EUROPOS SĄJUNGOS 2014 m. gegužės 22 d. (27.05) TARYBA …

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

Briuselis, 2014 m. gegužės 22 d. (27.05) (OR. en)

Tarpinstitucinė byla: 2013/0408 (COD)

10065/14

DROIPEN 76 COPEN 155 CODEC 1331

PRANEŠIMAS nuo: Pirmininkaujančios valstybės narės kam: Tarybai Ankstesnio dokumento Nr.: Komisijos pasiūlymo Nr.:

9547/14 DROIPEN 67 COPEN 141 CODEC 1214 17633/13 DROIPEN 159 COPEN 236 CODEC 2930 + ADD 1 + ADD 2 + ADD 3

Dalykas: Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl procesinių garantijų baudžiamosiose bylose įtariamiems ar kaltinamiems vaikams – Bendras požiūris

1. 2013 m. lapkričio 28 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė pasiūlymą dėl

direktyvos dėl procesinių garantijų baudžiamosiose bylose įtariamiems ar kaltinamiems

vaikams. Šis pasiūlymas grindžiamas SESV 82 straipsnio 2 dalies b punktu.

2. Materialinės baudžiamosios teisės darbo grupė (DROIPEN) šį pasiūlymą svarstė 2014 m.

sausio 20 d., vasario 3 ir 21 d., kovo 6 ir 19–20 d., balandžio 25 d. ir gegužės 5 d.

posėdžiuose.

10065/14 nva/JAV/ss 1 DG D 2B LT

3. Svarstymų metu darbo grupė atsižvelgė į Pagrindinių teisių agentūros nuomonę,

pareikštą 2014 m. vasario 21 d. DROIPEN posėdyje1, ir į Europos ekonomikos ir socialinių

reikalų komiteto pateiktą nuomonę2.

4. 2014 m. kovo 4 d. TVR taryba aptarė kai kuriuos atrinktus klausimus ir pateikė darbo

parengiamuosiuose organuose gaires3.

5. Tekstas, parengtas po 2014 m. gegužės 20 d. įvykusio Nuolatinių atstovų komiteto posėdžio,

yra pateiktas priede.

6. Tarybos prašoma susitarti dėl bendro požiūrio dėl teksto, kuris tada taps pagrindu deryboms

su Europos Parlamentu pagal SESV 294 straipsnyje numatytą įprastą teisėkūros procedūrą.

____________________

1 Žr. dok. 7047/14. 2 Nuomonė pateikta 2014 m. kovo 25 d. 3 Žr. dok. 6403/14. 10065/14 nva/JAV/ss 2 DG D 2B LT

PRIEDAS

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl procesinių garantijų baudžiamosiose bylose įtariamiems ar kaltinamiems vaikams

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 2 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę4,

pasikonsultavę su Regionų komitetu5,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) šios direktyvos tikslas – nustatyti procesines garantijas, kuriomis užtikrinama, kad

baudžiamosiose bylose įtariami ar kaltinami vaikai galėtų suprasti ir sekti procesą ir

pasinaudoti savo teise į teisingą bylos nagrinėjimą, bei užkirsti kelią naujiems vaikų

nusikaltimams ir skatinti socialinę jų integraciją;

(2) ši direktyva, kuria nustatomos bendros būtiniausios taisyklės, kuriomis reglamentuojamos

įtariamųjų ar kaltinamųjų procesinės teisės, turėtų stiprinti valstybių narių tarpusavio

pasitikėjimą baudžiamojo teisingumo sistemomis ir taip pagerinti sprendimų

baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimą. Tokiomis taisyklėmis taip pat turėtų būti

pašalintos laisvo piliečių judėjimo visoje valstybių narių teritorijoje kliūtys;

4 2014 m. kovo 25 d. nuomonė. 5 Žr. 2014 m. balandžio 14 d. atsisakymo laišką. 10065/14 nva/JAV/ss 3 PRIEDAS DG D 2B LT

(3) nors valstybės narės yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos

konvencijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių

konvencijos šalys, patirtis rodo, kad vien tai ne visada suteikia pakankamai pasitikėjimo kitų

valstybių narių baudžiamosios teisės sistemomis;

(4) 2009 m. lapkričio 30 d. Taryba priėmė Rezoliuciją dėl veiksmų plano, skirto

įtariamųjų arba kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms

stiprinti (toliau – veiksmų planas)6. Veiksmų plane raginama palaipsniui tvirtinti

priemones, susijusias su teise į vertimo raštu ir žodžiu paslaugas (priemonė A), teise

būti informuotam apie teises ir kaltinimus (priemonė B), teise į teisinę konsultaciją ir

teisinę pagalbą (priemonė C), teisę informuoti gimines, darbdavius ir konsulines

tarnybas (priemonė D), taip pat susijusias su specialiomis įtariamųjų ar kaltinamųjų,

kurie yra pažeidžiami asmenys, apsaugos priemonėmis (priemonė E). Veiksmų plane

pabrėžiama, kad tvarka, kuria jame nurodytos teisės, yra tik orientacinė, o tai reiškia,

kad atsižvelgiant į prioritetus ji gali būti keičiama. Veiksmų planas skirtas veikti kaip

visuma, t. y. jo visiška nauda bus juntama tik įgyvendinus visus jo elementus;

(4a) 2009 m. gruodžio 11 d. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino veiksmų planą ir

įtraukė jį į Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“

(2.4 punktas). 7 Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad veiksmų planas nėra baigtinis ir

paprašė Komisijos išnagrinėti kitus įtariamųjų ir kaltinamųjų būtiniausių procesinių

teisių elementus ir įvertinti, ar siekiant skatinti geresnį bendradarbiavimą toje srityje

būtina spręsti kitus klausimus, pavyzdžiui, klausimą dėl nekaltumo prezumpcijos;

6 OL C 295, 2009 12 4, p. 1. 7 OL C 115, 2010 5 4, p. 1. 10065/14 nva/JAV/ss 4 PRIEDAS DG D 2B LT

(5) šiuo metu jau priimtos trys priemonės: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2010/64/ES8, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES9 ir Europos Parlamento

ir Tarybos direktyva 2013/48/ES10;

(6) šia Direktyva remiamos vaiko teisės, atsižvelgiant į Europos Tarybos gaires dėl vaiko

interesus atitinkančio teisingumo;

(7) baudžiamosiose bylose įtariamiems ar kaltinamiems vaikams turėtų būti skiriamas ypatingas

dėmesys, kad būtų išsaugomas jų vystymosi ir reintegracijos į visuomenę potencialas;

(8) ši direktyva turėtų būti taikoma vaikams, kuriems nebuvo sukakę 18 metų tą dieną, kai

valstybės narės kompetentingos institucijos jiems praneša, kad jie yra įtariami ar

kaltinami padarę nusikalstamą veiką. Atitinkamos šios direktyvos nuostatos turėtų

būti taikomos vaikams, kurių atžvilgiu atliekama Europos arešto orderio vykdymo

procedūra, nuo jų sulaikymo vykdančiojoje valstybėje narėje momento;

(9) [išbraukta]

(10) jei asmuo tampa įtariamuoju arba kaltinamuoju jau sulaukęs 18 metų, valstybės narės

raginamos taikyti šia direktyva nustatytas procesines garantijas, kol tam asmeniui sukaks 21

metai, bent jau kiek tai susiję su nusikalstama veika, įvykdyta to paties įtariamojo ar

kaltinamojo, kai ta nusikalstama veika yra bendrai tiriama ir už ją patraukiama

baudžiamojon atsakomybėn, nes ji yra glaudžiai susijusi su nusikalstama veika, dėl

kurios baudžiamasis procesas pradėtas, kol tam asmeniui nebuvo sukakę 18 metų;

8 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (OL L 280, 2010 10 26, p. 1).

