EUROPOS SĄJUNGOSSOCIALINĖ EKONOMIKA

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui skirto pranešimosantrauka Pareng� CIRIEC (Tarptautinis viešosios, socialin�s ir kooperatin�s

ekonomikos mokslinių tyrimų ir informacijos centras)

ĮVADAS ................................................................................................................................................................................................................................................5

SOCIALINĖS EKONOMIKOS KONCEPCIJOS RAIDA ...................................................................7

PAGRINDINIAI TEORINIAI PRINCIPAI, SUSIJĘ SU SOCIALINĖS EKONOMIKOS KONCEPCIJA ..................................................................................................13

SE NACIONALINĖS KONCEPCIJOS ................................................................................................................................17

SOCIALINĖS EKONOMIKOS KOMPONENTAI .....................................................................................21

SOCIALINĖS EKONOMIKOS PLATFORMOS IR TINKLAI EUROPOJE .........................................................................................................................................................................................23

EUROPOS SĄJUNGOS SOCIALINĖ EKONOMIKA SKAIČIAIS .............................25

ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ PAVYZDŽIAI SOCIALINĖJE EKONOMIKOJE .............................................................................................................................................................................................................27

SOCIALINĖ EKONOMIKA – SOCIALINĖS NAUDOS RAMSTIS .......................29

TEISĖKŪRA EUROPOS SĄJUNGOS SE SUBJEKTAMS .............................................................33

EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ Į SOCIALINĘ EKONOMIKĄ ORIENTUOTA VIEŠOJI POLITIKA ...........................................................................37

Į EUROPOS SĄJUNGOS LYGMENS SOCIALINĘ EKONOMIKĄ ORIEN-TUOTA VIEŠOJI POLITIKA ................................................................................................................................................................39

TENDENCIJOS IR IŠŠŪKIAI .............................................................................................................................................................41

LITERATŪROS SĄRAŠAS .......................................................................................................................................................................47

1

2

3

4

6

7

8

9

10

11

12

5

TURINYS

Tai EESRK (Europos ekonomikos ir socia-linių reikalų komiteto) prašymu CIRIEC(Tarptautinio viešosios, socialinės ir koope-ratinės ekonomikos mokslinių tyrimų ir in-formacijos centro) parengto pranešimosantrauka, kurią sudaro Europos Sąjungos(ES) ir jos 25 valstybių narių socialinės eko-nomikos (SE) padėties koncepcinis ir lygi-namasis tyrimas. Pranešimas buvoparengtas 2006 m., todėl į jį neįtraukta Bul-garija ir Rumunija, kurios į Europos Są-jungą įstojo 2007 m. sausio 1 d.

Pranešimą parengė CIRIEC nariai RafaelChaves ir José Luis Monzón. Juos konsul-tavo ekspertų komitetas, kurį sudarė D. De-moustier (Prancūzija), L. Frobel (Švedija)ir R. Spear ( Jungtinė Karalystė).

Jiems taip pat padėjo autoritetingi šio sek-toriaus ekspertai iš organizacijų, atstovau-jančių įvairioms SE sritims: CoopérativesEurope, Tarptautinė savidraudos draugijųasociacija (AIM), Tarptautinė draudimodraugijų asociacija (AISAM), Europosnuolatinė kooperatyvų, savidraudos drau-gijų, asociacijų ir fondų konferencija (CEP-CMAF), Europos fondų centras (EFC),Confederazione Cooperative Italiana (Con-fcooperative), Lega Nazionale delle Coopera-tive e Mutue (LEGACOOP) irConfederación Empresarial Española de laEconomía Social (CEPES).

Koncepcinis SE apibrėžimas paremtas Eu-ropos Komisijos kooperatyvų ir savidrau-dos draugijų palydovinių sąskaitų vadovu irEuropoje SE atstovaujančių organizacijųformuluotėmis, kuriomis siekiama platauspolitinio ir mokslinio sutarimo.

Kad būtų galima atlikti dabartinės SE pa-dėties skirtingose šalyse lyginamąją analizę,CIRIEC įkūrė korespondentų tinklą, kurįiš pradžių sudarė 52 ekspertai iš 26 ES val-stybių (mokslininkai, sektorių ekspertai iraukštas pareigas užimantys valstybės tar-nautojai).

5

ĮVADAS

Plačiosios visuomenės asociacijos irkooperatyvai socialinėsekonomikos raidos pradžioje

Socialinė ekonomika (SE), kaip veiklos rūšis,istoriškai yra susijusi su plačiosios visuome-nės asociacijomis ir kooperatyvais, kurie yrajos pagrindas. Pagal plačiosios visuomenėsasociacijų vertybių sistemą ir veikimo princi-pus, suformuotus istorinio kooperatyvų ju-dėjimo, buvo kuriama šiuolaikinė SE, kuriądaugiausia sudaro kooperatyvai, savidraudosdraugijos, asociacijos ir fondai, koncepcija.

Dabartinė socialinės ekonomikostaikymo ir veiklos sritis

2005 m. 25 valstybių narių Europos Sąjun-gos ekonomikoje veikė daugiau nei 240 000kooperatyvų. Jie įsitvirtinę visose ekonominėsveiklos srityse, tačiau ypač svarbų vaidmenį at-lieka žemės ūkio, finansinio tarpininkavimo,mažmeninės prekybos ir aprūpinimo būstusrityse, taip pat kaip darbuotojų kooperatyvaipramonės, statybos ir paslaugų sektoriuose.Šie kooperatyvai tiesiogiai įdarbina 3,7 mln.žmonių ir jiems priklauso 143 mln. narių.

Sveikatos ir socialinės rūpybos savidraudosdraugijos teikia pagalbą ir draudimą daugiau

1.2

1.1 nei 120 mln. žmonių. Draudimo draugijomspriklauso 23,7 proc. rinkos dalis.

1997 m. 15 valstybių narių Europos Sąjun-gos asociacijose dirbo 6,3 mln. žmonių, o2005 m. 25 valstybių narių Europos Sąjun-goje jos sudarė daugiau nei 4 proc. BVP, irjoms priklausė 50 proc. visų Europos Sąjun-gos piliečių. 2000 m. 15 valstybių narių Eu-ropos Sąjungoje buvo daugiau nei 75 000fondų, kurie 25 valstybėse narėse, įskaitantnaująsias Vidurio ir Rytų Europos ES nares,nuo 1980 m. smarkiai augo. Šiuo metu 25valstybių narių Europos Sąjungoje dirba da-ugiau nei 5 mln. savanorių, dirbančių visądarbo dieną.

Apibendrinant būtų galima pasakyti, kad SE,jau nekalbant apie jos reikšmę kiekybiniu po-žiūriu, pastaraisiais dešimtmečiais ne tik įrodėgebėjimą padėti veiksmingai spręsti naujas so-cialines problemas, bet ir sustiprino savo po-zicijas kaip institucija, reikalinga stabiliam irsubalansuotam ekonomikos augimui, suderi-nant paslaugas su poreikiais, didinant ekono-minės veiklos, skirtos socialiniams poreikiamstenkinti, sąžiningam pajamų ir turto paskir-stymui užtikrinti, darbo rinkos neatitikimamsištaisyti ir, trumpai tariant, ekonominei de-mokratijai gilinti ir stiprinti, vertę.

7

1 SOCIALINĖS EKONOMIKOSKONCEPCIJOS RAIDA

SE įmonių palydovinių sąskaitų vadove nu-rodoma, kad dabartinėse nacionalinių są-skaitų sistemose naudojamais metodais,sukurtais 20-ojo amžiaus viduryje, pagrin-dinių nacionalinių ekonominių suvestiniųrodiklių rinkimo įrankiai parengti mišriosekonomikos, kurią sudaro stiprus privatu-sis kapitalistinis sektorius ir jį papildantis,dažnai intervencinis viešasis sektorius, sąly-gomis. Taigi nacionalinių sąskaitų sistemoje,kuri apima realiai veikiančią dviejų ramsčiųinstitucinę sistemą, lieka mažai vietos tre-čiajam ramsčiui, kuris nėra nei viešasis, neikapitalistinis, tiesa, jis galėtų būti tapatina-mas su privačiuoju sektoriumi. Tai svarbuaiškinant socialinės ekonomikos institucinįnematomumą šiuolaikinėse visuomenėse ir,kaip pripažįstama Komisijos vadove, tai ne-suderinama su didėjančia SE priklausančiųorganizacijų reikšme.

SE apibrėžimas, atitinkantisnacionalinių sąskaitų sistemas

Šiame pranešime siūlomas toks SE apibrė-žimas:

Grupė privačių, oficialių įmonių, kurioms bū-dinga sprendimų autonomija ir narystės laisvė,sukurtų pasinaudojant rinka tenkinti savonarių poreikius gaminant prekes, teikiant pa-slaugas, draudimą ir lėšas, kai sprendimų priė-mimas ir visas pelno arba perteklinių lėšųpaskirstymas nariams, turintiems po vienąbalsą, nėra tiesiogiai susijęs su jų kapitalo įmo-komis ar mokesčiais. Socialinė ekonomika taippat apima privačias, oficialias organizacijas,kurioms būdinga sprendimų autonomija ir na-rystės laisvė, kurios teikia ne rinkos paslaugasnamų ūkiams ir kurių perteklinių lėšų, jeitokių yra, negali nusavinti juos įkūrę, kontro-liuojantys ar finansuojantys ūkio subjektai.

1.5

Šis apibrėžimas visiškai atitinka koncepcinįSE ribų apibrėžimą, pateiktą CEP-CMAFSocialinės ekonomikos principų chartijoje. Na-cionalinių sąskaitų požiūriu, jis apima dupagrindinius SE subsektorius: a) rinkos irverslo subsektorių ir b) ne rinkos gamintojųsubsektorių. Toks klasifikavimas labai pra-verčia rengiant patikimus statistikos duo-menis ir analizuojant ekonominę veikląpagal šiuo metu galiojančias nacionalinių są-skaitų sistemas. Tačiau socialiniu ir ekono-miniu požiūriu, abu šie subsektoriaiakivaizdžiai artimai susiję, SE būdingi glau-dūs rinkos ir ne rinkos sričių ryšiai, kadangivisos SE organizacijos yra asmenų, vykdan-čių veiklą, kurios pagrindinis tikslas – tenkintižmonių poreikius, o ne atlyginti kapitalistamsinvestuotojams, organizacijos.

Pagal pirmiau pateiktą apibrėžimą šiųdviejų SE subsektorių bendri ypatumai yrašie:

1) jie yra privatūs, kitaip tariant, jie neprik-lauso viešajam sektoriui ir nėra jo val-domi;

2) jie yra oficialūs, t. y. paprastai turi tamtikrą teisinį statusą;

3) jie turi sprendimų autonomiją, t. y. jiemssuteiktos visos galios pasirinkti savo val-dančiuosius organus ir juos atleisti, taippat kontroliuoti ir organizuoti visą savoveiklą;

4) jie turi narystės laisvę, kitaip tariant, įjuos stoti neprivaloma;

5) bet koks pelno ar perteklinių lėšų, jeitokių atsirastų, paskirstymas nariamsvartotojams yra proporcingas ne nariųsumokėtoms kapitalo įmokoms arba mo-kesčiams, o jų veiklai šioje organizacijojearba sandoriams;

EUR

OPO

S SĄJU

NG

OS SO

CIA

LINĖ EKO

NO

MIK

A

9

Šiuolaikinis socialinės ekonomikosapibrėžimas ir institucijųpripažinimas

Pats naujausias koncepcinis SE apibrėži-mas, kurį pripažįsta pačios SE organizaci-jos, yra pateiktas Socialinės ekonomikosprincipų chartijoje, kurią remia Europosnuolatinė kooperatyvų, savidraudos drau-gijų, asociacijų ir fondų (CEP-CMAF)konferencija. Minėti principai yra šie:

• individo ir socialinių uždavinių pirmenybėvirš kapitalo ;

• savanoriška ir atvira narystė;

• narių dalyvavimas demokratiniame val-dyme (netaikoma fondams, nes jie neturinarių);

• narių, vartotojų ir (arba) visuomeninio in-teresų derinimas;

•solidarumo ir atsakomybės principo gyni-mas ir taikymas;

• autonominis, nepriklausantis nuo valdžiosvaldymas;

• pelnas, naudojamas tolydaus organizaci-jos vystymosi uždaviniams spręsti arba josnarių ar visuomeninio poreikio paslau-goms tenkinti.

SE augimas taip pat buvo pripažintas tieknacionaliniuose, tiek Europos politiniuoseir teisiniuose sluoksniuose. 1989 m. Euro-pos Komisija Europos lygmeniu paskelbėkomunikatą „Verslas socialinės ekonomikossektoriuje: Europos rinka be sienų“. Tais pa-čiais metais Komisija parėmė pirmąją Eu-ropos socialinės ekonomikos konferenciją(Paryžiuje) ir XXIII Įmonių politikos, pre-kybos tinklų, turizmo ir socialinės ekono-mikos GD sukūrė Socialinės ekonomikospadalinį. 1990 m., 1992 m., 1993 m. ir 1995m. Komisija rėmė Europos socialinės eko-

1.3 nomikos konferencijas Romoje, Lisabonoje,Briuselyje ir Sevilijoje. 1997 m. Liuksem-burgo aukščiausio lygio susitikime buvo pri-pažintas socialinės ekonomikos įmoniųvaidmuo vietinio vystymosi ir darbo vietųkūrimo srityse ir inicijuota bandomoji prog-rama „Trečioji sistema ir užimtumas“ (ThirdSystem and Employment), kurioje socialinėekonomika buvo pasirinkta pamatine sri-timi.

