Ekonomines migracijos reguliavimo strategijos vertinimas · 1 Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos efektyvumo įvertinimas Tyrimas atliekamas pagal 2008 m. liepos 18 d

1

Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos efektyvumo įvertinimas Tyrimas atliekamas pagal 2008 m. liepos 18 d. sutartį D4-391/0718 su Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerija I etapo galutin÷ ataskaita Lietuvos gyventojų migracijos tendencijos ir grįžimą skatinantys veiksniai Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos priemon÷s ir jų efektyvumo įvertinimas Tyrimo komanda: Egidijus Barcevičius (tyrimo vadovas) Dovil÷ Žvalionyt÷ Daiva Repečkait÷ Žilvinas Martinaitis Vitalis Nakrošis

2

Turinys

Paveiksl÷lių sąrašas ..................................................................................................... 4

Lentelių sąrašas ..................................................................................................... 6

Santrumpų sąrašas ..................................................................................................... 7

Įvadas ............................................................................................................................ 8

1. Tyrimo metodai ............................................................................................................ 10

1.1. Statistinių duomenų analiz÷ ............................................................................... 11

1.2. Teis÷s aktų analiz÷ ........................................................................................... 11

1.3. Antrinių šaltinių analiz÷: anksčiau atlikti tyrimai ................................................... 12

1.4. Apklausos ir jų rezultatų analiz÷ ......................................................................... 13

1.4.1. Į Lietuvą sugrįžusių ekonominių migrantų apklausa ..................................... 13

1.4.2. Emigrantų iš Lietuvos (naujosios bangos, nuo 1990 m.) apklausa ................. 14

1.5. Interviu ................................................................................................... 15

1.6. Žiniasklaidos analiz÷ ......................................................................................... 16

2. Lietuvos gyventojų migracija ....................................................................................... 17

2.1. Migracijos reiškinys: sąvokos ir teoriniai požiūriai ................................................. 17

2.1.1. Svarbiausios sąvokos .............................................................................. 17

2.1.2. Svarbiausios migracijos reiškinį aiškinančios teorijos ................................... 19

2.2. Lietuvos gyventojų emigracijos tendencijos ......................................................... 23

2.2.1. Emigracijos tendencijos: įvertinimas baigiantis 2008 metams ....................... 23

2.2.2. Išvykimo priežastys ................................................................................ 28

2.2.3. Emigracijos pasekm÷s ............................................................................. 29

2.3. Iš Lietuvos išvykusių gyventojų sugrįžimas .......................................................... 30

2.3.1. Sugrįžimo tendencijos ............................................................................. 30

2.3.2. Grįžtamosios migracijos potencialas .......................................................... 36

2.3.3. Sugrįžimą skatinantys ir nuo jo sulaikantys veiksniai ................................... 37

2.4. Pakartotin÷ emigracija ...................................................................................... 39

3. Valstyb÷s reguliavimo poreikis migracijos srityje ........................................................ 41

3.1. Valstyb÷s politikos poreikis ir galimyb÷s reguliuojant migracijos procesus ............... 41

3.2. Lietuvos politika reguliuojant emigraciją ir skatinant sugrįžimą .............................. 43

4.Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos efektyvumo vertinimo metodologija ... 46

4.1. Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos tikslai ir uždaviniai ......................... 47

4.2. Vertinimo objektas ........................................................................................... 48

4.2.1. Vertinimo rodikliai ................................................................................... 50

5. Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo vertinimas ................... 55

5.1. Pirmojo uždavinio priemonių pasiekimo ir rezultatų vertinimas ............................... 56

5.1.1. Priemon÷ (1.3.) Užsienio lietuvių organizacijų steb÷sena ir veiklos skatinimas 57

5.1.2. Priemon÷ (3.12.) Informacinių centrų steigimo galimyb÷s ............................ 63

5.1.3. Priemon÷ (3.5.) Informacijos žiniasklaidai teikimas ..................................... 66

5.1.4. Priemon÷ (3.11.) Lietuvos televizijos programos transliavimas ..................... 70

5.1.5. Priemon÷ (5.4.) Konsuliavimo paslaugų kokyb÷s gerinimas .......................... 75

3

5.1.6. Pirmojo uždavinio rezultatų įvertinimas ..................................................... 79

5.2. Antrojo uždavinio priemonių pasiekimo ir rezultatų vertinimas ............................... 83

5.2.1. Priemon÷ (2.5.) Informacijos d÷l įsidarbinimo, profesinio mokymosi, verslo

steigimo sklaida ...................................................................................... 84

5.2.2. Priemon÷ (3.1.) Informacinio portalo pl÷tra ................................................ 89

5.2.3. Priemon÷ (3.2.) Informacinis leidinys išvykusiems iš Lietuvos....................... 91

5.2.4. Priemon÷ (3.7.) Informacijos apie investavimo galimybes Lietuvoje sklaida ... 94

5.2.5. Priemon÷ (3.10.) Speciali programa mokymui ir darbo paieškai .................... 98

5.2.6. Antrojo uždavinio rezultatų įvertinimas ...................................................... 99

5.3. Trečiojo uždavinio priemonių pasiekimo ir rezultatų vertinimas ............................ 105

5.3.1. Priemon÷ (2.7.) Užsienio lietuvių stažuočių ir mokymosi programa ............. 106

5.3.2 Priemon÷ (2.8.) Protų susigrąžinimo programa .......................................... 108

5.3.3. Priemon÷ (2.9.) Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas ............................................ 111

5.3.4. Priemon÷ (3.8.) Užsienyje gyvenusių vaikų integracija į bendrojo lavinimo

sistemą ................................................................................................ 113

5.3.5. Trečiojo uždavinio rezultatų įvertinimas ................................................... 116

6. EMRS tikslo pasiekimo vertinimas .............................................................................. 120

Apibendrinimai ir išvados .............................................................................................. 125

Tyrimo klausimai ir aktualumas .............................................................................. 125

Svarbiausi iššūkiai ir metodologiniai sprendimai........................................................ 125

Tyrimo išvados: išvykimo ir sugrįžimo tendencijos bei svarbiausi motyvai .................... 127

Tyrimo išvados: pakartotinio išvykimo tendencijos ir motyvai ..................................... 128

Tyrimo išvados: EMRS efektyvumas – kaip pavyko pasiekti numatytas priemones ir

uždavinius? .................................................................................. 129

1 uždavinio ir jam priskirtų priemonių pasiekimo lygis (produktai ir rezultatai) ....... 130

2 uždavinio ir jam priskirtų priemonių pasiekimo lygis (produktai ir rezultatai) ....... 131

3 Uždavinio ir jam priskirtų priemonių pasiekimo lygis (produktai ir rezultatai) ...... 134

Tyrimo išvados: EMRS tikslo pasiekimo lygis (efektai) ............................................... 136

Literatūros ir šaltinių sąrašas ........................................................................................ 141

Apie Viešosios politikos ir vadybos institutą .................................................................. 147

1 Priedas. Technin÷je užduotyje numatyti paslaugos tikslas ir uždaviniai 2 Priedas. Lietuvos gyventojų apklausa: grįžusieji gyventi į Lietuvą (omnibusas) 3 Priedas. Lietuvos gyventojų apklausa: išvykusieji gyventi į užsienį (omnibusas) 4 Priedas. Grįžusiųjų gyventi į Lietuvą apklausa 5 Priedas. Išvykusiųjų gyventi į užsienį apklausa 6 Priedas. Interviu sąrašas 7 Priedas. Išvykusiųjų komentarai apie išvykimo priežastis, grįžimo galimybes,

Lietuvos migracijos politiką

Priedų sąrašas

4

Pav. Nr. 1. Kompleksinis stūmos–traukos modelis. .................................................. 21

Pav. Nr. 2. Lietuvos gyventojų emigracija 2001–2007 m. (tūkst.). ............................ 23

Pav. Nr. 3. Lietuvos gyventojų emigracijos kryptys 2001–2007 m. ............................ 24

Pav. Nr. 4. Lietuvos gyventojų emigracijos kryptys 2007 m. ..................................... 25

Pav. Nr. 5. Išvykstančių Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal tikslo šalis 2007 m. . 25

Pav. Nr. 6. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal šalis ir užsienyje praleistą laiką. ............. 26

Pav. Nr. 7. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal šalis ir išvykimo iš Lietuvos metus. ......... 27

Pav. Nr. 8. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal šalis ir gaunamą vidutinį atlyginimą per m÷nesį atskaičius mokesčius. .......................................................... 28

Pav. Nr. 9. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal išvykimą nul÷musius veiksnius. ............. 29

Pav. Nr. 10. Grįžusių Lietuvos piliečių skaičius (tūkst.).. ........................................... 30

Pav. Nr. 11. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal valstybes, kuriose gyveno. ........ 31

Pav. Nr. 12. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal išsilavinimą ir pagrindinę veiklą gyvenant užsienyje. ............................................................................. 32

Pav. Nr. 13. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal paskutinio užsienyje dirbto darbo atitikimą turimai kvalifikacijai. ...................................................... 33

Pav. Nr. 14. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal lytį ir užsienyje gautą atlyginimą .......................................................................................... 33

Pav. Nr. 15. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal nuo 1990 m. gyvenant užsienyje praleistą laiką. ...................................................................... 34

Pav. Nr. 16. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar jie tur÷jo jaunesnių nei 18 m. vaikų, kai grįžo gyventi į Lietuvą. ............................................ 34

Pav. Nr. 17. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal jaučiamą ryšį su Lietuva ir sunkumus prisitaikyti sugrįžus. ............................................................. 35

Pav. Nr. 18. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal valstybę, iš kurios sugrįžo, ir gyvenimo sąlygų pokyčio vertinimą. ...................................................... 36

Pav. Nr. 19. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal lytį ir tai, ar planuoja grįžti gyventi į Lietuvą. .............................................................................................. 37

Pav. Nr. 20. Grįžusius emigrantus grįžti į Lietuvą paskatinę veiksniai pagal jų įtakos stiprumą. ........................................................................................... 38

Pav. Nr. 21. Grįžusius emigrantus pakartotinai emigruoti skatinantys veiksniai pagal jų svarbą. .................................................................................. 40

Pav. Nr. 22. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal atlyginimo užsienyje bei Lietuvoje skirtumus ir ketinimus pakartotinai migruoti. ............................ 41

Pav. Nr. 23. Ekonomin÷s migracijos reguliavimo politikos tikslų medis. ...................... 48

Pav. Nr. 24. Tikslai ir uždaviniai, kurių efektyvumas bus vertinamas tyrimo metu. ...... 50

Pav. Nr. 25. Ekonomin÷s migracijos strategijos efektyvumo vertinimo modelis. .......... 51

Pav. Nr. 26. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal šalis ir dalyvavimą užsienio lietuvių organizacijų veikloje. ........................................................................... 63

Pav. Nr. 27. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar gyvenant užsienyje jiems buvo reikalinga informacija apie Lietuvos ekonomines ir politines aktualijas. .......................................................................................... 68

Pav. Nr. 28. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar informacijos apie Lietuvos ekonomines ir politines aktualijas jiems buvo pakankama. ........... 68

Pav. Nr. 29. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal tai, ar gyvenant užsienyje jiems buvo reikalinga informacija apie Lietuvos ekonomines ir politines aktualijas. ....... 69

Pav. Nr. 30. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal tai, ar informacijos apie Lietuvos ekonomines ir politines aktualijas jiems buvo pakankama. ........................ 69

Pav. Nr. 31. LTV World apr÷ptis Europoje ir Šiaur÷s Amerikoje. ................................ 71

Paveiksl÷lių sąrašas

5

Pav. Nr. 32. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal šalis ir lietuviškos televizijos programų žiūr÷jimą per palydovą. ......................................................... 73

Pav. Nr. 33. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar jiems lietuviškos televizijos programos, transliuojamos per palydovą ar internetu, buvo naudingos, sprendžiant, ar grįžti gyventi į Lietuvą. .................................. 74

Pav. Nr. 34. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal lietuviškos televizijos transliacijų žiūr÷jimo dažnumą. ............................................................................. 75

Pav. Nr. 35. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal valstyb÷s pastangų palaikyti glaudžius ryšius su išvykusiais iš Lietuvos ir lietuvių bendruomen÷mis užsienyje vertinimą. ............................................................................ 81

Pav. Nr. 36. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal valstyb÷s pastangų palaikyti glaudžius ryšius su išvykusiais iš Lietuvos ir lietuvių bendruomen÷mis užsienyje vertinimą. ........................................................................................... 82

Pav. Nr. 37. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar informacija, susijusi su darbu Lietuvoje, gyvenant užsienyje jiems buvo reikalinga. ...................... 87

Pav. Nr. 38. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar informacijos, susijusios su darbu Lietuvoje, gyvenant užsienyje jiems buvo pakankama. . 88

Pav. Nr. 39. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal tai, ar informacija, susijusi su darbu Lietuvoje, gyvenant užsienyje jiems yra reikalinga. ................................. 88

Pav. Nr. 40. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal tai, ar informacijos, susijusios su darbu Lietuvoje, gyvenant užsienyje jiems pakanka. ......................................... 89

Pav. Nr. 41. Grįžusių ir užsienyje tebegyvenančių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar jiems pakako (pakanka) informacijos apie verslo steigimo, investavimo galimybes ir sąlygas Lietuvoje . ........................................... 97

Pav. Nr. 42. Grįžusių ir užsienyje gyvenančių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar jie yra naudojęsi valstyb÷s institucijų teikiama informacija išvykusiems ir planuojantiems grįžti. ........................................................................ 102

Pav. Nr. 43. Grįžusių ir užsienyje gyvenančių emigrantų, kurie yra naudojęsi konkrečių valstyb÷s institucijų teikiama informacija išvykusiems ir planuojantiems grįžti, dalis. ...................................................................................... 102

Pav. Nr. 44. Grįžusių ir užsienyje gyvenančių emigrantų pasitenkinimo gauta informacija vertinimas. ....................................................................... 103

Pav. Nr. 45. Grįžusių ir užsienyje gyvenančių emigrantų informacijos pakankamumo vertinimas. ....................................................................................... 104

Pav. Nr. 46. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar jie yra naudojęsi projekto „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ mokslininkų vizitų į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas programa. ........ 110

Pav. Nr. 47. Grįžusių ir užsienyje gyvenančių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar jie yra naudojęsi „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ programa. ................... 113

Pav. Nr. 48. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar jie naudojosi Lietuvos institucijų teikiama parama (specialiomis programomis), kurią Lietuvos institucijos teikia planuojantiems sugrįžti į Lietuvą. ................................ 119

Pav. Nr. 49. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal tai, ar jie yra gird÷ję apie specialias užsienyje gyvenantiems lietuviams skirtas paramos programas. .............. 119

Pav. Nr. 50. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal grįžimo į Lietuvą metus. ......... 121

Pav. Nr. 51. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, kiek Lietuvos valstyb÷s teikiamos paslaugos (informacija ir/ar parama) išvykusiems iš Lietuvos prisid÷jo prie jų apsisprendimo grįžti į Lietuvą. ...................................... 122

Pav. Nr. 52. Grįžusius emigrantus grįžti į Lietuvą paskatinę veiksniai pagal jų svarbą. ............................................................................................ 122

Pav. Nr. 53. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal Lietuvos valstyb÷s emigrantams teikiamų paslaugų vertinimą. ........................................... 123

6

Pav. Nr. 54. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal Lietuvos valstyb÷s emigrantams teikiamų paslaugų vertinimą. .............................................................. 124

Lentelių sąrašas Lentel÷ Nr. 1. Tyrimo atlikimo etapai. ...................................................................... 9

Lentel÷ Nr. 2. Į užsienį išvykusių respondentų pasiskirstymas pagal šalis ................... 14

Lentel÷ Nr. 3. Vertinimo objektas. ........................................................................ 53

Lentel÷ Nr. 4. Pirmo uždavinio priemonių įgyvendinimo apibendrinimas. .................... 79

Lentel÷ Nr. 5. Antro uždavinio priemonių įgyvendinimo apibendrinimas. ................... 100

Lentel÷ Nr. 6. Trečio uždavinio priemonių įgyvendinimo apibendrinimas ................... 117

Lentel÷ Nr. 7. Tikslo vertinimo rodikliai (EMRS efektai) .......................................... 120

Lentel÷ Nr. 8. Lietuvos piliečių migracijos saldo (tūkst.) palyginimas 2005 ir 2007 m. ............................................................................ 121

Lentel÷ Nr. 9. Pirmojo uždavinio pasiekimo rodikliai. .............................................. 130

Lentel÷ Nr. 10. Antrojo uždavinio pasiekimo rodikliai. ............................................ 131

Lentel÷ Nr. 11. Trečiojo uždavinio pasiekimo rodikliai. ........................................... 134

Lentel÷ Nr. 12. Tikslo pasiekimo rodikliai. ............................................................. 136

7

EMRS – Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategija JAV – Jungtin÷s Amerikos Valstijos JK – Jungtin÷ Karalyst÷ LDB – Lietuvos darbo birža LDRMT – Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba LEPA– Lietuvos ekonomin÷s pl÷tros asociacija LGITIC– Lietuvių grįžimo į T÷vynę informacijos centras LMT– Lietuvos mokslo taryba LTV - Lietuvos televizija MD - Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos PJIEL - Pilietin÷s jaunimo id÷jos emigruojančioje Lietuvoje PLB - Pasaulio lietuvių bendruomen÷ PVI - Pilietin÷s visuomen÷s institutas SADM - Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerija SSC - Strateginių studijų centras STD - Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb÷s ŠMM - Švietimo ir mokslo ministerija TMID – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas LR Vyriausyb÷s TMO - Tarptautin÷ migracijos organizacija ULRC - Užsienio lietuvių r÷mimo centras ŪM - Ūkio ministerija URM - Užsienio reikalų ministerija VDU - Vytauto Didžiojo universitetas VPVI - Viešosios politikos ir vadybos institutas VRM - Vidaus reikalų ministerija ŽŪM - Žem÷s ūkio ministerija

Santrumpų sąrašas

8

ĮVADAS

1990-2007 m. iš Lietuvos išvyko daugiau nei 10 proc. šalies gyventojų (apie 473,5 tūkst. asmenų)1. Daugiausia tai – darbingo amžiaus, dažnai – aukštos kvalifikacijos asmenys. Emigracija turi rimtų ekonominių ir socialinių pasekmių. Pavyzdžiui, augant ekonomikai darbo j÷gos trūkumas tapo vienu svarbiausių verslo pl÷tros ir ekonominio augimo apribojimų. Valstyb÷ neteko kvalifikuotų sveikatos, švietimo sektoriaus darbuotojų, mokslininkų, o tai atsiliepia tiek dabartinei viešųjų paslaugų (taigi – ir gyvenimo kokybei), tiek ir mažina šalies ilgalaik÷s pl÷tros potencialą. Išryšk÷jo ir svarbios socialin÷s problemos (pvz., Lietuvoje likę emigrantų vaikai, kuriems kyla tiek socialinių, tiek materialinių sunkumų). Įvertinęs emigracijos mastą ir galimą poveikį LR Seimas 2006 m. emigraciją pavadino didžiausia nekarine gr÷sme Lietuvai2. Valstyb÷ ÷m÷si priemonių migracijos procesams valdyti: priimti reikalingi teis÷s aktai, skiriamos gana didel÷s l÷šos. Vienas iš svarbiausių tokių teis÷s aktų yra Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategija (toliau – EMRS), kurią Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷ patvirtino 2007 m.3 Šioje strategijoje numatyti valstyb÷s migracijos valdymo politikos tikslai, uždaviniai, rezultatų pasiekimo kriterijai. Taip pat parengtas ir prad÷tas įgyvendinti Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 m. planas. Viešosios politikos ir vadybos institutas pagal 2008 m. liepos 18 d. sutartį su Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerija Nr. D4-391/0718 atliko Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos efektyvumo tyrimą. Kaip nurodyta technin÷je užduotyje, pagrindinis tyrimo tikslas yra:

Atsižvelgiant į Lietuvos ūkio pl÷tros ir ekonomin÷s migracijos sąveiką bei siekiant subalansuoti Lietuvos darbo rinkos darbo j÷gos pasiūlą ir paklausą, parengti pasiūlymus d÷l Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo priemonių plano 2009–2012 metais.

EMRS priemonių planą numatyta atnaujinti kas dvejus metus. Tokį poreikį l÷m÷ dvi svarbiausios priežastys. Pirma, tiek ekonomin÷ ir socialin÷ pad÷tis Lietuvoje, tiek šalies gyventojų migracijos tendencijos nuolat kinta, tod÷l ekonomin÷s migracijos reguliavimo politika turi būti lanksti ir prisitaikanti prie kintančių aplinkybių. Antra, neįmanoma visų politikos pasekmių numatyti iš anksto, tod÷l būtina nuolatin÷ politikos priežiūra ir vertinimas. Idealiu atveju, remiantis vertinimo rezultatais, valstyb÷s politikos priemon÷s yra tobulinamos, siekiant jas įgyvendinti tinkamiau, veiksmingiau, efektyviau. D÷l šios priežasties, prieš suformuluojant pasiūlymus d÷l konkrečių 2009–2012 m. ekonomin÷s migracijos reguliavimo priemonių

1 Lietuvos statistikos departamento duomenys. 2 LR Seimo 2006 m. liepos 19 d. rezoliucija d÷l nuoseklios valstyb÷s politikos emigracijos

procesams valdyti, Valstyb÷s žinios, 2006, Nr. 81-3200. 3 LR Vyriausyb÷s 2007 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 416 „D÷l ekonomin÷s migracijos

reguliavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007-2008 metų plano patvirtinimo.“ Valstyb÷s žinios, 2007, Nr. 49-1897.

„Emigracija – didžiausia nekarin÷ gr÷sm÷ Lietuvai“

Siekiant valdyti migracijos procesus, 2007 m. patvirtinta EMRS

Pagrindinis tyrimo tikslas – parengti pasiūlymus d÷l EMRS priemonių 2009-2012

Siekiant šio tikslo, pirmiausia būtina įvertinti emigracijos ir sugrįžimo tendencijas bei įvertinti jau įgyvendinamų priemonių efektyvumą

9

(neįskaitant EMRS 2007–2008 m. priemonių plane numatytų tęstinių priemonių), skatinančių Lietuvos emigrantų grįžimą, kaip numatyta technin÷je užduotyje, pirmiausia bus atlikta: a) emigracijos ir sugrįžimo tendencijų vertinimas; b) šiuo metu įgyvendinamų EMRS priemonių efektyvumo vertinimas. Be to, siekiant ekonomin÷s migracijos reguliavimo politikos efektyvumo labai svarbu, kad emigrantai būtų tinkamai informuoti apie EMRS numatytas ir įgyvendinamas priemones. Atsižvelgiant į tai, VPVI taip pat įsipareigoja parengti 2009–2012 m. ekonomin÷s migracijos reguliavimo viešojo informavimo kampanijos priemonių planą. Darbas bus atliekamas trimis etapais (žr. Lentel÷ Nr. 1): Lentel÷ Nr. 1. Tyrimo atlikimo etapai.

I etapas II etapas III etapas

Iki 2008 m. gruodžio 15 d. Iki 2009 m. kovo 1 d. Iki 2009 m. geguž÷s 1 d.

- Lietuvos gyventojų migracijos tendencijos ir grįžimą skatinantys veiksniai

- Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos priemon÷s ir jų efektyvumo įvertinimas

- Ekonomin÷s migracijos reguliavimo viešojo informavimo kampanijos priemonių planas

- Pasiūlymai d÷l konkrečių 2009-2012 m. ekonomin÷s migracijos priemonių

Šioje ataskaitoje pateikiami 1-ojo sutarties vykdymo etapo rezultatai (2008 m. liepa – 2008 m. gruodis). Ataskaita sudaro penkios dalys:

1. pirmoje dalyje pristatomi tyrimo metodai ir naudoti informacijos šaltiniai;

2. antra dalis skiriama Lietuvos gyventojų emigracijos ir grįžtamosios migracijos tendencijų analizei;

3. trečioje dalyje aptariama valstyb÷s politika reguliuojant ekonominę migraciją ir jos poreikis;

4. ketvirtoje dalyje pristatomi EMRS vertinimo metodologija; 5. penktojoje dalyje aptariami EMRS vertinimo rezultatai.

Tyrimas bus atliekamas trimis etapais

10

1. TYRIMO METODAI

Šioje dalyje aptariami svarbiausi metodai, kurie naudoti surinkti ir analizuoti tyrimui reikalingus duomenis: • statistin÷s informacijos analiz÷; • teis÷s aktų analiz÷; • antrinių šaltinių analiz÷; • apklausos ir jų duomenų analiz÷; • interviu; • žiniasklaidos analiz÷

Tyrime analizuojami du svarbiausi klausimai:

a) Lietuvos gyventojų emigracijos tendencijos ir grįžimą skatinantys veiksniai;

b) Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo efektyvumas.

Šie klausimai yra susiję, kadangi siekiant s÷kmingos valstyb÷s intervencijos reikia pirmiausia a) apsibr÷žti sprendžiamą problemą ir b) suprasti, kaip veikia valstyb÷s politikos instrumentai, skirti jai spręsti. Lietuvos gyventojų emigracijos ir sugrįžimo tendencijos bei skatinantys veiksniai (priežastys) bus nagrin÷jami antrojoje šio tyrimo dalyje, taikant kompleksinį stūmos-traukos modelį. Sugrįžimui paskatinti skirtų valstyb÷s politikos priemonių efektyvumas vertinamas naudojant rinkos-vyriausyb÷s trūkumų modelį ir vertinimo metodiką, kuri pristatoma 3 ir 4 šio tyrimo dalyse. Atliekant tyrimą naudoti keli pagrindiniai informacijos šaltiniai, duomenų surinkimo ir analiz÷s metodai:

• statistin÷s informacijos analiz÷; • teis÷s aktų analiz÷; • antrinių šaltinių analiz÷; • apklausos ir jų duomenų analiz÷; • interviu; • žiniasklaidos analiz÷.

Tai, kad buvo naudojami įvairūs šaltiniai yra svarbu siekiant užtikrinti duomenų bei išvadų patikimumą ir kokybę. Atliekant tyrimą buvo nuosekliai laikomasi informacijos šaltinių trianguliacijos principo – t.y., siekiama, kad išvados būtų pagrįstos daugiau nei vieno šaltinio duomenimis. Toliau trumpai pristatomi pagrindiniai informacijos šaltiniai.

11

Oficialiosios statistin÷s informacijos analiz÷ – būtinas atspirties taškas nagrin÷jant migracijos tendencijas ir viešosios politikos pasiekimus šioje srityje. Ilgą laiką labai trūko patikimos statistin÷s informacijos apie Lietuvos gyventojų emigraciją ir grįžtamąją migraciją. Pastaruoju metu pad÷tis yra daug geresn÷. Statistikos departamentas skelbia duomenis apie deklaruotą Lietuvos gyventojų emigraciją ir grįžtamąją migraciją, taip pat apie nedeklaruotą emigraciją (nuo 2001 m.)4. Tačiau n÷ra tikslių duomenų apie Lietuvos gyventojų migraciją iki 2001 m., be to, trūksta statistikos apie nedeklaruotą migraciją (pagal šalis), grįžtamąją migraciją. Tod÷l n÷ra lengva tiksliau įvertinti, kiek iš viso Lietuvos gyventojų nuo 1990 m. išvyko iš Lietuvos, kiek jų grįžo ir kiek jų šiuo metu gyvena užsienyje bei kuriose šalyse. Tyrimo metu stengiantis užpildyti oficialiosios statistikos spragas buvo naudojamasi papildomais statistin÷s informacijos šaltiniais. Visų pirma, tai užsienio valstybių oficiali statistika (gyventojų surašymų duomenys ir kt.). Be to, naudotasi netiesioginiais šaltiniais, pavyzdžiui, užsienio valstyb÷se Lietuvos piliečiams išduotų socialinio draudimo numerių skaičius ir pan.

Naudojant teis÷s aktų analizę bus nagrin÷jama EMRS ir konkrečių jos priemonių sąryšis su kitais teis÷s aktais, valstyb÷s politikomis ir strategijomis, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai siejasi ir su migracijos politika. Ypač aktualu įvertinti galimą sinergiją arba galimus prieštaravimus, neatitikimus ir spragas. Prieštaringas reguliavimas dažnai yra viena iš svarbiausių priežasčių, mažinančių valstyb÷s intervencijos efektyvumą. Svarbiausius su ekonomine migracija ir migrantų sugrįžimo skatinimu susijusius teis÷s aktus galima suskirstyti į tokias grupes:

• Lietuvos ilgalaikio strateginio planavimo dokumentai (Valstyb÷s ilgalaik÷s raidos strategija, Lietuvos ūkio (ekonomikos) pl÷tros iki 2015 m. ilgalaik÷ strategija, Nacionalin÷ darnaus vystymosi strategija);

• vidutin÷s trukm÷s tarpsektoriniai strateginio planavimo dokumentai (Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategija, Nacionalin÷ demografin÷s (gyventojų) politikos strategija bei jos įgyvendinimo 2005 – 2007 m. priemonių planas, Nacionalin÷ Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, 2004-2006 m. Bendrasis programavimo dokumentas, Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrin÷s paramos panaudojimo strategija, Žmogiškųjų išteklių veiksmų programa 2007-2013 m., Valstyb÷s santykių su užsienio lietuviais 2008-2020 m. strategija);

• svarbiausi įstatymai ir kiti teis÷s aktai, programos, nuostatai, aprašai (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos konsulin÷s pl÷tros 2006–2008 metų programa, Užsienio lietuvių organizacijų veiklą skatinančių pagrindinių priemonių sąrašas, Užsienio lietuvių organizacijų būkl÷s steb÷senos pagrindinių rodiklių sąrašas) ir kt.

4 Lietuvos statistikos departamentas (2007). Lietuvos gyventojų tarptautin÷ migracija 2006. Vilnius; Lietuvos statistikos departamentas (2008). Lietuvos gyventojų tarptautin÷ migracija 2007. Vilnius.

1.1. Statistinių duomenų analiz÷

Pastaraisiais metais teikiama vis daugiau oficialios statistin÷s informacijos apie emigraciją

1.2. Teis÷s aktų analiz÷

Teis÷s aktų analiz÷ svarbi siekiant nustatyti galimą sinergiją arba neatitikimus, prieštaravimus ir spragas tarp skirtingų valstyb÷s politikos instrumentų

12

Antrinių šaltinių analiz÷ – tai jau egzistuojančios informacijos rinkimas iš įvairių šaltinių ir jos nagrin÷jimas. Antrin÷s informacijos šaltinių apžvalga yra būtina, nes tai padeda išvengti jau ištirtos informacijos dubliavimo, leidžia pasinaudoti jau sukauptomis žiniomis ir giliau ištirti klausimus, kurie dar nebuvo pakankamai atidžiai tyrin÷ti. 2005-2007 m. VPVI jau analizavo ekonomin÷s emigracijos tendencijas,5 integracijos į ES poveikį kvalifikuotų Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojų išvykimui,6 protų nutek÷jimo klausimus7.

Kitos institucijos, mokslo įstaigos, autoriai taip pat atliko aktualių tyrimų migracijos srityje. Daugelis studijų nagrin÷ja fundamentalias migracijos priežastis, tendencijas ir pasekmes, siūlo šios problemos sprendimo būdus8. Vis daugiau tyrimų analizuoja protų nutek÷jimo klausimus9. Paskelbti darbai, tiriantys migracijos pasekmes visuomenei, šeimai10, darbo rinkai11. Keli tyrimai skirti imigracijos ir Lietuvos žmonių požiūriui į imigrantus analizuoti12. Renkama ir kaupiama statistika, atliekamos apklausos apie migracijos tendencijas, motyvaciją, paskatas grįžti13. Duomenis apie skirtingus migracijos aspektus kaupia LSD, LDB, jų gausu ir Eurobarometro apklausose. Vis dažniau ieškoma analogijų su kitų valstybių patirtimi ir būdų pritaikyti jų migracijos reguliavimo ir emigrantų pritraukimo politiką14, o tendencijų apžvalgos ir užsienio valstybių patirties pagrindu rengiamos daugiaplan÷s santykių su emigrantų bendruomen÷mis ir išvykusiųjų susigrąžinimo strategijos15.

5 Viešosios politikos ir vadybos institutas (2005). „Ekonominių migrantų skatinimo grįžti į T÷vynę priemon÷s“. Tyrimo ataskaita. Vilnius, užsakovas – Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerija.

6 Viešosios politikos ir vadybos institutas (2006). „Lietuvos integracijos į ES poveikis kvalifikuotų Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojų išvykimui dirbti į užsienį“. Tyrimo ataskaita. Vilnius, užsakovas - LR Vyriausyb÷s kanceliarija.

7 Viešosios politikos ir vadybos institutas (2006). „Protų nutek÷jimo“ mažinimas ir „protų“ susigrąžinimas.“ Tyrimo ataskaita. Vilnius, užsakovas - LR Vyriausyb÷s kanceliarija.

8 Pvz., Pilietin÷s visuomen÷s institutas (2005). Lietuvių emigracija: problema ir galimi sprendimo būdai. Vilnius; Audra Sipavičien÷ (2006). Tarptautin÷ gyventojų migracija Lietuvoje: modelio kaita ir situacijos analiz÷. Vilnius: Tarptautin÷ migracijos organizacija, svetain÷ internete www.ilo.lt; Lietuvos laisvosios rinkos institutas (2006). Migracija: pagrindin÷s priežastys ir gair÷s pokyčiams. Vilnius, svetain÷ internete www.lrinka.lt.

9 Palmira Jucevičien÷, Renata Viržintait÷ ir Giedrius Jucevičius (2002). Protų nutek÷jimo reiškinys ir jo atspindžio Lietuvos intelektiniame kapitale bruožai: žvalgomasis tyrimas. Vilnius: Lietuvos mokslo taryba; Aušra Kazlauskien÷ ir Leonardas Rinkevičius (2006). „Lithuanian „Brain Drain“ Causes: Push and Pull Factors.“ Engineering Economics, 1(46): 27-37; Liutauras Labanauskas (2006). „Protų nutek÷jimo problema Lietuvoje: medikų emigracija.“ Filosofija, Sociologija 2: 27-34; Gindra Kasnauskien÷ ir Justina Kryževičiūt÷ (2008). Protų nutek÷jimo kryptys ir priežastys. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s.

10 Aušra Maslauskait÷ ir Vlada Stankūnien÷ (2007). Šeima abipus sienos: Lietuvos transnacionalin÷s šeimos genez÷, funkcijos, raidos perspektyvos. Vilnius: Tarptautin÷ migracijos organizacija ir Socialinių tyrimų institutas, svetain÷ internete www.ilo.lt.

11 Ekonominių ir teisinių konsultacijų centras (2007). Darbo rinkos analiz÷ ir pasiūlymai darbo j÷gos trūkumo problemai spręsti, atsižvelgiant į šalies ūkio pl÷tros prognozę 2008–2015 metams. Kaunas, svetain÷ internete www.ukmin.lt.

12 Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras (2008). „Požiūris į darbo migrantus“. Svetain÷ internete www.ces.lt.; Delfi ir Spinter tyrimai (2008). Apklausa: Lietuvos gyventojai tvirtina toleruojantys kitos ras÷s žmones, bet nenori, kad jų daug÷tų. 2008 m. geguž÷s 14 d. (duomenys internete: www.delfi.lt).

13 Finansų analitikų asociacija, „Keras, Savickas ir partneriai: human resources development and systems“ (2006). Kokie faktoriai lemtų žmonių apsisprendimą grįžti dirbti į Lietuvą?

14 Demokratin÷s politikos institutas (2007). Airijos, Izraelio ir Lenkijos santykių su išeivija ir emigracijos politikos modelių analiz÷. Vilnius.

15 Strateginių studijų centras ir Pilietin÷s visuomen÷s institutas (2007). Lietuvos tauta: būkl÷ ir raidos perspektyvos. Vilnius: Versus aureus; Strateginių studijų centras (2006). Lietuvos valstyb÷s ilgalaik÷ strategija lietuvių emigracijos ir išeivijos atžvilgiu. Vilnius.

1.3. Antrinių šaltinių analiz÷: anksčiau atlikti tyrimai

Anksčiau atlikti tyrimai pateikia svarbios informacijos apie migracijos tendencijas, pasekmes, kitų valstybių patirtį, skirtingų asmenų grupių požiūrį į migraciją

13

Vienas iš svarbiausių šiame tyrime naudojamų duomenų šaltinių yra sociologin÷s apklausos.

• Omnibus apklausa, skirta grįžusių į Lietuvą ekonominių migrantų socialiniam-demografiniam profiliui nustatyti (ši apklausa buvo reikalinga ruošiantis reprezentatyviai grįžusių emigrantų apklausai). Apklausa atlikta bendradarbiaujant su UAB „Baltijos tyrimai“ 2008 m. rugpjūčio ir rugs÷jo m÷n. (dvi „bangos“, 2033 respondentai; rezultatai pateikiami 2 priede).

• Omnibus apklausa, skirta išvykusių iš Lietuvos ekonominių migrantų socialiniam-demografiniam profiliui konkrečiose šalyse nustatyti (ši apklausa buvo reikalinga ruošiantis kvotinei lietuvių emigrantų konkrečiose šalyse apklausai). Atlikta bendradarbiaujant su UAB „Vilmorus“, 2008 m. rugs÷jo m÷n. (1000 respondentų; rezultatai pateikiami 3 priede).

• Reprezentatyvi į Lietuvą grįžusių emigrantų apklausa, bendradarbiaujant su UAB „Baltijos tyrimai“ (žr. 1.4.1 skyrių, klausimynas ir rezultatai – 4 priede).

• Kvotin÷ emigrantų iš Lietuvos apklausa 5 šalyse, bendradarbiaujant su UAB „TNS-Gallup“ (žr. 1.4.2 skyrių, klausimynas ir rezultatai – 5 priede).

1.4.1. Į Lietuvą sugrįžusių ekonominių migrantų apklausa

Grįžtamoji migracija į Lietuvą yra gana naujas reiškinys, nors pastaruoju metu sugrįžtančių migrantų srautas did÷jo (žr. 2 tyrimo dalį). Iki šiol nuosekli, išsami ir reprezentatyvi sugrįžusių migrantų apklausa nebuvo atlikta. Siekiant šio tyrimo tikslų, tokią apklausą buvo būtina atlikti, kadangi ji gali atskleisti tiek sugrįžimo tendencijas ir priežastis, tiek ir tai, kiek prie tokio sugrįžimo prisid÷jo valstyb÷s pasitelktos priemon÷s. Vykdant šią apklausą teko spręsti svarbius metodologinius apribojimus: sugrįžę migrantai sudaro nedidelę visuomen÷s dalį, sunku suformuluoti reprezentatyvią imtį taikant standartinius metodus. Šie sunkumai buvo sprendžiami pirmiausia įvykdant Omnibuso apklausą. Imtis buvo nustatyta naudojant šiuos socialinius-demografinius kriterijus:

• lytis (vyrai/ moterys); • amžius (18-29 m./ 30-49 m./ 50+); • išsilavinimas (aukštasis / aukštesnysis, profesinis, spec. vidurinis /

vidurinis ir žemesnis); • išvykimo iš Lietuvos laikotarpis (1990–1998 m. / 1999–2003 m. /

2004 m. ir v÷liau); • gyvenamoji vieta užsienyje (sostin÷ / periferija).

Nustačius imtį, 2008 m. spalio – lapkričio m÷n. buvo atlikta reprezentatyvi apklausa (iš viso apklausta 800 sugrįžusių asmenų, visuose Lietuvos regionuose), naudojant tiesioginio interviu metodą.

1.4. Apklausos ir jų rezultatų analiz÷

Vykdant šį tyrimą, pirmą kartą Lietuvoje atlikta reprezentatyvi grįžusių asmenų apklausa. Tai svarbus duomenų šaltinis apie grįžusiųjų socialines-demografines charakteristikas ir apie valstyb÷s įtaką skatinant sugrįžimą

14

1.4.2. Emigrantų iš Lietuvos (naujosios bangos, nuo 1990 m.) apklausa

Iki šiol detali ir, kiek įmanoma, reprezentatyvi į užsienį išvykusių Lietuvos gyventojų apklausa nebuvo atlikta. Daugiausia atlikta kokybinių tyrimų, naudojant giluminius interviu. Pagrindiniai metodologiniai sunkumai, kurie kyla siekiant atlikti tokią apklausą yra du. Pirma, sunku surasti išvykusius asmenis. Antra, sunku užtikrinti apklausos reprezentatyvumą, nes daugelis išvykusių asmenų niekur nesiregistruoja. Vadinasi, n÷ra tiksliai aiški apklausos tiriamoji visuma, atitinkamai – sunku pasirinkti reprezentatyvią imtį. Siekiant šio tyrimo tikslų, nuspręsta tokią apklausą atlikti, nes tik ji gali pad÷ti suprasti, kiek išvykusieji žino ir kaip naudojasi valstyb÷s priemon÷mis, skirtomis migracijai mažinti ir sugrįžimui paskatinti. Tokia apklausa taip pat pad÷tų nustatyti grįžimo tikimybę bei skatinančius veiksnius. Be to, labai aktualu palyginti į skirtingas šalis išvykusių migrantų atsakymus ir išnagrin÷ti, kokie specifiniai veiksniai ir kontekstai veikia nuostatas pasilikti arba nuostatas sugrįžti.

Apklausa atlikta 2008 m. spalio – gruodžio m÷n. Apklausta >2000 po 1990 m. iš Lietuvos išvykusių asmenų (kurie pragyveno užsienyje 6 m÷n. ir ilgiau). Technin÷je užduotyje buvo nurodyta, kad „apklausa tur÷tų būti atlikta ne mažiau kaip trijose Europos Sąjungos šalyse, į kurias per 2001–2005 m. išvyko didžiausias skaičius emigrantų iš Lietuvos“. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, šios šalys – tai Jungtin÷ Karalyst÷, Airija, Ispanija. Tačiau atliekant tyrimą, buvo nuspręsta įtraukti dvi papildomas šalis (JAV ir Vokietiją), kadangi tai:

• leidžia išnagrin÷ti platesnį migrantų ratą, neapsiribojant tik dviem Europos geografiniais regionais;

• naujausiais Statistikos departamento (ir kitų šaltinių duomenys) rodo, kad išvykstančių į Ispaniją Lietuvos gyventojų skaičius pastaraisiais metais labai sumaž÷jo.

Lentel÷ Nr. 2. Į užsienį išvykusių respondentų pasiskirstymas pagal šalis

Šalis Bendras užpildytų anketų skaičius

Jungtin÷ Karalyst÷ 1224

Airija 732

JAV 598

Vokietija 224

Ispanija 138

Iš viso 2916

Atliekant apklausas buvo siekiama, kad į kiekvieną šalį išvykusių respondentų skaičius (a) būtų pakankamai didelis, kad būtų galima daryti prasmingą į tą šalį išvykusių asmenų nuomon÷s tyrimą; tačiau (b) kad jis iš dalies atspind÷tų ir santykinį į tą šalį išvykusių asmenų iš Lietuvos skaičių. Analizuojant apklausos duomenis kaip visumą (t. y., siekiant atspind÷ti visų emigrantų nuomonę), duomenys buvo „sveriami“, siekiant geriau atsižvelgti į santykinį migrantų pasiskirstymą pagal šalis ( „sv÷rimo“ principai, kvotos, imties socio-demografin÷s charakteristikos detaliau pristatytos 5 priede). Reprezentatyvumo klausimas buvo sprendžiamas vykdant apklausą keliais etapais. Pirmiausia, išanalizavus įvairius šaltinius ir įvykdžius Omnibuso apklausą buvo nustatytos respondentų kvotos pagal svarbiausias socialines-ekonomines charakteristikas trijose šalyse (JK, Airijoje, Ispanijoje, kadangi tyrimo pradžioje buvo planuojama apklausą atlikti tik šiose valstyb÷se).

Vykdant tyrimą taip pat atlikta plati kvotin÷ išvykusiųjų apklausa. Ji suteik÷ naudingos informacijos apie tai, kiek išvykusieji žino apie valstyb÷s vykdomas priemones migracijos srityje ir kaip jas vertina

Vykdant išvykusiųjų apklausa pirmiausia susiduriama su reprezentatyvumo problema

15

Galutinis kvotų pasiskirstymas pagal respondentų šalis ir socialines-demografines charakteristikas remiasi labai įvairiais (iš esm÷s – visais prieinamais) pirminiais ir antriniais šaltiniais. Kadangi įvairūs šaltiniai pateikia labai skirtingus įvertinimus, galutin÷s kvotos remiasi turimais duomenimis ir ekspertiniu vertinimu. Antra, atliekama pati apklausa. Apklausa atlikta daugiausia internetu, tačiau išvykusių asmenų kontaktams pasiekti buvo pasitelkti labai įvairūs būdai (žr. šie klausimai detaliau aptariami 5 priede):

• sniego gniūžt÷s metodas (apklausoje dalyvauti sutikusių asmenų buvo prašoma nurodyti kitų emigrantų kontaktus);

• informacija apklausos vykdytojų ir užsakovo svetain÷se www.vpvi.lt, www.tns-gallup, www.socmin.lt);

• socialiniai tinklai (Facebook, Frype, Skype ir kiti); • interneto portalai (skelbimai delfi.lt versijoje, kurią mato tik

užsienio vartotojai, portale www.vakarai.us); • apklausos Vilniaus ir Kauno tarptautiniuose oro uostuose (keleiviai

buvo klausiami, ar žino užsienyje dirbančių iš Lietuvos išvykusių asmenų, ir jei taip, buvo prašomi nurodyti tokių asmenų el. pašto adresą).

Atliekant apklausas internetu susiduriama su respondentų patikimumo problema (t. y., ar respondentas yra iš tiesų tas, kuriuo dedasi esąs). Ši problema buvo sprendžiama keliais būdais. Pirma, tiesiogin÷ nuoroda į apklausą nebuvo prieinama viešai. Nuorodos buvo siunčiamos konkretiems respondentams, apie kuriuos buvo sužinota naudojant anksčiau aptartus būdus16. Jeigu respondentas sužinojo apie apklausą iš jam persiųstų žinučių arba naudodamasis interneto portaluose skelbiama informacija, jis / ji tur÷jo pirmiausia užsiregistruoti. Kiekvienam respondentui buvo el. paštu nusiųsta autorizuota (t. y., tik jam/ jai skirta) nuoroda. Antra, buvo patikrinta, ar n÷ra identiškų atsakymų ar atsakymų naudojant tą patį pašto adresą. Trečia, atsitiktin÷s atrankos būdu su kai kuriais respondentais buvo susisiekta tiesiogiai, siekiant įsitikinti, ar tikrai jie patys užpild÷ klausimyną. Ketvirta, patikrinti respondentų IP adresai, siekiant įsitikinti, kad anketos buvo pildomos toje užsienio šalyje, kurioje, respondento teigimu, jis gyvena. Jei šie duomenys neatitiko, buvo naudojamos papildomos statistin÷s priemon÷s išrinkti galimai netikrus atsakymus ir arba/ susisiekta su pačiu respondentu.

Interviu – tai informacijos rinkimas iš vieno ar kelių asmenų, dažniausiai „akis į akį“ pokalbio metu arba telefonu, el. paštu. Vykdant tyrimą atlikti interviu su institucijų ir organizacijų, kurios yra susijusios su migracijos politikos įgyvendinimu, atstovais. Iš viso iki 2008 m, gruodžio 4 d. įvyko 11 interviu, su Užsienio reikalų ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento, Lietuvių grįžimo į t÷vynę centro, Lietuvos darbo biržos ir kitų žinybų atstovais (interviu sąrašas pateikiamas 6 priede). V÷lesniuose tyrimo etapuose planuojama atlikti dar daugiau interviu, kadangi jie bus naudingi interpretuojant tyrimo duomenis ir juos pasitelkiant

16 Išimtį iš šio principo sudaro dalis JAV respondentų, kuriems d÷l techninių priežasčių buvo leista atsakyti naudojant atvirą, o ne autorizuotą nuorodą. Tačiau atvirų nuorodų atsakymų patikimumui užtikrinti buvo pritaikyti kiti testai (pripažinti tik iš JAV ir Kanados IP adresų at÷ję atsakymai) ir statistiniais metodais (atliekant dvinar÷s regresijos testą) patikrinta, ar n÷ra klausimų, į kuriuos statistikai reikšmingai skirtųsi atsakymai at÷ję per atvirą ir autorizuotą nuorodą. Žr. plačiau 5 priede

Ši problema buvo sprendžiama vykdant Omnibuso apklausą ir paskirstant kvotas pagal respondentų socialines –demografines charakteristikas

Antroji problema – apklausos patikimumas, kadangi ji buvo vykdoma internetu. Patikimumo problema buvo sprendžiama registruojant respondentus, siunčiant autorizuotas nuorodas, tikrinant respondentų IP adresus, taikant tam tikrus statistinius metodus duomenų kokybei analizuoti ir, reikalui esant, susisiekiant su jais tiesiogiai

1.5. Interviu

Interviu suteik÷ aktualios informacijos apie konkrečių EMRS priemonių įgyvendinimą

16

konkrečioms rekomendacijoms d÷l valstyb÷s politikos priemonių ekonomin÷s migracijos srityje formuluoti.

Žiniasklaida skiria vis daugiau d÷mesio emigracijai: atsirado atskiros rubrikos, skirtos emigrantams ir apie juos rašantys žurnalistai (pvz., „Lietuviai svetur“ portale Delfi, „Emigrantai“ portale Alfa ir dienraštyje „Lietuvos rytas“). Šios rubrikos skirtos tiek emigrantams, besidomintiems įvairiose užsienio šalyse gyvuojančių lietuvių situacija, tiek Lietuvos gyventojams, norintiems geriau pažinti bendrapiliečius svetur. Nors žiniasklaida ne visada yra patikimas duomenų šaltinis, tačiau gana gerai atspindi įvairias nuomones ir neblogai perteikia kontekstą detalesnei analizei. Be to, žiniasklaida jautriai reaguoja į naujoves ir pasikeitimus, apžvelgia tendencijas, kol dar neatlikti išsamūs moksliniai tyrimai. Ji taip pat pasiekia įvairius šaltinius: naudojasi naujienų agentūrų, apklausų, užsienio spaudos duomenimis, atlieka interviu su emigrantais, valstyb÷s pareigūnais ar bendruomenių vadovais, sintetina ir populiariai pateikia iš skirtingų šaltinių surinktą medžiagą.

Žiniasklaidoje pasirodančios nuomon÷s reikšmingai formuoja tiek Lietuvoje, tiek užsienio lietuvių bendruomen÷se egzistuojantį diskursą: įvaizdžius, būdingus apibendrinimus, prognozes ir pan. Žiniasklaida (ypač – internetin÷) taip pat padeda suvienodinti gaunamas žinias tarp Lietuvos gyventojų ir emigrantų. Per ją emigrantams patogu sužinoti jiems aktualias naujienas: Lietuvos ekonomikos raidą, įsidarbinimo galimybes, mokesčius ir kita. Taigi žiniasklaidos analiz÷ padeda pažinti, kokias naujienas gauna emigrantai ir kas jiems aktualu. Šiame tyrime žiniasklaidos informacija naudojama dviem aspektais – kaip informacijos šaltinis ir kaip socialinis reiškinys. Pirma, kaip informacijos šaltinis ji pateikia duomenis apie bendruomenes įvairiose šalyse, nuomones ir komentarus. Antra, kaip socialinis reiškinys ji atspindi, kokie įvaizdžiai apie emigrantus ir emigrantams apie Lietuvą formuojami viešojoje erdv÷je, kokie išvykusiųjų ir Lietuvos gyventojų lūkesčiai, kaip jie vertina valstyb÷s pastangas migracijos srityje.

1.6. Žiniasklaidos analiz÷

Žiniasklaida skiria vis daugiau d÷mesio emigracijos procesų analizei.

Žiniasklaidos analiz÷ yra aktuali tiek kaip informacijos šaltinis, tiek ir kaip socialinis reiškinys, darantis įtaką emigracijos suvokimui ir valstyb÷s politikos vertinimui

17

2. LIETUVOS GYVENTOJŲ MIGRACIJA

Šioje dalyje: • apibr÷žiami sąvokos ir teoriniai modeliai, kurie naudojami migracijos

reiškiniui nagrin÷ti; • pristatomi šiame tyrime naudoti emigranto ir ekonominio migranto

apibr÷žimai; • analizuojamos Lietuvos gyventojų emigracijos tendencijos (po 1990

m.); • nagrin÷jamos išvykusiųjų iš Lietuvos sugrįžimo tendencijos ir grįžimą

skatinantys veiksniai; • analizuojamos sugrįžusiųjų pakartotin÷s emigracijos tendencijos.

Migracijos reiškinys yra įvairialypis, tod÷l pirmiausia būtina apibr÷žti svarbiausius terminus ir aptarti šį reiškinį aiškinančią teoriją.

2.1.1. Svarbiausios sąvokos

Šiame tyrime kalbama apie tarptautinę migraciją – t.y., gyventojų jud÷jimą tarp valstybių17. Pagal laiko kriterijų emigracija skirstoma į trumpalaikę ir ilgalaikę. Trumpalaike emigracija paprastai laikomas išvykimas į užsienio valstybę ir apsistojimas joje santykinai trumpam laikotarpiui, kai atvykimo tikslas yra pails÷ti, mokytis, gydytis, darbo reikalais ar pan., neplanuojant toje šalyje likti gyventi. Trumpalaik÷ emigracija apima ir vadinamąją sezoninę emigraciją, kai d÷l darbo j÷gos paklausos skirtumų skirtingu metų laiku žmon÷s migruoja įsidarbindami ten, kur tuo metu yra didžiausia darbo j÷gos paklausa, pavyzdžiui, atostogų laikotarpiu keliaudami dirbti į kurortinius miestus. Ilgalaike emigracija laikomas persik÷limas gyventi į kitą šalį ilgam laikotarpiui arba visam laikui. Trumpalaik÷s ir ilgalaik÷s emigracijos skirtis yra problematiška, nes šalys skirtingai apibr÷žia laiko tarpą, kurį užsienio šalyje praleidęs asmuo pradedamas laikyti ilgalaikiu emigrantu. Jungtinių Tautų organizacija, siekdama paskatinti šalis taikyti vienodą ilgalaik÷s migracijos apibr÷žimą, siūlo ilgalaikiais emigrantais laikyti asmenis išvykusius ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui gyventi šalyje, kuri prieš tai nebuvo jų nuolatin÷ gyvenamoji vieta18. Analogiškas migracijos apibr÷žimas taikomas ir ES lygiu19.

17 Taip pat galima migracija valstyb÷s viduje, iš vieno valstyb÷s regiono ar administracinio darinio į kitą.

18 Jungtin÷s Tautos (1998): „Recommendations on Statistics of International Migration, Revision 1, Statistical Papers, Series M, No. 58“. Glossary. New York.

19 Regulation (EC) No 862/2007 of the European Parliament and of the Council of 11 July 2007 on Community statistics on migration and international protection and repealing Council Regulation (EEC) No 311/76 on the compilation of statistics on foreign workers. Official Journal L 199, 31/07/2007, p. 0023 – 0029.

2.1. Migracijos reiškinys: sąvokos ir teoriniai požiūriai

Šiame tyrime nagrin÷jama ilgalaik÷ emigracija (ir sugrįžimas iš tokios emigracijos)

18

Atskiros šalys, apibr÷ždamos (ilgalaikio) emigranto sąvoką, neretai pasirenka trumpesnį arba ilgesnį laikotarpį. Pavyzdžiui, Lietuvoje iki 2008 m. vidurio buvo naudojamas toks emigranto apibr÷žimas20:

Emigrantas – tai asmuo, išvykęs iš Lietuvos ilgesniam nei 6 m÷nesių laikotarpiui.

2008 m. patvirtinus Ekonomin÷s migracijos procesų ir užsienio lietuvių būkl÷s steb÷senos, analiz÷s ir prognozavimo tvarkos aprašą21 emigranto apibr÷žimas pasikeit÷. Pagal šį aprašą, Emigrantas – tai asmuo, išvykęs į kitą valstybę laikotarpiui, kuris yra arba, tik÷tina, bus ne trumpesnis kaip 12 m÷nesių. Visgi, šiame tyrime taikomas ankstesnysis emigranto apibr÷žimas. Pagrindin÷s priežastis – tyrimas remiasi oficialiais Statistikos departamento duomenimis, kurie apskaičiuoti naudojant ankstesnįjį apibr÷žimą. Jeigu tyrime būtų naudojamas kitas apibr÷žimas, būtų neįmanoma palyginti skirtingų šaltinių pateikiamų duomenų (pvz., tyrimo metu atliktų sociologinių apklausų ir Statistikos departamento pateikiamų duomenų apie migrantų sugrįžimą). EMRS ir jos tikslai taip pat remiasi ankstesniuoju apibr÷žimu. Kita vertus, analizuodami šio tyrimo metu surinktus duomenis, atskirai aptarsime tuos atvejus, kai tyrimo išvados keistųsi, jeigu vietoj anksčiau naudoto emigranto apibr÷žimo pasitelktume naujesnį. Teisiniu požiūriu migracija skirstoma į legalią arba teis÷tą (angl. legal/regular) ir nelegalią arba neteis÷tą (angl. illegal/irregular). Šis išskyrimas priklauso nuo migrantų ir migraciją reguliuojančių teis÷s normų santykio. Nelegaliu imigrantu priimančioje šalyje laikomas asmuo, kuris atvykdamas į šalį ir/arba joje gyvendamas ir/ arba dirbdamas pažeidžia tos šalies teis÷s normas. Tradiciškai išskiriami trys nelegalumo šaltiniai: 1) nelegalus atvykimas į šalį; 2) nelegalus gyvenimas šalyje; 3) nelegalus darbas šalyje. Šios trys kategorijos gali sudaryti įvairias kombinacijas: 1) nelegalus atvykimas, gyvenimas ir darbas; 2) legalus atvykimas, bet nelegalus gyvenimas ir darbas; 3) legalus atvykimas, legalus gyvenimas, bet nelegalus darbas, ir t.t.22. Nemaža dalis į užsienį dirbti išvykusių Lietuvos gyventojų apsistodavo užsienio šalyse (pavyzdžiui, likdami gyventi priimančioje šalyje pasibaigus vizos galiojimo laikui) ir/arba dirbdavo (ypač iki 2004 m., prieš Lietuvai tampant ES nare, kai daugelis ES valstybių narių Lietuvos piliečių įsidarbinimui taik÷ griežtus apribojimus) nelegaliai.

20 „Gyventojų tarptautin÷s migracijos tyrimo atlikimo metodika.“ Patvirtinta Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s generalinio direktoriaus 2005 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. DĮ-231. <http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/migracija.doc>[kada žiūr÷ta].

21 LR Vyriausyb÷s 2008 m. rugs÷jo 24 d. nutarimas Nr. 957 „D÷l ekonomin÷s migracijos procesų ir užsienio lietuvių būkl÷s steb÷senos, analiz÷s ir prognozavimo tvarkos aprašo patvirtinimo.“ Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. 114-4363.

22 Georges Tapinos (1999). „Clandestine immigration: economic and political issues“. OECD Trends in international migration, 229–251.

Pasaulyje taikomi įvairūs emigranto apibr÷žimai

Šiame tyrime naudojamas toks apibr÷žimas: emigrantas – tai asmuo iš Lietuvos išvykęs ilgesniam nei 6 m÷n. laikotarpiui

19

Lietuvos gyventojų atveju ypač aktuali vadinamoji ekonomin÷ emigracija.

Ekonomin÷ emigracija tai – išvykimas iš Lietuvos įsikurti užsienio valstyb÷je siekiant geresn÷s gyvenimo kokyb÷s, didesnio darbo užmokesčio, geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų, ar d÷l kitų ekonominių priežasčių23. Paskutin÷ Lietuvos gyventojų ekonomin÷s emigracijos banga, kuri yra analizuojama šiame tyrime, prasid÷jo po 1990 m.

Kalbant apie ekonominę migraciją, dažnai pasitelkiamas ir „protų nutek÷jimo“ terminas. Siaurąja prasme protų nutek÷jimu dažnai vadinama mokslininkų ir tyr÷jų emigracija. Tačiau dažnai šis terminas turi ir platesnę prasmę: t.y., aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų išvykimas dirbti į užsienį24. Kartais ekonomin÷s migracijos ir protų nutek÷jimo terminai yra priešpastatomi vienas kitam darant prielaidą, kad ekonominius migrantus išvykti skatina išimtinai ekonomin÷s priežastys (pirmiausia, nedarbas). Tuo tarpu aukštos kvalifikacijos asmenų motyvai gali būti daug platesni: karjeros galimyb÷s, darbas tarptautin÷je aplinkoje, bendri tyrimai, prestižas ir kt. Pastaruoju atveju galima kalb÷ti ir apie „protų cirkuliaciją“, kuri vyktų, jei išvykusieji įgytų žinių, patirties, pasisemtų Vakarų kultūros ir sugrįžtų (nemažai valstybių netgi skatina tokią cirkuliaciją). Vis d÷lto, Lietuvos kontekste apie protų nutek÷jimą galima kalb÷ti kaip vieną iš ekonomin÷s migracijos tipų, kadangi išvykstama daugiausia d÷l ekonominių priežasčių. Ypač tai būdinga aukštos kvalifikacijos asmenims, kurie dirbo valstyb÷s finansuojamose srityse (mokslininkai, gydytojai, mokytojai). Dažnai tokie asmenys užsienyje dirba gerai apmokamus, tačiau žemesn÷s kvalifikacijos reikalaujančius darbus. Tokiu atveju kalbama apie „protų švaistymą“.

2.1.2. Svarbiausios migracijos reiškinį aiškinančios teorijos

Kod÷l vyksta gyventojų migracija? Šiame tyrime remiamasi kompleksiniu stūmos-traukos modeliu, kurį galima pasitelkti apibendrinant keleto teorijų teiginius:

• Neoklasikin÷ ekonomikos pusiausvyros teorija ir neoklasikin÷ migracijos teorija;

• Pasaulio sistemų teorija; • Dvigubos darbo rinkos teorija; • Socialinio kapitalo ir migracijos tinklo teorija; • Istorin÷s atminties teorija.

Išvardinti požiūriai labiau papildo, nei prieštarauja vienas kitam. Tik÷tina, kad konkrečiose valstyb÷se, atsižvelgiant į ekonomin÷s ir socialin÷s situacijos, geografin÷s pad÷ties, kultūrin÷s aplinkos ir istorin÷s patirties skirtumus bus labiau pastebimi vieni arba kiti veiksniai. Be to, skirtingos veiksnių grup÷s gali būti nevienodai svarbios įvairiomis gyventojų grup÷ms. Toliau trumpai apžvelgiami esminiai šių požiūrių teiginiai.

23 LR Vyriausyb÷s 2007 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 416 „D÷l ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007-2008 metų plano patvirtinimo“. Valstyb÷s Žinios, 2007, Nr. 49-1897.

24 Viešosios politikos ir vadybos institutas (2006): „Protų nutek÷jimo“ mažinimas ir „protų susigrąžinimas“. Tyrimo ataskaita. Vilnius, p. 6.

Šiame tyrime nagrin÷jama ekonomin÷ emigracija, kai iš šalies išvykstama d÷l ekonominių priežasčių

20

Neoklasikin÷ ekonomikos pusiausvyros teorija teigia, kad migracija yra natūralus reiškinys, kurio metu darbo j÷ga iš tų šalių, kurioje jos pasiūla yra didel÷ išvyksta ten, kur didel÷ darbo j÷gos paklausa. Ekonomikos kaip visumos požiūriu tai yra teigiamas procesas: darbuotojai tiesiog juda ten, kur rinka aukščiausiai vertina jų žinias ir įgūdžius. Dažnai migracija yra geriausia išeitis tiems darbuotojams, kurie savo šalyje neranda darbo arba dirba srityse, kuriose nepakankamai vertinama jų kvalifikacija. Kaip aiškina neoklasikin÷ migracijos teorija, tokie darbuotojai sprendimą d÷l migracijos priima racionaliai apvarstę migracijos kaštus ir naudą. Migruojama tada, kai prisitaikymo prie esamų ekonominių ir darbo rinko sąlygų kaštai viršija naudą. Svarbiausi emigracijos kaštai: paliekama sava kultūrin÷ aplinka, sutrūkin÷ja socialiniai ryšiai, susilpn÷ja šeimos ryšiai, tenka prisitaikyti nepažįstamoje aplinkoje, sud÷tingas gali būti persik÷limo, leidimo dirbti įgijimo procesas. Tuo tarpu migracijos nauda: didesnis atlyginimas, pripažinimas, galimyb÷ dirbti pagal savo kvalifikaciją, tarptautin÷ patirtis. Pasaulio sistemų teorija teigia, kad migracija yra gyventojų jud÷jimas iš periferinių valstybių į centrą25. „Centre“ stipresn÷ ekonomika, gimsta moksliniai išradimai, „centras“ gyventojus iš „periferijos“ traukia kultūriniu gyvenimu ir patrauklesn÷mis perspektyvomis. Tokia migracija vyksta valstybių viduje (pvz., urbanizacija), o jos analogas yra ir tarptautin÷ migracija. Ši teorija gerai paaiškina jau aptartą „protų nutek÷jimą“: mokslininkų ir tyr÷jų emigraciją, o platesne prasme – ir aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų išvykimą dirbti į užsienį. Kaip rodo emigravusių mokslininkų, sugrįžusių į Lietuvą trumpalaikiams vizitams, apklausos rezultatai, postūmį išvykti duoda noras užsiimti moksline veikla pasirinktoje srityje (pvz., kai Lietuvoje išsamūs tokios krypties tyrimai paprastai neatliekami), susipažinti su mokslo tendencijomis pasaulyje, pasisemti tarptautin÷s patirties26.

Dvigubos darbo rinkos teorija pastebi, kad postindustriniai pokyčiai segmentuoja darbo rinką į dvi dalis: prestižinius, gerai apmokamus aukštos kvalifikacijos darbus ir neprestižinius, nesaugius, mažai apmokamus kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. Pirmuosius atlieka išsilavinę vietiniai gyventojai. Į antruosius veržiasi imigrantai, kuriems tokia perspektyva patrauklesn÷ nei likti savo kilm÷s šalyje. Tokia migracija yra valdoma paklausos, o ne pasiūlos, ir dažnai būna laikina, ir kaip tik trukdžiai laisvai jud÷ti darbo j÷gai skatina migrantus įsitvirtinti ir pasilikti priimančioje šalyje27. Socialinio kapitalo ir migracijos tinklo teorija teigia, kad migracijos procesai yra save palaikantis veiksnys: migruojama ten, kur jau yra susikūręs socialinis tinklas28. Pavyzdžiui, pagal kai kuriuos apskaičiavimus, kas trečia lenkų šeima turi giminaičių užsienyje, kilusių iš daugiau kaip 2,5 mln. XIX-XX a. sandūros emigrantų, 0,5 mln. karo pab÷g÷lių ar beveik 1 mln. emigrantų, išvykusių 1960-1990 m. Kai kuriuose miesteliuose ir kaimuose beveik kiekvienas gyventojas turi giminių Čikagoje29. Ši teorija puikiai tinka paaiškinti faktui, kad dauguma lietuvių migruoja į tas valstybes, kuriose jau yra gausios lietuvių bendruomen÷s.

25 Strateginių studijų centras (2006), p. 136. 26 Užsienio lietuvių r÷mimo centras (2007). Užduotis Lietuvai: nuo protų nutek÷jimo prie protų

pritraukimo. Projekto “Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas” baigiamasis leidinys. Vilnius, p. 45.

27 Michael J. Piore (1980): „United States immigration policy and unsanctioned migrants: comment.“ Industrial & Labor Relations Review, 33(3): 312-314, p. 312.

28 Strateginių studijų centras (2006), p. 136. 29 Ewa Morawska (2001). „Structuring migration: The case of Polish income-seeking travelers to

the West.“ Theory & Society, 30(1): 47-80, p. 58.

Ekonomin÷s teorijos aiškina, kad migracija – tai natūralus reiškinys, kuris darbo j÷ga juda ten, kur labiausiai vertinami darbuotojų žinios ir įgūdžiai. Sprendimą d÷l migracijos kiekvienas asmuo priima racionaliai apsvarstęs kaštus ir naudą

Kitos teorijos atkreipia d÷mesį į centro-periferijos ir...

