1
2014 m. lapkrièio 25 d. Nr. 90 5 GYVIEJI ARCHYVAI Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas Þinome, kad mûsø krað- te iki XX amþiaus treèiojo deðimtmeèio þmonës gyve- no sodþiuose. Sodþiaus þmones vienijo þemës dar- bai (rëþiai), bendros ganyk- los, pievos, miðkai. Susida- rë stiprios bendruomenës, kurioms rûpëjo ne tik þemës ûkio darbai, bet ir poilsis, ðvietimas, kultûrinis ir vi- suomeninis bei politinis gy- venimas. Tokioje bendruo- menëje kiekvienu gyvenimo laikotarpiu iðkildavo asme- nybiø, kurios formavo to kaimo veidà: gyvenimo ver- tybes, paproèius. Gi buvo sakoma: „Va ji ið- tekëjo in toká slaunø kaimø“ arba „Jau ið ðito sodzaus ne cik mergos neimk, bet ir karvës nepirk“. Vienas ið to- kiø Nedzingës parapijos kaimø, turëjæs iðskirtiniø bruoþø, buvo Panedzingio kaimas. Leosë Makaravièiûtë (1904-1995) papasakojo to- kià legendà. „Seniai seniai, gal prieð 100 metø, ið Gudi- jos atiajo naðlë su keturiais sûnais. Apsistojo netoli Ne- dzingës. Naðlë su sûnais, kiek cik galëjo aprëpc, dzir- bo þemá. Bëganc metams sûnai apsiþenijo ir ið ðios ðei- mos susdarë sodzus. Naðlës pavardë buvo Makaravièie- në.“ Todël nenuostabu, kad Panedzingio kaime tarpuka- ryje ið 14 kaimo sodybø 8 buvo Makaravièiø ir dar 3 Makaravièiai gyveno Vadë- nø kaime. Visi jie tarp savæs giminiavosi. Su Graþvyda Makaravi- èiûte aptarinëjome ðià le- gendà ir priëjome iðvadà, kad ta naðlë su 4 sûnais gal- bût bëgo nuo rusø þandarø persekiojimo po 1831 m. su- kilimo, nes ðios naðlës pali- kuonys – labai pilietiðki, ko- vojo uþ lietuvybæ, tikri Lie- tuvos patriotai. Nedzingës Ðv. Trejybës baþnyèioje pamaldos iki 1910 m. vykdavo lenkiðkai. Kylant lietuviðkos tautinës sàmonës atgimimui, lietu- viai pradëjo reikalauti lietu- viðkø pamaldø. Nedzingëj dël to net vyko teismai. Ap- skrities teismas pagal tauty- bæ nustatë: 3 ðventadieniai – lietuviðkai, ketvirtas – len- kiðkai. Bet lenkai nenurimo ir nuvaþiavo Vilniun pas val- dytojà su skundu. Valdyto- jas liepë sudaryti sàraðus, kiek parapijoje norinèiø lenkiðkø pamaldø. Ðtai kaip apraðë tuo laiko- tarpiu po miestelius ir kai- mus vaþinëjæs Pupø Dëdë (Akiras Birþiðkis knygoje „Lietuvos miesteliai“, 520 psl.). „Lenkai, sugráþæ ið Vil- niaus, tuojau ëmësi pirmu- èiausia susiraðinëti dvarø gyventojus ir ordinarðèikø akalièiø ðlëktas bei lietuvius, norinèius lenkiðkai melstis ir giedoti. Kai á kai kuriuos so- dþius nuvaþiavo, jie tiesiog sumelavo sakydami: „Ka- dangi jûs meldþiatës lenkið- kai, tai klebonas liepë jus vi- sus prie lenkø priraðyti.