Finansavo Europos Sąjunga

Europos Sąjungos PHARE programa branduolinei saugai Lietuvoje gerinti

Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas:

saugos reikalavimai,projektai,radioaktyviųjų atliekų tvarkymas

PHARE projektas Nr. 2003.5825.02 – parama VATESI

2

Leidinys parengtas vykdant PHARE projektą Nr. 2003.5825.02 Parama VATESI ir Lietuvos TPO Ignalinos AE eksploatavimo

nutraukimo licencijavimo veiklos srityje

2006 m. spalis

3

Turinys

1. Branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimas 4

2. Pagrindiniai su Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimu susiję įvykiai 5

3. Eksploatavimo nutraukimo finansavimas 5

4. Branduolinio objekto saugaus eksploatavimo nutraukimo reikalavimai 7

5. Ignalinos AE pasirengimas eksploatavimo nutraukimui 9

6. VATESI veikla rengiantis ir vykdant Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimą 10

7. PHARE projektas Parama VATESI ir Lietuvos TPO Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo licencijavimo veiklos srityje 11

8. Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo dokumentai ir projektai 13

8.1. Ignalinos AE galutinis eksploatavimo nutraukimo planas 13

8.2. Ignalinos AE 1-ojo bloko kuro iškrovimo etapo eksploatavimo nutraukimo projektas 16

9. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo modernizavimas 17

10. Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymas 19

11. Pojektai, susiję su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu 21

11.1. Cementavimo įrenginio ir cementuotų atliekų saugyklos licencijavimas 21

11.2. Naujas kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo įrenginys 21

11.3. Nauja panaudoto branduolinio kuro saugykla 21

11.4. Labai mažai radioaktyvių atliekų kapinyno įrengimas 23

11.5. Paviršinio radioaktyviųjų atliekų kapinyno įrengimas 23

11.6. Ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo galimybės 24

4

1. Branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimas

Lietuvoje yra keli branduolinės energetikos objektai – Ignalinos atominė elektrinė (Ignalinos AE) ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiai. Branduolinės energetikos objekto gyvavimo ciklą sudaro jo projektavimas, statyba, eksploatavimas ir galutinis etapas – eksploatavimo nutraukimas. Tai sudėtingas procesas, kuriam reikia taip pat kruopščiai pasirengti ir atsakingai jį vykdyti kaip ir kitus etapus. Nutraukti atominės elektrinės eksploatavimą – tai dezaktyvuoti ir išmontuoti įrangą bei pastatus, sutvarkyti radioaktyviąsias atliekas bei elektrinės teritoriją.

Branduolinės energetikos objekto gyvavimo ciklas

Ignalinos atominė elektrinė buvo statoma ne tik Lietuvos elektros energijos poreikiams tenkinti. Jos paskirtis buvo tiekti energiją Sovietų Sąjungos vientisai Šiaurės Vakarų sistemai. Ignalinos AE pastatyta Latvijos ir Baltarusijos pasienyje. Visi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiai yra Ignalinos AE teritorijoje. Tik Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla, kurioje laikomos radioaktyviosios atliekos, surinktos iš pramonės įmonių, medicinos ir mokslo įstaigų, įrengta apie 30 km į šiaurės vakarus nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Ši saugykla buvo eksploatuojama iki 1989 m.

Ignalinos AE 1-asis reaktorius buvo pradėtas eksploatuoti 1983 m. gruodžio pabaigoje, o 2-asis – 1987 m. rugpjūčio mėnesį. Projektinė reaktorių eksploatavimo pabaiga atitinkamai – 2013 ir 2017 m.

Priėmus sprendimą nutraukti Ignalinos AE eksploatavimą, 1-asis blokas buvo sustabdytas 2004 m. gruodžio 31 d., o 2-asis bus eksploatuojamas iki 2009 m. pabaigos. Blokus sustabdžius prasideda kuro iškrovimo, įrangos ir įrenginių išmontavimo, dezaktyvavimo bei kiti branduolinio objekto

Branduolinės energetikos

objekto projektavimas

Branduolinės energetikos

objekto statyba

Branduolinės energetikos

objekto eksploatavimas

Branduolinės energetikos objekto

eksploatavimo nutraukimas

Ignalinos AE

5

eksploatavimo nutraukimo darbai. Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimas truks apie 25 metus.

Eksploatavimo nutraukimui būtina tinkamai pasirengti, įgyvendinti įvairias organizacines ir technines priemones. Organizacinės priemonės – tai planų, projektų rengimas, jų derinimas su reguliuojančiosiomis institucijomis, licencijų ir leidimų gavimas. Tarp techninių eksploatavimo nutraukimo priemonių – radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių, saugyklų ir kapinynų statymas.

Ypač svarbu, kad nutraukiant branduolinio objekto eksploatavimą būtų užtikrinama branduolinė sauga ir tam būtų skiriama ne mažiau dėmesio kaip ir jį eksploatuojant.

2. Pagrindiniai su Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimu susiję įvykiai

Branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimas prasideda tada, kai šalis nusprendžia, kad šis objektas niekada nebebus naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį. Priėmus sprendimą, įgyvendinamos teisinės priemonės: LR Seimas ir LR Vyriausybė priima teisės aktus dėl blokų sustabdymo, nustato eksploatavimo nutraukimo strategiją ir finansavimo šaltinius, įpareigoja atitinkamas institucijas bei organizacijas imtis parengiamųjų darbų. Vėliau įgyvendinamos techninės priemonės – iš reaktorių iškraunamas branduolinis kuras, išardoma ir dezaktyvuojama radionuklidais užteršta įranga, įrenginiai ir pastatai, tvarkomos radioaktyviosios atliekos.

3. Eksploatavimo nutraukimo finansavimas

Atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas – daug lėšų reikalaujantis procesas. Lėšos turi būti kaupiamos visą atominės elektrinės eksploatavimo laiką, atskaitant tam tikrą dalį nuo parduotos elektros energijos kilovatvalandės kainos.

Ignalinos AE lėšos eksploatavimo nutraukimui, LR Vyriausybės sprendimu, pradėtos kaupti 1995 m. Nusprendus pirma laiko sustabdyti blokus, papildomų lėšų skiria Europos Sąjunga ir šalys donorės.

