62019 m. kovo 15 d. Nr. 20

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

GYVIEJI ARCHYVAI

Projektas sumanytas sie-kiant iðsaugoti Lietuvos is-torijà, ugdyti jaunimo pa-triotiðkumà. Per 11 soviet-meèio metø ið Lietuvos ið-tremta daugiau nei 130tûkst. þmoniø, koncentraci-jos stovyklose ákalinta apie150 tûkst. lietuviø. Trëmi-mai, prasidëjæ 1941 m. bir-þelio 14-àjà, Sibire palikoapie 800 lietuviðkø laidoji-mo vietø. Nuo pirmosiosekspedicijos 2006 m. noràdalyvauti projekte iðreiðkëdaugiau nei 13 000 jaunøþmoniø, suorganizuota 17

„Misija Sibiras“ – KazachstaneVarënos vieðojojebibliotekoje lankësiekspedicijos „MisijaSibiras‘18“ dalyviaiViltë Ambrazaitytë,Antanas Urbonas, ilga-metis ekspedicijø va-dovas Arnoldas Fokas;sveèiai pristatë kelio-nës idëjà, prasmæ, da-lijosi patirtimi

Mûsø kalba – mûsø gyve-nimo dalis, tad Pilvingiø bib-liotekos skaitytojai vaikai,minëdami Tarptautinæ gim-tosios kalbos dienà, dalyva-vo literatûros popietëje„Tiek daug þodþiø apie kal-bà“. Bibliotekininkë papasa-kojo apie lietuviø kalbos se-numà, iðskirtinumà ir svarbà.Popietës dalyviai iðgirdo, kàapie gimtàjà kalbà yra pasa-kæ þymûs praeities ir ðiø die-nø þmonës – Lietuvos Prezi-dentë Dalia Grybauskaitë,Prezidentas Antanas Smeto-na, kalbininkas Jonas Jab-lonskis, poetas ir kalbininkasAntanas Baranauskas, po-etas Justinas Marcinkevi-èius, kiti lietuviø raðytojai,aktoriai, TV laidø vedëjai.Ypatingi þodþiai apie gimto-sios kalbos reikðmæ yra lie-tuviø raðtijos kûrëjo, kovoto-jo dël gimtosios kalbos tei-siø Mikalojaus Daukðos gar-siojoje „Prakalboje á malo-nøjá skaitytojà“: „Ne þemësderlumu, ne drabuþiø skir-tingumu, ne ðalies graþumu,ne miestø ir piliø tvirtumugyvuoja tautos, bet daugiau-sia iðlaikydamos ir vartoda-mos savo kalbà, kuri didinair iðlaiko bendrumà, santai-kà ir broliðkà meilæ. Kalbayra bendras meilës ryðys, vie-nybës motina, pilietiðkumotëvas, valstybës sargas. Su-naikink jà – sunaikinsi san-taikà, vienybæ ir gerovæ. Su-naikink jà, – uþtemdysi sau-læ danguje, sumaiðysi pasau-lio tvarkà, atimsi gyvybæ ir

Þodþiai apie kalbàKalendoriaus lapelyje áraðyta Tarptautinë gimtosios kalbos diena – tai

tarsi raginimas rûpintis, globoti, puoselëti ir gerbti kalbas, nes kiekvienajø yra visos þmonijos dvasinis turtas

ekspedicijø, tûkstanèiai pri-statymø Lietuvos ir pasauliobendruomenëse, parengtosnuotraukø parodos, sukurtifilmai. Visa tai prisidëjo priejaunosios kartos pilietiðku-mo, didþiavimosi savo vals-tybe jausmo ugdymo.

