„Jeigu didintume mi-nimalią algą, tai ji tu-rėtų didėti daug labiau, bet šiandien smulkus ir vidutinis verslas dau-giausiai moka minima-lias algas. Žmogui pa-didinus algą nuo 800 iki 1000 litų, realiai ji pa-didės šimtu litų. Kitaip būtų, jeigu būtų didina-mas neapmokestinama-sis minimumas“, - tre-čiadienio rytą interviu Žinių radijui pareiškė politikė ir pridūrė, kad minimali alga iš viso ga-lėtų būti neapmokesti-nama.

Šiuo metu neapmo-kestinamasis minimu-mas yra 470 litų. Pasak V. Baltraitienės, jį pa-didinus, realiai žmo-nės pajustų pagerėjimą, nors, kita vertus, į vals-tybės biu-d ž e t ą būtų

surenkama mažiau lėšų.„Bet lygiai taip pat

reikėtų mažiau išleisti, nes dabar valstybiniame sektoriuje - savivaldy-bėse, valstybės institu-cijose - taip pat moka-

ma minimali alga. Vadinasi, tie

pinigai ap-suks ratą, dalis su-grįš atgal į biudže-tą, dalis bus tos

į s t a igos , nes vals-

tybė turės iš savo biudžeto

užtikrinti visų iš biudžeto išlai-

komų insti-tucijų ap-

rūpinimą

pinigais, o smulkus ir vidutinis verslas toliau trauksis į šešėlį arba ne-legaliai mokės atlygini-mus. Šiandien siūlyčiau didinti neapmokestina-mąjį minimumą, o ne minimalią algą“, - aiš-kino Seimo vicepirmi-ninkė.

Darbo partijos narė ketina teikti įstatymo projektą, kuriame nu-matoma didinti neap-mokestinamąjį mini-mumą.

Minimalios algos di-dinimas iki 1 tūkst. litų - ir vienas iš šešta-dienį mitingavusių ša-lies profsąjungų reika-lavimų.Vyriausybėje posėdžiavusiai Trišalei tarybai nepavyko susi-tarti dėl to, ar jie prita-ria socialinių partnerių susitarimui nuo liepos 1 d. minimalią mėnesi-nę algą (MMA) didin-ti nuo 800 iki 900 litų, o neapmokestinamųjų pa-jamų dydį - nuo 470 iki 530 litų.

Šiuo metu Lietuvo-je neatskaičius mokesčių minimalus darbo užmo-kestis yra 800 litų, arba 670 litų "į rankas".

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentū-ros "Eurostat" duomeni-mis, šių metų pradžioje minimalus atlyginimas Lietuvoje buvo vienas mažiausių tarp ES šalių.

Šių metų sausį mini-malus darbo užmokes-tis Lietuvoje sudarė 232 eurus. Latvijoje jis siekė 254 eurus, Rumunijoje - 142 eurus, o Bulgarijoje - 123 eurus. Didžiausias tarp Baltijos šalių mini-malus atlyginimas buvo Estijoje - 278 eurai.

Tarp naujųjų ES vals-tybių narių didelis mini-malus atlyginimas buvo Maltoje ir Slovėnijoje - atitinkamai 655 ir 597 eurai.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) anksčiau buvo siūlęs bent iki 600 litų mažinti minimalų mėnesinį at-lyginimą (MMA) ir taip suteikti galimybę išlai-kyti potencialius bedar-bius, kurti naujas mažai apmokamas darbo vie-tas ir mažinti nedarbo lygį Lietuvoje.

Nesiliaujant kalboms dėl minimalaus darbo užmokes-čio didinimo, Seimo pirmininkės pavaduotoja Virgi-nija Baltraitienė siūlo didinti neapmokestinamąjį mi-nimumą. Artimiausiu metu Seimą turėtų pasiekti tai numatantis įstatymo projektas.

