LIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ PARAMĄ: GALIMYBĖS IR

PROBLEMOS

GALUTINĖ ATASKAITA

Vilnius, 2007

TURINYS

Santrumpų sąrašas ..................................................................................................... 2

Įvadas ........................................................................................................................ 4

1. Tyrimo metodika ..................................................................................................... 8

1.1. Tyrimo tikslai.................................................................................................................8

1.2. Tyrimo teorinis modelis..................................................................................................9

1.3. Tyrimo metodai............................................................................................................11

2. Užsienio patirties apžvalga .................................................................................... 13

2.1. ES šalių narių dalyvavimas Dvynių programoje: pagrindinės tendencijos...................13

2.2. Dvynių projektų koordinavimo ir administravimo modeliai užsienio šalyse.................15

2.3. Prancūzijos kaip paramos teikėjos pagal Dvynių programą atvejo studija..................24

2.4. Airijos kaip paramos teikėjos pagal Dvynių programą atvejo apžvalga.......................32

3. Lietuvos patirtis, dalyvaujant Dvynių programoje ................................................... 37

3.1. Lietuvos kaip paramos gavėjos dalyvavimas Dvynių programoje...............................37

3.2. Lietuvos kaip paramos teikėjos dalyvavimas Dvynių programoje...............................38

3.3. Institucijų dalyvavimo Dvynių programoje veiksniai....................................................40

3.3.1. Vystomojo bendradarbiavimo politika...............................................................40

3.3.2. Teisinis reglamentavimas..................................................................................43

3.3.3. Valstybės tarnybos pajėgumas ir motyvacija....................................................52

3.3.4. Lobizmas...........................................................................................................55

3.3.5. Informacijos sklaida...........................................................................................57

3.3.6. Geroji praktika...................................................................................................59

3.3.7. Tarptautiniai ryšiai.............................................................................................61

3.3.8. Tarnautojų kompetencijos.................................................................................64

3.3.9. Vadovų palaikymas...........................................................................................67

4. Lietuvos kaip paramos kitoms šalims teikėjos pagal Dvynių programą perspektyvos 70

4.1. Dvynių projektų paklausa............................................................................................70

4.2. Lietuvos potencialas teikti paramą kitoms šalims pagal Dvynių programą.................75

4.2.1. Institucijų intencijos...........................................................................................75

4.2.2. Dvynių projektų palaikymas ir koordinavimas...................................................76

Išvados ir rekomendacijos ......................................................................................... 83

Literatūros ir šaltinių sąrašas .................................................................................... 90

Priedai ....................................................................................................................... 94

1. Dalyvavimo Dvynių programoje, teikiant paramą kitoms šalims, modeliai.................94

2. Giluminiai interviu.......................................................................................................95

3. Finansų ministerijos atsakymas į užklausą..................................................................96

4. Sodros atsakymas į užklausą.......................................................................................98

1

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

Senosios Europos Sąjungos šalys narės (ES 15)

AT AustrijaBE BelgijaDK DanijaFI SuomijaFR PrancūzijaDE VokietijaEL GraikijaIE AirijaIT ItalijaLU LiuksemburgasNL OlandijaPT PortugalijaES IspanijaSE ŠvedijaUK Jungtinė Karalystė

Naujosios Europos Sąjungos šalys narės

CY KiprasCZ ČekijaEE EstijaHU VengrijaLV LatvijaLT LietuvaMT MaltaPL LenkijaSK SlovakijaSI Slovėnija

BG BulgarijaRO Rumunija

Kitos santrumpos

BVP Bendrasis vidaus produktas.CARDS 2000 – 2006 m. Vakarų Balkanų šalių (Albanija, Bosnija ir

Hercegovina, Kroatija, Makedonija, Serbija ir Juodkalnija) stabilizacijos ir asociacijos programa (angl. Community Assistance for Reconstruction, Development and Stabilisation).

CPVA VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.ENPI Europos kaimynystės politikos instrumentas (angl. European

Neighbourhood Policy Instrument).ES acquis ES valstybių bendrųjų teisės normų visuma. Kad galėtų įstoti į ES,

šalys kandidatės turi perimti acquis ir persitvarkyti taip, kad ES teisė taptų jų nacionalinių teisės aktų dalimi.

IPA Pasiruošimo narystei finansinis instrumentas (angl. Instrument of Pre-Accession Assistance).

LRVK Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.MEDA Europos – Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimo (angl.

Euro – Mediterranean Partnership) palaikymui skirtas finansinis instrumentas/programa. MEDA programa apima šias šalis: Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Marokas, Palestinos Administracija, Tunisas, Sirija.

MEDSTAT Europos ir Viduržemio jūros regiono bendradarbiavimo statistikos srityje programa.

2

NCP Dvynių projektų koordinatorius (angl. National Contact Point).PHARE Europos Sąjungos ekonominės pagalbos programaTACIS Europos Sąjungos techninės pagalbos Nepriklausomų valstybių

sandraugos šalims programa (angl. Technical Aid to the Commonwealth of Independent States). Programa apima šias šalis: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Kazachija, Kirgizija, Moldova, Mongolija, Rusijos Federacija, Tadžikistanas, Turkmėnija, Ukraina, Uzbekija.

TAIEX Techninės pagalbos ir keitimosi informacija programa (angl. Technical Assistance and Information Exchange).

URM Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijaVRM Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

3

ĮVADAS

Europos Sąjungos (toliau ES) Dvynių programa yra vienas iš svarbiausių instrumentų, skirtų viešojo administravimo institucijų stiprinimui kaimyninėse ES šalyse1. Dvynių projektų įgyvendinimas padeda šalims - esamoms ir potencialioms kandidatėms į ES nares perimti ir įgyvendinti ES acquis. Pagrindinis Dvynių programos įgyvendinimo principas yra vienos ar poros ES šalių viešojo administravimo institucijų ar įstaigų bendradarbiavimas su ES nepriklausančios šalies gimininga institucija ar įstaiga, padedant pastarajai įgyvendinti reikalingas reformas. Be paramą teikiančių ir gaunančių šalių, Dvynių programos įgyvendinime aktyviai dalyvauja ir Europos Komisija.

ES Dvynių programa pradėta įgyvendinti 1998 m. Pradžioje Dvynių parama buvo teikiama Phare ir Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės (angl. Transition Facility) rėmuose šalims, besiruošiančioms narystei ES. Vėliau Dvynių programos geografinė aprėptis plėtėsi: nuo 2000 m. Dvynių paramą pradėta teikti Vakarų Balkanų šalims pagal CARDS programą, nuo 2004 m. – Viduržemio jūros pietuose esančioms valstybėms pagal MEDA programą, 2004 m. Dvynių projektų įgyvendinimas taip pat pradėtas Naujosiose nepriklausomose valstybėse pagal TACIS programą. 2007 m., reformuojant ES paramos instrumentų sistemą, įvardintos programos buvo sujungtos į dvi programas: IPA (angl. Instrument of Pre-Accession Assistance), kuri apėmė buvusias PHARE ir CARDS programas, ir ENPI (angl. European Neighbourhood Policy Instrument), kuri apėmė buvusias MEDA ir TACIS programas. IPA yra skirta esamoms ir potencialioms ES kandidatėms, tuo tarpu ENPI yra Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo instrumentas.

Dvynių projektai yra įgyvendinami pagal tam tikrus bendrus principus, kurie yra nustatyti pagrindiniame Dvynių projektų įgyvendinimą reglamentuojančiame dokumente – Dvynių projektų įgyvendinimo vadove (toliau Dvynių vadove).2

Kiekvieno Dvynių projekto įgyvendinimą galima skirstyti į 9 etapus:

1. Projekto identifikavimas. Dvynių projekto iniciatyvos teisė priklauso šaliai paramos gavėjai. Ji identifikuoja paramos poreikius Europos Komisijos nustatytų prioritetinių sričių rėmuose ir su Europos Komisijos pagalba parengia projekto aprašymą (angl. Project Fishe).

2. Kvietimas teikti pasiūlymus. Kvietimas teikti pasiūlymus skelbiamas Europos Komisijos Generalinio direktorato interneto svetainėje3, o projekto aprašymas išsiunčiamas ES šalių narių Dvynių projektų koordinatoriams (angl. National Contact Points), kurie jį išplatina savo šalies institucijoms.

3. Pasiūlymų teikimas. ES šalys narės pavieniui ar sudarydamos konsorciumus (ne daugiau kaip dviejų šalių, iš kurių viena atlieka vadovaujančio, o kita – jaunesniojo partnerio vaidmenį) parengia pasiūlymus dėl Dvynių projekto įgyvendinimo. Tam skiriama maždaug aštuonios savaitės nuo projekto aprašymo paskelbimo. Vėliau pasiūlymus teikiančios šalys juos pristato ir gina paramą gausiančioje šalyje.

Pasiūlymuose be viso kito nurodomi ir ekspertai, atliksiantys ilgalaikio Dvynių patarėjo (angl. Resident Twinning Advisor) bei projekto vadovo

1 Pažymėtina, kad Dvynių projektų įgyvendinimas tęsiamas ir naujosiose ES šalyse. Tokiu būdu jos vienu metu gali dalyvauti Dvynių programoje tiek kaip paramos gavėjos, tiek kaip paramos teikėjos.

2 European Commission. Institution Building in the Framework of European Union Eolicies. Common Twinning Manual. May 2007, p.20. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/final_version_of_the_manual_060707.pdf

3 Pre-Accession Assistance for Institution Building - Twinning http://ec.europa.eu/enlargement/financial_assistance/institution_building/twinning_en.htm

4

(angl. Project Leader) funkcijas. Ilgalaikis Dvynių patarėjas yra svarbiausias asmuo (angl. „Backbone“), įgyvendinant Dvynių projektą. Tai didelę patirtį projekto įgyvendinimo srityje turintis paramą teikiančios šalies viešojo sektoriaus tarnautojas, kuris siunčiamas dirbti į paramą gaunančia šalį ne trumpesniam kaip vienerių, bet ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Projekto vadovas yra aukšto rango tarnautojas, dirbantis paramą teikiančios šalies administracijoje, kuris yra atsakingas už projekto įgyvendinimą tiek, kiek tai priklauso nuo paramą teikiančios šalies.

4. Pasiūlymų atranka. Dvynių projektą įgyvendinsiančią ES šalį (šalis) pasirenka šalis paramos gavėja, įvertinusi pateiktus pasiūlymus ir jų pristatymus.

5. Darbų plano parengimas. Paramą teiksianti ES šalis ir paramą gausianti šalis kartu parengia Dvynių sutartį, kurioje detaliai apibrėžiami projekto tikslai ir siekiami rezultatai, taip pat sudaromas detalus projekto biudžetas.

6. Sutarties pasirašymas. Dvynių sutartis pasirašoma, ją įvertinus Valdymo komitetui (Europos Komisijai).

7. Projekto įgyvendinimas. Projekto įgyvendinimo metu abi šalys vykdo prisiimtus įsipareigojimus: paramą teikianti šalis - suteikti šaliai paramos gavėjai reikalingą techninę ir ekspertinę pagalbą (siunčiant trumpalaikius vidutinio laikotarpio ekspertus, rengiant vizitus ir pan.), paramą gaunanti šalis – vykdyti ir finansuoti planuojamas reformas4. Dvynių projekto įgyvendinimo metu turi būti pasiekti konkretūs pritaikomi rezultatai (angl. mandatory results). Projekto rezultatų nuosavybė priklauso išimtinai paramą gaunančiai šaliai.

8. Stebėsena ir atsiskaitymas. Projekto įgyvendinimą prižiūri Europos Komisijos delegacija ir paramą gaunančios šalies administracija. Projekto įgyvendinimo progresui nustatyti kas ketvirtį rengiamos tarpinės ataskaitos, o projekto įgyvendinimo pabaigoje – galutinė ataskaita.

9. Vertinimas. Dvynių projektai vertinami atliekant išorės auditą.

Šaltinis: European Commission. Institution Building in the Framework of European Union Policies. Common Twinning Manual. May 2007. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/final_version_of_the_manual_060707.pdf

Dvynių projektai yra skirstomi į Dvynių projektus (angl. Twinning) ir trumpalaikius Dvynių projektus (angl. Twinning Light). Trumpalaikiai Dvynių projektai nuo Dvynių projektų pirmiausia skiriasi apimtimi, t.y. trumpalaikių Dvynių projektų atveju įgyvendinamos tik tam tikros specifinės priemonės, o ne visa apimanti reforma ar teisinės sistemos pertvarka. Todėl paramą pagal trumpalaikius Dvynių projektus teikia atskiros šalys (negalimi šalių konsorciumai, tačiau į projektą gali būti įtraukiami kitų šalių ekspertai). Be to, trumpalaikiai Dvynių projektai turi būti įgyvendinami labai sparčiai, todėl:

1. Pasiūlymų pateikimui skiriamos tik šešios savaitės (gali būti pratęsta);2. Projekto įgyvendinimo maksimalus laikotarpis yra šeši mėnesiai (išimtiniais

atvejais gali būti pratęstas iki 8 mėnesių) 3. Projekto maksimalus biudžetas 250000 eurų.

Įgyvendinant trumpalaikį Dvynių projektą neskiriamas ilgalaikis Dvynių patarėjas, nėra bendrai sudarinėjamas darbų planas. Įgyvendinant trumpalaikius Dvynių projektus neleidžiamas įrangos pirkimas ar naudojimasis privataus sektoriaus paslaugomis.5

4 Pažymėtina, jog visos galimos šalies paramos teikėjos išlaidos, susijusios su įgyvendinamu Dvynių projektu, yra padengiamos Dvynių programos, tuo tarpu šalys paramos gavėjos dalį savo išlaidų turi finansuoti pačios.

5

Dalyvavimo Dvynių programoje nauda

Dalyvavimas Dvynių programoje yra naudingas ne tik paramą gaunančiai, bet ir paramą teikiančiai šaliai. Toliau trumpai pristatomi svarbiausi dalyvavimo šioje programoje naudos šaliai paramos teikėjai (šiuo atveju Lietuvai) aspektai.

Pirma, Lietuva kaip ES narė yra įsipareigojusi prisidėti įgyvendinant ES vystomojo bendradarbiavimo politiką. Paramos teikimas kitoms šalims yra vienas iš būdų vykdyti šiuos įsipareigojimus.

Antra, paramos teikimas užsienio valstybėse padeda įgyvendinti strateginius užsienio politikos tikslus, kurie yra numatyti įvairiuose dokumentuose (pvz., LR Seimo 2004 m. gegužės 5 d. rezoliucija „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio politikos krypčių Lietuvai tapus visateise NATO nare ir Europos Sąjungos nare“, 2004 m. politinių partijų susitarimas „Dėl pagrindinių valstybės užsienio politikos tikslų ir uždavinių 2004 - 2008 metais“). Jie susiję su geros partnerystės ir kaimynystės santykiais, Lietuvos kaip „regiono centro“ idėja.

Trečia, paramos teikimas užsienyje prisideda prie demokratijos ir teisės viršenybės įtvirtinimo, ūkio plėtros ir valdymo tobulinimo šalyse paramos gavėjose.

Ketvirta, dalyvaujant Dvynių programoje gerinamas Lietuvos valstybės ir jos institucijų įvaizdis užsienio valstybėse. Šis įvaizdis gali būti naudingas politine prasme (siekiant palankių sprendimų tarptautinėse organizacijose) ar ekonomine prasme (siekiant pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų).

Penkta, dalyvavimas Dvynių programoje teikia finansinę ir nefinansinę naudą dalyvaujančioms institucijoms ir jų tarnautojams. Kalbant apie finansinę naudą, dalyvavimas Dvynių projektuose valstybės tarnautojams yra stiprus finansinės motyvacijos šaltinis, kuris aktualus mažėjant Lietuvos valstybės tarnybos patrauklumui (daugiausia dėl darbo užmokesčio klausimų). Kalbant apie nefinansinę naudą, institucijos dalyvaudamos Dvynių projektuose vysto savo institucinius ir administracinius gebėjimus, praplečia Lietuvos galimybes aktyvesniam dalyvavimui ES finansuojamuose projektuose, o valstybės tarnautojai įgyja naujų žinių ir įgūdžių, kurie yra naudingi jų karjerai.

Šešta, ekspertinės žinios ir įgūdžiai, kurie atsiranda dirbant su užsienio partneriais šalyse paramos gavėjose, gali padėti geriau atlikti pareigas Lietuvoje bei skatinti teikti siūlymų, kaip tobulinti viešąjį administravimą Lietuvoje, siekti geresnių viešosios politikos rezultatų.

Septinta, Dvynių projekto įgyvendinimo metu užsimezgęs institucijų tarpusavio bendradarbiavimas paprastai turi formalų ar neformalų tęstinumą. Buvę Dvynių partneriai bendradarbiauja tarptautinėse institucijose, įvairiose darbo grupėse. ES lygiu partnerių bendradarbiavimas gali padėti pasiekti palankesnių rezultatų priimant sprendimus įvairiose darbo grupėse, komitetuose ir netgi Taryboje. Pavyzdys galėtų būti Prancūzijos ir Lietuvos bendradarbiavimas transporto srityje. Prancūzai perteikė savo patirtį keturių Dvynių projektų įgyvendinimo Lietuvoje metu, ir šiuo metu tarptautinėse organizacijose Dvynių projekte dalyvavusios institucijos viena kitą stipriai palaiko (pavyzdžiui, „Rail Baltica“ projekto klausimais). Pasak Dvynių eksperto, „kiekvienas toks Dvynių projektas leidžia formuoti naujas koalicijas Briuselyje“.6 Be to, bendradarbiavimas su užsienio šalių institucijomis, įgyvendinant Dvynių projektus, veda kitų bendrų projektų link.

Atsižvelgiant į įvairiapusę dalyvavimo Dvynių programoje naudą, reikalinga skatinti aktyvesnį Lietuvos įsitraukimą į paramos teikimo procesą naudojantis Dvynių instrumentu. Siekiant šio tikslo yra svarbu ištirti, kokie veiksniai stabdo efektyvų ir

5 European Commission. Institution Building in the Framework of European Enion Eolicies. Common Twinning Manual. May 2007, p.20. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/final_version_of_the_manual_060707.pdf

6 Interviu su LR Susisiekimo ministerijos Dvynių projekto patarėjau geležinkelių srityje, 2007 07 19.

6

rezultatyvų Lietuvos dalyvavimą teikiant paramą pagal Dvynių programą bei koks yra svarbiausias Lietuvos tarnautojų motyvacijos šaltinis dalyvauti šioje programoje. Tyrime bus pateiktos rekomendacijas, kaip ateityje padidinti Lietuvos dalyvavimo šioje programoje aktyvumą ir sėkmingumą.

Tyrimo objektas

Dvynių programa Lietuvoje apima dvejopus Dvynių projektus. Pirma grupė yra projektai, kuriuos įgyvendinant Lietuvos institucijos yra paramos gavėjos. Už šių projektų sutarčių sudarymą ir įgyvendinimo priežiūrą yra atsakinga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) prie Finansų ministerijos. Visos PHARE ir Pereinamojo laikotarpio priemonės koordinatorius (vadinamasis Nacionalinis paramos koordinatorius) yra Finansų ministerija. Antrąją grupę sudaro Dvynių projektai (tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai), kurių pagrindu Lietuvos institucijos teikia paramą kitoms šalims (paramos gavėjoms). Už šiuos projektus pagal Dvynių vadovą yra atsakingas Dvynių projektų koordinatorius, kurio funkcijas atlieka Vyriausybės kanceliarija. Šio tyrimo objektas yra Lietuvos dalyvavimas Dvynių programoje teikiant paramą kitoms šalims. Su tyrimo objektu iš dalies yra susijęs ir Dvynių projektų įgyvendinimas Lietuvoje, t.y. Lietuvos kaip šalies paramos gavėjos patirtis, tačiau ji bus nagrinėjama tik tiek, kiek tai svarbu atliekant Lietuvos kaip paramos teikėjos pagal Dvynių programą patirties analizę.

Ataskaitos „žemėlapis“

Tyrimo galutinę ataskaitą sudaro kelios struktūrinės dalys. Įvade trumpai pristatoma Dvynių programa, dalyvavimo šioje programoje potenciali nauda, taip pat apibrėžiamas tyrimo objektas. Pirmoje ataskaitos dalyje pateikiama tyrimo metodika, t.y. pristatomi tyrimo tikslai, teorinis modelis bei tyrimo metodai. Antrojoje tyrimo dalyje pateikiama užsienio šalių patirties, dalyvaujant Dvynių programoje, apžvalga. Trečioji dalis apima Lietuvos patirties dalyvaujant Dvynių programoje analizę. Ketvirtojoje dalyje nagrinėjamos Lietuvos perspektyvos teikti Dvynių paramą ateityje. Galiausiai pateikiamos tyrimo išvados bei praktinės rekomendacijos dėl paramos teikimo kitoms šalims pagal Dvynių programą sistemos tobulinimo.

7

1. TYRIMO METODIKA

Pagrindiniai atliekamo tyrimo tikslai yra keturi:1. Išanalizuoti Lietuvos kaip šalies paramos teikėjos patirtį dalyvaujant

Dvynių programoje; 2. Nustatyti problemas, kylančias Lietuvos viešojo administravimo

institucijoms ir/ar jų tarnautojams dalyvaujant Dvynių programos projektuose;

3. Įvertinti Lietuvos kaip Dvynių paramos teikėjos kitoms šalims potencialą ir ateities galimybes aktyviai ir sėkmingai dalyvauti šioje programoje;

4. Pateikti praktines rekomendacijas, kaip tobulinti paramos teikimo kitoms šalims pagal Dvynių programą sistemą Lietuvoje.

Tyrimo tikslus galima skaidyti į klausimus, į kuriuos ir bus atsakyta tyrimo metu. Pirmąjį tyrimo tikslą apibūdina šie klausimai:

a. Kaip aktyviai Lietuva dalyvauja, teikiant paramą pagal Dvynių programą?

b. Kiek sėkmingas Lietuvos dalyvavimas Dvynių programoje?

Antrojo tyrimo tikslo bus siekiama išsamiai analizuojant tris klausimus: c. Su kokiomis problemomis susiduria viešojo administravimo

institucijos ir įstaigos, įgyvendindamos Dvynių projektus?d. Kokios yra institucinės ir sisteminės prielaidos, skatinančios senąsias

ES šalis nares teikti paramą pagal Dvynių programą? e. Kokios priemonės paskatintų aktyvesnį/sėkmingesnį Lietuvos viešojo

administravimo institucijų dalyvavimą Dvynių programoje?

Trečiajam tyrimo tikslui pasiekti skirti šie klausimai: f. Kokiose srityse Lietuva turi gerosios praktikos, kuri galėtų būti

sėkmingai perduodama kitoms šalims?g. Kokios yra Lietuvos valstybės tarnautojų kompetencijos dalyvauti

Dvynių programoje kaip paramos teikėjams?h. Kiek motyvuotos yra Lietuvos institucijos ir jų tarnautojai dalyvauti

Dvynių programoje?i. Koks Dvynių projektų koordinavimo ir administravimo modelis būtų

palankiausias, skatinant institucijas teikti paramą pagal Dvynių programą?

Tyrimo pabaigoje numatoma pateikti konkrečias rekomendacijas, kurios apims:j. Siūlymus, kaip tobulinti dalyvavimo Dvynių programoje

administracinę sistemą, teisinį reglamentavimą, stiprinti Dvynių projektų koordinatoriaus Lietuvoje vaidmenį, taip siekiant sukurti efektyvią paramos pagal Dvynių programą teikimo sistemą;

k. Siūlymus, kaip skatinti Lietuvos institucijas ir jų tarnautojus dalyvauti Dvynių projektuose;

8

1.1. Tyrimo tikslai

Tyrimo objekto – Lietuvos dalyvavimo Dvynių programoje, teikiant paramą kitoms šalims, - priklausomąjį kintamąjį galima apibrėžti dviem aspektais. Analizuojamas Lietuvos dalyvavimo teikiant paramą pagal Dvynių programą aktyvumas – t.y. kaip dažnai šalis dalyvauja Dvynių projektuose, ir sėkmingumas, t.y. kaip sėkmingai įgyvendinamas projektas, su kokiomis problemomis susiduriama, kaip dažnai Lietuvos institucijos atlieka vadovaujančio partnerio vaidmenį ir t.t. Tyrimo objektui ištirti itin gerai tinka dalyvavimo tarptautiniuose projektuose paklausos - pasiūlos modelis (žiūrėti 1.2.1. pav.).

1.2.1. pav. Dalyvavimo Dvynių programoje pasiūlos ir paklausos modelis

Šiame modelyje paklausos pusė yra Dvynių programa, kurioje galima išskirti keletą svarbiausių veiksnių:

- Dvynių programos reglamentavimas. Dvynių programos vadove nustatomi pagrindiniai projektų atrankos ir įgyvendinimo principai, kokybiniai reikalavimai ir t.t.

- Dvynių programos finansavimas. Įgyvendinamų projektų skaičius ir dydis priklauso nuo Dvynių programai skiriamų lėšų. Dvynių projektų vertė gali siekti du ir daugiau milijonų eurų.

- ES ir šalių paramos gavėjų prioritetai. Europos Komisija kartu su šalimi paramos gavėja nustato prioritetines sritis, kuriose reikalinga parama pagal Dvynių programą ir pagal tai paskirsto atitinkamo finansinio instrumento (CARDS, TACIS, Nacionalinės veiksmų programos, kasmetiniai darbo planai MEDA projektams ir kt./ENPI ir IPA (nuo 2007 m.)) lėšas.

9

1.2. Tyrimo teorinis modelis

Lietuvos dalyvavimas

teikiant Dvynių paramą

Pasiūlos pusės veiksniai

Paklausos pusės

veiksniai

Sisteminiai veiksniai

Instituciniai veiksniai

Dvynių programa

Šalys paramos gavėjos

Politiniai prioritetai ir reformų poreikis

Dvynių programos reglamentavimasDvynių programos finansavimas ES prioritetai

Vystomojo bendradarbiavimo politikaValstybės tarnybos pajėgumasViešojo administravimo institucijų veiklos ir valstybės tarnautojų darbo reglamentavimasLobizmas

Informacijos sklaidaGeroji praktikaTarptautiniai ryšiaiTarnautojų kompetencijosVadovų palaikymas

Išvardinti veiksniai lemia, kiek ir kokių paramos teikimo projektų pagal Dvynių programą įgyvendinama ES lygiu. Lietuvos galimybės daryti įtaką Dvynių projektų paklausai yra labai ribotos, kadangi ji yra lemiama kitų šalių (paramos gavėjų) poreikių ir Europos Komisijos politikos. Tuo tarpu Lietuva neturi priemonių, įgalinančių ją ženkliai keisti kurį nors iš šių veiksnių pagal savo poreikius. Dėl šios priežasties tyrime tik bendrais bruožais aptariama Dvynių programos paklausos pusė, daugiausia dėmesio skiriant pasiūlos pusės analizei.

Pasiūlos pusė yra susijusi su Dvynių programos funkcionavimu Lietuvoje. Tai – pagrindinis tyrimo objektas, todėl čia veikiančių veiksnių analizei skiriama daugiausiai dėmesio. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos šalies dalyvavimo Dvynių programoje aktyvumui ir sėkmingumui, yra dviejų tipų – instituciniai ir sisteminiai.

Sisteminiu lygiu daugiausia įtakos turi:

Vystomojo bendradarbiavimo politika. Sėkmingai įgyvendinama šalies vystomojo bendradarbiavimo politika, apimanti aktyvų dalyvavimą teikiant dvišalę ar daugiašalę paramą, humanitarinę pagalbą ir kitas priemones, skatina šalies viešojo administravimo institucijas perduoti turimą gerąją patirtį kitoms šalims, suteikia tokios veiklos patirties, leidžia užmegzti ir palaikyti tarptautinius ryšius. Taigi Vystomojo bendradarbiavimo politika yra vienas svarbiausių strateginių paramos teikimo kitoms šalims pagal Dvynių programą motyvų, todėl daro didelę įtaką šalies institucijų dalyvavimo Dvynių programoje aktyvumui ir sėkmingumui.

Teisinis reglamentavimas. Valstybės tarnautojų, dalyvaujančių Dvynių programos projektuose, išvykos, išvykų apmokėjimas, valstybės tarnautojų pakeitimas, taip pat projektų lėšų valdymas ir administravimas bei kiti su Dvynių projektais susiję veiksmai yra reglamentuojami nacionalinių teisės aktų. Šių teisės aktų aiškumas ir palankumas tarptautiniuose projektuose dalyvaujančioms institucijoms ar jų darbuotojams yra svarbus aktyvaus dalyvavimo Dvynių programoje veiksnys.

Valstybės tarnybos pajėgumas ir motyvacija. Viešojo administravimo institucijoms dalyvaujant paramos kitoms šalims teikimo projektuose, jų tarnautojai ir darbuotojai, atlikdami tiesiogines savo funkcijas, dalį laiko taip pat turi skirti šių projektų veikloms įgyvendinti. Todėl dalyvavimo aktyvumui ir sėkmingumui didelę įtaką daro valstybės tarnybos pajėgumas, .t.y. kiek žmonių dirba valstybės tarnyboje bei koks jų darbo krūvis, taip pat jų motyvacija prisiimti papildomų užduočių.

Lobizmas. Sėkmingam dalyvavimui Dvynių programoje įtakos taip pat turi šalies gebėjimas (iš anksto) įtikinti potencialius paramos gavėjus, jog būtent jos institucijų geroji praktika yra pati naudingiausia. Kitaip tariant, vienas iš lemiamų veiksnių gana dažnai yra šalies diplomatinės ir lobistinės veiklos sėkmingumas.

Instituciniu lygiu daugiausia įtakos turi:

Informacijos sklaida. Pirminis veiksnys, darantis įtaką viešojo administravimo institucijų sprendimui dalyvauti Dvynių programoje, yra informacijos apie Dvynių programą (apie dalyvavimo galimybes, projektų atranką, reglamentavimą ir t.t. ) prieinamumas. Be to, sėkmingam dalyvavimui programoje ne mažiau svarbi yra iš anksto žinoma informacija apie potencialių paramos gavėjų poreikius.

Geroji praktika. Norėdama aktyviai ir sėkmingai dalyvauti Dvynių programoje kaip paramos teikėja, šalis (jos institucijos) turi pasiūlyti tinkamas ekspertines žinias tam tikroje viešosios politikos srityje. Geroji

10

praktika sudaro palankias sąlygas laimėti atranką ir sėkmingai įvykdyti projektą (laiku pasiekti kokybiškų rezultatų). Geroji praktika gali būti apibrėžiama pagal įvairius kriterijus (pavyzdžiui, aukštas tarnautojų profesionalumas, geri viešosios politikos rezultatai, pažangus valdymo procesas ir pan.).

Tarptautiniai ryšiai. Didelę reikšmę šalies aktyvumui dalyvaujant paramos teikimo kitoms šalims projektuose daro jos institucijų tarptautiniai ryšiai. Institucijos, palaikančios intensyvius tarptautinius ryšius, yra labiau linkusios dalyvauti tarptautiniuose projektuose, nes joms lengviau susirasti užsienio partnerius, be to, jų tarnautojai turi daugiau tarptautinio bendradarbiavimo patirties.

Tarnautojų kompetencijos. Dalyvavimo Dvynių programoje sėkmei itin didelę įtaką turi valstybės tarnautojų ir kitų institucijų darbuotojų kompetencijos, t.y. tam tikros viešosios politikos ar valdymo srities žinios (būtina sąlyga gerajai institucijos praktikai perduoti), bei jų bendrosios kompetencijos, tokios kaip užsienio kalbų žinios, skaitmeninis raštingumas, projektų valdymo ir administravimo gebėjimai ir pan.

Vadovų palaikymas. Sprendimus tiek dėl viešojo administravimo institucijų, tiek dėl atskirų ekspertų dalyvavimo Dvynių programoje paprastai priima tų institucijų ar jų padalinių vadovai. Todėl vadovų palaikymas yra specifinis, tačiau svarbus veiksnys, darantis įtaką institucijos ir jos ekspertų dalyvavimo Dvynių programoje aktyvumui.

Kiekvieno iš išvardintų sisteminių ir institucinių veiksnių įtaka Lietuvos institucijų dalyvavimo Dvynių programoje, teikiant paramą kitoms šalims, aktyvumui ir sėkmingumui detaliai analizuojama 3.2. poskyryje.

Atliekant tyrimą naudojami toliau išvardinti tyrimų metodai:

Literatūros ir teisės aktų analizė – nagrinėjami oficialūs Europos Komisijos išleisti dokumentai, reglamentuojantys Dvynių projektų įgyvendinimą. Taip pat analizuojami Europos Sąjungos ir nacionaliniai teisės aktai, apibrėžiantys valstybės tarnautojų, dalyvaujančių įgyvendinant Dvynių projektus, statusą, darbo užmokesčio mokėjimo ypatumus ir kitus teisinius dalyvavimo Dvynių programoje aspektus. Nagrinėjamos Dvynių programos vertinimo ir kitos analitinės studijos, susijusios su Dvynių programa (žr. Literatūros ir šaltinių sąrašą).

Reprezentatyvi Lietuvos viešojo administravimo institucijų apklausa (toliau – apklausa) - šiuo metodu siekiama surinkti kiekybinių duomenų apie Lietuvos viešojo administravimo institucijų bei jų darbuotojų dalyvavimo Dvynių programoje, teikiant paramą kitoms šalims, patirtį bei potencialą. Apklausiamos tiek dalyvavusios, tiek nedalyvavusios Dvynių programoje (teikiant paramą kitoms šalims) institucijos. Šis metodas ypač svarbus, norint kiekybiškai pagrįsti tyrimo rezultatus. Apklausa vyko 2007 m. spalio mėnesį. Į klausimus atsakė 51 institucijos atstovas.

Giluminiai interviu – šiuo metodu siekiama surinkti kokybinės informacijos apie dalyvavimo Dvynių projektuose problemas bei galimybes, taip pat pagilinti žinias, gautas atlikus Lietuvos viešojo administravimo institucijų apklausą. Svarbiausia tikslinė giluminių interviu grupė – valstybės tarnautojai, teikę Dvynių paramą užsienyje, taip pat valstybės tarnautojai dirbę su Dvynių projektais Lietuvoje, teikę paraiškas Dvynių projektams arba planuojantys ateityje dalyvauti Dvynių projektuose. Giluminiai interviu buvo atlikti ir su užsienio šalių ekspertu, dalyvavusiu įgyvendinant Dvynių projektus Lietuvoje,

11

1.3. Tyrimo metodai

bei Dvynių programą koordinuojančių institucijų atstovais. Tyrimo metu iš viso buvo atlikta 17 interviu (interviu sąrašas pateikiamas 2 priede).

Anketinė ES naujųjų šalių narių Dvynių projektų koordinatorių (NCP) apklausa (toliau NCP apklausa) - šia apklausa siekiama gauti informacijos apie Dvynių projektų koordinavimo ir administravimo sistemas, reglamentavimo ypatumus ir pan. vienuolikoje naujųjų ES šalių narių (neskaitant Lietuvos). Gauta informacija naudojama užsienio šalių patirties, teikiant paramą pagal Dvynių programą, apžvalgai pagilinti. Į apklausos klausimus atsakė 7 iš 11 šalių.

Atvejo studijos – siekiant kokybiškai išnagrinėti užsienio šalių patirtį, buvo atlikta Prancūzijos atvejo studija ir papildomai atlikta Airijos atvejo apžvalga.

12

2. UŽSIENIO PATIRTIES APŽVALGA

Šiame skyriuje pateikiama Dvynių programos įgyvendinimo apžvalga. Pirmiausia analizuojamos aktualiausios Dvynių programos tendencijos. Tuomet detaliau nagrinėjamas senųjų ES šalių narių dalyvavimas programoje7: Dvynių projektų įgyvendinimo ir koordinavimo ypatumai, skirtingos dalyvavimo strategijos.

Nuo Dvynių programos pradžios 1998 m. iki 2006 m. iš viso įgyvendinti 1197 Dvynių projektai pagal PHARE ir Pereinamojo laikotarpio priemones bei 90 Dvynių projektų pagal CARDS programą.8 Pažymėtina, jog Europos Komisija neteikia statistinių duomenų apie trumpalaikius Dvynių projektus, todėl egzistuoja tokios informacijos trūkumas. Iki 2004 m. paramą pagal Dvynių programą teikė 14 tuometinių senųjų ES šalių narių9, o kartu su ES plėtra tokia galimybė atsivėrė ir 10 naujųjų ES šalių narių. 2007 m. prie šalių, galinčių teikti paramą pagal Dvynių programą, prisijungė Bulgarija ir Rumunija.

Teikiant pasiūlymus Dvynių projektams tarp senųjų ES šalių narių aktyviausiai dalyvauja didžiosios valstybės - Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Ispanija, Olandija, Italija (žr. 2.1.1. pav.). Tokios tendencijos implikuoja, jog dalyvavimo Dvynių programoje aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo viešojo administravimo sistemos dydžio, jos pajėgumų. Tuo tarpu mažesnės ES šalys narės savarankiškai teikia mažiau pasiūlymų, dažniau projektuose dalyvauja kaip jaunesnieji partneriai.

2.1.1. pav. Senųjų ES šalių narių teikti Dvynių pasiūlymai 1998-2006 m. (PHARE, Pereinamojo laikotarpio priemonė ir CARDS)

708

517

418374

321 308278

199 189131

40 29

345

0

100

200

300

400

500

600

700

DE FR UK ES NL IT EL AT SE DK FIN IRL BE

Iš viso: 3879

Šaltinis: European Commission. Twinning and Sigma coordination team, Institution building unit. Twinning: key facts and figures. May, 2007.Pastabos: (1) neįtraukti trumpalaikiai Dvynių projektai; (2) 2006 m. Dvynių projektų atranka dar vyksta.

7 Nagrinėti naujųjų ES šalių narių dalyvavimo Dvynių programoje statistiką nėra tikslinga, nes dėl mažo atvejų skaičiaus (šios šalys teikti Dvynių paramą turi teisę vos trejus, o Bulgarija ir Rumunija vos vienerius metus) apibendrinimai būtų nepagrįsti. Be to, tyrimo metu buvo pastebėta, kad skirtingų šaltinių pateikiami statistiniai duomenys skiriasi, pavyzdžiui, pagal Europos Komisijos pateikiamą informaciją, Lietuvoje 2004 -2006 m. buvo įgyvendintas tik vienas Dvynių projektas, tuo tarpu Lietuvos institucijų suteikta informacija rodo, kad tuo laikotarpiu vyko/buvo pradėti įgyvendinti 3 Dvynių projektai. Šio tyrimo metu nebuvo numatyta rinkti statistinę informaciją apie kitų ES šalių dalyvavimą Dvynių programoje, todėl nėra galimybės palyginti visų ES šalių narių dalyvavimo Dvynių programoje aktyvumo bei sėkmingumo rodiklius, remiantis patikimais duomenimis.

8 European Commission. Twinning and Sigma coordination team, Institution building unit. Twinning: key facts and figures. May, 2007. Pastabos: (1) duomenys iki 2007 m. gegužės mėn.(2) neįtraukti Trumpalaikių Dvynių projektai; (3) 2006 m. kai kurių Dvynių projektų atranka dar vyksta.

9 Liuksemburgas dėl savo specifikos Dvynių paramos projektuose nedalyvauja (itin maža šalis, nėra administracinių resursų).

