L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

MOKSLO L IETUVA 2003 m. spalio 9�22 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 17 (285)

7, 9 p. 8 p. 14-15 p.

Atominë

energetika

politiniøvëjø

pagairëje

Nobeliopremijos

laureatasþoresas

alferovas

Jûros liga,

turtinanti

Lietuvos

mokslà

2, 20 p. 5 p.

APTARTAPASAULINIO

VANDENYNOTYRIMØRAIDA

ATSAKOMYBË

UÞ ATEITIES

INTELEKTÀ

Esu tikras, kad Europos ateitis �stipriø maþø tautø rankose (1)Mûsø paðnekovas � Latvijos mokslø akademijos prezidentas akad. Janis STRADINIS (Stradinð). Gruo-

dþio mënesá jis minës garbingà savo gyvenimo jubiliejø � 70-metá. Ta proga darytas ir keliø pokalbiø su þy-miuoju mokslininku ciklas, kurá spausdinti pradedame jau spalá. Pretekstà suteikë Rygoje spalio 13�15 d. vyk-sianti Baltijos valstybiø mokslo istorikø ir filosofø konferencija, kurios metu Latvijos, Estijos ir Lietuvos moksloistorikai sveikins garbingà jubiliatà. Savo ruoþtu ir Mokslo Lietuva prisideda prie ðiø sveikinimø.

Mindaugo dëka tapoLatvijos MA prezidentuGerbiamasis Prezidente, malonu

vël Jus matyti Lietuvoje, mûsø senaja-me Vilniuje. Jei atvirai, tai kartais ið-girstu sakant: Kaip gaila, kad Lietu-voje mes neturime tokios asmenybëskaip latviø Janis Stradinis. Kà á taiatsakytumëte?

Kà atsakyèiau? Ðtai kà pasaky-siu. Mûsø Stradiniø ðeima, mano të-vas, senelis, moèiutë ir kiti protëviai,kilæ ið Sëlonijos, Sëlos þemës. Tai Lat-vijos ir Lietuvos paribys, kurá Min-daugas, Lietuvos karalius, 1261 m.padovanojo Livonijos ordinui.

Gal viskas iðëjo á gera, juk atidavë

ar padovanojo aukðtesnës europietiðkoskultûros istorijos subjektui? Kitaip sa-kant, aukðtesnës civilizacijos dariniui.

Ne. Kita vertus tai labai sudëtingasklausimas. Ásivaizduokite, kad ðiosMindaugo dovanos Livonijos ordinuinebûtø � kas tada? Mes visi ið to pari-bio kilæ ðiandien bûtume lietuviai, nesvisa sëliø gentis bûtø patekusi á Lietu-vos Didþiosios Kunigaikðtystës sudëtá.Pasirodo, jog Mindaugo dovanos, Livo-nijos ordino ir vokieèiø dëka mes, së-liø palikuonys, tapome latviø tautos da-limi. Tik todël ir galëjau tapti Latvijosmokslø akademijos prezidentu. JeiguMindaugo dovanos nebûtø buvæ, tai galdabar bûèiau Lietuvos mokslø akade-mijos prezidentas. (Juokiasi.)

Mûsø laikø Janusas turibûti keturveidis

Taigi likimo siûlai Mindaugo ran-kose? Ar akademikas J. Stradinis la-bai apgailestauja, kad viskas pakrypotokia linkme?

Að asmeniðkai nesigailiu, kad pri-klausau latviø tautai, kuri gal ir nëratokia didelë kaip lietuviø tauta...

O taip, lietuviø tauta � labai didelë.Lietuviø tauta didesnë uþ latviø ir

daug didesnë jos istorija. Manau, kaddël to Lietuva turi didelës stiprybës, la-bai tvirtas ir gilias ðaknis. Mes, latviai,to neturime. Mes esame, galima pasa-kyti, gerokai maiðyto kraujo tauta. Bet

Nukelta á 4-5 p.

Atsinaujina aukðèiausios ða-lies mokslo institucijos: rugsëjo9 d. Lietuvos mokslo akademijaiðsirinko naujà prezidentà � aka-demikà Zenonà Rokø Rudzikà, orugsëjo 11 d. Lietuvos Respubli-kos Seimas patvirtino naujos su-dëties Lietuvos mokslo tarybàbei jos vadovus. Lietuvos Res-publikos Vyriausybës teikimupirmininku patvirtintas VilniausUniversiteto Organinës chemijoskatedros prof. Eugenijus Butkus,o pavaduotoja � Lietuvos istori-jos instituto vyriausioji mokslo

Eugenijus Butkus �naujas Lietuvosmokslo tarybos

pirmininkasdarbuotoja doc. habil. dr. IngëLukðaitë.

Rugsëjo 22 d. vyko pirmasis nau-jos kadencijos Mokslo tarybos posë-dis. Já pradëjo senosios kadencijos pir-mininkas prof. Kæstutis Makariûnas,paþymëjæs, jog perduoda estafetæ VIkadencijos Tarybai. K. Makariûno va-dovaujamai V kadencijos tarybai tekopadirbëti beveik dvigubai ilgiau, negubuvo numatyta � 3 metus ir 8 mëne-sius. Keitësi Lietuvos mokslo tarybosnuostatos, ilgokai uþtruko diskusijosdël Tarybos formavimo principø. Tai-gi ligi ðiol dirbusios sudëties Tarybai te-ko dirbti gana karðtø diskusijø sàlygo-mis. Oponentai pasidalino tarsi á dvi

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Nukelta á 10-11 p.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus

Apie dabarties sàsajas su karaliaus Mindaugo laikø Lietuva diskutuoja istorikas prof. Edvardas Gudavièiusir Latvijos mokslø akademijos prezidentas prof. Janis Stradinis

2 2003 m. spalio 9 d. Nr. 17 (285)

DIDÞIOJI UNIVERSITETØ CHARTIJA:ATSAKOMYBË UÞ ATEITIES INTELEKTÀ

Prof. Alvydas PUMPUTIS,

Lietuvos teisës universitetorektorius

Didþiosios universitetø Char-tijos 15-øjø metiniø minëjimo ið-kilmëse, kurios rugsëjo 16 d. bu-vo ðvenèiamos seniausiame Eu-ropoje Bolonijos universitete Ita-lijoje, Lietuvos teisës universite-tas prisijungë prie DidþiosiosUniversitetø Chartijos.

Pripaþinimas reiðkiaatsakomybæ

Ðiuo metu Europoje yra per2000 universitetø, prie DidþiosiosUniversitetø Chartijos prisijungæ425. Pakvietimas � tai universitetoávertinimo þenklas. Pasiraðyti ðá do-kumentà kasmet kvieèiami paþan-giausieji Europos ir pasaulio univer-sitetai, pasiekæ ryðkesniø poslinkiøsavo veikloje bei universitetiniamejudëjime.

Lietuvos teisës universitetas � tre-èioji Lietuvos aukðtoji mokykla, pasi-raðiusi Didþiàjà Universitetø Chartijà.Bolonijoje labai pagarbiai tariamianksèiau ðià Chartijà pasiraðiusiøjøVilniaus universiteto, Kauno techno-logijos universiteto bei ðiø universite-

tø rektoriø vardai.Universitetø vaidmuo besikei-

èianèioje ir besivienijanèioje Eu-ropos bendrijoje tampa vis reikð-mingesnis. Didþiosios universite-tø Chartijos signatarø ásitikinimu,Europos bendrijos ateitis dau-giausia priklauso nuo kultûrinio,mokslinio ir techninio tobulëjimo,vykstanèio kultûros, þiniø ir moks-liniø tyrimø centruose � universi-tetuose.

Universitetø uþdavinys � tarnau-ti visuomenei, mokslinant jaunàjàkartà, teikiant jai naujausias moks-lo þinias, pagrástas moksliniais tyri-mais, suvokiant, jog kultûrinæ, socia-linæ ir ekonominæ visuomenës ateitápirmiausia lems rimtos investicijos ámokslinius tyrimus ir nuolatiná vi-suomenës mokymà.

Universitetai prisiima atsakomy-bæ uþ ateinanèiø kartø ðvietimà irmokslinimà, uþ tai, kad studentai beiabsolventai, o per juos ir kiti visuo-menës nariai, iðmoktø gerbti didþi-

àsias pasaulio, gamtos ir gyvenimovertybes.

Europos universitetø vadovai,pasiraðæ Didþiàjà Chartijà, skelbiavisoms ðalims ir visoms tautomsðiuos fundamentinius principus,kurie visada tarnautø tikrajam uni-versitetø paðaukimui.

Didþiosios Universitetø Char-tijos pasiraðymas reiðkia universi-teto kaip Europos vieningos studi-jø erdvës partnerio pripaþinimà.Kaip ir versle, tai � universiteto pa-tikimumo pripaþinimas, kuris yranaudingas ne tik Lietuvos teisësuniversitetui, jo akademinei ben-druomenei, bet ir visam Lietuvosaukðtajam mokslui.

Patekti tarp didþiausiø, prestiþið-kiausiø ir seniausias tradicijas puo-selëjanèiø Europos universitetø � netik labai svarbi moralinë paskata irgarbinga privilegija, bet ir didþiulæatsakomybæ uþdedantis ápareigoji-mas. Visø pirma � uþ jaunàjà kartà,uþ jos intelekto galiø ugdymà, jun-giant naujausius ir paþangiausiusmokslo pasiekimus su studijomis.Universitetui, kaip institucijai, ku-rios reikðmë besivystanèioje visuo-

menëje nuolat didëja, perkeliama at-sakomybë uþ ateities progresà. Pasi-raðæs ðá dokumentà universitetas pri-siima didelius valstybës ir visuome-nës ateièiai reikðmingus bei garbin-gus ásipareigojimus.

Pagrindinë sëkmingosveiklos sàlyga �

universiteto autonomija

Pagrindinë universiteto paskirtis �ugdyti ir puoselëti kûrybinæ mintá. Okûrybinë mintis visada yra labai gleþ-na, jai tarpti reikia tinkamos aplinkos,kurioje bûtø saugomas dëstytojas, sau-gomas studento ir dëstytojo dialogas.Pagrindinës prielaidos, kurios skatinair puoselëja normalià universitetøveiklà, yra trys � universiteto atviru-mas visuomenei, konkurencingumasir autonomija. Bûtent autonomija � nekaip momentinis iðkovojimas arba lai-kina privilegija, bet kaip nuolatinë bû-sena. Didþiosios universitetø ChartijosPrieþiûros kolegijos prezidentas FabioRoversi-Monaco kvietë visø Chartijàpasiraðiusiøjø universitetø rektoriussaugoti ir puoselëti universitetø auto-nomijà kaip pagrindinæ sëkmingos

1. MOKSLEIVIØ IR STUDENTØ SKAIÈIUS ATSKIROSE VALSTYBËSE [1]

Eil.Nr. Valstybë Moksleiviø skaièius10000 gyventojø

(pagal 3 ISCED lygá)

Studentø skaièius10000 gyventojø

1

1. 1. 

2. 2. 

3. 3. 

4. 4. 5. 5. 6. 6.  7. 7. 8. 8.  9. 9. 

2

LietuvaLatvijaEstijaÐvedijaDanijaNorvegijaSuomijaPrancûzijaIspanija

7

290414381635441472580444302

9

390416395404361432543350466

[1] Dune M. Education in Europe. Key statistics 2000/01.� Statistics in focus.Population and social conditions. Theme 3 � 13/2003. Eurostat. European

Communities, 2003.

2. GYVENTOJAI PAGAL IÐSILAVINIMÀ [2]

Iðsilavinimas Ið viso 1000-iui gyventojøtenka turinèiøiðsilavinimà

2003 m.

Procentai

AukðtasisAukðtesnysisVidurinisPagrindinisPradinis

388 462594 862835 699460 996640 661

126193272150208

12,619,327,215,020,8

[2] Lietuvos statistikos departamentas, Ðvietimas 2002, Vilnius, 2003, p.13.

27,125,630,923,023,527,125,432,4

3. GYVENTOJØ UÞIMTUMAS [3] 2002 m.

[3] Franco A., Jouhette S., Labour force survey. Principal results 2002. EU andEFTA countries. � Statistics in focus. Population and social conditions. Theme 3-15/2003. Eurostat. European Communities, 2003. Franco A., Blöndal L., Labourforce survey. Principal rezults 2002. Accending countries. � Statistics in focus.

Population and social conditions. Theme 3-16/2003. Eurostat. EuropeanCommunities, 2003. Gyventojø uþimtumo tyrimø duomenys. Lietuvos statistikos

departamento tinklapis.http://www.std.lt/web/uploads/1049355886_gyventoju_uzimt.pdf (2003-09-29)

Eil.Nr.

Valstybë Uþimtumasþemës ûkyje,

proc.

Uþimtumaspramonëje,

statybose, proc.

17,315,36,52,53,25,54,12,6

LietuvaLatvijaEstija

ÐvedijaDanija

SuomijaPrancûzijaVokietija

Uþimtumaspaslaugø sferoje,

proc.

55,859,162,674,573,367,370,565,1

1. 1.2. 2.3. 3.4. 4.5. 5.6. 6.7. 7.8. 8.

universiteto veiklos sàlygà.Ar galëtume teigti, kad Lietuvos

universitetai turi visas sàlygas vykdy-ti savo misijà?

Kartais universitetai pavadinamitiesiog biudþetine ástaiga, ir jiemstaikomi tie patys poþymiai ir regla-mentai, kaip bet kokiai ástaigai ar or-ganizacijai, pamirðtant, kad univer-sitetai kuria didþiulá turtà � þinias, in-telektà, kurá verèiant finansiniu beidvasiniu turtu, turtëja visuomenë.

Bûtent ði universitetø misija Lie-tuvoje suvokta ne iki galo, o kartaisnet ásivaizduojama, jog studentø yraper daug, pernelyg didelis abiturien-tø procentas (kartais minima 80 arnet daugiau) ástoja á universitetus irt. t. Reikalas tas, kad procentinis ver-tinimas be palyginimo èia nieko ne-sako, nes tarp vidurines mokyklasbaigusio jaunimo yra visiðkai nesi-mokanèio. Pagaliau ir pats á univer-sitetus ástojusiøjø abiturientø kiekisyra tik tarpinis rodiklis. Pagal 3ISCED lygio moksleiviø (mokslei-viai, bebaigià vidurines mokyklas) irstudentø kieká 10000 gyventojø Lie-tuva atrodo gana prastai, nes jà ge-rokai lenkia Latvija, Estija, Ðvedija,Suomija ir kt.

Beje, ið pirmo þvilgsnio gali at-rodyti, kad ir èia viskas neblogai, nesLietuvoje 10000 gyventojø studentøyra daugiau negu Danijoje ir Pran-cûzijoje. Visgi mûsø ðalies universi-tetinio lavinimo tikslai yra kiti, Lie-tuvos ir minimø valstybiø gyventojøiðsilavinimo lygiai yra skirtingi. Vi-suomenës mokslinimo srityje Lietu-vai kol kas reikia atsikovoti praras-tas pozicijas.

Ar Lietuvos gyventojaiverti tik tiek?

Lietuvoje yra tik 12,6 proc. asme-nø su aukðtuoju iðsilavinimu (2 len-telë). Reikëtø nepamirðti ir to, kadbent pusës jø þinios yra pasenusios. To-dël ðiuolaikinëje darbo rinkoje realiaigali dalyvauti tik apie 6-7 proc. asme-nø, turinèiø aukðtàjá iðsilavinimà. Jei-gu Lietuvos universitetai pagal ðiuolai-kiðkas ir paklausias darbo rinkoje stu-dijø programas kasmet darbo rinkaiparengtø 12-15 tûkstanèiø specialistø,prireiktø ne vieno deðimtmeèio, kolðalyje bent 40�50 proc. visø gyventojøturëtø aukðtàjá iðsilavinimà.

Neávertinus to, Europos SàjungojeLietuvos gyventojams tektø tenkintis tik

Nukelta á 20 p.

Nuo

trau

kos

ið L

ietu

vos

teis

ës u

nive

rsite

to a

rchy

vø

Lietuvos teisës universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis pasiraðoDidþiàjà Universitetø Chartijà

Iðkilmingo posëdþio prezidiume Europos universitetø asociacijos prezidentas Eric�as Frament�as, Didþiosios UniversitetøChartijos Prieþiûros kolegijos prezidentas Fabio Roversi-Monaco, Bolonijos universiteto rektorius Pier�as Ugo Calzolari�s,

Didþiosios Universiteto Chartijos prieþiûros direktoriø tarybos prezidentas Kenneth�as Edwards�as

EUROPA IR MES

2003 m. spalio 9 d. Nr. 17 (285) 3

KTU MOKSLININKAI � AUKÐTØJØTECHNOLOGIJØ PLËTRAI

Tarp reikðmingiausiø ir per-spektyviausiø Lietuvos moksli-ninkø projektø, átrauktø á ðaliesAukðtøjø technologijø plëtros(ATP) programà 2003�2004 me-tams, yra KTU mokslininkø dar-bai. Supaþindiname su jø proble-matika.

Pagerës vieðoji informacija

VITMOS � taip sutrumpintai pa-vadintas vieðosios informacijos irtransporto mobiliø sprendimø pro-jektas. Jo vadovas doc. RimantasPlëðtys sakë, kad be KTU Informa-tikos fakulteto mokslininkø svarbiàATP problemà sprendþia grupë Vil-niaus ir Gedimino technikos univer-sitetø bei bendrovës Bitë GSM spe-cialistø. Programoje numatyta sukurtikroviniø ir transporto registravimo beisekimo sistemà, o taip pat internetovartus (portalà). Iðanalizavus pagrin-dines dar neiðnaudotas mobiliøjø ko-munikacijø galimybes � praneðimøperdavimà tiesiogiai asmeniui (o ne áfiksuotà vietà), multiterpës informaci-jos perdavimo ið duomenø saugyklø ámobilius telefonus ir kt. � padaryta ið-vada, kad transporto vieðosios infor-macijos ir transporto paslaugose tiks-linga taikyti mobilias komunikaci-jas, � paþymëjo docentas. Jo nuomo-ne, naujieji transporto vieðosios in-formacijos mobilûs interneto vartailabai padidins ðalies vieðøjø institu-cijø informaciniø baziø pasiekiamu-mà. R. Plëðèio teigimu, sukurtastransporto sistemø informacijos por-talas turëtø ágalinti bet kuriuo laikunustatyti ir stebëti transporto prie-monës ar krovinio vietà bei jø judë-jimà Lietuvoje ar uþ jos ribø bei vals-tybei atneðtø didelæ naudà. Tam pa-dës neseniai bendrovëje Bitë GSMákurta KTU Mobiliøjø sprendimø la-boratorija.

Aukðtosios technologijos �bûsto komfortui

Á savo kasdiená gyvenimà noriaipriimame technologijas, kurios pa-deda taupyti laikà, suteikia daugiaukomforto ir pakelia gyvenimo koky-bæ. Ðiuo metu asmeninis kompiute-ris tapo áprastu dalyku namuose, opo keleriø metø jau nieko neste-bins� kompiuterizuoti namai. Doc.Egidijus Kazanavièius supaþindinosu projektu Ateities bûstas. Tikslas �sukurti kompiuterinæ ateities bûsto sis-temà, parinkti árangà, suprojektuotilanksèià ir patogià sàsajà tarp varto-tojo ir kompiuterinës namo sistemos.Norima sukurti kompiuterinæ apskai-tos sistemà, kuri palengvintø atsiskai-tymus uþ komunalines paslaugas, pa-ruoðti ateities bûsto integruotø sistemøvisumà, uþtikrinanèià maksimalø gy-venimo sàlygø komfortà, � paþymëjoKTU Informatikos fakulteto deka-nas prof. Aleksandras Targamadzë.

Pasak projekto dalyviø, nesantpastate, bus galima paspaudus myg-tukà iðjungti visà apðvietimà ar ati-tinkamas elektros tinklo dalis, van-dens tiekimà, aktyvuoti signalizaci-jà (áskaitant langø kontrolæ), regu-liuoti patalpø apðvietimà valdant þa-liuzes arba uþuolaidas, priklausomainuo paros meto. Sujungus sistemà sutelefono tinklu, vartotojas telefonuar GSM ryðiu gali suþinoti matavimoprietaisø parodymus ir kontroliuotipastato apðildymà ar kitas techninesfunkcijas. Praneðimai apie avarinessituacijas (ásilauþimas, gaisras ir kt.)gali bûti automatiðkai perduodamiuþprogramuotais telefono numeriais(avarinëms tarnyboms, apsaugos fir-moms ir kt.). Telekomunikacijos

priemonëmis atskirose patalposebus galima reguliuoti ðildymà (galibûti pasirinkti ávairûs ðildymo reþi-mai � komfortinis, naktinis ir kt.) irvëdinimà. Ðios priemonës suteikiane tik komfortà, bet ir galimybæ su-taupyti ávairiø rûðiø energijos bei ku-ro, jos pagerintø þmoniø su fizine ne-galia integracijà á visuomenæ.

Tekstilininkai talkonkvieèia kompiuteriø

specialistusNuo seno lietuviai garsëja pui-

kiais tekstilës gaminiais. Nauja sri-

tis � techninë tekstilë. Lietuvos teks-tilës instituto direktorës dr. AuðrosAbraitienës duomenimis, ðios pa-kraipos darbai pasaulyje sparèiaivystosi, integruojant medþiagotyrosmokslà ir skaitinio modeliavimo in-formacines technologijas.

Drabuþiai, apsaugantys nuo ðau-namøjø ginklø, tarp asmeniniø ap-saugos priemoniø uþima ypatingàvietà � jie privalo sulaikyti dideliugreièiu (iki 850 m/s) skriejanèius kie-tus elementus, kuriø kinetinë ener-gija siekia iki 1600 J. Ðiø asmeninësapsaugos priemoniø projektavimasyra gana sudëtingas, nes reikia uþtik-rinti standartø reikalavimus atitin-kantá saugos lygá ir tuo paèiu sukurtikiek ámanoma lengvà, minkðtà ir pa-togø dëvëti gaminá. KTU specialis-tai bendraujant su tekstilininkais pa-siryþæ patobulinti neperðaunamøjøliemeniø gamybos technologijà. Pa-sak prof. Rimanto Barausko, kuria-mi modeliai ir jø tyrimo metodai, áver-tinantys labai dideles smûgines kulkos

deformacijas jai prasiskverbiant perdaugiasluoksná audiniø paketà, pake-to pramuðimà bei termomechaninæsàveikà. Skaièiuojamoji programinëáranga ágalina prognozuoti ið naujømedþiagø suprojektuotø balistiniø pa-ketø elgsenà ðovimo bandymø metu.Taip tikimasi sutrumpinti naujø gami-niø projektavimo ciklà, sumaþinti ðiuometu gaminamø balistinës apsaugosdrabuþiø savikainà.

Prof. R. Barauskas akcentavo,kad dideliø greièiø smûginiø apkro-vø kulkos poveiká apibûdinantis ba-listinis poveikis nëra pakankamai ge-rai modeliuojamas, panaudojant tu-

rimus skaitinius modelius. TodëlKTU specialistai pasiryþæ plëtoti tosproblematikos tyrimus bei padidin-ti Lietuvos tekstilës institute gamina-mø neperðaunamø liemeniø konku-rencingumà uþsienyje.

Precizinëms ilgiokalibravimo sistemomsProgramos vadovas KTU prof.

Saulius Kauðinis sakë, kad ATPprojekto Preciziniø ilgio kalibravimosistemø sukûrimas ir tyrimas (atlieka-mas kartu su PFI ir bendra Lietuvosir JAV ámone UAB Brown&Sharpe �Precizika) tikslas � didinti Lietuvospramonës tarptautiná konkurencin-gumà, atliepiant metrologiðkai su-sieto kalibravimo poreikius aukðtø-jø technologijø plëtros sferoje. Pro-fesorius paþymëjo, kad ilgio kalibra-vimas yra viena sudëtingiausiø fun-damentaliøjø problemø, su kuria su-siduria mokslas ir aukðtøjø techno-logijø pramonë. Sukurti racionaliasprecizinio ilgio kalibravimo sistemas

neámanoma be numatytos kalibravi-mo neapibrëþties uþtikrinimo. Tamreikia atlikti kruopðèià analizæ, su-kurti modelá, sukomplektuoti árangàdaugiaparametrinës ilgio matavimostebësenos duomenims apdoroti, ið-tirti dinaminio ilgio matavimo gali-mybes ir sukurti adekvaèius ilgio ka-libravimo proceso valdymo metodusir priemones. Kokybinis ir kiekybinisprecizinio ilgio kalibravimo procesodeterminantø apraðymas reikalaujasudëtingø matematiniø modeliø irskaitiniø metodø panaudojimo. Taipirmiausia pasakytina apie tempera-tûriniø, tampriøjø ir kontaktiniø de-formacijø átakos kalibravimo tikslu-mui ávertinimà, geometriniø, opti-niø, dinaminiø ir kt. paklaidø kom-pensavimà, matavimo signalø apdo-rojimà ir panaðiai.

Tautos sveikatinimui

Mûsø darbingumo didinimas, osusirgus � po ligos efektyvios reabi-litacijos priemonës � taip pat sietinossu moderniomis technologijomis.Vakarø valstybiø patirtis rodo, kadinvesticijos á ðià sritá didëja. Pavyz-dþiui, Didþiojoje Britanijoje bendrasporto ir laisvalaikio árangos apyvar-ta siekia apie 3 milijardus svarø ster-lingø per metus.

ATP projekto Þmogaus sveikati-nimo aukðtosios technologijos ir áran-ga vadovas KTU mokslo prorekto-rius prof. Vytautas Ostaðevièius tei-

gë, kad jis skiriamas þmogaus (ága-laus ar neágalaus) judëjimo ir kitosveiklos biomechanikos ir fiziologijostaikomiesiems tyrimams þmogausorganizmo funkciniø galimybiø plë-totës, kompensavimo ir atstatymo(reabilitacijos) metodams, technolo-gijoms ir priemonëms sukurti. Nau-jovës ypaè domina sporto specialis-tus bei trenerius. Tyrimai árodo, kadjei prieð startà pavyktø trimis laips-niais pakelti sportininko raumenø

temperatûrà, o po starto raumenisdeðimèia laipsniø atvësintume, jø jë-ga þenkliai padidëtø. Tam pasitar-naus Peltje (Jean Peltier) elementai(1834 m. ðis mokslininkas atrado,kad, tekant srovei pro du skirtingolaidumo puslaidininkius, prie vienoið jø ðiluma absorbuojama, o prie ki-to � iðskiriama). Buvo sukurti minia-tiûriniai termoelektriniai moduliai(TEM). Juos tobulina KTU Fiziki-nës elektronikos instituto specialis-tai, vadovaujant prof. Sigitui Tamu-levièiui. Jø kûriniai � efektyvûs prie-taisai, kurie tiesiog konvertuojaelektriná galingumà á ðiluminá (ma-þiausio gabaritiniai matmenys4x4x2,2 mm, o ðiluminis galingumassiekia 80W). Projekto vadovas pri-minë, kad Seulo olimpinëse þaidynë-se ðiam tikslui pasiekti JungtiniøAmerikos Valstijø sprinteriai prieðstartà buvo nardinami á statinæ su pa-ðildytu, o po varþybø su atauðintuvandeniu�

KTU chemikai (grupës vadovasprof. Algirdas Þemaitaitis) ið naujø me-dþiagø sukûrë labai lengvas olimpinesbaidaræ ir kanojà. Á baidaræ ámontavusárenginius, matuojanèius greitá, apkro-và bei sportininko biomedicininius pa-rametrus, gauname gerus rezultatus.Ðiuos duomenis galëtø matyti ne tiksportininkas, bet ir pasitelkæs bevielá ry-ðá vertinti toliau esantis treneris, galin-tis koordinuoti auklëtinio treniruotëstempus. Tokià árangà bûtø galima pri-taikyti kitoms sporto ðakoms: dar áma-noma patobulinti ir dviratá, ir beisbololazdà... O paprastai tariant, norime su-kurti ir patobulinti metodus bei prie-mones, leidþianèias ávertinti ir mode-liuoti biomechanines ir fiziologinesþmogaus bûsenas. Kitas þingsnis � su-kurti poveikio þmogui bei jo funkcijøatstatymo, plëtojimo ir kompensavi-mo metodus bei priemones. Tam pa-dës neseniai KTU, KMU ir LKKAásteigtas konsorciumas � trys aukðto-sios mokyklos kartu kuria inovaci-nius projektus bei sporto árenginius.Kadangi á ATP programø vykdymo ta-rybas pakviesti ðalies Olimpinio irSporto komitetø vadovai, tikimasi, su-kurta nauja áranga pirmiausia bus ið-bandoma nacionalinëse rinktinëse,pasieks sporto organizacijas, bus ieð-koma rinkø uþsienyje � paþymëjoprofesorius. Ðie pasiekimai padës irneágaliems þmonëms bei juos gydan-tiems medikams.

Prof. V. Ostaðevièius ásitikinæs,kad Aukðtøjø technologijø tyrimaibei kaip jø rezultatas sukurta mo-derni áranga, be abejo, padidinsLietuvos pramonës konkurencin-gumà Europos Sàjungos rinkoserdvëje.

Vilius MisevièiusKTU atstovas mokslo spaudai

KTU inþinerinës mechanikos katedros prof. Saulius Kauðinis

Ið kairës: doc. Rimantas Plëðtys, doc. Egidijus Kazanavièius, prof. Rimantas Barauskas, prof. Aleksandras Targamadzë

PUSLAIDININKIØ FIZIKOSINSTITUTAS

Puslaidininkiø fizikos institutas skelbia konkursà uþimti ðias etatinesvietas:

vyriausiojo mokslo darbuotojo � 1 vieta,vyresniojo mokslo darbuotojo � 1 vieta.

Praðymus ir dokumentus direktoriaus vardu mënesá po paskelbimo die-nos priima instituto mokslinis sekretorius adresu: A.Goðtauto g. 11, LT-2600 Vilnius, tel. (8~5)261 98 21.