Nuo 1990 m. Europos Parlamente taip patpradėjo veikti Jungtinė socialinės ekonomi-kos grupė. 2006 m. Europos Parlamentasparagino Komisiją skirti deramą dėmesį so-cialinei ekonomikai ir pateikti komunikatądėl šio kertinio Europos socialinio modelioakmens.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalųkomitetas (EESRK) paskelbė nemažai pra-nešimų ir nuomonių dėl socialinės ekono-mikos įmonių indėlio įgyvendinant įvariusviešosios politikos tikslus.

Siekiant socialinės ekonomikospripažinimo nacionalinių sąskaitųsistemose

Įmonės ir organizacijos, patenkančios į SEsąvoką, nacionalinių sąskaitų sistemose nėrapripažįstamos atskiru instituciniu sekto-riumi. Kooperatyvai, savidraudos draugijos,asociacijos ir fondai nacionalinėse sąskaitoseyra išsklaidyti, todėl juos sunku įvertinti.

Neseniai Europos Komisija parengė Socia-linės ekonomikos įmonių (kooperatyvų ir sa-vidraudos draugijų) palydovinių sąskaitųrengimo vadovą, kuris sudarys galimybesgauti nuoseklius, tikslius ir patikimus duo-menis apie labai svarbią SE sritį, t. y. apiekooperatyvus, savidraudos draugijas ir kitaspanašias įmones.

1.4

EUR

OPO

S SĄ

JUN

GO

S SO

CIA

LIN

Ė EK

ON

OM

IKA

8

mišrių rinkos ir ne rinkos įmonių, kuriomsbūdinga plati išteklių (rinkoje gaunamų pi-nigų, valstybinių subsidijų ir savanoriškodarbo) ir organizacijos subjektų (narių, dar-buotojų, savanorių, įmonių ir viešųjų orga-nizacijų) įvairovė, pavyzdys.

Tokia pliuralistinė SE, užimanti tvirtą pa-dėtį pliuralistinėje visuomenėje ir ją įtvirti-nanti, nėra nepaaiškinamas, besistemiskratinys. Priešingai, bendrą esminę SE ta-patybę sustiprina daugybė įvairių laisvų, sa-

EUR

OPO

S SĄJU

NG

OS SO

CIA

LINĖ EKO

NO

MIK

A

11

6) jie vykdo savarankišką ekonominę veiklą,kurios tikslas – tenkinti asmenų, namųūkių arba šeimų poreikius; dėl šios prie-žasties sakoma, kad SE organizacijos –tai žmonių, o ne kapitalo organizacijos. Josdirba su kapitalu, kitais ne piniginiais iš-tekliais, bet ne dėl kapitalo;

7) jos – demokratinės organizacijos. Išsky-rus kai kurias savanoriškas organizacijas,teikiančias ne rinkos paslaugas namųūkiams, SE pirminio lygmens arba pir-mosios pakopos organizacijos savosprendimų priėmimo procesuose taikoprincipą „vienam asmeniui vienas balsas“,ir tai nepriklauso nuo narių sumokėtųkapitalo įmokų ar mokesčių. Kitų lyg-menų organizacijos taip pat organizuo-tos demokratiškai. Tokioje organizacijojenariams suteikta daugumos arba išimtinėsprendimų priėmimo galios kontrolė.

Labai svarbus SE organizacijų ypatumas,turintis tvirtą istorinį pagrindą – demokra-tinis valdymas lygiomis balsavimo teisėmis(„vienam asmeniui vienas balsas“) spren-dimų priėmimo procese.

Tačiau anksčiau pateiktame, šiuo metu ga-liojančiame SE apibrėžime taip pat pripa-žįstamas savanoriškų ne pelno organizacijų,teikiančių namų ūkiams ne rinkos paslaugas,įtraukimas net ir tuo atveju, jei jos neturi de-mokratiškos struktūros, nes tai leidžia į so-cialinę ekonomiką įtraukti labai geraižinomas socialine veikla užsiimančias Trečiojosektoriaus organizacijas, gaminančias neabe-jotiną socialinę naudą teikiančias socialinesar valstybės remiamas prekes.

SE rinkos arba verslo subsektoriusSE rinkos subsektorių iš esmės sudaro koo-peratyvai ir savidraudos draugijos, koopera-tyvų, savidraudos draugijų ir kitų SEorganizacijų kontroliuojamos verslo grupės,kitos panašios įmonės, kaip antai Ispanijos

darbo bendrovės (sociedades laborales) ir tamtikros ne pelno institucijos, dirbančios SEįmonėms.

Socialinės ekonomikos ne rinkossubsektorius

Didžiąją šio subsektoriaus dalį sudaro aso-ciacijos ir fondai, nors pasitaiko ir kitokiosteisinės formos organizacijų. Jį sudaro visosSE organizacijos, kurios pagal nacionaliniųsąskaitų kriterijus laikomos ne rinkos ga-mintojais, t. y. tos organizacijos, kurios di-džiąją savo produkcijos dalį tiekianemokamai arba tokiomis kainomis, kuriosekonominiu požiūriu yra nereikšmingos.

Socialinė ekonomika: pliuralizmasir bendra esminė tapatybė

SE Europos visuomenėje užėmė socialinėsnaudos ramsčio tarp kapitalistinio sektoriausir viešojo sektoriaus padėtį. Ją, suprantama,sudaro daugybė įvairių subjektų. Visi seni irnauji socialiniai poreikiai sudaro SE veiklossferą. Šiuos poreikius gali tenkinti asmenys,kuriems poveikį daro rinkoje, kur visi koo-peratyvai ir savidraudos draugijos gauna di-džiąją dalį savo išteklių, veikianti įmonė arbaasociacijos ir fondai, iš kurių beveik visi tei-kia ne rinkos paslaugas asmenims, namųūkiams arba šeimoms ir kurių didžiąją iš-teklių dalį paprastai sudaro dovanotos lėšos,nario mokestis, subsidijos ir t. t.

Negalima nepaisyti to, kad SE organizacijųišteklių ir subjektų įvairovė lemia skirtingąjų veikimo ir jų santykių su savo aplinka di-namiką. Pvz., savanoriai paprastai dirba or-ganizacijose ne rinkos subsektoriuje(dažniausiai asociacijose ir fonduose), o SErinkos subsektoriuje (kooperatyvuose, sa-vidraudos draugijose ir kitose panašioseįmonėse) savanorių praktiškai nėra, išsky-rus socialines įmones, kurios yra akivaizdus

1.6

EUR

OPO

S SĄ

JUN

GO

S SO

CIA

LIN

Ė EK

ON

OM

IKA

10

vanoriškų, pilietinės visuomenės sukurtųmikroekonomikos subjektų, skirtų tenkintiatskirų asmenų, namų ūkių ir šeimų porei-kius ir spręsti su tuo susijusias problemas,o ne atlyginti ar suteikti draudimą inves-tuotojams arba kapitalistinėms įmonėms,kitaip tariant – ne pelno organizacijos. Perpastaruosius 200 metų tokia įvairovė (rin-kos ir ne rinkos, abipusės ir visuotinės svar-bos), apibūdinta šiame pranešime, pagalsocialinės ekonomikos principus suformavoTrečiąjį sektorių.

Trečiasis sektorius – susitikimovieta

Trečiasis sektorius (TS) tapo vieta, kuriojesusitinka įvairios koncepcijos, visų pirma „nepelno sektoriaus“ ir „socialinės ekonomikos“,kurios, nors ir apibūdina plačiai sutampan-čias sritis, visiškai tiksliai nesutampa. Be to,šių koncepcijų pagrindu sukurti teoriniaiprincipai šiuolaikinėje ekonomikoje TS su-teikia skirtingas funkcijas.

Ne pelno organizacijų principas

Pagrindinis TS skirtas teorinis principas(be SE principo) yra kilęs iš anglų kalbos:pirmoji literatūra ne pelno sektoriaus arba nepelno organizacijų (NPO) klausimais pasi-rodė prieš 30 metų Jungtinėse AmerikosValstijose. Iš esmės šis principas apima tikprivačias organizacijas, kurių įstatuose nu-matyti straipsniai, draudžiantys skirstytiperteklines lėšas organizacijų steigėjams,valdymo organo nariams arba dalininkams.

Šios organizacijos yra:

a) organizacijos, t. y. jos pasižymi institucinestruktūra ir dalyvavimu. Jos paprastaibūna juridiniai asmenys;

2.1

2.2

b) privačios, t. y. instituciniu požiūriu at-skirtos nuo vyriausybės, nors gali gautivalstybinį finansavimą, ir jų valdymo or-ganuose gali būti valstybės pareigūnų;

c) turinčios savivaldą, t. y. galinčios kontro-liuoti savo pačių veiklą ir laisvai rinkti iratleisti savo valdymo organus;

d) pelno neskirstančios, t. y. ne pelno organi-zacijos gali gauti pelną, tačiau jis turi būtiinvestuojamas į pagrindinę organizacijosveiklą, o ne paskirstomas organizacijossavininkams, steigėjams arba valdymoorganams;

e) savanoriškos, t. y. pirma, narystė nėra pri-valoma arba teisiškai nustatoma, antra,turi būti savanorių, dalyvaujančių jų veik-loje arba valdyme.

Solidarios ekonomikos principas

Šis principas, susiformavęs Prancūzijoje irkai kuriose Lotynų Amerikos valstybėse pa-skutinįjį 20-ojo amžiaus ketvirtį, yra gero-kai susijęs su dideliu TS augimu, kurį lėmėsnauji daugybės žmonių grupių, kuriomsgresia socialinė atskirtis, socialiniai porei-kiai. Solidarios ekonomikos sąvoka susijusi sutrimis ramsčiais: rinka, valstybe ir

2.1

13

2 PAGRINDINIAI TEORINIAIPRINCIPAI, SUSIJĘ SU SOCIALINĖS

EKONOMIKOS KONCEPCIJA

kultūros ir meno organizacijos, kitos insti-tucijos, kurios netenkina demokratijos kri-terijaus ir savo paslaugas parduoda rinkoje,tačiau tenkina pagal NPO principą nusta-tytus reikalavimus.

Pagal SE principą visi nedemokratiškai vei-kiantys ne pelno subjektai nėra priskiriamiTS, nors pripažįstama, kad savanoriškos nepelno organizacijos, nemokamai teikiančiosne rinkos paslaugas asmenims arba šei-moms arba teikiančios tas paslaugas ekono-miškai nereikšmingomis kainomis, gali būtipriskiriamos SE. Šios ne pelno institucijospateisina savo socialinį naudingumą nemo-kamai teikdamos valstybės remiamas pre-kes arba paslaugas asmenims arba šeimoms.

c) tarnavimo žmonėms kriterijus

Pagaliau trečiasis skirtumas yra susijęs sutiksliniais TS organizacijų teikiamų pa-slaugų gavėjais, nes jų taikymo sritis ir prio-ritetai yra skirtingi NPO ir SE principųatveju. Pagal SE principą pagrindinis visųorganizacijų tikslas – tarnauti žmonėmsarba kitoms SE organizacijoms. Pirmosiospakopos organizacijose didžioji dalis jųveiklos naudos gavėjų yra asmenys, namųūkiai arba šeimos, kurie šia teikiama naudanaudojasi kaip vartotojai, individualūs ver-slininkai arba gamintojai. Daugelis iš šių or-ganizacijų nariais priima tik individualiusasmenis. Atskirais atvejais jos taip pat galileisti bet kurio tipo juridiniams asmenimstapti nariais, tačiau visais atvejais SE dė-mesio centre – žmogus, dėl kurio jos egzis-tuoja ir kuriam skirta jų veikla.

Kita vertus, NPO principas nenumato kri-terijaus, kuris nustatytų, kad tarnavimasžmonėms – prioritetinis tikslas. Ne pelnoorganizacijos gali būti steigiamos paslau-goms teikti tiek asmenims, tiek šias organi-zacijas kontroliuojančioms arfinansuojančioms bendrovėms. Gali būti

net pirmosios pakopos ne pelno organiza-cijų, kurias sudaro vien tik kapitalu parem-tos įmonės – tiek finansinės, tieknefinansinės. Dėl šios priežasties NPOprincipo analizuojama sritis yra apibrė-žiama labai nevientisai.

Apibendrinant galima pasakyti, kad minėtiNPO ir SE principų panašumai ir skirtu-mai, taip pat egzistuojanti bendra erdvė,kurią sudaro abiem principams priskiria-mos organizacijos, leidžia tinkamai įvertintisvarbius koncepcinius ir metodinius skirtu-mus, kurie neleidžia, kad TS būtų konfigū-ruojama tiesiog sudedant pagal abuprincipus nagrinėtų organizacijų grupes.

Kalbant apie minėtų dviejų principų skir-tumus funkcijų, kurias TS gali vykdyti išsi-vysčiusioje ekonomikoje, požiūriu, NPOprincipo atveju TS vieta yra tarp valstybės irrinkos, o jo esmę sudarančio branduolio(trečiasis socialinis sektorius) paskirtis –tenkinti žymią dalį socialinių poreikių,kurių netenkina nei rinka (dėl mokios pa-klausos su perkamąja galia trūkumo), neiviešasis sektorius (nes valstybinis finansavi-mas nepajėgus to padaryti), ir todėl ypačsvarbią reikšmę įgyja trečiojo tipo ištekliai irmotyvai. Anglosaksų koncepcijos pagrindąsudaro savanoriai ir labdara (Didžiojoje Bri-tanijoje) ir fondai ( Jungtinėse AmerikosValstijose), joje pabrėžiamos filantropijosvertybės ir ne pelno kriterijus.