9 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (OL L 142, 2012 6 1, p. 1).

10 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL L 294, 2013 11 6, p. 1).

10065/14 nva/JAV/ss 5 PRIEDAS DG D 2B LT

(11) valstybės narės turėtų nustatyti vaiko amžių remdamosi paties vaiko pateikiama informacija,

jo civilinės būklės patikrinimu, dokumentų analize, kitais įrodymais, jei tokių yra; jei tokių

įrodymų nėra arba jie negalutiniai, – sveikatos patikrinimo rezultatais;

(11a) ši direktyva neturėtų būti taikoma kai kurių nedidelių pažeidimų atvejais. Tačiau tokia

išimtis neturėtų būti daroma, kai įtariamojo ar kaltinamojo laisvė yra apribota; esant

tokiai situacijai ši direktyva bet kuriuo atveju taikoma visa, laikantis jos nuostatų;

(11b) kai kuriose valstybėse narėse kita institucija nei jurisdikciją baudžiamosiose bylose

turintis teismas turi kompetenciją taikyti kitas nei laisvės apribojimas sankcijas už

palyginti nedidelius pažeidimus. Tai gali būti, pavyzdžiui, eismo taisyklių pažeidimai,

kurie padaromi itin dažnai ir kurie gali būti nustatomi vykdant eismo kontrolę.

Tokiais atvejais būtų nepagrįsta reikalauti, kad kompetentingos institucijos užtikrintų

visas pagal šią direktyvą numatytas teises. Jei valstybės narės teisėje numatyta, kad

sankcijas už nedidelius pažeidimus paskiria tokia institucija ir jei numatyta

apskundimo jurisdikciją baudžiamosiose bylose turinčiame teisme teisė arba galimybė

kitaip perduoti bylą tokiam teismui, ši direktyva turėtų būti taikoma tik procesui tame

teisme pateikus tokį skundą arba perdavus jam bylą;

(11c) kai kuriose valstybėse narėse tam tikri nedideli pažeidimai, visų pirma nedideli eismo

taisyklių pažeidimai, nedideli savivaldybių nustatytų bendrų taisyklių pažeidimai ir

nedideli viešosios tvarkos pažeidimai, laikomi nusikalstama veika. Tokiais atvejais

būtų nepagrįsta reikalauti, kad kompetentingos institucijos užtikrintų visas pagal šią

direktyvą numatytas teises. Kai valstybės narės teisėje nustatyta, kad nedidelių

pažeidimų atveju laisvės apribojimas negali būti skiriamas kaip sankcija, ši direktyva

turėtų būti taikoma tik jurisdikciją baudžiamosiose bylose turinčiame teisme

vykstančiam procesui;


(11d) tam tikrose valstybėse narėse vaikams, padariusiems nusikalstama veika laikomą

veiką, keliama baudžiamoji byla, kurią išnagrinėjus jiems gali būti nepaskirta jokia

baudžiamoji sankcija, bet gali būti nustatytos ribojamosios priemonės, pavyzdžiui,

apsaugos priemonės, taisomosios priemonės ir švietimo priemonės, siekiant skatinti

tinkamą vaikų elgesį ir teigiamus vaikų asmenybės ir elgesio pokyčius bei padėti jiems

integruotis į visuomenę. Tokios procedūros į šios direktyvos taikymo sritį nepatenka;

(12) ši direktyva turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į Direktyvos 2012/13/ES ir

Direktyvos 2013/48/ES nuostatas. Informacija, susijusi su nedideliais pažeidimais, turėtų

būti teikiama tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip nustatyta Direktyvos 2012/13/ES 2

straipsnio 2 dalyje. Tačiau šia direktyva suteikiama papildomų garantijų, susijusių su tėvų

pareigų turėtojui teiktina informacija ir su advokato pagalba, kad būtų atsižvelgta į

specialias vaiko reikmes;

(13) jei vaiko laisvė yra apribota, pranešime apie teises, kuris pateikiamas vaikui kaip nustatyta

Direktyvos 2012/13/ES 4 straipsnyje, turėtų būti pateikiama aiškios informacijos apie šia

direktyva suteikiamas vaiko teises;

(14) terminas „tėvų pareigų turėtojas“ reiškia asmenį, turintį tėvų pareigas vaikui, kaip nustatyta

Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/200311. Tėvų pareigos – visos teisės ir pareigos,

susijusios su vaiko asmeniu ar turtu, suteikiamos fiziniam ar juridiniam asmeniui teismo

sprendimu, teisės aktais nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu, įskaitant

globos teises ir bendravimo teises;

11 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (OL L 338, 2003 12 23, p. 1).


(15) vaikai yra pažeidžiami ir ne visada gali iki galo suprasti ir sekti baudžiamąjį procesą,

todėl valstybės narės turėtų žodžiu arba raštu informuoti tėvų pareigų turėtoją apie taikytinas

procesines teises. Jei yra du tėvų pareigų turėtojai, valstybės narės turėtų informuoti

juos abu, nebent to padaryti praktiškai neįmanoma. Ta informacija turėtų būti

suteikiama kuo skubiau ir būti pakankamai išsami, kad būtų galima užtikrinti teisingą

procesą ir veiksmingą vaiko naudojimąsi teisėmis į gynybą. Tam tikromis aplinkybėmis

informacija turėtų būti suteikta kitam tinkamam vaiko nurodytam suaugusiajam arba

kompetentingos institucijos paskirtam asmeniui. Tuo atveju, kai neįmanoma susisiekti

su jokiu tėvų pareigų turėtoju arba jo tapatybė nėra žinoma, valstybės narės turėtų

naudotis galimybe informuoti kitą asmenį, o ne tėvų pareigų turėtoją, tik tuomet, jei

jos dėjo konkrečias pastangas susisiekti su tėvų pareigų turėtoju arba nustatyti jo

tapatybę;

(16) vaikai turi teisę turėti advokatą pagal Direktyvą 2013/48/ES. Ta direktyva taikoma

visa, įskaitant, inter alia, nukrypti leidžiančias nuostatas dėl įtikinamų priežasčių,

išdėstytų tos direktyvos 3 straipsnio 6 dalyje. Šia direktyva jokiu būdu negalima

apriboti toje direktyvoje numatytų teisių;

(17) vaikai yra pažeidžiami ir ne visada gali iki galo suprasti ir sekti baudžiamąjį procesą.