Direktorius

NAUJOVËS

4 2003 m. spalio 9 d. Nr. 17 (285)

Esu tikras, kad Europos ateitis �stipriø maþø tautø rankose (1)

taip pat labai gera tauta ir að visai ne-sigailiu, kad esu latvis. Niekada neban-dþiau iðsiþadëti savo tautos. Kiek jëgosleido, visada stengiausi dirbti, pirmiau-sia � savo tautai, latviams, taip pat irmokslui. Þinoma, visada á ðiuos daly-kus stengiausi paþvelgti plaèiau, todëlkiek ástengdamas rûpinausi, kad bûtøstiprinami Latvijos mokslo ryðiai suávairiø ðaliø mokslu, pirmiausia � sukaimyniniø valstybiø.

Mes kaip tas dviveidis mitinis Ja-nusas turime þiûrëti á Ðiauræ, t. y. áEstijà, ir á pietus, kitaip tariant, á Lie-tuvà.

O á rytus ir vakarus ar neturëtøLatvija þvelgti? Tad gal mûsø dienø Ja-nusas turëtø bûti keturveidis? Dviejøveidø jam aiðkiai jau per maþa.

Visiðkai teisingai. Nuo Latvijos ávakarus � Baltijos jûra ir Lietuva.Kai bus baigta automagistralë ViaBaltica, susisiekimas tarp mûsø vals-tybiø dar labiau pagerës, bet Lenki-jos keliais vaþiuoti vis dar labai pa-vojinga. Per paskutiná Sëlijos kon-gresà ðiais metais buvo kalbama, kad2002 m. Lietuva gavo ið Europos Sà-jungos fondø 60 mln. eurø savo ke-liams restruktûrizuoti, o Latvija ga-vo 6 mln. eurø. Taigi Lietuva gavodeðimteriopai daugiau. Mes nepyks-tame ir nepavydime, nes Lietuvoskeliai � tai ir Latvijos keliai á Euro-pà. Ið tiesø kito kelio latviai á Euro-pà neturi � tik per Lietuvà, jeigu tiknesugalvosime plaukti jûra ar skris-ti lëktuvu. Ðtai kodël galvoju, kadtam tikra prasme esame vientisosEuropos erdvës dalis.

Kas profesoriui patinkasenutëje Europoje

Labai malonu girdëti ðiuos Jûsøþodþius, nes juose skamba ne pavydogaidelës, bet sugebëjimas pamatyti mû-sø broliðkas tautas jungianèius saitus.Ðiais laikais mûsø ðaliø intelektualai,mokslo ir meno þmonës, apskritai in-teligentija turëtø jausti didesnæ atsako-mybæ uþ gerus abipusius mûsø valsty-biø santykius. Mûsø tautø ir valstybiøistorijoje, deja, bûta pernelyg skaudþiøpamokø ir nereikëtø leisti joms pasi-kartoti. Beje, Jûs visada sugebate ras-ti mus vienijanèios patirties faktø, o irðiame pokalbyje rodote gilø integruo-tos Europos ateities suvokimà.

Esu tikras, kad Europos ateitispriklauso stiprioms maþoms tau-toms. Kiekviena ið mûsø tautø teikiatam tikrà savo gaivià srovæ bendrosEuropos labui. JAV globalizacijos,unifikacijos tendencijos pasireiðkëgiliau, negu Europoje. Amerikà visdëlto pavadinèiau tam tikra lydymokrosnimi, nes ið atvykusiø lietuviø irlatviø Amerika daro amerikieèius.Þinoma, su kai kuriomis iðlygomis,nes tam tikras tautinis ir kultûrinisatvykëliø tapatumas iðlieka. O Euro-pa, aèiû Dievui, vis dëlto nëra nei ly-dymo katilas, nei krosnis. Tai nacijøsàjunga, kurioje esama aiðkiai ið-reikðto atskirø tautø tapatumo, ir taimûsø senutëje Europoje man labaipatinka.

Svarbiausia �iðsaugoti ðaknis

Taip, taèiau bûtø didelë klaida, jei-gu pasikliautume tik geromis ligðioli-nëmis buvusiomis tendencijomis. Kiek-viena tauta ir valstybë pirmiausia pa-ti turi bûti atsakinga uþ savo ateitá, tai-gi ir istoriná likimà. Kà bendromis jë-gomis turëtume daryti, kad geros ten-dencijos bûtø gilinamos, kad bendruo-se Europos namuose visiems bûtø vie-nodai jauku ir ðilta � dideliems ir ma-

þiems? Pirmiausia turëtume

stengtis iðsaugoti savo nacionalinestradicijas, savo ðaknis, o pirmiausia �savo kalbà. Ir ne tik stengtis saugotikalbà, bet ir jà plëtoti. Taip pat mumslabai svarbu modernizuotis. Tai pir-miausiai reikalinga tam, kad nesu-rambëtume, bûtume ádomûs ir atvi-ri pasauliui, taigi tam pasauliui teik-tume savo impulsus.

Ðiais metais Latvijoje vyko Eu-

rovizijos dainø festivalis. O prieð ðámûsø pokalbá, tik kà, Lietuvos MAsalëje Baltijos valstybiø intelektua-linio bendradarbiavimo IX konfe-rencijoje Globalizacija, Europa ir re-gioninis identitetas Latvijos moksli-ninkë Karina Peterson skaitë pra-neðimà ir këlë klausimà: ar turimemes, latviai, stengtis iðsaugoti savotradicines dainø ðventes? O gal ver-

èiau meskimës á popmuzikà?O kokia bûtø Jûsø nuostata?Að pasisakau ir uþ vienà, ir uþ ki-

tà. Dainø ðventes mes privalome ið-saugoti ne vien sau, bet ir tam, kadgalëtume ir kitiems parodyti savovalstietiðkà kultûrà ir tradicijas. Aðasmeniðkai popmuzika nelabai þa-viuosi, bet galiu sutikti, jog tai vienasið dabartinës Europos fenomenø, irbûtent dël folklorinës muzikos ar joselementø. Kà besakytum, bet unifi-kacija Europoje ne itin vertinama.

Taigi ir mums, baltø tautoms, ne-reikëtø unifikuotis kartu su Europa,bet turëtume á tuos Europos van-denis áplukdyti ir savo gaivinanèiàversmæ. Pastaruoju metu pastebimastarsi pasiskirstymas á senà ir naujàEuropà � kad ir dël karo Irake klau-simu. Labai svarbu, kad naujos á Eu-ropos Sàjungà stojanèios valstybësnebûtø vergiðkai nuolankios didþio-sioms ir stipriosioms, ar tai bûtø Vo-kietija, Prancûzija ar Didþioji Brita-nija. Taip pat labai svarbu, kad sunaujomis á ES ateinanèiomis valsty-bëmis pasireikðtø ir naujos jø dvasiosproverþiai.

Kad á senutës Europos gyslas álie-tø ðvieþio jauno kraujo.

Ið tiesø, senutës ir gerokai su-krioðusios Europos. Kaip savotiðkaalternatyva tai paèiai Europai vis ryð-kesnë vieta tenka musulmoniðkomstautoms � Turkijai, kuri, visai gali-mas dalykas, bus priimta á EuroposSàjungà, Albanijai, kai kurioms Bal-kanø tautoms. Ðiø procesø akivaiz-doje senutei Europai visai logiðka ásavo sudëtá priimti �naujà Europà�,t. y. Lenkijà, Èekijà, Vengrijà, Ru-munijà, Baltijos ir kitas valstybes, ku-riø ðaknys krikðèioniðkos ir daug eu-ropietiðkesnës uþ musulmoniðkøtautø. Lietuvos krikðèioniðkumassiekia karaliaus Mindaugo laikus,XIII amþiø. Ta prasme man buvo la-bai ádomus birþelá Baltijos valstybiømokslø akademijos vadovø pasitari-me prof. Edvardo Gudavièiaus pra-neðimas Lietuvos europinio identite-

to problema XIII amþiuje. Pertraukosmetu ta tema su prof. E. Gudavièiu-mi labai ádomiai pasikalbëjome.

Kà mums kuþda istorija

Gal vienà kità to pokalbio nuotru-pà ir mûsø skaitytojams galëtumëte pa-komentuoti?

Mindaugas priëmë krikðtà1251 m., o 1253 m. tapo Lietuvos ka-raliumi. Po kurio laiko atsimetë nuokrikðèionybës, dël to kone pusantroðimto metø Lietuva liko pagoniðkavalstybë. Galima sakyti, buvo pasku-tinë pagoniø valstybë Europoje. Lie-tuvos didysis kunigaikðtis Algirdaspriima staèiatikybæ, tam tikra pras-me rusifikuojasi, o vëliau jo sûnûspasiskirsto á dvi stovyklas � staèiati-kius ir katalikus. Po Algirdo mirtiesvyksta jo brolio Kæstuèio ir sûnausJogailos prieðprieða: Kæstutis laiko-si tradiciniø vertybiø ir paproèiø, ojo sûnënas Jogaila pasisako uþ Lie-tuvos modernizacijà ir katalikybæ.Garsiosios Jogailos vedybos su Len-kijos karalaite Jadvyga ið naujo Lie-tuvà gràþina á katalikybæ. Taigi mo-ters dëka Lietuva pasuka europinëscivilizacijos keliu.

Todël prof. E. Gudavièiaus irklausiau, kas dabar bus su Lietuva,ar XXI a. nepasikartos tai, kas jaubuvo XIII�XIV amþiuje? Ar neávykstaip, kaip atsitiko Mindaugo laikais,kai buvo nusivilta katalikybe ir nuojos atsimesta? Ar nebus, kaip kadai-se katalikybe, nusivilta ir Europa?

Tai, þinoma, pokðtas, nes istori-ja nesikartoja. Taèiau ir E. Gudavi-èius tvirtina neþinàs, kaip bûtø pa-krypusi Lietuvos istorija, jeigu Algir-das bûtø pragyvenæs kiek ilgiau (mi-rë 1377 metais).

Ið tiesø Algirdas tarsi mëgino in-tegruoti dvi civilizacijas, kurioms at-stovavo Rytø krikðèionybë ir Vakarøkrikðèionybë. Ko gero, tas kelias Lietu-và bûtø vedæs á galingos imperijos su-kûrimà.

Ið tiesø, jeigu teisingai supratau,ir istorikas E. Gudavièius nepaneigë,kad Lietuvai tai galëjo bûti sëkmin-gos istorinës raidos kelias.

Maþø tautø misijaTà paèià geopolitinæ strategijà tæ-

së Vytautas. Deja, pralaimëtas Vorks-los mûðis 1399 m. prieð totorius ðià is-torijos lyg ir teiktà galimybæ nutraukëvisiems laikams.

Tada kitas klausimas: ar paèiaiLietuvai reikëjo imperijos? Kas bû-tø su lietuviø tauta, jeigu Algirdas arVytautas tokià imperijà bûtø sukû-ræs? Lietuviai kaip etnosas bûtø nu-nykæs, nes jau Algirdo laikais Lietu-vos Didþiojoje Kunigaikðtystëje vals-tybës gyvenime daugelyje srièiø bu-vo ásitvirtinusi rusø kalba. Vëlesniøvaldovø laikais � lenkø kalba.

Man atrodo, kad maþø tautø mi-sija � tai daugiau nei kurti imperijas.Imperijos gal taip pat neblogai, betir maþuose tautø dariniuose esamasavo groþio. Galimas dalykas, kadM. K. Èiurlionio kûrybos, mûsø liau-dies skulptûros ar liaudies dainø gro-þis në kiek ne maþesnës vertës. Þi-noma, galima sutikti, kad maþø tau-tø laimëjimai nëra tokie pastebimipasaulyje, kaip didþiøjø tautø, nepa-siekia tokio didelio skambesio. Ta-èiau paèioms toms maþoms tautomsjø laimëjimai yra nepaprastai svar-bûs, nes padeda iðsaugoti tø tautødvasià, o plaèiau þvelgiant, padeda iriðlikti istorijoje bei kultûroje.

Taip, taèiau ar ið to nekyla ir mû-sø nevisavertiðkumo kompleksai? Jukkol mûsø laimëjimø neávertina Euro-pa, tol savo þemëje pranaðais negalitapti nei mûsø mokslininkai, nei me-nininkai. Kelias á pripaþinimà net ir

Atkelta ið 1 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Latvijos mokslo akademijos prezidento patarëjas, Mokslo ir technologijø studijø centro vadovas dr. Janis Kristapsonas (Kristapsons),Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius akad. Algirdas Gaiþutis ir Latvijos mokslo akademijos prezidentas Janis Stradinis

Baltijos ðaliø mokslo istorikø ir filosofø asociacijos prezidentas Janis Stradinisðiemet ðias pareigas perduos profesoriui Juozui Algimantui Krikðtopaièiui

MÛSØ KAIMYNAI

2003 m. spalio 9 d. Nr. 17 (285) 5savo Tëvynëje veda per Europà. Skau-dus paradoksas, bet taip yra.

Ið tiesø taip yra. Taèiau kiekvie-nas renkasi savo reiðkimosi arenà.Vis dëlto juk M. K. Èiurlionis pripa-þintas ne vien Lietuvoje. Per Lenki-jà ir Rusijà M. K. Èiurlionis tapo þi-nomas ir tarptautiniu mastu. Tà pa-tá galima pasakyti apie poetà JurgáBaltruðaitá, daugelá kitø lietuviø.

Bet ðie pavyzdþiai tik patvirtina,kas pasakyta: kol svetur nebuvo pri-paþinti, nedaug kà reiðkë ir savo Të-vynëje.

Kita vertus, dël to ðie kûrëjai juknetapo maþesni. Kiekvienas ið jø pa-siþymi savo objektyviu didumu.

Apie saviironijos svarbà

Taèiau pripaþinkite, jog subjekty-vusis veiksnys turi labai didelæ reikðmæ,net jei kalbame apie objektyvius daly-kus. Jeigu ásigilintume, tai ir ðiuo me-tu mes labiau susirûpinæ ne objektyvio-mis vertybëmis, o ávaizdþio kûrimu. At-rodytø, mokslinio straipsnio objektyvivertë nepriklauso nuo to, kur jis ið-spausdintas � ISI ar lietuviðkamemokslo þurnale. Bet ðios objektyvios tie-sos mums niekaip nepavyktø árodytitiems, kurie mokslines publikacijasvertina pagal tai, kur jos iðspausdintos,o ne pagal tai, kas straipsnyje iðspaus-dinta. Reikia ávaizdþio: atrodyti, bet nebûti.

Visa tai labai svarbu. Esame tarpdviejø kraðtutinumø. Beje, savo pra-kalbà Vilniuje vykusioje Baltijos in-telektualinio bendradarbiavimokonferencijoje uþbaigiau tokiais þo-dþiais: kraðte, kur aukðèiausias �kal-nas� vos siekia 300 m, o didþiausiokrioklio aukðtis � 2 metrai, á visa tai,taip pat ir paèius save, turëtumeþvelgti su tam tikra saviironijos do-ze. Jeigu þmogus ir tauta prarandasaviironijos dovanà, tai didelis nuos-tolis. Tada nesunku ir pasimesti: ási-vaizduojame, jog pakilome labaiaukðtai, pradedame kalbëti nenatû-raliu balsu.

Kita vertus, þmogus ir tauta visa-da turi jausti savo vidiná orumà, tu-rëti optimizmo, pasitikëjimo savo jë-gomis, tam tikra prasme tikëjimo sa-vo misija. Antai mane labai stebina,kad tokios talentingos tautos kaiplietuviø ir vengrø Europoje pirmaujair pagal saviþudybiø bei autoavarijøskaièiø. Kodël taip yra?

Matyt, kai kurie þmonës nebematoprasmës gyventi. Neturi dël ko gyventi.

Að taip pat galvoju, kad daugþmoniø tiesiog pasimetæ. Toks patpereinamasis laikotarpis Lietuvà iðti-ko ir XIII a., Mindaugo laikais. Þmo-nës taip pat jautësi pasimetæ, iðmuðtiið áprastos gyvenimo tëkmës, nebeþi-nodami, ar rinktis krikðèionybæ, o gallikti prie seno tikëjimo. O dar visaineaiðku dël ekonominës ateities.

Jei dar nëra santarvës ir tarpusa-vio supratimo ðeimoje, tai gali bûtipaskutinis laðas.

Þinoma, ir alkoholizmas, asme-nybës degradavimas. Niekas neiðgel-bës, jeigu nëra vidinio orumo ir sa-vo vertës pajautimo. Bet visa tai turibûti atmieðta, kaip sakiau, geros do-zës saviironijos.

Ir orumas, ir savo vertës pajauti-mas, ir net saviironija nëra ið aukðèiauduota dovana. Visa tai þmoguje reikiaugdyti. Geriausia � nuo maþens.

Pagaliau truputá net ir pavydëda-mi galime mokytis ið þydø. Jie savenuo seno laiko iðrinktàja tauta ir ðisavybë, man regis, jiems diegiamanuo maþens: Tu gabus, talentingas, tudaug pasieksi� Ðtai ðito ir mûsø tau-tos turëtø mokytis ið þydø.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Jûros ir vandenynai þmonijos gy-venime nuo neatmenamø laikø yralabai svarbûs. Neatsitiktinai labiau-siai apgyvendintos yra pajûrio sritys,kur susitelkæ apie du treèdalius pa-saulio gyventojø. Taèiau nuolat didë-ja dëmesys ne tik pakranèiø juostai.Dabar jau net iki 40 proc. vandeny-nø ploto yra valdomos ávairiomis for-momis.

Kokia informacija apie Pasauli-ná vandenynà yra sukaupta iki ðioamþiaus pradþios ir kokiø idëjø ágy-vendinimas padëjo pasiekti reikð-mingø þiniø visuomenei, jos ekono-mikai, mokslui ir kultûrai kalbëjo irsvarstë pasaulio mokslininkai, susi-rinkæ á VII Tarptautiná okeanografi-jos istorijos kongresà. Kongresas vy-ko gretimos mums srities centre �Kaliningrade, Pasaulinio vandenynomuziejuje, rugsëjo 8�12 d. Specialiaiprieð kongresà buvo pastatytos nau-jos Muziejaus patalpos su puikiaKongresø sale (beje, pastatà statëLietuvos statybininkai).

Kongrese dalyvavo per 20 valsty-biø mokslininkai, kurie savo prane-ðimuose, apvalaus stalo diskusijoseaptarë svarbiausius mokslo pasieki-mus bei atradimus. Ir tai buvo daro-ma ne tik tam, kad bûtø prisimintiþymiausi mokslo kûrëjai bei jø dar-bai, bet svarbiausia tam, kad bûtøgeriau suprantama ðiuolaikiniamepasaulyje susiklostanti padëtis,moksliniø tyrimø ir technologijø vys-tymosi tendencijos. Daug naujø pro-blemø ir uþdaviniø atsirado tik da-bar, kai jûrø ir vandenynø tyrimaipasiekë ganëtinai aukðtà lygá. Dau-gelis dalykø, kurie praëjusio amþiauspradþioje buvo laikomi fantastiniais,dabar jau virsta realiais projektais.

Jûrø ir vandenynø iðtekliø panau-dojimas yra svarbiausias tikslas, kuriosiekiant plëtojasi okeanologijosmokslas, nors þmogui hidrosfera te-bëra sunkiausiai áveikiama. Kosmo-sà jau ðturmavo ir jame pabuvojo pertûkstantá astronautø bei kosmonautø,kai tuo tarpu didþiausià vandenynogelmiø gylá iki ðiol tëra pasiekæ tik duþmonës. Taèiau, nors tiesioginiai dar-bai vandenyno dugne, ypatingai svar-bûs biologams ir geologams, dar ne-pakankamai iðplëtoti, daug vertingørezultatø yra pasiekta naudojant ávai-rius nuotolinius metodus.

APTARTA PASAULINIOVANDENYNO TYRIMØ RAIDA

Plenariniai Kongreso praneðimainuðvietë svarbiausius okeanografijosmokslo pasiekimus, ávertino jø reikð-mæ ðiuolaikiniø problemø sprendi-mui, tarptautiniam bendradarbiavi-mui, naujø technologijø, informaci-niø sistemø ir metodø panaudojimuijûrø ir vandenynø tyrimuose. Apie taikalbëjo UNESCO atstovas, Aleksan-drijos universiteto profesoriusS. Morcos, E. Mills (Kanada), S. Lap-po (Rusija), S. Z. El-Sayed (JAV) irkt. Po plenariniø praneðimø buvo su-rengta apvalaus stalo diskusija Oke-anografijos ateitis, kurioje labai akty-vûs buvo Rusijos atstovai, skyræ dideládëmesá Pasaulinio vandenyno ðelføresursinio potencialo tyrimams (ypaèenergetiniam potencialui � naftai, du-jø kondensatui). 2004 ir 2005 metaisRusija planuoja ávykdyti dvi didelesekspedicijas Arkties vandenyne, kadgalëtø parengti gerà argumentø bazæ,

siekiant ágyvendinti valstybës geopo-litinius interesus. O jie labai aiðkûs �perkelti gilyn kontinentinio ðelfo ri-bas Arkties vandenyno jûrose ir taippadidinti dabar egzistuojanèiø ir pa-gal 1982 m. Jûrø teisës konvencijàJTO patvirtintø ekonominiø zonøplotus.

Didelio dëmesio Kongrese susi-laukë nauja informacija apie iki ðiolmaþiau iðtirtus Pasaulinio vandeny-no mineralinius resursus � geleþies-mangano konkrecijas, metalingasplutas, sulfidines rûdas Ramiajameir kituose vandenynuose. Paieðki-niai-þvalgomieji darbai, vykdomivandenynø dugno plotuose, turtin-guose metalø rûdomis, praktiðkaijau pavertë juos atskirø valstybiø(JAV, Rusija, Japonija ir kt.) nuosa-vybe. O netolimoje ateityje ten veikssavotiðkos �kasyklos�.

Dauguma moksliniø praneðimø

buvo perskaityta specializuotuoseKongreso simpoziumuose, vyku-siuose vienu metu skirtingose Mu-ziejaus salëse. Simpoziumai buvoskirti svarbiausiems okeanologijosmokslo raidos etapams ir ávykiams,poliariniø srièiø (Antarktida ir Ark-ties vandenynas) tyrimams ir ásisavi-nimui, þymiausiems jûrø ir vandeny-nø tyrëjams, mokslininkams, organi-zatoriams.

Daug dëmesio buvo skirta tarp-tautiniam bendradarbiavimui tiriantPasauliná vandenynà, o taip pat irspecialiems ávairiø ðaliø moksli-niams darbams, akcentuojant jø na-cionaliná indëlá á okeanologijosmokslo vystymà. Ádomu iðskirti to-kius simpoziumus kaip Karinio jûrølaivyno indëlis vandenynø tyrimuo-se; ðaltasis karas ir okeanografija(konvineris D.Van Keuren, JAV),Jûrinis Kenigsbergas, kuriame akty-viausi buvo Vokietijos ir Rusijosmokslininkai ir specialistai. LietuvàKongrese atstovavo dr. J. Dubra,dr. V. Dubra (AM Jûriniø tyrimøcentras) ir prof. E. Trimonis (Geo-logijos ir geografijos institutas).

Pusæ dienos dirbo sekcija Okea-nografinis ðvietimas. Kongresø salë-je greta akademikø ir profesoriø ke-letà eiliø uþpildë jaunimas � vyresniøklasiø moksleiviai bei studentai, ku-rie, greièiausiai, organizuotai buvopakviesti pasiklausyti kà apie jø at-eitá kalba mokslo þmonës.

Kongreso idëjos ir jame akcen-tuotos mintys nuteikia, kad XXI am-þius turëtø bûti Pasaulinio vandeny-no paþinimo amþiumi, pakeitusiupraëjusá, kuriame ypaè daug dëme-sio buvo skiriama kosmoso paþini-mui. Jûros ir vandenynai neabejoti-nai bus ne tik tranzito, ávairiø komu-nikacijø erdve, kurios svarba labaididelë, bet taps ir nuolatine þmoniøveiklos ir gyvenimo vieta. Jûrø irvandenynø pavirðiuje iðkils nebe at-skiros naftos platformos, bet didelësmobilios buveinës (kosmoso stotisjau þinome) ir gyvenvietës, kuriosXXI amþiuje bus áprastas reiðkinys,o ne pasaulio stebuklas. Tokie pro-jektai (The Palm, Oceanopol ir kt.)jau pradëti.

Daug klausimø, susijusiø su jû-romis ir vandenynais, aktualûs irLietuvai, nors mums tenka tik nedi-delis Baltijos jûros pakrantës ruoþas.Taèiau, sparèiai didëjant Pasauliniovandenyno reikðmei, pretenzijø á jodugnà turi jau net nejûrinës valsty-bës. Todël pirmieji Lietuvos nepri-klausomybës metai suteikë nemaþaivilèiø, kad Lietuva, atgavusi kelià perBaltijà á Pasauliná vandenynà, bustikra jûrø valstybë. Taèiau pradëti irsëkmingai vykdyti Baltijos jûrosmoksliniai tyrimai, bëgant metams,realios paramos negavo. Dël finan-sø trûkumo liko nebaigti jûros dug-no geologinës nuotraukos darbai. Il-gai ir kruopðèiai ruoðta valstybiniomasto mokslo programa, skirta gam-tiniø procesø ir iðtekliø kaitos Balti-jos jûroje dësningumø iðaiðkinimui,irgi nebuvo paremta. Dar daugiau,Geologijos ir Geografijos institutørestruktûrizavimo metu buvo panai-kinti jûrø geologiniai padaliniai. Tai-gi nëra ko stebëtis, kad lieka tik pa-triukðmauti, kà daro ne tik þalieji,bet ir ðalies valdþios atstovai, kai kai-mynai skiria dideles investicijas jûri-niams darbams, ruoðdamiesi naftosgavybai Baltijos jûroje. Tokios min-tys neapleido dalyvaujant Kongresodalyviams skirtame priëmime, kurásurengë Kaliningrado srities guber-natorius, laivyno admirolas V. G. Je-gorovas, suradæs laiko pabendrautisu visø valstybiø atstovais.

Egidijus Trimonis

Prie svarbiausio muziejaus eksponato � legendinio laivo Vitiaz � Lietuvos atstovai: dr. Vykantas Dubra, prof. Egidijus Trimonisir dr. Juozas Dubra

Pasaulinio vandenyno muziejaus salëje prof. Egidijus Trimonis ir Kongresoorganizacinio komiteto pirmininko pavaduotojas dr. Viktor�as Striuk�as

Nuo

trau

kos

ið a

smen

inio

E. T

rimon

io a

rchy

vo

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

6 2003 m. spalio 9 d. Nr. 17 (285)

Valstybës ateitis �dabartinës mokyklos

rankoseGerbiamasis Rektoriau, ne paslap-

tis, kad esate labai uþsiëmæs þmogus,atsakingos Jûsø uþimamos pareigos.Ðiemet esate iðrinktas Vilniaus peda-goginio universiteto rektoriumi, tad rû-pesèiø dar padaugëjo. Taèiau nepai-sant didelio uþimtumo vaþiuojate á ne-didelá Ðiauliø rajono miestelá Bazilio-nus. Kodël, kokià prasmæ matote ðiojeiðvykoje?

Paèiuose Bazilionuose niekadanesu buvæs, taigi ðià kelionæ galëèiaupavadinti ir ðiek tiek turistine. O jeirimtai, tai ðiuo atveju á Bazilionusvykti mane verèia kiti dalykai.

Pirmiausia LR Prezidento R. Pa-kso veiklos programoje yra ganadaug turiningø akcentø, susijusiø suvykstanèia ðvietimo reforma, jauni-mo dvasinio ir patriotinio ugdymouþdaviniais. Be abejo, mokyklai messkiriame ir ateityje skirsime daug dë-mesio. Neseniai Prezidentas buvopakvietæs ðvietimo ir mokslo minist-rà Algirdà Monkevièiø dar vienampokalbiui. Prezidentui rûpi, ar pa-siekta rezultatø maþinant nelankan-èiø mokyklas mokyklinio amþiausvaikø skaièiø? Juk yra vaikø, kurie ámokyklà ateina tik dël mokinio krep-ðelio, kukliø mokinio pietø, kuriuosten gauna.

Mokykloje daug problemø, ku-rias jauèia ir tëvai, ir mes, pedagogai.Kaip Pedagoginio universiteto rek-toriui, ðie ir daugelis kitø klausimøman rûpi ávairiais poþiûriais. Kalbë-damasis su ministru, Prezidentas R.Paksas iðkëlë gerà mintá. Mes dabarlabai rûpinamës mokyklø kompiute-rizavimu. Tveriame mokyklas, ku-rios miestuose bei apskrityse taptøpavyzdinëmis, ið jø bûtø matyti, kaipreikia ágyvendinti naujà mokymo irjaunimo ugdymo programà. Tai la-bai gerai, taèiau jauèiame susilpnë-jus dvasiná, doroviná, estetiná jaunoþmogaus ugdymà mokyklose bei uni-versitetuose.

Ar tai ne vienas ið karðtai diegtosrinkos ekonomikos bruoþø, su kuriuojau netrukome susidurti?

Ið tiesø kai kurie drastiðki pasta-røjø mënesiø ávykiai, kai moksleiviaitampa tikrais nusikaltëliais, rodo,kad mokykla, pedagogai ir ðvietimosistemos valdininkai daug ko nepa-daro, kad pasiektume svarbiausius,sau keliamus tikslus. Abstrakèiai for-muluojama, kad ið mokyklos turi ið-eiti iðmokslinti, moralûs jaunuoliai irmerginos. Taèiau gyvenimo realybëdaug sudëtingesnë, o teorinius mo-delius, nors ir gerus, smarkiai kore-guoja praktika. Taigi tos paklaidos irnuolatiniø praktiniø korekcijø porei-kis mus visus, ávairiø institucijø dar-buotojus, verèia veikti iðvien. Juk nepaslaptis, kad net mokyklose kai ku-rie moksleiviai rûko �þolæ�, daug yradeklasuotø ðeimø, kuriose sunku ti-

këtis bent kiek didesnio dë-mesio savo vaikams. Tø ðei-

Mokslo Lietuvos paðnekovas � Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius, LR Prezidento patarë-jas ðvietimo, nacionalinio ugdymo, mokslo politikos klausimais prof. Algirdas Gaiþutis, Lietuvos moksløakademijos tikrasis narys. Jis yra daugelio meno filosofijos ir kultûrologijos knygø autorius, Lietuvosmokslo premijos, Baltijos ðaliø asamblëjos premijos laureatas.

