V. Baltraitienė: „Tie-sioginiai mero rinki-mai — poli-tinių žaidimų įkaitas?“

V y r i a u s y b ė s kova su kontra-banda prime-na Don Kichoto žygius prieš vėjo malūnus

Mobilių-jų žala: PSO pri-pažino. O Lietuva?

VIDUJE SKAITYKITE: www.darbopartija.lt skaitykiteMĖNESIO TEMA

4 psl.2 psl. 3 psl.

Darbiečių žiniosliepos mėn. Nr. 7 (19)

www.darbopartij a.lt

V. Uspaskich: „Pataikaudama užsieniečiams, Vyriausybė žlugdo nacionalinį verslą“

Darbiečių lyderis pabrėžia, kad Vyriausybė sąmoningai iš-kreipia konkurencines sąlygas rinkoje, kad galėtų pritrauk-ti užsienio investuotojus. Anot jo, tokia politika pražūtinga.

Vieša paslaptis, kad tokios užsienio kompanijos, kaip „Barclays“ ir „Western Union“ Lietuvą nusižiūrėjo ne pačios, bet priviliotos pagal specialiai užsienio investuotojams skir-tą Ūkio ministerijos programą. Joje numatyta, kad valstybė kompensuoja darbo užmokes-čio išlaidas, materialaus ir ne-materialaus turto įsigijimą, in-žinerinių tinklų įrengimą, pastatų statybą, prisijungimo prie inžinerinių tinklų mokes-čius, pastatų ar žemės sklypų nuomą ir kitas išlaidas. Mano-ma, kad „Barclays“ iš pažadėtų investuoti 20 mln. Lt susigrą-žins pusę sumos.

„Investuotojų forumo di-rektorė Rūta Skyrienė teigia, kad užsienio investuotojai mo-kesčių pavidalu sumokės šią kompensaciją. Tačiau Lietu-vos įmonės moka tokius pat

mokesčius ir negauna jokių kompensacijų, todėl pralaimi konkurencinėje kovoje, kurią sukuria Lietuvos Vyriausybė. Esu tikras, kad Lietuvos versli-ninkai galėtų kreiptis į teismus ir prisiteisti nemažas sumas“, — teigia V. Uspaskich.

„Kažkodėl Vyriausybė pa-miršta, kad pagrindinis Lietu-vos ekonomikos variklis ir ša-lies biudžeto pajamų šaltinis — lietuviškos įmonės ir jų su-mokėti mokesčiai. Tačiau Lie-tuvos verslininkai nėra atlei-džiami nuo pelno mokesčio, komunalinių mokesčių, pasta-tų, žemės įsigijimo arba nuo-mos išlaidų. Lietuviškos įmo-nės ant savo pečių turi tempti krizės ir mokesčių naštą, o vai-sius skina užsienio investuo-tojai. Akivaizdu, kad taip yra iškreipiamos rinkos sąlygos“, — neabejoja Europos parla-mento narys.

Darbo partijos pirmininkas įsitikinęs, kad gera Vyriausy-bė turi sudaryti palankias są-lygas visiems verslininkams be išimties. „Tai yra nusikaltimas

— žlugdyti savo vers-lą ir jo sąskaita pri-traukti užsienio vers-lininkus. Sutinku, kad užsienio investuoto-jams turi būti sudaro-mos tam tikros sąlygos, bet įmonės neturi būti skirstomos į užsienio ir lietuviškas. Vyriausybė turi būti visiems vie-nodai teisinga“, — tei-gia V. Uspaskich.

Taip pat V. Uspaskich at-kreipia dėmesį, kad tos kom-panijos, kurios atėjo arba keti-na ateiti į mūsų šalį, ne gamins čia aukštųjų technologijų pro-dukciją, o tik atliks tyrimus, tapsiančius šių kompanijų nuosavybe ir atneš naudą ne Lietuvai, o šių kompanijų sa-vininkams. „Užsienio kompa-nijos neketina čia atvežti savo specialistų arba specialiai jų paruošti. Vyriausybė kompen-suoja užsienio investuotojams atlyginimų fondą, todėl jie iš karto gali pasiūlyti geresnius atlyginimus vietiniams specia-listams ir taip pervilioja juos iš

lietuviškų įmonių. O juk šiuos specialistus paruošė Lietuvos kompanijos už savo lėšas. Apie Lietuvos verslo investicijas į specialistus niekas, žinoma, nepagalvojo. Juolab, kad nėra kalbos apie šių įmonių patir-tų nuostolių kompensavimą. Kaip tokiomis sąlygomis gali išgyventi lietuviškos kompa-nijos? Tai yra lietuviško vers-lo genocidas“, — mano Darbo partijos pirmininkas.