“ O jau savo lenkus tai suraðë, kurie ir buvo, ir kuriø tik þe- më buvo arba kada nors gy- veno. Ir taip priraðë arti tûkstanèio. Paskutinæ dienà prieð Grabnyèià lenkø rað- tininkai Nedzingës mieste- ly pas þydelá ilgokai links- minosi. Apie 3 val. iðvaþia- vo baigt raðinëjimà, kad bû- tø nors tûkstantis. Pakely uþvaþiavo Panedzingiø so- dþiun pas J. Makaravièiø, manë, kad jis uþsiraðys, „nes, sako, þmogus meldþia- si lenkiðkai, o seniau ir ro- þanèiø lenkiðkai giedojo!“ Jo sûnus pasakë: „Dabar të- vo nëra namie, pas klebonà ledus veþa. Vakare sugráð.“ „Tai gerai, – sutiko atvy- këliai. – Pasakyk, kad gráþ- dami namo uþvaþiuosim, te- gul mûs laukia.“ Ir nuvaþia- vo per Mikniûnø sodþiø á Meðkuèius. Èia keletà uþra- ðë ir vëlokai, apie 10 val. va- karo, (nes, sako, su degtine ir uþkanda vaþinëjo) sugrá- þo Panedzingin. Uþëjo pas Juozà Makaravièiø ir sako: „Gal uþsiraðysi lenku?“ – „O kodël gi ne, gal ir uþsi- raðysiu. Bet kurgi raðytis? Ant ko?“ – „O manai, kad ant kokio popieriuko? Su mumis vaþiuoja visa raðtinë ant veþimo.“ Tuojau atneðë „raðtinæ“ pirkion, ir áëjo rað- tininkas: mat jie visà laikà trise vaþinëjo. Padëjo raðtus ant stalo ir liepia raðytis. O èia Juozas tai pypkæ deda, tai vël rûko, ieðko akiniø. Duktë pirmoji iðspruko ið pirkios, kai tik raðtininkai pasirodë. Atëjo kitas Juozas Makaravièius, ir pradeda abudu ginèytis: „Tai tu pir- mas raðykis“, „Ne tu pir- miau, tu vyresnis“. Atëjo ir Vincas Makaravièius. Tas pradëjo uþsipuldinëti: „Kas èia, dël ko jûs raðot? Ar su- kilimà lenkai þada daryti?“ „Na, tylëk, bûk þmogus ir tu pasiraðyk.“ Tuo laiku áë- jo viena moteriðkë, kita ir daugiau. Susiprato raðtinin- kai, kad galbût èia blogai: paëmë knygas ir traukiasi á duris. O èia vienas (Ado- mas) brûkðt ir knygas iðtrau- kë. Tas rëkt, kad „niema po- pierow“. Lenkai – pro du- ris. Tamsioj priemenëj su- griuvo... O moterys besivy- damos – ant jø. Persigandæ ðlëktos pribëgo prie arkliø, paëmë vadeles, uþkirto ar- kliams. Arkliø bûta iðsikinkiusiø: mat sàvarþos buvo paleistos. Nër kà daryt, vienas – uþ vienos ienos, kitas – uþ ki- tos ir traukia, o èia moterys bëgiojo ir metë kuo papuo- lë... Apie pusiaunaktá pane- dzingieèiø iðvaryti, atsibeldë á Nedzingiø dvarà, pas aka- manà. Áeina snieguoti, be kepuriø, be pirðtiniø. „O jûs èia ar ið pragaro iðlindot“, – sako akamanas. – O, kad juos velniai, tuos panedzingieèius! Uþpuolë ant mûsø... ir popierius at- ëmë... „No, nesijuokit, kal- bëkit teisybæ, ar daug sura- ðët?“ – „Taigi sakom teisy- bæ: mes uþvaþiavom Pane- dzingën pas Juozà Makara- vièiø, nes mums tik vieno ir trûko iki tûkstanèio. Sakëm „rowno bædzie tysiàc“, o èia ir visus popierius atëmë...