Rektorius kalbintas kelyje á Bazilionus Ðiauliø rajone, kur rugsëjo 18 d. paminëta ðio miestelio vidu-rinës mokyklos 230 metø sukaktis. Ta proga buvo surengta mokslinë praktinë konferencija, skirta vie-nuoliø bazilijonø ðvieèiamajai veiklai Lietuvoje.

Universitetas � inteligentijosrengimo þidinys (1)

mø tëvai slapstosi nuo socialiniø pe-dagogø, kai kurie net paleidþia ðunis,jei pamato juos ateinant. Tokia rûð-kana realybë.

Visiems svarbu suvokti, kad vals-tybës ateitis ðiandien priklauso nuopagrindinës làstelës � mokyklos. To-dël visi turime jausti atsakomybæ uþmokyklos veiklà. Turiu mintyje tiekjos teikiamø þiniø lygá, tiek pilietiná,dvasiná, asmenybiná ugdymà. Jissvarbiausias. Reikia individà iðugdytiþmoniðkà.

Þinovystë svarbu, bet nesvarbiausias tikslas

Man atrodo, kad net vadinamo-jo moksleiviø parlamento dokumen-tuose yra mums, suaugusiems, gananetikëtø minèiø. Tuose dokumen-tuose að matau paèius vyresniø kla-siø moksleivius sutelkiant daugiau-sia dëmesio á þiniø ágijimà ir vidinækovà uþ þinias. Taèiau jie maþai do-misi jø paèiø bendruomenës gyveni-mu: moksleiviø renginiais, bendrøproblemø sprendimu ir doroviniaissantykiais, vertybëmis. Tai kelia ne-rimà.

Didþiøjø miestø vidurinëse mokyk-lose bei gimnazijose kartais visai ne-matyti jokios uþklasinës veiklos. Gal jiir vyksta, bet tada ið kur tiek daug beaiðkesnio tikslo ar uþsiëmimo besibas-tanèiø moksleiviø?

Labai ádomus klausimas. Ir kaitie moksleiviai ástoja á aukðtàsias mo-kyklas, tai universitetinëse bakalau-ro ir magistro programose didþiau-sias dëmesys kreipiamas á profesinësparengties klausimus, t. y. profesinëskompetencijos, kuri paprastai suta-patinama su ágytø þiniø, ágûdþiø ba-gaþu.

To per maþa?Þinoma, þinios ir ágûdþiai � svar-

bu, nes tai padeda absolventui pri-tapti prie nuolat kintanèiø darbo rin-kos sàlygø. Dabar kai kurie mûsøverslo atstovai gerokai per daþnai es-kaluoja mintá, kad mûsø universite-tai rengia bûsimus bedarbius. Tokiapozicija suformuluota kai kuriø ver-slo lyderiø ir ja labai neatsakingaiðvaistomasi.

Kà ðiai pozicijai galëtumëte prie-ðinti?

Universitetai ið tiesø parengiaabsolventus, kurie sugeba dirbti tamtikrose specifinëse darbo vietose, ta-èiau universitetai vis dëlto sutvertine vien tenkinti verslo ar pramonësporeikius. Privalome ieðkoti sàlyèiotaðkø su verslu, darbdaviais, rinka,bet negaliu sutikti su kategoriðkaiskai kuriø darbdaviø kaltinimais: gir-di, universitetai konkreèiai jø darbovietai specialistø neparengia. Tadaleiskite man paklausti: ið kur tieþmonës þino, kas vyksta Europosuniversitetø gyvenime ir apskritaikas yra universitetas? Anksèiau bu-vo vadinamosios �paðto dëþës�, ku-rios buvo ir uþsakovai aukðtosiomsmokykloms, o ðios rengë toms �dë-þëms� specialistus. Á jø valdas nu-

plaukdavo nemaþai fizikø, chemikø,inþinieriø. Tuo metu buvo suformu-luoti tam tikri grieþti reikalavimaiaukðtosioms mokykloms. Taèiau da-bar sàlygos ir rinka pasikeitë paèio-je Lietuvoje, ið universiteto iðëjæsspecialistas greitai turës dar didesnæpasirinkimo laisvæ tiek Lietuvoje,tiek Europos Sàjungos ðalyse. Todëlbrandþios profesinës þinios, gebëji-mai, t. y. þinovystë, labai svarbu.

Taèiau be ðiø labai naudingø da-lykø yra ir kitø. Universitetai taip patyra mokslo ir kultûros þidiniai, kuriesutverti ne vien verslui. Taigi bendra-darbiaudami su verslo partneriais,kartu spræsdami mums rûpimusklausimus, neturëtume pamirðti uni-versiteto, kaip pagrindinio inteligen-tijos rengimo centro, paskirties. Taimus ápareigoja ir universitetams tei-kiama autonomija, jø statutø reika-lavimai.

Tik dialogasÐià Jûsø pozicijà suprantu visai ne

kaip rektoriaus mëginimà pasilengvin-ti savo vadovaujamo universiteto gyve-nimà. Prieðingai, keliate Vilniaus pe-dagoginiam ir kitiems universitetamsitin sunkø ir svarbø uþdaviná.

Ið tiesø parengti inteligentà sun-kiau nei tik ðiai dienai reikalingà spe-cialistà. Mat ði diena labai greitaitaps vakarykðte diena. Santykis tarpþmoniø neturëtø bûti tik kaip patar-naujanèio pavaldinio ir duodanèio,tam tikrà galimybæ teikianèio darb-davio santykis. Tai turi bûti dialo-gas � tik toká santyká galiu suprasti irpalaikyti. Niekaip nesusitaikysiu sutokiais neatsakingais pareiðkimais,girdi, praëjusiais metais parengti kelitûkstanèiai pedagogø, kurie iðkartpateks á bedarbystës gniauþtus... Iðkur tokie skaièiai? Panaðiose disku-sijose reikëtø rimèiau vertinti savopaèiø þodþius.

Suprantama, visada buvo ir bus,kad universitetà baigæs þmogus nevisada ásidarbina, kitas gal net nu-tolsta nuo ágytos specialybës, ásidar-bina kitoje srityje. Taip visame pa-saulyje, taip ir Lietuvoje. Nereikianaiviai manyti, kad mes esame kito-kia þemë, tarptautinë patirtis mumsnerûpi ir kaskart mums reikia iðra-dinëti savo paèiø dviratá. Man labaisvarbu, kad universitetà baigæsþmogus bûtø visavertë asmenybë,jauèianti atsakomybæ, sugebantibendrauti, siekianti naujø kûrybið-kumo pakopø. Ðtai tokià asmenybæiðugdyti daug sudëtingiau nei tiktam tikrà specialybës þiniø bagaþàágijusá þmogø.

Be to, nereikëtø pamirðti, kadyra daug tokiø specialybiø, kur pouniversiteto þmogus ásidarbina ámo-nëje ir per koká pusmetá ar metus ið-moksta prisiderinti prie jos reikala-vimø. Ávairiose ðalyse naujiems dar-buotojams taikomas bandomasis lai-kotarpis, kuris gali tæstis iki metø.Visa tai rodo labai rimtus darbuoto-jo ir darbdavio santykius. Adaptaci-ja bûtina, nes kiekviena ámonë ar

institucija turi savo ypatumus, tradi-cijas, reikalavimus ir panaðiai.

Taigi universitetai nëra viðèiukøperyklos, kuriems bûtø svarbiausiapagal kokios nors darbdaviø konfe-deracijos modelá �gaminti� vieno-kius ar kitokius specialistus.

Universitetø diskusija sukolegijomis

Taèiau pripaþinkite, jog ir univer-sitetai neturi bûti atitrûkæ nuo valsty-bës reikmiø, o juk bûtent verslas grei-èiausiai reaguoja á rinkos, taigi tamtikra prasme ir á gyvenimo, pokyèius.Jei universitetai nori ið valstybës gautilëðø, tai turi atlikti ir tam tikras prie-voles valstybei, tuo paèiu ir verslui, nesbe verslo labai greitai iðseks visi vals-tybës gyvybës ðaltiniai.

Universitetai pertvarko savomokymo programas � bakalauro,magistro, nuolat atsiþvelgia á rinkosir Europoje vykstanèius pokyèius.Tad kaltinimas a priori, nepateikuskonkreèiø faktø, nedavë ir neduosrimtø rezultatø. Galime tik disku-tuoti ir ieðkoti bendrø sàlyèio taðkø.

Ne kartà teko pastebëti, jog kai tikverslo, pramonës ar net bankø atstovaipradeda vertinti mûsø aukðtøjø mo-kyklø parengtus specialistus, labai daþ-nai pagiria geriausiø kolegijø absol-ventus, bet kartais negaili pipirø uni-versitetø auklëtiniams. Girdi, kolegijosdirba tai, kas reikalinga, o universite-tai atitrûkæ nuo realybës.

Nustebau, kai vienas atsakingasÐvietimo ir mokslo ministerijos pa-reigûnas pareiðkë, kad ðiuo metuLietuvoje yra 47 aukðtosios mokyk-los ir kolegijos. Natûralu, kad kole-gijø skaièius labai iðaugo. Að ir patsbuvau uþ tai, kai vyko diskusijos, arjau laikas tverti kolegijas. MoksloLietuvoje dar gyniau kolegijø steigi-mo reikiamybæ, teigdamas, kad kuoanksèiau jas pradësime steigti, tuobus geriau. Kai kurios kolegijos iðtiesø sëkmingai dirba, turi autorite-tà ir gerà vardà, jauèia praktinio gy-venimo pulsà. Tam tikro lygio spe-cialistà kolegijos neblogai parengia.

Taèiau tik laikas visa sustatys á savovietà.

Diskusijose su kolegijomis uni-versitetai turi ieðkoti tam tikrø der-miø. Ir tos kolegijos, kurios ðliejasigreta universitetø ne tik deklaraty-viais raðtais, ir universitetai ið tarpu-savio bendradarbiavimo gali turëtitam tikros naudos. Vis dëlto kolegi-jø mokslinio potencialo nereikëtønë lyginti su universitetø galimybë-mis. Daugelyje veiklos srièiø to uni-versitetinio, gilesnio ir universales-nio iðsilavinimo gal iðties në nerei-kia. Kuklesnei, siauresnei specialy-bei kolegija gali labai gerai þmogøparengti.

Taèiau negerai, kai verslininkasar bankininkas pradeda bravûruotiatsitiktiniu pavyzdþiu, kad ðtai kole-gijà baigæs specialistas geriau susi-tvarko su uþduotimis nei universite-to diplomà turintis darbuotojas. To-kiø pavyzdþiø visada galima rasti,nes ir universitetà baigæs vienas sil-pnesnis, kitas gabesnis, o treèias galið viso talentingas ar net genialusþmogus. Ta gradacija buvo ir liks at-eityje. Visada pasitaiko, kad vienaskitas kolegijà baigæs jaunuolis galipranokti ir universiteto absolventà.Taèiau tai atvejø logika, o ne árody-mas, jog su kolegijø atsiradimu ne-reikalingi universitetai. Að manau,kad mûsø studijø sistema ir ateityjebus universitetinë bei koleginë, vyk-danti bendrus projektus ir progra-mas. Esu uþ bendradarbiavimà, o nesusiprieðinimà.

Kalifornijoje vertinamilietuviai pedagogai

Taèiau iki ðiol tokiø bendradarbia-vimo sutarèiø, dviðaliø projektø Vil-niaus pedagoginis universitetas su ko-legijomis dar nëra sudaræs?

Pradëjæs rektoriaus kadencijàapie tai galvoju, bet per tuos keletàmënesiø rankos dar ne viskà pasie-kia. Ið tiesø bus pasiraðyti bendra-darbiavimo raðtai ir pradësime rim-tai dirbti su kolegijomis, taip pat su

Nukelta á 9 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius akad. Algirdas Gaiþutis

ÐVIETIMO GREITKELIU

2003 m. spalio 9 d. Nr. 17 (285) 7

Vidurvasará gimusiems daþnaipavyksta iðvengti gimtadieniø ir netdidesniø jubiliejø minëjimo, nes irsukaktuvininkai, ir jø bendradarbiaivisada gali pasiteisinti: atostogø me-tas, kur èia visus sugaudysi. Nebentrudená. O rudená jau kitos sukaktysir rûpesèiai.

Vis dëlto prof. Vytauto Gudelio80�metis, kuris turëjo bûti minimasliepos 13�àjà, nebuvo pamirðtas irrudená. Lietuvos mokslø akademijostikrasis narys buvo labai graþiai pa-gerbtas Akademijoje, dalyvaujantprofesoriaus mokiniams, kolegoms,jo talento ir daugybës padarytø dar-bø gerbëjams. Ðiø iðkilmiø prasmin-gumà dar labiau pabrëþë ir VytautuiGudeliui uþ nuopelnus geografijaiáteiktas Lietuvos geografø draugijosprofesoriaus Kazio Pakðto medalis.

Ir dar viena iðskirtinë popietësypatybë. V. Gudelio pagerbimo ren-giniui vadovavo iðvakarëse visuoti-nëje rinkiminëje sesijoje iðrinktasnaujasis Lietuvos mokslø akademi-jos prezidentas akad. Zenonas Ro-kus Rudzikas. Tai buvo pirmasis vie-ðas renginys, kuriam Z. R. Rudzikasvadovavo jau kaip Akademijos pre-zidentas.

Iðkart pasakysime, jog naujasisprezidentas pasitenkino keliaisV. Gudelio ávairiaðakæ mokslinæveiklà apibûdinanèiais sakiniais ir ið-samesná pakvietë þodá tarti vienà iðjubiliato mokiniø � doc. dr. RièardàBaubinà, Geologijos ir geografijosinstituto tarybos pirmininkà. Tai bu-vo puikus praneðimas, kur kiekvie-nas V. Gudelio prasmingo gyvenimoir vaisingos mokslinës veiklos kelioetapas atsiskleidë visa pilnatve. Tik-riausiai kiekvienas to renginio dalyvispajuto tikrà pasididþiavimà, kad turi-me toká Baltijos jûros ir jos pakran-tës tyrëjà, tarptautiniu mastu pripa-þintà, plaèiai þinomà ir gerbiamàmokslininkà, kurio darbai � tai Lie-tuvos ir tarptautinio mokslo lobis.

Juk kà besakytum, o á Baltijà þiû-rime ne tik vasaros poilsiautojo Pa-langos paplûdimyje akimis. Þiûrimeir prof. Vytauto Gudelio akimis,skaitydami jo mokslo populiarinimostraipsnius, kartu iðgyvename, sielo-jamës dël Baltijos jûros, Kurðiø ma-riø ar Kurðiø Nerijos problemø. Be-je, ne vien dël jûros reikalø sielojosiprofesorius, bet ir dël daugelio kitøgamtonaudos ir gamtosaugos, kultû-ros paveldo dalykø. Skirtingai nuopustomø kopø smëlio visi tie dalykai

nedingsta, laiko nenupustomi, betgiliai nugula mûsø sàmonëje, pama-þu virsta veiklos ir moralinëmis nuo-statomis. Gal ir patys to nejausdamipradedame á ávykius, reiðkiniusþvelgti ðiek tiek tarsi ir profesoriausV. Gudelio þvilgsniu. Þinoma, tai galir per dràsiai pasakyta, ðiandien galiatrodyti net dviprasmiðkas pasaky-mas, nes mûsø mokslininko regëji-mas nebëra toks aðtrus, koks buvojaunystës metais, uþtat tai giliu þino-jimu, didele erudicija ir inteligentið-kumu pasiþymintis þvilgsnis.

Mums nëra paprasta pasakyti,kada Kaune gimæs ir Panevëþio gim-nazijà baigæs Vytautas Gudelis susir-go ta jûros �liga�, kuri tæsiasi ligi ðioldaug metø ir ið kuriø daugiau neipusðimtis atiduota Baltijos jûros irjos krantø tyrinëjimams. Gal tà pir-màjá postûmá reikëtø sieti su 1933 m.vasara, kai Palangos pajûryje vykoskautø stovykla, á kurià atvyko irskautø organizacijos ákûrëjas angløpulkininkas lordas R. Badenas�Po-velis. Toje stovykloje dalyvavo ir Vy-tautas Gudelis, kuriam tada tebuvo10 metø.

O gal tà tvirtà iðtikimybës jûraimazgà visam gyvenimui uþriðti pavy-ko 1951�øjø vasarà, kai LietuvosMA Geologijos ir geografijos insti-tuto mokslinis sekretorius VytautasGudelis dalyvavo kompleksinëjeKurðiø mariø ekspedicijoje. Labaitrumpam tada pavyko iðplaukti á jû-rà. Kaip teigia vienas tos ekspedici-jos dalyvis, per tà iðkylà Vytautas Gu-delis susirgo jûros liga. Ir serga ligiðiol. Mûsø visø dþiaugsmui, nes ði li-ga gal kaip jokia kita praturtino Lie-tuvos mokslà ir mûsø þinojimà apieBaltijos jûrà.

Kad ilgiems metams susirgo jû-ros liga ir negráþtamai tapo Baltijosapologetu, be abejo, esama ir prof.Kazio Pakðto nuopelnø. Tiksliau ta-riant, ðio lietuviø geopolitiko dar tar-pukaryje keltø idëjø poveikio. Kiektos idëjos paveikë Lietuvos visuome-næ ir atskiras asmenybes, tikriausiaireikëtø atskirai tyrinëti, ko gero,gautume ádomiø iðvadø.

Vienos tyrimø srities jambuvo per maþa

Taigi Vilniaus universiteto pir-mosios pokario geografø laidos di-plomantas V. Gudelis atsidëjo Balti-jos jûros geologijos tyrinëjimams.1954 m. apgynë mokslø kandidato

Jûros liga, turtinanti Lietuvos mokslà

Nukelta á 9 p.G

edim

ino

Zem

licko

nuo

trau

kos

disertacijà Apie Baltijos jûros geolo-ginæ raidà. Ðiai mokslø sandûros sri-èiai bûtinos ne vien geologijos, bet irgeografijos, fizikos, taip pat ir kitømokslø teikiamos þinios. Ádomu, ir átai atkreipë dëmesá savo prakalbojedr. R. Baubinas, kad V. Gudelis visàgyvenimà ir dirbo mokslø sàndûrosarba labai plaèiø tyrimø baruose. Kogero, tai profesoriaus visos moksli-nës biografijos esminis bruoþas.

Atrodytø, Baltijos jûros geolo-gija turëjo á savo problematikosgelmæ visam gyvenimui ásiurbti V.Gudelá, taèiau jis sugebëjo pradëtiir jûros krantø tyrimo darbus. Su-kûrë originalius tø tyrimø meto-dus, sudarë Baltijos jûros krantøþemëlapius. Ðie tyrinëjimai reikð-mingi tarptautiniu mastu, pagaliauV. Gudelio dëka Lietuvoje buvo su-formuota iðtisa ðios srities tyrinë-tojø mokykla. Jeigu paskaièiuotu-me, kiek turimo jûros kranto kilo-metrui tenka mokslo daktarø, taiásitikintume, kad Lietuva pirmau-ja pasaulyje. Taip teigë R. Baubi-

nas ir nëra pagrindo juo netikëti.Apibendrinant pasakysime, jog

V. Gudeliui teko atsistoti prie visainaujø mûsø mokslui tyrimo srièiø�ðturvalo�. Iðvardinsime bent kai ku-rias, kuriø pradininku ir plëtotojuteisëtai vadiname V. Gudelá. Tai Bal-tijos jûros geologijos, jûros kranto-tyros ir neotektonikos sritys. Vienamtyrinëtojui jau ir to, kas iðvardyta,bûtø labai daug, taèiau bijau, kadV. Gudelio mokiniø ir kolegø bûsi-

me sugëdinti, nes mëgindami apibû-dinti mokslininko veiklà labai daugko nepasakëme. Ir iðties bûtina pa-pildyti.

Prof. V. Gudelio mokslinë veik-la aprëpia tris geomokslus: geogra-fijà, geologijà ir okeanografijà. Sa-vo ruoþtu tai mokslai, kurie nagrinë-ja litosferos, hidrosferos ir atmosfe-ros reiðkinius bei procesus. Maþa to,V. Gudelis klojo lietuviðkosios jûroskrantotyros mokyklos pamatus, ir jiepakankamai tvirti, kelia ir kitø krað-tø þinovø susiþavëjimà, o kartais irðviesø pavydà � kad Lietuva turi to-ká mokslininkà.

Bûtina pasakyti, kad V. Gudelispradëjo ir iðplëtojo Lietuvoje tokiasvisiðkai naujas tyrimø kryptis kaippaleogeografijà, holoceno stratigra-fijà ir paleogeografijà, geomorfolo-gijà. V. Gudelis yra ir mûsø geopo-litikas, taip pat didelis gamtonaudosbei aplinkosaugos autoritetas. Ma-þa to. Jis paraðë 14 monografijø, per700 moksliniø ir mokslo populiari-nimo straipsniø, sudarë ir iðleido tristerminø þodynus, taigi nusipelnë irlietuviðkos kalbotyros bei terminijosmokslui. Toli graþu ne kiekvienampavyksta á mokslo apyvartà paleistidaugiau kaip 300 mokslo terminø �V. Gudeliui pavyko.

Beje, vardydamas mëgiamiau-sius laisvalaikio uþsiëmimus profe-sorius mini archeologijà, antropolo-gijà ir kalbotyrà. Trys nepaprastai gi-lios þmogiðkojo paþinimo gelmës irvisose jose figûruoja þmogus, jo veik-la. Gal todël net ir kalbëdamas apienegyvos materijos darinius, kuriuostyrinëja geologija, V. Gudelis mokapasakyti visiems aiðkiai, supranta-mai, nes tai þmogiðkuoju paþinimune tik ásisàmoninti, bet ir perjaustidalykai.

Daugelyje srièiø mokslininkas

Lietuvos MA tikrasis narys prof. Vytautas Gudelis su þmona Romanasavo 80-meèio minëjime

Prof. Vytautui Gudeliui Lietuvos geografø draugijos profesoriaus Kazio Pakðto medalá áteikia prof. Stasys Vaitekûnas (viduryje)ir doc. dr. Rièardas Baubinas

Lietuvos MA prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas áteikiaAkademijos garbës raðtà jubiliatui akad. Vytautui Gudeliui

SUKAKTIS

8 2003 m. spalio 9 d. Nr. 17 (285)

Tarp 2002 metais iðrinktø Lietu-vos mokslø akademijos uþsienionariø yra ir pasaulinio mokslo áþy-mybës Nobelio premijos laureatofiziko Þoreso Alferovo ið Rusijospavardë. Renkant naujus uþsienionarius savotiðko ðarmo suteikë tasfaktas, kad Þ. Alferovas buvo vie-nintelis ið naujai iðrinktøjø, uþ kuráLietuvos MA ið 27 balsuojanèiø vie-nas vis dëlto pasisakë prieð. Uþ vi-sus kitus pasiûlytus uþsienio na-rius balsuota vieningai.

Gera proga iðjudinti mûsø fizi-kos metro, Lietuvos MA tikrojo na-rio, buvusio ilgameèio Akademijosprezidento, o dabar Pasaulinës la-boratorijos Lietuvos skyriaus vado-vo prie Mokslø akademijos prof. Ju-ro Poþelos prisiminimus. Mûsø fizi-kui yra tekæ bendradarbiauti su sa-vo þymiuoju kolega ið Rusijos MAA. Jofës fizikos technikos instituto.Iki ðiø metø birþelio akad. ÞoresasAlferovas iðtisus 16 metø buvo ðioinstituto Sankt Peterburge direkto-rius, o ir dabar iðlieka mokslo gyve-nimo verpete: jis yra Rusijos Fede-racijos Valstybës Dûmos narys, Ru-sijos MA viceprezidentas.

Profesoriaus Þ. Alferovo inaugu-racinë paskaita Lietuvos MA Maþo-joje salëje vyks spalio 13 d. 16 val.

Greitai iðvysimeir Lietuvoje

Gerbiamasis akad. Jurai Poþela,praðome pakomentuoti, kodël LietuvosMA naudinga savo uþsienio nariu ið-rinkti prof. Þoresà Alferovà?

Tai didelë garbë Lietuvos MA.Lietuvos fizikai jau penki deðimtme-èiai glaudþiai bendradarbiauja su Þo-resu Alferovu ir jo kolegomis A. Jofësfizikos technikos institute Sankt Peter-burge. Ðis institutas tapo puikia mo-kykla daugeliui Lietuvos mokslininkø:R. Katiliui, T. Lideikiui, B. Vengaliui,E. Ðimulytei, V. Jucienei ir kitiems.Daugelis gerø mûsø moksliniø darbøLietuvoje buvo padaryti su galio arse-nido ir kitais puslaidininkiniais dari-niais, pagamintais bûtent A. Jofës fi-zikinës technikos institute, kurio di-rektoriumi daug metø buvo Þ. Alfero-vas. Bendradarbiavimas su aukðtosklasës to instituto mokslininkais mumsbuvo ir lieka labai naudingas.

Þoresas Alferovas � tai ne ðiaipgarbës akademikas, bet labai aktyviai�veikiantis� akademikas, dirbantissvarbiuose moksliniø tyrinëjimø ba-ruose. Jis yra labai aukðto tarptautiniorango mokslo specialistas, kurio pa-sauliná pripaþinimà rodo ir 2000 m.gauta Nobelio premija.

Neabejoju, kad ðis naujas Akade-mijos narys gali bûti vienas reikð-mingiausiø ir naudingiausiø Lie-tuvos mokslui. Juk kaip tik ðiuo metuPuslaidininkiø fizikos institute ir kai ku-riose ðalies mokslo institucijose for-muojama nauja prioritetiniø tyrinëjimøkryptis � nanotechnologija, kur Þ. Al-ferovas gali daug patarti ir padëti.

Kad ði nauja nanotechnologijø kryp-tis mûsø ðalyje formuojama pirmiausiasvarbu Lietuvos mokslui ar tarptauti-

niam mokslui?Reikia turëti mintyje, jog

Ið garsiøjø plejadosEuropa ðios srities tyrinëjimuose gero-kai atsilieka nuo JAV ir Japonijos. To-dël labai svarbu, kad kaip bûsimoji Eu-ropos Sàjungos narë Lietuva kuo ak-tyviau ásitrauktø á bendrø ir tarptauti-niu mastu reikðmingø mokslo proble-mø sprendimà.

Laiko bûtinybës diktuojamasprioritetas

Ðtai Jûs sakote � prioritetas. Per ke-lis metus staiga iðniro naujas prioritetas �nanotechnologijos, ir visi puolë godþiaidraskyti grobá. Tarsi vidurþiemio vilkaiëriukà. Visi nori atsiplëðti gardaus kàsnio.

Mokslo prioritetø að nelyginèiaunei su vilkø draskomu ëriuku, nei sudalijamu pyragu. Europa vienijasi, no-rëdama iðsaugoti savo pozicijas kon-kurencinëje kovoje su JAV ir Japoni-ja. Jei to nedarytø, Europa atsidurtøtarp atsiliekanèiø valstybiø. Todël ne-norëèiau sutikti, kad nanotechnologi-jos � dirbtinis kieno nors sugalvotasprioritetas, patogus dalytis skirtais pi-nigais. Ne, tai laiko bûtinybës diktuo-jamas prioritetas. Þinoma, tai ne vie-nintelis prioritetas, kurá bûtina Euro-pai plëtoti, jeigu nori atlaikyti milþinið-kà tarptautinæ konkurencijà, kuri vyks-ta ir moksle.

Ar seniai èia apie ekologijà buvo kal-bama kaip apie svarbiausià ir amþinàþmonijos prioritetà?

Laikai pasikeitë, ir bûtent dël mi-nëtos konkurencijos, á kurià teko ási-velti Europai. Ekologinës programosbuvo ir lieka prioritetinës Europai irvisame pasaulyje, bet dabar Europaiiðkilo didelës naujos problemos, todëlekologija atsidûrë tarsi antrame plane,o pirmaeiliu prioritetu tapo nanotech-nologijos. Bet tai visai nereiðkia, kadekologija Europoje kiek nustumta á ða-lá, kad ir Lietuvoje ekologijai mes tu-rime skirti maþiau dëmesio. Mûsøvalstybëje ekologija ir toliau turi liktitarp prioritetø. Dalyvaudami Europostyrinëjimø erdvëje mes turime laikytiseuropiniø prioritetø, o savo valstybë-je visada turime iðlaikyti nuosavus pri-oritetus, vieni ið kuriø yra Lietuvosgamtos, aplinkos, lietuviø kalbos irLietuvos istorijos prioritetai. Niekaskitas uþ mus paèius ðiomis mûsø ver-tybëmis nepasirûpins. Ðia prasme në-ra normalu, kad ekologinei programai

EUROLIT dvejus metus nepasisekagauti finansavimo.

Kad puslaidininkiai derëtøGráþkime prie Þoreso Alferovo. Kiek

prisimenu, ne uþ nanotechnologijø sri-ties tyrinëjimus jis tapo Nobelio premi-jos laureatas?

Nobelio premija jam buvo suteik-ta uþ tyrinëjimus puslaidininkiø fizikossrityje, uþ vadinamøjø heterosandûrøir heterostruktûrø tyrinëjimus. Lietu-viðkai kalbant, heterosandûros ir he-terostruktûros � tai ávairialyèiai dari-niai, faktiðkai dviejø skirtingø puslai-dininkiniø medþiagø kontaktai. Nano-technologijoje kaip tik ir slypi pagrin-diniai tø ávairialyèiø dariniø elementai.Matote, puslaidininkiø fizika � taidaug platesnë sritis, o nanotechnolo-gija � tai viena ið technologiniø prie-moniø, kaip kuo daugiau elementøádëti á tam tikrà medþiagos tûrá. Kal-bu kiek supaprastintai, taèiau ateitiesrinkoje ásitvirtins tie átaisai, á kuriuosbus ádëtas didesnis reikalingø elemen-tø kiekis, taigi áveiks nanotechnologi-jos sunkumus. Ðtai kodël nanotechno-logija ir tapo prioritetine Europos Sà-jungos tyrimø sritimi.

