ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ PASĖLIŲ BŪKLĖ IR DERLINGUMO …

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRAS

TVIRTINU:…………….……………

Direktorius

Zenonas Dabkevičius

2015 m………….………….mėn……d.

AUGALININKYSTĖS PLĖTRA

ŽEMĖS ŪKIO

AUGALŲ PASĖLIŲ BŪKLĖ IR

DERLINGUMO PROGNOZĖS

LIETUVOJE

2015 M. GALUTINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovas

Virginijus Feiza

Akademija, Kėdainių r.

2015

- 2 -

AUTORIAI

Darbo vadovas ir

vykdytojas

Dr. Virginijus Feiza, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC)

Žemdirbystės instituto (ŽI) Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas,

vyriausiasis mokslo darbuotojas, [email protected].

Vykdytojai Dr. Sigitas Lazauskas, LAMMC ŽI Augalų mitybos ir agroekologijos

skyriaus vedėjas, vyresnysis mokslo darbuotojas, [email protected];

Dr. Irena Gaurilčikienė, LAMMC ŽI Augalų patologijos ir apsaugos

skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, [email protected];

Dr. Jonas Šlepetys, LAMMC ŽI Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus

vyresnysis mokslo darbuotojas, [email protected];

Simona Pranaitienė, LAMMC ŽI Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus

jaunesnioji mokslo darbuotoja, [email protected];

skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, [email protected];

Dr. Eugenija Bakšienė, LAMMC Vokės filialo vyriausioji mokslo

darbuotoja, [email protected];

Dr. Regina Skuodienė LAMMC Vėžaičių filialo vyresnioji mokslo


Dr. Zita Brazienė, LAMMC Rumokų bandymų stoties mokslo darbuotoja,

[email protected];

Dr. Elvyra Gruzdevienė, LAMMC Upytės bandymų stoties mokslo


Dr. Kęstutis Rainys, LAMMC Elmininkų bandymų stoties direktorius,

[email protected];

Dr. Jonas Arbačiauskas, LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos

mokslo darbuotojas, [email protected];

Rūta Česnulevičienė, LAMMC Perlojos bandymų stoties direktorė,

[email protected];

Dr. Stanislava Maikštėnienė, LAMMC Joniškėlio bandymų stoties direktorė,

vyriausioji mokslo darbuotoja, [email protected].

mailto:[email protected]













- 3 -

TURINYS

Psl.

TURINYS.................................................................................................................................... 3

ĮVADAS...................................................................................................................................... 4

Darbo tikslas ir uždaviniai........................................................................................................... 6

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI........................................................................................ 7

REZULTATAI............................................................................................................................. 8

Žemės ūkio augalų pasėlių būklė ir derlingumo prognozė Lietuvoje 2014 m. birželio 30 d....... 8

Žemės ūkio augalų pasėlių būklė ir derlingumo prognozė Lietuvoje 2014 m. liepos 20 d......... 16

Žemės ūkio augalų pasėlių būklė ir derlingumo prognozė Lietuvoje 2014 m. rugpjūčio 20 d.... 21

Žemės ūkio augalų pasėlių būklė ir derlingumo prognozė Lietuvoje 2014 m. rugsėjo 20 d....... 27

Žemės ūkio augalų pasėlių būklė ir derlingumo prognozė Lietuvoje 2015 m. birželio 30 d....... 33

Žemės ūkio augalų pasėlių būklė ir derlingumo prognozė Lietuvoje 2015 m. liepos 20 d......... 43

Žemės ūkio augalų pasėlių būklė ir derlingumo prognozė Lietuvoje 2015 m. rugpjūčio 20 d.... 50

Žemės ūkio augalų pasėlių būklė ir derlingumo prognozė Lietuvoje 2015 m. rugsėjo 20 d....... 55

IŠVADOS (2014-2015 m.).......................................................................................................... 61

TAIKOMIEJI TYRIMO REZULTATAI (2014-2015 m.).......................................................... 62

PRIEDAI...................................................................................................................................... 63

- 4 -

ĮVADAS

Politinių, ekonominių ir kitų sprendimų priėmimui būtina žinoti realią situaciją atskirose

šalies agroklimatinėse zonose apie žemės ūkio augalų augimo sąlygas bei prognozuoti augalų

derlingumą. Tokio pobūdžio informacija leidžia iš anksto numatyti ekonomines galimos

produkcijos supirkimo-pardavimo apimtis bei jos judėjimo srautus rinkoje. Be to, derliaus prognozė

reikalinga pateikti ir atitinkamiems ES struktūriniams padaliniams, kurie, savo ruožtu, prognozuoja

žemės ūkio augalų derlingumą visos Europos mastu.

Žemės ūkio augalų derlingumas – tai galutinė, įvairių veiksnių įtakos išraiška. Jį lemia ne tik

biologinis augalų potencialas, agronominių-inžinerinių priemonių panaudojimas, bet ir augalų

augimo sąlygos: šiluma, vanduo, šviesa, dirvožemis, reljefas, maisto medžiagos ir kt. (1 pav.).

1 pav. Įvairių veiksnių įtaka žemės ūkio augalų derlingumui

Nors Lietuvos teritorija užima 65,2 tūkst. km2, bet agro-klimato sąlygos atskirose šalies

teritorijose yra skirtingos.

Lietuva yra pereinamojoje klimato zonoje tarp jūrinio ir kontinentinio klimato zonų. Einant

vis toliau į Lietuvos teritoriją iš vakarų į rytus, Baltijos jūros įtaka pastebimai mažėja ir Lietuvoje

daugiau pasireiškia kontinentinis klimatas. Lietuvos rytinėje dalyje žiema ir ruduo esti šaltesni, o

pavasaris ir vasara šiltesni negu vakarinėje šalies dalyje. Paros, mėnesinės ir metinės oro

temperatūros amplitudės taip pat kyla einant iš vakarų į rytus.

Lietuvos klimato ypatybė yra ta, kad žiemos čia šiltos ir sniego iškrenta mažai. Ruduo būna

šiltas ir lietingas, pavasaris – palyginti šaltokas, o vasara – vidutinio šiltumo, oras gana drėgnas ir

kritulių iškrenta per metus palyginti daug. Debesuotumas per visus metus yra didelis, todėl saulės

šilumos kiekis, tenkantis žemei, žymiai sumažėja. Faktiška saulės spindėjimo trukmė net vasarą

Lietuvoje nesudaro daugiau kaip 60 % galimojo šiai platumai saulėtumo. Terminis režimas, kuris

Der

lin

gu

mas

Dir

vo

žem

is

Au

gin

imo

tech

no

log

ija

Kli

mat

as

Trą

šos,

au

gal

ų

apsa

ug

a

Ter

min

ai

Sėk

la

Ari

amo

jo

slu

ok

snio

sto

ris

Rel

jefa

s

Lau

kų

dy

dis

Tec

hn

olo

gin

ė

dra

usm

ė

Mec

han

izac

ijo

s

lyg

is

Rac

ion

alu

mas

,

lan

kst

um

as

Kri

tuli

ai

FA

R

Tem

per

atū

ra

Trą

šų r

ūši

s ir

jų

efek

tyv

um

as

Au

gal

ų a

psa

ugo

s

pri

emon

ių e

fek

tyv

um

as

Sėj

a

Pas

ėlių

pri

ežiū

ra

Der

liau

s

nu

ėmim

as

Vei

slė

Ko

ky

bė

- 5 -

yra pagrindinis veiksnys, apribojantis šilumą mėgstančių augalų auginimą Lietuvoje plačiu mastu,

labai nepastovus tiek atskirais metais, tiek metų eigoje. Karščiausiomis vasaromis, kai į Lietuvą

ateina tropinio oro masės, maksimali oro temperatūra atskiromis dienomis siekia + 33-35 °C, bet

atskirais metais oro temperatūra liepos mėnesį naktį gali nukristi iki + 6-7 °C.

Lietuvos teritorija skirstoma į keletą zonų pagal reljefo išskirtinumus: Pajūrio žemuma,

Žemaičių aukštuma, Vidurio lyguma bei Baltijos aukštuma. Agro-klimatine prasme, Lietuvos

teritoriją galima skirstyti į: 1) Vakarų, 2) Vidurio Lietuvos žemumos bei 3) Rytų Lietuvos

aukštumų zonas.

Vakarų zona apima Pajūrio žemumą ir Žemaičių aukštumą. Kadangi kritulių čia iškrenta

daugiau, negu kitur, reljefas nevienodas, dirvožemiai labai išplauti, stipriai rūgštūs. Vyrauja lengvi

priemoliai ir priesmėliai.

Vidurio Lietuvos žemumos zona apima visą Lietuvos viduriniąją dalį su derlingiausiais

vidutinio sunkumo ir sunkiais priemoliais (rudžemiai). Dirvožemių reakcija didesnėje teritorijos

dalyje neutrali.

Rytų Lietuvos aukštumų zona apima Baltijos kalvyną, pietų rytų lygumą ir Lietuvos-

Baltarusijos kalvyno vakarines atšakas. Dirvožemiai labai įvairūs. Dauguma priemolio dirvožemių

karbonatingi.

Potencialus augalų derlingumas – tai derlingumas, kurį teoriškai gali išauginti augalai, esant

idealiom jų auginimo bei meteorologinėm sąlygoms. Potencialus derlingumas yra sąlyginis

kriterijus, kadangi nėra pilnai žinoma kokios augalų auginimo technologijos, dirvožemio bei

meteorologinės sąlygos skirtingiems augalams yra idealios. Be to, ši sąvoka nėra pastovi ta prasme,

jog potencialus augalų derlingumas didėja, kylant žemdirbystės lygiui bei išvedant naujas,

produktyvesnes žemės ūkio augalų veisles.

Nustatyta, kad vidutinių Žemės platumų zonos teorinis potencialus javų derlingumas siekia

11-15 t/ha. Pats didžiausias potencinis javų derlingumas galimas išauginti Nilo žemupyje – apie 28

t/ha. Europoje didžiausia potencinis augalų derlingumas nustatytas pietų Prancūzijoje bei šiaurinėje

Italijoje – apie 21-23 t/ha. Lietuvos žemdirbystės institute keletą kartų buvo užaugintas 9-10 t/ha

žieminių kviečių derlingumas, todėl Lietuvos gamtinis potencinis javų derlingumas gali siekti apie

12 t/ha.

Potencialus javų grūdų derlingumas apskaičiuojamas pagal formulę:

Dp = 100000

)()( AZKP

Čia: Dp – potencialus grūdų derlingumas (t/ha),

P – augalų skaičius (vnt./m2),

K – produktyvaus krūmijimosi koeficientas,

Z – grūdų skaičius varpoje (vnt.),

A – 1000 grūdų masė (g).