Ðiemet norà dalyvauti mi-sijoje pareiðkë beveik 1000þmoniø, ið kuriø bandoma-jam pasiruoðimui atrinkta80. Prieð kelionæ jie savo jë-gas iðbandë 52 kilometrø þy-

gyje po Ukmergës kraðtomiðkus, pelkes, sutvarkëpartizanø broliø Vytauto irFelikso Bagdonavièiø sody-bà. Árodþius gebëjimà dirbtikomandoje, psichologiná irfiziná pasiruoðimà, sufor-muotos dvi „Misija Sibi-ras‘18” ekspedicijø koman-dos po 12 þmoniø. Mokyta-si kryþdirbystës pas liaudiesmenininkà.

Negavæ Rusijos vizos, jau-nuoliai ðiemet vyko á Ka-

zachstano Respublikà, á po-litiniø kaliniø trëmimo vie-tas, taip árodydami, kad Lie-tuvos istorijos dalis nesibai-gia Sibiru. Per 11 dienø „ið-ðukavo” 16 bendrø miestøkapiniø, ieðkojo lietuviðkøpavardþiø ir uþraðø ant ant-kapiø. Jiems pavyko surasti,inventorizuoti ir sutvarkytibeveik 200 lietuviðkø kapø.Buvusiose lageriø teritorijo-se lietuviai ir kiti þmonës bu-vo laidojami masinëse kapa-

vietëse, todël atskirø kapøten nëra. „Misija Sibiras‘18”sutvarkë jau esamus arba pa-statë naujus memorialus 4vietose: Rudnike, Balchaðe,Rytiniame Kounrade, Ma-moèkino (Mamyèiø) kapinë-se. Kazachstane iðkilo 6 naujilietuviðki kryþiai, vienà jøekspedicijai padovanojo Ka-ragandos lietuviø bendruo-menë. Aukðèiausias, beveik5 metrø, kryþius pastatytasSaranëje ðalia 2 partizanø

kapø. Lietuviø komandaipavyko sutikti politiniø kali-niø palikuoniø. Vienas ið jøVladas Raèkaitis tebekalbë-jo lietuviðkai, nors Lietuvo-je lankësi tik kartà prieð 30metø. Lietuvoje misijos da-lyviai surado Vlado pussese-ræ Irenà, giminaièiai kalbë-josi telefonu.

Daiva ARMONIENËVarënos vieðosios

bibliotekos metodininkë

Renginio dalyviai

Kiekvienas vieto-vardis yra tarsipraeities kartø

laiðkas, kurá dabarties þmo-nëms reikëtø iðmokti per-skaityti ir iðsaugoti ateinan-èioms kartoms“, – ásitikinu-si Vilniaus universiteto do-centë Filomena Kavoliûtë.Pritardamas ðiai minèiai, po-pietës sveèias, Dzûkijos na-cionalinio parko geografasGintautas Kibirkðtis visussusirinkusius supaþindinosu Marcinkoniø kaimo vie-tovardþiais. Jis papasakojo,jog Marcinkonys – neápras-tai didelis kaimas, tad vieto-vardþiø kaime ir jo apylin-këse gausu, o jø kilmë ávai-ri. Vieni jø susijæ su kaimodalimis, antai „Sodzus“ –

Marcinkoniø kaimo vietovardþiaiMarcinkoniø kaimo bibliotekoje ávyko popietë „Marcinkoniø kaimo vietovar-

