MOKSLINIAI STRAIPSNIAI SALTINil) PUBLTKACJJOS

ERAZMO VITELIJAUS (CIOLEKO) PIRMUTINES DIENOS ROMOJE. ISTRAUKOS IS JONO BURKARDO 1501 MET1J DIENORASCIO

LIBER NOTARUM

K~STUTIS PAULIUS ZYGAS

Arizonos valstybinis universitetas, JAY

Profesorius Kr:stutis Paulius Zygas (g. 1942 m.) studijavo architektfirq ir meno istorijq Harvardo universitete. Apgyne daktaro diser­

tacijq avangardo ir modernizmo tema Cornelio universitete. 1977- 1984 m. deste architektiiros istorijq Piet11 Kalifornijos universite­

te, nuo 1985 m. iki dabar desto Arizonos valstybiniame universitete. Architektiiros projektus yra vykdifs Bastone ir Londone. Archi­

tekttlros istorijos vasaros kursus skaite Romoje, Florencijoje ir Venecijoje. 1991- 199 2 m. buvo f);tauto Didi iojo universiteto Mem1

ir hwnanitarinit1 mokshlfakulteto dekanas. Yra paskelbifs studijlj apie Paiaislio vienuoly nq ir Sv. Kazimiero koplyCiq: , Dogma,

Art and Politics: Roman Aspects of St. Casimir 's Chapel in Vilnius", Journal of Baltic Studies, t. XXVII, Nr. 3, 1996; , The Spirit

of Austerity and the Materials of Opulence: Architectural Sources of St. Casimir's Chapel in Vilnius", Journal of Baltic Studies, t. XXXI, Nr. 1, 2000, pavasaris; , The Symbolic Geometry of the Baroque Camaldolese Monastery at Paiaislis ", Meno istorija ir k.titika, Nr. 5: Siluva Lietuvos kultiiroje, Kaunas, 2009.

Erazillo Vitelijaus Cioleko (1474--1522) vaidmuo Lie­tuvos istoriografijoje dazniausiai iskeliamas del jo 1501 ill. keliones i Roml! Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes ir Vilniaus vyskupystes reikalais, o ypac del jo prakal­bos, pasakytos popieziui Aleksandrui Vl. 1 Cia bandysi­me aptarti tos audiencijos pagrindl! ir eillisaro prieilliillo aplinkybes.2 Mus11 pagrindinis saltinis bus popieziaus ceremonijl! illeistro Jono Burkardo dienorascio Liber

notarum irasai. J. Burkardas stebejo Vitelijl} nuo pat jo · atvykimo, skyre jam nuolatini deillesi, kartais beveik nepaleido is akil}. Istorikas Kazimierzas Hartlebas truill­pai aptare J. Burkardo vaidmeni, susijusi su tuo 1501 m. Vitelijaus apsilankyillu ir audiencija Sventajame Soste.3

Taciau jis sutruillpino J. Burkardo irasus, neisspausdino viso lotynisko teksto. Cia pateikiaille visl! J. Burkardo lotyniskl! irast) transkripcijl! kartu su vertiillu i lietuvil} kalbl! ( zr. priedl!) 0

Vitelijaus pasiuntinybe i Roml! buvo pagrista sena tradi­cija - k:rikscionio karaliaus lojalumo pareiskimu Sventajaill Sostui. Si tradicija atsekama net nuo 689 ill. , kada Anglijos Vakarq Saksonijos karalius Kaedvallas atkeliavo i Roml!, kad popiezius ji pakrikstytl}. Toki11 gestl} prestizas smar­kiai pakilo nuo 800 ill. , popieziui Leonui III paCioje Sv. Petro bazilikoje karunavus Karoli Didi.ii Sventosios Ro­illOS iillperatoriumi. Aillziams begant si cereillonija igijo varian1l!, transformavosi. Sios tradicijos politiniai atspal­viai sillarkiai isryskejo Didziosios Vakarq scbizmos laiko­tarpiu, ardant Katalikq baznyCil! nuo 1378 ill. iki 141 7 m. Schizilla prasidejo paci11 kardinoll! iniciatyva.4 1378 m. pavasari vykusioje konklavoje Urbonas VI tapo popie­ziumi. Taciau per kelis illenesius kardinolai apsigalvojo ir pakeite savo nuomony apie,ji. Rugpjuti vel susirinko konklava ir isrinko popiezil} Kleillensl! VII, nors nese­niai teisetai isrinktas popiezius Urbonas VI tebebuvo sveikas ir gyvas. Abu pasiskelbe esantys tikrieji Sv. Pet­ro apastalo ipediniai, legalus popieziai su visomis jiems priklausanCioillis teiseillis ir privilegijoillis . Nedelsdami abu paskyre naujus kardinolus, kurie veliau isrinkda­vo tl! popiezil} ipedinius. Ryskiausias skirtuillas tarp tl}

168

dviejl! popiezil! ir jl! ipedinil! buvo tas, kad vieni norejo, jog Sventasis Sostas butl! Roilloje, kiti - kad Avinjone.

Del to visa Europa susiskalde. Anglija, Danija, Vengrija, Airija, Norvegija, Svedija, Lenkija, Sventoji Roillos imperija ir Siaures ltalija bendrai reme Roilloje esantj popiezil!. Pran­clizija, Aragonas, Kastilija ir Leonas, Kipras, Burgundija, Savoja, Neapolis ir Skotija reme Avinjone gyvenanti popie­zil!. 1409 ill. Ba:lnycios konsilija, susirinkusi Pizoje, bande issprysti klausiml! del sios keistos padeties, bet tik paastrino situacijl!, isrinkdailla trecil!ii popiezil!. Taip atsi.rado trys Sven­tl!ii Sostl! uzimantys popiezi.ai, kiekvienas galejo ekskomuni­kuoti du kih1s. Galop Konstancos susirinkimas (1414--1418) u:lbaige sill Ba:lnyCil! ska1danCil! painiavl! ir kontroversijl!, pri­versdamas visus tris popiezius atsistatydinti ir pakeisdamas juos naujai isrinktu popieziuilli Martynu V

Tuo keturiasdesiillties illeh! laikotarpiu valdovq kriks­Cioniskos istikiillybes pareiskimas pasidare svarbesnis negu bet kada anksCiau. Naujai i sostus atejy karaliai turejo pasirinkti tarp popieziaus Avinjone, Romoje arba trumpai rezidavusiojo Pizoje. Pasirinky vienl! ar kitl!, valdovai jam pasil!sdavo specialiai paskirtl! eillisarl!, kuris savo karaliaus vardu tl! popiezil! pripazindavo teisetu sv. Petro ipediniu ir Kristaus vikaru zeilleje. Tokie eillisal'l! prisistatyillai vir­to proga valdovams pasigirti savo kaip Dievo palaimintqjl} Jaiillejiillais, kurie budavo irodomi ernisaro svitos prasma­tnumu ir Sventajam Soshli atvez1l! dovanl! gausuillu bei kokybe. XV a. si ceremonija galutinai isitvirtino.

Kazimierui Jogailaiciui 1492 m. illirus, Lietuvos ponl} taryba Vilniuje isrinko Aleksandrl! Jogailaiti Lietuvos di­dziuoju kunigaiksciu. Inauguracijos cereillonialai praside­jo Vilniaus pilyje, baigesi Sv. Stanislovo katedroje. 5 Vys­kupas Albertas Taboras, tuomet vadovavys Vilniaus die­cezijai, palaiillino naujl!ii valdovl! per iskilmingas apeigas katedroje. A. Taboras, buvys tarp Aleksandro artirniausil} patarejl!, turejo ji informuoti apie krikscionil} valdoYll par­eigl! isreiksti savo Jojaluilll! Sventajam Soshli.6

Taciau, neatsizvelgdaillas i kin! Europos valdovq el­gesi, Aleksandras neskubejo tuctuojau ivykdyti to tradi­cinio pagarbos ir paklusnuillo gesto. Lietuvos didysis ku-

LIETUVOS PILYS 2009

ERAZMO VITELIJAUS (GIOLEKO) PIRMUTINES DIENOS ROMOJE

nigaikstis tmejo kitq neatideliotinll reikalll. Svarbiausias riipestis, be abejones, buvo 1492 m. pabaigoje prasidej!(s karas su Maskvos didziuoju kunigaiksCiu Ivanu III. Konf­liktas baigesi Aleksandrui priemus jvairias Lietuvai ne­naudingas sqlygas. Be kitko, jis sutiko vesti lvano dukrq kunigaikstyt!( Elenq, ir 1495 m. Vi lniaus katedroje vysku­pas A. Taboras jq sutuoke su Aleksandru. Deja, tuo jtampa tarp Vilniaus ir Maskvos nesibaige. Elena liko uoli graikl! krikscioniq baznycios ispazineja, tuo duodama Ivanui III pretekstus kistis j Lietuvos reikalus. Ivanas bande ir kitais biidais nutraukti taikos sutartj . Nenuostabu, kad dar kele­rius metus kunigaikscio Aleksandro lojalumo pareiskimo popieziui reikalas nejudejo is vietos.

Erazmas Vitelijus Ciolekas (1474-1522), vyskupoA. Ta­boro patiketinis, 1494-1495 m. tapo kunigaikscio Alek­sandro sekretoriwni ir buvo paskirtas valdovo ir vyskupo emisaru Romoje (1 ir 2 pav.). 7 Nors paskyrimas sutapo su Sventojo Sosto paskelbtais 1500 m. jubiliejiniais me­tais, Vitelijus neskubejo keliauti j Romq. Arba nebuvo visiskai pasiruos!(s, arba kelione buvo apgalvotai atideta. Vienaip ar kitaip Vitelijus biitq isveng!(s Amzinqjj miestq aplankancill piligrimll srautq. J jo misijq biitq kreipiama daugiau demesio. Vitelijaus pagrindinis valstybinis tikslas buvo pareiksti apie Lietuvos didziojo kunigaikscio Alek­sandro tvirtq istikimyb!( popieziui Aleksandrui VI.