Taigi, grūdinių augalų (javų) pagrindiniai derlingumo elementai yra šie: augalų skaičius ploto

vienete, produktyvus krūmijimasis, grūdų skaičius varpoje ar šluotelėje, vieno augalo grūdų masė

bei 1000 grūdų masė.

Šakniavaisių derlingumo pagrindiniai elementai taip pat yra augalų skaičius ploto vienete bei

vieno augalo šaknies vidutinė masė, o bulvių – augalų (kerų) skaičius ploto vienete, kero gumbų

skaičius bei vieno augalo (kero) gumbų masė.

- 6 -

Faktinis augalų derlingumas – tai derlingumas, kurį realiai išaugina augalai, esant

konkrečiom jų auginimo bei meteorologinėm sąlygoms. Žemės ūkio augalai, auginami skirtingose

sąlygose, turėdami vienodą biologinį-fiziologinį potencialą, išaugina skirtingą faktinį derlingumą.

Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, faktinis-

statistinis žemės ūkio augalų derlingumas Lietuvoje per paskutinius 5 metus, pateiktas 1 lentelėje.

Kaip rodo duomenys, faktinis žemės ūkio augalų derlingumas yra daug mažesnis nei

potencialusis ir ženkliai įvairuoja atskirais metais. Vidutinis kviečių grūdų derlingumas Lietuvoje

per paskutinių penkerių metų laikotarpi buvo 4,0 t/ha, vasarinių miežių – 2,8 t/ha, žieminio rapso –

2,2, vasarinio rapso – 1,7 t/ha sėklų derlingumas. Remiantis FAO duomenimis, vidutinis žieminių

kviečių derlingumas Lietuvoje galėtų siekti 6,8 t/ha. Tai rodo, kad potencinės žemės ūkio augalų

derlingumo galimybės Lietuvoje dar neišnaudotos.

1 lentelė. Statistinis pagrindinių žemės ūkio augalų derlingumas (t/ha) per paskutinių penkerių

metų laikotarpį (2010-2014 m.) Lietuvoje

Augalas/Metai 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. Vid. 2010-

2014 m.

Žieminiai kviečiai 3,4 3,3 5,2 4,6 4,8 4,3

Vasariniai miežiai 2,4 3,0 3,4 3,3 3,8 3,2

Žieminis rapsas 2,0 1,8 3,4 2,5 2,7 2,5

Vasarinis rapsas 1,5 2,0 2,1 1,5 2,0 1,8

Cukriniai runkeliai 47 50 52 55 60 53

Bulvės 13 16 17 15 17 15,6

Be to, 1 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad augalų derlingumas Lietuvoje atskirais metais

ženkliai skiriasi. Žieminių kviečių derlingumas atskirais metais skiriasi iki 1,6 karto, vasarinių

miežių – iki 1,6, žieminio rapso – iki 1,9, vasarinio rapso – iki 1,4, cukrinių runkelių – iki 1,3 karto

ir bulvių – iki 1,3 karto. Viena iš pagrindinių nestabilaus žemės ūkio augalų derlingumo priežasčių

yra klimato sąlygų nepastovumas.

Darbo tikslas:

Atlikti žemės ūkio augalų pasėlių būklės analizę ir parengti jų derlingumo prognozę atskirose

šalies agroklimatinėse zonose (Vakarų, Vidurio ir Rytų Lietuva) 4 kartus per žemės ūkio augalų

vegetaciją.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti agrometeorologines (oro temperatūra, krituliai, dirvožemio drėgmė) bei augalų

ligų ir kenkėjų pasireiškimo sąlygas žemės ūkio augalų augimui skirtingose šalies zonose.

2. Išanalizuoti ir įvertinti žemės ūkio augalų pasėlių būklę lauko bandymuose ir gamybiniuose

laukuose pagrindinėse agroklimatinėse Vakarų, Vidurio ir Rytų Lietuvos zonose augalų vegetacijos

metu – einamųjų metų birželio mėn. 30 d., liepos 20 d., rugpjūčio 20 d. ir rugsėjo mėn. 20 d.

3. Parengti derlingumo prognozę šiems lauko augalams: žieminiams kviečiams, žieminiams

rugiams, žieminiams kvietrugiams, žieminiams miežiams, žieminiam ir vasariniam rapsui,

vasariniams miežiams, vasariniams kviečiams, vasariniams kvietrugiams, avižoms, pluoštinių linų

pluoštui, sėmeninių linų sėmenims, kukurūzams (silosui ir grūdams), grikiams, žirniams, pupoms,

cukriniams runkeliams, bulvėms bei daugiametėms žolėms.

- 7 -

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI

Žemės ūkio augalų derlingumo tyrimas buvo atliekamas ir derliaus prognozės rengiamos

atskirai trims svarbiausiems: 1) Vakarų, 2) Vidurio Lietuvos žemumos bei 3) Rytų Lietuvos

aukštumų Lietuvos regionams: Siekiant reprezentatyviai atspindėti šiuos regionus, 2014 metais

tyrimai vykdyti LAMMC Žemdirbystės institute bei LAMMC filialuose, kurie atstovauja skirtingus

Lietuvos agroklimatinius rajonus: Vakarų zona – LAMMC Vėžaičių filialas; Vidurio zona –

LAMMC Žemdirbystės institutas (Dotnuvoje), LAMMC Upytės, LAMMC Rumokų bei LAMMC

Joniškėlio bandymų stotys; Rytų zona – LAMMC Vokės filialas, LAMMC Perlojos bei LAMMC

Elmininkų bandymų stotys.

Tyrimo objektas buvo svarbiausi lauko augalai ir žolynai: žieminiai kviečiai, rugiai,

kvietrugiai, miežiai; žieminiai ir vasariniai rapsai; vasariniai miežiai, kviečiai, kvietrugiai, avižos;

linų (pluoštui ir sėmenims); kukurūzai (silosui ir grūdams); grikiai; žirniai; pupos; cukriniai

runkeliai, bulvės bei daugiametės žolės.

Remiantis sutartimi (2014-05-27, Nr. MT-14-1) su Nacionaline mokėjimo agentūra prie

Žemės ūkio ministerijos, derlingumo prognozės buvo rengiamos ir pateikiamos LR Žemės ūkio

ministerijai raštu jau minėtiems žemės ūkio augalams 4 terminais: birželio 30 d., liepos 20 d.,

rugpjūčio 20 d. ir rugsėjo mėnesio 20 dienai.

Dirvožemio drėgmė nustatyta 0-10 ir 10-20 cm dirvožemio sluoksniuose žieminių kviečių,

vasarinių miežių, cukrinių runkelių, vasarinio rapso, daugiamečių žolių pasėlių laukuose, 3

kiekvieno lauko vietose. Dirvožemio drėgmė tirta LAMMC ŽI (Dotnuvoje) kiekvieno mėnesio

paskutinę dešimtadienio dieną. Drėgmė nustatyta svėrimo metodu.

Augalų vystymosi tarpsniai buvo nustatomi LAMMC Žemdirbystės institute bei LAMMC bei

filialuose. Augalų vystymosi tarpsnis buvo fiksuojamas tada, kai atitinkamas augalų vystymosi

tarpsnis buvo pastebėtas ne mažiau kaip 50 % visų lauke augančių augalų skaičiaus.

Iš LAMMC filialų gauti pasėlių būklės bei derlingumo prognozės aprašai buvo ekspertiniu

būdu analizuojami LAMMC Žemdirbystės institute, Dotnuvoje, įvertinami, apibendrinami ir tik po

to pateikiami LR Žemės ūkio ministerijai.

- 8 -

REZULTATAI

ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ PASĖLIŲ BŪKLĖ IR DERLINGUMO PROGNOZĖ LIETUVOJE

2014 M. BIRŽELIO MĖN. 30 DIENAI

Vakarų Lietuvoje. LAMMC Vėžaičių filialo duomenimis, 2013 metų ruduo buvo šiltas.

Ilgas ir šiltas ruduo augalams buvo nevienareikšmis: augalai ilgai augo ir vystėsi, tačiau teigiama

oro temperatūra žiemkenčių pasėliams turėjo ir neigiamos įtakos – augalai naudojo sukauptas

maisto medžiagas ir silpo.

2014 metų sausio mėnesio viduryje susidarė plona sniego danga (apie 3 cm), kuri išsilaikė iki

mėnesio pabaigos. Atšalus orams pradėjo įšalti dirvožemis. Mėnesio pabaigoje įšalo gylis siekė 20-

23 cm.

Vasaris buvo šiltas ir sausas. Nors vasario pirmojo dešimtadienio pabaigoje didžiausias įšalo

gylis siekė 62 cm, tačiau atšilus orams, mėnesio pabaigoje dirvožemio viršutinis 25 cm dirvožemio

sluoksnis buvo atitirpęs. Kovo pirmojo dešimtadienio pabaigoje dirvožemyje įšalo nebeliko.

Balandžio mėnesio antrojo dešimtadienio pabaigoje prasidėjo aktyvioji augalų vegetacija.

Pagal daugiamečius stebėjimų duomenis paprastai tai įvyksta pirmąjį gegužės dešimtadienį.

Mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 2,6 °C aukštesnė nei standartinė klimato norma.

Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 12 °C (1 °C aukštesnė nei standartinė

klimato norma). Per mėnesį kritulių iškrito 36,9 mm (83 % normos). Mėnesio pradžia buvo sausa.

Stebėtos šalnos. Dirvožemio drėgmė 0-10 cm gylyje mėnesio pradžioje buvo 14-18 %, viduryje –

21-25 %, o mėnesio pabaigoje drėgmės vėl pradėjo trūkti.

Birželio mėnesio viduryje dirvožemio drėgmės trūkumas nustatytas vasarinių miežių bei

daugiamečių žolių pasėliuose (2 lentelė).

2 lentelė. Dirvožemio drėgmė skirtinguose žemės ūkio augalų pasėliuose birželio mėnesio viduryje

(LAMMC Vėžaičių filialo duomenys)

Pasėlis Dirvožemio sluoksnis

(cm)

Dirvožemio drėgmė

(%)

Dirvožemio

temperatūra (ºC)

Vasariniai miežiai 0-10 10,7

15,0 10-20 13,4

Vasarinis rapsas 0-10 16,1

14,4 10-20 18,8

Lubinai 0-10 16,4

15,0 10-20 19,3

Bulvės 0-20 17,7 14,2

Daugiametės žolės 0-20 12,7 14,9

Po žiemos daugelis pasėlių buvo išretėję, šaknys silpnos. Išretėjusius ar tuščius plotus atsėjo

vasarojumi Plungės, Telšių rajonuose apie 60 %, Mažeikių, N. Akmenės rajonuose apie 70 %, o

Klaipėdos ir Šilutės rajonuose apie 80-90 %. Tačiau Žemaitijoje yra ir labai gerai peržiemojusių

žiemkenčių (2 pav.).

