EK Vadovas_laisvas Prekiu Judejimas_lt (1)

7/26/2019 EK Vadovas_laisvas Prekiu Judejimas_lt (1)

1/48

Laisvas prekijudjimas

Laisv preki judjimreglamentuojani Sutartiesnuostat taikymo vadovas

Europos Komisijamons ir pramon


2/48


3/48

Europos Komisijamons ir pramon

Laisvas prekijudjimas

Laisv preki judjimreglamentuojani Sutartiesnuostat taikymo vadovas

Pareng ir sudar moni ir pramons generalinio direktorato

C direktoratas (Reguliavimo politika)


4/48

Teisinis praneimas

Nei Europos Komisija, nei joks asmuo, veikiantis Komisijos vardu, nra atsakingi u tai, kaip naudojama iame leidinyje pateikta infor-

macija, ir klaidas, kuri gali pasitaikyti, nors rengta ir tikrinta kruopiai. iame leidinyje pateikta nuomon ir pozicija nebtinai atitinka

Europos Komisijos nuomon ar pozicij.

Pastabas ir pasilymus dl io dokumento siskite moni ir pramons generalinio direktorato C.2 skyriui.

Interneto urnalemons ir pramon(angl. Enterprise & Industry) (http://ec.europa.eu/enterprise/e_i/index_en.htm) aptariami klausimai,

susij su maosiomis ir vidutinmis monmis (MV), inovacijomis ir verslumu, bendrja preki rinka, konkurencingumu ir aplinkos

apsauga, reglamentavimo gerinimu, vairi pramons sektori politika ir kt.

Spausdintin urnalo versija ileidiama tris kartus per metus. urnal galite usisakyti internetu

(http://ec.europa.eu/enterprise/e_i/subscription_en.htm) ir nemokamai gausite j patu angl, prancz arba vokiei kalbomis.

Europe Direct tai paslauga, padsianti Jums rasti atsakymus klausimus apie Europos Sjung

Informacija teikiama nemokamai telefonu (*):

00 800 6 7 8 9 10 11

(*) Kai kurie mobiliojo ryio operatoriai neteikia paslaugos skambinti00 800 numeriu arba ie skambuiai yra mokami.

Daugiau informacijos apie Europos Sjung galite rasti internete (http://ec.europa.eu).

Katalogo duomenys pateikiami io leidinio pabaigoje.

Liuksemburgas: Europos Sjungos leidini biuras, 2010

ISBN 978-92-79-13483-8

doi:10.2769/25993

Europos Sjunga, 2010

Jei nenurodyta kitaip, leidiama dauginti, nurodius altin.

Naudoti ar dauginti treiosios alies mediag, kurios autori teiss saugomos, galima gavus autori teisi turtojo (-) leidim.

Virelis: pirmasis puslapis Krovininiai konteineriai Binkski #15628201 Fotolia.com

Printed in Belgium

SPAUSDINTABALTAMEPOPIERIUJE, BLUKINTAMENENAUDOJANTCHLORO


5/48

3

Pratarmiame Sutarties nuostat, reglamentuojani laisv preki judjim, taikymo vadove siekiama atsivelgti ankstesnius pokyius ir naujas problemas,

su kuriomis susiduria teisininkai, dirbantys Europos integracijai itin svarbioje srityje. Preki vidaus rinka yra viena skmingiausiai gyvendint Europos

projekto dali ir iki iol labai svarbus Europos Sjungos (toliau ES) ekonomikos augim skatinantis veiksnys.

is vadovas nra pirmasis tokio pobdio leidinys, taiau ankstesns jo laidos buvo vis pirma praktins priemons, skirtos alims kandidatms

ir (arba) nacionalins valdios institucijoms, kad ios galt susipainti su ES sutarties 2830 straipsni turiniu. Naujoji redakcija isamesn: joje

atskleista Komisijos tarnybos, atsakingos u Sutarties nuostat, kuriomis reglamentuojamas laisvas preki judjimas, taikym*, darbo patirtis ir

apvelgtos prekybos klitys, su kuriomis iki iol tebesusiduriama praktikoje. iame vadove apibendrinta susijusi Teisingumo Teismo praktika ir

pateikta papildom pastab, taiau juo jokiu bdu nesiekiama i tem inagrinti isamiai. is leidinys skirtas naudotis darbe jame aprayti

praktikoje taikant ias Sutarties nuostatas kil klausimai ir pateikti atsakymai.

Vadovas gali padti valstybi nari nacionalinms administracijoms tiek geriau susipainti su dabartine reguliavimo aplinka, tiek parengti naujus

alies statymus. Klientus vidaus rinkos klausimais konsultuojantys teisininkai taip pat gali jame rasti patarim, kaip elgtis Sjungos teiss akt nesu-

derintoje srityje. Baigiant belieka pridurti, kad vidaus rinka visada domjosi treiosios alys joms rpjo suprasti teisin Europos rinkos sistem ir

pasimokyti i europiei patirties, sukauptos per pastaruosius 50 met. Jos taip pat gali rasti nauding mini iame vadove.

iame vadove aptariami teiss aktai ir Teismo praktika iki 2009 m. gruodio 31 d. ES teiss aktus ir Teismo sprendimus galima rasti interneto portale

EUR-Lex(http://eur-lex.europa.eu). Nuo 1997 m. birelio 17 d. priimti Teismo sprendimai taip pat skelbiami Teisingumo Teismo interneto puslapyje

(http://curia.europa.eu).

Vadovas neturi juridins galios ir nebtinai atitinka ociali Komisijos pozicij.

sigaliojus Lisabonos sutariai, EB sutartis buvo i dal ies pakeista ir pavadinta Sutartimi dl Europos Sjungos veikimo (SESV). Laisvo preki judjimo

nuostatos (buv EB 2830 straipsniai) nepasikeit, pasikeit tik straipsni numeracija dabar tai SESV 3436 straipsniai. Be to, pasikeit ir kit straips-

ni numeracija. iame vadove daromos nuorodos naujos numeracijos SESV straipsnius (taip pat ir tais atvejais, kai daroma nuoroda Teisingumo

Teismo sprendimus, priimtus pagal EB sutart).

* i antrj vadovo laid pareng ir sudar Santiago Barn Escmez, Sylvia Ferretti, Juliana Frendo, Octavien Ginalski, Maciej Grka, Hans Ingels, Christos Kyriatzis,Florian Schmidt, Carolina Stege, Laura Stokut ir Yiannos Tolias. Pastabas ir pasilymus dl io vadovo galima sisti moni ir pramons generalinio direktoratoC.2 skyriui.


6/48


7/48

5

Turinys

Pratarm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3

1. Laisvo preki judjimo vaidmuo ir reikm XXI amiaus vidaus rinkoje. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8

2. Sutarties nuostatos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9

3. SESV 34 straipsnio taikymo sritis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9

3.1. Bendrosios slygos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9

3.1.1. Nesuderinta sritis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9

3.1.2. Kas yra preks . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9

3.1.3. Tarpvalstybin ir tranzitin prekyba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10

3.1.4. Kam taikomi SESV 3436 straipsniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10

3.1.5. Aktyvios ir pasyvios priemons . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 103.1.6. Nra de minimis taisykls . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11

3.1.7. Taikymas teritorijoms . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11

3.1.8. Kiekybiniai apribojimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11

3.1.9. Lygiaverio poveikio priemons . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11

3.1.10. Prekybos slygos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12

3.1.11. Naudojimo apribojimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14

3.2. Abipusio pripainimo principas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15

3.3. prastos prekybos klitys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15

3.3.1. Su importu susijusios nacionalins nuostatos (importo leidimai, tikrinimai ir kontrol). . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15

3.3.2. pareigojimai paskirti atstov arba rengti sandlius importuojanioje valstybje narje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16

3.3.3. Nacionalin kain kontrol ir kompensavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16

3.3.4. Draudimas alyje prekiauti konkreiais produktais arba mediagomis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17

3.3.5. Tipo patvirtinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18

3.3.6. Leidim idavimo procedra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18

3.3.7. Techniniai reglamentai dl preki pateikimo (svorio, sudties, pateikimo, enklinimo, formos, dydio ar pakuots) reikalavim . . . . . . 18

3.3.8. Reklamos apribojimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19

3.3.9. Ustato sistemos reikalavimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19

3.3.10. Kilms nuorodos, kokybs enklai ir raginimas pirkti nacionalinius produktus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20

3.3.11. pareigojimas vartoti valstybin kalb . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20

3.3.12. Nuotolins prekybos (prekybos internetu, patu ir kt.) apribojimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21

3.3.13. Asmeniniam naudojimui skirt preki importo apribojimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21

4. Kiti konkrets SESV 34 straipsnio taikymo klausimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22

4.1. Lygiagretus vaist ir augal apsaugos produkt importas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22

4.2. Automobili registravimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22

5. Eksporto klitys (SESV 35 straipsnis). . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24

5.1. Eksporto apibrimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24

5.2. Kiekybiniai apribojimai ir lygiaverio poveikio priemons. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24


8/48

6

6. Prekybos klii pateisinimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25

6.1. SESV 36 straipsnis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25

6.1.1. Visuomens dorov, vieoji tvarka ir visuomens saugumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25

6.1.2. moni, gyvn ir augal sveikatos bei gyvybs apsauga (atsargumo principas) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26

6.1.3. Menin, istorin ar archeologin vert turinio nacionalinio turto apsauga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26

6.1.4. Pramonins ir komercins nuosavybs apsauga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27

6.2. Privalomi reikalavimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27

6.2.1. Aplinkos apsauga. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27

6.2.2. Vartotoj apsauga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28

6.2.3. Kiti privalomi reikalavimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28

6.3. Proporcingumo vertinimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29

6.4. rodinjimo pareiga. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29

7. Ryys su kitomis laisvmis ir Sutarties straipsniais, susijusiais su laisvu preki judjimu . . . . . . . . . . . . . . . . 30

7.1. SESV 45 straipsnis. Laisvas darbuotoj judjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30

7.2. SESV 56 straipsnis. Laisv teikti paslaugas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30

7.3. SESV 63 straipsnis. Laisvas kapitalo judjimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31

7.4. SESV 37 straipsnis. Valstybins monopolijos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31

7.5. SESV 107 straipsnis. Valstybs pagalba. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31

7.6. SESV 30 straipsnis. Muit sjunga. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32

7.7. SESV 110 straipsnis. Mokesi nuostatos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32

7.8. SESV 114 straipsnis. Teiss akt derinimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33

7.9. SESV 346, 347 ir 348 straipsniai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33

7.10. SESV 351 straipsnis. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34

8. Susij antrins teiss aktai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35

8.1. Direktyva 98/34/EB dl informacijos apie techninius standartus bei reglamentus ir apie Informacins

visuomens paslaugas teikimo procedros . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35

8.2. Reglamentas (EB) Nr. 2679/98 Braki reglamentas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35

8.3. Reglamentas (EB) Nr. 764/2008 Abipusio pripainimo reglamentas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35

9. SESV 34 ir 35 straipsni gyvendinimo utikrinimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36

9.1. Tiesioginis poveikis privataus gyvendinimo utikrinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36

9.2. SOLVIT. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36

9.3. Paeidim nagrinjimas pagal SESV 258 ir 260 straipsnius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36

9.3.1. Procedra pagal 258 arba 260 straipsn . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36

9.3.2. Skundai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36

9.3.3. Prioritetai ir Komisijos laisv veikti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37


9/48

7

Priedai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38

A) SESV 34 straipsnio taikymo sriiai svarbs komunikatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38

B) Taikymas teritorijoms. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39

Teritorijos, kurioms taikomas SESV 34 straipsnis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39

Teritorijos, kurioms SESV 34 straipsnis netaikomas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39


10/48

8

Laisvas preki judjimas yra viena skmin-

giausiai gyvendint Europos projekto srii.

