GAUBLYSGAMTIN GEOGRAFIJARytas alna Georgijus Saponikovas Qedre Motiejuit Mantas Siumeta Robertas alna

Geografijos vadovlis 11-12 klasei

KETURI SISTEMINGO MOKYMOSI ETAPAIpads gerinti ilgalaik atmint ir tvirtinti esminius geografijos turinio dalykus bei skmingai

PASIRENGTI GEOGRAFIJOS ATSISKAITYMAMS IR EGZAMINUI

1

SuprastiNeskubant inagrinjama tema ar skyrius. Atidiai peririma visa iliustracin informacija, inagrinjami geografiniai pavyzdiai. sitikinama, kad esmin informacija suvokta ir gebama savarankikai paaikinti turinio esm. Siloma svarbiausias vietas tekste pasibraukti, klijuoti lipinamus lapelius su savais komentarais.

2 etapq

Visas turinys ilikstrumpalaikje atmintyje

2

ApibendrintiSavarankikai atliekamos kiekvieno skyriaus apibendrinamosios uduotys, naudojamasi iliustracine mediaga, papildomais informacijos altiniais. Akcentuojamas dmesys kiekvienos temos ar potems pagrindin mint. Ji fiksuojama tezmis urauose arba kitoje vietoje. Uraoma antratje data, kada perirta tema ar skyrius. Visi pasiymjimai fiksuojami atidiai, jie neitrinami.

ir apie 80% sukauptos informacijos bus prarasta, jeigu nebus apibendrinama. I 3 etap

is etapas svarbus ilgalaikei atminiai stiprinti. Jei nesistengiama naudoti siminimo technikos, prarandama 40% sukauptos informacijos. 4 etap

3

simintiNorint siminti, naudojamas mokymosi ksniais" metodas. Kiekvienam blokui vidutinikai skiriama po 20-30 min., tarp j daromos 5 min. pertraukls. Po pertraukls galima atlikti praktines arba testo uduotis. Apibendrinama savais odiais.

(1 c m - I O O O km)

Btina fiksuoti kartojam mediag.

4

KartotiParengiamas kiekvieno skyriaus kartojimo planas. Jis gali bti skirtas vienai ar kelioms savaitms, mnesiui ir pan. Pakartota mediaga fiksuojama mokymo priemonje arba urauose. Uraoma tema, data, katojimo trukm.

PASAULIO GAMTINIS EMLAPISKAROS JRA BOFORTO IRA Bafino lanka BARENCO JRA LAPTEV IRA RYT SIBIRO JRA

NOKVWVJRA

N r d s klrv ao o 19 85 Ryt Eu ropcQT

LABRADORO JRA Labradoras .

IAURS IRA

OCHOTSKO JRA

Vankuverio Reiniro Ontarijas

ZgflUODOlI *?Azorai

Ismoilo' smail bumaKinijos

JAPON IRA

L i b i j o s dykuma Jndostanas

RYT KINIJOS JRA

Sokotra -XHifuno ky.

Bengal lanka

Janao

Galapagai ji Gvinja

v

OSJORa lgfc3676JRA

ARAFUROS

H O C JRA MRUM

Didioji Smlio dykuma Kalahari's

1 3 5dykuma

Didysis artezinis baseinasx

,

Naujoji Kaledonija

Adatos

ky. Skos kln. TASMANC JRA Tasmanija

Fnlklando )ies em&

JjmJM

afos

BELINGSHAUZENO AMUNDSENO IRA Enderbi eme

DiIVlSO JRA

Rones

ledynas

1 : 1 0 0 (1 c m - 1 0 0 0

km)

Rytas alna Georgijus Saponikovas Giedr Motiejuit Mantas iumeta Robertas alna

GAUBLYSGamtin geografijaGeografijos vadovlis 11-12 klasei

DidaktaVilnius/2010

UDK 911.2(075.3) Ga311

Pirrnasisleidimas

2010

2 0 1 4 2 0 1 3 2 0 1 2 2011 2 0 1 0

Rytas alna, Georgijus Saponikovas, Giedr Motiejuit, Mantas iumeta, Robertas alna GAUBLYS. Gamtin geografija Geografijos vadovlis 11-12 klasei

Vadovlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus

Metodins koncepcijos autorius Rytas alna Projekto vadovai: Rytas alna, Mantas iumeta Vertintojai: mokytoja metodinink Rima Bakien, mokytojas ekspertas Valentinas Padriezas Redaktoriai: Vytautas Butkus, Silvija Kktien, Dalia Lunien Dailinink Lina utautien Virelio autorius ir meninis redaktorius Remigijus Martinaviius Maketavo Remigijus Martinaviius Rytas alna, Georgijus Saponikovas, Giedr Motiejuit, Mantas iumeta, Robertas alna, 2010 O Leidykla DIDAKTA, 2010 ISBN 978-609-8002-90-4Visos teiss saugomos

Turinys1 G e o g r a f i j o s mokslas ir p a i n i m a s 1.1 1.2 1.3 5 6 O r a i ir k l i m a t a s 92 93 95 98 100 102 106 110 114 116 118 122 129 132 133 134 136 139 Geografijos mokslo akos ir praktin reikm ....6 Geografinio painimo raida Aleksandras fon Humboltas pirmasis tikras geografas Lietuvosgeografijosraida M. K. Radvila ir 1613 m. LDK emlapis inome, mokame, galime 2 Orientavimasis e r d v j e ir k a r t o g r a f i j a 2.1 2.2 2.3 2.4 Orientavimasis erdvje emlapio elementai Kartografini vaizd vairov GPS ir GIS sistemos Coogle Earth - v i r t u a l i em inome, mokame, galime 3 e m s rutulys 3.1 3.2 3.3 3.4 Sauls sistemos kilms hipotezs ems forma ir dydis ems judjimas Laikojuostos inome, mokame, galime 4 e m s s a n d a r a ir vidins jgos 4.1 4.2 4.3 4.4 4.5 4.6 ems vidin sandara Uolienosirmineralai ems geologin raida Litosferos ploki tektonika Tektoninis emlapis emdreba ir vulkanizmas ems drebjimas 2 0 1 0 m. Haityje ems drebjimas 2010 m. ilje Ugnikalnio verimasis Montserato saloje 1 9 9 5 - 1 9 9 8 m inome, mokame, galime 5 Sausumos reljefas iorins jgos 5.1 5.2 ^ Reljefo vairov Iorins jgos Kapadokijos uol laukas erozijos padarinys Karstinis kratovaizdis Slovnijoje 5.3 5.4 5.5 Vandenyn ir j r krantai Apledjimas ir daugiametis alas Lietuvosreljefas inome, mokame, galime 77 79 80 83 88 89 9 Biogeografija 9.1 9.2 9.3 9.4 9.5 Gyvyb emje Ekosistemos ir kratovaizdiai Dirvoemis Geografinis z o n i k u m a s A t o g r m i k n y k i m a s ir d y k u m j i m a s Nacionaliniai parkai 9.6 Aplinkosauga inome, mokame, galime Pavyzdins egzamino uduotys 185 188 190 196 209 214 216 219 222 9 14 17 19 20 22 23 24 30 31 32 33 36 37 37 38 41 42 7.6 44 45 47 49 50 54 56 60 61 83 65 66 8.4 70 71 72 8 7.7 7 Pasaulinis v a n d e n y n a s 7.1 7.2 7.3 7.4 7.5 Mlynoji planeta Pasaulinio v a n d e n y n o dalys V a n d e n y n ir j r v a n d e n s s a v y b s Vandenynodugnas 6.9

6.16.2 6.3 6.4 6.5

Atmosfera Sauls s p i n d u l i u o t e ir oro ilimas Oro t e m p e r a t r a e m j e Atmosferos slgis ir vjai A t m o s f e r o s cirkuliacija e m j e Atmosferos d r g m ir krituliai Orai ir j u o s lemiantys atmosferos procesai A t o g r ciklonai UraganasKatrina" K l i m a t o vairov Piet Amerikos klimato vairov

6.66.7

6.8

6.10

m o n i veiklos taka atmosferai ir klimatui ....125 inome, mokame, galime

Vandens judjimas Pasauliniame vandenyne...140 El Ninjo reikinys Golfo srov Pasaulinio v a n d e n y n o itekliai BP naftos platformos avarija Meksikos lankoje Pasaulinio v a n d e n y n o tara inome, mokame, galime 148 150 152 144 145 146

Sausumos vandenys

8.18.2

Poeminiai v a n d e n y s Ups Potvynis Pakistane Ups d a r b a s Po ups emuma Verdono tarpeklis Eerai Didieji eerai Dirbtiniai v a n d e n s telkiniai Pelks S a u s u m o s v a n d e n p a n a u d o j i m a s ir tara inome, mokame, galime

155 158 162 163 166 167 168 172 174 175 178 181

H8.68.7

Kaip sudarytas vadovlis GAUBLYS

In

vadinis skyriaus puslapis ia pateikiami programos turin atitinkantys tikslai.

Mokomoji tema Ji gali bti vairios apimties. Autorinis tekstas pateikiamas aikinamaisiais, ivadiniais ar apibendrinamaisiais teiginiais.

Kompleksin informacija Ji gali apimti isam emlap, iliustracij. Tinkama analizuoti, lyginti, vertinti.

Geografinis pavyzdys Pristato ir isamiau aikina gamtos reikinio ar dsningumo, moni kins veiklos sukelto proceso pavyzd.

"

J| EJi

.

i n i ir g d i t v i r t i n i m a s Kiekvieno skyriaus gale pateikiamos pagrindins svokos, k reikia inoti, suprasti, vertinti, apibdinti. Tyrimai, klausimai ir uduotys.

Pavyzdini 91001 Ioo uduotis

Pavyzdini egzamino uidoottt

Pavyzdin egzamino uduotis Atuonios platesns apimties iliustruotos uduotys, vertinamos takais ir atitinkanios egzamino reikalavimus. Pateikiami atsakymai.

IR PAINIMAS

Perskait skyri turtumte: vardyti ir apibdinti pagrindines geografijos mokslo akas; ivardyti geografines sferas ir nurodyti j tarpusavio ryius; nurodyti geografijos mokslo praktin reikm; inoti geografijos painimo etapus; vardyti ir vertinti garsiausi keliautoj padarytus atradimus; vardyti inomiausius Lietuvos keliautojus ir geografus;

nurodyti ms alies geograf tyrimo sritis ir nuopelnus.

1.1 Geografijos mokslo akos ir praktin reikmGeografijos mokslo akosGeografija (gr. geographia) ems apraymas. Pirmasis od geografija pavartojo graik mokslininkas Eratostenas.

Geografijos inios ir gdiai iuolaikiniame pasaulyje turi didiul reikm. Geografija - vienas i labiausiai integruot moksl. Jos iniomis naudojamasi kasdieniame gyvenime, politikoje, moksle. Geografija - moksl sistema, apimanti gamtos ir visuomenini moksl akas, kurios tiria gamtos (fizin geografija), visuomens (socialin geografija), kio (ekonomin geografija), teritorinius kompleksus ir j komponentus, visuomens veiklos ir gamtos sveik. Geografijos arba giminik mokslo srii tyrjai laikosi tam tikro mokslinio sistemikumo: renka ir kaupia informacij ekspedicijose, stacionariuose tyrimuose; nagrinja, sistemina mediag, kuria teorijas, pateikia dsningumus; prognozuoja, praktikai taiko teorijas.

Geografijos ini reikm monijos istorijoje niekada visuotinai nebuvo tokia reikminga kaip iuolaikiniame dinamikai besikeiianiame pasaulyje, o moni geografinis analfabetizmas toks pavojingas. geografas Rytas alna

Geografijos mokslas skirstomas gamtin (fizin) geografij ir visuomenin (mogaus) geografij (1.1.1).

Gamtin (fizin) geografija Geomorfologija tiria kietojo ems paviriaus formas, j kilm ir raid. Geologija tiria ems plut ir gilesnes geosferas. Hidrologija tiria vandens telkinius ir j ypatybes. Okeanologija - okeanologijos ir hidrografijos aka, tirianti vandenyn dali vandens fizikines ir chemines savybes, procesus, reikinius. Glaciologija tiria ledyn kilm, raid, savybes, geografin pasiskirstym ir ryius su geografine aplinka. Klimatologija tiria klimat, j slygojanius veiksnius, tipus, pasiskirstym ir kitim. Meteorologija tiria ems atmosfer ir joje vykstanius procesus. Dirvoemi geografija tiria dirvoemius, j sandar, dirvodaros procesus. Biogeografija tiria augalijos ir gyvnijos paplitimo ir pasiskirstymo sritis, priklausomyb nuo gamtini ir ekologini veiksni, j pokyius.

Jaunas labiausiai svajojau tapti geografu. Kai supratau, koks tai sudtingas dalykas, pasirinkau fizikos mokslus. Albertas Einteinas

Nra kito tokio mokslo, kuris mogaus vaizduot adint labiau u geografij. Nikolajus Gogolis

Visuomenin (mogaus) geografija Turizmo geografija - mokslas apie rekreacijos ris, j reikm, pokyius, svarbiausi rekreacini teritorij pasiskirstym. Transporto geografija tiria transporto ris, priemones, srautus, reikm ekonominiam ir socialiniam gyvenimui. Paslaug geografija tiria paslaug sektoriaus isidstym, ris, pokyius.

ems kio geografija tiria ems kio akas, j priklausomyb nuo gamtos slyg ir ekonomikos pokyi. Pramons geografija - mokslas apie gamybos ris, isidstymo dsningumus, ekologinius aspektus, pokyius ir tendencijas. Gyvenviei geografija - mokslas apie gyvenviei raid, isidstymo ir augimo dsningumus, problemas. Gyventoj geografija - mokslas apie gyventojus, j skaii, bruous, kultrinius, kalbinius ir religinius skirtumus, kin veikl.