VIDUJE SKAITYKITE: www.darbopartija.lt

Opozicijos ly-derio postas grįžta pas darbiečius

...psl 2

Pailginus pensinį am-žių bus pabloginamos sąlygos jaunimui

...psl 3

MĖNESIO TEMA

Kaulų-raumenų li-gos: valstybė neten-ka darbingų žmonių — biudžetas pinigų

TPP pėdsakai „Kreivio pažymo-je“ — korektūros

klaida?“

...psl 2

Darbiečių žiniosbalandžio mėn. Nr. 4 (16)

V. Baltraitienė siūlo didinti neapmokestinamąjį minimumą

www.darbopartija.lt

Skyriuose:Alytuje aptarti rinkimų rezultatai

Kovo 23 d. vy-kusiame Alytaus miesto skyriaus vi-suotiniame narių susirinkime aptarti Savivaldybių tary-bų rinkimų rezul-tatai. Štabo vadovė

Renata Vaičiukynaitė susirinkusiems partiečiams pateikė rinkimų štabo darbo ataskaitą, padėkojo už darbą rinkimų kampanijos metu. „Visi sky-riaus nariai įnešėte savo indėlį, kad pasiektu-me gerus Savivaldybių tarybų rinkimų rezulta-tus. Nuoširdžiai Jums dėkoju už atliktą darbą ir pagalbą rinkimų metu“, — susirinkime kalbėjo skyriaus pirmininkė Danguolė Juozapavičienė.

Anykščiuose vyko sporto šventė

Kovo 19 die-ną Darbo parti-jos Anykščių sky-rius ketvirtą kartą surengė jau tradici-ne tapusia skyriaus sporto šventę. Dau-giau nei šimtas par-

tiečių su šeimos nariais tarpusavyje varžėsi bau-dų mėtymo rungtyje, teniso ir šaškių turnyruose. Bene didžiausio skaitlingumo sulaukė smiginio rungtis, kurioje dalyvavo virš penkiasdešimties rankų miklumą ir akies taiklumą norinčių pa-sitikrinti šventės dalyvių. Bene ketvertą valandų trūkusi šventė neprailgo, apdovanoti buvo beveik visi - kas sąžiningai užtarnautomis taurėmis, kas medaliais, o kas ir saldžiomis "barankomis"...

Pagėgių skyriuje skyriaus tarybos posėdis

Kovo 15 d. Dar-bo partijos Pagėgių skyriuje įvyko sky-riaus tarybos po-sėdis, darbotvarkės klausimuose mir-gėjo eilutės, o tai reiškė, kad planų

ir darbų gausa nepaleidžia nė akimirkai atitol-ti nuo skyriaus veiklos. Posėdžio metu buvo ren-kamas naujas skyriaus pirmininko pavaduotojas. Dar nespėjus pristatyti Martyno Merkelio kan-didatūros, posėdžio nariai jau stipriai plojo jau-nam, veržliam, atsakingam, gerbiančiam skyrių ir jo narius, partiečiui.

2011 m. balandis Darbiečių žinios // 2www.darbopartija.lt

Opozicijos lyderio postas grįžta pas darbiečius

Anot opozicijos lyderio, Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio, opozicija savo darbe va-dovausis anksčiau priimta alternatyvia Vyriausybės programa, kurią paren-gė opozicinės frakcijos, ir sieks, kad projektai pagal ją būtų teikiami sparčiau. „Neseniai pasibaigusiuose savivaldybių tarybų rinki-muose opozicinės partijos gavo žymiai daugiau rin-kėjų pasitikėjimo, negu valdančiosios partijos, to-dėl manome, kad būtų teisinga prieš rinkėjus įgyvendinti alternatyvią Vyriausybės programą ir

valdantieji į tai turėtų at-kreipti dėmesį, nes tai at-spindi rinkėjų lūkesčius“, — sako V. Gapšys.

Pasak V. Gapšio, dau-giausia dėmesio pavasa-rio Seimo sesijos metu opozicija skirs sociali-niams ir ekonominiams klausimams. „Didžiau-sios problemos, su ku-riomis susiduria Lietuva — milžiniškas nedarbas, emigracija, neveiksmin-ga ekonomikos gaivini-mo programa. Ne ma-žiau svarbūs klausimai yra pensijų grąžinimas, socia-linio draudimo ir mokes-čių sistemos reformos.