Jis padjo sukurti vidaus rink, kurios teikiamais

pranaumais dabar naudojasi Europos pilieiaibei mons ir kuri yra ES politikos pamatas.

Dabartinje vidaus rinkoje yra lengva pirkti ir

pardavinti produktus visose 27 valstybse

narse, kuriose gyvena daugiau kaip 490 mln.

moni. Vartotojai ioje rinkoje gali rinktis i

plataus preki asortimento ir pirkti ten, kur yra

patraukliausia pasila. Laisvas preki judjimas

taip pat padeda verslui. Apie 75 % ES vidaus

prekybos sudaro prekyba prekmis. Per pasta-

ruosius deimtmeius sukurtoje vienoje ben-

droje Europos rinkoje yra atvira, vairi ir konku-

rencinga aplinka, kurioje ES mons gali gerai

sitvirtinti. i vidin stipryb skatina Europos

Sjungos ekonomikos augim, padeda kurti

darbo vietas ir suteikia ES monms reikiam

itekli, kad jos galt skmingai patekti kitas

pasaulio rinkas. Todl tinkamai veikianti preki

vidaus rinka yra btina ES klestjimo pasauli-

nje ekonomikoje slyga tiek dabar, tiek

ateityje1.

Teisiniu poiriu laisvo preki judjimo princi-

pas yra svarbiausias elementas, kuriuo iki iol

buvo remiamasi kuriant ir pltojant vidaus rink.

Jis yra viena i EB sutartyje tvirtint ekonominilaisvi. ES sutarties 2830 straipsniuose buvo

nustatyta io principo taikymo sritis bei turinys

ir udrausta nepagrstai varyti ES vidaus pre-

kyb. Dabartinei vidaus rinkai taikomi ne tik ie

trys Sutarties straipsniai: daugybje srii yra

priimti suderinti teiss aktai, kuriuose apibrta,

kas yra vidaus rinka, ir laisvo preki judjimoprincipas konkreiomis slygomis pritaikytas

konkretiems produktams. Taiau pagrindin

io Sutarties principo paskirtis nepasikeit jis

tebra svarbus vidaus rinkos ramstis ir apsaugos

priemon.

Daugelis didiausi laisvo preki judjimo apri-

bojim buvo panaikinti. Svarbiausias darbas jau

yra atliktas kartu su vienos bendros Europos

rinkos sukrimu 1993 metais, taiau nenu-

trkstantis piliei ir moni skund Komisijai

srautas patvirtina tai, kad net didiausiomis

pastangomis iki iol nepavyko paalinti vis

prekybos klii. Ypa danai su jomis susiduria

maosios ir vidutins mons. Todl ios ben-

drovs danai usiima veikla keliose atskirose

valstybse narse, o ne visoje vidaus rinkoje,

nes joms sunku laikytis skirting ir iki iol nesu-

derint nacionalini taisykli dl produktams

keliam technini reikalavim. Be to, patekti

rink gali bti sunku dl mamenins prekybos

arba kain reguliavimo skirtum, kuri neino

mons i kit valstybi nari.

Taip pat nauj sunkum kyla kuriant naujuspaangius produktus ir tobuljant technologi-

joms. Nacionalinio reguliavimo aplinka, nesp-

dama prisitaikyti prie i pokyi, gali netrukus

pradti kliudyti tarpvalstybinei prekybai. Be to,

naudodamiesi iuolaikinmis informacinmis

technologijomis, kaip antai internetu, mons

lengviau apsiperka usienyje, taigi vis labiaudidja poreikis greitai ir lengvai persisti prekes

i vienos valstybs nars kit. Todl tam tikr

srii prekybos apribojimai, kurie iki tol nebuvo

labai pastebimi, dabar vis labiau rykja.

Taiau laisvas preki judjimas nra absoliuti

vertyb. Tam tikromis aplinkybmis, siekiant

tam tikr viresni politikos tiksl, gali reikti

nustatyti apribojimus arba net draudimus, kurie

varyt prekybos laisv, taiau bt pasiekti kiti

svarbs tikslai, pavyzdiui, aplinkos arba mo-

ni sveikatos apsauga. Atsivelgiant svarbius

pasaulinius pokyius, nestebina tai, kad pas-

taraisiais metais vis daugiau dmesio skiriama

laisvo preki judjimo ekologikumui, ir tai

patvirtina mint, kad, laikui bgant, gali keis-

tis poiris kai kuriuos laisv preki judjim

pagrindianius argumentus. Todl, taikant ES

teiss aktus, svarbu nuolat derinti skirtingus

tikslus, kurie kartais vienas kitam prietarauja,

ir vadovautis darniu bei proporcingu poiriu.

Laisvas preki judjimas iuo metu apima

daugyb politikos krypi ir sklandiai veikia

atsakingoje vidaus rinkoje, kurioje vartotojaigali lengvai gauti auktos kokybs produkt

ir kartu utikrinama kit visuomens interes

aukto lygio apsauga.

1. Laisvo preki judjimovaidmuo ir reikm

XXI amiaus vidaus rinkoje

1 Plg. Komisijos komunikat Preki vidaus rinka Europos konkurencingumo pagrindas, COM(2007) 35 galutinis.


11/48

9

Laisv preki judjim reglamentuoja iospagrindins Sutarties nuostatos:

SESV 34 straipsnis, taikomas ES vidaus

importui, kuriuo udraudiami kiekybi-

niai apribojimai ir visos lygiaverio povei-

kio priemons valstybi nari tarpusavio

prekyboje;

SESV 35 straipsnis, taikomas eksportui ivienos valstybs nars kit, kuriuo taip

pat udraudiami kiekybiniai apribojimai

ir visos lygiaverio poveikio priemons;

SESV 36 straipsnis, kuriame pateiktos nuo

SESV 34 ir 35 straipsniuose nustatyt vidaus

rinkos laisvi leidianios nukrypti nuosta-

tos, grindiamos konkreiais pagrindais.

Sutarties skyriuje dl kiekybini apribojimtarp valstybi nari udraudimo (taip pat SESV

37 straipsnyje) nustatytos valstybini komerci-

nio pobdio monopolij pertvarkymo taisy-

kls. Jo vaidmuo ir ryys su SESV 3436 straips-

niais trumpai aptartas io vadovo 7 skyriuje.

2. Sutarties nuostatos

3. SESV 34 straipsniotaikymo sritis

3.1. Bendrosios slygos

3 . 1 . 1 . N E S U D E R I N T A S R I T I S

SESV 3436 straipsniuose nustatyti bendrojo

laisvo preki judjimo principo pagrindai,

taiau ie straipsniai nra vienintel teisin

priemon, skirta vertinti, ar nacionalins prie-

mons atitinka vidaus rinkos taisykles. ie

Sutarties straipsniai netaikomi, kai laisvas kon-

kretaus produkto judjimas yra visikai suderin-tas konkretesni ES teiss akt, t. y. ypa tada,

kai tam tikro produkto technins specikacijos

arba pardavimo slygos suderintos ES priim-

tomis direktyvomis ar reglamentais. Kai kada

kitoms, konkretesnms Sutarties taisyklms,

kaip antai SESV 110 straipsniui dl mokestini

nuostat, galini varyti vidaus rink, teikiama

pirmenyb prie bendresnio pobdio SESV

3436 straipsni nuostatas.

Tais atvejais, kai galioja antrins teiss aktai, bet

kokia aptariama nacionalin priemon turi bti

vertinama ne pagal Sutarties, o pagal suderintas

nuostatas2.

Taip yra todl, kad suderintus teiss aktus

galima laikyti pagrindianiais laisvo preki

judjimo princip: juose nustatytos su konkre-

iais produktais susijusios tikrosios teiss ir pa-

reigos, kuri reikia laikytis. Todl nagrinjant

bet koki problem, kuriai taikomi suderinti

teiss aktai, reikt remtis juose nustatytomiskonkreiomis slygomis, o ne Sutartyje tvirtin-

tais bendraisiais principais.

Bendrijos teiss akt leidjai jau 50 met

atkakliai stengiasi sukurti suderintas taisykles,

taiau laisv preki judjim reglamentuojan-

ios Sutarties nuostatos iki iol nepaseno, o j

taikymo sritis tebra itin plati. Tam tikroms

aplinkybms ir (arba) konkretiems produktams

skirtos taisykls tebra nesuderintos arba deri-

namos tik i dalies. Kiekvienu atveju, kai nra

suderint teiss akt, galima remtis SESV

3436 straipsniais. Taigi ie Sutarties straipsniai

yra tarsi apsaugos priemon, utikrinanti, kad

bt galima patikrinti bet kokios vidaus rinkoje

esanios prekybos klities derjim su ES teise.

3 . 1 . 2 . K A S Y R A P R E K S

SESV 34 ir 35 straipsniai taikomi bet kokiam

preki ir produkt importui bei eksportui. ie

straipsniai taikomi i esms visoms mano-moms prekms, turinioms ekonomin vert:

prekmis pagal Sutart laikomi produktai,

kuriuos galima vertinti pinigais ir kurie patys

gali bti komercini sandori objektas3.

Keliuose Teisingumo Teismo sprendimuose

buvo patikslintas konkretaus produkto apibr-

imas: pavyzdiui, meno kriniai laikomi prek-

mis4. Iimtos i apyvartos monetos taip pat yra

preks, kaip ir banknotai bei pareiktiniai ekiai5,

2 2004 m. gruodio 14 d. Sprendimo Radlberger Getrnkegesellschaft ir S. Spitz, C-309/02, Rink. p. I-11763, 53 punktas.

3 1968 m. gruodio 10 d. Sprendimas Komisija prie Italij,7/68, Rink. p. 423.

4 1978 m. lapkriio 23 d. Sprendimas Thompson, 7/78, Rink. p. 2247.

5 1995 m. vasario 23 d. Sprendimas Bordessa ir kt., C-358/93, Rink. p. I-361.


12/48

10

taiau natrins dovanos nra preks6. Atliekas

reikia laikyti prekmis, net jei jos neperdirba-

mos, jei tik dl j sudaromas komercinis san-

doris. Elektros energija7ir gamtins dujos8yra

preks, taiau televizijos signalai9nra preks.

Pastarasis pavyzdys patvirtina tai, kad teisikai

gali bti svarbu skirti prekes nuo paslaug.uvys ities yra preks, taiau vejybos teisms

ir mgjikos kls leidimams netaikomas

laisvo preki judjimo principas jie laikomi

teikiama paslauga ir jiems taikomos Sutarties

nuostatos dl laisvs teikti paslaugas10.

