Informacinis leidinys

2017 m. GEGUŽĖ

371

ISSN 1648-5874

Švietimonaujienos

5

Ryto tyloje papasakota istorijaŠalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijai – 20 (daugiau apie tai – www.ltg.lt)

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius V. Jankauskas: „Girdime, kad nuo šių metų vaikų, lankančių neformaliojo švietimo įstaigas, padaugėjo 24 proc. Fiksuojama, kad 58 proc. gauna finansavimą. Manyčiau, šis faktas – abejotinas. Drįsčiau teigti, kad apskritai 24 proc. vaikų gauna neformaliojo švietimo finansavimą.“

4 p.

Metų mokytoja A. Liutkevičienė: „Kartą, atsimenu, mokiniai, pamatę mane linksmą ir aktyvią pirmą pamoką ir tokią pat aktyvią septintą pamoką, nustebę paklausė, ką aš valgau... Labai rūpinuosi savo sveikata, ypač dvasine, nes be gerų emocijų mokykloje dirbti sunku.“

6 p. Dr. Teresė Jurkuvienė: „Suvalkija – vėliausiai susiformavęs Lietuvos etnografinis regionas. Daugelis šiandienos suvalkiečių protėvių yra žemaičiai ir aukštaičiai bei dzūkai, į karų nusiaubtą, miškais apaugusią Sūduvą atsikraustę iš dešiniojo Nemuno kranto.“

12 p.

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotr.

Gegužė – mokslo metai į pabaigą

2Šiame numeryje

Kas ku ria as mens ge ro vę? ������������������������������������������4

Mūsų mokytojai

Svar biau sia – ne iš ei ti iš mei lės bū se nos �����������������������������������������������������������������������������������������������6

Mūsų mokytojai

Li te ra tū ros ir mo kyk los du e tas �����������������������8

Ne tra di ci nės pa mo kos, skir tos gy ven ti, o ne klau sy tis apie gy ve ni mą �����������������������������������������������������������������������������������������������������������������������10

Lai kas keis ti(s) ����������������������������������������������������������������������������������������������11

Tautinio kostiumo metams

Suvalkiečių kostiumas ���������������������������������������������������������12

In teg ruo tas ug dy mas – nuo pir mos kla sės ����������������������������������������������������������������������������14

Stu di jų pro gra ma, galinti pakeisti mąstymą �������������������������������������������������������������������������������16

VGTU in ži ne ri jos li cė jaus mo ki niai mo kosi ki nų kal bos �����������������������������������������������������������������������16

Lietuvos piliakalnių šviesa jaunųjų dailininkų akimis ���������������������������������������������18

Šal či nin kų ra jo no sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo ir spor to sky riaus vy riau sia sis spe cia lis tas Ed mund Uč ku ro nis sa ko, kad pa sie ki mų pa tik ri ni mo re zul ta tai ap ta ria mi su mo ki­niais, me to di nė se gru pė se nu ma to mi žings niai, kaip juos ge rin ti. Pa sie ki mų pa tik ri ni mas yra svar bus tuo, kad lei džia pa ly gin ti mo ki nių ge bė ji mus su ki to mis ra jo no ir ša lies mo kyk lo mis, nu ma ty ti prie mo nes, pa dė sian čias pa ša lin ti ži nių spra gas per da ly kų ug dy mo pro ce so in di vi du a li za vi mą ir di fe ren ci ja vi mą. Praėjusių metų lap kri tį vi siems mo ky to jams bu vo or ga ni zuo­tas se mi na ras „Skai ty mo ge bė ji mų ug dy mas įvai rių da ly kų pa mo ko se“.

Ja no Snia dec kio gim na zi jos di rek to rės pa va duo to ja ug­dy mui Le o ka di ja Pa le vič tei gia, kad nuo 2013 m. da ly vau da mi mo ki nių pa sie ki mų pa tik ri ni muo se ti kė jo si gau ti ob jek ty vią in for ma ci ją apie pa sie ki mų ly gį, įsi ver tin ti dar bo veiks min­gu mą ir taip pa dė ti mo ki niams įveik ti mo ky mo si sun ku mus. Stan dar ti zuo tų tes tų re zul ta tai at sklei dė, kad kai ku rių da ly kų pa sie ki mai gim na zi jo je aukš tes ni nei ša lies vi dur kis, bet bu vo ir že mų re zul ta tų. „Re zul ta tai ap tar ti da ly kų me to di nių gru pių po­sė džiuo se, iš nag ri nė tos už duo tys ir at sa ky mai, im ta si veiks mų: į 5–8 kla sių pro gra mą įtrau kė me at ski ras gro ži nio ir ne gro ži nio teks to pa mo kas, pa nau do jo me pa pil do mas mo ky mo prie mo­nes, ap ta rė me veiks min gus me to dus, pa dė sian čius pa siek ti tiks lą. Pro ble mi nes ma te ma ti kos te mas įtrau kė me į mo du lių 8 kla sėms pro gra mas. Is to ri kai ir ge og ra fai pa si rin ko kar to ji mo pa mo kas. Pra ėju sių me tų re zul ta tai ro do, kad so cia li nių moks lų pa sie ki mai yra pa kan ka mai ge ri. Or ga ni zuo ja mi in di vi du a lūs su si ti ki mai su tė vais, ap ta ria mas kiek vie no vai ko pro fi lis. Tė vai su ži no ob jek ty vią in for ma ci ją, ku rio je sri ty je vai kui rei ka lin ga pa gal ba. Vyk dant te sta vi mą vi sa gim na zi jos ben druo me nė ben­dra dar bia vo ge ra no riš kai.“

Kal­bi­na­me­Šal­či­nin­kų­Lie­tu­vos­tūks­tant­me­čio­gim­na­zi­jos­di­rek­to­riaus­pa­va­duo­to­ją­ug­dy­mui­Li­li­ją­Ro­go­žie­nę.

Ką at sklei dė stan dar ti zuo tų ir diag nos ti nių tes tų duo me nys?Mi nė tų tes tų duo me nys pa ro dė mo ki nių pa sie ki mus, ver­

ti nant juos stan dar ti zuo tais įran kiais – te stais. Re zul ta tų ana li zė lei do mo ky to jams įver tin ti sa vo ir mo ki nių dar bą, ver ti ni mo sis te mą, mo ky mo me to dus. Tes tų duo me nys pa ro dė ar ba dar kar tą pa tvir ti no, ko kią pa gal bą rei kia teik ti kiek vie nam ug dy­ti niui. Po pir mų jų tes tų mo ki niai ir mo ky to jai pa ste bė jo, kad, no rint sėk min gai at lik ti už duo tis, itin svar bu tin ka mai pa skirs ty ti lai ką, pa si rink ti tin ka mą už duo ties at li ki mo stra te gi ją.

Re zul ta tų ana li zė lei džia įver tin ti

VGTU inžinerijos licėjaus mokinys Juras Kavaliauskas prie Didžiosios kinų sienos

3Pa­sie­ki­mų­pa­tik­ri­ni­mas:­patirtis

Ko kių ga li my bių pa tik ri ni mas su tei kė mo kyk lai?Gim na zi ja – ban do mo ji stan dar ti zuo tų tes tų mo kyk la.

Bu vo me tarp tų, ku rie pir mie ji iš ban dė šį įran kį. Prieš tai ir pa tys gal vo jo me, kad rei kia tar pi nių pa tik ri ni mų, nes mo ki niai (o kar tu ir jų tė vai) bran des nį įver ti ni mą gau da vo gim na zi jos ant ro je kla sė je, da ly vau da mi Pa grin di nio ug dy mo pa sie ki mų pa tik ri ni me, vė liau – lai ky da mi bran dos eg za mi nus. Ne vi sa­da re zul ta tai ati tik da vo mo ki nių, jų tė vų, mo ky to jų lū kes čius. Tad stan dar ti zuo tų tes tų pro jek tas lei do iš ban dy tais įran kiais įver tin ti mo ki nių ge bė ji mus ir pa sie ki mus daug anks čiau, lai ku su teik ti kiek vie nam rei ka lin gą pa gal bą, sie kiant in di vi du a lios pa žan gos.

Pa tik ri ni mas su tei kė ga li my bę to bu lė ti mo ky to jams: organizuoti se mi na rai gim na zi jų ko man doms apie stan dar­ti zuo tus tes tus, jų ver ti ni mą, pateikti ge ro tes to, už duo ties kū ri mo me to dai ir kt. Mū sų gim na zi jos mo ky to jai da ly va vo ku riant stan dar ti zuo tas už duo tis. Pro jek te da ly va vu sioms mo kyk loms la bai pa dė jo Na cio na li nis eg za mi nų cen tras (NEC). Jų ko man da at vyk da vo į gim na zi ją ir kar tu su vi sais mo ky to jais ana li zuo da vo mo kyk los ata skai tas, to bu lin ti nas sri tis, bū dus, me to dus, kaip pa siek ti dar ge res nių re zul ta tų. Pro jek tas su tei kė ga li my bę gim na zi jos ko man dai dirb ti vi sus me tus su dviem pro jek to kon sul tan tais. Kar tu pa ren gė me gim na zi jos pa sie ki mų to bu li ni mo pla ną, jį įgy ven di no me, iš ana li za vo me sa vo pa sie ki mus. Dirb da mi kar tu su kon sul­tan tais iš si kė lė me pa grin di nius už da vi nius – ge rin ti skai ty­mo ir ma te ma ti kos įgū džius. Ne vis kas bu vo pa siek ta per vie ne rius me tus, ta čiau mo ky to jai įgi jo nau jų kom pe ten ci jų: kaip dirb ti ko man do je, ko kie mo ki nių mo ky mo(si) me to dai veiks min giau si, sie kiant in di vi du a lios pa žan gos, kaip dirb ti su tė vais ir kt.

Kaip pa tik ri ni mų re zul ta tai pa dė jo to bu lin ti mo ky mo pro ce są mo kyk los lyg me niu?

Mo ky to jams bu vo or ga ni zuo ti se mi na rai, kaip ug dy ti ir to bu lin ti at ski ras mo ki nių kom pe ten ci jas. At si žvelg da mi į tes tų re zul ta tus at ski ro se kla sė se, nu ma tė me pa pil do mus da ly kų mo du lius (ma te ma ti kos, lie tu vių kal bos), ug dan čius skai ty mo, ra šy mo, ma te ma ti kos ge bė ji mus. Mo ky to jai kar tu su mo ki niais tiks lin gai rin ko si ir pra ty bas. Me to di nė se gru pė se pe da go gai ap­ta rė sa vo te mi nius pla nus, nu ma tė bū dus, kaip sieks ge res nių ug dy mo re zul ta tų. Gim na zi ja kar tu su kon sul tan tais pa ren gė pa sie ki mų ge ri ni mo pla ną.

Prie mo nių, kaip ma to te, daug. Ar pa sie kė me no ri mų re zul ta tų? Ste bi me, kad ge rė ja mo ki nių skai ty mo įgū džiai, ma te ma ti kos ge bė ji mai, di dė ja gim na zi jos su ku ria ma pri dė­ti nė ver tė at ski ro se kla sė se. Aiš ku, to bu lė ti, siek ti aukš tes nių re zul ta tų dar yra kur.

Mo kyk lai itin ver tin ga yra mo ki nio klau si my no ana li zė. Tai pa de da ge riau ana li zuo ti ap lin ką, ku rio je mo ki nys ug do mas. At si žvelg da mi į šį ty ri mą, ga li me anks čiau ir tiks liau pa ma ty ti pro ble mas kon kre čio je kla sė je ir jas spręs ti.

Kaip pa tik ri ni mus pri ėmė pa tys mo ki niai? Kaip jie su ži no jo apie sa vo re zul ta tus?

Mo ki niai pa tik ri ni mą pri ėmė po zi ty viai. Ka dan gi gim na zi ja yra ban do mo ji stan dar ti zuo tų tes tų mo kyk la, pa tir tį mo ki niai

per duo da vie ni ki tiems. Sa vo re zul ta tus jie su ži no per elek tro­ni nį die ny ną. Dar prieš gau da mi pro fi lį mo ki niai su mo ky to jais ap ta ria at lik tus dar bus, ana li zuo ja sun kiau sias už duo tis. Vė liau, jau ga vę pro fi lį, su mo ky to jais da ly ki nin kais dar kar tą ap ta ria ir ana li zuo ja sa vo pa sie ki mus, nu ma to, ko kiais bū dais to bu lins sa vo ge bė ji mus, sieks in di vi du a lios pa žan gos.

Ko kias iš va das mo ki niai pa da ro po tes tų? Pir miau sia jie pa ma to, ką rei kia to bu lin ti, kur yra stip rūs, o ku rio se sri ty se dar rei kia pa dir bė ti. Mo ki niai pa brė žia, kad to kie pa tik ri ni mai ug do ge bė ji mą tin ka mai pa skirs ty ti lai ko re sur sus, at lie kant už duo tis. Pa tik ri ni mas taip pat mo ty vuo ja siek ti ge res nių ug­dy mo si re zul ta tų.

Ko kia tė vų po zi ci ja? Ką ir kaip jie su ži no apie sa vo vai kų mo ky mo si re zul ta tus?

Dau gu ma pri ta ria to kiems pa sie ki mų pa tik ri ni mams. Tė vai, ga vę mo ki nio pro fi lį, su ži no ne tik sa vo vai ko re zul ta tus, bet ir tai, ko kio je po zi ci jo je jis yra kla sė je, ša ly je. Be to, de ta liai pa gal at ski ras da ly ko sri tis pa ma to, ką vai kas mo ka ge riau siai, kur rei kė tų dar pa dir bė ti. Ver ti ni mo ko mi si jai iš tai sius ir įver ti­nus, dar bai ske nuo ja mi ir per elek tro ni nį die ny ną iš siun čia mi mo ki niams ir tė vams. Taip mes ska ti na me juos elek tro ni nė se laik me no se kaup ti dar bus, ste bė ti pa žan gą.

Mo ki nių pro fi liai iš NEC gau na mi moks lo me tų pa bai go je ir iš siun čia mi tė vams bei mo ki niams per elek tro ni nį die ny ną. Kiek vie no re zul ta tus mo ky to jas ap ta ria tiek su pa čiu mo ki niu, tiek su jo tė vais in di vi du a liai.

Pas ta rai siais me tais ste bi me pa di dė ju sį tė vų su si do mė­ji mą. Mū sų mo ki niai da ly vau ja įvai rio se ne for ma lio jo vai kų švie ti mo veik lo se už gim na zi jos ri bų, vyks ta į įvai rius ren gi nius už sie ny je, ša ly je. Jei tai pa si tai ko tuo me tu, kai at lie ka mi stan­dar ti zuo ti tes tai (šiais me tais Na cio na li nis mo ki nių pa sie ki mų pa tik ri ni mas), tė vai vi sa da at ei na į gim na zi ją ir do mi si, ka da vai kas ga lės at lik ti už duo tį ir pan. Tai ro do, kad tė vams svar bu, jog jų at ža la bū tų įver tin ta ne tik gim na zi jo je, bet ži nios, ge­bė ji mai bū tų pa tik rin ti ir ša lies mas tu, nori gau ti kuo dau giau in for ma ci jos apie sa vo vai ko pa sie ki mus.

Ne tik mo ky to jams, bet ir tė vams kai ku rio se sa vi­val dy bė se ir net pa čio je sos ti nė je ki lo klau si mų, kaip bus ver ti na mi tie mo ki niai, ku rie mo ko si pa gal pri tai ky tas pro­gra mas. Na cio na li niam eg za mi nų cen trui at sto vau jan ti Eg lė Mel ni kė mums pa aiš ki no:

„Dėl mo ki nių, ku rie mo ko si pa gal pri tai ky tą ar in di vi du a­li zuo tą pro gra mą, da ly va vi mo Na cio na li nia me mo ki nių pa sie­ki mų pa tik ri ni me yra pa reng tos re ko men da ci jos, kaip tu rė tų bū ti at lie ka mi ir ver ti na mi tes tai, ana li zuo ja mi re zul ta tai. Jos pa teik tos sa vi val dy bėms, mo kyk loms, pa skelb tos vie šai NEC sve tai nė je – www.nec.lt/fai lai/6732_Re ko men da ci jos_del_spec.mo ki niu_da ly va vi mo_NMPP.2017.pdf.“

Zi­na­RIM­GAI­LIE­NĖ

Temą tęsiame „Švie ti mo pa no ra mos“ 3 p.

4

TY RI MO TIKS LAS IR PO REI KIS

Ty ri mas itin svar bus tuo, kad iki šiol Lie tu vo je ne bu vo at lik ta jo kių ty ri mų, ku­rie pa ro dy tų NVŠ ir įvai rių jo for mų po vei kį as mens bran dai ir ge ro vei. Šio su ma ny mo pa skir tis – įver tin ti, kaip jau nų žmo nių (18–35 m.) pa tir tis, įgy ta da ly vau jant ne for­ma lio jo vai kų švie ti mo veik lo se, su si ju si su da bar ti ne jų ge ro ve. Di de lė da lis Lie tu vo je tei kia mų NVŠ pa slau­gų yra re mia mos vals ty bės, ta čiau la bai trūks ta ži nių apie tai, kaip jas, jų ku ria mą ver tę ir ko ky bę ver tin ti. Vals ty bės in ves ti ci jos tu ri bū ti orien tuo tos į vi suo me nei svar bius tiks lus, bet šiuo me tu ne ga li me įver tin ti, ko kius tiks lus pa sie kia esa ma NVŠ sis te ma.