Þoreso Alferovo tyrinëti ávairia-lyèiai dariniai ir ávairialytës sandûros

yra platesnë fizikinë problema, ta-èiau norint tuos ávairialyèius dari-nius panaudoti be nanotechnologi-jos neiðsiversime.

O kur tie ávairialyèiai dariniai pa-naudojami, kokiose praktinio taikymosrityse?

Kad ir optiniams ryðiams, greita-veikei elektronikai, skaièiavimo tech-nikai ir panaðiai. Daugybë praktiniopritaikymo srièiø. Beje, priminsime,jog Þoresui Alferovui Nobelio premi-ja suteikta kartu su dviem amerikieèiøfizikais � prof. Herbert Kroemer ir dr.Jack S. Kilby. Pastarasis yra vieno pir-møjø �èipø� (integrinës mikrosche-mos) kûrëjas. Mikroschemø kûrimopagrindas � nanotechnologijos.

Kaip galima trumpai ir aiðkiai api-bûdinti, kas yra ávairialyèiai dariniai?

Ið esmës visa puslaidininkinë elek-tronika yra sukurta vadinamøjø p � nsandûrø pagrindu, t. y. dviejø skirtin-go elektrinio laidumo puslaidininkiø(p ir n) kontaktas. Kai kalbame apieávairialyèius darinius � tai jau ne dvie-

jø skirtingo laidumopuslaidininkiø kon-taktas, bet skirtingøpuslaidininkiø kon-taktas. Pavyzdþiui,vienas kontaktas �indþio galio arseni-do (InGaAs), o ki-tas � aliuminio galioarsenido (AlGaAs).Þ. Alferovas ðiaspuslaidininkinesmedþiagas savo tyri-nëjimuose kaip tikir naudoja.

Jeigu tarp dvie-jø skirtingos sudë-ties puslaidininkiøgalima padarytielektriná kontaktà,tai ir bus ávairialytisdarinys. Technolo-giðkai neámanomatarp visø elementøpadaryti tà sàlytá ar junginá, pavykstatik tarp kai kuriø puslaidininkiø. Turisutapti tø puslaidininkiø kristalø ele-mentarios gardelës dydis. Jeigu vienopuslaidininkio kristalà auginsime antkito puslaidininkio, ir jeigu bus skirtin-gas jø gardelës dydis, tai jie nesukibs,nesusiderins. Tai ðtai ir svarbu rastituos puslaidininkius, kurie dera vienasprie kito ir juos ámanoma suauginti.

Þ. Alferovas vienas pirmøjø pa-saulyje ir ëmësi tø darbø. Antras svar-bus dalykas, kad tie ávairialyèiai dari-niai pasiþymi naujomis savybëmis.Viena tø savybiø � labai pagerina tran-zistoriaus darbà. Kitas dalykas � atsi-randa lazerinio veikimo galimybë. Taiir yra optoelektronikos pagrindas, ka-dangi visi optinio ryðio pagrindai �ávairialyèiai dariniai.

Koks yra Jûsø asmeninis ryðys suÞoresu Alferovu? Kiek þinau, Jums yratekæ ne kartà susitikti, bendrauti, tad galir bendradarbiauti?

Su Þoresu Alferovu esu paþásta-mas nuo mano aspirantûros Lening-rade (dabar Sankt Peterburgas) lai-kø, t. y. prieð pusamþá. Nuo tada uþsi-mezgë ir asmeniniai ryðiai. Manodraugystë su juo ir jo draugais, uþsi-mezgusi tuo laiku, tæsiasi iki dabar.

Dràsos ðiam þmogui niekadanestigo

Kad Þ. Alferovas yra didelis moksli-ninkas, niekam nekyla abejoniø. O kàgalvojate apie jo paþiûras?

Kà besakytume, Þoresas Alfero-vas nëra vienas ið daugelio, tai labaigilià vagà ariantis ir gilø pëdsakàmoksle paliekantis mokslininkas.Sankt Peterburge, tuomet dar Le-ningrade, jis organizavo puikià bazæmoksliniams tyrimams A. Jofës fizi-kos technikos institute, tomis gali-mybëmis naudojosi ir Lietuvos fizi-kai. Be to, Þ. Alferovas prie savo va-dovauto instituto dar tarybiniais lai-kais sukûrë Moksliná centrà, kurisfaktiðkai ir dabar tebëra vieno SanktPeterburgo universiteto fakultetas.Tai yra dràsi ir nauja iniciatyva Ru-sijos ðvietimo sistemoje jungiantmokslà ir ðvietimà, rengiant jaunimàmoksliniam darbui. Að manau, kadtai geras pavyzdys ir Lietuvai, kaippritraukti mokslo tiriamøjø institu-tø mokslininkus prie ðvietimo dar-bo.Uþ to centro organizavimà prieinstituto tuo metu galëjo bûti pa-trauktas baudþiamojon atsakomy-bën, kadangi tokie dariniai �netilpo�á to meto ástatyminæ bazæ. Bet Þ. Al-ferovas rizikavo, nes suprato didþiu-læ tokio þingsnio svarbà ðalies moks-

lui, ir galëjo sau tai leisti.Rusijos televizijos kanalø reporta-

þuose Þoresas Alferovas daþnai rodomasRusijos prezidento Vladimiro Putino ap-linkoje, daþnai generolø ir kitø aukðtøkariniø laipsniø asmenø apsuptyje.

Kai dar buvau aspirantûroje, prisi-menu, Þ. Alferovas kariniame jûrø lai-vyne branduoliniams reaktoriams da-rë tam tikrà puslaidininkinæ automati-kà. Tai buvo jo mokslinis darbas tuome-tiniame Fizikos technikos (vëliau A. Jo-fës fizikos technikos) institute.

Kaip gauti Nobelio premijà

Ko reikia, kad uþ fizikos srities dar-bus gautum Nobelio premijà? Pirmiau-sia bûti didelës valstybës atstovu?

2000 m. Nobelio premijà fizikossrityje gavo du amerikieèiai ir rusas,vadinasi, didþiøjø valstybiø atstovai.Visø trijø tyrinëjimø sritis bendra: pus-laidininkiø fizikos, elektronikos, nano-technologijos ir ávairialyèiø dariniø ty-rinëjimø ir kûrimo sritis. Viskas tarpu-savyje siejasi. Be Þ. Alferovo ameri-kieèiai nebûtø galëjæ á Nobelio premijàpretenduoti. Ðtai H. Kroemeris yraávairialyèiø dariniø teorijos pagrindë-jas, taèiau be Þ. Alferovo praktiniødarbø jo teorija nesuþibëtø, nes bûtentpastarasis iðplëtojo tø ávairialyèiø da-riniø praktinio taikymo galimybes.

Tai nëra pastarøjø metø naujau-sias ðios trijulës atradimas, jam ma-þiausiai deðimtmetis. Beje, ir kitamrusø fizikui Piotrui Kapicai Nobeliopremija (1978 m.) buvo paskirta pra-ëjus 15 metø nuo to laiko, kai tie dar-bai buvo padaryti. Albertas Einðtei-nas gavo Nobelio premijà uþ foto-efektà, nors dar prieð deðimtmetá su-kûrë savo garsiosios specialiosios re-liatyvumo teorijos pagrindus, kuri vi-siðkai pakeitë paþiûras á erdvæ ir lai-kà. Uþ ðià teorijà ne maþiau buvovertas Nobelio premijos. Ir fotoefek-to teorijà jis sukûrë daug anksèiau,negu uþ jà buvo apdovanotas.

O vidiniai mechanizmai, kurie tu-ri átakos iðkeliant kandidatus Nobeliopremijai gauti, svarstant tuos kandida-tus yra labai saviti ir sudëtingi, varguar ðiame pokalbyje galime á tai reikia-mai ásigilinti. Toli graþu ne visi vertipremijos jà gauna, daugybë pavyzdþiø,kai geriausieji negaudavo. Tokia gyve-nimo realybë. Bet tai ne apie ÞoresàAlferovà.

Aèiû Profesoriau, uþ naujojo LietuvosMA uþsienio nario ir savo kolegos ÞoresoAlferovo, jo darbø bei ðios labai ádomios fi-zikiniø tyrinëjimø srities pristatymà.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Nobelio premijos laureatas prof. Þoresas Alferovas

Prof. Juras Poþela, uþ jo � LR Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas

GARSENYBËS

2003 m. spalio 9 d. Nr. 17 (285) 9

Jûros liga, turtinanti Lietuvos mokslàAtkelta ið 7 p.padarë reikðmingø darbø, iðkëlëoriginaliø hipoteziø, kurias patvir-tinti ar paneigti turës kitø kartø ty-rinëtojai, aprûpinti tobulesne apa-ratûra ir tyrimø metodika. Antai at-likdamas neotektoninius tyrimusLietuvoje iðkëlë originalias Þemësplutos judesiø atsiradimo hipotezes.Su V. Gudelio pavarde sietina land-ðafto geochemijos (tada taip vadin-tos) mokslo uþuomazgos Lietuvoje,dinaminës geomorfologijos ir kitøsrièiø tyrinëjimø plëtra. Pagaliau taiir reikðmingi toponimikos, moksloistorijos bei kartografijos darbai.

Ateièiai skirtos iðvados

Ádomus dalykas: V. Gudelis tyri-nëjo geologinæ praeitá, o iðvadosskirtos ateièiai. Ðtai Aplinkos apsau-gos ministerija parengë Baltijos jû-ros krantø gelbëjimo programà, ta-èiau dar prieð 14 metø V. Gudeliostraipsnis Baltijos pakrantei � skubiàpagalbà këlë ir aktualino tas paèiasproblemas. Ir tai ne vienetinis pavyz-dys. Juk tai profesorius pradëjo irvykdë darbus, skirtus Kurðiø Nerijoskopø tyrinëjimui. Jeigu ne tie darbai,vargu ar UNESCO tarp unikaliø pla-netos gamtos paveldo objektø á sau-gotinà sàraðà bûtø átraukusi ir Kur-ðiø Nerijà.

Mokslininko darbø poþiûrio pla-tumas visada derinosi su gilumu, to-dël V. Gudelio tyrinëjimai buvo labaivertinami tarptautiniu mastu, pelnëjam platø pripaþinimà. Kelio á tarp-tautiná pripaþinimà pradþia gali bû-ti laikytini 1956 metai, kai Meksiko-je vyko X pasaulio geologø kongre-

sas, jame atsirado ir pirmasis V. Gu-delio darbas. Lietuvio pavardë tapoþinoma, kartu su jo bei jo mokiniødarbais pamaþu skverbësi ir á pasau-lio mokslo apyvartà. V. Gudelis pra-dëtas kviesti á tarptautines konferen-cijas, pasipylë praðymai perskaitytipaskaitas viename ar kitame pasau-lio universitete. Lietuvio mokslinin-ko darbai tarsi bûtø ágijæ sparnus, jieskraidë á ávairias valstybes ir net þe-mynus, taèiau be paties autoriaus.Net á Baltijos jûros ðalis nuvykti bu-vo didelë problema. Ðiokios tokiosgalimybës, ir tai ribotos, atsirado, kaiV. Gudelis tapo pripaþintas jûros irjos krantø tyrinëjimø problematikospasaulinis autoritetas, buvo plaèiaicituojamas ir jo nuomonë tapo savo-tiðku moksliðkumo tais klausimaisgarantas.

Ádomus dalykas: jau gera deðim-tis metø, kai V. Gudelis uþsiima dau-giausia konsultacine ir mokslo popu-liarinimo, mokslo istorijos dalykamsskirta veikla, o visvien yra uþsienyjelabiausiai cituojamas Lietuvos geog-rafas. Tokiu citavimø skaièiumi negalipasigirti joks kitas mûsø geografas.

Daug metø dëstæs Vilniaus uni-versitete, perskaitæs daugeliui stu-dentø ásimintinø kursø, V. Gudelis1969 m. tapo profesoriumi, buvo dau-giau kaip 30 aspirantø ir doktorantødisertacijø, habilitacijos darbø vado-vas. Taigi yra kam tæsti Mokytojo dar-bà, gilinti mokslinæ problematikà.

Sunku bûtø suskaièiuoti populia-rias V. Gudelio paskaitas, kurias jisperskaitë ávairiuose Lietuvos mies-tuose ir rajonuose, taip pat mokyklo-se. Profesoriaus straipsniai spaudojevisuomet susilaukdavo visuomenës

dëmesio, nes bûdavo skirti aktua-lioms ir plaèiai aptarinëjamoms pro-blemoms: kuriamiems pirmiesiemsnacionaliniams parkams, gamtos ir is-torijos muziejams. Todël visuomenësá daugelá tø dalykø ir þvelgta V. Gu-delio akimis, nes kaip jau sakëme, ádaugelá mûsø gyvenimo srièiø jis þvel-gia ir plaèiu, ir giliu þvilgsniu.

Tik per jûrà iðplauksime ácivilizacijos vandenis

Minint prof. Vytauto Gudelio80 metø sukaktá jam áteiktas Lietu-vos geografø draugijos profesoriausKazio Pakðto medalis. Uþ nuopelnus

geografijai � sakoma teikimo raðte,kurá kartu su medaliu jubiliatui átei-kë Klaipëdos universiteto Senatopirmininkas prof. Stasys Vaitekûnas.Jo iniciatyva 1995 m. ðis medalis irbuvo ásteigtas. Medalyje iðkalti Ka-zio Pakðto þodþiai: Tik per jûrà Lie-tuva iðplauks á civilizacijos pasaulá. Ðimintis iðreiðkia ir visos daugiaðakësprof. Vytauto Gudelio mokslinësveiklos siekius, áprasmina ir nueitàgyvenimo kelià.

Kasmet áteikiami du ProfesoriausKazio Pakðto medaliai, antras meda-lis ðiemet áteiktas þurnalo Mokslas irgyvenimas redakcijai. Beje, bûtent ðia-me þurnale daug metø spausdinami

prof. V. Gudelio straipsniai ne tik ási-minë skaitytojams, bet ir turëjo didelávisuomeniná poveiká.

V. Gudeliui taip pat buvo áteik-tas Lietuvos mokslo akademijosgarbës raðtas, kurá jubiliato gimta-diená, liepos 13-àjà, pasiraðë tuo-metinis Akademijos prezidentasakad. Benediktas Juodka. Po tojubiliatà sveikino kolegos, bièiu-liai, mokslo bendraþygiai ir, þino-ma, jo mokiniai. Lietuvos moksloakademijos bibliotekoje veikëakademiko V. Gudelio darbø irveiklos paroda.

Gediminas Zemlickas

gimnazijomis bei vidurinëmis mo-kyklomis. Pedagogus rengiame pa-kankamai gerai. Kad ir toks pavyz-dys. Prieð vasaros atostogas á Vilniøbuvo atvykæs Kalifornijos valstijos iðJAV mokytojø tobulinimo ir kvalifi-kavimo centro direktorius. Mûsø Pe-dagoginiam universitetui jis atveþëvëliavà ir garbës raðtà su praðymuuþmegzti ryðius, pasikeisti delegaci-jomis. Ir ðtai kodël ta trijø þmoniødelegacija atvyko á Lietuvà. Jie pa-stebëjo, kad jauni þmonës, á jø vals-tijà atvykæ ið Lietuvos ir ásidarbinævaikø auklëjimo ar mokymo ástaigo-se, labai gerai integruojasi á JAV gy-venimà, yra puikûs mokytojai ir auk-lëtojai. Amerikieèiai pasidomëjo, kàjie yra baigæ, kà studijavo. Pasirodo,dauguma baigæ mûsø Pedagogináuniversitetà, kurá Kalifornijos ðvieti-mo vadovai ávertino labai teigiami.Amerikieèiai nori, kad mes jiems tal-kintume, o mûsø parengti pedagogaiper jø centrus ásidarbintø Kaliforni-jos valstijoje. Tos valstijos vadovainori pertvarkyti ir patobulinti savoðvietimo sistemà, kad joje rastø vie-tà ir mûsø absolventai.

Padësime vargðei Amerikai rengtipedagogus? Ko gero, patys amerikie-èiai nebenori rinktis mokytojo profesi-jos. Ar tai demokratiðkos amerikieèiøðvietimo sistemos rezultatas?

Þinoma, nemanau, kad tai labaigerai � rengti amerikieèius pedago-gus naudojant Lietuvos valstybës ið-teklius. Bet malonu, kad amerikie-èiai mus pastebëjo � mûsø absolven-tø iðsilavinimà, þiniø bagaþà.

Skirtingai nuo kai kuriø mûsø vie-tiniø verslo atstovø ar net studijø ko-kybæ perdëm reikliai vertinanèiø valdi-ninkø. Jie kaþkodël mûsø absolventøteigiamybiø linkæ nepastebëti.

Kad amerikieèiai mus vertina �labai ádomus ir reikðmingas faktas.

Á Jûsø pateiktà faktà galima pasi-þiûrëti ir kitaip. Gal Pedagoginio uni-versiteto absolventai, o tiksliau � absol-ventës, nes daugumà jø juk sudaromoteriðkos lyties atstovës, negaunadarbo savo ðalyje ir didelis jø procen-tas �nuteka� Uþatlantën. Gal kitø mû-

Universitetas � inteligentijosrengimo þidinys (1)

sø universitetø absolventø maþiau á tàKalifornijà patenka, tad maþiau á akiskrito tenykðèiams ðvietimo vadovams?

Protø nutekëjimas, manyèiau,nëra toks bauginantis, kaip kartais jisapraðomas spaudoje. Pirmiausia rei-këtø remtis faktais, skaièiais. Jei lie-tuvaitës sëkmingai iðteka uþ uþsie-nieèiø ir ðiek tiek atnaujina tautos

genofondà, tai dël to taip pat nerei-këtø ið nevilties lauþyti rankø.

Ðiuo klausimu Jûs màstote ðiektiek moderniau uþ savo paðnekovà.

Svarbu, kad þmogus netaptø ne-laimëlis. Todël ir noriu savo kaip rek-toriaus planuose daugiau dëmesioskirti pedagoginei studentø prakti-kai, ryðiams su gimnazijomis ir vidu-

rinëmis mokyklomis. Dabar mûsøstudentø pedagoginë praktika ið tie-sø �apsnûdusi�. Nusiøsti studentà at-likti praktikà á nedidelá miestelá arkaimà nemaþai kainuoja, o praktikaineskiriama papildomø pinigø. Vie-tos ðvietimo skyriai tam reikalui taippat neturi lëðø, o praktikà atlikti bû-tina. Atlikinëjame ir dabar, bet ji nelabai veiksminga.

Dabar ieðkome partneriø Vilniausmieste. Ðtai kad ir Simono Daukantovidurinë mokykla, kur stiprus pedago-gø kolektyvas. Tokios mokyklos ir tu-rëtø bûti universitetiniais poligonais.Taip pat vesime derybas su keliomisgeromis Panevëþio vidurinëmis mo-kyklomis ir gimnazijomis. Viena ið jø �J. Miltinio menø gimnazija.

Manau, jog galime bûti naudin-gi kolegijoms, nes pastarosios rengiaspecialistus iki bakalauro lygmens.Abejoju, ar dabartinës kolegijos ga-lëtø rengti magistrus, nes tam jaureiktø teikti mokslinio darbo pagrin-dus. Visame pasaulyje magistrantusmoko aukðèiausios kvalifikacijosuniversitetø profesûra. Todël varguar kà gudresnio mes sugalvosime.

Tad kolegijos suinteresuotos,kad jø absolventai galëtø tæsti aukð-tesnes studijas magistrantûroje. Na-tûralu, jog tai mûsø abiðalis intere-sas, tad jau ðiais metais su kai kurio-mis kolegijomis uþmegsime ryðius irspræsime ðiuos klausimus.

Suprantama, ne visos kolegijosgali su mumis turëti ryðiø dël magist-rantûros, ypaè jei jos rengia siaures-niø specialybiø specialistus. Ðiaip artaip, ðiomis derybomis turëtø bûtisuinteresuotos abi ðalys.

Bus daugiau

KalbëjosiGediminas Zemlickas

Atkelta ið 6 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Lietuvos geografai sveikina akad. Vytautà Gudelá

Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius akad. Algirdas Gaiþutis perduoda LR Prezidento Rolando Pakso sveikinimusBazilionø vidurinei mokyklai, mininèiai 230 metø sukaktá

10 2003 m. spalio 9 d. Nr. 17 (285)

Eugenijus Butkus � naujas Lietuvosmokslo tarybos pirmininkas

prieðingas stovyklas. Vieni Tarybosveikloje matë paèios mokslo bendruo-menës interesø atstovavimà ðaliesmokslo politikoje ir tam tikrà tos po-litikos stabilumo garantà. Radikaliainusiteikusiems sparèiø procesø mëgë-jams Mokslo taryba atrodë maþaiveiksminga, neiniciatyvi, þodþiu, daþ-niausiai tikras kliuvinys greitesniems irryþtingesniems pokyèiams.

Skaitantys Mokslo Lietuvà turëtøbûti neblogai susipaþinæ su Lietuvosmokslo tarybos V kadencijos veikla.2003 m. pradþioje (Nr. 3) paskelbtaTarybos 2002�2003 m. veiklos ataskai-ta, per tà laikotarpá laikraðtyje pasiro-dë ne vienas Tarybos pirmininkoK. Makariûno poleminis straipsnis.Keista, kad oponentai á atvirà polemi-kà kaþkodël nedaþnai ryþdavosi stotimûsø laikraðèio puslapiuose, norsMokslo Lietuva siekia (ir tai nëra pa-prasta) bûti atvira ávairioms nuostato-mis, nes tik per diskusijas ámanomapaþanga.

Svarbiausi 2003 metø darbai

V kadencijos pirmininkas K. Ma-kariûnas priminë svarbiausius jo vado-vautos Tarybos darbus 2003 metais.Nagrinëta, kaip ES palyginama ávairiøðaliø mokslinë veikla, kokie vertinimokriterijai taikomi. Atkreiptas dëmesysá daugelio rodikliø svarbà vertinantmokslininko darbà. Ne paslaptis, kadLietuvoje kai kurie rodikliai absoliu-tinami, kiti iðvis tarsi pamirðtami.

Labai prieðtaringos tendencijosvalstybëje pasireiðkë diskutuojant dëlpublikacijø lietuviø ir anglø kalbomis.Ne paslaptis, jog kai kuriø srièiø lietuvið-kø moksliniø publikacijø ðalyje leidþia-muose þurnaluose jau në su þiburiu ne-rasi, pasitenkinama tik lietuviðka anota-cija. Mokslo tarybos nuostata buvo labaiaiðki, ir ji buvo iðdëstyta nutarime bei re-komendacijose dël lietuviø kalbos var-tojimo. Pabrëþiama, kad lietuviø kalbosplëtotei ir gyvybingumui uþtikrinti bûti-na vartoti lietuviø kalbà visose mokslosrityse. Pripaþástant, jog bûtina skelbtidaugiau mokslo darbø kitomis, labiaupaplitusiomis kalbomis, ypaè anglø kal-ba, kartu atkreipiamas dëmesys, jog bû-tø ydinga priskirti prie kokybiðkai pra-stesniø lietuviø kalba paraðytus straips-nius. Taigi moksliniø publikacijø kalbàturi lemti adresatas, t. y. kam straipsnisar veikalas skiriamas.

Ilgai tæsësi ir pagaliau galutinaibaigta diskusija dël dviejø mokslolaipsniø sistemos Lietuvoje. Iðliekadaktaro ir habilituoto daktaro laips-niai. Asmenims, neturintiems habili-tuoto daktaro mokslo laipsnio, bet no-rintiems dalyvauti konkursuose eitiprofesoriaus ar vyriausiojo mokslodarbuotojo pareigas, numatyta habili-tacijos procedûra, kuria patikrinama,ar asmens mokslinë kvalifikacija ati-tinka toms pareigoms keliamus reika-lavimus. Ðiuo atveju habilituoto dak-taro mokslo laipsnis nesuteikiamas.

Lietuvoje pradeda veikti naujadoktorantûros tvarka, prie kurios nuo-statø rengimo bei áteisinimo nemaþaiprisidëjo Mokslo taryba. Ji atlikomokslo ir studijø institucijø paraiðkøteisei rengti mokslo daktarus ir teiktidaktaro mokslo laipsniø ekspertizæ, tøinstitucijø mokslo potencialo kokybësanalizæ. Atsiþvelgus á ðios analizës re-zultatus bei Studijø kokybës vertinimocentro iðvadas LR Vyriausybë suteikëreikalavimus atitikusioms instituci-joms doktorantûros teisæ.

Dar priminsime, jog Mokslo tary-ba LR Ðvietimo ir mokslo ministerijaipateikë siûlymus, kaip tobulinti moks-linës leidybos paramos sistemà.

Ko nepadarë V kadencijos Taryba,kokius veiklos trûkumus pripaþásta bu-

vusios kadencijos pirmininkas?Nesisekë kontroliuoti naujø

Atkelta ið 1 p.

aukðtøjø mokyklø steigimà. Antai stei-giant privaèias aukðtàsias mokyklasdaþnai nebuvo atsiþvelgiama á neigia-mas Mokslo tarybos ekspertø iðvadas,dël tø mokyklø dëstytojø kvalifikacijosar turimos materialinës bazës.

K. Makariûnas padëkojo V ka-dencijos Tarybos nariams, aktyviau-siems áteikë padëkos raðtus. Savoruoþtu ðvietimo ir mokslo ministrasAlgirdas Monkevièius padëkojo K. Ma-kariûnui uþ ilgametá vadovavimà Tary-bos darbui. Ministras apibûdino uþdavi-nius, kurie tenka VI kadencijos Tarybaiir jos pirmininkui E. Butkui, taip pat pa-linkëjo darnaus bendradarbiavimo sumokslo valdininkija. Vyriausybës Minist-ro Pirmininko vardu K. Makariûnui dë-kojo ir naujàjá Mokslo tarybos pirminin-kà E. Butkø pasveikino Vyriausybëskanceliarijos Ðvietimo, mokslo ir kultû-ros skyriaus vedëjas Linas Vingelis beipatarëja Ilona Derkintienë.

Programinë naujopirmininko kalba

Pirmininkavimà posëdþiui perë-mæs naujasis Lietuvos mokslo tarybospirmininkas prof. Eugenijus Butkuspirmiausia pristatë 32 naujos sudëties

Tarybos narius. Savo pirmoje progra-minëje prakalboje naujasis pirminin-kas priminë, jog Lietuvos mokslo ta-ryba � tai Vyriausybës teikiama Seimoásteigta valstybinë ástaiga, atliekantiðioms aukðèiausioms valstybës institu-cijoms patarëjo mokslo politikos klau-simais funkcijas. Prof. Rimanto Sliþiovadovaujama pirmoji Lietuvos moks-lo taryba parengë svarbiausius moks-lø ir studijas reglamentuojanèius do-kumentus. Vëlesniø kadencijø Tarybaprisidëjo prie ávairiø teisës aktø pro-jektø, mokslo raidos strateginiø nuo-statø bei kitø dokumentø rengimo.VI kadencijos Tarybà sudaro moksloir studijø institucijose iðrinkti, ávairiøinstitucijø deleguoti ir LR ðvietimo irmokslo ministro skirti nariai.

Bûdama ástatymø leidþiamosios irvykdomosios valdþios patarëja Lietu-vos mokslo taryba turi aprëpti labaiplatø veiklos barà: mokslinius tyrimus,studijas, ið dalies net vidurinájá moks-là. Tarybai tenka derinti ávairiø grupiøinteresus: pirmiausia paèiø mokslinin-kø pozicijas, institucijø vadovø � rek-toriø ir direktoriø, Lietuvos moksløakademijos, verslo ir t. t. Diskutuoda-ma, derindama skirtingus poþiûrius irinteresus, Lietuvos mokslo taryba ieð-

kodama kompromiso teikia rekomen-dacijas aukðèiausioms valstybës insti-tucijoms. Visà ðios veiklos prasmænaujasis pirmininkas apibûdina keliaisglaustais þodþiais: svarbu uþtikrinti,kad aktyviai dirbantys mokslininkaimatytø aiðkià Lietuvos mokslo tarybospozicijà aktualiais mokslo vystymovalstybëje klausimais. Tai svarbu atei-ties poþiûriu, siekiant, kad studentai irdoktorantai rinktøsi mokslinæ karjerà.

Pasak E. Butkaus, mokslas Lietu-voje nëra atsilikæs, taèiau negalima ne-matyti ir skubiai spræstinø problemø.Turime þinomø, pripaþintø mokslinin-kø grupiø bei institucijø, taèiau uþ ne-vienodà ánaðà á valstybës ir pasauliomokslà visi gauna vienodà atlygá. Ne-efektyvaus darbo prieþastis daþnai në-ra tik lëðø stygius. Dalis mokslininkøatlyginimà gauna uþ postà, dëstymovalandas ir formaliø reikalavimø vyk-dymà, bet ne uþ mokslà ar suteiktasstudentui þinias. Todël jaunimas daþ-nai ir renkasi mokslinës veiklos karje-rà uþsienyje, bet ne Lietuvoje, kur jau-niesiems aplinka nëra palanki. Ðiostendencijos gali dar labiau pasireikð-ti, kai Lietuva taps Europos Sàjungosnare � protø nutekëjimas gali tapti dardidesne problema.

Nenudþiugino ðiemet paskelbti re-zultatai apie mûsø mokslininkø daly-vavimà ES 6-ojoje bendrojoje progra-moje (Framework 6): nebus atsiimtinet valstybës ámokëti ánaðai. Prieþas-tys ávairios, taèiau tai ir signalas, kaddidelës dalies mokslininkø veiklos na-ðumas nëra didelis, teigë pirmininkas.Pagal publikacijø, átrauktø á Mokslinësinformacijos instituto (ISI) leidiniø sà-raðus, skaièiø tenkantá milijonui gyven-tojø, Lietuvos vidurkis 4 kartus maþes-nis uþ Europos valstybiø vidurká. Fizi-niø, biomedicinos ir technologijosmokslø tik kas ðeðtas mokslininkas yrapaskelbæs straipsniø ISI þurnaluose.Pasisakydamas uþ mokslininko veiklosvertinimus pagal tarptautinius kriteri-jus, E. Butkus pripaþásta, jog vienodikriterijai neturi bûti taikomi minëtøsrièiø ir humanitariniams mokslams.

