III. UGDYMO PROCESAS

1. Integravimo galimybės

2. Lietuvių kalbos gebėjimų ugdymas fizikos pamokose

3. Ryšys su gyvenimo praktika

4. Tiriamieji darbai

5. IKT panaudojimas

6. Vadovėlių medžiagos pritaikymas

Ugdymo procesas šiandien neatsiejamas nuo pasikeitimų, kuriuos skatina ir įtakoja gyvenimo sąlygų ir visuomenės poreikių pasikeitimas, sparčiai

besivystančių informacinių komunikacinių technologijų įsiskverbimas į mūsų gyvenimą, globalizacijos mąstai ir kiti reiškiniai. Mokytojas turintis nemažą

patirtį, organizuodamas mokinių mokymąsi, jų įsitraukimą į aktyvią tiriamąją veiklą gali nesunkiai pritaikyti gerai įvaldytus metodus ir pasitelkti naujus,

aprašytus pedagoginėje literatūroje. Jaunas mokytojas pasitelkdamas įgytas studijų metu žinias ir bendradarbiaudamas su patyrusiais kolegomis taip pat

greičiau įgys reikalingos patirties. Labai svarbus visų mokyklos mokytojų tarpusavio bendravimas ir bendradarbiavimas siekiant užsibrėžtų tikslų,

užtikrinant ugdymo proceso dermę ir tęstinumą visų dalykų pamokose.

1. Integravimo galimybės

Mažų vaikų pasaulio suvokimas yra vientisas – nesuskaidytas, todėl mokymo turinio skirstymas į dalykus nuo pradinių klasių turėtų būti sąlygiškas,

padedantis susivokti supančio pasaulio visumoje. Organizuojant mokinių mokymąsi reikia siekti pateikti visuminį juos supančio pasaulio vaizdą, integruoti

atskirų dalykų ugdomus gebėjimus. Tai padėtų mokiniui apčiuopti visumos ryšius, skatintų jį šią visumą analizuoti, suvokti faktų ir reiškinių santykį su

aplinka, juos lyginti, daryti išvadas, apibendrinti, taikyti įgytas žinias kitų dalykų pamokose ir kasdieniame gyvenime. Labai svarbus kiekvieno dalyko

vidinis integravimas: atskiri reiškiniai, požymiai, veiklos sritys turi būti siejamos. Tačiau ne mažiau svarbus dalykų integravimas, kuris, be kitą ko, padėtų

spręsti ir mokymosi krūvių subalansavimo problemą.

Toliau pateiktoje lentelėje surašyti gebėjimai ugdomi fizikos ir kitų dalykų pamokose. Ruošiantis pamokai, planuojant mokinių veiklas, mokytojas

turėtų atsižvelgti į integravimo galimybes, remtis kitų dalykų pamokose mokinių įgytomis žiniomis ir gebėjimais.

Sritis, dalykas Integravimo aspektas

7–8 klasė 9–10 klasė

Biologija Akies veikimo ir dažniausių regos sutrikimų nagrinėjimas.

Garso naudojimas medicinoje; triukšmo poveikio žmogaus

sveikatai ir mažinimo būdų aiškinimasis.

Šiluminių variklių žalos aplinkai apibūdinimas;

Sklaidomųjų ir glaudžiamųjų lęšių naudojimas akiniams;

radioaktyvumo, jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio ir

apsisaugojimo nuo jų aiškinimasis.

Chemija Molekulinės (atominės) medžiagos sandaros apibūdinimas. Molekulinės (atominės) medžiagos sandaros apibūdinimas.

Matematika Ilgio matavimas;

taisyklingos geometrinės formos kūno ploto ir tūrio apskaičiavimas;

netaisyklingos formos kūno ploto apskaičiavimas;

matavimo prietaiso padalos vertės nustatymas;

ilgio, masės, temperatūros absoliutinės matavimo paklaidos

įvertinamas;

vidutinės dydžio vertės nustatymas;

skaičių apvalinimas;

reiškinių sudarymas, palyginimas, prastinimas ir pertvarkymas;

procentų nustatymas;

kartotinių ir dalinių vienetų naudojimas;

tiesinės dydžių priklausomybės grafikų brėžimas ir analizavimas;

paprasčiausių stačiakampių, skritulinių ar stulpelinių diagramų

brėžimas;

standartinės skaičiaus išraiškos užrašymas, veiksmų su skaičiais,

užrašytais standartine išraiška atlikimas;

pagrindinių ilgio, masės, ploto, tūrio, temperatūros, greičio ir laiko

vienetų naudojimas; greičio, kelio, laiko sąvokų vartojimas ir

greičio, kelio, laiko apskaičiavimas.

Vidutinės dydžių reikšmės nustatymas;

paprasčiausių dydžių priklausomybių grafikų braižymas;

standartinės skaičiaus išraiškos užrašymas, veiksmų su skaičiais,

užrašytais standartine išraiška atlikimas.

Informacinės

technologijos

Gamtamokslinės informacijos internete ieškojimas naudojantis

paieškos sistema, pvz., Google;

skritulinių ir stulpelinių diagramų naudojantis skaičiuokle (pvz.,

Microsoft Excel) braižymas;

tyrimų, bandymų ir stebėjimų duomenų apdorojimas ir rezultatų

pristatymas naudojantis pateikčių rengimo programa (pvz.,

Microsoft PowerPoint);

gamtinių reiškinių tyrimas ir fizikinių procesų modeliavimas;

gamtos mokslams skirtų elektroninių žinynų, enciklopedijų,

mokiniams skirtų kompiuterinių mokymosi priemonių naudojimas.

Skritulinių ar stulpelinių diagramų, paprasčiausių dydžių

priklausomybės grafikų naudojantis duomenų lentelėmis ar

skaičiuokle (pvz., Microsoft Excel) braižymas;

dydžių apskaičiavimo formulių skaičiuoklėje (pvz., Microsoft

Excel) užrašymas ir kopijavimas;

rezultatų pristatymas naudojantis pateikčių rengimo programa (su

įkeltais paveikslais ar formulėmis);

gamtinių reiškinių tyrimas ir fizikinių procesų modeliavimas;

gamtos mokslams skirtų elektroninių žinynų, enciklopedijų,

mokiniams skirtų kompiuterinių mokymosi priemonių naudojimas.

Geografija Atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos išteklių nagrinėjimas;

Saulės ir Mėnulio užtemimų, Mėnulio fazių nagrinėjimas ir

aiškinimasis.

Atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos išteklių nagrinėjimas;

konvekcinių srovių (vėjų, vandens) sudarymo nagrinėjimas;

Žemės magnetinio lauko reikšmės gyvybei Žemėje aiškinimasis;

pagrindinių fizinių Žemės parametrų, jos sandaros apibūdinimas.

Istorija Mokslo atradimų, kurie pakeitė žmonių pasaulėvoką ir buitį

aptarimas;

gamtos mokslų ir technologijų įtakos visuomenės raidos procesams,

darniam vystymuisi nagrinėjamas.

Mokslo atradimų, kurie pakeitė žmonių pasaulėvoką ir buitį

aptarimas;

gamtos mokslų ir technologijų įtakos

visuomenės raidos procesams, darniam vystymuisi nagrinėjimas.

Pilietiškumo

ugdymas

Susipažinimas su Lietuvos astronomų indėliu į astronomijos

mokslą

Susipažinimas su Lietuvos astronomų indėliu į astronomijos mokslą

Ekonomika ir

verslumas

Stebėjimų ir bandymų savarankiškas susiplanavimas, pagrįstų

išvadų formulavimas, gautų rezultatų analizavimas.

Didžiausių Lietuvos, taip pat gyvenamajame regione esančių

pramonės įmonių pavyzdžių pateikimas, jų gaminamos produkcijos

nurodymas;

gamtos mokslų tyrimų sričių, plėtojamų Lietuvoje nurodymas;

diskusijos apie branduolinę energetiką, Ignalinos atominę elektrinę

organizavimas.