3 . 1 . 3 . T A R P V A L S T Y B I N I R

T R A N Z I T I N P R E K Y B A

I SESV 34 straipsnio formuluots aiku, kad jis

taikomas prekybos tarp valstybi nari kli-

tims. Todl pagal i nuostat gali bti nagrin-jami tik tie atvejai, kurie apima tarpvalstybin

prekyb. SESV 3436 straipsniai netaikomi vien

tik nacionalinms priemonms, kurios taiko-

mos tik alyje pagamintoms prekms. Ar i ties

vyksta tarpvalstybin prekyba, galima nusta-

tyti remiantis aikiomis slygomis: taip yra, jei

nagrinjama priemon gali netiesiogiai arba

potencialiai kliudyti ES vidaus prekybai11.

Tokia slyga, kad prekyba vykt tarpvalsty-

biniu mastu, netiesiogiai reikia, jog ES teis

valstybms narms nedraudia vidaus pro-

duktams taikyti maiau palank reim negu

importuojamiems produktams (atvirktin

diskriminacija). Taiau praktikoje i problema

kyla retai, nes valstybms narms paprastai nra

naudinga kliudyti parduoti prekes, pagamintas

j teritorijoje. Nors SESV 34 straipsnis taikomas,

kai valstybje narje pagamintas produktas i

jos iveamas ir vl j importuojamas (reim-

portas)12, jis netaikomas, kai vienintelis tokio

reimportavimo tikslas yra apeiti nacionalines

taisykles13.

Reikalavimas, kad bt tarpvalstybin prekyba,

gali bti tenkinamas ir tada, jei produktas tik

veamas tranzitu per valstyb nar. Teismas

aikiai nustat, kad laisvo preki judjimo pase-

km bendro laisvo preki tranzito ES principobuvimas14.

Laisvo judjimo principas taikomas visoms

prekms, patekusioms laisv apyvart vidaus

rinkoje, neatsivelgiant tai, kur jos buvo paga-

mintos vidaus rinkoje ar u jos rib.

3 . 1 . 4 . K A M T A I K O M I S E S V

3 4 3 6 S T R A I P S N I A I

SESV 3436 straipsniai taikomi valstybi nari

nustatytoms priemonms. Taiau iuo atvejusvoka valstybs nars aikinama plaiai, j

eina visos valstybs institucijos: centrin val-

dia, federalin valdia ar bet kokios kitos terito-

rins valdios struktros15. iuose straipsniuose

nustatyti reikalavimai vienodai taikomi valsty-

bs nars teiskros, teisminms ir administra-

cinms institucijoms16. Taigi jie akivaizdiai tai-

komi vis organizacij, kurios pagal viej teis

buvo steigtos kaip vieosios staigos, nustaty-

toms priemonms. Vien tai, kad organizacija yra

sisteigusi pagal privatin teis, nereikia, kad

jos priemoni negalima laikyti valstybinmis.

Teisingumo Teismas ities nustat, kad:

SESV 34 straipsnis gali bti taikomas prie-

monms, kuri imasi profesins organiza-

cijos, jei ioms nacionalini teiss akt yra

suteiktos reguliavimo ir drausminimo galios,

susijusios su atitinkama profesija pagal

privatin teis, taiau statymu steigt

organizacij, daugiausia finansuojam

Vyriausybs lomis ar tam tikro sektoriaus

moni privalomais naais, ir (arba) kuri

narius skiria arba priiri valstybs instituci-

jos, veikl galima priskirti valstybei17.

Pagal privatin teis, taiau statymu

steigt organizacij, daugiausia nansuo-

jam Vyriausybs lomis ar tam tikro sek-

toriaus moni privalomais naais, ir (arba)kuri narius skiria arba priiri valstybs

institucijos, veikl galima priskirti valstybei18.

Atrodo, jog neseniai nagrintoje byloje Teis-

mas pripaino, kad valstybs pareigno viei

pareikimai, net ir neturintys teisins galios,

gali bti laikomi valstybs nars pareikimais,

varaniais laisv preki judjim, jei asmenys,

kuriems skirti ie pareikimai, tomis konkre-

iomis aplinkybmis gali pagrstai manyti, jog

tai yra ociali institucijos, kuriai atstovauja is

pareignas, pozicija19

.

Nors svoka valstyb nar apibriama plaiai,

ji paprastai neapima visikai privai priemo-

ni, t. y. privai asmen ar bendrovi taikom

priemoni.

Galiausiai, remiantis nusistovjusia Teismo

praktika, SESV 34 straipsnis taip pat taikomas

ES institucij priemonms. Nepaisant to, ES tei-

ss akt leidjui reikt palikti plai diskrecij

teismins prieiros atvilgiu. Todl priimtos

priemons teistumui gali turti takos tik aki-

vaizdus jos netinkamumas kompetentingos

institucijos tikslui pasiekti20.

3 . 1 . 5 . A K T Y V I O S I R P A S Y V I O S

P R I E M O N S

SESV 34 straipsnis danai apibdinamas kaip

gynybos teis, kuria galima remtis prie naci-

onalines priemones, sukelianias nepagrstas

tarpvalstybins prekybos klitis. Todl atrodo,

6 2009 m. sausio 27 d. Sprendimo Persche, C-318/07, 29 punktas.

7 1994 m. balandio 27 d. Sprendimas Almelo prieEnergiebedrijf Ijsselmij,C-393/92, Rink. p. I-1477.

8 1997 m. spalio 23 d. Sprendimas Komisija prie Pranczij,C-159/94, Rink. p. I-5815.

9 1974 m. balandio 30 d. Sprendimas Sacchi, 155/73, Rink. p. 409.

10 1999 m. spalio 21 d. SprendimasJgerskild,C-97/98, Rink. p. I-7319.

11 1974 m. liepos 11 d. Sprendimo Dassonville,8/74, Rink. p. 837, 5 punktas.

12 1971 m. Birelio 8 d. Sprendimas Deutsche Grammophon prie Metro,78/70, Rink. p. 487.

13 1985 m. sausio 10 d. Sprendimas Leclerc ir kt.,229/83, Rink. p. 1.

14 2005 m. lapkriio 15 d. Sprendimo Komisija prie Austrij,C-320/03, Rink. p. I-9871, 65 punktas.

15 1991 m. liepos 25 d. Sujungtos bylos C-1/90 ir C-176/90, Sprendimas Aragonesa de Publicidad Exterior ir Publiva,Rink. p. I-4151.

16 1988 m. kovo 3 d. SprendimoAllen & Hanburys, 434/85, Rink. p. 1245, 25 punktas; 2008 m. kovo 13 d. Sprendimo Komisija prie Belgij,C-227/06, nepaskelbto Rinkinyje,37 punktas.

17 r. 1989 m. gegus 18 d. Sujungtas bylas 266/87 ir 267/87, Sprendim R prieRoyal Pharmaceutical Society of Great Britain, Rink. p. 1295; 1993 m. gruodio 15 d.Sprendim Hnermund ir kt.,C-292/92, Rink. p. I-6787.

18 r. 1982 m. lapkriio 24 d. Sprendim Komisija prie Airij(angl. Buy Irish), 249/81, Rink. p. 4005; 2002 m. lapkriio 5 d. Sprendim Komisija prie Vokietij,C-325/00,Rink. p. I-9977; 2008 m. kovo 13 d. Sprendim Komisija prie Belgij,C-227/06, nepaskelbt Rinkinyje.

19 2007 m. balandio 17 d. Sprendimas AGM-COS.MET,C-470/03, Rink. p. I-2749.

20 2005 m. liepos 12 d. SprendimoAlliance for Natural Health ir kt., sujungtos bylos C-154/04 ir C-155/04, Rink. p. I-6451, 47 ir 52 punktai.


13/48

11

kad SESV 34 straipsnio paeidimai i anksto lai-

komi valstybs veiksmais. iuo poiriu SESV

34 straipsnis pirmiausia taikomas privalomoms

priemonms, nustatytoms valstybi nari tei-

ss akt; taiau neprivalomomis priemonmis

taip pat manoma paeisti SESV 34 straipsn21.

Paprasta administracin praktika, jei ji yra gana

pastovi ir bendra, gali bti neleistina laisvo pre-ki judjimo klitis22.

Atsivelgiant valstybi nari sipareigojimus

pagal Europos Sjungos sutarties 4 straipsnio

3 dal (buvs EB sutarties 10 straipsnis), pagal

kuri jos privalo imtis vis reikiam priemoni,

kad utikrint Sutarties sipareigojim vykdym

ir ES teiss effet utile, tam tikromis aplinkyb-

mis valstyb nar taip pat gali paeisti SESV

34 straipsn savo neveikimu, t. y. jei nesiima

reikiam priemoni, kad paalint laisvo preki

judjimo klitis. iuo atveju konkreti klitis galibti atsiradusi net dl privai asmen veiksm.

Byloje C-265/95 buvo nusprsta, jog Pranc-

zija yra atsakinga u savo kinink veiksmus:

kininkai, siekdami apriboti ems kio preki

import i kaimynini valstybi nari, sulaiky-

davo ias prekes veanius sunkveimius ar net

sunaikindavo j krovin. Buvo nusprsta, kad

nacionalin valdia, nesikidama iuos veiks-

mus, paeidia SESV 34 straipsn, nes valstybs

nars privalo utikrinti laisv produkt judjim

savo teritorijoje ir imtis btin bei tinkam prie-

moni, kad ukirst keli bet kokiems privai

asmen veiksmams, galintiems apriboti laisv

preki judjim23.

Be to, pagal SESV 34 straipsn gali atsirasti si-

pareigojimas, kad veiksmai duot rezultat.

is sipareigojimas nevykdomas tada, kai vals-

tyb nar nepasiekia savo tiksl, nes nesiima

reikiam veiksm arba jos veiksm nepakanka.

Byloje C-309/02 dl Vokietijos grim vienkar-

tini pakuoi privalomo supirkimo sistemos

Teismas nusprend, jog i ustato sistema

atitinka laisvo preki judjimo princip tada,

jei alyje ities veikia sistema, kurioje gali daly-

vauti kiekvienas gamintojas ir platintojas. Nors

sukurti i taros supirkimo sistem turjo pri-

vaios mons, u io darbo rezultatus buvo

atsakinga valstyb nar24.

3 . 1 . 6 . N R A D E M I N I M I S

T A I S Y K L S

Nra nustatyto de minimisprincipo, kur bt

galima taikyti straipsniams dl laisvo preki

judj imo. Remiantis seniai nusistovjusi a

Teismo praktika, nacionalinei priemonei SESV

3435 straipsniuose nustatyti draudimai tai-

komi net tada, kai dl ios priemons atsiradusi

klitis yra maa ir susijusius produktus manoma

parduoti kitais bdais25. Todl valstybs prie-

mon gali bti udrausta kaip turinti lygiavert

poveik net tada, kai:

jos ekonomin reikm yra palyg inti

nedidel;

ji taikoma labai nedidelje geogranje

alies teritorijoje26;

ji turi poveik nedideliam importo arba eks-

porto operacij ar kio subjekt skaiiui.