Paslaug geografija Transporto geografija Turizmo geografija Kartografija Geomorfologija Geologija

ems kio geografija

Gyvenviei geografija Gyventoj geografija Pramons geografija

VISUOMENIN GEOGRAFIJA REGIONIN GEOGRAFIJA GAMTIN GEOGRAFIJA _

Biogeografija Dirvoemi geografija Meteorologija

Hidrologija Klimatologija Okeanologija 1.1.1 Geografijos mokslo akos Glaciologija

Geografin sfer sudaro atmosfera, hidrosfera, litosfera ir biosfera. Jos negali egzistuoti atskirai, nes veikia viena kit. Litosfera - ems pluta ir virutin mantijos dalis. Atmosfera - ems oro sfera. Hidrosfera - ems vandens sfera. Biosfera - ems gyvybs sfera.

Geografijos mokslo praktin reikmGeografija su ms kasdieniu gyvenimu siejasi gerokai labiau, nei mano daugelis moni. Stebdami aplink, vertindami kai kuri informacij ar darydami tam tikrus sprendimus, mons praktikai taiko vairius geografinius gdius ir gebjimus. Mus pasiekianti informacija per televizij, radij, spaud kupina geografini ini, o interneto teikiamos galimybs atveria nauj puslap geografins informacijos pasaulyje (1.1.2). Vienas i svarbiausi gdi geografijoje yra mokjimas suprasti ir skaityti emlap. is informacijos altinis teikia labai daug ini, su juo tiesiogiai ar netiesiogiai susiduriama itin danai. iniasklaida kasdien pranea vaizdais, statistika paremt ir su geografine aplinka bei reikiniais susijusi ini i vairi Lietuvos ir pasaulio viet (pvz., ems drebjimai, sausros, potvyniai, humanitarin pagalba, turizmo kratai, moni emigracija, pabgliai, gimstamumas). Gebjimas kokybikai vertinti i informacij tiesiogiai susijs su geografija. Su geografijos ini ir gdi taikymu praktikoje susij labai daug profesij ir veikl. Kai kuriose i j reikia daugiau ini, o kitose btini tam tikri geografiniai gdiai (1.1.3).

A 1.1.2 Geografini ini altiniai

Profesija I veiklaAplinkos apsauga

Su geografija susijusios veiklos apibdinimasioje veikloje labai plaiai pritaikomos kompleksins geografins inios. Saugom teritorij steigimas, j prieira ir pritaikymas moni lankymui bei mokslo tyrimams yra esmins veiklos kryptys.

Aplinkos vadyba ir ininerija

Kaupiami ir vertinami duomenys apie aplink. Teikiamos rekomendacijos apie nauj keli ir pastat statybos tinkamum konkreioje vietoje.

Architektra ir kratovaizdio dizainas

i veikla reikalauja supratimo apie aplink ir apie galim pastat, park, keli poveik juos naudojantiems monms. Architektros elementai, pastat konstrukcijos turi derti prie alies gyventoj kultrinio ir tradicinio konteksto.

Civilin aviacija

ioje veikloje taikoma daug su geografija susijusi gdi, pavyzdiui, marruto planavimas, navigacija, eismo kontrol ir laiko planavimas.

Geografins informacijos sistemos (GIS)

GIS susij su duomen rinkimu ir suvedimu kompiuterines programas isamiai analizei ir kasdieniam naudojimui. Eismo kontrols sistemose naudojamos GIS utikrina sklandesn specialij tarnyb darb.

Grafinis dizainas

Geografiniai gdiai padeda rinkti informacij ir j pristatyti vairiomis formomis, pavyzdiui, emlapiais, planais, diagramomis, fotografijomis, multimedijos pateiktimis.

Kartografija

Kartografai naudoja lauko matavim duomenis, aerofotonuotraukas ir palydovinius vaizdus naujiems emlapiams sudaryti.

Kelioni organizavimas

Turizmo sektoriuje dirbantiems monms reikalingas geras geografinis iprusimas, susijs su miestais ir alimis, konkreiais gamtos ir kultros objektais, transporto keliais ir atstumais. Taip pat reikalingi kelioni organizavimo, marrut sudarymo gebjimai. mons ioje veikloje ieko, vertina informacij ir daro sprendimus apie tai, kur pirkti ir parduoti, investuoti pinigus, rasti preki ir darbuotoj. Tai gali vykti vietiniame, nacionaliniame ir pasauliniame lygyje.

Rinkodaros ir ekonomikos vadyba

Meteorologija

Meteorologai sudaro or emlapius ir grafikus, ruoia or prognozes, tiria klimato pokyius ir klimato poveik aplinkai.

Mikininkyst

Klimato, ekologijos, botanikos, medienos naudojimo ir aplinkos poveikio mikininkystei inios sudaro ios veiklos esm. i veikla apima tyrimus, sprendimus, susijusius su tuo, kur ir kaip plsti naujas statybas, statyti prekybos ir laisvalaikio centrus, vietimo ir gydymo staigas, tiesti naujus kelius ir kitas komunikacijas. Miest planuotojai kuria miest pltros ir ems naudojimo planus.

Miest planavimas

Politika, diplomatin veikla

iose srityse dirbantiems monms reikalingos geografins inios, susijusios su vairi ali ir kultr gyventojais, ekonomika.

emdirbyst

kininkams reikia nemaai ini apie dirvoem, orus, vanden, darbo organizavim, rinkodar, kininkavimo taisykles.

i urna isti a

i veikla susijusi su vietinio, regioninio, nacionalinio ir pasaulinio lygio labai vairialyps ir greitai besikeiianios informacijos apdorojimu.

1.1.3 Su geografijos iniomis, gdiais bei gebjimais susijusios profesijos ir veiklos

1.2 Geografinio painimo raidaGeografinis painimas kupinas dramatik kelioni, ekspedicij, ygi. Drauge atrastos naujos teritorijos, j mokslinis tyrimas plt moni akirat. ems geografijos painimo istorija glaudiai susijusi su bendra monijos raida. Geografijos painim galima skirstyti etapus: Fenologija - kasmet pasikartojantys gyvosios ir negyvosios gamtos sezoniniai reikiniai (musonins litys, ied ydjimas, pauki migracijos ir kt.), vykstantys tam tikru periodikumu.

Ankstyvosios geografijos inios Antikos laik geografijos painimas Vidurami geografija Didieji geografiniai atradimai

XVII-XIX a. geografija XX a. geografija Ms dien geografija

Geografiniai atradimai buvo tampriai susij su kiekvieno laikotarpio galimybmis ir motyvais. Plaukiojimai jromis ir vandenynais priklaus nuo technologins paangos: laiv konstrukcini savybi, navigacijos priemoni. Motyvai daniausiai buvo ekonominiai: nauj emi trokimas, prabangos preki poreikis. Nemaai kelioni skatino religiniai motyvai. Antai krikionybs pltra paskatino portugalus, ispanus atrasti ir ukariauti Naujj pasaul. Plsdami savo politin tak, olandai, pranczai, anglai kr daug kolonij visame pasaulyje, steig prekybos kompanij. Rusai nekliudomai sisavino milinik Azijos teritorij iki pat Ramiojo vandenyno.

Ankstyvosios geografijos inios Jau pirmieji mons naudojo primityvius uolose iraiytus ant odos, kaulo, bero toies, molini lenteli pietus emlapius (petroglifus). Orientuotis padjo aplinkos pajautimas, gamtos viesuliai, fenologiniai reikiniai. mons keliavo psiomis arba vandeniu. Jie geriau paino gyvenamj aplink, gamtos reikini sezonikum, dsningumus. Imoko dirbti em, prisijaukino gyvuli, pradjo gyventi ssliai. Imoko pasigaminti ranki, puod. Senovs Egipt (III-II tkstm. pr. Kr.) sukurtas kalendorius, sauls laikrodis, vandens laikrodis - klepsidra. Mesopotamijoje - Tigro ir Eufrato tarpupyje - klestjo miestai-valstybs. Dantiraio sukrimas, pirmosios mokyklos. Kultrin emdirbyst, dirbtinis drkinimas (sukurtas arklas, auginami javai), gyvuli prijaukinimas. Vystsi prekyba, tobuljo transportas (irastas ratas, veimas). Senovs Kinijoje irastas kompasas. Kinai pirmieji pradjo spausdinti popierinius emlapius. Sukr emlapio sudarymo pagrindus: mastel, aukio nuorodas, orientavo emlap pagal pasaulio dalis. Jie sukaup daug informacijos apie paviri, vandenis, dirvoem. Kinai leidosi tolimas keliones jromis ir vandenynais. Senovs Indijos gyventojai stat laivus, plauk iki Afrikos, Pers lankos - Mesopotamijos, Ceilono, Indokinijos, Malaj salyno.

1.2.1 Babiloniei pasaulio emlapis, ibraiytas akmens ploktje apie 600 m. iki Kr.

1 . 2 . 2 Babiloniei pasaulio emlapio schema. em - skritulys, kur supa vandenynas. Anapus j o 7 salos.

Antikos laik geografijos painimas Senovs Graikijoje buvo pltojama astronomija, geometrija, geografija. Daugjant ini apie svetimus kratus, didiul reikm gijo geografijos inios. Geografijos inias praturtino Eratostenas, Herodotas, Platonas, Aleksandro Makedonieio ygiai.

1 . 2 . 3 Eratosteno emlapis, sudarytas 194 m. prie Kr. (XIX a. rekonstrukcija)

Oikumena - apgyventa, pastama pasaulio dalis.

Eratostenas kaup vairi geografijos srii inias, kur pasaulio emlap (1.2.3). Gana tiksliai apskaiiavo ems apimt. Herodotas (485-425 m. pr. Kr.), remdamasis kelioni patirtimi, apra pasaul. Sudar oikumenos emlap. Platonas (427-347 m. pr. Kr.) kalbjo, kad em yra rutulio formos, minjo jos gelmes, skyr geografines sferas.

Senovs Romoje geografijai daug nusipeln Strabonas, Klaudijas Ptolemajas. Strabonas (64 m. pr. Kr.-24 m. po Kr.) - graik istorikas ir geografas, keliautojas, monumentalaus 17 knyg veikalo Geografija" autorius. is veikalas laikomas geriausiu antikos geografijos altiniu. Klaudijas Ptolemajas (87-165 m. po Kr.) - graik astronomas, matematikas ir geografas, gyvens Aleksandrijoje. Kr geriausius tuo laiku emlapius. 150 m. para veikal Geografija". Prie ios knygos pridtas unikalus to meto pasaulio emlapis, taip pat atskiri daugelio ali emlapiai (1.2.5).

. 1 . 2 . 4 Klaudijas Ptolemajas

1.2.5 Klaudijo Ptolemajo (II a. p o Kr.) sudarytas pasaulio emlapis (XVa. rekonstrukcija). Jo s u d a r y m u i mokslininkas naudojosi pirkli pasakojimais, legendomis, pieiniais, t o d l emlapyje daug netikslum.

Vidurami geografija Vidurami Europoje buvo pripastamos tik krikionybs diktuojamos banytins tiesos. Manyta, kad em yra plokia, staiakamp, skalaujama keturi lank (Viduremio, Raudonosios ir Kaspijos jr bei Pers lankos). Mappae mundi - pasaulio emlapiai - buvo pieiami drobse, pergamentuose, danai orientuoti rytus (roj), nesilaikant kartografijos taisykli. Krikionybs pltra ir misionieri veikla vliau praturtino geografijos inias. 1 . 2 . 6 Viking plokiadugnis irklinis laivas - drakaras. Jis tiko plaukioti j r o m i s , eerais ir upmis.

Markas Polas (1254-1324 m.) - Venecijos pirklys ir keliautojas, pirmasis i europiei pasieks Kinij.

Norman (viking) ygiai. iaurs germanai - dan, norveg, ved pirmtakai, - gyven Skandinavijos pusiasalyje IX-Xl a., stat puikius laivus, plaukiojo jromis, orientavosi pagal vaigdes, jr sroves, vjus, naudojo kompaso pirmtak - magnetin akmen. Viking kelions (tarp j Eriko Rudojo ir Leifo Eriksono jr kelions) apraomos island sagose. Erikas Rudasis su bendraygiais atrado Grenlandij. Leifo Eriksono (Eriko Rudojo snaus, viking sagose vadinamo Leifu Laiminguoju) laivas pasiek iaurs Amerikos krantus (buvimo pdsak randama Niufaundlande ir Labradore) (1.2.7). Taigi vikingai tapo pirmaisiais europieiais, kurie eng Amerikos em (tiesa, ten nesitvirtino, o Europoje apie j yg nieko nebuvo inoma).

Arab jrininkai plaukiojo Indijos vandenyne, gerai paino Ryt Afrikos krantus.. 1 . 2 . 7 Viking kelions

Didieji geografiniai atradimai (XV-XVI a.)Renesanso epochoje (XV-XVI a.) keliones skatino technikos ir mokslo laimjimai: laivybos prietaisai, nauji emlapiai, laivai, aukso ir sidabro stygius pinigams gaminti, prabangos preks, prieskoniai, arab ali muitai Ryt prekms. Jrose vyravo Ispanijos ir Portugalijos laivai. XV-XVI a. didel paang pasiek emlapi sudarytojai. Geriausi tuo metu buvo Olandijos emlapiai (tiksls, puons, su detaliais apraymais) ir navigacijos prietaisai. Gerardas Merkatorius - flamand kartografas, sudars garsius emlapi rinkinius ir pavadins atlasu, sukrs emlapi projekcij.

XV a. pabaigoje - XVI a. pradioje vyko bene svarbiausi geografiniai atradimai monijos istorijoje: 1492 m. Kristupas Kolumbas (ital jrininkas, plauks su Ispanijos vliava) pasiek Amerikos krantus. 1497-1498 m. Vaskas da Gama (portugal jrininkas) atrado jr keli Indij, apiplauks Afrik. 1519-1522 m. Fernando Magelano (portugal ir ispan jrininko) surengta ekspedicija pirmoji apiplauk pasaul (pats Magelanas joje uvo).