Ty Ri mo įžval Gos 5 Tei Gi niais: y Di de lė da lis jau nų žmo nių ne sie ja as me ni nės ge ro vės su NVŠ pa tir ti mi (daž niau siai pa si tai kan tis at sa ky mas apie šios pa tir ties nau dą – kad nau dos ne da vė (47 proc. 18–24 me tų ir 52 proc. 25–35 me tų ti ria mų jų). Dau ge liui NVŠ yra su pran ta ma tik kaip lai ko pra lei di mo for ma.

y Jau nų žmo nių so cia li nis mo bi lu mas ir pa si ten ki ni mas gy ve ni mu yra ma žas. NVŠ pa tir tis ga li tap ti svar biu in stru men tu di din ti ge ro vę. Šiam tiks lui pa siek ti de rė tų orien tuo tis į tų kom pe ten ci jų, ku rios leis tų siek ti di des nio so cia li nio mo bi lu mo, ug dy mą.

y Ren kan tis NVŠ pa slau gas le mia mą įta ką tu ri ar ti miau sia ap lin ka (šei ma ir drau gai). NVŠ pa slau gų vie ši ni mas tu ri bū ti pla tes nis.

y Aukš tu ge ro vės ly giu pa si žy min tys res pon den tai įvar di­ja skir tin gas kom pe ten ci jas, ku rias su tei kė NVŠ pa tir tis, pa ly gin ti su ki tais ti ria mai siais. Orien ta ci ja į šių kom pe ten­ci jų ug dy mą ga lė tų tap ti svar biu NVŠ po li ti kos to bu li ni mo ele men tu.

y Kom pe ten ci jų „iš dauž tų lan gų“ fe no me nas. Eg zis tuo jama itin svar bių kom pe ten ci jų, ku rias tu rė tų ug dy ti NVŠ, ta­čiau res pon den tai re tai jas sie ja su tu rė ta NVŠ pa tir ti mi.

es mi niai Ty Ri mo Re ZUl Ta Tai

Ty ri me įro dy ta, kad 18–24 me tų daž niau nei 25–35 me­tų res pon den tai tei gė, jog da ly va vi mas ne for ma lio jo švietimo veik lo se pa dė jo re a li zuo ti sa vi raiš kos po rei kius, tap ti ver sliam, kū ry bin gam, iš mok ti spręs ti pro ble mas, pri im ti spren di mus ir dirb ti ko man do je. Štai vy res nių jų gru pė tei gė, kad NVŠ ne pa dė jo

Kas ku ria as mens ge ro vę?

kur ti jų ge ro vės, to dėl itin svar bu at si žvelg ti į vy res nių jų ka te go­ri ją, nes kaip tik jie šiuo me tu au gi na vai kus ir svars to, kur juos nu kreip ti. Ty ri mo or ga ni za to riai ma no, kad vy res nių jų nuo sta ta, ko kią nau dą jų vai kai įgis, da ly vau da mi ne for ma lio jo švie ti mo veik lo se, su si ju si su tuo, ką jie jau čia si įgi ję šio je švie ti mo sri ty je. Ma noma, kad tai nė ra ta pa tus ver ti ni mas.

Ty ri mu taip pat siek ta at skleis ti, ko kią as me ny bę ga li ly dė ti sėk mė. Dau giau kaip 80 proc. res pon den tų as me ny be, ku riai se ka si, įvar di ja žmo gų, ge ban tį pri im ti spren di mus, spręs ti iš ki lu sias pro ble mas, siek ti tiks lų, pri si tai ky ti nau jo se si tu a ci jo se, pa si ti kė ti sa vi mi, dirb ti in di vi du a liai, ko man do je ir pan. Re čiau siai, res pon den tų nuo mo ne, sėk mę le mia al truis­tiš ku mas, at spa ru mas gė dai, liū de siui ir ne kon ku ren cin gu mas.

Įdo mūs re zul ta tai at si sklei dė pa ty ri nė jus sub jek ty vų ge­ro vės ver ti ni mą pa gal gy ve na mą ją te ri to ri ją. Di des nia me ra jo no cen tre (nuo 3 tūkst. iki 15 tūkst. gy ven to jų) gy ve nan tys as me nys tei gė, kad yra pa ten kin ti sa vo gy ve ni mu. Mies te ly je (gy ven to jų iki 3 tūkst.) ne pa si ten ki ni mas gy ve ni mu daug di des nis. Įdo miau sia tai, kad sos ti nės gy ven to jai taip pat sub jek ty vią ge ro vę ver ti na pra stai – vos ke le tu pro cen tų ge riau nei mies te lio gy ven to jai. Čia, grei čiau siai, vei kia dar bo rin kos dės niai, liu di jan tys itin di de­lę kon ku ren ci ją. Žmo nės sa ve ly gi na su ki tais, pa ste bi dau gy bę ge riau iš si la vi nu sių ir tu rin čių aukš tes nių kom pe ten ci jų... Vi sa tai ne pa de da jaus tis ge riau.

De rė tų pa kal bė ti ir apie „iš dauž tų lan gų“ (kom pe ten ci jų, ku rių res pon den tai ne sie ja su tuo, kad jos įgy ja mos NVŠ veik­lo se) fe no me ną. Ti ria mie siems bu vo už duo tas klau si mas, jei gu jie da bar ga lė tų rink tis NVŠ pa slau gą, kas tai bū tų? Ma žiau siai dė me sio su lau kė et no kul tū ri nis ug dy mas. Pa sak res pon den tų, jis vi siš kai ne pri si de da prie as me ni nės ge ro vės.

Tai gi, re mian tis ty ri mo duo me ni mis, ne for ma lu sis vai kų švie ti mas ne pa kan ka mai sie ja mas su tei kia mų kom pe ten ci jų įgi ji mu, be to, res pon den tai ne ge ba at pa žin ti, kad tam tik rą ge­bė ji mą įgi jo per ne for ma lio jo ug dy mo veik las.

Anot ty ri mo or ga ni za to rių, ne at pa žįs ta mų kom pe ten ci jų ug dy mas ir tu rė tų bū ti NVŠ sri tis.

Ne­for­ma­lu­sis­vai­kų­švie­ti­mas­(NVŠ)­už­ima­vis­ reikš­min­ges­nę­švie­ti­mo­sis­te­mos­da­lį.­Šian­die­niai­ tė­vai­su­vo­kia­ne­for­ma­liojo­švie­ti­mo­svar­bą­ir­vai­kus­ nu­krei­pia­į­įvai­rias­po­pa­mo­ki­nes­veik­las.­Ne­abe­jo­ja­ma,­kad­for­ma­liojo­švie­ti­mo­tei­kia­mų­pa­slau­gų­ne­be­už­ten­ka­vi­sa­pu­siš­kai­as­me­ny­bei­ug­dy­ti.­Ko­kią­įta­ką­ne­for­ma­lu­sis­švie­ti­mas­tu­ri­da­bar­jau­su­au­gu­siems­ir­sa­vo­ke­lią­ be­si­ren­kan­tiems­/­pa­si­rin­ku­siems­žmo­nėms?­Į­šį­klau­si­mą­mė­gi­no­at­sa­ky­ti­Lie­tu­vos­vai­kų­ir­jau­ni­mo­cen­tras­ drau­ge­su­My­ko­lo­Ro­me­rio­uni­ver­si­te­tu,­at­li­kę­ty­ri­mą­„Ne­for­ma­lio­jo­švie­ti­mo­pa­tir­čių­įta­ka­as­mens­ge­ro­vei“. Švie­ti­mo­ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­jo­je­(ŠMM)­ty­ri­mo­or­ga­ni­za­to­riai­švie­ti­mo­ben­druo­me­nę­su­pa­žin­di­no­su­gau­tais­re­zul­ta­tais­ir­re­ko­men­da­ci­jo­mis,­ma­no­ma,­pa­dė­sian­čio­mis­pri­im­ti­spren­di­mus­dėl­NVŠ­pa­slau­gų­reg­la­men­ta­vi­mo,­ko­ky­bės­ge­ri­ni­mo,­pri­ei­na­mu­mo­di­di­ni­mo.

5

Re Ko men Da Ci Jos, Kaip To BU lin Ti nvŠ po li Ti KĄ:

y Vals ty bės in ves ti ci jos į NVŠ tu rė tų tiks lin giau pri si dė ti prie vai kų ir jau ni mo kom pe ten ci jų, di di nan čių ge ro vę, ug dy mo.

y Dau giau vals ty bės dė me sio skir ti ben dro sioms kom pe ten­ci joms ug dy ti, sie kiant di din ti sub jek ty vios ir ob jek ty vios ge ro vės ly gį.

y Rei kia di fe ren ci juo ti (NVŠ ben drų jų kom pe ten ci jų ug dy mą fi nan suo ja ŠMM ir sa vi val dy bės, o NVŠ spe cia lių jų kom pe­ten ci jų ug dy mą – sa vi val dy bė, tė vai, pri va tūs rė mė jai) NVŠ pa slau gų fi nan sa vi mo ir or ga ni za vi mo sis te mas, ku rios ten kin tų skir tin gus pa slau gų ga vė jų ir vals ty bės po rei kius.

y Rei kia ko or di nuo tai kel ti NVŠ spe cia lis tų kom pe ten ci jas.

Lie tu vos vai kų ir jau ni mo cen tro di rek to rius Val das Jan­kaus kas kal bė jo: „Gir di me, kad nuo šių me tų vai kų, lan kan čių ne for ma lio jo švie ti mo įstai gas, pa dau gė jo 24 proc. Fik suo ja ma, kad 58 proc. gau na fi nan sa vi mą. Ma ny čiau, šis fak tas – abe jo ti­nas. Drįs čiau teig ti, kad ap skri tai 24 proc. vai kų gau na ne for ma­lio jo švie ti mo fi nan sa vi mą.“ V. Jan kaus kas taip pat pa ste bė jo, kad vi so se sa vi val dy bė se vei kia NVŠ ad mi nist ra vi mo sis te mos, bet ar veiks min gas NVŠ sis te mos val dy mas – tai klau si mas...

„Pa slau gų tie kė jai de kla ruo ja vai kų kom pe ten ci jų ug dy­mą, bet ko iš tik rų jų iš mo ko ma? Nė ra ab so liu čiai jo kio ug dy mo si re zul ta tų ver ti ni mo. Daž nai NVŠ yra sie ja mas su lais va lai kio pra lei di mu. Tad ar vals ty bė tik rai vi sa tai tu rė tų fi nan suo ti?“ – klau sė V. Jan kaus kas.

Ko sie Kia me nvŠ laU Ke – il Ga lai Kiai TiKs lai:

y NVŠ fi nan sa vi mo už tik ri ni mas VI SIEMS (2018 m. 58 proc. mo ki nių rei kės 23 mln. eu rų, 2020 m. 75 proc. mo ki nių rei­kės 30 mln. eu rų).

y Vai kų da ly va vi mo NVŠ veik lo se plėt ra (Vy riau sy bės pro gra­mo je nu ma ty ta 75 proc. da ly vau jan čių jų).

y NVŠ pa slau gos, skirtos kom pe ten ci joms ug dy ti (ug dy to­jų kom pe ten ci jų to bu li ni mas, ad mi nist ra vi mo dar buo to jų ap mo ky mai).

y Sa vi val dy bių įsta ty mi nės ba zės ir ne for ma lio jo švie ti mo įstai gų per tvar ka.

y NVŠ ug dy mo(si) pa sie ki mų pri pa ži ni mas (NVŠ pa sie ki mų ver ti ni mo įran kiai, pri pa ži ni mo mo kyk lo je tvar ka).

TRUm pa lai Kiai TiKs lai 2017–2019 m.: y Sta bi lu mo už tik ri ni mas. y Mo bi les nis pi ni gų ju dė ji mas. y Ma žiau fi nan si nių su var žy mų tie kė jams. y Rei ka lin gi mo ky mai sa vi val dy bių dar buo to jams. y NVŠ kon cep ci jos atnaujinimas.

Ki lo KlaU si mŲ...

Švie ti mo mai nų pa ra mos fon do di rek to rės pa va duo to ja Gra ži na Kak laus kie nė pa ste bė jo: „Ty ri mo įžval gos iš ties ver­tin gos. Bet ko dėl ty ri me ne mi ni ma, kaip NVŠ ver ti na mo te rys ir vy rai at ski rai? Ma nau, kad tu rė tų bū ti reikš min gų skir tu mų... Prieš ke le rius me tus at li kome ty ri mą ir pa ma tė me, kad, pa vyz­

džiui, ber niu kų įsi trau ki mas į ne for ma lio jo švie ti mo pro gra mas bu vo daug di des nis ten, kur veik las ve dė va do vai vy rai ir kur pa slau gas tei kė ne mo ky to jai, o ki tų pro fe si jų at sto vai ir pan.“ Ty ri mo or ga ni za to riai tei gė net ne ke ti nę ver tin ti kom pe ten ci jų pa gal ly tiš ku mą – siek ta įver tin ti tik ben drą sta tis ti ką. ŠMM Pa grin di nio ir vi du ri nio ug dy mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė Ma ry tė Ska kaus kie nė tei ra vo si, ar ty ri mo or ga ni za to riai at krei­pė dė me sį į tai, kad dau ge lis res pon den tų pa tir tį įgi jo iš spor to, kul tū ri nės ar ba me nų sri čių? Ir ma žai žmo nių bu vo iš in for­ma ci nių tech no lo gi jų (IT), gam ta moks li nių ir ki tų sri čių. Ar ga li bū ti, kad ti ria mų jų at sa ky mai nevi siš kai at spin di tik rą si tu a ci ją? Ty ri mo or ga ni za to riai pa tvir ti no šią tie są, ta čiau pa brė žė, kad tie res pon den tai, ku rie lan kė šių sri čių bū re lius, nu ro dė ati tin ka­mas įgy tas kom pe ten ci jas. „Mū sų ty ri nė ji mo lau kas ir yra ten, kur pa si skirs to kom pe ten ci jos tarp sub jek ty vios ir ob jek ty vios ge ro vės. Be to, vy res nių jų gru pės res pon den tai net gi ne ga lė tų ver tin ti įgy tų kom pe ten ci jų IT ir pa na šio se sri ty se, nes tie siog tuo lai ku, kai jie mo kė si, to kių už si ė mi mų ne bu vo“, – pa žy mė jo ty ri mo or ga ni za to riai.

„Man yra te kę gir dė ti, kad Jung ti nė se Ame ri kos Vals ti jo se 75 proc. kon gres me nų yra bu vę skau tai. Tai gi jie – kon gres­me nai, nes bu vo skau tai, ar bu vo skau tai, nes jų ver ty bi nės nuo sta tos iš es mės skir tin gos. No riu pa sa ky ti, kad švie ti mo tiks las – su kur ti kuo dau giau sėk min gų biog ra fi jų. Ty ri mas at lik tas, ko kie to les ni jū sų žings niai?“ – tei ra vo si Ug dy mo plė­to tės cen tro di rek to rius Gied rius Vai de lis. Į šį klau si mą at sa kė ŠMM Ne for ma laus švie ti mo sky riaus ve dė jas To mas Pū tys: „Vy riau sy bės pro gra mo se yra nu ma ty ta ne for ma lio jo švie ti mo plėt ra ir orien ta ci ja į kom pe ten ci jų ug dy mą. Ty ri mo or ga ni za­to rių siū lo ma fi nan sa vi mo sche ma kol kas ne ana li zuo ta, tad nė ra aiš ku, ar ji tei sin ga. Iš skir ti, kad vie nos pro gra mos tu ri ug dy ti tik ben drą sias kom pe ten ci jas, o ki tos tik spe cia li ą sias, ma ny čiau, bū tų ne tei sin ga. Ne for ma lu sis švie ti mas ap skri­tai yra kar je ros orien ta vi mo da lis. Ma nau, ar ti miau siu me tu su dė si me ak cen tus.“ „Trum pa lai kiai tiks lai yra iš spren džia mi, te rei kia mū sų vi sų po li ti nės va lios. Ma nau, kad no rint kaž ką pa­siek ti yra bū ti na pa si da ry ti pla ną, kas, ką ir ka da da ro“, – pa pil dė V. Jan kaus kas.

„Man re gis, ty ri mo iš va dos ne itin su tam pa su tu ri niu. Pa vyz džiui, re for muo ti NVŠ krep še lį... Pa gal jū sų pa teik tą me­džia gą, pa kak tų re for mos dvie jo se sri ty se. Vi sas NVŠ lė šas nu kreip ti į dvi sri tis – spor to ir pi lie ti nio ug dy mo pro gra mas, nes jos ug do prak tiš kai vi sas kom pe ten ci jas, pa de dan čias žmo gui jaus tis sėk min gam. Siū ly čiau dar kar tą iš ana li zuo ti me džia gą ir at kreip ti dė me sį, ką iš tie sų bū tų ga li ma pa siū ly ti, o ne tik NVŠ krep še lio re vo liu ci ją“, – pa ste bė jo ŠMM Ne for ma laus švie ti mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė Auš ra Bi rie tie nė. Anot V. Jan kaus ko, to kia iš va da ga lė tų bū ti, ta čiau tai reikš tų grį ži mą į pra ei tį, ne pri pa žįs tant, kad at ei tis yra ki to kia.