Šiuo metu ne visuose laukuose matyti išbarstytų azoto trąšų efektyvus veikimas ir akivaizdi

nauda, nes iki šiol orai buvo vėsūs, trūko kritulių, augalai augo silpnai ir prastai įsisavino azoto

trąšas iš dirvožemio. Vertinant žieminių augalų pasėlius galima konstatuoti faktą, jog šiemet

- 9 -

žieminio rapso pasėliai atrodo geriau nei žieminių kviečių laukai (Mažeikių, N.Akmenės, Telšių

rajonuose). Beje rapsų plotai šiemet ženkliai sumažėjo, palyginus su 2013 metais.

Birželio pradžioje drėgmės trūkumas, žema temperatūra, pristabdė žemės ūkio augalų augimą.

Pasėliuose pasirodė įvairių ligų židiniai. Vasariniuose javuose pradėjo plisti miltligė, dryžligė.

Vasariniuose rapsuose pasirodė spragės, rapsiniai žiedinukai. Javuose pastebėti javiniai amarai ir

tripsai.

2 pav. Žieminių kvietrugių pasėlis Plungės rajone žada gerą derlių

Vidurio Lietuvoje, LAMMC ŽI duomenimis (Dotnuva), 2013 m. gruodžio-2014 m. sausio

pirmąjį dešimtadienį žiemkenčiai ir žieminiai rapsai vegetavo, tačiau, dėl trumpos dienos ir šviesos

trūkumo, vegetacija buvo silpna. Nuo sausio 13 d. oro temperatūra tapo neigiama. Sausio 17-26 d.

laikotarpis buvo pats šalčiausias: žemiausia oro temperatūra svyravo nuo 14 iki 18 °C šalčio.

Mėnesio pabaigoje žiemkenčių pasėlyje sniego danga siekė iki 5 cm storio. Dirvožemis pradėjo

įšalti nuo mėnesio vidurio. Įšalas gilėjo ir paskutinę sausio mėnesio dieną siekė 49 cm.

Vasario mėnuo buvo 4,7 °C šiltesnis už daugiametį vidurkį. Kritulių kiekis per mėnesį buvo

artimas daugiamečiui vidurkiui. Vasario mėnesio 5-10 dienomis dirvos pašalas buvo pasiekęs

didžiausią gylį šią žiemą – iki 56 cm. Tačiau, nuo vasario vidurio atšilus orams, pašalo gylis pradėjo

mažėti. Vasario mėnesio pabaigoje dirvožemio viršutinis 24-25 cm sluoksnis jau buvo be pašalo.

Pirmojo kovo mėnesio dešimtadienio gale dirvos ėmė džiūti – jų paviršius pradėjo boluoti.

Kai kuriuose Kėdainių rajono ūkiuose patręšti žiemkenčiai azoto trąšomis. Remiantis Instituto

laukuose atliktais tyrimais, drėgmės atsargos dirvoje buvo artimos vidutinėm ir siekė 18-21 %.

Tačiau Vidurio Lietuvos zonoje buvo ir ūkių, kurie dirbo žemę ir sėjo cukrinius runkelius, tad

pirmieji žemės ruošimo darbai šiemet prasidėjo 3 savaitėmis anksčiau nei 2013 m. Pirmos dekados

pabaigoje pradėjo augti naujos žiemkenčių šaknelės, prasidėjo žiemkenčių vegetacija. Kovo 15-17

d. staiga atvėsus orams, pasnigo. Oro temperatūra naktimis siekė iki 2-3 °C šalčio. Dieną

temperatūros buvo švelniai teigiamos. Kovo mėnuo buvo 5,6 °C šiltesnis už daugiametį vidurkį.

Žieminių kviečių būklė buvo įvairi: atskiruose laukuose jų žuvimas buvo nuo 20-30 % iki 100 %.

Tie pasėliai, kurie nežuvo, buvo išretėję.

- 10 -

Balandžio mėnesio pradžioje naktimis pašaldavo iki 2-5 °C šalčio. Nuo balandžio 19 d. atšilo

ir oro temperatūrą siekdavo 20-24 °C šilumos. Mėnesio viduryje, esant sausiems orams, prasidėjo

masiniai žemės ruošimo darbai ankstyvųjų vasarinių augalų sėjai. Tai apie 10 dienų anksčiau nei

2013 m. Produktyvios drėgmės atsargos dirvožemyje visą balandžio mėnesį buvo pakankamos ir

artimos optimaliam drėgmės kiekiui žemei dirbti (3 ir 4 pav.). Išimtis buvo žiemkenčių pasėlis,

kuriame dirvos drėgmės kiekis labai greitai mažėjo ir trečią dešimtadienį pasiekė augalų vytimui

artimą drėgmės kiekį.

3 pav. Drėgmės kiekio dinamika 0-10 cm dirvožemio sluoksnyje 2014 m. balandžio III-

birželio II dekadų laikotarpiu (Dotnuva, drėgmės duomenys iki birželio 20 d.)


birželio II dekadų laikotarpiu (Dotnuva, drėgmės duomenys iki birželio 20 d.)

- 11 -

Gegužės mėnesio orai buvo kontrastingi: pirmoji mėnesio pusė buvo vėsi, naktimis oro

temperatūra nukrisdavo iki 1-2 °C šalčio. Nuo mėnesio vidurio orai atšilo ir mėnesio antroje pusėje

dienomis įšildavo iki 28 °C šilumos. Mėnesio viduryje gausiau palijo ir drėgmės atsargos dirvoje

padidėjo. Antrojo dešimtadienio pirmoje pusėje išplaukėjo ž. miežiai, o antroje dešimtadienio

pusėje – ž. rugiai, kvietrugiai bei daugiametės varpinės žolės (eraičinai, šunažolės, pievinės miglės).

Šis varpinių augalų išsivystymo tarpsnis šiemet įvyko dešimtadieniu anksčiau nei pernai. Mėnesio

pabaigoje išplaukėjo ankstyvų veislių ž. kviečiai, pradėjo žydėti ankstyvieji raudonieji dobilai. Tai

apie savaitę anksčiau nei 2013 m. Gegužės trečią dekadą drėgmės atsargos dirvožemyje sumažėjo

ne tik žiemkenčių, bet ir vasarojaus bei daugiamečių žolių pasėliuose. Nors birželio mėnesio pirmą

bei antrą dekadomis praeidavo trumpalaikiai lietūs, tačiau drėgmės trūkumas išliko birželio pirmą

bei antrą dekadą. Lietūs, praėję birželio antroje pusėje, padidino drėgmės atsargas dirvoje, kurios

birželio antroje pusėje buvo normaliai drėgnos, o kai kur iš šlapios.

Birželio pradžioje oro temperatūra naktimis siekdavo 7-10, o dienomis sušildavo tik iki 15-17

°C. Esant nedidelei oro temperatūrai, šilumamėgiams žemės ūkio augalams augti, tokiems kaip

kukurūzams, trūko dar ir šilumos.

Šią žiemą dalis žieminių kviečių Vidurio Lietuvos zonoje, dėl sniego trūkumo ir stiprių šalčių,

blogai peržiemojo (5 pav.)

Tie žiemkenčių pasėliai, kurie sėkmingai peržiemojo ir buvo nuspręsta juos nenaikinti, bet

palikti, šiuo metu yra dažniausiai geros būklės: gausiai patręšti, tamsiai žalios spalvos, tačiau

daugelyje pasėlių smarkiai išplitusi dirvinė smilguolė. Pastaruoju metu plinta javuose ir septoriozė.

Sėkmingai peržiemojusių žieminių rapsų pasėliai retoki, tačiau gausiai šakoti. Visumoje ž.

rapsų pasėlių būklę galima būtų įvertinti kaip sąlyginai gerą, prisimenant sunkias šių augalų

žiemojimo sąlygas.

Laiku pasėtų vasarinių rapsų pasėlis dažniausiai atrodo vešlus ir pakankamai tankus. Prastų

vasarinio rapso pasėlių yra nedaug, nors nemaža dalis derliaus bus prarasta dėl didelės rapsinio

žiedinuko gausos ir jo padarytos žalos rapsų žydėjimo metu.

5 pav. Šiems metams būdingas žieminių kviečių laukų vaizdas Lietuvoje

Dalis vasarinių javų pasėlių buvo sėti į iššalusių žiemkenčių laukus, kurie buvo gerai patręšti

dar rudenį. Tokių vasarinių javų (v. kviečių, miežių ar avižų) pasėliai labai geros būklės. Tačiau yra

- 12 -

laukų, kuriuose vasariniai javai buvo sėti į iš dalies iššalusių žiemkenčių laukus. Tokiuose laukuose

auga dviejų augalų mišinys (6 pav.).

6 pav. Žieminių rugių ir vasarinių kviečių pasėlis – šaltos žiemos pasekmė

Vasarinių miežių pasėliuose gausu amarų bei lapų ligų.

Cukrinių runkelių pasėlių būklė gera. Anksti sėtuose laukuose augalų lapai jau susisiekia

tarpueiliuose. Laukuose, kur pakanka dirvoje drėgmės, pakankamas drėgmės kiekis sudaro

palankias sąlygas cukrinių runkelių augimui, gerai veikia dirviniai herbicidai.

Šiuo metu bulvėms augti drėgmės pakanka kolorado vabalai dar mažai plinta. Šiemet pirmieji

bulvių maro židiniai daržuose ankstyvųjų bulvių pasėliuose užregistruoti dar birželio 6 d., tad yra

ankstyvo maro išplitimo pavojus ir ūkiniuose plotuose.

Dėl šaltoko oro bei drėgmės trūkumo kukurūzų derlingumas gali būti kiek mažesnis negu

ankstesniais metais. Atskiruose laukuose kukurūzų pasėliai šviesiai žalios spalvos. Dėl šilumos

trūkumo galimas prastesnis azoto pasisavinamas iš dirvos (7 pav.).

7 pav. Šiais metais kukurūzų sparčiam augimui trūksta drėgmės, bet labiausiai – šilumos

- 13 -

Šieno ir žalios masės pirmos pjūties derlius gana nemažas, tačiau dėl dažnų kritulių šieno ar

šienainio kokybė gali būti prasta.

Suvalkijoje, balandžio mėnesio vidutinė paros oro temperatūra buvo 9 °C, t.y. 2,8 °C didesnė

negu SKN (standartinė klimato norma). Kritulių buvo nedaug, tik trečdalis SKN. Dėl šilto oro ir

mažo kritulių kiekio dirvos sparčiai džiūvo ir vasarinių augalų sėja prasidėjo anksčiau negu įprasta.