1 . 2 . 8 Kristupo K o l u m b o laivo Santa Marija replika ir kruizinis laivas

XVII-XIX a. geografijaXVII-XVIII a. kelioni geografija persikl j vandenyn platybes. Buvo iekoma nauj vandens keli, neatrast sal, gamtos itekli. Imta tirti Sibir, iaurs ir Piet Amerikos vidines teritorijas. XVIII a. geografija tapo pripaintu mokymo dalyku ir imta dstyti Europos universitetuose (Paryiaus, Berlyno). 1830 m. Londone kurta Karalikoji geograf draugija. Kaupiantis matavim ir kartografiniams duomenims, rykja pasaulio emlapis. Svarbiausius geografinius atradimus iuo laikotarpiu padar: Deimsas Kukas (1728-1779) - angl jrininkas. Kr detalius emlapius, atrado daug sal, pirmasis ityr Australijos ryt pakrant. Aleksandras fon Humboltas (1769-1859) - vokiei geografas, klimatologas, botanikas. Piet Amerikoje sureng pirmsias tikras geografines ekspedicijas, tyr Andus, Amazons mikus. Fabianas fon Belingshauzenas (1778-1852) ir Michailas Lazarevas (1788-1851) - vadovaudami rus antarktinei piet poliarinei ekspedicijai 1819-1821 m., atrado Antarktid. Deividas Livingstonas (1813-1873) - brit keliautojas, pirmasis europietis, ityrs Piet ir Ryt Afrikos vidinius rajonus, atrads Viktorijos kriokl.

A 1 . 2 . 9 Kapitono Deimso Kuko tis. 1791 m. paveikslas. 1779 m. kelions Havaj salyne m e t u vyko konfliktas tarp iabuvi ir keliautojo komandos. Susirmimo m e t u Kukas b u v o umutas lazdomis.

1 . 2 . 1 0 Geografinis painimas ir kelions Europieiams inomos ems I iki 1400 m. iki 1550 m. iki 1850 m.

XX a. geografijaio amiaus pirmoje pusje geografija skilo daugel atskir mokslo ak. Atsirado politin, ekonomin, regionin geografija, geomorfologija, biogeografija ir kitos akos. Atlikta detali mokslini tyrim, prasidjo intensyvesnis tarptautinis bendradarbiavimas. kurta mokslo ir tyrim institucij, draugij. Pradti rengti tarptautiniai geograf kongresai. vairi ali mokslininkai ir keliautojai toliau tyr em: Amerikieio Roberto Pyrio vadovaujama ekspedicija 1909 m. balandio mn. pirmoji pasiek iaurs aigal. Norvegas Roaldas Amundsenas 1911 m. gruodio mn. pirmasis pasiek piet aigal. Anglo Roberto Skoto vadovaujama ekspedicija tik mnesiu vliau nei R. Amundsenas pasiek piet aigal (1.2.12). Grdama bazin stovykl komanda uvo. XX a. pradioje vokietis Alfredas Vgeneris paskelb emyn dreifo teorij. veicaras akas Pikaras ir amerikietis Donas Volas 1960 m. sausio 23 d. batiskafu Trieste" nusileido Marian dub (1.2.13).

1 . 2 . 1 1 Karikatra, vaizd u o j a n t i R. Pyrio ir F. Kuko kov dl iaurs aigalio. Kai k u r i u o s e altiniuose teig i a m a , kad b t e n t F. Kukas metais anksiau, t. y. 1908 m . b a l a n d i o 9 d. pirmasis pasiek iaurs aigal. Deja, t r o d a n i altini neiliko.

Tiriamas Pasaulinio vandenyno dugnas, giliavandens dubos, povandeniniai ugnikalniai, vandenyno vidurio kalnagbriai. Iekoma naudingj ikasen telkini, tiriamos gyvybs rys giliausiose dubose. Garsiausias vandenyn gelmi ir dugno tyrjas - pranczas akas Yvas Kusto (1910-1997). Nemaai kelioni, rodani senj civilizacij ryius, Indijos, Atlanto ir Ramiajame vandenyne atliko norvegas Turas Hjerdalas.

piet aigalis S Amundsenas # Skotas "*> 1 9 1 1 - 1 2 - 1 4 / 1912-01-18

4 1 . 2 . 1 3 . Batiskafo Trieste" kopija, pav a d i n t a Trieste II", e k s p o n u o j a m a Karo laivyno muziejuje (Vaingtono valstija, JAV)

a, J f c f S %7 v

4 1. 2 . 1 4 . Y. Kusto ir j o s u k o n s t r u o t a s p o v a n d e n i n i s laivas

L

Br "Roso elfinis Q ledynas \ SkotovC ties vieta 1912-03-29"""n,m

Am

koto baz4 w

ROSO A

JURA

W ^

1 . 2 . 1 2 R. A m u n d s e n o ir R. S k o t o

ekspedicij marrutai

Aleksandras fon Humboltas - pirmasis tikras geografasIki XIX a. pradios geografija, kaip vientisa mokslo aka, neegzistavo. Geografini a t r a d i m autoriai buvo prekiautojai, karini j r laiv kapitonai, kartais net piratai (Fransis Dreikas). Tolimos ekspedicijos rengtos prekybos arba kolonizavimo tikslais, o m o k s l tyrimais per daug nesidomta. X V I I I - X I X a. sandroje geografijos mokslo raidoje vyko lis. Prie to daug prisidjo Aleksandras fon Humboltas (1769 1859) - garsus vokiei mokslininkas enciklopedistas, fizikas, botanikas ir vienas i pirmj tikr geograf.

Pirmoji geografin ekspedicijaHumboltas buvo aistringas keliautojas. Jis aplank daug pasaulio viet, taiau didiausi reikm turjo penkerius metus trukusi kelion po L o t y n Amerik, kuri jis vyko i dalies u savo las kartu su p r a n c z botaniku E. Bonplanu. ios ekspedicijos metu mokslininkai skverbsi A m a z o n s m i k tankumyn, kop auktus A n d kalnagbrius, keliavo po vairias alis. Jie beveik kop i m b o r a s o ugnikalnio virn (6310 m) ir pasiek t laik europiei aukio rekord. i kelion galima laikyti pirmja istorijoje tikra geografine ekspedicija, kuri atlikta vien mokslo tikslais. Jos rezultatai nepaprastai vertingi. Humboltas nustat daugelio gyvenviei ir kit gamtos o b j e k t geografines koordinates, detaliai ir tiksliai A. Humbolto podretas, F. G. Veitas, 1806 m. isiaikino teritorijos reljef, ityr jos geologij, s u k a u p daug klimato d u o m e n . A b u mokslininkai surinko didiules botanines

Augal

isidstymas

Anduose

ties pusiauju.

1805 m. A. Humbolto

ir E. Bonplano

sudarytas

brinys.

ir zoologines kolekcijas. Vien nauj mokslui augal ri surinkta 1800! Atrasta ir paymta emlapyje palei Piet Amerikos vakar pakrant tekanti galinga altoji jros srov, vliau pavadinta Humbolto srove. Daug met po ios kelions Humboltas nagrinjo ekspedicijoje surinkt Rhexia grandiflora mediag ir, remdamasis ja, kl geografijos mokslo idjas bei teorijas.

Ekspedicijos rezultataiU mokslinio akiraio platum amininkai Humbolt vadino XIX a. Aristoteliu. Jis sukr tokias mokslo akas, kaip fizin geografija, kratotvarka, biogeografija, klimatologija. Btent jam priklauso temperatros ymjimo emlapiuose izotermomis idja. Humboltas pirmasis apibdino jrin ir emynin klimat, paaikino skirtum prieastis. Tirdamas augalijos priklausomyb nuo klimato mokslininkas nustat ir pagrind platuminio bei vertikaliojo zonikumo dsnius. Detaliai ianalizavo ir nurod prieastis, kas takoja augalijos ir gyvnijos pokyius keliaujant nuo pusiaujo aigali link, analogijas, kaip keiiasi augalija nuo kaln lait kylant auktyn. A.Humboltas vadinamas biogeografijos pradininku. Jis pirmasis pateik naujadar gyvybs sfera", i kurio atsirado svoka biosfera". Humboltui bdingas visuminis gamtos suvokimas. Savo coccinea veikalo

Gamtos vaizdai" angoje jis ra: A siekiau pateikti vientis gamtos vaizd ir parodyti jos j g sveik". iuo principu stengiasi vadovautis ir iuolaikin geografija. Rhexia stricta A. Humbolto Havana ekspedicijos po Piet ir Vidurio Amerik marrutas

'1801 m. kovas JAMAIKA

ATLANTO VANDENYNASbirelis-^

KARIB

JURA

[artachei

Prakasai

Bogota *1801m. ^ , liepa-rugsjis

o Galapag ) /salos

Gvajakilis 1803 m. sausis /

'imborasps% putuma/^

Manausa;

RAMUSIS VANDENYNAS1802 /7 Lima \ spalis-gruodis S

Ms dien geografijaGeografijos tyrimo objektai apima mus supani gamtin ir visuomenin aplink bei j ryius, mones ir j veiklas, artimas vietoves ir tolimus kratus. iuolaikiniame geografijos moksle vyrauja darbai, susij su ems naudojimu, teritorij planavimu, gyventoj demografiniais tyrimais, lig plitimu, gamtos itekli naudojimu. Tyrimuose plaiai naudojama GIS, palydovins nuotraukos, moderni technika. Dabartiniai geografiniai tyrimai integruoti su kitais mokslais. Per pastaruosius kelis deimtmeius kosmoso tyrim sektorius pereng savo tradicines ribas ir intensyviai pleiasi bei skverbiasi praktines kasdienio moni gyvenimo sritis. Kosmins technologijos skatina nauj produkt ir nauj paslaug atsiradim, esam technologij tobulinim. Didiausias kosmini technologij indlis pastebimas telekomunikacij, vietos nustatymo (palydovins navigacijos) ir ems stebjimo srityse. Kosmins technologijos tampa neatsiejama kiekvieno i ms gyvenimo dalis, nes tai: or stebjimas ir prognozs;

Japonijos televizijos urnalistas Toyohiro Akiyama 1990 m. tapo pirmuoju pasaulyje kosminiu turistu. Finansuojamas japon televizijos, u kelialap" rus kosmin stot Mir", T. Akiyama paklojo 20 min. JAV doleri sum. Per 7 kelions" dienas buvo nuskrieta 5 272 000 km bei padaryti 126 apsisukimai apie em.

palydovins ryi ir navigacijos priemons; klimato kaitos stebjimas; gamtini itekli stebsena ir analiz (ems paviriaus pokyiai (nuoliauos, griuvos, potvyniai, erozija), vandens telkini (vandenyn, jr) prieira bei utertumo tyrimai, tara, mik gaisrai, ems drebjimai); kosmin fotografija, emlapiai; kosmoso turizmas.

iandieniame pasaulyje kosmoso sektoriaus bei mokslo ir inovacij pltra ioje srityje tampa vienu i pagrindini ekonomikos skatinimo varikli.

1 . 2 . 1 5 Kosminio turistinio laivo prototipas

1.3 Lietuvos geografijos raidaPirmosios inios apie Lietuv ir jos teritorijApie ms alies praeit nra toki gausi raytini altini, kuriais gali didiuotis senovs valstybs. Taiau inoma, kad Baltijos jros regione lanksi romn keliautojai ir pirkliai. Buvo prekiauta gintaru, kailiu, vaku, medumi. Fragmentikos inios apie Baltijos pakrantes pateko kai kuri senovs istorik ir keliautoj veikalus. Klaudijo Ptolemajo veikale Geografija", ileistame 150 m., vienas emlapi vaizduoja Baltijos region, kuriame pirm kart pateiktas kartografinis Lietuvos vaizdas (1.3.1).

1 . 3 . 1 V i d u r i o Europos emlapis.

Pagal K. P t o l e m a j p a r e n g J. A n g e l u s ir D. Calderinus. I K. P t o l e m a j o atlaso Geographia", Roma, 1490 m . Baltijos j r P t o l e m a j u s v a d i n o Sarm a t i j o s v a n d e n y n u , o t e r i t o r i j , kuri p a t e n k a ir d a b a r t i n Lietuva, Sarmatia Europae. e m l a p y j e p a v a i z d u o t Baltijos j r teka p e n k i o s ups: p i r m o j i i kairs - Vysla (Vistula), a n t r o j i - Nem u n a s (Chrones), t r e i o j i - D a u g u v a (Rubon). Rytuose p a v a i z d u o t i p r a m a n y t i Rifj k a l n a g b r i a i , i k u r i iteka ios ups.Tarp N e m u n o ir D a u g u v o s paym t o s b a l t g e n t y s g a l i n d a i ir sudviai.

Al/y. ' V-*. Suli. ( opiniu/ vtfuno JtiL U. lanaar, -fan. homJa , Lnnn . makf Jammm InftYtnr ,VIlJielut in fItdibt. (?hi lKtittiriltf (PaUmmMit tf ifUptf Cui fUCitfiii /Mtbrrwtrj^ [Cft *u( Vrun* tjUI JtgiJvnmiUY OrtfaiM artLitubu, a m-mJjui xj.sua cmutrrttnfsarm m unfim 1). Krituli kiekis virija garingum, vyrauja drgnas klimatas. Aridinis klimatas (K27 0C), vir kurio vyksta intensyvus garavimas, formuojasi emo slgio sritis. Gana storas (iki 60 m) ilusio vandens sluoksnis, kitaip stiprus bangavimas ikelt paviri alt vanden. Stipri Sauls spinduliuote, kuri skatina intensyv garavim, didel oro drgn. Pastoviai viena kryptimi puiantis vjas, kad oro skurys neiirt. Susidarymo vieta toliau nuo sausumos, kad vir vandenyno slenkantis ciklonas siurbt daug drgno oro ir dar labiau padidint energij.