Ty­ri­mo­re­zul­ta­tai­pa­ro­dė­tik­rą­ne­for­ma­lio­jo­vai­kų­švie­ti­mo­si­tu­a­ci­ją­mū­sų­ša­ly­je­ ir­su­tei­kė­nau­din­gos­ in­for­ma­ci­jos­švie­ti­mo­po­li­ti­kos­for­muo­to­jams,­ug­dy­to­jams­ir­net­gi­tė­vams.­Ty­ri­mo­ren­gė­jai­pa­brė­žė,­kad­da­bar­stip­ri­nant­NVŠ­pa­slau­gų­pa­trauk­lu­mą­itin­svar­bu­ro­dy­ti­ap­čiuo­pia­mus­re­zul­ta­tus.

Auš­ra­ŽI­DŽIŪ­NIE­NĖ

6Mūsų mokytojai

Ta po te Me tų mo ky to ja, ką Jums reiš kia mo ky to jau ti?Tai ma no gy ve ni mo bū das, ku rį pri pa žįs ta bei ger bia ir

ma no šei ma.

Ar ga lė tu mė te šian dien pa sa ky ti, kad esa te „sa vo se ro gė­se“? O gal vis kas prie šin gai?

Iš tie sų nuo vai kys tės la bai no rė jau bū ti mo ky to ja. Tu rė­jau daug lė lių, žais da vau „mo kyk lą“, net die ny ną su at len kia mu są ra šu bu vau pa si da riu si. Kai bai giau Vil niaus uni ver si te tą, bu vo ga li my bių lik ti dirb ti Lie tu vių li te ra tū ros ir tau to sa kos ins ti tu te, bet aš no rė jau į mo kyk lą. Tie sa, pir muo sius dve jus me tus bu vo la bai sun ku, ki lo įvai rių min čių, bet vė liau, ma tyt, įvy ko lū žis.

Ko kių emo ci jų ve da ma kas dien ke liau ja te į dar bą? Ko kius jaus mus ne ša tės į kla sę?

Man sma gu ry te at ver ti gim na zi jos du ris. Čia vis kas sa va ir jau ku. Ei da ma į dar bą, nie ka da ne jau čiu įtam pos – tai la bai mo­ty vuo ja. Tu riu jau kų ka bi ne tą, ku ria me yra in te rak ty vio ji len ta, vaiz do pro jek to rius – ne at si lie ku nuo gy ve ni mo. Daž niau siai į pa­mo kas at ei nu links ma. Kar tą, at si me nu, mo ki niai, pa ma tę ma ne links mą ir ak ty vią pir mą pa mo ką ir to kią pat ak ty vią sep tin tą pa mo ką, nu ste bę pa klau sė, ką aš val gau... La bai rū pi nuo si sa vo svei ka ta, ypač dva si ne, nes be ge rų emo ci jų mo kyk lo je dirb ti sun ku. Jei gu iš ei nu iš mei lės bū se nos, iš kart pa jun tu įtam pą.

Anks čiau pe da go gas bu vo pa grin di nis ži nių ne šė jas ir per­tei kė jas, da bar vai kai ir jau ni mas ži nių se mia si iš įvai riau sių šal ti nių. Ten ka iš girs ti, kad mo ky to jas šian dien – tik or ga­ni za to rius, pa ta rė jas, ved lys, iš gy ve nan tis nuo la ti nę kai tą... Kaip ma no te, ko kį vaid me nį Jūs at lie ka te?

Jo kie in for ma ci jos šal ti niai ne ga li pa keis ti žmo gaus. Yra da ly kų, ku riuos ma no mo ki niai iš ma no ge riau už ma ne, bet yra da ly kų, ku riuos aš iš ma nau ge riau. Mes ir kei čia mės pa­

tir ti mi, nuo mo nė mis. Li te ra tū ra – ne tik ži nios, tai – pir miau sia ver ty bės, apie ku rias rei kia kal bė ti nuo lat, ku rias rei kia ug dy tis. Mo ky to jas ver ty bes pri va lo de kla ruo ti ne tik žo džiais, bet ir sa vo pa vyz džiu, dar bais. Džiau giuo si, kad tu riu mo ki nių pa si ti kė ji mą, jau čiuo si rei ka lin ga.

Nuo la ti nė kai ta ma nęs ne gąs di na. Svar biau sia, kad ji bū tų į ge ra. Juk kai ta – at si nau ji ni mas. Esi pri vers ta mo ky tis nau jų da ly kų, ieš ko ti at sa ky mų, kur ti. Tai įdo mu, nors kar tais ir la bai var gi na...

O ko kią funk ci ją šian die nė je ug dy mo sis te mo je at lie ka tė vai?Tik riau siai, man la bai pa si se kė – dau gu ma auk lė ti nių tė vų

yra ma no ben dra min čiai, po zi ty vūs mo ky to jų at žvil giu, do mi si sa vo vai kų ug dy mu si. Mū sų gim na zi jo je vyks ta tė vų die nos, kai ga li ma su si tik ti su vi sais dės tan čiais mo ky to jais. At ei na ga na daug tė vų, bet daž niau siai tie pa tys. Ben dra si tu a ci ja yra la bai liūd na. Tik rai ne per dė siu sa ky da ma, kad pu sė tė vų ne pa de da sa vo at ža loms. Vai kai yra ap leis ti. Tė vai ne iš sau go ry šio. Daž nai jie be jė giai su si kal bė ti su vai kais, o kar tais ir ne si sten gia su­si kal bė ti, kar tais, pa li kę vai kus vie nus, iš vyks ta gy ven ti sve tur, kar tais dangs to sa vo at ža los pro ble mas ir tei si na... Pro ble mos yra la bai skau džios. Pa vyz džiui, vie na ma ma klau sia, ką jai da ry­ti – ry te vai kas pra mie ga pir mas pa mo kas. Ką at sa ky ti ma mai? Ne pa mirš tu at ve jo, kai vie nuo lik to kas ėmė ne lan ky ti pa mo kų, neat si skai ti nė ti dar bų... Ra šiau tė vams laiš kus į elek tro ni nį die ny ną, kol pa ga liau at si lie pė tė tis. Su ži no jęs mo ky mo si ir lan ko mu mo pro ble mas, nuo šir džiai pa sa kė: „Mo ky to ja, nie kuo ne ga liu Jums pa dė ti, ma to te, aš il gai dir bu, žmo na Vo kie ti jo je, o sū nui jau 18 me tų, jis te gu pats gal vo ja...“ La bai liūd na, bet tas

Itin­ge­ra­kal­bė­tis­su­Me­tų­mo­ky­to­jais.­ Jie­ge­ba­įkvėp­ti...­Pa­šne­ke­sys­su­Elek­trė­nų­„Ver­smės“­gim­na­zi­jos­lie­tu­vių­kal­bos­ mo­ky­to­ja­eks­per­te­Au­gu­te­Liut­ke­vi­čie­ne – nuo­šir­dus­ir­at­vi­ras.­Mo­ky­to­ja­sa­ko­si­ be­si­sten­gian­ti­vis­ką­da­ry­ti­su­mei­le,­o­ po­zi­ty­vu­mo­šal­ti­nį­ma­tan­ti­tik­vie­ną­–­tai­vai­kai.­Kvie­čia­me­su­si­pa­žin­ti­ir­už­si­krės­ti­ener­gin­gu­po­žiū­riu­į­kiek­vie­ną­die­ną...

svar biau sia – ne iš ei ti iš mei lės bū se nos

7

mokinys bran dos ates ta to ne ga vo... Yra tė vų, ku rie ne si nau do ja kom piu te riu, ne ga li pa žiū rė ti į elek tro ni nį die ny ną, ko kie vai ko re zul ta tai. Ir jie la bai nu stem ba, pa klaus ti, ko dėl ne skam bi na auk lė to jai, ne už ei na į mo kyk lą pa si do mė ti. To kių is to ri jų kiek­vie nas mo ky to jas ga li pa pa sa ko ti šim tus. Ir dar liūd nes nių... Jei vai kas sė di sa vo kam ba ry je už si da ręs su iš ma niuo ju te le fo nu, tė vai ma no, kad pro ble mų nė ra. Tai – ne su kur tos si tu a ci jos. Te gu tė vai ne pyks ta, bet da bar daž nai mo ky to jams la biau rū pi jų vai kų moks lai ir at ei tis.

Kal ba me apie ki to kius vai kus, Y, Z kar tas, kuo iš tie sų ski­ria si da bar ti niai mo ki niai? Kaip, sten gian tis pri si tai ky ti prie jau no sios kar tos, pa ki to lie tu vių kal bos mo ky mo me to dai?

Šių lai kų mo ki niai la bai lais vi žmo nės. Jie daug kur ne­ma to pro ble mų, ku rias dar ma to me mes, vy res nio sios kar tos mo ky to jai. Mo ki niams jau ne bū din gas nuo lan ku mas, pri si tai­ky mas, jie tu ri sa vo rei ka la vi mų, ku rie, be je, daž nai pa grįs ti. Rei kia ir mums keis ti po žiū rį, su vok ti, kad jie ne bus to kie, ko kių mes no rė tu me. Rei kia už megz ti ry šį su jau nu žmo gu mi, su si drau gau ti, pa si ti kė ti juo ir pa čiam mo ky to jui įgy ti mo ki nio pa si ti kė ji mą... Ta da ga li ma ti kė tis sėk mės.

Lie tu vių kal ba – sun kus da ly kas, kurio eg za mi nas – pri­va lo mas vi siems. Ir mo ki niui, ir mo ky to jui rei kia daug dirb ti, kad pa siek tu me ge rų re zul ta tų. Šių lai kų jau ni mas ne mėgs ta daug dirb ti, jie no ri grei to ir ge ro re zul ta to. Taip ne bū na. Mo ky to jas tu ri ne pa varg ti ir ne pa si duo ti pa vir šu ti niš ku mui. Mo ky mo me to dai pa si kei tė, at si ra do ga li my bių dirb ti su in for ma ci nė mis tech no­lo gi jo mis, ku rios dar bą pa leng vi na, pa spar ti na, da ro įdo mes nį, vaiz din ges nį. Be to, vien lie žu viu dirb ti jau ne įdo mu.

Kaip ap skri tai pa vyks ta mo ty vuo ti mo ki nius mo ky tis? Gal tu ri te ypa tin gų me to dų, ku rie ga lė tų pa gel bė ti ir ki tiems ša lies pe da go gams?

Sun ku pa sa ky ti, kaip mo ty vuo ju... Mo ki niai ma to, kad man la bai pa tin ka tai, ką da rau. Man svar bu, kad jie ne pa tir­tų įtam pos per pa mo ką, tad sten giuo si kur ti ge rą at mos fe rą. Daž nai mo ki niai su vo kia, kad pra leis ti lie tu vių kal bos pa mo kų ne nau din ga, nes dar bus vis tiek rei kės at lik ti. Tie sa, jei už duo to

dar bo šian dien ne at li ko, ne bus nu baus tas – at liks ki tą die ną, at siųs elek tro ni niu pa štu. Juk mo ki niai ir gi kar tais ne tu ri lai ko. Dar lei džiu per ra ši nė ti dar bus, ypač ra ši nius, ir gau ti ge res­nį pa žy mį. Mo ki nys ne tai sys ra ši nio, jei ži nos, kad re zul ta tas ne pa ge rės. O ne tai sy da mas ne da rys pa žan gos. Iš si aiš ki na me klai das ir mo ki nys per ra šo dar bą – tai sy ti, tie sa, rei kia daug, bet prie to pri pran ta ma. Ma no tiks las, kad pa žy mys ne bū tų baus mės įran kis.

Am ži na pro ble ma: mo ki niai ir skai ty mas... Kaip ma no te, ar mo ki niai skai to? Kaip juos ska ti na te tai da ry ti? PI SA ty ri mai at sklei džia pra stė jan čius mū sų mo ki nių skai ty mo ge bė ji mus ir ki tus pa sie ki mus. Ko kia Jū sų nuo mo nė šiuo klau si mu?

Man at ro do, kad vi sa da bu vo skai tan čių ir ne skai tan čių mo ki nių. Šie met de vin to kams skyriau per skai ty ti Lau ros Sin ti jos Čer niaus kai tės ro ma ną „Be ne dik to slenks čiai“. Iš 24 mo ki nių tik vie nas ne per skai tė. Aiš ku, taip bū na ne vi so se kla sė se. Vie no je an ke to je abi tu rien tė pa ra šė, kad jai bib lio te ka – mis ti nė vie ta. Juk gra žu, ar ne? O ki ta mo ki nė nu džiu gi no teig da ma, kad „pri­va lo mo ji li te ra tū ra nė ra to kia nuo bo di, kaip at ro do“. Vi si ma no mo ki niai la biau siai mėgs ta skai ty ti kla sė je ir ana li zuo ti, dis ku­tuo ti, kū ri nio pro ble mas sie ti su mū sų gy ve ni mo pro ble mo mis. Mo ki niai ti ki na, kad net ir tie, ku rie na mie bu vo per skai tę, per to kias pa mo kas ne nu obo džiau ja, kad kar tu skai ty ti įdo miau, ge riau su vo kia kū ri nį, ge riau įsi gi li na. O aš su lau kiu kom pli­men tų, kad ar tis tiš kai skai tau. Skai ty mas kla sė je – gar sus, raiš kus, su tin ka mo mis in to na ci jo mis – ypač tin ka sil pnes niems mo ki niams, ku rie tik rai na mie ne skai to. Jei į pa mo ką at ei na tik vie nas kū ri nį skai tęs mo ki nys, juk ne sa ky si – ne per skai tė te, tai jū sų bė dos... Tam ir yra pa mo ka, kad vi si kaž ką su ži no tų. Ima me kū ri nį ir skai to me.

Ko dėl pra stė ja mū sų pa sie ki mai? Prie žas čių, ma nau, yra la bai daug. Pri pa žįs tu, kad švie ti mo sis te ma ne to bu la. Bet prie­žas tys gi les nės. Juk gy ve ni mas ne leng vė ja... Di dė ja so cia li nė at­skir tis, dau gė ja so cia li nės ri zi kos ir iš si sky ru sių šei mų – vi si šie da ly kai tu ri įta kos. Kas vai kui skai tys pa sa kas, ku rių jis il gi si, jei nė ra ma mos ar tė čio? Kaip jis mo ky sis, jei na mie nuo lat vyks ta kon flik tai? Kar tais trūks ta pi ni gų. Taip gy ven da mi ir su au gu sie ji

ne tu ri no ro kaž ko siek ti, ne tu ri ūpo dar be steng tis. O ką jau kal bė ti apie vai kus? Jie ypač pa žei džia mi. Prieš 30 me tų ga lė jai pa sa ky ti kla sė je, kad ma ma – šven čiau sias žo dis. O da bar? Kiek pa lik tų, su muš tų vai kų... O kiek dar ne ži no me... Vai­kas tu ri bū ti my li mas, ska ti na mas, gi ria mas, ta da jis no rės mo ky tis.

Ko kią li te ra tū rą siū lo te rink tis šian die nos jau ni mui?

Ma ne ža vi kla si ka. Ma nau, ir šian die nos jau nas žmo gus lai ko pa tik rin tuo se kū ri niuo se ran da tai, ko il gi si sie la. Ne vi sa da jau ni mas nuo lan kus po pu lia rie siems da ly­kams. Vie na abi tu rien tė kal bė ji mo įskai tai pa si rin ko Si gi to Pa ruls kio

Nukelta į 9 p.

Susitikimas su buvusiais skaitovų būrelio nariais

8

Švie­ti­mo­ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­jos­Vai­kų­ li­te­ra­tū­ros­pre­mi­ja­šie­met­įteik­ta­ra­šy­to­jai­ir­Vil­ka­viš­kio­r.­Pil­viš­kių­„San­ta­kos“­gim­na­zi­jos­lie­tu­vių­kal­bos­ir­li­te­ra­tū­ros­mo­ky­to­jai­ Dai­nai­Opols­kai­tei. Pir­mą­ją­–­no­ve­lių­–­kny­gą­„Drož­lės“­au­to­rė­pa­ra­šė­stu­di­juo­da­ma­Vil­niaus­pe­da­go­gi­nia­me­(da­bar­–­Lie­tu­vos­edu­ko­lo­gi­jos)­uni­ver­si­te­te.­ Vie­na­me­straips­ny­je­apie­šią­kny­gą­žur­na­lis­tė­ ir­ra­šy­to­ja­Gin­ta­rė­Ado­mai­ty­tė­ra­šė:­ „<...>­tik­ras,­tra­pus­ir­at­pa­žįs­ta­mas­jos­ ap­ra­šo­mas­mer­gau­ti­nis­pa­sau­lis;­ne­ga­li­me­ ne­jaus­ti,­kaip­į­kru­vi­nas­šu­kes­pa­žy­ra­vai­kys­tės­šian­die­na.“­D.­Opols­kai­tei­pe­da­go­gi­nis­dar­bas­ne­su­truk­dė­tap­ti­kny­gų­pa­aug­liams­au­to­re.­ Jos­kny­gos­„Eks­pe­ri­men­tas­gy­ven­ti“­ir­„Ir­ vie­ną­kart,­Ri­či“­2014­ir­2016­m.­lai­mė­jo­ lei­dyk­los­„Al­ma­lit­te­ra“­skelb­ta­me­pa­aug­lių­ ir­jau­ni­mo­li­te­ra­tū­ros­kon­kur­se.­

„Švie­ti­mo­nau­jie­nos“­kal­bi­na­ra­šy­to­ją.