Technologijos Gamtos saugojimo mokymasis ūkiniame šeimos ir visuomenės

gyvenime; laiko, ilgio, masės, temperatūros, masės matavimas;

tūrio matavimas matavimo indais; matavimo prietaiso padalos

vertės nustatymas; teisingas matavimo prietaisų rodmenų

skaitymas; saugus elgesys su buitiniais prietaisais, nežinomomis,

pavojingomis medžiagomis; sunkio, tamprumo ir trinties jėgų

pasireiškimo buityje ir technikoje nagrinėjimas; trinties didinimo ir

mažinimo būdų aptarimas; maisto energijos virsmo judėjimo

energija nagrinėjimas; slėgio didinimo ir mažinimo būdų aptarimas

ir taikymas (pvz., smailios adatos, aštrūs peiliai, staklių detalių

sutepimas ir pan.); paprastųjų mechanizmų atpažinimas įvairiuose

įrenginiuose; mechanizmų naudingumo koeficiento apskaičiavimas;

elektros energijos taupymo būtinybės nagrinėjimas ir jos taupymo

būdų aptarimas ir taikymas; paprasčiausių elektros grandinių

surinkimas, tyrimas ir taikymas buityje; laidininkų ir izoliatorių

panaudojimas; triukšmo žalos žmogui aiškinimasis ir jo poveikio

mažinimo būdų taikymas; veidrodžių panaudojimas.

Laiko, ilgio, masės, temperatūros, tūrio matavimas. Jėgos, slėgio,

srovės stiprio, įtampos matavimo prietaisų naudojimas;

absoliutinių matavimo paklaidų įvertinimas;

saugaus elgesio su buitiniais prietaisais, nežinomomis ir

pavojingosiomis, taip pat radioaktyviosiomis medžiagomis taisyklių

ir pavojingųjų medžiagų ženklinimo aiškinimasis;

įvairių prietaisų naudingumo koeficiento apibūdinimas;

elektros prietaisų įžeminimo aiškinimasis;

elektros srovės šiluminio veikimo pasireiškimo aiškinimasis;

saugiklio paskirties elektros grandinėje apibūdinimas;

elektromagneto naudojimas technikoje ir buityje.

Kalbos Kalbos ir rašto kultūros ugdymas, mokslinių terminų ir sąvokų

taisyklingo vartojimo, diskutavimo ir savo nuomonės, pasirinkimo

pagrindimo mokymasis.

Kalbos ir rašto kultūros ugdymas, mokslinių terminų ir sąvokų

taisyklingo vartojimo, diskutavimo ir savo nuomonės, pasirinkimo

pagrindimo mokymasis.

Dorinis Tolerancijos ir pagarbos gyvajai ir negyvajai gamtai ugdymas, Tolerancijos ir pagarbos gyvajai ir negyvajai gamtai ugdymas,

ugdymas veiklos pasekmių sau ir aplinkai numatymas. veiklos pasekmių sau ir aplinkai numatymas.

Muzika Garso susidarymo, pagrindinių garso savybių ir vaidmens žmogaus

gyvenime aiškinimasis.

Garso susidarymo ir vaidmens žmogaus gyvenime aiškinimasis.

Dailė Šviesos spalvinės sudėties ir daiktų spalvų aiškinimasis ir

naudojimas meninei raiškai.

Šviesos spalvinės sudėties ir daiktų spalvų aiškinimasis ir

naudojimas meninei raiškai.

Kūno kultūra Greičio, kelio, laiko apskaičiavimas, laiko ir ilgio matavimo

prietaisų panaudojimas.

Greičio, kelio, laiko apskaičiavimas, laiko ir ilgio matavimo

prietaisų panaudojimas.

Humanitarinių, meninių polinkių mokinius sudominti fizika padeda integruotos fizikos, menų, lietuvių kalbos pamokos arba projektai. Toliau

pateikiama Mažeikių Sodų vidurinės mokyklos fizikos mokytojos Audronės Jonaitienės aprašyta integruota fizikos – muzikos pamoka.

INTEGRUOTA FIZIKOS – MUZIKOS PAMOKA

8 klasė

PAMOKOS TEMA: Garso bangos

PAMOKOS UŽDAVINIAI:

1. Klausydami muzikos garsų, mokiniai sugebės nusakyti garso šaltinius, apibūdinti garso charakteristikas (toną, tono aukštį, garso tembrą, garso stiprį,

garsumą) ir jų požymius.

2. Atlikdami užduotis ir bendradarbiaudami mokiniai ugdysis kūrybiškumą, komunikacinius įgūdžius.

METODAI:

1. Pokalbis.

2. Minčių lietus.

3. Praktinių užduočių atlikimas.

UGDOMI GEBĖJIMAI:

Gamtamokslinio ugdymo programa:

9.11.7. Nurodyti garso kilmę ir pagrindines jo savybes. Apibūdinti garso sklidimo įvairiose terpėse ypatybes.

9.11.8. Paaiškinti infragarsą ir ultragarsą, garso vaidmenį kasdieniame gyvenime, gamtoje ir technikoje (medicinoje).

9.11.9. Paaiškinti triukšmo poveikį žmogaus sveikatai, nusakyti triukšmo mažinimo būdus.

Meninio ugdymo programa. Muzika:

2.3. Įvairiais būdais tikrintis muzikos suvokimo kokybę, išsakyti nuomonę taisyklinga kalba, vartojant tikslias sąvokas.

2.3.1. Žinoti ir paaiškinti reikiamas muzikos sąvokas.

2.3.2. Išklausyti mokytojo ir draugų išsakomas nuomones ir naudotis jomis.

Pamokos

struktūrinės dalys,

laikas (min.)

Mokytojo veikla Mokinių veikla

1.Probleminis

įvadas.

(5 min)

Muzikos mokytoja pasiūlo pasiklausyti garsų įrašų

Fizikos mokytoja. Kuo skiriasi tyla nuo garso?

Klauso ir atpažįsta:

žmonių kalbą, paukščių čiulbesį, medžių lapų šnarėjimą, mašinų

triukšmą, muziką ir t.t.

Mokiniai išsako savo mintis, nuomonę („minčių lietus“)

2. Anksčiau įgytų

žinių kartojimas,

apibendrinimas

Fizikos mokytoja užduoda klausimą:

Kas yra akustika?

Kas sukelia garsą?

Ar kiekvienas virpantis kūnas sukelia/skleidžia garsą?

Pagrįskite.

Muzikos mokytoja.

(ką galima pavirpinti........)

Kalbėjimo padargai yra garso šaltiniai.

Tai iš plaučių išeinantis oras virpina balso stygas.

Garsus galima išgauti specialiomis priemonėmis – muzikos

instrumentais.

Fizikos mokytoja užduoda klausimus:

Kaip suvokiamas garsas?

Kuriomis kryptimis sklinda garsas?

Kas yra garsas?

Kokios rūšies yra garso banga?

Nuo ko priklauso garso greitis?

Kokiu greičiu sklinda garso bangos dujose, skysčiuose,

kietuosiuose kūnuose?

Atsako į klausimus

Mokslas apie garsus.

Virpantys kūnai, jie vadinami garso šaltiniais.

Ne.

Pateikia pavyzdžių virpančių, bet neskambančių kūnų,

argumentuoja atsakymus

Mokiniai pridėjus ranką prie kaklo ir tariant kokį nors garsą, ranka

jaučia virpėjimą

Demonstruoja garsus įvairiais muzikos instrumentais ar jų

modeliais:

Styginiais – įvairiais būdais priverčiant virpėti stygas;

Pučiamaisiais – garsą sukuria virpantis oro srautas.

Mušamaisiais – garsas išgaunamas rankomis arba specialiomis

lazdelėmis suduodant į ištemptą odą, plokštelę, gaubtą.

Virpantis oras pasiekia žmogaus ausį, veikia jos būgnelį –

mes girdime garsą.

Nuo virpančio kūno į visas puses.