Atogr ciklon bruoaiVjo greitis uragano viduryje 120-152 km/h 153-176 km/h 177-210 km/h 211-250 km/h >250 km/h . 6.8.2 U r a g a n kategorijos Uragano kategorija

Visi atogr ciklonai juda pasat kryptimi - i ryt vakarus. Ciklonas gali bti nuo 200 iki 1000 km skersmens, bet uraganiniai vjai paprastai puia 100-300 km skersmens ruoe. Atmosferos slgis ciklono viduryje labai emas - 880-960 hPa. Vjo greitis paprastai didesnis nei 32 m/s, bet itin stipriuose atogr ciklonuose gali viryti 60 m/s (220 km/val.). iaurs Amerikoje pagal vjo greit uraganams suteikiama tam tikra kategorija (6.8.2). Ciklon viduryje ikrinta keli imtai milimetr krituli per par. Judant ciklonui vir vandenyno, danai kyla didiuls 5-15 m aukio bangos. Atogr ciklono viduryje susidaro nedidelio skersmens uragano akis", kurioje ramu, giedra (6.8.3).

OQ

iitas d r g n a s o r a s k y l a ir kondensuojasi debesis ilto ir d r g n o o r o p r i e t a k a oras greitai kyla spirale vir [

Oir sukelia itin stiprius vjusA " altas oras leidiasi emyn j audros centr iaurs p u s r u t u l y j e c i k l o n a s sukasi prie laikrodio rodykl Artjantis pakratys Debesuotumas

o Osk u smi fuoorlmnui a ji al i et at anuks sd e b e s y s a i

Iorin dalis kamuoliniai, kamuoliniai lietaus lietus, litis stiprus 10-30 m/s krintanti, 26 0 C krintantis 1000 h Pa

Vidin dalis miliniki kamuoliniai lietaus srvin litis uraganinis 3 0 - 6 0 m/s neaukta, 24 0 C staigiai krintantis

Akis 3 0 - 5 0 km

Vidin dalis miliniki kamuoliniai lietaus srvin litis uraganinis 3 0 - 6 0 m/s neaukta, 24 0 C staigiai kylantis

Iorin dalis kamuoliniai, kamuoliniai lietaus lietus, litis stiprus 10-30 m/s kylanti, 26 0 C kylantis 1000 hPa

Tolstantis pakratys

maas

giedra

maas

Krituliai

nra

nra

nra

Vjas Temperatra Oro slgis A

silpnas aukta, apie 30 0 C vidutinis 1010 hPa

nra

silpnas aukta, apie 30 0 C vidutinis 1010 hPa

aukta, 3 0 - 3 2 0 C labai emas 960 hPa ir maiau

6.8.3 Atogr

ciklono pjvis

Atogr ciklon padariniaiie c i k l o n a i labai p a v o j i n g i . U r a g a n i n i a i vjai a p g a d i n a a r b a s u g r i a u n a t, palieka tkstanius m o n i be pastogs, apgadina automobili, pastanutraukia (pvz.,

elektros linij, suniokoja pasli, iveria medi. Pakrants emumose 6 . 8 . 4 Kai k u r i e

Bangladeas, Naujasis O r l e a n a s ) s m a r k i o s l i t y s sukelia p o t v y n i . ie r e i k i n i a ik a s m e t n u s i n e

stipriausi atogr ciklonai per pastaruosius 40 m.

a

nemaai gyvybi,

Metai

Pavadinimas

Regionas

Labiausiai nukentjusi teritorija Ryt Pakistanas (dabar Bangladeas)

Ypatumai

Auk skaiius

1970

Bhola

Indijos vandenyno iaur

Pratingiausias ciklonas monijos istorijoje. mons uvo dl katastrofinio potvynio, kai audros bangos ir isiliejusios Gangos ir Brahmaputros ups utvind didiul teritorij. Stipriausias atogr ciklonas per vis stebjimo laik. Rekordiniai jo dydis (2200 km skersmens) ir atmosferos slgis viduryje (870 hPa). Vjo greitis siek 85 m/s (320 km/val.). Laim, didesn energijos dal taifnas ieikvojo vir vandenyno, todl auk skaiius ir nuostoliai nebuvo labai dideli. Daugiausia auk pareikalavs taifnas Filipin istorijoje. Vienas galingiausi uragan JAV XX a. istorijoje. Padar apie 40 mlrd. JAV dol. nuostoli. Miliniki potvyniai Nikaragvoje ir Hondre pareikalavo daug auk, apie ketvirtadal i ali gyventoj (2,7 min.) liko be pastogs. Beveik visikai utvind didel Naujojo Orleano miest. Oraganas padar daugiausia nuostoli JAV istorijoje - 81 mlrd. JAV dol. Stipriausias taifnas, ugriuvs Kinij per paskutinius 50 met. Katastrofiniai potvyniai daugel gyvenviei nulav nuo paviriaus, labai nukentjo alies sostin Rangnas (Jansonas).

300-500 tkst.

1979

TiP

Ramiojo vandenyno iaurs vakarai

-

100

1991

Thelma

Ramiojo vandenyno iaurs vakarai Atlanto vandenyno iaurs vakarai Karib jra Atlanto vandenyno iaurs vakarai Ramiojo vandenyno iaurs vakarai Indijos vandenyno iaur

Filipinai

6000

1992

Andrew

Florida (JAV) Nikaragva, Hondras Naujasis Orleanas (JAV, Luiziana) Kinijos pietryi pakrant Birma (Mianmaras)

65

1998

Mitch

11-18 tkst.

2005

Katrina

1836

2006

Saomai

458

2008

Nargis

146 tkst.

jjUraganas Katrina"2 0 0 5 m. per iaurs A t l a n t pra 26 uraganai, i kuri trys pasiek p e n k t j kategorij. Tokios u r a g a n gausos per v i e n s e z o n JAV nebuvo j a u 150 met. Vienas i j, Katrina", padar daugiausia nuostoli ir yra vienas i penki stipriausi u r a g a n JAV istorijoje.

UraganoeigaUraganas Katrina" susiformavo 2005 m. rugpjio 23 d. per 300 kilometr pietus nuo B a h a m sal. Tai buvo j a u 12-tas uraganas t sezon. Kit dien, kai is e m o slgio skurys pasiek Bahamas, virto tikra a t o g r audra ir buvo pavadintas Katrina". I pradi jis pra per pie t Florid ir sukl dideli potvyni, nusine 9 m o n i gyvybes. Uraganui buvo suteikta pirmoji kategorija. JAV j a u perspjimo senokai apie veikia ankstyvojo pavojus

gresianius

sistema. Artjant Katrinai" Floridos link, apie stichij buvo spti pavojing srii gyventojai, udarytos mokyklos, pradta statym reglamentuota evakuacija. Juddamas vir Meksikos lankos uraganas gerokai sustiprjo ir rugpjio 28Vjo greitis, km/h4

d. pasiek penktj kategorij. Oro slgis jo centre dl ypa ilto lankos vandens211-250 ^ ' ^ 177-210 153-176 120-152 1 kategorija

per 12 vai. nukrito iki 909 hPa. Madaug 450 km atstumu nuo Misisips deltos vjo greitis aplink uragano ak siek 280 km/val.

5 kategorija

4 kategorija

3 kategorija

2 kategorija

Apie artjant uragan buvo spti Luizianos ir Misisips valstij gyventojai, net 1,2 mln. ivyko gretim Tekso valstij. Katrina" pasiek Luizianos krantus rugpjio 29 d. 7 vai. ryto. Nors uragano stiprumas buvo sumajs iki treiosios kategorijos, vjas siek 200 km/val. Toks greitis kl 17 m aukio bangas - aukiausias kada nors ia matytas, kurios, uraganui ltai judant Naujojo Orleano kryptimi, 53 vietose sugriov apsaugini pylim sistem. Lktoje Misisips deltoje ji saugojo miest nuo galim potvyni. Didel miesto dalis (apie 80%) buvo utvindyta. Kai kuriuose rajonuose vanduo pakilo 7,6 m, uliejo gatves, namus, miest pavert vaiduokliu. Potvynio vanduo neslgo kelet savaii. Tkstaniai m o n i gelbjosi usilipdami ant stog ir laukdami gelbjimo tarnyb.

v a n d e n s lygis priklausomai n u o u r a g a n o kategorijos

p y l i m a s 4,8 m vir j r o s lygio

5-

Uragano padariniaiPer uragan ir jo sukelt potvyn uvo apie 1800 moni. Ekspert teigimu, madaug 1 mln. moni liko be pastogs, apie 5 mln. be elektros energijos. Labiausiai nukentjo skurdiausi miesto rajonai. Dl uterto vandens, jame plduriuojani lavon, iukli, chemikal, imat smarkiai iaugo epidemij pavojus. Stichijos ukluptuose ir evakuotuose bei kontrols stinganiuose rajonuose pradjo siausti nusikaltli grupuots, kurios pl paliktus namus, parduotuves, staigas. Kovai su nusikaltliais ypatingomis slygomis Luizianos ir Misisips valstijose pasilyta operatyviai vesti karin padt, kuri pagal statymus galjo bti vesta tik esant tikriems karo veiksmams. Tad rugsjo 1 d. Luizianos gubernatorei suteikta teis duoti sakym kariuomenei vietoje audyti nusikaltlius. Nespjusieji evakuotis i Naujojo Orleano prieglobst rado Superdome" futbolo stadione, kur nuo baisios stichijos slpsi nuo 20 iki 60 tkst. moni. 99% ios katastrofos paliest moni buvo juodaodiai afroamerikieiai, daugiausia vienios motinos, negalieji ir senyvi mons. Meksikos lankoje, kur igaunama ketvirtadalis JAV naftos ir duj, per uragan apgadinta arba sugriauta 30 naftos grini ir platform. io uragano padaryta ala, vairiais skaiiavimais, siekia nuo 80 iki 140 mlrd. doleri, imtai tkstani moni buvo priversti palikti miest. Materialiniai uragano nuostoliai pranoksta tuos, kuriuos sukl 2004 m. ems drebjimas ir cunamis po jo Indijos vandenyne.

Tarptautin pagalbaDaugyb ali pasil pagalb nukentjusiems regionams. Tarp j buvo ne tik ekonomikai stipriosios alys, bet ir paios skurdiausios, pvz., Bangladeas (skyr 1 mln. dol.), Afganistanas ir net Iranas, Kuba bei Venesuela. Buvo tiekiamas maistas, valtys, laivai, vandens siurbliai - visa tai, ko reikjo skubiai pagalbai. JAV sutiko priimti param, taiau dl nepakankamo koordinavimo nemaai gautos paramos ilgai usibdavo alyse paramos teikjose arba JAV oro uostuose.

pylimas 6,5 m vir jros lygio

vidutinis vandens lygis potvynio metu 4,3 m vir jros lygio

Misisip

6.9 Klimato vairovKlimatas ir j lemiantys veiksniaiKlimatas - vidutinis daugiametis or reimas, bdingas kuriai nors vietovei. Klimatas gali bti apibdinamas kaip or vidurkis per tam tikr daugiamet laikotarp (20-40 met). Yra daug klimato rodikli (Sauls spinduliuots met kiekis, vyraujani vj kryptys, vidutinis sniego dangos storis bei trukm), bet geriausiai j apibdina ie: 6.9.1 Klimat lemiantys veiksniai vidutin skirting mnesi ir met temperatra; met krituli kiekis ir pasiskirstymas pagal mnesius.

Pagrindiniai klimato rodikliai (met temperatros ir krituli reimas) rodomi klimatogramose.

KLIMAT LEMIANTYS VEIKSNIAI

geografin platuma

vyraujantys vjai

sausumos reljefas

fatstumas nuo vandenyn vandenyn srovs moni kin veikla

Oro masi tipaiBet kurios vietovs klimatas priklauso nuo vyraujani oro masi. Pagal susidarymo platumas skiriamos keturi tip oro mass: pusiaujo, atogr, vidutini platum, arktins (antarktins). Kiekvienas i j susidaro tam tikroje slgio juostoje ( 6.4). Atsivelgiant teritorijas, ties kuriomis formavosi, oro mass gali bti emynins arba jrins (iskyrus pusiaujo).Pagrindins oro mass Pusiaujokartos ir drgnos

Atogremynins - kartos ir sausos

Vidutini platumjrins - vsios ir drgnos emynins - vasar iltos ir sausos, iem altos ir sausos

Arktins (antarktins)emynins - altos ir sausos jrins - altos ir vidutinikai drgnos

jrins - kartos ir gana drgnos

. 6.9.2 Pagrindins oro mass

KlimatotipaiPagal vyraujanius oro masi tipus pasaulyje skiriamos septynios klimato juostos: pusiaujo, subekvatorin, atogr, paatogri, vidutini platum, subarktin ir subantarktin, arktin ir antarktin. Visos jos, iskyrus pusiaujo ir subekvatorin, turi antrinink kitame pusrutulyje. Dauguma klimato juost pagal drgnum skirstomos klimato tipus. Kiekvien tip galima apibdinti nagrinjant klimatogramas. Pagrindiniai klimato tipai. A 6.9.3 Pusiaujo klimatui bdingas kratovaizdis Pusiaujo. Itisus metus karta ir labai drgna. Subekvatorinis. Itisus metus labai karta, su drgnuoju vasaros ir sausringuoju iemos sezonais.

Atogr. Vasar labai karta, iem ne taip karta: emyninis - ikrinta labai maai krituli;

jrinis - drgna, su neilgais sausringaisiais laikotarpiais. Paatogri: 6 . 9 . 4 Paatogri klimatui bdingas kratovaizdis

viduremi - karta ir sausa vasara, vsi ir drgna iema; emyninis - labai karta vasara, altoka iema, itisus metus sausa; musoninis - karta drgna vasara, altoka sausa iema.