Todėl tais atvejais, kai vaikai turi teisę turėti advokatą pagal Direktyvą 2013/48/ES,

jiems turėtų padėti advokatas, kai jie yra apklausiami policijos arba kitų teisėsaugos ar

teisminių institucijų, taip pat teismo proceso metu arba tada, kai jiems apribojama

laisvė, nebent laisvės apribojimas turėtų trukti trumpai, pavyzdžiui, kai laisvė

apribojama siekiant perduoti vaiką tėvų pareigų turėtojui ar kitam tinkamam

kompetentingos institucijos paskirtam suaugusiajam, arba atvesti vaiką į teismą, jei jis

neatvyko dėl nepateisinamų priežasčių. Kai vaikams turi padėti advokatas pagal šią

direktyvą, valstybės narės turėtų surasti advokatą, kuris padėtų atitinkamam vaikui,

jei tokio advokato negalėjo susirasti pats vaikas ar tėvų pareigų turėtojas;


(17a) šioje direktyvoje advokato pagalba reiškia, kad advokatas vaikui teikia teisinę pagalbą

ir kad advokatas vaikui atstovauja baudžiamajame procese. Kai vaikui turi būti

padedama pagal šią direktyvą apklausos metu, advokatas privalo dalyvauti. Tačiau

advokato pagalba nereiškia, kad jis privalo dalyvauti kitais baudžiamojo proceso

momentais, kai nevyksta apklausa, pavyzdžiui, advokato dalyvavimas nėra privalomas

kiekvienu tiriamosios ir įrodymų rinkimo veiklos metu. Tai neturi įtakos vaiko teisei

turėti advokatą tokios veiklos metu, jei jis teisę turėti advokatą turi pagal Direktyvą

2013/48/ES;

(17b) tais atvejais, kai vaikui turi būti teikiama advokato pagalba apklausos metu pagal šią

direktyvą, tačiau advokatas nedalyvauja, kompetentingos institucijos atideda vaiko

apklausą pagrįstam laikotarpiui, kad institucijos galėtų arba palaukti, kol advokatas

atvyks, tais atvejais, kai vaikas pats susirado advokatą, arba galėtų surasti vaikui

advokatą, jei tai dar nebuvo padaryta;

(18) (išbraukta)

(19) baudžiamosiose bylose įtariamiems ar kaltinamiems vaikams turėtų būti suteikiama teisė į

individualų vertinimą siekiant nustatyti jų specifines reikmes apsaugos, švietimo, mokymo ir

socialinės integracijos srityje ir įvertinti, ar ir kokiu mastu baudžiamojo proceso metu jiems

reikės taikyti specialias priemones, bei jų baudžiamosios atsakomybės mastą ir bausmės ar

korekcinės priemonės adekvatumą;


(20) siekiant užtikrinti suimto ar sulaikyto vaiko asmens neliečiamybę, vaikui turėtų būti suteikta

galimybė pasitikrinti sveikatą. Tokį sveikatos patikrinimą turėtų atlikti gydytojas, kai toks

patikrinimas turi būti atliktas dėl konkrečių sveikatos simptomų arba dėl bendros

vaiko psichinės ar fizinės būklės, arba ex officio inicijavus kompetentingoms

institucijoms, arba paprašius vaikui ar tėvų pareigų turėtojui arba vaiko advokatui.

Tačiau į prašymą dėl sveikatos patikrinimo neturi būti atsižvelgiama, jei tai

prieštarautų vaiko interesams, pavyzdžiui, kai vaikas yra nurodęs, jog nenori, kad jo

sveikata būtų patikrinta, arba kai dėl sveikatos patikrinimo galinti kilti įtampa arba

tikėtini nepatogumai vaikui yra neproporcingai dideli, palyginti su tokio patikrinimo

priežastimis (pavyzdžiui, jei siekiant atlikti patikrinimą, laisvės apribojimo trukmė

turėtų būti pratęsta gana ilgą laikotarpį, o skubaus gydymo būtinybės nėra). Valstybės

narės turėtų nustatyti praktinę tokių patikrinimų tvarką;

(21) siekiant užtikrinti pakankamą vaikų, kurie ne visada gali suprasti jiems užduodamų

klausimų turinį, apsaugą, išvengti sunkumų, susijusių su pokalbio turiniu, ir dažno klausimų

kartojimo, turėtų būti daromas vaikų, kurių laisvė yra apribota, apklausos, kurią atlieka

policija ar kitos teisėsaugos institucijos, garso ir vaizdo įrašas, kai tai daryti yra

proporcinga. Šia direktyva nereikalaujama, kad valstybės narės darytų vaikų

apklausos, kurią atlieka teisėjas ar teismas, įrašus. Be to, garso ir vaizdo įrašo

nereikalaujama, kai vienintelis apklausos tikslas – patikrinti vaiko tapatybę arba

nustatyti, ar tyrimas turėtų būti pradėtas;

(22) (išbraukta)

(23) visomis aplinkybėmis, nepaisant to, ar daromas vaikų apklausos garso ir vaizdo įrašas

ar ne, apklausos turėtų būti atliekamos atsižvelgiant į tų vaikų amžių ir brandą;

(24) (išbraukta)


(25) sulaikymo įstaigose vaikai yra itin pažeidžiami. Dėl tikėtinos rizikos vaiko fiziniam,

protiniam ir socialiniam vystymuisi, reikėtų dėti ypatingas pastangas, kad būtų išvengta

sulaikyti vaikus bet kuriame proceso etape prieš teismui galutinai nusprendžiant, ar

atitinkamas vaikas padarė nusikalstamą veiką. Kompetentingos institucijos turėtų

apsvarstyti alternatyvias tokio sulaikymo priemones ir jas taikyti, kai tai atitinka vaiko

interesus. Tokios alternatyvios priemonės galėtų būti prievolė vaikui nebūti tam tikrose

vietose ar prievolė vaikui gyventi konkrečioje gyvenamojoje vietoje, apribojimai

bendrauti su konkrečiais asmenimis, prievolė prisistatyti kompetentingoms

institucijoms, dalyvavimas terapinio gydymo ar priklausomybės gydymo, jei vaikas su

tuo sutinka, ir švietimo programose;

(25a) kai vaikai sulaikomi prieš teismui galutinai nusprendžiant, ar atitinkamas vaikas

padarė nusikalstamą veiką, teismas (tai galėtų būti ir teisėjas vienas pats) turėtų

reguliariai tai peržiūrėti. Tokią reguliarią peržiūrą atlieka ex officio teismas arba ji

atliekama vaiko, vaiko advokato arba teisminės institucijos, kuri nėra teismas, visų

pirma prokuroro, prašymu. Valstybės narės turėtų nustatyti praktinę tokios peržiūros

tvarką. Pagal tą tvarką gali būti nustatyta, kad tuo atveju, kai reguliarią peržiūrą jau

ex officio atlieka teismas, į vaiko ar į vaiko advokato prašymą atlikti tokią peržiūrą

neatsižvelgiama;

(26) kai vaikai yra sulaikyti bet kuriame teismo proceso etape prieš teismui galutinai

nusprendžiant, ar atitinkamas vaikas padarė nusikalstamą veiką, jiems turėtų būti

taikomos specialios apsaugos priemonės. Visų pirma jie turėtų būti laikomi atskirai nuo

suaugusiųjų, nebent tai neatitiktų vaiko interesų, kaip nustatyta Jungtinių Tautų Vaiko teisių

konvencijos 37 straipsnio c punkte. Kai sulaikytam vaikui sukanka 18 metų, pagrįstais

atvejais atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes jam turėtų būti suteikta galimybė likti

toje pačioje atskiroje sulaikymo įstaigoje, kaip buvo nurodyta teismo. Elgesiui su sulaikytais

vaikais, turint omenyje jų pažeidžiamumą, reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Vaikams turėtų

būti sudaromos jų reikmes atitinkančios sąlygos mokytis;