“ Urëdas vël juos sukeikë, kam jie Panedzingën vaþia- vo, juk ið ten – daugiausia giesmininkø ir giesminin- kiø, pikèiausiø lenkininkys- tës prieðø. Lenkai vël nuvaþiavo pas valdytojà su skundu, bet 1911 m., po lietuviø ir len- kø suraðymo, paaiðkëjo, kad Nedzingës parapijoje yra 2500 lietuviø ir 500 lenkø. Paskelbus Lietuvoje ne- priklausomybæ, ðio kaimo þmonës ir tø lenkø, pasisa- kiusiø uþ lietuvybæ, vaikai aktyviai ásijungë á Lietuvos nepriklausomybës gynimà bei jos átvirtinimà ir sukles- tëjimà. Julius Makaravièius (1897-1943 m.), savanoris, tarnavo ðtabo raðtinëje, bet pateko lenkø nelaisvën. Pa- sisekë pabëgti per Vilnelæ. Daug kanèiø patyrë, kol pa- siekë savo kraðtà. Ilgai gu- lëjo Alytaus ligoninëje. Á sa- vo kaimà, Panedzingá, gráþo paliegæs, be sveikatos. Ne- þiûrint á tai, jis aktyviai ási- jungë á ðauliø organizacijos veiklà. 1922 m. buvo iðrink- tas Nedzingës ðauliø bûrio vadu. Ðias pareigas ëjo iki 1928 m. Vëliau buvo renka- mas valdybos nariu. Jis su- silietuvino savo pavardæ – Makaraitis. 1928 m. Lietu- vos Nepriklausomybës 10- meèio proga apdovanotas Laisvës medaliu. Vincas Celencevièius, Juozo (1897-1978) partiza- nas, gabeno partizanams ðo- vinius, sprogmenis. Dalyva- vo mûðyje su lenkais ties Perloja, o vëliau ëjæs sargy- bà Dakuèkos – Vartavalakio ir Babriðkiø baruose. Jis, kaip ir Julius Makaraitis ap- dovanotas Lietuvos nepri- klausomybës 10-èio proga medaliu. Juozas Makaravièius (1898-1980) mokësi Ne- dzingës rusiðkoje valstybi- nëje mokykloje 1908-1911 m. Kadangi gerai mokëjo rusø kalbà, tai 1919 m. pla- tino proklamacijas tarp bol- ðevikø, 1920 m. dalyvavo kautynëse su lenkais ties Perloja, paskui ëjo sargybà Dakuèkos – Vartavalakio bare. Visà Nepriklausomy- bës laikotarpá aktyvus ðau- liø organizacijos dalyvis. Buvo Nedzingës bûrio sek- retorius, ðvietimo vadovas, dalyvavo ðauliø bûrio atsto- vø suvaþiavime. Rokas Makaravièius (1907-1967), ðaulys nuo 1927 m., turëjæs didelá au- toritetà, nes buvo be galo stropus, pareigingas, visada buvo renkamas Nedzingës ðauliø bûrio valdybos nariu. Rûpinosi bibliotekële, taip pat ðvietimo bei kultûros reikalais. Jam ðauliø organi- zacija iðskyrë valdiðkà dvira- tá, kad galëtø aprûpinti Ne- dzingës skaitytojus knygo- mis (jas parsiveþdavo ið Merkinës bibliotekos). 1939 m. Rokas Makaravièius ap- dovanotas Ðauliø þvaigþdës medaliu. Be ðiø aktyvistø ðauliø or- ganizacijai priklausë Danie- lius Makaravièius, Zigmas Ðvedas, Petras Graþulis, Ju- lius Makaravièius ir Petras Makaravièius. Nuo vyrø neatsiliko ir mo- terys. Panedzingio kaimo ðaulës: Genovaitë Makara- vièienë, Jadvyga Celencevi- èiûtë, Petronëlë Celencevi- èiûtë, Anelë Makaravièiûtë, Malvina Makaravièiûtë, Zuzana Makaravièiûtë, An- tosë Makaravièiûtë, Veroni- ka Slipkauskaitë. Panedzingio kaimo þmo- nës ne tik buvo aktyvûs ðau- liø organizacijos nariai, bet ir priklausë Lietuvos