Gegužė buvo vėsi, mėnesio vidutinė paros oro temperatūra buvo 13 °C. Pirmas dešimtadienis

buvo ypač vėsus, stiprios šalnos apšaldė ne tik sudygusį vasarojų, bet kai kur pakenkė ir žieminiams

kviečiams bei rapsams. Kritulių kiekis – 58 mm (SKN – 51 mm). Buvo keletas stiprių liūčių (15-17

mm), kurios pakenkė runkelių pasėliams, sudarė plutą, priplakė prie žemės daigus.

Žiemkenčių pasėlių būklė gera. Atskiri žiemkenčių laukai po žiemos išretėję. Pasėliuose daug

kur išplitusi dirvinė smilguolė (8 pav.).

8 pav. Žieminių javų pasėlių rykštė – dirvinė smilguolė (Apera spica-venti (L.) P. Beauv.)

Taip pat yra rugiagėlių (laukuose, kuriuose nuo piktžolių purkšta tik herbicidu sekatoriumi).

Lapų ligų nedaug: yra septoriozės, kviečių dryžligės. Nemažai lemų ir pjūklelių pažeidimų.

Žieminių rapsų būklė nebloga. Augalai gerai išsišakoję.

Vasariniai rapsai pavasarį labai nevienodai dygo, todėl dabar pasėliai labai nevienodo

aukščio. Yra užmirkusių vietų. Kai kurie laukai piktžolėti. Augalų lapus kai kur stipriai pažeidė

kopūstinės kandys.

Vasarinių miežių pasėliuose yra tinkliškosios dryžligės bei amarų.

Kukurūzų pasėlių būklė vidutinė. Yra nemažai piktžolėtų laukų. Pasėliai gelsvi, trūksta

šilumos.

Cukrinių runkelių pasėlių būklė vertintina kaip vidutinė. Yra ir nevienodai sudygusių ir

išsivysčiusių augalų tuose laukuose, kuriuose pavasarį po sėjos susidarė pluta arba žemesnėse

vietose užmirko augalai.

Daugiamečių žolių pirma žolė jau nupjauta. Žolė buvo aukšta ir vešli, tik lietūs labai

apsunkino jos nuėmimą.

Bulvių pasėliai atrodo neblogai. Tačiau randama ant lapų amarų. Pradeda kenkti kolorado

vabalai. Pradeda plisti bulvių maras.

- 14 -

Šiaurės Lietuvoje, remiantis LAMMC Joniškėlio bandymų stoties duomenimis, Pasvalio ir

Biržų r. beveik visi kviečiai iššalo, nes žiemą nesusiformavo sniego danga, o tik ledo kristalai, kurie

tik padidino šalčio skverbimąsi į augalo ląsteles. Šiuo metu žiemkenčių pasėlių būklė vidutinė, tad

ir derlius planuotinas tik vidutinis.

Dalis žieminių rapsų pasėlių plotų, dėl prastų žiemojimo sąlygų, taip pat iššalę, dalis išliko,

bet yra išretėję. Tik apie 10-20 % peržiemojusi žieminių rapsų pasėlių atrodo neblogai.

Vasariniai rapsai stipriai pažeisti rapsinio žiedinuko, daugelis pasėlių prastoki. Vasariniai

rapsai, pasėti balandžio 21-25 dienomis sudygo gerai, spragių antplūdžio nebuvo, tačiau žiedinukų

antplūdis tokiuose pasėliuose buvo toks didelis, kad išbandžius 3-4 registruotus insekticidus bei

purškiant kas 3-5 dienos, vis tik žiedynai buvo smarkiai kenkėjų pakenkti ir derlius nebus didelis.

Tokio gausaus rapsinio žiedinuko antplūdžio kaip šiais metais, iki šiol dar neteko stebėti. Be to,

ženkliai padidėjęs žiedinukų populiacijos atsparumas piretroidų klasės insekticidams yra viena iš

svarbiausių priežasčių, dėl ko yra prastas insekticidų poveikis minėtiems kenkėjams.

Vasarinių kviečių ankstyvos sėjos (kovo paskutinėmis-balandžio pirmomis dienomis sėtųjų)

pasėlių būklė gera arba labai gera. Vėliau sėtųjų (balandžio antra pusė) vidutinė, dėl po sėjos

užsitęsusio sausesnio periodo.

Daugelyje regiono laukų žirnių būklė gera ar labai gera, gausiau užlijus galimas išgulimas.

Bulvėms auti drėgmės ir šilumos sąlygos buvo optimalios, išsivystymas geras. Šiuo metu

lapai pradeda dengti vagas. Atvėsus orams ir dažnai lyjant, pradeda plisti maras.

Kalvotoje Rytų Lietuvos zonoje šalčio paveikti, neatsėti žieminių kviečių laukai yra reti,

vidutinio piktžolėtumo. Augalai nevienodo aukščio. Miltligė nepasirodė, bet yra septoriozės.

Žieminiai rugių pasėlių būklė gera – augalai normalaus išsivystymo, pasėliai tankūs,

nepiktžolėti. Ligų nepastebėta.

Vasarinio rapso pasėliai labai nevienodo tankumo ir piktžolėtumo. Dauguma jų pakankamai

vešlūs. Insekticidai panaudoti laiku ir gerai. Drėgmės augalams pakanka.

Vasarinių kviečių pasėliai gražūs, optimalaus tankumo, vėliau sėti retesni, bet nepiktžolėti.

Randama truputi miltligės, kiek daugiau septoriozės, amarų dar nėra.

Vasarinių miežių pasėliai normaliai tankūs ir nepiktžolėti. Galulaukėse labai ryškios suslėgtos

dirvos pasekmės, o slėneliuose šie augalai nukentėję nuo drėgmės pertekliaus. Čia daugiau ir

dryžligės. Būta amarų.

Grikių būklė įvairi – vieni pasėliai žydi, kiti – pradeda žydėti, tačiau yra dar ir tik dygstančių.

Bulvių pasėlių būklė geresnė nei šiuo laiku buvo ankstesniais metais. Jie turi daugiau

produktyvių stiebų ir vešlesni. Didžioji jų dalis normalaus tankumo ir nepiktžolėti, nors ir gerai

sudaigintos dygo ketvertą parų ilgiau. Nestokodamos drėgmės ir maisto medžiagų stygiaus gražiai

auga. Ten, kur buvo bulvės sodintos prasta, nekokybiška sėkla ir nepatręštos pasėlis prastas. Tokių

bulvių nedaug ir mažuose sklypeliuose.

Senose ganyklose prastai tręšiamos žolės neužaugino daug žolės. Be to, vėsūs orai nebuvo

palankūs žolynams intensyviai augti. Yra pašalusių svidrynų. Iš viso, daugiamečių ir ypač

ankštinių žolynų plotai sėjomainose yra sumažėję. Tam yra bent kelios priežastys, kurios būdingos

ir visai Lietuvai. Svarbiausia – siaura Lietuvos augalininkystės ūkių specializacija (javai, rapsai).

Todėl sėjomainoje nebeliko vietos daugiametėms žolėms. Be to, specializuoti pieno ūkiai taip pat

suintensyvino gamybą, todėl ganyklose įsėjami našūs žolynai su baltaisiais dobilais, kurie laikas

nuo laiko atnaujinami.

Žemės ūkio augalų vystymosi tarpsniai pateikti 3 lentelėje.

- 15 -

3 lentelė. Žemės ūkio augalų vystymosi tarpsniai Lietuvoje 2014 m. birželio mėn. 30 d.

Augalas

Vystymosi

tarpsnis

(pagal BBCH)

Vystymosi tarpsnis (žodžiu)

Žieminiai kviečiai 65-70 Grūdo formavimasis: vandeninė – pieninė branda

Žieminiai rugiai 69-73 Grūdo formavimasis: ankstyva pieninė – pieninė branda

Žieminiai kvietrugiai 65-75 Grūdo formavimasis: ankstyva pieninė – pieninė branda

Žieminiai miežiai 77-83 Grūdo formavimasis: pieninė – ankstyvoji vaškinė branda

Žieminis rapsas 73-80 Ankštarų augimas: sėklos žalios, normalaus dydžio

Vasarinis rapsas 57-63 Butonizacija - žydėjimas

Vasariniai miežiai 51-59 Plaukėjimo pradžia-plaukėjimo pabaiga

Vasariniai kviečiai 45-49 Paskutinio lapo lapamakščio prasivėrimo-plaukėjimo

Vasariniai kvietrugiai 47-49 Paskutinio lapo lapamakščio prasivėrimo-plaukėjimo

Avižos 51-57 Išlindę 60 % šluotelės-plaukėjimo pabaiga

Pluoštinių linų pluoštas X Neauginama

Sėmeninių linų sėmenys X Neauginama

Kukurūzai (silosui) 30 Lapų vystymosi – bamblėjimo

Kukurūzai (grūdams) 30 Lapų vystymosi – bamblėjimo

Grikiai 40-61 Šakojimosi pradžia-žydėjimo pradžia

Žirniai 58-69 Žydėjimas

Pupos 60-69 Žydėjimas

Cukriniai runkeliai 31-34 Skrotelės augimas: lapai dengia 10-40 % tarpueilių

Bulvės 36-58

Kai kuriuose laukuose ankstyvųjų veislių bulvės jau

kasamos. Vėlyvų veislių - tarpuvagiai uždengti daugiau

nei 50 % – žydėjimo pradžios tarpsnis

2014 m. birželio mėn. 30 dienai prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas (t/ha)

atskirose šalies agroklimatinėse zonose bei vidutiniškai Lietuvoje pateiktas 4 lentelėje. Joje pateikti

apibendrinti LAMMC ŽI (Dotnuva, Kėdainių r.) bei LAMMC regioninių padalinių: T. Vokės –

Vilniaus r., Vėžaičių – Klaipėdos r., Elmininkų – Anykščių r., Joniškėlio – Pasvalio r., Rumokų –

Vilkaviškio r., Upytės – Panevėžio r., Perlojos – Varėnos r. bei Agrocheminių tyrimų laboratorijos

(Kauno r.) duomenys.

4 lentelė. Prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas 2014 m. birželio mėn. 30 d.

Augalas Prognozuojamas derlingumas (t/ha)

Vakarų

Lietuva

Vidurio

Lietuva

Rytų

Lietuva Vidutiniškai

Lietuvoje

Žieminiai kviečiai 3,0 5,0 3,0 4,5

Žieminiai rugiai 2,5 3,0 2,2 2,5

Žieminiai kvietrugiai 3,5 4,0 3,0 3,5

Žieminiai miežiai x 3,0 x 3,0

Žieminis rapsas 2,0 3,0 1,5 2,5

Vasarinis rapsas 1,6 1,8 1,5 1,6

Vasariniai miežiai 3,0 3,9 2,5 3,4

Vasariniai kviečiai 3,0 4,5 2,6 3,8

Vasariniai kvietrugiai 2,5 3,4 2,2 3,0

Avižos 1,5 2,4 1,2 2,4

Pluoštinių linų pluoštas X 1,0* X 1,0

Sėmeninių linų sėmenys X 1,5* X 1,5

Kukurūzai (silosui) 25 40 20 35

Kukurūzai (grūdams) 6,1 7,8 5,3 7,0

- 16 -

Grikiai 0,9 1,3 0,9 1,0

Žirniai 2,0 2,6 1,8 2,3

Pupos 2,4 2,9 2,0 2,6

Cukriniai runkeliai x 53 x 53

Bulvės 15 20 15 18

Daugiametės žolės (šienas) 2,3 4,2 2,0 2,9

Pastaba: X – nėra duomenų arba neauginama. * – didelių gamybinių plotų Lietuvoje nėra.

ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ PASĖLIŲ BŪKLĖ IR DERLINGUMO PROGNOZĖ

LIETUVOJE 2014 M. LIEPOS MĖN. 20 DIENAI

Vakarų Lietuvoje. LAMMC Vėžaičių filialo duomenimis, intensyviausiu augalų augimo

laikotarpiu – birželio mėnesį, orai buvo vėsūs ir sausi. Kritulių iškrito 51,3 mm arba 80 % normos,

o mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 1,1 °C žemesnė nei norma. Dirvožemio drėgmė 0-20 cm

sluoksnyje mėnesio pradžioje buvo 21 %, viduryje – 19 %, o mėnesio pabaigoje drėgmės pradėjo

trūkti (14–17 %). Liepos mėnesio pirmoje pusėje kritulių iškrito nedaug (14 mm), oro temperatūra

buvo aukštesnė nei norma – 18,8 °C. Dirvožemio drėgmė liepos 7 dieną 0-10 cm gylyje buvo 7,5-

12,4, o 10-20 cm gylyje – 8,6-13,7 %. Dirvožemio temperatūra 0-10 cm gylyje siekia 18-19 °C.

Liepos mėnesio 1-15 dienų hidroterminis koeficientas HTK siekė 0,5. Tai rodė esant sausrą.

Šiuo metu žieminiai javai atskiruose Žemaitijos rajonuose (Skuodo, Kretingos, Plungės,

Klaipėdos bei Šilutės) yra pieninės-ankstyvosios vaškinės brandos tarpsnyje. Žieminių javų šiaudai

gelsta. Pasėliuose išplitusios lapų ligos. Pasitaiko ir varpų ligų. Prognozuojame, kad masinė

žieminių javų javapjūtė turėtų prasidėti po 2-3 savaičių (Šilutės rajone apie rugpjūčio pusę),

priklausomai nuo meteorologinių sąlygų ir augalų veislės. Bet, jei būtų panašūs karščiai kaip kad

buvo liepos pirmąjį dešimtadienį, tai javapjūtė prasidėtų ir anksčiau.

Išryškėjo naudotų augalų apsaugos technologijų teigiama įtaka. Ten, kur pasėliai buvo laiku ir

kokybiškai nupurkšti pesticidais, beveik nematyti ligų ar kenkėjų pažeistų augalų. Purkšti pasėliai

nepiktžolėti, o nepurkštuose pasėliuose suvešėjo baltosios balandos, trikertės žvaginės, bekvapiai

šunramuniai, rugiagėlės, usnys ir kitos piktžolės.

Vidurio Lietuvoje, LAMMC ŽI duomenimis (Dotnuva), birželio mėnesį vyravo vėsūs,

lietingi ir vėjuoti orai. Kritulių kiekis buvo artimas daugiamečiam kiekiui (105 %), tačiau pučiant

stiprokiems vėjams, drėgmė iš dirvos greitai išgaruodavo. Produktyvios drėgmės atsargos

dirvožemyje pirmąjį birželio mėnesio dešimtadienį 0-10 cm sluoksnyje buvo artimos kritinėms

vasarinių miežių, vasarinių rapsų ir dobilų, o antrąjį dešimtadienį tik vasarinių miežių pasėliuose (9

ir 10 pav.). Trečiąjį mėnesio dešimtadienį palijo gausiau ir drėgmės atsargos dirvožemyje ženkliai

pasipildė. Dirvos tapo normaliai drėgnos, o kai kur ir šlapios.

Liepos pirmą dešimtadienį orai buvo vėsūs, vėliau šilti ir net karšti. Vidutinė dekados oro

temperatūra buvo 2,1 °C aukštesnė už normą. Kritulių iškrito 201 % normos. Po liepos 1 d. liūties,

kurios metu iškrito 34,6 mm lietaus, dirvos tapo šlapios. Drėgmės atsargos dirvožemyje pasipildė ir

0-10 cm sluoksnyje siekė 18-23 %. Tačiau vėliau, vyraujant karštiems, sausiems ir vėjuotiems

orams, drėgmė iš dirvožemio greitai išgaravo ir dekados paskutinę dieną cukrinių runkelių,

žieminių kviečių bei raudonųjų dobilų pasėlių dirvožemyje drėgmės atsargos tapo kritinės

normaliam šių augalų augimui (9-11%).

Liepos antrą dekadą orai buvo šilti su negausiais lietumis. Per dekadą iškrito tik 20 %

dekadinės normos kritulių, todėl drėgmės atsargos dirvoje išliko panašios, kaip ir pirmą dekadą.

- 17 -

Žieminių javų pasėlių būklė daugelyje laukų gera arba labai gera. Javai gerai išsikrūmiję,

vešlūs. Tačiau, daug kur gausiai išplitusi piktžolė dirvinė smilguolė (Apera spica-venti (L.) (11

pav.), o taip pat javų liga – septoriozė.

Cukriniams runkeliams augti šilumos ir drėgmės šiuo metu pakanka. Šiais metais gerai

suveikė dirviniai herbicidai, tad daugumoje laukų runkelių pasėliai nepiktžolėti. Pasėliuose pradeda

plisti grybinės lapų ligos, yra ir amarų.

Šiuo metu bulvėms augti drėgmės dar pakanka. Jau stebimi bulvių maro požymiai ir

fungicidais purkštuose, ir nepurkštuose ankstyvųjų veislių bulvių pasėliuose.


liepos I dekadų laikotarpiu (Dotnuva)


liepos I dekadų laikotarpiu (Dotnuva)

- 18 -

11 pav. Dirvinė smilguolė plinta ir žieminių javų, ir vasarojaus pasėliuose

Yra laukų, kuriuose išplitusi tuščioji aviža (Avena fatua L.). Susirūpinimą kelia tai, kad ši

piktžolė plinta greitai ir jau pasiekė grėsmingą mastą. Šiemet ši piktžolė ypač gausiai išplito Šiaurės

Lietuvoje, kur vietoje iššalusių žieminių javų buvo pasėti vasariniai, nesertifikuotų sėklų javai.

Užterštuose pasėliuose tuščioji aviža pasiskleidžia netolygiai. Ji dažniausiai įsivyrauja žemesnėse

bei drėgnesnėse laukų vietose, kur javai būna retesni (12 pav.).

12 pav. Javų pasėliuose gausiai plinta tuščioji aviža

Šiais metais vasarinių javų pasėliai atrodo labai gerai. Daugumoje laukų gražūs vasarinių

kviečių pasėliai (13 pav.).

- 19 -

13 pav. Šiais metais bręsta geras vasarinių kviečių derlius

Atskiruose vasarinių miežių pasėliuose buvo gausu amarų, o kai kur išplito lapų liga –

tinkliškoji dryžligė. Pažymėtina tai, kad avižose plinta dulkančiosios kūlės.

Birželio mėnesį, vyraujant vėsiems orams, kukurūzų augimas buvo labai lėtas, tačiau atšilus

orams liepos mėnesį, jų augimas labai suintensyvėjo, pasėlių būklė ženkliai pagerėjo.

Žolinių pašarų ruošėjams šie metai yra palankūs. Daugiamečių žolių atžėlimas geras. Pirmos

žolės dorojimą trukdė dažni lietūs. Žolės užaugo nemažai, tačiau dėl dažnų lietų, pašarų kokybė

blogėjo. Dažnas atidėliodavo šienapjūtę laukdamas giedros. Tačiau atolai želia vešlūs ir daugelis

gali papildyti pašarų atsargas.

Kalvotoje Rytų Lietuvos zonoje (LAMMC Elmininkų bandymų stotis), birželio mėnesio

vidutinė temperatūra buvo 1,4 °C žemesnė nei daugiametis vidurkis. Liepos pirmąjį dešimtadienį

vidutinė oro temperatūra 2,8 °C viršijo daugiametę normą. Birželyje iškrito 86,4 mm kritulių, o tai

32 % daugiau nei daugiametė norma. Itin gausiai palijo trečiąjį birželio mėnesio dešimtadienį, kai

norma buvo viršyta net 36 %, bet tai nesutrikdė augalų vystymosi išskyrus labai ankstyvų bulvių

derliaus prekinę kokybę. Birželio pirmasis dešimtadienis buvo sausringas, antrasis – optimalaus

drėgnumo, o trečiasis drėgnas. Liepos pradžia vėl buvo sausringa. Penktoje lentelėje pateikti

dirvožemio drėgmės duomenys liepos mėnesio viduryje, skirtinguose pasėliuose.

5 lentelė. Drėgmės kiekis skirtinguose armens sluoksniuose

Augalų pasėlis Drėgmės kiekis (%) skirtinguose armens sluoksniuose Vidurkis,

% 0-5 cm 5-10 cm 10-15 cm 15-20 cm

Žieminiai kviečiai 10,7 11,0 10,0 10,3 10,5

Vasariniai miežiai 14,1 14,6 15,6 15,4 14,9

Bulvės 9,1 12,7 12,2 12,9 11,7

Natūrali pieva 23,0 17,8 16,6 15,4 18,2

Pietryčių Lietuvos zonoje (LAMMC Vokės filialas) liepos mėnesio pirmoje pusėje oro

temperatūros vidurkis buvo apie 18-19 С°, 2-3 laipsniais aukštesnė už standartinę klimato normą.

- 20 -

Nors pirmąjį liepos mėnesio dešimtadienį visoje Lietuvoje lijo nedaug ir dirvožemiai daug kur buvo

sausoki, Pietryčių Lietuvoje lijo dažniau. Liepos mėnesio viduryje drėgmės augalams augti pakako.