(26a) vaikai gali būti laikomi su jaunais suaugusiaisiais, nebent tie asmenys būtų netinkami

gyventi kartu su vaikais. Valstybės narės turėtų nuspręsti, kurie asmenys laikomi

jaunais suaugusiaisiais pagal jų nacionalinę teisę ir procedūras. Valstybės narės

skatinamos nuspręsti, kad vyresni nei 24 metų amžiaus asmenys negali būti laikomi

jaunais suaugusiaisiais;

(27) tiesiogiai su vaikais bendraujantys specialistai turėtų atsižvelgti į konkrečias įvairių amžiaus

grupių vaikų reikmes ir pasirūpinti, kad procedūros būtų atitinkamai pritaikytos. Šiuo tikslu

jie turėtų būti specialiai parengti dirbti su vaikais;

(27a) su vaikais turėtų būti elgiamasi atsižvelgiant į jų amžių, specialius poreikius, brandą

bei supratimo lygį ir į visus bendravimo sunkumus, kurių jie gali turėti;

(28) atsižvelgiant į valstybių narių teisinių tradicijų ir sistemų skirtumus, vaikų privatumas

baudžiamųjų procesų metu turėtų būti kuo geriau užtikrintas siekiant, inter alia,

sudaryti palankesnes sąlygas vaikų reintegracijai į visuomenę. Šiuo tikslu valstybės

narės turėtų siekti užtikrinti pusiausvyrą deramai atsižvelgdamos, viena vertus, į vaiko

interesus, o tai galėtų būti pasiekta, pavyzdžiui, nustačius principą, kad teismo

procesai prieš vaikus turėtų būti rengiami visuomenei nedalyvaujant, užtikrinus vaiko

asmens savybių, į kurias atsižvelgiama ir kurios nustatomos atliekant šioje direktyvoje

numatytą individualų vertinimą, apsaugą, užtikrinant apklausų garso ir vaizdo įrašų

apsaugą bei išvengiant netinkamo šių įrašų panaudojimo ir užtikrinant vaiko bei jo

šeimos narių atvaizdų apsaugą, ir kita vertus – į bendrą viešo posėdžio principą;


(29) vaikai yra pažeidžiami ir ne visada gali iki galo suprasti ir sekti baudžiamąjį procesą,

todėl jie turėtų turėti teisę būti lydimi tėvų pareigų turėtojo ar kito tinkamo

suaugusiojo teismo posėdžiuose, kuriuose jie turi dalyvauti. Kai yra du tėvų pareigų

turėtojai, vaikas turėtų turėti teisę būti lydimas abiejų asmenų, nebent tai prieštarauja

vaiko interesams. Kai tėvų pareigų turėtojas negali lydėti vaiko arba kai tėvų pareigų

turėtojas nenori to daryti, kai būti lydimam tėvų pareigų turėtojo prieštarautų vaiko

interesams arba kai tėvų pareigų turėtojo dalyvavimas galėtų trukdyti baudžiamajam

procesui, įskaitant tuos atvejus, kai tėvų pareigų turėtojo dalyvavimas galėtų kelti

rimtą pavojų asmens gyvybei, laisvei ar fizinei neliečiamybei, vaikas turi teisę būti

lydimas kito tinkamo suaugusiojo;

(29a) tuo atveju, kai vaikas pasirenka suaugusįjį, kuris nėra priimtinas teismui,

kompetentinga institucija turėtų paskirti kitą tinkamą suaugusįjį, kuris būtų

priimtinas teismui. Tuo atveju, kai vaikas nenurodo kito tinkamo suaugusiojo,

kompetentinga institucija galėtų paskirti tinkamą suaugusįjį, kuris būtų priimtinas

teismui. Tinkamas suaugusysis gali būti tas pats suaugusysis, kuriam buvo teikiama

informacija, kurią gavo vaikas apie savo teises, arba kitas tinkamas suaugusysis, kuris

taip pat gali būti asmuo, priklausantis įstaigai ar kitai institucijai, atsakingai už vaikų

apsaugą ar gerovę. Valstybės narės turėtų nustatyti praktinę tvarką dėl lydinčių

asmenų dalyvavimo teismo posėdžiuose. Ši tvarka galėtų apimti nuostatas dėl lydinčių

asmenų atvykimo trukmės ir dėl lydinčio asmens laikino pašalinimo iš teismo posėdžio

sąlygų;


(30) kaip aiškina Europos žmogaus teisių teismas, kaltinamojo teisė asmeniškai dalyvauti teismo

procese yra grindžiama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, kuri numatyta Žmogaus teisių ir

pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. Valstybės narės turėtų imtis

atitinkamų priemonių paskatinti, kad vaikai dalyvautų teismo procese, įskaitant jų

pašaukimą į teismą asmeniškai ir šaukimo kopiją nusiunčiant tėvų pareigų turėtojui

arba, jei tai prieštarautų vaiko interesams, kitam kompetentingos institucijos

paskirtam tinkamam suaugusiajam. Valstybės narės turėtų nustatyti praktinę vaiko

dalyvavimo teismo procese tvarką. Ši tvarka galėtų apimti nuostatas dėl vaiko laikino

pašalinimo iš teismo posėdžio sąlygų;

(31) šia direktyva nustatytos teisės turėtų būti taikomos vaikams, kurių atžvilgiu atliekama

Europos arešto orderio vykdymo procedūra, nuo jų sulaikymo vykdančiojoje valstybėje

momento;

(31a) perdavimo tvarka yra itin svarbus valstybių narių bendradarbiavimo baudžiamosiose

bylose elementas. Vykdant tokį bendradarbiavimą labai svarbu laikytis Pagrindų

sprendime 2002/584/TVR nustatytų terminų. Todėl siekiant užtikrinti, kad vaikai

galėtų pasinaudoti savo teisėmis pagal šią direktyvą atliekant Europos arešto orderio

vykdymo procedūras, turėtų būti laikomasi tų terminų;

(32) bet kokie šia direktyva nustatyti individualūs vertinimai, sveikatos patikrinimai bei

apklausos garso ir vaizdo įrašai vaikui turėtų būti nemokami. Valstybės narės prisiima

susijusias išlaidas, nebent jos padengiamos kitu būdu, pavyzdžiui, per sveikatos draudimą.

Tačiau, nepažeidžiant nacionalinių taisyklių dėl baudžiamojo proceso išlaidų padengimo ir

nepažeidžiant nacionalinių taisyklių dėl teisinės pagalbos, valstybės narės gali kiekvienu

konkrečiu atveju įvertinti tų išlaidų nuteisto vaiko vykdomo grąžinimo teisingumą. Tuo

tikslu reikėtų atsižvelgti į galimas pasekmes vaiko bendram protiniam ir fiziniam

vystymuisi, įskaitant išsilavinimą ir profesinę ateitį;


(33) siekiant stebėti ir įvertinti šios direktyvos veiksmingumą, reikia, kad iš turimų duomenų

būtų renkami atitinkami duomenys, susiję su šioje direktyvoje nustatytų teisių

įgyvendinimu. Tokie atitinkami duomenys yra, be kita ko, teisminių ir teisėsaugos

institucijų kaupiami duomenys ir, kiek įmanoma, administraciniai duomenys, kuriuos kaupia

sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės tarnybos, kiek tai susiję su šioje direktyvoje

nustatytomis teisėmis, visų pirma susiję su vaikų, kuriems skirtas advokatas, individualių

vertinimų, apklausų garso ir vaizdo įrašų ir vaikų, kurių laisvė yra apribota, skaičiumi;