Vidutini platum: emyninis - ilta vasara, labai alta iema, krituli ikrinta nedaug; tarpinis - vidutinikai ilta vasara, alta vidutinio drgnumo iema;

jrinis - vsi vasara, velni iema, itisus metus drgna; musoninis - ilta ir drgna vasara, alta ir sausa iema.

Subpoliarinis (subarktinis ir subantarktinis): emyninis - vsi vasara, labai alta iema;

jrinis - vsi vasara, palyginti velni iema. Poliarinis (arktinis ir antarktinis) - itisus metus alta ir sausa.

Aukt kaln klimatas skiriasi nuo juos supani teritorij klimato - jis gerokai altesnis. Todl aukti kalnai nepriskiriami toms klimato juostoms (sritims), kuriose jie isidst. 6 . 9 . 5 Poliariniam klimatui bdingas kratovaizdis

Lietuvos klimatasLietuva priklauso vidutini platum tarpinei klimato sriiai. Vyraujanios jrins ir emynins oro mass al atslenka vienodu danumu (6.9.6). Klimato skirtumai LietuvSs teritorijoje nedideli, bet j yra: iem svarbiausiu klimato skirtum veiksniu tampa nuotolis nuo jros. Pakrants ruoe iema gerokai velnesn negu alies rytuose. Vidutin sausio temperatra pakrantje yra -1,5 0C, rytiniuose rajonuose ji siekia -5 -6 0C. Vasar temperatros skirtumai Lietuvos teritorijoje nedideli, vidutin liepos temperatra svyruoja nuo 16,5 iki 17,5 0C. Krituli kiekio skirtumus Lietuvoj lemia reljefo pobdis: drgnos oro mass i Baltijos jros, kildamos emaii auktumos vakariniais laitais, ia atiduoda daugiausia drgms (Teli, Plungs, Rietavo ir ilals rajonuose met krituli kiekis virija 800 mm per metus); maiausiai krituli Lietuvoj ikrinta Nevio emumoje, plytinioje rytus nuo emaii auktumos (Panevio ir Kdaini rajonuose met krituli kiekis maesnis nei 600 mm per metus).

6 . 9 . 6 Lietuv atslenkanios oro mass

arktines emynines oro mass vasar vsu; iem labai alta vidutini p l a t u m jrins oro mass vsu, drgna

vidutini p l a t u m emynins oro mass atogr jrines oro mass drgna, ilta atogr emynins oro mass vasar labai karta; iem ilta vasar i l t a i s ' , iem alta ,

erilis, Kanada -7,1 5 m v. j. I. 411,5

Klimatojuostos90' 160 60' 40' 20' O

V VII

IX

Xl

3,3

Reikjavikas, Islandija 18 m v. j. I. 693,3

2 ) // -

2uu IU O

l I I

IiIItII IIIII III V VII IX Xl Korkas1 Airija

I I

50 0

V VII

IX

Xl

Lusaka, Zambija

C0

19,9

1279 m v. j. I.

Rio di aneiru, Brazilija 23,1 5 m v. j. I. 1104,5 6,3 Cr

Vilnius, Lietuva 162 m v. j. I.

Medanas, Indonezija 604.6 mm 300 250 25 m v. j. I. 2073,3 mm 16,4

AgabatasJurkmnija 208 n v. j. i 884,6

30 2010 /

I

200 150

-10 -20

120

-30 I I I

I I I 111V VII

i1 U

10050

MIX

I I OXl V VII IX Xl

20'

40'

140'

160'

180' 90'80'

eliuskino kyulys, Rusija -15,2 6 m v. j. I. 245 4 C30-

^ e V i U ^ ^ y i ,

, ^ S i b i i o ^

RYT

SIBIRO IURA

V VII IX Xl Turuhanskas, Rusija 38 m v. j. I.

-6,9 C"30-

509.6mm 300

200 V I50

-

-20

RAMUSk$ VANDENY

ll I I I I I Il I I I I III V VII IX Xl Irkutskas, Rusija 440 m v. j. 1.

50 0

0,7po

(48.6mm

30 250

-30

I I I I I I V VIII

I

I 50 I I I I 0 IX Xl

Pertas, Australija 18,8 19 m v. j. I. 752,6 mm C I I I 30 i I M I M M I - 30020 10

J

I I I I > I-H

250

200150100

o-10 -20

50

-30

. I i L 0 L. u ] V VII IX Xl

Klimato juostos arktin ir antarktin subarktin ir subantarktin vidutini platum paatogri (subtropik) Klimato tipai: 4 Z p r j V VII IX Xl Somllninir emyninis pereinamasis jrinis musoninis ir m to|ygaus drgnumo ,. ... , . . V Viduremio pajrio atogr subekvatorin pusiaujo vertikalaus zonikumo (kaln) sritys

y

121

Piet Amerikos klimato vairovIkitosas - pusiaujo klimatasIkitosas Peru m i e s t a s prie A m a z o tanIkitosas (Peru)

106 m v. j. I.

ns u p s . J s u p a b e k r a t selva -

ks, sunkiai e n g i a m i A m a z o n s b a s e i n o mikai. i o s teritorijos klimatas k a r t a s ir labai d r g n a s . Itisus m e t u s d i e n o s oro t e m p e r a t r a a u k t e s n nei 280

C , o lyja

beveik k a s d i e n . Per m e t u s ikrinta 4 kart u s d a u g i a u krituli n e g u Vilniuje. Ikitose t v a n k u , nes s a n t y k i n i s o r o d r g n i s retai k a d a nukrinta e m i a u kaip 7 5 % .

Lima - atogr sausasis klimatasPeru s o s t i n s klimatas labai neprastas. Miestas netoli pusiaujo (12 p. pl.), beveik jros lygyje, taiau ia visai nekarta - vidutin m e t oro t e m p e r a t r a svyruoja nuo 170

19,7

Lima (Peru)

13 m v. j. I.

C3025

C l i e p iki 2 2

0

C saus. L i m a sikrusi bet krituli

prie pat R a m i o j o v a n d e n y n o , kryptimi

2015

ia labai maai, nes u miesto r i b p i e t driekiasi itin sausringa A t a k a m o s d y k u m a . N e p a i s a n t to, oro drgnis Limoje paprastai labai auktas, d a n i rkai, o iem d a n g vir miesto d e n g i a t a n k s d e b e sys, i k u r i beveik nelyja. Tokio neprasto klimato prieastis - galinga altoji H u m b o l t o srov, kuri sukelia rkus, v s i n a o r ir trukdo susidaryti lietaus d e b e s i m s .

10 5 O o

Santa Ros;

Puerto Aisenas - vidutini platum jrinis klimatasPuerto Aisenas miestelisPuerto Aisenas (il)8i9

Galjegos

ils pietuose, prie s i a u r o fiordo. Pietin alies p a k r a n t yra v i e n a drgniausi planetos viet. I Ramiojo vandenyno puianius 10mv. j. I. 3063

v a k a r v j u s sulaiko A n d a i , dl to j p r i e k a l n s e ikrinta labai daug krituli (3000-5000 mm per m e t u s ) . V a s a r o s ir i e m o s t e m p e r a t r o s skirtumai nedideli. Tai a m i n o s v s o s " kratas iki 1 2 - 1 40

La Pasas - kaln klimatasDidiausias Bolivijos miestas La Pasas sikrs A n d k a l n slnyje, m a d a u g 3 6 0 0 m v. j. I. N o r s m i e s t a s yra kartoj o j e i l u m o s j u o s t o j e , dl tokio a u k i o k l i m a t a s ia labai v s u s . dienomis ems Saultomis stiprokai pavirius

-

v a s a r oro t e m p e r a t r a t e p a k y l a C , o i e m paprastai emiau kaip 50

nenukrinta

C.

kaista, b n a m a l o n i a i ilta. Taiau naktys v i s a d a altos, t e m p e r a t r a neretai nukrinta e m i a u kaip 0 0 C . Krituli d a niausiai ikrinta v a s a r , kai A n d u s pasiekia oro m a s s i A t l a n t o v a n d e n y n o .

Dl tokio klimato ia a u g a v e l s visaliai v i d u t i n i p l a t u m mikai (vadinamieji valdivij mikai").

Brazilija (miestas) - subekvatorinis klimatasBrazilija (Brazilija)

Brazilijos

sostin

isidsiusi

Brazilijos gamtinia-

1170 m v. j. I.

plokiakalnio viduryje, serrado"

me regione. Jam bdinga auktaoli s a v a n su dygi k r m ir m e d i salynais augalija. Itisus metus vyrauja vidutinikai karti orai, o vidutin m e t oro temperatra siekia 1 9 - 2 2 0 C. Per metus ikrinta gana daug krituli (1500 mm), taiau pagal sezonus jie pasiskirsto labai netolygiai. Ilg lieting v a s a r keiia trumpesn sausringa iema - nuo birelio iki rugpjio beveik nelyja.

Rio di aneiru - atogr drgnasis klimatasRio di aneiru (Brazilija)

30 m v. j. i.

Rio di aneiru sikrs Brazilijos pietuose prie vienos i graiausi Atlanto vandenyno lank. Netoli miesto eina slygin piet atogros linija, todl io regiono klimatas atogrinis. ia ne taip sausa kaip Saharoje 1 nes150

aneiru

100

dl iltosios Brazilijos srovs itisus metus nuo vandenyno pakrants link puiantys pasatai atnea nemaai drgms.

Santa Rosa (Argentina)

191 m v. j. I.tundra mirieji mikai visaliai kietalapi mikai ir krmokniai steps pusdykums ir dykumos savanos ir retmikiai sezonikai drgni mikai drgnieji visaliai atogr mikai vertikaliojo zonikumo sritys

686 mm

Santa Rosa - paatogri klimatasSanta Rosa - miestelis Argentinos centrinje dalyje, paiame p a m p o s viduryje. Piet Amerikos steps paverstos milinik gyvuli b a n d ganyklomis. Vasar ia karta, danos konvekcins litys. i e m vsu, danos alnos, lyja retai. rytus nuo Santa Rosos, Atlanto vandenyno kryptimi, klimatas drgnja, p a m p o s olin danga tankja ir auktja.

250

200150

Rio Galjegos - vidutini platum emyninis klimatas8,1 r 3025 20 I5 10" 5 0 50 200 150 La Pasas (Bolivija) 3654 m v. j. 1. Rio Galjegos (Argentina) 544 300 7,6

Rio Galjegos 242 mm

miestas Argentinos pie-

19 m v. j. I.

tuose, Patagonijoje. iaur nuo jo tsiasi skurdiais augalais apaugusios pusdykums. Nors Rio Galjegos sikrs prie vandenyno, klimatas ia labiau emyninis nei jrinis. Itisus metus vyrauja sausi orai, vasara vsi (12-13), o iema alta (kartais temperatra nukrinta iki -20 0 C). Tok klimat lemia du veiksniai: altoji Folklando srov ir aukti A n d kalnagbriai. altoji srov trukdo lietaus debesims susidaryti, o Andai sulaiko drgnas oro mases i vakar.

300 250

200 N Sk- i v150 z z

M

Mj

0

50 A Slh L I T T F W W O I 0

\ H L

100

r

y

MikroklimatasMikroklimatas - nedidels teritorijos paemio klimatas. Lietuvoj galima skirti pakrani, miko, kalvot rajon, miesto ir kt. mikroklimat. Pakrani mikroklimatas (prie Baltijos jros, Kuri mari, dideli eer ir tvenkini): ramiu oru puia brizai (6.4); vasaros dien pakrants ruoe vsiau, o nakt - iliau, negu kiek nutolus nuo jos; ia vjai stipresni nei gretimose teritorijose; oro drgnis didesnis, prie eer daniau kyla rkai.

Miko mikroklimatas priklauso nuo vyraujani medi ri: viesesniame puyne sault vasaros dien bna keliais laipsniais iliau nei laukuose, oro drgnis ia maesnis u vidurk; tankiame eglyne arba lapuoi mike giedr vasaros dien bna keliais laipsniais vsiau negu laukuose, oro drgnis ia didesnis u vidurk; visuose mikuose vjai silpnesni nei atviruose plotuose; pavasar mikuose ilgiau nei laukuose isilaiko sniegas.

6.9.7 Vokietijoje vis daniau ant daugiabui, mokslo staig pastat rengiami alieji stogai". Jie neleidia kaisti m r u i , valo or, sukuria maloni aplink.

Kalvot region mikroklimatas: pietini kalv laituose anksiau nutirpsta sniegas; daubose tarp kalv iem kaupiasi sunkesnis altas oras, todl ia gali bti 1-2 laipsniais vsiau nei ant kalvos.

Miesto mikroklimatas: dl Sauls ilum sugerianio asfalto, automobili varikli, centrinio ildymo didelio miesto centre oro temperatra vasar bna 3-5 0C, o iem 1-3 0C auktesn negu aplinkinse teritorijose; vir miesto debesuotumas iek tiek didesnis nei apylinkse; miesto pastatai slopina vj, kurio greitis centre bna apie 30% maesnis negu aplinkinse teritorijose.

6 . 9 . 8 Taibjaus (Taivanas) centrin gatv. Dideliuose miestuose kuriami alieji koridoriai, kurie valo ir drkina or.

6 . 9 . 9 Miesto ir kit paviri oro t e m p e r a t r a t u o paiu metu. Mieste oro t e m p e r a t r a visada yra auktesn keliais laipsniais.

