Galimybių studija dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės, esančios

LAISVS ATMIMO VIET LIGONINS,

ESANIOS LUKIKI SKG. 6, VILNIUJE

PERKLIMAS IR RENGIMAS

GALIMYBI STUDIJA

Usakovas: Kaljim departamentas prie

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos

Rengjas: UAB Hancox

2010

Vilnius

2

1 TURINYS

1 Turinys .................................................................................................................................................. 2

2 vadas .................................................................................................................................................... 4

3 Trumpas organizacijos pristatymas ....................................................................................................... 6

4 Esamos situacijos pristatymas ............................................................................................................... 9

4.1 Teisin sveikatos prieiros laisvs atmimo vietose reglamentavimo analiz ............................. 9

4.2 Esamos situacijos analiz geografiniu ir demografiniu aspektu .................................................. 11

4.2.1 Trumpa Kaljim departamento veiklos apvalga............................................................... 11

4.2.2 Demografinis aspektas .......................................................................................................... 14

4.2.3 Geografinis aspektas ............................................................................................................. 17

4.3 Esamos situacijos sveikatos prieiros laisvs atmimo vietose veiklos organizavimo analiz . 20

4.3.1 Pirmin asmens sveikatos prieira. ..................................................................................... 22

4.3.2 Ambulatorins (II lygio) gydytoj specialist asmens sveikatos prieiros paslaugos. ....... 23

4.3.3 Stacionarins asmens sveikatos prieiros paslaugos: .......................................................... 24

4.4 Darbuotojai ................................................................................................................................... 26

4.5 Medicinos paslaug ilaidos ......................................................................................................... 29

4.6 Esamos bkls apibdinimas........................................................................................................ 30

4.7 SSGG analiz ............................................................................................................................... 34

5 Projekto problema ............................................................................................................................... 35

6 Projekto alternatyvos........................................................................................................................... 37

6.1 Teisiniu aspektu ............................................................................................................................ 37

6.2 Geografiniu aspektu ..................................................................................................................... 38

6.3 Veiklos organizavimo aspektu ..................................................................................................... 45

6.3.1 Pasilymai dl sveikatos prieiros paslaug organizavimo kalinimo staig tarnybose .. 45

6.3.2 Pasilymai dl sveikatos prieiros paslaug organizavimo LAVL ................................... 52

6.4 Techniniu aspektu......................................................................................................................... 57

6.4.1 Pravieniki gydymo ir pataisos nam pastat rekonstrukcija ............................................ 57

6.4.2 Esamos situacijos Pravieniki gydymo ir pataisos namuose komentarai ........................... 74

6.4.3 pasilymai LAVL perklimui techniniu aspektu .................................................................. 75

7 Projekto gyvendinimo alternatyvos. .................................................................................................. 79

7.1 A alternatyva: ............................................................................................................................... 79

7.2 B Alternatyva ............................................................................................................................... 80

7.3 C Alternatyva ............................................................................................................................... 82

7.4 D alternatyva. ............................................................................................................................... 84

8 Projekto alternatyv palyginamoji analiz .......................................................................................... 85

8.1 Teisiniu aspektu ............................................................................................................................ 85

8.2 Techniniu aspektu......................................................................................................................... 86

8.3 Socialiniu aspektu......................................................................................................................... 88

8.4 Aplinkosaugos aspektu ................................................................................................................. 89

8.5 Finansiniu aspektu ........................................................................................................................ 89

8.5.1 Pagrindins prielaidos ........................................................................................................... 89

8.5.2 Projekto bendrj investicij poreikis .................................................................................. 90

8.5.3 Bendrj investicij pasiskirstymas ...................................................................................... 99

8.5.4 Projekto alternatyv veiklos pajamos ir ilaidos................................................................. 101

8.5.5 Projekto alternatyv gyvybingumas.................................................................................... 111

8.5.6 Projekto alternatyv finansiniai rodikliai investicijoms ..................................................... 114

8.6 Ekonominiu aspektu ................................................................................................................... 118

8.6.1 Projekto alternatyv ekonominio vertinimo prielaidos ....................................................... 118

3

8.6.2 Projekto alternatyv ekonominio vertinimo rodikliai ......................................................... 119

8.7 Rizikos ir jautrumo aspektu ........................................................................................................ 124 9 Pasirinktos projekto alternatyvos pagrindimas ................................................................................. 126 10 Ivados ir rekomendacijos ................................................................................................................. 128 11 Priedai ............................................................................................................................................... 130

11.1 I priedas. Kaljimo departamento prie LR Teisingumo ministerijos struktra ...................... 130

11.2 II Priedas. Dabartin Laisvs atmimo viet ligonins struktra ........................................... 131

4

2 VADAS

Laisvs atmimo vietose laikomi asmenys yra ms visuomens dalis, tik laikinai izoliuoti ir anksiau ar

vliau sugrtantys j. Patekdami laisvs atmimo vietas, jie atsinea tas paias sveikatos problemas,

kurios iandien egzistuoja ir visuomenje. ia j plitim didele dalimi lemia ekonominis ir socialinis

nuosmukis bei nestabilumas. laisvs atmimo vietas danai patenka asmenys su maomis pajamomis,

ema socialine ir ekonomine padtimi, prastomis gyvenimo slygomis, link alingus proius

(alkoholio, narkotini ir kt. mediag vartojim), pasiymintys asocialiu elgesiu, didele rizika apsinuodyti

ir turintys kitoki negalavim bei problem. Jiems patekus laisvs atmimo vietas, ia irykja jau

laisvje susiformav tipiki nuteistj elgsenos standartai, kurie gali predisponuoti greit ukrato

iplitim udarame kolektyve. Labai danai laisvs atmimo vietas patenkantys asmenys turi rimt

sveikatos problem, apie kurias patys net neino, o jeigu ir ino, tai laisvje j nesprendia ar negali

isprsti.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos ali, u sveikatos prieir laisvs atmimo vietose yra atsakingas

Kaljim departamentas prie Teisingumo ministerijos, o visose laisvs atmimo vietose yra kurtos

sveikatos prieiros tarnybos. Viso dabartiniu metu veikia 14 sveikatos prieiros tarnyb laisvs

atmimo vietose ir Laisvs atmimo viet ligonin. Jose nuteistieji gali gauti reikiamas medicinines

paslaugas. Laisvs atmimo viet ligoninje teikiamos medicinos paslaugos nuteistiesiems ir

kalinamiesiems, atvykusiems i vis Lietuvoje veikiani laisvs atmimo viet, taip pat i policijos

aretini - sulaikytiems asmenims. Vis laisvs atmimo viet sveikatos prieiros tarnybos teikiamos

pirminio lygio ir kai kurios antrinio lygio, o Laisvs atmimo viet ligoninje (toliau LAVL) - antrinio

lygio asmens sveikatos prieiros paslaugas paslaugos. Jeigu laisvs atmimo vietoje laikomam asmeniui

reikalinga specializuota (tretinio lygio) medicinos pagalba negali bti suteikta, tai ji suteikiama LNSS

(Lietuvos nacionalins sveikatos sistemos) sveikatos prieiros staigose.

iuo metu kaljim sistemos sveikatos prieiros tarnybose ir Laisvs atmimo viet ligoninje dirba

daugiau kaip 100 gydytoj (skaitant ir sveikatos prieiros tarnyb virininkus) ir apie 180 vidurinio

medicinos personalo ir jam prilygint specialist.

2009 m. rugsjo 30 d. LR vyriausyb, nutarimu Nr. 1248, patvirtino Laisvs atmimo viet

modernizavimo strategij, kurios tikslas utikrinti Kaljim departamentui prie LR teisingumo

ministerijos pavaldi laisvs atmimo viet saugi ir ekonomik veikl, suimtiesiems ir nuteistiesiems

teiss akt nustatytas laikymo, o personalui darbo slygas. 1 strategijos tikslas per trumpiausi laik

ir su kuo maesnmis ilaidomis modernizuoti laisvs atmimo vietas. Vienas i io tikslo rezultato

kriterij laisvs atmimo viet ligonins viet umimas: dabartinis (2009 m.) uimtumas 128 proc.,

siektinas (2017 m.) 97 proc.

Lietuvos Respublikos Vyriausyb ir 2007 m. birelio 8 d. pasitarimo protokolo Nr. 35 Dl bausmi

vykdymo sistemos veiklos 6 punktu paved Teisingumo ministerijai parengti ir pateikti Lietuvos

Respublikos Vyriausybs Strateginio planavimo komitetui kalinimo staig iklimo i miest centrini

dali galimybi studij. 2007 metais buvo parengta studija Lukiki tardymo izoliatoriaus kaljimo

iklimas i Vilniaus miesto centrins dalies. ios studijos vienas i sprendini btent ir yra Laisvs

atmimo viet ligonins perklimas Pravieniki gydymo ir pataisos nam teritorijoje esanius pradtus

rekonstruoti pastatus.

Kaip konstatuojama aukiau pamintoje Laisvs atmimo viet modernizavimo strategijoje: Pagal kalinimo staig renovavimo ir kalinimo slyg humanizavimo 20042009 met program 2004 metais

5

pradtas gyvendinti Laisvs atmimo viet ligonins iklimo projektas. Taiau brango statybos, be to,

skaiiavus reikiamos medicinos rangos sigijimo ir montavimo ilaidas, projekto smatin vert padidjo iki

35 mln. 470 tkst. lit. Dl l stokos darbai utruko.

iuo metu Pravieniki gydymo ir pataisos nam teritorijoje yra padti rekonstruoti, bet nerengti ir

nepripainti tinkamais naudoti penki pastatai, kurie turt bti panaudoti laisvs atmimo viet ligonins

perklimui. J rekonstrukcijos projektavimo/statybos metu buvo padaryta klaid, kurias bandoma taisyti

dar nebaigus rekonstrukcijos projektuojant rekonstrukcijos antrj etap. ios klaidos iki iol

neitaisytos.

Btina paminti, kad 2007 metais buvo parengtoje studijoje Lukiki tardymo izoliatoriaus kaljimo

iklimas i Vilniaus miesto centrins dalies Laisvs atmimo viet ligonins perklimas Pravieniki

gydymo ir pataisos nam teritorij tiesiog konstatuojamas trumpai kaip faktas, nediskutuojant ir

neanalizuojant sveikatos prieiros veiklos organizavimo aspekt, optimalaus ligonins dydio, ligoninje

teiktin paslaug ir pan.

Tokia situacija paskatino dar kart pasitikrinti sprendimo perkelti laisvs atmimo viet ligonin

Pravienikes optimalum ir 2009 met pabaigoje Kaljim departamentas usak i studij.

ios galimybi studijos tikslas yra suformuluoti pasilymus kur ir kokia turt bti naujoji laisvs

atmimo viet ligonin. Akcentuojami optimalios vietos naujos LAVL ir sveikatos prieiros veiklos

organizavimo klausimai.

Rengiant i galimybi studij esamos situacijos analizs pagrindu bus suformuluoti bent trys

alternatyvs pasilymai, kuri ir kokia galt bti naujoji LAVL. Pasilymai palyginami teisiniu,

techniniu, finansiniu ekonominiu aspektais. Lyginant alternatyvius pasilymus atsivelgiama jau

atliktas investicijas Pravieniki gydymo ir pataisos nam pastat rekonstrukcijai ir technins

dokumentacijos rengimui.