Mechaninė banga

Išilginė.

nuo terpės ir temperatūros.

suranda lentelėse:

dujose – ore – 340 m/s; skysčiuose – vandenyje – 1483 m/s

kietuosiuose kūnuose – geležyje – 5850 m/s

Gal iš vaikystės prisimenate pasaką apie girioje gyvenantį aidą

arba girdėjote apie jį dainą? Kaip aidas vaizduojamas kuriniuose?

Kaip paaiškinti aido reiškinį pasinaudojus žiniomis apie

mechanines bangas bei jų savybes?

Kaip aidas gali padėti nustatyti atstumą iki kliūties?

Kokios savybės ir fizikiniai dydžiai apibūdina garsą?

Mokiniams pateikiamos kortelės su sąvokomis (tembras, garso

tonas, garsumas, garso stipris) ir kortelės su sąvokų apibūdinimu

(garso atspalvis; garsas, atitinkantis kurio nors vieno dažnio

virpesius; subjektyvi garso charakteristika, klausos organais

suvokiamas garso pojūtis; dydis lygus energijos kiekiui, kurį garso

banga per vienetinį laiką perneša pro vienetinį plotą, statmeną

bangos sklidimo krypčiai)

Ar muzikos instrumentai gali sukelti triukšmą? Pateikti

pavyzdžių.

Ar yra garsų, kurių negirdime.

Dainuoja arba primena pasakas. Pasakose, dainose aido reiškinys

moksliškai nepaaiškinamas. Jis dažniausiai laikomas mitu,

personifikuojamas – sutapatinamas su gyva būtybe.

Mokiniai atsako į klausimus:

garso atsispindėjimą nuo kliūties vadiname aidu. Garsas iš

esmės atsispindi nuo antrosios terpės ir tik iš dalies pereina

į ją ir joje sklinda toliau. Aidą išgirstame tik tada, kai jį

suvokiame atskirai nuo anksčiau sukelto garso.

s = vt/2

Mokiniai sugrupuoja korteles.

Orkestro instrumentų derinimas prieš koncertą.

infragarsas – mažesnio negu 16–20 Hz dažnio garsas;

ultragarsas – didesnio negu 20000 Hz dažnio garsas.

5. Pamokos

užbaigimas.

Organizuoja refleksija:

Mokiniai aiškinasi ko išmoko pamokoje, kuo pamoka buvo jiems

naudinga, kas bendra ir skirtinga tarp fizikos ir muzikos tiriant

garsus.

2. Lietuvių kalbos gebėjimų ugdymas fizikos pamokose

Dažnai manoma, kad mokykloje kalbos mokomasi tik tam skirtose lietuvių kalbos pamokose, tačiau taip nėra. Mokiniai perima ir naudoja mokytojų

ir bendraklasių kalbos manierą, atskiras frazes, žodžius, netgi tarimą. Stebėdamas ir analizuodamas, kaip kalba vartojama kitų, mokinys ir pats mokosi

tinkamai ją vartoti. Todėl labai svarbu gamtos mokslų pamokose skirti dėmesio mokinių gebėjimo aiškiai reikšti mintį ir kalbos kultūros ugdymui, jų žodyno

praturtinimui, taisyklingam sąvokų naudojimui, rašybai ir kirčiavimui. Tai tikrai neatims daug mokytojo laiko, o rezultatai turės teigiamos įtakos mokinių

\

pasiekimams, nes padės tiksliai išreikšti mintį, atsakinėjant į mokytojo pateiktus klausimus, paaiškinti gautus bandymų, eksperimentų, laboratorinių darbų

rezultatus, suformuluoti išvadas, paaiškinti uždavinio sprendimo eigą, pristatyti bet kokį atliktą darbą.

Fizikos pamokose mokiniai susipažįsta su naujomis sąvokomis, reiškiniais, fizikiniais dydžiais ir jų matavimo vienetais, matavimo prietaisais ir

įrenginiais. Svarbu atkreipti mokinių dėmesį į jiems naujų žodžių tarimą, kirčiavimą, rašybą. Mokinių rašto darbuose derėtų visada ištaisyti rašybos klaidas,

dažniau pasitaikančias ir pasikartojančias klaidas reikėtų aptarti su mokiniais, išsiaiškinti, kodėl kartojasi tos pačios klaidos ir kaip jų išvengti ateityje.

Galima būtų pabendrauti su lietuvių kalbos mokytojais ir paprašyti jų pagalbos, susitarti dėl bendro tam tikrų mokinių darbų vertinimo. Galima iš anksto

susitarti su mokiniais, kokios rašybos klaidos turės įtakos bendram jų darbo įvertinimui, arba, kas dažniau taikoma, nemažinti pažymių dėl padarytų kalbos

klaidų, bet visad jas pažymėti. Sunkesni mokiniams arba tiesiog nauji žodžiai galėtų būti užrašomi lentoje – taip mokiniai greičiau įsidėmės jų rašybą arba

kirčiavimą.

Fizikos kabinete dažniausiai yra stendas, kuriame nesunkiai galima rasti vietos ir lietuvių kalbos skyreliui, pavyzdžiui „Kirčiuokime taisyklingai!“.

Labai patogu užrašyti žodžius ant atskirų lapelių, nes tai leis jau gerai tariamus žodžius nuimti, pakeisti kitais, tuos, kurie ypač dažnai kirčiuojami neteisingai

paryškinti. Mokiniai dažnai netaisyklingai kirčiuoja sudurtinius ir tarptautinius žodžius, todėl tarp stende pateiktų žodžių galėtų būti: ampèras, ampermètras,

atmosferà, atòmas, baromètras, centimètras, defèktas, dinamomètras, dipòlis, efèktas, egzosferà, elektromagnètas, fotoefèktas, galvanomètras, hipotèzė,

hidroakumuliãcinis, imp lsas, į tampa, kabinètas, kalorimètras, kilogrãmas, magnètas, menzūrà, milimètras, periòdas, procèsas, reñtgenas, voltmètras.

Fizikos pamokose mokiniams tenka spręsti uždavinius, susipažinti su atradimų istorija, todėl jie privalo mokėti taisyklingai perskaityti datas ir kitus

skaitvardžius, tinkamai panaudoti jų formas. Mokytojas pats turėtų taisyklingai skaityti skaitmenimis užrašytus skaičius ir reikalauti to iš mokinių. Ilgainiui

mokiniai pripranta ir be didesnio vargo taisyklingai vartoja skaitvardžius savo kalboje.

Svarbu, kad dėl skubėjimo, pamokos laiko taupymo, nebūtų pamirštas kalbos puoselėjimas, tinkamas kalbos vartojimas, kad žargonas neišstumtų

gražios prasmingos kalbos. Šios nuostatos svarbą patvirtina ir Nacionalinis mokinių pasiekimų tyrimas, kurio ataskaitoje skaitome: „Aukštesnių rezultatų

pasiekė tie mokiniai, kurių mokytojai vertindami jų atliktas užduotis labiau atsižvelgia į įgūdžius, minčių dėstymo aiškumą ir darbo atlikimą laiku“1

3. Ryšys su gyvenimo praktika

Bet kokia užduotis, naujos temos aiškinimasis ar įtvirtinimas mokiniams bus geriau suprantami, sužadins susidomėjimą, paskatins aktyviai dirbti ir

suteiks daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, jei bus susieta su mokinio gyvenimiška patirtimi. Fizikos pamokose galimybių sieti nagrinėjamus dalykus su

gyvenimo praktika yra labai daug. Mokytojas visada gali pateikti mokiniams užduočių, kurioms atlikti prireiks buityje naudojamų priemonių, supratimo,

kaip vienas ar kitas dėsnis pasireiškia gamtoje, yra taikomas technikoje. Pateiksime vieną pavyzdį, kuomet Panevėžio 5 – oji vidurinės mokyklos mokytoja

pasiūlė mokiniams naudojant namų aplinkos daiktus ištirti nuo ko ir kaip priklauso slėgis. Mokiniai patys pasirinko bandymus ir priemones šiems

bandymams atlikti. Antra užduoties dalis buvo pamokoje pristatyti savo tyrimų rezultatus. Daugelis mokinių parengė pateiktis Microsoft PowerPoint

programa, dalis mokinių atliekamus bandymus filmavo, kiti atsinešė priemonių į klasę ir demonstravo bandymus juos aiškindami. Toliau pateikiamas vienos

1 Nacionalinis VI ir X klasių mokinių pasiekimų tyrimas. Dalykinė ataskaita 2004. Vilnius, 2004, 127

mokinės atliktas darbas „Slėgis“ pristatytas naudojant Microsoft PowerPoint programą. Šis pavyzdys iliustruoja taip pat ir informacinių komunikacinių

technologijų taikymą mokantys fizikos.