... darbo pobūdžio įtaką nukreipiant migracijos srautus

Socialinio kapitalo teorija teigia, kad emigrantai paprastai renkasi tas šalis, kuriose susikūręs anksčiau išvykusių kraštiečių socialinis tinklas

21

Galiausiai istorin÷s atminties teorija pabr÷žia, kad migruojama iš tų valstybių, kurios turi masin÷s migracijos istorin÷s patirties ir tai, ką kai kurie mokslininkai vadina „migracijos genu“30. Migracija, kaip ir kitos galimos atsako į aplinką strategijos, susideda iš analitiškai skirtinų komponentų: įpročio (pasirinktų praeityje jau įvykusių veiksmų sekų pakartojimo), projektavimo (galimų ateities scenarijų kūrimo) ir praktinio įvertinimo (pasirinkimo iš galimų alternatyvų)31. Jau min÷ti socialiniai tinklai ir istorin÷ atmintis kaip tik ir kuria įpročio elementą. Lietuvai ši teorija tinka, nes šalis turi ilgą migracijos patirtį ir istorinę atmintį, kurioje emigracija dažnai buvo įvairiausių demografinių, asmeninių ir politinių problemų sprendimas. Panašiai skirtingi kaimynin÷s Lenkijos regionai tapo emigrantus „siunčiančiais“ regionais, priklausomai nuo to, kur buvo migracijos patirties ir tinklų, panašiu modeliu galima paaiškinti vengrų migraciją į Austriją32. Apibendrinant aukščiau aptartose migracijos teorijose įvardintus migracijos veiksnius, galima suformuluoti kompleksinį stūmos-traukos modelį, kuriuo remiamasi šiame tyrime. Šis kompleksinis modelis pavaizduotas Pav. Nr. 1.

Pagal šį modelį, emigrantus išvykti skatina „stūmos“ veiksniai, o „traukos“ veiksniai padeda pasirinkti konkretų šalį ar regioną, į kurį siekiama išvykti. Ekonomin÷s emigracijos svarbiausi veiksniai yra ekonominiai (stūmos: aukštas nedarbo lygis, skurdas, nepasitenkinimas darbo sąlygomis; traukos: aukštesnis atlyginimas, geresn÷s darbo sąlygos užsienio valstyb÷je ir kt.). Tačiau kompleksinis modelis padeda atkreipti d÷mesį ir į neekonominius veiksnius, kurie ekonominių veiksnių įtaką gali susilpninti arba, kaip pastebima Lietuvos atveju, sustiprinti.

Pav. Nr. 1. Kompleksinis stūmos–traukos modelis.

Šaltinis: sudaryta autorių.

30 Strateginių studijų centras (2006) p. 137. 31 Morawska, p. 53. 32 Žr. Judit Juhász (1995): „International migration in Hungary.“ Innovation: The European

Journal of Social Sciences, 8(2): 201-219.

Sprendimą d÷l emigracijos palengvina ir ankstesnių emigracijos bangų metu susiformavusi migracijos „istorin÷ atmintis“

EMIGRACIJA Paskirties šalis su darbo rinkos segmentu, kurį gali užimti migrantai

Kilm÷s šalis, jos darbo rinkos ir soc. politikos apribojimai

Stūmos veiksniai: nedarbas, menkos socialin÷s garantijos, korupcija, etc.

Išankstin÷ trajektorija, nulemta socialinių tinklų ir visuomen÷s migravimo socialin÷s atminties

Traukos veiksniai: galimyb÷ įsidarbinti, socialinis saugumas, ir kt.

Traukos veiksniai: sava kalba, socialiniai tinklai, etc.

Stūmos veiksniai: kalbos barjeras, integravimosi kaštai ir kt.

22

Tam, kad asmuo pasirinktų emigracijos kelią, stūmos veiksniai turi būti gan÷tinai stiprūs, leisti tik÷tis didel÷s potencialios naudos ir atsverti emigracijos kaštus. Tokie kaštai apima ne tik su persik÷limu, darbo paieška, kalbos mokymusi susijusias išlaidas, tačiau ir dar svarbesnius – socialinius kaštus. Išvykus dirbti į užsienį, gimtojoje šalyje lieka šeimos nariai, artimieji, draugai. Kalbant apie Lietuvos gyventojų emigraciją, stūmos veiksniai tur÷jo būti labai stiprūs nes išvyko labai daug gyventojų (kaip pamin÷ta įvade). Nemaža dalis emigrantų išvyko dirbti palikę Lietuvoje vaikus (senelių ir kitų artimųjų globai33), vadinasi, jiems teko patirti ir šiuos, labai aukštus, kaštus. Tuo tarpu tam tikri priimančios visuomen÷s ar šalies privalumai tampa traukos veiksniais, kurie papildo stūmos veiksnius ir padeda nukreipti migracijos srautus į konkrečią šalį ar regioną. Tai – darbo pasiūla, aukštesni atlyginimai nei kilm÷s šalyje, geresn÷s gyvenimo sąlygos. Tačiau tai n÷ra vieninteliai traukos veiksniai. Taip pat svarbūs yra tokie dalykai, kaip kalba (daugiausia emigrantų išvyko į angliškai kalbančias valstybes), santykinis darbo rinkos liberalumas (Jungtin÷je Karalyst÷je, Airijoje, JAV darbo rinka yra mažiau reguliuojama ir įsidarbinimas lengvesnis, nei kontinentin÷s Europos valstyb÷se). Be to, veikia (ir savotiškai papildo vienas kitą) veiksniai, apie kuriuos kalba Pasaulio sistemų ir Dvigubos darbo rinkos teorija:

a) kai kurios darbuotojų grup÷s juda link profesinių „centrų“ (mokslo, verslo, kultūros);

b) kai kurios gyventojų grup÷s išvyksta dirbti neprestižinių ir mažiau apmokamų darbų, kurių vietiniai gyventojai nenori dirbti arba vietiniai darbdaviai siekia samdyti imigrantus, kadangi jų darbo kaštai yra sąlyginai mažesni (pvz., žem÷s ūkio darbai Ispanijoje).

Kaip matyti iš anksčiau apžvelgtų šaltinių, labai svarbi istorin÷ emigracijos patirtis ir susiformavusios emigrantų bendruomen÷s (šiuos veiksnius pabr÷žia, atitinkamai, istorin÷s atminties ir socialinio kapitalo teorijos). Ankstesnių migracijos bangų istorin÷ atmintis ir patirtis veikia kaip savotiškas stūmos veiksnys, skatinantis rinktis migraciją sprendžiant ekonomines problemas. Savo ruožtu kitose šalyse susiformavusios emigrantų bendruomen÷s suveikia kaip traukos veiksnys, kadangi gali suteikti emigrantui naudingos informacijos, kontaktų, socialinį tinklą. Aptartasis stūmos–traukos modelis aktualus ir kalbant apie emigracijos prevenciją bei grįžtamąją migraciją. Galima tik÷tis, kad pakilus gyvenimo lygiui Lietuvoje, tai prad÷s veikti kaip tam tikras traukos veiksnys ir dalis emigrantų sugrįš. Tiesa, tik÷tina, kad užsienyje dirbantys asmenys dar nemažai metų gal÷tų tik÷tis gauti didesnį atlyginimą nei Lietuvoje. Tačiau jei šis skirtumas n÷ra ypač didelis, tada apsisprendimą (ne)išvykti ar netgi sugrįžti lemtų tokie Lietuvos traukos veiksniai – t÷vyn÷s ir namų ilgesys, noras būti su šeima ir vaikais. Be to, įvairūs kultūriniai skirtumai tarp Lietuvos ir emigracijos šalies dažnai apsunkina emigrantų prisitaikymą ir kartais paskatina jų sugrįžimą: t. y., pradeda veikti kaip savotiškas stūmos iš emigracijos šalies veiksnys. Kol kas sunku prognozuoti, kaip ekonominę migraciją paveiks 2008 m. radikaliai pasikeitusi pasaulio ir Lietuvos ekonomin÷ situacija. Daugelis ekonomistų sutaria, kad pasaulin÷s tendencijos Lietuvą paprastai pasiekia l÷čiau, tačiau ilgiau ir užsitęsia. Ekonomin÷s problemos gali sumažinti išvykusiųjų sugrįžimą, paskatinti emigraciją ar pakartotinę emigraciją, ypač

33 Žr. Aušra Maslauskait÷ ir Vlada Stankūnien÷ (2007). Šeima abipus sienos: Lietuvos transnacionalin÷s šeimos genez÷, funkcijos, raidos perspektyvos. Vilnius: Tarptautin÷ migracijos organizacija ir Socialinių tyrimų institutas.

Sunku prognozuoti, kaip ekonominę migraciją paveiks 2008 m. radikaliai pasikeitusi pasaulio ir Lietuvos ekonomin÷ situacija

23

jei ger÷jant pad÷čiai kitose šalyse Lietuvos ekonomikos sąstingis užsitęstų. Kituose skyriuose (2.2 ir 2.3) migracijos tendencijos analizuojamos detaliau. Remiantis įvairiais šaltiniais aptariama, kokie iš išvardytų veiksnių yra svarbiausi kalbant apie Lietuvos gyventojų emigraciją ir kurie labiausiai skatina sugrįžimą. Labai svarbu, kad būtent šiuo metu (2008 m. pabaigoje) atliktos dvi naujos išvykusiųjų ir sugrįžusiųjų apklausos. Remiantis jomis, galima prognozuoti, kaip besikeičiančios ekonomin÷s tendencijos gali paveikti emigracijos srautus.

Šiame skyriuje trumpai aptariamos esmin÷s Lietuvos gyventojų emigracijos tendencijos ir jų galimos pasekm÷s. Ši analiz÷ reikalinga siekiant parodyti, kod÷l Lietuvos valstyb÷s institucijos pastaraisiais metais ÷m÷si priemonių migracijos procesams reguliuoti, taigi ir kod÷l prireik÷ Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos. 2.2.1. Emigracijos tendencijos: įvertinimas baigiantis 2008 metams Statistikos departamento duomenimis, 1990–2007 m. iš Lietuvos išvyko 473,5 tūkst. gyventojų. Emigracija gerokai išaugo Lietuvai tapus ES nare (2004 m.): nuo 22,7 tūkst. 2003 m. iki 48,1 tūkst. gyventojų 2005 m. (žr. Pav. Nr. 2. ). Beveik 90 proc. namų ūkių (32 proc. suaugusių gyventojų) tur÷jo migracin÷s patirties, bet net 80 proc. migravimo atvejų sudar÷ trumpalaik÷ (iki m÷nesio) migracija34. Statistikos rinkimą apsunkino tai, kad didel÷ dalis emigrantų nedeklaruoja gyvenamosios vietos pasikeitimo. Tiesa, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2007 m. pirmą kartą deklaruota migracija viršijo nedeklaruotą35 (žr. Pav. Nr. 2).

Pav. Nr. 2. Lietuvos gyventojų emigracija 2001–2007 m. (tūkst.).

Šaltinis: Statistikos departamentas.

Kaip nurodo Statistikos departamentas, pagal emigracijos mastus 1000 gyventojų Lietuva užima vieną pirmųjų vietų tarp kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių (VRE arba ES 10), 2004 m. tapusių ES nar÷mis. Neigiamas Lietuvos migracijos saldo išlieka didžiausias tarp ES narių ir yra tris kartus aukštesnis

34 Sipavičien÷, p. 10. 35 Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s (2008). Lietuvos

gyventojų tarptautin÷ migracija 2007. Vilnius, p. 8.

2.2. Lietuvos gyventojų emigracijos tendencijos

Emigracija iš Lietuvos yra pati intensyviausia tarp ES valstybių

24

už antroje vietoje esančią Lenkiją36 (1,5 asmenys 1000 gyventojų Lietuvoje, 0,5 asmenys 1000 gyventojų Lenkijoje). Remiantis Eurostato duomenimis, 2007 m. iš Lietuvos per metus išvyko 4,1 asmenys 1000 gyventojų (oficialiai deklaruotas išvykimas). Palyginimui, Vengrijoje 1000 gyventojų tenka tik 0,4, Slovakijoje 0,6, Latvijoje 2,3 emigravę asmenys. Augant ekonomikai, trūkstant darbo j÷gos, 2004 m. tapus ES nare pastaruoju metu did÷jo imigracija į Lietuvą iš trečiųjų šalių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2003 m. į Lietuvą imigravo 4728 asmenys, 2005 – 6789, o 2007 – jau 860937. Nors pastaraisiais metais didžiąją dalį imigrantų sudaro į Lietuvą grįžtantys lietuviai (net 71 proc. imigravusių sudaro Lietuvos Respublikos pilietybę turintys asmenys38), imigrantų iš trečiųjų šalių taip pat daug÷ja. Tai rodo did÷jantis užsieniečiams išduodamų darbo leidimų skaičius: 2003 m. buvo išduoti 609 darbo leidimai, 2005 m. – 1565, 2007 m. - 568639. Daugiausia Lietuvos gyventojų išvyksta gyventi ir dirbti į išsivysčiusias Vakarų valstybes: Jungtinę Karalystę, Airiją, JAV, Vokietiją, Ispaniją (žr. Pav. Nr. 3). Istoriškai emigracija į Jungtinę Karalystę ir Airiją yra palyginti naujas reiškinys, kurį l÷m÷ politin÷s-ekonomin÷s aplinkyb÷s: šios šalys nuo pat 2004 m. netaik÷ apribojimų darbuotojams iš 2004 m. prisijungusių ES narių. Taip pat svarbus ir kalbinis veiksnys: kaip pirmą ar antrą užsienio kalbą, anglų kalbą moka nemaža dalis šalies gyventojų. Tačiau ilgainiui migraciją į min÷tąsias šalis paaiškina ir migracijos tinklo teorija – vykstama ten, kur jau gyvena gausios lietuvių bendruomen÷s, yra keletas darbą susirasti padedančių agentūrų, socialiniuose tinkluose nesunku surasti asmenų, kurie jau yra ten dirbę. Pav. Nr. 3. Lietuvos gyventojų emigracijos kryptys 2001–2007 m.

Jungtinė

Karalystė;

19,4%

JAV; 14,7%

Vokietija;

10,1%Airija; 7,8%Ispanija; 4,7%

Kitos

valstybės;

43,3%

Pastaba: Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Šaltinis: Statistikos departamentas. Iki 2006 m. Lietuvos gyventojų emigracijos tendencijos pagal tikslo šalis buvo vertinamos tik pagal deklaruotos migracijos duomenis. 2007 m. pirmą kartą Statistikos departamentas pateik÷ vertinimus, atliktus tiek pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, tiek ir pagal nedeklaruotos

36 Lietuvos gyventojų tarptautin÷ migracija 2007, p. 7. 37 Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s. Tarptautin÷

migracija (duomenų baz÷). <http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1906< [Žiūr÷ta 2008-11-18].

38 Lietuvos gyventojų tarptautin÷ migracija 2007, p. 22. 39 Inga Liubert÷ (Lietuvos darbo birža, 2008), „Situacija šalies darbo rinkoje“. Pranešimas

konferencijoje „Darbo j÷gos imigracija iš trečiųjų šalių: Lietuvos poreikiai ir kitų šalių patirtis“. Vilnius, 2008 m. kovas.

Pastaraisiais metais pamažu augo ir imigrantų į Lietuvą srautai

Daugiausia lietuvių išvyksta į JK, Airiją, JAV, Vokietiją ir Ispaniją

2007 m. net trečdalis visų emigravusiųjų išvyko į Jungtinę Karalystę

25

emigracijos tyrimų rezultatus. Remiantis jais, net trečdalį visų emigrantų 2007 m. sudar÷ išvykusieji į Jungtinę Karalystę. Antroje vietoje buvo Airija, pritraukusi 16 proc. emigrantų iš Lietuvos (žr. Pav. Nr. 4). Taigi Jungtin÷ Karalyst÷ ir Airija pritraukia daugiausiai emigrantų iš Lietuvos, po jų seka „tradicin÷s“ lietuvių emigracijos tikslo valstyb÷s – JAV ir Vokietija. Tik÷tina, kad, įvedus bevizį režimą su JAV, emigracija į šią valstybę gali dar suintensyv÷ti. Pav. Nr. 4. Lietuvos gyventojų emigracijos kryptys 2007 m.

Jungtinė

Karalystė;

33,0%

JAV; 11,0%

Vokietija;

8,0%

Airija; 16,0%

Ispanija;

4,0%

Kitos

valstybės;

28,0%

Pastaba: Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ir pagal nedeklaruotos emigracijos tyrimų rezultatus40. Šaltinis: Statistikos departamentas.

Įdomu palyginti, kaip skiriasi emigraciją deklaravusių ir jos nedeklaravusių pasiskirstymas pagal tikslo šalis. Remiantis Statistikos departamento pateikiamais duomenimis, emigruojantys į Jungtinę Karalystę ir Airiją yra labiausiai linkę nedeklaruoti emigracijos. Išvykstantys į JAV pagal emigracijos deklaravimą ir nedeklaravimą pasidalina pusiau. Tuo tarpu didesn÷ dalis emigruojančių į Vokietiją, Ispaniją ir kitas šalis išvykimą oficialiai deklaruoja (žr. Pav. Nr. 5).

Pav. Nr. 5. Išvykstančių Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal tikslo šalis 2007 m.

JK; 26,4%

Airija;

11,7%

JAV;

11,1%

Vokietija;

9,2%

Ispanija;

6,1%

Kitos

valstybės;

35,5%

Deklaruota migracija

Šaltinis: autorių skaičiavimai remiantis Statistikos departamento duomenimis.

Sprendimas deklaruoti ar ne išvykimą iš Lietuvos, tik÷tina, yra susijęs su užsienyje planuojamu praleisti ar praleistu laiku. Išvykusiųjų apklausos metu,

40 Nemaža dalis Lietuvos gyventojų taip pat išvyksta gyventi į Rusiją. 2007 m. tokie emigrantai sudar÷ apie 7 proc. visų išvykusiųjų. Kadangi emigracija į Rusiją dažniausiai vyksta ne d÷l ekonominių priežasčių (neretai tai yra repatriacija, kai išvyksta ne Lietuvos piliečiai), šiame tyrime Lietuvos gyventojų emigracijos į Rusiją reiškinys plačiau n÷ra nagrin÷jamas.

Išvykstantys į Britų salas rečiausiai deklaruoja emigraciją

Deklaruoti emigraciją labiau linkę išvykstantys ilgesniam laikui

26

35 proc. gyvenančių Jungtin÷je Karalyst÷je nurod÷, kad užsienyje gyvena ne ilgiau kaip trejus metus, daugiau kaip septynerius metus užsienyje yra praleidę tik 13 proc. Tarp gyvenančių Airijoje šios proporcijos buvo 32 proc. ir 11 proc. atitinkamai. Tuo tarpu ilgiau kaip septynerius metus užsienyje gyvena 52 proc. išvykusių į JAV, 40 proc. išvykusių į Ispaniją ir 35 proc. išvykusių į Vokietiją (žr. Pav. Nr. 6). Taigi šalys, į kurias išvykstantys dažniausiai deklaruoja emigraciją ir kuriose išvykusieji gyvena ilgiausiai, sutampa. Tai implikuoja, kad emigraciją dažniausiai deklaruoja išvykstantys ilgesniam laikui.

Pav. Nr. 6. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal šalis ir užsienyje praleistą laiką.

0%

20%

40%

60%

80%

100%

JK Airija Vokietija Ispanija JAV

35% 32%22% 21%

10%

50% 53%

40%36%

36%

13% 11%35% 40% 52%

Ne daugiau kaip 3 metusNuo 3 iki 7 metųDaugiau kaip 7 metusSunku pasakyti

Pastaba: N=2916. Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu „TNS Gallup“ atliktos į užsienį gyventi išvykusių Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008.

Bendrai pa÷mus, didžiausia dalis išvykusiųjų apklausos metu nurod÷ nuo 1990 m. užsienyje praleidę jau daugiau kaip trejus metus. 46 proc. teig÷ ne Lietuvoje gyvenantys nuo trejų iki septynerių metų. 25 proc. respondentų ten gyvena ilgiau nei septynerius metus, o 27 proc. - trumpiau nei trejus metus. 4 proc. visų respondentų užsienyje kol kas yra praleidę mažiau nei vienerius metus ir pagal naują emigranto apibr÷žimą nebūtų laikomi emigravusiais. Išvykusiųjų apklausa patvirtino, kad intensyviausia emigracija iš Lietuvos vyko po 2004 m. Tuomet išvyko daugiau kaip pus÷ (apie 56 proc.) apklausos metu užsienyje gyvenusių lietuvių. Tačiau esama ženklių skirtumų tarp šalių. Emigracija į JAV ir Vokietiją prasid÷jo anksčiau ir intensyviausia buvo 1999–2003 m. laikotarpiu. Į Ispaniją Lietuvos gyventojai prad÷jo intensyviau migruoti nuo 1999 m. O į Jungtinę Karalystę ir Airiją absoliuti dauguma išvyko po 2004 m. (žr. Pav. Nr. 7).

Daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo po 2004 m.

27

Pav. Nr. 7. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal šalis ir išvykimo iš Lietuvos metus.

0%

20%

40%

60%

80%

100%

JAV Vokietija Ispanija JK Airija

23%14%

6%

56%

45%59%

24% 25%

21%

42% 39%

71% 73%

1990–1998 m. 1999–2003 m. 2004 m. ir vėliau


Beveik pus÷ apklaustų užsienyje gyvenančių Lietuvos emigrantų nurod÷ turį aukštąjį išsilavinimą41. Didžiausią dalį tarp jų sudaro bakalauro laipsnį įgiję asmenys. Aukštesnįjį ir profesinį išsilavinimą yra įgiję trečdalis išvykusiųjų. Vidurinį ir žemesnį – ketvirtadalis. Tiesa, gali būti, kad d÷l apklausos specifikos (apklausa vykdyta internetu) aukštesnio išsilavinimo asmenys tarp apklausos respondentų sudaro šiek tiek didesnę dalį nei ji yra tarp visų išvykusiųjų iš Lietuvos. Pagrindinis daugumos emigravusių užsi÷mimas užsienyje yra darbas. Išvykusiųjų apklausos metu, 67 proc. respondentų nurod÷ dirbantys, dar 19 proc. derina darbą ir studijas. 5,5 proc. nedirba, nes augina vaikus, o 3 proc. neranda darbo. Remiantis išvykusiųjų apklausos duomenimis, didel÷ dalis (37 proc.) emigrantų dirba jų kvalifikaciją (išsilavinimą) atitinkančius darbus, tačiau dar daugiau jų (40 proc.) pasitenkina žemesn÷s kvalifikacijos darbu. Kuo aukštesn÷ kvalifikacija (išsilavinimas), tuo dažniau darbas atitinka kvalifikaciją. Tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių emigrantų kvalifikaciją atitinkantį darbą dirba 44 proc., tarp emigrantų su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu – 29 proc. Kita vertus, žemesnio išsilavinimo asmenys santykinai dažniau dirba darbą, kuriam paprastai reikia aukštesn÷s kvalifikacijos. Beveik pus÷ (47 proc.) išvykusiųjų, nurodžiusių savo atlyginimą, teig÷ kad per m÷nesį uždirba nuo 1000 iki 2000 eurų (atskaičius mokesčius). Trečdalis apklaustųjų uždirba daugiau kaip 2000 eurų. Beveik 70 proc. pastarųjų sudar÷ tie, kurių darbas atitinka turimą kvalifikaciją arba kurie dirba aukštesn÷s kvalifikacijos reikalaujančius darbus. Didesnius nei 2000 eurų atlyginimus per m÷nesį gauna beveik pus÷ JAV gyvenančių apklaustų emigrantų. Atlyginimų lygiu nedaug atsilieka Airijoje gyvenantys išvykusieji iš Lietuvos. Didžiausia dalis mažiau nei 1000 eurų per m÷nesį gaunančių emigrantų yra tarp Vokietijoje gyvenančių lietuvių (žr. Pav. Nr. 8).

41 Aukštojo išsilavinimo kategorija apima tiek aukštąjį universitetinį, tiek aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą.

Absoliuti dauguma išvykusiųjų užsienyje dirba, didel÷ dalis – žemesn÷s kvalifikacijos darbus

Kas antras emigrantas užsienyje uždirba nuo 1000 iki 2000 eurų

28

Pav. Nr. 8. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal šalis ir gaunamą vidutinį atlyginimą per m÷nesį atskaičius mokesčius.

0%

20%

40%

60%

80%

100%

JAV Airija Vokietija JK Ispanija

11% 8%26%

14% 15%

35% 48%33% 54% 56%

49%40% 29%

25% 21%

6% 5% 12% 7% 8%

Mažiau kaip 1000 eurų 1000-2000 eurųDaugiau kaip 2000 eurų Sunku pasakyti


2.2.2. Išvykimo priežastys Išvykimo priežastys jau gana nemažai tyrin÷tos. Daugiausia tai – ekonomin÷s priežastys. Pasak tyrin÷tojų, emigruoti skatina prasta darbo aplinka Lietuvoje42, nepatenkinamos gyvenimo sąlygos, žemas darbo užmokestis, mokslininkams – menkas jų darbo prestižas43, nepakankamas darbuotojų interesų atstovavimas44. Anot A.Maslauskait÷s ir V.Stankūnien÷s, viena iš papildomų emigracijos paskatų – sunkumai įsigyti būstą, kurti materialinius šeimos gyvenimo pagrindus45. Aukštos kvalifikacijos darbuotojams kaip stūmos veiksnys itin aktuali korupcija, neskaidrumas organizuojant konkursus į pareigas46, taip pat prastos ateities perspektyvos47. Tarp traukos į užsienį veiksnių svarbią vietą užima savirealizacija, kuriai Lietuvoje trūksta galimybių48. Tai atitinka pasaulio sistemų teoriją – aukštos kvalifikacijos darbuotojus traukia „centrai“, kuriuose kuriamos inovacijos, vertinami geb÷jimai ir kompetencijos. Kaip jau aptarta anksčiau, tik÷tina, kad kuris vienas iš šių veiksnių atskirai nepaskatintų migruoti, bet jų suma lemia, kad priimamas sprendimas išbandyti save užsienyje. Užsienyje gyvenančių lietuvių apklausa parod÷, kad svarbiausias išvykimo į užsienį motyvas yra naujos patirties paieška. 56,6 proc. respondentų nurod÷, kad noras išbandyti save, susipažinti su užsienio šalimis, naujais žmon÷mis ir darbo metodais tur÷jo įtakos jų apsisprendimui išvykti. Antroje vietoje pagal svarbą atsidūr÷ finansiniai veiksniai. Pus÷ emigravusių teig÷, kad išvykti juos paskatino nepakankamas pajamų lygis, nepaisant to, kad jie Lietuvoje dirbo. Studijuoti ar dirbti mokslinį darbą užsienyje panoro 20 proc. emigrantų, dar maždaug tiek pat išvyko d÷l šeimyninių aplinkybių (pas sutuoktinius ar t÷vus). 19 proc. buvo priversti išvykti tod÷l, kad negal÷jo susirasti darbo Lietuvoje (žr. Pav. Nr. 9).

42 Maslauskait÷ ir Stankūnien÷, p. 83. 43 Pilietin÷s visuomen÷s institutas, p. 16, 21. 44 Viešosios politikos ir vadybos institutas (2005), p. 17. 45 Maslauskait÷ ir Stankūnien÷, p. 70. 46 Viešosios politikos ir vadybos institutas (2005), p. 12. 47 Viešosios politikos ir vadybos institutas (2006), p. 41. 48 Ten pat,p. 15.

Anot ankstesnių tyrimų, Lietuvos gyventojus išvykti labiausiai „stumia“ ekonominiai veiksniai, o į kitas šalis „traukia“ geresn÷s savirealizacijos galimyb÷s.

Išvykusiųjų apklausa rodo, kad išvykdami lietuviai dažniausiai siekia naujos patirties ir didesnių pajamų

29

Pav. Nr. 9. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal išvykimą nul÷musius veiksnius.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Norė

jau iš

band

yti sa

ve,

susip

ažin

ti su

užsie

nio

šalim

is, na

ujais

žmon

ėmis

ir da

rbo m

etod

ais

Lietu

voje

dirba

u, ta

čiau

gaun

amų p

ajam

ų neu

žteko

pr

iimtin

am gy

venim

o lyg

iui

užsit

ikrin

ti

Lietu

voje

netu

rėjau

darb

o, to

dėl r

eikėjo

susir

asti

prag

yven

imo š

altinį

Išvaž

iavau

stud

ijuot

i, dirb

ti m

oksli

nio d

arbo

Išvaž

iavau

pas s

utuo

ktin

į/-ę

(gyve

nim

o dra

ugą/

-ę)

Išvaž

iavau

kartu

su tė

vais

(pas

tėvu

s)

55,9%49,9%

19,5% 19,3%15,3%

8,0%

Pastaba: duomenys rodo, kokia dalis respondentų atsak÷, kad konkretus veiksnys tur÷jo įtakos apsisprendžiant emigruoti (N=2916). Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu „TNS Gallup“ atliktos į užsienį gyventi išvykusių Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008.

2.2.3. Emigracijos pasekm÷s Daugelis šaltinių pateikia pesimistines Lietuvos demografin÷s situacijos tendencijas ilguoju laikotarpiu (prie neigiamų tendencijų gana žymiai prisideda ir gausi emigracija). PVI atliktas tyrimas teigia, kad iki 2010 m. iš Lietuvos kasmet emigruos apie 15 tūkst. žmonių, o iki 2030 m. gyventojų sumaž÷s maždaug 300 tūkst.49 SSC tyrimo duomenimis, trys iš keturių apklaustų jaunimo atstovų nor÷tų bent laikinai pagyventi užsienyje50. Jei dabartin÷s tendencijos išliks, tai, remiantis Eurostato prognoz÷mis, migracijos saldo Lietuvoje išliks neigiamas iki 2022 m. Iki tol jis tolydžiai maž÷s, tačiau kol emigraciją nusvers imigracija, Lietuvoje gyvens tik 3,18 mln. gyventojų, o po kelerių metų emigracija v÷l padid÷s51. Remiantis Eurostato atlikta demografine Lietuvos projekcija laikotarpiui iki 2061 metų, nuo 2007 iki 2050 metų gyventojų Lietuvoje sumaž÷s iki 2,74 mln., arba 19,1 procento. Tiesa, prie šio sumaž÷jimo prisid÷s ne tik migracija, tačiau dar labiau kitos demografin÷s tendencijos: mažas gimstamumas, visuomen÷s sen÷jimas. Aptartos emigracijos tendencijos turi nemažai neigiamų ekonominių ir socialinių padarinių. D÷l didel÷s emigracijos Lietuvos darbo rinka praranda daug kvalifikuotų ir produktyvių darbuotojų, taip pat socialinį kapitalą, aktyvius pilietin÷s visuomen÷s narius. Daug gyventojų išvyksta iš tų sričių, kurias tiesiogiai finansuoja valstyb÷ (sveikatos apsauga, švietimas), tod÷l prast÷ja šių paslaugų kokyb÷. Migracija turi akivaizdžių socialinių padarinių: emigrantų vaikai, Lietuvoje palikti senelių ar artimųjų globai, susiduria su įvairiomis socialin÷mis problemomis52. Išvardytoms neigiamoms pasekm÷ms sumažinti reikalingos žymios valstyb÷s biudžeto l÷šos, tuo tarpu išvykstant darbuotojams iš Lietuvos, maž÷ja mokesčių mok÷tojų skaičius.

49 Pilietin÷s visuomen÷s institutas, p. 13. 50 Strateginių studijų centras (2006), p. 45. 51 Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s (2008). Demografijos

metraštis 2007. Vilnius, p. 192. 52 Žr. Maslauskait÷ ir Stankūnien÷.

Daugelyje tyrimų prognozuojama, kad Lietuvos gyventojų emigracijos tendencijos ir ateityje išliks panašios. Tai kartu su kitais veiksniai blogins demografinę pad÷tį Lietuvoje.

D÷l emigracijos prarandama darbo j÷ga, kyla socialinių problemų

30

Tiesa, emigrantai į Lietuvą parsiunčia dideles pinigų sumas, (pvz., apie 3 – 3,7 mlrd. Lt 2007 m.53), kurios iš dalies prisideda prie bendro gyvenimo lygio kilimo ir papildo valstyb÷s biudžetą (pvz., per vartojimo mokesčius, tokius kaip prid÷tin÷s vert÷s mokestis, akcizai). Šios perlaidos paprastai pasiekia Lietuvoje likusius šeimos narius, t÷vus, senelius, palengvina jų ekonominę situaciją. Kita vertus, pinigų perlaidos taip pat buvo vienas iš veiksnių, kurie prisid÷jo prie sparčios infliacijos 2007–2008 m. ir nekilnojamojo turto kainų kilimo.

2.3.1. Sugrįžimo tendencijos

Pastaraisiais metais vis daugiau emigravusių lietuvių sugrįžta gyventi į Lietuvą. Oficialieji duomenys rodo, kad 2001–2007 m. sugrįžimą deklaravo 22,6 tūkst. gyventojų, daugiausia 2006 ir 2007 m. (žr. Pav. Nr. 10)54. Atsižvelgiant į tai, kad šie duomenys neapima grįžimo nedeklaruojančių lietuvių, galima teigti, kad grįžtamosios migracijos mastai 1990–2007 m. laikotarpiu yra gerokai didesni. 2008 m. birželį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parod÷, kad kas dešimtas vyresnis nei 18 metų amžiaus Lietuvos gyventojas praeityje yra užsienyje dirbęs ilgiau nei 6 m÷nesius55. 2008 m. rugpjūčio – rugs÷jo m÷nesiais atliktos kitos reprezentatyvios vyresnių nei 18 metų Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 6,7 proc. vyresnių nei 18 metų Lietuvos gyventojų po 1990 metų buvo išvykę gyventi į užsienį ilgesniam nei 6 m÷nesių laikotarpiui, bet šiuo metu nuolat gyvena Lietuvoje. Atsižvelgiant į abiejų min÷tų apklausų rezultatus, maždaug 7-10 proc. vyresnių nei 18 metų Lietuvos gyventojų yra grįžę emigrantai. 2008 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 692 tūkst. vyresnių nei 18 metų gyventojų. Taigi tarp jų yra apytikriai nuo 180 iki 260 tūkst. grįžusių emigrantų. Pav. Nr. 10. Grįžusių Lietuvos piliečių skaičius (tūkst.)..

0,7 0,81,3

3,4

4,75,5

6,1

0

1

2

3

4

5

6

7

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

Pastaba: pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Šaltinis: Statistikos departamentas.

53 Lietuvos banko duomenys, žr. BNS (2008): „Gyventojai iš užsienio pernai atsiunt÷ beveik 3 mlrd. litų“. Alfa.lt naujienų portalas, 2008-03-28. <http://www.alfa.lt/straipsnis/c66295> [Žiūr÷ta 2008-10-14]. Tiesa, 2008 m. d÷l ekonomin÷s kriz÷s pasaulyje, pervedamų l÷šų gerokai sumaž÷jo. Swedbank duomenys, žr. Delfi (2008): Pasaulin÷ kriz÷ mažina emigrantų siunčiamų pinigų kiekį“. Delfi.lt naujienų portalas, 2008-12-23. <http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=19764369>.

54 Lietuvos gyventojų tarptautin÷ migracija 2007, p. 22. 55 Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). „Požiūris į emigraciją ir emigrantus: Lietuvos gyventojų ir užsienio lietuvių bendruomenių atstovų požiūrio į emigraciją tyrimas“. Vilnius.

2.3. Iš Lietuvos išvykusių gyventojų sugrįžimas

Apie 200 tūkst. Lietuvos gyventojų turi emigracijos patirties

Išvykę Lietuvos gyventojai intensyviausiai grįžta pastaraisiais metais

31

Visi prieinami statistin÷s informacijos šaltiniai rodo, kad intensyviausia grįžtamoji migracija vyksta nuo 2005 m. Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, tarp tų gyventojų, kurie užsienyje gyveno ilgiau nei 6 m÷n., didžiausia dalis (trys iš dešimties – 29%) grižo mažiau nei prieš metus. Dar po ketvirtadalį grįžo daugiau nei prieš metus, bet mažiau nei prieš 2 metus (23%) ar daugiau nei prieš 2 metus, bet mažiau nei prieš 4 metus (26%). Grįžusių iki 2002 m. t÷ra 11%. Taigi 2005–2008 metais iš užsienio grižo net 78% tarp dabar Lietuvoje nuolat gyvenančių buvusių emigrantų (trys iš keturių). Pastaruoju metu sustipr÷jusią sugrįžimo tendenciją patvirtino ir reprezentatyvi grįžusių emigrantų apklausa: 2006 m. grįžo 20,5 proc., 2007 m. – 31,9 proc. ir 2008 m. – 29,9 proc. visų respondentų. Dauguma emigrantų grįžta iš tų šalių, į kurias pagal oficialią statistiką emigracija yra intensyviausia. Didžiausia dalis grįžusių emigrantų grįžo iš Jungtin÷s Karalyst÷s ir Airijos – 24,5 proc. ir 15,8 proc. atitinkamai. 12 proc. grįžo iš Vokietijos, 8 proc. – iš Ispanijos, 5,1 proc. – iš JAV (žr. Pav. Nr. 11). Išimtis yra tik Norvegija. Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, Norvegija nepatenka tarp populiariausių emigrantų tikslo šalių. Palyginti didelę iš Norvegijos grįžusių emigrantų dalį galima paaiškinti tuo, kad iš šios šalies grįžusių lietuvių a) daugiau kaip 70 proc. buvo emigravę daugiau nei vieną kartą, kai kitose svarbiausiose šalyse šis rodiklis neviršija 54 proc.; b) 78 proc. Norvegijoje praleido ne daugiau kaip trejus metus; c) 70,6 proc. grįžo 2007–2008 metais. Tokie duomenys implikuoja, kad emigracija į/iš Norvegijos yra santykinai naujas reiškinys, be to, ji daugiausia trumpalaik÷ ir pakartotin÷, tod÷l mažiau atsispindi oficialioje statistikoje. Pav. Nr. 11. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal valstybes, kuriose gyveno.

JK; 24,5%

Airija; 15,8%

Norvegija; 11,9%

Vokietija; 11,9%

Ispanija; 8,1%

JAV; 5,1%

Kitos šalys; 21,4%

Neatsakė; 1,4%

Pastaba: N=800. Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008. Pagal išsilavinimą daugumą grįžusių emigrantų sudaro asmenys, turintys žemesnį nei aukštasis išsilavinimą. Daugiausia – 27,4 proc. – grįžta profesinio išsilavinimo emigrantų. Po 20 proc. visų grįžusiųjų sudaro asmenys, turintys vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą. Aukštąjį išsilavinimą yra įgiję 26,4 proc.: universitetuose - 17,3 proc., ne universitetuose – 9,1 proc. Aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys daug dažniau užsienyje studijuoja arba derina studijas ir darbą (žr. Pav. Nr. 12). Ketvirtadalis aukštąjį išsilavinimą turinčių grįžusių emigrantų grįžta iš Jungtin÷s Karalyst÷s, 15 proc. grįžta iš Airijos, 12 proc. – iš Vokietijos. Atkreiptinas d÷mesys, kad net 58,5 proc. grįžusiųjų iš JAV buvo asmenys su aukštuoju išsilavinimu. Palyginimui: tarp grįžusių iš

Daugiausia lietuvių grįžta iš Britų salų

Dažniausiai grįžta žemesnį nei aukštasis išsilavinimą turintys asmenys

32

Jungtin÷s Karalyst÷s, Airijos ir Vokietijos jie sudaro apie 27 proc., o tarp grįžusių iš Ispanijos tik 12 proc. Pav. Nr. 12. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal išsilavinimą ir pagrindinę veiklą gyvenant užsienyje.

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Uni

vers

itet

inis

auk

štas

is

Ne

univ

ersi

tetin

is au

kšta

sis

Vid

uri

nis i

r žem

esn

is

Aukš

tesn

ysis

Prof

esin

is

19,6% 9,6%

15,2%5,5%

4,4%

63,8%80,8% 84,5% 94,3% 98,2%

Tik studijavau Studijavau ir kartu dirbauTik dirbauKita

Pastaba: N=795. Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008. Didžiausią dalį (44,4 proc.) sugrįžusių emigrantų sudaro vidutinio amžiaus – 30-49 metų – asmenys. Dauguma jų (52 proc.) užsienyje praleido 1-3 metus. Antroje vietoje – jauniausi, 18-29 m. amžiaus emigrantai. Pastarieji užsienyje praleido santykinai mažiau laiko. 37 proc. iš jų užsienyje gyveno ne daugiau kaip vienerius metus. Pagal naująjį emigranto apibr÷žimą jie net nebūtų priskiriami emigrantų kategorijai. Dar trečdalis jaunimo užsienio šalyse gyveno nuo 1 iki 2 metų. Trumpalaikių migrantų skaičių šioje amžiaus grup÷je greičiausiai padidina ir studentų mainų bei akademinio mobilumo programos, po kurių jaunimas privalo sugrįžti ir tęsti mokslus Lietuvoje. 13,2 proc. grįžusių 18-29 m. amžiaus emigrantų užsienyje tik studijavo, dar 9,3 proc. – ir studijavo, ir dirbo. Absoliučios daugumos (86 proc.) grįžusių emigrantų pagrindin÷ veikla užsienyje buvo (tik) darbas. Grįžusios moterys užsienyje daugiausia dirbo viešbučių ir restoranų (27 proc.), komunalin÷s, socialin÷s ir kitos aptarnavimo veiklos (17,6 proc.) bei sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (12,7 proc.) sektoriuose. Didžiausia dalis vyrų dirbo statybose (40 proc.). Žem÷s ūkyje ir apdirbamojoje gamyboje dirbusių moterų ir vyrų dalis yra panaši – po 16-18 proc. Analizuojant, kuriuose ūkio sektoriuose dažniausiai dirbo skirtingose šalyse gyvenę Lietuvos gyventojai, akivaizdžiai išsiskiria kelios tendencijos. Pirma, dauguma emigrantų Ispanijoje dirba žem÷s ūkyje – 67,7 proc.; antra, Airijoje ir Jungtin÷je Karalyst÷je didžioji dalis (apie 70 proc.) emigrantų pasiskirsto panašiomis dalimis tarp viešbučių ir restoranų sektoriaus, statybos ir apdirbamosios gamybos; trečia, JAV ir Vokietija išsiskiria palyginti su kitomis šalimis didesne dirbančių sveikatos priežiūros ir komunalin÷s bei kitos aptarnavimo veiklos sektoriuose dalimi. Išvykusieji iš Lietuvos, gyvendami užsienyje, dažniausiai dirba žemesn÷s kvalifikacijos nei turima darbus. Grįžusių emigrantų apklausos metu tai nurod÷ 56,1 proc. apklaustųjų (žr. Pav. Nr. 13). 32 proc. grįžusiųjų darbas atitiko jų kvalifikaciją. Kvalifikaciją atitinkantį darbą geriau sek÷si susirasti vyrams (39,4 proc.) nei moterims (19,1 proc.). Žemesn÷s nei turima kvalifikacija darbus santykinai dažniau dirbo grįžusieji iš JAV (79 proc.) ir Ispanijos (74 proc.). Net 63,4 proc. grįžusiųjų, kurie užsienyje dirbo žemesn÷s nei turima kvalifikacijos darbus, grįžę į Lietuvą „palipo kvalifikacijos

Daugiausia grįžta vidutinio amžiaus asmenys, tačiau jaunimas grįžta greičiau

Grįžę vyrai užsienyje dažniausiai dirbo statybose, moterys viešbučiuose ir asmenų aptarnavimo srityje

Dauguma grįžusių emigrantų užsienyje dirbo žemesn÷s kvalifikacijos darbus

33

laipteliais aukštyn“ ir dirba aukštesn÷s kvalifikacijos reikalaujančius darbus nei užsienyje.

Pav. Nr. 13. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal paskutinio užsienyje dirbto darbo atitikimą turimai kvalifikacijai.

79% 74%63% 62% 61%

47%

16% 20%24% 30% 32%

45%

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%

100%

JAV (N=38) Ispanija (N=65)

JK (N=181) Airija (N=122)

Vokietija (N=82)

Kitos šalys (N=234)

Nežino /neatsakė

Ne, dirbau aukštesnės kvalifikacijos darbą

Taip, visiškai atitiko

Ne, dirbau žemesnės kvalifikacijos darbą

Pastaba: N=722. Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008.

Dauguma grįžusių į Lietuvą emigrantų užsienyje per m÷nesį uždirbdavo nuo 1000 iki 2000 eurų. Lyginant iš skirtingų šalių grįžusių emigrantų uždarbį, santykinai mažesni atlyginimai buvo grįžusių iš Ispanijos ir Vokietijos, didesni – iš Airijos ir Jungtin÷s Karalyst÷s. Kaip rodo grįžusių emigrantų apklausa, ilgiau užsienyje gyvenę emigrantai uždirbdavo daugiau. Daugiau kaip 40 proc. trumpiau nei metus užsienyje gyvenusių grįžusių emigrantų uždirbo ne daugiau kaip 1000 eurų per m÷nesį. O tarp gyvenusių ilgiau kaip penkerius metus šį dalis tebuvo 11 proc. Moterys užsienyje uždirbo mažiau nei vyrai: daugiau kaip 2500 eurų per m÷nesį gavo 11,9 proc. vyrų ir tik 2,6 proc. moterų. Dažniausiai moterys uždirbdavo 500-1000 eurų per m÷nesį (35 proc.), o vyrai – 1501-2000 eurų per m÷nesį (25 proc.) (žr. Pav. Nr. 14).

Pav. Nr. 14. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal lytį ir užsienyje gautą atlyginimą

3%

17%

21%

25%

16%

12%

5%

35%

28%

17%

8%

3%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

Mažiau nei 500

500 -1000

1001 -1500

1501 -2000

2001 -2500

Virš 2500

Vyrai

Moterys


Užsienyje ilgiau gyvenę emigrantai uždirbo daugiau

34

Užsienyje ilgesnį laiką gyvenę asmenys mažiau linkę grįžti gyventi į Lietuvą. Remiantis grįžusių emigrantų apklausos duomenimis, 76,4 proc. grįžtančių sudaro trumpiau nei trejus metus užsienyje gyvenę asmenys. Tarp emigravusių tik vieną kartą ši dalis dar didesn÷ – 90,1 proc. (žr. Pav. Nr. 15). Tik÷tina, kad apsisprendimui grįžti arba ne daugiausia įtakos turi paskutinio išvykimo į užsienį trukm÷. Taigi tikimyb÷, jog į užsienį išvykęs ir ten ilgiau kaip trejus metus be pertraukos pragyvenęs asmuo grįš gyventi į Lietuvą, yra itin nedidel÷.

Pav. Nr. 15. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal nuo 1990 m. gyvenant užsienyje praleistą laiką.

Visi

Išvyk

ę tik

vieną

kartą

0%

20%

40%

60%

27,0% 29,3%20,1%

14,1%6,3%

2,3% 1,0%

51,0%

28,1%

11,0%6,6%

1,9%0,6% 0,8%

Visi Išvykę tik vieną kartą


Nemažą dalį grįžusių emigrantų su Lietuva siejo šalyje likusi šeima – sutuoktinis ar vaikai. Beveik pus÷ (43,3 proc.) grįžusių emigrantų grįždami į Lietuvą buvo susituokę. Tiesa, ženkliai skyr÷si pagal šį kriterijų amžiaus grup÷s: tarp jauniausių (18-29 m. amžiaus) vedę ar ištek÷jusios buvo tik 16,9 proc., tarp vyresnių - apie 60 proc. Net 67 proc. visų grįžtančių emigrantų, kurie buvo vedę, sutuoktiniai buvo likę gyventi Lietuvoje. Dažniau vyrų - 75 proc., rečiau moterų - tik 47 proc. 38,3 proc. respondentų grįždami tur÷jo vaikų, jaunesnių nei 18 metų. Dalis jų pastaruosius buvo palikę gyventi Lietuvoje su gimin÷mis - 28 proc. arba savarankiškai - 3,9 proc. (žr. Pav. Nr. 16). Pav. Nr. 16. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar jie tur÷jo jaunesnių nei 18 m. vaikų, kai grįžo gyventi į Lietuvą.

Ne; 61,5%

28,0%

5,5%

3,9%

0,9%

38,3%

Taip, jie buvo likę gyventi Lietuvoje, prižiūrimi giminių

Taip, jie gyveno kartu užsienyje ir taip pat grįžo į Lietuvą

Taip, jie buvo likę gyventi Lietuvoje, savarankiškai

Taip, jie gyveno kartu užsienyje ir liko toliau ten gyventi


Trumpiau užsienyje gyvenę žmon÷s dažniau grįžta gyventi į Lietuvą

Didel÷ dalis emigrantų grįžta pas savo šeimas

35

Planuodami grįžimą, 57 proc. respondentų pasikliov÷ draugų ir pažįstamų suteikta informacija. Kad informacija, gauta per pokalbius su draugais, artimaisiais ir buvusiais kolegomis Lietuvoje buvo naudinga, mano 80 proc. šiuo šaltiniu besinaudojusių respondentų. Antrasis pagal svarbą informacijos šaltinis ketinantiems grįžti emigrantams buvo lietuviški naujienų portalai internete. Jų teikiama informacija naudojosi 13 proc. grįžtančiųjų, kurių dauguma (58,1 proc.) įvertino šiuos informacijos kanalus kaip naudingus. Tarp grįžtančių emigrantų populiariausi portalai – Delfi.lt, Lrytas.lt, One.lt. Dauguma grįžusių emigrantų nesunkiai prisitaik÷ v÷l gyventi Lietuvoje. 33,3 proc. grįžusių emigrantų apklausos metu nurod÷, kad prisitaikyti buvo visiškai nesud÷tinga, 27,5 proc. teig÷, kad greičiau nesud÷tinga. Ilgiau užsienyje gyvenusiems emigrantams buvo sud÷tingiau grįžus prisitaikyti Lietuvoje: net 60 proc. grįžusių emigrantų, daugiau nei 5 metus praleidusių užsienyje, man÷, kad prisitaikyti sud÷tinga, o tarp trumpiau nei 1 metus gyvenusių ne Lietuvoje ši dalis tebuvo 23,1 proc. Grįžusių emigrantų apklausos duomenys taip pat rodo, kad emigrantai, kurie teigia, jog išvykę jaut÷ glaudų ryšį su Lietuva ir jaut÷si jos dalimi, rečiau turi sunkumų prisitaikydami v÷l gyventi Lietuvoje. Tarp tų sugrįžusių migrantų, kurie jaut÷ itin stiprų ryšį, 39 proc. netur÷jo jokių sunkumų, o labai sud÷tinga prisitaikyti buvo tik 8 proc. Tarp nejautusių jokio ryšio šios proporcijos buvo atitinkamai 47,6 proc. ir 14,3 proc. (žr. Pav. Nr. 17).

Pav. Nr. 17. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal jaučiamą ryšį su Lietuva ir sunkumus prisitaikyti sugrįžus.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Visiškai nejautė

ryšio

Nejautė ryšio Nei jautė, nei

nejautė ryšio

Jautė ryšį Jautė stiprų ryšį

14,3% 17,4%12%

8,6% 8%

47,6% 45,7%

31,2%29,6%

23,2%

14,3%15,2%

28,8%

29,6%

28,4%

23,8%17,4%

25,6% 31,5%

38,8%

Visiškai nesudėtinga Greičiau nesudėtinga Greičiau sudėtinga Labai sudėtinga

Pastaba:N=800. Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008.

Į Lietuvą grįžusių emigrantų pajamos, palyginti su užsienio šalimis, paprastai sumaž÷ja, tačiau gyvenimo sąlygų pokyčius jie vertina įvairiai. Absoliučios daugumos grįžusiųjų Lietuvoje gaunamas atlyginimas yra mažesnis nei gautas užsienyje. Po 37 proc. grįžusiųjų gauna du arba tris kartus mažesnį atlyginimą. 41 proc. grįžusių emigrantų taip pat nurod÷, kad gyvenimo sąlygos grįžus į Lietuvą pablog÷jo, tačiau beveik kas trečiam (32,8 proc.) jos pager÷jo. Pagal gyvenimo sąlygų pokyčių vertinimą šiek tiek skiriasi vyrų (37 proc. gyvenimo sąlygos pablog÷jo) ir moterų (45 proc. gyvenimo sąlygos pablog÷jo) atsakymai. Taip pat gana skirtingai gyvenimo sąlygas vertina iš skirtingų šalių grįžę išvykusieji. Emigrantai, sugrįžę iš Danijos ir Ispanijos, išsiskiria geresniu gyvenimo sąlygų Lietuvoje vertinimu, tuo tarpu sąlygų

Svarbiausias informacijos šaltinis grįžtantiems yra bendravimas su artimaisiais Lietuvoje

Daugelis grįžtančiųjų nesunkiai prisitaiko Lietuvoje, ypač tie, kurie jaučia glaudų ryšį su Lietuva

Grįžusių į Lietuvą emigrantų pajamos paprastai yra žemesn÷s nei tos, kurias jie gaudavo būdami užsienyje

36

pablog÷jimu skundžiasi emigrantai, sugrįžę iš Švedijos, Jungtin÷s Karalyst÷s, Vokietijos (žr. Pav. Nr. 18).

Pav. Nr. 18. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal valstybę, iš kurios sugrįžo, ir gyvenimo sąlygų pokyčio vertinimą.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Švedija Jungtinė Karalystė

Vokietija Norvegija JAV Airija Ispanija Danija

47,5% 45,4% 45,3% 44,2% 43,9% 40,5%

30,8%25,8%

30,0%21,9% 25,3%

17,9% 19,5% 28,6%

16,9% 29,0%

20,0%

29,6% 26,3%35,8% 31,7%

29,4%

50,8%45,2%

Lietuvoje geresnės, nei buvo užsienyjePanašios / tokios patLietuvoje blogesnės, nei buvo užsienyje


Beveik pus÷ (47,5 proc.) grįžusių emigrantų apsistojo Lietuvos didmiesčiuose, dar 35 proc. pasirinko miestus. Vertinant grįžusių emigrantų gyvenimo sąlygas pažym÷tina, kad maždaug du trečdaliai jų turi nuosavą būstą. Remiantis grįžusių emigrantų apklausa, 40 proc. grįžusių emigrantų gyvena nuosavame bute, dar 23 proc. – nuosavame name. Delfi ir „Spinter tyrimų“ duomenimis, 85 proc. Lietuvos gyventojų turi nuosavą būstą56, taigi tarp sugrįžusių emigrantų šis rodiklis kiek žemesnis.

2.3.2. Grįžtamosios migracijos potencialas Įgyvendinant ilgalaikę emigracijos reguliavimo strategiją svarbu pabandyti numatyti būsimus migrantų srautus, įskaitant būsimos grįžtamosios migracijos mastus. Per pastaruosius aštuoniolika metu iš Lietuvos išvykus ne vienam šimtui tūkstančių gyventojų grįžtamosios migracijos potencialas yra itin didelis. Šiame poskyryje, remiantis išvykusiųjų apklausos duomenimis, analizuojama, kokia dalis emigravusiųjų planuoja grįžti į Lietuvą, kokios jiems būdingos charakteristikos, kaip skiriąsi planuojančiųjų ir neplanuojančiųjų grįžti nuostatos. Į Lietuvą anksčiau ar v÷liau planuoja grįžti trečdalis šiuo metu užsienyje gyvenančių lietuvių: 15,6 proc. emigrantų jau yra apsisprendę grįžti, 17,4 proc. – dar n÷ra visiškai tikri, bet labiau linkę grįžti. 35 proc. išvykusiųjų apklausos metu teig÷, kad negrįš (nusprendusių tikrai negrįžti buvo palyginti nedaug – 11,5 proc.). Itin didel÷ dalis – 32 proc. – dar n÷ra apsisprendę. Grįžti yra labiau linkę vyrai: į klausimą, ar planuoja grįžti, 38,3 proc. vyrų atsak÷, kad tikrai taip arba greičiau taip, o tarp moterų tokius atsakymus

56 Interneto svetain÷ Delfi.lt, „Spinter tyrimai“ (2008). „Lietuviai būstu apsirūpinę, neturintys linkę laukti.” 2008-12-03 <http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=19513397> [Žiūr÷ta 2008-12-03].

Emigrantai dažniausiai grįžta į didesnius miestus, gyvena nuosavame būste

Trečdalis – grįš, trečdalis – negrįš, trečdalis – dar neapsisprendę

37

pasirinko 28 proc. Be to, tarp moterų buvo daugiau tiek negrįšiančių, tiek dar neapsisprendusių.

Pav. Nr. 19. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal lytį ir tai, ar planuoja grįžti gyventi į Lietuvą.

Vyra

i

Mot

erys0%

10%

20%

30%

40%

Tikrai taip Greičiau taip

Greičiau ne Tikrai ne Sunku pasakyti

18% 20% 22% 10% 29%

13%15%

25%

12%

34%


Grįžimo intencijas mažina užsienyje praleistas laikas. Remiantis išvykusiųjų apklausa, 42 proc. emigrantų, užsienyje gyvenančių ne ilgiau kaip 3 metus, planuoja grįžti į Lietuvą, o tarp gyvenančių užsienyje jau ilgiau kaip 7 metus tokių tik 26,4 proc. Esminio skirtumo tarp ilgiau ir trumpiau gyvenančių užsienyje pagal numatomą grįžimo laiką n÷ra, tačiau santykinai didesn÷ užsienyje daugiau kaip 3 metus praleidusių dalis yra neapsisprendusi d÷l grįžimo laiko. Didelį netikrumą d÷l sugrįžimo rodo ir tai, kad net planuojantys grįžti emigrantai sugrįžimą yra linkę nukelti tolimesnei ateičiai ir kol kas niekaip nebando sugrįžimo intencijų realizuoti. Išvykusiųjų apklausos duomenimis, daugiau kaip 70 proc. žadančių grįžti emigrantų negali nurodyti bent kiek tikslesnio sugrįžimo laiko: 37 proc. teig÷, kad grįš kada nors v÷liau nei 2011 m., dar 35 proc. buvo sunku atsakyti. Kita vertus, 16 proc. grįžti žadančių emigrantų nusiteikę tai padaryti šiais ar kitais metais (2008–2009 m.), 12,5 proc. – 2010–2011 m. Planuojantys grįžti iki 2011 m. (įskaitant) sudaro maždaug dešimtadalį visų išvykusiųjų. 57,4 proc. žadančių grįžti emigrantų nurod÷, kad kol kas n÷ra ÷męsi jokių veiksmų planuodami grįžti į Lietuvą. Aktyvesni dažniausiai ieškojo darbo Lietuvoje (20 proc.), gyvenamosios vietos (8 proc.) ar vaikams mokyklos (4 proc.). Palyginti daug planuojančių grįžti emigrantų Lietuvoje ieškojo arba įsigijo nekilnojamojo turto – 19 proc.

2.3.3. Sugrįžimą skatinantys ir nuo jo sulaikantys veiksniai

Efektyviai emigracijos reguliavimo politikai vykdyti svarbu suprasti migracijos motyvus. Lietuvos gyventojų emigraciją skatinančius veiksnius aptar÷me 2.2. skyriuje. Šiame poskyryje apžvelgsime grįžtamąją migraciją skatinančius ir nuo jos sulaikančius veiksnius.

Kuo ilgiau gyvena užsienyje, tuo labiau abejoja d÷l grįžimo

Dauguma planuojančių grįžti nežino, kada tai įvyks, kol kas nesiima aktyvių veiksmų

38

Ankstesniuose tyrimuose buvo teigiama, kad labiausiai emigravusius grįžti į Lietuvą paskatintų geresn÷s darbo sąlygos ir karjeros galimyb÷s. 2006 m. atliktos emigrantų apklausos metu57 respondentai teig÷, kad grįžti juos paskatintų geresn÷s darbo sąlygos (76,4 proc.), geresn÷s gyvenimo sąlygos (51,5 proc.), karjeros perspektyvos (39,6 proc.). 37,1 proc. apklaustųjų skatinančiu veiksniu laik÷ šeimą ir draugus. Tuometin÷s apklausos rezultatai atskleid÷, kad neketinantys grįžti į Lietuvą emigrantai labiau pabr÷žia ekonominius veiksnius, ketinantiems grįžti gerokai svarbesni yra šeima ir draugai. Šio tyrimo metu atliktos užsienyje gyvenančių lietuvių apklausos rezultatai patvirtino šį ryšį. Tarp planuojančių grįžti emigrantų net 80 proc. nurod÷, kad šeimos, namų, draugų ir artimųjų ilgesys yra svarbus grįžti skatinantis veiksnys. Tuo tarpu tarp neplanuojančių į Lietuvą grįžti emigrantų taip manančių buvo 56 proc. Svarbiausias grįžti gyventi į Lietuvą skatinantys veiksniai yra emociniai (asmeniniai) ir socialiniai. Grįžusių emigrantų apklausos metu 77,6 proc. respondentų nurod÷, kad įtakos jų apsisprendimui tur÷jo šeimos, namų, draugų ir artimųjų ilgesys, 52,8 proc. teig÷, kad grįžti paskatino šeimynin÷s aplinkyb÷s (žr. Pav. Nr. 20). Atitinkamai 19,5 proc. ir 32,6 proc. apklaustųjų šiuos veiksnius nurod÷, kaip pačius svarbiausius. Jie santykinai dar svarbesni buvo tiems, kurių sutuoktiniai (gyvenimo draugai) ir/ar vaikai buvo likę gyventi Lietuvoje. Beveik 40 proc. grįžusių emigrantų teig÷, kad jų apsisprendimą paveik÷ noras gyventi savoje kultūrin÷je aplinkoje (dažniau vyresnio amžiaus žmon÷s, kaimo gyventojai, ilgalaikiai migrantai).

Pav. Nr. 20. Grįžusius emigrantus grįžti į Lietuvą paskatinę veiksniai pagal jų įtakos stiprumą.

0%

50%

100%

Še

imo

s, n

am

ų,

dra

ug

ų

ir a

rtim

ųjų

ilg

esy

s

Še

imy

nin

ės

ap

lin

ky

bė

s

No

ras

gy

ve

nti

sa

vo

je

ku

ltū

rin

ėje

ap

lin

ko

je

Pa

sie

kti

bu

vim

o

užs

ien

yje

tik

sla

i

Su

nk

um

ai

pri

sita

ika

nt

gy

ve

nti

sv

eti

mo

je

ku

ltū

rin

ėje

ap

lin

ko

je

Su

nk

um

ai

iešk

an

t ti

nk

am

o,

ge

rai

ap

mo

ka

mo

da

rbo

…

Pa

blo

gė

jusi

e

ko

no

min

ė ir

da

rbo

ri

nk

os

sit

ua

cij

a …

Pa

ge

rėju

si L

ietu

vo

s e

ko

no

min

ė s

itu

ac

ija

, g

ali

my

bė

Lie

tuv

oje

…

Imig

ran

tų

dis

kri

min

ac

ija

u

žsie

ny

je

Pa

ge

rėju

si g

yv

en

imo

k

ok

yb

ė L

ietu

vo

je

Ak

tyv

i Lie

tuv

os

po

liti

ka

, sk

ati

na

nt

išv

yk

usi

us

Lie

tuv

os

…

78%53%

39% 37% 25% 24% 23% 19% 18% 11% 4%

10%

9%23% 25%

22% 19% 16% 19% 18%17%

11%

7%31% 29% 33%

45% 47% 52% 53% 55% 64%74%

Nežino / neatsakė Neturėjo įtakos Nei taip, nei ne Turėjo įtakos


Stūmos iš užsienio veiksniai n÷ra labai reikšmingi, nors ir svarbesni nei ekonominiai traukos į Lietuvą veiksniai. Tik penktadalis (19,3 proc.) grįžusių emigrantų į Lietuvą grįžo ir d÷l pager÷jusios Lietuvos ekonomin÷s situacijos. Šis veiksnys šiek tiek svarbesnis buvo ilgiau gyvenusiems užsienyje. Pager÷jusi gyvenimo kokyb÷ Lietuvoje įtakos tur÷jo 10,8 proc. grįžusių emigrantų apsisprendimui sugrįžti gyventi į Lietuvą. Tuo tarpu 23-25 proc. grįžusių emigrantų teig÷, kad juos paveik÷ pablog÷jusi ekonomin÷ situacija šalyje, kurioje gyveno, sunkumai ieškant darbo ir prisitaikant gyventi svetimoje kultūrin÷je aplinkoje.

57 FAA, Keras, Savickas ir partneriai, p. 1.

Ankstesni tyrimai teigia, kad svarbiausi yra ekonominiai veiksniai

Daugiau kaip du trečdaliai emigrantų grįžta d÷l šeimos ir artimųjų

Blog÷janti pad÷tis užsienyje labiau skatina grįžti nei teigiami pokyčiai Lietuvoje

39

2.4. Pakartotin÷ emigracija

Šis tyrimas – vienas iš pirmųjų, kuriame atliekama ir išsami pakartotin÷s emigracijos analiz÷. Pamažu stipr÷jančios grįžtamosios migracijos tendencijos nebūtinai rodo, kad išspręstos problemos, stūmusios Lietuvos gyventojus išvykti. Grįžtamoji migracija gali būti tik „žvalgyba“ prieš v÷l emigruojant. A.Maslauskait÷s ir V.Stankūnien÷s tyrime pasteb÷ta, kad yra apie 5-15 proc. migrantų, kurie grįžta ir v÷l pakartotinai emigruoja58. Daugiau kaip pus÷ į Lietuvą grįžusių emigrantų migracijos patirtį yra išbandę ne vieną kartą. 30 proc. grįžusiųjų nurod÷, kad nuo 1990 m. buvo du kartus išvykę gyventi į užsienį ilgesniam nei 6 m÷nesių laikotarpiui. 25 proc. emigraciją patyr÷ 3 arba daugiau kartų. Tarp šiuo metu gyvenančių užsienyje pakartotinai emigravusių yra gerokai mažiau nei tarp grįžusių. 64 proc. išvykusiųjų nurod÷, kad jie pirmą kartą gyvena užsienyje. 13 proc. emigrantų tai jau antra emigracija. 16 proc. emigracijos galimybę yra išbandę jau tris ar daugiau kartų. Grįžusių emigrantų apklausoje tvirtai apsisprendusių dar kartą išvykti gyventi į užsienį buvo 16,8 proc., dar 20,6 proc. buvo linkę išvažiuoti, 41,6 proc. neplanavo kartoti emigracijos patirties, o 21 proc. negal÷jo atsakyti. Pakartotinai išvykti yra labiau linkę jaunesni, taip pat miestų ir didmiesčių gyventojai. Emigracijos galimyb÷ itin patraukli neturintiems darbo – 67 proc. negalinčių susirasti darbo žada v÷l išvykti. Tuo tarpu šeima yra gana svarbus nuo pakartotin÷s emigracijos sulaikantis veiksnys. Maždaug trečdalis vedusių (ištek÷jusių) planuoja dar kartą išvykti gyventi į užsienį, kai tarp nevedusių (neištek÷jusių) ši dalis siekia 47 proc. Respondentai, nurodę, kad planuoja emigruoti (37,4 proc. visų respondentų), dažniausiai teig÷, jog išvyks dar šiais metais (20,1 proc.) arba 2009 m. (44,8 proc.). 10 proc. respondentų negal÷jo nurodyti tikslesn÷s datos. Svarbu atkreipti d÷mesį, kad kuo mažiau yra pra÷ję laiko nuo grįžimo į Lietuvą, tuo didesn÷ pakartotin÷s emigracijos tikimyb÷. Beveik 80 proc. planuojančių pakartotinai emigruoti sudaro asmenys, grįžę į Lietuvą 2007 arba 2008 metais. Taigi galima daryti išvadą, kad žmon÷s, turintys šviežios emigracijos patirties yra labiau linkę pakartotinai išvykti. Kita vertus, įdomu, jog daugkartin÷s emigracijos patirtis neturi įtakos planams v÷l emigruoti ateityje. Kitaip tariant, n÷ra ryšio tarp to, kad žmogus jau kelis kartus buvo išvykęs ir noro pakartotinai emigruoti. Ketinimai išvykti ne visada realizuojami. Kiek rimtai grįžusieji yra nusiteikę v÷l emigruoti, leidžia įvertinti tai, kokių veiksmų jie jau yra ÷męsi. Net 37 proc. planuojančių pakartotinai išvykti, n÷ra dar ÷męsi jokių veiksmų. 33,4 proc. dom÷josi išvykimo į užsienį galimyb÷mis, 9,4 proc. tobulino užsienio kalbos žinias. Darbo arba gyvenamąją vietą užsienyje buvo susiradę tik 11 proc. (tarp planuojančių išvykti dar šiemet – 28,3 proc.). Tokie duomenys leidžia daryti prielaidą, kad dalis planuojančių pakartotinai išvykti dar n÷ra tikri d÷l išvykimo. Svarbiausias veiksnys, skatinantis grįžusius išvykti dar kartą, yra nusivylimas Lietuvos perspektyvomis. Šis veiksnys reikšmingumo skal÷je nuo 1 iki 5, kai 1 balas reiškia „visiškai nereikšmingas“, o 5 balai – „labai reikšmingas veiksnys“, buvo vidutiniškai įvertintas 4,36 balo. Dar kartą emigruoti grįžusius taip pat gana stipriai skatino ekonominiai veiksniai: finansiniai sunkumai ir

58 Maslauskait÷ ir Stankūnien÷, p. 66.

Maždaug pus÷ grįžusių ir trečdalis gyvenančių užsienyje yra pakartotiniai migrantai

Daugiau kaip trečdalis grįžusiųjų neatmeta galimyb÷s v÷l emigruoti

Dauguma planuojančių pakartotinai išvykti žada tai padaryti per artimiausius dvejus metus

Planuojantys išvykti neretai dar n÷ra ÷męsi jokių veiksmų

Stipriausiai iš Lietuvos „stumia“ nusivylimas šalies perspektyvomis

40

nepasitenkinimas darbo sąlygomis (žr. Pav. Nr. 21). Lyginant atskiras respondentų grupes, moterys santykinai labiau linkusios pakartotinai emigruoti d÷l finansinių sunkumų ir problemų ieškant darbo, vyrai – d÷l nusivylimo vyraujančiu požiūriu į žmones. Jaunesni dažniau planuoja emigruoti d÷l pozityvių dalykų – noro mokytis/studijuoti užsienyje ar gyventi su užsienyje gyvenančiu sutuoktiniu/draugu, vyresni – d÷l įvairių problemų ir nusivylimo. Kaimo gyventojus išvykti verčia finansiniai sunkumai, didelių miestų – nusivylimas požiūriu į žmones. Pažym÷tina, kad nors dalis grįžusiųjų nori v÷l emigruoti d÷l jiems nepatinkančio požiūrio į žmones, tačiau tai n÷ra susiję su požiūriu būtent į juos – grįžusius emigrantus. Kaip parod÷ apklausa, nesama statistiškai reikšmingo ryšio tarp to, kaip grįžusieji vertina Lietuvoje vyraujantį požiūrį į emigrantus ir jų intencijų d÷l pakartotin÷s emigracijos.