6

3 TRUMPAS ORGANIZACIJOS PRISTATYMAS

Siekdami ikelti Laisvs atmimo viet ligonin i Vilniaus Lukiki skg. 6, Kaljim departamentas prie

LR Teisingumo ministerijos usak galimybi studij Laisvs atmimo viet ligonins, esanios

Lukiki skg. 6, Vilniuje perklimas ir rengimas.

Projekto iniciatoriaus pavadinimas: Kaljim departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo

ministerijos. Kaljim departament steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Vyriausyb

Teisingumo ministerijos teikimu.

staigos kodas 288697120

Teisin forma Biudetin staiga

Adresas L. Sapiegos 1

Telefonas 8 ~ 5 2626767

Faksas 8 ~ 5 2752788

El. pato adresas [email protected]

Interneto svetains adresas www.kalejimudepartamentas.lt

Kaljim departamentas Lietuvoje buvo steigtas 1919 m. vasario 11 d.

Soviet okupacijos metais Lietuvos kriminalini bausmi vykdymo sistema buvo jungta bendr Soviet

Sjungos kriminalini bausmi vykdymo sistem, pavaldi Vidaus reikal ministerijai. Kaljim

departamentas pervadintas Pataisos darb staig valdyba, vliau - Pataisos reikal valdyba.

1990 m. atkrus Lietuvos nepriklausomyb, Pataisos reikal valdyba perorganizuota Pataisos reikal

departament.

Vykdant teisins sistemos reform, 2000 m. rugsjo 1 d. Lietuvos kriminalini bausmi vykdymo sistema

perduota i Vidaus reikal ministerijos valdymo srities Teisingumo ministerijos valdymo srit. Pataisos

reikal departamentui grintas nepriklausomos Lietuvos tarpukario laikais turtas pavadinimas, ir dabar

oficialus jo pavadinimas - Kaljim departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Kaljim departamentas sikrs Vilniuje, jo struktr sudaro: direktorius, 3 jo pavaduotojai ir patarjas,

finans valdyba ir 13 skyri: centralizuotas vidaus audito, apsaugos, prieiros ir skaitos, socialins

reabilitacijos, pataisos inspekcij ir probacijos, vidaus tyrim, sveikatos apiros, administracijos reikal,

personalo, teiss, biudeto planavimo, buhalterins apskaitos, infrastruktros ir pirkim, gamybos.

Kaljimo departamento struktra pridedama prieduose.

Kaljim departamentas vadovaujasi Tarnybos kaljim departamento prie Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos priimtu statutu (patvirtintu Lietuvos Respublikos 2000 m. balandio 18 d.

statymu Nr. VIII-1631), kuris nustato Kaljim departamento prie LR teisingumo ministerijos bei jam

pavaldi staig ir valstybs moni veiklos teisinius pagrindus, udavinius, finansavim, materialin

technin aprpinim, veiklos kontrol ir pareign teisin padt.

Pagrindiniai kaljimo departamento prie LR teisingumo ministerijos prioritetai bausmi vykdymo

sistemos tobulinimas, utikrinant, kad teism nuosprendiais paskirtos bausms (iskyrus turtines) bt

mailto:[email protected]://www.kalejimudepartamentas.lt/

7

vykdomos teisingai ir progresyviai, gerbiant teises ir laisves, kad asmuo, atliks bausm, savo gyvenimo

tiksl siekt teistais bdais ir priemonmis.

Svarbiausieji Departamento udaviniai yra1:

organizuoti ir vykdyti bausmi vykdymo sistemos reform vadovaujantis Teisins sistemos reformos metmenimis (nauja redakcija) ir Teisins sistemos reformos gyvendinimo programa;

sudaryti Lietuvos Respublikos statymais nustatytas slygas asmenims, kuriems teisjo ar teismo nutartimi kardomja priemone paskirtas kardomasis kalinimas (sumimas), laikyti;

utikrinti teism nuosprendi (nutari), kuriais nuteista laisvs atmimu, vykdym;

utikrinti teism nuosprendi (nutari), kuriais nuteista pataisos darbais be laisvs atmimo, atmimu eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla,

nuosprendi (nutari), kuriais pataisos darb arba laisvs atmimo bausms vykdymas atidtas,

ir nutari, kuriomis asmenys lygtinai paleisti i laisvs atmimo viet, vykdym;

sudaryti Lietuvos Respublikos statymais nustatytas slygas kriminalinei bausmei vykdyti (atlikti) ir organizuoti pataisymo priemoni taikym nuteistiesiems.

Kaljim departamento biudetas

Departamentas yra biudetin staiga, finansuojama i Lietuvos Respublikos valstybs biudeto.

Departamentas gali turti nebiudetini l

pav. 1. Faktinis bei prognozuojamas Kaljim departamento finansavimas (altinis: Kaljim departamento ir jam

pavaldi staig bei valstybs moni 2008 met veiklos pagrindini duomen metins ataskaita)

2009 m. sausio 1 d. Kaljim departamente, jam pavaldiose staigose ir valstybs monse dirbo

3966 darbuotojas, i j 2868 (72,3 proc.) pareign, 12 (0,3 proc.) kit valstybs tarnautoj ir

1086 (27,4 proc.) dirbantys pagal darbo sutartis. kalinimo staigose dirbo 3377 (85 proc.)

darbuotoj, i j 2547 (75 proc.) pareignai.

Kaljimo departamentui pavaldios 24 kalinimo staigos, i j 15 vykdo kardomj kalinim (sumim) ir

laisvs atmimo bausm. Taip pat departamentui pavaldios 5 region (Kauno, Klaipdos, Panevio,

iauli ir Vilniaus) pataisos inspekcijos, turinios juridinio asmens status, kurias sudaro 49 teritorines

pataisos inspekcijos, kurios vykdo bausmes, nesusijusias su laisvs atmimu, ir lygtinai paleist i laisvs

atmimo viet prie termin asmen prieir. Kaljimo departamento Mokymo centras specializuota

mokymo staiga, kurios tikslas atsivelgiant strateginius bausmi vykdymo sistemos udavinius ir

tarptautini organizacij rekomendacijas rengti Kaljimo departamento, jam pavaldi staig ir valstybs

moni pareignus, valstybs tarnautojus ir darbuotojus, gebanius profesionaliai vykdyti savo pareigas.

1 Informacija i: KALJIM DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS NUOSTATAI, PATVIRTINTI teisingumo ministro

2000 m. rugsjo 1 d. sakymu Nr. 184

8

Kaljim departamento bei jam pavaldi staig ir valstybs moni veikla grindiama teisingumo,

teistumo, mogaus teisi ir laisvi gerbimo, kalinamj bei nuteistj lygybs prie kardomojo kalinimo

ir bausmi vykdymo statymus, humanizmo, bausmi vykdymo individualizavimo ir progresyvaus

bausmi atlikimo bei vieumo principais. Savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, Baudiamuoju

kodeksu, Baudiamojo proceso kodeksu, Kardomojo kalinimo statymu, bausmi vykdymo statymais bei

kitais statymais, iuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis ir kitais teiss aktais.

2009 m. rugsjo 30 d. LR vyriausyb, nutarimu Nr. 1248, patvirtino Laisvs atmimo viet

modernizavimo strategij, kurios tikslas utikrinti Kaljim departamentui prie LR teisingumo

ministerijos pavaldi laisvs atmimo viet saugi ir ekonomik veikl, suimtiesiems ir nuteistiesiems

teiss akt nustatytas laikymo, o personalui darbo slygas. 1 strategijos tikslas per trumpiausi laik

ir su kuo maesnmis ilaidomis modernizuoti laisvs atmimo vietas. Vienas i io tikslo rezultato

kriterij laisvs atmimo viet ligonins viet umimas: dabartinis (2009 m.) uimtumas 128 proc.,

siektinas (2017 m.) 97 proc.

LAISVS ATMIMO VIET LIGONIN

Laivs atmimo viet ligonin (adresas: Lukiki skg. 6) yra Kaljimo departamentui prie Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi asmens sveikatos prieir ir kardomj priemon

sumim, areto bei laisvs atmimo bausmes vykdanti staiga, skirta stacionarinei suimtj ir nuteistj

sveikatos prieirai. Ligonins steigjas Lietuvos Respublikos Vyriausyb.

Laisvs atmimo viet ligonin finansuojama i Lietuvos Respublikos valstybs biudeto asignavim,

skirt Kaljim departamentui. Ligonin gali turti nebiudetini l ir Lietuvos Respublikos teiss akt

nustatyta tvarka gauti param. Jos finansin veikl kontroliuoja Teisingumo ministerija, Kaljim

departamentas bei kitos finansins kontrols teis turinios valstybs institucijos.

Laivs viet atmimo ligonins vidaus tvarkos taisyklse teigiama, kad ligonin yra Kaljim

departamentui prie LR teisingumo ministerijos pavaldi udaroji asmens sveikatos prieiros staiga, skirta

antrinio lygio stacionarinei suaugusij sveikatos prieirai. Taip pat ivardinta, kad ligoninje gydomi:

asmenys, nuteisti terminuoto laisvs atmimo ar areto bausme; asmenys, nuteisti laisvs atmimo iki

gyvos galvos bausme; asmenys, kuriems kardomja priemone paskirtas kardomasis kalinimas

(sumimas). Laisvs atmimo viet ligonins teritorija suskirstyta administracin ir reimin teritorijas.

Administracinje teritorijoje yra Vidaus lig, Chirurgijos, Ftiziatrijos skyriai ir gydomieji diagnostiniai

kabinetai bei klinikins diagnostikos laboratorija, pacient primimo kambarys. Administracinje

teritorijoje gydomi pilnameiai vyrai, kuriems siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyta atlikti bausm

pataisos namuose. Riminje teritorijoje yra Psichiatrijos ir Bendrasis skyriai, Ftiziatrijos skyriaus

antroji teritorija bei diagnostiniai gydomieji kabinetai. Lukiki tardymo izoliatoriaus kaljimo

teritorijoje esanio riminio korpuso kamer tipo patalpose gydomi: pilnameiai asmenys, kuriems dar

neteisjo teismo nuosprendis; nuteistieji usienieiai; buv ir esantys valstybs politikai, teissaugos,

teism, prokuratros, kontrols, valdios ir valdymo institucij darbuotojai; nuteistieji, kuriems paskirtas

laisvs atmimas iki gyvos galvos; nuteistieji, kuriems paskirtas aretas; moterys; asmenys, sergantys

dermatovenerologinmis ir psichinmis ligomis.

Laisvs atmimo viet ligonins struktra pateikiama prieduose.

9

4 ESAMOS SITUACIJOS PRISTATYMAS

4.1 TEISIN SVEIKATOS PRIEIROS LAISVS ATMIMO VIETOSE REGLAMENTAVIMO ANALIZ

Atliekant teisin sveikatos prieiros laisvs atmimo vietose reglamentavimo analiz buvo

vadovaujamasi dokumentais, kurie nusako kaip ir kokia medicinin pagalba yra teikiama asmenims,

esantiems laisvs atmimo vietose.

ios galimybi studijos poiriu, aktualiausi teiss aktai, reglamentuojantys:

- Medicinos paslaug teikim laisvs atmimo vietose esantiems asmenims - Reikalavimus dl atskiro asmen, esani laisvs atmimo vietose, grupavimo, laikymo - Laisvs atmimo vietose esani asmen konvojavim ( medicinos paslaug teikimo metu)

2009 m. kovo 5 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro sakymas Nr. V-171/1R-67 Dl btinosios medicinos pagalbos laisvs

atmimo vietose esantiems asmenims teikimo valstybs arba savivaldybi asmens sveikatos prieiros

staigose tvarkos nustatymo. sakyme nustatyta, kad btinoji medicinos pagalba suimtajam arba areto

ar laisvs atmimo bausm atliekaniam nuteistajam valstybs arba savivaldybi asmens sveikatos

prieiros staigose teikiama kaip ir laisvje esantiems asmenims LR sveikatos apsaugos ministro 2004

m. balandio 8 d. sakymo Nr. V-208 Dl Btinosios medicinos pagalbos ir Btinosios medicinos

pagalbos paslaug teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo nustatyta tvarka, utikrinant suimtojo arba

areto ar laisvs atmimo bausm atliekanio nuteistojo apsaug.