Europos Sąjungos ir kitų šalių donorių įnašai kaupiami tarptautiniame Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo rėmimo fonde, kurį administruoja Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Šio fondo lėšomis finansuojami Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo techniniai projektai ir AB Lietuvos elektrinė modernizavimas. Papildomą paramą ES teikia iš specialaus finansavimo šaltinio – Ignalinos programos.

6

Data Įvykis

1999 m. spalio 5 d.

LR Seimas patvirtina Nacionalinę energetikos strategiją, kurioje numatyta Ignalinos AE 1-ąjį bloką sustabdyti iki 2005 m., atsižvelgiant į Europos Sąjungos, G-7 valstybių grupės ir kitų šalių bei tarptautinių finansų institucijų ilgalaikės ir esminės finansinės pagalbos sąlygas.

2000 m. gegužės 2 d.

LR Seimas priima VĮ Ignalinos atominės elektrinės 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymą.

2001 m. vasario 19 d.

LR Vyriausybė patvirtina VĮ Ignalinos AE 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo programą, numatančią priemones 2001–2004 m.

2001 m. balandžio 25 d.

LR ūkio ministerija parengia, patvirtina ir kiekvienais metais (iki 2005 m.) atnaujina Ignalinos AE 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos įgyvendinimo priemonių planą. Plane numatytos techninės, aplinkos, socialinės ir ekonominės priemonės, būtinos įgyvendinti, siekiant saugiai nutraukti Ignalinos AE 1-ojo bloko darbą.

2001 m. liepos 12 d.

LR Seimas priima VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymą.

2002 m. spalio 10 d.

Seimas atnaujina Nacionalinę energetikos strategiją, kurioje numatyta, kad Ignalinos AE 2-asis blokas bus sustabdytas 2009 m., esant finansavimo šaltiniams, tarp jų finansavimui pagal susitarimus su ES institucijomis ir kitais donorais.

2002 m. lapkričio 26 d.

LR Vyriausybė priima nutarimą, kuriame numatytas Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo būdas – nedelstinas išmontavimas. Tai – nepertraukiamas elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesas, pradedamas elektrinės išmontavimu (užteršta įranga išmontuojama nelaukiant, kol sumažės radionuklidų aktyvumas) ir baigiamas teritorijos bei radioaktyviųjų atliekų sutvarkymu.

2003 m. balandžio 29 d.

LR Seimas priima VĮ Ignalinos AE darbuotojų papildomo užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą.

2004 m. gruodžio 31 d. Sustabdomas Ignalinos AE 1-asis blokas.

2005 m. vasario 2 d.

LR Vyriausybė atnaujina Ignalinos AE 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo programą abiems blokams.

2005 m. vasario 25 d.

LR ūkio ministro įsakymu patvirtinamas VĮ Ignalinos AE 1-ojo ir 2-ojo blokų eksploatavimo nutraukimo programos įgyvendinimo priemonių planas, kuriame numatytos aplinkosaugos, socialinių ir ekonominių problemų bei ankstyvojo eksploatavimo nutraukimo pasekmių sprendimo priemonės. Šis dokumentas yra peržiūrimas kartą per metus.

Pagrindiniai su Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimu susiję įvykiai

7

Pagrindiniai Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo finansavimo šaltiniai

• Tarptautinis Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondas.

• Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondas.

• Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas.

• Ignalinos AE regiono savivaldybėms skiriamos specialiosios tikslinės dotacijos.

• Ignalinos programa.

Parengiamiesiems Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo darbams Europos Sąjunga 2004–2006 m. skyrė per 200 mln. eurų. 2007–2013 m. numatyta skirti 835 mln. eurų. Europos Sąjungos lėšos taip pat naudojamos modernizuoti kitas elektrines, kurios tieks elektros energiją sustabdžius Ignalinos AE 2-ąjį bloką. Preliminari elektrinės eksploatavimo nutraukimo kaina – per 1,3 mlrd. eurų, papildomų lėšų reikės panaudotam branduoliniam kurui ir ilgaamžėms radioaktyviosioms atliekoms laidoti.

4. Branduolinio objekto saugaus eksploatavimo nutraukimo reikalavimai

Vykdant Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimą ypač svarbu, kad su tuo susiję darbai – įrangos ir įrenginių išmontavimas, patalpų ir įrangos dezaktyvavimas bei kiti – būtų atliekami saugiai. Radioaktyviosios atliekos turi būti tinkamai sutvarkytos, saugomos ir palaidotos. Eksploatavimo nutraukimo veikla turi būti planuojama ir darbai atliekami, užtikrinant darbuotojų, gyventojų ir aplinkos saugą.

Lietuvoje tiksliai paskirstytos branduolinį objektą eksploatuojančios organizacijos ir priežiūrą vykdančių institucijų funkcijos. Branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija – Ignalinos AE – atsako už elektrinės blokų saugų eksploatavimą ir jų išmontavimą bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymą. Branduolinės energetikos objektų saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolės ir priežiūros funkcijas atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI). Pagal savo kompetenciją branduolinės energetikos objektų priežiūrą ir kontrolę taip pat atlieka kitos valstybės institucijos bei vietos savivaldos institucijos joms priklausančiose teritorijose.

8

Pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaudamasi Ignalinos AE planuoja ir vykdo eksploatavimo nutraukimą ir rengia su tuo susijusius dokumentus, yra Bendrieji reikalavimai Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui, kuriuos VATESI viršininkas patvirtino 1999 m. (dokumentas papildytas 2003 m.). Šiame dokumente nustatyti reikalavimai parengiamiesiems eksploatavimo nutraukimo darbams ir eksploatavimo nutraukimo saugos dokumentams.

Vadovaudamasi šio dokumento reikalavimais, Ignalinos AE privalo parengti galutinį eksploatavimo nutraukimo planą. Ignalinos AE galutiniame eksploatavimo nutraukimo plane turi pateikti: eksploatavimo nutraukimo strategiją, eksploatavimo nutraukimo veiksmų programą ir jų atlikimo grafiką, saugos ir poveikio aplinkai įvertinimo gaires, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategiją, įrenginių dezaktyvavimo ir ardymo priemones, saugos ir radiacinės apsaugos bei kokybės užtikrinimo aprašymus.