Pav. Nr. 21. Grįžusius emigrantus pakartotinai emigruoti skatinantys veiksniai pagal jų svarbą.

0

1

2

3

4

5

Esu

nusiv

ylęs

Liet

uvos

pe

rspe

ktyv

omis

Liet

uvoj

e su

sidūr

iau

su

finan

sinia

is su

nkum

ais

Esu

nepa

tenk

inta

s dar

bo

sąly

gom

is Li

etuv

oje

Esu

nusiv

ylęs

Liet

uvoj

e vy

rauj

anči

u po

žiūriu

į žm

ones

Nepa

vyko

Liet

uvoj

e ras

ti ge

ro, k

valif

ikac

iją

atiti

nkan

čio d

arbo

Noriu

mok

ytis

/ stu

diju

oti

užsie

nyje

Man

o su

tuok

tinis/

-ė

(gyv

enim

o dr

auga

s/-ė

) gy

vena

užs

ieny

je

4,36 4,15 4,07 3,88 3,5

1,91,61

Pastaba: Grįžę emigrantai veiksnių įtaką vertino 5 balų skal÷je, kurioje 1 balas reišk÷ „visiškai nereikšmingas veiksnys“, o 5 balai reišk÷ – „labai reikšmingas veiksnys“. Paveiksl÷lyje pateikiami vertinimų vidurkiai. N=299. Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008.

Asmenys, kurių uždarbis užsienyje būdavo gerokai didesnis už atlyginimą Lietuvoje, yra labiau linkę pakartotinai emigruoti. Tarp tų, kurie užsienio šalyse uždirbdavo tris kartus daugiau nei Lietuvoje, 44,5 proc. planuoja dar kartą išvykti, iš jų net 20 proc. jau yra apsisprendę. Gaunantys panašų ar nežymiai didesnį/mažesnį atlyginimą yra daug mažiau linkę v÷l emigruoti (žr. Pav. Nr. 22). Apskritai labiausiai pakartotinai emigruoti yra linkę tie, kurie Lietuvoje dirba tokios pačios kvalifikacijos reikalaujantį darbą, tačiau gauna tris kartus mažesnį atlyginimą (61,7 proc.). Taigi didelis atlyginimo užsienyje ir Lietuvoje skirtumas skatina v÷l emigruoti. Suprantama, vertinant šį skirtumą tur÷tų būti atsižvelgiama į perkamosios galios skirtumus, d÷l kurių realus pajamų lygio skirtumas nebūtų toks ženklus. Tačiau emigrantų komentarai, atsiųsti apklausos reng÷jams leidžia manyti, kad į perkamosios galios skirtumus dažnai neatsižvelgiama, ypač lyginant gyvenimą užsienyje su dabartin÷mis sąlygomis Lietuvoje „iš atstumo“, t. y., pra÷jus kuriam laikui po emigracijos ar po grįžimo. Sprendžiant iš emigrantų komentarų, tiek finansiškai, tiek simboliškai itin svarbus yra aspektas, kad užsienyje gaunamo atlyginimo pakanka ne tik kasdien÷ms išlaidoms, bet ir taupymui, o tai leidžia jaustis ekonomiškai saugiau, investuoti.

Labiausiai iš Lietuvos išvykti yra linkę tie, kurie užsienyje uždirbdavo gerokai daugiau

41

Pav. Nr. 22. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal atlyginimo užsienyje bei Lietuvoje skirtumus ir ketinimus pakartotinai migruoti.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

Tris ar

daugiau kartų didesnis užsienyje

Du kartus

didesnis užsienyje

Šiek tiek

didesnis užsienyje

Panašus

užsienyje ir Lietuvoje

Šiek tiek

didesnis Lietuvoje

19,6%

9,0%3,2%

0,0%

24,9%

21,1%

7,7%9,7%

20,4%

29,6%

36,9%

41,9%

33,3%

11,1% 18,8%40,0%

29,0%

44,4%

Tikrai ne Greičiau ne Greičiau taip Tikrai taip


3. VALSTYBöS REGULIAVIMO POREIKIS MIGRACIJOS SRITYJE

Šioje dalyje: • aptariamas valstyb÷s vaidmuo ir jo apribojimai valdant migracijos

procesus; • pristatomos Lietuvos institucijų pastangos reguliuojant

ekonominę migraciją.

3 darbo dalyje aptarta, kad emigracija turi neigiamų padarinių šalies darbo rinkai, verslui, socialinei situacijai. Be to, valstyb÷ turi rūpintis savo piliečiais ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje: ginti jų teises, palaikyti tautiškumą, skatinti palaikyti ryšius su t÷vyne. Tai paaiškina, kod÷l reikalinga valstyb÷s politika emigracijai valdyti, skatinti grįžtamąją migraciją. Tačiau ką valstyb÷ gali padaryti reguliuojant migracijos procesus ir kam geriausia skirti ribotus valstyb÷s išteklius? Atsakant į šį klausimą naudinga kaip atspirties tašką pasitelkti požiūrį, kuris dažniausiai sutinkamas šiuolaikin÷je viešojo sektoriaus ekonomikoje: valstyb÷s vaidmuo yra efektyviausias tada, kai rinka neveikia, t.y. ženkliai nukrypstama nuo tam tikrų rinkai veikti reikalingų sąlygų. Šios sąlygos – tai vienodų konkurencinių sąlygų užtikrinimas, tobula informacija, ženklių neigiamų arba teigiamų rinkos efektų trečioms šalims nebuvimas

3.1. Valstyb÷s politikos poreikis ir galimyb÷s reguliuojant migracijos procesus

Valstyb÷s vaidmuo yra efektyviausias tada, kai rinka neveikia

42

(angl. externalities). Vadovaujantis šiuo požiūriu, valstyb÷ netur÷tų sudaryti dirbtinių kliūčių darbo j÷gos jud÷jimui tarp šalių: idealiomis sąlygomis darbo j÷ga juda ten, kur rinka aukščiausiai vertina jų žinias ir įgūdžius. Kaip min÷ta ankstesn÷je dalyje, emigracija gali būti teigiamas dalykas, pirmiausia patiems emigrantams. Kaip rodo anksčiau cituoti tyrimai, daugelis emigrantų prieš išvykdami Lietuvoje buvo bedarbiai ar dirbo už labai mažą atlyginimą. Išvykę mokslininkai tur÷jo galimybę prisid÷ti prie sud÷tingų tyrimų, kurie Lietuvoje n÷ra vykdomi. Vadovaujantis neoklasikiniu ekonomin÷s pusiausvyros modeliu, kuris aptartas anksčiau, ilguoju migracijos procesas tur÷tų būti naudingas ir emigrantus „siunčiančioms“ bei „priimančioms“ valstyb÷ms. Siunčiančioje valstyb÷je maž÷ja darbo j÷gos pasiūla ir auga pasilikusios darbo j÷gos kaina. Atitinkamai „priimanti“ valstyb÷ gauna reikalingos darbo j÷gos. Kita vertus, gana dažnai emigrantai dirba žemesn÷s, nei jų kvalifikacija leidžia, sąlyginai prastai apmokamus (atitinkamos valstyb÷s kontekste), nelegalius darbus. Remiantis dvigubos darbo rinkos teorija, jie užima žemesniojo darbo rinkos segmento grandis. Darbo j÷gos pusiausvyra paprastai sklandžiai nenusistovi – galimi labai ryškūs svyravimai, inercija (pvz., emigracija tęsiasi net ir tada, kai rinkoje pradeda trūkti darbo j÷gos). Valstyb÷je gali susidaryti savotiška „žemo lygio“ pusiausvyra, pvz. darbo j÷gos perteklius (įskaitant imigrantus) nesukuria pakankamai paskatų verslui modernizuotis. Jei verslas linkęs žiūr÷ti į migraciją kaip į būdą darbo j÷gos trūkumui spręsti, o kryptingos valstybinio reguliavimo politikos (tokios kaip santykinai aukštas minimalus darbo užmokestis, imigrantų teisių apsauga, kvotos imigrantams) n÷ra, galimas toks paradoksas, kad sparčiai vyksta ir emigracija, ir imigracija. Tai reiškia, kad aukštesnio išsilavinimo, ambicingesni vietiniai gyventojai išvyksta, nes negali ar nenori atlyginimais konkuruoti su pigesne darbo j÷ga iš užsienio. Min÷taisiais atvejais galima kalb÷ti apie rinkos trūkumus ir ieškoti valstyb÷s politikos priemonių šiems trūkumams išspręsti. Tiesa, netinkamai pasirinktos priemon÷s (pvz., neįvertinus resursų, rizikos, šalutinių pasekmių) gali tik paaštrinti problemas. Tod÷l neretai nepageidautinus migracijos procesus (didžiulę emigraciją ar nevaldomą imigraciją) skatina ne rinkos, bet vadinamieji vyriausyb÷s trūkumai (angl. government failure požiūris). Pavyzdžiui, valstyb÷ „nepastebi“ imigracijos problemos ir neskiria d÷mesio šiam klausimui tol, kol nesusiduria su rimtais socialin÷s integracijos sunkumais. Kitas pavyzdys – vykdoma informacijos ir komunikacin÷ kampanija, tačiau panor÷jęs pasinaudoti informacin÷ms paslaugomis emigrantas apkraunamas intensyviais biurokratiniais rūpesčiais. Apibendrinant, valstyb÷s intervencija turi būti vykdoma vengiant pernelyg radikalių sprendimų: pageidautina pasinaudoti bandomosiomis schemomis, nuolat steb÷ti pasiekimus, konsultuotis su suinteresuotomis pus÷mis. Kokie pagrindiniai požymiai leidžia įžvelgti rinkos ar vyriausyb÷s trūkumus kalbant apie Lietuvos gyventojų emigraciją? Pirmiausia, rinkos mechanizmas veikia gerokai v÷luodamas: iki 2008 m. pab. ger÷jusi ekonomin÷ situacija ir darbo j÷gos trūkumas šalyje nepaskatino bent kiek reikšmingesnio emigrantų sugrįžimo. Tiesa, grįžtančiųjų daug÷jo, bet jų buvo vis dar yra gerokai mažiau nei išvykstančiųjų. Neretai pervertinamos ir emigrantų persikvalifikavimo galimyb÷s – ne visi išvykusieji gali ir nori tapti Lietuvoje paklausiausių profesijų darbuotojais. Galima daryti prielaidą, kad grįžimą pristabdo ir toks rinkos trūkumas kaip informacijos asimetrija: emigrantai tiesiog neturi pakankamai išsamios informacijos apie tai, ko gali tik÷tis sugrįžę. Tačiau tik÷tina, kad šiuo atveju veikia ir tam tikras vyriausyb÷s trūkumas: daug emigrantų tiesiog nepasitiki oficialiaisiais informacijos šaltiniais. Tod÷l reikia geriau pasirinkti komunikacijos priemones, jų turinį, tikslines grupes (plačiau apie išvykusiųjų informavimo aspektai nagrin÷jami 5 dalyje, atliekant EMRS vertinimą).

Rinka neveikia, kai migracijos procesai kuria „žemo lygio“ pusiausvyrą, kai vyksta „protų švaistymas“, emigracija tęsiasi, nors šalyje trūksta darbo j÷gos

Tačiau migracijos politikos efektyvumą apsunkina ir vadinamieji „vyriausyb÷s trūkumai“

Analizuojant Lietuvos gyventojų migracijos procesus galima pasteb÷ti tiek rinkos, tiek ir vyriausyb÷s trūkumų

43

Kitas emigrantams aktualus klausimas – tai prieiga prie valstyb÷s teikiamų viešųjų paslaugų. Šiuo atveju v÷l kalbame labiau apie vyriausyb÷s nei apie rinkos trūkumą. Emigrantai dažnai nežino, ar sugrįžus jiems bus garantuotas tinkamas sveikatos, socialinių paslaugų lygis. Švietimo sistema tik iš dalies pritaikyta sugrįžusių emigrantų vaikų integracijai. Sugrįžtantiems tyr÷jams ir mokslininkams kyla sunkumų prad÷ti dirbti mokslinį tiriamąjį darbą universitetuose ir t. t. Kai kurios iš šių problemų yra labiau informacinio pobūdžio, kitoms spęsti būtina imtis sisteminių reformų tam tikrose srityse. Ką rinkos-vyriausyb÷s trūkumų požiūris ir ankstesniame skyriuje aptartos migracijos ir sugrįžimo tendencijos parodo galvojant apie valstyb÷s intervenciją ir jos galimybes skatinant migrantų sugrįžimą? Pirmiausia, rinkos sąlygomis daug išvykimą ir sugrįžimą skatinančių veiksnių nepriklauso nuo kokios nors konkrečios valstyb÷s migracijos politikos (pvz., EMRS). Daug lemia tokie dalykai, kaip Lietuvos ir užsienio valstybių ekonomin÷ situacija, gyvenimo kokyb÷ šalyje. Savo ruožtu, ekonominei situacijai daug įtakos turi daug nuo konkrečios valstyb÷s nepriklausančių veiksnių (veikia tarptautin÷s ekonomin÷s tendencijos). Be to, bendra valstyb÷s ekonomin÷ ir socialin÷ politika yra svarbus migracijos ir sugrįžimo ar pakartotinio išvykimo veiksnys. Antra, tikslin÷ valstyb÷s intervencija migracijos srityje yra aktuali tais atvejais, kai rinka neveikia. Pavyzdžiui, tiek migracijos teorija, tiek ir šio tyrimo metu atliktų apklausų duomenys rodo, kad išlikę stiprūs socialiniai, emociniai ryšiai su Lietuva didina sugrįžimo tikimybę. Tokius ryšius padeda užtikrinti gyvybingos lietuvių bendruomen÷s užsienyje. Bendruomen÷s ir jų veikla paprastai orientuojasi į tam tikrų viešųjų g÷rybių visiems atitinkamame regione ar šalyje gyvenantiems išeiviams iš Lietuvos (kultūriniai renginiai, narių tarpusavio bendravimas). Jos n÷ra rinkos subjektai, kadangi negeneruoja pelno, neduoda jų nariams finansin÷s naudos. Atitinkamai, rinkos sąlygomis joms gyvuoti pakankamai sunku, tod÷l reikia valstyb÷s paramos. Informacijos asimetrija taip pat įprastas ir aktualus grįžtantiesiems rinkos trūkumas (t.y., priimdami sprendimą – grįžti ar ne – išvykusieji kartais vadovaujasi stereotipais ir nesinaudoja viešai prieinama informacija, kuri jiems gal÷tų būti labai aktuali). Apibendrinant, valstyb÷ tur÷tų sudaryti vienodas sąlygas naudotis viešosiomis paslaugomis ir užsienyje gyvenantiems piliečiams. Valstyb÷s intervencija reikalinga tais atvejais, kai neveikiant rinkai, reikia papildomų pastangų lygioms piliečių teis÷ms užtikrinti. Trečia, valstyb÷s politika migracijos srityje tur÷tų nekurti papildomų vyriausyb÷s trūkumų ir naikinti esamus vyriausyb÷s trūkumus. Tai reiškia, kad reikia vengti nereikalingo emigrantams ar grįžtantiesiems aktualių procesų biurokratizavimo ir, kiek įmanoma, naikinti esamas biurokratines ir kitokias kliūtis (pvz., gaunant konsulines paslaugas). Situaciją apsunkina tai, kad dažnai negrįžtama d÷l tam tikrų sisteminių vyriausyb÷s trūkumų, pavyzdžiui – nepakankamos Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos arba švietimo ir mokslo sistemos paslaugų. Vadinasi, neįgyvendintos reformos šiose srityse atsiliepia ir migracijos tendencijoms; kita vertus priimant sprendimus d÷l reformų (pvz., bendrojo lavinimo srityje), būtina atsižvelgti ir į išvykusiųjų bei grįžtančiųjų poreikius.

Ankstesniame skyriuje aptarta, kod÷l reguliuojant migracijos procesus reikalinga valstyb÷s intervencija ir kokios šios intervencijos rizikos. Šiame skyriuje bus aptarta, kokius tikslus migracijos srityje kelia ir įgyvendina

3.2. Lietuvos politika reguliuojant emigraciją ir skatinant sugrįžimą

44

Lietuvos valstyb÷s institucijos, kokius iššūkius pabr÷žia ir kokias priemones įgyvendina. Kaip min÷ta ankstesniuose skyriuose, bendra valstyb÷s ekonomin÷ ir socialin÷ politika turi didelę įtaką migracijos tendencijoms. Pagrindiniuose valstyb÷s strateginiuose dokumentuose migracijos klausimams yra skiriamas nemažas d÷mesys. Vyraujantis motyvas strategijose, kurios buvo priimtos spartaus ekonominio augimo laikotarpiu (2002-2008 m.): ekonomin÷ migracija mažina šalies ekonominį potencialą ir blogina demografinę situaciją, tod÷l būtinos priemon÷s jai mažinti. 2008 m. pab. iš esm÷s pasikeitus ekonominei situacijai Lietuvoje ir pasaulyje, šią logiką būtina papildyti naujais akcentais (prie to prisid÷s ir šis tyrimas, ypač priemonių planas, kuris bus pateiktas III ataskaitoje, 2009 m. geguž÷s m÷n.). Valstyb÷s ilgalaik÷s raidos strategijoje išskiriamos dvi su migracija susijusios problemos: (1) nelegali migracija ir (2) ekonomin÷ emigracija. Pabr÷žiama, kad ekonomin÷ emigracija lemia nepakankamą darbo rinkos lankstumą bei mobilumą, trukdo inovacijoms ir modernių technologijų pl÷trai59. Lietuvos ūkio (ekonomikos) pl÷tros iki 2015 m. ilgalaik÷je strategijoje60 didel÷ darbo j÷gos migracija taip pat laikoma valstyb÷s silpnybe. Itin pabr÷žiama gyventojų, pirmiausia, jaunimo, intensyvios emigracijos iš kaimiškų regionų problema, silpninanti šių regionų intelektinio kapitalo išteklius ir ekonomin÷s pl÷tros galimybes. Strategijoje prognozuojama, jog gr÷smę visos Lietuvos ekonomikos vystymuisi gali kelti aukštos kvalifikacijos specialistų emigracija. Nacionalin÷je demografin÷s (gyventojų) politikos strategijoje61 išskiriamos dvi grup÷s asmenų, kurių emigracija šalies raidai daro itin neigiamą įtaką: jauni asmenys (jų išvykimas lemia gyventojų struktūros pokyčius) ir kvalifikuoti asmenys (d÷l jų emigravimo maž÷ja šalies ekonominis (inovacinis) potencialas). Nacionalin÷je darnaus vystymosi strategijoje taip pat akcentuojama darbo j÷gos, ypač aukštos kvalifikacijos specialistų, emigracijos gr÷sm÷ šalies socialiniam vystymuisi62. Nacionalin÷je Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje (2005-2008 m.)63 pažymima, kad d÷l emigracijos paspartinto gyventojų skaičiaus maž÷jimo ir visuomen÷s sen÷jimo did÷ja socialin÷s paramos ir sveikatos priežiūros poreikis. Be to, emigruojant kvalifikuotai darbo j÷gai daugelyje ūkio šakų jaučiamas neatitikimas tarp kvalifikuotos darbo j÷gos paklausos ir pasiūlos. Nacionalin÷je Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje (2005-2008 m.) konstatuojama, kad kol kas paskatos ekonominiams migrantams grįžti ir dirbti Lietuvoje yra nepakankamos64. Nacionalinis pranešimas apie Lietuvos socialin÷s apsaugos ir socialin÷s apr÷pties strategijas 2008-2010 m. atkreipia d÷mesį į emigracijos padarinius vaikams, šeimoms, darbo rinkai ir demografinei situacijai65.

59 Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. IX-1187 „D÷l valstyb÷s ilgalaik÷s raidos strategijos.“ Valstyb÷s žinios, 2002, Nr. 113-5029.

60 Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2002 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 853 „D÷l Lietuvos ūkio (ekonomikos) pl÷tros iki 2015 m. ilgalaik÷s strategijos.“ Valstyb÷s žinios, 2002, Nr. 60-2424.

61 Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 1350 „D÷l Nacionalin÷s demografin÷s (gyventojų) politikos strategijos.“ Valstyb÷s žinios, 2004, Nr. 159-5795.

62 Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2003 m. rugs÷jo 11 d. nutarimas „D÷l Nacionalin÷s darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo.“ Valstyb÷s žinios, 2003, Nr. 89-4029.

63 Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. 1270 „D÷l Nacionalin÷s Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos.“ Valstyb÷s žinios, 2005, Nr. 139-5019.

64 Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2008 m. spalio 1 d. nutarimas Nr. 1047 „D÷l Nacionalin÷s Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos.“ Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. 124-4718.

65 Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2008 m. rugs÷jo 3 d. protokolas Nr. 49. Nacionalinis pranešimas apie socialin÷s apsaugos ir socialin÷s apr÷pties strategijas 2008 – 2010 m. (NP SASAS).

Pagrindiniai valstyb÷s strateginiai dokumentai skiria nemažai d÷mesio migracijos klausimams

45

Numatant ES paramos panaudojimo kryptis taip pat skiriama d÷mesio emigracijos valdymui. Įvardijami tie patys iššūkiai kaip ir aukščiau aptartuose strateginiuose dokumentuose. Štai 2004-2006 m. Bendrajame programavimo dokumente66 pastebima, kad emigracija prisideda ir prie demografinių pokyčių – d÷l darbuotojų emigracijos vis didesnę gyventojų dalį sudaro senyvi, nedarbingo amžiaus žmon÷s. Emigracija mažina šalies mokslinį potencialą ir yra viena iš priežasčių, kod÷l tarp mokslinių darbuotojų yra gana nedaug jaunimo. 2007-2013 m. Nacionalin÷je bendrojoje strategijoje67 konstatuojama, kad d÷l emigracijos ÷m÷ trūkti darbo j÷gos, ji sparčiai brangsta. 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programoje68 akcentuojama, kad emigracija sul÷t÷s ger÷jant Lietuvos ekonominei situacijai. Taip pat galima tik÷tis, kad bent dalis ekonominių emigrantų sugrįš, tuo tarpu tokį sugrįžimą dažnai apriboja informacijos apie galimybes ir pokyčius Lietuvos ekonomikoje trūkumas. Aukščiau išvardintuose dokumentuose emigracijos problemas siūloma spręsti modernizuojant darbo rinką, įgyvendinant sistemines reformas švietimo, sveikatos apsaugos, socialin÷je ir kitose srityse. Numatoma daugiau investuoti į žmones, gerinti gyvenimo kokybę, palaikyti ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais, skatinti ekonominių migrantų grįžimą t÷vynę. Be to, numatoma teikti reikalingą informaciją, konsultacijas ir kitas paslaugas migracijos klausimais tiek visuomenei, tiek ir patiems migrantams. Skiriant ES paramą 2007-2013 m. numatyta remti veiksmus, kurie prisid÷tų prie emigravusių asmenų sugrįžimo į Lietuvą bei įvairioms migracijos prevencijos priemon÷ms69. Migracijos politikai koordinuoti ir vykdyti yra sukurtas institucinis tinklas, kuris apima ministerijas, įvairaus pavaldumo valstyb÷s institucijas bei įstaigas ir nevyriausybines organizacijas. Įgyvendinant migracijos politiką dalyvauja Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija. Šios institucijos pagal kompetenciją koordinuoja demografin÷s (gyventojų) politikos ir sen÷jimo pasekmių įveikimo politikos įgyvendinimą, rūpinasi migrantų socialin÷mis garantijomis, inicijuoja mokesčių pataisas, sprendžia „protų nutek÷jimo“ (specialistų migracijos) problemą, skatina ekonomin÷s gerov÷s kilimą, palaiko ryšius su užsienio lietuviais bei administruoja imigracijos procedūras. Kitos institucijos, įstaigos ir NVO, kurios dalyvauja įgyvendinant migracijos politiką, tai – Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomen÷s komisija, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvių grįžimo į t÷vynę informacijos centras, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Lietuvos darbo birža, Studijų kokyb÷s vertinimo centras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba, Statistikos departamentas, Tarptautin÷ migracijos organizacija, VšĮ Pilietin÷s visuomen÷s institutas, VšĮ Lietuvių išeivijos institutas, VšĮ Užsienio lietuvių r÷mimo centras, taip pat Užsienio lietuvių mokslo forumas bei Pasaulio lietuvių bendruomen÷. Pagal savo kompetenciją jos renka informaciją apie

66 Lietuvos Respublikos 2004 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas „D÷l Lietuvos 2004 – 2006 metų bendrojo programavimo dokumento patvirtinimo.“ Valstyb÷s žinios, 2004, Nr. 123-4486.

67 Nacionalin÷ bendroji strategija: Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrin÷s paramos panaudojimo strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d.).

68 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programa (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. rugs÷jo 24 d.).

69 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programa (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. rugs÷jo 24 d.).

Emigracijos valdymo klausimai pastebimi ir planuojant ES paramos panaudojimo kryptis

Migracijos politikai valdyti ir koordinuoti sukurtas platus institucinis tinklas

46

migracijos procesus, atlieka šios informacijos analizę, vykdo tyrimus, teikia informaciją, konsultacijas, paslaugas migrantams ir t.t. Esminiai valstyb÷s tikslai ir priemon÷s, skirtos migracijos procesui valdyti, yra išd÷styti 2007 m. LR Vyriausyb÷s patvirtintoje Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijoje ir jos įgyvendinimo priemonių plane 2007-2008 m.70. Kaip aptarta aukščiau (tiek teorin÷je, dalyje, tiek ir pristatant teisinį kontekstą, ši strategija yra tik vienas valstyb÷s politikos įrankių migracijos procesams valdyti (tačiau labai svarbus). Vienas iš šio tyrimo uždavinių yra įvertinti strategijos įgyvendinimo efektyvumą (skatinant sugrįžimą). Tai n÷ra paprasta užduotis, kadangi pati strategija apima ir kitas sritis (pvz., imigraciją). Be to, strategija prad÷ta įgyvendinti palyginti neseniai (2007 m.) ir sunku tik÷tis, kad jau 2008 m. pab. bus paprasta apčiuopti jos rezultatus. Tačiau tai n÷ra neįmanoma. Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategija, efektyvumo vertinimo metodiniai sprendimai, ir pats vertinimas yra pristatomi sekančioje šio tyrimo dalyje.

4.EKONOMINöS MIGRACIJOS REGULIAVIMO STRATEGIJOS EFEKTYVUMO VERTINIMO METODOLOGIJA

Šioje dalyje: • pristatomi Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos tikslai ir

uždaviniai; • suformuluojamas vertinimo objektas ir strategijos efektyvumo

vertinimo analitinis modelis.

Šiuo metu yra palankus metas ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos vertinimui bent d÷l dviejų priežasčių.

Pirma, strategija įgyvendinama palyginti neseniai, vadinasi, galima mokytis atsižvelgiant į vertinimo rezultatus ir priemones nukreipti taip, kad jos duotų didesnį efektą. Antra, šiuo metu ekonomin÷ ir politin÷ situacija jau labai skiriasi nuo tos, kuri buvo rengiant strategiją. Vadinasi, įgyvendinimo įvertinimas būtent šiuo metu sudaro galimybes atsižvelgti į situacijos pokyčius ir pasirinkti atitinkamas priemones.

Šioje dalyje apibr÷žiama vertinimo metodika, t.y. kas ir kaip bus vertinama. Iš pradžių trumpai aptariami Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijoje išd÷styti tikslai ir uždaviniai. Kadangi šiuo tyrimu siekiama įvertinti ne visų tikslų įgyvendinimo efektyvumą, o tik tų, kuriais siekiama paskatinti migrantus grįžti, tolesniame skyriuje siekiama aiškiai apibr÷žti, kokių tikslų, uždavinių ir priemonių efektyvumas bus vertinamas. Po to detaliau aptariama

70 Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2007 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 416 „D÷l ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007-2008 metų plano patvirtinimo.“ Valstyb÷s žinios, 2007, Nr. 49-1897.

Svarbiausi valstyb÷s tikslai ir priemon÷s, skirti valdyti migracijos procesams yra išd÷styti EMRS

47

efektyvumo sąvoka ir svarbiausi efektyvumo vertinimo elementai. Galiausiai, pristatomi metodai, kuriais remiantis bus atliekamas vertinimas.

4.1. Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos tikslai ir

uždaviniai

Strateginis Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos tikslas – siekti, kad spartaus ekonominio augimo sąlygomis Lietuvoje nepritrūktų darbo j÷gos ir išvengti neigiamų migracijos proceso pasekmių. Strateginio tikslo įgyvendinimui Strategijoje numatyti du žemesnio lygmens tikslai. Pirmasis – siekti patenkinti Lietuvos darbo rinkos poreikius. Šio tikslo įgyvendinimo vertinimo (rezultato) kriterijus yra Lietuvos darbo j÷gos aktyvumo lygis. 2006 m. jis sudar÷ 67,4 proc. (2007 m. jis buvo 67,9 proc.), o siekiama, kad 2012 m. aktyvumo lygis pasiektų 73 proc. Tikslo įgyvendinimui numatyti trys uždaviniai:

• parengti ilgalaikes ekonomin÷s migracijos reguliavimo priemones; • reguliuoti ekonominę migraciją skatinančius veiksnius, siekiant

užtikrinti darbo rinkos pasiūlos ir paklausos atitiktį; • pasitelkti darbuotojus iš trečiųjų šalių, atsižvelgiant į grįžtančios

emigravusios vietin÷s darbo j÷gos srautus ir teikiant pirmenybę Europos Sąjungos piliečiams.

Antrasis tikslas – skatinti ekonominius migrantus grįžti į t÷vynę. Šio tikslo įgyvendinimo vertinimo (rezultato) kriterijus – pasiekti, kad 2012 m. Lietuvos piliečių migracijos saldo (atvykusiųjų ir išvykusiųjų santykis) būtų lygus nuliui. Strategijoje šis tikslas siejamas su dviem uždaviniais:

• palaikyti glaudžius ryšius su užsienyje gyvenančiais Lietuvos ekonominiais migrantais ir bendradarbiauti su veikiančiomis lietuvių organizacijomis;

• užtikrinti efektyvų institucijų bendradarbiavimą ekonomin÷s migracijos klausimais.

Sąsajos tarp skirtingo lygmens tikslų ir uždavinių yra pavaizduotos Pav. Nr. 23.

Strateginis EMRS tikslas – siekti, kad Lietuvoje nepritrūktų darbo j÷gos ir išvengti neigiamų migracijos proceso pasekmių

48

Pav. Nr. 23. Ekonomin÷s migracijos reguliavimo politikos tikslų medis.

U

ždav

inia

i T

iksl

ai

Str

ateg

inis

tik

slas

Siekti, kad spartaus ekonominio augimo sąlygomis Lietuvoje nepritrūktų darbo j÷gos, ir išvengti neigiamų migracijos proceso pasekmių

Patenkinti Lietuvos darbo rinkos

poreikius

- Palaikyti glaudžius ryšius su užsienyje gyvenančiais Lietuvos ekonominiais migrantais ir bendradarbiauti su veikiančiomis lietuvių organizacijomis;

- Užtikrinti efektyvų institucijų bendradarbiavimą ekonomin÷s migracijos klausimais

- Parengti ilgalaikes ekonomin÷s migracijos reguliavimo priemones;

- reguliuoti ekonominę migraciją skatinančius veiksnius;

- pasitelkti darbuotojus iš trečiųjų šalių, atsižvelgiant į grįžtančios emigravusios vietin÷s darbo j÷gos srautus ir teikiant pirmenybę Europos Sąjungos piliečiams

Skatinti ekonominius migrantus grįžti į t÷vynę


4.2. Vertinimo objektas

Analiz÷s metu siekiama įvertinti Strategijos įgyvendinimo efektyvumą. Pačia plačiausia prasme efektyvumas apibr÷žiamas kaip tikslų pasiekimo laipsnis71. Savo ruožtu, tikslai gali būti kelių lygių (priklausomai nuo laiko perspektyvos):

• operaciniai tikslai (kurie keliami konkrečioms priemon÷ms); • trumpojo laikotarpio tikslai (uždaviniai) (kokią tiesioginę naudą

tikslin÷ms tur÷tų suteikti įgyvendintos priemon÷s); • ilgalaikiai tikslai (kokios ilgalaik÷s naudos tikimasi tikslin÷ms grup÷ms

ir visuomenei).

Tod÷l būtina detaliau apibr÷žti, kokių Strategijos tikslų, uždavinių ir priemonių (arba operacinių tikslų) įgyvendinimo laipsnis bus vertinamas. Technin÷je užduotyje iškeltas reikalavimas: išanalizuoti Strategijoje numatytų priemonių efektyvumą, skatinant emigrantų sugrįžimą. Siekiant atsakyti į šį klausimą, negalima vienareikšmiškai remtis anksčiau aptarta Strategijos tikslų ir uždavinių struktūra, nes strategija apima ir kitus, platesnius klausimus (pvz., pasitelkti darbuotojus ir trečiųjų šalių, užtikrinti efektyvų institucijų bendradarbiavimą ir t.t.). Tod÷l apibr÷ždami vertinimo objektą, siekiame

71 Europos Komisija, „Indicators for Monitoring and Evaluation: An Indicative Methodology.“ The New Programming Period 2000- 2006: methodological working papers, Working paper 3.

Efektyvumas – tai tikslų pasiekimo laipsnis

Svarbiausias tikslas, kurio pasiekimas bus vertinamas šiame tyrime: skatinti ekonominius migrantus grįžti į t÷vynę

49

išskirti tas priemones, uždavinius ir tikslus, kurie tiesiogiai siejami su migrantų grįžimo skatinimu.

Vertinimo metu svarbiausiu tikslu laikysime Strategijos antrąjį (taktinį) tikslą: skatinti ekonominius migrantus grįžti į t÷vynę

Kitas Strategijoje numatytas (taktinis) tikslas – patenkinti Lietuvos darbo rinkos poreikius – nebus vertinamas, nes jis yra tik netiesiogiai susijęs su migrantų grįžimo skatinimu. Tuo tarpu strateginio tikslo įgyvendinimo laipsnis bus vertinamas tik tiek, kiek jis susijęs su pasiekimais skatinant migrantus grįžti. Strategijoje ekonominių migrantų skatinimo grįžti tikslas siejamas su dviejų uždavinių įgyvendinimu (žr. Pav. Nr. 23). Tačiau tokia uždavinių struktūra neleistų pateikti visapusiško efektyvumo įvertinimo. Pirma, uždavinys „užtikrinti efektyvų institucijų bendradarbiavimą ekonomin÷s migracijos srityje“ yra horizontalus. Jis aktualus ne tik sprendžiant ekonominių migrantų grįžimo problemas, bet ir siekiant gerinti viešosios politikos efektyvumą kitose srityse (pvz., darbo rinkos). Be to, šio uždavinio sąsajos su migrantų grįžimo skatinimo tikslu yra pernelyg tolimos: tikimasi, kad geresnis bendradarbiavimas leis rezultatyviau keistis informacija, kartu planuoti ir įgyvendinti bendrus veiksmus, o tai, savo ruožtu, suteiks galimybę optimaliai paskirstyti išteklius atskiroms priemonių grup÷ms, kas tur÷tų lemti didesnį politikos rezultatyvumą ir ekonominių migrantų grįžimą. Egzistuojant tokiai ilgai priežastinei grandinei, pernelyg sunku įvertinti, kokiu mastu šio uždavinio įgyvendinimas l÷m÷ migrantų grįžimą. Tod÷l efektyvaus institucijų bendradarbiavimo uždavinys nebus detaliai vertinamas. Antra, Strategijoje numatytas uždavinys – palaikyti ryšius su užsienyje gyvenančiais migrantais ir bendradarbiauti su lietuvių organizacijomis – t÷ra tik vienas iš galimų uždavinių, galinčių paskatinti migrantų grįžimą. Kitus uždavinius galima išskirti Strategijos priemonių 2007 – 2008 m. plane numatytas priemones grupuojant pagal tai, kokios priemon÷s taikomos migracijos procesams valdyti (informacijos teikimas, finansavimas ar paslaugos) ir kokioms tikslin÷ms grup÷ms jos skiriamos (emigrantai, neketinantys artimiausiu metu grįžti (arba kurie n÷ra apsisprendę d÷l grįžimo), emigrantai, ketinantys grįžti ir grįžtantys emigrantai).

Remiantis tokia logika, galima išskirti tris uždavinius, kurie bus vertinami tyrimo metu.

1. Palaikyti glaudžius ryšius su užsienyje gyvenančiais Lietuvos ekonominiais migrantais ir bendradarbiauti su veikiančiomis lietuvių organizacijomis. Šiam uždaviniui priskirtinos informacin÷s ir kitos paslaugos bei finansavimas, skirtos užsienyje gyvenantiems emigrantams, kurie artimiausiu metu neketina grįžti arba n÷ra apsisprendę d÷l grįžimo.

2. Teikti informaciją ketinantiems grįžti emigrantams. Šiam uždaviniui priskirtinos informacinio pobūdžio paslaugos. Tikslin÷ grup÷ – emigrantai, kurie svarsto galimybes grįžti artimiausiu metu.

3. Teikti paramą grįžtantiems emigrantams. Šiam uždaviniui priskirtinos finansin÷s priemon÷s. Jomis siekiama suteikti paramą į Lietuvą sugrįžusiems emigrantams.

Sąsajos tarp tikslo, rekonstruotų uždavinių ir specifinių tikslinių grupių yra iliustruotos Pav. Nr. 24.

50

Pav. Nr. 24. Tikslai ir uždaviniai, kurių efektyvumas bus vertinamas tyrimo metu.


Kadangi Technin÷je užduotyje nurodyta, kad didelis d÷mesys turi būti skiriamas priemonių efektyvumo vertinimui, būtina pateikti baigtinį vertintinų priemonių sąrašą. Tačiau čia v÷lgi negalima vienareikšmiškai remtis Strategijoje pateikiama priemonių ir uždavinių struktūra. Viena vertus, dalis Strategijoje įvardintų priemonių, kurios gali tiesiogiai prisid÷ti prie migrantų grįžimo, yra priskirtos Lietuvos darbo rinkos poreikių patenkinimo tikslui. Kita vertus, dalis priemonių, kurios Strategijoje priskiriamos emigrantų skatinimo sugrįžti tikslui, yra administracinio pobūdžio ir n÷ra tiesiogiai susijusios su migrantų grįžimo skatinimu (pvz., parengti ekonomin÷s migracijos tyrimų planą). Tod÷l rengdami vertintinų priemonių sąrašą, iš visų Strategijoje įvardintų priemonių išskyr÷me tik aktualiausias. Pagrindinis kriterijus: ar priemon÷s įgyvendinimas gali tur÷ti tiesioginį poveikį ekonominių migrantų grįžimui? Išskirtos priemon÷s yra pateiktos, žr. Lentel÷ Nr. 3.

4.2.1. Vertinimo rodikliai

Vertinamų priemonių, uždavinių ir tikslo efektyvumo tyrimui pasitelkiami skirtingo lygmens rodikliai. Remiantis Strateginio planavimo metodika ir loginiais ryšiais tarp tikslo, uždavinių ir priemonių, vertinimo metu taikomi toliau įvardyti rodikliai72.

• Priemonių (operacinių tikslų) įgyvendinimo lygis vertinamas remiantis produkto kriterijais. Pastarieji tur÷tų parodyti, kokiu

72 Čia taikoma rodiklių ir kriterijų hierarchija šiek tiek skiriasi nuo tos, kuri taikoma EMRS. Šiame tyrime naudojama hierarchija yra pritaikyta ir patikslinta, siekiant vertinimo metu didžiausią d÷mesį sutelkti ties vertinimo objektu, akcentuojant ekonominių migrantų skatinimo grįžti į t÷vynę tikslą. Tod÷l Strategijoje nurodytas rezultato kriterijus (Lietuvos piliečių migracijos saldo) čia tampa efekto kriterijumi. Atitinkamai, kiti rodikliai ir kriterijai „perstumiami“ vienu hierarchijos laipteliu aukštyn.

Tik

slin÷ g

rup÷

U

ždav

inia

i T

iksl

as

Skatinti ekonominius migrantus grįžti į t÷vynę

Palaikyti glaudžius ryšius su užsienyje gyvenančiais Lietuvos migrantais ir bendradarbiauti su veikiančiomis lietuvių organizacijomis

Emigrantai, svarstantys galimybę grįžti artimiausiu metu

Emigrantai, kurie pastaruoju metu neketina grįžti

Teikti informaciją

ketinantiems grįžti

emigrantams

Teikti paramą

grįžtantiems emigrantams

Sugrįžtantys emigrantai

51

mastu planuotos priemon÷s buvo įgyvendintos. Jei sukurti visi planuoti produktai ir/ar suteiktos visos planuotos paslaugos, tuomet galima teigti, kad efektyvumas priemonių lygmenyje yra labai aukštas. Reikia pasteb÷ti, kad vertinimo metu Strategijos priemonių (2007-2008 m. plano) įgyvendinimas dar nebuvo galutinai baigtas, tod÷l savaime suprantama, kad kai kurios priemon÷s – neįgyvendintos. Tokiu atveju vertinamos atsakingų institucijų pastangos siekiant nustatyti tikimybę, kad numatytos priemon÷s bus įgyvendintos.

• Uždavinių (trumpojo laikotarpio tikslų) įgyvendinimo lygis vertinamas remiantis rezultato kriterijais. Pastarieji tur÷tų parodyti, kokiu mastu įgyvendintos priemon÷s pasiek÷ tikslinę grupę, pvz., ar ekonominiai emigrantai pasinaudojo sukurtomis prek÷mis ir paslaugomis bei kaip įvertino jų naudingumą? Jei priemon÷s pasiek÷ didelę dalį emigrantų ir pastarieji jų kokybę įvertino teigiamai, tuomet efektyvumas uždavinių lygmenyje buvo aukštas.

• Tikslo (ilgojo laikotarpio siekis) įgyvendinimo lygis matuojamas remiantis efekto kriterijumi. Pastarasis tur÷tų parodyti grįžtančiųjų migrantų skaičių ir tai, kokį poveikį grįžimui tur÷jo įgyvendintos priemon÷s. Jei pavyktų nustatyti, kad įgyvendintos priemon÷s pasiek÷ migrantus ir bent iš dalies paskatino juos grįžti, tuomet efektyvumas tikslo lygmenyje buvo aukštas.

Taigi, vertinant viešosios politikos efektyvumą, politikos tikslai ir uždaviniai lyginami su pasiektais produktais, rezultatais, efektais kaip tai pavaizduota Pav. Nr. 25. Jei produktai, rezultatai ir efektai atitinka numatytas priemones ir leidžia pasiekti iškeltus uždavinius ir tikslus, galima teigti, kad politika yra efektyvi.

Pav. Nr. 25. Ekonomin÷s migracijos strategijos efektyvumo vertinimo modelis.

Šaltinis: sudaryta autorių

Kaip parodyta Pav. Nr. 25 vertinimui gali būti pasitelkiami ir poveikio kriterijai (jie taip pat padeda įvertinti ilgalaikių tikslų pasiekimo lygį). Dažniausiai tai daroma vertinant kompleksines, daug l÷šų ir pastangų pareikalavusias iniciatyvas, kurios gali paveikti konkrečią politikos sritį (pvz., verslo aplinka, mokslinių tyrimų situacija, darbo rinkos situacija), padaryti

1) Priemon÷s: operacinių tikslų pasiekimas / produktai

2) Uždaviniai: rezultatų pasiekimas

3) Tikslai: efektų pasiekimas

4) EMRS poveikis darbo rinkai ir valstybei

Efek-tyvumo vert. lygiai

Kas ma-tuojama

Ar pavyko įgyvendinti EMRS numatytas priemones, kokiu mastu?

Ar emigrantai pasinaudojo EMRS priemon÷mis? Kaip jas vertina?

Sugrįžimo lygis Įgyvendintų priemonių įtaka sugrįžimui

Migracijos procesų įtaka darbo rinkai ir valstybei (darbo j÷gos pasiūla, aktyvumo lygis ir t.t.)

Operacinis lygmuo

Poveikis

52

įtaką ekonominiams ar politiniams procesams. Tačiau šiame tyrime Strategijos poveikis nebus vertinamas, o daugiausia d÷mesio bus skiriama 1 ir 2 lygio tikslams. Tai padaryta atsižvelgiant į dvejopas rizikas.

• Pirma, strategija dar yra įgyvendinama pakankamai neseniai. Tod÷l sunku tik÷tis, kad ji jau tur÷jo bent kiek žymesnę įtaką migracijos procesams, o dar labiau – darbo rinkai.

• Antra, tiek migracijos procesams, tiek ir darbo rinkai labai daug įtakos turi veiksniai, kurie tiesiogiai n÷ra susiję su EMRS. Tod÷l prasminga vertinti tų tikslų įgyvendinimo efektyvumą, kurie labiau tiesiogiai yra susiję su pačia strategija.

Būtina pasteb÷ti, kad tik vienas šiam vertinimui aktualus kriterijus yra įrašytas į pačią EMRS. Tai efekto kriterijus:

• pasiekti, kad 2012 m. migracijos saldo (atvykusiųjų ir išvykusiųjų santykis) būtų lygus nuliui.

Visi kiti vertinimo kriterijai buvo suformuluoti ir informacija jiems išmatuoti buvo surinkta atliekant šį tyrimą. Apibendrinant, 4.1 ir 4.2 skyriuose, atsižvelgiant į ekonomin÷s migracijos reguliavimo politikos įgyvendinimo specifiką buvo iškelti klausimai, į kuriuos bus atsakyta vertinimo metu. Svarbiausi šios dalies teiginiai yra apibendrinti toliau pateikiamoje lentel÷je (žr. Lentel÷ Nr. 3). Čia įvardijami tikslai, uždaviniai ir priemon÷s, kurių efektyvumas vertinamas tyrimo metu. Taip pat parodomi loginiai ryšiai tarp priemonių bei atskirų uždavinių ir įvardijami kriterijai, kurie bus taikomi matuojant efektyvumą. Atsakymai į iškeltus klausimus remsis sugrįžusių ir užsienyje gyvenančių ekonominių migrantų apklausų duomenimis, interviu metu gauta informacija, antrinių šaltinių analize ir kt. Ekonomin÷s migracijos efektyvumo strategijos efektyvumo vertinimas atliekamas 5 dalyje.

53

Lentel÷ Nr. 3. Vertinimo objektas.

Tikslai, uždaviniai ir priemon÷s Kas vertinama? Vertinimo kriterijai

TIKSLAS: Skatinti ekonominius migrantus grįžti į t÷vynę

Kiek ekonominių migrantų grįžo? Kiek EMRS numatytos priemon÷s prisid÷jo prie emigrantų sugrįžimo?

Efekto kriterijai: - Lietuvos piliečių migracijos saldo; - grįžusiųjų emigrantų skaičius ir šio

skaičiaus pokytis, palyginti su pra÷jusiais metais;

- Per artimiausius 2 metus planuojančių grįžti emigrantų dalis;

- emigrantų, nurodžiusių, kad grįžti juos paskatino (skatina) valstyb÷s įgyvendinama politika (priemon÷s), dalis.

1. UŽDAVINYS: Palaikyti glaudžius ryšius su užsienyje gyvenančiais Lietuvos ekonominiais migrantais ir bendradarbiauti su veikiančiomis

lietuvių organizacijomis

Kiek intensyviai valstyb÷s institucijos palaik÷ ryšius su emigrantais ir lietuvių organizacijomis užsienyje? Kaip emigrantai vertina valstyb÷s pastangas palaikyti ryšius su emigrantais ir jų organizacijomis?

Rezultato kriterijai: - tiek grįžusių į Lietuvą, tiek užsienyje

gyvenančių emigrantų, teigiamai įvertinusių valstyb÷s pastangas palaikyti glaudžius ryšius su užsienyje gyvenančiais emigrantais, dalis;

- tiek grįžusių į Lietuvą, tiek užsienyje gyvenančių emigrantų, teigiamai įvertinusių valstyb÷s bendradarbiavimą su užsienio lietuvių organizacijomis, dalis.

PRIEMONöS, skirtos 1-ojo uždavinio įgyvendinimui: - atlikti nuolatinę užsienio lietuvių organizacijų veiklos steb÷seną, analizę ir

prognozę, parengti, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinti ir įgyvendinti priemones užsienio lietuvių organizacijų veiklai skatinti (Nr. 1.3.)73;

- išanalizuoti informacinių konsultavimo centrų steigimo užsienyje galimybes ir pateikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei (Nr. 3.12);

- rengti ir teikti Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai informaciją apie teigiamus socialinius ir ekonominius pokyčius Lietuvoje, siekiant švelninti neigiamas nuostatas d÷l Lietuvos ekonomin÷s, socialin÷s ir politin÷s būkl÷s (Nr. 3.5.);

- užtikrinti Lietuvos televizijos programos transliavimą per palydovinę televiziją (Nr. 3.11);

- gerinti Lietuvos piliečiams užsienyje teikiamų konsuliavimo paslaugų kokybę – numatyti reikiamus žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad būtų užtikrintos tų valstybių įstatymuose Lietuvos piliečiams nustatytos teis÷s ir socialin÷s garantijos (Nr. 5.4).

Ar ir kokiu mastu buvo įgyvendintos priemon÷s?

Produkto kriterijus: - įgyvendintų priemonių dalis ir mastas.

73 Skliausteliuose pateikiamas priemon÷s numeris, kuris nurodytas Strategijos įgyvendinimo priemonių 2007 – 2008 m. plane.

54

2. UŽDAVINYS: Teikti informaciją ketinantiems grįžti emigrantams

Kokią dalį emigrantų pasiek÷ teikiama informacija ir kaip jie šią informaciją vertina?

Rezultato kriterijus: - emigrantų, kurie naudojosi teikiama

informacija ir teigiamai įvertino informacijos kokybę bei aktualumą, dalis.

PRIEMONöS, skirtos 2-ojo uždavinio įgyvendinimui: - teikti informaciją ir konsultuoti d÷l įsidarbinimo, profesinio mokymo, verslo

steigimo bei pl÷tros sąlygų ir galimybių Lietuvoje (Nr. 2.5.); - išpl÷toti interneto informacinį portalą įvairioms tikslin÷ms grup÷ms, kuriame

pageidaujantiems grįžti į Lietuvą asmenims bus teikiama aktuali informacija ir atsakoma į jų paklausimus (Nr. 3.1.);

- išleisti išsamų informacinį leidinį (kasmet jį atnaujinti), skirtą pageidaujantiems grįžti į Lietuvą migrantams (Nr. 3.2);

- rengti ir skleisti užsienyje informaciją apie grįžimo į Lietuvą ir investavimo joje galimybes, pabr÷žiant teritorinį aspektą (Nr. 3.7);

- parengti specialią programą, skirtą užsienyje gyvenantiems ir ieškantiems darbo Lietuvoje lietuviams, apimančią jų informavimą, konsultavimą, darbo paiešką ir profesinį mokymą bei perkvalifikavimą (Nr. 3.10).


Produkto kriterijus: - įgyvendintų priemonių dalis ir mastas

3. UŽDAVINYS: Teikti paramą grįžtantiems emigrantams

Kokia dalis grįžtančiųjų pasinaudojo teikiama parama ir kaip jie ją vertina?

Rezultato kriterijus: - emigrantų, kurie žino apie valstyb÷s

teikiamą paramą, ja pasinaudojo arba ateityje yra linkę pasinaudoti, dalis.

PRIEMONöS, skirtos 3-iojo uždavinio įgyvendinimui: - parengti Užsienio lietuvių kilm÷s studentų, absolventų ir jaunųjų mokslininkų

stažuočių bei mokymosi visą gyvenimą Lietuvos aukštosiose mokyklose, mokslo įstaigose bei jų laboratorijose, Lietuvos valstyb÷s institucijose bei privačiose bendrov÷se programą (Nr. 2.7.);

- parengti Protų susigrąžinimo programą (Nr. 2.8). - suteikti galimybę jauniesiems ūkininkams (iki 40 metų), grįžtantiems į Lietuvą

ir turintiems atitinkamą kvalifikaciją, įkurti ūkius Lietuvoje pagal Lietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (Nr. 2.9.);

- užtikrinti užsienyje gyvenusių (gyvenančių) Lietuvos piliečių ir lietuvių kilm÷s užsieniečių vaikams galimybes integruotis į Lietuvos bendrojo lavinimo sistemą ir sudaryti palankias sąlygas stoti į aukštąsias mokyklas (Nr. 3.8);


Produkto kriterijus: - įgyvendintų priemonių dalis ir mastas.


55

5. EKONOMINöS MIGRACIJOS REGULIAVIMO STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS

Šioje dalyje, remiantis 4 dalyje pristatytu analitiniu modeliu, įvertinamas: • EMRS priemonių pasiekimo laipsnis (produktai); • EMRS uždavinių pasiekimas (rezultatai); • EMRS tikslų pasiekimas (efektai)

Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos tikslai yra ambicingi. Norint juos pasiekti, būtina nuolat steb÷ti situaciją, operatyviai reaguoti į ekonomin÷s ir socialin÷s situacijos pokyčius. Taip pat reikia vertinti valstyb÷s įgyvendinamų priemonių efektyvumą ir, atsižvelgiant į pasiekimus bei kylančias problemas, atitinkamai tobulinti valstyb÷s politiką. Tod÷l atliktas EMRS įgyvendinimo ir efektyvumo vertinimas, kurio rezultatai pateikiami šia dalyje. Kaip aptarta ankstesn÷je dalyje, atliekant vertinimą, buvo matuojami trijų lygmenų rodikliai: Pirma, vertinamas priemonių įgyvendinimas Šiame etape analizuojama, kokiu mastu ir kiek s÷kmingai pavyko įgyvendinti numatytas priemones (sukurti numatytus produktus). Taip pat aptariamas kiekvienos priemon÷s poreikis ir tolimesnio įgyvendinimo galimyb÷s bei rizikos. Vertinant priemonių įgyvendinimą remtasi antriniais šaltiniais, interviu metu gauta informacija ir apklausų duomenimis. Vertinamos tos priemon÷s, kurios gali tur÷ti tiesioginį poveikį skatinant migrantų sugrįžimą ir kurios išvardytos šio tyrimo 4.2 skyriuje pateiktoje 3 lentel÷je. Antra, vertinamas uždavinių pasiekimo lygis Šiame etape nagrin÷jama, kiek EMRS priemonių įgyvendinimas pad÷jo pasiekti iškeltus uždavinius (numatytus rezultatus). Siekiama atsakyti į šiuo klausimus:

• kaip emigrantai vertina valstyb÷s pastangas palaikyti glaudžius ryšius su išvykusiais iš Lietuvos ir jų organizacijomis?

• ar emigrantai naudojasi valstyb÷s teikiama informacija ir kaip ją vertina?

• ar emigrantai naudojasi valstyb÷s teikiama parama (specialiomis programomis) ir kaip ją vertina?

Vertinant uždavinių pasiekimo lygį daugiausia remiamasi užsienyje gyvenančių ir grįžusių emigrantų apklausomis. Vertinami tie uždaviniai, kurie aptarti 4.2 šio tyrimo skyriuje ir nurodyti 3 lentel÷je. Trečia, vertinamas tikslo pasiekimo lygis Šiame etape vertinama, kokiu mastu pasiektas tikslas skatinti išvykusiųjų iš Lietuvos sugrįžimą ir kokią įtaką emigrantų sugrįžimui turi valstyb÷s

56

vykdoma ekonomin÷s migracijos reguliavimo politika (t. y. emigracijos reguliavimo politikos efektai). Siekiama atsakyti į šiuos klausimus:

• koks yra esamas ir koks tik÷tinas ateityje vieno iš ekonomin÷s migracijos reguliavimo politikos tikslo – skatinti ekonominius migrantus grįžti į t÷vynę - pasiekimo mastas?

• ar ir kokiu mastu ekonomin÷s migracijos reguliavimo politikos instrumentų taikymas prisid÷jo prie šio tikslo pasiekimo?

Vertinimo metu naudojamasi statistinių duomenų analize ir emigrantų apklausų duomenimis.

1 UŽDAVINYS Palaikyti glaudžius ryšius su užsienyje gyvenančiais Lietuvos ekonominiais migrantais ir bendradarbiauti su veikiančiomis lietuvių organizacijomis

Siekiant paskatinti ekonominių migrantų grįžimą į t÷vynę, šis uždavinys svarbus tiek simboline, tiek praktine prasme.

• Pirma, ryšių palaikymas ir bendradarbiavimas sumažina emocinio ryšio su šalimi ir tautinio identiteto praradimo gr÷smę, didindamas tikimybę, kad pasikeitus ekonomin÷ms aplinkyb÷ms emigravusieji grįš į Lietuvą.

• Antra, glaudūs ryšiai ir bendradarbiavimas sudaro geresnes sąlygas keistis informacija tarp Lietuvos ir užsienyje gyvenančių lietuvių. Tokiu būdu:

a. emigrantams greičiau ir efektyviau perduodama informacija, kuri gali juos paskatinti grįžti į Lietuvą;

b. gaunama tikslesn÷ informacija apie emigrantų pad÷tį užsienio šalyse, kuri leidžia adekvačiau reaguoti į emigrantų poreikius – tai didina valstyb÷s pastangų skatinti grįžtamąją migraciją veiksmingumą.

Siekiant šio uždavinio yra įgyvendinamos penkios priemon÷s, darant prielaidą, kad palaikyti glaudžius ryšius su išvykusiais lietuviais ir bendradarbiauti su organizacijomis pad÷s informacijos teikimas, konsultavimo ir konsultavimo paslaugos, finansin÷ parama:

• 1.3. priemon÷. Atlikti nuolatinę užsienio lietuvių organizacijų veiklos steb÷seną, analizę ir prognozę, parengti, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinti ir įgyvendinti priemones užsienio lietuvių organizacijų veiklai skatinti;

• 3.12. priemon÷. Išanalizuoti informacinių konsultavimo centrų steigimo užsienyje galimybes ir pateikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei;

• 3.5. priemon÷. Rengti ir teikti Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai informaciją apie teigiamus socialinius ir ekonominius pokyčius Lietuvoje, siekiant švelninti neigiamas nuostatas d÷l Lietuvos ekonomin÷s, socialin÷s ir politin÷s būkl÷s;

• 3.11. priemon÷. Užtikrinti Lietuvos televizijos programos transliavimą per palydovinę televiziją;

5.1. Pirmojo uždavinio priemonių pasiekimo ir rezultatų vertinimas

57

• 5.4. priemon÷. Gerinti Lietuvos piliečiams užsienyje teikiamų konsuliavimo paslaugų kokybę – numatyti reikiamus žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad būtų užtikrintos tų valstybių įstatymuose Lietuvos piliečiams nustatytos teis÷s ir socialin÷s garantijos.

Toliau atliekamas kiekvienos iš šių priemonių įgyvendinimo vertinimas. 5.1.1. Priemon÷ (1.3.) Užsienio lietuvių organizacijų steb÷sena ir veiklos skatinimas Atlikti nuolatinę užsienio lietuvių organizacijų veiklos steb÷seną, analizę ir prognozę, parengti, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinti ir įgyvendinti priemones užsienio lietuvių organizacijų veiklai skatinti.

Priemon÷s statusas Įgyvendinama Atsakinga institucija TMID, URM Laikotarpis Nuolat

Pasiekti rezultatai (iki 2008

m. gruodžio

m÷n.)

Svarb

iau

si

• Patvirtintas „Užsienio lietuvių organizacijų būkl÷s steb÷senos pagrindinių rodiklių sąrašas“;

• Patvirtintas „Ekonomin÷s migracijos procesų ir užsienio lietuvių būkl÷s steb÷senos, analiz÷s ir prognozavimo tvarkos aprašas“;

• Patvirtintas „Užsienio lietuvių organizacijų veiklą skatinančių pagrindinių priemonių sąrašas“;

• Įgyvendinamos užsienio lietuvių veiklą skatinančios priemon÷s.

Pap

ild

om

i

• Parengta ir patvirtinta Valstyb÷s santykių su užsienio lietuviais 2008-2020 m. strategija.

Užsienyje gyvenančių lietuvių visuma yra sunkiai apibr÷žiama, nes n÷ra tiksliai žinomas emigravusių Lietuvos gyventojų skaičius, jų dabartin÷ gyvenamoji vieta, socialin÷s - ekonomin÷s charakteristikos. Tod÷l vienas iš svarbiausių kanalų pasiekti užsienio lietuvius yra jų kuriamos organizacijos. Remiantis TMID skelbiamais duomenimis, šiuo metu užsienio šalyse veikia 40 oficialiai registruotų lietuvių bendruomenių, kurios sudaro Pasaulio lietuvių bendruomenę74. Bendruomen÷s kaip svarbiausi lietuvių išeivijos organizaciniai vienetai apjungia ir kitas lietuvių organizacijas užsienyje. Daug÷jant išvykusiųjų gyventi į užsienį, did÷ja ir organizacijų skaičius bei jų įvairov÷. Vienas iš būdų įvertinti lietuvių diasporos būklę, identifikuoti poreikius bei iškylančias problemas, yra steb÷ti, analizuoti ir prognozuoti lietuvių organizacijų veiklą. Kadangi užsienio lietuvių organizacijos vaidina svarbų vaidmenį išlaikant užsienio lietuvių identitetą, valstyb÷ yra suinteresuota šių organizacijų gyvybingumu. Siekiant jį palaikyti, reikalinga visokeriopa parama.

74 Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). Lietuviai pasaulyje. <http://www.tmid.lt/lietuviai-pasaulyje> [Žiūr÷ta 2008-10-22].

Priemon÷s poreikis

58

Atsižvelgiant į tai, EMRS buvo numatyta 1.3 priemon÷, kuri apima dvi susijusias, bet kartu gana atskiras veiklas:

1) nuolatinę užsienio lietuvių organizacijų veiklos steb÷seną, analizę ir prognozę;

2) priemonių užsienio lietuvių organizacijų veiklai skatinti parengimą, patvirtinimą ir įgyvendinimą.

Užsienio lietuvių organizacijų veiklos steb÷sena, analiz÷ ir prognoz÷ Įgyvendinant EMRS 1.3. priemon÷s dalį, susijusią su užsienio lietuvių organizacijų veiklos steb÷sena, analize ir prognoze, daugiausia d÷mesio buvo skirta metodinių problemų sprendimui, reikalingų dokumentų rengimui ir tvirtinimui. 2007 m. gruodžio 28 d. TMID generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-184 buvo patvirtintas „Užsienio lietuvių organizacijų būkl÷s steb÷senos pagrindinių rodiklių sąrašas“. 2007 m. buvo parengtas ekonomin÷s migracijos procesų ir užsienio lietuvių būkl÷s steb÷senos, analiz÷s ir prognozavimo tvarkos aprašo projektas75 (šis aprašas patvirtintas 2008 m. rugs÷jo 24 d.). Apraše apibr÷žiama, kad užsienio lietuvių būkl÷ yra užsienio lietuvių bendruomenių buvimo požymių (veiklos pobūdžio, dinamikos, veiksmingumo) visuma. Jame nustatomi rodikliai, apibūdinantys užsienio lietuvių būklę (tie patys rodikliai, kurie buvo nustatyti Užsienio lietuvių būkl÷s steb÷senos pagrindinių rodiklių sąraše), įvardijama informacija, kuri naudotina vykdant užsienio lietuvių būkl÷s steb÷seną, analizę ir prognozes, ir viso to vykdymo tvarką. TMID nuolat vykdo užsienio lietuvių organizacijų poreikių analizę, sistemina, analizuoja ir apibendrina sukauptus duomenis76. Kol nebuvo patvirtintas ekonomin÷s migracijos procesų ir užsienio lietuvių būkl÷s steb÷senos, analiz÷s ir prognozavimo tvarkos aprašas, steb÷sena buvo vykdoma tiesiog nuolat renkant ir apibendrinant informaciją apie įvykius ir pokyčius užsienio lietuvių bendruomen÷se77. Dalis informacijos yra skelbiama TMID interneto svetain÷je. Pavyzdžiui, joje pateikiama informacijos apie beveik visas užsienio lietuvių bendruomenes. Nors didel÷ dalis informacijos n÷ra nauja, tačiau aprašymuose esama ir 2008 m. duomenų, kurie rodo, jog informacija atnaujinama. Užsienio lietuvių būkl÷ taip pat analizuota rengiant 2008 m. liepos 23 d. patvirtintą Ilgalaikę valstyb÷s santykių su užsienio lietuviais 2008–2020 metų strategiją78. Strategija r÷m÷si 2006 m. Strateginių studijų centro atliktos studijos ,,Lietuvos valstyb÷s ilgalaik÷ strategija lietuvių emigracijos ir išeivijos atžvilgiu“79 rezultatais. Strategijoje iškeltas strateginis tikslas – pad÷ti užsienio lietuviams išsaugoti tautinį tapatumą, ryšius su Lietuva, kultūrą, gimtąją kalbą, sudaryti sąlygas pasirengti integruotis į Lietuvos gyvenimą tiems, kurie ketina ateityje grįžti į Lietuvą. Nurodyti tokie šio tikslo įgyvendinimo kriterijai kaip užsienio lietuvių švietimo įstaigų, užsienio lietuvių, besimokančių lietuvių kalbos užsienio lietuvių švietimo įstaigose skaičius, lietuvių kalba užsienio valstyb÷se leidžiamų leidinių skaičius ir t. t.

75 LR Vyriausyb÷s 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas Nr. 792 „D÷l Oficialiosios statistikos 2007 metų darbų programos įvykdymo ataskaitos patvirtinimo“. Valstyb÷s žinios, 2008, Nr.98-3781.

76 Tautinių mažumų ir išeivijos departamento 2008 kovo 28 d. Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerijai pateikta informacija d÷l Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos priemonių plano vykdymo.

77 Interviu su Tautinių mažumų ir išeivijos departamento atstovu, Vilnius, 2008 m. lapkričio 19 d. 78 LR Vyriausyb÷s 2008 liepos 23 d. nutarimas Nr. 783 „D÷l Ilgalaik÷s valstyb÷s santykių su

užsienio lietuviais 2008–2020 metų strategijos patvirtinimo ir ilgalaik÷s valstyb÷s santykių su užsienio lietuviais 2008–2020 metų strategijos koordinavimo ir priežiūros komisijos sudarymo“. Valstyb÷s žinios, 2008, Nr.91-3633.