2002 m. birelio 27 d. Lietuvos Respublikos sakymu Nr. IX-994 buvo patvirtintas Lietuvos respublikos

bausmi vykdymo kodeksas. io kodekso X skyriaus Laisvs atmimo bausmi vykdymo tvarka ir

slygos pirmo skirsnio Pataisos staig rys, nuteistj siuntimo jas ir laikymo jose tvarka 62

straipsnio Pataisos staigos rys, 2 punkte nurodoma, kad pataisos staig rims prilyginamos laisvs

atmimo viet gydymo staigas: gydymo pataisos namai ir laisvs atmimo viet ligonin.

To paties skirsnio 70 straipsnyje Nuteistj atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos staigose

nurodoma, kad vienas i nuteistj atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos staigose tikslas atskirti

nuteistuosius, kurie dl padaryt nusikaltim pobdio ar asmenini savybi gali daryti neigiam tak

kitiems nuteistiesiems. Taip pat nurodoma, kad atskirose pataisos staigose turi bti laikomi vyrai ir

moterys, suaugusieji ir nepilnameiai. 70 straipsnio 3 punkte nurodoma, kad izoliuoti nuo kit nuteistj

toje paioje pataisos staigoje arba atskirose staigose, jei yra tokia galimybm laikomi: nuteistieji,

kuriems paskirtas laisvs atmimas pirm kart; nuteistieji u tyinius ir neatsargius nusikaltimus;

nuteistieji usienieiai; buv ir esantys valstybs politikai, teissaugos, teism, prokuratros, kontrols,

valdios ir valdymo institucij pareignai; pavojingi recidyvistai, nuteisti u sunkius ir labai sunkius

nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaui tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvs

atmimas iki gyvos galvos. 4 punkte nurodoma, kad pataisos staigos administracija turi teis laikyti

izoliuotus nuo kit nuteistj buvusius ar esamus valstybs tarnautojus, I ir II grupi invalidus, seganius

AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbanius nuteistuosius, taip pat

reim paeidianius nuteistuosius.

10

LR kodekso XIV skyriuje Areto, terminuoto laisvs atmimo ir laisvs atmimo iki gyvos galvos

bausmes atliekani nuteistj materialinis, buitinis aprpinimas ir sveikatos prieira, 174 straipsnio 1

punkte nurodoma, kad asmens sveikatos prieira pataisos staigose bei aretinse organizuojama ir

atliekama pagal LR sveikatos apsaugos statymus. To paties skyriaus 2 punkte nurodoma, kad

infekcinmis ligomis sergantiems nuteistiesiems, atliekantiems laisvs atmimo bausm, gydyti ir laikyti

steigiamos laisvs atmimo viet gydymo staigos. io skyriaus 3 punkte nurodoma, kad laisvs atmimo

bausm arba aret atliekaniam nuteistajam reikalinga specializuota btinoji medicinos pagalba, kuri

suteikti pataisos staig gydymo staigose arba aretinse nra galimybi, gali bti teikiama valstybs arba

savivaldybi asmens sveikatos prieiros LNSS sveikatos prieiros staigose utikrinant nuteistj

apsaug.

2009 m. kovo 18 d. LR sveikatos apsaugos ministras ir LR teisingumo ministras pasira sakym Nr.

V195/1R-76 Dl laisvs atmimo vietose veikiani asmens sveikatos prieiros tarnyb struktros,

etat skaiiaus ir darbo tvarkos aprao patvirtinimo. Aprae teigiama, kad laisvs atmimo vietose

veikiani asmens sveikatos prieiros tarnyb struktros, etat skaiiaus ir darbo tvarkos apraas skirtas

utikrinti, kad suimtiesiems bei asmenims, atliekantiems areto ar laisvs atmimo bausmes, bt

teikiamos tokios pat asmens sveikatos prieiros paslaugos kaip ir laisvje esantiems asmenims. Laisvs

atmimo vietose veikianiose tarnybose suimtiesiems ir nuteistiesiems turi bti teikiamos pirmins

ambulatorins asmens sveikatos prieiros paslaugos. Antrins asmens sveikatos prieiros paslaugos

teikiamos laisvs atmimo vietose, Laisvs atmimo viet ligoninje arba utikrinamos pagal sutartis su

valstybs arba savivaldybi asmens sveikatos prieiros staigoms, tretins utikrinamos pagal sutartis

su valstybs arba savivaldybi asmens sveikatos prieiros staigomis. Taip pat teigiama, kad kiekvienas

suimtasis ar nuteistasis, atvyks laisvs atmimo viet, supaindinamas su asmens sveikatos prieiros,

paslaug teikimo tvarkos aprau, patvirtintu laisvs atmimo vietos direktoriaus. Laisvs atmimo vietose

laikom asmen sveikata profilaktikai patikrinama ne reiau kaip vien kart per metus.

LR teisingumo ministras ir LR vidaus reikal ministras prim sakym Nr. 1R-240/1V-246 (2005 07 29)

Dl konvojavimo taisykli patvirtinimo. iuo sakymu pareigojama Vidaus reikal ministerijos vieojo

saugumo pajg, tardymo izoliatori, pataisos staig, aretini, teritorini staig vadovus, o taip pat

rekomenduojama kit institucij, atliekani konvojavim, vadovams utikrinti: pareign tarnybin

mokym, siekiant iaikinti Konvojavimo taisykli nuostatas, ypa specialij priemoni bei aunamj

ginkl panaudojimo tvark, j technines taktines charakteristikas ir saugos reikalavimus. Mokym

ubaigti skaitomis, kurias priima vadov sakymais sudarytos atitinkamos komisijos. Komisij posdi

protokol iraus siti pareign, kurie ilaik skaitas, asmens bylas bei konvojaus eton, antspaud ir

dokument, reikaling vykdant konvojavim, pagaminim. Konvojavimo taisyklse nustatoma

konvojuojam sulaikytj, suimtj ir nuteistj teiss ir pareigos, taip pat konvojaus pareign veiklos

ir darbo organizavimo ypatumai, aunamj ginkl, fizins ir kitokios prievartos panaudojimas vykdant

mint asmen konvojavim psiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonmis

paskirties punktus ir j ginkluotos apsaugos utikrinimas.

Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacijoje Nr. R(87)3 ,,Europos penitencins taisykls

raoma, kad kiekviena laisvs atmimo vieta turi turti nors vien bendrosios praktikos gydytoj, taip pat

kiekvienam asmeniui turi bti suteikta galimyb gauti gydym psichini sutrikim atveju ir profesionalias

gydytojo odontologo paslaugas. Analogikos nuostatos yra idstytos ir kitoje tos paios institucijos

rekomendacijoje Nr. R(98)7 ,,Dl etini ir organizacini sveikatos apsaugos aspekt kalinimo staigose,

kurioje teigiama, kad laisvs atmimo vietos sveikatos prieiros tarnyba turi turti pakankamai

kvalifikuoto medicinos, slaugos ir techninio personalo, taip pat turti tinkamas patalpas ir renginius,

beveik identikus kaip ir visuomenje. Lietuvos Respublikos pacient teisi ir alos sveikatai atlyginimo

statymas pareigoja laisvs atmimo viet sveikatos prieiros tarnyboms teikti savo pacientams tokio

pat lygio asmens sveikatos prieiros paslaugas kokios yra teikiamos asmenims laisvje. U toki

11

paslaug netinkam, nekokybik suteikim ar suteikim ne laiku laisvs atmimo vietose laikomi

pacientai gali reikalauti atlyginti tiek j sveikatai padaryt, tiek ir moralin al.

4.2 ESAMOS SITUACIJOS ANALIZ GEOGRAFINIU IR DEMOGRAFINIU ASPEKTU

Vienas i svarbiausi ios galimybi studijos tiksl pateikti pasilymus dl naujos laisvs atmimo

ligonins statybos vietos. Esamos situacijos analizs dalyje pateikiama trumpa Kaljim departamento

veiklos apvalga, toliau statistiniai duomenys analizuojami demografiniu ir geografiniu aspektu,

duomenis pateikiant pagal laisvs atmimo vietose esani asmen grupavimo (pagal atskiro laikymo

reikalavimus). ios analizs tikslas parodyti kur, kiek ir kokiai grupei priklausani asmen laikoma

laisvs atmimo vietose Lietuvoje. i duomen analizs pagrindu kitose galimybi studijos dalyse bus

silomos galimos laisvs atmimo viet ligonins vietos. Geografin laisvs atmimo viet ligonins

padtis svarbi dl konvojavimo kat.

4.2.1 TRUMPA KALJIM DEPARTAMENTO VEIKLOS APVALGA

Kaljim departamento ir jam pavaldi staig bei valstybs moni 2008 met veiklos pagrindiniais

duomenimis 2009 met sausio 1 d. kalinimo staigose buvo 9062 vietos. Jose 2008 metais vidutinikai

buvo laikomi 7787 asmenys, kai tuo tarpu 2007 m. 7860 asmen.

Didiausi asmen kiek galiniuose priimti Alytaus pataisos namuose j skaiius ir buvo didiausias

1201. Maiausias skaiius buvo Pravieniki atviroje kolonijoje 59 asmenys.

pav. 2. Pasiskirstymas pagal staigas

12

Kalinimo staig upildymo 2009 01 01 pateiktais duomenimis Lukiki tardymo izoliatoriuje - kaljime,

Kauno bei iauli tardymo izoliatoriuose laikom asmen skaiius virijo kalinimo staigose esani

viet skaii: Vilniuje (Lukiki tardymo izoliatoriuje kaljime) 12 proc., Kauno 38 proc.,

iauliuose 56 procentais.

pav. 3. Kalinimo staig upildymas

Vilniuje Lietuvoje esani aretini upildymas nevirijo esam viet aretinse skaiiaus. Didiausias

galim priimti asmen skaiius yra Marijampols pataisos nam aretinje, taiau upildymas ten siek

44 proc., o Lukiki tardymo izoliatoriaus kaljimo aretinje, kurioje galim priimti asmen skaiius

pats maiausias 43 proc.

pav. 4. Aretini upildymas

13

Kaljim departamento ir jam pavaldi staig bei valstybs moni 2008 met veiklos pagrindiniais

duomenimis 2009 met sausio 1 d. kalinimo staigose buvo 8000 asmen. I j didioji dauguma 82%

nuteistieji bei suimtieji ir 11 proc. laukiantys teismo sprendimo.

kalinimo staigose didij dal sudaro nuteistieji i j net 70 proc. sudaro asmenys nuo 21 iki 40 met.