Visa eksploatavimo nutraukimo veikla suskirstyta į eksploatavimo nutraukimo projektus, kurie aprašyti galutiniame eksploatavimo nutraukimo plane. Ignalinos AE turi parengti ir su atitinkamomis institucijomis suderinti kiekvieną eksploatavimo nutraukimo projektą ir pagrįsti jų saugą. Projekte turi būti numatyti visi eksploatavimo nutraukimo veiksmai, organizacinės ir techninės priemonės bei užtikrinta radiacinė apsauga. Jame būtina nustatyti išmontavimo ir dezaktyvavimo metodus, aprašyti šiems darbams reikiamą įrangą ir prietaisus bei jų naudojimo sąlygas, numatyti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo metodus ir kt. Saugos analizės ataskaitoje turi būti pagrįsta, kad atskiri eksploatavimo nutraukimo darbai ir visas procesas vyks saugiai.

Užbaigus atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimą, turi būti parengta galutinė ataskaita, aprašanti atliktus eksploatavimo nutraukimo veiksmus, naudotą įrangą, susidariusių radioaktyviųjų atliekų kiekius, savybes ir tvarkymo metodus, gyventojų ir darbuotojų apšvitos dozes, teritorijos radiologinių tyrimų rezultatus, pateikta informacija apie eksploatavimo nutraukimo išlaidas, tolesnį teritorijos panaudojimą ir kt.

Ignalinos AE bendras vaizdas dabar ir po ... 50 metų

9

5. Ignalinos AE pasirengimas eksploatavimo nutraukimui

Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimas yra sudėtingas procesas ne tik techniniu, bet ir administraciniu požiūriu. Vykdydama eksploatavimo nutraukimą Ignalinos AE turi įdiegti nemažai projektų ir priemonių, planuoti eksploatavimo nutraukimo veiklą ir laiku įgyvendinti numatytus darbus.

2000 m. Ignalinos AE buvo įsteigta Eksploatavimo nutraukimo tarnyba. 2001 m. „NNC Limited“ (Didžioji Britanija), „Belgatom“ (Belgija), „SwedPower“ (Švedija) konsorciumas ir Eksploatavimo nutraukimo tarnyba sudarė Eksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupę, kuri planuoja, rengia ir valdo eksploatavimo nutraukimo projektus.

Ignalinos AE įvykdė šiuos parengiamuosius darbus:

• suprojektuotos ir pastatytos naujos garo ir šilumos katilinės, kurios karštu vandeniu aprūpins Ignalinos AE ir miesto šilumos sistemą bei tieks garą Ignalinos AE skystųjų radioaktyviųjų atliekų garintuvams;

• įrengtas naujas techninis archyvas;

• parengtas ir su įvairiomis reguliuojančiomis institucijomis suderintas Ignalinos AE galutinis eksploatavimo nutraukimo planas ir Ignalinos AE 1-ojo bloko kuro iškrovimo etapo eksploatavimo nutraukimo projektas bei jo saugos analizės ataskaita.

10

Kiti numatyti darbai:• naujos panaudoto branduolinio kuro saugyklos projektavimas ir statyba;• naujo kietųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo įrenginio vietos parinkimas, jo

projektavimas ir statyba;• tinkamo naudoti branduolinio kuro perkėlimas iš Ignalinos AE 1-ojo bloko į 2-ąjį;• labai mažai radioaktyvių atliekų kapinyno vietos parinkimas ir įrengimas;• trumpaamžių mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų paviršinio kapinyno

įrengimas;• atliekų, kurios gali būti nebekontroliuojamos radiacinės saugos požiūriu,

užterštumo radionuklidais matavimo įrangos įsigijimas.

6. VATESI veikla, rengiantis ir vykdant Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimą

Branduolinio energetikos objekto eksploatavimo nutraukimui turi pasirengti ir branduolinę saugą reguliuojanti institucija. Lietuvoje šią funkciją atlieka VATESI. 2001 m. VATESI buvo įkurtas Eksploatavimo nutraukimo ir radiacinės apsaugos skyrius, koordinuojantis branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo valstybinio reguliavimo įgyvendinimą.

Visus eksploatavimo nutraukimo darbus Ignalinos AE vykdys įgyvendindama atskirus projektus. Prieš pradedant vykdyti projektus, VATESI specialistai juos peržiūrės, įvertins saugą ir leis juos vykdyti. VATESI kontroliuos, kaip laikomasi licencijos galiojimo sąlygų ir vykdomi eksploatavimo nutraukimo darbai. Sustabdžius blokus, galios eksploatavimo licencija. Iškrovus iš reaktorių kurą, VATESI išduos eksploatavimo nutraukimo licenciją. Tada bus išmontuojami įrenginiai, dezaktyvuojami ir išvalomi pastatai, tvarkomos radioaktyviosios atliekos. Įsitikinus, kad pastatai ir teritorija nekelia pavojaus gyventojams ir aplinkai, bus priimtas sprendimas nebekontroliuoti šio objekto branduolinės saugos požiūriu.

VATESI specialistai, padedami Lietuvos techninės paramos organizacijų (Lietuvos TPO) ir Vakarų Europos ekspertų, peržiūrėjo ir išanalizavo eksploatavimo nutraukimą reglamentuojančią teisinę bazę bei parengė radioaktyviųjų atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, papildė Bendruosius reikalavimus Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimui. Visi dokumentai rengiami remiantis tarptautine praktika bei Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijomis.

VATESI specialistai nuolat gilina žinias TATENA renginiuose ir įgyvendindami PHARE projektus. Iš tarptautinės paramos gauta programinė įranga leidžia įgytą patirtį naudoti kasdieninėje veikloje.

11

7. PHARE projektas Parama VATESI ir Lietuvos TPO Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo licencijavimo veiklos srityje

Rengiantis Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimui, pagrindinė VATESI funkcija – nagrinėti ir derinti Ignalinos AE pateiktus dokumentus. VATESI specialistams padeda užsienio šalių, turinčių patirties nutraukiant atominių elektrinių eksploatavimą, ekspertai. Siekdama gauti paramą Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo licencijavimo klausimais, VATESI vykdo ES finansuojamą PHARE projektą Parama VATESI ir Lietuvos TPO Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo licencijavimo veiklos srityje.