Nepakankamai aukštas atliekamo darbopelningumas rodo, kad jo motyvai – tyri irdori, be to, patvirtina šio darbo priklausymąTS ir atskleidžia jo labdaringą ir su rūpybasiejamą prigimtį ir jo paskirtį – sušvelnintineteisingos viešosios socialinės apsaugos sis-temos trūkumus ir rinkos sistemos, kuri yradinamiškesnė, tačiau ir labiau nepalenkiamamažiau mokių socialinių sektorių atžvilgiunei kuri kita sistema, ekscesus.

EUR

OPO

S SĄJU

NG

OS SO

CIA

LINĖ EKO

NO

MIK

A

15

abipusiškumu. Pastarasis siejamas su nepi-niginiais mainais pirminio bendravimo sri-tyje, kuri visų pirma siejama su narysteasociacijose. Solidarios ekonomikos princi-pas – tai bandymas sujungti tris sistemosramsčius, kad joje sukurta konkreti praktikasuformuotų mišrias organizacijas, apiman-čias rinkos, ne rinkos ir ne pinigų ekono-miką, o jų išteklių kilmė taip pat būtųpliuralistinė: rinkos (prekių ir paslaugų par-davimas), ne rinkos (vyriausybės subsidijosir paaukotos lėšos) ir ne pinigų (savanoriai).

Solidarios ekonomikos principas teikiasvarbius suderinimo su SE principu ele-mentus, todėl sąvoka socialinė ir solidarumoekonomika taip pat vartojama. Praktiniaissumetimais visos organizacijos, priklausan-čios solidarios ekonomikos sričiai, neginčy-tinai laikomos priklausančiomis ir SEsričiai.

Kadangi SE principo ir NPO principo pa-našumai ir skirtumai yra labai svarbūs, jienagrinėjami toliau šiame pranešime.

Socialinės ekonomikos koncepcijosir ne pelno organizacijų principopanašumai ir skirtumai

Kalbant apie SE ir NPO principų panašu-mus, keturi iš penkių NPO principo įvestųkriterijų TS sričiai apibrėžti yra privalomiir SE principo atveju: privačios, oficialios or-ganizacijos, kurioms būdinga sprendimų au-tonomija (savivalda) ir laisva narystė(savanoriškas dalyvavimas).

Tačiau yra trys TS apibrėžimo kriterijai, ku-riais NPO ir SE principai aiškiai skiriasi:

a) ne pelno kriterijus

Pagal NPO principą visos organizacijos,kokiu nors būdu paskirstančios pelną jas įs-teigusiems, valdantiems arba finansuojan-tiems asmenims arba organizacijoms,

2.1

neįtraukiamos į TS. Kitaip tariant, TS or-ganizacijos privalo griežtai taikyti paskir-stymo apribojimą. NPO principasreikalauja ne tik neskirstyti pelno, bet ir nu-mato, kad TS organizacijos nesiektų pelno,kitaip tariant, jos negali būti kuriamos visųpirma pelnui arba finansinėms pajamomsgauti.

Pagal SE principą ne pelno kriterijus šiaprasme nėra esminis reikalavimas TS orga-nizacijoms. Taigi, pagal SE principą ma-noma, kad daugelis ne pelno kriterijųtaikančių organizacijų griežtai priklausoTS: plačiam asociacijų, fondų, socialiniųįmonių ir kitų ne pelno organizacijų, tar-naujančių žmonėms ir šeimoms, tenkinan-čių šiame pranešime nustatytą NPO nepelno kriterijų ir visus SE organizacijų kri-terijus, sektoriui. Tačiau kadangi koopera-tyvai ir savidraudos draugijos sudaro SEbranduolį, jos pagal NPO principą neįtrau-kiamos į TS, nes dauguma iš jų dalį savoperteklinių lėšų paskirsto savo nariams.

b) demokratijos kriterijus

Antrasis skirtumas tarp NPO ir SE prin-cipų – demokratijos kriterijaus taikymas.NPO principo reikalavimai, pagal kuriuosbet kuri organizacija gali būti priskiriamaTS, neapima tokio SE sąvokai būdingo ele-mento kaip demokratinė organizacija. Taigipagal NPO principą TS apima daug ir labaisvarbių ne pelno organizacijų, kurios neati-tinka demokratijos kriterijaus, ir todėl pagalSE principą į TS neįtraukiamos. Iš tiesųdaug ne pelno institucijų ne finansinių kor-poracijų ir finansinių korporacijų sekto-riuose, parduodančių savo paslaugas rinkoskainomis, neatitinka demokratinės organi-zacijos principo. Toms ne pelno organizaci-joms, kurios ne pagal SE, o pagal NPOprincipą priskiriamos TS, priklauso tamtikros ligoninės, universitetai, mokyklos,

EUR

OPO

S SĄ

JUN

GO

S SO

CIA

LIN

Ė EK

ON

OM

IKA

14

Socialinė ir ekonominė tikrovė, kurią šiamepranešime vadiname „socialine ekonomika“,yra plačiai paplitusi ir akivaizdžiai plinta vi-soje Europos Sąjungoje. Tačiau ši sąvoka irjo mokslinė koncepcija nėra vienodai suvo-kiama visose Europos Sąjungos šalyse, o kaikuriais atvejais skiriasi net ir toje pačioje ša-lyje; paprastai greta egzistuoja ir kitų ter-minų bei analogiškų koncepcijų.

Pagal metodiką, kuri taikoma studijoje Tre-čiosios sistemos įmonės ir organizacijos. Strate-ginis iššūkis užimtumui (CIRIEC 2000) –tai tyrimas1, kurio tikslas, pirma, įvertintisocialinės ekonomikos pripažinimo lygį vi-sose šalyse trijose svarbiose srityse – viešojoadministravimo, akademinėje ir mokslo sri-tyse – ir pačiame socialinės ekonomikossektoriuje ir, antra, nustatyti ir įvertinti kitasanalogiškas koncepcijas.

Pagal gautus rezultatus buvo nustatytos trysšalių grupės:

– Šalys, kuriose SE koncepcijos pripažinimolygis didžiausias: Prancūzija, Italija, Por-tugalija, Ispanija, Belgija, Airija ir Švedija.Išsiskiria pirmosios keturios šalys (visosjos priklauso Lotynų grupės šalims), ypačPrancūzija, kur ir atsirado ši koncepcija.Prancūzijoje kaip ir Ispanijoje SE pripa-žįstama įstatymiškai.

– Šalys, kuriose SE koncepcijos pripažinimolygis (santykinai) vidutinis: Kipras, Danija,Suomija, Graikija, Liuksemburgas, Lat-

1 Pirminės informacijos rinkimo pagrindą sudarė pusiau atviras klausimynas, skirtas korespondentų grupei, kurie visi buvosocialinės ekonomikos koncepcijos ir kitų analogiškų terminų ir realios padėties šiame sektoriuje atitinkamose šalyseekspertai. Pripažinimo laipsnis visose šalyse buvo suskirstytas į tris santykinius lygius: (*) nepakankamas arba ši koncepcijanepripažinta; (**) vidutinis pripažinimo lygis; ir (***) aukštas pripažinimo lygis.

vija, Malta, Lenkija ir Jungtinė Karalystė.Šiose šalyse SE koncepcija egzistuojakartu su kitomis koncepcijomis, tokiomiskaip ne pelno sektorius, savanoriškas sek-torius ir socialinės įmonės. Žemas SEkoncepcijos pripažinimo lygis JungtinėjeKaralystėje sudaro priešpriešą Vyriausy-bės socialinių firmų rėmimo politikai.Lenkijoje tai gana nauja koncepcija, tačiauji, skatinama visų pirma Europos Sąjun-gos struktūruojamojo poveikio, vis pla-čiau priimama;

– Šalys, kuriose SE koncepcijos pripažinimolygis žemas arba kurios jo nėra pripažinu-sios: tokiose šalyse, kaip Austrija, Čekija,Estija, Vokietija, Vengrija, Lietuva, Ny-derlandai ir Slovėnija, kurias sudaro da-ugiausia šalys, įstojusios į EuroposSąjungą paskutiniu plėtros etapu, ir ger-manų grupės šalys, SE koncepcija mažaižinoma arba ja tik pradedama domėtis, osu ja susijusios ne pelno sektoriaus, sava-noriško sektoriaus ir nevyriausybinių or-ganizacijų sektoriaus koncepcijos yrasantykinai labiau pripažįstamos.

Be socialinės ekonomikos, ne pelno sekto-riaus, socialinių įmonių ir trečiojo sekto-riaus koncepcijų, keliose Europos Sąjungosšalyse kartu egzistuoja ir kitos plačiai pripa-žįstamos sampratos. Jungtinėje Karalystėje,Danijoje, Maltoje ir Slovėnijoje savanoriškosektoriaus ir nevyriausybinių organizacijųsąvokos, kurios yra glaudžiau susijusios su

17

Pagal SE principą TS vieta yra ne tarp rin-kos ir valstybės, bet tarp kapitalistinio ir vie-šojo sektoriaus. Šiuo požiūriu, išsivysčiusiosevisuomenėse TS – tai socialinės naudos ram-stis, kurį sudaro platus spektras privačių or-ganizacijų, sukurtų ne tiek investuotojamskapitalistams atlyginti, kiek socialiniamsporeikiams tenkinti.

Visais atvejais SE sukurtoje TS sąvokoje šissektorius nelaikomas liekamuoju sekto-riumi. Jis veikiau laikomas instituciniu ram-sčiu sistemos, kuri kartu su viešuojusektoriumi ir privačiuoju kapitalistiniu sek-toriumi yra pagrindinis veiksnys konsoli-duoti rūpybą išsivysčiusiose visuomenėse,padedant spręsti kai kurias svarbiausiasproblemas, kaip antai socialinė atskirtis, di-delio masto ilgalaikis nedarbas, geografinės

EUR

OPO

S SĄ

JUN

GO

S SO

CIA

LIN

Ė EK

ON

OM

IKA

16

3 SE NACIONALINĖS KONCEPCIJOpusiausvyros sutrikimai, vietos savivalda, są-žiningesnis pajamų ir turto paskirstymas irkt.

Skirtingai nuo NPO principo, pagal kurįTS atlieka labdaros ir filantropinį vaidmenįir rengia vienpusiškas solidarumo iniciaty-vas, SE taip pat skatina verslo iniciatyvas,pasižyminčias visų jų iniciatorių tarpusaviosolidarumu, paremtas vertybių sistema, ku-rioje vyrauja demokratinis sprendimų priė-mimas ir žmonių viršenybė kapitaloatžvilgiu skirstant perteklines lėšas.

SE požiūriu, vargingai gyvenantys žmonėsnėra vien pasyvūs socialinės filantropijos nau-dos gavėjai. Piliečiams ji suteikia aktyvių savolikimo kūrėjų statusą.

Belgija ** ** ***Prancūzija *** *** **Airija ** *** **Italija ** *** ***Portugalija *** *** ***Ispanija *** *** ***Švedija ** *** **Austrija * ** **Danija * ** **Suomija ** ** **Vokietija * * **Graikija ** ** **Liuksemburgas ** ** **Nyderlandai * * *Jungtinė Karalystė * * **

Kipras ** ** **Čekija * ** *Estija ** * *Vengrija * * *Latvija * *** **Lietuva ** * *Malta ** *** **Lenkija ** ** **Slovakija netaikoma netaikoma netaikomaSlovėnija * ** **

ne pelno organizacijų idėja, pasirodo, turiplatų mokslinį, socialinį ir politinį pripaži-nimą. Prancūziškai kalbančiose Europos ša-lyse (Prancūzijoje, Belgijos Valonijosregione ir Liuksemburge) solidarios ekono-mikos, socialinės ir solidarios ekonomikoskoncepcijos yra taip pat pripažįstamos, o vi-suotinės svarbos ekonomikos (Gemeinwirt-schaft) samprata yra gerai įsitvirtinusigermaniškose šalyse, pvz., Vokietijoje irAustrijoje.

EUR

OPO

S SĄJU

NG

OS SO

CIA

LINĖ EKO

NO

MIK

A

19

1 lentelė. „Socialin�s ekonomikos“ koncepcijos nacionalinio pripažinimo laipsnis

EUR

OPO

S SĄ

JUN

GO

S SO

CIA

LIN

Ė EK

ON

OM

IKA

18

Šalis Pagal valdžiosinstitucijas

Pagal socialinėsekonomikos įmones

Pagal akademinį /mokslo sektorių

Naujosios valstybės narės

Pastaba: Klausimyno klausimas: Ar SE koncepcija pripažįstama jūsų šalyje?

Kalbant apie SE institucines formas arba sujomis susijusią sąvoką, kurią kiekviena šalislaiko priimtiniausia, buvo pastebėta, kadįvairiose šalyse jos labai smarkiai skiriasi, ta-čiau visur egzistuoja bendras tikrų naciona-linių formų branduolys, kurį sudarokooperatyvai, savidraudos draugijos, asocia-cijos ir fondai, kurie, ekspertų nuomone, jųšalyse priklauso SE.