dþiai“, skirta Tarptautinei kalbos dienai ir Vietovardþiø metams

garbæ.“ Iðskirtiniai lietuviøabëcëlës þenklai (nosinës,varnelës, taðkai) liudija pa-sauliui apie mûsø kalbos sa-vitumà. Viena mûsø abëcë-lës raidë yra ypatinga, netu-rinti analogø kitose kalbose– tai „ë“, kurià sugalvojo irpirmojoje lietuviø gramati-koje pavartojo DanieliusKleinas. Vaikai skaitë lietu-viø poetø eilëraðèius apiekalbà, þodá. NuskambëjoJaninos Degutytës „Gimto-ji kalba“, Juozo Nekroðiaus„Pamokos“, Vytauto Skrip-kos „Gimtoji kalba“, JustinoMarcinkevièiaus „Þodþiai“,„Kalba“, „Gimtoji kalba“.Jau pirmieji lietuviðkø kny-gø kûrëjai Martynas Maþvy-das, Dionizas Poðka, Anta-nas Baranauskas, KristijonasDonelaitis atskleidë lietuviøkalbos groþá. K. Donelaitissavo poemoje „Metai“ minilabai daug paukðèiø, todëlvaikams reikëjo pasakyti,kaip kalba paukðèiai. Jie var-dijo: vieversys – èirena, kar-velis – burkuoja, þàsys – girg-si, gandras – kalena, klege-na, pelëda – ûbauja, ûkia,þvirblis – èirðkia, lakðtingala– suokia, gervë – klykia, ga-gena. Smagu buvo sakytigreitakalbæ „Gervë gyrûnëgyrësi gerà girà girioj gëru-si“. O koks þodis ilgiausias?Visi manë, kad „nebeprisi-kiðkiakopûsteliaujantie-siems“, taèiau neþinojo, kadraðytojas Selemonas Palta-navièius yra pateikæs naujàilgiausià þodá „nebeprisivide-

otinklaraðtininkaujantie-siems“. Kaip ir kasmet vai-kø laukë „Gimtosios kalboskorys“, kuriame jie suradouþduotis – másles ir þodþius,kuriuos pasakë poetas Justi-nas Marcinkevièius: „Net irnepamatëm, kaip ið gryèiosjie iðëjo vienas paskui kità:duonkubilis, liþë, peèiadang-të, brukruvë, krijelis ir mes-tuvai, skietas, nytys, keturiospakojos, du rateliai, lanks-tis...“ Ir ðiuos þodþius reikë-jo paaiðkinti. Neliko nepa-stebëta ir 2018 metø iðrink-ta geriausia metø vaikø kny-ga – Jurgos Vilës „Sibiro hai-ku“. Vaikai paþadëjo jà per-skaityti, o perskaièiusieji re-komendavo lankstyti gerves,kuriø lankstymo schema pa-teikta knygoje. Graþu, kaibibliotekos palangæ nutûpëgervës, laukdamos pavasa-rio. Bibliotekininkë kiekvie-nam popietës dalyviui áteikëdovanëles, o palinkëjimus ið-sakë Bernardo Brazdþionioþodþiais: „Kalbëkime kalbaValanèiaus, Daukanto,Daukðos ir Donelaièio, Mai-ronio, Baranausko, Vaiþgan-to ir Putino, Krëvës, sûduviø,dzûkø, maþlietuviø ir þemai-èiø, ir aukðtaièiø. Kalbëkim,kolei Baltija banguos, kolsaulë danguje stovës“ ir ne-pamirðkime savo kalbos,branginkime, puoselëkimejà, saugokime ir niekada ne-ðiukðlinkime.

Ona JAUNEIKIENËPilvingiø bibliotekos

bibliotekininkë

pati seniausia kaimo dalis,„Naujadvarë“ pasako, kad ðidalis kûrësi vëlesniu laiko-tarpiu. Daugelis kaimo da-liø pavadintos pagal ten gy-venusiø þmoniø vardus, pa-vardes arba pravardes: Ja-nuliai, Geniai, Kuþuliai,Mackeliai, Maskaukos, An-drukaiciai, Gaidzai, Sendzu-liai.

Labai svarbûs marcinko-niðkiams buvo nors kiek der-lingesni laukai, iðdëstyti pokaimo apylinkes tarp skur-dþiø pustomø smëlynø. Svar-biausi laukai yra Prûdai, Lie-palotai, Klonys, Darþavietësir kt.