Maiausias skaiius nuteistj tai asmenys vir 60 met ir iki 18 met.

pav. 5. Nuteistj pasiskirstymas pagal ami vairiose kalinimo staigose

Paskutiniaisiais metais nepilnamei skaiius, esani Kauno nepilnamei pataisos namuose, nors ir

neenkliai, links augti. Dauguma j apie 57 proc. buvo asmenys iki 17 met. Maiausi dal sudar 14

15 met nepilnameiai, taiau ir j skaiius, lyginant su 2008 metais, links augti. Prie patenkant

pataisos namus tiek 2008, tiek 2009 metais dauguma j nesimok ir nedirbo.

pav. 6. Nuteistj nepilnamei sudtis pagal ami

14

Analizuojant 6 pav. pateiktus duomenis matoma, kad didij dal nusikaltim sudaro tyiniai nuudymai

bei vagysts. Lyginant 2007 2009 met duomenis irykja, kad nuteistj u tyinius nuudymus,

sunkius sveikatos sutrikdymus, vieosios tvarkos paeidimus, sukiavimus ir kitas nusikalstamas veiklas

didja, o u vagystes bei plimus, nors ir neenkliai, bet maja. Kai kuri nusikaltim skaiius links

svyruoti, pvz., u iaginim kalini asmen skaiius 2009 metais, lyginant su 2008 metais majo,

taiau lyginant su 2007 metais is skaiius augo. T pat palyginim galima pritaikyti ir turto

prievartavimo atvejams.

pav. 7. Nusikalstam veikl skirstymas

4.2.2 DEMOGRAFINIS ASPEKTAS

2002 m. birelio 27 d. Lietuvos Respublikos sakymu Nr. IX-994 buvo patvirtintas Lietuvos respublikos

bausmi vykdymo kodeksas. io kodekso X skyriaus Laisvs atmimo bausmi vykdymo tvarka ir

slygos pirmo skirsnio Pataisos staig rys, nuteistj siuntimo jas ir laikymo jose tvarka 70

straipsnyje Nuteistj atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos staigose nurodoma, kad atskirose

pataisos staigose turi bti laikomi:

I. Nuteistieji:

Suaugusieji:

Vyrai;

Moterys.

Nepilnameiai:

Vyrai;

Moterys. II. Suimtieji:

Suaugusieji:

Vyrai;

Moterys.

Nepilnameiai:

Vyrai;

15

Moterys. Taip pat atsivelgiant 70 straipsnio 3 punkt izoliuoti nuo kit nuteistj toje paioje pataisos staigoje,

atskirose staigose, jei yra tokios galimybs siloma laikyti:

Nuteistuosius, kuriems paskirtas laisvs atmimas pirm kart;

Nuteistuosius u tyinius ir neatsargius nusikaltimus;

Nuteistuosius usienieius;

Buvusius ir esanius valstybs politikus, teissaugos, teism, prokuratros, kontrols, valdios ir valdymo institucij pareignus;

Pavojingus recidyvistus, nuteistus u sunkius ir labai sunkius nusikaltimus;

nuteistieji, sergantys aktyvia plaui tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvs atmimas iki gyvos galvos. 4 punkte nurodoma, kad pataisos staigos administracija turi

teis laikyti izoliuotus nuo kit nuteistj buvusius ar esamus valstybs tarnautojus, I ir II

grupi invalidus, seganius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio

ir dirbanius nuteistuosius, taip pat reim paeidianius nuteistuosius.

Tos paios laisvs atmimo vietose esani asmen grupavimo taisykls galioja ir sveikatos

prieiros paslaug teikimo metu.

Kaljimo departamento prie LR teisingumo ministerijos apsaugos, prieiros ir skaitos skyriaus

pateiktoje informacijoje apie laisvs atmimo viet ir jose laikom asmen skaii 2010 sausio mn.

duomenimis laisvs atmimo vietose laikoma 8655 asmenys. I j 1208 suimtieji ir 7447 nuteistieji.

Lyginant su 2008 ir 2009 met duomenimis kalini skaiius atitinkamai iaugo 8,2 ir 10% procent

(2008 7866 asm.; 2009 8000 asm.).

Laisvs atmimo viet ligonin, 2010 sausio mn. duomenimis, buvo patalpinta 122, i j 22 suimtieji.

Tuo tarpu 2008 m. j skaiius siek 2574 asmenys, o 2009 2576 asmenys.

Lentel 1 2007 2009 m. laisvs atmimo vietose laikomi asmenys

Asmenys laikomi

laisvs atmimo

vietose

2008 m. 2009 m. 2010 m. Palyginimas

procentais su

2010 m.

2008 2009

Nuteistieji 6911 7022 7447 7.8 6.1

Vyrai 6383 6466 6873 7.6 6.3

Moterys 336 345 361 7.4 4.6

Nepilnameiai 192 211 213 11 9.5

Vyrai 189 - 187 208 - 206 210 - 208 11 1

Moterys 3 - 5 3 - 5 3 - 5 - -

Suimtieji 955 978 1208 26 24

Vyrai 789 801 1025 30 28

Moterys 72 76 97 35 27

Nepilnameiai 94 101 86 -8.5 -15

Vyrai - - - - -

Moterys - - - - -

16

Kauno nepilnamei tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose ir Lukiki tardymo izoliatoriuje nuteist ir

suimt nepilnamei vyr skaiius sudaro apie 98 proc., o moter apie 2 proc. (t.y. apie 3 5 moteris),

todl atskira statistika apie nepilnamei moter skaii yra neitiriama.

Analizuojant lentelje pateiktus duomenis galima teigti, kad tiek suimtj, tiek nuteistj asmen skaiius

esani laisvs atmimo vietose links augti. Nuteistj skaiius, lyginant 2008, 2009 su 2010 m. sausio

1 d. duomenimis auga ne taip enkliai, kaip suimtj.

Analizuojant aukiau pateiktos lentels duomenis btina iskirti nepilnameius, kuri skaiius 2009 m.

lyginant su 2008 metais augo 7.4 procentais, taiau 2010 m. sausio 1 d. duomenimis lyginant su 2009 m.

to paties laikotarpio duomenimis, is skaiius buvo links mati net 15 procent.

Aukiau pateiktoje Kaljimo departamento prie LR teisingumo ministerijos apsaugos, prieiros ir

skaitos skyriaus statistikoje vardijami laisvs atmimo vietose buvusi ir iuo metu esani asmen

statistikos rodikliai. Siekiant vertinti j galim kait ateityje, buvo perirti ir Policijos departamento

prie VRM teikiami statistiniai duomenys.

Inagrinjus Policijos departamento, prie Vidaus reikal ministerijos paymas apie policijos veikl ir

nusikalstamum galima teigti, kad paskutiniaisiais metais nusikalstam veikl skaiius Lietuvoje links

augti.

pav. 8. Nusikalstamumo dinamika 1990 2008 m.

Policijos departamento prie VRM paymose pateikti duomenys yra tik iki 2008 met, 2009 met pateikta

tik pusmeio ataskaita, kurioje nurodoma, kad per 2009 met I pusmet buvo uregistruotos 42 815

nusikalstamos veiklos. Policijos departamento 2010 01 26 d. pateiktoje iniasklaidos apvalgoje

teigiama2, kad palyginti su ankstesniais metais, 2009 aisiais Lietuvoje nusikalstamumas padidjo 6,4

proc. ir pasiek 2004 j lyg. Analizuojant nusikalstamumo dinamik, galima bandyti teigti, jog 2010

metais nusikalstamumas augs. 2009 metais nusikalstamumas pasiek 2004 met lyg, o lyginant tuos

metus su 2005 metais, nusikalstamumas augo 9,7 proc., todl, atsivelgiant krizin laikotarp, per kur

nusikalstamumo statistika visada okteli, galima manyti, kad nusikalstamumas augs ne maiau nei 7 8

proc.

2 altinis: Policijos departamentas prie VRM/ Nusikaltliai ima vengti vie viet/ http://www.policija.lt/index.php?id=8337

http://www.policija.lt/index.php?id=8337

17

Policijos departamento 2010 01 25 d. pateiktoje iniasklaidos apvalgoje teigiama, kad 2009 metais

bendras nusikaltim skaiius, palyginti su 2008-aisiais, iaugo nuo 78,2 iki 83,2 tkst. Per metus net 16

proc. padaugjo sunki ir labai sunki nusikaltim j uregistruota 4108. Vien miestuose itin sunki

nusikaltim padaugjo net ketvirtadaliu. Vagysts, kurios sudaro apie pus vis alyje padarom

nusikaltim, palyginti su 2008 - aisiais, taip pat iaugo 9,4 proc. 2009 metais didjo ne tik nuudym,

kno sualojim, vagysi skaiius. Net 60,9 proc. iaugo ir ekonomini nusikaltim (pvz., apgauling

apskaitos tvarkym), finansini nusikaltim (pvz., sukiavim) padaugjo 53,5 proc. kuri pareignai dl

sumajusi pajg tiesiog nebespja tirti. Itirt nusikalstam veik rezultatai pagerjo miestuose - nuo

42,1 proc. 2008 aisiais iki 43,7 proc. 2009 metais. Kaimo vietovse ityrimas sumajo nuo 49,4 proc.

2008 metais iki 46,4 proc. 2009 metais. Itirta 66,6 proc. sunki ir labai sunki nusikaltim, o tai yra 139

daugiau nei 2008 metais.

Didiausias nusikalstam veik tankumo augimas 2009 metais uregistruotas Alytaus ir Kauno apskrii

vyriausij policijos komisariat teritorijose, atitinkamai 271 ir 226 proc. Pagal nuudym skaii 100

tkst. gyventoj pirmauja Kauno apskritis (8,9), pagal sukiavim dl didels verts turto - iauli

apskritis (33,1), pagal automobili vagystes - Kauno apskritis (69,3), pagal sunkius sveikatos sutrikdymus

- Utenos apskritis (9,3). Nors daugiausia nusikalstam veik padaroma atvirose vietose (45,8 proc.),

daugja nusikaltim butuose, parduotuvse ir kitose panaiose vietose.

Apvelgus Kaljimo departamento prie LR teisingumo ministerijos bei Policijos departamento prie VRM

pateiktus duomenis matomi asmen esani laisvs atmimo vietose didjimo rodikliai bei

nusikalstamumo augimo tendencijos. Todl galima teigti, kad tiek laisvs atmimo viet sveikatos

prieiros staigose, tiek laisvs atmimo viet ligoninje sveikatos prieiros paslaug reikm nemas.

4.2.3 GEOGRAFINIS ASPEKTAS

iuo metu Kaljimo departamentui prie LR teisingumo ministerijos pavaldios 21 staiga, i kuri viena

KD bei prie pataisos nam veikianios 3 valstybs mons (Valstybins mons prie Alytaus,

Marijampols, Pravieniki 1 j pataisos nam).

kalinimo staigos:

1. Alytaus pataisos namai; 2. Kybart pataisos namai; 3. Marijampols pataisos namai; 4. Panevio pataisos namai; 5. Pravieniki 1 ieji pataisos namai; 6. Pravieniki 2 ieji pataisos namai atviroji kolonija; 7. Pravieniki 3 ieji pataisos namai; 8. Pravieniki gydymo ir pataisos namai; 9. Vilniaus 1 ieji pataisos namai; 10. Vilniaus 2 ieji pataisos namai; 11. Kauno nepilnamei tardymo izoliatoriaus - pataisos namai; 12. Kauno tardymo izoliatorius; 13. Lukiki tardymo izoliatorius kaljimas; 14. iauli tardymo izoliatorius; 15. Laisvs atmimo viet ligonin.