Esant šiltam orui ir pakankamam kiekiui drėgmės, randasi palankios sąlygos grybinių ligų

plitimui. Ankstyvųjų bulvių pasėliuose, kur nebuvo laiku nupurkšta prieš bulvių marą, yra daug

pažeistų augalų. Taip pat, daug lubinų yra pažeistų antraknoze. Žieminių rugių ir kvietrugių pasėliai

atrodo gerai: ilgos, stambios varpos, o brendimo tarpsnyje užmegzti dideli grūdai. Išgulę tik

lomelėse, arba ten kur matosi pertręšimas. Gausūs lietūs liepos mėnesį, pagerino miežių būklę,

tačiau daugelyje vietų liūtys miežius išguldė. Yra ir piktžolėtų pasėlių. Grikiai nepiktžolėti,

masiškai žydi. Žieduose daug bičių. Tai prognozuoja didesnį derlių. Atskiruose laukuose grikiai

atrodo gan prastai. To priežastis – galimai vėlai sėta, buvo nekokybiška sėkla, bei prastai įdirbta

prieš sėją dirva. Bulvių pasėliai normalaus tankumo, gerai patręšti, tačiau ne visi pasėliai laiku

apkaupti, yra ir piktžolėtų bulvių pasėlių.

Dzūkijoje (LAMMC Perlojos bandymų stotis) žieminių javų pasėlių būklė liepos mėn.

viduryje yra gera. Atšilus orams atsigavo grikiai, kurie šiuo metu intensyviai žydi. Birželio mėn.

kritulių kiekis 19 % didesnis už daugiametį vidurkį. Vyravo palyginti vėsūs orai, kurie buvo

palankūs žieminių ir vasarinių javų derliaus formavimui. Bulvių pasėliuose palyginti mažai

kolorado vabalų, o bulvių maras dar tik pradeda plisti ankstyvų veislių pasėliuose. Šiuo metu

visiems augalams pakanka drėgmės, o antrąjį liepos mėn. dešimtadienį ir šilumos.

Apibendrinti žemės ūkio augalų vystymosi tarpsniai pateikti 6 lentelėje.

6 lentelė. Žemės ūkio augalų vystymosi tarpsniai Lietuvoje 2014 m. liepos mėn. 20 d.

Augalas Vystymosi tarpsnis

(pagal BBCH)

Vystymosi tarpsnis

(žodžiu)

Žieminiai kviečiai 83-85 Ankstyvoji vaškinė-vaškinė branda

Žieminiai rugiai 83-85 Ankstyvoji vaškinė-vaškinė branda

Žieminiai kvietrugiai 83-85 Ankstyvoji vaškinė-vaškinė branda

Žieminiai miežiai 89 Ankstyvoji vaškinė-vaškinė branda

Žieminis rapsas 87-89 70-90 % subrendusių ankštarų

Vasarinis rapsas 69-75 Žydėjimo pabaiga – 10-50 % išsivysčiusių ankštarų

Vasariniai miežiai 77-83 Pieninės brandos pabaiga-ankstyva vaškinė

Vasariniai kviečiai 73-77 Pieninė branda

Vasariniai kvietrugiai 69-71 Žydėjimo pabaiga-grūdo formavimosi pradžia

Avižos 71-77 Grūdo augimas-pieninė branda

Pluoštinių linų pluoštas 71-75 Žalioji-ankstyvoji geltonoji branda

Sėmeninių linų sėmenys 71-75 Žalioji-ankstyvoji geltonoji branda

Kukurūzai (silosui) 51-59 Plaukėjimas

Kukurūzai (grūdams) 51-59 Plaukėjimas

Grikiai 69-75 Žydėjimas-grūdo augimas

Žirniai 75-81 Vaisiaus ir sėklų vystymasis ir brendimas

Pupos 69-72 Žydėjimo pabaiga-20 % ankščių pasiekė būdingą ilgį

Cukriniai runkeliai 40 Lapai dengia 90 -100% tarpueilių

Bulvės Ankstyvųjų veislių

70-81; vėlyvųjų

veislių – 69.

Kai kuriuose laukuose ankstyvųjų veislių bulvės jau

kasamos. Vėlyvų veislių - tarpuvagiai uždengti–

žydėjimo tarpsnis

2014 m. liepos mėn. 20 dienai prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas (t/ha)

atskirose šalies agroklimatinėse zonose bei vidutiniškai Lietuvoje pateiktas 7 lentelėje. Joje pateikti

apibendrinti LAMMC ŽI (Dotnuva, Kėdainių r.) bei LAMMC regioninių padalinių: T. Vokės –

- 21 -

Vilniaus r., Vėžaičių – Klaipėdos r., Elmininkų – Anykščių r., Joniškėlio – Pasvalio r., Rumokų –

Vilkaviškio r., Upytės – Panevėžio r., Perlojos – Varėnos r. bei Agrocheminių tyrimų laboratorijos

(Kauno r.) duomenys.

7 lentelė. Prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas 2014 m. liepos mėn. 20 d.


Vakarų

Lietuva

Vidurio

Lietuva

Rytų


Lietuvoje




Žieminiai miežiai X 3,0 X 3,0






Avižos 1,5 2,4 1,2 2,4





Grikiai 0,9 1,3 0,9 1,0

Žirniai 2,0 2,6 1,8 2,3

Pupos 2,4 2,9 2,0 2,6

Cukriniai runkeliai X 53 X 53

Bulvės 15 20 15 18



ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ PASĖLIŲ BŪKLĖ IR DERLINGUMO PROGNOZĖ

LIETUVOJE 2014 M. RUGPJŪČIO MĖN. 20 DIENAI

Vakarų Lietuvoje, LAMMC Vėžaičių filialo duomenimis, vidutinė liepos mėnesio trečiojo

dešimtadienio oro temperatūra buvo 23 °C. Mėnesio pabaigoje konstatuotas stichinis reiškinys –

kaitra. Kritulių trečiąjį liepos dešimtadienį buvo negausu – tik 19,8 mm. Liepos mėnesį kritulių

kiekis sudarė 37,7 % normos. Vidutinė temperatūra trečiąjį liepos dešimtadienį 20 cm dirvožemio

gylyje buvo 20 °C. Liepos mėnesio HTK buvo 0,54 (didelė sausra).

Rugpjūčio 1-17 dienų vidutinė oro temperatūra buvo 20 °C, o kritulių iškrito 59,6 mm, arba

du trečdaliai mėnesio normos. Rugpjūčio mėnesio pirmą bei antrą dekadomis gausiai palijo.

Drėgmės kiekio dinamika dirvožemyje pateikta 8 lentelėje.

Prasidėję lietūs sustabdė javapjūtės darbus. Lyja kiekvieną dieną. Skuodo, Klaipėdos rajone

javų iš viso nukulta apie 50 %, Plungės, Telšių, Kretingos rajonuose apie 60 %. Pastebima tai, jog

javų grūdai smulkūs (dėl sausros ne laiku sudžiūvo), juose mažai baltymų.

- 22 -

8 lentelė. Dirvožemio drėgmė skirtinguose armens sluoksniuose (%)

Armens sluoksnis (cm) Drėgmės nustatymo data

2014 07 28 2014 08 04 2014 08 13

0-10 3,8-7,5 8,1-11,5 17,2-18,3

10-20 5,1-10,2 8,2-13,1 12,5-13,9

Vidurio Lietuvoje, LAMMC ŽI duomenimis (Dotnuva), visą liepos mėnesį drėgmės kiekis

0-10 bei 10-20 cm dirvos sluoksniuose buvo artimas augalų vytimo drėgmei (14 ir 15 pav.). Sausi

orai spartino javų grūdų brendimą ir džiūvimą. Nors grūdai užaugo nemaži, tačiau greitai bręstant

javams, grūdai nespėjo sukaupti pakankamai didelio kiekio baltymų. Javapjūtė prasidėjo liepos 28

dieną (pernai - liepos 25 d.), orai buvo labai palankūs derliaus tvarkymo darbams. Tačiau, drėgmės

trūkumas apsunkino dirvų ruošimą (ypač ražienų skutimą) bei gilų dirbimą (arimą) žieminių rapsų

ir žiemkenčių sėjai. Esant sausam viršutiniam dirvožemio sluoksniui, šiaudų pradinė mineralizacija,

sekliai skustose dirvose, vyko labai lėtai. Piktžolių atžėlimas bei nukultų augalų pabirų

sudaiginimas, dėl tos pačios priežasties – drėgmės trūkumo, taip pat buvo labai lėtas.

Rugpjūčio pirmo dešimtadienio orai buvo labai šilti ir net karšti. Vidutinė dešimtadienio oro

temperatūra buvo 4,8 °C aukštesnė už dešimtadienio normą. Dienomis oro temperatūra siekdavo

32-33 °C karščio. Kritulių per dešimtadienį iškrito 49 % dešimtadienio normos. Negausūs krituliai

šiek tiek sudrėkino viršutinį dirvos sluoksnį, tačiau visumoje bendras drėgmės kiekis išliko artimas

augalų vytimo drėgmei.

14 pav. Drėgmės kiekio kaita 0-10 cm dirvožemio sluoksnyje laikotarpiu tarp 2014 m. balandžio

III-rugpjūčio II dešimtadienio (Dotnuva)

Pirmo dešimtadienio pabaigoje-antro pradžioje iškritęs gausus lietus (42 mm) pastebimai

padidino dirvos drėgmės atsargas. Kai kur, žemesnėse laukų vietose, telkšojo pavienės vandens

balos. Tačiau oro temperatūra dienomis pakildavo iki 23-25 °C , pūtė stiprokas vėjas, todėl dirvos

greitai džiūvo. Suaktyvėjo dirvų ruošimas žieminių rapsų sėjai.

Antrą rugpjūčio dešimtadienį orai buvo šilti - vidutinė oro temperatūra buvo 1,6 °C aukštesnė

už normą. Rugpjūčio 11 ir 12 d. praėjo smarkūs lietūs (atitinkamai 22,2 ir 18 mm kritulių). Iš viso

- 23 -

nuo rugpjūčio 11 iki 17 d. prilijo 47,8 mm kritulių. Tai sudaro net 252 % dešimtadienio normos.

Daug kur dirvos tapo šlapios – drėgmės kiekis dirvožemyje padidėjo iki 17-18 %.


III-rugpjūčio II dešimtadienio (Dotnuva)

Kauno zonoje liepos mėnesį sausra beveik nepasireiškė, nes nors ir trumpai, tačiau gan dažnai

palydavo. Šiuo metu čia, kaip ir visoje šalyje, kritulių gausu. Nors lietūs trumpi, tačiau intensyvūs ir

labai apsunkina miežių, vasarinių kviečių bei vasarinių rapsų derliaus nuėmimą.

Visumoje, Vidurio Lietuvoje užaugo geras žieminių javų grūdų derlius. Yra ūkių, kuriuose

vidutinis derlingumas – 7 t/ha grūdų ir daugiau, tačiau kokybė dažniausiai atitinka tik II klasei

keliamus reikalavimus.

Vasarinių javų pasėliai gražūs, nors kai kur yra pagulusių vasarinių kviečių (16 pav.).

Vasariniai miežia, jau visiškai subrendo ir kuliami jeigu leidžia orai.