V. Uspaskich tikisi, kad Lie-tuvos premjeras A. Kubilius atkreips dėmesį į jo pastabas ir imsis keisti susiklosčiusią situ-aciją.

„Išskirtinės sąlygos, kurios yra žadamos užsienio investuoto-jams ir kuriomis taip džiaugiasi ministras pirmininkas An-drius Kubilius, žlugdo Lietuvos verslą ir kenkia ekonomikai“, — įsitikinęs Europos parlamento narys, Darbo partijos pirmi-ninkas Viktoras Uspaskich.

D. Miku-tienė: „Kas

svarbiau — pelnas ar vaikų sveikata?“

2011 m. liepa Darbiečių žinios // 2www.darbopartija.lt

Mobiliųjų žala: PSO pripažino. O Lietuva?

Pasak ekspertų, sukaupti įrodymai liudija, kad naudoji-masis mobiliaisiais telefonais gali padidinti susirgimo kai kuriomis smegenų vėžio for-momis riziką. Elektromagne-tinės bangos pripažintos an-tros grupės kancerogenais, t.y. galinčiomis sukelti vėžinius susirgimus. Naujausių, kelis dešimtmečius trukusių PSO tyrimų rezultatai rodo, kad ilgas mobiliojo telefono naudojimas gali padidin-ti gliomos riziką dvigubai, kenkti sveikatai ir net būti vėžinių susirgimų priežas-timi.

„Šie duomenys ir pa-galiau PSO paskelbta in-formacija yra ypač aktua-li Lietuvai. Pasaulyje jau keli dešimtmečiai publi-kuojama daugybė moks-linių tyrimų, Lietuvoje mokslininkas, radiofizikas prof. Jonas Grigas dau-giau nei 20 metų skel-bia įspėjančius mokslinius straipsnius ir tyrimus. O kas prisiims atsakomybę už nereglamentuotą sritį ir įvertins, kokiais mąstais tai atsiliepė žmonių svei-katai, kol apsisuka biu-rokratinė mašina ir pa-skelbiama atseit „oficiali“ informacija. Ne paslaptis, kad Lietuvoje mobilio-jo ryšio skvarba yra vie-na didžiausių Europoje. Bau-gina tai, kad vis daugiau ir vis jaunesnio amžiaus vaikai naudojasi mobiliaisiais tele-fonais. Vaikai mūsų jautriau-sia visuomenės dalis, todėl kol dar nepajutome katastrofiš-kų padarinių mes privalome ją apsaugoti“, — teigia Sei-

mo Sveikatos reikalų komite-to narė Dangutė Mikutienė.

Mokslininkai teigia, kad mobiliųjų telefonų poveikis vaikų sveikatai yra didesnis nei suaugusiems, nes jų galva mažesnė (mažesnis spindu-liuotės veikiamas plotas) ir jų organizme daugiau vandens (vandenį šios bangos veikia stipriau). Gydytojai perspėja dėl galimo poveikio sveikatai

ir rekomenduoja šį vaikų įpro-tį riboti. Tuo tarpu psicholo-gai teigia, kad vaikui inten-syviai besinaudojant telefonu jis gali susirgti liga, kurios pa-grindinis požymis — vadi-namasis „suerzinto silpnumo sindromas“. Jauno mokykli-nio amžiaus vaikams šis sin-

dromas pasireiškia pastoviu kaprizingumu, o vyresnių vai-kų tarpe emocijų nevaldymu ir nuotaikų kaita. Tolimesnė-je ligos eigoje atsiranda nemi-ga, neramus miegas, atsibudus ryte gali pasireikšti pykini-mas, jie skundžiasi dažnais galvos skausmais. Mokyklinio amžiaus vaikams dėl koncen-tracijos sumažėjimo atsiranda sunkumų moksluose.

„Kuomet kitos pasau-lio šalys (Prancūzija, Vo-kietija, Jungtinė Karalys-tė, Indija, Rusija) imasi konkrečių priemonių ap-saugoti vaikus ir riboja arba draudžia mobiliuo-sius telefonus mokyklose, Lietuvoje į tai žiūrima pro pirštus. Vakar minėjome Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Tačiau ar tikrai mes jais tinkamai rūpinamės“, — klausia D. Mikutienė.