13

2.1. ES šalių narių dalyvavimas Dvynių programoje: pagrindinės tendencijos

Priklausomai nuo metų, laimėtų pasiūlymų procentas senosiose ES valstybėse narėse vidutiniškai svyruoja nuo 14% iki 63%. 1998-2006 m. iš visų teiktų pasiūlymų vidutiniškai pasirinkta 39% arba 1 iš 3 teiktų. Nors negalima išskirti absoliučių šalių lyderių ar visiškai nesėkmingai dalyvaujančių šalių, nagrinėjamu laikotarpiu santykinai prastesni rezultatai buvo Pietų Europos šalyse – Portugalijoje, Graikijoje, Italijoje, taip pat Belgijoje. Tuo tarpu sąrašo viršuje figūruoja Airija, Didžioji Britanija, Vokietija, Suomija ir Švedija (žr. 2.1.3. pav.).

2.1.3. pav. Senųjų ES šalių teiktų Dvynių projektų pasiūlymų sėkmingumas 1998-2006 m. (vidurkis %) (PHARE, Pereinamojo laikotarpio priemonė ir CARDS)

Šaltinis: Paruošta pagal European Commission Twinning Coordination Team duomenis, 2007.

Dažniausiai Dvynių projektuose šalys narės dalyvauja savarankiškai be partnerių arba kaip vadovaujantys/jaunesnieji partneriai valstybių konsorciumuose (dalyvavimo modeliai yra detalizuoti 1 priede). Vadovaujančiam partneriui konsorciume atitenka pagrindinė atsakomybė už projektą, jis paskirsto biudžetą, atlieka organizacinius darbus, o jaunesnysis partneris įgyvendina vieną ar kelias sutartas užduotis. Jaunesniojo partnerio vaidmuo gali būti palankesnis mažesnėms šalims narėms, kurių valstybės tarnyboje nėra pakankamai žmogiškųjų išteklių dideliems Dvynių projektams įgyvendinti. Tokią tendenciją galima įžvelgti 2.1.5 pav. pateikiamuose duomenyse. Kita vertus, Danijos ir Suomijos, kurios santykinai dažnai dalyvauja Dvynių programoje kaip vadovaujantys partneriai, pavyzdys rodo, kad ir mažesniosios šalys gali aktyviai ir sėkmingai dalyvauti Dvynių programoje.

2.1.5. pav. Senosios ES šalys narės pagal statusą Dvynių projektuose (vadovaujantis partneris/jaunesnysis partneris) 1998 – 2006 m. (PHARE, Pereinamojo laikotarpio priemonė ir CARDS)

261

154145

94109

6374

49 5042

26

7 2 0

82

59 64 57

32

53

2841

28 21 25 184 3

0

50

100

150

200

250

DE FR UK NL ES AT IT SE DK FIN EL IRL BE PT

Vadovaujantis partneris

J aunesnysis partneris

Šaltinis: Paruošta pagal European Commission Twinning Coordination Team duomenis 2004, 2005, 2006.

14

Šioje dalyje pristatoma skirtingų ES valstybių dalyvavimo Dvynių programoje strategijos, analizuojami alternatyvūs programos koordinavimo modeliai, aptariami skirtingi Dvynių projektų administravimo būdai.

Dalyvavimo Dvynių programoje strategija

ES valstybių praktikoje egzistuoja dvi skirtingos strategijos, kaip šalis gali siekti teikti Dvynių paramą – pasyvi (tradicinė) ir aktyvi (lobistinė).

Pasyvios strategijos atveju šalis narė pradeda pasirengimą teikti Dvynių paramą tuomet, kai oficialiai paskelbiami projektų aprašymai (angl. project fiche) arba kvietimai teikti siūlymus. Tuomet šalis narė informaciją persiunčia savo suinteresuotoms institucijoms, kurios parengia pasiūlymą ir laukia paramos gavėjos sprendimo. Tai tradicinis dalyvavimo būdas, reglamentuojamas Dvynių vadove, tačiau santykinai retai taikomas praktikoje. Daugiausiai tokio dalyvavimo pavyzdžių pasitaiko naujosiose ES šalyse narėse.

Daug dažniau ES šalys narės pasirengimą Dvynių projektams pradeda dar prieš oficialų projektų aprašymų paskelbimą. Neretai jos netgi padeda šaliai paramos gavėjai parengti projekto aprašymą. Pasak Dvynių eksperto iš Prancūzijos, didžioji dalis šalių paramos gavėjų institucijų net nežino, jog egzistuoja tokia Dvynių paramos gavimo galimybė, todėl pirmoji užduotis ES šalims narėms yra informuoti ir įtikinti jas dalyvauti. Šalis, prisidėjusi rengiant Dvynių projekto aprašymą, be abejonės, turi didelių pranašumų dalyvaujant konkurse. Reikia pripažinti, jog daugeliu atvejų šalis paramos gavėja dar gerokai prieš projektų pasiūlymų vertinimą žino, kokią šalį pasirinks. Tačiau tokiai strategijai įgyvendinti reikalinga itin aktyvi ES šalies lobistinė veikla, pirmiausia įgyvendinama per diplomatinius kanalus.

Neretai institucijos tarpusavio bendradarbiavimą pradeda daug smulkesnių dvišalių paramos projektų pagrindu, kurie vykdomi kaip užsienio politikos dalis. Tokios strategijos naudojimą puikiai iliustruoja Danijos pavyzdys, kuomet šios šalies vyriausybės finansuoti dvišalio bendradarbiavimo projektai Lietuvoje vėliau padėjo laimėti keletą Dvynių projektų aplinkos apsaugos ir žemės ūkio srityse. Panašios taktikos imasi ir kitos ES narės. Pavyzdžiui, Prancūzijos partneriai, prieš pradėdami Dvynių projektą Serbijoje, šioje šalyje vykdė kelis dvišalės paramos projektus, kurių metu buvo organizuoti studijų vizitai į Prancūziją10. Panašių veiksmų pradeda imtis ir Lietuva - 2007 m. geležinkelių srityje lietuviai kartu su prancūzų partneriais pradėjo stiprinti abipusius ryšius su atitinkamomis institucijomis Ukrainoje. Lietuvos premjeras ir susisiekimo viceministras jau lankėsi Kijeve, kur pristatė Lietuvos ir Prancūzijos patirtį geležinkelių srityje įgyvendinant Dvynių projektus11. Tikimasi, jog tai bus tolesnio bendradarbiavimo, taip pat ir įgyvendinant Dvynių projektus, pradžia.

Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad ES šalis, siekianti sėkmingai dalyvauti Dvynių programoje, turi ne tik turėti gerosios praktikos atitinkamoje srityje, bet ir sumaniai ją „reklamuoti“ užsienio šalyse. Praktika rodo, jog tai gali turėti daug įtakos galutiniam paramos gavėjų sprendimui.

Dvynių programos koordinavimo modeliai

10 Pokalbis su LR Vyriausybės Kanceliarijos strateginio planavimo ir viešojo administravimo departamento direktoriumi, 2007 07 19.

11 LR Susisiekimo ministerija, Naujienos, Plėtojami transporto ryšiai su Ukraina. http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=IManagerData&DL=L&TopicID=12&ArticleID=3254&Page=8&Page2=0&Action=0&SearchTXT=

15

2.2. Dvynių projektų koordinavimo ir administravimo modeliai užsienio šalyse

Dvynių vadove pabrėžiama, jog ES šalies narės Dvynių projektų koordinatorius yra pagrindinis komunikacijos su Europos Komisija kanalas, o jo vaidmuo itin svarbus skatinant, plėtojant ir koordinuojant įvairius Dvynių programos procesus. Dvynių vadove minimos šios pagrindinės ES šalies narės Dvynių projektų koordinatoriaus funkcijos: komunikacijos tarp ES šalies narės ir Europos Komisijos užtikrinimas; ryšių

su kitų ES šalių Dvynių projektų koordinatoriais ir su šalimis paramos gavėjomis palaikymas;

informacijos apie Dvynių programą ministerijoms ir kitoms viešojo administravimo institucijoms sklaida; šių institucijų konsultavimas, joms rengiantis dalyvauti Dvynių programoje bei pasirašant susijusius susitarimus;

visų su Dvynių programa susijusių veiklų koordinavimas ES šalyje; bendrų administracinių problemų, kylančių įgyvendinant Dvynių projektus, sprendimas;

pagalba institucijoms, kilus problemų derybų su kitų ES šalių institucijomis dėl bendradarbiavimo (konsorciumų kūrimo) teikiant paramą trečiosioms šalims metu;

Dvynių projektų pasiūlymų peržiūra ir šių pasiūlymų pateikimas šalims paramos gavėjoms (konkursinei atrankai);

dalyvavimas Europos Komisijos ir šalių paramos teikėjų bei paramos gavėjų Dvynių projektų koordinatorių susitikimuose;

pusiau viešųjų institucijų, pageidaujančių gauti įgaliotosios institucijos (angl. mandated body)12 statusą, kuris leistų teikti paramą kitoms šalims pagal Dvynių programą, pateiktos informacijos tikslumo ir teisingumo tvirtinimas13.

Dvynių projektų koordinatoriai skirtingose valstybėse veikia skirtingo lygmens centrinės vykdomosios valdžios institucijose (Ministro Pirmininko kanceliarijoje arba atskirose ministerijose), kartais šios funkcijos perduodamas atskirai agentūrai/institucijai, kuri nėra centrinės vykdomosios valdžios dalis. Taip pat galimi atvejai, kuomet Dvynių projektų koordinatorius veikia bendradarbiaudamas su atskira agentūra/institucija. Kiekvienoje ES šalyje veikia skirtinga sistema, kuri priklauso nuo tos šalies specifikos, viešojo sektoriaus ypatybių, susiformavusių santykių tarp valdžios institucijų.

Prahos Tarptautinių santykių institutas tyrime “Twinning Projects: Analysing the Experience of „Old“ EU Member States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech Republic”14 išskyrė 6 Dvynių projektų koordinavimo modelius, apibrėžiančius Dvynių projektų koordinatoriaus vaidmenį ir vietą viešojo administravimo sistemoje. Pateikiami modeliai atspindi senųjų ES šalių narių ir Čekijos Dvynių koordinavimo sistemas.

Dvynių projektų koordinatorius - specialus Užsienio reikalų ministerijos padalinys

Šis modelis taikomas, Belgijoje ir Danijoje. Didžiausias pranašumas Dvynių projektų koordinatoriui veikiant Užsienio reikalų ministerijoje – užsienio politikos ekspertizės ir Dvynių projektų sujungimas. Užsienio reikalų ministerija paprastai turi pakankamai informacijos apie šalį paramos gavėją ir dažnai naudojasi

12 Įgaliotoji institucija yra pusiau vieša institucija, įgaliota teikti paramą kitoms šalims pagal Dvynių programą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir valstybinės institucijos. ES šalys narės gali teikti pasiūlymus dėl įgaliotosios institucijos statuso suteikimo konkrečiai institucijai. Kiekvienu atveju dėl šio statuso suteikimo sprendžia Europos Komisijos Vyriausioji valdyba (angl. Commission Headquarters). Įgaliotojų institucijų visose ES šalyse sąrašas (angl. List of Mandated Bodies) pateikiamas Europos Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/mandated_bodies_march2007_en.pdf

13 European Commission. Institution Building in the Framework of European Enion Eolicies. Common Twinning Manual. May 2007, p.20. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/final_version_of_the_manual_060707.pdf

14 Institute of International Relations, Twinning Projects: Analysing the Experience of „Old“ EU Member States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech Republic. Prague, 2006. http://se1.isn.ch/serviceengine/FileContent?serviceID=PublishingHouse&fileid=5EBD7D18-1516-BD96-276F-071F10338B40&lng=en

16

ambasadų paslaugomis, todėl toks bendradarbiavimas itin palengvina Dvynių projektų koordinavimą. Pagrindinis šio modelio trūkumas  - administracinio lankstumo stokos grėsmė ir tiesioginio ryšio praradimas su finansus koordinuojančiomis institucijomis (pvz., Finansų ministerija), kadangi jų vaidmuo svarbus svarstant šalies biudžetą, nes su Dvynių projektais susijusias veiklas dažnai reikia subsidijuoti.

Dvynių projektų koordinatorius įsikūręs Užsienio reikalų ministerijoje, tačiau deleguojantis dalį funkcijų agentūrai

Tai Ispanijoje, Olandijoje, Austrijoje taikomas modelis. Dvynių projektų koordinatorius yra įsikūręs Užsienio reikalų ministerijoje, tačiau administracinio pobūdžio užduotys perduotos agentūrai. Agentūra gali būti įsteigta būtent Dvynių projektams administruoti, įkurta Finansų ministerijoje arba būti nepriklausomas, mažas vykdomasis biuras, skirtas Dvynių administravimui bei bendradarbiavimui su kitomis institucijomis. Vis dėlto išlieka rizika, jog kai kurie veiksmai būtų koordinuojami paraleliai, o pats administravimas taptų pernelyg apsunkintas. Ispanijos atveju, kuris bus aptartas toliau, Dvynių projektų koordinatorius atlieka tik koordinavimo funkcijas, o administracinius reikalus tvarko agentūra. Tai užtikrina aiškų funkcijų pasidalinimą ir efektyvesnį jų atlikimą.

Dvynių projektų koordinatorius įsikūręs atskiroje agentūrojeToks modelis būdingas Airijai ir Švedijai, kuriose Dvynių projektų koordinatoriaus funkcijos buvo perkeltos iš Finansų ministerijos į atskiras agentūras. Pasirinkus šį modelį, galima naudotis agentūros žmogiškaisiais ištekliais, informacinių technologijų, technine ir kita infrastruktūra. Problemų, taikant šį modelį, gali kilti dėl teisinės bazės keitimo būtinybės. Airijos Dvynių projektų koordinatorius ne tik atlieka Europos Komisijos nustatytas funkcijas, bet taip pat rengia valstybės tarnautojų mokymus bei Dvynių programos pristatymus. Kadangi agentūra savarankiškai atsako už Dvynių projektų koordinavimą, ji gali prisiimti papildomų funkcijų.

Dvynių projektų koordinatorius – specialus Finansų ministerijos padalinysToks modelis veikia Čekijoje, taip pat anksčiau buvo taikomas Airijoje. Veikiant Finansų ministerijoje, už Dvynių projektų koordinavimą atsakingi darbuotojai turėtų koncentruotis tik ties savo veikla ir neprisiimti papildomų pareigų, kadangi tik tokiu būdu gali būti užtikrintas efektyvus darbas. Šio modelio rizika susijusi su tuo, jog Finansų ministerija gali neturėti pakankamai stipraus mandato koordinuoti Dvynių projektus. Čekijos Finansų ministerija pabrėžia, jog jų Dvynių projektų koordinatorius artimai bendradarbiauja su kitomis ministerijomis ir socialiniais partneriais. Kartą per metus, jei reikalinga, organizuojami susitikimai, kuriuose dalyvauja verslo asociacijos bei prekybos sąjungos.15

Dvynių projektų koordinatorius įsikūręs Finansų ministerijoje, bet deleguojantis dalį funkcijų agentūrai

Geriausias šio modelio pavyzdys – Vokietija. Kadangi Dvynių projektai yra susiję su ekonominiais santykiais ir kontraktais, Finansų ministerijos patirtis yra naudinga dėl techninės pagalbos programoms ir kompetencijos biudžeto bei ekonominių reikalų srityse. Tuo tarpu projektų valdymo kompetencijos ir žmogiškųjų išteklių klausimai (neįskaitant ekspertinės veiklos) perduodami agentūrai. Neigiamas šio modelio aspektas yra galimas agentūros pavaldumo nepastovumas, kintant politiniams prioritetams. Dėl tos priežasties gali prasidėti varžytuvės tarp skirtingų ministerijų dėl Dvynių projektų koordinatoriaus ir agentūros priežiūros. Galiausiai gali atsirasti įstatymų leidybos poreikis.

Vokietijos atveju kaip Dvynių projektų koordinatoriaus funkcijos įvardinamas institucijų skatinimas dalyvauti ES finansuojamose bendradarbiavimo

15 Čekijos Respublikos Finansų ministerija, http://www.mfcr.cz/cps/rde/xchg/mfcr/hs.xsl/meo_oecd_vyrzpravy_26972.html

17

programose bei ilgalaikių Dvynių patarėjų mokymas/konsultavimas, jiems rengiantis darbui valstybėje paramos gavėjoje.16 Tuo tarpu GTZ (Vokietijos techninės pagalbos agentūra) yra pagrindinė institucija, padedanti Dvynių projektų koordinatoriui atlikti informacijos sklaidos ir koordinavimo užduotis: atnaujina ekspertų duomenų bazę, talpina į interneto svetaine projektų aprašymus, pataria institucijoms pristatant projektų pasiūlymus bei ruošiant sutartis. Taip pat GTZ bent du kartus per metus organizuoja seminarus ilgalaikiams Dvynių patarėjams.17

Dvynių projektų koordinatorius įsikūręs Ministro pirmininko kanceliarijoje.Veikimas premjero biure, kaip Prancūzijoje, leidžia Dvynių projektų koordinatoriui vaidinti tikrą tarpministerinio koordinatoriaus vaidmenį. Be to, koordinatorius turi daugiau politinių svertų, nei būdamas ministerijoje, kadangi padaro Dvynių projektus prioritetiniais ministerijų vadovybėms, joms pavaldžioms įstaigoms ir kitiems Dvynių projektų dalyviams. Dvynių projektų koordinatoriui tenka mažiau valdymo atsakomybės, kadangi tuo užsiimtų kitos ministerijos. Prancūzijos atveju Dvynių projektų koordinatorius, dirbantis Ministro Pirmininko Generalinio Sekretoriato Tarpministeriniame komitete, siunčia su Dvynių programa susijusią informaciją ministerijoms, tikrina projektų pasiūlymų atitikimą formaliems reikalavimams. Tuo tarpu ministerijos darbuotojai patys parengia Dvynių projekto pasiūlymą, o jį laimėjus, vykdymas dažniausiai perduodamas agentūrai (esančiai prie ministerijos ar tai, su kuria bendradarbiaujama), kurių Prancūzijoje esama daug.18

Studijos “Twinning Projects: Analysing the Experience of „Old“ EU Member States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech Republic” rengėjai, atsižvelgdami į specifines struktūrines bei politines Čekijos sąlygas, nustatė, jog geriausias bei efektyviausias Dvynių projektų koordinavimo modelis šiai valstybei būtų trečiasis (koordinatorius įsikūręs agentūroje), tuo tarpu antrasis modelis (koordinatorius veikiantis Užsienio reikalų ministerijoje, bet dalį funkcijų deleguojantis agentūrai) galimas kaip antras geriausias pasirinkimas. Šiuo metu Dvynių projektų koordinatorius Čekijoje vis dar veikia Finansų ministerijoje, o duomenų apie jo perkėlimą į agentūrą nėra informacijos.

2.2.1. lentelė. Dvynių projektų koordinavimo modeliai1 modelis. Dvynių projektų koordinatorius - specialusis Užsienio reikalų ministerijos padalinys (Belgija, Danija)

Privalumai Trūkumai Užsienio politikos ekspertizės įtraukimas Galima operacinio lankstumo stoka

Ribotos galimybes įvardinti prioritetus bei daryti įtaką institucijų dalyvavimui projektuose

2 modelis. Dvynių projektų koordinatorius įsikūręs Užsienio reikalų ministerijoje, bet deleguojantis funkcijas agentūrai (Ispanija, Olandija, Austrija)

Privalumai Trūkumai Išsaugomas Finansų ministerijos

įsitraukimas Veiksmų dubliavimasis Galimas apsunkintas administravimas

3 modelis. Dvynių projektų koordinatorius įsikūręs atskiroje agentūroje (Airija, Švedija)

Privalumai Trūkumai Naudojimasis agentūros žmogiškaisiais

ištekliais, informacinių technologijų, technine ir kita infrastruktūra

Agentūros įsteigimo problemos dėl įstatymų leidybos lėtumo.

Galimybių koordinuoti įvairių valstybės

16 Vokietijos federalinė Ekonomikos ir technologijos ministerija http://www.bmwi.de/BMWi/Navigation/europa,did=144436.html

17 Institute of International Relations, Twinning Projects: Analysing the Experience of „Old“ EU Member States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech Republic. Prague, 2006. http://se1.isn.ch/serviceengine/FileContent?serviceID=PublishingHouse&fileid=5EBD7D18-1516-BD96-276F-071F10338B40&lng=en

18 ES Dvynių programos koordinatorės ataskaita Nr. 72-14 apie komandiruotę į Prancūzijos valstybės institucijas ES techninės paramos klausimais, 2005 rugsėjo 29-30 d.

18

institucijų veiklą nebuvimas Galimybių įvardinti prioritetus

nebuvimas4 modelis. Dvynių projektų koordinatorius – specialusis Finansų ministerijos padalinys (Čekija, anksčiau Airija)

Privalumai Trūkumai Už finansus atsakingų atstovų

dalyvavimas Papildomos pareigos Dvynių komandai

gali lemti neefektyvumą Finansų ministerija gali neturėti stipraus

mandato koordinuoti Dvynių projektus (kaip iš dalies ir Užsienio reikalų ministerija)

5 modelis. Dvynių projektų koordinatorius įsikūręs Finansų ministerijoje, bet deleguojantis paslaugas agentūrai (Vokietija)

Privalumai Trūkumai Naudinga Finansų ministerijos patirtis ir

kompetencija Galimas agentūros perėjimas nuo vienos

ministerijos prie kitos keičiantis politinei situacijai

Galimos ministerijų varžytuvės dėl Dvynių projektų koordinatoriaus ir agentūros priežiūros

Papildomų įstatymų leidybos poreikis

6 modelis. Dvynių projektų koordinatorius įsikūręs Vyriausybėje. (Prancūzija)Privalumai Trūkumai

Projektų koordinatorius vaidina tarpministerinį vaidmenį, turi daugiau politinių svertų

Koordinatoriui tenka mažiau valdymo atsakomybės dėl kitų ministerijų indėlio

--

Atlikus naujųjų ES šalių Dvynių projektų koordinatorių apklausą19, surinkta informacija apie Dvynių projektų koordinatorius ir jų vykdomas funkcijas. Dvynių projektų koordinatoriai naujosiose ES šalyse daugiausiai orientuojasi į Dvynių vadove įvardintų funkcijų vykdymą. Jų veiklos intensyvumas ženkliai priklauso nuo šalies institucijų aktyvumo dalyvaujant Dvynių programoje. Daugelis apklaustų šalių nurodė, kad vykdo Dvynių pasiūlymų pirminę peržiūrą prieš juos pateikiant Europos Komisijai, teikia pasiūlymus konkursinei atrankai, teikia pagalbą projektų įgyvendinimo metu. Kaip nurodė Latvijos atstovas, šios paslaugos teikiamos pagal poreikį, t.y. kai esama Dvynių pasiūlymų ar kai iškyla problemų projektus įgyvendinant. Dvynių projektų koordinatoriai taip pat dalyvauja Europos Komisijos rengiamuose susitikimuose (kartą per metus ar rečiau) bei teikia informaciją šalies institucijoms apie Dvynių programą. Papildomas funkcijas (pavyzdžiui, mokymus apie Dvynių projektų rengimą ar pasiūlymų teikimą dėl Dvynių programos įgyvendinimo efektyvumo) daugumos naujųjų ES šalių Dvynių projektų koordinatoriai vykdo retai arba nevykdo. Mokymus dažnai arba labai dažnai, remiantis apklausos duomenimis, vykdo Vengrija ir Estija. Kaip papildomą funkciją Latvija nurodė Dvynių projektų pasiūlymus rengiančių institucijų konsultavimą.

Dvynių projektų koordinatorius naujosiose ES šalyse paprastai yra įsikūręs Ministro Pirmininko kanceliarijoje arba Finansų ministerijoje. Pastebėtina, kad nei vienoje šalyje Dvynių projektų nekoordinuoja Užsienio reikalų ministerija (žr. 2.2.2 lentelę). Naujosios šalys narys nėra aktyvios paramos teikimo dalyvės (Bulgarija jos dar apskritai neteikė), todėl Dvynių programos koordinavimo modeliai dar nėra visur tvirtai nusistovėję (pavyzdžiui, NCP apklausos metu Rumunija nurodė, kad šiuo metu yra svarstoma, kaip tobulinti Dvynių projektų koordinavimo sistemą).

2.2.2. lentelė. Dvynių projektų koordinatoriaus vieta naujosiose ES valstybėse narėse.

Ministro Pirmininko kanceliarija

Užsienio reikalų ministerija

Finansų ministerija Kita

19 NCP apklausos klausimyną užpildė 7 šalys iš 11, kurioms buvo siųstas apklausos klausimynas (Lietuva į apklausą nebuvo įtraukta): Latvija, Estija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, tuo tarpu Kipras atsiuntė tik schemą, kurioje pavaizduota Dvynių projektų koordinatoriaus vieta viešojo administravimo sistemoje.

19

Bulgarija

Kipras

Čekija

Estija

Latvija

VengrijaNational Development Agency

Malta

Lenkija

Rumunija

Slovakija

Slovėnija

Šaltinis: Paruošta pagal NCP apklausos duomenis ir Europos Komisijos informaciją.

Dvynių projektų administravimo modeliai

Galima išskirti tris Dvynių projektų administravimo modelius:- Centralizuotą: kai Dvynių projektus rengia ir administruoja viena

agentūra;- Decentralizuotą: kai projektus rengti padeda šakinės agentūros,

sukurtos prie ministerijų ir žinybų, arba privačios agentūros ir konsultacinės firmos;

- Savarankišką: kai šalies narės viešojo administravimo institucija ar įstaiga pati rengia projektą bei atlieka finansinę projekto apskaitą.

Centralizuotos administravimo sistemos atveju viešojo administravimo institucijoms, įgyvendinančioms Dvynių projektus, tenka daug mažesnis darbo krūvis, o Dvynių pasiūlymai parengiami žymiai profesionaliau. Taip pat Dvynių partneriams tenka mažiau projekto administravimo užduočių. Puikus tokios centralizuotos sistemos pavyzdys – Ispanija.

Ispanijoje visus Dvynių projektus privaloma tvarka administruoja FIIAPP (angl. International and Ibero-American Foundation of Public Administration and Policies). Pagrindinis Fondo tikslas yra skatinti procesus, kurie konsoliduoja vyriausybes, administracijas, viešąsias institucijas, kurios yra demokratinės, efektyvios ir tarnauja visuomenei pagalbą gaunančiose šalyse. Fondas prisideda prie demokratinių vertybių ir pagalbos perdavimo. Taigi Dvynių projektų administravimas nėra pagrindinė Fondo funkcija.

Fondui vadovauja taryba, į kurią įeina Ispanijos ministrai ir vyresnieji valstybės tarnautojai. Šiuo metu Fondo tarybos veikloje dalyvauja užsienio, teisingumo, viešojo administravimo ministrai, įvairių valstybinių agentūrų vadovai ir ministerijų sekretoriai. Taryba yra įgaliota vadovauti, atstovauti ir administruoti FIIAPP. Fondo tarybos nariai negauna jokio atlyginimo. Kasdieniniam FIIAPP vadovavimui yra sukurtas pastoviai veikiantis komitetas. Komitetas atlieka visas vadovavimo funkcijas išskyrus vidinių taisyklių keitimą ir biudžeto tvirtinimą. Tą daro FIIAPP taryba. FIIAP veikla yra koncentruojama į šiuos regionus:

20

- Centrinės ir Rytų Europos šalys (Naujos šalys narės);- Lotynų Amerika;- Viduržemio regionas;- Afrika ir Azija.

Šiuo metu pagalba Centrinės ir Rytų Europos šalims yra viena iš prioritetinių Fondo krypčių, o Dvynių programa - pagrindinis instrumentas organizacijos tikslams įgyvendinti. Kitose šalyse Dvynių projektus FIIAPP vykdo kartu su ministerijomis. Į Fondo funkcijas įeina pasiūlymo dalyvauti Dvynių konkurse parengimas, pasiūlymo pristatymas bei sutarties rengimas. Agentūra turi sąskaitą, į kurią patenka pinigai iš visų vykdomų Dvynių projektų. FIIAPP apskaito pinigus, perka lėktuvų bilietus, teikia projekto pakeitimus, surenka iš ekspertų užduoties įvykdymą įrodančius dokumentus (angl. mission certificate), rūpinasi audito atlikimu pasibaigus projektui. Dvynių projektų sutartyse agentūra minima šalia ministerijos, dažnai jos projektų vadovas turi teisę pasirašyti prašymus mokėjimams. Šaltinis: CPVA informacija

Projektai, kuriuos FIIAPP administravo Lietuvoje, pasižymėjo profesionalumu. Visi reikalingi dokumentai (sutarties pakeitimai, ataskaitos, mokėjimo prašymai, t.t.) būdavo pateikiami laiku ir atitikdavo Dvynių vadovo reikalavimus. Interviu su Lietuvos Statistikos departamento atstovu metu buvo išreikštas centralizuoto projektų administravimo palaikymas: FIIAPP darbuotojai siunčiami dirbti į atitinkamą statistikos instituciją Ispanijoje, taip užtikrinant projektų administravimo kokybę.20

Decentralizuotai administravimo sistemai būdinga tai, kad Dvynių projektų administravimo funkcijos, priklausomai nuo srities, yra deleguojamos keletui skirtingų šakinių agentūrų, veikiančių prie atitinkamų ministerijų ar žinybų. Tokių agentūrų funkcijas gali atlikti ir privačios agentūros ar konsultacinės įstaigos. Prancūzijoje tokiu principu veikia Civipol, EGIDE, ISTED; Jungtinėje Karalystėje (Šiaurės Airijoje) - NI-CO.

Civipol yra Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos 2001 m. įkurta įmonė, kurios tikslas yra skleisti Vidaus reikalų ministerijos sukauptą patirtį šalies saugumo ir civilinės gynybos srityje. Komanda yra sudaryta tiek iš Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų, tiek ir iš privačių firmų darbuotojų. Civipol teikia paslaugas Prancūzijos ir kitų šalių kompanijoms saugumo ir kitais klausimais, pasitelkdama geriausius Prancūzijos policijos ir Žandarmerijos ekspertus. Agentūra atlieka auditą, konsultuoja, teikia techninę paramą ir apmoko. Šie projektai gali trukti kelias dienas ir netgi metus. Civipol turi privilegiją pasitelkti visus Vidaus reikalų ministerijos departamentus ir atsirinkti reikalingus ekspertus. Tai užtikrina aukštą projektų vykdymo kokybę. Lietuvos policija galėjo tuo įsitikinti vykdydama Dvynių projektą kartu su Prancūzijos policija ir Civipol 2004/016-925-02-02-0001 (LT2004/IB/JH/02) „Bendros Lietuvos Respublikos policijos pareigūnų mokymų ir kvalifikacijos kėlimo sistemos plėtra“. Civipol taip pat atliko finansinį ir logistinį darbą, ruošė pasiūlymą ir dalyvavo jo pristatyme. Šaltinis: CPVA informacija

20 Interviu su LR Statistikos departamento skyriaus vedėja, 2007 10 10.

21

ISTED (angl. Institute of Science and Techniques of Public Works and Evironment for the Development) administruoja Dvynių projektus susisiekimo srityje. Institutas atlieka logistinį ir finansinį projektų valdymą. ISTED vykdė keturis Dvynių projektus Lietuvoje susisiekimo srityje.Šaltinis: CPVA informacija

NI-CO (Šiaurės Airija). Kompanija įkurta 1992 metais. Šiuo metu yra viena iš techninės paramos teikimo lyderių Europoje. Ji gali pasirinkti ekspertus iš 200.000 esančių jos duomenų bazėje. Ekspertai dirba 11 regioninių valstybės departamentų ir 26 vietinių valdžios institucijų. NI-CO specializuojasi teikti paslaugas valdymo, teisingumo ir vidaus reikalų, žemės ūkio, ekonomikos vystymo, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinių reikalų. Agentūros veikla apima ir Dvynių projektų administravimą. Per pastaruosius 14 metų NI-CO įvykdė 300 projektų 60 pasaulio šalių. Ji pati rengia projektus ir juose dalyvauja pritraukdama reikalingus ekspertus. Išskirtinis šios kompanijos bruožas yra profesionalus projektų paruošimas, lankstumas ir noras patenkinti paramos gavėjo poreikius. Projektų logistinis ir finansinis palaikymas taip pat atliekamas itin profesionaliai.

Šaltinis: CPVA informacija

Institucijos, teikiančios paramą pagal Dvynių programą, projektą gali administruoti ir savarankiškai. Tokiu atveju viešojo administravimo institucija pati rengia Dvynių projekto pasiūlymą, atlieka visas finansines ir logistines operacijas bei kitus administracinius darbus. Projektą įgyvendinančioje institucijoje yra paskiriamas vienas darbuotojas, kuris rūpinasi visais projekto klausimais. Šio modelio trūkumas yra tai, jog atskiros viešojo administravimo institucijos ar įstaigos turi santykinai mažai Dvynių projektų rengimo ir administravimo patirties, todėl pirmieji bandymai gali būti nesėkmingi. Projekto įgyvendinimas paprastai primena mokymus darbo metu (angl. on job training). Savarankiškai atliktos užduotys siunčiamos į Dvynių administracinį biurą (pavyzdžiui, Lietuvos atveju tai būtų Centrinė projektų valdymo agentūra), kur jos yra taisomos ir grąžinamos atgal. Projekto pabaigoje toks darbuotojas jau turi nemažai žinių apie projekto įgyvendinimą, tačiau to dar negalima pavadinti profesionalumu. Tokių partnerių parengti pasiūlymai ir darbo planai yra ne tokie geri kaip centralizuoto ar decentralizuoto administravimo atveju. Dažnai tokiems partneriams laimėti padeda tai, kad projekto tema atitinka jų vykdomo darbo specifiką ir jų patirtis toje srityje yra neginčijama. Tačiau jeigu tarpusavyje konkuruoja du vienodą patirtį ir kompetenciją turintys partneriai, o vieno iš jų pasiūlymą parengė profesionali kompanija, tai dažniausia pastarasis partneris ir laimi.

Žvelgiant į kitų naujųjų ES šalių patirtį, pastebėtina, kad jos neįtraukia agentūrų koordinuojant Dvynių programą bei nedeleguoja joms kokių nors funkcijų (išskyrus Vengriją, kurios Dvynių projektų koordinatorius veikia Nacionalinėje plėtros agentūroje), o Dvynių projektus ruošia ir įgyvendina pačios dalyvaujančios institucijos. Tiesa, kai kuriose šalyse (Vengrija, Bulgarija) Dvynių projektų koordinatorius gali padėti rengti Dvynių projektų pasiūlymus ar įgyvendinti pačius projektus. Institucijos taip pat padengia patirtas išlaidas iš savo biudžeto, jei Dvynių projekto pasiūlymas nepraeina konkursinės atrankos. Tuo tarpu projekto įgyvendinimo sąnaudos dengiamos iš projekto lėšų. Vis dėlto Estija, Slovakija ir Rumunija apklausoje paminėjo, jog Dvynių projektų pasiūlymų rengimo ir projektų administravimo funkcijų perdavimas kitai

22

įstaigai/agentūrai žymiai pagerintų šalies dalyvavimą, teikiant paramą pagal Dvynių programą.

Apibendrinus tris nagrinėtus administravimo modelius, galima teigti, jog centralizuotas ir decentralizuotas administravimas yra daug efektyvesni negu savarankiškas administravimas. Itin didelę reikšmę turi profesionalumas, patirtis, aukšta darbo kokybė, kurie tiesiogiai lemia Dvynių projektų sėkmę. Savarankiškas administravimas stokoja šių savybių dėl per didelio darbo krūvio, laiko bei patirties stokos. Atsižvelgiant į tai, būtų prasminga Lietuvoje kurti daugiau ar mažiau centralizuotą Dvynių projektų administravimo sistemą, bent dalį administravimo funkcijų perduodant agentūrai.

2.2.3. lentelė. Dvynių projektų administravimo modeliai

Centralizuotas administravimas (Ispanija)

Privalumai Trūkumai

Mažesnis darbo krūvis administravimo institucijoms

Profesionalesnis Dvynių pasiūlymų parengimas

Mažesnis projekto administravimo krūvis Dvynių partneriams

Administruojančios agentūros įsteigimas reikalauja laiko, resursų bei politinės valios

Reikia rasti kompetentingus specialistus

Decentralizuotas administravimas (Prancūzija, Jungtinė Karalystė)

Privalumai Trūkumai

Aukšta projektų vykdymo kokybė Profesionalus darbas

Funkcijų delegavimas privačioms agentūroms reikalauja papildomų finansinių išlaidų

Savarankiškas administravimas (Lietuva)

Privalumai Trūkumai

Nėra papildomų finansinių išlaidų dėl funkcijų perdavimo kitoms agentūroms

Maža viešojo administravimo institucijų Dvynių projektų rengimo ir administravimo patirtis

Profesionalumo stoka, rengiant projektus

Per didelis darbuotojų darbų krūvis

23

2.3. Prancūzijos kaip paramos teikėjos pagal Dvynių programą atvejo studija

Šalies pristatymas

Prancūzija yra viena didžiausių senųjų Europos Sąjungos šalių narių, kurioje 2007 m. duomenimis, gyvena daugiau kaip 63 mln. gyventojų21. Remiantis Tarptautinio valiutos fondo 2007 m. pasaulio ekonomikos apžvalga, Prancūzija pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) patenka į labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių valstybių septintuką (ją lenkia tik JAV, Japonija, ir Vokietija), kurios dar vadinamos Didžiojo septyneto (G-7) šalimis.22

Prancūzija pasižymi aktyviu dalyvavimu teikiant paramą užsienio valstybėms įvairiose srityse. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, 2006 m. pagal oficialią paramą plėtrai (angl. Official development assistance), didžiausios valstybės donorės buvo JAV, Didžioji Britanija, Japonija, Prancūzija ir Vokietija.23 Taigi Prancūzija yra svarbi paramos teikėja ne tik Europos Sąjungos, bet ir viso pasaulio mastu.

Prancūzijos valstybės tarnyba

Prancūzijos valstybės tarnyba, kurioje iš viso dirba apie 5 mln. žmonių, susideda iš trijų didelių dalių arba grandžių:

1. valstybės tarnyba – dirba apie 2,55 mln. tarnautojų;2. teritorinė valstybės tarnyba – dirba apie 1,5 mln. tarnautojų;3. sveikatos sistemos valstybės tarnyba – dirba apie 0,95 mln. tarnautojų.24

Valstybės (pranc. d’État) tarnybos tarnautojai dirba centrinės valdžios administracijoje, per kurią vykdoma nacionalinio bei regioninio lygmens politika. Teritorinės valstybės tarnybos tarnautojai atlieka funkcijas, pavestas vietinei valdžiai. Trečioji grandis apima tarnautojus, dirbančius sveikatos apsaugos sistemoje. Tuo tarpu teisėjai ir karininkai valstybės tarnybai nepriskiriami.

Prancūzijos valstybės tarnyba yra „karjeros“ tarnyba, kurioje tarnautojas gali kilti pareigose, keičiantis nustatytiems laipsniams, lygiams ir kategorijoms.25

Rangai ir tarnautojų hierarchija yra griežtai apibrėžti, todėl būtina atitikti nustatytus reikalavimus. Taip pat valstybės tarnyboje yra įtvirtintas mobilumo principas, kuris leidžia tarnautojams pereiti iš vienos institucijos į kitą ar pakeisti atliekamas funkcijas į kitokio pobūdžio.