(34) šia direktyva puoselėjamos Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje ir Europos

žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytos pagrindinės teisės ir

principai, įskaitant draudimą kankinti ir kitaip žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai elgtis,

teisę į laisvę, saugumą, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisę į asmens

neliečiamybę, vaiko teises, neįgaliųjų integraciją, teisę į veiksmingas teisių gynimo

priemones ir teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpciją ir teisę į gynybą. Šią

direktyvą reikėtų įgyvendinti remiantis minėtomis teisėmis ir principais;

(35) šia direktyva nustatomi minimalūs reikalavimai. Valstybės narės gali išplėsti šioje

direktyvoje nustatytas teises, kad užtikrintų aukštesnio lygio apsaugą. Tokia aukštesnio

lygio apsauga neturėtų sudaryti kliūčių teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui, kurį

tomis būtiniausiomis taisyklėmis siekiama palengvinti. Apsaugos lygis niekada neturėtų būti

žemesnis už Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje ar Europos žmogaus teisių ir

pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytus standartus, kaip išaiškinta Europos

Sąjungos Teisingumo Teismo ar Europos žmogaus teisių teismo praktikoje;


(36) kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti bendrus būtiniausius procesinių garantijų

baudžiamosiose bylose įtariamiems ar kaltinamiems vaikams standartus, valstybės narės

vienos negali deramai pasiekti ir kadangi dėl priemonės masto jų būtų geriau siekti Sąjungos

lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo,

Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą

šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(37) pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto

Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir

teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, šios

valstybės narės nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra joms privaloma ar taikoma;

(38) pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto

Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią

direktyvą ir ji nėra jai privaloma ar taikoma;

(39) pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl

aiškinamųjų dokumentų12 valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie

direktyvos perkėlimo priemones pridėti vieną arba daugiau dokumentų, kuriuose

paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų

dalių sąsajos. Teisės aktų leidėjas mano, kad šios direktyvos atveju tokių dokumentų

pateikimas yra pagrįstas,

12 OL C 369, 2011 12 17, p. 14. 10065/14 nva/JAV/ss 16 PRIEDAS DG D 2B LT

1 straipsnis13

Dalykas

Šia direktyva nustatomos būtiniausios taisyklės, kuriomis reglamentuojamos tam tikros

baudžiamajame procese įtariamų ar kaltinamų vaikų ir vaikų, kurių atžvilgiu taikoma perdavimo

procedūra pagal Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR14 (dėl Europos arešto orderio [...]

tvarkos), teisės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma vaikams baudžiamosiose bylose nuo to momento, kai valstybės

narės kompetentingos institucijos jiems praneša, kad jie yra įtariami ar kaltinami

įvykdę nusikalstamą veiką. Ji taikoma iki proceso pabaigos, t. y. iki bus galutinai

išspręstas klausimas, ar įtariamasis arba kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką,

įskaitant, atitinkamais atvejais, bausmės skyrimą ir sprendimą dėl apeliacinio

skundo.

2. Ši direktyva taikoma vaikams, kurių atžvilgiu atliekama Europos arešto orderio vykdymo

procedūra (toliau – perduoti prašomi asmenys), nuo jų sulaikymo vykdančiojoje

valstybėje narėje momento pagal 17 straipsnį.

13 CZ ir NL laikosi parlamentinio tikrinimo išlygų dėl viso teksto. 14 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto

orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002 7 18, p. 1). 10065/14 nva/JAV/ss 17 PRIEDAS DG D 2B LT

3. Valstybės narės gali nustatyti, kad ši direktyva, visų pirma jos 4, 7, 8, 10 ir

16 straipsniai taip pat taikomi pirmoje dalyje nurodytiems įtariamiesiems ar

kaltinamiesiems baudžiamosiose bylose ir antroje dalyje nurodytiems asmenims, kurių

atžvilgiu atliekama Europos arešto orderio vykdymo procedūra, kurie buvo vaikai, kai

jiems buvo iškelta baudžiamoji byla, ir kurie vėliau sulaukė pilnametystės.15

4. Ši direktyva taip pat taikoma vaikams, kurie įtariamaisiais ar kaltinamaisiais tampa

policijos ar kitos teisėsaugos institucijos apklausų metu.

5. Ši direktyva nedaro poveikio nacionalinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojama

baudžiamoji atsakomybė.

15 COM laikosi išlygos dėl šio straipsnio, kuris yra priimtinas visoms delegacijoms. Teisinio tikrumo sumetimais Komisija mano, kad direktyvos garantijos taip pat turėtų būti taikomos vaikams, sulaukusiems pilnametystės.


5a.16 Nedarant poveikio teisei į teisingą bylos nagrinėjimą, nedidelių pažeidimų atveju:

a) kai valstybės narės teisėje numatyta, kad sankciją nustato kita institucija nei

jurisdikciją baudžiamosiose bylose turintis teismas, o tokia sankcija gali būti

apeliacine tvarka apskųsta ar perduota tokiam teismui, arba

b) kai kaip sankcija negali būti skirtas laisvės apribojimas,

ši direktyva taikoma tik jurisdikciją baudžiamosiose bylose turinčiame teisme

vykstančiam procesui.

Bet kuriuo atveju ši direktyva taikoma visa, jei vaiko laisvė yra apribota,

nepriklausomai nuo baudžiamojo proceso etapo.

6. Ši direktyva netaikoma byloms, susijusioms su atvejais, kai vaikai įvykdo

nusikalstama laikomą veiką, jei šiose bylose negali būti nustatyta jokia baudžiamoji

sankcija, bet gali būti nustatytos vaikams taikomos ribojamosios priemonės. 17

3 straipsnis

Apibrėžtis

Šioje direktyvoje terminas „vaikas“ reiškia jaunesnį negu 18 metų asmenį.

16 Žr. 11a, 11b ir 11c konstatuojamąsias dalis. COM nuomone, į taikymo sritį turėtų būti įtrauktos prokuratūroje nagrinėjamos bylos, kaip numatyta jos pasiūlyme.

17 Taip pat žr. 11d konstatuojamąją dalį. 10065/14 nva/JAV/ss 19 PRIEDAS DG D 2B LT

4 straipsnis

Vaikams teiktina informacija

1. Valstybės narės užtikrina, kad vaikai būtų nedelsiant informuojami apie jų teises pagal

Direktyvą 2012/13/ES. Jie taip pat nedelsiant informuojami apie jų teises (jei ir kai tos

teisės taikomos), susijusias su šiais klausimais:

a) informacija, kuri turi būti suteikta tėvų pareigų turėtojui, kaip

numatyta 5 straipsnyje;

b) teise turėti advokatą, kaip numatyta 6 straipsnyje;

c) advokato pagalba, kaip numatyta 6a straipsnyje;

d) individualiu vertinimu, kaip numatyta 7 straipsnyje;

e) galimybe pasitikrinti sveikatą, kaip numatyta 8 straipsnyje;

f) sulaikymo apribojimu ir alternatyvių priemonių naudojimu, kaip


g) specialiomis sąlygomis sulaikymo įstaigose, kaip numatyta 12 straipsnyje;

h) privatumo apsauga, kaip numatyta 14 straipsnyje;

i) teise būti lydimam suaugusiojo teismo posėdžiuose, kaip


j) teise asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, kaip numatyta 16 straipsnyje;

k) teisine pagalba, kaip numatyta 18 straipsnyje.