1500 m. Iiepos 17 d. Vitelijus isvyko is Vilniaus ir rug­pjiicio 18 d. pasieke Kmkuvq.8 K.itt) metq sausio 1 d. jis iskeliavo i Venecijq, jq pasieke vasario 14 d. Pabuvtts joje sesias dienas, isvyko j Amzinqjj miestq ir kovo 11 d. jj pa­sieke. K.eliones marsrutas sutapo su tiikstanciq piligrimll nueitais keliais - keliaudami jubiliejinill metq proga jie ismyne visus Europos kelius, vedancius j Romq. Kadangi piligrimq keliones siuo laikotarpiu yra tarsi analogai val­dovq emisarq apsilankymams Romoje, trumpai sustokime prie jubiliejiniq metq iskilmil) .

Jubiliejinill metq istakos aptinkamos Senajame Tes­tamente ir viduramziq vienuolit) penkiasdesimtmeCit! minejimuose. Romenq jos buvo vadinamos ludi saecula­res.9 Sias tradicijas popiezius Bonifacas VIII (1294-1303) jtvirtino oficialiai paskelbdamas 1300 m. annus jubileus. 10

Dalyviai privalejo aplankyti Romq, melstis Sv. Petro bazili­koje (trisdesimt dienll is ei les, jeigu yra vietiniai; penkiolika dienq be pertraukos- jeigu piligrimai is tolimesniq krastq), eiti ispazinties ir atgailauti uz savo nuodemes. Jvykdziu­siems reikalavimus buvo suteikiama visuotine indulgencija.

Be Sv. Petro bazi I ikos, lankytinq baznyciq sqrasq laips­niskai papilde Sv. Jono Laterane (Basilica di S. Giovanni in Laterano ), Sv. Pauliaus uz miesto siem) (S. Paolo fuori le Mura) ir Svc. Marijos Didzioji (S . Maria Maggiore) ba­zilikos. Veliau buvo pasiiilyta mineti jubiliejinius meh1s kas trisdesimt trejus metus, menant Kristaus gyvenimo am:lil). Taciau tas pasii"ilymas nebuvo priimtas. Popieziaus Pauliaus IT (1464-1471) nutarimu apsistota ties dvidesimt penkerill metq laikotarpiu, kuris tebegalioja iki siq dienll.

Vienas jspiidingiausill ceremoniall), kuris vyksta per siuos jubitiejus, yra ,sventqjq durq" isgriovimas kiekvie­noje minetoje sventoveje. Sv. Petro bazilika issiskiria is kitq, nes jos , Sventqsias duris" pats popiezius isgriauna K.aledq isvakarese, pries pat ateinancius anno santo (sven­tuosius metus). 11 Popieziaus legatai isgriauna duris ir kito-

LIETU VOS PILYS 2009

1 pav. Erazmo Vitelijaus (Cioleko) herbas. Is Erasmi Vitellii ( ... ) oratio, [Rome, 1501]. IsS. Narbutas, ,Vilniaus prepozito Erazmo Vitelijaus kalba popieziui Aleksandrui VI: tekstas ir jo kontekstai'; Lietuvos didysis kunigaikstis Aleksandras ir jo epocha, Vilnius, 2007, p. 210. Fig 1. The armorial of Bishop Erazmus Vitelius. Unknown art-ist. Published in Erasmi Vitellii ( ... ) oratio, [Rome, 1501}. From S. Narbutas, ,Vilniaus prepozito Erazmo Vitelijaus kalba popieziui Aleksandrui VI: tekstas ir jo kontekstai'; Lietuvos didysis kunigaikstis Aleksandras ir jo epocha, Vilnius, Vilnius, 2007, p. 210.

2 pav. Spalvota miniatiura, vaizduojanti Jezaus nuplakimq. ir vys­kupo Erazmo Cioleko Vitelijaus herbq. Dailininkas nezinomas. IS vyskupo Erazmo Cioleko Vitelijaus Pontifikalo, apie 1510. UNESCO: Virtual Library of Polish Literature, red. M. Adamiec, 2001-2003. Fig 2. Illuminated page from The Pontifical of Bishop Erazm Ciolek depicting the Flagellation of Christ and the armorial of Bishop Erazm Ciolek. Unknown artist, ca. 1510. UNESCO: Virtual Lib­rary of Polish Literature, Marek Adamiec, ed., 2001-2003.

169

ERAZMO VITELTJAUS (CIOLEKO) PIRMUTINES DIENOS ROMOJE

se trijose bazilikose. Jubiliejiniams metams baigiantis, pa­ciq Kaledq isvakarese Sventasis Tevas duris vel uzmurija. Si ceremonija siejama su Adorno ir Ievos isvarymu is ro­jaus, taip pat su sena tradicija, pagal kuriq nusikalteliams baznycios patalpos gali suteikti prieglobsti. Svarbiausia, kad ceremonija primena Kristaus zodzius: ,Jezus kalbejo toliau: IS tiesq, is tiesq, sakau jums: as - aviq vartai. [ ... ] As esu vartai. Jei kas eis per mane, bus isgelbetas. Jis jeis ir iseis, ir ganyklq sau ras." 12 Jubiliejiniq met4 iskilmese dalyvavy ir ceremonijas mat(( piligrimai daznai tvirtinda­vo, kad apsilankymas Romoje juos moraliskai atgaivino, dvasiskai sustiprino.

Jubiliejiniq met4 ir kitq baznytiniq svenCiq iskilmes organizuodavo Sventojo Sosto ceremonijq magistras, va­dinamas ceremoniere. Tai labai seniai veikianti tamyba, inicijuota dar VII a. Asmuo, einantis sias pareigas, anks­ciau buvo vadinamas praefectus coeremoniarum pontifi­ciarum, paskui- magister ceremoniarum apostolicarum, galop - ceremoniere ( ceremonrneisteris). Jo pareigos buvo prizilireti visq sakraliniq ceremonialq, kuriuos Sventasis Tevas vede arba kuriuose jis atliko svarbq vaidmeni, eigq. Sis liturginiq apeigq tvarkytojas laipsniskai erne organi­zuoti popieziaus pasaulietinius priemimus, jo dvaro etikos ir vieso elgesio reikalus. Kartais jam tekdavo diriguoti Vatikano politiniam ir diplomatiniam protokolui istisomis savaitemis, menesiais.

Renesanso laikotarpiu trys ceremonmeisteriai - Agos­tino Patrizi (1468-1483), Jonas Burkardas (1483- 1506) ir Paris de Grassis (1504- 1528) keite vienas kitq be per­traukos ir pasiZymejo sistemindami sios senos institucijos veiklq Romoje ir Vatikane. Pagal galiojanCias tradicijas visi ceremoniere stengesi uztikrinti vykstanciq ceremoni­jq jspudingumq. Tam tikslui buvo komponuojamos atitin­kamos giesmes, pritaikoma muzika, puosiami drabuziai ir kuriama apeigq choreografija. Iskilmingas bendras vaiz­das buvo apgalvotai grazinamas, orkestruojamas.

Atsizvelg((s i popieziaus nurodymq, ceremonrneisteris A. Patrizi pradejo rasyti ir redaguoti liturginiq apeigq ir procedurq knygas. J. Burkardas, peremys jo pareigas ir archyvq, kruopsCiai ir atsakingai toliau tyse si darbq. 13 Be perimt4 knyg4, J. Burkardas erne aprasineti ir ceremoni­jas, kurias jam paciam teko pritaikyti arba sukurti visai is naujo. Taip atsirado plati dokumentacija ir issamios nuoro­dos busimq kaft4 Vatikano ceremonij4 magistrams. Svar­biq svenciq ceremonialai jsitvirtino; rituall! tvarka buvo uztikrinta. Atejus sventadieniui, ceremoniere galejo tiks­liai pakartoti praejusiq metq sventes tvarkq. Tokie uzrasai tampa Jabai svarbus ruosiant jubiliejini4 met4 ceremonijas, kurios, kaip rnineta, kartojosi dvidesimt penkeriq met4 tar­pais, ir but4 buvy sunku atsiminti jq detales. Naujas cere­moniere pareigas einantis asmuo, reikalui esant, galejo to­bulinti anksCiau sudarytq apeigq tvarkq, pirma atsizvelg((s i ankstesniq magistrq patirti ir efektingiausius precedentus. Si sena pareigybe isliko iki siq dienq ir tebeklesti. Cere­moniere pareigas einantis asmuo toliau raso oficial4 dieno­rastj, tuo tysdamas tradicijq. Jame dokumentuojamos visos svarbiausios ceremonijos, kuriose dalyvauja popiezius.

Ceremonialus tvarkanCi~4 uzrasai yra naudingi do­kumentai, liudijantys svarbesnius istorijos momentus. Pavyzdziui, ceremonrneisterio P. de Grassio dienorastis

170

(Diarium) tapo svarbiu saltiniu Zenonui Ivinskiui tiriant sv. Kazirniero kanonizacijos mjsles . P. de Grassis, pradej((s eiti Vatikano ceremonijqmagistro pareigas 1506 m., nuolat rase dienorastj iki pat savo mirties 1523 m. Budamas pe­dantisko budo, jis tapo puikiu ceremonialq kronikininku­surasydavo smulkiausius kasdienybes ivykius, pamineda­vo detales, pavyzdziui, popieziaus aprangq ir megstamiau­sius valgius. AnksCiau budavo manoma, kad Kazimiero Jogailaicio kanonizacija galejo ivykti dar popieziaus Leo­no X pontifikato metu (1513-1521). Tirdamas faktus, Z. lvinskis atidZiai periiurejo smulkmeniskus P. de Grassio dienorascio jrasus. Kadangi ten jokios Kazimiero kanoni­zacijos iskilmes nebuvo paminetos, Z. Ivinskis nusprende, kad jaunasis karalaitis tikrai nebuvo kanonizuotas Leono X pontifikato laikotarpiu. 14