18

Pataisos inspekcijos:

1. Kauno regiono pataisos inspekcija; 2. Klaipdos regiono pataisos inspekcija; 3. Panevio regiono pataisos inspekcija; 4. iauli regiono pataisos inspekcija; 5. Vilniaus regiono pataisos inspekcija.

Pareign mokymo staiga:

Kaljim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centras.

Nagrinjant kaljimo departamentui pavaldi staig geografin aspekt pirmiausiai reikia paminti, kad

LR vyriausybs nutarimu Nr. 1248 Dl laisvs atmimo viet modernizavimo strategijos ir jos

gyvendinimo priemoni 2009 2017 met plano patvirtinimo, priimtu 2009 09 30, siloma udaryti

Marijampols pataisos namus. Pietinje ir vidurio Lietuvos dalyje nedideliais atstumais isidsiusios 7

laisvs atmimo vietos: Alytaus, Kybart, Marijampols ir ketveri Pravieniki pataisos namai.

Vakarinje Lietuvos dalyje j nra visai. Pastaius ioje alies dalyje pataisos namus, Marijampols

pataisos namai bt naikinami, nes j renovacijai reikalingos didiausios investicijos. Marijampols

pataisos nam pastatai ir statiniai statyti daugiau kaip prie 50 met, per vis eksploatavimo laikotarp jie

nebuvo renovuojami. Taip pat pagal 2009 09 30 d. LR vyriausybs patvirtinto nutarimo Nr. 1248

Laisvs atmimo viet modernizavimo strategijos gyvendinimo priemoni 2009 2017 met plano 1

priemon iki 2015 met planuojama Lukiki tardymo izoliatori kaljim ikelti i Vilniaus miesto

centro.

Siekiant ianalizuoti miest, kuriuose yra kalinimo staigos ir jose esani asmen duomenis bei j

kitimo tendencijas buvo sudaryta 2 lentel.

Lentel 2 Kaljim departamentui pavaldi staig pasiskirstymas pagal miestus ir asmen esani iuose staigose

skaiius.

Miestas KD pavaldi mon 2008 2009 2010

Asmenys Asmenys Asmenys

Vilnius Lukiki TI/aretin 812 809 893

Vyrai 646 632 710

Moterys 72 76 97

Paaugliai (vyrai) 94 101 86

Lukiki kaljimas 145 142 146

Vilniaus 1 ieji PN 91 82 91

Vilniaus 2 ieji PN 420 471 488

Laisvs atmimo viet

ligonin

160 102 122

Viso Vilniuje: 1628 1606 1740

Kaunas Kauno NTI/aretin

(paaugliai)

96 99 87

Kauno TI 287 331 339

Kauno PN (paaugliai) 107 118 131

Viso Kaune: 490 548 557

iauliai iauli TI/aretin 558 603 590

Panevys Panevio PN/aretin

(moterys ir paaugls)

264 269 264

Alytus Alytaus PN 985 1201 1303

Marijampol Marijampols PN/aretin 889 1027 1124

Kybartai Kybart PN 385 402 401

19

Pravieniks Pravieniki 1-ieji PN 668 645 711

Pravieniki 2 ieji PN-AK 1346 1230 1241

Pravieniki 3 - ieji

PN/aretin

488 290 537

Pravieniki gydymo ir PN 165 179 187

Viso Pravienikse: 2667 2344 2676

Analizuojant aukiau pateikta lentel matoma, kad didiausias asmen laikom kalinimo staigose yra

Pravienikse, Vilniuje bei Marijampolje. Panaikinus Marijampols pataisos namus/aretin nemaa

dalis nuteistj, kuri skaiius nuo 2008 met links augti (lyginant 2008 metus su 2010 m. is skaiius

augo 26 procentais, o su 2009 m. 9 proc.), turs bti perkeltas kitas staigas. Ta pati situacija ir

Vilniuje. Iklus Lukiki tardymo izoliatori kaljim bei laisvs atmimo viet ligonin i Vilniaus

miesto centro nuteisti ir suimti asmenys bei ligoniai turs bti perkelti kitas staigas.

Kalinimo staig upildymo 2010 01 mn. pateiktais duomenimis Lukiki tardymo izoliatoriuje

kaljime tuo met 1039 asmenys. is skaiius virijo kalinimo staigoje esani viet skaii 22.5 proc.,

tuo tarpu aretins upildymas siek tik 75 proc.

Marijampols pataisos namuose, 2010 01 mn. duomenimis kaljo 1091 asmuo. J uimtumas siek 97.8

proc. Tuo tarpu aretinje buvo 33 asmenys ir uimtumas buvo 55.7 proc.

Vilniaus mieste didij daugum suimtj sudaro vyrai, i j 2010 m. sausio mn. duomenimis 10,8

proc. sudaro moterys bei 9,6 paaugliai vyrai, nes moterys, tiek suimtos, tiek nuteistos sudaro apie 2

proc. (t.y. apie 3 5 moteris), todl atskira statistika apie nepilnamei moter skaii yra neitiriama.

Moterys ir paaugliai Vilniaus mieste yra laikomi tik Lukiki TI/aretinje, kitose kalinimo staigose

laikomi tik vyrai. Kauno mieste didij dal, nors yra 2 nepilnameiams skirtos laisvs atmimo vietos,

sudaro suaug vyrai (60 proc.), o paaugliai 40 proc. Panevio PN/aretin tai vienintel staiga

Lietuvoje, kurioje laisvs atmimo bausmes atlieka iskirtinai tik moterys bei paaugls.

pav. 9 Laisvs atmimo vietose laikom asmen pasiskirstymas Lietuvoje pagal vietoves 2010 sausio mn.

20

emiau palyginimui pateikiame paveiksll, kuriame matomas galimas laisvs atmimo vietose laikom

asmen pasiskirstymas (pagal staigose esanias vietas) Lietuvoje pagal vietoves, jeigu bt gyvendintos

2009 m. rugsjo 30 d. LR vyriausybs nutarimu Nr. 1248, patvirtintos Laisvs atmimo viet

modernizavimo strategijos priemons:

Lukiki kaljimas bt perkeltas Pravienikes

Marijampols pataisos namai panaikinami, didioji dalis kalini bt perkelta o Klaipdoje numatytus pastatyti 800 viet tardymo izoliatori/pataisos namus o iauliuose (miesto pakratyje) planuojam pastatyti tardymo izoliatori pataisos namus

1180 viet

Panevyje planuojamas pastatyti 400 viet tardymo izoliatorius pataisos namai (esami Panevio pataisos namai naikinami, perkeliant naujuosius)

Laisvs atmimo viet ligonin bt perkelta Pravienikes

pav. 10 Galimas laisvs atmimo vietose laikom asmen pasiskirstymas Lietuvoje pagal vietoves

4.3 ESAMOS SITUACIJOS SVEIKATOS PRIEIROS LAISVS ATMIMO VIETOSE VEIKLOS ORGANIZAVIMO ANALIZ

Vis asmen, patekusi tardymo izoliatorius, kaljim ir pataisos namus, asmens sveikatos prieira yra

teikiama iuose objektuose:

- Alytaus, Marijampols, Kybart, Pravieniki 1- uose, 2-uose ir 3 - iuose, Kauno, Panevio, Vilniaus 1- uose, 2-uose pataisos namuose,

- Pravieniki gydymo pataisos namuose - Kauno, iauli tardymo izoliatoriuose ir Lukiki tardymo izoliatoriuje-kaljime - Laisvs atmimo viet ligoninje.

21

Laisvs atmimo viet sveikatos prieir tarnyboms iduotose licencijose nurodyta, kad pataisos nam

ir tardymo izoliatori sveikatos prieiros tarnybos laisvs atmimo vietose laikomiems asmenims gali

teikti ambulatorines I lygio asmens sveikatos prieiros paslaugas: vidaus lig ar bendrosios praktikos

gydytojo, psichiatro, bendrosios praktikos gydytojo odontologo ir vidurinio medicinos personalo ne

ligoninse bei II lygio gydytojo rentgenodiagnosto, gydytojas pulmonologo (ftiziatro). LAVL iduotoje

licencijoje nurodyta, kad leidiama usiimti stacionarine II lygio bendrosios terapijos, bendrosios

chirurgijos, tuberkuliozs, psichiatrijos, dermatologijos, oftalmologijos, reanimacijos ir intensyvios

terapijos medicinos pagalbos stacionarine veikla.

Suimtiesiems ir nuteistiesiems teikiamos ios asmens sveikatos prieiros paslaugos: pirmin

ambulatorin asmens sveikatos prieira, ambulatorins (II lygio) gydytoj specialist asmens sveikatos

prieiros paslaugos ir stacionarins asmens sveikatos prieiros paslaugos.

Tam tiktais atvejais ligoniai tiriami ir/ar gydomi LNSS sveikatos prieiros staigose.

1. skubi medicinos pagalba suteikiama rajoninse LNSS sveikatos prieiros staigose 2. gydytojai specialistai konsultuoti atvyksta LAVL 3. pacientai gydomi ir /ar konsultuojami LNSS sveikatos prieiros staigose

Vis asmen, patekusi tardymo izoliatorius ir pataisos namus, sveikata tikrinama staigos sveikatos

prieiros tarnyboje, atliekami reikiami tyrimai. Apiros ir tyrim duomenys raomi (klijuojami)

asmens sveikatos istorij (forma Nr.025-l/ap). Jeigu apiros metu paaikja, kad asmuo serga infekcine

liga, tai jis izoliuojamas to susirgimo inkubacinio periodo laikotarpiui.

iems asmenims, patekus laisvs atmimo vietas bei juos ityrus, gana danai nustatoma, kad jie serga

tuberkulioze, venerinmis ar kitomis ligomis. Jeigu palygintume sergamumo struktr Lietuvos gyventoj

ir asmen laikom laisvs atmimo vietose, tai pastebtumme akivaizdius skirtumus. Lietuvos

gyventojai daniausiai serga kvpavimo, kraujotakos, virkinimo, jungiamojo audinio ir skeleto-raumen

sistemos ligomis, tai laisvs atmimo vietose laikom asmen tarpe jau dominuoja virkinimo sistemos

ligos, antroje vietoje psichikos ir elgesio sutrikimai ir t.t.

kalintuosius, kurie laikomi kamerose nuolat aplanko medicinos specialistai. Be to, kasdien medicinos

specialistas aplanko ligonius, kuriems paskirtas ambulatorinis gydymas, iduoda jiems vaistus ir sitikina

apie j panaudojim.

Jeigu tardymo izoliatoriuje ar pataisos namuose suimtam ar nuteistam asmeniui sveikatos prieiros

paslaugos negali bti suteiktos ir negali bti atlikti reikiami tyrimai, tai toks asmuo nukreipiamas

ityrimui ar gydymui LAVL. Ligoninje yra vidaus lig, chirurgijos, psichiatrijos, ftiziatrijos ir

bendrasis skyriai, kuriuose jie gali bti tiriami ir gydomi . Be to, ligoninje yra rengti rentgeno kabinetai,

laboratorija, veikia kiti pagalbiniai kabinetai. ia teikiamos asmens sveikatos prieiros paslaugos

kokybe niekuo nesiskiria nuo to paties lygio kitose LNSS sveikatos prieiros staigose teikiam asmens

sveikatos prieiros paslaug. Esant reikalui LAVL kvieiami gydytojai konsultantai, kuriems u

konsultacijas apmoka staiga i tam tikslui skirt l. Jeigu LAVL negali suteikti kurios nors sveikatos

prieiros paslaugos, tai tokiais atvejais ligoniai siuniami LNSS sveikatos prieiros staigas,

utikrinus j apsaug. U jose suteiktas asmens sveikatos prieiros paslaugas (operacijas, konsultacijas,

tyrimus) apmokama i privalomojo sveikatos draudimo l. Laisvs atmimo vietose laikomiems

suimtiesiems ir nuteistiesiems teikiamos asmens sveikatos prieiros paslaugos apmokamos i Kaljim

departamentui skirt valstybs biudeto l. Nuteistojo praymu gali bti atliktas dant protezavimas, u

kurio paslaugas apmoka pats nuteistasis i jo sskaitoje turim l.