Projektas pradėtas įgyvendinti 2001 m. gruodžio 26 d., pasirašius vykdymo sutartį su konsorciumu SKI-ICP/RISKAUDIT. Projekte dalyvauja ekspertai iš Belgijos (AVN), Prancūzijos (IRSN), Vokietijos (GRS), Suomijos (STUK), Didžiosios Britanijos (Serco Assurance) bei Lietuvos ir Švedijos techninės paramos organizacijų (TPO).

Projektas įgyvendinamas etapais. Trijuose projekto etapuose numatyti darbai baigti vykdyti 2006 m. lapkritį.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ES parama per PHARE projektus nebeteikiama. VATESI planuoja gauti paramą tęstiniams projektams vykdyti iš Ignalinos programos, skirtos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui ir su tuo susijusioms priemonėms Lietuvos energetikos sektoriuje remti, lėšų. Parama reikalinga nagrinėjant dokumentus, susijusius su Ignalinos AE išmontavimo ir dezaktyvavimo, naujos panaudoto branduolinio kuro saugyklos, naujo kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo įrenginio, labai mažai radioaktyvių atliekų kapinyno bei paviršinio kapinyno projektais.

PHARE projekto įvadinis susitikimas

12

Pagrindinės projekto užduotys:

• teisės aktų rengimas;• Ignalinos AE bei Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros (RATA) pateiktų

dokumentų peržiūra;• VATESI ir Lietuvos TPO (Fizikos instituto ir Kauno technologijos universiteto)

stiprinimas.

Projekto veikla ir rezultatai:

Parengti nauji teisės aktai:

• Reikalavimai labai mažai radioaktyvioms atliekoms laidoti;• kokybės ir personalo valdymą Ignalinos AE reguliuojančių dokumentų projektai. Papildyti Bendrieji reikalavimai Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo

nutraukimui.

Peržiūrėti ir išnagrinėti dokumentai ir jų projektai:

• Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo strategijos parinkimo pagrindimas;• Ignalinos AE galutinio eksploatavimo nutraukimo planas;• Ignalinos AE 1-ojo bloko kuro iškrovimo etapo eksploatavimo nutraukimo

projektas ir jo saugos analizės ataskaita;• panaudotų jonų mainų dervų cementavimo įrenginio ir saugyklos saugos analizės

ataskaita;• paviršinio kapinyno trumpaamžėms mažai ir vidutiniškai radioaktyvioms atliekoms

įrengimo Lietuvoje studija;• trumpaamžių mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų kapinyno vietos parinkimo

ataskaita;• radioaktyviųjų atliekų, numatomų laidoti labai mažai radioaktyvių atliekų

kapinyne, preliminarių priimtinumo kriterijų rengimo ataskaita ir kapinyno įrengimo techninė užduotis;

• panaudoto branduolinio kuro saugyklos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo modernizavimo techninės užduotys;

• vienintelio veikiančio 2-ojo bloko saugos pagrindimas.

13

Stiprinant VATESI ir Lietuvos TPO specialistų gebėjimus įvertinti licencijavimo dokumentus, buvo:

• organizuoti seminarai eksploatavimo nutraukimo (2002 m., Vokietija), radioaktyviųjų atliekų tvarkymo (2002 m., Lietuva), branduolinio kuro rinklių hermetiškumo ir radioaktyviųjų atliekų charakterizavimo ir apdorojimo (2004 m., Prancūzija), atominių elektrinių išmontavimo ir dezaktyvavimo (2005 m., Vokietija) klausimais;

• surengti mokymo kursai saugos įvertinimo klausimais (2002 m., Didžioji Britanija);

• įgyta programa SPRING, leidžianti modeliuoti radionuklidų pernašą geosferoje.

8. Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo dokumentai ir projektai

8.1. Ignalinos AE galutinis eksploatavimo nutraukimo planas

Ignalinos AE galutinis eksploatavimo nutraukimo planas – tai pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis planuojami Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo veiksmai ir vykdomas eksploatavimo nutraukimas. Šį dokumentą rengia ir su valdžios bei vietos savivaldos institucijomis derina Ignalinos AE. Galutinį eksploatavimo nutraukimo planą tvirtina LR ūkio ministerija.

Galutinio eksploatavimo nutraukimo plano projektą Ignalinos AE pradėjo rengti 2002 m. Dokumentas buvo rengiamas remiantis preliminariu Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo planu bei techniniais ir finansiniais argumentais parenkant Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo strategiją. VATESI peržiūrėjo kelis dokumento variantus. 2004 m. gegužės mėnesį VATESI pritarė Ignalinos AE galutinio eksploatavimo nutraukimo planui ir LR ūkio ministerija jį patvirtino.

Galutiniame eksploatavimo nutraukimo plane išnagrinėta pasirinkta Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo strategija, aprašyti eksploatavimo nutraukimo veiksmai ir jų atlikimo grafikas, atliktas konceptualus saugos ir poveikio aplinkai įvertinimas, išanalizuota, kaip, vykdant eksploatavimo nutraukimą, bus naudojami valdymo bei inžineriniai metodai, išmontavimo, dezaktyvavimo, pjaustymo technologijos bei distancinio valdymo įranga. Plane taip pat aprašyta radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programa, radiacinės apsaugos procedūros bei kokybės užtikrinimo sistemos reikalavimai.

14

Vadovaujantis Ignalinos AE galutiniu eksploatavimo nutraukimo planu, rengiami eksploatavimo nutraukimo projektai. Kai kurie dezaktyvavimo ir išmontavimo projektai bus vykdomi galiojant eksploatavimo licencijai.

Projektai, vykdomi galiojant eksploatavimo licencijai

Projektas Darbai

1-asis dezaktyvavimo ir išmontavimo

projektas

Branduolinei saugai užtikrinti bei eksploatavimui nereikalingų sistemų ir įrenginių reaktorių turbinų salėse išmontavimas. Turbinų, kai kurių jos vamzdynų, vandens deaeratorių, esančių valdymo, elektros ir deaeratorių patalpose, išmontavimas.