Vasariniai rapsai labai skirtingos brandos: priklausomai nuo sėjos laiko – nuo žaliosios

brandos iki bręstančių ir desikuotų.

Ankstyvų veislių bulvės jau nukastos, vidutinio ankstyvumo – pradėtos kasti, o vėlyvųjų

veislių bulvių vegetacija dar tęsiasi. Gumbų keruose užmegzta nemažai, tačiau didelė dalis –

smulkūs. Ant vėlyvųjų veislių dar žaliuojančių stiebų ir lapų plinta maras ir vystosi nauja kolorado

vabalų generacija.

Rugpjūčio mėnesio lietūs buvo labai reikalingi cukrinių runkelių šaknų augimui. Atlėgus

kaitrai ir gausiai palijus sąlygos šiems augalams augti tapo labai palankiomis.

Šilti ir lietingi orai buvo palankūs kukurūzams augti. Ir žaliai masei, ir grūdams auginamų

kukurūzų pasėliai atrodo gerai. Ganyklose želia gausus atolas. Galima papildyti žiemos pašarų

atsargas baltyminga žole.

- 24 -

16 pav. Pagulusių vasarinių kviečių laukas Pakruojo r.

Šiaurės Lietuvoje, liepos mėnesį kritulių iškrito 22,2 % mažiau, o šilumos buvo 3,5 °C

daugiau nei daugiametis vidurkis. Liepos mėnesio pabaigoje drėgmės kiekis dirvožemio 0-20 cm

sluoksnyje siekė tik 13-14 %, tačiau rugpjūčio pradžioje, gausiai palijus, padidėjo iki 16-17 %.

Pirmas rugpjūčio mėnesio dešimtadienis buvo labai lietingas – iškrito net 84,7 mm kritulių, dirvos

įmirko (17 pav.).

17 pav. Kai kur laukuose stovi paviršinis vanduo (Pasvalio r.)

Vasarinių javų derliaus formavimuisi esant pakankamai drėgmės ir šilumos sąlygos buvo

geros, tačiau derliaus nuėmimui trukdo lietūs. Ankstyvosios sėjos miežiai ir vasariniai kviečiai

pasiekė pilnąją brandą, o vėlyvesnės sėjos yra vaškinės brandos pabaigoje-kietosios pradžioje.

Kasdieninis lietus blogina derliaus nuėmimą ir grūdų kokybę.

- 25 -

Vasarinių rapsų pasėliai stipriai pažeisti žiedinuko. Daugkartinis purškimas insekticidais leido

sėkmingai užsimegzti grūdams viršutinėse ankštarose. Šiuo metu drėgmės pakanka, pasėlių būklė

gera. Šilti orai palankūs kukurūzams.

Suvalkijoje karšti liepos pabaigos ir rugpjūčio pirmos pusės orai (liepos III dešimtadienio

vidutinė paros temperatūra Kybartų meteorologinės stoties duomenimis buvo net 5,2 laipsniais

didesnė negu SKN) buvo labai palankūs žieminių javų pjūčiai, tačiau pablogino vasarinių javų ir

runkelių augimo sąlygas. Lengvesnėse dirvose augalams buvo pradėję trūkti drėgmės. Šiuo metu

dirvose drėgmės pakanka.

Kalvotoje Rytų Lietuvos zonoje (LAMMC Elmininkų bandymų stotis), liepos mėnesio

vidutinė temperatūra buvo 3,5 °C aukštesnė, lyginant su daugiamečiu vidurkiu. Liepos mėnesį

iškrito tik 41,5 mm kritulių, arba 59,6 % daugiametės jų normos.

Liepos mėn. pirmasis dešimtadienis buvo sausringas (HTK-0,6), antrasis dešimtadienis buvo

optimalaus drėgnumo (HTK-1,1), o trečiąjį dešimtadienį buvo labai sausa (HTK-0,3). Rugpjūčio

pradžia pasižymėjo pertekliniu drėgnumu (HTK-1,6).

Devintoje lentelėje pateikti duomenys apie drėgmės kiekį dirvos armens sluoksnyje rugpjūčio

mėn 18 d.

9 lentelė. Dirvožemio drėgmė skirtinguose armens sluoksniuose

Augalas Drėgmės kiekis (%) armens sluoksnyje

Vidurkis 0-5 cm 5-10 cm 10-15 cm 15-20 cm

Žieminiai kviečiai 12,4 13,5 13,1 13,4 13,1

Vasariniai miežiai 17,6 18,2 18,1 18,4 18,0

Bulvės 7,4 11,7 11,7 12,8 10,9

Natūrali pieva 18,3 17,3 15,0 15,9 16,6

Pietryčių Lietuvos zonoje (LAMMC Vokės filialas) rugpjūčio mėnesio pirmojo

dešimtadienio temperatūra (21-23 °C) buvo 4-5,5 °C aukštesnė už standartinę klimato normą.

Daugelyje vietovių nustatyta kaitra (daugiau nei 30 °C). Pietinėje zonos dalyje kaitra išsilaikė net 6-

7 dienas. Kritulių iškrito tik iki 30 % standartinės klimato normos. Pirmame rugpjūčio

dešimtadienyje dirvožemyje nustatyta labai mažas drėgmės kiekis (8-10 %). Pagal hidroterminį

koeficientą Pietryčių Lietuvoje – sausa, HTK < 0,5. Tokios meteorologinės sąlygos buvo palankios

derliaus nuėmimui. Antrame dešimtadienyje šiek tiek daugiau palijo ir atvėso, todėl daugelyje vietų

dar yra neiškulta vasarinių javų. Ankstyvųjų bulvių bulvienojai visai sunykę, vėlyvųjų veislių – dar

žali, tačiau sparčiai nyksta, o tuščiose vietose bujoja piktžolės.

Nors liepos-rugpjūčio mėn. Dzūkijoje (LAMMC Perlojos bandymų stoties duomenimis)

buvo karšta (oro temperatūra siekdavo 32-34 °C) ir sausa (nuo liepos 4 d. iki rugpjūčio 08 d.

kritulių nebuvo), tačiau javų derliai Pietų Lietuvoje numatomi geresni, nei 2013 m.

Apibendrinti žemės ūkio augalų vystymosi tarpsniai pateikti 10 lentelėje.

2014 m. rugpjūčio mėn. 20 dienai prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas (t/ha)

atskirose šalies agroklimatinėse zonose bei vidutiniškai Lietuvoje pateiktas 11 lentelėje. Joje

pateikti apibendrinti LAMMC ŽI (Dotnuva, Kėdainių r.) bei LAMMC regioninių padalinių: T.

Vokės – Vilniaus r., Vėžaičių – Klaipėdos r., Elmininkų – Anykščių r., Joniškėlio – Pasvalio r.,

Rumokų – Vilkaviškio r., Upytės – Panevėžio r., Perlojos – Varėnos r. bei Agrocheminių tyrimų

laboratorijos (Kauno r.) duomenys.

- 26 -

10 lentelė. Žemės ūkio augalų vystymosi tarpsniai Lietuvoje 2014 m. rugpjūčio mėn. 20 d.

Augalas Vystymosi tarpsnis

(pagal BBCH)

Vystymosi tarpsnis

(žodžiu)

Žieminiai kviečiai 89-99 Visiška branda-nukulta

Žieminiai rugiai 89-99 Visiška branda-nukulta

Žieminiai kvietrugiai 89-99 Visiška branda-nukulta

Žieminiai miežiai 89-99 Visiška branda-nukulta

Žieminis rapsas 89-99 Visiška branda-nukulta

Vasarinis rapsas 87-89 70-80 % subrendusių ankštarų

Vasariniai miežiai 89-99 Visiška branda

Vasariniai kviečiai 89-99 Visiška branda

Vasariniai kvietrugiai 89-99 Visiška branda

Avižos 89-99 Visiška branda

Pluoštinių linų pluoštas 81 Geltonoji branda

Sėmeninių linų sėmenys 81 Geltonoji branda

Kukurūzai (silosui) 75-79 Pieninė branda

Kukurūzai (grūdams) 75-79 Pieninė branda

Grikiai 65-75 Pieninė branda-žydėjimas

Žirniai 88-89 Visiška branda-nukulti

Pupos 86-88 60-80%subrendusių ankščių

Cukriniai runkeliai 45-47 Šakniavaisių vystymasis

Bulvės 93-97 Technologinė branda

11 lentelė. Prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas 2014 m. rugpjūčio mėn. 20 d.


Vakarų

Lietuva

Vidurio

Lietuva

Rytų


Lietuvoje




Žieminiai miežiai x 3,0 x 3,0






Avižos 1,5 2,4 1,2 2,4





Grikiai 0,9 1,3 0,9 1,0

Žirniai 2,0 2,6 1,8 2,3

Pupos 2,4 2,9 2,0 2,6

Cukriniai runkeliai x 53 x 53

Bulvės 15 20 15 18



- 27 -

ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ PASĖLIŲ BŪKLĖ IR DERLINGUMO PROGNOZĖ LIETUVOJE

2014 M. RUGSĖJO MĖN. 20 DIENAI

Vakarų Lietuvoje, LAMMC Vėžaičių filialo duomenimis, rugsėjo mėnesio 1-15 dienų

vidutinė paros oro temperatūra buvo 14,7 °C, kritulių iškrito 15,1 mm, arba 16 % mėnesio normos.

Antrąjį rugsėjo dešimtadienį drėgmės dirvose pakanka – dirvožemio drėgmės kiekio duomenys

pateikti 12 lentelėje. Sąlygos žemės dirbimui ir žiemkenčių sėjai yra palankios.

12 lentelė. Dirvožemio drėgmė (%) skirtinguose dirvos sluoksniuose

Dirvos sluoksnio gylis 2014 08 29 2014 09 08 2014 09 15

0-10 cm 21,7 16,4 19,6

10-20 cm 20,6 18,3 19,1

Dėl dažno lietaus antrąjį ir trečiąjį rugpjūčio dešimtadienį javapjūtės darbai buvo sustoję.

Gražūs rugsėjo pradžios orai leido žemdirbiams baigti javapjūtę ir ruošti dirvas naujo derliaus sėjai.

Tačiau žiemkenčių sėjos darbai užtruks net jeigu orai bus gražūs dar apie dvi savaites, kadangi

didžioji dalis ūkininkų tik šią savaitę pradėjo sėjos darbus.

Rugsėjo pradžios orai yra palankūs žolių ir kukurūzų augimui. Žolynų atolas nuganomas,

vyniojamas į rulonus.