Buvo nusprsta, kad SESV 34 straipsnis netai-

komas tam tikroms nacionalinms taisyklms,

kuri ribojamasis poveikis valstybi nari

tarpusavio prekybai yra per daug neaikus ir

netiesioginis27. Taiau to negalima laikyti de

minimistaisykle.

3 . 1 . 7 . T A I K Y M A S T E R I T O R I J O M S

SESV 34 straipsnio nuostat privalo laikytis visos

ES valstybs nars, o tam tikrais atvejais ir tos

Europos teritorijos, u kuri iors santykius yra

atsakinga kuri nors valstyb nar, taip pat nuo

kurios nors valstybs nars priklausomos arba

kitaip su ja susijusios ujrio teritorijos.

Kai kuri kit ali prekyb prekmis su ES

valstybmis narmis reglamentuoja ne SESV,

o konkrei susitarim nuostatos. Pavyzdiui,

Islandijos, Lichtenteino ir Norvegijos kilms

produkt judjimas ES yra laisvas pagal EEEsusitarimo 11 straipsn, o Turkijos kilms pramo-

nini produkt judjimas ES yra laisvas pagal

EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo

Nr. 1/95 dl galutinio Muit sjungos etapo

gyvendinimo2857 straipsnius.

Isamus teritorij, kurioms taikomas SESV

34 straipsnis, sraas pateiktas io vadovo

B priede.

3 . 1 . 8 . K I E K Y B I N I A I A P R I B O J I M A I

Kiekybiniais apribojimais vadinamos priemo-

ns, kuri poveikis yra visikas arba dalinis

importo ar tranzito suvarymas29; pavyzdiui,

tai gali bti tiesioginis draudimas arba kvot

sistema30, t. y. kiekybiniai apribojimai taikomi,

kai pasiekiama tam tikra importuojamo arba

eksportuojamo kiekio riba. Taiau is straipsnis

taikomas tik netarinms kvotoms, nes tari-

nms kvotoms taikomas SESV 30 straipsnis.

Kiekybinis apribojimas gali bti pagrstas teiss

akt nuostatomis arba taikomas tik kaip admi-

nistracin praktika. Todl SESV 34 straipsnis

taikomas net ir toms kvot sistemoms, kurios

yra pusiau arba visikai slaptintos.

3 . 1 . 9 . L Y G I A V E R I O P O V E I K I O

P R I E M O N S

Svoka lygiaverio poveikio priemon apima

kur kas daugiau nei vien kiekybin apribojim.

Nors nelengva nustatyti tiksli rib tarp kieky-

bini apribojim ir lygiaverio poveikio priemo-

21 1982 m. lapkriio 24 d. Sprendimas Komisija prie Airij(Buy Irish), 249/81, Rink. p. 4005; 2008 m. kovo 13 d. Sprendimas Komisija prie Belgij,C-227/06, nepaskelbtasRinkinyje.

22 1985 m. gegus 9 d. Sprendimas Komisija prie Pranczij,21/84, Rink. p. 1355; 2004 m. balandio 29 d. Sprendimo Komisija prie Vokietij,C-387/99, Rink. p. I-3751,42 punktas ir jame minima Teismo praktika; 2009 m. kovo 5 d. Sprendimas Komisija prie Ispanij,C-88/07, Rink. p. I-1353.

23 1997 m. gruodio 9 d. Sprendimo Komisija prie Pranczij,C-265/95, Rink. p. I-6959, 31 punktas; taip pat r. 2003 m. birelio 12 d. Sprendimo Schmidberger,C-112/00,Rink. p. I-5659, 60 punkt, ypa galim pagrindim (saviraikos laisv ir susirinkim laisv).

24 2004 m. gruodio 14 d. Sprendimo Radlberger Getrnkegesellschaft ir S. Spitz,C-309/02, Rink. p. I-11763, 80 punktas.

25 r. 1984 m. balandio 5 d. Sprendim Van de Haar,sujungtos bylos 177/82 ir 178/82, Rink. p. 1797; 1985 m. kovo 14 d. Sprendim Komisija prie Pranczij;269/83,Rink. p. 837; 1986 m. birelio 5 d. Sprendim Komisija prie Italij;103/84, Rink. p. 1759.

26 1998 m. gruodio 3 d. Sprendimas Bluhme,C-67/97, Rink. p. I-8033.

27 1990 m. kovo 7 d. Sprendimas Krantz,C-69/88, Rink. p. I-583; 1993 m. spalio 13 d. Sprendimas CMC Motorradcenter,C-93/92, Rink. p. I-5009; 1994 m. liepos 14 d.Sprendimas Peralta, C-379/92, Rink. p. I-3453; 1999 m. rugsjo 21 d. Sprendimas BASF,C-44/98, Rink. p. I-6269. Plg. taip pat 2005 m. gegus 26 d. Sprendim Burmanjerir kt.,C-20/03, Rink. p. I-4133: Teismas nusprend, kad nagrinjam nacionalini taisykli, pagal kurias, norint kelyje prekiauti periodini leidini prenumerata, btinagauti iankstin leidim, poveikis prekybai kit valstybi nari produktais visais atvejais bt per daug nereikmingas ir abejotinas, jog bt galima manyti, kad iospriemons riboja arba kitaip veikia valstybi nari tarpusavio prekyb.

28 OL L 35, 1996 2 13, p. 1.

29 1973 m. liepos 12 d. Sprendimas Geddo,2/73, Rink. p. 865.

30 1968 m. gruodio 19 d. Sprendimas Salgoil,13/68, Rink. p. 453.


14/48

12

Teismo sprendimas byloje Cassis de Dijon33patvir-

tino ankstesnius teiginius, idstytus Direktyvoje

70/50/EEB ir byloje Dassonville. Teismas, pripain-

damas, kad valstybi nari nacionalins taisykls

gali skirtis ir kad tai gali varyti prekyb prekmis,

patvirtino, jog SESV 34 straipsnis galt bti tai-

komas ir toms nacionalinms priemonms, kurios

vienodai taikomos alyje pagamintoms ir impor-tuojamoms prekms. iuo atveju valstybs nars

galt nukrypti nuo io straipsnio, remdamosi

ne tik SESV 36 straipsniu, bet ir privalomais rei-

kalavimais (pastarja svoka pirm kart buvo

pasiremta iame Teismo sprendime).

Todl galima daryti ivad, kad SESV 34 straips-

nis taikomas ne tik toms nacionalinms priemo-

nms, kuriomis diskriminuojamos importuo-

jamos preks, bet ir toms priemonms, kurios

teisikai atrodo turinios vienod poveik alyje

pagamintoms ir importuojamoms prekms,taiau i ties labiau varo import (i konkreti

nata atsiranda todl, kad importuojantiems

prekes i ties tenka laikytis dviej ri tai-

sykli t, kurias nustato prekes pagaminusi

valstyb nar, ir t, kurias nustato valstyb nar,

kuri importuojama).Tokios taisykls kartais

vadinamos vienodai taikomomis taisyklmis

(r. byl Komisija prie Italij34).

Todl, taip pat remiantis Teismo sprendimais

bylose Dassonville ir Cassis de Dijon, SESV

34 straipsnis nacionalinei priemonei taikomas

ne tik tada, kai ji turi diskriminuojani bruo.

3 . 1 . 1 0 . P R E K Y B O S S L Y G O S

Prajus beveik 20 met35nuo bylos Dassonville,

Teismui atrod btina nurodyti kai kuriuos SESV

34 straipsnyje vartojamos svokos lygiaverio

poveikio priemons taikymo srities apribojimus.

Teismas byloje Keck ir Mithouard36nusprend,

jog kadangi prekybininkai vis daniau remiasi

Sutarties [34] straipsniu, ginydami bet kokias

taisykles, kuriomis ribojama j prekybos laisv,

net jei ios taisykls neskirtos produktams i

kit valstybi nari, Teismas mano, jog turi per-

irti ir supaprastinti susijusi savo praktik.

Kitaip tariant, atrodo, jog poreikis perirtiTeismo praktik vis pirma atsirado, inter alia,

siekiant sumainti skaii byl, kuriose ginija-

mos valstybse narse taikomos nacionalins

gerovs ir socialins nuostatos, kuriomis nie-

kada nebuvo siekiama varyti laisvo judjimo37.

Byloje Keck ir Mithouard Teismas, atsivelg-

damas byl Cassis de Dijon, nusprend, kad

taisykls, nustatanios reikalavimus, kuriuos

turi atitikti tokios preks [] yra lygiaverio

poveikio priemons, udraustos [34] straips-

niu.38

Ikart po to jis nurod, kad prieingaiankstesniam sprendimui, tam tikras prekybos

slygas ribojani ar draudiani nacionalini

nuostat taikymas produktams i kit valstybi

nari neturi tiesiogiai ar netiesiogiai, i tikrj ar

potencialiai kliudyti valstybi nari tarpusavio

prekybai, kaip apibdinta sprendime Dasson-

ville.39

I ties taisykls, nustatanios prekms kelia-

mus reikalavimus, tebevertinamos pagal

byl Cassis de Dijon, ir todl laikoma, jog jos

savaime patenka SESV 34 straipsnio taikymo

srit, nepriklausomai nuo to, ar jos taip pat yra

diskriminuojanios dl produkt kilms40. Pre-

kybos slygoms, prieingai, SESV 34 straipsnis

taikomas tik tada, jei alis, teigianti, jog vyko

paeidimas, gali rodyti, kad ios slygos tei-

sikai arba praktikai diskriminuoja pagal pro-

dukt kilm. Teisin diskriminacija yra tada, kai

priemons yra akivaizdiai diskriminuojanios41.

ni, tai neturi didels praktins reikms, nes

kiekybiniams apribojimams ir lygiaverio povei-

kio priemonms taisykls taikomos vienodai.

Byloje DassonvilleTeisingumo Teismas paai-

kino lygiaverio poveikio priemoni reikm

ir taikymo srit31:

Bet kokios valstybi nari nustatytos

prekybos taisykls, galinios tiesiogiai ar

netiesiogiai, i tikrj ar potencialiai kliu-

dyti Bendrijos vidaus prekybai, laikytinos

kiekybiniams apribojimams lygiaverio

poveikio priemonmis.

is apibrimas su nedideliais pakeitimais buvo

patvirtintas Teismo praktikos. Svoka prekybos

taisykls iuo metu paprastai nebevartojama,

nes sprendimo Dassonville formul i ties

apima ne tik prekybos taisykles, bet ir, pavyz-diui, techninius reglamentus.

Direktyvoje 70/50/EEB32, kuri buvo ocialiai

taikoma Bendrijos pereinamuoju laikotarpiu,

buvo perteiktas Komisijos siekis aprpti ne

tik tas priemones, pagal kurias nacionalins

ir importuotos preks vertinamos akivaizdiai

skirtingai, bet ir tas priemones, kurios vieno-

dai taikomos visoms prekms. Vliau Teismas,

nagrindamas Dassonvillebyl, pabr, kad

svarbiausias elementas, pagal kur spren-

diama, ar nacionalinei priemonei taikytinas

SESV 34 straipsnis, yra jos poveikis (tiesio-

giai ar netiesiogiai, i tikrj ar potencialiai

kliudyti),taigi diskriminuojantis priemons

aspektas nebra lemiamas sprendiant, ar prie-

monei reikia taikyti SESV 34 straipsn. Teismui

atrod aiku, kad valstybi nari tarpusavio

prekybai produktais gali kliudyti ne tik atvirai

diskriminacins priemons.