nepri- klausomybës tarpukario lai- kotarpiu veikianèiose parti- jose – tautininkø, ateitinin- kø, pavasarininkø, Vilniaus vadavimo sàjungai ir kt. Pagal Leosës (Levutës) Makaravièienës pasakoji- mà, sodþius susikûrë uþ Ne- dzingës á vakarus prie kelio á Meðkuèius. Trobos buvo sustatytos deðinëje kelio pu- sëje galais á kelià. Prie so- dþiaus buvo koplytstulpis su medinëm ðventøjø figûrë- lëm. Sodþiui iðsiskirsèius á vienkiemius, koplytstulpis kaþkur dingo. Kapai bendri su Vadënø kaimu prie to pa- ties kelio á Meðkuèius, ant kalnelio. Panedzingio kaimo þmo- nës buvo labai darbðtûs, ini- ciatyvûs, sàþiningi, greitai uþsidegantys – bet trum- pam, linksmi, neieðkantys þodþio kiðenëje, turëjæ dide- lá humoro jausmà, gabûs mokslui. Þemës turëjæ ne per dau- giausia. Iki þemës reformos ne- maþai darbø atlikdavo ben- drai. „Kap prasdeda rugiapjû- të, tai mes, visos moterys, su pjautuvais pjovëm kiekvie- na savo rëþiø. Bûdavo, Ka- rolinka kap uþgiedos „Vaikðèiojo tëvulis be kepu- rës“, visa pamiðkë skamba. Tai balsø turëjo. Ji buvo ati- tekëjus ið Þiûrø.“ Vyrai cik pëdus neðiojo ir kluonan su- veþdavo. O jau kap ainam namopi, tai visos giedam. Jau kap iðiajom an kalio- nijø, tai jau su dalgëm vyrai rugius kirto, o mes, moterys, ëmëm, in pëdus riðom. Vai- kai, kurie buvo dzidesni, ne- ðiojo in „mendelius“. Dëda- vo deðimcimi. Mendelis – deðimc pëdø. Vienas vidu- ry, aðtuoni atramci in vidu- riná, o deðimtas uþdëtas vir- ðun, apverstas varpom þe- myn.“ (Leosë Makaravièiû- të, 1904-1995 m.) Miðkai, pievos irgi buvo bendri. Gyvulius daugiausia ganydavo po miðkus. Ganë visas sodþius bendrai. „Að tai maþai ganiau, gal cik dzvi vasaras. Skerdzus buvo Vitukas. Þmogus atia- jo kur tai nuog Merkinës, biednas, be ðeimos. Ðiaudø kûgin apsigyveno. Tai þmo- nës jo pagailëjo, pastatë jam pirkutá. Tai jis ir buvo mûs skerdzius. Valgë kiekvienø dzienø pas kitø þmogø. Jis menkos sveikatos, tai tëvai piemenims padëdavo iðgyc karves in miðkus ar ganyk- las. Kiauliø neganëm, cik karves, avis, prieauglá. Kap pirmø rozø iðgydavom, tai vyrai priek sodziaus galo pa- darydavo uþtvarø. Pirmiau- sia ca gyvulius suvarom, kol jie vieni su kitais apsipran- ta, cik paskui gydavom in laukus. Kap Vitukas nuseno ir jau negalëjo bûc sker- dzum, ðitø darbø perëmë Adasiukas – viso gyvenimo piemuoj“. (Anelë Makara- vièiûtë-Mackevièienë, 1917- 2009 m.) Bus daugiau Vanda MOCKEVIÈIENË Nykstantys kaimai. Panedzingis Sparèiai nyksta Lietu- voje kaimai. Jau daugelio jø ir vardus pamirðome, o kituose, nors tarpuka- ryje buvo 50-60 sodybø, dabar iðlikæ vos keletas namø Juozas Makaravièius prie savo namo Panedzingio sodþiuje apie 1918 m. Juozas Makaravièius su savo þmona Terese Makaravièiene