Prancūzijos dalyvavimas Dvynių programoje

Prancūzija aktyviai įsitraukė į Dvynių programą nuo pat programos veikimo pradžios. Ši Europos Komisijos iniciatyva Prancūzijoje yra aktyviai remiama bei palaikoma aukščiausiu lygiu. Prancūzijos užsienio reikalų ministerija, pristatydama Prancūziją ir Europos integraciją, kaip gerąją šalies praktiką

21 European Commission, Eurostat, http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page?_pageid=1996,45323734&_dad=portal&_schema=PORTAL&screen=welcomeref&open=/C/C1/C11&language=en&product=Yearlies_new_population&root=Yearlies_new_population&scrollto=0

22 The world economic outlook, World economic outlook: Globalization and inequality, October 2007, 210. http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2007/02/pdf/text.pdf .

23 Organisation for economic co-operation and development, Developemnt aid from OECD countries fell 5,1% in 2006. http://www.oecd.org/document/17/0,2340,en_2649_201185_38341265_1_1_1_1,00.html, (Lentelės http://www.irishaid.gov.ie/Uploads/ODA2006_tables.pdf )

24 Centre Interdépartemental de Gestion de la Grande Couronne de la Région Ile-de-France, http://www.cigversailles.fr/spip.php?rubrique183

25 Carrieres Publiques, http://www.carrieres-publiques.com/PAR_TPL_IDENTIFIANT/532/TPL_CODE/TPL_FAQ_FICHE/PAG_TITLE/01+-+Combien+existe-t-il+de+fonctions+publiques+%3F/1066-faq-sur-la-fonction-publique.htm

24

pabrėžia aktyvų dalyvavimą Dvynių projektuose Centrinėje ir Rytų Europoje bei Baltijos šalyse.26 Tai rodo, jog dalyvavimas Dvynių programoje laikomas itin svarbiu bei reikšmingu šaliai.

Reikia pabrėžti, jog Prancūzija yra viena aktyviausių Dvynių programos dalyvių tarp senųjų ES šalių narių tiek pagal pasiūlymų teikimą, tiek pagal vykdytų projektų skaičių (žr. 2.3.1. pav.). 1998-2006 m. Prancūzija pateikė 517 Dvynių projektų pasiūlymų (PHARE, Pereinamojo laikotarpio priemonės ir CARDS) ir pagal pasiūlymų skaičių buvo antroji po Vokietijos. Iš 517 pasiūlymų laimėti 213 projektų (154 vadovaujančio partnerio statusu ir 59 – jaunesniojo partnerio statusu). Pasiūlymų sėkmingumas - 43%.27

2.3.1. pav. Senųjų ES šalių narių teikti Dvynių pasiūlymai ir jų laimėti projektai 1998-2006 m.

Šaltinis: Paruošta pagal European Commission Twinning Coordination Team duomenis 2004, 2005, 2006.

Prancūzijoje projektai dažniausiai vykdomi su tomis šalimis, su kuriomis palaikomi glaudūs dvišaliai santykiai, taip pat su buvusiomis kolonijomis, tačiau remiamas bendradarbiavimas ir su kitomis šalimis. Prioritetiniai sektoriai, kuriuose dalyvauja Prancūzija, yra žemės ūkis, aplinka, vidaus bei išorės saugumas. Taip pat dažnai dalyvaujama Dvynių projektuose, susijusiuose su teisingumu bei vidaus saugumu, teismų reformomis, teisėjų mokymais, kova prieš organizuotą nusikalstamumą ir narkotikų platinimą, sienų kontrole, ir kt.28

Aktyvus dalyvavimas Dvynių projektuose leidžia kaupti naudingą patirtį, kuri vėliau sėkmingai perduodama kitoms šalims.

Prancūzijos požiūriu, Dvynių projektai yra strategiškai naudingi, kadangi jie leidžia užmegzti glaudžius ryšius tarp dviejų valstybių bei atneša ekonominę (atveriama nauja rinka verslui) ir politinę (santykių su kita šalimi plėtra) naudą.29 Pabrėžiama, jog naudingesni yra ilgalaikiai, o ne trumpalaikiai Dvynių projektai, kadangi pastarųjų įgyvendinimo metu nesukuriami ilgalaikiai struktūriniai ryšiai tarp viešojo administravimo institucijų. Dvynių programa Prancūzijoje yra laikoma vienu iš būdų plėsti savo įtaką strategiškai svarbiuose regionuose pvz. Balkanuose, Rytų ir Vidurio Europoje, Viduržemio jūros regione ir t.t.

26 Le ministère des Affaires étrangères et européennes, France and European integration, http://www.diplomatie.gouv.fr/en/article-imprim.php3?id_article=1470

27 European Commission. Twinning and Sigma coordination team, Institution building unit. Twinning: key facts and figures. 2004-2007.

28 http://www.diplomatie.gouv.fr/en/ministry_158/publications_2288/international-cooperation-and- development_2289/brochures-grand-public-serie_2535/cooperation-to-promote-the-rule-of-law_2583/institutional-twinning_2806.html?var_recherche=twinning

29 Service de la statégie, des moyens et de l'évaluation, Les jumelages institutionnels, leviers d'influence dans les programmes communautaires d'aide extérieure, 2005 .http://www.diplomatie.gouv.fr/fr/IMG/pdf/Les_jumelages_institutionnels0505-2.pdf

25

Prancūzijos ambasados Lietuvoje 2006 m. gegužės 16 d. organizuoto seminaro „Daugiašalio bendradarbiavimo strategija Baltijos kaimyninėse šalyse“ Vilniuje metu prancūzų atstovai pabrėžė, jog noriai bendradarbiauja su naujosiomis ES šalimis narėmis, kadangi taip stiprinami dvišaliai santykiai, o taip pat labai vertinga yra šių šalių įgyta pereinamojo laikotarpio patirtis, kuri gali būti sėkmingai perduota tokius pat procesus išgyvenančioms kitoms paramos gavėjoms.30 Užsimezgęs institucijų bendradarbiavimas lemia tolimesnį partnerių konsorciumų sudarymą ateityje ir dalyvavimą naujuose projektuose.

Prancūzija 1998-2006 m. laikotarpiu Lietuvoje įgyvendino 9 ilgalaikius ir 4 trumpalaikius Dvynių projektus. Daugiausia projektų buvo įgyvendinta transporto (4 projektai), teisingumo ir vidaus reikalų (3 projektai), vidaus rinkos ir statistikos (2 projektai), žemės ūkio (2 projektai) srityse.31 Per šiuos projektus buvo užmegzti glaudūs abiejų šalių institucijų ryšiai, kurie yra palaikomi bei plėtojami iki šiol.

Dvynių programos koordinavimas

Šiuo metu Prancūzijos Dvynių projektų koordinatorius yra įsikūręs Ministro Pirmininko Generaliniame Europos reikalų Sekretoriate (SGAE). Pažymėtina, jog šis sekretoriatas atspindi senąją Prancūzijos centralizacijos ir tarpministerinio koordinavimo tradiciją.32 SGAE tikslas yra sustiprinti Prancūzijos įtaką Briuselyje ir formuoti bei palaikyti vieningą Prancūzijos institucijų poziciją įvairiais su Europa susijusiais klausimais. Dvynių programos koordinavimo sistema Prancūzijoje pavaizduota 2.3.2. schemoje.

Pagrindinės Dvynių projektų koordinatoriaus funkcijos apima Dvynių programos koordinavimą, Dvynių projektų aprašymų siuntimą kontaktiniams asmenims, projektų ataskaitų priežiūrą, koordinacinių susitikimų rengimą. Prancūzijos Dvynių projektų koordinatorius tiesiogiai bendrauja ir Dvynių projektinius aprašymus (angl. project fiche) persiunčia visoms ministerijoms, viešųjų interesų grupėms - GIP (pranc. Groupement d’Intérêt Publique) ir įgaliotosioms institucijoms (angl. mandated body).33

2.3.2. schema. Dvynių projektų koordinatorius Prancūzijos viešojo administravimo sistemoje

30 LRVK, seminaro „Daugiašalio bendradarbiavimo strategija Baltijos kaimyninėse šalyse“, kurį organizavo Prancūzijos ambasada Lietuvoje 2006-05-16 apžvalga.

31 Paruošta pagal CPVA duomenis, 2007.32 Bouquet Elodie, National Coordination of EU Policy. Is Poland following the French Path?, Working Paper

FG1, 2006/06, SWP Berlin. http://www.swp-berlin.org/common/get_document.php?id=1669 33 Institute of International Relations, Twinning Projects: Analysing the Experience of „Old“ EU Member

States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech Republic. Prague, 2006, 33. http://se1.isn.ch/serviceengine/FileContent?serviceID=PublishingHouse&fileid=5EBD7D18-1516-BD96-276F-071F10338B40&lng=en

26

Šaltinis: Institute of International Relations, Twinning Projects: Analysing the Experience of „Old“ EU Member States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech Republic. Prague, 2006. http://se1.isn.ch/serviceengine/FileContent?serviceID=PublishingHouse&fileid=5EBD7D18-1516-BD96-276F-071F10338B40&lng=en

Ministerijos darbuotojai iš Dvynių projektų koordinatoriaus gautą informaciją siunčia savo departamentams ir kitiems padaliniams. Pažymėtina, jog kiekviena ministerija, jai pavaldi agentūra ar žinyba turi paskyrusi kontaktinius asmenis Dvynių programos klausimams spręsti, todėl yra užtikrinama efektyvi informacijos sklaida. Dvynių projektų koordinatorius neieško ekspertų projektų vykdymui, tai atlieka pačios ministerijos (dažnai su agentūrų pagalba), tačiau Dvynių programos koordinatorius peržiūri ekspertų bylas, konsultuoja dėl jų gyvenimo aprašymų, taip pat prižiūri, kad projekto pasiūlymo informacija būtų pateikiama išsamiai bei aiškiai.

Organizuojamų koordinacinių susitikimų metu, Dvynių projektų koordinatorius atkreipia dėmesį į besikeičiančias Dvynių vadovo nuostatas, o naujai pradėję dirbti darbuotojai supažindinami su Dvynių projektų vykdymo taisyklėmis. Taip pat institucijos nuolat raginamos aktyviau dalyvauti teikiant Dvynių projektų pasiūlymus, o jei nedalyvauja, Dvynių projektų koordinatorius pakartotinai paragina jas tai daryti. Prancūzijoje taip pat rengiami įvairūs mokymai ekspertams – tiek anglų kabos žinioms stiprinti, tiek su Dvynių projektais susijusioms kompetencijoms ir žinioms gilinti.34

Dvynių programos administravimas

Dvynių projektų administravimo sistema Prancūzijoje yra itin decentralizuota, kadangi projektų vadyba bei įgyvendinimas dažniausiai perduodami įvairioms agentūroms, priklausomai nuo įgyvendinančios ministerijos ir projekto srities. Ministerijos turi teisę laisvai pasirinkti, ar įgyvendinti Dvynių projektus savarankiškai, ar įgyvendinimą perduoti tam tikrai agentūrai. Susiklosčiusi tradicija tokia, jog ministerijos dirba su tomis agentūromis, su kuriomis palaiko glaudžius santykius. Pavyzdžiui, vidaus reikalų ministerija dažniausiai dirba su CIVIPOL, o susisiekimo srityje projektus administruoja ISTED.35

Valstybės administracijai nepriklausančios agentūros/įstaigos, norinčios įgyvendinti Dvynių projektą turi gauti Komisijos patvirtintą įgaliotosios institucijos (angl. mandated body) statusą. Prancūzijos institucijų, gavusių tokį statusą, sąrašas pateikiamas 2.3.3. lentelėje. Tokių įstaigų Prancūzijoje yra išties daug, tuo tarp Lietuvoje įgaliotosios institucijos statusą turi tik dvi įstaigos

34 LRVK, ES Dvynių programos koordinatorės ataskaita Nr. 72-14 apie komandiruotę į Prancūzijos valstybės institucijas ES techninės paramos klausimais, 2005 rugsėjo 29-30 d.

35 CPVA duomenys.

27

– Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) ir Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra (ESF).36

Prancūzijos ministerijos, pavesdamos Dvynių projektų vykdymą įgaliotosioms institucijoms, joms perduoda projektų valdymą, administravimą, finansinę apskaitą, o sau pasilieka ekspertų parinkimo (arba bendradarbiavimo parenkant) bei priežiūros funkcijas. Projekto įgyvendinimo metu yra nuolat bendradarbiaujama su agentūra. Tokiu būdu projektai įgyvendinami daug sėkmingiau ir efektyviau, kadangi išsprendžiama laiko ir žmogiškųjų resursų stokos problema, su kuria nuolat susiduria centrinės valdžios institucijos.

2.3.3. lentelė. Prancūzijos įgaliotųjų institucijų sąrašas pagal veiklos sritisUŽSIENIO REIKALAI

GIP-FCI (France Coopération Internationale)ŽEMĖS ŪKIS IR ŽVEJYBA

ACOFA (Agence Centrale des Organismes d’Intervention dans le Secteur Agricole)APCA (Assemblée Permanente des Chambres d’Agriculture)CCMSA (Caisse Centrale de la Mutualité Sociale Agricole)CNASEA (Centre National pour l’Aménagement des Structures Agricoles)GNIS (Groupe National Interprofessionnel des Semences et des Plants)IFN (Inventaire Forestier National)INAO (Institut National des Appellations d’Origine)INRA (Institut National de la Recherche Agronomique)ONIC/ONIOL/FIRS (Office national interprofessionnel des céréales) – (Office nationalinterprofessionnel des oléagineux protéagineux) – (Fonds d’intervention réglementationdu sucre)ONIFLHOR/ONIVINS (Office national interprofessionnel des fleurs et de l’horticulture)/ (Office national interprofessionnel des vins)ONILAIT/OFIVAL (Office Nationale Interprofessionnel pour le lait)- (Office nationalinterprofessionnel des viandes, de l’élevage, et de l’aviculture)AFSSA (Agence Française de Sécurité Sanitaire des Aliments)ANMV (Agence Nationale du Médicament Vétérinaire)ENSV (Ecole Nationale des Services Vétérinaires)

EKONOMIKA, FINANSAI IR PRAMONĖACFCI (Assemblée des Chambres Françaises de Commerce et d’Industrie)AFNOR (Association Française de Normalisation)ANVAR (Agence nationale de valorisation de la recherche)BNM (Bureau National de Métrologie)CNCC (Compagnie Nationale des Commissaires aux Comptes)CNOEC (Compagnie Nationale – Ordre des Experts comptables)GIP-ADETEF (Assistance pour le développement des échanges en technologieéconomique et financière et Groupement d’intérêt public)INC (Institut National de la Consommation)LCIE (Laboratoire Central des Industries Electriques)LNE (Laboratoire National d’Essai)BERPC (Bureau D'evaluation des Risques des Produits et Agents Chimiques)L'Institut National de la Propriété Industrielle (INPI)La Poste

ŠVIETIMASCIEP (Centre International d’Etudes Pédagogiques)

DARBAS, SOCIALINĖ SANGLAUDA IR BŪSTASADECRI (Association pour le Développement et la Coordination des RelationsInternationales)AFPA (Association nationale pour la Formation Professionnelle des Adultes) AFSSAPS (Agence Française de Sécurité Sanitaire des Produits de Santé) ANPE (Agence Nationale pour l’Emploi)GIP INTER (Groupement d’Intérêt Public pour le développement de l’assistancetechnique et de la co-opération internationales)G-MED (Groupement pour l’Evaluation des Dispositifs Médicaux)OFDT (Observatoire Français des Drogues et des Toxicomanies)RACINE (Réseau d’appui et de Capitalisation des Innovations Européennes)CSTB (Centre Scientifique et Technique du Bâtiment)

EKOLOGIJA IR BESITĘSIANTIS VYSTYMASIS

36 European Commission, List of mandated bodies. March, 2007. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/mandated_bodies_march2007_en.pdf

28

ADEME (Agence de l’Environnement et de la Maîtrise de l’Energie)Agences de l’eauATEN (Atelier Technique des espaces Naturels)BRGM (Bureau de recherche géologique et minière) CEDRE (Centre de Documentation de Recherche et d’Expérimentation sur les pollutionsaccidentelles des eaux) ENF (Espaces Naturels de France) FPNRF (Fédération des Parcs naturels régionaux de France) INERIS (Institut National de l’Environnement Industriel et des Risques) MNHN (Muséum national d’histoire naturelle) ONCFS (Office national de la chasse et de la faune sauvage) ONFI (Office national des forêts International) OIE (Office national de l’eau) RNF (Réserves Naturelles de France) Conservatoire du littoral

TRANSPORTAS, ĮRANGA, TURIZMAS IR JŪRAIGN (Institut géographique national) ISTED (Institut des Sciences et des techniques de l’Equipement et de l’Environnementpour le Développement)

VALSTYBĖS TARNYBACEES (Centre des Etudes Européennes de Strasbourg)CNFPT (Centrer National de la Fonction Publique Territoriale)ENA (Ecole Nationale d’Administration)

VIDAUS REIKALAI IR SAUGUMASCIVI-POL

TEISINGUMASACOJURIS (Agence de coopération juridique internationale)

Šaltinis: European Commission, List of mandated bodies. March, 2007. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/mandated_bodies_march2007_en.pdf

Prancūzijos tarptautinio bendradarbiavimo politika

Prancūzijos tarptautinio bendradarbiavimo politiką įgyvendina Prancūzijos generalinis direktoratas plėtrai ir tarptautiniam bendradarbiavimui. Prancūzijos tarptautinis bendradarbiavimas apima 4 pagrindines sritis:

Pagalba plėtrai per bendradarbiavimą – finansavimas daugiausia vyksta per dvišalę pagalbą;

Kultūrinių mainų ir prancūzų kalbos vartojimo skatinimas – Prancūzija turi įsteigusi 148 kultūrines įstaigas 90 užsienio šalių ir yra sukūrusi 283 institucijų, populiarinančių prancūzų kalbą ir kultūrą, tinklą (pranc. Alliance Française).

Mokslinio ir akademinio bendradarbiavimo rėmimas; Prancūzijos dalyvavimo pasaulio audiovizualinėje erdvėje užtikrinimas.37

Prancūzijos Užsienio ir Europos reikalų ministerija skelbia, jog Prancūzijoje iš viso yra apie 30000 žmonių, kurie dirba plėtodami Prancūzijos tarptautinį bendradarbiavimą visose srityse.

Su tarptautiniu bendradarbiavimu Prancūzijoje daugiausia yra susijusios Užsienio reikalų ministerija, koordinuojanti nefinansinius ir nekarinius projektus, bei Ekonomikos ir finansų ministerija, atsakinga už finansinės paramos projektus.38 Įvykus reformai šios dvi ministerijos dirba padedamos dviejų viešųjų interesų grupių (pranc. Groupement d’Intérêt), kurios atstovauja Prancūzijos interesus Europos lygiu ir tarptautinėse organizacijoje. Užsienio reikalų ministerija ir su ja susijusios kitos ministerijos, dirba su GIP FCI (pranc. Groupement d’Intérêt Général France Coopération Internationale), o ekonomikos bei finansų ministerija ir su ja susijusios ministerijos dirba su GIP ADETEF (pranc. Groupement d’Intérêt Général Assistance au Développement

37 The Ministry of Foreign and European Affairs, France’s foreign policy. http://www.diplomatie.gouv.fr/en/france_159/discovering-france_2005/profile-of-france_1977/france-foreign-policy_1403.html?var_recherche=main+partners

38 Institute of International Relations, Twinning Projects: Analysing the Experience of „Old“ EU Member States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech Republic. Prague, 2006, 34. http://se1.isn.ch/serviceengine/FileContent?serviceID=PublishingHouse&fileid=5EBD7D18-1516-BD96-276F-071F10338B40&lng=en

29

des Technologies Economiques et Financières). Kitos ministerijos taip pat turi savo interesų grupes arba pavaldžias institucijas.

FCI yra svarbus veikėjas, kadangi atsako už bendradarbiavimo projektų įgyvendinimą. Tai nėra privaloma visoms ministerijoms, tačiau jos gali pasirinkti FCI projekto įgyvendinimui. Vykdant Dvynių projektus, FCI dažniausiai yra atsakinga už techninę, administracinę ir finansinę projekto priežiūrą bei vadybą.39 FCI veikia kaip tarpininkas tarp Europos Komisijos, konsorciumo narių bei paramos gavėjų bei atsako už visų projekto veiksmų koordinavimą. FCI taip pat yra atsakinga už dvišalio bendradarbiavimo projektus. Ji ruošia projektus, identifikuoja ekspertus ir, gavusi sutikimą, vykdo tuos projektus, daug dėmesio skirdama kokybei.40 Įgyvendindama daugiašalius projektus FCI bendradarbiauja su Prancūzijos ar Europos valdžios institucijomis, viešosiomis ar privačiomis agentūromis, organizacijomis (tarp jų ir FIIAPP Ispanijoje).

Svarbu pabrėžti, jog Prancūzijoje itin išplėtotas institucijų bendradarbiavimas vykdant įvairius užsienio projektus. Kadangi FCI yra atsakinga už skirtingo tipo projektus – tiek techninės paramos, tiek Dvynių, tiek dvišalius ir daugiašalius – ji yra sukaupusi daug žinių bei informacijos apie ekspertus, todėl esant reikalui, gali ministerijai pasiūlyti geriausius specialistus, atitinkančius vykdomo projekto specifiką bei sritį. Taip pat itin naudinga yra šios organizacijos tarpministerinė struktūra ir turimas patarėjų tinklas įvairiuose sektoriuose.

Lietuvos atveju taip pat galėtų būti pritaikytas atskiros agentūros įtraukimas į Dvynių koordinavimo modelį, kadangi tai padėtų išspręsti problemas dėl projektų vykdymo kokybės, efektyvumo, ekspertų suradimo. Prancūzijos FCI yra viena tarp daugybės įgaliotųjų institucijų, iš kurių ministerijos gali rinktis tačiau Lietuvai dėl nedidelio projektų skaičiaus pakaktų vienos administruojančios institucijos. Naudinga atsižvelgti ir į Prancūzijos praktiką, kai ta pati įstaiga administruoja kelių tipų projektus (Lietuvai taip pat svarbūs dvišaliai projektai).

Finansavimas

Projektiniai Dvynių pasiūlymai Prancūzijoje rengiami ministerijų sąnaudomis. Kai jie laimimi ir pasirašoma sutartis su Komisija, paprastai projekto vykdymas, t.y. vadyba bei biudžetas, perduodami agentūrai. Agentūra atsako ne tik už techninius, bet ir finansinius klausimus bei nuolat atsiskaito apie tai ministerijai. Finansinė Dvynių projekto kontrolė vykdoma remiantis Prancūzijos įstatymais.

Ilgalaikiais Dvynių patarėjais gali būti tik valstybės tarnautojai, todėl Prancūzijoje jų atlyginimas susideda iš dviejų dalių: jiems paliekamas jų rangą ir laipsnį atitinkanti „prancūziška“ alga, kuriai taikomas pajamų mokestis bei papildomai mokami Dvynių projekto dienpinigiai, kurie nėra apmokestinami.41

Komisijos skiriami dienpinigiai nėra traktuojami kaip didelis atlygis, o kaip priedas, būtinas padengiant dėl dalyvavimo projekte atsirandančias išlaidas.

Prancūzijos ministerijos lanksčiai naudoja ekspertams skirtus dienpinigius (250 EUR/d.42). Kai kurios ministerijos ekspertui sumoka visą sumą (250 EUR/d.), kai kurios tik tam tikrą dalį, likusią sumą skirdamos institucijos papildomoms išlaidoms, atsiradusioms dėl Dvynių projekto, padengti. Pavyzdžiui, Prancūzijos susisiekimo ministerijoje Dvynių ekspertais dirbantiems valstybės tarnautojams mokama 90 eurų, tuo tarpu kitiems ekspertams (dirbantiems geležinkelių, telekomunikacijų ir pan. sistemose) mokama 250 eurų arba lėšos pervedamos agentūroms, kurios moka atlyginimus pagal savas taisykles.43

39 Le groupement d’intérêt public (GIP) France Coopération Internationale, Les jumelages institutionnels. http://www.fci.gouv.fr/spip.php?article103&var_recherche=jumelage

40 Le groupement d’intérêt public (GIP) France Coopération Internationale, La coopération bilaterale. http://www.fci.gouv.fr/spip.php?article73

41 Regioninio bendradarbiavimo patarėjas daugiašaliam bendradarbiavimui, 2004 – 2006 m. akredituotas Vilniuje , Rygoje ir Taline, Jean-Claude Thil. Interviu telefonu ir informacija gauta elektroniniu paštu 2007 12 13.

42 Dienpinigių dydis gali skirtis priklausomai nuo šalies, kurioje įgyvendinamas projektas. 43 Prancūzijos agentūros ISTED atstovo Paul SAADA suteikta informacija.

30

Prancūzijos ekspertams finansinis aspektas nėra pagrindinė motyvavimo priemonė, tačiau svarbu tai, jog yra sukurta aiški sistema ir prancūzai nepatiria nuostolio ar finansinės skriaudos dėl dalyvavimo Dvynių projekte. Tuo tarpu Lietuvoje, anot buvusio Prancūzijos regioninio bendradarbiavimo patarėjo Baltijos šalyse, aukštos kvalifikacijos ilgalaikių ekspertų išsiuntimas į kitas šalis tapo didele problema būtent dėl finansavimo klausimo.44

Problemos

Didžiausios išliekančios dalyvavimo Dvynių programoje problemos Prancūzijoje – institucijos sutikimas dalyvauti Dvynių projekte bei ilgalaikio eksperto radimas.

Kaip interviu metu teigė Bernard Chantemesse, Prancūzijos institucijų vadovai dažnai nemato naudos siųsti savo darbuotojus ilgam laikotarpiui (kaip ilgalaikius Dvynių patarėjus - RTA) dirbti į kitas šalis, kadangi vertina tokias išvykas kaip atostogas.45 Dėl šios priežasties vadovai turi būti ilgai įtikinėjami išleisti savo darbuotoją išvykti. Po kelių metų, praleistų užsienio šalyje, ilgalaikiams Dvynių ekspertams, grįžusiems į savo instituciją Prancūzijoje, taip pat kyla tam tikrų problemų, tačiau situacija atskirose institucijose yra skirtinga, todėl negalima vienareikšmiškai apibendrinti.

Antroji problema yra ekspertų radimas, kadangi jų darbotvarkė dažnai būna labai užimta ir surasti papildomo laiko būna gana sudėtinga. Trumpalaikiai ekspertai (keliems mėnesiams) randami daug lengviau bei greičiau negu ilgalaikiai (1-2 metams) ekspertai. Vis dėlto Prancūzijos ekspertai yra pakankamai motyvuoti dalyvauti Dvynių projektuose, kadangi įgyja daug patirties, pakeičia darbo aplinką. Anot B.Chantemesse, dar nebuvo nė vieno eksperto, kuris būtų buvęs nepatenkintas savo dalyvavimu Dvynių projektuose.46

Apibendrinimas

Apibendrinant atliktą Prancūzijos kaip paramos kitoms šalims pagal Dvynių programą teikėjos atvejo studiją, galima išskirti svarbiausius Prancūzijos sėkmingo dalyvavimo šioje programoje veiksnius:

pirma, paramos teikimo kitoms šalims iniciatyvų palaikymas aukščiausiame Prancūzijos valdžios lygmenyje. Aiškus tokios veiklos strateginės naudos suvokimas;

antra, teisinio reguliavimo lankstumas. Kiekviena institucija pati gali tam tikrose apibrėžtose ribose spręsti, su kuo bendradarbiauti, kokias funkcijas kuriai institucijai deleguoti, kokio dydžio atlyginimą mokėti Dvynių projektuose dalyvaujantiems ekspertams ir t.t.;

trečia, daugelio institucijų (tame tarpe ir tiesiogiai nepriklausančių valstybės administracijai) įtraukimas į Dvynių paramos teikimo procesą;

ketvirta, dalies funkcijų (daugiausia administracinių) delegavimas atskiroms agentūroms, kurios neretai administruoja ne tik Dvynių, bet ir kitus tarptautinius projektus.

Didžiausios iškylančios problemos yra menka Prancūzijos institucijų motyvacija dalyvauti Dvynių programoje (išleisti į užsienio šalis savo darbuotojus) bei sunkumai ieškant ilgalaikio Dvynių patarėjo, kai Prancūzijos institucija įgyvendinamame projekte atlieka vadovaujančio partnerio vaidmenį.

44 Regioninio bendradarbiavimo patarėjas daugiašaliam bendradarbiavimui, 2004 – 2006 m. akredituotas Vilniuje , Rygoje ir Taline, Jean-Claude Thil. Interviu telefonu ir informacija gauta elektroniniu paštu 2007 12 13.

45 Interviu su LR Susisiekimo ministerijos Dvynių projekto patarėju geležinkelių srityje prancūzu Bernard Chantemesse, 2007 07 26.

46 Interviu su Susisiekimo ministerijos Dvynių projekto patarėju geležinkelių srityje prancūzu Bernard Chantemesse, 2007 07 26.

31

Šalies pristatymas

Airijos Respublika nuo Britanijos tautų sandraugos atsiskyrė 1948 m., o 1973 metais kartu su Didžiąja Britanija ir Danija tapo ES nare. Daugeliui valstybių Airija yra pavyzdys kaip iš vienos skurdžiausių ES narių galima tapti klestinčia valstybe, tinkamai pasinaudojus ES suteikiama parama ir galimybėmis. Sėkmingai išsprendusi daugelį savo vidaus problemų, Airija tapo aktyvia paramos teikėja kitoms šalims. Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenis, 2006 m. Airija teikdama oficialią paramą plėtrai (angl. Official development assistance) Afrikos šalims ir kitiems regionams užėmė 6 vietą tarp valstybių donorių pagal paramai skiriamą bendrųjų nacionalinių pajamų dalį (Švedija 1,03%, Liuksemburgas 0,89%, Norvegija 0,89%, Nyderlandai 0,81%, Danija 0,8%, Airija 0,53%).47

Airija aktyviai dalyvavo teikiant Techninės pagalbos ir keitimosi informacija (angl. Technical Assistance and Information Exchange (TAIEX)) paramą narystės ES siekiančioms valstybėms. 2004 m. Techninės pagalbos ir keitimosi informacija programos veiklumo pranešime48 pabrėžiama, kad Airija buvo viena iš didžiųjų ekspertizės teikėjų (iš visų įvykusių renginių/įvykių 2004 m. Didžiajai Britanijai tenka 20%, Vokietijai 10%, Prancūzijai (9%), Graikijai 8%, Airijai 7%, Austrijai 7%, Italijai 6%, Belgijai 5% ir Olandijai 5%). 2002 m. šiuose projektuose dalyvavo 63 airių ekspertai, 2003 m. – 93, 2004 m. – 99 ekspertai, o 2005 m. šį skaičių buvo planuota padidinti iki 144 ekspertų.49 Nedidelei šaliai (šalyje gyvena apie 4,2 mln. gyventojų50) tokie rezultatai yra labai geri ir rodo didelį aktyvumą ir potencialą paramos teikimo srityje.

Airijos valstybės tarnyba

Pagrindinės sąvokos, susijusios su Airijos valstybės tarnyba, yra apibrėžtos 1956 m. Valstybės tarnybos reguliavimo akte. Jame minima, jog „valstybės tarnautojas“ yra asmuo, užimantis pareigas valstybės tarnyboje, taip pat Parlamento rūmų darbuotojas (išskyrus Parlamento rūmų pareigūnus). „Valstybės tarnyba“ reiškia Vyriausybės valstybės tarnybą ir šalies valstybės tarnybą.51 Valstybės tarnautojai yra viešieji pareigūnai, patariantys ir padedantys ministrams valdyti jiems paskirtus departamentus (jų yra 15). Valstybės tarnautojai turi 3 pagrindines funkcijas: pataria Vyriausybei politikos klausimais, padeda ruošiant naujus įstatymus ir padeda Vyriausybei valdyti šalį pagal Parlamento (angl. the Oireachtas) išleistus įstatymus.52

Airijoje veikia karjeros valstybės tarnybos sistema. Yra dviejų lygių valstybės tarnautojų pareigybės. Antrasis lygis apima pareigybes, reikalaujančias mažesnės kompetencijos ir gebėjimų, o pirmasis lygis apima aukštesnes pareigas, kurių aukščiausia yra departamento generalinis sekretorius (žr. 2.4.1 pav.). Vietinėje valdžioje organizacinė valstybės tarnautojų pareigybių schema yra kiek kitokia, tačiau karjeros lygių principas panašus. Šiuo metu Airijos valstybės tarnyboje (angl. civil service) dirba daugiau nei 30,000 valstybės tarnautojų. Tuo tarpu mokytojai, policijos, vietos valdžios ir sveikatos sričių

47 OECD, Development aid from OECD countries fell 5.1% in 2006, April 2007. http://www.oecd.org/document/17/0,2340,en_2649_201185_38341265_1_1_1_1,00.html, (Lentelės http://www.irishaid.gov.ie/Uploads/ODA2006_tables.pdf )

48 Europos Komisija, TAIEX programos veiklos ataskaita, 2004 m. http://taiex.cec.eu.int/Library/ActRep2004/TAIEXActivityReportEN.pdf

49 Airijos Respublikos Verslo, prekybos ir užimtumo departamento veiklos ataskaita, 2005 m. http://www.entemp.ie/corporate/planning/Annual%20Report%202005.pdf

50 Central Statistics Office Ireland, 2006 m. duomenys 51 1956 m. Valstybės tarnybos reguliavimo aktas

http://www.irishstatutebook.ie/1956/en/act/pub/0046/print.html 52 Informacija piliečiams http://www.citizensinformation.ie/categories/government-in-ireland/government-

departments/the_civil_service

32

2.4. Airijos kaip paramos teikėjos pagal Dvynių programą atvejo apžvalga

darbuotojai priklauso platesnei viešojo sektoriaus sričiai (angl. public service) ir neįtraukiami į minėtą 30,000 skaičių.53

2.4.1. pav. Airijos valstybės tarnybos organizacinė struktūra

Šaltinis: Airijos viešųjų paskyrimų tarnyba, http://www.publicjobs.ie/en/civilservice/structure.asp

Airijos dalyvavimas Dvynių programoje

1998 – 2006 m. laikotarpiu Airija teikė 40 Dvynių projektų pasiūlymų, iš kurių 25 sėkmingai praėjo konkursinę atranką, o tai sudaro 62,5 proc. 18 projektų įgyvendinti dalyvaujant jaunesniojo partnerio statusu, 7 – vadovaujančiojo.54

Kaip parodyta 2.4.2. lentelėje, Airija dažniausiai paramą teikė Čekijai, Bulgarijai, Estijai, kiek rečiau kitoms 2004 m. naujomis ES narėmis tapusioms valstybėms.

2.4.2. lentelė. Airijos vykdyti Dvynių projektai 1998 – 2003 m.

Šalis BG CY CZ EE HU LV LT MT PL RO SK SI TR Iš viso

Projektų skaičius 4 0 5 4 1 0 0 2 3 0 2 2 0 23

Šaltinis: paruošta pagal European Commission Twinning Coordination Team duomenis, 2004. (Duomenų apie tai, kurioms šalims teikta parama 2004 – 2006 m. nerasta)

Dvynių programos koordinavimas

Airijos Dvynių projektų koordinatoriaus pozicija buvo sukurta 1999 m. Iš pradžių koordinatoriaus vaidmenį atliko Finansų ministerija, tačiau vėliau šios funkcijos buvo perduotos Viešojo administravimo institutui (angl. Institute of Public Administration – IPA). IPA koordinuoja Dvynių, Techninės pagalbos ir keitimosi informacija bei kitas ES programas, tokias kaip MEDA (finansinis instrumentas, įgyvendinant Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystę).

Airijoje taip pat veikia Techninės pagalbos ir keitimosi informacija koordinatorius, kuris yra įsikūręs Verslo, prekybos ir užimtumo departamente (angl. Department of Enterprise, Trade and Employment). Europos Komisijos Techninės pagalbos ir keitimosi informacija programa pasižymi tuo, jog vykdomi projektai yra trumpalaikiai, o pagalba teikiama nacionalinių teisės aktų derinimo su acquis srityje. Tai yra svarbi priemonė, mobilizuojant valstybių narių ir Komisijos patirtį bei ekspertus. Verslo, prekybos ir užimtumo departamentas svarsto prašymus dėl paramos suteikimo ir kaip Dvynių projektų koordinatorius perduoda informaciją Airijos departamentams. Dvynių projektų koordinatoriaus veikimo Airijos Respublikoje schema pateikiama 2.4.3. pav.

Airijos viešojo administravimo institutas yra vienintelė Airijos viešojo sektoriaus vadybos plėtros agentūra, teikianti konsultavimo paslaugas, kurios apima

53 Informacija apie Airiją http://www.ireland-information.com/reference/civilser.html54 Paruošta pagal European Commission Twinning Coordination Team duomenis, 2007.

33

švietimą ir mokymus, tiesiogines konsultacijas sprendžiant konkrečias problemas, tyrimų atlikimą ir jų platinimą.55 Institutą 1957 metais sukūrė grupė valstybės tarnautojų tam, kad skatintų tyrinėjimus, pagerintų viešojo administravimo standartus, skatintų abipusį supratimą tarp visuomenės ir valstybės tarnautojų. Pagrindinis tikslas buvo užtikrinti efektyvų valstybės tarnybos darbą visose srityse.56 Institutą sudaro Taryba, susidedanti iš 18 narių, daugiausia iš viešojo sektoriaus, įskaitant 2 narius iš Finansų departamento.

IPA bendrojoje 2005 – 2010 m. strategijoje pabrėžiama, jog Airijos viešajam sektoriui didelę įtaką daro globalizacijos procesai bei tarptautinių tinklų ir santykių plėtojimasis. Todėl svarbu yra turėti stiprias pozicijas Europos Sąjungoje, kas sąlygoja viešojo sektoriaus ekspertizės ir žinių dalinimąsi su kitomis, ypač naujosiomis ES šalimis.57 Tai rodo, jog viešojo sektoriaus institucijos yra atviros bendradarbiavimui ir tarptautinių ryšių plėtojimui.