Kartu su šiais keturiais struktūriniais kom-ponentais minimos ir kitos konkrečios for-mos, pvz., socialinės firmos, misericórdias(Portugalijos labdaros asociacijos), insti-tuições particulares de solidariedade social(Portugalijos socialinės solidarumo institu-cijos), plėtros agentūros, bendruomeniųfondai, istituzioni di pubblica assistenza ebeneficenza (Italijos labdaros institucijos),sociedades laborales (Ispanijos darbo ben-drovės), integracijos įmonės, specialūs įdar-binimo centrai, darbuotojų dalyvaujamosjungtinės organizacijos, savanoriškos orga-nizacijos ir socialinės asociacijos.

Kelete šalių kai kurie SE komponentai pla-čiąja prasme nėra pripažįstami kaip neat-skiriamos šio socialinio sektoriaus dalys;priešingai, jie laikomi išskirtiniais ir su nie-kuo nesusijusiais. Tokiais laikomi koopera-tyvai Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje,Latvijoje ir ypač Portugalijoje.

Savidraudos draugijos (savišalpos draugi-jos) kai kuriose naujosiose Europos Sąjun-gos valstybėse narėse nepripažįstamossudėtine SE dalimi. Tai būtų galima paaiš-kinti žemu pačios SE koncepcijos pripaži-nimo lygiu ir tuo, kad šios institucinėsformos šiose šalyse neturi teisinio statuso.

21

4 SOCIALINĖS EKONOMIKOS KOMPONENTAI

Galima kalbėti apie diferencijuotą socialinęir ekonominę sritį, kai yra šiam sektoriui at-stovaujančių stiprių organizacijų. Dėl šių or-ganizacijų SE ne tik tampa matomesnė – jitaip pat gali dalyvauti rengiant ir taikant na-cionalinę ir ES viešąją politiką, taip pat gi-nant savo konkrečius interesus.

Įvairiose Europos šalyse SE įmonėms ir or-ganizacijoms atstovaujančios asociacijos da-žniausiai susiformavo sektoriaus požiūriu,duodamos pradžią atstovaujančių organiza-cijų „šeimų“ grupėms:

– kooperatyvų šeimai: EUROCOOP(mažmeninė prekyba), ACME (draudi-mas), CECODHAS (aprūpinimasbūstu), CECOP (gamyba/darbuotojai),COGECA (ūkininkavimas), GEBC(bankininkystė), UEPS (farmacija),

– Šie yra neseniai įsteigtos platesnės orga-nizacijos Cooperatives Europe nariai,

– savidraudos draugijų šeimai: AIM (sa-vidraudos draugijos), ACME (draudi-mas), AISAM (draudimo draugijos),

– asociacijų ir socialinės veiklos organiza-cijų šeimai: CEDAG (savanoriškos aso-ciacijos), EFC (fondai), Europossocialinių NVO platforma, CEFEC (so-cialinės firmos, užimtumo iniciatyvos irsocialiniai kooperatyvai).

Dauguma šių Europos lygmens atstovauja-mųjų organizacijų yra CEP-CMAF – Eu-ropos nuolatinės kooperatyvų, savidraudosdraugijų, asociacijų ir fondų konferencijos,kuri šiuo metu yra aukščiausio lygio Euro-pos institucijų pašnekovė Europos SE sek-toriuje, nariai.

Kai kuriose šalyse šios atstovaujamosiosasociacijos peržengė sektoriaus lygmenį irsukūrė šakines organizacijas, aiškiai susiju-sias su SE. Jų pavyzdžiai gali būti CEPES –Ispanijos socialinės ekonomikos verslo kon-federacija; jai analogiška organizacija Pran-cūzijoje, CEGES – Socialinės ekonomikosįmonių ir institucijų taryba; flamandųVOSEC ir Valonijos CONCERTES orga-nizacijos Belgijoje; Socialinės ir solidariosekonomikos platforma Liuksemburge ir so-cialinės ekonomikos nuolatinė konferencijaLenkijoje.

23

5 SOCIALINĖS EKONOMIKOSPLATFORMOS IR TINKLAI

EUROPOJE

Iš makroekonomikos perspektyvos socialinėekonomika Europoje yra labai svarbi tiekžmogiškąja, tiek ekonomine prasme. Šiojesrityje dirba daugiau nei 11 mln. žmonių,kurie sudaro 6,7 proc. ES darbo užmokestįgaunančių gyventojų.

Dešimtyje naujųjų ES valstybių narių SEsektoriuje dirbančių žmonių skaičius sudaro4,2 proc. visų darbo užmokestį gaunančiųgyventojų. Šis procentas mažesnis nei

15 „senųjų“ valstybių narių vidurkis (7,0proc.) ir tokių šalių kaip Nyderlandai (10,7proc.), Airija (10,6 proc.) arba Prancūzija(8,7 proc.).

Asociacijų, fondų ir kitų panašių organiza-cijų šeima (3-ioji skaičių skiltis) sudaro di-džiausią Europos SE komponentą. Tačiaunaujosiose valstybėse narėse ir Italijoje, Is-panijoje, Suomijoje ir Švedijoje didžiausiašeima – kooperatyvai ir pan.

25

6 EUROPOS SĄJUNGOS SOCIALINĖEKONOMIKA SKAIČIAIS2

2 SE statistinės informacijos Europoje pagrindą sudaro antriniai duomenys ir tai dažniausia 2002–2003 m. duomenys. Kaikuriose šalyse, daugiausia naujosiose ES valstybėse narėse, iki šios studijos nebuvo jokių kiekybinių duomenų, ir šiainformacija reikėtų naudotis atsargiai.

Siekiant papildyti makroekonominius duo-menis, Europos SE dinamiškumas ir socia-linis-ekonominis turtingumas taip patsuvokiamas pasiremiant konkrečiais atve-jais, kurie rodo priemonių, kurias SE siūlodaugybei Europos visuomenės poreikių irlūkesčių tenkinti, pliuralizmą, atskleidžian-čiais šių organizacijų įgyjamų formų turtin-gumą ir aiškiai parodančius, kad nepaisantkonkrečios dinamikos įvairovės galima nus-tatyti bendrą nuostatą: jų priklausymą so-cialiniam ir ekonominiam sektoriui,užimant vietą tarp tradicinės privačiosioskapitalistinės ekonomikos ir viešosios eko-nomikos.

Toliau pateikiami atvejai, kurie buvo atrin-kti padedant tyrimo korespondentams vi-sose šalyse, rodo SE praktikos Europojeįvairovę:

– Cooperativa Sociale Prospettiva: labiausiainepalankiose sąlygose atsidūrusių asmenųintegravimas į darbo rinką gaminant me-ninės keramikos dirbinius (www.prospet-tivacoop.it);

– Chèque Déjeuner kooperatyvas: darbovietų, turinčių vertę, kūrimas (www.che-que-dejeuner.com);

– Irizar grupė: antrasis pagal dydį Europojeprabangių autobusų gamintojas (www.iri-zar.com);

– Multipharma – stambus farmacijos koo-peratyvas (www.multipharma.be);

– Lietuvos kredito unijos – finansinio integ-ravimo organizacija (www.lku.lt);

– „Dairygold“ žemės ūkio kooperatyvų drau-gija: parama ūkininkams (www.dairy-gold.ie);

– Anecoop: ūkininkų kooperatinė grupė, de-rinanti vietinę ir žemės ūkio plėtrą su tec-hnologinėmis inovacijomis(www.anecoop.com);

– Estijos kooperatinio būsto asociacijų są-junga; virš 100 000 žmonių gyvena koo-peratiniame būste (www.ekyl.ee);

– COFAC – didžiausias Portugalijos uni-versitetų kooperatyvas, kuriantis žinių iržmogiškąjį kapitalą (www.ulusofona.pt);

– Cooperación y Desarrollo de Bonares: vie-tos lygmens viešojo ir privačiojo sekto-riaus bendradarbiavimas ir plėtra(www.bonares.es);

– Kipro jūros tarnybų kooperatinė draugija(COMARINE)(www.comarine.com.cy);

– Consorzio Beni Culturali Italia: pirmoji pa-slauga kultūrai – kurti kultūrą (www.con-sorziobeniculturali.it) ;

– Statybos draugija „Britannia“: antroji pagaldydį statybos draugija Jungtinėje Kara-lystėje (www.britannia.co.uk);

27

EUR

OPO

S SĄ

JUN

GO

S SO

CIA

LIN

Ė EK

ON

OM

IKA

26

Belgija 17 047 12 864 249 700 279 611Prancūzija 439 720 110,100 1,435,330 1 985 150Airija 35 992 650 118 664 155 306Italija 837 024 pastaba* 499 389 1 336 413Portugalija 51 000 pastaba* 159 950 210 950Ispanija 488 606 3 548 380 060 872 214Švedija 99 500 11 000 95 197 205 697Austrija 62 145 8,000 190,000 260,145Danija 39 107 1 000 120 657 160 764Suomija 95 000 5 405 74 992 175 397Vokietija 466 900 150 000 1 414 937 2 031 837Graikija 12 345 489 57 000 69 834Liuksemburgas 748 netaikoma 6 500 7 248Nyderlandai 110 710 netaikoma 661 400 772 110Jungtinė Karalystė 190 458 47 818 1 473 000 1 711 276Kipras 4 491 netaikoma netaikoma 4 491Čekija 90 874 147 74 200 165 221Estija 15 250 netaikoma 8 000 23 250Vengrija 42 787 netaikoma 32 882 75 669Latvija 300 netaikoma netaikoma 300Lietuva 7 700 0 netaikoma 7 700Malta 238 netaikoma netaikoma 238Lenkija 469 179 netaikoma 60 000 529 179Slovakija 82 012 netaikoma 16 200 98 212Slovėnija 4 401 270 netaikoma 4 671IŠ VISO 3 663 534 351 291 7 128 058 11 142 883

2 lentelė. Apmokamas darbas Europos Sąjungos kooperatyvuose, savidraudos draugijose,asociacijose ir kitose panašiose organizacijose (2002–2003 m.)

Šalis KooperatyvaiSavidraudos

draugijosAsociacijos IŠ VISO

* Savidraudos draugijų duomenys Italijoje yra sujungiami su kooperatyvų duomenimis, o Portugalijoje –su asociacijų duomenimis.

7 ĮMONIŲ IR ORGANIZACIJŲ PAVYZDŽIAI SOCIALINĖJE

EKONOMIKOJE

SE koncepcija yra glaudžiai susijusi su pa-žangos ir socialinės sanglaudos koncepcijo-mis. Kooperatyvų, savidraudos draugijų,asociacijų, fondų ir kitų socialinių įstaigų in-dėlis Europos visuomenei gerokai pralenkiatą indėlį, kurį tik ekonominiu požiūriu at-spindi BVP ir kuris tikrai nėra mažas. Šiosocialinio sektoriaus potencialas kurti so-cialinę pridėtinę vertę yra milžiniškas kaipir šio potencialo daugiaspektis ir itin koky-binio pobūdžio realizavimas, todėl ne visadalengva jį suprasti ir kiekybiškai įvertinti. Ištiesų šioje srityje ir toliau bandoma nepai-syti vertybių ir gerovės vertinimo metodų.

Daugybė tyrimų parodė, kad SE formuojaerdvę, kuri reguliuoja šią sistemą siekiant la-biau subalansuoto socialinio ir ekonominiovystymosi modelio. Toks reguliavimas pasi-reiškia įvairiais lygmenimis pagal socialinėsir ekonominės veiklos apibrėžimą, paslaugųprieinamumą (geografiniu, socialiniu, fi-nansiniu ir kultūriniu požiūriu), jo gebėjimąsuderinti paslaugas su poreikiais ir pagal jogebėjimą kurti stabilumą itin ciklinės eko-nomikos sąlygomis. Taip pat buvo atskleis-tas SE gebėjimas kurti naujas visuomenėsgalimybes ir nuostata, kad tai yra– socialinissektorius, pradėjęs tokį plėtros procesą, ku-riame žmogui teikiama pirmenybė.

Sritys, kuriose pasiektas aukščiausio lygiomokslinis, socialinis ir politinis sutarimasdėl SE indėlio socialinės pridėtinės vertėspožiūriu pripažinimo: socialinė sanglauda,užimtumas, socialinė ir ekonominė organi-zacija, demokratijos vystymas, socialinėsnaujovės ir vietos vystymas. Tačiau SE taippat pasižymi reikšmingu indėliu užtikrinantteisingą pajamų ir turto paskirstymą, ku-riant ir teikiant gerovės paslaugas (pvz., so-cialines, sveikatos priežiūros ir socialinėsapsaugos paslaugas), užtikrinant tvarų vys-tymąsi, daugiau demokratijos ir visuomenėsdalyvavimą ir didinant viešosios politikosveiksmingumą.