Ko dėl ra šo te bū tent pa aug liams? Tai tur būt ne at sie ja ma nuo Jū sų pe da go gi nio dar bo. Gal būt mo ky da ma jau nus žmo nes ži no te, kas jiems įdo mu, ak tu a lu, apie ką ir kaip ra šy ti, kad jie no riai skai ty tų?

Ne ži nau, ko dėl taip nu ti ko. Tie są sa kant, ne pla na vau ra šy ti pa aug liams. Ma ne vi są lai ką trau kė no ve lės žan ras, pir­mo ji kny ga bu vo no ve lių. Tai gi gy ve ni me pir miau sia bu vo rim ta li te ra tū ra. Vė liau ja me at si ra do mo kyk la. O da bar su nuo sta ba ma tau, kad li te ra tū ra ir mo kyk la ma no gy ve ni me su si jun gė. Tai man pa čiai staig me na.

Kal bant apie pa aug lių kny gas, ap žval go se li te ra tū ros kri­ti kai tei gia, kad ge rai jau čiu ad re sa tą. No ri si tuo ti kė ti. Ra šant abi kny gas ne ap lei do abe jo nės: ar tai yra tai, kas jiems įdo mu? Ar teks tas bus pa vei kus? La bai no rė jo si pa siū ly ti jau ni mui ak­tu a lios, ko ky biš kos ir me niš kai ver tin gos li te ra tū ros.

Sa vo kny go je „Ir vie ną kart, Ri či“ kal ba te apie su dė tin gus pa­grin di nio vei kė jo san ty kius su tė vais, pa aug liš kus kom plek­sus. Su ko kiais sun ku mais su si du ria te dirb da ma su to kio am žiaus mo ki niais ir kaip spren džia te iš ki lu sias pro ble mas?

Per se kio jan ti pro ble ma tur būt ne nau ja ir kas die nė – sun­ku su si kal bė ti. Kar tų skir tu mai vi sa da aki vaiz dūs, na tū ra lu, kad iš ky la nesu si pra ti mų. Tik tai ma ne kuo to liau, tuo la biau to kie ne su si kal bė ji mai ža vi, vis ra miau juos pri imu, nes su vo kiu

tai kaip bran gų lai ki nu mą, be si for muo jan čio jau no žmo gaus vir smą į su au gu sį jį. Ma no kny gos he ro jus tai pa ste bė da mas iš ta ria: „Juk ne leng va iš si ner ti iš odos.“ O ga li my bė ste bė ti šį „iš si nė ri mo“ pro ce są man yra do va na.

Ko kią svar biau sią ži nu tę no ri te per duo ti pa aug liams sa vo kny go se?

Svar biau sia ži nia – kad gy ve ni mas ver tas jį gy ven ti. Rei kia žvelg ti at sa kin gai ir bū ti nai duo ti ką nors ki tiems.

Koks Jū sų po žiū ris į šiuo lai ki nę lie tu vių vai kų ir pa aug lių li te ra tū rą ap skri tai?

Esu ne blo gai su ja su si pa ži nu si, to dėl ga liu pa sa ky ti, kad esa ma vis ko: ir ver tin gos, ge ros li te ra tū ros, ir pi ges nių va rian tų. Man ne pa pras tai svar bus kal bos in stru men tas – jis tu ri skam­bė ti. Tai yra ra šy to jo bal sas. Jam tu rė tų bū ti ke lia mi aukš čiau si ko ky bės rei ka la vi mai. Ra šy to jas tu ri bū ti griež tas ir reik lus sau, kad šį in stru men tą iš to bu lin tų. No rė tų si, kad lie tu vių pa aug lių li te ra tū ro je tai ne pra ras tų ver tės.

Kaip su de ri na te mo ky to jos ir ra šy to jos „vaid me nis“? Ra­šy to jui rei kia dau giau vie nat vės, ra my bės, su si kau pi mo, o mo kyk lo je – daug veiks mo, ben dra vi mo, žmo nių.

Iš tie sų sun ku su de rin ti. Iš pri gim ties esu ga nė ti nai už da­ras žmo gus, man sun ku ir pri im ti be si ar ti nan čiuo sius, ir pa čiai pri ar tė ti. Mėgs tu vie nat vę. Esu ste bė to ja. O tai mo ky to jo dar be tik rai ne pa de da. Ki ta ver tus, tu riu pri pa žin ti, kad šį dar bą dirb ti, ko ge ro, su ge bu, nes nie ka da ne ten ka pa mo ko je kel ti bal so, o vie nas ki tas vy res nių jų kla sių mo ki nys iš ei da mas dar pa sa ko:

li te ra tū ros ir mo kyk los du e tas

Mūsų mokytojai

9

jos už ten ka pa si klau sy ti ir ga li ei ti į eg za mi ną. Va di na si, tu riu ką įdo maus pa sa ky ti apie li te ra tū rą šiuo lai ki niam mo ki niui, ne re tai pa vyks ta už krės ti. Tai džiu gi na, nes su pran ti, kad ta vo dar bas pra smin gas.

O ku ri veik la ar ti mes nė šir džiai? Jei gu rei kė tų pa si rink ti vie ną ke lią – bū tu mė te mo ky to ja ar ra šy to ja?

Aiš ku, ra šy to ja. Bet... ar ta da tu rė čiau apie ką ra šy ti?

Kuo Jus ža vi mo ky to jo dar bas?Tuo, kad nie ka da ne ži nai, ką at neš kiek vie na die na.

Koks tu rė tų bū ti ge ros mo kyk los, ge ro mo ky to jo re cep tas?O ar to kie iš vi so eg zis tuo ja? Ge ra mo kyk la tur būt yra ta,

ku rio je mo ki nys įgi jo ko ky biš kų ži nių, iš gy ve no mo ky mo si ir at ra di mo džiaugs mą. Ge ras mo ky to jas? Gal tas, ku ris ne pa li ko sie lo je ran dų...

Kaip ver ti na te lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros ben drą sias pro­gra mas?

Ties šiuo ver ti ni mu rei kė tų at si dus ti... Ne vi sa da jos ati tin­ka ir mo ki nio am žių, ir jo po rei kius. Tar ki me, vi du ri nio ug dy mo lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros pro gra ma to kia pla ti, kad jos tik rai ne įma no ma ap rėp ti. Lie tu vių li te ra tū ra la bai įdo mi ir tur tin ga ra­šy to jų as me ny bių, ta čiau mo ki nys ne spė ja su jo mis su si pa žin ti, įsi gi lin ti į kū ri nių es mę, per pras ti es mi nių ver ty bių. Mo ky to jui sun ku ras ti me to dų, kaip tai pa da ry ti grei tai ir pa vei kiai, įdo miai. Nau jo ji pa grin di nio ug dy mo pro gra ma, ma no pa ty ri mu, dar la biau ati to li no mo ki nį nuo tik ros, ge ros li te ra tū ros. Esu įsi ti ki­nu si, kad pro gra mų au to riai pri va lė tų bū ti dir ban tys mo ky to jai ar ba bent jau jais bu vę, kad lie tu vių kal bos mo ky mas iš veng tų to kių nesu si pra ti mų.

Šiuo me tu daug kal ba ma apie skai ty mo ska ti ni mą. Ką da ry ti, kad vai kas pa mil tų kny gą?

Da bar tai jau po pu lia rus ir net ma din gas klau si mas. Į vi­sus ska ti ni mus esu lin ku si žiū rė ti kri tiš kai ir at sar giai, nes pa ti bu vau iš to kių mo ki nių, ku rie iš prin ci po ne da ro to, kas siū lo ma, bru ka ma. Ska tin ti skai ty ti gal ir rei kia, bet tai tu ri bū ti da ro ma ne pi giai, įky riai, o ko ky biš kai, pro fe sio na liai, įdo miai. Jau nas žmo gus la bai grei tai pa jun ta prie vo lę ir per pran ta ma ni pu lia­ci jas.

Ar ma no te, kad spaus din ta kny ga at gy ve no?Tik rai ne. Ji nie ka da ne at gy vens. Dėl to ne ver ta jau din tis.

Du kar tus da ly va vo te pa aug lių ir jau ni mo li te ra tū ros kon kur­se. Ar ža da te pa na šiuo se kon kur suo se da ly vau ti ir at ei ty je? Ar jau nie ji skai ty to jai su lauks dau giau Jū sų kny gų?

Tuo se pa čiuo se kon kur suo se juk vi sa da ne da ly vau si. At ei na lai kas už leis ti vie tą nau jiems au to riams, nau jiems var­dams. O ne ra šy ti tik riau siai jau ne pa vyks. Ma nau, kad dar ne vie na ma no kny ga bus skir ta jau ni mui.

Dė ko ju už po kal bį ir lin kiu sėk mės kū ry bo je.

Do­vi­lė­ŠI­LEI­KY­TĖ

kny gą „Srai gė su be is bo lo laz da“ ir bu vo iš si gan du si, pa si bai sė­ju si, kaip ga li ma taip ra šy ti... Tu rė jau bū ti S. Pa ruls kio ad vo ka te, kad ap gin čiau kny gą, pa dė čiau su pras ti.

Ką ma no te apie šių die nų ten den ci ją – gar si nes kny gas? Ką pa ti ren ka tės: po pie ri nę, gar si nę ar elek tro ni nę kny gą?

Vi sa da ren kuo si po pie ri nę kny gą. Mėgs tu vie nat vę su kny ga. Da bar skai tau kny gą „Kel tų dva si nė iš min tis“, nes sa vo sie la rei kia rū pin tis nuo lat. Džiau giuo si, kad yra elek tro ni nių, gar si nių kny gų – žmo nės tu ri daug ga li my bių skai ty ti. Ir aš kar tais pa si nau do ju. Bet va lan dos su po pie ri ne kny ga ran ko se – tai šven tas lai kas. Ek ra ne skai ty ti kny gą man vis dar kaž koks nesu si pra ti mas.

Vie na nau jau sių švie ti mo ak tu a li jų – moks lo me tų il gi ni mas. Pri ta ria te šiam spren di mui? Kaip ma no te, ko kių re zul ta tų / pa sek mių su lauk si me, jei šis spren di mas bus pri im tas?

Nie kas ne pa si keis. Mes ne ten ieš ko me prie žas čių. Pir miau sia rei kia pa siek ti, kad mo ki niai ne pra leis tų pa mo kų be prie žas ties, ir re zul ta tai pa ge rės. Mo kyk la ne ria si iš kai lio, ban dy da ma spręs ti lan ko mu mo pro ble mas, bet ga li my bės yra ri bo tos. Šei ma tu ri pri si im ti at sa ko my bę, kad vai kas at ei tų į mo kyk lą. Aš tai sa kau la bai at sa kin gai, juk pa ti už au gi nau dvi duk ras, ži nau, kad vai ko auk lė ji mas nė ra pa pras tas da ly kas.

Jei gu tu rė tu mė te ga li my bę mo kyk lo je pa keis ti 3 da ly kus, kas tai bū tų?

Ko ge ro, at si sa ky čiau pa žy mių (11–12 kla sė je tik rai) ir su siau rin čiau vi sų da ly kų pro gra mas. Pra džiai – pa kak tų...

Ko kią įta ką mo ky to jo as me ny bė tu ri vai ko vys ty mui si? Ar nuo pe da go go pri klau so vai ko su si do mė ji mas tam tik ru da­ly ku? Ar mo ky to jas ga li tap ti (o gal pri va lo bū ti?) įkvė pė ju?

Jei mo ky to jas mėgs ta sa vo dar bą, do mi si sa vo dės to mu da ly ku, sten gia si, kad pa mo kos ne bū tų nuo bo džios, vai ko su­si do mė ji mas da ly ku tik rai pa di dės.

Daug me tų va do vau ju skai to vų bū re liui. Ku ria me po eti nes kom po zi ci jas, sėk min gai da ly vau ja me įvai riuo se kon kur suo se. Pa si kei tė ke lios kar tos, bet vis dar su si ren ka to kia ko man da, ku ri tam pa „jė ga“. Ma nau, kad man se ka si juos su bur ti, įkvėp­ti no rą to bu lė ti ir siek ti per ga lių. Bū re ly je vi si pa si krau na me ge ros ener gi jos. Mū sų san ty kiai itin gra žūs, mes tie siog la bai daug juo kia mės...

Kas – Jū sų sėk mės ga ran tas?Pa šau ki mas ir ge ra dar bo at mos fe ra.

Dė ko da ma už po kal bį, vi liuo si, kad mo ky to ja vi sa da at vi ra šir di mi žvelgs į, pa sak jos, „to kį gra žų gy ve ni mą“. At ro do, kai ku riems mo ki niams pa si se kė...

Auš­ra­ŽI­DŽIŪ­NIE­NĖ

svar biau sia – ne iš ei ti iš mei lės bū se nos

Atkelta iš 7 p.

10

Ką­pri­si­me­na­te­iš­ma­te­ma­ti­kos­pa­mo­kų­mo­kyk­lo­je?­O­iš­ge­og­ra­fi­jos­ar­dai­lės?­„Vai­kas,­mo­ko­mas­vien­mo­kyk­lo­je,­pa­na­šus­į­van­de­nį,­lai­ko­mą­ąso­ty­je,­toks­įrė­min­tas...­Vai­kas­už­mo­kyk­los­ri­bų­–­kaip­van­duo,­krin­tan­tis­lie­tu­mi:­jis­įsi­skver­bia­vi­sur,­vis­ką­pa­ma­to,­įsi­ge­ria.­Pas­kui­re­flek­tuo­da­mas­vėl­ga­ruo­ja,­vėl­virs­ta­idė­jų,­gy­ve­ni­mo,­po­ty­rių­de­be­si­mi.­Ar­ver­ta­de­be­sis­už­da­ry­ti­ąso­čiuo­se?­Ir­ta­da­net­klau­si­mas­ne­ky­la,­kaip­jau­čia­si­de­be­sis­ąso­ty­je.­Ma­nau,­jau­čia­si­ne­de­be­si­mi,­o­ba­la­ži­no­kuo“,­–­sa­ko­Vil­niaus­Vy­tau­to­Di­džio­jo­gim­na­zi­jos­is­to­ri­jos­mo­ky­to­ja­eks­per­tė­ Jū­ra­tė­Lit­vi­nai­tė.­Iš­tie­sų,­kaip­stip­riai­emo­ciš­kai­ vei­kia­kul­tū­ri­nė­edu­ka­ci­ja,­ga­lė­tų­pa­liu­dy­ti­ mo­ky­to­jai,­ne­bi­jan­tys­per­kel­ti­ug­dy­mo(si)­ pro­ce­so­už­mo­kyk­los­sie­nų.

Ne re tai ne tra di ci nes pa mo kas įkve pia ir ak ty vūs mo ki niai. Lan ky da mie si įvai riuo se ren gi niuo se ar ke liau da mi po Lie tu vą su tė vais, jie at ne ša nau jų idė jų ir vė liau viską įgy ven di na su sa vo mo ky to jais. Pe da go go vaid muo kei čia si: mo ki niai pri si i ma tam tik rą pla na vi mo at sa ko my bę, da ly vau ja nu si sta tant tiks lus ir už duo tis, pa de da mi mo ky to jo įgy ja ne tik te ori nių ži nių, bet ir gy ve ni mo pa tir ties.

Ne klys ki me, kul tū ri nė edu ka ci ja nė ra vien tik mo kė ji mas pieš ti ar šok ti. Pa si telk da mi įvai rias me no ir kul tū ros prie mo­nes ga li me ug dy ti kū ry bin gu mą ir ki tas kom pe ten ci jas. Ja ni na Kru šins kai tė, Kul tū ros mi nis te ri jos Me no ir kū ry bi nių in dust ri jų po li ti kos de par ta men to Pro fe sio na laus me no sky riaus pa ta rė ja, sa ko, kad, ne pai sant daž no sis te min gu mo ir veik lų tęs ti nu mo trū ku mo, vals ty bė na cio na li niu mas tu yra įgy ven di nu si ne ma žai reikš min gų il ga lai kių pro jek tų. „Svar bu, kad kul tū ros ir me no var to ji mas tap tų įpro čiu, as me ny bės da li mi, ta da po rei kis tai da ry ti iš liks ir vai kui bai gus mo kyk lą. Vi sa da yra ver ta sek ti ge­rai siais pa vyz džiais, nes mo ki nių kom pe ten ci jos vė liau tam pa uni ver si te tų stu den tų ir dar buo to jų / darb da vių kom pe ten ci jo­mis“, – tei gia pa ta rė ja.