2.4.3. pav. Dvynių projektų koordinatorius Airijos viešojo administravimo sistemoje

Šaltinis: Institute of International Relations, Twinning Projects: Analysing the Experience of „Old“ EU Member States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech Republic. Prague, 2006. http://se1.isn.ch/serviceengine/FileContent?serviceID=PublishingHouse&fileid=5EBD7D18-1516-BD96-276F-071F10338B40&lng=en

Airijos Finansų departamentas teikia subsidijas Viešojo administravimo institutui, kurios 2005 m. sudarė apie 5% departamento išlaidų (ši subsidijų dalis sudarė apie 20% visų Instituto įplaukų 2005 m.). Nuo 2003 m. subsidijos traktuojamos kaip dotacija, skirta Instituto mokestinėms išlaidoms padengti. Pažymima, jog šios dotacijos įtraukia ir tokias nemokestines išlaidas kaip instituto vadybos mokestis už Dvynių programos koordinavimą. 58

Kaip nuolatiniai darbuotojai Dvynių projektų koordinatoriaus pozicijoje dirba 2 žmonės. Sunkumai, su kuriais susidūrė IPA koordinuojant Dvynių programą Airijoje buvo ekspertų mobilizavimas ir kontaktų duomenų bazės kūrimas. IPA interneto svetainėje pabrėžiama, jog Dvynių projektų koordinatoriaus funkcijos apima tris pagrindinius aspektus:

Ryšių palaikymas tarp Europos Komisijos ir valstybės;

55 Airijos viešojo adminsitravimo institutas. http://www.ipa.ie/about 56 Airijos Respublikos Finansų departamentas, Expenditure Review Initiative, Review of Grant-in-Aid to the

Institute of Public Administration, 2006. http://www.finance.gov.ie/documents/publications/other/ExpendRevIPA06.pdf

57 Institute of Public Administration, Corporate Strategy 2005 – 2010. Dublin, Ireland. http://www.ipa.ie/upload/documents/StratEnglish.pdf

58 Airijos Respublikos Finansų departamentas, Expenditure Review Initiative, Review of Grant-in-Aid to the Institute of Public Administration, 2006. http://www.finance.gov.ie/documents/publications/other/ExpendRevIPA06.pdf

34

Informacijos apie paskelbtus Dvynių projektų aprašymus (angl. project fiche) perdavimas valstybės departamentams ir kitiems suinteresuotiems organams;

Valstybės departamentų ir suinteresuotų organų konsultavimas dėl Dvynių projektų įgyvendinimo procesų ir plėtros.59

Viešojo administravimo institutas Airijos valstybės tarnautojams ir departamentams pavaldžių organų darbuotojams organizuoja reguliarius Dvynių programos pristatymus, kad paskatintų susidomėjimą šiuo paramos teikimo instrumentu. Taip pat institutas teikia kitą informaciją suinteresuotoms pusėms, siekdamas populiarinti Dvynių programą Airijos viešojo sektoriaus tinkluose, kuriuos koordinuoja IPA.60

Galima teigti, jog IPA indėlis koordinuojant Dvynių programą yra svarbus ir reikšmingas, kadangi Dvynių projektų koordinatorius atlieka ne tik formaliai jam priklausiančias funkcijas, bet viešojo sektoriaus institucijose aktyviai populiarina patį Dvynių instrumentą, kaip galimybę teikti paramą ir dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Taip pat svarbus aspektas yra darbuotojų motyvavimas ir skatinimas, teikiant jiems mokymo bei konsultavimo paslaugas.

59 Airijos viešojo adminsitravimo institutas. http://www.ipa.ie/international_Twinning 60 Institute of International Relations, Twinning Projects: Analysing the Experience of „Old“ EU Member

States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech Republic. Prague, 2006, p.30-31. http://se1.isn.ch/serviceengine/FileContent?serviceID=PublishingHouse&fileid=5EBD7D18-1516-BD96-276F-071F10338B40&lng=en

35

3. LIETUVOS PATIRTIS, DALYVAUJANT DVYNIŲ

PROGRAMOJE

Analizuojant Lietuvos potencialą teikti paramą pagal Dvynių programą, svarbu atsižvelgti ir į Lietuvai suteiktą paramą per šį instrumentą. Nors gauta parama nėra tyrimo objektas, jos apžvalga yra naudinga analizuojant sukauptą patirtį ir identifikuojant sektorius, kuriuose yra daugiausia gerosios praktikos.

1998-2006 m. pagal PHARE ir Pereinamojo laikotarpio priemonę Lietuvoje buvo įgyvendinti 85 ilgalaikių Dvynių projektai ir 33 trumpalaikiai Dvynių projektai.61

Daugiausia dominavo projektai žemės ūkio, vidaus rinkos ir statistikos, teisingumo ir vidaus reikalų bei kitose srityse. (žr. 3.1.1. pav.).

3.1.1 pav. Lietuvos PHARE/Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės finansuojami Dvynių ir trumpalaikiai Dvynių projektai pagal sritis 1998-2006 m. (iš viso 115)

Šaltinis: CPVA duomenys, 2007 m.

Daugiausiai projektų (25) Lietuvoje įgyvendino Vokietija, taip pat daug Danija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Švedija. Mažiausiai projektų įvykdė Airija, Belgija ir Slovakija (žr. 3.1.2. pav.). Tokie rezultatai nėra stebinantys ar išskirtiniai, nes Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija yra vienos aktyviausių Dvynių programos dalyvių apskritai (žr. 2.1.1. ir 2.1.5 pav.).

3.1.2. pav. Šalių, teikusių paramą Lietuvai, dalyvavimas pagal projektų skaičių 1998–2006 m. (Dvynių ir trumpalaikiai Dvynių projektai)

Šaltinis: CPVA duomenys, 2007 m.

Lietuva per 9 metus gavo pakankamai daug Dvynių paramos, kuri padėjo sėkmingai integruotis į Europos Sąjungą, todėl dabar sukauptą patirtį galima perduoti kitoms valstybėms, kurioms reikalinga pagalba, siekiant sėkmingai vykdyti būtinas reformas.

2004 m. įstojusi į Europos Sąjungą, Lietuva įgijo galimybę teikti paramą kitoms šalims pagal Dvynių programą. 2004 - 2006 m. Lietuva iš 11 teiktų paraiškų laimėjo 3 Dvynių bei vieną trumpalaikį Dvynių (angl. Twinning Light) projektą.

61 Duomenis apie šiuos projektus suteikė CPVA. Pažymėtina, kad kai kurie projektai dar tebevyksta.

36

3.1. Lietuvos kaip paramos gavėjos dalyvavimas Dvynių programoje 3.2. Lietuvos kaip paramos teikėjos dalyvavimas Dvynių programoje

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su partneriais iš Vokietijos 2006 m. pradėjo įgyvendinti Dvynių projektą Turkijoje, o Lietuvos muitinė įgyvendino vieną trumpalaikių Dvynių projektą Vengrijoje. Taip pat LR Vyriausybės kanceliarija kaip jaunesnysis partneris dalyvavo ES CARDS Dvynių projekte Serbijoje, o 2007 m. oficialiai paskelbta, jog LRVK kartu su prancūzų partneriais laimėjo Dvynių projektą Bulgarijoje (žr. 3.2.1 lentelę).

3.2.1 lentelė. Dvynių projektai, kuriuose dalyvavo/dalyvauja Lietuvos viešojo administravimo institucijos ar įstaigos 2004-2006 m.

Institucija Statusas Projekto pav. Paramos gavėja

Įgyvendinimo laikotarpis

Projektas

1.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)

Jaunesnysis partneris vokiečiams

„Maisto saugos ir kontrolės restruktūrizavimas ir stiprinimas Turkijoje“

Turkija 2006 -2008 Dvyniai

2. Lietuvos muitinė -„NCTS srities ir muitinės veiklos stiprinimas“

Vengrija 2005 – 2006

Trumpalaikis Dvynių projektas

3.LR Vyriausybės kanceliarija (LRVK)

Jaunesnysis partneris su prancūzams

„Vyriausybės centras: politikos formavimo ir tarpministerinio koordinavimo stiprinimas“

Serbija 2004 - 2007 Dvyniai

4. LR Vyriausybės kanceliarija

Jaunesnysis partneris prancūzams

„Bulgarijos Vyriausybės struktūrų gebėjimų stiprinimas, monitoringo, politinių klausimų analizės ir strateginio planavimo srityse“

Bulgarija 2007 - 2009 Dvyniai

Taigi sėkmingi Dvynių projektai įgyvendinti viešojo administravimo (2), muitinės (1), žemės ūkio (1) sektoriuose. VMVT įgyvendino Dvynių projektą kartu su partneriais iš Vokietijos, kurie anksčiau teikė paramą pagal Dvynių programą Lietuvoje. LRVK kaip jaunesnįjį partnerį Prancūzijos partneriai pasirinko dėl asmeninių ryšių bei geros LRVK praktikos.62

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)Dvynių projektas Turkijoje

2004 m. pabaigoje Lietuva kartu su Vokietija buvo pasirinktos kaip 2004 m. PHARE Dvynių projekto TR 2004 IB AG 02 „Maisto saugos ir kontrolės restruktūrizavimas ir stiprinimas Turkijoje“ Dvynių sutarties vykdytojos. VMVT projekte buvo jaunesnysis partneris. Oficialiai projektas prasidėjo 2006 gegužės mėnesį. Numatyta projekto trukmė - dveji metai. Projekto vertė – 1,5 mln. eurų.

Projekto įgyvendinimo metu VMVT ekspertai kolegoms iš Turkijos perteikė savo gerąją patirtį šiose srityse:

- kontrolės institucijos restruktūrizavimas; - teisės aktų, atitinkančių ES reikalavimus, leidyba bei jų įgyvendinimas; - kontrolės planų ir procedūrų sudarymas; - geros gamybos praktikos vadovų (GGPV) diegimas gamybos, prekybos,

viešojo maitinimo įmonėse; - importo, eksporto procedūrų taikymas, pasienio veterinarinė kontrolė;

62 Gera LRVK praktika susijusi su tokių priemonių kaip strateginio planavimo, sprendimų poveikio vertinimo, ES reikalų koordinavimo taikymu. Pokalbis su tuometiniu LR Vyriausybės Kanceliarijos strateginio planavimo ir viešojo administravimo departamento direktoriumi, 2007 07 19.

37

- kokybės vadybos sistemos diegimas kontrolės institucijoje; - rizikos vertinimas; - veterinarinių liekanų gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose

stebėsenos plano sudarymas ir vykdymo kontrolė; - skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos įdiegimas

(RASFF); - informacinių technologijų diegimas kontrolės institucijoje.

Projekte iš viso dalyvavo 27 maisto saugos ir kontrolės ekspertai iš Lietuvos. Iš viso Lietuvos ekspertams buvo skirta apie 300 darbo dienų (jų skaičius buvo padidintas projekto įgyvendinimo metu).

Šaltinis: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

Daugumoje projektų lietuviai atliko jaunesniųjų partnerių vaidmenį senųjų ES šalių narių vadovaujamuose projektuose. Tokie partnerių konsorciumai, skatinami ir Europos Komisijos, populiarūs ir tarp kitų ES šalių narių: didžiosios ES šalys narės partnerėmis pasitelkia mažesnes, senosios – naująsias ES šalis nares. Mažosios ES šalys narės paprastai nėra pajėgios vienos įgyvendinti didelių Dvynių projektų, reikalaujančių 30 - 70 atitinkamos srities ekspertų. Todėl jaunesniųjų partnerių vaidmuo dažniausiai palankus ir Lietuvos institucijoms63. Tuo tarpu senosioms ES šalims narėms partnerystė naudinga dėl kelių priežasčių:- Naujosios šalys narės turi nemažai patirties per trumpą laiką

įgyvendinant atitinkamas reformas; Vieno URM tarnautojo nuomone, „nė viena kita ES valstybė nenuėjo tokio reformų kelio, kurį įveikė trys Baltijos šalys“64;

- Įgyvendinant projektus buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse Vidurio ir Rytų Europos partneriai daug geriau suvokia tų šalių administracines struktūras, veiklos principus, kultūrinę aplinką. Praverčia rusų kalbos žinios.

Dalis Lietuvos institucijų teiktų paraiškų nepraėjo atrankos ir projektai nebuvo įgyventi. Pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos kartu su Švedijos mokesčių tarnyba teikė bendrą projektą Europos Sąjungos techninės pagalbos Kroatijai 2004 m. programos CARDS Dvynių projektui „PVM sistemos tobulinimas ruošiantis PVM informacijos mainų kompiuterinės sistemos (VIES) diegimui“ įgyvendinti, o taip pat dalyvavo 2005 m. PHARE programos Dvynių projekto Nr. HR/05/IB/FI/02 „PVM informacijos mainų sistemos (VIES) veiksmingas valdymas ir funkcionavimo palaikymas“ pasiūlymų atrankoje. Tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju Kroatija projektų partneriais pasirinko Austrijos institucijas65. Kitas pavyzdys – CPVA. CPVA yra teikusi tris pasiūlymus dalyvauti Dvynių projektuose (2007 kovą kaip pagrindinis partneris kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba teikė pasiūlymą įgyvendinti trumpalaikį Dvynių projektą Bulgarijoje; 2006 m. spalį kartu su Muitinės laboratorija teikė pasiūlymą įgyvendinti Dvynių projektą Rumunijoje (CPVA būtų buvusi atsakinga už finansinę dalį ir logistiką) ir 2005 m. pabaigoje kaip Prancūzijos Socialinės apsaugos ministerijos jaunesnysis partneris siekė įgyvendinti Dvynių projektą Bulgarijoje), tačiau nei vienas iš teiktų pasiūlymų nepraėjo atrankos66. Pažymėtina, kad pagal apklausos duomenis institucija teikusi paraišką dėl dalyvavimo Dvynių programoje, tačiau nepraėjusi atrankos, kaip svarbiausią

63 Interviu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rizikos ir kokybės valdymo skyriaus vedėju, 2007 07 17.

64 L. Talat-Kelpša. Ar tikrai metas laidoti regiono centro idėją? Delfi, 2007 m. lapkričio 19 d. http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15049673

65 Informaciją suteikė LR finansų ministerijos ES reikalų koordinavimo ir analizės skyriaus vyriausia specialistė.

66 Interviu su CPVA direktoriumi ir kitais CPVA tarnautojais, 2007 11 19.

38

nesėkmingo dalyvavimo priežastį nurodė tarptautinio bendradarbiavimo (lobizmo) su šalimi paramos gavėja trūkumą.

Ne itin aktyvus ir ne visada sėkmingas Lietuvos viešojo administravimo institucijų dalyvavimas Dvynių programoje teikiant paramą kitoms šalims skatina analizuoti tam įtaką darančius veiksnius. Sisteminio ir institucinio lygmens veiksnių analizė pateikiama 3.3 poskyryje.

3.3.1. Vystomojo bendradarbiavimo politika

Dvynių projektų įgyvendinimas savo tikslais ir turiniu glaudžiai siejasi su kitomis paramos teikimo programomis, todėl jų tarpusavio koordinavimas yra svarbi aktyvesnio institucijų dalyvavimo Dvynių programoje prielaida. Lietuvoje pagrindinės paramos teikimo kitoms šalims iniciatyvos patenka į vystomojo bendradarbiavimo politikos sritį.

Vystomojo bendradarbiavimo politika yra neatskiriama išsivysčiusių valstybių užsienio politikos dalis. Lietuva yra įsipareigojusi prisidėti prie Jungtinių Tautų patvirtintų Tūkstantmečio vystymosi tikslų pasiekimo bei iki 2010 m. padidinti vystomajam bendradarbiavimui skiriamą paramą iki 0,17 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų (2015 m. turėtų būti skirta 0,33 proc., tuo tarpu 2006 m. Lietuva skyrė tik 0,068 proc.). Dvišalės paramos projektai Lietuvoje yra finansuojami iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų, kurias administruoja Užsienio reikalų ministeriją. Lietuvos tikslai šioje srityje yra įgyvendinti Jungtinių Tautų patvirtintus Tūkstantmečio vystymosi tikslus, užtikrinti taiką, ekonominį augimą ir socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių valstybių, integruoti besivystančias valstybes į pasaulio ekonomiką.67

Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos priemonės gali apimti dvišalę, trišalę, daugiašalę paramą vystymuisi, humanitarinę pagalbą, bendrąją ir sektorinę biudžeto paramą. Išskiriamos keturios prioritetinės sritys, kuriose Lietuva teikia paramą: (1) demokratijos stiprinimas, žmogaus teisių, gero valdymo ir įstatymo viršenybė, (2) ekonominė plėtra, (3) eurointegracijos procesai, (4) administracinių gebėjimų stiprinimas.68 Šiose srityse Lietuva turi įgijusi daugiausia patirties ir gerosios praktikos.

Geografiniu požiūriu daugiausia dėmesio skiriama Baltarusijai, Ukrainai, Moldovai, Pietų Kaukazo šalims. Tokia politikos kryptis atitinka mūsų šalies interesus ir yra nulemta istorinių sąsajų su regionais. Dvišaliu pagrindu Lietuva paramą teikia Baltarusijai, Ukrainai, Moldovai, Gruzijai, Armėnijai, Azerbaidžanui, taip pat Afganistano Islamo Respublikai bei Irako Respublikai. 3.3.1.1. lentelėje pateikti duomenys rodo, jog daugiausia dvišalės paramos projektų 2004 - 2006 m. buvo įgyvendinama Baltarusijoje, Gruzijoje, Ukrainoje, Afganistane, Moldovoje. 2007 m. planuota finansuoti apie 100 dvišalės paramos projektų skirtingose šalyse.

3.3.1.1. lentelė. 2004-2006 m. Lietuvos įgyvendinti dvišalės paramos projektai

Šalis paramos gavėjaProjektų skaičius

2004 2005 2006 Iš viso

Afganistanas 7 7

Armėnija 1 1 2

Azerbaidžanas 1 1 2

67 LR Vyriausybės nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo 2006-2010 metų politikos nuostatų patvirtinimo” ( Žin., 2006, Nr. 66 - 2435).

68 LR Vyriausybės nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo 2006-2010 metų politikos nuostatų patvirtinimo” ( Žin., 2006, Nr. 66 - 2435).

39

3.3. Institucijų dalyvavimo Dvynių programoje veiksniai

Šalis paramos gavėjaProjektų skaičius

2004 2005 2006 Iš viso

Baltarusija 1 3 8 12

Gruzija 1 7 8

Irakas 1 1 2

Kaliningradas 1 1

Libanas 1 1

Mauritanija 1 1

Moldova 1 6 7

Pietų Kaukazas 1 1

Ukraina 1 1 6 8

Iš viso 5 8 39 52

Šaltinis: Užsienio reikalų ministerijos 2006 m. veiklos ataskaita. Vilnius, 2006.

Apie 16 proc. visų projektų įgyvendina nevalstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos. Didėjant projektų skaičiui, nedidėja projektų, kuriuos įgyvendina valdžios institucijos, skaičius. Apklausos metu tik 12 proc. visų respondentų nurodė, kad teikė paramą kitoms šalims dalyvaudami Vystomojo bendradarbiavimo programos projektuose. Tai siejama su ribotu potencialu valstybės tarnyboje bei tam tikromis reglamentavimo problemomis (Lietuvos valstybės tarnautojų užmokestis nėra finansuojamas iš dvišalės paramos lėšų, ir todėl jiems palankiau dalyvauti kaip ekspertams nevalstybinių institucijų vykdomuose projektuose).69

Iš viso vystomojo bendradarbiavimo politikai 2004 m. Lietuva skyrė 25,52 mln. Lt. 2005 m. – 43,13 mln. Lt (0,062% nuo BNP). Negalutiniais duomenimis, 2006 m. buvo skirta 0,08% nuo šalies BNP. 2006 m. dvišaliams projektams įgyvendinti buvo skirta 2,44 mln. litų. (2005 m. – 0,5 mln. litų), už juos įgyvendinti 39 projektai. Daugiausia lėšų ir didžiausi vystomojo bendradarbiavimo projektai buvo vykdomi Afganistane (1,14 mln. Lt.).70

Nemažai projektų įgyvendinta Baltarusijoje (8), Ukrainoje (6), Moldovoje (6), Gruzijoje (7), Afganistane (7).

Numatoma, kad Lietuva, įgyvendindama 2005 m. birželio 16–17 d. Europos Sąjungos Vadovų Tarybos sprendimus dėl oficialios paramos vystymuisi didinimo ir atsižvelgdama į atitinkamą savo biudžeto paskirstymo procesą, sieks oficialią paramą vystymuisi iki 2010 metų padidinti iki 0,17 % bendrųjų nacionalinių pajamų.71 Iki 2015 m. bus siekiama 0,33 proc. finansavimo nuo BNP. Didėjant bendram vystomojo bendradarbiavimo biudžetui, kasmet daugiau lėšų skiriama ir dvišaliams projektams. 2007 m. bendras projektų biudžetas jau siekia 9 mln. litų.

Lietuvos įgyvendinti dvišalės paramos projektai apima daugelį sektorių, tačiau daugiausia jų buvo viešojo administravimo (9), demokratinės plėtros/pilietinės visuomenės (6), švietimo (6), sveikatos apsaugos (6), teisingumo/vidaus reikalų (5), Europos integracijos (5) srityse (žr. 3.3.1.2. lentelę). Tai rodo Lietuvos potencialą dalyvauti ir Dvynių programoje atitinkamuose sektoriuose. Nebuvo įgyvendinta projektų ekonominės plėtros ir prekybos srityje (išskyrus susijusius projektus kituose sektoriuose), nepaisant tokio teminio prioriteto.

3.3.1.2. lentelė. Dvišalės paramos projektai pagal sektoriusSektorius Projektų

skaičiusViešasis administravimas 9Demokratijos plėtra, pilietinė visuomenė 6

69 Pokalbis LR Užsienio reikalų ministerijoje su Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamento tarnautojais, 2007 07 27.

70 LR Užsienio reikalų ministerijos 2006 m. veiklos ataskaita. Vilnius, 2006. 71 Informacija pagal LR Užsienio reikalų ministerijos duomenis, http://www.urm.lt/index.php?-465575837

40

Sektorius Projektų skaičius

Švietimas 6Sveikatos apsauga 6Teisės viršenybė, teisingumas ir vidaus reikalai 5Europos integracija 5Muitinė 4Žemės ūkis ir veterinarija 3Aplinka 3Užimtumas ir socialiniai reikalai 3Vidaus rinka 1Kultūra ir istorija 1Iš viso 52

Šaltinis: LR Užsienio reikalų ministerijos 2006 m. veiklos ataskaita. Vilnius, 2006.

Lietuvoje nėra specialios agentūros, atsakingos už šios paramos programų ir projektų administravimą, šias funkcijas atlieka Užsienio reikalų ministerija. Administruojant Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo paramą partnerių šalims taip pat dalyvauja ir Lietuvos ambasados bei konsulatai. Siekiant geresnio vystomojo bendradarbiavimo projektų koordinavimo, 2007 m. spalio 10 d. LR Vyriausybės nutarimu buvo sudaryta Nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo komisija, kurią sudaro visų ministerijų sekretoriai, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Europos Sąjungos reikalams ir Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius72. Komisijai pirmininkauja Užsienio reikalų ministerijos sekretorius. Ši komisija potencialiai galėtų ne tik siekti vystomojo bendradarbiavimo politikos geresnio įgyvendinimo, bet jos veiklos rėmuose taip pat būtų galima derinti vystomojo bendradarbiavimo projektų ir Dvynių projektų įgyvendinimą, siekiant sinergijos efekto (visi šie projektai siekia panašių tikslų, yra įgyvendinami panašiomis priemonėmis, dažnai vykdomi tose pačiose šalyse ir t.t.).

3.3.2. Teisinis reglamentavimas

Lietuvos institucijos ir jų tarnautojai, teikdami paramą kitoms šalims pagal Dvynių programą, privalo laikytis Lietuvos teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų darbo tvarką ir jų darbo užmokestį. Dalyvavimui Dvynių programoje palanki teisinė bazė gali padidinti Lietuvos kaip paramos kitoms šalims teikėjos aktyvumą. Tuo tarpu nepalanki arba neaiški teisinė bazė, priešingai, gali būti svarbi nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis.

Lietuvos viešojo administravimo institucijų apklausos73 duomenys rodo, kad svarbiausias nedalyvavimo Dvynių programoje veiksnys yra būtent nacionalinio teisinio reglamentavimo trūkumas ir/ar netobulumas. Net 53 proc. respondentų teigė, kad labai svarbi nedalyvavimo priežastis yra tai, kad Lietuvoje nėra reglamentuota dalyvavimo Dvynių projektuose tvarka. Dar 36 proc. nurodė, jog ši problema yra vidutiniškai svarbi priežastis (žr. 3.3.2.1. pav.).

3.3.2.1. pav. Kiek svarbi nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis yra tai, kad Lietuvoje nėra reglamentuota dalyvavimo Dvynių projektuose tvarka?

72 2007 m. spalio 10 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1091 dėl Nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo.

73 Lietuvos viešojo administravimo institucijų internetinės apklausos klausimynas buvo išplatintas 109 institucijoms. Į klausimus atsakė 51 institucija arba 47 proc.

41

Labai svarbu Vidutiniškaisvarbu

Mažaisvarbu

Nesvarbu

Atsakymas į klausimą

Vidutinis visų priežasčių vertinimas

30%

35%

22%

13%

53%

36%

3% 9%0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Atsakymas į klausimą Vidutinis visų priežasčių vertinimas

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 200774.

Apklausos respondentai taip pat nurodė, kad ypač aktuali dalyvavimo Dvynių programoje skatinimo priemonė būtų Lietuvos teisinio reglamentavimo pakeitimas. 88 proc. apklaustųjų teigė, kad nacionalinių teisės aktų pakeitimas, supaprastinantis ekspertų siuntimo dirbti į užsienį tvarką paskatintų (net 54 proc. manė, kad labai paskatintų) įgyvendinti Dvynių projektus (žr. 3.3.2.2. pav.) O nacionalinių teisės aktų pakeitimą, kuris užtikrintų galimybę institucijai gauti papildomų pajamų iš projekto lėšų, veiksminga paskata laikė 76 proc. respondentų (žr. 3.3.2.3. pav.).

3.3.2.2. pav. Ar nacionalinių teisės aktų pakeitimas, supaprastinantis ekspertų siuntimo dirbti į užsienį tvarką, paskatintų aktyviau dalyvauti Dvynių programoje?

Labai

paskatintųPaskatintų Mažai

paskatintųNepaskatintų

Atsakymas į klausimąVidutinis visų paskatų vertinimas

40%

46%

12%

2%

54%

34%

9%2%0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Atsakymas į klausimą Vidutinis visų paskatų vertinimas

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007.

3.3.2.3. pav. Ar nacionalinių teisės aktų pakeitimas, užtikrinantis galimybę Jūsų institucijai gauti papildomai pajamų iš projekto lėšų paskatintų aktyviau dalyvauti Dvynių programoje?

74 Vidutinis visų priežasčių vertinimas buvo apskaičiuotas sudėjus konkrečią vertinimo kategoriją (labai svarbu, vidutiniškai svarbu, mažai svarbu ar nesvarbu) vertinant atskiras priežastis pasirinkusių respondentų skaičių (procentais) ir padalinus iš visų priežasčių skaičiaus. Pavyzdžiui, vertinant nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis (klausimyne jų buvo nurodyta 11) tam tikra dalis respondentų kiekvieną iš priežasčių įvertino kaip „labai svarbią“. Norint apskaičiuoti vidurkį, kokia dalis respondentų (proc.) vertindami visas priežastis pasirinko kategorija „labai svarbu“, buvo sudėtos kiekvieną priežastį atskirai kaip labai svarbią įvertinusių respondentų dalys (proc.), o gauta suma padalinta iš priežasčių skaičiaus, t.y. 11. Analogiškas skaičiavimo principas buvo taikomas pateikiant vidutinius priežasčių/paskatų vertinimus ir toliau esančiuose grafikuose.

42

Labaipaskatintų

Paskatintų Mažaipaskatintų

Nepaskatintų

Atsakymas į klausimą

Vidutinis visų paskatų vertinimas

40%46%

12%

2%

52%

44%

4%

0%0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Atsakymas į klausimą Vidutinis visų paskatų vertinimas

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007.

Toliau šiame skyriuje pateikiama teisinio reglamentavimo, susijusio su Lietuvos institucijų dalyvavimu įgyvendinant Dvynių projektus, analizė bei pasiūlymai, kaip esamas reglamentavimas galėtų būti tobulinamas.

3.3.2.1. Ekspertų skyrimas dalyvauti Dvynių projekto įgyvendinime ir darbo apmokėjimas

Įgyvendinant Dvynių projektus, esminis institucijų bendradarbiavimo elementas yra šalies paramos teikėjos ekspertų skyrimas dirbti šalyje paramos gavėjoje. Šalis paramos teikėja skiria projekto vadovą (angl. – Project Leader), ilgalaikį Dvynių patarėją75 bei trumpalaikius ir vidutinio laikotarpio ekspertus. Dvynių projektų įgyvendinime taip pat dalyvauja paramą teikiančios institucijos aptarnaujantis ir techninis projekto personalas (projekto apskaitos tvarkymas, pažintinių vizitų organizavimas ir pan.), kurio darbo sąnaudos nėra išskiriamos Dvynių projektų biudžete, tačiau gali būti apmokamos iš Dvynių projekto valdymo kompensacijos (angl. Twinning management cost compensation) lėšų.

Lietuvoje valstybės tarnautojų darbo organizavimas bei apmokėjimas yra griežtai reglamentuotas. Daugumą problemų, kylančių Lietuvos institucijoms, siekiančioms dalyvauti bei dalyvaujančioms Dvynių projektų įgyvendinime, sukelia valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų skyrimo įgyvendinti Dvynių projektus tvarka76. Būtina pažymėti, kad nustatant valstybės tarnautojų skyrimo tvarką yra labai svarbu nustatyti aiškius įgyvendinant Dvynių projektą atlikto darbo apmokėjimo šaltinius77:

Valstybės tarnautojas gauna atlygį iš Dvynių projekto biudžeto; Valstybės tarnautojas gauna valstybės tarnautojo darbo užmokestį bei

priemoką už papildomą darbo krūvį iš Dvynių projekto biudžeto.

Eksperto atlygio mokėjimas iš Dvynių projekto biudžetoAtsižvelgiant į tai, kad Dvynių vadove numatytas eksperto atlygis78 yra ženkliai didesnis nei nustatytas Lietuvos valstybės tarnautojo atlyginimas, siekiant užtikrinti pakankamą valstybės tarnautojų motyvavimą dalyvauti Dvynių projektų įgyvendinime, būtų tikslinga valstybės tarnautojams, įgyvendinantiems Dvynių projektus, mokėti visą Dvynių projekto biudžete numatytą atlygį iš Dvynių projekto lėšų79. Taip Dvynių projekto įgyvendinime

75 Išskyrus trumpalaikius Dvynių projektus.76 Interviu su VMVT, Muitinės departamentu ir Valstybės tarnybos departamentu, 2007 07 – 09.77 Atsižvelgiant į tai, kad institucijai, įgyvendinančiai Dvynių projektą, (pagrindiniam Dvynių partneriui)

avansu yra išmokama 80 proc. pirmiesiems 12 mėn. Dvynių sutartyje numatytos sumos, visos su Dvynių projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos galėtų būti apmokamos tiesiogiai iš Dvynių projekto lėšų. Plačiau apie Dvynių projektų išlaidų apmokėjimą žr. Dvynių vadovo 7 skyrių.

78 Žr. Dvynių vadovo 5.3 ir 5.4 skyrius. Trumpalaikiams ir vidutinio laikotarpio ekspertams (valstybės tarnautojams) eksperto atlygis yra 250 EUR už darbo dieną (įgaliotųjų institucijų (angl. Mandated bodies) atveju – iki 450 EUR, priklausomai nuo eksperto kategorijos).

79 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ (Žin., 2004, Nr. 181-6708) bei Valstybės tarnybos įstatymo 16 1

43

dalyvaujanti institucija sutaupytų jos asignavimuose suplanuotas darbo užmokesčio fondo lėšas, kurios galėtų būti panaudotos tiek pakaitinių valstybės tarnautojų, priimamų į Dvynių projekto įgyvendinime dalyvaujančių valstybės tarnautojų pareigas, darbo užmokesčiui mokėti, tiek Dvynių projekto įgyvendinime dalyvaujančius valstybės tarnautojus laikinai pavaduojantiems institucijos tarnautojams ir darbuotojams skatinti80. Viso eksperto atlygio mokėjimas iš Dvynių projekto lėšų taip pat padėtų užtikrinti aiškų projektinį institucijos dalyvavimo įgyvendinant Dvynių projektus finansavimą. Atsižvelgiant į tai, kad už įgyvendinant Dvynių projektą atliktą darbą valstybės tarnautojui būtų mokamas atlygis iš Dvynių projekto biudžeto, valstybės tarnautojo atlyginimas už prie Dvynių projekto įgyvendinimo dirbtas dienas valstybės tarnautojui turėtų būti nemokamas (turėtų būti išvengta dvigubo to paties darbo finansavimo iš skirtingų šaltinių). Pažymėtina, kad dvigubo darbo atlyginimo vengiama ir kitose naujosiose ES šalyse. Pavyzdžiui, kaip rodo NCP apklausos duomenys, Slovakijoje šiuo metu trumpalaikiai ar vidutinės trukmės Dvynių ekspertai projekto įgyvendinimo metu išleidžiami „atostogauti“, tačiau rengiamos Civilinio kodekso pataisos, pagal kurias šie tarnautojai bus išleidžiami neapmokamų atostogų. Tuo tarpu Latvijoje Dvynių ekspertai neprivalo imti atostogų, tačiau negali gauti įprasto atlyginimo iš valstybės biudžeto.

Priemokų mokėjimas iš Dvynių projekto biudžetoDalis ES šalių narių, siekdamos užtikrinti didesnę valstybės tarnautojų motyvaciją dalyvauti Dvynių projektų įgyvendinime, valstybės tarnautojams moka tiek valstybės tarnautojo atlyginimą, tiek Dvynių projekto biudžete numatytą eksperto atlygį ar jo dalį81. Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad valstybės tarnautojui už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą gali būti mokamos priemokos. Tokios priemokos, kartu su kitomis Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemokomis, negali viršyti 60 procentų valstybės tarnautojo pareiginės algos. Atsižvelgiant į šią Valstybės tarnybos įstatymo nuostatą bei į ženklų valstybės tarnautojo atlyginimo bei eksperto atlygio skirtumą, tuo atveju, jeigu ekspertas Dvynių projekto įgyvendinime dalyvautų didesnį dienų skaičių, jam būtų finansiškai palankiau gauti visą eksperto atlygį iš Dvynių projekto biudžeto, o ne valstybės tarnautojo atlyginimą ir Valstybės tarnybos įstatyme numatytą priemoką už papildomą darbą. Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą negali būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, kas galėtų sukelti papildomų sunkumų įgyvendinant ilgesnius nei 1 metų trukmės Dvynių projektus. Pažymėtina ir tai, kad, jeigu valstybės tarnautojams už įgyvendinant Dvynių projektą atliktą darbą būtų mokamas valstybės tarnautojo atlyginimas, institucija nesutaupytų darbo užmokesčio fondo lėšų, kurios galėtų būti reikalingos pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į Dvynių projekto įgyvendinime dalyvaujančių valstybės tarnautojų pareigas, darbo užmokesčiui mokėti bei Dvynių projekto įgyvendinime dalyvaujančius valstybės tarnautojus laikinai pavaduojantiems institucijos tarnautojams ir darbuotojams skatinti. Taip pat, už įgyvendinant Dvynių projektus atliktą darbą valstybės tarnautojams mokant valstybės biudžete suplanuotą valstybės tarnautojo atlyginimą bei priemoką iš dvynių projekto biudžeto lėšų, nebūtų užtikrintas projektinis institucijos dalyvavimo Dvynių projekto įgyvendinime finansavimas.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Dvynių projektą įgyvendinti skirtiems valstybės tarnautojams siūlytina mokėti visą Dvynių projekto biudžete numatytą eksperto atlygį (už prie projekto dirbtą laiką nemokant valstybės tarnautojo atlyginimo).

straipsnio nuostatomis, valstybės tarnautojams leidžiama dirbti kitą darbą ir gauti kitą nei valstybės tarnautojo darbo užmokestį.

80 Taip pat žr. Ataskaitos 3.3.2.2 dalį.81 Latvijos, Slovėnijos (NCP apklausos duomenys) pavyzdžiai.

44

Biudžetinė įstaiga galėtų skirti valstybės tarnautoją dalyvauti Dvynių projekto įgyvendinime šiais būdais (siūloma pasirinkti vieną iš toliau nurodytų būdų, kuris turėtų būti taikomas visose institucijose, skiriančiose valstybės tarnautojus ir darbuotojus dalyvauti įgyvendinant Dvynių projektus82):

komandiruoti valstybės tarnautoją į užsienio valstybės instituciją dalyvauti Dvynių projekto įgyvendinime;

valstybės tarnautoją perkelti į pareigas užsienio valstybės institucijoje, kurioje įgyvendinamas Dvynių projektas.

Ekspertų komandiravimas

Darbo užmokesčio mokėjimas ir dvigubo finansavimo išvengimas83. Biudžetinių įstaigų darbuotojų komandiruočių apmokėjimo tvarka yra nustatyta Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526.

Vadovaujantis aukščiau minimų taisyklių 3 punkto nuostatomis (analogiškos nuostatos pateikiamos ir Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalies 2 punkte), pasiųstam į tarnybinę komandiruotę darbuotojui per visą komandiruotės laiką paliekamas darbo užmokestis. Atsižvelgiant į šią nuostatą, biudžetinių įstaigų darbuotojams už prie Dvynių projekto dirbtą laiką būtų mokamas ne tik eksperto atlygis iš Dvynių projekto biudžeto, bet ir darbo užmokestis iš biudžetinės įstaigos biudžeto.

Siekiant išspręsti aukščiau nurodytą dvigubo finansavimo problemą, tuo atveju, jeigu būtų priimtas sprendimas valstybės tarnautojus skirti įgyvendinti Dvynių projektus juos komandiruojant į užsienio valstybės instituciją, siūlytina papildyti Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalies 2 punktą bei Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 3 punktą nuostata, kad nustatytas darbo užmokestis valstybės tarnautojui nemokamas, jeigu valstybės tarnautojas yra komandiruojamas dalyvauti Europos Sąjungos ar tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose, taip pat Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose užsienio valstybės institucijose ir darbo užmokestis jam yra mokamas iš projekto lėšų.

Galima perkėlimo trukmė. Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 4 punkte nustatyta, kad biudžetinių įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys gali siųsti darbuotojus į komandiruotę į užsienio valstybę ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų (neįskaitant kelionės laiko). Į užsienį siunčiamo darbuotojo komandiruotės trukmė gali būti ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų tik tuo atveju, jei dėl to yra atskiras Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas dėl atstovavimo Lietuvos Respublikai tarptautiniuose renginiuose. Atsižvelgiant į šio Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių punkto nuostatas, komandiravimo tvarka būtų ypač sudėtinga tais atvejais, jeigu Lietuvos biudžetinės institucijos darbuotojas dalyvautų įgyvendinant Dvynių projektą kaip ilgalaikis Dvynių patarėjas.

Siekiant išspręsti aukščiau nurodytą problemą, tuo atveju, jeigu būtų priimtas sprendimas valstybės tarnautojus skirti įgyvendinti Dvynių projektus juos komandiruojant į užsienio valstybės instituciją, siūlytina papildyti Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 4 punktą nuostata, kad įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys gali komandiruoti savo darbuotojus į užsienio valstybę ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų tais atvejais, jeigu darbuotojai į užsienio valstybės instituciją yra siunčiami Europos Sąjungos finansuojamiems Dvynių projektams įgyvendinti.

82 Tarp jų ir trumpalaikius Dvynių projektus.83 Tuo atveju, jeigu būtų pasirinkta Dvynių projekto įgyvendinime deleguotiems valstybės tarnautojams

mokėti visą Dvynių projekto biudžete numatytą eksperto atlygį (už prie projekto dirbtą laiką nemokant valstybės tarnautojo atlyginimo).