Anot jos, Sveikatos ap-saugos ministerija nuo 2009 m. nereaguoja į siunčiamus raštus, infor-maciją bei raginimus su-daryti darbo grupę, kuri išsamiai išnagrinėtų duo-menis dėl neigiamo mo-biliųjų telefonų skleidžia-mos elektromagnetinės spinduliuotės poveikio vaikų sveikatai ir paruoš-tų higienos normos pro-jektą dėl mobiliųjų telefo-

nų naudojimo vaikams.Vaikai yra sparčiausiai au-

ganti mobilių vartotojų gru-pė. „Eurobarometro“ duome-nimis, Europos Sąjungoje 70 proc. vaikų nuo 12–13 metų ir 23 proc. vaikų nuo 8–9 metų gyvenimo be mobiliojo tele-fono jau neįsivaizduoja.

Nenorėdama pripažinti fakto ir iki šiol atkakliai tvirtinusi, kad nėra jokių įrodymų, jog mobiliojo ryšio tinklų skleidžiama elek-tromagnetinė spinduliuotė gali būti piktybinių navikų priežasti-mi, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kapituliavo. Remdama-si mokslininkų ir ekspertų, atstovaujančių 14 pasaulio šalių, grupės atlikto tyrimo išvadomis, PSO priklausanti Tarptautinė vėžio ty-rimų agentūra riziką patvirtino.

Seime įvertintas santykis tarp mokytojų ir mokinių teisių bei pareigų

Birželio 8 d. Seime vyko Dar-bo partijos frakcijos ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono susivienijimo organizuo-jama konferencija „Teisių ir par-eigų santykis švietimo sistemoje: įtaka moksleivių ugdymui ir mo-kytojo statusui“, kurioje dalyva-vo Seimo vicepirmininkė Virgini-ja Baltraitienė, Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Ste-ponavičius, Lietuvos mokyklų va-dovų asociacijos prezidentas Vy-tautas Giedraitis, Tėvų forumo tarybos narys Audrius Muraus-kas, Moksleivių parlamento pir-mininkas Paulius Kazakevičius, LŠDPS Žemaitijos regiono susi-vienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas, Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vydas Gedvilas ir mokyklų atstovai.

Seime vykusios konferencijos dalyviai pripažino, kad priimti tei-sės aktai nesukuria saugios aplin-kos švietimo įstaigose, nepanai-kina esamo mokytojų ir mokinių teisių disbalanso, nedidina moki-nių motyvacijos ir tėvų atsakomy-bės už savo vaikų elgesį, neužkerta kelio agresijai bei žalingų įpročių plitimui švietimo įstaigose.

Konferencijos pabaigoje buvo priimta rezoliucija, raginanti ini-cijuoti teisės aktų, užtikrinan-čių geresnę ugdymo kokybę, mo-kymosi motyvaciją ir saugumą mokyklose, priėmimą; siekiant įtvirtinti švietimą kaip šalies pri-oritetą, keliant pedagogų statusą ir atnaujinant pedagogų bendruo-menę, pakartotinai teikti Seimui projektą dėl ankstyvesnio pedago-gų išėjimo į pensiją; sudaryti dar-bo grupę dėl 2008 m. rugsėjo 29 d. pasirašyto Susitarimo atnauji-nimo ir praplėtimo, leidžiančio užtikrinti glaudesnį ir efektyvesnį Seimo bei Švietimo profesinių są-jungų bendradarbiavimą.

2011 m. liepa3 // Darbiečių žinios www.darbopartija.lt

Darbo partija Lietuvai siūlo dujas pirkti be tarpininkų ir sutaupyti iki 200 mln. litų per metus

Anot partijos frakcijos se-niūno Vytauto Gapšio, toks įstatymo projektas ne tik sim-boliškai sutapo su paskutinė-mis Seimo pavasario sesijos darbo dienomis, bet ir tam-pa savotišku išbandymu dau-geliui Seimo narių, palaikiusių tarpininkų eliminavimą iš dujų pirkimo proceso, bet nesiėmu-siems jokių veiksmų.

„Per šią kadenciją jau patei-kėme 2701 įstatymų projektą ir pasiūlymą, o paskutinėmis šios sesijos dienomis teikiame itin svarbų pasiūlymą Lietuvai. Šis projektas išlaisvintų Lietu-vos energetinę sistemą iš pri-klausomybės nuo tarpininkų, taigi valstybė ir vartotojai iš-loštų mažiausiai 200 mln. litų per metus bei galėtų pati de-

ramai kontroliuoti visus santy-kius su tiekėjais,“ - neabejoja Vytautas Gapšys.