Socialinė sanglauda: SE, grįsdama kelią vie-šosioms priemonėms kovoje su socialine at-skirtimi ir jas papildydama, pademonstravosavo gebėjimą dviem būdais didinti socia-linę sanglaudą. Pirmiausiai ji prisidėjo prieakivaizdžiai nepalankioje padėtyje atsidū-rusių žmonių ir nepalankių geografinių re-gionų socialinės ir darbo integracijos; taiypač akivaizdžiai pasireiškė asociacijų,fondų, integracinių ir kitų socialinių įmo-nių, sumažinusių skurdą ir atskirtį, atveju.Antra, dėl SE pakilo visuomenės demokra-tinės kultūros lygis, padidėjo jos socialiniodalyvavimo laipsnis ir pavyko sudaryti gali-mybes toms socialinėms grupėms, kuriosanksčiau nebūdavo įtraukiamos į ekono-

29

– Vzajemna – sveikatos ir medicininių iš-laidų draudimas (www.vzajemna.si);

– MACIF – didžiausia Prancūzijos savid-raudos draugija (www.macif.fr);

– Tapiola grupė – draudimas, bankinin-kystė, taupymas ir investicijos (www.ta-piola.fi);

– Sveikatos priežiūros draugija „Benenden“(www.benenden-healthcare.org.uk);

– Shelter – stambi labdaros organizacija be-namiams(www.england.shelter.org.uk);

– Alte Feuerwache Köln – savivaldos prin-cipu veikiantis socialinis ir kultūros cen-tras (www.altefeuerwachekoeln.de) ;

– Artisans du Monde – pirmoji sąžiningosprekybos su trečiuoju pasauliu asociacija(www.artisansdumonde.org);

EUR

OPO

S SĄ

JUN

GO

S SO

CIA

LIN

Ė EK

ON

OM

IKA

28

8 SOCIALINĖ EKONOMIKA SOCIALINĖS NAUDOS RAMSTIS

– Motivacio – neįgaliųjų socialinės integra-cijos fondas (www.motivacio.hu);

– Fondazione Cariplo: ištekliai, skirti padėtipilietinėms ir socialinėms įstaigoms teiktigeresnes paslaugas bendruomenei(www.fondazionecariplo.it);

– Trångsviksbolaget AB – bendruomenėsverslas šiaurinėje Švedijoje (www.trang-sviken.se);

– ONCE – Ispanijos aklųjų organizacija,integruojanti neįgalius žmones į darborinką ir teikianti socialines paslaugas(www.once.es);

– Savitarpio pagalbos asociacija Flandria –galimybė naudotis papildomomis sveika-tos paslaugomis (www.flandria.pl).

labai sėkmingas. Pagrindinis šių sistemųveiksnys – stabili įvairių regiono atstovų, da-lyvaujančių skatinant SE augimą, pvz., užšiuos reikalus atsakingų vyriausybės agen-tūrų, universitetų, federacijų ir pačios socia-linės ekonomikos verslo sektoriaus, sąjunga.Pavyzdžiai galėtų būti Kvebekas, Mondra-góno kooperatinė korporacija ir CEPES-Andalūzijos sistema Pietų Ispanijoje.

Tačiau valdžios ir privačios institucijos nau-jovėms neskyrė deramo finansavimo. Pir-menybė buvo teikiama technologijų, o nekitų formų inovacijoms, kurių atžvilgiu SEužima svarbesnę padėtį, finansuoti.

Užimtumas: Būtent reguliuojant daugybępusiausvyros sutrikimų darbo rinkoje SEsukuriama socialinė pridėtinė vertė tampaaiškiai ir akivaizdžiai matoma. Nereikėtųstebėtis tuo, kad Europos valstybių vyriau-sybėse būtent darbo ir socialinių reikalų mi-nisterijos būna dažniausiai atsakingos užSE augimo skatinimą. Pačioje Europos Są-jungos Lisabonos strategijoje SE pabrėžti-nai pripažįstama užimtumo politikosšerdimi.

Visų pirma SE prisidėjo kuriant naujasdarbo vietas, išsaugant darbo vietas sekto-riuose ir įmonėse krizių atvejais ir (arba)gresiant uždarymui, didinant darbo vietųstabilumo lygį, darbo vietas iš šešėlinės eko-nomikos pervedant į oficialią ekonomiką, iš-saugant įgūdžius (pvz., amatus), tiriantnaujas profesijas (pvz., socialinio pedagogo)ir kuriant galimybes į darbą ypač nepalan-kioje padėtyje atsidūrusioms žmonių gru-pėms, esančioms socialinėje atskirtyje.Pastarųjų keleto dešimtmečių statistikosduomenys parodė, kad ji yra galingas darbovietų kūrimo sektorius Europoje, atidžiaužvelgiantis į užimtumą nei kiti ekonomikossektoriai (žr. CIRIEC 2000 m.).

Tačiau SE pati savaime nėra panacėja Eu-ropai. Pagrindinės specifinės problemos ri-boja jos potencialą. Rimtamakroekonominė problema – perdėtas sek-toriaus ir jo iniciatyvų suskaidymas ir jostruktūrinis pasipriešinimas grupių forma-vimui. Kita didelė problema – SE organi-zacijų struktūros kitimo tendencija, kainunyksta jų konkretūs ypatumai arba netvirsta tradiciniais pelno siekiančių įmoniųypatumais labiausiai su rinka susijusių SEįmonių atveju arba kai jos tampa valstybi-nių organų instrumentu ar net nuo jų prik-lausomos (iš dalies finansiškai), kai jųįprastiniai santykiai susiejami su valdžios in-stitucijomis. Šis reiškinys žinomas kaip or-ganizacinis izomorfizmas. Jei SE tikrai norisėkmingai išvystyti savo potencialą, ji turisukurti mechanizmus, kaip pasipriešinti to-kiam ypatumų nunykimui arba išsigimimui,organizuoti savaiminio vystymosi mecha-nizmus, kurie neleistų jai tapti priklausomanuo kitų dviejų sektorių ir sudaryti sąjun-gas. Mikroekonominiu požiūriu, pagrindi-nės problemos – tai sunkumai, su kuriaissusiduria SE įmonės ir organizacijos siek-damos pritraukti kapitalą savo investicijomsir veiklai finansuoti, taip pat įtampa išlai-kant strateginius žmogiškuosius išteklius.

Europos kūrimas: SE istoriškai niekada ne-buvo atsieta nuo Europos kūrimo projekto,nuo Romos sutarties, kurioje kooperatyvaiaiškiai pripažįstami verslininkystės formo-mis, nuo Konstitucijos Europai projekto,kuriame minima socialinė rinkos ekono-mika. Siekiant Europos Sąjungos „Vakarų“valstybių gerovės ir pažangos lygio, Europossocialiniam ir ekonominiam modeliui būti-nas SE indėlis, nes SE įrodė, kad ji gali už-imti erdvę, kurioje suderinami ekonominiaiir socialiniai aspektai, kuri yra tarpininkėtarp viešųjų institucijų ir pilietinės visuo-menės ir kurioje ištaisomi pliuralistinės

EUR

OPO

S SĄJU

NG

OS SO

CIA

LINĖ EKO

NO

MIK

A

31

minį procesą ir viešosios politikos, ypač kuriformuojama vietiniu ir regioniniu lygmeniu,rengimo bei taikymo procesą, išdėstyti savonuomonę ir dalyvauti derybose.

Vietinis ir regioninis vystymasis: SE yra irstrateginis vietinio ir regioninio vystymosivariklis. Išties, joje pastebimas milžiniškasiš vidaus kylančių plėtros procesų aktyvi-nimo kaimo vietovėse potencialas, smun-kančių pramoninių rajonų atgaivinimo irnuskurdusių miesto rajonų atkūrimo ir at-gaivinimo potencialas, trumpai tariant, iš vi-daus kylančio ekonominio vystymosiproceso rėmimo, didelių teritorijų konku-rencingumo atkūrimo ir palankių sąlygų jųintegracijai nacionaliniu ir tarptautiniu lyg-meniu užtikrinimo ir didelių teritorinių pu-siausvyros sutrikimų sutvarkymopotencialas. Šį gebėjimą patvirtina argu-mentai, atitinkantys Nobelio premijos lau-reatės Gunnar Myrdal ekonominės plėtrosteorijos koncepcinius parametrus, nes jisskatina sklaidos poveikį (vietos lygmens vys-tymosi ir kaupimo procesus) ir sumažinaregresą arba atgalinį poveikį: a) turint ome-nyje jo autentišką pelno ir perteklinių lėšųpaskirstymo logiką, labiau pastebimas po-linkis vėl investuoti pelną į tą geografinį re-gioną, kur jis buvo sukurtas; b) jis pajėgusmobilizuoti ne tik atstovus, geriausiai pa-žįstančius savo aplinką ir turinčius geriau-sias galimybes inicijuoti tinkamasiniciatyvas, bet ir vietos išteklius; c) jis pajė-gus sukurti ir paskleisti verslumo kultūrą irverslo struktūrą; d) jis gali pradėti ekono-minę veiklą ir (arba) ją išplėsti pagal vietosporeikius (pvz., bendruomenės paslaugas)ir (arba) vietinę gamybos struktūrą; e) jisgali vykdyti ekonominę veiklą, rizikuoda-mas išnykti dėl nepakankamo pelningumo(pvz., amatai) arba dėl stiprios konkurenci-jos (tradicinių pramonės įmonių); f ) jis galikurti socialinį kapitalą taip, kaip tai sup-

ranta R. Putnam – kaip esminį institucinįpamatą įvairiai ekonomikos plėtrai skatinti.

Analogiškai tam tikrus SE ypatumus pa-ryškino dabartinės globalizacijos sąlygos, kaigamybos procesų perkėlimas nuolat kelia iš-šūkius regionams: autentiška SE kontrolėsir sprendimų priėmimo forma, paremta de-mokratiniais principais ir piliečių dalyva-vimu, pasižymi tendencija laikyti savorankose savo regiono pilietinės visuomenėsekonominio proceso vadžias (kitaip nei ka-pitalo investuotojų atveju), geriau įtvirtinantįmones bendruomenėje ir suteikiant vieti-niam regionui didesnę autonomiją, kad jispats galėtų apibrėžti savo vystymosi modelį.

Inovacijos: SE gebėjimai inovacijų srityjeįvairiose J. Shumpeterio nustatytose di-mensijose (produktų, procesų, rinkos ir or-ganizacijų) yra ne mažiau svarbūs, ypačEuropos visuomenės permainų procesuose.Tiesioginis ryšys tarp šio socialinio sekto-riaus ir visuomenės suteikia jam ypatingągebėjimą nustatyti naujus poreikius, nuk-reipiant juos į viešojo administravimo sek-torių ir tradicines pelną gaunančias privačiasįmones ir tam tikrais atvejais pateikiant pa-siūlymus dėl kūrybiškų, novatoriškų prie-monių. Pvz., 19-ajame amžiuje savitarpiopagalbos draugijos ir savišalpos draugijosbuvo pirmosios, kurios atsiliepė į naujospramoninės visuomenės poreikius, ap-drausdamos sveikatos riziką, ir jos buvo su-sijusios su darbo klasės pajamų palaikymu,reikšmingų socialinių ir institucinių naujo-vių, kurios buvo viešųjų socialinės apsaugossistemų Europoje pirmtakės, formavimu.Daugybę būdų, kuriais SE organizacijosbuvo susietos su šiuo procesu, atspindi so-cialinės apsaugos modelių įvairovė.

Taip pat ir technologinių inovacijų srityje,ypač kuriant SE naujovių sistemą, naujųidėjų ir inovacijų kūrimas ir skleidimas buvo

EUR

OPO

S SĄ

JUN

GO

S SO

CIA

LIN

Ė EK

ON

OM

IKA

30

Šį svarbų socialinį sektorių teisėkūros ir po-litikos prasme plačiai pripažįsta įvairių ESvalstybių institucijos.

Šią sistemą apibūdinančiomis norminėmisnuostatomis nustatomi trys šio sektoriauspripažinimo tipai: 1) kitokios šių organiza-cijų tapatybės, kuriai būtinas specialus po-žiūris, aiškus valdžios institucijųpripažinimas. Šiuo požiūriu įstatymo tik-slas – suteikti joms privataus subjekto sta-tusą; 2) šių organizacijų galių ir laisvės veiktibet kuriame ekonominės ir socialinės veik-los sektoriuje pripažinimas; 3) SE kaip pa-šnekovo įvairių viešosios politikospriemonių rengimo ir taikymo procese vaid-mens pripažinimas, laikant ją bendrų spren-dimų priėmimo ir politikos priemoniųbendro vykdymo subjektu.

Europoje įvairioms SE formoms šiose tri-jose srityse ne visada suteikiamas deramasinstitucionalizacijos lygis.

Kalbant apie pirmąjį pripažinimo tipą, nevisos SE formos vienodai pripažįstamosįvairių Europos Sąjungos valstybių teisinėsesistemose.

Kooperatyvų, kurie aiškiai pripažįstamiRomos sutarties 48 straipsnyje, taip pat įvai-rių valstybių narių, pvz., Graikijos, Italijos,Portugalijos ir Ispanijos konstitucijose kaipspecifinis įmonės tipas, atveju, nors yra jų

reguliavimo sistema, kurios pagrindu jie galiveikti ir kuri užtikrina narių ir trečiųjų šaliųteises, ne visada yra konkretus nacionalinisįstatymas, reglamentuojantis visų koopera-tyvų veiklą. Iš tiesų tokiose šalyse kaip Da-nija, Čekija ar Jungtinė Karalystė trūkstabendrųjų kooperatyvų įstatymų, nors joseyra tam tikri konkrečių tipų kooperatyvamsskirti įstatymai, pvz., būsto kooperatyvamsDanijoje, kredito kooperatyvams arba kre-dito unijoms Jungtinėje Karalystėje ir Čeki-joje. Visiškai kitokia padėtis kitose šalyse,pvz., Ispanijoje, Italijoje ar Prancūzijoje, ku-rios kenčia nuo šios srities teisėkūros inflia-cijos, kuomet veikia įvairūs įstatymai pagalkooperatyvų tipus ir valdymo lygį (naciona-linį arba regioninį).

Analogiška padėtis yra dėl formų, kurias SEįgyja Europoje, teisinio statuso skirtumų.Galima būtų išskirti tris šalių grupes: pir-mosios grupės šalyse yra speciali teisėkūraSE formoms, antrosios grupės šalyse yratam tikros įstatyminės nuostatos, apiman-čios SE organizacijas, kurios išsibarsčiusiosįvairiuose įstatymuose, o trečiosios grupėsšalyse nėra jokių teisinių nuostatų, regla-mentuojančių kokias nors SE formas.