2. Valstybės narės užtikrina, kad vaikų suėmimo ar sulaikymo atveju į jiems pateikiamą

pranešimą apie teises, suteiktas Direktyva 2012/13/ES, būtų įtrauktos ir šia direktyva

suteikiamos teisės.


5 straipsnis

Informacija, kuri turi būti suteikta tėvų pareigų turėtojui

1. Valstybės narės užtikrina, kad tėvų pareigų turėtojui kuo greičiau būtų suteikta informacija,

kuri pateikiama vaikui pagal 4 straipsnį.

2. Tais atvejais, kai 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas tėvų pareigų turėtojui

a) prieštarautų vaiko interesams;

b) galėtų trukdyti baudžiamajam procesui arba

c) yra neįmanomas, kadangi su tėvų pareigų turėtoju nėra galimybės susisiekti arba

jo asmens tapatybė yra nežinoma,

informacija pateikiama kitam tinkamam vaiko nurodytam ir kompetentingos

institucijos tokiu pripažintam suaugusiajam arba kompetentingos institucijos paskirtam

asmeniui, kuris taip pat gali būti įstaiga arba kita institucija, atsakinga už vaikų

apsaugą ar gerovę.

6 straipsnis18

Teisė turėti advokatą

Valstybės narės užtikrina, kad vaikai turėtų teisę turėti advokatą visą baudžiamąjį procesą pagal

Direktyvą 2013/48/ES.

18 Taip pat žr. 16 konstatuojamąją dalį. 10065/14 nva/JAV/ss 21 PRIEDAS DG D 2B LT

6a straipsnis19

Advokato pagalba

1. Valstybės narės užtikrina, kad vaikams, kurie turi teisę turėti advokatą pagal 6

straipsnį, būtų teikiama advokato pagalba tais atvejais, kai:

a) juos apklausia policija arba kitos teisėsaugos ar teisminės institucijos, įskaitant

teismo proceso metu, nebent tai būtų neproporcinga atsižvelgiant į šiuos

elementus:

i) bylos sudėtingumą;

ii) inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą;

iii) maksimalią bausmę, kuri, kaip pagrįstai tikėtina, gali būti paskirta;

b) jų laisvė yra apribota, nebent laisvės apribojimas turėtų trukti tik trumpą

laikotarpį.

2. Tais atvejais, kai vaikui turi būti teikiama advokato pagalba pagal šį straipsnį, tačiau

advokato nėra, kompetentinga institucija atideda vaiko apklausą pagrįstam

laikotarpiui. Tačiau išimtinėmis aplinkybėmis ir tik ikiteisminiame etape

kompetentingos institucijos gali nedelsdamos pradėti apklausą tais atvejais, kai,

atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tai yra pagrįsta viena iš šių įtikinamų

priežasčių:

a) kai yra neatidėliotina būtinybė išvengti rimtų neigiamų pasekmių asmens gyvybei,

laisvei arba fizinei neliečiamybei;

b) kai tyrimo institucijos turi skubiai imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias

baudžiamajam procesui kylančiam rimtam pavojui.

19 Žr. 17 konstatuojamąją dalį. COM laikosi išlygos dėl šio straipsnio, nes ji mano, kad dabartine formuluote gerokai susilpninama iš pradžių pasiūlyta apsaugos priemonė.


7 straipsnis

Individualus vertinimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgta į specifines vaikų reikmes apsaugos,

švietimo, mokymo ir socialinės integracijos srityse.

2. Šiuo tikslu vaikai vertinami individualiai. Atliekant vertinimą itin daug dėmesio skiriama

vaiko asmenybei ir brandai bei jo šeimos ir socialinei aplinkai.

3. Individualus vertinimas atliekamas anksčiausiu tinkamu proceso etapu ir ne vėliau kaip

tinkamu metu, kad į jį galėtų atsižvelgti teismas priimdamas nuosprendį.

4. Individualaus vertinimo mastas ir išsamumas gali skirtis priklausomai nuo bylos

aplinkybių, inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumo ir bausmės, kurią vaikas

gautų, jeigu būtų pripažintas kaltu už inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat nuo to,

ar vaikas dėl nusikalstamos veikos praeityje dėl baudžiamojo proceso jau buvo patekęs į

kompetentingų institucijų akiratį.

5. Individualus vertinimas atliekamas aktyviai dalyvaujant pačiam vaikui.

6. Jeigu aplinkybės, kurios yra individualaus vertinimo pagrindas, labai pasikeičia, valstybės

narės užtikrina, kad vertinimas būtų atnaujinamas viso baudžiamojo proceso metu.


7. Valstybės narės gali netaikyti 1 ir 2 dalyse nustatytos prievolės, kai atsižvelgiant į bylos

aplinkybes, įskaitant inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumo nebuvimą, ir į

tai, ar vaikas dėl nusikalstamos veikos praeityje dėl baudžiamojo proceso jau buvo

patekęs į valstybių narių institucijų akiratį, atlikti individualų vertinimą būtų

neproporcinga.

8 straipsnis20

Galimybė pasitikrinti sveikatą

1. Vaiko laisvės apribojimo atveju valstybės narės užtikrina, kad vaikui būtų suteikta

galimybė pasitikrinti sveikatą visų pirma siekiant įvertinti bendrą fizinę ir psichinę jo

būklę.

2. Sveikatos patikrinimą atlieka ex officio kompetentingos institucijos, kai dėl konkrečių

sveikatos simptomų arba bendros vaiko psichinės ar fizinės būklės turi būti atliktas

toks sveikatos patikrinimas, arba paprašius kuriam nors iš šių asmenų:

a) vaikui,

b) tėvų pareigų turėtojui arba kitam tinkamam suaugusiajam, kaip nurodyta 5

straipsnyje,

c) vaiko advokatui.

Prašymas atlikti sveikatos patikrinimą gali būti atmestas, jeigu yra akivaizdu, kad

toks prašymas pateiktas tik siekiant uždelsti baudžiamąjį procesą. b ir c punktuose

nurodytais atvejais prašymas taip pat gali būti atmestas, jei patikrinimas

prieštarautų vaiko interesams.


3. Sveikatos patikrinimo išvados išdėstomos raštu.

4. Valstybės narės užtikrina, kad sveikatos patikrinimą būtų galima pakartoti, jei to reikalauja

aplinkybės.

9 straipsnis

Vaikų apklausa21

1. Valstybės narės užtikrina, kad atliekant vaikų apklausą policijoje ar kitose teisėsaugos

institucijose iki kaltinimo faktinių aplinkybių pateikimo teismui galėtų būti daromas

garso ir vaizdo įrašas.

2. Vaiko laisvės apribojimo atveju valstybės narės užtikrina, kad būtų daromas 1 dalyje

nurodytos apklausos garso ir vaizdo įrašas, kai tai yra proporcinga, atsižvelgiant į šiuos

elementus:

a) bylos sudėtingumą;

b) inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą;

c) maksimalią bausmę, kuri gali būti paskirta arba kuri, yra pagrįstai tikėtina,

kad gali būti paskirta.

2a. Tačiau valstybės narės gali taikyti išimtį 2 daliai nuspręsdamos garso ir vaizdo įrašo

nedaryti tais atvejais, kai apklausa atliekama dalyvaujant advokatui.