79 Strateginių studijų centras (2006).

Įgyvendinimas ir rezultatai

59

Kartu pateikiama kiekvieno iš rodiklių reikšm÷ 2008 m. sausio 1 d. bei siektina reikšm÷ 2020 m. Tai rodo, jog buvo atliekama ne tik būkl÷s analiz÷, bet ir imtasi tam tikro prognozavimo. 2007 metų birželio – 2008 m. vasario m÷nesiais TMID kartu su VDU Lietuvių išeivijos institutu atliko Lietuvos išeivių tyrimą. Tyrimo metu buvo siekiama ištirti išeivių nuostatas grįžimo į Lietuvą, lietuvių kalbos atžvilgiu, jų patiriamas problemas. Tyrimo metu 162 išeiviai užpild÷ anketas, 46 žmon÷s buvo apklausti giluminio interviu būdu ir suburtos 3 vadinamosios fokus grup÷s80. Lietuvių išeivijos institutas nuolat atlieka išeivijos kultūrin÷s, politin÷s ir visuomenin÷s veiklos problemų tyrimus, nuo 2006 m. leidžia žurnalą „Oikos: Lietuvių migracijos ir diasporos studijos“81. Užsienio lietuvių organizacijų veiklos steb÷sena, analiz÷ ir prognoz÷ nagrin÷jamu laikotarpiu buvo gana fragmentiška. Formaliai, tai l÷m÷ nuoseklios metodikos trūkumas. Pagal EMRS priemonių planą ekonomin÷s migracijos procesų ir užsienio lietuvių būkl÷s steb÷senos, analiz÷s ir prognozavimo metodika tur÷jo būti parengta ir pateikta LR Vyriausybei tvirtinti 2007 m. III ketvirtį (1.1. priemon÷). TMID 2007 m. spalio m÷nesį ją planavo patvirtinti iki 2007 m. gruodžio 1 d.82 Tačiau ją atitinkančio Ekonomin÷s migracijos procesų ir užsienio lietuvių būkl÷s steb÷senos, analiz÷s ir prognozavimo tvarkos aprašo projektas LR Vyriausybei buvo pateiktas 2008 m. vasario 27 d., o pats aprašas patvirtintas tik 2008 m. rugs÷jo 24 d. V÷lavimą l÷m÷ ilgas šio dokumento turinio derinimas, iškilus sunkumams d÷l prognozavimo metodikos parengimo83. Taip vienos priemon÷s įgyvendinimo v÷lavimas apribojo kitos priemon÷s vykdymą. Sistemiškos analiz÷s trūkumą šiek tiek kompensavo nuolatinis užsienio bendruomenių veiklos apibendrinimas, vykdomas TMID darbuotojų, ir ad hoc tyrimai bei analiz÷s, tačiau pastarųjų būta nedaug. Priemonių užsienio lietuvių organizacijų veiklai skatinti parengimas, patvirtinimas ir įgyvendinimas 2007 m. gruodžio 28 d. TMID generalinio direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas „Užsienio lietuvių organizacijų veiklą skatinančių pagrindinių priemonių sąrašas“84. Jame išskirtos aštuonios priemon÷s, kurias numat÷ įgyvendinti TMID. Pažym÷tina, kad įvardytos priemon÷s iš esm÷s atitinka ligi tol TMID vykdytas veiklas. Taigi tai iš esm÷s buvo TMID įprastų funkcijų formalizavimas, išskiriant prioritetines kryptis85. Toliau trumpai aptariamas kiekvienos iš šių priemonių įgyvendinimas 2007–2008 m. laikotarpiu. 1) vykdyti užsienio lietuvių bendruomenių projektų atrankos konkursą 2) vykdyti užsienio lietuvių švietimo įstaigų projektų atrankos konkursą TMID finansiškai remia užsienio lietuvių bendruomenes bei švietimo įstaigas, skirdamas finansavimą jų vykdomiems projektams. Finansuojami projektai

80 Interneto svetain÷ Anglija.lt (2008). „Tyrimas: emigrantai linkę išsaugoti kalbinius saitus su gimtine“ 2008-04-16 <http://www.anglija.lt/straipsniai/naujienos/britanijoje/tyrimas_emigrantai_linke_issaugoti_kalbinius_saitus_su_gimtine.html> [Žiūr÷ta 2008-10-22].

81 Lietuvių išeivijos instituto interneto svetain÷ www.iseivijosinstitutas.lt . 82 Ekonomin÷s migracijos reikalų komisijos 2007 m. spalio 25 d. pos÷džio protokolas Nr. D6-13. 83 Interviu su Tautinių mažumų ir išeivijos departamento atstovu, Vilnius, 2008 m. lapkričio 19 d. 84 Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus 2008 m. gruodžio 28 d.

įsakymas Nr. V-184 „D÷l užsienio lietuvių organizacijų būkl÷s steb÷senos pagrindinių rodiklių sąrašo ir užsienio lietuvių organizacijų veiklą skatinančių pagrindinių priemonių sąrašo patvirtinimo“.

85 Interviu su Tautinių mažumų ir išeivijos departamento atstovu, Vilnius, 2008 m. lapkričio 19 d.

Įgyvendinimo vertinimas


60

atrenkami konkurso būdu. 2007 m. konkurso metu išanalizuotos ir įvertintos 405 užsienio lietuviu organizacijų paraiškos, iš jų finansiškai paremti 335 užsienio lietuviu organizacijų projektai. Iš viso tam skirta 1 mln. 898 158,23 litų. Didžiausia dalis l÷šų skirta kultūros projektams – 42 proc., švietimo – 29 proc., informacijos ir leidybos – 18 proc. Pagal šalis, gausiausiai remtos Rusijoje, Baltarusijoje, Airijoje, Pietų Amerikoje, Jungtin÷je Karalyst÷je, JAV ir Lenkijoje veikiančios užsienio lietuvių organizacijos86. 2008 m. konkurso būdu atrinktiems užsienio lietuvių organizacijų projektams TMID skyr÷ šiek tiek daugiau nei 1 mln. 650 tūkst. litų87.

2009 m. Užsienio lietuvių bendruomenių ir užsienio lietuvių švietimo įstaigų projektų atrankos konkurso nuostatai paskelbti TMID interneto svetain÷je. Pagal juos paraiška finansavimui turi būti pateikta nuo 2008 m. rugs÷jo 23 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d. Vienam projektui įgyvendinti gali būti prašoma iki 50 tūkst. litų88.

2007 m. organizuojant projektų atrankos konkursą 2008 metams buvo įvesta naujov÷, kad norintys gauti paramą savo projektams, tur÷s gauti sutikimą iš savo krašto Lietuvių bendruomen÷s valdybos. Šis reikalavimas yra išlikęs ir 2009 m. konkurso nuostatuose89. Toks paramos teikimo principas vertintinas nevienareikšmiškai. Viena vertus, tai skatina lietuvių bendruomenių centralizaciją užsienio šalyse ir gali varžyti mažesnių (regioninių) užsienio lietuvių bendruomenių iniciatyvas90. Kita vertus, tai leidžia bent iš dalies kontroliuoti paramos gav÷jus, patikrinti jų patikimumą, o kartu skatina užsienyje veikiančias lietuvių organizacijas palaikyti tarpusavio ryšius91.

3) aprūpinti užsienio lietuvių bendruomenes tautine atributika TMID lietuvių bendruomenes tautine atributika aprūpina dviem būdais:

1) smulkūs tautin÷s atributikos elementai – Lietuvos v÷liavos ir herbai, Lietuvos himno įrašai, tautinių spalvų apyrank÷s, įvairūs plakatai – lietuvių bendruomen÷ms teikiami nuolatos, t. y. kai šios su prašymu kreipiasi į TMID;

2) anksčiau min÷tų ir kitų tautin÷s atributikos elementų, pavyzdžiui, tautinių rūbų, įsigijimas taip pat kartais finansuojamas teikiant paramą įvairiems projektams įgyvendinti92.

86 Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2007 metų veiklos ataskaita. Vilnius, 2008 vasario 28 d.

87 2008-02-01 Koordinacin÷s tarybos užsienio lietuvių bendruomenių ir užsienio lietuvių bendrojo lavinimo, lituanistinių mokyklų bei kitų ugdymo įstaigų 2008 metų projektams analizuoti ir įvertinti pos÷džio protokolas NR.UKT-1; 2008-03-14 Koordinacin÷s tarybos užsienio lietuvių bendruomenių ir užsienio lietuvių bendrojo lavinimo, lituanistinių mokyklų bei kitų ugdymo įstaigų 2008 metų projektams analizuoti ir įvertinti pos÷džio protokolas NR.UKT-2; 2008-09-15 Koordinacin÷s tarybos užsienio lietuvių bendruomenių ir užsienio lietuvių bendrojo lavinimo, lituanistinių mokyklų bei kitų ugdymo įstaigų 2008 metų projektams analizuoti ir įvertinti pos÷džio protokolas NR.UKT-3.

88 Užsienio lietuvių bendruomenių ir užsienio lietuvių bendrojo lavinimo, lituanistinių mokyklų bei kitų ugdymo įstaigų 2009 metų projektų atrankos konkurso nuostatai, patvirtinti Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus 2008 m. rugs÷jo 23 d. įsakymu Nr.V- 125.

89Užsienio lietuvių bendruomenių ir užsienio lietuvių bendrojo lavinimo, lituanistinių mokyklų bei kitų ugdymo įstaigų 2009 metų projektų atrankos konkurso nuostatai, patvirtinti Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus 2008 m. rugs÷jo 23 d. įsakymu Nr.V- 125.

90 Interviu su Tarptautin÷s migracijos organizacijos Vilniaus skyriaus atstovu, Vilnius, 2008 m. spalio 3 d.

91 Ten pat. 92 Ten pat.

61

4) aprūpinti užsienio lietuvių švietimo įstaigas metodine, mokomąja literatūra, mokymo priemon÷mis TMID nuolatos rūpinasi užsienio lietuvių švietimo įstaigų aprūpinimu mokymui skirta medžiaga. Kiekvienam šiose įstaigose besimokančiam vaikui yra skirtas „mokinio krepšelis“. Už visų jose besimokančių vaikų „krepšelių“ l÷šas min÷tos įstaigos gali iš vadov÷lių sąrašo pasirinkti ir gauti joms reikiamų vadov÷lių. Jei mokykloms reikia kitų mokymo priemonių ar knygų, kurių n÷ra vadov÷lių sąraše, jos gali gauti finansinę paramą, parengusios projektą93. 5) organizuoti kvalifikacijos tobulinimo seminarus ir kursus užsienio lietuvių švietimo įstaigų mokytojams, kultūros ir sporto darbuotojams, jaunimo ir jaunimo organizacijų lyderių mokymus, etnin÷s kultūros seminarus ir kitų formų mokymus, siųsti lektorius 2008 m. balandžio 16-18 dienomis Vilniuje įvyko užsienio lietuvių ugdymo įstaigų mokytojų forumas „Lituanistinis švietimas: perspektyvos ir tendencijos”94. 2008 m. birželio 22-29 d. Mičigane buvo surengta Dainavos stovykla, kurioje mok÷si ir poilsiavo 135 JAV lituanistinių mokyklų mokytojai, jų šeimų nariai bei asmenys, norintys tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius95. 2008 m. rugpjūčio 29-31 dienomis vyko IV tarptautinis Europos lituanistinių mokyklų sąskrydis „Draugyst÷s tiltas” Aguaduls÷s miestelyje (Almerija, Ispanija). Renginyje, remiantis TMID informacija, dalyvavo apie 80 Europos lituanistinių mokyklų mokinių, jų t÷vų, mokytojų, lietuvių bendruomenių, Lietuvos Respublikos ambasadų ir konsulatų Europos šalyse bei kitų Lietuvos Respublikos institucijų atstovų. Stovyklos metu buvo aptartos užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų ir vaikų iš mišrių šeimų lituanistinio švietimo aktualijos96. Tai kasmetinis tradicinis renginys, organizuojamas nuo 2005 m. (2005 m. vyko Švedijoje, 2006 m. – Airijoje, 2007 m. – Vokietijoje). 6) organizuoti lietuvių bendruomenių rengiamų informacinių, kultūrinių, istorinių ir šviet÷jiškų spaudinių leidybą TMID 2008 m. finansavo knygos „Beriso lietuviai“, pasakojančios apie Argentinoje gyvenančius lietuvius, išvertimą į lietuvių kalbą ir leidybą. Knyga taip pat buvo išleista kompaktin÷s plokštel÷s formatu. 7) organizuoti įvairius (foto, rašinių, piešinių ir pan.) konkursus, lietuvių kalbos olimpiadas užsienio lietuvių švietimo įstaigų mokiniams; 2008 m. įvyko tarptautinio vaikų ir jaunimo piešinių ir plakatų konkursas „Gyvūnų portretai” bei „Penkios laisv÷s”. Konkurse dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir Baltarusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtin÷s Karalyst÷s, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Norvegijos ir Vokietijos lietuvių švietimo įstaigų

93 Interviu su Tautinių mažumų ir išeivijos departamento atstovu, Vilnius, 2008 m. lapkričio 19 d. 94 Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). Lituanistinis švietimas: perspektyvos ir

tendencijos. <http://www.tmid.lt/lituanistinis-svietimas-perspektyvos-ir-tendencijos-2/> [Žiūr÷ta 2008-11-19].

95 Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). 40 – ieji JAV lituanistinių mokyklų mokytojų tobulinimosi kursai Dainavoje (Mičiganas).< http://www.tmid.lt/40-%e2%80%93-ieji-jav-lituanistiniu-mokyklu-mokytoju-tobulinimosi-kursai-dainavoje-miciganas/> [Žiūr÷ta 2008-11-19].

96 Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). IV Tarptautinis Europos lituanistinių mokyklų sąskrydis „Draugyst÷s tiltas“.<http://www.tmid.lt/iv-tarptautinis-europos-lituanistiniu-mokyklu-saskrydis-draugystes-tiltas/> [Žiūr÷ta 2008-11-19].

62

moksleiviai (gauta 80 darbų). Konkurso prizininkams iš užsienio lietuvių švietimo įstaigų perduoti TMID parengti pad÷kos raštai bei suvenyrai97. 8) rengti užsienio lietuvių vaikų ir jaunimo stovyklas Lietuvoje ir užsienio valstyb÷se. 2008 m. vasarą keliomis pamainomis buvo organizuojama ilgametes tradicijas turinti (vyksta nuo 1993 m.) Švietimo ir kultūrinio bendradarbiavimo stovykla Lietuvoje užsienio lietuvių vaikams ir jaunimui. Joje dalyvavo užsienio lietuvių bendrojo lavinimo, lituanistinių mokyklų 9-15 m. amžiaus vaikai98.

2008 m. liepos 10-15 dienomis Myslibuže (Lenkija), Dariaus ir Gir÷no žūties vietoje vyko Tarptautinis jaunimo sąskrydis „Lituanica-75″, skirtas Dariaus ir Gir÷no žūties 75-ųjų metinių min÷jimui. Sąskrydyje dalyvavo užsienio lietuvių jaunimas iš Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos Federacijos, Estijos, Jungtin÷s Karalyst÷s ir Lietuvos (iš viso sąskrydyje dalyvavo 50 asmenų)99.

2008 m. rugpjūčio 4-8 dienomis vyko PJIEL vasaros stovykla, tema „Valstyb÷s gyvenimo simuliacija: ar esame pasirengę rytdienai?”. Stovykloje buvo kviečiami dalyvauti ir užsienio lietuviai. Jų kelion÷s išlaidas apmok÷jo TMID100. Priemon÷ yra įgyvendinama – priemon÷s užsienio lietuvių organizacijų veiklai skatinti buvo patvirtintos ir yra vykdomos. Ši priemon÷ paskatino TMID išskirti prioritetus skatinant užsienio lietuvių organizacijų veiklą. Kita vertus, naujų priemonių (palyginti su tomis, kurios buvo įgyvendinamos iki patvirtinant EMRS) nebuvo numatyta. Vadinasi, valstyb÷s požiūrio ir politikos bendraujant su užsienio lietuvių organizacijomis šios EMRS priemon÷s įgyvendinimas kaip nors iš esm÷s nepakeit÷. Tik÷tina, kad patvirtinus Ekonomin÷s migracijos procesų ir užsienio lietuvių būkl÷s steb÷senos, analiz÷s ir prognozavimo tvarkos aprašą, užsienio lietuvių būkl÷s steb÷sena bus vykdoma sistemiškiau, o jos rezultatus bus galima lengviau panaudoti priimant politikos sprendimus. Tačiau net ir patvirtinus min÷tąjį aprašą nebūtinai bus atliekama nuosekli lietuvių organizacijų veiklos steb÷sena ir analiz÷. Aprašas tik nurodo, kokios institucijos renka konkrečius duomenis migracijos procesams ir užsienio lietuvių būklei steb÷ti. Šių duomenų analiz÷ ir naudojimas (prognozavimui, politikos įgyvendinimui) yra daug mažiau aiškus. Tam reikalinga nuosekliai taikyti šiame apraše nurodytus rodiklius atliekant tyrimus, skatinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp įvairių šioje srityje dirbančių institucijų ir mokslo įstaigų. Paramos užsienio lietuvių organizacijoms efektyvumą siekiant EMRS tikslų riboja šių organizacijų veikloje dalyvaujančių užsienio lietuvių skaičius.

97 Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). Baig÷si tarptautinis vaikų ir jaunimo piešinių ir plakatų konkursas., <http://www.tmid.lt/baigesi-tarptautinis-vaiku-ir-jaunimo-piesiniu-ir-plakatu-konkursas/> [Žiūr÷ta 2008-11-19].

98 Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). Švietimo ir kultūrinio bendradarbiavimo stovykla Lietuvoje užsienio lietuvių vaikams ir jaunimui. <http://www.tmid.lt/svietimo-ir-kulturinio-bendradarbiavimo-stovykla-lietuvoje-uzsienio-lietuviu-vaikams-ir-jaunimui/> [Žiūr÷ta 2008-11-19].

99 Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). Tarptautinis jaunimo sąskrydis „LITUANICA-75“. <http://www.tmid.lt/tarptautinis-jaunimo-saskrydis-%e2%80%9elituanica-75%e2%80%9c-2/> [Žiūr÷ta 2008-11-19].

100 Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). PJIEL vasaros stovykla 2008. <http://www.tmid.lt/pjiel-vasaros-stovykla-2008/> [Žiūr÷ta 2008-11-19].


Tolimesnis įgyvendinimas

63

Išvykusiųjų apklausos metu 36 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių nurod÷, kad jie dalyvauja užsienio lietuvių organizacijų veikloje (aktyviai dalyvauja tik 8 proc.). 63 proc. teig÷, kad tokių organizacijų veikloje nedalyvauja. Aktyviausiai užsienio lietuvių organizacijų veikloje dalyvauja išvykusieji, gyvenantys JAV ir Vokietijoje – šalyse, į kurias Lietuvos gyventojų emigracija turi santykinai ilgesnes tradicijas (žr. Pav. Nr. 26).

Pav. Nr. 26. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal šalis ir dalyvavimą užsienio lietuvių organizacijų veikloje.

0%

20%

40%

60%

80%

100%

JAV Vokietija Airija JK Ispanija

67%

37%28% 26% 26%

24%

42% 57% 53% 46%

7%21% 14%

17% 25%

Taip Ne Norėčiau dalyvauti, bet neturiu informacijos Sunku pasakyti


Išvykusiųjų apklausos duomenys rodo, kad 1.3. priemon÷ geriausiu atveju yra daugiau ar mažiau aktuali maždaug trečdaliui išvykusiųjų iš Lietuvos. Atsižvelgiant į tai, reikia ne tik remti lietuvių organizacijas užsienyje, bet ir skatinti aktyvesnį emigravusių lietuvių dalyvavimą jų veikloje. Emigrantų apklausa rodo, kad esama potencialo pritraukti naujų narių į lietuvių organizacijas. 16 proc. dalyvavusių emigrantų apklausoje nurod÷, kad nedalyvauja užsienio lietuvių organizacijų veikloje, nes neturi informacijos apie jas. Taip pat tikslinga būtų stiprinti užsienio lietuvių organizacijų atliekamą informacijos sklaidos funkciją. 17 proc. išvykusiųjų nurod÷, kad bent kartą per m÷nesį ar dažniau naudojosi užsienio lietuvių organizacijų platinama informacija, dalyvavo šių organizacijų susitikimuose. Kartais (rečiau nei kartą per m÷nesį) tai dar÷ dar 17 proc. Nors daugiausia tokia informacija naudojosi dalyvaujantys užsienio lietuvių organizacijų veikloje, tačiau informacija pasiek÷ ir kai kuriuos nedalyvaujančius. 5.1.2. Priemon÷ (3.12.) Informacinių centrų steigimo galimyb÷s

Išanalizuoti informacinių konsultavimo centrų steigimo užsienyje galimybes ir pateikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Priemon÷s statusas

Įgyvendinta

Atsakinga institucija

TMID, URM

Laikotarpis 2007 metų II ketvirtis

64

Pasiekti rezultatai (iki 2008 m. gruodžio m÷n.)

S

varb

iau

si

• Atlikta Pasaulio lietuvių bendruomen÷s ir lietuvių bendruomenių keturiose valstyb÷se (Airijoje, Jungtin÷je Karalyst÷je, Ispanijoje, Norvegijoje) apklausa;

• Atlikta informacinių konsultavimo centrų steigimo užsienyje galimybių analiz÷;

• 2007 m. rugs÷jo 27 d. pateikti pasiūlymai LR Vyriausybei d÷l virtualaus vieningo informacinio konsultavimo centro sukūrimo id÷jos.

Informacinių konsultavimo centrų steigimas svarstytas kaip viena iš priemonių didinti užsienyje gyvenančių lietuvių informuotumą apie pad÷tį Lietuvoje, teikti informaciją jiems aktualiais klausimais. Siekiant išsiaiškinti tokių centrų steigimo poreikį ir potencialią naudą, buvo numatyta atlikti išsamią analizę.

Rengdamas pasiūlymus d÷l informacinių konsultavimo centrų steigimo užsienyje, TMID vykd÷ Pasaulio lietuvių bendruomen÷s ir atskirų kraštų bendruomenių (Europoje), kuriose skaitlingiausia lietuvių diaspora, nuomonių apklausą. Bendruomenių atstovai buvo apklausti keturiose valstyb÷se: Airijoje, Jungtin÷je Karalyst÷je, Ispanijoje ir Norvegijoje101. Apklausos metu buvo siekiama nustatyti informacinių konsultavimo steigimo užsienyje tikslingumą, galimą centrų tipologiją, veiklos funkcijas bei finansavimo šaltinius102. Užsienio lietuvių bendruomen÷s patvirtino, kad tokie centrai jiems būtų aktualūs. Tačiau bendruomenių poreikiai ir tokių centrų vizijos buvo gana skirtingos, pavyzdžiui, vienos nor÷jo, kad tokiuose centruose dirbtų užsienio lietuviai, kitos – kad darbuotojai iš Lietuvos103.

Analizuodami informacinių konsultavimo centrų steigimo galimybes, TMID, URM ir kitų institucijų atstovai pri÷jo prie išvados, kad vis d÷lto n÷ra tikslinga tokius centrus steigti. Jų įsteigimas ir išlaikymas pareikalautų itin daug l÷šų, pasiekiamumas būtų ribotas, o poveikį stiprinant emigrantų ryšius su Lietuva ar skatinant jų grįžimą į t÷vynę sunku įvertinti. Nuspręsta, kad informacijos sklaidai veiksmingiausia būtų išnaudoti informacines technologijas, t. y. sukurti virtualų informacinį centrą, kuriame būtų pateikiama susisteminta ir nuolat atnaujinama emigrantams aktuali informacija104. 2007 m. rugs÷jo 27 d. LR Vyriausybei buvo pateikti pasiūlymai d÷l virtualaus vieningo informacinio konsultavimo centro sukūrimo. Siūlyta tokio centro sukūrimą pavesti LGITIC, kuris pagal EMRS priemonių planą yra įpareigotas išpl÷toti interneto informacinį portalą, kuriame pageidaujantiems grįžti į Lietuvą asmenims būtų teikiama aktuali informacija ir atsakoma į jų paklausimus (3.1. priemon÷)105. TMID, savo ruožtu, siūl÷ užsiimti virtualaus informacinio centro veiklos viešinimu106. Be to, buvo rekomenduota kuriant


102 EMRS įgyvendinimo priemonių 2007–2008 metų plano ataskaita, parengta Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerijos (projektas).

103 Interviu su Lietuvių grįžimo į T÷vynę centro atstovu, Vilnius, 2008 m. lapkričio 20 d. 104 Interviu su Tautinių mažumų ir išeivijos departamento atstovu, Vilnius, 2008 m. lapkričio 19

d. 105 2007 m. spalio 2 d. Ekonomin÷s migracijos reikalų komisijos pos÷džio protokolas. Vilnius,

2007 m. spalio 25 d. 106 Interviu su Tautinių mažumų ir išeivijos departamento atstovu, Vilnius, 2008 m. lapkričio

19 d.

Priemon÷s poreikis


65

min÷tą centrą įtraukti privataus sektoriaus atstovus, taip sumažinant finansinę naštą valstyb÷s biudžetui107. Id÷ja įsteigti bent vieną neinternetinį informacinį centrą buvo dar kartą apsvarstyta Airijos lietuvių bendruomenei pateikus išsamią tokio centro koncepciją. Pagal šią koncepciją buvo numatyta įsteigti Lietuvos informacijos mainų centrą – Lith (angl. Lithuanian Information Trading Hub). Lith tur÷jo tapti daugiafunkciniu informacijos centru, kuris informaciją skleistų per informacinį portalą, informacijos centrą Dubline, periodinį leidinį lietuvių ir anglų kalbomis, įvairius renginius. Lith siek÷ informaciją teikti ne tik užsienyje gyvenantiems lietuviams, bet ir airiams, norintiems ils÷tis ar investuoti Lietuvoje. Lietuvos valstybin÷s institucijos buvo nusprendusio paremti Airijos lietuvių bendruomen÷s iniciatyvą, tačiau tam iš pradžių sutrukd÷ netinkamas Lith teisinis statusas, o v÷liau – vidin÷s iniciatorių diskusijos108. Šiuo metu veikia Lith informacinis portalas (http://lithinfo.com/), leidžiamas nemokamas žurnalas „Lith“, tačiau realus informacinis centras nebuvo įkurtas. Priemon÷ yra įgyvendinta: atlikta analiz÷ ir pateikti pasiūlymai LR Vyriausybei d÷l virtualaus vieningo informacinio konsultavimo centro sukūrimo. Informacinių centrų steigimo galimyb÷s analizuotos atsižvelgiant į lietuvių bendruomenių nuomonę, lanksčiai reaguota į iš jų pačių kylančias iniciatyvas. Pavedus virtualaus informacinio centro id÷ją įgyvendinti LGITIC, kuris pagal EMRS yra įpareigotas sukurti analogišką informacinį portalą, išvengta nereikalingo institucijų veiklos persidengimo, koncentruoti ištekliai. Informacinio centro (-ų) poreikį rodo tai, kad daugumai emigrantų reikalinga įvairi informacija apie Lietuvą. Išvykusiųjų apklausos metu priklausomai nuo informacijos pobūdžio (apie darbą, studijas, socialines garantijas Lietuvoje ir pan.) nuo 20 iki 65 proc. respondentų nurodydavo, kad informacija jiems yra reikalinga. Didžiausias poreikis buvo informacijos apie darbo sąlygas Lietuvoje ir įsidarbinimo galimybes. Be to, didel÷ dalis – 40–50 proc. - išvykusiųjų jaut÷ informacijos trūkumą. Panašias tendencijas atskleid÷ ir grįžusių emigrantų apklausa. Taigi galima teigti, kad emigrantams aktualios informacijos apie Lietuvą sklaida n÷ra pakankama. Pasiūlymas vietoj fizinių centrų steigti virtualų informacinį centrą teigiamai vertintinas skvarbos ir kaštų minimizavimo požiūriu. Informacija, platinama internetu, yra lengviau atnaujinama ir prieinama. Be to, ji būtų prieinama visose pasaulio šalyse gyvenantiems lietuviams. Kita vertus, nereikia pamiršti, kad esama tam tikrų su šiuo pasirinkimu susijusių praradimų. Nevirtualūs informaciniai centrai gal÷tų pasitarnauti telkiant bendruomenę, juose gal÷tų būti informuojami ir konsultuojami emigrantai, neturintys galimyb÷s naudotis (kokybišku) interneto ryšiu. Grįžusių emigrantų apklausa rodo, kad tik apie 15-20 proc. visų grįžusiųjų užsienyje naudojosi kokiu nors internetiniu informacijos šaltiniu (naujienų portalais, televizijos ar radijo programomis, transliuojamomis internetu, el. pašto konferencijomis ir pan.) spręsdami d÷l grįžimo į Lietuvą. Siekiant kompensuoti informacijos prieinamumo daliai emigrantų praradimą vietoj realių informacijos centrų steigiant virtualų, tikslinga ieškoti papildomų informavimo priemonių, pavyzdžiui, skatinti intensyvesnę Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulų,

107 EMRS įgyvendinimo priemonių 2007–2008 metų plano ataskaita, parengta Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerijos (projektas).




66

taip pat lietuvių bendruomenių veiklą, aktyviau platinti informacinius leidinius ar pan. Tiesa, kyla nemažai iššūkių kuriant ir pl÷tojant virtualų informacinį centrą. Jo vertinimas pateikiamas analizuojant 3.1. priemon÷s įgyvendinimą.

5.1.3. Priemon÷ (3.5.) Informacijos žiniasklaidai teikimas

Rengti ir teikti Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai informaciją apie teigiamus socialinius ir ekonominius pokyčius Lietuvoje, siekiant švelninti neigiamas nuostatas d÷l Lietuvos ekonomin÷s, socialin÷s ir politin÷s būkl÷s.

Priemon÷s statusas Įgyvendinama Atsakinga institucija SADM, URM, LGITIC, TMID, ŪM, VRM

Laikotarpis 2007–2008 m.

Pasiekti rezultata

i (iki 2008 m. gruodžio

m÷n.)

Svarb

iau

si

• SADM teikia informaciją užsienio lietuvių žiniasklaidai apie besikeičiančią pad÷tį Lietuvos darbo rinkoje, socialin÷je bei ekonomin÷je srityse;

• LGITIC kasdien siunčia užsienio lietuvių žiniasklaidai informacinius pranešimus;

• ŪM 2007 m. organizavo ūkio ministro interviu su užsienio žurnalistais, atstovaujančiais Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje internetiniam portalui www.ahk-balt.org, Šveicarijos–Centrin÷s Europos prekybos rūmų ketvirtiniam žurnalui „SECinfo“, Austrijos leidiniui „Die Presse“.

Pap

ild

om

i

• ŪM išplatino ministerijos veiklos ataskaitą Lietuvos Respublikos komercijos ataš÷ ES valstyb÷se nar÷se.

Lietuvos ir užsienio šalių piliečių nuostatas Lietuvos ekonomin÷s, socialin÷s ir politin÷s būkl÷s atžvilgiu vienareikšmiškai įvertinti sud÷tinga, tačiau kai kurie šaltiniai rodo, kad esama nemažai negatyvių nuostatų. Rengiant Lietuvos įvaizdžio formavimo strategiją buvo nustatyta, kad svarbiausios Lietuvos įvaizdžio problemos yra mažas Lietuvos žinomumas tarptautin÷je arenoje ir neigiama lietuvių, įskaitant gyvenančius išeivijoje, nuomon÷ apie Lietuvą109. Esama požymių, kad pirmoji problema pastaruoju metu šiek tiek sumaž÷jo: pozityvaus valstybių pamin÷jimo užsienio žiniasklaidoje reitinge „East West Global Index 200“ Lietuva pasaulyje užima 54 vietą (pakilo iš 68), o Europoje net 23-ią110. Tiesa, ar tai teigiamai veikia išvykusiųjų iš Lietuvos nuomonę apie Lietuvą – sunku atsakyti.

109 Nomeda Poderien÷ (LR Vyriausyb÷s kanceliarija, Vyriausyb÷s komunikacijos departamentas, 2008). „Lietuvos įvaizdžio formavimo strategija.“ Pranešimas antrajame Lietuvos turizmo forume „Turizmo vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį“. Vilnius, 2008 m. rugs÷jo 28 d.

110 Interneto svetain÷ Balsas.lt (2008). „Pasaulio žiniasklaida apie Lietuvą rašo vis daugiau – rodo tyrimas“. 2008-12-08 <http://www.balsas.lt/naujiena/227626/pasaulio-ziniasklaida-apie-lietuva-raso-vis-daugiau-rodo-tyrimas/rubrika:naujienos-verslas-reklamairziniasklaida> [Žiūr÷ta 2008-12-09].

Priemon÷s poreikis

67

Informacijos apie teigiamus pokyčius Lietuvoje sklaida ekonomin÷s migracijos reguliavimo kontekste svarbi bent d÷l dviejų priežasčių. Pirma, teigiamos žinios (ypač pasaulio žiniasklaidoje) gali sustiprinti emigrantų iš Lietuvos norą identifikuotis su Lietuva, palaikyti ryšius. Antra, informacija apie teigiamus pokyčius gali paskatinti emigravusius grįžti į Lietuvą. Tai ypač svarbu, kalbant apie ilgalaikius emigrantus, kurie užsienyje gyvena ilgai ir jau daugelį metų nebuvo parvykę į Lietuvą. Tokiu būdu ši priemon÷ labai aktuali ir siekiant antrojo uždavinio – teikti informaciją ketinantiems grįžti į Lietuvą. Aptariama priemon÷ yra itin plati – jos įgyvendinimui potencialiai galima būtų priskirti visą atsakingų institucijų viešai teiktą informaciją apie teigiamus socialinius ir ekonominius pokyčius Lietuvoje. Tačiau toks priskyrimas būtų nepakankamai pagrįstas, nes informaciją Lietuvos žiniasklaidai institucijos dažniausiai teikia ne įgyvendindamos min÷tą priemonę, o palaikydamos viešuosius ryšius. Tod÷l vertinant šios priemon÷s įgyvendinimą daugiausia d÷mesio bus skiriama tikslingam informacijos teikimui užsienio žiniasklaidai. Rengti ir teikti Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai informaciją apie teigiamus socialinius ir ekonominius pokyčius Lietuvoje EMRS įgyvendinimo priemonių plane buvo įpareigotos šešios valstyb÷s institucijos. Toliau pristatoma informacija apie šios priemon÷s įgyvendinimą. Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerija daugiausia d÷mesio skyr÷ užsienio šalyje veikiančiai emigrantų iš Lietuvos ar jiems skirtai žiniasklaidai. SADM siunčia aktualią informaciją apie besikeičiančią pad÷tį Lietuvos darbo rinkoje, socialin÷je bei ekonomin÷je srityse interneto svetain÷ms www.anglija.lt, www.lietuviams.com ir Jungtin÷je Karalyst÷je leidžiamam lietuviškam savaitraščiui „Infozona“111. Lietuvių grįžimo į T÷vynę informacijos centras užsienio lietuvių žiniasklaidai el. paštu kiekvieną darbo dieną siunčia pranešimus apie įvykius Lietuvoje. Bendruosius pranešimus, gaunamus iš Lietuvos naujienų agentūros ELTA, LGITIC papildo emigrantams aktualia specifine informacija. Pranešimai lietuvių kalba skirstomi į tris kategorijas pagal tematiką: politikos, kultūros ir sporto naujienos. Taip pat siunčiami bendri pranešimai anglų kalba. Pagal LGITIC ir ELTA susitarimą šių pranešimų gav÷jai turi teisę juos skelbti užsienyje, tod÷l tai svarbus naujienų šaltinis užsienio lietuvių spaudai. Pažym÷tina, kad informacija n÷ra filtruojama ir pranešama tiek apie teigiamus, tiek apie neigiamus pokyčius Lietuvoje. Su užsienio šalių žiniasklaida LGITIC bendrauja ribotai – atsako į paklausimus, duoda interviu112. Ūkio ministerija 2007 m. organizavo užsienio žurnalistų interviu su Lietuvos ūkio ministru. Ministras dav÷ interviu Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje internetinio portalo www.ahk-balt.org, Šveicarijos–Centrin÷s Europos prekybos rūmų ketvirtiniu žurnalu „SECinfo“, Austrijos leidinio „Die Presse“ žurnalistams. Be to, Ūkio ministerijos komercijos bei prekybos ataš÷ reziduojantiems užsienio šalyse buvo pateikta 2007 m. Ūkio ministerijos veiklos ataskaita.

111 Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007-2008 metų plano vykdymo 2007 metais ataskaita (projektas).

112 Interviu su Lietuvių grįžimo į T÷vynę informacijos centro atstovu, Vilnius, 2008 m. lapkričio 20 d.


68

Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas užsienio lietuvių žiniasklaidai teikia emigrantams aktualią informaciją, pavyzdžiui apie priimtus sprendimus d÷l dvigubos pilietyb÷s ar pan. Taip pat atsako į užsienio ir Lietuvos žiniasklaidos paklausimus113. Ši priemon÷ yra įgyvendinama, tačiau gana fragmentiškai. Dažnai skelbiami pakankamai bendro pobūdžio pranešimai, neskiriant jų konkrečioms grup÷ms. Dalis atsakingų institucijų periodiškai teikia tam tikrą informaciją užsienio lietuvių žiniasklaidai, tačiau dažniau ši priemon÷ yra įgyvendinama tik atsakant į įvairias užklausas ar pan. Komunikacijos tikslai, tikslin÷s grup÷s ir turinys n÷ra labai aiškūs. Ši priemon÷ sukurta jaučiant tam tikrą poreikį sureaguoti į šiaip gana skeptišką užsienio lietuvių nuomonę šalyje vykstančių procesų atžvilgiu ir siekiant sukurti tam tikrą atsvarą. Vertinant tokių viešųjų ryšių pobūdžio priemonių įgyvendinimą būtina aptarti ir tam tikras rizikas:

a) tokios informacijos reikalingumą; b) šios informacijos pasiekiamumą ir naudojimą.

Kalbant apie informacijos reikalingumą, grįžusių emigrantų apklausos metu tik 30 proc. respondentų nurod÷, kad gyvenant užsienyje jiems buvo reikalinga informacija apie Lietuvos ekonomines ir politines aktualijas (žr. Pav. Nr. 27). Maždaug trečdaliui tų respondentų, kuriems reik÷jo šios informacijos, jos trūko, trečdaliui – netrūko (žr. Pav. Nr. 28). Iš viso informacijos apie Lietuvos ekonomines ir politines aktualijas reik÷jo ir jos pasigedo apie 9 proc. visų grįžusių emigrantų.

Pav. Nr. 27. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar gyvenant užsienyje jiems buvo reikalinga informacija apie Lietuvos ekonomines ir politines aktualijas.

Pav. Nr. 28. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar informacijos apie Lietuvos ekonomines ir politines aktualijas jiems buvo pakankama.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Buvo reikalinga

Buvo nereikalinga

Nežino / neatsakė

30%

58%

12%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Informacijos netrūko

Nei taip, nei ne

Informacijos trūko

Nežino / neatsakė

32% 34% 30%

4%

Pastaba: N=800. Pastaba: N=241. Pastaba: Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008.

Informacija apie Lietuvos ekonomines ir politines aktualijas reikalinga daugiau kaip pusei (52 proc.) užsienyje tebegyvenančių Lietuvos piliečių (žr. Pav. Nr. 29). Tarp atsakiusiųjų, kad tokios informacijos reikia, 36 proc. nurod÷, kad jos trūksta (žr. Pav. Nr. 30). Apibendrinant, tokios informacijos reikia, bet nepakanka iš viso 19 proc. užsienyje tebegyvenančių.




69

Pav. Nr. 29. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal tai, ar gyvenant užsienyje jiems buvo reikalinga informacija apie Lietuvos ekonomines ir politines aktualijas.

Pav. Nr. 30. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal tai, ar informacijos apie Lietuvos ekonomines ir politines aktualijas jiems buvo pakankama.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Reikalinga Nereikalinga

52%48%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Informacijos pakanka

Nei taip, nei ne

Informacijos trūksta

Sunku pasakyti

38%

22%

36%

4%

Pastaba: N=2916. Pastaba: N=1521. Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu „TNS Gallup“ atliktos į užsienį gyventi išvykusių Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008.

Kita vertus, net jeigu didžioji dauguma emigravusių asmenų man÷, kad informacija apie Lietuvos ekonomines ir politines aktualijas yra nereikalinga arba jos netrūksta, tai nereiškia, kad valstyb÷ netur÷tų teikti informacijos apie šalyje vykstančius procesus. Neigiamos nuostatos d÷l Lietuvos ekonomin÷s, socialin÷s ir politin÷s būkl÷s, kurios įvardintos šios priemon÷s formuluot÷je, išlieka labai stiprios tarp į Lietuvą išvykusių asmenų. Pavyzdžiui, atliekant išvykusiųjų apklausą, respondentai pateik÷ daug komentarų apie tai, kaip jie vertina situaciją Lietuvoje, valstyb÷s institucijų vykdomą politiką (žr. 7 priedą); daugelis pasisakymų – labai kritiški. Šiame vertinime nesiimama spręsti, kiek šiuos pasisakymus nul÷m÷ nepakankama informacija apie šalyje įvykusius teigiamus pokyčius. Tačiau nusprendus teikti informaciją būtina pasirinkti tokias priemones, kurios užtikrintų šios informacijos pasiekiamumą ir patikimumą. Spaudos pranešimai interneto svetain÷se ir daugelis kitų valdžios institucijų naudojamų priemonių paprastai n÷ra labai efektyvios. Kaip parod÷ šis tyrimas, dauguma iš Lietuvos išvykusių asmenų nesinaudoja Lietuvos valdžios institucijų teikiama informacija. Tarp grįžusių emigrantų tokių asmenų yra beveik 80 proc., o tarp tebegyvenančių užsienyje šis skaičius siekia 66 proc. Išimtį sudaro ambasados – jų teikiama informacija naudojasi 19 proc. užsienyje gyvenančių respondentų. Tiesa, pati priemon÷ yra skirta tam, kad informacija apie valstyb÷s situaciją ir pasiekimus išvykusieji gautų per jų įprastai naudojamas žiniasklaidos priemones. Kiekybinių apklausų duomenys neleidžia įvertinti, kaip valstyb÷s pastangos atsispindi žiniasklaidos priemon÷se. Tam būtini papildomi metodai ir detalesn÷ analiz÷, kuri bus atlikta prieš teikiant antrąją šio tyrimo ataskaitą (2009 m. kovo m÷n.). Apibendrinant, teikdamos informaciją apie socialinius – ekonominius pokyčius valstyb÷je, institucijos turi įvertinti svarbiausias rizikas ir atsakyti į tokius klausimus:

• Kam teikti informaciją? EMRS įgyvendinimo kontekste prasmingas gali būti tik tikslingas informacijos teikimas, atsižvelgiant į skirtingų tikslinių grupių poreikius.

• Kokią teikti informaciją? Nors pozityvios žinios yra labai naudingos gerinant išvykusiųjų iš Lietuvos nuomonę apie pad÷tį Lietuvoje, teikiama informacija visų pirma turi būti objektyvi. Perd÷tai ar nepagrįstai teigiamos informacijos sklaida gali tur÷ti ir neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, sumažinti pasitik÷jimą Lietuvos institucijų teikiama informacija.

• Kaip teikti informaciją? Dažnai oficialiaisiais kanalais teikiama informacija nelaikoma pakankamai patikima. Tod÷l reiktų kad į informavimo veiklą įsitrauktų ir kitos organizacijos, nevyriausybinis

70

sektorius. Valstyb÷ gal÷tų skatinti informacijos apie Lietuvą ir šalyje vykstančių socialinių-ekonominių procesų teikimą, tuo pat metu nedarydama įtakos šios informacijos turiniui.

5.1.4. Priemon÷ (3.11.) Lietuvos televizijos programos transliavimas

Užtikrinti Lietuvos televizijos programos transliavimą per palydovinę televiziją.

Priemon÷s statusas Įgyvendinama Atsakinga institucija

Kultūros ministerija, viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Laikotarpis Nuolat

Pasiekti rezulta-tai (iki

2008 m. gruodžio

m÷n.)

Svarb

iau

si

• 2007 m. rugs÷jo m÷nesį per palydovą prad÷tas transliuoti trečiasis nacionalinio transliuotojo televizijos kanalas LTV World;

• Iki 2008 m. spalio ženkliai padidinta LTV World apr÷ptis – šį kanalą gali matyti Šiaur÷s Amerikos ir Europos gyventojai;

• LTV World transliavimo laikas pailgintas nuo 11 iki 24 valandų per parą.

Pap

ild

om

i

• 2008 m. geguž÷s 9 d. patvirtinta Nacionalinių transliuotojų informacin÷s sklaidos per sienas skatinimo programa.

Did÷jant lietuvių diasporai užsienyje pasigesta daugiau ir per įvairesnius kanalus gaunamos informacijos apie įvykius Lietuvoje. Kadangi viena iš pagrindinių informacijos sklaidos priemonių yra televizija, buvo iškelta id÷ja Lietuvos televizijos programą per palydovinę televiziją transliuoti užsienyje gyvenantiems lietuviams.

Lietuvos televizijos programos per palydovinę televiziją prad÷tos transliuoti 2007 m. rugs÷jo pabaigoje. Tai daroma per trečiąjį nacionalinio transliuotojo kanalą – LTV World. Šio kanalo laidų tinklelis sudaromas iš įvairių Lietuvos televizijos pirmojo ir kultūrai skirto antrojo kanalų laidų114. Nuo LTV World transliavimo pradžios šio kanalo apr÷ptis gerokai išsipl÷t÷. Pradžioje LTV World buvo transliuojamas per palydovą „Sirius 3“. Jį gal÷jo matyti tik Šiaur÷s ir Vidurio Europos gyventojai115. 2008 m. balandį LTV World prad÷jus transliuoti per palydovą „Sirius 4“, galimybę išvysti šio kanalo laidas įgijo Vakarų Europoje – Airijoje, Jungtin÷je Karalyst÷je, Ispanijoje ir kitur – gyvenantys emigrantai iš Lietuvos. Matomumo diapazonas išsipl÷t÷ ir į Rytus – iki pat Uralo kalnų, Gruzijos, Arm÷nijos, Azerbaidžano, Turkijos116. Tiesa, naujojo palydovo siunčiamas signalas buvo silpnesnis, tod÷l žiūrovai Vakarų

114 Lietuvos nacionalin÷ televizija (2008). „LTV World“ <http://www.lrt.lt/tv/static.php?strid=4022457&> [Žiūr÷ta 2008-11-20].

115 Interneto svetainę Lrytas.lt (2007). „Prad÷tas transliuoti LTV World“ 2007-09-24. <http://www.lrytas.lt/?id=11906453861189356719&view=4> [Žiūr÷ta 2008-11-20].

116 Interneto svetain÷ Balsas.lt (2008). „LTV World bus matoma Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje. 2008-03-31 <http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/76529> [Žiūr÷ta 2008-11-19].

Priemon÷s poreikis


71

Europoje nebuvo patenkinti matomo vaizdo kokybe117. Atsižvelgiant į tai, 2008 m. liepos 7 d. buvo pasirašyta sutartis su Švedijos kompanija „SES Sirius AB“ d÷l palydovo „Sirius 4“ siunčiamo LTV World signalo sustiprinimo. LTV World kanalas matomas ir Šiaur÷s Amerikoje. Per „Sirius 4″ palydovą LTV World signalas teikiamas „Galaxy 25” palydovui, kurį administruoja kompanijos „GlobeCast” padalinys JAV „World TV”118. Šiaur÷s Amerikos lietuviai, įsigiję įmon÷s „A&A Satellite“ palydovinę įrangą, LTV World gali žiūr÷ti nemok÷dami m÷nesinio mokesčio119. LTV World kanalo apr÷ptis 2008 m. spalio m÷nesį pavaizduota Pav. Nr. 31. Pav. Nr. 31. LTV World apr÷ptis Europoje ir Šiaur÷s Amerikoje.

Šaltinis: Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos interneto svetain÷ http://www.lrt.lt/tv/static.php?strid=4022457& .

Siekdama didinti užsienio lietuvių galimybes matyti lietuvišką televiziją, 2008 m. Lietuvos radijas ir televizija pasiraš÷ sutartį su Lenkijos kompanija VECTRA S.A d÷l LTV World transliavimo skaitmeniniu formatu kabelin÷s

117 Lietuvos televizija (2008). El. leidinys apie LTV World. <http://www.hamburgas.de/2008/LTV_World.pdf> [Žiūr÷ta 2008-11-18].

118Virginija Bunevičiūt÷ (2008). „LTV World“ per „Sirius 4“ palydovą transliuojamas stipresniu signalu.“ Interneto svetain÷ Lrt.lt, 2008-07-21. <http://www.lrt.lt/news.php?strid=4313425&id=4684991> [Žiūr÷ta 2008-11-19].

119 Lietuvos televizija (2008). El. leidinys apie LTV World. <http://www.hamburgas.de/2008/LTV_World.pdf> [Žiūr÷ta 2008-11-18].

72

televizijos VECTRA „Platininiame pakete”. Nuo 2008 m. spalio 1 d. LTV World tokiu būdu gali matyti dvidešimt trijuose Lenkijos miestuose gyvenantys lietuviai. Be to, nemažai užsienio lietuvių LTV World žiūri naudodamiesi „Viasat“ kompanijos paslaugomis120. LTV World per kabelinę televiziją taip pat transliuojama Latvijoje121. Per vienerius LTV World transliavimo metus smarkiai pailg÷jo ir programų transliavimo laikas. 2007 m. rugs÷jį LTV World transliuota apie 11 valandų, nuo 14 val. 25 min. Lietuvos laiku iki 1 valandos ryto122. Šiuo metu transliacija vyksta 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę123. Visos informacin÷s ir pagrindin÷s geriausio laiko (angl. prime time) laidos per LTV World transliuojamos tiesiogiai124. Nors siekis užtikrinti Lietuvos televizijos programos transliavimą per palydovinę televiziją EMRS buvo įtvirtintas dar 2007 m. balandžio m÷nesį, o LTV World transliacijos prad÷tos 2007 m. rugs÷jį, tačiau teisin÷ baz÷ tam buvo nepakankamai apibr÷žta. Atsižvelgiant į tai, 2008 m. geguž÷s 9 d. buvo patvirtinta Nacionalinių transliuotojų informacin÷s sklaidos per sienas skatinimo programa125. Šioje programoje buvo įteisintas išskirtinis LTV World statusas transliuojant lietuviškas programas užsienyje. Taip pat įtvirtinta galimyb÷ konkurso pagrindu finansuoti JAV mokamos televizijos tinklais transliuojamos ir (ar) retransliuojamos vietinei auditorijai skirtos programos, rodomos lietuvių kalba, perdavimo išlaidas. Numatyta suteikti tokias pat galimybes transliuoti programas Europos šalyse, kuriose įsikūrusios gausios lietuvių bendruomen÷s126. Priemon÷ yra laiku ir gana s÷kmingai įgyvendinama – Lietuvos televizijos programos transliavimas per palydovinę televiziją vykdomas jau daugiau nei metus, nuolat didinant šios televizijos prieinamumą – tiek teritorin÷s apr÷pties, tiek transliacijų laiko aspektu. Įgyvendinimo laikotarpiu iškilusios problemos, pavyzdžiui, per silpnas signalas iš palydovo, buvo sprendžiamos. Lietuvos televizijos transliavimas per palydovą dažniausiai kritikuojamas d÷l dviejų priežasčių. Pirma, d÷l techninių kliūčių, iškylančių norint žiūr÷ti LTV World kanalą. Pavyzdžiui, teigiama, kad Šiaur÷s Amerikoje šios programos transliavimui pasirinkta kompanija „Globecast“ n÷ra visuotinai populiari JAV. Ten apskritai gerokai populiaresn÷ yra kabelin÷ televizija127, jai nereikia įrangos, kuri yra būtina palydovinei televizijai. Antra, LTV World susilaukia kritikos d÷l turinio. LTV World programų tinklelį, kaip min÷ta, sudaro atrinktos LTV pirmojo ir antrojo kanalų laidos. LTV World tinklelio programų įvairovę riboja tai, kad d÷l autorinių teisių taisyklių per LTV World gali būti transliuojamos tik Lietuvoje sukurtos programos128.

120 Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). „LTV World“ per kabelinę televiziją matys Lenkijos lietuviai. 2008-09-16 <http://www.tmid.lt/%E2%80%9Eltv-world%E2%80%9C-per-kabeline-televizija-matys-lenkijos-lietuviai/> [Žiūr÷ta 2008-12-11].

121 Interviu su Lietuvos radijo ir televizijos atstovu, Vilnius, 2008 m. lapkričio 17 d. 122 Interneto svetain÷ Lrytas.lt. „Prad÷tas transliuoti LTV World.“ 2007-09-24

<http://www.lrytas.lt/?id=11906453861189356719&view=4> [Žiūr÷ta 2008-11-15]. 123 Lietuvos nacionalin÷ televizija (2008). „LTV World“

<http://www.lrt.lt/tv/static.php?strid=4022457&> [Žiūr÷ta 2008-11-20]. 124 Interviu su Lietuvos radijo ir televizijos atstovu, Vilnius, 2008 m. lapkričio 17 d. 125 LR Seimo 2008 m. geguž÷s 9 d. nutarimas Nr. X-1533 d÷l Nacionalinių transliuotojų

informacin÷s sklaidos per sienas skatinimo programos, Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. 55-2064. 126 LR Seimo 2008 m. geguž÷s 9 d. nutarimas Nr. X-1533 d÷l Nacionalinių transliuotojų

informacin÷s sklaidos per sienas skatinimo programos, Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. 55-2064. 127 Interneto svetain÷ Balsas.lt (2008). „LTV World“ Europos lietuviai v÷l matys nuo liepos.“

2008-05-20 <http://www.balsas.lt/naujiena/196818> [Žiūr÷ta 2008 11 19]. 128 Interviu su Lietuvos radijo ir televizijos atstovu, Vilnius, 2008 m. lapkričio 17 d.


73

Lietuviškos televizijos transliacijas per palydovą žiūrimumas yra neblogas. Tarp užsienyje gyvenančių lietuvių televizijos transliacijas iš Lietuvos per palydovą kasdien žiūri 18 proc. išvykusiųjų. Dar 7 proc. žiūri bent kartą per savaitę. Lyginant įvairius informacijos šaltinius pagal tai, kokia dalis išvykusiųjų jais naudojasi kasdien, lietuviškos televizijos transliacijas per palydovą populiarumu lenkia tik lietuviški naujienų portalai internete (55 proc.) ir lietuviškos televizijos programos, transliuojamos internetu (20 proc.). Kita vertus, daugiau negu pus÷ (58 proc.) užsienyje gyvenančių lietuvių niekada n÷ra žiūr÷ję (nežiūri) palydovin÷s televizijos iš Lietuvos. Lietuviškos televizijos transliacijos per palydovą populiariausios tarp Jungtin÷je Karalyst÷je ir Airijoje gyvenančių išvykusiųjų, rečiausiai jos žiūrimos Vokietijoje ir JAV (žr. Pav. Nr. 32).

Pav. Nr. 32. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal šalis ir lietuviškos televizijos programų žiūr÷jimą per palydovą.

24% 23%16%

7% 6%

19% 23%24%

18% 20%

55% 50% 56%73% 68%

0%

20%

40%

60%

80%

100%

JK Airija Ispanija Vokietija JAV

Kasdien Kartais Niekada Sunku pasakyti


Grįžusių emigrantų apklausos metu tik 7,5 proc. 2007 ir 2008 m. į Lietuvą grįžusių emigrantų, kurie tur÷jo galimybę matyti 2007 m. per palydovą prad÷tas transliuoti Lietuvos televizijos laidas, nurod÷, kad jomis naudojosi kaip informacijos šaltiniu. Kitų tyrimų duomenys rodo, kad užsienio lietuviai šiek tiek skeptiškai vertina lietuviškos televizijos transliacijų svarbą. Nereprezentatyvios užsienio lietuvių bendruomenių atstovų apklausos metu tik pus÷ (45 proc.) respondentų man÷, kad Lietuvos televizija tur÷tų būti transliuojama emigracijos šalyse, norint paskatinti emigrantus grįžti į Lietuvą. Trečdalis netur÷jo aiškios nuomon÷s, beveik ketvirtadalis neman÷, kad tokios transliacijos reikalingos. Palyginimui, reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, net 71,3 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvos televizija tur÷tų būti transliuojama užsienyje, siekiant skatinti grįžtamąją migraciją129. LTV World, transliuojamos per palydovą, auditoriją gali mažinti pamažu intensyv÷jantis lietuviškų televizijos programų transliavimas internetu. Į šią

129 Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). „Požiūris į emigraciją ir emigrantus: Lietuvos gyventojų ir užsienio lietuvių bendruomenių atstovų požiūrio į emigraciją tyrimas.“ Vilnius.


74

„konkurenciją“ d÷mesys buvo atkreiptas dar svarstant Lietuvos televizijos transliavimo per palydovą poreikį ir galimybes130. Tačiau valstyb÷s požiūriu, kanalų, kuriais transliuojama žinia iš Lietuvos, įvairov÷ yra teigiamas dalykas. Turint omenyje, kad palydovine televizija ir interneto transliacijomis yra labiau linkusios naudotis skirtingos žiūrovų grup÷s, įvairūs informacijos teikimo kanalai gerai papildo vienas kitą. 2008 m. antrąjį pusmetį internetu Lietuvos televizijos transliacijas internetu užsienyje žiūr÷jusių asmenų skaičius svyravo nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų per dieną, išimtiniais atvejais pasiekdamas 800 ar net 1500131. Vidutinis žiūrovų skaičius akivaizdžiai išaugo nuo 2008 m. rugs÷jo m÷n. Grįžusių emigrantų apklausos metu 5,9 proc. respondentų nurod÷, kad žiūr÷jo lietuviškos televizijos transliacijas internetu. Internetu šiuo metu galima matyti tiesioginę tiek Lietuvos televizijos pirmojo, tiek antrojo kanalų transliaciją. Transliacijos internetu palyginti su transliacijomis per palydovą žiūrovui patrauklesn÷s tuo, kad joms nebūtina speciali įranga, jos nesukuria papildomų išlaidų. Tačiau esminis transliacijų internetu trūkumas yra tai, kad negali būti transliuojamos tos laidos, kurių autorin÷s teis÷s nepriklauso Lietuvos televizijai. D÷l šio apribojimo užsienio lietuviai negali matyti net žinių laidų, nes jose naudojama užsienio naujienų agentūrų ar televizijų teikiama medžiaga. Tai, tik÷tina, ženkliai mažina televizijos transliacijų internetu žiūrovų skaičių132. Kiti tokių transliacijų trūkumai yra a) prastesn÷ vaizdo kokyb÷, b) ne visi užsienio lietuviai naudojasi internetu (ypač vyresnio amžiaus). Reikia pasteb÷ti, kad tiems, kurie žiūr÷jo Lietuvos televizijos transliacijas per palydovą arba internetu, tai buvo svarbus informacijos šaltinis sprendžiant d÷l grįžimo į Lietuvą (šį atsakymą pateik÷ atitinkamai 64,4 proc. ir 53,2 proc. žiūr÷jusiųjų) (žr. Pav. Nr. 33).

Pav. Nr. 33. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar jiems lietuviškos televizijos programos, transliuojamos per palydovą ar internetu, buvo naudingos, sprendžiant, ar grįžti gyventi į Lietuvą.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

Nebuvo naudingas

Nei taip, nei ne Buvo naudingas Nežino / neatsakė

15,6%11,1%

64,4%

8,9%10,6%

25,5%

53,2%

10,6%

Transliacijos per palydovą (N=45) Transliacijos internetu (N=47)

Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008.

130 Interneto svetain÷ Lrytas.lt (2007). „G.Kirkilas: „Pasiūlymas LTV transliuoti internetu vertas d÷mesio.“ 2007-06-13 <http://www.lrytas.lt/-11817315641179791898-p1-lietuvos-diena-g-kirkilas-pasi%C5%ABlymas-ltv-transliuoti-internetu-vertas-d%C4%97mesio.htm > [Žiūr÷ta 2008 12 11].

131 AB „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ duomenys. 132 Interviu su AB „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ atstovu, Vilnius, 2008 m. gruodžio 12 d.

75

Šiuo metu užsienyje gyvenantys lietuviai galimybe matyti lietuviškos televizijos transliacijas internetu naudojasi intensyviau nei tai dar÷ jau sugrįžę emigrantai. Kasdien tokias transliacijas žiūri penktadalis išvykusiųjų. Dar penktadalis pasižiūri bent kartą per savaitę. Niekada lietuviškos televizijos transliacijų internetu n÷ra žiūr÷ję 26 proc. (žr. Pav. Nr. 34) Pažym÷tina, jog ir palydovinę televiziją, ir transliacijas per internetu kasdien žiūri po apytikriai po 20 proc. išvykusiųjų respondentų, tačiau daug daugiau užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių renkasi internetines transliacijas kartą per savaitę ar kartą per m÷nesį. Kadangi transliacijoms internetu žiūr÷ti nereikalinga speciali įranga, didel÷ dalis emigrantų jų nežiūri nuolat, bet pasižiūri kartais. Tuo tarpu transliacijas per palydovą emigrantai arba žiūri dažnai, arba nežiūri visai.

Pav. Nr. 34. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal lietuviškos televizijos transliacijų žiūr÷jimo dažnumą.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Kasdien Bent kartą per

savaitę

Bent kartą per mėnesį

Rečiau nei kartą per mėnesį

Niekada Sunku pasakyti

18%

7% 5%9%

58%

4%

20% 19%

13%

20%

26%

3%

Transliacijos per palydovą Transliacijos internetu


Išvykusiųjų apklausa taip pat parod÷, kad kuo geresnis respondento subjektyvus finansin÷s pad÷ties vertinimas, tuo dažnesnis lietuviškos televizijos žiūrimumas. Kuo geresn÷ finansin÷ situacija, tuo dažniau linkstama naujienas iš Lietuvos per televiziją steb÷ti kasdien ar bent kartą per savaitę, o mažiau uždirbantys respondentai dažniau yra linkę visai nežiūr÷ti televizijos transliacijų iš Lietuvos tiek per internetą, tiek per palydovą. Tai gali būti susiję tiek su transliacijų žiūr÷jimui reikalingos įrangos tur÷jimu arba netur÷jimu, tiek su emigrantų laisvalaikio specifika. Tik÷tina, kad blogesn÷je finansin÷je pad÷tyje esantys emigrantai, viena vertus, n÷ra linkę skirti l÷šų transliacijų žiūr÷jimui reikalingai įrangai (palydovinei antenai ar interneto prieigai) įsigyti, kita vertus, daugiau dirba ir turi mažiau laisvo laiko. 5.1.5. Priemon÷ (5.4.) Konsuliavimo paslaugų kokyb÷s gerinimas Gerinti Lietuvos piliečiams užsienyje teikiamų konsuliavimo paslaugų kokybę – numatyti reikiamus žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad būtų užtikrintos tų valstybių įstatymuose Lietuvos piliečiams nustatytos teis÷s ir socialin÷s garantijos.


URM, SADM


76

Pasiekti rezultata

i (iki 2008 m. gruodžio

m÷n.) S

varb

iau

si

• Supaprastinta materialin÷s pagalbos teikimo užsienio valstyb÷se nukent÷jusiems Lietuvos Respublikos piliečiams tvarka (nuo 2008 m. sausio 1 d.);

• Supaprastinta asmens grįžimo pažym÷jimo išdavimo tvarka (nuo 2008 m. birželio 18 d.);

• Dešimtyje Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų sudarytos sąlygos už konsulines paslaugas atsiskaityti banko mok÷jimo kortel÷mis (nuo 2008 m. liepos 1 d.);

• Įtvirtinta galimyb÷ užsienyje gyvenantiems piliečiams naujai išduodamą pasą gauti paštu; panaikintas reikalavimas, kad pateikiant prašymą išduoti (pakeisti) pasą piliečiui iki 1 metų dalyvautų ir pilietis, kuriam prašoma išduoti (pakeisti) pasą; panaikintas reikalavimas, kad norint gauti naują pasą būtina pateikti teisinę pad÷tį užsienio valstyb÷je patvirtinantį dokumentą (nuo 2008 m. lapkričio 19 d.).

Pap

ild

om

i

• Rengiama galimybių studija d÷l elektronin÷s paraiškų teikimo sistemos diegimo teikiant konsulines paslaugas.

Kiekvienas į užsienį išvykęs Lietuvos pilietis turi teisę gauti Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų teikiamas konsulines paslaugas. Šios paslaugos apima įvairių dokumentų tvarkymą Lietuvos piliečiui esant užsienyje ir pagalbos teikimą, kai Lietuvos pilietį, būnant užsienyje, ištinka nelaim÷133. Konsuliniai pareigūnai informuodami ir konsultuodami taip pat gali pad÷ti tais atvejais, kai emigrantai nežino savo teisių juos priimančiose šalyse arba šios teis÷s yra pažeidžiamos. Per kelerius pastaruosius metus itin išaugus lietuvių diasporai (ypač Airijoje, Jungtin÷je Karalyst÷je, Ispanijoje ir kitose ES šalyse), ženkliai padid÷jo konsulinių paslaugų paklausa. Tačiau jas teikiančių darbuotojų skaičius nepakito134. Norint garantuoti teikiamų paslaugų kokybę, reikalinga Lietuvos konsulatams užtikrinti pakankamus žmogiškuosius ir kitus išteklius.

Ši priemon÷ 2007–2008 m. laikotarpiu buvo įgyvendinama vykdant Lietuvos Respublikos konsulin÷s pl÷tros 2006–2008 metų programą135. Analizuojamos priemon÷s kontekste svarbūs du programoje išskirti uždaviniai: pirma, sustiprinti konsulinę tarnybą ES valstyb÷se, į kurias emigravo daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių, taip sudaryti sąlygas geriau ir operatyviau teikti Lietuvos Respublikos piliečiams konsulinę pagalbą, veiksmingiau ginti jų teis÷tus interesus užsienyje. Antra, išspręsti konsulinio atstovavimo Australijoje, Brazilijoje, Indijoje ir Los Andžele (JAV) klausimą. Svarbiausios numatytos priemon÷s šių tikslų pasiekimui buvo dviejų naujų generalinių konsulatų (Australijoje ir JAV) įsteigimas bei papildomų diplomatų ir konsulinių darbuotojų etatų steigimas Airijoje, Jungtin÷je Karalyst÷je,

133 1995 m. geguž÷s 9 d. LR įstatymas Nr. I-886 „Konsulinis statutas“. (Aktuali redakcija nuo 2006-10-01, Valstyb÷s žinios, 2006, Nr. 68-2492).

134 Interviu su Užsienio reikalų ministerijos atstovu, Vilnius, 2008 m. gruodžio 8 d. 135 LR Vyriausyb÷s 2006 m. rugs÷jo 1 d. nutarimas Nr. 841 „D÷l Lietuvos Respublikos konsulin÷s

pl÷tros 2006–2008 metų programos patvirtinimo.“ Valstyb÷s žinios, 2006-09-05, Nr. 94-3697.

Priemon÷s poreikis


77

Ispanijoje, Indijoje, Brazilijoje. Tačiau šios priemon÷s, išskyrus atstovyb÷s Indijoje atidarymą, d÷l l÷šų stygiaus nebuvo įgyvendintos136.