31 1974 m. liepos 11 d. Sprendimas Dassonville, 8/74, Rink. p. 837.

32 1969 m. gruodio 22 d. Komisijos direktyva 70/50/EEB dl priemoni, turini kiekybiniams importo apribojimams lygiavert poveik, kurioms netaikomos kitos

nuostatos, priimtos pagal Europos ekonomins bendrijos sutart, panaikinimo, OL L 13, p. 29.33 1979 m. vasario 20 d. Sprendimas Rewe-Zentral (Cassis du Dijon),120/78, Rink. p. 649.

34 2009 m. vasario 10 d. Sprendimo Komisija prie Italij,C-110/05, Rink. p. I-519, 35 punktas.

35 Atrodo, jog bylos Keckir Mithouard(1993 m. lapkriio 24 d. Sprendimas Keck ir Mithouard,sujungtos bylos C-267/91 ir C-268/91, Rink. p. I-6097) argumentacijabuvo taikoma ir ankstesnse bylose: 1981 m. liepos 14 d. Sprendimas Oebel,155/80, Rink. p. 1993, 1982 m. kovo 31 d. Sprendimas Blesgen,75/81, Rink. p. 1211; 1990 m.liepos 11 d. Sprendimas Quietlynn, C-23/89, Rink. p. I-3059, ir 1986 m. lapkriio 25 d. Sprendimas Forest,148/85, Rink. p. 3449. Prieing argument (iki bylos Keck irMithouard) pateikta 1985 m. liepos 11 d. Sprendime Cinthque,sujungtos bylos 60/84 ir 61/84, Rink. p. 2605, ir 1989 m. lapkriio 23 d. Sprendime Torfaen,C-145/88,Rink. p. 3851 (pirmoji byla dl teiss akt, ribojani prekyb sekmadieniais). Jungtins Karalysts teism praktikoje akivaizdiai buvo sunku taikyti t pat kriterij, kuristaikytas byloje Torfaen: pavyzdiui, B&Q plc prie Shrewsbury BC,1990 m., 3 CMLR 535, ir Stoke City Council prie B&Q,1990 m., 3 CMLR 31. Su SESV 34 straipsniu susijusiosTeismo praktikos, buvusios prie bylos Keck ir Mithouard sprendim, apvalga pateikta 1994 m. lapkriio 24 d. Generalinio advokato Jacobs ivados Leclerc-Siplec,C-412/93,Rink. p. I-179, 2333 punktuose.

36 1993 m. lapkriio 24 d. Sprendimo Keck ir Mithouard, sujungtos bylosC-267/91 ir C-268/91, Rink. p. I-6097, 14 punktas.

37 C. Barnard. Fitting the Remaining Pieces into the Goods and Persons Jigsaw (Galutinis preki ir asmen galvoskio raktas). 2001, EL Rev. 35, p. 50; J. Schwarze. Euro-pisches Wirtschaftsrecht. 2007, 72 dalis.

38 1993 m. lapkriio 24 d. Sprendimo Keck ir Mithouard, sujungtos bylos C-267/91 ir C-268/91, Rink. p. I-6097, 15 punktas.

39 1993 m. lapkriio 24 d. Sprendimo Keck ir Mithouard, sujungtos bylos C-267/91 ir C-268/91, Rink. p. I-6097, 16 punktas.

40 P. Oliver. Free Movement of Goods in the European Community(Laisvas preki judjimas Europos bendrijoje). 2003, p. 124.

41 P. Oliver. Free Movement of Goods in the European Community. 2003, p. 127; 1994 m. lapkriio 10 d. Sprendimas Ortscheit prieEurim-Pharm,C-320/93, Rink. p. I-5243,be abejons, buvo vienas i toki atvej.


15/48

13

Taiau praktin diskriminacija yra sudtingesnis

reikinys.

Kokios priemons taikomos konkreioms pro-

dukt savybms, yra i dalies lengviau suvokti

negu tai, kokios priemons yra prekybos sly-

gos. Tos priemons, kurios taikomos produkto

savybms, gali bti taikomos atsivelgiant,pavyzdiui, produkto form, dyd, svor, sudt,

pateikim, enklinim arba idstym. Kai kada

priemons i pirmo vilgsnio neatrodo susiju-

sios su produkt savybmis, taiau Teismas

nustato, jog yra prieingai42.

Byloje Canal Satlite Digital43 Teismui buvo

perduotas svarstyti klausimas, ar nagrinjama

registravimo procedra, pagal kuri ir kio

subjektai ir j produktai turjo bti traukti

ocial registr, paeid SESV 34 straipsn.

Norintys siregistruoti kio subjektai turjoatitikti technines specikacijas, taip pat gauti

nacionalini institucij iankstin technin

ataskait ir iankstin administracin paym,

patvirtinani, jog tenkinami techniniai ir kiti

reikalavimai. Teismas padar ivad, kad ie rei-

kalavimai paeid SESV 34 straipsn. Jis nurod,

jog minto reikalavimo negalima laikyti preky-

bos slyga, nes nagrinjamus produktus rei-

kjo pakeisti taip, kad ie atitikt nacionalines

taisykles.

Bylose Alfa Vita Vassilopoul os and Carrefour-

Marinopoulos44ir Komisija prie Graikij45Teis-

mas nusprend, kad nacionalins teiss aktai,

pagal kuriuos prekybai ne visai ikeptais

(angl. bake-off) gaminiais keliami tie patys

reikalavimai, kaip ir visam prast duonos bei

konditerijos gamini gamybos bei prekybos

procesui, paeidia SESV 34 straipsn. Teismas

i ivad pagrind tuo, kad nacionalins tei-

ss nuostatomis siekiama nustatyti konditerijos

gamini, skaitant ne visai ikeptus gaminius,

gamybos slygas46. Pagrindin ne visai ikept

gamini savyb yra tai, kad jie pristatomi pre-

kybos vietas ubaigus pagrindinius gamybosprocesus. Tad jei reikalaujama turti rengt

milt sandl, telos uminkymo sal ir kietojo

kuro sandl, neatsivelgiama i gamini

specik ir atsiranda papildom ilaid. Todl

Teismas nusprend, kad nagrinjamas teiss

aktas yra importo klitis, kurios negalima laikyti

prekybos slyga. Atrodo, kad Teismas i ties

palaik generalinio advokato pozicij, jog taisy-

kls, nustatanios nuo gamybos proceso neat-

siejamas slygas, taikomos esminms preki

savybms47.

Taip pat galima paminti kit Teismo spren-

dim, neseniai priimt byloje Komisija prie

Graikij dl aidimo automat48. ioje byloje

buvo nagrinjami Graikijos statymai, kuriais

udrausta rengti ir eksploatuoti elektrinius,

elektromechaninius ir elektroninius aidimus,

skaitant pramoginius technikos aidimus ir

visus kompiuterinius aidimus, visose vieose

ar privaiose vietose, iskyrus kazino. Teismas

man, jog Graikijos statym reikia laikyti

paeidianiu SESV 34 straipsn. Be to, Teismas

nustat, jog taip yra net tada, jei iuo statymu

nedraudiama importuoti ar rink pateikti susi-

jusi produkt49. Teismas nurod, kad nuo io

statymo sigaliojimo sumajo toki aidim

importas i kit valstybi nari. Taiau Teismas

taip pat nurod, kad aidimo automat impor-

tas i ties liovsi tada, kai sigaliojo is statymo

nustatytas draudimas. Pastaroji Teismo pastaba

gali bti pagrindinis motyvas, kuriuo remiantis

priemonei buvo pritaikytas SESV 34 straipsnis.

Prekybos slygoms Teismas priskiria priemo-

nes, susijusias su pardavimo slygomis ir meto-

dais,50su preki pardavimo laiku,51 su prekipardavimo vieta arba preki pardavimo tam

tikriems asmenims apribojimu52, taip pat su

kain kontrole53.

Be to, bylos Sapod Audic54sprendimas parod,

kad prekybos slygomis galima laikyti tam tikras

su produktu ar jo pakuote nesusijusias proced-

ras ar sipareigojimus. Byloje Sapod Audic nagri-

njama nacionaline priemone buvo nustatyta,

jog kiekvienas gamintojas ir importuotojas

privalo padti alinti visas savo pakuoi atlie-

kas arba patys organizuoti i atliek alinim.Teismas inagrinjo, ar i priemon yra suderi-

nama su SESV 34 straipsniu, jei nustatomas tik

bendras sipareigojimas identikuoti pakuotes,

renkamas paskirtos mons, siekiant jas paa-

linti55. Remdamasis iuo aikinimu, Teismas

nusprend, kad pats sipareigojimas pagal i

nuostat nra susijs su produktu ar jo pakuote,

todl savaime nra taisykl, pagal kuri pre-

kms bt keliami reikalavimai, pavyzdiui,

dl enklinimo ar pakavimo56. Todl Teismas

padar ivad, kad i nuostat galima laikyti

prekybos slyga.

Priemons, kuriomis nustatomi reklamos apri-

bojimai, yra kiek sudtingesns. Generaliniai

advokatai57ir Teisingumo Teismas58pripaino,

kad reklama yra svarbi pateikiant valstybs

42 r., pavyzdiui, 1995 m. liepos 6 d. Sprendim Mars,C-470/93, Rink. p. I-1923, ir 1997 m. birelio 26 d. Sprendimo Familiapress,C-368/95, Rink. p. I-3689, 11 punkt.

43 2002 m. sausio 22 d. Sprendimo Canal Satlite Digital,C-390/99, Rink. p. I-607, 29 punktas; taip pat r. 1998 m. liepos 14 d. Sprendimo Aher-Waggon,C-389/96,Rink. p. I-4473, 18 punkt.

44 2006 m. rugsjo 14 d. SprendimasAlfa Vita Vassilopoulos ir Carrefour-Marinopoulos, sujungtos bylos C-158/04 ir C-159/04, Rink. p. I-8135 .

45 2006 m. rugsjo 14 d. Sprendimas Komisija prie Graikij,nepaskelbtas Rinkinyje.

46 2006 m. rugsjo 14 d. SprendimoAlfa Vita Vassilopoulos ir Carrefour-Marinopoulos, sujungtos bylos C-158/04 ir C-159/04, Rink. p. I-8135, 18 punktas.

47 Generalinio advokato Poiares Maduro ivados 16 punktas.

48 2006 m. spalio 26 d. Sprendimas Komisija prie Graikij,C- 65/05, Rink. p. I-10341.

49 2006 m. spalio 26 d. Sprendimo Komisija prie Graikij,C- 65/05, Rink. p. I-10341, 28 punktas.

50 r. 1995 m. vasario 9 d. Sprendimo Leclerc-Siplec,C-412/93, Rink. p. I-179, 22 punkt ir 1999 m. spalio 28 d. Sprendimo ARD,C-6/98, Rink. p. I-7599, 46 punkt.