Marcinkonis supa ne tiksmëlynai, bet ir pelkës: Ly-gutë, Meðkos ðikna, Ilgas

raistëlis, Ilgojos, Zackigiris,Salaitës. Yra paðlampantivieta, vadinama Aviø karèa-ma. Ji vadinama taip, nes èiagirdydavo ir suguldydavoavis. Netoliese netgi Avinopuðynas yra. Iðklausæ pasa-kojimo apie vietovardþius,pasidalijæ savo þiniomis apiejø kilmæ, visi susirinkusiejiþemëlapyje ieðkojo daþniau-siai vartojamø vietovardþiø.Renginio pabaigoje visiemsbuvo palinkëta mylëti irgerbti savo gimtàjà kalbà,domëtis, rinkti savo kaimovietovardþius, kuriuose atsi-spindi kaimo istorija.

Loreta SKORBIENËMarcinkoniø bibliotekos

bibliotekininkë

Popietës metu

„

2019 m. kovo 15 d. Nr. 207

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

GYVIEJI ARCHYVAI

Renginys skirtas Vietovar-dþiø metams. Daina apie Val-kininkus susitikimà pradëjofolkloro ansamblis „Santaka“ið Valkininkø (vadovë Aldo-na Japertienë).

Geografas Stanislovas Tar-vydas raðë: „Kalbininkui, isto-rikui, geografui vietovardþiaiyra tarsi hieroglifai, ið kuriø ið-skaitoma kraðto ir tautos pra-eitis.“ Tokius tarmiø, vietovar-dþiø hieroglifus jau daug me-tø skaito ir rûpinasi jø perda-vimu ateities kartoms mûsøkraðtietë lituanistë, lietuviø fi-lologijos magistrë, Kabeliøkraðto ðnektø tyrëja DanutëValentukevièienë. Savo prane-ðime ji pateikë ádomios infor-macijos ir intriguojanèiø fak-tø, aptarë ne tik vietovardþiøkilmæ, bet ir jø bendrybes irtarmines ypatybes, kai kuriøreikðmiø transformacijas ir kt.

„Per sovietmetá Lietuvojesunaikinta daugiau kaip ketu-ri tûkstanèiai istoriniø, senøvietovardþiø, kai kurie jø bu-væ net senesni negu raðytiniai

ðaltiniai. Kaip teigia moksli-ninkai, senuosiuose kaimø irvienkiemiø pavadinimuoseglûdi etnologinë, lingvistinë,paleogeografinë, istorinë,kultûrinë ir kita svarbi infor-macija, saugotina kaip Lietu-vos ir pasaulio kultûros pali-kimo dalis. Vietovardþiø ling-vistinë analizë praskleidþia ðy-dà á tautos praeitá, t. y. leidþiaidentifikuoti lietuviø gyventasteritorijas. Ðtai Maskvoje pla-èiai þinomas posakis „Nava-lilis, kak litovcy na golovu“paskatino rusø kalbininkusieðkoti atsakymo, kodël ðisposakis iðlikæs iki mûsø die-nos. Rusø kalbininkai V. To-porovas ir O. Trubaèiovas ið-tyrë Aukðtutinio Dniepro ba-seino vandenvardþius, radoèia apie 800 baltiðkos kilmësvandenvardþiø ir galutinaiárodë ðios teritorijos baltiðku-mà prieðistoriniais laikais, da-bar jø þinoma apie 2 tûkstan-èius. Daugelis ðiø vandenvar-dþiø, nors ir suslavinti, kalbi-ninkø lengvai atpaþástami esà

baltiðkos kilmës, pvz., Oselda,Klieva, Loða, Luèesa, Moþa,Moþaika, Naèa, Nievieþa,Ola, Olsa, Pina, Stabna, Usa,Varlynka ir daug kitø.