3

1. Jėgos poveiko, jos didumo ir veikiamo

ploto sąryšis

Atliktas bandymas:

1) Ant minkštos žemės atsistojau avėdama

aukštakulnius batelius.

2) Toje pačioje vietoje atsistojau su batais be

kulno.

3) Apžiūrėjau ir įvertinau kokius įspaudus

palikau.

2

Slėgis

Bandymų tikslai

1. Stebėti bei analizuoti slėgio reiškinius,

vykstančius mūsų buityje ir geriau suvokti

slėgio, kaip fizikinio reiškinio, vietą

kasdieniniame mūsų gyvenime ir buityje.

2. Pagilinti žinias, panaudojant namų aplinkos

daiktus.

4 5

1

Panevėžio 5-oji vidurinė mokykla

Paulina Jukonytė, 8 b klasė

2008-06-05

10 12

8

11

Į gamtos mokslų ryšį su gyvenimo praktika didelis dėmesys taip pat kreipiamas ir tarptautiniuose tyrimuose. 2006 m. vykusio tarptautinio penkiolikmečių

pasiekimų tyrimo PISA (Programme for International Student assesment) gamtamokslio raštingumo apibrėžime išskirti keturi tarpusavyje susiję aspektai:

• kontekstai ir situacijos: su gamtos mokslais ir technologijomis susijusios realios gyvenimo situacijos;

• kompetencijos: gamtamokslių problemų atpažinimas, mokslinis gamtos reiškinių aiškinimas, mokslinis įrodymas;

• žinios: gamtos pasaulio supratimas remiantis gamtamokslėmis žiniomis, t. y. gamtos mokslų (dalykinėmis) žiniomis ir žiniomis apie gamtos

mokslus (gamtos tyrimai);

• nuostatos: domėjimasis gamtos mokslais, gamtamokslio tyrimo svarbos supratimas, atsakomybė už gamtos išteklių ir aplinkos išsaugojimą.

Šio tyrimo užduočių pavyzdžių rasite adresu http://www.nec.lt/failai/861_PISA_uzdavinynas.pdf. Jos ne tik susietos su realiomis gyvenimo situacijomis, bet

gali būti geri integruotų užduočių pavyzdžiai.

4. Tiriamieji darbai

Esame pratę pateikti mokiniams problemos sprendinius ir reikalauti iš jų šių sprendinių išmokimo, o turėtume skatinti mokinius tyrinėti problemą ir

rasti jos sprendinius. Reikėtų susitelkti ties procesu, o ne galutiniais rezultatais – tik taip parengsime mokinius mokytis visą gyvenimą, ugdysime jų

kūrybiškumą ir skatinsime susidomėjimą. Mokiniai turėtų išmokti taikyti mokslinio tyrimo modelį, tuomet ugdymo procesas taps motyvuojančiu ir

rezultatyviu. Reikėtų skirti nemažai laiko ir dėmesio informacijos atrankai, struktūravimui ir apdorojimui, taip parengiant mokinius tyrimų pabaigoje daryti

13 14 15

Paaiškinimas ir išvadaSkysčio srovės stiprumas priklauso nuo angos

vietos inde. Viršutiniai vandens sluoksniai

spaudžia apatinius. Kuo giliau, tuo vandens slėgis

didesnis.

Skysčio slėgis į indo dugną priklauso nuo skysčio

stulpelio aukščio ir jo tankio, bet nepriklauso nuo

indo dugno ploto.

Skysčio stulpelio slėgio į indo dugną formulė:

p=qgh, kur q- tankis; g- laisvojo kritimo pagreitis

(≈10 m/s2); h- aukštis

pagrįstas išvadas. Mokiniai turėtų būti skatinami mąstyti, reflektuoti ir priimti vis geriau argumentuotus ir pagrįstus sprendimus. „Pagrindinis ugdymo tikslas

– ne perteikti kuo daugiau informacijos, o stengtis tyrimo metu šią informaciją suvienyti, apibendrinti, padaryti kuo labiau sklandžia ir vienalyte“2

Šioje metodinėje medžiagoje pateikti pamokų aprašymai rodo, kaip galima įtraukti mokinius į aktyvią tiriamąją veiklą. Svarbu sudaryti mokiniams

galimybę savarankiškai pasirinkti tyrimo tematiką ir priemones, leisti jiems dirbti grupėse ir pasiskirstyti vaidmenimis pagal jų pasiekimų lygį ir mokymosi

stilių. Mokiniai turėtų mokytis vertinti ir įsivertinti atliktus darbus, suprasti sėkmės ir nesėkmės priežastis, planuoti kitus darbus, atsižvelgiant į jau padarytų

darbų rezultatus. Taip sudarysime mokiniams sąlygas kiekvienam patirtį sėkmę ir mažais žingsneliais eiti geresnių pasiekimų link.

Mokinių atskirose grupėse atlikti ir kitiems klasės draugams pristatyti skirtingi trumpi tiriamieji darbai gali būti geras įvadas į vieno ar kito

dėsningumo aiškinimąsi. Mokiniai pristatys atrastas fizikinių dydžių tarpusavio priklausomybes, o apibendrinant visą gautą medžiagą suformuluos

dėsningumus ir padarys išvadas. Priklausomai nuo pamokoje iškeltų uždavinių mokinius į grupes galima suskirstyti labai skirtingai. Kartais pasiteisina

aukštesnio pasiekimo lygio mokinius suburti į vieną grupę ir pateiti jiems įdomesnes, sudėtingesnes užduotys. Toliau pateikiami du Rokiškio „Romuvos“

gimnazijos fizikos mokytojo Zigmanto Meškausko netradicinių tiriamųjų darbų aprašymai, kuriuos galima naudoti dirbant su fizika besidominančiais

mokiniais. Aukštesnio pasiekimo lygio mokiniams galima pasiūlyti patiems susiplanuoti tyrimo eigą ir net pasirinkti priemones.

Elektros variklio naudingumo koeficiento nustatymas

PRAKTIKOS DARBAS

DARBO TIKSLAS

Nustatyti elektros variklio naudingumo koeficientą, pakeliant m masės krovinį.

UŽDAVINIAI:

Mokiniai:

1. gebės jungti elektros grandinę. 2. Išmoks apskaičiuoti elektros srovės darbą ir darbą, pakeliant krovinį į h aukštį. 3. Įgys praktinių gebėjimų nustatant variklio naudingumo koeficientą.

HIPOTEZĖ..................................................................................................................................................................................................................................... ....

............................................................................................................................................................................................................................................................

PRIEMONĖS:

Ampermetras, voltmetras, jungiamieji laidai, srovės šaltinis, jungiklis, elektros, variklis, 100g masės svareliai, laikrodis, matavimo juosta.

DARBO EIGA:

1. Pagal pateiktą schemą sujunkite grandinę.

2 Matthew Lipman Thinking in Education (New York: Cambridge University Press, 1991; 2nd edition, 2003).

2. Užkabinę ant siūlo krovinį, išmatuokite pakėlimo aukštį. 3. Paleidę variklį su pakabintu kroviniu išmatuokite srovės stiprį I ir grandinės įtampą U.