51 r. 1994 m. birelio 2 d. Sprendimo Tankstation t Heukske ir Boermans,sujungtos bylos C-401/92 ir C-402/92, Rink. p. I-2199, 14 punkt; 1994 m. birelio 2 d. Spren-dim Punto Casa ir PPV, sujungtos bylos C-69/93 ir C-258/93, Rink. p. I-2355, sujungtos bylos C-418/93C-421/93, C-460/93C-462/93, C-464/93, C-9/94 C-11/94, C-14/94,C-15/94, C-23/94, C-24/94; taip pat 1996 m. birelio 20 d. Sprendim Semeraro Casa Uno ir kt.,C-332/94, Rink. p. I-2975, 911, 1415, 23 ir 24 punktus.

52 r. 1995 m. birelio 29 d. Sprendimo Komisija prie Graikij, C-391/92, Rink. p. I-1621, 15 punkt; 1994 m. birelio 2 d. Sprendim Punto Casa ir PPV, sujungtos bylosC-69/93 ir C-258/93, Rink. p. I-2355.

53 r. 1995 m. rugpjio 11 d. Sprendim Belgapom,C-63/94, Rink. p. I-2467.

54 2002 m. birelio 6 d. Sprendimas Sapod Audic, C-159/00, Rink. p. I-5031.

55 Ten pat, 71 punktas (kursyvu paymta io leidinio autori). Jei b t aikinama, kad tai yra sipareigojimas enklinti pakuotes tam tikru enklu ar etikete, i priemonbt techninis reglamentas, kaip apibrta Direktyvoje [98/34]. Tokiu atveju asmuo galt remtis tuo, kad jam nebuvo praneta apie i nacionalin nuostat. Tadanacionalinis teismas galt atsisakyti taikyti i nuostat.

56 Ten pat, 72 punktas.

57 r., pavyzdiui, 1994 m. lapkriio 24 d. Generalinio advokato Jacobs ivad Leclerc-Siplec,C-412/93, Rink. p. I-179, ir 2003 m. gruodio 11 d. Generalinio advokatoGeelhoed ivad Douwe Egberts,C-239/02, Rink. p. I-7007.

58 r., pavyzdiui, 1997 m. liepos 9 d. Sprendim De Agostini ir TV-Shop, sujungtos bylos C-34/95C-36/95, Rink. p. I-3843.


16/48

14

nars produkt nauj kitos valstybs nars

rink. Po bylos Keckir MithouardTeismas rekla-

mos apribojimus laiko prekybos slygomis59.

domu tai, kad tam tikrais atvejais Teismas,

atrodo, sieja reklamos apribojimo mast su

diskriminacija. Konkreiau kalbant, Teismas

mano, kad absoliutus preks savybi reklamos

draudimas60gali labiau kliudyti patekti tinkproduktams, pagamintiems kitose valstybse

narse, negu nacionaliniams produktams, kurie

vartotojams yra labiau inomi61.

Apibendrinant galima pridurti, jog Teismas,

atrodo, prekybos slygomis laiko priemones,

susijusias ne su preks savybmis, o su jos par-

davimu62. Taiau Teismas turjo patikslinti Keck

ir Mithouardsprendime nustatyt skirstym63.

Todl tam tikros taisykls, i pairos priskiria-

mos prekybos slygoms, laikomos produktams

taikomomis taisyklmis. Prieingai, produktpakavimo taisykls, kurios po bylos Keck ir

Mithouard laikomos prima facie produktams

taikomomis taisyklmis, inagrinjus konkreios

bylos aplinkybes, kai kada priskiriamos preky-

bos slygoms64. ie sprendimai i ties atsklei-

dia tam tikr Teismo pragmatizm ioje srityje.

Galiausiai byloje Komisija prie Italij65Teismas

nurod, kad su SESV 34 straipsniu susijusia

Teismo praktika tvirtinama prievol laikytis

3 princip: a) nediskriminavimo, b) abipusio

pripainimo ir c) laisvo Bendrijos produkt

patekimo nacionalines rinkas utikrinimo.

35 punkte pateikiamas klasikinis paaikinimas

dl Cassis de Dijon, o 36 punkte dl Keck ir

Mithouard. 37 punkte nurodoma (tekst pasvi-

ruoju riftu iskyr io vadovo autoriai): Todl

valstybs nars priimtas priemones, kuri tiks-

las ar poveikis yra nepalankesnis kit valstybi

nari kilms preki vertinimas, kaip antai mini-

mas 35 straipsnyje, reikia pripainti kiekybiniams

importo apribojimams lygiaverio poveikio

priemonmis [SESV 34] straipsnio prasme. i

svok taip pat patenka bet kuri kita priemon,

kliudanti kit valstybi nari kilms gaminiams

patekti valstybs nars rink. Dar nra aiku,

ar iuo sprendimu ipleiama SESV 34 straips-

nio taikymo sritis, o jei ipleiama kokiomis

aplinkybmis.

3 . 1 . 1 1 . N A U D O J I M O A P R I B O J I M A I

Neseniai Teismo praktikoje atkreiptas dme-

sys vien apribojim grup naudojimo apri-

bojimus. Tokie apribojimai apibdinami kaip

nacionalins taisykls, pagal kurias leidiama

parduoti produkt, taiau tam tikru mastu ribo-

jamas jo naudojimas.

Tokie reikalavimai gali apimti apribojimus,

susijusius su konkretaus naudojimo tikslu arbametodu, naudojimo aplinkybmis arba laiku,

naudojimo mastu arba bdais. Tam tikromis

aplinkybmis tokios priemons gali bti lygia-

verio poveikio priemonmis.

ios srities iekiniams galima priskirti tris nese-

nas bylas. Pirma, Komisija kreipsi Teism

(byla Komisija prie Portugalij66) dl Portuga-

lijos statymuose nustatyto draudimo klijuoti

spalvot plvel ant variklini transporto prie-

moni lang stikl. Komisija teig, kad iuo

draudimu paeidiamas SESV 34 straipsnis ir

kad jo negalima pateisinti SESV 36 straipsniu.

Komisija pateik argument, kad suinteresuoto-

sios alys, prekybininkai arba privats asmenys

toki plveli nepirks, inodami, kad negals

j klijuoti ant variklini transporto priemoni

stikl67. Galima teigti, kad Teismas pripaino

argument. Konkreiai, Teismas nusprend, kad

...suinteresuotosios alys, prekybininkai ir

privats asmenys, inodami, kad draudiama

tokias plveles klijuoti ant priekini ir onini

stikl prie variklini transporto priemoni kelei-

vi sdyni, gali bti praktikai visikai nesu-

interesuoti j pirkti68. Taigi Teismas padar

ivad, kad Portugalija paeid savo siparei-

gojimus pagal SESV 34 straipsn.

Antra, byloje Komisija prie Italij69 Komisijapapra Teismo nustatyti, jog Italija, toliau

taikydama taisykles, pagal kurias draudiama

motociklais vilkti priekabas, nevykd savo

sipareigojim pagal SESV 34 straipsn. Dl

speciali motociklams skirt priekab Teismas

nusprend, jog tra labai maai bd naudoti

ias priekabas be motocikl70. Vartotojai inojo,

kad negals motociklais vilkti tam skirt prie-

kab, todl i esms neketino j pirkti. Todl

mintu draudimu buvo paeidiamas SESV

34 straipsnis. Taiau ioje konkreioje byloje

Teismas nustat, kad nagrinjama priemonyra pagrsta dl keli eismo saugos, kuri yra

privalomas reikalavimas.

Galiausiai, byloje C-142/05 Mickelsson and

Roos71prayta priimti prejudicin sprendim

dl to, ar vedijos taisykls dl asmenini laiv

naudojimo prietarauja SESV 34 ir 36 straips-

niams. Pagal vedijos statymus tokiais laivais

leista plaukioti tik bendro naudojimo laivybos

keliuose ir vandenyse, kuriuose plaukioti asme-

niniais laivais leido apskrities administracin

valdyba, o u paeidimus bausta pinigine

bauda. Pirmiausia Teismas primin tris byloje

C-110/05 (Komisija prie Italij, 37 punktas)

nurodytus atvejus. Teismas paaikino, kad kai

nacionalins teiss normos, reglamentuojan-

ios vanden ir laivybos keli nustatym, trukdo

asmenini laiv naudotojams jais tinkamai ir

pagal toki produkt paskirt naudotis arba

smarkiai apriboja j naudojim, tokios tai-

sykls kliudo pateikti ias prekes atitinkamai

59 Plg. 1995 m. vasario 9 d. Sprendim Leclerc-Siplec,C-412/93, Rink. p. I-179; 1997 m. liepos 9 d. Sprendim De Agostini ir TV-Shop, sujungtos bylos C-34/95 ir C-36/95,Rink. p. I-03843; 2001 m. kovo 8 d. Sprendim Gourmet International Products,C-405/98, Rink. p. I-1795; 1993 m. gruodio 15 d. Sprendim Hnermund ir kt.,C-292/92,

Rink. p. I-6787.60 2004 m. liepos 15 d. Sprendimo Douwe Egberts,C-239/02, Rink. p. I-7007, 53 punktas.

61 Dl kit valstybi nari kio subjekt ir nacionalini kio subjekt nevienodo vertinimo r. 2003 m. gruodio 11 d. Sprendimo Deutscher Apothekerverband,C-322/01,Rink. p. I-14887, 74 punkt ir 2000 m. sausio 13 d. Sprendimo TK-Heimdienst,C-254/98, Rink. p. I-151, 26 punkt. Taip pat r. 1986 m. gegus 27 d. Sprendimo Legia irGyselinx,sujungtos bylos 87/85 ir 88/85, Rink. p. 1707, 15 punkt ir 1997 m. spalio 23 d. Sprendimo Franzn,C-189/95, Rink. p. I-5909, 71 punkt.

62 r. 2004 m. kovo 25 d. Sprendim Karner,C-71/02, Rink. p. I-3025 (draudimas minti, kad parduodamos bankrutuojanio subjekto preks); 2006 m. vasario 23 d.SprendimA-Punkt Schmuckhandel, C-441/04, Rink. p. I-2093 (dl ineiojamosios prekybos) ir panai argumentacij 2005 m. gegus 26 d. Sprendime Burmanjer ir kt.,C-20/03, Rink. p. I-4133.

63 2006 m. kovo 30 d. Generalinio advokato ivadosAlfa Vita Vassilopoulos ir Carrefour-Marinopoulos,sujungtos bylos C-158/04 ir C-159/04, Rink. p. I-8135, 2729 punktai.

64 Sprendimo Morellato, C-416/00, Rink. p. 9343, 36 punktas (Generalinio advokato Maduro teigimu, atrodo, jog reikalavimas pakeisti produkt buvo nustatytas tikgalutiniame prekybos iuo produktu etape. Todl importuojamam produktui i ties nebuvo kliudoma patekti alies rink).

65 2009 m. vasario 10 d. Sprendimas Komisija prie Italij, C-110/05, Rink. p. I-519.