Sveikatos prieiros paslaug teikimo laisvs atmimo vietose esamos situacijos analiz atlikta pagal

Asmens sveikatos prieiros staig met veiklos ataskaitas (formos Nr.1, Nr. 2 (papildoma) ir Nr. 3

personalo ataskaita)

22

4.3.1 PIRMIN ASMENS SVEIKATOS PRIEIRA.

Pirmins asmens sveikatos prieiros paslaugos (PASPP) - tai nespecializuota kvalifikuota asmens

sveikatos prieira ir psichins sveikatos prieira, teikiama ambulatorinje asmens sveikatos prieiros

staigoje (ASP). Vis asmen, patekusi tardymo izoliatorius ir pataisos namus, sveikata tikrinama

staigos sveikatos prieiros tarnyboje. Apiros ir atlikt tyrim duomenys raomi asmens sveikatos

istorij. Ambulatorinis gydymas taikomas tarnybose. Pirmines ambulatorines asmens sveikatos prieiros

paslaugas teikia bendrosios praktikos gydytojas/eimos gydytojas, vidaus lig gydytojas, vaik lig

gydytojas, akueris-ginekologas, chirurgas, odontologas, psichiatras.

Lentel 3. Suteikt pirmini asmens sveikatos prieiros paslaug kiekis pagal tarnybas (be odontologijos) :

2007 m. 2008 m. 2009 m.

Kauno TI 3.542 5.609 5.349

Kauno NTI-PN (NTI) 468 5.387 9.290

Kauno NTI-PN (PN) 429 1.600 4.038

Lukiki TI-K suimti 6.732 3.863 5.957

Lukiki TI-K nuteisti 956 700 714

iauli TI 13.539 15.168 20.480

Alytaus PN 8.713 13.428 18.611

Kybart PN 2.732 2.980 4.731

Marijampols PN 7.510 8.004 14.968

Panevio PN 5.960 6.718 7.316

Pravieniki 1 PN 5.478 - -

Pravieniki 2 PN 8.795 - -

Pravieniki 3 PN 5.175 4.480 9.021

Pravieniki GPN 287 - -

Vilniaus 1PN 2.057 1.685 1.738

Vilniaus 2PN 1.414 3.606 9.413

I viso 73.787 73.228 111.626

I j suimti 24.281 30.027 35.833

I j nuteisti 49.506 43.201 75.793

Lentel 4. Suteikt pirmini asmens sveikatos prieiros paslaug kiekis (be odontologijos) pasiskirstymas pagal

gydytojus:

2007 m. 2008 m. 2009 m.

eimos gydytojai 17.766 28.081 32.794

vidaus lig gydytojai 44.101 37.650 61.683

vaik lig gydytojai - 204 7.781

akueriai - ginekologai 897 787 709

chirurgai 47 40 98

psichiatrai 10.976 6.466 8.561

I viso 73.787 73.228 111.626

Lentel 5. Suteikt odontologini pirmini ambulatorini asmens sveikatos prieiros paslaug kiekis pagal tarnybas.

http://www.sec.lt/pages/spr/Alf_mok/Text/Pirmin/pirmin.html#Anchor-Bendrosi-36253#Anchor-Bendrosi-36253

23

2007 m. 2008 m. 2009 m.

Kauno TI 676 463 479

Kauno NTI-PN (NTI) 464 - 476

Kauno NTI-PN (PN) - 125 314

Lukiki TI-K suimti 953 1.215 1091


iauli TI - - -

Alytaus PN 2.018 2.316 2.429

Kybart PN 696 687 682

Marijampols PN 1.586 1.497 2.480

Panevio PN 456 461 564

Pravieniki 1 PN 1.997 1.855 1.995

Pravieniki 2 PN 2.669 2.394 2.301

Pravieniki 3 PN 1.861 1.621 1.972

Pravieniki GPN 304 485 1.336

Vilniaus 1PN 520 480 451

Vilniaus 2PN 737 802 1.100

I viso 15.501 14.713 18.018

I j suimti 2.093 1.678 1.303

I j nuteisti 13.408 13.035 16.715

4.3.2 AMBULATORINS (II LYGIO) GYDYTOJ SPECIALIST ASMENS SVEIKATOS PRIEIROS PASLAUGOS.

Tai yra gydytoj specialist teikiamos paslaugos, nepriklausanios teikti pagal eimos gydytojo

medicinos norm. Gydytojo specialisto konsultacija laikomas paciento apsilankymas pas j turint

siuntim dl konkreios prieasties; io apsilankymo metu atliekami pagal gydytojo specialisto

kompetencij visi pacientui btini tiriamieji bei gydomieji veiksmai ir ratu teikiami patarimai

siuntusiajam gydytojui.

Lentel 6. Suteikt ambulatorini (II lygio) gydytoj specialist asmens sveikatos prieiros paslaug kiekis (pagal

tarnybas):

2007 m. 2008 m. 2009 m.

Kauno TI 614 760 848

Kauno NTI-PN (NTI) 961 1.366 1.426

Kauno NTI-PN (PN) 806 434 904

Lukiki TI-K suimti 4.739 4.446 4.161


iauli TI 1.526 20 -

Alytaus PN - - -

Kybart PN 255 774 483

Marijampols PN 212 268 572

Panevio PN 103 - -

Pravieniki 1 PN - 5.459 7.689

24

Pravieniki 2 PN - 11.749 12.053

Pravieniki 3 PN - - -

Pravieniki GPN 4.911 4.088 5.213

Vilniaus 1PN - 193 168

Vilniaus 2PN 422 881 1.228

I viso 14.754 30.614 34.933

I j suimti 7.840 6.592 2.462

I j nuteisti 6.914 24.022 32.471

Lentel 7. Suteikt ambulatorini (II lygio) gydytoj specialist asmens sveikatos prieiros paslaug kiekis (pagal

gydytojus):

2007 m. 2008 m. 2009 m.

vidaus lig gydytojai 3.481 16.307 18.828

pulmonologai 2.249 2.360 2.474

dermatovenerologai 7.447 6.336 6.845

chirurgai 214 - -

ortopedai traumatologai 13 - -

oftalmologai 151 88 172

otolaringologai 106 86 202

psichiatrai 1.093 5.437 6.412

I viso 14.754 30.614 4.933

4.3.3 STACIONARINS ASMENS SVEIKATOS PRIEIROS PASLAUGOS:

Jeigu tardymo izoliatoriuje ar pataisos namuose suimtam ar nuteistam reikalingos asmeniui sveikatos

prieiros paslaugos (specializuotos) negali bti suteiktos ir/ar negali bti atlikti reikiami tyrimai, toks

asmuo ityrimui ir/ar gydymui nukreipiamas toliau LAVL. Ligoninje yra vidaus lig, chirurgijos,

ftiziatrijos, psichiatrijos, bendrasis (su kamer tipo palatomis) skyriai.

Lentel 8. Lov skaiius LAVL skyriuose.

2007 m. 2008 m. 2009 m.

vidaus lig skyrius 30 29 29

chirurgijos skyrius 30 29 29

ftiziatrijos skyrius 34 29 29

psichiatrijos skyrius 30 29 29

bendras skyrius 50 49 49

I viso 174 165 165

Lentel 9. Pacient skaiius LAVL skyriuose

2007 m. 2008 m. 2009 m.

atvykusi

ligoni sk.

ivykusi

ligoni sk.

atvykusi

ligoni sk.

ivykusi

ligoni sk.

atvykusi

ligoni sk.

ivykusi

ligoni sk.

vidaus lig

skyrius

551

550

622

613

729

696

chirurgijos skyrius

599

577

612

628

692

675

25

ftiziatrijos skyrius

185

190

192

222

227

237

psichiatrijos

skyrius

307

305

350

353

314

328

bendras skyrius

794

777

798

811

1.004

1.004

I viso

2.436

2.399

2.574

2.627

2.966

2.940

Lentel 10. Lovadieni skaiius ir vidutin guljimo trukm

2007 m. 2008 m. 2009 m.

lovadieni

skaiius

vidutin

guljimo

trukm

lovadieni

skaiius

vidutin

guljimo

trukm

lovadieni

skaiius

vidutin

guljimo

trukm

vidaus lig

skyrius

8.823

16

8.989

14

7.945

11

chirurgijos skyrius

9.587

16

6.472

11

7.775

11

ftiziatrijos skyrius

9.822

53

9.649

50

8.661

38

psichiatrijos

skyrius

6.256

20

7.304

21

6.054

19

bendras skyrius

15.230

19

15.311

19

15.413

15

I viso

49.718

47.725

45.848

Tiek tarnybose, tiek ligoninje atliekami kraujo laboratoriniai tyrimai, radiodiagnostika, ultragarso

tyrimai, endoskopija, funkcins diagnostikos tyrimai, fizioterapins procedros, operacijos.

Lentel 11. Tarnybose atlikti tyrimai, procedros, operacijos

2007 m. 2008 m. 2009 m.

atlikti kraujo laboratoriniai tyrimai

27.643

29.088

23.496

Atliekama visose tarnybose

radiodiagnostika dl tbc

9.361

9.334

10.378


radiodiagnostika

10.984

11.492

12.401


ultragarso tyrimai

16

36

-

Atliekama Kauno NTI-PN (NTI)

endoskopija

47

44

17

Atliekama Marijampols PN

funkcins diagnostikos tyrimas

49

28

32

Atliekama Marijampols PN

fizioterapins procedros Atliekama Pravieniki 1 PN

26

98 94 56

operacij skaiius

-

30

31

Atliekama Pravieniki 1 PN

Lentel 12. LAVL atlikti tyrimai, procedros, operacijos

2007 m. 2008 m. 2009 m.

atlikti kraujo laboratoriniai tyrimai 20.152 22.104 16.932

radiodiagnostika dl TBC 206 224 -

radiodiagnostika 2.524 2.163 2.284

ultragarso tyrimai 730 717 686

endoskopija 369 417 416

funkcins diagnostikos tyrimas 1.510 1.238 1.192

kraujo, jo komponent perpylimas 15 16 11

fizioterapins procedros 2.547 532 -

operacij skaiius 115 123 86

Lentel 13. Tarnybose turima diagnostin ranga

2007 m. 2008 m. 2009 m.

rentgeno aparatai 11 11 10

dant rentgeno aparatai 5 5 5

ultragarsins diagnostikos aparatas 1 1 1 Kauno NTI-PN

echoskopas 0 0 0

endoskopinis aparatas 1 1 1 Marijampols PN

Lentel 14. LAVL turima ranga

2007 m. 2008 m. 2009 m.

rentgeno aparatai 4 4 3

dant rentgeno aparatai 0 1 1

ultragarsins diagnostikos aparatas 0 1 1

echoskopas 3 3 3

endoskopinis aparatas 0 0 1

4.4 DARBUOTOJAI

iuo metu kaljim sistemos sveikatos prieiros tarnybose ir Laisvs atmimo viet ligoninje dirba

daugiau kaip 100 gydytoj (skaitant ir sveikatos prieiros tarnyb virininkus) ir apie 180 vidurinio

medicinos personalo ir jam prilygint specialist. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos slaugos praktikos

statymo (in., 2001, Nr.62-2224) 3 straipsniu, nustatyta, kad verstis slaugos praktika gali asmenys,

turintys bendrosios ar specialiosios praktikos slaugytojo licencij ar sertifikat. ias norminiais aktais

reglamentuotas licencijas turi visas vidurinysis medicinos personalas.

iuo metu LAVL ir sveikatos prieiros tarybose dirba panaus darbuotoj skaiius apie 195

darbuotojus.