Nuo mazdaug XV a. vidurio popieziai erne tobulinti Romos urbanistikq ir Vatikano rilm4 architekturq. Nore­ta, kad jq pasaulietiska aplinka - gatves, aikstes, kiemai, priemimq sales, rumq apartamentai keltq tinkamq pagarbq tikejimui, kuriam jie atstovavo. Taip jau buvo seniai daro­ma bazilikq ir katedfl! sakralinese erdvese. Architektliri­ne apdaila turejo vienq tikslq: pristatyti Apastalinio Sosto autoritetq, garby ir kilnumq visiems svenciq dalyviams, vietiniams miestieciams, taip pat Romoje besilankantiems uzsienieciams piligrimams, ambasadoriams, emisarams ir t. t. LygiagreCiai isitvirtino ideja, kad popieziaus dvaras turi atspindeti dangiskq dvarq, kad popieziaus vedamos li­turgijos turi atspindeti dangiskas liturgijas. Buvo siekiama isryskinti ir pabrezti analogijas tarp dangiskl! ir zemiskl! hierarchijl!. 15

Erazmas Vitelijus atvyko i Romq, kuri buvo visiskai nepanasi i dabartin(( (3, 6 ir 7 pav.). Miesto perstatymas ir dailinimas buvo vos pradetas, rezultat4 palyginti mazai. Baroko laik4 urbanistiniai pakeitimai atsirado tik kitame simtmetyje popieziaus Siksto V (1585-1590) iniciatyva. Svarbiausios dabartines Romos puosmenos - barokines Sv. Petro bazilikos Vitelijaus laikais dar nebuvo. Senoji bazilika, ankstyvosios kriksCionybes laikotarpiu pastatyta sventove, tuomet svyravo ant sem1 pamah1, bet dar nebuvo nugriauta, pakeista dabartine. Panasiai ir su Vatikano ru­mais. Patys popieziai gana neseniai buvo pradej(( gyventi Vatikane, jame esanCias patalpas plesti ir tobulinti. Latera­no rumai, stovintys paCiame Romos mieste (rytineje Tibro upes puseje ), buvo popiezil! megstamiausia buveine per istisus simtmecius, pradedant Romos imperatoriaus Kons­tantino laikais. Tuo tarpu Vatikano raj one stovejo palyginti kuklUs, mazi ir nesvarbus pastatai. Sis Romos priemiestis erne pastebimai augti mazdaug XV a. pradzioje. 6 pav. matyti, kaip atrode Vatikano rumai ir senoji Sv. Petro ba­zilika apytiksliai Vitelijaus apsilankymo laiku.

Kaip paaiskeja is ceremonmeisterio J. Burkardo die­norascio Liber notarum irasq, Erazmas Vitelijus buvo jo akiratyje, kai tik atvyko i Vatikanq. Jonas Burkardas (kartais rasomas Johannes Burckard, Joannes Burchard, Joannis Burckardi, Giovanni Burcardo) gime apie 1450 m. Niederhaslache (anksciau Vokietijos dalis, dabar Bas­Rhin Prancuzijos Elzase). 16 Nors buvo is nekilmingos sei­mos, jis mokesi Sv. Florentino kolegijoje Niederhaslache. Baig((s studijas, J. Burkardas buvo priimtas i Strasburo vyskupo sekretoriatq. Galima sakyti, kad jo baznytine kar-

LIETUVOS PILYS 2009

ERAZMO VITELIJAUS (CIOLEKO) PIRMUTINES DIENOS ROMOJE

jera prasidejo 1475 111., kai jis buvo paskirtas Moutier­Grandvalio klebonu, nors jsventintas i kunigus tik kitais 111etais. Atvykt;s j Romq 1481 m. jis gavo apastaliskojo protonotaro titulq. Nors J. Burkardas gyveno Amzina­ja111e 111ieste, jis vis kilo Elzaso diecezijos hierarchijoje. 1501 m. tapo Bazelio katedros dekanu, o 1503 m. popie­zius Pijus III ji paskyre Orto vyskupu. Ankstyva Pijaus III mirtis sustabde J. Burkardo konsekracijq, bet popie­zius Julijus II netrukus jq patvirtino. Tuomet J. Burkardas jau buvo popieziaus koplycios klierikas ir Sventojo Sosto laisk11 abreviatorius.

Apie 1491 m. J. Burkardas sau pasistate namus Romo­je, via del Sudario 44, kurie tebestovi ir siandien. Jstojt;s i Santa Maria dell' Anima brolijq, greitai tapo jos klebo­nu. Eidamas sias pareigas jis pritare brolijos norui atsta­tyti Santa Maria dell' Anima baznyciq, nes noreta geriau pasiruosti artejantiems 1500 m. jubiliejiniams metams. Konfratrai susitare su architektu Andrea Sansovino, kuris suprojektavo hales tipo baznyciq. Tai sakralinis pastatas, daugiau budingas Siaures Europai negu Italijai. Architek­tas Giuliano da Sangallo veliau uzbaige sios baznyCios fasadq. J. Burkardas mire 1506 m. geguzes 16 d. Jo pa­laikai ilsisi Romoje, Santa Maria del Popolo baznyCioje, esancioje arti Flaminijos var111.

J. Burkardas tapo Vatikano ceremoniere 1483 m., sumokejys 450 duka111 popieziaus iZdui, kad jsigy111 sias svarbias pareigas. Kaip ceremonial11 magistras jis tarnavo popieziams Sikstui IV (1471-1484), lnocentui VIII (1484-1492), Aleksandrui Vl (1492-1503), Pijui III (1503 m.) ir Julijui II (1503-1506 rn.). J. Burkardas isliko ceremoniere iki pat savo mirties. Reikia pasakyti, kad ceremoniere da­resi vis svarbesne pareigybe Vatikano kurijos reikaluose, jos vaidmuo ypac is1yskejo XVI a., jsigalint reformacijai ir tebevykstant Tridento susirinkimui.

LIETUVOS PILYS 2009

3 pav. S. Petro aikSte ir Sv. Petro bazilika Vatikane apie 1535 m. [ejimas j bazilikq - tie­siai po arkada, o jejimas j Vatikano rumus -porta/as de5ineje. Marteno van Heem­skercko pie5inys, apie 1535. IS Maarten van Heemskerck - Inventio Urbis, Milan: Berenice, 1990. Fig 3. Old St. Peter's Basilica and piazza circa 1535. Basilica entrance was under the arcade, the gate on the right led to the Vatican Palace. Drawing by Maarten van Heemskerck, reproduced in Maarten van Heemskerck -Inventio Urbis, Milan: Berenice, 1990.

Nors ceremonmeisterio darbas oficialiai nejpareigojo J. Burkardo rasyti dienorasti, vadinamq Liber notarum, jis skrupulingai tai dare. 17 Rase sau paciam, kad ateityje geriau atsimin111 ceremonial11 eigq, panaudo1\1 ankstesni11 ceremonial11 vedejq patirtj, neuzmirs111 svarbesni11 momen-1'1, jl1 niuans11 ir jvairiq smulkiausi11 detaliq. Nera duomen11 manyti, kad sie uirasai turejo buti istorine jvyki11 ap2val­ga, galiausiai ski1ia isleidimui. Pirmajame desimtrnetyje beveik visi J. Burkardo dienorascio jrasai buvo tiesiogiai susijt; sujo tarnyba ir popieziaus dvaro kasdienybe.

Berasydamas Liber notarum, J. Burkardas parenge ir isleido keletq veikal11, kurie apibudina Vatikano ceremo­nialus ir apeigas. 1485 m. jis sutvarke ir publikavo Liber Pontificalis; 1488 m. isleido Caeremoniale Episcoporum; 1495 m. isspausdino Ordo Servandus per Sacerdotem in celebratione Missae , kuris laikomas paciu svarbiausiu J. Burkardo veikalu ir buvo isleistas pakartotinai. Pagrin­dinis Ordo Servandus turinys tebera dalis dabartinio Ro­mos katalik\1 misiolo -Normae Generales.

Bunant ceremonmeisteriu J. Burkardui teko organi­zuoti ir vesti daug priemimq ir ceremonial11, kuriq patys svarbiausi buvo Dono Federigo de AI·agono apsilankymas Romoje (nuo 1493 m. pabaigos iki 1494 m. pradzios); Ne­apolio karaliaus Alfonso II kariinavimas (1494 geguze); Prancuzijos karaliaus Karolio VIII apsilankymas Romoje (nuo 1494 m. lapkriCio iki 1495 m. vasario); popieziaus apsilankymas Milano mieste ir susitikimas su imperato­riumi Maksimilijonu (nuo 1496 m. liepos iki lapkriCio); jubiliejini11 me111 paskelbimas (per 1499 m. Kaledas); po­pieziaus Aleksandro VI apsilankymas Piombino mieste (nuo 1502 m. vasario iki kovo); popieziaus Aleksandro VI laidotuves (1503 111. rugpjutis ). J. Burkardas taip pat dalyvavo naujosios Sv. Petro bazilikos ke1iinio akmens padejimo ceremonijoje 1506 m . balandzio 18 d.

17 1

ERAZMO VJTELIJAUS (CIOLEKO) PTRMUTlNES DIENOS ROMOJE

4 pav. IGupanCio popieziaus Aleksandro VI portretas. Fragmentas is 1493 m. Bernardino Pinturrichio freskos , Prisiki!limas': Borgia apartamentai, Vatikano rumai. Fig 4. Full-length portrait of kneeling Pope Alexander VI, circa 1493. Detail of the Fresco of the 'Resurrection' by Bernardino Pin­turrichio, in the Appartamento Borgia of the Vatican Palace.

Erazmas Vitelijus vyko i Romq siekdamas audiencijos pas popieziq Aleksandr<~: VI (Rodrigo Borgia), ko gero, pat! kontroversiskiausiq Sv. Petro !pedin! visoje Katalikt) baznycios istorijoje. Jo pontifikatas pasizymejo tokiais skandalais, del kuril) per penkis simtus metq neatsirado ne viena teigiamai ji nusviecianti biografija. 18 1456 m. jo dede popie:Zius Kalikstas III jam suteike kardinolo kepu­ry, nors tada jis teturejo vos dvidesimt penkerius metus ir nebuvo numatys siekti jokios baznytines karjeros. Ro­drigo Borgia buvo isventintas kunigu po dvylikos metq. Paskirtas Vatikano kurijos vicekancleriu, del silj pareiglj pralobo, tapo vienu is turtingiausilj tos epochos zmonilj. Kardinolas Borgia uzpirko daugiausia balsq korumpuoto­je 1492 m. konklavoje, buvo isrinktas popieziumi ir pasi­vadino Aleksandru VI ( 4 pav.) .