„Įstatymo projektas leidžia dujų tiekėjais tapti visiems, tu-rintiems skirstomuosius dujo-tiekio tinklus nuosavybės teise iki gamtinių dujų paskirsty-mo vartotojams, taip pat vi-siems, kurie užsiima gamti-nių dujų gavybos veikla, arba tiems, kurie yra galutiniai var-totojai – gamtines dujas perka savo reikmėms, o taip pat Lie-tuvos valstybės kontroliuoja-moms įmonėms,“ - mano Sei-mo narys Kęstutis Daukšys.

Pasak V. Gapšio, šis įstatymo projektas atvertų naujas gali-mybes, derantis dėl dujų kai-nų, o tai reiškia, kad šalis ga-lėtų tiesiogiai vesti derybas su dujų tiekėjais ar jas išgaunan-čiomis įmonėmis.

„Tiesioginiai sutarimai vi-suomet yra naudingesni abiem

šalims, tad natūralu, kad Lie-tuvos interesai tokiu būdu būtų atstovaujami kur kas ge-riau nei iki šiol. Galutinį var-totoją dujos pasiektų gerokai palankesne kaina nei dabar, nes mes paprasčiausiai permo-kame už dujas pirkdami jas per tarpininkus, turinčius finansi-nių interesų šiame procese,“ - teigia parlamentaras.

Anot V. Gapšio, priėmus šį įstatymą dujų tiekimo tarpi-ninkai, nesukuriantys pridėti-nės vertės, taptų nebereikalin-gi, o pelnas liktų valstybei bei vartotojams, bet ne tarpinin-kams ar galbūt jų remiamoms politinėms organizacijoms.

„Simboliška, bet šiandien Seimas turi unikalią galimy-bę įrodyti, ar energetinė ne-priklausomybė yra strateginis valstybės tikslas, ar tik retori-ka, mėgstama daugelių Seimo narių,“ - sako V. Gapšys.

Seime vykusioje Darbo partijos seniūno Vy-tauto Gapšio spaudos konferencijoje buvo pristatytas įstatymo projektas, pagal kurį valstybė ir vartotojas, pirkdami dujas, per metus sutaupytų mažiausiai penktadalį mi-lijardo litų. Konferencijoje dalyvavo ir Dar-bo partijos frakcijos narys, buvęs Ūkio mi-nistras Kęstutis Daukšys. Partijos frakcijos teigimu, šis įstatymo projektas taps rimtu iš-bandymu Seimui.

M. Zasčiurinskas: „Savanorius taip pat būtina saugoti“

Darbo partijos frakcijos na-rys M. Zasčiurinskas pateikė Seimui pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos savanoriškos vei-

klos įstatymo projekto. Savo pasiūlyme Seimo narys teigia, kad būtina teisiškai apibrėžti savanorių teises, nes svarbiau-

sia — apsaugoti juos socialiai. Savanoriškas darbas, anot par-lamentaro, turi patekti į teisi-nių santykių sritį.

„Savanorystės idėja yra gera ir skatintina, tai veikla, kuri naudinga visai visuomenei. Sa-vanoriškas darbas sudaro gali-mybę žmonėms aktyviai prisi-dėti prie visuomenės gerovės kūrimo ir skatina savanorių asmeninę saviraišką bei tobu-lėjimą. Dažniausiai savanoriais dirba jauni žmonės, kuriais tu-rime ypatingai rūpintis. Tačiau dabar savanoriai yra pažei-džiamesnė savanorystės teisi-nių santykių šalis. Jei asmuo, dalyvaudamas tokioje veikloje susižeis ar net liks neįgalus — kas juo pasirūpins gal net visą likusį gyvenimą, kas už tai at-sakys? Dabar įstatymai nenu-mato jokios savanorišką veiklą atliekančio žmogaus apsau-gos“, — teigia M. Zasčiurins-kas.