/-aigreitkelis vandens telkinys

gamykla

gyvenamasis kvartalas

miesto centras

daugiabuiai namai

priemiestis

6.10 moni veiklos taka atmosferai ir klimatuiKlimato kaitaMs planetos klimatas nuolat keiiasi. Vis pastarj geologin period - kvarter - vyko klimato svyravimai: alti ledynmeiai kaitaliojosi su iltesniais tarpledynmeiais. Tam tikr klimato pokyi pastebta ir paskutin tkstantmet. Prie tkstant met Europos klimatas buvo iek tiek (1-2 laipsniais) iltesnis - dabartinje Lietuvos teritorijoje augo vynuogs, Grenlandijoje nemaus plotus deng veli ol, Islandijoje augo mik. XIV-XVIII a. Europos klimatas pastebimai atvso - iemos tapo atiauresns (3-5 laipsniais altesns negu dabar). Tuo metu padidjo kaln ledyn plotai, Vakar Europoje sniegas ir upse ledas isilaikydavo kelis mnesius, ne kart buvo ualusi Baltijos jra. Dl to is laikotarpis kartais vadinamas mauoju ledynmeiu.

2002 m. nuo Larseno ledyno, esanio prie Antarktidos pusiasalio, atskilo ir greitai itirpo didesn jo dalis - 2500 km2.

Visuotinis klimato atilimasPastaruoju metu vis daugiau kalbama apie visuotin klimato atilim. Jau kelis deimtmeius didjanti pasaulio vidutin met oro temperatra kelia susirpinim dl galim katastrofini padarini ateityje. Mokslininkai nesutaria dl tokio atilimo prieasi. Dauguma mano, kad atilimas vyksta dl moni kins veiklos, taiau, kai kuri nuomone, tai natralus atsitiktinis (fliuktuacinis) ir trumpalaikis klimato svyravimas.Prieastys Dauguma mokslinink tikina, kad dabartin klimato atilim lm anglies dioksido ir metano pagausjimas atmosferoje, dl kurio sustiprjo iltnamio reikinys. Tok iltnamio duj pagausjim sukelia moni kin veikla. Daug anglies dioksido (CO2) atmosfer patenka deginant kur (akmens anglis, naftos produktus). Pastaraisiais deimtmeiais jo deginimas elektrinse, automobiliuose spariai didjo. Daug CO2Sugeria mikai. Masinis j kirtimas (ypa atogrose) maina CO2 sugrim. I yrani atliek atmosfer patenka metano. Pastaruoju laiku j kiekis pasaulyje labai padidjo.

6.10.1 Visuotinio klimato atilimo faktai ir prieastys Faktai

Meteorolog stebjimai rodo, kad per pastarj imtmet vidutin paemio oro met temperatra pakilo 0,7 0C. Paskutiniais deimtmeiais pastebimai sumajo daugelio kaln ledyn plotai, nemaai ledyn atsitrauk. Kai kurie Antarktidos elfiniai ledynai yra. Gerokai sumajo Arkties vandenyno ledo dangos plotas. Anksiau tik Afrikoje gyvenusi kai kuri pauki, uv bei vabzdi rys pasklido Europoje. Pastaraisiais deimtmeiais padanjo gamtos nelaimiatogr stipri ciklon, sausr.

6.10.2 Vidutins paemio oro temperatros pokytis nuo vidurkio

Prognozuojami padariniai Skirtingais vertinimais, vidutin ems paemio oro temperatra XXI a. gali pakilti 1,1-6,4 0C (6.10.3). Toks klimato iltjimas sukelt rimt padarini. Antarktidos ir Grenlandijos ledyno skyd dalinis tirpimas iki 2100 m. jros lyg pakelt 11-77 cm. Tai grsminga tankiai gyvenam em pakrani sritims (pvz., Danijai, Bangladeui, JAV piet pakrantei ir kitur), kurios be papildom apsaugini priemoni (pylim) bt labai paeidiamos audr bang ir potvyni. Atogr Afrikos ir Indijos srityse klimatas tapt sausesnis - padant prating sausr, iplist dykum plotai. Dl to ia kilt gyventoj ir galvij aprpinimo vandeniu problema, smukt ems kis, daugelio teritorij monms grst badas. Dl sausjanio klimato sumat vairi ems kio kultr derlius Piet Amerikoje, Piet Europoje, Kinijoje. Taiau kai kuriose srityse (pvz., Sibire ir Kanadoje) gamtos slygos galt tapti palankesns ems kiui. Kai kurios atogr ligos (pvz., maliarija) galt pasklisti JAV ir Europoje. Sibire ir Kanadoje dl daugiameio alo ( 84 psl.) dalinio atitirpimo atmosfer patekt didelis metano kiekis, o tai dar sustiprint iltnamio reikin. Padidjusi atmosferos energija sukelt smarkesni ir danesni atogr ciklon. Imt masikai nykti augal ir gyvn rys.Arkties vandenyno ledas gali visikai itirpti - iuo metu suplonjo 40%

6.10.3 Klimato atilimo

padariniai

visikai itirpus ledynams daugumoje Piet Amerikos region, sumas upi vasaros nuotkis

- kylanio jros lygio padariniai - visuotinio atilimo sukeltos p r o b l e m o s - visuotinio atilimo nauda

nuo Antarktidos elfinio ledyno atskil ledkalniai kelia pavoj laivybai

Priemons klimato atilimui mainti1997 m. Japonijoje, Kioto mieste, buvo pasiraytas protokolas, kuris pareigoja valstybes ilaikyti toki iltnamio duj koncentracij atmosferoje, kad ji netrikdyt klimato sistemos. Kioto protokolas numato mechanizmus, kaip valstybs privalo vykdyti savo sipareigojimus dl iltnamio duj mainimo. Lietuva irgi ratifikavo protokol.

Riboti iltnamio duj imetim atmosfer. Tam reikia: plaiau naudoti alternatyvius energijos (Sauls, vjo, vandens ir kt.) altinius; daugiau gaminti alternatyvi transporto priemoni (pvz., elektromobili); laikytis tarptautini susitarim dl iltnamio duj mainimo (vienas i svarbiausi yra Kioto protokolas).

Mainti atogr mik kirtim, atsodinti mikus Europoje.

Oro taraPasaulyje vis aktualesn tampa oro taros problema. Dl besipleianios kins veiklos atmosfer patenka kaskart daugiau teral: duj, dulki, suodi. Dauguma j aloja mogaus sveikat. Fotocheminis smogas Smogas - rkas, susidarantis dl ore tvyrani teral. Itin pavojingas mogaus sveikatai fotocheminis smogas. Jis formuojasi, kai ore esanius teralus veikia ultravioletiniai spinduliai, dl kuri vyksta fotochemins reakcijos ir susidaro nauj toksini jungini. Fotocheminis smogas tvyro vir dideli miest dl miliniko kiekio automobili imetamj duj. Nuo io smogo labai kenia Los Andelas, Mechikas, Atnai, Kalkuta, kiti didieji miestai. Fotocheminis smogas formuojasi, kai nra vjo, saultomis kartomis dienomis. Fotocheminis smogas dirgina aki gleivin, sukelia konjunktyvit; dl io smogo sunkja kvpavimo tak ligos, itinka stipresni ir danesni astmos priepuoliai. Fotochemin smog sumainti padt tik automobili (ypa sen) eismo ribojimas miesto centre, danesnis naudojimasis vieuoju transportu, dviraiais, elektromobiliais.

. 6 . 1 0 . 4 Smogas anhajuje, Kinija

Rgtieji liets Rgtieji liets - tai tokie liets, kuri laai dl patekusi juos teral (pvz., sieros) turi tam tikr rgties kiek (pH o ) , o prie atogr didesnis ( 3 6 - 3 7 % o ) . Vidutinse ir subarktinse platumose vandens druskingumas dl gausesnio krituli kiekio ir upi didels prietakos yra maesnis(33-34%o).

Kadangi vidins jros beveik izoliuotos nuo vandenyn, j druskingumas labai skiriasi nuo vandenyn druskingumo ( 7 . 3 . 1 ) : Baltijos jros vidutinis druskingumas, palyginti su Pasauliniu vandenynu, kelis kartus maesnis, o Botnijos lankos iaurinje dalyje vanduo beveik glas ( 2 - 3 % o ) . Tai lemia drgnas io regiono klimatas ir daugyb jr tekani upi. Didesniame gylyje vandens druskingumas didesnis ( 1 7 - 1 9 % o ) , nes sresnis vanduo yra sunkesnis ir leidiasi emyn; Raudonoji jra druskingiausia pasaulyje, nes j neteka n viena up, krituli kiekis baseine labai maas, o garavimas didelis.

7 . 3 . 1 Kai kuri v i d i n i

jr druskingumas

56% 7 . 3 . 2 Vandenynuose itirpusi c h e m i n i e l e m e n t kiekisCl

r

Pasaulinio vandenyno dujosSvarbi vandenyn vandens savyb - gebjimas itirpinti didel kiek duj. Vandenynai ir atmosfera nuolat keiiasi dujomis. Didiausi reikm vandenyn gyvybei turi vandenyje itirps deguonis ir anglies dioksidas. Nema deguonies dal, vykstant fotosintezei, iskiria dumbliai ir fitoplanktonas (vienalsiai dumbliai). altesniame vandenyje deguonies itirpsta daugiau nei iltame, todl subpoliarinse platumose gyvybei palankesns slygos nei atogr platumose. Tad altesns vandenyn sritys yra uvingiausios. Vanden dumbliai ir fitoplanktonas, vykstant fotosintezei, sugeria milinik kiek vandenyje itirpusio anglies dioksido. Dl j veiklos vandenynas sugeria daugiau anglies dioksido, nei iskiria atmosfer. Tai saugo atmosfer nuo anglies dioksido pertekliaus ir taip maina iltnamio reikin.

7 . 3 . 3 Druskos kristalai Negyvosiosjuros pakrantje

Vandens temperatraOm 500 1000 ^ 1500 temperatra O0 5 10 15 2 0 25

2000 2500

Pasaulinis vandenynas yra milinikas ilumos akumuliatorius. Kitaip nei sausuma, vandenyn vanduo liau yla ir liau atvsta, todl jie sukaupia didiul kiek ilumos. Pavyzdiui, virutinis 10 m vandens sluoksnis turi daugiau ilumos nei visa atmosfera! Reguliuodamas ilum Pasaulinis vandenynas velnina ms planetos klimat (be jo vasaros emje bt kartesns, o iemos - altesns). Vandenyn vandens temperatra priklauso nuo geografins platumos ir gylio. Saul ildo tik pavirin vandenyn sluoksn, todl leidiantis gilyn vandens temperatra krinta: iki 500 m - staigiai, toliau - ltai. Dideliame gylyje (prie dugno) net iltosiose platumose ji tesiekia +2 0C (7.3.4). Kaip ir oro, pavirinio vandens sluoksnio (100-150 m) temperatra labai priklauso nuo geografins platumos (7.3.5). Atogr platumose ji visus metus aukta (24-28 0C), o aigali link laipsnikai krinta. Poliarinse platumose vandenyn vandens temperatra didesn met dal neigiama, dalis vandenyn ula. Pavirinio vandens sluoksnio temperatros svyravimai per metus vandenyn vidutinse platumose nedideli (7-8 C) ir tai lemia beveik toki pat ma met oro temperatros amplitud vir vandenyn.

3000

altojoje juostoje Pasaulinio vandenyno vidurkis kartojoje juostoje A 7 . 3 . 4 Vandens t e m p e r a tros kitimas keiiantis gyliui vandenyne

Vidutin met vandens temperatra, 0 C A 7 . 3 . 5 Vidutin m e t vandens t e m p e r a t r a

18

21

Ledas vandenyneDruskingo vandens ualimo temperatra emesn nei glo vandens. Vandenyn vanduo ( 3 5 % o ) ula, kai temperatra pasiekia -1,8 0C. Ledas dengia vidutinikai 8% Pasaulinio vandenyno. Beveik visi ledu padengti plotai priklauso poliariniams Arkties ir Piet vandenynams bei j jroms. Ledo plotai vandenynuose kinta. Tai priklauso nuo met laiko. Vasar ledas aptirpsta ir suaija, jo plotas iaurs (rugpjio mn.) arba Piet (vasario mn.) pusrutuliuose sumaja beveik du kartus ( 7 . 3 . 6 ) .

iaurs pusrutulis Rugpjtis Vasaris 8,5 15

Piet pusrutulis 25,5 12

7.3.6 Vidutinis ledu padengtas plotas Pasauliniame vandenyj e 1979-2006 m. (mln. km 2 )

Vandenyn ledas gali buti nejudantis (sukibs" su krantais) arba judantis (pvz., Arkties vandenyno dreifuojantys ledai). Daugiameio ledo storis Arkties vandenyne siekia 3-5 m. Judantys ledai susiduria ir sudaro ledo grstis, kurios auktis gali siekti 20-30 m. Vidutini platum vidins jros dl druskingumo ir klimato ypatum iem i dalies ula (kitaip nei i platum vandenyn vandenys): Azovo jra tyvuliuoja Europos pietinje dalyje (3000 km j pietus nuo ledo iplitimo ribos Arkties vandenyne), taiau iem dl emyninio klimato pus jos dengia ledas; Baltijos jros iaurs ryt pus dl mao druskingumo ir alto oro iem ula; Barenco jra tsiasi u poliarinio rato (1000-1500 km iaur nuo Baltijos jros), taiau jos pietvakarin dalis dl iltosios iaurs Atlanto srovs takos visus metus neula.

Vidutini platum vandenynuose pasitaiko ledkalni, kurie atskilo nuo Antarktidos ir Grenlandijos emynini ledyn. 80-90% ledkalnio trio yra po vandeniu.Piet vandenyne nuo Antarktidos atskilusi ledkalni pavirius plokias lyg stalas, j sienos vertikalios. Tokia forma aikinama tuo, kad ledkalniai atskyla nuo elfini ledyn, kuri pavirius plokias. Kartais pasitaiko miliniko dydio (50-120 km ilgio) ledkalni, vadinam ledo salomis.