Vidurio Lietuvoje, LAMMC ŽI duomenimis (Dotnuva), rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį ir

antrojo pradžioje orai buvo labai šilti, o keletą dienų karšti – rugpjūčio 3-4 dienomis oro

temperatūra buvo pakilusi net iki 34,6 °C. Tai buvo šios vasaros šilumos rekordas Dotnuvoje. Per

mėnesį iškrito 150 % kritulių normos, o hidroterminis koeficientas buvo 2,0 (norma 1,5). Rugpjūtis

buvo lietingiausias šios vasaros mėnuo. Po lietaus, drėgmės atsargos dirvožemyje antrąjį

dešimtadienį padidėjo. Žemės ūkio augalams drėgmės pakako (jos kiekis 0-10 bei 10-20 cm

sluoksniuose parodytas 18 ir 19 pav.).

Pirmąjį rugsėjo penkiadienį orai buvo vėsūs, o antrąjį – šilti. Prasidėjo masinė žiemkenčių

sėja Lietuvoje. Oro temperatūra dienomis pakildavo iki 20-24 °C šilumos. Vidutinė mėnesio pirmo

dešimtadienio oro temperatūra buvo 0,6 °C aukštesnė už klimato normą. Kritulių per pirmą

dešimtadienį iškrito tik 10 % klimato normos. Dirvų paviršius buvo apysausis. Sudygo žieminiai

rapsai, kurie buvo pasėti rugpjūčio mėnesio viduryje. Šių augalų augimui drėgmės ir šilumos

pakako.

Rugsėjo antrąjį dešimtadienį orai išliko šilti ir sausi. Dienomis oro temperatūra siekdavo 20-

22 °C, o rytais, atvėsus orams, ji nukrisdavo iki 3-4 °C, kildavo rūkas. Visumoje, drėgmės dirvose

pakanka kokybiškam rudeniniam dirvų dirbimui ir žiemkenčių sėjai.

Rugpjūčio antrą-trečią dešimtadienį gausūs lietūs trukdė javapjūtę. Esant ne tik lietingiems,

bet ir vėjuotiems orams, nemažai miežių bei avižų pasėlių pagulė, padidėjo derliaus nuostoliai. Dėl

lietingų orų ir dėl to suvėluoto derliaus nuėmimo, nemažus nuostolius patyrė ir vasarinio rapso

augintojai. Šiemet buvo nemažai ūkių, kuriuose javapjūtės darbai persipynė ne tik su žieminių

rapsų, bet ir su žiemkenčių sėja. Dalis rapsų dar buvo sėjama ir rugpjūčio trečią dešimtadienį.

Šilti, be naktinių šalnų rugsėjo mėnesio orai labai palankūs kukurūzams brandinti burbuoles.

Drėgmės ir šilumos grikių augimui pakako, tačiau dėl šiltų orų jų žydėjimas gali užsitęsti iki pat

vėlyvo rudens, kuomet prasidės stipresnės šalnos. Dėl buvusių karštų orų dar iki derliaus nuėmimo

nudžiūvo ir nukrito nuo stiebų pupų lapai. Tai paankstino sėklų džiūvimą bei palengvino derliaus

nuėmimą. Rugsėjo antrą dešimtadienį, vykdydami kvotinius įsipareigojimus cukraus fabrikams, kai

- 28 -

kurie ūkiai pradėjo kasti cukrinius runkelius. Rugsėjo antro dešimtadienio saulėti orai buvo

palankūs cukrų kaupimuisi runkelių šaknyse.


III-rugsėjo II dešimtadienio (Dotnuva)


III-rugsėjo II dešimtadienio (Dotnuva)

Šiaurės Lietuvoje rugpjūtis buvo lietingas: iškrito dvigubai daugiau kritulių nei įprastai –

146,7 mm (daugiametė norma 67,9 mm). Vasariniai kviečiai ir rapsai subrendo sąlyginai anksti,

tačiau nuėmimo sąlygos, dėl užsitęsusių lietingų rugpjūčio orų, buvo nepalankios. Rugsėjo pirmą

dešimtadienį nusistovėjo anticiklonas: buvo saulėta, šilta, beveik nelijo ir nuėmimo sąlygos ženkliai

pagerėjo. Iki rugsėjo 15 d. beveik visi kviečiai ir rapsai buvo nukulti. Ūkininkai, kurie rugpjūčio

mėnesio pabaigoje kūlė drėgnus javus patyrė nemažus finansinius nuostolius, nes teko džiovinti

grūdus. Nepasisekė ir tiems, kurie palaukė ir nuėmė derlių rugsėjo pradžioje – kūlė prastos kokybės

- 29 -

vasarinių javų (kviečių ir miežių) grūdus. Dėl drėgmės pertekliaus, gūdai buvo pradėję dygti

varpose.

Dirvožemio drėgmė 0-10 cm dirvos sluoksnyje rugsėjo mėnesio pirmo dešimtadienio

pabaigoje buvo 17-17,5 %, o 10-20 cm sluoksnyje – 18-19 %. Šis drėgmės kiekis buvo tinkamas

dirvų arimui bei kaupiamųjų augalų augimui. Rugsėjo mėnesio antro dešimtadienio naktimis orai

atvėsdavo iki 3-4 oC, tačiau dienomis oras vėl įšildavo iki 20-22 oC šilumos.

Suvalkijoje, (Kybartų meteorologinės stoties duomenimis) per rugpjūčio mėn. iškrito 53,5

mm kritulių. Tai sudarė 67,3 % standartinės klimato normos. Vidutinė mėnesio paros temperatūra

buvo artima vidutinei daugiametei. Nors bendras kritulių kiekis buvo mažesnis negu įprastai, tačiau

pirmus du rugpjūčio dešimtadienius lynojo beveik kiekvieną dieną, todėl vasarinių javų ir rapsų

nuėmimui sąlygos buvo nepalankios. Nuo rugpjūčio vidurio padaugėjo saulėtų dienų, mažiau lijo.

Mėnesio pabaiga buvo labai palanki javapjūtei. Šilti saulėti orai skatino cukraus kaupimąsi cukrinių

runkelių šakniavaisiuose. Nuo rugpjūčio 25 d. didesnėje Marijampolės apskrities dalyje beveik

nelijo, dienos buvo šiltos. Šiais metais cukrinių runkelių pasėliuose išplitę grybinės lapų ligos:

rudmargė, baltuliai, miltligė (20 pav.)

20 pav. Cukrinių runkelių pasėliai daug kur ligoti

Yra nemažai cukrinių runkelių pasėlių, kuriems pakenkė vasarą buvusi sausra. Šiuo metu

Suvalkijoje pasėtiems žieminiams rapsams augti ir žiemkenčiams dygti daug kur trūksta drėgmės.

Runkelių nuėmimo kombainai sunkiai kasa cukrinių runkelių šaknis įdžiūvusiose dirvose (21 pav).

Kalvotoje Rytų Lietuvos zonoje (LAMMC Elmininkų bandymų stotis), rugpjūčio mėnesio

vidutinė temperatūra buvo 18,7 °C, o tai 2,5 °C aukštesnė, lyginant su daugiamečiu vidurkiu.

Aukščiausia 23,6 °C ji buvo pirmąjį šio mėnesio dešimtadienį, net 5,8 °C viršijusi daugiametę

normą. Rugpjūtyje iškrito 147,7 mm kritulių, o dvigubai daugiau nei daugiametė norma. Gausiai

lijo mėnesio pabaigoje, kai per dešimtadienį iškrito 78,7 mm, arba tris kartus daugiau nei norma.

Per pirmąjį rugsėjo dešimtadienį iškrito tik 0,8 mm kritulių, o vidutinė temperatūra buvo 2,2 °C

aukštesnė už normą. Šiuo metu drėgmės dirvose pakanka (13 lentelė). Bulviakasiui sąlygos

palankios. Daugumos bulvių veislių gumbai yra stambesni nei įprasta, pakankamai sveiki, bet

suskeldėję. Bulvių derlius geras, didesnis nei vidutinis, tačiau prekinė gumbų vertė labai priklausys

- 30 -

nuo augintų bulvių veislės. Gaila, bet Aukštaitijoje ūkininkų ūkių sėjomainose nebeliko

daugiamečių ankštinių žolių – raudonųjų dobilų. Pieno ūkiuose auginami ganykliniai mišiniai,

kuriuose vyrauja varpinės žolės. Po sausros rugpjūčio mėn. kritulių gausa atgaivino žolynus bei

pagerino ganiavą sodriuose atoluose. Ganyklose yra pakankamai baltymingos žolės. Šiemet mažiau

išplito rūdys ir miltligės žolynuose. Ūkiai šienauja trečią šių metų žolę, kuri nėra labai gausi.

21 pav. Dėl drėgmės trūkumo ima skeldėti dirvos

13 lentelė. Dirvožemio drėgmės kiekis (%) skirtinguose pasėliuose

Augalas Drėgmės kiekis (%) dirvos armens sluoksnyje

Vidurkis, % 0-5 cm 5-10 cm 10-15 cm 15-20 cm

Žieminių kviečių ražiena 12,0 13,1 11,1 13,6 12,4

Vasarinių miežių ražiena 11,6 11,8 14,5 12,7 12,6

Bulvės 8,1 12,8 12,8 11,7 11,3

Natūrali pieva 14,2 15,7 14,9 15,1 15,0

Pietryčių Lietuvos zonoje (LAMMC Vokės filialas) rugsėjo mėnesio pirmosios pusės

temperatūra buvo 0,2-1,1 oC aukštesnė už standartinę klimato normą (13,4-14,9 °С). Dienos

saulėtos. Pietrytinėje Lietuvos dalyje kritulių buvo normos ribose. Dirvožemis daugiausiai

normalaus drėgnumo (15,9-16,7 %). Oro sąlygos palankios žiemkenčių sėjai. Visų bulvių

bulvienojai visai sunykę. Tuščias vietas užėmė piktžolės. Daug piktžolių atsirado ir grikių

pasėliuose. Lietūs rugpjūčio mėnesio antroje pusėje paskatino grikių augimą. Atsirado daug naujų

žiedų. Stiebai drėgni, kiti netgi žaliuoja. Tai trukdo grikių kūlimui.

Dzūkijoje (LAMMC Perlojos bandymų stoties duomenimis) paskutinis rugpjūčio mėn.

dešimtadienis buvo lietingas, o per visą mėnesį iškrito 180 mm kritulių, o tai 43 % daugiau nei

daugiametis mėnesio vidurkis.

Rugsėjo mėn. sausas, lijo tik 1 dieną – iškrito 15 mm kritulių, o dienos temperatūra virš

20oC. Sėjami žieminiai javai, jų pasėta apie 50 %. Ankstesnės sėjos pasėliai jau sudygę. Baigus

kulti visus vasarinius kviečius paaiškėjo, kad dėl sausros jų grūdai Dzūkijoje užaugo labai smulkūs.

Visų bulvių derlių prognozuoti dar sunku, bet ankstyvų bulvių derlius geras.

Documents

ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ PASĖLIŲ BŪKLĖ IR DERLINGUMO …