GYVIEJI ARCHYVAI voje kaimai. Jau daugelio …biblioteka.varena.lt/images/gyvieji archyvai/MK 90.pdfSparèiai nyksta Lietu-Nykstantys kaimai. Panedzingis voje kaimai. Jau daugelio

  • Upload
    others

  • View
    4

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: GYVIEJI ARCHYVAI voje kaimai. Jau daugelio …biblioteka.varena.lt/images/gyvieji archyvai/MK 90.pdfSparèiai nyksta Lietu-Nykstantys kaimai. Panedzingis voje kaimai. Jau daugelio

2014 m. lapkrièio 25 d. Nr. 905

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Þinome, kad mûsø krað-te iki XX amþiaus treèiojodeðimtmeèio þmonës gyve-no sodþiuose. Sodþiausþmones vienijo þemës dar-bai (rëþiai), bendros ganyk-los, pievos, miðkai. Susida-rë stiprios bendruomenës,kurioms rûpëjo ne tik þemësûkio darbai, bet ir poilsis,ðvietimas, kultûrinis ir vi-suomeninis bei politinis gy-venimas. Tokioje bendruo-menëje kiekvienu gyvenimolaikotarpiu iðkildavo asme-nybiø, kurios formavo tokaimo veidà: gyvenimo ver-tybes, paproèius.

Gi buvo sakoma: „Va ji ið-tekëjo in toká slaunø kaimø“arba „Jau ið ðito sodzaus necik mergos neimk, bet irkarvës nepirk“. Vienas ið to-kiø Nedzingës parapijoskaimø, turëjæs iðskirtiniøbruoþø, buvo Panedzingiokaimas.

Leosë Makaravièiûtë(1904-1995) papasakojo to-kià legendà. „Seniai seniai,gal prieð 100 metø, ið Gudi-jos atiajo naðlë su keturiaissûnais. Apsistojo netoli Ne-dzingës. Naðlë su sûnais,kiek cik galëjo aprëpc, dzir-bo þemá. Bëganc metamssûnai apsiþenijo ir ið ðios ðei-mos susdarë sodzus. Naðlëspavardë buvo Makaravièie-në.“ Todël nenuostabu, kadPanedzingio kaime tarpuka-ryje ið 14 kaimo sodybø 8buvo Makaravièiø ir dar 3Makaravièiai gyveno Vadë-nø kaime. Visi jie tarp savæsgiminiavosi.

Su Graþvyda Makaravi-èiûte aptarinëjome ðià le-gendà ir priëjome iðvadà,

kad ta naðlë su 4 sûnais gal-bût bëgo nuo rusø þandarøpersekiojimo po 1831 m. su-kilimo, nes ðios naðlës pali-kuonys – labai pilietiðki, ko-vojo uþ lietuvybæ, tikri Lie-tuvos patriotai.

Nedzingës Ðv. Trejybësbaþnyèioje pamaldos iki1910 m. vykdavo lenkiðkai.Kylant lietuviðkos tautinëssàmonës atgimimui, lietu-viai pradëjo reikalauti lietu-viðkø pamaldø. Nedzingëjdël to net vyko teismai. Ap-skrities teismas pagal tauty-bæ nustatë: 3 ðventadieniai– lietuviðkai, ketvirtas – len-kiðkai. Bet lenkai nenurimoir nuvaþiavo Vilniun pas val-dytojà su skundu. Valdyto-jas liepë sudaryti sàraðus,kiek parapijoje norinèiølenkiðkø pamaldø.

Ðtai kaip apraðë tuo laiko-tarpiu po miestelius ir kai-mus vaþinëjæs Pupø Dëdë(Akiras Birþiðkis knygoje„Lietuvos miesteliai“, 520psl.). „Lenkai, sugráþæ ið Vil-niaus, tuojau ëmësi pirmu-èiausia susiraðinëti dvarøgyventojus ir ordinarðèikøakalièiø ðlëktas bei lietuvius,norinèius lenkiðkai melstis irgiedoti. Kai á kai kuriuos so-dþius nuvaþiavo, jie tiesiogsumelavo sakydami: „Ka-dangi jûs meldþiatës lenkið-kai, tai klebonas liepë jus vi-sus prie lenkø priraðyti.“ Ojau savo lenkus tai suraðë,kurie ir buvo, ir kuriø tik þe-më buvo arba kada nors gy-veno. Ir taip priraðë artitûkstanèio. Paskutinæ dienàprieð Grabnyèià lenkø rað-tininkai Nedzingës mieste-ly pas þydelá ilgokai links-minosi. Apie 3 val. iðvaþia-vo baigt raðinëjimà, kad bû-tø nors tûkstantis. Pakelyuþvaþiavo Panedzingiø so-dþiun pas J. Makaravièiø,