Siekiant gerinti paslaugų kokybę buvo stengiamasi supaprastinti konsulinių paslaugų teikimo tvarką, taip mažinant administracinę naštą Lietuvos konsulatams ir užtikrinant, kad konsulin÷s paslaugos iš Lietuvos išvykusiems Lietuvos piliečiams būtų prieinamesn÷s ir suteikiamos greičiau:

• nuo 2008 m. sausio 1 d. supaprastinta materialin÷s pagalbos teikimo užsienio valstyb÷se nukent÷jusiems Lietuvos Respublikos piliečiams tvarka. Pagal naujai patvirtintą tvarką sprendimą d÷l materialin÷s pagalbos suteikimo priima nebe Užsienio reikalų ministerija, o diplomatin÷s atstovyb÷s vadovas, tod÷l ši pagalba gali būti suteikiama greičiau. Be to, reikalavimas sprendimą priimti ne v÷liau kaip per tris darbo dienas pakeista nuostata, jog sprendimas turi būti priimamas per 1 darbo dieną (išimtiniais atvejais – per 3 darbo dienas;137

• nuo 2008 m. birželio 18 d. buvo supaprastinta asmens grįžimo pažym÷jimo išdavimo tvarka. Pagal naująją tvarką konsuliniai pareigūnai sprendimą d÷l asmens grįžimo pažym÷jimo išdavimo gali priimti patys, o Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento leidimas būtinas tik išimtiniais atvejais (anksčiau buvo privalomas).138

• nuo 2008 m. liepos 1 d. dešimtyje LR diplomatinių atstovybių sudarytos sąlygos už konsulines paslaugas atsiskaityti banko mok÷jimo kortel÷mis;

• nuo 2008 m. lapkričio 19 d. įtvirtinta galimyb÷ užsienyje gyvenantiems piliečiams naujai išduodamą pasą gauti paštu, t. y. nebeprivaloma vykti atsiimti paso į diplomatinę atstovybę139;

• nuo 2008 m. lapkričio 19 d. panaikintas reikalavimas, kad pateikiant prašymą išduoti (pakeisti) pasą piliečiui iki 1 metų dalyvautų ir pilietis, kuriam prašoma išduoti (pakeisti) pasą. Kitaip tariant, teikiant prašymą išduoti (pakeisti) pasą kūdikiui, nebebūtina jo paties atsivežti į diplomatinę atstovybę140;

• nuo 2008 m. lapkričio 19 d. norint gauti naują pasą nebebūtina pateikti teisinę pad÷tį užsienio valstyb÷je patvirtinančio dokumento141. Toks reikalavimas sukeldavo nemažai nepatogumų Lietuvos

136 Interviu su Užsienio reikalų ministerijos atstovu, Vilnius, 2008 m. gruodžio 8 d. 137 LR Vyriausyb÷s 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1400 „D÷l Lietuvos Respublikos

Vyriausyb÷s 2003 m. geguž÷s 20 d. nutarimo Nr. 618 „D÷l valstyb÷s finansin÷s paramos užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką teikimo ir materialin÷s pagalbos teikimo Lietuvos Respublikos piliečiams, nukent÷jusiems užsienio valstyb÷se, taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. Valstyb÷s žinios, 2007-12-29, Nr. 138-5668.

138 LR užsienio reikalų ministro 2008 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. V-141 „D÷l asmens grįžimo pažym÷jimo išdavimo ir įforminimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. 72-2772.

139 LR užsienio reikalų ministro 2008 m. lapkričio 12 d. įsakymas Nr. V-182 „D÷l Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. V-155 "D÷l Dokumentų d÷l paso išdavimo ir keitimo pateikimo Lietuvos Respublikos diplomatin÷ms atstovyb÷ms ar konsulin÷ms įstaigoms užsienio valstyb÷se, šių dokumentų bei negaliojančių asmens tapatybę ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų persiuntimo Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir paso įteikimo piliečiui tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo. Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. Nr. 132-5086.

140 LR užsienio reikalų ministro 2008 m. lapkričio 12 d. įsakymas Nr. V-182 „D÷l Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. V-155 "D÷l Dokumentų d÷l paso išdavimo ir keitimo pateikimo Lietuvos Respublikos diplomatin÷ms atstovyb÷ms ar konsulin÷ms įstaigoms užsienio valstyb÷se, šių dokumentų bei negaliojančių asmens tapatybę ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų persiuntimo Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir paso įteikimo piliečiui tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo. Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. Nr. 132-5086.

141 Ten pat.

78

piliečiams, nes užsienio valstyb÷s išduotas dokumentas tur÷davo būti išverstas į lietuvių kalbą ir oficialiai patvirtintas142.

Siekiant dar labiau padidinti konsulinių paslaugų prieinamumų ir supaprastinti procedūras yra numatyta pl÷sti galimybes pateikti prašymus d÷l įvairių dokumentų išdavimo elektroniniu būdu. Priemon÷s įgyvendinimo vertinimo metu atliekama galimybių studija „Elektroninių paslaugų teikimo LR užsienio reikalų ministerijoje, diplomatin÷se atstovyb÷se ir konsulin÷se įstaigose galimybių studija“143. Įgyvendinant šią priemonę taip pat nemažai d÷mesio buvo skirta užsienyje gyvenančių emigrantų informavimui. Pirma, buvo atnaujintos Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos diplomatinių atstovybių interneto svetain÷s, teikiant daugiau informacijos apie konsulines paslaugas, kurias gali gauti Lietuvos piliečiai. Antra, buvo parengti keli leidiniai keliaujantiems į užsienį, kuriuose trumpai aptariamos Lietuvos piliečių teis÷s užsienio šalyse, LR atstovybių teikiamos konsulin÷s paslaugos144. LR konsulin÷s pl÷tros 2006–2008 metų programos priemon÷s, tur÷jusios prisid÷ti gerinant konsulinių paslaugų, teikiamų užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams kokybę buvo įgyvendintos tik iš dalies. Papildomi konsulinių darbuotojų etatai Jungtin÷je Karalyst÷je, Airijoje ir Ispanijoje nebuvo įsteigti. Kita vertus, biurokratinio darbo krūvį šiek tiek sumažino ir teikiamos paslaugos kokyb÷ pagerino konsulinių paslaugų teikimo tvarkos supaprastinimas.

Vertinti konsulinių paslaugų teikimo kokybę geriausia remiantis (potencialių) šių paslaugų gav÷jų nuomone. Vienas iš vertinamos priemon÷s tikslų buvo užtikrinti, kad Lietuvos piliečiai žinotų ir naudotųsi jų gyvenamose šalyse užsienio šalių piliečiams numatytomis teis÷mis ir socialin÷mis garantijomis. Grįžusių emigrantų apklausos metu 40 proc. respondentų nurod÷, kad jiems buvo reikalinga informacija apie jų teises ir socialines garantijas toje šalyje, kurioje jie gyveno. Iš jų 37 proc. tokios informacijos pasigedo, 29 proc. buvo patenkinti tokios informacijos prieinamumu, 31 proc. netur÷jo aiškios nuomon÷s. Tarp šiuo metu užsienyje gyvenančių lietuvių 43 proc. buvo aktuali informacija apie jų teises ir socialines garantijas jų gyvenamoje šalyje. 48 proc. iš tų, kuriems tokios informacijos reik÷jo, teig÷, kad jos trūko, ketvirtadaliui informacijos buvo pakankama.

Informacijos nepakankamumą gali lemti tai, kad tik labai nedidel÷ dalis emigrantų naudojasi Užsienio reikalų ministerijos ar Lietuvos ambasados toje šalyje, kurioje gyveno, teikiama informacija. Tarp grįžusių emigrantų tokių buvo atitinkamai 2,3 proc. ir 8,1 proc. Šiuo metu užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai URM ir ambasadų informacija naudojasi šiek tiek intensyviau. Išvykusiųjų apklausos duomenimis, URM teikiama informacija naudojosi 7 proc. emigrantų, ambasadų teikiama informacija - 19 proc. Dauguma asmenų, kurie naudojosi URM ir ambasadų informacin÷mis paslaugomis (tiek tarp grįžusių emigrantų, tiek tarp užsienyje gyvenančių), buvo patenkinti gauta informacija.

142 Interviu su Užsienio reikalų ministerijos atstovu, Vilnius, 2008 m. gruodžio 8 d. 143 Ten pat. 144 Ten pat.


79

5.1.6. Pirmojo uždavinio rezultatų įvertinimas

Pirmasis šiame vertinime nagrin÷jamas EMRS uždavinys buvo skirtas palaikyti glaudžius ryšius su užsienyje gyvenančiais ekonominiais migrantais ir bendradarbiauti su veikiančiomis lietuvių organizacijomis. Remiantis ankstesniuose skyriuose atlikta analize, toliau pateikiamas apibendrintas visų priemonių, kurios tur÷jo prisid÷ti prie pirmojo uždavinio pasiekimo, įgyvendinimo statusas 2008 m. pabaigoje (žr. Lentel÷ Nr. 4). Kadangi Strategija šiuo metu yra įgyvendinama, įvertinama tiek kiekvienos priemon÷s situacija, tiek ir pagrindin÷s rizikos tinkamam priemon÷s įgyvendinimui ateityje.

Lentel÷ Nr. 4. Pirmo uždavinio priemonių įgyvendinimo apibendrinimas.

Priemon÷ Statusas 2008 m.

pabaigoje Įgyvendinimo

vertinimas Svarbiausios rizikos

efektyvumui

(1.3) Atlikti nuolatinę užsienio lietuvių organizacijų veiklos steb÷seną, analizę ir prognozę, parengti, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinti ir įgyvendinti priemones užsienio lietuvių organizacijų veiklai skatinti.

Įgyvendinama

• Metodiniai dokumentai patvirtinti, nors ir v÷luojant;

• organizacijų veiklos skatinimo priemon÷s patvirtintos; tai leido susisteminti paramos teikimo priemones, nors naujų priemonių (palyginus su tomis, kurias TMID vykd÷ anksčiau) nebuvo numatyta

• Patvirtinta metodika nereiškia, kad bus atliekama nuosekli analiz÷;

• lietuvių organizacijų veiklos r÷mimo centralizavimas, sunkiau gauti paramą labiau periferiniuose šalių regionuose esančioms bendruomen÷ms;

• lietuvių bendruomenių veikloje dalyvauja apie trečdalis išvykusiųjų (aktyviai - maždaug 7 proc.)

(3.12) Išanalizuoti informacinių konsultavimo centrų steigimo užsienyje galimybes ir pateikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Įgyvendinta

• Atlikus analizę,

nuspręsta atskirų informacinių centrų nesteigti, o pl÷toti virtualų vieningą informacinį centrą

• Susiduriama su rimtais

sunkumais pl÷tojant informacinį portalą į užsienį išvykusiems lietuviams (žr. priemon÷s Nr. 3.1 vertinimą)

(3.5) Rengti ir teikti Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai informaciją apie teigiamus socialinius ir ekonominius pokyčius Lietuvoje, siekiant švelninti neigiamas nuostatas d÷l Lietuvos ekonomin÷s, socialin÷s ir politin÷s būkl÷s

Įgyvendinama

• Labai plati priemon÷. Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai teikiama informacija apie svarbiausius Lietuvos įvykius ir institucijų nuveiktus darbus

• Valstyb÷s institucijų teikiama informacija n÷ra pasitikima

• Daugelis išvykusiųjų labai neigiamai vertina situaciją šalyje

• Komunikacijos tikslai n÷ra aiškūs (arba labai bendri). Komunikacija n÷ra pritaikyta konkrečioms tikslin÷ms grup÷ms, nedidelis priemonių pasirinkimas

(3.11) Užtikrinti Lietuvos televizijos programos transliavimą per palydovinę televiziją

Įgyvendinama

• Nuolat plečiama signalo

apr÷ptis ir gerinamas stiprumas;

• TV programos transliuojamos ir internetu; tiems, kurie naudojasi TV – tai svarbus šaltinis sprendžiant d÷l grįžimo į Lietuvą

• TV prieinamumas:

palydovinei TV reikalinga papildoma įranga; daugelis vyresnio amžiaus asmenų nesinaudoja internetu

80

(5.4) Gerinti Lietuvos piliečiams užsienyje teikiamų konsuliavimo paslaugų kokybę – numatyti reikiamus žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad būtų užtikrintos tų valstybių įstatymuose Lietuvos piliečiams nustatytos teis÷s ir socialin÷s garantijos

Įgyvendinta iš dalies

• Supaprastinta

konsulinių paslaugų teikimo tvarka;

• atnaujintos URM ir diplomatinių atstovybių svetain÷s, parengti leidiniai vykstantiems į užsienį.

• Papildomų žmogiškųjų

išteklių konsulatams tose šalyse, kuriose pastaraisiais metais itin išaugo lietuvių diaspora, nebuvo skirta

Šaltinis: sudaryta autorių. EMRS priemonių planas apima priemones, skirtas 2007–2008 m. laikotarpiui. Rengiant vertinimo ataskaitą (2008 m. pabaigoje) daugelio šių priemonių įgyvendinimas nebuvo pasibaigęs. Tiesa, negalima teigti, kad šios priemon÷s nebuvo ar nebus įgyvendintos. Beveik visos jos yra tęstin÷s ir tik÷tina, kad jos bus įgyvendinamos ir toliau, parengus EMRS įgyvendinimo priemonių planą 2009–2012 m. Tačiau galima išskirti keletą veiksnių, kurie riboja šių priemonių efektyvumą, ar rizikų, į kurias reiktų atkreipti d÷mesį siekiant didinti šių priemonių efektyvumą. Visos priemon÷s (išskyrus 3.12) apibendrina veiklas ar programas, kurios jau buvo įgyvendinamos iki patvirtinant EMRS (pvz., TMID teikiama parama užsienio lietuvių organizacijoms, institucijų pranešimai žiniasklaidai, konsultavimo paslaugų vystymas). Iš esm÷s tai yra teigiamas procesas, ir rodo, kad a) tam tikros priemon÷s migracijos srityje buvo įgyvendinamos iki patvirtinant EMRS ir b) migracija yra horizontali sritis, kuri siejasi su labai įvairiomis valstyb÷s intervencijomis. Kita vertus, tai veda prie trijų mažiau teigiamų dalykų. Pirma, pri÷mus EMRS esamas priemones papild÷ mažai priemonių, kurios gal÷jo papildyti ar geriau koordinuoti jau įgyvendinamas priemones. Taip pat neatrodo, kad EMRS būtų suteikusi bent kiek stipresnį postūmį didinant esamų priemonių apimtį ar gerinant jų kokybę (išimtis – 3.11 priemon÷). Antra, kadangi kai kurios priemon÷s yra įgyvendinamos labiau ne EMRS kontekste, bet vykdant kitas viešąsias politikas (konsuliavimo paslaugos) arba įgyvendinant bendrąsias institucijų funkcijas (informacijos teikimas žiniasklaidai) joms trūksta tikslingo nukreipimo į migrantų, kaip tikslin÷s grup÷s, poreikius. Galiausiai, trečia, tęstin÷ms priemon÷ms n÷ra suformuluoti bent kiek konkretesni pasiekimo rodikliai (pvz., kiek iki 2008 m. pabaigos siekiama išplatinti informacijos ar kokią tikslinę auditoriją planuojama pasiekti transliuojant televizijos programas). Tik÷tina, jog valstyb÷s politikos efektyvumą įgyvendinant nagrin÷jamą uždavinį mažina tai, kad bent kelios priemon÷s yra labiau susijusios su tam tikrų administracinių veiksmų įgyvendinimu, nei su realiomis veiklomis. Tai reiškia, kad tikslin÷ grup÷ (užsienyje gyvenantys ar į Lietuvą grįžtantys emigrantai) šių priemonių įtaką jaučia tik minimaliai. Pavyzdžiui, tai, kad patvirtinta metodika, nereiškia, jog jau atliekama nuosekli lietuvių organizacijų užsienyje būkl÷s analiz÷; tai, kad įvertintos informacinio centro steigimo galimyb÷s, nereiškia, kad pasiūlymas d÷l virtualaus centro įgyvendintas, ir šis centras jau veikia. Antra, numatytų priemonių naudojamumas n÷ra itin didelis. Pavyzdžiui, užsienio lietuvių organizacijų veikloje bent kažkiek dalyvauja maždaug trečdalis išvykusiųjų, o aktyviai – tik apie 8 proc., Lietuvos televizijos transliacijas per palydovą kartą per savaitę arba dažniau žiūri apie 25 proc. emigrantų. Min÷tieji trūkumai iš dalies mažina išvardintų priemonių įtaką uždavinio rezultatams (priemonių efektyvumui uždavinio lygmeniu). Be to, gali būti, kad patys rezultatai gal÷tų pasireikšti tik po keleto metų, nes EMRS yra prad÷ta įgyvendinti neseniai, o kai kurių priemonių įgyvendinimas v÷lavo (pvz., lietuvių organizacijų veiklos steb÷senos metodikos sukūrimas). Tačiau

81

toks teiginys nebūtų tikslus. Kaip min÷ta, daugelis priemonių yra tęstin÷s ir prad÷tos vykdyti gerokai prieš patvirtinant EMRS, tod÷l galima vertinti jų efektyvumą uždavinio lygmeniu jau dabar. Toks vertinimas leidžia teigti, kad jeigu valstyb÷s politikoje nebus esminių pokyčių per artimiausius keletą metų, tai ir uždavinio įgyvendinimo rezultatai išliks panašūs. Svarbu pasteb÷ti, kad nepaisant išvardytų veiksnių, kurie mažina (ar gali mažinti) valstyb÷s įgyvendinamų priemonių efektyvumą, didžioji dauguma emigrantų jaučiasi išlaikę glaudų ryšį su Lietuva. Grįžusių emigrantų apklausos metu 73 proc. respondentų nurod÷, kad nepaisant išvykimo, jie išlaik÷ glaudų ryšį su Lietuva. Tarp išvykusiųjų ši dalis buvo 60 proc. Kita vertus, būtina įvertinti, kiek šis ryšys yra nulemtas valstyb÷s įgyvendinamų priemonių. Tai tiesiogiai siejasi su 3 uždavinio pasiekimo rodiklių vertinimu. 3 lentel÷je nurodyti tokie svarbiausi uždavinio įgyvendinimo rodikliai:

1) tiek grįžusių į Lietuvą, tiek užsienyje gyvenančių emigrantų, teigiamai įvertinusių valstyb÷s pastangas palaikyti glaudžius ryšius su užsienyje gyvenančiais emigrantais, dalis;

2) tiek grįžusių į Lietuvą, tiek užsienyje gyvenančių emigrantų, teigiamai įvertinusių valstyb÷s bendradarbiavimą su užsienio lietuvių organizacijomis, dalis.

Grįžusių emigrantų apklausos metu respondentai Lietuvos valdžios institucijų siekius palaikyti glaudžius ryšius su išvykusiais Lietuvos gyventojais vertino gana skeptiškai. Daugiau kaip pus÷ (53 proc.) respondentų nepritar÷ teiginiui, kad palaikomi glaudūs ryšiai. Tik 9 proc. su šiuo teiginiu sutiko (žr. Pav. Nr. 35. ). Lietuvos valdžios institucijų ryšius su lietuvių bendruomen÷mis respondentų buvo vertinami truputį geriau. Teiginiui, kad šie ryšiai palaikomi nepritar÷ 38 proc., pritar÷ – 10 proc., dauguma (52 proc.) netur÷jo aiškios nuomon÷s arba neatsak÷ (žr. Pav. Nr. 35. ).

Pav. Nr. 35. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal valstyb÷s pastangų palaikyti glaudžius ryšius su išvykusiais iš Lietuvos ir lietuvių bendruomen÷mis užsienyje vertinimą.

Pala

iko

Nei

taip

, nei

ne

Než

ino

/ nea

tsak

ė

Nep

alai

ko

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Ryšia

i su

išvyk

usia

is

Ryšia

i su

bend

ruom

enė

mis

9%10%

18% 25%

21% 27%

53%

38%


Išvykusieji valstyb÷s pastangas ryšių su užsienio lietuviais palaikymo srityje vertino dar griežčiau nei grįžusieji. Apklausos metu net 66 proc. išvykusiųjų nurod÷ nepritariantys teiginiui, kad Lietuvos valdžios institucijos siekia palaikyti glaudžius ryšius su išvykusiais iš Lietuvos. Su tokiu teiginiu sutiko tik 7,2 proc. respondentų (žr. Pav. Nr. 36). D÷l Lietuvos valdžios institucijų pastangų palaikyti ryšius su lietuvių bendruomen÷mis išvykusiųjų nuomon÷s

82

buvo daug mažiau apibr÷žtos. Aiškios nuomon÷s netur÷jo 47,1 proc. apklaustųjų, 39,4 proc. neman÷, kad ryšiai yra palaikomi (žr. Pav. Nr. 36). Tiesa, Lietuvos valdžios institucijų ir lietuvių bendruomenių ryšių vertinimas labai priklauso nuo to, ar respondentas dalyvauja užsienio lietuvių organizacijų veikloje. Aktyviai dalyvaujantys valstyb÷s pastangas šioje srityje vertino geriausiai: 25,6 proc. sutiko, jog ryšiai palaikomi, 36,4 proc. man÷, kad nepalaikomi. Tarp nedalyvaujančių šie skaičiai buvo 10,7 proc. ir 38,7 proc. atitinkamai. Pus÷ užsienio lietuvių organizacijų veikloje nedalyvaujančių išvykusiųjų netur÷jo (aiškios) nuomon÷s d÷l Lietuvos valstyb÷s ryšių su užsienio lietuvių bendruomen÷mis.

Pav. Nr. 36. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal valstyb÷s pastangų palaikyti glaudžius ryšius su išvykusiais iš Lietuvos ir lietuvių bendruomen÷mis užsienyje vertinimą.

Pala

iko

Nei

taip

, nei

ne

Sunk

u pa

saky

ti

Nep

alai

ko

0%

20%

40%

60%

80%

Ryšia

i su

išvyk

usia

is

Ryšia

i su

bend

ruom

enė

mis

7% 13%

14% 23%

13% 24%

66%

39%


Valstyb÷s pastangų palaikyti glaudžius ryšius su išvykusiais iš Lietuvos ir užsienio lietuvių bendruomen÷mis teigiamas vertinimas yra susijęs ir su tuo, kaip emigrantai vertina Lietuvos valstyb÷s taikomas priemones. Tarp išvykusiųjų, kurie Lietuvos valstyb÷s teikiamas paslaugas (informaciją ir paramą) vertino kaip atitinkančias emigrantų poreikius ir pakankamos apimties, nepritariančių teiginiams, jog Lietuvos valdžios institucijos siekia palaikyti glaudžius ryšius su išvykusiais iš Lietuvos ir su užsienio lietuvių bendruomen÷mis, buvo atitinkamai 42,4 proc. ir 31,4 proc. Tarp valstyb÷s paslaugas vertinančių kaip neatitinkančias poreikių šios proporcijos buvo gerokai didesn÷s – 80,4 proc. ir 57,5 proc. Be to, tie išvykusieji, kurie nemano, jog valstyb÷ supranta emigrantų problemas ir skiria joms pakankamai d÷mesio, taip pat gerokai griežčiau vertina valstyb÷s pastangas palaikyti ryšius nei taip manantys. Tarp nepritariančių teiginiui, kad valstyb÷ supranta emigrantų problemas, 84,5 proc. man÷, jog valstyb÷ nesiekia palaikyti ryšių išvykusiais, o 60,8 proc. teig÷, jog ji nepalaiko ryšių su užsienio lietuvių bendruomen÷mis. Tarp manančių, jog valstyb÷ supranta emigrantų problemas, šie skaičiai buvo atitinkamai 41,3 proc. ir 26,7 proc. Tačiau manančių, jog valstyb÷ supranta emigrantų problemas ir skiria joms pakankamai d÷mesio, yra santykinai labai nedaug (5,6 proc. išvykusiųjų).

83

2 UŽDAVINYS Teikti informaciją ketinantiems grįžti emigrantams

Informacijos teikimas kaip priemon÷ paskatinti emigrantus grįžti į t÷vynę yra svarbus tod÷l, kad (a) informacija yra itin svarbi, priimant sprendimus d÷l grįžimo arba negrįžimo, tačiau (b) informacijos paieška sprendžiant grįžti į Lietuvą ar ne sukuria papildomus kaštus. Tiek nepilna informacija, tiek ir aukšti informacijos gavimo kaštai mažina paskatas sugrįžti. Siekiant šio uždavinio įgyvendinamos penkios priemon÷s, kurios apima informacijos ir konsultacijų d÷l įsidarbinimo, verslo pl÷tros, investicijų ir mokymosi teikimą. Numatoma naudoti įvairius informacijos kanalus, įskaitant internetą, leidinius, tiesiogines konsultacijas. Šios priemon÷s yra:

• 2.5. priemon÷. Teikti informaciją ir konsultuoti d÷l įsidarbinimo, profesinio mokymo, verslo steigimo bei pl÷tros sąlygų ir galimybių Lietuvoje;

• 3.1. priemon÷. Išpl÷toti interneto informacinį portalą įvairioms tikslin÷ms grup÷ms, kuriame pageidaujantiems grįžti į Lietuvą asmenims bus teikiama aktuali informacija ir atsakoma į jų paklausimus;

• 3.2. priemon÷. Išleisti išsamų informacinį leidinį (kasmet jį atnaujinti), skirtą pageidaujantiems grįžti į Lietuvą migrantams;

• 3.7. priemon÷. Rengti ir skleisti užsienyje informaciją apie grįžimo į Lietuvą ir investavimo joje galimybes, pabr÷žiant teritorinį aspektą;

• 3.10. priemon÷. Parengti specialią programą, skirtą užsienyje gyvenantiems ir ieškantiems darbo Lietuvoje lietuviams, apimančią jų informavimą, konsultavimą, darbo paiešką ir profesinį mokymą bei perkvalifikavimą.

Toliau atliekamas kiekvienos iš šių priemonių įgyvendinimo vertinimas.

5.2. Antrojo uždavinio priemonių pasiekimo ir rezultatų vertinimas

84

5.2.1. Priemon÷ (2.5.) Informacijos d÷l įsidarbinimo, profesinio mokymosi, verslo steigimo sklaida

Teikti informaciją ir konsultuoti d÷l įsidarbinimo, profesinio mokymo, verslo steigimo bei pl÷tros sąlygų ir galimybių Lietuvoje.


LDB, URM, ŠMM, ŪM, LDRMT, LGITIC



m. gruodžio m÷n.)

S

varb

iau

si

• LDB kartu su EURES tarnyba įgyvendinamas projektas „Grįžk, Lietuvai reikia tavęs“, kurio metu emigrantams Airijoje ir Jungtin÷je Karalyst÷je teikiamos konsultacijos grįžimo į Lietuvą ir reintegracijos į darbo rinką klausimais (SADM administruojamo projekto “Teigiamo Lietuvos ir Lietuvos ekonominių migrantų įvaizdžio gerinimas” dalis);

• Tarptautin÷s migracijos organizacijos organizuotos informacin÷s darbo mug÷s „Gyvenk ir dirbk Lietuvoje“ (2007 m. balandžio 14 d., Vilniuje) ir „Balnokim broliai žirgus“ (2008 m. lapkričio 21-23 d. Dubline ir Monaghane), kuriose dalyvavo įvairių institucijų – LDB, ŠMM, LEPA ir kt. – atstovai (antroji mug÷ - SADM administruojamo projekto “Teigiamo Lietuvos ir Lietuvos ekonominių migrantų įvaizdžio gerinimas” dalis) ;

• Informacija apie pad÷tį Lietuvos darbo rinkoje ir patarimai pradedantiems savo verslą teikiami SADM leidinyje „Gyvenimas ir darbas Lietuvoje“ ir LGITIC rengiamame žinyne „Grįžtu į Lietuvą“ ir LGITIC tinklapyje, LDB EURES tinklapyje.

Pap

ild

om

i

• LDB visose teritorin÷se darbo biržose teikia informaciją bei konsultacijas apie įsidarbinimo, profesinio mokymo, verslo steigimo bei pl÷tros sąlygas ir galimybes Lietuvoje;

• 2007 m. Verslo informaciniai centrai ir verslo inkubatoriai suteik÷ per 20 tūkst. val. konsultacijų ir mokymų, atsak÷ į daugiau nei 49 tūkst. paklausimų, suorganizavo 748 verslo informacijos sklaidos renginius, kuriuose dalyvavo daugiau nei 16 tūkst. verslininkų;

• LEPA savo interneto svetain÷je skelbia advokatų profesin÷s bendrov÷s „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“ parengtą vadovą „Doing Business in Lithuania“, kuriame pateikiama informacija apie Lietuvos investicinę aplinką, Lietuvos mokesčių politiką, įmonių veiklos organizavimą.

Ekonominiams migrantams, svarstant grįžimo gyventi į Lietuvą galimybę, vienas iš aktualiausių klausimų yra įsidarbinimas. Tod÷l informacija apie darbo pasiūlą, specialistų paklausą ir pan. emigrantams yra itin svarbi.

Priemon÷s poreikis

85

Lietuvos institucijos, pavyzdžiui, LDB, LDRMT ar LEPA, vykdydamos savo tiesiogines funkcijas informuoja ir konsultuoja visus suinteresuotus asmenis įsidarbinimo, verslo steigimo bei pl÷tros sąlygų ir kitais darbo rinkos klausimais. Tačiau užsienyje gyvenantys lietuviai ne visada žino apie šias paslaugas, taip pat ne visos jos yra prieinamos gyvenant ne Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, šia priemone siekiama užtikrinti, kad teikiant informaciją ir konsultacijas apie tai, kaip pasinaudoti Lietuvos darbo rinkos galimyb÷mis, išvykusieji iš Lietuvos būtų išskiriama kaip atskira svarbi tikslin÷ grup÷ ir kad juos pasiektų reikalinga informacija. Svarbiausia tikslin÷ priemon÷ informuojant ir konsultuojant emigravusius iš Lietuvos yra LDB kartu su EURES tinklu įgyvendinamas projektas „Grįžk, Lietuvai reikia tavęs“. Projektas įgyvendinamas kaip SADM administruojamo projekto “Teigiamo Lietuvos ir Lietuvos ekonominių migrantų įvaizdžio gerinimas” dalis. Projekto „Grįžk, Lietuvai reikia tavęs“ metu Lietuvos EURES patar÷jai teik÷ konsultacijas Airijoje ir Jungtin÷je Karalyst÷je gyvenantiems emigrantams iš Lietuvos. Buvo numatyta surengti po 4 informacines akcijas abiejose šalyse. Pirmosios dvi akcijos įvyko 2008 m. spalio 20–30 d. Dubline bei Londone ir 2008 m. lapkričio 17–27 d. Corke (Airija) bei Birminghame (Jungtin÷ Karalyst÷)145. Konsultacijos Airijoje buvo teikiamos Airijos darbo biržos, o Jungtin÷je Karalyst÷je – Lietuvos ambasados patalpose. Kitos akcijos buvo numatytos 2009 m. sausio 19–29 d. Galway (Airija) ir Manchesteryje (Jungtin÷ Karalyst÷), o 2009 m. kovo 16–26 d. Killarney (Airija) ir Glazge (Jungtin÷ Karalyst÷)146. Tačiau buvo nuspręsta projekto veiklas stabdyti ir konsultacijų 2009 m. nevykdyti147. Informacija apie darbo Lietuvoje galimybes 2007–2008 m. taip pat teikta net keliose emigrantams skirtose informacin÷se darbo mug÷se. 2007 m. balandžio 14 d. Vilniuje TMO Vilniaus biuras kartu su SADM organizavo darbo mugę „Gyvenk ir dirbk Lietuvoje“. Netrukus po jos Airijos lietuvių bendruomen÷, bendradarbiaudama su TMO ir interneto svetaine www.MyVisit.ie, Airijoje sureng÷ „Darbų ir nekilnojamojo turto mugę“. Joje nemažai d÷mesio sulauk÷ LDB stendas su darbo pasiūlymais, galimyb÷ pačioje mug÷je pabendrauti su potencialiais darbdaviais148. Informacin÷s darbo mug÷s emigrantų gyvenamose šalyse id÷jos įgyvendinimą pratęs÷ SADM inicijuota, o TMO organizuota 2008 m. lapkričio 21–23 d. Dubline ir Monaghane vykusi mug÷ „Balnokim broliai žirgus“. Pastarojoje taip pat dalyvavo įvairių valstyb÷s institucijų atstovai: LDB, LDRMT, LEPA ir pan. Šioje mug÷je kaip dalyviai užsiregistravo 415 užsienyje gyvenančių lietuvių, apsilankymo neužregistravusių, manoma, buvo gerokai daugiau149.

Informacija apie įsidarbinimą ir verslą Lietuvoje taip pat teikiama specialiuose leidiniuose ketinantiems grįžti į Lietuvą: SADM leidžiamame „Gyvenimas ir darbas Lietuvoje“ bei LGITIC rengiamame žinyne „Grįžtu į Lietuvą“ (plačiau šie leidiniai aptariami vertinant 3.2. priemonę). Panašios informacijos galima rasti įvairių institucijų interneto svetain÷se, pavyzdžiui, LGITIC, LDB EURES

145 Lietuvos darbo birža (2008). Grįžk, Lietuvai reikia tavęs. <http://www.ldb.lt/Informacija/PaslaugosAsmenims/Puslapiai/projektas_grizk_Lietuvai_reikia_taves.aspx> [Žiūr÷ta 2008-11-22].

146 Ten pat. 147 SADM informacija. 148 Aist÷ Griškonyt÷ (2007). „Mug÷ Airijoje – masalas grįžti į Lietuvą“. Interneto svetain÷

Lrytas.lt, 2007-05-01 <http://www.lietuvosrytas.lt/-11778497181177694162-p1-emigrantai-mug%C4%97-airijoje-masalas-gr%C4%AF%C5%BEti-%C4%AF-lietuv%C4%85-nuotraukos.htm> [Žiūr÷ta 2008-11-22].

149Tarptautin÷s migracijos organizacijos Vilniaus biuro atstov÷s pasisakymas 2008 m. gruodžio 18 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje „Požiūris į emigraciją: stereotipai ir tikrov÷“.


86

(http://www.ldb.lt/eures/index.aspx), LDRMT tinklapiuose (žr. taip pat 3.1 priemon÷s vertinimą). Informaciją apie verslo steigimą ir investavimą Lietuvoje taip pat teikia LEPA (žr. 3.7 priemon÷s vertinimą). Įgyvendinant 2.5. priemonę 2007–2008 m. daugiausia d÷mesio buvo teikta specialiems informaciniams renginiams. Renginiuose dalyvavo įvairios už šios priemon÷s įgyvendinimą atsakingos institucijos. Tačiau tokie renginiai pritraukia gana mažai emigrantų. Kaip rodo apklausos duomenys, tik 1,8 proc. grįžusių emigrantų yra dalyvavę Lietuvos pristatymuose, darbo ir investicijų mug÷se. Mažas užsienyje gyvenančių lietuvių susidom÷jimas buvo didžiausia ir LDB Airijoje ir Jungtin÷je Karalyst÷je vykdytų konsultacijų problema. Anot LDB atstov÷s, svarbiausia menko susidom÷jimo priežastis – emigrantai nesiruošia grįžti, nes Lietuvoje, kaip ir jų gyvenamose šalyse, ekonomin÷ kriz÷. Neaktyvų emigrantų dalyvavimą akcijose, be to, anot jos, l÷m÷: pirma, lietuvių bendruomenių Airijoje ir Jungtin÷je Karalyst÷je nebendradarbiavimas, antra, reklamos trūkumas150. Informacijos nepakankama sklaida tarp užsienyje gyvenančių lietuvių neretai minima ir kalbant apie kitus informacinius renginius151.

Idealiu atveju, įgyvendinus šią priemonę, išvykusieji iš Lietuvos tur÷tų tur÷ti galimybę naudotis informavimo ir konsultavimo įsidarbinimo, persikvalifikavimo, kvalifikacijos pripažinimo ir verslo steigimo klausimais paslaugomis nuotoliniu būdu ir, žinoma, žinoti apie jas. Tačiau emigrantai kaip atskira tikslin÷ grup÷ n÷ra išskiriama atsakingų institucijų veikloje. Tiesa, LDB 2008 m. vasario m÷n. patvirtino specialią programą, skirtą užsienyje gyvenančių ir ieškančių darbo Lietuvoje lietuvių informavimui ir konsultavimui, tačiau ji apima įprastas LDB paslaugas visiems Lietuvos gyventojams (plačiau žr. 3.10 priemon÷s vertinimą). LDRMT planavo pl÷sti paslaugų teikimą nuotoliniu būdu, tačiau d÷l l÷šų stygiaus tokių planų greičiausiai bus atsisakyta. Išliks tik konsultavimosi internetu paslauga, teikiama visiems suinteresuotiems asmenims152. Taigi institucijos daugiausia susitelkia ties emigrantų informavimu apie bendrą pad÷tį Lietuvos darbo rinkoje ir apie bendrąsias institucijų paslaugas. Pažym÷tina, kad informacinių renginių apr÷ptis n÷ra pakankamai didel÷. 2007–2008 m. specialūs renginiai buvo organizuojami Lietuvoje ir dviejose užsienio šalyse, į kurias yra išvykę santykinai daugiausia lietuvių – Airijoje ir Jungtin÷je Karalyst÷je. Kitose šalyse gyvenantiems Lietuvos piliečiams šie renginiai nebuvo aktualūs. Antra informacinių renginių silpnyb÷ – jų skelbiamos informacijos pobūdis:

• darbo mug÷se emigrantai tikisi išgirsti konkrečių darbo pasiūlymų, bet jų pačių teigimu, dažniau sulaukia tik informacijos, lankstinukų, raginimų atsiųsti CV bei pažadų galbūt paskambinti”153;

• darbo mug÷se daugiausia reklamuojamos darbininkiškų profesijų darbo vietos, pavyzdžiui, statybose, tod÷l trūksta informacijos, skirtos aukštesnio išsilavinimo darbuotojams. Tiesa, paskutin÷je darbo mug÷je „Balnokim broliai žirgus“ darbuotojų ieškantys darbdaviai pasikeit÷: vietoj statybos sektoriaus atstovų atvyko „didieji Lietuvos

150 Interviu su Lietuvos darbo biržos atstovu, Vilnius, 2008 m. lapkričio 24 d. 151 Vaidotas Beniušis (2007). „Airijos lietuviai kol kas nemato perspektyvų t÷vyn÷je.“ Interneto

svetain÷ Delfi.lt, 2007-09-15 <http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=13204085> [Žiūr÷ta 2008-11-22].

152 Interviu su Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos atstovu, Vilnius, 2008 m. gruodžio 2 d. 153 Egl÷ Digryt÷ (2008). „Airijos lietuviams norisi grįžti, bet norimas darbas gimtin÷je nelaukia.“

Interneto svetin÷ Delfi.lt, 2008-11-22. <http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=19381083> [Žiūr÷ta 2008-11-22].



87

darbdaviai“, daugiausia paslaugų sektoriaus atstovai, ieškantys darbuotojų nuo aukščiausios iki žemiausios kvalifikacijos154.

Šios priemon÷s aktualumas ir įgyvendinimas ateityje visų pirma priklausys nuo informavimo ir konsultavimo apie įsidarbinimo, verslo pl÷tros ir kitų paslaugų poreikio tarp išvykusiųjų iš Lietuvos. Grįžusių apklausos metu daugiau kaip pus÷ respondentų nurod÷, kad gyvenant užsienyje jiems buvo reikalinga informacija apie įsidarbinimo galimybes, darbo sąlygas, atlyginimo lygį Lietuvoje ir t. t. Informacijos apie darbo stažo užsienyje ar ten įgytos kvalifikacijos įstatymą reik÷jo 39 proc. grįžusiųjų. Tiesa, gerokai mažesnei daliai – tik penktadaliui – buvo aktuali informacija apie verslo steigimą Lietuvoje (žr. Pav. Nr. 37).

Pav. Nr. 37. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar informacija, susijusi su darbu Lietuvoje, gyvenant užsienyje jiems buvo reikalinga.

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Apie darbo sąlygas,

atlyginimo lygį

Lietuvoje

Apie įsidarbinimo

galimybes

Lietuvoje

Apie darbo stažo užsienyje

įskaitymą,

kvalifikacijos pripažinimą

Lietuvoje

Apie verslo steigimo,

investavimo

galimybes ir sąlygas

Lietuvoje

54,9% 54,3%39,0%

19,9%

38,4% 38,6%51,0%

68,3%

Buvo reikalinga Buvo nereikalinga Nežino / neatsakė


Daugiau kaip trečdalis grįžusių emigrantų, kuriems reik÷jo su darbu Lietuvoje susijusios informacijos, taip pat teig÷, kad tokios informacijos trūko. Labiausiai pasigesta informacijos apie darbo užsienyje stažo įskaitymą Lietuvoje. Gaunamu su darbu susijusios informacijos kiekiu buvo patenkinti maždaug penktadalis grįžusiųjų (žr. Pav. Nr. 38). Taigi poreikis teikti informaciją apie įsidarbinimą, verslo steigimą ir pan. yra nemažas.

154 Tarptautin÷s migracijos organizacijos Vilniaus biuro atstov÷s pasisakymas 2008 m. gruodžio 18 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje „Požiūris į emigraciją: stereotipai ir tikrov÷“.

88

Pav. Nr. 38. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar informacijos, susijusios su darbu Lietuvoje, gyvenant užsienyje jiems buvo pakankama.

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Apie darbo

sąlygas,

atlyginimo lygį Lietuvoje (N=439)

Apie

įsidarbinimo

galimybes Lietuvoje (N=434)

Apie verslo

steigimo,

investavimo galimybes ir

sąlygas

Lietuvoje (N=159)

Apie darbo

stažo užsienyje

įskaitymą, kvalifikacijos pripažinimą

Lietuvoje (N=312)

26,0% 21,9% 20,8% 20,2%

34,9% 34,8% 29,6% 27,9%

34,4% 38,2% 43,4% 47,8%

Informacijos netrūko Nei taip, nei ne Informacijos trūko Nežino / neatsakė

Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008.

Šiuo metu užsienyje gyvenantiems lietuviams informacija, susijusi su darbu Lietuvoje, palyginti su grįžusiais emigrantais, buvo šiek tiek labiau reikalinga, be to, jos labiau trūksta (žr. Pav. Nr. 39 ir Pav. Nr. 40).

Pav. Nr. 39. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal tai, ar informacija, susijusi su darbu Lietuvoje, gyvenant užsienyje jiems yra reikalinga.

0%20%40%60%80%

100%

Apie darbo sąlygas,

atlyginimo lygį Lietuvoje

Apie įsidarbinimo

Lietuvoje galimybes

Apie darbo stažo užsienyje

įskaitymą, kvalifikacijos

pripažinimą Lietuvoje


investavimo galimybes ir

sąlygas Lietuvoje

63,1% 56,2% 52,1% 40,9%

36,9% 43,8% 47,9% 59,1%

Buvo reikalinga Buvo nereikalinga


89

Pav. Nr. 40. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal tai, ar informacijos, susijusios su darbu Lietuvoje, gyvenant užsienyje jiems pakanka.

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Apie darbo stažo užsienyje įskaitymą,

kvalifikacijos pripažinimą

Lietuvoje (N=1520)


investavimo galimybes ir sąlygas Lietuvoje (N=1194)

Apie įsidarbinimo galimybes Lietuvoje

(N=1639)

Apie darbo sąlygas, atlyginimo lygį

Lietuvoje (N=1839)

25,4% 25,3% 24,3% 23,7%

13,1% 19,7% 22,4% 23,4%

55,8% 50,1% 48,9% 48,6%

Informacijos netrūko Nei taip, nei ne Informacijos trūko Nežino / neatsakė

Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu „TNS Gallup“ atliktos į užsienį gyventi išvykusių Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008.

Viena vertus, galima tik÷tis, kad prasid÷jus ekonominiams sunkumams šalyse, kuriose gyvena daug emigrantų iš Lietuvos (Jungtin÷je Karalyst÷je, Airijoje), pastarieji aktyviau svarstys galimybę grįžti gyventi į Lietuvą155. Jiems informacija ir konsultacijos įsidarbinimo klausimais bus itin aktualios. Tinkamos ir laiku suteiktos paslaugos gali būti ir motyvu grįžti į Lietuvą. Kita vertus, l÷t÷jantis ekonomikos augimas Lietuvoje gali tapti veiksniu, stabdančiu lietuvių sugrįžimą. Tai ypač pastebima maž÷jant darbdavių aktyvumui ieškant darbo j÷gos, o bedarbyst÷s atveju užsienio šalyse mokamos pašalpos yra didesn÷s nei Lietuvoje.

Siekiant efektyvesnio šios priemon÷s įgyvendinimo reik÷tų daugiau d÷mesio skirti elektroninių darbo paieškos paslaugų teikimui. Šias paslaugas kaip ir specialius emigrantams skirtus renginius būtina intensyviau viešinti. Be to, aktualu būtų teikti ne bendro pobūdžio informaciją, o siekti, kad emigrantus pasiektų konkretūs pasiūlymai d÷l darbo ar kita praktin÷ informacija. Tyrimo metu nagrin÷ti antriniai šaltiniai ir pačių emigrantų atsiliepimai rodo, kad tokios informacijos n÷ra pakankama. 5.2.2. Priemon÷ (3.1.) Informacinio portalo pl÷tra

Išpl÷toti interneto informacinį portalą įvairioms tikslin÷ms grup÷ms, kuriame pageidaujantiems grįžti į Lietuvą asmenims bus teikiama aktuali informacija ir atsakoma į jų paklausimus.

Priemon÷s statusas Neįgyvendinta Atsakinga institucija LGITIC Laikotarpis 2007 metų III ketvirtis

155 Juozapas Paškauskas (2008). „Finansų kriz÷ – tinkamiausias metas susigrąžinti emigrantus“. Interneto svetain÷ Delfi.lt, 2008-10-21. <http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=18955452&rsslink=true> [Žiūr÷ta 2008-11-24].

90

Pasiekti rezultat

ai (iki

2008 m. gruodžio

m÷n.)

S

varb

iau

si

• Rengiamas interneto informacinio portalo projektas;

P

ap

ild

om

i

• Veikia LGITIC tinklapis; • Veikia TMO Migracijos informacijos centro

tinklapis.

Emigrantams, svarstantiems grįžimo į Lietuvą galimybes, itin svarbus jiems reikalingos informacijos prieinamumas, užtikrinantis priimamų sprendimų pagrįstumą. Šiuo metu įvairios institucijos savo interneto svetain÷se skelbia emigravusiems skirtą informaciją, tačiau jos paieška ir sisteminimas reikalauja nemažai laiko. Be to, atskiri emigrantai ar jų grup÷s neretai susiduria su specifin÷mis problemomis, tod÷l jiems aktuali specifin÷ informacija ir asmenin÷s konsultacijos. Taigi sukuriant informacinį interneto portalą siekta vienoje vietoje kaupti, sisteminti ir skleisti informaciją, kuri būtų naudinga tiek visiems išvykusiems iš Lietuvos, tiek atskiroms tikslin÷ms grup÷ms. Tai, tik÷tina, sumažintų informacijos rinkimo kaštus ir galbūt supaprastintų apsisprendimą grįžti į Lietuvą. Svarstant informacinių centrų steigimo galimybes užsienio valstyb÷se, buvo nuspręsta tokių centrų nesteigti, nes kaštų ir prieinamumo požiūriu daug pranašesn÷ yra virtualaus portalo id÷ja (žr. priemon÷s Nr. 3.12 vertinimą). Interneto informacinio portalo išpl÷tojimas buvo pavestas LGITIC, kaip institucijai, kurios pagrindin÷ funkcija yra informacijos teikimas emigravusiems Lietuvos gyventojams. LGITIC, vykdydamas šią priemonę, prad÷jo kurti portalo projektą, praš÷ institucijų pateikti aktualios informacijos156. 2008 m. sausio 8 d. Ekonomin÷s migracijos reikalų komisijos pos÷dyje buvo nutarta, kad LGITIC suburs formalią arba neformalią darbo grupę, nuspręsiančią d÷l informacinio portalo turinio157, tačiau tokia grup÷ nebuvo sukurta158. Nors buvo planuota, kad internetinis portalas prad÷s veikti nuo 2008 m. geguž÷s pradžios159, 2008 m. lapkričio m÷nesį jis dar neveik÷. Portalo projektas yra parengtas, tačiau dar nepakankamai išbaigtas, kad gal÷tų prad÷ti veikti160. Nagrin÷jama priemon÷ yra neįgyvendinta. Tai daugiausia l÷m÷ finansinių ir žmogiškųjų išteklių stygius. Interneto informacinio portalo kūrimui nebuvo skirta l÷šų, tod÷l LGITIC band÷ jį sukurti naudodamas turimus išteklius. Tačiau be profesionalios informacinių technologijų specialistų pagalbos sukurti interneto portalą ir be pakankamų žmogiškųjų išteklių (LGITIC iš viso dirba 3 žmon÷s) jį palaikyti, yra itin sud÷tinga.

156 2007 m. spalio 2 d. Ekonomin÷s migracijos reikalų komisijos pos÷džio protokolas. Vilnius, 2007 m. spalio 25 d.

157 Ten pat. 158 Interviu su Lietuvių grįžimo į T÷vynę informacijos centro atstovu, Vilnius, 2008 m. lapkričio

20 d. 159 Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 metų

plano ataskaita. 160 Interviu su Lietuvių grįžimo į T÷vynę informacijos centro atstovu, Vilnius, 2008 m. lapkričio

20 d.

Priemon÷s poreikis



91

Nesant vieno pagrindinio interneto informacinio portalo išvykusiems iš Lietuvos, jo funkcijas iš dalies atlieka kitos informavimo priemon÷s. Tarp jų išskirtinos trys: LGITIC tinklapis (www.lgitic.lt), TMO Vilniaus biuro įkurto Migracijos informacijos centro tinklapis (http://infocentras.iom.lt/lt/), Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapis (www.socmin.lt). LGITIC tinklapyje teikiama daug įvairios informacijos (pavyzdžiui, kaip gauti psichologinę pagalbą internetu, teis÷s konsultacijas, kokie Lietuvoje veikia bankai, kaip mokami mokesčiai ir t. t.) ir nuorodų į kitus informacijos šaltinius. Tačiau šiai interneto svetainei būdingos kelios silpnyb÷s. Pirma, informacija yra nepakankamai klasifikuota, n÷ra susisteminta pagal atskiras tikslines grupes (išskyrus pensininkų grupę). Antra, informacija nepakankamai atnaujinama, kai kurios nuorodos neveikia. Trečia, jaučiama orientacija į ankstesnių kartų išeivius ir jų palikuonis, o ne naujosios „bangos“ emigrantus. Ketvirta, šiai interneto svetainei trūksta reklamos, jos pavadinimas sunkiai įsimenamas, tod÷l ji palyginti menkai žinoma. Grįžusių emigrantų apklausos metu tik 19 arba 2,4 proc. respondentų nurod÷, kad yra naudojęsi LGITIC tinklapyje pateikiama informacija. Ja naudojosi tik 2,2 proc. išvykusiųjų, tebegyvenančių užsienyje (65 respondentai). 14 grįžusių ir 13 užsienyje tebegyvenančių emigrantų buvo patenkinti tinklapyje pateikiama informacija, 5 grįžę ir 26 išvykę netur÷jo aiškios nuomon÷s. Migracijos informacijos centro tinklapyje talpinama informacija išvykstantiems į užsienį ir sugrįžtantiems iš jo lietuviams, į Lietuvą atvykstantiems kitų šalių piliečiams, taip pat nelaim÷s ištiktiems asmenims, daugiausia prekybos žmon÷mis aukoms. Grįžtantiems lietuviams pateikiama tik pati bendriausia informacija (apie pilietybę, vaikų integraciją į švietimo sistemą ir pan.), jos kol kas gana nedaug. Tinklapis apskritai labiau orientuotas į kitas tikslines grupes (ne emigrantus), tod÷l šiek tiek paradoksalu, kad juo naudojosi kiek daugiau grįžusių emigrantų nei LGITIC tinklapiu: 31 arba 3,9 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Tarp gyvenančių užsienyje Migracijos informacijos centro tinklalapiu naudojosi 66 respondentai (2,3 proc.). 21 respondentas tarp grįžusiųjų ir 27 - tarp išvykusiųjų buvo patenkinti tinklapio informacija, 2 grįžusieji ir 8 gyvenantys užsienyje emigrantų buvo informacija nepatenkinti. Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje www.socmin.lt pateikta informacija naudojosi 27 (3,4 proc.) sugrįžę respondentai ir 44 (1,5 proc.) išvykusieji. 15 iš sugrįžusiųjų respondentų buvo patenkinti arba labai patenkinti; tarp išvykusiųjų tokių buvo tik 10; daugiausia – netur÷jo aiškios nuomon÷s. Siekiant sukurti portalą ir užtikrinti jo veiklos s÷kmę, reikalinga numatyti tam būtinus žmogiškuosius išteklius (darbuotojus, kurie užsiimtų informacijos rinkimu, sisteminimu ir talpinimu portale, taip pat atsakin÷tų į užklausas) ir užtikrinti institucijų bendradarbiavimą teikiant informaciją. Kuriant informacinį portalą taip pat svarbu, kad jis būtų funkcionalus, informacija būtų nesunkiai randama. Be to, reikalingas lengvai įsimenamas pavadinimas. Vertinimo metu tokio portalo sukūrimo perspektyvos nebuvo aiškios. 5.2.3. Priemon÷ (3.2.) Informacinis leidinys išvykusiems iš Lietuvos Išleisti išsamų informacinį leidinį (kasmet jį atnaujinti), skirtą pageidaujantiems grįžti į Lietuvą migrantams.

Priemon÷s statusas

Įgyvendinta

Atsakinga institucija SADM


92

Laikotarpis 2007 metų II ketvirtis, 2008 metų II ketvirtis


m. gruodžio m÷n.)

Svarb

iau

si

• SADM 2007 m. išleistas leidinys „Lietuva - norintiems sugrįžti“;

• SADM 2008 m. išleistas leidinys „Gyvenimas ir darbas Lietuvoje“.

Pap

ild

om

i

• LGITIC leidžiamas žinynas „Grįžtu į Lietuvą“ (paskutin÷ redakcija – 2007 m.).

Kaip jau min÷ta vertinant 3.1. priemon÷s įgyvendinimą, emigrantams svarbu, kad jiems aktuali informacija būtų lengvai prieinama. Suprantamai ir sistemingai pateikta informacija pad÷tų geriau įvertinti sugrįžimo kaštus, pad÷tų išvykusiesiems susirasti tas institucijas, kurios jiems gali greičiausiai suteikti kvalifikuotą pagalbą161. Žinant, kad ne visi emigrantai naudojasi internetu, reikalinga užtikrinti informacijos sklaidą ir kitomis priemon÷mis, tarp kurių viena iš svarbiausių yra specialūs leidiniai. Leidinius galima platinti per diplomatines atstovybes, lietuvių bendruomenes, lituanistinio švietimo įstaigas ir kitose lietuvių, gyvenančių užsienyje, susibūrimo vietose. Tokiu būdu informacija gali pasiekti ir tuos, kurie aktyviai nesidomi grįžimo į Lietuvą galimyb÷mis. 2007 m. SADM išleido leidinį “Lietuva – norintiems sugrįžti“. Šešiasdešimtyje puslapių buvo išd÷styta informacija apie pad÷tį Lietuvos darbo rinkoje, galimybes prad÷ti verslą, mokesčius, socialinę ir sveikatos apsaugą, konsulines paslaugas ir t. t. Leidinys (tiražas 10 tūkst. egzempliorių) buvo platinamas per įvairias su emigrantais dirbančias institucijas (ambasadas, užsienio lietuvių bendruomenes, darbo biržas ir pan.) ir per specializuotus informacinius renginius, pavyzdžiui, 2007 m. TMO Vilniuje surengtoje darbo mug÷je „Dirbk ir gyvenk Lietuvoje“162. Leidinys „Lietuva – norintiems sugrįžti“ platintas ir el. formatu. 2008 m. SADM išleido leidinį „Gyvenimas ir darbas Lietuvoje“. Jį sudaro 4 tematin÷s brošiūros: (1) Darbas, verslo pradžia ir mokesčiai, (2) Švietimas, kultūra, pramogos, (3) Socialin÷s garantijos, sveikatos apsauga ir būstas, (4) Konsulin÷s paslaugos, asmenų dokumentai ir kita informacija. Jose pateikiama atnaujinta leidinio „Lietuva – norintiems sugrįžti“ informacija. Brošiūros taip pat platinamos per įvairias su buvusiais, esamais ir potencialiais emigrantais dirbančias institucijas: LGITIC, URM ir LR ambasadas, TMID, užsienio lietuvių bendruomenes, SADM, LDB ir kt.163 Panašaus pobūdžio kaip SADM leidiniai yra LGITIC rengiamas žinynas grįžtantiems į t÷vynę „Grįžtu į Lietuvą“ (naujausia versija 2007 m.). Jame taip pat pateikiama informacija apie darbą, studijas, mokesčius Lietuvoje ir

161 Virginija Spuryt÷ (2008). „Į t÷vynę pro absurdo pinkles“. Interneto svetain÷ Balsas.lt, 2008-02-04. <http://www.balsas.lt/naujiena/181808/i-tevyne-pro-absurdo-pinkles/rubrika:naujienos-lietuva> [Žiūr÷ta 2008-11-21].

162 Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 metų plano ataskaita (projektas).

163 Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerija (2008). „Informaciniai leidiniai „Gyvenimas ir darbas Lietuvoje“. <http://www.socmin.lt/index.php?-1278547171> [Žiūr÷ta 2008-11-21].

Priemon÷s poreikis


93

pan. Didžioji dalis informacijos atitinka tą, kuri skelbiama LGITIC interneto svetain÷je. Leidinys platinamas LGITIC biure Vilniuje. Elektronin÷ jo kopija skelbiama LGITIC interneto svetain÷je164. Priemon÷ įgyvendinta: 2007 m. išleistas išsamus informacinis leidinys, skirtas pageidaujantiems grįžti į Lietuvą migrantams, 2008 m. jis buvo atnaujintas. Tiesa, reiktų pasteb÷ti, kad šiuo leidiniu (taip pat ir LGITIC parengtu leidiniu) naudojosi tik labai nedidel÷ dalis išvykusiųjų. Grįžusių emigrantų apklausos metu 25 arba 3,1 proc. visų respondentų nurod÷, kad naudojosi SADM parengtu leidiniu „Gyvenimas ir darbas Lietuvoje“; tarp išvykusiųjų jį skait÷ 71 arba 2,4 proc. visų respondentų. LGITIC leidinys buvo dar mažiau populiarus: jį skait÷ 15 ar 1,9 proc. grįžusių ir 37 arba 1,3 proc. išvykusių. Pirmiausia, reiktų atkreipti d÷mesį, kad absoliuti dauguma respondentų, kurie naudojosi min÷tais leidiniais (tiek SADM, tiek ir LGITIC) negal÷jo jų įvertinti nei teigiamai, nei neigiamai (t.y., pateikti atsakymai „sunku pasakyti“ arba „nei taip nei ne“). Grįžusiųjų apklausoje iš 25 su SADM leidiniu susipažinusių respondentų 15 netur÷jo ką apie jį pasakyti (LGITIC leidinio atveju, atitinkamai 6 iš 15). Leidiniais patenkinti arba labai patenkinti buvo 7 (SADM) ir 7 (LGITIC) respondentai. Atitinkamai, išvykusiųjų apklausoje, iš 71 skaičiusio SADM leidinį, 39 netur÷jo nuomon÷s (13 buvo patenkinti arba labai patenkinti). Iš 37 skaičiusių LGITIC leidinį, 15 respondentų netur÷jo ką apie jį pasakyti, 13 teig÷, kad yra patenkinti, 11 – kad nepatenkinti Aukštas neapsisprendusių skaičius rodo, kad leidiniai n÷ra išsiskiriantys ar įsimintini, juose esanti informacija greitai pasimiršta. Leidiniai kaip informacijos sklaidos priemon÷s pasižymi dviem apribojimais. Pirma, jie gali būti platinami tik tam tikrose vietose, tod÷l jų prieinamumas yra ribotas. Siekiant, kad leidiniai pasiektų kuo platesnį skaitytojų ratą, reik÷tų juos platinti tose vietose, kuriose emigrantai lankosi reguliariai, pavyzdžiui, lietuviško maisto parduotuv÷se, veikiančiose užsienyje, oro uostuose ir pan. Kaip teigiama vieno iš emigrantų komentare, „specialūs žurnalai oro uoste būtų gera id÷ja. Žmon÷s visada nori kažką skaityti skrendant, tačiau ne visada randa internetinius puslapius užsienyje gyvenantiems lietuviams, tod÷l tai būtų gera id÷ja.“ Antra, leidiniuose pateikiamos aktualijos gali greitai pasenti. Tod÷l juose vert÷tų d÷ti l÷čiau kintančią informaciją su nuorodomis, kur galima rasti naujausias atitinkamos srities žinias. Esamuose leidiniuose šio principo stengiamasi laikytis pateikiant nuorodas į atsakingų institucijų interneto svetaines, nurodant jų kontaktus. Vengiant veiklos dubliavimosi ir taupant išteklius, būtų naudinga sujungti SADM ir LGITIC pastangas ir leisti vieną informacinio pobūdžio leidinį ketinantiems į Lietuvą grįžti emigrantams. Būtina apgalvoti leidinių pateikimą, informacijos išd÷stymą, siekiant kad ji būtų aiškesn÷ ir įsimintinesn÷. Informacinis leidinys tur÷tų būti susietas su kitomis ketinančių grįžti emigrantų informavimo priemon÷mis, visų pirma, su interneto informaciniu portalu (žr. 3.1. priemonę). Leidinys ir portalas tur÷tų išnaudoti skirtingas savo galimybes ir populiarinti vienas kitą.

164 Lietuvių grįžimo į T÷vynę informacijos centro interneto svetain÷ http://www.lgitic.is.lt/www.lgitic.lt/ . Nuoroda į leidinį „Grįžtu į Lietuvą“ vertinimo metu (2008-11-21) neveik÷.



94

5.2.4. Priemon÷ (3.7.) Informacijos apie investavimo galimybes Lietuvoje sklaida

Rengti ir skleisti užsienyje informaciją apie grįžimo į Lietuvą ir investavimo joje galimybes, pabr÷žiant teritorinį aspektą.

Priemon÷s statusas Įgyvendinama


ŪM, URM, LGITIC, TMID, savivaldyb÷s

Laikotarpis Nuolat

Pasiekti rezulta-

tai (iki

2008 m. gruodžio

m÷n.)

Svarb

iau

si • LEPA 2008 m. rugpjūčio 27 d. organizuotas

forumas „Kuo Lietuva gali pad÷ti emigrantams ir kuo emigrantai gali pad÷ti Lietuvai“;

• LEPA 2008 m. lapkričio 20 d. ir 22 d. Londone ir Dubline organizuoti susitikimai – diskusijos su užsienyje gyvenančiais lietuviais „Investuok į Lietuvą šiandien“;

Pap

ild

om

i

• Investavimo ir verslo vystymo Lietuvoje galimyb÷s pristatytos Tarptautin÷s migracijos organizacijos organizuotose informacin÷se darbo mug÷se „Gyvenk ir dirbk Lietuvoje“ (2007 m. balandžio 14 d., Vilniuje) ir „Balnokim broliai žirgus“ (2008 m. lapkričio 21-23 d. Dubline ir Monaghane) (antroji mug÷ - SADM administruojamo projekto “Teigiamo Lietuvos ir Lietuvos ekonominių migrantų įvaizdžio gerinimas” dalis);

• Investavimo į nekilnojamąjį turtą galimyb÷s pristatytos Airijos lietuvių bendruomen÷s ir interneto svetain÷s www.MyVisit.ie 2007 m. balandį surengtoje „Darbų ir nekilnojamojo turto mug÷je“;

• SADM leidinyje „Gyvenimas ir darbas Lietuvoje“ ir LGITIC žinyne „Grįžtu į Lietuvą“ pateikiama informacija, naudinga investuojant Lietuvoje.

Įgyvendinant šią priemonę siekiama spręsti porą susijusių problemų:

a) išvykusieji dažnai skundžiasi ribotomis Lietuvos darbo rinkos galimyb÷mis, nepakankama kokybiškų darbo vietų pasiūla. Tod÷l siekiama paskatinti juos panaudoti savo žinias ir sukauptas l÷šas naujoms investicijoms, naujo verslo steigimui, naujų darbo vietų kūrimui;

b) atkreipti išvykusiųjų d÷mesį į galimybes Lietuvos regionuose ir taip prisid÷ti skatinant šių regionų pl÷trą.

Pastaraisiais metais išvykusieji parsiųsdavo į Lietuvą gana dideles pinigų sumas (vien 2007 m. parsiųsta apie 3 – 3,7 mlrd. Lt165), vadinasi, tik÷tina, kad tarp jų yra ir tokių, kurie gali investuoti šalyje, kurti čia verslą ir t. t.

165 Lietuvos banko duomenys, žr. BNS (2008): „Gyventojai iš užsienio pernai atsiunt÷ beveik 3 mlrd. litų“. Alfa.lt naujienų portalas, 2008-03-28. <http://www.alfa.lt/straipsnis/c66295> [Žiūr÷ta 2008-10-14]. 2008 m. pervedamų l÷šų kiekis sumaž÷jo: Swedbank duomenys, žr.

Priemon÷s poreikis

95

Vykdant šią priemonę apie investavimo galimybes aktyviausiai informuoja Lietuvos verslo pl÷tros agentūra (toliau LEPA) prie Ūkio ministerijos. Agentūra leidžia įvairius leidinius, pristatančius investavimo Lietuvoje galimybes, rengia seminarus ir konferencijas, organizuoja reklamines kampanijas, skelbia aktualią informaciją savo interneto svetain÷je apie potencialius investicinius projektus166. Tiesa, nors šios priemon÷s yra skirtos didinti bendrą informuotumą apie verslą ir investicijas Lietuvoje, tačiau n÷ra nukreiptos konkrečiai į išvykusius iš Lietuvos. Tiesiogiai emigravusiems Lietuvos gyventojams paskatinti grįžti ir/ar investuoti Lietuvoje buvo skirtos dvi LEPA vykdytos iniciatyvos:

1. 2008 m. rugpjūčio 27 d. LEPA kartu su Pasaulio lietuvių bendruomene ir Vilniaus tarptautiniu klubu organizavo forumą „Kuo Lietuva gali pad÷ti emigrantams ir kuo emigrantai gali pad÷ti Lietuvai“. Forumo metu buvo aptarti Lietuvos ir išeivijos ryšiai verslo pl÷tros, turizmo ir kultūros srityse, diskutuota, kaip pagerinti bendradarbiavimą167.

2. 2008 m. lapkričio 20 d. Londone (Jungtin÷ Karalyst÷), o lapkričio 22 d. Dubline (Airija) LEPA organizavo susitikimus – diskusijas su užsienyje gyvenančiais lietuviais „Investuok į Lietuvą šiandien“. Jų dalyviai buvo supažindinti su teisine sistema, mokesčių politika, investicijų skatinimo programa, darbo rinkos sąlygomis Lietuvoje bei kita naudinga informacija kuriant verslą. Vienas iš renginių tikslų taip pat buvo sudaryti sąlygas išvykusiems iš Lietuvos užmegzti naudingus kontaktus su teisininkais, bankininkais ir pan.168

Kitos institucijos – URM, LGITIC, TMID – prisideda prie informavimo apie investavimą Lietuvoje tik fragmentiškai, pavyzdžiui, savo interneto svetain÷se pateikdamos nuorodą į LEPA tinklapį ar atsakydamos į emigrantų paklausimus. Tiesa, prie emigrantų informavimo apie investavimo Lietuvoje galimybes taip pat prisid÷jo įvairūs informaciniai kitų organizacijų renginiai. Tarptautin÷ migracijos organizacija 2007 m. balandžio 14 d. Vilniuje organizavo informacinę darbo mugę „Gyvenk ir dirbk Lietuvoje“. Šioje mug÷je buvo skaitomi pranešimai, kaip prad÷ti verslą Lietuvoje ir kaip investuoti pinigus169. Tų pačių metų balandį Airijos lietuvių bendruomen÷ kartu su interneto svetaine www.MyVisit.ie Dubline reng÷ „Darbų ir nekilnojamojo turto mugę“, kurioje dalyvavusios nekilnojamo turto agentūros pristat÷ galimybes investuoti Lietuvoje170. 2008 m. lapkričio 21-23 d. Inicijavus SADM, Tarptautin÷ migracijos organizacija sureng÷ antrąją informacinę mugę „Balnokim broliai žirgus“. Ji vyko Dubline ir Monaghane (Jungtin÷ Karalyst÷).

Delfi (2008): Pasaulin÷ kriz÷ mažina emigrantų siunčiamų pinigų kiekį“. Delfi.lt naujienų portalas, 2008-12-23. <http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=19764369>.

166 Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 metų plano ataskaita (projektas).

167 Lietuvos ekonomin÷s pl÷tros agentūra (2008). 2008 metų rugpjūčio m÷nesio svarbiausių įvykių ir projektų ataskaita. <http://www.lepa.lt/files/File/ApieAgentura/MenesioAtaskaitos/lepa_veikla_rugpjutis.pdf> [Žiūr÷ta 2008-11-18].

168 Lietuvos ekonomin÷s pl÷tros agentūra (2008). Susitikimas - diskusija su užsienyje gyvenančiais lietuviais „Investuok į Lietuvą šiandien. “ <http://www.lepa.lt/lt/NewsDetails.html?sp=l50000000000000289> [Žiūr÷ta 2008-11-18].