4. Išmatuokite laiką per kurį varikliukas pakels krovinį. Bandymą pakartokite tris kartus. 5. Apskaičiuoti vidutinį laiką: tvid = (t1 + t2 + t3)/3

6. Užpildykite lentelę:

Bandymo numeris Srovės stipris I, A Krovinio masė

m, kg

Pakėlimo aukštis

h, m

Pakėlimo laikas

t, s

Vidutinis pakėlimo laikas

tvid, s

1

2

3

7. Apskaičiuoti naudingą atliktą darbą: An = mgh.

8. Apskaičiuoti visą elektros atliktą darbą: Av = IUt.

9. Apskaičiuokite varikliuko naudingumo koeficientą: η = (An / Av) ×100 %.

SKAIČIAVIMAI.

IŠVADOS..........................................................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................ ............................................................................................

KONTROLINIAI KLAUSIMAI.

1. Kodėl elektros variklio mažas naudingumo koeficientas?

2. Kodėl elektros srovės atliekamas darbas daug didesnis už darbą atliktą pakeliant krovinį?

VERTINIMAS...................................................................................................................................................................................................................................

............................................................................................................................................................................................................................................................

Spiritinės lemputės naudingumo koeficiento nustatymas

PRAKTIKOS DARBAS

DARBO TIKSLAS.

Nustatyti spiritinės lemputės naudingumo koeficientą.

UŽDAVINIAI.

1. Mokiniai gebės įvertinti kuro išskirtą šilumos kiekį.

2. Įvertins spiritinės lemputės naudingumo koeficientą.

HIPOTEZĖ..................................................................................................................... ....................................................................................................................

............................................................................................................................................................................................. ...............................................................

PRIEMONĖS IR MEDŽIAGOS:

Spiritinė lemputė, termometras, svarstyklės, svarelių komplektas, kalorimetro išorinis indas, laboratorinis stovas, vanduo.

DARBO EIGA.

1. Nustatyti kalorimetro išorinio indo masę (m i).

2. Įpilti į kalorimetrą vandens ir nustatyti jo masę su vandeniu (m).

3. Nustatyti vandens masę m v = m – mi

4. Išmatuoti į kalorimetrą įpilto vandens temperatūrą (t1).

5. Nustatyti spiritinės lemputės masę su spiritu darbo pradžioje (m1).

6. Pakaitinti vandenį ir nustatyti jo temperatūrą (t2). 7. Nustatyti spiritinės lemputės masę bandymo pabaigoje (m2).

8. Rasti sudegusio spirito masę m3 = m1-m2

9. Surašyti matavimo duomenis į lentelę.

Kalorimetro

masė,

m i,, kg

Kalorimetro

masė kartu su

vandeniu m, kg

Vandens masė

mv, kg

Pradinė vandens

temperatūra

t1, °C

Spiritinės

lemputės masė

bandymo

pradžioje

m1,, kg

Vandens

temperatūra po

kaitinimo

t2, °C

Spiritinės

lemputės masė

bandymo

pabaigoje

m2, kg

Sudegusio kuro

masė

m3, kg

10. Apskaičiuoti vandens ir kalorimetro gautus šilumos kiekius: Qv = cvmv (t2 – t1 ), Qk = cami (t2 – t1 )

11. Apskaičiuoti naudingai atliktą darbą: An = Qv + Qk.

12. Pagal formulę Q = qm apskaičiuoti sudegusio spirito išskirtą šilumos kiekį.

13. Apskaičiuoti spiritinės lemputės naudingumo koeficientą η = An / Q

SKAIČIAVIMAI.

IŠVADOS..........................................................................................................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................ ....................................................................................................

............................................................................................................................................................ ................................................................................................

............................

KONTROLINIAI KLAUSIMAI.

1. Kodėl mažas spiritinės lemputės naudingumo koeficientas?

2. Kodėl negalima užvirinti didelio kiekio vandens spiritine lempute?

3. Kuriuose matavimuose daromos didžiausios paklaidos?

VERTINIMAS............................................................................................................................................................................... ....................................................

............................................................................................................................................................................................................................................................

5. IKT panaudojimas

Tobulinant mokymą(si) būtina integruoti į ugdymo(si) procesą informacines komunikacines technologijas (IKT), kurios padeda siekti

gamtamokslinio ugdymo tikslų ir uždavinių. Kompiuterines programas galima naudoti stebėjimo ir analizavimo, tyrimų, eksperimentavimo, mokslinio

mąstymo, įsivertinimo gebėjimams ugdyti. Kompiuterinės programos naudojimas priklauso nuo pamokos uždavinių. Vienas IKT taikymo pavyzdžių

pateiktas 3 skyrelyje, kuomet mokiniai savo tyrimų ataskaitos parengimui ir pristatymui panaudojo skaitmeninį fotoaparatą, vaizdo kamerą ir Microsoft

PowerPoint programą.

Daugiau IKT taikymo pamokose pavyzdžių galima rasti leidiniuose IKT taikymo dalykų mokymui(si) metodinės rekomendacijos I dalis 2007 ir Pedagogo

kompetencijų tobulinimas integruojant IKT į ugdymo procesą. Metodinės rekomendacijos.

Pamokoje labai naudingos gali būti interaktyvios lentos, kurių vis daugiau atsiranda mokyklose, bet kol kas nėra pakankamai metodinės literatūros,

skirtos jų pritaikymui pamokose. Interaktyvios lentos išplečia kompiuterinio demonstravimo bei modeliavimo galimybes, sumažina mokytojų pasirengimo

pamokoms laiką, didina mokymosi tempą, išplečia mokytojo didaktinių metodų arsenalą ir kt. Su interaktyvia lenta galima valdyti visas programas, esančias

kompiuteryje. Labai patogu demonstruojant skaidres, rodant filmus ar kitus demonstracinius objektus specialiais rašikliais pabraukti svarbesnes vietas,

padaryti užrašus ir įvairius pažymėjimus. Vėliau juos galima ištrinti arba išsaugoti ir panaudoti kartojant, ar nagrinėjant susietus klausimus. Labai svarbi

lentos savybė – viską, ką darome prie jos, galima įrašyti į bylą. Piešinius, uždavinius, brėžinius galima išsaugoti, redaguoti, spausdinti, siųsti elektroniniu

paštu bei kartoti kitų pamokų metu. Pamoką, ar pamokos fragmentą galima įrašyti į vaizdo bylą, o jei įjungtas mikrofonas, galima įrašyti ir tai, kas kalbėta.

Naudojant rašymą šių lentų programų languose, rašysenos atpažinimą, vaizdo ir garso komponavimą galima sukurti įdomių interaktyvių užduočių. Kai

kuriose lentose yra įdiegtas švietimo įstaigoms skirtas specializuotas turinys: paveikslėlių galerijos, fonai, žemėlapiai, Flash filmukai, interaktyvios užduotys

(dažniausiai anglų kalba). Vilniaus gimnazijų inicijuoto projekto metu buvo pagaminti mokymosi objektai pritaikyti interaktyvioms lentoms, juos rasite

adresu http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/

Interaktyvias lentas galima panaudoti ir testams atlikti arba greitai patikrinti kaip mokiniai suprato vieną ar kitą dalyką, ypač, jei papildomai yra

įsigyti individualaus atsakymo prietaisai – balsavimo sistemos ar lenteles, kurios bevieliu ryšiu jungiasi su interaktyviąja lenta.

Daugiau apie interaktyvias lentas galima paskaityti http://www.sac.smm.lt/images/file/mokymo_priemones/Interaktyviosios%20lentos.doc

Toliau pateikiamas pamokos, kurioje tyrimams atlikti buvo naudojami kompiuteriai, interaktyvi lenta ir programa Crocodile Physics programa,

aprašymas. Aiškinantis 9 klasėje laidininkų jungimo būdus, jų dėsningumus, tikslinga naudoti virtualią aplinką. Jungiant realias grandines, daromos

matavimo paklaidos trukdo mokiniams nustatyti srovės stiprio, įtampos ir varžos dėsningumus. Laboratorinį darbą su realiais prietaisais, jei jų mokykloje yra

pakankamai, galima atlikti kitą pamoką ir aptarti, kuo skiriasi realūs ir virtualūs matavimai.