Opozicija ne tik planuo-ja teikti įstatymų pataisas, susijusias su šiomis sriti-mis, bet ir aktyviai kon-troliuoti Vyriausybės vei-klą, kuri netenkina net 85 proc. šalies gyvento-jų. Taip pat mes sieksime aktyvesnio dialogo su ša-lies prezidente. Nors šiuo metu Dalia Grybauskai-tė nenori keisti premje-ro, bet iš jos pareiškimų galima daryti išvadą, kad Vyriausybės ir kai kurių ministrų veikla jos ne-tenkina, todėl savo darbe mes būtinai atsižvelgsime ir į šalies vadovės nuomo-nę“.

Prasidėjus pavasario Seimo sesijai, opozicijos lyderio pos-tas vėl atiteko Seimo Darbo partijos frakcijai. Pagal ro-tacijos principą darbiečiai vadovaus opozicijai jau antrą kartą šios Seimo kadencijos metu. Praėjusią rudens Sei-mo sesiją opozicijai vadovavo Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

Pavasario Seimo sesi-joje bus svarstoma ne-mažai „Sodros“ refor-mos įstatymų pataisų. Viena jų - pensinio am-žiaus ilginimas. Socia-linės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pama-žu didinti pensinį amžių iki 2026-ųjų metų, jog jis pasiektų 65 metus.

Trečiadienio rytą par-lamentarės pasiteiravus, ar ji parems tokį siūly-mą, V. Baltraitienė pa-reiškė, jog tai sudėtinga tema.

„Nemanau, kad tai iš-spręs „Sodros“ proble-mas. Tai iš tikrųjų dar padarys tokį dalyką, kad jaunam žmogui bus ne-įmanoma įsidarbinti, ypač valstybiniame sek-toriuje. Pabloginamos sąlygos jauniems žmo-nėms, siekiantiems kar-

jeros, galintiems ir mo-kantiems ir užsienio kalbas“, - interviu „Ži-nių radijui“ sakė Sei-mo opozici-nės Darbo partijos ats-tovė.

Anot V. Baltrai-tienės, pensinio am-žiaus ilginimui Lietu-voje dar per anksti dėl menkos gyvenimo ko-kybės.

„Mane labiau baugina tai, kad jeigu nesikeis si-tuacija Lietuvoje, mes iš tikrųjų visiškai jaunimą išstumsime iš Lietuvos ir pasiliks tada tik dir-bantys pensininkai, vy-resnio amžiaus žmonės. Kas tada mokės pensi-jas?“, - klausė Seimo vi-cepirmininkė.

Ji teigė mananti, kad

klausimai, susiję su „So-dros“ reforma, bus pa-tys sudėtingiausi, ir su-abejojo, ar šioje sesijoje iš viso bus priimti.

Siūlomos Valstybi-nių socialinio draudimo pensijų įstatymo patai-sos numato, kad ir vy-rams, ir moterims būtų vienodas 65 metų pen-sinis amžius. Šiuo metu moterys į pensiją išei-na 60 metų, vyrai - 62,5 metų amžiaus.

Jeigu Seimas pritartų, pensinis amžius laips-niškai būtų pradėtas di-dinti 2012 m. Moterims prie pensinio amžiaus kasmet būtų pridedami 4, o vyrams - 2 mėnesiai.

Kartą Seimo opozici-jai jau pavyko sužlugdyti du balsavimus dėl pen-sinio amžiaus didinimo.

Pailginus pensinį amžių bus pabloginamos sąlygos jaunimui, teigia V. Baltraitienė Pensinio amžiaus ilginimas "Sodros" problemų ne-išspręs, o tik dar labiau paskatins jaunimo nedarbą ir emigraciją, mano Seimo Pirmininkės pavaduotoja Vir-ginija Baltraitienė.