2-asis dezaktyvavimo ir išmontavimo

projektas

Branduolinei saugai užtikrinti bei eksploatavimui nereikalingų sistemų ir įrenginių reaktorių pastatuose išmontavimas.Reaktoriaus dujų kontūro ir specialios ventiliacijos sistemos išmontavimas.Neužterštų įrenginių, esančių reaktorių avarinio aušinimo sistemos pastate, išmontavimas.

3-iasis dezaktyvavimo ir išmontavimo

projektas

Reaktorių pastatuose esančių įrenginių, susijusių su kritiškumo ir elektros tiekimo valdymo sistemomis bei aktyviosios zonos prietaisais, išmontavimas.Apatinės reaktoriaus vandens komunikacijos, garo ir vandens vamzdynų, nuleidžiamųjų vamzdžių, kolektorių iš pagrindinio cirkuliacijos kontūro mažos mineralizacijos vandens apdorojimo įrenginio išmontavimas.Šis projektas bus pradėtas įgyvendinti tik iškrovus iš reaktoriaus visą kurą.

Iškrovus branduolinį kurą iš 1-ojo, o vėliau ir iš 2-ojo bloko, visi kiti eksploatavimo nutraukimo darbai bus atliekami remiantis eksploatavimo nutraukimo licencija. Bus išmontuoti įrenginiai, esantys kontroliuojamoje ir stebėjimo zonoje. Dezaktyvavus pastatus bei įvairias konstrukcijas, branduolinės saugos kontrolę bus galima nutraukti. Vėliau šie statiniai bus nugriauti.

15

Projektai, vykdomi galiojant eksploatavimo nutraukimo licencijai

Projektas Darbai

4-asis dezaktyvavimo ir išmontavimo

projektas

Išmontavimo darbai reaktorių pastatuose, cirkuliacijos kontūro mažos mineralizacijos vandens apdorojimo įrenginyje ir reaktoriaus dujų kontūro ir specialios ventiliacijos sistemoje:- panaudoto kuro išlaikymo baseinų aušinimo sistemos, mažo druskingumo vandenų sistemos užterštų dalių vidinis dezaktyvavimas;- baseino ir kanjono sienų ultragarsinis dezaktyvavimas;- likusių didelių įrenginių (siurblių, šilumokaičių) išmontavimas;- būgnų separatorių išmontavimas.

5-asis dezaktyvavimo ir išmontavimo

projektas

Kuro kanalų išmontavimas, grafito iškrovimas ir aktyvuotų vidinių konstrukcijų išmontavimas bei biologinio apsauginio ekrano išmontavimas reaktorių pastatuose.

6-asis dezaktyvavimo ir išmontavimo

projektas

Perdavimo kolektorių, esančių šilumos vamzdynų ir priešgaisrinės įrangos bei valdymo, elektros ir deaeratorių patalpose, išmontavimas.Skystųjų atliekų apdorojimo įrenginių išmontavimas.Visų kontroliuojamo vėdinimo įrenginių bei 1-ojo ir 2-ojo bloko ventiliacijos kaminų išmontavimas.

7-asis dezaktyvavimo ir išmontavimo

projektas

Pastatų nugriovimas.Teritorijos sutvarkymas. Šis projektas bus vykdomas be branduolinę saugą reguliuojančios institucijos priežiūros.

Pirmieji penki projektai bus vykdomi atskirai Ignalinos AE 1-ajam ir 2-ajam blokui, o šeštasis ir septintasis – bendri visai Ignalinos AE. Prieš vykdant darbus visi dezaktyvavimo ir išmontavimo projektai ir jų saugos pagrindimai turi būti suderinti su VATESI.

16

8.2. Ignalinos AE 1-ojo bloko kuro iškrovimo etapo eksploatavimo nutraukimo projektas

Sustabdžius Ignalinos AE 1-ąjį bloką, branduolinis kuras liko reaktoriuje, todėl dauguma sistemų toliau eksploatuojamos. Panaudotas kuras iš aktyviosios zonos bus palaipsniui perkeliamas į baseinus, o po to į panaudoto kuro saugyklą. Reikalingos sistemos bus eksploatuojamos, prireikus modifikuojamos, o nereikalingos ruošiamos išardyti.

Pagrindinis projekto tikslas – nustatyti kuro iškrovimo iš reaktoriaus etape vykdomus eksploatavimo nutraukimo darbus ir veiksmų planą. Atlikus analizę nustatyta, kurios sistemos be modifikacijos arba jas modifikavus bus eksploatuojamos toliau, taip pat tos, kurios bus užkonservuotos ir eksploatuojamos vėlesniuose etapuose. Nustatytos ir sistemos, kurios nebus eksploatuojamos. Jos bus ruošiamos išardyti arba izoliuojamos ir išardomos vėlesniuose eksploatavimo nutraukimo etapuose.

Įgyvendinant projektą, planuojami šie darbai:• nereikalingų sistemų ar jų dalių izoliavimas, reikalingų sistemų modifikavimas ir jų

eksploatavimas;• branduolinio kuro iškrovimas iš reaktoriaus aktyviosios zonos ir iš kuro išlaikymo

baseinų;• aušinančių skysčių, dujų ir kitų medžiagų šalinimas iš nebereikalingų

technologinių kontūrų;• pagrindinio cirkuliacijos kontūro, jo valymo bei aušinimo sistemos ir kuro

perkrovimo mašinos vidinis dezaktyvavimas;• radioaktyviųjų atliekų tvarkymas.

Ignalinos AE 1-ojo bloko reaktoriaus salė

17

Dalis Ignalinos AE 1-ojo bloko kuro bus perkelta į 2-ąjį bloką tolesniam naudojimui. Tokiu būdu bus perkrauta apie 1 000 kuro kasečių. Tai bus daroma įgyvendinant atskirą projektą, kurį finansuoja Ignalinos AE. Kuro iškrovimo iš Ignalinos AE 1-ojo bloko darbai vyks 2006–2013 m. Kuro iškrovimas susijęs ir su naujos panaudoto branduolinio kuro saugyklos įrengimu. Šioje saugykloje bus laikomas iš kuro išlaikymo baseinų atvežtas kuras.

9. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo modernizavimas

Eksploatavimo nutraukimo metu susidaro dideli kiekiai radioaktyviųjų atliekų, kurias reikia saugiai sutvarkyti ir palaidoti. Laidojimo būdą lemia atliekų savybės. VATESI patvirtintuose Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo atominėje elektrinėje iki jų laidojimo reikalavimuose nustatyta radioaktyviųjų atliekų klasifikacija ir jų laidojimo būdai.

Kietųjų radioaktyviųjų atliekų klasifikacija

Klasė Apibrėžimas Paviršinės dozės galia

mSv/h

Galutinis apdorojimas

Laidojimo būdas

Trumpaamžės labai mažai, mažai ir vidutiniškai radioaktyvios atliekos

ALabai mažai radioaktyvios atliekos

≤0.5 NereikalaujamaLabai mažai radioaktyvių atliekų kapinyne

BMažai radioaktyvios atliekos

0.5–2 Reikalingas Paviršiniame kapinyne

CVidutiniškai radioaktyvios atliekos

>2 Reikalingas Paviršiniame kapinyne

Ilgaamžės mažai ir vidutiniškai radioaktyvios atliekos

DMažai radioaktyvios atliekos

≤10 ReikalingasPaviršiniame kapinyne (ertmės vidutiniame gylyje)

EVidutiniškai radioaktyvios atliekos

>10 Reikalingas Giluminiame kapinyne

Panaudoti uždarieji šaltiniai

FPanaudoti uždarieji šaltiniai

ReikalingasPaviršiniame arba giluminiame kapinyne

18

Svarbu atskirti trumpaamžes atliekas nuo ilgaamžių, nes trumpaamžės atliekos gali būti pavojingos šimtus, o ilgaamžės – tūkstančius metų. Todėl ilgaamžės atliekos laidojamos sudėtinguose ir giliai po žeme įrengtuose, o trumpaamžės – paviršiuje įrengtuose kapinynuose. Ilgaamžėmis atliekomis laikomos atliekos, turinčios beta arba gama spinduolių, kurių pusėjimo trukmė ilgesnė negu 30 m. (išskyrus 137Cs), arba alfa spinduolių, kurių išmatuotas arba apskaičiuotas savitasis aktyvumas atskiroje atliekų pakuotėje yra didesnis nei 4 000 Bq/g arba vidutinis vienos atliekų pakuotės savitasis aktyvumas yra didesnis nei 400 Bq/g.

LR Vyriausybės 2002 m. patvirtintoje Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategijoje nustatytos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo kryptys. Ignalinos AE radioaktyviųjų atliekų tvarkymą numatoma modernizuoti – pasirengti tvarkyti eksploatavimo nutraukimo metu susidarysiančias radioaktyviąsias atliekas, aprūpinant elektrinę reikiamais radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiais. Strategija numato būdus, kaip skirtingos atliekos (kietosios, skystosios ir panaudotas branduolinis kuras) turi būti sutvarkytos.

Tvarkant ir saugant Ignalinos AE kietąsias trumpaamžes ir ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas, siekiama:• naudojant geriausias technologijas mažinti radioaktyviųjų atliekų bendrąjį

aktyvumą ir tūrį;• išimti, charakterizuoti, galutinai apdoroti ir patalpinti į naujas saugyklas Ignalinos

AE kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugyklose sukauptas trumpaamžes atliekas, tinkamai apdoroti ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas;

• įrengti kapinyną labai mažai radioaktyvioms atliekoms laidoti;• pasirengti laidoti paviršiniame kapinyne Ignalinos AE kietąsias trumpaamžes mažai

ir vidutiniškai radioaktyvias atliekas; • įrengti tinkamas saugyklas ir jose saugoti ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas, kol

bus nuspręsta dėl galutinio jų sutvarkymo būdo.

Tvarkant Ignalinos AE skystąsias radioaktyviąsias atliekas, būtina: • sukietinti ir supakuoti skystąsias radioaktyviąsias atliekas taip, kad jų pakuotės

tiktų vežti, saugoti ir laidoti paviršiniame kapinyne;• sucementuoti panaudotas jonų kaitos dervas ir koncentratų nuosėdas;• atlikti tyrimus ir nuspręsti, ar bitumuotų radioaktyviųjų atliekų saugykla galėtų

būti pertvarkyta į kapinyną, ir licencijuoti bitumuotų atliekų saugyklą kaip kapinyną arba pertvarkyti technologiją taip, kad atliekų pakuotės tiktų saugoti, vežti ir laidoti paviršiniame kapinyne;

• parinkti tinkamą panaudotų tepalų tvarkymo technologiją.

19

Siekiant užtikrinti saugų panaudoto branduolinio kuro palaidojimą, numatytos šios priemonės:• parengti ir vykdyti ilgalaikę mokslinių tyrimų programą „Galimybės laidoti

Lietuvoje panaudotą branduolinį kurą ir ilgaamžes didelio aktyvumo radioaktyviąsias atliekas“;

• analizuoti galimybes įrengti Lietuvoje panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų kapinyną;

• analizuoti galimybes įrengti regioninį kapinyną;• analizuoti galimybes palaidoti panaudotą branduolinį kurą kitose valstybėse,

nustatyti ekonominį tokio laidojimo pagrįstumą;• išnagrinėti galimybes pratęsti panaudoto branduolinio kuro saugojimo saugyklose

laiką iki 100 m. ir ilgiau.

10. Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymas

Ignalinos AE radioaktyviosios atliekos rūšiuojamos pagal ankstesnę atliekų klasifikaciją, galiojusią pastačius elektrinę. Tai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Įgyvendinant naujus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo reikalavimus, Ignalinos AE turi įdiegti naują radioaktyviųjų atliekų klasifikaciją ir modernizuoti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemą. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo modernizavimas bus užbaigtas 2009 m., įrengus naujus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo (charakterizavimo, apdorojimo, galutinio apdorojimo) įrenginius ir saugyklas. Tai numatyta atlikti įgyvendinant atskirus projektus.