169 Tarptautin÷ migracijos organizacija (2007). Informacin÷ darbo mug÷ „Gyvenk ir dirbk Lietuvoje. “ <http://www.lituani.net/lit/Gyvenk%20ir%20dirbk%20Lietuvoje.pdf> [Žiūr÷ta 2008-11-18].

170 Aist÷ Griškonyt÷ (2007). „Mug÷ Airijoje - masalas grįžti į Lietuvą.“ Interneto svetain÷ www.lrytas.lt, 2007-05-01. <http://www.lrytas.lt/-11778497181177694162-p1-emigrantai-mug%C4%97-airijoje-masalas-gr%C4%AF%C5%BEti-%C4%AF-lietuv%C4%85-nuotraukos.htm> [Žiūr÷ta 2008-11-18].


96

Mug÷s metu užsienyje gyvenantys lietuviai be viso kito informuoti ir apie verslo prad÷jimo Lietuvoje galimybes, investicinį klimatą ir pan. (šios mug÷s metu taip pat vyko min÷tas LEPA susitikimas-diskusija „Investuok į Lietuvą šiandien)171. Investuojant Lietuvoje naudingos informacijos emigrantai, be to, gali rasti jiems skirtuose leidiniuose. SADM leidinyje „Gyvenimas ir darbas Lietuvoje“ pateikiama informacija apie verslo pradžią Lietuvoje, įvairius mokesčius. Investavimo regionuose galimybes rodo leidinyje pateikti regioninių verslo inkubatorių kontaktai172. Panašios informacijos pateikiama ir LGITIC rengiamame žinyne „Grįžtu į Lietuvą“. Plačiau šie leidiniai aptariami analizuojant 3.2. priemon÷s įgyvendinimą. Teritorinis aspektas – galimyb÷s Lietuvos regionuose – teikiant informaciją emigrantams pabr÷žiamas gana retai. Dažniausiai skatinamas grįžimas į Lietuvą, neišskiriant atskirų regionų. Tiesa, pastaraisiais metais pasitaik÷ pavienių iniciatyvų, skatinant aktyvesnį Lietuvos regionų vaidmenį susigrąžinant emigrantus. Pavyzdžiui, 2008 m. geguž÷s 20 d. Panev÷žio apskrities viršininko administracija kartu su TMID ir Panev÷žio rajono savivaldybe organizavo seminarą „Užsienyje gyvenančių kraštiečių įtraukimas į vietos bendruomen÷s gyvenimą“. Seminare buvo aptarta emigracijos sukeliamos problemos, ryšių palaikymas su emigrantais, rengiami projektai užsienyje gyvenantiems kraštiečiams įtraukti į vietos bendruomen÷s gyvenimą ir t. t.173 TMID siūlo miestų ir rajonų atstovams aktyviau palaikyti ryšius su iš tų kraštų emigravusiais lietuviais, galbūt savivaldyb÷se paskiriant po atsakingą darbuotoją ryšiams su išeivija174. Savivaldyb÷ms taip pat oficialiai siūloma dalyvauti įgyvendinant Tarpinstitucinę bendradarbiavimo su užsienio lietuvių bendruomen÷mis 2008–2012 metų programą175. Kuriant pagrindą mažiau centralizuotai emigracijos reguliavimo politikai, pastaraisiais metais prad÷ti kaupti ir sisteminti duomenys apie socialines Lietuvos savivaldybių tendencijas, įskaitant ir (deklaruotos) emigracijos mastą. Juos galima rasti Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerijos „Lietuvos socialinis žem÷lapis“ interneto svetain÷je176. Priemon÷ apima du skirtingus aspektus: investavimą ir regionines galimybes, kurie priemonę įgyvendinant menkai susiejami. Regionin÷ms galimyb÷ms reklamuoti skiriama mažai d÷mesio, savivaldyb÷s n÷ra aktyvios siekdamos pritraukti išvykusiųjų investicijas. Kalbant apie investavimą, priemon÷ įgyvendinama daugiausiai netiesiogiai. Konkrečiai emigrantams apie investavimo galimybes informuoti buvo skirti tik du renginiai, kuriuos organizavo LEPA. Visa kita informacijos sklaida vyko arba už investicijų skatinimą atsakingoms institucijoms vykdant bendrąsias savo funkcijas, arba investavimo klausimą įtraukiant į emigrantų sugrįžimo

171 Tarptautin÷ migracijos organizacija (2008). Informacin÷ darbo mug÷ „Balnokim broliai žirgus.“ <http://infocentras.iom.lt/lt/muge-airijoje/muge/> [Žiūr÷ta 2008 11 18].

172 Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerija (2008). Gyvenimas ir darbas Lietuvoje. <http://www.socmin.lt/index.php?-1278547171> [Žiūr÷ta 2008-11-20].

173 Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). Užsienyje gyvenančius tautiečius norima susieti su t÷vyne. <www.tmid.lt/wp-content/uploads/2008/05/seminaras-v20.doc> [Žiūr÷ta 2008-11-20].

174 Vitalija Jalianiauskien÷ (2008). „Po pasaulį pasklido milijonas tautiečių.“ Interneto svetain÷ www.delfi.lt, 2008-05-24. <http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=17142799> [Žiūr÷ta 2008-11-20].

175 LR Vyriausyb÷s 2008 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 1116 “D÷l Tarpinstitucin÷s bendradarbiavimo su užsienio lietuvių bendruomen÷mis 2008–2012 metų programos patvirtinimo.“ Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. Nr. 130.

176Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerija (2008). „Lietuvos socialinis žem÷lapis“. <http://www.socialiniszemelapis.lt/index.php?722807651> [Žiūr÷ta 2008-11-20].


97

skatinimui skirtus renginius ir leidinius. Kaip rodo grįžusių emigrantų apklausa, informacija apie verslo steigimo, investavimo galimybes ir sąlygas Lietuvoje buvo reikalinga (aktuali) tik penktadaliui (19,9 proc.) grįžusių emigrantų, bet net 41 proc. tebegyvenančių užsienyje. Iš jų, 43,4 proc. grįžusių ir 50,1 proc. gyvenančių užsienyje tokios informacijos trūko (žr. Pav. Nr. 41). Taigi iš viso informacijos apie verslo steigimo, investavimo galimybes ir sąlygas pasigedo 8,6 proc. visų grįžusiųjų emigrantų ir 20,5 proc. tebegyvenančių užsienyje.

Pav. Nr. 41. Grįžusių ir užsienyje tebegyvenančių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar jiems pakako (pakanka) informacijos apie verslo steigimo, investavimo galimybes ir sąlygas Lietuvoje .

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Informacijos netrūko

Nei taip, nei ne Informacijos trūko

Nežino / neatsakė

20,8%

29,6%

43,4%

6,3%

25,3%19,7%

50,1%

4,9%

Grįžusiųjų Išvykusiųjų

Pastaba: grįžusiųjų N=159, išvykusiųjų N=1194. Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008 ir „TNS Gallup“ atliktos į užsienį gyventi išvykusių Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008.

Priemon÷s įgyvendinimo galimybes mažina tai, kad tarp emigrantų neretai vyrauja neigiamas nusistatymas verslo aplinkos Lietuvoje atžvilgiu. Kaip teig÷ Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybos pirminink÷ Dalia Henke, „tarp emigrantų gaji nuomon÷, jog norint Lietuvoje investuoti uždirbtus pinigus, reikia pereiti „kryžiaus kelius“. Anot jos, labai trūksta koncentruotai, trumpai ir aiškiai parengtos informacijos, kas laukia į gimtąją šalį grįžtančių lietuvių177. Tai patvirtina ir apklausų duomenys. Net 60,2 proc. visų išvykusiųjų tvirtina, kad aukštas biurokratizmo ir korupcijos lygis Lietuvoje yra reikšmingas arba labai reikšmingas veiksnys, apsunkinantis sugrįžimą. Tiesa, tarp sugrįžusiųjų sąlyginai mažiau respondentų (35,2 proc.) visiškai ar labiau pritar÷ teiginiui, kad „išvykusių iš Lietuvos sugrįžimą apsunkina korupcija ir biurokratizmas Lietuvoje“. Vadinasi, sugrįžus įspūdis d÷l korupcijos ir biurokratizmo kiek susilpn÷ja. Tai reiškia, kad adekvati informacija gali pad÷ti mažinant nuogąstavimus d÷l biurokratinių sunkumų (taip pat ir steigiant verslą). Norint gerinti informacijos sklaidą, šios priemon÷s įgyvendinimą turinio požiūriu reik÷tų geriau sieti su kitomis informacin÷mis priemon÷mis, pavyzdžiui, informacijos apie įsidarbinimą, profesinį mokymąsi, verslo steigimą sklaida (2.5. priemon÷). Be to, tam gal÷tų būti geriau išnaudojami būtent emigrantams skirti informacijos kanalai – informacinis portalas ir/ar specialūs leidiniai (3.1. ir 3.2. priemon÷s).

177 Rasa Lukaityt÷ (2008). „Tarp deklaruojančių pajamas laukiami ir emigrantai.“ Interneto svetain÷ Delfi.lt, 2008-03-09. <http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=16251731> [Žiūr÷ta 2008-11-25].


98

Skatinant sugrįžimą ar emigrantų investicijas į Lietuvos regionus, reikalingas savivaldybių aktyvus įsitraukimas. Jos gal÷tų savo interneto svetain÷se teikti būtent emigrantams aktualią informaciją ir/arba informaciją apie geras galimybes atskiruose šalies kraštuose tikslingai platinti ir emigrantų žiniasklaidoje. Visgi apibendrinant, svarbu pažym÷ti, kad investicijų pritraukimas yra kompleksin÷ problema ir naudojant tik informacines priemones, esminių pokyčių sunku tik÷tis. Pastaraisiais metais didžiausios problemos, su kuriomis susidurdavo investuotojai iš užsienio, būdavo teisinio reguliavimo netobulumas, tinkamų sklypų investicijoms trūkumas, tinkamos kvalifikacijos darbo j÷gos trūkumas ir kt. Informacin÷s priemon÷s gali tik papildyti kitas politikos priemones, spręsti informacijos asimetrijos problemą (pvz., jei fundamentalios sąlygos yra sukurtos, tačiau apie jas mažai žinoma).

5.2.5. Priemon÷ (3.10.) Speciali programa mokymui ir darbo paieškai

Parengti specialią programą, skirtą užsienyje gyvenantiems ir ieškantiems darbo Lietuvoje lietuviams, apimančią jų informavimą, konsultavimą, darbo paiešką ir profesinį mokymą bei perkvalifikavimą. Priemon÷s statusas Įgyvendinta

Atsakinga institucija LDB, LDRMT178 Laikotarpis 2007 metų III ketvirtis


m. gruodžio

m÷n.) Svarb

iau

si

• 2008 m. vasario 19 d. patvirtinta speciali programa, skirta užsienyje gyvenantiems ir ieškantiems darbo Lietuvoje lietuviams (LDB).

Šia priemone siekiama pažvelgti į emigrantus kaip į tikslinę, savą specifiką turinčią grupę valstybin÷s darbo rinkos politikos kontekste ir numatyti priemones, leidžiančias efektyviau organizuoti darbo paiešką ir profesinį mokymą esantiems už Lietuvos ribų. Norint sukurti tam teisinį pagrindą, buvo numatyta parengti specialią programą. 2008 m. vasario 19 d. Lietuvos darbo biržos direktoriaus įsakymu Nr. K-52 buvo patvirtinta speciali programa, skirta užsienyje gyvenantiems ir ieškantiems darbo Lietuvoje lietuviams. Pagal užsienyje dirbančių lietuvių profesinį pasirengimą bei darbinę patirtį, programoje išskirtos trys tikslin÷s ieškančiųjų darbo grup÷s:

(1) asmenys, turintys profesinį pasirengimą bei užsienyje dirbę pagal turimą profesiją;

(2) asmenys, turintys profesinį pasirengimą, tačiau užsienyje dirbę nekvalifikuotą darbą;

(3) asmenys, neturintys profesinio pasirengimo bei užsienyje dirbę nekvalifikuotą darbą.

178 Nors strategijoje LDRMT nurodyta kaip viena iš įgyvendinančių institucijų, tačiau kadangi LDB aptariamą programą laiko vidiniu dokumentu, LDRMT ją rengiant nedalyvavo.

Priemon÷s poreikis


99

Pirmosios grup÷s asmenims numatyta teikti tarpininkavimo įsidarbinant, o antrosios ir trečiosios – intensyvaus konsultavimo (motyvavimo, profesinio orientavimo, profesinio parengimo) paslaugas179. Administraciniu požiūriu priemon÷ yra įgyvendinta – programa patvirtinta (tiesa, v÷liau nei planuota). Rengiant programą, į ją buvo įtrauktos nuolatos visiems suinteresuotiems asmenims, tarp jų ir (grįžusiems) Lietuvos emigrantams LDB teikiamos paslaugos180. Atkreiptinas d÷mesys, kad ši priemon÷ siejasi (persidengia) su 2.5. priemone, pagal kurią teikiama informacija apie įsidarbinimą, profesinį mokymąsi, verslo steigimą. Pastarosios priemon÷s svarbiausia įgyvendintoja taip pat yra LDB. Tiesa, 3.10 priemon÷ apima ne tik informavimą ir konsultavimą, bet ir perkvalifikavimo bei mokymo paslaugas. Apskritai, pagalba išvykusiesiems susirandant darbą Lietuvoje (ir susijusios paslaugos – konsultavimas, mokymas) yra aktualūs. Išvykusiųjų ir grįžusiųjų apklausa parod÷, kad informacijos apie įsidarbinimo galimybes, laisvas darbo vietas, kokių specialistų reikia, reikia didžiajai daliai emigrantų ir maždaug pusei tų, kuriems tokios informacijos reikia, jos trūko (žr. 2.5 priemon÷s vertinimą). Didel÷ dalis išvykusiųjų, kurie planuoja („tikrai taip“ arba „greičiau taip“, iš viso 962 respondentas) sugrįžti visgi kol kas neieškojo darbo Lietuvoje (79,6 proc.). Tuo tarpu pagal grįžusiųjų apklausą, darbo suradimas yra pats svarbiausias sunkumas, su kuriuo susiduriama sugrįžus (šį aspektą nurod÷ maždaug 3/4 visų tų, kurie teig÷, kad grįžę susidūr÷ su sunkumais). Be to, apklausa rodo, kad grįžus į Lietuvą paprastai dirbamas tokios pačios kvalifikacijos (39,6 proc. atsakiusiųjų į klausimą) ar net aukštesn÷s kvalifikacijos (43,4 proc. atsakiusiųjų) darbas nei tas, kuris buvo dirbamas emigravus, vadinasi, kvalifikacijos tobulinimo poreikis yra aktualus. Kita vertus, net ir ekonomikos augimo sąlygomis (iki 2008 m. pab.) tiek rinka, tiek ir valstyb÷ neužtikrino pakankamų sąlygų sugrįžusiems sklandžiai integruotis į darbo rinką. Apklausa parod÷, kad tai – labai svarbus veiksnys, skatinantis pakartotinę emigraciją. Iš 299 sugrįžusių respondentų, kurie tikrai planuoja ar greičiau planuoja v÷l išvykti, apie 48,8 proc. nurod÷, kad nepavyko Lietuvoje rasti gero, kvalifikaciją atitinkančio darbo, o net 70,6 proc. teig÷, kad yra nepatenkinti darbo sąlygomis Lietuvoje. 5.2.6. Antrojo uždavinio rezultatų įvertinimas Antrasis šiame tyrime vertinamas uždavinys buvo teikti informaciją ketinantiems grįžti emigrantams. Šio uždavinio įgyvendinimas ap÷m÷ penkias informacines priemones, kurios, pirma, tur÷jo didinti bendrą informacijos apie Lietuvą prieinamumą užsienyje gyvenantiems lietuviams, antra, tur÷jo prisid÷ti prie informacijos, kuri gal÷tų paskatinti emigravusius grįžti į Lietuvą, tikslingos sklaidos. Toliau, remiantis atlikta analize, pateikiamas šių priemonių įgyvendinimo vertinimo apibendrinimas (žr. Lentel÷ Nr. 5).

179 Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2008 m.vasario19 d. įsakymas Nr. K-52 “Programa, skirta užsienyje gyvenantiems ir ieškantiems darbo Lietuvoje lietuviams”.

180 Interviu su Lietuvos darbo biržos atstovu, Vilnius, 2008 m. lapkričio 24 d.



100

Lentel÷ Nr. 5. Antro uždavinio priemonių įgyvendinimo apibendrinimas.

Priemon÷ Statusas 2008 m. pabaigoje


Svarbiausios rizikos

efektyvumui

(2.5) Teikti informaciją ir konsultuoti d÷l įsidarbinimo, profesinio mokymo, verslo steigimo bei pl÷tros sąlygų ir galimybių Lietuvoje

Įgyvendinama

• Informacija teikta

specialiuose emigrantams skirtuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje, taip pat specialiuose leidiniuose;

• įgyvendinant šią priemonę institucijos labiau vykdo savo įprastas veiklas. Išvykusieji n÷ra išskiriami kaip atskira tikslin÷ grup÷;

• renginiai organizuojami tik dviejose šalyse. Renginiai sudomino tik nedidelę dalį emigrantų, emigrantai atkreipia d÷mesį, kad renginiuose pateikiama informacija yra pernelyg bendra arba aktuali nedidelei daliai asmenų.

• L÷t÷jant Lietuvos

ekonomikos augimui mažiau įsidarbinimo galimybių Lietuvoje, maž÷ja darbdavių suinteresuotumas pritraukti darbo j÷gą

(3.1) Išpl÷toti interneto informacinį portalą įvairioms tikslin÷ms grup÷ms, kuriame pageidaujantiems grįžti į Lietuvą asmenims bus teikiama aktuali informacija ir atsakoma į jų paklausimus

Neįgyvendinta

• Interneto informacinis portalas nebuvo sukurtas, parengtas tik portalo projektas;

• portalo funkcijas iš dalies atliko kitos emigrantams skirtos interneto svetain÷s

• labai nedidel÷ dalis išvykusiųjų ar grįžusių emigrantų (2-4 proc.) naudojosi emigrantams skirtomis svetain÷mis, kurias finansuoja valstyb÷181.

• Neaišku, kada bus sukurtas portalas. Tam trūksta l÷šų ir žmogiškųjų išteklių.

(3.2) Išleisti išsamų informacinį leidinį (kasmet jį atnaujinti), skirtą pageidaujantiems grįžti į Lietuvą migrantams

Įgyvendinta

• Informacinis leidinys išleistas ir 2007 m., ir 2008 m.;

• informacinis leidinys pasiek÷ labai mažą dalį išvykusiųjų.

• Informaciniame

leidinyje pateikiama informacija greitai tampa neaktuali

• daugelis skaičiusių informacinį leidinį neturi ką apie jį pasakyti, jis n÷ra įsimintinas.

(3.7) Rengti ir skleisti užsienyje informaciją apie grįžimo į Lietuvą ir investavimo joje galimybes, pabr÷žiant teritorinį aspektą

Įgyvendinama

• Informacija apie investavimą teikta specialiuose emigrantams skirtuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje, taip pat specialiuose leidiniuose;

• informacija dažniausiai teikiama neišskiriant emigrantų kaip tikslin÷s grup÷s;

• teritoriniam aspektui buvo skiriama labai nedaug d÷mesio.

• Tarp emigrantų dažniausiai vyrauja neigiamas nusistatymas verslo Lietuvoje ir investicijų atžvilgiu. 75,7 proc. išvykusiųjų nurodo, kad biurokratizmas ir korupcija apsunkina jų sugrįžimą.

181 Migracijos informacijos centrą sukūr÷ Tarptautin÷s migracijos organizacijos Lietuvos biuras

101

(3.10) Parengti specialią programą, skirtą užsienyje gyvenantiems ir ieškantiems darbo Lietuvoje lietuviams, apimančią jų informavimą, konsultavimą, darbo paiešką ir profesinį mokymą bei perkvalifikavimą

Įgyvendinta • Programa buvo parengta,

tačiau v÷liau nei planuota.

• Sunkumai susirandant darbą yra viena iš svarbiausių priežasčių, kuri skatina emigruoti iš naujo.

Šaltinis: sudaryta autorių. 2008 m. pabaigoje buvo įgyvendinta tik viena iš numatytų informacinių priemonių, viena – neįgyvendinta, o kitos tęsiamos. Tiesa, įgyvendintoji priemon÷ (3.10) nurodo į tam tikrą administracinį veiksmą (parengti programą), tačiau tai nereiškia, kad pati programa buvo s÷kmingai įvykdyta. Kaip ir tų priemonių, kurios aptartos pristatant pirmąjį uždavinį atveju, galima pasteb÷ti, kad dauguma priemonių apima įprastas institucijų funkcijas ir yra tęstin÷s ta prasme, kad jos buvo vykdomos prieš patvirtinant EMRS ir bus vykdomos toliau. Tai yra naudinga ir suteikia galimybę horizontaliai integruoti emigrantams aktualius klausimus į jau vykdomas veiklas. Kita vertus, tai kuria tam tikras rizikas, kurios ir atsiskleid÷ įgyvendinant šias priemones ir mažino jų efektyvumą. Pirma, nors pačios priemon÷s buvo sukurtos remiantis prielaida, kad emigrantai yra specifin÷ (kartais – prioritetin÷) tikslin÷ grup÷, ir valstyb÷ nori atkreipti jų d÷mesį į Lietuvos darbo rinkos ar verslo galimybes, daugeliu atveju šio principo n÷ra laikomasi. Vadovaujamasi prielaida, kad išvykusieji, jeigu jiems aktualu, gali gauti informaciją bendra tvarka. Antra, dalis priemonių persidengia (taip pat ir su kai kuriomis kitiems uždaviniams priskirtomis priemon÷mis, pvz. 3.12). Nelabai aišku, ar buvo prasminga atskirti 3.10 ir 2.5 priemones. Pirmoji priemon÷ yra iš esm÷s viena iš sąlygų tam tikroms antrosios priemon÷s veikloms. Bet kokiu atveju, įvardijant priemones didesnis d÷mesys tur÷tų būti skiriamas ne tiek administraciniams veiksmas (t. y. programos patvirtinimui), kiek realių veiksmų įgyvendinimui. Trečia, priemon÷s yra sisteminamos nenuosekliai. Vienos nurodo teikiamos informacijos turinį (įsidarbinimas, investavimo galimyb÷s, mokymas: 2.5, 3.7, 3.10), o kitos – informacijos šaltinius (portalas, leidinys: 3.1, 3.2). D÷l šios priežasties priemon÷s persidengia, tod÷l sunkiau išvengti dubliavimo, koordinuoti jų įgyvendinimą ir įvertini pasiekimus. Ketvirta, ir visų svarbiausia, nors EMRS suteik÷ galimybę institucijoms labiau pabr÷žti emigrantų poreikius vykdant įprastas veiklas, tai buvo pasiekta tik iš dalies. Šio aspekto vertinimas siejasi su uždavinio įgyvendinimo rodikliu, kuris nurodytas 3 lentel÷je:

1) emigrantų, kurie naudojosi teikiama informacija ir teigiamai įvertino informacijos kokybę bei aktualumą, dalis.

Grįžusių emigrantų apklausa parod÷, kad valstyb÷s institucijų teikiama informacija labai ribotai pasiekia emigrantus. 76 proc. grįžusiųjų ir 65,5 proc. išvykusiųjų nurod÷ nesinaudoję valstyb÷s institucijų informacin÷mis paslaugomis, o naudojosi, atitinkamai, 21 proc. ir 29 proc. (žr. Pav. Nr. 42). Kita vertus, tie migrantai, kurie naudojosi teikiama informacija, vertino ją gana palankiai. 62 proc. grįžusių emigrantų, tais atvejais, kai naudojosi vienos ar kitos institucijos teikiama informacija, nurod÷, jog liko labai patenkinti arba patenkinti gauta paslauga. Tarp šiuo metu užsienyje gyvenančių lietuvių, besinaudojusių institucijų teikiama informacija, labai patenkintų ir patenkintų yra mažiau – 41 proc. Kadangi informacin÷s priemon÷s daugiausia yra skirtos paskatinti užsienyje gyvenančius lietuvius

102

grįžti į Lietuvą, teigiamai vertintina tai, kad išvykusieji, kurie planuoja grįžti į Lietuvą 2008–2010 m. laikotarpiu, ne tik šiek tiek daugiau naudojasi jomis (33 proc.), bet ir truputį geriau vertina (51 proc. teigiamų įvertinimų).

Pav. Nr. 42. Grįžusių ir užsienyje gyvenančių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar jie yra naudojęsi valstyb÷s institucijų teikiama informacija išvykusiems ir planuojantiems grįžti.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

Grįžusieji Išvykusieji

76%

65,5%

20,9%

28,7%

3,1%5,8%

Nesinaudojo

Naudojosi

Nežino/neatsakė

Pastaba: grįžusiųjų N=800, išvykusiųjų N=2916. Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008 ir „TNS Gallup“ atliktos į užsienį gyventi išvykusių Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008.

Grįžusieji santykinai aktyviausiai naudojosi Sodros informacija (9 proc. visų grįžusiųjų arba 45 proc. tų, kurie apskritai naudojosi valstyb÷s institucijų teikiama informacija) ir šalyje, kurioje gyveno, veikiančios Lietuvos ambasados informacija (8 proc. visų grįžusiųjų arba 39 proc. tų, kurie naudojosi valstyb÷s institucijų teikiama informacija). Šiuo metu užsienyje gyvenantys lietuviai aktyviausiai naudojasi ambasadų informacija (65 proc. tų, kurie naudojasi valstyb÷s institucijų teikiama informacija) ir URM informacija (25 proc.). Toliau seka Sodra (17 proc.), Migracijos departamentas (16 proc.) ir Valstybin÷ mokesčių inspekcija (15 proc.). Kitų institucijų informacija mažai aktuali emigrantams (žr. Pav. Nr. 43).

Pav. Nr. 43. Grįžusių ir užsienyje gyvenančių emigrantų, kurie yra naudojęsi konkrečių valstyb÷s institucijų teikiama informacija išvykusiems ir planuojantiems grįžti, dalis.

45% 39% 19% 19% 19% 16% 15% 12% 11% 9% 8% 3% 1% 5%

17%

65%

15%8%

16%

5%8% 8%

25%

4%11% 11%

2% 2%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

SOD

RO

S in

form

acija

Lie

tuvo

s am

bas

adų

info

rmac

ija

VM

I in

form

acij

a

MIO

info

rmac

ija

MD

info

rmac

ija

SAD

M in

form

acij

a

SAD

M le

idin

iu

LGIT

IC t

inkl

apiu

UR

M in

form

acij

a

LGIT

IC le

idin

iu

Lie

tuvo

s p

rist

atym

ais,

dar

bo

mu

gėm

is

TMID

info

rmac

ija

Lie

tuvo

s ar

chyv

ų

info

rmac

ija Kit

a

Grįžusieji Išvykusieji

Pastaba: duomenys rodo, kokia dalis respondentų, kurie apskritai naudojosi Lietuvos valstyb÷s institucijų teikiama informacija, naudojosi konkrečios institucijos informacija. Grįžusiųjų N=165, išvykusiųjų N=837. Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008 ir „TNS Gallup“ atliktos į užsienį gyventi išvykusių Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008.

103

Tie emigrantai, kurie naudojosi valstyb÷s teikiama informacija, liko ja gana patenkinti. Visi vertinimai yra didesni už vidutinius (mažiausia reikšm÷ 5 balų skal÷je yra 2,64 balo) (žr. Pav. Nr. 44). Išvykusieji geriausiai vertino Lietuvos ambasadų, Migracijos informacijos centro ir URM informacines paslaugas. Grįžusieji aukščiausius balus suteik÷ Migracijos departamento, URM ir LGITIC tinklapio informacijai. Pažym÷tina, kad išvykusieji vidutiniškai prasčiau įvertino visų institucijų informaciją nei grįžusieji.

Pav. Nr. 44. Grįžusių ir užsienyje gyvenančių emigrantų pasitenkinimo gauta informacija vertinimas.

3,46 3,42 3,41 3,27 3,26 3,2 3,17 3,17 3,15 3 2,99 2,93 2,64

3,86 3,87 4,063,45

4,163,64 3,62

3,29 3,4

43,56

3,24

4,05

0

1

2

3

4

5

Lie

tuvo

s am

bas

adų

in

form

acija

MIO

info

rmac

ija

UR

M in

form

acija

VM

I in

form

acija

MD

info

rmac

ija

SOD

RO

S in

form

acija

LGIT

IC le

idin

iu

Lie

tuvo

s p

rist

atym

ais,

…

TMID

info

rmac

ija

Lie

tuvo

s ar

chyv

ų

info

rmac

ija

SAD

M in

form

acija

SAD

M le

idin

iu

LGIT

IC t

inkl

apiu

Išvykusieji

Grįžusieji

Pastaba: migrantai informaciją vertino 5 balų skal÷je, kurioje 1 balas reišk÷ „esu labai nepatenkintas /-a gauta paslauga“, o 5 balai reišk÷ – „esu labai patenkintas /-a gauta paslauga“. Paveiksl÷lyje pateikiami vertinimų vidurkiai. Grįžusiųjų N=165, išvykusiųjų N=837. Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008 ir „TNS Gallup“ atliktos į užsienį gyventi išvykusių Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008.

Pesimistiškesnis išvykusiųjų požiūris lyginant su grįžusiais pastebimas ir kituose atsakymuose. Pavyzdžiui, 60 proc. išvykusiųjų pritar÷ teiginiui, kad išvykusių iš Lietuvos sugrįžimą apsunkina korupcija ir biurokratizmas Lietuvoje, tarp grįžusių taip manančių buvo 35 proc. 40 proc. išvykusiųjų mano, kad Lietuvoje į emigrantus žiūrima neigiamai, tačiau tik 30 proc. grįžusių (tuo tarpu 2008 m. atliktas Lietuvoje vyraujančio požiūrio į emigrantus tyrimas atskleid÷, kad dauguma (74 proc.) Lietuvos gyventojų emigrantus vertina palankiai182). Tarp emigrantų (ypač tarp išvykusiųjų) paplitusios neigiamos stereotipin÷s nuostatos rodo, kad objektyvios informacijos apie Lietuvą sklaida tarp išvykusiųjų išlieka itin aktuali. Didel÷ dalis išvykusiųjų ir grįžusiųjų nurodo, kad jiems informacija apie Lietuvos darbo rinką, verslo sąlygas ir t. t. yra reikalinga ir nemažai daliai jos trūko. Labiausiai migrantams trūksta informacijos apie valstyb÷s teikiamas paslaugas sugrįžtantiems ir darbo užsienyje stažo įskaitymą bei užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimą Lietuvoje. Mažiausiai migrantai pasigedo informacijos apie Lietuvos ekonomines ir politines aktualijas (žr. Pav. Nr. 45). Išvykusieji informacijos pasigenda labiau nei grįžusieji, tačiau vertinimai, kokios informacijos trūksta santykinai labiausiai praktiškai sutampa. Išimtis – informacija, susijusi su švietimu: grįžusieji labiau nei išvykusieji pasigedo informacijos apie studijų Lietuvos aukštosiose mokyklose galimybes (atitinkamai 4 ir 11 vieta pagal informacijos trūkumą), o išvykusiems labiau nei grįžusiems trūksta informacijos apie sąlygas vaikams tęsti mokslus Lietuvos vidurin÷se mokyklose (atitinkamai 3 ir 11 vietos pagal informacijos trūkumą). Emigrantų nurodomas informacijos trūkumas, viena vertus,

182 Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). „Požiūris į emigraciją ir emigrantus: Lietuvos gyventojų ir užsienio lietuvių bendruomenių atstovų požiūrio į emigraciją tyrimas“. Vilnius.

104

reiškia, jog jos reikia ir valstyb÷s pastangos šioje srityje yra aktualios. Kita vertus, informacines priemones valstyb÷s institucijos vykdo jau ne pirmus metus, vadinasi, bent jau iki šiol jos nebuvo pakankamai efektyvios.

Pav. Nr. 45. Grįžusių ir užsienyje gyvenančių emigrantų informacijos pakankamumo vertinimas.

3,713,62 3,54 3,52 3,5 3,48 3,46 3,46 3,46 3,43 3,36

2,96

3,45 3,41 3,05 3,27 3,33 3,26 3,27 3,26 3,15 3,13 3,29 30

1

2

3

4

Ap

ie L

ietu

vo

s v

als

tyb

ės

teik

iam

as

pa

sla

ug

as

sug

rįžt

an

tie

ms

Ap

ie d

arb

o s

tažo

užs

ien

yje

įs

ka

ity

mą

, k

va

lifi

ka

cijo

s p

rip

aži

nim

ą

Ap

ie s

ąly

ga

s v

aik

am

s tę

sti

mo

ksl

us

Lie

tuv

os

be

nd

rojo

la

vin

imo

sis

tem

oje

Ap

ie m

ok

esč

ių s

iste

mą

ir

mo

ke

stin

es

pri

ev

ole

s

Ap

ie v

ers

lo s

teig

imo

, in

ve

sta

vim

o g

ali

my

be

s ir

są

lyga

s L

ietu

vo

je

Ap

ie į

sid

arb

inim

o g

ali

myb

es

Ap

ie g

ali

my

bę

ga

uti

sv

eik

ato

s p

rie

žiū

ros

pa

sla

ug

as

Ap

ie g

ali

my

bę

ga

uti

v

als

tyb

ės

soc

iali

nę

para

mą

ir

so

cia

lin

es

pa

slau

ga

s

Ap

ie d

arb

o s

ąly

ga

s,

atl

yg

inim

o ly

gį

Lie

tuvo

je

Ap

ie J

ūsų

te

ise

s ir

so

cia

line

s g

ara

nti

jas

toje

ša

lyje

, k

uri

oje

gy

ve

na

te

Ap

ie g

ali

my

bes

stu

dij

uo

ti

Lie

tuv

os

au

kšt

osi

ose

m

ok

yk

lose

Ap

ie L

ietu

vo

s e

ko

no

min

es

ir p

oli

tine

s a

ktu

ali

jas

Išvykusieji

Grįžusieji

Pastaba: migrantai informacijos trūkumą vertino 5 balų skal÷je, kurioje 1 balas reišk÷ „informacijos visiškai netrūko“, o 5 reišk÷ – „informacijos labai trūko“. Paveiksl÷lyje pateikiami vertinimų vidurkiai. Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008 ir „TNS Gallup“ atliktos į užsienį gyventi išvykusių Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008.

Emigrantai labiausiai pasigenda tos informacijos, kurios viešinimui skiriama santykinai daug valstyb÷s d÷mesio. Vadinasi, didel÷ problema yra tai, kad teikiama informacija nepasiekia emigrantų. Apklausų metu emigrantų komentaruose neretai buvo teigiama, kad jie pirmą kartą girdi apie valstyb÷s institucijų teikiamą informaciją, veikiančias emigrantams skirtas interneto svetaines, išleistus specialius leidinius ir pan. Emigrantai taip pat mini, kad būtų itin reikalingas vienas visą reikiamą informaciją pateikiantis kanalas. Pavyzdžiui, teigiama, jog „dauguma emigrantu naudoja internetą kaip pagrindini informacijos šaltinį, jei butu svetain÷, pvz. www.grįžtu.lt ar pan., kur būtų galima rasti viską vienoje vietoje, tai, manau, labai pad÷tų“ (atsakymas į klausimą „Kokiomis priemon÷mis, Jūsų nuomone, Lietuvos valstyb÷ gal÷tų labiausiai pad÷ti išvykusiems iš šalies ir norintiems sugrįžti?). Informacinis portalas, kuris potencialiai gal÷tų būti plačiausiai pasiekiamas ir tapti pagrindiniais informaciniais vartais į Lietuvą, neveikia. Veikia kelios institucijų interneto svetain÷s, bet jomis naudojasi labai nedidel÷ dalis išvykusiųjų, jos nebuvo svarbus informacijos šaltinis grįžusiems priimant sprendimą d÷l grįžimo. Ateityje didelį iššūkį valstyb÷s naudojamoms informacin÷ms priemon÷ms kels ekonominiai sunkumai Lietuvoje ir pasaulyje, prasid÷ję 2008 m. pabaigoje. Iki šiol išvykusiesiems siunčiamos žinios labiausia pabr÷ž÷ spartų Lietuvos ekonomikos augimą ir su tuo susijusias perspektyvas. Ateityje reik÷s labiau niuansuoto ir į ekonominius motyvus mažiau orientuoto požiūrio. Komunikacijos klausimai bus detaliau nagrin÷jami ir konkretesni pasiūlymai bus suformuluoti II šio tyrimo ataskaitoje, kuri, kaip planuojama, bus pateikta 2009 m. kovo m÷n.

105

3 UŽDAVINYS Teikti paramą grįžtantiems emigrantams

Specialia parama grįžtantiems emigrantams siekiama sumažinti jiems kylančius migracijos kaštus. Parama skiriama atskiroms tikslin÷ms grup÷ms, kurių grįžimas yra itin pageidaujamas.

• Pirma, aukštos kvalifikacijos migrantams, vadinamiesiems „protams“. Konkurencija d÷l „protų“ pasaulyje šiuo metu itin intensyvi. Jų sugrįžimas Lietuvai būtų itin naudingas tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu.

• Antra, vaikams ir jaunimui. Lietuvoje demografin÷ pad÷tis n÷ra gera – d÷l mažo gimstamumo ir emigracijos maž÷ja jaunų žmonių. Tod÷l aktualu pritraukti vaikus ir jaunimą. Be to, vaikų reintegracija į visuomenę (visų pirma į švietimo sistemą) itin svarbus klausimas ir jų t÷vams apsisprendžiant d÷l sugrįžimo.

• Trečia, jauniesiems ūkininkams. Lietuvos kaimiški regionai patiria smarkų jaunų žmonių „nutek÷jimą“, tod÷l aktualu paskatinti jų grįžimą.

Paramos mechanizmas įsijungia emigrantams nusprendus grįžti į Lietuvą. Teikiama pagalba palengvina jų persik÷limą ir gali tapti motyvuojančiu grįžti veiksniu. Siekiant šio uždavinio įgyvendinamos keturios priemon÷s, kurios apima protų susigrąžinimo programą, paramą jauniesiems ūkininkams, užsienyje gyvenusių Lietuvos piliečių vaikų integraciją į Lietuvos bendrojo lavinimo sistemą. Šios priemon÷s – tai:

• 2.7. priemon÷. Parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti Užsienio lietuvių kilm÷s studentų, absolventų ir jaunųjų mokslininkų stažuočių bei mokymosi visą gyvenimą Lietuvos aukštosiose mokyklose, mokslo įstaigose bei jų laboratorijose, Lietuvos valstyb÷s institucijose bei privačiose bendrov÷se programą;.

• 2.8. priemon÷. Parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti Protų susigrąžinimo programą;.

• 2.9. priemon÷. Suteikti galimybę jauniesiems ūkininkams (iki 40 metų), grįžtantiems į Lietuvą ir turintiems atitinkamą kvalifikaciją, įkurti ūkius Lietuvoje pagal Lietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“;.

• 3.8. priemon÷. Užtikrinti užsienyje gyvenusių (gyvenančių) Lietuvos piliečių ir lietuvių kilm÷s užsieniečių vaikams galimybes integruotis į Lietuvos bendrojo lavinimo sistemą ir sudaryti palankias sąlygas stoti į aukštąsias mokyklas.

Toliau atliekamas kiekvienos iš šių priemonių įgyvendinimo vertinimas.

5.3. Trečiojo uždavinio priemonių pasiekimo ir rezultatų vertinimas

106

5.3.1. Priemon÷ (2.7.) Užsienio lietuvių stažuočių ir mokymosi programa

Parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti Užsienio lietuvių kilm÷s studentų, absolventų ir jaunųjų mokslininkų stažuočių bei mokymosi visą gyvenimą Lietuvos aukštosiose mokyklose, mokslo įstaigose bei jų laboratorijose, Lietuvos valstyb÷s institucijose bei privačiose bendrov÷se programą. Priemon÷s statusas Neįgyvendinta


ŠMM, Lietuvos mokslo taryba, LGITIC, mokslo ir studijų institucijos

Laikotarpis 2008 metų I ketvirtis

Pasiekti rezultatai (iki 2008 m. gruo-

džio m÷n.)

Svarb

iau

si

• Rezultatų n÷ra pasiekta.

Pap

ild

om

i

• Užsienio lietuvių mokymąsi Lietuvos aukštosiose mokyklose reglamentuoja kiti teis÷s aktai;

• Užsienio lietuviams sudaromos lengvatin÷s sąlygos stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas;

• Užsienio lietuviams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose, teikiama finansin÷ parama.

Vykdant „protų pritraukimo“ į Lietuvą politiką užsienyje gyvenantys lietuvių kilm÷s absolventai, studentai ir jaunieji mokslininkai yra ypač svarbi tikslin÷ grup÷. Lietuviška kilm÷ neretai skatina juos kuriam laikui atvykti į Lietuvą, susipažinti su šalimi ir jos kultūra. Norint sustiprinti jų lietuvišką identitetą, paskatinti likti Lietuvoje, o kartu ir pasinaudoti jų sukauptomis žiniomis itin svarbu sudaryti jiems kuo palankesnes atvykimo ir studijų bei stažuočių Lietuvoje sąlygas.

Priemon÷ yra neįgyvendinta, nes programa n÷ra parengta. ŠMM siūlo šios priemon÷s atsisakyti, argumentuodama, kad problema yra sprendžiama kitomis priemon÷mis183:

1) įgyvendinant „Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programą“184;

2) vykdant LR Vyriausyb÷s nutarimą „D÷l valstyb÷s paramos skyrimo lietuvių kilm÷s užsieniečiams, atvykstantiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, ir Lietuvos mokytojams, d÷stytojams bei kultūros ir meno darbuotojams, vykstantiems į užsienio šalis dirbti

183 Ekonomin÷s migracijos reikalų komisijos pos÷džio medžiaga. ŠMM atsakymas į SADM 2008 m. rugs÷jo 10 d. raštą Nr. (19.26-63)-SD-8262 d÷l Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos priemonių plano vykdymo.

184 LR Vyriausyb÷s 2008 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. 732 "D÷l aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų programos patvirtinimo". Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. 85-3384.

Priemon÷s poreikis


107

lietuvių švietimo, kultūros įstaigose, aukštųjų mokyklų lituanistikos ar baltistikos centruose ir lietuvių bendruomen÷se, tvarkos“185;

3) vykdant „Protų susigrąžinimo ir pritraukimo programą“ (žr. 2.8. priemon÷s vertinimą).

Užsienio lietuviams yra sudarytos lengvatin÷s sąlygos stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Išeivijos ir lietuvių kilm÷s užsieniečių vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai, kurie ne mažiau kaip trejus metus yra gyvenę užsienyje, o atvykę į Lietuvą prad÷jo mokytis ne anksčiau kaip devintoje (gimnazijos pirmoje) klas÷je, gali būti konkurso būdu priimami į Švietimo ir mokslo ministerijos nustatomas asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienyje, pri÷mimo į visiškai arba iš dalies valstyb÷s biudžeto l÷šomis finansuojamas pagrindines ar vientisąsias studijas valstybin÷se aukštosiose mokyklose kvotas186. VšĮ „Užsienio lietuvių r÷mimo centras“, be to, teikia konsultacijas ir finansinę paramą lietuvių kilm÷s užsieniečiams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose. Lietuvių kilm÷s užsieniečiams konkurso būdu skiriamos 1–3 LR Vyriausyb÷s nustatyto minimalaus gyvenimo lygio dydžio pašalpos187. Priemon÷ n÷ra įgyvendinta, tačiau tai nereiškia, kad valstyb÷ neteikia jokios paramos užsienio lietuvių kilm÷s studentams studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose (tiesa, nevykdomos jokios specialios priemon÷s d÷l stažuočių privačiame sektoriuje). Asmenys, įgiję išsilavinimą užsienyje, įskaitant užsienio lietuvius, gali pretenduoti į 150 (papildomų) vietų kvotą Lietuvos aukštosiose mokyklose188. Tokiu būdu jie konkuruoja tik tarpusavyje, nekonkuruodami su vidurinį išsilavinimą įgijusiais Lietuvoje. Remiantis ŠMM pateikiamais duomenimis, ši kvota pastaruosius trejus metus nebuvo išnaudota: 2006 m. šia galimybe pasinaudojo apie 80, 2007 m. apie 100 ir 2008 m. taip pat apie 100 išeivijos ir lietuvių kilm÷s užsieniečių. Tai gali vesti prie dviejų gana prieštaringų išvadų d÷l specialios programos reikalingumo. Viena vertus, neišnaudotos kvotos tarsi rodo, kad didelio poreikio kurti atskirą programą d÷l užsienio lietuvių studijų Lietuvoje n÷ra, nes norinčių studijuoti n÷ra daug. Kita vertus, galbūt kvotos n÷ra išnaudojamos d÷l informacijos apie studijų Lietuvoje galimybes stokos ar menko Lietuvos aukštųjų mokyklų populiarumo tarp užsienio lietuvių. Grįžusių emigrantų apklausos metu 17 proc. respondentų nurod÷, kad jiems buvo reikalinga informacija apie galimybes studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Beveik pusei iš jų tokios informacijos trūko. Penktadaliui šiuo metu užsienyje gyvenančių lietuvių taip pat yra reikalinga (aktuali) informacija apie studijas Lietuvoje. Iš jų šios informacijos pasigedo 44 proc. Taigi speciali programa

185LR Vyriausyb÷s 2006 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 140 „D÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1996 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. 1211 „D÷l paramos Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Rytų Europos šalių lietuviams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką mokytis valstybin÷se profesin÷se bei aukštesniosiose mokyklose, ir Lietuvos švietimo bei kultūros darbuotojams, vykstantiems į nurodytąsias šalis dirbti lietuvių ugdymo įstaigose ir bendruomen÷se“ pakeitimo.“ Valstyb÷s žinios, 2006, Nr. 22-691.

186 LR švietimo ir mokslo ministro 2008 m. geguž÷s 29 d. įsakymas Nr. ISAK-1565. „D÷l išeivijos ir lietuvių kilm÷s užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių pri÷mimo į valstybines aukštąsias mokyklas.“ Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. Nr. 65-2502.

187 LR švietimo ir mokslo ministro 2006 mkovo 3 d. įsakymas Nr. ISAK-376. „D÷l pašalpų lietuvių kilm÷s užsieniečiams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose, mok÷jimo ir atsiskaitymo už skirtas l÷šas tvarkos aprašo patvirtinimo.“ Valstyb÷s žinios, 2006, Nr. 30-1055.

188LR švietimo ir mokslo ministro 2008 m. liepos 18 d. įsakymas Nr. ISAK-2156. „D÷l asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienyje, išeivijos ir Lietuvių kilm÷s užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių, 2008 metais priimamų į visiškai arba iš dalies Lietuvos valstyb÷s biudžeto l÷šomis finansuojamas studijas Lietuvos valstybin÷se aukštosiose mokyklose, studijų vietų skaičiaus.“ Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. 82-3271.


108

gal÷tų būti nukreipta į užsienio lietuvių informavimą apie studijų Lietuvoje galimybes, taip pat skatinimą atvykti studijuoti į Lietuvą. Be to, pažym÷tina, kad užsienio lietuvių stažuočių Lietuvoje klausimas lieka neišspręstas. Tik÷tina, kad per pastaruosius aštuoniolika metų itin išaugus Lietuvos diasporai, užsienio lietuvių, potencialiai norinčių studijuoti ar stažuotis Lietuvoje, skaičius gali gerokai išaugti. Reikalinga būtų imtis priemonių paskatinti užsienio lietuvius atvykti į Lietuvą ir sudaryti jiems kuo palankesnes sąlygas. Kita vertus, šiuo atveju susiduriama ir labiau sistemin÷mis Lietuvos švietimo ir mokslo problemomis. Dažnai atkreipiamas d÷mesys į tai, kad Lietuvos aukštojo mokslo kokyb÷ n÷ra pakankama. Daliai išvykusiųjų (apie 29 proc.) tai yra reikšmingas ar labai reikšmingas veiksnys, apsunkinantis sprendimą d÷l sugrįžimo.

5.3.2 Priemon÷ (2.8.) Protų susigrąžinimo programa

Parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti Protų susigrąžinimo programą. Priemon÷s statusas

Įgyvendinta

Atsakinga institucija ŠMM, TMID189 Laikotarpis 2007 metų IV ketvirtis


m. gruodžio

m÷n.)

Svarb

iau

si

• 2008 m. lapkričio 20 d. patvirtinta Protų susigrąžinimo ir pritraukimo programa.

Pap

ild

om

i

• Įvykdytas projektas „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“;

• 2006 m. gruodžio – 2008 m. geguž÷s m÷n. Užsienio lietuvių r÷mimo centro parama trumpalaikiams moksliniams vizitams Lietuvoje suteikta 61 užsienyje dirbančiam mokslininkui.

Intensyvios Lietuvos gyventojų emigracijos metu iš šalies išvyksta ir dalis pačios aukščiausios kvalifikacijos asmenų – mokslininkų, tyr÷jų, vadinamųjų „protų“. Nors mokslininkų mobilumas iš principo yra teigiamas reiškinys (keliama kvalifikacija, susipažįstama su pasaulin÷mis mokslo tendencijomis ir pan.), siunčiančiai šaliai jis yra naudingiausias tuomet, kai mokslininkai grįžta dirbti į t÷vynę arba nuotoliniu būdu palaiko glaudžius ryšius su ja. Taigi šia priemone siekiama skatinti iš Lietuvos išvykusius „protus“ palaikyti ir stiprinti nuolatinį ryšį su Lietuva ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas jų profesinei karjerai Lietuvoje. Įgyvendinant šią priemonę 2008 m. lapkričio 20 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo patvirtinta Protų susigrąžinimo ir pritraukimo programa190. Ji yra platesn÷ nei numatyta EMRS, nes yra skirta ne tik susigrąžinti iš Lietuvos išvykusius protus, bet ir pritraukti užsienio šalių mokslininkus ir tyr÷jus. Tikimasi, kad tokiu būdu pavyks paversti Lietuvos

189 Kadangi Protų susigrąžinimo programa apima tik ŠMM kompetencijos klausimus, TMID jos rengime nedalyvavo.

190 2008 m. lapkričio 20 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-3207patvirtinta Protų susigrąžinimo ir pritraukimo programa.


Priemon÷s poreikis


109

mokslo sistemą tarptautiškesne. Kita vertus, kartu pripažįstama, kad vis d÷lto greičiausiai programos teikiamomis galimyb÷mis daugiausia naudosis lietuvių kilm÷s mokslininkai ir tyr÷jai. Tod÷l tai bus gera paskata jiems grįžti į t÷vynę191. Programa parengta ir patvirtinta vieneriais metais v÷liau nei buvo numatyta EMRS. V÷lavimą l÷m÷ planavimo netobulumas: „Protų“ susigrąžinimo programą buvo numatyta parengti 2007 m. IV ketvirtį, tačiau ji tur÷jo remtis Užsienio lietuvių r÷mimo centro kartu su ŠMM ir TMID vykdyto projekto „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ rezultatais. Pastarasis projektas buvo baigtas tik 2008 m. pavasarį. Projekto metu parengtoje programoje buvo išskirti uždaviniai ir priemon÷s jiems pasiekti, taip pat numatyti programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai, įvardyti galimi priemonių vykdytojai192. Dauguma pasiūlymų pateko į įvairių institucijų kompetencijos sritį, tuo tarpu pagal EMRS 2.8. priemonę ŠMM buvo įpareigota parengti tik jos kompetencijos ribose įgyvendinamą programą (tvirtinama Švietimo ir mokslo ministro įsakymu). Tod÷l ŠMM rengiant ir tvirtinant programą projekto rezultatais buvo pasinaudota tik iš dalies193. 1 intarpas. Projektas “Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“

Projektas “Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“, įgyvendintas 2006–2008 m., buvo finansuojamas pagal Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto "Žmogiškųjų išteklių pl÷tra" 2.5 priemonę "Žmogiškųjų išteklių kokyb÷s gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje". Projekto metu buvo surengtas 61 trumpalaikis užsienyje dirbančių mokslininkų vizitas Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijose. Daugelis į Lietuvą atvykusių užsienyje dirbančių mokslininkų ne tik pateik÷ pasiūlymų, kaip jų išradimus pritaikyti pramon÷je, sveikatos apsaugos sektoriuje ir kitur, bet ir užmezg÷ kontaktus su kolegomis Lietuvoje, ne vienas ketina atvykti į Lietuvą d÷styti194. Mokslininkų vizitų metu buvo atliekamas ULRC sociologinis tyrimas, siekiantis išsiaiškinti protų nutek÷jimo priežastis. Šiuo tyrimu siekta ištirti ryšių tarp Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijų ir dirbančių užsienyje lietuvių mokslininkų pobūdį bei numatyti jų bendradarbiavimo galimybes. Tyrime aiškintasi, koks būtų potencialus užsienyje studijuojančių ar dirbančių Lietuvos tyr÷jų poreikis investicijoms, konsultacijoms, patalpoms mokslo ir technologijų parkuose ar inkubatoriuose, kokie tyr÷jų ryšiai su Lietuvos mokslinių tyrimų institucijomis bei verslo įmon÷mis. Projekto metu taip pat buvo atlikti tyrimai „Kaip užsienyje dirbančius

191 Interviu su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovu, Vilnius, 2008 gruodžio 1d. 192 Užsienio lietuvių r÷mimo centras (2008). „Užduotis Lietuvai – nuo protų nutek÷jimo prie protų

pritraukimo“. <http://www.ulrc.lt/mokslininkams/Protu_susigrazinimo_projekto_leidinys.pdf> [Žiūr÷ta 2008-12-04].

193 Interviu su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovu, Vilnius, 2008 gruodžio 1d. 194 Užsienio lietuvių r÷mimo centras (2008). „Užduotis Lietuvai – nuo protų nutek÷jimo prie protų

pritraukimo.“<http://www.ulrc.lt/mokslininkams/Protu_susigrazinimo_projekto_leidinys.pdf> [Žiūr÷ta 2008-12-04].

110

Lietuvos mokslininkus susigrąžinti į Lietuvos aukštųjų technologijų sektorių“195 ir „Kod÷l jauni perspektyvūs mokslininkai palieka Lietuvą ir kas paskatintų grįžti?“196 Tyrimų rezultatai buvo panaudoti rengiant Protų susigrąžinimo programą.

Priemon÷, nors ir v÷luojant, yra įgyvendinta, t. y. programa yra patvirtinta. Vis tik atkreiptinas d÷mesys, kad didžioji dalis Protų susigrąžinimo ir pritraukimo programos priemonių yra perkeltos iš kitų programų, visų pirma iš Tyr÷jų karjeros programos197. Papildomų l÷šų naujai programai įgyvendinti n÷ra skirta. Tod÷l didžiausia Protų susigrąžinimo ir pritraukimo programos prid÷tin÷ vert÷ yra ta, kad ją rengiant atlikta situacijos analiz÷ ir dar kartą atkreiptas d÷mesys į „protų“ pritraukimo klausimo aktualumą198. Kadangi Protų susigrąžinimo ir pritraukimo programa patvirtinta tik 2008 m. lapkričio 20 d., jos įgyvendinimą vertinti n÷ra galimyb÷s. Tačiau 2007–2008 m. projekto „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ metu, kaip min÷ta, buvo įgyvendinama trumpalaikių mokslininkų vizitų Lietuvoje programa. Grįžusių emigrantų apklausos metu 20 proc. respondentų žinojo tokią programą, 1 proc. buvo ja naudojęsis (žr. Pav. Nr. 46). Daugiausia žinančių šią programą buvo tarp bakalauro laipsnį turinčių respondentų – 29 proc. O iš dviejų apklausoje dalyvavusių mokslų daktaro laipsnį turinčių asmenų n÷ vienas apie šią programą nebuvo gird÷jęs. Taigi tik÷tina, kad informacijos sklaida vis dar n÷ra pakankama.

Pav. Nr. 46. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar jie yra naudojęsi projekto „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ mokslininkų vizitų į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas programa.

0%

20%

40%

60%

80%

Naudojosi Žino tokią, bet nesinaudojo

Nežino tokios, neatsakė

0,9%

20,0%

79,1%

Pastaba: grįžusiųjų N=800. Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008.

Programos įgyvendinimo potencialą ir riziką neblogai atskleidžia išvykusiųjų apklausos duomenys. Apklausos metu apie „Protų“ susigrąžinimo programą buvo gird÷ję 25,5 proc. apklaustųjų. Dauguma jų informaciją gavo iš

195 Užsienio lietuvių r÷mimo centras (2008). „Tyrimas: kaip užsienyje dirbančius Lietuvos mokslininkus susigrąžinti į Lietuvos aukštųjų technologijų“ sektorių?“ 2008-06-11 http://www.ulrc.lt/mokslininkams/?menu=nauj&naujmenu=naujpz20080611 [Žiūr÷ta 2008-12-04].

196 Užsienio lietuvių r÷mimo centras (2008). „Socialinis tyrimas: kod÷l jauni perspektyvūs mokslininkai palieka Lietuvą ir kas paskatintų grįžti?“ 2008-06-04 <http://www.ulrc.lt/mokslininkams/?menu=nauj&naujmenu=naujpz20080604> [Žiūr÷ta 2008-12-04].

197 2007 m. gruodžio 3 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2335 patvirtinta Tyr÷jų karjeros programa.

198 Interviu su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovu, Vilnius, 2008 gruodžio 1d.



111

žiniasklaidos. Didžioji dalis – 69,9 proc. – išvykusiųjų nieko nebuvo gird÷ję apie priemones, taikomas „protams“ susigrąžinti. Tiesa, šios programos žinomumas priklauso nuo respondentų turimo išsilavinimo. Tarp neturinčių aukštojo išsilavinimo nieko negird÷jusių apie programą dalis buvo 76 proc., tarp bakalaurų – 66,3 proc., tarp magistrų – 51,4 proc. Apklausoje taip pat dalyvavo 39 mokslų daktarai – potencialūs „protų“ susigrąžinimo programos dalyviai. Nors mažas tokių respondentų skaičius neleidžia daryti statistiškai pagrįstų apibendrinimų, gauti duomenys gali atspind÷ti tam tikras tendencijas. Iš 39 mokslo daktaro laipsnį turinčių išvykusiųjų 2 yra dalyvavę arba planuoja dalyvauti „protų“ susigrąžinimo programoje, 10 n÷ra nieko gird÷ję apie šią programą. Likusieji informacijos yra gavę iš draugų/pažįstamų arba iš žiniasklaidos. Gauti duomenys atskleidžia poreikį tikslingai skleisti informaciją, ypač stengiantis pasiekti iš Lietuvos išvykusius mokslų daktarus.

5.3.3. Priemon÷ (2.9.) Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas

Suteikti galimybę jauniesiems ūkininkams (iki 40 metų), grįžtantiems į Lietuvą ir turintiems atitinkamą kvalifikaciją, įkurti ūkius Lietuvoje pagal Lietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas.“


Atsakinga institucija ŽŪM Laikotarpis Kasmet


m. gruodžio

m÷n.)

Svarb

iau

si

• 2007 m. paraiškas paramai pagal programą „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ gauti pateik÷ 57 asmenys, kurie iki paraiškos pateikimo buvo išvykę iš Lietuvos darbo tikslais.

Pap

ild

om

i

• Užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai gali internetu teikti užklausas ŽŪM d÷l programos „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, informacija skelbiama ŽŪM interneto svetain÷je.

Lietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013 metų programos priemon÷ „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ yra skirta paskatinti jaunus žmones apsigyventi ir dirbti kaime. Teikiant paramą siekiama pritraukti jaunus žmones į žem÷s ūkio sektorių, taip didinant pastarojo konkurencingumą, kartu gerinant demografinę ir socialinę pad÷tį Lietuvos kaimuose. Ekonomin÷s migracijos valdymo kontekste „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ programa yra aktuali dviem aspektais.

• Pirma, emigracija itin ženkliai paveik÷ Lietuvos kaimus. Programa suteikia galimybę Lietuvos emigrantus, gyvenusius kaimuose, paskatinti grįžti į anksčiau gyventas vietas. Be to, pagal programą negrąžintinai mokama vienkartin÷ išmoka (iki 40 tūkst. eurų) emigrantams gali tapti gera parama v÷l įsitvirtinti Lietuvoje;

• Antra, nemaža dalis Lietuvos emigrantų užsienyje dirba žem÷s ūkio darbus. Grįžusių emigrantų apklausa parod÷, kad 17 proc. dirbusiųjų užsienyje dirbo žem÷s ūkyje. Tai antras pagal populiarumą ūkio sektorius po statybos. Dirbdami žem÷s ūkyje Lietuvos emigrantai įgyja ūkininkavimo patirties ir žinių, kurios gali prisid÷ti prie Lietuvos žem÷s ūkio sektoriaus produktyvumo augimo. Beveik pus÷ dirbusių žem÷s ūkio sektoriuje buvo 40 metų

Priemon÷s poreikis

112

ar jaunesni, taigi galintys gauti paramą pagal „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programą“.

Teisę pasinaudoti pagal „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ programą teikiama parama turi visi programos reikalavimus atitinkantys Lietuvos piliečiai, įskaitant ir gyvenančius užsienyje. Kaip nurodoma EMRS įgyvendinimo ataskaitoje, iš viso 2007 metais pagal šią priemonę buvo pateiktos 727 paraiškos, kuriose bendra prašomos paramos suma – 89 336 203 Lt, o šiai priemonei buvo skirta 94 798 902 Lt. Iš paraiškas pateikusiųjų yra 57 pareišk÷jai, kurie iki paramos paraiškos pateikimo buvo išvykę iš Lietuvos Respublikos darbo tikslais. Šių pareišk÷jų prašoma paramos suma – 7 456 583 Lt. Iš jų 2 pareišk÷jai pateik÷ prašymą išregistruoti paraiškas (šių pareišk÷jų prašoma paramos suma – 276 224 Lt), 2 pareišk÷jų paraiškos tinkamumo vertinimo metu buvo įvertintos neigiamai (šių pareišk÷jų prašoma paramos suma – 276 224 Lt), 5 pareišk÷jams sutartys buvo rengiamos pasirašyti (šių pareišk÷jų prašoma paramos suma – 690 560 Lt). Užsienyje gyvenantys lietuviai, norintys grįžti į Lietuvą ir gauti paramą pagal programą „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, reikalingą informaciją gali rasti Žem÷s ūkio ministerijos interneto svetain÷je. Jie taip pat gali teikti užklausas internetu. Atsakymai į klausimus skelbiami ŽŪM interneto svetain÷je. Tačiau paraišką įmanoma pateikti tik grįžus į Lietuvą. Tokiu būdu bandoma užtikrinti, kad būtent pareišk÷jas naudosis gauta parama199.

Priemon÷s įgyvendinimas vertintinas nevienareikšmiškai. Viena vertus, priemon÷ yra įgyvendinama, nes grįžtantys į Lietuvą emigrantai turi teisę dalyvauti aptariamoje programoje, o dalyvaujantiems ir atitinkantiems visus reikalavimus suteikiama parama. Kita vertus, programoje emigrantai n÷ra laikomi atskira tiksline grupe. Tod÷l ši priemon÷ neturi didesn÷s tiesiogin÷s įtakos vykdant ekonomin÷s migracijos reguliavimo politiką. Mažą šios priemon÷s poveikį ekonominei migracijai rodo ir gana nedidelis ja pasinaudojusių iš užsienio į Lietuvą gyventi grįžusių lietuvių skaičius. Išvykusiųjų apklausoje dalyvavo 49 asmenys, kurie gal÷tų tiesiogiai pretenduoti į šios programos paramą (dirba žem÷s ūkyje, yra jaunesni nei 40 metų). Iš jų 8 buvo gird÷ję apie šią programą, o 1 planavo pasinaudoti/naudojosi. Iš viso 12 (0,4 proc.) šiuo metu užsienyje gyvenančių lietuvių (įskaitant ir tuos, kurie užsienyje nedirba žem÷s ūkio sektoriuje) yra dalyvavę ar ketina dalyvauti šioje programoje. Grįžusių emigrantų apklausos metu 5 arba 0,6 proc. respondentų nurod÷, kad jie naudojosi programos „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ teikiamomis galimyb÷mis. 2 iš jų programą įvertino teigimai (buvo patenkinti), 2 – neigiamai (buvo nepatenkinti), 1 neatsak÷. Viena iš tik÷tinų neaktyvaus dalyvavimo priežasčių yra nepakankama informacijos sklaida. Grįžusių emigrantų apklausos metu 78 proc. respondentų nurod÷ nežiną programos „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, tą patį teig÷ ir 70 proc. užsienyje gyvenančių respondentų (žr. Pav. Nr. 47).

199 Interviu su Žem÷s ūkio ministerijos atstovu, Vilnius, 2008 m. lapkričio 28 d.



113

Pav. Nr. 47. Grįžusių ir užsienyje gyvenančių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar jie yra naudojęsi „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ programa.

0%

50%

100%

Nau

dojo

si/p

lan

uoja

naud

otis

Žino

toki

ą,

bet

nesi

naud

ojo

Než

ino

toki

os,

neat

sakė

1,2%21,4%

77,4%

0,4%25,5%

74,1%

Grįžusieji

Išvykusieji

Pastaba: grįžusiųjų N=800, išvykusiųjų N=2916. Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008 ir „TNS Gallup“ atliktos į užsienį gyventi išvykusių Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008. Siekiant, kad programa „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ taptų veiksniu, skatinančiu emigrantus grįžti, visų pirma reikalinga aktyviau skelbti apie programos teikiamas galimybes. Tikslinga būtų informacijos sklaidai naudoti ne tik Lietuvos žiniasklaidos priemones, bet ir iš Lietuvos išvykusiųjų žiniasklaidą, specialius emigrantams skirtus leidinius, interneto portalus ir t.t. Vert÷tų orientuotis į tas šalis/kraštus, kuriuose emigrantai dažniausiai dirba žem÷s ūkio darbus, pavyzdžiui, Ispanija ar Norvegija. Grįžusių apklausos metu net 35 proc. emigrantų, užsienyje dirbusių žem÷s ūkyje, dirbo Ispanijoje, o 17 proc. – Norvegijoje. 5.3.4. Priemon÷ (3.8.) Užsienyje gyvenusių vaikų integracija į bendrojo lavinimo sistemą

Užtikrinti užsienyje gyvenusių (gyvenančių) Lietuvos piliečių ir lietuvių kilm÷s užsieniečių vaikams galimybes integruotis į Lietuvos bendrojo lavinimo sistemą ir sudaryti palankias sąlygas stoti į aukštąsias mokyklas.


Atsakinga institucija ŠMM Laikotarpis 2007–2008 m.


114

Pasiekti rezulta-

tai (iki

2008 m. gruodžio

m÷n.) S

varb

iau

si

• Išvykusių ir grįžusių Lietuvos piliečių vaikų ugdymo organizavimas aptartas 2007–2008 mokslo metų bendruosiuose ugdymo planuose;

• 2008 metų ŠMM darbo plane emigrantų vaikų ugdymo organizavimui finansuoti numatyta priemon÷ „Įgyvendinti migruojančių šeimų vaikų ugdymo planą“ ir skirta 250 tūkst. šiai priemonei įgyvendinti;

• Atliktas „Mokinių, grįžusių į Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas, ugdymo organizavimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose“ tyrimas;

• ŠMM remia užsienio lietuvių studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose ir sudaro lengvatines jų stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas sąlygas;

• Išleisti specialūs vadov÷liai iš užsienio grįžusiems lietuviams.

Pap

ild

om

i

• 2008 m. Vilniaus vidurin÷je mokykloje „Lietuvių namai“ organizuota V lietuvių kalbos olimpiada užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams;

• Inicijuotas projektas „Užsieniečių vaikų ugdymo organizavimas“.