2014 m. Kul tū ros mi nis te ri jos už sa ky mu bu vo at lik tas ty ri mas „Gy ven to jų da ly va vi mas kul tū ro je ir pa si ten ki ni mas kul tū ros pa slau go mis“. Ti riant bu vo ap klaus ti ir mo kyk lo je be­si mo kan tys vy res ni nei 15 me tų jau nuo liai. Ty ri mas at sklei dė, kad to li gra žu ne vi siems jau nuo liams yra su si for ma vęs po rei kis da ly vau ti kul tū ri nė je veik lo je. Tik 33 proc. mo ki nių ir stu den tų yra ak ty vūs kul tū ros mė gė jai ir puo se lė to jai. Nors veik liau si pa ro dų lan ky to jai yra mo ki niai, su am žiu mi lan ko mu mas ma žė ja, ypač su lau kus 30 me tų. Ver ta pa mi nė ti, kad da ly vau jan tie ji kul tū ros

ne tra di ci nės pa mo kos, skir tos gy ven ti, o ne klau sy tis apie gy ve ni mą

veik lo se ir no rin tie ji tai da ry ti pa si žy mi di des niu at vi ru mu pa­sau liui ir nau jai pa tir čiai.

Pa sak is to ri jos mo ky to jos J. Lit vi nai tės, gy ve ni mas – tai ne už da ra mo kyk los erd vė su tiks liai su pla nuo tais tvar ka­raš čiais, rit mą re gu liuo jan čiais skam bu čiais ar bud ria, vis ką ma tan čia auk lė to jo aki mi. Gy ve ni mas – be si kei čian ti ap lin ka, žmo nės, įvy kiai, po ty riai. Pa sau lis už mo kyk los sie nų anaip tol ne sau gi ar aiš kiai reg la men tuo ta erd vė. Tai erd vė, ku rio je at­si ran da iš šū kių. Ir kar tais mes sa vo at ža las at ri bo ja me nuo tos erd vės – prie na mų su sto jęs mo kyk li nis au to bu siu kas pa ima vai ką ir iš lei džia jį tie siai prie mo kyk los du rų. Gal būt tai pa da ro tė vai, taip vis ma žiau vai kų pa ti ria sa va ran kiš ką ke lią nuo na mų iki mo kyk los. Ir vis ma žiau pa ti ria sa va ran kiš ką veik lą ki tur nei na muo se ar mo kyk lo je – tai sau gu, ra miau jau čia si su au gu sie ji, bet tai ne pa da ro mū sų vai kų su au gu sių. Jie tu ri ma ty ti gy ve ni­mą, gy ven ti, o ne tik apie tai klau sy tis kla sė je – ta da į pa gal bą at sku ba mo ky to jai.

Nau ja pa tir tis – tai mo ky ma sis vi są gy ve ni mą, o mo ky­to jų įsi trau ki mas į kul tū ri nės edu ka ci jos veik las, no ras plė to ti kul tū ri nę kom pe ten ci ją ir su pras ti edu ka ci nes erd ves už kre čia ir mo ki nius. Me nas ir moks las pa pil do vie nas ki tą, nau ji po ty riai ska ti na grįž ti į kul tū ros erd ves, jas ty ri nė ti ir to bu lė ti. Mo ky to jai, į ug dy mo pro ce są įtrau kian tys ak ty vų mo ky mą si, mo ty vuo jan čias už duo tis, už tik rin tai ge ri na mo ki nių pa sie ki mus.

Ket vir tą kar tą per mo ki nių pa va sa rio atos to gas vy ko „Me­nų dūz gių“ ren gi niai, skir ti mo ky to jams. Šiais me tais į „Me nų dūz gių“ są jū dį įsi trau kė net 42 na cio na li nio ir vals ty bi nio sta tu so kul tū ros įstai gos, re gio nų bib lio te kos, mu zie jai, kul tū ros cen trai iš vi sos Lie tu vos. Jų edu ka to riai, me ni nin kai ir pe da go gai pa­siū lė dau giau nei 82 ren gi nius: kū ry bi nes la bo ra to ri jas, pa ro das, eks kur si jas, edu ka ci nių pro gra mų pri sta ty mus ir iš ban dy mus. Vi so je Lie tu vo je vykusiuose kul tū ros edu ka ci jos sa vai tės ren­gi niuo se da ly va vo net 754 mo ky to jai. Kul tū ros edu ka ci jos sa­vai tę ini ci juo ja Ug dy mo plė to tės cen tras kar tu su Kul tū ros bei Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo mis.

„Me nų dūz gių“ idė ja ki lo ma tant, kad kul tū ros įstai gų ir mo kyk lų ben dra dar bia vi mas nė ra toks in ten sy vus, koks ga lė­tų bū ti. Ne vi sos mo kyk los ir kul tū ros įstai gos spė ja iš nau do ti vie na ki tos ga li my bes, to dėl mo ky to jai kvie čia mi su si pa žin ti su kul tū ros įstai gų pro jek tais ir veik lo mis, skir to mis mo ki niams ir mo kyk loms. Per „Me nų dūz ges“ ben drau da mi, iš mė gin da mi įvai rias edu ka ci nes pro gra mas, pa ro das ir kon cer tus, se mi na rus ir kū ry bi nes dirb tu ves, da ly da mie si ge rą ja pa tir ti mi mo ky to jai se mia si idė jų, pa de dan čių su kur ti įdo mų, at ra di mus ir kul tū ri­nę orien ta ci ją ska ti nan tį ug dy mo pro ce są, mo ty vuo ti mo ki nius siek ti ge res nių mo ky mo si pa sie ki mų.

11

Kam To Rei Kia?„Ju dė ji mas, pra džio je apė męs vien me no sri čių mo ky to­

jus, iš si plė tė. Da bar sau įdo mių te mų ir už si ė mi mų bib lio te ko je at ran da ir ki tų sri čių (lie tu vių ir an glų kal bų, is to ri jos, eti kos ir kt.) mo ky to jai, švie ti mo cen trų, įvai rių kul tū ros įstai gų dar buo to­jai. Kul tū ri nis, švie čia ma sis ju dė ji mas rei ka lin gas ir nau din gas mo ky to jams. Jie įgy ja nau jų ži nių, iš moks ta nau din gų da ly kų, ap si kei čia ge rą ja pa tir ti mi ir sa vo tiš kai pail si nuo įtam pos mo­kyk lo je“, – San do ra Šliu pie nė, Šiau lių ap skri ties Po vi lo Vi šins kio vie šo sios bib lio te kos vy riau sio ji bib lio te ki nin kė.

„Rei kia pa si ti kė ti mo ky to jo pro fe sio na lu mu – nie kas ge riau už ma te ma ti kos mo ky to ją ne ži no, kaip mo ky ti vai ką ma te ma ti kos. Mo ky ma sis tik mo kyk los ap lin ko je var gu ar ati tin ka vi sų mo ki nių mo ky mo si sti lius, po lin kius. Kuo dau­giau ga li my bių, tuo di des nė ti ki my bė, kad su da ro mos są ly gos mo ki niui pa si rink ti pri im ti nai mo ky tis“, – Al bi na Vi li mie nė, Ug­dy mo plė to tės cen tro Gam tos, tiks lių jų moks lų ir tech no lo gi jų po sky rio ve dė ja.

„Edu ka ci jos ga li bū ti prak ti nės, me ni nės, ro man tiš kos, jos skir tos įvai raus am žiaus mo ki nių gru pėms – nuo gin ta ro prak ti nio pa ži ni mo, pa puo ša lų tik ri ni mo, au sies už de gi mo gy­dy mo iki me ni nių im pro vi za ci jų, che mi jos, bio lo gi jos, fi zi kos ir is to ri jos pa mo kų. Yra kla sių, ku rios kas met at vyks ta į Pa lan gos gin ta ro mu zie jų, joms siū lo mos aka de mi nės edu ka ci jos: ko kiais prin ci pais An drė kū rė par ką, rū mų ar chi tek tū ros ty ri nė ji mai. Eks po na tai su ke lia aso cia ci jų su tam tik ru is to ri niu lai ko tar piu, gam ti ne ap lin ka, tai pa de da įsi sa vin ti ži nias, pa žin ti sa vo kraš to spe ci fi ką, la vi na es te ti nį sko nį“, – Gied rė Mie že tie nė, Pa lan gos gin ta ro mu zie jaus me to di nin kė.

„Už si ė mi mai ki to se erd vė se ug do vaiz duo tę, ska ti na kū ry bin gu mą, mo ki niai pa ma to nau jų idė jų, pri tai ko jas sa vo kū ry bi nė je raiš ko je. Per pa mo kas ki to se erd vė se pa ma to me sa vo dar bo re zul ta tus: ar mo ki niai tin ka mai el gia si vie šo se erd vė se, vie ša ja me trans por te, kaip ge ba ben drau ti tar pu sa vy je ar su gi du, ki tais su au gu siai siais“, – Ire na Stak nie nė, Vil niaus Ab ra o mo Kul vie čio kla si ki nės gim na zi jos dai lės mo ky to ja eks per tė.

„Kai už si ė mi muo se da ly vau ja ir mo ki niai, at si sklei džia įvai rūs ge bė ji mai, per žai di mus, vik to ri nas jie įgau na nau jų ži nių. Vi sa tai ne for ma lio je ap lin ko je įsi sa vi na ma ge riau. Da ly vau da­mi bib lio te kos už si ė mi muo se vai kai įgau na mo ty va ci jos ne tik skai ty ti kny gas, bet ir da ly vau ti įvai rio se veik lo se. Mo ky to jai, su si pa ži nę su nau jo mis veik lo mis, pri tai ko jas ug dy mo pro ce se. La bai svar bu, kad ben dra vi mas ne for ma lio je ap lin ko je ma ži­na so cia li nę at skir tį“, – Lai ma Strak šie nė, Šven čio nių ra jo no sa vi val dy bės vie šo sios bib lio te kos Vai kų li te ra tū ros sky riaus ve dė ja.

„Ve dant edu ka ci nes pro gra mas, vai kams pa ro do ma, kad jie, ke liau da mi nuo sta biu gam tos pa sau liu, ir pa tys sa va ran kiš­kai ga li at ras ti įvai rių gam tos per liu kų, kad gam tą tu ri me ne tik sau go ti ir glo bo ti, bet ir tap ti ge riau siais jos drau gais. Per 14 tūkst. eks po na tų pa de da pa si kar to ti ži nias apie gy vū nus ir įgy ti nau jų – mo ky mo si pro ce se nau do jant na tū ra lias vaiz di nes prie mo nes, mo ky mo si da ly kas ge riau įsi me na mas, il gai ne pa­mirš ta mas“, – Li na Mar mai tė, Kau no Ta do Iva naus ko zo o lo gi jos mu zie jaus Edu ka ci jos sky riaus ve dė ja.

Ma­ri­ja­NA­ČAI­TĖUg­dy­mo­plė­to­tės­cen­tro­me­to­di­nin­kė

Ba lan dį Ma ri jam po lės kul tū ros cen tre su reng ta por tre tų pa ro da „Lai kas keis ti(s)“. Žy mių ma ri jam po lie čių ir sa vo ar ti mų žmo nių por tre tus pa pras tu tu ši nu ku nu pie šęs tris de šimt me tis kau nie tis N. M. šiuo me tu yra Ma ri jam po lės su au gu sių jų mo­ky mo cen tro abi tu rien tas. Šio ta len tin go žmo gaus ga bu mus įvai rio se sri ty se pa ste bė jau, kai ruo šė mės da ly vau ti ra ši nių kon kur se „Spal vo tas pa sau lis“. Tai gi nu spren dė me ne tra di ci niu me to du su si pa žin ti su žmo nė mis, gar si nu siais ir gar si nan čiais Su val ki jos kraš tą. Mo ki nys pa ro dos eks po na tus ruo šė ke lis mė ne sius, tad pa lai ky mo su lau kė ir iš Pa tai sos na mų bū rio auk lė to jo Aud riaus Mo liu šio. Pa ro dą autorius sky rė sa vo sū nui Si mo nui. (N. M. pa ga min ti su ve ny rai bu vo pa do va no ti Ma ri jam­po lės li go ni nei.)

Per ren gi nį kal bė jo dar bų au to riaus ma ma, krikš to ma ma, drau gas, Ma ri jam po lės su au gu sių jų mo ky mo cen tro di rek to rius, da ly va vo pa va duo to ja, auk lė to ja ir ki ti mo ky to jai. Vi si jie pa sa kė daug jaut rių žo džių, lin kė jo ne pra ras ti op ti miz mo ir vil ties, kad pa si mo kęs iš pa da ry tų klai dų ga lė tų gy ven ti vi sa ver tį, kū ry bin gą gy ve ni mą kar tu su pa lai kan čiais ir my lin čiais žmo nė mis.

„Jei ne va ka rai, pra leis ti mo kyk lo je, pie ši mas, po kal biai,

Lai kas keis ti(s)

kny gų skai ty mas, bū čiau įklim pęs į gi lią dep re si ją. Pa vy ko su pras ti, kad pa čiam čia ir da bar rei kia ieš ko ti at sa ky mų į klau si mus, ko dėl aš čia, ką pri va lau keis ti ir kaip keis tis? Nors at ra di mai ir skaus min gi, bet pa ma žu su vo kiau, kad no rė da mas keis ti ap lin ką, pir miau sia, pri va lau keis tis pats. Taip po tru pu tį at si ra do tiks las – steng tis dėl sa vo ge ro vės, sa vo ar ti mų jų. Ir sun ku pa sa ky ti, kas svar biau: ar idė jos at si ra di mas, dis ku si jos, ben dra vi mas, ar po zi ty vus žvilgs nis į kas die ny bę per nu veik tų dar bų priz mę“, – tei gė dar bų au to rius.

Jau di nan tis da ly kas, kai per si pi na nu si vy li mas, vil tis, no­ras keis tis ir mo ky tis. Džiu gu, kad žmo gus su pran ta kly dęs ir no ri da ry ti kaž ką nau din go.

Vir­gi­ni­ja­TA­BA­RIE­NĖLie­tu­vių­kal­bos­vyr.­mo­ky­to­ja

12Tautinio kostiumo metams

suvalkiečių kostiumas

Se nes nės mo te riš kų dra bu žių for mos XIX a. ant ro jo je pu sė je bu vo iš li ku sios za na vy kų kraš te. Ten mo te rys dar vil­kė da vo ne tik trum pais, bet ir il gais li ni niais marš ki niais, nors anks tes nę puo šy bą įaus tais rau do nais raš tais be veik iš stū mė sti li zuo tų au ga li nių or na men tų siu vi nė ji mas. Daž niau siai siu­vi nė ta bal tais siū lais an gliš kuo ju bū du, kar tais ir kry že liu ar ba ki tais leng vai siais sa ti ni niais dygs niais. Iš ei gi niai su val kie čių marš ki niai bū da vo siu va mi la bai pla čio mis ran ko vė mis, prie per pe tės su rau kia mi smul kiais de ko ra ty vi niais rau ki niais.

Bū din giau si su val kie čių si jo nai bu vo iš il gai dry žuo ti, ta čiau čia, skir tin gai nuo ta py biš kų ir siau tu lin gų že mai čių spal vų, vy­ra vo ra mi ir sod ri pa grin di nė spal va – tam siai mė ly na, tam siai rau do na, ža lia ar vio le ti nė, o įvai rias pal viai siau ri dry že liai bu vo su dės to mi į tvar kin gas si met riš kas gru pes. Su val ki jo je ap skri­tai bu vo mėgs ta ma griež tai, sis te miš kai su tvar ky ta puo šy ba, si met ri ja, vyravo aiš kus rit mas.

Ryš kiau sia ir sa vi čiau sia iš ei gi nio su val kie tės kos tiu mo da lis – pri juos tė. Pa grin di nis de ko ro mo ty vas – le li jos žie das, sa vo lai ku, ma tyt, at ke lia vęs į šį re gio ną iš pra ban gių XVI I–X VI II a. šil ko ir da mas to au di nių, per dva ruo se vei ku sias ma nu fak tū ras. Anks ty viau sio se li ni nė se rau do nai ir bal tai iš aus to se za na vy kių pri juos tė se ma to me le li jos žie dus, įkom po nuo tus į vie ti nio ge­o met ri nio or na men to dry žius. Vė liau, at ėjus spal vo tų pri juos­čių ma dai, įvai rūs iš le li jų žie dų su da ry ti or na men tai bū da vo iš kai šo mi ryš kias pal viais vil no niais siū lais juo dos ar ba ko kios nors ki tos tam sios ir sod rios spal vos dug ne. Za na vy kės mė go il ges nes ir pla tes nes pri juos tes, or na men tą, iš dės ty tą iš il gi niais dry žiais. Kar tais siū da vo pri juos tes su rauk tais, de ko ra ty vi nė­

Su­val­ki­ja­–­vė­liau­siai­su­si­for­ma­vęs­Lie­tu­vos­et­no­gra­fi­nis­re­gio­nas.­Dau­ge­lis­šian­die­nos­su­val­kie­čių­pro­tė­vių­yra­že­mai­čiai­ir­ aukš­tai­čiai­bei­dzū­kai,­į­ka­rų­nu­siaub­tą,­miš­kais­ap­au­gu­sią­Sū­du­vą­at­si­kraus­tę­iš­ de­ši­nio­jo­Ne­mu­no­kran­to.­Ne­nuos­ta­bu,­ kad­ir­su­val­kie­čių­za­na­vy­kų­kos­tiu­mas­ tu­ri­bruo­žų,­pri­me­nan­čių­že­mai­čius­ir­ klai­pė­diš­kius,­o­kap­sų­–­dzū­kus­ir­ aukš­tai­čius.­Šio­ne­di­de­lio,­der­lin­go­se­ že­mė­se­įsi­kū­ru­sio­ir­ūki­niu­po­žiū­riu­ pa­žan­gaus­kraš­to­dra­bu­žiai­tu­ri­sa­vo­ iš­skir­ti­nių­vie­ti­nių­bruo­žų,­stip­riau­ iš­reikš­tų­mo­te­rų­kos­tiu­me,­o­štai­vy­rų­ ap­ran­ga­daug­kuo­pa­na­ši­į­ki­tų­va­ka­ri­nės­Lie­tu­vos­pu­sės­gy­ven­to­jų­dra­bu­žius.