21 Taip pat žr. 21 konstatuojamąją dalį. COM laikosi išlygos dėl šio straipsnio, kadangi tokia šio straipsnio formuluotė būtų pernelyg neaiški. COM taip pat pareiškė abejonių dėl 2a dalies nurodydama, kad apklausų įrašai ir advokato dalyvavimas yra skirtingos apsaugos priemonės, kurių tikslas nėra toks pats.


3. Kai daryti garso ir vaizdo įrašą yra proporcinga pagal 2 dalį, tačiau dėl nenumatytos

techninės problemos tokį įrašą daryti tampa neįmanoma, policija arba kitos

teisėsaugos institucijos gali atlikti vaiko apklausą be garso ir vaizdo įrašo, jei vaiko

apklausa yra būtina

a) dėl neatidėliotinos būtinybės poreikio išvengti rimtų neigiamų pasekmių asmens

gyvybei, laisvei ar fizinei neliečiamybei; arba

b) siekiant užkirsti kelią baudžiamajam procesui kylančiam rimtam pavojui.

4. Šis straipsnis nedaro poveikio galimybei užduoti klausimus siekiant nustatyti vaiko

tapatybę nedarant tokio garso ir vaizdo įrašo.


10 straipsnis22

Sulaikymo apribojimas ir alternatyvių priemonių naudojimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad vaiko sulaikymas bet kuriame teismo proceso etape prieš

teismui galutinai nusprendžiant, ar atitinkamas vaikas padarė nusikalstamą veiką,

būtų taikomas tik kraštutiniu atveju ir kuo trumpesniam laikui. Turi būti tinkamai

atsižvelgta į vaiko amžių bei padėtį ir konkrečias bylos aplinkybes.

2. Valstybės narės užtikrina, kad bet kokiam 1 dalyje nurodytam sulaikymui būtų taikoma

reguliari teisminė peržiūra. Tokią peržiūrą ex officio atlieka teismas arba ji atliekama

vaiko, vaiko advokato arba teisminės institucijos, kuri nėra teismas, prašymu.

3. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai tik įmanoma, kompetentingos institucijos

imtųsi alternatyvių priemonių, o ne 1 dalyje nurodyto sulaikymo.

11 straipsnis

Alternatyvios priemonės

[išbraukta / perkelta į 10 straipsnį ir konstatuojamąsias dalis]

22 Taip pat žr. 25 ir 25a konstatuojamąsias dalis. 10065/14 nva/JAV/ss 27 PRIEDAS DG D 2B LT

12 straipsnis23 24

Specialios sąlygos sulaikymo atveju

1. Valstybės narės užtikrina, kad vaikai, kurie yra sulaikyti bet kuriame teismo proceso

etape prieš teismui galutinai nusprendžiant, ar atitinkamas vaikas padarė

nusikalstamą veiką, būtų laikomi atskirai nuo suaugusiųjų, nebent tai neatitiktų vaiko

interesų.

1a. Kai sulaikytam vaikui sukanka 18 metų, valstybės narės pagrįstais atvejais atsižvelgdamos

į individualias sulaikyto asmens aplinkybes stengiasi suteikti jam galimybę likti atskiroje

sulaikymo įstaigoje.

1b. Nepažeidžiant 1 dalies, vaikai gali būti laikomi su jaunais suaugusiaisiais, nebent tie

asmenys būtų netinkami gyventi kartu su vaikais.

23 Taip pat žr. 26 ir 26a konstatuojamąsias dalis. 24 Vadovaujantis 2 straipsnio 1 dalimi, šis straipsnis, kaip ir visa direktyva, taikomas tik iki

teismo proceso pabaigos, t. y. iki bus galutinai nuspręsta, ar įtariamasis arba kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, įskaitant, atitinkamais atvejais, bausmės skyrimą ir sprendimą dėl apeliacinio skundo. Todėl šis straipsnis bus taikomas tik (kardomajam/laikinam) kalinimui. COM nuomone, šis straipsnis turėtų būti taikomas ir teismo sprendimo vykdymo etapui. Priešingai nei didžioji delegacijų dauguma, COM laikosi nuomonės, kad šiuo atžvilgiu SESV 82 straipsnio 2 dalies b punktas yra pakankamas teisinis pagrindas. Be to, COM nepritaria 1b dalies įrašymui, nes ji laikosi nuomonės, kad pagal tarptautinius standartus vaikai turėtų būti laikomi atskirai nuo suaugusiųjų, nebent tai neatitiktų vaiko interesų. COM taip pat susirūpinimą kelia tai, kad teksto dėstomojoje dalyje nenustatyta jaunų suaugusiųjų amžiaus riba (bet žr. 26a konstatuojamąją dalį).


2. Tais atvejais, kai vaikai sulaikyti vadovaujantis 1 dalimi, valstybės narės imasi visų

reikiamų priemonių, kad:

a) užtikrintų ir išsaugotų vaiko sveikatą ir fizinį vystymąsi;

b) užtikrintų vaiko teisę į švietimą ir mokymąsi;

c) užtikrintų veiksmingą ir reguliarų teisės į šeiminį gyvenimą taikymą;

d) skatintų būsimą vaiko integraciją į visuomenę.

Priemonės, kurių imamasi, turi būti proporcingos ir tinkamos sulaikymo laikotarpiui.

13 straipsnis

Savalaikis ir kruopštus bylų nagrinėjimas

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad baudžiamasis procesas, kuriame

dalyvauja vaikai, būtų vykdomas sparčiai ir su deramu kruopštumu.


14 straipsnis

Privatumo apsauga25

1. Valstybės narės užtikrina, kad baudžiamojo proceso metu būtų apsaugotas vaikų

privatumas.

2. Tuo tikslu valstybės narės imasi reikiamų priemonių, pavyzdžiui, užtikrina vaiko

asmens savybių, į kurias atsižvelgiama ir kurios nustatomos atliekant 7 straipsnyje

nurodytą individualų vertinimą, apsaugą, užtikrina 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse

nurodytų įrašų apsaugą bei stengiasi išvengti, kad tie įrašai būtų netinkamai

naudojami, ir vaiko bei jo šeimos narių atvaizdų apsaugą.

3. Šis straipsnis netrukdo kompetentingoms institucijoms viešai skleisti informacijos, iš

kurios būtų galima nustatyti vaiko tapatybę, kai tai yra būtinai reikalinga

baudžiamojo proceso tikslais.


15 straipsnis26

Vaiko teisė būti lydimam suaugusiojo teismo posėdžiuose

1. Valstybės narės užtikrina, kad vaikai turėtų teisę būti lydimi tėvų pareigų turėtojo

teismo posėdžiuose, kuriuose jie turi dalyvauti.

2. Tais atvejais, kai

a) tėvų pareigų turėtojas negali lydėti vaiko teismo posėdyje, kuriame vaikas turi

dalyvauti;

b) tėvų pareigų turėtojas nenori lydėti vaiko;

c) tėvų pareigų turėtojo lydėjimas prieštarautų vaiko interesams, arba

d) tėvų pareigų turėtojo dalyvavimas galėtų trukdyti baudžiamajam procesui,

vaikas turi teisę būti lydimas kito tinkamo suaugusiojo, kurį pripažįsta teismas.

26 Žr. 29 ir 29a konstatuojamąsias dalis. 10065/14 nva/JAV/ss 31 PRIEDAS DG D 2B LT

16 straipsnis 27

Vaikų teisė asmeniškai dalyvauti teismo procese, kuriame sprendžiamas jo kaltumo klausimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad vaikai turėtų teisę dalyvauti teismo procese, kuriame

sprendžiamas jų kaltumo klausimas. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad

vaikai būtų skatinami dalyvauti teismo procese.