Tradicijos ar interesai?Pirmininkas pastebi, jog kai ku-

riø mokslo institucijø atliekami tyri-mai veikiau atspindi tradicijas, o nevalstybës interesus. Visa tai stabdonaujø technologijø ásisavinimà, pro-verþá kurioje nors ûkio srityje, teigëE. Butkus. Nerimà kelia studijø ko-kybë, ir ðá klausimà kelia studentøorganizacijos bei darbdaviai. Pagalstudentø skaièiø tûkstanèiui gyven-tojø esame tarp pirmaujanèiø pasau-lio valstybiø, taèiau stingant lëðø nu-kenèia ypaè aukðtesniø pakopø �magistratûros ir doktorantûros �studijos. Jø lygis nepakankamas. Bû-tina perþiûrëti studijø programas.Suteikiant doktorantûros teisæ insti-tucijoms tai padarë V kadencijosMokslo taryba kartu su Studijø ko-kybës vertinimo centru. Esamomissàlygomis netikslinga didinti studen-tø priëmimo skaièiaus á universitetus,o susidaranèià niðà pajëgios uþpildy-ti ir neuniversitetinës studijos kolegi-jose. Taèiau stebina bûdai, kaip stei-giamos privaèios aukðtosios mokyk-los neturinèios nei kvalifikuotø dës-tytojø, nei reikiamos studijø bazës.

Pasisako uþ konkursiná lëðøskyrimà

Prof. E. Butkus pasisako uþ ryþtinges-ná lëðø skirstymà mokslininkams per kon-kursus. Taèiau tada ypaè aktualus tampa

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Lietuvos mokslo tarybos V kadencijos pirmininkas prof. Kæstutis Makariûnas jau perdavë estafetæ VI kadencijos pirmininkui prof. Eugenijui Butkuiir pavaduotojai habil. dr. Ingei Lukðaitei

Gëlës profesoriui Kæstuèiui Makariûnui

VALSTYBË IR MOKSLAS

2003 m. spalio 9 d. Nr. 17 (285) 11LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

NUTARIMASDËL LIETUVOS MOKSLO TARYBOS NARIØ PASKYRIMO

2003 m. rugsëjo 11 d. Nr. IX-1729Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas, atsiþvelgdamas á Lietuvos RespublikosVyriausybës teikimà, n u t a r i a:

1 straipsnis.Lietuvos mokslo tarybos nariais paskirti:Rasà ALIÐAUSKIENÆ � UAB �Baltijos tyrimai� generalinæ direk-

toræ;Juozà ANTANAVIÈIØ � Lietuvos universitetø rektoriø konferencijos

prezidentà;Steponà AÐMONTÀ � Lietuvos mokslo institutø direktoriø konferen-

cijos pirmininkà;Juozà ATKOÈIÛNÀ � Vilniaus Gedimino technikos universiteto Sta-

tybinës mechanikos katedros vedëjà;Marijà BARKAUSKAITÆ � Vilniaus pedagoginio universiteto Edu-

kologijos katedros vedëjà;Gintautà BRAÞIÛNÀ � Lietuvos kolegijø direktoriø konferencijos

prezidentà;Eugenijø BUTKØ � Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Orga-

ninës chemijos katedros profesoriø;Viktorà BUTKØ � UAB �Fermentas� generaliná direktoriø;Vytautà DAUJOTÁ � Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Ben-

drosios ir neorganinës chemijos katedros profesoriø;Juozà GECEVIÈIØ � Lietuvos pramonininkø konfederacijos Moks-

lo ir inovacijø komiteto nará;Vygintà GONTÁ � Lietuvos mokslininkø sàjungos pirmininkà;Benjaminà JUODELÆ � UAB �Elgama� technikos direktoriø;Broniø KAULAKÁ � Lietuvos mokslo ir studijø institucijø senatø (ta-

rybø) pirmininkø konferencijos prezidentà;Zigmà LYDEKÀ � Tarptautinës aukðtosios vadybos mokyklos prorek-

toriø mokslui;Valdà Stanislovà LAURINAVIÈIØ � Biochemijos instituto Bioanalizës

skyriaus vedëjà;Arûnà LUKOÐEVIÈIØ � Kauno technologijos universiteto Teleko-

munikacijø ir elektronikos fakulteto Signalø apdorojimo katedros profe-soriø;

Ingæ LUKÐAITÆ � Lietuvos istorijos instituto vyriausiàjà mokslo dar-buotojà;

Kæstutá MAKARIÛNÀ � Fizikos instituto ekspertà;Algimantà Petrà MATUSEVIÈIØ � Lietuvos veterinarijos akademijos

Eksperimentinës ir klinikinës farmakologijos laboratorijos vadovà;Vytautà NEKROÐIØ � Vilniaus universiteto Teisës fakulteto dekanà;Antanà PAKERÁ � Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuviø kalbo-

tyros katedros profesoriø;Romanà PLEÈKAITÁ � Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Fi-

losofijos istorijos ir logikos katedros profesoriø;Daivà RASTENYTÆ � Kauno medicinos universiteto Kardiologijo ins-

tituto vyriausiàjà mokslo darbuotojà;Edvardà RIEPÐÀ � Lietuvos þemës ûkio universiteto Miðkininkystës

katedros vedëjà;Zenonà Rokø RUDZIKÀ � Lietuvos mokslø akademijos prezidentà;Antanà STANCEVIÈIØ � Lietuvos Respublikos Þemës ûkio rûmø

garbës pirmininkà;Vaclovà ÐLEINOTÀ � AB �Vilniaus Vingis� generaliná direktoriø;Adolfà Laimutá TELKSNÁ � Matematikos ir informatikos instituto At-

paþinimo procesø skyriaus vedëjà;Stasá VAITEKÛNÀ � Klaipëdos universiteto Socialinës geografijos ka-

tedros vedëjà;Gintarà VALINÈIØ � Biochemijos instituto vyresnájá mokslo darbuo-

tojà;Tomà ÞALANDAUSKÀ � Lietuvos jaunøjø mokslininkø sàjungos pir-

mininkà;Algirdà ÞEMAITAITÁ � Kauno technologijos universiteto profesoriø.

2 straipsnis.Lietuvos mokslo tarybos pirmininku paskirti Eugenijø BUTKØ, pir-

mininko pavaduotoja � Ingæ LUKÐAITÆ.

3 straipsnis.Pripaþinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lie-

pos 7 d. nutarimà Nr. VIII-1314 �Dël Lietuvos mokslo tarybos nariø pa-skyrimo� (Þin., 1999, Nr. 62-2041).

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKASARTÛRAS PAULAUSKAS

objektyvios ekspertizës klausimas. Já ga-lima pradëti spræsti sudarius atitinkamussusitarimus su Baltijos ir Skandinavijosðaliø mokslo tarybomis. Spalio 13�14 d.Vilniuje kaip tik vyks reguliarus ðiø vals-tybiø mokslo tarybø susitikimas, tad busproga ðá klausimà aptarti. Taip pat svar-bu ekspertais patraukti uþsienyje dirban-èius Lietuvos mokslininkus.

Vienas svarbiausiø uþdaviniø � Lie-tuvos mokslo ir verslo ryðys, � teigëE. Butkus, todël neatsitiktinai VI ka-dencijos Taryboje yra keturi ðvietimo irmokslo ministro skirti bei keli verslostruktûrø deleguoti nariai. Tik ar ma-tysime juos Mokslo tarybos posëdþiuo-se, � dabar jau knieti mums paklausti, �ar nebus taip, kad jau nuo treèio Tary-bos nariø susiëjimo verslo atstovai pa-sijus mirtinai neturá laiko posëdþiams,kuriuose juk bus sprendþiami toli gra-þu ne vien mokslo bei verslo ryðiø, betir labai kasdieniai klausimai.

Tapti konkurencinga þiniøekonomikos valstybe

E. Butkus ásitikinæs, kad mokslo irstudijø sistemos reikðmë valstybës gy-venime didës, ateitis turi bûti siejamasu vadinamàja þiniø ekonomika. Beje,angliðko þodþio knowledge viena reikð-miø yra mokslas, vadinasi, kalbameapie mokslu paremtà ekonomikà ir vi-suomenæ. Panaudojant mokslo poten-cialà kartu turime siekti iðsaugoti nacio-naliná identitetà tarptautinës integraci-jos sàlygomis, pabrëþë pirmininkas.

Tarp pirmaeiliø uþdaviniø jis iðsky-rë aiðkios mokslo plëtotës ir finansa-vimo strategijos formulavimo bûtiny-bæ. Jà iðdiskutavus � patvirtinti ir lai-kantis strategijos siûlyti priiminëti po-litinius sprendimus. Mokslo tarybosuþduotis ir bûtø atlikti analitiná darbà,parengti tokius dokumentus, kuriønuostatø laikantis bûtø siekiama, kadLietuvos ekonomika taptø konkuren-cinga þiniø ekonomika. Gera pra-dþia � Saulëtekio slënio projektas, ku-ris skatina skirtingø srièiø mokslininkøveiklos integracijà. Ðiam ir kitiems pa-naðiems projektams svarbu panaudotiEuropos struktûriniø fondø galimybes.

Savo programinëje kalboje Moks-lo tarybos pirmininkas E. Butkus Ta-rybos narius taip pat pakvietë disku-tuoti tokiais keturiais klausimais: dëlvalstybës biudþeto lëðø poreikio nusta-tymo ir jø skyrimo mokslo bei studijøinstitucijoms metodikos; mokslinësleidybos; Pasaulio banko siûlymø ágy-vendinimo; aukðtojo mokslo raidosplano. Taip pat laukiama pasiûlymødël Mokslo tarybos komisijø projektobei Tarybos darbo reglamento.

Beje, VI kadencijos Taryboje atsi-sakoma komisijø pagal mokslo sritis,o numatomos tokios naujos: Moksli-niø tyrimø prioritetø komisija, Finan-savimo komisija, Mokslo ir studijø sis-temos valdymo analizës komisija,Mokslininkø kvalifikacijos komisija,Studijø komisija bei Verslo, mokslo irstudijø bendradarbiavimo komisija.

Pabaigoje E. Butkus padëkojo sa-vo pirmtakui K. Makariûnui bei V ka-dencijos nariams uþ atliktà darbà ir pa-kvietë bendradarbiauti su naujos ka-dencijos Taryba mokslo ir valdþios ins-titucijas. Ne paslaptis, kad tokio veik-los koordinavimo ligi ðiol labai stigo.

Ar pavyks VI kadencijos pirminin-kui E. Butkui ir jo vadovaujamai Ta-rybai ágyvendinti uþsibrëþtus labai ra-cionalius uþdavinius, ar pavyks moks-là padaryti verslo ir pramonës partne-riu, parodys ateitis. Jau ið programinëspirmininko kalbos ryðkëjo ryþtingasposûkis á mokslo þiniø kuo tikslinges-ná taikymà praktinëje veikloje, tolesnissiekis integruoti ðalies mokslà á tarp-tautinio mokslo erdvæ.

Gediminas Zemlickas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senatas ð. m.rugsëjo 24 d. vienbalsiai nutarë suteikti Vilniaus Gediminotechnikos universiteto Garbës daktaro vardà Lietuvos Res-publikos Prezidentui Rolandui PAKSUI. Rolandas Paksasyra ðio universiteto 1979 m. absolventas, kurá laikà dirbæsjame pedagoginá ir moksliná darbà, nuolat domisi savosiosAlma Mater gyvenimu ir veikla.

ÁVERTINTA VISAPUSIÐKAMOKSLININKO VEIKLA

Universiteto bendruomenæ pa-siekë þinia ið Sankt Peterburgo, kadilgametis Vilniaus Gedimino techni-kos universiteto rektorius, dabar pir-masis prorektorius, habilituotas dak-taras DLK Gedimino ordino kava-lierius, Lietuvos mokslø akademijosnarys korespondentas, Valstybinësmokslo premijos laureatas, Europosmokslo, menø ir profesijø akademi-jos Garbës narys, tarptautinës Infor-matizacijos akademijos tikrasis na-rys akademikas, Poznanës technolo-gijos universiteto Garbës daktaras,Rusijos architektûros ir statybosakademijos uþsienio narys, Rusijosinþinerinës akademijos uþsienio na-rys, Ukrainos technologinës kiber-netikos akademijos uþsienio narys,profesorius Edmundas KazimierasZavadskas iðrinktas Rusijos valstybi-nio A. I. Gerceno pedagoginio uni-versiteto Garbës daktaru informati-kos srityje.

Nieko nestebina toks aukðtasneeilinës asmenybës, energingo,gabaus mokslininko kasdienë veik-los ávertinimas. Prof. E. K. Zavad-sko mokslinës-metodinës veiklosrezultatus parodo ðie skaièiai: ðaly-je bei uþsienyje iðspausdintos36 mokslinës (ið jø 11 monografi-jø anglø, vokieèiø, rusø ir lietuviøkalbomis), 23 metodinës knygos,3 vadovëliai, per 300 moksliniøstraipsniø, perskaityta per 200 pra-neðimø (ið jø nemaþa dalis 20 uþ-sienio valstybiø � Vokietijoje, Da-nijoje, Lenkijoje, Kanadoje, Rusi-joje ir kt.) mokslinëse konferenci-jose. Prof. E. K. Zavadskas vado-vavo 19 doktorantø ið Lietuvos,Vokietijos, Danijos, Lenkijos, Bal-tarusijos. Buvo 32 doktorantûroskomitetø narys ir habilitaciniø ko-mitetø pirmininkas, 9 habilitaciniøkomitetø narys. Oponavo dauge-liui disertacijø, kurias parengë Lie-tuvos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos,Vokietijos mokslininkai.

Tik apgynæs daktaro disertacijà

ir pradëjæs dirbti Statybos technolo-gijos ir vadybos katedroje ëmësi tuolaiku (1973 m.) naujos mokslinës sri-ties � informacinës sistemos statybo-je � tyrimø. Ðiemet jis kartu su buvu-siu doktorantu prof. Artûru Kak-lausku paraðë ir iðleido monografijàInternetinë sprendimø parama. Pami-nëtais klausimais besidomintys ðio-mis dienomis galës ásigyti analogið-ko pavadinimo elektroninæ knygà �graþiai apipavidalintà kompaktinádiskà.

Profesorius buvo bent keliø tarp-tautiniø konferencijø, skirtø infor-matikos klausimams, pirmininkasarba garbës pirmininkas. Jo moksli-niai raðiniai publikuojami gana pres-tiþiniuose cituojamuose informati-kos þurnaluose: Europos þurnalasoperacijø tyrimams, Informatika ir kt.Jis gilinasi á skaièiavimo operacijø ty-rimus, yra Pabaltijo bei Lietuvosoperacijø tyrimø asociacijø prezi-dentas, taip pat keliø tarptautiniø or-ganizacijø ir keliolikos Europos dar-bo grupiø, besidominèiø operacijøtyrimais, narys.

Rusijos valstybinio A. I. Gerce-no pedagoginio universiteto Moks-lo tarybos sprendime akcentuoja-mas nuoðirdus ir didelis prof. E. K.Zavadsko rûpestis bendradarbiavi-mo ryðiø su uþsienio ðalimis plëto-te. Profesoriaus iniciatyva ðiandienVGTU yra pasiraðæs daugiau kaip50 bendradarbiavimo sutarèiø suuþsienio universitetais, mokslo ins-titucijomis, ið kuriø ne viena pasira-ðyta su Sankt Peterburgo, Maskvos,Kijevo, Minsko, Dniepropetrovskoaukðtosiomis mokyklomis, moksloinstitutais.

Universiteto bendruomenë di-dþiuojasi turëdama nepaprastai ak-tyvø mokslininkà ir dþiaugiasi, kadprof. Edmundui Kazimierui Zavad-skui suteiktas garbingas uþsieniouniversiteto garbës daktaro vardas.

Julius Norkevièius

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Vilniaus Gedimino technikos universiteto pirmasis prorektoriusprof. Edmundas Kazimieras Zavadskas, Kauno technologijos universiteto

Tarptautiniø ryðiø ir infrastruktûros prorektorius doc. dr. Petras Barðauskasir Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. Romualdas Ginevièius

12 2003 m. spalio 9 d. Nr. 17 (285)

Simpoziumas Èikagoje. Pirmasis

SIMPOZIUMAS

Lietuviðkumosala Amerikoje �simpoziumai (4)

Pradþia Nr. 13, 14, 16

Amerikoje þmogusnuolat turi

prisitaikyti prienaujø sàlygø

Taip tvirtina prof. RomualdasKAÐUBA ir pateikiamame pokalby-je bando savo teiginá pagrásti. Poky-èiai palietë ir patá profesoriø. Ilga-metis Ðiaurës Ilinojaus universitetoInþinerijos ir inþinerijos technologi-jø fakulteto dekanas ðiemet iðëjo ápensijà, bet dël to, atrodo, nenusi-mena. Aiðku, tai naujas gyvenimoetapas, bet jis sukasi apie universi-tetà. Esi aktyviame rezerve, tampiambasadoriumi, tiesiog reikia nu-kreipti savo veiklà kita kryptimi, �tvirtina profesorius. Priminsime,kad Romualdas Kaðuba yra Lietu-vos mokslø akademijos uþsienio na-rys bei Kauno technologijos univer-siteto garbës daktaras. Pastarajameuniversitete kartu su þmona Nijoleturi ásteigæ savo vardinæ stipendijàstudentams.

Beje, diktofonà ájungiau gerokaipavëlavæs, kai pajutau, jog mûsøskaitytojams tiesiog bûtina iðgirstiðias profesoriaus mintis.

Gerbiamasis Profesoriau Romual-dai Kaðuba, kà ádomaus apie LietuvàJûs esate pasakojæs Ðiaurës Ilinojausuniversiteto vadovams, kad jie taip su-sidomëjo ir jau nori atvaþiuoti á mûsøvalstybæ?

Pasakojau tik faktus. Lietuvojedaug daroma, kad mokslo ir studijøreikalai judëtø á prieká.

Jûs paprastai negailite gero þodþiokolegoms ið Lietuvos, pastebite jø lai-mëjimus. Taèiau mes Lietuvoje vieni

kitø atþvilgiu daug kritiðkesni. KaipJums atrodo, kodël?

Profesoriai visada turi bûti nepa-tenkinti. Taip áprasta.

Kad Lietuvoje daþniausiai nepa-tenkinti ne profesoriai, bet docentai,daktarai, jauni mokslininkai. Jie rei-kalauja reformø, o profesoriams atro-do, kad reformos tik sugriaus tai, kàturime pasiekæ.

Amerikoje tas pats, nieko naujonëra. Taip visur.

Taèiau Lietuvoje labai lengva pa-þeisti ar net sunaikinti vienà ar kità ty-rinëjimø kryptá. Amerikoje gal yra ki-taip.

Ne visai kitaip. Kiek að matau,Europos Sàjungoje mokslui skiria-ma daug grantø, apie kai kuriuosAmerikoje mes galëtume tik svajo-ti. Be to, èia milþiniðka konkurenci-ja, vien inþinerijos kolegijø yra 350.Tad ir mums skiriami grantai labaigreitai iðsidalijami.

Taèiau Lietuvoje mes girdime, kaddu treèdalius lëðø JAV universitetømokslui teikia pramonës ir verslo part-neriai. Ar tikrai taip?

Ne visai taip. Valstybë, federali-nis biudþetas padengia tik 35 proc.Ðiaurës Ilinojaus universiteto biu-dþeto. Studentai per mokesèius uþmokslà suneða 45 proc., o apie20 proc. mes patys turime susiþvejo-ti. Ið pramonës bei kitur. Bet niekasnieko uþ dykà neduoda, turime atlik-ti konkreèius darbus.

Taèiau gerai bent tai, kad ið pra-monës tø lëðø bent jau galite gauti. Paspramonininkus nuëjæ, tikriausiai, ne-iðgirsite: Jûsø universiteto ar koledþopaslaugø mums nereikia, Jûsø moks-las netikæs...

Jie reikalingi mums, o mes reika-lingi jiems. Pramonë samdo inþinie-rius, vadinasi, turi átakoti, kad uni-versitetai jai parengtø tokius inþinie-rius, kokiø reikia. Dël to mûsø san-

tykiai su pramone yra geri. Mano pa-tarëjø taryba, kurià sudaro aukðtiAmerikos ámoniø vadovai � prezi-dentai ir viceprezidentai, nuolatmums pataria, ko jiems reikia.

Ir ko jiems reikia?Pirmiausia tokiø inþinieriø, ku-

rie gali labai greitai prisitaikyti. Èiakaþkas prisiminë, jog prieð 10 metøLietuvoje buvau pasakæs, kad Ame-rikos inþinieriai turi iðmokti nuolatiððokti ið savo áprastos srities á visið-kai naujà. Mat laikai keièiasi. Þmo-gus turi norëti toliau mokytis ir nuo-lat taikytis prie naujø sàlygø, nes pro-jektai keièiasi. Nëra nieko amþino.

Vienà kartà iðmokta tiesa neilga-laikë?

Neilgalaikë, todël bûtina nuolatmokytis ið naujo ir prisitaikyti. Ypaèpramonëje projektai dabar labaigreitai keièiasi.

Ko dabar Amerikos pramonei la-biausiai reikia � mechanikø, elektro-nikø, informatikø, elektros inþinieriø?

Dabar viskas susimaiðë. Mecha-nikai ir elektros inþinieriai, robotøspecialistai puikiausiai moka dirbtikompiuteriais. Todël svarbus inþine-rijos klausimas yra ðis: kiek reikia

specialistø, kad pavyktø suprojek-tuoti naujus kompiuterius, ir kiekreikës þmoniø, kurie jais galës nau-dotis bei suprojektuoti reikalinguskompiuterinius tinklus. Juk tikrøkompiuteriø projektuotojø ir kon-struktoriø nedaug reikia, bet labaidaug reikia informatikø, t. y. tikrøjønaudotojø.

Ðiaurës Ilinojaus universiteto In-þinerijos fakultete vyrauja geltonosiosrasës studentai. Ar tai reiðkia, kadtechnikos, technologijos ir inþinerijosateitis priklausys Azijos þemyno atsto-vams?

Ið dalies tiesa. Tie mûsø Azijosðaliø atstovai daugiausia yra magist-riniø studijø studentai. Jie mûsø fa-kultete sudaro tris ketvirtadalius vi-sø studentø. Turime ir kelis ið Lietu-vos, kaunieèius. Esame jais labai pa-tenkinti. Vienas ið jø � Aldas Guba-ras � buvo trijø þmoniø komandoje,kuri nurungë visas Amerikos di-dþiausias aukðtàsias technikos mo-kyklas ir laimëjo tarptautiná konkur-sà. Toje komandoje buvo dar vienastailandietis ir amerikietis. Konkur-sas vyko kelis mënesius, teko pa-rengti pramoninës inþinerijos pro-jektà, o po kiekvieno mënesio dalisuniversitetø iðkrisdavo. Pagaliau li-ko trijø universitetø komandos, le-miamame konkurso etape mûsiðkiailaimëjo.

Esate uþsiminæs, kad Jûsø laukiaatsisveikinimo pokylis fakultete, kuriodekanu dirbote daug metø.

Atsisveikindamas su universitetokolegomis organizuosiu lietuviðkoalaus puotà. Daug kà Amerikoje esupavaiðinæs Utenos alumi, nes keliÐiaurës Ilinojaus universiteto admi-nistracijos darbuotojai turi lietuviðkøðaknø. Vienas yra þydø tikëjimo, betsave vadina lietuviu. Kito bene sene-liai dar caro laikais ið Lietuvos atvy-ko á Amerikà. Treèio tëvas, kuriamapie 100 metø, kilæs ið Utenos.

Tada bëgo nuo caro reþimo, dabarvaþiuoja ieðkodami geresnio gyvenimo.

Praeis kiek laiko ir Lietuva buskaip Ðveicarija. Neabejoju. Lietu-viams proto uþtenka. Að tai matau,todël ðitaip prognozuoju.

Jeigu viskas taip gerai, tai kodëlmums taip daþnai nesiseka? Ar bentmums patiems kartais atrodo, kad ne-siseka.

Gal per daug politikuojate? Ta-èiau Lietuvoje daromi projektai manlabai ádomûs. Labai geros nuomonësesu apie Kauno technologijos uni-versitete daromus projektus. Tà uni-versitetà paþástu geriausiai. Esu po-rà kartø lankæsis ir Vilniaus Gedimi-no technikos universitete, bet ten at-liekami ðiek tiek kito pobûdþio dar-bai, kurie maþiau siejasi su mano sri-ties darbais.

Lietuvoje daug diskutuojama dëlmoksliniø þurnalø publikacijø lygio, ap-skritai dël jø ateities. Kà apie tai manote?

Ðiaurës Ilinojaus ir Kauno tech-nologijos universitetø profesoriaiparaðë tris bendrus straipsnius, ku-rie iðspausdinti Kauno technologi-jos ir Vilniaus Gedimino technikosuniversitetø bei Lietuvos moksløakademijos leidþiamame þurnaleMechanika. Ðis þurnalas turi JAVKongreso bibliotekos indeksà, irmes uþ jame iðspausdintus straips-nius savo profesoriams duodamekreditø, kaip ir uþ straipsnius, kuriepasirodo bet kuriame geriausiameðios srities þurnale pasaulyje. Þino-ma, svarbu, kaip þurnalas recenzuo-jamas, bet su Mechanika nematauproblemø, þurnale spausdinami la-bai geri straipsniai.

Á Simpoziumo atidarymà nespëjoteatvykti.

Darbo reikalø negalëjau atidëtiá ðalá. O Simpoziumas prasidëjo sëk-mingai, manau, bus toks pat pavykæskaip ir prieð tai vykæs Lietuvoje. Ðia-me Simpoziume kaip Ðiaurës Ilino-jaus universiteto atstovas bûsiu be-veik 5 dienas, nes juk turime þinoti,kas darosi. Mane domina bûsimadiskusija apie proto nutekëjimà Lie-tuvoje. Bus proga pasiklausyti ir,kaip amerikieèiai sako, palyginti mû-sø uþraðø knygutes. Labai gaila, kadið Lietuvos iðvykusieji, negavæ darbopagal specialybæ, save sunaikina kaipspecialistus.

JAV ekonomikai dabar taip patsunkûs laikai, daug ámoniø uþsidarë,uþ tà patá atlyginimà darbuotojamstenka daugiau dirbti. Uþsidarë dide-lës aviacijos ámonës.

O kokios tos ekonominiø sunkumøprieþastys?

Labai sunku atsakyti. Ðtai pa-vyzdys. Vienai atominës energeti-kos ámonei reikëjo keliø studentøvasaros darbams. Þadëta gerai mo-këti, buvo net interviu duotas þi-niasklaidai. Taèiau po keliø dienøbendrovës atstovas paskambino iratsipraðë: jø vyriausieji vadovai nu-tarë, kad samdyti naujø darbuoto-jø ámonë nebegali.

Neseniai baigusieji taip pat sun-kiai gauna darbà, nes pramonei rei-kia naujausias technologijas þinan-èiø inþinieriø.

Kà darote, kad rengtumëte tuos po-reikius atitinkanèius inþinierius?

Jau sakiau, kad mûsø klientai �tai ne tik studentai, bet ir pramo-në. Beje, dar nepasakiau, kad ma-no patarëjø taryboje buvo keturilietuviai: tai garbës narys preziden-tas Valdas Adamkus (buvo tikrasisnarys, kai dirbo JAV), vadybos spe-cialistas Donatas Tijûnëlis, JAVlietuviø visuomenës veikëjai meta-lurgijos inþinierius Steponas Matasir mechanikos inþinierius Romual-das Bublys.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Simpoziume susitiko Ilinojaus universiteto Urbanoje (Ilinojaus valstijoje)absolventai Juozas Liubinskas ir Romualdas Kaðuba

Lemonto senamiestyje

2003 m. spalio 9 d. Nr. 17 (285) 13

naujame tûkstantmetyje (7)

SIMPOZIUMAS

Dirba Berlitztarptautiniamekalbø mokymo

centrePirmàjà XII simpoziumo dienà

Èikagos priemiestyje Lemonte, Pa-saulio lietuviø centre, teko sutikti beitrumpai pakalbinti ir dr. Jonà Jasai-tá, kuris stovëjo prie Mokslo Lietuvosiðtakø, 1989 m. iðleido pirmuosiuslaikraðèio numerius.

X ir XII mokslo ir kûrybos sim-poziumø dalyvis socialiniø mokslødaktaras Jonas Jasaitis ðiuo metu yraBerlitz tarptautinio kalbø centro dës-tytojas. Gimæs 1941 metais. 1962 m.Ðiauliø pedagoginiame institute ágijomokytojo profesijà. 1967 metais pa-kviestas dirbti á Mokyklø (Pedagogi-kos) mokslinio tyrimo institutà. Bai-gë TSRS pedagogikos mokslø akade-mijos aspirantûrà ir apgynë disertaci-jà Mokiniø konstruktorinës veiklos or-ganizavimo pedagoginiai pagrindai.Monografijø, mokymo priemoniø beidaugiau kaip 150 straipsniø autorius.1995�1996 m. � Lietuvos Respubli-kos Seimo referentas. Nuo 1996 m.gyvena JAV. J. Jasaièio profesiniai in-teresai � tai mokiniø kûrybiniø suge-bëjimø ugdymas, ðvietimo sistemosdinamika, kintant ekonominëms irsocialinëms sàlygoms, socialiniø pro-blemø analizë.

Taigi kalbiname Jonà JASAITÁ.

Kaip klostësi Jûsø gyvenimas atvy-kus á Jungtines Amerikos Valstijas?

Iki 2001 m. dirbau Klyvlende,Ohajo valstijoje, buvau Dirvos laikrað-èio redaktorius. Dabar esu Berlitztarptautinio kalbø centro (Berlitz In-ternational Language Center) asoci-juotas profesorius.