27

Pagrindin su darbuotojais susijusi problema gydytoj nenoras dirbti laisvs atmimo vietose.

Pagrindins to prieastys laisvs atmimo viet tarnybos dirbantys medikai turi blogesnes darbo

slygas, nei LNSS sveikatos prieiros staig darbuotojai, taiau dl skirtingo finansavimo, gauna

maesnius atlyginimus.

Laisvs atmimo vietose dirbani gydytoj amiaus vidurkis yra 54,5 m., o viduriniojo personalo 50,5

m. iandien net 43,6 proc. gydytoj laisvs atmimo vietose yra antraeilininkai, todl ligoniai ne visada

gali patekti pas gydytoj ypa greitai.

Lentel 15. Tarnybose dirbantis personalas

2007 m. 2008 m. 2009 m.

Specialistai, turintys universitetin medicinos isilavinim 45,5 48,75 46

eimos gydytojai 2 8,50 8,75

vidaus lig gydytojai 8,5 12,50 10

pulmonologai 1,75 2,00 2,5

vaik lig gydytojai 0 2,50 3

dermatovenerologai 1,25 1,75 1,75

Ftiziatrai 0,5 0,50 0,5

ortopedai traumatologai 0 2,00 2

Akueriai ginekologai 1 1,25 1,25

psichiatrai 8 7,75 6,75

laboratorins medicinos gydytojai 1 1,00 1

radiologai 5,5 5,50 5

rentgenodiagnostai 0,5 0,50 0,5

medicinos gydytojai 1 2,00 3

kiti gydytojai 14,5 1,00 0

odontologai 9,5 10,00 9

specialistai, turintys auktj ir auktesnj medicinos

isilavinim 132,5 132,50 121

bendrosios praktikos slaugytojai 77,5 77,00 72

psichikos sveikatos slaugytojai 2 2,00 2

bendruomens slaugytojai 20 19,50 18

slaugos administratorius 6 7,00 8

Akueriai 0,5 0,50 0,5

burnos higienistai 1 1,00 1

Gydytojo odontologo padjjai 1,5 1,50 1,5

laboratorins diagnostikos specialistai 1 1,50 0,5

klinikos laborantai 7 8,00 5,5

radiologijos laborantai 7,5 6,00 7

dezinfekuotojai 8,5 8,50 5

specialistai, turintys universitetin nemedicinos isilavinim 1,5 2,00 1,5

medicinos biologai 1 1,00 1

28

medicinos psichologai 0,5 1,00 0,5

Visuomens sveikatos prieiros specialistai 1,5 0,50 0

sveikatos prieiros administratorius 1 - 0

bendrosios higienos gydytojai 0,5 0,50 0

Farmacijos specialistai 9 7 8

vaistininkai 6,5 6,50 6,5

farmakotechnikai 2,5 0,50 1,5

kiti specialistai 12,75 12,00 9,5

pagalbinis medicinos personalas 5,75 5,50 4

kitas pagalbinis personalas 7 6,50 5,5

i viso 212,25 212,75 195

Lentel 16. LAVL dirbantis personalas

Specialistai, turintys universitetin medicinos isilavinim 24,75 24,75 19,75

vidaus lig gydytojai 3,5 4 5

klinikinis fiziologas 0,5 0,5 0

neurologas 0,75 0 0,5

dermatovenerologai 1,5 1,5 1,5

Ftiziatrai 3,25 3,25 2,25

Chirurgai 5,25 7 3,5

Urologai 0 0 0,25

anesteziologai reanimatologai 2 2 0,75

Akueriai ginekologai 0,5 0,5 0,5

oftalmologai 0,5 0,5 0,5

otolaringologai 0,5 0,5 0,5

psichiatrai 2 2 2

fizins medicinos ir reabilitacijos gydytojai 1 0 0

radiologai 1,5 1,5 1

echoskopuotojai 0,5 0,25 0,25

endoskopuotojai 0,5 0,5 0,5

kiti gydytojai 1 0,75 0,75

odontologai 0,75 0,75 0,5

specialistai, turintys auktj ir auktesnj medicinos

isilavinim 61,75 60,75 59

bendrosios praktikos slaugytojai 36,75 35,75 36,75

anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytoja 3 3 1

psichikos sveikatos slaugytojai 7,5 7,5 7,5

slaugos administratorius 6 6 6

Gydytojo odontologo padjjai 1 0 0,75

laboratorins diagnostikos specialistai 1 1 0

klinikos laborantai 3 3 3

radiologijos laborantai 1,5 1,5 1

Dietistai 1 1 1

medicinini autoklav aparatininkai 1 1 1

dezinfekuotojai 0 1 1

29

specialistai, turintys universitetin nemedicinos isilavinim 3,5 3,5 3,5

medicinos biologai 2,5 2,5 2,5

medicinos psichologai 1 1 1

Visuomens sveikatos prieiros specialistai 1 1 2

sveikatos statistikai 1 1 1

socialiniai darbuotojai 0 0 1

Farmacijos specialistai 2 2 2

vaistininkai 1 1 1

farmakotechnikai 1 1 1

kiti specialistai 105,5 112,5 105

ne sveikatos prieiros specialistai, turintys universitetin

isilavinim 18 21 18

ne sveikatos prieiros specialistai, turintys auktj arba

auktesnj isilavinim 73 76 75

kiti darbuotojai 1,5 2,5 3

kitas pagalbinis personalas 13 13 9

I viso 202,25 208,25 194,75

4.5 MEDICINOS PASLAUG ILAIDOS

Analizuojant medicinos paslaug laisvs atmimo vietose finansavim, btina paymti, kad medicinos paslaugos

finansuojamos neiskiriant atskira eilute biudete, ir finansavim gauna i bendro atitinkamai kalinimo staigai

paskirto bendro biudeto.

Lentel 17. Tarnyb ir LAVL ilaidos 2008 m.

ST. PAVADINIMAS

Personalo

atlyginimams

Medikamenta

ms

Medicinos

prekms

Medicinin

ei rangai

Atsiskaitym

ai su kt.st. I viso

Lukiki TI-K

697.128

122.479

8.347 -

21.430

849.384

iauli TI

410.163

80.000

29.295

8.344

527.802

Kauno NTI-PN

343.300

10.400

11.600

10.000

-

375.300

Kauno TI

522.661

78.598

4.260 -

4.154

609.674

Alytaus PN

476.206

62.751

9.877

30.000

23.301

602.134

Panevio PN

382.100

37.000

4.946

8.000

16.584

448.630

Marijampols PN

403.300

93.000

960

12.227

12.088

521.575

Kybart PN

218.818

36.000 -

-

254.818

Pravieniki 1-ieji PN

370.000

47.103

1.178 -

6.966

425.248

Pravieniki 2-ieji PN-

AK

4.042.486

73.681

1.436 -

1.983

4.119.586

Pravieniki 3-ieji PN

30

454.738 47.864 3.485 78.490 249 584.826

Pravieniki GPN

889.588

630.619

195.583

49.450

9.680

1.774.920

Vilniaus 1-ieji PN

151.960

18.000

856

9.600

2.226

182.643

Vilniaus 2-ieji PN

511.400

56.000

13.177 -

1.497

582.074

LAVL

3.040.600

1.217.000

43.000

44.000

4.344.600

I viso

12.914.447

2.610.495

255.706

270.062

152.502

16.203.213

4.6 ESAMOS BKLS APIBDINIMAS

Rengiant i galimybi studij, buvo organizuojami susitikimai su sveikatos prieiros tarnyb laisvs

atmimo vietose darbuotojais: LAVL darbuotojais (2010-01-13, Vilniuje, LAVL), Pravieniki gydymo

ir pataisos nam darbuotojais (Pravienikse, 2010-01-19) bei vis sveikatos prieiros tarnyb atstovais

(2010-01-27, Vilniuje, Kaljim departamente). Vertinant esam situacij buvo bendradarbiaujama su

Kaljim departamento Sveikatos prieiros skyriaus specialistais.

Trumpai pateikiame esamos situacijos apvalg pagal vykusi susitikim mediag kokias esmines

problemas mato darbuotojai, kokius sivaizduoja i problem sprendimo bdus.

Esamos situacijos LAVL komentarai:

Organizuojant gydym LAVL labai svarbus skirstymas pagal pacient/kalini grupes, be privalom reikalavim atskiram asmen laikymui, dar atsivelgiama neformal susiskirstym,

pagal galimybes atskirai laikomi rkantys ir nerkantys pacientai ir panaiai.

Personalo saugumo utikrinimas. Esama situacija LAVL patalp poiriu nepalanki dirbanio personalo poiriu. iuo metu tik dalis LAVL palat yra rakinamos kamer tipo. Todl danai

ne kaliniai urakinti, o personalas saugumo dlei usirakins nuo kalini. Naujoje ligoninje

tikslinga bt rengti visas palatas rakinamas, kamer tipo, rengti patalpas izoliavimui, rengti

pasivaikiojimo kiemelius (iuo metu LAVL neturi savo pasivaikiojimo kiemeli, laisvu laiku

naudoja Lukiki tardymo izoliatoriaus kaljimo kiemelius).

Sprendiant naujos ligonins klausimus, btina vertinti negalij problem (btina rengti ne tik patalpas, bet ir gauti licencij ilgalaikei slaugai). Negalij problemas btina sprsti ir

konvojavimo metu (btinas lydintis asmuo medikas). Naujoje ligoninje btina rengti atskir

slaugos skyri i vis kalinimo staig atveamiems negaliesiems, nes pataisos namams ar

kitoms laisvs atmimo staigoms negalij, kuriems btina nuolatin slauga, prieira yra

pernelyg sudtinga funkcija.

iuo metu alia LAVL (Lukiki tardymo izoliatoriuje kaljime) nra pirmins asmens sveikatos prieiros staigos. Todl danai susiduriama su problema, kai LAVL patekusiam

kaliniui kyla I lygio sveikatos problem (pvz. dant skausmas) ir nra galimybs alia suteikti i

paslaug

LAVL darbuotoj akcentuota problema nra isprstas pacient permimo LNSS sveikatos prieiros staigas klausimas. Jeigu nebaigus gydymo baigiasi laisvs atmimo laikas, pacientai

31

ileidiami laisv, kur danai neturi slyg tsti gydymo. Tokiu atveju LAVL pradtas gydymas

ir tam skirtos los yra tiesiog veltui ileidiamos, ypa ltini lig gydymo atvejais.

iuo metu laisvs atmimo viet sveikatos prieiros sistemoje visikai neisprstas socialini darbuotoj klausimas.