Romos gyventojai pritare isrinkimui ir sveikino jo administracijq, kuri greitai sutvarke miestq siaubian­cius nusikaltelius, padare miestq saugesni negu bet kada anksciau. Deja, ta tvarka neissilaike per vis<~: pontifika­tq. Dar bunant kardinolu jo ilgamete meiluze grafiene Vanozza dei Cattani pagimde keturis jo vaikus. Du is jl.J ypac isgarsejo - legendomis · apsupta Lucrezia Borgia ir psichopatas, brolzudys Cesare Borgia. T Rom<~: popiezius Aleksandras VI pakviete Bramanty, Rafaeli, Michelange­lo ir kitus talentingus menininkus, kurie pamazu pradejo transformuoti apleistq griuvesilj miest<~: i vienq graziausit) ir !spudingiausil.J Europos sostiniq. Jis reme mokslininkus ir rasytojus, mego teatrq, spektaklius, muzikos reCitalius. Ispanijai, Portugalijai ir Provansui istremus zydus, jiems suteike prieglobstj .

172

Jubiliejiniais metais Rom<~: aplankiusiq dviejq simtl.J tUkstanCit) piligrimq islaidos praturtino Vatikan<~:, bet is to Baznyciai teko mazai naudos. Popieziaus valdas puole prancuzai ir ispanai, kriksCioniskajam pasauliui grasino turkai , 0 pats popiezius turejo nemazai priesq Italijoje. Gindamasis jis remesi savo gimine, ypac sunumi Cesa­re, kuriam teike neribot<~: finansiny ir kariny pagalbq. Kad padidintq pajamas, Aleksandras VI paskyre dvylika naujq kardinoll.J, tukstanciais dukatq papildydamas savo izd<~:.

Kartais jis apkaltindavo kardinolus, Vatikano pareigunus ir Romos turtuolius kokiu nors nusizengimu ir juos !kalin­davo. Jlj turtai budavo konfiskuojami, daznas prarasdavo gyvyby. Pats Aleksandras VI mire keistomis aplinkybe­mis. Buvo skelbiama, kad nuo maliarijos, bet, atsizve1-giant i ypac greitas ir keistas palaiklj defonnacijas, tikriau­siai buvo nunuodytas. Jis pasidare toks nekenciamas, kad Sv. Petro bazilikos kunigai atsisake priimti jo palaikus. Galop buvo priversti, bet tik keturi dvasininkai dalyva­vo jo gedulingose misiose. Pijus III, isrinktas popieziu­mi 1503 m. konldavoje, draude ma1das uz Aleksandro VI sielq, sakydamas, kad ,piktzodziausime meldsdamiesi uz prakeiktuosius". Trumpai pabuvy Sv. Petro bazilikos krip­toje, Aleksandro VI palaikai buvo isvezti ir palaidoti Santa Maria in Monserrato deg1i Spagnoli, ispanlj valstybineje baznycioje Romoje (5 pav.).

Erazmas Vitelijus buvo susipazinys su Vilniuje ir Kro­kuvoje veikianCiu diplomatiniu protoko1u, bet, atvykys i Rom<~:, turejo greitai suzinoti Vatikano dvaro tvark<~: ir iprocius. Popieziaus rumq elgesio taisykles buvo panasios i kitlj Europos kara1ilj dvat"lj, taciau ir skyresi tam tikromis ypatybemis. 19 Uztat Vitelijui buvo blttina issiaiskinti Va­tikane veikianCio protokolo niuansus, kad suzinotq, kaip tvarkomos valdovq, princlj, kardinoll), ambasadoriq, emi­saflj ir kitq aukstl) sveCil.J fonnalios audiencijos popieziaus akivaizdoje.20

Teoriskai kalbant, universalus dvasinis popie:Ziaus au­toritetas apeme visus krikscionis pasauliecius ir dvasinin­kus. Sventasis Sostas vadovavo visai krikscioniskajai ben­druomenei, net imperatoriams ir karaliams. Be popieziaus sutikimo kara1il) va1dzia buvo laikoma neteiseta. TaCiau jau XV a. tai buvo daugiau teorinis desnis negu prakti­nis politikos veik1os irankis. Vis delto Vatikane vykstan­Cios ceremonijos patvirtindavo, kad popiezius valdo vis'! krikscionisk~! pasauli . Taigi audiencijoje priimamas as­muo, nusiemys kepury, priartedavo prie soste sedincio popieziaus ir atsiklaupyS pabuciuodavo jo slepety. Tuo jis irodydavo savo paklusnum<~:, pagarb<~: ir istikimyby Kris­taus vikarui zemeje, universalios baznycios pontifikui . si ­tas gestas demonstravo to asmens dvasiny priklausomyby Sventajam Sostui. Tada popie:Zius ceremoningai pakelda­vo atsik1aupusjji , hyziaus zenk1u pazenklindavo jo kaktq, smakl·'! ir skruost<~:, tuo parodydamas, kad atvykys asmuo buvo ma1oniai priimtinas i kriksCionisk~'! bendruomeny, kad jis priklauso popieziaus dvasinei prieziurai. Tokie buvo pagrindiniai priemimo ceremonijos metmenys.

1501 m. kovo 31 d. Erazmas Vitelijus prisistate po­pieziaus konsistorijoje. 21 ISkilmingai pasisveikinys mine­tu budu, perskaite Lietuvos didziojo ktmigaikscio A1ek­sandro rast<~: ir tuo formaliai patvirtino valdovo lojalum<~:, pagarb<~: ir paklusnumq Sventajam Sostui.22 Tas ganetinai

LIETUVOS PILYS 2009

ERAZMO VITELIJAUS (CIOLEKO) PIRMUTINES DIENOS ROMOJE

ilgas tekstas buvo surasytas savotisku stiliumi ir panasus i iskilming'l oracij'l. Viena vertus, jo turinys atitiko seniai nustatytas fommluotes, nes pagrindinis rasto tikslas- pa­reiksti apie valdovo lojalum'l popieziui . Kita verh1s, turi­nys turejo buti infonnatyvus, sudaryti tinkam'l kontekst'l, buti pagrindu kunigaikscio istikimybes patvirtinimui . To­del tekste pateikiama daug bendl1.J zinitl apie Lietuv'l -jos geografint; padeti, gyventojus ir miestus, gamt'l ir gy­vunus. Krasto prekyba ir eksportas irgi buvo pamineti . Daug demesio skirta apibudinti Lietuvos dvasint; gerovt; ir jos 1ysius su kaimynais . Aiskinta, kad Lietuva galejo atlikti krikscionybes paribio apsaugos vaidmenj Europos siaureje ir rytuose. Papildydamas lojalumo pareiskimus, kunigaikscio Aleksandro rastas glaustai paaiskino valdo­vo kilmt; ir giminystes rysius. Antai, kalbant apie karalit) Kazimier'l Jogailaiti, Cia rasoma, kad jo antrasis sunus taip pat turejt;s Kazimiero vard'l, buvt;s jaunuolis, ,kuris isties pasizymejo mokytumu, puikiais gabumais ir doru gyve­nimu, besiruosiantj didesniems dalykams, [jj] pasigrobe pavydi mirtis. Jis, palaidotas kunigaikstystes sostineje, jau beveik dvi desimtis metq garseja daugeliu stebukll!, savo nuopelnais pas Diev'l paremdamas kiekvieno maldas, niekam neleidzia prarasti vilties . Visa tai surasius i vie-11'! viet<! kada nors bus issamiau pranesta siam Sventajam Sostui."23 Taip Sventasis Sostas pinn'l kart'! buvo oficialiai informuotas apie karalaicio Kazimiero, Aleksandro vyres­niojo brolio, garbinim'l ir auganti jo kult'l Vilniuje. Taigi 1501 m. Erazmo Vitelijaus audiencija pas popiezil! svarbi ir tuo, kad karalaicio Kazimiero sventas gyvenimas buvo pirm'l kati'l Romos kurij oje viesai paminetas ir pristatytas.

Lankydamasis Vatikane Erazmas Vitelijus pareiske, kad karalaicio Kazimiero garbinimas smarkiai isaugo per 17 metq nuo jo mirties. Jis pazadejo Sventajam Sostui ateityje padaryti visapusisk'l pristatym'l sia tema. Kadangi oficialiis pareiskimai popieziui nega!ejo buti impulsyvus ar asmeniski , galima speti, kad vyskupas A. Taboras buvo is anksto Vilniuje parengt;s ir aprobavt;s tokj Vitelijaus pa­reiskim'l Sventajam Sostui. Kaip zinoma, Vitelijus savo pazado nejvykde, o ir kitiems asmenims tai padaryti uz­truko ne vienerius metus.