Antarktidos elfinis ledynas

jura

iaurs Atlanto ledkalnis iaurs Atlanto ledkalniai yra kalno pavidalo (iki 70-100 m aukio), retai pasitaiko didesni nei vieno kvadratinio kilometro ploto. Jie atskyla nuo Grenlandijos ir Kanados arktini sal ledyn. V1 : V2 = 1 : H1 : H2 = 1 V - tris H - auktis . 7 . 3 . 7 Ledkalniai

Arkties ledyn tirpimasJr kelias per Arkt i Europos Azij yra 4000-5000 jrmyli trumpesnis nei plaukiant per Panamos arba Sueco kanalus.

Pasaulio visuomen susirpinusi dl Arkties vandenyno ledo spartaus tirpimo. Mokslininkai tai sieja su visuotiniu klimato atilimu. I palydov gautais duomenimis, ledu padengtas plotas 2007-2009 m., palyginti su 1979-2006 m., sumajo 25-40% (7.3.8). 2008 m. vasaros pabaigoje pirm kart per vis stebjimo laikotarp iaurs jr kelias tarp Atlanto ir Ramiojo vandenyno isilaisvino nuo led.

A 7 . 3 . 8 Arkties vandenynas i kosmoso

Mokslininkai prognozuoja, kad madaug nuo 2030 m. ledas Arkties vandenyne vasaromis kasmet itirps. Tai gali turti neigiam ekologini padarini: sumat bendras ems albedas ( 96 psl.), nes ledas atspindi Sauls spindulius, o vanduo juos sugeria (tai paspartint visuotin klimato atilim); prasidt daugiameio alo tirpimas Sibire ir Kanadoje. Dl to atmosfer patekt didiulis kiekis metano ir dar sustiprint iltnamio reikin, paskatint tolesn visuotin klimato atilim;

iaurs aigalis

mirtinas pavojus ikilt daugeliui Arkties gyvn ri (pvz., baltajam lokiui, ruoniams).vidutinis ledo kepurs dydis 1979-2000 metais ledo kepur 2008 metais 7 . 3 . 9 Arkties vandenyno padengimas ledu

pasikeist iaurs pusrutulio vandenyn srovi sistema ( 142 psl.), o tai sukelt katastrofini klimato pokyi ms planetoje - galt dingti Azijos musonai.

7.4 Vandenyno dugnasVandenyno dugno reljefas yra vairus (7.4.1). Skiriamos ios pagrindins jo formos: elfas (ang. shelf - lentyna) - seklus emyn pakrants ruoas, kurio gylis nuo 0 iki 200 m. elfo srityje dl didelio deguonies, viesos ir ilumos kiekio gausu jr gyvnijos ir augalijos. emyno laitas - staiga nuo 200 m iki 2000 m giljanti vandenyno dalis. laito sritys danai suskaidytos povandenini kanjon, kuriais smlio ir dumblo srautai nusda madaug 2000 m gylio duburiuose. iose vandenyno dugno srityse dl mao viesos ir deguonies kiekio gyvyb gerokai skurdesn. vandenyno guolis - didij vandenyn dugno dal uimantys beveik lygs (nuo 2000 iki 6000 m gylio) plotai. ia gyvybs labai maai. Tra keist ri vieiani uv, moliusk, kirmli, kalmar, nra augalijos. vandenyno vidurio kalnagbris - didelis ir platus paauktjimas vandenyno viduryje, ikils 2-3 km vir vandenyno guolio. Susidaro spredingo srityse ( 53 psl.). Iilgai kalnagbrio, per pat vidur, driekiasi siauras ir gilus riftinis slnis.

7 4 1 Vand n n dugrio'reljefasemyno laitas

* giliavanden iduba - siaura ir labai gili (7-11 km), nusidriekusi palei emyn o ar a sa ^ ' 4 virtines litosferos ploki grimzdimo srityje.

povandeninis ugnikalnis

vulkanin veikiantysis ugnikalnis W Sala X ^

vandenyno

vidurio kalnanhris

atolas

vandenyno guolis

emyno laitas - plotas 30 min. km 2 , 6% Vandenyno guolis - plotas 260 min. km 2 , 61% Giliavandens dubos - plotas 3 min. km 2 , 0,6% Povandeniniai kalnai - plotas 40 min. km 2 , 8% Kitos vandenyno dalys - 24,4%

giliavanden duba

7.5 Vandens judjimas Pasauliniame vandenyneVanduo Pasauliniame vandenyne nuolat juda. Skiriamos tokios judjimo formos: bangavimas, cunamiai ( 59 psl.), vandenyn srovs, vandens vertikalusis maiymasis, potvyniai ir atoslgiai.

BangavimasJr ir vandenyn pavirinio vandens bdingiausia judjimo forma yra bangavimas. Svarbiausia bangavimo prieastis - vir vandens puiantis vjas. Jo gsiai tarsi spaudia vandens paviri, todl prasideda bangavimas. Atviroje jroje vandens dalels bangoje horizontaliai beveik neslenka. Ms matomas bang riedjimas" yra tik impulso perdavimas. Pagrindiniai bangos matmenys yra auktis ir ilgis (7.5.2): bang auktis paprastai siekia 4-6 m, bet retkariais kyla ir 30 m aukio bang (prie Antarktidos krant, sukeltos Ramiojo vandenyno taifn) (7.5.1); ' 7 . 5 . 2 Bangos m a t m e n y s bangos ilgis ketera

Vjo greitis 14 m/s 22 m/s 28 m/s 35 m/s

Bangos auktis 6,4 m 10,7 m 13,7 m 21,0 m

7 . 5 . 1 Bangos aukio priklausomyb n u o vjo greiio

bangos daniausiai bna 100-250 m ilgio.

Bangos greiiu vadinamas atstumas, kur bangos ketera nuslenka per sekund (paprastai 8-15 m/s). Puiant stipriam vjui, bang keteros lta, nuo j atitrksta purslai. Vjui nurimus, dar kur laik ilieka vandens paviriaus ribjimas ir lktos ilgos bangos. Leidiantis gilyn, bangavimas silpnja ir 200 m gylyje jau beveik nejuntamas. Prie kranto bangos papd velkasi dugnu, dl to ketera ilinksta priek ir lta - susidaro pakrants goa. Norint apsaugoti uostus ir jacht prieplaukas nuo bang, i akmens ir betono rengiami bangolauiai.

vandens daleli judjimas ratu

vandens daleli judjimas elipse

ltanti bangos ketera

Potvyniai ir atoslgiai 7.5.3 Potvynius ir atoslgius sukelia Mnulio ir ems trauka

Prie krant matomi periodiki vandens lygio pakilimai ir nusileidimai vadinami potvyniais ir atoslgiais. Potvynius ir atoslgius sukelia Mnulio ir Sauls trauka (7.5.3). Mnulio trauka yra madaug dvigubai didesn u Sauls trauk, todl potvyniai visada vyksta tik Mnul atgrtoje ems pusje. Dl icentrins jgos vandenyn pavirius pakyla ir prieingoje ems pusje. emei sukantis aplink savo a, potvynio bangos slenka i ryt vakarus ir per par apeina ems rutul; Per pilnat ir jaunat Saul ir Mnulis atsiduria vienoje tiesje su eme, j traukos jgos susideda ir sukelia auktus potvynius. Tokie potvyniai vadinami siziginiais.

siziginis potvynis

Mnulio^ traukos jga

o1

A

kvadratrinis potvynis O sausas g i e d r a s oras

Hi

aukto ' slgio ' sritis

2

N i , emo slgio sritis

ilto v a n d e n s s l u o k s n i s

Indonezija

kylantis altas gelmi vanduo

Piet Amerika

Vandens cirkuliacija El Ninjo metaisKart per 3 - 4 metus vyksta vadinamasis El Ninjo reikinys. Jis trunka madaug tris mnesius. Tuo metu pasatai Ramiajame vandenyne susilpnja ir net pakeiia savo krypt. prastai vakarus srovi genamas pavirinis iltas vanduo apsigria ir pradeda plsti rytus. Dl to susilpnja ir visai sustoja altoji Peru (Humbolto) srov. Rytin Ramiojo vandenyno dalis yla, o prie Australijos ir Indonezijos krant vandens temperatra sumaja. El Ninjo (isp. El Nino - berniukas" arba vaikas") - neprastas Ramiojo vandenyno pusiaujo zonos srovi pasikeitimas.n e b d i n g a i didelis

ZF= 1giedra s a u s a s oras

^j^kri^kiekis

El Ninjo poveikis klimatuiiuo metu El Ninjo yra pripaintas viena i or kaitos varomj jg. El Ninjo metais bna dideli klimato anomalij: sausros Indonezijoje, Filipinuose ir Australijos rytuose, liets Peru pakrants dykumose. io reikinio poveikis klimatui neapsiriboja Ramiojo vandenyno regionu - anomalins sausros El Ninjo veikimo metu arba i karto po jo bna Brazilijoje, Piet Afrikoje. Ypa smarkios litys, susijusios su iuo reikiniu, pasitaiko Piet Amerikoje, jos sukelia didiulius potvynius, nuoliauas, derliaus praradim bei didiulius sugriovimus. Sausra Tailande ir potvynis Kalifornijos valstijoje (JAV)

Golfo srovViena i galingiausi pasaulyje Golfo srov yra iaurs Atlanto iedins srovi sistemos dalis. Jos pradia galima laikyti Gvinjos lankos pusiaujo vandenis. Dl pasat ia susidaro Pietin pusiaujo srov, kuri kerta Atlanto vandenyn, srva iilgai Piet Amerikos iaurs ryt krant ir patenka Karib jr, o i jos Meksikos lank. Per Floridos ssiaur vl pasiekusi vandenyn ir susiliejusi su iaurine pusiaujo srove, ji jau vadinama Golfo srove. Veikiama Koriolio jgos i srov plsta palei iaurs Amerikos ryt krantus (pamau toldama nuo j), kol susiduria su altja Labradoro srove, kuri nukreipia Golfo srov toliau rytus. Vandenyno viduryje ji isiakoja iaurs Atlanto srov ( t ) ir Azor srov. Priartjusi prie Afrikos krant, Azoro srov maitina pietus tekani altj Kanar srov. Prie aliojo Kyulio sal Kanar srov pasuka vakarus ir netrukus susilieja su iaurine pusiaujo srove - srovi iedas usidaro. IAURS AMERIKA ^aujo srov AFRIKA AzorSr

IAURS AMERIKA EUROPA

prastin Golfo srovs cirkuliacija glas vanduo virsta jros ledu

iaurs Atlante atvsusi srov virsta gilumine srove ir grta piet platumas. Toks pavirini ir gilumini srovi judjimas primena darn konvejerio" darb. Mokslininkai pastebi, kad

pavirine iltoji srov sunkus, druskingas v a n d u o grimzta ^ gilumin srov

tirpstantys Grenlandijos ledynai gali sutrikdyti io konvejerio" darb. Tirpstantis vanduo yra glas ir lengvas. Jis maiosi su sunkesniu Golfo srovs vandeniu. Jeigu tirpstanio glo vandens vis daugs, bus sutrikdytas pavirinio srovs sluoksnio didel glo vandens prietaka i tirpstani ledyn vandens grimzdimas, o tai gali visikai sustabdyti sios" gilumins darym. grtamosusisrov arba srovs

Visuotinio klimato atilimo sutrikdyta Golfo srovs cirkuliacija

Dl to Golfo

pavirin iltoji srov lengvas glas vanduo maiosi su druskingu, vanduo negrimzta nyksta gilumin srovaltas ir d r u s k i n gas as vanduo iltas, m a i a u druskingas vanduo glas vanduo -

gali smarkiai susilpnti

visikai nustoti tekjusi. Tokie yms pokyiai gresia katastrofiniam klimato atalimui Europoje.

>

sunkus vanduo

f

lengvas vanduo

7.6 Pasaulinio vandenyno itekliaiPasaulinio vandenyno gamtos iteklius galima skirti penkias grupes:Mokslininkai teigia, kad apie tai, kas dedasi vandenynuose, inome nedaug. I vis gyvybs form, egzistuojani Pasauliniame vandenyne, tik 1 proc. yra tinkamai identifikuotas ir itirtas. Net ir emlapius isamesnius turime Mnulio, o ne vandenyn dugno.

jros vanduo; jros vandenyje itirp cheminiai elementai; biologiniai itekliai;

jros dugno ir gelmi mineraliniai itekliai; energijos itekliai

Biologiniai itekliaiPasaulinio vandenyno biologiniai itekliai miliniki. Apskaiiuota, kad, juos racionaliai naudojant, galima bt imaitinti apie 30 mlrd. moni. Beveik visi vandenyn ir jr organizmai priklauso penkioms grupms: uvys; viagyviai (pvz., krevets, krabai, omarai); moliuskai (pvz., austrs, midijos, kalmarai); jr induoliai (banginiai, ruoniai); dumbliai (jr kopstai).

Koral rifai vadinami vandenyn atogr mikais". Juose gyvena 25% vis uv ri. Tai beveik dviej milijon gyvn ir augal buvein. Koral rifai ir j prieigos maitina 1 mlrd. moni ir teikia 30 mlrd. doleri peln per metus.

Daugiausia organizm yra paviriniame 100 m sluoksnyje, kur pakanka viesos (btina slyga dumbliams ir fitoplanktonui, kurie yra vairi jr gyvn maistas). Didiausia gyvj organizm vairov ir j biomas yra emyno elfe. Nuo pusiaujo aigali link gyvj organizm rin vairov Pasauliniame vandenyne maja, bet biomas auga. Mat altesniuose vandenyse itirp daugiau deguonies ( 7.3), be to, altosiose platumose vanduo maiosi intensyviau nei iltosiose platumose. Pastaraisiais deimtmeiais dl per didelio uv sugavimo j kiekis kai kuriose Pasaulinio vandenyno vietose labai sumajo. Grsmingai sumajo ir kai kuri bangini ri skaiius. Siekiant atkurti paeist ekologin pusiausvyr: alims stengiamasi nustatyti vejybos kvotas, daugelyje ali vesti reikalavimai vej tinklams; vestas bangini gaudymo moratoriumas (taiau Norvegija ir Islandija jo nepaiso).Ekonomin zona Atviri vandenys

Siekiant apsaugoti uv populiacij reikalaujama, kad vej tinkl akys turi bti didels (didesns nei 10 cm), kad mailius ir dar ne visai uaugusios uvys galt iplaukti i tinkl.