Esamos situacijos Pravieniki gydymo ir pataisos namuose komentarai:

Personalo problemos: ioje sistemoje personalo kaita yra ypa nepageidaujama, nes kiekvienas darbuotojas prie praddamas dirbti turi 2-3 mnesius mokytis. Dl ma atlyginim ir esamo

personalo senjimo, dl nuo i met pasikeitusi pensinink darbo slyg (praranda dal pensijos

jeigu gauna darbo umokest), personalo ir darbo umokesio klausimai yra ypa aktuals.

Pravienikse buvo apirti pradti rekonstruoti pastatai numatyti LAVL ligonins perklimui ir iklausyti darbuotoj komentarai dl rekonstruojam pastat ir esam pastat/darbo slyg.

(pateikiama atskiroje ios GS dalyje).

Esamos situacijos laisvs atmimo viet sveikatos prieiros tarnybose komentarai:

Kyla problem bendradarbiaujant su LNSS sveikatos prieiros staigomis. Problemos ir naudojimasis LNSS sveikatos prieiros staig paslaugomis skiriasi vairiuose miestuose, taigi

priklauso nuo staig vadov nuomons ir pasirayt sutari. Ne visas staigas manoma

ikviesti greitosios pagalbos automobilius: pavyzdiui Marijampolje greitj pavyksta

prisikviesti kart du per metus, Kaune su greitosios pagalbos medikais kartu vyksta Kaljim

departamento staigos apsauga, todl su greitja nebna problem; Vilniuje u greitosios pagalbos

paslaugas Kaljim departamento staigos moka. veni dienomis ir naktimis tarnybose budi tik

slaugytojai, kurie neturi kompetencijos nusprsti ar susirgus kalin galima veti LAVL, ar reikia

skubiai veti artimiausi ligonin, todl kvieiami greitosios pagalbos medikai.

Vis sveikatos prieiros tarnyb darbuotojai akcentavo per mao darbo umokesio problemas

eimos gydytojai, dirbantys laisvs atmimo viet sveikatos prieiros tarnybose, atlieka daug daugiau funkcij, nei dirbantys analogikose LNSS sveikatos prieiros staigose. Kaljim

departamento sistemoje BPG slaugytojai turi vertinti maisto kokyb, patalp kokyb, higienos

priemoni bkl ir pan.(tai eina j norm) eimos gydytojai per dien kai kuriose tarnybose

priima gerokai daugiau lankytoj, daniau bna specifini sudting atvej dl badavim, spec.

priemoni naudojimo.

Kaljim departamento sistemoje dirbantiems medikams btinos ne tik savo srities, bet ir teisins inios. ioje sistemoje dirbantys medikai danai kvieiami policij, prokuratr, teismus ir tam

sugaita daug darbo laiko: daniausiai teismai vyksta arba dl kalini skund arba dl to, kad

kaliniai upuola medikus.

Kaljim departamento sistemoje dirbantys medikai neturi aiki pareigini instrukcij, nuostat. Dl pacient specifikos, daugiau nei prastai atliekama profilaktini apir kalini apira prie

juos veant, priimant, leidiant dirbti ir t.t.

Laisvs atmimo viet sveikatos prieiros tarnyb medikams yra primestas viej pirkim medicinos reikmms organizavimas

Labai svarbus aspektas dl medik darbo slyg: i vis kalinimo staig tarnyb tik sveikatos prieiros tarnyba dirba rimins zonos viduje. Dl to kyla ir medik saugumo problem, dani

upuolimai. Nors medicininis personalas daugiausiai yra laisvai samdomas pagal darbo sutartis

(statutiniai pareignai tik sveikatos prieiros tarnyb virininkai), ie darbuotojai darbo metu

negali naudotis internetu, telefonu, negali ieiti i darbo vietos papietauti (o maitinimas

darbuotojams irgi neorganizuojamas).

Atlikdami savo darb medikai yra priklausomi nuo kit pareign (todl yra gerai, kad sveikatos prieiros tarnybos yra kiekvienos kalinimo staigos struktros dalis, o ne atskira organizacija).

32

Kit tarnyb pareign skaiius yra ribotas, todl medikai turi derintis prie j darbo grafiko

(pavyzdiui, medikas gali vaistus ineioti tik tada, kai pareignai turi laiko lydti ir atrakinti

duris). Todl medikams sunku planuoti savo darbo laik, jie turi dirbti kai tai patogu kitoms

tarnybos.

Tarnyb medikai taip pat minjo finansavimo problemas, dl toki lig kaip AIDS, TBC, hepatitai, kuri gydymas yra labai brangus, todl stengiamasi to gydymo skirti kuo maiau. i

isakyta problema siejasi su LAVL darbuotoj isakyta problema dl gydymo tstinumo

nebuvimo kaljim departamente skiriant daug l ir laiko toki lig kaip AIDS, TBC,

hepatitai gydymas bna veltui, nes ij laisv pacientai nebesigydo.

Tarnyb medik teigimu, konvojavimo katus galima sumainti bent tredaliu, jeigu i LNSS sveikatos prieiros staig galt atvykti konsultuojantys gydytojai.

Kaljim departamento Sveikatos prieiros skyriaus esamos situacijos komentarai:

Pagrindinis udavinys keliamas laisvs atmimo viet sveikatos prieiros tarnyboms yra teikti kokybikas, prieinamas asmens sveikatos prieiros paslaugas ir ios paslaugos turi bti tokios pat

lygio kaip ir visuomenje. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statymo 47 straipsnio 2 dalis

nustato, kad asmen esani kardomojo kalinimo vietose ir nuteistj sveikatos prieira yra

priskiriama Valstybs laiduojamai (nemokamai) sveikatos prieirai. iandien Kaljim

departamento sveikatos prieiros sistema negali pilnai vykdyti vis keliam reikalavim asmens

sveikatos prieiros paslaug teikimo srityje.

Pagrindin to problema gydytoj nenoras dirbti laisvs atmimo vietose. Laisvs atmimo vietose dirbani gydytoj amiaus vidurkis yra 54,5 m., o viduriniojo personalo 50,5 m.

iandien net 43,6 proc. gydytoj laisvs atmimo vietose yra antraeilininkai, todl ligoniai ne

visada gali patekti pas gydytoj ypa greitai.

Dar viena ne visada kokybik paslaug suteikimo prieastis, tai sena, moralikai pasenusi medicinin ranga (rentgeno aparatai, echoskopas LAVL ir kt.). Jos sigijimui paskutiniais metais

l nebdavo skiriama. iandien medicinins rangos atnaujinimui reikia labai dideli investicij.

Vien tik rentgeno aparatros atnaujinimui reikia ne maiau kaip 10 mln. Lt, nes iuo metu

naudojam rentgeno aparat amius siekia 20 ir daugiau met (1983 m. gamybos), neturi

skaitmenini sistem.

Kasmet l poreikis medikamentams vis didja. iandien kiekviena staiga medikamentams las planuoja pati. Nors jau kelet met sigyjamiems medikamentams taikomas 5 proc. PVM,

stebimas medikament pabrangimas, taiau medikamentams sigyti staigos l nepadidina. 2009

m. padidjus PVM vaistams enkliai okteljo vaist kainos, todl firmos atsisak pasirayti

vaist tiekimo sutartis.

Nuo 2002 met laisvs atmimo vietose stebimas enklus narkotines ir psichotropines mediagas vartojani asmen skaiiau didjimas. Jis didjo nuo 11,3 proc. nuo vis laisvs atmimo vietose

laikom asmen iki 2009.01.01 - 20,1 proc. (2008.01.01 17,7 proc.) Pagrindinis narkotini

mediag vartojimo bdas laisvs atmimo vietose yra intraveninis, kas kelia grsm pavojing

kraujo keliu plintani infekcij iplitimui laisvs atmimo vietose. Be to, atlik laisvs atmimo

bausm narkotines mediagas vartojantys asmenys, ij laisv toliau vartoja ias mediagas. To

rezultate, sugrina eimos, danai narkotini mediag vartojim traukiami jauni, iki tol

narkotini mediag nevartoj asmenys. Tarp laisvs atmimo vietose laikom narkotines ir

psichotropines mediagas vartojani asmen yra norini atsisakyti io alingo proio, taiau

iuo metu tam nra sudarytos reikiamos slygos.

33

iandien esanti Laisvs atmimo viet ligonin neatitinka sanitarini higienini reikalavim, kurie taikomi tiek darbuotojams, tiek ir pacientams. Planuojama ligonin perkelti Pravienikes. Ten

rengta ligonin (SPT sil rengti 300-350 viet) leis sudaryti tinkamas darbo slygas

darbuotojams ir sanitarinius higieninius reikalavimus atitinkanias laikymo slygas pacientams.

Be to ligonin bus aprpinta nauja medicinine ranga, ko rezultate pagers lig diagnostika ir

ligoniams bus teikiamos kokybikesns paslaugos.

Didja atsparia tuberkulioze sergani asmen skaiius alyje, o taip pat atsiliepia ir laisvs atmimo vietoms. Negerja padtis laisvs atmimo vietose dl narkotini mediag vartojimo,

IV/AIDS, hepatit B, C. Daugjant IV infekuot asmen laisvje, daugiau j patenka ir

laisvs atmimo vietas. Didel dalis toki asmen laisvs atmimo vietose per metus pabuvoja

nuo iki 5 ir daugiau kart. Jiems turi bti atlikti visi reikalingi tyrimai, o esant btinumui skirtas

gydymas. Narkotikus vartojani nuteistj tarpe daugiau kaip 70 proc. asmen gali bti ltiniai

hepatitai B, C. iandien toki asmen laisvs atmimo vietose bt daugiau kaip 1000.

iandien Kaljim departamento Sveikatos prieiros skyriuje (toliau SPS) yra 5 etatai. SPS dalyvauja i valstybini program vykdyme: tuberkuliozs, IV/AIDS, lytikai plintani

infekcij, narkomanijos. Be i program vykdymo SPS nuolat tiria skundus, kuri skaiius per

metus svyruoja nuo 400 iki 450, organizuoja pareign mokymus, rao ir organizuoja ileidim

vietjikos literatros laisvs atmimo vietose laikomiems asmenims, pagal kompetencij

atstovauja Kaljim departament sprendiant klausimus susietus su sveikatos prieiros paslaug

teikimu laisvs atmimo vietose. enkliai padidjusios darb apimtys neleidia savalaikiai atlikti

vis pavedim, o taip pat rengti sveikatos prieiros paslaugoms gerinti btinus teiss aktus.

Kaljim departamento sveikatos prieiros sistemos darbas galt pagerti, jeigu bt priimtos atitinkamos statym pataisos:

o Sveikatos draudimo statymas. Btina koreguoti io statymo 6 straipsn. Jo 4 dalyje nustatyta, kad valstybs lomis draudiamais asmenimis laikomi: ,,gaunantys statym

nustatyta bet kurios ries pensij, asmenys iki 18 met, asmenys teiss akt nustatyta

tvarka pripainti invalidais, moterys , kurioms statym nustatyta tvarka suteiktos ntumo

ir gimdymo atostogos, bei moterys j ntumo laikotarpiu 70 dien (sujus 28 ntumo

savaitms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, o taip pat asmenys sergantys

visuomenei pavojingomis ukreiamosiomis ligomis, kurios trauktos Sveikatos apsaugos

ministerijos nustatyt lig sra. ias asmen grupes patenka ir nuteistieji, taiau 5

dalyje esanti nuostata nurodo, kad jiems asmens sveikatos prieiros paslaugos turi bti

teikiamos i valstybs biudeto l. nesuderinamum btina paalinti.

o

Documents

Galimybių studija dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės, esančios