Teisės aktų stygius gali sukelti rimtų sun-kumų, susijusių su grupių, norinčių įsteigtiSE organizacijas, teisine padėtimi: teisinėsistema gali tapti stabdžiu visuotinai die-

33

visuomenės ir ekonomikos socialiniai irekonominiai pusiausvyros sutrikimai.

Naujų valstybių narių ekonomika ir visuo-menė yra įžengusios į ilgą perėjimo iš ko-munistinių planavimo sistemų įreguliuojamą rinkos ekonomiką procesą.Koregavimai, kuriuos jos yra atlikusios perpastaruosius kelerius metus, turėjo rimtųpasekmių jų atitinkamoms SE sritims, visųpirma kooperatyvų sektoriuje, kuris daugelįdešimtmečių ir net pereinamuoju į rinkosekonomiką laikotarpiu buvo instrumentali-zuotas. Nepaisant to, priešingai kai kurioms

EUR

OPO

S SĄ

JUN

GO

S SO

CIA

LIN

Ė EK

ON

OM

IKA

32

9 TEISĖKŪRA EUROPOSSĄJUNGOS SE SUBJEKTAMS

prognozėms, šis sektorius nebuvo plačiaiišardytas. Savidraudos draugijos, asociacijosir fondai, praėjus pusei šimtmečio po jų iš-nykimo, vis dažniau sulaukia dėmesio irplinta kartu su pilietinės visuomenės, socia-linių judėjimų ir profesinių sąjungų vysty-musi šiose šalyse.

„Trečiojo ramsčio“ kūrimas yra svarbus nau-josioms valstybėms narėms, jei jos siekia va-dovautis Europos vystymosi modeliu irgreitai bei deramai integruotis į Europos so-cialinį modelį.

asociacijų ir fondų atveju, motyvuojant jų nepelno prigimtimi ir jų išteklių ir pertekliniųlėšų paskirstymo būdu, kurie suteikia pirme-nybę socialinės ir (arba) visuotinės svarbosveiklai. Tokią teisėkūrą pastaraisiais metaissustiprino daugybė šalių. Tokios teisėkūrospavyzdžiai: Ispanijos aktas 43/2002, kuriuobuvo priimta NPO mokesčių sistema, Itali-jos aktas 460/1997 dėl ONLUS arba socia-linių paslaugų ne pelno organizacijų irVokietijos „Socialinis įstatymas“ (Sozialge-setzbuch), reglamentuojantis ne pelno orga-nizacijas. Kalbant apie kooperatyvus,daugelis šalių, turinčių specialią mokesčių sis-temą, netaiko jos visiems kooperatyvams.Pvz., Airijoje ji taikoma tik kredito unijoms,o Graikijoje – tik žemės ūkio kooperaty-vams.

Institucinėje sistemoje taip pat apibrėžiamosSE leistinos veiklos ribos įvairiuose sociali-nės ir ekonominės veiklos sektoriuose. Nors

EUR

OPO

S SĄJU

NG

OS SO

CIA

LINĖ EKO

NO

MIK

A

35

giant naujas formas, kai esamų formų ne-įmanoma pritaikyti naujiems poreikiams.Šiuo požiūriu naujų teisės aktų, per pasta-ruosius kelerius metus atsiradusių įvairiosešalyse, kaip antai specialūs socialinių įmoniųįstatymai (2003 m. įstatymas Suomijoje,2004 m. įstatymas Lietuvoje ir Įstatymas118/2005 Italijoje), socialinių kooperatyvųįstatymai (2006 m. įstatymai Lenkijoje irPortugalijoje) ir socialinių paslaugų ne pelnoorganizacijų įstatymai (Dekretas 460/1997Italijoje) arba esamų įstatymų modifikacijos,kurių tikslas – atspindėti naujas formas(pvz., kolektyvinio intereso kooperatinėsbendrovės, sukurtos Prancūzijoje 2001 m.arba socialinės iniciatyvos kooperatyvai, kurieper pastaruosius kelerius metus atsirado įvai-riuose Ispanijos kooperatyvų įstatymuose),paskirtis – sukurti dirvą besiformuojančiai„naujai socialinei ekonomikai“. Itin svarbūsnaujausi teisės aktai, per pastaruosius keletąmetų išleisti kelete naujų Europos Sąjungosvalstybių narių.

Naujasis Europos lygmeniu priimtas Euro-pos kooperatinės bendrovės statutas jau su-daro palankias sąlygas šiai SE formai, ne tikgerinant tarptautinę veiklą vykdančių Euro-pos kooperatyvų galimybes, bet svarbiausia– vystant šį sektorių šalyse, kurios neturi sa-vojo statuto, pvz., Jungtinėje Karalystėje, arbatais atvejais, kai šių teisinių formų socialinisprestižas nepaliaujamai mažėjo, nes jos buvolaikomos senojo režimo liekana, pvz., naujo-siose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse na-rėse.

Analogiškai pasiūlymų dėl Europos savid-raudos draugijų statuto ir dėl Europos aso-ciacijų pašalinimas iš Europos Komisijosdarbotvarkės kelerius pastaruosius metusbuvo rimtas žingsnis atgal sudarant geresnesgalimybes plačiai diegti SE formas šiame že-myne.

SE organizacijų specifikos pagrindą sudarotam tikros būdingos savybės ir principai. Tai-syklių, kuriomis vadovaujasi šios organizaci-jos, tikslas – atspindėti šią specifiką, be kitųdalykų, nustatant demokratinio sprendimųpriėmimo principą ir pelno bei pertekliniųlėšų paskirstymo apribojimus. Tačiau šis spe-cifinis modus operandi nėra neutralus. Šiųteisinių formų taikymas sukelia steigėjų gru-pių ir ūkio subjektų veiklos sąnaudų santy-kinį padidėjimą, palyginti su kitomis privačiųįmonių formomis. Išlaidos, atsirandančios dėlSE organizacijų ypatumų, atitinka socialiniųsąnaudų perėmimą, susietą su demokratiniusprendimų priėmimo procesu, pertekliniųlėšų paskirstymo būdu ir gaminamų prekiųbei teikiamų paslaugų, kurios dažniausiabūna socialinės ir (arba) visuotinės svarbos,pobūdžiu, palyginti su tradicinių pelno sie-kiančių įmonių privačių išlaidų perkėlimu ki-tiems.

Siekiant užtikrinti vienodas galimybes įvai-rių tipų organizacijoms ir turint omenyje, kadnelygi padėtis reikalauja taikyti skirtingas są-lygas, teisinėje sistemoje turėtų būti numato-mos priemonės, kuriomis būtų siekiamakompensuoti nesklandumus, kuriuos savoveikloje patiria tų teisinių formų subjektai,kurių galimybės yra prastesnės. Šiomis prie-monėmis gali būti dotacijos, tačiau jos taippat gali įgyti mokesčių nuolaidų formą. Ta-čiau įstatymų rengėjai kartu turėtų nustatytitinkamus mechanizmus, kurie užkirstų keliąoportunistinei kai kurių ūkio subjektų elgse-nai, kad jie negalėtų pasinaudoti kompensa-cijomis už tai, kad priėmė šias formas,neprisiimdami atitinkamų su jomis susijusiųišlaidų.

Daugumoje Europos Sąjungos vakarų val-stybių keturioms pagrindinėms SE teisinėmsformoms taikomas tam tikras specialus mo-kesčių režimas. Tokių specialių fiskaliniųpriemonių teikiama nauda yra didesnė

EUR

OPO

S SĄ

JUN

GO

S SO

CIA

LIN

Ė EK

ON

OM

IKA

34

SE formų teisinėse nuostatose pripažįstamajų teisė laisvai veikti rinkoje kaip bet kuriamkitam privačiam subjektui, sektoriaus regla-mentuose gali būti numatomos kliūtys jiemspatekti į tam tikras veiklos sritis ir laisvai josevystytis. Savidraudos draugijų atveju būtųgalima išskirti tris ekonominių sektorių vyk-domo vystymo modelius: yra šalių, kuriosesavidraudos draugijos gali veikti daugybėjesričių, kaip antai Jungtinėje Karalystėje, da-lyvaudamos įvairiausioje veikloje, pradedantvandens tiekimu ir baigiant sportu; kitojegrupėje šalių veiklos sritis apsiriboja tam tik-rais sektoriais, pvz., sveikatos priežiūros arbasveikatos ir saugos draudimo; o paskutinėjegrupėje šios formos nėra. Be to, tais atvejais,kai sektoriaus taisyklės neleidžia padalyti ri-zikos, draudimo kooperatyvai ir draudimodraugijos negali būti steigiamos. Ši padėtisyra panaši ir kitų ekonomikos sektorių koo-peratyvų atveju.

Paskutinįjį šimtmečio ketvirtį Europos Są-jungoje buvo daugybė nacionalinių ir regio-ninių vyriausybių, įgyvendinusių viešąjąpolitiką su aiškiomis nuorodomis į visą so-cialinę ekonomiką arba į jos komponentus.Apskritai jos suformavo sektorių politikos sritis, kuriose buvo aiškios, nors fragmentiš-kos ir padrikos nuorodos į socialinę ekono-miką sudarančias institucines formas. Taiaktyvi užimtumo politika, apimanti dar-buotojų kooperatyvus ir integracijos įmo-nes, socialinių paslaugų politika, kuriojepagrindinį vaidmenį vaidino asociacijos,fondai ir kitos ne pelno organizacijos, žemėsūkio ir kaimo plėtros politika, kurioje daly-vavo žemės ūkio kooperatyvai, nuorodos įtaupymo savidraudos draugijas socialinėsapsaugos sistemų pagrindu. Vėliau neįpras-tiniu būdu atsirado SE būdingos politikospriemonės, vienos sutelktos į rinkoje vei-kiančias įmones, o kitos – orientuotos į nepelno organizacijas, tačiau retai apimančiostiek viena, tiek kita. Tačiau šių politikospriemonių sklaida Europos Sąjungos val-stybėse buvo nevienalytė tiek savo mastu,tiek turiniu.

Daugelio ES valstybių vyriausybėse įsteigtiaukšto lygio organai, turintys aiškią, pripa-žintą atsakomybę už reikalus, susijusius su

SE. O būtent: Belgijos valstybės sekretoriustvaraus vystymosi ir socialinės ekonomikosklausimams, Ispanijos darbo ministerijos irkeleto regioninių vyriausybių Socialinėsekonomikos direktoratas, Prancūzijos vy-riausybės ministerijų delegacija inovacijų,socialinių eksperimentų ir socialinės eko-nomikos klausimais, Socialinės ekonomikosskyrius – FAS Airijoje, Ekonominio vys-tymo ministerijos Kooperatinių organiza-cijų generalinis direktoratas ir Socialiaiatsakingų ne pelno organizacijų agentūraItalijoje, Maltos vyriausybės Šeimos ir so-cialinio solidarumo ministerijos NVO ryšiųskyrius, Instituto António Sérgio do SectorCooperativo (INSCOOP) Portugalijoje irMinistrų kabineto Socialinių įstaigų skyriusbei Iždo Labdaros ir trečiojo sektoriaus fi-nansavimo skyrius Jungtinėje Karalystėje.

Politikos priemonės, kurios iš tikrųjų buvoįgyvendintos SE paskatinti, yra įvairių tipų.Pagal jų taikomus instrumentus jas galimabūtų skirstyti į institucinės politikos prie-mones, sklaidos, mokymo ir mokslinių ty-rimų politikos priemones, finansinėspolitikos priemones, paramos politikos prie-mones su tikromis paslaugomis ir paklau-sos politikos priemones.

37

10 EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲĮ SOCIALINĘ EKONOMIKĄ

ORIENTUOTA VIEŠOJI POLITIKA

Per pastaruosius tris dešimtmečius ES val-džios institucijų skiriamas dėmesys SE visąlaiką augo, nors ir netolygiai ir įvairiose in-stitucijose skirtingai. SE vaidmens reikšmėEuropos socialiniame ir ekonominiame vys-tymesi laipsniškai įgijo pripažinimą ir jikartu tapo Europos socialinio modelio ker-tiniu akmeniu.

Ilgas kelias į institucinį SE pripažinimą irspecialių Europos politikos priemoniųstruktūrizavimą prasidėjo devintajame de-šimtmetyje. Aukščiausias taškas buvo pa-siektas 1989 m. priėmus Komisijos irTarybos komunikatą dėl „Socialinės ekono-mikos“ sektoriaus įmonių: Europos rinka besienų“, kuriame siūloma sukurti statutų pa-vidalo Europos teisinę bazę kooperatyvams,asociacijoms ir savidraudos draugijoms, irEuropos Komisijos XXIII generaliniamesekretoriate įkūrus Socialinės ekonomikosskyrių.

Svarbiomis SE lyderėmis buvo ir kitos dviinstitucijos:

– Europos ekonomikos ir socialinių reikalųkomitetas (EESRK) – Europos Sąjungoskonsultacinis organas. Jo III grupėje yraSE atstovų, kurie sukūrė „Socialinės eko-nomikos kategoriją“. EESRK itin aktyviaidirbo pastaraisiais metais ir pateikė keletąnuomonių.

– Europos Parlamentas. Jis pirmiausia 1990m. įsteigė Europos Parlamento Jungtinęsocialinės ekonomikos grupę.