66 2008 m. balandio 10 d. Sprendimas Komisija prie Portugalij, C-265/03, Rink. p. I-2245.

67 15 punktas.

68 33 punktas.

69 2009 m. vasario 10 d. Sprendimas Komisija prie Italij, C-110/05, Rink. p. I-519.

70 2009 m. vasario 10 d. Sprendimo Komisija prie Italij, C-110/05, Rink. p. 519, 51 ir 55 punktai.

71 2009 m. birelio 4 d. Sprendimas Mickelsson ir Roos, C-110/05, dar nepaskelbtas Rinkinyje.


17/48

15

nacionalinei rinkai ir reikia priemon, kurios

poveikis lygiavertis kiekybiniams apribojimams.

Teismas nurod, kad tuo metu, kai susiklost

pagrindins bylos aplinkybs, nebuvo nusta-

tyti asmenini laiv navigacijai skirti vandenys,

todl naudoti asmeninius laivus buvo galima

tik bendro naudojimo laivybos keliuose. Be

to, Teismo teigimu, kaltinamieji pagrindinjebyloje ir Komisija tvirtino, kad ie keliai skirti

komercinio pobdio sunkiasvori transporto

priemoni eismui, ir dl to pavojinga naudoti

asmeninius laivus, ir kad bet kuriuo atveju

didioji vedijos laivybos vanden dalis yra

u mint keli rib72. Todl galima teigti, kad

aptariamuoju draudimu i esms buvo blo-

kuojamas patekimas rink. Taiau 39 punkte

Teismas nusprend: Pagrindinje byloje nagri-

njamas nuostatas i esms galima laikyti pro-

porcingomis su slyga, kad: kompetentingos

nacionalins valdios institucijos pareigotospriimti tokias gyvendinimo priemones, veiks-

mingai naudojasi joms iuo atvilgiu suteikta

kompetencija bei nustato nacionaliniame

reglamente numatytas slygas atitinkanius

vandenis; galiausiai tokios priemons priimtos

per pagrst laikotarp nuo io reglamento siga-

liojimo dienos.7340 punkte Teismas nusprend,

kad aptariamas nacionalins teiss nuostatas

galima pateisinti aplinkos apsaugos tikslu, jei

laikomasi mint slyg. Taigi Teismas nurodo,

kad aptariamas teiss nuostatas galima patei-

sinti, jeigu laikomasi pirmiau mint slyg.

3.2. Abipusio pripainimoprincipas

ES tebra daug laisv preki judjim varan-

i technini klii. ios klitys atsiranda, kai

nacionalins valdios institucijos taiko nacio-

nalines taisykles, kuriomis nustatomi reikalavi-

mai (pvz., susij su produkto paskirtimi, forma,

dydiu, svoriu, sudtimi, pateikimu, enklinimu

ar pakavimu), keliami produktams, kilusiems i

kit valstybi nari, kuriose jie teistai gami-nami arba parduodami. Jei iomis taisyklmis

negyvendinami antrins ES teiss aktai, jos

laikomos techninmis klitimis ir joms taikomi

SESV 34 bei 36 straipsniai. Taip yra net tada,

kai ios taisykls vienodai taikomos visiems

produktams.

Pagal abipusio pripainimo princip74vidaus

rinkoje tebegalioja skirtingos nacionalins

technins taisykls. Pagal princip, nepaisant

vairi visoje ES taikom nacionalini taisykli

technini skirtum, importuojanios valstybs

nars negali udrausti j teritorijoje parduoti

produktus, kuriems netaikomas suderinimas

ES lygmeniu ir kuriais teistai prekiaujamakitoje valstybje narje, net jei j pagaminimo

technins bei kokybs taisykls skiriasi nuo

nacionaliniams produktams taikom taisykli.

Vienintels iimtys, kai is principas netaikomas,

yra apribojimai, grindiami SESV 36 straipsnio

nuostatomis (visuomens dorove ar visuo-

mens saugumu, moni, gyvn ar augal

sveikatos bei gyvybs apsauga ir t. t.) arba Tei-

singumo Teismo praktikoje pripaintais privalo-

mais bendro intereso pagrindais ir proporcingi

siekiamam tikslui.

Taigi abipusio pripainimo princip, kuriuo

vadovaujamasi Bendrijos teiss akt nesude-

rintoje srityje, sudaro taisykl ir iimtis:

Bendroji taisykl. Nors importuojanioje

valstybje narje galioja nacionalin tech-

nin taisykl, kitoje valstybje narje teistai

pagamintiems arba parduodamiems pro-

duktams taikoma SESV tvirtinta pagrindin

teis laisv judjim;

Iimtis. Kitoje valstybje narje teistai paga-

mintiems arba parduodamiems produktams

i teis netaikoma tada, kai importuojanti

valstyb nar gali rodyti, jog ji privalo iems

produktams taikyti savo technin taisykl,

remdamasi SESV 36 straipsnio argumentais

arba Teismo praktikoje nustatytais privalo-

mais reikalavimais ir laikydamasi proporcin-

gumo principo.

Dar visai neseniai svarbiausia problema,

kliudanti gyvendinti abipusio pripainimo

princip, be abejons, buvo bendras teisinis

netikrumas dl rodinjimo pareigos. TodlES prim Reglament (EB) Nr. 764/2008,

nustatant procedras, susijusias su tam

tikr nacionalini technini taisykli taikymu

kitoje valstybje narje teistai parduoda-

miems gaminiams, ir panaikinant Sprendim

Nr. 3052/95/EB75.

3.3. prastos prekybosklitys

Prekybos klii yra labai vairi. Kai kada jos

sukuriamos visikai tiesmukomis priemonmis,

konkreiai taikomomis importui arba numatan-

iomis lengvatin reim nacionalinms pre-

kms, o kai kada atsiranda dl bendro pobdiopolitikos sprendim netikto alutinio poveikio.

Pastarj deimtmei teism procesuose ir

praktikoje taikant SESV 3436 straipsnius per

paeidim nagrinjimo procedras irykjo

kelios prast prekybos klii kategorijos. Kai

kurios i j apraytos toliau.

3 . 3 . 1 . S U I M P O R T U S U S I J U S I O S

N A C I O N A L I N S N U O S T A T O S

I M P O R T O L E I D I M A I , T I K R I N I M A I I R

K O N T R O L

Taikant nacionalines priemones, tiesiogiai

susijusias su produkt importu i kit valsty-

bi nari, importuoti tampa sunkiau, todl

ios priemons danai laikomos lygiaverio

poveikio priemonmis, prietaraujaniomis

SESV 34 straipsniui. Aikus tokios priemons

pavyzdys yra reikalavimas, kad importuotojas,

prie importuodamas prekes, gaut importo

leidim. Kadangi tokio pobdio formalumai

gali utrukti, toks pareigojimas paeidia SESV

34 straipsn net tada, kai leidimai iduodami

automatikai ir valstyb nar nepasilieka teiss

neiduoti leidimo76.

Tikrinimai ir kontrol, kaip antai veterinarin,

sanitarin, tosanitarin ir kt., skaitant muitins

atliekamas importuojam (ir eksportuojam)

produkt patikras, laikoma lygiaverio poveikio

priemonmis, kaip atitinkamai apibrta SESV

34 ir 35 straipsniuose77. Tiktina, kad dl toki

tikrinim gali bti sunkiau importuoti ar eks-

portuoti prekes arba prekybininkas gali patirti

daugiau ilaid dl neivengiam vlavim

atliekant tikrinimus bei papildom transporto

ilaid.

Kai 1993 m. sausio 1 d. pradjo veikti vidaus

rinka, buvo nutraukta reguliari kitas alis siun-

iam preki pasienio kontrol. Dabar valstybs

nars nebegali kontroliuoti preki pasienyje,

nebent i kontrol yra bendros kontrols siste-

72 25 punktas.

73 39 punktas.

74 is principas buvo suformuluotas garsiajame Teisingumo Teismo 1979 m. vasario 20 d. Cassis de Dijonsprendime (1979 m. vasario 20 d., Rewe-Zentral, 120/78,Rink. p. 649); juo buvo grindiami nauji preki vidaus rinkos pokyiai. I pradi is principas Teisingumo Teismo praktikoje nebuvo aikiai minimas, taiau dabar jis yravisikai pripaintas (r., pavyzdiui, 2009 m. vasario 10 d. Sprendimo Komisija prie Italij,C-110/05, Rink. p. I-519, 34 punkt).

75 OL L 218, 2008 8 13, p. 21. Daugiau informacijos pateikta io vadovo 8.3 dalyje.

76 2007 m. kovo 15 d. Sprendimo Komisija prie Suomij, C-54/05, Rink. p. I-2473, 31 punktas arba 1971 m. gruodio 15 d. Sprendimas International Fruit Company,sujungtos bylos 51/7154/71, Rink. p. 1107.

77 1975 m. liepos 8 d. Sprendimas Rewe Zentralnanz,4/75, Rink. p. 843.


18/48

16

mos, vienodu lygiu gyvendinamos alies terito-

rijoje, dalis ir (arba) atliekamos patikros vietoje.

Taiau jei tokia kontrol, nepriklausomai nuo jos

vietos, yra sistemingas importuojam produkt

tikrinimas, ji laikoma lygiaverio poveikio prie-

mone78ir pateisinama tik iimtiniais atvejais, jei

tenkina grietas slygas.

3 . 3 . 2 . P A R E I G O J I M A I P A S K I R T I

A T S T O V A R B A R E N G T I

S A N D L I U S I M P O R T U O J A N I O J E

V A L S T Y B J E N A R J E

Teismas pareik, jog reikalavimas, kad impor-

tuotojas turt veiklos viet valstybje narje,

kuri importuoja, tiesiogiai prietarauja lais-

vam preki judjimui vidaus rinkoje. Teismas

i ties nustat, kad reikalaujant, jog kitose

valstybse narse sisteigusios mons paskirt

atstov importuojanioje valstybje narje, irdl to joms turint patirti ilaid, kai kurioms

monms vis pirma maosioms ir vidutinms

monms yra labai sunku ar net nemanoma

patekti tos valstybs nars rink79. pareigoji-

mas paskirti atstov, steigti antrin mon ar

atstovyb arba rengti sandlius importuojan-

ioje valstybje narje taip pat i esms prie-

tarauja SESV 34 straipsniui.

Kai kurios valstybs nars bando pagrsti iuos

reikalavimus tvirtindamos, jog jie yra btini, sie-

kiant utikrinti tinkam visuomens interesus

tenkinani nacionalini nuostat gyvendi-

nim; kai kuriais atvejais tai yra susij su bau-

diamja atsakomybe. Teismas argument

atmet. Jis nusprend, jog nepaisant to, kad

kiekviena valstyb nar savo teritorijoje turi

teis imtis reikiam priemoni, kad utikrint

vieosios tvarkos apsaug, tokios priemons

yra pagrstos tik tada, kai nustatoma, kad jos

yra btinos teistiems visuomens interesams

tenkinti ir kad tokios apsaugos nemanoma

pasiekti kitomis priemonmis, maiau varan-

iomis laisv preki judjim80. Todl Teismas

nusprend, kad net jei baudiamosios sank-cijos gali atgrasyti nuo elgesio, u kur jomis

baudiama, toks poveikis nra utikrintas ir,

iaip ar taip, jo nesustiprina [] vien tai, kad

alies teritorijoje yra asmuo, galintis teisikai

atstovauti gamintojui81. Todl buvo nusprsta,

kad reikalavimas turti atstov alies teritori-

joje savaime nesuteikia pakankamai papildom

garantij, jog bus tenkinami visuomens intere-

sai, kad bt galima pateisinti SESV 34 straips-

nyje nustatyto draudimo iimt.