45

Ekspertų perkėlimas

Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į delegavimą į tarptautines institucijas ir užsienio valstybių institucijas reglamentuojančius teisės aktus84, karjeros valstybės tarnautojas arba statutinis valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje. Pretenduojantys būti laikinai perkelti į šias pareigas valstybės tarnautojai atrenkami Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybės tarnautojų, pretenduojančių būti laikinai perkeltais į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, atrankos tvarka yra nustatyta Valstybės tarnautojų, pretenduojančių būti laikinai perkeltais į pareigas tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, atrankos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 678 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1141 redakcija). Šios ataskaitos rengimo metu, 2007 m. spalio 18 d. Vidaus reikalų ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė nutarimo projektą, pagal kurį siūloma patvirtinti Pretendentų į laisvas pareigas ar pareigybes tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybės institucijose ir pretendentų į delegavimo rezervą atrankos taisykles bei pripažinti netekusiais galios aukščiau minėtas Valstybės tarnautojų, pretenduojančių būti laikinai perkeltais į pareigas tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, atrankos taisykles.

Atsižvelgiant į tai, kad institucijų ir ekspertų, pretenduojančių dalyvauti Dvynių projektuose, atrankos tvarka yra nustatyta Dvynių vadove, Pretendentų į laisvas pareigas ar pareigybes tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybės institucijose ir pretendentų į delegavimo rezervą atrankos taisyklių projekto 3 punktą būtų tikslinga papildyti nuostata, kad taisyklės netaikomos ir tais atvejais, kai valstybės tarnautojas į užsienio valstybės instituciją yra skiriamas Europos Sąjungos finansuojamiems Dvynių projektams vykdyti85.

Darbo užmokesčio mokėjimas ir dvigubo finansavimo išvengimas86.

84 Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas prioritetų tvirtinimą, delegavimo koordinavimą, deleguojamų asmenų atrankos principus, delegavimo tvarką, delegavimo rezervo sudarymą ir socialinių garantijų deleguojamiems asmenims suteikimą Lietuvoje nustato Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymas. Aukščiau minėtame įstatyme pirmiausia reglamentuojami tokie asmenų delegavimo atvejai, kuomet pretendentus į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas atrenka ir su delegavimu susijusias išlaidas padengia Lietuvos Respublika, įstatyme neatsižvelgiama į asmenų delegavimo pagal Dvynių projektus specifiką. Pažymėtina, kad minėto įstatymo 5 straipsnyje yra nustatyta, kad delegavimą koordinuoja Užsienio reikalų ministerija, išskyrus atvejus, kai tarptautinės teisės aktai nenustato kitaip. Dvynių projektų įgyvendinimą reglamentuoja tarptautinės sutartys, ES finansinės paramos programų, pagal kurias yra finansuojami atitinkami dvynių projektai, administravimą reglamentuojantys ES teisės aktai bei Europos Komisijos patvirtintas Dvynių vadovas, kuriame yra nustatyta detali institucijų bei ekspertų, pretenduojančių dalyvauti įgyvendinant Dvynių projektus, atrankos bei apmokėjimo tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nuostatos valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams, deleguojamiems dalyvauti Dvynių projektų įgyvendinime, turėtų būti taikomos tik tiek, kiek tokių nuostatų nereglamentuoja Dvynių vadovas bei kiti Dvynių projektų įgyvendinimą reglamentuojantys ES teisės aktai ir tarptautinės sutartys – t.y. įgyvendinant Dvynių projektus neturėtų būti taikomos įstatymo II-V skirsnio nuostatos dėl asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas koordinavimo, tačiau būtų taikomos įstatymo VI skirsnio nuostatos dėl socialinių garantijų deleguojamiems asmenims ir išlaidų, susijusių su delegavimu, apmokėjimo.

85 Atsižvelgiant į tai, kad Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio

valstybių institucijas įstatyme pateikta delegavimo sąvoka apima ne tik valstybės tarnautojų ir kitų asmenų perkėlimą į tarptautines ir ES ar užsienio valstybės institucijas, bet ir jų siuntimą dirbti į tokias institucijas, ši rekomendacija būtų taikoma ir tuo atveju, jeigu būtų pasirinkta valstybės tarnautojus ir kitus asmenis deleguoti įgyvendinti Dvynių projektus juos komandiruojant į užsienio valstybės instituciją.

86 Tuo atveju, jeigu būtų pasirinkta Dvynių projekto įgyvendinime deleguotiems valstybės tarnautojams mokėti visą Dvynių projekto biudžete numatytą eksperto atlygį (už prie projekto dirbtą laiką nemokant valstybės tarnautojo atlyginimo).

46

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalies 9 punkte yra nustatyta, kad darbo užmokestis valstybės tarnautojui nemokamas, jeigu darbo užmokestį jam moka institucija, įstaiga ar organizacija, į kurią jis yra perkeltas (analogiška nuostata pateikiama ir Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje). Remiantis anksčiau nurodyta Valstybės tarnybos įstatymo nuostata ir atsižvelgiant į tai, kad į užsienio valstybės instituciją perkeltam valstybės tarnautojui būtų mokamas eksperto atlygis iš atitinkamo Dvynių projekto biudžeto, darbo užmokestis už įgyvendinant Dvynių projektą dirbtą laiką iš atitinkamos biudžetinės įstaigos biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nemokamas.

Galima perkėlimo trukmė. Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad perkeltas valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip trejus metus, jeigu tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Atsižvelgiant į tai, kad paprastai Dvynių projektų įgyvendinimas trunka 1,5–2 metus, Valstybės tarnybos įstatymo nustatytas valstybės tarnautojo perkėlimo terminas yra pakankamas.

3.3.2.2. Valstybės tarnautojų, skirtų dalyvauti Dvynių projekto įgyvendinime, pavadavimas

Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies bei 18 straipsnio 5–10 dalies nuostatas, į dalyvaujančio Dvynių projekto įgyvendinime ir dėl to laikinai negalinčio eiti valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimamas pakaitinis valstybės tarnautojas arba perkeliamas kitas valstybės tarnautojas (tai būtų ypač aktualu tuo atveju, jeigu valstybės tarnautojas dalyvautų įgyvendinant Dvynių projektą kaip ilgalaikis Dvynių patarėjas).

Tuo atveju, jei į valstybės tarnautojo, dalyvaujančio Dvynių projekto įgyvendinime, pareigas nebūtų priimamas pakaitinis valstybės tarnautojas, atsižvelgiant į tai, kad už prie Dvynių projekto dirbtą laiką atitinkamas valstybės tarnautojas gautų atlygį tik iš Dvynių projekto biudžeto87, būtų sutaupomos biudžetinės įstaigos darbo užmokesčio fondo lėšos, kurios galėtų būti skiriamos atitinkamą valstybės tarnautoją laikinai pavaduojantiems darbuotojams skatinti.

3.3.2.3. Garantijos valstybės tarnautojams, skirtiems dalyvauti Dvynių projekto įgyvendinime

Einamų pareigų išsaugojimas. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalies 2 ir 9 punktu, valstybės tarnautojams, išsiųstiems į tarnybinę komandiruotę ar laikinai perkeltiems į pareigas užsienio valstybės institucijoje, garantuojamos einamos pareigos.

Tarnybos stažas. Vadovaujantis Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910, 7 punktu, laikotarpis, kuriuo valstybės tarnautojas skiriamas dalyvauti užsienio valstybės institucijoje vykdomame ES finansuojamame Dvynių projekte, įskaičiuojamas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

3.3.2.4. Ekspertų gaunamo atlygio apmokestinimas

Gyventojų pajamų mokestis. Vadovaujantis Finansų ministerijos 2007 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. ((25.27-03)-5K-0729999)-6K-0712638 „Dėl Europos Sąjungos dvynių projektų lėšų

87 Tik tuo atveju, jeigu būtų pasirinkta Dvynių projekto įgyvendinime deleguotiems valstybės tarnautojams mokėti visą Dvynių projekto biudžete numatytą eksperto atlygį (už prie projekto dirbtą laiką nemokant valstybės tarnautojo atlyginimo).

47

apskaitos ir ekspertų atlygio apskaitymo“ (žr. 3 priedą) pateikta nuomone, tuo atveju, jeigu Dvynių projekto įgyvendinime dalyvaujantis ekspertas yra jį skiriančios institucijos darbuotojas, eksperto atlygis laikytinas su darbo santykiais susijusioms pajamoms ir turėtų būti apmokestinamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) 6 straipsnio 3 dalyje nustatytu pajamų mokesčio tarifu (nuo 2008 m. sausio 1 d. – 24 proc.). Tuo atveju, jeigu institucija dalyvauti Dvynių projekto įgyvendinime skiria joje nedirbantį asmenį88,, su kuriuo sudaroma paslaugų teikimo ar autorinė sutartis, tokio asmens gautas eksperto atlygis laikytinas individualios veiklos pajamomis ar autoriniu atlyginimu ir turėtų būti apmokestinamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytu 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 5 punkto nuostatas gyventojo pajamomis nelaikomos sumos, skirtos nakvynės, maitinimo bei kelionės išlaidoms padengti, jeigu šios išlaidos susijusios su gyventojo darbo funkcijomis arba individualia veikla ir yra apmokamos asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais. Atsižvelgiant į šią Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatą, Dvynių projekto įgyvendinime dalyvaujantiems ekspertams, nesusijusiems su jį delegavusia institucija darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išmokami dienpinigiai (įskaitant lėšas gyvenamojo ploto nuomai) neturėtų būti laikomi gyventojų pajamomis. Tuo atveju, jeigu Dvynių projekto įgyvendinime dalyvaujantiems ekspertams dienpinigius (įskaitant lėšas gyvenamojo ploto nuomai apmokėti) išmoka institucija su ekspertu susijusi darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, tokios sumos yra laikytinos neapmokestinamosiomis gyventojo pajamomis.

Valstybinio socialinio draudimo įmokos. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. (1.11)I-7769 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo“ (žr. 4 priedą) pateiktu išaiškinimu, tuo atveju, jeigu Dvynių projekto įgyvendinime dalyvaujantis ekspertas yra jį skiriančios institucijos darbuotojas ir eksperto atlygį išmoka pati Dvynių projekto įgyvendinime dalyvaujanti Lietuvos institucija, nuo šio atlygio turi būti skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kadangi tarp atlygį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo bei Lietuvos institucijos yra susiklostę darbo (tarnybos) socialinio draudimo santykiai.

Tuo atveju, jeigu eksperto atlygis mokamas Lietuvos valstybės institucijos, dalyvaujančios Dvynių projekto įgyvendinime, valstybės tarnautojui ar darbuotojui ir šį atlygį išmoka Dvynių projekto įgyvendinime dalyvaujanti užsienio valstybės institucija susitarimo su Lietuvos valstybės institucija pagrindu, tokio atlyginimo apmokestinimo valstybinio socialinio draudimo įmokomis klausimas galėtų būti išspręstas tik įvertinus konkretų tokio susitarimo turinį, taip pat realiai tarp valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir užsienio valstybės institucijos susiklosčiusių teisinių santykių esmę.

Tuo atveju, jeigu Lietuvos valstybės institucijos, dalyvaujančios Dvynių projekto įgyvendinime, skirtam asmeniui eksperto atlygis išmokamas autorinės, paslaugų teikimo ar kitokios civilinės (ne darbo) sutarties su šiuo asmeniu pagrindu, nuo šio atlygio neturi būti skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, tarp minėtų civilinių sutarčių šalių neatsiranda socialinio draudimo santykių, todėl nei eksperto paslaugomis besinaudojančiai įstaigai, nei ekspertą delegavusiai įstaigai, neatsiranda prievolė tokių sutarčių pagrindu mokėti valstybinio

88 Tuo atveju, jei tokio asmens skyrimas dalyvauti Dvynių projekto įgyvendinime ir su juo sudaroma paslaugų teikimo ar autorinė sutartis būtų laikomi atitinkančiais Dvynių vadovo 5.3.2 skyriaus 3 punkto nuostatas (tas pats taikoma ir toliau).

48

socialinio draudimo įmokas už ekspertą. Tokia prievolė gali atsirasti pačiam ekspertui, kaip fiziniam asmeniui, jei pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus pajamos, gautos pagal minėtas civilines sutartis, priskirtinos jo, kaip savarankiškai dirbančio asmens (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447) 2 straipsnio 8 dalis), pajamoms.Pažymėtina ir tai, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo išmokų, skirtų komandiruočių išlaidoms atlyginti, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu, mokamų teisės aktuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais.

3.3.2.5. Dvynių projekto lėšų panaudojimas ir apskaita

Atsižvelgiant į Dvynių projektų pobūdį (Dvynių projektų įgyvendinime dalyvaujančios institucijos yra atrenkamos konkurso būdu, todėl iš anksto suplanuoti gautinų Dvynių projektų lėšų yra neįmanoma), ES finansinės paramos lėšos, gaunamos už įgyvendinant Dvynių projektus suteiktas paslaugas, nėra planuojamos valstybės biudžete (biudžetinių įstaigų asignavimuose) ir galėtų būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

Už institucijos paslaugas, suteiktas įgyvendinant Dvynių projektą, gaunamos lėšos turi būti naudojamos laikantis Dvynių projekto sutarties ir Dvynių vadovo nuostatų89, t.y.:

ilgalaikio dvynių patarėjo atlygiui ir kitoms susijusioms išlaidoms (50 proc. dienpinigių, persikraustymo, sveikatos draudimo, gyvenamojo ploto nuomos išlaidos ir t.t.) apmokėti;

projekto vadovo, trumpalaikio ir vidutinio laikotarpio ekspertų atlygiui mokėti;

Dvynių projekte numatytoms prekėms ir paslaugoms pirkti; kelionių, mokymo ir vertimo išlaidoms padengti; dienpinigiams mokėti; privalomoms audito paslaugoms pirkti; kompensuoti Dvynių sutarties rengimo metu patirtas išlaidas ir t.t.

Dvynių valdymo kaštų kompensacija, sudaranti 150 proc. nuo trumpalaikių ir vidutinio laikotarpio ekspertų darbo atlygio, turėtų būti naudojama laikantis Dvynių vadovo 5.8 skyriaus nuostatų90 – t.y. Dvynių valdymo kompensacijos lėšos turėtų būti naudojamos institucijos sąnaudoms, patiriamoms ne šalyje paramos gavėjoje, apmokėti: galėtų būti išmokamos kaip papildomas atlygis ekspertams pasirengti dalyvauti vizituose į šalį paramos gavėją, galėtų būti skiriama Dvynių projekto aptarnaujančio personalo darbo sąnaudoms apmokėti (įstaigos vyriausiesiems buhalteriams (buhalteriams) už Dvynių projekto lėšų apskaitą, institucijos vadovui – už veiklų koordinavimą institucijoje ir pan.), taip pat galėtų būti skirta prekėms ir paslaugoms, kurios sudarytų geresnes sąlygas institucijai dalyvauti Dvynių programoje, pirkti ir t.t. Tuo atveju, jeigu Dvynių valdymo kaštų kompensacija būtų skiriama vyriausiųjų buhalterių (buhalterių) ar kitų institucijos darbuotojų su Dvynių projekto įgyvendinimu susijusiam papildomam darbui apmokėti, tokios lėšos galėtų būti išmokamos kaip Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą91. Dvynių valdymo kaštų kompensacija taip pat galėtų būti naudojama Lietuvos institucijos, teikiančios techninę paramą rengiant Dvynių projekto pasiūlymą, Dvynių projekto sutartį ar įgyvendinant patį projektą, paslaugoms apmokėti.

Remiantis Finansų ministerijos 2007 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. ((25.27-03)-5K-0729999)-6K-0712638 „Dėl Europos Sąjungos dvynių projektų lėšų apskaitos ir

89 Žr. Dvynių vadovo 5 skyrių. Dėl ekspertų darbo apmokėjimo taip pat žr. ataskaitos 3.3.2.1 skyrių. 90 Pažymėtina, kad tokios kompensacijos ir jų naudojimas Lietuvos nacionalinėje teisėje nėra

reglamentuotas 91 Laikantis Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.

49

ekspertų atlygio apskaitymo“ (žr. 3 priedą) pateikta nuomone, vadovaujantis Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis finansų ministro 2001 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 70 (Žin., 2001, Nr. 30-978; 2006, Nr. 2-16), biudžetinės įstaigos Dvynių projekto įgyvendinimui gautos lėšos turėtų būti registruojamos sąskaitose 110 „Pavedimų lėšos“ ir 176 „Atsiskaitymai už pavedimų lėšas“.

3.3.3. Valstybės tarnybos pajėgumas ir motyvacija

Viena svarbiausių ir sunkiausių užduočių teikiant paramą kitoms šalims pagal Dvynių programą yra rasti pakankamai tinkamos kvalifikacijos tarnautojų, kurie galėtų dalyvauti Dvynių projektuose. Kaip vadovaujančiam partneriui įgyvendinant Dvynių projektą iš viso gali reikėti kelių dešimčių ekspertų.92

Galima išskirti bent keturias ekspertų paiešką sunkinančias aplinkybes.

Pirma, Lietuvos valstybės tarnyba yra santykinai nedidelė. Joje 2007 m. liepos 1 d. duomenimis dirbo 25 598 valstybės tarnautojai (neskaičiuojant statutinių tarnautojų)93. Be to, Lietuvos viešojo administravimo institucijose neretai dirba tik keletas valstybės tarnautojų, kurie turi ekspertinių konkrečios viešosios politikos žinių ir atitinka Dvynių ekspertams keliamus reikalavimus (patirties, išsilavinimo ir t.t.).

Antra, Lietuvos valstybės tarnyboje vyksta nemaža valstybės tarnautojų kaita. Šiuo metu susiklosčiusi situacija darbo rinkoje neleidžia pritraukti geriausių specialistų į valstybės tarnybą, pastaraisiais metais nuolat mažėjo priimtų darbuotojų į valstybės tarnybą. 2007 m. valstybės tarnautojų apklausa, kurią užsakė Valstybės tarnybos departamentas, rodo, kad dauguma Lietuvos valstybės tarnautojų (78,2 %) nagrinėja darbo keitimo galimybę (daugiausia dėl darbo užmokesčio klausimų)94.

Be to, vis daugiau tarnautojų atsistatydina iš pareigų valstybės tarnyboje, daugiausia įsidarbindami privačiame sektoriuje ar net išvykdami dirbti į užsienį (įskaitant ES institucijas). Remiantis 2006 m. Valstybės tarnybos departamento ataskaita, 2006 m. savanoriškai iš darbo išėjusių valstybės tarnautojų dalis buvo 65 proc. nuo visų palikusių valstybės tarnybą, arba 19 procentinių punktų didesnė nei 2004 m., kuomet jų dalis sudarė 46 proc. Be to, didžiausia savanoriškai valstybės tarnybą palikusių tarnautojų dalis išėjo į privatų sektorių (23 proc.).95 Tyrimas „Lietuvos integracijos į ES poveikis kvalifikuotų Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojų išvykimui dirbti į užsienį“ rodo, kad viešojo valdymo sektoriuje dirbti į užsienį paprastai išvyksta labai kompetentingi darbuotojai.96 Giluminių interviu metu taip pat buvo nustatyta, kad ne vienas valstybės tarnautojas, dalyvavęs Dvynių projektuose, jau nebedirba Lietuvos valdžios institucijose. Tokios tendencijos valstybės tarnyboje riboja Lietuvos institucijų galimybes dalyvauti Dvynių projektuose ne tik kiekybine, bet ir kokybine prasme.

Trečia, valstybės tarnautojų galimybes dalyvauti Dvynių projektuose mažina didelis einamųjų darbų krūvis. Į trumpalaikius vizitus išvykstantys ekspertai paprastai nėra pavaduojami kitų kolegų, todėl jiems reikia derinti dalyvavimą Dvynių projektuose su einamaisiais darbais. Tai reiškia, jog neretai dirbama savaitgaliais, vakarais, užsienio vizitai planuojami tuo metu, kada numatoma mažiau darbų Lietuvoje. Kita vertus, valstybės tarnautojai nėra linkę laikyti dvigubą darbo krūvį didele problema dėl finansinės motyvacijos (jeigu gaunamas geras papildomas apmokėjimas, dalyvaujant Dvynių projektuose).

92 Interviu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rizikos ir kokybės valdymo skyriaus vedėju, 2007 07 17.

93 Valstybės tarnybos departamento prie VRM informacija, www.vtd.lt 94 Ten pat. 95 Valstybės tarnybos departamentas prie VRM. Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų

taikymo ir įgyvendinimo ataskaita už 2006 m. Vilnius, 2007, 46.96 Viešosios politikos ir vadybos institutas, Lietuvos integracijos į ES poveikis kvalifikuotų Lietuvos viešojo

sektoriaus darbuotojų išvykimui dirbti į užsienį. Vilnius, 2006 m. http://www.euro.lt/documents/poveikio_tyrimai/2006/emigracijos_ataskaita_lt.pdf

50

Ketvirta, motyvavimo dalyvauti Dvynių programoje sistema tiek asmeniniu, tiek instituciniu lygmeniu Lietuvoje nėra išplėtota. Apklausos metu beveik pusė respondentų (49 proc.) teigė, kad jų institucijose tarnautojai ir darbuotojai, kurie dirba ekspertais užsienio valstybėse, nėra papildomai skatinami. 20 proc. nurodė, kad į tai atsižvelgiama tarnybinės veiklos vertinimo metu. Tik du respondentai teigė gaunantys atlygį iš projekto lėšų, o trys paminėjo papildomus priedus ir priemokas (žr. 3.3.3.1. pav.).

3.3.3.1 pav. Ar Jūsų institucijoje skatinami tarnautojai ir darbuotojai, kurie dirba ekspertais užsienio valstybėse?

49%

20%

7% 5% 2%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

50%

Ne

, n

ėra

sk

ati

na

mi

Ta

ip,

ats

ižv

elg

iam

a

tarn

yb

inė

s

ve

iklo

s

ve

rtin

imo

me

tu

Ta

ip,

mo

ka

mi

pa

pild

om

i

pri

ed

ai

ir

pri

em

ok

os

Ta

ip,

mo

ka

ma

s

atl

yg

is i

š

pro

jek

to l

ėš

ų

Ta

ip,

sk

iria

mi

ap

do

va

no

jim

ai,

ga

rbė

s r

aš

tai

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007.

Kaip parodė apklausos rezultatai, pati didžiausia paskata ekspertams dalyvauti Dvynių projektuose būtų papildomi finansiniai ištekliai. Visi respondentai teigė, kad papildomos pajamos valstybės tarnautojams labai paskatintų (64 proc.) arba paskatintų (36 proc.) aktyviau dalyvauti Dvynių programoje (žr. 3.3.3.2. pav.).

3.3.3.2 pav. Ar papildomos pajamos Lietuvos valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams paskatintų aktyviau dalyvauti Dvynių programoje?

Labai paskatintųPaskatintų

Mažai paskatintųNepaskatintų

Atsakymas į klausimą

Vidutinis visų paskatų vertinimas

40%

46%

12%

2%

64%

36%

0%0%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

Atsakymas į klausimą Vidutinis visų paskatų vertinimas

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007.

Taip pat itin aktualu būtų dalyvavimą Dvynių ir kituose tarptautiniuose projektuose susieti su valstybės tarnautojų karjera. Apklausos metu daugiau kaip du trečdaliai respondentų nurodė, kad svarbi arba labai svarbi nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis yra menka tarnautojų motyvacija, nes dalyvavimas Dvynių projektuose nėra privalumas vertinant tarnautojų veiklą (žr. 3.3.3.3. pav.).

51

3.3.3.3. pav. Kiek svarbi nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis yra menka tarnautojų motyvacija, nes dalyvavimas Dvynių projektuose nėra privalumas vertinant tarnautojų veiklą?

Labai svarbu Vidutiniškai

svarbuMažai svarbu

Nesvarbu

Atsakymas į klausimą

Vidutinis visų priežasč ių vertinimas

30%

35%

22%

13%

34%

37%

14% 14%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

Atsakymas į klausimą Vidutinis visų priežasčių vertinimas

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007. Kita vertus, dalyvavimui Dvynių programoje taip pat svarbūs ir tokie motyvai kaip žinių ir įgūdžių tobulinimas, naujos patirties įgijimas, bendradarbiavimas su užsienio kolegomis, Lietuvos patirties pristatymas.

Instituciniu lygiu finansinė motyvacija taip pat būtų svarbi paskata. Atsakydami į apklausos klausimus, 40 proc. respondentų teigė, kad labai svarbi nedalyvavimo Dvynių projektuose priežastis yra menka institucijos motyvacija, nes dalyvaujanti institucija negali gauti papildomo finansavimo ne iš valstybės biudžeto. Dar 31 proc. atsakiusiųjų laikė tai vidutiniškai svarbia priežastimi (žr. 3.3.3.4. pav.)

3.3.3.4. pav. Kiek svarbi nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis yra menka institucijos motyvacija, nes dalyvaujanti institucija negali gauti papildomo finansavimo ne iš valstybės biudžeto?

Labai svarbuVidutiniškai

svarbuMažai svarbu

Nesvarbu

Atsakymas į klausimą

Vidutinis visų priežasč ių vertinimas

30%

35%

22%

13%

40%

31%

17%

11%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

Atsakymas į klausimą Vidutinis visų priežasčių vertinimas

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007.

Įvardintas valstybės tarnybos riboto pajėgumo ir menkos motyvacijos dalyvauti Dvynių programoje problemas bent iš dalies padėtų išspręsti 3.3.1. poskyryje siūlomi teisinio reglamentavimo pokyčiai, kurie sudarytų galimybes Dvynių ekspertus ir juos pavaduojančius darbuotojus skatinti finansiškai. Taip pat būtų reikalinga atliekant valstybės tarnautojų veiklos vertinimą atsižvelgti į jų dalyvavimą teikiant paramą užsienio šalims. Pažymėtina, kad kai kuriose naujosiose ES šalyse (Slovakijoje, Vengrijoje) dalyvavimas Dvynių projektuose yra laikomas papildomu nuopelnu, vertinant ekspertų karjerą.

Riboto valstybės tarnybos pajėgumo problemą taip pat būtų galima spręsti įtraukiant daugiau institucijų į paramos teikimo pagal Dvynių programą sritį. Nors pagal Dvynių programos nuostatus teikti paramą turi teisę ES valstybės administracijai priklausančios institucijos, tačiau tam tikrais atvejais leidžiama šią funkciją atlikti ir pusiau viešoms įstaigoms, vadinamosioms įgaliotosioms institucijoms (angl. mandated bodies). Dvynių vadove yra išskirti 5 kriterijai, kuriuos pastarosios institucijos privalo atitikti:

1. turi būti įrodyta institucijos kompetencija ES acquis srityje;2. institucija turi būti ne pelno organizacija, siekianti nekomercinių tikslų;

52

3. institucijos nuosavybės forma turi būti viešoji; 4. institucija turi būti nuolat prižiūrima valstybės administracijos;5. institucija turi turėti pakankamą ir proporcingą nuolatinio personalo

skaičių. Rekomenduoti instituciją priskirti įgaliotosioms institucijoms turi teisę tos šalies Dvynių projektų koordinatorius, kuris vėliau nuolatos informuoja Europos Komisiją apie bet kokius minėtos institucijos statuso pokyčius pagal išskirtus kriterijus. Galutinį sprendimą dėl institucijos tinkamumo teikti paramą pagal Dvynių programą priima Europos Komisija97. Lietuvoje šiuo metu įgaliotosios institucijos statusą turi tik dvi institucijos – Centrinė projektų valdymo agentūra ir Europos socialinio fondo agentūra. Tuo tarpu kitose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, šių institucijų skaičius yra daug didesnis. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti siekiama praplėsti Dvynių programoje galinčių dalyvauti institucijų sąrašą. Pavyzdžiui, galima būtų svarstyti Lietuvos viešojo administravimo instituto (toliau LIVADIS) įtraukimo į Dvynių programą kaip įgaliotosios institucijos galimybę. Remiantis jų atsakymu apklausos metu, LIVADIS nedalyvauja Dvynių programoje, nes jų statusas skiriasi nuo valstybinių institucijų, t.y. LIVADIS yra viešoji, ne pelno siekianti įstaiga98.

3.3.4. Lobizmas

Šaliai siekiant laimėti Dvynių projektus svarbų vaidmenį vaidina diplomatiniais kanalais vykdomas lobizmas. Kaip interviu metu pabrėžė prancūzų ekspertas Bernard Chantemesse, labai svarbu bendradarbiavimas su šalimi paramos gavėja dar prieš paskelbiant projektų aprašymus. Šių šalių institucijos dažnai net nežino apie Dvynių galimybę kaip tokią, todėl diplomatiniais kanalais jas įtikinus, kad tokie projektai joms reikalingi, ir padėjus paruošti projekto aprašymą, projekto laimėjimo galimybės labai ženkliai išauga. Anot eksperto, labai retais atvejais apie paramos teikimą svarstoma tik gavus projekto aprašymą - didelis darbas būna nuveiktas prieš tai, tačiau tam reikalingas aktyvus diplomatų darbas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas.99

Lietuvoje tokio bendradarbiavimo trūksta, todėl institucijoms labai sunku vykdyti išankstinį lobizmą su paramos gavėjomis ar padėti joms rengiant Dvynių projektų aprašymus. Lietuvoje institucijos dažniausiai apie paramos teikimo galimybę svarsto tik gavusios projektų aprašymus iš Dvynių projektų koordinatoriaus. Tai, žinoma, sumažina sėkmės tikimybę, kadangi šioje rinkoje vyrauja didelė konkurencija. Kaip interviu metu su Standartizacijos departamento atstovu buvo paminėta, tarp šalių yra susiformavę tam tikri ryšiai, kurie dažniausiai ir nulemia laimėtojus.100

Lobistinę funkciją paprastai atlieka šalių narių diplomatinės atstovybės, veikiančios paramą gaunančiose šalyse. Lietuvai veiksmingą lobistinę strategiją įgyvendinti kol kas gana sunku - daugelyje potencialių paramos gavėjų Lietuva neturi diplomatinių atstovybių (žr. 3.3.4.1. lentelę).

3.3.4.1. lentelė. Lietuvos diplomatinės atstovybės šalyse, kurios gali gauti paramą pagal Dvynių programą 2007 – 2013 m.

ŠalisAtstovybė

ŠalisAtstovybė

A GK - A GK -

Šalys kandidatės Naujos šalys narės

97 European Commission. Institution Building in the Framework of European Enion Eolicies. Common Twinning Manual. May 2007, p. 34 – 36. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/final_version_of_the_manual_060707.pdf

98 Lietuvos viešojo administravimo instituto internetinė svetainė, www.livadis.lt 99 Interviu su LR Susisiekimo ministerijos Dvynių projekto patarėju geležinkelių srityje prancūzu Bernard

Chantemesse, 2007 07 26.100 Interviu su Standartizacijos departamento vadovu ir vyriausiuoju specialistu tarptautiniams ryšiams,

2007 11 23.

53

ŠalisAtstovybė

ŠalisAtstovybė

A GK - A GK -

Kroatija Bulgarija

Buvusi Jugoslavijos resp. Makedonija

Rumunija

Turkija Naujos nepriklausomos šalys

Vakarų Balkanai Armėnija

Albanija Azerbaidžanas

Bosnija ir Hercegovina

Gruzija

Serbijos resp., Kosovas

Moldova

Juodkalnija Ukraina

Pietų Viduržemio j. šalys Rusija

Tunisas Baltarusija

Jordanija Kitos

Libanas Alžyras

Marokas Izraelis

Egiptas Palestinos vad.

Paaiškinimai: „A“ – ambasada ir/arba konsulatas; „GK“ – konsulinė įstaiga, vadovaujama garbės konsulo; “-„ – diplomatinės atstovybės nėra.Šaltinis: Užsienio reikalų ministerijos informacija

2007 - 2013 m. numatyta Dvynių projektus finansuoti 4 šalių grupėms: 1. Naujoms šalims narėms (BG ir RO) ir šalims kandidatėms (TU; Kroatija,

Makedonija);2. Vakarų Balkanų valstybėms; 3. Pietų Viduržemio jūros regionui;4. Naujoms nepriklausomoms šalims101.

Lietuvai teikti paramą didžiausias diplomatinis potencialas yra vadinamųjų Naujųjų nepriklausomų šalių (angl. Newly independent states) grupėje. Tai posovietinės šalys, su kuriomis yra nusistovėję geresni diplomatiniai ryšiai, bendradarbiavimui palanki kultūrinė ir institucinė terpė. Kaip rodo apklausa, su Naujosiomis nepriklausomomis šalimis Lietuvos institucijos palaiko daugiausia tarptautinių ryšių, neskaitant ES šalių. Visose Naujosiose nepriklausomose valstybėse aktyviai veikia Lietuvos ambasados, kurios yra pasiruošusios padėti viešojo administravimo institucijoms laimėti Dvynių projektus. Ypač daug įdirbio šioje srityje turi Lietuvos atstovybės Moldovoje, Ukrainoje, Gruzijoje. Tačiau ne visuomet dvišalę paramą teikiančios institucijos informuoja diplomatus apie vykdomus ar planuojamus projektus, patys retai kreipiasi pagalbos102.

Kitose šalių grupėse Lietuvos potencialas veikti diplomatiniais kanalais yra ribotas. Iš šalių kandidačių Lietuvos ambasada veikia tik Turkijoje. Pietų Viduržemio jūros šalyse ambasadų nėra, tačiau veikia konsulatai. Tuo tarpu Vakarų Balkanuose diplomatinių atstovybių apskritai nėra.

3.3.5. Informacijos sklaida

Reprezentatyvios Lietuvos viešojo administravimo apklausos metu informacijos, susijusios su Dvynių projektais, trūkumą kaip labai svarbią nedalyvavimo Dvynių programoje priežastį įvardijo 28 proc. respondentų, tačiau tiek pat teigė, kad tai mažai svarbi priežastis. Dar 31 proc. respondentų informacijos

101 European Commission. Institution Building in the Framework of European Union Policies. Common Twinning Manual. May 2007, p.16. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/final_version_of_the_manual_060707.pdf

102 Interviu su URM Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamento tarnautojais, 2007 07 27.

54

stoką įvertino kaip vidutiniškai svarbią nedalyvavimo priežastį (žr.3.3.5.1. pav.). Toks atsakymų pasiskirstymas, viena vertus, leidžia teigti, kad informacijos apie Dvynių programą trūkumas palyginti su kitais veiksniais yra ne itin svarbi nedalyvavimo priežastis, kita vertus, tikėtina, jog informacijos sklaida nėra tolygi. Todėl vienoms institucijoms informacijos trūkumas yra aktualesnė problema nei kitoms.

3.3.5.1. pav. Kiek svarbi nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis yra informacijos, susijusios su Dvynių projektais, trūkumas?

Labai svarbuVidutiniškai svarbu

Mažai svarbuNesvarbu

Atsakymas į klausimą

Vidutinis visų priežasčių vertinimas

30%35%

22%

13%

28%31%

28%

14%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

Atsakymas į klausimą Vidutinis visų priežasčių vertinimas

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007.

Giluminių interviu metu institucijų, teikusių paramą kitoms šalims pagal Dvynių programą, atstovai įvardijo tris svarbiausias sritis, kuriose jaučiamas informacijos trūkumas:

1. informacija apie dalyvavimo Dvynių programoje galimybes. Šiuo metu trūksta vieno šaltinio, kur būtų sukaupta visa reikalinga informacija apie skelbiamus konkursus, atrankas ir pan. lietuvių kalba103; Be to, kartais Lietuvos institucijas informaciją apie projektų srautą pasiekia iš partnerių dar prieš jų oficialų paskelbimą.104 Taigi siekiant sėkmingiau sudaryti konsorciumus, būtų naudinga aktualią informaciją gauti kuo anksčiau.

2. informacija apie Dvynių projektų reglamentavimą (administracinius reikalavimus, procedūras, gero pasiūlymo kriterijus105 ir t.t.);

3. informacija apie šalių paramos gavėjų poreikius ir lūkesčius106. Ekspertai pabrėžia, kad iš anksto turint tokią informaciją galima būtų parengti patrauklesnius pasiūlymus. Ši problema yra susijusi ir su labai ribota informacijos cirkuliacija tarp Dvynių projektus jau įgyvendinusių ir norinčių įgyvendinti Lietuvos institucijų107.

Apklausoje dalyvavę respondentai labiausiai pabrėžė informacijos apie šalies paramos gavėjos lūkesčius, kurie nėra aprašyti projektų aprašymuose ir kituose oficialiuose dokumentuose, trūkumą. Net 91 proc. apklaustųjų nurodė turintys mažai (60,5 proc.) arba neturintys (30,2 proc.) tokios informacijos. Informacijos trūkumą apie dalyvavimo Dvynių programoje galimybes jautė 62 proc. respondentų, o apie Dvynių projektų reglamentavimą – 70 proc. (žr. 3.3.5.2. pav.).

3.3.5.2. pav. Ar Jūsų institucijai pakanka informacijos apie dalyvavimą Dvynių programoje?

103 Interviu su Migracijos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotoju, 2007 09 10

104 Interviu su LR Statistikos departamento skyriaus vedėja, 2007 10 10.105 Interviu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rizikos ir kokybės valdymo skyriaus vedėju ir

Muitinės informacinių sistemų centro vyriausia inspektore, 2007 07 13 – 17.106 Interviu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rizikos ir kokybės valdymo skyriaus vedėju ir

Muitinės informacinių sistemų centro vyriausia inspektore, 2007 07 13 – 17.107 Interviu su LR Statistikos departamento skyriaus vedėja, 2007 10 10.

55

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Informacija apie dalyvavimo galimybes

Informacija apie reglamentavimą,procedūras

Informacija apie šalies paramosgavėjos lūkesčius

Turima išsami informacija Turima pakankamai informacijosTurima mažai informacijos Nėra informacijos

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007.

Geresnės informavimo ir konsultavimo paslaugos apie Dvynių programos finansuojamus projektus paskatintų Lietuvos institucijas aktyviau dalyvauti Dvynių programoje. Tam pritarė 77 proc. apklausos respondentų. Tik 2 proc. respondentų manė, kad įtakos dalyvavimui geresnė informacijos sklaida neturėtų (žr. 3.3.5.3. pav.).

3.3.5.3 pav. Ar geresnės informavimo ir konsultavimo paslaugos apie Dvynių programos finansuojamus projektus paskatintų aktyviau dalyvauti Dvynių programoje?

Labai paskatintųPaskatintų

Mažai paskatintųNepaskatintų

Atsaky mas į klausimą

Vidutinis v isų paskatų v ertinimas

40%

46%

12%

2%

27%

50%

21%

2%0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

50%

Atsakymas į klausimą Vidutinis visų paskatų vertinimas

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007.

Lietuvoje už informacijos apie Dvynių programą sklaidą yra atsakinga Vyriausybės kanceliarija (toliau LRVK), atliekanti Dvynių projektų koordinatorius vaidmenį Lietuvoje. LRVK veiklas informacijos sklaidos srityje galima skirstyti vėlgi į tris grupes, atsižvelgiant į pateikiamos informacijos pobūdį:

1. informacijos apie dalyvavimo Dvynių programoje galimybes sklaida. Iki 2007 m. rudens LRVK informaciją apie Dvynių programą (paskelbtus konkursus ir pan.) dažniausiai platindavo elektroniniu paštu, siųsdama laiškus į bendrąsias institucijų elektroninio pašto dėžutes. Atsižvelgiant į tai, kad toks informacijos sklaidos būdas nebuvo labai efektyvus, 2007 m. rugsėjo mėn. dvidešimt septyniose Lietuvos viešojo administravimo institucijose buvo paskirti kontaktiniai asmenys, atsakingi už informacijos, susijusios su Dvynių programa, platinimą institucijų viduje. Be to, LRVK planuoja artimiausiu metu sukurti interneto svetainę, kurioje būtų nuolat skelbiama aktuali informacija apie Dvynių programą108.