Kokias kalbas galima studijuotiBerlitz kalbø centre?

Kokias tik norima. Lietuviø ir ru-sø kalbø dëstytojas stovi prieð Jus.Mûsø studentai yra suaugæ þmonës �ámoniø vadovai, mokslo þmonës. Mo-kome individualiai arba labai maþo-mis grupëmis. Pirmoji mano studen-të buvo advokatë, kuri domisi adap-tacijos klausimais, vaikø ávaikinimuAmerikoje. Jai reikëjo iðmokti rusøkalbos. Ji vaþiuodavo á Rusijà, rasda-vo ðeimas, kurios sutikdavo, kad jøvaikai bûtø ávaikinti JAV.

Tai doras biznis?Taip, legalus uþsiëmimas, skirtas

vaiko interesams ginti. Kitas studentasbuvo matematikas analitikas, kuris ku-ravo finansinius ámonës klausimus. Joprotëviai, bene seneliø tëvai, buvo ru-sai. Taigi persiklojo giminës sentimen-tai ir verslo reikalai. Taip pat turëjaustudentà fizikà atomininkà, kuris va-þinëdavo á Èernobylio atominæ elektri-næ, bendradarbiavo su Ukrainos ato-mininkais. Konsultavo ukrainieèiusdël Èernobylio AE sarkofago, kuris,pasirodo, kelia labai dideliø problemø.Beje, netoli Klyvlendo yra atominëelektrinë, kurioje ir dirba mano prisi-mintas fizikas.

Tarp savo studentø turëjau taippat didelës statybos ámonës vadovà.Ta ámonë turëjo tam tikrus kontaktussu rusais, ir tam, kad galëtø norma-liai bendrauti, jos vadovas turëjo ið-mokti buitinës rusø kalbos.

Su pavieniais kalbos norinèiais ið-mokti asmenimis tenka dirbti todël, kadnëra daug norinèiø mokytis?

Jokiu bûdu ne. Berlitz mokykla tu-ri savità kalbø mokymo metodà, kurásudaro 7 ciklai. Mokymas vyksta labaisparèiai. Galima tik stebëtis, kad pertoká trumpà laikà galima iðmokti tiekdaug. Tarkime, teikiama 30 uþsiëmi-mø po 4 valandas (kartà ar du kartusper savaitæ, kaip gali klausytojas). Bû-na, kad pamokos vyksta net ir klausy-tojo kabinete. Tenka vaþiuoti á jo ámo-næ ir padëti jam mokytis.

Koks rezultatas, kad ir po Jûsø pa-minëtø 30 uþsiëmimø?

Per maþdaug 6 val. galima ásisa-vinti apie 100 þodþiø � aktyviai. Tainepaprastai geras rezultatas. Per 40val. galima iðmokti iki 5 tûkst. þodþiø.

Turëdamas mintyje savo gana kuk-lius gabumus, abejoju, kad sugebëèiauaktyviai ásisavinti ðimtà þodþiø per pus-antro uþsiëmimo.

Sugebëtumëte, nes Berlitz kalbøcentre naudojama labai savita, ádomi,ir tuo paèiu paprasta metodika. Tuoir geniali. Paties ðios metodikos kûrë-jo vardu ir pavadintas kalbø mokymocentras. Norëdami tos metodikos ið-mokti, turëjome baigti kursus, gautilicencijà, kuri ir man teikia teisæ dirbtiðiame mokymo centre.

Kuo grindþiama Berlitz kalbø cen-tro mokymo metodika?

Pagrásta medþiagos pateikimu, al-ternatyviais teigiamais ir neigiamaisklausimais, pasirinkimo situacijomisir panaðiai. Þinoma, yra ir kitø subti-lybiø, kurios yra mûsø paslaptis ir ku-rios èia negaliu atskleisti. Mokantisneiðgirsi në vieno angliðko þodþio.Þmogus panardinamas á kalbos, ku-rios nori iðmokti, aplinkà.

Bet pradedama nuo abëcëlës?Ið pradþiø jokios abëcëlës, tik ge-

rokai vëliau. Su þmogumi kalbiesi, jistau atsakinëja, að raðau lentoje, kar-tu skaitome.

Kaip iðleidome pirmuosiusMokslo Lietuvos numerius

Dabar prisiminkime tuos jau senuslaikus, kai Jums teko dirbti leidþiantMokslo Lietuvos laikraðtá?

Praktiðkai iðleidau pirmuosiustris Mokslo Lietuvos numerius. Taibuvo 1989 metais, kai Lietuva darbuvo Sovietø Sàjungos sudëtyje, irtas mûsø darbas atrodë dar gana pa-vojingas. Prof. Broniaus Kuzmicko,pirmojo Lietuvos mokslininkø sà-

jungos pirmininko, papraðytam tekoimtis to darbo. Surinkau medþiagà,nuneðiau á tuometinius Spaudos rû-mus. Tarëmës, kas imsis leisti.

Pirmus numerius dar teko neðti áGlavlità, kad cenzoriai perþiûrëtø.Treèias Mokslo Lietuvos numeris iðëjosteigiamojo Lietuvos mokslininkø sà-jungos suvaþiavimo iðvakarëse. Suva-þiavimas vyko 1989 m. spalio 7 d. Vil-niuje, Respublikiniuose profsàjungøkultûros rûmuose ant Tauro kalno.Tas treèias Mokslo Lietuvos numerisjau buvo normalaus, t. y. dabartinioformato, iðspausdintas þaliais spaus-tuviniais daþais. Tuo numeriu sveiki-nome Steigiamàjá Lietuvos moksli-ninkø sàjungos suvaþiavimà. Beje,pirmieji du laikraðèio numeriai buvoperpus maþesnio formato.

Kaip rengëte medþiagà pirmiesiemsMokslo Lietuvos numeriams, kas bu-vo autoriai?

Dalá medþiagos pateikë mûsøpaèiø organizacinio komiteto nariai.Ðá komitetà sudarë Algimantas Lie-kis, Alfonsas Ramonas, prisidëjomatematikas prof. Algimantas Bike-lis, kuris taip pat tuo metu buvo or-ganizaciniame komitete. Visus da-

bar staiga man bûtø gal net sunku ið-vardyti. Galiu pasakyti, kad prisidë-jo daug kas ir kiek galëjo. Visi 19 tometo Organizacinio komiteto nariødirbo labai nuoðirdþiai. Mes kiekvie-nà klausimà apgalvodavome, kiek-vienas þmogus teikdavo savo pasiû-lymus, juos bendrai svarstydavome.Atmosfera buvo nuostabi.

Kodël iðleidote tik tris numerius?Daugiau neturëjome lëðø, o

laikraðtis juk kainavo nemaþus pini-gus. Paskui susikûrë laikraðèio re-dakcija, ir Mokslo Lietuva buvo pra-dëta leisti reguliariai. Po Steigiamo-jo Lietuvos mokslininkø sàjungossuvaþiavimo jau buvo keliamasklausimas, kad reikia ne pavienio,proginio numerio, bet tikro periodi-nio leidinio.

Man teko pereiti á kità darbà, nesLietuvos mokslininkø sàjunga ástei-gë savo þurnalà Mokslas ir Lietuva,jame dirbau atsakinguoju sekreto-riumi. Redaktoriumi buvo A. Liekis.Pirmuosius numerius iðleidome lie-tuviø ir anglø kalbomis. Taigi kuriantLietuvos mokslininkø sàjungà ir or-ganizuojant jos leidinius esama irmano indëlio.

Lietuvos mokslas ir keliasá Nepriklausomybæ

Greitai bëgantis laikas ið atmintiesiðtrina smulkmenas, lieka tik svarbiau-si, esminiai dalykai. Kas ðiandien Jumsatrodo esmingiausia, prisimenant tuosprabëgusius metus, tuos Lietuvos þings-nius á Nepriklausomybæ? Juk mûsø ða-liai þengiant á Nepriklausomybæ Lietu-vos mokslininkø indëlis buvo labai di-delis, tik keista, kad dar á galvà niekamneatëjo mintis tà indëlá iðanalizuoti, ap-màstyti, ávertinti.

Jau minëjau, kad nuostabi buvopati atmosfera, kurioje mums likimaslëmë dirbti. Tai buvo iðties labai gra-þios demokratijos pavyzdys, kai lëmëne moksliniai laipsniai, ne darbo sta-þas ar nuopelnai, bet nuoðirdus norassiekti bendro labo. Visi turëjo teisæreikðti savo nuomonæ. Jeigu pasiûly-mas buvo geras, jis bûdavo priima-mas. Man ásiminë vëliau visiðkai á po-litikà nuëjusio Vytenio Andriukaièiopavyzdys. Jis nedirbo tiesioginiomokslinio darbo, bet pateikdavodaug labai racionaliø ir vertingø pa-siûlymø. Á juos bûdavo atsiþvelgiama.

Bet ðtai ta pati labai graþi demokra-tija, apie kurià kalbate, vëliau iðvirto ásavo prieðingybæ ir kaip tik labiausiaisuprieðino þmones. Argi ne taip?

Nemanau, kad bûta kokio norssusiprieðinimo bent jau Lietuvosmokslininkø sàjungos organizacinia-me komitete. Man teko dalyvauti gal30 ar daugiau pasitarimø ir neprisi-menu në vieno atvejo, kad bûtø iðki-læ kokiø nors didesniø nesusipratimø.

Taèiau pripaþinkite, kad kalbëtiapie �vieningos srovës� judëjimà tarp tometo mokslininkø juk taip pat neiðeina.Tam tikros buvusios konfrontacijos at-garsius man, kaip dabartiniam Moks-lo Lietuvos vyriausiajam redaktoriui,tenka pajusti net ir dabar. Laikraðtis vi-sais ámanomais bûdais stengiasi iðveng-ti siauro þinybiðkumo, vienos tiesos irvienos nuomonës. Siekiame atspindëtivisø Lietuvos mokslo institucijø ir josnariø rûpesèius bei paþiûras, nes tik ta-

da mûsø laikraðtis gali turëti savo vie-tà ðalies mokslo ir kultûros gyvenime.Taip suvokiame savo ðiandieninës veik-los prasmæ, nes esame Lietuvos moks-lininkø laikraðtis, o ne kurios nors vie-nos organizacijos, institucijos ar juo la-biau kurios nors vienos politinës jëgosruporas.

Pasakysiu, kad mes siekëme ið-vengti bet kokios konfrontacijos.Galiu priminti vienà atvejá, kuris vi-sai neiðplaukë ið mûsø siekiø, bet bu-vo tiesiog provokuojamas. Mes á Lie-tuvos mokslininkø sàjungos organi-zaciná komitetà priëmëme fizikà Ro-mualdà Brazá, kuris vëliau pareiðkënorà kurti atskirà Lenkø mokslinin-kø sàjungà Lietuvoje. Mes aiðkino-me, kad mokslas nëra su tautybe su-sijusi veikla, todël naiviai skambëtøsàvokos: lenkiðkas Lietuvos mokslas,lygiai kaip ir lietuviðkas mokslas. Bû-tø akivaizdi nesàmonë. Taèiau minë-to asmens tikslas, matyt, buvo kitoks.Vëliau jis nedalyvavo mûsø posë-dþiuose ir taip mes su juo iðvengëmekonfrontacijos.

Dar kartà pabrëþiu, kad visi klau-simai, kurie bûdavo svarstomi mûsøOrganizaciniame komitete, buvo ap-tariami ir randamas bendras optima-lus sprendimas. Buvome nusiteikærasti geranoriðkus sprendimus.

Kaip tà savo gyvenimo laikotarpávertinate ið laiko perspektyvos?

Kaip patá graþiausià savo gyveni-mo laikotarpá.

O Amerika, daþno lietuvio svajoniøþemë? Juk ir Jûs neatsispyrëte pagundaiapsigyventi dabar jau ðiapus Atlanto?

Èia patyriau daug graþiø ir savi-tø gyvenimo akimirkø. Taèiau taibûtø visai kito pokalbio tema. Tamreiktø atskirai atsidëti. Taigi Jumsleidus, apie tai pakalbësime kitàkartà.

Savaime suprantama. Dëkoju uþprisiminimus ir papasakotus ádomius, ojaunesniems skaitytojams gal ir visai ne-þinomus, dalykus.

Gediminas Zemlickas

Berlitz tarptautinio kalbø mokymo centro dëstytojas dr. Jonas Jasaitis,teisininkas ir verslininkas Alfredas Kulys (JAV) ir Socialiniø tyrimø institutodirektorius prof. Arvydas Matulionis prieð Simpoziumo atidarymà Lemonte

Simpoziumo dalyviai � Vilniaus universiteto Lituanistiniø studijø katedrosvedëja prof. Meilutë Ramonienë ir LR Seimo Ðvietimo, mokslo

ir kultûros komiteto vyresnysis patarëjas habil. dr. Alfonsas Ramonas

14 2003 m. spalio 9 d. Nr. 17 (285)

JAV lietuviams rûpi Lietuvosenergetikos ateitis

Gerbiamasis Sauliau Kutai, Simpo-ziumui kartu su kolega Mykolu Pakðèiuið JAV parengëte bendrà praneðimà apiebranduolinæ energetikà Lietuvoje ir JAV.Kokius kitus praneðimus dar iðskirtumë-te? Kaip klausytojai vertino atominësenergetikos Lietuvoje reikalus? Apskritaikokius áspûdþius iðsiveþate ið ðio Simpo-ziumo?

Apie branduolinæ energetikà buvokalbëta specialioje energetikos sekcijo-je. Kalbant apie Lietuvos energetikosbalansà � tai sakë Lietuvos energetikosinstituto laboratorijos vedëjas dr. Vac-lovas Miðkinis � negalima nekalbëtiapie branduolinæ energetikà. Taip patir Kauno technologijos universitetoprof. Jonas Gylys pristatë naujus savogrupës darbus, naujoviðkiau aptarëbranduolinës energetikos galimybesdabar ir ateityje. Gyvenimas, technikakeièiasi, taip pat ir poþiûris á branduo-linæ energetikà. Tai tiek kalbant apieLietuvos praneðëjus.

Uþsienio lietuviai � branduolinësenergetikos specialistai, kai tik Lietuvatapo nepriklausoma, buvo aktyvûs ir sà-þiningi patarëjai bei pagalbininkai mû-sø specialistams. Pirmiausia buvo pra-dëta energetikos bûklæ vertinti ir bran-duolinës saugos poþiûriu: iðleistos kny-gos, apraðanèios Ignalinos atominæelektrinæ, atlikta daug kitø darbø. Lie-tuviai mokslininkai, gyvenantys JAV,aktyviai dalyvavo ðioje veikloje. Tai Al-girdas Vytas Miselis, Mykolas Pakðtys.Jø yra ir daugiau, bet vardiju dalyvavu-sius ir ðiame Simpoziume. Taigi matauglaudø ryðá tarp iðeivijos ir Lietuvosbranduolinës energetikos reikaluose.Jie buvo aptarti ir Simpoziumo baigia-mojoje sesijoje, kuriai pirmininkavoLietuvos ambasadorius JAV VygandasUðackas.

Ar Lietuvos politikai adekvaèiai ver-tina Ignalinos AE bûklæ, ten ádiegtas pas-taraisiais metais saugos sistemas ir visakita? Kitaip tariant, kiek tos mûsø politi-kø þinios apie Ignalinos AE atitinka tik-rovæ, vertinant Jûsø, ðios srities specialis-to, akimis?

Kai mûsø politikos ir ekonomikosatstovai simpoziume uþsiminë � ir ne-labai tiksliai � apie atominæ energetikà,kaip nebûtø keista, publika sureagavo.Tas faktas rodo, kad JAV lietuviai ir Lie-tuvos þmonës ið tiesø susirûpinæ dëlbranduolinës energetikos ateities mû-sø ðalyje.

Specialistai, kurie dalyvavo Simpo-ziume, turi adekvatø, tikslø supratimàapie Ignalinos AE reaktorius ir bran-duolinës energetikos vietà mûsø ener-getikos sistemoje. Jeigu kalbësime apieþmones, kurie toliau nuo atominësenergetikos reikalø, tai juos ði energe-tikos ðaka ðiek tiek gàsdina. Ignalinos

AE, kaip sovietiðka, jiems aso-cijuojasi su Èernobylio AE. Tai

Atominë energetikapolitiniø vëjø pagairëje

XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumo dalyvis Saulius KUTAS yra Valstybinës atomi-nës energetikos saugos inspekcijos (VATESI) virðininkas. Gimë 1935 m. Kupiðkyje. Diplomuoto inþi-nieriaus elektriko specialybæ ágijo 1958 m. Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijosuniversitetas). Dirbo energetikos sistemoje, Energetikos ministerijoje. 1996 m. buvo energetikos minist-ras. 8 knygeliø ir 35 straipsniø bei praneðimø autorius.

akivaizdi netiesa, nes Ignalinos AE la-bai smarkiai pertvarkyta, modernizuo-ta, tad nepalyginamai tobulesnë.

Kiek man teko kalbëtis su Ameri-kos lietuviais, në ið vieno neiðgirdau ka-tegoriðko pareiðkimo, kad ði mûsø elek-trinë ir apskritai branduolinë energeti-ka Lietuvai nereikalinga. Ið tikrøjø mansusidarë nuomonë, kad lietuviai teigia-mai nusistatæ branduolinës energetikosatþvilgiu. Tiek ðiapus, tiek anapus At-lanto.

Kieno dûdomis grojapolitikai

O kaip nusistatæ politikai? Ar Jumsnesusidaro áspûdþio, kad mûsø politikaipuèia á visai kitas dûdas? Tarsi bûtø pri-siklausæ Europos Sàjungos komisarø ko-mandø.

Neþinau, ar Ramûnà Vilpiðauskà,Vilniaus universiteto Tarptautiniø san-tykiø ir politikos mokslø instituto do-centà, reikëtø laikyti politiku ar ekono-mistu, gal tuo ir tuo. Tai ðtai R. Vilpi-ðauskui ðiek tiek netiksliai apibûdinuskai kuriuos atominës energetikos niu-ansus � tarp politikø tai gal ir bûtø pra-slydæ pro ausis � bet ðiame specialistøsusirinkime bemat á netikslumà buvosureaguota.

Gal tà netikslumà vis dëlto prisimin-kime, nes nëra blogiau, kai valstybei reikð-mingos iðvados kartais daromos atsire-miant á netikslius ar klaidingus faktus.

Ið auditorijos buvo pasakyta pasta-ba, kad Lietuvos derybininkai per leng-vai sutiko sustabdyti Ignalinos AE pir-màjá, vëliau ir antràjá blokus. Atsakyda-mas Ramûnas Vilpiðauskas pareiðkë,jog tai bûdinga ne tik Lietuvai, bet irRumunijai bei Bulgarijai. Tai netiesa,nes pastarosiose valstybëse uþdaromosne visos atominës elektrinës, o tik kaikurie AE blokai, labai seni ir netvarkin-

gi. Taigi palyginimas su Lietuva ðiuo po-þiûriu nëra korektiðkas. Taip pat ir Slo-vakijoje � uþdaromi tik seniausi reak-toriai. O Lietuva iðvis atsisako atomi-nës energetikos � toks esminis skirtu-mas. Taigi Lietuvà reikëtø traktuoti vi-sai kitu poþiûriu.

Tad iðliksime branduoline valstybe arlengva ranka atsisakysime ðio statuso?

Tuo metu, kai Simpoziume Èika-goje skaitëme praneðimus, á Vilniø bu-vo atvykusi atominës pramonës ámoniøgrupës AREVA tarnybos pirmininkë iðPrancûzijos, su Lietuvos atstovais svars-të galimybes statyti treèiàjá AE blokàvietoj dviejø uþdaromø. Ðios derybosbei prof. J. Gylio nauja studija rodo, kadtokias galimybes bûtina rimtai nagrinë-ti. Savo energetiniø iðtekliø neturinèiaiLietuvai pasilikti visiðkai priklausomanuo kaimynø ir vartoti tik ið jø gauna-mà organiná kurà bûtø labai pavojinga.

Investicijos á saugos didinimàpasiteisino

Lietuvai atgavus nepriklausomybæ áIgnalinos AE buvo ádëta daug uþsieniovalstybiø � Ðvedijos, Danijos, JAV � in-vesticijø, didinant reaktoriø saugà, ádie-giant modernias tos saugos sistemas. Jei-gu dabar nusileidome ES spaudimui ir ry-

þomës uþdaryti Ignalinos AE, tai ar ne ábalà buvo sumesti tie didþiuliai pinigai?Kiekvienam lietuviðkai màstanèiam þmo-gui gali kilti klausimas: ar nebuvo mûsøIgnalinos AE milþiniðkø pinigø plovimomaðina, kurioje sëkmingai dalyvavo dau-gelis valstybiø?

Manau, kad bet kokiu atveju ádë-tos lëðos pasiteisino. Pasaulyje nëra nëvieno techninio objekto, kurio saugabûtø absoliuèiai uþtikrinta. AE patiki-mumas � labai svarbus veiksnys. Taèiaukad ir kiek patikima bûtø AE, bet juoilgiau eksploatuosime, tuo rizika dides-

në. Jeigu atominis objektas nëra sau-gus, tai jo visai negalima eksploatuoti.Kà reiðkia saugus? Turi atitikti nusta-tytam laikui tam tikrus priimtus reika-lavimus. Tobulëjant technikai ir techno-logijai tie reikalavimai turëtø grieþtëti.Kai Ignalinos AE buvo pastatyta, ji tometo saugos reikalavimus atitiko. Betpaskui � neatitiko. Ir tai, kad didinantjos saugumà buvo ádëtos investicijos �teisingas sprendimas.

Bet noriu patikslinti vienà dalykà.Jûs pasakëte: uþsienio valstybës ádëjodaug lëðø, didindamos Ignalinos AEsaugà. Taip, aèiû toms valstybëms. Pa-gal tuos planus, kuriuos vykdëme, á Ig-nalinos AE saugà apytikriai ádëta apie900 mln. Lt. Tai ðtai pusë tø ádëtø pini-gø yra lietuviðki � ðito nepamirðkime.Taigi ne tik uþsienio finansinë parama

mums leido padidinti Ignalinos AEsaugumà, bet tai ir Lietuvos iðtekliai.Dar galima patikslinti, jog tai ne tiekLietuvos biudþeto, kiek paèios AE pi-nigai. Parduodama elektros energijà,gaudama pelnà AE gali tokius darbusatlikti.

Vis tik norëèiau pabrëþti, kad uþ-sienio specialistø patirtis, jø tiekiamatechninë parama ir Lietuvos atviru-mas bei pasiryþimas saugiai eksploa-tuoti Ignalinos atominæ elektrinæ bu-vo svarbiausi veiksniai lëmæ ðios veik-los sëkmæ.

Antrojo bloko likimà spræsSeimas

Pripaþástate, kad Lietuvoje ir Euro-poje keièiasi þmoniø ir visuomenës poþiû-ris á branduolinæ energetikà, tai daþnaipriklauso ir nuo rinkimus laiminèiø po-litiniø jëgø nuostatø. Ar neatsitiks taip,kad ávyks vieni, antri, treti rinkimai ir pa-aiðkës, kad senutë Europa pradës visoke-riopai skatinti branduolinës energetikosplëtrà? Suprantama, moderniausiø tech-nologijø ir paþangiausiø saugos reikala-vimø pagrindu. O mes uþdaræ IgnalinosAE sëdësime su ilgomis nosimis ir keiks-nosime savo pirmtakus dël netoliaregiðkø,toliau savo nosies galiuko nesiekianèiøsprendimø. Tad gal bent antrojo bloko gy-vavimà dar turëtume siekti pratæsti?

Antrasis Ignalinos AE blokas kolkas yra tarpinëje situacijoje. Á Lietuvosenergetikos strategijà ir á susitarimus suES áraðyta tik tiek, kad Lietuva antràjáblokà uþdarys. Taèiau pagal LietuvosRespublikos ástatymus norint uþdarytireaktoriø bûtina priimti specialø ástaty-mà, kurá priima LR Seimas. Tokio ásta-tymo dar neturime. Turësime priimtitoká pat ástatymà dël antrojo bloko su-stabdymo, koks priimtas dël pirmojo.

Branduolinës energetikos reikalaiyra inertiðki, ir nuo uþmanymo iki ávyk-dymo praeina daug laiko, tad atomineienergetikai kintantys politiniai vëjai iðtieslabai kenkia. Tas blaðkymasis dël bran-duolinës energetikos ateities Lietuvoje la-bai stabdo visø klausimø sprendimà. Jei-gu politiniam apsisprendimui prarasimemetus, tai á branduolinës energetikospraktinës veiklos rezultatus tai gali atsi-liepti net keliø metø praradimu.

Kà turite mintyje?Kad ir specialistø kvalifikacija �

Lietuvoje ji gali bûti prarasta. Jeiguþmonës neturës darbo Ignalinos AE,tai neteksime daug aukðtos kvalifikaci-jos specialistø. Ir ne vien dirbanèiø pa-èioje AE. Á ðá Simpoziumà ið Lietuvosatvyko didokas bûrys branduolinësenergetikos specialistø, sugebanèiø pri-imti svarbius sprendimus, daryti saugosávertinimus. Toká specialistø branduo-lá, þinojimo lygmená mes jau turime,esame sukûræ. Staiga pasakome: nebe-reikia ir grandinë nutrûksta. Dabar Lie-tuvoje turime 8 ávairias mokslines tech-nines organizacijas, kurios dalyvaujabranduolinës energetikos problemøsprendime. Turiu pripaþinti, kad mûsøspecialistai dirba gana kvalifikuotai.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Simpoziumas Èikagoje. Pirmasis

SIMPOZIUMAS

VATESI virðininkas Saulius Kutas skaito praneðimà Simpoziume

Audronë Pakðtienë, Kauno technologijos universiteto mokslo prorektorius prof. Vytautas Ostaðevièius ir nuo 1962 m.branduolinës energetikos srityje dirbantis dr. Mykolas Pakðtys

2003 m. spalio 9 d. Nr. 17 (285) 15

LIETUVOS MUZIKOSAKADEMIJA

skelbia konkursà:

1. Pedagogø pareigoms uþimti Vilniaus fakultetø ðio-se katedrose:

Fortepijono � lektoriaus;Vargonø ir klavesino � docento;Kompozicijos � docento;Etnomuzikologijos � docento;Muzikos teorijos � profesoriaus;Muzikos istorijos � docento;Koncertmeisterio � profesoriaus ir 3-jø docentø;Pedagogikos � docento;Dþiazo skyriuje � docento ir lektoriaus;Puèiamøjø instrumentø � 3-jø docentø;Styginiø instrumentø � docento;Liaudies instrumentø ir akordeono � docento;Dirigavimo � profesoriaus ir docento;Kamerinio ansamblio � profesoriaus;Dainavimo � 2-jø profesoriø;Operos � docento;Vaidybos ir reþisûros � profesoriaus ir lektoriaus;Ðokio ir judesio � 3-jø docentø;Kino ir TV � lektoriaus.2. Katedrø vedëjø pareigoms uþimtiVargonø ir klavesino,Dainavimo,Ðokio ir judesio.

Pastaba: konkursà laimëjusiøjø darbo krûviai ir etato dalis nurodomadarbo sutartyje.

Praðymai rektoriaus vardu priimami iki 2003 m. spalio 20 d.Rektorius

LIETUVIØ LITERATÛROSIR TAUTOSAKOS INSTITUTAS

skelbia konkursà eiti ðias pareigas:

Tekstologijos skyriuje � vyresniojo mokslo darbuotojo (1 etatas);Naujosios literatûros skyriuje � mokslo darbuotojo (1 etatas);Sakytinës tautosakos skyriuje � jaunesniojo mokslo darbuotojo (1 eta-

tas), mokslo darbuotojo (1 etatas);Dainyno skyriuje � jaunesniojo mokslo darbuotojo (1 etatas)

Konkurso dalyviai turi pateikti ðiuos dokumentus:1. Praðymà leisti dalyvauti konkurse Lietuviø literatûros ir tautosakos

instituto direktoriaus vardu;2. Moksliniø darbø, paskelbtø po daktaro laipsnio suteikimo, sàraðà;3. Gyvenimo apraðymà;4. Aukðtojo mokslo diplomo, kvalifikacinio ar mokslo laipsnio, peda-

goginio mokslo vardo suteikimo dokumentø kopijas.

Dokumentai priimami iki 2003 m. lapkrièio 3 d. adresu: Antakalniog. 6, LT-2055 Vilnius.

Informacija tel.: (8~5) 261 62 54, 262 19 43.

Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto direktorius

naujame tûkstantmetyje (7)Kas suinteresuotas uþdaryti

Ignalinos AE

Bet pripaþinkime, kad jeigu ne poli-tinis ES spaudimas, tai mes neuþdarytu-me net ir pirmojo savo Ignalinos AE blo-ko. Puikiausiai veiktø, kol iðsemtø jamskirtà techniná resursà.

Taip, mes esame kelis kartus pa-reiðkæ: nei ðiandien, nei 2004 m., kokiønors Ignalinos AE pirmojo bloko dar-bo apribojimø dël saugos reikalavimømes nenumatome. Tai atsakingai pa-reiðkiu kaip VATESI virðininkas. Taèiausaugos gerinimo priemonës visà laikàturi bûti vykdomos. Ið tikrøjø sprendi-mas sustabdyti Ignalinos AE pirmàjáblokà yra politinis. Þinoma, jeigu tek-tø eksploatuoti ilgiau, reikëtø daugiauinvestuoti, atlikti papildomus saugà di-dinanèius darbus, kadangi kiekvienastechninis objektas projektuojamas tamtikram laikui, senëja medþiagos, gendair remonto reikalauja áranga ir t. t. Ta-èiau visi ðie eksploataciniai darbai pla-nuojami ið anksto. Jei atominëje elek-trinëje atsirastø aplinkybiø, neleidþian-èiø já saugiai eksploatuoti, blokus tek-tø sustabdyti ið karto, nelaukiant nei2004 m., nei 2009 m.