Nacionaliniai reikalavimai dl importuojam

preki laikymo sandliuose arba saugojimo

taip pat gali paeisti SESV 34 straipsn, jei i

nacionalini priemoni poveikis importuoja-

moms prekms, palyginti su alyje pagamin-

tais produktais, yra diskriminuojantis. Tai taip

pat yra bet kokios taisykls, pagal kurias tik

importuojam preki laikymas sandliuose

yra draudiamas, ribojamas arba privalomas.

Teismas nusprend, jog nacionalin priemon,

pagal kuri importuojami vyno spiritai turi bti

laikomi sandlyje ne trumpiau kaip eis mne-sius, kad atitikt tam tikras kokybs nuorodas,

yra kiekybiniam apribojimui lygiaverio povei-

kio priemon82.

Panaios prekybos prekmis klitys galt atsi-

rasti taikant bet kokias nacionalines taisykles,

pagal kurias sandliuose bt leidiama laikyti

tik (arba beveik tik) alyje pagamintus produk-

tus arba importuot produkt laikymui sand-

liuose bt taikomos kitokios ir sudtingesns

slygos negu alyje pagamint produkt lai-

kymui. Todl nacionalin priemon, skatinanti

sandliuose laikyti alyje pagamintus produk-

tus, gali kliudyti laisvam preki judjimui pagal

SESV 34 straipsn.

3 . 3 . 3 . N A C I O N A L I N K A I N

K O N T R O L I R K O M P E N S A V I MA S

Nors Sutartyje nra konkrei nuostat dl naci-

onalini kain kontrols taisykli, Teisingumo

Teismo praktika ne kart patvirtino, kad SESV

34 straipsnis taikomas nacionalinms kain

kontrols taisyklms.

Tokios taisykls apima kelias priemones:

maiausi ir didiausi kain nustatym, kain

aldym, maiausios bei didiausios pelno

maros nustatym ir perpardavimo kain

palaikym.

Maiausios kainos.Net jei nustatoma vienoda

alyje pagamint ir importuot produkt

maiausia kaina, ji gali kliudyti importui,

kadangi mamenin kaina nebeatitikt maes-

ns produkt savikainos, taigi importuotojainegalt pasinaudoti turimu konkurenciniu

pranaumu. Todl tai yra SESV 34 straipsniui

prietaraujanti lygiaverio poveikio priemon.

Vartotojai nebegali pasinaudoti palankesne

kaina83. Taiau dabar i sritis yra i dalies sude-

rinta: pavyzdiui, maiausias tabako produkt

kainas nustatanius nacionalinius statymus

reikt vertinti pagal 1995 m. lapkriio 27 d.

Direktyv dl kit nei apyvartos mokesi,

kurie turi takos apdoroto tabako suvartojimui.

Remiantis Teisingumo Teismo praktika, toki

maiausi pardavimo kain nustatymas prieta-rauja mintos direktyvos 9 straipsnio 1 daliai84.

Didiausios kainos. Nors nustatyta vienoda

alyje pagamint ir importuot produkt

didiausia kaina savaime nra kiekybiniam apri-

bojimui lygiaverio poveikio priemon, ji gali

turti tok poveik, jei dl nustatyto kain lygio

parduoti importuot produkt yra nemanoma

arba sunkiau negu alyje pagamint produkt85.

Kain aldymas.Byloje dl nacionalins taisy-

kls, pagal kuri apie visus kain padidinimus

privaloma praneti valdios institucijoms likus

ne maiau kaip dviem mnesiams, Teismas

patvirtino, kad vienodas nacionalini ir impor-

tuot produkt kain aldymas savaime nra

kiekybiniam apribojimui lygiaverio poveikio

priemon. Taiau kain aldymas i ties gali

turti tok poveik, jei dl nustatyto kain lygio

parduoti importuotus produktus yra nema-

noma arba sunkiau negu vidaus produktus86.

Taip yra tuo atveju, kai importuotojai impor-

tuotus produktus gali parduoti tik nuostolingai.

Maiausios ir didiausios pelno maros nustaty-mas.Jei nustatoma ne savikainos procentin

dalis, o konkreti suma, tai nra lygiaverio

poveikio priemon pagal SESV 34 straipsn, kaip

78 1997 m. balandio 15 d. Sprendimas Deutsches Milch-Kontor,C-272/95, Rink. p. I-1905.

79 1982 m. kovo 2 d. Sprendimo Komisija prie Belgij,155/82, Rink. p. 531, 7 punktas.

80 1983 m. kovo 2 d. Sprendimo Komisija prie Belgij,155/82, Rink. p. 531, 12 punktas. Taip pat r. 2001 m. spalio 2 d. Sprendimo Grilli,C-12/02, Rink. p. I-11585, 48 ir49 punktus; 1996 m. vasario 29 d. Sprendimo Skanavi ir Chryssanthakopoulos,C-193/94, Rink. p. I-929, 3638 punktus.

81 1983 m. kovo 2 d. Sprendimo Komisija prie Belgij, 155/82, Rink. p. 531, 15 punktas.

82 1978 m. spalio 12 d. Sprendimas Eggers,13/78, Rink. p. 1935.

83 1985 m. sausio 29 d. Sprendimas Cullet,231/83, Rink. p. 305, 1978 m. sausio 24 d. Sprendimas Van Tiggele,82/77, Rink. p. 25.

84 2000 m. spalio 19 d. Sprendimas Komisija prie Graikij, C-216/98, Rink. p. I-8921, ir 2002 m. vasario 27 d. Sprendimas Komisija prie Pranczij,C-302/00, Rink. p. I-2055.

85 1976 m. vasario 26 d. Sprendimas Tasca,65/75, Rink. p. 291; 1976 m. vasario 26 d. Sprendimas SADAM,sujungtos bylos 88/7590/75, Rink. p. 323; 1987 m. lapkriio29 d. Sprendimas Roussel,181/82, Rink. p. 3849; 1977 m. lapkriio 16 d. Sprendimas GB-Inno prie ATAB,13/77, Rink. p. 2115.

86 1979 m. lapkriio 6 d. Sprendimas Danis,sujungtos bylos 16/7920/79, Rink. p. 3327.


19/48

17

ir pastovi mamenins prekybos pelno mara

gamintojo nustatyta mamenins kainos dalis,

bent tada, kai mamenininkas gauna pakan-

kam atlyg. Taiau SESV 34 straipsnis taikomas

didiausiai pelno marai, kurios vienoda suma

nustatoma nacionaliniams ir importuojamiems

produktams, neatsivelgiant importo ilaidas87.

Atrodo, kad nuo tada, kai Teismas prim spren-

dim byloje Keck ir Mithouarddl Pranczijos

statym draudimo nuostolingai perparduoti

prekes, nacionalins kain kontrols taisykls

buvo trauktos prekybos slyg samprat,

todl joms netaikomas SESV 34 straipsnis, jei

kontroliuojami visi susij prekybininkai alies

teritorijoje ir jei prekyba alyje pagamintais

bei i kit valstybi nari vetais produktais

kontroliuojama vienodai (teisje ir praktikoje).

Tai, kad kain kontrol yra prekybos slyga,

patvirtino Teismo sprendimas byloje Belgapom,jog Belgijos statymams, draudiantiems pre-

kiauti nuostolingai arba gaunant labai ma

peln, SESV 34 straipsnis netaikomas.

Vaist kompensavimas. Pagal bendrj taisykl

ES teis neriboja valstybi nari galios tvarkyti

savo socialins apsaugos sistemas88; jei tai nra

suderinta ES lygmeniu, kiekviena valstyb nar

savo statymais nustato, kokiomis aplinkybmis

skiriamos socialinio draudimo imokos. Taiau

ie statymai gali daryti poveik galimybms pre-

kiauti, taigi nuo j gali priklausyti importo mas-

tas. Todl valstybs sprendimas kompensuoti

vaistus gali neigiamai paveikti vaist import ir

kliudyti laisvam preki judjimui.

Be to, remiantis bylos Duphar sprendimu, naci-

onalins teiss akt nuostatos, reglamentuo-

janios medicinos prietais kompensavim

nacionalinje sveikatos prieiros sistemoje, yra

suderinamos su SESV 34 straipsniu, jei nustatant

kompensuotinus produktus nediskriminuojama

dl j kilms ir vadovaujamasi objektyviais bei

patikrinamais kriterijais. Be to, turt bti ma-

noma prireikus keisti kompensuojam pro-dukt sra, remiantis nustatytais kriterijais.

Teismo minimi objektyvs ir patikrinami kri-

terijai susij su tuo, kad rinkoje gali bti kit,

pigesni produkt, kuri gydomasis poveikis

bt toks pat, atitinkami vaistai gali bti laisvai

parduodami be recepto arba produktai gali bti

nekompensuojami dl farmacini ir medicini-

ni prieasi, pagrst visuomens sveikatos

apsauga.

Vaist kompensavimo nacionalini sprendim

primimo procedr taisykls buvo nustatytos

Direktyvoje 89/105/EB dl priemoni, regla-

mentuojani monms skirt vaist kain

nustatym ir i vaist traukim nacionalini

sveikatos draudimo sistem srit, skaidrumo.

Byloje Decker89Teismas nustat, kad naciona-

lins taisykls, pagal kurias, kompensuojant

kitoje valstybje narje perkam vaist kain,

btina gauti iankstin valstybs nars kom-

petentingos institucijos sutikim, riboja laisvpreki judjim pagal SESV 34 straipsn, nes

apdraustieji asmenys skatinami pirkti iuos

vaistus savo valstybje narje, todl gali bti

varomas i produkt importas kitas valsty-

bes nares.

3 . 3 . 4 . D R A U D I M A S A L Y J E

P R E K I A U T I K O N K R E I A I S

P R O D U K T A I S A R B A M E D I A G O M I S

Draudimas prekiauti konkreiu produktu arba

mediaga yra labiausiai laisv preki judjim

varanti valstybs nars priemon. Dauguma

preki, kurioms taikomi nacionaliniai draudi-

mai, yra maisto produktai90, taip pat vitaminai

bei kiti maisto papildai, ir chemins media-

gos91.

Valstybs nars, nustatydamos ias grietas

priemones, daniausiai jas grindia mo-

ni, gyvn bei augal sveikatos ir gyvybs

apsauga pagal SESV 36 straipsn ir Teismo prak-

tikoje nustatytais privalomais reikalavimais,

pavyzdiui, aplinkos apsauga. ie pagrindimai

danai yra susij. Valstyb nar, nustatantidraudim jos teritorijoje

Documents

EK Vadovas_laisvas Prekiu Judejimas_lt (1)