Tuo kelil! menesil! Erazmo Vitelijaus viesnages Ro­moje laikotarpiu Vatikane vyko pasitarimai kunigaikscio Aleksandro ir Vi lniaus vyskupo A. Taboro iskeltais klau­simais. Jt) riipescius apsvarstt;s, popiezius Aleksandras VI paskelbe savo nutarimus keliuose oficialiuose laiskuose.24

Popieziaus 1501 m. geguzes 15 d. bule tiesiogiai atsilie­pe j zinias apie karalaitj Kazimier'l: ,Todel noredami, kad Palaimintosios Mergeles Marijos ir svent~l! Andriejaus ir Stanislovo koplyci'l, esanCi'l Vilniaus baznyCioje, kuri'l [koplyci'l] sviesios atminties Lenkijos karalius Kazimie­ras pastate puosniame stiliuje, aprupino fundacija ir pa­puose brangiausiais liturginiais riibais, ir kuri'l, kaip mums pranesta, ypatingai brangina m ylimasis siinus ir kilrningas vyras Aleksandras, Lietuvos didysis kunigaikstis - kurio brolis kunigaikstis Kazimieras, palaidotas toje koplyCio­je, sakoma, garsej'ls stebuklais ir troksta, kad Dievas joje butll vis labiau garbinamas, [noredami] kad j'l tikintieji lankyt4, tinkamai gerbtq ir jos S'lrang'l, tiek dekoracijas issaugohJ ir islaikytq bei patys i si'l koplyci'l juo noriau rinktl.jsi melstis ir jos, kaip sakyta, islaikymui bei susida-

LIETUVOS PIL YS 2009

5 pav. Pomirtinis popieziaus Aleksandro VI projilinis portretas. Christofano dell'A.ltissimo, apie 1570. Tapyba aliejumi. Giovio portret!f rinkinys Corridorio Vasariano muziejuje, Uffizi galerija, Florencija. Fig 5. Posthumous profile portrait of Pope Alexander VI. Painted by Christofano dell'A.ltissimo circa 1570. Giovio portrait collection, Corridorio Vasariano museum, Ujfizi Gallery, Florence.

rancil! islaidlj padengimui veikiau istiestl.j pagalbos rank'!, ir del to sioje vietoje juos gaivintq didesne maloniq gau­sa, mes, pasitikedami visagalio Dievo gailestingumu ir jo apastalq, palaimintqjq Petro ir Pauliaus autoritetu, visiems ir kiekvienam virs minetqj4 tikinci4, nuosirdziai besigai­lintiems, atliekantiems ispazintj ir pamaldziai lankantiems minet1J:i 'l koplyCi'l, miisll Viespaties Jezaus Kristaus Gimi­mo, Svc. Mergeles Marijos Ivedybq ir jos Emimo i Dangl.j sventese, nuo pirm~4 jq misparq iki antrqj4 mispar4 jskai­tytinai, ir, kaip sakyta, istiesiantiems pagalbos rank'! ko­plycios islaikymui besusidarancil.j islaidl.j padengimui, siuo rastu maloningai Viespatyje suteikiame dvidesimt metq ir tiek pat kvadragenq atlaidlj is jiems uzdetl.j atlaidq, - siam rastui galiojant visiems laikams."25

Atsizvelgiant i biisiln'l karalaicio Kazimiero kanoni­zacij'l, svarbiausia, kad popieziaus Aleksandro VI bule nedelsiant suteike atlaidus asmenims, !curie tam tikro­mis dienomis lankys Palaimintosios Mergeles Marijos koplyci'l Vilniaus katedroje. Suteikiamos indulgencijos paskatino miestiecius ir piligrimus dazniau Iankyti si'l isskirtint; viet'!. Kaip skaiteme popieziaus raste, si ko­plycia anuometjau buvo pasvt;sta Palaimintajai Mergelei Marijai, sv. Andriejui ir sv. Stanislovui. Netrukus, 1506, 1545 ir 1551 m., joje buvo palaidoti Lietuvos didysis klmigaikstis ir Lenkijos karalius Aleksandras, karaliene Elzbieta Habsburgaite ir karaliene Barbara Radvilaite. Vilnieciai j 'l pradejo vadinti Karalisk1jja koplyCia. 26 Nors

173

ERAZMO YlTELlJAUS (CIOLEKO) PIRMUTINES DIENOS ROMOJE

6 pav. Benedikcijos lozeje popieiius laimina susirinkusius piligrimus. Autorius neiinomas. Piesinys, apie 1560. Reprodukcija is Arizonos valstybinio universiteto Architekturos katedros Vizualinio rinkinio. Fig 6. The Pope blessing pilgrims from the Benediction Loggia. Circa 1560 drawing by an unknown artist. Reproduction courtesy of Arizona State University, School of Architecture - Visual Collections.

dabar jos oficialus pavadinimas yra Svc. Mergeles Mari­jos Nekalto Prasidejimo koplycia, ji dar kartais vadinama Valavicill koplycia.

Kanauninkas Vitelijus viesejo Romoje kelis menesius, vykdydamas jvairias jam paskirtas uZduotis. Be kit\} reika­ll}, jis turejo jsigyti relikvijll iris Sventojo Sosto isprasyti jvairill privilegijll Vilniaus vyskupijai. Popiezius Alek­sandras VI palankiai reagavo j tas peticijas. Pavyzdziui, Sventasis Sostas leido Vilniaus vyskupui skirti kunigus i tas baznycias, j kurias anksciau skirdavo tik Lietuvos di­dysis kunigaikstis. Apsilankymo Romoje proga popiezius Aleksandras VI paskelbe Erazm:t Vitelijll apastaliskuoju protonotaru, t. y. jis tapo vienu is aukstas pareigas Romos kurijoje einancill prelatl}.

MaZdaug nuo 1494 m. J. Burkardas eme kreipti deme­sj j politinius ir diplomatinius jvykius uz Romos ir popie­ziaus valdos ribl}. Dienorastyje triiksta jrasll nuo 1492 m. liepos iki gruodzio. Be to, yra sesill savaiCill tarpas nuo 1497 m. bidelio iki liepos ir viso pusmecio nuo 1503 m. vasario iki rugpjucio. Tos spragos nesumazina J. Burkardo dienorascio istorines svarbos nusvieCiant Vatikano uzkuli­sius 1483-1506 m. laikotarpiu.

J. Burkardo rasymo budas ir dienorascio turinys lemia jo vert((. Nors autorius kreipe zvilgsnj j platesnius jvykius, jis neatskleide savo nuomones apie tuos jvykius ir paci:t politik:t, daugiau apsiribojo faktl} uzrasymu, 0 ypac tiks­liai pazymedavo oficialius priemimus ir ceremonialus. Ti­kras biurokratas, J. Burkardas detalizavo protokolll tvark:t, savo pareigl} ir atsakomybes apimtj bei sudetj. Galime buti nepatenkinti, kad per daug demesio skyre mazybiniams

174

reikalams, o per mazai - didesniems jvykiams, jll srautui. Taip pat galime apgailestauti, kad per mazai demesio sky­re menams, Vatikane dirbantiems menininkams ir kitiems kultiiriniams reikalams. Vis delto reikia pripazinti, kad smulkmeniskas jvykill katalogavimas J. Burkardo balsui suteikia autentiskumo. Jis aprasydavo smulkmenas tarsi patikimas reporteris.

J. Burkardas skiriasi nuo kit\} aprasanCil}jll tuome­tinct Rom:t. Pavyzdziui, Stefano Infessura, dirbcts civi­lineje Romos tarnyboje, stebejo ir rase nudienct istori­jq. Panasiai dare Paolo Giovio. Mario Sanuto is toliau zvelge i tos dienos Romos jvykius. Venecijos ambasa­dorius Antonio Giustinianas ir Ferraros ambasadorius Costabili nuolat pranesdavo savo valdzioms veliausias Romos naujienas, gandus ir apkalbas. Butina pamineti ir Francesco Giucciardini, meistriskos Storia d'Italia autoril}, aprepusj lemiamus 1494-1532 m. 1aikotarpio jvykius.

J. Burkardas issiskiria is visq minetl} autorill ir to­del istorikai jam teikia labai daug reiksmes. Kitaip negu sie autoriai, jis gyveno Romos jvykit! sukuryje, pats juos stebejo, o ne kartojo is kit\} girdetus anekdotus. Kiti autoriai rinkdavo zinias ir is aukstl} kardinoll}, ir is ze­miausiq klierikl}. Todd jll zinios dazniausiai antraeiles, o J. Burkardo - tarsi tyras saltinis . Daznai jis zinodavo daugiau, negu uzrasydavo. Nera abejones, kad jis turejo savll jtarimq apie Vatikane sukamas intrigas. Pavyzdziui, aisku, kad jis nepritare motefll dalyvavimui oficialiose Vatikano ceremonijose, taciau laikui begant apsiprato. Labai neutraliai rase apie skandalingas puotas ir balius, kuriems kiti autoriai skyre daugiau demesio. Nors apie

LIETUVOS PILYS 2009

ERAZMO YITELlJAUS (CTOLEKO) PIRMUTINES DTENOS ROMOJE

7 pav. Bendras Ramos vaizdas XV a. pabaigoje. Medzio raizinys is Hartmano Schedelio Liber chronicarum, LVIII. A. Kobergerio spaustuve, Niurnbergas, 1493. Fig 7. General view of Rome at the end of the 15-th century. Woodcut from Hartman Schedel's Liber chronicarum LVIII, Nuremberg: A. Koberger, 1493.

Vatikane vykstancias sensacijas ir skandalus tikrai zino­jo, J. Burkardas juos nutylejo arba jl.j reiksmy smarkiai sumazino. Nepaisant sill trilkuml.j, jo Liber notarum liks

1 DaZilai minima Erazmo Vitelijaus oracija pirml! katil! pa­

skelbta Vet era monumenta Poloniae et Lithuaniae ... , red. A. Thei­

ner, Roma, 1861, t. II, Nr. CCXCIX, p. 277- 280. Veliausil! ap­

tarimq zr. S. Narbutas, ,Vilniaus prepozito Erazmo Vitelijaus

kalba popieziui Aleksandrui VI: tekstas ir jo kontekstai", Lietu­

vos didysis kunigaikStis Aleksandras ir jo epocha, Vilnius, 2007,

p. 210-219. 2 Noriu padekoti kolegai prof. Bernardui Boyle'ui, kuris pa­

tarimais patikslino ir praturtino sill studijl!. 3 K. Hartleb, ,Pobyt w Rzymie w r. 1501 i jego przejawy",

Dzialalnosc kulturalna biskupa-dyplomaty Erazma Ciolkn, Lw6w,

1929, p. 53--68, J. Burkardas toliau minimas p. 80-87. Pig. S. Lu­kas, , Pietwsze poselstwo Erazma do Rzymu w roku 1501", Erazm

Ciolek: bislatp plocki (1503- 1522), dyplomata polsld XVI-go wieku,

Warsaw, 1878, p. 16-22. Jis taip pat kreipe demesi i tq 1501 m. audi­

encijq, bet J. Burkardo vaidmuo liko neaptartas. 4 L. Salembier, , Western Schism", The Catholic Encyclope­

dia, t. 13, New York, 1912; 2010 m. rugsejo 22 d. : <http://www.

newadvent.org/cathen/ 13 53 9a.htm>. 5 G. Zujiene, ,Lietuvos didziojo kunigaikscio Aleksandro

pakelimo ceremonialo susiformavimas", Liet~rvos didysis kuni­

gaikstis Aleksandras ir jo epocha, p. 56-67. 6 R. Krasauskas, ,Taboras, Albertas Vaitiekus", Lietuvi7J en­

ciklopedija, Boston, 1964, t. XXX, p. 267- 268. 7 ,Ciolek, Erazm", LietuvitJ enciklopedija, Boston, 1954,

t. IV, p. 35. 8 S. Narbutas, ,Vilniaus prepozito Erazmo Vitelijaus kalba

popieziui Aleksandrui VI: tekstas ir jo kontekstai", p. 212. 9 H. Thurston, ,Holy Year of Jubilee", The Catholic Ency­

clopedia, t. 8, New York, 1910, http://www.newadvent.org/

cathen/08531 c.htm.