Ðtai JAV dabar pratæsiamos licen-cijos branduolinëms jëgainëms. Jeiguseniau atomines elektrines licencijuo-davo 40 metø, tai dabar prie to laiko-tarpio amerikieèiai dar prideda 20metø. Vadinasi, tos elektrinës, kuriasapsimoka ekonomiðkai tobulinti irpratæsti jø veiklà dar 20 metø, veiks60 metø. Ten ir apie naujø AE staty-bà labai realiai pradedama vël kalbë-ti. Jau 3 naujoms JAV elektrinëmspradëtas licencijavimo procesas �projekto ir vietos, kur bus pastatyta.Tokia reali JAV branduoliniø jëgainiøsituacija. Ið tiesø, poþiûris á branduo-linæ energetikà keièiasi.

Kiek ES politinës ir ekonominës jëgossuinteresuotos uþdaryti Ignalinos AE dëljos saugos (neva, nepakankamos)?

Europos Komisija suinteresuota irderyboms su Lietuva nuolat naudojabranduolinës saugos kozirá, todël kad1992 m. ávyko tada dar vadinamosiosdidþiosios �septyniukës� vadovø susiti-kimas Miunchene. Jie priëmë nutari-mà, kad visi sovietø projektuoti atomi-niai reaktoriai yra nesaugûs ir palaips-niui turi bûti uþdaryti.

Ar iðties priimant toká sprendimàbranduoliniø reaktoriø saugumo reikalaivaidino svarbiausià vaidmená? Gal bûtair kitø motyvø, apie kuriuos garsiai nekal-bama?

Vis dëlto lëmë ne vien reaktoriøsauga. Èia reiktø konkretizuoti. Dalistarybiniø VVER tipo branduoliniø re-aktoriø iðties jau gerokai pasenæ. Kitotipo reaktoriai � RBMK, kurie yra ir Ig-nalinos AE, taip pat problemiðki. Juksutikime, kad skirtumas tarp praktiniøreikalavimø ir jø realaus iðpildymo Ta-rybø Sàjungoje buvo gana didelis. Taipasakytina ir apie RBMK reaktorius.Galiu sutikti, kad tarybinës atominësenergetikos reikalavimai buvo labaigrieþti, bet visa blogybë, kad jie realiainebuvo vykdomi. Be to, apie RBMK re-aktorius Vakarai praktiðkai neturëjo jo-kios informacijos.

Matyt, iðties Vakarams tai buvo juo-das katinas maiðe. O kiek Vakarus tuo me-tu baimino galimo tarptautinio terorizmoprieð branduolinius objektus pavojus? Pa-galiau juk ðiaip ar taip, nors apie tai galnedaug garsiai kalbama, esame branduo-linë valstybë.

Po 2001 m. teroro akto prieð Pa-

saulio prekybos centro dangoraiþiusNiujorke amerikieèiai labai susirûpi-no atominiø árenginiø sauga. Taippat ir Lietuvai ðia prasme teikia di-delæ paramà, modeliuojant ávairiasavarijas, kurias teroristai gali sukel-ti. Ypaè svarbi priemonë � fizinëssaugos uþtikrinimas: teritorijø, bran-duoliniø ir radioaktyviøjø medþiagøbei paèiø elektriniø. Aiðku, Ameri-koje tie dalykai kelia rûpestá. TATE-NA ðia prasme yra svarbi, uþtikrin-dama branduoliniø medþiagø ap-

skaitos ir neplatinimo garantijas.Kai þlugo Tarybø Sàjunga vis dël-

to buvo registruojama nemaþai ne-teisëtø veiksmø su karine technika,tiesa, su radioaktyviomis medþiago-mis gal tø piktnaudþiavimø bûta ne-daug.

Ar ámanoma Ignalinos AE sodrintiradioaktyvø uranà ar plutoná?

Dël Ignalinos AE galimybiø ga-minti branduoliná ginklà � tai jauidëja ið fantastikos srities. Sodrintiuranà ar plutoná taip pat negalëtu-me, nes tai pernelyg sudëtinga tech-nologija. Kita vertus, ið ko sodrintu-me? Ið panaudoto branduolinio ku-ro � techniðkai nerealu. Parduoti pa-naudotà branduoliná kurà � tokia ga-limybë yra, bet uþtat ir rûpinamasiobjekto fizine apsauga. Taèiau net irtarybiniais laikais atveþtas branduo-linis kuras visas saugomas paèiojeIgnalinos AE, niekur nebuvo iðveþ-tas, projektai tà panaudotà kurà per-dirbti nebuvo ágyvendinti.

Tai bûtø privati AE

Tarkime, ne ið karto pradëtume rû-pintis naujo treèiojo AE bloko statyba, okuriam laikui praëjus nuo pirmøjø dvie-jø blokø uþdarymo. Kuo tai blogai?

Daugiau kainuotø. Nors kai kasir siûlosi per metus pastatyti naujàAE blokà, bet praktiðkai tai nerea-lu. Nepadaroma net ir turtingosevalstybëse. Todël reikia jau dabargalvoti, svarstyti variantus, kas dary-tina dël treèio bloko statybos. Nors

tokia statyba prasidëtø ir negreit.Pirmiausia reikia þinoti, kiek mums

tos energijos reikës. Ar galime pasakyti?Lietuvos energetikos instituto mokslinin-kai kalba apie optimistiná, pesimistiná ir,matyt, optimalø ar realø variantà. Vadi-nasi, tokius apskaièiavimus turime. O pi-nigai � ið kur gautume?

Ðiuo metu pasaulyje statomi35 branduoliniai reaktoriai. Tiesa, dau-guma ne Europoje. Tai nedaug, taèiaustatomi. Europoje, iðskyrus Suomijà,realiø pasiûlymø imtis naujø reaktoriøstatybos nëra. Todël prancûzø AREVAir rodo aktyvumà. Pramonë suintere-suota judëjimu � projektuoti ir statyti.

O kiek tokio reaktoriaus statyba kai-nuotø?

Gali kainuoti 2 tûkst. doleriø uþkilovatà instaliuotos galios. Taèiaudabar galima gauti siûlymø mokëti 1tûkst. doleriø uþ kilovatà, net ir ma-þiau. Vadinasi, jeigu statytume 1tûkst. megavatø galios reaktoriø,kainuotø 1 mlrd. doleriø. Tai nebû-

tø valstybës statyba, nors valstybë ga-lëtø dalyvauti. Tai bûtø privati AE.

Savo valstybës teritorijoje leistumestatyti privaèià AE?

Nereikëtø stebëtis. Lietuvai dar ne-áprasta, bet valstybës ástatymai tà dary-ti jau leidþia. Vakarams tai áprasta prak-tika. Britai AE perka JAV, kitos valsty-bës � dar kitur. Tokios patirties esama.Atsakomybë ir projekto prieþiûra, kon-trolë, derinimas, priëmimas � bûtø mû-sø valstybës rankose. Uþsienio ámonësturi laikytis Lietuvos ástatymø, kaip irbet kurioje kitoje veikloje.

Jokiø papildomø rûpesèiø?Rûpesèiø atsiras labai daug. Jeigu

ryþtumëtës statyti naujà AE blokà, taiproblemø iðkiltø, kaip kad jø bus ir uþ-darant dabar veikianèius blokus. Kei-èiasi ciklas, atsiras ir naujø darbø. Re-guliavimo institucijoms, vienai ið kuriøatstovauju, taip pat tø rûpesèiø daugës.Prancûziðkas, kanadietiðkas ar ameri-kietiðkas bûtø projektas, bet Lietuvojeprivalës bûti ávertintas nepriklausomainuo projektuotojø. Tam reikës ir laiko.

Aktualus ir tokios statybos vietosklausimas. Manau, jog optimaliausiatreèiojo bloko vieta bûtø IgnalinosAE teritorija. Yra infrastruktûra. Ki-tos vietos ieðkoti jau bûtø sudëtinga,

SIMPOZIUMAS

Lietuvos energetikos instituto laboratorijos vedëjas dr. Vaclovas Miðkinis skaitopraneðimà Simpoziume

VILNIAUS PEDAGOGINISUNIVERSITETAS

skelbia konkursà uþimti ðias pareigas:

Psichologijos katedroje � 1,75 asistento etato;Psichologijos didaktikos katedroje � 0,25 lektoriaus etato;Edukologijos katedroje � 0,25 lektoriaus etato;Socialinës pedagogikos katedroje � 1 asistento, 0,5 lektoriaus etato;Chemijos katedroje � 1 lektoriaus;Sporto metodikos katedroje � 1 lektoriaus, 1 asistento;Visuotinës istorijos katedroje � 0,25 docento etato;Bendrosios geografijos katedroje � 0,5 lektoriaus etato.

Praðymai ir dokumentai priimami 10 dienø nuo paskelbimo dienosPersonalo skyriuje, 101 kab., Studentø g. 39, Vilnius, tel. 279 00 89.

Su konkurso nuostatais galima susipaþinti Universiteto interneto pus-lapyje adresu www.vpu.lt.

Iðrinktiems mokslininkams (profesoriams, habilituotiems daktarams,docentams, daktarams) gali bûti suteikiami tarnybiniai butai.

Rektorius

daug brangiau kainuotø.Kiek reali galimybë, kad tokios staty-

bos mûsø valstybë galëtø imtis? Pagaliauar Lietuva suinteresuota iðsaugoti savokaip branduolinës valstybës statusà? O galdarbus reikia dirbti pagreèiui: pirma uþ-darome AE, o paskui pradedame galvoti,kà darysime toliau?

Svarbu, kad tie darbai vyktø lygia-greèiai. Uþdarymas uþdarymu, bet jaudabar turime galvoti apie ateitá. Aiðku,tai susijæ darbai, nes jeigu dalies galiosatsisakai, vadinasi, reikës ágyti naujøgalios pajëgumø. Lietuvoje padëtákomplikuoja ir tai, kad turime didelesðiluminiø elektriniø rezervines galias.Be jokiø investicijø mes galime jas pa-naudoti. Tai ir Lietuvos elektrinë Elek-trënuose, Vilniaus ir Kauno termofi-kacinës elektrinës, kuriø galia pakan-kama. Visa bëda, kad ta gaminamaenergija bus daug brangesnë uþ tà, ku-rià dabar naudojame. Aiðku, yra ir kaikuriø gamtosaugos reikalavimø, nesjeigu daugiau deginsime skystà kurà,tai teks valyti dûmus, antraip neávyk-dytume aplinkosauginiø ásipareigoji-mø Europos Sàjungai.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

16 2003 m. spalio 9 d. Nr. 17 (285)

Susidomëjimas Lietuvosistorija ateityje turëtø didëti

Rugsëjo 5�9 d. Lietuvos istorijos institutas ir Humboldto universiteto Berlyne Viduramþiø Europos lyginamosios isto-rijos institutas surengë tarptautinæ mokslinæ konferencijà Lietuvos valstybës susikûrimas: palyginimas europiniame kon-tekste. Tarp organizatoriø buvo prof. Michael�is Borgolte (Berlynas), dalyvavo prof. Rudolf�as Schieffer�is (Miunchenas),prof. Dietrich�as Geuenich�as (Duisburgas), prof. Jukka Korpela (Joensu), prof. Evgenija Nazarenko (Maskva), prof. Nils�asBlumquist�as (Visby, Ðvedija), prof. Christian�as Lübke (Greifsvaldas)Per konferencijos pertraukà kalbiname Lietuvos is-torijos instituto direktoriø habil. dr. Alvydà NIKÞENTAITÁ.

Kad nebûtume tik istorinisterminas

Gerbiamasis istorike, kuo svarbusbuvo Lietuvos valstybës, tuo metu Lie-tuvos Didþiosios Kunigaikðtystës, susi-kûrimas XIII amþiuje? Ar tik dël to irsvarbus, kad esame lietuviai, jauèiamepasididþiavimà savo sena valstybe irviskà matuojame savo matu?

Gerai þinome, kas bûna su tomistautomis, kurios nesukûrë valstybës.Vis dëlto vertindami ið istorinës per-spektyvos matome, kad tos tautos,kurios sukûrë valstybæ, turëjo geres-næ galimybæ iðlikti. Kita vertus, nerei-këtø dëti lygybës þenklo tarp vidu-ramþiø valstybës ir ðiuolaikinës mo-dernios tautos. Nepaisant to, valsty-bës susikûrimas viduramþiais paleng-vina (þiûrint á istorijà ið dabartiniø lai-kø vertinimo pozicijos) tautø iðlikimà,buvimà, egzistavimà. Tas istorinis fak-tas, kad lietuviai turëjo valstybæ, ar-ba kad Lietuvos þemëse buvo sukur-ta valstybë, tam tikra dalimi prisidë-jo, kad mes dabar èia esame, èia gy-vename ir ðia tema kalbamës.

O kiek tas istorinis faktas svarbus ki-toms tautoms, Europai? Tarkime, ðiojevietoje nebûtume mes, lietuviai, tada bû-tø kiti. Ar kas pasikeistø? Atleiskite uþtam tikrà cinizmà, bet civilizacine, glo-baliàja prasme juk niekas nepasikeistø.

Jei þiûrime ið labai plaèios isto-rinës perspektyvos, aiðku, galima bû-tø nekreipti dëmesio á pavienes tau-tas, kurios nunyksta, þûsta, o jø vie-toje atsiranda kitos. Bet visi juk turi-me tautinio egoizmo, pagaliau kiek-vienam ið mûsø svarbu, kad esame. Ovisos Europos mastu, jeigu prieð500 ar 600 metø bûtume iðnykæ, da-bar apie mus istorikai kalbëtø kaipapie kokius longobardus. Bûtume tikistorinis terminas ir ne daugiau.

Aiðku, jog tokius dalykus verti-nant visada tenka þiûrëti labiau ið sa-vo paèiø interesø � kiek mums pa-tiems tai yra svarbu. Ir kiek tos vals-tybës buvimas prisidëjo prie to, kadmes ir dabar esame.

Poþiûris ádaugiakultûriðkumà kinta

Þinoma, labai puiku bûti Europostautø puoðmena ir gal kada nors Lie-

tuvos valstybë ir lietuviø tauta tokiapuoðmena galëtø tapti.

Vakar prieð prasidedant ðiai kon-ferencijai kaip tik teko kalbëtis suvienu suomiu istoriku. Kaþkuriaprasme mes daug kà panaðiai mato-me ir vertiname. XX a. pab.�XXI a.pr. keièiantis vertybëms Europoje iðtikrøjø daugybæ þmoniø domina ávai-

riø kultûrø sandûros ir samplaikos.Ðia prasme susidomëjimas Lietuvos,kaip ir Suomijos istorija, palaipsniuiturëtø didëti. Mat tai skirtingø civi-lizacijø sandûroje susiformavusiostautos bei valstybës.

Manau, ateityje ne vien Lietuvoskrepðininkai galëtø dominti kitøvalstybiø atstovus, bet ir Lietuvos arSuomijos daugiakultûriðkumas.Kaip keièiasi þmoniø poþiûris á tàdaugiakultûriðkumà, galëèiau pa-teikti vienà pavyzdá.

Prieð kurá laikà man teko skaitytibuvusio nacistinës Vokietijos ideolo-gijos vadovo Jozefo Pauliaus Gebel-so (Göbbels, 1897�1945), nuo1933 m. Vokietijos propagandos mi-

nistro, dienoraðèio iðtraukas apie joapsilankymà Vilniuje. Jis mûsø sosti-nëje lankësi 1941 ar 1942 metais. Þi-noma, tas jo buvimas èia mûsø ypa-tingai nedþiugina, nes tai neigiamasEuropos istorijos personaþas. Betádomu tai, kas J. P. Gebelsui Vilniujelabiausiai nepatiko: ogi tai, kad èiatiek daug ir taip arti viena ðalia kitos

ávairiø konfesijø baþnyèiø. Dabar mesðia Vilniaus ypatybe didþiuojamësprieð uþsienio turistus, pagaliau irmums patiems labai graþu, savotiðkaegzotika. Jeigu J. P. Gebelsas gyven-tø XXI a., tikriausiai visiðkai kitaippasiþiûrëtø ne tik á ðià Vilniaus ypa-tybæ, bet ir á daugelá kitø dalykø.

Gal esame paribioþmonës?

Todël ir manau, kad mûsø istori-kai turi neblogas galimybes ásitrauk-ti á platesnius tarptautinius projektussu lietuviðka tyrinëjimø medþiaga, betbûtent platesniame kontekste, kur ið-ryðkëja Lietuvos specifika, tam tikras

unikalumas. Mesvisà laikà gyveno-me pasienyje. Pa-sieniðkumas, pa-ribiðkumas maty-ti ir ið ávairiø kon-fesijø gausos.

Viduramþiaislietuviai laviravo

tarp katalikiðkos ir staèiatikiðkos Eu-ropos, patys bûdami pagonys. Ir toliautas pasieniðkumas iðlieka, kai katalikið-koji baþnyèia suskyla: tampame pari-biu tarp evangeliðkosios, katalikiðko-sios ir staèiatikiðkosios baþnyèiø.

Visa tai negalëjo nepaveikti mûsøtautos mentaliteto. Ar ne todël ir tapo-me savotiðkais paribio þmonëmis, iðvienos kultûros lyg ir iðëjome, bet á ki-tà tarsi dar neásiliejome � visà laikàesame kelyje.

Aiðku, tas paribiðkumas, buvimastarp skirtingø kultûrø, net civilizaci-jø, labai stipriai veikë mûsø tautosmentalitetà. Tai davë savø privalumø,bet paliko ir neigiamybiø. Savotiðka,ádomi, gal net unikali situacija.

Istorija kaip naujossantarvës kûrimo

pagrindasStojusios á savarankiðkø valstybiø

raidos kelià tautos karðtligiðkai ieðkotarsi prarastosios, o gal dar neatrasto-sios savo istorijos. Tas ypaè pasakyti-na apie gudus, ukrainieèius, latvius,panaðiai yra, ko gero, ir daugeliui ki-tø tautø. Kartais tos savo istorijos pa-ieðkos ágauna net hipertrofuotà cha-rakterá, kà matome ir kai kuriø savoartimø kaimynø pavyzdþiu.

Taip, taèiau esama ir kitø ten-dencijø. Ðios dienos vieno istorikopraneðime mes matëme visai naujastendencijas, kurios kaip tik ir prieð-tarauja Jûsø kà tik primintiems pa-vyzdþiams. Ið tikrøjø dabar istorijo-je bandoma ieðkoti pavyzdþiø, kuriejungia skirtingø tautø, skirtingø kon-fesijø þmones. Visgi neretai bando-ma, ir istorikai to nevengia, istorijàpasitelkti naujos santarvës ideologi-jos kûrimo pagrindu.

Tuo tarpu kiek kitoká vaizdà pa-stebime Baltarusijoje, net Rusijojear Ukrainoje. Rusai ir ukrainieèiainebepasidalija Krymo...

...net ir Kijevo.Nes buvo Kijevo Rusia. Þinoma,

tokios �dalybos� tam tikru mastu rei-kalingos formuojantis tautinei savi-monei, todël tai ir vyksta. Kita vertus,kai kalbame apie Mindaugo laikø lie-tuvius, tai nereikëtø pamirðti, kad jiebuvo visai kitokie negu vëlesniø lai-kø lietuviai. Juk XVI a. �lietuvio� sà-vokoje puikiausiai tilpo rusinas, toto-rius ar kuris kitas Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës gyventojas, supranta-ma, jeigu priklausë diduomenei. Tie

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Konferencijos dalyviai, pirmoje eilëje � M. Borgolte su þmona, G. Vaitkevièius, R. Schieffer�is, Ch. Lübke

Artûras Dubonis Rudolf�as Schieffer�is Michael�is Bergolte Ingë Lukðaitë Dietrich�as Geuenich�as

Lietuvos istorijos instituto direktoriushabil. dr. Alvydas Nikþentaitis

ISTORIJA

2003 m. spalio 9 d. Nr. 17 (285) 17

Juzefas Mackevièius (Józef Mac-kiewicz), Vilniaus dienraðèio Sùowobendradarbis, greta savo brolio � lei-dëjo ir Sùowo redaktoriaus Stanislo-vo-Cat Mackevièiaus, kurio dëkaSùowo ið provincialaus tapo tarptau-tinio masto dienraðèiu, � buvo vienasþinomiausiø tarpukario laikotarpiopublicistø. Treèiojo deðimtmeèio pa-baigoje paskelbë pirmà savo apsaky-mø rinkiná.

Jis garsëjo savo kompromisø ne-turinèia pozicija kovoje su politinëmisir literatûrinëmis grupëmis. Visgi taijam atneðë daugiau prieðø negu drau-gø. Vëliau, 1939�1944 metais, per ka-rà, ið slëptuviø iðëjæ Lenkijos prieðaipradëjo kovà su antikomunistiniø pa-þiûrø liaudimi. Pirmasis, su kuriuopradëta kova, ir buvo Juzefas Macke-vièius.

Atvërus Lietuvos archyvus, galimaprieiti prie emigracijoje ir Lenkijojeesantiems tyrinëtojams neþinomø bylø.Dël to uþpildomos spragos, atsiradusiosdël Juzefui Mackevièiui prieðiðkø asme-nø skleidþiamø melagingø paskalø.

Tuo metu, paskutiniojo karo me-tais Vilniuje, Juzefas Mackevièius ap-kaltinamas bendradarbiavimu su ávai-riomis valdþiomis, taip pat ir Lietuvosvaldþia. Panaudojami Juzefo Macke-vièiaus giminystës su Lozoraièiais irMatulaièiais faktai. Jis kaltinamas tuo,kad ið lietuviø valdþios gavo sutikimàir pinigø leisti dienraðtá Gazeta co-dzienna. Triukðmas nutilo tik grafuiMykolui Tiðkevièiui praneðus, kad Ju-zefas Mackevièius pinigus dienraðèioleidimui gavo ið lenkø valdþios. Lietu-vos þiniose iðspausdinus garsø jostraipsná Mes vilnieèiai, Juzefas Mac-kevièius buvo pradëtas kaltinti Tëvy-nës iðdavyste. Dienraðtyje Goniec Co-dzienny iðspausdinæs savo atsiminimusMano diskusija su NKVD, apkaltina-mas bendradarbiavimu su sovietais. Irvis dëlto didþiausias priekaiðtas jambuvo reiðkiamas uþ dienraðèio GoniecCodzienny leidimà ir redagavimà.

Vienas þymiausiø literatûrologø

Didþioji Juzefo Mackevièiauskunigaikðtystë

Lenkijoje, jaunosios kartos mokslinin-kas Vlodzimieþas Boleckis, pasiraðan-tis slapyvardþiu Jeþi Malevski, neturë-damas jokiø dokumentø, remdamasistik keliø, daugiausia dirbanèiø dienrað-èio Goniec Codzienny redakcijoje, as-menø prisipaþinimais, paneigë JuzefoMackevièiaus prieðø tvirtinimus. Ðipublikacija nedavë laukiamø rezultatø.Tà matome ið paskutiniø publikacijølaikraðtyje Gazeta Wyborcza, paskelbtø100-øjø Juzefo Mackevièiaus gimimometiniø proga. Beje, ðis minëjimasLenkijoje praëjo be didesniø atgarsiø,liko seni ir jau atvësæ kaltinimai. Norsdienraðtis Goniec Codzienny buvo lai-komas koloboraciniu laikraðèiu, þino-mas lietuviø þurnalistas Rapolas Mac-konis, prieð karà dirbæs Lietuvos spau-doje Vilniuje, mano, kad jis buvo pro-angliðkas. Savo dienoraðtyje, kuris sau-gomas Specialiajame Lietuvos Respub-likos archyve (buvusiame LietuvosTSR KGB), jis nuolat kaltina dienrað-èio Goniec Codzienny redakcijà angløpropaganda, o ðio dienraðèio bendra-darbius proangliðkomis paþiûromis. Ju-biliejaus proga nenuilstanti Juzefo Mic-kevièiaus kûriniø Londone leidëja, Ni-na Krasova iðleido tris prieðkarinës Ju-zefo Mackevièiaus publicistikos tomusir þinomos archyvarës dr. Jûratës Bu-rokaitës Lietuvos mokslø akademijosbibliotekos archyvuose atrastà JuzefoMackevièiaus atsiminimø ið 1939�1941metø knygos maðinraðtá. 100-øjø Juze-fo Mackevièiaus metiniø proga Lietu-vos mokslø akademijos bibliotekos di-rektorius dr. Juozas Marcinkevièius su-rengë parodà, Þymûs vilnieèiai � Stanis-lovas-Cat Mackevièius ir Juzefas Macke-vièius (Sùynni Vilnianie � Stanisùaw-CatMackiewicz i Józef Mackiewicz). Malo-nu, kad ávyko pirmoji paroda pasauly-je, taèiau skaudu, kad Lenkijoje pa-mirðta apie jø kultûriná ir literatûriná pa-likimà Vilniuje prieðkariniais metais,nuolat sugalvojami vis nauji priekaiðtaiJuzefui Mackevièiui ir jo aplinkai. La-bai dþiugu, kad paroda buvo surengtamieste, kuriame abu broliai pragyveno

didesnæ savo gyvenimo dalá, kur pasi-rodë þinomiausi jø publicistiniai kûri-niai. Èia iðkilo jø diskusijos apie politi-næ ir ekonominæ Vilniaus ateitá. Kaipsavo prisiminimø knygoje Wycieczka wDwudziestolecie pabrëþë kitas þinomasvilnietis Èeslovas Miloðas, JuzefasMackevièius èia kovojo su atsiøstø iðVarðuvos valdininkø gaujomis.

Apie savo bendradarbiavimà sulietuviais, t. y. apie pagarsëjusá straips-ná Lietuvos þiniose pats Juzefas Mac-kevièius taip raðo:

Nuëjau á redakcijà Chata Rodzin-na ir ten su maðina atbeldþiau straipsnálietuviðkam laikraðèiui Lietuvos þinios.

Straipsnis aðtriai kritikavo Lenkijosvaldþià, iðreiðkë skausmà dël Catastrofos,kuri mus pasiekë. Metë kaltinimà Pilsud-skio, kaip pagrindinio kaltininko, adre-su. Per stebuklà perðoko cenzûrà teiginys,

kad Lenkija ir Lietuva kaip ir prieð am-þius, taip ir dabar yra tokioje pat situaci-joje � tarp vokieèiø ir sovietø. Turëjo pa-galiau lemtingà teiginá, kad vilnieèiaidaug á Vilniø áþengianèiø kariuomeniølinksmai sveikindavo, taèiau didþiausiàdþiaugsmà suteiks jiems ðiuo metu lietu-viðkos kariuomenës áþengimas. Neþino-jau, kaip pabrëþti antibolðevikiná solida-rumà ir kaip paaiðkinti, kad kariuome-nës iðvaduojanèios miestà nuo bolðevikø,bûna karðèiausiai sveikinamos, neatsi-þvelgiant á jø tautybæ� Straipsnis sukëlëaudrà� Kai atvykau á Vilniø, cukrainë-je prie manæs priëjo tas pats Juzefas Svien-cickis (Jozef Swiæcicki) ir nepaduodamasrankos áteikë man laiðkà su tokiais þo-

* Józef Mackiewicz. Prawdw oczy niekole. Wydawnictwo Kontra, Londyn,2002.

Slavomiras Andruðkievièiusjau 10 metø domisi prieðkarineVilniaus lenkø literatûra ir seno-jo Vilniaus istorija. Praeityje jispriklausë literatûrinei grupei, ku-rià 1964 m. likvidavo KGB. Todël,kai Lietuvoje buvo atvertos ar-chyvø durys, ieðko informacijosapie sovietø agentus-komunis-tus, kurie buvo Armijos krajovosnariai ir siekia sudaryti biografi-næ enciklopedijà prie JuzefoMackievièiaus knygos Nie trzebagùoúno mówiã. (Nereikia garsiaikalbëti), kur jis apie tai ir raðo.

Ðia tema skelbë daug publikacijø Didþiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Lie-tuvoje. Taip pat skelbë literatûriniø prisiminimø ið savo gyvenimo, irlenkø inteligentø gyvenimo. Ypaè já domino laikotarpis nuo 1944 m.iki 1953 m. iðdavystës psichologijos aspektu.

Dabar, kai mûsø valstybë yra ant esmingo pasikeitimo slenksèiostojant á Europos Sàjungà, stengiamës ið naujo apmàstyti savo ðaliesistorijà, jos daugiatautiðkumà. Pasigirsta ir vis daugiau pamàstymø apiemûsø valstybës statusà. Kartais net galima iðgirsti balsø, esà buvo áma-noma atkurti panaðø valstybiná dariná á Lietuvos Didþiàjà Kunigaikðtystæar Þeèpostpolità. Todël ðiame kontekste ádomios prieðkario Vilniaus vei-këjø mintys, kurias Mokslo Lietuvos skaitytojams pristato SlavomirasAndruðkieviè.

Juzefas Mackevièius � ulonas, 1920 m.

LIETUVIØ KALBOSINSTITUTAS

SKELBIA KONKURSÀ INSTITUTO DIREKTORIAUS VIETAIUÞIMTI.

Dokumentai priimami iki 2003 m. lapkrièio 9 d. adresu: Lietuviø kal-bos institutas, P. Vileiðio g. 5, LT-2055 Vilnius (158 kab.).

Informacija tel.: (8~5) 263 76 90, 234 64 72; interneto svetainëwww.lki.lt.

Instituto taryba

þmonës kalbëjo ávairiausiomis kalbo-mis, o juos jungë tai, kad save vadinolietuviais.

Pirmøjø spausdintø knygø Vilniu-je autorius ið Polocko atvykæs Prancið-kus Skorina save vadino rusinu, betnuvykæs á Italijà Padujos universiteteuþsiraðo �lituanus�, t. y. lietuvis. Su-vokë save kaip LDK pilietá.

Dël to mes á savo senàjà istorijàturëtume þiûrëti ne itin grieþtai, aðnet pasakyèiau, kad Mindaugo laikøLietuvos valstybë � tai ne vien lietu-viø valstybë. Gal Mindaugo laikais taidar ir nebuvo labai aiðkiai matyti,kaip XIV�XV a., bet ðios Mindaugolaikais prasidëjusios LDK kultûrinispalikimas priklauso tam tikra dalimiir baltarusiams, ir ukrainieèiams, irnetgi tam tikru mastu lenkams.