Dabar panaudotas branduolinis kuras laikomas saugykloje, įrengtoje šalia Ignalinos AE

20

KIETOSIOS RADIOAKTYVIOSIOS ATLIEKOS

Trumpaamžės atliekos

Labai mažai radioaktyvios

atliekos

Mažai radioaktyvios

atliekos

Vidutiniškai radioaktyvios

atliekos

Nebekon-troliavimas

LMRA* kapinynas60 000 m3

Paviršinis kapinynas

100 000 m3Giluminiskapinynas

Paviršinis kapinynas

vidutiniame gylyje

Apdorojimas, pakavimas

Saugojimas

Degios, nedegios, presuojamos, nepresuojamos

Apdorojimas

Mažai radioaktyvios

atliekos

Vidutiniškai radioaktyvios

atliekos

Ilgaamžės atliekos

Panaudotas branduolinis

kuras

Panaudoti uždarieji šaltiniai

Saugojimas

* LMRA – labai mažai radioaktyvios atliekos.

Dalis eksploatavimo nutraukimo metu susidarančių atliekų gali būti išvežtos į paprastus sąvartynus arba naudojamos kaip antrinė žaliava, t. y. nebekontroliuojamos radiacinės saugos požiūriu. Tačiau už Ignalinos AE teritorijos ribų tokios atliekos gali būti išgabentos tik patikrinus radioaktyviojo užterštumo lygį ir įrodžius, kad jis neviršija nustatytų normų. Tai bus atliekama naudojant specialią įrangą, kuri bus sumontuota Ignalinos AE teritorijoje.

Surinkimas, rūšiavimas

Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo kryptys

21

11. Projektai, susiję su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu

11.1. Cementavimo įrenginio ir cementuotų atliekų saugyklos licencijavimas

2006 m. kovo 10 d. VATESI išdavė licenciją eksploatuoti skystųjų radioaktyviųjų atliekų cementavimo įrenginį ir cementuotų radioaktyviųjų atliekų saugyklą. Atliekos, susidarančios valant Ignalinos AE technologinį vandenį ir kauptos rezervuaruose, sukietinamos maišant su betonu. Sucementuotos atliekos talpinamos į saugojimo konteinerius. Naujojoje saugykloje radioaktyviosios atliekos gali būti laikomos iki 60 m.

11.2. Naujas kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo įrenginys

Visos kietosios radioaktyviosios atliekos dabar saugomos Ignalinos AE saugyklose. Modernizuojant atliekų tvarkymo sistemą, Ignalinos AE nusprendė įrengti naują kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo įrenginį. Jį sudaro ilgaamžių atliekų tvarkymo ir saugojimo bei trumpaamžių mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų tvarkymo ir saugojimo įrenginiai. Sukauptos kietosios radioaktyviosios atliekos iš dabartinių saugyklų bus išimtos, sutvarkytos ir perkeltos į naujai pastatytą kompleksą ir laikomos, kol bus įrengti kapinynai. Komplekse bus tvarkomos bei saugomos visos Ignalinos AE eksploatavimo bei eksploatavimo nutraukimo metu susidariusios kietosios radioaktyviosios atliekos.

Siekiant sumažinti atliekų kiekius, naujajame įrenginyje numatoma įgyvendinti šiuolaikinius pasaulinėje praktikoje naudojamus metodus – mažai radioaktyvios degios atliekos bus deginamos, o vidutiniškai radioaktyvios atliekos – presuojamos. Apdorotos atliekos bus talpinamos į konteinerius. Konteineriai su trumpaamžėmis vidutiniškai radioaktyviomis atliekomis bus užpildomi betonu. Saugykloje radioaktyviosios atliekos gali būti saugomos apie 50 m.

Atliekų, susidarančių valant Ignalinos AE technologinį vandenį, cementavimas

22

2003 m. Ignalinos AE parengė ir su VATESI suderino kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo įrenginio projekto techninę užduotį. Jau yra rangovas, kuris įgyvendins šį projektą.

Naują Ignalinos AE kietųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo įrenginį numatoma pradėti eksploatuoti 2009 m. pabaigoje. Tada radioaktyviosios atliekos bus tvarkomos pagal Europos Sąjungos reikalavimus ir TATENA rekomendacijas.

11.3. Nauja panaudoto branduolinio kuro saugykla

Panaudotas branduolinis kuras yra ilgaamžės radioaktyviosios atliekos. Lietuvoje panaudotas branduolinis kuras nėra laidojamas ar perdirbamas. Iškrovus iš reaktoriaus, keletą metų jis laikomas šalia reaktoriaus įrengtuose baseinuose, o vėliau – specialioje šalia atominės elektrinės esančioje saugykloje. Ši saugykla jau užpildyta ir numatyta ją padidinti. Tačiau taip panaudoto branduolinio kuro saugojimo problema nebus išspręsta. Būtina pastatyti naują saugyklą, kurioje bus saugomas į senąją saugyklą nebetelpantis panaudotas kuras.

Panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos ir įrengimo projekto techninę užduotį Ignalinos AE parengė ir 2003 m. suderino su VATESI. Šioje saugykloje numatoma saugoti apie 19 000 panaudotų branduolinio kuro kasečių.

Įgyvendinus naujos panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos ir įrengimo projektą, Ignalinos AE bus aprūpinta įrengimais bei įranga, kuri užtikrins nehermetiškų kasečių sutvarkymą, saugų panaudoto branduolinio kuro išėmimą iš kuro išlaikymo baseinų, jo pervežimą į naują saugyklą bei saugų jo laikymą ne mažiau kaip 50 m. Daug dėmesio bus skiriama saugyklos fizinei saugai užtikrinti.

Naujos panaudoto branduolinio kuro saugyklos statyba

23

2005 m. pradžioje Ignalinos AE rangovų atstovai susitiko su VATESI specialistais ir aptarė panaudoto branduolinio kuro saugyklos projektavimo, statybos ir įrengimo klausimus. Planuojama, kad 2008 m. panaudotas branduolinis kuras iš išlaikymo baseinų bus pradėtas vežti į naują panaudoto branduolinio kuro saugyklą. Iki 2016 m. saugykla bus visiškai užpildyta panaudotu branduoliniu kuru.