„Valstybei tenka pareiga tin-kamai apsaugoti neatlygintinai vykdančių visuomenei naudin-gą darbą asmenų teises. Tik nustačius privalomą savano-rystės teisinių santykių įfor-minimą raštu pagal Vyriau-sybės patvirtintą pavyzdinę formą bus užtikrinta kontro-lės, taigi ir žmogaus apsaugos, galimybės. Tačiau valdančioji dauguma nemano, kad būtina saugoti neatlygintinai dirban-čius asmenis. Jiems, matyt, pa-togiau nematyti problemos ir gresiančių pasekmių. Manau, kad Vyriausybė turėtų patvir-tinti specialią sutartinę formą, kurioje privaloma tvarka būtų aptariami darbo saugos bei kiti socialinės apsaugos klausimai. Šią sutartį užpildytų savano-ris ir savanorystės organizacija, tokiu būdu neatlygintinai dir-bantis asmuo būtų socialiai ap-saugotas“, — neabejoja Seimo narys.

2011 m. liepa Darbiečių žinios // 4www.darbopartija.lt

Politinės partijos per visus rinkimus rinkėjams žada pa-keisti Konstituciją ir suteik-ti žmonėms galimybę patiems rinkti merus, tačiau ši idė-ja kaskart užgniaužiama, kai tik atsiranda reali galimybė tai pagaliau įteisinti. Jau 15 metų politikams nepakanka politi-nės valios įteisinti tiesioginius mero rinkimus. Kiek dar metų turės praeiti, kol į Konstituciją bus įrašyta nuostata, kad me-rai renkami tiesiogiai? Ko del-sia politikai?

Tradicinės partijos, kurios jau seniai įleido šaknis savival-dybėse, suvokia, kad įteisinus tiesioginius mero rinkimus jie netektų bet kokios galimybės prastumti savo žmones į mero pozicijas. Juk renkant merą tiesiogiai nebeliktų jokių gali-mybių politiniams žaidimams. Akivaizdu, kad tam tikros gru-pės politikų nenori praras-ti įtakos savivaldybėse, nenori matyti savarankiškesnės savi-valdos (ypač konservatyviosios jėgos). Problema ta, kad tam tikros politinės jėgos nenori šių rinkimų, nes tiesiog neturi vietinių lyderių, gebančių pri-traukti žmones.

Nereikia bijoti stiprių asme-nybių. Kiekviena partija galėtų iškelti savo kandidatą į merus, kuris pristatytų rinkėjams savo programą ir darbo kryptį, pa-žiūras, kad rinkėjai aiškiai ma-tytų ir suvoktų, už ką jie bal-suoja. Tiesioginiuose mero rinkimuose galėtų dalyvauti ir jokiai politinei partijai nepri-klausantys žmonės, kurie ge-bėtų valdyti miestą ar rajoną,

bet dabar negali to daryti, nes nenori veltis į politinius žaidi-mus ar supranta, kad be politi-nio užnugario nieko nepasieks ir todėl nemato prasmės kan-didatuoti į savivaldybės merus.

Tiesiogiai renkamam me-rui teks didesnė atsakomybė už priimamus sprendimus. Jis taptų matoma ir politiškai at-sakinga figūra, savarankiškes-nis, mažiau įtakotas partijų koalicijų miesto tarybose bei interesų grupių. Didėjant atsa-komybei augtų gyventojų pasi-tikėjimas vietos valdžia ir pačių gyventojų išrinktu meru. Tai-gi per vietos valdžios rinkimus gyventojų aktyvumas būtų di-desnis. Tiesiogiai išrinktam merui suteikiama galia pačiam spręsti daugelį savivaldybės problemų, tose srityse mažėtų biurokratizmas. Tai galimybė savivaldai sustiprėti, įgyti dau-giau jėgos bei pasiekti geresnių rezultatų. Meras būtų atskai-tingas žmonėms, kurie galė-tų reikalauti vykdyti pažadus ir turėtų galimybę jį atšaukti. Galbūt tai ir yra svarbiausias motyvas, kodėl politinės jė-gos delsia įteisinti tiesioginius mero rinkimus?

Žinoma, nepakaktų tik įtei-sinti tiesioginius mero rinki-mus, būtina keisti ir kai kuriuos įstatymus, kad merui būtų su-teikta daug daugiau galių, nei yra dabar. Taryba turėtų tik pa-tariamąjį balsą, jos darbui va-dovautų tarybos pirmininkas, o pati taryba rinktųsi tik ke-lis kartus per metus, pirmiau-sia tam, kad patvirtintų meti-nį biudžetą, kurį teiktų meras.