Lietuva tapo genetiškai modifikuotų organizmų bandymų aikštele

Seimas atmetė Darbo partijos frakcijos nario Kęstučio Daukšio pa-

siūlymą įpareigoti įmo-nes, gaminančias arba importuojančias pro-

duktus, kurių sudėty-je yra genetiškai mo-difikuotų organizmų (GMO), mokėti į vals-tybinį Privalomojo svei-katos draudimo fondą 5 proc. dydžio įmokas nuo pagaminto, importuo-to ir tiekiamo rinkai viso produkto vertės. Šiuo pasiūlymu Seimo narys siekė bent iš dalies kom-pensuoti žalą, kurią ga-lės ateityje patirti tokių produktų vartotojai.

„Alkoholio ir tabako

Šis darbiečio pasiūly-mas buvo atmestas val-dančiųjų balsais. Dau-giausia prieš jį balsavo valdančiosios konserva-torių partijos Seimo na-riai. „Dėl Europos są-jungos spaudimo mes priversti įsileisti GMO į Lietuvą, tačiau nie-kas mums nedraudžia jų papildomai apmokes-tinti, ypatingai kalbant apie sveikatos apsaugą. Prievolė GMO gamin-tojams pervesti 5 proc.

mokestį į Privalomąjį sveikatos draudimo fon-dą netaptų didele našta verslininkams, o sveika-tos apsaugos biudžetas ilgalaikėje perspektyvo-je pajustų apčiuopiamą naudą. Tačiau konserva-torių valia Lietuva tapo GMO bandymų aikšte-le, o žmonės — lyg ban-domieji triušiai dabar ant savęs turės neatly-gintinai bandyti GMO poveikį sveikatai“, — sako K. Daukšys.

2011 m. balandis3 // balandis www.darbopartija.lt

D. Mikutienė: „Kaulų-raumenų ligos: valstybė netenka darbingų žmonių — biudžetas pinigų“

Diskusijos dalyvius sveikino Seimo pirmi-ninkė Irena Degutienė, Seimo Socialinių reika-lų ir darbo komiteto pir-mininkas Rimantas Da-gys, renginyje dalyvavo Šalies prezidentės pata-rėja Aira Mečėjie-nė, Seimo nariai, komitetų atsto-vai, Nacionalinės sveikatos tary-bos, Sveikatos ap-saugos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų mi-nisterijų ir joms pavaldžių institu-cijų atstovai, gy-dytojai ekspertai, pacientų organi-zacijų vadovai.

2008–2009 me-tais Europos mas-tu sudaryta The Work Fundation darbo grupė dėl duomenų kreipėsi į Lietuvos statis-tikos departamentą, hi-gienos institutą, sveika-tos priežiūros sistemos ir darbo specialistus, gy-dytojus reumatologus. Surinkti publikuoti kli-nikiniai, epidemiologi-niai, psichologiniai ir ekonominiai įrodymai bei ekspertų nuomonės apie kaulų ir raumenų susirgimų kilmę, mąstą ir ekonomines pasekmes Lietuvoje.

Kaip teigė Seimo Sveikatos reikalų komi-teto narė ir šio renginio globėja Dangutė Miku-tienė, projektas „Fit for Work“ Lietuvoje buvo pristatytas 2010 m. kovo 24 d. Tuomet buvo su-

daryta darbo grupė iš įvairių sričių specialistų, kurie detaliai išanalizavo situaciją ir pateikė pasiū-lymus kaip ją pagerin-ti. „Ekonomikos nuos-mukis smarkiai veikia Lietuvą. Lietuvos dar-buotojų sveikatos būklė taip pat kelia didelį su-sirūpinimą. Didelės da-lies darbuotojų sveikata nėra pakankamai gera, darbingo amžiaus žmo-

nių skaičius mažėja, po-puliacija sensta, todėl vis sunkiau užtikrinti dar-bo produktyvumo didė-jimą, kurio Lietuvai taip reikia ir reikės ateityje, kai ekonomikos nuos-mukis pagaliau baigsis“,

— sakė D. Mikutienė.„Fit for Work“ pro-

jekte į Lietuvą žvelgia-ma platesniame, Euro-pos Sąjungos, kontekste ir įvertinama, kuriose srityse Lietuvai sekasi gerai, o kuriose dar rei-kia gerokai pasitempti.Pagrindiniai diskusijos klausimai:

• Kokia kaulų-rau-menų sistemos susirgi-mų įtaka darbo rinkai ir

Lietuvos ekonomikai? Kaip šios ligos gali pa-keisti demografiją, dar-bo jėgos pasiskirstymą ir gyvenimo būdą?