Pamokos Lygiagretusis laidininkų jungimas aprašymas

Pamokos tema Lygiagretusis laidininkų jungimas

Klasė 9

Mokymosi uždaviniai

1. Nagrinėdami elektrinių grandinių schemas, mokiniai atpažįsta lygiagretųjį laidininkų jungimą. 2. Naudodamiesi Crocodile Physics programa, mokiniai sujungia lygiagrečiojo laidininkų jungimo grandines ir patikrina srovės

stiprio, įtampos ir varžos dėsningumus:

I = I1 + I2

U = U1 + U2

1/R = 1/R1 + 1/R2

Ugdomi gebėjimai:

1.2 Pritaikyti matematikos ir informacinių technologijų pamokose įgytas žinias ir gebėjimus tyrimų rezultatams apdoroti ir pateikti žodžiu ar raštu.

9.6. Atpažinti mišriai sujungtose grandinėse nuoseklųjį ir lygiagretųjį jungimus, apskaičiuoti paprasčiausių elektros grandinių parametrus.

9.6.2. Apibūdinti lygiagretųjį laidininkų jungimą ir jo dėsnius bei pritaikyti juos paprasčiausiais atvejais.

Pamokos eiga:

1. Prisiminus nuosekliojo laidininkų jungimo dėsningumus, mokiniams siūloma pasvarstyti, ar elektros prietaisai namuose sujungiami taip pat nuosekliai.

Mokiniai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad išjungus vieną prietaisą, grandinė nenutrūksta ir padaryti išvadą, kad tai tikrai ne nuoseklusis jungimas.

2. Užrašoma pamokos tema ir aptariami pamokos uždaviniai. 3. Naudojantis Crocodile Physics programa interaktyvioje lentoje mokytojas sujungia lygiagrečiojo jungimo schemą ir paaiškina, koks jungimas vadinamas

lygiagrečiuoju. Mokiniai schemą nusibraižo sąsiuviniuose.

4. Mokiniai atlieka vadovėlio 1 ir 2 užduotis. Jas patikrinus, mokytojas išsiaiškina, ar mokiniai suprato, koks jungimas vadinamas lygiagrečiuoju.

5. Aiškinantis, kaip lygiagrečiajame jungime pasikirsto srovės stipris ir įtampa, kaip apskaičiuojama pilnutinė varža, mokiniams pateikiamos toliau

aprašytos tyrimo 1, 2 ir 3 užduotys, kurias jie atlieka kompiuteriais, naudojantis Crocodile Physics programa.

6. Atlikus užduotis, lentoje užrašomos mokinių gautos išvados, jos aptariamos. 7. Aptariama, ko mokiniai išmoko pamokoje, kaip jiems sekėsi dirbti, su kokiais sunkumais ir kodėl jie susidūrė, kaip sprendė problemas, kaip panašių problemų išvengti ateityje.

Mokytojo refleksija:

Reikia tiksliai nurodyti, kiek laiko skiriama kiekvienai užduočiai. Sunkiau sekėsi mokiniams, kurie pirmą kartą jungė schemas naudodamiesi šia programa.

Galima padėti mokiniams jungiant schemas interaktyvioje lentoje. Pamoką reiktų vesti informacinių technologijų kabinete, kad prie vieno kompiuterio

galėtų dirbti po vieną arba po 2 mokinius. Jei kabinete kompiuterių mažiau, reiktų užduotis skirti mokinių grupelėmis po 5-6 mokinius. Tada mokiniai turėtų

pasiskirstyti darbus – vieni jungia grandines, kiti braižo schemas, treti ruošia ataskaitos lapus.

Lygiagrečiojo laidininkų jungimo tyrimas

1 užduotis

1. Sujunkite lygiagrečiojo jungimo grandinę, naudodami srovės šaltinį, jungiklį, tris laidininkus.

2. Ampermetrais išmatuokite srovės stiprį neišsišakojusioje grandinės dalyje (I) ir kiekvienoje šakoje (I1, I2, I3)

3. Pakeiskite laidininkų varžas ir vėl išmatuokite srovės stiprius.

4. Užpildykite lentelę:

Bandymo Nr. R1, kΩ R2, kΩ R3, kΩ I1, A I2, A I3, A I, A (I1+ I2+ I3), A

5. Palyginkite srovės stiprį neišsišakojusioje grandinėje ir srovės stiprių visose šakose sumą. Padarykite išvadas.

2 užduotis

1. Voltmetrais išmatuokite kiekvieno laidininko įtampą (U1, U2, U3) ir bendrą visų laidininkų įtampą (U).

2. Pakeiskite laidininkų varžas ir vėl išmatuokite įtampas.

3. Užpildykite lentelę:

Bandymo Nr. R1, kΩ R2, kΩ R3, kΩ U1, V U2, V U3, V U, V

4. Palyginkite U, U1, U2 bei U3 ir padarykite išvadą apie įtampos pasiskirstymą grandinėje.

3 užduotis

1. Pasinaudoję 1-os ir 2-os užduoties srovės stiprio neišsišakojusioje grandinės dalyje ir bendros visų laidininkų įtampos matavimais, pagal Omo dėsnį

grandinės daliai apskaičiuokite grandinės varžą.

2. Apskaičiuokite pilnutinę grandinės varžą pagal formulę 1/R = 1/R1 + 1/R2 + 1/R3 ir palyginkite abiem būdais apskaičiuotas varžas.

3. Pakeiskite laidininkų varžas ir vėl pakartokite skaičiavimus.

4. Užpildykite lentelę:

Bandymo Nr. I, A U, V R, kΩ R1, kΩ R2, kΩ R3, kΩ R, kΩ

5. Padarykite išvadą, ar pasitvirtina lygiagrečiojo jungimo pilnutinės varžos formulė 1/R = 1/R1 + 1/R2 + 1/R3.

Lygiagrečiojo laidininkų jungimo schemos

Toliau pateikiamas sąrašas KMP ir interneto svetainių, kuriuose galima rasti daug naudingos medžiagos fizikos pamokoms 7-10 klasėse.

MOFI – L. Galkutės ir V. Valentinavičiaus VII klasei vadovėlio naudoto (1998-2003 m.) elektroninė versija. Programą pamokos metu galima

panaudoti epizodiškai, demonstruojant bandymus 7 klasėje ir nagrinėjant temą „Garsas“ 8 klasėje.

Fizika 8 – kompiuterinis V. Valentinavičiaus „Fizika 8“ vadovėlis (iki 2003 m.). Programoje taip pat yra testai žinioms tikrinti (savikontrolei),

schemos, animaciniai vaizdai. Galimybė bandymuose keisti parametrus.

G. Praspaliauskas „Optika“. Programa skirta nagrinėjant temą „Optika“. Joje statiniai brėžiniai, kuriuose negalima keisti parametrų.

Model Builder programa galima kurti modelius, naudotis jais kaip demonstravimo, analizės, konstravimo ir aktyvaus eksperimentavimo

priemonėmis. Modeliuose galima keisti parametrų reikšmes ir stebėti objektų priklausomybę nuo tų pakeitimų.

Dangus – programa skirta dangaus objektų paieškai ir kai kurių duomenų nustatymui.

Crocodile Technology programos Crocodile Clips versija suteikianti daugiau galimybių eksperimentuojant, nagrinėjant elektrines grandines,

elektronikos veikimo principus, nagrinėjant mechaniką. Programą rekomenduojama naudoti atliekant praktikumo darbus. Rekomendacijos pateiktos

S. Vingelienės knygelėje „Elektrinių grandinių pavyzdžiai su Crocodile Technology programa“ (2001).

Encyclopedia Encarta Standard 2002 – gausiai iliustruota, interaktyvi, turinti tiesioginį ryšį su internetu, nuolat atsinaujinanti enciklopedija.

Encyclopedia Britannica 2005 – iliustruota, turinti tiesioginį ryšį su internetu enciklopedija 7-16 metų mokiniams.

Discover space – programa skirta astronomijai mokyti.

RedShift 3 – astronomijos enciklopedija, galima stebėti dangaus kūnus, pasirenkant stebėjimo laiką ir vietą, vykdyti užtemimų eksperimentinius

tyrimus.