manë, kad jis uþsiraðys,„nes, sako, þmogus meldþia-si lenkiðkai, o seniau ir ro-þanèiø lenkiðkai giedojo!“Jo sûnus pasakë: „Dabar të-vo nëra namie, pas klebonàledus veþa. Vakare sugráð.“

„Tai gerai, – sutiko atvy-këliai. – Pasakyk, kad gráþ-dami namo uþvaþiuosim, te-gul mûs laukia.“ Ir nuvaþia-vo per Mikniûnø sodþiø áMeðkuèius. Èia keletà uþra-ðë ir vëlokai, apie 10 val. va-karo, (nes, sako, su degtineir uþkanda vaþinëjo) sugrá-þo Panedzingin. Uþëjo pasJuozà Makaravièiø ir sako:„Gal uþsiraðysi lenku?“ –„O kodël gi ne, gal ir uþsi-raðysiu. Bet kurgi raðytis?Ant ko?“ – „O manai, kadant kokio popieriuko? Sumumis vaþiuoja visa raðtinëant veþimo.“ Tuojau atneðë„raðtinæ“ pirkion, ir áëjo rað-tininkas: mat jie visà laikàtrise vaþinëjo. Padëjo raðtusant stalo ir liepia raðytis. Oèia Juozas tai pypkæ deda,tai vël rûko, ieðko akiniø.Duktë pirmoji iðspruko iðpirkios, kai tik raðtininkaipasirodë. Atëjo kitas JuozasMakaravièius, ir pradedaabudu ginèytis: „Tai tu pir-mas raðykis“, „Ne tu pir-miau, tu vyresnis“. Atëjo irVincas Makaravièius. Taspradëjo uþsipuldinëti: „Kasèia, dël ko jûs raðot? Ar su-kilimà lenkai þada daryti?“

„Na, tylëk, bûk þmogus irtu pasiraðyk.“ Tuo laiku áë-jo viena moteriðkë, kita irdaugiau. Susiprato raðtinin-kai, kad galbût èia blogai:paëmë knygas ir traukiasi áduris. O èia vienas (Ado-mas) brûkðt ir knygas iðtrau-kë. Tas rëkt, kad „niema po-pierow“. Lenkai – pro du-ris. Tamsioj priemenëj su-griuvo... O moterys besivy-damos – ant jø. Persigandæðlëktos pribëgo prie arkliø,paëmë vadeles, uþkirto ar-kliams.

Arkliø bûta iðsikinkiusiø:mat sàvarþos buvo paleistos.Nër kà daryt, vienas – uþvienos ienos, kitas – uþ ki-tos ir traukia, o èia moterysbëgiojo ir metë kuo papuo-lë... Apie pusiaunaktá pane-dzingieèiø iðvaryti, atsibeldëá Nedzingiø dvarà, pas aka-manà. Áeina snieguoti, bekepuriø, be pirðtiniø. „O jûsèia ar ið pragaro iðlindot“, –sako akamanas.

– O, kad juos velniai, tuospanedzingieèius! Uþpuolëant mûsø... ir popierius at-ëmë... „No, nesijuokit, kal-bëkit teisybæ, ar daug sura-ðët?“ – „Taigi sakom teisy-bæ: mes uþvaþiavom Pane-dzingën pas Juozà Makara-vièiø, nes mums tik vieno irtrûko iki tûkstanèio. Sakëm„rowno bædzie tysiàc“, o èiair visus popierius atëmë...“Urëdas vël juos sukeikë,kam jie Panedzingën vaþia-vo, juk ið ten – daugiausiagiesmininkø ir giesminin-kiø, pikèiausiø lenkininkys-tës prieðø.