2. informacijos apie Dvynių projektų reglamentavimą, procedūras sklaida. Siekdama, kad Dvynių programos nuostatos taptų kuo aiškesnės Lietuvos institucijoms, LRVK 2007 m. lapkričio mėnesį baigė versti Dvynių vadovą į lietuvių kalbą109. LRVK atstovų nuomone, taip pat prasminga būtų rengti mokymus ekspertams, besirengiantiems teikti paramą pagal Dvynių programą110. Prieš

108 Interviu su Dvynių projektų koordinatoriumi LR Vyriausybės Kanceliarijoje, 2007 07 19.109 Ten pat.110 Viena iš Dvynių projektų koordinatoriui Vokietijoje – Ekonomikos ir technologijos ministerijai

((Bundesministerium für Wirtschaft und Technologie (BMWi)) – priskiriamų funkcijų yra

56

dvejus metus sėkmingus mokymus rengė Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), tai galėtų būti geras pavyzdys, kalbant apie naujų mokymų organizavimą.

3. informacijos apie šalių paramos gavėjų poreikius ir lūkesčius sklaida. Šioje srityje LRVK kol kas neveikia, tačiau renka informaciją apie ekspertus, turinčius dalyvavimo paramos teikimo projektuose patirties, kurie potencialiai galėtų suteikti informacijos apie Dvynių projektų įgyvendinimo specifiką konkrečiose šalyse.

Apibendrinant, informacijos apie Dvynių programą stoka yra santykinai nedidelė problema, tačiau jaučiamas šios informacijos sklaidos institucijoms netolygumas. Pagrindinis informacijos šaltinis – LRVK - šiuo metu daugiausia orientuojasi į informacijos apie paramos teikimo kitoms šalims pagal Dvynių programą galimybes sklaidą. Siekiant paskatinti Lietuvos institucijas aktyviau dalyvauti Dvynių programoje reikėtų joms teikti daugiau ir įvairesnių informavimo bei konsultavimo/mokymo paslaugų. Ypač svarbu užtikrinti didesnį informacijos apie kitų šalių poreikius prieinamumą. Ši informacija gali būti prieinama per Užsienio reikalų ministeriją ir jai pavaldų diplomatinių atstovybių tinklą bei per anksčiau kitose šalyse dirbusias institucijas ir tarnautojus.

3.3.6. Geroji praktika

Geroji praktika – pradinis atspirties taškas kiekvienam Dvynių projektui. Tai gali būti tiek plataus pobūdžio geroji praktika, apimanti viso sektoriaus funkcionavimo ypatumus, tiek ir geroji praktika siauroje, labai specifinėje srityje. Pusė (52 proc.) apklausos respondentų teigė, kad patirties/gerosios praktikos stoka/nebuvimas tose viešosios politikos ar valdymo srityse, kuriose finansuojami Dvynių projektai yra svarbi arba labai svarbi nedalyvavimo priežastis. Tačiau tikėtina, jog tai daugiau lemia Dvynių projektų paklausos specifika. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad 1) 48 proc. respondentų teigė, jog gerosios praktikos stoka yra mažai svarbi arba nesvarbi, 2) net 98 proc. respondentų mano, jog jų institucija turi gerosios praktikos, kuri galėtų sudominti kitų valstybių institucijas.

Teigiamai Lietuvos institucijų gerąją praktiką leidžia vertinti tai, kad daugelis jų turi tarptautiniu lygiu pripažintos gerosios praktikos. Giluminių interviu metu buvo sužinota, jog pavyzdžiui, Vengrijos muitinei pasirinkti lietuvius, kaip vienus iš pažangiausiųjų tranzito srityje, rekomendavo pati Europos Komisija (Lietuvoje įdiegtas papildomas rizikos modulis). Lietuvoje gerai veikia integruota („nuo lauko iki stalo“) maisto saugos kontrolės sistema (Lietuvoje nebuvo užkrečiamųjų ligų), o Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje veikia kokybės vadybos sistema, kuri buvo akredituota Vokietijoje. Tuo tarpu Prancūzijos partneriai pasirinko LRVK dėl gerosios praktikos tokiose srityse kaip strateginis planavimas, sprendimų poveikio vertinimas, ES reikalų koordinavimas Lietuvoje.

Apklausos metu net 94 proc. į klausimą atsakiusių respondentų teigė, jog jų institucijos geroji praktika buvo pripažinta tarptautiniu lygiu. Daugiausia respondentų (40 proc.) nurodė, kad geroji praktika buvo pripažinta užsienio šalyse, dažniausiai minėdami naująsias ES nares (Estija, Latvija, Lenkija ir kt.) ir Naująsias nepriklausomas valstybes (Ukraina, Gruzija, Armėnija ir kt.). Nemaža dalis institucijų teigė, jog geroji praktika yra pripažinta tiek formaliuose, tiek neformaliuose ES institucijų dokumentuose, taip pat įvairiose tarptautinėse organizacijose ar leidiniuose (žr. 3.3.6.1. pav.).

3.3.6.1. pav. Ar geroji praktika buvo pripažinta tarptautiniu lygmeniu?

„mokyti/konsultuoti ilgalaikius Dvynių ekspertus, jiems rengiantis darbui šalyse paramos gavėjose“ - http://www.bmwi.de/BMWi/Navigation/europa,did=144436.html

57

40%

17%

13%

25%

5%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

Taip, užsieniošalyse

Taip, ESinsti tuci jų

formal iuosedokumentuose

Taip, ESinsti tuci jų

neformal iuosedokumentuose

Kitur(tarptautinėse

organizaci jose,leidiniuose ir t.t.)

Ne

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007.

Lietuvoje santykinai daugiau gerosios praktikos yra sukaupta tose srityse, kuriose yra gauta paramos iš užsienio. Lietuvos institucijos, kurios yra gavusios paramą (dvišalę arba Dvynių) iš užsienio institucijų, apklausos metu pusantro karto dažniau nurodė turinčios gerosios praktikos nei institucijos, kurios paramos nėra gavusios. Kalbant konkrečiai apie Dvynių programą, gaunant paramą aktyviausiai bendradarbiauta žemės ūkio, vidaus rinkos ir statistikos, teisingumo ir vidaus reikalų, viešojo administravimo sektoriuose (žr. 3.1.1 pav.). Būtent šiuose sektoriuose (išskyrus atskirą muitinės sektorių, nors jis susijęs su vidaus rinka) Lietuvos valdžios institucijos jau dalyvavo teikiant Dvynių paramą. Tai rodo tam tikrą PHARE/Pereinamojo laikotarpio paramos priemonės projektų netiesioginę naudą, dalyvaujant Dvynių programoje. Šiuose sektoriuose taip pat egzistuoja galimybės į paramos teikimą pagal Dvynių programą įtraukti dar nedalyvavusias institucijas, kurios turi gerą potencialą. Tokių institucijų pavyzdžiais viešojo administravimo srityje būtų Valstybės tarnybos departamentas prie VRM ar Valstybės kontrolė (anksčiau gavo Dvynių paramą bei bendradarbiauja su keliomis užsienio valstybėmis).

Svarbiausiu gerosios praktikos šaltiniu Lietuvos institucijos laiko aukštą valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų profesionalumą (31,2 proc.) bei palankiai kitų šalių vertinamą Lietuvos institucijų turimą patirtį (28,1 proc.). Tuo tarpu tik maža dalis institucijų mano, jog Lietuvos institucijų geroji patirtis kitoms šalims galėtų būti įdomi dėl pažangaus valstybės valdymo, viešųjų paslaugų teikimo ar ekonominės veiklos reglamentavimo proceso (15,6 proc.), dėl efektyvaus ES teisės aktų reikalavimų perkėlimo ir įgyvendinimo Lietuvoje (13,5 proc.) ar dėl gerų viešosios politikos rezultatų tam tikroje srityje (10,4 proc.) (žr. 3.3.6.2. pav.).

58

Tokie Lietuvos institucijų gerosios praktikos bruožai nėra itin palankūs Lietuvos kaip paramos teikėjos perspektyvoms. Egzistuoja rizika, kad vykstant darbuotojų judėjimui iš viešojo sektoriaus į privatų, valstybės tarnyba neteks dalies geriausių darbuotojų. Be to, ateityje Lietuvos įvaizdis užsienio šalių akyse gali suprastėti, Lietuvai patiriant ekonominio augimo lėtėjimą (Baltijos šalys nebėra laikomos ekonominiais „tigrais“). Šios tendencijos ženkliai sumenkintų Lietuvos institucijų turimą gerąją patirtį ir apribotų galimybes ją perduoti kitoms šalims.

3.3.7. Tarptautiniai ryšiai

Tarptautiniai ryšiai trejopai prisideda prie aktyvesnio bei sėkmingesnio institucijų dalyvavimo Dvynių programoje. Pirma, institucijai palaikant intensyvius dalykinius ryšius su užsienio partneriais jos tarnautojai įgyja daugiau tarptautinio bendradarbiavimo patirties, gerina savo bendrąsias kompetencijas, kas turi įtakos aktyvesniam institucijos dalyvavimui teikiant paramą kitoms šalims.

Antra, Dvynių vadove teigiama, jog Komisija itin palankiai vertina dviejų partnerių vykdomus Dvynių projektus111. Tai leidžia išvengti mechaniško vienos šalies narės struktūrų nukopijavimo, atsižvelgiant į skirtingų šalių patirtį ir jų aplinką. Dėl šios priežasties didžioji dalis Dvynių projektų įgyvendinami dviejų šalių narių konsorciumo. Viešojo administravimo institucija, turinti patikimų ir stiprių užsienio partnerių, gali daug lengviau sudaryti konsorciumą ir laimėti atranką. Bendradarbiavimas su užsienio partneriais mažos šalies valstybės tarnybai taip pat suteikia papildomų išteklių, taigi ir potencialo sėkmingai dalyvauti. Svarbi ne tik tarptautinių ryšių kiekybė, bet ir kokybė: kiek partneriams būdingas tarpusavio pasitikėjimas, kuris dažnai susijęs su ankstesniu bendradarbiavimu, įgyvendinant Dvynių programos finansuojamus projektus Lietuvoje. Trečia, aktyvus tarptautinis bendradarbiavimas su potencialiais paramos gavėjais taip pat gali užtikrinti jų palankumą Dvynių projektų atrankos metu. Projektų atrankos etape lemiamą sprendimą dėl to, kokios šalys narės bus pasirinktos Dvynių partnerėmis, priima šalis paramos gavėja, o Europos Komisijos vaidmuo apsiriboja skaidraus ir sąžiningo proceso užtikrinimu. Todėl neišvengiamai projektų pasirinkimą lemia ne tik parengtų pasiūlymų kokybė, siejama su objektyvia gerąja praktika, bet ir subjektyvus tokios praktikos suvokimas šalyje paramos gavėjoje. Pastarasis veiksnys

111 European Commission. Institution Building in the Framework of European Union Policies. A Reference Manual on ‘Twinning’ Projects. May 2007, p.35. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/final_version_of_the_manual_060707.pdf

59

3.3.6.2. pav. Kodėl Jūsų institucijos „geroji praktika“ galėtų būti įdomi kitoms šalims?

31%

28%

16%14%

10%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

Aukšta

s v

als

tybės

tarn

auto

jų ir

kitų

darb

uoto

jų

pro

fesio

nalu

mas

Pala

nkia

i kitų š

alių

vert

inam

a turi

ma

patirt

is

Pažangus v

als

tybės

vald

ym

o, vie

šųjų

pasla

ugų teik

imo a

r

ekonom

inės v

eik

los

regla

menta

vim

o

pro

cesas

Efe

kty

vus E

S teis

ės

aktų

reik

ala

vim

ų

perk

ėlim

as ir

įgyvendin

imas

Lie

tuvoje

Geri

vie

šosio

s

politikos r

ezultata

i ta

m

tikro

je s

rity

je

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007.

paprastai siejamas su bendresniu paramą siekiančios teikti šalies įvaizdžiu ar bendradarbiavimo su tos šalies institucijomis patirtimi

Lietuvos institucijos intensyviausiai dalykinius ryšius palaiko su naujosiomis ES šalimis narėmis, šiek tiek silpnesni ryšiai sieja su ES senbuvių administracijomis. Tarp ne ES šalių artimiausios partnerės yra Naujosios nepriklausomos valstybės. Tuo tarpu dalykiniai ryšiai su Pietuose esančiomis ES kaimynėmis yra itin silpni (žr. 3.3.7.1. pav.).

3.3.7.1. pav. Ar Jūsų institucija palaiko dalykinius ryšius su užsienio šalių administracijomis dvišaliu pagrindu?

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Su senųjų ESvalstybių narių

administracijomis

Su naujųjų ES šaliųnarių

administracijomis

Su Naujųjųnepriklausomų

valstybiųadministracijomis

Su šalių kandidačiųadministracijomis

Su Vakarų Balkanųšalių

administracijomis

Su Pietų V iduržemiojūros šalių

administracijomis

Dažnai Kartais Retai Ne

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007.

Lietuvos ir užsienio institucijų tarptautinis bendradarbiavimas daugiausia remiasi tarpusavio komunikacija, t.y. ryšių telefonu ar elektroniniu paštu palaikymu. Pastebėtina, kad institucijos itin ribotai išnaudoja darbuotojų mainų galimybės, stažuotes ir pan. Kita vertus, net 66 proc. respondentų nurodė, kad jų institucija dažnai (26 proc.) arba kartais (40 proc.) įgyvendina bendrus projektus su užsienio institucijomis. Tai rodo santykinai nemenką institucijų patirtį ir potencialą tarptautinių projektų srityje (žr. 3.3.7.2. pav.).

3.3.7.2. pav. Kaip dažnai Jūsų institucija naudoja įvardintas bendravimo formas, palaikydama dalykinius ryšius su užsienio šalių administracijomis?

60

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Ryšiaipalaikomi el.

paštu

Ryšiaipalaikomitelefonu

Įgyvendinamibendri projektai

Užsienioinstitucijųdarbuotjaiatvyksta

stažuotis ardirbti

Institucijosdarbuotojai

vyksta stažuotisar dirbti įužsienį

Ne

Retai

Kartais

Dažnai

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007.

Lietuvoje nemažai tarptautinių partnerysčių buvo užmegzta Lietuvos institucijoms dalyvaujant Dvynių programoje kaip paramos gavėjoms. Iki narystės ES Lietuvai PHARE Dvynių programa buvo vienas svarbiausių finansinių instrumentų viešojo administravimo gebėjimams stiprinti ir reikalingoms viešojo administravimo sistemos reformoms vykdyti. Per 1998 – 2006 m. laikotarpį Lietuvoje įvykdyti 85 Dvynių ir dar 30 trumpalaikių Dvynių projektų. Apklausos metu, 62 proc. respondentų teigė, jog jų institucija yra dalyvavusi Dvynių programoje kaip paramos gavėja, iš jų 14 proc. nurodė dalyvavę daugiau nei 3 tokiuose projektuose.

Dažniausiai Lietuva paramos sulaukė iš Vokietijos, Danijos, Prancūzijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės (žr.3.1.2 pav.). Vėliau šie ryšiai paskatino kai kurias institucijas pratęsti bendradarbiavimą kartu teikiant paramą trečiosiose šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijos institucija, teikusi Dvynių paramą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, vėliau tapo šios tarnybos partnere teikiant paramą Turkijai. Tokio tipo partnerysčių galima rasti ir kitose srityse, kur Lietuvos institucijos teikė paraiškas, tačiau nelaimėjo Dvynių projektų su partneriais (pavyzdžiui, bendras Valstybinės mokesčių inspekcijos projektas su Švedijos partneriais, kurie įgyvendino Dvynių projektą Lietuvoje).

Kitas svarbus tarptautinių ryšių užmezgimo veiksnys buvo dvišalė parama. Pavyzdžiui, Lietuvoje puikiai pasiteisino Danijos dvišalių projektų strategija. Danijos vyriausybė Lietuvoje finansavo keletą nedidelių dvišalės paramos projektų, kurių metu užsimezgė institucijų tarpusavio ryšiai, ir tai vėliau padėjo šaliai laimėti kelis didelius Dvynių projektus žemės ūkio, energetikos ir aplinkos apsaugos („žaliose“) srityse. Todėl Lietuva galėtų taikyti panašią strategiją potencialiose šalyse paramos gavėjose, išnaudojant dvišalės paramos galimybes. 66 proc. apklausos respondentų teigė, kad jų institucija dalyvavo kitų šalių finansuotuose dvišalės paramos projektuose kaip paramos gavėja nuo 1998 m. Kaip paramos teikėjas respondentai dažniausiai minėjo Švediją, Vokietiją, Olandiją, Daniją ir Suomiją.

Galiausiai, apklausos duomenimis, maždaug trečdalis Lietuvos institucijų yra pačios teikusios paramą kitoms šalims (ne pagal Dvynių programą). Dažniausiai tai buvo tarptautinių organizacijų finansuojami projektai. Taip pat neretai dalyvauta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos finansuotose Vystomojo bendradarbiavimo programos projektuose bei kitų ES šalių narių finansuotose dvišalės paramos projektuose. Daugiausia paramos projektų įgyvendinta Moldovoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Armėnijoje. Vieno URM tarnautojo nuomone, „visiems mūsų partneriams Rytuose įdomi mūsų patirtis pertvarkant atkurtos valstybės politinę ir finansų sistemą, žemės ūkį, socialinę apsaugą ir

61

sveikatos apsaugą, o ypač – patirtis, įgyta integruojantis į euroatlantines struktūras.“112

Apibendrinant, Lietuvos institucijų palaikomi dalykiniai ryšiai su užsienio šalių administracijomis ir jų dalyvavimas įvairiuose tarptautiniuose projektuose yra glaudžiai susiję abipusiu ryšiu. Atsižvelgiant į esamų tarptautinių ryšių pasiskirstymą geografiniu požiūriu, galima teigti, kad potencialiausi partneriai teikiant paramą kitoms šalims yra didžiosios Vakarų Europos šalys (Vokietija ir Prancūzija) bei Skandinavijos šalys, tuo tarpu realiausi Lietuvos paramos gavėjai yra Naujosios nepriklausomos valstybės. Ši kryptis gerai dera ir su Lietuvos užsienio politikos bei Vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslais.

3.3.8. Tarnautojų kompetencijos

Pakankamos institucijos tarnautojų kompetencijos yra viena pagrindinių sėkmingo dalyvavimo Dvynių programoje sąlygų. Dvynių vadove ilgo laikotarpio ekspertams yra keliami šie reikalavimai: nemažiau kaip trejų metų patirtis atitinkamoje viešosios politikos srityje, aukštasis universitetinis arba jam prilygstantis išsilavinimas, geros anglų, prancūzų arba vokiečių kalbos žinios. Papildomi reikalavimai ekspertams nustatomi Dvynių projektų aprašymuose. Trumpalaikiams ekspertams, kad galėtų atlikti jiems numatytas funkcijas, taip pat reikalingos tiek geros ekspertinės, tiek ir užsienio kalbų žinios bei kitos bendrosios kompetencijos. Taigi paramą siekiančios teikti institucijos tarnautojai turi turėti ne tik geras tam tikros viešosios politikos ar valdymo srities žinias bei patirtį, bet ir aukštus bendruosius gebėjimus.

Apklausos metu absoliuti dauguma respondentų (98-100 proc.) visas kompetencijas ir gebėjimus – ekspertines tam tikros viešosios politikos ar valdymo srities žinias, projektų valdymo ir administravimo gebėjimus, bendruosius gebėjimus ir žmogiškąsias savybes – įvertino kaip labai arba vidutiniškai reikalingas (žr. 3.3.8.1. pav.).

3.3.8.1. pav. Jūsų nuomone, kokios pagrindinės Jūsų institucijos darbuotojų kompetencijos ir gebėjimai labiausiai reikalingos dalyvauti Dvynių programoje?

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%100%

Ekspertinės tam tikros viešosios politikos arvaldymo srities žinios

Projektų valdymo ir administravimo gebėjimai

Bendrieji gebėjimai (geros užsienio kalbųžinios, skaitmeninis raštingumas ir pan.)

Žmogiškosios savybės (komunikabilumas,imlumas naujovėms ir pan.)

Labai reikalinga Vidutiniškai reikalinga Mažai reikalinga

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007.

Giluminių interviu metu Lietuvos institucijų atstovai kaip ypač aktualias tarnautojų kompetencijos problemas išskyrė:

a) užsienio kalbų žinių trūkumą. Įgyvendinant tarptautinius projektus kalbos žinios yra būtinos, tuo tarpu Lietuvoje valstybės tarnautojams jų neretai trūksta, o galimybės jas tobulinti yra ribotos113. Tarnautojų kalbinės žinios netgi gali turėti įtakos sprendžiant, su kuriomis šalimis bus bendradarbiaujama dalyvaujant Dvynių programoje. Pavyzdžiui, puikios vyresnio amžiaus valstybės tarnautojų rusų kalbos žinios, natūraliai sąlygoja Lietuvos institucijų orientaciją į paramos teikimą šalims, kuriose valstybinė kalba yra rusų. Tuo tarpu, nepakankamas

112 L. Talat-Kelpša. Ar tikrai metas laidoti regiono centro idėją? Delfi, 2007 m. lapkričio 19 d. http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15049673

113 Interviu su Migracijos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotoju, 2007 09 10

62

anglų, vokiečių ar kitų Vakarų šalių kalbų mokėjimas, apskritai riboja institucijų galimybes dalyvauti Dvynių programoje, nes sudėtinga bendrauti su potencialiais partneriais Vakaruose.

b) projektų rengimo, valdymo, administravimo gebėjimų trūkumą. Ypač ši problema aktuali institucijoms, pirmą kartą teikiančioms Dvynių paraiškas. „Pirmą kartą dar nieko nežinojom, darėm, kaip mums atrodė geriausia,” – teigė VMVT tarnautojas (ypač buvo sudėtinga parengti finansinį siūlymą) 114.

Šias dvi „problemines sritis“ rodo ir apklausos rezultatai. Vertindami savo institucijos darbuotojų kompetencijas, respondentai prasčiausiai įvertino projektų valdymo ir administravimo gebėjimus, bendrieji gebėjimai (tame tarpe užsienio kalbos žinios) buvo įvertinti vidutiniškai (žr. 3.3.8.2. pav.).

3.3.8.2. pav. Kokios yra Jūsų institucijos darbuotojų kompetencijos dalyvauti Dvynių programoje?

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Projektų valdymo ir administravimogebėjimai

Bendrieji gebėjimai (geros užsienio kalbųžinios, skaitmeninis raštingumas)

Ekspertinės tam tikros viešosios politikosar valdymo srities žinios

Žmogiškosios savybės (komunikabilumas,imlumas naujovėms)

Aukštos Vidutinės Žemos

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007.

Be to, daugiau kaip 95 proc. respondentų manė, kad pagalba rengiant Dvynių pasiūlymus, administruojant projektus prie aktyvesnio dalyvavimo prisidėtų (žr. 3.3.8.3. pav.). O 86 proc. respondentų nurodė, kad valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų mokymas bendrųjų kompetencijų srityje, tokių kaip užsienio kalbos, vadyba ir pan., paskatintų (iš jų 38 proc. manė, kad labai paskatintų) aktyviau dalyvauti Dvynių programoje (žr. 3.3.8.4. pav.).

3.3.8.3. pav. Ar pagalba rengiant Dvynių pasiūlymus, administruojant projektus paskatintų aktyviau dalyvauti Dvynių programoje?

114 Interviu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rizikos ir kokybės valdymo skyriaus vedėju 2007 07 17.

63

Labai paskatintųPaskatintų

Mažai paskatintųNepaskatintų

Atsaky mas į klausimą

Vidutinis v isų paskatų v ertinimas

40%

46%

12%

2%

36%

60%

4%

0%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Atsakymas į klausimą Vidutinis visų paskatų vertinimas

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007.

3.3.8.4. pav. Ar valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų mokymas pagrindinių kompetencijų srityje paskatintų aktyviau dalyvauti Dvynių programoje?

Labai paskatintųPaskatintų

Mažai paskatintųNepaskatintų

Atsaky mas į klausimą

Vidutinis v isų paskatų v ertinimas

40%

46%

12%

2%

38%

48%

15%

0%0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

50%

Atsakymas į klausimą Vidutinis visų paskatų vertinimas

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007.

Kita vertus, remiantis apklausos rezultatais, galima teigti, kad Lietuvos institucijose tarnautojų kompetencijos vertinamos labai gerai. Kaip jau minėta, aukštas valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų profesionalumas buvo įvertintas kaip svarbiausias institucijų gerosios praktikos bruožas. Be to, tik 17 proc. respondentų teigė, kad kompetentingų darbuotojų trūkumas yra labai svarbi nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis (žr. 3.3.8.5. pav.). Palyginti su kitomis priežastimis, toks vertinimas rodo santykinai nedidelę šios problemos įtaką dalyvavimo aktyvumui.

3.3.8.5. pav. Kiek svarbi nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis yra kompetentingų darbuotojų trūkumas?

Labai sv arbuVidutiniškai

sv arbuMažai sv arbu

Nesv arbu

Atsaky mas į klausimą

Vidutinis v isų priežasčių v ertinimas

30%

35%

22%

13%17%

29%

37%

17%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

Atsakymas į klausimą Vidutinis visų priežasčių vertinimas

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007.

Vis dėlto reikia atsižvelgti, kad norint vadovauti Dvynių projektams ar vaidinti aktyvesnį partnerio vaidmenį neužtenka kelių kompetentingų tarnautojų, o reikia kelių dešimčių. Be to, interviu metu kalbinti institucijų atstovai pabrėžė, kad Lietuvos valstybės tarnyboje itin aktualus tarnautojų, kurie atitinka

64

ilgalaikiams Dvynių patarėjams keliamus aukštus reikalavimus115, klausimas. Galiausiai tikėtina, kad gana optimistinį tarnautojų kompetencijų vertinimą bent iš dalies lemia tai, kad dėl kitų problemų, kurios atrodo didesnės, dauguma įstaigų dar nėra teikusios paramos pagal Dvynių programą ir negali tinkamai įvertinti kompetencijų svarbos. Tokią prielaidą skatina daryti tai, kad dvi įstaigos, jau dalyvavusios Dvynių programoje, kompetentingų darbuotojų trūkumą įvardijo kaip vieną svarbiausių problemų, iškilusių projekto įgyvendinimo metu.

3.3.9. Vadovų palaikymas

Dėl Lietuvoje veikiančios hierarchinės viešojo administravimo struktūros institucijos ir/ar jos darbuotojų dalyvavimo Dvynių programoje aktyvumui daug įtakos turi institucijų vadovų pozicija Dvynių programos atžvilgiu. Kaip interviu metu teigė Dvynių projektą vykdžiausi ekspertė, „bet kokia iniciatyva iš apačios gali būti greitai nugesinta, jei nebus vadovybės palaikymo“116. Apskritai visų institucijų, jau teikusių Dvynių paramą, atstovai tvirtino, jog projekto įgyvendinimui didelės įtakos turėjo vadovo parama117. Taip pat keli pavyzdžiai rodo, jog dėl nepakankamo atsakingų institucijų vadovų palaikymo Lietuvos institucijos nedalyvavo Dvynių atrankoje. Paskutinis pavyzdys yra LR Seimo kanceliarija, kuri laiku nespėjo pateikti paraiškos Moldovos projekto atrankai.118

Nuo institucijos vadovybės požiūrio labiausiai priklauso, kokia svarba institucijos veikloje suteikiama paramos kitoms šalims teikimo iniciatyvoms. Apklausos metu 71 proc. respondentų nurodė, kad labai arba vidutiniškai svarbi nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis yra tai, kad dalyvavimas Dvynių projektuose nėra laikomas prioritetine/svarbia institucijos veikla (žr. 3.3.9.1 pav.).

3.3.9.1. pav. Kiek svarbi nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis yra tai, kad dalyvavimas Dvynių programoje nėra laikomas prioritetine/svarbia institucijos veikla?

Labai sv arbuVidutiniškai

sv arbuMažai sv arbu

Nesv arbu

Atsaky mas į klausimą

Vidutinis v isų priežasčių v ertinimas

30%

35%

22%

13%

34%

37%

17%

11%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

Atsakymas į klausimą Vidutinis visų priežasčių vertinimas

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007.

Institucijos vadovas gali ne tik priimti sprendimą dėl institucijos ar jos darbuotojų dalyvavimo ES Dvynių programoje (pasyvi funkcija), bet ir vykdyti tam tikrą lobizmą (aktyvi funkcija). Dalyvaudamas įvairiose tarptautinėse organizacijose, bendraudamas su užsienio kolegomis sumanus ir aktyvus vadovas gali populiarinti savo įstaigos gerąją patirtį, užmegzti ilgalaikės partnerystės ryšius, kas galiausiai turės įtakos ir Dvynių projektų sėkmei. Puikus tokio lobizmo pavyzdys – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius K. Lukauskas. Pasak pavaldinių, būtent direktorius inicijavo dalyvavimą Dvynių projekte, sutarė su partneriais iš Vokietijos. Tarnybos vadovas nuo 2000 m. užima svarbias pozicijas Pasaulio gyvūnų sveikatos

115 Dvynių vadove nurodomi tokie reikalavimai ilgalaikiams Dvynių patarėjams: 1) mažiausiai trejų metų patirtis taikant ES acquis arba dirbant srityje, kurioje rengiamasi įgyvendinti Dvynių projektą; 2) universitetinis išsilavinimas; 3) geros anglų, prancūzų arba vokiečių kalbos žinios.

116 Interviu su Muitinės informacinių sistemų centro vyriausia inspektore, 2007 07 13.117 Informacija gauta giluminių interviu metu, 2007 07.118 Interviu su Centrinės projektų valdymo agentūros darbuotojais, 2007 11 20.

65

organizacijoje119, todėl puikiai pažįsta įvairių šalių ekspertus ir vadovybę, turi glaudžius ryšius su kitų šalių atitinkamomis institucijomis. Tai labai padėjo teikiant Dvynių paramą Turkijoje.

Apklausos metu 47 proc. respondentų manė, kad didesnis institucijos ar jos padalinių vadovų palaikymas paskatintų aktyviau dalyvauti Dvynių programoje, dar 33 proc. manė, kad labai paskatintų (žr. 3.3.9.2. pav.).

3.3.9.2. pav. Ar didesnis institucijos ar jos padalinių vadovų palaikymas paskatintų aktyviau dalyvauti Dvynių programoje?

Labai paskatintųPaskatintų

Mažai paskatintųNepaskatintų

Atsakymas į klausimą

Vidutinis visų paskatų vertinimas

40%

46%

12%

2%

33%

47%

19%

2%0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

50%

Atsakymas į klausimą Vidutinis visų paskatų vertinimas

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007.

Siekiant aktyvesnio vadovų palaikymo, gali būti naudingas politinis ar teisinis pagrindas. Tokio pagrindo pavyzdys yra Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programa (pvz., LR Seimo 2004 m. gegužės 5 d. rezoliucija „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio politikos krypčių Lietuvai tapus visateise NATO nare ir Europos Sąjungos nare“, 2004 m. politinių partijų susitarimas „Dėl pagrindinių valstybės užsienio politikos tikslų ir uždavinių 2004-2008 metais“ ar LR Vyriausybės 2006 m. birželio 8 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo 2006-2010 m. politikos nuostatų patvirtinimo“). Politinį palaikymą taip pat galima būtų įtvirtinti įvardijant paramos teikimą kitoms šalims kaip vieną iš Vyriausybės strateginių tikslų. Aukščiausios šalies vadovybės palaikymo svarba yra didelė ir kitose naujosiose šalyse. NCP apklausos metu, Bulgarijos, Estijos, Slovėnijos ir Slovakijos Dvynių projektų koordinatoriai nurodė, kad didesnė Vyriausybės parama būtų viena iš geriausių priemonių didinti dalyvavimo Dvynių programoje teikiant paramą kitoms šalims aktyvumą.

Taip pat Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimai rodo, jog švietimas, visuomenės informavimas, viešieji svarstymai bei žiniasklaidos dėmesys daro įtaka didėjančiam paramos supratimui.120 Įdomus visuomenės informavimo pavyzdys buvo speciali informacinė kampanija „Laikas padėti kitiems“ dėl vystomojo bendradarbiavimo paramos, kurią organizavo URM bei Jungtinių Tautų Vystymo programa 2006 m. Tačiau, kaip parodė Lietuvos vartotojų instituto 2007 m. atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, tik 8 proc. apklaustųjų teigė turintys išsamią informaciją apie tai, kad Lietuva pradėjo teikti paramą kitoms šalims. Net 73 proc. atsakė, turintys šiek tiek informacijos, o 20 proc. respondentų atsakė nieko nežinantys apie tai, kad Lietuva pradėjo teikti paramą kitoms šalims. Be to, nors dauguma Lietuvos gyventojų palaiko Lietuvos teikiamą paramą kitoms šalims, jeigu pastaroji yra skirta skurdui ir nepritekliams įveikti, tačiau tik 3,2 proc. pritaria paramos, kuri yra skirta besivystančių šalių institucijų ir organizacijų administraciniams gebėjimams stiprinti, teikimui.121.

119 2003 m. VMVT direktorius išrinktas PGSO Europos regioninės komisijos 1-uoju viceprezidentu.120 Europos Parlamentas, Plėtros komitetas. Ataskaitos dėl ES vystomojo bendradarbiavimo politikos

iššūkio naujoms šalims narėms projektas. 2007, p. 7.121“Gyventojai labiausiai palaiko Lietuvos teikiamą paramą skurdui ir nepritekliams įveikti“, Lietuvos

vartotojų institutas, 2007 06 26, http://www.vartotojai.lt/index.php?article=234&cat=29

66

4. LIETUVOS KAIP PARAMOS KITOMS ŠALIMS TEIKĖJOS

PAGAL DVYNIŲ PROGRAMĄ PERSPEKTYVOS

Lietuvos kaip paramos kitoms šalims teikėjos pagal Dvynių programą perspektyvos priklauso, viena vertus, nuo paramos teikimo projektų paklausos potencialiose šalyse paramos gavėjose ir pačios Dvynių programos vystymosi tendencijų, kita vertus, nuo Lietuvos viešojo administravimo institucijų potencialo teikti tokią paramą. Toliau šiame skyriuje analizuojami abu įvardinti veiksniai.

Šioje dalyje aptariama Dvynių programa iš šalių paramos gavėjų perspektyvos: analizuojami skirtumai tarp Dvynių projektų atskiruose regionuose, vertinami šalių paramos gavėjų poreikiai, ES politika bei su tuo susijusios Dvynių projektų finansavimo perspektyvos.

Dvynių programą pagal savo specifiką galima skirstyti į du tipus – 1. Dvyniai kaip pasiruošimo narystei instrumentas; 2 Dvyniai kaip pagalbos demokratijai instrumentas. Pirmuoju atveju Dvynių parama teikiama ES šalims kandidatėms ir naujosioms šalims narėms, todėl yra glaudžiai susijusi su ES plėtros politika. Antruoju atveju Dvyniai siejami su kaimynystės politika ir įgyvendinami su ES bendradarbiaujančiuose regionuose: Vakarų Balkanuose, Pietų Viduržemio jūros šalyse, Naujosiose nepriklausomose valstybėse. Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų tipų yra tai, jog šalims kandidatėms teikiama Dvynių parama yra aiškiai orientuota į pagalbą perimti ES acquis, kas yra pagrindinė narystės sąlyga. Tuo tarpu kaimyniniuose regionuose Dvynių projektais skatinama su ES acquis suderinti tik tam tikrus viešojo valdymo elementus. Vadinasi, skiriasi šalių paramos gavėjų įsipareigojimo laipsnis bei „nuosavybė“ įgyvendinant reformas.

Svarbu pabrėžti, jog pirminis Dvynių tikslas buvo prisidėti, siekiant ES plėtros tikslų, tad 1998 m. pradėta įgyvendinti ES Dvynių programa visų pirma buvo vienas iš pasiruošimo narystei ES instrumentų. Pagrindinis programos finansavimo šaltinis – PHARE lėšos, o nuo 2004 m. naujoms šalims narėms Dvynių parama toliau teikiama per Pereinamojo laikotarpio priemonę. Šiandien PHARE programa toliau finansuoja Dvynių paramą šalims kandidatėms – Turkijai, Buvusiai Jugoslavijos respublikai Makedonijai ir Kroatijai, o Pereinamojo laikotarpio priemonė iki 2008 m. finansuos Dvynius Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Per 9 metus 1197 Dvynių projektai (žr. 4.1.1. pav.) padėjo būsimoms ES šalims narėms, tarp jų ir Lietuvai, sustiprinti savo administracinius ir teisminius gebėjimus, įdiegti svarbiausias ES teisyno nuostatas. Pažymėtina, kad 2004 m. prie ES prisijungus dešimčiai naujų narių, Dvynių projektų, skirtų pasiruošti narystei ES, poreikis ženkliai sumažėjo. Jis šiuo metu aktualus vos kelioms šalims - Kroatijai, Turkijai, Makedonijai.

4.1.1. pav. Dvynių projektai, skirti pasiruošimui narystei, 1998 – 2006 m. (PHARE/Pereinamojo laikotarpio priemonė)

67

4.1. Dvynių projektų paklausa

104122

146132

190

153

178

96

76

0

30

60

90

120

150

180

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Iš viso: 1197

Šaltinis: European Commission, Twinning and Sigma coordination team, Institution building unit. Twinning: key facts and figures. May, 2007.Pastabos: (1) Neįtraukti trumpalaikiai Dvynių projektai; (2) 2006 m. Dvynių atranka dar vyksta.

Ilgainiui vis aktualesnis tampa antrasis - Dvynių kaip pagalbos demokratijai instrumento - tipas. Per mažiau nei dešimtmetį Dvynių programa pasiekė itin gerų rezultatų. Pripažindama programos sėkmę, Europos Komisija Dvynius pritaikė ir Vakarų Balkanų, Viduržemio jūros regiono ir kitoms kaimyninėms valstybėms. 2000 m. Dvynių parama pradėta teikti pagal CARDS finansinį instrumentą Vakarų Balkanų šalims,122 2004 m. pagal MEDA programą Dvynių projektai pradėti įgyvendinti Viduržemio jūros regione ir TACIS (instrumentas sukurtas 1999 metais) regione arba vadinamosiose Naujosiose nepriklausomose valstybėse (angl. Newly Independent States) (žr. 4.1.2 lentelę).

4.1.2. lentelė. Dvynių programos istorinė-geografinė raida.

Regionas Dvynių pradžia

ES šalys kandidatės, naujos šalys narės Nuo 1998 m.

Vakarų Balkanai (CARDS) Nuo 2000 m.

Pietų Viduržemio jūros šalys (MEDA) Nuo 2004 m.

Naujosios nepriklausomos šalys (TACIS) Nuo 2004 m.