Interactive physich II – mechanikos kurso bandymų ir laboratorinių darbų programa. Galima pačiam kurti bandymus arba naudotis sukurtais, keisti

parametrus.

Puslaidininkiai S. Kubilinskienė, G. Leonavičius. Programa supažindina su puslaidininkių vidine struktūra, savybėmis, veikimo principu,

panaudojimu. Pateikiama teorija, papildoma medžiaga išsamiam temos nagrinėjimui, užduotys kontrolei (savikontrolei). Programa skirta 12 klasėje

nagrinėti temą „Elektros srovė įvairiose terpėse“, bet atskirus programos elementus galima panaudoti supažindinant mokinius su elektros srove

skirtingose terpėse 9 klasėje.

Mokyklose, kuriose dėstoma rusų kalba gali būti naudingos toliau pateiktos mokomosios kompiuterinės programos:

Уроки физики Кирилла и Мефодия 5–6 класс. Tai interaktyvios fizikos pamokos skirtos 7-8 klasių mokiniams. Programoje – teorinės žinios,

interaktyvios praktinės užduotys, iliustracijos, testai žinių patikrinimui (savikontrolei). Programos kalba – rusų kalba.

Уроки физики Кирилла и Мефодия 7–8 класс. Tai interaktyvios fizikos pamokos. Programoje – teorinės žinios, interaktyvios praktinės užduotys,

iliustracijos, testai žinių patikrinimui (savikontrolei). Programos kalba – rusų kalba.

Уроки физики Кирилла и Мефодия 9 класс. Tai interaktyvios fizikos pamokos (mechanika, svyravimai ir bangos, elektra, elektromagnetizmas,

optika, šiluminiai reiškiniai). Programoje – teorinės žinios, interaktyvios praktinės užduotys, iliustracijos, testai žinių patikrinimui (savikontrolei).

Programos kalba – rusų kalba.

Уроки физики Кирилла и Мефодия 10 класс. Tai interaktyvios fizikos pamokos, kurių fragmentus galima panaudoti 9-10 klasėse (nuolatinė

elektros srovė, elektros srovė terpėse, elektromagnetinė indukcija, kintamoji elektros srovė). Programoje – teorinės žinios, interaktyvios praktinės

užduotys, iliustracijos, testai žinių patikrinimui (savikontrolei). Programos kalba – rusų kalba.

Уроки физики Кирилла и Мефодия 11 класс. Tai interaktyvios fizikos pamokos, kurių fragmentus (elektromagnetinės bangos, geometrinė optika,

kvantinė fizika, atomo fizika) galima panaudoti 10 klasėje. Programoje – teorinės žinios, interaktyvios praktinės užduotys, iliustracijos, testai žinių

patikrinimui (savikontrolei). Programos kalba – rusų kalba.

1C: Репетитор. Физика – animacijos, iliustracijos, interaktyvūs modeliai, video fragmentai, uždaviniai, testai iš viso fizikos kurso 11-12 klasėms.

Pamokose galima panaudoti šios programos fragmentus. Programos kalba – rusų kalba.

Курс физики XXI века – programa skirta vyresniųjų klasių moksleiviams: teorija, hipertekstinis vadovėlis su komentarais, iliustracijos, uždaviniai,

papildoma medžiaga, interaktyvus uždavinių sprendimas. Pamokose galima panaudoti šios programos fragmentus. Programos kalba – rusų kalba.

Только в физике соль… – mokomoji programa interaktyviam fizikos mokymuisi: įvairaus sudėtingumo uždaviniai, video demonstracijos, įvairių

fizikinių reiškinių ir dėsnių iliustracijos. Programos kalba – rusų kalba.

От плуга до лазера – interaktyvi enciklopedija rusų kalba. Joje daug iliustracijų, animacinių ir video fragmentų, multiplikacinių filmų,

supažindinama su įvairiausių mechanizmų veikimo principais.

Физика в картинках (НЦ ФИЗИКОН). Programa sujungia teoriją, animacinį demonstravimą, testus, istorijos žinias, patekta daug uždavinių.

Mokytojas gali sudaryti turimos informacijos testus, įterpdamas į juos ir uždavinius. Programa pati vertina mokinių žinias penkių balų sistema. Joje

yra kompiuterinių eksperimentų, kurių parametrus galima keisti. Mokinys gali pats sudarinėti elektrines grandines arba naudotis pavyzdžiais.

Programos kalba – rusų kalba.

Открытая физика 1. 1. Mokomoji programa skirta 7 – 12 klasių moksleiviams. Joje 80 kompiuterinių eksperimentų, kurių parametrus galima

keisti, video fragmentai, teorija. Programos kalba – rusų kalba.

Физика. Основная школа 7-9 классы (dvi dalys, 4 diskai) – video fragmentai, animacijos, mokslininkų biografijos ir portretai. Programa skirta 7-9

klasių mokiniams. Programos kalba – rusų kalba.

Вся физика – iliustracijos, video demonstracijos, straipsniai apie mokslininkus, testai, uždavinių sprendimo pavyzdžiai. Programos kalba – rusų

kalba.

Физика мультимедийный курс VII-IX классы – video demonstracijos, iliustracijos, straipsniai apie mokslininkus, testai, laboratorija. Programos

kalba – rusų kalba.

Физика в школе. Video demonstracijos, animacijos, fotografijos, iliustracijos, uždaviniai. Programos kalba – rusų kalba.

Увлекательный мир астрономии – žvaigždžių ir planetų fotografijos, teorinė medžiaga. Programos kalba – rusų kalba.

Невооруженным глазом – astronomijos enciklopedija, kurioje daug žvaigždžių, planetų, asteroidų, galaktikų nuotraukų, žodynėlis, animacijos.

Programos kalba – rusų kalba.

Астрономия (Уроки открытого колледжа) – fotografijos, grafikai, schemos, video fragmentai, animacijos, pateiktys. Programos kalba – rusų

kalba.

Открытая астрономия – interaktyvus astronomijos kursas, kuriame gausu iliustracijų, interaktyvių modelių, testų. Programos kalba – rusų kalba.

Naudingi internetiniai puslapiai

http://www.upc.smm.lt/ – Bendrosios programos, metodinės rekomendacijos, kaip dirbti pagal naująsias programas, elektroninė biblioteka.

http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/ – integruotas gamtos mokslų kursas IKT pagrindu 5-6 klasėms: demonstracijos, laboratorija, testai, žodynas,

enciklopedija.

http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt/ – mokymosi objektai skirti mokytis gamtos mokslų (biologijos, chemijos, fizikos) kaip atskirų dalykų ir

integruotai.

http://www.olimpas.lt/ – gabių mokinių papildomo ugdymo mokykla „Fizikos olimpas“.

http://www.fotonas.su.lt/ – jaunųjų fizikų neakivaizdinė mokykla „Fotonas“. Metodinės rekomendacijos ir užduotys. Mokomoji medžiaga, testai.

http://www.astro.lt/ – astronomija Lietuvoje: observatorijos, leidinys „Lietuvos dangus“, astronomijos enciklopedinis žodynas, Lietuvos astronomų

sąjunga, H. Selevičiaus mėgėjiška observatorija, informacija apie planetariumo renginius.

http://www.iae.lt – informacija apie Ignalinos atominę elektrinę.

http://mokslasplius.lt/eksperimentai/ – virtualūs eksperimentai, R. Karazija. Įdomūs fizikos bandymai ir žaislai (video).

http://ftf.vpu.lt/education/default.htm – nuorodos į svetaines apie fiziką.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Main_Page – enciklopedija, kurią tobulinti ir pildyti gali visi.

http://encarta.msn.com – pasaulinė enciklopedija ENCARTA.

http://www.encyclopedia.com – laisvai prieinama enciklopedija. Nuorodos, straipsniai, paveikslėliai, video medžiaga.

http://www.britannica.com – enciklopedija BRITANNICA. Straipsniai, paveikslėliai, video medžiaga.

http://encycl.yandex.ru – didžioji tarybinė enciklopedija. Nuorodos, straipsniai, paveikslėliai.

http://hyperphysics.phy-astr.gsu.edu/hbase/hph.html – elektroninis vadovėlis "Hyper Physics": išsami informacija, konstantų lentelės, video filmukai.

http://www.exploratorium.edu/publications/Snackbook/Snackbook.html – nesunkiai atliekami eksperimentai.

http://www.fearofphysics.com/index1.html – linksmos animacijos.

http://www.energyquest.ca.gov/index.html – tinklalapis apie energiją.

http://jersey.uoregon.edu/vlab – eksperimentai, galima keisti parametus.

http://antwrp.gsfc.nasa.gov/apod/astropix.html – naujausia informacija, daug kosminių nuotraukų.

http://www.infoline.ru/g23/5495/index.htm – fizikos eksperimentų animacijos.

www.physicon.ru – mokomųjų programų aprašymai, pirkimo sąlygos.