• Kaip darbdaviai, vyriausybė ir parlamen-tarai, bendros praktikos ir profesinių ligų gydy-tojai supranta šią pro-blemą ir kaip elgiasi su-sidūrę su ja savo darbo praktikoje? Kaip aprū-pintas sveikatos prie-žiūros sektorius, kad už-tikrintų ankstyvą šių susirgimų diagnozavi-mą, savalaikį tinkamą gydymą ir reabilitaciją?

• Kokių išanksti-nių veiksmų gali im-

tis vyriausybė

ir parlamen-tarai, darbdaviai ir gy-dytojai, kad kaulų- rau-menų sistemos ligomis sergantiems užtikrin-tų: a) darbingumo išsau-gojimą b) maksimaliai gerą jų gyvenimo ir dar-bo kokybę c) darbo vie-tos išsaugojimą (sugrįži-mo į darbą galimybę)?

„Pagrindinis sergan-čiųjų kaulų-raumenų sistemos ligomis gydy-mo tikslas — jų dar-

bingumo išsaugojimas. Anksti diagnozavus ligą ir laiku paskyrus gydy-mą inovatyviais vaistais galima apsaugoti žmo-gų nuo neįgalumo ir su-taupyti valstybės išlaidų socialinei apsaugai atei-tyje. Būtina, kad Vyriau-sybė kuo skubiau suda-rytų tarpžinybinę darbo grupę ir parengtų Naci-onalinę Artrito progra-mą, skiriant jai tinka-mą finansavimą, nes tai didžiulė problema, kas-met pareikalaujanti iš biudžeto labai didelių išmokų. Tarpžinybinio bendradarbiavimo sure-guliavimas ir būtinybė optimizuoti lėšų srautus

tarp ministerijų — turėtų būti priori-tetiniai Vyriausybės darbai. Mes tikrai nesame tiek turtin-gi, kad taip neraci-onaliai naudotume lėšas. Tokios mili-jardinės išmokos ne šiandien ir ne va-kar atsirado, tęsiasi metų metus — ne-panaikindami prie-žasčių, o tik laikinai gesindami gaisrus. Taip niekada „So-dros“ biudžeto ir nesubalansuosime. Visa tai grįžta siau-bingu bumerangu

Lietuvos žmonėms“, — D. Mikutienė.

Lietuvoje nuo kau-lų-raumenų susirgimų kenčia 250 tūkst. žmo-nių. Dėl šių ligų išrašo-ma beveik pusė visų ne-darbingumo pažymų, be to, šios ligos yra vie-na dažniausių negalios priežasčių. Ligos sąly-gotos socialinės ir eko-nominės pasekmės Lie-tuvai kasmet kainuoja 1,8 mlrd. litų.

Seime buvo pristatyti „Fit for Work/Pasiruošęs dar-bui“ projekto vienerių metų tyrimų ir veiklos rezulta-tai. Projekto iniciatoriai siekia sujungti atsakingų ins-titucijų pajėgas sisteminiam problemų sprendimui. 2007 metais Lietuva buvo pakviesta dalyvauti 25-iose Europos šalyse vykstančiame projekte „Fit for Work/Pasiruošęs darbui“, kurio tikslas yra atkreipti dėmesį į kaulų-raumenų sistemos ligas ir įvertinti jų naštą šaliai bei visuomenei.

Būtina, kad V y r i a u s y -bė kuo sku-biau sudarytų tarpžinybinę darbo grupę ir parengtų Na-cionalinę Ar-trito progra-mą, skiriant jai tinkamą fi-nansavimą.

2011 m. balandis Darbiečių žinios // 4MĖNESIO TEMA