Šaltinis: European Commission, Institution Building in the Framework of European Union Policies. Common Twinning Manual. May 2007, p. 8. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/final_version_of_the_manual_060707.pdf

Iš viso 2007-2013 m. laikotarpiu Dvynių paramą numatyta teikti keturioms šalių grupėms:

1. ES naujoms šalims narėms (BG ir RO) ir šalims kandidatėms (TU; Kroatija, Makedonija);

2. Vakarų Balkanų valstybėms; 3. Pietų Viduržemio jūros regionui;4. Naujoms nepriklausomoms šalims123.

Toks platus programos taikymo geografinis arealas verčia atsižvelgti į kiekvieno regiono specifiką bei reikalauja specialaus šalių narių, teikiančių paramą, pasirengimo.

Pagal tai, kokiame regione įgyvendinami Dvyniai, skiriasi ir finansavimo šaltiniai. Nuo 2007 m. buvę PHARE ir CARDS (angl. Community Assistance for Reconstruction, Development and Stabilisation) projektai finansuojami IPA

122 Pastebėtina, jog nors Dvynių vadove nurodoma, jog CARDS šalims Dvynių instrumentas taikomas nuo 2002 metų, tačiau vyrauja tam tikra painiava, kadangi skelbdama statistinius duomenis, Europos Komisija dažnai pateikia informaciją, jog CARDS šalims Dvynių projektai taikomi nuo 2000 metų.

123 European Commission. Institution Building in the Framework of European Enion Eolicies. Common Twinning Manual. May 2007, p.16. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/final_version_of_the_manual_060707.pdf

68

(angl. Instrument of Pre-Accession Assistance), o MEDA (angl. Euro – Mediterranean Partnership) ir TACIS (angl. Technical Aid to the Commonwealth of Independent States) – ENPI (angl. European Neighbourhood Policy Instrument) programos lėšomis (žr. 4.1.3 pav.).

4.1.3. pav. Dvynių projektų finansavimo šaltiniai.

Svarbu akcentuoti tai, kad nuo 2007 m. naujasis Pasiruošimo narystei finansinis instrumentas (IPA) apima ne tik šalis kandidates, bet ir Vakarų Balkanų šalis, anksčiau finansuotas pagal CARDS programą. Pastaroji šalių grupė laikoma potencialiomis šalimis kandidatėmis124, todėl čia įgyvendinami Dvynių projektai glaudžiau siejami su ES acquis communitaire įgyvendinimu, taigi ir ES plėtros politika.

Per laikotarpį nuo 2000 m. iki 2006 m. Vakarų Balkanų šalyse per CARDS programą įgyvendinta 90 Dvynių projektų, kurių bendra suma siekia 93,9 milijonus eurų (žr. 4.1.4 pav.). Iš jų daugiausia projektų (40) įgyvendinta Kroatijoje, kuri nuo 2005 m. gauna Dvynių paramą per PHARE programą. Su tuo siejamas ir Dvynių projektų, finansuojamų per CARDS programą, skaičiaus sumažėjimas 2005-2006 m. Vis dėlto ateities perspektyvoje Vakarų Balkanų regione Dvynių projektų turėtų daugėti.

4.1.4. pav. Dvynių projektai Vakarų Balkanų šalyse 2000-2006 m. (CARDS programa)

1

8

1613

16

7

29

1,5

7,44,7

34,2

23,2

10,1

12,8

0

10

20

30

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006

Pro

jek

tų s

ka

ičiu

s

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

Mln

. e

urų

Projektų skaičius Skirtos lėšos (mln. €)

Šaltinis: European Commission, Twinning and Sigma coordination team, Institution building unit. Twinning: key facts and figures. May, 2007.Pastabos: (1) Neįtraukti trumpalaikiai Dvynių projektai; (2) 2006 m. Dvynių projektų atranka dar vyksta.

Europos kaimynystės politikos instrumentas (ENPI) apima Pietų Viduržemio jūros regiono šalis (iki 2007m. finansuotas pagal MEDA programą) ir naujas nepriklausomas valstybes Rytų Europoje bei Vidurinėje Azijoje (finansuotas pagal TACIS programą). Dvynių projektais minėtoms šalims suteikiama galimybė priartėti prie tam tikrų ES acquis communitaire reikalavimų125, vykdant viešojo valdymo ir kitas reformas.

TACIS ir MEDA šalyse 2004 – 2006 m. laikotarpiu iš viso buvo vykdomi 79 projektai, iš kurių dalis bus įgyvendinami ir 2007-2009 m. laikotarpiu. (žr. 4.1.5.

124 European Commission, Enlargement, http://ec.europa.eu/enlargement/countries/index_en.htm. 125Twinning Coordination team, History and evolution of the Twinning instrument.

http://center.gov.ua/data/upload/publication/main/en/380/01__HistoryAndEvolutionOfTwinning_eng.ppt

69

PHARE 1998 - 2006

Pereinamojo laikotarpio priemonė 2004/6 2007/8

CARDS 2000 - 2006IPA 2007-13

MEDA 2004/6

TACIS 2004/6

ENPI 2007-13

pav.) Daugiausia Dvynių projektų vykdoma Maroke (19), Tunise (18), Ukrainoje (12), Egipte (11). Dominuojantys sektoriai yra muitinė, finansai bei vidaus rinka, transportas, energija, telekomunikacijos. (žr. 4.1.6 pav.)

Tikėtina, jog ateityje Dvynių projektų šiuose regionuose didės dėl vykdomos Europos kaimynystės politikos. Tokios tendencijos itin palankios Lietuvai, kadangi ji bendradarbiauja su Baltarusija, Ukraina, Moldova, Pietų Kaukazo šalimis pagal vystomojo bendradarbiavimo politiką, o tai gali paskatinti ateityje ten vykdyti ir Dvynių projektus.

4.1.5. pav. Dvynių projektų, finansuojamų pagal TACIS ir MEDA programas, pasiskirstymas pagal šalis 2004-2006 m. (Iš viso 79 projektai)

6

10

6

3

3

2

1

8

13

2

8

3

4

10

J ordanija

Tunisas

Marokas

Libanas

Egiptas

Azerbaidžanas

Moldova

Ukraina

Pradėti/vykdomi projektai

Ruošiami projektai

Šaltinis: Twinning coordination team, Institution building unit. Latest statistical trends in the neighbouring countries presented by Stéphanie Palombi AIDCO, 2006.

4.1.6. pav. Dvynių projektų, finansuojamų pagal TACIS ir MEDA programas, pasiskirstymas pagal sektorius 2004-2006 m. (Iš viso 79 projektai)

7

7

3

6

11

17

7

13

8Žemės ūkis, aplinka

Sveikata ir vartotojųapsaugaUžimtumas ir socialiniaireikalaiTeisingumas, laisvė ir apsaugaKonkurencija, muitinė

Finansai ir vidaus rinka

Statistika, prekyba irindustrijaTransportas, energija irtelekomasKiti

Šaltinis: Twinning coordination team, Institution building unit. Latest statistical trends in the neighbouring countries presented by Stéphanie Palombi AIDCO. 2006.

Dvynių ateities perspektyvos

Tolesnė ES Dvynių paramos paklausa priklausys nuo ES plėtros politikos ir kaimynystės politikos raidos.

Europos Komisijos strateginiuose dokumentuose numatyta, jog IPA įgyvendinimui 2007 - 2013 m. laikotarpiu bus skirta beveik 11,5 mlrd. eurų (apie 40 mlrd. Lt)126. Europos kaimynystės politikos instrumento šalims 2007 – 2013 m. biudžetiniam periodui skirta apie 12 mlrd. eurų, o tai sudaro 32 proc. daugiau negu buvo 2000 – 2006 m. finansiniu laikotarpiu.127 Šie skaičiai rodo, jog ES prioritetas yra plėtoti bendradarbiavimą tiek su narystės ES siekiančiomis šalimis, tiek su kaimynystės politikos valstybėmis, taigi Dvynių paramos poreikis dėl to tik išaugs.

126 Instrument for Pre accession Assistance "IPA" http://ec.europa.eu/enlargement/financial_assistance/ipa/index_en.htm

127European Commission, European Neighbourhood Policy: Funding, http://www.ec.europa.eu/world/enp/funding_en.htm

70

Apibendrinant pateiktą analizę, 2007-2013 m. laikotarpiu Dvynių projektų turėtų labiausiai daugėti Vakarų Balkanų regione. Ypač tokių projektų poreikis išaugtų, stiprėjant regiono šalių tikimybei siekti narystės ES. Taip pat planuojama įgyvendinti daugiau projektų Europos kaimynystės politikos instrumento šalyse (kurios buvo finansuojamos per TACIS ir MEDA). Pagal Dvynių programą toliau bus teikiama parama naujosioms ES šalims narėms - Bulgarijai ir Rumunijai.

Tokios tendencijos rodo nemažėjančią Dvynių projektų paklausą ir atveria gerų galimybių Lietuvai dalyvauti Dvynių programoje kaip paramą teikiančiai šaliai. Todėl reikėtų aktyviai naudoti bei didinti Lietuvos viešojo administravimo institucijų kaip paramos teikėjų potencialą. Šis potencialas apžvelgiamas 4.2 poskyryje.

71

4.2.1. Institucijų intencijos

Dalyvavimas Dvynių programoje Lietuvos institucijoms nėra privaloma veikla, todėl svarbus aktyvaus dalyvavimo galimybių rodiklis yra pačių institucijų planai teikti paramą kitoms šalims.

Apklausos metu 45 proc. respondentų nurodė, kad jų institucijos nėra įtraukusios paramos teikimo užsienio šalims į savo strateginius veiklos planus 2007 – 2009 m. Tarp likusių institucijų daugiausia yra numačiusios teikti paramą įgyvendindamos projektus kartu su kitomis šalimis arba dalyvaudamos tarptautinių organizacijų įgyvendinamuose projektuose (po 17 proc.). Tuo tarpu dalyvauti Vystomojo bendradarbiavimo programos projektuose ir Dvynių programoje planuoja atitinkamai tik 9 ir 7 proc. institucijų (žr.4.2.1.1. pav.). Pažymėtina, kad kai kurios Lietuvos valdžios įstaigos jau planuoja tarptautinės paramos teikimą savo strateginiuose dokumentuose. Pavyzdžiui, Lietuvos Statistikos departamentas savo 2005–2007 m. veiklos strategijoje ir 2007–2009 m. strateginiame veiklos plane yra numatęs teikti ekspertinę pagalbą kitų šalių statistikos tarnyboms (Nepriklausomų valstybių sandraugos, Vakarų Balkanų, Viduržemio jūros regiono valstybėms), savarankiškai rengiant tokius projektus (įskaitant kokybinį siekį atlikti vadovaujantį vaidmenį bent viename projekte). Tokia praktika galėtų būti skatinama ir kitose Lietuvos institucijose.

Norint paskatinti institucijas planuoti ekspertinės paramos teikimą užsienio šalims, būtų galima Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) sąrašą (arba atitinkamą prioritetą) papildyti strateginiu tikslu (prioritetu) dėl vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo ir kitos ekspertinės pagalbos teikimo užsienio šalims (tai apimtų ir dalyvavimą Dvynių programoje), į kuri asignavimų valdytojai turėtų atsižvelgti rengdami ateinančių metų strateginių veiklos planų projektus.

4.2.1.1. pav. Ar Jūsų institucijos strateginiame plane 2007-2009 m. yra numatyta teikti ekspertinę paramą užsienio šalims?

45%17%

17%

9%

7%

5%

0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45%

Ne, nėra numatyta

Taip, numatyta teikti paramą įgyvendinant projektus kartusu kitomis šalimis

Taip, numatyta teikti paramą dalyvaujant tarptautiniųorganizacijų įgyvendinamuose projektuose

Taip, numatyta teikti paramą dalyvaujant Vystomojobendradarbiavimo programos projektuose

Taip, numatytas dalyvavimas ES Dvynių programoje

Taip, paramos teikimas numatytas kitomis priemonėmis

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007.

Kita vertus, strateginių planų ir jų nuostatų reikšmę reiktų vertinti atsargiai. Kaip rodo apklausos duomenys, tik 14 proc. respondentų mano, jog institucijos siekio dalyvauti Dvynių programoje strateginiame veiklos plane numatymas labai paskatintų dalyvauti šioje programoje. Tiesa, 56 proc. respondentų manė, kad paskatintų (žr. 4.2.1.2. pav.). Tai gali būti susiję su tuo, kad skiriasi strateginių veiklos planų reikšmė skirtingose įstaigose: šie planai gali būti realūs veiklos planai arba tik formalūs dokumentai biudžeto asignavimams pagrįsti.

4.2.1.2. pav. Ar institucijos siekio dalyvauti Dvynių programoje numatymas

72

4.2. Lietuvos potencialas teikti paramą kitoms šalims pagal Dvynių programą

strateginiame veiklos plane paskatintų aktyviau dalyvauti Dvynių programoje?

Labaipaskatintų

Paskatintų Mažaipaskatintų

Nepaskatintų

Atsakymas į klausimąVidutinis visų paskatų vertinimas

40%46%

12%

2%14%

56%

23%

7%0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Atsakymas į klausimą Vidutinis visų paskatų vertinimas

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007. Klausiant apie realius institucijų planus 2007-2008 m., pusė respondentų atsakė, kad jų institucija neplanuoja dalyvauti Dvynių programoje kaip paramos teikėja ateityje. Didžioji dalis likusių institucijų (29 proc. nuo visų atsakiusių į klausimą), teigė, kad planuoja dalyvauti kaip jaunesnieji partneriai, 17 proc. ruošėsi būti vadovaujančiais partneriais, o 5 proc. – be partnerių (žr. 4.2.1.3. pav.).

4.2.1.3. pav. Ar Jūsų institucija planuoja dalyvauti Dvynių programoje kaip paramos teikėja ateityje (2007-2008 m.)?

50%

29%

17%

5%

0%5%

10%15%20%25%30%35%40%45%50%

Ne Taip, kaipjaunesniejipartneriai

Taip, kaipvadovaujantys

partneriai

Taip, bepartnerių

Šaltinis: VPVI atliktos Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų apklausos duomenys, 2007.

4.2.2. Dvynių projektų palaikymas ir koordinavimas

Dvynių programos įgyvendinimo sėkmingumas Lietuvoje priklauso nuo daugelio institucijų veiklos, todėl itin didelę reikšmę Lietuvos kaip paramos teikėjos potencialui turi Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo mechanizmo efektyvumas. Esamo mechanizmo tobulinimas turėtų būti nukreiptas į:

1. paramą teikiančioms institucijoms kylančių problemų sprendimą;2. paskatų dalyvauti Dvynių programoje stiprinimą;3. institucijų, teikusių ar teikiančių paramą kitoms šalims, aktyvesnį

bendradarbiavimą, perimant įgytą patirtį; 4. intensyvesnį Dvynių projektų veiklų derinimą su kitomis paramos teikimo

programomis, pavyzdžiui, Vystomojo bendradarbiavimo programa.

Aktyvesnis institucijų, teikiančių paramą kitoms šalims, palaikymas ir geresnis jų veiklos koordinavimas leistų pasiekti, kad ateityje paramą kitoms šalims Lietuvos institucijos teiktų aktyviau. Dalyvavimo aktyvumą kiekybiškai galima įvertinti pagal įgyvendintų Dvynių projektų skaičių tam tikru laikotarpiu. Kaip siektiną tikslą trumpuoju laikotarpiu reikėtų numatyti bent dvigubai didesnį dalyvavimo Dvynių programoje aktyvumą 2008 – 2011 m. laikotarpiu, nei jis buvo 2004 – 2007 m. (žr. 4.2.2.1 lentelę).

73

4.2.2.1 lentelė. 2004-2007m. Lietuvoje įgyvendintų/-amų Dvynių projektų bendras skaičius bei siekiai 2008-2011m. laikotarpiu

2004 – 2007 2008 - 2011

Iš viso Dvynių projektų 4 8

Palaikymo ir koordinavimo įtaka institucijų dalyvavimo Dvynių programoje aktyvumui priklauso nuo dviejų tarpusavyje glaudžiai susijusių veiksnių. Pirma, nuo to, kaip suprantamas palaikymas ir koordinavimas bei kokios funkcijos priskiriamos šiam procesui. Antra, nuo to, kokios institucijos atlieka minėtas funkcijas, kaip tos institucijos sąveikauja tarpusavyje. Toliau šiame skyriuje aptariami abu įvardinti veiksniai, pristatant esamą situaciją ir pateikiant siūlymus, kaip esamas Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo mechanizmas galėtų būti tobulinamas.

Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo turinys

Dvynių projektų palaikymas ir koordinavimas paprastai apima vienos ar kelių institucijų veiklą, kuria siekiama skatinti institucijas dalyvauti Dvynių programoje, padėti Dvynių projektus įgyvendinančioms institucijoms bei koordinuoti paramos teikimo kitoms šalims veiklas nacionaliniu mastu. Palaikymas ir koordinavimas gali apimti tiek formalias Dvynių projektų koordinatoriaus funkcijas, tiek neformalias funkcijas, kurias atsižvelgiant į šalies institucijų poreikius gali vykdyti atsakingos institucijos.

Formalios Dvynių projektų koordinatoriaus funkcijos, kurios Lietuvoje yra priskirtos Vyriausybės kanceliarijai, yra apibrėžtos Dvynių vadove (žr. 2.2. poskyrį). Siekiant paskatinti aktyvesnį Lietuvos institucijų dalyvavimą Dvynių programoje, Dvynių projektų koordinatorius ir/ar kitos institucijos turėtų vykdyti ir papildomas Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo veiklas. Reprezentatyvios Lietuvos viešojo administravimo institucijų apklausos metu 87 proc. respondentų nurodė, kad galimybių paraiškai parengti trūkumas (kompetencijos, laiko, finansų ir pan. stoka) yra labai svarbi (38 proc.) arba vidutiniškai svarbi (49 proc.) nedalyvavimo Dvynių programoje teikiant paramą kitoms šalims priežastis. Beveik tiek pat respondentų (84 proc.) galimybių įgyvendinti projektą trūkumą nurodė kaip labai arba vidutiniškai svarbią priežastį. Taigi atsižvelgiant į Lietuvos institucijų apklausos metu identifikuotas problemas bei užsienio šalių patirtį, tikslinga būtų vykdyti šias Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo neformalias funkcijas (jos galėtų būti priskirtos LRVK arba kitoms institucijoms):

padėti institucijoms, joms rengiant paraiškas dėl dalyvavimo Dvynių programoje;

padėti Dvynių projektus įgyvendinančioms institucijoms administruoti projektus;

rengti valstybės tarnautojų mokymus, stiprinant jų kompetencijas dalyvauti Dvynių projektuose;

teikti pasiūlymus dėl efektyvesnio Dvynių projektų įgyvendinimo; stiprinti institucijų, įgyvendinančių Dvynių projektus, bendradarbiavimą

paramos teikimo srityje; vykdyti lobistinę funkciją, „reklamuojant“ Lietuvos kaip paramos teikėjos

galimybes šalyse, potencialiai galinčiose būti paramos gavėjomis, taip pat kitose ES šalyse bei Europos Komisijoje.

Pažymėtina, kad NCP apklausos metu kitų naujųjų ES šalių atstovai itin daug reikšmės teikė informavimo, konsultavimo, mokymo paslaugoms, kurios padėtų didinti institucijų pajėgumą ir jų tarnautojų gebėjimus kaip priemonei skatinti institucijas aktyviau dalyvauti Dvynių programoje.

Kadangi Lietuvos dalyvavimas Dvynių programoje trunka tik šiek tiek daugiau kaip trejus metus ir įgyvendintų Dvynių projektų skaičius siekia vos 4, Lietuvos Dvynių projektų koordinatoriaus (LRVK) veikla iki šiol daugiausia buvo orientuota į informacijos apie Dvynių programą sklaidą ir oficialių ryšių su Europos Komisija bei kitų šalių Dvynių projektų koordinatoriais palaikymą. Siekiant, kad Lietuva taptų

74

aktyvia paramos pagal Dvynių programą teikėja, svarbu, kad LRVK intensyviau vykdytų visas formalias funkcijas, o LRVK ir/ar kitos institucijos pradėtų vykdyti neformalias Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo funkcijas visuose projektų valdymo etapuose:

1. Pasiruošimo projektui2. Projekto įgyvendinimo3. Projekto užbaigimo (informacijos apie projektą sklaidos)

4.2.2.2 paveikslėlyje grafiškai pavaizduotos Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo funkcijų pasiskirstymas projektų valdymo ciklo metu.

4.2.2.2 pav. Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo funkcijos projektų valdymo cikle.

Projekto įgyvendinimas

Informacijos apie Dvyniųprogramą sklaida

Pagalba rengiant paraišką

Projekto adminstravimas

Valstybės tarnautojųmokymas/informavimas apie

Dvynių programą

Lietuvos kaip paramosteikėjos „reklamavimas“

užsienyje

Projekto įgyvendinimo metuiškylančių administracinių

problemų sprendimas

Lietuvos institucijųbendrdarbiavimo stiprinimasir skatinimas perimti vienakitos patirtį įgyvendinant

Dvynių projektus

Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo institucinis modelis

Šiuo metu vienintelė institucija, atliekanti tam tikras Dvynių projektų, kuriuos įgyvendinant Lietuvos institucijos teikia paramą kitoms šalims, palaikymo ir koordinavimo funkcijas yra Vyriausybės kanceliarija, veikianti kaip oficialus Dvynių projektų koordinatorius Lietuvoje128. Atkreiptinas dėmesys, kad Dvynių projektų koordinatoriaus funkcija nėra įtraukta į LRVK nuostatus, o tik paminėta (nedetalizuojant turinio) šias funkcijas vykdančių LRVK darbuotojų pareigybių aprašymuose. Dvynių projektų koordinatoriaus funkcijas LRVK vykdo 2 darbuotojai, iš kurių vienas tik ketvirtadalį savo darbo laiko gali skirti Dvynių projektų koordinavimui (Dvynių projektų koordinatoriaus funkcijoms atlikti yra skirta 1,25 etato)129. Riboti žmogiškieji ištekliai lemia tai, kad LRVK nėra pajėgi vykdyti visas – tiek formalias, tiek neformalias – Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, į Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo procesą turėtų būti įtraukta daugiau institucijų.

Siekiant, kad rekomendacijų dėl Dvynių projekto modelio tobulinimo įgyvendinimas būtų kiek įmanoma ekonomiškai efektyvesnis ir nereikalaujantis daug laiko/didelių institucinių reformų, nesvarstoma galimybė iš esmės keisti Dvynių projektų koordinatoriaus poziciją, priskiriant šias funkcijas kitai institucijai. Todėl esminiu Dvynių projektų koordinavimo modelio bruožu išlieka LRVK kaip pagrindinės koordinuojančios institucijos vaidmuo. Tuo tarpu naujas modelio ypatumas būtų dalies Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo funkcijų delegavimas kitoms institucijoms. Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo modelio tobulinimas dalį funkcijų deleguojant kitoms institucijoms galimas taikant diferencijavimo arba integravimo principą. Diferencijavimo principas reiškia, kad papildomoms (neformalioms)

128 Lietuvai gaunant Dvynių paramą, dalyvauja Finansų ministerija su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA), tačiau joms nepriskirtos jokios funkcijos, teikiant paramą.

129 Pažymėtina, kad daugelyje naujųjų ES šalių Dvynių projektų koordinavimą atlieka 1-2 asmenys. Remiantis NCP apklausos duomenimis, mažiausiai žmogiškųjų išteklių šios funkcijos atlikimui yra skirta Latvijoje – pusė etato. Kita vertus, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Dvynių projektų koordinatoriai šiose šalyse vykdo beveik vien formalias – Dvynių vadove numatytas - funkcijas.

75

funkcijoms vykdyti būtų steigiama viena ar kelios naujos institucijos/agentūros. Tikėtina, kad tai ženkliai padidintų koordinavimo efektyvumą, tačiau steigiant naują instituciją reikėtų keisti teisinę bazę (laikui imlus procesas) bei skirti lėšų institucijos išlaikymui (ekonomiškai neefektyvu). Įvertinus sąnaudas bei atsižvelgiant į tai, kad Dvynių projektų palaikymas ir koordinavimas yra itin siaura sritis, siūlome koordinavimo modelį tobulinti taikant ne diferencijavimo, o integravimo principą. Vadovaujantis integravimo principu naujos funkcijos būtų priskiriamos esamoms institucijoms.

Į Dvynių palaikymo ir koordinavimo modelį be LRVK taip pat siūlome įtraukti Centrinę projektų valdymo agentūrą (CPVA) ir Užsienio reikalų ministeriją (URM). CPVA turi patirties administruojant Dvynių projektus, pagal kuriuos Lietuvai buvo teikiama parama, o URM yra atsakinga už Vystomojo bendradarbiavimo politikos inicijavimą, įgyvendinimą ir koordinavimą, be to, turi platų diplomatinių atstovybių tinklą, kuris gali būti panaudotas informacijos sklaidai. Atsižvelgiant į LRVK, URM ir CPVA padėtį institucinėje struktūroje bei išteklius ir kompetencijas, kuriomis jos disponuoja, siūlome LRVK priskirti į Dvynių projektų koordinavimą, o CPVA – į Dvynių projektų palaikymą orientuotas funkcijas, tuo tarpu URM galėtų atlikti informacijos cirkuliacijos tarp Lietuvos ir potencialių paramos gavėjų užtikrinimo funkciją bei derinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektų ir Dvynių projektų įgyvendinimą. Detalesnis funkcijų pasiskirstymas tarp institucijų pateikiamas 4.2.2.3 lentelėje.

Įteisinus tokį funkcijų pasidalijimą tarp institucijų, pakistų Dvynių projektų teikiant paramą kitoms šalims administravimo modelis Lietuvoje. Esamas modelis apibūdintinas kaip savarankiškas, t.y. visos institucijos rengia Dvynių projektų paraiškas ir juos įgyvendina savarankiškai. Tuo tarpu į Dvynių palaikymo ir koordinavimo modelį įtraukus agentūrą (CPVA), būtų įteisintas centralizuotas Dvynių projektų administravimo modelis. Pažymėtina, kad reprezentatyvios Lietuvos institucijų apklausos metu net 87 proc. respondentų teigė, kad projekto administravimo naštos sumažinimas arba panaikinimas (pvz., visas ar dalį administravimo funkcijų perduodant specialiai įstaigai) (labai) paskatintų aktyviau dalyvauti Dvynių programoje. Vis dėlto kaip visiškai centralizuoto administravimo alternatyva svarstytina galimybė CPVA teikiamas projektų administravimo paslaugas padaryti laisvai pasirenkamomis, kadangi kai kurios Lietuvos institucijos (ypač tos, kurios jau yra teikusios paramą kitoms šalims pagal Dvynių programą) pačios turi pakankamai resursų ir gebėjimų administruoti savo vykdomus Dvynių projektus.

4.2.2.3 lentelė.

Institucijos

LRVK CPVA URM

76

Fu

nkcijos

Vykdyti visas formalias Dvynių projektų koordinatoriaus funkcijas (palaikyti ryšius su Europos Komisija ir kitų šalių Dvynių projektų koordinatoriais, skleisti su Dvynių programa susijusią informaciją ir t.t.)

Stiprinti Lietuvos institucijų, teikusių ar besirengiančių teikti paramą kitoms šalims pagal Dvynių programą, bendradarbiavimą

Organizuoti valstybės tarnautojų mokymus apie Dvynių programą

Padėti Lietuvos institucijoms rengti projektus ir jų pristatymus konkursinėje atrankoje

Padėti konkursinę atranką praėjusioms institucijoms rengti sutartis dėl Dvynių projektų (parengti biudžeto bei veiklų planus)

Administruoti įgyvendinamus projektus (tvarkyti finansinę apskaitą ir logistiką)

Prisidėti rengiant valstybės tarnautojų mokymus apie Dvynių programą

Užsienio šalyse skleisti informaciją apie Lietuvos institucijų galimybes teikti ekspertinę pagalbą kitoms šalims

Rinkti informaciją apie šalių paramos gavėjų poreikius paramos srityje ir ją perduoti LRVK bei kitoms suinteresuotoms Lietuvos institucijoms

Derinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo programos projektų ir Dvynių projektų įgyvendinimą (per Nacionalinę vystomojo bendradarbiavimo komisiją)

Paramos teikimo pagal Dvynių

programą koordinavimas

Paramos teikimo pagal Dvynių

programą palaikymas

Informacijos apie paramos teikimo

poreikius ir galimybes cirkuliacijos tarp

Lietuvos ir užsienio šalių užtikrinimas bei

Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektų ir Dvynių

projektų įgyvendinimo derinimas

CPVA įtraukimas į Dvynių palaikymo ir koordinavimo modelį iškelia klausimą dėl funkcijų šiai agentūrai delegavimo teisinio pagrindo ir finansavimo. CPVA teisinis statusas yra viešoji įstaiga, kurios steigėjas/dalininkas yra Finansų ministerija. Remiantis Viešojo administravimo įstatymu ir Lietuvos teismų praktika, viešojo administravimo funkcijos ne viešojo administravimo įstaigoms gali būti deleguojamos tik įstatymu.

Nesant tokio įstatymo, LRVK ar institucija, dalyvaujanti Dvynių projekto įgyvendinime, galėtų finansuoti CPVA tik viešųjų pirkimų būdu. Tačiau toks būdas nėra tinkamas vidutiniu-ilgu laikotarpiu, nes reikalinga finansuoti nuolatines funkcijas vienoje agentūroje. Atsižvelgiant į tai, 4.2.2.4 lentelėje pateikiamos dvi galimos alternatyvos pagal kris kriterijus (teisinis pagrindas, finansavimo tvarka, taikymo apimtis).

4.2.2.4 lentelė

1 alternatyva 2 alternatyvaTeisinis

pagrindasPagal dabartinį teisinį pagrindą Reikalingas teisinio pagrindo

pakeitimas: sukurti įstatyminį pagrindą funkcijų

77

delegavimui

Finansavimo tvarka

Visas įgyvendinamo Dvynių projekto lėšas gauna paramą teikianti Lietuvos institucija arba jos vadovaujantis Dvynių partneris, kurie atsiskaito su projekto ekspertais pagal atskirą su CPVA sudarytą susitarimą, skiria dalį lėšų (visas ar dalį Dvynių projekto valdymo kompensacijos) CPVA už projekto administravimą

Visas Dvynių projekto lėšas administruoja CPVA, kuri atsiskaito su projekto ekspertais. Teisės aktuose taip pat turėtų būti nustatyta apmokėjimo už CPVA suteiktas Dvynių projektų administravimo paslaugas tvarka (pvz. galėtų būti nustatyta, kad CPVA suteiktos paslaugos apmokamos iš Dvynių projekto valdymo kompensacijos lėšų)

Taikymo apimtis

Taikoma tik bandomiesiems Dvynių projektams, kiti projektai gali būti įgyvendinami nedalyvaujant CPVA

Taikoma visiems Dvynių projektams, jie negali būti įgyvendinami nedalyvaujant CPVA. CPVA gali dalyvauti ir Vystomojo bendradarbiavimo programos administravime

Trumpu laikotarpiu (per 1-2 metus) būtų reikalinga praktiškai išbandyti CPVA dalyvavimą Dvynių programoje, įgyvendinant 1-2 bandomuosius projektus su kitomis Lietuvos viešojo administravimo įstaigomis pagal 1 alternatyvą. Priklausomai nuo bandomųjų projektų rezultatų, po kokių 2 metų būtų nagrinėjamos 2 alternatyvos įgyvendinimo galimybės vidutiniu laikotarpiu (per 3-5 metus).

Trumpo laikotarpio metu projektų administravimo išlaidos, kurias patirtų CPVA įgyvendinant bandomuosius projektus, galėtų būti finansuojamos iš Dvynių projektų (Dvynių projekto valdymo kompensacijos) pagal Dvynių projekte dalyvaujančios institucijos ir CPVA susitarimą, sudaromą vadovaujantis Lietuvos teisės aktų nuostatomis. Nors trumpu laikotarpiu būtų reikalingos ir 1-2 projektų rengimo bei tarnautojų mokymo paslaugos, jos nebūtų didelės ir galėtų būti dengiamos iš esamo CPVA finansavimo. Kitas būdas šioms paslaugoms finansuoti, jeigu jų apimtis padidėtų (pvz., būtų rengiami daugiau nei 1-2 projektai ar daug mokymo renginių), būtų vienkartinis viešasis pirkimas, kurio perkančioji institucija galėtų būti LRVK.

Užsienio reikalų ministerijos įsitraukimas į Dvynių projektų koordinavimo ir palaikymo modelį dvejopai prisidėtų prie aktyvesnio ir efektyvesnio Lietuvos dalyvavimo Dvynių programoje bei apskritai paramos teikimo kitoms šalims veiklose. Pirma, URM, vadovaudama 2007 m. spalio 10 d. sudarytai Nacionaline vystomojo bendradarbiavimo komisijai130, galėtų per šią komisiją skatinti Lietuvos institucijas aktyviau dalyvauti Dvynių programoje teikiant paramą kitoms šalims bei derinti Dvynių projektų ir Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimą (siekiant sinergijos efekto). Antra, URM galėtų per diplomatinių atstovybių tinklą skleisti informaciją apie Lietuvos galimybes teikti paramą kitoms šalims, t.y. užsienyje atlikti tam tikrą „lobistinę“ funkciją. Paminėtina, kad Lietuvos institucijų apklausos metu, institucija teikusi paraišką dėl dalyvavimo Dvynių programoje, tačiau nepraėjusi atrankos, tarptautinio bendradarbiavimo (lobizmo) su šalimi paramos gavėja prieš paskelbiant atranką trūkumą nurodė kaip

130 Komisiją sudaro visų ministerijų sekretoriai (URM sekretorius – komisijos pirmininkas), Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Europos Sąjungos reikalams ir Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius. LR Vyriausybė nutarimas dėl nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo. 2007 m. spalio 10 d. Nr. 1091, Vilnius.

78

svarbiausią nesėkmingo dalyvavimo priežastį. Be to, per diplomatines atstovybes galėtų būti renkama informacija apie kitų šalių poreikius gauti paramą.

4.2.2.5. pav. Dvynių projektų koordinavimo ir administravimo modelis

Šaltinis: sudaryta autorių

79

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Lietuvos galimybės teikti Dvynių paramą

Atliktas tyrimas atskleidė pakankamai didelį Lietuvos institucijų kaip paramos kitoms šalims teikėjų potencialą. Pagrindinės Lietuvos institucijų aktyvaus dalyvavimo Dvynių programoje prielaidos yra turima geroji praktika, santykinai stiprūs tarptautiniai ryšiai, aukštos valstybės tarnautojų kompetencijos.

Geroji praktika

Lietuvos institucijos turi tarptautiniu mastu pripažintos tiek plataus pobūdžio gerosios praktikos (pavyzdžiui, strateginis planavimas, makroekonominė politika ir pan.), tiek ir gerosios praktikos labai specifinėse srityse (pavyzdžiui, maisto saugos kontrolė, standartizacijos procesų valdymas, radiacinė sauga ir t.t.). Vis dėlto pažymėtina, kad pagrindiniu gerosios praktikos šaltiniu laikoma aukštas valstybės tarnautojų profesionalumas ir palankus kitų šalių vertinimas. Tuo tarpu Lietuvos gerajai praktikai mažiau būdinga geri viešosios politikos rezultatai ar pažangus valstybės valdymo, viešųjų paslaugų teikimo procesas. Tokios Lietuvos institucijų gerosios praktikos ypatybės gali lemti jos nykimą ateityje, vykstant intensyviai valstybės tarnautojų kaitai prastėjant Lietuvos įvaizdžiui užsienio šalyse. Atitinkamai, tokiu atveju mažėtų Lietuvos galimybės teikti paramą kitoms šalims. Atsižvelgiant į tai, skatintinas į rezultatus orientuotos ir naujovėmis pagrįstos viešosios politikos įgyvendinimas Lietuvoje.

Tarptautiniai ryšiai

Lietuva palaiko pakankamai intensyvius tarptautinius ryšius su kitų šalių administracijomis. Aktyviausiai Lietuvos institucijos bendradarbiauja su ES šalimis bei Naujosiomis nepriklausomomis valstybėmis131. Būtent pastarosiose Lietuva turi didžiausias galimybes sėkmingai teikti paramą pagal Dvynių programą, nes pirma, Lietuvą su šiomis šalimis sieja panaši istorinė patirtis (atitinkamai ir panašus reformų įgyvendinimo kelias), antra, bendradarbiavimas su šiomis šalimis yra strateginė Lietuvos užsienio politikos kryptis, jose yra išvystytas Lietuvos diplomatinių atstovybių tinklas, intensyviausiai įgyvendinami Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo politikos projektai, trečia, dauguma Lietuvos valstybės tarnautojų gerai moka rusų kalbą. Be to, Dvynių projektų paklausa Naujosiose nepriklausomose valstybėse, kuriose Dvynių projektai pradėti vykdyti tik nuo 2005 m., ateityje turėtų augti.

1. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame Lietuvos institucijų pagal Dvynių programą teikiamą paramą stengtis nukreipti į Naujųjų nepriklausomų valstybių regioną (ypač į Ukrainą, Moldovą, Pietų Kaukazo šalis, kurios turi Europos kaimynystės politikos veiksmų planus). Be to, šiose valstybėse turėtų būti siekiama ne tik įgyvendinti daugiau projektų, bet ir galima būtų siekti projektams vadovauti. Taip pat reikia pažymėti, jog įmanoma išnaudoti Lietuvos dvišalę paramą, siekiant laimėti Dvynių projektų atranką (tai rodo kitų šalių, pvz., Danijos patirtis).

Tarnautojų kompetencijos

Remiantis Lietuvos viešojo administravimo institucijų apklausos rezultatais, galima teigti, kad Lietuvos institucijose tarnautojų kompetencijos dalyvauti Dvynių programoje vertinamos kaip pakankamai aukštos. Santykinai blogiausiai buvo įvertinti projektų valdymo ir administravimo gebėjimai. Valstybės tarnautojų mokymo strategijoje, kurią LR Vyriausybė patvirtino 2006 m.132, numatytas ES darbinių kalbų ir kompiuterinio raštingumo ugdymo prioritetas, tačiau joks

131 Naujosios nepriklausomos valstybės: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Kazachija, Kirgizija, Moldova, Mongolija, Rusijos Federacija, Tadžikistanas, Turkmėnija, Ukraina, Uzbekija.

132 LR Vyriausybės nutarimas dėl valstybės tarnautojų mokymo 2007 – 2010 metų strategijos patvirtinimo, Žin., 2006, Nr. 127 – 4845 (2006 – 11 – 22).

80

prioritetas nėra tiesiogiai susijęs su projektų valdymo/administravimo gebėjimų ugdymo poreikiu.

2. Todėl rekomenduojame vykdyti mokymus apie Dvynių programą, daug dėmesio teikiant projektų valdymo/administravimo mokymui. LRVK, bendradarbiaudama CPVA, turinčia patirties mokymų srityje, galėtų rengti mokymus Lietuvos institucijoms ir ekspertams, kurie planuoja teikti paramą kitoms šalims. Viena iš svarbiausiųjų mokymo temų būtų Dvynių programos finansuojamų projektų rengimas ir administravimas. Esant poreikiui, šie mokymai galėtų būti derinami su mokymais apie Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo paramą. Norint efektyviai dalyvauti Dvynių programoje, taip pat reikalinga tobulinti valstybės tarnautojų ir kitų viešojo administravimo įstaigų darbuotojų bendruosius gebėjimus (ypač užsienio kalbų).