6. Vadovėlių medžiagos pritaikymas

Fizika 9 klasė. V. Valentinavičiaus. Vadovėlio taikymo rekomendacijos.

Skyriaus pavadinimas Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis Patenkinamas lygis

Šiluma

1. Vidinė energija ir jos kitimas 1.1. Šiluminis judėjimas. Vidinė energija 2, 4 užduotys 1, 6 užduotys

1.2. Vidinės kūnų energijos kitimas atliekant darbą 8, 10 užduotys 3, 4, 6 užduotys

1.3. Šilumos laidumas 2, 4, 5, 8 užduotys 7 užduotis

1.4. Konvekcija 6, 7, 8, 10 užduotys 2, 4, 5 užduotys

1.5. Šiluminis spinduliavimas 5, 8, 11 užduotys 1, 4, 6 užduotys

1.6. Šilumos kiekis 8, 9 užduotys 5, 7 užduotys

1.7. Šilumos kiekio apskaičiavimas 5, 6, 7, 10, 11, 12 užduotys 1,2 užduotys

1-asis laboratorinis darbas. Kietojo kūno savitosios šilumos

apskaičiavimas

2 užduotis

1.8. Kuro degimo šiluma 9,10,11 užduotys 2, 4 užduotys

2. Medžiagos agregatinių būsenų

kitimas

2.1. Medžiagos agregatinės būsenos

2.2. Lydymasis 11,12 užduotys 1, 2, 5, 6 užduotys

2.3. Kietėjimas 7,14,15,16 užduotys 4, 8 užduotys

2.4. Garavimas ir kondensacija 7, 11, 12 užduotys 4, 5 užduotys

2.5. Virimas 3, 9,10 užduotys 1, 7 užduotys

3. Šiluminiai varikliai 3.1. Vidaus degimo variklis 6,7,8,9,10 užduotys 1, 4 užduotys

3.2. Garo turbina 5, 6 užduotys 2, 3 užduotys

3.3 Energijos tvermės dėsnis šiluminiuose procesuose 5,7,8,9 užduotys 2, 6 užduotys

2-asis laboratorinis darbas. Šilumos kiekių palyginimas maišant

šaltą ir karštą vandenį.

1,2,3 užduotys

3.4. Šiluminiai reiškiniai ir ekologinės problemos 3,5,9 užduotys 1, 2 užduotys

Elektra

4. Elektros srovė 4.1. Įelektrinti kūnai ir jų sąveika 6, 8,10, 12 užduotys 1, 2, 3, 4, 5, 7

užduotys

4.2. Elektrinis laukas 4, 5, 10 užduotys 1, 2, 3, 6, 7 užduotys

4.3. Kūnų įelektrinimo aiškinimas 11 užduotis 1, 2, 3, 5 užduotys

4.4. Elektros srovė metaluose 7 užduotis 2, 4, 5 užduotys

4.5. Elektros srovės šaltiniai 1, 4 užduotys 7 užduotis

4.6. Elektros grandinė 6, 7 užduotys 1, 2, 3 užduotys

5. Elektros srovės stipris,

įtampa, varža

5.1. Elektros srovės stipris 3, 4 užduotys 5 užduotis

3-asis laboratorinis darbas. Elektros srovės stiprio matavimas 1, 2, 3, 4, 5 užduotys

5.2. Elektrinė įtampa 6, 7, 9, 10 užduotys 2, 4, 5 užduotys

4-asis laboratorinis darbas. Elektrinės įtampos matavimas

įvairiose grandinės dalyse

1, 2, 3, 4, 5, 7, 8

užduotys

5.3. Laidininko elektrinė varža 2, 3, 5, 8 užduotys

5.4. Laidininko varžos apskaičiavimas 1, 2, 3, 11 užduotys 6 užduotis

5.5. Reostatai 4,8,9, 10 užduotys 1, 2, 3, 5 užduotys

5.6. Omo dėsnis grandinės daliai 10 užduotis 1, 2, 3 užduotys

6. Laidininkų jungimo būdai 6.1. Nuoseklusis laidininkų jungimas 7, 9, 10 užduotys 1, 3 užduotys

5-asis laboratorinis darbas. Nuosekliojo laidininkų jungimo

tyrimas

1, užduotis

6.2. Lygiagretusis laidininkų jungimas 7, 10, 11 užduotys 1, 2, 4, 8 užduotys

6-asis laboratorinis darbas. Lygiagrečiojo laidininkų jungimo

tyrimas

9 užduotis 1, 2, 3, 4, 5 užduotys

6.3. Mišrusis laidininkų jungimas 6, 7, 8 užduotys

7. Elektros srovės darbas ir galia 7.1. Elektros srovės darbas 11 užduotis 1, 4, 5, 9 užduotys

7.2. Elektros srovės galia 5, 10 užduotys 4, 7 užduotys

7-asis laboratorinis darbas. Elektros lempute tekančios srovės

galios ir darbo apskaičiavimas

5, 7, 9 užduotys 4, 8 užduotys

7.3. Paprasčiausi elektriniai prietaisai 4, 5, 6, 9 užduotys 1, 2, 3, 8 užduotys

7.4. Saugikliai 11, 12 užduotys 2, 6, 7 užduotys

7.5. Elektros srovės poveikis žmogaus organizmui 1, 3, 4, 5 užduotys

8. Elektros srovė įvairiose

terpėse*

8.1. Elektros srovė skysčiuose* 4 užduotis 8.1. – susipažinti; 2

užduotis

8.2. Elektros srovė dujose* 5, 6, 7 užduotys 8.2. – susipažinti;

8.3. Elektros srovė vakuume* 5, 6, 7 užduotys 8.3. – susipažinti;

8.4. Elektros srovė puslaidininkiuose* 4, 5 užduotys 8.4. – susipažinti;

9. Elektromagnetiniai reiškiniai 9.1. Elektros srovės magnetinis laukas 1, 8, 9 užduotys 2 užduotis

8-asis laboratorinis darbas. Elektromagneto surinkimas ir

išbandymas 4, 6, 7 užduotys 2, 3 užduotys

9.2. Telefonas. Telegrafas. 4, 5 užduotys 1, 2 užduotys

9.3. Nuolatiniai magnetai 1, 6, 8 užduotys 2 užduotis

9.4. Žemės magnetinis laukas 6 užduotis

9.5. Elektros variklis 6 užduotis 1 užduotis

* Paragrafus 8.1. Elektros srovė skysčiuose, 8.2. Elektros srovė dujose, 8.3. Elektros srovė vakuume, 8.4. Elektros srovė puslaidininkiuose siūlome nedėstyti

tokia apimtimi, kaip pateikta vadovėlyje, nes viršija Bendrosiose programose numatytas turinio apimtis: „Elektros srovė įvairiose terpėse: aiškinamasi, kad

elektros srovė gali tekėti skysčiuose, dujose, vakuume ir puslaidininkiuose; nagrinėjamas metalų elektroninis laidumas, elektros srovės tekėjimo įvairiose

terpėse taikymas (dėsniai ir voltamperinės charakteristikos nenagrinėjamos)3.

3 Pradinio ir pagrindinio ugdymo Bendrosios programos. (PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-2433), psl.925