LIETUVOS PILYS 2009

jdomus ir svarbus saltinis visiems besidomintiems rene­sanso kultilra, ypac Vatikano ekleziastine, politine ir di­plomatine istorija.

10 H. J. Kessler, J. Zacharias, Rome 1300- On the Path of

the Pilgrim, New Haven and London, 2000. 11 L. Testa, , 1500 - The Jubilee of Alexander VI", Rejoice!

700 Years of Art for the Papal Jubilee, red. M. Calvesi, New

York, 1999,p. 56-69. 12 Evangelija pagal Jonq 10:7-9, Sventasis Rastas- Senasis

ir Naujasis testamentas, Vilnius, 1998, p. 1697. 13 Apie ceremoniere veiklq popie2iaus dvare Zr. ,Intro­

duction", At the Court of the Borgia, being an Account of the

Reign of Pope Alexander VI written by his Master of Ceremonies

Johann Burchard, red. G. Parker, London, 1963, p. 7-29. 14 Z. Ivinskis, ,Ceremonijq magistras tyli", Sv. Kazimieras,

1458-1484, Brooklyn, NY, 1955, p. 79-82. 15 J. W. O'Malley, Praise and Blame in Renaissance Rome ­

Rhetoric, Doctrine, and Reform in the Sacred Orators of the Pa­

pal Court, c. 1450-1521, Durcham, 1979, p. 10-11. 16 J. Burkardas placiau aptariamas siuose veikaluose: Hierarchia

Catholica medii aevi, red. C. Eubel, Regensburg, t. ill, 1910, p. 211;

D. Gnoli, , La Torre Argentina", Nuova Archeologia, Nr. 43, 1908,

ill, p. 596--605; F. Lauchert, ,Burckard, Johannes", Allgemeine

Deutsche Biographie, Historischen Kommission bei der Bayersi­

chen Akademie der Wissenschaften, Nr. 4 7, 1903, p. 3 77-379; J. Le­

sellier, , Les mefaits du ceremonier Jean Burckard", Melange d'Ar­

cheologie et d 'Histoire, Patis, t. 44, 1927, p. 11-34; L. Oliger, , Der

papstliche Zeremonienmeister Johannes Burckat·d von Strassburg",

Archiv fuer elsaessiche Kirchengeschichte, Nr. 9, 1934, p. 199-232;

M. Sodi, , II contributo di Agostino Patrizi Piccolomini e Giovanni

Burcardo alia compilazione del Pontificale Romanum", Rivista Li­

turgica, Nr. 94,2007, p. 459-472. 17 Pirmq kritin(( dienorasCio publikacijq isleido E. Celani, zr.

J. Burckardi, Liber Notarum ab anno MCCCCLXXXIII usque

175

ERAZMO VITELIJAUS (CIOLEKO) PlRMUT!NES DIENOS ROMOJE

ad annum MDVI, a cura di Enrico Celani, serija Rerum Italia­rum Scriptores, t. XXXII, d. 1a, I, Citta di Castello, 1907-1914.

Sis vei.kalas pakoregavo jvairias ankstesnes rankrascio trans­

kripcijas ir laidas, pvz., J. Burchardi, ,Argentinensis, Capelle

pontificie sacrorum rituum magistri", Diarium sive rerum urba­narum commentarii (1 483-1506). Texte latin pub lie integrale­ment pour Ia premiere fois (. . .) par L. Thuasne, tome troisieme (1500-1506), Paris, 1885. Angl4 kalba isleista labai sutrumpinta

dienorasCio versija, apimanti tiktai popieziaus Aleksandro VI

pontifikat'!, zr. ,At the Court of the Borgia, being an Account

of the Reign of Pope Alexander VI written by his Master of Ce­

remonies Johann Burchard"; J Burchard, Diaries 1483-1492, verte A. H. Matthew, London, 1910.

18 J. Loughlin, ,Pope Alexander VI", The Catholic En­cyclopedia, t. 1, New York, 1907, http ://www.newadvent.org/

cathen/0 1289a .. htm. 19 Apie Vatikano dvar'! apskritai zr. P. Partner, ,The Roman

Court and the Papal Palace", Renaissance Rome 1500-1599 - A Portrait of a Society, Berkeley, 1976, p. 113- 132.

20 ,At the Court of the Borgia, being an Account of the Reign

of Pope Alexander VI written by his Master of Ceremonies Jo­

hann Burchard", p. 19-20. 21 J. Burckardi, Liber Notarum ab anna MCCCCLXXXIII us­

que ad annum MDVI, a cura di Enrico Celani, p. 271- 274; taip pat

Zr. J. Burchardi, ,,Argentinensis, Capelle pontificie sacrorum ri­tuum magistri", Diarium sive rerum urbanarum commentarii (1 483-15 06). Texte latin pub lie integralement pour !a premiere fois (. . .)par L. Thuasne, tome troisieme (1500-1506) , p. 120--123.

22 Vetera monumenta Poloniae et Lithuaniae ... , parenge

A. Theiner, T. 2, Romae, 1861 , p. 277- 280.

Priedas Jono Burkardo lotyniskai parasyto dienorascio istraukos '

Feria quinta, 2 XP dicti mens is mart is, intravit Urbem per portam Viridarii4 venerabilis d. 5 Erasmus Vitellius, prepositus ecclesie vilnensis, orator ill. 6 Alexandri magni ducis Lithuanie, fratris germani regum Ungarie, Polonie et Bohemie ac cardinalis Cracoviensis; expectavit in domo sive vinea Alexandri Neronis, que fuit olim ' d. Fa/canis, ad­ventum cardinaliumfamiliarum et horam sui introitus; et in eadem domo fuit receptus per familias cardinalium Ursini et Capuani. Ascendit equum et fit it receptus ab aliis familiis omnium cardinalium et pope; equitavit inter Tispostum, 7

qui etiam venit, a dextris, et gubernatorem, a sinistris, ora­tares Venetorum et Florentinonan etiam interfitenmt. Papa erat in ilia domo nova Francisci Gabagnes, cubicularii secreti pape, tamen intra gelosiam, ne cognosceretur. Hie orator habuit XJJ8 scutiferos, omnes in vestibus longis alb is subtus et desuper nigris, et 119 parvos pueros quorum minor erat X annorum, si recte memini, eadem modo vestitos, qui immediate ante eum et post me equitabant. Associatus fit it ad domum quondam d. Gregorii Polycarpi, magistri regis­tri bullanan, sub Monte Jordana, in Via Sanguinea sit a, in qua est hospitatus. 10 (p. 271)

176

23 Casimiriana. Fontes vitae et cultus S. Casimiri I Sv. Kazi­miero gyvenimo ir k:ulto istorijos saltiniai, sudare, verte, jvad'! ir

paaiskinimus parase M. Ciurinskas, Vilnius, 2003, p. 151. Teksto

originalas: , Alterum vera sui nominis Kasimirum, adolescentem profecto doctrina et excellenti ingenio, ac vite probitate orna­tissimum, mars invida, maiora parantem, surripuit: qui in urbe ducatus primaria sepultus, plurimis citra annos viginti claret mi­raculis, vota cuiuslibet suis apud deum meritis commendans, ut neminem spe ji-ustrari permittat: que aliquando simul congesta huic sancte sedi declarabuntur cumulatius. "- Vetera monumen­ta Poloniae et Lithuaniae ... , p. 279.

24 Popiezi4 nutarirnai isleidZiami trim is budais: enciklikos­

aplinkrasciai, siunciami aukStiesiems Katalik4 ba2nycios hierar­

chams kuriuo nors svarbiu klausimu; breves- trumpi, vidutinis­

kai iskilmingi popieziaus rastai ir pranesimai; buies - iskilmin­

giausi popieziaus rastai, uzantspauduoti svino antspaudu. 25 ,Sv. Kazimieras ir italai", is lotynq kalbos verte P. Rabi­

kauskas, S. J. , Lietuvi1f tautos praeitis , Chicago, 1984, t. VIII, Nr.

1 (29), p. 100- 101. Popieziaus Aleksandro VI laiskas, sutrumpin­

tai pavadintas , Capellam B. Mariae ac SS. Andreae et Stanislai Vilnae visitantibus et adiuvantibus indulgentiae conceduntur", isspausdintas Vetera monwnenta Poloniae et Lithuaniae ... , t. II,

Nr. CCCVII, p. 287. Versija pasirode , Codex Diplomaticus [ .. . ]

Dioeceseos vilnensis", zr. Casimiriana. Fontes vitae et cultus s. Casimiri I Sv. Kazimiero gyvenimo ir /atlto istorijos saltiniai, p.

150--153. Kazimiero kanonizacija issamiau aprasyta: Lietuvilf tautos praeitis, p. 4Q.-{)0; taip pat Z. Jvinskis, min. veik., p. 55-68.