7.6.1 Vandenyno itekli naudojimas

Teritorija iki 12 jm priklauso pakrants valstybms. Usienio valstybi laivai gali plaukioti tik taikiais tikslais.

Teritorijos iki 200 jm (su elfu iki 350 jm) itekliais naudojasi pakrants valstybs. Nra politinio suvereniteto. Laisva laivyba ir lktuv skrydiai.

Likusi vandenyn teritorija. Itekliai priklauso visai monijai. Tarptautiniu susitarimu valdoma itekli gavyba.

Jros dugno ir gelmi mineraliniai itekliaiPasauliniame vandenyne itirp apie 10 min. t aukso ir 500 min. t sidabro, taiau juos igauti yra nepaprastai sudtinga (reikt apdoroti praktikai vis vandenyn vanden).

Senkant naudingosioms ikasenoms sausumoje, kaskart didesn reikm gyja Pasaulinio vandenyno mineraliniai itekliai. iuo metu vis daugiau naudingj ikasen igaunama i jr ir vandenyn podugnio. Dl didelio gylio igauti jas i vandenyn guolio kol kas nenaudinga. Skiriamos trys Pasaulinio vandenyno naudingj ikasen grups. Vandenyn ir jr dugne esanios naudingosios ikasenos - statybins mediagos (klintis), fosforitai, geleies ir mangano konkrecijos (7.6.2). Vandenyn ir jr podugnio uolienose esanios naudingosios ikasenos - didiausi reikm turi naftos ir gamtini duj gavyba jr ir vandenyn elfe: ia yra apie tredal vis naftos ir gamtini duj atsarg, igaunama apie ketvirtadal j pasaulio gavybos; naftai ir dujoms siurbti rengiamos grimo platformos yra tvirtinamos prie jros dugno; daugiausia naftos ir gamtini duj igaunama i Pers, Gvinjos, Meksikos lank, iaurs jros dugno.

7.6.2 Mangano konkrecija

Pakrani naudingj ikasen klodai: jie susidar i bang ir srovi iardyt krant arba i upi jr atplukdyt nemen; prie kranto esantys naudingj ikasen telkiniai paprastai kasami naudojant nuoulnias achtas, vedanias nuo kranto elfo gelmes;

Pastaruoju metu vis daniau siloma kai kuriems Pasaulinio vandenyn plotams suteikti apsaugos status.

povandenin akmens angli kasyba labiausiai ipltota Japonijoje (30% angli gavybos alyje); reikmingiausi povandeniniai geleies rdos telkiniai eksploatuojami Niufaundlando salos pakrantje (Kanada); i pakrani klod igaunamos vario ir nikelio rdos (Kanada, Hadsono lanka), alavas (Komvalo pusiasalis, Anglija), gyvsidabris (Egjo jros elfas, Turkija).

Jros vandenyje itirp cheminiai elementaiKubiniame metre jros vandens yra apie 35 kg kietj mediag. Taiau tik 16 i 70 jros vandenyje itirpusi chemini element turi didesn nei 1 g/m 3 koncentracij. I jros vandens igaunama apie tredal pasaulyje suvartojamos valgomosios druskos, 80% bromo, 40% magnio. Daugumos chemini element koncentracija jros vandenyje per maa, kad j gavyba bt naudinga.

Energijos itekliaiJros vanduo glinamas specialiuose renginiuose. Jros vandens glinimo renginiai yra gana brangs, todl juos naudinga statyti tose turtingose alyse, kurios labai stokoja glo vandens (pvz., Pers lankos alyse). iuo metu pasaulyje veikia daugiau kaip deimt tkstani druskingo jros vandens gIinimo rengini. Manoma, kad ateityje j vis daugs. 7 . 6 . 3 Vandens g l i n i m o renginys

Vandenyn energijos itekliai miliniki, taiau jie kol kas beveik nenaudojami. Skiriami keturi vandenyn ir jr energijos altiniai: potvyni ir atoslgi energija (iuo metu tai daugiausia naudojamas vandenyn energijos altinis (- 7.5); pakrani bang energija; vandenyn srovi energija; vandens temperatros skirtumo tarp pavirini ir gilumini vanden energija.

BP naftos platformos avarija Meksikos lankojeSprogimas naftos platformoje2010 m. balandio 20 d. kompanijai (British Petroleum") vybos platformoje Deep Water Horizon" BP priklausanioje naftos gavyko

sprogimas. J veikiausiai sukl metano nuotkis. Grinys, i kurio nafta m vertis jr, yra Meksikos lankoje, 1525 m gylyje, 64 km pietryius nuo Misisips ioi. uvo 11 moni, 17 buvo sueista. Platforma nuskendo po dviej dien nuo sprogimo.

Avarijai likviduoti sutelktos didiuls BP kompanijos, JAV pakrani apsaugos tarnybos pareign, JAV nacionalins gvardijos kari, pakrani gyventoj pajgos, savanori - i viso daugiau kaip 85 tkst. moni. Meksikos lankoje gelbjimo darbus sijung 500 laiv gulos. Netgi m a vejybini laiv savininkai prisidjo - stat utvaras, kuriomis buvo stabdomas naftos dmi sklidimas kranto link. vejams u darb mokjo avarijos kaltinink - kompanija BP. Taip naftos gigantas stengsi sumainti pakrani gyventoj pasipiktinim, nes, vykus nelaimei, vejyba iuose vandenyse udrausta, o vejai liko be darbo.

PadariniaiPer i avarij vyko didiausias iki iol technogeninis naftos isiliejimas atviroje jroje. Katastrofa padar milinik a l penkiose Meksikos lankos pakrants valstijose klestintiems turizmo, vejybos ir naftos pramons sektoriams. Sustabdyti besiveriani naft, nepaprastai didelmis pastangomis ir pritaikius paius vairiausius bdus, pavyko tik po 87 dien. Per t laik Meksikos lank isiliejo 4,9 mln. bareli (apie 800 mln. litr) naftos. Jeigu BP bt pripainta kalta dl aplaidumo eksploatuojant grin Meksikos lankoje, jai tekt sumokti 17,6 mlrd. doleri baud. Kompanija steig 20 mlrd. dolerifond, i kurio bus mokamos kompensacijos nukentjusiems asmenims ir verslo monms. Naftos platformos privalo turti apsauginius votuvus, vadinamus sprogimo slopintuvais, kurie gali bti usklsti i platformos renginio, tai padaryti galima ir distancinio valdymo reimu. Deepwater Horizon" neturjo renginio, kuris automatikai bt uslopins grin ir padjs ivengti katastrofik padarini.

Materialin ala Sugadinta ir nuskendo naftos platforma. Isiliejusi nafta vietomis padeng 1500 km 2 plot (palyginimui: Jonikio rajono plotas 1153 km 2 arba Lietuvos administracini rajon vidutinis plotas - 1484 km 2 ). Ileisti 8 mlrd. doleri avarijai likviduoti

1981 m. Klaipdoje i prakiurdyto laivo Glob Assimi" tank itekjo apie 16 tkst. ton mazuto. Buvo utertas Lietuvos pajris iki pat Latvijos. Valymo darbai vyko apie 6 mnesius. Iveta apie 0,5 mln. ton uterto pajrio smlio. Grinys galutinai usandarintas tik po 153 dien nuo katastrofos pradios.

ir naftai surinkti. JAV nacionalin vandenyn ir atmosferos tyrim valdyba iki 2010 m. pabaigos dar nebuvo vertinusi alos gamtai, poveikio Meksikos lankos valstybms.

Ekologin ala Utertas Meksikos lankos vanduo. Uterta penki valstij pakrant. Nukentjo 400 gyvn ri, i j 40 - jros induoliai.

Padarytos klaidos Nepatikima grinio konstrukcijos sistema - BP neturjo gauti leidimo platformai statyti. Naftos grinys - seismikai aktyvioje tektonini li srityje.

Naftos platformos privalo turti apsauginius votuvus, vadinamus sprogimo slopintuvais, kurie gali bti usklsti i platformos renginio, tai padaryti galima ir distancinio valdymo reimu. ,,Deepwater automatikai bt uslopins grin ir padjs ivengti katastrofik padarini. Horizon" neturjo renginio, kuris

Naftos platforma plduriuoja ikelta 1525 m vir jros du gno, t.y. i pavojingai didelio gylio giluminio grinio nafta vamzdiu pumpuojama platformos talpykl. Q Davikliai, gaunantys informacij apie avarij ir persiuniantys j ugnies slopinimo rengin ar akustin programos kontrols sistem. Q I naftos platformos siuniamas ugnies slopintuv jungiantis signalas.

Ugnies slopintuvas: didelis votuvas, slopinantis naftos tekjim avarijos atveju. Q Akustin kontrols sistema i ugnies slopinimo sistemos renginio siunia nelaims signalus laiv.

Socialin ir ekonomin ala uvo naftos platformoje dirb mons. Sutrikdytas turizmo sektoriaus darbas. vejai neteko darbo. Nuo paskelbto po avarijos moratoriumo, kuriuo draudiama Meksikos lankos elfe daryti naftos grinius daugiau nei 152 m gylyje, nukentjo kitos naft igaunanios bendrovs.

7.7 Pasaulinio vandenyno taraPasaulinio vandenyno tara - viena i didiausi visuotini ekologini problem.

Taros altiniai Ups - vienas i didiausi vandenyn taros altini, {tekdamos j jras ir vandenynus jos atnea daug kenksming mediag: tr liekan (nitrat ir fosfat), pesticid (insekticid ir herbicid), pramonini nuotek. Nafta - pavojingiausias vandenyn ir jr taros altinis. Daugiau kaip 80% vandenyn taros altini patenka i sausumos.

7 . 7 . 1 Utertas papldimys Ganoje

Naftos jros vanden patenka, kai ji igaunama ir gabenama. Katastrofini padarini turi tanklaivi avarijos, kai jr iteka tkstaniai ton naftos. Dl to, kad tanklaiviai danai ilieja i trium vanden su naftos likuiais, vandenyn kasmet patenka 2-3 min. t naftos.

Jungtini Taut duomenimis, 60% pasaulio gyvent o j - d a u g i a u nei ms planetoje j buvo 1960 m. gyvena iki 60 km atstumu nuo kranto.

Tiesiogins pramonins ir buitins nuotekos jras ir vandenynus. Buitins atliekos (iukls) patenka vandenynus ir jras i pakrani miest ir laiv, j taip pat atnea ups. Milijonai iukli, plukdomos srovi, nukeliauja tkstanius kilometr ir bangos jas imeta krant. Kenksmingos mediagos i rkstani kamin ir automobili imetamosios dujos kaupiasi ore ir ikrinta rgiaisiais lietumis.

7 . 7 . 2 Vandenyno taros altiniai

pramon

didmiestis

teralai i laiv sunkieji metalai deginimo jroje teralai

nafta ir jos produktai pramonins atliekos tros, pesticidai, srutos

nuotekos dugno gilinimo darb atliekos

Jr ir vandenyn taros {rodymaiDaugelyje pasaulio viet nuotekos Pasaulin vandenyn patenka ne pilnai arba visikai nevalytos. Pavyzdiui, 80% Viduremio jr i pakrani miest patenkani nuotek yra neivalytos.

Tyrimai iaurs jroje parod, kad apie 65% ten aptikt teral atne ups, dar 25% pateko i atmosferos (i j - 7000 t vino i automobili imetamj duj), 9% - naftos atliekos i laiv ir dar 1% - tiesiogins nuotekos. J jr isiliejusi nafta vandens paviriuje sudaro plon plvel, kuri labai kenksminga visiems gyviesiems organizmams. Pastaruoju metu naftos plvel dengia apie tredal Pasaulinio vandenyno ploto. Bang atnetos iukls ir naftos plvel smarkiai uteria papldimius. Dl pakrantse kurt pramons moni, dideli miest uost priekrants vanduo utertas gerokai daugiau negu atvirame vandenyne. Povandenins nuotraukos i dviej itin dideli nuotek imetimo viet - Los AndeIo (JAV) ir Marselio (Pranczija) - patvirtino teral sukelt masin gyvj organizm t. Dl lto vandens atsinaujinimo labai utertos Europos vidins jros, ypa Viduremio ir Baltija.

Kas valand jras ir vandenynus patenka 675 tonos teral, teigia jr apsaugos organizacija Oceana". Madaug 50% io kiekio sudaro plastikai. Nuo Kalifornijos iki Havaj driekiasi vidurio Europos dydio teral dm.

Jr ir vandenyn taros padariniai Naftos plvel labai kenksminga jriniams paukiams. Nafta prilimpa prie plunksn, todl jie negali skraidyti ir va nuo bado ir persialdymo. Be to, naftos plvel nepraleidia gilyn deguonies, tad va planktonas - svarbiausias uv maistas. Daugelio vanden patekusi teral, pvz., plastiko, nesuardo mikroorganizmai, todl teralai kaupiasi Pasauliniame vandenyne. Milijonai pauki ir induoli kasmet va, surij polietileno maieli. Itin nuo to kenia jriniai vliai. Uterimas nutekamaisiais vandenimis kartais sukelia vandens ydjim, nes per daug priauga dumbli ir fitoplanktono. Paskui dumbliai va ir yra. Tai skatina daugintis bakterijas, sunaudojanias gyvybikai svarb deguon. Utertam vandeniui itin jautrs koralai. Vis didjantis atogr vanden utertumas gresia j kolonij rifams. Padanjo jr