Kitas organas – Kooperatyvų, savidraudosdraugijų, asociacijų ir fondų konsultaciniskomitetas (CCCMAF). Jis buvo įsteigtas1998 m. teikti rekomendacijas įvairiais klau-simais, susijusiais su SE rėmimu EuroposSąjungos lygmeniu. Šis komitetas buvo pa-naikintas 2000 m. restruktūrizavus Komi-siją, tačiau pačių šio sektoriaus organizacijų– Nuolatinės Europos kooperatyvų, savid-raudos draugijų, asociacijų ir fondų konfe-rencijos (CEP-CMAF) – iniciatyva buvonedelsiant atgaivintas kaip Europos plat-forma, kurios paskirtis atlikti Europos in-stitucijų pašnekovo funkciją.

Įgyvendindamos priemones ES institucijosnuolat susiduria su dvejopa socialinės eko-nomikos problema: jos silpnas teisinis pa-grindas ir nepakankamas koncepcinisapibrėžimas, kuriame bandoma išsiversti beaiškių nuorodų į pagrindinius Europos Są-jungos dokumentus (Romos ir Mastrichtosutartis) ir kuris ( jei toks iš viso yra) grin-džiamas ne tiek vykdoma veikla ir gausybeįvairių sąvokų (Trečioji sistema, pilietinė vi-suomenė ir t. t.), kiek teisine forma, o tai ap-sunkina bendrą sutarimą dėl naudotinopavadinimo.

39

11 Į EUROPOS SĄJUNGOS LYGMENSSOCIALINĘ EKONOMIKĄ

ORIENTUOTA VIEŠOJI POLITIKA

Socialinė ekonomika: naujaibesiformuojantis pliuralistinėsvisuomenės sektorius

Pagrindinė ir svarbiausia tendencija, kuripastebima pastarojo meto socialinės ekono-mikos raidoje – tai jos konsolidacija Euro-pos visuomenėje socialinės naudos ramsčiotarp kapitalistinio sektoriaus ir viešojo sek-toriaus pavidalu, kurį sudaro daugybė įvai-rių subjektų: kooperatyvų, savidraudosdraugijų, asociacijų, fondų ir kitų analogiškųįmonių ir organizacijų.

Piliečių asociacinis judėjimas šiuo metusmarkiai didėja skatinant solidaraus versloiniciatyvas, orientuotas į valstybės remiamųar socialinių prekių gamybą ir paskirstymą.Išaugusį asociacinių ir kooperatinių judė-jimų bendradarbiavimą rodo daugybės jųprojektų ir darbų plėtra, kaip, pvz., sociali-nių įstaigų atveju. Šių iniciatyvų gebėjimastenkinti naujus socialinius poreikius, atsira-dusius pastaraisiais dešimtmečiais, atgaivinoSE svarbą.

SE ne tik įrodė gebėjimą veiksmingai padėtispręsti naujas socialines problemas, bet irsustiprino savo pozicijas tokiuose tradici-niuose sektoriuose kaip žemės ūkis, pra-monė, paslaugos, mažmeninė prekyba,bankininkystė ir savišalpos draudimas. Ki-taip tariant, SE save pateikia kaip institu-

ciją, kuri reikalinga stabiliam ir tvariam eko-nomikos augimui, suderinančią paslaugassu poreikiais, didinančią socialinius porei-kius tenkinančios ekonominės veiklos vertę,užtikrinančią sąžiningesnį pajamų ir turtopaskirstymą, pataisančią darbo rinkos pu-siausvyros sutrikimus ir gilinančią ekono-minę demokratiją.

Naujoji SE įgyja naujai besiformuojančiosektoriaus pavidalą, kuris darosi vis nepa-keičiamesnis, jei norima imtis deramų atsa-komųjų priemonių naujiems pasaulinėsekonomikos ir visuomenės iššūkiams. Šieiššūkiai skatina suinteresuotumo tuo vaid-meniu, kurį naujoji SE galėtų vaidinti gero-vės visuomenėje, augimą.

Reikalingas koncepcinis SEidentifikavimas

Iššūkis, kurio SE turi neatidėliotinai imtis– padaryti galą savo instituciniam nemato-mumui. Šis nematomumas paaiškinamas netik tuo, kad SE savo prigimtimi yra besifor-muojantis naujas ekonominės sistemos sek-torius, bet ir tuo, kad trūksta koncepciniojos tapatybės apibrėžimo t. y. aiškaus, tik-slaus SE sudarančių įvairių tipų įmonių irorganizacijų ypatumų ir konkrečių savybių,kurios leidžia jas atskirti nuo kitų, apibrė-žimo.

41

SE teisinio pripažinimo ir matomumo po-žiūriu reikėtų paminėti Europos konferen-cijų organizavimą, EESRK nuomonių irEuropos Parlamento Jungtinės socialinėsekonomikos grupės iniciatyvų ir nuomoniųpatvirtinimą, taip pat Europos kooperatinėsbendrovės statuto patvirtinimą.

Taikomų politikos priemonių pagrindiniaitikslai, su kuriais siejama SE, yra užimtu-mas, socialinės paslaugos ir socialinė sa-nglauda, taigi šie tikslai, pralenkdami kitus,užima dvi pagrindines viešosios politikos ei-lutes: socialinė ir darbo integracija, socialinėpolitika, vietinio vystymosi ir darbo vietųkūrimo politika. ES institucijų suinteresuo-tumas į šiuos tikslus įtraukti SE – tai pa-grindinis pasiekimas, nors jis iš tiesųatskleidžia siaurą SE potencialo ir tų ypaty-bių, kurias ji galėtų sukurti Europos ekono-mikoje ir visuomenėje, suvokimą.

Nesant specialios SE skirtos Europos biu-džeto politikos, SE dalyvavimo Europos Są-jungos biudžeto politikoje pavyko pasiektitaikant užimtumo ir socialinės sanglaudospolitikos sistemą, o konkrečiai – daugiame-čius biudžetus, skirtus MVĮ ir užimtumuiskatinti, pvz., iniciatyvas ADAPT,EQUAL, skirtas socialinei ir darbo integra-cijai, Europos socialinį fondą (ESF) ir Tre-čiosios sistemos ir užimtumo bandomąjąprogramą.

Šios programos pasižymėjo plačiu struktū-ruojančiu poveikiu tiek nacionaliniu, tiektarptautiniu mastu, koordinuojant ir struk-tūruojant Europos SE federacijų, tinklų,mokslinių tyrimų, kultūros ir politikosprasme. Ypač svarbi programa EQUAL. Jiremia projektus tokiomis temomis kaip „So-cialinės ekonomikos (trečiojo sektoriaus),ypač bendruomenei svarbių paslaugų, ski-riant pagrindinį dėmesį darbo vietų koky-bės gerinimui, stiprinimas“, kuriuose

dalyvauja SE organizacijos. Jos taip pat nu-mato paskaitas ir diskusijas, kurios yra pa-grindiniai veiksniai skleidžiant šiąkoncepciją. Tai turi lemiamą poveikį tokiosešalyse kaip Lenkija, Airija ir Austrija.

Tie kuklūs pasiekimai pripažinimo srityje irvisuotinai įgyvendinant politikos priemonesEuropos bendrijos lygmeniu susiduria susunkumais, kurie atsiranda dėl ES konku-rencijos politikos ir pastaruoju metu dėl val-stybinės pagalbos politikos.

EUR

OPO

S SĄ

JUN

GO

S SO

CIA

LIN

Ė EK

ON

OM

IKA

40

12 TENDENCIJOS IR IŠŠŪKIAI

Šį segmentą daugiausia sudaro asociacijosir fondai, kuriuos apima Jungtinių TautųNacionalinių sąskaitų sistemos ne pelno insti-tucijų vadovas. Šis vadovas apima daug nepelno organizacijų, kurios nepriklauso SE,tačiau galima būtų atskirti ne pelno organi-zacijų, atitinkančių SE tapatybės kriterijus,kaip apibrėžta šiame pranešime, statistikosduomenis nuo ne pelno sektoriaus statisti-kos, parengtos pagal NPI vadovą.

SE federacijų tarpusaviokoordinavimas

Kadangi SE yra pliuralistinė ir turi daugformų, jai reikalingos stiprios organizacijos,kurios atstovautų įvairioms ją sudarančiųįmonių ir organizacijų grupėms. Tačiaujoms visoms bendra tapatybė ir bendras pa-grindinis interesas, sujungiantis visą SE,perša mintį, kad reikalinga ir patartina vi-somis jėgomis imtis procesų užtikrinti visosSE asociacinį koordinavimą tiek kiekvienuatskiru nacionaliniu lygmeniu, tiek tarpna-cionaliniu lygmeniu visoje Europoje. Kuolabiau matomas ir galingesnis SE perduo-damas kolektyvinis įvaizdis, tuo didesnėsveiksmingų priemonių ir vystymosi galimy-bės kiekvienai subjektų grupei, sudarančiaišį sektorių.

SE ir socialinis dialogas

Pasiekti, kad SE būtų pripažįstamas specia-liu socialinio dialogo dalyviu – itin didelisiššūkis.

SE tapo pagrindine pilietinės visuomenėsinstitucija, kuri labai prisideda prie jos aso-ciacinės struktūros organizavimo ir daly-vaujamosios demokratijos vystymo.Nepaisant to, SE – tai galingas ekonominisir socialinis subjektas, pasižymintis specifi-nėmis savybėmis, nepriklausančiomis klasi-kinei darbdavių ir darbuotojų schemai irreikalaujančiomis, kad SE būtų aiškiai pri-pažįstama socialiniu pašnekovu.

Antrąją 20-tojo amžiaus pusę, klestint miš-rioms ekonomikos sistemoms, pagrindinėsfigūros, kurios prie derybų stalo derėdavosidėl viešosios politikos (visų pirma pajamųpolitikos), buvo vyriausybės, darbdavių or-ganizacijos ir profesinės sąjungos. Tačiaušiomis dienomis ekonomika tapo labiaupliuralistinė, o tai reikalauja, kad sociali-niame dialoge tiesiogiai dalyvautų visi su jasusiję sektoriai: darbdavių federacijos, pro-fesinės sąjungos, vyriausybės ir ta didelė so-cialinių ir ekonominių subjektų, verslininkųir darbdavių grupė, sudaranti naująją SE irvaidinanti vis ryškesnį vaidmenį išsivysčiu-siame pasaulyje.

Siūlant organizuoti klasikinius kolektyviniųderybų stalus kartu turėtų būti pateikiamipasiūlymai organizuoti socialinio dialogo sta-lus, dalyvaujant SE subjektams, kadangi šieturėtų labiau atitikti naująjį ekonominį sce-narijų naujojo šimtmečio pradžioje.

SE ir viešoji politika

Daugiau nei du dešimtmečius Europos in-stitucijos (Parlamentas, Komisija ir Ekono-mikos ir socialinių reikalų komitetas) yrapripažinusios SE gebėjimą ištaisyti dideliussocialinius ir ekonominius pusiausvyrossutrikimus ir padėti įgyvendinti įvairius vi-suotinės svarbos tikslus. Neseniai EuroposParlamentas apibūdino SE kaip Europossocialinio modelio pagrindinį ramstį ir ker-tinį akmenį.

Todėl valstybės narės ir Europos Komisijaturi dar labiau nei anksčiau prisiimti kon-krečius įsipareigojimus, siekdamos paverstiSE ne tik veiksmingu instrumentu įgyven-dinant konkrečius viešosios politikos visuo-tinės svarbos tikslus, tačiau taip pat ir vidinįtikslą (t. y. kooperatyvizmą, savitarpiškumą,asociacionizmą ir pilietinės visuomenės visuotinės svarbos iniciatyvas), kuris yra savarankiškas tikslas, būtinas išvystytos

EUR

OPO

S SĄJU

NG

OS SO

CIA

LINĖ EKO

NO

MIK

A

43

Šiuo atžvilgiu pastaraisiais metais buvo pa-stebimas laipsniško SE tapatybės koncepci-nio apibrėžimo procesas, į kurį per jiemsatstovaujančias organizacijas buvo įtrau-kiami tiek patys veikėjai, tiek mokslinės irpolitinės institucijos. Šiame pranešime pa-teikiama SE koncepcija, sukurta naudojantEuropos Komisijos Socialinės ekonomikos įmo-nių apskaitos sistemų rengimo vadove pateik-tus kriterijus, kuri atitinka naujausiojeekonominėje literatūroje ir pačių SE orga-nizacijų suformuluotus apibrėžimus.

Teisinis SE tapatybės apibrėžimas irjo pripažinimas nacionalinėsesąskaitoseSE koncepcinis tapatybės apibrėžimas su-darys galimybes spręsti SE identifikavimoproblemą ES ir ES valstybių narių teisinėsesistemose. Nors kai kurios Europos šalys irpati ES pripažįsta pačią SE daugelyje teisėsaktų kartu su kai kuriomis jos sudedamo-siomis dalimis, reikalinga pažanga įstaty-miškai apibrėžiant SE apimamą sritį irreikalavimus, kuriuos turi tenkinti jos kom-ponentai, siekiant išvengti jos ypatumų nu-nykimo ir socialinio naudingumopraradimo.

Turi būti priimtas teisinis SE statutas irnustatyti veiksmingi teisiniai patekimo į šįsektorių trukdžiai, kad ne SE organizacijosnegalėtų pasinaudoti organizacijos teisinėsformos ekonomijos arba SE skatinančiosviešosios politikos teikiama nauda.

Šiame pranešime taip pat buvo atskleistasSE, kurioje tiesiogiai suteikiama daugiau nei11 mln. darbo vietų, sudarančių 6 proc. visoES užimtumo lygio, augimas. To nesimatonacionalinėse sąskaitose, ir tai lemia kitą di-delį iššūkį.