Varënos rajone daug vieto-vardþiø yra labai archajiðki, jiekildinami net ið indoeuropie-èiø (ide.) prokalbës, pvz., upëKatra kildinama ið ide. *ka-taro- „upelis, griovys, srautas,srovë“; Ûla – ið ide. *aulo-s„pailga áduba, vamzdis“ arbasu ide. *av- „ðaltinis, upës sro-vë“; Nedingis (Nedzingë) sie-jama su ide. *neid-, *nid- „te-

këti“.Z. Zinkevièiaus, A. Vana-

go ir kt. kalbininkø nuomo-ne, Varënos rajone yra iðlikæjotvingiðkos kilmës vietovar-dþiø, turinèiø jotvingiø kalbosliekanø: kirèiuotà galûnæ -us(Skroblus, Alytus), priesagà -ingë (Apsingis, Nedingis, Pil-vingis, Stabingis), iðlaikytus s,z vietoj baltams áprastø ð, þ(Zervynos siejamos su veiks-maþodþiu þerventi ir kt.) ir ki-tas ypatybes“.

Laikas negailestingai skubanusineðdamas uþmarðtin se-

nojo kaimo gyventojus ir jø þi-nias. Svarbu visa tai uþfiksuotiir iðsaugoti ateinanèioms kar-toms. Ar tautos atmintis busgyva, ar iðsaugosim ðias ver-tybes, didþiàja dalimi priklau-so nuo mûsø paèiø. O atei-nanèioms kartoms, vaikams irvaikaièiams iðliks mûsø kûrë-jø darbai: paveikslai, dainos,romanai ir eilëraðèiai. Mûsøliteratø prisiminimuose, pos-muose graþiai skambëjo kiek-vienam artimø, brangiø mies-teliø, kaimø, upiø ir eþerø var-dai. Posmai, skirti Varënai,

Vietovardþiai –praeities kartø laiðkasÁ tradiciná „Lietuviø kalbos dienø“ (vasario 16 d. –

kovo 11 d.) susitikimà Varënos vieðojoje bibliotekojepakvietë Varënos literatø klubas „Jievaras“

Valkininkams, Merkinei, Ne-maitonims, Perlojai, Trakams,Vilniui, Rudnelei, Nemunui,Merkiui, Ðalèiai, Ûlai, Matui-zoms, Suvalkijai bei Dzûkijaiir daugeliui puikiø .Lietuvosvietø puoðia virtualià eilërað-èiø parodà VB skaitytojø ap-tarnavimo skyriuje esanèiojeiðmanioje skelbimø lentoje.

RenataÈESNULEVIÈIENËVieðosios bibliotekos

skaitytojø aptarnavimoskyriaus bibliotekininkë

Renginys buvo skirtas Tarp-tautinei kalbos dienai ir Vie-tovardþiø metams. Matuizøpagrindinës mokyklos moks-leiviai Paulius Skamarakas irKamilë Didikaitë gimtàja lie-tuviø kalba deklamavo eiles„Po tëviðkës dangum“, „Kve-pia þemë“, „Vakarëja“, „Dzû-kija“.

Ðiø eiluèiø autorë papasa-kojo apie Ðarkiðkiø kaimà,esantá uþ 2 km nuo Matuizøbibliotekos. Per kaimà tekaupelis – Duobupis, vëliau áte-ka á Merká, kaime gyvena 48þmonës, ið 16 gyvenamøjø so-dybø, be abejo, yra ir tuðèiø.Kaimas, 1944 metais hitleri-ninkø sudegintas, vëliau atsi-statë. Ðarkiðkiø kapinëse pa-laidotos Pirmojo pasauliniokaro aukos, Rusijos ambasa-dos Lietuvoje Rusijos Federa-cijos lëðomis pastatytas me-morialas su uþraðu, kad kapa-vietëse atgulæ daugiau kaip700 Pirmojo pasaulinio karoaukø – ávairiø ðaliø, tautybiøir religijø. Pastatyti du – kata-likø ir staèiatikiø – kryþiai.Mokyklos kaip tokios nebuvo,vaikai mokinosi pas þmones,kas galëjo, juos priimdavo á sa-