26 N. Kitkauskas, Vilniaus arkikatedros poiemiai, Vilnius,

1994, p. 7, 30-37; taip pat zr. V. Petkus, Vilniaus arkikatedros bazilikos koplyCios , Vi lnius, 1994, p . 153-169.

Feria quarto, XVII11 mensis martii predicti, SS. D. N. 12 in secreta consistorio decrevit non facere publi­cum consistorium pro receptione oratoris magni ducis' Lithuanie; et male, quia conveniebat hujusmodi recep­tioni publicum consistorium. Fecit !amen hoc papa, ne habere! responsionem oratori dandam diligentius stu­dere. 13 (p. 272)

Feria quarto, ultima martii, fuit consistorium secretum in quo Franciscus Remolinus, protonotarius aposto 'ficus, gubernator Urbis 14, filit prefectus in archiepiscopum Ec­clesie surrentine, pastoris solatia destitute. Hora consis­torii, venerabilis d. Erasmus Vitellius, prepositus Ecclesie vilnensis, orator magni ducis Lithuanie Alexandri, cum familia sua, quorum, ut supra dixi, 'XJI'5 erant vestiti ut in introitu ad Urbem, associatus a familiis rr. dd. 16 cardi­nalium Ursini et Capuani, venit ad palatium, ad cameras r. d. Capuani, ubi expectavit finem consistorii. Quo finito, gubernator et alii prelati palatii venenmt ei obviam usque ad cameras Capuani, ubi ille expectabat, et induxenmt il­Ium usque ad cameram paramenti pope, ubi, eo dimisso, ipsi intraverunt cameram in qua erat consistorium et lo­caverunt se ad sin is tram pope; eorumfiterunt numero V/!. 17

Vocatus deinde orator et post omnisfamilia sua et quidam alii amici sui, qui eum associaverant, orator accessit ad papam, osculatus est pedem ejus et manus et receptus est

LIETUVO S PILYS 2009

ERAZMO VITELIJAUS (CIOLEKO) PlRMUTINES DIENOS ROMOJE

ad osculum oris; genuflexit iterum et presentavit pape lit­teras ducis predicti, que erant credentiales patentes, sig­illo sub impressa, quos papa dedit d. Hadriano, secretario suo. Orator retrocessit extra circulum consistorii in op­posito pape, ubi genujlexit, ante se habens illud scabellum quod introitum consistorii claudit; ego ad ejus sinistram' foi genufiexus continue apud eum. D. Hadrianus legit lit­teras predictas ad sinistram pope genujlexus; quibus lee­tis, orator, ut supra genujlexus, fecit orationem omnibus laudatam cum optima pronuntiatione et aptitudine, cui papa respondit, prout voluit, et responsionem hujusmodi conclusit in laudem oratoris, subjungens quod propterea jaceret eum ex nunc protonotarium apostolicum. Orator access it ad papam et post eum omnis familia sua, que os­culata est pedem pape, oratore ad dextram pape stante. Cui, post quam familia pedem pape osculata est, deposui vestem superiorem quam, licet nobis esset debita, dedi uni ex familiaribus suis, sp erans nos meliorem recompensam recepturos; paraveram prius pro eo rocchettum, cappam et capellum protonotariatus, qui bus papa, omnibus cardi­nalibus consistorialiter consedentibus, oratorem succes­sive induit et eum protonotarium fecit et creavit. Sun-exit oratm; deposuit capellum et cappam, accepit mantellum et capucium sibi ad hoc prius ordinatum et cum licentia pape venit ad domum suam, associatus a familia r. d. cardinalis Capuani. Interfuerunt huic consistorio XJX18

cardinales, 19 Neapolitanus, Sancti Angeli, Recanatensis, episcopi; Sancti Clementis, Beneventanus, Sancte Praxe­dis, ' Mantis Regalis, Alexandrinus, Ursinus, Sancte Cru­cis, Agrigentinus, Capuanus, Cusentinus, Caputaquensis, Muti 'nensis, presbyteri; Senensis, Medices, Cesarinus, et Farnesius, diaconi. 20 (p. 272- 273)

Feria secunda, ~121 mensis aprilis predicti, d. Erasmus prothonotarius, orator magni ducis Lithuanie, habuit au­dientiam particularem a papa, cui nomine ducis sui do­navit n122 nobilissimas subducturas vestium sive foderas, unam de zebellinis, unam de martoriis, unam de hermel­linis et unam23 de variis, et Y 4 pelles pulcherrimas zibel­linorwn et IP5 tazzeas aureas, que multum pape placue­runt. 26 (p. 273)

Vertimas

Ketvirtadien!, mineto kovo menesio 11-'!i<t, i (Ro­mos) miestq per Viridarii vartus jzenge garbingas ponas Erazmas Vitelijus, Vilniaus kapitulos prepozitas, legatas27

sviesiausio Aleksandro, Lietuvos didziojo kunigaikscio, tikro brolio Vengrijos, Lenkijos ir Bohemijos karalil.j, taip pat Krokuvos kardinolo. Jis lauke Aleksandro Neronio namuose, arba vyndarzy2R, kuris kitados priklause ponui Falkoniui, ateinant kardinol4 namiski4 ir valandos, kada jis (Vitelijus) bus jvestas. Ir tuose paciuose namuose buvo priimtas kardinol4 Orsini29 ir Capuani namiskil.). Sedo ant zirgo ir buvo priimtas visl.j kitl.j kardinoll.j ir popieziaus namiskil.). Jis jojo tarp Tisposto, kuris irgi atvyko, is de­sines ir gubematoriaus is kaires, Venecijos ir Florencijos legatai taip pat dalyvavo. Popiezius buvo savo slaptojo kubikularijaus Pranciskaus Gabagnes zinomuose nau­juose namuose, taciau stovejo tarp uzuolaid4, kad nebiil4

LIET UVOS PILYS 2009

atpazintas. Si pasiuntini lydejo dvylika skydininkl.j, visi ilgais drabuziais, baltais apacioje, juodais virsuje, ir du mazi berniukai, kuril.j jaunesnysis buvo desimties me11!, jeigu gerai atmenu, taip pat apsireng((, kurie iskart pries jj ir paskui mane jojo. Taip draugijoje palydetas, jis nuvyko i kitados pono Gregorijaus Polkarpo, bulil.j registro tvarky­tojo, namus, esanCius Sanguinea gatveje, zemiau Jordana kalno30

, kuriuose sveciavosi. Treciadien!, anksCiau mineto kovo menesio 17-'!iq,

miiSl.j svenciausias Ponas (popiezius) slaptoje konsisto­rijoje nusprende, kad nejvyks viesoji konsistorija priimti Lietuvos didziojo kunigaikscio legatq, ir blogai, kadangi tokiam priemirnui jis jau buvo paskelbtts vies'!i<t konsis­torijq. Taciau popiezius tai dare, leisdamas legatui geriau pasiruosti.

Treciadieni, paskutintt kovo dienq, jvyko slapta kon­sistorija, kurioje Pranciskus Remolinus (Francisco Remo­lini), apastaliskasis protonotaras, Romos gubematorius, buvo paskirtas Sorrento baznyCios arkivyskupijos prefek­tu, jai trukstant ganytojo. Vykstant konsistorijai, gerbia­mas ponas Erazmas Vitelijus, Vilniaus kapitulos prepozi­tas, Lietuvos didziojo kunigaikscio Aleksandro legatas, kartu su savo svita, kuriq, kaip anksciau sakiau, buvo dvylika, apsireng(( kaip anksciau per jzengimq i Romq, kartu su didziai gerbiam4 ponq kardinolq Orsini ir Capu­ani namiskiais atvyko i riimus, i didziai gerbiamo pono Capuani kambarius, kur jis (Vitelijus) lauke konsistorijos pabaigos. Konsistorijai pasibaigus, gubematorius ir kiti popieziaus riiml.j prelatai pasitiko ji priesais (kardinolo) Capuani kambarj, kur anas lauke, ir nuvede ji i popieziaus apsirengimo men€(.31 Tenai ji (Capuani) atleidus, jie jejo i sal((, kurioje vyko konsistorija, ir jsitaise popieziaus kai­reje. Jl.) buvo septyni. Tada pasauktas legatas, ir is pas­kos visi jo namiskiai ir visi kiti jam palankiis prisijunge. Legatas prisiartino prie popieziaus, pabuciavo jam kojq ir rankq ir buvo popieziaus pabuciuotas i liipas. Atsiklaup((s dar sykj, jis popieziui jteike anksciau mineto kunigaiks­Cio laiskus, kurie buvo atviri32 jgaliojamieji kredencialai, su apacioje prispaustu antspaudu. Popiezius juos atidave Hadrianui, savo sekretoriui. Legatas zenge atgal, anapus konsistorijos ratelio, priesais popiezi4, kur atsiklaupe prie­kyje mediuio suolelio, ir tuo baigesi konsistorijos pradzia. As salia jo, kaireje, nepaliaudamas klupojau kartu. Ponas Hadrianas skaite minetus laiskus, atsiklauptts popieziaus kaireje. Juos perskaiCius, pasiuntinys, atsiklaup((s kaip ir anksciau, pasake slovinanciq prakalbq, kurios tobulq tartj ir tinkamumq visi isgyre. Popiezius jam atsake, sekdamas savo valiq, ir atsakymq uzbaige, kaip ir isgirdamas legatq, pridedamas, kad del to jis (popiezius) nuo dabar skirsiqs ji (Vitelijt!) apastaliskuoju protonotaru. Legatas prisiartino prie popieziaus. Paskui ji visi jo namiskiai, kurie pabu­ciavo popieziaus kojq, legatui stovint popieziaus desine­je. Jam po to, kai namiskiai pabuCiavo popieziaus kojq, nuvilkau virsutini drabuzj, nors mums biil4 reikalingas, ir atidaviau vienam is jo namiskil.j, tikedamasis, kad mes sulauksime geresnio atlygio. IS anksto parengiau ilgq pro­tonotaro karnZq, kapq ir kepur((, kuriais popiezius, visiems konsistorijoje kardinolams drauge sedint, legatq paeiliui aprenge ir jj padare, ir paskyre protonotaru. Legatas at-

177

ERAZMO VITELIJAUS (CTOLEKO) PIRMUTTNES DIENOS ROMOJE

sistojo, nusieme savo kepur~ ir nusivilko kap~, prieme jam anksciau paskirt~ mantij~ ir kapison~ ir su popie­ziaus leidimu nuejo i savo namus, prie namiskilf palydos prisijungus gerbiamam ponui kardinolui Capuani. Sioje konsistorijoje dalyvavo devyniolika kardinollf - Neapo­lio, Sant' Angeli , Rekanatensio vyskupai; San Klemento, Benevento, Sv. Praksedos, Monte Regalo, Aleksandrino, Orsini, Santa Kroces, Agrigento, Kapujos, Kosentino, Ka­putakensio, Mutinensio presbiteriai, Senensio, Medicilf, Cezarinio ir Fameses diakonai .