Lenkai vël nuvaþiavo pas

valdytojà su skundu, bet1911 m., po lietuviø ir len-kø suraðymo, paaiðkëjo, kadNedzingës parapijoje yra2500 lietuviø ir 500 lenkø.

Paskelbus Lietuvoje ne-priklausomybæ, ðio kaimoþmonës ir tø lenkø, pasisa-kiusiø uþ lietuvybæ, vaikaiaktyviai ásijungë á Lietuvosnepriklausomybës gynimàbei jos átvirtinimà ir sukles-tëjimà.

Julius Makaravièius(1897-1943 m.), savanoris,tarnavo ðtabo raðtinëje, betpateko lenkø nelaisvën. Pa-sisekë pabëgti per Vilnelæ.Daug kanèiø patyrë, kol pa-siekë savo kraðtà. Ilgai gu-lëjo Alytaus ligoninëje. Á sa-vo kaimà, Panedzingá, gráþopaliegæs, be sveikatos. Ne-þiûrint á tai, jis aktyviai ási-jungë á ðauliø organizacijosveiklà. 1922 m. buvo iðrink-tas Nedzingës ðauliø bûriovadu. Ðias pareigas ëjo iki1928 m. Vëliau buvo renka-mas valdybos nariu. Jis su-silietuvino savo pavardæ –Makaraitis. 1928 m. Lietu-vos Nepriklausomybës 10-meèio proga apdovanotasLaisvës medaliu.

Vincas Celencevièius,Juozo (1897-1978) partiza-nas, gabeno partizanams ðo-vinius, sprogmenis. Dalyva-vo mûðyje su lenkais tiesPerloja, o vëliau ëjæs sargy-bà Dakuèkos – Vartavalakioir Babriðkiø baruose. Jis,kaip ir Julius Makaraitis ap-dovanotas Lietuvos nepri-klausomybës 10-èio progamedaliu.

Juozas Makaravièius(1898-1980) mokësi Ne-dzingës rusiðkoje valstybi-nëje mokykloje 1908-1911m. Kadangi gerai mokëjorusø kalbà, tai 1919 m. pla-tino proklamacijas tarp bol-ðevikø, 1920 m. dalyvavokautynëse su lenkais tiesPerloja, paskui ëjo sargybàDakuèkos – Vartavalakiobare. Visà Nepriklausomy-bës laikotarpá aktyvus ðau-liø organizacijos dalyvis.Buvo Nedzingës bûrio sek-retorius, ðvietimo vadovas,dalyvavo ðauliø bûrio atsto-vø suvaþiavime.

Rokas Makaravièius(1907-1967), ðaulys nuo1927 m., turëjæs didelá au-toritetà, nes buvo be galostropus, pareigingas, visadabuvo renkamas Nedzingësðauliø bûrio valdybos nariu.Rûpinosi bibliotekële, taippat ðvietimo bei kultûrosreikalais. Jam ðauliø organi-zacija iðskyrë valdiðkà dvira-tá, kad galëtø aprûpinti Ne-dzingës skaitytojus knygo-mis (jas parsiveþdavo iðMerkinës bibliotekos). 1939m. Rokas Makaravièius ap-dovanotas Ðauliø þvaigþdësmedaliu.

Be ðiø aktyvistø ðauliø or-ganizacijai priklausë Danie-lius Makaravièius, ZigmasÐvedas, Petras Graþulis, Ju-lius Makaravièius ir PetrasMakaravièius.

Nuo vyrø neatsiliko ir mo-terys. Panedzingio kaimoðaulës: Genovaitë Makara-vièienë, Jadvyga Celencevi-èiûtë, Petronëlë Celencevi-èiûtë, Anelë Makaravièiûtë,Malvina Makaravièiûtë,Zuzana Makaravièiûtë, An-tosë Makaravièiûtë, Veroni-ka Slipkauskaitë.