Kapsės merginos kostiumas. Marijampolės r., XIX a. antroji pusė

Zanavyko vasarinis kostiumas. XIX a. antroji pusė

13

mis siū lė mis pri siū tais prie du rais. Kap sės siau res nių pri juos čių or na men tus bu vo lin ku sios dės ty ti sker si nė mis juos to mis, kaip ir aukš tai tės bei dzū kės.

Su val ki jo je mo te rų lie me nės bu vo ir iš bran gių fab ri ki nių au di nių: šil ko, da mas to, bro ka tė lio, viens pal vės ir raš tuo tos plo nos vil nos, ir iš na mie aus tų pus vil no nių, daž niau siai sker sai dry žuo tų au di nių. Se niau sios iš li ku sios – ke tursk ver nės, bū­din go XVI II a. dra bu žiams su kir pi mo, to kios pat kaip Dzū ki jo je. XIX a. ant ro jo je pu sė je pa pli to nau jes nės ma dos: nuo lie mens dur tais ir nu ga ro je stip riai pla tė jan čiais skver nais. Za na vy ki jo je dė vė jo trum pas, pla čiau prie kak lo iš kirp tas lie me nes, stip riai iš pla tin tais skver ne liais. Kap sės, ypač Ma ri jam po lės apy lin kė se, at virkš čiai, mė go lie me nes la bai il gais pla čiais skver nais.

Su val kie čių juos tos pri­me na dzū kiš kas, dau ge lis jų raš tų yra ta pa tūs. Esa ma ir spe ci fi nių bruo žų: mėgs ta­ma pla tų pa grin di nį or na­men tą įrė min ti siau rais raš tuo tais pa kraš čiais, į juos tų ku tus – pa čius veš liau sius Lie tu vo je – mo te rys įaus da vo ne tik spal vo tus siū lus, bet ir ryš kių au di nių at rai žė les.

Su val kie tės mė go ko ra lo ka ro lius, ne šio jo juos stam­bes nius ir pra ban ges nius ne gu dzū kės. Ga na daug pa puo ša lų bu vo pa si dirb di na ma iš ka ro liu kų: jais puoš ti iš te kė ju sių mo­te rų ky kai, ant kak čiai, su vars to mos apy kak lės, dė vė tos ant švar ke lių. Za na vy kės mer gi nos iš ka ro liu kų su si ver da vo gal vos pa puo ša lus – ka­ro­li­nes, o kap sės gal vas puo šė aukš tais auk so spal vos ga lio nais. Mo te rys iš ei gai ry šė jo ska ras, daž niau siai bal tas, nors Za na vy ki jo je pa si tai ky da vo ir rau do nai lan guo tų, pa na šių į že mai tiš kas. Su val kie čių ky kai la bai dai lūs, kai ku rie siū ti iš bran gių šil ki nių au di nių ir, ma tyt, dė vė ti pa tys vie ni. Ki ti,

siū ti iš na mų dar bo nė ri nių, dro bės ir med vil nės, dė vė ti po ska ro mis, pa lie kant ne už deng­

tą puoš nų jį, klos te lė mis, ka ro liu kų vė ri niais, ki to kiais rank dar biais

iš gra žin tą prie ki nį kraš tą.Šio re gio no mo te rų

ap ran go je ypač il gai iš li ko dro bu lės, kar­

tais dė vė tos net prie nau jo viš kos mies­to sti liaus ap ran­gos. Su val kie tės dro bu les au dė dai lias ir plo nas, daž nai su dė tin­gais raš tais, o jų

ga lus puo šė na mų dar bo nė ri niais.

Šal tuo ju me­tų lai ku mo te rys vil­

kė jo mi lo ser mė go mis, puoš to mis de ko ra ty vi nė mis

siū lė mis ir ap li ka ci jo mis. Ser­mė gos siū tos ir leng vai pla tė jan­

čios, kaip dzū kių, ir dur tos nuo lie mens, stip riai rauk tos, kaip že mai čių. Tur tin ges nės

mo te rys taip pat vil kė jo kai li niais, su kirp tais pa na šiai kaip ser mė gos.

Su val kie tės šven ta die nį avė jo odi niais ba tu kais, va sa rą mū vė jo bal to mis li ni nė mis ko ji nė mis, megz to mis kiau ra raš čiu.

Su val kie čių vy rai XIX a. vi du ry je vil kė jo švie sio mis, daž nai bal to mis mi lo ser mė go mis, dur to mis nuo lie mens, už pa ka ly je gau siai smul kiai klos ty to mis. Vė liau at si ra dę sur du tai taip pat daž nai bu vo švie sūs, mėg tos ir švie sių au di nių iš ei gi nės kel nės. Sek da mi mies to ma dos ten den ci jo mis, va sa rą vy rai kar tais vil kė da vo tam siai mė ly nais dry žuo tais tri ny čiais, pa siū tais kaip ser mė ga, tik ne iš mi lo, o iš li ni nio sto ro ir tan kaus au di nio. Vy riš ki marš ki niai Su val ki jo je, kaip ir ki tur Lie tu vo je, iš ei gai bu vo siu va mi iš ge ros plo nos dro bės, puo šia mi klos te lė mis ir dai lio mis de ko ra ty vi nė mis bal to mis siū ly tė mis. Po sur du tu vil kė ta lie me ne, siū ta iš puoš naus fab ri ki nio ar ba na mi nio au­di nio. Vy riš ką kos tiu mą pa gy vin da vo ser mė gą juo sian ti pla ti ryš kias pal vė juos ta, mar ga kak las ka rė, smul kios rink ti nės juos te lės, per juo sian čios skry bė lės kaub rę ir ba tų au lus. Kaip ir vi so je Va ka rų Lie tu vo je, Su val ki jo je mėg tos skry bė lės ga na pla čiais kraš tais.

Dr.­Te­re­sė­JUR­KU­VIE­NĖKapsės moters kostiumas.

Vilkaviškio r., XIX a. pabaiga

Zanavykų vaikų kostiumai. XIX a. antroji pusė

14

Ką reiš kia in teg ruo tas va do vė lis pra di nu kams ir ko dėl jį su da ro 9 kny gos?

Vi suo se šiuo lai ki niuo se švie ti mo do ku men tuo se pa brė­žia mas ir ska ti na mas in teg ruo tas ug dy mas. Mo ky mas jun giant dis cip li nas. Mes pri ėmė me šį iš šū kį. Va do vė lio „Vai vo rykš tė“ tu ri nys ir me to di ka grin džia mi in teg ruo to mo ky mo prin ci pais. Kiek vie na kny ga tu ri abst rak tes nę mė ne sio ir kon kre tes nes sa vai čių te mas, ku rios re mia si pa sau lio pa ži ni mo pro gra ma. Jun giant mo ko muo sius da ly kus ne tik veiks min gai pe ri ma­mos da ly ki nės ži nios, bet kar tu ir for muo ja mas pa sau lio, kaip ne da lo mos vi su mos, su vo ki mas. Tai ska ti na vai kus mąs ty ti, ly gin ti, ana li zuo ti, mo ty vuo ja mo ky tis. Mū sų va do vė lis pa rem tas te mi ne in teg ra ci ja, bet jį pa pil do ir in teg ra ci ja, kuri pare mta ben­drai siais ge bė ji mais. Tai gi, ben drą te mą ga li ma ap tar ti iš sa miai, nes į ją žiū ri ma iš įvai rių dis cip li nų po zi ci jų. Va do vė ly je ket ve rių me tų kur sas su dė lio tas sis te min gai, riš liai. Ta ry tum sluoks­niuo tas py ra gas. Pa sau lio pa ži ni mas dik tuo ja te mas, o ki ta me sluoks ny je – at ski rų dis cip li nų me to di niai tin kle liai: mo ko ma skai ty ti, ra šy ti, dau gy bos len te lės, pieš ti ir t. t. Tik tar pu sa vy je vis kas su de rin ta. Jei gu tu šian dien mo kai si apie ru de nį, tai ir per ma te ma ti ką skai čiuo ji su der liu mi su si ju sius da ly kus, o kai kal ba ma apie žie mos džiaugs mus, skai čiuo ji jau ki tus ob jek tus. Jei mo ky to jas pats ban do su si kur ti in teg ruo tą mo ko mą ją me­džia gą, pa vyz džiui, iš in ter ne to, skir tin gų mo ky mo prie mo nių, jo su rink ta in for ma ci ja ne ga ran tuo ja mo ky mo riš lu mo. Bet la bai ger biu taip dir ban čius mo ky to jus, nes ži nau, koks tai sun kus dar bas. Vis dėl to yra ne iš ven gia ma, kad vie nas ga ba las bus iš vie no šal ti nio, ki tas – iš ki to. Jie ga li net ir prieš ta rau ti tar pu­sa vy je. Šiais lai kais rei kia nau jo riš lu mo pa grin di mo, kar ka so. Ir tas kar ka sas yra „Vai vo rykš tės“ va do vė lių sis te ma. Nuo jos pri rei kus mo ky to jas ga li at si trauk ti, ga li lai ky ti sa vo tiš ku tram­ply nu, nuo ku rio vė liau šok tų į lo ka lią me džia gą, pri si tai ky tų prie sa vo kla sės po rei kių. Pa vyz džiui, 1 kla sė je sau sio mė ne sį mo­ko ma si skai čiuo ti lai ką. Ir kaip pa vyz dys pa tei kia mas Ge di mi no pi lies bokš to laik ro dis. Bet kau nie čiai ga lė tų im ti sa vo, Vy tau to Di džio jo ka ro mu zie jaus var pus, šiau lie čiai – baž ny čios var pą. Svar bu, kad lo ka li nė me džia ga vi sa da bū tų gre ta. Kuo dau giau lo ka lios me džia gos, tuo vai kui ap ta ria mi da ly kai yra ar ti mes ni.

Tai dar vie nas šio va do vė lio tiks las – pri ar tin ti mo ky mą si

in teg ruo tas ug dy mas – nuo pir mos kla sės

prie vai kų gy ve ni­mo. Kad ne bū tų taip, jog kla sė je kal ba ma apie vie nus da ly kus, o per li pus mo kyk­los slenks tį pra­si de da vi sai ki tas gy ve ni mas. Tam ir

tu ri me per so na žus, ei nan čius nuo pir mos kla sės. Jiems su kur tos le gen dos. Vie nas vai kas toks, ki tas ki toks. Yra jų tė vai, se ne liai. Pa vyz džiui, mums rei kia Klai pė dos uos to, lai vų, žve jų. Ir vie nas iš va do vė lio vei kė jų va­žiuo ja į Klai pė dą pas se ne lį, ku ris bu vo jū rei vis. Rei kia miš ko – va žiuo ja pas ki tą se ne lį į Va rė ną. At si ran da dia lo gų, po kal bių, o šie vi sa da leng viau su vo kia mi. Toks yra va do vė lio prin ci pas.

Yra mo kyk lų, ku rios rem da mo si šia me to di ka ir „Vai vo­rykš tės“ va do vė liu ga li leis ti sau nu trin ti ri bas tarp pa mo kų ir net at si sa ky ti skam bu čio (mo ki nys daž nai net ne ga lė tų įvar dy ti, ko kio je jis pa mo ko je). Jei mo ky to jas ma to, kad vai kai pa var go skai čiuo ti, ima si skai ty mo ar pie ši mo ir pan. Vi są lai ką kal ba ma apie tą pa tį da ly ką, to dėl per ėji mai be veik ne jun ta mi. Pa vyz džiui, per ma te ma ti kos pa mo ką ga li ma kel ti su kal ba su si ju sius klau si mus, per pa sau lio pa ži ni mo pa mo kas – ir su kal ba, ir su ma te ma ti ka, dai le, per eti ką – ap skri tai apie vis ką, dar at si ran da ir mo ra li nis as pek tas.

Pa ti idė ja kur ti šiuo lai kiš ką ug dy mo prie mo nę ki lo ana­li zuo jant pra di nio ug dy mo sis te mą, mo ki nių pa sie ki mus, po­rei kius, re mian tis as me ni ne pa tir ti mi. Apie po ky čius ska ti no gal vo ti ir su vo ki mas, kad šian die nos vai ko pa sau lis la bai ski ria si nuo bu vu sio prieš de šimt ar dau giau me tų. Ma no jau nes nio­ji duk ra tuo me tu kaip tik mo kė si pir mo je kla sė je. Gal vo jau, kad ra šy siu jai, ta čiau iš ėjo taip, kad ma ne ap len kė. Duk ra ėjo grei čiau, nei mums pa vy ko ra šy ti. Bet jos gy ve ni mas per si kė lė į šiuos va do vė lius. Iš kur at si ras tų vi si siu že tai, jei ne iš duk­ros, jos ben drak la sių, drau gų. Tai ypač susiję su pir mosiomis dviem kla sėmis. Va do vė lio per so na žai – pa grin di niai Ro kas ir Ie va – bu vo su gal vo ti tam, kad vai kai pra dė tų iden ti fi kuo tis, su jais ta pa tin tis. Sy kį vie no je pa ro do je prie sten do tu rė jo me na tū ra laus dy džio „iš kirp tus vei kė jus“. Pri bė ga mer gai tė ir glos­tydama sa ko: „O, Ie va, Ie va, Ro kas, Ro kas.“ Reiš kia, kad vai kams jie jau sa vi. Pa ra šy ti vie ne rių me tų va do vė lį rei kia dve jų me tų. Vie ną va do vė lį ra šo 18–20 au to rių. Jie dir ba gru pė mis. Ide a lus at ve jis – vie nas aka de mi kas, o ki tas prak ti kas. Lei dyk lai ten ka

Apie­„Bal­tų­lan­kų“­lei­dyk­los­va­do­vė­lį­ „Vai­vo­rykš­tė“­–­in­teg­ruo­to­ug­dy­mo­spren­di­mą­ ir­nau­ją­po­žiū­rį­į­vai­ką­bei­mo­ky­mą­si­–­„Švie­ti­mo­nau­jie­nos“­kal­bi­na­idė­jos­au­to­rių,­li­te­ra­tū­ro­lo­gą,­lei­dė­ją,­Ben­dro­jo­ug­dy­mo­ta­ry­bos­na­rį­Sau­lių­Žu­ką.

15

su de rin ti jų veik las. Au to riai da ly vau ja svars tant va di na muo sius abst rak tus, trum pus pa grin di nės te mos ap ra šy mus, ku riuo se kiek vie na dis cip li na sie kia pri si de rin ti. Pa ra šius pra si de da svars­ty mai ir de ri ni mai. Tam ir gi rei kia ne ma žai lai ko.

Ar šiuo me tu „Vai vo rykš tė“ yra vie nin te lis to kio ti po va do­vė lis Lie tu vo je?

To kių va do vė lių ne tik Lie tu vo je, bet ir pa sau ly je ne te ko ma ty ti, o tarp tau ti nė se pa ro do se ir kon fe ren ci jo se ten ka su­kio tis. Iš kur drą sa jung ti skir tin gas me džia gas? Esu, be ki ta ko, se mio ti kas. O šis moks las mo ko, kaip ieš ko ti jung čių tarp da ly kų, ben dru mų. Da bar vi si kal ba apie in teg ruo tą ug dy mą, yra me to di kų, pla nų, tarp tau ti nio ba ka lau re a to me to di ka, kaip dirb ti in teg ruo tai, bet va do vė lių nie kas ne ra šo. Ko dėl? Pa pras tai mo kyk lų va do vai, ku rie no rė tų, kad jų įstai go je bū tų dir ba ma in teg ruo tai, sa ko, kad mo ky to jai tu ri pa tys pa si reng ti me džia gą. Bet... Kai mo ky to jų au di to ri jo je pa klau siu, kas yra dir bę in teg­ruo tai, ran kas pa ke lia be veik vi si, kai pa tiks li nu, kas in teg ruo tai dir ba kiek vie ną sa vai tę – ke li, o kas kiekvieną die ną – daž niau­siai ne be at si ran da nė vie no. Taip yra to dėl, kad mo ky to jams pa tiems pa si reng ti sis te min gą, in teg ruo tą kur są yra per daug su dė tin ga. Ki ta pro ble ma, jei gu mo ky to jas ren gia kur są pats, kas jį ga lė tų pa va duo ti, jei su sirg tų ar nu tar tų pa keis ti mo kyk lą? To kiu at ve ju vis kas griū tų, nes jis dir bo pa gal sa vo in di vi du liai su si kur tą sis te mą.

Kiek mo kyk lų šiuo me tu yra pa si rin ku sių mo ky ti pa gal „Vai vo rykš tę“?