Meras turėtų teisę vetuoti kai kuriuos tarybos sprendimus, patvirtinti strateginį planą de-šimčiai metų. Savivaldybės valdžios vairą gavęs politikas dirbtų pats, su savo komanda, taigi ir būtų atsakingas už visus priimtus sprendimus. Dabar gi to nėra, nei savivaldybių me-rai, nei taryba nėra atsakingi už sprendimus, ne veltui sako-ma: dešimt auklių — vaikas be galvos. Juk daugelyje savival-dybių net nėra vardinio balsa-vimo, žmonės neturi galimybės sužinoti, kaip kuris tarybos na-rys balsuoja. Taigi tiesiogiai iš-rinktas meras daug labiau pa-teisintų žmonių lūkesčius, tik, pabrėžiu, ne su tokiomis funk-cijomis, kokias turi dabar. Da-bar meras yra kaip vėliava, ne-atsakingas už tarybos darbą bei priimtus sprendimus.

Kol Lietuva baiminasi, pusė Europos sąjungos jau renka miestų merus tiesiogiai. Jie se-niai vyksta Bulgarijoje, Kipre, Vengrijoje, Italijoje, Lenkijo-je, Rumunijoje, Slovakijoje bei Slovėnijoje. Tokiose valstybėse kaip Austrija, Vokietija ir Di-džioji Britanija merai renka-mi tiesiogiai arba netiesiogiai, priklauso nuo šalies federacijos ir jose galiojančių teisės aktų. Šios valstybės įsiklausė į savo piliečių pageidavimą rinkti miesto vadovus tiesiogiai.

Savi interesai aukščiau už žmonių išreikštą pasitikėjimą

Mane pasiekia žmonių skundai, kuriuose piktinamasi tuo, kad merais tampa ne di-džiausią rinkėjų pasitikėjimą gavę atstovai, bet mažumos bei koalicijų prastumti kandidatai. Vietos valdžios formavimas parodė, kaip manipuliuojama ne tik žmonių pasitikėjimu, bet ir savo interesais.

Atsitiko taip, kad dalyje sa-vivaldybių meras yra išrinktas dalies savivaldybės tarybos na-rių, iš mažumos, gavęs vos kelis šimtus rinkėjų balsų, o tas, ku-ris gavo, pavyzdžiui, kelis tūks-tančius balsų, taigi ir dides-nį žmonių pasitikėjimą, liko opozicijoje. Natūralu, kad gy-

ventojai tuo piktinasi, nes bal-suoja už vieną politiką, mato jį meru, o politiniai žaidimai le-mia, kad meru tampa politikas, gavęs menką rinkėjų pasitikė-jimą. Tai pasityčiojimas iš bal-savusiųjų, kaip ir ydinga esama tendencija, kai dalyvavę savi-valdybių rinkimuose ir žmo-nių išrinkti kandidatai apskri-tai neina į savivaldybių tarybas ir atsisako tarybos nario man-dato. Tai paprasčiausias žmo-nių apgaudinėjimas. Tiesiogi-niai merų rinkimai išspręstų visas šitas problemas.

Žmonės nusivylę savivaldy-bių rinkimais, politika ir pačio-mis partijomis, kurioms trūks-ta politinės valios, o gal drąsos, priimti reikiamus sprendimus. Tiesioginiai mero rinkimai Lietuvai yra būtini. Valstybės ekonomikos kilimas prasidės, kai gerai dirbančios savivaldy-bės ims pagaliau bendradar-biauti su Vyriausybe. Kol savi-valdybėse nebus savarankiškų merų, geriausios Vyriausybės programos dulkės stalčiuose. Ypač, jei bus politiškai nenau-dingos savivaldybės taryboms.

Mes, politikai, esantys Sei-me, politinės partijos, turime kryptingai siekti tiesioginių mero rinkimų, privalome at-sižvelgti į žmonių poreikius ir norus, jei nenorime, kad atsi-tiktų tokia situacija, kokia įvy-ko Ispanijoje, kai žmonės boi-kotavo savivaldos rinkimus, nes nepasitikėjo esama tvarka ir nebetikėjo politikų pažadais.

Savivaldybių rinkimai yra svarbūs kiekvienam mūsų, nes valdžia, kurią renkame, yra ar-čiausiai. Savarankiškas ir atsa-kingas už savo darbus meras, savarankiškesnės seniūnijos — visa tai padarytų politi-nius sprendimus ne tik skai-dresnius, bet ir kokybiškesnius. Apklausos rodo, kad net 70 procentų gyventojų pasisako už galimybę merą rinkti tiesio-giai. Ką apie tai manote Jūs?

Seimo vicepirmininkė,Darbo partijos frakcijos narė

Virginija Baltraitienė

V. Baltraitienė: „Tiesioginiai mero rinkimai — politinių žaidimų įkaitas?“