2. Valstybės narės savo nacionalinėje teisėje nustato sąlygas, kuriomis vaikui

nedalyvaujant teismo posėdyje jam būtų suteikta teisė į naują teismo procesą arba

kitą teisių gynimo priemonę, kurią taikant jis gali dalyvauti ir kurią taikant galima iš

naujo nustatyti bylos faktines aplinkybes, įskaitant naujų įrodymų nagrinėjimą, ir

kuri galėtų baigtis pirminio sprendimo atšaukimu.

17 straipsnis

Europos arešto orderio vykdymo procedūra

Valstybės narės užtikrina, kad 4, 5, 6a, 8 straipsniuose, 12 straipsnio 1 dalyje, 13 ir 14 straipsniuose

nurodytos teisės būtų taikomos mutatis mutandis perduoti prašomo vaiko atžvilgiu vykdančiojoje

valstybėje narėje po jo sulaikymo pagal Europos arešto orderio vykdymo procedūrą.

18 straipsnis

Teisė į teisinę pagalbą

Šia direktyva nedaromas poveikis nacionalinės teisės nuostatoms dėl teisinės pagalbos, kurios

taikomos pagal Chartiją ir EŽTK.

27 Žr. 30 konstatuojamąją dalį. COM laikosi išlygos dėl šio straipsnio, visų pirma dėl formuluotės „kitą teisių gynimo priemonę“ įrašymo 2 dalyje.


19 straipsnis

Mokymas

1. Valstybės narės užtikrina, kad teisėsaugos institucijos ir sulaikymo įstaigų darbuotojai,

dirbantys su vaikų bylomis, būtų adekvačiai, atsižvelgiant į atitinkamą jų kontaktą su

vaikais, mokomi dirbti tokiose srityse kaip vaikų teisės, tinkami apklausos metodai, vaikų

psichologija, bendravimas vaikui pritaikyta kalba ir pedagoginiai gebėjimai.

1a. Nedarant poveikio teismų nepriklausomumui ir atsižvelgiant į teisminių institucijų

struktūros skirtumus Sąjungoje, valstybės narės prašo už baudžiamuosiuose

procesuose dalyvaujančių teisėjų ir prokurorų mokymą atsakingų subjektų

rengti 1 dalyje nurodytą mokymą.

2. Deramai atsižvelgdamos į teisininkų nepriklausomumo principą, valstybės narės

rekomenduoja už teisininkų mokymą atsakingiems subjektams rengti tiek bendro

pobūdžio, tiek specialų mokymą siekiant didinti teisininkų informuotumą apie vaikų

poreikius.

3. Pasitelkdamos savo viešąsias tarnybas arba finansuodamos vaikų rėmimo organizacijas,

valstybės narės skatina iniciatyvas, pagal kurias vaikams paramą ar atkuriamojo

teisingumo paslaugas teikiantys subjektai būtų adekvačiai, atsižvelgiant į atitinkamą jų

kontaktą su vaikais, mokomi ir laikytųsi profesinių reikalavimų, siekiant užtikrinti, kad

tokios paslaugos būtų teikiamos nešališkai, pagarbiai ir profesionaliai.


20 straipsnis28

Duomenų rinkimas

Valstybės narės iki [dveji metai po 23 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos], o po to kas trejus metus

pateikia Komisijai turimus duomenis, rodančius, kaip įgyvendinamos šioje direktyvoje nustatytos

teisės.


21 straipsnis29

Išlaidos

1. Valstybės narės padengia išlaidas, patirtas taikant 7, 8 ir 9 straipsnius, neatsižvelgiant į

proceso baigtį, nebent šios išlaidos būtų padengtos kokiu nors kitu būdu.

2.30 Nedarant poveikio teisei kreiptis į teismą, valstybės narės gali nustatyti, kad teismas gali

nurodyti grąžinti 1 dalyje minėtas išlaidas, jei įvykdytos šios dvi sąlygos:

a) vaikas nuteisiamas ir

b) išlaidų grąžinimas nepakenks tolesniam vaiko vystymuisi.

29 Taip pat žr. 32 konstatuojamąją dalį. 30 COM, kuriai pritaria FR, prieštarauja šiai naujai daliai, nes mano, kad išlaidų grąžinimo

priemonė būtų nesuderinama su direktyvos tikslu – užtikrinti ir stiprinti procesines garantijas vaikams. COM nuomone, 7–9 straipsniai yra konkrečios apsaugos priemonės, pagrįstos itin dideliu vaiko pažeidžiamumu. Diferencijuotos tvarkos taikymas pagal teisėjo sprendimą būtų neproporcingas apsaugos priemonių tikslui. Be to, tai taip pat galėtų daryti atgrasomąjį poveikį vaiko teisei kreiptis į teismą, nes dėl to vaikui, tėvui arba advokatui galėtų būti užkirstas kelias pasinaudoti savo teisėmis. Apskritai, pagal nusistovėjusią EŽTT praktiką, norint užtikrinti atitiktį EŽTK 6 straipsnio 1 daliai, teisės kreiptis į teismą apribojimu turėtų būti siekiama teisėto tikslo ir turėtų būti užtikrinta tinkama valstybės interesų susigrąžinti teismo mokesčius ir atsakovo interesų pusiausvyra. Be to, COM nurodė Europos Tarybos gairių dėl vaiko interesus atitinkančio teisingumo 35 punktą (kuriame nurodoma, kad turėtų būti pašalintos bet kokios kliūtys kreiptis į teismą, pavyzdžiui, teismo proceso išlaidos arba teisinių konsultacijų trūkumas). Galiausiai sąlyga dėl išlaidų grąžinimo galėtų pakenkti direktyvos tikslui. Atsižvelgiant į tai, kad 7–9 straipsniais valstybėms narėms suteikiama tam tikra veiksmų laisvė, išlaidų klausimas galėtų de facto tapti proporcingumo įvertinimo, kurį gali taikyti valstybės narės, dalimi. Klausimas, ar išlaidos galbūt galėtų arba negalėtų būti grąžintos, taptų lygties dalimi. COM taip pat nurodė Direktyvos 2010/64/ES (dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas) 4 straipsnį, pagal kurį „Valstybės narės padengia vertimo žodžiu ir raštu išlaidas (...), neatsižvelgiant į proceso baigtį.“ COM nuomone, toks pat pagrindimas turėtų būti taikomas ir šiuo atveju.


22 straipsnis

Draudimas bloginti sąlygas

Jokia šios direktyvos nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti teises ir procesines garantijas,

kurios užtikrinamos pagal Chartiją, EŽTK, kitas susijusias tarptautinės teisės, visų pirma JT Vaiko

teisių konvencijos, nuostatas arba valstybių narių teisės nuostatas, kuriose numatoma aukštesnio

lygio apsauga, arba kaip nukrypstanti nuo jų.

23 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios

direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [36 mėnesiai po jos paskelbimo]. Apie tai jos

nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia

nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės

teisės aktų nuostatų tekstus.


24 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame

leidinyje.

25 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva pagal Sutartis skirta valstybėms narėms.

Priimta [Briuselyje]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

___________________


Documents

EUROPOS SĄJUNGOS 2014 m. gegužės 22 d. (27.05) TARYBA …