Kultûra ir tauta �netapatûs dalykai

Taèiau ar tokiu bûdu mes ne perdaug bajoriðkai dosnûs? Per toká savodosnumà Lenkijai mes jau atidavëmesavo valdovus, didþià dalá savo istori-jos, literatø ir kultûros veikëjø. Dabarpradësime dovanas dalinti kitoms tau-toms. Bitënuose atidengiant paminklàKristijonui Donelaièiui jau skambëjoþodþiai, jog tai didis lietuviø ir vokie-èiø tautø poetas.

Esu ne ið tø, kuris nori viskà ið-dalinti. Taèiau teoriðkai, kai kalbameapie laikotarpá net iki XIX a. pabai-gos, tai vis dëlto reiktø aiðkiai skirtikultûrà ir tautà. Tai du netapatûs da-lykai. Ðiuos dalykus skirdamas sa-kau, reiðkiu pretenzijas á nemaþà dalálenkø kalba sukurtos kultûros, laiky-damas, priskirdamas jà ir prie Lietu-vos kultûros. Taigi tam tikras atida-vimas reiðkia kartu ir tam tikrà pa-sisavinimà. Dabar sakau, kad Lietu-vos Didþioji Kunigaikðtystë nëra tikðios dienos lietuviø kultûrinis paliki-mas, bet ir baltarusiø, ukrainieèiø, iðdalies ir lenkø. Kartu að savinuositam tikra dalimi ir ðiø tautø kultûri-ná palikimà. Taigi èia yra davimas irëmimas kartu.

Matyt, kiek mes visà tà istoriná pa-likimà suvoksime kaip savo savastiesdalá, tiek tai ir bus mûsø paveldas.

Kultûringas tautas nuo nekultû-ringø skiria sugebëjimas prisiimti at-sakomybæ uþ tam tikrà kultûriná pa-likimà, kuris yra tam tikroje terito-rijoje. Ðiuo atveju, kadangi Lietuvosvalstybë buvo ðiose þemëse, o jossostinë buvo Vilnius, tai tos valstybësir jos kultûros neturëtume atsisaky-ti. Bet nereikëtø bûti egoistais ir teig-ti, kad kitos tautos, áëjusios á ðiosvalstybës sudëtá, neturá jokios teisësá jos istoriná ir kultûriná palikimà.

Istorijos ir kultûros pakaks visiems.Ðia mintimi baigdami pokalbá kartupriminkime, kad tik paþindami ðias ver-tybes ir jomis gyvendami ágyjame teisæ ájas pretenduoti. Aèiû uþ pokalbá.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

dþiais: Tai nuo marðalkos Prystoro (Tood marszalka Prystora).

Nebuvo tame laiðke Prystoro þo-dþiø, buvo lenkø karininkø, internuotøLietuvoje, protestas�

Perskaièiau, ásidëjau á kiðenæ. Likauvisai vienas. Ir esant tokiai situacijai nu-sprendþiau pradëti kovà uþ savo politi-nius idealus, toje Rytø Europos dalyje,kur buvo mano mylima Tëvynë.

Ta Tëvynë kaþkada vadinosi Didþi-àja Lietuvos Kunigaikðtyste, jos ribosbuvo nuo jûros iki jûros, susieta bendra-darbiavimu su Lenkija dël politinës pu-siausvyros.

Vidurinëje savo dalyje engiama ðiølaikø Lenkijos.

Vakarinëje dalyje brutaliai sutryptaðiø laikø Lietuvos.

Rytinëje dalyje iðdeginta raudonabolðevizmo geleþimi.*

Vëliau Juzefo Mackevièiaus gyve-nimo istorija ir visa ta �sprawa Mac-kiewicza� (Mackevièiaus byla), bei jopersekiotojø gyvenimo istorijos paro-dë, kad tiesa akis bado. Jo oponentø,o tiksliau, prieðø pavardës yra þinomostik dël to, kad spaudoje skelbë ávairius�pasisakymus�. Esminis jø nuopelnasbuvo tas, kad jie padëjo apibrëþti Ju-zefo Mackevièiaus � raðytojo ir þmo-gaus � vertæ.

Slawomir Andruszkiewicz

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Rimvydas Petrauskas

Slawomir�as Andruszkiewicz�ius

ISTORIJA

18 2003 m. spalio 9 d. Nr. 17 (285)

Ten, kur Brasta (2)Pabaiga, pradþia Nr. 16.

Angelai uþima sodybà

Tæsiame pasakojimà apie daili-ninkø Piekurø sodyboje Kurðiø kai-me, Varënos rajone, surengtas dai-lininkø instaliacijas gamtoje, poDzûkijos dangumi.

Spëjome pamatyti dar tik pusæ to,kà parengë projekto autoriai, o jau ge-rokai atsilikome nuo kitø maþiau kan-triø lankytojø. Jie spëjo perðokti perBrastos upelá ir nukurnëti link atokiaustovinèio vienkiemio. Ten persikeliasvarbiausias veiksmas � atsiveria tapy-tojo Marijaus Piekuro vaizdiniø pa-saulis. Tiksliau sakant, tà pasaulá kiek-vienas lankytojas turi susirasti, tada ga-lës pasidþiaugti. Kaip kelionës pra-dþioje ir buvo þadëta, lankytojams átei-kiamas sodybos planas, pagal kurá tekssusirasti visà bûrá angelø. Juos nutapëM. Piekuras, o dabar iðslapstë po so-dybos uþkaborius.

Dailës parodø lankytojai, be abejo,yra matæ ðio tapytojo angelø ciklo tapy-bos darbus, kurie sukurti ne per vienusmetus. Dabar tiems angelams pasiro-dë per ankðtos parodø saliø sienos ir netankðti paveikslø rëmai. Todël jie savo irkûrëjo valia dabar paliko paveikslø rë-mus ir iðsibarstë po dzûkës moters so-dybà. Kas kur. Vienas papuoðë iðorinæpirkios sienà, kitas ásitaisë lange, treèiaspasilypëjo aukðèiau á pastogæ, kad ran-ka nepasiektum. Tuos ið dailininko pa-letës ir teptuko á pasaulá iðëjusius ange-lus suvaldyti ne taip paprasta.

Gerà þinià skelbiantis angelas susi-rado vietà ant seno medþio kamieno �lyg koplytëlë. Taèiau buvo ir tokiø an-gelø valiûkø, kurie ásikûrë po ðuliniosvirtimi ar dar egzotiðkesnëse sodybosvietose. Ðeimininkei ið tvartelio á lau-kus iðginus gyvulëlius atsirado jauku-mas kitiems angelams: vieni uþstojakelià á kûtæ, kiti � á arklio ar karvutësstovëtà gardà. Antai darþinëlëje � ið-tisas angelø altorius. Bene 12 paveiks-lø viename daikte, kiekviename pa-veiksle po angelà ar net kelis. Pagalvo-jus, kur dar gali bûti natûralesnë vietaangelams, jeigu ne tvartelis ir darþinë-lë. Juk ir Iðganytojas á ðá pasaulá atëjone praðmatniuose karaliaus rûmuose,bet paprastame tvartelyje tarp gyvulë-liø � tame gili iðmintis.

Sunkiai suvaldoma angelø brolija:nors kiekvienas atlieka savo meninæ uþ-duotá, nes juk dailininkui kûrëjui ðiuoatveju rûpi per tuos labai simpatiðkusangelus perteikti þmonijos istorinæ beikultûrinæ patirtá, iðgyvenimus, turtingà

krikðèioniðkosios kultûros kontekstà.Nebûdami religiniø kanonø þinovai irnesistengdami varþytis su teologais, ne-sigilinsime á atskirus konkreèiø angelølabiau ar maþiau pavykusius paveikslus.Mums rûpi meninë visuma, didis gyve-nimo ir kultûros vyksmas, uþ kurá turi-me bûti dëkingi ðios projekto dalies kû-rëjui � Marijui Piekurui.

Kai pirmà kartà rankoseteptukas

Tai dar ne viskas. M. Piekuras ry-þosi angelø temà iðplëtoti, pasitelkda-mas paèius kaimo gyventojus, savo ran-kose niekada nelaikiusius dailininkoteptuko. Davë jiems paletæ, drobæ, da-þø ir liepë tapyti angelà � kas koká ási-vaizduoja. Savo paties nutapytø ange-lø jiems nerodë ir kokie tie angelai tu-rëtø bûti neaiðkino. Kaip kas ásivaiz-duoja, taip ir turëjo pieðti.

Daugeliui tø þmoniø tai buvo galnet pirmas susidûrimas su kûryba, sa-votiðkas stresas. Po pirmøjø kûrybiniønesëkmiø kai kurie mëgino gràþintidrobæ ir daþus, Marijui Piekurui ið nau-jo teko juos ákalbinëti. Kaip ten bebû-tø, daugumos tø þmoniø kûrybinës kan-èios nebuvo bevaisës. Su uþduotimi su-sidorojusiø kaimo þmoniø darbai buvoeksponuoti plataus lauko viduryje, to-

lumoje ganësi karvës, o dangumi slin-ko sunkûs juodi debesys, grasindamibet kurià akimirkà lietaus laðais pa-krikðtyti naujuosius parodos dalyvius irjø nutapytus angelus.

Istorijai raðtu patvirtinsime, jog pir-mojoje parodoje Kurðiø kaime, o tiks-liau, ðio kaimo lauke, gausiai suvaþiavusþmonëms, dalyvavo graþus bûrelis nau-jai iðkeptø kaimo dailininkø. VyriausiasVincas Verseckas, gimæs 1912 m. Poðal-èiø kaime ir gyvenantis Darþininkuose.Be Angelo, jis parodai nutapë ir puikøraudonà arklá. Kiti kaimo dailininkai:Stasys Tolvaiða, 46 metø ið Naniðkiø kai-mo, Bronë Biekðienë, gimusi 1935 m.,gyvena Kurðiø kaime, kaip ir 1930 m. gi-musi Juzë Mikulionienë. Jø darbaisukëlë didelá lankytojø susidomëjimà, opats projektas buvo gyvai aptarinëjamasdailës profesionalø ir mëgëjø.

Arklá nutapyti lengviau neguangelà

Pavyko trumpai pakalbinti 91 me-tø sulaukusá ir teptukà á rankas iðdrásu-sá paimti Vincà VERSECKÀ. Ðtai kokspaðnekesys vyko prie jo paveikslø.

Kaip sekësi tapyti pirmà kartà paë-mus á rankas teptukà?

Nesistengiau graþiai padaryti. Pa-sistengæs bûèiau galëjæs ir graþiau.

Dailininko Marijaus Piekuro �Pasveikinimas� kaimo gyventojos Onos pirkios lange

�Skrendantis angelas�

�Angelas su smuiku� �Spieèius�

Projekto autorius Marijus Piekuras sveèiams pristato Kurðiø kaimo senoliø kûrybà

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

KÛRYBA

2003 m. spalio 9 d. Nr. 17 (285) 19Jums negraþu? Puikus ir visiems pa-

tinka Jûsø raudonas Arklys, labai vykæsir Angelas.

Neþinau. Ðis angelas raudonas, obuvo galima padaryti baltà. Arba mar-gà. (Juokiasi).

O kodël raudonas dabar jau netinka?Gal ir tinka, gerai. Vis dëlto, an-

gelai.Tiesa sakant, raudonø angelø nesu

matæs.Kà að þinau. Manæs praðë sugalvo-

ti kà nors. Sugalvojau.O kodël du angelai viename paveiksle?Tai kad vietos buvo.Vienas angelas meldþiasi, o kà daro

kitas?Lëkci ruoðiasi.Jûsø paveikslai labai graþûs, todël ne-

sigrauþkite, kad ne viskà kaip norëjote pa-darëte.

Að bûtau galëjæs ir geriau padary-ti. Norëjau busilà, vilkà nupieðti. Betman sakë, kad reikia angelo.

Iki kitos parodos dabar turësite laiko,galësite daugiau ir geresniø paveikslø pa-daryti.

Neþinau. Vaikai sako, kà tu èia ta-palini? Iðëjau kiton pirkion. Matai, la-bai trukdo. Sakau: man netrukdykite.

Ar turite drobës, teptukø, daþø?Atveþë, dar paliko. Sako, gal dau-

giau nupaiðysi. Nu, gal reikës. Ðeiminy-kas praðë. Davë toká rudà, kaip já ten �drobæ. Galima bûtø ir ant lentos.

Nuo angelø pradëjæs gal ir toliau tæ-site? Ar kà nors kità tapysite?

Tai kad bût lengviau, jeigu bûtø liû-tas, þmogus, arklys ar karvë. Arba vil-kas � bûtø labai gerai. Ðitø angelø tai aðnematæs ir jø nepaiðæs.

Tai sulauksime dabar Jûsø karviø,arkliø, liûtø? Ágijote patirties, dabar gali-te toliau smaginti rankà.

Dar pamëginsiu. Galima ir ant po-pieriaus pieðti.

Tad linkiu sëkmës.

Kad þmogus sotintøsavo dûðià

Trumpai pavyko pakalbinti ir ðiosumanymo autoriø bei ágyvendintojàtapytojà Marijø Piekurà. Jis yraM. K. Èiurlionio menø gimnazijos dai-lës mokytojas, Lietuvos dailininkø sà-jungos narys. Ilgiau ðnekinti sutrukdësodybos, kurioje buvo iðdëstyti Mari-jaus Angelø ciklo paveikslai, ðeiminin-

kë. Staiga kaþin kodël sunerimo ir ëmëskubinti dailininkà savo paveikslus nu-kabinti. Mat reikia ið lauko parsivestikarvæ ir arklá, nors saulë buvo dar aukð-tai, ir statyti á vietas, kur tik kà buvo an-gelai. Marijui ir jo angelams teko nusi-leisti grieþtos sodietës reikalavimui.Angelus nukabinëjantá dailininkà Ma-rijø PIEKURÀ ir pakalbinome.

Ar lengvai Jums pasisekë kaimo þmo-nes prisikalbinti pirmà kartà gyvenimeimtis teptuko ir tapyti angelus?

Patys nelabai norëjo, reikëjo praðy-ti, skatinti. Kai kurie man po kelis kar-tus gràþindavo drobes. Teko vël atgaljiems veþti, bet jie taip ir nepadarë dar-bø. Mat iðsigando, kad nepavyks, nepa-siseks padaryti taip, kaip jis galvoja, yrasumanæs. Matyt, þmogui trukdo per di-deli skrupulai.

Kaip Jums gimë ði mintis, nuo ko vis-kas prasidëjo?

Seniau moterys kaime audë, vyraikoká baldà sukaldavo, spintà papuoð-davo. Dabar � kà: dalgiu pamojuoja irprie taurelës sëdi. Liko ðie du uþsië-mimai. Tiesa, dar yra treèias � televi-zorius. Vis dëlto norisi, kad gabûs þmo-nës bent sau kaþkà pasidarytø, savo dû-ðiai. Prisimintø, kà kadaise mokëjo arbuvo daræ. Jûs matëte Vinco Versecko,gimusio 1912 m., nutapytà raudonà an-gelà. Já prisiðnekinau netyèia, suþinojæs,kad þmogus dar lenkmeèiu buvo graþiainupieðæs liûtà ir mokytojas já pagyrë,kaip vienà ið panaðiausiai nupieðusiø.

Að tø þmoniø praðiau nupieðti an-gelà, koká kas ásivaizduoja. Vienas manir sako: Velnià tai þinau, koká padarysiu,o angelo ne. Tada pradedu klausinëti,koks yra velnias � juodas ar rudas? A,pradeda galvoti � jie neþino. Tai ir an-gelà kurkite, kad ir neþinote, koks turibûti. Galvokite. O parodyti galite, kaipreikia daryti? � klausia manæs. Ne, ðitotai jau negaliu, � sakau. Tai jiems tadasunku. Dabar V. Verseckas kalba: Kadbûè þinojæs, bûè da geriau padaræs.

Dar nuveðiu jam drobës, daþø pa-likau, nes jis nori dar dirbti.

Kai ëmëtës ðio, dabartine kalba kalbant,projekto, tai galvojote apie savo ðeimos, dai-lininkø Piekurø, bûsimà metø ðventæ? O galpirmiausia rûpëjo tie kaimo þmonës, ku-riuos norëjote sudominti jiems neáprastaveikla, sutelkti kûrybiniam darbui?

Ypatingø áþanginiø pamàstymønebuvo, taèiau seniai kirbëjo mintis,kaip tuos miesto nesugadintus þmo-

nes paskatinti atsiverti. Paskui ryþo-mës rengti parodà be sienø: mes, ke-turi dailininkai, ir dar pritraukiant ap-linkiniø kaimø þmones.

Jeigu tie kaimo þmonës á mus, dai-lininkus, ligi tol þiûrëjo kaip á labaikeistus padarus, kurie daro labai ne-aiðkius darbus � kaþkà tapo, droþia, taidabar jie gali pasijusti esà lygiai tokiepat kûrëjai ir þmonës. Kartu su mumisdalyvavo parodoje ir nieko èia ypatin-go nëra. Mano didelë svajonë, kad bû-tø galima surengti gal ir gerokai dides-ná bendrà renginá. Manau, mûsø su-manymà palaikys Varënos rajono me-ras, pavyks surengti vienà kità parodà.Gal pradës atsigauti ir aplinkiniø kai-mø kultûrinis gyvenimas.

Praëjusá kartà, kiek þinau, turëjotesavo ðventei rëmëjø, dailininkø Piekurøðeimos sumanymà palaikë ir parëmë Va-rënos rajono valdþia bei keli verslininkai.O ðiemet?

�Trys angelai� Vinco Versecko nutapytas �Raudonas arklys�

Angelas, slypintis ðulinyje

Mes ðiemet rëmëjø neieðkojome, nespagalvojome: o ko èia reikia? Tereikia,kad mûsø pasitelkti kaimø þmonës pada-rytø savo darbus ir suvaþiuotø norintysðioje ðventëje dalyvauti. Kad ne vieni to-je ðventëje bûtume, ir kad ðiemet vyktøtruputá kitaip negu ankstesniais metais.

Kaip keièiasi paveikslas parodø salëjeir uþ galerijos ribø?

Tas ir yra, kad visai kitas bendra-vimas su paveikslu. Didelæ reikðmæágyja atsitiktinumas. Juk buvo metas,kai þmonës pieðë ant uolø, urvuose,paèioje gamtoje. Man neseniai tekodaryti savo paveikslø parodà kalëjime,maèiau ir kaliniø darbus. Galimas da-lykas, ateityje su kaliniais darysimetam tikrà bendrà projektà. Nepamir-ðime ir seneliø namø. Taigi turime vi-sokiø sumanymø. Galime prifantazuo-ti, tik padaryti sunkiau.

Gediminas Zemlickas

Dailininko duonos paragavæs Vincas Verseckas prof. Juozui Algimantui Krikðtopaièiui pasakoja, kaip jam sekësi tapytipaveikslà �Angelas�

Kurðiø ir aplinkiniø kaimø gyventojø nutapyti angelai buvo eksponuoti gamtoje

KÛRYBA

20 2003 m. spalio 9 d. Nr. 17 (285)

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

�Mokslo Lietuvà� remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondasPatarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas,

D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavadskas.Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 Vilnius

El. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8~5) 2 12 12 35, 2 62 74 58, faks. 2 61 47 29Laikraðtis internete: http://ml.lms.lt

Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja

Vyriausiasis redaktorius Gediminas ZemlickasAtsakingoji sekretorë Rûta KrasnovaitëStilistë Laura ÈaplinskaitëTekstø rinkëja Indrë JacunskaitëDizaineris Valdas Balciukevièius

LIETUVIØ KALBOSINSTITUTAS

SKELBIA KONKURSÀ VARDYNO SKYRIAUS VADOVO VIE-TAI UÞIMTI

Dokumentai priimami iki 2003 m. spalio 23 d. adresu: Lietuviø kal-bos institutas, P. Vileiðio g. 5, LT-2055 Vilnius (158 kab.).

Informacija tel.: (8~5) 263 76 90, 234 64 72; interneto svetainëwww.lki.lt.

Direktorius

GEOLOGIJOS IR GEOGRAFIJOS INSTITUTAS

skelbia konkursà ðioms instituto mokslo darbuotojø vietoms uþimti:1.1. Giluminës geologijos skyriuje:Vyresniojo mokslo darbuotojo, koef. 2,3 � 1 vieta, geologijos kryptis;Mokslo darbuotojo, koef. 2,0 � 2 vietos, geologijos kryptis;Jaunesniojo mokslo darbuotojo, koef. 1,5 � 1 vieta, geologijos kryptis.1.2. Kvartero tyrimø skyriuje:Mokslo darbuotojo, koef. 2,2 � 1 vieta, geologijos kryptis;Mokslo darbuotojo, koef. 2,0 � 1 vieta, geologijos kryptis.1.3. Jûros tyrimø skyriuje:Mokslo darbuotojo, koef. 2,0 � 1 vieta, geologijos kryptis.1.4. Poþeminio vandens skyriuje:Jaunesniojo mokslo darbuotojo, koef. 1,5 � 1 vieta, geologijos kryptis.1.5. Klimato ir vandens sistemø skyriuje:Mokslo darbuotojo, koef. 2,0 � 1 vieta, geografijos kryptis.1.6. Kraðtovaizdþio geografijos ir kartografijos skyriuje:Jaunesniojo mokslo darbuotojo, koef. 1,5 � 1 vieta, geografijos kryptis.1.7. Visuomeninës geografijos skyriuje:Mokslo darbuotojo, koef. 2,0 � 1 vieta, geografijos kryptis.

Dokumentai (praðymas direktoriaus vardu, gyvenimo ir mokslinësveiklos apraðymas, iðsilavinimà liudijantis dokumentas, moksliniø publi-kacijø per pastaruosius 5 metus sàraðas) priimami Geologijos ir geogra-fijos institute, Ðevèenkos g. 13, Vilnius, vienà mënesá nuo konkurso pa-skelbimo spaudoje dienos.

Telefonas pasiteirauti: 210 46 90, el. paðtas: giedre@geologin.lt

Direktorius

LIETUVOS ENERGETIKOSINSTITUTAS

skelbia vieðà konkursà ðioms mokslo darbuotojø pareigoms:Branduoliniø árenginiø saugos laboratorijoje:vyriausiojo mokslo darbuotojo (1,0 et.; 0,5 et.);vyresniojo mokslo darbuotojo (2 po 0,5 et.).Regionø energetikos plëtros laboratorijoje:vyriausiojo mokslo darbuotojo (1 et.).Medþiagø tyrimø ir bandymø laboratorijoje:vyriausiojo mokslo darbuotojo (0,5 et.);vyresniojo mokslo darbuotojo (0,5 et.).Degimo procesø laboratorijoje:jaunesniojo mokslo darbuotojo (1 et.).Branduolinës inþinerijos problemø laboratorijoje:jaunesniojo mokslo darbuotojo (1 et.).

Dokumentai � praðymas direktoriaus vardu, atestacijos kortelë (tikinstituto darbuotojams), patvirtintas mokslo darbø sàraðas, gyvenimo ap-raðymas, mokslo laipsniø diplomø kopijos, papildomi dokumentai, kurienuðvieèia kandidato mokslinæ veiklà (kandidato nuoþiûra) � priimami ikilapkrièio 10 d. Lietuvos energetikos institute 233 kab. (Breslaujos 3, Kau-nas 3035; tel.: (37) 401 809). Mokslo darbuotojø kvalifikaciniai reikala-vimai bei atestavimo ir konkursø pareigoms eiti nuostatai pateikti insti-tuto interneto puslapyje: http://www.lei.lt.

Direktorius

DIDÞIOJI UNIVERSITETØCHARTIJA: ATSAKOMYBË

UÞ ATEITIES INTELEKTÀ

aukliø, vairuotojø ir krovikø dalia.Ð. m. rugsëjo 10�11 d. Prahoje

ávykusiame Pasaulio universitetø aso-ciacijos kongrese Japonijos atstovasprof. Ymichiro Anzai teigë, jog ðiuo-laikinëje visuomenëje aukðtàjá uni-versitetiná iðsilavinimà turëtø turëti70-80 proc. visø gyventojø. (UniversityReform in Japan: Current State andFuture Perspectives).

Lietuvoje vyksta ir artimiausiumetu vyks didþiausi darbo rinkos po-slinkiai. Ðiuo metu pagal uþimtumostruktûrà Lietuva yra bene labiausiainutolusi nuo siektinø standartø.

Ateityje turëtø labai plëstis paslau-gø sfera. Todël universitetai áeis á dar-bo rinkà tiek, kiek sugebës sukurti nau-jø, moderniø, daþniausiai tarpuniversi-tetiniø studijø programø, suvokdami,jog jø uþsakovas ir partneris yra studen-tas, siekiantis susimodeliuoti þinias sa-vo bûsimajai karjerai. Norint to pasiek-ti, bûtina sukurti tam tikras sàlygas. Vie-na ið jø � didesnis pasitikëjimas univer-sitetø iðmintimi ir jø gebëjimu orientuo-tis besikeièianèioje rinkoje. Visø pirmaturëtø keistis (greièiausiai � visai iðnyk-ti) nelanksti studijø programø registra-vimo tvarka, atsakomybæ uþ jas palie-kant universitetams.

Pasiprieðinimas, beje, kyla vël-gi ið tø paèiø � neturinèiø aukðtojoiðsilavinimo arba besitenkinanèiøpasenusiomis þiniomis. Manau në-ra reikalo priminti, kiek pelnytoskritikos dël profesiniø gebëjimøstokos sulaukia vieðojo administra-vimo, teisësaugos, ðvietimo ir kt.sistemos. Dël to, kad universitetusbaigusiems specialistams tenka re-gistruotis darbo birþoje, didþiausiakaltë tenka tiems, kurie jø darbovietas uþima neturëdami reikiamos

kvalifikacijos.Dar daugiau � þinybos ir net ið-

tisos sistemos kartodamos, jog uni-versitetai blogai rengia specialistus,uþsisklendþia nuo darbo rinkos po-veikio, prisidengdamos neva aukð-tais, bet ið esmës dirbtiniais reikala-vimais pretendentams, ir taip bandy-damos izoliuotis nuo universitetusbaigusio jaunimo. Bet tai laikini da-lykai. Kuo sandariau sistema uþsi-sklæs nuo konkurencijos, tuo garsiaupo kurio laiko ji sprogs ið vidaus.

Prigimtinë teisë �tobulëti

Lietuvos Konstitucijos 18 straips-nis skelbia, jog þmogaus teisës ir lais-vës yra prigimtinës. Tai labai stipri tei-sës norma, kurià turi nedaugelis ið se-nas, demokratines tradicijas átvirtinan-èiø pasaulio ðaliø konstitucijø. Tai reið-kia, jog átvirtinamas ne valstybës inte-resø, o þmogaus statuso ir jo teisiø pri-oritetas. Þmogus, siekdamas savo tei-siø tikrumo, valstybæ tik samdosi.

Teisë tobulëti yra viena ið prigim-tiniø þmogaus teisiø.

Lietuvos Konstitucijos 41 straips-nyje pasakyta: Aukðtasis mokslas pri-einamas visiems pagal kiekvieno þmo-

Atkelta ið 2 p.N

uotr

auka

ið L

ietu

vos

teis

ës u

nive

rsite

to a

rchy

vøgaus sugebëjimus. Taigi, vieninteliskriterijus siekiant aukðtojo moksloyra paties þmogaus gebëjimai. Kito-kie reikalavimai (universitetams nu-statant kvotas, apibrëþiant, kiek ir ko-kiø specialistø parengti ir t. t) paþei-dþia þmogaus prigimtines teises. Ðiuoatveju valstybë gali planuoti specialis-tø kieká tik saviems poreikiams.

Antra vertus, karjerai besirengian-tis þmogus turi suprasti, jog universi-tetas turi padëti jam susimodeliuoti þi-nias ir gebëjimus bûsimajai karjerai, oatsakomybæ uþ galëjimà jais pasinau-doti, jis privalo prisiimti pats.

Tam, kad to pasiektume, Lietu-voje, kaip daugelyje Europos valsty-biø, bûtina puoselëti universitetø au-tonomijà. Tuomet bus ir aukðtojomokslo progresas, ir universitetø at-sakomybë uþ jaunàjà kartà. Eidamikitu keliu, blaðkysimës ir atsiliksimenuo pasaulio ir Europos universite-tø veiklos tendencijø.

Suprantama, jog ðios prielai-dos � ne vien tik universitetø reika-las, bet ir bendros atsakomybës pro-blema: ir valdþia, ir politinës jëgosprivalo susitarti, kad universitetuo-se bûtø kuriama aplinka, palankimokslinei kûrybinei minèiai, studen-to ir dëstytojo dialogui.

LIETUVOS ISTORIJOSINSTITUTAS

skelbia konkursà � instituto direktoriaus � pareigybei uþimti.Kandidatas á LII direktorius turi bûti:Lietuvos pilietis;Aktyvus istorijos ar kitos artimos krypties mokslininkas;Susipaþinæs su mokslinæ veiklà Lietuvoje ir Europos Sàjungoje regla-

mentuojanèiais teisës aktais;Konkurso paskelbimo dienà ne vyresnis kaip 65 metø amþiaus.Kandidatai á LII direktorius pateikia ðiuos dokumentus:Paso kopijà;Mokslø daktaro (habilituoto daktaro) diplomo kopijà;Curriculum Vitae;Moksliniø publikacijø sàraðà;Lietuvos istorijos instituto raidos koncepcijos metmenis.

Kandidatø á LII direktorius dokumentai priimami 30 kalendoriniø die-nø nuo konkurso paskelbimo spaudoje.

Dokumentai pateikiami LII moksliniam sekretoriui arba siunèiami re-gistruotu laiðku (Lietuvos istorijos institutas, Kraþiø g. 5, LT-2001 Vilnius).

Instituto tarybos pirmininkas

Rugsëjo 16-àjà Didþiàjà Universitetø Chartijà pasiraðæ universitetø rektoriai

EUROPA IR MES