Apie tai ga li me spręs ti pa gal tai, kaip per ka mos 1–3 kla­sių pra ty bos. Vi su krū viu dir ba virš 70 kla sių, iš da lies – kur kas dau giau. Prin ci pas toks: kiek vie ną mė ne sį vai kas gau na vie ną kny gą, vie ne riems moks lo me tams – de vy nios kny gos. Vie no je kny go je yra vi sos mė ne sio dis cip li nos. Dir bama vi so je Lie tu vo je, ne tik Vil niu je: stip rus cen tras – Šiau liuo se, yra kla sių Kau ne, Aly tu je, Klai pė do je, Tel šiuo se, taip pat vie nas ki tas mo ky to jas dir ba ir ma žuo se mies te liuo se.

Gal per bran gu?Kaip žiū rė si. Ly gi nant vi sus, pa vyz džiui, pir mo ko va do vė­

lius ir pra ty bas su mū sų, esa me ge ro kai pi ges ni. Be to, vai kas ne šio ja si vie ną kny gą ir vie ną są siu vi nį, o ne pil ną kup ri nę. Mo ky to jai sa ko, kad mo ki niams la bai pa tin ka nau jo vės, juk sma gu ži no ti, kad ki tą mė ne sį bus ki ta kny ga, ki ta te ma. Tai mo ty vuo ja. Fi nan si nis bar je ras, ži no ma, yra. Iš kar to įsi gy ti vi są kom plek tą yra bran giau, nei keis ti kiek vie nais me tais ku rios nors dis cip li nos va do vė lius. Bet nu si pir kai ir bent jau ket ve rius me tus ne su ki gal vos.

Esa te sa kęs, kad mo ky to jai, dir ban tys su in teg ruo tu va do­vė liu, yra ir jo ben dra au to riai... Ko kiu bū du?

Mo ky to jų įna šas di džiu lis. Jie iš ban do tai, kas su kur ta. Šis va do vė lis su kur tas pa gal tra di ci nę ga lio jan čią pro gra mą – čia jau ste bi na me už sie nie čius. Pra di nio ug dy mo pro gra ma bu vo su kar py ta ir iš nau jo su kli juo ta. Be je, eks per tai pa tvir ti no, kad va do vė lis pro gra mą ati tin ka. Mo ky to jai, dirb da mi su šiais va do­vė liais, mums ir sig na li zuo ja, ką rei kė tų ma žin ti ar ba ką pri dė ti. Be to, kar tais pa tys pe da go gai pa siū lo fan tas tiš kų da ly kų. Pa­

vyz džiui, Šiau lių Cen tro pra di nės mo kyk los, vie nos iš at ra mi nių mū sų mo kyk lų, mo ky to ja iš plė to jo sa va no rys tės te mą. Bu vo su gal vo ta tal ka įvai rioms mo kyk los tar ny boms: ir ūk ve džiui, ir bib lio te kai, ir vir tu vei. Mo ki niai pa si da rė sa va no rys tės pa sus. Pa dir bė jus, pa vyz džiui, val gyk lo je, už de da mas ant spau das į pa są. Vai kams tai pa tin ka. Po dar bo val gyk lo je įvy ko ste bė ti­nų mo men tų. Kai pa ma tė, ko kie mais to kie kiai lie ka lėkš tė se ne su val gy ti, vai kai pa šiur po. Čia jau pri ar tė ja me prie tik rų gy­ve ni miš kų pro ble mų spren di mo. Ir tai bu vo mo ky to jų pa siū ly ti da ly kai, ku riuos vė liau įra šė me į va do vė lį.

Ma tau mo ky to jų en tu ziaz mą. Mes ku ria me pe da go gų ben druo me nę. Tu ri me va sa ros sto vyk lą, ku rio je mo ky to jai pa­sa ko ja vie ni ki tiems, kaip se ka si, ką su gal vo jo. Kai su si ren ka toks spin din čio mis aki mis bran duo lys, ga li pa ti kė ti, kad kaž kas tik rai įvyks. Be je, ak ty vių mo ky to jų bran duo lį su da ro tie, ku rie lan kė So ro so fon do or ga ni zuo tus „Ge ros pra džios“ kur sus. Ne­sa kau, kad vis kas ide a lu. Ren gia me ap skri to jo sta lo dis ku si jas mo kyk lo se, klau sia me mo ky to jų, ką rei kė tų to bu lin ti.

Esa te sa kęs ar ra šęs, kad tė vai ga li da ry ti įta ką ren kan tis va do vė lius. Kaip?

Pa gal man ži no mus Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos do­ku men tus, tė vai tu ri tei sę da ry ti įta ką, iš ko kių va do vė lių bus mo ko ma si. Kai tik pra dė jo me dirb ti su „Vai vo rykš te“, mo kyk lų va do vai su si kvies da vo tė vus ir pra šy da vo jų leis ti im tis šios veik los. Ne su tin ku su tais, ku rie įsi ti ki nę, kad be griež tu mo ir mušt ro mo kyk lo je ne įma no ma. Be je, prie var ta ga li bū ti ne tik bi zū nas, bet ir me duo lis. O ko mes sie kia me? Kad keis tų si bent jau pra di nio ug dy mo su vo ki mas, kad vai kas no rė tų ei ti į mo­kyk lą. Jei gu ne no ri, reiš kia, kad jam yra ne įdo mu.

Pa na šu, kad mo kyk los tu rė tų sto vė ti ei lė je prie šių va do vė­lių... O kur stab dys?

Dir bant su in teg ruo tais va do vė liais rei kia keis tis pa čiam mo ky to jui. Va do vė lis iš lais vi na, jis ga li tran sliuo ti vai kams sa­vo gy ve ni mo pa tir tį. Mo ki niai tu ri jaus ti, kad mo ky ma sis ir yra gy ve ni mas. Bet mū sų ap lin ka yra la bai iner tiš ka.

Ne leng vas bu vo ir va do vė lių eks per ta vi mas. Eks per tai nė ra su kau pę prak ti kos ver tin ti in teg ruo tus va do vė lius. Pir mai­siais me tais gir dė jo me prie kaiš tą – jū sų vei kė jai nė ra ide a lūs. At sa kiau – ačiū, to ir sie kė me. Mū sų va do vė lio he ro jai ir pa­me luo ja, ir pri tin gi, ir į pa ty čių si tu a ci ją pa puo la. Bet mes vis ką at sklei džia me. Siū lo me si tu a ci jas svars ty ti kla sė je.

Vi sur pa sau ly je svars to ma in teg ruo to mo ky mo te ma. Jau ne pir mus me tus pra šau Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos at lik ti ty ri mus (ne ga liu to da ry ti pats, nes esu su in te re suo tas). Yra ne vie na mo kyk la, kur mo ky to jai sten gia si įver tin ti pa sie­ki mus dir ban čių jų tra di ciš kai ir su in teg ruo tu va do vė liu. Stan­dar ti zuo tų tes tų duo me nys ir gi pa tvir ti na, kad be si mo kan čių jų su „Vai vo rykš te“ pa sie ki mai aukš tes ni. Bet čia ga li ma dve jo ti: gal mo ky to jas ge res nis, gal kla sė stip res nė pa si tai kė. Rei kia iš sa maus, ob jek ty vaus ty ri mo. Suo miai per ei na prie in teg ruo to ug dy mo, o mes jau ke le rius me tus dir ba me, ga li me pa si da ly ti pa tir ti mi – ne juo kau ju.

Dė ko ja me.Zi­na­RIM­GAI­LIE­NĖ

16

Koks yra pro gra mos tiks las? Bai gian tis ant ra jam pro jek to eta pui sam pro ta vo te, kad ma gist ran tai vis la biau įtvir ti na sa vo kaip ly de rių ta pa ty bę, „tie są sa kant, kaip tik šios ta pa­ty bės ug dy mas yra reikš min giau sias ir kar tu uni ka liau sias pro gra mos bruo žas“. Ar nuo mo nė ne pa si kei tė?

Pro jek tas iš ryš ki na tva ri ą ją ly de rys tę. Tai reiš kia, kad tva ru mo kri te ri jų tai ko me ir sa vo veik loms, tęs da mi, ką už si­brė žė me dar 2009 m. Stu di jų pro gra mos tiks las yra toks pat, kaip ir II eta pe: „Pa reng ti aukš tos kva li fi ka ci jos švie ti mo va dy bos pro fe sio na lus – ly de rius, ge ban čius kur ti ir įgy ven din ti ly de rys tės

stu di jų pro gra ma, galinti pakeisti mąstymą

la bui mo ky mo si mi si ją įvai raus ti po ug dy mo įstai go se ir švie ti­mo val dy mo bei sa vi val dos ins ti tu ci jo se, t. y. pa siek ti ko ky bi nių po ky čių ir vi sa pu siš kų ly de rys tės raiš kos švie ti mo kon teks te re zul ta tų: sėk min go mo ki nių ir ben druo me nių mo ky mo si.“ Ly­de rio ta pa ty bės ug dy mas – reikš min giau sias sie ki nys.

Kuo ir kaip pa si kei tė pro gra ma? Prieš ket ver tą me tų, įpu sė­jus pir mo sioms stu di joms, kal bė jo te, kad esa te pa si žy mė ju si ke le tą to bu lin ti nų da ly kų, „mo du lių ku ra to riai taip pat ren gia to bu li ni mo pa siū ly mus“.

Taip, pro gra mą to bu li na me, tai bū ti nas ir nuo la ti nis dia­lo gas su so cia li niais da li nin kais, alum nais, dės ty to jais ir stu­den tais. Kas pa si kei tė? Iš plė tė me nu ma to mų re zul ta tų ap im tį. Pa vyz džiui, tarp spe cia lių jų ge bė ji mų įtrauk tas re flek si jos me­

Pro­jek­to­„Ly­de­rių­lai­kas­3“­veik­los­įsi­bė­gė­ja.­Po­sa­vai­tės,­bir­že­lio­7­d.,­bai­gia­mos­pri­im­ti­pa­raiš­kos­da­ly­vau­ti­at­ran­ko­je­į­švie­ti­mo­ly­de­rys­tės­ma­gist­ran­tū­ros­stu­di­jų­pro­gra­mą.­Pri­min­si­me,­kad­kvie­ti­mas­Pie­tų­Lie­tu­vos­sa­vi­val­dy­bių­švie­ti­mo­dar­buo­to­jams,­ant­ro­jo­eta­po­Ne­for­ma­lių­jų­mo­ky­mų­da­ly­viams­ir­na­cio­na­li­nio­ lyg­mens­švie­ti­mo­dar­buo­to­jams­bu­vo­pa­skelb­tas­ko­vo­1­d.­Pro­gra­mą­vyk­do­pro­jek­to­part­ne­ris­ISM­Va­dy­bos­ir­eko­no­mi­kos­uni­ver­si­te­tas.­Ly­de­rys­tės­ma­gist­ran­tū­ros­pro­gra­ma­bu­vo­pa­reng­ta­ir­ak­re­di­tuo­ta­pir­mo­jo­pro­jek­to­ „Ly­de­rių­ lai­kas“­eta­po­ (2009–2011)­pa­bai­go­je.­Per­ant­rą­jį­eta­pą­ ją­sėk­min­gai­bai­gė­per­pus­an­tro­šim­to­švie­ti­mo­dar­buo­to­jų­iš­15­ban­do­mų­jų­ir­at­ran­kos­kon­kur­so­ne­lai­mė­ju­sių­sa­vi­val­dy­bių.­Švie­ti­mo­ly­de­rys­tės­ma­gist­ran­tū­ros­stu­di­jų­pro­gra­ma­pa­grįs­ta­pro­jek­to­„Ly­de­rių­lai­kas“­ly­de­rys­tės­sam­pra­ta.

Kal­bi­na­me­pro­gra­mos­va­do­vę­ Mar­ga­ri­tą­Pil­kie­nę.

vGTU in ži ne ri jos li cė jaus mo ki niai mo kosi ki nų kal bos

Lietuvos mokiniai – vasaros stovyklos Kinijoje dalyviai

17

to dų tai ky mas, į so cia li nių ge bė ji mų sri tį – at sa ko my bės pri si ė­mi mas, į as me ni nių ge bė ji mų sri tį – trans for ma ci nės ly de rys tės ver ty bių ir nuo sta tų ro dy mas. Teik si me nau ją pa si ren ka mą jį mo du lį „Ly de rys tė ir ko man di nis dar bas“. Ži no ma, at nau ji no me skai ti nius, įtrau kė me nau jau sius švie ti mo ly de rys tės ty ri mus, iš ryš kin si me tarp tau ti nius ir ino va ci jų as pek tus. Čia no rė čiau pa žy mė ti, kad mums svar bi pro jek to veik la – kny gų ver ti mas ir lei dy ba. Iš kart in teg ruo si me iš vers tas kny gas į stu di jų pro­gra mos skai ti nius, juos at nau jin si me.

Kas pa si kei tė or ga ni zuo jant stu di jas?Stu di jos bus vyk do mos Vil niu je, ne Kau ne, ki ti or ga ni za­

vi mo as pek tai liks to kie pa tys. Pa vyz džiui, pa skai tos vyks po 8 va lan das kas an trą penk ta die nį ir šeš ta die nį. Dės ty to jų ko man­dą, kaip ir anks čiau, su da rys bent 4 Lie tu vos uni ver si te tų eks­per tai, ta čiau kei sis dės ty ti at vyks tan tys spe cia lis tai iš už sie nio.

Kam la biau siai bū tų re ko men duo ja ma ly de rys tės ma gist­ran tū ros pro gra ma? Ir kas... ne ga li pre ten duo ti?

Švie ti mo ly de rys tės ma gist ran tū ros pro gra ma skir ta pir­miau sia tiems, kam ak tu a lu įgy ti ly de rys tės švie ti mo va dy bo je kom pe ten ci jų: esa miems švie ti mo ins ti tu ci jų, mo kyk lų va do­vams, va do vų pa va duo to jams, mo ky to jams ir ki tiems švie ti mo sis te mos dar buo to jams, sie kian tiems da ry ti po vei kį mo ky mo(si) pro ce so da ly viams ir per juos – re zul ta tams. Mo kyk los, ku rių va do vai su ku ria są ly gas stip riai ly de rys tės raiš kai ben druo me­nė se, pa sie kia aukš tes nę mo ky mo(si) ko ky bę ir įne ša di des nį in dė lį įgy ven di nant švie ti mo mi si ją. „Ly de rių lai kas 3“ kvie čia da ly vau ti ir pro fe si nes mo kyk las. Pa sak alum nės Sau lės: „Šios stu di jos ga li pa keis ti žmo nių mąs ty mą, pa sau lė žiū rą. To kių stu­di jų rei kė tų vi siems mo ky to jams ir ypač va do vams.“

Šios ma gist ran tū ros stu di jos skir tos ba ka lau ro ar jam ati tin kan tį laips nį tu rin tiems švie ti mo sis te mos dar buo to jams, ku rių dar bo pa tir tis ne ma žes nė nei 4 me tai. O pre ten duo ti ne­

ga li tie, ku rie vals ty bės lė šo mis ma gist ro kva li fi ka ci nį laips nį yra ga vę po 2009 m. ba lan džio mė ne sio.

Da ly viai į pro gra mą at ren ka mi per kon kur są. Ko kie es mi­niai mo men tai? Ir kas tu ri dau giau sia šan sų pa tir ti sėk mę?

Taip, ISM reg la men tas nu ma to at ran ką per kon kur są. Kon kur si nis ba las yra su dė ti nis, ba lo ap skai čia vi mo for mu lė je itin svar bi mo ty va ci ja stu di juo ti. Taip pat rei kia an glų kal bos ži nių (B1 ly giu), ta čiau jos tu ri ma žes nį svo rį, pa ly gin ti su mo­ty va ci ja. Tai gi, kvies čiau švie ti mo ben druo me nę brėž tis ly de rių tiks lus ir kan di da tuo ti. Kaip tei gė alum nė Vi ta li ja: „Daž nai pa­gal vo ju, jei gu dau gu ma mo ky to jų tu rė tų ga li my bę stu di juo ti šio je pro gra mo je to kia me šiuo lai kiš ka me uni ver si te te, kaip grei tai ir ko ky biš kai vyk tų švie ti mo po ky čiai, ko kie bū tų lai min gi mo ki niai, kaip no rė tų ei ti į mo kyk lą...“ Ir kaip svars tė alum nė Rū ta, pri si pa ži nu si, kad ne la bai ži no, ko kia iš tie sų yra švie ti mo ly de rys tės ma gist ran tū ros stu di jų rin ka: „Įta riu, kad to kios pri­tai ky tos, nu kreip tos į švie ti mo va dy bą pro gra mos nė ra. Tai itin tiks lus at sa kas į po rei kį, ga li my bė kar tu mo ky tis bū tent švie ti mo žmo nėms. Taip re a liu lai ku at si ras ben dra dar bia vi mas ir drau­gys tė. Pir miau sia tarp žmo nių, pas kui, ti kė ti na, ir tarp įstai gų, o tai stip rins no ri mą po ky tį. Pro gra mos dės ty to jai yra tie, ku rie čia ir da bar ro do, kas yra ak ty vus, įtrau kian tis, pro vo kuo jan tis min tį, pa gar bus, orien tuo tas į stu den tą mo ky mas / dės ty mas.“

Dė ko ja me.