Kartu su emigruojančiais t÷vais dažnai išvyksta ir jų vaikai. Nusprendus grįžti į Lietuvą, vaikams neretai kyla problemų prisitaikant mokytis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose: dalis vaikų nepakankamai gerai moka lietuvių kalbą, skiriasi skirtingų šalių mokyklose d÷stomos mokymo programos. Užsienio mokyklas baigę lietuviai ar lietuvių kilm÷s asmenys d÷l sistemų skirtumų gali atsidurti blogesn÷je pad÷tyje stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas nei baigusieji mokyklas Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai būtina sudaryti palankias sąlygas grįžtančių lietuvių emigrantų vaikams integruotis į Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas ar stoti į aukštąsias mokyklas. Užsienio lietuvių stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas klausimas buvo aptartas vertinant 2.7. priemonę, tod÷l toliau analizuojama tik užsienio lietuvių vaikų integracijos į Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas problema. Pamatai užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių išsilavinimui ir integravimui į Lietuvos švietimo sistemą pad÷ti dar iki priimant EMRS. Pavyzdžiui, 2005 m. buvo nustatyta grįžusių į Lietuvą vaikų mokymosi išlyginamosiose klas÷se ir mobiliose grup÷se tvarka200. Pri÷mus EMRS ir pamažu stipr÷jant grįžtamajai migracijai vaikų integravimo į švietimo sistemą klausimams prad÷ta skirti vis daugiau d÷mesio. Pirma, užsienio lietuvių vaikai organizuojant vaikų ugdymą išskiriami kaip atskira tikslin÷ grup÷. Išvykusių ir grįžusių Lietuvos piliečių vaikų ugdymo organizavimas aptartas 2007–2008 mokslo metų bendruosiuose ugdymo

200 LR švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugs÷jo 1 d. įsakymas Nr. ISAK–1800 “Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klas÷se ir išlyginamosiose mobiliosiose grup÷se tvarkos aprašas“. Valstyb÷s žinios, 2005, Nr. 109-3991.

Priemon÷s poreikis


115

planuose201. 2008 m. ŠMM darbo plane emigrantų vaikų ugdymo organizavimui finansuoti numatyta atskira priemon÷ „Įgyvendinti migruojančių šeimų vaikų ugdymo planą“ ir skirta 250 tūkst. šiai priemonei įgyvendinti. Antra, emigrantų vaikams skiriamas papildomas finansavimas. Mokinio krepšelyje iš užsienio grįžusiam mokiniui yra skiriama 35 proc. daugiau l÷šų negu vienam mokiniui – ne migrantui. Nuo 2008 m. rugs÷jo 1 d. mokinio krepšelis vienam mokiniui yra 3059 Lt, o mokiniui, grįžusiam iš užsienio – 4130 Lt. Trečia, rengiamos specialios mokymo priemon÷s užsienio lietuvių vaikams. Parengti specialūs vadov÷liai užsieniečiams ir iš užsienio grįžusiems lietuviams - „Mano ir tavo šalis Lietuva“, lietuvių kalbos elementorius „Labas“. Ketvirta, norint geriau suprasti vaikų migracijos ir integracijos į mokyklas problematiką atliktas tyrimas „Mokinių, grįžusių į Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas, ugdymo organizavimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose“. Siekiant, kad iš užsienyje gyvenančių lietuvių vaikai išsaugotų lietuvišką identitetą, o nusprendus grįžti į Lietuvą, patirtų kuo mažiau reintegracijos problemų, stengiamasi sudaryti galimybes mokytis lietuvių kalba. Esama trijų galimybių.

1) Mokytis savarankiškai. Savarankišką mokinių mokymąsi reglamentuoja Savarankiško mokymosi tvarkos aprašas202.

2) Mokytis lituanistin÷se mokyklose užsienyje, kuriose šeštadieniais, sekmadieniais arba kitomis savait÷s dienomis organizuojamos lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, geografijos, etnokultūros ir kitų mokomųjų dalykų pamokos lietuvių kalba.

3) Mokytis nuotoliniu būdu. 2008 m. lapkričio m÷nesį, remiant ŠMM, Vilniaus Ozo vidurin÷je mokykloje prad÷jo veikti virtuali lituanistin÷ mokykl÷l÷ „Mes – Lietuvos vaikai“. Mokykloje gali mokytis 6-13 metų vaikai. Pagrindinis mokykl÷l÷s tikslas – pad÷ti visiems išvykusiems išlaikyti ryšį su Lietuva, t. y. jos kultūra, istorija ir kalba, tautosaka. Mokymas vyksta žaidimų, viktorinų, konkursų forma. Toje pačioje mokykloje dar 2002 m. prad÷ta diegti nuotolinio mokymo sistema. Šiuo metu nuotoliniu būdu galima mokytis 8-12 klas÷se. Programos atitinka analogiškas Lietuvoje d÷stomas programas. Programos yra interaktyvios: kiekvieną pamoką mokiniai konsultuojami, vertinami, atlieka užduotis, gauna namų darbus ir t. t. Visa tai atliekama el. paštu arba „Skype“ programa. Lietuvos piliečiams nuotolinis mokymas nemokamas. S÷kmingai išlaikę baigiamuosius egzaminus, mokiniai gauna tai patvirtinančius dokumentus203.

Užsienyje įgytą vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą vertina Studijų kokyb÷s vertinimo centras, o pripažįsta Švietimo ir mokslo ministerija. Dokumentai priimami „vieno langelio“ principu, t. y. norintieji, kad užsienyje įgytas jų išsilavinimas būtų pripažintas Lietuvoje, kreipiasi tik į Studijų kokyb÷s vertinimo centrą. ŠMM remia užsienio lietuvių studijas Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose ir sudaro lengvatines jų stojimo į Lietuvos Respublikos aukštąsias mokyklas sąlygas204.

201 LR švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 4 d. įsakymas Nr. ISAK-604 „D÷l 2007-2008 mokslo metų bendrųjų ugdymo planų.“ 202 LR švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. 258 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. ISAk-1759 redakcija). 203 Vilniaus ozo vidurin÷ mokykla (2008). „Projektas „Mes – Lietuvos vaikai“. <http://www.ozomokyklalietuvaiciams.eu/ > [Žiūr÷ta 2008 12 03]. 204 LR švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. ISAK-52, Valstyb÷s žinios, 2007, Nr. 10-410 ir LR švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. ISAK-91, Valstyb÷s žinios, 2007, Nr. 11-467.

116

Priemon÷ yra įgyvendinama. Atliktos apklausos rodo, kad grįžtančių vaikų skaičius santykinai n÷ra didelis. Grįžusių emigrantų apklausos duomenimis, tik 5,5 proc. (44) grįžusių emigrantų tur÷jo vaikų iki 18 m. amžiaus, kurie gyveno su t÷vais užsienyje, o pastariesiems grįžtant į Lietuvą, grįžo kartu. Iš jų tik 3 asmenys teig÷, kad naudojosi šia programa. Remiantis savivaldybių švietimo padalinių pateikiama informacija 2007–2008 m. į Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas grįžo/atvyko mokytis iš užsienio valstybių apie 220 mokinių. Jie grįžta į įvairius regionus: į Kauno – 74, į Klaip÷dos – 35, į Kretingos – 10, į Mažeikių – 9, į kitas savivaldybes po 1-3 mokinius. Negalutiniais ŠMM duomenimis205, 2008-2009 mokslo metais Lietuvos bendrojo lavinimo sistemoje buvo 410 moksleiviai, kurie kartu su t÷vais buvo gyvenę užsienyje Ateityje vaikų integracijos į Lietuvos švietimo sistemą klausimas, tik÷tina, taps vis aktualesnis. Susiduriama su dviem pagrindin÷mis rizikomis (a) informacijos sklaida ir (b) mokymo proceso organizavimas. Kalbant apie pirmąją riziką, maždaug pus÷ (23) šių grįžusiųjų, kurie tur÷jo vaikų iki 18 m. nurod÷, kad jiems buvo reikalinga informacija apie sąlygas vaikams tęsti mokslus Lietuvos bendrojo lavinimo sistemoje, tačiau beveik tiek pat (19) atsak÷, kad informacija nebuvo reikalinga. Tarp tų, kuriems tokios informacijos reik÷jo, atsakymai apie informacijos trūkumą/pakankamumą pasiskirst÷ gana tolygiai: 13 respondentų man÷, kad informacijos trūko, 10 – kad netrūko. Tai rodo, kad bent dalis grįžtančiųjų emigrantų susiduria su informacijos apie vaikų integracijos į Lietuvos švietimo sistemą stoka. Iš 486 išvykusiųjų apklausoje dalyvavusių asmenų, su kuriais užsienyje gyvena vaikai iki 18 m. amžiaus, 30 proc. buvo gird÷ję apie šią programą. Dar sud÷tingesnis uždavinys – mokymo proceso organizavimas. Tyrimo metu apklaustų institucijų atstovai pasteb÷jo, kad mokytojai dažnai neturi žinių ir patirties kaip dirbti su vaikais be lietuvių kalbos pagrindų. Kiekviena mokykla ar rajonas integravimo procesą organizuoja skirtingai ir daug priklauso nuo individualios mokyklų vadovų ar mokytojų iniciatyvos. Neretai į mokyklas grįžta po vieną mokinį iš užsienio, tod÷l išlyginamosios klas÷s n÷ra labai populiarios tarp grįžusiųjų. Grįžusių apklausos metu tik 3 (iš 44) respondentų, kurie tur÷jo jaunesnių nei 18 metų vaikų, nurod÷, kad yra naudojęsi išlyginamosiomis programomis, skirtomis pad÷ti vaikams integruotis į Lietuvos bendrojo lavinimo sistemą. Visų trijų nuomon÷s, vertinant šias programas, išsiskyr÷: 1 buvo patenkintas, 1 – nepatenkintas, 1 – netur÷jo aiškios nuomon÷s.

5.3.5. Trečiojo uždavinio rezultatų įvertinimas

Trečiasis šiame tyrime vertinamas uždavinys buvo skirtas teikti paramą grįžtantiems emigrantams. Jis ap÷m÷ keturias priemones, iš kurių trys buvo daugiausia susijusios su užsienio lietuvių integracija į Lietuvos švietimo sistemą (mokinių, studentų ir mokslininkų), o viena buvo skirta paskatinti emigrantų grįžimą į Lietuvos kaimus (žem÷s ūkio sektorių). Toliau pateikiamas šių priemonių įgyvendinimo vertinimo apibendrinimas (žr. Lentel÷ Nr. 6).

205 Interviu su ŠMM atstovu, Vilnius, 2008 gruodžio 15 d.



117

Lentelė Nr. 6. Trečio uždavinio priemonių įgyvendinimo apibendrinimas

Priemon÷ Statusas 2008 m. pabaigoje


Svarbiausios rizikos

efektyvumui (2.7) Parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti Užsienio lietuvių kilm÷s studentų, absolventų ir jaunųjų mokslininkų stažuočių bei mokymosi visą gyvenimą Lietuvos aukštosiose mokyklose, mokslo įstaigose bei jų laboratorijose, Lietuvos valstyb÷s institucijose bei privačiose bendrov÷se programą.

Neįgyvendinta

• Programa nebuvo parengta;

• įgyvendinamos kitos priemon÷s, skirtos paskatinti užsienio kilm÷s lietuvius studijuoti ir atlikti tyrimus Lietuvos aukštosiose mokyklose;

• nevykdomos jokios specialios priemon÷s d÷l stažuočių privačiame sektoriuje.

• Papildomų vietų kvota (skirta užsienio lietuviams) studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose šiuo metu n÷ra išnaudojama.

(2.8) Parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti Protų susigrąžinimo programą

Įgyvendinta

• Programa patvirtinta, tačiau v÷luojant;

• projektas „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ pad÷jo pasiekti aktualių rezultatų.

• Nemaža dalis apklausų dalyvių buvo gird÷ję apie šią programą, ypač – tikslin÷s grup÷s atstovai, tačiau gana nedaug respondentų planuoja ja pasinaudoti

(2.9) Suteikti galimybę jauniesiems ūkininkams (iki 40 metų), grįžtantiems į Lietuvą ir turintiems atitinkamą kvalifikaciją, įkurti ūkius Lietuvoje pagal Lietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas.“

Įgyvendinama

• Šia galimybe jau pasinaudojo kelios dešimtys grįžusių emigrantų.

• Išvykusieji n÷ra laikomi atskira tiksline grupe;

• gana nedaug tikslin÷s grup÷s atstovų buvo gird÷ję apie programą ir numat÷ ja pasinaudoti.

(3.8) Užtikrinti užsienyje gyvenusių (gyvenančių) Lietuvos piliečių ir lietuvių kilm÷s užsieniečių vaikams galimybes integruotis į Lietuvos bendrojo lavinimo sistemą ir sudaryti palankias sąlygas stoti į aukštąsias mokyklas

Įgyvendinama

• Parengti atitinkami teis÷s aktai;

• programa pasinaudojo dalis grįžusiųjų.

• Programa naudojosi nedidel÷ grįžusiųjų (su vaikais) dalis;

• sąntykinai nedidelis programos žinomumas tarp išvykusių, kurie turi vaikų;

• mokymosi proceso organizavimas grįžusiems vaikams n÷ra galutinai nusistov÷jęs.


2008 m. pabaigoje iš numatytų paramos priemonių viena buvo įgyvendinta, viena – ne, o dviejų priemonių įgyvendinimas buvo tęsiamas. Tačiau tiek įgyvendinta, tiek ir neįgyvendinta priemon÷ reišk÷ tam tikrą administracinį veiksmą (programa patvirtinta arba ne). 2.7 priemon÷s atveju tai, kad priemon÷ neįgyvendinta savaime nereiškia, kad n÷ra teikiama parama užsienio kilm÷s lietuviams studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šiuo atveju ne tiek svarbus pačios programos buvimo arba nebuvimo faktas, kiek valstyb÷s naudojamos priemon÷s šioje srityje. Analiz÷ parod÷, kad užsienio lietuviams skirtos kvotos studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose n÷ra pilnai išnaudojamos. Tai gali būti susiję tiek su informacijos apie esamas galimybes trūkumu, tiek ir su bendru Lietuvos aukštojo mokslo sistemos įvaizdžiu. Kalbant apie likusias priemones, jų teikiamomis galimyb÷mis dalis emigrantų pasinaudojo. Tiesa, „Protų nutek÷jimo programos“ atveju, ji buvo

118

patvirtinta v÷luojant, 2008 m. lapkričio m÷n. Tod÷l apčiuopiamų jos įgyvendinimo rezultatų dar n÷ra. Kita vertus, ruošiant šią programą įvykdytas projektas „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“, kurio metu buvo atlikta aktualių tyrimų ir finansuoti kelių dešimčių užsienyje dirbančių lietuvių mokslininkų vizitai į Lietuvą. 3 lentel÷je nurodytas toks uždavinio įgyvendinimo vertinimo rodiklis: 1) emigrantų, kurie žino apie valstyb÷s teikiamą paramą, ja pasinaudojo arba ateityje yra linkę pasinaudoti, dalis. Kaip rodo išvykusiųjų ir grįžusiųjų apklausos, apie 15–25 proc. visų respondentų žino apie vieną ar kitą valstyb÷s paramos programą. Tarp tų, kurie gali pretenduoti į šią paramą, žinomumas yra didesnis. Ypač išsiskiria „Protų susigrąžinimo“ programa, apie kurią žinojo 74 proc. į užsienį išvykusių ir mokslų daktaro laipsnį turinčių asmenų206. Tarp potencialių jaunųjų ūkininkų (asmenys iki 40 m., kurie dirba žem÷s ūkyje207) apie įsikūrimui skiriamą paramą žinojo 18 proc. išvykusiųjų ir 34 proc. grįžusiųjų. Turintys vaikų iki 18 m. išvykusieji buvo šiek tiek mažiau gird÷ję apie išlyginamąsias programas, nei grįžusieji (atitinkamai, 31 ir 41 proc.). Apskritai, sugrįžusieji kiek geriau žinojo apie jiems skirtas programas, išskyrus „Protų susigražinimo programą“. Tai suprantama, kadangi būtent pastarojoje programoje galima dalyvauti sugrįžus tik kuriam laikui, o paskui – ir v÷l išvykti. Be to, bent iš dalies šie rezultatai parodo ir informacijos sklaidos apie „Protų susigrąžinimo“ programą efektyvumą. Labai nedidel÷ dalis grįžusių ir užsienyje tebegyvenančių lietuvių naudojosi ar planuoja naudotis valstyb÷s teikiama parama (žr. atitinkamai Pav. Nr. 48 ir Klaida! Nerastas nuorodos šaltinis.). Tarp tikslin÷s grup÷s narių paramos programomis naudotis planavo gana nedaug asmenų (5 proc. išvykusių mokslininkų, 2 proc. dirbančiųjų žem÷s ūkyje (iki 40 m. amžiaus), 1 proc. turinčiųjų vaikus iki 18 m.). Ypač įdomus žemas susidom÷jimas išlyginamosiomis programomis, kadangi jos aktualios gana didelei daliai respondentų (17 proc. visų išvykusiųjų tur÷jo su jais gyvenančių vaikų). Nedidelio išvykusiųjų susidom÷jimo priežastimi gal÷tų būti tai, kad daugelis jų artimiausiu metu neplanuoja grįžti į Lietuvą ir programomis nesidom÷jo. Kita vertus, galbūt viena priežasčių, d÷l kurių neplanuojama grįžti į Lietuvą yra nepakankamas informuotumas apie pagalbą, kuri skiriama vaikams integruotis į bendrojo lavinimo sistemą. Tarp apklausoje dalyvavusių užsienyje gyvenančių respondentų, kuriems reik÷jo informacijos apie sąlygas vaikams tęsti mokslus Lietuvos bendrojo lavinimo sistemoje (24 proc.), daugiau kaip pusei iš jų tokios informacijos trūko.

206 Į šį skaičių įtraukti tie, kurie žinojo apie programą, tiek ir tie, kurie teig÷, kad planuoja joje dalyvauti (arba jau dalyvavo). Beje, programa teikia paramą ne tik mokslų daktaro laipsnį turintiems asmenims, bet ir doktorantams, tačiau ši išsilavinimo kategorija apklausose nebuvo atskirai išskirta.

207 Programoje gal÷jo dalyvauti ne tik žem÷s ūkyje dirbę asmenys, tačiau tik÷tina, kad didžiausias susidom÷jimas dalyvauti būtų kaip tik iš šių asmenų.

119

Pav. Nr. 48. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, ar jie naudojosi Lietuvos institucijų teikiama parama (specialiomis programomis), kurią Lietuvos institucijos teikia planuojantiems sugrįžti į Lietuvą.

0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%

Proj

ekto

„Pro

tų

susi

grąž

inim

o pr

ogra

mos

pare

ngim

as ir

įg

yven

dini

mas

“ m

oksl

inin

kų v

izitų

pr

ogra

ma

„Jau

nųjų

ūki

nink

ų įs

ikūr

imo“

pro

gram

a

Išly

gina

mos

ios

prog

ram

os, s

kirt

os

padė

ti va

ikam

s

inte

gruo

tis į

Liet

uvos

be

ndro

jo la

vini

mo

sist

emą

0,9% 0,6% 0,9%20,0% 21,4% 15,9%

79,1% 78,0% 83,3%

Naudojosi Žino tokią, bet nesinaudojo Nežino tokios, neatsakė

Pastaba: grįžusiųjų N=800. Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008.

Pav. Nr. 49. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal tai, ar jie yra gird÷ję apie specialias užsienyje gyvenantiems lietuviams skirtas paramos programas.

0%

20%

40%

60%

80%

100%

Projekto „Protų susigrąžinimo programos

parengimas ir

įgyvendinimas“ mokslininkų vizitų

programa

„Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ programa

Išlyginamosios programos, skirtos padėti vaikams integruotis į Lietuvos

bendrojo lavinimo sistemą

70%

84%77%

24%

9%15%

2% 2% 2%0,4% 0,5% 0,6%4% 5% 5%

Nesu nieko girdėjęs apie šią programąGirdėjau apie šią programą iš žiniasklaidos ar pan.Girdėjau apie šią programą iš joje dalyvavusių draugų, pažįstamų ar giminaičiųPats planuoju dalyvauti / dalyvavau šioje programojeSunku pasakyti

Pastaba: išvykusiųjų N=2916. Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu „TNS Gallup“ atliktos į užsienį gyventi išvykusių Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008.

Apibendrinant, ką atskleid÷ uždavinio ir jam priskirtų priemonių pasiekimo vertinimas? Pirma, reikia nuosekliai informuoti išvykusiuosius apie paramos galimybes, šią informaciją labiau pritaikyti tikslin÷s grup÷s poreikiams. Antra, reikia spręsti labiau organizacinio pobūdžio problemas (aiškios gair÷s d÷l užsienyje gyvenusių vaikų integravimo į bendrojo lavinimo sistemą organizavimo; keitimasis gerąja praktika). Galiausiai, aktualios išlieka sistemin÷s aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų kokyb÷s, žem÷s ūkio politikos problemos, kurias išspręsti gali tik nuosekli valstyb÷s politika šiose srityse. Išvykusiųjų atsakymuose į klausimą, kokiomis priemon÷mis Lietuvos valstyb÷ labiausiai gal÷tų pad÷ti išvykusiems iš

120

šalies, neretai kartojosi pasiūlymai reformuoti sveikatos apsaugos, švietimo, teis÷saugos sistemas.

6. EMRS TIKSLO PASIEKIMO VERTINIMAS

Ankstesniuose skyriuose išanalizuotos priemon÷s ir uždaviniai tur÷jo vienaip ar kitaip prisid÷ti siekiant svarbiausio tikslo – skatinti išvykusius Lietuvos gyventi grįžti į t÷vynę. EMRS numatyta, kad šio tikslo pasiekimo laipsnis bus matuojamas pagal Lietuvos piliečių migracijos saldo. 2005 m. jis buvo lygus -32 tūkst., o numatyta siektina reikšm÷ 2012 m. buvo lygi 0. Kaip nurodyta 3 lentel÷je šiame tyrime min÷tasis tikslo vertinimo rodiklis buvo papildytas kitais rodikliais. Šie rodikliai ir jų reikšm÷s pateikiamos toliau (žr. Lentel÷ Nr. 7).

Lentel÷ Nr. 7. Tikslo vertinimo rodikliai (EMRS efektai)

Tikslo vertinimo rodiklis Reikšm÷ vertinimo metu Numatyta reikšm÷

Lietuvos piliečių migracijos saldo

-18 tūkst. (2007 m.) (2005 m. -41,1 tūkst.*)

0 (2012 m.)

Grįžusiųjų emigrantų skaičius ir šio skaičiaus pokytis, palyginti su ankstesniais metais

6,14 tūkst. (2007 m.; tik deklaruota) 30,6 proc. padid÷jimas palyginti su 2006 m. (tik deklaruota)

-

Per artimiausius 2 metus (2008–2009 m.) planuojančių grįžti emigrantų dalis

22,7 proc. (2008 m. pab.) Iš jų apie 1/3 ÷m÷si veiksmų – ieškojo darbo, būsto ir pan.

-

Emigrantų, nurodžiusių, kad grįžti juos paskatino (skatina) valstyb÷s įgyvendinama politika (priemon÷s), dalis

10,4 proc. grįžusiųjų teig÷, kad valstyb÷s paslaugos (informacija ir/ ar parama) prisid÷jo prie jų sprendimo sugrįžti (2008 pab.) 28,5 proc. šiuo metu gyvenančių užsienyje teigia, kad aktyvi Lietuvos politika, skatinant išvykusius Lietuvos gyventojus grįžti į t÷vynę, yra reikšmingas veiksnys, skatinantis ar galintis paskatinti juos grįžti

-

* Statistikos departamentas patikslino EMRS naudotą 2005 m. emigracijos saldo rodiklį. Per pastaruosius trejus metus emigracijos iš Lietuvos tempas, kaip aptarta šio tyrimo antroje dalyje, l÷t÷jo. Remiantis patikslintais Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. iš Lietuvos iš viso emigravo 48,1 tūkst. gyventojų (iš jų 15,6 tūkst. deklaravo išvykimą, likusieji 32,5 tūkst. – nedeklaravo). Tiesa, pilietyb÷ žinoma tik tų emigrantų, kurie deklaravo išvykimą. Lietuvos piliečių tarp jų buvo 13,3 tūkst. Nežinant, kiek užsienio piliečių buvo tarp išvykusių, tačiau to nedeklaravusių Lietuvos gyventojų, neįmanoma visiškai tiksliai įvertinti Lietuvos piliečių emigracijos masto. Vis d÷lto darytina prielaida, kad užsienio šalių piliečiai sudaro itin nedidelę dalį neoficialiai emigravusiųjų iš Lietuvos. Atsižvelgiant į tai, laikysime, kad 2005 m. iš Lietuvos išvyko apie 45,8 tūkst. Lietuvos piliečių (13,3 tūkst. deklaravusių emigraciją ir 32,5 nedeklaravusių). Atitinkamai paskaičiavus, 2007 m. iš Lietuvos emigravo 24,1 tūkst. Lietuvos piliečių – 11,4 tūkst. deklaravo išvykimą, o 12,7 tūkst. išvyko to oficialiai neįteisinę. Vadinasi, 2007 m. iš Lietuvos emigravo beveik 22 tūkst. mažiau Lietuvos piliečių nei 2005 m.

EMRS tikslas: Lietuvos piliečių migracijos saldo lygus nuliui

2007 m. iš Lietuvos emigravo beveik perpus mažiau šalies piliečių nei 2005 m.

121

Grįžtamoji Lietuvos piliečių migracija pastaruoju metu intensyv÷jo. 2005 m. į Lietuvą oficialiai grįžo 4,7 tūkst. lietuvių, o 2007 m. tokių asmenų buvo jau 6,14 tūkst.208 Tiesa, šie duomenys v÷lgi rodo tik deklaruotos grįžtamosios migracijos mastus. Labai tik÷tina, kad realūs grįžtančiųjų srautai yra gerokai didesni. Reprezentatyvi grįžusių emigrantų apklausa parod÷, kad daugiausia išvykusiųjų grįžo per pastaruosius trejus metus – 82,3 proc. visų grįžusiųjų (žr. Pav. Nr. 50). Kaip min÷ta 2.3.1. poskyryje, reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos rodo, kad emigracijos patirties yra tur÷ję 7–10 proc. dabartinių Lietuvos gyventojų. Tai reiškia, kad maždaug 200 000 Lietuvis gyventojų yra kada nors po 1990 metų gyvenę užsienyje ilgiau nei 6 m÷nesius, bet grįžę gyventi į Lietuvą.

Maž÷jantys Lietuvos piliečių emigracijos srautai ir pamažu auganti grįžtamoji migracija l÷m÷, kad 2005–2007 m. Lietuvos piliečių migracijos saldo keit÷si teigiama linkme. 2005 m. migracijos saldo buvo lygus – 41,1 tūkst., o 2007 m. jis sumaž÷jo 56 proc. iki -18 tūkst. (žr. Lentel÷ Nr. 8). Taigi neigiamas migracijos saldo 2005–2007 m. laikotarpiu sumaž÷jo perpus.

Lentel÷ Nr. 8. Lietuvos piliečių migracijos saldo (tūkst.) palyginimas 2005 ir 2007 m. 2005 m. 2007 m.

Nedeklaruota migracija

Neoficialiai emigravę Lietuvos gyventojai

32,5 12,7

Neoficialiai grįžę Lietuvos gyventojai209

? ?

Deklaruota migracija

Oficialiai emigravę Lietuvos piliečiai 13,3 11,4 Oficialiai grįžę Lietuvos piliečiai 4,7 6,1

Lietuvos piliečių migracijos saldo - 41,1 -18 Šaltinis: sudaryta autorių pagal Statistikos departamento duomenis.

Išvykusiųjų apklausa taip pat parod÷, kad 33 proc. planuoja arba greičiau planuoja sugrįžti gyventi į Lietuvą. Tačiau iš jų tik 16,1 proc. planuoja grįžti 2008–2009 m.; 2010 m. planuoja grįžti dar 6,6 proc. Net 71,3 proc. visų planuojančių grįžti tai žada padaryti „kažkada v÷liau nei 2011 m.“ arba tiesiog negal÷jo pasakyti. Iš tų, kurie planuoja grįžti 2008–2010 m. tik 34,2 proc. ieškojo darbo, o 14,6 proc. ieškojo būsto.

208 Statistikos departamentas (2008). “Lietuvos gyventojų tarptautin÷ migracija”. Vilnius, 2008. 209 Nedeklaruotos grįžtamosios Lietuvos piliečių migracijos mastai n÷ra įvertinti.

Per pastaruosius trejus metus grįžo daugiau kaip 80 proc. visų grįžusiųjų

Pav. Nr. 50. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal grįžimo į Lietuvą metus.

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35% 29,9%31,9%

20,5%

9,5%

4,4%1,9% 2,0%


Neigiamas Lietuvos piliečių migracijos saldo sumaž÷jo daugiau kaip dvigubai

Tik nedidel÷ dalis išvykusiųjų planuoja grįžti artimiausiu metu

122

Nors EMRS įgyvendinimo ir suintensyv÷jusios grįžtamosios migracijos laikotarpiai iš dalies sutampa (nuo 2007 m. antros pus÷s), tačiau negalima teigti, kad valstyb÷s taikomos priemon÷s tur÷jo didelę įtaką grįžtamajai migracijai. Grįžusių emigrantų apklausos metu tik apie 10 proc. respondentų nurod÷, kad valstyb÷s paslaugos labai prisid÷jo (0,9 proc.) arba iš dalies prisid÷jo (9,5 proc.) prie jų apsisprendimo grįžti į Lietuvą (žr. Pav. Nr. 51).

Tarp visų veiksnių, skatinančių emigrantus grįžti į Lietuvą, valstyb÷s politika yra pats silpniausias. Grįžę emigrantai valstyb÷s politikos įtaką 5 balų skal÷je įvertino vidutiniškai 1,62 balo (žr. Pav. Nr. 52).

Pav. Nr. 52. Grįžusius emigrantus grįžti į Lietuvą paskatinę veiksniai pagal jų svarbą.

0

1

2

3

4

5

Šeim

os, n

amų,

dra

ugų

ir

artim

ųjų

ilges

ys

Šeim

ynin

ės a

plin

kybė

s

Nor

as g

yven

ti sa

voje

ku

ltūri

nėje

apl

inko

je

Pasi

ekti

buvi

mo

užsi

enyj

e tik

slai

Sunk

umai

pri

sita

ikan

t gy

vent

i sve

timoj

e ku

ltūri

nėje

apl

inko

je

Sunk

umai

iešk

ant t

inka

mo,

ge

rai a

pmok

amo

darb

o už

sien

yje

Pabl

ogėj

usi e

kono

min

ė ir

da

rbo

rink

os s

ituac

ija

užsi

enyj

e

Page

rėju

si L

ietu

vos

ekon

omin

ė si

tuac

ija

Imig

rant

ų di

skri

min

acija

už

sien

yje

Page

rėju

si g

yven

imo

koky

bė L

ietu

voje

Akt

yvi L

ietu

vos

polit

ika,

sk

atin

ant i

švyk

usiu

s Li

etuv

os g

yven

toju

s gr

įžti

4,31

3,433,09 3,03

2,55 2,5 2,34 2,29 2,24 1,971,62

Pastaba: migrantai veiksnių įtaką vertino 5 balų skal÷je, kurioje 1 balas reišk÷ „netur÷jo jokios įtakos“, o 5 balai reišk÷ – „tur÷jo labai didelę įtaką“. Paveiksl÷lyje pateikiami vertinimų vidurkiai. N=800. Šaltinis: VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys, 2008.

Palyginti nedaug reikšm÷s valstyb÷s politikai kaip grįžti skatinančiam veiksniui teikia ir užsienyje gyvenantys lietuviai. Išvykusiųjų apklausos duomenimis, 28,5 proc. emigrantų mano, kad aktyvi Lietuvos politika, skatinant išvykusius Lietuvos gyventojus grįžti į t÷vynę, yra reikšmingas veiksnys, skatinantis ar galintis paskatinti juos grįžti. Tuo tarpu 54,6 proc.

Valstyb÷s politikos įtaka grįžtamajai migracijai silpna

Pav. Nr. 51. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal tai, kiek Lietuvos valstyb÷s teikiamos paslaugos (informacija ir/ar parama) išvykusiems iš Lietuvos prisid÷jo prie jų apsisprendimo grįžti į Lietuvą.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

Neprisidėjo Iš dalies prisidėjo

Nežino / neatsakė

Labai prisidėjo

81,5%

9,5% 8,1%

0,9%


Aktyvi politika skatinant grįžti svarbi maždaug trečdaliui emigrantų

123

respondentų man÷, kad tai greičiau nereikšmingas veiksnys. Esminio skirtumo tarp planuojančių ir neplanuojančių grįžti nuomonių šiuo klausimu nebuvo. Tačiau tiek apklausos, tiek ir išvykusiųjų komentarai rodo, kad jų grįžimą labiau paskatintų geresn÷ bendra Lietuvos ekonomin÷ ir politin÷ situacija, darbo perspektyvos (60 proc. respondentų). Dauguma emigrantų nemano, kad Lietuvos valdžios institucijos supranta emigrantų problemas ir skiria joms pakankamai d÷mesio. Tokiam teiginiui pritar÷ tik 12 proc. grįžusių emigrantų. 5 balų skal÷je, kurioje daugiau balų reišk÷ didesnį pritarimą, grįžę emigrantai Lietuvos valdžios institucijų supratingumą ir d÷mesį įvertino 2,09 balo. Dar skeptiškiau valstyb÷s pastangas vertina užsienyje gyvenantys lietuviai. Išvykusiųjų apklausos metu tik 5,6 proc. respondentų man÷, kad Lietuvos valdžia juos supranta ir skiria jiems pakankamai d÷mesio, tačiau net 70 proc. su tuo nesutiko. Neigiamą vertinimą didele dalimi gal÷jo lemti tai, kad emigrantai mažai žino apie valstyb÷s pastangas. 42,9 proc. grįžusių emigrantų apklausos metu nurod÷, kad n÷ra gird÷ję apie valstyb÷s teikiamas paslaugas (informaciją ir paramą). 18,1 proc. man÷, kad jos neatitinka poreikių, dar 11,4 proc. teig÷, kad jų per mažai (žr. Pav. Nr. 53).

Pav. Nr. 53. Grįžusių emigrantų pasiskirstymas pagal Lietuvos valstyb÷s emigrantams teikiamų paslaugų vertinimą.

0%5%

10%15%20%25%30%35%40%45%

Nesu apie jas girdėjęs

Nežino / neatsakė

Paslaugos neatitinka

išvykusių iš

Lietuvos poreikių

Paslaugos atitinka

išvykusių

poreikius, tačiau jų per

mažai

Paslaugos atitinka

išvykusių

poreikius ir jų pakanka

42,9%

25,4%

18,1%

11,4%

2,3%


Pus÷ apklaustų užsienyje gyvenančių lietuvių taip pat nebuvo gird÷ję apie valstybes paslaugas. 22,5 proc. teig÷, kad jos neatitinka poreikių, paslaugomis visiškai patenkinti buvo vos 2,7 proc. išvykusiųjų (žr. Pav. Nr. 54). Šio tyrimo metu vykdant apklausas nemaža dalis respondentų atsiunt÷ komentarus, kad būtent iš tyrimo pirmą kartą išgirdo apie vieną ar kitą informacijos šaltinį ar valstyb÷s teikiamą paslaugą.

Emigrantai n÷ra patenkinti Lietuvos valstyb÷s d÷mesiu jiems

Emigrantai dažnai nežino apie jiems valstyb÷s siūlomas paslaugas

124

Pav. Nr. 54. Išvykusiųjų pasiskirstymas pagal Lietuvos valstyb÷s emigrantams teikiamų paslaugų vertinimą.

0%5%

10%15%20%25%30%35%40%45%50%

Nesu apie jas girdėjęs

Paslaugos neatitinka

išvykusių iš

Lietuvos poreikių

Sunku pasakyti

Paslaugos atitinka

išvykusių

poreikius, tačiau jų per

mažai

Paslaugos atitinka

išvykusių

poreikius ir jų pakanka

49,9%

22,5%16,2%

8,8%

2,7%


125

APIBENDRINIMAI IR IŠVADOS

Šiame Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos (EMRS) efektyvumo tyrime buvo nagrin÷jami tokie svarbiausi klausimai:

a) kokios Lietuvos gyventojų emigracijos, sugrįžimo ir pakartotinio išvykimo tendencijos?

b) kokie veiksniai labiausiai skatina emigraciją, sugrįžimą ir pakartotinį išvykimą?

c) koks valstyb÷s vaidmuo reguliuojant migracijos procesus ir kod÷l prireik÷ EMRS?

d) kokiais kriterijais remiantis reik÷tų vertinti EMRS efektyvumą? e) koks EMRS įgyvendinimo efektyvumas: t. y., kaip pavyko pasiekti

Strategijos priemones, uždavinius ir tikslą 2007–2008 m. Šie klausimai yra labai svarbūs priimant sprendimus d÷l valstyb÷s politikos migracijos klausimais, kadangi:

• Pirma, išvykimo mastai yra labai dideli ir turi ilgalaikių demografinių (maž÷ja gyventojų skaičius, ryškesn÷s visuomen÷s sen÷jimo tendencijos), ekonominių (išvyksta tiek darbuotojai, tiek ir potencialūs darbdaviai, kurie gal÷tų kurti darbo vietas Lietuvoje), fiskalinių (maž÷ja mokesčių mok÷tojų skaičius), socialinių (Lietuvoje liekantys emigrantų vaikai) padarinių.

• Antra, nepaisant pastaruoju metu skiriamo d÷mesio migracijos problemai, daug klausimų išlieka neatsakyta. Sunku įvertinti išvykusiųjų socialines-demografines charakteristikas, prognozuoti jų grįžimo galimybes. Kol kas dar beveik niekas neanalizavo pakartotinio išvykimo tendencijų. Valstyb÷s iniciatyvų vaidmuo ir galimyb÷s migracijos srityje irgi n÷ra labai aiškūs. Ataskaitose apie EMRS įgyvendinimą konstatuojama, kokios priemon÷s įgyvendintos, tačiau n÷ra aptariami jų tinkamumas, naudojimas, kokyb÷.

• Trečia, šiuo metu (2008 m.) ekonomin÷ ir politin÷ situacija jau labai skiriasi nuo tos, kuri buvo rengiant EMRS. Gerokai sumaž÷jo ekonomikos augimas, prad÷jo augti nedarbas, t. y. ekonomin÷s sąlygos v÷l gali pasidaryti panašios į tas, kurios ir paskatino emigraciją. Vadinasi, EMRS įvertinimas būtent šiuo metu sudaro galimybes atsižvelgti į situacijos pokyčius ir pasirinkti atitinkamas priemones.

Prieš pateikiant išvadas būtina atkreipti d÷mesį į kelis iššūkius, kurie kilo atliekant tyrimą, ir šių iššūkių sprendimo būdus. Pirmiausia, atliekant tyrimą pasikeit÷ oficialusis emigranto apibr÷žimas. Iki 2008 m. vidurio emigrantu buvo laikomas asmuo, išvykęs iš Lietuvos ilgesniam nei 6 m÷n. laikotarpiui. Pagal naują apibr÷žimą emigrantas – tai asmuo, išvykęs į kitą valstybę laikotarpiui, kuris yra arba, tik÷tina, bus ne trumpesnis kaip 12

Tyrimo klausimai ir aktualumas

Svarbiausi iššūkiai ir metodologiniai sprendimai

126

m÷nesių210. Visgi tyrime nuspręsta taikyti ankstesnį emigranto apibr÷žimą. Didžioji dauguma jau atliktų tyrimų, taip pat oficialioji statistika remiasi Statistikos departamento duomenimis, kurie apskaičiuoti naudojant ankstesnįjį apibr÷žimą. Jeigu tyrime būtų naudojamas kitas apibr÷žimas, būtų neįmanoma šio tyrimo duomenų palyginti su ankstesniais ir oficialiaisiais šaltiniais. EMRS ir jos tikslai taip pat remiasi ankstesniuoju apibr÷žimu. Tačiau analizuodami šio tyrimo metu surinktus duomenis, siek÷me įvertinti tuos atvejus, kai tyrimo išvados keistųsi, jeigu vietoj anksčiau naudoto emigranto apibr÷žimo pasitelktume naujesnį. Antrasis iššūkis – trūksta statistinių duomenų apie išvykusiuosius, sugrįžusiuosius, sprendimus d÷l migracijos lemiančius veiksnius. Jau atlikta nemažai tyrimų, vis daugiau informacijos renka Statistikos departamentas. Tačiau didžioji dalis ankstesnių tyrimų yra nereprezentatyvūs, o jų respondentų imtys – mažos (iki 150 respondentų). Oficialieji statistikos šaltiniai daugiau informacijos pateikia remdamiesi deklaruotos migracijos duomenimis (tačiau išvykimą deklaruoja maždaug 30–50 proc. išvykusiųjų), o agreguota statistika pagal deklaruotos ir nedeklaruotos migracijos duomenis pateikiama tik nuo 2006 m. Dar mažiau informacijos pateikiama apie grįžusiuosius – tik deklaravimo duomenys, tačiau didel÷ dalis grįžusiųjų niekaip neregistruoja sugrįžimo fakto. Nemaža dalis sugrįžusiųjų išvyksta ir v÷l, tačiau pakartotin÷ migracija dar niekur n÷ra plačiau nagrin÷ta. Galiausiai, visiškai neaišku, kiek emigrantai žino apie valstyb÷s įgyvendinamas priemones, kaip jas vertina, kokią įtaką jos padar÷ jų norui ar galimyb÷ms sugrįžti į Lietuvą. Siekiant spręsti tokios informacijos trūkumą, šio tyrimo metu buvo atliktos keturios sociologin÷s apklausos. Dvi iš jų buvo labiau paruošiamosios (Omnibus tipo), viena reprezentatyvi jau sugrįžusių emigrantų (800 respondentų) ir viena kvotin÷ išvykusiųjų (2916 respondentų)211. Trečia, vertinant EMRS reik÷jo išspręsti keletą metodologinių problemų: (a) tyrimo metu (2008 m. pab.) Strategijos įgyvendinimas dar nebuvo pasibaigęs, tod÷l sunku vienareikšmiškai apibendrinti, kas padaryta, o kas – ne; (b) daugelis Strategijos efektų gali pasireikšti tik po kelerių metų; (c) Strategija apima ne tik emigracijos ir sugrįžimo klausimus, tačiau taip pat numato priemones ir imigracijos iš trečiųjų šalių, tarpinstitucinio koordinavimo gerinimo ir kitose srityse; (d) emigracijos ir sugrįžimo tendencijoms įtaką daro ne tik valstyb÷s politika migracijos srityje, bet ir daugelis kitų veiksnių (įskaitant švietimo, socialin÷s apsaugos, sveikatos, būsto ir kitas politikas). Sprendžiant šias problemas, buvo pasirinkta atitinkama vertinimo metodologija: (a) vertinamas tiek Strategijos priemonių įgyvendinimas, tiek ir aptariamos rizikos jų tolesniam įgyvendinimui; (b) nors strategija patvirtinta tik 2007 m., tačiau daug panašių veiklų institucijos vykd÷ ir iki tol. Tod÷l uždavinių pasiekimo analiz÷ neblogai atspindi iki šiol vykdytos valstyb÷s politikos pasiekimus migracijos reguliavimo srityje; (c) siekiant tyrimo tikslų EMRS priemon÷s ir uždaviniai papildomai susisteminti, išskiriant tik tuos, kurie tiesiogiai siejasi su emigracija ir grįžimu; (d) apklausose buvo siekiama išsiaiškinti, kokie motyvai labiausiai lemia sprendimus d÷l migracijos, kokią įtaką jiems daro valstyb÷s politika ir ypač politika, skirta konkrečiai migracijos procesams reguliuoti.

210 LR Vyriausyb÷s 2008 m. rugs÷jo 24 d. nutarimas Nr. 957 „D÷l ekonomin÷s migracijos procesų ir užsienio lietuvių būkl÷s steb÷senos, analiz÷s ir prognozavimo tvarkos aprašo patvirtinimo.“ Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. 114-4363.

211 Kadangi tikslus išvykusiųjų socio-demografinis pasiskirstymas n÷ra žinomas, reprezentatyvios išvykusiųjų apklausos atlikti neįmanoma.

127

Statistikos departamento duomenimis, 1990–2007 m. iš Lietuvos išvyko 473,5 tūkst. gyventojų. EUROSTAT skaičiavimais, Lietuvos gyventojų migracijos saldo (t. y., įvertinus tiek išvykimą, tiek ir imigraciją) yra vienas didžiausių tarp ES narių. 2007 m. jis buvo tris kartus aukštesnis už antroje vietoje esančią Lenkiją212 (1,5 asmenys 1000 gyventojų Lietuvoje, 0,5 asmenys 1000 gyventojų Lenkijoje). Kita vertus, cituojant tokius duomenis dažnai daromos pernelyg toli siekiančios išvados (pvz., „tuoj emigruos visi darbingo amžiaus Lietuvos gyventojai“). Būtina atkreipti d÷mesį, kad (a) nemaža dalis išvykusiųjų po kurio laiko sugrįžta; (b) nemaža dalis išvyksta ir sugrįžta po keletą kartų. Apklausos atskleid÷, kad net iki 50 proc. turinčiųjų emigracijos patirties, buvo išvykę po du ir daugiau kartų. Tokie skaičiai rodo aukštą šių asmenų mobilumą; nemažą jų dalį sunku pavadinti migrantais tikrąja šio žodžio prasme. Kokybinis tyrimas parod÷, kad nemaža dalis migracijos patirties turinčių asmenų netgi nelaiko savęs emigrantais ir nemano, kad šis terminas tiksliai apibūdina jų situaciją. Šio tyrimo metu atlikta Omnibus apklausa ir kiti tyrimai atskleid÷, kad maždaug 7-10 proc. vyresnių, nei 18 m. šalies gyventojų dirbo užsienyje, tačiau sugrįžo. Tai sudaro apie 180 iki 260 tūkst. gyventojų. Vadinasi, nuo 1990 m. emigravo apie 250 tūkst. asmenų. Emigracija gerokai išaugo Lietuvai tapus ES nare (2004 m.): nuo 22,7 tūkst. 2003 m. iki 48,1 tūkst. gyventojų 2005 m. Taigi panaikinus laisvo darbuotojų jud÷jimo apribojimus, jais suskubo pasinaudoti daugiau gyventojų. Kita vertus, laisvas darbuotojų jud÷jimas ES reiškia, kad sumaž÷jo ne tik išvykimo, bet ir sugrįžimo kaštai. Oficialioji statistika rodo, kad sugrįžimą deklaruoja vis daugiau gyventojų. Šio tyrimo metu atlikta reprezentatyvi grįžusiųjų apklausa atskleid÷, kad apie 80 proc. iš jų grįžo 2006–2008 m.. Jeigu nebūtų skaičiuojama JAV (su kuria galioja darbo j÷gos jud÷jimo apribojimai), šis procentas būtų dar didesnis. Be to, į ES valstybes vykstantys darbuotojai yra santykinai mobilūs – pvz., palyginti su tais, kurie išvyko į JAV, jie dažniau grįžta, išvyksta, v÷l grįžta; emigracijoje jie praleidžia santykinai mažiau laiko. Kaip sako pats ekonominio migranto apibr÷žimas, tyrimas patvirtino, kad dauguma emigrantų išvyko d÷l ekonominių priežasčių. Veik÷ ekonominiai tiek „stūmos“, tiek ir „traukos“ veiksniai. Tačiau pabr÷žtina, kad daug daugiau išvykusiųjų pasirinko dirbti užsienyje tod÷l, kad Lietuvoje už darbą gaunamų pajamų neužteko priimtinam gyvenimo lygiui užtikrinti (50 proc.), o ne tod÷l, kad netur÷jo darbo (20 proc.). Svarbu ir tai, kad dar didesn÷ dalis atsakiusiųjų teig÷, jog išvyko pirmiausia tod÷l, kad nor÷jo išbandyti save, susipažinti su naujomis šalimis, žmon÷mis ir darbo metodais (net 56 proc.). Kaip ir buvo galima tik÷tis, noras išbandyti save kiek labiau būdingas tiems, kurie išvažiavo studijuoti, dirbti mokslinio darbo. Tačiau nemaža dalis kitose srityse dirbančių respondentų taip pat pasirinko šį atsakymą. Vadinasi, bent jau kažkiek galima patvirtinti ir teorin÷je dalyje aptartą prielaidą apie „migracijos geną“: migracija iš esm÷s n÷ra laikoma blogu dalyku.

212 Lietuvos gyventojų tarptautin÷ migracija 2007, p. 7.

Tyrimo išvados: išvykimo ir sugrįžimo tendencijos bei svarbiausi motyvai

Oficialioji statistika rodo, kad nuo 1990 m. iš šalies išvyko iki 0,5 mln.gyventojų...

...tačiau nemaža dalis emigrantų sugrįžo. Kai kurie išvyksta ir grįžta po keletą kartų

Emigracija papildomai išaugo po 2004 m. Lietuvai tapus ES nare, tačiau vieningoji rinka mažina ne tik išvykimo, bet ir sugrįžimo kaštus

Svarbiausia išvykimo priežastis – ne tiek nedarbas, kiek tai, kad iš Lietuvoje gaunamo atlyginimo sunku pragyventi. Daugelis respondentų nor÷jo išbandyti save, susipažinti su naujomis šalimis ir t. t.

128

Tarp visų išvykusiųjų į Lietuvą grįžti planuoja (atsak÷ „taip“ arba „greičiau taip“) 33 proc. Kita vertus, nusprendusių tikrai negrįžti buvo palyginti nedaug – 11,5 proc. Tačiau iš planuojančių grįžti tai padaryti per artimiausius metus (2008–2010 m.) tik÷josi tik 23 proc. Aiškaus laiko („kažkada v÷liau“ ar „sunku pasakyti“) negal÷jo nurodyti daugiau nei 70 proc. planuojančių grįžti. Tarp planuojančių grįžti per artimiausius metus (2008–2010 m.), konkrečių veiksmų ÷m÷si tik apie trečdalis respondentų (ieškojo darbo Lietuvoje). Apie 15–20 proc. ieškojo gyvenamosios vietos, ieškojo ar įsigijo nekilnojamojo turto Lietuvoje. Pasteb÷tina, kad užsienyje ilgesnį laiką gyvenę asmenys mažiau linkę grįžti gyventi į Lietuvą (3/4 grįžusiųjų sudaro tie, kurie užsienyje gyveno iki 3 metų). Reik÷tų pabr÷žti, kad iki šiol svarbiausi grįžti gyventi į Lietuvą skatinantys veiksniai buvo emociniai (asmeniniai) ir socialiniai. Grįžusių emigrantų apklausos metu 77,6 proc. respondentų nurod÷, kad įtakos jų apsisprendimui tur÷jo šeimos, namų, draugų ir artimųjų ilgesys, 52,8 proc. teig÷, kad grįžti paskatino šeimynin÷s aplinkyb÷s (sutuoktiniai, vaikai), 40 proc. - noras gyventi savoje kultūrin÷je aplinkoje. O ekonominių veiksnių (tiek „stūmos“ iš užsienio, tiek ir „traukos“ į Lietuvą) įtaka buvo gana nedidel÷. Pager÷jusią Lietuvos ekonominę situaciją pabr÷ž÷ 19,2 proc. grįžusiųjų, sunkumus ieškant tinkamo darbo užsienyje – apie 25 proc. Tuo tarpu išvykusieji min÷jo, kad sugrįžti juos paskatintų asmenin÷s ir socialin÷s priežastys (50–55 proc. teig÷, kad noras gyventi savoje kultūrin÷je aplinkoje, artimųjų ir draugų ilgesys yra labai svarbūs veiksniai). Tačiau net apie 60 proc. teig÷, kad sugrįžti juos paskatintų pager÷jusi Lietuvos ekonomin÷ situacija, geresn÷ gyvenimo kokyb÷. Daugiau kaip 70 proc. respondentų nurod÷, kad neaiškios Lietuvos ekonomikos perspektyvos ir politin÷ situacija apsunkina grįžimą. Vadinasi, nepaisant spartaus Lietuvos ekonomikos augimo pastaraisiais metais, dauguma išvykusiųjų šalies ekonomin÷s situacijos nelaiko pakankamai gera, kad būtų verta sugrįžti213. Daugiau kaip pusei išvykusiųjų sugrįžimą apsunkina nepakankama gyvenimo kokyb÷ Lietuvoje (būstas, transportas, aplinka ir t. t.). Taip pat labai didel÷ jų dalis (virš 50 proc.) mano, kad nusikalstamumo lygis Lietuvoje yra pernelyg aukštas. Tačiau visų labiausiai išvykusiųjų pabr÷žiamas sugrįžimą apsunkinantis veiksnys yra aukštas korupcijos lygis Lietuvoje ir didelis biurokratizmas (taip man÷ daugiau kaip 75 proc. išvykusiųjų). Savo ruožtu, didžioji dalis dirbančių užsienyje yra linkę nepaisyti sunk÷jančių ekonominių sąlygų užsienio valstyb÷se, sunkumų ieškant darbo, sunkumų prisitaikyti svetimoje aplinkoje, imigrantų diskriminacijos užsienyje. Tik 10–20 proc. respondentų nurod÷, kad šie veiksniai gal÷tų paskatinti jų grįžimą į Lietuvą.

Šiame tyrime pirmą kartą Lietuvoje detaliau analizuojamos pakartotinio išvykimo tendencijos. Pamažu stipr÷janti grįžtamoji migracija nebūtinai rodo, kad išspręstos problemos, skatinusios Lietuvos gyventojus išvykti. Pasteb÷tina, kad daugiau kaip 50 proc. grįžusiųjų migracijos patirtį yra išbandę du kartus ir daugiau. Apskritai tarp grįžusių emigrantų apsisprendusių dar kartą išvykti („taip“ arba „greičiau taip“) buvo 37,4 proc. Tarp planuojančiųjų išvykti net apie 65 proc. tai man÷ padaryti greitai: dar 2008 m. ar 2009 m. Be to, labiausiai išvykti yra linkę tie, kurie grįžo palyginti neseniai

213 Apklausa daryta 2008 m. lapkričio – gruodžio m÷n., kai dar nebuvo aišku, kiek stipriai keisis Lietuvos ekonomikos tendencijos ir kiek gili bus ekonomin÷ kriz÷.

Grįžti planuoja maždaug trečdalis išvykusiųjų, tačiau tik gana nedidel÷ dalis – artimiausiu metu

Svarbiausi grįžusiųjų apsisprendimą paskatinę veiksniai – emociniai/ socialiniai (šeimos, artimųjų ilgesys)...

...tuo tarpu tie, kurie gyvena užsienyje, labai par÷žia, kad juos sugrįžti labai paskatintų geresn÷ Lietuvos ekonomin÷ situacija, perspektyvos darbo rinkoje

Tyrimo išvados: pakartotinio išvykimo tendencijos ir motyvai

Maždaug trečdalis sugrįžusiųjų planuoja emigruoti pakartotinai; dauguma per artimiausius metus

129

(80 proc. planuojančių pakartotinai emigruoti sudaro asmenys, grįžę į Lietuvą 2007 arba 2008 m.). Tai galima paaiškinti tuo, kad pra÷jus mažiau laiko po sugrįžimo mažesn÷ tikimyb÷, jog asmuo jau sp÷jo įsitvirtinti šalyje ekonomiškai, atnaujinti socialinius ryšius ir t. t. Dvejetain÷ regresin÷ analiz÷214 parod÷, kad didžiausia tikimyb÷, jog pakartotinai išvyks tie, kurie palyginti neseniai grįžo į Lietuvą, kurie mano, kad dabartin÷s gyvenimo sąlygos yra blogesn÷s, nei buvusios užsienyje, kurie gauna mažesnį atlyginimą, nei Lietuvoje, kurie yra nevedę. Labai didel÷ dalis planuojančių v÷l išvykti pabr÷žia savo nusivylimą Vyriausyb÷s darbu, prast÷jančia ekonomine pad÷timi (šis veiksnys reikšmingumo skal÷je nuo 1 iki 5, kai 1 balas reiškia „visiškai nereikšmingas“, o 5 balai – „labai reikšmingas veiksnys“, buvo įvertintas vidutiniškai 4,36 balo). Dar kartą emigruoti grįžusiuosius taip pat gana stipriai skatino ekonominiai veiksniai: finansiniai sunkumai ir nepasitenkinimas darbo sąlygomis. Sprendžiant iš emigrantų komentarų, tiek finansiškai, tiek simboliškai itin svarbus yra aspektas, kad užsienyje gaunamo atlyginimo pakanka ne tik kasdien÷ms išlaidoms, bet ir taupymui, o tai leidžia jaustis ekonomiškai saugiau, investuoti. Tiesa, ketinimai išvykti ne visada realizuojami. Kiek rimtai grįžusieji yra nusiteikę v÷l emigruoti, leidžia įvertinti tai, kokių veiksmų jie jau yra ÷męsi. Net 37 proc. planuojančių pakartotinai išvykti, dar n÷ra ÷męsi jokių veiksmų. 33,4 proc. dom÷josi išvykimo į užsienį galimyb÷mis, 9,4 proc. tobulino užsienio kalbos žinias. Darbo arba gyvenamąją vietą užsienyje buvo susiradę tik 11 proc.

Emigracija turi neigiamų padarinių šalies darbo rinkai, verslui, socialinei situacijai. Be to, valstyb÷ turi rūpintis savo piliečiais ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje: ginti jų teises, palaikyti tautiškumą, skatinti palaikyti ryšius su t÷vyne. Vadinasi, reikalinga valstyb÷s politika emigracijai valdyti, skatinti grįžtamąją migraciją. Ši politika turi spręsti rinkos trūkumus (pvz., informacijos asimetrija), ir nesukurti papildomų administracinių sunkumų, kurie apsunkina mobilumą (pvz., pripažįstant užsienyje gautą darbo stažą, įgytą diplomą). Tam tikrais atvejais reikia aktyvių valstyb÷s veiksmų siekiant užtikrinti, kad visi šalies gyventojai tur÷tų vienodas pri÷jimo prie viešųjų paslaugų galimybes (pvz., kuriant išlyginamąsias klases sugrįžusiųjų vaikams ir taip sudarant pastariesiems galimybę integruotis į bendrojo lavinimo sistemą). Esminiai valstyb÷s tikslai ir priemon÷s, skirtos migracijos procesui valdyti, yra išd÷styti 2007 m. LR Vyriausyb÷s patvirtintoje Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijoje ir jos įgyvendinimo priemonių plane 2007–2008 m. Labai svarbu, kad ši valstyb÷s politika migracijos srityje būtų efektyvi. T. y. gali būti pasirinktos tinkamos priemon÷s (pvz., jos atitinka rinkos trūkumų požiūrį), tačiau tai nebūtinai reiškia, kad šios priemon÷s veikia: yra tinkamai įgyvendinamos, jas naudoja ir gerai vertina tikslin÷s grup÷s atstovai. Tod÷l šiame tyrime atliekamas EMRS efektyvumo vertinimas, o pati efektyvumo sąvoka apibr÷žiama taip: efektyvumas – tai valstyb÷s intervencijos tikslų

214 Kur priklausomas kintamasis: ar respondentas planuoja išvažiuoti taip/ne. Nepriklausomi kintamieji buvo suskirstyti į atsakymų blokus (pvz., socio-demografin÷s charakteristikos, nuomon÷ apie situaciją Lietuvoje), o analiz÷ atlikta derinant „enter“ ir „stepwise forward“ metodus.

Didžiausia tikimyb÷, kad pakartotinai išvyks tie, kurie palyginti neseniai grįžo, yra nevedę, gauna mažesnį atlyginimą nei buvęs užsienyje ir pastebi, kad išvykus gyvenimo sąlygos buvo geresn÷s

Tačiau tik 1/3 planuojančių v÷l išvykti jau ÷m÷si konkrečių veiksmų

Tyrimo išvados: EMRS efektyvumas – kaip pavyko pasiekti numatytas priemones ir uždavinius?

Labai svarbu, kad valstyb÷s politika migracijos srityje būtų efektyvi – t. y. būtų pasiekti šios politikos tikslai ir uždaviniai

130

pasiekimo laipsnis. Atitinkamai išskirti trys tikslų lygiai, kurie bus vertinami (a) operaciniai tikslai, keliami konkrečioms priemon÷ms; (b) trumpojo laikotarpio tikslai (=uždaviniai); (c) vidutinio – ilgojo laikotarpio tikslai. Šiame tyrime vertinamas EMRS efektyvumas skatinant migrantų sugrįžimą, tačiau pati Strategija yra platesn÷. Tod÷l vertinimo tikslais Strategijos tikslai, uždaviniai ir priemon÷s buvo papildomai susisteminti, išskiriant tuos, kurie aktualūs skatinant išvykusiųjų sugrįžimą. Atitinkamai patikslintiems tikslams, uždaviniams ir priemon÷ms nustatyti efekto, rezultato ir produkto rodikliai. 1 uždavinio ir jam priskirtų priemonių pasiekimo lygis (produktai ir rezultatai)

Uždavinys: palaikyti glaudžius ryšius su užsienyje gyvenančiais Lietuvos ekonominiais migrantais ir bendradarbiauti su veikiančiomis lietuvių organizacijomis

Vykdant šį uždavinį buvo teikiama informacija ir finansin÷ parama užsienyje gyvenantiems emigrantams ir lietuvių bendruomen÷ms.

Lentel÷ Nr. 9. Pirmojo uždavinio pasiekimo rodikliai.

Uždavinio pasiekimo rodiklis (rezultatas)

Reikšm÷ 2008 m. pab.

Grįžusiųjų į Lietuvą dalis, kurie teigiamai įvertino Lietuvos valdžios institucijų pastangas palaikyti glaudžius ryšius su išvykusiaisiais iš Lietuvos Išvykusiųjų dalis, kurie teigiamai įvertino Lietuvos valdžios institucijų pastangas palaikyti glaudžius ryšius su išvykusiaisiais iš Lietuvos

9 proc. („visiškai sutinku“ arba „greičiau sutinku“)


Grįžusiųjų į Lietuvą dalis, kurie teigiamai įvertino Lietuvos valdžios institucijų pastangas palaikyti glaudžius ryšius su lietuvių bendruomen÷mis užsienyje Išvykusiųjų dalis, kurie teigiamai įvertino Lietuvos valdžios institucijų pastangas palaikyti glaudžius ryšius su lietuvių bendruomen÷mis užsienyje



Dauguma šiam uždaviniui priskirtų priemonių yra tęstin÷s, kurios jau buvo įgyvendinamos iki patvirtinant EMRS ir, tik÷tina, bus įgyvendinamos ir kitu Strategijos įgyvendinimo laikotarpiu. Tai yra suprantamas dalykas, kadangi institucijos tam tikras priemones migracijos srityje vykd÷ ir iki 2007 m., kai buvo patvirtinta EMRS. 2007 m. ir ypač 2008 m. buvo pasiekta didel÷ pažanga transliuojant lietuvišką televiziją per palydovą (LTV World), plečiant jos apr÷ptį. Buvo teikiama parama užsienio lietuvių organizacijoms, skleidžiama informaciją apie Lietuvą ir grįžimo į ją galimybes. Naudinga ir tai, kad atlikus poreikių ir kaštų analizę nuspręsta nesteigti informacinių centrų, o susitelkti ties virtualaus informacinio centro (portalo) vystymu.

2007–2008 m. didžiausia pažanga pasiekta plečiant LTV World apr÷ptį. Buvo toliau teikiama informacija, remiamos bendruomen÷s

131

Tačiau esama ir mažiau teigiamų tendencijų. Pirma, pri÷mus EMRS, nedaug naujų priemonių papild÷ jau vykdomas; be to, neatrodo, kad EMRS būtų suteikusi bent kiek stipresnį postūmį didinant esamų priemonių apimtį ar gerinant jų kokybę. Antra, kadangi kai kurios priemon÷s yra įgyvendinamos labiau ne EMRS kontekste, bet vykdant bendrąsias institucijų funkcijas (informacijos teikimas žiniasklaidai), joms trūksta tikslingo nukreipimo į migrantų, kaip tikslin÷s grup÷s, poreikius. Trečia, tęstin÷ms priemon÷ms n÷ra suformuluoti bent kiek konkretesni pasiekimo rodikliai (pvz., kiek iki 2008 m. pabaigos siekiama išplatinti informacijos ar kokią tikslinę auditoriją planuojama pasiekti transliuojant lietuviškos televizijos programas). Galiausiai, tam tikros priemon÷s, nors ir yra įgyvendintos administraciniu požiūriu, realūs produktai n÷ra sukurti (t. y., tai, kad patvirtinta metodika, nereiškia, jog jau atliekama nuosekli lietuvių organizacijų užsienyje būkl÷s analiz÷; tai, kad nuspręsta kurti interneto portalą, nereiškia, kad jis jau sukurtas). Apskritai apie 60–70 proc. emigracijos patirties turinčių respondentų man÷, kad net ir būnant užsienyje pavyko išlaikyti glaudų ryšį su Lietuva, jaustis jos dalimi. Tačiau kiek prie to prisid÷jo valstyb÷s institucijų vykdomos priemon÷s? Kaip nurodyta pateiktoje pirmo uždavinio rezultatų vertinimo lentel÷je, absoliuti dauguma atsakiusiųjų kol kas skeptiškai vertina Lietuvos valdžios institucijų pastangas palaikyti ryšius tiek su į užsienį išvykusiais lietuviais, tiek su užsienio lietuvių bendruomen÷mis. Tiesa, išvykusieji pastebimai labiau linkę pabr÷žti, kad valdžios institucijos palaiko ryšius su lietuvių bendruomen÷mis užsienyje. Be to, tie respondentai, kurie dažnai arba kartais dalyvauja užsienio lietuvių organizacijų veikloje, labiau pastebi valdžios institucijų siekį palaikyti ryšius tiek su pačiais emigrantais, tiek ir su bendruomen÷mis. Tie, kurie dažniau naudojosi valstyb÷s institucijų teikiama informacija, paprastai šiek tiek geriau vertino valstyb÷s pastangas. Taip pat ir respondentai, kurie labiau teigiamai vertina valstyb÷s teikiamas paslaugas (informaciją ir paramą) išvykusiems iš šalies asmenims, geriau vertina ir valstyb÷s siekį palaikyti ryšius. Tačiau tokių asmenų yra nedaug. Apskritai skeptišką emigrantų požiūrį geriausiai gal÷tų paaiškinti tai, kad daugiau kaip 70 proc. išvykusiųjų ir 55 proc. sugrįžusiųjų neman÷, kad Lietuvos valdžios supranta išvykusiųjų problemas ir skiria joms pakankamai d÷mesio. 2 uždavinio ir jam priskirtų priemonių pasiekimo lygis (produktai ir rezultatai)

Uždavinys: teikti informaciją ketinantiems grįžti emigrantams

Šiam uždaviniui priskirtinos informacinio pobūdžio priemon÷s: teikti informaciją, konsultuoti, išleisti informacinį leidinį, išpl÷toti portalą ir t. t. Šių paslaugų tikslin÷ grup÷ – tai, pirmiausia, emigrantai, kurie svarsto galimybę grįžti (nors jos aktualios ir kitiems tuo požiūriu, kad tinkamai skleidžiama informacija gali paskatinti prad÷ti svarstyti grįžimo galimybę).

Lentel÷ Nr. 10. Antrojo uždavinio pasiekimo rodikliai.



Grįžusiųjų į Lietuvą dalis, kurie naudojosi valstyb÷s institucijų teikiama informacija

21 proc.

Tačiau EMRS iš esm÷s nepadidino daugelio iki tol vykdytų priemonių apimties ir nepagerino jų kokyb÷s

Didžioji dalis respondentų man÷, kad būnant užsienyje jiems pavyko išlaikyti ryšį su Lietuva, tačiau valdžios institucijos prie to prisid÷jo nedaug

Geriau valdžios pastangas vertina tie, kurie yra labiau su jomis susipažinę. Tačiau daugelio emigrantų nuomone, valdžia tiesiog neskiria pakankamai d÷mesio emigracijos klausimams

132

Išvykusiųjų dalis, kurie naudojosi valstyb÷s institucijų teikiama informacija Išvykusiųjų dalis, kurie planuoja grįžti 2008 – 2010 m. ir naudojosi valstyb÷s institucijų teikiama informacija

29 proc.

33 proc.