Dauguma Lietuvos institucijų pritaria paramos teikimui užsienio šalims (93 proc.). Jų nuomone, tai galėtų būti finansuojama naudojant valstybės biudžeto lėšas, skirtas vystomajam bendradarbiavimui, arba ES struktūrinę paramą 2007-2013 m. laikotarpiu.

3. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame tinkamai pasiruošti tarptautinio bendradarbiavimo projektų įgyvendinimui, kuris finansuojamas iš 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos pagal prioritetą „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ (pagal priemonę „Tarpinstitucinis bendradarbiavimas, valstybės tarnautojų mobilumas“). Pagal šį prioritetą planuojama finansuoti įvairius tarptautinio bendradarbiavimo veiksmus (stažuotės, kolegų apžvalgos ir t. t.), siekiant stiprinti administracinius gebėjimus ir viešojo administravimo efektyvumą įvairiose srityse. Vidaus reikalų ministerija, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis (LRVK, URM, galbūt CPVA), turėtų tinkamai pasiruošti tarptautinio bendradarbiavimo projektų įgyvendinimui, naudojant 2007-2013 m. Europos socialinio fondo paramą. Tam gali būti reikalingas tyrimas dėl kitų šalių patirties perėmimo Lietuvoje, tam tikros tarptautinio bendradarbiavimo tvarkos (finansavimo sąlygų) parengimą. Šių projektų finansavimas leistų Lietuvai toliau gauti patarimų iš užsienio administracijų, kurie ne tik padeda tobulinti Lietuvos viešąjį administravimą ir pasiekti geresnių viešosios politikos rezultatų, bet ir sudaro palankesnes sąlygas teikti paramą užsienyje (padeda susirasti užsienio partnerių, didina valstybės tarnautojų profesionalumą, t.t.).

Problemos, kylančios teikiant Dvynių paramą

Nepaisant santykinai didelio potencialo, Lietuvos institucijos kaip paramos teikėjos 2004 - 2007 m. dalyvavo Dvynių programoje gana pasyviai ir nelabai sėkmingai. Nors paraiškų buvo teikta daugiau, iš viso buvo laimėti ir įgyvendinti tik 3 Dvynių ir 1 trumpalaikis Dvynių projektas (pora projektų dar tebevyksta). Visuose Dvynių projektuose Lietuvos institucijos dalyvavo kaip jaunesnieji partneriai. Atliktas tyrimas atskleidė, kad svarbiausi nedalyvavimo Dvynių programoje veiksniai yra sisteminio lygmens – nepakankamas Lietuvos valstybės tarnybos pajėgumas, teisinio reglamentavimo stoka ar netobulumas, lobizmo potencialiose paramos gavėjose trūkumas ir pan. Tik išsprendus šias problemas galima tikėtis ženkliai aktyvesnio Lietuvos institucijų dalyvavimo Dvynių programoje teikiant paramą kitoms šalims. Toliau detaliau aptariamos šios ir kitos nepaminėtos problemos bei pateikiamos rekomendacijos dėl galimo jų sprendimo būdo.

Nepakankamas/netinkamas teisinis reglamentavimas

Lietuvos viešojo administravimo institucijų apklausa parodė, kad svarbiausia nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis šiuo metu yra nereglamentuota dalyvavimo Dvynių projektuose tvarka (neišspręsti ekspertų siuntimo į užsienį, jų atlyginimo ir kt. klausimai). Teisinio reglamentavimo trūkumo sukuriamas

81

netikrumas dėl Dvynių projektų įgyvendinimo sąlygų133, mažina tiek Lietuvos institucijų, tiek jų tarnautojų motyvaciją teikti paramą kitoms šalims pagal Dvynių programą. Sprendžiant neaiškaus ar dalyvavimui Dvynių programoje nepalankaus teisinio reglamentavimo problemą, rekomenduojame:

4. Nustatyti bendrą visose biudžetinėse įstaigose taikomą valstybės tarnautojų skyrimo dalyvauti Dvynių projekto įgyvendinime tvarką (valstybės tarnautojus komandiruoti į užsienio valstybių institucijas dalyvauti Dvynių projektų įgyvendinime arba perkelti į pareigas užsienio valstybių institucijose, kuriose įgyvendinami Dvynių projektai) ir inicijuoti atitinkamų teisės aktų pakeitimus (detalūs pasiūlymai pateikti ataskaitos 3.3.2.1 skyriuje). Nustatant minėtą tvarką ir derinant teisės aktus reikėtų konsultuotis su ministerijomis ir kitomis viešojo administravimo įstaigomis, o tvarkai įsigaliojus - apie tai informuoti Lietuvos viešojo administravimo institucijas ir įstaigas. Tai galėtų būti viena iš planuojamos steigti darbo grupės LRVK funkcijų.

5. Nustatyti aiškius įgyvendinant Dvynių projektą atlikto darbo apmokėjimo principus. Galimos dvi alternatyvos: 1) valstybės tarnautojas, dirbdamas Dvynių ekspertu, gauna atlygį tik iš Dvynių projekto biudžeto; 2) valstybės tarnautojas gauna valstybės tarnautojo darbo užmokestį bei priemoką už papildomą darbo krūvį iš Dvynių projekto biudžeto. Siūlome pasirinkti pirmąją alternatyvą, t.y. Dvynių projektą įgyvendinti skirtiems valstybės tarnautojams mokėti visą Dvynių projekto biudžete numatytą eksperto atlygį, už laiką, skirtą Dvynių eksperto funkcijoms atlikti, nemokant valstybės tarnautojo atlyginimo. Tai leistų išvengti dvigubo darbo apmokėjimo bei sutaupyti darbo užmokesčio fondo lėšų, kurios galėtų būti naudojamos Dvynių ekspertus pavaduojančių valstybės tarnautojų skatinimui.

6. Informuoti Lietuvos institucijas apie Dvynių projektų lėšų apskaitos reikalavimus, remiantis Finansų ministerijos pateikta nuomone, kad Dvynių projektams gautos lėšos turi būti registruojamos sąskaitose 110 „Pavedimų lėšos“ bei 176 „Atsiskaitymai už pavedimų lėšas“. Ši informacija gali būti aktuali ne tik Lietuvos institucijoms, kurios dalyvauja ar planuoja dalyvauti Dvynių programoje, bet ir gaunančioms kitas lėšas už paramos teikimą užsienio valstybėse.

Kadangi įgyvendinat Lietuvos URM finansuojamus vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektus paprastai susiduriama su analogiškomis problemomis kaip ir įgyvendinant Dvynių programos projektus, siūloma pateiktas rekomendacijos dėl teisinio reglamentavimo taikyti ne tik Dvynių, bet ir vystomojo bendradarbiavimo projektams.

Motyvacijos trūkumas

Antroji pagal svarbą nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis glaudžiai susijusi su pirmąja, yra Lietuvos institucijų ir jų darbuotojų motyvacijos teikti paramą pagal Dvynių programą stoka. Dalyvavimas Dvynių programoje yra susijęs su didesnėmis darbo apimtimis tiek institucijų, tiek individų lygmeniu. Projekto veiklos neretai atliekamos po darbo ar savaitgaliais, todėl reikalingos specialios priemonės, norint motyvuoti darbuotojus dalyvauti Dvynių projektuose (motyvavimo teikti paramą užsienio šalims sistema šiuo metu nėra išplėtota). Tyrimas parodė, kad svarbiausias valstybės tarnautojų motyvacijos šaltinis yra finansinio pobūdžio. Taigi siekiant didinti valstybės tarnautojų motyvaciją dalyvauti Dvynių projektuose teikiant paramą kitoms šalims, rekomenduojame:

7. Atliekant valstybės tarnautojų veiklos vertinimą atsižvelgti į jų dalyvavimą teikiant paramą užsienio šalims (įskaitant Dvynių projektus).Tai galima atlikti

133 Pvz., tuo atveju, jeigu eksperto atlygį valstybės tarnautojui ar darbuotojui išmoka Dvynių projekto įgyvendinime dalyvaujanti užsienio valstybės institucija, tokio atlyginimo apmokestinimo valstybinio socialinio draudimo įmokomis klausimas gali būti sprendžiamas tik įvertinus konkretaus atvejo aplinkybes (žr. ataskaitos 3.3.2.4 dalį)

82

pagal dabartinę valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką. Lietuvoje labai gerai įvertintiems tarnautojams gali būti suteikiama (aukštesnė) kvalifikacinė klasė, pagal kurią skiriamas (didesnis) priedas prie tarnybinio darbo užmokesčio (pagrindiniai valstybės tarnautojų vertinimo kriterijai pagal galiojančią tvarką yra produktyvumas, kompetencija, veiklos kokybė). Dalyvavimas teikiant paramą užsienio institucijoms turėtų būti laikomas vienu iš svarbiausių aukštos (išaugusios) valstybės tarnautojų kompetencijos arba didelio jų produktyvumo požymių.

8. Dvynių valdymo kaštų kompensaciją, kurią gauna dalyvaujančios institucijos, naudoti valstybės tarnautojams skatinti. Vadovaujantis Dvynių vadovo nuostatomis, Dvynių valdymo kaštų kompensacija gali būti naudojama įvairioms sąnaudoms, kurios patiriamos ne šalyje paramos gavėjoje, apmokėti: papildomas atlygis darbuotojams pasirengti dalyvauti vizituose, Dvynių projektus aptarnaujančio personalo (pvz., finansininkams ar vadovui) paslaugoms apmokėti134.

9. Išnaudoti valstybės tarnautojų, dalyvaujančių Dvynių projektuose, pavadavimo galimybes (pagal Valstybės tarnybos įstatymą, galima priimti pakaitinius tarnautojus arba perkelti kitą valstybės tarnautoją) arba skatinti laikinai pavaduojančius tarnautojus iš sutaupomų darbo užmokesčio lėšų (kai Dvynių ekspertui atlyginimas mokamas tik iš Dvynių projekto lėšų), jiems mokant atitinkamus priedus ar priemokas (pvz., priemoką už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, vykdomų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą).

Nepakankamas valstybės tarnybos pajėgumas

Motyvaciją teikti paramą kitoms šalims pagal Dvynių programą riboja nepakankamas Lietuvos valstybės tarnybos pajėgumas. Įgyvendinant Dvynių projektą reikalingas tam tikras skaičius (kartais kelios dešimtys) pakankamai aukštus reikalavimus atitinkančių valstybės tarnautojų. Tuo tarpu Lietuvos valstybės tarnyboje dažnai dirba tik po kelis tam tikros viešosios politikos srities ekspertus, kurių skaičių neretai neigiamai veikia pastaruoju metu valstybės tarnybos patiriama didelė darbuotojų kaita. Be to, institucijų pajėgumą dalyvauti tarptautiniuose projektuose taip pat riboja didelis einamųjų darbų krūvis. Pažymėtina, kad daugiau kaip 80 proc. apklausoje dalyvavusių institucijų nurodė, kad galimybių Dvynių projekto pasiūlymui parengti ar pačiam projektui įgyvendinti trūkumas yra svarbi arba labai svarbi nedalyvavimo Dvynių programoje priežastis. Norint didinti Lietuvos institucijų galimybes dalyvauti Dvynių programoje, rekomenduojame:

10. Padėti Lietuvos institucijoms, siekiančioms dalyvauti Dvynių programoje, rengti Dvynių projektų pasiūlymus ir pristatymus projektų atrankos metu. Šią funkciją galėtų atlikti CPVA. Tikėtina, kad agentūra galėtų parengti pasiūlymus profesionaliau, todėl būtų sėkmingiau dalyvaujama Dvynių pasiūlymų atrankoje.

11. Didinti Dvynių projektų administravimo centralizaciją. Galimos dvi alternatyvos: 1) projektus administruoja viena agentūra, 2) projektus administruoti turi teisę kelios agentūros. Pirmuoju atveju projektų administravimo funkciją galima būtų priskirti CPVA. Kadangi formaliam funkcijų delegavimui CPVA reikalinga keisti teisinę bazę, siūlytume trumpuoju laikotarpiu (per 1-2 metus) praktiškai išbandyti CPVA įtraukimą į Dvynių programos vykdymą Lietuvoje, įgyvendinant 1-2 bandomuosius projektus su Lietuvos viešojo administravimo institucijomis. Išbandant CPVA įtraukimą į Dvynių programos įgyvendinimą Lietuvoje, CPVA paslaugos administruojant projektus galėtų būti finansuojamos Dvynių projektų lėšomis (iš Dvynių projekto valdymo kompensacijos). Priklausomai nuo bandomųjų

134 Pažymėtina, kad tokios kompensacijos ir jų naudojimas Lietuvos nacionalinėje teisėje nėra reglamentuotas

83

projektų rezultatų, po 2 – 3 metų galėtų būti nagrinėjamos formalaus funkcijų delegavimo CPVA galimybės vidutiniu laikotarpiu (per 3-5 metus) bei teisės aktuose galėtų būti nustatyta Dvynių projektų palaikymo ir koordinavimo tvarka (tarp jų ir apmokėjimo už CPVA suteiktas Dvynių projektų administravimo paslaugas tvarka). Delegavus funkcijas, visi Dvynių projektai, kuriuose dalyvautų Lietuvos institucijos, būtų administruojami CPVA. Antruoju atveju, Dvynių projektų administravimo teisę turėtų ne viena, o kelios agentūros. Dvynių paramą siekianti teikti institucija galėtų pasirinkti, su kuria agentūra bendradarbiauti. Toks modelis veikia Prancūzijoje. Vis dėlto, įvertinus palyginti nedidelį Lietuvoje įgyvendinamų Dvynių projektų skaičių, tikslingiau būtų rinktis pirmąją alternatyvą. Tiesa, siekiant užtikrinti sistemos lankstumą, galima būtų CPVA paslaugas padaryti neprivalomomis, t.y. pakankamai žmogiškųjų išteklių ir patirties turinčios institucijos galėtų pačios administruoti įgyvendinamus Dvynių projektus.

12. Skatinti Dvynių paramos dar neteikusias institucijas dalyvauti Dvynių programoje, ypač tas, kurios turi daug gerosios praktikos (tokių potencialių paramos teikėjų pavyzdžiais galėtų būti Valstybės tarnybos departamentas prie VRM ar Valstybės kontrolė). Be to, siekiant padidinti potencialių Dvynių programos dalyvių skaičių, reikėtų siekti, kad didesnis Lietuvos viešųjų įstaigų skaičius būtų pripažintas įgaliotosiomis institucijomis (angl. mandated bodies), kurios turėtų teisę teikti paramą kaip ir valstybinės institucijos. Šiuo metu įgaliotosios institucijos statusą Lietuvoje turi tik dvi institucijos - Centrinė projektų valdymo agentūra ir Europos socialinio fondo agentūra. Tuo tarpu Prancūzijoje esama kelių dešimčių tokių institucijų.

Lobizmo šalyse paramos gavėjose trūkumas

Tyrimo metu atliktų giluminių interviu metu kalbinti ekspertai itin pabrėžė bendradarbiavimo su šalimi paramos gavėja dar prieš paskelbiant projektų aprašymus svarbą. Jų teigimu, neretai Dvynių projektą įgyvendinsiančią instituciją šalis paramos gavėja pasirenka dar prieš projektų aprašymų oficialų paskelbimą (kartais potencialūs paramos teikėjai netgi padeda šaliai paramos gavėjai parengti projektų aprašymus). Todėl itin svarbu užsiimti aktyvia lobistine veikla, šalyse paramos gavėjose „reklamuojant“ Lietuvos galimybes teikti paramą. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame:

13. Išnaudoti Lietuvos diplomatinių atstovybių tinklą, informacijos apie užsienio valstybių poreikius paramos srityje rinkimui ir informacijos apie Lietuvos galimybes teikti paramą sklaidai.

14. Naudoti Lietuvos teikiamą dvišalę paramą pagal Vystomojo bendradarbiavimo programą, siekiant laimėti Dvynių programos finansuojamus projektus. Vystomojo bendradarbiavimo projektai padeda palaikyti ryšius su šalimis paramos gavėjomis, skleisti informaciją apie Lietuvos patirtį ir potencialą, t.t.

Paramos teikimui nepalanki politinė ir visuomeninė aplinka

Kad institucijos būtų labiau suinteresuotos įgyvendinti Dvynių projektus, reikalinga tam palanki politinė ir visuomeninė aplinka. Pavyzdžiui, Prancūzijoje paramos teikimo kitoms šalims iniciatyvos palaikomos aukščiausiame valdžios lygmenyje. Tuo tarpu Lietuvoje tai akcentuojama nepakankamai. Be to, Lietuvoje šiuo metu tik maždaug 3 proc. gyventojų palaiko paramos kitoms šalims teikimą viešojo administravimo srityje. Todėl rekomenduojame:

15. Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) sąrašą (atitinkamas tikslas) papildyti vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo ir kitos ekspertinės pagalbos teikimo užsienio šalims (įskaitant dalyvavimą Dvynių programoje) tikslu. Rengdami ateinančių metų strateginius planus, asignavimų valdytojai galėtų geriau atsižvelgti į šį strateginį tikslą. Nors

84

tokie tikslai neturi būti išreikšti kiekybiškai, pakankamai ambicingas planas būtų siekti dvigubai didesnio dalyvavimo Dvynių programoje aktyvumo 2008 – 2011 m. laikotarpiu (iš viso 8 projektai).

16. Plačiau ir intensyviau informuoti Lietuvos visuomenę, konsultuotis su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis (įskaitant nevyriausybines organizacijas). Tai galėtų daryti Dvynių programoje dalyvaujančios institucijos savarankiškai arba bendradarbiaudamos su URM ar LRVK. Didesnis visuomenės palaikymas sudarytų palankesnes sąlygas institucijų vadovams priimti sprendimus dėl dalyvavimo Dvynių programoje ar toliau didinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo paramą (iki 2015 m. kitų šalių paramai siekiama skirti 0,33 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų).

17. Ateityje atlikti dalyvavimo Dvynių programoje rezultatyvumo vertinimą (šiame vertinime nagrinėjamos tik dalyvavimo problemos ir galimybės). Esant poreikiui, vertinimas galėtų apimti ir Lietuvos dvišalės paramos, teikiamos pagal Vystomojo bendradarbiavimo programą, vertinimą. Toks rezultatyvumo vertinimas ne tik padėtų tobulinti paramos teikimo sistemą Lietuvoje bei skatinti dalyvavimą Dvynių programoje, bet ir galėtų būti naudojamas visuomenei informuoti apie Lietuvos teiktos paramos kitoms šalims rezultatus.

Informacijos stoka

Nors informacijos trūkumas nėra itin didelė problema, tačiau daugiau kaip pusė apklaustų institucijų nurodė ją kaip svarbią nedalyvavimo Dvynių programoje priežastį. Todėl rekomenduojame:

18. LRVK toliau teikti informavimo paslaugas Lietuvos viešojo administravimo institucijoms ir įstaigoms apie dalyvavimo Dvynių programoje galimybes. Tai gali būti atliekama naudojant neseniai įvairiose institucijose paskirtus kontaktinius asmenis bei planuojamą sukurti naują interneto svetainę. Be to, būtų reikalinga siekti kuo anksčiau informuoti atitinkamas Lietuvos institucijas apie joms aktualių projektų srautą šalyse paramos gavėjose. Tai leistų anksčiau pradėti ruošis dalyvavimui Dvynių projektų pasiūlymų atrankoje.

19. Nacionalinėje vystomojo bendradarbiavimo komisijoje svarstyti ne tik vystomojo bendradarbiavimo, bet ir Dvynių projektus. Kadangi Komisijos veikloje dalyvauja visų ministerijų atstovai, tai padėtų skleisti informaciją apie Dvynių programos galimybes, šalių paramos gavėjų poreikius bei lūkesčius.

20. Esant poreikiui, organizuoti žemesnio (ministerijų) lygmens susitikimus dalyvaujant LRVK, URM, Dvynių programoje planuojančių dalyvauti institucijų ir galbūt CPVA atstovams. Jų metu būtų keičiamasi informacija ir svarstomi pasiruošimo dalyvauti klausimai (partnerių ir ekspertų paieška, pasiūlymo rengimas ir pristatymas, šalies paramos gavėjos poreikių ir lūkesčių nustatymas, t.t.), derinama atskirų institucijų veikla.

21. Remiantis Airijos pavyzdžiu, valstybės tarnautojams organizuoti reguliarius Dvynių programos „reklaminius“ pristatymus, kad paskatintų susidomėjimą šiuo paramos teikimo instrumentu (galėtų būti viena iš Dvynių projektų koordinatoriaus funkcijų).

Apklausos metu daugiau kaip 80 proc. respondentų nurodė, kad aktyvesnė nacionalinio ES Dvynių koordinatoriaus (LRVK) pagalba paskatintų arba labai paskatintų aktyviau dalyvauti Dvynių programoje. Šiuo metu Dvynių projektų koordinatoriaus aktyvumą riboja du svarbiausi veiksniai. Pirma, LRVK ir jos tarnautojų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose Dvynių projektų koordinavimo funkcija apibrėžta nekankamai detaliai.

85

Antra, šiai funkcijai atlikti skirta pernelyg mažai žmogiškųjų išteklių (1,25 etato). Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame:

22. Dvynių projektų koordinavimo funkciją įtraukti į LRVK nuostatus bei šias funkcijas įgyvendinančių LRVK darbuotojų pareigybių aprašymus. Pastaruosiuose detaliai ir tiksliai apibrėžti Dvynių projektų koordinavimo funkcijų turinį.

23. LRVK vykdyti ne tik formalias, bet ir neformalias Dvynių koordinavimo funkcijas, kurios nėra numatytos Dvynių vadove:

a. aktyviau teikti informaciją apie Dvynių programą/projektus, pavyzdžiui, geriau išnaudojant informacijos sklaidos internetu galimybes;

b. organizuoti mokymus Lietuvos viešojo administravimo institucijų tarnautojams apie Dvynių programą (bendradarbiaujant su CPVA);

c. organizuoti ministerijų lygmens susitikimus konkretiems dalyvavimo Dvynių programoje klausimams aptarti, kuriuose dalyvautų ne tik Dvynių projektus įgyvendinti besiruošiančių institucijų, bet ir URM bei CPVA atstovai;

d. aktyviai dalyvauti Nacionalinės vystomojo bendradarbiavimo komisijos veikloje, skleidžiant informaciją apie paramos teikimo pagal Dvynių programą galimybes.

e. bendradarbiauti su URM ir CPVA, skatinant Lietuvos institucijų dalyvavimą Dvynių programoje.

Jei LRVK imtųsi vykdyti tiek formalias, tiek neformalias funkcijas, būtų reikalinga stiprinti jos administracinius gebėjimus, Dvynių projektų koordinavimui priskiriant bent vieną papildomą etatą.

86

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. European Commission. Institution Building in the Framework of European Union Policies. Common Twinning Manual. May 2007. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/final_version_of_the_manual_060707.pdf

2. European Commission, Twinning and Sigma coordination team, Institution building unit. Twinning: key facts and figures. May 2007.

3. European Commission, Twinning Coordination Team, History and Evolution of the Twinning instrument, presented by M. Mori, AIDCO/A6, 2006. http://center.gov.ua/en/166.htm

4. European Commission, Twinning Brochure, 2005. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/twinning_brochure_2005_en.pdf

5. Institute of International Relations, Twinning Projects: Analysing the Experience of „Old“ EU Member States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech Republic. Prague, 2006. http://se1.isn.ch/serviceengine/FileContent?serviceID=PublishingHouse&fileid=5EBD7D18-1516-BD96-276F-071F10338B40&lng=en

6. Twinning coordination team, Institution building unit. Latest statistical trends in the neighbouring countries presented by Stéphanie Palombi, AIDCO, 2006.

7. Twinning Coordination team, History and evolution of the Twinning instrument. http://center.gov.ua/data/upload/publication/main/en/380/01__HistoryAndEvolutionOfTwinning_eng.ppt

8. Viešosios politikos ir vadybos institutas, Lietuvos integracijos į ES poveikis kvalifikuotų Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojų išvykimui dirbti į užsienį. 2006m. http://www.euro.lt/documents/poveikio_tyrimai/2006/emigracijos_ataskaita_lt.pdf

9. L. Talat-Kelpša. Ar tikrai metas laidoti regiono centro idėją? Delfi, 2007 m. lapkričio 19 d. http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15049673

10. “Gyventojai labiausiai palaiko Lietuvos teikiamą paramą skurdui ir nepritekliams įveikti“, Lietuvos vartotojų institutas, 2007 06 26, http://www.vartotojai.lt/index.php?article=234&cat=29

Strateginiai dokumentai, teisės aktai

1. LR Vyriausybės nutarimas“Dėl Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo 2006-2010 metų politikos nuostatų patvirtinimo” ( Žin., 2006, Nr. 66 - 2435).

2. LR Vyriausybės nutarimas “Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2004, Nr. 74-2555).

3. LR Vyriausybės nutarimas “Dėl Valstybės tarnautojų, pretenduojančių būti laikinai perkeltų į pareigas tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, atrankos taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2006, Nr. 126-4797).

4. LR Vyriausybės nutarimas „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 60-2471).

87

5. LR Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“ (Žin., 2007, Nr. 110-4508).

6. LR Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės tarnautojų mokymo 2007 – 2010 metų strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 127 – 4845)

7. Valstybės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2130)

8. Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymas (Žin., 2007, Nr. 81-3322)

Kiti dokumentai

1. LR Užsienio reikalų ministerijos 2006 m. veiklos ataskaita. Vilnius, 2006.

2. LR Užsienio reikalų ministerijos 2007–2009 metų strateginis veiklos planas. Vilnius, 2007.

3. Sutrumpintas statistikos  departamento  2007-2009 m.  strateginis  veiklos  planas, pritartas LR Vyriausybės 2007 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 140.

4. Statistikos departamento 2005–2007 metų veiklos strategija, patvirtinta Statistikos departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 2005 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. DĮ-105.

5. ES Dvynių programos koordinatorės ataskaita Nr. 72-14 apie komandiruotę į Prancūzijos valstybės institucijas ES techninės paramos klausimais, 2005 rugsėjo 29-30 d.

6. 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa. Vilnius, 2006.

7. Europos Parlamentas, Plėtros komitetas. Ataskaitos dėl ES vystomojo bendradarbiavimo politikos iššūkio naujoms šalims narėms projektas. 2007.

8. Valstybės tarnybos departamentas prie VRM. Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo ir įgyvendinimo ataskaita už 2006 m. Vilnius, 2007, 46.

 Interneto svetainės

1. LR Užsienio reikalų ministerija www.urm.lt

2. LR Susisiekimo ministerija, Naujienos, Plėtojami transporto ryšiai su Ukraina. http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=IManagerData&DL=L&TopicID=12&ArticleID=3254&Page=8&Page2=0&Action=0&SearchTXT=

3. European Commission, Enlargement. http://ec.europa.eu/enlargement/countries/index_en.htm

4. European Commission, European Neighbourhood Policy: Funding. http://www.ec.europa.eu/world/enp/funding_en.htm

5. Čekijos Respublikos Finansų ministerija, http://www.mfcr.cz/cps/rde/xchg/mfcr/hs.xsl/meo_oecd_vyrzpravy_26972.html

6. Vokietijos federalinė Ekonomikos ir technologijos ministerija http://www.bmwi.de/BMWi/Navigation/europa,did=144436.html

7. LR Valstybės tarnybos departamentas

88

http://www.vtd.lt/index.php?1471208505

Prancūzijos atvejo analizės šaltiniai

1. Bouquet Elodie, National Coordination of EU Policy. Is Poland following the French Path?, Working Paper FG1, 2006/06, SWP Berlin. http://www.swp-berlin.org/common/get_document.php?id=1669

2. Centre Interdépartemental de Gestion de la Grande Couronne de la Région Ile-de-France, http://www.cigversailles.fr/spip.php?rubrique183

3. Carrieres Publiques, http://www.carrieres-publiques.com/PAR_TPL_IDENTIFIANT/532/TPL_CODE/TPL_FAQ_FICHE/PAG_TITLE/01+-+Combien+existe-t-il+de+fonctions+publiques+%3F/1066-faq-sur-la-fonction-publique.htm

4. Direction générale de l'administration et de la fonction publique, Coopération multilateral, 2005.http://www.fonction-publique.gouv.fr/article393.html

5. ES Dvynių programos koordinatorės ataskaita Nr. 72-14 apie komandiruotę į Prancūzijos valstybės institucijas ES techninės paramos klausimais, 2005 rugsėjo 29-30 d.

6. European Commission, List of mandated bodies. March, 2007. http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/financial_assistance/institution_building/mandated_bodies_march2007_en.pdf

7. European Commission, Eurostat, http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page?_pageid=1996,45323734&_dad=portal&_schema=PORTAL&screen=welcomeref&open=/C/C1/C11&language=en&product=Yearlies_new_population&root=Yearlies_new_population&scrollto=0

8. Institute of International Relations, Twinning Projects: Analysing the Experience of „Old“ EU Member States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech Republic. Prague, 2006, 33. http://se1.isn.ch/serviceengine/FileContent?serviceID=PublishingHouse&fileid=5EBD7D18-1516-BD96-276F-071F10338B40&lng=en

9. Le ministère des Affaires étrangères et européennes, France and European integration. http://www.diplomatie.gouv.fr/en/article-imprim.php3?id_article=1470

10. Le ministère des Affaires étrangères et européennes, Institutional twinning.http://www.diplomatie.gouv.fr/en/ministry_158/publications_2288/international-cooperation-and-development_2289/brochures-grand-public-serie_2535/cooperation-to-promote-the-rule-of-law_2583/institutional-twinning_2806.html?var_recherche=twinning

11. Le ministère des Affaires étrangères et européennes, France’s foreign policy. http://www.diplomatie.gouv.fr/en/france_159/discovering-france_2005/profile-of-france_1977/france-foreign-policy_1403.html?var_recherche=main+partners

12. Le groupement d’intérêt public (GIP) France Coopération Internationale, Les jumelages institutionnels. http://www.fci.gouv.fr/spip.php?article103&var_recherche=jumelage

13. Le groupement d’intérêt public (GIP) France Coopération Internationale, La coopération bilatéral, http://www.fci.gouv.fr/spip.php?article73

89

14. LR Vyriausybės Kanceliarija, seminaro „Daugiašalio bendradarbiavimo strategija Baltijos kaimyninėse šalyse“, kurį organizavo Prancūzijos ambasada Lietuvoje 2006-05-16 d., apžvalga.

15. OECD, Development aid from OECD countries fell 5,1 % in 2006. http://www.oecd.org/document/17/0,2340,en_2649_201185_38341265_1_1_1_1,00.html,

16. Service de la statégie, des moyens et de l'évaluation, Les jumelages institutionnels, leviers d'influence dans les programmes communautaires d'aide extérieure, 2005. http://www.diplomatie.gouv.fr/fr/IMG/pdf/Les_jumelages_institutionnels0505-2.pdf

17. The world economic outlook, World economic outlook: Globalization and inequality, October 2007, 210. http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2007/02/pdf/text.pdf

Airijos atvejo analizės šaltiniai

1. OECD, Development aid from OECD countries fell 5,1% in 2006. http://www.oecd.org/document/17/0,2340,en_2649_201185_38341265_1_1_1_1,00.html, (Finansiniai duomenys iš Užsienio reikalų departamento, http://www.irishaid.gov.ie/Uploads/ODA2006_tables.pdf )

2. Europos Komisija, 2004 m. TAIEX programos veiklos ataskaita, http://taiex.cec.eu.int/Library/ActRep2004/TAIEXActivityReportEN.pdf

3. Airijos Respublikos Verslo, prekybos ir užimtumo departamento veiklos ataskaita, 2005 m. http://www.entemp.ie/corporate/planning/Annual%20Report%202005.pdf

4. 1956 m. Airijos Valstybės tarnybos reguliavimo aktas. http://www.irishstatutebook.ie/1956/en/act/pub/0046/print.html

5. Airijos piliečių informavimo tarnyba. http://www.citizensinformation.ie/categories/government-in-ireland/government-departments/the_civil_service

6. Informacija apie Airiją http://www.ireland-information.com/reference/civilser.html

7. Airijos viešojo adminsitravimo institutas. http://www.ipa.ie/

8. Airijos Respubliko Finansų departamentas, Expenditure Review Initiative, Review of Grant-in-Aid to the Institute of Public Administration, 2006. http://www.finance.gov.ie/documents/publications/other/ExpendRevIPA06.pdf

9. Institute of Public Administration, Corporate Strategy 2005 – 2010. Dublin, Ireland. http://www.ipa.ie/upload/documents/StratEnglish.pdf

90

PRIEDAI1 modelis. Šalis savarankiškai teikia Dvynių projektų pasiūlymusPrielaidos Privalumai Trūkumai Stiprūs administravimo ir valdymo

įgūdžiai Geri prezentaciniai įgūdžiai Aiški vizija ir gerai išvystytas darbo

planas Geri kalbos įgūdžiai Kompetentingas ilgalaikis Dvynių

patarėjas ir trumpojo laikotarpio ekspertų galimybė

Aukščiausio lygio parama

Geresnis šalies ir siunčiančios institucijos įvaizdis

Nėra sunkumų dėl vadovavimo, kurie kyla dirbant konsorciume.

Geriau kontroliuojami projekto rezultatai

Didesnis vadovavimo finansavimas siunčiančiai institucijai

Didelis vietinių ekspertų laiko ir prieinamumo poreikis

2 modelis. Šalis Dvynių projektuose dalyvauja kaip vadovaujantis partneris Prielaidos Privalumai Trūkumai Stiprūs administravimo ir valdymo

įgūdžiai Pageidautina patirtis iš buvusių,

panašių projektų Geri koordinacijos, komunikacijos ir

derybų įgūdžiai Aiški vizija ir gerai išvystytas darbo

planas Kompetentingas ilgalaikis Dvynių

patarėjas ir trumpojo laikotarpio ekspertų galimybė

Aukščiausio lygio parama

Geresnis šalies ir siunčiančios institucijos įvaizdis

Didesnė projektų pasiekimų ir rezultatų kontrolė

Mažesnis gebėjimų poreikis Partnerystės užmezgimas ateities

projektams ir bendradarbiavimui Ekspertų įgyjama patirtis

Konsorciumo valdymo ir koordinavimo sunkumai

Didelis vietinių ekspertų laiko ir prieinamumo poreikis

3. modelis. Šalis Dvynių projektuose dalyvauja kaip jaunesnysis partneris Prielaidos Privalumai Trūkumai Geri partnerystės įgūdžiai Gera techninė ekspertizė Gera šalies „reklama“ Dvynių

projektų rinkoje Lankstumas Prisitaikomumas

Didesnė sėkmės tikimybė Mažai arba nėra vadovavimo bei

koordinavimo įgūdžių reikalavimo

Nedidelis siunčiančios institucijos administravimo poreikis

Mažesnė projekto rezultatų kontrolė

4 modelis. Šalis dalyvauja kaip valstybių narių jaunesnysis strateginis partnerisPrielaidos Privalumai Trūkumai Pasiryžimas strateginei

partnerystei Geras šalies „marketingas“

išeinančių Dvynių projektų rinkoje Gera techninė ekspertizė Šalies ekspertų atnaujintų

gyvenimo aprašymų teikimas Lankstumas Prisitaikomumas

Sustiprintas bendradarbiavimas su keliomis valstybėmis narėmis, kurios turi stiprias pozicijas kai kuriose šalyse

Mažai arba nėra vadovavimo bei koordinavimo įgūdžių reikalavimo

Garantuojami šansai tam tikruose sektoriuose/ srityse/šalyse

Apribotas bendradarbiavimo pasirinkimas

Tam tikri šalies administravimo reikalavimai

5 modelis. Šalis Dvynių projektams siūlo vidaus ekspertus Prielaidos Privalumai Trūkumai Gera techninė ekspertizė Šalies ekspertų atnaujintų

gyvenimo aprašymų teikimas Dažnas ir platus ryšių palaikymas

su kitomis valstybėmis narėmis

Labai mažas administravimo ir jokio vadovavimo reikalavimo iš šalies administracijos

Lankstumas Geras būdas panaudoti šalies

trumpojo laikotarpio ekspertų kompetenciją

Geresnis suderinamumas su TAIEX (Techninės pagalbos informacijos apsikeitimo programa)

Maža projektų rezultatų ir poveikio kontrolė

Apribotas šalies/siunčiančios institucijos reputacijos efektas

Neteikiamas valdymo apmokėjimas šalies administracijai

Šaltinis: Institut of International Relations, Prague, „Twinning Projects: Analysing the Experience of „Old“ EU Member States and Evaluating Benefits of Twinning Out for the Czech Republic” 68 – 69 p.

91

1. Dalyvavimo Dvynių programoje, teikiant paramą kitoms šalims, modeliai

Institucijos atstovai Respondentų skaičius

Data

1.

Muitinės informacinių sistemų centro projektų skyriaus vyr. inspektorė kiti tarnautojai, dalyvavę teikiant paramą pagal Dvynių programą Vengrijoje.

2 2007 07 13

2.LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rizikos ir kokybės valdymo skyriaus vedėjas, atsakingas už Dvynių projektą Turkijoje.

1 2007 07 17

3.LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tarnautoja, atsakinga už tarptautinius santykius (dvišalės paramos projektai).

1 2007 07 17

4.LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tarnautoja, atsakinga už finansus (Dvynių projektas).

1 2007 07 17

5.LR Susisiekimo ministerijos, Dvynių projekto patarėjas geležinkelių srityje, ilgalaikis Dvynių patarėjas Lietuvoje

1 2007 07 19

6.LR Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir viešojo administravimo departamento direktorius

1 2007 07 19

7.LR Užsienio reikalų ministerijos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamento tarnautojai.

3 2007 07 27

8.LR Vidaus reikalų ministerijos policijos departamento ilgalaikis Dvynių patarėjas Lietuvoje (telefonu).

1 2007 08 02

9. Valstybės tarnybos departamento prie VRM direktoriaus pavaduotoja 1 2007 09 06

10.Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas.

1 2007 09 10

11. LR Statistikos departamento prie LR Vyriausybės skyriaus vedėja 1 2007 10 10

12. CPVA direktorius ir kiti tarnautojai 2 2007 11 19

13. Standartizacijos departamento vadovas ir vyriausiasis specialistas tarptautiniams ryšiams 2 2007 11 23

14. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos tarnautoja 1 2007 11 26

15. Viešųjų pirkimų tarnybos tarnautoja, l.e. skyriaus vedėjos pareigas (telefonu). 1 2007 11 26

16.Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojas tarptautiniais klausimais (telefonu).

1 2007 11 28

17. LR Generalinė Prokuratūra, vyriausioji prokurorė (telefonu) 1 2007 11 28

18.

Regioninio bendradarbiavimo patarėjas daugiašaliam bendradarbiavimui, 2004 – 2006 m. akredituotas Vilniuje, Rygoje ir Taline Jean-Claude Thil. Interviu telefonu bei informacija gauta elektroniniu paštu.

1 2007 12 13

92

2. Giluminiai interviu

1. Finansų ministerijos atsakymas į užklausą

93

94

2. Sodros atsakymas į užklausą

95

96

Viešosios politikos ir vadybos institutasLukiškių g. 5-303LT-01108 Vilnius

Tel. +370 5 2620338Faks. +370 5 2625410

info@vpvi.ltwww.vpvi.lt