11.4. Labai mažai radioaktyvių atliekų kapinyno įrengimas

Labai mažai radioaktyvios atliekos laidojamos kapinyne su nesudėtingais dirbtiniais (inžineriniais) barjerais. Ignalinos AE vykdo darbus, susijusius su šio kapinyno įrengimu. Kapinyne numatoma palaidoti apie 60 000 m3 atliekų.

2003–2004 m. Ignalinos AE specialistai, padedant švedų ekspertams (STUDSVIK), pradėjo parengiamuosius labai mažai radioaktyvių atliekų kapinyno įrengimo darbus. Švedų ekspertai parengė šio kapinyno studiją, kuri vėliau bus panaudota projekto techninėje užduotyje. 2006 m. VATESI specialistai kartu su PHARE projekto ekspertais teikė pastabų dėl preliminarių radioaktyviųjų atliekų, numatomų laidoti labai mažai radioaktyvių atliekų kapinyne, priimtinumo kriterijų bei jų pagrindimo ataskaitos ir kapinyno įrengimo techninės užduoties.

Ignalinos AE šį kapinyną planuoja pradėti eksploatuoti 2010 m. Parengus ir su VATESI suderinus kapinyno įrengimo projekto techninę užduotį ir projektą, bus galima pradėti įgyvendinti numatytus darbus.

11.5. Paviršinio radioaktyviųjų atliekų kapinyno įrengimas

Visos trumpaamžės mažai ir vidutiniškai radioaktyvios atliekos saugomos Ignalinos AE įrengtose saugyklose. Numatyta šias atliekas palaidoti naujai įrengtame paviršiniame kapinyne. Čia bus laidojamos ir eksploatavimo nutraukimo metu susidariusios radioaktyviosios atliekos. Kapinyne numatoma palaidoti 100 000 m3 radioaktyviųjų atliekų.

Paviršinis kapinynas – tai žemės paviršiuje įrengtas kapinynas, kuriame gamtiniai ir dirbtiniai (inžineriniai) barjerai neleidžia atliekoms pasklisti aplinkoje. Tokie kapinynai turi būti prižiūrimi kelis šimtus metų (numatoma iki 300 m.). Po to atliekos jau nekelia pavojaus net ir inžineriniams barjerams suirus.

2002–2004 m. RATA parengė radioaktyviųjų atliekų laidojimo paviršiniame kapinyne koncepciją, atliko paviršiniam kapinynui tinkamų vietų parinkimo studiją. Lietuvos mokslininkai ištyrinėjo siūlomų vietų (Galilaukės ir Apvardų) geologinę sandarą, įvertino kapinyno įrengimo poveikį aplinkai. Šios vietos yra šalia Ignalinos AE, taigi netoli nuo Baltarusijos ir Latvijos sienos. Tai sulaukė nemažai visuomenės dėmesio

24

Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. 2005 m. nuspręsta išnagrinėti Stabatiškių aikštelę. 2006 m. VATESI specialistai kartu su PHARE projekto ekspertais peržiūrėjo ir įvertino RATA parengtą mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų kapinyno vietos parinkimo ataskaitą. Išnagrinėjus Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, bus nutarta, kurioje vietoje statyti šį kapinyną.

Parinkus vietą, po poros metų prasidėtų paviršinio kapinyno, kuriame bus laidojamos trumpaamžės mažai ir vidutiniškai radioaktyvios atliekos, statyba. Atlikus jo saugos įvertinimą ir gavus VATESI licenciją, šį įrenginį būtų galima pradėti eksploatuoti 2012 m.

11.6. Ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo galimybės

Panaudotas branduolinis kuras bus galutinai sutvarkytas tik palaidojus jį giluminiame kapinyne. Tai žemės gelmėse kelių šimtų metrų gylyje įrengtas kapinynas, kuriame žmonių ir aplinkos saugą užtikrina natūralūs gamtiniai barjerai (giliai slūgstančios uolienos) ir keletas vienas kitą papildančių dirbtinių (inžinerinių) barjerų. Tokiame kapinyne turės būti palaidotos ir kitos ilgaamžės radioaktyvios atliekos, susidariusios eksploatuojant ir susidarysiančios nutraukiant Ignalinos AE eksploatavimą, bei panaudoti uždarieji šaltiniai.

Paviršinio radioaktyviųjų atliekų kapinyno maketas

25

LR Vyriausybės 2002 m. patvirtinta Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija numato, kad būtina pasirengti kuo patikimiau palaidoti panaudotą branduolinį kurą ir kitas ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas. RATA, Lietuvos geologijos tarnyba bei Geologijos ir geografijos institutas parengė Panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo galimybių įvertinimo programą 2003–2007 m. Mokslininkai įvertins, ar Lietuvoje galima saugiai laidoti panaudotą branduolinį kurą. Preliminarūs rezultatai rodo, kad techniškai galima tai padaryti.

Taip pat vertinamos ir alternatyvios galimybės – ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas laidoti kitose šalyse arba regioniniame kapinyne, kelioms valstybėms nusprendus tokį kapinyną įrengti vienoje iš jų.

26

Įgyvendinant PHARE projektą dalyvavo:

Europos Komisija

LR finansų ministerija

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), Lietuva

AVN, Belgija

GRS, Vokietija

Fizikos institutas, Lietuva

ES-Konsult, Švedija

IRSN, Prancūzija

Kauno technologijos universitetas, Lietuva

RISKAUDIT, Prancūzija

SERCO Assurance, Didžioji Britanija

SKI-ICP, Švedija

Studsvik RadWaste AB, Švedija

STUK, Suomija

VATESI, Lietuva

27

Leidinį parengė VATESI specialistaiDarius Lukauskas, Dijana Medelienė, Vidas Paulikas ir Kristina Tumosienė

Nuotraukos: Nerijaus Rakštiko ir iš VATESI archyvo

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI)A. Goštauto g. 12, LT-01108 Vilnius, LietuvaTel. (8~5) 262 41 41, faks. (8~5) 261 44 87

El. p. atom@vatesi.lt, www.vatesi.lt

Išleido Leidybos įmonė „Kriventa“ V. Pietario g. 5-3, LT-03122 Vilnius, Lietuva

Tel./faks. (8~5) 265 06 29El. p. kriventa@takas.lt, www.kriventa.lt

28