Grįžusiųjų į Lietuvą dalis, kurie naudojosi ir teigiamai įvertino valstyb÷s institucijų teikiamą informaciją Išvykusiųjų dalis, kurie naudojosi ir teigiamai įvertino valstyb÷s institucijų teikiamą informaciją Išvykusiųjų dalis, kurie planuoja grįžti 2008 – 2010 m. ir kurie naudojosi ir teigiamai įvertino valstyb÷s institucijų teikiamą informaciją

62 proc.*

41 proc.*

51 proc.*

* skaičiuota nuo visų atvejų, kai grįžusieji naudojosi valstyb÷s teikiamomis paslaugomis (tuo tarpu vienas respondentas gal÷jo naudotis keliomis paslaugomis). Rezultatai „pasverti“ atsižvelgiant į tai, kaip intensyviai buvo naudojama konkreti informacin÷ paslauga. Kaip ir pirmajam uždaviniui priskirtų priemonių atveju, galima pasteb÷ti, kad dauguma informacinių priemonių apima įprastas institucijų funkcijas ir yra tęstin÷s ta prasme, kad jos buvo vykdomos prieš patvirtinant EMRS ir bus vykdomos toliau. Tai yra naudinga ir suteikia galimybę horizontaliai integruoti emigrantams aktualius klausimus į jau vykdomas veiklas. Kita vertus, pasireiškia panašūs trūkumai, kaip ir pirmojo uždavinio atveju. Pirmiausia, sunku pasteb÷ti naujų priemonių arba tokių priemonių, kurių apimtis ar kokyb÷ iš esm÷s pasikeit÷ pri÷mus EMRS. Naujoms priemon÷ms galbūt būtų galima priskirti portalo id÷ją (bet portalas nesukurtas), siekį pabr÷žti teritorinį aspektą skatinant investuoti Lietuvoje (bet šis akcentas sunkiai pastebimas įgyvendinant pačią priemonę). Taip pat išleistas ir tobulinamas informacinis leidinys išvykusiesiems iš Lietuvos. Tačiau kadangi šis leidinys buvo parengtas labiau kaip individuali informacin÷ priemon÷, o ne platesn÷s ir suderintos informacin÷s kampanijos dalis, jo naudojimas buvo labai ribotas. Labiau apčiuopiami pasiekimai – Jungtin÷je Karalyst÷je ir Airijoje vykusios konsultacijos ir darbo mug÷s, siekiant paskatinti sugrįžimą. Antra, naudojant informacines priemones, tikslin÷s grup÷s žinojimas ir informacijos pritaikymas, atsižvelgiant į tikslin÷s grup÷s poreikius, yra labai svarbūs. Tačiau įgyvendinant kai kurias šiam uždaviniui priskirtas priemones (pvz., informacijos d÷l įsidarbinimo, profesinio mokymosi, investavimo Lietuvoje sklaida), šio principo n÷ra laikomasi, o vadovaujamasi prielaida, kad išvykusieji, jeigu jiems aktualu, gali gauti informaciją bendra tvarka. Tiesa, suorganizuoti keli specialiai išvykusiesiems skirti renginiai (informacin÷s darbo mug÷s užsienyje). Tačiau institucijų teikiamos paslaugos (pvz., Lietuvos darbo biržos ar Lietuvos ekonomin÷s pl÷tros agentūros) niekaip reikšmingiau nebuvo pritaikytos išvykusiesiems. Galiausiai, trečia, informacinių priemonių įgyvendinimas yra problemiškas ir tod÷l, kad kai kurios priemon÷s persidengia; be to, vienos iš jų yra suskirstytos pagal informacijos turinį (pvz., konsultavimas d÷l įsidarbinimo), o kitos šaltinį (pvz., portalas, leidinys). Uždavinio rezultatų vertinimo lentel÷ rodo, kad valstyb÷s institucijų teikiama informacija naudojosi tik gana nedidel÷ emigrantų dalis (21–28 proc.). Kadangi ši informacija sistemiškiau prad÷ta teikti tik per pastaruosius porą metų, logiška, kad išvykusieji ja naudojasi šiek tiek labiau, nei naudojosi grįžusieji. Teigiama ir tai, kad dar šiek tiek daugiau informacija naudojasi planuojantys grįžti (bent jau dalis informacijos yra skirta jiems).

Svarbiausi pasiekimai teikiant informaciją – tai konsultacijos ir darbo mug÷s šalyse, į kurias labiausia emigruojama. Išleistas ir 2008 m. atnaujintas informacinis leidinys

Tačiau neįvykdyta svarbi priemon÷ (portalo sukūrimas), EMRS apčiuopiamai nepagerino jau vykdomų priemonių kokyb÷s ar apimties

Teikiant informaciją, tikslinių grupių išskyrimas n÷ra pakankamas, o priemon÷s dubliuoja viena kitą

Valstyb÷s teikiama informacija naudojosi maždaug ketvirtadalis emigrantų

133

Reikia pabr÷žti, kad nors institucijų teikiama informacija naudojosi palyginti nedaug respondentų, tie, kurie naudojosi, ją vertino gana gerai (40–60 proc. teigiamų atsakymų). Mažas informacijos naudojimas, bet neblogas vertinimas atskleidžia, kad problema yra ne tiek informacijos stoka, kiek tai, kad informacija apie galimus jos šaltinius nepasiekia tikslinių grupių atstovų. Vykdant tyrimo apklausas, gauta labai daug emigrantų komentarų, teigiančių: „ačiū, kad išvardijote informacijos šaltinius. Nežinojome, kad tokių yra, nuo šiol naudosim÷s“. Šį argumentą pagrindžia ir tai, kad, išvykusiųjų teigimu, jiems labiausiai trūksta informacijos apie tuos dalykus, kuriems viešinti valstyb÷ skiria nemažai pastangų: valstyb÷s teikiamas paslaugas sugrįžtantiems, darbo užsienyje stažo įskaitymą ir užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimą Lietuvoje. Esama ir kitų savotiškų informacin÷s erdv÷s paradoksų, kurie rodo gana žymius patirties skirtumus tarp šiuo metu gyvenančių užsienyje ir tų, kurie sugrįžo. Pavyzdžiui, daugelis planuojančių grįžti artimiausiais metais nesiima aktyvių priemonių ieškant darbo Lietuvoje, kai didžioji dalis jau sugrįžusiųjų teigia, kad sunkumai susirandant darbą yra viena iš svarbiausių priežasčių, skatinančių emigruoti pakartotinai. Esama ir tam tikrų stereotipų: apie 40 proc. išvykusiųjų mano, kad Lietuvoje požiūris į emigrantus yra neigiamas. Tuo tarpu taip man÷ tik 20 proc. grįžusiųjų. Tarp išvykusiųjų 40 proc. baiminosi, kad sugrįžus nebus tinkamai panaudota jų patirtis ir žinios. Iš sugrįžusiųjų tokiam teiginiui visiškai arba labiau pritar÷ 30 proc. Galiausiai esantys užsienyje daug griežčiau vertina ir esamą situaciją Lietuvoje. Pavyzdžiui, apie 35 proc. grįžusiųjų visiškai ar iš dalies sutiko su teiginiu, kad sugrįžimą apsunkina korupcija ir biurokratizmas Lietuvoje. Tarp išvykusiųjų tokių buvo 60 proc. Kod÷l esami informacijos šaltiniai nepasiekia tikslinių grupių atstovų? Veikia kelios svarbiausios priežastys: informacijos sklaidos kanalų pasirinkimas ir informacijos kokyb÷ (patikimumas). Kalbant apie pirmąją priežastį, daugelis išvykusiųjų (atviruose komentaruose) atkreipia d÷mesį, kad labai reik÷tų vienų informacinių vartų, kuriuose aiškiai ir vaizdžiai būtų informuojama apie labiausiai išvykusiesiems rūpimus klausimus. Be to, informacijai apie valstyb÷s paslaugas teikti reik÷tų pasitelkti tuos informacinius kanalus, kuriuos išvykusieji naudoja dažniausia. Apklausos parod÷, kad tai – draugų bei pažįstamų suteikta informacija ir lietuviški naujienų portalai. Būtent jais labiausia naudojosi tiek į Lietuvą jau sugrįžę respondentai, tiek ir šiuo metu užsienyje esantys (pvz., tarp pastarųjų 80 proc. kartą per savaitę ir dažniau susisiekia su artimaisiais, naudojasi Lietuviškais naujienų portalais internete). Kalbant apie antrąją priežastį – informacijos kokybę, reik÷tų spręsti keletą susijusių dalykų. Tai – informacijos draugiškumas vartotojui. Pvz., išvykusiesiems skirtas portalas tur÷tų veikti ne kaip nuorodų rinkinys, tačiau labiau kaip „vieno langelio“ paslauga, kad susidom÷jęs asmuo gal÷tų gauti visą svarbiausią jį dominančią informaciją. Informacija tur÷tų būti skirstoma ne pagal institucijų atsakomyb÷s sritis, tačiau pagal vartotojų socialines-demografines charakteristikas ir problemas, kurias jiems greičiausia gali tekti spręsti sugrįžus. Be to, būtina d÷ti visas pastangas, kad ne tik išvykusiesiems skirta informacija būtų pateikiama kokybiškai, bet tobul÷tų ir pačių emigrantams (ir ne tik) teikiamų paslaugų kokyb÷, jos būtų nuolat vertinamos, tobulinamos ir pan. Sprendžiant iš emigrantų pasisakymų bei komentarų, jie nelabai linkę pasitik÷ti valstyb÷s teikiama informacija pirmiausia tod÷l, kad ji sukelia tam tikrus lūkesčius, kurie, kaip v÷liau paaišk÷ja, ne visai atitinka realybę - tokių situacijų reik÷tų vengti. Kuriant kokybišką informaciją, reik÷s apsispręsti ir d÷l to, kokio turinio žinią išvykusiems teks siųsti per ateinančius kelis metus. Iki šiol valstyb÷s informacin÷ strategija labiausia pabr÷ž÷ spartų Lietuvos ekonomikos augimą,

Tačiau tie, kurie naudojosi informacija, ją įvertino gana gerai

Kai kuriais klausimais užsienyje gyvenančių emigrantų ir jau sugrįžusiųjų nuomon÷s akivaizdžiai skiriasi

Informacija nepasiekia išvykusiųjų d÷l informacijos perdavimo kanalų apribojimų...

...be to, informacijos kokybę taip pat galima pagerinti

134

darbo j÷gos trūkumą ir su tuo susijusias perspektyvas. Be to, buvo remiamasi prielaida, kad išvykusieji nepakankamai žino pastarųjų metų Lietuvos s÷km÷s istoriją, vadovaujasi stereotipais, kuriuos reik÷tų pakeisti. Tačiau d÷l ekonominių sunkumų pasaulyje ir Lietuvoje, situacija 2008 m. pabaigoje jau buvo pasikeitusi į neigiamą pusę. Tod÷l ateityje reik÷s kitokios, labiau niuansuotos ir šiek tiek mažiau į ekonominius motyvus orientuotos žinios. 3 Uždavinio ir jam priskirtų priemonių pasiekimo lygis (produktai ir rezultatai)

Uždavinys: teikti paramą grįžtantiems emigrantams

Šis uždavinys ap÷m÷ keturias priemones, kurios numat÷ suteikti paramą tam tikroms į Lietuvą grįžtančių emigrantų grup÷ms. Trys iš numatytų priemonių buvo susijusios su užsienio lietuvių integracija į Lietuvos švietimo sistemą (mokinių, studentų ir mokslininkų), o viena buvo skirta paskatinti emigrantų grįžimą į Lietuvos kaimus (žem÷s ūkio sektorių).

Lentel÷ Nr. 11. Trečiojo uždavinio pasiekimo rodikliai.



Visų grįžusiųjų į Lietuvą dalis, kurie žino (žinojo) apie valstyb÷s paramos programas (įskaitant tuos, kurie naudojosi) Grįžusių atitinkamos programos tikslin÷s grup÷s narių dalis, kurie žino (žinojo) ir/ arba naudojosi jiems skirta valstyb÷s paramos programa

20 proc.*

0 proc. (N tikslin÷s grup÷s narių = 2) (mokslų daktaro laipsnį turintys asmenys/ „Protų susigrąžinimo“

programa)**

34 proc. (N tikslin÷s grup÷s narių = 56) (jaunesni nei 40 m. žem÷s ūkyje dirbantys asmenys/ „Jaunųjų

ūkininkų įsikūrimas“)***

41 proc. (N tikslin÷s grup÷s narių = 44) (tur÷jo vaikų iki 18 metų ir su jais grįžo į Lietuvą/

Išlyginamosios programos, skirtos pad÷ti vaikams integruotis į Lietuvos bendrojo lavinimo sistemą)

Visų išvykusiųjų dalis, kurie gird÷jo apie valstyb÷s paramos programas (įskaitant tuos, kurie naudojosi) Išvykusių atitinkamos programos tikslin÷s grup÷s narių dalis, kurie gird÷jo ir/ arba naudojosi jiems skirta valstyb÷s paramos programa

18 proc.*


programa)**

18 proc. (N tikslin÷s grup÷s narių = 49) (Jaunesni nei 40 m. žem÷s ūkyje dirbantys asmenys/ „Jaunųjų


31 proc. (N tikslin÷s grup÷s narių = 486) (tur÷jo vaikų iki 18 metų; vaikai gyveno užsienyje/

Išlyginamosios programos, skirtos pad÷ti vaikams integruotis į Lietuvos bendrojo lavinimo sistemą)

Visų grįžusiųjų į Lietuvą dalis, kurie naudojosi valstyb÷s paramos programomis

1 proc.*

135

Grįžusiųjų į Lietuvą dalis, kurie naudojosi ir teigiamai įvertino valstyb÷s paramos programas

86 proc. (N dalyvavusių = 7)

(„Protų susigrąžinimo“ programa)

40 proc. (N dalyvavusių = 5) („Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“)

29 proc. (N dalyvavusių = 7)

(išlyginamosios programos, skirtos pad÷ti vaikams integruotis į Lietuvos bendrojo lavinimo sistemą)

Visų išvykusiųjų dalis, kurie planuoja dalyvauti/ dalyvavo valstyb÷s paramos programose sugrįžusiesiems Išvykusių atitinkamos programos tikslin÷s grup÷s narių dalis, planuoja dalyvauti/ dalyvavo jiems skirtoje valstyb÷s paramos programoje

0,5 proc.*


programa)**

2 proc. (N tikslin÷s grup÷s narių = 49) (jaunesni nei 40 m. žem÷s ūkyje dirbantys asmenys/ „Jaunųjų


1 proc. (N tikslin÷s grup÷s narių = 486) (tur÷jo vaikų iki 18 metų; vaikai gyveno užsienyje/

(išlyginamosios programos, skirtos pad÷ti vaikams integruotis į Lietuvos bendrojo lavinimo sistemą)

*Nurodyti trijų paramos programų vertinimo vidurkiai ** Programa teikia paramą ne tik mokslų daktaro laipsnį turintiems asmenims, bet ir doktorantams, tačiau ši išsilavinimo kategorija apklausose nebuvo atskirai išskirta *** Programoje gal÷jo dalyvauti ne tik žem÷s ūkyje dirbę asmenys, tačiau tik÷tina, kad didžiausias susidom÷jimas dalyvauti būtų kaip tik iš šių asmenų Iš keturių EMRS numatytų priemonių, pagal kurias buvo skiriama parama grįžtantiems į Lietuvą emigrantams, 2008 m. faktiškai buvo įgyvendinamos trys. Pasteb÷tina, kad gana nedidel÷ emigrantų dalis žinojo apie šias paramos programas (vidutiniškai 18–20 proc.), o jomis naudojosi labai mažai asmenų (iki 1 proc.). Kita vertus, reikia tur÷ti omenyje, kad šios paramos programos yra labai specifin÷s, skirtos gana siauroms asmenų grup÷ms: turintiems mokslų daktaro laipsnį (arba studijuojantiems doktorantūroje), arba jauniems ūkininkams. Tik turintieji vaikų iki 18 m. sudaro kiek didesnę asmenų grupę. Įvertinus, kiek apie programas žino tikslinių grupių atstovai, matosi, kad situacija skiriasi atsižvelgiant į konkrečias programas. Bene geriausiai žinoma yra „Protų susigrąžinimo“ programa; apie ją gird÷jo maždaug 3/4 užsienyje gyvenančių iš Lietuvos išvykusių mokslininkų215. Tai bent jau iš dalies parodo ir informacijos sklaidos apie šią programą efektyvumą. Be to, išvykusiesiems svarbu ir tai, kad šioje programoje jie gali dalyvauti grįždami trumpalaikiams vizitams (net ir keletui savaičių). Pasinaudoti kitomis programomis gali tik tie, kurie jau realiai grįžo gyventi į Lietuvą. Galimybes jauniesiems ūkininkams geriau gerokai geriau žino sugrįžusieji. Tai nesunku paaiškinti, kadangi tik labai nedidel÷ žem÷s ūkyje užsienyje dirbančių asmenų dalis planavo sugrįžti 2008–2010 m., tod÷l ir nesidom÷jo paramos galimyb÷mis.

215 Kadangi sugrįžusių apklausoje dalyvavo tik 2 mokslininkai, iš jų atsakymų negalima daryti jokių apibendrinančių išvadų.

Gana nedidel÷ išvykusiųjų dalis žinojo apie valstyb÷s paramos programas...

...tačiau tarp tikslinių grupių atstovų žinojimo lygis buvo aukštesnis

136

Išlyginamųjų programų vaikams žinomumas yra gana neblogas, ypač tarp sugrįžusiųjų. Tačiau vertas d÷mesio nedidelis jose dalyvavusių (grįžusiųjų) ir planuojančių dalyvauti (išvykusiųjų) skaičius. Nedidelio išvykusiųjų susidom÷jimo priežastimi gal÷tų būti tai, kad daugelis iš tikslin÷s grup÷s narių artimiausiu metu tiesiog neplanuoja grįžti į Lietuvą ir programomis nesidom÷jo. Kita vertus, galbūt viena iš priežasčių, d÷l kurių neplanuojama grįžti į Lietuvą, yra ta, kad išvykusieji nepakankamai žino apie pagalbą, kuri skiriama vaikams integruotis į bendrojo lavinimo sistemą. Tarp apklausoje dalyvavusių užsienyje gyvenančių respondentų, kuriems reik÷jo informacijos apie sąlygas vaikams tęsti mokslus Lietuvos bendrojo lavinimo sistemoje (24 proc.), daugiau kaip pusei iš jų tokios informacijos trūko. Kadangi labai nedaug respondentų pasinaudojo valstyb÷s teikiama parama, jų skaičius yra pernelyg mažas, kad juo remiantis būtų galima spręsti apie paramos kokybę ir pasitenkinimą ja. Tod÷l tenka remtis gautais komentarais, atsiliepimais, interviu medžiaga. Atliekant tyrimą buvo pasteb÷ta, kad išlyginamųjų programų vaikams įgyvendinimą apsunkina tai, kad n÷ra galutinai išspręsti organizaciniai klausimai. Mokytojai dažnai neturi žinių ir patirties kaip dirbti su vaikais be lietuvių kalbos pagrindų; kiekviena mokykla ar rajonas integravimo procesą organizuoja skirtingai, ir daug priklauso nuo individualios mokyklų vadovų ar mokytojų iniciatyvos. Panašiai ir iniciatyvų, skirtų pritraukti išvykusiuosius į Lietuvos aukštojo mokslo sistemą, atveju susiduriama su sistemin÷mis aukštojo mokslo kokyb÷s, nepakankamos tyrimų baz÷s problemomis. Daliai išvykusiųjų (apie 29 proc.) nepakankama aukštojo mokslo kokyb÷ yra reikšmingas ar labai reikšmingas veiksnys, apsunkinantis sprendimą d÷l sugrįžimo. Kita vertus, „Protų susigražinimo“ programa ir yra skirta suteikti papildomas paskatas mokslininkams sugrįžti ir taip prisid÷ti prie aukštojo mokslo bei tyrimų kokyb÷s gerinimo.

Tikslas: skatinti ekonominius migrantus grįžti į t÷vynę

EMRS numatytas vienintelis ir pagrindinis šio tikslo pasiekimo rodiklis – tai Lietuvos piliečių migracijos saldo. 2005 m. jis buvo lygus -32 tūkst., o numatyta siektina reikšm÷ 2012 m. buvo lygi 0. Kiti šio tikslo rodikliai suformuoti tyrimo metu ir remiasi tyrimo rezultatais. Lentel÷ Nr. 12. Tikslo pasiekimo rodikliai.

Tikslo vertinimo rodiklis Reikšm÷ vertinimo metu Numatyta reikšm÷

Lietuvos piliečių migracijos saldo

-18 tūkst. (2007 m.) (2005 m. -41,1 tūkst.*)

0 (2012 m.)

Grįžusiųjų emigrantų skaičius ir šio skaičiaus pokytis, palyginti su ankstesniais metais

6,14 tūkst. (2007 m.; tik deklaruota) 30,6 proc. padid÷jimas palyginti su 2006 m. (tik deklaruota)

-

Per artimiausius 2 metus (2008–2010 m.) planuojančių grįžti emigrantų dalis

23 proc. (2008 m. pab.,) Iš jų apie 1/3 ÷m÷si veiksmų – ieškojo darbo, būsto ir pan.

-

Emigrantų, nurodžiusių, kad 10 proc. grįžusiųjų teig÷, kad -

Nedidel÷ dalis išvykusiųjų (kurie turi vaikų iki 18 m.) galvoja kada nors pasinaudoti išlyginamosiomis programomis. Tačiau ne visus, kuriems reikia informacijos apie šias programas, ta informacija pasiekia

Paramos programų efektyvumą apsunkina organizaciniai ir sisteminiai mokslo kokyb÷s klausimai

Tyrimo išvados: EMRS tikslo pasiekimo lygis (efektai)

137

grįžti juos paskatino (skatina) valstyb÷s įgyvendinama politika (priemon÷s), dalis

valstyb÷s paslaugos (informacija ir/ ar parama) prisid÷jo prie jų sprendimo sugrįžti (2008 pab.) 29 proc. šiuo metu gyvenančių užsienyje teigia, kad aktyvi Lietuvos politika, skatinant išvykusius Lietuvos gyventojus grįžti į t÷vynę, yra reikšmingas veiksnys, skatinantis ar galintis paskatinti juos grįžti

* Statistikos departamentas patikslino EMRS naudotą 2005 m. emigracijos saldo rodiklį Kaip jau aptarta, per pastaruosius trejus metus emigracijos iš Lietuvos tempas l÷t÷jo, did÷jo grįžtamoji migracija. Neigiamas migracijos saldo sumaž÷jo nuo 41,1 tūkst. (2005 m.) iki 18 tūkst. (2007 m.) Grįžtančiųjų (deklaravusių sugrįžimą) skaičius 2007 m., palyginti su 2006 m., išaugo 30,6 proc. Šio tyrimo metu atlikta apklausa parod÷, kad didžioji dalis grįžusiųjų (net iki 80 proc.) tai padar÷ 2006– 2008 m. EMRS priimta 2007 m., vadinasi, būtų galima daryti prielaidą, kad ji bent šiek tiek prisid÷jo skatinant sugrįžimą. Vis d÷lto šios Strategijos ind÷lis kol kas nebuvo didelis. Pirmiausia, tik 10 proc. grįžusiųjų teig÷, kad grįžti juos paskatino valstyb÷s pastangos (informacija ir/ ar parama). Antra, daugelis respondentų sutaria, kad valstyb÷s galimyb÷s skatinant sugrįžimą yra pakankamai ribotos. Tik maždaug 30 proc. išvykusiųjų teigia, kad tai būtų svarbus (ar labai svarbus) veiksnys, kuris juos paskatintų sugrįžti. Patys svarbiausi sugrįžimą paskatinę veiksniai (kaip rodo grįžusiųjų apklausa) yra šeimos, artimųjų, namų ilgesys, noras gyventi savoje kultūrin÷je aplinkoje (su šiais veiksniais susijusius atsakymus rinkosi 50–70 proc. visų respondentų). Trečia, tiek apklausos, tiek ir išvykusiųjų komentarai rodo, kad jų grįžimą labiau paskatintų geresn÷ Lietuvos ekonomin÷ ir politin÷ situacija, darbo perspektyvos (60 proc. respondentų), o ne konkreti valstyb÷s politika migracijos srityje. Visgi tyrimas akivaizdžiai atskleid÷ ir tam tikras viešosios politikos galimybes skatinant sugrįžimą. Pirma, juk vis d÷lto 30 proc. išvykusiųjų teigia, kad aktyvūs valstyb÷s veiksmai gal÷tų pad÷ti, nors tik 10 proc. sugrįžusiųjų tokius veiksmus pasteb÷jo. Antra, respondentams pateikus apibendrinantį klausimą, apie tai, kaip jie vertina valstyb÷s paslaugas (informaciją ir paramą) išvykusiems iš šalies asmenims, 2–3 proc. teig÷, kad paslaugos atitinka jų poreikius, dar 9–11 proc. pasteb÷jo, kad tokių paslaugų yra per mažai. Dominuojantis atsakymas (43–50 proc.) buvo, kad respondentai apie tokias paslaugas nebuvo gird÷ję, dar 15–25 proc. nurod÷, jog sunku pasakyti. Kaip jau min÷ta, šio tyrimo metu atliekamos apklausos atliko ir savotišką reklaminį vaidmenį. Būtent iš jų nemaža dalis respondentų pirmą kartą išgirdo apie valstyb÷s teikiamas paslaugas, informacijos šaltinius, paramos galimybes. Trečia, tyrimas taip pat atskleid÷ ir tam tikras sritis, kuriose (a) išvykusieji turi neigiamų nuostatų apie valstyb÷s taikomas priemones, tačiau tos nuostatos n÷ra pagrįstos; (b) netinkamai funkcionuoja tam tikra valstyb÷s paslauga; arba (c) ir viena, ir kita. Štai keletas tokių sričių pavyzdžių. 30 proc. išvykusiųjų teigia, kad sugrįžimą apsunkina tai, kad jie mano, jog sugrįžus nebus pripažinta užsienyje įgyta kvalifikacija ir (ar) įgytas išsilavinimas. 40 proc. išvykusiųjų mano, jog sugrįžus bus sunku pretenduoti į valstyb÷s teikiamas paslaugas (švietimo, sveikatos, socialines). Apie 45 proc. išvykusiųjų pastebi, kad jiems neaišku, ar sugrįžus bus užskaitytas jų darbo stažas (pvz., pensijai gauti), maždaug tokiai pat daliai nebuvo aišku, kiek ir kokių mokesčių gali tekti sumok÷ti grįžus į Lietuvą.

Per dvejus pastaruosius metus grįžtamosios migracijos tendencijos buvo teigiamos

Tačiau EMRS ind÷lis skatinant sugrįžimą nebuvo didelis

Tačiau tyrimas atskleid÷ ir galimybes valstyb÷s politikai migracijos srityje

Išvykusieji teigia, kad valstyb÷ bent iš dalies gali prisid÷ti skatinant sugrįžimą...

...tačiau daugelis nieko n÷ra gird÷ję apie valstyb÷s informacines paslaugas ar paramą, arba vadovaujasi netikslia informacija

138

Preliminarios rekomendacijos Šiame tyrime pateikiamos tik preliminarios ir apibendrintos rekomendacijos d÷l tolesn÷s valstyb÷s politikos skatinant ekonominių migrantų sugrįžimą. Konkrečios rekomendacijos bus pateiktos:

a) Ekonomin÷s migracijos reguliavimo viešojo informavimo kampanijos

priemonių planas iki 2009 m. kovo 1 d.

b) Pasiūlymai d÷l konkrečių 2009–

2012 m. ekonomin÷s migracijos priemonių

iki 2009 m. geguž÷s 1 d. Kaip aptarta (tiek teorin÷je dalyje, tiek ir pristatant vertinimo išvadas), migrantų sprendimams didelę įtaką daro bendra valstyb÷s ekonomin÷ pad÷tis ir pažanga visiems piliečiams aktualiose srityse (sveikata, švietimas, socialin÷ apsauga). EMRS yra tik vienas iš valstyb÷s politikos įrankių migracijos procesams valdyti (tačiau labai svarbus). Diskusijai paskatinti toliau pateikiami du galimi požiūriai – dvi galimos valstyb÷s politikos kryptys skatinant emigrantų sugrįžimą. Formuluojant pasiūlymus d÷l planų ir priemonių ateityje bus vadovaujamasi vienu iš šių požiūriu (arba siekiama juos derinti).

Pirmoji kryptis: EMRS tampa sk÷tine strategija, skirta valstyb÷s migracijos politikos koordinavimui216.

Remiasi prielaida, kad didel÷ dalis viešųjų politikų turi migracijos politikos aspektą. Tod÷l visos institucijos būtų (a) paragintos įvardyti tas jų vykdomas priemones, kurios aktualios ir reguliuojant migracijos procesus arba (b) nurodyti, kaip išvykusiesiems aktualūs klausimai bus sprendžiami įgyvendinant joms priskirtas priemones. EMRS prižiūrinti institucija steb÷tų ir vertintų šių priemonių įgyvendinimą, naudojimą, kokybę. Ekonomin÷s migracijos reikalų komisijos pos÷džiuose būtų aptariami pasiekimai. Būtų nagrin÷jama ne tik kiek ir kokių produktų sukurta, bet ir kokie rezultatai (migracijos tendencijos, išvykusiųjų atsiliepimai, spaudos komentarai, pastaruoju metu pasirodžiusių tyrimų rezultatai). Pati EMRS tur÷tų kelias savarankiškas iniciatyvas (nenumatytas kitose programose). Tai būtų projektai, turintys aiškius produktus, įgyvendinimo laikotarpį, vertinimo kriterijus, kurie būtų labai svarbūs sprendžiant migrantų problemas ir kuriems reik÷tų kelių institucijų dalyvavimo. Institucijų dalyvavimas būtų apibr÷žtas kaip partneryst÷ – t. y., kiekviena institucija būtų atsakinga už tam tikrą ind÷lį į projektą, o visos kartu prisiimtų atsakomybę už rezultatus. Tokių projektų tur÷tų būti nedaug (3–4), bet jie būtų pakankamai stambūs ir skirti esminiams klausimams spręsti. Tokių projektų pavyzdžiai: (a) informacinis portalas; (b) emigrantų vaikai (likusių Lietuvoje vaikų socialiniai klausimai, sugrįžusių integravimas); (c) globali Lietuva (ryšių su išvykusiaisiais palaikymas).

216 Tokios sk÷tin÷s strategijos pavyzdys – Nacionalinis pranešimas apie socialin÷s apsaugos ir socialin÷s apr÷pties strategijas, žr. http://www.socialiniszemelapis.lt/index.php?1387691626

Tyrime pateikiamos preliminarios rekomendacijos: du galimi požiūriai į valstyb÷s politiką skatinant sugrįžimą

Pirmasis požiūris: EMRS – tai sk÷tin÷ strategija, skirta įvairių sričių viešosioms politikoms koordinuoti migracijos aspektu

Tačiau galimos kelios savarankiškos tarpinstitucin÷s iniciatyvos, kur kiekvienas dalyvis yra atsakingas už tam tikrą ind÷lį, o visi bendrai – už rezultatus

139

Laikantis tokio modelio būtų sprendžiami kai kurie dabartin÷s EMRS nenuoseklumai, kai Strategijoje yra įvardytos įvairių institucijų jau įgyvendinamos programos, nors taip pat laikomasi nuostatos, kad strategija yra savarankiška ir papildo institucijų jau įgyvendinamas priemones. Tai sukelia tam tikrų problemų. Pavyzdžiui, tam tikros jau įgyvendinamos priemon÷s yra priskirtos Strategijai, nors išvykusiųjų specifika jose n÷ra kaip nors labiau pabr÷žiama (pvz., teikti informaciją Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai). Kitas nenuoseklumas: kai kurios migracijai aktualios priemon÷s n÷ra priskirtos Strategijai (pvz., „Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programa“). Galiausiai, nors vienos institucijos įgyvendinamas programas priskiria Strategijai, kitos siūlo išbraukti Strategijos priemonę būtent d÷l to, kad ji jau įgyvendinama per kitas programas.

Antroji kryptis – remti ir tobulinti jau esamą Strategijos įgyvendinimo struktūrą. EMRS išlieka savarankiška strategija su tik jai priskirtomis priemon÷mis, kurios nedubliuoja kituose strateginiuose dokumentuose numatytų priemonių

EMRS suformuluoti uždaviniai (sugrįžimo skatinimo srityje) išlieka aktualūs. Tačiau remiantis vertinimu, siūloma papildomai pabr÷žti vieną uždavinį: tobulinti ne tik informavimą apie valstyb÷s pastangas migracijos srityje, bet daugiau d÷mesio skirti ir valstyb÷s teikiamų paslaugų gerinimui, jų naudotojų poreikių vertinimui ir paslaugų tobulinimui reaguojant į gautus atsiliepimus. Taigi atnaujintam priemonių planui siūlomi tokie uždaviniai:

1) Siekti, kad išvykusieji

išlaikytų ryšį su Lietuvą, jaustų valstyb÷s d÷mesį

jiems rūpimais klausimais

2) Teikti informaciją apie valstyb÷s paslaugas ir paramą sugrįžusiems

3) Nuolat tobulinti

valstyb÷s paslaugas ir paramos programas

sugrįžusiems, pritaikyti jų

poreikiams, reikalui esant – kurti naujas

Siekiant pirmojo uždavinio, reik÷tų:

(a) tęsti informacines priemones, siekiant, kad informacijos apie Lietuvą šaltiniai būtų kiek galima įvairesni; emigracijos problematika atsispind÷tų žiniasklaidoje ir t. t.;

(b) toliau teikti paramą bendruomen÷ms, didinti šios paramos prieinamumą, skatinti ryšius ir bendradarbiavimą tarp bendruomenių, bendras Lietuvos ir užsienio lietuvių organizacijų iniciatyvas;

(c) taikyti patvirtintus metodinius dokumentus, atlikti užsienio lietuvių ir jų bendruomenių situacijos analizę, prognozę; šioje srityje bendradarbiauti su mokslo įstaigomis. Skelbti atliktus tyrimus ir jų išvadas, naudoti jas tobulinant valstyb÷s įgyvendinamas priemones.

Antrasis požiūris – EMRS išlieka savarankiška strategija. Jos uždaviniai išliktų panašūs į dabartinius

140

Kalbant apie antrąjį uždavinį, nemažai svarbių principų jau išsakyta anksčiau, atliekant antrojo uždavinio vertinimą. Reik÷tų pasiekti, kad išvykusieji žinotų apie jiems prieinamus informacijos šaltinius, valstyb÷s teikiamas paslaugas ir paramą. Tam labai pad÷tų vieningų informacinių vartų (portalo) sukūrimas. Kuriant portalą, reik÷tų atsižvelgti į visas rizikas, kurios kyla tokio pobūdžio projektams (informacijos atnaujinimas, pateikimo aiškumas, naudotojų suskirstymas pagal jų interesus ir poreikius). Reik÷tų pasiekti, kad portalas būtų dalis platesn÷s ir vieningos informacin÷s kampanijos, kurios metu įvairūs šaltiniai (įskaitant leidinį) būtų naudojami siųsti suderintai žiniai apie valstyb÷s pastangas ir paslaugas. Siunčiant šią žinią reik÷tų įvertinti ir tai, kokius šaltinius daugiausia naudoja išvykusieji ir kuo labiausiai pasitikti. Tod÷l kaip papildomus kanalus reik÷tų pasitelkti naujienų portalus, skatinti sugrįžusiuosius dalintis savo patirtimi (nes būtent draugai ir artimieji yra vienas iš svarbiausių informacijos apie Lietuvą šaltinių) ir t. t. Sprendžiant d÷l informacin÷s kampanijos turinio ir tikslų nereik÷tų pernelyg pabr÷žti įvaizdžio kūrimo ar „kovos su stereotipais“ tikslų, nes neigiamo išvykusiųjų nusistatymo šaltiniai gali būti įvairūs, ne tik nepakankama informacija, kaip dažnai manoma. Prioritetą reik÷tų skirti tam, kad perpildytoje informacin÷je erdv÷je išvykusiuosius pasiektų tiksli informacija apie tai, kuo valstyb÷ jiems gali pad÷ti, ir kuo – ne. Galiausia, trečiasis uždavinys pabr÷žia tai, kad reik÷tų ne tik teikti informaciją apie valstyb÷s teikiamas paslaugas ir paramą, tačiau paslaugas ir paramą nuolat tobulinti. Šis uždavinys papildo antrąjį uždavinį ir remiasi prielaida, kad informacija n÷ra hierarchiškas „vienos krypties“ eismas. Reikia ne tik teikti informaciją emigrantams, bet ir dom÷tis jų nuomone, kreipti d÷mesį į atsiliepimus, atitinkamai tobulinti teikiamas paslaugas ir / arba paramą ir, žinoma, apie tai tinkamai informuoti išvykusiuosius. Juk kai kuriais atvejais neigiamas išvykusiųjų nuostatas lemia ne informacijos, tačiau pačios paslaugos kokyb÷ (turinys, įgyvendinimas, teikimo būdas). Tod÷l gali būti, kad teisine prasme tam tikras klausimas yra išspręstas, tačiau realiai norint gauti paslaugą kyla sunkumų, nesusipratimų, reikia daug laiko (pavyzdžiui, kai kurie sugrįžusieji nurod÷, kad užsienyje gautų diplomų pripažinimas yra labai sud÷tingas).

…tačiau įgyvendinant priemones būtų siekiama „dviejų krypčių“ eismo. Tai reiškia, ne tik teikti informaciją, bet ir įsiklausyti į atsiliepimus; ne tik keisti „stereotipus“, bet ir tobulinti pačias paslaugas, kurti naujas

141

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

Lietuvos Respublikos teis÷s aktai

1. 1995 m. geguž÷s 9 d. LR įstatymas Nr. I-886 „Konsulinis statutas“. (Aktuali redakcija nuo

2006-10-01, Valstyb÷s žinios, 2006, Nr. 68-2492). 2. 2008 kovo 14 d. Koordinacin÷s tarybos užsienio lietuvių bendruomenių ir užsienio lietuvių

bendrojo lavinimo, lituanistinių mokyklų bei kitų ugdymo įstaigų 2008 metų projektams analizuoti ir įvertinti pos÷džio protokolas NR.UKT-2.

3. 2008 rugs÷jo 15 d. Koordinacin÷s tarybos užsienio lietuvių bendruomenių ir užsienio lietuvių bendrojo lavinimo, lituanistinių mokyklų bei kitų ugdymo įstaigų 2008 metų projektams analizuoti ir įvertinti pos÷džio protokolas NR.UKT-3.

4. 2008 vasario 1 d. Koordinacin÷s tarybos užsienio lietuvių bendruomenių ir užsienio lietuvių bendrojo lavinimo, lituanistinių mokyklų bei kitų ugdymo įstaigų 2008 metų projektams analizuoti ir įvertinti pos÷džio protokolas NR.UKT-1.

5. Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2007–2008 metų plano ataskaita (projektas).

6. Ekonomin÷s migracijos reikalų komisijos 2007 m. spalio 2 d. pos÷džio protokolas. Vilnius, 2007 m. spalio 25 d.

7. Ekonomin÷s migracijos reikalų komisijos pos÷džio medžiaga. ŠMM atsakymas į SADM 2008 m. rugs÷jo 10 d. raštą Nr. (19.26-63)-SD-8262 d÷l Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos priemonių plano vykdymo.

8. Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2008 m. vasario19 d. įsakymas Nr. K-52 “Programa, skirta užsienyje gyvenantiems ir ieškantiems darbo Lietuvoje lietuviams”.

9. LR Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. IX-1187 „D÷l valstyb÷s ilgalaik÷s raidos strategijos.“ Valstyb÷s žinios, 2002, Nr. 113-5029.

10. LR Seimo 2006 m. liepos 19 d. rezoliucija „D÷l nuoseklios valstyb÷s politikos emigracijos procesams valdyti.“ Valstyb÷s žinios, 2006, Nr. 81-3200.

11. LR Seimo 2008 m. geguž÷s 9 d. nutarimas Nr. X-1533 „D÷l Nacionalinių transliuotojų informacin÷s sklaidos per sienas skatinimo programos.“ Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. 55-2064.

12. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s generalinio direktoriaus 2005 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. DĮ-231 „D÷l gyventojų tarptautin÷s migracijos tyrimo atlikimo metodikos patvirtinimo.“

13. LR švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. 258 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. ISAk-1759 redakcija).

14. LR švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugs÷jo 1 d. įsakymas Nr. ISAK–1800 “Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klas÷se ir išlyginamosiose mobiliosiose grup÷se tvarkos aprašas“. Valstyb÷s žinios, 2005, Nr. 109-3991.

15. LR švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 4 d. įsakymas Nr. ISAK-604 „D÷l 2007-2008 mokslo metų bendrųjų ugdymo planų.“

16. LR švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. ISAK-2335 „D÷l Tyr÷jų karjeros programos patvirtinimo.“ Valstyb÷s Žinios, 2008, Nr. 7.

17. LR švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. ISAK-52, Valstyb÷s žinios, 2007, Nr. 10-410

18. LR švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. ISAK-91, Valstyb÷s žinios, 2007, Nr. 11-467.

19. LR švietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-3207 „D÷l Protų susigrąžinimo ir pritraukimo programos patvirtinimo.“ Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. 138.

20. LR švietimo ir mokslo ministro 2008 m. geguž÷s 29 d. įsakymas Nr. ISAK-1565. „D÷l išeivijos ir lietuvių kilm÷s užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių pri÷mimo į valstybines aukštąsias mokyklas.“ Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. Nr. 65-2502.

21. LR švietimo ir mokslo ministro 2008 m. liepos 18 d. įsakymas Nr. ISAK-2156. „D÷l asmenų, įgijusių išsilavinimą užsienyje, išeivijos ir Lietuvių kilm÷s užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių, 2008 metais priimamų į visiškai arba iš dalies Lietuvos valstyb÷s biudžeto l÷šomis finansuojamas studijas Lietuvos valstybin÷se aukštosiose mokyklose, studijų vietų skaičiaus.“ Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. 82-3271.

142

22. LR užsienio reikalų ministro 2008 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. V-141 „D÷l asmens grįžimo pažym÷jimo išdavimo ir įforminimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. 72-2772.

23. LR užsienio reikalų ministro 2008 m. lapkričio 12 d. įsakymas Nr. V-182 „D÷l Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. V-155 "D÷l Dokumentų d÷l paso išdavimo ir keitimo pateikimo Lietuvos Respublikos diplomatin÷ms atstovyb÷ms ar konsulin÷ms įstaigoms užsienio valstyb÷se, šių dokumentų bei negaliojančių asmens tapatybę ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų persiuntimo Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir paso įteikimo piliečiui tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo. Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. Nr. 132-5086.

24. LR Vyriausyb÷s 2002 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 853 „D÷l Lietuvos ūkio (ekonomikos) pl÷tros iki 2015 m. ilgalaik÷s strategijos.“ Valstyb÷s žinios, 2002, Nr. 60-2424.

25. LR Vyriausyb÷s 2003 m. rugs÷jo 11 d. nutarimas „D÷l Nacionalin÷s darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo.“ Valstyb÷s žinios, 2003, Nr. 89-4029.

26. LR Vyriausyb÷s 2004 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas „D÷l Lietuvos 2004 – 2006 metų bendrojo programavimo dokumento patvirtinimo.“ Valstyb÷s žinios, 2004, Nr. 123-4486.

27. LR Vyriausyb÷s 2004 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 1350 „D÷l Nacionalin÷s demografin÷s (gyventojų) politikos strategijos.“ Valstyb÷s žinios, 2004, Nr. 159-5795.

28. LR Vyriausyb÷s 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. 1270 „D÷l Nacionalin÷s Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos.“ Valstyb÷s žinios, 2005, Nr. 139-5019.

29. LR Vyriausyb÷s 2006 m. rugs÷jo 1 d. nutarimas Nr. 841 „D÷l Lietuvos Respublikos konsulin÷s pl÷tros 2006–2008 metų programos patvirtinimo.“ Valstyb÷s žinios, 2006-09-05, Nr. 94-3697.

30. LR Vyriausyb÷s 2006 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 140 „D÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1996 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. 1211 „D÷l paramos Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Rytų Europos šalių lietuviams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką mokytis valstybin÷se profesin÷se bei aukštesniosiose mokyklose, ir Lietuvos švietimo bei kultūros darbuotojams, vykstantiems į nurodytąsias šalis dirbti lietuvių ugdymo įstaigose ir bendruomen÷se“ pakeitimo.“ Valstyb÷s žinios, 2006, Nr. 22-691.

31. LR Vyriausyb÷s 2007 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 416 „D÷l ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007-2008 metų plano patvirtinimo.“ Valstyb÷s žinios, 2007, Nr. 49-1897.

32. LR Vyriausyb÷s 2007 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 416 „D÷l ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007-2008 metų plano patvirtinimo.“ Valstyb÷s žinios, 2007, Nr. 49-1897.

33. LR Vyriausyb÷s 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1400 „D÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2003 m. geguž÷s 20 d. nutarimo Nr. 618 „D÷l valstyb÷s finansin÷s paramos užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką teikimo ir materialin÷s pagalbos teikimo Lietuvos Respublikos piliečiams, nukent÷jusiems užsienio valstyb÷se, taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. Valstyb÷s žinios, 2007-12-29, Nr. 138-5668.

34. LR Vyriausyb÷s 2008 liepos 23 d. nutarimas Nr. 783 „D÷l Ilgalaik÷s valstyb÷s santykių su užsienio lietuviais 2008–2020 metų strategijos patvirtinimo ir ilgalaik÷s valstyb÷s santykių su užsienio lietuviais 2008–2020 metų strategijos koordinavimo ir priežiūros komisijos sudarymo.“ Valstyb÷s žinios, 2008, Nr.91-3633.

35. LR Vyriausyb÷s 2008 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. 732 "D÷l aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2008–2010 metų programos patvirtinimo." Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. 85-3384.

36. LR Vyriausyb÷s 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas Nr. 792 „D÷l Oficialiosios statistikos 2007 metų darbų programos įvykdymo ataskaitos patvirtinimo.“ Valstyb÷s žinios, 2008, Nr.98-3781.

37. LR Vyriausyb÷s 2008 m. rugs÷jo 24 d. nutarimas Nr. 957 „D÷l ekonomin÷s migracijos procesų ir užsienio lietuvių būkl÷s steb÷senos, analiz÷s ir prognozavimo tvarkos aprašo patvirtinimo.“ Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. 114-4363.

38. LR Vyriausyb÷s 2008 m. rugs÷jo 3 d. protokolas Nr. 49. Nacionalinis pranešimas apie socialin÷s apsaugos ir socialin÷s apr÷pties strategijas 2008 – 2010 m. (NP SASAS).

39. LR Vyriausyb÷s 2008 m. spalio 1 d. nutarimas Nr. 1047 „D÷l Nacionalin÷s Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos.“ Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. 124-4718.

40. LR Vyriausyb÷s 2008 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 1116 “D÷l Tarpinstitucin÷s bendradarbiavimo su užsienio lietuvių bendruomen÷mis 2008–2012 metų programos patvirtinimo.“ Valstyb÷s žinios, 2008, Nr. Nr. 130.

41. Nacionalin÷ bendroji strategija: Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrin÷s paramos panaudojimo strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d.).

143

42. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus 2008 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. V-184 „D÷l užsienio lietuvių organizacijų būkl÷s steb÷senos pagrindinių rodiklių sąrašo ir užsienio lietuvių organizacijų veiklą skatinančių pagrindinių priemonių sąrašo patvirtinimo“.

43. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2007 metų veiklos ataskaita. Vilnius, 2008 vasario 28 d.

44. Užsienio lietuvių bendruomenių ir užsienio lietuvių bendrojo lavinimo, lituanistinių mokyklų bei kitų ugdymo įstaigų 2009 metų projektų atrankos konkurso nuostatai, patvirtinti Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus 2008 m. rugs÷jo 23 d. įsakymu Nr.V-125.

Kiti teis÷s aktai

45. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programa (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. rugs÷jo 24 d.).

46. Europos Komisija, „Indicators for Monitoring and Evaluation: An Indicative Methodology.“ The New Programming Period 2000- 2006: methodological working papers, Working paper 3.

47. Jungtin÷s Tautos (1998): „Recommendations on Statistics of International Migration, Revision 1, Statistical Papers, Series M, No. 58“. Glossary. New York.

48. Regulation (EC) No 862/2007 of the European Parliament and of the Council of 11 July 2007 on Community statistics on migration and international protection and repealing Council Regulation (EEC) No 311/76 on the compilation of statistics on foreign workers. Official Journal L 199, 31/07/2007, p. 0023 – 0029.

Knygos, straipsniai, tyrimai

49. Audra Sipavičien÷ (2006). Tarptautin÷ gyventojų migracija Lietuvoje: modelio kaita ir

situacijos analiz÷. Vilnius: Tarptautin÷ migracijos organizacija. 50. Aušra Kazlauskien÷ ir Leonardas Rinkevičius (2006). „Lithuanian „Brain Drain“ Causes:

Push and Pull Factors.“ Engineering Economics, 1(46). 51. Demokratin÷s politikos institutas (2007). Airijos, Izraelio ir Lenkijos santykių su išeivija ir

emigracijos politikos modelių analiz÷. Vilnius. 52. Demokratin÷s politikos institutas (2008). „Globalios Lietuvos“ pl÷tros koncepcija. Vilnius. 53. Ekonominių ir teisinių konsultacijų centras (2007). Darbo rinkos analiz÷ ir pasiūlymai

darbo j÷gos trūkumo problemai spręsti, atsižvelgiant į šalies ūkio pl÷tros prognozę 2008–2015 metams. Kaunas.

54. Finansų analitikų asociacija ir UAB "Keras, Savickas ir partneriai" (2006). Kokie faktoriai lemtų žmonių apsisprendimą grįžti dirbti į Lietuvą? Vilnius.

55. Gindra Kasnauskien÷ ir Justina Kryževičiūt÷ (2008). Protų nutek÷jimo kryptys ir priežastys. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas.

56. J. Piore Michael (1980): „United States immigration policy and unsanctioned migrants: comment.“ Industrial & Labor Relations Review, 33(3).

57. Jucevičien÷ Palmira, Renata Viržintait÷ ir Giedrius Jucevičius (2002). Protų nutek÷jimo reiškinys ir jo atspindžio Lietuvos intelektiniame kapitale bruožai: žvalgomasis tyrimas. Vilnius: Lietuvos mokslo taryba.

58. Juhász Judit (1995): „International migration in Hungary.“ Innovation: The European Journal of Social Sciences, 8(2).

59. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (2006). Migracija: pagrindin÷s priežastys ir gair÷s pokyčiams. Vilnius.

60. Lietuvos statistikos departamentas (2007). Lietuvos gyventojų tarptautin÷ migracija 2006. Vilnius.

61. Lietuvos statistikos departamentas (2008). Lietuvos gyventojų tarptautin÷ migracija 2007. Vilnius.

62. Lietuvos statistikos departamentas (2008). Demografijos metraštis 2007. Vilnius. 63. Liubert÷ Inga (Lietuvos darbo birža, 2008), „Situacija šalies darbo rinkoje“. Pranešimas

konferencijoje „Darbo j÷gos imigracija iš trečiųjų šalių: Lietuvos poreikiai ir kitų šalių patirtis“. Vilnius, 2008 m. kovas.

64. Liutauras Labanauskas (2006). „Protų nutek÷jimo problema Lietuvoje: medikų emigracija.“ Filosofija, Sociologija 2.

65. Maslauskait÷ Aušra ir Stankūnien÷ Vlada (2007). Šeima abipus sienos: Lietuvos transnacionalin÷s šeimos genez÷, funkcijos, raidos perspektyvos. Vilnius: Tarptautin÷ migracijos organizacija ir Socialinių tyrimų institutas.

144

66. Morawska Ewa (2001). „Structuring migration: The case of Polish income-seeking travelers to the West.“ Theory & Society, 30(1).

67. Pilietin÷s visuomen÷s institutas (2005). Lietuvių emigracija: problema ir galimi sprendimo būdai. Vilnius.

68. Poderien÷ Nomeda (LR Vyriausyb÷s kanceliarija, Vyriausyb÷s komunikacijos departamentas, 2008). „Lietuvos įvaizdžio formavimo strategija.“ Pranešimas antrajame Lietuvos turizmo forume „Turizmo vaidmuo formuojant Lietuvos įvaizdį“. Vilnius, 2008 m. rugs÷jo 28 d.

69. Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras (2008). „Požiūris į darbo migrantus“. 70. Strateginių studijų centras (2006). Lietuvos valstyb÷s ilgalaik÷ strategija lietuvių

emigracijos ir išeivijos atžvilgiu. Vilnius. 71. Strateginių studijų centras ir Pilietin÷s visuomen÷s institutas (2007). Lietuvos tauta: būkl÷

ir raidos perspektyvos. Vilnius: Versus aureus. 72. Tapinos Georges (1999). „Clandestine immigration: economic and political issues“. OECD

Trends in international migration, 229–251. 73. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). „Požiūris į emigraciją ir emigrantus:

Lietuvos gyventojų ir užsienio lietuvių bendruomenių atstovų požiūrio į emigraciją tyrimas“. Vilnius.

74. Užsienio lietuvių r÷mimo centras (2007). Užduotis Lietuvai: nuo protų nutek÷jimo prie protų pritraukimo. Projekto “Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas” baigiamasis leidinys. Vilnius.

75. Viešosios politikos ir vadybos institutas (2005). „Ekonominių migrantų skatinimo grįžti į T÷vynę priemon÷s“.Vilnius.

76. Viešosios politikos ir vadybos institutas (2006). „Lietuvos integracijos į ES poveikis kvalifikuotų Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojų išvykimui dirbti į užsienį“. Vilnius.

77. Viešosios politikos ir vadybos institutas (2006). „Protų nutek÷jimo“ mažinimas ir „protų“ susigrąžinimas.“ Vilnius.

Publikacijos internete

78. Beniušis Vaidotas (2007). „Airijos lietuviai kol kas nemato perspektyvų t÷vyn÷je.“ Interneto svetain÷ Delfi.lt, 2007-09-15. <http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=13204085> [Žiūr÷ta 2008-11-22].

79. Bunevičiūt÷ Virginija (2008). „LTV World“ per „Sirius 4“ palydovą transliuojamas stipresniu signalu.“ Interneto svetain÷ Lrt.lt, 2008-07-21. <http://www.lrt.lt/news.php?strid=4313425&id=4684991> [Žiūr÷ta 2008-11-19].

80. Digryt÷ Egl÷ (2008). „Airijos lietuviams norisi grįžti, bet norimas darbas gimtin÷je nelaukia.“ Interneto sveatin÷ Delfi.lt, 2008-11-22. <http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=19381083> [Žiūr÷ta 2008-11-22].

81. European Commission (2008). Economic Forecast, <http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/publication13290_en.pdf> [Žiūr÷ta 2008-10-29].

82. Griškonyt÷ Aist÷ (2007). „Mug÷ Airijoje – masalas grįžti į Lietuvą.“ Interneto svetain÷ Lrytas.lt, 2007-05-01. <http://www.lietuvosrytas.lt/-11778497181177694162-p1-emigrantai-mug%C4%97-airijoje-masalas-gr%C4%AF%C5%BEti-%C4%AF-lietuv%C4%85-nuotraukos.htm> [Žiūr÷ta 2008-11-22].

83. Interneto svetain÷ Alfa.lt (2008): „Gyventojai iš užsienio pernai atsiunt÷ beveik 3 mlrd. litų. “ 2008-03-28. <http://www.alfa.lt/straipsnis/c66295> [Žiūr÷ta 2008-10-14].

84. Interneto svetain÷ Anglija.lt (2008). „Tyrimas: emigrantai linkę išsaugoti kalbinius saitus su gimtine.“ 2008-04-16 <http://www.anglija.lt/straipsniai/naujienos/britanijoje/tyrimas_emigrantai_linke_issaugoti_kalbinius_saitus_su_gimtine.html> [Žiūr÷ta 2008-10-22].

85. Interneto svetain÷ Balsas.lt (2008). „LTV World bus matoma Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje.“ 2008-03-31 <http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/76529> [Žiūr÷ta 2008-11-19].

86. Interneto svetain÷ Balsas.lt (2008). „LTV World“ Europos lietuviai v÷l matys nuo liepos.“ 2008-05-20 <http://www.balsas.lt/naujiena/196818> [Žiūr÷ta 2008-11-19].

87. Interneto svetain÷ Balsas.lt (2008). „Pasaulio žiniasklaida apie Lietuvą rašo vis daugiau – rodo tyrimas.“ 2008-12-08 <http://www.balsas.lt/naujiena/227626/pasaulio-ziniasklaida-apie-lietuva-raso-vis-daugiau-rodo-tyrimas/rubrika:naujienos-verslas-reklamairziniasklaida> [Žiūr÷ta 2008-12-09].

88. Interneto svetain÷ Delfi.lt, „Spinter tyrimai“ (2008). „Lietuviai būstu apsirūpinę, neturintys linkę laukti.” 2008-12-03. <http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=19513397> [Žiūr÷ta 2008-12-03].

145

89. Interneto svetain÷ Delfi.lt, „Spinter tyrimai“ (2008). Apklausa: Lietuvos gyventojai tvirtina toleruojantys kitos ras÷s žmones, bet nenori, kad jų daug÷tų. 2008-05-14. <http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=17015146&categoryID=7> [Žiūr÷ta 2008-12-03]

90. Interneto svetain÷ Lrytas.lt (2007). „G.Kirkilas: „Pasiūlymas LTV transliuoti internetu vertas d÷mesio.“ 2007-06-13 <http://www.lrytas.lt/-11817315641179791898-p1-lietuvos-diena-g-kirkilas-pasi%C5%ABlymas-ltv-transliuoti-internetu-vertas-d%C4%97mesio.htm > [Žiūr÷ta 2008-12-11].

91. Interneto svetain÷ Lrytas.lt (2007). „Prad÷tas transliuoti LTV World.“ 2007-09-24 <http://www.lrytas.lt/?id=11906453861189356719&view=4> [Žiūr÷ta 2008-11-15].

92. Jalianiauskien÷ Vitalija (2008). „Po pasaulį pasklido milijonas tautiečių.“ Interneto svetain÷ www.delfi.lt, 2008-05-24. <http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=17142799> [Žiūr÷ta 2008-11-20].

93. Lietuvos darbo birža (2008). Grįžk, Lietuvai reikia tavęs. <http://www.ldb.lt/Informacija/PaslaugosAsmenims/Puslapiai/projektas_grizk_Lietuvai_reikia_taves.aspx> [Žiūr÷ta 2008-11-22].

94. Lietuvos ekonomin÷s pl÷tros agentūra (2008). 2008 metų rugpjūčio m÷nesio svarbiausių įvykių ir projektų ataskaita. <http://www.lepa.lt/files/File/ApieAgentura/MenesioAtaskaitos/lepa_veikla_rugpjutis.pdf> [Žiūr÷ta 2008-11-18].

95. Lietuvos ekonomin÷s pl÷tros agentūra (2008). Susitikimas - diskusija su užsienyje gyvenančiais lietuviais „Investuok į Lietuvą šiandien“. <http://www.lepa.lt/lt/NewsDetails.html?sp=l50000000000000289> [Žiūr÷ta 2008-11-18].

96. Lietuvos nacionalin÷ televizija (2008). „LTV World“ <http://www.lrt.lt/tv/static.php?strid=4022457&> [Žiūr÷ta 2008-11-20].

97. Lietuvos nacionalin÷ televizija (2008). El. leidinys apie LTV World. <http://www.hamburgas.de/2008/LTV_World.pdf> [Žiūr÷ta 2008-11-18].

98. Lukaityt÷ Rasa (2008). „Tarp deklaruojančių pajamas laukiami ir emigrantai.“ Interneto svetain÷ Delfi.lt, 2008-03-09. <http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=16251731> [Žiūr÷ta 2008-11-25].

99. Paškauskas Juozapas (2008). „Finansų kriz÷ – tinkamiausias metas susigrąžinti emigrantus“. Interneto svetain÷ Delfi.lt, 2008-10-21 <http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=18955452&rsslink=true> [Žiūr÷ta 2008-11-24].

100. Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerija (2008). „Informaciniai leidiniai „Gyvenimas ir darbas Lietuvoje“. <http://www.socmin.lt/index.php?-1278547171> [Žiūr÷ta 2008-11-21].

101. Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerija (2008). „Lietuvos socialinis žem÷lapis“. <http://www.socialiniszemelapis.lt/index.php?722807651> [Žiūr÷ta 2008-11-20].

102. Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerija (2008). Gyvenimas ir darbas Lietuvoje. <http://www.socmin.lt/index.php?-1278547171> [Žiūr÷ta 2008 11 20].

103. Spuryt÷ Virginija (2008). „Į t÷vynę pro absurdo pinkles.“ Interneto svetain÷ Balsas.lt, 2008-02-04. <http://www.balsas.lt/naujiena/181808/i-tevyne-pro-absurdo-pinkles/rubrika:naujienos-lietuva> [Žiūr÷ta 2008-11-21].

104. Tarptautin÷ migracijos organizacija (2007). Informacin÷ darbo mug÷ „Gyvenk ir dirbk Lietuvoje“. <http://www.lituani.net/lit/Gyvenk%20ir%20dirbk%20Lietuvoje.pdf> [Žiūr÷ta 2008-11-18].

105. Tarptautin÷ migracijos organizacija (2008). Informacin÷ darbo mug÷ „Balnokim broliai žirgus“. <http://infocentras.iom.lt/lt/muge-airijoje/muge/> [Žiūr÷ta 2008-11-18].

106. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). „LTV World“ per kabelinę televiziją matys Lenkijos lietuviai. 2008-09-16 <http://www.tmid.lt/%E2%80%9Eltv-world%E2%80%9C-per-kabeline-televizija-matys-lenkijos-lietuviai/> [Žiūr÷ta 2008-12-11].

107. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). 40 – ieji JAV lituanistinių mokyklų mokytojų tobulinimosi kursai Dainavoje (Mičiganas).<http://www.tmid.lt/40-%e2%80%93-ieji-jav-lituanistiniu-mokyklu-mokytoju-tobulinimosi-kursai-dainavoje-miciganas/> [Žiūr÷ta 2008-11-19].

108. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). Baig÷si tarptautinis vaikų ir jaunimo piešinių ir plakatų konkursas., <http://www.tmid.lt/baigesi-tarptautinis-vaiku-ir-jaunimo-piesiniu-ir-plakatu-konkursas/> [Žiūr÷ta 2008-11-19].

109. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). IV Tarptautinis Europos lituanistinių mokyklų sąskrydis „Draugyst÷s tiltas“.<http://www.tmid.lt/iv-tarptautinis-europos-lituanistiniu-mokyklu-saskrydis-draugystes-tiltas/> [Žiūr÷ta 2008-11-19].

110. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). Lietuviai pasaulyje. <http://www.tmid.lt/lietuviai-pasaulyje> [Žiūr÷ta 2008-10-22].

146

111. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). Lituanistinis švietimas: perspektyvos ir tendencijos. <http://www.tmid.lt/lituanistinis-svietimas-perspektyvos-ir-tendencijos-2/> [Žiūr÷ta 2008-11-19].

112. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). PJIEL vasaros stovykla 2008. <http://www.tmid.lt/pjiel-vasaros-stovykla-2008/> [Žiūr÷ta 2008-11-19].

113. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). Švietimo ir kultūrinio bendradarbiavimo stovykla Lietuvoje užsienio lietuvių vaikams ir jaunimui. <http://www.tmid.lt/svietimo-ir-kulturinio-bendradarbiavimo-stovykla-lietuvoje-uzsienio-lietuviu-vaikams-ir-jaunimui/> [Žiūr÷ta 2008-11-19].

114. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). Tarptautinis jaunimo sąskrydis „LITUANICA-75“. <http://www.tmid.lt/tarptautinis-jaunimo-saskrydis-%e2%80%9elituanica-75%e2%80%9c-2/> [Žiūr÷ta 2008-11-19].

115. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (2008). Užsienyje gyvenčiaus tautiečius norima susieti su t÷vyne. <www.tmid.lt/wp-content/uploads/2008/05/seminaras-v20.doc> [Žiūr÷ta 2008-11-20].

116. Užsienio lietuvių r÷mimo centras (2008). „Socialinis tyrimas: kod÷l jauni perspektyvūs mokslininkai palieka Lietuvą ir kas paskatintų grįžti?“ 2008-06-04 <http://www.ulrc.lt/mokslininkams/?menu=nauj&naujmenu=naujpz20080604> [Žiūr÷ta 2008-12-04].

117. Užsienio lietuvių r÷mimo centras (2008). „Tyrimas: kaip užsienyje dirbančius Lietuvos mokslininkus susigrąžinti į Lietuvos aukštųjų technologijų“ sektorių?“ 2008-06-11 http://www.ulrc.lt/mokslininkams/?menu=nauj&naujmenu=naujpz20080611 [Žiūr÷ta 2008-12-04].

118. Užsienio lietuvių r÷mimo centras (2008). „Užduotis Lietuvai – nuo protų nutek÷jimo prie protų pritraukimo“. <http://www.ulrc.lt/mokslininkams/Protu_susigrazinimo_projekto_leidinys.pdf> [Žiūr÷ta 2008-12-04].

119. Vilniaus ozo vidurin÷ mokykla (2008). „Projektas „Mes – Lietuvos vaikai.“<http://www.ozomokyklalietuvaiciams.eu/ > [Žiūr÷ta 2008-12-03].

Interneto svetain÷s

120. Lietuvių grįžimo į t÷vynę informacijos centras www.lgitic.lt 121. Lietuvių išeivijos institutas www.iseivijosinstitutas.lt 122. Lietuvos statistikos departamentas www.stat.gov.lt

147

APIE VIEŠOSIOS POLITIKOS IR VADYBOS INSTITUTĄ

VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas (VPVI) yra politikos analiz÷s ir vertinimo centras, atliekantis taikomuosius tyrimus bei teikiantis kvalifikuotą pagalbą viešosios politikos ir administravimo tobulinimui. Daugelis tyrimų buvo atlikta Lietuvos Respublikos ministerijų, Vyriausyb÷s kanceliarijos bei Europos Komisijos užsakymu. Nuo 2001 metų VPVI iš viso įgyvendino apie 100 tyrimų ir projektų. Institutas specializuojasi dirbti su viešojo sektoriaus klientais, o jo išskirtinis bruožas – gilus viešojo sektoriaus specifikos išmanymas. Instituto tyrimai pagrįsti nuodugnia empirine analize ir praktin÷mis rekomendacijomis. Tyrimų metu skatinamas aktyvus suinteresuotų grupių įsitraukimas, giliai išanalizuojami kliento veiklos procesai bei jį veikianti aplinka, integruotai žvelgiama į kliento poreikius – siūlomos poreikius geriausiai atitinkančios paslaugų formos bei jų deriniai. Tyrimams atlikti naudojami patys įvairiausi kiekybiniai ir kokybiniai metodai, pvz.: statistin÷ analiz÷, teisin÷ analiz÷, literatūros šaltinių apžvalga, interviu, atvejo studijos, lyginamoji analiz÷, užsienio patirties analiz÷, interviu, sociologin÷s apklausos, ekonometrin÷ analiz÷ ir kt. Institutas vykdo socialinių mokslų srities tarpdisciplininius tyrimus (politikos mokslų, ekonomikos, viešojo administravimo, sociologijos, edukologijos ir kt.). Instituto nagrin÷tos viešosios politikos sritys apima: švietimo, mokslinių tyrimų ir taikomosios pl÷tros, darbo rinkos, socialin÷s apsaugos, verslo, pramon÷s ir žem÷s ūkio pl÷tros, regionų pl÷tros, transporto, aplinkosaugos ir kt. viešosios politikos sritis. Instituto tyrimuose daug nagrin÷tos ir įvairios horizontalios viešosios politikos sritys: lygių galimybių užtikrinimas, informacin÷s visuomen÷s pl÷tra, darnaus vystymosi, socialin÷s įtraukties užtikrinimas, kokyb÷s vadybos diegimas viešojo valdymo institucijose ir viešųjų paslaugų įstaigose, technin÷s pagalbos mechanizmų kūrimas ir valdymas ir kt. sritys. Viena iš horizontaliųjų politikos sričių yra migracijos procesų valdymas. Šioje srityje 2005–2008 m. VPVI atliko keturis tyrimus:

• Europos Sąjungos migracijos politikos iniciatyvų poveikis Lietuvai ir Lietuvos tikslai formuojant Europos Sąjungos politiką legalios ir nelegalios migracijos srityje (2008 m. Užsakovas: Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s kanceliarija)

• Europos darbuotojų mobilumo metų vertinimas (2007 – 2008 m., užsakovas – Europos komisija);

• Lietuvos integracijos į ES poveikis kvalifikuotų Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojų išvykimui dirbti į užsienį (2006 m., užsakovas - LR Vyriausyb÷s kanceliarija);

• „Protų nutek÷jimo“ mažinimas ir „protų“ susigrąžinimas (2006 m., užsakovas - LR Vyriausyb÷s kanceliarija);

• Mokslinis tyrimas “Ekonominių migrantų skatinimo grįžti į T÷vynę priemon÷s“ (2005 m., užsakovas - Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerija).

Documents

Ekonomines migracijos reguliavimo strategijos vertinimas · 1 Ekonomin÷s migracijos reguliavimo strategijos efektyvumo įvertinimas Tyrimas atliekamas pagal 2008 m. liepos 18 d