apšiltinimas iš išorės, apdailai ... savęs