Nu­ma­to­ma­stu­di­jų­pra­džia­–­šių­me­tų­rug­pjū­tį.­Vi­sa­in­for­ma­ci­ja­apie­pri­ėmi­mą­–­www.ism.lt/ly­de­riu­lai­kas­3­svie­ti­mo­ly­de­rys­tes­ma­gist­ran­tu­ra.„Ly­de­rių­ lai­kas­3“­ yra­na­cio­na­li­nis­švie­ti­mo­pro­jek­tas.­Vyk­dy­to­jas­–­Švie­ti­mo­ ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­jos­Švie­ti­mo­ap­rū­pi­ni­mo­cen­tras,­part­ne­riai­–­Mo­kyk­lų­to­bu­li­ni­mo­cen­tras­ir­ISM­Va­dy­bos­ir­eko­no­mi­kos­uni­ver­si­te­tas.

Zi­na­RIM­GAI­LIE­NĖ

Ki ni jos ci vi li za ci ja ir ki nų kal ba yra vie na se niau sių pa sau­ly je. Ji pir mo ji pa sau ly je pa gal kal ban čių jų skai čių. Nuo va ka­rie tiš kų jų ki nų kal ba ypač ski ria si tuo, kad at skir tos ra šy ti nė ir šne ka mo ji kal bos. Pa brėž ti na, kad ra šy ti nė ki nų kal ba ne pa ki to vi są sa vo is to ri ją, ra šy ti nių šal ti nių am žius sie kia 1500 m. pr. Kr. Ki niš kai kal ba 1,3 mi li jar dų žmo nių.

nUo sTU Di Jos iKi Kon fU Ci JaUs vaR Do Kla sės

2010 m. Vil niaus uni ver si te to ir Ki ni jos LR švie ti mo mi­nis te ri jos pa da li nio ini cia ty va įsteig tas Vil niaus uni ver si te to (VU) Kon fu ci jaus ins ti tu tas – di džiau sias ki nų kal bos ir kul tū ros cen tras Lie tu vo je. Vil niaus Ge di mi no tech ni kos uni ver si te to in­ži ne ri jos li cė jaus di rek to rė Re gi na Mi ka laus kie nė pa pa sa ko jo Kon fu ci jaus kla sės įstei gi mo is to ri ją: 2011 m. tuo me tė Vil niaus Mi ka lo jaus Dauk šos vi du ri nė mo kyk la, va do vau ja ma da bar ti nės li cė jaus di rek to rės, at si liep da ma į mies to sa vi val dy bės kvie ti­mą mo ky ti ki nų kal bos, įstei gė Ki nų kal bos ir kul tū ros stu di ją. VU Kon fu ci jaus ins ti tu tas šią ini cia ty vą pa rė mė, o mo kyk los

ben druo me nės na rė, si no lo gė Ie va Ru tė ir di zai no mo ky to ja An že la Kuz mie nė su do mi no mo ki nius ki nų tra di ci jo mis, kul tū ra ir kal ba. Tuo pat me tu pa siū ly mo ben dra dar biau ti ir ma te ria­li nės pa ra mos bu vo su lauk ta iš Ki ni jos Liau dies Res pub li kos am ba sa do riaus Lie tu vo je Ming tao Tong.

Mo ki nių, no rin čių mo ky tis ki nų kal bos, gre tos vis au go. Nuo 2013 m. ki nų kal bą pra dė jo dės ty ti mo ky to jos sa va no rės iš Ki ni jos Kon fu ci jaus ins ti tu to. Mo kyk lo je vyks ta ki nų kal bos ir kul tū ros die nos, ben dri ren gi niai su VU Kon fu ci jaus ins ti tu tu ir Ki ni jos Liau dies Res pub li kos am ba sa da, kar tu šven čia mos ne tik lie tu vių, bet ir ki nų šven tės. Per su si ti ki mus da ly viai ar ti miau su si pa žįs ta su kul tū ra, me nais, tra di ci ne ki nų me di ci na, ka lig­ra fi ja, Tai Chi mankš ta, ki nų ko vos me nais – wus­hu. Li cė jaus di rek to rės R. Mi ka laus kie nės nuo mo ne, ga li ma net ras ti są sa jų tarp ki nų ir lie tu vių me nų, pa vyz džiui, jų po pie riaus kar pi niai, py ni mai, ri ši mai la bai pri me na lie tu vių liau dies me ną. Anot di­rek to rės, Kon fu ci jaus kla sė je or ga ni zuo ja mi ren gi niai pa trau kia ori gi na lu mu, nuo šir du mu, dė me siu kiek vie nam da ly viui, čia gau bia sa vo tiš ka ra my bė, vy rau ja Kon fu ci jaus dva sia. Vi sa tai pa trau kia ir su do mi na mo ki nius. Nukelta į 19 p.

18

Olimpiados organizatorius – Ignalinos Č. Kudabos pro­gimnazija. Mokykla, palaikoma miesto savivaldybės, Ignalinos krašto muziejaus, Kultūros ir sporto centro, rėmėjų, sukūrė išskirtinę meno šventę jauniesiems dailininkams ir jų mokyto­jams, pabrėžė atidumo gamtos ir kultūros objektams, tradici­joms svarbą, priminė būtinybę saugoti gilesnius – tautiškumo, savasties, dvasingumo – klodus.

Pirmąją olimpiados dieną jaunieji kūrėjai aplankė ir aptarė pirmuose dviejuose etapuose sukurtų kūrinių parodą. Valandėlę atsikvėpę mokiniai ėmėsi kūrybos organizatorių pasiūlyta tema „Piliakalniai – senovės valdovų galybės atmi­nimo saugotojai“. Tuo metu juos atlydėję mokytojai keliavo po Nacionalinį parką, aplankė aukštaičių vadinamąją Veneci­ją – Ladakalnį ir Ginučių piliakalnį, o vertinimo komisija pagal iš anksto aptartus kriterijus įvertino pirmuose olimpiados etapuose mokinių sukurtus darbus (du vizualinės raiškos ir kūrybinių ieškojimų aplankus).

Antrąją olimpiados dieną mokiniai susipažino su Igna­linos miestu ir vertinimo komisijai pristatė savo konkursinius

lietuvos piliakalnių šviesa jaunųjų dailininkų akimis

kūrinius. Komisija, susumavusi I ir II olimpiados etapuose at­liktas kūrybines interpretacijas, kūrybinių ieškojimų aplankus, III etape sukurtus kūrinius ir pristatymus, išskyrė pirmąjį jau­nųjų dailininkų dešimtuką. Jame išsirikiavo tie jaunieji kūrėjai, kurių konkursiniai darbai pasižymėjo kūrybinių idėjų ieškojimų tikslingumu ir originalumu.

23­iosios Lietuvos jaunųjų dailininkų olimpiados laimėto­jus per iškilmingą uždarymo ceremoniją apdovanojo LR Seimo narys Žygimantas Pavilionis ir Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyresnioji

Balandžio­20–21­d.­Ignalinos­Česlovo­Kudabos­progimnazija­draugiškai­ir­plačiai­atvėrė­duris­68­jauniesiems­šalies­dailininkams­ir­juos­atlydėjusiems­dailės­mokytojams.­Dvi­dienas­čia­šurmuliavo­23­ioji­Lietuvos­mokinių­dailės­olimpiada­„PILIAKALNIAI:­praeities­retrospektyva,­dabarties­realijos,­ateities­vizijos“.

„Po šios olimpiados jau pradedu tikėti, kad grafinės miniatiūros yra mano plastinė kalba“, – sako aukso medalio laimėtoja V. Frančiakaitė

Algimanto Urbelionio nuotraukos

19

Nuo 2014 m. rug sė jo mo kyk lo je pra dė ta įgy ven din ti spe cia li zuo to in ži ne ri nio ug dy mo kryp ties pro gra ma ir tuo pa­čiu me tu 11 kla sių mo ki niai pra dė jo mo ky tis ki nų kal bos kaip pa si ren ka mo jo da ly ko. Ki ni jos LR Lia o ning uni ver si te to ir VU Kon fu ci jaus ins ti tu to ini cia ty va mo kyk lo je ati da ry ta Kon fu ci­jaus kla sė – pir ma sis Lie tu vo je ki nų kal bos ir kul tū ros cen tras vi du ri nė je mo kyk lo je, ku rio je mo ki niai tu ri iš skir ti nę ga li my bę mo ky tis ki nų kal bos.

Di Džio Jo Ry TŲ mĄs Ty To Jo vaR Do Kla sė

Įė ji mas į ki nų kal bos ir kul tū ros kla sę pa žy mė tas tam skir ta Kon fu ci jaus var do len ta. Nuo sta bu, kad mąs ty to jo, gy­ve nu sio prieš 3000 me tų (551–479 pr. Kr.), var das ir min tys gy ve na tarp mū sų. Kla sė al suo ja ki nų kul tū ros dva sia – mus pa si tin ka ki nams bū din gi de ko ra ty vi niai ele men tai ir kar pi niai iš po pie riaus, in dai, net lė li nės pan dos. Čia įreng ta ir mo der ni įran ga, bū ti na pa mo koms, ku rios daž nai pra si de da ki nams įprasta ar ba tos gė ri mo ce re mo ni ja.

Mo ky tis šios kal bos mo ki niai tu ri ga li my bę nuo 1 kla­sės: ki nų kal ba in teg ruo ja ma į pa sau lio pa ži ni mo da ly ką. Nuo 5 kla sės ki nų kal bą ga li ma rink tis kaip ne for ma lio jo ug dy mo da ly ką, 11 kla sė je ki nų kal ba – pa si ren ka ma sis da ly kas. Mo ki­niai tu ri 3 sa vai ti nes va lan das ir baig da mi 12 kla sę pa sie kia A2 kal bos mo kė ji mo ly gį. Šiuo me tu ki nų kal bos A2 ly giu mo ko si 50 vie nuo lik tų­dvy lik tų kla sių mo ki nių ir 35 penk tų­de vin tų kla sių mo ki niai lan ko ki nų kal bos ir kul tū ros ne for ma lio jo ug­dy mo bū re lius.

Bai gę mo kyk lą jau nuo liai ga li da ly vau ti kon kur se dėl ga li my bės stu di juo ti Ki ni jo je ar ba rink tis stu di jas VU Orien ta­lis ti kos cen tre. Pir miau sia ki nų kal ba su si do mė ję ver sli nin kai, nes eko no mi niai san ty kiai su Ki ni ja ple čia si.

li Cė JaUs mo Ki niai Ki ni Jos pla Ty Bė se

Ant rus me tus VU Kon fu ci jaus ins ti tu tas or ga ni zuo ja dvie jų sa vai čių mo ki nių sto vyk las Ki ni jo je, į ku rias vyks ta ne jau nes ni kaip 15 me tų am žiaus vai kai, be si mo kan tys ki nų kal bos. Pir miau sia vyks ta ma į Pe ki ną, kur su si pa žįs ta ma su Ki ni jos sos ti ne, vė liau – į Šen dže ną, kur or ga ni zuo ja mi ki nų kal bos to bu li ni mo kur sai. Sto vyk lo je or ga ni zuo ja mos kul tū ri nės pro gra mos, per žiū ros, su si ti ki mai ir ki ti ren gi niai. 2015 m. šio je sto vyk lo je ki nų kal bos įgū džius to bu li no du, o šių me tų lie pą į Ki ni ją sto vyk lau ti ruo šia si iš vyk ti sep ty ni li cė jaus mo ki niai.

Kar tu su part ne riu Ki ni jo je, Lia o ning uni ver si te tu, VU Kon fu ci jaus ins ti tu tas kvie čia ir stu den tus da ly vau ti va sa ros sto vyk lo se, ku rios or ga ni zuo ja mos Lia o ning uni ver si te te. Per to kias sto vyk las vyks ta ki nų kal bos ir kul tū ros pa skai tos, į jas įtrau kia ma ki nų ta py ba, Ušu, Pe ki no ope ros ir ki tos te mos. Stu den tai tu ri ga li my bę pa ke liau ti po Ki ni ją.

Pa­ren­gė­Vy­tau­tas­MAN­KE­VI­ČIUS

Atkelta iš 17 p.

vGTU in ži ne ri jos li cė jaus mo ki niai mo kosi ki nų kal bos

specialistė Laima Rutkauskienė. Aukso medaliu apdovanota Vaiva Frančiakaitė (Šakių r. meno mokykla, mokyt. Kęstutis Dovydaitis), sidabro – Ieva Daščioraitė (Kauno Juozo Grušo meno mokykla, mokyt. Vyta Sakalauskienė) ir Monika Jauniūtė (Šilutės meno mokykla, mokyt. Andrius Sirtautas). Daugiau informacijos apie laimėtojus – www.lmnsc.lt/lt/dailes.

„Žinoma, smagu laimėti. Tai didelis paskatinimas. Bet iš olimpiados ne vien tik tai pasiėmiau. Pasiėmiau daug džiaugsmo akimirkų, susitikimų ir prasmingų pokalbių su į vieną miestelį nors trumpam susirinkusiais bendraminčiais, mokytojais. Pasiėmiau dar stipresnį suvokimą, kad olimpiada – gera pro­ga pasimokyti ir tobulėti. Man buvo įdomu gilintis į piliakalnių istorijas, mitus, versti rašytinius šaltinius... Kai buvau šešerių metų, mama išpranašavo, kad man bus artima grafika. Po šios olimpiados jau pradedu tikėti, kad grafinės miniatiūros yra mano plastinė kalba“, – dalijosi mintimis aukso medalio laimėtoja V. Frančiakaitė.

„Norėjau savo kūriniuose pakilia nuotaika ištapyti meilę Lietuvos kraštovaizdžiui, išryškinti piliakalnių išskirtinumą, pabrėžti jų ir žmogaus ryšį. Tad visą dėmesį skyriau piliakalnio gamtai išryškinti, o žmogų vaizdavau sąlygiškai. Siekdamas įtaigumo ir išraiškingumo, energiją nukreipiau į potėpių įvairo­vę, kūrinio elementų komponavimą, erdvės įspūdį“, – kūrybinę savo erdvę atvėrė ŠMM paskatinamuoju raštu apdovanotas Vidas Kraujutis.

„Visus tris darbus sukūriau mišria technika juodame popieriaus lape. Naudojau juodą ir baltą guašą, tų pačių spalvų pieštukus, markerius. Man nereikėjo toli ir ilgai ieškoti idėjos, nes iš supančios aplinkos pasiėmiau tai, ko man labiausiai reikėjo, kad tinkamai ir netradiciškai pavaizduočiau piliakalnį. Man piliakalnis – kaip didelė skrynia, į kurią telpa amžinybė, ilgaamžiškumas ir naujovė, atmintis, įkvėpimas ir atrama, paukščio skrydis...“ – taip savo vizijas apibendrino bronzos medalį pelniusi Laura Povilaitytė.

Uždarius olimpiados „PILIAKALNIAI: praeities retros­pektyva, dabarties realijos, ateities vizijos“ duris, vis dar iškyla jaunųjų kūrėjų darbuose akivaizdžiai matomas ir visus juos vienijantis, skirtingai į žiūrovą kalbantis, kitokį skambesį įgau­nantis motyvas – piliakalnis. Nepasimiršta ir vieno piliakalnių tyrinėtojo pasakyta mintis: „Kiekvienas piliakalnis yra knyga apie seniausiąjį laikotarpį. Tereikia gerai mokėti ją skaityti.“ Akivaizdu, kad jaunieji dailininkai ją „skaitė“ ir jos įkvėpti kūrė išraiškingus grafinius, tapybinius pasakojimus apie žinomus ir mažiau žinomus mūsų krašto praeities bylotojus.

Pamatyti Lietuvos piliakalnių šviesą kūrybingų šalies mokinių akimis bus galima parodose: nuo birželio 1 d. – Vilniaus rotušėje, rugsėjį – Kauno pedagogų kvalifikacijos centre, spalį – LR Seime, lapkritį – Vilniaus universiteto centrinėje bibliotekoje. O apžvelgti šių metų pavasarinio jaunųjų menininkų forumo akimirkas, pamatyti visus jų kūrinius, paanalizuoti vertinimo protokolą galima virtualioje aplinkoje – www.lmnsc.lt/lt/dailes.

Virginija­ARMANAVIČIENĖDailės­mokytoja­ekspertė,­Lietuvos­dailės­ugdytojų­

draugijos­valdybos­narė,­mokinių­dailės­olimpiados­vertinimo­komisijos­narė

www.facebook.com/Švietimo-naujienos-360526820653464/

www.sac.smm.lt

Ankstesnius numerius rasite – www.sac.smm.lt­ (LEIDINIAI, ŠVIETIMO NAUJIENOS, ARChYVAS)

Vyr. redaktorė Zina RIMGAILIENĖ Tel. 264 9455zina.rimgailiene@sac.smm.lt

Žiniasklaidos korespondentės Dovilė ŠILEIKYTĖ, Aušra ŽIDŽIŪNIENĖ Tel. 264 9467

Rankraščių redaktorė Inesa ČIŽIŪNAITĖ Dizainerė­maketuotoja Eglė LESNIAUSKIENĖ Tel. 264 9469 infoleid@sac.smm.lt

ŠMM Švietimo aprūpinimo centras Geležinio Vilko g. 12, 03163 Vilnius Įm. k. 190995938 A. s. LT057044060001441913 AB SEB bankas, b. k. 70440

Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“Tiražas – 3100 egz.

www.facebook.com/Švietimo­naujienos­360526820653464/

www.sac.smm.lt

lietuvos piliakalnių šviesa jaunųjų dailininkų akimis

Straipsnį skaitykite

18 p.

Alg

iman

to U

rbel

ioni

o nu

otra

ukos