Po Ðarkiðkiø dangumMatuizø bibliotekoje atidaryta Vyto Laukaièio foto-

grafijø paroda „Ðarkiðkës“, dalyvavo Sigutë Trimakai-të – Lietuvos muzikos atlikëja baroko dainininkë (sop-ranas) su muzikine programa, taip pat ðarkiðkieèiai,sveèiai ið Panoèiø, Darguþiø, Giraièiø, Voriðkiø kaimø...

vo namus. To meto mokytojabuvo Monika Kildiðytë. Tæ-siant lietuviðkas tradicijas, Ðar-kiðkiø gyventojø Jono Buja-nausko ir Vinco Matuzevi-èiaus iniciatyva pastatytas kry-þius („Merkio kraðtas“, 2014m. kovo 28 d., Nr. 23). JonuiBujanauskui bendradarbiau-jant su Matuizø bibliotekinin-ke, gimë graþi idëja surengtiVyto Laukaièio parodà, kurikeletà kartø buvo atidëta.

Vytas Laukaitis, gimæs 1963metais, Marijampolës mieste,pats bûdamas miesto vaikas,fotografuoja kaimo vaizdus,rodo ðarkiðkieèiø gyvenimà.Parodai panaudotos tik Ðar-kiðkëse fotografuotos nuo-traukos. Giminystës ryðiai suðiuo kaimu já sieja nuo 2000metø, kai tapo Stasio Kuodþioþentu. Didþiausias darbas bu-vo atrinkti ið keleto tûkstan-èiø nuotraukø tas vieninteles,parodai skirtas 62 nuotrau-kas. Vietiniai lengvai atpaþinsvietas, kurias pagavo kamera:savas namas, miðko paunks-në, kryþiaus pabaigtuvës, kai-myno ðeimyna, baravykai,gaspadorius, „sklepas“, uþ-tvanka, vaizdai nuo skardþio,

á dangø, ant lauko pliko, kryþ-kelë, þemë, iðtroðkusi lietausir kt.

Graþiai bendraudamas Vy-tas Laukaitis parodos dalyviussuþavëjo savo kalba: „Apskri-tai manau, kad visai nesvar-bu pati meno forma – knyga,muzikos kûrinys ar skulptûra.Svarbiausia, kà kûrëjas tran-sliuoja savo kûriniu. Greièiau-siai kiekvienam paþástamastuðtumo jausmas. Vienà die-nà galiu fotografuoti, raðyti,

droþti... Bet kità dienà vistiekvisa tai teks iðmesti, nes tuom-kart neturëjau kà pasakyti. Jeisugebëèiau kaþkokiu kitu bû-du iðlaisvinti savo mintis, ne-fotografuoèiau… Ir vis tik esulaimingas, rankose laikyda-mas fotoaparatà. Kiekvienafotografija turi pavadinimà.Tai pakeis jûsø poþiûrá á tai,kà matote, nes nuotrauka –tai bendravimo árankis. Èianuotrauka (objektas), o ðtaiten esate jûs (subjektas). Jû-

sø pokalbis su nuotrauka uþ-simezga arba neuþsimezga –kaþkur pakeliui link nuotrau-kos arba, kitaip sakant, tameatstume tarp jûsø ir nuotrau-kos. Tai tà pokalbá að ir vadi-nu menine fotografija… Nes,kad pasakytum kalbà, reikiaturëti bent vienà klausytojà. Odaþniausiai kalbamës patys susavimi“, – juokauja.

Dëkoju Matuizø seniûnuiMindaugui Matuizai, kurissurado laiko pabendrauti,

Matuizø kaimo bendruome-nei ir Rimutei Taraðkevièieneiuþ paramà. Dar ilgai bendra-vome prie arbatos puodelio,dþiaugëmës vieni kitais, dauggraþiø þodþiø vieni kitiemsdalijome.

Paroda „Ðarkiðkës“ Matui-zø bibliotekoje veiks visà ko-vo mënesá.

VidutëSTADALNYKIENËMatuizø bibliotekos

bibliotekininkë

Parodos atidarymo metu

Susitikimo metu