Pirmadieni, anksCiau mineto balandzio 5-~~, ponas Erazmas, protonotaras, Lietuvos didziojo kunigaikscio legatas, surenge atskir~ audiencij~ pas popiezilf, kuriam savo kunigaikscio vardu dovanojo keturis ispudingiausius kailius, arba pamusalus riibams. Vienas jlf - sabalo, vienas - kiaunes, vienas - sermuonelio ir ivairilf kitl! bei penkiasdesimt graziausit) sabalo kailil! ir dvi auksines taures, tuo popiezius buvo labai patenkintas.

Verte K~stutis P. Zygas Redagavo Irena Katiliene

K~stutis Paulius Zygas

The First Days of Erazm Vitellius-Ciolek in Rome- Notes from Johann Burchard's 1501 Liber notarum Diary

Summary

The Liber notarum diary of Johann Burchard, Master of Ceremonies in the Papal Court from 1483 to 1506, is an invaluable document about Renaissance culture in ge­neral and Vatican matters in particular. During those deca­des Burchard served five popes in succession, meticulously recording the ecclesiastical, political, and diplomatic events which he had either witnessed or personally organized.

This study contains a full transcription, accompanied by a Latin-Lithuanian translation, of the diary entries, da­ted between March 11 andApril5 , 1501 , pertaining to the anival, reception, and papal consistory which Pope Ale­xander VI (Rodrigo Borgia) accorded to Erazm Vitellius­Ciolek, envoy of Albert Taboras, Bishop of Vilnius, and Alexander I, Grand Duke of Lithuania, Ciolek's oration at the consistory addressed church matters and conveyed the

178

grand duke's Christian loyalty and submission to the Holy See. Historians value the oration for its perspectives on the Lithuanian state, the diocese of Vilnius, and the nascent cult of St. Casimir, but they have generally neglected the circumstances attending the consistory and its actual pro­cedure. By contrast, Burchard noted the entourage accom­panying Ciolek, the status of his Roman hosts, the protocol employed, and Ciolek's gifts to the pope. He considered each and every one a significant matter, playing a role in the conduct of public diplomacy. Collectively they com­plemented the oration, likewise alluding to the self-image of the Vilnius diocese and the Lithuanian state. Thus, a fuller picture of Ciolek's 1501 mission to Rome can only be obtained by taking Burchard's Liber notarum diary en­tries into account.

LIETUVO S PILYS 2009

ERAZMO VITELIJAUS (CIOLEKO) PIRMUTINES DIENOS ROMOJE

1 Cia pateikiame istraukas is E. Celani parengtq J. Burkardo lotyniskai parasyto dienorasCio Liber notarum transkripcijq, nes

jos laikomos tobuliausiomis, issamiausiomis ir patikimiausio­

mis. Zr. J. Burckardi, Liber Notarum ab anna MCCCCLXXXIII usque ad annum MDVI, a cura di Enrico Celani, t. II, p. 271-

274. Taciau kadangi J. Burkardas kartais rase skubedamas ir

idiomatiskai, vartojo savitus sutrumpinimus, kai kurie jo jrasai

nera visiskai aiskUs ir gali biiti skirtingai interpretuojami. Todel

E. Celani transkripcija kartais skiriasi nuo ankstesnes L. Thuas­

ne parengtos transkripcijos. Zr. J. Burchardi, , Argentinensis,

Capelle pontificie sacrorum 1ituum magistri", Diarium sive re­rum urbanarum commentarii (1483- 1506), Texte latin publie integralement pour Ia premiere fois [. . .) par L. Thuasne, tome

troisieme (1 500- 1506) , p . 120-123 . Tarp E. Celani ir L. Thuas­

ne transklipcijl.j rasti skirtumai nurodomi toliau. 2 J. Burkardas jrasydavo savaites dienas senu hebrajisku

biidu, kuris skiriasi nuo dabartines tvarkos. Patikrinus 1501 m.

kalendoril.j, paaiskejo, kad sekmadienius jis vadino dominica arbaferia prima, pirmadienius - feria secunda, antradienius ­

feria tertia, treciadienius -feria quarta, ketvirtadienius -feria quinta, penktadienius - feria sexta, sestadienius- sabbato.

3 L. Thuasne versijoje : 11. 4 Porta Viridaria, reiskiantys ,Sodo vartai", stovejo Vati­

kano gynybines sienos siauriniame ruoze. Tai buvo pagrindinis

jvaziavimas i Vatikanl} is siaures. Romos miesto siauriniai vartai

Porta del Popolo stovejo Tibro upes kitoje (rytineje) puseje. 5 Sutrumpinimas ,d." reiskia dominus (kartais- ponas arba

viespats, kartais- dvasininkas) . 6 Sutrumpinimas , ill." reiskia illustrissimus (sviesiausias,

garbingiausias, kilmingiausias) . 7 L. Thuasne versijoje: dispostum. 8 L. Thuasne versijoje: duodecim. 9 L. Thuasne versijoje: duodecim. 10 Tai biih! miesto centre, truputi i siaur(( nuo Filippini vie­

nuolyno. 11 L. Thuasne versijoje: 17. 12 Sutrumpinimas , SS. D. N." reiskia: Sanctissimus Dominus

Noster (miisl.j svenciausias Viespats [Jezus Kristus] , taip pat tai

buvo vienas is popieziaus titull.j) . 13 Konsistorija galbiit buvo atideta, kad Vitelijus galetl.j ge­

riau susipazinti su Vatikano priemimo ceremonijos eigos ir pro­

tokoll.j niuansais. 14 Romos gubernatorius. 15 L. Thuasne versijoje: duodecim. 16 Sutrumpinimas , n . dd." reiskia: reverendissimi domini

(gerbiamiausi ponai, gerbiamiausi dvasininkai). 17 L. Thuasne versijoje: septem. 18 L. Thuasne versijoje: decem et novem. 19 Kardinolai isvardyti hierarchine tvarka, kadangi J. Burkar­

do laikais ir zemesnio rango dvasininkai galejo tapti kardinolais. 20 Dominica palmarum, IV mensis aprilis, t. y. Palmil.jNerbt!

sekmadienio jrase, J. Burkardas paminejo Jono Mikalojaus III Ra­dvilos (nobili Joanni Nicolao Radziwilowicz, marescallo magni ducis Lithuanie) vaidmenj iskilmil.j eigoje (p. 273). Minetas as­

muo- Jonas Radvila (1474--1522), nuo 1500 iki 1510 m. - LDK

riimt! marsalas, 1506 m.- Slanimo seniiinas, 1508 m. - Raigardo vietininkas, 1513 m. - Polocko pilininkas, 1514 m.- krasto mar­salas, 1518 m.- Drohicino seniiinas, 1522 m. - Trakl.j pilininkas.

21 L. Thuasne versijoje: 5. 22 L. Thuasne versijoje: quatuor.

LIETUVO S PILYS 2009

23 L. Thuasne versijoje: etiam. 24 L. Thuasne versijoje: quinquaginta. 25 L. Thuasne versijoje: duas tatias. 26 Feria quinta, jovis sancta, VIII aprilis dienos irase J. Bur­

kardas paminejo Jono Sapiegos (d. Joanni Sapieha de Spalcho­um, vilnensis diecesis, secretario magni ducis Lithuanie) vaid­

meni iskilmil.j eigoje (p. 274). Tai buvo Jonas, arba Ivaska, Sapie­

ga (1431- 1520), Lietuvos rastininkas, veliau - LDK kancleris,

nuo 1510 m. - Vitebsko, nuo 1514 m. - Pagi rio vaivada ir vieti­

ninkas, veliau - Trakq vaivada. 27 J. Burkardo vartoto orator neisverteme pazodziui. Vite­

lijus buvo tam tikram tikslui laikinai akredituotas valdovo as­

meninis pasiuntinys. Ilgesniam laikui paskirtuosius vadintume

ambasadoriais . 28 Vinea taip pat gali reiksti vynuagyni!, a kartais - altani!,

arba belvederj, ant nama stoga esanCii! apzeldintl} paves in((. 29 Kardinalas Battista (Giambattista) Orsini (1483-1503).

J. Burka.rdo dienorastyje vartota Ursini pavarde dabarrasoma Orsini. 30 J. Burkardo minetas Jordana kalnas yra Monte Giordano.

IS tikrl!il.l tai buvo griuvesil.l kupstas, islikys nuo antikines Ramos laikl.j, sudarantis pamatus velesniems pastatams. Vardas siejasi

su Giordano Orsini, kuris XIV a. ten pasistate tvirtov(( ir riimus.

Monte Giordano yra rytineje Tibro upes puseje, priesais Ramos

imperatoriaus Adriano mauzoliejq, i pietus nuo Ponte Sant 'An­gelo tilto. Sioje vietoje dabar esantys .rltmai vadinami Palazzo Taverna.

31 Puosnios Vatikano ir kitq riiml! sales, skirtos drabuziams

laikyti ir persirengti, daznai vadinamos Sa/a dei Paramenti, tad

neaisku, kodel siuo atveju J. Bu.rkardas nepavartojo sio tradici­

nio posakio. 32 Siuo atveju , atviras" reiskia antspaudu neuZklijuotl} ir ne­

uzspausti! laiski!.

179