Panedzingio kaimo þmo-nës ne tik buvo aktyvûs ðau-liø organizacijos nariai, betir priklausë Lietuvos nepri-klausomybës tarpukario lai-kotarpiu veikianèiose parti-jose – tautininkø, ateitinin-kø, pavasarininkø, Vilniausvadavimo sàjungai ir kt.

Pagal Leosës (Levutës)Makaravièienës pasakoji-mà, sodþius susikûrë uþ Ne-dzingës á vakarus prie kelioá Meðkuèius. Trobos buvosustatytos deðinëje kelio pu-sëje galais á kelià. Prie so-dþiaus buvo koplytstulpis sumedinëm ðventøjø figûrë-lëm. Sodþiui iðsiskirsèius ávienkiemius, koplytstulpiskaþkur dingo. Kapai bendrisu Vadënø kaimu prie to pa-ties kelio á Meðkuèius, antkalnelio.

Panedzingio kaimo þmo-nës buvo labai darbðtûs, ini-ciatyvûs, sàþiningi, greitaiuþsidegantys – bet trum-pam, linksmi, neieðkantysþodþio kiðenëje, turëjæ dide-lá humoro jausmà, gabûsmokslui.

Þemës turëjæ ne per dau-giausia.

Iki þemës reformos ne-maþai darbø atlikdavo ben-drai.

„Kap prasdeda rugiapjû-të, tai mes, visos moterys, supjautuvais pjovëm kiekvie-na savo rëþiø. Bûdavo, Ka-rolinka kap uþgiedos„Vaikðèiojo tëvulis be kepu-rës“, visa pamiðkë skamba.

Tai balsø turëjo. Ji buvo ati-tekëjus ið Þiûrø.“ Vyrai cikpëdus neðiojo ir kluonan su-veþdavo. O jau kap ainamnamopi, tai visos giedam.

Jau kap iðiajom an kalio-nijø, tai jau su dalgëm vyrairugius kirto, o mes, moterys,ëmëm, in pëdus riðom. Vai-kai, kurie buvo dzidesni, ne-ðiojo in „mendelius“. Dëda-vo deðimcimi. Mendelis –deðimc pëdø. Vienas vidu-ry, aðtuoni atramci in vidu-riná, o deðimtas uþdëtas vir-ðun, apverstas varpom þe-myn.“ (Leosë Makaravièiû-të, 1904-1995 m.)

Miðkai, pievos irgi buvobendri. Gyvulius daugiausiaganydavo po miðkus. Ganëvisas sodþius bendrai.

„Að tai maþai ganiau, galcik dzvi vasaras. Skerdzusbuvo Vitukas. Þmogus atia-jo kur tai nuog Merkinës,biednas, be ðeimos. Ðiaudøkûgin apsigyveno. Tai þmo-nës jo pagailëjo, pastatë jampirkutá. Tai jis ir buvo mûsskerdzius. Valgë kiekvienødzienø pas kitø þmogø. Jismenkos sveikatos, tai tëvaipiemenims padëdavo iðgyckarves in miðkus ar ganyk-las. Kiauliø neganëm, cikkarves, avis, prieauglá. Kappirmø rozø iðgydavom, taivyrai priek sodziaus galo pa-darydavo uþtvarø. Pirmiau-sia ca gyvulius suvarom, koljie vieni su kitais apsipran-ta, cik paskui gydavom inlaukus. Kap Vitukas nusenoir jau negalëjo bûc sker-dzum, ðitø darbø perëmëAdasiukas – viso gyvenimopiemuoj“. (Anelë Makara-vièiûtë-Mackevièienë, 1917-2009 m.)

Bus daugiau

VandaMOCKEVIÈIENË

Nykstantys kaimai. PanedzingisSparèiai nyksta Lietu-voje kaimai. Jau daugeliojø ir vardus pamirðome,o kituose, nors tarpuka-ryje buvo 50-60 sodybø,dabar iðlikæ vos keletasnamø

Juozas Makaravièius prie savo namo Panedzingio sodþiuje apie1918 m.

Juozas Makaravièius su savo þmona Terese Makaravièiene