Dabartinės nacionalinės apskaitos taisyklės,kurios buvo parengtos mišrių ekonomikossistemų klestėjimo laikotarpiu, nepripažįsta

SE diferencijuotu instituciniu sektoriumi,apsunkindamos reguliarių, tikslių ir pati-kimų ekonominės statistikos duomenų apiejai priklausančius subjektus, rengimą. Tar-ptautiniu požiūriu įvairialypiai kriterijai,naudojami rengiant statistikos duomenis,neleidžia atlikti lyginamosios analizės ir ma-žina principų, kuriais atkreipiamas dėmesysį akivaizdų SE indėlį įgyvendinant pagrin-dinius ekonominės politikos tikslus, autori-tetą.

Neseniai parengtas Europos Komisijos So-cialinės ekonomikos įmonių palydovinių są-skaitų rengimo vadovas – tai svarbus žingsnislink SE vienos dalies pripažinimo naciona-linių sąskaitų sistemose. Vadove pateikiamametodika, pagal kurią visoje ES galima pa-rengti patikimus, suderintus statistikosduomenis Nacionalinių sąskaitų sistemoje(NSS 1995 m.) penkioms pagrindinėmsSE įmonių grupėms: a) kooperatyvams, b)savidraudos draugijoms, c) SE įmonių gru-pėms, d) kitoms analogiškoms SE įmonėmsir e) ne pelno institucijoms, tarnaujančiomsSE įmonėms.

Europoje SE susiduria su dvigubu iššūkiušioje srityje: pirma, SE atstovaujančioms or-ganizacijoms reikia, kad jų balsas būtų iš-girstas Europos Komisijoje ir visosevalstybėse narėse, norint užtikrinti, kad va-dove pateikti pasiūlymai būtų įgyvendinti.Joms konkrečiai reikia, kad visose valstybėsenarėse vadove nustatytų apibrėžimo krite-rijų pagrindu būtų įkurtas Socialinės ekono-mikos įmonių statistikos registras, kad galimabūtų sudaryti palydovines sąskaitas, ap-imančias šiuose registruose esančias įmones.

Antra, joms reikia, kad būtų skatinamos ini-ciatyvos, kurios sudarytų galimybes paren-gti patikimus, suderintus statistikosduomenis dideliame SE segmente, kurio neapima Europos Komisijos vadovas.

EUR

OPO

S SĄ

JUN

GO

S SO

CIA

LIN

Ė EK

ON

OM

IKA

42

Švietimo sistema, mokslinių tyrimųir keitimosi informacija tinklai,universitetas ir SE

Europos Sąjungos švietimo sistemų paskir-tis – atlikti svarbią funkciją kuriant versli-ninkystės kultūrą ir demokratizuojantekonomiką įgyvendinant mokymo projek-tus, skatinančius verslininkystės iniciatyvas,kurių pagrindą sudaro SE apibūdinančiosvertės. Kad SE įmonės kurtų naujus pro-duktus ir naujoviškus procesus, būtina, kadšios įmonės išplėstų bendradarbiavimo suuniversitetų centrais, kuriuose kuriamos irperduodamos žinios, iniciatyvas. Šiuos cen-trus jungiantys mokslinių tyrimų ir keiti-mosi informacija tinklai ir SE specialistaiprisidės, kaip jie ir daro pastaruoju metu,prie darbo plečiant SE reikalingą žinių bazęir skleisti informaciją visoje Europoje.

SE tapatybė ir vertybės

Naujoji SE Europos Sąjungoje įgyja sociali-nės naudos ramsčio pliuralistinėje ekonomi-kos sistemoje kartu su viešosios ekonomikossektoriumi ir kapitalistinės ekonomikossektoriumi pavidalą.

Iššūkis, kurio privalo imtis SE – įveikti josbruožų, suteikiančių specifinę socialinęnaudą, nunykimo ar sumenkinimo pavojus.Dėl to SE subjektai turi gilinti savo supra-timą apie vertybes, sudarančias jų bendrąpagrindą, panaudoti visus socialinius ir kul-tūrinius svertus, suderintus su šiomis verty-bėmis, kad įtvirtintų savo institucinįpobūdį, ir pasiekti tokio rezultato, kuris pa-didintų jų ekonominį ir socialinį potencialą.

Apibūdinti iššūkiai ir tendencijos nėra baig-tiniai – tai diskusijoms atviras pasiūlymas,išeities taškas apmąstymams nauju etapu,kuris prasidėjo Europoje neseniai išsiplėtusEuropos Sąjungai.

EUR

OPO

S SĄJU

NG

OS SO

CIA

LINĖ EKO

NO

MIK

A

45

visuomenės konsolidavimui ir su Europossocialiniu modeliu susijusioms vertėms.Šiuo požiūriu SE atstovaujančios organiza-cijos turi atlikti svarbų vaidmenį – pateiktiiniciatyvas ir pasiūlymus ES institucijoms,politinėms partijoms, profesinėms sąjun-goms, universitetams ir kitoms pilietinei vi-suomenei atstovaujančioms organizacijoms.

SE ir rinkos: konkurencingumas irsocialinė sanglauda

Pastarojo meto SE raidą Europoje stipriaiveikia ir ateityje veiks aplinkos, kurioje ji fun-kcionuoja, pokyčiai, visų pirma rinkose, ku-rios vis labiau globalizuojamos ir kurioms vislabiau būdinga aktyvėjanti konkurencija, de-centralizacija ir gamybos perkėlimas, ir vy-riausybių veikimo būdo pokyčiai,pasižymintys aiškia tendencija laipsniškainaikinti viešųjų paslaugų reguliavimą ir jasprivatizuoti. Iškilus naujoms socialinėmsproblemoms (gyventojų senėjimas, masinėmigracija ir t. t.), šie pokyčiai ne tik duos pra-džią naujoms SE augimo galimybėms, bet iriššūkiams ir kai kurioms jos veiklos sritimskylančiai grėsmei.

Įvairios SE sudarančios įmonės ir organiza-cijos susiduria su veiksmingų gamybos pro-cesų ir socialinės gerovės tikslų integravimo įjų reikalų tvarkymą iššūkiu. SE subjektai pri-valo neatidėliodami imtis konkurencingųstrategijų kūrimo, atsižvelgdami į naują pa-klausą rinkose, kurių konkurencingumasnuolat auga, norėdami tapti naudingais savonarių gerovės ir socialinės sanglaudos stipri-nimo instrumentais.

Jų konkurencingose strategijose turi būti aiš-kiai nurodyti tokie veiksmai kaip įsitrauki-mas į verslo tinklus ir aljansus, įmonių naujųfinansavimo būdų kūrimas, naujoviškų pro-duktų ir procesų kūrimas ir impulso mo-kymo ir žinių vystymo politikoje suteikimas.

SE, nauja, išsiplėtusi Europos

Sąjunga ir integruotos Europos irViduržemio jūros regiono erdvėsvystymas

ES skiria daug dėmesio siekiui konsoliduotiintegruotą Europos erdvę, kurioje 15 ESvalstybių ir 12 naujųjų Vidurio ir Pietų Eu-ropos valstybių socialinė ir ekonominė ne-lygybė bus kaip galima greičiau sumažintair panaikinta. Ši nelygybė buvo didelių mig-racijos srautų ES iš rytų į vakarus ir kitų pa-sekmių priežastis. Kartu su socialinėssanglaudos stiprinimu ES kitas iššūkis –kurti integruotą Europos ir Viduržemiojūros regiono erdvę, kuri taps klestinčiu irstabiliu regionu. Šiuo tikslu visos su Vidur-žemio jūra besiribojančios šalys turi konso-liduoti stiprias demokratines valstybes, opietinės pakrantės valstybių pilietinės vi-suomenės gamybinę struktūrą reikia plėsti.

Šiose šalyse didelis gyventojų skaičiaus au-gimas ir kitos struktūrinės priežastys nelei-džia augant ekonomikai pasiekti aukštesnįdaugumos gyventojų gyvenimo lygį, todėldėl šios priežasties Europos ir Viduržemiojūros regionas ir ES tapo vienu iš tų geog-rafinių regionų, kuriame migracijos srautaitiek masto, tiek intensyvumo požiūriu di-džiausi. O šiuos papildo didelės gyventojųgrupės iš Lotynų Amerikos, į pietus nuo Sa-charos esančios Afrikos dalies ir PietryčiųAzijos valstybių.

Dėl savo ypatumų SE subjektai gali atliktipagrindinį vaidmenį tiek integruojant imig-rantus gyventojus, tiek plėtojant ES vidausprekybos srautus ir prekybos srautus tarpEuropos ir Viduržemio jūros pietinių pa-krančių.

EUR

OPO

S SĄ

JUN

GO

S SO

CIA

LIN

Ė EK

ON

OM

IKA

44

Šiuo naujuoju etapu ir naujojoje socialinėjeekonomikoje visas vaidmuo ir atsakomybėapibrėžiant jos ypatumus ir strateginius tik-slus, kuriuos ji turėtų nustatyti, kad atliktųpagrindinį vaidmenį kuriant Europą, teisė-tai priklauso pačios socialinės ekonomikossubjektams.

– CESE – Comité économique et social desCommunautés européennes (1986): Lesorganisations coopératives, mutualistes et as-sociatives dans la Communauté européenne,Office des publications officielles des Com-munautés européennes – éditions Delta,Bruxelles.

– Comisión de las Comunidades Europeas(2004): Comunicación al Consejo, al Parla-mento Europeo, al Comité Económico y So-cial Europeo y al Comité de las Regionessobre fomento de las cooperativas en Europa(23 Febrero 2004, COM(2003) 18).

– Parlement européen, Commission de l’em-ploi et des affaires sociales (2006): Rapportsur un modèle social européen pour l’avenir.(2005/2248 /INI).

– CIRIEC (2000): The Enterprises and Or-ganizations of the Third System: A strategicchallenge for employment. CIRIEC (Centreinternational de recherches et d’informa-tion sur l’économie publique, sociale et coo-pérative) – Directorate General V of theEuropean Union, Liège.

– DEFOURNY, J. & MONZÓN CAM-POS, J. (eds.) (1992): Économie sociale(entre économie capitaliste et économie pub-lique) / The Third Sector (cooperatives, mu-tual and nonprofit organizations). De BoeckUniversité – CIRIEC, Bruxelles.

– EVERS, A. & LAVILLE, J. L. (eds.)(2004): The third sector in Europe, EdwardElgar, Cheltenham.

– MONZON, J. L., DEMOUSTIER, D.,SAJARDO, A. & SERRA, I. (dir) (2003):El Tercer sector no lucrativo en el Mediter-ráneo. La Economía Social de no mercado.I., CIRIEC-España, Valencia.

– BORZAGA, C. & SPEAR, R. (eds.)(2004): Trends and challenges for co-ope-ratives and social enterprises in developedand transition countries, edizioni 31,Trento.

– BIRKHOELZER, K., LORENZ, G. etal (1999): The Employment Potential of So-cial Enterprises in 6 EU Member States,Technologie-Netzwerk Berlin.

– CABRA DE LUNA, M. A. (2003): “Lasinstituciones europeas y las organizacionesde la economía social”, In Faura, I. et al(coord): La economía social y el tercer sector.España y el entorno europeo, Escuela LibreEditorial, Madrid.

– CHAVES, R. (2002): “Politiques publi-ques et économie sociale en Europe: le casde l’Espagne”, Annals of Public and Coope-rative Economics, vol. 73, nº 3, p. 453-480.

– CHOPART, J. N., NEYRET, G. &RAULT, D. (dir) (2006): Les dynamiquesde l’économie sociale et solidaire, La Décou-verte, Paris.

47

LITERATŪROS SĄRAŠAS

– DEMOUSTIER, D. (2001): L’économiesociale et solidaire. S’associer pour entrep-rendre autrement, Alternatives économi-ques/Syros, Paris.

– DEMOUSTIER, D. & CHAVES, R.,HUNCOVA, M., LORENZ, G. &SPEAR, R. (2006): “Débats autour de lanotion d’économie sociale en Europe”,Revue internationale de l’économie sociale,nº 300, p. 8-18.

– DRAPERI, J. F. (2005): L’Économie sociale,de A à Z, Alternatives économiques, Paris.

– LÉVESQUE, B. & MENDELL, M.(1999): L'économie sociale: éléments théoriques et empiriques pour le débat et larecherche, Cahier de recherche du CRISES,UQAM, Montréal.

– MONZON, J. L. (2003): “Cooperativismoy Economía Social: perspectiva histórica”,CIRIEC-ESPAÑA, revista de economíapública, social y cooperativa, Nº 44, p. 9-32.

– SALAMON, L. M. & ANHEIER, H. K.(1997): Defining the nonprofit sector — across-national analysis, Institute for PolicyStudies, The Johns Hopkins University.

– SPEAR, R., DEFOURNY, J., FAV-REAU, L. & LAVILLE, J. L. (eds.) (2001):Tackling social exclusion in Europe. Thecontribution of Social Economy, Ashgate,Aldershot (versions available in French andSpanish).

– TOMAS-CARPI, J.A. (1997): “The pros-pects for a Social Economy in a changingworld”, Annals of Public and CooperativeEconomics, Vol. 68, Nº 2, p. 247-279.

– VIENNEY, C. (1994): L’Économie sociale,Repères, La Découverte, Paris.

EUR

OPO

S SĄ

JUN

GO

S SO

CIA

LIN

Ė EK

ON

OM

IKA

48